Fizika Mechanika

Projektas Kauno technikos kolegijos ininerins krypties studij program tobulinimas
Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115
______________________________________________________________________________________

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA
STATYBOS FAKULTETAS
STATYBOS KATEDRA

Fizikos (mechanika) mokymo/si mediagos rinkinys
Studij programa: Keli ininerija (valst. kodas 653H22002)

Pareng: lekt. Gintautas Udras

KAUNAS, 2011

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

2

Recenzavo:
KTU fundamentalij moksl fakulteto, fizikos katedros doc. dr. Aleksandras Iljinas
UAB Keli remonto grup darb vadovas Petras Kalnikas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

3

ANGINIS ODIS

Dalyko anotacija

is fizikos (mechanika) dalyko studij rinkinys skirtas keli ininerijos studentams. J
sudaro:
- Dalyko programa.
- Studij rezultat vertinimas.
- Paskait konspektas.
- Savarankiko darbo uduotys (SDU,LD).
- Kontrolini darb uduotys (KD).
- Demosntracini skaidri rinkinys.
Fizikos (mechanika) dalyko paskait konspektas yra skirtas keli ininerijos programos
studijoms. Jame vyrauja teorin mediaga su tipini udavini sprendimo pavyzdiais
Tobuljant technikai didja iuolaikiniam ininieriui keliami reikalavimai. Dabartinis
gamybos vadovas privalo bti gerai susipains su tokiais dalykais, kaip matematika, fizika,
teorin mechanika, mediag atsparumas.
io konspekto pagrindin dal sudaro teorin mechanika (statika), kur pateikiamos
pagrindins inios apie statini konstrukcijas veikiani iorini ir vidini jg skaiiavim,
skerspjvi geometrines charakteristikas. Po to seka mediag mechanikos pagrindins svokos,
kur pateiktos inios apie tempimo, gniudymo, kirpimo, glemimo deformacijoms reikalingus
skaiiavimus bei mediag mechaninius bandymus. ios inios yra kaip vadas toliau studijuojant
mediag, statybins mechanikos ir konstrukcij skaiiavimo dalykus.
Konspekte pateikta keletas charaktering udavini sprendimo pavyzdi, susiet su teorine
mediaga. Pabaigoje duoti savikontrols klausimai, kurie gali bti panaudoti egzamino metu.
Be to konspekte yra laikomasi tarptautini fizikini dydi ymjimo simbolikos ir
tarptautins matavimo vienet sistemos (SI).
Savarankiko darbo uduotys pateiktos kartu su j sprendimo pavyzdiais ir ruoiniais
skaiiavimui bei grafins dalies atlikimui.
Laboratorini darb dalyje duota teorin mediaga, darb atlikimo tvarka ir ataskait
formos su nurodymais, kaip atlikti reikalingus skaiiavimus ir pateikti ivadas. Laboratorini
darb gynimui duoti test klausimai.
Kontrolini darb uduotys individualios kiekvienam studentui.
Demonstracini skaidri rinkinyje pateikta glausta paskait konspekto mediaga,
naudojama paskait metu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

4
- Dalyko studij rezultatai

Studij programos
rezultatai
Numatomi studij dalyko
rezultatai
Studij
metodai
Uduoi formos Studento pasiekim
vertinimo metodai
1.3. Parengti
nesudting kelio
statini projektus.
- Mokti pritaikyti statikos
pusiausvyros slygas ir
mechanikos dsnius,
statinius veikiani
iorini ir vidini jg
skaiiavimui.
- Mokti parinkti racionali
gamini skerspjvio
form ir matmenis pagal
standarto reikalavimus.
Paskaita,
stebjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankikas
darbas. Darbas
su dalykine
literatra.
Darbas grupse.

Savikontrols
udavini
sprendimas,
tiriamojo pobdio
udavini
sprendimas,
praktins
situacijos analiz,
atvejo analiz,
uduoi ratu
atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
kontroliniai darbai,
laboratorinio/
savarankiko darbo
ataskaitos pateikimas
ir gynimas.

Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas ratu.
2.1. Parinkti statybos
mediagas, taikomas
tiesimams.
gamini skerspjvio
Paskaita,
stebjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankikas
darbas,
kontrolins
pratybos Darbas
su dalykine
literatra.
Darbas grupse.
Savikontrols
udavini
sprendimas,
tiriamojo pobdio
udavini
sprendimas,
praktins
situacijos analiz,
atvejo analiz,
uduoi ratu
atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinio/
savarankiko darbo
ir gynimas.

Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas ratu.
4.1. Parengti kelio ir
j statini remonto
projektus
- Mokti pritaikyti statikos
pusiausvyros slygas ir
mechanikos dsnius,
statinius veikiani
iorini ir vidini jg
skaiiavimui.
gamini skerspjvio
Paskaita,
stebjimas,
demonstravimas,
probleminis
mokymas,
laboratoriniai
darbai,
savarankikas
darbas,
kontrolins
pratybos. Darbas
su dalykine
literatra.
Darbas grupse.
Savikontrols
udavini
sprendimas,
tiriamojo pobdio
udavini
sprendimas,
praktins
situacijos analiz,
atvejo analiz,
uduoi ratu
atlikimas,
pasirengimas
egzaminui.
Formuojamasis
vertinimas:
laboratorinio/
savarankiko darbo
ir gynimas.

Apibendrinamasis
vertinimas:
egzaminas ratu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

5
TURINYS

1. DALYKO PROGRAMA ............................................................................................................ 7
2. STUDIJ REZULTAT VERTINIMAS ................................................................................. 8
2.1. VERTINIMO TVARKA ......................................................................................................... 8
2.2. VERTINIMO KRITERIJAI .................................................................................................... 8
2.3. INI IR GDI VERTINIMO SKAL .......................................................................... 9
3. PASKAIT KONSPEKTAS .................................................................................................... 12
3.1. TEORIN MECHANIKA (STATIKA) ................................................................................ 12
3.1.1. Pagrindins statikos svokos ..................................................................................... 12
3.1.2. Jg sistemos ............................................................................................................. 13
3.1.3. Statikos aksiomos ...................................................................................................... 13
3.1.4. Ryiai ir j reakcijos .................................................................................................. 14
3.1.5. Tiesje arba ayje veikiani jg sistema ................................................................ 16
3.1.6. Plokioji susikertani jg sistema ........................................................................ 17
3.1.6.1. Plokiosios susikertani jg geometrin sudtis .......................................... 17
3.1.6.2. Jgos projekcija ayje ........................................................................................ 18
3.1.6.3. Analitin susikertani jg sudtis ................................................................... 19
3.1.6.4. Plokiosios susikertani jg sistemos pusiausvyros lygtys .......................... 19
3.1.7. Jg pora ir jos savybs ............................................................................................. 20
3.1.8. Jgos momentas atvilgiu tako ................................................................................ 21
3.1.9. Sverto pusiausvyra .................................................................................................... 22
3.1.10. Plokioji (bet kaip idstyt) jg sistema .............................................................. 22
3.1.10.1. Lygiagretus jgos perklimas ............................................................................ 22
3.1.10.2. Plokiosios jg sistemos perklimas (redukcija) ............................................ 23
3.1.10.3. Plokiosios jg sistemos pusiausvyros slygos .............................................. 24
3.1.10.4. Konstrukcij apkrov tipai ................................................................................ 24
3.1.10.5. Sijos atramini reakcij skaiiavimas ................................................................ 25
3.1.10.6. Atramini reakcij skaiiavimas naudojant kompaktin pusiausvyros lygi
raymo form ....................................................................................................................... 25
3.1.11. Plokioji lygiagrei jg sistema ........................................................................... 26
3.1.11.1. Lygiagrei jg centras .................................................................................... 26
3.1.11.2. Kno svorio centro koordinats ......................................................................... 27
3.1.11.3. Plokios figros svorio centro koordinats ...................................................... 28
3.1.11.4. Geometriniai skerspjvi rodikliai .................................................................... 28
3.1.12. Erdvin jg sistema ................................................................................................. 30

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

6
3.1.12.1. Erdvin susikertani jg sistema .................................................................... 30
3.1.12.2. Erdvin laisvai idstyt jg sistema ............................................................... 31
3.2. MEDIAG MECHANIKA ................................................................................................ 32
3.2.1. Pagrindins svokos .................................................................................................. 32
3.2.2. Vidins jgos. Pjvio metodas .................................................................................. 32
3.2.3. tempimai .................................................................................................................. 33
3.2.4. Tempimas ir gniudymas .......................................................................................... 35
3.2.4.1. r ir tempim diagramos .............................................................................. 35
3.2.4.2. Deformacijos. Huko dsnis ................................................................................ 36
3.2.4.3. Mechaniniai mediag bandymai ...................................................................... 37
3.2.4.4. Stiprumo skaiiavimas ....................................................................................... 38
3.2.5. Kirpimas, sklimas , glemimas ................................................................................ 38
3.3. FIZIKOS (MECHANIKA) SAVIKONTROLS UDUOTYS ........................................... 40
3.4. FIZIKOS (MECHANIKA) DALYKE NAUDOJAMI SUTARTINIAI YMJIMAI ........ 41
3.5. LITERATRA ...................................................................................................................... 42
4. SAVARANKIKO DARBO UDUOTYS.............................................................................. 43
4.1. PRAKTINS UDUOTYS .................................................................................................. 43
4.1.1. Pirmas savarankikas darbas ..................................................................................... 43
4.1.2. Antras savarankikas darbas ...................................................................................... 46
4.1.3. Treias savarankikas darbas .................................................................................... 49
4.1.4. Ketvirtas savarankikas darbas .................................................................................. 56
4.2. LABORATORINIAI DARBAI ............................................................................................ 60
4.2.1. Mediag gniudymo bandymai ............................................................................... 60
4.2.2. Plieno kirpimo bandymas .......................................................................................... 65
4.2.3. Laboratorini darb gynimo test klausimai ............................................................ 67
5. TIPINS REZULTAT VERTINIMO UDUOTYS (KD) ................................................. 68
5.1. Pirmas kontrolinis darbas ...................................................................................................... 68
5.2. Antras kontrolinis darbas ...................................................................................................... 69
6. DEMONSTRACINI SKAIDRI RINKINYS ..................................................................... 72

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

7
1. DALYKO PROGRAMA

Eil.Nr. Temos pavadinimas, turinys, pobdis P PR K SD Viso
1. Statikos svokos. Jga. Jg sistemos. Statikos aksiomos.
Ryiai ir j reakcijos.
2 1 3
2. Plokioji susikertani jg sistema. Geometrin
plokiosios susikertani jg sistemos sudtis. Jg
daugiakampis. Jg projektavimas ais. Analitin
susikertani jg sudtis. Sistemos pusiausvyros lygtys.
4 5 9
Pratybos. Plokiosios susikertani jg sistemos
pusiausvyros lygi taikymas vairi strypini sistem ryio
reakcij skaiiavimui.
2 2 4
3. Jg pora ir jgos momentas tako atvilgiu. Jg poros
savybs. Por sudtis. Por ekvivalentikumas. Sverto
pusiausvyra.
2

2 4
4. Plokioji (laisvai isidsiusi) jg sistema. Lygiagretus
jgos ir jg sistemos perklimas. Plokiosios jg sistemos
pusiausvyros slygos. Konstrukcij apkrov rys. Tradicin
ir kompaktin pusiausvyros lygi raymo formos.
4 5 9
Pratybos. Plokiosios jg sistemos pusiausvyros lygi
taikymas vairi konstrukcij atramini reakcij skaiiavimui
2 2 4
Kontrolinis darbas Nr. 1. 2 2 4
5. Plokioji lygiagrei jg sistema. Lygiagrei jg
centras. Kno svorio centro koordinats. Standartiniai
valcuoto plieno profiliai ir j panaudojimas. Sudtins
plokios figros svorio centras.
2 3 5
Pratybos. Ploki sudtini skerspjvi svorio centro
koordinai skaiiavimas.
2 2
6. Geometriniai skerspjvi rodikliai. Ainiai ir polinis
inercijos momentai. Atsparumo momentai.
2 2 4
Pratybos. Ploki sudtini skerspjvi geometrini
rodikli skaiiavimas.
2 2 4
Kontrolinis darbas Nr. 2. 2 2 4
7. Erdvin jg sistema. Erdvins jgos projektavimas ais.
Erdvins susikertani jg sistemos pusiausvyros slygos.
Jgos momentas atvilgiu aies. Erdvins laisvai isidsiusi
jg sistemos pusiausvyros slygos.
2 2 4
8. Pagrindins mediag mechanikos svokos. Vidins jgos.
Pjvio metodas. tempimai.
2 2 4
9. Tempimas ir gniudymas. r ir tempim diagramos.
Deformacijos, R. Huko dsnis. Stiprumo slyga ir
sprendiam udavini tipai. Mechaniniai mediag
bandymai.
2 4 6
Pratybos. Tempiam ir gniudom konstrukcij element
stiprumo, projektiniai ir leistinos apkrovos skaiiavimai.
2 2 4
Laboratorinis darbas Nr. 1. 1 1
10. Kirpimas, glemimas, sklimas. Stiprumo slygos ir
sprendiam udavini tipai.
2 2 4
Laboratorinis darbas Nr. 2 1 1
Viso: 24 16 8 32 80
P paskaitos, PR praktinis darbas, K-konsultavimas, SD-savarankikas darbas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

8
2. STUDIJ REZULTAT VERTINIMAS

2.1.VERTINIMO TVARKA

Vertinimui taikoma deimtbal kriterin skal ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta i
kontrolini darb, laboratorini bei praktini darb ir egzamino vertinimo. Galutinio balo
skaiiavimo formul:

GB = 0,3KD + 0,2LD + 0,2SDU + 0,3E,

ia KD kontroliniai darbai; LD laboratoriniai darbai; SDU savarankiko darbo uduotys, E
egzaminas.

2.2.VERTINIMO KRITERIJAI

Lentelje pateikiami studij dalyko rezultat vertinimo kriterijai, o bendrieji vertinimo
kriterijai aprayti 2.3 skyriuje.

Uduotis Kriterijai
1 SDU. Plokioji
susikertani jg sistema
1. Teisingai sudarytos ir isprstos plokiosios susikertani
jg sistemos pusiausvyros lygtys.
2. Atlikta skaiiavimo rezultat kontrol.
3. Pateiktos isamios ir argumentuotos ivados.
4. Konstrukcij ir skaiiavimo schem grafika atitinka
sutartinius reikalavimus.
5. Darbo apipavidalinimas atitinka reikalavimus.
6. Darbas laiku pateiktas vertinimui.
2 SDU. Plokioji jg
sistema
1. Teisingai sudarytos ir isprstos plokiosios jg sistemos
pusiausvyros lygtys.
3 SDU. Skerspjvi
geometriniai rodikliai
1. Teisingai panaudotos reikiamos centro koordinai ir
skerspjvi geometrini rodikli skaiiavimo formuls.
4. Skerspjvi konstrukcijos eskizai atitinka ininerins
grafikos reikalavimus.
4 SDU. Tempimas ir
gniudymas
1. Teisingai panaudotos formuls tempiam ir gniudm
konstrukcijos element skerspjvio matmen skaiiavimui.
4. Konstrukcij schemos atitinka ininerins grafikos
reikalavimus.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

9
Uduotis Kriterijai
1 KD. Plokioji jg
sistema
1. Teisingai sudarytos ir isprstos plokiosios jg sistemos
pusiausvyros lygtys.
2 KD. Skerspjvi
geometriniai rodikliai
1. Teisingai panaudotos reikiamos centro koordinai ir
skerspjvi geometrini rodikli skaiiavimo formuls.
3. Skerspjvi konstrukcijos eskizai atitinka ininerins
grafikos reikalavimus.
1 LD. Mediag gniudymo
bandymai
1. Teisingai atsakyta visus pateiktus darbo gynimui testo
klausimus.
2. Atliktos visos pateiktos darbui uduotys ir ataskaitos formoje
apskaiiuota medienos stiprumo riba gniudant echnin ir
ilgai pluot.
2 LD. Plieno kirpimo
bandymas
1. Teisingai atsakyta visus pateiktus darbo gynimui testo
klausimus.
2. Atliktos visos pateiktos darbui uduotys ir ataskaitos formoje
apskaiiuota plieno stiprumo riba kerpant.
3. Pateiktos isamios ir argumentuotos ivados
Egzaminas Egzamino vertinimui taikomi tie patys kriterijai kaip
savarankik uduoi, o bendrieji pateikti skyriuje 2.3.

2.3.INI IR GDI VERTINIMO SKAL

I
l
a
i
k
y
m
o

s
l
e
n
k
s
t
i
s
Paymys ir
trumpas ini ir
gebjim
apibdinimas*
Isamus ini ir supratimo
apibdinimas
Isamus gebjim
apibdinimas
I
l
a
i
k
y
t
a

10 (puikiai)

Puikios, iskirtins
inios ir gebjimai
Puikios, iskirtins, visapusikos inios
ir j taikymas sprendiant sudtingas
praktines problemas. Savarankikai
studijavo papildom mediag. Puikiai
supranta ir vartoja svokas, geba
analizuoti jas platesniame dalyko
kontekste. Originaliai ir nepriklausomai
msto.
Puiks analitiniai ir vertinimo gdiai,
valga. Puikus pasirengimas tolesnms
studijoms.
Puikiai taiko teorines inias.
Puikiai atlieka sudtingas
nestandartines uduotis.
Nepriekaitinga, iskirtin
atlikimo kokyb. Puiks raikos
ir pristatymo gdiai. Gerai
supranta, k ir kodl daro.

Pasiekti visi studij rezultatai

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

10
I
l
a
i
k
y
m
o

s
l
e
n
k
s
t
i
s
Paymys ir
trumpas ini ir
gebjim
apibdinimas*
apibdinimas
Isamus gebjim
apibdinimas
9 (labai gerai)

Tvirtos, geros inios
ir gebjimai
Tvirtos, geros, visapusikos inios ir j
taikymas sprendiant sudtingas
praktines problemas. Savarankikai
studijavo papildom mediag. Puikiai
supranta studijuojam mediag,
svokas vartoja tinkamai. Originaliai ir
nepriklausomai msto. Labai geri
analitiniai, vertinimo ir sintezs gdiai.
Labai geras pasirengimas tolesnms
studijoms.
Labai gerai taiko teorines inias.
Lengvai atlieka sudtingas
tipines uduotis. Labai gera
atlikimo kokyb. Labai geri
raikos ir pristatymo gdiai.
Supranta, kokius metodus,
technikas taiko ir kodl.
Pasiekta ne maiau kaip 90 proc. Studij rezultat
8 (gerai)

Geresns nei
vidutins inios ir
gebjimai
Geresns nei vidutins inios ir j
taikymas sprendiant praktines
problemas. Susipaino su privaloma
mediaga. Geba savarankikai dirbti su
papildoma mediaga. Supranta svokas
ir principus, juos taiko tinkamai. Gerai
argumentuoja ir argumentus pagrindia
faktais. Geras pasirengimas tolesnms
studijoms.
Gerai taiko inias. Teisingai
atlieka vidutinio sudtingumo ir
sunkesnes uduotis. Gera
atlikimo kokyb. Geri raikos ir
pristatymo gdiai. ino, kokius
metodus, technikas taikyti.
7 (vidutinikai)

Vidutins inios ir
gebjimai, yra
neesmini klaid.
Vidutins inios, yra neesmini klaid.
inias taiko praktinms problemoms
sprsti. Susipaino su pagrindine
mediaga. Supranta ir vartoja svokas ir
principus. Kelios esmins dalys
susiejamos visum. Pakankamai gerai
argumentuoja. Pakankamas pasirengimas
tolesnms studijoms.
inios taikomos vadovaujantis
pateiktais pavyzdiais. Gera
atlikimo kokyb. Teisingai
atlieka vidutinio sunkumo
uduotis. Pakankami raikos ir
pristatymo gdiai.
6 (patenkinamai)

inios ir gebjimai
(gdiai) emesni
nei vidutiniai, yra
klaid
emesns negu vidutins inios, yra
klaid. inias taiko nesudtingoms
praktinms problemoms sprsti.
Susipaino su pagrindine mediaga.
Patenkinamai suvokia svokas, geba
savais odiais apibdinti priimam
informacij. Analizuojant susitelkiama
kelet aspekt, taiau nesugebama j
susieti. Patenkinamas pasirengimas
tolesnms studijoms.
inios taikomos vadovaujantis
pateiktais pavyzdiais.
Patenkinama atlikimo kokyb.
Moka veikti pagal analogij.
Teisingai atlieka lengvas
uduotis, bet nesuvokia
sudtingesni. Patenkinami
raikos ir pristatymo gdiai.
5 (silpnai)

inios ir gebjimai
(gdiai) tenkina
minimalius
reikalavimus
inios tenkina minimalius reikalavimus.
inias taiko nesudtingoms praktinms
problemoms sprsti. Paprastas sisavint
svok vardijimas, teksto atpasakojimas.
Atsakymas sutelktas vien aspekt.
Minimalus pasirengimas tolesnms
studijoms.
Minimals pakankami gebjimai
problemoms sprsti
vadovaujantis pavyzdiais. Geba
veikti pagal analogij.
Patenkinami raikos ir
pristatymo gdiai.
Pasiekta ne maiau kaip pus studij rezultat

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

11
I
l
a
i
k
y
m
o

s
l
e
n
k
s
t
i
s
Paymys ir
trumpas ini ir
gebjim
apibdinimas*
apibdinimas
Isamus gebjim
apibdinimas
N
e
i
l
a
i
k
y
t
a

4 Nepatenkinamai

Netenkinami
minimals
reikalavimai
inios netenkina minimali reikalavim

Gebjimai netenkina minimali
reikalavim

3
2
1
Pasiekta maiau kaip pus studij rezultat

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

12
3. PASKAIT KONSPEKTAS

3.1. TEORIN MECHANIKA (STATIKA)

3.1.1. Pagrindins statikos svokos

Statika tai mechanikos dalis, kurioje nagrinjama jg bei kn pusiausvyra. Teorins
mechanikos tyrim objektai yra knai, pasiymintys idealiomis savybmis ir abstrakia forma. ie
knai tai materialus takas ir absoliuiai kietas knas.
Materialus takas tai geometrinis takas, kuriame sutelkta visa kno mas. Kn galima
laikyti materialiu taku, kai nagrinjamam udaviniui kno matmenys neturi reikms.
Pavyzdiui, nagrinjant planet judjim, jas laikome materialiais takais, nes j matmenys,
palyginus su orbit matmenimis, yra labai mai. Be to, kn galima laikyti materialiu taku visais
atvejais, kai visi jo takai juda vienodai.
Materiali tak sistema tai visuma materiali tak, kuri judjimas ir padtis priklauso
vienas nuo kito. Bet kur kn galima nagrinti kaip materiali tak sistem.
Standus (kietas) knas tai toks, kuris veikiamas jg nesideformuoja. Tai teorin svoka.
Gamtoje toki kn nra. Deformavimasis yra viena i pagrindini kn savybi.
Knas vadinamas laisvu, kai jokie kiti knai nevaro jam judti bet kuria kryptimi (pvz.
skrendantis balionas). Prieingu atveju, knas vadinamas nelaisvu arba suvarytu. Dauguma mus
supani kn yra suvaryti.
Pagrindin statikos svoka jga, tai kn mechanins sveikos matas. Jga 1 pav. Yra
vektorinis dydis ir jos poveikis knui apibdinamas iais echnins ;
- didumu (moduliu);
- veikimo taku A, B, C, ...;
- veikimo kryptimi.

1 pav.

Tarptautinje vienet sistemoje SI jgos didumo vienetu laikomas Niutonas (N). Iki iol dar
naudojamas echnins sistemos vienetas jgos kilogramas kG. Ryys tarp i vienet:
1 kG = 9.81 N arba 1 N = 0.102 kG
Inineriniuose skaiiavimuose galima priimti 1 kG = 10 N. Didels jgos yra ireikiamos
kartotiniais vienetais, pvz.: kN = 1000 N, MN = 1000 kN = 1000000 N.
Pvz. paversti tarptautins sistemos vienetais ias jgas:

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

13
80 kG = 800 N;
5000 kG = 50000 N = 50 kN = 0,05 MN.

3.1.2. Jg sistemos

Jeigu kn ar material tak veikia daugiau kaip dvi jgos tai yra sakoma jog jis veikiamas
jg sistemos. Priklausomai nuo jg veikimo tiesi isidstymo, jg sistemas galima
suklasifikuoti:
1. tiesje arba ayje veikiani jg sistema, 2pav.;

2 pav.

2. plokioji jg sistema, 3pav.;

3 pav.

3. erdvin jg sistema, kaip ir plokioji gali bti susikertani, laisvai isidsiusi ir
lygiagrei jg.

Ekvivalentikomis vadinamos tokios jg sistemos, kurios vienodai veikia kn. Todl
sudting jg sitem visada galima pakeisti kita, paprastesne, ekvivalentika jai jg sitema. Jg
sitema gali bti pakeista viena jga - vadinama atstojamja arba sumine jga F
Z
.

3.1.3. Statikos aksiomos

Prielaidos, kurioms esant knas ilieka pusiausvyros bsenoje, ivedamos i tam tikr
slyg, priimam be rodym, bet patvirtint patirtimi yra vadinamos statikos aksiomomis:
- jg veikimo tiesje galima perkelti bet kur tak joje;
- dvi vienodo dydio prieing krypi jgos veikianios vienoje tiesje atsisveria;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

14
- atsisverianias jgas galima pridti arba paalinti ir kno bvis nesikeis;
- dviej kn sveikoje veiksmas lygus atoveiksmiui;
- dviej 90
0
kampu veikiani jg atstojamoji yra staiakampio striain, 4 pav.:

4 pav.

F
Z
=
2
2
2
1
F F +

3.1.4. Ryiai ir j reakcijos

Visi knai vienaip ar kitaip ribojantys nagrinjamojo judes, vadinami ryiais. Remiantis
aksioma, jog kn sveikoje veiksmas lygus atoveiksmiui, kai knas veikia ry, jame atsiranda
prieingos krypties jga kuri vadinama ryio reakcija (skaiiavimo schemose ymima - F
rax
; F
rby
;
F ; F
2 r
). Taigi suvaryt kn veikia dvi iorini jg grups: aktyviosios jgos ir ryio
reakcijos.
Ryio reakcijos kryptis priklauso nuo ryio tipo, kontakto su knu pobdio. Ryi tipai:

1. knas nevaromai remiasi, 5 pav.;

5 pav.

1 r

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

15
2. lankstus ryys, 6 pav.;

6 pav.
3. strypinis ryys, 7 pav.;

7 pav.
4. atraminis ryys, 8 pav.

8 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

16
3.1.5. Tiesje arba ayje veikiani jg sistema

Tiesje veikianias kn jgas sudjus gausime atstojamj, kuri rodys kno judesio krypt
ir poveikio jam didum. Dedamos jgos enklas nustatomas naudojant taisykl: teigiama, kai jos
kryptis sutampa su aies kryptimi ir neigiama prieingu atveju. ios sistemos atstojamoji bus
nukreipta i sudties pradios tako paskutins pridtos jgos gal, 9pav.

9 pav.

F
Z
= F
1
+ F
2
+ F
3
+ ... + F
n
=
i
F Z

Tokios sistemos jg veikiamas knas bus pusiausvyroje, jeigu bus tenkinama slyga:

X
F Z = 0;

Nadojantis ia slyga galima sprsti pusiausvyros udavinius, kuriuose neinomj gali bti
ne daugiau vieno, pvz.: apskaiiuoti lyno, laikanio du pakabintus krovinius, reakcij 10 pav.

10 pav.

F
Y
= 0; F
r
- 30 50 = 0;
F
r
= 30 + 50 = 80 kN

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

17
3.1.6. Plokioji susikertani jg sistema

Susikertaniomis yra vadinamos jgos, kuri veikimo tiess kertasi viename take ,11 pav.

11 pav.

3.1.6.1. Plokiosios susikertani jg geometrin sudtis

Ploktumoje veikianias kn susikertanias jgas sudj gausime atstojamj, kuri rodys
kno judesio krypt ir poveikio jam didum. Jgos dedamos braiant jas viena paskui kit ir
ilaikant kiekvienos krypt. Atlikus sudt, atstojamoji nukreipiama i pradios tako paskutins
pridtos jgos gal, pav 12.

12 pav.

Z
F =
n
F F F F + + + + ...
3 2 1
=
i
F Z

Jeigu, sudarant jg daugiakamp, paskutins pridtos jgos galas sutampa su pirmosios
pradia, tai tokios sistemos jg atstojamoji lygi nuliui. iuo atveju jg sistema veikianti kn
yra atsisverianti. Udaras duotosios susikertani jg sitemos daugiakampis yra tos sistemos
pusiausvyros geometrin slyga, 13 pav
.
13 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

18
Udavinys: dviej prie sienos pritvirtint stryp sujungime kabo krovinys. Reikia rasti t
stryp reakcijas 14 pav.

14 pav.

3.1.6.2. Jgos projekcija ayje

Geometrikai sudedant vektorius rezultatas bna netikslus dl braiymo paklaid, todl
sprendiant statikos udavinius yra naudojamas analitinis metodas, projektuojant jgas ais.
Jgos projekcija ayje yra skaliarinis dydis, kur ireikia atkarpa, atkirsta statmenimis, nuleistais
i vektoriaus pradios ir galo. Jgos projekcija ymima ta paia raide kaip ir jga, tik raomas
indeksas, nurodantis a, kuri suprojektuota jga 15 pav.

15 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

19
3.1.6.3. Analitin susikertani jg sudtis

Sudedame susikertanias jgas geometrikai ir suprojektuojame i sum ais 16 pav.

16 pav.

Suprojektavus jgas a x gautos atkarpos: F
X 1
= oa; F
X 2
= ab; F
X 3
= bc. Sudjus ias
atkarpas gaunama atkarpa oc, kuri yra atstojamosios projekcija ayje. Vadinasi atstojamosios
projekcija ayje yra lygi dedam jg projekcij algebrinei sumai toje ayje.

F
x Z
=
ix
F Z

Suprojektav jgas y a gautume analogik situacij.

F
y Z
=
iy
F Z

inodami atstojamosios projekcijas galime apskaiiuoti j pai remiantis Pitagoro teorema.

F
Z
=
2 2
y x
F F
Z Z
+ =
2 2
) ( ) (
iy ix
F F Z + Z

3.1.6.4. Plokiosios susikertani jg sistemos pusiausvyros lygtys

Susikertani jg sistema bus pusiausvyroje, j sudarytas daugiakampis bus udaras, kai
atstojamoji yra lygi nuliui.

F
Z
=
2 2
y x
F F
Z Z
+ =
2 2
) ( ) (
iy ix
F F Z + Z = 0

i lygyb galima tiktai tuo atveju, jei kiekvienas poaknio narys bus lygus nuliui:

ix
F Z = 0;
iy
F Z = 0;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

20
Plokiosios susikertani jg sistemos atstojamoji lygi nuliui tik tada, kai jos dmen
projekcij koordinai ayse algebrins sumos yra lygios nuliui. Pastarosios dvi formuls yra
vadinamos plokiosios susikertani jg sistemos pusiausvyros lygtimis ir yra taikomos
analitiniam udavini sprendimui. Kadangi galimos dvi lygtys, tai neinomj sakaiius
udavinyje neturi viryti dviej.
Udavinys: dviej prie sienos pritvirtint stryp sujungime kabo krovinys. Reikia rasti t
stryp reakcijas analitiniu bdu (is udavinys buvo sprendiamas grafiniu bdu skyrelyje 1.6.1.,
14 pav.

14 pav.

ix
F Z = 0; - F
1 r
- F
2 r
cos 60
o
= 0;
iy
F Z = 0; F
2 r
sin 60
o
- 50 = 0;
F
2 r
=
o
60 sin
50
=
866 . 0
50
= 57.74 kN
F
1 r
= - F
2 r
cos 60
o
= - 57.74 0.5 = - 28.87 kN

3.1.7. Jg pora ir jos savybs

Jg pora vadinamos dvi vienodo dydio, lygiagreios ir prieing krypi jgos 17 pav.

17 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

21
Jg poros pavyzdiu gali bti jgos, kurias vairuotojas rankomis suteikia vairui. Jg pora
neturi atstojamosios, kadangi suprojektavus jas y a , F
1
- F
2
= 0. Jg poros veikimas knui
pasireikia sukimu ir i savyb kiekybikai ireikiama momentu, kuris lygus vienos i jg ir
trumpiausio atstumo tarp lygiagrei tiesi (peties) sandaugai.
Jg poros momento matavimo vienetas yra niutonmetras (Nm) arba kartotinis (kNm).
Kartais skaiiavimuose patogu naudoti ivestin vienet niutonmilimetr (Nmm).
Be sukimo porai dar galima priskirti ias savybes:
1. Vien jg por galima pakeisti kita, jai ekvivalentika, 18 pav.

18 pav.

2. Jg por galima perkelti jos veikimo ploktumoje bet kuri kit viet.
3. Jg poras galima sudti ir gauti atstojamj por. Dedant poras teigiama bus ta, kuri suka
pagal laikrodio rodykl ir neigiama, jeigu suka prie. Por veikiamas knas bus
pusiausvyroje, kai atstojamoji pora bus lygi nuliui.

3.1.8. Jgos momentas atvilgiu tako

Viena jga taip pat kn gali sukti kaip ir pora, tiktai jis turi bti tvirtintas viename take.
Sukimo dydis ireikiamas jgos momentu tako atvilgiu, 19 pav.

19 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

22
Jg momentus galima sudti ir gauti atstojamj moment tako atvigiu. Dedant
momentus, teigiamas bus tas, kuris suka pagal laikrodio rodykl ir neigiamas, jei suka prie.
Svarbu suprasti, kad jga, kurios veikimo ties eina per tvirtinimo tak, tai jos momentas yra
lygus nuliui.

3.1.9. Sverto pusiausvyra

Praktinje moni veikloje danai naudojamas svertas, kur senovje inagrinjo graik
mokslininkas Archimedas. Svertu vadinamas strypas turintis atramos tak. Svert galima naudoti
kaip stiprintuv kroviniams kelti, prispaudimo mechanizmuose.
Svertas bus pusiausvyroje, jeigu vis j veikiani jg moment atramos tako atvilgiu
suma bus lygi nuliui, 20 pav.

20 pav.
) (
i o
F M Z = 0; - F
1
l
1
+ F
2
l
2
= 0
3.1.10. Plokioji (bet kaip idstyt) jg sistema

3.1.10.1. Lygiagretus jgos perklimas

Jgas galima perkelti bet kur tak, nesant jgos veikimo tiesje, remiantis Puanso
teorema:
Jgos poveikis standiam knui nepasikeis, jei perkeldami jg bet kur tak, nesant jos
veikimo tiesje, prie kno pridsime jg por, kurios momentas lygus perkeliamos jgos
momentui to paties tako atvilgiu, 21 pav.

21 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

23
rodymas. Tegul jga F veikia take A. Laisvai pasirinktame take O pridkime
atsisverianias jgas, lygiagreias duotai ir lygias jai. Gavome trij jg sistem, sudaryt i jgos
F
I
ir jg poros F F
II
. Jg F
I
galima laikyti perkeltja F i tako A tak O, o poros momentas
lygus jgos F momentui tako O atvilgiu.
Atlikus perklimo veiksm galima teigti, jog knas veikiamas bet kaip pridtos jgos F
slenka sukdamasis.
Tokiu bdu galima atskleisti necentrikai pridtos jgos F poveik kolonai, 22 pav.

22 pav.

3.1.10.2. Plokiosios jg sistemos perklimas (redukcija)

Plokij jg sistem galima pakeisti jai ekvivalentika viena jga ir jg pora, 23 pav.

23 pav.

Tegul kn veikia trys jgos pridtos takuose A,B ir C. ias jgas naudodami Puanso
teorem perkeliame laisvai pasirinkt tak O, vadinam redukcijos centru. Tokiu bdu take O
gauname susikertani jg sistem ir duot jg momentus tako O atvilgiu. inant, kad
susikertanias jgas galima sudti, gauname sumin jg F
O
, o sudj momentus gauname sumin
moment M
O

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

24
3.1.10.3. Plokiosios jg sistemos pusiausvyros slygos

Atlik plokiosios jg sistemos redukcij kad knas ploktumoje gali slinkti ir suktis,
tuomet jo pusiausvyrai reikalingod ios slygos;
F
O
= 0;
M
O
= 0;

I susikertani jg sistemos inome, kad atstojamj arba sumin jg galime analitikai
ireikti per projekcijas.

F
O
=
2 2
y x
F F
Z Z
+ =
2 2
) ( ) (
iy ix
F F Z + Z = 0

Norint, kad ios sistemos jg veikiamas knas bt pusiausvyroje, reikia sudaryti tris lygtis
X
F Z = 0;
Y
F Z = 0;
O
M Z = 0;

Aukiau pateiktas pusiausvyros lygi pavidalas pagrindinis, taiau sprendiant udavinius
galima naudoti ir kitus patogesnius pusiausvyros lygi pavidalus.

A
M Z = 0;
B
M Z = 0;
Y
F Z = 0;
A
M Z = 0;
B
M Z = 0;
C
M Z = 0
3.1.10.4. Konstrukcijapkrov tipai

1. Koncentruota apkrova F - veikianti maame plote arba tiesiog take.
2. Jg pora, kurios poveikis nusakomas momentu M
3. Tolygiai arba netolygiai iskistyta apkrova q, matuojama N/m, kN/m. Tai gali bti nuosavas
konstrukcijos svoris, tam tikrame ilgyje sandliuojamos mediagos, vjo spaudimas ir t.t.
Sprendiant statikos udavinius iskirstyt apkrov reikia pakeisti atstojamja, 24 pav.

24 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

25
3.1.10.5. Sijos atramini reakcij skaiiavimas

Udavinys: apskaiiuoti apkrautos sijos atramines reakcijas ir patikrinti, 25 pav.

25 pav.

A
M Z = 0; F1 M + Q5 - F
rb
6 = 0;
F
rb
=
6
5 1 + Q M F
=
6
40 20 10 +
=
6
30
= 5 kN
B
M Z = 0; F
ra
6 - F5 M - Q1 = 0;
F
ra
=
6
1 5 + + Q M F
=
6
8 20 50 + +
=
6
78
= 13 kN
y
F Z = 0; F
ra
+ F
rb
- F Q = 0; KONTROL
13 + 5 10 8 = 0
18 18 = 0
0 = 0

3.1.10.6. Atramini reakcij skaiiavimas naudojant kompaktin pusiausvyros
lygi raymo form

Iki iol sprendiant statikos udavinius, pvz. atramini reakcij skaiiavimo kaip 1.10.5,
statikos pusiausvyros lygtys buvo uraomos tradicine forma vienoje eilje, ties lygties
pavadinimu. Kompaktin pusiausvyros lygi raymo forma patogi tuo, kad galima nustatyti
teising atramins reakcijos krypt. Teisingas atramini reakcij kryptis reikia inoti norint
skaiiuoti vidines jgas konstrukcij elementuose, 26 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

26

26 pav.

3.1.11. Plokioji lygiagrei jg sistema

3.1.11.1. Lygiagrei jg centras

Kiekvien kn veikia ems traukos jga, vadinama svorio jga. Svorio jgos
nukreiptos link ems centro. Kadangi technikos kn matmenys yra labai mai, lyginant su
ems spinduliu(6371 km), tai svorio jgas galima laikyti lygiagreiomis ir vertikaliomis. Tai
labiausiai paplitusi jg sistema, todl svarbu inoti jos savybes, kurias taikant galima
apskaiiuoti lygiagrei jg atstojamosios svorio jgos koordinates, 28 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

27

28 pav.

Tegul kn veikia lygiagreios jgos F
1
, F
2
, F
3
pridtos takuose c
1
, c
2
, c kuri
koordinats yra inomos. i jg atstojamoji:

F
Z
= F
1
+ F
2
+ F
3
=
i
F Z

Jos koordinatms rasti taikoma Varinjono teorema, kurioje sakoma, kad atstojamosios
momentas tako atvilgiu yra lygus dedam jg moment algebrinei sumai to paties tako
atvilgiu:

F
Z
x
c
= F
1
x
1
+ F
2
x
2
+ F
3
x
3
+...+F
n
x
n
=
i i
x F Z

x
c
=
Z
Z
F
x F
i i
=
i
i i
F
x F
Z
Z

Analogikai pasuk visas jgas 90
o
kampu rasime koordinat y
c
. Erdvinei jg sistemai
prisids treioji koordinat z
c
.

3.1.11.2. Kno svorio centro koordinats

Takas, per kur praeina kno svorio jga, vadinamas kno svorio centru. Kn veikia ne bet
kokia jga F, o svorio jga G. stat vietoje F jgas G, gausime analogikas formules erdvinio
kno svorio centro koordinatms rasti;

x
c
=
i
i i
G
x G
Z
Z
; y
c
=
i
i i
G
y G
Z
Z
; z
c
=
i
i i
G
z G
Z
Z
;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

28
3.1.11.3. Plokios figros svorio centro koordinats

Danai tenka nustatyti svorio centro padt, o tuo paiu ir centrines ais ploki sudting
geometrini figr. Sudtins figros dali svorius galima pakeisti j plotais, kadangi jie
proporcingi svoriams.

G = A,

ia ploto lyginamasis svoris, o A figros plotas

stat vietoje G jo reikmes svorio centro koordinai formules, gausime analogikas,
patogias skaiiavimams;

x
c
=
i
i i
A
x A
y
y
Z
Z
=
i
i i
A
x A
Z
Z
y
y
=
i
i i
A
x A
Z
Z
; y
c
=
i
i i
A
y A
Z
Z
;

Formuli skaitiklyje esanios sumos sandaug plot i koordinai vadinamos statiniais
ploto momentais.

S
X
=
i i
y A Z ; S
Y
=
i i
x A Z ;

3.1.11.4. Geometriniai skerspjvi rodikliai

Skaiiuojant lenkiam, tempiam, gniudom, sukam konstrukcij element stiprum,
standum bei stabilum tenka atsivelgti ne tik skerspjvio ploto didum, bet ir jo form.
toki skaiiavim formules eina specials ploki figr geometriniai rodikliai statiniai
momentai (1.11.3.), inercijos bei atsparumo momentai, inercijos spinduliai.
Ainiai inercijos momentai yra lenkiamo strypo standumo charakteristikos. Skerspjvio
ainiu inercijos momentu vadinama suma sandaug elementari figros plot A
i
i j atstum
kvadrat nuo pasirinktos aies, 29 pav.

29 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

29
I
X
=
2
i i
y A Z ; (mm
4
)
I
Y
=
2
i i
x A Z ; (mm
4
)

Norint sitikinti, jog staiakampio skerspjvio strypas yra standesnis lenkiant jo centrins x
aies atvilgiu, galima pamatyti pagal staiakampio aini inercijos moment formules, 30 pav.

30 pav.

I
X
=
12
3
bh
; I
Y
=
12
3
hb
;
I
X
> I
Y

Kai skerspjvis yra sudtingas ir reikia nustatyti jo standum lenkiant centrini ai
atvilgiu, taikoma teorema apie inercijos momentus lygiagrei ai atvilgiu, 31 pav.

Pav. 31

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

30
I
XC
=
xci
I Z
I
xci
= I
xi
+ A
i
a
2
i

I
YC
=
yci
I Z
I
yci
= I + A k
2
i

ia a atstumai tarp horizontali lygiagrei ai, o k atstumai tarp vertikali lygiagrei
ai.
Skerspjvio atsparumo momentu vadinamas skerspjvio inercijos momento tos aies
atvilgiu ir skerspjvio labiausiai nutolusio nuo tos aies tako koordinats (didiausio atstumo)
santykis. Atsparumo momentas yra lenkiamo strypo stiprumo geometrin charakteristika.

W
X
=
max
Y
I
XC
; W
Y
=
max
X
I
YC
; (mm
3
, cm
3
)

Inercijos spinduliu kurios nors aies atvilgiu vadinamas dydis, lygus kvadratinei akniai i
santykio tarp inercijos momento tos aies atvilgiu ir figros ploto.

i
x
=
A
I
X
; i
y
=
A
I
Y
;

Polinis inercijos ir atsparumo momentai yra atitinkamos geometrins charakteristikos esant
sukimo deformacijai.

3.1.12. Erdvin jg sistema

3.1.12.1. Erdvin susikertani jg sistema

Erdvins jgos projektavimas ais, 32 pav.

32 pav.

yi i

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

31
Erdvins susikertani jg sistemos veikiamas knas bus pusiausvyroje, jeigu bus
tenkinamos ios slygos:
X
F Z = 0;
0 = Z
Y
F ;
0 = Z
Z
F ;

3.1.12.2. Erdvin laisvai idstyt jg sistema

Jgos momentas apie a, 33 pav.

33 pav.

Erdvins laisvai idstyt jg sistemos veikiamas knas bus pusiausvyroje, jeigu bus
tenkinamos ios slygos:
X
F Z = 0;
0 = Z
Y
F ;
0 = Z
Z
F ;
0 = Z
X
M ;
0 = Z
Y
M ;
0 = Z
Z
M ;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

32
3.2. MEDIAG MECHANIKA
3.2.1. Pagrindins svokos

Svarbiausias daugelio ininieri udavinys yra kurti naujas pastat konstrukcijas, gerai
painti anksiau sukurtas, mokti jas tinkamai eksploatuoti. Geras konstrukcij painimas reikia
ne tik bendr supratim apie naudingas mediag savybes, apie konstrukcij formas, bet ir kai
kuri kiekybini rodikli inojim. ie rodikliai, parametrai, nusakantys konstrukcij bv ir
savybes, nustatomi skaiiavimu.
Mediag atsparumas yra disciplina, nagrinjanti pastat ir main konstrukcij element
stiprumo, standumo ir stabilumo skaiiavimo ininerinius metodus.
Stiprumas yra konstrukcijos elemento mediagos sugebjimas prieintis apkrovai nesuyrant.
Stiprumo rodiklis yra tempimai.
Standumas yra konstrukcijos elemento sugebjimas kuo maiau deformuotis apkrov
poveikyje. Standumo rodiklis yra deformacija.
Stabilumas yra konstrukcijos elemento sugebjimas ilaikyti pradin pusiausvyros form.
Pavyzdiui kolonos pradin pusiausvyros forma yra tiesi geometrijos ais.
Mediag mechanikoje atmetama standaus kno svoka ir nagrinjami reals knai, kurie
veikiami iorini jg deformuojasi keiia savo form ir matmenis. Deformacija gali bti
plastin ir tamprioji. Plastin - tai iliekanti deformacija, paalinus apkrov. Tamprioji tai
inykstanti deformacija, paalinus apkrov. Mediag mechanika priima prielaidas, kad visi
knai yra absoliuiai tamprs, j mediagos yra vienalyts (j savybs visuose takuose
vienodos), vientisos (visikai upildo kno tr), izotropikos (j savybs vienodos visomis
kryptimis).
Kad konstrukcij element skaiiavimas nebt pernelyg sudtingas, skaiiavim
metodikoje daug kas supaprastinama, sukuriama konstrukcijos elemento skaiiuojamoji schema.
Konstrukcijos skaiiuojamoji schema yra sutartinis supaprastintas realios konstrukcijos bei jos
atram ir apkrov grafinis atvaizdas.

3.2.2. Vidins jgos. Pjvio metodas

Deformuojantis knui, jo viduje atsiranda jgos, kurios prieinasi jo deformacijai ir atstato
jo pradin form, paalinus iorini jg poveik. Jos vadinamos vidinmis jgomis, tamprumo
jgomis. Bendriausias vidins jgos pavadinimas yra ra. Negalima r sutapatinti su
tarmolekulinio ryio jgomis.
Bendruoju atveju, bet kaip apkrauto kno pjvyje atsiras eios vidins jgos ir knas
nejuds, jei jos atsvers iiorines, 34 pav.:
X
F Z = 0;
0 = Z
Y
F ;
0 = Z
Z
F ;
0 = Z
X
M ;
0 = Z
Y
M ;
0 = Z
Z
M ;

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

33

34 pav.

Kiekviena vidin jga turi aiki savo fizin prasm, nes yra susijusi su atitinkama
deformacijos rimi;
1. N
Z
= N - ain jga, jai esant konstrukcijos elementas bus tempiamas arba gniudomas,
2. V
x
; V
y
= V skersin jga, jai esant konstrukcijos elementas bus kerpamas (lytis),
3. M
Z
= T sukimo momentas, jam esant konstrukcijos elementas bus sukamas (lytis),
4. M ; M
Y
= M
l
- lenkimo momentas, jam esant konstrukcijos elementas grynai lenkiamas,
5. M ; V
y
- ioms vidinms jgoms esant konstrukcijos elementas bus plokiai lenkiamas
arba tiesiog lenkiamas,
6. M ; Q
y
; N - ioms vidinms jgoms esant konstrukcijos elementas bus plokiai
lenkiamas ir tempiamas arba gniudomas (esant tokiam vidini jg deriniui, bus
sudtinga deformacija, t.y. kelioms elementarioms deformacijoms esant vienu metu gausime
sudting deformacij).
Vidins jgos gali bti apskaiiuotos pritaikius aukiau mintas statikos pusiausvyros
lygtis, nagrinjant nuo pjvio pasirinkt elemento dal (kair arba dein). Nagrinjamas pjvis
pasirenkamas charakteringose konstrukcijos elemento vietose ( atramose, jg pridties takuose,
iskirstytos apkrovos pradioje gale). Pjvis, kurio vidins jgos yra didiausios, vadinamas
pavojingu.

3.2.3. tempimai

Taikant pjvio metod, nepavyksta nustatyti, kaip vidins jgos yra pasiskirsiusios pjvyje.
Pagal pjvio metod visos ros veikia viename skerspjvio take centre. Manoma, kad taip
nra. Todl vedama tempimo svoka.
tempimas- vidin jga, tenkanti ploto vienetui, 35 pav.
X
X
X

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

34

35 pav.

tempimas , statmenas skerspjvio plotui, vadinamas normaliniu:
=
A
N

tempimas - , esntis skerspjvio ploktumoje, vadinamas tangentiniu:
=
A
V

SI vienet sistemoje pagrindinis tempim vienetas yra Paskalis Pa
1Pa = 1
2
m
N

Tai labai maas dydis, todl naudojami kartotiniai vienetai kPa, Mpa. Praktiniuose
skaiiavimuose patogu naudoti nesistemin vienet 1 MPa = 1
2
m
MN
=
2 6
6
10
10
mm
N
=
2
mm
N
;
tempimas yra mediagos stiprumo rodiklis. tempimas, kur pasiekus, mediaga pradeda irti arba
joje atsiranda plastin deformacija, vadinamas ribiniu. Ribiniai tempimai yra nustatomi
bandymais. Norint, kad konstrukcijos elementas nesuirt, btina tenkinti jo mediagos stiprumo
slyg:
f
yd

f
yd
- mediagos tempimo arba gniudymo projektinis stipris

i slyga gali bti paeista, bet ne daugiau kaip 5%

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

35
3.2.4. Tempimas ir gniudymas

i deformacijos ri s danai pasitaikanti statybini konstrukcij elementuose ( lynuose,
strypuose, statramsiuose, kolonose, pamatuose ir t.t.), 36 pav.

36 pav

3.2.4.1. r ir tempim diagramos

Norint vaizdiai matyti, kaip vidins jgos ir tempimai kinta tempiamo arba gniudomo
elemento ilgyje, vaizdu matyti grafikai diagram pagalba, 37 pav.

37 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

36
1. Vidini jg kolonos pjviuose skaiiavimas:

N
1
= - F = - 100 kN
N
2
= - 3F = - 300 kN
2. tempim skaiiavimas:

1
=
1
1
A
N
=
4
2
1
d
N
r
=
31400
) 100000 ( 4
= - 12.73 MPa

2
=
2
2
A
N
=
2
2
10 20 20
N
=
40000
300000
= - 7.50 MPa

3.2.4.2. Deformacijos. Huko dsnis

Stryp tempiant, jo ilgis didja, gniudant maja. Skersiniai jo matmenys keiiasi
atvirkiai, 38 pav.

38 pav.

1. Iilgin deformacija. Strypo pradinio ilgio pokyt l, vadiname absoliutiniu strypo pailgjimu
l = l
1
- l
Absoliutinio pailgjimo santyk su pradiniu strypo ilgiu vadiname santykiniu strypo pailgjimu
r = 100
l
l A
%
2. Skersin deformacija. i deformacij parodo skersini matmen pokytis. Absoliutin skersin
deformacija
a = a - a
1

Santykin skersin deformacija
q
r = 100
a
a A
%
1660 m. angl mokslininkas R. Hukas, atliks bandymus su vairiomis konstrukcinmis
mediagomis nustat, jog iilgin santykin deformacija tamprumo ribose yra proporcinga
normaliniam tempimui:
= E r

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

37
E proporcingumo koeficientas, apibdinanti mediagos stanum, ireikiamas tokiais pat
vienetais, kaip ir tempimai. Pvz. Plienui E = (1.92.1)10
5
MPa
Praktiniams skaiiavimams naudojama R. Huko dsnio iraika:

A
N
= E
l
l A
: l A =
EA
Nl
=
E
l
;

3.2.4.3. Mechaniniai mediag bandymai

Nordamas sukurti patikim konstrukcij ininierius, pasirinkdamas jos detali mediagas,
turi inoti j mechanines savybes, kurios nustatomos laboratorijose apkraunant bandinius i
tiriamos mediagos kol ji suirs.Pagal apkrovos pobd bandymai bna statiniai (pastovi apkrova),
dinaminiai (smgin apkrova) ir patvarumo (periodikai kintanti apkrova).
Pagal deformacijos r skiriami tempimo, gniudymo, kirpimo, sukimo, lenkimo
bandymai. Pagrindinis, daugiausiai svarbios informacijos suteikiantis yra tempimo bandymas,
kuriam pagaminami specials bandomos mediagos bandiniai. Mediagos bandomos specialiomis
mainomis, kuriose specialus taisas braio kreiv, rodani, kaip kinta bandinio ilgis nuo
didjanios apkrovos, 39 pav.

39 pav.

Tempiant plastik plien diagramoje galima iskirti 5 charakteringus takus:

1. Proporcingumo riba. Tiesiojoje atkarpoje 0-1 deformacija didja proporcingai tempimo jgai.
ia galioja R. Huko dsnis. tempimas esantis take 1 , vadinamas mediagos proporcingumo
riba
pr
=
A
F
pr
; pr proportion (proporcingumas)
2. Tamprumo riba. Toliau ties 0-1 neymiai pereina kreiv. Numus apkrov take 2
deformacija inyksta. Tak 2 atitinkantis tempimas vadinamas mediagos tamprumo riba
e
=
A
F
e
; e elasticity (tamprumas)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

38
3. Takumo riba.Perengus tak 2 diagramos kreiv staigiai ulinksta ir tampa beveik
horizontalia (su neymiais svyravimais). Nuo io tako prasideda vadinamasis mediagos
tekjimas (jei ji plastika), bandinys smarkiai tsta apkrovai maai didjant. Tak 3
atitinkantis tempimas vadinamas mediagos takumo riba.
y
=
A
F
y
; y yield (takumas)
4. Stiprumo riba. Prajus takumo rib, mediaga vl pradeda prieintis deformacijai, lyg bt
sukietjusi. Bandinyje atsiranda ymi liekamoji deformacija. 4 take pasiekiama didiausia
tempimo jga ir tak atitinkantis tempimas vadinamas mediagos stiprumo riba
u
=
A
F
u
; u ultimate (maksimalus)
5. Trkimo riba. Perengus stiprumo rib, atsiranda vietin deformacija t.y. susidaro kaklelis
toje vietoje, kur bandinys ruoiasi nutrkti. Kreiv svyra emyn ir 5 take bandinys nutrksta.
Tikrieji tempimai 4-5 ruoe ne maja, o vis laik didja, nes maja kakliuko skerspjvio
plotas ir reikia maesns jgos bandiniui nutraukti.

3.2.4.4. Stiprumo skaiiavimas

Tempiamas arba gniudomas konstrukcijos elementas prads irti, kai tempimai jo
mediagoje virys ribin reikm. Projektavimo taisykls reikalauja, kad tempimai neviryt tam
tikro dydio. Skaiiuojant ribini bvi metodu, is dydis vadinamas mediagos projektiniu
stipriu - f
. ,d y
Leistinj tempim metode, tai lestinasis tempimas -
adm
.
Skaiiuojant konstrukcijas pagal ribini bvi metod skaiiavimus vedami projektiniai
tepimai, kurie gali bti konstrukcijoje, pasiekusioje ribin bv, t.y. tok bv, kai konstrukcijos
negalima eksploatuoti.
Tempiamo arba gniudomo konstrukcijos elemento stiprumo slyga:
=
d y
f
A
N
,
s
Pagal i stiprumo slyg mediag mechanikoje yra sprendiami trij tip udaviniai:
1. Tikrinamasis udavinys. Nelygybje turi bti inomi visi parametrai N, A ir f
. ,d y
. Jeigu
nelygyb tenkinama, tai konstrukcija stiprumo poiriu yra patikima.
2. Projektinis udavinys. Nelygybje turi bti inomi du parametrai - N ir f
. ,d y
, o reikia
apskaiiuoti reikaling konstrukcijos elemento plot ir jo matmenis.
3. Apkrovos nustatymo udavinys. Nelygybje turi bti inomi du parametrai - A ir f
. ,d y
, o
reikia apskaiiuoti kokia didiausia vidin ain jga N gali veikti konstrukcijos elemente.

3.2.5. Kirpimas, sklimas , glemimas

Konstrukcijos elemento deformavimas vien skersinmis jgomis vadinamas kirpimu, 40
pav. Vien tik skersin jga pjvyje atsiranda, kai dvi iorins jgos veikia skersai elemento viena
prie kit. Kirpimo deformacija ryki detali jungtyse: vartais, kaiiais, pleitais, kniedmis,
suvirintose, klijuotose.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

39

40 pav.

Mediena ir kitos sluoksnins mediagos nevienodai prieinasi kirpimui, jos yra
anizotropins. Skersai sluoksnu tokias mediagas yra sunku perkirpti, tuo tarpu iilgai sluoksni
jos lengvai skyla. Kirpimas iilgai sluoksni vadinamas sklimu.
Kerpam element stiprumo slyga:

d S
S
S
S
f
A
V
,
s = t

V
S
vidin kirpimo jga,
A
S
kerpamas plotas,
f
d S,
- elemento mediagos projektinis kerpamasis stipris.

Vis dydi, susijusi su kirpimu, simbolius indeksuojame s (angl. shear kirpimas).
alia kirpimo daniausiai vyksta ir glemimas. Toks vietinis giudymas nedidelje dviej
paviri kontakto zonoje vadinamas glemimu. Glemimas susijs ne su tangentiniais, bet su
normaliniais (gniudomaisiais) tempimais.
Gniudom element stiprumo slyga:

d P
P
P
P
f
A
N
,
s = o

N
P
- glemimo jga,
A
P
- glemimo plotas,
f
d P,
- elemento mediagos projektinis glemimo stipris.
Vis dydi, susijusi su glemimu, simboliai indeksuojami p (angl. pressure spaudimas)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

40
3.3. FIZIKOS (MECHANIKA) SAVIKONTROLS UDUOTYS

1. Suprojektuoti ploktumoje esani jg a, kai ji sudaro kamp su ta aimi.
2. Suprojektuoti lygiagrei aiai jg t a.
3. Suprojektuoti statmen aiai jg t a.
4. Suprojektuoti erdvin jg laisvai pasirinkt a.
5. Pavaizduoti jg por ir paaikinti kiekybin jos poveik knui.
6. Pavaizduoti bet kaip pridtos jgos poveik knui, kai jis yra tvirtintas viename take.
7. Tiesje arba ayje veikiani jg pusiausvyros slyga.
8. Plokiosios susikertani jg sistemos pusiausvyros slygos.
9. Plokiosios jg sistemos pusiausvyros slygos.
10. Kaip gali judti ploktumoje esantis knas?
11. Kaip gali judti erdvinis knas?
12. Pailiustruoti, kaip staiakampio skerspjvio strypas prieinasi lekimui centrini ai
atvilgiu?
13. Kokiomis geometrinmis charakteristikomis ireikiamas skerspjvio standumas lenkiant?
14. Pavaizduoti tempiamo ar gniudomo elemento absoliutin deformacij.
15. Koks yra ryys tarp tempim ir santykins deformacijos mediagos tamprumo ribose
vykstant tempimui?
16. Apibrti tempim mediagoje svok ir ivardinti j ris.
17. Kokios vidins jgos gali atsirasti konstrukcijos elemento pjvyje bendruoju atveju?
18. Kokios vidins jgos atsiranda tempiamame ar gniudomame konstrukcijos elemente?
19. Kokios vidins jgos atsiranda kerpamame konstrukcijos elemente?
20. Kokios vidins jgos atsiranda sukamame konstrukcijos elemente?
21. Kokios vidins jgos gali atsrasti lenkiamame konstrukcijos elemente?
22. Pavaizduoti grynai lenkiamo ir gniudomo konstrukcijos elemento vidines jgas.
23. Ivardinti elementarias deformacij ris, kurios gali atsirasti konstrukcij elementuose.
24. Kokius pradinius duomenis reikia inoti norint atlikti tikrinamj skaiiavim?
25. Kokius pradinius duomenis reikia inoti norint atlikti projektin skaiiavim?
26. Kokius pradinius duomenis reikia inoti norint atlikti leistinos apkrovos skaiiavim?
27. K vadiname mediagos stiprumo riba?
28. Kokia yra stiprumo slyga kerpant?
29. Kaip rasti stataus trikampio svorio centro koordinates?
30. Kaip rasti stataus trikampio smailiuosius kampus, kai inome vis jo kratini ilgius?
31. Paversti M = 25 kNm Nm ir Nmm.
32. Pailiustruoti dviej skirting jg por ekvivalentikum.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

41
3.4. FIZIKOS (MECHANIKA) DALYKE NAUDOJAMI SUTARTINIAI YMJIMAI

Eil.
Nr.
ymjimas
Eil.
Nr.
ymjimas
1. F - jga; F
- sumin jga arba

atstojamoji; G svorio jga.
17.
- dviej grandi
arnyrinis sujungimas.
2.
F
rax
; F
rby
; F ; F
2 r
- atramins
reakcijos.
18 I
x
; I
y
- skerspjvio ainiai inercijos
momentai.
3. G = mg pagrindinis dinamikos dsnis 19. N vidin ain jga; V
x
; V
y
-
vidins skersins jgos.
4. N; kN; MN jg matavimo vienetai. 20. M
x
; M
y
- vidiniai lenkimo momentai.
5. M jg poros, jgos momentas; M
Z
-
jg por suma, suminis jg momentas.
21. T vidinis sukimo momentas.
6. Nm ; kNm ; Nmm moment matavimo
vienetai.
22.
p =
2 2
t o + - suminis tempimas.
7.
x
F Z = 0 jg projekcij sumos x a
lygtis pusiausvyros lygtis.
23.
u
o - didiausias slyginis tempis (angl.
ultimate maksimalus)
8.
y
F Z = 0 - jg projekcij sumos y a
lygtis pusiausvyros lygtis.
24.
s
t - kirpimo tempis (angl. shear
kirpimas)
9.
o
M Z = 0 moment sumos tako
atvilgiu pusiausvyros lygtis.
25. Pa ; kPa ; MPa ; GPa - tempio
matavimo vienetai.
10.
q iskirstyta apkrova;
m
kN
- iskirstytos
apkrovos matavimo vienetas.
26. r o E = - R. Huko dsnis.
11. x
c
, y
c
- plokios figros svorio centro
koordinats.
27. l A - absoliutin tempiamo, gniudomo
elemento deformacija.
12.
- standartiniai
valcuoto plieno profiliai.
28. f
d y,
- elemento mediagos projektinis
stipris tempiant, gniudant; f
d s,
-
elemento mediagos projektinis stipris
kerpant.
13.
- arnyrin nepaslanki atrama
29.
x
M Z = 0 - moment sumos atvilgiu x
aies lygtis pusiausvyros lygtis
14.
- arnyrin paslanki atrama.
30.
y
M Z = 0 - moment sumos atvilgiu y
15.
- nejudama atrama.
31.
z
M Z = 0 - moment sumos atvilgiu z
16.
- paslanki atrama.
32. A skerspjvio plotas; a ; b ; h ; d ; l
vairs matmenys.

1 r

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

42
3.5. LITERATRA

1. V. Palinas. Teorin mechanika. uvdra, 1998.
2. A. Argustas. Technin mechanika. Vilnius, 1998.
3. E. Dainyt, E. typs. Technin mechanika (Mokomoji knyga). KTK, 2005.
4. O. Kisliakovien. Mediag atsparumas. Vilnius, 2006.
5. V. Gakas. Daugiaatrams statikai isprendiamos sijos. Kaunas, technologija, 2003.
6. Elektroninis mediag mechanikos vadovlis. VGTU, 2009.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

43
4. SAVARANKIKO DARBO UDUOTYS

4.1. PRAKTINS UDUOTYS
4.1.1. Pirmas savarankikas darbas

Plokioji susikertani jg sistema

Uduoties slyga:
Apskaiiuoti dviej standi stryp, sujungime
apkraut jgomis F
1
= 50 kN ir F
2
= 40 kN,
reakcijas, patikrinant jas grafikai.
Studento pavard
Vardas
Grup
Data
vertinimas

Nurodymai konstrukcijos schemos sudarymui:

1. Sujungti duotame tinklelyje skritullius plonomis tiesiomis linijomis, kuriuose yra Js
pavards pirmosios trys raids. Pastaba: jeigu sujung raides gaunate ties o ne trikamp,
tai panaudokite tui skritull kairiajame apatiniame kampe savo trikampiui gauti.
2. Pasirinktame trikampio kampe pridti vertikali jg F
1
= 50 kN ir horizontali F
2
= 40
kN, j kryptis pasirenkant laisvai.
3. i jg pridties takas yra ir stryp sujungimo vieta, todl lik du trikampio kampai bus
stryp gal tvirtinimo takai.
4. Strypai nubraiomi dviem rykiomis lygiagreiomis linijomis, paymimi numeriais 1 ir 2.
5. Stryp ai kryptimi u j tvirtinimo tak parodyti reakcij jgas Fr
1
ir Fr
2
.
6. Nubrti koordinai ais X ir Y , kuri pradia bt stryp susikirtimo takas.
7. Paymti pasvirusi stryp smailius kampus su X aimi , .

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

44
Pirmojo savarankiko darbo darbo uduoties sprendimo pavyzdys.
Plokioji susikertani jg sistema.

1. Kamp ir reikmi skaiiavimas;

Horizontaliai ubrkniuotas trikampis, kurio statiniai 4m ir 1m, kampas su x aimi
cos =
2 2
1 4
4
+
=
17
4
=
123 . 4
4
= 0.970
sin =
17
1
=
123 . 4
1
= 0.243
Vertikaliai ubrkniuotas trikampis, kurio statiniai 2m ir 3m, kampas su x aimi
cos =
2 2
3 2
2
+
=
13
2
=
606 . 3
2
= 0.555
sin =
13
3
=
606 . 3
3
= 0.832

2. Statikos pusiausvyros lygtys ir j sprendimas;

X = 0; 40 - F
1 r
cos - F
2 r
cos = 0;
Y = 0; - F
1 r
sin - F
2 r
sin - 50 = 0;
F
1 r
=
o

cos
cos 40
2

r
F
;
-

o

cos
cos 40
2 r
F
sin - F
2 r
sin - 50 = 0 | cos
- ( ) cos 40
2 r
F sin - F
2 r
sin cos - 50 cos = 0

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

45
- 40 sin + F
2 r
cos sin - F
2 r
sin cos - 50 cos = 0
- 40 0.243 + F
2 r
0.555 0.243 - F
2 r
0.832 0.970 50 0.970 = 0
- 9.72 + F
2 r
0.13 - F
2 r
0.81 48.50 = 0
- 58.22 - F
2 r
0.68 = 0
F
2 r
=
68 . 0
22 . 58
= - 85.62 kN ( minuso enklas prie apskaiiuotos reikms rodo, jog konstrukcijos
schemoje neteisingai pasirinkome 2 ojo strypo reakcijos krypt. Jis nra tempiamas kaip rodme,
o gniudomas).
Tuomet F
1 r
=
o

cos
cos 40
2

r
F
=
970 . 0
555 . 0 62 . 85 40 +
=
970 . 0
52 . 47 40 +
= 90.22 kN

3. Grafinis sprendini patikrinimas

Pirmiausiai sudedamos inomos jgos 50 kN ir 40 kN pasirinktu msteliu, nekeiiant j
krypi. I tako O briama lygiagreti ties kuriai nors pasirinktai skaiiuojamai jgai, pvz. F
1 r
,
tuomet i jau sudt inom jg galo braioma lygiagreti ties jgai F
2 r
. Susikirtus tiesms
gaunamas keturkampis, kurio paskutiniosios dvi kratins bus iekomos reakcij jgos. Vektori
rodykls, pradedant nuo tako O,turi bti nukreipiamos viena paskui kit (ratu), kadangi
pusiausvyroje esani jg daugiakampis yra udaras.

4. Rezultat suvestin

Strypai Analitinis sprendimo
bdas
Grafinis patikrinimas Stryp deformacijos
1 90,22 kN 90 kN Tempimas
2 85,62 kN 85 kN Gniudymas

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

46
4.1.2. Antras savarankikas darbas

Plokioji jg sistema

Uduoties slyga:
1. Sudaryti darbin sijos schem.
2. Apskaiiuoti atramines sijos reakcijas ir
patikrinti

Pavard
Vardas
Grup
Data
vertinimas

Sijos apkrov pridties takai, atitinkantys esamus
schemoje
Apkrov dydiai
q F M
q

kN/m

F

kN

M

kNm

A B C 0 6 5 2 2 10 5
D E F 0 5 2 3 3 8 10
G H I 1 6 1 5 2 6 12
J K L 1 5 5 6 3 4 5
M N O 2 6 2 3 2 6 10
P R S 2 5 1 2 3 8 12
T U V 3 6 5 1 2 10 8
X Y Z 3 - 5 2 0 3 12 10
Keturi
raidi
kodas

Darbin sijos schema

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

47

Antrojo savarankiko darbo uduoties sprendimo pavyzdys
Plokioji jg sistema

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

48

Atramini reakcij skaiiavimas

Pirmaeil laikanioji sija Antraeil sija, kurios atramins reakcijos
apskaiiuojamos pirmiausiai.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

49
4.1.3. Treias savarankikas darbas
Geometriniai skerspjvi rodikliai

Uduoties slyga:
Duotam sudtiniam skerspjviui i staiakampi
reikia:
1. apskaiiuoti svorio centro koordinates ir
nubrti centrines ais,
2. apskaiiuoti ainius inercijos momentus
centrini ai atvilgiu,
3. ivadoje parayti, kurios centrins aies
atvilgiu skerspjvis labiau prieinsis
lenkimui.
Studento pavard
Vardas
Grup
Data
vertinimas

R
a
i
d
y
n
a
s

S
k
e
r
s
p
j
v
i
o

s
c
h
e
m
o
s

N
r
.
Skerspjvio matmenys
(mm)

B

b H h
A B C 1 50 6 100 12
D E F 2 60 8 110 10
G H I 3 70 10 120 8
J K L 1 80 12 140 6
M N O 2 90 6 100 12
P R S 3 100 8 110 10
T U V 1 110 10 120 8
X Y Z 2 120 12 140 6

Pirmosios 5
pavards
raids

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

50
Treiojo savarankiko darbo uduoties sprendimo pavyzdiai

Lovinis profilis

1. Skerspjvio dali plotai
A
1
= A
3
= Bh =
A
2
= bH =

2. Skerspjvio dali plot centr koordinats
x
1
= x
3
=
2
B
=
x
2
=
2
b
=

3. Skerspjvio svorio centro koordinat
x
c
=
2 1
2 2 1 1
2
2
A A
x A x A
+
+
=

4. Atstumai tarp lygiagrei ai
a
1
= a
3
=
2 2
h H
+ =
a
2
= 0;
b
1
= b
3
= x
1
- x
c
=
b
2
= x
c
- x
2
=

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

51
5. Ainiai inercijos momentai
I
xc
= 2 I
1 xc
+ I
2 xc
=
I
1 xc
= I
1 x
+ A
1
a
2
1
=
12
3
Bh
+ A
1
a
2
1
=
I
2 xc
= I
2 x
+ A
2
a
2
2
=
12
3
bH
+ A
2
a
2
2
=
I
yc
= 2 I
1 yc
+ I
2 yc
=
I
1 yc
= I
1 y
+ A
1
b
2
1
=
12
3
hB
+ A
1
b
2
1
=
I
2 yc
= I
2 y
+ A
2
b
2
2
=
12
3
Hb
+ A
2
b
2
2
=

6. Ivada

SKAIIAVIMO REZULTAT KONTROL NAUDOJANT EXCEL PROGRAM

Lovys cm
B
b
H
h
Skerspjvio dali plotai
A1=A3 0
A2 0
Skerspjvio dali centr koordinats
x1=x3 0
x2 0
Skerspjvio svorio centro koordinat
Xc #DIV/0!
Atstumai tarp lygiagrei ai
a1=a3 0
a2 0
b1=b3 #DIV/0!
b2 #DIV/0!
Skerspjvio ainiai inercijos
momentai
Ixc1 0
Ixc2 0
Ixc=2Ixc1+Ixc2 0
Iyc1 #DIV/0!
Iyc2 #DIV/0!
Iyc=2Iyc1+Iyc2 #DIV/0!

Tjinis profilis

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

52

A
1
= bH =
A
2
= Bh =

2. Skerspjvio dali centr koordinats
y
1
=
2
H
=
y
2
= H +
2
h
=

3. Skerspjvio svorio centro koordinat
y
C
=
2 1
2 2 1 1
A A
y A y A
+
+
=

a
1
= y
C
- y
1
=
a
2
= y
2
- y
C
=
b
1
= b
2
= 0;

5. Skerspjvio ainiai inercijos momentai
I
XC
= I
1 XC
+ I
2 XC
=
I
1 XC
= I
1 X
+ A
1
a
2
1
=
12
3
bH
+ A
1
a
2
1
=
I
2 XC
= I
2 X
+ A
2
a
2
2
=
12
3
Bh
+ A
2
a
2
2
=

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

53
I
YC
= I
1 YC
+ I
2 YC
=
I
1 YC
= I
1 Y
+ A
1
b
2
1
=
12
3
Hb
+ A
1
b
2
1
=
I
2 YC
= I
2 Y
+ A
2
b
2
2
=
12
3
hB
+ A
2
b
2
2
=

6. Ivada


Tjinis profilis cm
B
b
H
h
A1 0
A2 0
Plot centr koordinats
y1 0
y2 0
Profilio sv. centro koordinats
yc #####
Atstumai tarp lygiagrei ai
a1 #####
a2 #####
b1=b2 0
A6iniai inercijos momentai
Ixc1 #####
Ixc2 #####
Ixc #####
Iyc1 0
Iyc2 0
Iyc 0

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

54
Kampuotis


A
1
= Bh =
A
2
= bH =

2. Skerspjvio dali centr koordinats

x
1
=
2
B
= y
1
=
2
h
=
x
2
=
2
b
= y
2
= h +
2
H
=

3. Skerspjvio svorio centro koordinats

x
C
=
2 1
2 2 1 1
A A
x A x A
+
+
=
y
C
=
2 1
2 2 1 1
A A
y A y A
+
+
=


a
1
= y
C
- y
1
= b
1
= x
1
- x
C
=
a
2
= y
2
- y
C
= b
2
= x
C
- x
2
=

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

55
5. Skerspjvio ainiai inercijos momentai

I
XC
= I
1 XC
+ I
2 XC
=
I
1 XC
= I
1 X
+ A
1
a
2
1
=
12
3
Bh
+ A
1
a
2
1
=
I
2 XC
= I
2 X
+ A
2
a
2
2
=
12
3
bH
+ A
2
a
2
2
=
I
YC
= I
1 YC
+ I
2 YC
=
I
1 YC
= I
1 Y
+ A
1
b
2
1
=
12
3
hB
+ A
1
b
2
1
=
I
2 YC
= I
2 Y
+ A
2
b
2
2
=
12
3
Hb
+ A
2
b
2
2
=

6. Ivada


Kampuotis cm
B
b
H
h
A1 0
A2 0
Plot centr koordinats
x1 0
x2 0
y1 0
y2 0
Profilio sv. centro
koordinats
xc ####
yc ####
Atstumai tarp lygiagrei
ai
a1 ####
a2 ####
b1 ####
b2 ####
Ainiai inercijos momentai
Ixc1 ####
Ixc2 ####
Ixc ####
Iyc1 ####
Iyc2 ####
Iyc ####

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

56
4.1.4. Ketvirtas savarankikas darbas

Tempimas, gniudymas

Uduoties slyga:
Apskaiiuoti dviej stryp sujungime, apkraut
jgomis F
1
= 50 kN ir F
2
= 40 kN ( konstrukcijos
schema tokia pati kaip 1-oje kontrolinio nam darbo
uduotyje), skerspjvio matmenis pagal stiprumo
tempimui arba gniudymui slyg, kai j mediaga
plienas, turintis projektin stipr f
yd
= 200 MPa.
Studento pavard
Vardas
Grup
Data
vertinimas

Nurodymai konstrukcijos schemos sudarymui:
1 Perbraiyti 1-oje kontrolinio nam darbo uduotyje sukonstruot dviej stryp, sujungime
laikani krovinius F
1
= 50 kN ir F
2
= 40 kN schem.
2 Ipjovus abiej stryp elementus, parodyti vidines aines jgas.
3 alia abiej stryp nubraiyti jam parinkto skerspjvio form. (Stryp skespjvi formos
pasirenkamos savarankikai, taiau kiekvienam strypui skirtingos. Didausi ain jg N
turiniam strypui rekomenduojama pasirinkti standartinius valcuoto plieno profilius, o
maesn ain jg turiniam apval pilnavidur, iedin, kvadratin arba staiakamp
skerspjv)

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

57

Ketvirtojo savarankiko darbo uduoties sprendimo pavyzdys
Tempimas - gniudymas

1. Vidins jgos strypuose ir j skerspjvio formos parinkimas

N
1
= F
1 r
= 90.22 kN; > standartinis lygiaonis valcuoto plieno kampuotis
N
2
= F
2 r
= 85.62 kN; > apvalaus skerspjvio strypas

2. Skerspjvio matmen skaiiavimas, parinkimas ir tempim patikrinimas

2.1. Reikalingas 1 ojo strypo plotas pagal stiprumo tempiant slyg:
1
=
d y
f
A
N
,
1
1
s ; plieno projektinis stipris tempiant, gniudant f
d y,
= 200 MPa
A =
d y
f
N
,
1
=
200
90220
= 451.1 mm
2
= 4.51 cm
2

Pagal apskaiiuot reikaling plot parenkame lygiaon kampuot, kurio Nr.5, 50505,
turintis skerspjvio plot A = 4.80 cm
2
.
tempim patikrinimas
1
=
A
N
1
=
480
90220
= 187.96 MPa < 200 MPa

.
1
reik

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

58
2.2. Rekalingas 2- ojo strypo plotas pagal stiprumo tempiant slyg:

2
=
d y
f
A
N
,
2
2
s ; plieno projektinis stipris tempiant, gniudant f
d y,
= 200 MPa
A
.
2
reik
=
d y
f
N
,
2
=
200
85620
= 428,1 mm
2

A
.
2
reik
=
4
2
d r
;
d
r
.
2
4
reik
A

14 . 3
1 . 428 4
23,35 mm, parenkame d = 25 mm
Tikrasis skerspjvio plotas
A =
4
2
d r
=
4
25 14 . 3
2
= 490.63 mm
2

tempim patikrinimas
2
=
A
N
2
=
63 . 490
85620
= 176,34 MPa < 200 MPa

Formuli lentel skerspjvi matmen skaiiavimui

2
.
; mm
f
N
A f
A
N
yd
reik yd
> => s = o
A = mm
A
d
d
reik
> >
r
r
.
2
4
;
4

Pasirenkame d, apvalin apskaiiuot reikm pagal standartin matmen eil.

d
D

2
.
; mm
f
N
A f
A
N
yd
reik yd
> > s = o
Kai d = D, kur = 0,8; 0,85 - skersmen santykio koeficientas, tuomt:
A =
( )
( )
mm
A
D
D D D d D
reik
>
>
2
. 2
2 2 2 2 2 2
1
4
; 1
4 4 4 4 4 o r
o
r o r r r r

Pasirenkame D, apvalin apskaiiuot reikm pagal standartin matmen eil
ir apskaiiuojame d.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

59

2
.
; mm
f
N
A f
A
N
yd
reik yd
> > s = o
Kai h = b, kur = 1,1 - kratini santykio koeficientas, tuomet:
A = bh = b b =
2
b o ; mm
A
b
reik
> >
o
.

Pasirenkame b, apvalin apskaiiuot reikm pagal standartin matmen eil
ir apskaiiuojame h.

2
.
; mm
f
N
A f
A
N
yd
reik yd
> > s = o
A = a
2
; mm A a
reik
> >
.

Pasirenkame a, apvalin apskaiiuot reikm pagal standartin matmen eil.

2
.
; mm
f
N
A f
A
N
yd
reik yd
> > s = o
2
cm >
Pagal apskaiiuot reikalingo ploto reikm i standarto lentels pasirenkame
reikaling profilio numer su artimiausiu didesniu plotu.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

60
4.2. LABORATORINIAI DARBAI

4.2.1. Mediag gniudymo bandymai

Kai kurios meddiagos (ypa trapios, pvz., betonas, akmuo, plytos) nra tinkamos
tempiamiems konstrukcij elementams, nes j stiprumo riba nedidel, o giudomos jos atlaiko
dideles apkrovas. Toki mediag mechaninms savybms tirti labiau tinka ne tempimo,
ogniudymo bandymai. Gniudymo bandymai taip pat yra reglamentuojami standartu.
Gniudymo bandym tikslas napsiriboja vien mechanini savybi tyrimu. iais
bandymais yra tiriamos mediag irimo proceso ypatybs, eksperimentais tiriami teoriniai
teiginiai, formuls bei hipotezs.
Gniudomi mediag bandiniai yra trumpi, nes ilgesni gali klupti, linkti, prarasti savo
tiesum. Metal gniudymo bandymui naudojami cilindriniai bandiniai, 1 pav.
J auktis h = (1.8 4) d., oskersmuo bna nuo 10 iki 30 mm (kas 5 mm).

1 pav.

Medienos yra bandomos iilgai ir skersai pluot, bandiniai staiakamps prizms
formos. Pagrindo matmenys 2020 mm., o bandomos iilgai pluot prizms auktis 30 40 mm,
2 pav. Bandiniai turi bti normalizuoto drgnumo, t.y. tokio, kur gyja mediena diovinama 20C
temperatros ir 65 % santykinio drgnumo slygomis.

2 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

61
Trapij mediag gniudymo diagramos svarbiausias ypatingasis takas yra bandinio
suirimo takas, nes jo ordinat yra didiausia, 3 pav. Gniudymo stiprumo riba
uc
- didiausios
gniudymo jgos, kuri atlaiko bandinys, ir bandinio skerspjvio ploto santykis. Vis trapij
mediag gniudymo stiprumo riba yra daug didesn nei tempimo stiprumo riba, pvz., betono
uc
~ 20
ut
, ketaus
uc
~ 5
ut
.

3 pav.

Ketaus bandinys suyra staigiai. Prie suirdamas jis iek, tiek isipuia, jo paviriuje
atsiranda plyi. Plyiai sudaro 45 kamp su skerspjvio ploktuma. Panaiai kaip ketus
deformuojasi bei suyra ir kitos trapios mediagos, pvz., betonas.
Kartais gniudymo pandymu tiriamos ir plastik mediag savybs. Taiau iuo atveju
stiprumo ribos nustatyti nemanoma. Kadangi plastikos mediagos gniudomos isipleia labai
padidja skerspjvis ir tuo pat metu padidja laikomoji galia. Plastikas bandinys gali bti iplotas
iki plono lakto, 4 pav.

4 pav.

Tokio bandymo metu galima fiksuoti mediagos gniudomj takumo temp
yc
, kuris
daugelio mediag yra panaaus didumo kaip ir tempiamasis takumo tempis
yt
.
Anizotropins mediagos mechanins savybs priklauso nuo jgos krypties bandinio
padties atvilgiu. Bdingos anizotropins mediagos pavyzdys yra mediena. Ji gali bti
gniudoma iilgai arba skersai pluot. Pagal iilgai pluot gniudomod medienos diagram, 5
pav., nustatoma stiprumo riba.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

62

5 pav.

Pradin diagramos dalis yra ties. Bandinys suyra, nes vienas po kito suklumpa atskiri
medienos pluotai palydami, 6 pav.

6 pav.

Medienos gniudymu skersai pluoy nustatoma tik slygin stiprumo riba F
uc
. Gniudymo
diagrama, 7 pav., i pradi yra lkta kreiv, toliau ilinksta.

7 pav.

Kadangi bandinys yra labai suspaudiamas, diagramoje negalima rasti tako, kuris atitikt
bandinio irimo pradi. Suirs skersai pluot gniudomas bandinys, 8 pav.

8 pav.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

63

UDUOTIS MEDIAG GNIUDYMO LABORATORINIAM DARBUI ATLIKTI

1. Pamatuoti bandiniu ir apskaiiuoti skerspjvio plotus.
2. Patalpinti medio bandin iilgai pluot gniudymo renginyje.
3. Gniudant, jgos matavimo renginio skalje, nustatyti apkrov kai bandinys suyra.
4. Patalpinti medio bandin skersai pluot gniudymo renginyje.
5. Gniudant, jgos matavimo renginio skalje, nustatyti apkrov kai bandinys suyra.
6. Apskaiiuoti stiprumo ribos tempimus gniudant iilgai pluot ir skersai.
7. Bandymo rezultatus pateikti laboratorinio darbo aprae.
8. Parayti ivad apie bandytos medienos stiprum iilgai ir skersai pluot.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

64
Mediag gniudymo bandymai (ataskaita)

___________gr. studento
____________________
(pavard, vardas)
______________
(data)

Darbo tikslas: nustatyti medienos atsparum gniudymui.
Priemons:
1. bandymo renginys,
2. medienos bandiniai,
3. matavimo priemons (slankmatis, liniuot)

Gniudymas skersai pluot Gniudymas iilgai pluot
Bandinio apkrovimo schema ir matmenys (mm)

Suirusi bandini eskizai

Apkrova suirimo metu (N)
F = F =
Bandinio skerspjvio plotas (mm )
A = A =
Stiprumo ribos tempimai (MPa)

U
=

U
=
Ivada.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

65
4.2.2. Plieno kirpimo bandymas

Kirpimu daniausiai bandomi metalai, naudojami vart, kniedi, kaii, pleit gamybai.
Kerpam element stiprumas priklauso ne tik nuo j atsparumo lyiai, bet ir nuo papildom
tempim atsirandani dl glemimo ir lenkimo. Todl stiprumo riba svarbi praktikoje tik tada,
kai nustatoma tokiomis slygomis, kurios artimos reali konstrukcij darbo slygoms.
Praktikoje danai pasitaiko jungtys, kur vartai, kaiiai yra kerpami dviem ploktumomis,
todl ir kirpimo bandymas turt bti atliekamas su specialiais taisais, kuriuose bandinys taip pat
kerpamas dviem ploktumomis.
Mediena yra anizotropin mediaga ir bandant j kirpimu, jos plauai nra perkerpami, o
atskeliami vieni nuo kit. Medien galima bandyti skeliant.
Mediagos stiprumo riba kerpant yra nustatoma pagal formul:
S
=
S
A
V
;
V bandin nukirpusios skersins jgos reikm.

A
S
- kerpamas plotas.

UDUOTIS PLIENO KIRPIMO LABORATORINIAM DARBUI ATLIKTI

1. Pamatuoti kerpamos plienins vielos skersmen ir apskaiiuoti kerpam plot.
2. tvirtinti kerpam bandin specialiame taise, kur patalpinti gniudymo renginyje.
3. Jgos matavimo renginio skalje nustatyti bandin nukirpusios jgos reikm.
4. Apskaiiuoti stiprumo ribos tempimus kerpant.
5. Bandymo rezultatus pateikti laboratorinio darbo aprae.
6. Ivadoje palyginti plastiko plieno projektin stipr kerpant su jo stiprumo riba.

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

66

Plieno kirpimo bandymas (ataskaita)

___________gr. studento
____________________
(pavard, vardas)
______________
(data)

Darbo tikslas: nustatyti plieno atsparum kirpimui.
Priemons:
1. presas,
2. taisas bandinio tvirtinimui,
3. plieno vielos bandinys,
4. slankmatis.

Bandinio tvirtinimo schema ir matmenys

Apkrova nukirpimo metu (N)
F = V =
Kerpamas plotas (mm )

A
S
=

Stiprumo ribos tempimai (MPa)

S
=

Ivada

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

67
4.2.3. Laboratorini darb gynimo test klausimai

GNIUDYMO BANDYMAS

1. Ar gniudomo bandinio mediagos stiprumo riba t.y. tempimai, kuriems esant ji pradeda
irti?
2. Ar manoma gniudymo bandymu nustatyti plastiko plieno stiprumo rib?
3. Ar gniudomos mediagos projektinis stipris gali bti didesnis u jos stiprumoo rib?
4. Ar gali bti gniudomi ploni, ilgi bandiniai?
5. Ar galima nustatyti medienos r atlikus gniudymo bandym?
6. Ar gniudoma mediena yra stipresn skersai pluot?
7. Ar bus gniudoma suvirinimo sil, jeigu plieno laktai yra suvirinti juos suduriant ir yra
tempiami?
8. Ar gniudymo tempimus bandinyje sukelia vidin ain jga?
9. Ar galima suinoti betono mark atlikus giudymo bandym?
10. Ar gniudymo tempimai yra normaliniai statmeni pjvio plotui?

KIRPIMO BANDYMAS

1. Ar plieno stiprumo riba kerpant yra didiausi tempimai, kuriems esant mediaga pradeda
irti?
2. Ar kirpimo tempimai yra tangentiniai, t.y. esantys pjvio ploktumoje?
3. Ar reikalingas specialus taisas bandiniui tvirtinti atliekant kirpimo bandym?
4. Ar kerpamos mediagos projektinis stipris gali bti didesnis u jos stiprumo rib?
5. Ar kirpimo (tangentiniai) tempimai atsiranda nuo vidins skersins jgos?
6. Ar vyksta lytis tarp mediagos daleli kirpimo zonoje?
7. Ar kirpimas yra vietinio pobdio deformacija?
8. Ar kirpimo (tangentiniai) tempimai atsiranda nuo vidins ains jgos?
9. Ar galima nustatyti medienos atsparum skeliant?
10. Ar gali bti kerpama suvirinimo sil, jei laktai suvirinti juos suduriant ir yra tempiami?

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

68
5. TIPINS REZULTAT VERTINIMO UDUOTYS (KD)

5.1. Pirmas kontrolinis darbas

Uduoties slyga.
Apskaiiuoti sijos ir rmo atramines reakcijas, atliekant j kontrol.

Sijos ir rmo konstrukcij schemos su skaiiais 0...6, rodaniais apkrov pridties vietas, irinkus
juos i lentels pagal kod, pvz., sudaryt i pirmj pavards raidi..

0
1
2 3 4
5
6
3.0 m
3.0 m
2.0 m 2.0 m

Sijos apkrovos Rmo apkrovos

A B C 1 0-3 0 1 0-2 0
D E F 2 1-4 1 1 2-4 1
G H I 3 2-5 2 2 4-6 2
J K L 4 3-6 3 4 0-1 3
M N O 5 0-4 4 5 2-3 4
P R S 2 1-5 5 5 5-6 5
T U V 3 2-6 6 2 3-4 6
X Y Z 4 0-5 0 4 2-4 0
Kodas
pagal
pirmsias
pavards
raides

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

69
5.2. Antras kontrolinis darbas

Uduoties slyga.
Duotam sudtiniam skerspjviui reikia:
1. pagal duot schem nubraiyti jo eskiz, kuriame bt gabaritiniai profili matmenys,
centr koordinats, ays;
2. apskaiiuoti sudtinio skerspjvio centro koordinates, atstumus tarp lygiagrei ai ir
ainius inercijos momentus atvilgiu centrini ai;
3. parayti ivad apie io sudtinio skerspjvio standum lenkiant.

Skerspjvi schemos

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

70

\

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

71

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

72
6. DEMONSTRACINI SKAIDRI RINKINYS

TEORIN MECHANIKA
Statika

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Jga - vektorius

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Jg sistemos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

73
Jg sistemos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Statikos aksiomos
jg veikimo tiesje galima perkelti bet
kur tak joje;
dvi vienodo dydio prieing krypi jgos
veikianios vienoje tiesje atsisveria;
atsisverianias jgas galima pridti arba
paalinti ir kno bvis nesikeis;
dviej kn sveikoje veiksmas lygus
atoveiksmiui;
dviej 90 kampu veikiani jg
atstojamoji yra staiakampio striain.

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Statikos aksiomos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

74
Ryiai ir j reakcijos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

75

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Tiesje veikiani jg sistema

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Tiesje veikiani jg sistema
Uduotis:
apskaiiuoti lyno,
laikanio du krovinius,
reakcij.

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

76
Plokioji susikertani jg sistema

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Plokiosios susikertani jg sistemos
geometrin sudtis

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Atsisverianti susikertani jg sistema

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

77
Uduotis: rasti dviej stryp, laikani
krovin, atramines reakcijas grafiniu bdu.

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Jgos projekcija ayje

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Analitin susikertani jg sudtis

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

78
Uduotis: apskaiiuoti dviej stryp, laikani
krovin, atramines reakcijas analitiniu bdu.

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Jg pora ir jos savybs

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Jg por ekvivalentikumas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

79
Jgos momentas tako atvilgiu

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Sverto pusiausvyra

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Lygiagretus jgos perklimas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

80
Lygiagretus jgos perklimas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Lygiagretus jg sistemos perklimas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Konstrukcij apkrovos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

81
Kompaktin pusiausvyros lygi raymo
forma atramini reakcij skaiiavime

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Lygiagrei jg centras

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

82
Staiakampio skerspjvio standumas
lenkiant

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Teorema apie inercijos momentus
lygiagrei ai atvilgiu

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Erdvins jgos projektavimas ais

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

83
Jgos momentas apie a

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
MEDIAG MECHANIKA

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Vidins jgos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

84
tempimai

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Tempimas ir gniudymas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Aini jg ir tempim diagramos

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

85
Deformacija tempiant

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Plastiko plieno tempimo diagrama

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
Kirpimas, glemimas

___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________
___________________________________

Nr. VP1-2.2.-MM-07-K-01-115

86

Fizika Mechanika

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Fizika Mechanika

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Projektas Kauno technikos kolegijos ininerins krypties studij program tobulinimas

- sumin jga arba

You might also like