LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLA

GRAFAI

ios temos mediag pareng bei uduot sudar Vilniaus pedagoginio universiteto docentai Livija Maliaukien ir Juozas inknas

Ininierius braio elektros tinklo schemas, istorikas geneologinius medius, chemikas sudarinja mediagos struktros formules, dispeeris produkcijos iveiojimo planus. Kas yra bendra j veikloje? Visi jie braio schemas, sudarytas i tak, kurie sujungti atkarpomis arba kreivmis.

Pav. 1a. Grafas yra figra, sudaryta i tak (vadinam virnmis) ir atkarp (vadinam briaunomis). Kai briauna jungia virn su ja paia, ji vadinama kilpa. Grafas, pavaizduotas 1a pav. turi 4 virnes ir 6 briaunas. Briaun AC ir BD susikirtimo takas nra virn. graf galima pavaizduoti ir kitaip (r. 1 b pav.). Pav. 1b. Du grafai vadinami izomorfiniais, jeigu jie turi vienod virni skaii ir vieno grafo dvi virnes jungiani briaun atitinka kito grafo atitinkamas virnes jungianti briauna. 1a ir 1b pav. pavaizduoti grafai yra izomorfiniai, o 2 pav. ne. Pav. 2. Dvi grafo virns vadinamos gretimomis , jeigu jas jungia bent viena briauna. Grafo pavaizduoto 3 pav., virns B ir C yra gretimos, o C ir E nra gretimos. Virn B yra gretima pati sau. Virns v laipsniu vadinamas i tos virns ieinani briaun skaiius ir ymimas deg v . Grafo, pavaizduoto 3 pav., virns C laipsnis deg C = 2, o deg D = 5 ir deg B = 4. Virn, kurios laipsnis lygus nuliui, vadinama izoliuota (pvz., virn A 3 pav.).

Pav. 3. Grafo keliu ( marrutu ) vadinama seka, sudaryta i gretim virni ir jas jungiani briaun. Kelias vadinamas ciklu , jei jis prasideda ir baigiasi ta paia virne. Grafas vadinamas jungiu , jeigu bet kurios dvi jo virnes sujungtos keliu. Grafas, pavaizduotas 4a pav. yra jungus, o 4b pav. ne. Pav. 4a. Pav. 4b.

Graf teorijos pradininku laikomas L.Oileris (17071783), isprends gerai inom udavin apie Karaliauiaus tiltus: Per Karaliauiaus miest teka Prgliaus up, kurioje yra dvi salos: A ir B . ios salos su kairiuoju ir deiniuoju ups krantais K ir D bei tarpusavyje sujungtos septyniais tiltais (r. 5 pav.). reikia nustatyti, ar galima rasti tok marrut, kuriuo einant bt galima pereiti visus tiltus tik po vien kart ir grti t pai viet. Pav. 5. Sprsdamas udavin, Oileris suformulavo ias teoremas: l teorema. Vis grafo virni laipsni suma yra lygi dvigubam grafo briaun skaiiui, t.y.

, ia grafo virns, briaun skaiius.

Ivada. Grafo nelyginio laipsnio virni skaiius yra lyginis. Kelias, kur sudaro visos jungiojo grafo briaunos (einanios lygiai po vien kart) vadinamas Oilerio keliu . Jei is kelias prasideda ir baigiasi toje paioje virnje, tai jis vadinamas Oilerio ciklu. 2 teorema. Grafas turi Oilerio cikl tik tada, kai vis jo virni laipsniai yra lyginiai. Dabar jau galime nurodyti Karaliauiaus tilt udavinio sprendim: nubrkime graf, kurio virns A , B , K , D yra dvi salos ir ups krantai, o briaunos jas jungiantys tiltai. Kadangi is grafas turi virni su nelyginiais laipsniais, tai, remiantis 2 teorema, jame nra Oilerio ciklo. Taigi tokio marruto, kaip suformuluoto udavinio slygoje, nra.

Pav. 6. Panagrinkime dar vien udavin: ar sod bendrijoje, kurioje yra 35 nariai, galima taip padalyti ems sklypus, kad kiekvienas sodininkas turt vien, tris arba penkis kaimynus? Sprendimas. Jeigu taip padalyti bt galima, tai padalinim atitikt grafas, turintis 35 virnes (sodininkai), ir i kiekvienos virns ieit 1, 3 ar 5 briaunos, rodanios kaimyn skaii. Taigi turtume graf, kurio vis virni, kuri yra nelyginis skaiius, laipsniai yra nelyginiai, o tai prietarauja l teoremos ivadai. Tai gi tokiu bdu sklyp padalyti negalima. 3 teorema. Sakykime, G jungusis grafas, turintis daugiau kaip dvi virnes su nelyginiais laipsniais. Tuomet grafe G nra Oilerio kelio. Ivada. Tegu G jungusis grafas, turintis dvi virnes su nelyginiais laipsniais, tuomet grafe G yra Oilerio kelias, prasidedantis vienoje i i virni ir pasibaigiantis kitoje.

Remiantis ia teorema ir jos ivada atsakoma klausim, ar galima nubrti figr neatitraukiant raiklio nuo popieriaus lapo ir nekartojant jau nubrt linij (per virnes galima eiti kelet kart). Pavyzdiui itirsime, ar galima 7 pav. pavaizduotas figras nubraiyti aukiau mintu bdu. Sprendimas. Remiantis 3 teorema, 7a pav. figros taip nubraiyti negalima, 7b pav. figr nurodytu bdu nubraiyti galima (remiantis 3 teoremos ivada). Marrutas gali bti toks (8 pav.): . Pav. 7a. Pav. 7b.

Pav. 8 Kai grafas turi nedaug virni ir briaun, Oilerio keli ar cikl rasti nesunku. Sudtingesniuose grafuose tai galima atlikti [1] knygoje nurodytais bdais. vairiose mokslo ir gyvenimo srityse naudojami grafai, kuri briaunoms priskiriami tam tikri skaiiai (vadinami svoriais), o toks grafas vadinamas svoriniu grafu . Briaun svoriai gali reikti atstum, laik, ilaidas ir pan. Svorinio grafo pavyzdiu gali bti keli emlapis su nurodytais atstumais tarp atitinkam vietovi. Svoriniuose grafuose iekosime ciklo (marruto), kuris yra trumpiausias (pigiausias). Tokie marrutai vadinami optimaliais. Jeigu ciklas eina per kiekvien virn tik po vien kart, jis vadinamas Hamiltono (18051865) ciklu . (is Hamiltono ciklo apibrimas tinka ir nesvoriniams grafams. Ar grafas turi Hamiltono cikl, atsakyti sunku. Toliau nagrinsime tik tokius grafus, kurie turi Hamiltono ciklus.) Apie iuos ciklus plaiau galima pasiskaityti [1] knygoje. 1 pavyzdys. Atstumai (kilometrais) nuo bazs B iki parduotuvi ir atstumai tarp parduotuvi paymti grafe (9 pav.). Pastebsime, kad grafo briaun ilgiai su nurodytais atstumais nieko bendro neturi. Pav. 9. Sprendimas. Uraykime visus Hamiltono ciklus, ieinanius i virns B ir apskaiiuokime cikl svori sum. Hamiltono ciklas 1. 2. 3. Taigi matome, kad treiasis Hamiltono ciklas, aiku, ir jam atvirktinis turi maesn svor negu kiti. Preki optimals iveiojim marrutai yra arba . Ciklo svoris Atvirktinis ciklas

2 pavyzdys. 10 pav. pavaizduota achmat lenta" ir j pastatyti du balti ir du juodi irgai. irg jimai pavaizduoti 10 pav. d). Itirsime, ar galima i a) padties irgus paststyti b) ir c) padtis. Jeigu galima, surasime kokiu maiausiu jim skaiiumi tai atliekama. Pav. 10 (a, b, c, d). Sprendimas. Nubraiykime aidimo padi a), b) ir c) grafus (11 pav.). irgo jimus lentoje atitinka grafo briaunos. Jeigu eisime viena kryptimi, tai kiekvienam irgui reiks padaryti po 4 jimus, kad visi jie uimt b) padt. Taip po 16 jim i a) padties gauname b) padt. Kadangi irgai gali eiti tik tuius langelius, tai i situacijos a) negalime gauti situacijos c). Pav. 11. 3 pavyzdys. Ant stalo padti 5 degtukai. Du aidjai paeiliui ima po vien arba po du degtukus. Laims tas, kuris paima paskutin (paskutinius) degtuk. Nubraiysime io aidimo graf ir i jo suinosime kaip turi aisti aidjas, kad laimt. Sprendimas. Nubraiome aidimo graf. Toks grafas dar vadinamas mediu. Mediai taikomi tikimybi teorijoje skaiiuojant vyki tikimybes.

I jimas

II jimas

III jimas

IV jimas

Pav. 12. I grafo matyti, kad po 1-ojo jimo ant stalo liks arba 3, arba 4 degtukai. Jeigu pirmasis aidjas ant stalo palieka 3 degtukus, tai jis iloia, nes antrasis aidjas gali ant stiklo palikti arba vien, arba du degtukus, kuriuos treiuoju jimu paims pirmasis aidjas. Jeigu pirmasis aidjas pirmuoju jimu palieka ant stalo 4 degtukus, tai (racionaliai aidiant antrajam aidjui) jis praloia. Uduotis. Nubraiykite graf, kai ant stalo yra 7 degtukai. Literatra 1. P.Tannenbaumas, R..Arnoldas. Kelions iuolaikin matematik. TEV, Vilnius, 1995.

SEPTINTOJI UDUOTIS 1. a) Nubraiykite graf, turint 6 virnes, kuri laipsniai lygs 4, o briaunos nesikerta.

b) Nubraiykite graf, turint 6 virnes, kuri laipsniai lygs 3 ir bet kurios 3 briaunos nesudaryt trikampio. 2. Ar izomorfiniai grafai: 1) A ir B; 2) C ir D? Jeigu grafai izomorfiniai, sunumeruokite j atitinkamas virnes.

D 3. X apskrityje yra 17 miesteli, kuri kiekvienas sujungtas viekeliais maiausiai su kitais 8 miesteliais. rodykite, kad i bet kurio miestelio galima nuvaiuoti viekeliu bet kur kit miestel. 4. Klasje yra 25 mokiniai. Ar gali bti, kad kiekvienas i 11 mokini turt po 3 draugus, 8 mokiniai po 2 draugus ir 6 mokiniai po 5 draugus? 5. Sodo bendrijoje yra 27 nariai. Ar galima suprojektuoti telefono tinkl taip, kad kiekvienas sodininkas telefono laidu bt sujungtas su 5 kitais sodininkais? 6. Nubraiykite Oilerio cikl.

a)

b) 7. Paveiksllyje pavaizduota up, kurioje yra dvi salos A ir B su krantais K ir D . Salos su ups krantais bei tarpusavyje sujungtos 8 tiltais.

1. Ar galima rasti tok pasivaikiojimo marrut, kuriuo einant galima bt pereiti visus tiltus po vien kart ir grti t pai viet? (Ar egzistuoja Oilerio ciklas?) 2. Ar galima pasivaikioti pereinant kiekvien tilt po vien kart? (Ar egzistuoja Oilerio kelias?) Jeigu taip, tai nurodykite marrut. 8. 1. irgas stovi 3 x 4 achmat lentos" kairiajame kampe 1-ame langelyje. a) Nubraiykite graf, kurio virns yra lentos langeliai, o briaunos leistini irgo jimai. b) Nubraiytame grafe raskite Hamiltono keli, prasidedant 1-ame langelyje, t.y. parodykite kaip turi okinti irgas, kad jis, pradjs i 1-ojo langelio, apeit visus lentos langelius lygiai po vien kart. 2. Nurodykite kaip irgu apeiti pavaizduotos achmat lentosvisus langelius ten pabuvojus po vien kart ir grti pradin padt. (Surasti Hamiltono cikl.)

9. Patininkas i pato P turi iveioti korespondencij abonentams A , B , C ir D ir grti atgal. Sugaitas tam laikas (minutmis) pavaizduotas schemoje Raskite optimal marrut, t.y. tok, kuriuo vaiuojant i pato P ir grtant j bt sugaitama maiausiai laiko.

10. Omega planet sistemos kiekvienoje planetoje rengta observatorija ir astronomas stebi jam artimiausi planet. Atstumai tarp planet yra skirtingi. rodykite, kad vienos planetos niekas nestebi, jeigu planet yra nelyginis skaiius. 1998-2000-ius mokslo metus