BENDROJI FIZIKA (FMFIB16113) egzamino klausimai

1. Apibrėžkite taško bei kietojo kūno slenkamojo judėjimo kinematines charakteristikas.

Kūno judėjimas, kai per du kūno taškus išvesta tiesė visą judėjimo laiką lieka pati sau lygiagreti, vadinamas
slenkamuoju judėjimu.

1 pav.

Materialiojo taško bei kietojo kūno slenkamojo judėjimo pagrindinės kinematinės charakteristikos: judėjimo
trajektorija, kelias, poslinkis, greitis ir pagreitis.
Geometrinė vieta taškų, per kuriuos praeina judantis materialusis taškas arba kūnas, vadinama jo judėjimo
trajektorija.
Keliu s vadinamas materialiojo taško (kūno) nueitas atstumas išilgai trajektorijos. Kelias yra skaliarinis dydis.
Vektorius, jungiantis pradinį trajektorijos tašką su galiniu, vadinamas materialiojo taško (kūno) poslinkiu.

2 pav.

Kūno poslinkis ∆ r⃗ per laiką ∆ t=t 2−t 1:

∆ r⃗ =⃗r 2−⃗r 1.

čia r⃗ 1 ir r⃗2 – vektoriai atitinkantys laiko momentus t1 ir t2.

Materialiojo taško poslinkio vektoriaus ∆ r ir laiko ∆t, per kurį taškas pasislinko, santykis vadinamas
vidutiniu greičiu:

∆r
v vid . = .
∆t
Momentinis greitis yra vidutinio greičio ribinė vertė per nykstamai trumpą laiką. Momentinis greitis lygus
kūno poslinkio vektoriaus pirmajai išvestinei pagal laiką:

d r⃗
⃗v = .
dt

Greičio pokyčio ∆ v ir laiko ∆t, per kurį greitis pakito, santykis rodo vidutinę greičio kitimo spartą ir
vadinamas vidutiniu pagreičiu:
 ∆v
a vid . = .
∆t

Momentinis pagreitis yra vidutinio pagreičio ribinė vertė per nykstamai trumpą laiką. Momentinis pagreitis
lygus greičio pirmajai ir poslinkio antrajai išvestinei pagal laiką:

d ⃗v d2 ⃗r
a⃗ = = .
dt d t 2

Pagreičio vektoriaus kryptis sutampa su greičio pokyčio vektoriaus kryptimi

2.Apibrėžkite taško bei kietojo kūno sukamojo judėjimo kinematines charakteristikas.

Kietojo kūno sukimusi apie nejudamą ašį vadinamas toks jo judėjimas, kai visi to kūno taškai juda
apskritimais plokštumose, statmenose nejudamai tiesei, kuri vadinama kūno sukimosi ašimi.
Taško bei kietojo kūno sukamojo judėjimo pagrindinės kinematinės charakteristikos: posūkio kampas
(kampinis poslinkis), kampinis greitis, kampinis pagreitis, sukimosi dažnis ir sukimosi periodas.
Posūkio kampu vadinamas kampas, kuriuo pasisuka spindulys, jungiantis apskritimo centrą su apskritimu
judančiu kūnu (tašku). Elementarus sukimosi poslinkio modulis lygus posūkio kampui. Šio psiaudovektoriaus
kryptį nusako dešiniojo sraigto judėjimo taisyklė: žiūrint iš vektoriaus ∆ ⃗φ galo, spindulys turi pasisukti kampu
∆ φ prieš laikrodžio rodyklę.

1 pav.

Materialiojo taško kampinio poslinkio vektoriaus ir laiko, per kurį jis judėjo, santykis vadinamas vidutiniu
kampiniu greičiu:

∆φ
ω vid . = .
∆t

Momentinis kampinis greitis yra vidutinio kampinio greičio ribinė vertė per nykstamai trumpą laiką:

d ⃗φ
ω=
⃗ .
dt

Materialiojo taško (kūno) kampinio greičio vektoriaus kryptis sutampa su kampinio poslinkio pokyčio
kryptimi.
Greičio pokyčio ∆ ω ir laiko ∆t, per kurį jis pakito, santykis rodo vidutinę kampinio greičio kitimo spartą ir
vadinamas vidutiniu kampiniu pagreičiu:

∆ω
ε vid . = .
∆t

Momentinis kampinis pagreitis yra vidutinio pagreičio ribinė vertė per nykstamai trumpą laiką:

ω d 2 φ⃗
d⃗
ε⃗ = = 2.
dt dt

Pagreičio vektoriaus kryptis sutampa su kampinio greičio pokyčio kryptimi.

Sukimosi dažnis – tai apsisukimų skaičius per laiko vienetą:
 N
f= .
t

Sukimosi periodas – tai laikas, per kurį kūnas apsisuka vieną kartą:

t 1
T= = .
N f

Kampinis greitis, sukimosi periodas ir dažnis susiję šitaip:

2π
ω= =2 πf .
T

3. Koks judėjimas vadinamas tolyginiu, tolygiai kintamuoju? Užrašykite ir paaiškinkite šių judėjimų

kinematines lygtis slenkamojo ir sukamojo judėjimo atveju.

Materialiojo taško (kūno) judėjimas vadinamas tolyginiu, kai poslinkiai (posūkiai – sukamojo judėjimo
atveju) per bet kuriuos lygius laiko tarpus yra lygūs.
Kai kūnas slenka tolygiai, greitis v=const , pagreitis a=0, jo judėjimo lygtis:

x=x 0 ± vt .
čia x0 – kūno koordinatė pradiniu laiko momentu; v – kūno linijinis greitis; t – kūno judėjimo laikas.

Kai kūnas sukasi tolygiai, kampinis greitis ω=const , kampinis pagreitis ε =0, jo judėjimo lygtis:

φ=φ 0 ± ωt .
čia φ0 – kūno posūkio kampas pradiniu laiko momentu; ω – kūno kampinis greitis; t – kūno judėjimo laikas.

Tolygiai kintamas judėjimas – tai judėjimas, kai greitis per bet kuriuos lygius laiko tarpus pakinta vienodai
(tai judėjimas pastoviu pagreičiu).
Tolygiai greitėjantis judėjimas – judėjimas, kai pagreičio modulis nekinta, o kryptis sutampa su greičio
vektoriaus kryptimi.
Tolygiai lėtėjantis judėjimas – judėjimas, kai pagreičio modulis nekinta, o kryptis priešinga greičio vektoriaus
krypčiai.
Kai kūnas slenka (tolygiai kintantis tiesiaeigis judėjimas) su pagreičiu a=const , jo judėjimo lygtis:

a t2
x=x 0 ± v 0 t ± .
2

1 pav.

Greitis bet kuriuo laiko momentu, esant tolygiai kintamam judėjimui, apskaičiuojamas pagal lygtį:

v=v 0 ± at .
čia v0 – greitis pradiniu laiko momentu.

Pastarosiose formulėse pagreičio a vertė yra teigiama (rašomas „+”), kai judėjimas tolygiai greitėjantis, ir
neigiama (rašomas „–”), kai tolygiai lėtėjantis.
 2 pav.

Kai kūnas sukasi (tolygiai kintantis sukamasis judėjimas) su pagreičiu ε =const , jo judėjimo lygtis:

2
εt
φ=φ 0 ± ω 0 t ±
2

Tolygiai kintamo sukamojo judėjimo greičio lygtis:

ω=ω 0 ± εt .
čia ω0 – kampinis greitis pradiniu laiko momentu.

Pastarosiose formulėse kampinio pagreičio ε vertė yra teigiama (rašomas „+”), kai sukimasis tolygiai
greitėjantis, ir neigiama (rašomas „–”), kai tolygiai lėtėjantis.
4. Ką vadiname akimirkiniu linijiniu greičiu, akimirkiniu linijiniu pagreičiu? Ką vadiname akimirkiniu

kampiniu greičiu, akimirkiniu kampiniu pagreičiu? a kimirkiniu, arba momentiniu, greičiū vadinamas kūno

greitis tam tikrulaiko momentu arba tam tikrame trajektorijos taške.

Kampo, kuriuo spindulys pasisuka per laiko vienetą,santykis su pasisukimo laiku vadinamas kampiniū

greičiū.Kampinis greitis žymimas graikiška raide ω (omega)

 5. Kaip siejasi slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinės charakteristikos? Materialiojo taško bei
kietojo kūno slenkamojo judėjimo pagrindinės kinematinės charakteristikos: judėjimo trajektorija, kelias,
poslinkis, greitis ir pagreitis.
Taško bei kietojo kūno sukamojo judėjimo pagrindinės kinematinės charakteristikos: posūkio kampas
(kampinis poslinkis), kampinis greitis, kampinis pagreitis, sukimosi dažnis ir sukimosi periodas.

6. Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai ir kaip nusakomos jų

 kryptys? Kaip apskaičiuojamas pilnutinis pagreitis? Kai kūnui judant apskritimu kinta kūno greičio kryptis ir
modulis, pagreičio a⃗ vektorius išskaidomas į du vektorius: tangentinį pagreitį a⃗ τ , sutampantį su trajektorijos
liestine ir normalinį pagreitį a⃗ n, statmeną liestinei ir nukreiptą į apskritimo centrą:

a⃗ =⃗a τ +⃗a n.

Pilnutinis pagreitis apskaičiuojamas pagal Pitagoro teoremą:

a=√ a2τ +a 2n.

1 pav.
Tangentinis pagreitis išreiškia greičio modulio kitimo spartą (rodo, kiek pakinta greičio modulis per laiko
vienetą):
dv
a τ= .
dt
Normalinis pagreitis išreiškia greičio krypties kitimo spartą:
2
v
a n= .
R
čia R – apskritimo spindulys.
Kūnui tolygiai judant apskritimu:
a τ =0;

a n=a .

7. Kokios atskaitos sistemos vadinamos inercinėmis? Suformuluokite Niutono dėsnius. Ką vadiname kūnų

inertiškumu? Inercines atskaitos sistemos- sistemos, kurios viena kitos atzvilgiu juda be pagreicio.
- pirmas niutono desnis - egzistuoja tokios atskaitos sistemos, kuriose kunas yra rimties busenos arba juda tolygiai ir
tiesiaeigiskai, jei ji veikianciu jegu atstojamoji lygi nuliui. Kol siu busenu neveikia isorines jegos tai vadinama

inertiskumu ir jo matas slemkamajame judeji me yra mase SI sistemoje

- antrasis niutono desnis- kuno igyjamas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas ji veikianciu jegu atstojamajai ir
atvirksciai proporcingas kuno masei SI sistemoje .

Kuno impulso kitimo greitis tiesiog proporcingas ji veikianciu jegu atstojamajai, t.y.
- trecias niutono desnis - dvieju kunu saveikos jegos yra lygaus dydzio, bet priesingu krypciu, t.y. čia - jėga, kuria

pirmasis kūnas veikia antrąjį; - jėga, kuria antrasis kūnas veikia pirmąjį.

8. Ką vadiname judesio kiekiu (impulsu)? Suformuluokite ir paaiškinkite judesio kiekio (impulso) tvermės

dėsnį. Kuno impulsas yra vektorinis dydis, lygus jo mases m(vekt) ir greicio v(vekt) sandaugai SI sistemoje .
Impulso tvermes desnis. Kunu sistemos impulsa keicia tik isorines jegos. Jeigu kunu sistema veikianciu isoriniu jegu
atstojamoji () arba jos neveikia isorines jegos, sistema vadinama uzdaraja. Joje veikia tik tarpusavio saveikos jegos
Uzdaros sistemos tvermes desnis: uzdaroje sistemoje impulsas nekinta. judesio kiekio tvermės dėsnis: bet kurioje
uždaroje sistemoje, kai išoriniai jėgų poveikiai kompensuoti, bendras visų dalelių judesio kiekis išlieka pastovus, jai
būdingi judėjimo dėsningumai nesikeičia.
Judesio kiekio reikšmė išvedama iš Antrojo Niutono dėsnio:

Judesio kiekio matavimo vienetas SI sistemoje yra N⋅s ir m⋅kg⋅s-1.

9. Kokias žinote kietųjų kūnų deformacijos rūšis? Ką vadiname tamprumo jėga? Kokia yra tamprumo jėgos

prigimtis? Kokia yra jos kryptis? Deformacija – kietojo kūno formos keitimas. Deformacija skirstoma i
penkias grupes:

 tempimo – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms išilgai vienos tiesės. Taip
deformuojami kėlimo ir traukimo lynai bei grandinės, muzikos instrumentų stygos,
žmogaus raumenys ir sausgyslės.
 gniuždymo – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms priešpriešiais vienoje tiesėje
(Priešinga tempimo deformacijai). Tokia deformacija veikia pastatų atramines kolonas, sienas ir pamatus,
medžių kamienus, kaulus.
 lenkimo – susidaro veikiant kūną tempimo ir gniuždymo deformacijoms. Vienos kūno dalys yra tempiamos,
o kitos gniuždomos.
 šlyties – susidaro veikiant kūną (ne vienoje vietoje) dviem lygiagrečioms, priešingų krypčių jėgoms. Kūno
sluoksniai pasislenka lygiagrečiai vieni kitų atžvilgiu. Ši deformacija veikia uolienas ir ledynus kalnų
šlaituose, detales jungiančius varžtus ir kniedes, kūnus, judančius veikiant didelei trinčiai.
 sąsūkos – susidaro, kai negalintį laisvai suktis kūną veikia dvi jėgos, sukančios priešingomis kryptimis.
Kuomet nustojus veikti jėgoms deformuotas kūnas atgauna pradinę formą, sukelta deformacija
vadinama tampriąja. Jeigu jis lieka deformuotas deformacija vadinama plastine.
Deformacijos metu vidutiniai atstumai tarp dalelių pakinta. Suartintos dalelės pradeda stumti viena kitą,
atitolusios traukti. Išnykus išoriniam veikimui, tarpusavio sąveikos dėka dalelės sugrįžta į buvusias savo padėtis.
Tenzometras – prietaisas kietųjų kūnų deformacijoms matuoti.
Tamprumo jėga – jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne. Jos kryptis yra priešinga nei kūną veikiančios
išorinės jėgos. Tamprumo jėga priklauso nuo:
 kūno medžiagos savybių;
 kūno formos ir matmenų;
 deformacijos dydžio.
Tamprumo jėga priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagamintas deformuojamas kūnas,
savybių, deformuojamo kūno formos bei matmenų, nuo deformacijos dydžio. Fizikoje tamprumo jėga dažniausiai
žymima simboliu  arba . Kai du kūnai susiliesdami veikia vienas kitą, abu šie kūnai deformuojasi. Deformacijos
metu atsiranda jėga, kurios kryptis priešinga deformuojamo kūno dalelių poslinkiui. Tempiant arba gniuždant
kūnus tamprumo jėga apskaičiuojama pagal Huko dėsnį:

kur
x – kūno pailgėjimas.
k – proporcingumo koeficientas, vadinamas standumu.
10. Ką vadiname trinties jėga? Kokia yra jos kryptis? Kam lygus jos modulis? Trinties jėga – jėga, veikianti dviejų
paviršių susilietimo regione, besipriešinanti jų judėjimui ar polinkiui judėti. Tai nėra pagrindinė jėga, nes ji
susidaro iš atomų sąveikos elektromagnetinių jėgų. Kai kontaktuojantys paviršiai juda vienas kito atžvilgiu,
trinties jėga jų kinetinę energiją verčia šilumine energija.

11. Paaiškinkite kuo skiriasi ir panašus kūno svoris ir sunkis. Paaiškinkite kas yra nesvarumas ir perkrova.

Nesvarumas- tai kūno būsena, kuri atsiranda kūnui laisvai krentant pagreičiu g. Tuomet sunkio jėga nepakinta, tarsi
kūnas būtų rimties būsenos, o svoris pasidaro lygus nuliui- kūnas nespaudžia atramos, netempia pakabos. Sakoma,
kad kūnas yra nesvarus. Kūno svoris, kai kūno pagreitis ir laisvojo kritimo pagreitis sutampa: nesvarumas

Kūno svoris, kai kūno pagreitis yra priešingas laisvojo kritimo pagreičiui: perkrova

Svoris
tai jėga, veikianti pakabą arba atramą. Svoris priklauso nuo gravitacijos bei nuo atramos ar
pakabos judėjimo greičio,krypties. Matuojamas Niutonais [N]
P=m*a
P = m*(g-a)
P- svoris
m- masė
g - laisvojo kritimo pagreitis
a – pagreitis

Sunkis
tai jėga,kuria žemė traukia kūną;
F(s) = m*g
Sunkio ir svorio jėgos dažniausiai veikia kartu, tačiau skirtingi jų veikimo taškai, taigi ir kūnai, kuriuos jos veikia.
Sunkio jėga veikia vieną kūną, o svoris- kitą kūną, ant kurio pirmasis padėtas ar prie kurio prikabintas.

12. Užrašykite ir paaiškinkite pagrindinį sukamojo judėjimo dinamikos dėsnį Pagrindinis kūno sukimosi
apie nejudamąją ašį dinamikos dėsnis: kūno impulso momento nejudamosios ašies atžvilgiu pokytis per laiko
vienetą yra lygus visų kūną veikiančių išorinių jėgų sukamajam momentui tos ašies atžvilgiu:

d⃗
L ⃗
=M .
dt
Sukimosi pagrindinę lygtį galime parašyti:
d ( I ω)
=M ;
dt
čia I – kūno inercijos momentas sukimosi ašies atžvilgiu; ω – kūno kampinis greitis; M – išorinių jėgų momentas
sukimosi ašies atžvilgiu.
Jei kūno inercijos momentas sukimosi metu nekinta, ši lygtis gali būti užrašyta ir taip:
M
ε= ;
I
čia ε  kūno kampinis pagreitis.
 Todėl pagrindinis kūno sukimosi dinamikos dėsnis formuluojamas ir taip: aplink nejudamąją ašį besisukančio
kietojo kūno kampinis pagreitis yra tiesiog proporcingas visų kūną veikiančių išorinių jėgų atstojamajam
momentui tos ašies atžvilgiu ir atvirkščiai proporcingas kūno inercijos momentui tos ašies atžvilgiu.
Inercijos momentas priklauso nuo kūno masės išsidėstymo sukimosi ašies atžvilgiu ir pagal fizikinę prasmę
yra kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime.

13. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip randama jėgos momento vektoriaus kryptis? Esant sukamajam
judėjimui jėgos vaidmenį atlieka jėgos momentas ⃗ M . Jėgos momentas apibūdina vieno kūno mechaninį poveikį
kitam kūnui. Jėgos momentą galima apibrėžti tam tikros kūno sukimosi ašies atžvilgiu ir apskaičiuoti kaip
spindulio r⃗ , išvesto iš sukimosi ašies iki jėgos ⃗
F veikimo taško, ir jėgos vektorinę sandaugą:

M =[ ⃗
⃗ F r⃗ ].

1 pav.

SI sistemoje [ M ] =N ∙ m .
Vektoriaus ⃗
M kryptis nustatoma pagal dešiniojo sraigto taisyklę.
Vektoriaus ⃗
M modulis:

M =Fr sin α =Fd .

čia  - kampas tarp ⃗ F ir r
⃗ vektorių; d=r sin α – jėgos petis – statmuo, nuleistas plokštumoje iš sukimosi ašies į
jėgos veikimo liniją.

Jeigu materialųjį tašką arba kūną veikia ne viena jėga, o kelios, atstojamasis jėgos momentas yra lygus visų
jėgų momentų vektorinei sumai:

M =∑ ⃗
⃗ M i.

14. Ką vadiname materialiojo taško ir kietojo kūno judesio kiekio (impulso) momentu? Kaip nustatoma jo

vektoriaus kryptis? Suformuluokite ir paaiškinkite judesio kiekio (impulso) momento tvermės dėsnį.

Materialiojo taško sukimąsi galima apibūdinti impulso (judesio kiekio) momentu ⃗ Li, kuris lygus vektoriaus,
jungiančio sukimosi centrą su materialiuoju tašku, vektorinei sandaugai iš taško impulso:

Li=[ r⃗ i ⃗pi ] =mi [ ⃗r i ⃗v i ]=mi [ ⃗r i [ r⃗ i ⃗

⃗ ωi ] ] =I i ⃗
ωi ;
čia r⃗ i – vektorius, jungiantis materialųjį tašką su sukimosi ašimi; ⃗pi – materialiojo taško impulsas; mi – taško
masė; ⃗vi – taško linijinis greitis; ⃗ω i – taško kampinis greitis; I i – taško inercijos momentas sukimosi ašies
atžvilgiu.
 2 pav.
2
kg ∙ m
SI sistemoje [ L ] = .
s
Vektoriaus ⃗Li, kryptis nustatoma pagal dešiniojo sraigto taisyklę.
Kietasis kūnas yra materialiųjų taškų visuma. Kietojo kūno, besisukančio apie nejudančią ašį, impulso
momentas yra lygus visų kūną sudarančių materialiųjų taškų impulsų momentų sumai:

L= ∑ ⃗
⃗ Li =∑ I i ⃗ ω ∑ I i=I ω
ω i=⃗ ⃗;
čia I – kūno inercijos momentas; ω – kūno sukimosi kampinis greitis, vienodas visų kūno taškų.

15. Kokia inercijos momento fizikinė prasmė? Nuo ko priklauso kūno inercijos momentas tam tikros ašies

atžvilgiu?

Pagrindinis kūno sukimosi apie nejudamąją ašį dinamikos dėsnis: kūno impulso momento nejudamosios ašies
atžvilgiu pokytis per laiko vienetą yra lygus visų kūną veikiančių išorinių jėgų sukamajam momentui tos ašies
atžvilgiu:
d⃗
L ⃗
=M .
dt
Sukimosi pagrindinę lygtį galime parašyti:
d ( I ω)
=M ;
dt
čia I – kūno inercijos momentas sukimosi ašies atžvilgiu; ω – kūno kampinis greitis; M – išorinių jėgų momentas
sukimosi ašies atžvilgiu.

Jei kūno inercijos momentas sukimosi metu nekinta, ši lygtis gali būti užrašyta ir taip:
M
ε= ;
I
čia ε  kūno kampinis pagreitis.
Todėl pagrindinis kūno sukimosi dinamikos dėsnis formuluojamas ir taip: aplink nejudamąją ašį besisukančio
kietojo kūno kampinis pagreitis yra tiesiog proporcingas visų kūną veikiančių išorinių jėgų atstojamajam
momentui tos ašies atžvilgiu ir atvirkščiai proporcingas kūno inercijos momentui tos ašies atžvilgiu.
Inercijos momentas priklauso nuo kūno masės išsidėstymo sukimosi ašies atžvilgiu ir pagal fizikinę prasmę
yra kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime.

16. Apibrėžkite materialiojo taško ir kietojo kūno inercijos momentus sukimosi ašies atžvilgiu.

Materialiojo taško, kurio masė mi, inercijos momentas Ii:

I i=mi r 2i ;
čia ri  trumpiausias atstumas nuo materialiojo taško iki jo sukimosi ašies.
Viso kūno inercijos momentu I vadiname visų kūną sudarančių materialiųjų taškų inercijos momentų sumą:
I = ∑ I i= ∑ mi r i .
2

Kūną padalinus į begalinį materialiųjų taškų skaičių, sumą pakeičia integralas, o kūno inercijos momentas:
❑
I =∫ r dm=∫ ρ r dV ;
2 2

V
čia dm= ρdV  kūno masės elementas; ρ  kūno tankis; dV  kūno tūrio elementas.
 Jei kūno masė tolygiai paskirstyta jo tūryje, t. y. ρ=const , integruojant galima apskaičiuoti taisyklingų
geometrinių formų kūnų inercijos momentus.

17. Užrašykite ir paaiškinkite lygiagrečiųjų ašių (Šteinerio) teoremą. Paaiškinkite kada ji taikoma.

Kūno inercijos momentas priklauso nuo sukimosi ašies padėties kūno atžvilgiu. Pasikeitus kūno sukimosi
ašies padėčiai, pasikeis ir kūno inercijos momentas. Žinant kūno inercijos momentą I0 atžvilgiu ašies, einančios
per kūno masės centrą, inercijos momentą bet kurios ašies, lygiagrečios su pirmąja, atžvilgiu galima apskaičiuoti
pagal lygiagrečiųjų ašių (Hiuigenso ir Šteinerio) teoremą: kūno inercijos momentas I bet kurios ašies OZ atžvilgiu
yra lygus kūno inercijos momento I0 lygiagrečios ašies O ' Z ' , einančios per kūno masės centrą C, atžvilgiu ir kūno
masės m, padaugintos iš atstumo d tarp ašių kvadrato, sumai:
2
I =I 0+ md .

1 pav.

Hiuigenso ir Šteinerio teorema taikoma, kūno inercijos momentui I apskaičiuoti ašies, lygiagrečios ašiai, kuri
eina per kūno masės centrą, atžvilgiu.
18. Kokios atskaitos sistemos vadinamos neinercinėmis? Neinercinė atskaitos sistema (ne inercinė atskaitos
sistema) yra atskaitos sistema, kuri daro netolygų tiesinį judėjimą inercinės atskaitos sistemos atžvilgiu, taip pat
žinoma kaip neinercinė koordinačių sistema, trumpai vadinama neinercine sistema.

19. Kam lygi ir kokios krypties išcentrinė inercijos jėga? išcentrenė jėgà, ja judantis materialusis taškas veikia kitą
kūną (ryšį), verčiantį šį tašką judėti kreive. Išcentrinės jėgos skaitinė vertė Fiš = mω2r = mv2/r; čia ω – taško kampinis
greitis, m – taško masė, v – linijinis greitis, r – trajektorijos kreivumo spindulys. Išcentrinė jėga veikia iš trajektorijos
kreivumo centro pagrindinės normalės kryptimi. Jei taškas juda apskritimu, išcentrinė jėga eina iš apskritimo centro.
Išcentrinė jėga reiškiasi kartu su įcentrine jėga Fi. Šios abi jėgos skaitine verte lygios ir eina išilgai tiesės į priešingas
puses. Jos veikia 2 skirtingus kūnus: Fi – judantį materialųjį tašką, Fiš – ryšį. Jei dinamikos uždaviniai sprendžiami
pagal d’Alembert’o principą arba nagrinėjamas kūno reliatyvusis judėjimas, išcentrinė jėga yra inercijos jėgos,
veikiančios materialųjį tašką, dedamoji. Išcentrinės jėgos veikimu grindžiamas kai kurių techninių įtaisų (pvz.,
išcentrinio reguliatoriaus, centrifugos) veikimas.

20. Kam lygi Koriolio inercijos jėga? Kokius gamtos reiškinius sukelia Koriolio jėga? Corioliso jėga (Koriolso
jėgà), inercijos jėga, išreiškianti atskaitos sistemos sukimosi poveikį santykiniam materialiojo taško judėjimui jos
atžvilgiu. Corioliso jėga lygi taško masės ir jo Corioliso pagreičio sandaugai, o jos kryptis – priešinga šio pagreičio
krypčiai. Atskaitos sistemoje, kuri sukasi, materialųjį tašką, judantį nelygiagrečiai su sistemos sukimosi ašimi, veikianti
Corioliso jėga yra statmena taško reliatyviajam greičiui. Dėl Žemės sukimosi Corioliso jėga reiškiasi taip: laisvai
krintantys kūnai nukrypsta nuo vertikalės į rytus, kūnai, judantys Žemės paviršiumi, Šiaurės pusrutulyje nukrypsta į
dešinę nuo judėjimo krypties, Pietų – į kairę. Žemė sukasi lėtai, todėl šie nuokrypiai labai maži. Pastebimi, kai kūno
greitis labai didelis (pvz., raketų, artilerijos šaudmenų) arba judėjimas vyksta labai ilgai (dėl Corioliso jėgos, pvz., ỹra
kai kurių upių vienas krantas).

21. Ką vadiname mechaniniu darbu? Užrašykite ir paaiškinkite formules pastovios ir kintamos jėgos darbui

skaičiuoti. Ką vadiname galia? Mechaniniu darbu vadinamas fizikinis dydis, lygus kūną veikiančios jėgos modulio ir

kūno poslinkio sandaugai: .Darbo vienetas SI sistemoje yra džaulis. Šis vienetas pavadintas anglų
fiziko Džeimso Preskoto Džaulio garbei. Vieno džaulio darbas atliekamas tada, kai veikiant 1 N jėgai kūnas pasislenka
1 m atstumu. . Tačiau mechaninis darbas – skaliarinis dydis, o jėga ir poslinkis – vektoriniai,

todėl bendru atveju:

22. Kokios yra mechaninės energijos rūšys? Suformuluokite jų apibrėžimus. Energijos rusys:
- kinetine energija - tai judancio kuno energija
- potencine energija - tai energija priklausanti nuo kuno padeties arba busenos
Mechanines energijos tvermes desnis vykstant bet kokiems procesams uzdaroje sistemoje pilnutine sistemos
energija nekinta, tik kinetine energija virsta potencine ir atvirksciai

23. Kam yra lygi slenkančio, besisukančio ir riedančio kūno kinetinė energija? Kam lygi tampriai deformuoto

kūno potencinė energija?

Energija rodo, kokį darbą gali atlikti kūnas arba kūnų sistema.
Kinetinė energija – tai judančio kūno energija (lygi darbui, kurį atlieka kūnas iki sustodamas). Darbas, kurį
turime atlikti, kad m masės kūno greitį padidintume nuo v1 iki v2:
2 2
m v2 m v1
A= − .
2 2
2
mv
Atliktas darbas lygus dviejų funkcijos reikšmių skirtumui. Ši greičio funkcija vadinama kūno
2
slenkamojo judėjimo kinetine energija:

m v2
W k sl. = .
2
 čia m – kūno masė; v – kūno greitis.

SI sistemoje [ W k ]=J .
Apie nejudančią ašį besisukančio kūno kinetinė energija išreiškiama pritaikius pastarąją lygtį:

2 2 2
mi v i m i ( r i ω i) I ω ω2 2
Iω ;
W k suk . =∑ W k i suk . =∑ =∑ =∑ i i = ∑ I i=
2 2 2 2 2

čia ∑ W k i suk . – kūną sudarančių materialiųjų taškų sukamojo judėjimo kinetinių energijų suma; m i – materialiojo
2
taško masė; vi – materialiojo taško linijinis greitis; r i – materialiojo taško atstumas iki sukimosi ašies; I i=m r –
materialiojo taško inercijos momentas; ω i – materialiojo taško kampinis greitis; ∑ I i – materialiųjų taškų
inercijos momentų suma; I – kūno inercijos momentas; ω – kūno sukimosi kampinis greitis, vienodas visų kūno
taškų.

Besisukančio kūno kinetinė energija lygi visų kūną sudarančių materialiųjų taškų kinetinių energijų sumai.
Kai besisukančio kampiniu greičiu ω kūno masės centras slenka greičiu v c (kūnas rieda), tai kūno kinetinę
energiją sudaro slenkamojo ir sukamojo judėjimų energijų suma:
2
m vc I ω2
W =W k sl . +W k suk . = + .
2 2

Potencinė energija – tai kūnų sąveikos energija (lygi darbui, kurį konservatyviosios jėgos atlieka,
perkeldamos kūną iš aukščio h1 į aukštį h2).

A=mg ( h1−h2 ) =mg h1−mg h2;

Atliktas darbas lygus dviejų funkcijos mgh reikšmių skirtumui. Ši funkcija vadinama kūno potencine energija:

W p =mgh;
čia m – kūno masė; g – laisvojo kritimo pagreitis; h – aukštis.

SI sistemoje [ W p ] =J .
Deformuojant kūną, pakinta jį sudarančių atomų arba molekulių tarpusavio padėtys ir sąveikos jėgos. Jį
deformuojant, atsiranda tamprumo jėga ⃗
F =k ⃗x , veikianti kūną sudarančių dalelių poslinkiams priešinga kryptimi.
Tampriai deformuoto kūno potencinė energija lygi darbui, kuris priklauso nuo deformuoto tampraus kūno
pradinės ir galinės būsenos:
2 2
kx k x
A= 1 − 2 .
2 2

k x2
Atliktas darbas lygus dviejų funkcijos reikšmių skirtumui. Ši funkcija išreiškia tampriai deformuoto
2
kūno potencinę energiją:

k x2
W p= .
2
čia k – kūno tamprumo koeficientas; x – tampriai deformuoto kūno poslinkis nuo pusiausvyros padėties.

24. Kam lygi pilnutinė kūno mechaninė energija? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį.

pilnutinė kūno mechaninė energija E=Ek+ Ep

Energijos tvermės ir virsmo dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka
pastovus, tačiau energijos formos gali kisti. Plačiau šį dėsnį nusako pirmas termodinamikos dėsnis. Trumpai
tariant tai reiškia, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba
būti pakeista į kitos rūšies energiją.

Dėsnio atradimas yra priskiriamas J. Majeriui, Dž. Džauliui ir H. Helmholcui.[1]

Termodinaminės sistemos vidinės energijos pokytis, atsiradęs keičiantis sistemos būsenai, lygus išorinių jėgų
atliekamo darbo ir sistemai suteikto šilumos kiekio sumai:

Termodinaminei sistemai perduotas šilumos kiekis naudojamas jos vidinei energijai pakeisti ir sistemos darbui
atlikti įveikiant išorines jėgas:

25. Kokius svyravimus vadiname harmoniniais? Užrašykite ir paaiškinkite harmoninių svyravimų diferencialinę
lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį). Harmoninius svyravimus galima apibrėžti dinamiškai ir kinematiškai:

a) Tai svyravimai, kurie vyksta veikiant grąžinančiajai kvazitamprumo jėgai Ftampr., kuri yra proporcinga kūno
nuokrypiui x nuo pusiausvyros padėties ir kuri visuomet nukreipta pusiausvyros padėties link, t. y. kai

F tampr . =−k x ;
čia k – tamprumo koeficientas; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

b) Tai svyravimai, kurių metu nuokrypis x (koordinatė, posūkio kampas, greitis, pagreitis, grąžinančioji jėga ir
pan.) keičiasi bėgant laikui pagal sinuso (kosinuso) dėsnį:

x=X 0 sin (ωt +φ0 );

čia x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; X0 – amplitudė; ω – ciklinis dažnis; t – laikas; φ 0 –
pradinė fazė.

1 pav.

Pagrindinės harmoninių svyravimų charakteristikos:

1. Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta vienas svyravimas:

t
T= .
N

2. Svyravimo dažnis f – dydis atvirkščias svyravimų periodui ir reiškiantis svyravimų skaičių per laiko vienetą:

1 N
f= = .
T T

3. Ciklinis (kampinis) dažnis ω – tai svyravimų skaičius per 2π sekundžių:

2π
ω=2 π f = .
T

4. Amplitudė X0 – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

 5. Svyravimo fazė φ – dydis, apibūdinantis kūno padėtį ir judėjimo kryptį tam tikru laiko momentu.

Harmoniniu vadinamas toks materialiojo taško arba kūno svyravimas, kurio metu kūną veikianti jėga yra
tiesiog proporcinga jo atstumui nuo pusiausvyros padėties ir visuomet nukreipta pusiausvyros padėties link.
Prie tokių jėgų priskiriame tamprumo jėgas, kurios atsiranda tampriųjų deformacijų metu.
Harmoninių svyravimų veikiant tamprumo jėgoms pavyzdžiais gali būti spyruoklės svyravimas, kai prie jos
pakabintas kūnas, mašinos lingių svyravimas važiuojant nelygiu keliu ir kt.
harmoninio svyravimo diferencialinę lygtį:
2
d x 2
2
=−w x
dt
harmoninio svyravimo lygtis
Ji rodo, kad harmoninis svyravimas yra toks tiesiaeigis judėjimas, kurio metu poslinkis kinta pagal sinuso
(arba kosinuso) dėsnį.
Reiškinys yra vadinamas svyravimo faze

26. Apibrėžkite harmoninių svyravimų pagrindines charakteristikas (amplitudę, fazę, periodą, dažnį, kampinį

1. dažnį). Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta vienas svyravimas:

t
T= .
N

2. Svyravimo dažnis f – dydis atvirkščias svyravimų periodui ir reiškiantis svyravimų skaičių per laiko vienetą:

1 N
f= = .
T T

3. Ciklinis (kampinis) dažnis ω – tai svyravimų skaičius per 2π sekundžių:

2π
ω=2 π f = .
T

4. Amplitudė X0 – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.

5. Svyravimo fazė φ – dydis, apibūdinantis kūno padėtį ir judėjimo kryptį tam tikru laiko momentu.

27. Užrašykite ir paaiškinkite harmoningai svyruojančio taško (kūno) greičio, pagreičio, pilnutinės energijos

lygtis. Kam lygi harmoninį svyravimą sukelianti jėga? Harmoninio svyravimo diferencialinė lygtis:

d2 x
d2 x k
dt m
2
+ x=0 ; ω=
√ k;
m
čia – kūno nuokrypio nuo pusiausvyros padėties antroji išvestinė laiko atžvilgiu (pagreitis); k –
dt 2
tamprumo koeficientas; m – svyruojančio kūno masė; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; ω –
ciklinis dažnis.

Harmoninio svyravimo diferencialinės lygties sprendinys (kinematinė lygtis):

 x=X 0 sin (ωt +φ0 );
čia x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; X0 – amplitudė; ω – ciklinis dažnis; t – laikas; φ 0 –
pradinė fazė.

Svyruojančio kūno greitis:

dx
v= = X 0 ω cos ( ωt + φ0 ).
dt

Svyruojančio kūno pagreitis:

dv 2
a= =−X 0 ω sin ( ωt +φ 0 ).
dt

1 pav.

Svyruojančio kūno pilnutinė energija:

m X 20 ω2
W= ;
2
čia m – svyruojančio kūno masė.

Harmoninį svyravimą sukelianti jėga:

2
F=−m X 0 ω sin ( ωt +φ 0 ).

Didžiausia jėga, kai sin ( ωt + φ0 )=1, t. y. ωt +φ 0=90 ° :

F max=m X 0 ω 2.

28. Kokią švytuoklę vadiname matematine, fizine spyruokline, sukamąja? Nuo ko priklauso jų svyravimų periodai?
Ką reiškia fizinės švytuoklės redukuotasis ilgis? Fizinė svyruoklė – tai bet kuris kietasis kūnas, sunkio jėgų lauke
svyruojantis apie horizontaliąją ašį, einančią per tašką O, esantį aukščiau kūno masių centro MC.

1 pav.

Fizinės svyruoklės svyravimo periodas priklauso nuo kūno inercijos momento I, sunkio jėgos mg ir atstumo
nuo svyravimo ašies iki kūno masės centro l:

T =2 π
√ I .
mgl

Matematinė svyruoklė – tai materialusis taškas, pakabintas ant nesvaraus ir netąsaus siūlo, kurio ilgis daug
kartų didesnis už taško matmenis, svyruojantis veikiamas sunkio ir siūlo reakcijos jėgos.
 2 pav.

Matematinės svyruoklės svyravimo periodas priklauso nuo siūlo ilgio l:

T =2 π
√ l.
g

29. Kokius svyravimus vadiname slopinamaisiais? Užrašykite ir paaiškinkite slopinamųjų svyravimų

diferencialinę lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį).

Slopinamaisiais vadinami svyravimai, kurie vyksta, kai svyruojantį kūną, be tamprumo jėgos (
F tampr . =−k x , čia k – tamprumo koeficientas; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties), veikia dar ir
dx
pasipriešinimo jėga, proporcinga greičiui v ir nukreipta prieš kūno greitį ( F pas. =−rv =−r , čia r –
dt
pasipriešinimo koeficientas) (dažniausiai – trinties arba terpės klampos jėga).
Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis:

√
2
d x r dx k k; r
+ + x=0 ; ω 0= β= ;
dt 2 m dt m m 2m
2
d x
čia 2 – kūno nuokrypio nuo pusiausvyros padėties antroji išvestinė laiko atžvilgiu (pagreitis); r –
dt
dx
pasipriešinimo koeficientas; m – svyruojančio kūno masė; – kūno nuokrypio nuo pusiausvyros padėties
dt
pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu (greitis); k – tamprumo koeficientas; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros
padėties; ω0 – savųjų svyravimų ciklinis dažnis; β – slopinimo koeficientas.

Slopinamųjų svyravimų diferencialinės lygties sprendinys (kinematinė lygtis):

ω=√ ω20−β 2;
− βt
x=X 0 e cos ( ωt +φ 0 );
čia x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; X0 – pradinė amplitudė; e – natūrinio logaritmo
pagrindas; β – slopinimo koeficientas; t – laikas; ω – svyruoklės ciklinis dažnis; φ0 – pradinė fazė; ω0 –
savųjų svyravimų ciklinis dažnis.

30. Kaip kinta, laikui bėgant, slopinamųjų svyravimų amplitudė? Nuo kokių fizikinių parametrų priklauso

slopinamųjų svyravimų ciklinis (kampinis) dažnis? Kam yra lygus slopinamųjų svyravimų periodas?- Laikui begant
svyravimu apmlitude mazeja eksponentes desniu. Ciklinis daznis priklauso nuo svyravimu sloponimo koeficiento ir
savuju svyravimo ciklinio daznio. Kai slopinamuju svyravimu ciklinis daznis tampa lygus nuliui, o svyravimu periodas -
2π 2π
begalinio ilgumoT = w = .
√
w20 −β2

31. Apibrėžkite kas yra slopinimo koeficientas ir logaritminis slopinimo dekrementas.

Logaritminis slopinimo dekrementas – tai dydis, atvirščias svyravimų skaičiui, po kurio svyruoklės svyravimų
1 X
amplitudė sumažėja e kartų. λ= ln n =T β
N X n+ N
Slopinimo koeficientas – tai dydis atvirščias relaksacijos laikui, po kurio svyruoklės svyravimų amplitudė sumažėja e
kartų.
32. Kokie svyravimai vadinami priverstiniais? Užrašykite ir paaiškinkite priverstinių svyravimų

diferencialinę lygtį ir jos sprendinį (kinematinę lygtį). Nuo ko priklauso priverstinių svyravimų

amplitudė? Priverstiniais vadinami svyravimai, kurie vyksta, kai svyruojantį kūną, be tamprumo (
F tampr . =−k x , čia k – tamprumo koeficientas; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties) ir
dx
pasipriešinimo ( F pas. =−rv =−r , čia r – pasipriešinimo koeficientas) jėgų, veikia išorinė periodinė jėga
dt
( F=F 0 cos ωt , čia F0 – priverstinės jėgos amplitudė; ω – jėgos veikimo ciklinis dažnis; t – laikas), vadinama
priverstine.

Priverstinės jėgos dažnio svyravimų diferencialinė lygtis

√
2
d x r dx k k; r
+ + x=F 0 cos ωt ; ω 0= β= ;
dt m dt m
2
m 2m
2
d x
čia – kūno nuokrypio nuo pusiausvyros padėties antroji išvestinė laiko atžvilgiu (pagreitis); r –
dt 2
dx
pasipriešinimo koeficientas; m – svyruojančio kūno masė; – kūno nuokrypio nuo pusiausvyros padėties
dt
pirmoji išvestinė laiko atžvilgiu (greitis); k – tamprumo koeficientas; x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros
padėties; ω0 – savųjų svyravimų ciklinis dažnis; β – slopinimo koeficientas; F0 – priverstinės jėgos
amplitudė; ω – jėgos veikimo ciklinis dažnis; t – laikas.

Priverstinių svyravimų diferencialinės lygties sprendinys (kinematinė lygtis):

x=X 0 cos ( ωt +φ0 ) ;

čia x – kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties; X0 – priverstinių svyravimų amplitudė; ω – jėgos
veikimo ciklinis dažnis; t – laikas; φ0 – pradinė svyravimų fazė.

Priverstinių svyravimų amplitudė:

F0
X 0= .
√ 2
m ( ω 20−ω❑2 ) +4 β 2 ω2❑

F0
Priverstinių svyravimų amplitudė priklauso nuo periodinės jėgos redukuotosios amplitudės , svyruoklės savųjų
m
svyravimų ciklinio dažnio ω0, priverstinės jėgos ciklinio dažnio ω ir slopinimo koeficiento β.
Mažėjant slopinimo koeficientui priverstinių svyravimų amplitudė didėja.
F0
Kai išorinės periodinės jėgos ciklinis dažnis ω=0 , priverstinių svyravimų amplitudė X 0= 2
>0 , tačiau
mω0
svyruoklė nesvyruoja. Kai ω → ω 0, svyruoklės svyravimų amplitudė didėja ir pasiekia maksimalią vertę, esant
ω=ω rez. . Viršijus rezonansinį dažnį, t. y. kai ω> ωrez ., svyruoklės priverstinių svyravimų amplitudė vėl sumažėja.
Pradinė svyravimų fazė (t. y. fazė laiko momentu t = 0):

φ 0=arctg
( −2 β ω❑
2
ω 0−ω❑
2 .
)
33. Kokį reiškinį vadiname mechaniniu rezonansu? Nurodykite naudingus ir žavingus rezonanso

pasireiškimo atvejus. Nubraižykite ir išanalizuokite rezonansines svyravimų amplitudės kreives.

Mechaniniu rezonansu vadinamas reiškinys, kai nuokrypio amplitudė pasiekia maksimumą, jei priverstinės jėgos
veikimo dažnis sutampa su laisvųjų svyravimų dažniu. Toks dažnis vadinamas rezonansiniu dažniu ωrez..

ω rez. =√ ω 20−2 β 2.
 Jis priklauso nuo svyruoklės savųjų svyravimų ciklinio dažnio ω0 ir svyravimų slopinimo koeficiento β.

1 pav.

Didėjant slopinimo koeficientui rezonansinis dažnis mažėja.

34. Kokios dujos vadinamos idealiosiomis? Užrašykite ir paaiškinkite idealiųjų dujų būsenos lygtį. Idealiosios dujos
termodinamikoje – supaprastintas fizikinis požiūris į dujas, kuriame paprasčiausiu atveju tariama jog dujų molekulės
visiškai nesąveikauja tarpusavyje ir tik susiduria su indo sienelėmis. Šis požiūris prisidėjo prie pirmųjų materijos
apibrėžimų: dujų molekulės buvo laikomos materija, tuo tarpu tuščia erdvė tarp jų – ne.

35. Paaiškinkite kaip pasiskirsto dujų molekulės pagal greičius. Kas yra tikimiausiasis molekulių greitis?

Paaiškinkite kaip suNubrėžkite ir paaiškinkite Maksvelo greičių pasiskirstymo kreivę.

Tikimiausias greitis -tai greitis ,
kuriam artimai juda didžioji molekulių dalis.Tikimiausią gr. randame iš ekstremumo sąlygos:
df(v)/dv=0
vt=(2kTN/mNa)1/2
k=R/NA vt=(2RT/M)1/2
vt-proporcingas kvadratinei šaknei išabsoliutinės temperatūros.

36.
Užrašykite ir
paaiškinkite
barometrinę
formulę.
Užrašykite ir
paaiškinkite
Bolcmano
pasiskirstymo dėsnį. baromètrinė fòrmulė nusako atmosferos slėgio kaitos vertikalia kryptimi priklausomybę nuo

aukščio ir oro temperatūros.

; čia p2 – slėgis aukštyje z2, p1 – slėgis aukštyje z1, µ – oro molinė masė, g – laisvojo kritimo pagreitis, R – molinė
dujų konstanta, T – oro sluoksnio vidutinė temperatūra (drėgnoje atmosferoje – sluoksnio virtualioji temperatūra).
Žinant slėgį viename aukštyje, aukščių skirtumą ir oro sluoksnio vidutinę
temperatūrą pagal barometrinę formulę, galima apskaičiuoti slėgį kitame
aukštyje. Dažniausiai šiuo būdu vietovės atmosferos slėgis
perskaičiuojamas į jūros lygio slėgį. Tai daroma norint palyginti ir
analizuoti atmosferos slėgio lauką didelėje teritorijoje, kurios aukštis
nevienodas. Žinant slėgį dviejų lygių aukštyje ir tarp jų esančio oro
sluoksnio vidutinę temperatūrą, galima nustatyti aukščių skirtumą
(barometrinė niveliacija). Žinant slėgį dviejų lygių aukštyje ir aukščių
skirtumą, galima nustatyti oro sluoksnio tarp šių lygių vidutinę

temperatūrą.
Dalelių greičio arba energijos statistinis pasiskirstymas vadinamas Bolcmano pasiskirstymu. Dujų slėgis

proporcingas molekulių koncentracijai.Bolcmano skirstinys   čia n - molekulių

skaičius sistemoje. Be to Bolcmanas įrodė, kad sis skirstinys teisingas bet kuriame stacionariame isorinių
potencialinių jėgų lauke, o ne tik gravitaciniame. didėjant dalelių energijai, jų skaičius eksponentiskai mazėja.
Bolcmano skirstiniu paaiskinamas kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimas.

37. Apibrėžkite kas yra dujų molekulių vidutinis laisvasis kelias ir vidutinis susidūrimų skaičius. Ką reiškia

efektinis molekulės skersmuo?

⟨v⟩ 1
dujų molekulių vidutinis laisvasis kelias⟨ λ ⟩ = =
⟨ z ⟩ √2 π d 2 n
vidutinis susidūrimų skaičius

Efektinis molekulės skersmuo d yra nuotolis tarp labiausiai suartėjusių realiųjų dujų molekulių centrų, kuomet visa
molekulės kinetinė energija sunaudojama darbui, nugalint stūmos jėgas, o potencinė energija didėja.
38. Paaiškinkite kas yra molekulių laisvės laipsnių skaičius. Paaiškinkite kaip pasiskirsto vienatomėse ir

daugiatomėse dujose. Laisvės laipsnių skaičius: mechaninė sistema yra nepriklausomų dydžių, kuriuos galima
naudoti sistemos padėčiai nustatyti, skaičius. Monatominės dujos turi tris transliacijos laisvės laipsniusi = 3, nes trys
koordinatės (x, y, z).  Kūno (šiuo atveju molekulės) laisvės laipsnių skaičius suprantamas kaip nepriklausomų
koordinačių skaičius, kurios visiškai lemia kūno padėtį erdvėje. Molekulės laisvės laipsnių skaičius bus žymimas raide
i. Jei molekulė yra vienaatomė (inertinės dujos He, Ne, Ar ir kt.), tai molekulė gali būti laikoma materialiu tašku.
Kadangi medžiagos padėtį lemia trys koordinatės x, y, z (6.2 pav., a), tai monatominė molekulė turi tris transliacinio
judėjimo laisvės laipsnius (i = 3).

39. Ką vadiname dujų savitąja ir moline šiluma?

Molinė šiluma- šilumos kiekis, kurį reikia suteikti vienam moliui medžiagos, kad jos temperatūra pakiltų 1 kelvinu.
Žymima C, dimensija J/mol·K arba kJ/k arba kJ/kg·K. Molinė šiluminė talpa priklauso nuo sąlygų, kurioms esant
keliama temperatūra.
40. Kokie procesai vadinami izoprocesais? Užrašykite jų lygtis ir pavaizduokite lygčių grafikus įvairiose

koordinatėse. Izoprocesai yra termodinaminiai procesai, kurių metu masė ir dar vienas iš fiziniai dydžiai būsenos
parametrai: slėgis, tūris arba temperatūra nesikeičia.
41. Suformuluokite ir paaiškinkite pirmąjį termodinamikos dėsnį. Pirmojo termodinamikos dėsnio taikymas

izoprocesams.

,,Izoliuotoje sistemoje bet kokio proceso metu bendras energijos kiekis išlieka pastovus.“

Šiuo dėsniu išreiškiamas vienas pagrindinių gamtos dėsnių – energijos tvermės dėsnis. Pirmasis termodinamikos
dėsnis nusako, jog energija negali būti sukurta ar sunaikinta. Uždarai sistemai pereinant iš vienos būsenos į kitą, jos
visos energijos pokytis yra lygus tos sistemos atžvilgiu atlikto darbo ir jai suteikto šilumos kiekio sumai. Remdamiesi
pirmuoju termodinamikos dėsniu galime daryti išvadą, jog termodinaminis amžinas variklis yra negalimas.
42. Paaiškinkite entropijos sampratą. Ką tvirtina antrasis termodinamikos dėsnis?
43. Paaiškinkite kuo skiriasi grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Kodėl visi realūs procesai yra

negrįžtamieji? Gamtoje nuolat vyksta įvairūs medžiagų kitimai. Visus kitimus galima suskirstyti į fizikinius
(grįžtamuosius) ir cheminius (negrįžtamuosius).
Fizikiniai kitimai paprastai vyksta tuomet, kai pasikeitus aplinkos sąlygoms keičiasi medžiagos būsena.
Skystosios medžiagos kaitinamos garuoja, o šaldomos šąla. Dujinės medžiagos vėsdamos kondensuojasi.
Sąlygoms pasikeitus, medžiagos būsena taip pat pasikeičia, t. y. grįžta į pradinę būseną.
Vykstant cheminiams kitimams, medžiaga pasikeičia negrįžtamai. Pavyzdžiui, sudegus malkoms, lieka tik
pelenai, supuvęs obuolys tampa nevalgomu. Vykstant tokiems kitimams dažnai pastebime, kad išsiskiria šviesa,
šiluma, pasikeičia kvapas, spalva.

44. Kas yra Karno ciklas? Kam lygus jo naudingumo koeficientas?

Karno ciklas Tai yra termodinaminių procesų, vykstančių Carnot variklyje, seka, idealus prietaisas, kurį sudaro tik
grįžtamojo tipo procesai; tai yra tie, kurie įvyko, gali grįžti į pradinę būseną. Šis variklio tipas laikomas idealiu, nes jam
trūksta išsisklaidymo, trinties ar klampos, atsirandančios realiose mašinose, paverčiant šiluminę energiją naudingu
darbu, nors konversija neatliekama 100%.

Šiluminio variklio naudingumas η apskaičiuojamas dalijant atliktą darbą W ir absorbuotą šilumą Q:

atlikimas = atliktas darbas / absorbuota šiluma

45. Kokias dujas vadiname realiosiomis? Užrašykite ir paaiškinkite realiųjų dujų būsenos lygtį.

reãliosios dùjos, dujos, kurių savybės priklauso nuo jas sudarančių dalelių sandaros ir sąveikos. Skirtingai
nuo idealiųjų dujų realiųjų dujų energija, kai temperatūra pastovi, priklauso nuo dujų tūrio arba slėgio, izochorinė ir
izobarinė šiluminės talpos – nuo dujų prigimties ir temperatūros. Realiųjų dujų būsenos dažniausiai aprašomos van
der Waalso lygtimi, siejančia dujų temperatūrą, tūrį ir slėgį. Kai realiosios dujos nesuslėgtos arba aukštos
temperatūros, jų savybės beveik nesiskiria nuo idealiųjų dujų savybių, todėl jų būsenoms išreikšti tinka idealiųjų dujų
dėsniai.