Dvilypiai ir kreiviniai integralai

10. Apibr e!imas ir savyb es

!iame skyrelyje nagrin ejami keli u kintam uj u funkcij u integralai. Tokie integralai
vadinasi daugialypiai integralai. Geometrijoje jie naudojami plot u, t uri u, pavir"i u
plot u skai ciavimui, mechanikoje plok" ci u g ur u ir k un u mas es, inercijos mo-
ment u, svorio centro skai ciavimui. Daugialypiai integralai taikomi daug pla ciau nei
apibr e#tiniai integralai.
Papras ciausias i" daugialypi u yra dvilypis integralas. Taigi, nagrin ejame tolydin e
dviej u kintam uj u funkcij a , apibr e#t a plok"tumos srityje . Sritis
yra u#dara, t. y. apribota u#dara kreive , kuri irgi priklauso sri ciai .
Apibr e!imas 10.1. Cilindroidu vadinamas k unas, kur i i" apa cios riboja plok"tu-
mos sritis , i" vir"aus pavir"ius 0, o i" "on u cilindrinis
pavir"ius su sudaromosiomis lygiagre ciomis a"iai (#r. 1 pav.).
Pirmiausia srit i suskaidome bet kokiu b udu i ma# u dali u. Ir pa cias dalis, ir j u
plotelius #ym esime vienodai
1 2
Pav. 1.
1
2
Kiekvienoje i! j u parenkame po ta!k a , 1 , ir suskai ciuojame funkcijos
reik!mes
1 2
Suma
1 1 2 2
1
vadinama funkcijos integraline suma srityje .
Jeigu 0, tai kiekvien a sumos d emen i galima interpretuoti kaip ma"o
cilindro t ur i, kurio pagrindo plotas , o auk!tis . Tada rei!kia vis u
cilindr u t uri u sum a, kuri aproksimuoja cilindroido t ur i ("r. 2 pav.).
Tegu padalijim u skai cius did eja, o ploteliai ma" eja taip, kad max 0,
. Tada egzistuoja riba lim , nepriklausanti nei nuo srities padali-
jimo, nei nuo ta!k u parinkimo (!is faktas irodin ejamas platesniame auk!tosios
matematikos kurse). Ji vadinama funkcijos dvilypiu integralu srityje
ir "ymima arba , t. y.,
lim lim
1
Jeigu 0, tai smulkinant padalijim a, tiksliau aproksimuoja k uno t ur i ir
lim
Pav. 2.
3
Toliau suformuluosime kelias teoremas apie dvilyp i integral a.
Teorema 10.1. Dviej u funkcij u sumos dvilypis integralas srityje yra lygus dvi-
lypi u intergal u sumai srityje , t. y.,
Teorema 10.2. Pastov u daugikl i , const, galima i!kelti prie! dvilypio integralo
"enkl a, t. y.,
!i u abiej u teigini u irodymas lygiai toks pat, kaip ir atitinkam u teigini u irodymas
apibr e"tiniam integralui.
Teorema 10.3. Jeigu sritis suskaidyta i dvi sritis
1
ir
2
, neturin cias bendr u
vidini u ta!k u,
1 2
, tai
1 2
(10.1)
Irodymas. Integralin e sum a srityje galima sugrupuoti i dvi dalis. Pirmoji dalis
turi d emenis su ploteliais , priklausan ciais
1
, antroji dalis turi d emenis su
i# srities
2
,
1 2
(10.2)
Kadangi dvilypis integralas nepriklauso nuo srities suskaidymo, tai skaidykime
taip, kad bendras kont uras kartu b ut u ploteli u kont uru ("r. 3 pav.). Skai ciuodami
rib a, kai ir max 0, kiekvienam d emeniui atskirai, i# (10.2) gauname
(10.1).
Teorema 10.4. Tegu funkcijos did"iausia ir ma"iausia reik!m es srityje
yra atitinkamai ir , o srities plotas. Tada
(10.3)
4
Pav. 3.
Irodymas. Pirmiausia ivertinkime integralin e sum a. Kadangi ir
, tai
Integralini u sum u seka yra apr e"ta i! vir!aus ir i! apa cios. Tod el per ejus prie ribos,
kai ir max 0, gauname (10.3).
Teorema 10.5. Jeigu funkcija yra tolydin e srityje , kurios plotas , tai
srityje egzistuoja ta!kas
0 0 0 0
toks, kad
0 0
Irodymas. I! nelygybi u (10.3) gauname
1
Taigi, skai cius
1
patenka i interval a . I! funkcijos tolydumo
u"daroje srityje seka, kad funkcijos reik!m es u"pildo vis a interval a . Tod el
srityje egzistuoja ta!kas
0
toks, kad
0
1
arba
0
5
11. Dvilypio integralo skai ciavimas
Tegu cilindroido pagrindas yra sta ciakampis, , o i! vir!aus j i riboja
pavir!ius .
Kertame k un a plok!tuma
0
(
0
ir ksuotas), lygiagre cia koordina ci u
plok!tumai . Pj uvyje gauname kreivin e trapecij a, kuri i! vir!aus apribota vieno
kintamojo funkcija
0
, ("r. 4 pav.). Jos plotas i!rei!kiamas apibr e"-
tiniu integralu
0 0
Kadangi
0
yra bet kuris intervalo ta!kas, tai
(11.1)
Apibr e"tiniu integralu, "inant skerspj uvio plot a , galima skai ciuoti k uno t ur i
pagal formul e
(11.2)
Pav. 4.
6
Ista cius (11.1), gauname
(11.3)
Skliaustai nurodo veiksm u atlikimo tvark a. Taip gaunami du vienas po kito einan-
tys (arba vienas kitame esantys) apibr e"tiniai integralai. Kiekvienas i! j u skai ciuo-
jamas pagal jau i!d estytas taisykles. Skliausteliuose esantis integralas vadinamas vi-
diniu ir skai ciuojamas pirmiau, lik es vadinamas i!oriniu ir skai ciuojamas paskiau.
Taigi, vidiniame integrale kinta, yra pastovus. Gauta funkcija dar kart a jau
i!oriniame integrale integruojama pagal intervale . Tokia operacija vadinama
kartotiniu integravimu, o rei!kinys kartotiniu integralu.
Cilindroid a galima i! prad"i u kirsti plok!tumomis
0
,
0
, lygia-
gre ciomis plok!tumai. Skerspj uvyje gaunama trapecija, kurios plotas skai ciuo-
jamas apibr e"tiniu integralu
Tada visas t uris, o tuo pa ciu ir dvilypis integralas yra
(11.4)
Sugretinus (11.3) ir (11.4) gaunama formul e dvilypiam integralui skai ciuoti sta cia-
kamp es srities atveju:
(11.5)
Akivaizdu, kad integravimo tvarka nesvarbi: vidiniu kintamuoju gali b uti bet kuris
i! dviej u funkcijos argument u, i!oriniu taip pat.
Pavyzdys 11.1. Suskai ciuoti dvilyp i funkcijos 4
3
6
2
integral a
sta ciakamp eje srityje 1 3 2 1 .
Sprendimas 11.1. Sritis pavaizduota 5 pav.
7
Pav. 5. Pav. 6.
Jeigu i!oriniu kintamuoju pasirinksime , tai
3
1
1
2
4
3
6
2
3
1
1
2
4
3
6
2
3
1
4
3
2
3
1
2
3
1
4
3
2 8
3
16
3
1
12
3
18 3
4
9
2
3
1
312
Sukeitus integravimo tvark a, i!oriniu kintamuoju laikysime . Gauname
1
2
3
1
4
3
6
2
1
2
3
1
4
3
6
2
1
2
4
3
2 2
3
1
1
2
81 27
2
1 3
2
1
2
80 24
2
80 8
3
1
2
312
Pavyzdys 11.2. Suskai ciuoti dvilyp i integral a cos cos . Integravi-
mo sritis pavaizduota 6 pav.
Sprendimas 11.2.
cos cos
0
2
0
cos cos
8
Pav. 7.
0
cos
2
0
cos
sin
0
sin
2
0
0 1 0
Pavyzdys 11.3. Suskai ciuoti funkcijos e sin dvilyp i integral a srityje
("r. 7 pav.).
Sprendimas 11.3.
e sin
1
0
2
0
e sin
1
0
e cos
2
0
1
0
2
e 1
2
e
1
0
2
e 1 1
Tegu integravimo sritis yra apribota ties emis, lygiagre ciomis a!iai ,
ir dviej u funkcij u
1
ir
2
grakais.
Kaip ir anks ciau, k un a pjausime plok!tuma
0
. Tada funkcijos
0
antra-
sis argumentas kinta nuo
1 0
iki
2 0
("r. 8 pav.). Taip pj uvyje gaunama kreivin e
trapecija, i! vir!aus ribojama
0 1 0 2 0
9
Pav. 8. Pav. 9.
Jos plotas yra
0
2 0
1 0
0
. Imdami bet kur i
0
,
0
, ir panau-
doj e formul e t uriui skai ciuoti, gauname
2
1
2
1
Tegu integravimo sritis yra apribota ties emis, lygiagre ciomis a!iai ,
ir dviej u funkcij u
1
,
2
grakais ("r. 9 pav.).
Tada analogi!kai gauname
2
1
2
1
Pavyzdys 11.4. Suskai ciuoti dvilyp i integral a
2
srityje, apribotoje kreiv emis ir
3
(pirmas ketvirtis).
10
Pav. 10. Pav. 11.
Sprendimas 11.4. Pirmiausia yra brai"oma integravimo sritis . Tada galima
pasirinkti integravimo tvark a, t. y., kur i kintamaj i laikyti vidiniu, o kur i i!oriniu. # i
pavyzd i suskai ciuosime abiem b udais.
Suprojektuojame srit i i a! i ("r. 10 pav.). Gautas intervalas 0 1 yra i!orinio
kintamojo kitimo ribos. Taigi,
1
0
3
2
1
0
1
3
3
3
1
0
1
3
5
2
1
3
10
2
21
1
33
5
77
Dabar sukeisime kintamuosius ir vaidmenimis. Tos pa cios srit i ribojan cios
kreiv es apra!omos lygtimis
2
ir
1
3
. Projektuodami i a! i, gauname
0 1 ("r. 11 pav.). Tai i!orinio kintamojo kitimo ribos. Vidiniu kintamuoju lieka .
Taigi, gauname
1
0
1
3
2
2
1
0
1
2
2 2
1 3
2
1
0
1
2
8
3
1
2
6
3
22
1
14
5
77
Pavyzdys 11.5. Suintegruoti 6 2
2
, kai sritis ribojama parabole
2
ir tiese 2.
11
Pav. 12. Pav. 13.
Sprendimas 11.5. I! tikr uj u, dvilyp i integral a kei ciant kartotiniu integravimo tvarka
nesvarbi. Norint srit i suprojektuoti i koordina ci u a!is, reikia rasti kreivi u susikir-
timo ta!kus. Tod el sprend"iame sistem a
2
2
Kreiv es kertasi dviejuose ta!kuose 1 1 ir 4 2 . Projektuojant i a! i, gaunami
du intervalai 0 1 ir 1 4 . Taip yra tod el, kad i! vir!aus srit i ribojanti kreiv e ta!ke
1 1 kei cia analizin e i!rai!k a. Vir!utin e kreiv e yra intervale 0 1 ir
2 intervale 1 4 . Dvilypis integralas kei ciamas dviem kartotiniais
1
0
4
1
2
I! kitos pus es, projektuojant srit i i a! i, gaunamas tik vienas intervalas
2 1 ir tik vienas kartotinis integralas ("r. 13 pav.). Tod el !is pasirinkimas
reikalauja ma"iau skai ciavim u ir yra patogesnis. Skai ciuojame
6 2
2
1
2
2
2
6 2
2
1
2
3
2
2
2
2
2
1
2
3 2
2
2 2
2
3
2
2
2
4
12
Pav. 14.
1
2
12 12 7
2
2
3
5
4
12 6
2
7
3
3
1
2
4 5
1
2
99
2
#is pavyzdys rodo, kaip integravimo tvarkos pasirinkimas kartotiniame integrale
priklauso nuo srities formos. Tik nubrai"ius br e"in i paai!k eja, kuris kelias pato-
gesnis ir trumpesnis. Tod el (kartojame!) br e"inys yra b utinas.
Kitas pavyzdys rodo, kad integravimo tvarkos pasirinkimas priklauso nuo integ-
ruojamos funkcijos .
Pavyzdys 11.6. Suskai ciuoti
e
3
trikamp eje srityje , ribojamoje ties emis 0 ( a!is), 1 (ties e lygiagreti
a!iai) ir 2 ("r. 14 pav.).
Sprendimas 11.6. Vidiniu kintamuoju negali b uti , nes e
3
nesuintegruoja-
mas baigtiniu pavidalu elementariomis funkcijomis. Tod el pasirinkimo nebelieka.
Srit i projektuojame i a! i. Tai rei!kia, kad tampa i!oriniu kintamuoju, o
13
vidiniu. Gauname
e
3
1
0
2
0
e
3
1
0
1
2
2
e
3
2
0
1
0
2
2
e
3 2
3
1
0
e
3
3
2
3
3
1
0
2
3
e 1
12. Plot u ir t uri u skai ciavimas dvilypiu integralu
Dvilypis integralas apibr e"iamas kaip tam tikr u integralini u sum u sekos riba. Nei
su k unu, nei su jo t uriu apibr e"imas nesusij es. I! kitos pus es dalin es sumos turi ai!ki a
geometrin e interpretacij a. Tai cilindroido t urio aproksimacija ma"ais laiptuotais
cilindrais. Kai , tai lim . Taip gaunama cilindroido t urio formul e
Nagrin ejame cilindroid a, apribot a i! vir!aus pavir!iumi 0, ir su pa-
grindu plok!tumoje ("r. 15 pav.). Tada
(12.1)
Nagrin ejame k un a, kur i i! apa cios riboja pavir!ius
1
, i! vir!aus kitas
pavir!ius
2
, o sritis j u abiej u bendra projekcija plok!tumoje
Pav. 15.
14
Pav. 16.
("r. 16 pav.). Tok i k un a galima i!reik!ti dviemcilindroidais, o jo t ur i dviej u cilind-
roid u t uri u skirtumu, t. y.,
2 1 2 1
(12.2)
#i formul e k uno t uriui skai ciuoti teisinga ir tada, kai funkcijos
1
ir
2
yra bet kokio "enklo, ta ciau tenkina nelygyb e
2 1
Jeigu srityje funkcija kei cia "enkl a, tai srit i dalijame i dvi dalis,
1 2
. Tegu 0, kai
1
, ir 0, kai
2
.
Tuo pa ciu k unas padalinamas i dvi dalis. Kiekvienai i! j u t uriui skai ciuoti taikoma
formul e (12.1). Primename, kad plok!tuma apra!oma lygtimi 0. Vienu
atveju plok!tuma yra apatinis pavir!ius, kitu atveju vir!utinis pavir!ius.
Kai 1 visoje srityje , tai cilindroidas virsta cilindru (neb utinai suki-
mosi cilindru), o cilindroido t uris skaitine reik!me sutampa su srities plotu , t. y.,
1
#i a formul e galima gauti betarpi!kai i! integralini u sum u, nes
1
15
Pavyzdys 12.1. Dvilypiu integralu suskai ciuoti srities plot a, kai sritis ri-
bojama parabole
2
2 ir pirmo ketvir cio pusiaukampine ("r. 17 pav.).
Sprendimas 12.1. Kreivi u susikirtimo ta!kai ie!komi sprend"iant sistem a
2
2
Tod el srities projekcija a!yje yra intervalas 0 3 . Tai i!orinio kintamojo kitimo
ribos. Vidinis kintamasis yra . Jis kinta nuo parabol es iki ties es. Gauname
1
3
0
2
2
3
0
2
2
3
0
3
2
3
2
2
1
3
3
3
0
9
2
Pavyzdys 12.2. Rasti t ur i k uno, esan cio tarp plok!tum u ir (lygiagreti
a!iai) ir apriboto i! !on u cilindru
2 2
4 ("r. 18 pav.).
Sprendimas 12.2. K uno pagrindas (projekcija) plok!tumoje yra pus e skritulio.
D el k uno simetrijos skai ciuosime pus e t urio: 2
pus e
. Integravimui pasirenkame
skritulio dal i
1
, esan ci a pirmame ketvirtyje ("r. 19 pav.):
2
1
2
2
0
4
2
0
Pav. 17. Pav. 18.
16
2
2
0
2
2
4
2
0
2
0
4
2
4
1
3
3
2
0
16
3
Pavyzdys 12.3. Rasti t ur i k uno, esan cio tarp dviej u plok!tum u 6 ir 2 ir i!
!on u apriboto dviem paraboliniais cilindrais
2
ir 2
2
("r. 20 pav.).
Sprendimas 12.3. K uno projekcija yra plok!tumoje ir yra ribojama para-
bol emis
2
ir 2
2
("r. 21 pav.). I!oriniu kintamuoju pasirenkame ,
prie!ingu atveju reik et u dviej u kartotini u integral u. I!naudojame k uno simetrij a ir
gauname
2 1
1
1
2
2
2
6 2
Pav. 19. Pav. 20.
17
Pav. 21.
2
1
0
2
2
2
6 2 2
1
0
6
2
2
2
2
2
1
0
6 2
2
2
2
2
6
2 4
2
1
0
8 8
2
16
1
3
3
1
0
32
3
13. Dvilypis integralas polin ese koordinat ese
Nagrin ekime polin eje koordina ci u sistemoje plok!tumos ta!k u srit i , apribot a
dviem spinduliais , ir kreiv emis
1
,
2
. Tegu sritis yra
taisyklinga, t. y., bet kuris spindulys, i!einantis i! poliaus ir einantis per vidi-
n i srities ta!k a, kerta srities kont ur a ne daugiau kaip dviejuose ta!kuose. Prie!ingu
ateju srit i b ut u galima padalinti i kelias taisyklingas sritis. Tod el !is reikalavimas
nesiaurina bendrumo.
Tarkime, kad srityje apibr e"ta tolydin e funkcija . Kaip ir sta ciakam-
pi u koordina ci u atveju, dvilypio integralo apibr e"imui atliekami standartiniai veiks-
mai.
Pirma, sritis bet kokiu b udu skaidoma i ma" u dali u
1 2
Antra, jose laisvai parenkami ta!kai ir suskai ciuojamos funkcijos
18
reik!m es , 1 . Tre cia, sudaroma integralin e suma
1
I! dvilypio integralo egzistavimo teoremos seka, kad integralin e suma turi rib a, kai
ir max 0, nepriklausan ci a nei nuo suskaidymo, nei nuo ta!k u
parinkimo. #i riba yra funkcijos dvilypis integralas srityje , t. y.,
lim lim
Toliau nagrin esime dvilypio integralo skai ciavim a polin ese koordinat ese. I!
prad"i u imame taip vadinam a polin i sta ciakamp i, t. y., srit i apra!yt a nelygyb emis
("r. 22 pav.)
Vien a i! !i u kra!tini u santykinai galime vadinti ilgiu, kit a plo ciu. Kai 0 ,
0, 2 , polinis sta ciakampis virsta "iedu su vidiniu spinduliu , o i!oriniu .
Primename, kad skritulio i!pjovos su spinduliu ir centriniu kampu plotas gau-
namas pagal formul e
i!p
1
2
2
Pav. 22.
19
Naudodami !i a formul e, gauname srities plot a
1
2
2
1
2
2
1
2
cia , , o
1
2
yra polinio sta ciakampio vidutinis
spindulys.
Kadangi dvilypis integralas nepriklauso nuo srities padalijimo, tai dalinkime srit i
i lygias dalis koncentri!kais apskritimais
0 1 2 1
1
ir spinduliais
0 1 1
1
I! viso gauname vienod u polini u sta ciakampi u , kuri u plotai yra
1
Tod el integralin e suma yra
1 1 1
cia .
Paskutinioji suma yra funkcijos integralin e suma. Tod el, kai ir
max 0, ji virsta dvilypiu integralu
Einant nuo sta ciakampi u prie polini u koordina ci u, b ut u galima daryti formal u kin-
tam uj u pakeitim a
cos sin
su r e"iais , .

Cia ma"o sta ciakampio plotas gaunamas kaip
ilgio ir plo cio sandauga
cos sin (13.1)
20
Integruoti polin ese koordinat ese ypa c patogu, kai integravimo sritis yra skritulys
arba jo dalis arba kai pointegralin e funkcija priklauso nuo
2 2
.
Pavyzdys 13.1. K unas i! apa cios yra apribotas plok!tuma, o i! vir!aus suki-
mosi paraboloidu 25
2 2
. Rasti k uno t ur i.
Sprendimas 13.1. K uno projekcija plok!tumoje yra skritulys
2 2
25.
D el k uno simetrijos, galima skai ciuoti ketvirtadal i t urio ir gaut a rezultat a dauginti
i! 4. Taigi:
4
1
4 25
2 2
4
5
0
25
2
0
25
2 2
Vidin i integral a pagal nesunku suintegruoti. Sustat e r e"ius, susiduriame su ira-
cionali u funkcij u integralais
25
2
2
25
2
25
2
3
2
Jiems suintegruoti reikia gana sud eting u trigonometrini u pakeitim u ("r. ?? skyri u).
Per ejus prie polini u koordina ci u, integravimo sritis u"ra!oma papras ciau. Pirmas
skritulio ketvirtis ("r. 23 pav.) apra!omas nelygyb emis
0 5 ir 0
2
Pav. 23.
21

Cia abiej u kintam uj u kitimo ribos yra pastov us dyd"iai (o ne funkcijos), tod el yra
patogi bet kuri integravimo tvarka.
Pointegralin e funkcija supaprast eja, nes
2 2
cos
2
sin
2 2
Pagaliau gauname
4
2
0
5
0
25
2
4
2
0
25
2
2
1
4
4
5
0
4
625
4 2
625
2
Bendru atveju taisyklinga sritis polin ese koordinat ese apra!oma nelygyb emis
1 2
ir
Tod el dvilypis integralas paver ciamas kartotiniu
2
1
Pirmiausia integruojama pagal , jis kinta spindulio did ejimo kryptimi nuo vidinio
kont uro grako
1
("i urint i! poliaus) iki i!orinio, t. y.,
2
.
I!orinis kintamasis yra kampas . Jis apeinamas teigiama kryptimi, t. y. prie!
laikrod"io rodykl e.
Kai 1 visoje srityje , tai analogi!kai sta ciakamp ems koordinat ems
gauname formul e plotui skai ciuoti
Pavyzdys 13.2. K unas i! apa cios yra apribotas sukimosi paraboloidu
1
2 2
(!akos auk!tyn), o i! vir!aus sukimosi paraboloidu
2
8
2 2
(!akos "e-
myn). Rasti k uno t ur i.
Sprendimas 13.2. Abudu pavir!iai kertasi kreive, kuri randama sprend"iant sistem a
2 2
8
2 2
22
I!eliminavus kintam aj i , gaunamas apskritimas
2 2
4, su centru 0 0 ir spin-
duliu 2. Tod el k uno projekcija horizontalioje plok!tumoje, o tuo pa ciu ir integ-
ravimo sritis , yra skritulys
2 2
4.
2 1
8
2 2
8 2
2
2
0
2
0
8 2
3
2 4
2
1
2
4
2
0
16
14. Cilindrin es ir sferin es koordinat es
Sta ciakamp es koordinat es yra vienas i! keli u b ud u ta!kams, kreiv ems, pavir!iams
apra!yti. #iame skyrelyje ketiname supa"indinti su dviem koordina ci u sistemomis
trimat eje erdv eje cilindrin emis ir sferin emis koordinat emis. Kiekviena i! j u yra
savoti!kas polini u koordina ci u plok!tumoje apibendrinimas.
Primename, kad ry!ys tarp ta!ko sta ciakampi u koordina ci u ir polini u
plok!tumoje yra i!rei!kiamas lygyb emis ("r. pav. 24)
cos sin (14.1)
ir
2 2 2
tan kai 0 (14.2)
Pav. 24.
23
14.1. Cilindrin es koordinat es
Ta!ko cilindrin es koordinat es erdv eje yra nat uralus polini u ir sta cia-
kampi u koordina ci u hibridas ("r. pav. 25).

Cia ta!ko projekcijos pad etis yra
apra!oma dviem polin emis, o jo atstumas iki horizontalios plok!tumos yra .
Taip gaunamos ta!ko cilindrin es koordinat es . J u ry!ys su sta ciakamp emis
seka i! (14.1) ir (14.2) prijungus prie j u tapatyb e . Taigi,
cos sin (14.3)
ir
2 2 2
tan (14.4)
Keli sta ciakampi u ir polini u koordina ci u atitinkamyb es pavyzd"iai parodyti lentel e-
je 1.
Naudojant cilindrines koordinates, kai kurie pavir!iai erdv eje apra!omi labai pa-
prastomis lygtimis. Pvz., lygtis ( const) apra!o sukimosi cilindr a apie
a! i su spinduliu .
Cilindrin es koordinat es tinka ir kitiems sukimosi pavir!iams. Pavyzd"iui, sfera
2 2 2 2
ir sukimosi k ugis
2 2 2
cilindrin emis koordinat ese
apra!omi lygtimis
2 2 2
ir
2 2
.
Jeigu plok!tumoje esanti kreiv e 0 sukama apie a! i, tai gautasis
sukimosi pavir!ius apra!omas lygtimi 0 jau cilindrin ese koordinat ese.
Pav. 25.
24
Lentel e 1
Sta ciakampi u ir cilindrini u
koordina ci u atitinkamyb e
1 0 0 1 0 0
1 0 0 1 0
0 2 3 2
2
3
1 1 2 2
4
2
1 1 2 2
7
4
2
1 1 2 2
3
4
2
1 1 2 2
5
4
2
0 3 3 3
3
2
3
Pavyzdys 14.1. Parabol e
2
, esanti plok!tumoje, sukama apie a! i. Taip
gaunamas sukimosi paraboloidas su lygtimi
2
("r. pav. 26 ir pav. 27).
Pavyzdys 14.2. Elips e
2
9
2
4
1 sukama apie a! i. Taip gautas pavir!ius vadi-
namas sukimosi elipsoidu ("r. pav. 28 ir pav. 29). Jo lygtis cilindrin ese koordinat ese
yra
2
9
2
4
1
Pav. 26. Pav. 27.
25
Pav. 28. Pav. 29.
14.2. Sferin es koordinat es
Paveiksle 30 parodytos sferin es koordinat es.
Pirmoji sferin e koordinat e yra tiesiog atstumas nuo koordina ci u
prad"ios ta!ko iki . Antroji sferin e koordinat e yra kampas tarp ir a!ies
teigiamos pus es, tod el jo kitimo ribos yra intervalas 0 . Pagaliau kampas toks
pat kaip cilindrin ese arba polin ese koordinat ese, t.y. tarp ir a!ies teigiamos
pus es. Tod el kitimo ribos yra intervalas 0 2 . Abu kampai ir matuojami
radianais.
Ry!ys tarp sta ciakampi u ir sferini u koordina ci u gaunamas i! stataus trikampio
ir (14.1). Sta ciakampi u ir sferini u koordina ci u atitinkamyb es pavyzd"iai pa-
rodyti lentel eje 2.
Taigi:
sin cos
sin sin (14.5)
cos
Pav. 30.
26
Lentel e 2
Sta ciakampi u ir sferini u
koordina ci u atitinkamyb e
1 0 0 1
2
0
0 1 0 1
2 2
0 0 1 1 0 0
0 0 1 1 0
1 1 2 2
4 4
1 1 2 2
4
5
4
1 1 2 2
3
4
7
4
Sferini u koordina ci u pavadinimas susij es su sfera, o tiksliau su sferiniu pavir-
!iumi. Mat, jo lygtis yra ( const). K a apra!o kitos papras ciausios sferin es
lygtys? Pavyzd"iui, lygtis ( const) apra!o begalin i k ug i. Jeigu 0
2
,
tai gauname k ug i, esant i vir! horizontalios plok!tumos. Jeigu
2
, tai
k ugis yra "emiau plok!tumos. Lygtis
2
apra!o plok!tum a.
Panagrin ekime lygt i 2 cos .

Cia cos 0, tod el 0
2
. Tai rei!kia, kad
Pav. 31.
27
pavir!ius yra vir! plok!tumos. Abi lygties puses dauginame i! , gauname
2
2 cos
arba panaudojus (14.1) ir (14.2)
2 2 2
2
sta ciakamp ese koordinat ese. I!skyr e piln a kvadrat a turime standartin e sferos lygt i
2 2
1
2
1
su centru 0 0 1 ir spinduliu 1 ("r. pav. 31).
Analogi!kai sferin e lygtis 2 sin sin sta ciakamp ese koordinat ese pavirsta
gerai "inoma standartine lygtimi
2
1
2 2
1
#i lygtis apra!o sfer a su centru 0 1 0 ir spinduliu 1.