VERSLO IR TECHNOLOGIJ FAKULTETAS

Pareng E. GRIGALEVIIEN

MATEMATIKA
PASKAIT KONSPEKTAS

a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,

a x + a x + ... + a x = b ,
21 1
22 2
2n n
2

...............................................
a m1 x1 + a m 2 x 2 + ... + a mn x n = bm

2007

MARIJAMPOLS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJ FAKULTETAS

MATEMATIKA
PASKAIT KONSPEKTAS

Pareng E. GRIGALEVIIEN

Marijampol, 2007
2

Apsvarstyta Bendrojo lavinimo dalyk katedros posdyje 2009-03-03, prot. Nr. 3

Recenzavo: Alytaus kolegijos docent - Daug technologijos ir verslo mokyklos dstytoja

ekspert M. Zenkeviien

PRATARM

Konspektas parengtas pagal neuniversitetini studij program ir skirtas technini disciplin

studentams.
Konspekt sudaro ie skyriai:
1. Matricos ir determinantai. Tiesini lygi sistem sprendimas.
2. Vektorin algebra.
3. Analizin geometrija.
4. Funkcijos. Ribos. Tolydumas.
5. Funkcijos ivestin ir diferencialas. Ivestins taikymas.
6. Neapibrtinis integralas.
7. Apibrtinis integralas.
Konspekte pateikta teorin mediaga, apibrimai, formuls, teoremos bei udarini sprendimo
pavyzdiai. Pagrindins svokos ir kai kurios formuls, teoremos pateiktos be rodym. Studentas,
nordamas isamiau istudijuoti ia temas, gals papildomai paskaityti nurodytus literatros altinius.
Konspektu gali naudotis studentai, kurie dl tam tikr prieasi yra praleid kai kurias
matematikos dalyko paskaitas ir turi savarankikai imokti paskaitose idstyt mediag.
iuo konspektu gali naudotis ir kit specialybi studentai, besimokantys ias temas.

TURINYS
1. MATRICOS. DETERMINANTAI. TIESINI LYGI SISTEMOS .................................................. 7
1.1. Matricos, j rys ........................................................................................... .....................7
1.2. Veiksmai su matricomis ................................................................................. .....................9
1.3. Determinanto svoka ..................................................................................... ....................13
1.4. Matricos rangas ................................................................................................................. 19
1.5. Atvirktin matrica ........................................................................................ ....................21
1.6. Tiesini lygi sistemos ................................................................................ ................... 24
2. VEKTORIN ALGEBRA ....................................................................................................................40
2.1. Pagrindins vektori svokos ir veiksmai.........................................................................40
2.2. Atkarpos dalijimas duotu santykiu ...................................................................................44
2.3. Vektori skaliarin sandauga ....................................................................... ................... 45
2.4. Vektorin sandauga ..........................................................................................................48
2.5. Mirioji trij vektori sandauga .......................................................................................50
3. ANALIZIN GEOMETRIJA .......................................................................................... ....................54
3.1. Bendroji ploktumos lygtis...................................................................................................54
3.2. Kampas tarp dviej ploktum ............................................................................................ 58
3.3. Tiess erdvje R3 lygtys .................................................................................. ................... 59
3.4. Kampas tarp tiesi ................................................................................................................63
3.5. Kampas tarp tiess ir ploktumos .........................................................................................63
3.6. Ties ploktumoje (erdvje R2) ............................................................................................64
3.7. Antros eils kreivs ..............................................................................................................68
3.7.1. Apskritimas.........................................................................................................68
3.7.2. Elips..................................................................................................................70
3.7.3. Hiperbol ...........................................................................................................72
3.7.3. Hiperbol ...........................................................................................................75
4. FUNKCIJOS. RIBOS. TOLYDUMAS ..................................................................................................79
4.1. Pagrindins elementariosios funkcijos ir j grafikai ...............................................................79
4.1.1. Pagrindins svokos .........................................................................................79
4.1.2. Atvirktins funkcijos .......................................................................................83
4.1.3. Ireiktins ir neireiktins funkcijos...............................................................85
4.1.4. Parametrins funkcijos lygtys ...........................................................................85
4.2. Funkcijos riba .........................................................................................................................86
4.3. Funkcijos tolydumas ...............................................................................................................90

5. FUNKCIJOS IVESTIN IR DIFERENCIALAS. IVESTINS TAIKYMAS.....................92

5.1. Funkcijos ivestin .....................................................................................................92
5.1.1. Ivestins svoka .....................................................................................92
5.1.2. Ivestins geometrin prasm. Kreivs liestin ir normal.....................94
5.1.3. Ivestins fizikin prasm ........................................................................95
5.1.4. Sudtins funkcijos ivestin ...................................................................95
5.1.5. Atvirktins funkcijos ivestin................................................................96
5.1.6. Funkcij diferencijavimo taisykls ir ivestini lentel ..........................96
5.1.7. Neireiktins funkcijos ivestin ............................................................97
5.1.8. Funkcij, apibrt parametrinmis lygtimis, diferencijavimas.............98
5.1.9. Auktesnij eili ivestins ....................................................................98
5.1.10. Funkcij diferencialas...........................................................................98
5.2. Ivestini taikymas ..............................................................................................99
5.2.1. Funkcijos didjimas ir majimas...........................................................99
5.2.2. Funkcijos ekstremumai..........................................................................101
5.2.3. Kreivs ikilumas, perlinkio takai .......................................................103
5.2.4. Kreivs asimptots ................................................................................105
5.2.5. Bendroji funkcijos tyrimo ir jos grafiko braiymo schema ...................107
5

6. NEAPIBRTINIS INTEGRALAS.......................................................................................111
6.1. Pirmykt funkcija ir neapibrtinis integralas .................................................111
6.2. Neapibrtinio integralo savybs.......................................................................113
6.3. Kintamojo keitimas............................................................................................114
6.4. Dalinis integravimas ..........................................................................................115
6.5. Racionalij funkcij integravimas...................................................................117
6.6. Iracionalij funkcij integravimas...................................................................120
6.7. Trigonometrini reikmi integravimas ............................................................122
7. APIBRTINIS INTEGRALAS ............................................................................................124
7.1. Apibrtinio integralo svoka............................................................................124
7.2. Apibrtinio integralo savybs ir skaiiavimas .................................................125
7.3. Apibrtinio integralo taikymas ........................................................................126
7.3.1. Kreivins trapecijos ploto skaiiavimas................................................126
7.3.2. Kreivs ilgio skaiiavimas.....................................................................127
7.3.3. Sukinio trio skaiiavimas ....................................................................128
NAUDOTA LITERATRA .......................................................................................................131

1. MATRICOS. DETERMINANTAI. TIESINI

LYGI SISTEMOS
1.1. Matricos, j rys
Staiakamp lentel i m n skaii, surayt m eilui ir n stulpeli, yra vadinama
matrica.
Matrica uraoma:

a11 a12 ...a1n

a11 a12 ...a1n

a a ...a
a 21 a 22 ...a 2 n
A=
arba A = 21 22 2 n arba A =

..................
..................

a a ...a
m1 m 2 mn
a m1 a m 2 ...a mn

a11 a12 ...a1n

a 21 a 22 ...a 2 n
.................
a m1 a m 2 ...a mn

Skaiiai aij matricos elementai, i nurodo eiluts numer, j stulpelio numer. Pvz. a32 yra
matricos treios eiluts antro stulpelio elementas. Sutrumpintai matrica gali bti ymima
A = (a ij), i = 1, 2, m; j = 1, 2 n.

m n yra matricos formatas ymimas (A).

3 2

Pavyzdiui, matricos A = 1 0 formatas yra (3 2) ( A) = 3 2 . Uraoma A32 .

2 1

Matrica, kurioje eilui skaiius lygus stulpeli skaiiui (m=n) vadiname kvadratine
matrica.

a11 a12 ...a1n

a 21 a 22 ...a 2 n
ymima An = A =
.
..................

a a ...a
n1 n 2 nn
Kvadratins matricos elementai a11, a22, ann sudaro pagrindin striain, o elementai
an1, an-12, a1n alutin striain.
Kvadratin matrica, kurios pagrindins striains elementai lygs vienetui, o visi kiti
nuliai, vadiname vienetine.
1

0
ymima E = 0

...
0

0
1
0
...
0

0
0
1
...
0

...
...
...
...
...

0
0.

...
1

Dvi matricos A ir B, turinios vienod eilui ir vienod stulpeli skaii, vadinamos to

paties formato matricomis.
Matricos yra lygios, jei jos yra vienodo formato ir j atitinkami elementai yra lygs:

A = B, jei (A) = (B) ir aij = bij (i = 1, 2, m; j = 1, 2, n).

Matrica eilute vadinama matrica

A = (a11 a12 a13 a1n).

Matrica stulpeliu vadinama matrica

a11

a 21
A = a31 .

...
a
m1
Bet kokio formato matrica, kurios visi elementai lygs nuliui, vadinama nuline.
0

0
ymima 0 =
...

0
0
...
0

...
...
...
...

0
.
...

Jei matricos eilutes ir stulpelius atitinkamai sukeisime vietomis, gausime matric, kuri
vadinama transponuota matrica.
ymima AT.
a11a 21 ...a m1
a11 a12 ...a1n

a12 a 22 ...a m 2
a 21 a 22 ...a 2 n
T
A=
; A =
..................
..................

a a ...a
a a ...a
1n 2 n mn
m1 m 2 mn
1 pavyzdys.

3 2

3 1 1
T
, tai A = 1 0 .
Jei A =
2 0 3
1 3

2 pavyzdys.

2

1
T
B = (2 1 1 0) ; B = .
1

0

3 pavyzdys.

1 5 3
1 2 0

T
C = 2 1 1 ; C = 5 1 3 .
0 3 2
3 1 2

Transponuojant kvadratin matric, jos pagrindins striains element padtis

nepakinta.
1.2. Veiksmai su matricomis
Matric sudtis. Dviej vienodo formato matric A = (aij) ir B = (bij) suma vadinama

matrica C = (cij), kurios kiekvienas elementas lygus matric A ir B atitinkam element sumai.
C = A + B, kai Cij = aij + bij, (I = 1, 2, m; j = 1, 2, n).
4 pavyzdys.

Raskime matric A ir B sum, kai

3 1 2
1 2 3
, B =
.
A =
1
0
3

2
1

Kadangi matricos yra vienodo formato, (A) = (B) = 2 3 , jas galima sudti.
2 + 3 2 1 5
3 + ( 1) 1 + 2
.
=
A + B =
1 + ( 2) 0 + 1 3 + ( 1) 1 1 2
Matricos daugyba i skaiiaus. Skaiiaus k ir matricos A = (aij) sandauga vadinama

matrica B = (bij), kurios kiekvienas elementas lygus skaiiaus k ir atitinkamo matricos A

elemento sandaugai.
B = kA, kai bij = kaij (i = 1, 2, m; j = 1, 2, n).
5 pavyzdys.

2 6

A = 3 1 , k = 2,
2 4

 2 2 6 2 4 12

2A = 3 2 1 2 = 6
2 .
2 2 4 2 4 8

Matrica, kurios elementai skiriasi nuo matricos A element tiktai enklu, vadinama
matricai A prieinga matrica. ymima A. J gauname matric A padaugin i (-1).
Matric A ir B skirtumu vadinama matric A ir B suma.
A B = A + (-B) = (aij + (-bij)) = (aij bij) (i = 1, 2, m; j = 1, 2, n).
Matric sudtis, atimtis bei daugyba i skaiiaus vadinami tiesiniais matric veiksmais.
Tiesiniams matric veiksniams galioja skaii veiksm savybs:
1)

komutatyvumo: A + B = B + A; kA = Ak;

2)

asociatyvumo: A + (B + C) = (A + B) + C; k(lA) = (kl)A;

3)

distributyvumo: k(A + B) = kA + kB; (k + l)A = kA + lA.

Sumavimo simbolis

. Jis naudojamas, kai norima urayti vienodo tipo dmen sum.

a1 + a2 + a3 + + an =

a
i =1

ai bendrasis sumos narys; i sumavimo indeksas.

Skaiiai, parayti po sumavimo enklu ir vir jo, parodo sumavimo indekso pradin ir
galutin reikmes.
Matric daugyba
APIBRIMAS. Matrica A vadinama suderinta su matrica B, jei matricos A stulpeli

skaiius yra lygus matricos B eilui skaiiui.

Am p = (aik) ir B pn = (bkj).

Jei A = (aik) yra m p formato matrica, o B = (bkj) yra p n formato matrica, tai matric
A ir B sandauga vadinama m n formato matrica C = (cij), kurios kiekvienas elementas
apskaiiuojamas pagal formu:
p

cij = ai1b1j + ai2b2j + ai3b3j + + aipbpj =

a
k =1

ik

bkj

PASTABA. Galima sudauginti tik suderintas matricas.

10

6 pavyzdys.

Raskite matric A ir B sandaug, jei

1 3

1 3 2
, B = 4 2 .
A =
1 0 4
5 6

1 3 + 3 2 + 2 6 23 21
11 + 3 4 + 2 5
=
.
AB =
1 1 + 0 4 + 4 5 1 3 + 0 2 + 4 6 19 21
23 21

Ats.:
19 21
Matric sandaugos savybs

1.

Jei Amn Bnm = C mm = C m , ir Bnm Amn = C nn = C n , tai matricos Cm ir

Cn yra kvadratins matricos, bet C m C n .

2.

Jei A ir B yra kvadratins to paties formato matricos, tai j

(AB) = (BA), taiau AB BA.

3.

Jei kvadratins matricos A ir B yra tokios, kad AB = BA, jos vadinamos

komutuojaniomis.

4.

Bet kokia kvadratin matrica ir tos paios eils vienetin matrica tenkina
lygyb EA = AE = A.

5.

Jei dviej komutuojani matric A ir B sandauga yra vienetin matrica,

tos matricos vadinamos atvirktinmis.

Matricai A atvirktin matrica ymima A-1.

A A 1 = A 1 A = E .

7 pavyzdys.

7 8

1 2 0
, B = 6 10 .
Duota A =
3 1 5
3 9

Apskaiiuokime AB ir BA.
Sprendimas.

11

 7 8
1 7 + ( 2)6 + 0 ( 3) 1 8 + ( 2) 10 + 0 9 5 12
1 2 0
=

6 10 =
A B =
(
)
(
)
(
)

1
5
3
7
1
6
5
3
3
8
1
10
5
9
0
59

3 9

.
7

B A = 6
3

31 22

= 36 22
24 3

8
7( 2 ) + 8( 1)
70 + 85
7 1 + 8 3

1 2 0
= 6 1 + 10 3 6 ( 2 ) + 10 ( 1) 6 0 + 10 5 =
10
3 1 5

9
3 1 + 9 3 3( 2) + 9 ( 1) 3 0 + 9 5
40

50
45

Matome, kad A B B A .
8 pavyzdys.

1 2
.
Apskaiiuokime A3, kai A =
3 4
Sprendimas.
A3 = A 2 A
1 2 1 2 1 1 + ( 2) 3 1 ( 2 ) + ( 2)( 4 ) 5 6
.
=
=

A 2 = A A =
3 4 3 4 3 1 + ( 4 ) 3 3 ( 2) + ( 4 )( 4) 9 10
5 6 1 2 5 1 + 6 3 5 ( 2) + 6 ( 4) 13 14
=
.
=

A 3 = A 2 A =
9 10 3 4 9 1 + 10 3 9( 2) + 10( 4) 21 22
13 14

Ats.:
21 22
9 pavyzdys.

1 2 3

Apskaiiuokime daugianario f(X) = 3X 2X + 5 reikm, kai x = 2 4 1 .

3 5 2

1 2 3 1 2 3 1 4 + 9 2 + 8 15 3 2 + 6

X = X X = 2 4 1 2 4 1 = 2 8 + 3 4 + 16 5 6 4 + 2
3 5 2 3 5 2 3 10 + 6 6 + 20 10 9 5 + 4

6 9 7

3 7 4 .
1 4 8

12

 6 9 7 18 27 21

3 X = 3 3 7 4 = 9 21 12 .
1 4 8 3 12 24

1 2 3 2 4 6

2 X = 2 2 4 1 = 4 8 2 .
3 5 2 6 10 4

1 0 0 5 0 0

5 = 5E = 5 0 1 0 = 0 5 0 .
0 0 1 0 0 5

18 27 21 2 4 6 5 0 0 21 23 15

3 X 2 X + 5 = 9 21 12 + 4 8 2 + 0 5 0 = 13 34 10 .
3 12 24 6 10 4 0 0 5 9 22 25

21 23 15

Ats.: 13 34 10
9 22 25

1.3. Determinanto svoka

Determinantas matricos skaitin charakteristika. Kiekvienai kvadratinei matricai A

priskiriamas skaiius, kuris vadinamas jos determinantu.

Determinantas apskaiiuojamas pagal tam tikr taisykl. ymimas det A, A , Uarba D.
Determinanto eile vadinama matricos eil.
a11

a 21
Jei A =
...

a
n1

a12
a 22
...
an 2

... a1n
a11

... a 2 n
a 21
=
A
,
tai
... ...
...

... a nn
a n1

a12
a 22
...
an2

... a1n
... a 2 n
.
... ...
... a nn

Pirmos eils determinantas yra lygus j sudaraniam elementui:

kai n = 1,

= A = a11 = a11 .
Antros eils determinantas yra lygus pagrindins striains element ir alutins
striains element sandaug skirtumui:
kai n = 2,

= A =

a11
a 21

a12
= a11 a12 a12 a 21 .
a 22
13

10 pavyzdys.

2 1
= ( 2 ) 3 1 ( 3) = 6 + 3 = 3 .
3 3
Ats.: -3

Treios eils determinantas apskaiiuojamas pagal formul:

a11
= a 21
a31

a12
a 22
a32

a13
a 23 = a11 a 22 a33 + a12 a 23 a31 + a13 a 21a32 a13 a 22 a31 a12 a 21 a33 a33 a12 a 21 .
a33

Tai nesunku siminti pagal schem:

+

0 0 0
0 0 0
0 0 0

0 0 0
0 0 0.
0 0 0

i taisykl vadinama trikampi taisykle.

11 pavyzdys.

3 2 1
= 2 1 3 = 3 1 2 + 2 3 1 + 2 3 1 1 1 1 2 2 2 3 3 3 = 6 + 6 + 6 1 8 27 = 18 .
1 3 2
Treios eils determinant galima apskaiiuoti taikant Sarriuso taisykl.
Determinantui i deins priraomi pirmieji du stulpeliai ir surandama striaini
element sandaug suma.
+

a11

a12

a13 a11

a12

= a 21

a 22

a 23 a 21

a 22 .

a31

a32

a33 a31

a33

Norint apskaiiuoti auktesni eili determinantus, reikia inoti minoro ir adjunkto

svokas.
Matricos A elemento aij minoru vadiname determinant tokios matricos, kuri gauta i
matricos A ibraukus i-tj eilut ir j-j stulpel. Toks determinantas ymimas Mij.
Matricos A elemento aij adjunktu vadinamas skaiius, lygus to elemento minorui,
padaugintam i (-1)i+j, t.y.
Aij = (-1)i+j Mij
14

12 pavyzdys.

2 3 5

Apskaiiuokime matricos A = 1 2 7 element a12, a31 minorus ir adjunktus.

4 0 8

Sprendimas.
M 12

2 3 5

1 7
1 7
1 7
- matrica, o jos determinantas
=
, nes 1 2 7 =
yra minoras
4 8
4 8
4 0 8 4 8

M12. Adjunktas A12 = ( 1)

1+ 2

A12 = ( 1)

1+ 2

M 31

M 12 .

1 7
= 1 (8 28) = 20 .
4 8

2 3 5
3 5
3 5
3 5
3+1
=
, nes 1 2 7 =
, A31 = ( 1) M 31 = + M 31 =
= 21 10 = 11 .
2 7
2 7
2 7
4 0 8

TEOREMA. n-tos eils determinantas yra skaiius, lygus bet kurios determinanto eiluts

arba stulpelio element ir t element adjunkt sandaug sumai.

n

det A = A = ai1 Ai1 + ai 2 Ai 2 + ... + ain Ain = aij Aij , i = 1, 2, n

j =1

arba
n

det A = A = a1 j A1 j + a 2 j A2 j + ... + a nj Anj = a ij Aij , j = 1, 2, n.

i =1

13 pavyzdys.

2 3 4
Apskaiiuokime determinant 0 3 5 skleisdami j:
2 1 1
a) pirmo stulpelio elementais,
b) treios eils elementais,
c) pagal Sarriuso formul.
Sprendimas.

15

2 3 4
5
4
4
1+1 3
2 +1 3
3+1 3
+ 0 ( 1)
+ 2 ( 1)
=
a) 0 3 5 = 2 A11 + 0 A21 + 2 A31 = 2( 1)
1 1
1 1
3 5
2 1 1
= 2(3 + 5) 0 + 2(-15 + 12) = 16 6 = 10.

2 3 4
4
4
3
3+1 3
3+ 2 2
3+ 3 2
+ 1 ( 1)
+ 1 ( 1)
=
b) 0 3 5 = 2 A31 + 1 A32 + 1 A33 = 2( 1)
3 5
0 5
0 3
2 1 1
= 2(-15 + 12) (-10 + 0) + (6 0) = -6 + 10 + 6 = 10.
+

2 3 4 2 3

c) 0 3 5 0 3 = 2 3 1 + 3 ( 5) 2 + ( 4 ) 0 1 ( 4 ) 3 2 2 ( 5) 1 3 0 1 =
2 1 1 2 1
= 6 30 + 24 + 10 = 10.
Ats.: 10.
14 pavyzdys.

1 0
3
0
2 1 4
1
Apskaiiuokime ketvirtos eils determinant
.
0 2 2 3
3 2
0 1
Sprendimas.
Iskleidiame determinant pirmos eiluts elementais.
U= a11A11 + a12A12 + a13A13 + a14A14.

= 1 ( 1)

1+1

1
2 4
1
2 1 1
2 1 4
1 4
1+ 2
1+ 3
1+ 4
2 2 3 + 0 ( 1) 0 2 3 + 3 ( 1) 0 2 3 + 0 ( 1) 0 2 2 =
2
0 1
3 0 1
3 2 1
3 2
0

=1 (2 + 24 + 0 + 4 + 0 + 8) + 3 (4 9 + 0 6 12 0) = 34 + 3 (-31) = -59.
Auktesni eili determinant skaiiavim galima palengvinti susipainus su
pagrindinmis determinant savybmis.
Determinant savybs

Determinant savybes pateikiu be rodymo. Jas nesunku tiesiogiai patikrinti antrosios ir

treiosios eils determinant skaiiavimo pavyzdiais. Silau tai atlikti savarankikai.

16

1 savyb. Determinanto eilutes ir stulpelius sukeitus vietomis, determinantas nepakinta,

t.y. det A det AT.

2 savyb. Determinantas, turintis nulin eilut (stulpel), lygus nuliui.
3 savyb. Dvi determinanto eilutes (stulpelius) sukeitus vietomis, determinanto enklas

nepasikeiia prieingu.
4 savyb. Jeigu kurios nors determinanto eiluts (stulpelio) elementai turi bendr daugikl,

tai j galima ikelti prie determinanto enkl.

5 savyb. Determinantas, turintis dvi vienodas eilutes (stulpelius), lygus nuliui.
6 savyb. Prie vienos determinanto eiluts element pridjus kitos eiluts atitinkamus

elementus, padaugintus i bet kurio skaiiaus, determinantas nepakinta.

7 savyb. Determinanto vienos eiluts element ir kitos eiluts atitinkam adjunkt

sandaug suma lygi nuliui:

a21A11 + a22A12 + a23A13 = 0.
IVADOS:

1. Jei dvi determinanto eiluts (stulpeliai) yra proporcingos, tai toks determinantas lygus
nuliui.
2. Prie vienos determinanto eiluts pridjus bet kuri kit jo eilui tiesin derin,
determinantas nepakinta.
3. Jei kuri nors determinanto eilut (stulpelis) yra vis kit eilui (stulpeli) tiesin
kombinacija, tai toks determinantas lygus nuliui.
15 pavyzdys.

2
4 6 3
1 2
5 4
Apskaiiuokime ketvirtosios eils determinant =
.
7 8 9 3
2
1
1 1
Sprendimas.
Jei determinant skleistume paskutins (ketvirtosios) eiluts elementais, tai gautume
keturi treiosios eils determinant sum:
= 2 A41 + 1 A42 + 1 A43 1 A44 = 2 ( 1)

4 +1

4 6 3
2 6 3
4+ 2
2
5 4 + 1( 1) 1 5 4 +
8 9 3
7 9 3

17

+ ( 1)

4+3

2
4
3
2
4 6
4+ 4
1 2 4 ( 1) 1 2
5 .
7 8 3
7 8 9

J galima apskaiiuoti, bet tai truks ilgai. Skaiiavim galima sutrumpinti taikant
pagrindines determinant savybes: prie pirmojo stulpelio reikia pridti ketvirtj, padaugint i 2,
po to prie antrojo ir treiojo stulpeli ketvirtj. iuos elementarius pertvarkymus paymkime
schematikai rodyklmis:
2
4 6 3
8
7 3 3
8
7 3 ( 2)
1 2
5 4 9 2 1 4
4+ 4
=
=
= ( 1)( 1) 9 2 1
7 8 9 3
13 5 6 3
13 5 6
2
1
1 1
0
0
0 1

(3) =

(2)
(1)
(1)
19
= ( 1) 9
3

1
2

0
1
2 + 3 19
1 = 1 ( 1)
= 19 ( 19) + 3 1 = 364 .
3 19
19 0
Ats.: 364.

sitikinome, kad ketvirtosios eils determinant galima pakeisti vienu treiosios eils
determinantu, o treiosios eils determinant vienu antrosios eils determinantu.
16 pavyzdys.

Apskaiiuokime penktosios eils determinant

1
2
0
1 2 3
2
1
0
3
5 4
1
3
1

4 5
2 1
3 2 .
0 3
4 6

Sprendimas.
1
2
0
1 2 3
= 2
1
0
3
5 4
1
3
1

4 5 (1)
2 1
3 2
0 3
4 6

( 2) ( 3) ( 1)

18

1 2
0
4
5
0 0
3
6
6
= 0 3 0
5 12 =
0 1 4 12 12
0 1
1
0
1

0
3
6
6
0
0
5 12
3
1+1 3
= 1 ( 1)
= 3 ( 1) ( 1)
1 4 12 12
1
1
1
0
1
1

1 2 2
0 5 12
4 12 12
1 0 1 ( 3)

( 1)

Iklme prie determinant pirmos eiluts daugikl 3, antros ir treios eiluts (-1).
0 1 2 2
1 2 2 (3)
1 2 2
0 3 5 9
4 +1
=3
= 3 1 ( 1) 3 5 9 (1) = 3 0 11 15 =
0 3 12 11

3 12 11
0 17 20
1 1 0 1
= 3 1 ( 1)

1+1

11 15
= 3(11 20 17 15) = 3(220 255) = 3 ( 35) = 105 .
17 20
Ats.: 105.

1.4. Matricos rangas

Matricos A rangu vadinama aukiausios eils minoro, nelygaus nuliui, eil.
ymimas rangA = r(A) = r.

Apskaiiuoti matricos rang, naudojantis apibrimu, nelabai patogu, nes reikia

apskaiiuoti gana daug minor. Apskaiiuojam minor skaii galima sumainti, jeigu vesime
gaubianiojo minoro svok ir suformuluosime dar vien teorem.
Matricos k + j (j 1) eils minoras vadinamas k eils minor gaubianiuoju minoru, jei
k + j eils minor eina visi k eils minoro elementai.

Pavyzdiui,

a11
a 21
a31

a12
a 22
a32

matricos

a11

a
A = 21
a31
a
41

a12
a 22
a32
a 42

a13
a
a 23 gaubia antrosios eils minorus 11
a 21
a33

a13

a 23
a33
a 43

a12
a 22

treiosios

a11

a13

a 22

a 23

eils

a12

a13

a 21

a 23

minoras

ir kitus.

TEOREMA. Jei kuris nors matricos A r eils minoras yra nelygus nuliui, o visi

gaubiantieji r + 1 eils minorai lygs nuliui, tai rangA = r(A) = r.

ios teoremos taikym pailiustruojame iuo pavyzdiu.

19

17 pavyzdys.

1 0

3 2
Apskaiiuokime matricos A =
0 1

3 1

1 2
4 7
3 3
7 10

2
rang.
4

Sprendimas.
Antrosios eils minoras

1 0
= 2 0 .
3 2

J gaubiantis treiosios eils minoras

1 0 1
3 2 4 = 6 + 0 + 3 + 0 4 0 = 7 0 .
0 1 3
minor gaubia du ketvirtosios eils minorai:
1 0 1
3 2 4

2
7 ( 1)

0
3

1 3 3
1 7 10

1 7 6

1 1

1 0 1 2
3 2 4 7
0
0

1
1

3 3
3 3

1 1

3 4

= 0,

3 2 4 2 ( 1) 3 2 4 2
=
= 0.
0 1 3 4
0 1 3 4

Matricos rangas r = 3.
Ats.: r = 3.
Galima padaryti i ivad: n-tosios eils kvadratins matricos determinantas lygus nuliui
tada, kai matricos rangas maesnis u n t.y. r < n.
18 pavyzdys.

1
4
2 3 5
2

Nustatome matric A = 4 1 1 ir B = 4 7 10 rangus.

1 2
2 0
4
2

Sprendimas.
2 3

5 2 3

det A = 4

1 4

1 = 8 + 3 + 40 5 + 4 + 48 = 98 0 .

4 1

Taigi, r(A) = 3.

20

2
det B = 4
2

7 10 = 2 2 2
2

r < 3. Apskaiiuojame

7 5 = 4(7 + 5 14 + 2 ) = 0 ,

2 1
= -14 4 = -18. Taigi, r(B) = 2.
4 7
Ats.: r(A) = 3, r(B) = 2.

1.5. Atvirktin matrica

Jei dviej matric sandauga yra vienetin matrica, tai tos matricos vadinamos
atvirktinmis viena kitai:

AA-1 = A-1A = E.
Imkime treiosios eils kvadratin matric:
a11

A = a 21
a
31

a13

a 23 , kurios det A = 0 , ir sudarykime toki matric:

a33

a12
a 22
a32

A11
1
B=
A12
det A
A13

A21
A22
A23

A31

A32 ;
A33

ia Aij (I, j = 1, 2, 3) yra det A element adjunktai.

A11
1
TEOREMA. Matrica B =
A12
det A
A13

A21
A22
A23

A31
a11

A32 yra matricos A = a 21

a
A33
31

atvirktin matrica.
rodymas. Taikydami atvirktins matricos apibrim, rodysim, kad AB = E.

a11

AB = a 21
a
31

a12
a 22
a32

a13
A
1 11
a 23
A12
det A

a33
A13

a11 A11 + a12 A12 + a13 A13

1
a 21 A11 + a 22 A12 + a 23 A13
det A
a31 A11 + a32 A12 + a33 A13

A21
A22
A23

A31

A32 =
A33

a11 A21 + a12 A22 + a13 A23

a 21 A21 + a 22 A22 + a 23 A23
a31 A21 + a32 A22 + a33 A23

21

a11 A31 + a12 A32 + a13 A33

a 21 A31 + a 22 A32 + a 23 A33 =

a31 A31 + a32 A32 + a33 A33

a12
a 22
a32

a13

a 23
a33

 det A

0
0 det A
det A

1
=
det A
0 = 0
0

det A

A
0
0
det

0
1 0 0

0 = 0 1 0 = E .

det A 0 0 1

det A

0
det A
det A
0

a11A11 + a12A12 + a13A13 = det A,

a21A21 + a22A22 + a23A23 = det A
a31A31 + a32A32 + a33A33 = det A (pagal formul).
Pagal 7 determinant savyb likusios sandaugos a11A21 + a12A22 + a13A23 = a11A31 +
a12A32 + a13A33 = = a31A21 + +a32A22 + a33A23 = 0.
rodme, kad AB = E. Taigi, B = A-1.
Matrica, kurios det A = 0 , vadinama neisigimusia, o kurios det A = 0 - isigimusia.
Isigimusi matrica neturi atvirktins matricos.
19 pavyzdys.

2 1
atvirktin matric.
Raskime matricos A =
3 1
Sprendimas.
Pirmiausia patikriname, ar duotoji matrica yra neisigimusi:
2 1
= 2 + 3 = 5 0 .
det A = =
3 1
Kadangi A neisigimusi, tai iekome jos atvirktins matricos:

1A
A 1 = 11
A12

A21
=
A22

1
1

1
1

1
5 = 0,2 0,2 .

= 5
5 3 2 3 2 0,6 0,4

5 5

Patikriname, t.y. apskaiiuojame sandaugas AA-1 ir A-1A:

2 ( 0,2 ) + 1 0,4 1 0
2 1 0,2 0,2 2 0,2 + 1 0,6
=
= E ,

=
AA 1 =
3 1 0,6 0,4 3 0,2 + 1 0,6 3 ( 0,2) + 1 0,4 0 1
0,2 0,2 2 1 0,2 2 + ( 0,2) ( 3) 0,2 1 + ( 0,2) 1 1 0
=
=E.

=
A 1 A =
0,6 1 + 0,4 1 0 1
0,6 0,4 3 1 0,6 2 + 0,4 ( 3)
0,2 0,2
.
Ats.: A 1 =
0,6 0,4
22

20 pavyzdys.

5 2 3

Raskime matricos A = 3 1 1 atvirktin matric.

4 1 4

Sprendimas.
Randame determinant

5 2 3
A = 3 1 1 = 5 1 4 + 2 1 4 + 3 1 ( 3) ( 3) 1 4 1 1 5 2 3 4 = 2 0
4 1

Apskaiiuojame adjunktus
A11 = ( 1)

1 1
=3
1 4

A21 = ( 1)

A12 = ( 1)

3 1
= 8
4 4

A22 = ( 1)

A13 = ( 1)

3 1
= 1
4 1

A23 = ( 1)

1+1

1+ 2

1+ 3

2 +1

2+ 2

2+3

2 3
= 11
1 4

A31 = ( 1)

5 3
= 32
4 4

A32 = ( 1)

5 3
= 4
3 1

5 2
=3
4 1

A33 = ( 1)

5 2
= 1
3 1

3+1

3+ 2

3+ 3

2 3
=5
1 1

Pagal atvirktins matricos formul

A11
1
A = A12
A
A13
1

A21
A22
A23

A31

A32
A33

3 11 5

1
A = 8 32 14 .
2
1
1 3
1

Patikriname:
9 11 + 20
6 11 + 5
3 11 5 5 2 3
15 33 + 20

1
1
A 1 A = 8 32 14 3 1 1 = 40 + 96 56 16 + 32 14 24 + 32 56 =
2
2
1 4 1 4
2 + 3 1
3 + 3 4
1 3
5+94
2 0 0 1 0 0

1
0 2 0 = 0 1 0 = E.
2

0 0 2 0 0 1
Gavome vienetin matric. Lygyb A 1 A = E yra teisinga.
Silau savarankikai patikrinti sandaug A A 1 .

23

1.6. Tiesini lygi sistemos

Tiesini lygi sistem pagrindins svokos ir sistemos uraymas matricine lygtimi

APIBRIMAS. Tiesine lygtimi su n neinomj vadinama lygtis

a1x1 + a2x2 + + anxn = b.

Skaiiai ai R , i = 1,...n , yra lygties koeficientai prie neinomj, skaiius b R laisvasis narys.
Tiesins lygties kairioji pus yra neinomj x1, x2, ,xn tiesinis darinys.

APIBRIMAS. Skaii visuma x1 , x 2 ,...x n vadinama tiesins lygties sprendiniu, kai

a1 x1 + a 2 x2 + ...a n xn yra tapatyb. Sakoma, kad neinomj reikms

tenkina lygt.
APIBRIMAS. Tiesini lygi sistema su m lygi ir n neinomj vadinama sistema

a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,

a x + a x + ... + a x = b ,
21 1
22 2
2n n
2

...............................................
a m1 x1 + a m 2 x 2 + ... + a mn x n = bm .

(1)

Skaiiai a ij R, i = 1,...m , j = 1,...n yra koeficientai prie neinomj, b1 R , i = 1,...m laisvieji nariai.
APIBRIMAS. Tiesini lygi sistema (1) vadinama homogenine, jeigu visi laisvieji

nariai b1, i = 1,...m lygs nuliui; nehomogenine, jei bent vienas i bi

nelygus nuliui.

APIBRIMAS. Matrica

a11

a
A = 21
...

a
m1

a12
a 22
...
am2

... a1n

... a 2 n
, sudaryta i sistemos lygi
... ...

... a mn

koeficient prie neinomj, vadinama pagrindine sistemos matrica

arba tiesiog sistemos matrica.
24

APIBRIMAS. Iplstja tiesini lygi sistemos matrica vadinama matrica, kuri

gaunama pagrindin sistemos matric papildius laisvj nari stulpeliu:

a11

A = a 21
B ...

a
m1

a12
a 22
...
am2

... a1n b1

... a 2 n b2
.
... ... ...
... a mn bm

Neinomj matrica stulpelis ymimas X, o laisvj nari matrica stulpelis raide B:

x1
b1


x2
b
X = , B = 2 .
M
M


x
b
n
m
Taigi, tiesini lygi sistem pilnai nusako sistemos iplstoji matrica.
Tiesini lygi sistemos uraymas matricine lygtimi.
TEOREMA. Matricin lygis AX = B yra ekvivalenti tiesini lygi sistemai (1).

Kadangi
a11

a
AX = 21
...

a
m1

a12
a 22
...
am2

... a1n x1 a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n

... a 2 n x 2 a 21 x1 + a 22 x 2 + ...a 2 n x n

=
,
... ... M .....................................

... a mn x n a m1 x1 + a m 2 x 2 + ... + a mn x n

tai i lygties AX = B ir matric lygybs gauname tiesini lygi sistem (1).

APIBRIMAS. Tiesini lygi sistemos sprendiniu vadinama bet kuri skaii

(x , x ,..., x )
1

visuma, kuri raius sistem vietoj atitinkam

neinomj x1, x2, xn, gaunama tapatybi sistema.

Sistemos sprendin galima urayti matrica stulpeliu (arba eilute)
x1

x
X = 2 = x1
M
x
n

x2 L xn

).
T

25

APIBRIMAS. Tiesini lygi sistema vadinama suderinta, jei egzistuoja bent vienas

ios sistemos sprendinys. Sistema neturinti n vieno sprendinio

vadinama nesuderinta.
APIBRIMAS. Suderinta tiesini lygi sistema vadinama apibrta, jei ji turi

vienintel sprendin, ir neapibrta, jei turi be galo daug sprendini.

Tiesini lygi sistema

Suderinta
(turi bent vien sprendin)

Apibrta
(turi vienintel
sprendin)

Nesuderinta
(neturi sprendini)

Neapibrta
(turi be galo
daug sprendim)

APIBRIMAS. Dvi tiesini lygi sistemos su tais paiais neinomaisiais vadinamos

ekvivaleniomis, jeigu j sprendiniai vienodi.

Ekvivalenios tiesini lyi sistemos turi turti vienod neinomj skaii, bet nebtinai
vienod lygi skaii.
APIBRIMAS.

Elementariais

lygi

sistemos

pertvarkiais

vadinami

tokie

pertvarkiai, kuriuos atlikus, gaunamos ekvivalenios lygi sistemos.

26

Tokie pertvarkiai yra:

1. Dviej lygi sukeitimas vietomis.
2. Lygties kairiosios ir deiniosios puss dauginimas i nelygaus nuliui skaiiaus.
3. Vienos sistemos lygties, padaugintos i skaiiaus, pridjimas prie kitos tos paios
sistemos lygties.
IVADA. Jeigu kuri nors sistemos lygtis yra kit sistemos lygi tiesinis darinys, tai j

galima i lygi sistemos paalinti.

Tiesini lygi sistemos sprendimas atvirktins matricos ir Kramerio metodais
Atvirktins matricos metodas.

Imkime n tiesini lygi su n neinomaisiais sistem

a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,
a x + a x + ... + a x = b ,
21 1
22 2
2n n
2

...............................................
a n1 x1 + a n 2 x 2 + ... + a nn x n = bn
ir sudarykim tris matricas: pagrindin sistemos matric A, neinomj matric stulpel X ir
laisvj nari matric stulpel B:
a11

a
A = 21
...

a
n1

a 21
a 22
...
an2

... a1n
b1
x1

... a 2 n
b2
x2
=
=
X
B
,
,
M .
M
... ...

b
x
... a nn
n
n

Tada lygi sistem galima urayti viena matricine lygtimi

AX = B.

(2)

Tarkime, kad matrica A yra neisigimusi,

A11

1
A
matric A 1 = 12
A ...

A
1n

A21
A22
...
A2 n

( A 0). Tada galime parayti jai atvirktin

... An1

... An 2
;
... ...

... Ann

ia A yra matricos A determinantas (j vadinsime sistemos determinantu ymsime simboliu )

o Aij - element aij adjunktai.
Nordami isprsti (2) matricin lygt, t.y. surasti neinomj matric X, padauginame
tos lygties abi puses i matricos A-1 i kairs:
A-1 (AX) = A-1B.
27

Pasinaudodami matric daugybos asociatyvumo savybe, gauname

(A-1A) X = A-1B,
EX = A-1B,
X = A-1B.

(3)

Tai ir yra (2) matricins lygties sprendinys, o kartu ir lygi sistemos sprendinys, uraytas
matricine iraika.
Sprsdami matricin lygt, turjome surasti atvirktin matric ir j padauginti i matricos
B. Kadangi ie veiksmai yra vienareikmiai, tai ir surasta matrica X = A-1B yra vienintelis (2)
lygties sprendinys.
Inagrintos sistemos sprendimo bdas vadinamas atvirktins matricos metodu.
21 pavyzdys.

Isprskime tiesin lygi sistem atvirktins matricos metodu.

x1 9 x 2 + 5 x3 = 20

7 x1 + 2 x 2 6 x3 = 7
2 x 5 x + 2 x = 11
2
3
1

Sistem uraome matricine lygtimi AX = B

1 9 5
x1
20

A = 7 2 6 X = x2 B = 7 .
2 5 2
x
11

3

Apskaiiuojame
1 9 5
A = 7 2 6 = 4 175 + 108 20 30 + 126 = 13 .
2 5 2
Kadangi A = 13 0 , tai matrica turi atvirktin matric
A11
1
A = A12
A
A13
1

A21
A22
A23

A31

A32 .
A33

Sistemos sprendinys X = A 1 B . Surandame atvirktin matric.

A11 = ( 1)

6
2 6
1+ 2 7
= 4 30 = 26 , A12 = ( 1)
= (14 + 12) = 26 ,
5 2
2 2

A13 = ( 1)

7 2
5
2 +1 9
= 35 4 = 39 , A21 = ( 1)
= ( 18 + 25) = 7 ,
2 5
5 2

1+1

1+ 3

A22 = ( 1)

2+ 2

1 5
= 2 10 = 8 ,
2 2

A23 = ( 1)

28

2+3

1 9
= ( 5 + 18) = 13 ,
2 5

A31 = ( 1)

3+1

A33 = ( 1)

3+ 3

9 5
5
3+ 2 1
= 54 10 = 44 , A32 = ( 1)
= ( 6 35) = 41 ,
2 6
7 6
1 9
= 2 + 63 = 65 .
7 2

26 7 44

1
A 1 = 26 8 41 .
13

39 13 65
Tada sistemos sprendinys

x1
26 7 44 20
1

x 2 = 26 8 41 7 ,
x 13 39 13 65 11
3

x1
520 + 49 + 484
13 1
1
1

x 2 = 520 + 56 + 451 = 13 = 1
x 13 780 + 91 + 715 13 26 2
3

arba x1 = 1, x2 = -1, x3 = 2.
Patikrinimas

1 9 ( 1) + 5 2 = 20
20 = 20

7 1 + 2 ( 1) 6 2 = 7 7 = 7 .
2 1 5 ( 1) + 2 2 = 11
11 = 11

Ats.: (1; -1; 2).

Kramerio formules gausime i lygi sistemos (arba (2) matricins lygties) sprendinio,

urayto (3) matricine iraika.

x1
A11

1 A12
x2
1
M = A B = ...

x
A
n
1n

A21
A22
...
A2 n

... An1 b1

... An 2 b2

=
... ... M

... Ann bn

b1 A11 + b2 A21 + ... + bn An1

1

1 b1 A12 + b2 A22 + ... + bn An 2 1 2 2
=
=
=
...................................... M
M

b A + b A + ... + b A

n
2 2n
n nn
1 1n
n

29

(4)

ia simboliais 1 , 2 ,..., n

paymjome determinantus, kuriuos gauname i sistemos

determinanto , pakeit jo atitinkamo stulpelio elementus sistemos laisvaisiais.

I (4) matric lygybs iplaukia j atitinkam element lygybs, todl

x1 =

, x 2 = 2 ,..., x n = n

(5)

ios lygybs vadinamos Kramerio formulmis.

22 pavyzdys.

Isprskime tiesin lygi sistem Kramerio metodu.

8 1 4
= 2 2 9 = 64 8 + 18 16 72 + 8 = 6 .
2 1 4
Kadangi = 6 0 , tai sistema yra suderinta ir turi vienintel sprendin, kur randame
pagal Kramerio formules:

x1 =

, x2 2 , x 3 .

Surandame determinantus 1 , 2 , 3 .
5 1 4
1 = 9 2 9 = 40 + 36 + 9 8 + 45 36 = 6 ,
1 1 4

8 5 4
2 = 2 9 9 = 288 + 8 + 90 + 72 + 72 + 40 = 6 ,
2 1
4

8 1 5
3 = 2 2 9 = 16 + 10 + 18 + 20 72 + 2 = 6 .
2 1 1
raome Kramerio formules
x1 =

6
6
6
= 1 , x 2 =
= 1 , x3 =
= 1.
6
6
6

30

8 ( 1) 1 + 4 1 = 5
5 = 5

Patikrinimas. 2 ( 1) + 2 1 9 1 = 9 9 = 9
1=1
2 ( 1) 1 + 4 1 = 1

Ats.: (-1; 1; 1).

Tiesini nehomogenini ir homogenini lygi sistem tyrimas

Danai, neiekant lygi sistemos sprendinio, reikia nustatyti, ar duotoji sistema suderinta
(turi sprendini), ar nesuderinta (neturi sprendini), o jei suderinta, tai ar ji apibrta (turi tik
vien sprendin), ar neapibrta (turi be galo daug sprendini).
Kaip inome, tiesini lygi sistem (nehomogenin ar homogenin)
a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,
a x + a x + ... + a x = b ,
21 1
22 2
2n n
2

...............................................
a m1 x1 + a m 2 x 2 + ... + a mn x n = bm
pilnai nusako sistemos matrica
a11

a
A = 21
...

a
m1

a 21
a 22
...
am2

... a1n

... a 2 n
... ...

... a mn

ir laisvj nari matrica stulpelis

b1

b
B= 2
M

b
m
arba iplstoji sistemos matrica (A / B) (sistemos matrica papildyta laisvj nari stulpeliu).
1. Tiriant tiesini lygi sistem, pradioje turime atsakyti klausim ar sistema yra
suderinta ar nesuderinta. Btinas ir pakankamas tiesini lygi sistemos
suderinamumo slygas nusako Kronekerio ir Kapelio teorema.
TEOREMA. Tiesini lygi sistema yra suderinta tada ir tik tada, kai sistemos

matricos rangas yra lygus sistemos iplstosios matricos rangui, t.y.

r (A) = r (A/B)

(6)

31

Homogenini tiesini lygi sistemoje visada r (A) ir r (A/B), nes nulinis laisvj nari
stulpelis rango nepakeiia, todl homogenini tiesini lygi sistema visada yra suderinta
(visada turi nulin sprendin).
2. Nagrinkime suderint (r (A) = r (A/B)) tiesini lygi sistem. Dabar atsakysime
klausim ar ji apibrta ar neapibrta. Galima rodyti tokius tvirtinimus:
1. sistema yra apibrta tada ir tik tada, kai
r (A) = r (A/B) = r = n;

(7)

2. sistema yra neapibrta tada ir tik tada, kai

r (A) = r (A/B) < n.

(8)

Homogeninei tiesini lygi sistemai (7) slyga reikia, kad ji turi tik nulin sprendin.
Visi ie teiginiai gali bti pateikti tokia schema.

Tiesini lygi sistema m n

Nehomogenin

Suderinta
r (A) = r (A/B)

Apibrta
r (A) = r (A/B) = n

Homogenin

Nesuderinta
r (A) r (A/B)

Neapibrta
r (A) = r (A/B) < n

Visada
suderinta

Apibrta
r (A) = n

32

Neapibrta
r (A) < n

Tiesini nehomogenini ir homogenini lygi sistem sprendimas Gauso metodu

Nagrinkime tiesini lygi sistem (nehomogenin arba homogenin), kai lygi skaiius
m ir neinomj skaiius n
a11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,
a x + a x + ... + a x = b ,
21 1
22 2
2n n
2

...............................................
a m1 x1 + a m 2 x 2 + ... + a mn x n = bm

(9)

Gauso metodas tai neinomj nuoseklaus eliminavimo metodas. Neinomuosius

eliminuojame kelet kart elementariai pertvarkydami (9) lygi sistem. Pirmuoju pertvarkiu i
vis lygi, iskyrus pirmj, eliminuojame narius su x1, antruoju pertvarkiu i vis lygi,
iskyrus dvi pirmsias, narius su x2, treiuoju i vis lygi, iskyrus tris pirmsias, narius su
x3 ir t.t., kol dar yra lygi, kuriose galtume sumainti neinomj skaii.
Mintus eliminavimus galima atlikti vairiais bdais. Tarus, kad a11 0 (prieingu atveju
pakeistume lygi tvark), x1 galime eliminuoti, pavyzdiui taip:
1.

padauginant pirmj sistemos lygt i

ai1
, i = 2, m ir gautj reikin pridedant
a11

prie i-tosios lygties; arba

2.

padauginant i-tj sistemos lygt i

a11
ir prie gautojo reikinio pridedant
ai1

pirmj sistemos lygt (jei ai1 = 0, tai i-tojoje lygtyje nario su x1 nra) arba
3.

padauginant pirmj sistemos lygt i ai1 ir gautj reikin pridedant prie i-tosios
lygties, padaugintos i a11.

Panaiai eliminav kitus neinomuosius, gauname trapecin arba trikamp (idstyt

trapecijos arba trikampio forma) tiesini lygi sistem, kuri uraome taip:
a 11 x1 + a12 x 2 + ... + a1r x r + ... + a1n x n = b1 ,

c 22 x 2 + ... + c 2 r x r + ... + c 2 n x n = d 2 ,

.................................................................

c rr x r + ... + c rn x n = d r ;

(10)

arba
a 11 x1 + a12 x 2 + ... + a1n x n = b1 ,

c12 x 2 + ... + c 2 n x n = d 2 ,

.............................................

c nn x n = d n ;

(11)

Pastaroji sistema (10 arba 11) yra ekvivalenti (9) lygi sistemai.
33

Pertvarkydami lygi sistem, atmetame lygtis 0 x1 + 0 x 2 + ... + 0 x n = 0 , (tokiu bdu

atmetame visas lygtis, kurios yra kit lygi tiesinis darinys), todl sistemos lygi skaiius gali
sumati (r m).
Gautosios sistemos lygtys yra tiesikai nepriklausomos. Taigi (10) arba (11) sistema yra
bazini lygi sistema. Galimi tokie atvejai:
1.

Nesuderinta sistema. Jei, pertvarkydami (9) sistem, gauname lygt

0 x1 + 0 x 2 + ... + 0 x n = d 0 , kuriai netinka jokios neinomj reikms,

tai (9) lygi sistema sprendini neturi (yra nesuderinta). Aiku, tada
r (A) r (A/B).
PASTABA. Jeigu (9) sistema yra homogenin, tai tokio tipo lygties gauti negalima, nes

visi laisvieji nariai lygs nuliui (r (A) = r (A/B)). Taigi homogenin tiesini
lygi sistema visada suderinta (turi sprendin (0, 0, , 0)).
2.

Apibrta sistema. Kai r = n, tai (11) sistema turi tiek lygi, kiek neinomj.

Tada (11) sistemos paskutinje lygtyje yra tik vienas neinomasis xn, i kurios j
ir surandame. ra surast xn reikm priepaskutin (11) sistemos lygt,
apskaiiuojame xn-1 ir t.t., kol apskaiiuojame x1. Taigi sistema turi vienintel
sprendin (yra apibrta). Aiku, iuo atveju r (A) = r (A/B) = n.
PASTABA. Homogenini lygi sistemos atveju is vienintelis sprendinys yra

(0, 0, , 0), kuris vadinamas nuliniu sprendiniu.

3.

Neapibrta sistema. Kai r < n, tai (10) lygi sistemoje yra n r laisvj

neinomj, o kiti r neinomieji baziniai (leiskime tai x1, x2, xr). Ireik i
(10) sistemos paskutiniosios lygties xr laisvaisiais neinomaisiais xr+1, xr+2, ,
xn ir ra jo iraik priepaskutin (10) sistemos lygt, rasime xr-1, ireikt
laisvaisiais neinomaisiais ir t.t., kol rasime x1 iraik.
Kadangi bazinius neinomuosius ireikme laisvaisiais neinomaisiais, tai, suteik jiems
bet kokias reikmes, randame atitinkamas bazini neinomj reikmes ir sistemos sprendinius,
kuri yra be galo daug (sistema neapibrta). Aiku, r (A) = r (A/B) < n. Surad bazini

34

neinomj iraikas per laisvuosius neinomuosius, galime urayti sistemos bendrj

sprendim.
23 pavyzdys.

Itirkime tiesini lygi sistemos suderinamum ir isprskime sistem Gauso metodu.

2 x1 3x 2 + 3x3 + 2 x 4 = 6,
3x + 3x 5 x + 5 x = 10,
1
2
3
4

x1 2 x 2 + 5 x3 = 8,
4 x1 3x 2 + 2 x3 2 x 4 = 11;
Sudarome iplstj matric
2 3 3
2 6

3 3 5 5 10
1 2 5
0 8

4 3 2 2 11

1 2
5
0 8

0 9 20 5 34

7
0 1
2 10

0 5 18 2 21

1 2 5
0 8 ( 3)

3 3 5 5 10

2 3 3
2 6

4 3 2 2 11

( 2) ( 4)

1 2
5
0 8

7
2 10 ( 9)
0 1

0 9 20 5 34

0 5 12 2 21

1 2 5
1 2 5
0 8
0 8

2 10
2 10
0 1 7
0 1 7

0 0
9
11 2 ( 2)
0 0
9
11 2

0 0 1 34 33
0 0 17 12 29

( 5)

1 2 5
1 2 5
0 8
8
0

2 10
2 10
0 1 7
0 1 7

0 0 1 34 33 9
0 0 1 34 33

0 0

0 0
: ( 295)

2
9
11

295
0
295

1 2 5
0 8

2 8
0 1 7
.

0 0 1 34 33

0 0
0
1 1

i matric atitinka keturi tiesini lygi su keturiais neinomaisiais sistema.

x1 2 x 2 + 5 x3 = 8,
x1 = 1,
x x + x =
10, x 2 = 1,
2 7 3 2 4

x
x

=
34
33
,
3
4
x3 = 1,

x 4 = 1.
x 4 = 1;
35

Ats.: (1; -1; 1; -1).

24 pavyzdys.

Isprskime Gauso metodu

x1 4 x 2 2 x3 3x 4 = 6

4 x1 3x 2 + 4 x3 + 5 x 4 = 6
2 x + 5 x + 8 x + 11x = 6
2
3
4
1
Sudarome iplstin matric
1 2 2 3 4 ( 3)

3 3 2 2 10
2 5 0 1 6

( 2)

1 2
2 3 4

0 9 4 7 2 ( 1)
0 9 4 7 2

1 2
2 3 4

1 2 2 3 4

0 9 4 7 2

0
9
4
7
2
0 0

0
0
0

i matric atitinka dviej tiesini lygi su keturiais neinomaisiais sistema.

x1 + 2 x 2 + 2 x3 3x 4 = 4,

9
x
4
x
7
x
2
;
+

=
2
3
4

Du neinomuosius (x2, x4) perkeliame dein lygybs pus ir laikome juos laisvaisiais
neinomaisiais, o likusius du (x1, x3) baziniais neinomaisiais.
x + 2 x3 = 4 2 x 2 + 3 x 4 , x1 + 2 x3 = 4 2 x 2 + 3 x 4 ,
x1 + 2 x3 = 4 2 x 2 + 3 x 4 , 1

1 9
7
1 9
7
4 x 3 = 2 9 x 2 + 7 x 4 ;
x3 = 2 4 x 2 + 4 x 4 ;
x3 = 2 4 x 2 + 4 x 4 ;
5
1

x1 = 3 + 2 x 2 2 x 4 ,

x = 1 9 x + 7 x .
3 2 4 2 4 4

Paymj x2 = t1, x4 =t2, bendrj sistemos sprendin uraome:

5
1
1 9
7

3 + t1 t 2 , t1 , t1 + t 2 , t 2 ,
2
2
2 4
4

t1 , t 2 z}

5
1
1 9
7

Ats.: 3 + t1 t 2 , t1 , t1 + t 2 , t 2 ,
2
2
2 4
4

36

t1 , t 2 z}.

25 pavyzdys.

Isprskime tiesini lygi sistem Gauso metodu

x1 + x 2 + x3 = 5,
x + x + x = 5,
2
3
4
.

2
2
10
,
x
+
x
+
x
+
x
=
1
2
3
4

2 x1 + 3x 2 + 3x3 + x 4 = 12
Sudarome iplstin matric
1

0
1

1
1
2
3

0 5 ( 1)

1 5
1 10

1 12

1
1
2
3
1
1
0
0

1
1
0
0

( 2)

0

0

1
1
1
1

1
1
1
1

0 5

1 5 ( 1)
1 0

1 3

( 1)

0 5

1 5
.
0 0

0 3

Paskutin lygtis 0x1 + 0x2 + 0x3 + 0x4 = -3 neturi sprendini. Todl ir lygi sistema
sprendini neturi.
Ats.: Sprendini neturi.

37

Kontroliniai klausimai
1.
2.
3.
4.
5.

K vadiname matrica ir kokios j rys?

Kokius veiksmus galima atlikti su matricomis?
Kokios matricos yra lygios?
Kokias matricas galima sudauginti?
Nurodykite, kuri matric sandaugos yra galimos:

1 1 0

3 1

2 2
4 1 3
2 1 1
, C =
, D =
A = 1 2 , B =
.
3 1
4
1 1
5 0 2
0 2

0 2 1

6. K vadiname matricos determinantu?

7. Kada determinantas lygus nuliui?
8. K vadiname determinanto elemento minoru ar adjunktu?
9. Koks yra ryys tarp to paties elemento minoro ir adjunkto?
10. Kuo skiriasi matrica nuo determinanto?
11. K vadiname matricos rangu?
12. Koki matric vadiname matricos A atvirktine matrica?
13. Kokioms matricoms egzistuoja atvirktin matrica?
14. Kiek matrica turi atvirktini matric?
15. Apskaiiuokite vienetins matricos atvirktin matric.
16. Koki lygi sistem vadiname tiesini lygi sistema? K vadiname ios sistemos
sprendiniu?
17. Uraykite r tiesini lygi sistem su k neinomj (bendru pavidalu).
18. Koki tiesini lygi sistem vadiname suderinta, nesuderinta?
19. Koki tiesini lygi sistem vadiname apibrta, neapibrta?
20. Kiek sprendini turi apibrta lygi sistema?
21. Koki tiesini lygi sistem vadiname homogenine?
22. Kokias tiesini lygi sistemas galima sprsti atvirktins matricos metodu?
23. Raskite matricins lygties CX = D sprendin.
24. Ar visas tiesini lygi sistemas galima sprsti pagal Kramerio formules?
25. Kokias lygi sistemas vadiname ekvivaleniomis?
26. Kokius elementarius lygi sistemos pertvarkius galima atlikti?
27. Kokioms tiesini lygi sistemoms sprsti taikomas Gauso metodas?
28. Kokia Gauso metodo esm?
29. Kokie galimi atvejai, sprendiant lygi sistem Gauso metodu?
30. Kronekerio ir Kapelio teorema.

38

KRYIAODIS

1. Matric A ir matricos B dauginsime tik tada, kai yra

2. Matricos bna kvadratins, vienetins ir
3. Sakoma A yra mxn matmen matrica, jeigu ji turi m eilui ir n stulpeli. O koki
tursime matric, kai m = n ?
4. Skaiiai sudarantys matric, vadinami jos
5. K rodo pirmasis elemento indeksas?
6. A = (aij) yra mxn matmen matrica, tai tada (aji) vadinama matrica.
7. Matrica yra skaii lentel.
8. Koki matmen matricas galima sudti?
9. K rodo antrasis elemento indeksas?
10. Matric A ir B skirtumas apibriamas kaip matric A ir (-1) B
Paymtuose langeliuose perskaitysite dalyko, kur iuo metu mokots, pavadinim.

39