1 darbas.

MEDIAG TEMPIMO BANDYMAS

Darbo tikslas:
1. Susipainti su mediag mechanini savybi nustatymo metodika ir ranga, naudojama
tempimo bandymuose.
2. Nustatyti svarbiausias maaanglio plieno stiprumo ir plastikumo charakteristikas.
Darbo apraymas
Statinio tempimo bandymu nustatomos pagrindins mediag mechanins charakteristikos,
apibdinanios tokias mediag savybes- kaip stiprumas ir plastikumas. Mediag mechaninms
charakteristikoms nustatyti naudojami plokti (1.1 pav., a), apvals (1.1 pav., b) arba kvadratinio
profilio standartini matmen bandiniai.
Tempimo bandymas, priklausomai nuo bandini matmen ir mediagos stiprumo, atliekamas
vairios galios (1 kN2000 kN) mechaninmis arba hidraulinmis bandymo mainomis. Mainose
bandiniai tvirtinami ir apkraunami specialiais griebtuvais, parenkamais pagal bandinio geometrij ir
form.
Pagrindinis tempimo bandymo tikslas - nustatyti bandomos mediagos stiprumo ir plastikumo
charakteristikas. Tam tikslui imatuojama bandin veikianti tempimo jga, tiriamosios dalies L0
pailgjimas ir briama tempimo diagrama F f L , rodanti priklausomyb tarp bandant kintanios
jgos F (ordinai ais) ir bandinio pailgjimo L (abscisi ais). Matavimo sistema gali bti:
Mechanin. Matuojamos jgos dydio kitimas skalje fiksuojamas svirtimis ir vytuokliniais
mechanizmais, o deformavimo diagrama F f L , vaizduojanti tos jgos ir griebtuvo
poslinkio priklausomyb, saviraiu briama popieriuje.
Elektronin. Matavimo sistem sudaro matuojam dydi keitikliai, daugiakanalis matavimo
stiprintuvas ir kompiuteryje diegta programin ranga, skirta matavimo rezultatams apdoroti ir
analizuoti.
Mediag mechanins charakteristikos priklauso ne tik nuo mediagos chemins sudties, bet
ir nuo aplinkos temperatros, deformavimo greiio, bandinio geometrins formos bei matmen. Todl,
siekiant ivengti bandymo slyg takos gaunamiems rezultatams, mediag mechaniniai bandymai
reglamentuojami standart [1-5]. Reikalaujama, kad bandiniai griebtuose bt gerai centruojami,
apkraunami nuosekliai, be smgi.
Bandini deformavimo greitis. Tampriojo deformavimo greitis turi bti ne didesnis kaip
0,0025 s 1 . Bandin deformuojant vir takumo ribos (tampriai plastinje zonoje), deformavimo greitis
gali bti padidintas iki 0,008 s 1 .
Bandini matmenys (1.1 lentel). Ploki ir cilindrini bandini bandomasis ilgis
L0 5,65 A0 5d 0 . Jis negali bti maesnis kaip 20 mm. Jei bandinio skerspjvio plotas per maas,
t. y. apskaiiavus gaunama

L0 20 mm , tada bandinio ilgis apskaiiuojamas pagal lygt

L0 11,3 A0 10d 0 arba naudojami neproporcingi bandiniai, kuri geometrini matmen verts
nepriklauso nuo skerspjvio ploto.
R

t0

b0
L0
LC
LG
L

R
d0

d
L0
LC
LG
L

d0
L0
LG

1.1 pav. Tempimo bandini geometrins formos

1.1 lentel. Tempimo bandini standartiniai matmenys
b0 arba d0
L0
LC
mm
5,65 A0
L0 2b0
11,3 A0

L0 0,5b0 *1

12,5 1
20 1

50
80
200
100
11,3 A0

75
120

t 3

b0
8
t

5,65 A0

d0 4

20 0,15
10 0,075
5 0,04

5d 0

0,1 t o 3

d 0 4 *2
d 0 1 *2

L0 2 A0
L0 1,5 A0 *1

L0 2d 0
L0 0,5d 0 *1

LG

L*3 b arba d

L0 3b0
87,5
140

L0 50

2040

>12

>12

>2

*1 slyga taikoma, jei bandiniui pagaminti nepakanka ruoinio ilgio;

*2 bandiniai neapdirbami;
*3 matmuo priklauso nuo tvirtinimo griebtuvuose L L0 2d 0 .
Bandymo metu gaunama jgos ir poslinkio ( F f L ) diagrama priklauso ne tik nuo
mediagos mechanini savybi, bet ir nuo bandinio geometrini parametr. Mediagos mechanins
charakteristikos apibdinamos tempi ir deformacij f priklausomybe. Iskiriama ininerin
ir tikrj tempi ir deformacij priklausomyb.
Ininerin tempimo diagrama ( f ). tempiai nustatomi dalijant jgos ir poslinkio
F f L kreivs ordinates (jg F ) i pradinio skerspjvio ploto A0 :

F A0 ,

(1.1)

Deformacijos gaunamos dalijant jgos ir poslinkio diagramos abscises (pailgjim) i pradinio

bandinio ilgio L0 :

L L0 ,

(1.2)

Kadangi A0 ir L0 yra pastovs dydiai, tai kreiv ilieka tokia pati. Pasikeiia tik ai
matavimo vienetai. Diagrama laikoma slygine, kadangi gaunama nevertinant skerspjvio
susitraukimo tempiant. Dl majanio skerspjvio ploto ininerins tempimo diagramos tempiai
visuomet maesni u tikruosius tempius. Tikrieji tempiai ir deformacijos paprastai vertinami
mediag apkraunant vir takumo ribos. Didjant plastinms deformacijoms, skersini ir iilgini
deformacij santykis artja prie verts q 0,5 . Danai tariama, kad trins deformacijos lygios
nuliui; tuomet L0 A0 L A .
Tikrj tempi ir deformacij priklausomyb. Tikrieji tempiai apskaiiuojami diagramos
( F f L ) ordinates dalijant i tikrojo (deformavimo metu kintanio) skerspjvio ploto A :

A
F F A0
L

0
1 ,
A A0 A
A
L0

(1.3)

Tikrosios deformacijos gaunamos kiekviename deformavimo ingsnyje sumuojant

deformacijas d , apskaiiuotas dalijant pailgjim dL i tuo metu jau padidjusio ilgio L :

t LL d LL
0

A
dL
L
ln
ln 0 ln 1 ,
L
L0
A

(1.4)

Tikroji tempimo diagrama vir takumo ribos Y (punktyrin linija) naudojama sprendiant
dideli deformacij udavinius arba atliekant skaitin modeliavim tampriai plastinje zonoje.
Inineriniuose skaiiavimuose danai naudojama ne diagrama, o bdingi jos takai (1.2 pav.).
Sfr
SU
U
Y
e
pr

C1

fr

Virutin
takumo riba

all

0.002

Cpl

C0

Ce

pl

1.2 pav. Plieno tempimo diagrama

Aptarsime maaanglio plieno tempimo diagramos bdingus takus, vadinamus mediagos
stiprumo charakteristikomis ( pr , e , Y , U ir fr ).
Proporcingumo riba ( pr ) didiausias tempis, iki kurio galioja tempi ir deformacij
proporcingumo (Huko) dsnis:

pr

Fpr
A0

(1.5)

Deformacijos ia yra tik tampriosios ir jos inyksta, kai paalinama iorin apkrova. iame
deformavimo etape tarp tempi ir deformacij yra tiesinis ryys, ireikiamas Huko dsniu:

E ,

(1.6)

Tamprumo riba ( e ) didiausias tempis, iki kurio mediagoje neatsiranda liekamj

deformacij:

Fe
,
A0

(1.7)

Deformuojant bandin vir proporcingumo ribos, tiesinis ryys tarp tempi ir deformacij
inyksta ir tempimo diagramoje ties virsta kreive. tak nustatyti sunku. Tam reikia bandin
apkrauti dalimis ir paalinus apkrov po kiekvieno papildomo apkrovimo stebti, ar neatsirado
liekamoji deformacija. Atskiruose kristaluose plastins deformacijos atsiranda jau pradinje apkrovimo
stadijoje, todl danai tamprumo riba nustatoma slygikai, t. y. prilyginama tempiui, kuriam veikiant
liekamosios deformacijos sudaro 0,002 %0,005 %. Pagal tai, kokia yra liekamoji deformacija,
pasirinkta tamprumo riba ymima 0,002 arba 0,005 . Proporcingumo ir tamprumo ribos maai
tesiskiria viena nuo kitos, todl praktikoje daniausiai nustatoma tik viena riba, vadinama
proporcingumo ir tamprumo riba. Perengus tamprumo rib, bandinio plastins deformacijos
intensyvja, todl diagramoje gaunama labiau ilinkusi ir vis gulstesn kreiv.
Takumo riba ( Y ) tempis, kur pasiekus, plastins (liekamosios) deformacijos didja beveik
nekintant tempimo jgai:

FY
,
A0

(1.8)

Jei mediaga neturi aikios takumo aiktels, nustatoma slygin takumo riba, prilyginta
tempiui, kuriam veikiant liekamosios deformacijos sudaro 0,2 % ( pl 0,002 ), kartais 0,5 %.
Slygin takumo riba ymima 0, 2 arba 0,5 . Takumo riba yra viena i pagrindini mediagos
mechanini (stiprumo) charakteristik.
Tempiant plastikus plienus, diagramoje danai bna matomas horizontalus vingiuotas ruoas,
vadinamas takumo aiktele (1.2 pav.). Toki mediag takumo riba prilyginama tame ruoe esaniai
maiausiai tempi vertei.
Tekjimo metu spariai vystantis plastinms deformacijoms, persitvarko polikristalin plieno
struktra. Tempiant gerai nulifuot bandin, jo paviriuje galima pastebti strias linijas, pasvirusias
madaug 45 kampu, vadinamas Liuderso linijomis. ios linijos rodo kristalini gardeli persislinkimo
kryptis, kurios sutampa su maksimali tangentini (lyties) tempi kryptimi.
Nukrovimas ir pakartotinis apkrovimas. Apkrov didinant vir takumo ribos, kylanti diagramos
kreivs dalis vadinama stiprjimo ruou. ia mediaga deformuojama tampriai plastikai, t. y.
mediagos deformacijos susideda i tampriosios ir plastins dali. Jei deformavimo metu pasiekus
tak C (1.2 pav.) apkrova paalinama, tai bandinyje buvusi tamprioji (grtamoji) deformacijos dalis
inyksta, o likusios deformacijos vadinamos plastinmis. Laikoma, kad bandinio apkrovos paalinimas
vyksta tiese, lygiagreia pradiniam deformavimo ruoui, kuris apraomas Huko dsniu. Tuomet take
C deformacijos tamprioji dalis apskaiiuojama taip: Ce

. Tai rodo, kad visuose deformavimo

E
ruouose tampriosios deformacijos didja proporcingai tempi prieaugiui. Pakartotinio apkrovimo
metu (kreiv C0C1) prasipleia mediagos tamprumo ir takumo ribos, todl laikoma, kad mediaga
sustiprja ir sukietja. Taiau tolesniam deformavimui, iuo atveju vir tako C1, pakartotinis
apkrovimas takos neturi ir mediagos stiprumo riba ilieka nepakitusi.
Stiprumo riba ( U ) maksimalios jgos, kuri gali atlaikyti bandinys, santykis su pradiniu
skerspjvio plotu.

FU
,
A0

(1.9)

Laikoma, kad iki stiprumo ribos deformacijos bandomajame ilgyje pasiskirsto vienodai.
Pasiekus stiprumo rib, silpniausiame bandinio skerspjvyje prasideda vietins deformacijos, kurios
pastebimos ne i bendro bandinio pailgjimo, o i rykaus vietinio skerspjvio susitraukimo. Tai

vadinama kaklelio formavimusi. Pasiekus stiprumo rib, tempimo jga, reikalinga bandiniui toliau
deformuoti, pradeda mati, kadangi intensyviai didja skerspjvio susitraukimas (maja skerspjvio
plotas).
Trkimo riba ( fr ) maksimalus tempis, kur pasiekus bandinys suyra. Trkimo tempiai
apskaiiuojami trkimo jgos F fr vert dalijant i skerspjvio ploto A fr trkimo vietoje:

fr

F fr
A fr

(1.10)

Tikrosios trkimo deformacijos apskaiiuojamos vertinus mediagos nespdumo prielaid,

t. y. laikoma, kad perengus stiprumo rib mediagos trin deformacija lygi nuliui: A0 L0 Afr L fr ;
A

fr ln 0 ,
A fr

(1.11)

Svarbiausios charakteristikos yra takumo ir stiprumo ribos, kadangi pagal jas nustatomas
mediagos leistinasis tempimo tempis tempiant all , t :

Y ,t

(plastikoms mediagoms )
all , t
nY

all , t U , t (trapioms mediagoms )

nU

(1.12)

ia n atsargos koeficientas, plastikoms mediagoms nY 1,4...1,6 , trapioms mediagoms

nY 1,7...2,5 .
Praktikoje nra idealiai trapi arba visikai plastik mediag. Mediagos, kurios suyra vos
teprasidjus plastinms deformacijoms, vadinamos trapiomis, o kurios suyra tik pasiekusios dideles
plastines deformacijas - plastinmis. Tokio slyginio suskirstymo kriterijai, apibdinantys mediagos
plastines savybes, yra:
santykinis liekamasis itsimas (pailgjimas)

L1 L0
100 % ,
L0

(1.13)

ir santykinis liekamasis skerspjvio susitraukimas

A0 A fr
A0

100 % ,

(1.14)

Santykiniu liekamuoju itsimu vadinama vidutin liekamosios deformacijos vert, imatuota

nutrkusio bandinio standartinio ilgio dalyje.
Mediagos plastikum apibdina ir deformavimo energijos kiekis, tenkantis mediagos trio
vienetui, sunaudotas bandiniui nutraukti. Rodiklis vadinamas mediagos tsumo moduliu ir jis atitinka
plot esant po tempimo kreive.
Bandinyje iilgins deformacijos pasiskirsto nevienodai, todl prie bandym specialiame
prietaise negiliais brimais bandinys dalijamas 10 arba 20 lygi dali. Trkusio bandinio ilgis L1
priklauso nuo to, kurioje vietoje bandinys nutrksta. Bandinio trkimas viduriniame tredalyje
laikomas normaliu. iuo atveju ilgis L1 gaunamas tiesiogiai sudrus abi bandinio dalis ir imatavus
atstum tarp galini ym. Bandiniui trkus kratiniame tredalyje, ilgis L1 bna maesnis negu trkus
vidurinje dalyje, nes bandinio itsim varo arti esanti storesn tvirtinimo dalis. Tokiu atveju
trkusio bandinio ilgis redukuojamas. Pirmiausia bandinio ilgis L' matuojamas ties trkimo vieta

d1

dfr

(1.3 pav.) abi puses imant tiek padal, kiek j telpa trumpojoje trkusio bandinio dalyje. Paskui
imatuojamas likusios dalies puss ilgis L' ' . Visas redukuotas bandinio ilgis L1 L'2L' ' .

Lfr
L

L
L1

1.3 pav. Nutraukto bandinio geometrini dydi matavimas

Po statinio tempimo bandymo nutrauktas maaanglio plieno bandinys pavaizduotas
1.4 paveiksle.

1.4 pav. Bandinys, nutrauktas statinio tempimo bandymo metu

Standartai: (LST EN 10002-1; GOST 1497-84; ISO 6892, ASTM A370, ASTM E8)
Darbo eiga:
Pasiruoimas bandymui
Preliminariai nustatoma leistina bandinio apkrovimo jga FU ir bandiniui nutraukti
reikalingos jgos dydis ( F U A0 ), pasirenkant spjamas mediagos mechanines savybes.
Bandinio pavirius sudalomas 10 lygi dali.
Imatuojamas bandinio minimalus skersmuo d 0 , bandomasis ilgis L0 (r. 1.1 pav.),
apskaiiuojamas skerspjvio plotas A0 (upildoma 1.2 lentels dalis).
Nustatoma bandymo mainos ribin apkrova ir atitinkama apkrovos matavimo skal.
Bandinys tvirtinamas bandymo mainos griebtuose.
Paruoiama darbui mechanin jgos ir ilgio pokyio matavimo aparatra, o jei matuojama
naudojantis kompiuterine technika- programin ranga (bandymo aparatros naudojimo
instrukcij pateikia dstytojas ar atsakingas darbuotojas).
Bandinio tempimo metu
Deformavimo metu, sekdami tempimo diagram fiksuojame (1.3 lentel, 4 eilut) FY , Fu ,
F fr jg skaitines vertes.
Trkus bandiniui
Bandiniui nutrkus, imatuojamas bandinio skersmuo vienodai suplonjusiame ruoe d1 ,
skersmuo ties trkimo vieta d fr , bandomasis ilgis L1 , ruoelio ilgis ties trkimo vieta L fr
(upildoma likusioji 1.2 lentels dalis).
Rezultat apdorojimas

Pagal laboratorinio darbo aprayme pateiktas formules, vertinant bandymo metu imatuotus
dydius, apskaiiuojami 1.3 lentelje pateikti dydiai.
Nubraioma ininerin tempimo diagrama f .
Grafike (1.5 pav.), kartu su ininerine tempimo diagrama, sudaroma tikrj tempi deformacij tempimo diagrama.
Rezultat vertinimas

vertinus 1.4 lentelje pateikt mediag mechanines charakteristikas, nustatoma, kuriai

mediagai labiausiai artima ibandyta mediaga.
Uraoma ivada.

Darb atliko:

.
(data)

.
(data)

(grup, vardas, pavard, paraas)

Darb prim:
(vardas, pavard, paraas)
1 darbas. MEDIAG TEMPIMO BANDYMO ATASKAITA

1.1 Darbo tikslas: ......................................................................................................................................

.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
1.2 Eksperimentin dalis
Bandymo maina, matavimo prietaisai:..................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
1.1 lentel. Bandinio geometriniai rodikliai
ymjimas
Matavimo
vienetas
Skersmuo

d, dfr

mm

Ilgis

L, Lfr

mm

Skerspjvio plotas

A, Afr

mm2

Vert
iki bandymo

po bandymo

1.2 lentel. Tempimo bandymo metu nustatytos mediagos mechanins charakteristikos

Matuojami
Nr.
Vienetai
Takumo riba
Stiprumo riba
Trkimo riba
parametrai
1. Jga F

kN

FY

FFr

FU

(1t=9,81kN)

2. tempiai

MPa

3. Pailgjimai L ,

mm

LY

4. Deformacijos

FY

A0

LY

L0

FU

A0

Fr

LU

FFr

A0

LFr L1 L0

LU

L0

Fr

LFr

L0

5. Leistinieji tempiai all , jei atsargos koeficientas n 1,5

all Y / n .................MPa

6. Santykinis liekamasis itsimas (pailgjimas)

7. Santykinis liekamasis skerspjvio susitraukimas

....

1MPa1N/mm2
1Pa1N/m2

....

1.3 lentel. Kai kuri plieno ri svarbiausi stiprumo ir plastikumo charakteristik suvestin

U
Y

Plieno ris
Mark
MPa
MPa
%
%
Konstrukcinis paprastasis
St37.3
230240
440470
2425
3840
Konstrukcinis kokybikasis AISI 1020 HR
360
580
36
59
Konstrukcinis legiruotasis
AISI 8620
520
860
28
61
Bandymuose naudota
mediaga
, MPa

1.5 pav. Bandymo metu gauta tempimo diagrama

tempio mastelis diagramoje 1 langelis atitinka ............ MPa temp;
Deformacijos mastelis diagramoje 1 langelis atitinka ............ deformacij.
Pastaba. Tempimo diagramoje turi bti pavaizduotos stiprumo charakteristikos!
1.3 Ivada: .................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................
1.4 Kontroliniai klausimai
1. Kokiu tikslu atliekami mediagos tempimo bandymai?
2. Kurie dydiai tempimo bandymo metu yra matuojami ir kurie apskaiiuojami?
3. Kodl mediag mechaniniai bandymai atliekami pagal valstybini standart reikalavimus?
4. Kokios formos bandiniai gali bti naudojami atliekant mediagos tempimo bandymus?
5. Kodl priimtinesn tempimo bandymo rezultat pateikiamo forma yra tempi ir deformacij, o
ne jgos ir poslinkio diagrama?
6. Kodl ininerin tempimo diagrama laikoma slygine?
7. Kaip skiriasi ininerinje ir tikrojoje tempimo diagramoje gaunamos tempi skaitins verts?
8. Kokios mechanins charakteristikos nustatomos tempimo bandymu?
9. Kokios mechanins charakteristikos laikomos pagrindinmis? Kodl?
10. Kada ir kaip nustatoma slygin takumo riba?
11. Kuri diagramos dalis vadinama stiprjimo ruou? Kodl?
12. Kokias inote mediagos stiprum ir plastikum vertinanias charakteristikas? Kaip jos
nustatomos?
13. Kaip nustatomi trapi ir plastini mediag leistinieji tempiai?