Fizikini dydi ir konstant lentels

1.Matai ir saikai

Mat vienet pavadinim priedliai, j santrumpos ir atitinkantys daugikliai:

Eksa (E) Peta (P) Tera (T) Giga (G) Mega (M) Kilo (k) Hekta (h) Deka (da) -

Kartotiniai
1018
1015
1012
109
106
103
102
101

deci (d)
centi (c)
mili (m)
mikro ()
nano (n)
piko (p)
temto (t)
ato (a)

Daliniai
- 10-1
- 10-2
- 10-3
- 10-6
- 10-9
- 10-12
- 10-15
- 10-18

Ilgis
1 angstremas (Ao) = 0,1 nanometro = 10-10 m
1 mikronas () = 1 mikrometras = 10-6 m
1 colis (in) = 25,4 mm
1 pda (ft) = 12 coli =30,48 cm
1 jardas (yd) = 3 pdos= 36 coliai = 91,44 cm
1 metras (m) = 100 centimetr (cm)= 1000 milimetr (mm)
1 kilometras (km) = 1000 metr (m)
1 mylia (mi) = 1760 jard = 1,6093 km
1 jrmyl (nmi) = 1,151 mylios = 1,8532 km
1 viesmetis = 9,436 1012 km
1 parsekas = 3,26 viesmeio = 3,08 1013 km
Plotas
1 akras = 4046,9 m2 0,4 hektaro
1 aras = 2,4711 akro = 100 m2
1 hektaras = 100 ar = 10000 m2
1 kv. mylia 2,6 km2
Tris
1 drachma (fl dr) = 3, 552 m3
1 uncija (JAV; fl oz) = 29,574 cm3
1 uncija (angl.; fl oz) = 28,413 cm3
1 pinta (JAV; pt) = 0,4732 l
1 kvarta (JAV; qt) = 0,9464 l
1 kvarta (angl.; qt) = 1,1365 l
1 galonas (JAV; gal) =3,785 l
1 galonas (angl.; gal) = 4,546 l
1 barelis (JAV; bbl) = 0,1192 m3 = 115,628 l (biral) = 158,988 l (naftos)

1 barelis (angl.; bbl) = 0,1637 m3 = 163,65 l

1 litras (l) = 1,760 (angl.) pintos = 2,144 (JAV) pintos
1 hektolitras (hl) = 21,997 angl. galono = 26,41 JAV galono
Mas
1 karatas = 0,2 gramo
1 gramas (g) = 0,035 uncijos (JAV)
1 kilogramas (kg) = 1000 gram = 2,205 svaro (JAV)
1 tona (t) =1000 kilogram
Temperatra
1 C = 5/4 R = 5/9 (F - 32) = K - 273;
C Celsijaus laipsniai, R Reomiuro laipsniai, F Farenheito laipsniai, KKelvino laipsniai

2. Pagrindins fizikos konstantos

iesos greitis vakuume c = 2,99792458 108 ms-1

Gravitacijos konstanta G = 6,6720 10-11 Nm2kg-2

Laisvojo kritimo emje normalusis pagreitis g = 9,807 ms-2

Avogadro skaiius NA = 6,022045 1023 mol-1

Protono mas mp = 1,672 10-27 kg

Elektrono mas me = 9,109534 10-31 kg

Neutrono mas mn = 1,675 10-27 kg

Elementarusis krvis e = 1,6021892 10-19 C

Elektrono savitasis krvis e/me = 1,76 1011 C kg-1

Protono savitasis krvis e/mp = 9,59 107 C kg-1

Atomins mass vienetas 1 a.m.v. = 1,6605655 10-27 kg

Universalioji duj kostanta R = 8,31441 Jmol-1k-1

Bolcmano konstanta k = R/NA = 1,380662 10-23 Jk-1

Idealij duj molio tris normaliomis slygomis Vo = 2,241323

10-2m3mol-1

Faradjaus konstanta R = 2,07 1016 s-1

Pirmosios Boro orbitos spindulys r1 = 5,29 10-11 m

Boro magnetonas B = 9,27 10-24 JT-1

Klasikinis elektrono spindulys re = 2,82 10-15 m

Elektrin konstanta o = 8,85 10-12 C2N-1m-2

Magnetin konstanta o = 1,257 10-6 Hm-1

3. Pagrindiniai SI sistemos vienetai

ilgio metras (m)
laiko sekund (s)
mass kilogramas (kg)
mediagos kiekio molis (mol)

termodinamins temperatros kelvinas (K)

srovs stiprumo amperas (A)
viesos stiprumo kandela (kd).

4. SI fizikini dydi matavimo vienetai

Matavimo vienetas

Dydis

pavadinimas
Metras
Kilogramas
Sekund
Radianas
Steradianas
Niutonas
Paskalis
Paskalis
Paskalis
Daulis
Vatas
Hercas
Kelvinas
Kelvinas
Daulis
Molis
Kulonas
Amperas
Voltas
Faradas
Omas
Simensas
Tesla
Veberis
Henris
Kandela
Liumenas
Liuksas
Vatas
Grjus
Bekerelis

Ilgis
Mas
Laikas
Plokiasis kampas
Erdvinis kampas
Jga, svoris
Slgis
tempimas (mechaninis)
Tamprumo modulis
Darbas, energija
Galia
Svyravim danis
Termodinamin temperatra
Temperatr skirtumas
iluma, ilumos kiekis
Mediagos kiekis
Elektros krvis
Srovs stiprumas
Elektrinio lauko potencialas, elektrin tampa
Elektrin talpa
Elektrin vara
Elektrinis laidumas
Magnetin indukcija
Magnetinis srautas
Induktyvumas
viesos stiprumas
viesos strautas
Apviestumas
Spinduliavimo srautas
Sugertoji spinduliavimo doz (spinduliavimo doz)
Izotopo aktyvumas

ymjimas
m
kg
s
rad
sr
N
Pa
Pa
Pa
J
W
Hz
K
K
J
mol
C
A
V
F

Sm
T
Wb
H
cd
lm
lx
W
Gr
Bk

5. Nesistemini ir SI vienet tarpusavio sryis

Dydio
pavadinimas

V i e
Pavadinimas
Astronominis vienetas

e t a

Sryis su SI
ymjimas vienetu
a.v.
1,50 1011 m

Ilgis

Mas

Laikas
Plokiasis kampas

Tris
Jga
Darbas
Energija
Galia
Slgis

Mechaninis
tempimas
Sukimosi danis
Bangos skaiius
Daleli skaiius
ilumos kiekis
Savitoji elektrin
vara
Magnetin indukcija
Magnetinis srautas
Magnetinio lauko
stiprumas

viesmetis
Parsekas
Angstremas
Tona
Atominis mass vienetas
Minun
Valanda
Para
Metai
Laipsnis
Minut
Sekund

v.m.
ps
Ao
t
a.m.v.
min
h
para
metai
o

Litras
Kilogramas
Kilogrametras
Vatvaland
Elektronvoltas
Arklio galia
Kilogramas kvadratiniam
centimetrui
Milimetras gyvsidabrio
stulpelio
Fizikin atmosfera
Baras
Kilogramas kvadratiniam
milimetrui
Apsisukimas sekundei
Apsisukimas minutei
Atvirktinis centimetras
Atvirktinis kubinis
centimetras
Kalorija
Kilokalorija
Omas kvadratinis
milimetras metrui
Gausas
Maksvelas
Erstedas

l
kG
kGm
Wh
ev
AG
kG/cm2

9,46 1015 m
3,084 1016m
10-10 m
103 kg
1,66 10-27 kg
60s
3600s
86400s
3,16 107s
1,74 10-2 rad
2,91 10-4 rad
4,85 10-6 rad
10-3 m3
9,81 N
9,81 J
3,6 103 J
1,6 10-19 J
736 W
9,81 106 Pa

mm Hg
atm
bar

133,3 Pa
1,01 105 Pa
105 Pa

kG/mm2
aps/s
aps/min
cm-1

9,81 106 Pa
s-1
1/60 s-1
100m 1

cm-3
cal
kcal

106 m
4,19 J
4,19 103 J

mm2/m
Gs
Mx
Oe

10-6m
10-4 T
10-8 Wb
103/4 A/m =
= 79,6 A/m

6. Astronominiai dydiai
Kosminis
knas

Vidutinysis
spindulys, m

Mas, kg

Vidutinys tankis
103, kg/m3

Saul
em

6,96 108

1,99 1030

1,41
5,52

Sukimosi apie
a periodas,
paros
25,4
1,00

Mnulis

6,37 106
1,74 106

Sauls sistemos planetos

Merkurijus
Venera
em
Marsas
Jupiteris
Saturnas
Uranas
Neptnas
Plutonas

5,98 1024
7,35 1022

3,30

Vidutinis nuotolis nuo

Sauls, 109 m
57,91
108,21
149,59
227,94
778,3
1429,3
2875,03
4504,4
5900

27,3

Sukimosi aplink saul

Periodas, metai
0,24
0,62
1,0
1,88
11,86
29,46
84,02
164,8
249,7

7. Mediag tankis
Dujos ( - normalus
slgis )
Vandenilis (t = 0oC)
Helis
(t = 0oC)
Oras
(t = 0oC)
Oras
(t = 20oC)
Skysiai
Spiritas
ibalas
Benzolas
Vanduo (t4o C)
Kietieji knai
Kamsio medis
Ledas
Ebonitas
Organinis stiklas
Stiklas

, 103 kg/m3
0,00009
0,00018
0,00129
0,00121

, 103 kg/m3
0,79
0,800
0,880
1,000
, 103 kg/m3
0,200
0,916
1,200
1,200
2,5

Betonas
Aliuminis
Duraliuminis (Cu, Mn, Si,
Mg)
Alavas (pilkasis)
Deimantas
Geleis (plienas)
Cinkas
Bronza (93 Cu; 7 Sn)
Nikelis
Lydytas varis
alvaris (66 Cu, 34 Zn)
Sidabras
vinas
Gyvsidabris
Auksas
Volframas
Platina

8. Metal mechanins savybs

Mediaga
Aliuminis
Lieta geleis
Varis

Jungo modulis
E, 1010 N/m2
6,85
10-13
11,2

lyties modulis
G, 1010 N/m
2,45
3,3-5,3
4,15

2,2
2,71
2,79
5,8
3,5
7,8
6,92
8,7-9,3
8,6-8,9
8,7-8,93
8,6
10,4-10,6
11,3
13,5
19,3
19,3
21,37

Plienai (vairi ri)

Aliuminio lydiniai (vairi ri)
alvaris
Konstantanas
Sidabras
vinas
Kvarcinis stiklas

19,5-20,6
6,9-7,1
9,8
16,3
7,9
1,6
7,5

7,9-8,9
2,6-2,7
3,6
6,2
2,8
0,57
3,2

9. Kai kuri kietj kn ilimins konstantos

Mediaga

Savitoji iluma
C, 1037/kgK

Aliuminis]
Geleis
Varis
vinas
Ledas

0,90
0,46
0,36
0,13
2,09

Lydimosi
temperatra
Tl , K
932
1803
1373
600
273

Savitoji
lydymosi
iluma, 103 K
321
240
175
25
333

iluminis
laidumas
W/mK
374
467
329
89
-

10. Laisvai krintani kn pagreitis vairiose geografinse platumose

(jros lygyje)
Platuma
0
10
20
30
40

Pagreitis m/s2
9,78030
9,78186
9,78634
9.79321
9,80166

Platuma
50
60
70
80
90

Pagreitis m/s2
9,81914
9,81914
9,82606
9,83058
9,83216

11. Laisvai krintani kn pagreitis arti sauls ir kit planet paviriaus

Kosminis knas
Saul
Merkurijus
Venera
em
Marsas

Pagreitis m/s2
274
2,5
3,8
9,8
2,0

Pagreitis m/s2
26
11
9,4
9,8
1,6

Kosminis knas
Jupiteris
Saturnas
Uranas
Neptnas
Mnulis

12. Paviriaus tempimo koeficientai

, 10-3 N/m, 20o temperatroje
Acto rgtis
28

Muilo tirpalas (1 )

40

Eteris
Glicerinas
Gyvsidabris

17
64
470

Spiritas
Vanduo
ibalas

21
73
24

13. Vandens ir etilo spirito paviriaus tempimo koeficientai

(, 10-3 N/m, esant skirtingoms temperatroms)
Temperatra,

30

60

90

120

150

180

210

240

300

370

mediaga

Vanduo
Spiritas

75,6 71,18 66,18 60,75 54,9 48,63 42,25 35,4 28,57 14,40 0,47
24,4 21,9 19,2 16,4 13,4 10,1 6,7
3,3 0,1
-

14. Garso bang greitis kietuosiuose knuose

Mediaga
Aliuminis
Geleis
Bronza
Varis
Ketus

Iilgini bang
greitis, m/s
6260
5850
4430
4700
4500

Skersini bang
greitis, m/s
3090
3230
2123
2260
2400

15. Garso greitis skysiuose, dujose ir garuose

(t = 20o C, normalus atm. slgis)
Mediaga
Skysiai:
Acetonas
Vanduo
Etilo spiritas
Benzinas
ibalas
Transportin alyva
Dujos ir garai

Garso greitis, m/s

1192
1497
1165
1295
1295
1425

Garso sklidimo
strypuose greitis, m/s
5080
5170
3490
3710
3850

Azotas
Argonas
Amoniakas
Oras
Vandenilis
Helis
Deguonis

349
321
428
331-350
1301
1055
314

16. Kai kuri duj parametrai

Mediaga

Tankis
, kg/m3

He
Ar
H2
N2
O2
CO2
H2 O garai
Oras

0,18
1,78
0,09
1,25
1,43
1,98
1,29

Molio
mas
M,
10-3
kg/mol
4
40
2
28
32
44
18
29

Puasono
Molekuli
koeficientas diametras
D, 10-9 m
= Cp/Cv

Dinamin
klampa
,
10-6 Pas

ilumos
laidumas
,
10-3 W/nk

1,67
1,67
1,41
1,40
1,40
1,30
1,32
1,40

18,9
22,1
8,4
16,7
19,2
14,0
9,0
17,2

141,5
16,2
168,4
24,3
24,4
23,2
15,8
24,1

0,20
0,35
0,27
0,37
0,35
0,40
0,30
0,35

Pastaba : ,,, verts normaliomis slygomis

17. Dielektrin mediag skvarba

Dielektrikas
Vanduo
Oras
Vakuumas
Vakas
ibalas
Parafinas

sant.
81
1,00058
1,00000
7,8
2,0
2,0

Dielektrikas
Organinis stiklas
Polietilenas
Spiritas
Stiklas
Porcelianas
Ebonitas

sant.
3,5
2,3
23
6,0
6,0
2,7

18. Laidinink savitoji elektrin vara

(20o C) ir temperatrinis varos

koeficientas
Laidininkas
Aliuminis
Voframas
Geleis
Auksas
Varis
vinas

, 10-8 m
2,5
5,0
9,0
2,0
1,6
16,0

, 10-3 k-1
4,5
4,8
6,5
4,0
4,3
4,2

Sidabras
Cinkas
Platina
Konstantanas
Nichromas

1,5
6,1
10,0
50,0
100,0

4,1
4,2
3,9
0,05
0,1

19. Elektrono ilaisvinimo darbas A

Mediaga
Bario oksidas
W + Ba
Pt + Cs
W+ Cs
Cs
K
Ba
Na
Al
Fe
Co
Mo

A, ev
1,0
1,1
1,40
1,6
1,9
2,2
2,29
2,5
3,74
4,36
4,25
4,27

A, 10-19 J
1,6
1,76
2,24
2,56
3,04
3,52
3,66
4,0
5,98
6,98
6,80
6,83

Mediaga
Li
W + Th
Ca
Ni
W
Ag
Pt
Zn
Bi
Au
Zn
Ti

A, ev
2,3
2,63
2,8
4,5
4,5
4,7
6,3
4,0
4,62
4,58
4,47
3,92

A, 10-19 J
3,68
4,21
4,48
7,2
7,2
7,52
10,08
6,40
7,39
7,33
7,15
6,27

20. Regimosios viesos rodikliai

Dujos
Azotas
Oras
Deguonis

n
1,00030
1,00029
1,00027

Skysiai
Benzolas
Vanduo
Glicerinas
Anglies dioksidas

n
1,50
1,33
1,47
1,63

Kieti knai
Deimantas
Kvarcas
(lydytas)
stiklas
(lydytas)

n
2,42
1,46
1,50

21. Matomosios spektro dalies bang ilgiai

Spalva
Violetin
Mlyna
viesiai mlyna
alia

Turinys:
1.

Matai ir saikai

Intervalo riba, Ao
3800-4500
45004800
4800-5100
5100-5500

Spalva
Gelsvai alia
Geltona
Oranin
Raudona

Intervalo riba, Ao
5500-5750
5750-5850
5850-6200
6200-7600

2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
21.

Pagrindins fizikos konstantos

Pagrindiniai SI sistemos vienetai
SI fizikini dydi matavimo vienetai
Nesistemini ir SI vienet tarpusavio sryis
Astronominiai dydiai
Mediag tankis
Metal mechanins savybs
Kai kuri kietj kn ilimins konstantos
Laisvai krintani kn pagreitis vairiose geografinse platumose (jros lygyje)
Laisvai krintani kn pagreitis arti sauls ir kit planet paviriaus
Paviriaus tempimo koeficientai
Vandens ir etilo spirito paviriaus tempimo koeficientai
Garso bang greitis kietuosiuose knuose
Garso greitis skysiuose, dujose ir garuose
Kai kuri duj parametrai
Dielektrin mediag skvarba
Laidinink savitoji elektrin vara

(20o C) ir temperatrinis varos koeficientas

Elektrono ilaisvinimo darbas A
Regimosios viesos rodikliai
Matomosios spektro dalies bang ilgiai

Paruo ir surinko B. MOCKAITIEN

KTU Fizikos katedra