5 Laboratorinis darbas

Matematinė svyruoklė

Darbo užduotis: išmatuoti laisvojo kritimo pagreitį g.

Teorinė dalis: Harmoniniai svyravimai – svyravimai, kai poslinkis kinta sinuso arba
kosinuso dėsniu.
Matematinė svyruoklė – mažas rutuliukas pakabintas ant ilgo, plono siūlo. Matematinės
svyruoklės svyravimai yra harmoniniai.
Gražinamoji jėga – jėga, kuri veikia matematinės svyruoklės rutuliuką. Ji visada
nukreipta į pusiausviros centrą.
F = m g sin α.
Čia F – gražinamoji jėga, sinα – kampas tarp tiesiu nubrėžtu per pusiausvyros padėtį ir
amplitudę.
Laisvojo kritimo pagreitis yra pagreitis kūno, kuris juda vien Žemės (ar kito dangaus
kūno) traukos jėgos veikiamas. Paprastai Žemės paviršiuje jis laikomas lygiu 9,8 m/s2.
Šis dydis iš tiesų nėra konstanta – jis priklauso nuo atstumo iki Žemės masės centro.
Didesniame aukštyje laisvojo kritimo pagreitis mažesnis, nes mažesnė traukos jėga.
Realų kūnų kritimo pagreitį lemia ir daugiau veiksnių – pavyzdžiui, dėl planetos
sukimosi atsirandanti išcentrinė jėga, trintis į orą ir pan.

Aparatūra ir darbo metodas: Matematinę svyruoklę sudaro ant plono ilgo siūlo
pakabintas masyvus nedidelis rutuliukas. Siūlas tvirtinamas laikiklio 1 pagalba.
Svyravimai skaičiuojami skaitiklio 2 pagalba.

Darbo rezultatai:
1.Nustatome svyruoklės siūlo ilgį: l = 0,76m.
2.Patraukiame rutuliuką į šoną 4 – 6 cm ir jį paleidę išmatuojame 100 pilnutinių
svyravimų trukmę. Bndymą kartojame dar du kartus, įvertiname paklaidą, surandame
periodo ir jo paklaidos vidurkius.

Bandymo nr. t (s) T (s)

1.1 175 1,75
1.2 176 1,76
1.3 176 1,76
t1  175.7 s
175.7  175  175.7  176  175.7  176
t1   0.43s
3
T1  1.76s
1.76  1.75  1.76  1.76  1.75.7  1.76
T1   0.003s
3

3.Pailginame siūlą 7 – 10cm ir pakartojame bandymus, nurodytus antrame punkte.

l = 0.86m
Bandymo nr. t (s) T (s)
2.1 186 1.86
2.2 186 1.86
2.3 186 1.86

t2  186 s
T2  1.86 s
T2 0

4.
4 2 (l 2  l1 )
g  10.94 m
2
T2  T1
2
s2
g
 0.125
g
g
g  g   9.8  0.125  1.225 m 2
g s
g  g  9.8  1.225 m 2
s
 

Išvados: Laisvojo kritimo pagreitis yra 9,81 m , o mes atlikę bandymą gavome
s2
10.89 m su 1.225 m paklaida. Ši paklaida galėjo atsirasti dėl netikslių matavimų
s2 s2
prietaisų rodmenų ir skaičių apvalinimo.

Literatūra:
1.V.Ambrasas, A.Puodžiukynas, A.Tamašauskas. Mechanikos ir molekulinės fizikos
laboratoriniai darbai.
2.A.Tamašauskas. Fizika 1. Mokslas,1987.