Analizine geometrija

Severinas Zube

Galima rasti: http://www.mif.vu.lt/~zube/paskaitos pateiktas Microsoft Word, PDF, PostScript, formatais. Taip pat paruoti A L TEX, DVI variantai.
1 Dokumentas

Turinys
1 Pirmoji paskaita
1.1 1.2 1.3 2.1 Vektorine erdve ir operacijos su vektoriais . . . . . . . . . . . . . . . . Anioji erdve . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pratimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ivairios tieses lygiu formos ploktumoje 2.1.1 Parametrine tieses lygtis . . . . . 2.1.2 Kanonine tieses lygtis . . . . . . . 2.1.3 Bendroji tieses lygtis . . . . . . . 2.1.4 Normaline tieses lygtis . . . . . . Kampas tarp tiesiu . . . . . . . . . . . . Tiesiu pluotas ploktumoje . . . . . . . Pratimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . Ploktuma erdveje . . . . . . . . . 3.1.1 Tetraedro orientuotas turis . 3.1.2 Ploktumos bendroji lygtis . 3.1.3 Ploktumos normaline lygtis 3.1.4 Atstumas iki ploktumos . . 3.1.5 Kampas tarp ploktumu . . 3.1.6 Ploktumu pluotai . . . . . 3.1.7 Ploktumu grites . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2
2 5 10

2 Antroji paskaita

11
11 11 11 12 12 13 14 15

2.2 2.3 2.4 3.1

3 Treia paskaita

16
16 16 18 19 19 20 20 21

4 Ketvirtoji paskaita
4.1 Ivairios tieses lygiu formos erdveje . . . 4.1.1 Parametrine tieses lygtis . . . . . 4.1.2 Kanonine tieses lygtis . . . . . . . 4.1.3 Bendroji tieses lygtis . . . . . . . 4.1.4 Kampas tarp ploktumos ir tieses 4.1.5 Kampas tarp tiesiu . . . . . . . . 4.1.6 Atstumas tarp dvieju tiesiu . . . Antros eiles kreives . . . . . . . . 5.1.1 n-tosios eiles kreives . . . 5.1.2 Elipse . . . . . . . . . . . 5.1.3 Elipses kanonine lygtis . . 5.1.4 Elipses parametrine lygtis 5.1.5 Elipses ekscentricitetas . 5.1.6 Elipses direktrises . . . . 5.1.7 Parabole . . . . . . . . . 5.1.8 Hiperbole . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

22
22 22 22 23 25 25 26

5 Penktoji paskaita
5.1

28
28 28 29 30 31 31 31 32 33

6 etoji paskaita
6.1 Hiperbole . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.1.1 Kitoks hiperboles apibreimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6.1.2 Asimptotine hiperboles lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Antros eiles kreives . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7.1.1 Bendroji antros eiles kreives lygtis . . . . . . . . . 7.1.2 Staiakampes Dekarto koordinaiu transformacijos 7.1.3 Kreives lygties prastinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

37
37 38 40

7 Septintoji paskaita
7.1

42
42 42 42 44

8 Atuntoji paskaita
8.1 Antros eiles kreives . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8.1.1 Invariantai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8.1.2 Kreives nustatymo lentele . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2

48
48 48 49

8.1.3 9.1

Vektoriu skaliarine sandauga ir antros eiles kreives . . . . . . . .

52

9 Devintoji paskaita
Antros eiles kreives (antra dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9.1.1 Antros eiles kreives ir tieses sankirta . . . . . . . . . . . . . 9.1.2 Kreives liestines lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9.1.3 Antros eiles kreives liestines (kitas ekvivalentus apibreimas) 9.1.4 Asimptotines kryptys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9.1.5 Antros eiles kreives centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

53
53 53 54 55 57 58

10 Deimtoji paskaita
10.1 Antros eiles kreives(tsinys) . . . . . . . . . 10.1.1 Optines antros eiles kreiviu savybes . 10.2 Antros eiles paviriai . . . . . . . . . . . . . 10.2.1 Bendroji antros eiles paviriaus lygtis 10.2.2 Sfera . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10.2.3 Kugis . . . . . . . . . . . . . . . . . 10.2.4 Cilindras . . . . . . . . . . . . . . . . 10.2.5 Sukimosi paviriai . . . . . . . . . . .

60
60 60 63 63 63 63 64 66

11 Vienuoliktoji paskaita
11.1 Antros eiles paviriai(tsinys) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11.1.1 Tieses ir paviriaus sankirta . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11.1.2 Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios . . . . . . . . . . . .

69
69 71 72

12 Dvyliktoji paskaita
12.1 Antros eiles paviriai(tsinys) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12.1.1 Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios (tsinys) . . . . . . . 12.2 Paviriaus lieianiamoji ploktuma. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

75
75 75 78

13 Tryliktoji paskaita
13.1 Bezje kreives . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13.1.1 de Casteljau algoritmas ir kreives poline forma . . . . . . . . . . 13.1.2 Bezje paviriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

81
81 84 85

1 Pirmoji paskaita
Analizine geometrija atsirado XVI amiuje. Jos esm sudaro tai, kad geometriniai objektai uraomi formulemis, lygtimis. Pradininkas Dekartas, kuris ivede koordinaiu sistem erdveje.

1.1

Vektorine erdve ir operacijos su vektoriais

Kurse daniausiai susidursime su nedidelio matavimo vektorine erdve V = k n vir kuno, k = R, C, arba Q , dim V = 1, 2, 3. Kai dim V = 1, V galima sutapatinti su paiu kunu, k . Jei dim V = 2, tai vektorine erdve V bus dar kitaip vadinama ploktuma. Jei dim V = 3, tai V vadinsime paprasiausiai erdve. Priminsime kelet reikalingu apibreimu, kurie buvo duoti algebros kurse.

Skaliarine sandauga. Tarkime, duoti du vektoriai v = (x1 , x2 , ..., xn ) ir

w = (y1 , y2 , ..., yn ), tada standartin skaliarin sandaug ymesime vw =
i

xi y i .

Jeigu naudosime nestandartin skaliarin sandaug, tai j ymesime < v1 , v2 >. Vektoriaus ilgis. Laikysime, kad vektoriaus v = (x1 , ..., xn ) ilgis |v | yra kvadratine aknis i skaliarines sandaugos v v , t.y.

 |v | = v v =

x2 i
i=1

Kampas tarp vektoriu. Kampo kosinusas tarp vektoriu v, w yra pagal apibreim
lygus skaliarinei vektoriu sandaugai padalintai i ju ilgiu:

cos(v, w) =

vw . |v ||w|

Jeigu v w = 0, tai sakysime, kad vektoriai v ir w yra statmeni. Jeigu cos(v, w) = 1, tai sakysime, kad vektoriai v ir w yra kolinearieji (lygiagretieji) . Vektoriaus v projekcija i vektoriu w ymesime prw v . Ji lygi:

prw v = |v | cos(v, w) =

vw . |w |

Vektorine sandauga (trimateje erdveje). Tarkime duoti du vektoriai v1 ir v2 ,

tada vektorin sandaug ymesime

v1 v2
Pagal apibreim v = v1 v2 yra vektorius su sekaniomis savybemis: 1. Vektoriaus v ilgis yra lygiagretainio, kuri sudaro vektoriai v1 ir v2 plotas. 2. v yra statmenas v1 ir v2 vektoriams. 3. Vektoriai v, v1 , v2 turi toki pai orentacij kaip ir ays x, y, z . Tai reikia, kad determinantas, kuri sudaro triju vektoriu v, v1 , v2 koordinates yra teigiamas. Vektoriu v galima apskaiiuoti pagal formul:

v1 v2 =

i j k a1 b1 c1 a2 b2 c2

(1.1)

ia i, j, k yra vienetinai vektoriai atideti ayse x, y, z, vi = (ai , bi , ci ), i = 1, 2. Miri sandauga (trimateje erdveje). Triju vektoriu v1 , v2 , v3 miri sandauga yra skaiius, kuri ymesime taip (v1 , v2 , v3 ). Pagal apibreim:

(v1 , v2 , v3 ) = (v1 v2 ) v3 = v1 (v2 v3 )

5

io reikinio rezultatas yra skaiius.

(v1 , v2 , v3 ) =

a1 b1 c1 a2 b2 c2 a3 b3 c3

(1.2)

ia vi = (ai , bi , ci ), i = 1, 2, 3. Priminsime, kad geometrine determinanto prasme yra orentuotas turis (arba miri vektoriu sandauga), kuri ymesime taip (v1 , v2 , ..., vn ). Jis lygus:

(v1 , v2 , ..., vn ) =

a1 a2 ... a3

b1 b2 ... b3

c1 c2 ... c3

... ... ... ...

e1 e2 , ... en

(1.3)

ia vi = (ai , bi , ci , ..., ei ), i = 1, 2, ..., n. Tarkime, kad ploktumoje duoti trys takai

A1 = (a1 , b1 ), A2 = (a2 , b2 ), A3 = (a3 , b3 ).

Pastebesime, kad lygiagretainio su dviem susikertaniomis kratinemis A2 A1 ir A3 A1 plotas yra dvigubai didesnis negu trikampio A1 A2 A3 . Todel pagal apibreim trikampio, sudaryto i dvieju vektoriu A2 A1 = (a2 a1 , b2 b1 ), A3 A1 = (a3 a1 , b3 b1 ) (toks vektoriu ymejimo budas bus pakomentuotas kitame skyrelyje) arba triju taku A1 A2 A3 , orentuotu plotu S (A1 , A2 , A3 ) laikysime sekanti determinat

1 S (A1 , A2 , A3 ) = 2 = 1 2

a1 b1 1 a2 b2 1 a3 b3 1

1 = 2

a1 b1 1 a2 a1 b2 b1 0 a3 a1 b3 b1 0 1 = (A2 A1 , A3 A1 ), 2

(1.4) (1.5)

a2 a1 b2 b1 a3 a1 b3 b1

ia (A2 A1 , A3 A1 ) yra miri vektoriu A2 A1 ir A3 A1 sandauga, t.y. orientuotas lygiagretainio plotas sudarytas i vektoriu A2 A1 ir A3 A1 . Jeigu takai A1 A2 A3 yra sutinkami ploktumoje einant prie laikrodio rodykl, tai orentuotas plotas yra teigiamas. Jeigu takai A1 A2 A3 yra sutinkami ploktumoje einant pagal laikrodio rodykl, tai orentuotas plotas yra neigiamas. 6

1.2

Anioji erdve

Vektorineje erdveje nera taku, tiesiu, yra tik vektoriai. Taigi, kas yra takas, tiese? Norint atsakyti i i klausim reikalinga aniosios erdves svoka. Intuityviai tokia svoka jau buvo naudojama mokykloje, kai takas (x, y ) buvo sutapatinamas su vektoriaus galu xe1 + ye2 . Tam erdveje reikia ivesti koordinaiu sistem.

1. Taku aibes: T; 2. Vektorines erdves V ; 3. Operacijos +, kuri sudeda takus ir vektorius (rezultatas yra kitas takas) ; Takai ymimi P, Q. Vektoriai: v1 , v2 . Bet kokius vektorius galima sudeti, padauginti i skaiiaus taip kaip tai daroma vektorineje erdveje V . Mineti objektai tenkina tokias aksiomas: 1. Bet kokiems takams P, Q T , egzistuoja vienintelis vektorius v V toks, kad teisinga lygybe P = Q + v . Kitaip tariant tarp dvieju taku yra vienintelis vektorius. Vektoriu v = P Q toliau ymesime taip P Q. 2. alio lygybe (taisykle). P Q + QR = P R.

Apibreimas 1.2.1 Anioji erdve susideda i tokiu objektu:

P =Q+v v Q P PQ

QR R

PR

Pav. 1.1: Kaireje - tako ir vektoriaus suma; deineje - arlio lygybe.

Pavyzdys 1.2.2 Laikas ir datos. Datos yra takai. Vienos datos nesudedame su kita,
bet galima paimti ju skirtum (gausime laik), kuris ir yra musu erdveje vektorius.

(V, V, +), kurioje vektoriai ir bus vadinami takais, t.y. T = V. Jeigu v, w yra i taku aibes, tai apibreime wv = w v .
7

Pavyzdys 1.2.3 Turint vektorin erdv V jai galime priskirti anij erdv A(V) =

Nesunkiai patikriname abi aniosios erdves aksiomas. Toliau kurse mes danai sutapatinsime vektorin erdv V su j atitinkania anija erdve A(V) ir kartais todel vektoriu vadinsime taku.

Apibreimas 1.2.4 Tarkim, duota anioji erdve (T,V ,+), takai P1 , P2 , ..., Pn T
ir skaiiai 1 , 2 , ..., n IR tokie, kad 1 + 2 + ... + n = 1. Iraik
n

1 P1 + 2 P2 + ... + n Pn := P +
i=1

i (Pi P )

(1.6)

vadinsime aniuoju taku dariniu .

Atkreipsime demesi, kad kaire lygybes puse yra neturintis prasmes formalus uraas, nes taku aibeje neapibreta tako daugyba i skaiiaus ir suma. Deineje lygybes n puseje yra tako p ir vektoriaus suma i=1 i (Pi P ), kuri yra apibreta. Taigi deineje puseje yra takas, o kaireje puseje yra to tako formali iraika. Kaireje puseje nera tako P , taigi lygybe igautu prasm, jeigu deine puse irgi nepriklausytu nuo tako P .

Teorema 1.2.5 Lygybes (1.6) deines puse nepriklauso nuo tako P pasirinkimo. Irodymas: Paimkime, bet koki tak Q. Tada
n n

Q+
i=1

i (Pi Q) = Q + (P Q) (P Q) +
i=1 n

i (Pi Q)
n

= P+
i=1

i (Pi Q (P Q)) = P +
i=1

i (Pi P )(1.7) ,

n nes P = Q + (P Q), i=1 i = 1. Taigi, lygybes deine puse nepriklauso nuo tako pasirinkimo. Kas yra tiese erdveje A(V)? Tiese vadinsime vienmat anij erdv, susidedani i taku, guliniu tarp dvieju taku v, w. Kitaip tariant, tai yra aibe taku

{tv + (1 t)w = t(v w) + w|t k }.

Apibreimas 1.2.6 Tieses vektorine lygtimi vadinsime aib taku (vektoriu)

{w + (v w)t, t k },
vektoriu (v w) vadinsime tieses krypties vektoriumi, t - parametru.
Atkreipsime demesi, kad vektorines erdves poaibiui priklauso nulinis vektorius. Taiau tiesei nulinis vektorius nebutinai priklauso. Kitas tieses apibreimas.

anuji darini p = 1 P1 + 2 P2 , kai 1 + 2 = 1.

Apibreimas 1.2.7 Tiese , einanti per du takus P1 , P2 yra visi takai, kurie sudaro Teiginys 1.2.8 Takas p = 1 P1 + 2 P2 , kai 1 + 2 = 1, 1 2 > 0 yra tarp taku
|P1 P | 2 = |P P 2 | 1
arba 1 |P1 P | = 2 |P P2 |
(1.8)

P1 , P2 ir dalija atkarp P1 , P2 santykiu 2 : 1 , tai yra

P2

P P = 1 P1 + 2 P2 P1
|P1 P | |P P2 |

2 1

Pav. 1.2: Atkarpos dalinimas duotu santykiu.

Irodymas:
P1 P = P1 P = (1 + 2 )P1 (1 P1 + 2 P2 ) = 2 (P1 P2 ) P P2 = P P2 = (1 P1 + 2 P2 ) (1 + 2 )P2 = 1 (P1 P2 )
Taigi

|P1 P | 2 = |P P 2 | 1

arba

1 |P1 P | = 2 |P P2 |.

Pastaba 1.2.9 Jeigu 1 2 0, tai lygties ( 1.8 ) analogas yra

1 |P1 P | = 2 |P P2 |.
Jeigu 2 < 0, tai takai tieseje isidesto tokia tvarka P, P1 , P2 . Pavyzdiui takas P = 2P1 P2 yra simetrinis takui P2 tako P1 atvilgiu, t.y. atkarpos P, P2 vidurio takas yra P1 .
I teiginio seka, kad atkarpos P1 , P2 vidurio takas yra

1 1 P1 + P2 , 2 2
tai yra kartu ir atkarpos masiu centras.

Teiginys 1.2.10 Trikampio, kurio virunes P1 , P2 , P3 , pusiaukratiniu susikirtimo takas yra

1 1 1 P = P1 + P2 + P3 . 3 3 3

Irodymas: Pradioje irodysime, kad pusiakratines susikerta take P . I lygybes

1 1 1 2 P1 + P2 + P3 = 3 3 3 3 1 1 1 P1 + P2 + P3 , 2 2 3
(1.9)

1 galima matyti, kad takas P yra tieseje tarp taku Q12 = 1 P +2 P2 ir P3 . Kadangi 2 1 takas Q12 yra kratines P1 P2 vidurio takas, tai takas P priklauso pusiaukampinei, ivestai i tako P3 , ir be to dalina j santykiu 1:2. Analogikai, lygyb (1.9) galima perrayti kitu budu ir tada matysime, kad takas P priklauso pusiaukampinei, ivestai i tako P2 (arba P1 ). Pagal apibeim laikysime, kad trikampio masiu centras yra pusiaukratiniu susikirtimo takas.

prasm:

Teiginys 1.2.11 Anusis darinys taku P = A + B + C turi sekani geometrin

= [AP C ] [ABP ] [P BC ] , = , = , [ABC ] [ABC ] [ABC ]

ia [ABC ] = S (A, B, C ) yra orientuotas trikampio plotas (r. (1.5))

10

Irodymas: Naudojantis formule ( 1.5 ) orientuotas trikampio plotas gali buti suskaiiuotas naudojant miri vektoriu sandaug pavyzdiui dviem skirtingais budais 1 (AC, BC ) = 2 (BA, CA). Tarkime, kad P = A + B + C . Tada [ABC ] = 1 2

P A = P A = BA + CA, P B = P B = AB + CB, P C = P C = AC + BC.

Dabar nesunkiai suskaiiuojame orientuotus plotus

[P BC ] =

1 (P C, BC ) = 2 1 [AP C ] = (AC, P C ) = 2 1 (BA, P A) = [ABP ] = 2

1 1 (AC + BC, BC ) = (AC, BC ) = [ABC ], 2 2 1 1 (AC, AC + BC ) = (AC, BC ) = [ABC ], 2 2 1 1 (BA, BA + CA) = (BA, CA) = [ABC ]. 2 2

I ia ir gauname reikalingas formules. Dar vienas aniosios erdves pavyzdys yra ploktuma, pagal apibreim, tai yra aibe susidedanti i visu aniuju 3 taku dariniu {t1 P1 + t2 P2 + t3 P3 | t1 + t2 + t3 = 1}. Suformoluosime du teiginius be irodymo, kurie bus naudojami udaviniu sprendimui.

Teiginys 1.2.12 Duoti takai P1 , P2 , ..., Pn ir kiekviename i ju yra svoris m1 , m2 ..mn ,

tada iu taku masiu centras yra takas P

P =

m1 P1 + m2 P2 + ... + mn Pn . m1 + m2 + ... + mn

su masemis m1 , ..., mk masiu centras. Takas Q2 yra taku Pk+1 , ..., Pn su masemis mk+1 , ..., mn masiu centras, tai visos sistemos masiu centras yra takas P , kuris lygus:

Teiginys 1.2.13 (superpozicijos principas): Tarkime takas Q1 yra taku P1 , ..., Pk

P =

(m1 + ... + mk )Q1 + (mk+1 + ... + mn )Q2 . m1 + ... + mn

Udavinys. Ploktumoje duoti takai P1 , ..., Pk su svoriais m1 , ..., mk , kurie yra

sveiki skaiiai. Naudojantis tik skriestuvu ir liniuote nubreti sistemos masiu centr.

11

1.3

Pratimai

1. Duoti trys trikampio kratiniu vidurio takai Q1 = (1, 1, 0), Q2 = (0, 2, 3), Q3 = (1, 1, 2). Rasti trikampio virunes. 2. Duotos trys trikampio virunes Q1 = (1, 1, 0), Q2 = (0, 2, 3), Q3 = (1, 1, 2). Rasti trikampio plot. 3. Duotas ikilus keturkampis ploktumoje, kurio virunes yra P1 , P2 , P3 , P4 . Ar sekantis teiginys visada teisingas? Keturkampio istriaines susikerta take

1 1 1 1 P1 + P2 + P3 + P4 . 4 4 4 4
Jeigu ne, tai kokiems keturkampiams teisingas. 4. Duoti keturi takai erdveje P1 , P2 , P3 , P4 (tetraedro virunes). Atkarpos tarp Pi ir Pj vidurio tak ymesime Pij , atkarp tarp jungiani takus Pij ir Pkl ymesime |ij |kl|. Irodyti, kad atkarpos |12|34|, |13|24|, |14|23| kertasi viename take. Raskite ji.

12

2 Antroji paskaita
2.1 Ivairios tieses lygiu formos ploktumoje

2.1.1 Parametrine tieses lygtis

Apibreimas 2.1.1 Parametrine tieses lygtimi vadinsime sekani lygiu sistem
x = x0 + dt, y = y0 + et, t k.
(2.1)

ia t yra vadinama tieses parametru. Kai t prabega visus kuno k elementus (x, y ) prabega vis ties. Jeigu lygtyse ( 2.1 ) t = 0, gauname tak P = (x0 , y0 ), kuris priklauso tiesei. ios tieses krypties vektorius yra v = (d, e). Jeigu eliminuotume t i lygiu ( 2.1 ) , tai gautume kanonines tieses lygtis.

2.1.2 Kanonine tieses lygtis

Apibreimas 2.1.2 Kanonine tieses lygtimi vadinsime tieses lygti:
x x0 y y0 = d e
(2.2)

Tiese eina per tak P = (x0 , y0 ), jos krypties vektorius yra v = (d, e). Panaikin trupmen ir perkel visus narius i vien pus, gauname bendrj tieses lygti. 13

2.1.3 Bendroji tieses lygtis

Apibreimas 2.1.3 Bendrja tieses lygtimi vadinsime lygti:
ax + by + c = 0.
(2.3) Vektorius n = (a, b) yra statmenas tiesei ir vadinamas tieses normaliniu vektoriumi. Jis yra statmenas tieses krypties vektoriui v = (b, a). c - laisvasis koecientas, kai c = 0, tiese eina per koordinaiu pradi. Keisdami konstant c, gausime lygiagreias tieses.

2.1.4 Normaline tieses lygtis

Apibreimas 2.1.4 Normaline tieses lygtimi vadinsime toki formos lygti:
x cos() + y sin() p = 0, ia p > 0.
ios lygties forma charakterizuojama dvejomis savybemis: 1. Normalinis vektorius n = (cos(), sin()) yra vienetinio ilgio vektorius. 2. Laisvasis lygties narys yra neigiamas. Jei duota bendroji tieses lygtis ax + by + c = 0, tai nesunku urayti j normalineje formoje (2.4)

(ax + by + c) = 0, a2 + b2

(2.5)

enklas parenkamas taip, kad laisvas koefcientas butu neigiamas. Normaline forma yra naudinga skaiiuojant atstuma nuo duoto tako iki tieses. Pagal apibreim laikysime, kad atstumas tarp tieses ir tako yra trumpiausias atstumas tarp tieses taku ir duoto tako.

duotos normaline lygtimi) ( 2.4 ) yra:

Teiginys 2.1.5 Atstumas d tarp tako su koordinatemis Q = (x1 , y1 ) ir tieses l (ud = |x1 cos() + y1 sin() p|
Jei duota bendroji tieses lygtis ax + by + c = 0 tai:
(2.6)

d=

|ax1 + by1 + c| a 2 + b2
14

(2.7)

Q0

Pav. 2.1: Trumpiausias atstumas tarp tieses l ir tako Q.

Irodymas: Tarkime duota normaline tieses lygtis. Nuleiskime statmeni i tako Q i

ties l ir paymekime ji Q0 = (x0 , y0 ). Tada vektorius QQ0 yra lygiagretus tos tieses normales vektoriui. Todel skaliarines sandaugos modulis |QQ0 n| yra lygus d.

d = QQ0 n = (x1 x0 , y1 y0 )n = (x1 x0 ) cos() + (y1 y0 ) sin() = x1 cos() + y1 sin() (x0 cos() + y0 sin()) = x1 cos() + y1 sin() p,
nes takas Q0 priklauso tiesei l ir todel tenkina lygti ( 2.4 ) . Lygybe ( 2.7 ) seka i jau irodytos lygybes, kadangi normaline tieses lygtis atitinkanti bendraja yra ( 2.5 ) . Lygtyje ( 2.4 ) geometrine laisvo nario prasme yra sekanti.

Ivada 2.1.6 Lygtyje ( 2.4 ) p yra lygus atstumai nuo tieses iki koordinaiu pradios. Irodymas: I tiesu, atstumas nuo tieses iki koordinaiu pradios tako (0, 0) yra
d = |0 cos() + 0 sin() p| = p.
(2.8)

2.2

Kampas tarp tiesiu

Apibreimas 2.2.1 Jei turime dvi tieses l1 ir l2 tai kampas tarp ju yra smailus arba status kampas tarp atitinkamu tiesiu krypties vektoriu k1 ir k2 arba normaliniu
15

vektoriu n1 ir n2 , t.y.
Kampas tarp tiesiu l1 ir l2 = arccos(| cos(k1 , k2 )|) = arccos(| cos(n1 , n2 )|) (2.9)

Pavyzdiui, jeigu

l1 := a1 x + b1 y + c1 ,
tai

l2 := a2 x + b2 y + c2 ,

Kampas tarp tiesiu l1 ir l2 = arccos

| a1 a2 + b1 b2 |
2 a2 1 + b1 2 a2 2 + b2

(2.10)

l2 l1

Pav. 2.2: Kampas tarp tiesiu. Atkreipsiu demesi, jog formuleje (2.10) butinas modulis, nes taip apibretas kampas tarp tiesiu nepriklauso nuo pasirinktu tiesiu krypties ar normaliniu vektoriu.

2.3

Tiesiu pluotas ploktumoje

Apibreimas 2.3.1 Tiesiu pluotas, tai visos tieses, kurios eina per vien tak. Tas
takas vadinamas tiesiu pluoto centru.
Jeigu inomas pluoto centras P = (x0 , y0 ), tai visas tiesiu pluoto lygtis galima urayti taip:

(x x0 ) + (y y0 ) = 0, ia , bet kokie skaiiai.

Tos tieses normalinis vektorius yra n = (, ). 16

(2.11)

Teiginys 2.3.2 Jeigu duotos dvieju tiesiu lygtys

l1 : a1 x + b1 y + c1 = 0 ir l2 : a2 x + b2 y + c2 = 0,
tai visos tieses einanios per dvieju duotu tiesiu sankirtos tak sudaro tiesiu pluot. Visas tokio pluoto tieses galima urayti taip:

(a1 x + b1 y + c1 ) + (a2 x + b2 y + c2 ) = 0,
ia , yra bet kokie skaiiai.

(2.12)

Irodymas: Visu pirma pastebesime, kad lygtis ( 2.12 ) yra bendroji tieses lygtis, kuri
eina per tiesiu l1 ir l2 bendr tak B . Paaikinsime, kodel kiekviena tiese l einanti per tak B yra pavidalo (2.12). Tiesei l nusakyti pakanka be tako B inoti dar vien tak P = (x1 , y1 ). Tarkime, kad , yra sprendiniai lygties:

(a1 x1 + b1 y1 + c1 ) + (a2 x1 + b2 y1 + c2 ) = 0.

(2.13)

Tada aiku, kad tiese (2.12) su tokiais , eina per tak P , taigi tiese sutampa su tiese l. Dar atkreipsiu demesi, kad lygtis (2.13) visada turi sprendiniu (, neinomieji). itas teiginys yra danai pagreitina udavinio sprendima, kadangi juo naudojantis uraomos visos pluoto tieses neiekant pluoto centro tako.

2.4

Pratimai
1 (5x + 3y 2) + 1 (3x y 4) = 0, 2 (x y + 1) + 2 (2x y 2) = 0.
Neskaiiuojant ju centru rasti ties priklausani abiems pluotams.

1. Duoti du tiesiu pluotai

2. Viena trikampio virune yra tiesiu pluoto (2x + 3y + 5) + (3x y + 2) = 0 centras. To trikampio auktines yra x 4y + 1 = 0 ir 2x + y + 1 = 0. Rasti trikampio virunes. 17

3. Rasti kampo tarp tiesiu x + 2y 11 = 0 ir 3x 6y 5 = 0 pusiaukampines lygti, jeigu tam kampui priklauso takas (1,-3). 4. Nustatyti smailus ar bukas yra kampas tarp dvieju tiesiu 3x 5y 4 = 0 ir x + 2y + 3 = 0, kuriam priklauso takas (2,-5).

18

3 Treia paskaita
3.1 Ploktuma erdveje

3.1.1 Tetraedro orientuotas turis

Apibreimas 3.1.1 Duoti keturi takai
A = (x1 , y1 , z1 ), B = (x2 , y2 , z2 ), C = (x3 , y3 , z3 ), D = (x4 , y4 , z4 ). Orientuotu tetraedro ABCD turiu vadinsime i determinant: 1 6 x1 x2 x3 x4 y1 y2 y3 y4 z1 z2 z3 z4 1 1 . 1 1

(3.1)

Teiginys 3.1.2 io determinanto modulis lygus tetraedro turiui.

BA(x1 x2 , y1 y2 , z1 z2 ), BC (x3 x2 , y3 y2 , z3 z2 ), BD(x4 x2 , y4 y2 , z4 z2 ). Kaip inome, staiakampio gretasienio orientuotas turis yra vektoriu (BA, BC, BD) miri sandauga: x1 x2 y1 y2 z1 z2 x3 x2 y3 y2 z3 z2 x4 x2 y4 y2 z4 z2
19 (3.2)

Irodymas: Paimkime tris vektorius BA, BC, BD. Jie turi tokias koordinates:

Atkreipkime demesi, kad itas determinantas yra lygus determinantui:

x1 x2 x3 x4
Irodymo pabaiga seka i lemos.

y1 y2 y3 y4

z1 z2 z3 z4

1 1 1 1

(3.3)

Lema 3.1.3 Kiekvien staiakampi gretasieni galime padalinti i eis vienodo turio
tetraedrus.

B1 B4 B2

B3

B1 B2 A4

B3 A1 A2 A3

A1 A2

A3

Pav. 3.1: Gretasienis ir prizme.

Irodymas: Kiekvien staiakampi gretasieni, kurio virunes A1 , A2 , A3 , A4 , B1 , B2 ,

B3 , B4 , galime padalinti i dvi vienodo turio prizmes. Staiakampis gretasienis ir viena
20

i prizmiu su virunemis A1 , A2 , A3 , B1 , B2 , B3 pavaizduoti Pav. 3.1. Ivardinsime tris tetraedrus, kurie turi vienod turi ir padalina prizm: {A1 , A2 , A3 , B1 }, {B1 , B2 , B3 , A3 }, {A2 , A3 , B1 , B2 }.

3.1.2 Ploktumos bendroji lygtis

Per bet kokius tris takus erdveje P1 , P2 , P3 IR3 galima ivesti ploktum. Ta ploktuma p susides i taku P = 1 P1 + 2 P2 + 3 P3 , 1 + 2 + 3 = 1. Kitaip tariant ploktuma sudaryta i triju taku aniuju deriniu. Jeigu tie keturi takai Pi = (xi , yi , zi ), i = 1, 2, 3, 4 tai ju orientuotas turis lygus nuliui. Taigi gauname slyga, kad keturi takai guli vienoje ploktumoje:

x1 x2 x3 x4

y1 y2 y3 y4

z1 z2 z3 z4

1 1 1 1

(3.4)

Jeigu vietoje P1 paimtume (x, y, z ) tai iskleid urayt determinant gautume ploktumos einanios per tris takus (P2 , P3 , P4 ) lygti:

Ax + By + Cz + D = 0 (A, B, C ) = n - ploktumos normalinis vektorius. n bus statmenas bet kokiam vek toriui guliniam ploktumoje t.y. v p (p - ploktuma) tada v n = 0, kitaip tariant nv

Paimkime bet koki tak ploktumoje P0 = (x0 , y0 , z0 ) ir bet koki kit tak ploktumoje P = (x, y, z ), tarkime, kad ploktumos normalinis vektorius yra n = (A, B, C ). Kadangi P P0 n gauname, kad P P0 n = 0, t.y. (x x0 , y y0 , z z0 )(A, B, C ) = 0 iskleid gaunam ploktumos lygti, kuri eina per tak P0 = (x0 , y0 , z0 ) ir kurios nor malinis vektorius yra n = (A, B, C ):

A(x x0 ) + B (y y0 ) + C (z z0 )) = 0, arba Ax + By + Cz Ax0 By0 Cz0 = 0.

21

3.1.3 Ploktumos normaline lygtis

Apibreimas 3.1.4 Ploktumos normaline lygtimi vadinsime lygti:
x cos + y cos + z cos p = 0, ia cos2 + cos2 + cos2 = 1 n = (cos , cos , cos ) - vienetinis normalinis vektorius, t.y. jo ilgis yra vienas |n | = 1 .

Teiginys 3.1.5 Ploktumos normalineje lygtyje p yra atstumas iki koordinaiu pradios. Irodymas: Tarkime atstumas iki koordinaiu pradios yra d. Tada artimiausi koordiniu
pradiai tak D priklausanti ploktumai istat i ploktumos normalin lygti gauname: OD n p = d p = 0, nes vektoriaus OD koordinates yra lygios tako D koordinatms. Taigi d = p, k ir reikejo irodyti. Tarkime, kad ploktuma urayta bendrj lygtimi: Ax + By + Cz + D = 0. Tada jos normaline lygtis bus:

A2

1 (Ax + By + Cz + D) = 0 + B2 + C 2

(3.5)

3.1.4 Atstumas iki ploktumos

Teiginys 3.1.6 Atstumas tarp tako A(x0 , y0 , z0 )ir ploktumos uraytos bendraja lygtimi yra :

Ax0 + By0 + Cz0 + D A2 + B 2 + C 2

(3.6)

Irodymas: Toks pat kaip ir tieses atveju (r. teigini puslapyje 12).

22

3.1.5 Kampas tarp ploktumu

Apibreimas 3.1.7 Kampas tarp ploktumu yra smailus kampas tarp ju normaliniu
vektoriu.
Tarkime, kad ploktuma p1 turi normalini vektoriu n1 , o p2 n2 , tada kampas tarp ju bus:

arccos

n1 n2 |n1 ||n2 |

(3.7)

3.1.6 Ploktumu pluotai

Pav. 3.2: Ploktumu pluotas.

Apibreimas 3.1.8 Ploktumu pluotu vadinsime visas ploktumas einanias per

vien ties.
Tarkime, kad tiese uduota dviem ploktumomis

L1 = 0, L2 = 0,
tada ploktumu pluotas gali buti uraytas tokia forma: L1 +L2 = 0

(3.8)

23

3.1.7 Ploktumu grites

Apibreimas 3.1.9 Ploktumos grite vadinsime visas ploktumas kurios eina per
vien tak .
Imkim tak P , tada:

L1 (P ) = L2 (P ) = L3 (P ) = 0,
visas ploktumas galime urayti tokiu budu:

L1 +L2 +L3 = 0.

24

4 Ketvirtoji paskaita
4.1 Ivairios tieses lygiu formos erdveje
{tp1 + (1 t)p2 = t(p1 p2 ) + p2 R}
Vektorius (p1 p2 ) yra vadinamas tieses krypties vektoriumi.

Apibreimas 4.1.1 Tiese einanti per du takus p1 , p2 yra aibe taku:

4.1.1 Parametrine tieses lygtis

Apibreimas 4.1.2 Parametrine tieses lygtimi erdveje vadinsime sekani lygiu
sistem

x = x1 + at, y = y1 + bt, z = z1 + ct.

(4.1)

(a, b, c) - tieses krypties vektorius, (x1 , y1 , z1 ) - takas per kuri eina tiese, t - vadinamas tieses parametru.

4.1.2 Kanonine tieses lygtis

Apibreimas 4.1.3 Kanonine tieses lygtimi erdveje vadinsime tieses lygti:
25

y y1 z z1 x x1 = = a b c (a, b, c) - tieses krypties vektorius, (x1 , y1 , z1 ) - takas per kuri eina tiese.

(4.2)

4.1.3 Bendroji tieses lygtis

Apibreimas 4.1.4 Bendroji tieses lygtis yra apibreta dvieju ploktumu p1 , p2
sankirta:

p1 : A1 x + B1 y + C1 z + D1 = 0, p2 : A2 x + B2 y + C2 z + D2 = 0.
Ploktumos susikera ir ju susikirtimo takai sudaro ties:

(4.3)

Pav. 4.1: Dvieju ploktumu susikirtimas Danai sprendiant udavinius tieses lygtis yra apibreta kaip dvieju ploktumu sankirta ir reikia urayti tieses kanonin lygti. Tai galime padaryti vienu i dvieju budu:

I budas:

Tarkime, kad tiese apibreta dvejomis ploktumomis p1 , p2 , tada galime paimti toki ploktumu kombinacij q1 = 1 p1 + 2 p2 , kad inyktu kintamasis z ploktumoje q1 ,

26

analogikai paimkime konbinacij q2 = 1 p1 + 2 p2 , kad inyktu kintamasis x ploktumoje q2 , tada tos paios tieses takai yra bendri ploktumu q1 ,q2 takai ir ties L galime urayti lygtimis:

q1 : b(x x1 ) a(y y1 ) = 0, q2 : c(y y1 ) b(z z1 ) = 0, L = p1 p2 = q1 q2 L- priklauso ploktumu pluotui q1 = 1 p1 + 2 p2 , q2 = 1 p1 + 2 p2 .

Tada pirm ir antr lygti uraome kanonine forma:

(4.4)

x x1 y y1 z z1 = = a b c
.

(4.5)

Pastaba 4.1.5 Kai ploktumos lygtyje Ax+By +Cz +D = 0 ir C = 0 tai geometrikai

reikia, kad ploktuma lygiagreti z aiai.

II budas:
Tarkime, kad tiese apibreta dvejomis ploktumomis p1 , p2 , kuriu normaliniai vektoriai yra ni = (Ai , Bi , Ci ), i = 1, 2. Tada tieses krypties vektoriu galime rasti vektorikai sudaugin vektorius n1 , n2 : k = n1 n2 . Pagal vektorines sandaugos apibreim k n1 , k n1 (k statmenas n1 ir n2 ). Kai inome tieses krypties vektoriu, dar reikia paimti vien tak, priklausanti tiesei, ir tada galesime urayti kanonines tieses lygtis: Kanonines tieses lygtys:

x x0 B1 C1 B2 C2

y y0 A1 C1 A2 C2

z z0 A1 B1 A2 B2

(4.6)

(x0 , y0 , z0 ) - bet koks takas priklausantis tiesei.

27

4.1.4 Kampas tarp ploktumos ir tieses

tieses ir jos projekcijos toje ploktumoje.

Apibreimas 4.1.6 Kampas tarp ploktumos ir tieses yra smailus kampas tarp

Ji galima apskaiiuoti radus kamp tarp tieses krypties vektoriaus k ir ploktumos normalinio vektoriaus n pagal formul cos(k, n) = sin .

Pav. 4.2: Kampas tarp tieses ir ploktumos

Tarkime Ax + By + Cz + D = 0 yra ploktumos lygtis, k = (a, b, c) tieses krypties vektorius.

sin() =

aA + bB + cC A2 + B 2 + C 2 a2 + b2 + c2
nk| = arcsin ||n ||k|

(4.7)

Kampas tarp tieses ir ploktumos smailus arba 90 , todel uraom moduli.

4.1.5 Kampas tarp tiesiu

Apibreimas 4.1.7 Kampas tarp tiesiu - tai kampas tarp ju krypties vektoriu
k1 k2 |k1 ||k2 |

= arccos

(4.8)

Tieses L1 krypties vektorius k1 , tieses L2 krypties vektorius k2 . 28

4.1.6 Atstumas tarp dvieju tiesiu

Teiginys 4.1.8 Atstum tarp dvieju tiesiu
L1 : L2 : x x1 y y1 z z1 = = , a b c

y y2 z z2 x x2 = = , n k l galime apskaiiuoti pagal formul:

d(L1 , L2 ) =

x2 x1 y2 y1 z2 z1 a b c n k l b c k l
2

a c + n l

a b + n k

(4.9)

Irodymas: Turime dvi tieses L1 ir L2 . Tieses L1 krypties vektorius k1 = (a, b, c),

tieses L2 krypties vektorius k2 = (n, k, l). Takas A = (x1 , y1 , z1 ) yra tieseje L1 , B = (x2 , y2 , z2 ) yra tieseje L2 . Per tak B galime ivesti ties L lygiagriai tiesei L1 :

L :

x x2 y y2 z z2 = = a b c

Per tieses L1 L galime ivesti ploktum p, kurios normalinis vektorius yra vektorine sandauga vektoriu (a, b, c) (n, k, l), todel ploktumos lygtis yra :

x x2 y y2 z z2 a b c n k l

=0

Atkreipkime demesi, kad ploktuma p lygiagreti tiesei L1 , todel atstum tarp ploktumos p ir tieses L1 galime rasti kaip atstum tarp tos ploktumos ir bet kokio tako toje tieseje. Pagal inom formul:

d(p, L) =

x1 A + y1 B + z1 C + D , A2 + B 2 + C 2
29

(4.10)

ia ploktumos lygtis apibreta pagal formul: p : Ax + by + Cz + D = 0, o takas T = (x1 , y1 , z1 ). Gauname, kad atstumas lygus:

d=

x2 x1 y2 y1 z2 z1 a b c n k l b c k l
2

a c + n l

a b + n k

(4.11)

is atstumas ir yra trumpiausias atstumas tarp tiesiu L1 ir L2 . Teorema irodyta.

Ivada 4.1.9 dvi tieses susikerta tada ir tik tada kai atstumas tarp ju lygus nuliui
(d = 0), t.y. kai:

x2 x1 y2 y1 z2 z1 a b c n k l

=0

30

5 Penktoji paskaita
5.1 Antros eiles kreives
F(x, y ) =
i,j D

Tarkime duotas dvieju kintamuju polinomas:

ai,j xi y i .

(5.1)

Jo laipsniu (ymesime degF ) vadinsime skaiiu deg F = max{(i + j )|i, j D, ai,j = 0}.

5.1.1 n-tosios eiles kreives

Apibreimas 5.1.1 Taku aibe Cn = {(x, y ) IR2 |F (x, y ) = 0}, ploktumoje vadinama n-tosios eiles (arba n-ojo laipsnio) kreive (ia n = deg F).

Pavyzdiui, bendras 2-osios eiles kreives lygties pavidalas yra:

F(x, y ) = a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 + a13 x + a23 y + a33 = 0.

(5.2)

Gali buti, kad kreive neturi realiu taku: {(x, y ) R2 | x2 + y 2 + 1 = 0} = . Tokia kreive yra vadinama menama elipse (arba dar tiksliau menamu apskritimu). Pavyzdiai su kuriais jau susidurete mokykloje : Lygties x2 + y 2 1 = 0 sprendiniai yra apskritimas, y 2 = x parabole, yx = 1 hiperbole. 31

5.1.2 Elipse
d1
3 2

d2

r1 l1
-6 -4 -2

1 0 -1 -2 -3 2

r2 l2 F2
4 6

F1

Pav. 5.1: Elipse ir jos direktrises

Apibreimas 5.1.2 Elipse - tai geometrine taku vieta, kuriu kiekvieno atstumu nuo
dvieju pastoviu taku suma yra pastovi.
Pastovius takus ymesime F1 ir F2 ir vadinsime elipses idiniais. Bet kurio kreives tako A atstum nuo F1 ymesime r1 , nuo F2 - r2 , r1 ir r2 laikysime teigiamais ir juos vadinsime spinduliais. Be to i elipses apibreim ieinani pastovi sum iki idiniu ymesime 2a, todel i apibreimo gauname, kad elipe yra aibe taku: (5.3)

{A | |AF1 | + |AF2 | = 2a arba r1 + r2 = 2a}

Pastaba 5.1.3 Atskiras elipses atvejis yra apskritimas tada ir tik tada, kai jos idiniai
sutampa.

32

5.1.3 Elipses kanonine lygtis

Tarkime, kad F1 ir F2 yra ant x aies ir vienodai nutol nuo koordinaiu pradios. Taigi iu taku koordinates yra tokios: F1 (c; 0), F2 (c; 0). Paymej bet kurio kreives tako A koordinates raidemis (x, y ) randame:

r1 = |F1 A| =

(x + c)2 + y 2 , r2 = |F2 A| =

(x c)2 + y 2

Taigi pagal 5.3 kreives lygtis yra:

(x + c)2 + y 2 +

(x c)2 + y 2 = 2a

(5.4)

c < a pagal trikampio kratiniu savyb, kadangi dvieju kratiniu suma (lygi 2a) yra didesne u trei (lygia 2c). Perkel antrji nari i dein lygybes pus ir pakel vis lygti kvadratu gauname: (x + c)2 + y 2 = 4a2 4a (x c)2 + y 2 + (x c)2 + y 2 ,

dabar akni perkel i kair pus, o visus kitus narius i dein ir suprastin gauname:

(x c)2 + y 2 = a2 cx

Pakel i lygti dar kart kvadratu ir atitinkamai pertvark, gauname:

(a2 c2 )x2 + a2 y 2 = a2 (a2 c2 )

Paymime a2 c2 = b2 ir i lygti padalin i a2 b2 gauname:

x2 y 2 + 2 = 1. a2 b
Gautj lygti vadiname elipses kanonine lygtimi.

(5.5)

33

5.1.4 Elipses parametrine lygtis

Tako A koordinates galima ireikti taip: x = a cos , y = b sin . Tai nesunkiai galima patikrinti istaius uraytas iraikas i lygti (5.5), kadangi cos2 + sin2 = 1, jeigu [0; 2 ]. Pagal ias koordinates sudarome sistem:

x = a cos , y = b sin ,
Gavome elipses parametrin lygti. J galime ireikti ir kitaip:
t x = a1 , 1+t2 2t y = b 1+t2 , ia t = tan
2

(5.6)

(5.7)

Taigi gavome kitoki parametrines lygties iraik. Norint isitikint, kad i parametrizacija yra elipse reikia isitikint , kad istat i lygti (5.5) i parametrizacij gauname tapatyb:

(1 t2 )2 4t2 + =1 (1 + t2 )2 (1 + t2 )2

5.1.5 Elipses ekscentricitetas

centricitetu. Jis tenkina nelygybes 0 e < 1. tumas tarp idiniu lygus 0.

Apibreimas 5.1.4 Raide e ymesim teigiam skaiiu

c a

ir vadinsim ji elipes eks-

Pastaba 5.1.5 Jeigu elipse yra apskritimas, tai jos ekscentricitetas lygus 0, nes ats-

5.1.6 Elipses direktrises

Apibreimas 5.1.6 tieses l1 : a + ex = 0 ir l2 : a ex = 0 yra vadinamos elipses
direktrisemis.
Paymekime raide di atstum nuo elipses tako A(x, y ) iki direktrises li , i = 1, 2. Jis yra lygus:

34

d1 = d(A, l1 ) =

a + ex = |a/e + x| = a/e + x, e a ex d2 = d(A, l2 ) = = |a/e x| = a/e x, e

(5.8) (5.9)

ia moduli galima nuimti, kadangi a x a. Atstum nuo A iki idinio F1 paymej r1 ir atitinkamai iki F2 - r2 gauname:

r2 r1 = =e d1 d2
i lygyb galima patikrinti patikrinus tai toki lygyb:

(5.10)

r1 c = d1 a
arba

(x + c)2 + y 2 = 1. c a + xa
Pakel kvadratu ir suprastin ia lygyb gausime elipses kanonin lygti (kiekvienas patikrina savarankikai).

Ivada 5.1.7 Takai, kuriu atstumu santykiai nuo tako ir nuo tieses yra lygus ekscentricitetui 1 > e 0 sudaro elips. it elips (aib taku) galime urayti taip:

A|

d(F1 , A) =e<1 d(l1 , A)

(5.11)

Ivada galima naudoti kaip kit ekvivalentu elipses apibei.

5.1.7 Parabole
nuo pastovaus tako ir pastovios tieses yra lygus.
35

Apibreimas 5.1.8 Parabole yra geometrine aibe taku, kuriu kiekvieno atstumai

-0.5

0.5

1.5

F
-1

-2

Pav. 5.2: Parabole ir jos direktrise Pastovu taka vadinsime paraboles idiniu ir ymesime F , pastovi ties vadinsime paroboles direktrise. Kitaip formuluojant parabole yra antros eiles kreive, kurios ekscentricitetas lygus vienetui. Taigi parabole yra aibe taku: {A | d(l, A) = d(F, A)}. Paymekime, d = d(l, A), r = d(F, A). Tarkime idinio koordinates F (c, 0), direktrises lygtis: l : x + c = 0, bet kurio tako A(x, y ) atstumas nuo idinio F , kuri ymime r, lygus r = (x c)2 + y 2 . Taigi i paraboles apibreimo gauname, kad (x c)2 + y 2 = |x + c|. Pakel lygti kvadratu ir suprastin, gauname: y 2 = 4cx. Paymekime p = 2c. Tada lygtis

y 2 = 2p

(5.12)

yra vadinama paraboles kanonine lygtimi, p vadinamas paraboles parametru. Parametro geometrine prasme yra: atstumas tarp paraboles virunes ir idinio lygus p/2.

5.1.8 Hiperbole
Apibreimas 5.1.9 Hiperbole vadiname geometrin viet taku, kuriu kiekvieno
atstumo nuo pastovaus tako ir atstumo nuo ksuotos tieses santykis lygus konstantai
36

(kuri vadinama hiperboles ekscentricitetu) didesnei u vienet.

Taigi hiperbol galime urayti sekaniu budu:
4

d2
y 2

A r2

r1 F1
-4 -2

l2
0 2 x 4

F2

-2

-4

Pav. 5.3: Hiperbole ir jos direktrises

A|

d(F2 , A) =e>1 d(l2 , A)

(5.13)

Analogikai kaip ir elipses atveju gauname kanonin hiperboles lygti. Tarkime idinio koordinates F2 (c, 0), o direktrises lygtis: l2 : ex a = 0, ia neinomieji a, e, c tenkina sryi ae = c. Bet kurio tako A(x, y ) atstumas iki idinio F2 , kuri ymime r2 , lygus r2 = (x c)2 + y 2 . Taigi i hiperboles apibreimo gauname, kad (x c)2 + y 2 = |ex a|. Pakel lygti kvadratu, pasinaudoje sryiu ae = c ir suprastin, gauname hiperboles kanonin lygti :

x2 y 2 2 = 1, a2 b
37

(5.14)

ia a2 + b2 = c2 (atkreipsiu demesi, kad elipses atveju buvo kitaip a2 = b2 + c2 ). Skaiiai a, b vadianami realiuju ir menamu hiperboles pusaiais. Jeigu lygtyje (5.14) y = 0, tai x = a.

Apibreimas 5.1.10 Sujungtine hiperbole vadinsime aib taku tenkinaniu lygti:

x2 y 2 2 = 1. a2 b
Jeigu lygtyje (5.15) x = 0, tai y = b. (5.15)

Apibreimas 5.1.11 Hiperboles asimtotemis vadinsime tieses:

t1 : x y = 0, a b x y t2 : + = 0. a b

(5.16)

Asimptote yra tokia ties, kuri lieia antros eiles kreiv (hiperbol) be galo nutolusiame take (tikslesnis odiu "lieia", "be galo nutolusiame take" vartojimas bus paaikintas veliau). Atstumas tarp asimtotes ir hiperboles vis maeja, kai hiperboles akos arteja i begalyb.

38

-6

-4

-2

2 x

-2

-4

-6

-8

Pav. 5.4: Hiperbole (y aies nekerta, nupieta raudonai), jos asimptoes ir sujungtine hiperbole (x aies nekerta, nupieta melynai)

39

6 etoji paskaita
6.1 Hiperbole

atstumus tarp tako A ir hiperboles asimptoiu t1 , t2 (apibretu lygtimis (5.16)) d(A, t1 ) ir d(A, t2 ). Tada

Teorema 6.1.1 Tarkime, kad takas A(x, y ) priklauso hiperbolei (5.14). Paymekime

d(A, ti ) = |ti (A)|/

1 1 + 2 , i = 1, 2; 2 a b

d(A, t1 )d(A, t2 ) = 1/

1 1 + 2 2 a b

ia ti (A), i = 1, 2 yra skaiius gautas istaius tako A koordinates i asimptoiu ti , i = 1, 2 lygtis. Taip pat
xy

lim d(A, t2 ) = 0,

xy

lim d(A, t1 ) = 0,

t.y. atstumas tarp asimtotes ir hiperboles vis maeja, kai hiperboles akos arteja i begalyb.

Irodymas: Atstumas tarp tieses t1 (t2 ) ir tako A yra skaiuojamas pagal formul
(2.7)

d(A, t1 ) =

x y / a b x y + / d(A, t2 ) = a b

1 1 + = t1 (A)/ a2 b2 1 1 + 2 = t2 (A)/ 2 a b
40

1 1 + a 2 b2 1 1 + 2 2 a b

(6.1) (6.2)

Sudaugin tas lygybes mes gausime

d(A, t1 )d(A, t2 ) =

x y + a b

x y / a b

1 1 = + a 2 b2 1 1 + 2 , 1/ 2 a b

(6.3) (6.4)

nes takas A(x, y ) priklauso hiperbolei (5.14), t.y. x2 /a2 y 2 /b2 = 1. Lygybes (6.1.1) seka i lygybiu (6.1), (6.2). Atkreipsiu demesi, kad uraas xy reikia, kad x, y > 0 arba x, y < 0, t.y. hiperboles takas A(x, y ) yra pirmame arba treiame ketvirtyje.

6.1.1 Kitoks hiperboles apibreimas

Apskaiiuokime atstum r1 nuo tako A(x; y ) priklausanio hiperbolei

x2 y 2 2 =1 a2 b
iki tako F1 (c; 0) (kuris, kaip veliau paaikes, turi piln teis vadintis kitu hiperboles idiniu):

r1 =

(x + c)2 + y 2 =

x2 + 2cx + c2 + b2

x2 1 a2

c2 2 x + 2cx + a2 = a2

c x+a a

c = a + x = |a + ex|. a

Panaiai rastume ir atstum r2 nuo tos hiperboles idinio F2 (c; 0) iki tako A(x; y ) ant hiperboles (kas jau buvo panauduota ivedant kanonin hiperboles lygti):

c r2 = a x = |a ex|. a
I hiperboles lygties iplaukia, kad x2 a2 , todel galimi du atvejai: 1) x a. Tada

c c x c, a + x a c < 0, a a
41

todel

c r1 = a + x . a
Taip pat iuo atveju gauname, kad

c c x c, a x a + c > 0, a a
todel

c r2 = a x, a
t.y. r2 r1 = 2a. 2) x a. Tada

c c x c, a + x a + c > 0, a a
todel

c r1 = a + x. a
iuo atveju matome, kad

c c x c, a x a c < 0, a a
tai

c r2 = a x , a
t.y. r1 r2 = 2a. iuos atvejus galime sujungti i vien: kad ir kuris hiperboles takas butu, |r1 r2 | = 2a. Taigi, irodeme itoki hiperboles savyb: hiperboles kiekvieno tako

atstumu nuo dvieju pastoviu taku, vadinamu hiperboles idiniais, skirtumo modulis pastovus. Kartais pasinaudojus ia savybe yra apibreiama hiperbole. Tai
yra ekvivalentus jos apibreimas. Tada jos kanonin lygti gautume panaiai kaip elipses atveju.

42

6.1.2 Asimptotine hiperboles lygtis

Apibreimas 6.1.2 Asimptotine hiperboles lygtimi vadinama hiperboles lygtis
koordinaiu sistemoje, kurios ays yra tos hiperboles asimptotes (jos nevisada yra statmenos).

Naujsias koordinaiu ais parink taip, kaip parodyta paveiksle, randame tu aiu vienetinius vekrorius (jie nera vienas kitam statmeni):

0.5

0.5

1.5

0.5

Pav. 6.1: Koordinaiu ays,vienetiniai vektoriai Aies Ox vienetinis vektorius yra:

e1 =

1 a b (a; b) = e1 + e2 . a2 + b2 a2 + b2 a2 + b2

Aies Oy vienetinis vektorius yra:

e2 =

1 a b (a; b) = e1 + e2 . a2 + b2 a2 + b2 a2 + b2

Tarkime, kad takas A = (x, y )e = xe1 + ye2 = x e1 + y e2 = (x , y )e . Dabar jau nesunku matyti, kad koordinaiu trasformacijos formules yra:

x=

a a x + y, a2 + b2 a2 + b2 b b x + y, 2 2 +b a + b2
43

y =

a2

t.y.

x=

a2

a (x + y ), + b2

y=

b (x + y ). a 2 + b2

ias x ir y iraikas ira i kanonin hiperboles lygti ir j pertvark gaunam asimptotin hiperboles lygti:

xy =

a2 + b2 4

Danai asimtotine hiperboles lygtis uraoma itaip: xy = k I jos turime: x = k ,o y i ia aikeja, kad mokykliniame kurse mineta hiperbole (atvirkiojo proporcingumo grakas) yra ia nagrinejamu hiperboliu atskiras atvejis (lygiaae hiperbole t.y. hiperbole kurios asimptotes viena kitai statmenos).

44

7 Septintoji paskaita
7.1 Antros eiles kreives

7.1.1 Bendroji antros eiles kreives lygtis

Kaip jau inome antros eiles kreives bendroji lygtis atrodo taip:

F (x, y ) = a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 + 2a13 x + 2a23 y + a33 = 0.

(7.1)

Musu tikslas yra isiaikinti, kokia geometrin aib apibreia antros eiles kreive C = {(x, y ) | F (x, y ) = 0}. Tai bus nesunku padaryti suradus paprastesn kreives C lygti. Lygtis (7.1) keisis, jeigu mes pereisime prie kitos koordinaiu sistemos.

7.1.2 Staiakampes Dekarto koordinaiu transformacijos

Dabar uraysime dekarto koordinaiu transformacijas, t.y. formules, kaip skaiiuoti to paties tako koordinates skirtingose koordinaiu sistemose. Koordinaiu sistema yra budas vienareikmikai nusakantis kiekvieno tako koordinates. Staiakamp Dekarto koordinaiu sistema s ploktumoje apibreia trejetas s = (O, e1 , e2 ), ia O yra koordinaiu pradios takas; e = {e1 , e2 } yra statmeni vienetiniai vektoriai sudarantys deinines orientacijos baz. Tada kiekvienas takas A turi koordinates (x, y )s tokias pat kaip ir vektorius AO, t.y. skaiiai x, y apibreti pagal formul AO = A O = xe1 + ye2 . Jeigu aiku kokia koordinaiu sistema s = (O, e1 , e2 ) naudojama, tai paymejime (x, y )s indeksas s gali buti praleistas. 45

y y e2 e2 O

e2

x A e1 e1 x

e1

Pav. 7.1: Staiakampes Dekarto koordinaiu sistemos transformacijos Nesunkiai matosi, kad kiekviena staiakamp Dekarto koordinaiu sistemos transformacija i senos koordinaiu sistemos s = (O, e1 , e2 ) i nauj koordinaiu sistem s = (O , e1 , e2 ) susideda i postumio i tak O = (x0 , y0 ) ir posukio kampu (r. Pav. 7.1). Tarkime takas A turi koordinates (x, y )s pradineje koordinaiu sistemoje s = (O, e1 , e2 ), t.y. AO = xe1 + ye2 , ia e1 (atitin. e2 ) yra vienetinis vektorius ayje x (atitin. y ). Tas pats takas turi kitas koordinates A = ( x, y )s pastumtoje koordinaiu sistemoje s = (O , e1 , e2 ), t.y. AO = ( x, y )s e1 + y e 2 . Kadangi = x AO = AO + O O = x e1 + y e2 + x0 e1 + y0 e2 nesunkiai gauname, kad

x=x + x0

y=y + y0 .

(7.2)

Dabar rasime tako A = (x , y )s koordinates pasuktoje koordinaiu sistemoje. Nesunkiai matosi, kad

e1 =

cos e1 + sin e2 ,

(7.3) (7.4)

e2 = sin e1 + cos e2 .

46

Taigi

AO

= (x , y )s = x e1 + y e2 = x ( cos e1 + sin e2 ) + y ( sin e1 + cos e2 ) = (x cos y sin )e1 + (x sin + y cos )e2 = x e1 + y e2 = ( x, y )s = AO .

Gauname transformaciju formules

x = x + x0 = x cos y sin + x0 , y = y + y0 = x sin + y cos + y0 .

(7.5)

Atkreipsiu demesi, kad transformaciju formules nepriklauso nuo to k pirmiau atliksime postumi i tak O ar posuki kampu . Formules (7.5) patogu urayti matricineje formoje X = C X ia

x X = y , 1

cos sin x0 C = sin cos y0 , 0 0 1

x X = y 1

(7.6)

Matrica C galima urayti kaip dvieju kitu sandaug LP , pirma atitinka lygiagretu postumi, antra atitinka posuki. 1 0 x0 cos sin 0 L = 0 1 y0 , P = sin cos 0 (7.7) 0 0 1 0 0 1

7.1.3 Kreives lygties prastinimas

Musu tikslas iame skyrelyje bus kreives lygties F (x, y ) = 0 (r. 7.1) prastinimas. Atlikdami koordinaiu sistemos pakeitimus mes sieksime, kad lygtyje inyktu koecientai prie nariu xy, x, y . Pradioje patogu panaikinti koecienta prie xy . Tai galima padaryti pasukus koordinaiu sistema. Posukis Padarykime koordinaiu sistemos posuki:

x = x cos y sin y = x sin + y cos

47

(7.8) (7.9)

Tada pasikeis kreives C = {(x, y ) | F (x, y ) = 0} lygtis ji bus F (x , y ) = 0 (pati kreive nesikeiia). J nesunkiai rasime

F (x, y ) = F (cos x sin y , sin x + cos y ) = F (x , y ) = a11 (cos x sin y )2 + 2a12 (cos x sin y )(sin x + cos y ) +a22 (sin x + cos y )2 + 2a13 (cos x sin y ) + 2a23 (sin x + cos y ) + a33 = a11 x 2 + 2a12 x y + a22 y 2 + 2a13 x + 2a23 y + a33
ia nesunkiai randame

a12 = a11 sin cos + a12 (cos2 sin2 ) + a22 sin cos
Koecientas a12 = 0 tada ir tik tada kai

(7.10)

a11 sin cos + a12 (cos2 sin2 ) + a22 sin cos = 0.

(7.11)

ioje lygtyje cos = 0, nes prieingu atveju gautume, kad sin = 0 (priminsiu a12 = 0). Taigi lygti galima padalinti i cos . Gauname

a12 tan2 + (a11 a22 ) tan a12 = 0

isprend randame

(7.12)

tan =

a11 a22

(a11 a22 )2 + 4a2 12 2 2a12

(7.13)

Kadangi diskriminantas teigiamas tai visada yra du sprendinai (tan )1 ir (tan )2 . Kiekvienas sprendinys atitinka ties, kuri sudaro (tan )1 (arba (tan )2 ) kamp su Ox aimi. Beje, pagal Vieto teorem, (tan )1 (tan )2 = 1, t.y. atitinkanios tieses yra statmenos. Norint, kad a12 = 0 galima imti bet koki sprendini. Postumis Dabar laikysime, kad po posukio lygtis yra paprastesne

F (x , y ) = a11 x 2 + a22 y 2 + 2a13 x + 2a23 y + a33 = 0

Galimi du atvejai: 1. a11 a22 = 0 arba 2. vienas i koecientu a11 , a22 lygus nuliui. 48

(7.14)

Pirmu atveju iskiriame pilnus kvadratus, t.y.

F (x , y ) = a11

a x + 13 a11

+ a22

2 2 a23 a13 a23 y + + a33 a22 a11 a22 = a11 x 2 + a22 y 2 + a33 ,

(7.15) (7.16)

ia x , y yra pastumtos naujos koordinates

x =x +
Nesunku matyti, kad lygties a11 x

a13 , a11
2

y =y +
2

a23 . a22

(7.17)

+ a22 y

+ a33 = 0 sprendiniai apibreia

Elips, jeigu

a11 a33

< 0, a22 < 0 ir a33 = 0.

33

Tui aib (menam elip), jeigu

a11 a33

> 0, a22 > 0 ir a33 = 0.

33

Vien tak, jeigu a11 a22 > 0 ir a33 = 0. Hiperbol, jeigu a11 a22 < 0 ir a33 = 0. Dvi susikertanias tieses, jeigu a11 a22 < 0 ir a33 = 0.
Antru atveju vienas i koecientu a11 , a22 lygus nuliui. Del konkretumo laikysyme, kad a11 = 0. Tada sutraukiame piln kvadrat prie y , t.y.

F (x , y ) = a22 = a22 y
2

a y + 23 a22
2

+ 2a13 x + a33
a

2 a23 a22

(7.18) (7.19)

+ 2a13 x + a33 =

a22 y a22 y

+ 2a13 (x + 2a33 ), kai a13 = 0 13 2 + a33 , kai a13 = 0

ia x , y yra pastumtos naujos koordinates

x =x +

a33 , 2a13

y =y +
2

a23 a22

(arba x = x kai a13 = 0).

(7.20)

Nesunku matyti, kad lygties a22 y

+ 2a13 x + a33 = 0 sprendiniai apibreia

Parabol, jeigu a13 = 0.

49

 Tui aib (dvi menamas lygiagreias tieses), jeigu a13 = 0 ir a22 a33 > 0. Dvi lygiagreias tieses, jeigu a13 = 0 ir a22 a33 < 0. Vien dvigub ties (t.y. kreives lygtis yra tieses lygtis pakelta kvadratu), jeigu a13 = 0 ir a33 = 0.

50

8 Atuntoji paskaita
8.1 Antros eiles kreives

8.1.1 Invariantai
jeigu ji nesikeiia atlikus dekartin koordinaiu transformacij (atlikus koordinaiu sistemos posuki ir postumi)
Pasirodo (irodysime veliau), antros eiles kreive turi tris pagrindinius invariantus: 1)

Apibreimas 8.1.1 Antros eiles kreives koocientu funkcija vadinama invariantu,

I1 = a11 + a22
2)

I2 =
3)

a11 a12 a21 a22

I3 =

a11 a12 a13 a12 a22 a23 a13 a23 a33

Galima irodyti, kad visi kiti (algebriniai) invariantai gali buti gauti taip f (I1 , I2 , I3 ), ia f yra bet kokia (algebrine) funkcija. 51

8.1.2 Kreives nustatymo lentele

Invariantai yra svarbus del sekanios prieasties: pagal juos galima nustatyti kokia geometrin aib apibreia duota kreive. Tai matyti sekanioje lenteleje: I1 I2 I3 kiti poymiai 2 2 Menamoji elipse, pvz. x + y + 1 = 0 = 0 > 0 = 0 I1 I3 > 0 2 2 Realioji elipse, pvz. x + y 1 = 0 =0 >0 =0 I1 I3 < 0 Hiperbole <0 =0 Parabole =0 =0 Dvi susikertanios tieses <0 =0 2 Dviguba tiese, lygtis (ax + by + c) =0 =0 =0 Dvi lygiagreios tieses =0 =0 =0 2 2 Vienas takas, pvz. x + y = 0 >0 =0 Toliau pradioje irodysime, kad I3 , I2 , I1 yra invariantai. Po to paaikinsime, kodel yra teisingi lenteleje surayti faktai. Antros eiles kreives lygti galima urayti tokiu budu:

F (x, y ) = XAXT ,

(8.1)

ia X = (x, y, 1), XT reikia transponuot matric (t.y. stulpeli), A yra simetrine matrica: a11 a12 a13 A = a12 a22 a23 t.y. A = AT . a13 a23 a33 Lygyb (8.1) nesunkiai galite patikrinti patys istat ir sudaugin nurodytas matricas. Priminsiu (paskaita 7), kad kiekvien dekartines staiakampes koordinaiu sistemos transformacij galima urayti tokiu budu:

x = x cos y sin + x0 , y = x sin + y cos + y0 .

Jeigu X = (x, y, 1) atitinka senas koordinates, X = (x , y , 1) - naujas koordinates, tada X = X M , ia cos sin 0 M = sin cos 0 x0 y0 1 52

Jeigu lyginti su formulemis (7.6) i paskaitos 7, tai X = XT , M = C T .

F (x, y ) = XAXT = X M A(X M )T = X M AM T X T = X A X T .

Kadangi det M = 1, gauname

det A = det M det A det M T = det A.

(8.2)

Ivada 8.1.2 I3 yra invariantas. Irodymas: Remiantis lygybe (8.2) ir apibreimu

I3 = det A = det A .
Taigi I3 nepriklauso nuo dekarto koordinaiu transformaciju. Paymekime A2 (atitinkamai A2 , M2 ) matric, kuri gauta i matricos A (atitinkamai A , M ) ibraukus paskutin eilut ir paskutini stulpeli. Tada nesunku patikrinti, kad
T A2 = M2 A2 M2 =

cos sin sin cos

a11 a12 a12 a22

cos sin sin cos

(8.3)

Kitaip tariant atliekant dekarto transformacijas kreives kvadratine dalis (koecientai a11 , a12 , a22 ) priklauso tik nuo posukio ir visikai nepriklauso nuo postumio.

Ivada 8.1.3 I2 yra invariantas. Irodymas: Remiantis lygybe (8.3) ir apibreimu

I2 = det A2 = det A2 , nes det M2 = 1
Taigi I2 nepriklauso nuo dekarto koordinaiu transformaciju.

Ivada 8.1.4 I1 yra invariantas.

53

Irodymas: Naudojantis lygtimi (8.3) galime rasti

a11 = cos ( a11 cos + a12 sin ) + sin ( a12 cos + a22 sin ) a22 = sin (a11 sin + a12 cos ) + cos (a12 sin + a22 cos )
Taigi a11 + a22 = (cos2 + sin2 )(a11 + a22 ) = a11 + a22 . Dabar jau nesunku paaikinti lenteles atsiradim. Prastindami lygti mes keiteme koordinaiu sistem ir suvedeme lygti i vien i formu:

1) F (x, y ) = a11 x 2 + a22 y 2 + a33 , elipse reali (menama) arba hiperbole (8.4) 2) F (x, y ) = a22 y 2 + 2a13 x , parabole 3) F (x, y ) = a22 y 2 + a33 , dvi lygiagreios tieses galbut sutampanios
2 2

(8.5) (8.6)

4) F (x, y ) = a11 x + a22 y , dvi susikertanios tieses arba vienas takas (8.7)
Kadangi dabar jau inome, kad invariantai nesikeiia jeigu atliekame dekarto koordinaiu transformacijas tai jie bus tokie patys kaip ir suskaiuoti formoms esanioms deineje. Juos lengvai suskaiiuti

1) I1 = a11 + a22 , I2 = a11 a22 , I3 = a11 a22 a33 2) I1 = a22 , I2 = 0, I3 =

2 a13 a22

(8.8) (8.9) (8.10) (8.11)

3) I1 = a22 , I2 = 0, I3 = 0 4) I1 = a11 + a22 , I2 = a11 a22 , I3 = 0

apibreim lygi:

Ivada 8.1.5 Koecientai a11 , a22 yra aknys charakteringosios lygties, kuri pagal
2 I1 + I2 = 0
Taip pat a33 = I3 /I2 , jeigu I2 = 0.
(8.12)

Irodymas: Kadangi I1 = a11 + a22 , I2 = a11 a22 , tai ivada seka i Vieto teoremos.
Dabar jau galutinai aiku, kad lentele yra sudaryta pagal invariantus apskaiiuotus formoms 1),2),3) ir 4). Tarkime reali elipse atitnka 1) form, kai a11 /a33 , a22 /a33 < 0, t.y. I2 > 0 ir I1 I3 < 0. Analogikai matosi ir kiti atvejai, kuriuos skaitytojas isinagrineti gali savarankikai. 54

8.1.3 Vektoriu skaliarine sandauga ir antros eiles kreives

Jeigu duota simetrine matrica A, tai ploktumoje galima apibreti skaliarin sandaug tarp vektoriu V = (V1 , V2 ) ir W = (W1 , W2 )

W1 < V, W >= (V1 , V2 , 1)A W2 1

Savybes
1)< V, W >=< W, V > 2)< V, W1 + W2 >=< V, W1 > + < V, W2 > Atkreipsime demesi, kad ji gali buti isigimusi, t.y. < V, V >= 0 bet V = (0, 0).

Ivada 8.1.6 Kiekviena antros eiles kreive uduoda tam tikr skaliarin sandaug
ploktumoje.
Priminsiu, kad algebros kurse kaip tik ir nagrinejamos skaliarines sandaugos, bei ju klasikacija.

55

9 Devintoji paskaita
9.1 Antros eiles kreives (antra dalis)

9.1.1 Antros eiles kreives ir tieses sankirta

Tarkime antros eiles kreive uduota lygtimi:

F (x, y ) = a11 x2 + 2a12 xy + a22 y 2 + a13 x + a23 y + a33 = 0

ir duota parametrine tieses lygtis:

x = x0 + pt y = y0 + qt (p, q )- tieses krypties vektorius (x0 , y0 )- takas per kuri eina tiese Tada istat tieses lygtis i kreives lygti gauname: F (x(t), y (t)) = N t2 + 2P t + Q,
ia

(9.1)

Q = F (x0 , y0 ), N = a11 p2 + 2a12 pq + a22 q 2 , P = (a11 x0 + a12 y0 + a13 )p + (a12 x0 + a22 y0 + a23 )q.
56 (9.2)

Lygtis N t2 + 2P t + Q gali tureti iki dvieju skirtingu aknu. Kai jos diskriminantas D = 4(P 2 N Q) > 0, yra du bendri kreives ir tieses takai. Kai D = 0, tie takai sutampa, t.y., egzistuoja tik vienas bendras kartotinis takas, kuris vadinamas kreives lietimosi taku, o pati tiese vadinama liestine.

Apibreimas 9.1.1 Tiese (9.1) vadinsime lieiamaja kreivei

C = {(x, y )|F (x, y ) = 0}, jeigu D = 4(P 2 N Q) = 0. ia Q, N, P apibreti formulemis (9.2).

Atkreipsiu demesi, jeigu tiese ir 2-os eiles kreive turi vien bendr tak, tai dar negarantuoja, kad ita tiese yra liestine. Pavyzdiui, paraboles simetrijos ais ir parabole kertasi viename take; tiese lygiagreti hiperboles asimptotei irgi kerta hiperbole viename take. Taiau abi ivardintos tieses nera liestines, nes susikirtimo takas nera kartotinis, t.y. tak atitinkanti aknis nera kartotine. Kai D < 0, tiese ir kreive nesikerta.

9.1.2 Kreives liestines lygtis

Duota : C = {(x, y )|F (x, y ) = 0} (kreive), takas (x0 , y0 ) C priklausantis kreivei. Rasime lestines take lygti. Kadangi (x0 , y0 ) C , tai Q = 0, todel N t2 + P t = 0. Todel t = 0 (t.y. D = 0) bus vienintele lygties aknis tada ir tik tada, kai P = 0. Kitaip tariant:

p a12 x0 + a22 y0 + a23 = . q a12 x0 + a12 y0 + a13

Taigi liestines kanonine lygtis bus: x x0 y y0 = p q

y y0 x x0 = a12 x0 + a22 y0 + a23 (a11 x0 + a12 y0 + a13 )

Gauname:

(a11 x0 + a12 y0 + a13 )(x x0 ) + (a12 x0 + a22 y0 + a23 )(y y0 ) = P (x0 , y0 , x x0 , y y0 ) = 0

- bendroji tieses lygtis 57

9.1.3 Antros eiles kreives liestines (kitas ekvivalentus apibreimas)

Tieses ir kreives padetis ploktumoje gali atrodyti taip:

Pav. 9.1: Nekerta tada ir tik tada kai P 2 N Q < 0

Pav. 9.2: Lieia tada ir tik tada kai P 2 N Q = 0

Pav. 9.3: Kerta tada ir tik tada kai P 2 N Q > 0

Apibreimas 9.1.2 Tarkime, turime kreiv {(x, y ) | F (x, y ) = 0}

(x0 , y0 ) = A. Imkime kit tak B = (x1 , y1 ) {F = 0}. l(A, B ) ymesime ties, einani per takus A ir B . Ji vadinama kreives kirstine. Kreives liestin take A gausime tak B artindami prie A, j ymesime lA , t.y. lA = lim l(A, B )
B A

58

lA A B l(A, B )

Pav. 9.4: Kirstines (alia) ir liestine (raudona)

Teorema 9.1.3 Tarkime, turime kreiv {F = 0} ir jai priklausanti tak A(x0 , y0 ).

Tuomet liestines lA lygti galime urayti taip:

F1 (x0 , y0 )x + F2 (x0 , y0 )y + F3 (x0 , y0 ) = 0.

Primename, kad F1 , F2 ir F3 gauname i lygties a11 a12 a13 x F (x, y ) = (x, y, 1) a12 a22 a23 y , a13 a23 a33 1 F1 = a11 x0 + a12 y0 + a13 ,

(9.3)

F2 = a12 x0 + a22 y0 + a23 , F3 = a13 x0 + a23 y0 + a33 ,

Irodymas: Tegu l(A, B ) :

koecientas lygus
y1 y0 . x1 x0

xx0 x1 x0

y y0 y1 y0

- kreives {F = 0} kirstine per takus A(x0 , y0 )

y1 y0 x1 x0

ir B (x1 , y1 ). i ties uraius y y0 =

(x x0 ), matome, kad jos krypties

Artiname tak B prie tako A, t.y., iekome ribos

y1 y0 . (x1 ,y1 )(x0 ,y0 ) x1 x0 lim

Ji lygi y (x0 ). I matematines analizes kurso inome, kad dvieju kintamuju funkcijai F (x, y ) = 0 egzistuoja tokia y = (x), kad 59

1) F (x, (x)) = 0 x0 tako aplinkoje,

x0 ,y0 ) 2) (x0 ) = F (x / Nesunkiai matome, kad F (x0 ,y0 ) y

F x F y

= 2F1 (x, y ), = 2F2 (x, y ).

Taigi lA lygti gauname toki:

F1 (x0 , y0 ) (x x0 ) arba F2 (x0 , y0 ) F1 (x0 , y0 )(x x0 ) + F2 (x0 , y0 )(y y0 ) = 0 y y0 =

Paskutineje lygtyje atskliaud gauname: F1 (x0 , y0 )x + F2 (x0 , y0 )y F1 (x0 , y0 )x0 F2 (x0 , y0 )y0 = 0. Kadangi F1 x0 F2 y0 = F3 (x0 , y0 ), tai gauname reikiam teoremos forml. Remiantis teorema nesunkiai ganame: Paraboles liestines lygtis: Jei turime parabol y 2 = 2px, A(x0 , y0 ) - jai priklausantis takas, tai lA : yy0 = p(x + x0 ). 2 2 Hiperboles liestines lygtis: Hiperboles x y = 1 liestine take A(x0 , y0 ), kuris a2 b2 yy0 xx0 priklauso hiperbolei yra: lA : a2 b2 = 1. 2 2 +y = 1 liestine take A(x0 , y0 ), kuris prikElipses liestines lygtis: Elipses x a2 b2 yy0 xx0 lauso elipsei yra: lA : a2 + b2 = 1.

9.1.4 Asimptotines kryptys

Apibreimas 9.1.4 Krypties vektoriu (p, q ) vadinsime asimptotines krypties vektoriumi kreivei {F=0}, jei N = 0(N = a11 p2 + 2a12 pq + a22 q 2 = 0).
Atkreipsime demesi, kad hiperbole x2 /a2 y 2 /b2 = 1 turi dvi asimptotes, taigi ir du asimptotines krypties vektorius. p/a q/b = 0 Parabole y 2 = 2px turi vien asimptotines krypties vektoriu, jo kryptis sutampa su simetrijos aimi, t.y., paraboles asimptotines krypties vektoriaus koordinates (p, 0). Elipse neturi realiu asimptiniu krypiu.

60

9.1.5 Antros eiles kreives centras

Apibreimas 9.1.5 Antros eiles kreives centru vadinsime tak (x0 , y0 ), kuris tenkina
abi lygtis:

a11 x0 + a12 y0 + a13 = F1 (x0 , y0 ) = 0, a12 x0 + a22 y0 + a23 = F2 (x0 , y0 ) = 0.

(9.4)

Jeigu ita lygiu sistema neturi sprendinio, sakysime, kad kreive neturi centro. Pavyzdiui, centro neturi parabole. Jei sistema turi be galo daug sprendiniu, tai sakysime, kad kreive turi be galo daug centru, pvz., jeigu kreive yra dvi lygiagreios tieses. Nustatyti, kiek centru turi kreive, galime i invarianto I2 . Vieninteli centr kreive a11 a12 = 0. Tada centro koordinates pagal Kramerio formules yra: turi, kai I2 = a12 a22

a13 a12 a11 a13 a23 a22 a12 a23 x0 = , y0 = I2 I2 Jei I2 = 0, galimi du variantai: a) F1 = cF2 , t.y., lygiu koecientai proporcingi. Tada lygiu sistema turi be galo daug sprendiniu, o kreive - be galo daug centru. b) F1 = cF2 , c. Tada kreive centru neturi.

Teorema 9.1.6 Jei atliksime postumi i tak (x0 , y0 ), kuris yra kreives {F = 0} centras, tai inyks koecientai prie x ir y , t.y. tiesiniai kreives nariai.

Irodymas: Irodoma tiesiog istaius reikmes

x = x + x0 y = y + y0
i lygti

F (x, y ) = xF1 (x, y ) + yF2 (x, y ) + F3 (x, y ) = x0 F1 (x , y ) + y0 F2 (x , y ) + x (a11 x0 + a12 y0 ) +y (a12 x0 + a22 y0 ) + F3 (x + x0 , y + y0 ) = x0 F1 (x , y ) + y0 F2 (x , y ) + x F1 (x0 , y0 ) +y F2 (x0 , y0 ) + F3 (x0 , y0 )

61

Pasinaudojus lygiu sistem (9.4) ir gauname reikiam rezultat.

62

10 Deimtoji paskaita
10.1 Antros eiles kreives(tsinys)

10.1.1 Optines antros eiles kreiviu savybes

lA d1 F1 r1 r2 A d2 F2

Pav. 10.1: Elipses optine savybe

Teorema 10.1.1 Tarkime, turime elipses (arba hiperboles) kanonin lygti:

x2 y 2 x2 y 2 + = 1 ( arba 2 = 1) a2 b2 a2 b
63

Kaip inome, ios kreives turi po du idinius F1 , F2 . Tegu takas A = (x0 , y0 ) - takas, priklausantis elipsei (arba hiperbolei). Tada atkarpos F1 A ir F2 A sudaro vienodus kampus su liestine.

F1

r1 d1

A r2 F2 d
2

lA
Pav. 10.2: Hiperboles optine savybe

Irodymas: inodami tako A koordinates, galime urayti liestines lygti:

lA : xx0 yy0 2 = 1 (+ kai elipse; - kai hiperbole) a2 b

r2 r1 Kampai ir bus lygus tada ir tik tada, kai lygus santykiai d ir d , ia r1 = 2 1 |F1 A|, r2 = |F2 , A|, d1 = d(F1 , lA ), d2 = d(F2 , lA ) (atstumas tarp idinio ir liestines). Atstumas tarp tieses ir tako randamas pagal inomas formules:
0 cx 1 a2

d2 = d(F2 , lA ) =
Primename, kad e =
c a

x0 2 a2

y0 2 b2

ex0 a a x0 2 a2

y0 2 b2

- kreives ekscentricitetas.

r2 = |F2 A| = |ex0 + a| r2 = d2
1 a x2 0 a4

2 y0 b4

64

Analogikai r1 = |ex0 a| ir

d1 =
Matome, kad
r2 d2

ex0 a a x0 2 a2

y0 2 b2

r1 , d1

todel kampai tarp liestines ir atkarpu F1 A bei F2 A yra lygus.

idinys yra F . Tarkime takas A = (x0 , y0 ) priklauso parabolei. Tada kampas tarp F A ir liestines lA lygus kampui tarp lA ir paraboles simetrijos aies.

Teorema 10.1.2 Tarkime, turime paraboles kanonin lygti: y 2 = 2px. Tegul paraboles

A K F lA l x

Pav. 10.3: Paraboles optine savybe

Irodymas: inodami tako A koordinates, uraome liestines lygti:

lA : yy0 = p(x + x0 )
Paymekime K tak, kuris yra liestines lA ir Ox aies susikirtimo takas. Kampas tarp F A ir liestines lA lygus kampui tarp lA ir paraboles simetrijos aies tada ir tik tada, kai |KF | = |F A|. Ox aies lygtis yra y = 0. Sukert ias dvi tieses lA ir Ox. Randame, kad K = (x0 , 0). Kadangi |F A| = d(A, l) = p + x0 , ia l - paraboles 2 p direktrise, ir |KF | = 2 + x0 , gauname |KF | = |F A|. Paraboles optines savybe yra plaiai naudojama pramoneje. Pavyzdiui ant stogu daug paraboliniu antenu. Jos priima lygiagreiai ateinanius signalus i kosmoso ir jie visi sueina i idini. Taigi idinyje gaunamas pakankamai stiprus signalas. 65

10.2

Antros eiles paviriai

10.2.1 Bendroji antros eiles paviriaus lygtis

Apibreimas 10.2.1 Antros eiles paviriumi vadinsime taku aib
{(x, y, z ) | F (x, y, z ) = 0}, ia F (x, y, z ) = a11 x2 + a22 y 2 + a33 z 2 + 2a12 xy + 2a13 xz +2a23 yz + 2a14 x + 2a24 y + 2a34 z + a44
i lygti taip pat patogu urayti kaip matricu a11 a12 a13 a14 a a a a F = (x, y, z, 1) 12 22 23 24 a13 a23 a33 a34 a14 a24 a34 a44 sandaug: x y z 1

10.2.2 Sfera
Apibreimas 10.2.2 Pavirius, gaunamas sukant apskritim aplink sukimosi ai,
vadinamas sfera. Jei sfer kirsime ploktuma, visada gausime apskritim.
Sferos kanonine lygtis yra

(x a)2 + (y b)2 + (z c)2 = r2

ia (a, b, c) = C - sferos centras, r - spindulys. i lygti taip pat galima pertvarkyti taip:

x2 + y 2 + z 2 2ax 2by 2cz r2 + a2 + b2 + c2 = 0

Taigi, jei turime antros eiles paviriaus lygti, urayt bendruoju pavidalu, sfer atpainsime i to, kad joje nera dvigubu sandaugu xy , xz , xy .

10.2.3 Kugis
Apibreimas 10.2.3 Kugiu vadinamas pavirius, sudarytas i tiesiu, einaniu per
vien tak. is takas vadinamas kugio virune.
66

Pav. 10.4: Kugis Tarkime kugio virunes Dekarto koordinates yra x1 , y1 , z1 . Vadinasi bet kurios tieses, ivestos per tak (x1 , y1 , z1 ) lygtis yra

x x1 y y1 z z1 = = arba l m n y y1 m z z1 n = = p, = = q. x x1 l x x1 l
Tiesei judant, l, m ir n, o kartu p ir q , kinta, bet kadangi tiese breia paviriu, tai p ir q turi buti susieti tam tikra funkcine priklausomybe, kuri priklauso nuo to, koki kugi tiese breia. Jeigu i funkcine priklausomybe yra duota lygtimi f (p, q ) = 0, tuomet ira vietoj p ir q ju reikmes, gauname iekomj kugio lygti, ireikt tokiu pavidalu:

y y1 z z1 , x x1 x x1

=0

y z Jeigu kugio virune yra koordinaiu pradios take, tai kugio lygtis yra f ( x , x ).

10.2.4 Cilindras
Apibreimas 10.2.4 Tiese, judedama erdveje, taip kad vis laik lieka sau lygiagreti,
breia paviriu, kuri vadiname cilindru.
Paimkime lygti f (x, y ) = 0 bei ploktumoje esani kreiv k , kurios takai (x, y, 0) tenkina i lygti. Lygti f (x, y ) = 0 taip pat tenkina visi tie erdves takai, kuriu pirmos 67

Pav. 10.5: Cilindras dvi koordinates x ir y sutampa su kurio nors kreives k tako koordinatemis. Kadangi koordinate z i lygti neieina, tai jos skaitine reikme itakos neturi. Todel takas (x, y, z ), tenkinantis f (x, y ) = 0, yra tieseje, lygiagreioje aiai z ir kertania kreiv k . Taigi visi takai (x, y, z ), tenkinantys lygti f (x, y ) = 0 yra paviriuje (jis vadinamas cilindru), kuri sudaro tieses, lygiagreios z aiai ir kertanios kreiv k . Cilindrini paviriu nubreia judanti tiese, kai i visa laik lieka lygiagreti kuriai nors duotai tiesei ir kerta duot kreiv. i tiese vadinama vedamja, o judanios tieses atskiros padetys - sudaromosiomis. Cilindr dar galima apibreti taip:

x = my + a, z = ny + b,
ia (m,n) - konstanta. Atitinkama parametrine cilindro uraymo forma:

x = mt + a, y = t, z = nt + b.
I ia matome, kad vedamosios tieses krypties vektoriaus koordinates yra (m, 1, n). Jei F (a, b) = 0, tai cilindro lygtis F (x my, z ny ) = 0. Cilindr galima nesunkiai supainioti su kreive, kadangi jo lygtyje nera vieno kintamojo. 2 2 Pavyzdiui, lygtis x +y = 1 gali buti elipses, bet taip pat ir cilindro lygtis. iuo 9 16 68

atveju z gali buti bet koks. Jeigu z ksuotas, paviriui priklauso visa kreive, t.y., pastumtas cilindro "dugnas" -elipse.

10.2.5 Sukimosi paviriai

Apibreimas 10.2.5 Sukimosi paviriumi vadiname paviriu, kuri gauname, sukdami kreiv aplinkt ties - sukimosi ai.
Kiekvienas sukamos kreives takas breia apskritim, kurio ploktuma yra statmena sukimosi aiai ir kurio spindulys yra lygus tako atstumui iki sukimosi aies. Tarkime, kreive k duota xy ploktumoje lygtimi f (x, y ) = 0, sukama apie y ai. Noredami ivesti io sukimosi paviriaus lygti, imkime bet kuri jo tak M (x, y, z ). is takas yra apskritime, kuri breia atitinkamas kreives takas N (X, Y, 0), besisukdamas apie y ai. Kadangi C (0, Y, 0) yra to apskritimo centras, tai: |CM | = |CN | taigi x2 + z 2 = X Be to, pastarasis apskritimas yra ploktumoje, statmenoje y aiai, todel Y = y . Gautas X ir Y iraikas panaudojame lygtyje f (X, Y ) = 0. Gauname f ( x2 + z 2 , y ) i lygti tenkina visi sukimosi paviriaus takai M (x, y, z ). Vadinasi ji ir yra mineto paviriaus lygtis.

lygtis

Pavyzdys 10.2.6 Sukime ties 2z + 3y 1 = 0 apie z ai. Gausime paviriu, kurio

2z + 3 y 2 + x2 1 = 0 ,

t.y., kugi, kurio lygtis (2z 1)2 = 9(y 2 + x2 )

Sukimosi elipsoidas. is pavirius gaunamas sukant elips aplink vien i jos

aiu. Sukdami elips gauname paviriu
x2 a2

y2 b2

= 1, z = 0, a2 > b2 aplink elipses didij ai (t.y. x ai), x2 y 2 + z 2 + = 1, a2 b2

69

(10.1)

kuri vadiname itstu sukimosi elipsoidu. Sukdami t pai elips aplink y ai (elipses maj ai), gauname paviriu

x2 + z 2 y 2 + 2 = 1, a2 b
kuri vadiname suplotu sukimosi elipsoidu.

Apibreimas 10.2.7 Elipsoido kanonine lygtimi yra vadinama sekanti lygtis

x2 y 2 z 2 + 2 + 2 = 1. a2 b c
(10.2)

Kuo skiriasi sukimosi elipsoidas, kurio lygtis (10.1), ir bendresnis kanoninis elipsoidas? Geometrikai (topologikai) ju forma yra ta pati. I sukimosi elipsoido galime gauti bedr kanonini elipsoid atlikus sekani erdves transformacij:

x = X,
t.y. erdves tempim z aies atvilgiu.

y=Y

z=

bZ , c

Pav. 10.6: Elipsoidas

Sukimosi paraboloidas. i paviriu gauname, sukdami parabol aplink jos

simetrijos ai. Apibre parabol lygtimis y 2 = 2a2 z, x = 0 ir apsuk aplink z ai, gauname sukimosi paraboloido lygti:

x2 + y 2 = 2z a2

arba

x2 y 2 + = 2z a2 a2

Apibreimas 10.2.8 Kanonine elipsinio paraboloido lygtimi vadinsime

x2 y 2 + 2 = 2z a2 b
70 (10.3)

Pav. 10.7: Elipsinis paraboloidas Jis vadinamas elipsiniu todel, kad kertant ji ploktuma z = const pjuvyje gausime elips. Nuo sukimosi paraboloido jo forma nedaug skiriasi. Reikia tik atlikti erdves tempim y ayje, t.y.

x=X

y=

aY b

z = Z.

71

11 Vienuoliktoji paskaita
11.1 Antros eiles paviriai(tsinys)

Mes nagrinejome antros eiles pavirius kurie panaus i cilindrus, kugius arba sukimosi pavirius. Taiau yra paviriu, kurie nepatenka i toki klas.

Hiperbolinis paraboloidas.

Pav. 11.1: Hiperbolinis paraboloidas (balnas). Jei parabolei x = 0, y 2 = 2b2 z leisime judeti taip, kad jos ploktuma butu lygiagreti su pradine ploktuma, o virune slinktu parabole y = 0, x2 = 2a2 z , tai gausime paviriu, kurio lygtis

x2 y 2 2 = 2z a2 b
72

is pavirius vadinamas hiperboliniu paraboloidu (arba balnu - del formos). Kirtus hiperbolini paraboloid ploktuma z = const, gaunama parabole. Jo lygti uraius

2 matome, kad, kai z = 0, gauname dvi tieses ploktuma y = const, gaunama parabole.

z=

x a

y b

x a x a

y b

= y . Kertant hiperbolini paraboloid b

Vienakis hiperboloidas.

Pav. 11.2: Vienakis hiperboloidas. i paviriu gauname, sukdami hiperbol aplink jos menam ai. Nustat hiperbol 2 2 lygtimis x y = 1, z = 0 ir apsuk aplink y ai, gauname sukimosi hiperboloido a2 b2 lygti:

x2 + z 2 y 2 2 =1 a2 b Atlikus transformacij x = X, y = Y, z = Z a , gauname vienakio hiperboloido lygti: c X2 Y 2 Z2 2 + 2 =1 a2 b c Kertant ji ploktuma Y = const, gaunama elipse, o kertant Z = const - hiperbole.

Dviakis hiperboloidas.
is pavirius gaunamas sukant hiperbol aplink jos tikrj ai. Paem t pai hiperbol ir apsuk j aplink x ai, gautume dviakio sukimosi hiperboloido lygti:

x2 y 2 + z 2 =1 a2 b2
73

Pav. 11.3: Dviakis hiperboloidas. arba (transformavus):

x2 y 2 z 2 2 2 =1 a2 b c Kaip matome, nuo vienakio hiperboloido lygties dviakio hiperboloido lygtis skiriasi tuo, jog pirmojoje yra vienas minusas, o antrojoje - du.

Pastaba 11.1.1 I nagrinetu paviriu be galo daug tiesiu turi kugis, cilindras, hiperboloidinis paraboloidas bei vienakis hiperboloidas, o elipsoidas, elipsinis paraboloidas ir dviakis hiperboloidas neturi ne vienos.

11.1.1 Tieses ir paviriaus sankirta

Tarkime, turime paviriu

S = {F (x, y, z ) = a11 x2 + a22 y 2 + a33 z 2 + 2a12 xy + 2a13 xz +2a23 yz + 2a14 x + 2a24 y + 2a34 z + a44 = 0}
ir ties

x = pt + x0 l: y = qt + y0 z = rt + z0

ia t - parametras, (p, q, r) - krypties vektorius, (x0 , y0 , z0 ) l. Imkime to paviriaus ir tos tieses sankirt:

F (pt + x0 , qt + y0 , rt + z0 ) = P t2 + 2Qt + R = 0
74

(11.1)

ia

P = a11 p2 + a22 q 2 + a34 r2 + 2a13 pr + 2a23 qr + 2a12 pq Q = pF1 (x0 , y0 , z0 ) + qF2 (x0 , y0 , z0 ) + rF3 (x0 , y0 , z0 ), R = F (x0 , y0 , z0 ), F1 = a11 x0 + a12 y0 + a13 z0 + a14 , F2 = a21 x0 + a22 y0 + a23 z0 + a24 , F3 = a31 x0 + a32 y0 + a33 z0 + a34 .
Sukirtus ties ir paviriu, galimi keturi variantai:

(11.2) (11.3) (11.4) (11.5) (11.6) (11.7)

1) Yra du sankirtos takai. Tada ir tik tada kai lygtis (11.1) turi du sprendinius, t.y.
D = 4(Q P R) > 0;

2) Yra vienas susikirtimo takas. Tada ir tik tada kai lygtis turi vien kartotin akni,
t.y. D = 4(Q P R) = 0;

3) Visa tiese guli paviriuje. Tada ir tik tada kai lygtis turi be galo daug sprendiniu,
t.y. P = Q = R = 0.

4) Tiese nekerta paviriaus. Tada ir tik tada kai lygtis sprendiniu neturi, t.y. D =
4(Q P R) < 0.

Ivada 11.1.2 Jei trys tieses takai priklauso tieses ir paviriaus sankirtai, tai visa
tiese guli paviriuje.

11.1.2 Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios

Apibreimas 11.1.3 inome, kad tam tikri antrosios eiles paviriai, pavyzdiui, kugiai
ir cilindrai, yra sudaryti i tiesiu. Jos vadinamos tu antrosios eiles paviriu tiesinemis sudaromosiomis.
Vienaakio hiperboloido tiesines sudaromsias galima rasti taip: uraome jo lygti

x2 y 2 z 2 2 + 2 = 1, a2 b c
75

Pav. 11.4: Vienakis hiperboloidas. arba

x y a b
Tarkime, kad
1 l

x y + a b

= 1

z c

1+

z c

x y a b y x a b

= 1 z , c R z = 1 + c,

Kadangi pastarosios dvi lygtys yra pirmojo laipsnio lygtys, o kintamuju x, y , z koecientai neproporcingi, tai jos nusako ties. Kai x, y , z tenkina tas lygtis, jie tenkina ir vienakio hiperboloido lygti. Tai nesunkiai matosi sudauginus ploktumu lygtis. Vadinasi tos lygtys yra vienaakio hiperboloido tiesiniu sudaromuju lygtys. Panaiai
2 : l

x y a b y x + a b

c = 1+ z , R z = 1 c,

yra to vienaakio hiperboloido kitos eimos tiesiniu sudaromuju lygtys. 76

1 1 1) l l = , jeigu 1 = 2 . 1 2 2 2 2) l1 l2 = , jeigu 1 = 2 . 1 2 3) l l = P , P - takas, priklausantis paviriui S . 1 2 4) Sakykime, P S . Tada yra tokie , , kad P = l l 1 2 5) TP S =< l , l >. ia TP S - paviriaus lieiamoji ploktuma take P , 2 1 1 2 ir l . < l , l > - ploktuma einanti per tieses l

Teorema 11.1.4 Teisingi tokie faktai apie ias dvi tiesiu eimas:

Juos irodysime kitoje paskaitoje.

77

12 Dvyliktoji paskaita
12.1 Antros eiles paviriai(tsinys)

12.1.1 Antros eiles paviriu tiesines sudaromosios (tsinys)

Vienuoliktoje paskaitoje pateikeme penkis teiginius apie antros eiles paviriu tiesiniu sudaromuju eimas (r. (11.1.4) juos ) dabar irodysime.

Irodymas:

1) Imkime vien antros eiles paviriaus tiesin sudaromj

1 l : x a

x a

y b

c = 1 z , y z b = 1 + c,

ir kit tos paios eimos tiesin sudaromj

1 l : x a

y = b x y a b

c 1 z , z = 1 + c,

Jei ios tieses susikerta, reikia, egzistuoja keturiu lygiu sprendinys (x, y, z ), tenkinantis jas visas. Taiau tai imanoma tik tada, jei = . Tai nesunkiai galima pastebeti palygine pirmasias lygiu sistemos lygtis. 2) Analogikas pirmajam. 1 2 lygtis i vien sistem. Gausime keturias lygtis su trimis 3) Apjunkime l ir l

78

neinomaisiais:

= 1 z , c y x z a b = 1 + c, x +y = 1+ z , a b c x y =1 z a b c
x a

y b

Jos tures vieninteli sprendini, kai sistemos rangas bus maesnis u keturis arba determinantas lygus 0:
1 a a 1 a a 1 b b 1 b b c 1 c c 1 c

1 1

1 abc

1 1 1 1 1 1

1 1

=0

Apskaiiav i determinant, matome, kad jis tikrai lygus nuliui, todel egzistuoja ios lygiu sistemos sprendinys, vadinasi, vienos eimos tiese kerta kitos eimos ties. 2 2 2 4) Imkime tak P = (x0 , y0 , z0 ), priklausanti paviriui x y +z = 1. Jo tiesiniu a2 b2 c2 sudaromuju lygtys tokios:
1 l

x a

+
x a

y b

= 1+ z , c y z b =1 c

ir
2 l : x a

+
x a

y b

= 1 z , c y z b = 1 + c,

Noredami rasti konkreius , istatykime tako P koordinates i visas keturias lygtis. Gausime atitinkamas ir reikmes:

x0 a

+ yb0 1 zc0 = x0 yb0 1 + zc0 a

x0 a

+ yb0 1 + zc0 = . x0 1 zc0 yb0 a

1 2 1 2 , l . Irodysime, kad tai yra 5) Tegu L =< l , l > ploktuma einanti per tieses l 1 2 lieiamoji paviriaus ploktuma take P = l l .

79

Iveskime ploktum per tris takus P, B, C , priklausanius paviriui ir j paymekime < P, B, C >. Artinkime takus B ir C prie tako P . Pagal apibreim ribine ploktumos padetis ir bus lieiamoji ploktuma TP S , t.y.

B P,C P

lim

< P, B, C >= TP S

Noredami patikrinti, kad L yra lieiamoji ploktuma galime takus pasirinkti tokiu 2 1 budu B l , C l . Tada visada L =< P, B, C > ir todel L = TP S .

Teiginys 12.1.1 Imkime tris tieses erdveje. Jas visas kertaniu tiesiu yra be galo
daug. ios tieses sudaro antros eiles paviriu (vienaki hiperboloid arba hiperbolini paraboloid).

Irodymas: Pirmiausia irodysime, kad tris tieses tikrai kerta be galo daug tiesiu.
Imkime tris tieses l1 , l2 , l3 , isirinkime tak P l2 ir paymekime ploktumas L1 =< l1 , P >, L3 =< l3 , P > (ia < l, P > yra ploktuma einanti per ties l ir joje negulinti tak P ). Tegul iu ploktumu sankirtos tiese yra L1 L3 = lP . Nesunku suprasti, kad lP - tiese, kertanti l1 , l2 ir l3 . Dabar irodysime, kad aibe tiesiu S = P l2 lP sudaro antros eiles paviriu. Imkime, A bet kokius tris takus A, B, C l2 bei ploktumas LA 1 =< A, l1 >, L3 =< A, l3 >. Tada pasidomekime paviriumi, kurio lygti galima urayti kaip determinant:

F (x, y, z ) =

A A LB LB 1 (C )L1 3 (C )L3 B B LA LA 1 (C )L1 3 (C )L3

=0

B ia, LB 1 (C ) reikia skaiiu, kuri gauname i lygti L1 istat tak C . Kadangi visi determinanto nariai yra tiesines formos, tai ji skaiiuodami, gausime antros eiles lygti. Tegul S = (x, y, z ) | F (x, y, z ) = 0 yra pavirius apibretas ia lygtimi. Irodysime, A kad l1 , l2 , l3 S . Ities l1 = LA LB 1 1 .Taigi, jeigu takas P priklauso l1 , tai L1 (P ) = 0 ir LB 1 (P ) = 0. Todel F (P ) = 0. Vadinasi ir tiese l1 priklauso paviriui S , nes visi jos takai priklauso paviriui. Analogikai isitikiname, kad tiese l3 = LA LB 3 3 taip pat priklauso paviriui. Istaius takus A, B ir C taip pat gauname determinant lygu 0 (kitaip tariant F (A) = F (B ) = F (C ) = 0), todel ie takai paviriui taip pat priklauso. O kadangi jie visi guli vienoje tieseje l2 , tai ir visa tiese turi priklausyti S . Taigi l1 , l2 , l3 S . Kadangi tiese lP , kerta paviriu trijuose skirtinguose takuose (tai

80

tie takai, kuriuose tiese kerta tieses l1 , l2 , l3 ), o pavirius S yra antros eiles, visa tiese lP privalo priklausyti paviriui. Ivada: S = S , nes S priklauso visos judanios tieses lP .

Ivada 12.1.2 Sakykime, erdveje duotos keturios tieses l1 , l2 , l3 , l4 , kurios tarpusavyje

nesikerta. Tada tiesiu, kurios kerta visas keturias tieses, gali buti: tuia aibe, viena , dvi arba be galo daug.
hiperboloidui arba hiperboliniui paraboloidui). Ketvirtoji tiese l4 i paviriu gali:

Irodymas: I pradiu imkime tris tieses l1 , l2 , l3 . Jos priklauso paviriui S (vienakiui a) nekirsti, b) kirsti viename take A, c) dviejuose takuose P ir Q d) guleti paviriuje.
Atveju a) nera tiesiu kertaniu visas keturias. I tikruju, jeigu butu tokia tiese l, tai ji, kadangi kerta ir pirmas tris, turi priklausyti paviriui S . Bet l l4 = A, taigi A S l4 . Gauta prietara ir parodo, kad tokios tieses l nera. Atveju c) imkime ties lP , einani per tak P ir priklausani kitai paviriaus tiesiniu sudaromuju eimai nei l1 , l2 ir l3 . Tada lP kirs visas keturias tieses. Analogikai jas kirs tiese lQ , einanti per tak Q. Daugiau tokiu tiesiu, kurios kirstu tieses l1 , l2 , l3 , l4 nera, nes tokia tiese privalo guleti paviriuje, kadangi kerta tieses l1 , l2 , l3 , t.y. tokios yra tik lP arba lQ . Atveju b) yra vienintele tiese lA kertanti visas duotas tieses. Samprotavimai analogiki kaip ir atveju c). Atveju d) yra begalo daug tiesiu, kurios kerta visas duotas tieses. Kadangi iuo atveju tieses l1 , l2 , l3 , l4 S yra vienos paviriaus eimos ir kiekviena kitos eimos tiese kirs visas duotas tieses.

12.2

Paviriaus lieianiamoji ploktuma.

Imkime paviriu S = {(x, y, z ) | F (x, y, z ) = 0} ir jam priklausanti tak A(x0 , y0 , z0 ). Iekosime tiesiu lA , kurios eina per tak A ir kerta paviriu S su kartotinumu du, t.y 81

tiese lieia paviriu tame take. Tegul x = pt + x0 , lA : y = qt + y0 , z = rt + z0 , ia t - parametras, k = (p, q, r) - krypties vektorius. ias x, y ir z reikmes istatykime i paviriaus lygti gausime P t2 + 2Qt + R = 0 ( formules P, Q, R r. (11.2) (11.3)(11.4)). Primename, kad R = F (x0 , y0 , z0 ), taigi R = 0, nes takas A priklauso paviriui. Tada lygtis yra trumpesne (P t + 2Q)t = 0. i lygtis turi kartotin akni ( t = 0) tada ir tik tada kai Q = 0. Priminsiu, kad

Q = F1 (x0 , y0 , z0 )p + F2 (x0 , y0 , z0 )q + F3 (x0 , y0 , z0 )r = (F1 (x0 , y0 , z0 ), F2 (x0 , y0 , z0 ), F3 (x0 , y0 , z0 ))(p, q, r).

Taigi slyga Q = 0 galima interpretuoti taip: tiese einanti per tak esanti paviriuje yra lieiamoji tada ir tik tada jeigu jos krypties vektorius k = (p, q, r) yra statmenas vektoriui (F1 (x0 , y0 , z0 ), F2 (x0 , y0 , z0 ), F3 (x0 , y0 , z0 )). Pagal apibreim lieiamoji paviriaus ploktuma sudaryta i lieiamuju tiesiu, taigi tokios ploktumos normalinis vektorius yra (F1 (x0 , y0 , z0 ), F2 (x0 , y0 , z0 ), F3 (x0 , y0 , z0 )). Vadinasi lieiamosios ploktumos lygtis tokia:

(x x0 )F1 (x0 , y0 , z0 ) + (y y0 )F2 (x0 , y0 , z0 ) + (z z0 )F3 (x0 , y0 , z0 ) = 0

ia

F (x0 , y0 , z0 ) = a11 x0 + a12 y0 + a13 z0 + a14 , x F F2 (x0 , y0 , z0 ) = (x0 , y0 , z0 ) = a21 x0 + a22 y0 + a23 z0 + a24 , y F F3 (x0 , y0 , z0 ) = (x0 , y0 , z0 ) = a31 x0 + a32 y0 + a33 z0 + a34 . z F1 (x0 , y0 , z0 ) =

Pavyzdys 12.2.1 Imkime elipsoid (hiperbolini paraboloid, vienaki hiperboloid)

x2 y 2 z 2 2 2 =1 a2 b c
82

ir jam priklausanti tak (x0 , y0 , z0 ). Skaiiuojame io paviriaus lieiamj ploktum:

(x x0 )

2x0 2y0 2z0 (y y0 ) 2 (z z0 ) 2 = 0 2 a b c

Padaline i lygti i dvieju ir prisimin, kad paviriaus lygti tenkina takas (x0 , y0 , z0 ) gauname

xx0 yy0 zz0 2 2 = 1. a2 b c

83

13 Tryliktoji paskaita
13.1 Bezje kreives

tai visu jo ikiluju dariniu aibe

Apibreimas 13.1.1 (Ikilo apvalkalo) Taku P0 , P1 , ..., Pd ikilusis apvalkas {t0 P0 + t1 P1 + ... + td Pd | t0 + t1 + ... + td = 1}.
Intuityviai ploktumos taku aibes ikilji apvalk galime rasti taip: isivaizduokime siul, juosianti sukaltus pasirinktuose takuose vinis. Belieka tik uverti siul - tada jis taps iekomo ikilo apvalko kratu.

Apibreimas 13.1.2 (Bezje kreives) Apibreime d-tojo laipsnio Bezje kreiv. Ji

yra sudaryta i taku P (t) = yra Bernteino polinomai.
Tokiu budu Bezje kreive yra kontroliniu taku Pi anusis darinys, nes
d d d i=0

Bid (t)Pi , 0 t 1. ia Bid (t) =

d i

(1 t)di ti

Bid (t)
i=0

=
i=0

d i

(1 t)di ti = ((1 t) + t)d = 1,

Be to Bi (t) 0, jeigu 0 t 1.

Ivada 13.1.3 Visa Bezje kreive P (t) priklauso kontroliniu taku ikilajam apvalkui.
84

1-ojo laipsnio Bezje kreive atrodys taip:

1 1 P (t) = P0 B0 + P1 B1 = P0 (1 t) + P1 t, 0

t Tai yra atkarpa P0 P1 , kuri takas P (t) dalija santykiu 1 . Tuo tarpu kvadratine t Bezje kreive yra paraboles lankas (irodysime veliau). Pirmiausia inagrinesime atskir 1 atveji, kai kontroliniai takai turi koordinates E0 = (0, 0), E1 = ( 2 , 0), E2 = (1, 1). Tada juos atitinka Bezje kreive

P (t) = (1 t)2 E0 + 2(1 t)tE1 + t2 E2 = 1 = ((1 t)2 0 + 2(1 t)t + t2 1, (1 t)2 0 + 2(1 t)t 0 + t2 1) 2 = (t, t2 )
yra parabole, nes jos grakas sutampa su funkcijos y = x2 graku. Pastebesime, kad atkarpos E0 E1 ir E1 E2 yra liestines takuose E0 ir E2 . Galima irodyti, kad bet kokia kvadratine Bezje kreive

Q(t) = (1 t)2 P0 + 2(1 t)tP1 + t2 P2

yra anusis kreives P (t) vaizdas.

per juos liestines lA , lB ir lC ir paymekime ju susikirtimo takus: lA lA lC = M , lB lC = N . Tada teisingas toks teiginys:

Teiginys 13.1.4 Tarkime, turime parabolei priklausanius takus A, B ir C . Iveskime

lB = K ,

|M C | |KN | |AM | = = |M K | |CN | |N B |

Irodymas: Imkime parabol y = 2px2 . Tegu jai priklausaniu taku koordinates

A = (a, 2pa2 ), B = (b, 2pb2 ), C = (c, 2pb2 ), o taku K , M , N pirmsias koordinates paymekime k , m, n. Raskime k koordinates: lA : y + 2pa2 = 4pxa lB : y + 2pb2 = 4pxb 4px(a b) = 2p(a2 b2 ) 2p(a2 b2 ) a+b x= = =k 4p(a b) 2
85

B lA A M K lB C N lC

c k

Pav. 13.1: Paraboles liestines

c Analogikai randame m = a+ ir n = 2 Tuomet atitinkami santykiai bus: b+c . 2

|AM | |a m| = = |M K | |m k | |KN | |k n| = = |N B | |n b | |m c| |M C | = = |CN | |c n |

ac 2 c b 2 a+b c+b ac 2 2 2 = c c+b b b 2 2 a+c ac c 2 2 = cb b c c+ 2 2 c a a+ 2 = a+c b a+ 2 2

Ivada 13.1.5 Antros eiles Bezje kreive yra parabole.

86

13.1.1 de Casteljau algoritmas ir kreives poline forma

Pradesime nuo paprasto pastebejimo, kad pirmo laipsnio Bezje kreives formule L(t) = (1 t)P0 + tP1 apibreia anini atvaizdi. Tikrai, apibreimo sritis ia yra realiuju skaiiu tiese R, kurioje ksuoti du takai 0 ir 1. Bet kuris takas t R gali buti uraytas naudojant koordinates t = (1 t)0 + t1 taku 0 ir 1 atvilgiu. Be to, L(0) = P0 ir L(1) = P1 . Gauname formul

L((1 t)0 + t1) = (1 t)L(0) + tL(1),

kuri irodo atvaizdio L anikum. Pirmas netrivialus atvejis - tai kvadratine Bezje kreive

Q(t) = (1 t)2 P0 + 2(1 t)tP1 + t2 P2

Apibrekime dvieju kintamuju t1 ir t2 funkcij q :

q (t1 , t2 ) = (1 t1 )(1 t2 )P0 + ((1 t1 )t2 + t1 (1 t2 ))P1 + t1 t2 P2

Simetrinis bi-aninis (aninis pagal kiekvien kintamaji) atvaizdis q yra vadinamas kreives Q poline forma. Dirbti su q yra patogiau, nes galime naudotis anikumu keisdami tik po vien argument. Pavyzdiui:

q (t, 0) = q ((1 t)0 + t1, 0) = (1 t)q (0, 0) + tq (1, 0) q (0, 1) = q (1, 0) q (1, t) q (t, 0) Q(t) q (1, 1)

q (0, 0)

Pav. 13.2: de Casteljau algoritmas Kaip matome q (t, 0) dalija atkarp, kurios galai yra q (0, 0) = P0 ir q (1, 0) = P1 santykiu t : (1 t). Analogikai q (t, 1) dalija atkarp tarp q (0, 1) = P1 ir q (1, 1) = P2 87

tuo paiu santykiu. Dabar turedami q (t, 0) ir q (t, 1) galime rasti

q (t, t) = q (t, (1 t)0 + t1) = (1 t)q (t, 0) + tq (t, 1)

Taigi po pakartotinio atkarpu dalijimo santykiu t : (1 t) paskutiniame ingsnyje gauname Bezje kreives tak Q(t). Tai ir yra garsusis de Kastelo algoritmas. Kubines Bezje kreives atveju poline forma tures jau tris kintamuosius, bet visos minetos konstrukcijos bus visikai analogikos.

13.1.2 Bezje paviriai

Norint gauti ne kreiv, o paviriu, vietoj vieno kintamojo t reikia imti du - t ir s. Gausime vadinamj bi-laipsnio (n, m) Bezje paviriu:

P (t, s) =

m Pij Bin (t)Bj (s),

0in,0j m Pij R3 , 0 t

1, 0

Sakykime, turime bi-laipsnio (1, 1) Bezje paviriu. Jam sudaryti reikes keturiu t kontroliniu taku P00 , P01 , P10 , P11 . Atkarpas P00 P01 ir P10 P11 dalijame santykiu 1 ir t s gautus takus sujungiame, o gaut atkarp dalijame santykiu 1s . Gauname iekom tak P (t, s) bei dvi tiesiu eimas, kurios ir sudaro paviriu (galima irodyti jog gauta paviriaus skiaute yra dalis hiperbolinio paraboloido). Bi-laipsnio (2, 2) Bezje paviriui sudaryti reikes jau 9 taku.

kreives, sudarytos i gabaleliu, iuo atveju Bezje kreiviu. Noredami nupieti tam tikr gur, atsidedame kontrolinius takus ir breiame per juos tieses, kurios bus musu guros liestines. Kuo daugiau iu taku paymesime, tuo tikslesnis bus vaizdas. Norint gauti taisyklingesni pieini, tikslinga imti kas antr kontrolini tak, o kitus atideti per viduri tarp greta esaniu kontroliniu taku. Kiekvienoje gautos lautes dalyje bus nubreta paraboles dalis, ir ios dalys glodiai susijungs, tad gautos kreives kampuotumo mogaus akis nepastebes. Praktikai reikia ne C 1 , o C 2 glodumo, kad net monochromineje viesoje nesimatytu, kur jungiasi atskiros guros dalys. Tam reiketu naudoti kubines Bezje kreives. Apie tai plaiau galite paskaityti http:
88

Pavyzdys 13.1.6 Praktikoje, pvz., kompiuterineje grakoje, naudojami splainai -

// www. mif. vu. lt/ ~kkk/ geom. pdf . Aukiau apraytu budu daniausiai kuriami kompiuteriniai riftai.

89

Udaviniai sprendiami per pratybas. Apie juos informacija yra faile :

http://www.mif.vu.lt/~zube/paskaitos/pratybos.pdf

90

Literatura
[1] P.Katilius, "Analizine geometrija", 1940. [2] R.Krasauskas, "Geometrija", 2000, Vilniaus Universiteto leidykla. [3] P.Vakas, "Analizine geometrija", 1999, Vilniaus Universiteto leidykla.

Udavinynas (yra bibliotekoje):

[4] D.B.Kletnik, "Sbornik zadach po anliticheskoj geometrii", 1964, Izdatelstvo "Nauka" Maskva. (rusikai).

91

Dalykine Rodykle
hiperboles kanonin lygti hiperbole , 37 anioji erdve, 7 anusis derinys, 8 antros eiles kreives, 31 atstumas atstumas tarp ploktumos ir tako, 22 atstumas tarp tieses ir tako, 14 tarp dvieju tiesiu, 29 Bendroji antros eiles kreives lygtis, 45 charakteringoji lygtis, 54 Elipse, 32 Elipses direktrises, 34 Elipses ekscentricitetas, 34 Elipses kanonine lygtis, 33 Elipses parametrine lygtis, 34 Hiperbole, 36 hiperbole asimptotine hiperboles lygtis, 43 kitoks hiperboles apibreimas, 41 Invariantai, 51 kampas 92 tarp ploktumos ir tieses, 28 tarp tiesiu, 28 kampas tarp ploktumu, 23 kampas tarp vektoriu, 5 Kreives lygties prastinimas, 47 Kreives nustatymo lentele, 52 miri sandauga, 5 n-tosios eiles kreives, 31 orientuotas turis, 6 Parabole, 35 ploktumu grite, 24 ploktumu lygtys ploktumos bendroji lygtis, 21 ploktumos normaline lygtis, 22 ploktumu pluotas, 23 skaliarine sandauga, 4 Staiakampes Dekarto koordinaiu transformacijos, 45 tetraedro orientuotas turis, 19 tiese, 8 einanti per du takus, 9 tieses krypties vektorius, 9 tieses lygtys erdveje bendroji tieses lygtis, 26

kanonine tieses lygtis, 25 parametrine tieses lygtis, 25 tieses lygtys ploktumoje bendroji tieses lygtis, 14 kanonine tieses lygtis, 13 normaline tieses lygtis, 14 parametrine tieses lygtis, 13 tiesiu pluotas ploktumoje, 16 Vektoriu skaliarine sandauga, 55 vektoriai kolinearieji, 5 statmeni, 5 vektoriaus ilgis, 4 vektorine sandauga, 5

93