1

Graf teorija
Pareng Kstutis Matuliauskas

2010 m. liepos 7 d.

2
Uraams
1 leidimas 2010.01.28
2 leidimas 2010.07.07

3
vadas
Pratarm
Parengta pagal E. Manstaviiaus knyg Diskreioji matematika: kombinatorikos ir graf teorijos
pradmenys. Taip pat pagal G. Skersio dstomo kurso Graf teorija paskaitose pateikt mediag.
Konspektas skirtas studentams, kuri studij programoje yra traukta teorija apie grafus.
Kai kuriems apibrimams, aikumo dlei, yra pateiktos kelios ekvivalenios formuluots. Pabaigoje
pateikti keli tipini sunkesni udavini sprendimai.
Prie paskutins konspekto versijos rengimo aktyviai prisidjo dstytojas G. Skersys.
Turinys
1 skyrius. vadas .................................................................................................................................. 3
2 skyrius. Trumpiniai, simboliai, priminimui ...................................................................................... 4
3 skyrius. Apibrimai ......................................................................................................................... 5
4 skyrius. Teoremos, lemos, ivados ................................................................................................... 9
5 skyrius. Karkasinio medio ivedimo bdai ................................................................................... 12
6 skyrius. Ekonomiko medio paiekos algoritmai .......................................................................... 13
7 skyrius. Prferio kodo paiekos algoritmai ..................................................................................... 14
8 skyrius. Udavini sprendimo pavyzdiai ...................................................................................... 15



4
Trumpiniai, simboliai, priminimui

Trumpiniai
n-arg. n-argument
ym. - ymime
t.t.t. tada ir tik tada

Si olia mb i
B A poaibis(A B) A L B,
junga(A+B)

, B : A tikras s poaibis(A<B) A c B i
A B
A B A*B)
U s
r sankirta(
\ B skirtumas(A-B) A
egzistuoja

neegzistu ja
(a,b,c) suma(a+b+c)
+
kiekviena
3 o
m
priklauso
v
e
e nepriklauso
ekvivalentus

U = {X,Y} nesutvarkyta pora, t.y. galima sukeisti poros
elementus vietomis.
G = (V,E) sutvarkyta pora, t.y. negalima sukeisti poros
elementus vietomis.
Priminimui

Injekcija, bijekcija, siurjekcija tai atvaizdis i aibs X aib Y : X Y.






Derini skaiiaus irai ka (n, k e H):
C
n
k
= C
n
n-k
= [
n
k
=
n!
k! (n -k)!

sidmtinos taisykls:
u! = 1
[
n
n
= 1 [
n
1
= n
[
n
u
= 1 [
n
k
= u, koi k > n



Injekcija

Bijekcija Siurjekcija

5
Apibrimai
(Pastaba: pariebintu pasvirusiu riftu pateikti alternatyvs apibrimai-paaikinimai, be isireikimo kitais apibrimais)
Grafas tai aibi pora (Virns; briaunos). [ ym. G = (V,E) ]
G grafas; V virni aib; E nesutvarkyt virni por arba briaun (lank) aib.
Vaizdavimas grafikai: Vaizduojant graf virns ymimos takais, briaunos linijomis.
Gretimos(kaimynins) virns virns, sujungtos briauna.
Paprastasis grafas tai grafas be kartotini briaun.
Plokiasis grafas tai grafas, kurio briaunos ploktumoje nesikerta.
Kelias tai briaun seka i virns A irn B. v
Paprastasis kelias tai kelias, kai per v virn einame ne daugiau kaip 1 kart.
Ciklas tai paprastasis kelias, sudarytas bent i 3 virni, kuris prasideda ir baigiasi toje paioje
virnje.
Tuiasis grafas ka nei viena briauna. [ ym. E
n
, m = 0 ] i 3
Jungusis grafas je kelias tarp bet kuri dviej virni. i +
Pilnasis grafas jei + briauna, jungianti bet kurias dvi virnes. [ ym. K
n
, m = C
n
2
]
Grafas su svoriais grafo briaunos turi priskirtas skaitines reikmes.
Orientuotas grafas visos briaunos turi krypt.
Lankas orientuota grafo briauna, turinti krypt.
Digrafas grafas G = (V,E), kur virni poros xy yra sutvarkytos.
Pastaba: Digrafo vaizdavime nurodomos briaun kryptys.
Multigrafas tai pora (V,E), kur E yra imamas kaip briaun rinkinys (eima) su pasikartojimais.
Briaunai incidenios virns tai briaunos xy galai.
Virnei incidenios briaunos tai briaunos, ateinanios virn.
Numeruotasis grafas tai grafas su numeruotomis virnmis.
Izomorfikas grafas tai grafas panaus kit graf, skiriasi tik virni ymjimas.
Kai G = (V,E) ir G = (V,E):
Grafai vadinami izomorfikais jei + bijekcija : I - I, kur su v briauna xy tenkinama slyga:
xy e E (x)(y) e E.
Digrafai vadinami izomorfikais jei + bijekcija : I - I ir atvaizdis ilaiko ir briaunos
krypt.
Multigrafai vadinami izomorfikais jei + bijekcija : I - I ir slyga yra tenkinama v i
kartotini briaun.
Numeruotieji grafai vadinami izomorfikais jei + bijekcija : V V ir atvaizdis ilaiko ir
virni numeracij. Kitaip tariant tai visikai lygs grafai.

Izomorfik graf pavyzdys:
,
b a c c
a b

6

Baigtinis grafas tai grafas su baigtinmis, virni V ir briaun E, aibmis.
Kilpa tai briauna tarp tos paios virns, t.y. briauna xx.
Aibs galia tos aibs element skaiius. [ Aibs A galia ym. |A| ]
V aibs galia (virni skaiius) ymimas |V| = n 1; [ ym. n ]
E aibs galia (briaun skaiius) ymimas |E| = m 0; [ ym. m ]
Grafo eil skaiius n (virni sk.).
Grafo didumas skaiius m (briaun sk.).
Grafo briaun susikirtimo tak skaiius ploktumoje skaiius Cr. [ ym. Cr(G) ]
Grafo skaitiniai parametrai eil, didumas, minimalus briaun susikirtimo skaiius.
(j yra ir daugiau jungumo komponeni skaiius, minimalusis ir maksimalusis laipsniai, skersmuo,..)
Grafo poaibis tai grafas, sudarytas i kito grafo virni I c I ir briaun E c E poaibi.
Pografis tai grafo poaibis. V c V, E c E. [ Danai ym. G ]
Virni aibje V indukuotasis pografis tai pografis, kurio virni aib yra F, o briaun aibje
yra visos pradinio grafo briaunos, jungianios pografio virnes. [ ym. G[V] ]
Jungus pografis jei + kelias tarp bet kuri pografio virni.
Grafo sutraukimas tai grafo virni x ir y sutapatinimas, imetus briaun xy.
Virns laipsnis (valentingumas) tai briaun, ateinani virn, skaiius. [ ym. (x) ]
Izoliuotoji virn tai virn, kurios laipsnis yra 0. [(x) = 0 ]
Minimalus grafo laipsnis tai maiausias virns laipsnis grafe.
Maksimalus grafo laipsnis tai didiausias virns laipsnis grafe.
K-reguliarusis (k-valentis) grafas tai grafas su vienodais minimaliu ir maksimaliu laipsniais.
Skaiius k tas laipsnis. (Vis grafo virni laipsniai yra lygs k)
Savyb: Kubinis ir Petersono graf va ai yra tri leniai.
Graf sjunga tai grafas (V v, E E), suuaiytas i 2 giaf. [ ym. G G ]
Pastaba: Banai giaf sjungoje viinms yia keliamas ieikalavimas netuiti benui viini.
Graf suma tai graf sjunga, papildomai ivedant visas briaunas jungianias V ir V virnes.
[ ym. G+G ]
Kelias tai briaun ir virni seka i virns A virn B.
Trasa tai kelias, kur sudaro tik skirtingos briaunos.
Udaras kelias tai kelias, kuri prasideda ir baigiasi toje paioje virnje. J sudaro bent 3 virns.
Udara trasa tai trasa, kuri prasideda ir baigiasi toje paioje virnje. J sudaro bent 2 virns.
Grandin tai udara trasa.
Takas tai kelias/trasa, kuriame visos vidins virns skirtingos. [ ym. P=x
1
x
2
... ]
Ciklas (grandis) tai udaras takas, sudarytas bent i 3 virni. [ ym. P=x
1
x
2
... ]
Ciklas tai bent 3 skirtingas virnes apimanti briaun ir virni sek, kuri prasideda ir usibaigia
toje paioje virnje, bei visos j sudaranios vidins virns yra skirtingos. [ ym. P=x
1
x
2
... ]

7

Dilerio ciklas(Eulerio ciklas) tai grandin, sudaryta i vis grafo briaun.
Dilerio ciklas tai seka, i bent 2-j grafo virni ir vis skirting grafo briaun, prasidedanti ir
usibaigianti toje paioje virnje.
Hamiltono ciklas tai ciklas, apimtas visas grafo virnes.
Dilerio grafas grafas, kuriame + Dilerio ciklas.
Hamiltono grafas grafas, kuriame + Hamiltono ciklas.
Grafo jungumo komponent tai maksimalus jungus pografis.
Grafo jungumo komponent tai grafo poaibis, kuris apima visas grafo virnes, arba prie jo
nebegalime prijungti jokios kitos grafo virns, nes jis tampa nejungiu.
Ikarpos virn virn, kurios atmimas keiia grafo jungumo komponeni skaiius.
Tiltas briauna, kurios atmimas keiia grafo jungumo komponeni skaii .
Atstumas d tai trumpiausio tako ilgis tarp virni x ir y, jeigu toks takas +. Kitu atveju atstumas
laikomas begaliniu. [ ym. d(x,y) ]
Dvidalis (dvispalvis, bichromatinis) grafas tai grafas, kur sudaro 2 pografiai ir v grafo briauna jungia
pirmojo ir antrojo pografi virnes. I' U I'' = I , I' r I'' = .
Savyb: Dvidalis grafas neturi nelyginio ilgio grandini.
Pilnasis dvidalis grafas tai dvidalis grafas, kurio visos aibs F' virns sujungtos su visomis aibs
F'' virnmis. [ ym. K
k,l
]
Beciklis grafas grafas, neturintis cikl.
Mikas tai beciklis grafas.
Jungusis mikas tai beciklis grafas, kuriame + kelias tarp bet kuri jo virni.
Medis tai jungusis mikas.
Medio skaitiniai parametrai eil ir didumas. (Taip pat yra ir kit parametr)
Jungiantysis medis tai medis, kurio virni aib sutampa su visa grafo virni aibe, o briaun aib
yra grafo briaun aibs poaibis.
Karkasinis medis (karkasas) tai mini alus jungiantysis medis. m
Karkasas tai beciklis grafas, kuriame + kelias tarp bet kuri jo virni, o virni aib sutampa su
visa grafo virni aibe, o briaun aib yra grafo briaun aibs poaibis.
Ekonomikas medis tai toks karkasinis medis, kurio briaunos turi skaitines reikmes, kad bendra
skaitini reikmi suma bt maiausia.
Ekonomikas medis tai toks beciklis grafas, kuriame + kelias tarp bet kuri jo virni, kurio virni
aib sutampa su visa grafo virni aibe, briaun aib yra grafo briaun aibs poaibis, o grafo briaunos
turi skaitines reikmes, kad bendra t skaitini reikmi suma bt maiausia.
(Medio) vienatis (vienatinumas) tai vienintelis galimas (medio) atvejis duotomis slygomis.
Ekonomiko medio vienatis taip apibdinamas faktas, kad + vienintelis ekonomikas medis(kai
medio kainos funkcija yra injektyvi).

8

ordano kreivs tolydios ploktumos kreivs, kuri v nelieia ir nekerta savs paios, iskyrus
galinius takus.
Planarusis grafas tai grafas, kur galima ordano kreivmis pavaizduoti ploktumoje.
Planarusis grafas tai grafas, turintis izomorfik vaizd (skiriasi tik virni ymjimas) ploktumoje
su ordano kreivmis vaizduojamomis briaunomis.
Plokiasis grafas tai ploktumoje ivestas planarusis grafas.
Grafo veidas tai ploktumos sritis, apribota plokio grafo briaunomis.
Savyb: Visi ploktieji grafai turi begalin veid.
emlapis tai plokiasis grafas (be tilt), kartu su savo veidais.
Valstybs tai grafo veidai emlapyje.
Grafo talijos apimtis tai maiausias grafo ciklo ilgis ( 3 g < ). [ ym. g ]
Chromatusis grafo skaiius tai minimalus skirting spalv skaiius, reikalingas norint nudayti grafo
virnes taip, kad v dvi gretimos virns bt skirting spalv. [ ym. (G) ]
Junginys tai grafo ir jo pografio pora. [ ym. (G,G) ]
aknis tai numeruoto medio viena iskirta virn.
akninis medis tai numeruotas medis su viena iskirta virne.
Cayleyio medis tai akninis medis.
akninis mikas tai baigtinis aknini medi rinkinys.
Miko aknis tai aknin mik su di akn rink darani me inys.
vaigdinis grafas jungaus grafo 6 = (F, F) atvejis medis T = (F, F'), kai atstumas d visada 1.
I(n, n -1) = 1.



Abstraktus grafas grafas, kuriame nesuymtos virns. Reikiantis suymt graf aib.

Dvejetainis (binarinis) medis medis, kuris turi vien 2-ojo laipsnio virn (akn), o kit virni
laipsniai yra 3 (vidins vir n s ed io lapai). ) arba 1 (m
Prferio kodas tai seka o = (o
1
, , o
n-2
) , vienareikmikai priskirta mediui G, kurio virni seka
sunumeruota I = {x
1
, , x
n
]
, ,
=
b a a c c b
a b c

9
Teoremos, lemos, ivados
Bendros teoremos
1 teorema. Galima sudaryti 2
n(n-1)2
skirting n-tosios eils numeruotj graf.
2 teorema. Grafas yra jungi pografi s junga.
3 teorema. Grafas yra mikas t.t.t., kai v virni por jungia ne daugiau kaip vienas takas.

Mikas ir mediai
4 teorema. ie tvirtinimai yra ekvivalents:
1. G yra medis;
2. G yra minimalus jungus grafas, t.y. bet kurios briaunos atmimas i grafo padidint jungumo
komponeni skaii;
3. G yra maksimalus beciklis grafas, t.y. sujungiant bet kokias negretimos virnes bt
sukuriamas ciklas.

Optimizavimo problema
5 teorema. Konspektuose patekti 3 ekonomiko medio paiekos algoritmai duoda ekonomikus
medius. Jei kainos funkcija yra injektyvi, tai ekonomikasis medis yra vienintelis.
Ekonomiko medio vienatis. Jei kainos funkcija yra injektyvi, tai toks medis yra vienintelis.

Grafo parametr ryiai
Eulerio lema. Grafo virni suma yra lyginis skaiius. laipsni
io vir ni kiekis grafe
2 ivada. Tarkime, kad J(0) =
1
|v|
1 ivada. Nelyginio laipsn yra lyginis skaiius.
o(x)
x e v
yra vidutinis grafo laipsnis, ir
e =
|L|
|v|
vidutinis briaun skaiius, tenkantis vienai virnei. Tada e(0) = J(0) 2 .
2 lema. Jei 0' = (I', E') ir '', E '' = ieji grafai su aibi galiomis: 0'' = (I '') , I'(I , du piln
|I'| = n
1
, |I''| = n
2
= , n
1
+n
2
n .
Tai grafo 6' U 6'' didumas didiausias, kai n
1
= n -1, o n
2
= 1 .
6 teorema. Jei n grafo eil, m neni kiekis, tai: didumas, o k jo jungumo kompo
n -k m
(n -k)(n -k +1)
2

1 ivada. Maksimalus nejungaus grafo briaun ska s:
(n-1)(n-2)
2
iius lygu .
2 ivada. Jei n-tosios eils grafas turi daugiau nei
(n-1)(n-2)
2
briaun, tai jis yra jungus.

7 teorema. n-tosios eils grafas yra medis t.t.t., kai jo didumas lygus n-1.
1 ivada. n-tos eils grafo jungianiojo medio didumas yra n-1.
2 ivada. n-tos eils miko i k medi didumas lygus n-k.



10

Grafo planarumas
Dilerio teorema(1752). Jei G jungus e o m didumas, f valstybi skaiius, tai: mlapis, n j eil,
n - m + = 2
9 teorema. Planarusis n 3 eils jungus grafas turi
m n S -6
briaun. Jei toks grafas turi maiausio cikl, tai: ilgio S g <
m
g(n -2)
g -2

Ivada. Pilnas grafas K
5
ir dvidalis grafas K
3,3
yra neplanarieji.
Pastaba. Jungaus plokio grafo minimalus laipsnis nevirija 5.

10 teorema. Tegu Cr(6) yra n 3-os eils grafo G briaun susikirtimo tak skaiius, vaizduojant
j ploktumoje. Tada:
Cr(0) m Sn + 6
Pastaba. 1982 metais buvo pastebta, kad:
Cr(0) c - m
3
n
2
, kur c > u, koi m 4n

Grafo virni spalvinimo problema
11 teorema. Jei A(6) yra maksimalus grafo laipsnis, tai (6) A(6) + 1 .
3 lema. v planarusis grafas turi ne didesnio kaip penktojo laipsnio virn.
12 teorema v planarusis grafas yra 5-spalvis. .
Ivada. v emlapis yra 5-spalvis.
13 teorema. v emlapis yra 4-spalvis.



11

Medi skaiius
Cayleyio teorema. I viso galime sudaryti n
n-2
skirting (izomorfik arba ne) numeruot n eils
medi.
Ivada. Yra d
n
= n
n-1
aknini n eils medi.
15 teorema. Jei q
n
n-tosios eils ak in ik i i: n i m skai us, ta
q
n
=
J
n+1
n +1
= (n +1)
n-1


16 teorema. Teisingas rekurentinis sryis (C
1
= 1) :
(Dvetaini med , N ap kiekio formul) i turini l ,
C
N
= (C
N
C
N-k
)
N-1
k=1

Be to:
C
N
=
1
N
_
2N -2
N -1
]

Pastaba. Vidutinis tako nuo aknies iki lapo ilgis ireikia algoritmo, pavaizduoto dvejetainiu mediu,
efektyvum.

12
Karkasinio medio ivedimo bdai
1 bdas. Jungiame (vadinasi, lias tarp v virni poros) + ke grafe G = (V,E):
1. Fiksuokime virn x e V .
s = | I \ {x] | = n -1 , s <
2. Apibrkime skaii s:
(ia s maksimalus manomas tako ilgis, i virns x labiausiai nutolusi grafo G virn)
3. Virni rtanius poaibius V
0
, V
1
, ...
S
: aib V suskaidykime nepersike , V
F
|
= {y e I J(x, y) = i ] , kur i = 0,1, .., s; v ={ v
1
, ..., v
z
}
(ia d trumpiausio tako ilgis tarp virni x ir y, kuris jungiaus grafo atveju visada +)
T.y.:
F =

, i = 0 {y e I J(x, y) = u ]
...
|
= , i = 1, .., s-1
, V
0
= {x}, V= { x, v
1
, ..., v
z
}
F {y e I J(x, y) = i ]
...
F
S
= y e I J(x, y) = { s ] , i = s
4. Jei y
i
e V
i
, tai + x y x
i
takas z
1
. . . z
|-1 |
.
5. Pasteb kad F
j
= u,1, , i , > .
P = y
kime, , kur ] = koi i u
6. Taigi, v y
i
e V
i
rasime y
|-1
e I
-1
tok, kad y
|-1
i
y
|
e E .
7. a t, keli galim pasirinkime vien. I, g lb ybi
8. Kai y perbgs V , o y' s virns, briaunos
yy ir sudarys briaun aib
bus virnei y priskirtos, pradinei x artimesn
F':
I = (I, E), E = { yy y e I, y = x ]
9. Kadangi v y i x patenkama tik vienu keliu, grafas T neturi cikl. Taigi, T - karkasinis medis.
Indukcinis bdas.
1. Tegu V 6 n Z naud virni aib. vis = (F, F) vir grafo G
Z = = F
|-1
2. Imkim ) - medis. Fiksuojame nauj Z = {x
grafo i aib, o jau pa ot
Pradioje = {]. T
|
( F
|
, F
|
) ir | > 1 , tai Z uomet, jei T .
e x e V . Tada T
1
: = ( {x], ].
3. Isirenkame virn y e (F \ Z) toki, kad j jungt briauna su virne z e Z. Fiksuojame
nauj Z = Z U {y].
Pvz.: jei k=2, tai medis T
2
: = ( {x, y], {xy] ) , o Z = {x, y] .
Kitaip tariant:
1) Tarkime, kad jau sukonstravome medi sek:
I
1
c I
2
c . . . I

c . . . c I
k
c 0
(ia T i-tosios eils medis, i medio eil)
i
2) Jei k < n = |V| , tai pora (y,z) tokia, kad:
z e I(I
k
) , y e I \ I(I
k
)
( ia V(T
k
) - T
k
virni aib, ir zy e E )
Prieingas atvejis prietaraut grafo G jungumui.
3) Apibrkime T
k+1
:
I
k+1
= (I(I
k
) U {y], E(I
k
) U {zy])
4. Kartojame 3-ij ingsn iki tol, kol Z tampa lygus V, o V tam ygus {]. pa l
5. Baigtiniame grafe is procesas baigtinis. Jis baigiasi, kai k = n.

13
Ekonomiko medio paiekos algoritmai
1. Turime pilnj n-tos eils graf G=(V,E) ir apib inos funkcij: rt ka
: E - R
+

Reikia ivesti kark me T): asin d T = (F, F'), tok, kad bendra medio T kaina F(
F(I) = (xy)
xy e E'
, io (xy) - koinos unkci]o
bt maiausia.
2. Prisiminkime 4-j teorem:





3. Nordami surasti ekonomik med, taikykime vien i 3 jo paiekos algoritm:
1 algoritmas (paieka pagal maiausi kain):
1. Imame briaun e = xy e F su maiausia kaina:
(c) = min
xy e E
(xy) ;
2. I likusi briaun irenkame pigiausi;
3. Proces kartojame su slyga, kad irenkamos briaunos nesudaryt ciklo.
Procesas baigtinis, o gautasis grafas, kaip maksimalus beciklis grafas, pagal 4 teoremos 3 punkt, bus
karkasinis medis.

2 algoritmas (paieka pagal didiausi kain):
didiausia kaina:
(c) = mox
E
(xy) ;
1. Imame briaun e = xy e F su
xy e
2. T pat kartojame su grafu 6 \ {e] , t.y. 0 - c;
ir j atimame i grafo G;
3. Proces baigiame, kai kitas bet kurios briaunos atmimas padidint grafo jungumo komponeni
skaii.
Gautasis grafas, kaip minimalus jungus grafas, pagal 4 teoremos 2 punkt, bus jungiantysis medis.

3 algoritmas (indukciniu bdu):
1. Imame bet koki virn x
1
e F ;
2. Imame vien i pigiausi briaun, incid n i , briaun x
1
x
2
e F ( x
2
e I \ {x
1
] ); eni vir e x
1
3. Rad virnes x
1
, ..., x
k
ir briaunas x
|
x
j
(i < ] k) ,
iekome x = x
k
\ {x
1
, , x
k
] , tokios,
+1
e F kad kaina (x
k+1
x
|
) , su kakokiu | k
, bt minimali.
Procesas baigiasi, kai k = n , o briaun skaiius lygus n - 1. Taip gavome jungiantj med.
4 teorema. ie tvirtinimai yra ekvivalents:
1. G yra medis;
2. G yra minimalus jungus grafas, t.y. bet kurios briaunos atmimas i grafo padidint
jungumo komponeni skaii;
3. G yra maksimalus beciklis grafas, t.y. sujungiant bet kokias negretimas virnes bt
sukuriamas ciklas.

14
Prferio kodo paiekos algoritmai

Prferio kodo sudarymo, pagal duot med, algoritmas:
Vis pirma grafas turi bti numeruotas.
1. I vis grafo virni isirenkame t, kurios laipsnis yra 1.
2. Jei yra kelios tokios virns, tai imame t, kurios numeris maiausias.
3. Tuomet pasirenkame virn y , KURI ved ms 1-2 punktuose pasirinkta virn x.
4. Virn, kurios numeris y, dedame Prferio kod.
5. Virn, kurios numeris yra x, aliname i grafo, kartu su jai incidenia briauna xy.
6. Proces kartojame, kol Prferio kodas pasiekia n-2 ilg. ia n pradinio grafo virni skaiius.
7. Rezultate gavome Prferio kod pagal duot med.


Medio radimo, pagal duot Prferio kod, algoritmas:
1. Atidedame (paymime) n virni, kur n-2 yra Prferio kodo ilgis.
2. Imame maiausio numerio virn, kurios nra Prferio kode.
3. J jungiame (nubraiome grafe) su pirma virne i Prferio kodo.
4. Abi ias virnes paaliname, atitinkamai, i ms virni aibs, bei Prferio kodo.
5. Proces kartojame tol, kol Prferio kodo element aib lieka tuia.
6. Tada sujungiame (nubraiome grafe) likusias dvi virnes vir i aibje. n
7. Paaliname ias dvi virnes i ms virni aibs. (neb a) tin
8. Rezultate gavome (nubraime) med, pagal Prferio kod.
= {1,5,1,5}
4
2 3
5 6
1
1
5
4 3
6
2
= {1,5,1,5}

15
Udavini sprendimo pavyzdiai
Udavinys 1. Rasti duoto grafo chromatj skaii.
Duota:






Atsakymas: Duoto grafo chromatusis skaiius yra 3.








Sprendimas:
1. Randame maks. grafo n laips : A(
ch skaii : (
3. Patikriname ar tikrai _(0) S :
Jei grafe + ciklas i 3 virni reik au 3 spalv. Jeigu v
ciklas yra i 3 virni reiks lygia
6) = 4 ;
2. Randame romatj 6) A(0) +1 = 4 +1 = 5 ;
s ne mai
i 3 spalv.
4. Grafe visi ciklai i 3 virni => _(0) = S
a (1)
b (1) e (3)
d (3) c (2)
Dstytojo komentaras:
Remtis maksimaliuoju g l i ti aiojo skaiiaus
vertis. Jokiu algoritmu , tikslesn vert m ba u inti grafo virnes.
rafo aipsniu nepatartina, nes tai nra laba kslus chrom
remtis negalime gautu e pa nd n spalv
Nordami rodyti, kad (6) = k , turime rodyti, kad (6) k ir (6) k . Taiau neinome
kam lygus skaiius k. vert (6) k gausime nuspalvin grafo virnes, naudodami kuo maiau
spalv. Tarkim mums uteko 3 spalv, t.y. _(0) S (taiau, galbt, utekt ir maiau spalv kitaip
perspalvinus). Kad _(0) S matome i to, kad grafe + ciklas i 3 virni, pvz. acda (taigi 3 spalv
iam grafui nuspalvinti tikrai reiks, o gal ir daugiau). Todl (6) = 3

16
Udavinys 2. Ar duotas grafas yra dvidalis. Ar duotas grafas yra planarus?







Sprendimas:
1. Ms grafas: 6 = (I, E) ; F = {o, b, c, J, c, ]
2. Isirenkame virn pvz. virn a ir j raome pirmj po F aib : = {o]
3. Visas gretimas virnes virnei a, suraome antrj poaib: F = {b, J, c]
4. Paskirstome, kitas virnes poaibius taip s imos virns priklausyt kitam poaibiui. , kai jom gret
5. Gavome du virni poaibius:
F = {o, c, ]
F = {b, J, c]
6. Patikriname ar tikrai kiekvienai virnei gretimos virns yra i kito poaibio.
7. Kadangi prietaravim neradome vadin s grafas yra dvidalis. asi m
8. Kad aikiau matytsi, jog duotas grafas dvidalis, perbraiome j taip:
aibs v virnes ymime viruje, o aibs v apaioje. (I brinio deinje) matome, kad tai
pilnasis dvidalis grafas K
3,3
. Jis lygus pradiniam grafui G (brinys kairje).




9. Nors duotasis grafas tenkina 1-j 9-osios teoremos slyg, jis netenkina 2-osios slygos:
inome (kai n 3):
n=6; m=9; g = 4;
1 slyga. m Sn -6 => 9 S - 6 -6 => 9 12 => Slyga tenkinama
2 slyga. m
g(n-2)
g-2
=> 9
4(6-2)
4-2
=> 9 8 => Slyga netenkinama
Ivada:
Todl duotasis grafas nra planarus(vaizduojant ordano kreivmis jis neturi izomorfiko
vaizdo ploktumoje), remiantis:
a) 9-osios teoremos slygomis
arba
b) remiantis 9-osios teoremos ivada <..> dvidalis grafas K
3,3
nra planarus.

Atsakymas: Duotasis grafas yra dvidalis, bet nra planarus.


Teorija:
Grafas yra dvidalis, jeigu galime sudaryti du tarpusavyje
nesikertanius grafo virni poaibius, kad bet kokia grafo
briauna jungt pirmojo ir antrojo pografi virnes.
Be to dvidalis grafas neturi NELYGINIO ilgio grandini.
a b
e
d c
f
a b
e
d c
f
a
b e d
c f

17
Udavinys 3-1. Ar duotasis grafas planarus? Jei taip pavaizduoti plokij graf.
Duota:




Sprendimas:
1. Duotasis grafas tenkina abi 9-osios teoremos slygas (kai n 3):
inome:
n = 6; m = 8; g = 4;
1 slyga. m Sn -6 => 8 3*6-6 => 9 12 => Slyga tenkinama
2 slyga. m
g(n-2)
g-2
=> 8 4(6-2)/4-2 => 8 8 => Slyga tenkinama
Ivada:
Kadangi abi slygos patenkintos, tai apie grafo planarum nieko negalime pasakyti (jis gali
bti planarus, bet gali ir nebti).
2. Bandome nubrti graf ploktumoje(plokij graf). Jeigu to padaryti nepavykt, greiiausiai
mes tiesiog neinome kaip tiksliai j nupieti:



















3. Plokij graf nubrti pavyko.
Atsakymas: Duotas grafas yra planarusis. Plokiasis grafas pavaizduotas.

a b
d c
e
f
o b
J
c
c

e

o b
J
c

e
1 ingsnis 2 ingsnis 3 ingsnis

b
J
c
e
II
III
IF
I

18
Udavinys 3-2. Suskaiiuoti plokiojo grafo valstybi skaii, kai m=8 ir n=6.
Sprendimas:
1. Kadangi graf manoma pavaizduoti ploktumoje(duota grafas yra plokiasis), galime
suskaiiuoti ir io grafo valstybi skaii f:
inome:
n = 6; m = 8;
2; => +2 -n;
Ska
n -m + = = m
iiuojame:
= 8 +2 -6; => = 4
Ivada:
Jei planarusis grafas +, tai plokiasis grafas bus sudarytas i 4 valstybi.
Valstybes 4-1. ud. plokiajame grafe paymsime numeriais, atitinkamai: I, II, III ir IV.
Atsakymas: io plokio grafo valstybi skaiius yra lygus 4.


Udavinys 4. Rasti duoto jungaus grafo karkasin med .
1. Pasirenkame virn x e F. Pavyzdiui imkime x = a .
2. Sudarome jungaus grafo virni poaibius pagal minimalius atstumus nuo virns x:








3. Pagal sudarytus virni poaibius sudarome karkasin med:







Atsakymas: Gavome karkasin med G=( {a, b, c, d, e, f}, {ab, ad, ae, ce, ef} ) .



a b
e
d c
f
a b
e
d c
f
F

= {y e I J(x, y) = u ] =
V
0
={b, d, e} V={b, c, d, e, f}
V
0
={a} V={a, b, c, d, e, f}
F
1
= {y e I J(x, y) = 1 ] =
V
0
= , f] V= f} F
2
= {y e I J(x, y) = 2 ] = {c {c,
V
0
= V= F
3
= {y e I J(x, y) = S ] =
V
0
= F
4
= {y e I J(x, y) = 4 ] = V=
F
5
= {y e I J(x, y) = S ] = V
0
= V=

19

Udavinys 5. Rasti ekonomikj med. Pasakyti jo kain.
Duota:
G yra pilnas 6 eils grafas, jo virni aib V={a,b,c,d,e,f} , o kainos funkcija f(x) yra tokia:
x ab ac ad ae af bc bd be bf cd ce cf de df ef
f(x) 10 1 1 2 3 6 6 7 2 1 1 3 10

Sprendimas(taika kain nt 1- j, paiekos pagal maiausi , ekon. medio sprendimo algoritm):
1. Iekome: 0 = (I, E) .
2. Susidarome briaun aibi pagal kainas (x) = 1, . . . , s sistem (P0)
](x)
:
(P0)
](x)
=
`
1
1
1
1
1
1
(x) = 1 , (P0)
1
= {oc, oJ, cc, Jc]
(x) = 2 , (P0)
2
= {oc, cJ]
(x) = S , (P0)
3
= {o, J]
(x) = 6 , (P0)
6
= {bJ, bc]
(x) = 7 , (P0)
7
= {b]
(x) = 1u, (P0)
10
= {ob]
(x) = , (P0)

= {bc, c]

3. Tur ime:
0 = (I, E)
V = (a,b,c,d,e,f)
E = ( b, ac, a c d, bf, ,
E'' = E E' , ia , E
a d, ae, af, b , b be, cd, ce, cf, de, df ef)
E E' ir
4. Imame: bet kuri briaun c
1
= xy e E
'' briaun aibs
su maiausia kaina:
(c
1
) = min
xy e E
(xy) ;
c, ad Pvz. xy = ac . (PG)
1
={a , ce, de} .
m
(c
1
) = 1;
5. Gavo e:
= ac ir
= (ac)
e
1
F
i
F'' (ab, a = c, ad, ae, af, bc, bd, be, bf, cd, ce, cf, de, df, ef).
(PG)
1
={ac, ad, ce, de} .
F' = (o, c)

6. I likusi briaun irenka igiausi. Proces kartojame, jei pasirinkta briauna nesudarys ciklo. me p
7. Turime ir imame:
G ={ , ad (P )
1
ac , ce, de}
Gavome:
e
2
= ad , (e
2
) = 1 , F
i
= (oc, ad) , F' = (o, c, J) , F'' = (o, b, c, J, c, )
8. Turime ir imame:
G ={ c, c (P )
1
a ad, e, de}
Gavome:
e
3
= ce , (e
3
) = 1 , F
i
= (oc, oJ, ce) , F' = (o, c, J, c) , F'' = (o, b, c, J, c, )


20

9. Turime ir imame:
(PG)
1
={ac, ad, ce, de}
Gavome:
Imti briaunos de negalime, nes gautume cikl decad. (PG)
1
={ac, ad, ce, de}.
Kadangi (PG) ={ }, tai imame (x) = 2 , t.y. pereiname prie aibs (PG)
2
element.
1

10. Turime ir imame:
(PG)
2
={ae, cd}
Gavome:
Imti briaun ae ir cd negalime, nes gautu aeca arba cdac. (PG)
2
={ae, cd}. me ciklus
Kadangi (PG) (PG)
2
={}, tai imame (x) = S , t.y. perein. prie aibs (PG)
3
element.
1
=
11. Turime ir imame:
G ={ f, d (P )
3
a f}
ome:
e
4
= a , ) = S , F
i
= (oc, oJ, cc, a) , F' = (o, c, J, c, ) , F'' = (o, b, c, J, c, )
Gav
(e
4
12. Turime ir imame:
(PG)
3
={af, df}
Gavome:
Imti briaunos df negalime, nes gautume cikl dfad. (PG)
3
={af, df}.
Kadangi (PG)
1
=(PG)
2
=(PG)
3
={}, tai imame (x) = 6 ,
t.y. pereiname prie aibs (PG)
6
element.
13. Turime ir imame:
G , (P )
6
={bd be}
ome:
e
5
= hd ,
5
) = 6 , F
i
= (oc, oJ, cc, o, hd) , F' = , b, c, J, c, , F'' = (o, b, c, J, c, )
Gav
(e (o )
14. Kadangi aibje F'' n karto nenaudot virni nebeliko, o F'tapo lygus I, tai galime inoti,
kad visi bandymai sudaryti med, naudojant bet kurias likusias briaunas i briaun aibi (PG)
6
,
(PG) , (PG) ar (PG) , baigsis ciklais.
7 10

e daryti ivada, jog ms ekonomiko medio kaina yra:
(c

)
5
=1
= (oc) +(oJ) +(cc) +(o) +(bJ) = 1 +1 +1 +S +6 = 12 .
15. Galim

Atsakymas: Ekon. medis: 0 = ( {o, b, c, J, c, ], {oc, oJ, o, bJ, cc] ), kaina 12.


c
a b
d e
f
1
1
1
6
3
Udavinys 6. Paskaiiuoti duoto medio Prferio kod.

21




Pastaba. Prferio kodas yra |V| - 2 = 4 ilgio.
Atsakymas: Gavome Prferio kod = (1, 5, 1, 5).


Udavinys 7. Rasti med pagal duot Prferio kod: = ( 1 , 5 , 1 , 5 ) .
inome: Virni yra: |V| = | |+2
Sprendimas: Jungiame ir aliname maiausio numerio medio virnes, kuri nra Prferio kode su
pirmais Prferio kodo elementais. Kai Prferio kode element nelieka, sujungiame paskutines dvi
likusias virnes, i virni aibs, tarpusavyje. v ingsnyje pildome graf.

Atsakymas: Gavome med G=( {1, 2, 3, 4, 5, 6}, {12, 14, 15, 35, 56} ) .
V = {1, 2, 3, 4, 5, 6}
= (1, 5, 1, 5)
V = {1, 3, 4, 5, 6}
= (5, 1, 5)
V = {1, 4, 5, 6}
= (1, 5)
V = {1 , 5, 6}
= (5)
V = 5, 6} {
=
4
2 3
5 6
1
4
2 3
5 6
1
Virni aib(V) ir Prferio kodas():
Grafas:
4
2 3
5 6
1
4
2 3
5 6
1 4
2 3
5 6
1
= (1, 5, 1, 5)
1
6 5
= (1, 5, 1)
1
6 5
4
= (1, 5)
1
6 5
4
3
= (1)
1 2
6 5
4
3