Panevėžio „Aušros“ progimnazija

Sukurė: Vanesa Juškaitė iš 8 klasės.

Mokytoja: Lina Seliokienė
2017 metai
 Mechaninės energijos samprata
 Sąlygos kuriomis įvairūs kūnai gali atlikti darbą
 Mechaninės energijos rūšys
 Potencinė energija
 Kinetinė energija
 Pilnutinė mechaninė energija
 Užduotys
 Testas
 Informacijos šaltiniai
 Mechaninė energija - fizikinis dydis,
rodantis, kokį darbą gali atlikti kūnas ar kūnų
sistema.
Mechaninė energija žymima E ir
matuojama tais pačiais vienetas, kaip ir darbas
– džauliais:

[E] = 1 J.
1. Pakelti virš Žemės paviršiaus kūnai.
Skrendantis
oro
Skrendantys
balionas.
lėktuvai.
2. Deformuoti tamprūs kūnai.

Bandymas. Deformuota
gumytė "iššauna" popieriuką.
Įtempus gumytę ji įgavo
energijos ir galėjo atlikti darbą
- pastumti popieriuką.
 3. Suspaustos dujos.

Bandymas.
Suplakus
gazuotą
vandenį
matome, kad
Papurškus iš suspaustos
flakonėlio, dujos įgauną
suspaustos energijos ir
dujos išpučia butelio
pasklinda. sieneles.
4. Judantys kūnai.

Bandymas. Riedantis
golfo kamuoliukas
atsitrenkia į buteliuką ir
jį parverčia. Judantis
kūnas įgavo energijos.
 Potencinė
Kinetinė energija
energija
 Potencinė energija – energija, kurią turi
kūnas ar kūnų sistema dėl kūno dalių tarpusavio
padėties ar būsenos. Ji lygi darbui, kuris
panaudotas pakeičiant kūno padėtį ar būseną.
Potencinės energijos formulė:

m – kūno masė (kg)

Ep = mgh. g – laisvojo kritimo
pagreitis (10m/s2)
h – aukštis (m)
 Kinetinė energija – kūno energija, susijusi su to kūno
judėjimu. Ji apibūdinama kaip darbas, kurio reikia išjudinti tam
tikros pastovios masės kūną iš ramybės būsenos iki tam tikro
judėjimo greičio. Kinetinė kūno energija nekinta, kol nekinta
kūno judėjimo greitis ir masė.
Kūno kinetinės energijos didumas priklauso nuo kūno
masės ir greičio. Kinetinės energijos, kaip ir bet kokios
energijos, matavimo vienetas yra džaulis.
Greičiui padidėjus dvigubai, kinetinė energija padidėja
keturgubai. Į tai atsižvelgiama nustatant
leistiną transporto priemonių greitį.
m – kūno masė,
EK = v – greitis
mv2/ 2
 Kūno potencinės ir kinetinės energijos suma
vadinama pilnutine mechanine kūno energija.
Ji lygi E = mgh + mv2/ 2
Energija iš vienos rūšies gali virsti į kitą.

Bandymas. Pakėlus
popierių baterija
nuriedėjo į šoną. Riedant
žemyn potencinė energiją
virsta į kinetinę.
1. Apskaičiuokite 160 g masės kūno, judančio 55 m/s greičiu,
kinetinę energiją.
Duota:
m= 160g = 0.16kg
v= 55 m/s
EK = mv2/2
EK = 0.16kg × 3025 m/s : 2= 242 J Atsakymas: 242 J
2. Spyruoklei suspausti 13.5 cm prireikė vidutiniškai 20N
jėgos. Koks tuo metu buvo atliktas darbas?
Duota:
F= 20 N
s= 13.5cm= 0.135m
A= Fs
A= 20N × 0.135 m = 2.7 J
Atsakymas: 2.7 J (Spyruoklė išsitiesdama atlieką darbą,
potencinė energija mažėja.)
1. Nuo ko priklauso kinetinės energijos didumas?
a) Aukščio ir masės.
b) Masės ir pagreičio.
c) Greičio ir masės.
Atsakymas: Greičio ir masės.
2. Kiek padidės kinetinė energija greičiui padidėjus
dvigubai?
a) Aštuongubai.
b) Keturgubai.
c) Dvigubai.
Atsakymas: Keturgubai.
3. Ant knygos padėti tokia pat spalva nudažyti du vienodo
dydžio, bet skirtingų medžiagų rutuliukai. Rutuliukai
pastumiami tokia pat jėga. Kaip atskirti, kuris rutuliukas
volframinis, o kuris ― geležinis?
a) Judės toliau geležinis rutuliukas. Tankis g/cm3
b) Judės toliau volframinis rutuliukas. Volframas ―
19,4
c) Abu judės vienodai. Geležis ― 7,9
Atsakymas: Judės toliau geležinis rutuliukas, nes jo tankis
yra mažesnis.
4. Kurie iš šių kūnų turi mechaninės energijos?
a) Važiuojanti mašina.
b) Stovinti plyta ant kelio.
c) Gulinti padanga garaže.
Atsakymas: Važiuojanti mašina.
5. Ar gali du skirtingos masės kūnai turėti tiek pat
kinetinės energijos?
a) Ne.
b) Taip.
Atsakymas: Ne, nes energijos didumas priklauso nuo
kūno masės.
6. Kaip kinta krintančios kriaušės mechaninė energija?
a) Kinetinė didėja, o potencinė mažėja.
b) Potencinė didėja, o kinetinė mažėja.
c) Kinetinė ir potencinė didėja.
Atsakymas: Kinetinė didėja, o potencinė mažėja.
7. Ar atliekamas darbas, jei žmogus (Galimi du
atsakymai);
a) Pakels nuo grindų pieštuką,
b) Laikys jį tam tikrą laiką rankoje,
c) Nuneš horizontalia kryptim tam tikrą atstumą?
Atsakymas: a) ir c).
8. Kokia yra potencinės energijos formulė?
a) E = mv2/ 2
b) E = mgh
c) E = mgh + mv2/ 2
Atsakymas: Ep = mgh.
9. Kuris kūnas turi tuo pačiu metu ir kinetinės ir
potencinės energijos?
a) Pakeltas plaktukas.
b) Skrendantis lėktuvas.
c) Judantis dviratis.
Atsakymas: Skrendantis lėktuvas.
10. Kaip žymima mechaninė energija?
a) A
b) E
c) P
Atsakymas : E
 http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Kin
etin%C4%97_energija
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinetin%C4%97_ener
gija
 https://lt.wikipedia.org/wiki/Potencin%C4%97_en
ergija
 Vadovėlis – fizika 8kl. Autorius – Vladas
Valentinavičius. Leidykla „Šviesa“ 2004m.
 Jakutis S., Ragulienė L.,  Sitonytė J., Šlekienė
V.,  2004,  Fizikos uždavinynas 7-10 klasei.
Kaunas „Šviesa”