Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos IIG.

Klasės mokinės
Karolinos Gerulaitytės
„Geometrinės figuros“
Turinys
 Geometrinės figuros

KVADRATAS

Kvadrato ypatybės:
 Kvadrato visi kampai lygūs (Kampas A = Kampas B = Kampas C = Kampas D = 90 ℃
) ir visos kraštinės lygios ( AB = BC = CD = DA = a), todėl jis yra taisyklingasis
keturkampis.
 Aplink kvadratą galima apibrėžti ir į jį galima įbrėžti apskritimą. Tų apskritimų
centrai sutampa ir yra kvadrato įstrižainių susikirtimo taške.
 Kvadratas yra simetriškiausias iš visų keturkampių. Jis turi keturias simetrijos ašis ir
vieną simetrijos centrą
 Iš visų stačiakampių, turinčių tą patį perimetrą, kvadrato plotas yra didžiausias.
 Kvadrato įstrižainės yra lygios (būdinga
stačiakampiams) ir statmenos (būdinga rombams).
Kvadrato įstrižainė lygi kvadrato kraštinės ilgiui,
padaugintam iš kvadratinės šaknies iš dviejų.

Kvadrato perimetras ir plotas

Kvadrato perimetrą galime apskaičiuoti taip:

P=4 a=4 √ 2 R = 8r

Kvadrato ploto formulės:

1 2
S=  a2=   d =2 R 2=4 r 2
2

(Formulėse naudojami žymenys: a – kvadrato kraštinės ilgis, R – apie kvadratą

apibrėžto apskritimo spindulys, r – į kvadratą įbrėžto apskritimo spindulys, d –
kvadrato įstrižainė.)
 STAČIAKAMPIS

Stačiakampio savybės:
Stačiakampis turi ne tik visas lygiagretainių savybes, bet ir tik jam būdingų savybių:
 Stačiakampio visi kampai yra statieji.
Kampas A = Kampas B = Kampas C = Kampas D = 90℃

 Stačiakampio įstrižainės lygios

d 1=   d 2=d

Stačiakampio perimetras ir plotas

Stačiakampio perimetras yra lygus ilgio ir pločio sumai, padaugintai iš dviejų (P = 2(a
+ b)). Stačiakampio ribojamą plotą galima rasti jo ilgį dauginant iš pločio (S = ab)
arba pagal šiek tiek modifikuotą keturkampių ploto formulę:
1 2
S=   d sin ⁡φ
2

Čia d – bet kuri iš stačiakampio įstrižainių, φ – kampas tarp įstrižainių.

TRIKAMPIS

Trikampių rūšys pagal kraštines

Pagal kraštines trikampiai skirstomi į tris rūšis: įvairiakraščius, lygiašonius ir
lygiakraščius.

Įvairiakraštis trikampis – trikampis, kurio visos

kraštinės skirtingo ilgio.

Lygiašonis trikampis – trikampis, kurio dvi

kraštinės tokio pat ilgio. Jos vadinamos šoninėmis
kraštinėmis, o trečioji – pagrindu. Lygiašonio
trikampio kampai prie pagrindo lygūs. Lygiašonio
trikampio aukštinė, pusiaukampinė ir
pusiaukraštinė, nubrėžtos į pagrindą sutampa.

Lygiakraštis trikampis – trikampis, kurio visos kraštinės lygios. Visi lygiakraščio

trikampio kampai taip pat lygūs.

Žinant lygiakraščio trikampio kraštinės ilgį a, jo plotas randamas pagal formulę

a2 √ 3
S= 
4

Trikampių rūšys pagal kampus

Pagal kampus trikampiai gali būti smailieji, statieji arba bukieji.

Statusis trikampis – trikampis, kurio vienas kampas yra status.

Dešinėje pavaizduoto stačiojo trikampio ABC elementai:
α, β – smailieji trikampio kampai;
a, b -statiniai;
c – įžambinė;

hc aukštinė, nuleista iš stačiojo kampo viršūnės C į

įžambinę

ac statinio a projekcija įžambinėje

bc statinio b projekcija įžambinėje

Kampas CAD = Kampas BCD = a ; Kampas CBD =

Kampas ACD = β

Prieš statųjį kampą esanti stačiojo trikampio kraštinė vadinama įžambine. Statųjį
kampą sudarančios stačiojo trikampio kraštinės vadinamos statiniais. Stačiojo
trikampio kraštinių ilgius sieja sąryšis, vadinamas Pitagoro teorema:
c 2=  a2 +  b 2

Stačiojo trikampio ploto formulės:

c hc ab
S=    ;     S= 
2 2

Jeigu trikampis yra status, tai jam galioja tokia taisyklė. Aukštinė, pakelta kvadratu,
padalinusi trikampio pagrindą į dvi dalis yra lygi tų dviejų dalių sandaugai.
2
hc =   ac ∙   bc
Smailusis ir bukasis trikampiai
Trikampis, kurio visi trys kampai smailieji, vadinamas smailiuoju trikampiu;
trikampis, turintis vieną bukąjį kampą, vadinamas bukuoju trikampiu.

Trikampių savybės
Jeigu du trikampiai turi 2 vienodus kampus tuomet jie yra panašūs (skiriasi tik
mastelis). Jeigu trikampiai turi du vienodus kampus ir vieną vienodo ilgio kraštinę,
kuri yra ilgiausia, vidutinė arba trumpiausia pas abu trikampius, tada trikampiai yra
tokie patys.

Trikampio ploto apskaičiavimas

Geriausiai žinoma ir paprasčiausia trikampio ploto formulė yra
1
S=  b h
2

Čia S yra plotas, b – trikampio pagrindo ilgis, h – trikampio aukštinė.

APSKRITIMAS

Pagrindinės sąvokos
Tiesės atkarpa, jungianti apskritimo centrą su bet kuriuo apskritimo tašku, vadinama
apskritimo spindulio ilgiu. Spindulio ilgis vadinamas ir atstumas nuo apskritimo
centro iki bet kurio jo taško. Spindulio ilgis formulėse žymimas r arba R.

Taškas, nutolęs nuo apskritimo centro už spindulį mažesniu atstumu, vadinamas tašku
apskritimo viduje, o taškas, nuo apskritimo centro nutolęs didesniu už spindulį
atstumu, vadinamas tašku apskritimo išorėje.

Tiesės atkarpa, jungianti du apskritimo taškus, vadinama

apskritimo styga. Styga, einanti per apskritimo centrą,
vadinama apskritimo skersmeniu. Skersmuo formulėse
žymimas d arba D. Skersmens ilgis lygus dviem apskritimo
spinduliams (D = 2·R).

Vienoje stygos pusėje esanti apskritimo dalis, įskaitant ir

stygos galinius taškus, vadinama apskritimo lanku.
Apskritimo lankas, susietas su skersmeniu, vadinamas
pusapskritimiu.

Apskritimo ilgis: C=2 π R

Apskritimo ribojama plokštumos dalis vadinama skrituliu

 ROMBAS

Rombo savybės
Rombas turi visas lygiagretainių savybes:
 Rombo visos kraštinės yra lygios.
 Rombo įstrižainės susikerta ir susikirtimo taške yra dalijamos pusiau.
 Rombo priešingi kampai yra lygūs.
 Prie vienos kraštinės esančių rombo kampų suma lygi
180°.

Rombas turi ir dvi tik jam būdingas savybes:

 Rombo įstrižainės yra statmenos.
 Rombo įstrižainės jo kampus dalija pusiau.

Rombo požymiai
Rombas turi du požymius, kurie jį išskiria iš kitų keturkampių, ir du požymius, kurie
jį išskiria iš kitų lygiagretainių:
 Keturkampis, kurio visos kraštinės lygios, yra rombas.
 Keturkampis, lygiagretainis, kurio įstrižainės jo kampus dalija pusiau, yra rombas.
 Lygiagretainis, kurio įstrižainės viena kitai statmenos, yra rombas.

Rombo plotas
Rombo, kaip ir kitų lygiagretainių, plotas yra lygus jo kraštinės ir į tą kraštinę arba jos
tęsinį išvestos aukštinės sandaugai:
S = a × h, čia a – kraštinė, h – aukštinė.

Rombo plotą galima skaičiuoti ir pagal tik rombams būdingą taisyklę: rombo plotas
yra lygus jo įstrižainių sandaugos pusei:
d1 ×d 2
S= 
2

Čia d 1 ir d 2 - įstrižainės