8 tema.

SUDTIS, ATIMTIS IR DAUGYBA STULPELIU BEI DALYBA KAMPU

(20022004) Teorin mediag pareng bei atuntj uduot sudar Vilniaus universiteto docentas Romualdas Kauba Nurodytieji veiksmai kakada buvo labai prasti moksAtsakymas yra visai nesunkiai randamas. Jeigu norime rasti leivikame ir net studentikame gyvenime, nes joki skaipat didiausi galim skaii, gaunam kaip trij trienkli iuokli nebuvo, ir susidrus su neivengiamais skaiiavimais skaii sum, uraom panaudojus visus 9 nenulinius tekdavo arba skaiiuoti mintinai, arba atlikti veiksmus stulpeliu skaitmenis, tai visai aiku, kad imt skaitmenys turi bti patys ar istorikai vlesniais laikais pasitelkti logaritmin liniuot. didiausi 9, 8 ir 7. Likusius pagal didum skaitmenis reikia iais informacins visuomens laikais, kai skaiiuoklis guli imti deimi skaitmenimis tai bt skaitmenys 6, 5 ir 4. ant kiekvieno stalo ir yra kone kiekvienoje kienje, ios ries Likusius tris skaitmenis 3, 2 ir 1 imsime vienet skaitmenimis. aritmetinis menas yra gerokai primirtas. Todl pati didiausia galima suma yra Tai labai gerai, bet 9 6 3 Skaiiuojant kampu arba stulpeliu daug informacijos arba + 8 5 2 valg gauname jau vien i parodyt veiksm formos. Kartais 7 4 1 vien i jos galime net vienareikmikai nustatyti, kas ten buvo 2 5 5 6 daryta. Beje, toki sum galima gauti 6 6 6 = 216 bd, kadangi 1. Rykiu tos ries pavyzdiu galt bti inomas udaviimt, deimi ir vienet skaitmenis galima laisvai kaitalioti. nys, sprstas I Lietuvos jaunesnij klasi moksleivi olimpiaLygiai taip pat, jeigu keltume klausim, koki pai doje 1999 metais. Dauginant stulpeliu skaii RASK pat i maiausi sum galime gauti sudj tris trienklius skaiius, savs arba, kitaip tariant, keliant j kvadratu, visi tarpiniai kuriuose pavartoti visi 9 nenuliniai skaitmenys, gautume skaitmenys buvo paymti vienu simboliu X. Suraskite, kas 147 + 258 + 369 = 774, beje, irgi gaunam 216 bd. buvo daryta, jei veiksmas atrodo taip (r. 1 pav.): O dabar paklauskime, kiek skirting sum galime gauti, R A S K suddami 3 skirtingus trienklius dmenis, kuriuose panaudoti R A S K visi 9 skirtingi nenuliniai dmenys. X X X X Atsakym klausim praome atsisti straipsnelio autoriui + X X X X elektroniniu patu adresu Romualdas.kasuba@maf.vu.lt. X X X X 3. Dar toks udavinys. X X X X X X X X Natralusis skaiius baigiasi 4. Perklus t ketvert 1 pav. priek, skaiius padidja 4 kartus. Koks yra pats maiausias toks Pasiirj antrj pasistmusi daugiau negu prasta skaiius? X- eilut, suprantame, kad taip nutinka, kai antrajame dauJeigu skaiius baigiasi 4, tai j galima urayti giklyje esama nuli iuo atveju nulis yra antrasis daugiklio ABCDJK4 (neinome, kiek skaitmen). (deimi) skaitmuo. Kitaip sakant, iuo atveju S = 0. Be to, dar Perklus 4 priek, skaiius atrodys 4ABCDJK ir pagal yra aiku, kad sandaugos vyriausiosios skilties skaitmuo yra 1, o slyg tada auktesns eiluts pirmasis skaitmuo yra 9. Suprantama ir tai, kad antrasis sandaugos skaitmuo yra 0. Sura tai, kas i A B C D J K 4 karto aiku, turime (r. 2 pav.): 4 4 A B C J K R A 0 K R A 0 K Prisimin, kad 4 4 = 16 , suvokiame, kad K = 6, o tada jau X X X X galime patikslinti, kad + X X X X 9 X X X A B C D J 6 4 4 1 0 X X X X X X 4 A B C J 6 2 pav. Dabar suprantame, kad skaitmuo R turi bti lygus 3 kitaip priepaskutinje eilutje neturtume 9, o jeigu taip, tai tada A ir K tegali bti tik 1 arba 2. Jeigu A bt lygus 1, tada galutinis rezultatas negalt bti atuoniaenklis skaiius, todl A = 2, vadinasi, K = 1 ir mes jau visk suinojome. Vadinasi, ms daugyba arba iuo atveju klimas kvadratu atrodo taip: 3 3 3 + 6 4 0 9 6 0 3 1 0 2 4 6 2 0 1 2 0 1 2 0 1 2 4 0 1 Dabar galime tsti toliau ir suinoti sekant neinom skaii J, kuris lygus 5, kadangi 6 4 = 24 ir dar "vienas mintyje" bt 25. Todl galime parayti A B C D 5 6 4 4 4 A B C I 5 6

Kadangi 5 4 yra 20 ir 2 buvo mintyje , tai i viso gausime 22 ir todl I = 2. Tsdami toliau pamatytume, kad viskas greitai baigiasi, nes sekantys ingsniai atitinkamai bt tokie: 256 02564 102564 4 4 4 256 0256 10256 Kadangi 1 4 = 4, o mintyje nieko nebuvo, tai 4 ir pasilieka, o tuo paiu ms darbas pasibaigia, nes 102564 4 = 410256.

2. Paimkime kit paprast udavin. Imame tris trienklius skaiius, kuri urae yra visi devyni nenuliniai skaitmenys. Sudedame juos kad ir stulpeliu. Koks yra pats didiausias galimas taip gaunamas keturenklis skaiius?

4. Netradiciniai dalykai. Tradiciniuose iifravimo udaviniuose visada yra pasakoma ir pakartojama, kad skirtingoms raidms atitinka skirtingi, o vienodoms raidms vienodi skaitmenys. Taiau bna ir kitaip. 4.1. Kitame pavyzdyje visi nelyginiai skaitmenys paymimi raide L, o visi lyginiai skaitmenys raide N, o pati daugyba, pavyzdiui, atrodo taip: N L L L L L N L L L N L N N L L Ar galima bt nustatyti, kas ia buvo dauginta? Papasakosime, kaip toks udavinys sprendiamas. Kadangi 188 8 = 1 504, tai pirmoji N turi bti didesn u 1. Po io N padauginimo i pirmosios L turi gautis nevirijantis 8 skaiius, todl N = 3, o L = 2. Pavidalo 3LL skaiiai, kuriuos padauginus i 2, gautsi NLN pavidalo skaiiai, gali bti tik 306, 308, 326, 328, 346 ir 348. Taiau, jeigu mes padauginsime tuos skaiius i 4 arba i 6, tai negausime LNLL. Jeigu mes tuos skaiius dauginsime i 8, tai tik paskutinieji du skaiiai duos LNLL pavidalo iraik. Toliau, 346 28 = 9 688, todl vienintelis sprendinys yra toks: 348 28 2784 696 9744 4.2 Lietuvos jaunesnij klasi moksleivi olimpiadoje yra buvs toks udavinys, kuriame irgi labai patogu mokti dalyti kampu. Imsime atskir to udavinio atvej. Nagrinkime visus skaiiaus 23 kartotinius ir suskaiiuokime toki skaii skaitmen sumas. Kok pat maiausi skaii galime gauti taip darydami? I pradi mums labai nortsi paklausti, ar negalima bt gauti 1. Tada tikrai bt pati maiausioji galima suma. Taiau skaitmen sum 1 turi 1 su keliais nuliais, o tokie skaiiai vien ar daugiau kart gali dalintis tik i 2 ar 5, o jau jau niekaip i 23. Jeigu negalima gauti vieneto, tai gal galima tiktis, jog manoma rasti skaii, kuris dalijasi i 23 ir kurio skaitmen suma yra 2. Tokio skaiiaus pradioje turt bti 1, po to kakiek nuli ir gale vl 1. Tai vienintel galimyb, nes 2 su daug nuli tesidalija i 2 ir 5 laipsni. Todl pradedame 1 su daug nuli dalyti kampu laukdami liekanos, lygios 16, tada dalinyje raytume 1 ir baigtume dalyb, nes 161 = 7 23. 1 0 0 9 2 8 6 1 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 3 4 7 8 2 6 8 7 0 9 1 0 9 2 1 8 0 1 6 1 1 9 0 1 8 4 6 0 4 6 1 4 0 1 3 8 2 0 0 1 8 4 1 6 1 1 6 1 0

ATUNTOJI UDUOTIS

1. ioje dalyboje teparodytas vienintelis (dalmens) skaitmuo ir vis tiek visa dalyba atstatoma vieninteliu bdu. Kaip ta dalyba atrodo? X X X X X X X X X X X X X X X X 8 X X X X X X X X X X X X X X X X X 0 2. Raskite keturenkl skaii, jeigu jo dalyba i dviej vienaenkli skaii uraoma taip: X X X X X X X X X X X X X X X X 0 X X X X X X X X X X X X X X 0

Kiek atsakym turi is udavinys? 3. Iifruokite galvosk (j bt galima laikyti lakonika studento inute tvams), kuriame reikia isiaikinti, kokie yra dmenys ir kokia j suma: S E N D + M O R E M O N E Y 4. sitikinkite, kad i teisingos anglikos sudties keturiasdeimt plius deimt ir dar plius deimt yra eiasdeimt iplaukia kita teisinga skaitin lygyb: + F O R T T S I X T E E T Y N N Y

5. Vl nelyginius skaitmenis paymsime raide N, o lyginius raide L. Iifruokite daugyb L L N L N L L N N N N N N N N N N

6. O dabar vl prisiminkime, kad pirminiai skaiiai yra tokie, kurie tesidalija tik i 1 ir patys i savs. 1 nelaikomas pirminiu skaiiumi. Uraytoje daugyboje visi dalyvaujantys skaitmenys yra pirminiai ir visi jie paymti raide P. Atstatykite daugyb P P P P P P P P P P P P P P P P P P 7. O iame udavinyje tik dal lygini ir nelygini skaii tepaymsime prastinmis raidmis L ir N, o visas likusias ymsime simboliu X. Nepaisant to, emiau pavaizduotj dalyb galima iifruoti. Pabandykite.

7-o udavinio tsinys X X N X N X L X N X X X X X X X X X X X X L L X X X L N X X L L X X X X X X X X X X X X X

8. Skaiius n baigiasi skaitmeniu 2. dvejet perklus skaiiaus pradi, skaiius padidja 2 kartus. Raskite pat maiausi galim tok skaii n. 9. Raskite pat didiausi trienkl skaii, kuris, nubraukus jo imt skaitmen, sumaja 51 kart.

X X X X X N

10. Ar yra toks natralusis skaiius, kuris, nubraukus jo pirmj skaitmen, sumat 50 kart? X X X X N X 0

Atuntosios uduoties sprendimus praome isisti iki 2004 m. kovo 3 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunj matematik mokykla, Matematikos metodikos katedra, VU matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT2600 Vilnius. Ms mokyklos interneto svetains adresas: http://www.maf.vu.lt/ljmm/ Gerb. II-o kurso moksleiviai, i uduotis paskutin. Kai j atliksite, organizuosime baigiamj LJMM udavini sprendimo konkurs, kuris vyks balandio mn. Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko 24. j kvieiami LJMM moksleiviai, kuriems skaitytos ne maiau kaip 6 uduotys (uduotis skaitoma, kai ji vertinta ne maiau kaip 5 balais). Skmingai vykdiusiems vis mokymo program iduosime LJMM baigimo paymjimus. Tikslesn informacija apie konkurs bus paskelbta internete ms svetainje patikrinus atuntj uduot. LIETUVOS JAUNJ MATEMATIK MOKYKLOS TARYBA