Professional Documents
Culture Documents
Jonas Tiðkevièius
Vilnius, 1998
1
UDK 531.7(075.8)
Ti135
2
Pratarmë
Knygelëje pateikiami detaliø matmenø tolerancijø ir suleidimø sudarymo bei
apskaièiavimo principai. Apraðytos formø tolerancijos ir jø þymëjimas brëþiniuose.
Mokymo priemonë paraðyta pagal technologijos mokytojø rengimo programà.
Ja taip pat galës naudotis moksleiviai ir studentai, studijuojantys maðinø mokslo
disciplinas.
3
1. Matmenys
Bet koks gaminys turi matmenis. Jie reikalingi gaminant ir kontroliuojant detales.
Brëþiniuose nurodomi linijiniai bei kampiniai matmenys, detaliø forma ir
pagaminimo tikslumas. Sudëtingos formos detalëms paþymimi koordinuojantys
matmenys. Pagrindinis detalës matmuo vadinamas nominaliniu. Jis surandamas
pagal apskaièiavimus, gautuosius rezultatus suapvalinus iki sveiko milimetrø
skaièiaus. Taèiau nominalinis matmuo parenkamas ne bet koks, o pagal normaliniø
linijiniø matmenø eiles. Standartais VST 6636-69 ir ST SEV514-77 nustatytos
keturios pagrindinës - R5, R10, R20, R40 ir viena papildoma R80 skaièiø eilës
(1.1 lentelë).
Kuo stambesnë eilë, tuo tame paèiame intervale maþiau matmenø. Pavyzdþiui,
4
eilës R5 intervale yra 5 skaièiai, R10-10, R20-20 ir t.t. Jei matmuo yra intervale
nuo 10 iki 100, tai eilei R5 jo reikðmës galëtø bûti 10, 16, 25, 40, 63, 100. Pasirenkant
skaièiø eilæ, pirmenybë teikiama stambesnei eilei. Toks matmenø eiliø sudarymas
sumaþina pjovimo ir matavimo árankiø ávairovæ, medþiagø asortimentà, o tuo paèiu
ir gamybos iðlaidas.
Visus matmenis sàlyginai galima suskirstyti á dvi grupes - gaubianèiuosius
(vidinius) ir gaubiamuosius (iðorinius). Pirmieji vadinami skylëmis ir þymimi D,
antrieji - velenais ir þymimi d. Nepriklausomai nuo detaliø matmenø tipo ir dydþio,
jas pagaminti absoliuèiu tikslumu neámanoma. Todël darbo brëþinyje turi bûti
nurodytos matmens kitimo ribos. Pavyzdþiui, strypelio matmuo d gali keistis nuo
maþiausio ribinio dmin iki didþiausio ribinio dmax (1 pav., a). Ðiuo atveju jis gali bûti
tik didesnis uþ nominaliná matmená d.
Didþiausio ribinio ir nominalinio matmenø algebrinis skirtumas vadinamas vir-
ðutine nuokrypa ir þymimas es.
es = dmax - d, (1.01)
arba dmax = d + es (1.02)
Maþiausio ribinio ir nominalinio matmenø algebrinis skirtumas vadinamas apa-
tine nuokrypa ir þymimas ei.
ei = dmin - d (1.03)
arba dmin = d + ei (1.04)
Didþiausio ir maþiausio ribiniø matmenø skirtumas vadinamas tolerancija ir
þymimas Td.
Td = dmax - dmin (1.05)
1. 1 pav.
5
Tolerancija visada yra teigiamas dydis ir nustato leidþiamà tikrojo (iðmatuoto)
matmens svyravimo ribas. Ástatæ á formulæ (1.05) didþiausio ir maþiausio ribiniø
matmenø reikðmes, surandame
Td = es - ei (1.06)
Nuokrypos ir tolerancijos skylëms apskaièiuojamos pagal tas paèias formules,
tik jos þymimos didþiosiomis abëcëlës raidëmis:
ES = Dmax - D (1.07)
Dmax = D + ES (1.08)
EI = Dmin - D (1.09)
Dmin = D + EI (1.10)
TD = Dmax - Dmin (1.11)
TD = ES - EI (1.12)
Brëþiniuose matmenys uþraðomi milimetrais, nuokrypos - tûkstantosiomis
milimetro dalimis (mikrometrais). Todël, savaime aiðku, tuo paèiu masteliu jas
atvaizduoti neámanoma. Pagal susitarimà grafiðkai nominalinis matmuo vaizduo-
jamas kaip dydis iki nulinës linijos, þiûrint ið apaèios, o nuokrypos pasirinktu mas-
teliu atidedamos nuo ðios linijos - teigiamos á virðø (+), neigiamos - á apaèià (-).
Plotas, kurá apriboja linijos, einanèios per virðutinës ir apatinës nuokrypø ribas,
vadinamas tolerancijos lauku (1, 2 pav. b). Nuokrypa, esanti arèiau nulinës linijos,
vadinama pagrindine. Ji nurodo tolerancijos lauko padëtá nulinës linijos atþvilgiu.
1. 2 pav.
6
Pagal tai galima spræsti apie tikrøjø matmenø dydá. Jei tolerancijos laukas yra
aukðèiau nulinës linijos, tai tikrieji matmenys visuomet bus didesni ir atvirkðèiai,
jei tolerancijos laukas þemiau nulinës linijos, tikrieji matmenys - maþesni uþ
nominaliná matmená.
Tolerancijos turi kompensuoti detaliø gamybos ir matavimo paklaidas. Tyrimais
nustatyta, kad gamybinës paklaidos kinta pagal dësná σ = c x D . Laipsnio rodiklis
x priklauso nuo apdirbimo bûdo ir esti nuo 2,5 iki 3,5, c - koeficientas, D - matmens
reikðmë. Matavimo paklaidos priklauso nuo matuojamø dydþiø ir aplinkos
temperatûros. Matmenims iki 500 mm jos sudaro apie 0,001D. Todël paèiu
aukðèiausiu tikslumo laipsniu pagamintø detaliø matmenø tolerancijos neturi bûti
maþesnës uþ minëtø paklaidø sumà. Ðiuo tikslu ávesta tolerancijos vieneto (i) sàvoka.
Matmenims iki 500 mm
3
i = 0,45 Dm + 0,001 Dm, mm (1.13)
matmenims nuo 500 iki 10 000 mm
i = 0,004 Dm + 2,1, µ m (1.14)
Dm - geometrinis intervalo vidurkis, Dm = D1 ⋅ D2 . Èia D1 ir D2 yra kraðtinës
intervalo reikðmës. Pavyzdþiui, matmuo 25 yra intervale tarp 18 ir 30. Tuomet
Dm = 18 ⋅ 30 = 23,2 mm.
Tolerancijos vienetas minëtam matmeniui
⋅
i = 0,45 3 23,2 + 0,001 23,2 = 1,31 mm.
Apskaièiuotoji i reikðmë nusakytø matmens 25 kitimo intervalà. Taèiau jis yra
labai maþas dydis, ir toká tikslumà pasiekti praktiðkai bûtø neámanoma ir
neekonomiðka. Standartais yra nustatyti tam tikri tikslumo laipsniai, vadinami
kvalitetais. Jø yra 19 ir þymimi IT01, IT0, IT1, IT2...IT17.
Kvalitetas - tai tolerancijø visuma, kurios kinta priklausomai nuo nominalinio
matmens, iðliekant pastoviam tikslumo laipsniui. Kiekvieno kvaliteto tolerancija
charakterizuojama pastoviu koeficientu a, kuris vadinamas tolerancijos vienetø
skaièiumi.
Þinodami tolerancijos vieneto i reikðmæ ir jø skaièiø a, galime apskaièiuoti bet
kurio kvaliteto matmens tolerancijà:
T = a ⋅i . (1.15)
Kaip matome ið 1.2 lentelës, matmens tolerancijos gali bûti deðimtimis ir ðimtais
kartø didesnës uþ tolerancijos vienetà. Maðinø gamyboje jungiamøjø detaliø
tolerancijos bûna nuo 7 iki 13 kvaliteto. Labai tiksliø matmenø (kalibrø) tolerancijos
nustatytos 2 - 4 kvalitetuose. Aukðèiausiu tikslumo laipsniu gaminami tik galiniai
ilgio matai.
Pagal Vieningàjà tolerancijø ir suleidimø sistemà visi matmenys iki 10000 mm
suskirstyti á tris grupes: iki 500 mm, nuo 500 mm iki 3150 mm ir nuo 3150 iki
7
1.2 lentelë.Tolerancijos vienetø skaièius (a) kvalitetams
Kvalitetas a Kvalitetas a
01 1 9 40
0 1,41 10 64
1 2 11 100
2 2,74 12 160
3 3,74 13 250
4 5,12 14 400
5 7 15 640
6 10 16 1000
7 16 17 1600
8 25
10 000 mm. Matmenys iki 500 mm suskirstyti á 13 pagrindiniø intervalø: iki 3 mm,
nuo 3 iki 6 mm, nuo 6 iki 10 mm ir t.t. Be to, grupëse matmenys, didesni negu
10 mm suskirstyti á tarpinius intervalus. Pvz., pagrindinis intervalas nuo 10 iki
18 mm turi du tarpinius intervalus nuo 10 iki 14 mm ir nuo 14 iki 18 mm. Matmenys
nuo 500 iki 3150 mm suskirstyti á 8 pagrindinius ir 16 tarpiniø intervalø, matmenys
nuo 3150 iki 10 000 mm - atitinkamai á 5 ir 10 intervalø.
Pagal technines sàlygas tikrieji matmenys gali bûti lygûs nominaliniam
matmeniui, arba skirtis nuo jo didëjimo (maþëjimo) kryptimi. Norint iðvengti
painiavos standartais nustatytos pagrindiniø nuokrypø reikðmës, nuo kuriø priklauso
tolerancijos lauko padëtis nominalinio matmens atþvilgiu. Pagrindinës nuokrypos
dydis priklauso nuo matmens ir yra pastovus visiems kvalitetams (1.3 lentelë). Jos
pavadintos viena arba dviem lotyniðko alfabeto raidëmis - didþiosiomis skylëms ir
maþosiomis - velenams. Skylëms nuokrypos nuo A iki H yra teigiamos apatinës
(+EI), velenams a-h - neigiamos virðutinës (-es); skylëms K - ZC - neigiamas
virðutinis (-ES), velenams k - zc - teigiamos apatinës. Pagrindinës nuokrypos skylëms
ir velenams tam paèiam nominaliniam matmeniui yra vienodo dydþio bet prieðingø
þenklø : EI(A)= - es(a), EI(D)= - es(d), ei(p) = - ES(P), ei(t)= - ES(T) ir t.t. (1.3 pav.)
Lentelëse bûna nurodytos tolerancijø reikðmës matmenims ir viena pagrindinë
nuokrypa. Kita nuokrypa nustatoma taip:
1) kai pagrindinë nuokrypa yra virðutinë, tai apatinë nuokrypa velenams
ei = es -Td, skylëms EI = ES - TD;
2) kai pagrindinë nuokrypa yra apatinë, virðutinë nuokrypa velenams
es = ei + Td, skylëms ES= EI+TD.
Tolerancijos laukai þymimi nurodant pagrindinæ nuokrypà ir kvalitetà, pvz.,
8
1. 3 pav.
h6, g8, H8, P9 ir t.t. Brëþiniuose jie uþraðomi ðalia nominalinio matmens, pvz.,
25B6, 60f8, 85Js6 ir t.t. Apskaièiuokime ðiø matmenø ribines reikðmes ir
atvaizduokime grafiðkai:
1) 25B6. 1.4 lentelëje surandame matmens 25 tolerancijà TD = 13 mm.
Uþraðytas matmuo yra skylë, nes pagrindinë nuokrypa paþymëta didþiàja
raide B. 3 lentelëje matome, kad B pagrindinë nuokrypa yra teigiama
9
1.3 lentelë. Pagrindinës nuokrypos skylëms ir velenams
10
iki 3
4...7 ir virð
7
+
-
S
1.4 lentelë. Tolerancijø reikðmës matmenims iki 1600 mm
2. Suleidimai
Gaminiai sudaryti ið detaliø. Detalës tarpusavyje gali bûti sujungtos judamai
arba nejudamai. Matmenys, kuriais detalës susijungia, vadinami jungiamaisiais.
Sujungimo nominalinis matmuo yra bendras abiems detalëms. Tikrieji jungiamøjø
detaliø matmenys praktiðkai visuomet bûna skirtingi. Ðis skirtumas ir parodo detaliø
tarpusavio sujungimo pobûdá, kuris vadinamas suleidimu. Suleidimai skirstomi á
judamuosius, nejudamuosius ir tarpinius.
Panagrinëkime ðiuos suleidimus atskirai. Judamiesiems suleidimams yra
garantuotas tarpelis, t.y. skylës matmuo visuomet didesnis uþ veleno matmená.
Tarpelio dydis gali keistis nuo didþiausio iki maþiausio, priklausomai nuo
jungiamøjø skylës ir veleno tikrøjø matmenø reikðmiø.
Smax = Dmax - dmin, arba ES- ei, (2.01)
Smin = Dmin - dmax, arba EI- es. (2.02)
Maþiausias tarpelis gali bûti lygus nuliui. Tarpelio tolerancija TS = Smax - Smin.
Ástatæ Smax ir Smin reikðmes, gauname
13
TS= TD+Td (2.03)
H8
Apskaièiuokime judamàjá suleidimà 56 ir grafiðkai já atvaizduokime. Èia
e7
56 - sujungimo nominalinis matmuo, H8 - skylës tolerancija, e7 - veleno tolerancija.
1.4 lentelëje surandame, kad TD = 46 mm, Td = 30 mm. Ið 1.3 lentelës:
EI = 0, es = - 60 mm.
ES = EI + TD = 46 mm;
ei = es - Td = - 60 - 30 = - 90 mm;
Smax = ES - ei = 46 - (-90) = 136 mm;
Smin = EI - es = 0 - (-60) = 60 mm;
TS = TD + Td = 46 + 30 = 76 mm.
Kaip matome 2.1 pav., skylës tolerancijos
laukas yra aukðèiau uþ veleno tolerancijos
laukà. Tarpelio dydis priklauso nuo skylës ir
veleno tolerancijos laukø tarpusavio padëties:
kuo laukai arèiau vienas kito, tuo tarpelis 2. 1 pav.
maþesnis ir, atvirkðèiai, - kuo toliau, tuo
tarpelis didesnis. Maþiausi suleidimo tarpeliai bûtø sujungimui H h , didþiausi - H zc .
Nejudamieji suleidimai charakterizuojami garantuota ávarþa. Ðiuo atveju veleno
tikrieji matenys turi bûti didesni uþ skylës matmenis.
Didþiausia ávarþa
Nmax = dmax - Dmin, arba es - EI (2.04)
maþiausia ávarþa
Nmin = dmin -Dmax, arba ei - ES (2.05)
Ávarþos tolerancija
TN = Nmax - Nmin = TD + Td (2.06)
H7
Pavyzdþiui, nejudamojo suleidimo 80 ávarþa bûtø apskaièiuojama taip:
u7
TD = Td = 30 mm; EI = 0;
ES = 30 mm; ei = 102 mm;
es = ei + Td = 102 + 30 = 132 mm;
Nmax = es - EI = 132 - 0 = 132 mm;
Nmin = ei - ES = 102- 30 = 72 mm;
TN = TD + Td = 30 + 30 = 60 m m.
Ðiuose suleidimuose velenø tolerancijø laukai visuomet iðsidëstæ aukðèiau uþ
skyliø tolerancijø laukus. Ávarþos dydis taip pat priklauso nuo veleno ir skylës
tolerancijos laukø tarpusavio padëties : jiems suartëjant, ávarþa maþëja, atitolstant -
ávarþa didëja. Pavyzdþiui, sujungimas H pasiþymi maþesne ávarþa, negu
u
sujungimas H ir t.t.
x
14
2. 2 pav. 2. 3 pav.
Kai detalës turi bûti sujungtos su nedideliu laisvumu arba ávarþa, jø tikrieji
matmenys turi nedaug skirtis. Tokie suleidimai vadinami tarpiniais. Ðiuo atveju
skaièiuojamas didþiausias galimas tarpelis ir didþiausia galima ávarþa. Pavyzdþiui,
H8
suleidimas 75 :
j 7
s
TD = 46 mm; Td = 30 mm; EI = 0; ES = 46 mm
ei = -15 mm; es = +15 mm;
Smax = ES - ei = 46 - (-15) = 61 mm;
Nmax = es - EI = 15 - 0 = 15 mm.
Maþiausi tarpeliai ir ávarþos ðiems suleidimams neskaièiuojami.
Kaip matyti 2.3 pav., skylës ir veleno tolerancijø laukai dalinai vienas kità dengia
(susikerta), todël suleidimø tarpeliai ir ávarþos bûna maþi.
Suleidimai atliekami skylës arba veleno sistemoje.
Skylës sistemoje suleidimai gaunami, sujungus skirtingø ribiniø matmenø
velenus su pastovaus matmens skyle, vadinama pagrindine. Pagrindinë skylë - tai
skylë, kurios apatinë nuokrypa lygi nuliui (EI= O).
Veleno sistemoje suleidimai gaunami sujungus skirtingø ribiniø matmenø skyles
su pastovaus matmens velenu. Toks velenas vadinamas pagrindiniu. Jo virðutinë
nuokrypa lygi nuliui (es =0). Maðinø gamyboje plaèiausiai naudojama skylës
sistema, kaip ekonomiðkesnë.
2.1 lentelë. Pagrindinës nuokrypos suleidimams skylës ir veleno sistemose
15
Brëþiniuose detaliø jungiamieji matmenys daþniausiai uþraðomi ðalia nomina-
linio matmens nurodant nuokrypas - skaitiklyje skylëms, vardiklyje velenams, pvz.,
+0 ,046 +0, 030 + 0,046
56 − 0, 060
− 0, 090
mm, 80 − 0,132
− 0,102
mm, 75 ± 0,015 mm ir t. t.
17
3. 2 pav. Pavirðiø padëties tolerancijos
18
3. 3 pav. Pavirðiaus suminës tolerancijos
linija, lygiagreti nominaliniam profiliui ir dalijanti já taip, kad profilio taðkø atstumø
kvadratø suma bûtø maþiausia.
Aukðèio rodikliams priklauso vidutinë aritmetinë profilio nuokrypa Ra,
mikronelygumø aukðtis Rz, ir didþiausias profilio nelygumø aukðtis Rmax. Ra - tai
vidutinë profilio absoliutiniø atstumø iki jo vidurinës linijos reikðmë
1 n
Ra = ∑y ; (3.01)
n i =1 i
èia n iðmatuotø nuokrypø y skaièius, Rz - tai baziniame ilgyje iðmatuotø penkiø
aukðèiausiø profilio virðûniø taðkø (Himax) ir penkiø þemiausiø ádubø taðkø (Himin)
absoliutiniø atstumø nuo vidurinës linijos sumos vidutinë reikðmë
5 5
∑H
i =1
i max +∑
i −1
H i min
Rz = . ( 3.02)
5
Didþiausias profilio nelygumø aukðtis Rmax - tai atstumas tarp profilio aukðèiau-
sios virðûnës ir þemiausio ádubos taðkø baziniame ilgyje.
Þingsnio rodikliai yra du: vienas matuojamas ant profilio vidurinës linijos ir
19
þymimas Sm, kitas - ant profilio virðûniø (S).
Vidutinis profilio nelygumø þingsnis Sm - tai profilio nelygumø þingsnio reikðmë
baziniame ilgyje:
1 n
Sm = ∑ S mi . (3.03)
n i=I
Vidutinis nelygumø þingsnis S - tai baziniame ilgyje nustatytas vidutinis atstumas
tarp charakteringiausiø profilio virðûniø:
1n
s= ∑ si . (3.04)
n i =1
Esant tokio pat dydþio aukðèio ir þingsnio rodikliams, pavirðiø kontaktas gali
bûti labai skirtingas. Jis priklauso nuo santykinio atraminio profilio ilgio
ηp
tp = 100% , (3.05)
l
η p - atraminis profilio ilgis, gaunamas kertant profilá linija, lygiagreèia vidurinei
linijai ir einanèia atstumu p nuo virðûniø linijos. Jis lygus atkarpø bi sumai
n
η p = ∑ bi . (3.06)
i =1
Atstumas p parenkamas ið eilës: 5; 10; 15; 20; 25; 30; 40; 50; 60; 70; 80; 90%
Rmax reikðmës.
Mikronelygumai detaliø pavirðiuje gali turëti kryptis: lygiagreèià (=), kryþminæ
( × ), radijalinæ ( R ), apskritiminæ (C) ir laisvà (M).
Pavirðiø ðiurkðtumas priklauso nuo jø apdirbimo baigiamøjø operacijø.
Pavyzdþiui, rodiklis Ra, liejant detalæ á smëlio formà, bûna apie 50 mm, frezuojant -
12...25 mm, græþiant ir pusiau glotniai tekinant - 3,2...6,3 mm, ðlifuojant labai
glotniai - 0,1...0,2 mm ir t.t.
Ðiurkðtumo rodikliai parenkami atsiþvelgiant á detaliø darbo sàlygas:
1) riedëjimo ir slydimo pavirðiams - Ra, Rz, tp ir mikronelygumø kryptis;
20
2) nejudamiems suleidimams - Ra arba Rz;
3) hermetiniø sujungimø pavirðiams - Ra arba Rz ir tp;
4) pavirðiams, kuriuos veikia kintamos apkrovos - Rmax, Sm arba S ir mikro-
nelygumø kryptis ir t.t.
Pagrindiniu pavirðiaus ðiurkðtumo kriterijumi laikomas rodiklis Ra. Detaliø, kuriø
matmenys yra tikslesniø kvalitetø, ðiurkðtumo rodikliai taip pat parenkami maþesni.
Pavyzdþiui, rodiklis Ra gali sudaryti nuo 1 iki 5% matmens tolerancijos, rodiklis
Rz - nuo 5 iki 20%.
Brëþiniuose pagal standartus VST 309-73 ir ST SEV 1632-79 pavirðiø ðiurkð-
tumo reikðmës nurodomos virð grafiniø þenklø (3.5, 3.6, 3.7 pav.)
3. 8 pav.
21
1. Gaminio pavirðiø ðiurkðtumo þenklai atvaizde þymimi ant kontûro linijø
(Ra = 1,25 mm ), iðkeltiniø linijø (Ra = 0,63 mm) arba ant iðnaðø linijø
lentynëliø (Rz = 20 mm ). Kai trûksta vietos, tai ðiurkðtumo þenklus
leidþiama þymëti ant matmenø linijø (Ra = 2,5 mm ) arba jø tæsinio
(3.9 pav.).
2. Pavirðiaus ðiurkðtumo þenklas, kuris turi lentynëlæ, pagrindinio áraðo
lentelës atþvilgiu þymimas taip, kaip pavaizduota 3.10 ir 3.11 paveiks-
luose, o kuris neturi lentynëlës - þymimas taip, kaip 3.12 paveiksle.
3. Jei visi gaminio pavirðiai yra vienodo ðiurkðtumo, tai brëþinio deðiniajame
kampe braiþomas ðiurkðtumo þenklas. Ðiuo atveju gaminio atvaizduose
ðiurkðtumas nenurodomas.
4. Jei gaminio pavirðiø ðiurkðtumas yra skirtingas, tai deðiniajame virðu-
tiniame brëþinio kampe þymima vyraujanèio pavirðiaus ðiurkðtumo reikð-
më ir skliausteliuose - þenklas (3.13 pav.).
5. Vienos detalës skirtingo ðiurkðtumo pavirðiaus ruoþai brëþinyje atskiriami
plona iðtisine linija ir nurodomas matmuo (3.14 pav.).
6. Nurodant keletà pavirðiaus ðiurkðtumo rodikliø, jø reikðmës raðomos
nuo virðaus þemyn tokia tvarka: pirmiausia uþraðomi profilio nelygumø
aukðèio rodikliai, paskui þingsnio ir profilio santykinio atraminio pavir-
ðiaus ilgio rodikliai.
3. 10 pav.
3. 12 pav.
3. 11 pav.
3. 13 pav. 3. 14 pav.
23
muose, kurios perduoda didelius galingumus. Krumpliaraèiø apskri-
timinis greitis gali bûti labai didelis. Ðiø pavarø krumpliaraèiai esti vidu-
tinio modulio. Jose svarbu iðlaikyti didelá tikslumà ir nuoseklø darbà be
vibracijos ir triukðmo.
3. Jëgos pavaros perduoda dideles jëgas, sukasi lëtai. Jø krumpliaraèiai
yra didelio modulio. Pagrindinis reikalavimas ðioms pavaroms - geras
krumpliø kontaktas, taisyklinga aðiø padëtis, tiksli kryptis.
4. Bendrosios paskirties pavaroms nekeliami aukðtesni tikslumo reikala-
vimai.
Krumpliaraèiai ir pavaros suskirstytos á dvylikà tikslumo laipsniø - nuo 1 iki
12 tikslumo maþëjimo kryptim. Jø tolerancijos ir suleidimai nustatyti standartais
ST SEV 641-77 ir ST SEV 642-77. Atsiþvelgiant á paskirtá, pavarø tolerancijoms
nustatytos tokios tikslumo normos: kinematinio tikslumo, kabinimo tolygumo ir
krumpliø kontakto. Kiekviena ið ðiø normø apibûdinama kompleksiniu tikslumo
rodikliu, kuris ir paþymimas vienu ið tikslumo laipsniø. Kinematinis tikslumas pri-
klauso nuo krumpliaraèiø apskritiminio þingsnio paklaidø, radijalinio krumpliara-
èio vainiko muðimo, krumpliaraèiø tarpcentrinio atstumo svyravimo ir kt. Paþymint
brëþinyje, jis nurodomas pirmuoju skaitmeniu. Pavyzdþiui, uþraðas 8-7-6 C ST SEV
641-77 reiðkia, kad kinematinis tikslumas yra 8 (ið dvylikos galimø). Antrasis
skaitmuo (7) apibûdina kabinimo tolygumà, t.y. kaip tiksliai perduodamas judesys
nuo vieno krumplio kitam. Krumpliø kontaktas nusako pavirðiø lietimàsi, kai judesys
perduodamas nuo vieno krumplio kitam. Jo tikslumas uþraðomas treèiuoju skaitme-
24
4.1 lentelë. Pagrindinës krumpliø sujungimo tipø charakteristikos
A Padidintas 3-12 IT 11 a VI
B Normalus 3-11 IT 10 b V
C Sumaþintas 3-9 IT 9 c IV
D Maþas 3-8 IT 8 d III
E Labai maþas 3-7 IT 7 h II
H Nulinis 3-7 0 h II
niu (6). Krumpliaraèiai pavaroje sujungiami, paliekant tam tikro dydþio ðoniná tarpelá
tarp krumpliø nedarbiniø pavirðiø (4.1 pav.).
Ðoninis tarpelis reikalingas tam, kad krumpliaraèiø pavarai bûtø galima sudaryti
normalias tepimo sàlygas, kompensuoti temperatûrines deformacijas, surinkimo
paklaidas ir kt. Nepriklausomai nuo krumpliaraèiø tikslumo laipsnio, standarte
nustatyti ðeði sujungimo tipai (4.1 lentelë), kurie nurodomi uþraðo gale.
Kai ðoninio tarpelio tolerancija yra kita, negu pateikta 4.1 lentelëje, tuomet ji
nurodoma uþraðe, pvz., 8-7-6 Ba ST SEV 641-77. Kai visos normos yra vienodo
tikslumo laipsnio ir ðoninio tarpelio tolerancija atitinka rekomenduojamà,
krumpliaraèiai gali bûti paþymëti taip: 7-C ST SEV 641-77. Esant reikalui, gali
bûti nurodyta tarpcentrinio atstumo nuokrypos klasë (VI) ir jn reikðmë (151 mm),
min
pavirðius (4.3 pav., a) arba pagal iðoriná skersmená (4.3 pav., b).
Plaèiausiai paplitæs pirmasis centravimo bûdas. Ávorës iðdroþos ploèiui e
nustatyta viena pagrindinë nuokrypa H 7, 9 ir 11 tikslumo laipsniø, o krumplio
storiui - deðimt pagrindiniø nuokrypø - a, c, d, f, g, h, k, n, p, r 7-11 tikslumo
laipsniø. Suleidimai atliekami tik skylës sistemoje.
Brëþiniuose evolventiniai iðdroþiniai sujungimai þymimi, nurodant nominaliná
sujungimo skersmená D, modulá m ir suleidimà. Pvz., centruojant pagal ðoninius
krumpliø pavirðius, kai D=50 mm, modulis m=2 mm: 50×2×9H/9g; centruojant
pagal ðoniná skersmená: 50×H7/g6×2.
Trikampio profilio iðdroþiniai sujungimai daþniausiai naudojami vietoje
presuojamøjø sujungimø, ypaè kai reikia sujungti nedidelio skersmens velenëlá su
spalvoto lydinio detale ar plonasiene ávore. Jø krumpliø skaièius bûna nuo 15 iki 70,
modulis - nuo 0,3 iki 0,8 mm. Trikampio profilio iðdroþiniai sujungimai nestandar-
tizuoti, centruojami pagal krumpliø ðonus.
Tolerancijos ir suleidimai parenkami vadovaujantis normatyviniais dokumentais
ir ST SEV 656-66 rekomendacijomis.
4. 6 pav.
29
Kai sujungimams naudojamos smeigës, tolerancijos nurodomos viduriniajam
D2, d2, iðoriniam d ir vidiniam D1 skersmenims (4.7 pav.).
Ðiuose sujungimuose smeigë á korpusà ásukama su tam tikro dydþio ávarþa.
Atsukant verþlæ, smeigë ið korpuso neturi iðsisukti.
Brëþiniuose srieginiø detaliø suleidimai þymimi nurodant sriegio tipà, nominaliná
matmená, þingsná ir suleidimà (4.2 lentelë).
Uþraðant srieginá sujungimà verþlës tolerancija nurodoma skaitiklyje, varþto -
vardiklyje. Kai sujungimo ilgis nestandartinis, uþraðo gale nurodomas jo ilgis mm,
6H
pvz., M 12 × 1 − − 25 .
6g
Sriegiai su ávarþa brëþiniuose uþraðomi nurodant skersmená, lizdo vidurinio,
vidinio skersmens tolerancijas (skaitiklyje) ir smeigës vidurinio skersmens
tolerancijà (vardiklyje), pvz. M12-2H5C/3p.
4. 7 pav.
30
4.2 lentelë. Sriegiø þymëjimo pavyzdþiai
Literatûra
1. A.Baltrimas. Inþinerinë grafika. V., Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1995,
344 psl.
2. H C.Êîçëîâñêèé, À.Í.Âèíîãðàäîâ. Îñíîâû ñòàíäàðòèçàöèè,
äîïóñêè, ïîñàäêè è òåõíè÷åñêèå èçìåðåíèÿ. Ì., Ìàøèíîñòðîå-
íèå, 1982.
3. À.È.ßêóøåâ. Âçàèìîçàìåíÿåìîñòü, ñòàíäàðòèçàöèÿ è òåõíè÷åñêèå
èçìåðåíèÿ. Ì., Ìàøèíîñòðîåíèå, 1979, 287 ñòð.
31
Turinys
Pratarmë ................................................................................................................ 3
1. Matmenys ......................................................................................................... 4
2. Suleidimai ....................................................................................................... 13
3. Pavirðiø ir formø tikslumas ............................................................................ 16
4. Sudëtingos formos detaliø tikslumas .............................................................. 22
4.1. Krumpliaraèiø pavarø tolerancijos ...................................................... 22
4.2. Iðdroþiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................. 25
4.3. Pleiðtiniø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................... 27
4.4. Srieginiø sujungimø tolerancijos ir suleidimai .................................... 28
Literatûra ............................................................................................................ 31
Jonas Tiðkevièius
DETALIØ MATMENØ, PAVIRÐIØ IR FORMØ TIKSLUMAS