You are on page 1of 2

1.Kokia priklausomybė buvo nustatyta eksperimentiškai?

Priklausomybė tarp bandinį veikiančios jėgos ir jo pailgėjimo, arba deformacijų priklausomybė dėl įtempimų.
2. Kaip iš įtempių ir deformacijų priklausomybės grafiko nustatėte tamprumo modulį? Nubraižykite įtempių ir
deformacijų grafiką ir grafiškai pavaizduokite tamprumo modulį
Lyginamas eksperimento kreives pasvyrimo kampas su teorinės kreives pasvirimu.
Apskaičiuojamas: . Paėmus bet kurį įtempį iki takumo aikštelės ir jį atitinkančią deformaciją turėtų gautis tas
pats kampas.

3.Kokiai jėgai esant, pasiekta plieno takumo riba ir prie kokios stiprumo riba?

4. Kaip apskaičiuojamos santykinės deformacijos?

vaizduojamas grafiškai.
5. Koks bandinių matavimo bazės ilgis?
80mm.
6. Kokius įtempius pasiekus , takumo ribos ar stiprumo ribos bandinio skerspjūvyje formuojasi kaklelis?
Stiprumo
7. Apie kokią plieno savybę galima pasakyti pagal suirimo pobūdį?
Plastiškumą, trapumą
8. Kokie bandiniai pagal paruošimo būdą naudoti laboratoriniame darbe?
Mechaniškai apdirbti ir mechaniškai neapdirbti
9. Kokie veiksniai gali įtakoti tempiamų bandinių rezultatams?
Neteisingai įtvirtintas bandinys (necentriškai tempiamas). Per greitas apkrovos pridėjimas, pažeistas bandinys
10. Kokie bandiniai reikalingi nustatant mechanines metalo charakteristikas tempiant?
Apdirbti, nepažeisti, proporcingi
11. Kuo skiriasi inžinerinė įtempių ir deformacijų ir tikroji įtempių ir deformacijų kreivės?
Tikroji kreivė yra aukščiau už inžinerinę. Inžinerinė įtempių ir deformacijų kreivė ne visiškai atspindi tikruosius
įtempius bandinio skerspjūvyje, nes įtempiai nustatyti atsižvelgiant į pradinį bandinio skerspjūvio plotą, o ne faktinį.
Tikroji kreivė nubraižyta įvertinus bandinio skerspjūvio ploto mažėjimą
12. Kaip nustatomas santykinis pailgėjimas po trūkimo?

13. Kaip nustatyti, kad bandinio tūris prieš bandymą ir po jo yra praktiškai nepakitęs ?
Bandimo metu ir po jo tūris nepakinta. Nes metalo struktūra yra labai tanki, todėl yra sudėtinga dar labiau ją suspausti.
14. Kaip nustatomas charakteristinis ir skaičiuotinis metalo stipriai?
Charakteristinis nustatomas iš standartu, skaičiuotinas atliekant bandymą
15. Kuriame ruože formuojasi kaklelis?
3-4
16. Jeigu bandinį apkrautume apkrova iki taško 3, tai koks taškas rodytų bandinio pailgėjimą?
X4
17. Kuo ypatingas ruožas 0-1?
Šiame ruože galioja Huko dėsnis.vyksta tamprioji deformacija. Jėga proporcingas pailgėjimui.
18. Kaip, remiantis diagrama, nustatyti medžiagos tamprumo modulį?

0-1 ruožai Pagal formulę


19. Tarkime, kad Lo=10 cm, bandinį apkrovėme iki taško 1 ir apkrovą nuėmėme. Koks bus bandinio ilgis (cm)
po bandymo?
10cm
20. Kaip nustatomas santykinis pailgėjimas po trūkimo?
21. Kur naudojama proporcingumo koeficiento reikšmė?
Proporcingumo koeficientas k=5,65 žymi bandinio ilgio L0 sutapimą su skerspjūvio plotu.
22. Kokiai plienų grupei pagal anglies kiekį priskiriamas išbandytos plokštelės plienas?
Mažaanglis
23. Nurodykite diagramos taškų, pažymėtų skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, fizikinę-mechaninę prasmę?
1-Proporcingumo ribą atitinkantis stipris 2- viršutinę takumo riba atitinkantis stipris 3-sustiprėjimp pradžios stipris 4-
ribinis tempiamasis stipris 5- irties taškas
24. Nurodykite kampo tarp diagramos ruožo 0-1 ir abscisės (pailgėjimo ar santykinių deformacijų ašies)
reikšmę?

210MPa

2 Laboratorinis darbas.
1. Kas yra strypo kritinė jėga?
Fcr Eulerio (kritinė) jėga – didžiausią ašinės jėgos reikšmę, kuriai veikiant strypas dar išlaiko pusiausvyrą.
2. Nuo ko priklauso kritinės jėgos dydis?
Inercijos momento, tamprumo modulio, pusbangių skaičiaus, strypo ilgio
3. Kokie galimi strypo galų įtvirtinimo būdai?
Vienu standžiai įtvirtintu, kitu laisvu galu; abiem standžiai įtvirtintais galais; vienu standžiai, kitu- lanksčiai įtvirtintu
galu.
4. Kokį poveikį centriškai gniuždomojo strypo klupumui turi galų įtvirtinimo būdas?
Nuo įtvirtinimo sąlygų pasikeičia Fcr ir kritinių įtempių reikšmė.
5. Kaip nustatomas trumpų strypų laikomoji galia?
Trumpi strypai: neteks laikomosios galios, kai gniuždymo įtempiai skerspjūvyje pasieks takumo stiprį. Jiems taikoma
Johnsono parabolinė formulė:
6. Kas turi poveikį strypų realiose konstrukcijose skaičiuojamajam ilgiui?
daug įtakos turi pradinis strypo kreivis, jėgos pridėjimo ekscentricitetas, medžiagos nevienalytiškumas, vietiniai
liekamieji įtempiai ir kt.
7. Kokį poveikį centriškai gniuždomo strypo klupumo pavidalui turės apskrita skylė strypo vidurinėje dalyje?
Pasiekus kritine apkrova strypas lūš per ta vieta, kurioje yra skyle, t.y. min strypo skerspjūvis.
8. Ar visuose centriškai gniuždomo strypo pjūviuose įtempiai yra vienodi, kol pasiekiama kritinė jėga?
Nevienodi
9. Ar kluptis yra tolygus ar staigiai pasireiškiantis reiškinys?
Is pradžių tolygiai pasireiškiantis, tačiau pasiekus kritine apkrova jis tampa staigus
10. Kokie veiksniai turi poveikį strypo klupčiai, esant prie mažesnes jėgos nei apskaičiuotoji kritinė?
Nes atsiranda nuokrypis nuo idealios schemos: įrangos laisvumas, strypo nevertikalumas, šarnyras turi trinties, taip pat
elementas netobulas, turintis tam tikrą skerspjūvio nuokrypį.
11. Kokia pagrindine prielaida remiamasi skaičiuojant centriškai gniuždomo strypo kritine jėgą?
Pusbangių skaičius
12. Ar centriškai gniuždomas strypas linksta , kol pasiekama kritinė jėgos reikšmė? Kodėl?
Gniuždant didelio liaunio strypus, kuriems galima taikyti Eulerio formulę, jėgai F pasiekus kritinę reikšmę, paprastai
stebimos žymios deformacijos. Iki kritinės gniuždymo jėgos reikšmės strypo ašies išlinkis, didėjant apkrovai, didėja
nežymiai. Teoriškai tikėtina, kad iki pasiekiant kritinę jėgą strypas bus tiesus, tačiau praktikoje pasitaikantys
netobulumai-pradinis strypo kreivis, jėgos pridėjimo ekscentricitetas, medžiagos nevienalytiškumas, vietiniai
liekamieji įtempiai ir t.t. veikia strypo išlinkius iki gniuždomajai jėgai pasiekiant kritinę reikšmę.
13. Ar plieno stipris turi poveikį centriškai gniuždomo strypo kritinės jėgos reikšmei? Neturi
14. Kaip nustatyti kokioje plokštumoje centiškai gniuždomas strypas išklups?
Reikia paskaičiuoti liauni vienai ir kitai ašiai, kurioje ašyje liaunis bus didesnis, toji plokštuma ir išklups.
15. Palyginkite teorines ir eksperimentines gniuždomojo strypo laikomąsias galias. Įvardinkite nustatytų
nesąryšių priežastis.

16. Ar apkrovus centriškai gniuždomą elementą kritinę jėga, elementas netenka pastovumo ir išklumpa?
Taip
17. Kaip buvo fiksuota strypo kluptis eksperimento metu?
Tenzojutikliais
18. Kokia įranga ir matavimo priemonės buvo naudotos bandymo metu?
Specialus stendas su dinamometru, domkratas, slankmatis, tenzojutiklių duomenų registravimo įrenginys.
19. Esant kokioms sąlygoms strypo, kurio skerspjūvio geometrinės charakteristikos pagrindinių ašių atžvilgiu
yra vienodos, klumpamoji galia x-z ir y-z plokštumose bus skirtinga?
Jei jėga bus pridėta ne centre.
20. Ar buvo pasiekta strypo plieno takumo riba bandymo metu?
Nebuvo, nes jei butu buvę pasiekę, bandinys jau būtų deformavęs.

You might also like