4 paskaita ir 10 pratybos.

Antrosios eils kreivs: apskritimas, elips,

hiperbol, parabol. Polin koordinai sistema.
1. Antrosios eils kreivs. Apskritimas
Sakykime, ploktumoje parinkta koordinai sistema xOy, F (x, y) yra dviej kintamj funkcija. Tak, kuri
koordinats x ir y tinka lygiai
F ( x, y ) = 0,

aib vadinama plokija kreive, o pati lygyb F ( x, y ) = 0 kreivs lygtimi.

Kai F(x, y) yra kintamj x ir y antrojo laipsnio daugianaris, t. y. kai
F ( x, y ) = a11 x 2 + a12 xy + a 22 y 2 + a13 x + a 23 y + a33 ,

tai lygtimi F ( x, y ) = 0 apibrta kreiv vadinama antrosios eils kreive.

Pavyzdiui, apskritimas yra antrosios eils kreiv. Iveskime jo
lygt.
Tarkime, kad apskritimo centras yra takas C ( x0 ; y0 ) , spindulys
lygus r, o kintamasis takas takas M (x; y) (45pav.). Kadangi

r = CM =

(x x0 )2 + ( y y0 )2

y
M(x;y)
r
C((x0 ;; yy00))
C

,
0

tai i ia gauname apskritimo lygt

(x x0 )2 + ( y y0 )2 = r 2 .

45 pav.
(1)

Kai apskritimo centras sutampa su koordinai pradia, o spindulys lygus r, tai apskritimo lygtis gyja iraik
x2 + y 2 = r 2.

Pavyzdys. sitikinkime, kad

x2 + y2 4x + 6 y + 4 = 0

yra apskritimo lygtis.

Sprendimas. Iskyr dvinario kvadratus, gauname:
x2 4x + 4 + + y 2 + 6 y + 9 4 9 + 4 = 0 ,

(x 2)2 + ( y + 3)2 = 32 .
Vadinasi, duotoji lygtis apibria apskritim, kurio centras takas C(2; 3), spindulys r = 3. S
Toliau inagrinsime svarbiausias antrosios eils kreives: elips, hiperbol ir parabol, kurios jau buvo inomos
Senovs Graikijoje.

2. Elips
Du ploktumos takus paymkime raidmis F1 ir F2 , o atstum tarp j 2c (46 pav.).
Apibrimas. Elipse vadiname kreiv, kurios kiekvieno tako M atstum nuo dviej ploktumos tak F1 ir F2
suma yra pastovi:
F1 M + F2 M = const.
M

Takai F1 ir F2 vadinami elipss idiniais (rus ir angl kalba ie takai

vadinami fokusais, lot. focus idinys). Atstum F1M ir F2 M sum
paymkime 2a ir tarkime, kad 2a > 2c, t. y. a > c.
2c
I apibrimo aiku, kaip galima mechanikai nubrti elips. Popieriaus
F2
F1
46 pav.
lapo takuose F1 ir F2 tvirtinkime silo, iek tiek ilgesnio u atstum tarp t
tak, galus, o pat sil itempkime, take M besdami pietuko gal. Pietuk traukime popieriaus lapu taip, kad silas
vis laik bt temptas. Pietukas br elips, nes atstum nuo tak F1 ir F2 iki pietuko galo M suma bus vis laik
pastovi ir lygi silo ilgiui.

Inagrinsime paprasiausi elipss lygt, kuri vadinama

kanonine. Tam tikslui koordinai sistem parinkime taip, kad idiniai
F1 ir F2 priklausyt aiai Ox, o koordinai pradios takas sutapt su
atkarpos F1F2 vidurio taku (47 pav.). idini koordinats bus tokios:

47 pav.

F1 (c; 0), F2 (c; 0).

Kintamj elipss tak paymkime M(x; y). Jo atstum nuo
idini F1 ir F2 paymkime atitinkamai r1 ir r2 . Pagal apibrim,
elipss lygt nusako sryis
F1 M + F2 M = 2a.

(2)

rodyta, kad elipss lygtis yra tokia:

x2
a2

y2

=1;

b2

(3)

ia b 2 = a 2 c 2 .
(3) lygtis vadinama kanonine elipss lygtimi.
Ays Ox ir Oy vadinamos elipss aimis, atkarpa A1 A2 ir jos ilgis 2a didija elipss aimi, atkarpa B1B2 ir jos
ilgis 2b elipss maja aimi, a didija pusae, b maja pusae. Takai A1 , A2 , B1 , B2 vadinami elipss
virnmis, takas O elipss centru.
b
. Taiau prasta jos itstum apibdinti atstumo tarp idini 2c ir
Elipss forma priklauso nuo santykio
a
didiosios aies ilgio 2a santykiu
=

a2 b2

2c c
= =
2a a

= 1

b2
a2

kuris vadinamas elipss ekscentricitetu (lot. ex i, u rib + centrum centras). Elipss ekscentricitetas tenkina
slyg 0 < < 1. Kai a = b, elips isigimsta apskritim x 2 + y 2 = a 2 . Apskritimo ekscentricitetas = 0.

3. Hiperbol
Du ploktumos takus paymkime F1 ir F2 , o atstum tarp j 2c (48 pav.).
Apibrimas. Hiperbole vadiname kreiv, kurios kiekvieno tako M atstum nuo dviej ploktumos tak F1 ir
F2 skirtumas yra pastovus: F1 M F2 M = const.

48 pav.
Takai F1 ir F2 vadinami hiperbols idiniais.
Atstum F1 M ir F2 M skirtum paymkime 2a (raome du enklus, nes neaiku, kuris i atstum yra
didesnis); pagal trikampio savyb, 2a < 2c, t. y. a < c. Koordinai ais idstykime (48 pav.) taip pat, kaip ivesdami
kanonin elipss lygt. idini koordinats bus tokios:
F1 (c; 0), F2 (c; 0) .

Hiperbols kanonin lygtis gaunama analogikai elipss lygiai ir yra tokia:

x2
a

ia tik b 2 = c 2 a 2 .

y2
b2

=1;

(4)

Isiaikinsime, kokia yra hiperbols forma. Kadangi (4) lygties kintamieji x ir y pakelti lyginiu laipsniu, tai
hiperbol yra simetrika ai Ox ir Oy atvilgiu.
Kai y = 0, tai x 2 = a 2 ir x = a . Vadinasi, hiperbol kerta a Ox takuose A1 ( a; 0) ir A2 (a; 0) . Nordami rasti
hiperbols ir aies Oy sankirtos takus, (4) lygt raykime x = 0. Gausime lygt y 2 = b 2 , neturini realij
sprendini. Taigi hiperbol nekerta aies Oy. Dl i prieasi ais Ox vadinama realija hiperbols simetrijos aimi,
o ais Oy menamja simetrijos aimi. Atkarpa A1 A2 ir jos ilgis 2a vadinami realija hiperbols aimi. Atidj ayje
Oy atkarpas OB1 ir OB2 , kuri ilgis lygus b, gauname atkarp B1B2 , kuri kartu su dydiu 2b vadinama menamja
hiperbols aimi. Dydiai a ir b vadinami atitinkamai realija ir menamja hiperbols pusae. Atstumo tarp idini 2c
ir realiosios aies ilgio 2a santykis
=

2c c
= =
2a a

a2 + b2
a

= 1+

b2
a2

vadinamas hiperbols ekscentricitetu. Jis tenkina slyg > 1 .

b
b
Hiperbols formai turi tak tiess y = x, kuri krypties koeficientas k = tg = . ios tiess yra hiperbols
a
a
asimptots (gr. asymptotes nesutampantis). Asimptotmis vadiname tieses, turinias toki savyb: takui tolstant
kreive begalyb, atstumas nuo io tako iki asimptots nyksta.
Aiku, kad hiperbols asimptots yra staiakampio, kurio viena kratin lygi 2a ir lygiagreti su aimi Ox, o kita
lygi 2b ir lygiagreti su aimi Oy, striains. striaini sankirtos takas vadinamas hiperbols simetrijos centru.
Hiperbol pavaizduota 48 paveiksle; j sudaro dvi atskiros akos.
Kai a = b, hiperbol vadinama lygiaae; jos lygtis yra
x2 y2 = a2 .

49 pav.
Hiperbols, kurios idiniai F1 (0; c) ir F2 (0; c) yra ayje Oy (49 pav.), kanonin lygtis tokia:
x2

y2

= 1 ;
a 2 b2
c
ia 2b realioji hiperbols ais, 2a menamoji ais, = > 1 ekscentricitetas.
b
Dvi hiperbols, apibdinamos (4) ir (5) lygtimis, vadinamos jungtinmis.

(5)

4. Parabol
Paymkime ploktumos tak F ir ties l.
Apibrimas. Kreiv, kurios kiekvienas takas M yra vienodai nutols nuo ploktumos tako F ir tiess l,
vadiname parabole.
Takas F vadinamas parabols idiniu, ties l parabols direktrise.
Nordami ivesti kanonin parabols lygt, a Ox nubrkime per idin F statmenai direktrisei l (50 pav.).
Atstum nuo idinio iki tiess l paymkime p; ia p > 0. A Oy nubrkime statmenai per atkarpos AF vidur. Tada
p
p
idinio koordinats bus F ; 0 , o direktriss lygtis x = .
2
2

M (x; y )

Parabols kintamojo tako M koordinates paymkime x ir y. I

p
tako M nuleid statmen ties l, gausime tak B ; y .
2

Pagal parabols apibrim, FM = BM, arba r = d (50 pav.), todl

i ia gauname lygyb
2

x p + y2 = x + p .

2
2

50 pav.
Abi jos puses pakl kvadratu ir pertvark, gauname kanonin parabols lygt
y 2 = 2 px .

(6)

Dydis p > 0 vadinamas parabols parametru.

Inagrinkime parabols form. Kadangi kintamasis y pakeltas lyginiu laipsniu, tai parabol yra simetrika aies

Ox atvilgiu. Ais Ox vadinama parabols aimi. Kai p > 0, tai i (6) lygties iplaukia, kad x 0 , nes visada y 2 0 ,
todl parabol isidsiusi tik deinje pusje nuo aies Oy. Kai x = 0, tai y = 0. Takas O(0; 0) vadinamas parabols
virne. Kai x + , tai y , nes i slygos y 2 = 2 px iplaukia y = 2 px . Parabol pavaizduota
50 paveiksle.
51 paveiksle parodytos vairios parabols padtys bei jos idiniai ir direktriss. Ten pat pagal analogij su (6)
lygtimi suraytos ir kanonins i paraboli lygtys.

51 pav.

Parabol turi domi optin savyb. Sakykime, kad

parabols idinyje F yra takinis viesos altinis. Tada visi
spinduliai, ij i idinio ir atsispindj nuo veidrodinio
parabols paviriaus, bus lygiagrets su parabols simetrijos
aimi (52 pav.).
Gautoji optin parabols savyb taikoma technikoje,
konstruojant teleskopus, parabolines antenas, automobili
ibintus, lazerius ir kt.
Dabar galime paaikinti, kodl takas F buvo pavadintas
idiniu. Sauls spinduliai, atj i labai toli, parabolin veidrod
pasiekia lygiagreiuoju pluotu, o atsispindj nuo jo paviriaus,
susirenka viename take, kuriame temperatra labai aukta.

52 pav.

5. Polin koordinai sistema

Tako padt ploktumoje galima nusakyti ne tik staiakampmis Dekarto koordinatmis. Pasirinkime a OP
(53 pav.) ir paymkime joje tak O. tak vadinsime poliumi, o a OP poline aimi. Tako M padt ploktumoje
apibdinsime dviem dydiais: poliniu spinduliu 0 , t. y. tako M atstumu nuo poliaus O, ir poliniu kampu , kur
polin ais sudaro su spinduliu ; kampas atskaitomas prieinga laikrodio rodykls judjimui kryptimi, be to,

0 < 2 . Dydiai ir vadinami polinmis tako M koordinatmis. Neneigiamojo skaiiaus reikm visuose

ploktumos takuose apibrta vienareikmikai. Polinio kampo reikm, kai 0 < 2 , visuose su poliumi
nesutampaniuose takuose, taip pat apibrta vienareikmikai;
poliuje ji apskritai neapibrta. Polines tako M koordinates
ymsime taip: M (; ). Atvirkiai, kiekvien skaii ir
por, kurios 0, o 0 < 2 , atitinka vienas ploktumos
takas M.
53 pav.
11

3

54 paveiksle paymti takai M 1 2; , M 2 3;
.
ir M 3 2,5;
6

4
4

54 pav.
55 pav.
Poli O sutapdin su staiakamps Dekarto koordinai sistemos pradia, o polin a su abscisi aimi
(55 pav.), nesunkiai gautume sryio formules
x = cos ,
(8)

y = sin ;
y
ia = x 2 + y 2 , be to, tg = .
x

Tarkime, kad takas M juda iilgai spindulio OM (56 pav.), su kuriuo polin ais sudaro kamp, lyg . Takui M
4

spinduliu OM artjant prie O, polinis kampas nekinta ir yra lygus

. Taiau utenka tik takui M nors truput
4

pasislinkti prieing nuo poliaus O pus, pavyzdiui, uimti padt M 1 , ir jo polinis kampas uolikai pakinta i

4
5
+ =
. is pavyzdys rodo, kad polini koordinai apribojimai 0 ir 0 < 2 kartais yra nepatogs, todl
4
4
j atsisakoma ir dydiams bei priskiriamos bet kokios realiosios reikms: < < + , < < + . Tokios
polins koordinats vadinamos apibendrintosiomis polinmis koordinatmis.
Apibendrintoje polinje koordinai sistemoje takas ymimas taip. I poliaus nuo polins aies atidedamas
kampas ir per poli O briamas spindulys, kitaip tariant, kai > 0, polin ais OP pasukama kampu prieinga
laikrodio rodykls sukimuisi kryptimi, kai < 0 laikrodio rodykls sukimosi kryptimi; jeigu reikia, apsukama
kelet kart. Pasuktoje ayje nuo poliaus O atidedama atkarpa OM, kurios ilgis lygus , kai > 0, arba aies tsinyje
prieinga kryptimi atkarpa ||, kai < 0.

5.28 paveiksle paymti takai M 1 2; ir M 2 2; .

4
4

56 pav.

57 pav.

Pavyzdys. Paraykime apskritim, nusakom lygtimis x 2 + y 2 = a 2 , x 2 + y 2 = ax, x 2 + y 2 = ay (a > 0) , lygtis

polinje koordinai sistemoje.
Sprendimas. Pritaik (7) formules, gauname:
2 = a 2 , 2 = a cos ,
= a, = a cos , = a sin . ie apskritimai pavaizduoti 58 paveiksle.

2 = a sin ;

ia

58 pav.

6. vairios kreivs polinje koordinai sistemoje

1. Archimedo spiral (lot. spira lankstas, vingis). Taip vadinama kreiv, kuri polinje koordinai sistemoje
apibriama lygtimi
= a (a > 0) .
(8)
Nordami nubrti i kreiv, sudarykime jos reikmi lentel parinkime vairias teigiamas reikmes ir pagal (8)
formul apskaiiuokime atitinkamas reikmes:

1
a 0,8a
4

1
a 1,6a
2

3
a 2,4a
4

a 3,1a

3
a 4,7 a
2

2 a 6,3a

5
a 7,9a
2

Polinje koordinai sistemoje paymkime atitinkamus

takus ir per juos nubrkime kreiv (59 pav.). Matome, kad
kampui didjant, ir didja. Pasirinkus neigiamas
reikmes, gaunama kreiv, kuri 59 paveiksle paymta
punktyrine linija.

59 pav.
2. Hiperbolin spiral. Tai kreiv, kuri polinje koordinai sistemoje apibriama lygtimi
a
=
(a > 0) .

(9)

I (9) lygties matyti, kad, didjant polinio kampo reikmms, polinio spindulio reikms maja ir artja prie
nulio. Todl spirals takas, sukdamasis apie poli, prie jo artja (bet neieina i poliaus, kaip Archimedo spirals)
(60 pav.).

60 pav.

3. Logaritmin spiral. Taip vadinama kreiv, kuri polinje koordinai sistemoje apibriama lygtimi
= ae k

( a > 0) .

Logaritmin spiral pavaizduota 61 paveiksle.

Logaritminei spiralei bdinga domi savyb: visus spindulius, ieinanius i
poliaus O, ji kerta tuo paiu kampu . i spirals savyb technikoje taikoma
konstruojant rotacinius peilius, krumpliaratines pavaras ir kt.

61 pav.

Gyvojoje gamtoje yra btybi, augani pagal logaritmin spiral.

Antai daugelio minktakni bei sraigi kriaukls (62 pav.), taip pat kai
kuri induoli ragai susisuk logaritmine spirale.

62 pav.
4. Bernulio lemniskat (gr. lemniskos kaspinas). Taip vadinama kreiv, kuri staiakampje koordinai
sistemoje apibrta lygtimi

(x

2
+ y2 = a2 x2 y2

(a > 0) ,

o polinje koordinai sistemoje lygtimi

2 = a 2 cos 2 .

Bernulio lemniskat pavaizduota 63paveiksle.

63 pav.
5. Paskalio sraig. Taip vadinama kreiv, kuri staiakampje koordinai sistemoje apibriama lygtimi
2

x 2 + y 2 ax = l 2 x 2 + y 2 ,

o polinje koordinai sistemoje lygtimi

= a cos + l .

ios kreivs forma priklauso nuo dydi a ir l (64 pav.).

64 pav.
Kai a = l, Paskalio sraig vadinama kardioide (gr. kardia irdis + gr. eidos pavidalas). Ji apibriama lygtimi
= a (1 + cos ) . Mechanin kardioids prasm tokia. Tai kreiv, kuri bria apskritimo, riedanio be trinties
(neslystanio) tokio pat apskritimo iorine puse, takas.

6. Gvido Grandi kreivs arba ,,ros. Taip vadinamos kreivs, kurios polinje koordinai sistemoje
apibriamos lygtimis
= a sin k arba = a cos k (a > 0, k > 0) .
65 paveiksle pavaizduotos kreivs
= a sin 2 ir = a cos 3 ,
nubraiytos apibendrintoje polinje koordinai sistemoje. Pirmoji i kreivi vadinama ,,keturlape roe, antroji
,,trilape roe.

65 pav.
Apskritai jeigu k nelyginis natralusis skaiius, tai ,,ro sudaro k lapeli, jeigu lyginis natralusis skaiius
2k lapeli.