1.1.16. Eiluts pakaitiniais enklais. Absoliutus konvergavimas.

Imkime realij skaii eilut kad eilut yra pakaitiniais enklais.

a
n =1

, kai nariai an gali gyti bet kur enkl. Tuomet sakome,

1o. Alternuojanios eiluts. Eiluts, kuriose nari enklai nuosekliai pasikartoja, t.y.

( 1)
n =1

n +1

cn , cn > 0 vadinamos alternuojaniomis eilutmis.

Teorema. (Leibnico). Jeigu alternuojanios eiluts nariai sudaro nykstam sek, t.y. cn +1 < cn , n 1 ir konverguoja. lim cn = 0 , tuomet eilut c1 c2 + c3 c4 +
n +

S 2 n = ( c1 c2 ) + ( c3 c4 ) +

Imkime eilutes c1 c2 + c3 c4 +

dalin sum S 2n , kuri sudaro lyginis nari skaiius. + ( c2 n 1 c2 n ) . Dalin suma teigiama ir didja, kai n n + 1 . Antra
( c2 n 2 c2 n 1 ) c2 n ,

vertus, i suma aprta, nes

0 S 2 n = c1 ( c2 c3 ) ( c4 c5 )

t.y. 0 S 2 n < c1 . Todl egzistuoja monotonikai didjanios ir aprtos sekos riba S = lim S 2 n . Tuo paiu
n +

gauname, kad S 2 n 1 = S 2 n + c2 n ir lim S 2 n 1 = lim S 2 n + lim c2 n = S . Reikia, tiek lyginio tiek nelyginio
n + n + n +

nari skaiiaus nari sumos turi t pai rib. Taigi apskritai turime S n S , kai n + . Ivada. Remiantis teorema, gauname eiluts sumos vertin 0 < S < c1 . I ia taip pat galime gauti eiluts liekanos rn = ( cn +1 cn + 2 + cn + 3 ) (enklas priklauso nuo n lygikumo) vertin, kur galime urayti rn < cn +1 . Absoliuti paklaida, keiiant alternuojanios eiluts sum jos daline suma, nevirija pirmojo i atmetam liekanos nari absoliuios reikms, kitaip sakant, gauname, kad S S n < cn +1 . is faktas svarbus praktiniuose skaiiavimuose. 1 Pavyzdys. 1 + + +
1 2 1 3 1 4 1 5 1 6 + ( 1)
n +1

1 + n
1 tikslumu. 101

i eilut konverguoja, nes teoremos slygos ipildomos. Eiluts suma egzistuoja ir S = ln 2 (rodym pateiksime vliau). Pam, pvz., 100 nari gausime ln 2 artin 2o. Imkime eilut pakaitiniais enklais a1 + a2 + a3 + a4 +
a1 + a2 + a3 +

ir nagrinkime eilut + an + .

Teorema. Jeigu konverguoja eilut

a
n =1

, tai konverguoja ir eilut

a
n =1

Akivaizdu, kad 0 an + an 2 an , n = 1, 2, . Kadangi 2 an yra konverguojanios eiluts narys, tai, remiantis eilui palyginimo poymiu, konverguoja ir eilut, kurios bendrosios narys yra

an + an . Tuomet konverguoja ir eilut

a
n =1

, kuri galima urayti dviej konverguojani eilui

(a
n =1

+ an

ir

a
n =1

skirtumu.

Uduotis. rodykite i teorem, remdamiesi Koi konvergavimo poymiu.

1 1 1 1 1 + + + (pliusas, du minusai, trys pliusai, keturi minusai ir 22 32 42 52 62 1 1 1 t.t.) konverguoja, nes eilut 1 + 2 + 2 + + 2 + yra konverguojanti (kodl?). 2 3 n

2 Pavyzdys. Eilut 1

Apibrimas. Skaii eilut

a
n =1

vadinama absoliuiai konverguojania, jeigu konverguoja eilut

a
n =1

. Tuomet gauname tokius sryius:

(konv.)

a
n =1

a
n =1

(konv.), taiau

a
n =1

eiluts konvergavimas dar neimplikuoja eiluts

a
n =1

konvergavimo, t.y. atvirkias teiginys nra apskritai teisingas. 3 Pavyzdys. Eilut

( 1)
n =1

n +1

1 konverguoja, bet eilut sudaryta i nari moduli n

n
n =1

diverguoja.

Tokiu atveju sakome, kad skaii eilut

a
n =1

konverguoja santykinai (reliatyviai).

Pastaba. Nagrinjant eiluts absoliutj konvergavim naudotini visi minti poymiai, taikyti teigiamoms eilutms. 3o. Eiluts nari grupavimas ir perstatos. Prisiminsime, kad konverguojanioje eilutje galime grupuoti narius, nekeiiant j idstymo tvarkos. Eiluts suma nesikeiia. Jeigu nagrinti eiluts nari perstatas, tuomet svarbu, ar eilut konverguoja santykinai ar absoliuiai. Imkime jau inom eilut
1

( 1)
n =1

n +1

1 1 1 1 =1 + + n 2 3 4

. Ji konverguoja, todl turime, kad

1 1 1 1 1 1 1 + + + = S ir 2 3 4 5 6 7 8 1 1 1 1 1 0+ +0 +0 +0+ +0+ = S . 2 4 6 8 2 3 = S. 2

Kadangi abi eiluts konverguoja, tai ir j suma yra konverguojanti, todl gauname
1 1 1 1 1 1 1+ + + + + 3 2 5 7 4 9

Kairje pusje turime eilut, kur sudaryta i duotosios, sukeitus narius nurodyta tvarka vietomis, taiau sum gauname kitoki! is faktas aikinamas tuo, kad duota eilut konverguoja, bet neabsoliuiai. Suformuluosime Rymano teorema ( be rodymo).

Rymano teorema. Jeigu eilut

a
n =1

konverguoja reliatyviai, tai, imant bet kur skaii L , baigtin

ar lyg , galima tos eiluts narius perstatyti taip, kad gautosios eilutes suma bt lygi L . (rodymas, pvz. , G. Fichengolcas. Matematins analizs pagrindai II, 37 p.) Kita vertus, teisinga Dirichl teorema (perstatos teorema). Jeigu eilut

a
n =1

konverguoja absoliuiai, tai eilut, gauta i duotosios, perstaius narius

vietomis, taip pat konverguoja ir turi t pai, kaip ir pradin eilut, sum. (rodymas ten pat). 4o. Eilui daugyba. Tarkime, kad turime eilutes

an ir
n =1

bn , kurios konverguoja ir
n =1

a
n =1

= A,

b
n =1

= B . J daugyb apibriame taisykle

+ + + an bn = cn , cn := ak bs k + s = n +1 n =1 n =1 n =1
k 1, s 1

arba, kitaip paraius,

+ + an bn := a1b1 + ( a1b2 + a2 b1 ) + ( a1b3 + a2 b2 + a3b1 ) + n =1 n =1 kiekvienuose skliaustuose indeks suma lygi n + 1 . + ( a1bn + a2 bn 1 +
+

an b1 ) +

, t.y.

Tuomet teisinga teorema: jeigu eiluts

a
n =1

ir

b
n =1

konverguoja absoliuiai, tuomet ir

eilut, sudaryta i idstyt bet kuria tvarka nari ai ir b j sandaug ai b j

+ n =1

( i = 1, 2,3,; j = 1, 2,3,) ,
+ n =1

konverguoja absoliuiai ir gautos eiluts sum lygi C = AB; A = an , B = bn ; Pabandykite rodyti. Pastebsime atskirai, kad galima rodyti i teorem, pareikalavus, kad tik viena i eilui konverguoja absoliuiai, o kita santykinai. 5o. Kompleksini skaii eilut eilut

w ,
n =1 n

wn = un + ivn , konverguoja absoliuiai, jeigu konverguoja

w
n =1

I bendrojo eilui konvergavimo kriterijaus gauname, kad kiekviena absoliuiai konverguojanti eilut yra ir konverguojanti eilut. I dvigub nelygybi
un wn un + vn vn

turime, kad absoliutus eiluts

w
n =1

konvergavimas ekvivalentus dviej realij eilui

u ir v
n =1 n n =1

absoliuiam konvergavimui, t.y.

u
n =1

ir

v
n =1

konvergavimui.

Todl aiku, kad eilutms su kompleksiniais nariais, konverguojaniomis absoliuiai, taikoma teorema, jog eiluts nari pastatos nekeiia eiluts sumos. Jeigu dvi eilutes kompleksiniais nariais, konverguojanias absoliuiai sudauginsime, tai gausime absoliuiai konverguojani eilut, kurios suma yra lygi duot eilui sum sandaugai.

Udavinys. rodykite, kad eilut eilut

+

a b
n =1

n n

, ( an ir bn kompleksiniai skaiiai) konverguoja, jeigu

n +

( an an+1 ) konverguoja absoliuiai,

n =1
+

lim an = 0 ir dalins sumos eilutje

b
n =1

aprtos

(Dedekindo konvergavimo poymis eilutei). 4 Pavyzdys. Itirkime eilut

n =1

n(2 + i) 3n

Imkime eilut, sudaryt i nari moduli. Gauname eilut

n =1

n 2+i 3n

n 5n 3n , kuri remiantis n =1

Dalambero poymiu, konverguoja. Reikia, duotoji eilut konverguoja absoliuiai. 5 Pavyzdys. Itirkime eilut Moduli eilut
Re
i n + ( 1) = n =1 n n =1 2 n
+ n

in n. n =1

n =1

=
+

1 yra diverguojanti eilut. Pam eiluts realij ir menamj dalis n

n 1

ir Im

i n + ( 1) , gauname, kad, remiantis Leibnico poymiu, jos = n =1 n n =1 2 n 1

konverguoja. Todl duotoji eilut konverguoja, bet neabsoliuiai.