LIETUVOS JAUN J MATEMATIK MOKYKLA 3 tema.

DIOFANTINS LYGTYS (2005-2007)

Teorin mediag pareng bei treij uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Stankus Ne kart esame sprend lygtis ax + by = c , (1) kai a, b, c - realieji skaiiai, o x ir y neinomieji. Tokios lygties sprendiniu vadinama realij skaii pora ( x, y ) , tenkinanti (1) lygt. Kai bent vienas i koeficient a arba b yra nelygus nuliui, i lygtis turi be galo daug sprendini. Jeigu, pavyzdiui, b 0 , tai vis (1) lygties sprendini aib galime urayti taip: a c {( x, x + ), x R} . b b Lygtys, turinios be galo daug sprendini, vadinamos neapibrtosiomis lygtimis. Vadinasi, (1) lygtis yra neapibrtoji. Vienas i domesni skaii teorijos udavini yra neapibrtj algebrini lygi su sveikaisiais koeficientais sveikj sprendini radimo udavinys. Tokios lygtys dar vadinamos diofantinmis lygtimis. Pavyzdiui, kai (1) lygtyje a, b, c Z , ir iekoma ios lygties sveikj sprendini, tai sakoma, jog sprendiama pirmojo laipsnio (1) diofantin lygtis. Tuomet sveikj skaii pora ( x, y ), x, y Z , tenkinanti lygt, vadinama tiesiog lygties sveikuoju sprendiniu. Kartais tenka sprsti ir sudtingesnes diofantines lygtis, pavyzdiui, x 2 y 2 + xy = 0 ar pan. Toki lygi sprendiniai taip pat yra sveikj skaii poros ( x, y ) , tenkinanios lygt. Diofantines lygtis sprend daug ymi matematik senovs graik matematikas Pitagoras (VI a. pr. Kr.), Aleksandrijos matematikas Diofantas (II-III a. pr. Kr.), kurio vardu ir vadinamos tokios lygtys, i laik matematikai Ferma (XVII a.), Lagranas (XVIII a.), Oileris (XVIII a.) ir daugelis kit. Taiau nepaisant vis kart matematik pastang iki iol diofantini lygi teorijoje yra lik daug neisprst udavini. Pavyzdiui, ir dabar problemika surasti treiojo bei auktesni laipsni diofantini lygi visus sprendinius. Netgi neinoma, ar tokios lygtys turi be galo daug sprendini, ar j sprendini aib yra baigtin. 1 pavyzdys. Nedideliame kolektyve renkant labdar kiekvienas vyras labdaros fond mokjo po 5 Lt, o kiekviena moteris po 3 Lt. I viso buvo surinkti 32 Lt. Kiek vyr ir kiek moter iame kolektyve? Nordami atsakyti klausim, paymkime x vyr skaii, o y moter skaii kolektyve. Pagal slyg ie skaiiai yra natralieji ir turi tenkinti lygt 5 x + 3 y = 32 . Taigi turime rasti diofantins lygties natraliuosius sprendinius. Nesunku patikrinti, kad tokie sprendiniai yra x = 1, y = 9 arba x = 4, y = 4 . Matome, kad sprendiant nesudtingus udavinius su sveikaisiais skaiiais, j sprendinius kartais galima nustatyti tiesioginiu perrinkimu. Bt ymiai sunkiau urayti visus toki lygi sveikuosius sprendinius. Tai ir bus pagrindinis ios temos tikslas. Nagrinkime (1) lygt ir laikykime, kad jos koeficientai a, b, c - sveikieji skaiiai, neturintys didesnio u vienet bendrojo daliklio, t. y. DBD(a, b, c) = 1 . Jeigu visi koeficientai dalytsi i skaiiaus, didesnio u vienet, tai abi lygties puses padalij i io skaiiaus, gautume ekvivaleni lygt. Priminsime, kad sveikj skaii a ir b didiausiu bendru dalikliu vadinamas didiausias skaiius, i kurio dalijasi ir a, ir b. Jis ymimas DBD(a, b) arba
(a, b) . Analogikai didiausias paprasiau tiesiog bendras daliklis suvokiamas ir tais atvejais, kai skaii yra ne du, o daugiau. Kartais i karto galime pasakyti, kuomet (1) lygtis sveikaisiais skaiiais neisprendiama. 1 teorema. Jeigu (1) lygties koeficient didiausias bendras daliklis yra didesnis u vienet, t. y. (a, b) = d > 1 , o c nesidalija i d, tai lygtis sveikj sprendini neturi. rodymas. Kadangi (a, b) = d > 1 , tai a = d a1 ir b = d b1 , (a1 , b1 ) = 1 . ra ias iraikas lygt, c tursime: da1 x + db1 y = c a1 x + b1 y = . Pastaroji d

lygtis sveikj sprendini neturi, nes reikinys

c nra d

sveikasis skaiius. Ivada. Jeigu lygtis ax + by = c , (a, b) = d > 1 , turi sprendin, tai c dalijasi i d. Pirmiausia itirkime paprasiausius (1) diofantins lygties atvejus. 2 teorema. Lygties ax + by = 0 , (a, b) = 1 , visi sveikieji sprendiniai uraomi formulmis x = bt , y = at , t = 0, 1, 2, ... . rodymas. Ireik i lygties kintamj y, tursime

y=

a x . io kintamojo reikm bus sveikasis b

skaiius tik tuomet, kai kintamojo x reikm dalysis i b. (t = 0, 1, 2, ...) . Tuomet Paimkime x = b t y = a t . Pereinant prie bendrojo atvejo, i pradi rodysime, kad utenka inoti vien pirmojo laipsnio diofantins lygties sprendin tuomet surasime ir visus. 3 teorema. Paymkime ( x 0 , y 0 ) kur nors diofantins lygties ax + by = c , (a, b) = 1 , sprendin. Tuomet ios lygties sprendini aib yra { ( x; y ) : x = x 0 bt , y = y 0 + at , t = 0, 1, 2, ... }. rodymas. Tarkime, ( x, y ) yra bet kuris nagrinjamos lygties sprendinys. Tuomet i lygybs ax + by = c atm lygyb ax 0 + by 0 = c , gausime
a( x x 0 ) + b( y y 0 ) = 0 . I ia y y0 = a ( x0 x) . b

Kadangi y y 0 sveikasis skaiius, o a ir b yra tarpusavyje pirminiai, tai x 0 x = bt , t Z . Tuomet y y 0 = at . Taigi gavome diofantins lygties ax + by = c bendrj sprendin x = x 0 bt , y = y 0 + at , t Z . (2) Ir atvirkiai, bet kuri sveikj skaii pora, urayta (2) formulmis, yra diofantins lygties ax + by = c sprendinys (sitikinkite). Vadinasi, jeigu moksime surasti vien tiesins diofantins lygties sprendin, tai pagal 3 teorem uraysime ir vis ios lygties sprendini aib. Dar atkreipkime dmes, kad 2 teorema yra atskirasis 3 teoremos atvejis su c = 0 . 2 pavyzdys. Isprskime diofantin lygt 5 x + 3 y = 32 , t. y. suraskime lygties bendrj sprendin. Sprendimas. Nagrinjamos lygties bendrj sprendin pagal 3 teorem galime urayti i karto, nes inomi netgi du jos sprendiniai (r. 1 pavyzd). Taigi x = 1 3t , y = 9 + 5t , t Z , yra bendrasis sprendinys. Taip pat bendrj sprendin galima urayti ir taip: x = 4 3t , y = 4 + 5t , t Z . Nesunku sitikinti, kad tiek pirmoji, tiek antroji bendrojo sprendinio iraika reikia t pai sveikj skaii por aib. Dabar sivaizduokime, kad neinome n vieno lygties sprendinio. Pabandysime surasti ios lygties bendrj sprendin tokiu bdu (I bdas). I lygties 5 x + 3 y = 32 ireikkime kintamj y: 32 5 x 32 2 x . Kadangi x ir y sveikieji y= = x + 3 3 32 2 x skaiiai, tai ir - sveikasis. Paymkime j: 3 32 3t1 32 t1 32 2 x = t1 + t1 = . I ia x = . 3 2 2 32 t1 Toliau t 2 = Z ir i ia t1 = 32 2t 2 yra 2 t2 Z . Tuomet sveikasis skaiius, kai
32 3t1 32 3(32 2t 2 ) = = 32 + 3t 2 , 2 2 32 5 x 32 5(32 + 3t 2 ) y= = = 64 5t 2 , t 2 Z . 3 3 Uraydami bendrj sprendin, sveikj skaii t 2 ymkime tiesiog t. Tuomet bendrasis lygties sprendinys yra x = 32 + 3t , y = 64 5t , t Z . Pateiksime dar vien metod tokioms lygtims sprsti (II bdas). iuo metodu naudojantis tam tikra racionaliojo skaii iraika (vadinama grandinine trupmena) galima gauti lygties atskirj sprendin, o po to pagal 3 teorem urayti ir bendrj sprendin. 5 Racionalj skaii uraykime taip: 3 5 2 1 1 . =1+ =1+ =1+ 3 1 3 3 1+ 2 2 x=

5 uraymas vadinamas jos 3 skleidiniu grandinine trupmena. Atmeskime i io 1 skleidinio paskutin jos grand, t. y. trupmen . 2

itoks

trupmenos

Gausime skaii 1 + = 2 , kur atimkime i pradins

5 1 2 = 5 3 2 = 1 . Padaugin 3 3 ios lygybs abi puses i (32) , tursime 5 (32) + 3 64 = 32 . Sugretin i lygyb su nagrinjama diofantine lygtimi 5 x + 3 y = 32 , matome, kad (32; 64) yra ios lygties sprendinys. Taigi bendrasis sprendinys gali bti uraytas ir taip: x = 32 3t , y = 64 + 5t , t Z . Isprskime dar vien diofantin lygt abiem pamintais metodais. 3 pavyzdys. Suraskime diofantins lygties 127 x 52 y = 1 bendrj sprendin. Sprendimas. I bdas. I lygties 127 x 52 y = 1 ireikiame y: 127 x 1 23x 1 23 x 1 y= = 2x + . Paymkime t1 = 52 52 52 52t1 + 1 6t1 + 1 ir tuomet x = = 2t1 + . Paymkime 23 23 6t + 1 23t 2 1 5t 1 t2 = 1 = 3t1 + 2 . I ia t1 = . Tegu 23 6 6 6t + 1 t +1 5t 1 t3 = 2 vl: t2 = 3 = t3 + 3 . Toliau 6 5 5 t +1 t4 = 3 t 3 = 5t 4 1 - sveikasis skaiius, kai 5 6t + 1 6(5t 4 1) + 1 t 4 Z . Tuomet: t 2 = 3 = = 6t 4 1 5 5 23t 2 1 23(6t 4 1) 1 t1 = = = 23t 4 4 6 6 52t1 + 1 52(23t 4 4) + 1 x= = = 52t 4 9, t 4 Z 23 23 127 x 1 127(52t 4 9) 1 y= = = 127t 4 22. 52 52 Taigi lygties bendrasis sprendinys (raant t 4 = t ) yra x = 52t 9, y = 127t 22, t Z . 127 II bdas. Pirmiausia trupmen uraykime 52 grandinine trupmena: 127 23 1 1 1 =2+ =1+ =2+ =2+ = 52 6 1 52 52 2+ 2+ 23 23 23 6 1 1 1 2+ =2+ =2+ . 1 1 1 2+ 2+ 2+ 5 1 1 3+ 3+ 3+ 6 1 6 1+ 5 5 Sutrumpintai i grandinin trupmena paprastai uraoma

1 1

trupmenos:

127 = [2, 2, 3, 1, 5] . Atmeskime ios grandinins 52 1 trupmenos paskutin grand ir apskaiiuokime 5 gautj grandinin trupmen [2, 2, 3, 1] :

taip:

2+ 2+

1 1 3+ 1 1

= 2+

1 1 2+ 4

= 2+

4 22 1 . = 2+ = 9 9 9 4

127 22 1 ir abi ios lygybs = 52 9 52 9 puses padaugin i skaiiaus (52 9) , gauname lygyb

Apskaiiav

127 (9) 52 (22) = 1 . Taigi radome lygties sprendin (9; 22) . Pagal 3 teorem bendrasis lygties sprendinys toks: x = 9 + 52t , y = 22 + 127 t , t Z . Sprendiant pavyzdius naudojome tiesini diofantini lygi sprendimo metod, paremt grandininmis trupmenomis. Taiau ar visuomet ax + by = c , kai ( a, b) = 1 , diofantins lygties a koeficient santyk galsime urayti baigtine b grandinine trupmena? Dar neisiaikinome: jeigu c dalijasi i d = (a, b) , tai ar visuomet lygtis turs sprendini? Norint atsakyti iuos klausimus, reikia kai kuri skaii teorijos ini. Dalybos su liekana algoritmas. Bet kuriems dviems sveikiesiems skaiiams a, b (a 0, b 0)

Taigi, pritaik Euklido algoritm skaiiams a ir b, gauname dalmen q 0 , q1 , q 2 , ..., q k , q k +1 sek (ie dalmenys vadinami nepilnaisiais santykiais) ir liekan r , r1 , r2 , ..., rk sek. Atkreipkime dmes, kad kiekviena liekana yra btinai maesn u prie j einani liekan. Dl to Euklido algoritmas visuomet turi pabaig yra baigtinis. Be to, paskutinioji nelygi nuliui liekana rk yra skaii a ir b didiausias bendras daliklis: rk = (a, b) . Tai iplaukia i (3) lygybi ir sveikj skaii dalumo savybi. Tegu (a, b) = d . Tuomet i pirmosios lygybs galime teigti, kad r dalijasi i d, tuomet i antrosios - r1 dalijasi i d, ir taip toliau, rk dalijasi i d. I paskutiniosios lygybs matome, kad rk 1 dalijasi i rk , o i auktesns lygybs - rk 2 dalijasi i rk , ir t.t. eidami auktyn gausime, kad b dalijasi i rk ir a dalijasi i rk , taigi ir d dalijasi i rk . Kadangi rk dalijasi i d ir d dalijasi i rk , tai rk = d . 4 pavyzdys. Pritaikykime Euklido algoritm skaiiams a = 127, b = 52 . Sprendimas. Pagal (3) formules gauname: Pastaba. Kadangi 127 = 52 2 + 23 , paskutinioji nelygi nuliui 52 = 23 2 + 6 , liekana yra 1, tai i Euklido 23 = 6 3 + 5 , algoritmo matome, kad 6 = 5 1 + 1 , ( a, b) = 1 . 5 =1 5 . Dar atkreipkime dmes Euklido algoritmo, pritaikyto sveikiesiems skaiiams a ir b, ry su a trupmenos skleidiniu grandinine trupmena. K tik b nagrinto 4 pavyzdio nepilnieji santykiai yra 2, 2, 3, 1, 5 - tokie pat kaip ir grandinins trupmenos 127 [2, 2, 3, 1, 5] = elementai. 52 I Euklido algoritmo iplaukia, kad racionalusis a skaiius vienareikmikai ireikiamas baigtine b grandinine trupmena, be to, jos elementai yra Euklido algoritmo, pritaikyto skaiiams a ir b, nepilnieji santykiai. Vl grkime prie diofantini lygi. 4 teorema. Tarkime, (a, b) = d . Tuomet egzistuoja sveikieji skaiiai m ir n, su kuriais galioja lygyb am + bn = d . rodymas. Pritaikykime Euklido algoritm. I (3) d = rk = rk 2 rk 1q k = lygybi gausime: rk 2 (rk 3 rk 2 q k 1 )q k = ... = ma + mb . ia m ir n sveikieji skaiiai. 5 teorema. Lygtis ax + by = c , (a, b) = d > 1 , turi sprendin, tik tuomet, kai c dalijasi i d. rodymas. Jeigu lygtis turi sprendin, tai c dalijasi i d (1 teoremos ivada). rodykime: jei c dalijasi i d, tai lygtis turi sprendin. Pagal 4 teorem yra sveikieji skaiiai m ir n, su kuriais galioja lygyb am + bn = d . Kai c dalijasi i d,

egzistuoja sveikieji skaiiai q ir r (0 r < |b|) , su kuriais galioja lygyb a = b q + r . Tai prastin sveikj skaii dalyba. Tik nustatant q ir r reikt atkreipti dmes atvejus, kai bent vienas i skaii a, b yra neigiamas. Pavyzdiui, kai a = 26, b = 7 , taikant algoritm reikia rayti
26 = 7 (4) + 2 , taiau ne 26 = 7 (3) 5 . Taigi ia q = 4, r = 2 . Plaiau dalumo tema galima paskaityti leidinyje [2]. Euklido algoritmas. Euklido algoritmu vadinamas nuoseklus dalybos su liekana taikymas, kai i pradi sveikiesiems skaiiams a ir b surandami q 0 ir r, po to

skaiiams b ir r surandami q1 ir r1 , po to skaiiams r ir r1 surandami q 2 ir r2 , ir taip procesas tsiamas kol gaunama liekana, kuri lygi nuliui. Tarkime, kad rk +1 = 0 [1]. Tai galime urayti lygybmis:
a = bq 0 + r , 0 r < | b |; b = rq1 + r1, 0 r1 < r ; r = r1q 2 + r2 , 0 r2 < r1 ;

..
rk 3 = rk 2 q k 1 + rk 1 , 0 rk 1 < rk 2 ; rk 2 = rk 1 q k + rk , 0 rk < rk 1 ; rk 1 = rk q k +1 .

(3)

tai c = d u, u Z . Tuomet a(m u ) + b(n u ) = d u a(m u ) + b(n u ) = c . Taigi lygtis turi sprendin

4. 5. 6. 7. 8. 9.

Naudodamiesi Euklido algoritmu raskite skaii 546 ir 231 bendr didiausi dalikl. Raskite racionalj skaii, urayt grandinine trupmena [7, 3, 1, 9] . 129 Skaii uraykite grandinine trupmena. 25 Ar diofantin lygtis 15 x + 12 y = 25 turi sprendini? Atsakym pagrskite. Raskite diofantins lygties 41x + 17 y = 2 bendrj sprendin. Isprskite diofantin lygt 15 x + 84 y = 39 jos bendrj sprendin uraydami dviem ekvivaleniomis iraikomis.

(m u , n u ) yra lygties sprendinys.

Isamiau inagrinjome tik pirmojo laipsnio su dviem neinomaisiais diofantines lygtis. Minti teiginiai nesunkiai apibendrinami ir pirmojo laipsnio diofantinms lygtims su didesniu neinomj skaiiumi. Taiau i klausim, kaip ir auktesnio laipsnio diofantini lygi teorijos element, ia nenagrinsime. Literatra
1. R. Skrabutnas. Grandinins trupmenos. Jaunajam matematikui 3. Danieliaus leidykla, Vilnius, 2002, 15-24. 2. E. Stankus. Skaii dalumas. Jaunajam matematikui 3. Danieliaus leidykla, Vilnius, 2002, 8-14.

TREIOJI UDUOTIS 1. 2. Raskite visus sveikuosius lygties sprendinius. Raskite visus sveikuosius lygties sprendinius. 3. Raskite sveikuosius skaiius q ir r, su kuriais galioja lygyb a = b q + r , 0 r < |b| , kai
a = 38743 , b = 213 .

x + y = xy
1 1 1 + = x y 5

10. Raskite tiess 10 x + 11 y = 15 takus su sveikosiomis koordinatmis, kuri absciss priklauso intervalui [10; 20] . Treiosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2006 m. vasario 28 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT03225 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas www.mif.vu.lt/ljmm/