Vilniaus universitetas

Fizikos fakultetas
Radiofizikos katedra

Ramut Girinien

Molekulins fizikos ir termodinamikos

pagrindai
Bendrosios fizikos (II d)
udaviniai ir j sprendim pavyzdiai

Mokymo priemon

Vilnius

2007

UDK 533

iame leidinyje pateikiami udaviniai, skirti fizikos fakulteto auktj

mokykl studentams, klausantiems bendrosios fizikos kurs.
Sprsdami udavinius, studentai imoksta praktikai taikyti fizikos dsnius,
giliau supranta j esm. Udaviniai parinkti i vis antrajam semestrui numatyt
bendrosios fizikos skyri.
Kiekvieno skyriaus pradioje pateikta trumpa santrauka, pagrindins formuls
ir udavini sprendimo pavyzdiai. Leidinio gale pateikti atsakymai, o sudtingesni
udavini sprendimo idja. Leidinio priede surinktos fizikini dydi lentels,
reikalingos udavini sprendimui.
Gali bti tam tikro uduoi parinkimo ir j klasifikavimo nenuoseklumo, ar
atsitiktini klaid, todl i anksto dkoju u visas dalykines ir metodines pastabas.
Nuoirdiai dkoju prof. Jonui Grigui u dalykin pagalb redaguojant
leidinuk.

Recenzentai: VU FF prof. J. Grigas ir doc. S. Tamoinas

TURINYS
Kai kurie danai naudojami ymenys ir santraukos.........................................................4
I. Takieji knai
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai.......................................5
Udaviniai ................................................................................................7
II. Termodinamikos pagrindai
Temperatra. iluma ir pirmas termodinamikos dsnis. ilumins energijos
kinetin interpretacija. Realiosios dujos................................................................ 11
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai.....................................12
Udaviniai.
31
Entropija ir II bei III termodinamikos dsniai........................................................38
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai.....................................38
Udaviniai.................................................................................................49
III. Molekuli sveikos ir perneimo reikiniai
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai.....................................52
Udaviniai....................................................................................................56
Priedai
Fizikins konstantos...............................................................................................60
Lentels
I. Tankis....................................................................................................................6
1
II. Tamprumas..........................................................................................................62
III. Izotermin spda................................................................................................62
IV. Izobarin ilumin pltra....................................................................................62
V. Difuzijos koeficientas..........................................................................................63
VI. Klampa ..............................................................................................................63
VII. iluminis laidumas............................................................................................64
VIII. ilumin talpa..................................................................................................65
IX. Van der Vaalso konstantos.................................................................................67
X. Paviriaus temptis...............................................................................................67
Atsakymai..............................................................................................................68

Kai kurie danai naudojami ymenys ir santraukos:

p slgis.
V tris.
m mas.
M mediagos molin mas.
mediagos tankis.
g laisvojo kritimo pagreitis.
Fi jga (pvz.: FA Archimedo jga).
v greitis.
s plotas.
h auktis.
r spindulys.
l ilgis.
iluminis pltimosi koeficientas.
C ilumin talpa.
cp savitoji iluma, esant pastoviam slgiui.
cv savitoji iluma, esant pastoviam triui.
K iluminio laidumo koeficientas.
A darbas.
Q ilumos kiekis.
U vidin energija.
Ni daleli skaiius.
S entropija.
H entalpija.
F laisvoji energija.
G Gibso energija.
paviriaus temptis.
D difuzijos koeficientas.
klampos koeficientas.
MF jgos momentas.

I Takieji knai
Slgis ir tankis. Takiojo kno slgio kitimas ramybje. Slgio priklausomyb nuo
ems atmosferos aukio. Barometrin formul. Paskalio ir Archimedo dsniai.
Bernulio dsnis. Plduriavimo slygos.
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai:
Tankis:

F
dm
m
, jei hom ogeninis . =f (p,T..) Slgis p
.
S
dV
V

Takiojo kno slgio kitimas:

dp
g , Kai skystis atvirame inde ir f y : p p0 gh .
dy
y
Barometrin formul: p p0 e ;

ph p0 e 0 gh / p0 .

Archimedo jga: FA sk gV . Srauto tolygumo dsnis: s1v1 s2 v2 .

Stacionaraus srauto bet kuriame skerspjvyje, pasirinkus pakankamai plon skysio
sluoksn, kurio sunkio centras yra auktyje h nuo nulinio atskaitos lygio, iilgai srauto
v 2
const , ia p-iorinis slgis, v- iuo
galioja Bernulio dsnis : p gh
2
skerspjviu tekanio skysio greitis.

1 pavyzdys. Indo su trupuiu vandens dugne yra apvali S1 ploto

skylut.Skylut laisvai udengia kgio formos kamtis, kurio pagrindo plotas S2
(vanduo neibga, kamtis kyo i vandens). Kokiam didiausiam kamio
mediagos tankiui esant, pilant vanden, jis iplauks paviri. Vandens tankis 0.
Sprendimas

Duota: S1, S2, 0.

Rasti:

S2

Istumianioji
(Archimedo)
jga
didiausia, kai vanduo pasiekia kamio
H
S
1
vir (1 pav.). Ji lygi vandens svoriui,
1 pav.
kur istumia utamsinta kamio dalis.
Centrins kamio dalies, kuri yra vir angos, Archimedo jga neveikia.
S1 = R12 ;
S2 = R22 ;
P = mg = gV.
h

V = H/3S2 ; V = h/3(S2+R1R2+S1) S1h = h/3(S2+ S1S 2 S1 ) S1 h =

hS2/3+h S1 S 2 /3-2S1h/3;
P = gHS2/3;

S2

tg ;

S
S
h 2 1 tg .

S
S S
S
S S
1
2
gS 2 2 tg 0 g 2 1 tg 2 2 1 S1 ;
3

3
3
3

5

2
S 2 S1 S 2
S 2 S1 2

S
S1

S1 0 1 2 3
3

.
3
3
S
S
S2
2
2

2 pavyzdys. Medin kaladl (statusis ritinys) plduriuoja vandenyje, taip

kad jos panir 0,9 trio. Ant vandens upilamas alyvos sluoksnis, kuris padengia
vis kaladl. Kuri kaladls dalis dabar bus panirusi vandenyje?
Sprendimas
FA

FAa
h1

FAv h3

M = 0 (h1+h2)S;

h2

2 pav.

h2/(h1+h4) =n;

Duota: h2 = 0,9ho; a = 800 kg/m3; v = 1000 kg/m3.

h4
Rasti: x =
.
h3 h4
1)FA1v mg = 0; FA2V + FAa mg = 0; (2 pav.)

h4

FA1v = vh2S;

FAa=ah3S.

v h2 0 h1 h2 0;

v h4 a h3 0 h1 h2 0.

FA2v = vh4S;

h1+h2 =h3 +h4 .

x=h4/(h3+h4).

0=h2/(h1+h2) v = v n.
h4/(h3+h4) v + a h3/(h3+h4) 0 = 0.
x=h4/(h3+h4) =

0 a n v a

0,5 .
v a
v a

3 pavyzdys. Kokia turi bti mas akmens, kur reikia padti ant plokios h =
0,2 m storio ledo lyties, kad jis kartu su lytimi nugrimzt vanden? Lyties plotas S =
1m2, ledo ir akmens tankiai: l = 900 kg/m3, a =
2200 kg/m3. Kokia jga akmuo slegia led
FA
vandenyje?
Sprendimas
Duota: h = 0,2 m; S = 1 m2; l = 900 kg/m3;
a = 2200 kg/m3.
h
N
Rasti: ma; N.
Pusiausvyros lygtys:
3 pav.
P
Lyties: FAL = mL g N = 0; mL = LhS; FAL =
VghS. (3 pav.)
Akmens:
FAa+N mag = 0; ma = aVa ; FAa = VgVa; Va = ma/a;

 v ghS l ghS N 0;

v gVa N ma g 0.
m
v g a N ma g 0.

ma

v l a hS 3,7 kg
a v

N v l g h S 19,6 N .

4 pavyzdys. Damba: 15 m aukio ir 40 m ploio. Kokia horizontali

vandens atstojamoji(sumin) jga veikia damb Fh , koks jgos sukamasis
momentas
apie
horizontalij
a,
sutampani su dambos pagrindu?
x
Sprendimas
h
dh H
Duota: H = 15 m; D = 40 m.

Rasti: Fh; M (4 pav.).

Norint rasti Fh ir M naudojams vandens slgio
4 pav.
0
D
iraika, nes atmosferos slgis veikia abi dambos
y
puses:
P = F/S; dF = pdS = pDdh.
dambos plot dS = Ddh veiks ta pati jga dF, kuri priklausys nuo aukio:
H
H
1
Fh pDdh ghDdh gDH 2 40 106 N .
2
0
0
Jgos momentas apie horizontalij a, take 0:
dM = (H-h) dF = (H-h)(gh)(Ddh).
Suminis:
1
1
g DH
M gD H h hdh g D H 3 H 3
0,2 109 Nm.
3
6
2

5 pavyzdys. Koks slgi skirtumas tarp grind ir lub 4 m aukio

kambaryje?= 1,29 kg/m3, g = 9,8 m/s2, po = 1,01105 Pa. Kokiame auktyje nuo
ems paviriaus atmosferos slgis per pus maesnis nei ems paviriuje?
Sprendimas:
Duota: = 1,29 kg/m3, g = 9,8 m/s2, po = 1,01 105 Pa p/po =2 h1= 4 m.
Rasti: p; h.
dp = gdy = (0 p/p0)gdy;
p/p0=/0.
H

dp
g
0 dy;
p
p0
p h p0e

dp

g / p0 ) dy.

0 gh
p0

0 g
0 g / p 0 h
1
h.
e

1
;

kai aukiai nedideli

p0

p=50 Pa.

b) ln

g
ph
0 h;
p0
p0

p0
ph
ln
8,0 103 ln 0,5 5545 m.
0 g
p0

6 pavyzdys. 12 cm spindulio krepinio kamuolyje slgis P = 5,5 104

Pa virijantis atmosferos slg. Kokia jga, dl io slgio, veikia vien
pusrutulio pus?

Sprendimas
dF=p ds
dF

dS

FPx
5 pav.

Duota: R = 12 cm; P = 5,5 104 Pa.

Rasti: Fx.
dF p ds cos .
dscos yra mao plotelio projekcija
vertikalij ploktum. Puss sferos projekcija
vertikalij ploktum bus R2 (5 pav.)
2

Fx dFx R p 2,5 103 N .

Udaviniai

1. Tuiaviduris varinis rutulys ore sveria 2,610-2 N, vandenyje 2,17 10-2 N.

Apskaiiuokite rutulio vidins ertms tr. Vario tankis Cu = 8,8 103 kg/m3,
vandens v = 103 kg/m3. Archimedo jgos ore nepaisyti.
2. Kubo formos knas plduriuoja gyvsidabrio paviriuje taip, kad 0,25 jo trio
panir gyvsidabryje. Kokia dalis trio bus panirusi gyvsidabr, jei ant
gyvsidabrio paviriaus upilsime sluoksn vandens, kuris pilnai udengs kn?
3. Kai indas upildytas oru, jo mas m1 = 126,94 kg. Kai anglies dvideginiu m2 =
126,29 kg. Kai vandeniu m3 = 1125 kg. Rasti anglies dvideginio duj tank 2,
indo tr ir indo mas mo , jei oro tankis 1 = 1,29 kg/m3.
4. Du rutuliukai, kuri spinduliai r1 ir r2 tankiai 1 ir 2, sujungti nesvariu strypu,
kurio ilgis l, yra panardinti skyst, kurio <1, 2. Kokiame take reikia pririti
kabinimo sil, kad sistema ilikt horizontalioje pusiausvyroje?
5.
2R

H
h

I indo, pripildyto vandens, ieina vamzdis,

kurio spindulys r, auktis h. Vamzdis udengtas
plonu R spindulio ir M mass skrituliu, kur prie
vamzdio prispaudia vandens slgis (6 pav.).
Kokia jga F reikia paspausti tak A, kad
atidengtume vamzd? Skritulio storio nepaisyti.

Nupjauto kgio formos indas su priglaudiamu

dugnu leistas vanden. Jei ind pilama 200 g
vandens, dugnas atkrenta. Ar atkris dugnas, jeigu ant jo pastatysime 200 g
svarst? pilsime 200 g alyvos? 200 g gyvsidabrio? Atsakymus pagristi.

6 pav.

7.

6.

2r

Vienalytis pilnaviduris rutuliukas, kurio tris V , o mediagos tankis

leidiamas ind, kuriame yra du nesimaiantys skysiai, kuri tankiai 1 ir 2.
Kaip elgsis rutuliukas? Aptarti visus galimus atvejus. Kokia rutuliuko dalis bus
8

virutiniame skystyje ir kokia apatiniame? I bendrojo atvejo gauti atskirus

atvejus.
A

8.

Nubraiyti vandens lygio atvirame inde

priklausomybs nuo laiko grafik, jei vandens
itekjimo greitis i padavimo vamzdio A maesnis
u greit i sifoninio vamzdio B. (7 pav.)

9.

Ilenktas vamzdelis leistas greiiu v = 2,5 m/s

tekant vanden. Udaras virutinis vamzdelio galas
turi ma ang ir yra ho = 12 cm nuo vandens
paviriaus. kok aukt h pakils vandens srov,

B
ho
h1
7 pav.

itekanti i vamzdelio?
10. Horizontaliame vamzdyje, kuriuo teka vanduo, statyti du manometriniai
vamzdeliai ten, kur vamzdio skerspjvis S1 ir S2. Rasti vandens kiek pratekant
vamzdiu per laiko vienet, jei vandens lygi skirtumas manometriniuose
vamzdeliuose yra h.
11. Plataus indo su idealiu skysiu dugne yra apvali
R1 spindulio skyl, o vir jos tvirtintas udaras
spindulio R2 cilindras R2 > R1. Tarpas tarp cilindro
ir indo labai maas, skysio tankis . Rasti skysio
slgio tarpelyje, kaip atstumo nuo skyls centro r,
funkcij, jei skysio auktis h.(8 pav.)

R2
h

R1

8 pav.

12. Koks slgis 6,2 m gylio eero dugne? Vanduo

glas, jo tankis =10 kg/m . Atmosferos slgis 1,01 105 Pa.
3

13. Kok slg jauia naras 30 m gylyje, jei vandens tankis 1080 kg/m3, o
atmosferinis slgis 0.1 MPa.
14. Kubo formos atviras indas, kurio briauna a, iki viraus pripildytas tankio
skysio. Rasti jgas, veikianias indo sieneles.
15. Susisiekianiuose induose yra gyvsidabris. Vieno indo skersmuo keturis kartus
didesnis u kito indo. siaurj pripilta vandens, kurio stulpelio auktis h0 = 0,7
m.Kaip pasikeis gyvsidabrio lygis induose? v = 103 kg/m3,g = 1,36 103 kg/m3.
16. Dviejuose susisiekianiuose cilindriniuose induose, kuri skerspjvis vienodas
11,5 cm2, yra gyvsidabris. vien ind vir gyvsidabrio pilta 1 litr. vandens ir
vanden mestas 150 g mass plduriuojantis knas. Kaip pasikeis gyvsidabrio
lygis antrame inde (h)?
h1

h2
h0

9 pav.

17. U formos vamzdelio kair pus pilta vandens,

dein spirito, skysiai atskirti gyvsidabriu. Auktyje ho
= 24 cm vamzdelio akos sujungtos horizontaliu plonu
vamzdeliu su iaupu. I pradi iaupas usuktas.
a) Rasti spirito stulpelio aukt h2 (s = 800 kg/m3), vandens
stulpelio auktis h1 = 32 cm. b) Kas bus, jei atsuksime
iaup?
c) Kokiai vamzdelio padiai esant atidarius iaup iliks
9

pusiausvyra? (9 pav.)
18. Rasti atmosferos slg 16 km vir jros lygio.
19. D = 0,5 m diametro cilindrinio indo dugne yra apvali skyl d = 1 cm. Rasti
vandens lygio inde majimo greiio v priklausomyb nuo io lygio aukio h.
Apskaiiuoti skaitin vert, kai h = 0,2 m.
h

20. Didelio rezervuaro, pripildyto vandens, dangtyje yra

cilindro formos anga, udaryta stmokliu. stmokl
statytas vertikalus r = 5 cm spindulio vamzdelis.
Stmoklio spindulys R = 10 cm, o stmoklio su
vamzdeliu mas 20 kg. Iki kokio aukio pakils vanduo
vamzdelyje, kai stmoklis pusiausvyroje? (10 pav.)

21. Trys nesimaiantys skysiai supilti cilindrin

konteiner. Atitinkamai, j kiekiai ir tankiai: 0,5 litr, 2,6
10 pav.
g/cm3; 0,25 litr, 1,0 g/cm3; 0,4 litr, 0,8 g/cm3. Kokia
atstojamoji jga veikia konteinerio dugn, jei jo plotas 50 cm2?
22. Vertikalus R spindulio cilindras, kuriame yra skysio, sukamas apie vertikali
per jo centr einani a. Prie vidins cilindro sienels l ilgio silu priritas r
spindulio oro balionlis, plaukiojantis skystyje. Sukimosi metu silas isitempia,
ir sudaro su cilindro sienele kamp balionlis pakyla. Kokiu kampiniu greiiu
sukasi cilindras?
23. Slgiu ir oro tankiui galioja sryis p / n const, nepriklausomai nuo aukio.
Rasti temperatros gradient (

dT
).
dh

24. Indo dugne yra S1 skerspjvio anga. ind pilamas vanduo iki aukio h , kurio
lygis palaikomas pastovus. Apskaiiuoti atstumu 3h nuo indo dugno itekanios
iurkls skerspjvio plot. Laikykite, kad iurkl neisisklaido, trinties jg
skystyje nepaisyti.
25. Cilindro formos, aukio h = 1 m indas iki viraus pripiltas vandens. Per kiek
laiko ibgs visas vanduo i indo per dugne esani skyl, kurios plotas 400 kart
maesnis u indo skerspjv? Palyginti su laiku, jei vandens lygis vis laik, bt
palaikomas pastovus h= 1 m.
26. R = 2 cm spindulio cilindro onin paviri horizontaliai statytas 2 cm ilgio ir
r = 1 mm spindulio kapiliaras. ind pilta alyvos, kurios dinaminis klampumas
= 1,2 Ns/m. Rasti aukio kitimo greiio priklausomyb nuo alyvos stulpelio
aukio ir skaitin vert, kai h = 26 cm.
27. cilindro onin paviri horizontaliai statytas 1,5 cm ilgio ir r = 1 mm
spindulio kapiliaras. ind pilta glicerino, kurio dinaminis klampumas = 1,0
Ns/m. Glicerino auktis inde pastovus h = 0,18 m vir kapiliaro. Kiek reiks
laiko, kad per kapiliar ibgt 5 cm3 glicerino?
28. Ant stalo stovi indas kurio onin paviri statytas kapiliaras (r = 1 mm; l = 1
cm) h1 = 5 cm nuo dugno. Aliejaus auktis vir kapiliaro h1 = 50 cm. Kokiame
atstume nuo kapiliaro galiuko aliejus krinta ant stalo?
10

29. Cilindras, kuriame yra skysio, sukamas apie vertikali per jo centr einani
a kampiniu greiiu
dp
) spindulio kryptimi?
dr

a)

Kaip kis slgis (

b)

Jeigu p = p0 , kai r = 0, koks bus slgis bet kokiame spindulio take?

c)

Kokia funkcija apraomas skysio pavirius?

d)

Kaip slgis priklausys nuo gylio?

30. Siurblys pakelia vanden 2 cm spindulio vamzdiu 10 m aukt. Siurblio

naudingumo koeficientas = 80%, o per kiekvien sekund tiekiami 5 litrai
vandens. Kokia turi bti maiausia siurblio galia? Vandens tankis v = 103 kg/m3.

II Termodinamikos pagrindai.
Temperatra. iluma ir pirmas termodinamikos dsnis.
iluma energijos forma. ilumos kiekis. ilumin talpa. Diulongo ir Pti bei
Debajaus dsniai. Fazinio virsmo iluma. iluminis laidumas. ilumin vara.
ilumos konvekcija ir spinduliavimas. Mechaninis ilumos ekvivalentas. iluma ir
darbas. Pirmasis termodinamikos dsnis ir jo taikymai izobariniam, izochoriniam,
izoterminiam, adiabatiniam ir politropiniam procesams. Cikliniai procesai.
ilumins energijos kinetin interpretacija. Mikroskopinis tobul duj apraymas.
Duj slgis kinetinje duj teorijoje. Savitosios ilumos. Energijos vienodo
pasiskirstymo dsnis. Laisvasis kelias. Maksvelo ir Bolcmano pasiskirstymai.
Realiosios dujos. Van der Vaalso lygtis. Kriziniai dydiai. Daulio ir Tomsono
reikinys.
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai:
T

; l . Trinis: takiems ir

l
1

T
dT
iluminis pltimasis: linijinis: t 0

l0 T
T0

izotropiniams knams: V 3 .
ilumin

talpa:

Q Q

.
T T

Suteikta

iluma:

Q Q m c T .

T2

Q m c dT . cp savitoji iluma, esant pastoviam slgiui (iluma darbui atlikti dl

T1

pltimosi ir vidinei energijai U padidinti), cv savitoji iluma, esant pastoviam triui,

(iluma Evid padidinti), Cp Cv = R0 , R0 = 8,314 J/(mol.K).
Molin ilumin talpa:

11

dQ
;
n dT

m
,
M

n moli skaiius, m mas, M molin mas.

Debajaus temperatra:
TD D / k , k 1,38 1023 J / K ,
1,054588 10 34 Js.

.D v 6 2 na

1/ 3

gardels tamprij virpesi danis:

; v s / ,
1/ 2

v garso greitis kne, na trio vieneto atom skaiius.

Kai T TD , cv const.
3
Kai T TD , cv T .

c p cV T v2 / kv ; kv

V
, v trinis pltimosi koef., - kno tankis.
p

Fazinio virsmo iluma: Q mLx , Lg garavimo, Ll lydymosi, Ls sublimacijos

iluma.
iluminis laidumas: H

dT dT dT
dQ
KST KS

.
dt
dx dy dz

iluminio laidumo koeficientas: K

Spinduliavimas:

1
v l cV .
3

Psp e S T 4 , 0 e 1 emi sin gumas,

5,67 108 W / m2 K 4 Stefano Bolcmano kons.

V gal

Darbas: A

p dV .

V pr

Pirmasis termodinamikos dsnis: U Q A

Q dU p dV .

Adiabatiniam procesui: dU dA . Laisvas duj pltimasis: dU 0, dA 0 .

Izochoriniam : V const; A p dV 0; Q dU ;

Q
Cv .
T

Izoterminiam: dT 0; dA p dV .
Tobulj

duj

makroskopiniai

p
const , V const.
T
pV
const nR, M const ,
T

dsniai:

pV const, T const ;
V
const ,
T

pV nRT Klapeirono lygtis .

Temperatros kinetin interpretacija: Ek 3 / 2 RT R / N A k ,

k - Bolcmano konstanta. Ek 3 / 2kT .
12

p const .

Vieno laisvs laipsnio: Ek 1 / 2kT .

Vienatomms dujoms:
U

3
3
NkT nRT ,
2
2

Dviatomms: CV

CV

. n- moli skaiius.
5
R;
2

Poliatomms: CV 3R.
1

2 N d2

Laisvas lkio kelias: l

kT
.
2 d2 p

N i const e

Bolcmano pasiskirstymas:

0e

mg z
kT

Ei
kT

; d n const e

mg z
kT

3/ 2

v 2e

mv 2
2k T

dx dy dz ;

8k T
. Vidutinis kvadratinis greitis:
m

v2

3kT
.
m

2kT
.
m

Tikimiausias greitis: vt
Praretintoms dujoms:

0 .

z 0,

Maksvelo pasiskirstymas: N v 4 N
2

k
T

Vidutinis greitis: v

1 dU 1 d 3
3

nRT R .
n dT n dT 2
2

p1
T1

p2
T2

Knudseno efektas. Praretintoms dujoms tekant

cilindriniu kapiliaru, kurio spindulys r, ilgis l, Knudseno dsnis:

dm
dm 8 3 M p1 p2
r
, ia p1 , p2 slgiai kapiliaro galuose,
- duj mas,
dt 3
2 RT
l
dt
pratekjusi per laiko vienet kapiliaro skerspjviu.
Procesai tobulose dujose:
Izochorinis: V const, Q dU , QV n CV dT dU ; CV

1 dU
.
n dT

Izobarinis:
p const

V2

T2

p dV n R dT n R T

V1

T1 ; Q p U A n CV T pV n C p T .

T1

Izoterminis:
T const ,

V2

V2

V1

V1

dV

p dV n RT V

V
V
3
n RT ln 2 ; U kT const; Q T A n RT ln 2 .
2
V1
V1

1
const; T p1 const;
Adiabatinis: Q = const; pV const; TV

13

RT1 V1
1
A pdV
1 V2
V1

p
n CV dT pdV 0; dT
n CV
V2

C const;

V1

V2
dV ;

T2
;
T1

AR

T2 T1 p2V2 p1V1

.
1
1

pdV Vdp n R dT ; dT

pV n const; TV n1 const; n

C Cp
C CV

pdV Vdp
.
nR
;

n1
n1

1
m RT1 p2 n p1V1 V2
1 ;
p1V1 p2V2
1

Politropinis: A
n 1
M n 1 p1 n 1 V1

Q CdT ; Q C T2 T1 .

Realios dujos: Van der Vaalso lygtis: p 2 v b RT ;

v

RT
a
2.
v b v

RT
2a
p
3 0;
Vkr 3b;
0;
2
v b v
v T
Kriziniai parametrai:
2 RT
6a
8a
a

0
;
T

;
p

.
kr
kr
27 Rb
27b 2
v b 3 v 4

Vidin energija: U E k E p CV T

2 p
0;
v 2

a
.
v

Daulio ir Tomsono reikinys: adiabatikai isiplsdamos dujos atlieka darb, kurio

altinis yra j pai vidin energija. Entalpija:

T
1 V
H U pV const,
V ;
T
p H C p T p

T
1
dp
T
p H
Cp
p1
p2

dp.
T p

Kai dujos retos

V

RT
1
RTb a RT 1 RTb a RT b a ;

p
pV
p RT
p
RT

T
1 2a
1
b
2a

b ; T T2 T1
.

RT
Cp
v b V

p H C p RT

T
0 dujos plsdamosi la.
p H

1) Kai T ema

T
2) Kai T aukta 0 dujos plsdamosi yla.
p H

14

R
a
V
.

2
T H p RT

2a
;
Rb

3) Kai Ti

T
0.
p H

Ti inversin temperatra.

Tobulose dujose:
R V
V

;
T p p T

0, J vidin energija nepriklauso nuo V ,

p H

U f T .

1 pavyzdys. Kruos metu krinta R0 = 1 cm spindulio ledo rutuliukas piln

vandens statin, kurio temperatra 10oC. Rasti per kiek laiko pilnai itirps ledo
rutuliukas, jei iluminiai mainai vyksta tik dl ilumos laidumo. Vandens
iluminio laidumo koeficientas K = 0,6 W/(mK), ledo savitoji lydymosi iluma q
= 334 kJ/kg, tankis = 900 kg/m3.Vandens kiekis be galo didelis lyginant su ledo
rutuliuko.
Sprendimas
Duota: T = 10oC; R = 1 cm; K = 0,6 W/(mK); q = 334 kJ/kg; = 900 kg/m3.
Rasti: t.
Kadangi vandens temperatra nra aukta, ledas akimirksniu neitirps ir momentin
temperatra vandenyje prie rutuliuko bus tokia pat, kaip ir stacionariu atveju r
atstumu iki rutuliuko vandens temperatra bus:
T T

R
T0 T ,
r

(1)

R - momentinis rutuliuko spindulys, T0, T - atitinkamai, temperatra rutuliuko

paviriuje ir toli nuo jo. T0 T 10oC .
ilumos kiekis i aplinkinio vandens tenkantis ledo rutuliukui per laik dt:
dT dT dT
dQ K

dsdt 4 r 2 K dT dt .
(2)
dR
dx dy dz
is ilumos kiekis sunaudojamas tirpinti ledo rutuliukui:
qdm q 4R 2 dR .
(3)
I (1) randame

dT
R
2 T0 T j statome (2) ir prilyginame (3):
dR
R

K T T0 dt q R dR ;
0

t dt
R0

K T T0

RdR

qR02

2 K T T0

2480 s 40 min .

2 pavyzdys. Udarame inde yra vandenilio ir deguonies miinys. Esant 20C

temperatrai, miinio slgis 1000 Pa, o jo tankis 3,28 gm-3. Miin udegus, susidaro
naujas miinys i vandens gar ir vien duj likuio. Koks naujojo miinio slgis, kai
inde nusistovi pirmykt temperatra?
Sprendimas
Duota: T = (20+273) K; po = 1000 Pa; = 3,28 10-3 kg/m3, M1 = 2 10-3 kg/mol; M2 =
3210-3 kg/mol; MH2O = 18 10-3 kg/mol.
15

Rasti: p.
Vis molekuli skaii miinyje prie reakcij paymkime N, po reakcijos - N',
miinio slg prie reakcij p, po reakcijos p, o miinio tr V. Tuomet
pV = NkT; p'V = N'kT.
N
p.
i ia p
N
Nordami surasti molekuli skaii miinyje po reakcijos N', turime inoti miinio
sudt prie reakcij. Vandenilio molekuli skaii miinyje prie reakcij paymkime
N1, o deguonies -N2. Tarkime,
N1 = N. Tada N2 = (l - )N.
Suraskime, koki dal , miinyje sudaro vandenilis. Miinio mas paymj m, i
Klapeirono lygties inome, kad efektin miinio molekulin mas
mRT
M
.
pV
M1 ir M - atitinkamai vandenilio ir deguonies molins mass. Tuomet
m M1

N1
N
N
M 2 2 M1 1 M 2
,
NA
NA
NA

o efektin miinio molin mas: M M1 1 M 2

NRT
,
N A pV

N A- Avogadro skaiius.
Kadangi pV = NkT, o R = kNA, tai M M1 1 M 2 .
p
RT
Miinio tankis
, todl M1 1 M 2
.
I ia

RT
pM 2 RT

.
p M 2 M1

ra skaitines vertes, gauname, kad

= 0,8 Tuomet vandenilio ir deguonies
molekuli skaii santykis /(1 ) = 4.
Kadangi 2H2 + 02 = 2H20, tai miinyje vandenilio yra du kartas daugiau, negu reikia
reakcijai. Todl visas deguonis sureaguos, ir po reakcijos miin sudarys vandens garai
bei vandenilis. Vandens molekuli skaiius NH2O = 2N2 = 2(1 )N. Likusi
vandenilio molekuli skaiius NH2 = N1 N H2O = Nl - 2N2=(32)N. Vadinasi, N' =
NH2O + NH2 = N.
Naujojo miinio slgis po reakcijos
p M 2 RT
p p
800 Pa .
M 2 M1

Skaiiuodami miinio slg, mes taikome Klapeirono lygt, kuri tinka tik idealiosioms
dujoms. miin eina vandens garai, kurie kambario temperatroje gali kondensuotis.
Klapeirono lygtis neblogai tinka ir vandens garams, jeigu tiktai jie nra sotieji garai,
todl reikia sitikinti, ar vykus reakcijai, nesusidarys sotieji garai. Miinio slgis p =
800 Pa, o 20 C temperatroje soij vandens gar slgis 2337 Pa. Vadinasi, po
reakcijos susidar vandens garai nesotina erdvs, ir apskaiiuotas miinio slgis p' =
800 Pa.

16

3 pavyzdys. Beorje erdvje astronautai imet sferos (R = 29 cm)

formos konteiner, pripildyt 100 kg vandens, kurio temperatra 300 K. Konteinerio
mass nepaisyti, konteineris nudaytas juodai, todl e = 1. Rasti vandens
temperatros priklausomybs nuo laiko iraik, kol vanduo dar skystoje bsenoje ir
nustatyti po kiek laiko vandens temperatra pasieks ualimo tak= 5,6710-8
W/m-2K-4, c = 4184 J/kgK .
Sprendimas
Duota: R = 29 cm; m= 100 kg; e = 1; 5,6710-8 Wm-2K-4; c = 4184 Jkg-1K-1;
T0 = 300 K; T1 = 273 K.
Rasti: T(t); t.
Pagal Stefano Bolcmano dsn, spinduliavimo galia yra:
Psp e S T 4 S T 4 .
(1)
Energijos nuostoliai siejami su auimu:
Psp

tai spinduliavimo galia:

Q m c dT ,
dQ
dT
mc
.
dT
dt

(2)
(3)

Sulyginame gaut iraik deinisias puses,gauname diferencialin lygt su

atskiriamais kintamaisiais. Abi lygties puses dauginame i (dt) ir daliname i T 4 :
dt
dT
mc
S T 4 4;
(4)
dt
/T
S
T 4 dT
dt ;
(5)
mc
T

dT

dt ;

(6)

T 3 T03
S

t;
3
mc

(7)

T0

mc

3 S
t T03 ;
mc
1
T (t )
.
3

S
3
t T0 3
mc
I (5) lygybs, kai T = T1 ir S 4R 4 , turime:
T 3

100kg 4184

(8)
(9)

J
kgK

mc 1
1
1
1
4
3 3

2,81 10 s 8 h.
3
3
3 S T1 T0 3 5,67 108 W 4 3,14 0,292 m 2 300 K
2733 K 3
m2 K 4

4 pavyzdys. Dviej vienod cilindr stmokliai sujungti vienas su kitu

kieta juosta taip, kad triai po stmokliais lygs. Po stmokliais yra vienodas kiekis
To temperatros duj. Koks bus slgis cilindruose, jei vienas kaitinamas iki T1, kitas
17

ataldomas iki T2? Kam lygus santykinis duj trio pokytis kiekviename cilindre?
Stmokli ir juostos svorio nepaisyti, trint neatsivelgti, atmosferos slgis po.
Sprendimas
Duota: V1 V2 V0 ; T1 T2 T0 ; T2 T0 T1 ; p 0 .
Rasti: p1 ; p 2 ;

V
.
V0

Udavinio slyg galima suprasti dvejopai. Pirmasis atvejis, kai stmokliai yra
horizontals, cilindrai yra vienas alia kito, o antrasis atvejis, kai cilindrai yra vienas
prieais kit, o stmokliai vertikals.
Pirmasis atvejis (12 pav.).
Kaitinam ir auinam duj visi trys parametrai
12 pav.
kinta: kai kairysis (1) indas kaitinamas, tai jo
parametrai
prie
kaitinim
yra p0 ,V0 , T0 ; po
1
2
kaitinimo: p1 , V1 , T1. I ia, naudojantis ideali duj
12 pav.
bvio lygtimi:
p0V0 p1V1

.
(1)
T0
T1
Kai deinysis (2) indas auinamas, tai jo parametrai prie auinim yra
p0 ,V0 , T0 ; po auinimo: p2 ,V2 , T2 ,tai
p0V0
pV
2 2.
(2)
T0
T2
Kadangi stmokliai sujungti kieta juosta taip, kad ir po proceso triai po
stmokliais lygs, tai santykinis trio pokytis:
V V0 V1 V0 V2

; i ia V1 V2 .
V0
V0
V0
Stmokliai yra pusiausvyroje, tai prie proces 2 pa 2 p0 , (ia p a - atmosferos
slgis), o po proceso:
2 p0 p1 p2
(3)
(3)(1), (2)
p1V1 p 2V2
p1V1 (2 p0 p1 )V1

; p1T2 2 p0T1 p1T1 ; tai

T1
T2
T1
T2
2T1
p1
p0 .
T1 T2
2T1
2T2
p 2 2 p0 p1 2 p0
p0
p0 .
T1 T2
T1 T2
p1 (1) , o p2 (2) , tai

18

T1 T2
V0
2V1
V0 , tai

, i ia V1
2T0
T0 T1 T2
T T2
V0 1
V0
2T0
2T T T2
V V0 V1

0 1
.
V0
V0
V0
2T0
1

13 pav. 2

Antras atvejis (13 pav.).

Prie proces (pagal udavinio slyg) abiejuose cilindruose esani duj
parametrai yra vienodi: p0 , V0 , T0 , n .
Kairj (1) cilindr pakaitinus, o deinj (2) ataldius, iuo atveju pakis cilindr
triai, temperatra, o slgiai bus vienodi, t.y. :
deiniojo cilindro tris po kaitinimo padidt dydiu V , ir jame esani duj
parametrai bt: p1; V1 V0 V ; T1;
kairiojo cilindro tris po ataldymo sumat dydiu V ,ir jame esani duj
parametrai bt: p2 ; V2 V0 V ; T2 .
Pagal gautus parametrus raome duj bvio lygtis kiekvienam cilindrui:
p1 (V0 V ) nRT1 ; p2 (V0 V ) nRT2 , o taip pat inodami, jog p1 p 2 ,
gauname
V0 V T1
V T1 T2
; i ia

.
V0 V T2
V0
T1 T2
Kadangi p1 p 2 , tai iekosime tik p1 .
Prie proces cilindre esani duj bvio lygtis buvo: p0V0 nRT0 .
Po proceso kairiame cilindre esani duj bvio lygtis: p1 (V0 V ) nRT1 .
Padalin lygtis vien i kitos, gauname:
p 0V0
T
0;
p1 (V0 V ) T1
p0V0T1
p 0T1
p (T T2 )
p1

0 1
.
T1 T2
V0T0 VT0
2T0
T0
T0
T1 T2

5 pavyzdys. Balionas 1 m3 trio pripildytas 300 K temperatros ir 120

kPa slgio helio. Apskaiiuoti aukt, kuriame balionas bus pusiausvyras? Baliono
apvalkalo mas 0,3 kg. Atmosferos slgis prie ems paviriaus 1,01105Pa.
Sprendimas
Duota V = 1 m3; T0 = 300 K; p1 = 120 kPa; m0 = 0,3 kg; p0 = 1,01105 Pa;
-3
3
-3
3
3
M He =410 kg/m ; Moro= 2910 kg/m
o = 1,29 kg/m .
Rasti : H.
Balionas bus pusiausvyras, kai:
moro=mHe+mo;
(1)
p1V =

m He
RT0;
M He
19

p1VM He
p1VM He
, tai moro =
+m0 = 0,495kg.
RT0
RT0
m
Balionui pakilus H aukt: p2V= oro RT2 ;
M oro

i ia emje mHe=

p2 rasime i barometrins formuls: dp gdh

0 p
p0

g
dp
0 dh;
p
p0

(4) lygties abi puses dalijame i p:

ph p0 e

Suintegrav (5) lygt, gauname:

p0
T0

;
p2
T2

Iekome T2; praretintoms dujoms:

p0 e

0 g
p0

2 0 g
H
p0

0 gH
p0

p0 e

moro
V
RT0 e
M oro

moro
p0V
RT0 e
M oro

(4)
(5)

0 g
p0

(6)

(8)

T0 p02 e
T2
p0

68

(3)

(7)

p 22T0
T2 2 ;
p0
(6) iraikoje, kai h = H p(h) = p2;

gdh ;

(2)

p0VM oro
;
moroRT0

2 g 0

2 0 gH
p0

p0

(9)

0 gH
p0

(10)

(10) logaritmuojame ir randame H:

ln p0VM oro ln moroRT0
H
5,4 104 m .
0 g
p0

6 pavyzdys. Du termikai izoliuoti balionai pripildyti oro ir sujungti

trumpu vamzdeliu su iaupu. inoma, pirmojo baliono V1, p1, T1, antrojo V2, p2,
T2. Rasti temperatr ir slg, kurie nusistovs atidarius iaup.
Sprendimas
Duota: V1 , p1 , T1 , V2 , p2 , T2 .
Rasti: T , p.
Atidarius iaup, pirmajame balione esantis oras uims ir atrojo baliono tr, jo
dalinis slgis bus p1 ,o temperatra bus T , tai pirmojo baliono duj bvio lygtis:
20

p1V1 p 1 (V1 V2 )
p1V1

; i ia p1
T.
T1
T
T1 (V1 V2 )
Analogikai galima rasti ir antrajame balione esanio oro, kai atidarome balionus
jungiant iaup, dalin slg p 2 :
p 2V2
p 2
T.
T2 (V1 V2 )
Bendras slgis, atidarius iaup, bus dalini slgi suma, t.y.:
p1V1
p 2V2
p V T p 2V2T1
p p1 p 2
T
T 1 1 2
T.
T1 (V1 V2 )
T2 (V1 V2 )
T1T2 (V1 V2 )
pV
p1V1 m1
pV M

R, i ia m1 1 1 ; analogikai m2 2 2 .
T1 R
T2 R
Kadangi balionai yra termikai izoliuoti, o juose esantis oras, atsukus iaup,
neatlieka darbo, tai visas ilumos kiekio pokytis, atsirandantis dl balionuose esanio
oro skirtingos temperatros, sunaudojamas oro molekuli vidins energijos pokyiui.
Tegu T1 T2 , tai pirmajam balionui
T1

U m1CV (T T1 );
antrajam balionui

U m2 CV (T2 T ).
p1V1
pV
CV (T T1 ) 2 2 CV (T2 T );
T1 R
T2 R
p1V1
pV
T 2 2 T p1V1 p 2V2 ;
T1
T2

p1V1 p 2V2
( p V p 2V2 )T1T2
1 1
.
p1V1 p 2V2
p1V1T2 p 2V2T1

T1
T2

p1V1T2 p 2V2T1 ( p1V1 p 2V2 )T1T p1V1 p 2V2

.
T1T2 (V1 V2 )
p1V1T2 p 2V2T1
V1 V2

7 pavyzdys. Sistema susideda i N daleli, kiekviena i j gali turti

energij E1 = 0, E2 = kT ir E3 = 2kT. Rasti daleli skaii, jei pusiausvyroje bsenoje
sistemos energija 1000 kT.
Sprendimas
Duota: E1 = 0, E2 = kT ir E3 = 2kT , E = 1000 kT.
Rasti: N.
Pagal Bolcmano pasiskirstym , daleli skaiius, esantis i-toje bsenoje Ni(Ei), ia
E
i1,2,3.., proporcingas exp i , tai ms atveju galima sudaryti toki
kT
proporcij:
21

N1 : N 2 : N 3 1 : e 1 : e 2 ;
kadangi N N1 N 2 N 3 , tai
N1

N
1;
1 1
1 2
e e

N2

N
1
;
1 1
1 2 e
e e

N3

N
1
2.
1 1
1 2 e
e e

Pilna sistemos energija:

E E1 N1 E 2 N 2 E3 N 3 0

I ia

NkT
1
N 2kT
1

2 1000kT ,
1 1 e
1 1 e
1 2
1 2
e e
e e

1 1
1000kT 1 2
e e 1000(e 2 e 1)

2400 .
2e
1 2
kT 2
e e

8 pavyzdys. Cilindre, kuriame yra ideali vienatomi duj, gali laisvai

slankioti stmoklis. Cilindro sienos ir stmoklis ilumos nepraleidia. Remdamiesi
kinetine duj teorija, raskite ry tarp duj slgio ir trio, judant stmokliui.
Stmoklio greitis daug maesnis u molekuli greit.
Duj slgis kinetinje teorijoje:
Laikome, kad duj molekuls paklusta Niutono dsniams.
Molekuls be paliovos juda. Susismogdamos su stmokliu, jos
kas kart jam perduoda tam tikr judesio kiek ir veria stmokl
pasislinkti. Kad stmoklis likt vietoje, i iors j turi veikti jga
14 pav.
F. Vis molekuli jg suma, tenkanti ploto vienetui, sudaro
duj slg. (14 pav.)
Vienu metu susiduriani molekuli skaiius ir j greitis vairiais laiko momentais
skirtingas, todl spaudimas stmokl kinta ir stmoklis virpa apie tam tikr vidutin
padt. Molekuli labai daug, tai duj slgio nukrypimai nuo vidurkio labai mai
(neapiuopiami), todl galima laikyti, kad stmokl veikia pastovi, dl molekuli
smgi atsiradusi, jga.
Skaiiuosime slg. Laikysime, kad molekuls yra takiniai
knai, o stmoklis visikai lygus. Tegul stmoklio ploktum

smogia molekul, judanti xz ploktumoje greiiu v (v x ,0, v z ) (15

pav.). Po smgio jos greitis bus v(v x ,0, v z ) . Po smgio

molekuls judesio kiekis k pakito dydiu:
k mvx mvx 2mvx ,
(1)
Pagal II-j Niutono dsn:
d (mv )
F
.
(2)
dt
15 pav.

22

Bendru

atveju,

jei

vy 0 ,

po

susidrimo

greiio

komponents

bus: vx v x ; vy v y ; vz v z .
Suraskime per laik t su paviriaus elementu S susiduriani molekuli

judesio kiekio pokyt. Tegul trio vienete yra nv molekuli, kuri greitis yra nuo v

iki v . Tai molekuli, susiduriani su ploto elementu S ,per laik t , kuri

greitis v skaiius bus:
N nv v x t S .
(3)
Apskaiiuodami N laikome, kad molekuls vis keli vt nulekia
nesusidurdamos viena su kita. I tikrj, molekuls susiduria viena su kita ir
nukrypsta, taiau dl judesio chaotikumo i daugybs molekuli atsiranda j vietoje
kitos, kuri greiiai ir judjimo kryptys bus tos paios, kaip ir pirmj. Todl
molekuli judjim galima nagrinti taip, lyg jos nesusidurt viena su kita.
Smgio metu kiekvienos molekuls judesio kiekis pakinta k 2mvx dydiu,
todl vis per t laik, ploto element S , pasiekiani molekuli judesio kiekis
pasikeiia dydiu:
N k 2nv m v x2 S t.
(4)

Taigi, greiiu v judani molekuli slgis indo sien yra:

pv 2m v x2 nv .
(5)
Vis inde esani molekuli sukurtas slgis:

p p 2mvx2 nv ,

(6)

ia

rodo, kad sumuojame visas molekules, judanias i kairs deine,

t.y.kuri vx 0 , nes tik tokios susiduria su stmokliu.

n
v x2 v v x2 ,
(7)
n
ia n molekuli skaiius trio vienete, t.y. tankis.

v
iuo atveju
imamos
visos
galimos
verts (tiek teigiamos, tiek ir neigiamos),

nes dl chaotiko judjimo visos verts lygiaverts, todl

nv 2
n
v

2
v n x v n v v x2 .
i (6), (7) ir (8) gaunama slgio iraika:

p n m v x2 .

(8)

(9)

Kadangi molekuls juda chaotikai :

v x2 v y2 v z2 ;

v 2 v x2 v y2 v z2 3 v x2 ,
23

v x2

1 2
v .
3

(10)

1
2
(10)(9), tai p nm v , arba
3
2 mv 2
2
p n
n Ek .
(11)
3
2
3
i ia matome, kad slgis yra proporcingas molekuli tankiui ir vienos molekuls
vidutinei kinetinei energijai. Molekuls slenkamojo judesio vidutin kinetin
energija temperatroje T yra lygi:
E

3
kT .
2

(12)

(12)(11), tai p nkT .

(13)
Nordami surasti ry tarp p ir V , turime rasti kaip kinta duj energija judant
stmokliui. Remiantis impulso ir energijos tverms dsniais, pirmiausia surandame,
kiek pakinta vienos molekuls energija, jai atsitrenkus stmokl:

mvx Mu mv x Mu ;

1 2 1
1
1
mvx Mu 2 mv x2 Mu 2 .
2
2
2
2

(14)

ia M stmoklio mas, u stmoklio greitis; kadangi Mm, tai vx v x 2u ;

tai vienos molekuls energijos pokytis, atokant nuo stmoklio

1 2 1
1
1
mvx mvx2 mvx2 m(v x 2u ) 2 2mvx u
(15)
2
2
2
2
Per laik dt su stmokliu susidurs: dN S v x dt dn molekuli, (ia dn molekuli, turini greit intervale v x , v x dv x skaiius, o n molekuli skaiius

trio vienete), o j energijos pokytis

dE (v x ) dN 2m u S v x2 dn dt ;
Vis duj kinetin energija per laik dt pakinta dydiu:

dE 2m u S dt vx2 dn m u S dt vx2 n
0

(16)
1
2 m v2
2
n m v u S dt
n dV ;
3
3
2
ia dV u S dt - tiek pasikeiia tris slankiojant stmokliui.
2
Kadangi i teorijos inome, kad pV E , (ia vis tryje V esani molekuli
3
2
mv
E
n , ir
kinetin energija); tai
2
V

2 E
dE dV .
3 V
24

dE
2 dV

;
E
3 V
2
ln E ln V ln const;
3

E V 3 const;

E 3
p,
Kadangi
V 2

5
3

p V const.

tai

9 pavyzdys. Rasti tankio pasiskirstym traukos jg lauke: = f(h, T)

fizikai vienalyio takiojo kno, kuriam galioja Van der Vaalso lygtis, krizinio tako
aplinkoje, kai inomi dydiai: kno mas m, krizin temperatra Tkr ,laisvo kritimo
pagreitis g.
Sprendimas
Iekome slgi skirtumo krizinio tako aplinkoje:

p pkriz .

(1)

Kadangi slgis yra kintamas dydis p f V ,T , t.y. funkcija. i funkcij krizinio

tako aplinkoje skleidiame Teiloro eilute ir apsiribojame pirmaisiais nariais
nelygiais nuliui:
1 p
1 2 p
1 3 p
p
2

3 V Vkr 3

p pkriz
V

T Tkr
kr
kr
2

1! V kr
2! V kr
3! V kr
T kr

p
0;
inome, kad
V Tkr

Todl : p pkrit

2 p
2 0.
V Tkr

1 3 p
p
3
3 V Vkrit T Tkr .
6 V kr
T kr

(2)

(3)

Slg randame i Van der Vaalso lygties:

a

p 2 v b RT ;
v

RT
a
2.
vb v

(4)

inodami slgio iraik (4), randame jo treij dalin ivestin pagal tr ir 1-j
pagal temperatr kritiniame take:
3 p
27 RTkr
3
;
8 Vkr4
V kr

R
3 R
p

.

2 Vkr
T kr V 1 V
kr
kr
3

(5)

(5)(3)
p pkr

9 RTkr
V Vkr 3 3 R T Tkr .
4
16 Vkr
2 Vkr
25

(6)

(6) iraikoje tr keiiame mass ir tankio santykiu V

9 RTkr m m 3 R


T Tkr p pkr kr gh .

16 m 4 kr 2 m

kr

kr

(7)

I (7) randame
3

3
9
mgh RTkr kr
R T Tkr ;
16
2
3
3

kr 16 mgh 2 R T Tkr
;

9
RTkr

mgh R T Tkr
kr
2
2
3 6
.

3
RTkr
3

(8)

Radome santykin tank krizinio tako aplinkoje.

Auktis h laikomas teigiamu z aies kryptimi. Kai T = Tkr , vienam moliui:

kr
2 6Mgh

3 RTkr

(9)

Toli nuo krizinio tako santykinis trio pokytis kylant auktyn:

Mgh
.
RT

(10)

2 6 RT

Jei temperatra ta pati (10) ir (9) skiriasi daugikliu:

3 Mgh
Orui: M = 28,810-3 kg/mol, Tkr = 132,5 K, kai h = 1 cm:

Cv.

2/3

kr
1

100

10 pavyzdys. Rasti 1 molio duj, kurioms galioja Van der Vaalso lygtis Cp

Sprendimas

Duota: p 2 v b RT ;
v

1 molis

Rasti: Cp-Cv.
Duotuoju atveju bvio lygtis yra f p,V , T slgio, trio ir temperatros funkcija,
o vidin energija temperatros ir trio funkcija U(T,V).
26

Naudojams pirmuoju termodinamikos dsniu: dQ dU pdV .

(1)

Pirmoje lygybje pirmas dmuo yra pilnas diferencialas, todl

U
U
dU
dT
dV .
T V
V T

(2)(1)

(2)

U
dQ
dT
p dV .
T V
V T

Q
U

CV ;
T V T V

Kai V const,

(3)
(4)

Diferencijuojame (1) lygyb pagal temperatr, esant pastoviam slgiui ir

randame Cp :
Q U T U V
V
Cp




p
;
T p T V T p V T T p
T p

(5)

1.
T p
I (5) atimame (4):
U
V
C p CV
p
;

p
T

(6)

Dujoms, kurioms galioja Van der Vaalso lygtis, vidin energija:

U E k E p CV T

a
.
v

(7)

a
U
2;
I (7) randame
V T V

(8)

V
. Pirmas bdas iam daugikliui rasti bt i Van der
(6) lygybje neinome
T p
Vaalso lygties isireikti V ir rasti ivestin, bet tai pakankamai sudtinga, todl
iekosime per slgio ivestin, nes slg i Van der Vaalso lygties rasti paprasta:
p

T V
p
V p
V

; i ia
.
p
T p
T V
T p V T

V T

I Van der Vaalso lygties randame slg: p

RT
a
2,
V b V

(9)

(10)

o taip pat slgio ivestin pagal temperatr, esant pastoviam triui, ir pagal tr,
esant pastoviai temperatrai:
27

R
RT
2a
p
p
;
3.

2
V b V
T V V b V T

(8), (10) , (11) iraikas (6) : C p CV

(11)
R
.
2a V b 2
1
RTV 3

11 pavyzdys. Vykstant tam tikram procesui, idealij duj ilumin talpa

kinta pagal dsn: C = /T, ia - pastovus dydis.
a) Apskaiiuoti darb, kur atlieka 1 molis duj ildom nuo temperatros T iki
2T.
b) Rasti lygt, siejani slg p ir tr V iame procese.
Sprendimas
Duota: C = /T; T1 = T; T2 = 2T;

m
1.
M

Rasti: A, f p,V .
1.

Naudosims pirmu termodinamikos dsniu: Q dU A . Vienam

moliui: Q CdT ; dU Cv dT ,
nes idealioms dujoms

Cp
CV

A A Q dU

2T

, C p CV R , tada CV

2.

2T

2T

T dT C dT ln T
v

R
.
1

f p,V =? inome, kad C

Q
dT

2T
T

R
RT

T ln 2
. (1)
1 T
1

, kadangi savitoji iluma priklauso nuo

temperatros, tada:
U dT U dV
dV U
U dV
C

p

. .
T V dT V T dT
dT T V
V T dT T

(2)

U
CV
T V

Abi (2) lygybs puses dauginame i dT, o

dT

R
U
dT p
dV .
1
V T

(3)

(3) yra diferencialin lygtis.

Vienam ideali duj moliui: pV RT ;
diferencialin lygt:

dT

R
RT
dT
dV .
1
V
28

RT
. i iraik statome (3)
V

Norint atskirti kintamuosius, abi lygties puses padaliname i T ir tada denij

pus integruojame pagal tr, kairij pagal temperatr:

1 ln T 1ln V ln const
RT

Atliekame antilogaritmavimo veiksm:

TV

pV
e
R

RT

const .

inome, kad RT = pV.

1
pV

const;

pV e

pV

const.

Udaviniai
31.

Laikrodio vytuokl, esant temperatrai To, yra lo ilgio ir laikrodis eina

tiksliai. Linijinis pltimosi koeficientas = 1,85K1Kiek vluos ar
skubs per par laikrodis, jei patalpos temperatra bus 10 oC auktesn nei To.

32.

100 m3 vandentiekio bokto cisterna pripildoma iki viraus i 100 m gylio

grinio To 6 oC, tada automatika atjungia siurbl. Ar teiss praeiviai teigdami,
kad sugedo automatika? Kodl jie taip sako? Trinis vandens pltimosi
koeficientas nuo 0 oC iki 25 oC apraomas funkcija a + bT + cT2 t.y.
polinomu, ia a 6,4310-5 oC-1, b 1,710-5 oC-2, c 2,0210-7 oC-3, oro
temperatra tuo metu buvo 18 oC.

33.

Neinomos mediagos kubas, kurio trinis pltimosi koeficientas ,

nardinamas vanden temperatroje T1, istumia m1 mas vandens, o
temperatroje T2 , mas m2. Rasti kubo trin pltimosi koeficient.

34.

Stiklinis rutuliukas, kurio trinis pltimosi koeficientas , nardinamas skyst

temperatroje T1, istumia m1 mas skysio, o temperatroje T2 , mas m2. Rasti
skysio trin pltimosi koeficient 1.

Kompensacin vytuokl, pagaminta i ilgo plono nikelio vamzdelio, kurio

maa dalis upildyta gyvsidabriu. Nikelio linijinis pltimosi koeficientas
o -1
o -1
1,0 105 C , gyvsidabrio trinis pltimosi koeficientas 18,0 105 C .Koki
vytuokls dal reikia upildyti gyvsidabriu, kad svyravimo periodas
nepriklausyt nuo temperatros.
a)Paprastumo dlei pradioje vytuokl laikyti matematine, t.y. svyravimo centras
sutampa su gyvsidabrio centru.
b) Po to skaityti centr nesutapim. Vamzdelio mass galima nepaisyti.
35.

29

36.

Termistorius renginys, kurio elektrin vara R priklauso nuo temperatros,

vara maja didjant temperatrai: R R0 e (T T ) , ia konstanta, T0
temperatra, kurioje R = R0. Vandens ualimo temperatroje termistoriaus vara
1,1105 , o virimo 9,0 103 Kokia termistoriaus vara
dr
bus 37 0C (sveiko mogaus) temperatroje?
0

37.
R

r0

10 m ilgio ir 2 cm skersmens variniu izoliuotu (1,5 cm

storio sluoksniu K = 0,029 W/mK) vamzdiu teka 95 oC
vanduo. Vamzdis nutiestas patalpoje, kurioje temperatra
20 oC. Koks vamzdio ilumos nuostoli greitis? (16 pav.
Izoliacinio sluoksnio stor laikyti kintamuoju, kurio kitimo
ribos nuo r0 iki R).

16 pav.

38. Kiek 0 C temperatros ledo itirps per 10 minui, jei

j remsime 3 cm skerspjvio ploto ir 20 cm ilgio plienin stryp, kurio kit gal
merksime verdant vanden? Laikykite, kad onins strypo sienos yra visikai
termikai izoliuotos. Plieno iluminio laidumo koeficientas yra 59 W/(mK), o
ledo savitoji lydymosi iluma 335 kJ/kg.
2

39.

Trys vienod matmen ploktels, sudtos viena ant kitos, sudaro stulpel:
viduryje vinin, i on sidabrins. Vienos sidabrins ploktels iorins puss
temperatra palaikoma pastovi ir lygi 100 oC, o kitos sidabrins ploktels
iorins puss temperatra 0 oC. Rasti temperatras vinins ploktels vidini
paviri. vino ir sidabro iluminio laidumo koeficientai inomi.

40.

Tarp dviej koncentrini sfer, kuri spinduliai R1 ir R2, erdv upildyta

ilumai laidia mediaga. Rasti temperatros pasiskirstym ioje erdvje, jei sfer
temperatros pastovios ir vidins sferos temperatra T1, iorins T2.

41.

Labai emose temperatrose kiet kn savitoji iluma proporcinga

absoliutins temperatros kubui. Vario savitoji iluma nuo keli iki 50 K yra:
3

T
c 31
J /( g K ). Kiek ilumos reikia, 40 g vario suildymui nuo 10 K iki 25 K?
343

Palyginti su iluma, kurios reikia tam paiam kiekiui vario suildyti nuo 300 K iki
315 K. Vario savitoji iluma (temperatros intervale 0 100 oC) c = 386 J/kgK.
42.

30 kW galios renginys auinamas vandeniu, tekaniu spiraliniu 1 cm2

skerspjvio vamzdeliu. Nusistovjus reimui, vanduo yla iki T = 15 oC. Rasti
vandens greit, vandens ildymui skirta 30% renginio galios, ilumos apykaitos
su aplinka nepaisyti.

43.

Spindulio R = 10 cm urano rutuliukas, patalpintas ind su vandeniu,

apspinduliuojamas tolygiu neutron srautu. Urano branduoliams dalijantis,
rutuliuke per laiko vienet (1 s) isiskiria energija q = 100 W/cm3. Vandens
temperatra T = 373 K, urano iluminis laidumas K = 400 W/(mK). Rasti
temperatros pasiskirstymo dsn rutuliuke, o taip pat temperatr rutuliuko
centre.

30

44.

Vienalyiu cilindriniu laidu, kurio spindulys R, be izoliacijos teka pastovi

elektros srov. Rasti temperatros pasiskirstym laide, jei aplinkos temperatra
pastovi T0. Laido spindulys R, savitoji vara ir juo tekanti srov I inomi.

45.

Rasti kokio storio ledas per laik t =24 val. susidarys ant ramaus eero
paviriaus, jei aplinkos temperatra pastovi, o eero paviriaus temperatra lygi
aplinkos temperatrai T ir T < Tlyd. Kai t = 0, ledo storis x = 0.

Skaiiavimus atlikti, kai aplinkos temperatra 10oC. Ledo: iluminio laidumo

koeficientas K = 2,22 W/(mK), savitoji lydymosi iluma q = 334 kJ/kg, tankis
= 900 kg/m3.
l=0,2
m

46.

Viduryje horizontalaus kapiliaro, kurio

ilgis L = 1 m, yra l = 20 cm ilgio
gyvsidabrio stulpelis. Kapiliaro likusioje
17 pav.
L=1
dalyje praretintas oras ir ulydyti galai.
m
Jei kapiliar pastatome vertikaliai, tai gyvsidabris pasislinks l = 0,1 m. Iki kokio
slgio buvo atsiurbtas oras kapiliare? (17 pav.)
47.

Udarame 1 m3 talpos inde yra 0,9 kg vandens ir 1,6 kg oro. Rasti slg inde,
esant 500 oC, inant, kad tokioje temperatroje visas vanduo virsta garais. oro =
29 g/mol.

48.

Duj miinyje yra 25 g deguonies ir 75 g azoto. Apskaiiuokite miinio

efektin molin mas.

49.

0,5 litro inde yra 1 g jodo. Esant 1000oC temperatrai inde yra 0,933105 Pa
slgis. Rasti jodo molekuli disociacijos laipsn jodo atomus, esant ioms
slygoms. Jodo molekuls molin mas M = 254 g/mol.

50.

20 ltr trio inde yra vandenilio ir helio miinys, kurio temperatra 20 oC ir

slgis 2,0 atm. Miinio mas 510-3 kg. Rasti vandenilio ir helio masi santyk
duotame miinyje.

51.

Siekiant gauti po vakuumins aparatros stikliniu gaubtu auktesn vakuum,

siurbimo metu gaubto sienels ildomos, norint paalinti i gaubto sieneli ir
dugno gertas molekules. Rasti kiek padids slgis po pusiau sferiniu gaubtu,
kurio spindulys 10 cm, jei gertos molekuls pereis nuo sieneli erdv.
Molekuls skerspjvis 10-15 cm2, gertas sluoksnis vienmolekulinis, temperatra
300 oC.

52.

Kompresorius kiekvien kart paima 1 litr oro, kurio slgis 1,01 105 Pa, o
temperatra 273 K. or jis pumpuoja 0,5 m3 trio automobilio kamer. Joje
esanio oro temperatra 290 K. Kiek kart reikia pumpuoti, kad padangos ir kelio
juostos slyio plotas sumat S = 100 cm2? I pradi jis buvo 450 cm2. Ratui
tenka 4,9 kN apkrova.

53.

Du izoliuotus indus jungia vamzdelis su iaupu. Pirmo indo tris V1 = 1 ltr,

jame azotas, kurio slgis p1 = 0,5 atm, temperatra T1 = 0 oC, antrame argonas,
kurio: V2 = 3 ltr, p2 = 1,5 atm, T2 = 100 oC. Atsukus iaup, susidaro duj
miinys. Koks miinio slgis, temperatra, nusistovjus pusiausvyrai?
31

54.

Vertikaliame i abiej gal udarame cilindre yra stmoklis, kurio abiejose

pusse yra po 1 mol oro. Kai T = 300 K, virutinio ir apatinio tri santykis yra
4,0. Rasti kokiai temperatrai esant is santykis bus lygus 3,0.

55.

Indas, kurio tris 2V 2 10-3 m3, atrankia pertvara padalintas dvi lygias
dalis. pirm dal leista 2 g vandenilio ir 28 g azoto, antroje dalyje vakuumas.
Pro pertvar gali praeiti tik vandenilis. Proceso metu palaikoma 373 K
temperatra. Koks slgis nusistovi abiejose indo dalyse?

56.

Nejudanti pertvara ind dalija dvi lygias dalis. Vienoje yra azoto ir
vandenilio miinys, kitoje vakuumas. Pertvaroje yra membrana, kuri praleidia
tik vandenil, bet nepraleidia azoto. I pradi membrana udaryta sklsiu.
Atidarius sklst, pirmojoje pusje slgis nukrito 30%. Koks azoto ir vandenilio
duj masi santykis? Dujoms pleiantis temperatra nepakito.

57.

Paveikus druskos rgtimi tam tikr marmuro (CaCO3) kiek, isiskyr 1320
cm anglies dvideginio duj, kuri slgis, esant 22 0C temperatrai, lygus 133
kPa. Kokia marmuro mas chemikai sureagavo?
3

Kamera pripildyta oro, jos sieneli temperatra T1. Ant dugno ilieta vandens.
Slgis kameroje p1, jos tris V1. Palengva didinamas kameros tris, taip kad
temperatra lieka pastovi. Kai kameros tris V2 = 2V1, p2 =2 atm, vanduo ant
dugno beveik visai dingsta.
a) Nustatyti T1, jei p1 = 3 atm.
b) Koks bus slgis p3, jei dar dvigubai padidinsime tr V3 = 2V2?
c) Nustatyti vandens mas (skystoje ir dujinje fazse) ir oro mas kameroje, jei V2 =
44,8 litr.
58.

59.

Rasti ideali duj galim maksimali temperatr kiekvienam i i proces:

a)

p p0 V 2 .

b)

p p0 e V , kur p0, teigiamos konstantos, V duj vieno molio tris.

60.

Rasti maiausi galim ideali duj slg procese, vykstaniame pagal

T T0 V 2 dsn, kur T0 ir - teigiamos konstantos, V duj vieno molio
tris.

61.

Idealios dujos, kuri molin mas M, yra auktame vertikaliame cilindre, kurio
auktis h, o pagrindo plotas s. Duj temperatra T, slgis prie pagrindo p0.
Laikant, kad temperatra ir laisvo kritimo pagreitis nepriklauso nuo aukio, rasti
duj mas inde.

62.

Tarp dviej horizontali plokteli yra M molins mass ir p slgio dujos.

Duj temperatra tiesikai didja nuo T1 (prie apatins ploktels) iki T2 (prie
virutins). Tris tarp plokteli V. Rasti duj mas m.

63.

Du vienodi balionai sujungti vamzdeliu su votuvu, praleidianiu dujas i

vieno baliono kit, kai slgi skirtumas p 1,10 atm. I pradi viename
balione vakuumas, kitame idealios dujos, kuri temperatra T1 = 300 K, slgis p1
= 1 atm. Abu balionai kaitinami iki T2 = 380 K. Rasti duj slg balione, kuriame
i pradi buvo vakuumas.
32

64.
a)
b)
c)
d)

Kylant auktyn, duj temperatra maja pagal dsn: T T0 1 h, ia

pastovus dydis. Duj molin mas M, nuliniame auktyje j slgis po.
Pagal kok dsn kinta duj slgis, kylant auktyn?
Pagal kok dsn kinta j tankis, kylant auktyn?
Koks slgio ir temperatros ryys?
Inagrinkite atskir izotermins atmosferos atvej.

65.

I abiej gal udarame gulsiame cilindre be trinties gali judti stmoklis,

kurio mas 1,5 kg Atstumas iki cilindro dugno 20 cm. Stmoklio plotas 100 cm2.
Abipus stmoklio yra 1atm slgio oras. I pusiausvyros padties ijudintas
stmoklis pradeda harmonikai virpti. Apskaiiuoti virpesi period. Dujose
vykstanius procesus galima laikyti adiabatiniais.

66.

Udarame variniame kalorimetre, kurio mas mk = 0,2 kg, c = 395 J/kgK yra
ml = 1 kg ledo. Jo temperatra -10 oC. kalorimetr leidiama mg = 0,2 kg gar,
kuri temperatra 110 oC. Vandens gar savitoji iluma 100 - 110 oC
temperatroje cg = 1,7 kJ/(kgK). 100 oC temperatros vandens savitoji garavimo
iluma 2,1 MJ/kg, ledo savitoji lydymosi iluma 0,34 MJ/kg. Kokia temperatra
nusistovs kalorimetre?

67.

vinin kulka lekia 400 m/s greiiu, pataiko plienin plokt ir atoka nuo
jos 300 m/s greiiu. Smgio metu kulkos temperatra t1 = 107 oC. Kulkos
kaitimui suvartota 0,8 viso smgio metu atlikto darbo. (vino c = 126 J/(kgK),
= 25 kJ/kg, lydymosi temperatra 327 oC). Kokia kulkos mass dalis isilydys
(m/m)?

68.

Kolboje yra 0 oC temperatros vandens. Isiurbiant or i kolbos, visas

vanduo ualdomas. Kuri dalis vandens igaruoja, jei kolba termikai izoliuota?
Vandens savitoji garavimo iluma 2,5 MJ/kg, kai jo temperatra 0 oC. Ledo
savitoji lydymosi iluma 0,33 MJ/kg.

69.

Naudojantis pirmuoju termodinamikos dsniu rasti Cp Cv vienalytei

izotropinei aplinkai, jei inoma bvio lygtis f p,V , T 0 , o taip pat vidins
energijos priklausomyb nuo trio temperatros U(T,V).

70. Dviejuose identikuose cilindruose yra po 0,06 mol ideali duj 300 K
temperatros ir 2,0 atmosfer slgio. Duj = 1,4. Dujoms leidiama plstis,
viename cilindre adiabatikai, kitame izotermikai, kol abiejuose slgis bus 1 atm.
Kokia galutin kiekvienos i i duj temperatra ir tris? Palyginti darb,
atliekam kiekvienu atveju.
71.

Atvirame cilindre yra 1 m3 duj, kuri slgis 1,01 105 Pa. Dujos ilto
suspaudiamos iki 0,4 m3, temperatra lieka pastovi. Koks atliekamas darbas
spaudiant dujas?

72.

Cilindre, kurio pagrindo plotas 110 cm2, yra 290 K temperatros oro. H = 0,6
m auktyje nuo pagrindo ant lengvo stmoklio padtas 100 kg mass krovinys.
Kok darb atliks besiplsdamos dujos, pakaitintos T = 50 K? Atmosferos slgis
105 Pa.

33

73.

Cilindre po stmokliu yra 5 g helio. Heliui atvsus iki 273 K, ant stmoklio
padto 16 kg kno potencin energija sumaja 39,1 J. Kokia buvo helio pradin
temperatra ir pradinis tris? Stmoklio plotas 200 cm2, atmosferos slgis
normalus.

74.

10 oC temperatros ir 3 105 Pa slgio 10 gram deguonies duj, paildius,

nekeiiant slgio, isiplt iki 10 litr trio. Apskaiiuoti: duj gaut ilumos
kiek, vidins energijos pokyt, besipleiani duj atlikt darb. Cp = 29,36
J/(molK), = 1,396.

75.
a)
b)

Azoto tris 2 litrai, slgis 1 atmosfera. Kiek ilumos reikia suteikti azotui, kad:
nekeiiant slgio jo tris padidt dvigubai,
nekeiiant trio, dvigubai padidt slgis? Cp = 29,12 J/(molK), = 1,401.

76.

20 g vandens yra termikai izoliuotame cilindre po nesvariu stmokliu, kurio

plotas 410 cm2. Vandens temperatra 0 oC. Iorinis slgis 1 atm. Kiek pakils
stmoklis, vandeniui suteikus ilumos kiek Q = 20 kJ?

77.

rodyti, kad bet kokiam vienalyiam takiajam knui galioja sryis

p Cv

78.

2T C p T CV T

1.

pV p V V p V p p V

Vykstant tam tikram procesui, idealij duj ilumin talpa kinta pagal dsn:

C = T, ia - pastovus dydis.
a)
Apskaiiuoti darb, kur atlieka 1 molis duj, ildom nuo temperatros T iki
eT, ia e rodiklins funkcijos natrinis pagrindas .
b)
Rasti lygt, siejani slg p ir tr V iame procese.
79. a) Kiek molekuli yra 1 m3 oro normaliomis slygomis?
b) Koks vidutinis laisvo lkio kelias azoto molekuls ore normaliomis slygomis?
c) Kokiai temperatrai esant azoto molekuli vidutinis kvadratinis greitis bus toks,
kad jos paliks em ir pasklis kosmose? Azoto molekuls diametras 310-8 cm,
ems spindulys 6,37106 m, mas 5,961024 kg, gravitacijos konstanta 6,67 10-11
Nm2/kg2.
80.

Horizontalus, sandariu galu vamzdis upildytas dujomis, sukamas apie a,

einani per atvirj jo gal kampiniu greiiu . Vamzdio ilgis l, pagrindo plotas
s, oro slgis iorje p0, temperatra T, oro molekuls mas m. Rasti duj tankio
pasiskirstym x vamzdyje (pagal kok dsn kinta molekuli tankis, tolstant
nuo sukimosi aies?) Kokia papildoma oro slgio jga veikia udarj vamzdio
gal?

81.

Vandenilio temperatra 300 K . Kokia dalis duj molekuli turi kinetin

energij, pakankam nugalti ems traukos lauk ?

82.

Kokia -150 oC temperatros azoto molekuli dalis turi greit nuo 300 m/s iki
800 m/s?

83.

Kokios dalies duj molekuli kinetin energija ne maesn u kT?

34

84.

Kiek molekuli smgiuoja vienetin indo sieneli plot per laiko vienet, jei
molekuli tankis n, j vidutinis greitis < v >? Molekuli greii pasiskirstymas
izotropinis.

85.

Idealios dujos, kuri temperatra T, kartu su cilindru sukasi apie jo a

kampiniu greiiu . Duj molekuls mas m, cilindro spindulys Ro . Koks duj
slgis cilindro onin sien? Kol cilindras nesisuka, jame esani duj
molekuli tankis no

86.

Gravitaciniame lauke vertikalus cilindras su vienalytmis dujomis sukasi apie

savo a kampiniu greiiu . Cilindro auktis H, spindulys Ro, molekuls mas m,
temperatra T. Suraskite duj molekuli pasiskirstym cilindre.

87.

Nustatant koloidini daleli molin mas, tiriamas j tankio pasiskirstymas

centrifugai sukantis kampiniu greiiu . Nuotolyje r1 ir r2 nuo jos aies
koloidini daleli tanki santykis . Apskaiiuokite koloidini daleli molin
mas M. Skysio tankis koloidini daleli mediagos tankis

88.

Plono stiklo V trio indas yra pastovioje temperatroje T. I indo beor erdv
per s ploto ang ltai iteka dujos, kuri vienos molekuls mas m. Per kiek laiko
slgis inde sumas e kart?

89.

Ant tampraus silo, kurio sskos modulis , pakabintas veidrodlis.

Atsitiktini molekuli smgi veikiamas jis virpa. Raskite i virpesi vidutin
kvadratin kampin amplitud. Aplinkos temperatra 20 oC.

Cilindrinis termosas, kurio auktis h = 20 cm, iorinis spindulys 10 cm, vidinis

9 cm, pripildytas 0oC temperatros ledo, aplinkos temperatra 20oC.
a)
Kokiam ribiniam oro slgiui esant tarp sieneli iluminio laidumo koeficientas
dar priklausys nuo slgio? Oro molekuli diametras 3 10-8 cm.
b)
Rasti oro, esanio tarp sieneli, iluminio laidumo koeficient: 1) 1,013 105
Pa, 2) 0,0133 Pa slgiams, oro M = 29 g/mol.
c)
Koks ilumos kiekis praeina per 9,5 cm spindulio onin termoso paviri dl
iluminio laidumo per 1 min pirmu ir antru atveju?
90.

91.

Duj molekuls pasiskirst dviejose bsenose su vidine energija 0 ir E su

statistiniu svoriu g1 ir g2, atitinkamai. Apskaiiuoti i bsen indl i duj
molin savitj ilum. Galutinius skaiiavimus atlikti, kai E = 2kT.

92.

Vandenilio ir helio miinys yra 300 K temperatros. Kokiam molekuli

greiiui Maksvelo pasiskirstymo funkcija abejoms dujoms bus vienoda?

93.

Tam tikroje temperatroje azoto molekuli, judani greiio intervale 299

301 m/s, skaiius yra toks pat, kaip ir judani greiiais 599 601 m/s. Kokia
duj temperatra? Azoto molin mas 2810-3 kg/mol, R = 8,31 J/(mol K) .

94.

Apskaiiuoti Van der Vaalso konstantas ir naudojantis Van der Vaalso lygtimi
apskaiiuoti vandenilio slg, kai jo temperatra 300 K, o molio tris 10-3 m3/mol,
ir kai temperatra 35 K, o molio tris 10-4 m3/mol. inoma, kad Tk = 33,2 K, pk =
1,295 MPa, molio tris kritinje bsenoje Vk = 6,5 10-5 m3/mol.

95.

Rasti 1 molio skysio savitosios garavimo ilumos iraik, esant pastoviai

temperatrai T , veikiant jo soij gar slgiui ir laikant, kad skysio ir jo gar
35

bvio lygtis yra Van der Vaalso lygtis. Temperatra T, skysio molio tris Vs , ir
soij gar Vg ioje temperatroje.
96.

Kok ilumos kiek reikia suteikti 1 moliui Van der Vaalso duj, kad joms
pleiantis vakuum nuo trio V1 iki V2, j temperatra nepasikeist (konstanta a
duota).

97.

Kok ilumos kiek reikia suteikti 1 moliui Van der Vaalso duj, kad joms
pleiantis tutum nuo trio V1 iki V2, j slgis p nepasikeist ( a, b, R ir Cv
inomi).

98.

Du indai, kuri triai V1 ir V2, sujungti vamzdeliu turiniu iaup.

Kiekviename i j yra po 1 mol t pai realij (Van der Vaalso) duj. Iki
atidarant iaup j temperatros vienodos T0. kais ar atals dujos, jei atsuksime
iaup? Kaip pasikeis duj temperatra? Nustatyti slg atsukus iaup. Ind
sienels adiabatins, Cv nepriklauso nuo temperatros.(Van der Vaalso
konstantos a ir b inomos).

99.

Vienas molis azoto (azot laikyti Van der Vaalso dujomis) pleiasi vakuum
nuo 1 litro trio iki 10 litr. Rasti temperatros sumajim proceso metu, jei a =
0,135 Pam6/mol2.

100. Iveskite vieno molio Van der Vaalso duj adiabatinio proceso lygt.
101. Du nuo aplinkos izoliuoti balionai sujungti iaupu. Viename V1 trio balione
yra m mass Van der Vaalso duj, kitame, V2 trio vakuumas. Atidarius iaup,
dujos adiabatikai isipleia. Kiek pakinta duj vidin energija ir temperatra?
Kok darb atlieka dujos, nugaldamos vidin slg? Duj molin mas M ir
konstantos a, b ir izohorin molin iluma Cv inomos.
Entropija ir II bei III termodinamikos dsniai.
Grtamieji ir negrtamieji procesai. Cikliniai procesai. II termodinamikos dsnis.
Klauzijaus, Kelvino ir Planko formuls. ilumini varikli naudingumas. III
termodinamikos dsnis. Grtamj ir negrtamj proces entropija.
Termodinaminiai potencialai: laisvoji energija, entalpija, Gibso energija.
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai:
Cikliniai procesai:

A Q1 Q2 T1 T2

;
Q1
Q1
T1

ilumins mainos naudingumo

koeficientas.
Grtamajam Karno ciklui:
Q1 Q2

;
T1 T2

Q;

Q1 Q2

0;
T1 T2

kai Q 0 iluma teka sistem,

kai Q 0 i

sistemos.

Q
Q
dS
; Sb Sa dS
;
T
T
a
a
b

Entropijos pokytis:

negrtamajam procesui.

dS 0 . Izoliuotoje sistemoje vykstant grtamiesiems procesams S=const.

36

 V 2 mk T 3 / 2 5
w exp i nln
; w-statistin sumatikimyb sistemai
3
n h

2

bti duotoje makroskopinje bsenoje i vis mikrobsen , per j ireikiama

daugelis statistins fizikos dydi , h Planko konstanta, i - i tosios bsenos
energija.

F
F kT ln w; S
;
T

3/ 2

kT 2 mk T 5

S nR ln
.
3
h

2
p

Termodinaminiai potencialai ir termodinamini

skirtingais nepriklausomais kintamaisiais:

dydi reikimas

Termodinamin bsen apibdina: p, V, T, U, H ir S.

Termodinamin tapatyb, tenkinama grtamajame procese:
TdS = dU + A.
Termodinamini potencial lygtys diferencialinje formoje:
dU TdS pdV Fi dai
vidin energija;
dH TdS Vdp Fi dai

dF S dT pdV Fi dai

entalpija;

(1)

(2)

laisvoji energija;

dG S dT Vdp Fi dai

Gibso energija.
Jei iorini jg darbas lygus nuliui, tai Fi dai 0 , ia dai poslinkis.
I (2) gaunami Maksvelo sryiai:
U H
U
S
T ; T p .
CV
T
;
S V S p V S
S V
T V
T V
U
F
p
;
V S
V T

T
V

p S S p

(3) C p H T S . (4)
T p

T p

H
G

; S p .
V
V T T V
p S p T
S
F
G
V
S

.
T V
T p
p T T p

Ryys tarp termodinamini potencial :

U
F
U H pV H V
= F T
;
T V
V S
H
;
H U pV U p

F
F U TS U T
;
T V
G
G H TS H T
.
T p

(5)

Termodinamini potencial lygtis (2) uraome per skirtingus nepriklausomus

kintamuosius:
Nepriklausomi kintamieji V ir T:
dU p
dT 1 U
p
U
U
U
dU
dV CV

dT
dV CV dT
dV ; dS
dV ;
T
T
T T V T T
T V
V T
V T
37

 U
p
U

T p;
CV ;
V T
T V
T V
H
p
p
H
p

T V
;
CV V ;
V T
T V
V T T V
T V
S
C
1 U
S p

p ; V ;
V T T V T V T
T V T

(6)

2
p
T V
CV

T 2 ; C p CV T
p
V T
T V

V T

T
T

CV
V S

diferencia lin adiabat s lygtis .

T V
p
p
p
p T
T

T V
T V
V T
T
T

;
.

CV
p
V U
V H
CV V

T V

Nepriklausomi kintamieji p ir T:
U
V
V
U
V

T
;
p
C p p
;
T p
T p
p T
p T T p
H
V
H

T
V;

T p
T p
p T
Cp
S
V
S

;
;

T p T p T
p T

Cp;

(7)

C p
2V

T 2 ;
p T
T p

T p
C p CV T
;
V

p T

p U

T
T V

.
p S C p T p

V
V
T
p
T p
p

V
C p p

T p

p H

diferencialin adiabats lygtis.

V
T
V
T p

Cp

Daulio-Tomsono koeficientas.

Nepriklausomi kintamieji p ir V:
U
T

CV
;
p V
p V
S
C T
V
;
T p V
p V

U
T
H
T

Cp
p;
CV

V p
V p
p V
p V
C p T
S
p V

; C p CV T

V p T V p
T V T

C p V p
p

CV T
V S

p V

diferencialin adiabats lygtis.

38

H
T
V;
Cp
;
V p
V p

;
p

(8)

 T
p Cp

V p
p
;

T
V U

CV
p V

T
Cp

V p
p
.

T
V H
V
CV
p V

Termodinaminis pltimosi koeficientas: t

Termodinaminis spdos koeficientas:

1 V

.
V T p

1 V

.
V p T

1 V
C
; S V .
Adiabatin spda: S
V p S
Cp

Kristalini kn laisvoji energija:

makroskopines savybes:

F F T , E,

- apibdina visas

dF SdT Vd PdE;

P
2P
2P
2F
F
.
; p
P
; ; C p T 2 ; K

T
E ,T

,T

,E

1 pavyzdys. Ideali ilumin maina dirba pagal Karno cikl kaitintu oru
(18 pav.), kurio pradin temperatra 127 oC ir slgis 7 atm. Pradinis tris 210-3
m3. Pirmo izoterminio pltimosi metu oras uima 5 litr tr; po adiabatinio
pltimosi tris yra 8 litrai. Rasti: a) izoterm ir adiabai susikirtimo takus; b)
darb kiekviename ciklo etape; c) piln darb atlikt viso ciklo metu; d) ciklo
naudingumo koeficient; e) ilumos kiek, paimt i ildytuvo vieno ciklo metu; f)
ilumos kiek, atiduot aldytuvui vieno ciklo metu.
Sprendimas
Duota: p1 = 7 atm; T1 = 127 oC = 400 K; V1 = 210-3 m3; V2 = 5 10-3 m3 ;
V3 = 8 10-3 m3.
Rasti: (p1,V1); (p2,V2); (p3,V3); (p4,V4); A1,2,3,4, A; ; Q1 ; Q2.
p

Izoterms AB lygtis: pV

RT (1)
1
Tako A koordinats (210-3m3; 7 atm) tenkina
lygt:
m
p1V1 RT1 ,
(2)

2
4

1 4

18 pav.

I (2)

39

p1V1
0,427 mol.
RT1

p1V1
2,8atm ; T1=T2.
V2

Takui B: p1V1 p2V2 ; p2

Tako B koordinats (510-3 m3, 2,8 atm).

V3
Adiabats BC lygtis: p2V2 p3V3 ; p3 p2 1,44 atm.
V2
Tako C koordinats (810-3 m3, 1,44 atm).
m
pV
p3V3 RT3 ; T3 3 3 330 K .
m

(3)

Izoterm CD: T3 = T4
Adiabat DA:
m

p1V1 p4V4 ;

p1

RT1

V1

p4

RT4

V4

V
T
T
; 4 1 ; V4 V1 1
T4
V1
T4

V
p4 p1 1 3,6 atm.
V4
Tako D koordinats (3,22 10-3 m3, 3,6 atm).
Darbas izoterminio AB proceso metu:
V2
V2
V
dV
T const , A pdV nRT
nRT ln 2 ;
V
V1
V1
V1

V2
1300 J .

V1
Darbas adiabatinio BC proceso metu:
1
V3
m RT2 V2 m RT2 T3
1 620 J .
1
A2 pdV

1
V

1
3
T2
V2
A1

RT1 ln

izoterminio CD proceso: A3

RT3 ln

V4
1070 J .
V3

adiabatinio DA proceso:
1
m RT4 V4 m RT4 T1
1 620 J .
1
A4 pdV

1
V

T4
V4
1
V1

A Ai 230 J
i

T1 T2
0,175 17,5%
T1

ilumos kiekis paimtas i ildytuvo: Q1

1300 J .

ilumos kiekis atiduotas aldytuvui: Q2 Q1 A 1070 J .

40

3,22 103 m3 .

2 pavyzdys. Cikl sudaro dvi izoterms (T1 > T2) ir dvi izohors (V1 > V2).
Apskaiiuoti ciklo naudingumo koeficient. Darbin
3
mediaga idealios dujos, inomas (19 pav.).
T1
Sprendimas
4

Duota: (V1 > V2), (T1 > T2).

T2

Rasti: .

V1

V2

12 izoterminis suspaudimas dU = 0, T-const.

I pirmo termodinamikos dsnio:

19 pav.

Q12 A12

V2

V1

pdV

V2

dV
V
V
nRT2 ln 2 nRT2 ln 1 .
V
V1
V2
V1

RT2

Suspausdami atliekame darb su sistema, todl jis neigiamas, o i ideali duj

bvio lygties randame:
pn

RT
.
V

23 izochorinis kaitinimas dV = 0;

Q23 nCV T1 T2 .
34 izoterminis pltimasis, sistema atlieka darb: dU = 0,

Q34 A34 nRT1 ln

V1
V2 .

41 izochorinis auimas: dV = 0;

Q41 nCV T2 T1 nCV T1 T2 .

A Q1 Q2

Q1
Q1

nRT1 ln

V1
V
nRT2 ln 1 nCV T1 T2 nCV T1 T2
V2
V2
V
nRT1 ln 1 nCV T1 T2
V2

: n CV ;

1T1 T2 ln

V1
V2

Cp
V
; C p CV R;
T1 T2 1T1 ln 1
V2 , nes CV

R
1
CV
.

3 pavyzdys. Tam tikro proceso metu ideali duj slg ir tr sieja

sryis: p = po - V , ia po ir konstantos. Duj adiabats rodiklis . Kokiam
triu esant, duj entropija bus didiausia?
Sprendimas
Duota: p = po - V, p0, const;
41

Rasti: V(S = max).

Entropijos pokytis: dS

Q dU pdV

T
T
T

: dV .

(1)

dS
dU
p dV
dS

; kai
0 bus ekstremumas.
dV TdV T dV
dV

(2)

dV
dU
p
1;
0.
dV
TdV T

(3)

dU CV dT ;

(4) (3):

Cp
CV

; C p CV R.

R
dT p0 V

0
T 1 dV
T

(4)
T;

R dT
p0 V 0 .
1 dV

(5)

Vienam moliui ideali duj:

pV RT ; T

pV p0 V V

;
R
R

dT p0 2V

;
dV
R
(6)

p0 2V
p0 V 0.
1

(6)(5):

V V p0 ;

p0
.
1

4 pavyzdys. Apskaiiuoti entropijos pokyt, gaut sumaiius vienatomes

tobulas dujas, kuri mas m1, slgis p1, temperatra T1, molin mas 1, su
dvitomm dujom, kuri parametrai atitinkamai m2, p2, T2, 2.
Sprendimas
Duota: m1, p1, T1, 1, m2, p2, T2, 2.
Rasti: dS.
Kadangi entropijos pokytis nepriklauso nuo sistemos perjimo i vienos bsenos
kit bdo, o tik nuo pradini ir galutini parametr, duj sumaiym galima
sivaizduoti, kaip du nuoseklius procesus: pirmas kiekvienos ries duj
izoterminis isipltimas iki trio V = V1 + V2, antras temperatros isilyginimas
pastoviame tryje.
Pirmj duj bvio lygtis: p1V1

m1

RT1 .

m2
p
V

RT2 .
Antrj: 2 2
2

(1)

(2)

42

 m1

m2

R
T

T
I (1) ir (2) randame sumaiyt duj tr:
p 1 p 2 .
2 2
1 1

(3)

Po temperatr isilyginimo galutin temperatr rasime i energijos tverms

dsnio (V-const) , tegu T1 >T2:

Q1 Q2 ;
m1

CV 1 T1 T
m1

CV 1T1

m1

CV 1

m2

m2

m2

CV 2 T T2 ;

(4)

CV 2T2
.

(5)

CV 2

Kiekvieno proceso metu entropijos pokytis: dS

Q
T

Izoterminiam procesui dU = 0; izochoriniam dA=0:

dS dS1 dS 2 ;
m1

dV m2
dV m1
dT m2
dT
S
R

R
CV 1
CV 2

1 V1 V
2 V2 V
1
T

T
2
T1
T2

(6)

V m
V m
T m
T
R ln 2 R ln 1 CV 1 ln 2 CV 2 ln ;
1
V1 2
V2 1
T1 2
T2

m1

V p1T
V
pT
3
5

;
2 ; CV 1 R; CV 2 R.
V1 pT1 V2
pT2
2
2

(7)

5
7

2
2

m1
p
T
m
p
T
1

2
R ln 2 .
(7)(6): S R ln
p T2
1
p T
2
1

5 pavyzdys. Iki 100 atm suslgto vandens temperatra 0 oC. Kiek

pasikeis vandens temperatra adiabatikai slgiui nukritus iki 1atm? Izobarins
vandens pltros koeficientas, esant 0 oC temperatrai
Sprendimas
Duota: p1 = 100 1,013 105 Pa, p2 = 1,013 105 Pa,
Rasti: T
inome slg ir temperatr, todl naudosims adiabats lygtimi, kai nepriklausomi
kintamieji p ir T:
43

 T
T V

adiabats lygtis vienam moliui.

p S C p T p
Termodinaminis pltros koeficientas: t

(1)

1 V

.
V T p

(2)

V
V .
I (2):
T p

(3)

T
TV

. Bet kokiam kiekiui vandens i lygtis bus:
Cp
p S

(3)(1):

T
TV TVM T
m

, o
,
nes
mC p
cp
V
p S m C
p
M

Cp

c p , ia tankis,

cp = 4200 J/(kgK).
T T

T p S Tp

0,0398 K .
cp
cp

6 pavyzdys. Bandymais gauta, kad gumins juostos tempimas

ireikiamas = A(l)T, kur T temperatra, A(l) funkcija, priklausanti tik nuo
juostos ilgio ir visada teigiama (t. y., A>0). rodyti, kad tokios juostos vidin
energija U nepriklauso nuo jos ilgio, o entropija maja, izotermikai didinant ilg.
Sprendimas
Duota: = A(l)T , A > 0:

U
0, o (dS )T 0 .

rodyti: U f l ; arba

Tempiamai guminei juostai uraysime laisvosios energijos pokyt:

dF d U TS SdT dl.

(1)

Kairij (1) lygties pus iskleidiame:

U
T
S

dl S
dl T dl SdT dl.
l T
l S
l T

(2)

I termodinamini potencial iraik, kai nepriklausomi kintamieji (V,T ), ms

atveju (l,T) turime:
l
T
S


; arba
.
S T
l
l T
T l
U
T

dl S
dl T
dl SdT dl;
(3)(2):
l T
l S
T l
44

(3)
dl

dT
U
T

;

S
T
S
dl
l T
l S
T l

T
A l T T A l 0.
l T
T l

(4)
Taigi, vidin energija nepriklauso nuo

ilgio.
Toliau rodysime, kad izotermikai tempiant gum, entropija maja:
U

0.
l T

Tada (2) lygyb padalin i (dl) gauname:

S
T .
l l

S
, T>0, >0, taigi entropija maja.
T
l T

T pat galima rodyti naudojantis Maksvelo sryiu, sry uraant

vienmaiam atvejui:
dU pdV Cl dT dl

A l dl , nes izoterminiam
T
T
T
procesui dT = 0, pagal slyg A > 0, taigi dS < 0.
S


l ;
l T
T

dS

7 pavyzdys.
temperatrose yra:

Pagal Debajaus teorij kno laisvoji energija emose

F U 0 AT 4 , ia Uo kno vidin energija esant absoliutaus nulio temperatrai

(nulin energija), A - teigiamas koeficientas, priklausantis tik nuo trio V. Rasti kaip
emose temperatrose trinio pltimosi koeficiento santykis su CV priklauso nuo
temperatros (Griuneizeno dsnis).

Sprendimas
Duota: F U 0 AT 4 ;
Rasti:

A = A(V) > 0.

.
CV

F T F

2F

T V
dU
F F dT
2 12 A V T 3 ;
CV

T
dT V
T V T V dT
T V

1 V

.
V T p

(1)

(2)

V
, kai inome laisvj energij.
T p

Reikia rasti

Naudojams matematiniu dalini ivestini sryiu:

45

jei turime tris kintamuosius x, y, z, i kuri du nepriklausomi kintamieji, galioja

sryis
x y z
1 .
y z z x x y

Tegu ms kintamieji bus p,V, T, o nepriklausomi V, T, tada

V T p

1
T p p V V T

(3)

I (3) randame
p

T V
V

;
p
T p

V T

(4)

dU 0
dA
F
p
T4
.

dV
dV
V T

(5)

dA
1
dV
(2) (4) ir (5):
;
2
2
V0 d U 0
4 d A
T
dV 2
dV 2
4T 3

(6) lygyb padalin i (1) randame

(6)

.
CV

Udaviniai
102. Keturtakio Dyzelio variklio ciklas : a) AB- cilindrai siurbia or (po = 1 atm);
b) BC - oras adiabatikai suspaudiamas iki slgio
p1;c) suspaudimo takto pabaigoje cilindrus
purkiamas kuras, kuris usidega kartame ore ir
C
D
p1
sudega, stmoklis juda taip, kad tris po juo didja i
E
pradi izobarikai CD, o po to adiabatikai DE; d)
adiabatinio pltimosi pabaigoje atsidaro imetimo
p0
B
votuvas, slgis krinta iki po = 1 atm (EB) e)
A
stmokliui grtant atgal degimo produktai paalinami
V1 V3 V2
i cilindr. Rasti variklio naudingo veikimo
20 pav.
koeficient.
103. Vidaus degimo variklio adiabatins spdos laipsnis 16, o adiabatins pltros
laipsnis 6,4. Kok maiausi kuro kiek naudoja variklis per valand, jei variklio
galia 50 AJ. Adiabats rodiklis = 1,3, degal ilumingumas qo = 46 MJ/kg

46

104. Cikl sudaro dvi adiabats ir dvi izobars.

Apskaiiuoti ciklo naudingumo koeficient.
Darbin mediaga idealios dujos, kai inom ir
= p2/p1=2 slgis pasikeiia dvigubai dujas
suspaudiant. (21 pav.)

P2
P1

A
B

21 pav.

105. Cikl sudaro dvi adiabats ir dvi izohors .

Apskaiiuoti ciklo naudingumo koeficient.
Darbin mediaga azotas, didiausio ir maiausio
tri santykis yra 10.

106.
Cikl sudaro dvi izoterms (T1 > T2) ir dvi izobars (p1 > p2).
Apskaiiuoti ciklo naudingumo koeficient. Darbin mediaga idealios dujos,
inomas.
107.
ilumins mainos cikl sudaro: izoterm, izobar ir izohor. Darbin
mediaga 2 kilomoliai ideali vienatomi duj. Izoterminio proceso temperatra
400 K. iam procesui vykstant, duj tris padidja du kartus.
a)
Apskaiiuoti per vien cikl mainos atlikt darb ir naudingumo
koeficient.
b)
Gaut vert palyginti su Karno ciklo naudingumo koeficientu, laikant, kad
Karno ciklo kaitintuvo ir auintuvo temperatros atitinka io ciklo didiausi ir
maiausi temperatras.
108.
Kokia dalis vandens savitosios garavimo ilumos (22,6 105 J/kg) prie
100 oC sunaudojama sistemos vidinei energijai didinti?
109.
Kok maksimal darb galima gauti i dviej kn sistemos, kaitint iki
skirtingos temperatros T1o ir T2o (T1o > T2o), jei ie knai naudojami kaip
kaitintuvas ir aldytuvas iluminje mainoje?
a)
Kn ilumin talpa C1 ir C2 nuo temperatros nepriklauso. Rasti galutin
kn temperatr, kai tarp j nusistovs ilumin pusiausvyra.
b)
Atlikti i uduot, kai ilumin aldytuvo talpa C2 be galo didel
(sakykime kaitintas knas randasi erdvje, kurios temperatra yra pastovi T2o).
110.
ildomo 22 g azoto absoliutin temperatra padidjo 1,2 karto, entropija
4,17 J/K. Kokiomis slygomis buvo ildomos dujos (esant pastoviam triui, ar
nekeiiant slgio)? rodyti.
111.
Rasti entropijos pokyt -20 oC temperatros 10 g ledo paveriant 100 oC
temperatros garais.
112.
Rasti 8 g deguonies, uimanio 10 litr tr, esanio 80 oC temperatros
entropijos pokyt, perjus 40 litr trio ir 300 oC temperatros bsen.
113.
250 g T1 temperatros kavos ltai pilama 50 g T2 temperatros pieno.
Kokia nusistovs galutin temperatra ir kaip pasikeis entropija? Kavos ir pieno
savitsias ilumas laikyti lygiomis vandens savitajai ilumai C.
114.
Vykstant tam tikram procesui, idealij duj ilumin talpa kinta pagal
dsn: C = T, ia pastovus dydis.
47

a) Apskaiiuoti darb, kur atlieka 1 molis duj, ildom nuo temperatros T iki
2T.
b) Rasti lygt,siejani slg p ir tr V iame procese.
115.
V1 = 3 litr tryje yra 0,5 molio deguonies O2, o tryje V2 = 2 litr yra
0,5 molio N2, j temperatra T = 300 K. Rasti maksimal darb, kuris gali bti
atliktas izotermikai sumaiant ias dujas tryje V1+V2.
116.
a) Rasti vieno molio ideali duj entropijos pokyt, joms laisvai
pleiantis iki dvigubo trio. b) Kaip pasikeiia entropija, jei dvejos skirtingos
tarpusavyje nesveikaujanios dujos, kiekvienos po vien mol, sumaiomos
kartu? c) Kaip pasikeis sistemos entropija, jei atidaromas iaupas tarp dviej
vienodo trio talp, kuriose yra tos paios dujos, to paties slgio ir temperatros?
117.
Rasti entropijos pokyt 6 g vandenilio 20 litr trio ir 1,5 105 Pa
pereinant bsen su 60 litr triu ir 1105 Pa slgiu.
118.
Pradinis ideali duj tris V1, slgis p1. Pirmiausia dujos ildomos
izochorikai, po to izobarikai. Antru atveju i pradi izobarikai, po to
izochorikai. Abiem atvejais galutiniai slgis ir tris yra p. ir V2 . Kiek skiriasi
sistemos gautas ilumos kiekis ir entropijos pokytis, duj bsenai keiiantis vienu
ar kitu bdu?
119.
a) Apskaiiuoti maksimal darb, kur gali atlikti ilumin maina,
kurioje ildytuvas 200 kg gabalas geleies, kurio temperatra 700 oC, o
aldytuvas vandenyno vanduo, kurio temperatra 12 oC. Geleies savitoji
iluma 500 J/kgK. b) Apskaiiuoti io proceso sukelt Visatos entropijos pokyt.
120.
Du knai A ir B (T1 > T2), kaitinti iki skirting temperatr, patalpinti
adiabatin apvalkal, kur tarp j vyksta ilumos mainai, kol temperatros
isilygina. Parodyti, kad io proceso metu A+B sistemos entropija padidja.
121.
Apskaiiuoti vieno molio vienatomi ideali duj vidins energijos ir
entropijos pokyt joms politropikai (pV n = const) pleiantis nuo trio V1 iki V2.
a) I gauto rezultato gauti atskirus izoterminio ir adiabatinio proces
atvejus.
b) Uduot atlikti kai n = 3, V1 = 1 litr, V2 = 3 litr, p1 = 20 atm. Proceso metu
temperatra tokia, kad molin ilumin talpa Cv = 3/2R.
122.
Apskaiiuoti 1 m3 helio 1) vidin energij, 2) laisvj energij, 3)
entropij ir 4) entalpij, kai temperatra 1227oC, o slgis 100 Pa.
123.
Kaip sistemos vidins energijos pokytis priklauso nuo temperatros ir
trio pokyi?
124.
Labai emose temperatrose kristal vieno molio ilumin talpa C aT 3 ,
ia a pastovus dydis. Rasti entropijos priklausomyb nuo temperatros.
125.
I bandym inoma, kad gumin juosta ilgja aldant, jei jos tempimas
lieka pastovus ( ( l / T ) 0 ). inant tai, reikia rodyti, kad gumin juosta kais,
j adiabatikai itempus.
48

126.
rodyti, kad knui adiabatikai pleiantis, jo temperatra maja, jei
temperatrinis slgio koeficientas yra teigiamas ir didja, jei temperatrinis slgio
koeficientas neigiamas.
127.
rodyti, kad adiabatikai mainant kno suspaudim, jo temperatra
maja, jei jo trinis pltimosi koeficientas teigiamas ir didja, jei jo trinis
pltimosi koeficientas neigiamas.
128.
Daulio Tomsono proceso metu duj entropija nesikeiia. Rasti
temperatros pokyio iraik io proceso metu.
129.
Viename i metod emoms temperatroms gauti naudojamas Daulio
Tomsono efektas. Kitas metodas duj ataldymui yra grtamas adiabatinis
pltimasis. Parodyti, kad esant tiems patiems pradiniams p1 ir galutiniams
slgiams p2, antruoju metodu temperatros sumajimas bus didesnis.
130.
Vienalytis izotropinis knas pleiasi (traukiasi) adiabatikai (dS = 0) nuo
slgio p1 iki p2 . Rasti jo temperatros pokyt io proceso metu.
a) Rasti 0 oC temperatros ir p = 100 atm slgio 1 molio vandens temperatros
pokyt, kai jis pleiasi iki 1 atmosferos slgio, jei vandens trinio pltimosi
koeficientas = -6,110-5 K-1; = 103 kg/m3; Cp = 75,3 J/molK
b) T pat rasti gyvsidabriui, jei jo = 1,81 10-4 K-1; = 13,6103 kg/m3; Cp =
27,98 J/mol K.

III. Molekuli sveikos ir perneimo reikiniai

Skysi paviriaus temptis. Kapiliarumas. Skysi garavimas ir virimas.
Perneimo reikiniai. Difuzija. Osmosinis slgis. Molekuli sveikos reikiniai
kietuose knuose. Kristalografijos elementai. 1-os ir 2-os ries faziniai virsmai.
Pagrindins formuls ir udavini sprendimo pavyzdiai:
Skysio paviriaus temptis skiriamojoje riboje su kita faze:
F

; F - paviriaus laisvosios energijos pokytis, s - paviriaus ploto pokytis.

s
4
2 cos
Burbule slgis: p
.
Kapiliarui: h
.
Osmosinis slgis:
gr
r

NkT / V , ia N V tryje itirpusios mediagos molekuli skaiius.

Fazinio virsmo iluma: q12 v1 v2 TV

dp
; v , v santykiniai skirting fazi triai,
dT 1 2

TV - fazinio virsmo temperatra. Klaiperono ir Klauzijaus lygtis:

49

dp
L

.
dT T V1 V2

1 lentel. Perneimo reikiniai:

Perneamas
Reikinys
Perneimo lygtis
fizikinis
dydis

Perneimo
koeficientas

d d d
dm D

dsdt . I Fiko
dx
dy
dz

Mas

Difuzija

trintis Judesio
kiekis

iluminis
laidumas.
Jei egzistuoja
ilumos altiniai,
kuri
spinduliuojama
galia ploto
vienetui yra q

1
v l .
3

n
2n
D 2 -nuo laiko
dsnis.
t
x
priklausoma difuzijos lygtis
arba

Vidin
(klampa)

n
Dn, - diferencialinis
t

Laplaso operatorius. (II

dsnis)
dv dv dv
dF
ds;
dx dy dz

Fiko
1
v l 3
dinamin klampa.

dT dT dT
dQ K

dsdt .
dx dy dz

Vidin
energija

dT dT dT
dQ ( K

q)dsdt .
dx
dy
dz

2
T
T
K 2 q
t
x

Dujoms:
1
K v l cV .
3

dT
d
dv
- atitinkamai, tankio, greiio ir temperatros
;
;
dx
dx
dx
gradientai, ds paviriaus ploto pokytis.
ia

1 pavyzdys. Inde, kurio tris V, yra dujos. J slgis p1 didesnis u iorin

atmosferos slg po . Atsukus iaup, dujos i indo pro kapiliar veriasi laukan.
Kapiliaro ilgis l skersmuo d. Per kiek laiko slgi skirtumas inde ir iorje
sumas dvigubai? Proces galima laikyti izoterminiu.
Sprendimas
Duota: V; P1 > po; l; d, T-const, p1 p0 2 p2 p0 .
Rasti: t?
Remiantis Puazeilio dsniu, per laik dt kapiliaru pratekjusi duj tris:
dV

r4
p p0 dt;
8l

(1)

p(t)- duj slgis inde laiko momentu t, r - kapiliaro spindulys.

50

Per laik dt inde sumaja duj tiek kiek j prateka kapiliaru. Vadinasi, per laik
dt inde esani duj mass pokytis:
dm

r4
p p0 dt;
8l

(2)

ia - vidutinis duj tankis kapiliare:

(3) (2) dm

p p0 M
2 RT

r 4M

p 2 p02 dt;
16lRT

(4)

I Klapeirono lygties, kai duj mas priklauso nuo slgio: dm

(4)= (5) :

(3)

MV
dp;
RT

MV
r 4M
dp
p 2 p02 dt .
RT
16lRT

(5)
(6)

(6) yra diferencialin lygtis, kuri sprendiame kintamj atskyrimo bdu:

dp
r4

dt;
p 2 p0
16lV
p2

p1

dp
r4

dt ;
p 2 p02
16lV 0

dx
1
xa

ln
.
2
a
2a x a

p p0 p0 p2 .
8lV
ln 1
4
r p0 p1 p0 p2 p0

I slygos p1 p0 2 p2 p0 ir d 2r , tada :
t

p 3 p0
128lV
.
ln 1
4
d p0
p1 p0

2 pavyzdys. Erdv tarp dviej bendraai cilindr pripildyta vandenilio.

Cilindr auktis H = 20 cm, vidinio cilindro skersmuo d1 = 8 cm, o iorinio d2 =
8,2 cm. Iorinis cilindras sukasi 300 apsis/min greiiu. Kad vidinis cilindras
nesisukt, reikia j veikti jgos momentu 2,22 10-5 Nm. (22 pav.)
a) Apskaiiuoti vandenilio klampumo koeficient.
b) Kaip priklauso duj sluoksni greitis erdvje tarp cilindr nuo atstumo iki
cilindr aies, rasti greiio gradient (dv/dr)? (pakraio reikini galima
nepaisyti.)
dr

Sprendimas
Duota: H = 20 cm; d1 = 8 cm; d2 = 8,2 cm;

R1
R2
H

22 pav.

= 300 apsis/min = 5 s-1 ; MF = 2,22 10-5 Nm.

Rasti: ; v(r).
Nusistovjus stacionariai bsenai, kiekvienas duj
sluoksnis juda pastoviu greiiu. Tai reikia, kad
veikiantis atstojamasis jg momentas lygus nuliui:
51

iorinis duj sluoksnis greitina, o vidinis stabdo, veikdami to paties dydio tik
prieingos krypties jg momentais. Vadinasi, duj vidaus trinties jg momentas
neturi priklausyti nuo sluoksnio padties, t.y. nuo jo spindulio r.
Cilindrin sluoksn, kurio spindulys r, o auktis H, veikia vidaus trinties jga:
F r 2 rH

dv
, jos momentas
dr

M F r 2Hr 2

dv
dr

(1)

M F r M F 2,22 105 Nm .

Kai r = R1 ,

(2)

I (1) ir (2) gauname

dv

MF
dr ;
2Hr 2
MF

dv 2Hr
v

integruojame

dr ;

MF
const ,
2Hr

kai r = R1, v = 0, tada const

MF
.
2HR1

MF
MF
M r R1 M F 2r d1

,
2Hr 2HR1
2HrR1
2Hd1r

(3)

Nordami rasti klampumo koeficient, turime inoti kurio nors sluoksnio greit,
kurio spindulys r R1 .
Oro sluoksnis prie paties iorinio cilindro sukasi kartu su cilindru, todl

vr R2 R2 2nR2 nd 2 .
(3)= (4)

(5) (3) v

(4)

M d 2 d1
8,4 106 Pa s.
2
2
Hnd1 d 2

nd 22

d
1 1 .
d 2 d1 2r

(5)
(6)

(6) diferencijuojame pagal r ir randame gradient:

dv
n d1 d 22 1

.
dr 2 d 2 d1 r 2

3 pavyzdys. Muilo burbulo, kurio spindulys ro, viduje yra To temperatros

ir po slgio oras (laikome idealiomis dujomis). Muilo tirpalo paviriaus temptis
ioje temperatroje o. Savitoji izotermin muilo plvels paviriaus vieneto
susidarymo iluma qo. Kaip kinta burbulo spindulys, kintant temperatrai (dr/dT),
jei iorinis slgis lieka pastovus. Apskaiiuoti dr/dT take T = To.
Sprendimas
Duota: ro, To, po, o, qo.
Rasti: dr/dT.
Slgis burbulo viduje p p0
dp

4
.
r

Iekome pilno diferencialo:

4d 4dr
2 .
r
r

(1)
52

q0
dT .
T0

(2)

(2) (1): dp

4q0
4
dT 2 dr .
T0 r
r

(3)

Kadangi duj mas burbulo viduje pastovi, tai i ideali duj bvio lygties:
pV p0V0
4

; o V r 3;
T
T0
3

pr 3 p0 r03

.
T
T0

(4)

I (4) randame slg ir jo piln diferencial:

p

p0 r03T
;
T0 r 3

dp

(3) prilyginame (5):

p0 r03
3r03T
dT

dr.
T0 r 3
T0 r 4

p0 r03
3 p0 r03T
4q0
4
dT
dr;

dT 2 dr =
T0 r 3
T0 r 4
T0 r
r

(5)
T T0 ,
r r0

(6)

p0 r03 4q0 r 3
dr

r.
dT 3 p0 r03T 4T0 r 2

Gauname

4 q0
4
p
3p
dT 2 0 dr 0 dT 0 dr ,
T0 r0
r0
T0
r0

4 0 dr 3 p0 dr p0 4 q0

;
r02 dT
r0 dT T0 T0 r0

: dT .

dr r0 4 q0 r0 p0
dr 3 p0 4 0 p0 r0 4 q0

2
; i ia
.
dT T0 3 p0 r0 4 0
dT r0
r0
T0 r0

Udaviniai
131. Rasti helio difuzijos koeficient normaliomis slygomis.
132. Nubraiyti difuzijos koeficiento priklausomybs nuo temperatros grafik
vandeniliui temperatros intervale 100 T 600 K, kai slgis pastovus.
133. Rasti dl difuzijos prajus azoto kiek per plot 100
cm2 per 10 s, jei tankio, statmena plotui kryptimi,
gradientas (d/dy)S = 1,26 10-5 g/cm4. Azoto
temperatra 27 oC, o laisvo lkio kelias 10-5 cm.
134. Kokiu kampu pasisuks skritulys pakabintas ant
tampraus silo, jei po juo kampiniu greiiu = 50 s-1
23 pav.
sukasi kitas toks pat skritulys R = 10 cm, o silo sskos
modulis 10-5 Nm? Oro molekuli vidutinis greitis 463
m/s. Aplinkos oro slgis 0,0133 Pa. Atstumas tarp skrituli apie 1 cm. (23 pav.)
53

135. Du horizontals r spindulio diskai yra vienas vir kito taip, kad j sukimosi
ays sutampa. Atstumas tarp disk yra a<< r. Virutinis diskas nejuda, o apatinis
sukasi daniu. Rasti trinties jg moment, veikiant virutin disk, jei oro
klampos koeficientas .
136. Erdv tarp dviej koncentrini tuiaviduri begalo aukt cilindr, kuri
spinduliai yra r1 ir r2 (r1< r2), upildyta dujomis. Vidinis cilindras nejuda, o
didysis sukasi apie j bendr a kampiniu greiiu . Rasti klampos koeficient ,
jei trinties jg momentas, veikiantis nejudanio cilindro ilgio vienet yra N.
Apskaiiuokite kampinio greiio gradient, kaip spindulio funkcij

d
f r .
dr

137. Per ro = 1 mm spindulio ir l = 10 cm ilgio plienin vamzdel - puiamas muilo

burbulas. Kai burbulo spindulys Ro = 10 cm nustojama psti ir oras per vamzdel
ieina i burbulo. Per kiek laiko burbulas suniks?
138. Kiek laipsni T oro temperatra muilo burbule turi bti auktesn u aplinkos
temperatr, kad burbulas imt kilti? Burbulo spindulys R, plvels paviriaus
temptis Burbulo plvels mass galima nepaisyti. Oro slgis burbulo viduje
maai skiriasi nuo atmosferos slgio po.
139. Vertikaliu kapiliaru palieiamas vandens pavirius. Koks ilumos kiekis
isiskirs vandeniui kylant kapiliaru. Vanduo pilnai lapina kapiliar. Paviriaus
temptis, laisvo kritimo pagreitis ir vandens tankis inomi.
140. Nustatyti vandens virimo temperatr 3000 km auktyje vir jros lygio.
Savitoji vandens garavimo iluma 22,6105 J/kg.
141. a) Ar galima uvirti vanden, jo nekaitinant? b) Gyvsidabris uverda prie +367
o
C. Kaip gali bti naudojami gyvsidabrio termometrai matuoti temperatrai iki
550 oC? Paaikinti.
142. Kaip pasikeis gyvsidabrio laisvoji energija dviems vienodiems 1,5 mm
skersmens rutuliukams susiliejus?
143. Kok darb reikia atlikti, kad izotermikai ipsti R spindulio muilo? Aplinkos
slgis po, muilo plvels paviriaus temptis .
144. Muilo burbulo paviriaus plotas izotermikai padidinamas dydiu s, kai jo
temperatra T. Plvels paviriaus temptis ir temperatrinis koeficientas

d
dT

inomi. Rasti entropijos ir vidins energijos pokyius

145. Rasti
1. muilo plvelei vidins energijos iraik, kai inome plvels temperatr,
plot, temp.
2. plvels temperatros pokyt j adiabatikai tempiant.
146. Inde yra oro, kurio temperatra T1 = 283 K ir drgm = 60% .Kaip pasikeis
oro drgm ir slgis, kai or kaitinsime iki 373 K temperatros ir 3 kartus
sumainsime tr? Pradinis sauso oro slgis p1 = 38,5 kPa, 283 K temperatros
soij gar slgis 1,2 kPa.
54

147. Ilgio l ir spindulio r stiklinis kapiliaras (chemijos laboratorijoje naudojama

pipet), jo vir gerai uspaudus pirtu, vertikaliai kiamas vanden. kok
aukt h pakils vanduo, jei atmosferos slgis po?
y

148. Kokia dalis vandens savitosios garavimo

ilumos (22,6 105 J/kg) prie 100 oC
sunaudojama sistemos vidinei energijai didinti?

A(x,y)

149. Staiakamp ploktel, kurios ilgis daug

didesnis u plot (galime laikyti begalo ilga),
padta ant j lapinanio skysio paviriaus. Po

to i lto, lygiagreiai paviriui, keliama vir.

x
24 pav.
Ploktel paskui save velka skyst. Rasti skysio
oninio paviriaus, kuris nusistovi kapiliarini jg ir sunkio jgos poveikyje,
lygt A(x,y) 24 pav.
150.
Ankstesniajame udavinyje rasti
b)
didiausi aukt hmax , kada ploktel dar neatitrkusi nuo
vandens,
c)
pakelto vandens stor d ploniausioje vietoje MN, esant hmax,
d)
jg, kuria reikia kelti ploktels ilgio vienet, kad atplti j
nuo vandens. Ploktels ilgio vieneto mas m, plotis a.
M

151. Rasti slg d = 0,05 mm diametro oro burbuliuke, kuris susidaro 2 m gylio
baseino dugne. Iorinis aplinkos slgis 1 atm. Vandens paviriaus tempties
koeficientas = 0,073 N/m. Koks bus burbuliuko diametras prie paviriaus?
152. Kai atliekamas betikslis darbas, sakoma tas pats kas riu vanden neti.
Kokioms slygoms esant, vis tik galima neti vanden riu, jo neisijojant
pakeliui? Kokio didiausio aukio vandens sluoksn galima neti, jei rio
skyluts diametras 1 mm? Ar galima vanden i rio ipilti per jo krat?
Vandens paviriaus temptis 70 103 J/m2.
153. Kokios jgos reikia, kad atpltume vandens paviriuje gulint aliuminin
ied, kurio storis d = 1 cm, vidinis skersmuo D1 = 5 cm, iorinis D2 = 5,2 cm?
Koki dal surastosios jgos sudaro paviriaus tempties jgos? Vandens
paviriaus tempties koeficientas = 0,073 N/m.
154. Ant vandens paviriaus dedame pilnai riebaluot(t. y. vanduo nelapina)
plienin adat. Kokio didiausio spindulio adata isilaikys ant vandens? Vandens
paviriaus tempties koeficientas = 0,073 N/m, plieno tankis 7700 kg/m3.
155. Udarame inde yra 20oC temperatros drgnas oras, kurio santykin drgm
80% . Kiek laipsni reikia ataldyti indo sieneles, kad ant j pradt darytis rasa?
Savitoji vandens garavimo iluma 20oC temperatroje 2453,61 kJ/kg. Vandens
garus laikyti idealiomis dujomis.
156. Kokioje temperatroje 2% valgomosios druskos vandeninio tirpalo osmosinis
slgis bus 15 atm? Disociacijos laipsnis = 75%.

55

157. Kaip pasikeis gyvsidabrio temperatra dviems jo laams, 1mm diametro

kiekvienas, susiliejant vien? Gyvsidabrio paviriaus tempties koeficientas =
0,5 N/m.
158. Vandens temperatra trigubame take yra 0,0075oC. Ledo savitoji lydymosi
iluma yra 333,8 kJ/kg. Vandens gar savitasis tris trigubame take v3 =
0,206103 m3/kg. Ledo v1 ir vandens v2 savitieji triai daug maesni u gar ir j
galima nepaisyti. Kuris soij gar slgis didesnis p1 vir vandens, ar p2 vir
ledo 0 oC temperatroje?
159. Lentelje pateikti soij gar slgiai vir vandens
ir ledo esant trims skirtingoms temperatroms.
Naudojantis iais duomenimis, rasti vandens
ualimo savitj ilum, esant 0oC temperatrai.

T/oC P/Pa
Ledas

-10

2566

6025

Vanduo 0

6025

10

160.
rodyti, kad 1-5, atitinkanios izotermin
izobarin fazin virsm, padtis tokia, kad plotai I ir
II, kuriuos riboja i ties ir Van der Vaalso izoterma
lygs (25 pav.).

12117

161.
Idealios dviatoms dujos atlieka adiabatin
proces. Kaip molekuls laisvas lkio kelias l , ir
susidrim skaiius per sekund priklauso nuo a)
trio; b) slgio; c) temperatros.

4
3

2
25 pav.

162. 150 m3 trio kambaryje palaikoma 293 K

temperatra, o rasos takas T2 = 283 K.
Apskaiiuoti santykin oro drgm ir kambaryje
esani vandens gar kiek. Soij gar slgis
1,22 kPa, kai T = 283 K

163. Pagal vien i senj teorij (Helmholcas, 1854 m., Kelvinas, 1861 m.) Sauls
spinduliavimas vyksta dl ilumos susidaranios jai traukiantis. rodyti kad ie
mokslininkai klydo ir kodl?
Nuoroda. Darant prielaid, kad Saul yra vienalytis rutulys, kurio tankis bet
kokiame atstume nuo centro tas pats, rasti, susidarant ilumos kiek, jei Sauls
spindulys sumajo nuo R1 iki R2. Kiek met uteks isiskyrusios ilumos, jei
spindulys sumajo 0,1 savo pradins verts (R1 = 6,95108 m). Gravitacin konstanta
G = 6,672 10-11 m3/kgs, Sauls spinduliavimo konstanta A = 0,139 J/(scm2),
atstumas nuo Sauls iki ems 1,51011 m. vertinti, kiek padidt Sauls
temperatra, jei ji staigiai susitraukt. Sauls mediagos ilumin talp grubiai
galima vertinti, j laikant sudaryta i vandenilio. (Nors tik 70-80% yra vandenilis.)
164. ind su gyvsidabriu leistas atviras kapiliaras, kurio diametras 3 mm.
Gyvsidabrio auki skirtumas tarp indo ir kapiliaro 3,7 mm. Kam lygus
gyvsidabrio paviriaus kreivumo spindulys kapiliare?
165. Surasti visus galimus kubins gardels simetrijos elementus.
166. Kam lygs Miulerio indeksai ploktum: ABFE, ACGE, BDHF, EBD ir tiesi
AC, AH, AF, AG (26 a pav.)?
56

167. a) Rasti aliuminio Al27 tank , jei aliuminis kristalizuojasi centruot paviri
kubine gardele, kurios briauna a = 4,04 . Avogadro skaiius N = 6,0231023 mol1
.
b)Rasti valgomosios druskos tank, jei gardel centruot paviri kubas, o Na 23,
Cl35,45. Kokios baz sudarani atom kristalografins koordinats?
E

168. Kam lygus romboedrins

gardels tris, jei centruot
paviri kubins gardels
tris V? (26 b pav.)

G
c

169. Rasti
atstumus
tarp
ploktum (100), (110), (111)
a
C
B
26 pav.
kubinse
gardelse
b
a
(paprastoje, centruoto trio,
centruoto paviriaus). Kurios i i ploktum kiekvienu atveju turi didiausi
mazg skaii? Gardels konstanta a.
a

170. Rasti elementari narveli skaii magnio kristalo 1 kubiniame centimetre.

Kristalo gardel heksagonin, jos parametrai: a = 3,2 10-10 m, c = 5,2 10-10 m.

57

Priedai
Fizikins konstantos:
Gravitacijos konstanta
Atominis mass vienetas
Elektrono mas
Protono mas
Laisvojo kritimo pagreitis
Avogadro skaiius
Duj molio tris
Universalioji duj konstanta
Bolcmano konstanta
Planko konstanta
Elementarusis elektros krvis

G = 6,672 10-11 m3/kgs.

1 a.m.v. = 1.6605655 10-27 kg.
me = 9,109534 10-31 kg.
mp = 1,6726485 10-27 kg.
g = 9,80665 m/s2.
NA = 6,0220943 1023 mol-1.
Vm = 22,41383 10-3 m3.
R = 8,31441 J/(molK).
k = 1,380662 10-23 J/K.
h = 6,626176 10-34 Js.
e = 1,6021892 10-19 C.
c = 2,99792458 108 m/s.

viesos greitis
Lentels
I. Tankis
1. Kietieji knai ir skysiai
Kietieji knai
Mediaga
Tempera- Tankis
tra, oC
103 kg/m3
Alavas
20
7,29
Aliuminis
20
2,70
Anglies
dvideginis
-79
1,53
Argonas
-233
1,65
Auksas
20
19,3
Azotas
-253
1,03
Cinkas
20
6,92
Deguonis
-253
1,41
Deimantas
20
3,47-3,56
Geleis
20
7,87
Grafitas
20
2,23-2,26
Kamtis
20
0,22-0,26
Ledas
0
0,917
Natris
20
0,9712
Platina
20
21,37
Sidabras
20
10,42-10,59
vinas
20
11,342
Vandenilis
-260
0,076
Varis
20
8,93
Volframas
20
18,6-19,1

Skysiai
Mediaga
Acetonas
Anglies
dvideginis
Argonas
Azotas
Benzinas
Benzolas
Deguonis
Eteris
Etanolis (etilo
alkoholis)
Gyvsidabris
Glicerinas
Ricinos aliejus
Smen aliejus
Vandenilis
Vanduo
ibalas

58

Tempera- Tankis
tra, oC
103 kg/m3
20
0,792
-60
-183,15
-195,09
20
0
-182,7
0

1,19
1,3739
0,8043
0,68 0,72
0,899
1,14
0,736

20
0
20
20
20
-249,89
4
20

0,7893
13,596
1,26
0,9600,967
0,930-0,938
0,0672
1,00
0,82

2. Dujos ir garai
Temperatra 0C, slgis 101,33 kPa
Tankis ,
Mediaga Formul
kg/m3
Anglies
dvideginis

Anglies
viendeginis
Amoniakas
Argonas
Azotas
Chloras
Deguonis

CO2

1,9768

CO
NH3
Ar
N2
Cl2
O2

1,2500
0,7714
1,7839
1,2505
3,22
1,42904

II. Tamprumas
Mediaga
Tamprumo
modulis E,
GPa
Aliuminis
70,5
Auksas
78
Cinkas
90
Geleis
212
Nikelis
204

lyties
modulis G,
GPa
26,2
27
36
82
79

III. Izotermin spda

Slgis 101,33 kPa
Mediaga
Temperatra, oC
Acetonas
0
Aliuminis
20
Anglies dvideginis(60 atm.) 13
Auksas
20
Benzolas
15,4
Deimantas
20
Etanolis (etilo
alkoholis)
0
Geleis
20
Gyvsidabris
20
Grafitas
20

Mediaga

Formul

Helis

He

Kriptonas
Ksenonas
Metanas
Neonas
Oras
Ozonas
Propanas
Vandenilis

Kr
Xe
CH4
Ne
O3
C3H6
H2

Tankis ,
kg/m3
0,1785
3,74
5,89
0,7168
0,899
1,2928
2,22
2,0037
0,08987

Mediaga

Tamprumo
modulis E,
GPa
195-206
82,7
60
16,2
129,8

lyties
modulis G,
GPa
79-89
30,3
30
5,62
48,33

Plienas
Sidabras
Stiklas
vinas
Varis

, GPa-1

Mediaga

0,81
0,0136

Ledas
Natris
Platina
Rubidis
Sidabras
Silicis
Stiklas
vinas
Vanduo
Varis
ibalas

17,17
0,00609
0,86
0,0023
0,95
0,00589
0,040
0,030

59

Temperatra, oC
0
20
20
20
20
20
20
20
15
20
16,5

, GPa-1
0,12
0,1578
0,00380
0,400
0,00997
0,00320
0,025
0,0220
0,489
0,0073
0,687

IV. Izobarin ilumin pltra

Temperatra 20 0C
Kietasis knas
Ilgjimo
koeficientas l, 106
K-1
Aliuminis
22,8
Auksas
14,0
Deimantas
1,2
Geleis
12,1
Germanis
5,8
Grafitas
7,1
Kvarcas
0,42
0
0
Ledas (-10 C - 0 C) 50,7
Plienas
10 18
Sidabras
19,0
Silicis
2,33
Stiklas
8
Varis
16,61
alvaris
17- 22

Skystis

Alyva
Benzinas (400C)
Benzolas
Etanolis (etilo
alkoholis)
Gyvsidabris
Glicerinas
Vanduo
ibalas

Trio pltros
koeficientas V,
10-3 K-1
0,7 0,9
1,496
1,237
1,12
0,181
0,505
0,182
0,955

V. Difuzijos koeficientas
2. Savoji difuzija
Temperatra 0 0C, slgis 101,33 kPa
Dujos
D, cm2/s Dujos
D, cm2/s
Ar
0,156
Xe
0,048
He
1,62
H2
1,28
Ne
0,452
N2
0,17
Kr
0,08
O2
0,18

Dujos
HBr
HCl
CO
CO2

3. Abipus difuzija
Temperatra 0 0C, slgis 101,33 kPa
Sistema
D, cm2/s
Sistema
3
4
He - He
1,55
Ne - Ar
He - Ne
0,235
Ne - Kr
He - Ar
0,635
Ne - Xe
He - Kr
0,503
Ar - Kr
He - Xe
0,391
Ar - Xe
He - H2
1,32
Ar - N2
He - N2
0,613
Kr - Xe
He - CO
0,613
Kr - H2

D, cm2/s
0,278
0,242
0,197
0,14
0,122
0,79
0,0812
0,664

60

D, cm2/s
0,079
0,125
0,175
0,097

Dujos
H2O
(garai)
CH4
UF6

Sistema
H2 - Xe
H2 - D2
H2 - N2
H2 - CO
H2 - CO2
N2 - CO
N2 - O2
H2O - oras

D, cm2/s
0,277
0,206
0,0165

D, cm2/s
0,54
0,99
0,66
0,66
0,56
0,175
0,182
0,205

VI. Klampa
Slgis 101,33 kPa
Mediaga

Dujos, T = 0 0C

Skystis

Acetonas
Amoniakas
Anglies dvideginis
Anglies tetrachloridas
Argonas
Azotas
Benzolas
Deguonis
Etanolis (etilo alkoholis)
Gyvsidabris
Glicerinas
Helis
Kriptonas
Ksenonas
Neonas
Oras
Vandenilis
Vanduo

T, K
293,15
298,15

, 10-6 Pas
324
148

293,15
87,3
77,33
293,15
90,1
273,15
273,15
273,15
4,021

972
252
158
649
190
1773
1685
12100000
2,98

126,4
20,43
293,15

80,5
19,00
1001,9

, 10-6 Pas
6,85
9,35
13,67
9,06
20,85
16,65
6,93
19,10
7,75

18,60
23,30
21,10
29,75
17,08
8,40
8,83

VII. iluminis laidumas

Slgis 101,33 kPa

Kietieji knai ir skysiai

Mediaga
Acetonas
Alavas
Aliuminis
Amoniakas
Anglies
tetrachloridas
Auksas
Benzinas
Benzolas
Etanolis (etilo
alkoholis)
Geleis
Germanis
Gyvsidabris
Glicerinas
Kvarcas
(lydytasis)

Dujos ir garai

T, C
0
20
27
0

, W/Km
0,170
65
207
0,502

0
0
50
0

0,112
310
0,11
0,153

0
0
0
20
0

0,184
75
60,3
8,447
0,285

100

1,46

Mediaga
Acetonas
Amoniakas
Anglies
dvideginis
Anglies
tetrachloridas
Argonas
Azotas
Benzolas
Deguonis
Etanolis (etilo
alkoholis)
Helis
Kriptonas
Ksenonas
Neonas
Oras
61

T, 0C
100
0

, W/Km
0,0170
0,0219

0,0145

100
7
0
100
7

0,00858
0,0167
0,0243
0,0168
0,025

100
0
27
0
0
0

0,0226
0,143
0,0097
0,0052
0,0464
0,0241

Ledas
Platina
Sidabras
Silicis
Stiklas
vinas
Vanduo
Varis
ibalas

0
20
27
0
20
20
0
20
0

2,21
74,1
418
167
0,5 1,1
34,89
0,565
395 402
0 119

VIII. ilumin talpa

4. Kietieji knai ir skysiai
Temperatra 25 0C, slgis 101,33 kPa
Mediaga
Formul
Acetonas
C3H6O
Alavas (baltasis)
Sn
Alavas (pilkasis)
Sn
Aliuminis
Al
Anglies tetrachloridas
CCl4
Auksas
Au
0
Benzinas (20 C)
Benzolas
C6H6
Cinkas
Zn
Deimantas
C
Etanolis (etilo alkoholis) C2H6O
Geleis
-Fe
Geleis
-Fe
Germanis
Ge
Gyvsidabris
Hg
Glicerinas
C3H8O3
Grafitas
C
Kvarcinis stiklas (20 0C)
Ledas (0 0C)
H2O
Medis (20 0C)
Natrio chloridas
NaCl
Parafinas
Platina
Pt
Sidabras
Ag
Silicis
Si
Stiklas
vinas
Pb
Vanduo
H2O
Varis
Cu
Vudo lydinys
alvaris
ibalas (20 0C)

Vandenilis
Vanduo
Vanduo

Cp, J/(molK)
125
26,36
25,77
24,35
131,67
25,23
136,1
25,40
6,12
111,4
25,02
26,74
23,4
27,98
224
8,53
38,6
50,79
25,69
25,49
19,9
26,44
75,30
24,52

62

0
0
100

cp, kJ/(kgK)
2,15
0,2209
0,2171
0,9025
0,85598
0,1281
2,06
1,742
0,3886
0,510
2,418
0,4480
0,4788
0,322
0,1395
2,43
0,710
0,892
2,14
1,3
0,8691
2,9
0,1317
0,2363
0,709
0,5 1,2
0,1276
4,1799
0,3859
0,15
0,39
2,0

0,168
0,0158
0,024

5. Vandens savitoji iluma. Slgis 101,33 kPa

0
0
t, C
cp, kJ/(kgK) t, C
cp, kJ/(kgK) t, C
0
4,2174
40
4,1783
10
4,1919
50
4,1804
80
20
4,1816
60
4,1841
90
30
4,1782
70
4,1993
100
6. Dujos ir garai
Temperatra 25 0C, slgis 101,33 kPa
Mediaga
Formul Cp, J/(molK) Mediaga
Formul
Acetonas
C3H6O
74,89
Deguonis
Amoniakas
NH3
35,52
(ozonas)
O3
Anglies
Etanolis (etilo
dvideginis
CO2
37,12
alkoholis)
C2H6O
Anglies
Helis
He
tetrachloridas CCl4
83,42
Kriptonas
Kr
Anglies
Ksenonas
Xe
viendeginis
CO
29,15
Metanas
CH4
Anglis
C
20,84
Natrio
Anglis
C2
29,3
chloridas
NaCl
Argonas
Ar
20,79
Neonas
Ne
Azotas
N
20,79
Propanas
C3H8
Azotas
N2
29,12
Vandenilio
Benzolas
C6H6
81,64
peroksidas
H2O2
Deguonis
O
21,90
Vandenilis
H
Deguonis
O2
29,36
Vandenilis
H2
Vandens garai H2O
7. Oro savitoji iluma
Slgis 101,33 kPa
T, K
cp, kJ/(kgK) T, K
cp, kJ/(kgK) T, K
110
1,022
180
1,008
130
1,015
200
1,007
300
150
1,011
250
1,006
400
8. Duj ilumini talp santykis
Temperatra 300 K, slgis 101,33 kPa
Dujos
Formul
Cp/Cv
NH3
1,308
Amoniakas (T320 K)
CO2
1,293
Anglies dvideginis
CO
1,401
Anglies viendeginis
N2
1,401
Azotas
Ar
1,670
Argonas
O2
1,396
Deguonis
He
1,66
Helis
1,4017
Oras
C3H8
1,143
Propanas
H2
1,405
Vandenilis
0

63

cp, kJ/(kgK)
4,1961
4,2048
4,2156

Cp, J/(molK)
39,20
73,60
20,94
20,79
20,79
35,79
35,44
20,79
73,51
43,14
20,79
28,83
33,56

cp, kJ/(kgK)
1,007
1,015

IX. Van der Vaalso konstantos

Mediaga
Formul
Amoniakas
NH3
Anglies dvideginis
CO2
Anglies tetrachloridas
CCl4
Anglies viendeginis
CO
Argonas
Ar
Azotas
N2
Deguonis
O2
Etanolis (etilo alkoholis)
C2H6O
4
Helis
He
3
Helis 3
He
Kriptonas
Kr
Ksenonas
Xe
Neonas
Ne
Oras
Ozonas
O3
Sieros vandenilis
H2S
Vandenilis
H2
Vanduo
H2O

b, 10-6 m3/mol
37,380
42,840
126,847
39,492
32,213
38,620
31,671
84,033
23,606
29,376
39,584
54,405
16,971
39
49,054
43,116
26,451
30,410

a, Nm4/mol2
0,4197
0,36088
1,955
0,14536
0,1344
0,1350
0,1358
1,2008
0,00338
0,00272
0,2295
0,4365
0,2088
0,141
0,3546
0,4461
0,0242
0,5451

X. Paviriaus temptis
0

t, C
0
10
20
30

9. Vandens paviriaus tempties koeficientas

0
, 103 J/m2 t, C
, 103 J/m2
75,62
40
69,41
74,11
50
67,79
72,58
60
66,04
71,03
70
64,27

10.Skysi paviriaus tempties koeficientas

Mediaga
Formul
Dujin
aplinka
Acetonas
C3H6O
garai
Alavas
Sn
Aliuminis
Al
Amoniakas
NH3
Anglies tetrachloridas
CCl4
garai
Argonas
Ar
Azotas
N2
Benzolas
C6H6
oras
Bismutas
Bi
Deguonis
O2
Dietilo eteris
C4H10
N2
Etanolis (etilo alkoholis)
C2H6O
garai
64

t, 0C

, 103 J/m2

80
90
100

62,50
60,68
58,80

t, 0C

, 103 J/m2

16,8
lydymosi
lydymosi
-29
20
-188,1
-203,1
17,5
lydymosi
-203,1
25,3
20

23,35
554
914
41,2
25,68
13,2
10,53
29,16
390
18,3
16,7
22,03

Gyvsidabris

Hg

Glicerinas
Helis
Kraujas
Metanolis
vinas
Toluolas
Vandenilis
Varis

C3H8O
He

oras
N2
garai
oras
oras
garai

CH4O
Pb
C7H8
H2
Cu

oras

65

17,5
18
20
18,0
-271,6
37,0
20
lydymosi
17,5
-252,8
lydymosi

547,2
495
471,6
64,7
0,354
45,4
23,02
480
28,52
2,13
1351

Atsakymai:
1.
2.
3.

1,310-7 m3.
0,19V.
1,94 kg/m3; 125 kg; 1 m3.

4.

Atstumu x l

5.
6.

2 1 r1
r2
H h r 3 M R 2r
F
g.
2R r

nuo rutuliuko, kurio tankis 1.

7.

V2 1
.

V1 2

8.
9.

20 cm.

10.

S1S 2

11.

2 gh
.
S 22 S12

R12
1 2 , jei R1<R2,
. p p0
r
R12
1 2
R2

gh

R1

R2

1,

d2
D2

2 gh , vh 0,2m 8 10 4 m / s.

R2
p p0 gh1 12 .
r

12. 1,62105 Pa.

13. 4,2105 Pa.
14.

g a3
2

15. H 0,003m; h 0,048m.

16. 3,7 cm.
17. a) 40 cm.
18. 1.6 104 Pa
19. v

d 2 2 gh
D d
4

, kadangi d D, v

20. h 0,85 m.
21.

gtg
.
R l r sin
Mg n 1
dT

.
dh
nR

22.
23.
24.
25.
26.
27.
28.

S1/2.
3 min; 1,5 min.
310-3 m/s.
1,5 min.
1,1 cm.

29.

dp
2 r 2
2r 2
dp
2
1)
r; 2) p
p0 ; 3) y
; 4)
g.
dr
2
2g
dh

30. 3,5103 W.
31. 8 s
66

32.

V 0,034 m .

33.

m1 m2
m
1 .
m2 T2 T1
m2

34. 1

35. a) 1/8; b) 0,131.

36. 4,36104 .
37.

38.

dQ 2 K T1 T2
229 W.

R
dt
ln
r0
tsK
T T 0,27 kg.
m
l 1 2

39. 92,8 oC; 7 oC.

40. TR

T2 T1 R1 R2 T1 R1 T2 R2

.
R1 R2 R
R1 R2

41. 2,9 J; 231,6 J.

42. 1,43 m/s.
qR 2
790 K .
6K
I 2
T T0 2 4
R2 r 2 . .
4 R K
2 K T0 T
x
.

43. TC T0
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.
54.
55.
56.
57.
58.

0,498 105 Pa.

6,7105 Pa.
28,9 g/mol.
0,12.
0,5.
3,6 Pa.
148 kartus.
124 kPa, 79,8 oC.
420 K.
4,6 MPa; 1,5 MPa.
x M N 1 2 / 2M H 9,26.
7,16 g.
a) 100 oC; 1 atm; c) vandens 26,28 g, oro 42,34 g.

59. a) Tmax
60.
61.
62.

2 p0
3 R

pmin 2R T0 .

p0
p
; b) Tmax 0 .
3
eR

m 1 e Mgh/ RT p0 s / g.
pMV
T
m
ln 2 .
R T2 T1 T1

63. 0,085 atm.

64. p p0 1 hMg / RT ; Mp0 / RT0 1 hMg / RT 1.
0

67

65. T 2

ml
64,6 ms.
2s

66.
67.
68.

310 K.
1,12%.
11,7%.

69.

70.
71.
72.
73.
74.
75.

T const. 105 J; S=const. 80 J, T= 250 K.

76.

0,925105 J.
207 J.
324 K; 0,031 m3.
75 Q 7,92 kJ; U 5,66 kJ; A 2,26 kJ.
700 J; 500 J.
Q mcT
20 cm.
Mq
p 0 s 1

RT

77.

78. VT 1/ 1e T / R const.
79.

31025 m-3; 1,210-5 cm; 14104K.

m 2r 2
2 kT

80. n n0e
; F p0 s(e
19
81. 10 %.
82. 70,8%.
83. 57,2%.
84.
85.

m 2l 2
2 kT

1).

1
nv.
4

m 2 R02 / 2kT
pR0 n0 m 2 R02 exp
.
2 2
2 exp m R0 / 2kT 1

86. Molekuli, kuri koordinats yra intervale nuo r iki r + dr ir nuo z iki z+dz,
m
g

2 2
kT

e m r / 2 k T m g z / kT r dr dz.
skaiius dN N
m 2 R02 / 2 kT
mgH / kT
1 e
e
1
ln
87. M 2RT 2
.
0 r22 r12
4V
88. t .
vs
2

89.210-3 rad.
90. 0,982Pa;
91.

4 N A kg1 g 2 e

g e
1

g2

13,110-3W/mK;

1,7810-4W/mK; 188J;

2,55J.

m2
m1
1610 m/s
m2 m1

3kT ln

92. v

93.54,9 oC.
94.a = 1,6410-2 Pam6/mol2; b = 2,210-5 m3/mol; Rkr = 6,76 J/(molK).
68

 RT
RT
2a
2a
2 Vs
2 .

Vs b Vs
Vg b Vg

95. L Vg

1 1
.
V
1 V2

a
a
p 2 V2 b p 2 V1 b
V2
V1
1 1

Q CV
a .
R
V1 V2

96. Q a

97.

98. T ' T0
99. T

am
MCV

a V1 V2
.
2CV V1V2 V1 V2
2

2 RT
4a

.
V1 V2 2b V1 V2 2

1 1
5,84 K .
V2 V1

100.

101.

102.

103.
104.
105.
106.

U 0;

am2V2
amV2
; T
.
2
M V1 V1 V2
MCV V1 V1 V2

V3

V1
1
.
1

V2 V3
V V 1

1 1
Nt
m
5,9 kg.
q
1

1 p2 / p1 1 2 .
60%

T1 T2

p
T1 C p T1 T2 / R ln 1
p2

107.

1,287 MJ; =13,4%; 0= 50%;

108.

92,4%.

0,27
0

A C1T10 C2T20 C1 C2 T ; T C1 C2 T10C1 T20C2 ;

109.
110.
111.
112.

T
AC2 C1 T10 T20 T20 lg 10 .
T20

p = const.
87,4J/K.
5,4J/K
T
T
T2 5T1
; S 50cV ln 250cV ln .
6
T2
T1

113.

114.

3
RT
A T 2
; VT 1 e
2
1

115.
116.

1,8 kJ.
Rln2; 2Rln2;

T
R

const.

nepasikeis.
69

117.
118.
119.

71J/K.

Q p2 p1 V2 V1 ; S 0.

362 105 J; 0,57 105 J/K.

120.

PV n 1n
Rn V1
V2 V11n ; S
ln .
1
1
V2

121.

122.

U = 150 J; F = -2460 J; S = 1,7 J/K; H = 250 J; G = -2360 J.

123. .

124.

aT 3
const.
3

125.
126.
127.

V
T
V
T p
T2 T1
dp.
C
p
p1
p2

128.
129.

130.

a) H2O T

131.

7,2310-5 m2/s.

T
p 0,038 oC. b)
C p

132.

133.

210-6 kg.

134.

49.

135.

N r 4 / 2d .
r22 r12
;
4 0 r12 r22
N

136.

137.

2 val.

138.

139.

2 2
.
g

140.

99 oC.

d 20 r12 r22 1
2
.
dr
r2 r12 r 3

4T
.
p0 R

141.

142.
143.
144.

- 1,5 J.
4
4 3
A 8 R 2 p0
R ln
3
R

p0

4
R .

p0

d
d

2
s; 2 T
s.
dT
dT

70

Hg T - 0,26 oC.

145.

146.

-57%; 12 kPa.
2
2 8 g l

p0 g l
p0 g l

r
r
r

h
.
2 g
2

147.
148.

92,4%.

149.

x2

1 sin / 2
sin
ln

g 2
2
g
1 sin
2

2 1

; a 1,066
; m 2 .
g
g

150.

151.

5,2310-3 cm.

152.

h0

153.

37%.

154.

d 1,6 mm.

155.

T = - 3,3 K.

156.

303 K.

157.

1,6510-4 K.

158.

P = 4,110-2 Pa.

159.

2
3 cm.
gr

q23

RT0
MT

p
p
T1 ln 0 T2 LN 12 81 cal / g.
p13
p0

160.

161.

a) l ~V ; ~V-6/5; b) l ~ p-5/7 ; ~ p6/7; c) l ~ T-5/2;

162.

54,5%; 1,4 kg.

~T3 .

163.

164.

2 mm; 138o.

165.
166.

167.

2,72103 kg/m3 ; 2,164103 kg/m3.

168.

0,25.

169.

a) d100 = a; d110

c) d100 = a/2; d110

170.

a 2
a 2
; d111 a 3 ; b) d100 = a/2; d110
; d111 a 3 ;
2
2
3
6

a 2
; d111 a 3
4
3

7,21021.
71