1 Laboratorinis darbas

Kūnų laisvojo kritimo pagreičio nustatymas

Darbo užduotis: Nustatyti kūnų laisvojo kritimo pagreitį.

Teorinė dalis: Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį: dalelė, kurios masė
m , traukia kitą dalelę, kurios masė m , jėga, tiesiog proporcinga tų masių sandaugai
1 2

ir atvirkščiai proporcinga jų atstumo r kvadratui:

čia - vienetinis vektorius, nukreiptas iš m1 į m2, o G - proporcingumo koeficientas.

Šis koeficientas vadinamas gravitacijos konstanta. Ji nustatoma eksperimentiškai. SI
sistemoje G = 6,672·10-11 N·m2 · kg-2.
Formulė, išreiškianti Niutono visuotinės traukos dėsnį, tinka materialiesiems
taškams. Tačiau ji galioja ir realiesiems kūnams, jei juos galima laikyti
materialiaisiais taškais, t. y. jei atstumai tarp jų yra daug didesni už jų matmenis.
Pastaroji sąlyga nereikalinga, kai kūnai yra rutulio formos, o masė juose
pasiskirsčiusi simetriškai. Šiuo atveju kūnai traukia vienas kitą taip, tarsi jų masės
būtų sutelktos rutulių centruose.
Jei kūną veikia tiktai sunkio jėga, tai tokio kūno judėjimas vadinamas laisvuoju kritimu, o
to kūno įgytas pagreitis vadinamas laisvojo kritimo pagreičiu. Laisvojo kritimo pagreitis
nepriklauso nuo kūno masės, didumo ir kitų jo charakteristikų, todėl vivi kūnai beorėje
erdvėje krinta vienodais pagreičiais.
Pagal pasireiškimo kartojant matavimus pobūdį, paklaidos skirstomos į sistemines ir
atsitiktines. Kartojant matavimus atsitiktinės paklaidos absoliutus dydis ir ženklas kinta, o
sisteminė paklaida išlieka pastovi.
Sistemines paklaidas sąlygoja matavimo prietaisų netikslumai, eksperimento metodikos
netobulumai, teorinio modelio neatitikimas aprašomajam fizikiniam procesui ir kiti
pastovūs veiksniai. Matavimo prietaiso
sąlygojama sisteminė paklaida pateikiama jo
techniniame pase.

Aparatūra ir darbo metodas:

1- vertikalus strypas; 2 – liniuotė; 3 – rutuliuko

gaudyklė; 4 – distancinio valdymo mygtukas; 5
– rutuliuko laikiklis; 6 – elektroninis
sekundometras; 7 – smūginis daviklis.
 Darbo rezultatai:
Bandymo h = 0.385 h = 0.475
Nr. t(s) g(m/s2) <g>(m/s2) Sn t(s) g(m/s2) <g>(m/s2) Sn
1 0.28 9.82 0.31 9.89
2 0.28 9.82 0.31 9.89
3 0.28 9.82 0.31 9.89
4 0.28 9.82 9.92 0.17 0.33 8.72 9.75 0.19
5 0.27 10.56 0.31 9.89
6 0.28 9.82 0.31 9.89
7 0.29 9.16 0.32 9.28
8 0.27 10.56 0.3 10.56

Išvados: Abiejais atvejais gavome labai panašią vidutinę kvadratinę paklaidą. Tikrojo
laisvojo kritimo pagreičio (9,81 m/s2) negavome dėl netikslių matavimų ir skaičiavimo
paklaidų.