AKrylovas DiskrMatem 20080316

ii
DISKREIOJI MATEMATIKA
Aleksandras Krylovas
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
negalutinis variantas
2008 03 16
Vilnius, 2008
Turinys
Pratarm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ix
ymenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . xiii
1 Logika 1
1.1. Propozicins formuls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1
1.1.1. vadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1
1.1.2. Formuls apibrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
1.1.3. Formuls gylis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
1.1.4. Rekursinis formuls apibrimas . . . . . . . . . . . . 5
1.1.5. Preksinis ir postksinis formuls pavidalas . . . . . . 7
1.2. Teigini algebra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.2.1. Teiginio svoka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.2.2. Logins operacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.2.3. Teigini algebros formuls . . . . . . . . . . . . . . . . 14
1.3. Logikos formuli semantika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
1.3.1. Tautologijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
1.3.2. Teisingumo lentels . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
1.3.3. Logikos dsniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
1.3.4. Konjunkcijos ir disjunkcijos savybs . . . . . . . . . . 20
1.3.5. Implikacijos savybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
1.3.6. Tautologij nustatymo taisykls . . . . . . . . . . . . . 21
1.3.7. Loginis ivedamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
1.4. Formalizuotas teigini skaiiavimas . . . . . . . . . . . . . . . 25
1.4.1. Teising samprotavim taisykls . . . . . . . . . . . . 25
1.4.2. Aksiominis metodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
1.4.3. Formaliosios teorijos savybs . . . . . . . . . . . . . . 29
1.5. Predikat logika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
1.5.1. Kvantoriai ir predikatai . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
1.5.2. Operacijos su predikatais . . . . . . . . . . . . . . . . 32
1.5.3. Termai ir formuls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
iii
iv TURINYS
1.5.4. Suvarytieji ir laisvieji kintamieji . . . . . . . . . . . . 36
1.5.5. Predikat skaiiavimo dsniai . . . . . . . . . . . . . . 37
1.5.6. Aksiomins teorijos svoka . . . . . . . . . . . . . . . 40
1.5.7. Formalioji aritmetika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
1.5.8. Matematins indukcijos principas . . . . . . . . . . . . 43
1.5.9. Giodelio nepilnumo teoremos . . . . . . . . . . . . . . 45
Klausimai ir uduotys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
Pastabos ir komentarai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
2 Bulio funkcijos 49
2.1. Bendrosios svokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
2.1.1. Bulio funkcijos apibrimas . . . . . . . . . . . . . . . 49
2.1.2. Vieno kintamojo Bulio funkcijos . . . . . . . . . . . . 50
2.1.3. Dviej kintamj Bulio funkcijos . . . . . . . . . . . . 51
2.1.4. Funkcij reikimas formulmis . . . . . . . . . . . . . 52
2.2. Dualumo principas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
2.2.1. Dualioji funkcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
2.2.2. Dualumo principas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
2.3. Normaliosios formos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
2.3.1. Disjunkcins ir konjunkcins formos . . . . . . . . . . 59
2.3.2. Tobuloji disjunkcin normalioji forma . . . . . . . . . 60
2.3.3. Tobuloji konjunkcin normalioji forma . . . . . . . . . 62
2.3.4. Logins schemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63
2.3.5. Karno diagramos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
2.4. Pilnosios funkcij sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
2.4.1. Pilnj sistem pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . 69
2.4.2. Udarosios funkcij klass . . . . . . . . . . . . . . . . 70
2.4.3. Svarbiausios Bulio funkcij udarosios klass . . . . . 70
2.4.4. Sistemos pilnumo btinos ir pakankamos slygos . . . 79
3 Aibs 87
3.1. Aibs ir poaibiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
3.1.1. Aibs svoka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
3.1.2. Aibs poaibiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89
3.2. Veiksmai su aibmis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
3.2.1. Operacij su aibmis apibrimai . . . . . . . . . . . . 93
3.2.2. Veiksm su aibmis reikimas predikatais . . . . . . . 94
3.2.3. Operacij su aibmis savybs . . . . . . . . . . . . . . 96
TURINYS v
3.2.4. Aibi Dekarto sandauga . . . . . . . . . . . . . . . . . 97
3.3. Aibs galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
3.3.1. Ekvivaleniosios aibs . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
3.3.2. Skaiiosios aibs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101
3.3.3. Kontinuumo galios aibs . . . . . . . . . . . . . . . . . 104
4 Sryiai 109
4.1. Pagrindiniai apibrimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109
4.1.1. Sryi pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109
4.1.2. Binarij sryi savybs . . . . . . . . . . . . . . . . 115
4.1.3. Veiksmai su sryiais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121
4.1.4. Sryi sjunga ir sankirta . . . . . . . . . . . . . . . 121
4.1.5. Sryi kompozicija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 121
4.1.6. Sryio tranzityvumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 125
4.2. Ekvivalentumo sryiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 130
4.2.1. Apibrimai ir pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . . 130
4.2.2. Ekvivalentumo klass . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131
4.3. Tvarkos sryiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132
4.3.1. Apibrimai ir pavyzdiai . . . . . . . . . . . . . . . . 132
4.3.2. Sutvarkytosios aibs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 133
4.4. Funkcijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135
4.4.1. Injekcija. Siurjekcija. Bijekcija . . . . . . . . . . . . . 135
4.4.2. Perstatos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 137
4.5. Asimptotiniai sryiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138
4.5.1. Skaii sekos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 138
4.5.2. Sryis O didioji . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 140
4.5.3. Asimpotinio ekvivalentumo sryis . . . . . . . . . . 143
4.5.4. Sryis o maoji . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 144
4.5.5. Asimptotins aproksimacijos . . . . . . . . . . . . . . 147
5 Kombinatorika 153
5.1. Baigtini aibi element kombinacijos . . . . . . . . . . . . . 153
5.1.1. Baigtini aibi poaibiai . . . . . . . . . . . . . . . . . 153
5.1.2. Perstatos ir lotynikieji kvadratai . . . . . . . . . . . . 155
5.2. Permanentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160
5.2.1. Permanento apibrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 160
vi TURINYS
5.2.2. Permanento savybs . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162
5.2.3. Inversij skaiius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 163
5.3. Aibi skaidinai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165
5.3.1. Aibs skaidinys blokus . . . . . . . . . . . . . . . . . 165
5.3.2. Aibs skaidinys ciklus . . . . . . . . . . . . . . . . . 168
5.4. Kombinatoriniai principai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 172
5.4.1. Kombinacij daugybos taisykl . . . . . . . . . . . . . 172
5.4.2. Sudties taisykl . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174
5.4.3. dties paalinimo principas . . . . . . . . . . . . . . . 174
5.5. Generuojaniosios funkcijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 177
5.5.1. Generuojanij funkcij pavyzdiai . . . . . . . . . . 177
5.5.2. Generuojanij funkcij savybs . . . . . . . . . . . . 181
5.5.3. Fibonaio skaiiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 183
5.5.4. Skaii skaidiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184
5.6. Rekureniosios lygtys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 187
5.6.1. Homogenins lygtys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 187
5.6.2. Nehomogenin lygtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 189
6 Grafai 193
6.1. Pagrindiniai apibrimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 193
6.1.1. Multigrafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 193
6.1.2. Paprastasis grafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194
6.1.3. Neorientuotasis grafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194
6.1.4. Grafo virni laipsniai . . . . . . . . . . . . . . . . . 196
6.2. Graf jungumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 199
6.2.1. Marrutai ir grandins . . . . . . . . . . . . . . . . . . 199
6.2.2. Grafo jungiosios komponents . . . . . . . . . . . . . . 201
6.2.3. Jungumo sryys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 202
6.2.4. Grafo metrins charakteristikos . . . . . . . . . . . . . 204
6.3. Operacijos su grafais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 206
6.3.1. Graf sjunga ir sankita . . . . . . . . . . . . . . . . . 206
6.3.2. Pogras ir papildinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . 207
6.3.3. Grafo virns paalinimas . . . . . . . . . . . . . . . 208
6.3.4. Grafo briaunos paalinimas . . . . . . . . . . . . . . . 209
6.3.5. Grafo virni sutapatinimas . . . . . . . . . . . . . . 209
6.4. Graf skaidumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 210
6.4.1. Grafo sujungimo takai . . . . . . . . . . . . . . . . . 210
6.4.2. Grafo blokai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 213
TURINYS vii
6.4.3. Skirianioji aib ir kirpis . . . . . . . . . . . . . . . . . 215
6.5. Grafo ciklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 218
6.5.1. Karaliauiaus tilt udavinys . . . . . . . . . . . . . . 218
6.5.2. Oilerio grafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 218
6.5.3. Oilerio ciklo konstravimas . . . . . . . . . . . . . . . . 221
6.5.4. Hamiltono grafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 223
6.5.5. Briauninis grafas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 224
6.5.6. Grafo nepriklausomi ciklai . . . . . . . . . . . . . . . . 227
6.5.7. Grafo ciklomatinis skaiius . . . . . . . . . . . . . . . 229
6.6. Grafo stabilieji poaibiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233
6.6.1. Vidinis stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 233
6.6.2. Iorinis stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 235
6.7. Graf izomorzmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 238
6.7.1. Izomorzmo apibrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 238
6.7.2. ymtieji ir neymtieji grafai . . . . . . . . . . . . . . 238
6.7.3. Graf teorijos invariantai . . . . . . . . . . . . . . . . 239
6.7.4. Graf skaiius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 239
6.8. Planarumas ir nuspalvinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241
6.8.1. Planarieji grafai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241
6.8.2. Planarumo kriterijus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 242
6.8.3. Grafo taisyklingas nuspalvinimas . . . . . . . . . . . . 245
6.8.4. Grafo chromatinis skaiius . . . . . . . . . . . . . . . . 246
6.8.5. Planarij graf nuspalvinimas . . . . . . . . . . . . . 247
6.9. Graf matricos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 248
6.9.1. Gretimumo matrica . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 248
6.9.2. Incidencij matrica . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 250
6.10. Orientuotieji grafai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252
6.10.1. Pusmarrutis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252
6.10.2. Stiprumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 253
6.10.3. Branduolys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 254
6.10.4. Srautas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 254
7 Algoritmai 259
7.1. Algoritmo svoka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 259
7.1.1. Euklido algoritmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 259
7.1.2. Bendrieji algoritmo parametrai . . . . . . . . . . . . . 260
7.2. Tiuringo maina . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 261
7.2.1. Tiuringo mainos apraymas . . . . . . . . . . . . . . 261
viii TURINYS
7.2.2. Rekursyviosios funkcijos . . . . . . . . . . . . . . . . . 265
7.2.3. Rekusryvij funkcij skaiiavimas Tiuringo maina . 267
7.3. Pseudokodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 269
7.3.1. Algoritm uraymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 269
7.3.2. Pseudokodo operatoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . 270
7.4. Algoritm sudtingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 272
7.4.1. Sudtingumo svoka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 272
7.4.2. Polinominis sudtingumas . . . . . . . . . . . . . . . . 273
7.4.3. Sunkieji udaviniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 274
Atsakymai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 279
TURINYS ix
Pratarm
Pavadinimas diskreioji matematika (lotynikas odis discretus reikia
atskiras) skam-
ba lyg ir provokuojaiai, tarsi nurodant jos prieprie kit matematik, ne diskreij,
tolydij. Ir toks i odi suvokimas nra klaidingas, nors vadinti matematik to-
lydija kiek neprasta. Bet neprasta tik dl istorikai susiformavusi termin auktoji
matematika, matematin analiz, diferencialinis ir integralinis skaiiavimai. O vis i
dalyk pagrind, branduol formuoja btent tolydumo prielaida. Vis pirma, nepriklau-
somas kintamasis gyja ne tik atskirsias, diskreisias reikmes, bet, daug svarbiau, kad
tokios reikms aplinkoje kintamasis gyja ir visas jai artimas reikmes itisai, nenutrks-
tamai, tolydiai. Prisiminkime, kad realij skaii tiess atkarpoje [0, 1] egzistuoja be
galo daug skaii (tarp bet kuri dviej skirting skaii x < y visada yra kitas jiems
nelygus skaiius z : x < z < y): j yra tiek daug, kad realiaisiais skaiiais upildomi
visi ios atkarpos takai bet kur jos tak vienareikmikai galima nurodyti realiuoju
skaiiumi ir atvirkiai realj skaii taip pat vienareikmikai vaizduojame atkarpos
taku. Toks nepriklausomo kintamojo nenutrkstamumas leidia padaryti kit ingsn ir
apibrti priklausomo kintamojo funkcijos rib ir kai ji sutampa su funkcijos reik-
me, pastaroji vadinama tolydija. Tolydiosios funkcijos reikms ksuotame take ir
jos reikmi artimuose takuose skirtumas vadinamas funkcijos pokyiu ir nyksta, kai
nagrinjama vis maesn tako aplinka (pereinama prie ribos). Taigi funkcij rib teori-
jai, kaip ir ant jos pamat
statomiems diferencialiniam ir integraliniiam skaiiavimams,

visikai pagrstai tinka pavadinimas tolydioji matematika. domu pastebti, kad iems
abiem skaiiavimams vystytis ir susiformuoti iuolaikiniu pavidalu nepaprast vaidmen
suvaidino Leibnico
1
darbai, kuri esm buvo pagrsti perjim nuo baigtini (diskreij)
prie begalini (tolydij) struktr. ios struktros yra algebros matematikos dalies,
nagrinjanios vairiausi reikini pertvarkius, veiksmus, formas, objektas.
Antra vertus, pertvarkom algebrini reikini prigimtis antraeilis klausimas. Tais
reikiniais gali bti ir tolydiosios funkcijos polinomai, ir abstraktieji operatoriai, ir na-
tralieji skaiiai. Pastarj diskretikumas akivaizdus, taiau juos nagrinjanti skaii
teorija yra tradicinis, klasikinis algebros skyrius. Kiti rykiai diskreiojo pobdio ma-
tematiniai udaviniai atsiranda gerai inomoje kombinatorikoje, nagrinjanioje daikt
pasirinkim i tam tikro rinkinio ir j skirting dstini kombinacijas.
Taigi ir klasikinje matematikoje yra srii, kurioms bdingas diskretikumas ir todl
reikalaujani atitinkam tyrimo metod. ios sritys atsirado senovs matematikoje, buvo
jos dalimi, vystsi kartu su matematikos mokslu. Taiau XX amiaus viduryje diskreioji
matematika formuojasi kaip savarankika matematikos sritis. atsiskyrim, vis pirma,
paskatino nauj moksl kibernetikos ir informatikos atsiradimas. Antra, kompiuterins
technikos pltra sudar prielaid praktini udavini sprendimui. O tai slygojo algoritm,
duomen saugojimo ir perdavimo, informacijos apdorojimo tyrimus.
Diskreija matematika arba diskreija analize vadinama matematikos sritis, tyrin-
janti matematikos diskreisias struktras ir realij reikini diskreiuosius matematinius
modelius. Nagrinjamos diskreiosios struktros gali bti ne tik baigtins, bet ir begali-
ns, taiau skaiiosios
2
aibs. Taigi baigtines struktras tyrinjanti baigtin matematika
1
Gottfried Wilhelm Leibniz (16461716) vokiei losofas ir matematikas
2
Toki aibi elementai gali bti sunumeruoti, t. y. kiekvienam aibs elementui pri-
skiriamas natralusis skaiius bei skirtingiems elementams priskiriami skirtingi skaiiai
(r. 3.3.2. 101 psl.)
x TURINYS
yra tik siauresn diskreiosios matematikos dalis.
Diskreiosios matematikos sritys, be mintosios kombinatorikos, yra graf teorija ir
matematin logika. Vienas i svarbiausi matematins logikos klausim yra udavini
isprendiamumas, tiriamas algoritm teorijos metodais. Diskreiosios matematikos ypa-
tumas yra tas, kad baigtini struktr udavini isprendiamumas danai bna akivaiz-
dus, ir sprendinys teorikai randamas vis variant perrinkimu. Taiau dl miliniko
variant skaiiaus tai praktikai nemanoma. Todl svarbu inoti, ar egzistuoja efekty-
vesni udavinio sprendimo algoritmai. iuos klausimus nagrinja udavini sudtingumo
teorija.
Ivardykime ir kitus diskreiosios matematikos skyrius: informacijos kodavimas, baigti-
niai automatai, formaliosios gramatikos ir kt. Praplsdami diskreiosios matematikos
objekt, galtume jai priskirti ir kai kuriuos skaii teorijos, skaiiavimo matematikos,
tikimybi teorijos, matematinio programavimo klausimus.
Kol moksliniai tyrimai apsiribodavo teoriniais algoritm teorijos klausimais, prakti-
nio udavinio sprendimo laikas, naudojam kompiuteri atmintis ir kiti panas dalykai
nebuvo aktuals. Kompiuterins technikos pltra suteik praktines galimybes realiems
diskreiojo pobdio udaviniams sprsti ir paskatino matematik domjimsi diskre-
iosios matematikos problemoms. Todl pastaraisiais metais diskreiosios matematikos
kursas vis daniau traukiamas auktj mokykl mokymo programas, ruoiant ne tik
matematikus ir informatikus, bet ir ininierius.
Palyginus su tradiciniais auktosios matematikos kursais, diskreioji matematika yra
naujas ir dstymo metodikos poiriu dalykas, nepakankamai aprpintas didaktine me-
diaga. Matematikams skirtuose vadovliuose dstomi atskiri diskreiosios matematikos
skyriai: matematin logika, Bulio funkcijos, kombinatorin analiz, aibi, sryi, graf,
informacijos kodavimo, algoritm ir kitos teorijos. Tai primena auktosios matemati-
kos palyginim su atskirai dstomais analizins ir diferencialins geometrijos, algebros
ir skaii teorijos, diferencialinio ir integralinio skaiiavim, diferencialini lygi ir lyg-
i dalinmis ivestinmis kursais. Auktosios matematikos kurs turinio, formuluojam
teorem bendrumo, rodym grietumo lygio, teikiam pavyzdi bei tipini udavini
sunkumo didaktini klausim paprastai nekyla, ir nauj mokomj knyg bei vadovli
autoriai laikosi maiausiai per 6 7 pastaruosius deimtmeius susiklosiusi tradicij.
Taiau diskreioji matematika toki tradicij dar neturi net dalyko turinio atvilgiu ir
ivardyti didaktikos klausimai neisprsti ne tik lietuvi, bet ir kitomis kalbomis paray-
toje diskreiosios matematikos mokomojoje literatroje. Pastebkime, kad lietuvi kalba
ileistas tik vienas (Kauno technologijos universitete) diskreiosios matematikos vadovlis
[1], kur pagrindinis dmesys skirtas diskreiosios matematikos, daugiausiai graf teori-
jos udavini sprendimo algoritm sudarymui. Vilniaus universitetas ileido dvi mokymo
priemones: 1989 m. [2] ir 2003 m. [3] (elektroniniu pavidalu
3
). Mums inomas tik vienas
lietuvi kalba ileistas diskreiosios matematikos udavinynas [4] ir jo antrasis papildytas
variantas [5].
Paminkime kelet inom autoriui diskreiosios matematikos vadovli angl [6], [7],
[8][9] ir rus [10], [11] kalbomis. Daugiau literatros nuorod ir komentar pateikiama
3
Daug mediagos galima rasti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakul-
teto dstytoj elektroniniuose konstektuose:
http://www.mif.vu.lt/katedros/ttsk/bylos/man/man.html;
http://www.mif.vu.lt/katedros/cs/Sta/VisiI.htm;
http://www.mif.vu.lt/katedros/matinf/asm/vs/vs0.htm.
Taip pat autoriaus studij puslapyje: http://inga.vgtu.lt/ akrl/
TURINYS xi
kiekvieno vadovlio skyriaus pabaigoje.
Autorius daug met dsto diskreiosios matematikos ir algoritm teorijos kursus Vil-
niaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinio mokslo fakulteto studentams, o
diskreij matematik dar ir Elektronikos fakultete. ios patirties taka vadovliui yra
didel. 2003 m. buvo ileisti autoriaus diskreiosios matematikos dstomo kurso konspek-
tai [12], [13], o 2004 m. j pertvarkytas variantas [14]. ie konspektai sudar 2005 m.
ir 2006 m. ileist mokomj knyg [15], [16] pagrind. Vadovlis kartoja i mokymo
priemoni mediag, taiau j turinys yra smarkiai praplstas, papildytas naujais skyriais,
pavyzdiais ir udaviniais, dstymo stilius yra gerokai detalesnis.
Diskreiosios matematikos udavini sprendimo algoritm krimas, analiz, taikym
ypatumai sudaro pakankamai savarankik objekt ir mokslo, ir mokymo prasme. Todl
algoritm dalies apimties ir dstymo stiliaus pasirinkimo klausimai diskreiosios matema-
tikos vadovliuose sprendiami gana vairiai. Kartais algoritm tekstai uima labai didel,
vos ne pagrindin knygos dal (pvz. [1], [17]), kartais j vieta gerokai kuklesn. iame
vadovlyje algoritmams skirtas paskutinis skyrius. Minjome, kad kombinatorikos, graf
teorijos, kit diskreiosios matematikos skyri udavinius teorikai galima isprsti varian-
t perrinkimu, taiau praktikoje tai yra nemanoma dl j didelio skaiiaus. Tuo tarpu
geri sprendimo algoritmai danai apskritai nra inomi, ir todl svarbu ne tik sudaryti ir
realizuoti udavinio sprendimo algoritm, bet ir gebti j tirti. Autoriaus ilgiamet diskre-
iosios matematikos dstymo patirtis rodo, kad gilesnio poirio algoritmus btinumas
ne visada pakankamai suprantamas ir tai yra rimta diskreiosios matematikos metod
taikytoj ini spraga. Todl pagrindinis dmesys skiriamas bendriems algoritm teorijos
klausimas, o konkrei algoritm nagrinjima nedaug. Atkreipkime skaitytojo dmes net
penki algoritmams skirt prof. R. iegio vadovli serij. Bet kurio, ypa skaiiavimo
matematikos, udavinio sprendimo algoritmas numato atliekamo darbo diskretizavim
iskaidym atskirus veiksmus. Todl R. iegio skaiiavimo matematikos vadovliuose
[18], [19] nemaai dmesio skiriama algoritmams, o jo vadovliai [20], [21], [22] tiesiog
skirti algoritm teorijai ir j taikymams.
Vadovlyje daug dmesio skiriama pai udavini formulavimui ir teisingam suprat-
imui, detaliai nagrinjami ma dimensij atvejai, kai udavinys sprendiamas tiesioginiu
variant perrinkimu. Teisingai suprasti udavin pads kiekvieno skyriaus pabaigoje pa-
teikiamos uduotys ir ini pasitikrinimo testai. Visi test klausimai turi pateiktus atsa-
kym variantus, i kuri teisingas yra tik vienas. Skaitytojas juos ras vadovlio 279 284
puslapiuose. Skaitytojui pravers ir surayti lentel ymjimai, detali dalykin rodykl.
Kiekvieno vadovlio skyriaus pabaigoje pateikti cituotos ir papildomos literatros komen-
tarai. Kad palengvinti literatros paiek, nurodme knyg ISBN. Turdami galvoje, kad
vadovlio skyriai bus skaitomi nebtinai j pateikimo tvarka, mes danai naudojame va-
dovlio nuorodas kitas teksto vietas. Vis dlto rekomenduojame pirma susipainti su
pirmojo matematins logikos skyriaus mediaga, kuria nuolat remiams dstydami
kitus vadovlio skyrius.
Vadovlis parengtas parmus Lietuvos valstybiniam mokslo ir studij fondui
Autorius
xii TURINYS
TURINYS xiii
ymenys
ymenys Paaikinimai Puslapiai
4
neigimas login operacija;

tekste naudojama kaip sutrumpinimas:
A
netiesa, kad A
11
&
konjunkcija login operacija;
sutrumpinimas: A & B
A ir B;
kartu A ir B
11
disjunkcija login operacija;

sutrumpinimas: A B
A arba B;
bent vienas i A, B
11
implikacija login operacija;

sutrumpinimas: A B
jei A, tai ir B;
i A iplaukia B
11
ekvivalentumas login operacija;

sutrumpinimas: A B
A tada
ir tik tada, kai B;
A ir B arba karu teisingi,

arba kartu klaidingi
11
sudtis moduliu du login operacija 13
egzistavimo kvantorius;
keiia odius
yra,
egzistuoja
31
!
egzistuoja vienintelis; 31
bendrumo kvantorius;
keiia odius
kiekvienas,
bet kuris
31
P
+
predikato P teisingumo aib; 32
4
Vadovlio puslapiai, kuriuose aikinamos svokos ir j ymenys.
xiv TURINYS
ymenys Paaikinimai Puslapiai
:=
==
! =
:= priskyrimo operacija;
mes paprastai laikoms C + + notacijos
(r., pavyzdiui, [23]) ir
ymime priskyrim lygybs enklu =;
palyginimo operacijos ymimos taip:
==
lygu,
! =
nelygu
259
:= grietoji disjunkcija;
kitas pavadinimas Bulio funkcijos
sudtis moduliu du
13
|=
tautologija
(tapaiai teisinga login formul)
16
=
ekvivalenij
formuli ymjimas
16
1 skyrius
Logika
1.1. Propozicins formuls
1.1.1. vadas
Diskreiosios matematikos dstym pradedame nuo abstrakios ir tik-
riausiai negirdtos propozicins
1
formuls svokos. i svoka turt parodyti
skaitytojui, kad diskreioji matematika beveik nereikalauja ankstesni (pa-
vyzdiui, mokyklins) matematikos kurs konkrei ini. Taiau diskreioji
matematika gali pasirodyti ir pakankamai sunkiu dalyku dl kiek neprasto
abstraktaus poirio studijuojamus klausimus. Norime, kad skaitytojas
neisigst abstrakcij ir pradt i karto teisingai mstyti. Paaikinsime
kas yra propozicin formul. Prisiminkime, kad aritmetikoje, algebroje, taip
pat, ir zikoje, chemijoje, ekonomikoje raomos vairios, labai skirtingos sa-
vo pavidalu bei turiniu formuls. Formulmis vadiname, pavyzdiui, tokius
reikinius x +y = z, A B, w
3
. Raids x, y, z, A, B, w gali reikti ir skaiius,
ir matricas, ir, tarkime, cheminius elementus. Vietoje zenkl +, , . . .
3
gali
bti , :, . . .
5
, arba kiti, pavyzdiui, , , , kuri prasms galime ir neinoti.
Mes norsime isiaikinti kas yra formul paiu bendriausiu, abstrakiuoju,
kur tik galime sivaizduoti, atveju, kai svarbs tik bendrieji formuli suda-
rymo principai ir nenurodoma jokia i formuli interpretacija (turinys).
Supratus, kad abstrakioji propozicin formul yra savotikas
indas,
1
Lotynikas odis propositio turi daug reikmi: vaizdis, vyriausiasis dsnis, tema,
tikslas, trumpas dstymas. Mes vadiname formules propozicinmis nordami pabrti,
kad svarbi tik bendroji formuls struktra, jos pavidalas, sudedamj dali (simboli) vie-
tos (pozicijos). staius vietoje abstraki simboli konkreius operacij enklus, suteikus
abstrakioms raidms gyjani inomas reikmes kintamj prasm, gausime konkretes-
nes formules, pavyzdiui, aritmetines, algebrines, logines ir pan.
1
2 1 SKYRIUS. LOGIKA
galsime nesunkiai suprasti ir konkretesn
dt t ind turin. Tai bus

ms antrasis ingsnis, kai mes pritaikysime propozicini formuli sudarymo
principus loginms formulms konstruoti: pirma teigini algebros formulms,
po to predikat skaiiavimo. Propozicini formuli turin, taip pat, gali
sudaryti formalij gramatik, dirbtini kalb, abstrakij automat, kit
teorij udaviniai.
Mes pamatysime, kad propozicins formuls apibrimas bus kelios vie-
nareikmikai aprayt veiksm taisykls arba, kitaip tariant, algoritmas
kitas labai svarbus diskreiosios matematikos objektas, kurio vairias puses
nagrinsime visuose vadovlio skyriuose.
2
Apibr propozicin formul, pa-
bandysime pairti, kiek skirting formuli galsime surayti, jei paimti,
pavyzdiui, tik kelias raides ir kelis operacij enklus. Pamatysime, kad t
formuli kiekis ne tik didelis, jis auga tiesiog miliniku greiiu. Tai yra svar-
biausias diskreiosios matematikos ypatumas teorikai bt galima vien
kart perirti visus atvejus ir visiems laikams surayti juos koki duo-
men baz. Tada ir teoriniai klausimai nebt doms pakakt tinkamai
suformuluoti uklaus bazei ir suinoti atsakym. Deja, tokiai bazei patal-
pinti neutekt ne tik vis egzistuojani pasaulyje kompiuteri atminties
net ir tuo atveju jei i atmintis bt milijonais ir milijardais kart didesn.
Btent todl reikia suprasti, kad diskreioji matematika nagrinja i pirmo
vilgsnio paprastus objektus ir j kombinacijas, kuri pradioje yra nedaug.
Taiau svarbs kombinacij sudarymo procesai, kurie turi didel pagreit ir
kuriems analizuoti btini algoritmai.
Taigi ia mes panagrinsime kiek daugiau svok negu tiesiogiai reiks
kitiems matematins logikos klausimams idstyti, kadangi tai leidia i kar-
to paaikinti mintas diskreiosios matematikos problemas.
1.1.2. Formuls apibrimas
1.1 apibrimas. Formaliosios teorijos abcle A vadinami ie sim-
boliai
propozicins raids: x, y, z, u, v, w;
propozicins jungtys: ir ;
skliaustai: ( ir ).
2
Pastebkime, kad vadovlyje mes danai grtame prie kai kuri svok, nagrinjame
kitus j aspektus, rodome naujus taikymus. Tokiais atvejais nurodome atitinkamus vado-
vlio puslapius. Skaitytojas kartais gali rasti nuorodas ir vliau nagrinjamus vadovlyje
klausimus. Tada paprastai i karto teikiama btina klausimo supratimui informacija,
taiau nurodoma ir kur paminta svoka bus nagrinjama plaiau.
1.1. PROPOZICINS FORMULS 3
Bet kuri apibrtos abcls A simboli seka vadinama odiu.
Pavyzdiui, z
1
= x(y)uw ir z
2
= ((xz)) yra odiai. Kaip ir natralio-
je kalboje ne visi urayti raidmis odiai turi prasm. Formalioje teorijoje
iskiriami odiai, sudaryti pagal apibriamas taisykles. Tokie odiai va-
dinami formulmis.
1.2 apibrimas. Formulmis vadinami tokie odiai
(1) propozicins raids x, y, z, u, v, w yra formuls;
(2) jei F yra formul, tai (F) irgi yra formul;
(2) jei F
1
ir F
2
yra formuls, tai (F
1
F
2
) irgi yra formul;
(3) nra formuli, gaut ne pagal (1), (2) arba (2) taisykl.
Taigi z
1
= x(y)uw yra odis, bet nra formul, o odis z
2
= ((xz))
yra formul. Pastebkime, kad odis z
3
= (xz) formaliai irgi nra formul,
kadangi taisykl (2) reikalauja rayti skliaustus. Taiau patogu susitar-
ti nerayti iorini skliaust, kadangi jie neteikia jokios informacijos.
Todl susitarkime, kad odis z
3
irgi yra formul.
1.1 pastaba. Propozinins formuls 1.2 apibrime galima pakeisti
raidi ir jungi kiek bei ymenis.
1.1 pavyzdys. Paimkime tokias propozines jungtis +, , , :
ir gausime gerai inomas aritmetines operacijas:
x+y
zu
v
w
2
= ((x + y) : (z u)) : ((v : (w w))) .
Paymkime vienvietes
3
aritmetines operacijas, pavyzdiui, taip: z
2
=
2z, z
3
= 3z, z
4
= 4z. Tada aritmetin reikin galima perrayti:
x
2
y
3
w
4
= (((2x) (3y)) (4w)).
Pastebkime, kad jei paymti (klimo laipsniu) operecij kitaip, galima t
pai formul perrayti x
2
y
3
w
4
arba x2 y3 w4. Tai yra susitarimo reika-
las! Taigi propozicins formuls apibrime (F) yra kakokios abstrakios
(mums visai nerikia inoti kok veiksm i operacija atlieka) unariosios ope-
racijos ymuo.
3
Vienviets (unariosios) operacijos atliekamos su vienu operandu, dviviets (binario-
sios) su dviem, triviets (ternariosios) su trims ir t. t.
4 1 SKYRIUS. LOGIKA
1.2 pastaba. Atkreipkime dmes, kad lygybs enklas (=) nra
operacija, o reikia kit tos paios formuls ymjim, t. y. keiia
odius
Susitarkime, kad t pai formul raysime (ymsime) dar

ir taip.
1.1.3. Formuls gylis
1.3 apibrimas. Formuls dalis, kuri irgi yra formul, vadinama
poformuliu.
Formul F = ((xy)) turi tris poformulius:
F
1
= x, F
2
= y propozicins raids. Jos yra formuls pagal (1) formuls
1.2 apibrimo taisykl;
F
3
= (F
1
F
2
) (2) taisykl;
F = (F
3
) (2) taisykl.
rodykime, kad odis z = ((xy)((uv))) yra formul. Iskiriame for-
muls z poformulius: F
1
= x, F
2
= y, F
3
= u, F
4
= v, F
5
= (F
1
F
2
),
F
6
= (F
3
F
4
), F
7
= (F
6
), z = (F
5
F
7
). Taigi formul z gauta pagal (1),
(2) ir (2) taisykles.
Matome, kad analizuodami formul, galime iskirti tokius poformulius
(F
0
) propozicins raids;
(F
1
) formuls, gautos i propozicini raidi, vien kart pritaikius (2)
arba (2) taisykl;
(F
2
) formuls, gautos i propozicini raidi arba i gaut pagal (F
1
), vien
kart pritaikius (2) arba (2) taisykl (jei, jos dar nebuvo gautos F
0
ir F
1
ingsniais);

(F
n
) formuls, gautos i vis anksiau gaut (F
0
) (F
n1
) formuli, vien
kart pritaikius (2) arba (2) taisykl (jei jos dar nebuvo gautos).
Taigi bet kuri formul gausime atlikus tam tikr ingsni skaii n:
(F
0
), (F
1
), . . ., (F
n
).
1.4 apibrimas. Formuls F gyliu vadinamas maiausias skaiius n, kai
atlikus ingsnius (F
0
), (F
1
), . . ., (F
n
) gaunama formul F.
Raskime formuls F = ( (( (x y) ) ( (u v) )) ) gyl.
Uraykime visus formuls F poformulius, kai virutinis indeksas reikia po-
formulio gyl:
(F
0
) F
0
1
= x, F
0
2
= y, F
0
3
= u, F
0
4
= v;
(F
1
) F
1
5
= (F
0
1
F
0
2
), F
1
6
= (F
0
3
F
0
4
);
(F
2
) F
2
7
= (F
1
5
), F
2
8
= (F
1
6
);
(F
3
) F
3
9
= (F
2
7
F
2
8
);
(F
4
) F = (F
3
9
).
Taigi formuls F gylis lygus keturiems.
1.3 pastaba. Itirtos formuls F gylis atsitiktinai sutapo su raidi x, y,
u, v skaiiumi 4.
Tai nesunku patikrinti tokiais pavyzdiais (neraome iorini skliaust).
Vis si formuli gylis lygus trims.
( (x
1
x
2
)) ( (x
3
x
4
) );
( (x
1
x
2
)) ( (x
1
x
2
) );
( ( (x
1
x
2
)) (x
1
x
2
) ).
1.1.4. Rekursinis formuls apibrimas
Apibrkime formul algoritmikai, t. y. nurodykime atliekam veiksm
tvark, kad gauti formuli aib.
4
Tarkime, kad turime propozicines raides,
kurias paymkime x
1
, x
2
, . . ., ir dvi propozicines jungtis: , . Visas galimas
formules F gauname teorikai be galo daug kart taikydami taisykles (X)
ir (Y Z). ia X, Y , Z bet kurios jau sukonstruotos formuls. Taigi turime
nulinio gylio formules F
0
= {x
1
, x
2
, . . .}, o vis auktesni gyli formules
gauname taip: imame visas jau gautas formules ir taikome taisykles (X),
(Y Z). Jei gauname nauj formul, tai jos gylis bus vienetu didesnis negu
iki iol turimas maksimalus gylis.
4
ia mes suprantame aib kaip j sudarani formuli sras. enklas reikia aibi
sjung (r. 3.2.1. 93 psl.): A B visos formuls, kurios buvo aibje A, aibje B, arba
ir ten, ir ten. T pai aibs element (formuli) du kartus neraome.
6 1 SKYRIUS. LOGIKA
1.2 pavyzdys. Suraykime visas nulinio ir pirmojo lygio formules ir
dal antrojo gylio formuli, kai turime tik dvi raides x
1
, x
2
ir dvi
operacijas , :
F
0
= {x
1
, x
2
};
F
1
= F
0
{(x
1
), (x
2
), (x
1
x
1
), (x
1
x
2
), (x
2
x
1
), (x
2
x
2
)};
F
2
= F
1
{((x
1
)), ((x
2
)), ((x
1
x
1
)), ((x
1
x
2
)), ((x
2
x
1
)), ((x
2
x
2
)),
((x
1
)x
1
), ((x
1
)x
2
), (x
1
(x
1
)), (x
2
(x
1
)),
((x
2
)x
1
), ((x
2
)x
2
), (x
1
(x
2
)), (x
2
(x
2
)), . . .
. . . , ((x
2
x
2
)(x
2
x
2
))}
Teorikai galime konstruoti bet kurio gylio formules ir kai turime be galo
daug kintamj (raidi). Suformuluokime rekursin formuli sudarymo
algoritm kaip formal apibrim. Pradioje turime nulinio gylio formules
(raidi aib). Tarkime, kad padarme n insni ir pagaminome visas n-ojo
gylio formules. Tada galime atlikti n+1-j ingsn ir gaminame visas n+1-
ojo gylio formules. Vis formuli (begalin) aib gaunama kaip vis gyli
formuli aibi sjunga.
1.5 apibrimas. (rekursinis) F
0
= {x
1
, x
2
, . . .};
F
n+1
= F
n
{(X), X F
n
} {(Y Z), Y, Z F
n
};
F =
n=0,1,...
F
n
;
Formuls F F gyliu vadinamas skaiius n
0
= min
FFn
n.
Tarkime, kad turime deimt propozicini raidi x
1
, x
2
, . . ., x
10
ir dvi
propocines jungtis: vienviet (unarij) ir dviviet (binarij) . Tada
turime deimt nulinio gylio formuli
F
0
= {x
1
, x
2
, . . . , x
10
}.
Raome |F
0
| = 10. Pirmojo ir nulinio gylio formuli tursime jau 120:
F
1
= {(x
1
) , . . . , (x
10
) , (x
1
x
1
) , (x
1
x
2
) , . . . , (x
10
x
10
)} F
0
.
Taigi turime |F
1
| = 120 ir kartodami samprotavimus gauname |F
2
|
1, 4 10
4
. Akivaizdu, kad |F
3
| 2, 0 10
8
, |F
4
| 4, 0 10
16
. Matome,
kad formuli skaiius labai greitai auga ir jau penktojo arba etojo gylio
formuli skaiius yra milzinikas, nors ir baigtinis. Todl praktikai nema-
noma nustatyti formuls gyl vis pagamint formuli F
0
, F
2
, F
3
, , F
n
tiesioginiu perrinkimu, nors taip isprsti udavin teorikai galima. Taip pat
pastebkime, kad nemanoma ir patalpinti tiek formuli bet koki kom-
piuteri atmint. Tai yra tipin diskreiosios matematikos problema, kai
udavinys teorikai isprendiamas perrinkus visus variantus, taiau prakti-
koje toks sprendimo bdas beprasmis, kadangi i variant labai daug. Dl
neaprpiamo variant skaiiaus sprsti panaius udavinius tiesioginiu per-
rinkimu nepads ir informacini technologij pltra. Todl vienintel ieitis
konstruoti efektyvesnius udavini sprendimo algoritmus! Apie algorit-
mus kalbsime beveik visuose vadovlio skyriuose, taiau dar daugiau d-
msio skirsime tam, kad udaviniai bt teisingai formuluojami ir teisingai
suprantami. Juk sprsti nesuprast udavin yra beprasmikas usimimas,
o teisingai suprasti udavin nemaa jo sprendimo proceso dalis.
1.1 testas
1 Formuls u w gylis yra
1 trys; 2 vienas; 3 nulis; 4 keturi; 5 du.
2 Formuls x t gylis yra
1 nulis; 2 trys; 3 vienas; 4 du; 5 keturi.
3 Formuls v z gylis yra
1 nulis; 2 keturi; 3 du; 4 vienas; 5 trys.
1.1.5. Preksinis ir postksinis formuls pavidalas
Jau buvome pastebj (r. 3 psl.), kad galima susitarti nerayti iorini
skliaust. Parodykime, kad galime rayti formules ir visai be skliaust!
Tarkime, kad x
1
, x
2
, . . . propozicins raids, , vienviets propozicins
jungtys, , , dviviets. Tada formules uraome preksiniu pavidalu:
(X) = X, (X) = X;
(Y Z) = Y Z, (Y Z) = Y Z, (Y Z) = Y Z.
8 1 SKYRIUS. LOGIKA
Lygybs enklas (=) reikia kit tos paios formuls ymjim. Taigi galime
taip perrayti uraytus prastiniu (inksiniu) pavidalu formules:
(x
1
) (x
2
) = x
1
x
2
;
(x
3
)(x
4
) = x
3
x
4
;
((x
1
) (x
2
)) = x
1
x
2
;
((x
3
)(x
4
)) = x
3
x
4
;
( (((x
1
) (x
2
))) (( (x
3
)(x
4
))) ) =
= x
1
x
2
x
3
x
4
.
1.3 pavyzdys. Perraykime formul
: + xy zv wu
inksiniu pavidalu. Atliekamus pertvarkius rodome skliaustais:
: + xy zv wu =
: + xy zv (wu) =
: + xy zv (w u) =
: + xy (zv) (w u) =
: + xy (z v) (w u) =
: (+xy) (z v) (w u) =
: (x + y) (z v) (w u) =
: ((x + y) (z v) ) (w u) =
((x + y) (z v) ) : (w u)
Panaiai apibriamas postksinis formuli pavidalas:
(X) = X, (X) = X;
(Y Z) = Y Z, (Y Z) = Y Z, (Y Z) = Y Z.
Taigi bet kuri formul galime parrayti inksiniu (operacijos tarp ope-
rand; reikia skliaust), preksiniu (operacijos prie operandus; skiaust
nereikia) arba postksiniu pavidalu (operacijos po operandu; skliaust ne-
reikia).
Pavyzdiui, gerai inom aritmetin formul galma perrayti taip:
(x + y) z = + xyz = xy +z
Pastebkime dar, kad
xyz + = x (y + z) = x + yz, xyz + = x + (y z) = +x yz
Taiau nepamirkime, kad enklai + ir gali reikti ne tik aritmetinius veiks-
mus. Jie gali turti ir visai kit prasm, kuri, kai kalbama apie propozicines
formules, visai nesvarbi. Taip pat atkreipkime dmes, kad propozicini (t. y.
turini formulje savo vietas pozicijas) raidi eils tvarka visais atvejais
nesikeiia.
1.2 testas
1 w&s x t =
1 w&(s(xt));
2 ((w&s)x)t;
3 (w&(sx))t;
4 (w&s)(xt);
5 w&((sx)t).
2 v t&r q =
1 (v(t&r))q;
2 ((vt)&r)q;
3 v(t&(rq));
4 v((t&r)q);
5 (vt)&(rq).
3 |u qv = 1 uqv|; 2 uqv|; 3 uqv|; 4 uq|v.
4 &guq = 1 guq&; 2 guq&; 3 guq&; 4 gu&q.
5 (q r) s = 1 sqr; 2 sqr; 3 qrs; 4 qrs.
6 g (w z) = 1 wzg; 2 gwz; 3 gwz; 4 gwz.
10 1 SKYRIUS. LOGIKA
1.2. Teigini algebra
1.2.1. Teiginio svoka
Logika nagrinja mstymo dsnius, utikrinanius jo taisyklingum, t. y.
apibrtum, neprietaringum, nuoseklum, pagrstum. Viena pagrindi-
ni, bazini, pirmini logikos svok yra teiginys toks sakinys, tvirti-
nimas, reikimas, kuris visada yra arba teisingas, arba klaidingas. Pa-
vyzdiui, sakinys
2>5 klaidingas ir todl yra teiginys. Sakiniai
mokykis
arba
nerkyk nra teiginiai. Sakinys
= irgi nra teiginys, kadangi

jis gali bti ir teisingas, ir klaidingas, priklausomai nuo ir reikmi.
5
Pateiksime kitus teigini pavyzdius:
T
1
=
Kaunas nra Lietuvos sostin.

T
2
=
Vasaris yra iemos mnuo.

T
3
=
yra iracionalusis skaiius.

T
4
=
Jonas Petraitis nra technikos universiteto studentas.

Nagrinjam logikoje samprotavim turinys nra svarbus: logika domisi
teising samprotavim sudarymo formomis. Todl svarbios yra tik teigini
reikms: tiesingas arba klaidingas, kurios ymimos
TRUE,
FALSE,
T,
F,
t,
k,
1,
0, . . . ir vadinamos loginmis konstantomis.

Abstraktieji teiginiai ymimi raidmis su indeksais arba be j: A, B, . . .,
c, d, e, . . ., f
1
, h
2
, . . . ir vadinami loginiais kintamaisiais.
1.6 apibrimas. Tarkime, kad kintamasis x gyja dvi reikmes t
tiesa arba k klaida (raome
6
x {t, k}). Tada x vadiname loginiu
kintamuoju.
Taigi teigini T
1
, T
2
, T
3
reikm yra
tiesa, o teiginio T
4
reikms mes
galime ir neinoti. Todl tokius teiginius kartais patogiau laikyti loginiais
kintamaisiais.
1.2.2. Logins operacijos
Matematin logika nagrinja matematini samprotavim formas ir pla-
iai naudoja simbolius bei formules. I teigini, kuriuos galima pavadinti
pirminiais, elementariais arba loginiais kintamaisiais, sudaromi nauji, sud-
tiniai teiginiai. Naujiems teiginiams sudaryti apibriamos logins opera-
5
Tokio pavidalo sakiniai vadinami predikatais ir bus nagrinjami vliau (r. 1.5.1.)
31 psl.
6
Skaitome
x priklauso aibei {t, k} arba
x yra aibs
{t, k} elementas; r. 3.1.1.

87 psl.
1.2. TEIGINI ALGEBRA 11
cijos, kurios formalizuoja matematini teorem rodymus. Tarkime, kad x
ir y yra teiginiai (loginiai kintamieji). Atliekant su x ir y logines operacijas
(veiksmus), gaunami nauji teiginiai.
1.7 apibrimas. Teiginio T neigimu vadinamas naujas teiginys,
kur ymime T arba T ir skaitome
ne T,
netiesa, kad T. Kai

loginio kintamojo T reikm yra
tiesa, tai kintamojo T reikm yra
klaida, ir atvirkiai, kai T
klaida T
tiesa.
neigimo operacijos apirim patogu urayti tokia lentele
T T
k t
t k
Pavydiui, kai T
1
=
Kaunas nra Lietuvos sostin, teiginys T

1
skaito-
mas
netiesa, kad Kaunas nra Lietuvos sostin ir yra klaidingas.

Neigimo operacija atliekama su vienu kintamuoju. Priminsime (r. 3 psl.),
kad tokia operacija vadinama unarija arba vienviete. Kitos logins ope-
racijos atliekamos su dviem kintamaisiais ir vadinamos binariosiomis arba
dvivietmis.
Apibrimai (binariosios logins operacijos):
disjunkcija ymima (skaitoma
x arba y): teiginys x y yra teisingas,

kai teisingas bent vienas i teigini x, y (t. y. teisingas yra bent kuris
nors i x, y, taiau jie gali bti teisingi ir abu);
konjunkcija ymima & (skaitoma
x ir y): teiginys x & y yra teisingas,

kai teisingi abu teiginiai x, y (t. y. teisingas ir x, ir y);
implikacija ymima ( skaitoma
jei x, tai y arba
i x iplaukia y):
teiginys x y yra klaidingas tik tuo atveju, kai teiginys x yra
teisingas, o y klaidingas (t. y. implikacija klaidinga kai i tiesos
iplaukia melas, o visais kitais avejais implikacija yra teisinga
7
);
7
Paaikinkime implikacijos gyjam reikmi pagrstum tokiu pavyzdiu. Tvas paa-
djo snui studentui:
Jei ilakysi diskreiosios matematikos egzamin, padovanosiu tau

nauj kompiuter. paad (P) galime urayti implikcijos pavidalu: P = E K.
Galimi tik tokie keturi atvejai.
(1) E = k, K = k: snus neilaik egzamino; tvas jam nenupirko kompiuterio;
ekvivalentumas ymima (skaitoma
x tada ir tik tada, kai y): teiginys

x y yra teisingas, kai abu teiginiai x, y yra teisingi arba abu
klaidingi (dar sakome, kad slyga x yra btina ir pakankama
8
slygai
y.
Suraykime apibrtas logines operacijas lentel.
x y x y x & y x y y x x y
k k k k t t t
k t t k t k k
t k t k k t k
t t t t t t t
Taigi jei raide J paymtas teiginys
Jonas yra studentas, P
Petras
yra studentas, tai teiginys J P skaitomas
Jonas arba Petras yra stu-

dentas ir reikia, kad kuris nors i j, arba jie abu yra studentas. T. y.
studentas bent vienas i j. Todl login operacija
arba disjunkcija
() neprietarauja operacijai
ir konjunkcijai (&). Teiginys J & P skai-

tomas
Jonas ir Petras yra studentai ir reikia, kad jie abu (t. y. ir vienas,
ir kitas) yra studentai. Teiginys J P skaitomas
jei Jonas yra studentas,

tai ir Petras studentas, t. y. i prielaidos, kad
Jonas yra studentas gali-

ma padaryti ivad, kad ir
Petras yra studentas. Teiginio J P prasm:

Jonas ir Petras arba abu yra, arba abu nra studentai.
Dar kart pastebkime, kad teigini turinys visai nesvarbus ir gali ne-
turti prasms. Pavyzdiui, teiginys
Jei Kaunas Lietuvos sostin, tai visi

(2) E = k, K = t: snus neilaik egzamino; tvas jam vis dlto nupirko kompiuter;
(3) E = t, K = k: snus ilaik egzamin; tvas, nors ir adjo, taiau nenupirko jam
kompiuterio;
(4) E = t, K = t snus ilaik egzamin; tvas, kaip ir adjo, nupirko jam kompiuter.
Matome, kad treiuoju (3) atveju tvas pasak neties ir P = k. Akivaizdu, kad ket-
virtuoju (4) atveju jis sak ties ir P = t. Pirmuoju (1) atveju tvo paadas irgi buvo
tiesa (P = t), kadangi jis adjo nupirkti kompiuter, jei snus ilaikys egzamin, bet tas
neilaik. Todl jis kompiuterio ir nenupirko ir jo paadas nebuvo melas. Svarbu suprasti,
kad tvo paadas nra melas ir antruoju (2) atveju, kadangi jis nupirko kompiuter, ne-
irdamas snaus neskm egzamine. Juk jis gi adjo nupirkti kompiuter, jei snus
ilaikys egzamin, bet nesak, kad nepirks kompiuterio, jei tas neilaikys. Taigi antruoju
(2) atveju P = t.
8
Jei turime implikacij x y, tai sakome, kad slyga y yra btina slygai x (kitaip
x negali bti teisinga), o slyga x yra pakankama slygai y (jos pakanka, kad teiginys y
bt teisingas).
skaiiai yra neigiami uraomas matematins logikos simboliais k k ir
yra teisingas.
Antra vertus, konkrei samprotavim login analiz ne tik turi pras-
m, bet ir padeda rasti klaidas. Inagrinkime tokius samprotavimus.
Jei
studentas lankys diskreiosios matematikos paskaitas ir atliks privalomas
uduotis, tai jis ilaikys egzamin. Studentas X lank diskreiosios mate-
matikos paskaitas, taiau neatliko uduoi. Todl jis neilaikys egzamino.
Raskime i samprotavim klaid. Paymkime P teigin
Studentas X
lank diskreiosios matematikos paskaitas, U teigin
Studentas X atliko
privalomas diskreiosios matematikos uduotis, E=
Studentas X ilaikys
egzamin. Tada pirmj sakin uraome tokios implikacijos pavidalu
P & U E
ir laikome teisinga
9
samprotavim schema (arba teisingu slyginiu teiginiu).
Tada inome kintamj P, U reikmes P = t, U = k ir turime samprotavi-
mu schem: (t&k E) = t. Bet i ia neiplauka, kad E = k, kadangi
implikacija bus teisinga ir kai E = t. Tai ir rodo samprotavim login ne-
pagrstum. Samprotavimai klaidingi ir turinio prasme, kadangi studentas
kartais gali ir atsitiktinai ilaikyti egzamin.
1.4 pastaba. Disjunkcija kartais yra vadinama logine suma, o kon-
junkcija logine sandauga. Jei logines konstantas k ir t paymti 0
ir 1 bei simbolius 0 ir 1 irti kaip skaiius, tai x & y = x y,
xy = xy x y. Operacija vadinama sudtimi moduliu du:
0 0 = 0, 1 1 = 0, 0 1 = 1 0 = 1. Sudtis moduliu du
kartais vadinama grietja disjunkcija ir ymima

.
1.5 pastaba. Implikacij galima apibrti
iomis ivedim taisyklmis:
a) i teisingos prielaidos (antecedento) iplaukia tik teisinga ivada
(konsekventas);
b) klaidinga ivada iplaukia tik i klaidingos prielaidos.
1.6 pastaba. Logins operacijos literatroje
gali bti paymtos ir kitaip:
, (neigimas), (konjunkcija), , (implikacija), , ,

= (ekvi-
valentumas).
9
Dar kart pabrkime, kad logika nenagrinja teigini teisingumo turinio prasme.
Urayta formul suprantama, kad i teisingos prielaidos iplaukia teisinga prielaida ir ne-
taikoma teigini turinio analizei. Pavyzdiui, pats paskait lankymo faktas dar nereikia,
kad studentas gavo pakankamai informacijos ir j teisingai suprato.
1.3 testas
1
Kuri login operacija () apibrta lentele?
x z x z
k k t
k t t
t k k
t t t
1 x z ;
2 x z ;
3 x z ;
4 x&z .
2
Kuri login operacija () apibrta lentele?
v r v r
k k t
k t k
t k k
t t t
1 v&r ;
2 v r ;
3 v r ;
4 v r .
3
1. implikacija A.
2. disjunkcija B. &
3. konjunkcija C.
1 ABC; 2 BCA;
3 CBA; 4 ACB;
5 BAC; 6 CAB.
4
1. A. ekvivalentumas
2. B. neigimas
3. C. implikacija
1 CBA; 2 ACB;
3 ABC; 4 BAC;
5 CAB; 6 BCA.
1.2.3. Teigini algebros formuls
Panaiai kaip nagrinjome propozicines formules (r. 1.1 apibrim
2 psl.) apibriame logikos formules. Kadangi propozini jungi ymnys
ir j kiekis i esms nekeiia apibrimo (r. 1.1 past. 3 psl.), paimkime
jau inagrint logini operacij simbolius: , &, , , . Taiau mes
nereikalaujame, kad ios operacijos bt kaip nors apibrtos. Todl ias
operacijas bus galima apibrti (kai norsime palyginti dviem skirtingais
bdais konstruojamas teorijas; r. 1.6 teorem 30 psl.) taip, kaip anksiau
(12 psl. lentel), bet tai nra btina. Pavyzdiui, galima nagrinti dau-
giareikm logik (1.10 pavyzdys 30 psl.). Pakartokime, kad propozicins
formuls apibriamos nesiremiant jokia j interpretacija.
1.8 apibrimas. Teigini algebros abcle vadinama aib
A = {a, b, . . . , A, B, . . . , x
1
, , Y
2
, ,
, &, , , ,
( , ) }.
Aibs A elementai loginiai kintamieji, logins operacijos bei skliaus-
tai vadinami raidmis.
1.9 apibrimas. Formuls apibriamos j sudarymo taisyklmis:
(1) a, b, . . . , A, B, . . . , x
1
, , Y
2
, yra formuls;
(2) jei A yra formul, tai (A) formul;
(3) jei A ir B yra formuls, tai
(A&B), (A B), (A B), (A B) formuls;
(4) kit formuli nra.
odis z
1
= A&B nra sudarytas pagal (1)-(4) taisykles ir todl n-
ra formul. Nordami j pataisyti, turime rayti papildomus skliaustus:
z
1
= (A&(B)). Taiau i skliaust prasm akivaizdi ir jie yra praktikai
nereikalingi. Todl galima susitarti nerayti iorini skliaust (r. 3 psl.)
Tada z
1
= A&(B) yra formul.
Dar svarbesnis yra susitarimas dl logini operacij prioriteto (pirme-
nybs
10
). Operacijos , &, , , suraytos prioriteto majimo tvarka,
t. y. neigimas () turi aukiausi prioritet, o ekvivalentumas () e-
miausi. Tada, jei A&(B) yra formul, tai ir A&B yra ta pati formul.
Jei (A&B) C yra formul, tai A&B C irgi yra ta pati formul.
Atkreipkime dmes, kad operacij prioritet nustatymas neleidia visai
atsisakyti skliaust. Pavyzdiui, formul AB&C reikia tik antr i dviej
i esms skirting formuli: x = (AB)&C arba y = A(B&C). Formuli
uraymas be skliaust pavidalu
operacija operandai vadinamas prek-

siniu, o kitas pavidalas
operandai operacija postksiniu (tradicinis

pavidalas su skliaustais inksinis). Preksinis bei postksinis formuli
pavidalai leidia visai nerayti skliaust. Pavyzdiui, preksiniu pavidalu
urayt formul x = & ABC galima perrayti taip: x = &wC = w&C.
10
Prisiminkime, kad aritmetin skaii daugybos () operacija turi didesn prioritet,
negu sudties operacij (+). Todl paprastai neraome skliaust, kai x y +z = (x y) +z.
Taiau x y + z = x (y + z) ir iuo atveju skaliaustai yra btini.
ia paymta w = AB = A B. Taigi perraome formul inksiniu pa-
vidalu: x = (A B)&C. T pai formul uraome postksiniu pavidalu:
x = w&C = wC& = AB C&. (ia buvo paymta w = A B). Panaiai
uraome formules:
A&BC = ABC& = A (B & C),
p&(x y z) = &p xyz = pxyz &.
Ir vl nepamirkime (r. 1.2 pastab 4 psl.), kad lygybs enklas (=) rei-
kia tik kit tos paios formuls pavidal (susitarim kitaip t pai formul
ymti) ir nra teigini algebros abcls elementas. Kitame paragrafe mes
apibrime logini formuli lygiavertikumo arba ekvivalentumo (
=) svok.
1.3. Logikos formuli semantika
1.3.1. Tautologijos
Tarkime, kad X = (x
1
, x
2
, . . . , x
n
) yra logini kintamj rinkinys,
F(X) login formul.
Apibrimai
Logini kintamj x
j
reikmi {t, k} rinkin = (
1
,
2
, . . . ,
n
) vadi-
name logini kintamj interpretacija. Pavyzdiui,
(1)
= (k, t, k)
ir
(2)
= (t, k, t) yra dvi kintamj (x, y, z) interpretacijos.
Formul F vadinama vykdomja, jei egzistuoja tokia interpretacija
, kad F() = t.
Pavyzdiui, formul f(x, y) = x & y yra vykdomoji, kadangi egzis-
tuoja interpretacija = (t, t) ir f() = f(t, t) = t.
Formul F vadinama tautologija (tapaiai teisinga), jei ji gyja
reikm t, esant bet kuriai interpretacijai. Tautologijas ymime enklu
|=.
Formul F vadinama prietara (tapaiai klaidinga), esant bet ku-
riai interpretacijai : F() = k. Pastebkime, kad F yra prietara
tada ir tik tada, kai F tautologija.
Formuls F ir G vadinamos ekvivaleniosiomis, jei esant visoms
interpretacijoms : F() = G(). Ekvivalenisias formules ymime
enklu

=.
1.3. LOGIKOS FORMULI SEMANTIKA 17
Pastebkime, kad ekvivaleniosios formuls turi tris savybes
11
:
reeksyvumo (F

= F);
simetrikumo (jei F
1
= F
2
, tai F
2
= F
1
);
tranzityvumo (jei F
1
= F
2
ir F
2
= F
3
, tai F
1
= F
3
).
1.1 teorema. Formuls F ir G yra ekvivaleniosios tada ir tik tada,
kai formul (F G) yra tautologija. Arba trumpiau, F

= G tada, ir
tik tada, kai |= F G.
rodymas. Btinumas. Tarkime, kad F(X)

= G(X). Reikia ro-
dyti, kad tada |= F G. Esant bet kuriam kintamj X =
(x
1
, . . . , x
n
) reikmi rinkiniui (interpretacijai) X = = (
1
, . . . ,
n
)
turime F() = G(). Todl turime vien i dviej atvej: F() =
G() = t arba F() = G() = k. Bet tada F() G() = t t = t
arba k k = t ir F(X) G(X) yra tautologija
(ymime |= F G.)
Pakankamumas Tarkime, kad |= F G. Tada esant bet kuriam
X: F(X) G(X) = t. mame bet kuri interpretacij X = ir
gauname (i ekvivalentumo operacijos apibrimo 12 psl.) vien
i dviej atvej: F() = G() = t arba F() = G() = k. Todl
formuls F(X), G(X) gyja tas paias reikmes ir pagal apibrim
yra ekvivaleniosios (raome F

= G). Teorema rodyta.
1.7 pastaba. Vietoje odi
tada ir tik tada, kai bt galima ray-

ti kur nors ekvivalentumo enkl (, , ). Tada pastarasis teiginys
uraomas taip: F
1

= F
2
|= F
1
F
2
. Tokiu atveju reikia su-
sitarti, kad () reikia predikat kalbos ekvivalentumo operacij, o
enklas () ms paaikinim kalbos metateorijos ekvivalen-
tum, t. y. teigin
tada ir tik tada, kai.

Pateiksime ekvivalenij formuli pavyzdius.
F

= F;
F G
= G F;
F G
= F G;
11
Ekvivalentumas yra bendroji matematikos svoka, kuri mes detaliai nagrinsime
4.2.1. paragrafe 130 psl.
F F

= F;
F&F

= F;
F G
= F G;
F G
= (F&G);
F t
= t;
F&t
= F;
F k
= F;
F&k
= k.
Visas formules galima rodyti tiesioginiu patikrinimu. Pavyzdiui, formuls
F ir F & t visada gyja t pai reikm (lygybs enklas reikia konkrei
formuls reikm esant konkreiai realizacijai):
kai F = t, turime F & t = t & t = t;
kai F = k, turime F & t = k & t = k.
Taigi rodyta, kad F & t
= F.
1.3.2. Teisingumo lentels
inodami einani login formul logini kintamj reikmes, atliekame
logines operacijas (r. 12 psl.) ir surandame formuls reikmes. Visas for-
muls reikmes raome teisingumo reikmi lentel. Taigi teisingumo
lentel teikia piln informacij apie login formul.
1.4 pavyzdys. Formuls
f(x
1
, x
2
, x
3
) = (x
1
x
2
) & (x
1
x
3
)
reikmes bei j skaiiavimo eig nusako i teisingumo reikmi lentel.
x
1
x
2
x
3
x
1
x
2
x
1
x
2
x
1
x
3
f(x
1
, x
2
, x
3
)
k k k t t t k k
k k t t t t t t
k t k t k t k k
k t t t k t t t
t k k k t t t t
t k t k t t t t
t t k k k k t k
t t t k k k t k
1.8 pastaba. Formuls teisingimo lentele vadinama tik dalis pateik-
tos lentels: trys pirmieji stulpeliai x
1
, x
2
, x
3
ir paskutinis stulpelis
f(x
1
, x
2
, x
3
). Taiau, kad nekartoti pirmj trij stulpeli, teisingu-
mo lenteles raome ir tarpinius skaiiavimus.
1.3.3. Logikos dsniai
Tapaiai teisingos formuls tautologijos dar vadinamos logikos ds-
niais. Suraykime svarbiausius i j lentel.
12
Pavadinimas Formul
negalimo treiojo dsnis x x
dvigubasis neigimas x x
prietaravimas x & x
tapatybs dsnis x x
modus ponens x & (x y) y
modus tol lens (x y) & y x

silogizmas (x y) & (y z) (x z)
kontrapozicija x y y x
de Morgano dsniai
x & y x y
x y x & y
Visos formuls rodomos, sudarant j teisingumo reikmi lenteles.
rodykime, pavyzdiui, pirmj de Morgano
13
dsn:
x y x y x & y x & y x y x & y x y
k k t t k t t t
k t t k k t t t
t k k t k t t t
t t k k t k k t
12
Atkreipkime dmes, kad ekvivalentumo enklas yra login operacija. Vis lentels
formuli reikm lygi t, t. y. jos visos yra tautologijos. Taikydami 1.1 teorem (17 psl.),
formules F G galime perrayti pavidalu F

= G. Pavyzdiui, x x

= t ir x

= x.
13
Augustus de Morgan (1806 1871) kot matematikas ir logikas.
I lentels matome, kad formul x & y xy yra tautologija, kuri galima
perrayti ir taip: x & y

= x y.
1.3.4. Konjunkcijos ir disjunkcijos savybs
Kaip ir anksiau, visos pateikiamos tautologijos rodomos tiesioginiu patik-
rinimu. Taigi vis formuli teisingumo lentels deinysis stulpelis bus upil-
dytas logine konstanta t.
Pavadinimas Formul
idempotentumas x x x
x & x x
konjunkcijos
komutatyvumas
(perstatomumas)
x & y y & x
disjunkcijos
komutatyvumas
(perstatomumas)
x y y x
konjunkcijos
asociatyvumas
(jungiamumas)
(x & y) & z x & (y & z)
disjunkcijos
asociatyvumas
(jungiamumas)
(x y) z x (y z)
distributyvumas
(skirstomumas)
x & (y z) x & y x & z
x y & z (x y) & (x z)
absorbcijios
(sugerties)
dsniai
x & (x y) x
x x & y x
1.3.5. Implikacijos savybs
Suraykime lentel dar kelias nesunkiai patikrinamas tautologijas.
Pavadinimas Formul
vedimo ir
paalinimo
schemos
x (y x)
(x y) ((x (y z)) (x z))
x (y x y)
x & y x
(x y) (x y)
distributyvumo
(skirstomumo)
dsniai
x (y z) x y x z
x y & z (x y) & (x z)
x y z (x y) (x z)
x (y z) (x y x z)
1.3.6. Tautologij nustatymo taisykls
Teisingumo reikmi lentels metodas yra universalus, taiau reikalaujan-
tis daug darbo. Kartais rodyti, kad formul yra tautologija galima greiiau,
taikant atskyrimo (modus ponens) taisykl.
1.2 teorema. Tarkime, kad formuls F ir F G yra tautologijos.
Tada formul G irgi yra tautologija, t. y. i |= F ir |= F G iplau-
kia |= G.
rodymas. Jei is teiginys nra teisingas, t. y. G(X) nra tautologija,
egzistuoja tokia logini kintamj interpretacija (rinkinys X = ),
kuriai esant formul G(X) gyja reikm k klaida: G() = k. Ka-
dangi F yra tautologija, gauname kad esant iai interpretacijai :
t k = k ir tada formul F G nra tautologija. Tai prietarauja
teoremos prielaidai, kad |= F G.
Taigi jei turime tautologij X Y , stat vietoje X bet kuri kit
tautologij, gauname nauj tautologij.
1.5 pavyzdys. I |= X Y X ir |= X X gauname
|= (X X) Y (X X).
1.6 pavyzdys. I |= X Y X ir |= X & Y Y gauname
|= (X & Y Y ) Y (X & Y Y ).
Suformuluokime dar vien tautologij rodymo taisykl. Tarkime, kad x
yra formuls F poformulis. Jei formulje F poformul x pakeisime formule
H, gausime nauj formul, kuri ymsime S
H
x
F. Jei formul F buvo tauto-
logija, tai jos visos reikms lygios t ir nepriklauso nuo x. Todl ir pakeitus
x H reikms nepasikeis ir formul liks tautologija. Trumpiau, i |= F
iplaukia |= S
H
x
F.
1.7 pavyzdys. I |= x x gauname
S
xy
x
(x x) = |= x y x y;
S
z&wy
x
(x x) = |= z & w y z & w y;
S
(xz)&wy
x
(x x) = |= (x z) & w y (x z) & w y.
Kartais tautologijai rodyti patogu taikyti prietaros bei ekvivalen-
ij pertvarki metodus.
1.8 pavyzdys. rodykime prietaros metodu, kad formul F = (A
(B A)) yra tautologija. Sprendiame login lygt
14
F(X) = k. Imp-
likacija () gyja klaiding reikm (r. 12 psl.) tik kai t k. Taigi
turi bti A = t, (B A) = k. Gauname, kad turi bti (B t) = k,
bet implikacija toki reikmi neturi, nepriklausomai nuo B. Todl
lygtis F(X) = k neturi sprendini ir visais atvejais gauname F = t, t.
y. formul F yra tautologija.
1.9 pavyzdys. Ekvivalenij pertvarki metodu rodykime,
kad formul
A & B (A B)
yra tautologija. Taikome dvigubo neigimo dsn:
A & B

= A & B. Reikiniui A & B taikome de Morgano dsn:
A & B

= A B. Taigi taikydami negalimo treiojo dsn, gauname
A B (A B)
= t.
1.3.7. Loginis ivedamumas
1.10 apibrimas. Formul H(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) vadinama logini for-
muli F
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), F
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), . . ., F
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)
logine ivada, kai H gyja reikm t, jei visos formuls F
j
gijo reik-
m t.
Taigi teisingumo lentelje
14
Isprsti lygt F(X) = k reikia rasti toki kintamj reaizacij X = , kad F() =
k. Pastebkime, kad mes rodome formul bedruoju atveju, kai A ir B bet kurios logins
formuls. rodomi neinome ne tik kaip jos priklauso nuo kintamj X = (x
1
, . . . , x
n
),
bet ir kiek t kintamj yra.
x
1
x
2
x
n
F
1
F
2
F
m
H
negali bti toki eilui
x
0
1
x
0
2
x
0
n
t t t k
I ia gauname, kad jei ivedimo (rodymo) prielaidos F
1
, F
2
, . . ., F
m
yra tautologijos, tai login ivada H irgi yra tautologija.
Formuli F
1
, . . . , F
m
login ivad ymsime taip:
F
1
, F
2
, . . . , F
m
|= H.
1.3 teorema. (Logins ivados poymis.) Formul H yra formuls F
login ivada tada ir tik tada, kai implikacija F H yra tautologi-
ja. Kitaip sakant slyga F |= H yra btina ir pakankama, kad bt
|= F H).
rodymas. Btinumas. I F |= H pagal ivados apibrim turime
t t = t (negalimas atvejis t k = k). Kai F = k, pagal
implikacijos apibrim, k H = t. Taigi F H = t visais
atvejais yra tautologija.
Pakankamumas. Kai implikacija F H yra tautologija, teisingu-
mo lentelje (F, H, F H) negali bti eiluts t, k, t. Todl lentelje
(F, H) nra eluts (t, k) ir H yra formuls F ivada.
Panaiai galima rodyti ir kitus logins ivados poymius:
F
1
, F
2
, . . . , F
m
|= H tada ir tik tada, kai F
1
& F
2
& & F
m
|= H;
F
1
, F
2
, . . . , F
m
|= H tada ir tik tada, kai |= F
1
& F
2
& & F
m
H.
1.4 testas
1
I dsnio
iplaukia, kad
p&s =
A p s
B silogizmo
C de Morgano
D p s
1 BA;
2 CA;
3 CD;
4 BD.
2
I dsnio
iplaukia, kad
g u
A kontrapozicijos
B g u
C u g
D de Morgano
1 DB;
2 AB;
3 AC;
4 DC.
3
1. ((y g)&r) ((y&r) (g&r)) A. komutatyvumas
2. ((y&g)&r) (y&(g&r)) B. distributyvumas
3. (y&g) (g&y) C. asociatyvumas
1 BAC; 2 ABC; 3 BCA; 4 CAB; 5 CBA; 6 ACB.
4
1. s&s A. negalimas treiasis
2. s s B. prietaravimas
3. s s C. dvigubas neigimas
1 ABC; 2 CBA; 3 BAC; 4 CAB; 5 ACB; 6 BCA.
5
Kuri login formul yra tautologija?
(G) r r;
(H) r r;
1 abi funkcijos;
2 (G);
3 n viena;
4 (H).
6
Kuri login formul yra prietara?
(Q) w w;
(R) w w;
1 n viena;
2 (R);
3 abi funkcijos;
4 (Q).
7
1. y y A. x&y
2. y y B. t
3. y&x C. y
1 CAB; 2 ABC;
3 ACB; 4 CBA;
5 BAC; 6 BCA.
8
1. r r A. r
2. r r B. t
3. r r C. r
1 ACB; 2 BAC;
3 ABC; 4 CBA;
5 BCA; 6 CAB.
9 p (k p) = 1 p; 2 p; 3 k; 4 t.
10 t y = 1 y; 2 t; 3 y; 4 k.
1.4. FORMALIZUOTAS TEIGINI SKAIIAVIMAS 25
1.4. Formalizuotas teigini skaiiavimas
1.4.1. Teising samprotavim taisykls
Kai kurios tautologijos leidia iskirti teising samprotavim struktr,
t. y. atsakyti klausim kas i ko iplaukia. Inagrinkime tautologij
|= F & (F G) G. I logins ivados poymio 1.3.7. teoremos (23 psl.)
gauname F, F G |= G, t. y. jei turime dvi formules F ir F G,
tai gauname dar vien formul G. i samprotavim schema ivedimo
taisykl vadinama
modus ponens taisykle ir uraoma taip

F, F G
G
Taisykl reikia, kad jei turime teising teoremos prielaid F ir rodme
implikacij (teorem) F G bus teisinga ir teoremos ivada G. Taigi
modus ponens yra ivados atskyrimo nuo prielaidos taisykl.

Kita teising samprotavim taisykl pagrsta tokia tautologija
((F G) & G) F ir vadinama
modus tollens:
F G, G
F
Taigi jei esame rod implikacij (teorem) ir teoremos ivada yra klaidinga,
tai bus klaidinga ir teoremos prielaida. Kitaip tariant turime prielaidos
atskyrimo nuo ivados taisykl.
Suraykime lentel dar kelias ivedimo taisykles.
Tautologija Ivedimo taisykl
(1) x x y
x
x y
(2) x & y x
x & y
x
(3) ((x y) & (z w)) &
(x y)&(z w), x z
y w
(x z) y w
(4) (x y) (y x)
x y
y x
(5) (x y) & (y z)
x y , y z
x z
(x z)
(6) x (y z)
x (y z)
y (x z)
y (x z)
(7) x (y z)
x (y z)
x & y z
x & y z
(8) (x & y z)
x & y z
x (y z)
(x (y z))
ios taisykls vadinamos taip:
(1) disjunkcijos vedimo;
(2) konjunkcijos paalinimo;
(3) konstrukcin dilema;
(4) kontrapozicija;
(5) silogizmas;
(6) prielaid perstata;
(7) prielaid sujungimas;
(8) prielaid atskyrimas.
1.4.2. Aksiominis metodas
Nagrinsime kit logikos dsni rodymo metod. Pirma pasirinksime
kelis pradinius dsnius aksiomas, leidianias gauti kitus logikos dsnius.
Toliau suformuluosime taisykles, pagal kurias galima rodyti logikos dsnius
teoremas. Vis i aksiom, taisykli ir teorem aib sudaro formalij
arba aksiomin teorij. Kaip tokios teorijos pavyzd, mes inagrinsime
formalizuot teigini skaiiavim L.
(S) Teorijos L simboliai yra dvi logins operacijos ir (kitos ope-
racijos bus apibrtos vliau), loginiai kintamieji x, y, A
1
, A
2
, . . . ir
pagalbiniai simboliai ( , ) (skliaustai ir kablelis).
(F) Teorijos L formuls sudaromos pagal tokias taisykles:
(a) kintamieji yra formuls;
(b) jei X yra formul, tai ir (X) formul;
(c) jei X ir Y yra formuls, tai (X Y ) irgi yra formul;
(d) nra kitaip (ne pagal (a)(c)) sudaryt formuli.
Kaip ir anksiau (r. 1.2 pastab 4 psl.) susitarkime nerayti iorini
skliaust.
(A) Kokios bebt formuls A, B, C, formuls
(A1) A (B A);
(A2) (A (B C)) ((A B) (A C));
(A3) (B A) ((B A) B).
yra teorijos L aksiomos.
(MP) Teorijos L ivedimo taisykl yra
modus ponens: formul B yra

tiesiogin ivada i A ir A B (trumpiau raysime MP(A, A B).
Pastebkime, kad reikiniai (A1) (A3) yra aksiomos, kai vietoje A, B,
C raomos konkreios formuls, pavyzdiui, propoziciniai kintamieji. Todl
kiekvienas i i reikini apibria be galo daug formuli ir jos visos vadi-
namos aksiomomis, o reikiniai (A1) (A3) vadinami aksiom schemomis.
1.11 apibrimas. Formuls F ivedimu i formuli aibs (rinki-
nio) (raome F) vadinama tokia baigtin formuli seka F
1
, F
2
,
. . ., F
s
, kad kiekviena formul F
j
yra
arba aksioma,
arba formul i ,
arba formul, gauta i ankstesnij formuli F
k
, F
l
(k, l < j), pritaikius
MP taisykl;
arba paskutinioji ivedimo formul F
s
sutampa su F.
Rinkinio formuls vadinamos hipotezmis (ivedimo prielaidomis).
Kai toki prielaid nra, t. y. aib yra tuioji
15
= , formul
F vadinama teorijos L teorema ir ymima F. Kai reikia pabrti,
kad kalbama apie teorij L raoma
L
F
15
Tuija vadiname aib (ymime ), kuri neturi n vieno elemento (r. 89 psl.)
1.4 teorema. A A.
rodymas. statome (A2) B = (A A) ir C = A.
Trumpiau raome S
A,AA,A
A,B,C
(A2). Taigi
(F
1
) (A ((A A) A)) ((A (A A)) (A A)).
Raydami (A1) formulje A A vietoje B (t. y. S
A,AA
A,B
(A1)), gau-
name
(F
2
) A ((A A) A).
Taikome gautoms formulms ivedimo taisykl MP(F
1
,F
2
):
(F
3
) ((A (A A)) (A A).
Vl taikome aksiom S
A,A
A,B
(A1):
(F
4
) A (A A).
Galutinai pagal MP(F
3
,F
4
) taisykl gauname
(F
5
) A A.
1.5 teorema. (Dedukcijos teorema; Erbranas
16
, 1930)
Jei yra formuli rinkinys, A formul ir , A F, tai A F.
rodymas. Tarkime, kad F
1
, F
2
, . . ., F
s
yra formuls F ivedimas i
hipotezi ir formuls A. Taigi F
s
= F.
Pirma inagrinkime atvej s = 1. Tada F
1
yra arba aksioma, arba
formul i , arba F
1
= A = F. Pastaruoju atveju jau rodyta kad
F F. Pirmaisiais dviem atvejais turime aksiom S
F
1
,A
A,B
(A1):
F
1
(A F
1
) (A1
) ir taikome taisykl MP(F

1
,A F
1
).
Bendruoju atveju (s > 1) taikome matematins indukcijos princip
(r. 1.5.8. 43 psl.) Darome prielaid, kad A F
k
, kai k < i s.
Reikia rodyti teigin A F
i
. Formul F
i
visada yra vien i i
keturi: 1) F
i
yra aksioma, arba 2) F
i
yra formul i , arba 3) F
i
sutampa su A arba 4) F
i
gauta pritaikius taisykl MP(F
j
, F
j
F
i
),
(j < i). Pirmieji trys atvejai nagrinjami, kaip jau inagrintas atvejis
s = 1.
Ketvirtuoju atveju turime indukcin prielaid
A F
j
; (P
1
)
A (F
j
F
i
). (P
2
)
Taikome S
A,F
j
,F
i
A,B,C
(A2):
(A (F
j
F
i
)) ((A F
j
) (A F
i
)). (A2
).
Pagal MP(P
2
, A2
):
(A F
j
) (A F
i
). (R).
Ir vl taikome MP(P
1
,R). Taigi gavome A F
i
ir, pagal indukcij,
16
Jacques Herbrand (1908 1931) prancz matematikas.
teiginys A F
i
teisingas su visais i. Todl jis teisingas, kai i = s
ir turime F
s
= F arba A F. Teorema rodyta.
Pastebkime, kad formuli aib gali bti tuioji ( = ). Tada i
dedukcijos teoremos gauname, kad i A F iplaukia A F, t. y.
ivesta (rodyta) implikacija A F yra teorijos L teorema.
rodykime dar, kad bet kurioms formulms A, B, C galioja ivedimas:
A B, B F A F.
Sukonstruokime tok formuls F ivedim:
A B, B F, A, B, F.
ia pirmosios trys formuls yra hipotezs, formul B gauname pagal MP(A,A
B), o formul F pagal MP(B, B F). Taigi turime A B, B F,
A F ir taikome dedukcijos teorem. Gaut rezultat galima urayti
implikacijos vedimo taisykls pavidalu:
, A F
A F
1.9 pastaba. Aksiomose (A1) (A3) panaudotos tik dvi logins ope-
racijos: neigimas () bei implikacija (). Todl teigini algebros
formules galima apibrti nenaudojant kit operacij. Konjunkcijos,
disjunkcijos bei ekvivalentumo operacijos apibriamos taip:
(D1) (A & B) paymta ((A B));
(D2) (A B) paymta ((A) B));
(D3) (A B) paymta ((A B) & (B A)).
Galima rodyti tokias logini operacij vedimo ir paalinimo taisykles:
F, G
F & G
, G F, , H F
, G H F
F
F G
F & G
F
1.4.3. Formaliosios teorijos savybs
Teorijai L apibrti nebuvo joki reikalavim operacijoms ir . Tar-
kime, kad jos apibrtos taip, kaip ir ankiau (12 psl.)
A B A B A B B A
k k t t t t
k t t k t k
t k k t k t
t t k k t t
Esant taip apibrtoms operacijoms visos aksiomos formuls gautos
pagal (A1) (A3) schem gyja reikm t, todl yra tautologijos (ymime
|=). Kai A ir A F yra tautologijos, F irgi tautologija. Taigi pagal MP(A,
A F) taisykl i tautologij gauname tik tautologijas. Tarkime, kad F
yra teorijos L teorema ( F). Tai reikia, kad egzistuoja ivedimas F
1
,
F
2
, . . ., F
s
F ir visos formuls F
j
yra arba aksiomos arba gautos pagal
MP(F
k
,F
k
F
j
), (k < j) taisykl. Matome, kad visos formuls F
j
yra
tautologijos. Todl rodytas toks teiginys.
1.6 teorema. Jei F, tai |= F.
Teisingas ir atvirktinis teiginys: jei |= F, tai F.
Taigi teorijos L formul yra teorema tada ir tik tada, kai ji yra
teigini algebros tautologija. i teorijos savyb vadinama pilnumu.
Kita svarbi formaliosios teorijos savyb jos neprietaringumas: ne-
egzistuoja tokia teorijos formul A, kad ir A, ir A yra teoremos. I tauto-
logijos apibrimo iplaukia, kad teorija L neprietaringa.
Pateiktos lentelje logini operacij reikms gali bti ir kitos. Tai jau
nebus teigini skaiiavimas, bet visos teorijos L formuls gali bti apska-
iuotos. Inagrinkime daugiareikms logikos pavyzd.
1.10 pavyzdys.
A B A A B B (A B)
k k n k k
k n n t k
k t n t k
n k n t t
n n n t k
n t n k k
t k k k k
t n k k t
t t k k k
1.5. PREDIKAT LOGIKA 31
Pastebkime, kad deinysis teisingumo lentels stulpelis yra aksioma
(A1). Jei suskaiiuoti formuli (A2) ir (A3) reikmes, gausime vien kons-
tant k. Tokios, gyjanios t pai reikm k, formuls vadinamos iskir-
tosiomis. Taigi visos (A2), (A3) aksiomos yra iskirtosios, o (A1) nra.
Pagal taisykl MP(A, A F) i iskirtj formuli A ir A F gauname
iskirtj formul F. I ia iplaukia, kad formul (A1) negali bti ivesta i
formuli (A2) ir (A3) pagal MP taisykl. Todl aksioma (A1) nepriklauso
nuo kit aksiom.
1.5. Predikat logika
1.5.1. Kvantoriai ir predikatai
Kai kuri logini samprotavim nepavyksta ireikti teiginiaias. Pavyz-
diui, sakiniai
Realusis skaiius x > ,
=
nra teiginiai, kadangi jie gali bti ir teisingi, ir klaidingi, priklausomai
nuo x, , reikmi.
Inagrinkime iuos samprotavimus:
Visi Jono draugai yra studentai. Petras yra Jono draugas.

Todl Petras yra studentas.
Kai kuri ali sostins yra miestai. Todl yra sostins, kurios yra kaimai.
J teisingumui nustatyti reikia ne tik inoti ar teisingi atskiri i sud-
tini samprotavim teiginiai, bet ir teisingai suprasti tokius reikinius, kaip
visi,
kai kurie,
kiekvienas ir pan.
Apibrkime dar dvi logines operacijas, kurios vadinamos egzistavimo
(ymimas ) ir bendrumo () kvantoriais.
17
Egzistavimo kvantorius nu-
rodo, kad yra, galima rasti, egzistuoja tam tikras objektas: p() skaitoma
yra tokia (tokios) , kuri turi savyb p. Bendrumo kvantorius nurodo, kad
savyb p turi visi objektai : p() skaitoma
visoms (kokia bebt) ,

galioja slyga p.
17
Egzistavimo kvantoriaus ymjimas angliko odio Exist (egzistuoti, bti) pirmo-
sios raids veidrodinis atvaizdas. Bendrumo kvanroriaus ymjimas angliko odio Any
(bet koks, bet kuris) apversta pirmoji raid. Kvantoriaus (nuo lotyniko odio
quantum
kiek) termin 1885 m. pasil Pyrsas (r. ?? psl.) ymjimas ! reikia, kad egzistuoja
vienintelis objektas.
Nordami nagrinti tokius sakinius, kaip
= turime pasitikslinti
kintamj , prigimt: tai gali bti skaiiai, matricos, funkcijos ir t. t. To-
kius kintamuosius vadiname dalykiniais (individiniais) kintamaisiais arba
tiesiog kintamaisiais ir ymime x, y, z, . . . , x
1
, y
2
, . . . Dalykini kintamj
reikmes vadiname konstantomis ir ymime , , . . . ,
1
,
2
, . . .. Funkcija
P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) vadinama predikatu, jei esant bet kuriai dalykini kinta-
mj x
1
, x
2
, . . . , x
n
realizacijai
1
,
2
, . . . ,
n
, P(
1
,
2
, . . . ,
n
) yra teiginys.
Pavyzdiui, kai x ir y yra realieji skaiiai, galime nagrinti tokius predi-
katus:
P(x, y) =
x
2
> y ,
G(x) =
sin x > cos x ,

R(y) =
y
2
= e
y
.
Tada P(1, 0) yra teisingas teiginys, G(0) klaidingas. Teiginys R() gyja
teising reikm (t), kai y = yra lygties y
2
e
y
= 1 aknis.
Taikydami kvantorius ir predikatus, galime sudaryti tokius teiginius:
xyP(x, y), xG(x) teisingi teiginiai; yR(y) klaidingas teiginys.
Paymkime D(x, y) sakin
x ir y yra draugai . Sakin
y yra studentas
paymkime S(y), J Jonas, P Petras. Tada samprotavimus, kad,
jei
visi Jono draugai yra studentai, o Petras yra Jono draugas, tai ir Petras yra
studentas galime urayti taip
y (D(J, y) S(y)) , D(J, P)
S(P)
Taigi ia D(x, y) ir S(y) yra predikaitai, x, y dalykiniai kintamieji,
J, P dalykins konstantos.
1.5.2. Operacijos su predikatais
Predikatas P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) gyja reikmes t ir k, priklausomai nuo kinta-
mj x
1
, x
2
, . . . , x
n
reikmi. Kiekvienas kintamasis x
j
priklauso tam tikrai
aibei M
j
ir
18
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) M
1
M
2
M
n
. i aib vadiname predi-
kato apibrimo sritimi. Priklausomai, nuo apibrimo srities, predikato
savybs gali i esms pasikeisti. Pavyzdiui, predikatas
x
2
+y
2
= 1 gyja
reikm k, kai (x, y) R R = R
2
. Taiau, io predikato reikm gali bti
ir t, jei x ir y yra kompleksiniai skaiiai.
1.12 apibrimas. Predikato P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), apibrto srityje M
1
M
2
M
n
, teisingumo aibe vadinama aib P
+
M
1
M
n
,
18
ymjimas reikia, kad kiekvienas kintamasis x
j
kinta savo srityje M
j
nepriklausomai
nuo kit kintamj; r. 3.2.4. paragraf 97 psl.
jei predikatas P gyja reikm t su visais x
1
, . . ., x
n
i aibs P
+
ir gyja
reikm k, kai (x
1
, . . . , x
n
) / P
+
, t. y.
_
P(x) = t, kai x P
+
P(x) = k, kai x / P
+
.
Pavyzdiui, predikato P(x, y) =
x
2
+y
2
= 1 apibrimo sritis yra aib
R
2
= RR (taip ymime vis realij skaii por aib; r. 97 psl.), jo tei-
singumo aib P
+
apskritimas su centru koordinai pradioje ir spinduliu
1.
1.13 apibrimas. Predikatas P(x
1
, . . . , x
n
) vadinamas
tautologija (tapaiai teisingu), kai P
+
= M
1
M
n
;
prietara (tapaiai klaidingu), kai P
+
= ;
vykdomuoju, kai P
+
= ;
paneigiamuoju, kai P
+
= M
1
M
n
.
1.14 apibrimas. Du predikatai P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) ir Q(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)
vadinami lygiaveriais (ekvivaleniais, raome P

= Q ), kai
1) jie apibrti toje paioje srityje M
1
M
2
M
n
;
2) j teisingumo aibs sutampa: P
+
= Q
+
.
Pavyzdiui, predikatai
x y = 9 ir
y = 9 yra lygiaveriai (ekviva-

lentieji), jei x > 0 ir y > 0, taiau jie nra lygiaveriai, jei pirmj nagrinti,
kai x y > 0.
Tarkime, kad predikatai P, Q turi bendr apibrimo srit ir ksuotas
takas (x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
) dalykini konstant rinkinys priklauso iai sriiai
(aibei). Tada P
0
= P(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
), Q
0
= Q(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
) yra teiginaiai
ir todl jiems apibrtos visos mums inomos (r. 12 psl.) logins operacijos:
P
0
, Q
0
, P
0
Q
0
, Q
0
R
0
, P
0
Q
0
, P
0
& Q
0
, P
0
Q
0
.
Taigi P

= Q tada ir tik tada, kai naujas predikatas (P Q) yra tautologija.
1.15 apibrimas. Predikatas Q(x
1
, . . . , x
n
) vadinamas predikato
P(x
1
, . . . , x
n
) logine ivada (raome P |= Q), jei predikato P reikm
lygi t su visais tais x
1
, . . . , x
n
, kai Q gyja reikm t.
Login ivad galima apibrti ir kitaip
19
P
+
Q
+
.
19
ymjimas reikia, kad visi aibs P
+
elementai yra ir aibs Q
+
(arba kitaip: aib P
+
yra aibs Q
+
poaibis (dalis)); r. 3.1.2. 89 psl.
Pavyzdiui, natralij skaii aibje apibrti predikatai
D
3
(n) =
n dalus i 3 ir D
6
(n) =
n dalus i 6 .
Tada D
6
(n) |= D
3
(n) jei skaiius n dalus i 6, tai jis dalus ir i 3. Taip
pat galioja: D
+
6
= {6, 12, 18, . . .} D
+
3
= {3, 6, 9, 12, 15, 18, . . .}.
Pastebkime dar, kad P |= Q tada ir tik tada, kai P Q yra tautologija.
I ia gauname, kad du predikatai P ir Q yra lygiaveriai (P

= Q ), tada
ir tik tada, kai P Q ir Q P yra tautologijos. (Predikatas P R irgi
bus tautologija.) Dar pastebkime, kad iuo atveju predikat teisingumo
sritys lygios: P
+
= Q
+
.
Tarkime, kad predikatai P ir Q apibrti toje paioje aibje M
1
M
2
M
n
ir predikatas Q yra tautologija. Tada koks bebt predikatas P,
turime P |= Q.
Tarkime, kad P Q ir P yra tautologijos. Tada predikatas Q irgi yra
tautologija.
1.16 apibrimas. Predikatas P vadinamas
predikato P neiginiu, jei
1) jis turi t pai apibrimo srit;
2) gyja reikm k, kai P lygus t ir gyja reikm t, prieingu atveju.
1.11 pavyzdys. P(x) =
x 0 , P(x) =
x < 0 .
1.12 pavyzdys. L(f) =
f(x) yra lygin realiojo kintamojo x funk-

cija , L(f) =
f(x) nra lygin realiojo kintamojo x funkcija .

Pastebkime, kad L(f) nra predikatas
N(f) =
f(x) yra nelygin realiojo kintamojo x funkcija .

1.17 apibrimas. Predikat P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) ir Q(y
1
, y
2
, . . . , y
m
),
apibrt aibse M
1
M
n
ir K
1
K
m
, konjunkcija, va-
dinamas predikatas
P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) & Q(y
1
, y
2
, . . . , y
m
),
apibrtas srityje M
1
M
n
K
1
K
m
ir gyjantis reikm
t tik ir tik tuo atveju, kai abu predikatai P ir Q lygs t.
Predikat P ir Q disjunkcija, vadinamas predikatas
P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) Q(y
1
, y
2
, . . . , y
m
),
apibrtas srityje M
1
M
n
K
1
K
m
ir gyjantis reikm
t tik ir tik tuo atveju, kai bent vienas predikatas P ir Q lygus t.
1.13 pavyzdys. Tarkime, kad atkarpoje [1, 1] R apibrti predi-
katai: P(x) =
|x| < 1 , Q(x) =
x = 0 . Tada
(P & Q)
+
= (1, 0) (0, 1); (P Q)
+
= [1, 1].
1.5 testas
1
1. 8 = 7 A. kvantorius
2. B. teiginys
3. g = w C. predikatas
1 BAC; 2 CBA;
3 ACB; 4 CAB;
5 ABC; 6 BCA.
2
1. y < r A. konstanta
2. sin > 7 B. teiginys
3. 1 C. predikatas
1 BAC; 2 CBA;
3 CAB; 4 ABC;
5 BCA; 6 ACB.
3
1. A. predikatas
2. sin > 2 B. kvantorius
3. t > w C. teiginys
1 ACB; 2 BCA;
3 CBA; 4 ABC;
5 CAB; 6 BAC.
1.5.3. Termai ir formuls
Predikat logika formalizuojama pagal t pai schem kaip ir teigi-
ni logika: apibriama abcl, formuli sudarymo taisykls, aksiomos bei
ivedimo taisykls.
Veiksmams su dalykiniais kintamaisiais paymti naudojamos funkci-
ns raids. Pavyzdiui, dviej skaii x
1
, x
2
sum x
1
+x
2
galima ireikti
funkcine raide p
2
1
(x
1
, x
2
). Taigi ymime visus leistinus dalykini kintamj
bei konstant reikinius f, g, . . . , f
1
, g
2
, . . . ir vadiname juos funkcinmis
raidmis. Tai gali bti, pavyzdiui, aritmetins operacijos arba trigonomet-
rins funkcijos. Toliau nagrinjame visus reikinius, kuriuos galima sudaryti,
taikant tas operacijas arba funkcijas.
1.18 apibrimas. Termais vadiname reikinius, kuriuos galima gau-
ti pagal ias taisykles:
(a) kiekviena konstanta arba kintamasis yra termas;
(b) jei f yra funkcin raid ir t
1
, t
2
, . . . , t
n
termai,
tai f(t
1
, t
2
, . . . , t
n
) yra termas;
(c) nra term, gaut ne pagal (a), (b) taisykles.
Predikat kalbos abcl apibriama kaip i element aib:
1) logini operacij: , &, , , ;
2) pagalbini simboli: skliaust
( ,
) bei kablelio
, ;
3) kvantori: , ;
4) kintamj;
5) konstant;
6) funkcini raidi;
7) predikatini raidi (predikat).
Jei t
1
, t
2
, . . . , t
n
yra termai, o P yra predikatas, tai P(t
1
, t
2
, . . . , t
n
) va-
diname elementarija formule (atomine formule).
Predikat skaiiavimo formuls apibriamos iomis taisyklmis:
(a) elementariosios formuls yra formuls;
(b) jei A ir B yra formuls, x kintamasis, tai
(A), (A&B), (A B), (A B), (A B), (xA), (xA)
yra formuls;
(c) nra formuli, gaut ne pagal (a), (b) taisykles.
1.5.4. Suvarytieji ir laisvieji kintamieji
1.19 apibrimas. Kintamojo eitis formul nusakoma io kinta-
mojo simboliu bei jo vietos formulje numeriu. Vietos, kur prie kin-
tamj yra kvantorius, neskaiiuojamos.
1.14 pavyzdys. Formulje P(x, z) (z(Q(y, z) (y z))) yra
viena kintamojo x eitis;
dvi kintamojo y eitys;
trys kintamojo z eitys.
Kaip ir teigini algebros formulse (r. 1.9 apibrim 15 psl.) galima
iskirti predikat skaiiavimo formuli poformulius. Inagrinto pavyzdio
formulje turime poformulius y z, Q(y, z), Q(y, z) (y z) ir t. t.
Kintamojo x eitis formul F vadinama laisvja, jei ji nepriklauso jo-
kiai formuls F daliai (poformuliui), prasidedaniai x arba x. Prieingu
atveju kintamojo x eitis vadinama suvarytja formulje F. Kintama-
sis vadinamas laisvuoju formulje F, jei jis turi bent vien laisvj eit.
Formul vadinama udarja, jei ji neturi laisvj kintamj.
Kai visi formuls F kintamieji x
1
, x
2
, . . . , x
n
yra laisvieji, raome
F(x
1
, x
2
, . . . , x
n
).
Susitarkime, kad formuls F, xF ir xF yra ekvivalenios, kai F ne-
priklauso nuo x.
1.5.5. Predikat skaiiavimo dsniai
Egzistavimo ir bendrumo kvantori reikimas vienas kitu
xP(x) xP(x)
xP(x) xP(x)
ios formuls dar vadinamos de Morgano dsniais predikatams.
rodykime pirmj formul. Tarkime, kad x
0
tokia dalykinio kintamojo
reikm, kad P(x
0
) = t. Tada xP(x) = t ir io teiginio neiginys lygus k.
Galimi du atvejai: 1) egzistuoja kitas x
1
, kad P(x
1
) = k, tada P(x
1
) = t ir
teiginys xP(x) yra klaidingas, t. y. gauname k = k; arba 2) tokio x
1
nra
ir P(x) = t arba P(x) = k su visais x: (xP(x)) = k, t. y. vl gauname
k = k.
Dabar tarkime, kad tokio x
0
, kad P(x
0
) = t pasirinkti negalima. Tada
xP(x) = xk = t. I kitos puss, teiginys xP(x) nuo x nepriklauso (yra
tapaiai klaidingas), o jo neiginys lygus t. Taigi gauname t = t.
Kvantori sveika su konjunkcija ir disjunkcija
x(P(x)&Y ) (xP(x)) &Y
x(P(x) Y ) (xP(x)) Y
x(P(x)&Y ) (xP(x)) &Y
x(P(x) Y ) (xP(x)) Y
x(P
1
(x)&P
2
(x)) (xP
1
(x)) & (xP
2
(x))
x(P
1
(x) P
2
(x)) (xP
1
(x)) (xP
2
(x))
((xP
1
(x)) (xP
2
(x))) x(P
1
(x) P
2
(x))
((xP
1
(x)) & (xP
2
(x))) x(P
1
(x) & P
2
(x))
Pastebkime, kad bendrumo kvantorius neturi distributyvumo savybs
disjunkcijos atvilgiu: bendru atveju nra ekvivalenios formuls x(P
1
(x)
P
2
(x)) ir (xP
1
(x)) (xP
2
(x)).
Egzistavimo kvantorius neturi distributyvumo savybs konjunkcijos at-
vilgiu: nra ekvivalenios formuls x(P
1
(x)&P
2
(x)) ir (xP
1
(x)) & (xP
2
(x)).
Kvantori sveika su implikacija
x(P(x) Q) (xP(x)) Q
x(P(x) Q) (xP(x)) Q
x(Q P(x)) Q (xP(x))
x(Q P(x)) Q (xP(x))
rodykime, pavyzdiui, pirmj formul. Ji nebus tautologija, jei ekvivalen-
tumo operandai gyja skirtingas reikmes, t. y. turime du atvejus:
x(P(x) Q) = k, (xP(x)) Q = t, (1)
x(P(x) Q) = t, (xP(x)) Q = k. (2)
Pirmuoju atveju turi bti P(x) = t ir Q = k. Todl xP(x) = t ir
(xP(x)) Q = t k = k. Taigi atvejis (1) nemanomas. Antruoju
atveju turi bti xP(x) = t ir Q = k. Tada kairje (2) formuls pusje
turi bti P(x) Q = k k = t su visais x. Bet tai prietarauja, kad
xP(x) = t. Taigi atvejis (2) irgi yra negalimas ir pirmoji formul rodyta.
Kvantori paalinimo ir vedimo dsniai
xP(x) P(y)
P(y) xP(x)
Kvantori komutatyvumas
xyP(x, y) yxP(x, y)
xyP(x, y) yxP(x, y)
xyP(x, y) yxP(x, y)
1.6 testas
rodykite predikat teorijos dsn wR(w) R(u) (F)
1
Paymkime L predikato
(A) teisingumo
(B) apibrimo
(C) reikmi
srit ir R
+
jo
(A) apibrimo
(B) reikmi
(C) teisingumo
srit.
1 CA; 2 BC; 3 AC;
4 CB; 5 BB; 6 BA;
7 AA; 8 CC; 9 AB.
2
(1) Tarkime, kad L = ir R
+
= L. Tada
(A) wR(w) = t
(B) wR(w) = k
ir
(A) R(u) = t
(B) R(u) = k
.
ia u
(A) loginis
(B) dalykinis
kintamasis
Taigi turime t t ir (F) = t.
1 AAA; 2 BBB; 3 BAA; 4 BBA;
5 BAB; 6 AAB; 7 ABB; 8 ABA.
3
(2) Tarkime, kad L = ir R
+
= L. Tada
(A) wR(w) = t
(B) wR(w) = k
ir
(A) (F) = (t R(u))
(B) (F) = (k R(u))
Taigi iuo atveju
(A) (F) = k
(B) (F) = t
.
1 BAB; 2 BBB; 3 BBA; 4 AAA;
5 ABA; 6 BAA; 7 ABB; 8 AAB.
4
(3) Tarkime, kad L = . Tada
(A) R
+
=
(B) R
+
=
ir
(A) wR(w) = k
(B) wR(w) = t
Taigi turime
(A) antrj (2)
(B) pirmj (1)
atvej.
1 BAA; 2 AAB; 3 BAB; 4 BBB;
5 ABA; 6 ABB; 7 AAA; 8 BBA.
Didesni u 2 natralij skaii aibje apibrti predikatai:
F(x) "x yra pirminis skaiius",
E(x) "x yra lyginis skaiius",
W(x) "x yra nelyginis skaiius".
5
Sakinys "visi pirminiai skaiiai yra
nelyginiai arba nra lyginiai" ireikiamas taip:
1 xF(x)W(x)E(x); 2 xW(x)F(x)E(x);
3 xF(x)W(x)E(x); 4 xW(x)F(x)E(x);
5 xE(x)F(x)W(x); 6 xF(x)W(x)E(x);
7 xF(x)W(x)E(x); 8 xE(x)F(x)W(x).
6
Kuris teiginys yra teisingas?
(T
1
) xF(x) W(x);
(T
2
) xW(x) F(x).
1 (T
2
); 2 abu teiginiai; 3 n vienas; 4 (T
1
).
1.5.6. Aksiomins teorijos svoka
Teorijos K simboliai yra logins operacijos, kvantoriai, pagalbiniai sim-
boliai, dalykiniai kintamieji ir predikatins raids. Dar teorija gali turti
funkcini raidi ir dalykini konstant. Taigi skirtingos teorijos skiriasi
simboli abclmis, taiau pagrindin abcls dalis yra btina.
Teorijos K aksiomas sudaro dvi aksiom grups: logins aksiomos ir
tikrins teorijos aksiomos (nelogins). ios formuls yra teorijos K logins
aksiomos:
(A1) A (B A);
(A2) (A (B C)) ((A B) (A C));
(A3) (B A) ((B A) B);
(A4) (xF(x)) F(y);
(A5) F(x) (xF(x)).
Kaip ir teigini skaiiavimas, teorija K turi ivedimo taisykles:
(MP) modus ponens taisykl:
A, A B
B
;
( taisykl)
A B(x)
A (xB(x))
;
( taisykl)
A(x) B
(xA(x)) B
.
Tikrins teorijos K aksiomos apibria konkrei teorij. Jei teorija K api-
brta tik loginmis aksiomomis bei ivedimo taisyklmis, turime formali-
zuot predikat skaiiavim.
Parodykime, kaip rodomos predikat skaiiavimo teoremos.
1.15 pavyzdys. x(A B(x)) A (xB(x)):
(a) x(A B(x)) hipotez;
(b) x(A B(x)) (A B(x)) (A4);
(c) A B(x) (a), (b) ir (MP);
(d) A (xB(x)) (c) ir ( taisykl);
Parodykime, kaip gali bti apibrtos teorijos tikrins aksiomos. Tarki-
me, kad teorija neturi funkcini raidi bei dalykini konstant ir turi tik
vien predikatin raid P. Teorija apibriamia dviem tikrinmis aksiomo-
mis
(a) x(P(x, x));
(b) xyz(P(x, y) & P(y, z) P(x, z)).
Tarkime, kad predikatas P(x, y) turi toki prasm
x < y. Tada predikato

P(x, x) prasm yra
x x ir aksiomos (a), (b) vadinamos antireek-

syvumu bei tranzityvumu. Taigi turime aksiomin dalins tvarkos teorij
(r. 4.3.1. paragrf 132 psl.)
Kitas aksiomins teorijos pavyzdys yra grupi teorija. Turime vien
predikatin raid P(x, y), vien dalykin konstant c ir vien funkcin raid
f(x, y). Teorijos tikrins aksiomos yra ios:
(a) xyzP(f(x, f(y, z)), f(f(x, y), z));
(b) xP(f(c, x), x);
(c) xyP(f(x, y), c);
(d) xP(x, x);
(e) xyP(x, y) P(y, x);
(f) xyzP(x, y) & P(y, z) P(x, z);
(g) xyzP(y, z) P(f(x, z), f(y, z))&P(f(y, x), f(z, x)).
Pastebkime, kad ia c yra grups neutralusis elementas, predikatas P(x, y)
reikia lygyb
x = y, funkcine raide f(x, y) paymta grups operacija

x y. Aksiomas (a), (b) ir (c) galima urayti taip:
(a) xyz(x (y z)) = ((x y) z);
(b) x(c x) = x;
(c) xy(x y) = c.
Panaiai galima perrayti ir kitas aksiomas. Komutatyvioji grup reikalauja
dar vienos aksiomos: xyP(f(x, y), f(y, x)) arba xy x y = y x.
Pastebkime, kad lygybs predikatas (=) apibriamas tokiomis savyb-
mis:
(reeksyvumas) x x = x;
(keitinys) (x = y) (A(x, x) A(x, y)), A(x, y) bet kuri teorijos
formul.
Jei ios savybs yra teorijos aksiomos K arba teoremos, K vadinama teorija
su lygybe.
1.5.7. Formalioji aritmetika
Formalioji aritmetika apibriama viena predikatine raide P(x, y), viena
konstanta c ir trimis funkcinmis raidmis f(x), g(x, y) ir h(x, y). Teorijos
tikrins aksiomos:
(A1) P(x, y) (P(x, z) P(y, z));
(A2) P(x, y) P(f(x), f(y));
(A3) P(c, f(x));
(A4) P(f(x), f(y)) P(x, y);
(A5) P(g(x, c), x);
(A6) P(g(x, f(y)), f(g(x, y));
(A7) P(h(x, c), c);
(A8) P(h(x, f(y)), g(h(x, y), x));
(A9) (A(0) (x(A(x) A(f(x))) xA(x)),
A(x) bet kuri teorijos formul.
Taigi ia predikatas P(x, y) reikia lygyb, konstanta c yra 0, funkcinmis
raidmis g(x, y) ir h(x, y) paymtos sudties ir daugybos operacijos, raid
f(x) reikia skaii x+1. Pastebkime, kad i (A3) iplaukia, kad ia visi x
yra natralieji. Aksioma (A9) vadinama matematins indukcijos principu.
Natralij skaii formalij apibrim yra daug. Pateiksime dar vie-
n formaliosios aritmetikos aksiom sistem. Predikat skaiiavimas turi
1) dalykin konstant 0;
2) dvivietes funkcijas + ir , vienviet (paskesniojo nario) funkcij ;
3) dviviet predikat =;
4) aksiom schemas (P bet kuri formul, t, t
1
, t
2
bet kurie termai):
(A
1
) (P(0) & x(P(x) P(x
)) xP(x);
(A
2
) t
1
= t
2
t
1
= t
2
;
(A
3
) (t
= 0);
(A
4
) t
1
= t
2
(t
1
= t
3
t
2
= t
3
);
(A
5
) t
1
= t
2
t
1
= t
2
;
(A
6
) t + 0 = t;
(A
7
) t
1
+ t
2
= (t
1
+ t
2
)
;
(A
8
) t 0 = 0;
(A
9
) t
1
t
2
= t
1
t
2
+ t
1
.
1.5.8. Matematins indukcijos principas
Kai reikia rodyti kur nors teigin P(n), teising visiems sveikiesiems
arba natraliesiems skaiiamas, turime rodyti, kad teiginys nP(n) yra tau-
tologija. Kadangi io teiginio neigimas (nP(n)) yra n(P(n)), rodyti,
kad P(n) negalioja visiems n, galima vienu kontrapavyzdiu, t. y. rasti
tok skaii n
0
, kad P(n
0
) = t. Taiau rodyti, kad tokio n
0
nra ir P(n)
galioja visada gali bti sunku. Danai tokiems rodymams taikomas
Matematins indukcijos principas:
Tarkime, kad P(n) yra toks predikatas, kad
1) P(1) = t;
2) ((k) (P(k) P(k + 1))) = t.
Tada ((n)P(n)) = t, t. y. P(n) teisingas visiems natraliesiems skaiiams
n.
1.16 pavyzdys. Matematine indukcija rodykime formul
1 + 2 + 3 + + n =
n
j=1
=
n(n + 1)
2
,
kuri iplaukia i gerai inomos aritmetins progresijos a
k+1
= a
k
+ d
sumos formuls
n
k=1
a
k
=
a
1
+ a
n
2
n.
Paymj rodoma formul S(n), turime 1 =
1(1 + 1)
2
ir todl
S(1) = t. Tarkime, kad S(k) = t. Reikia rodyti, kad tada ir S(k +
1) = t. Taigi reikia rodyti, kad jei
k
j=1
j =
k(k + 1)
2
, tai
k+1
j=1
j =
(k+1)(k+2)
2
. Turime
k+1
j=1
j =
k
j=1
j + (k + 1) (sudties asociatyvumas)
=
k(k + 1)
2
+ (k + 1) (indukcijos prielaida)
=
_
k
2
+ 1
_
(k + 1) (sudties ir daugybos distributyvumas)
=
k + 2
2
(k + 1) (ekvivalentus reikinio ymjimas)
Taigi gavome, kad S(k) S(k + 1) ir, remdamiesi matematins in-
dukcijos principu, darome ivad, kad formul
n
j=1
j =
n(n+1)
2
galioja
visiems natraliesiems n.
1.17 pavyzdys. rodykime formul
1
2
+ 2
2
+ 3
2
+ + n
2
=
n
j=1
j
2
=
n(n + 1)(2n + 1)
6
.
Turime P(1) = t:
1
2
=
1(1 + 1)(2 1 + 1)
6
.
rodome P(k) P(k+1), t. y. kad jei formul
k
j=1
j
2
=
k(k + 1)(2k + 1)
6
yra teisinga, tai bus teisinga ir formul
k+1
j=1
j
2
=
(k + 1)(k + 2)(2(k + 1) + 1)
6
.
Pertvarkome reikinius:
1
2
+ 2
2
+ 3
2
+ + k
2
+ (k + 1)
2
=
k
j=1
j
2
+ (k + 1)
2
=
k(k + 1)(2k + 1)
6
+ (k + 1)
2
=
k(k + 1)(2k + 1) + 6(k + 1)
2
6
=
(k + 1)(2k
2
+ 7k + 6)
6
=
(k + 1)(2k + 3)(k + 2)
6
.
1.5.9. Giodelio nepilnumo teoremos
Aksiominis metodas turi principinius apribojimus. Juos nustato Giode-
lio
20
teoremos (1931), kurias pateiksime be rodymo (r. [24], [25]).
1.7 teorema. Bet kuri pakankamai turininga (pavyzdiui, kai jai pri-
klauso formalioji aritmetika) formalioji teorija turi toki teising for-
mul F, kad nei F, nei F nra ivedamosios ios teorijos formuls.
1.8 teorema. Bet kurioje pakankamai turiningoje (pavyzdiui, kai
jai priklauso formalioji aritmetika) formaliojoje teorijoje formul F,
tvirtinanti, kad i teorija yra neprietaringa, nra ivedamoji.
Pastebkime, kad tai nereikia, kad teorija yra prietaringa (formalioji
aritmetika neprietaringa). Tai reikia, kad teorijos neprietaringumas ne-
gali bti nustatytas paios teorijos priemonmis. Jis gali bti nustatytas
kitos, platesns teorijos priemonmis.
Klausimai ir uduotys
1.1 Raidmis U, B ir C paymti teiginiai: U = "Vitas yra studentas";
B = "Skirmantas yra studentas"; C = "Jonas yra studentas".
(a) Tada teigin "Ne visi ie vaikinai yra studentai" galima ireikti formule
1 U&B&C U&B&C U&B&C; 2 U B C;
3 U B C; 4 U&B&C;
5 U&B C; 6 U&B&C U&B&C.
20
Kurt Gdel (1906 1978) austr logikas ir matematikas.
(b) T pat teigin galima urayti ir taip
1 U&B&C;
2 (U B C)&U&B U&C B&C;
3 U&B&C U&B U&C B&C;
4 U&B&C U&B U&C B&C;
5 U B C;
6 U B C.
(c) Formul U&B C reikia, kad
1 kas nors (arba Vitas, arba Skirmantas) nra studentas,
o Jonas tikrai nra studentas;
2 ir Vitas, ir Skirmantas nra studentas arba (bet ne visi)
Jonas nra studentas;
3 ir Vitas, ir Skirmantas nra studentas arba (gal ir visi)
Jonas nra studentas;
4 arba Vitas, arba Skirmantas nra studentas (bet ne abu) ir
Jonas nra studentas.
1.2 Turnyre dalyvauja ei sportininkai: Liutauras, Gediminas, Vilius, Ry-
tis, Tomas, Antanas. T pai rungtyni viet gali uimti tik vienas sporti-
ninkas. Penki sportins loterijos lojai prognozavo tokius rezultatus:
1) Rytis ketvirtas, Vilius treias;
2) Vilius pirmas, Gediminas penktas;
3) Antanas pirmas, Liutauras treias;
4) Rytis ketvirtas, Tomas penktas;
5) Liutauras ketvirtas, Gediminas antras.
Yra inoma, kad kiekvienas lojas atspjo bent vien turnyro rezultat.
(a) Kas buvo pirmas?
(b) Kas buvo antras?
(c) Kas buvo paskutinis?
(d) Kelintas buvo Liutauras?
(e) Kelintas buvo Rytis?
1.3 Nustatykite propozicins formuls
(((q&a) t) (a r))&(t (q (r (a | t))))
gyl. Perraykite i formul postksiniu pavidalu.
1.4 Nustatykite, kurios i i logini formuli
y y,
(x&y) x,
(x&y) y
(x&y) k (k klaidingas teiginys)
yra ekvivalenios implikacijai x y.
1.5 Raskite toki login formul F(x, y, z), kad abi logins formuls
z F z x&y,
F z x y z
bt tautologijos.
1.6 Ispreskite login lygt (t teisingas teiginys)
((x F) x&y z) t,
t.y. raskite toki login formul F(x, y, z), kad lygties kairiosios puss for-
mul bt tautologija.
1.7 Predikatai
x
3
2x
2
5x + 6 = 0,
x 2 = 1
apibrti realij skaii aibje. Kuris i i predikat yra kito login iva-
da?
1.8 rodykite, kad ((x P(x)) (x Q(x)) (x(P(x) Q(x)).
1.9 rodykite, kad (n 2) n
2
2n.
1.10 rodykite, kad 1 + x + x
2
+ x
3
+ +x
n
=
1 x
n+1
1 x
.
Pastabos ir komentarai
Graikikas odis logos ( oo) reikia
mint,
od,
prot,
svok. Logika arba

formalioji logika nagrinja teisingo mstymo dsnius ir formas, kai samprotavim turinys
nra svarbus. Matematin logika, dar vadinama simboline arba teorine logika, taiko ma-
tematinius metodus ir susiformavo kaip savarankikas matematikos skyrius. Jos objekt
sudaro matematini teorem rodymai ir matematins teorijos. Matematin logika yra
visos matematikos teorini pagrind tyrimo rankis. ie tyrimai sudaro matematikos ak
vadinam rodym teorija arba metamatematika. 20 amiaus antroje pusje kompiuteri-
ns technikos pltra paskatino nauj logikos taikym atsiradim: duomen ir ini bazi,
ekspertini sistem, kit dirbtinio intelekto krimo proceso element.
Matematin logika, kaip savarankikas iuolaikins matematikos skyrius, susiformavo
XIX amiaus pabaigoje XX amiaus pradioje ir yra visos matematikos teorinis pagrin-
das. Logikos pagrindinis mokslinis rezultatas sukurtas aksiominis metodas apibria
iuolaikin mokslinio grietumo standart. inoti kas yra grietas rodymas svarbu ne
tik matematikams teoretikams, kuri isilavinimas i prigimties remiasi teigini rody-
mais. To reikia ir bsimiesiems taikomosios matematikos bei informacini technologij
specialistams. Juk teisingai sudarytas kompiuterins programos kodas reikalauja tokio
pat grietumo kaip ir teoremos rodymas. Matematin logika yra galingas rodym teo-
rijos rankis, kur mes aktyviai taikysime dstydami visus kitus vadovlio skyrius. Mes
taip pat aktyviai taikome matematins logikos simbolius. Tai leidia trumpai ir tiksliai
dstyti mint, bet prie tokio dstymo stiliaus reikia priprasti. Todl t pai informacij
danai aikiname ir patiksliname odiais. Matematini ir ne tik matematini teigini
rodym grietumas priklauso nuo tiksliai apibrt t teigini galiojimo slyg. Reikala-
vimai teoremos rodymui priklauso ir nuo nagrinjam klausim konteksto. Logika leidia
formalizuoti rodymo lyg iki tam tikro algoritmo, kur gali realizuoti ir kompiuterin prog-
rama. Tokio formalizavimo kaina labai smulkus vis rodymo ingsni detalizavimas,
labiau tinkamas kompiuterinei programai negu mogui. Antra vertus, sujungus ingsnius
blokus, rodymas tampa suprantamesnis, taiau ia slypi pavojus nepastebti padary-
t samprotavimo klaid. Logika ir yra tas rankis, kuris taikomas rodym teisingumui
utikrinti.
Matematikams teoretikams universitetins programos danai numato atskirus logikos
kursus. Nurodykime kelet specializuot universitetini matematins logikos vadovli ir
udavinyn. Lietuvi kalba ileisti S. Norglos matematins logikos vadovliai [24] ir [25],
yra iverstas i prancz kalbos vadovlis [26]. Paminkime dar mokymo priemones [27],
[28]. Klasikinio E. Mendelsono matematins logikos vadovlio [29] pirmasis leidimas pasi-
rod 1964 metais. Literatros srae nurodytas jo 14-sis leidimas. Raydami vadovlio
skyri, mes taip pat atsivelgme logikos vadovlius [30], [31] ir udavinynus [32], [33].
Diskreiosios matematikos vadovliai paprastai turi matematikos logikos skyrius, ta-
iau j apimtis gali bti gana skirtinga. Panaiai kaip ir ms vadovlyje, knygose [34] ir
[10] nagrinjama teigini logika, aksiominio metodo pagrindai ir predikat logikos elemen-
tai. ie klausimai, taiau trumpai, dstomi ir vadovliuose [1], [17]. Vadovliuose [35], [11]
daug dmesio skiriama Bulio funkcijoms, bet tradiciniai matematins logikos klausimai
nenagrinjami.
Taigi diskreiosios matematikos vadovli autori nuomon dl matematins logikos
skyriaus vaidmens raomuose vadovliuose dar nesusiklost. Mes pakankamai detaliai i-
dstme pagrindinius matematins logikos klausimus, bet jos vaidmen dstant diskreij
matematik matome ne tik supaindinti studijuojanius su paios logikos problemomis ir
metodais. Mums atrodo daug svarbiau remtis matematine logika, kad rasti grietumo ir
formalizavimo lyg, tinkam palyginus naujam matematiniam dalykui dstyti. Vadovlyje
matematikai apibriamos visos nagrinjamos svokos. rodoma nemaai teorem, taiau
gerokai daugiau paliekama rodyti skaitytojui. Tokiu atveju rodymo eiga bna prie tai
aptariama. Kartais be rodymo formuluojami inomi teorijos faktai. Skaitytojas gali juos
rasti kiekvieno skyriaus pabaigoje rekomenduojamoje literatroje.
2 skyrius
Bulio funkcijos
2.1. Bendrosios svokos
2.1.1. Bulio funkcijos apibrimas
Logikos algebros funkcijos, kai j pai bei j argument reikms lygios
0 arba 1, yra vienas i pagrindini diskreiosios matematikos objekt, ypa
toki jos skyri, kaip matematin logika ir matematin kibernetika. Kitaip
ios funkcijos dar vadinamos Bulio
1
funkcijomis, kuris pirmas pradjo taikyti
matematikos principus logikoje.
2.1 apibrimas. Tarkime, kad nepriklausomi kintamieji x
1
, x
2
, . . . , x
n
ir priklausomas kintamasis funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) gyja tik dvi
reikmes, kurias ymsime 0, 1. Tokias funkcijas bei kintamuosius va-
dinsime buliniais arba Bulio kintamaisiais ir bulinmis funkci-
jomis. Taigi Bulio funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) yra atvaizdis {0, 1}
n
{0, 1}.
Bet kuri Bulio funkcij galima apibrti jos teisingumo lentele:
x
1
x
2
. . . x
n
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)
0 0 . . . 0 f(0, 0, . . . , 0)
0 0 . . . 1 f(0, 0, . . . , 1)
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
0 1 . . . 1 f(0, 1, . . . , 1)
1 1 . . . 1 f(1, 1, . . . , 1)
2.1 pastaba. Skirting n kintamj Bulio funkcij yra 2
2
n
.
1
George Boole (1815 1864) angl matematikas ir logikas.
49
50 2 SKYRIUS. BULIO FUNKCIJOS
2.2 apibrimas. Bulio funkcijos f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) kintamasis x
j
(1
j n) vadinamas ktyviuoju, jei visoms kintamj x
1
, . . ., x
j1
,
x
j+1
, . . ., x
n
reikmms
f(. . . , x
j1
, 0, x
j+1
, . . .) = f(. . . , x
j1
, 1, x
j+1
, . . .).
Kintamieji, kurie nra ktyvieji vadinami esminiais.
2.1 pavyzdys. Tarkime, kad trij kintamj x, y, z Bulio funkcija
f(x, y, z) apibrta tokia lentele
x y z f(x, y, z)
0 0 0 0
0 0 1 0
0 1 0 1
0 1 1 1
1 0 0 0
1 0 1 0
1 1 0 1
1 1 1 1
Matome, kad ketvirtasis stulpelis sutampa su antruoju, t. y. funk-
cija f(x, y, z) ireikiama tik vienu kintamuoju y ir todl galima rayti
2
f(x, y, z) = y. Funkcija f(x, y, z) nepriklauso nuo kit dviej kintamj x
ir y ir todl jie yra ktyvieji. Pastebkime, kad t pai funkcij galima
ireikti ir kitomis formulmis, kurias ie kintamieji eina:
f(x, y, z) = y = y & (x x) = y & (y y) x &x.
Taigi ktyvieji kintamieji gali ir neeiti, ir eiti formul, taiau jei funkcija
ireikiama formule, kurioje kintamojo nra jis yra ktyvusis.
2.1.2. Vieno kintamojo Bulio funkcijos
Vieno kintamojo x Bulio funkcij f(x) yra tik keturios:
2
Susitarkime rayti lygybs enkl (=), kai t pai Bulio funkcij reikiame skir-
tingomis formulmis. Taigi raome f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = g(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), kai sutampa i
Bulio funkcij teisingumo lentels, t. y. kai lygyb galioja bet kuriam kintamj rinkiniui
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) {0, 1}
n
.
2.1. BENDROSIOS SVOKOS 51
x f(x) = 0 f(x) = x f(x) = x f(x) = 1
0 0 0 1 1
1 0 1 0 1
Funkcijos f(x) = 0 ir f(x) = 1 yra konstantos ir x iuo atveju ktyvusis
kintamasis. Kitos dvi funkcijos ireikiamos kintamuoju x arba jo neiginiu
x: f(x) = x, f(x) = x ir ioms funkcijoms x yra esminis kintamasis.
Jei formul priklauso nuo vieno kintamojo x, ji ireikia kuri nors vien
i keturi surayt lentelje funkcij. Taigi toki formul visada galima
supaprastinti ir ireikti konstanta 0 arba 1, kintamuoju x arba jo neiginiu
x.
2.2 pavyzdys. Supaprastinkime formul
(x (x x)) x.
Kai x = 0, turime
(0 (0 1)) 0 = (0 1) 0 = 1 0 = 0.
Kai x = 1, turime
((1 (1 0)) 1) = ((1 0) 1) = (0 1) = 1.
Taigi gauname, kad
((x (x x)) x) = x.
2.1.3. Dviej kintamj Bulio funkcijos
Inagrinkime visas dviej kintamj Bulio funkcijas f(x
1
, x
2
). Kadangi
kintamieji gyja tik dvi reikmes 0, 1 ir funkcijos reikmi irgi yra tik dvi,
tai egzistuoja lygiai 16 (r. 2.1 pastab; 49 psl.) skirting dviej kintamj
Bulio funkcij. Suraykime visas jas lentel.
x
1
x
2
f
0
f
1
f
2
f
3
f
4
f
5
f
6
f
7
0 0 0 1 0 1 0 1 0 1
0 1 0 0 1 1 0 0 1 1
1 0 0 0 0 0 1 1 1 1
1 1 0 0 0 0 0 0 0 0
x
1
x
2
f
8
f
9
f
10
f
11
f
12
f
13
f
14
f
15
0 0 0 1 0 1 0 1 0 1
0 1 0 0 1 1 0 0 1 1
1 0 0 0 0 0 1 1 1 1
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
2.1.4. Funkcij reikimas formulmis
Funkcijos f
0
ir f
15
yra konstantos: f
0
= 0, f
15
= 1. Funkcija f
10
= x
2
nepriklauso nuo kintamojo x
1
, o funkcija f
12
= x
1
nuo x
2
. Funkcijos f
0
ir
f
15
neturi esmini kintamj. Funkcij f
10
ir f
12
esminiai kintamieji yra x
2
ir x
1
, o ktyvieji x
1
ir x
2
.
Funkcijos f
3
, f
5
, f
8
, f
9
, f
11
, f
13
, f
14
ireikiamos apibrtomis ?? skyriuje
(?? psl.) loginmis operacijomis:
f
3
f
5
f
8
f
9
f
11
f
13
f
14
x
1
x
2
x
1
&x
2
x
1
x
2
x
1
x
2
x
2
x
1
x
1
x
2
Funkcijos f
1
, f
2
, f
4
, f
6
ir f
7
ireikiamos inom operacij neiginiais:
f
1
f
2
f
4
f
6
f
7
x
1
x
2
x
2
x
1
x
1
x
2
x
1
x
2
x
1
&x
2
?? skyriuje (r. ?? psl.) buvo minta funkcija , kuri vadinama sud-
timi moduliu du. Galima rodyti (pakanka sudaryti teisingumo lentel),
kad
(x
1
x
2
) ((x
1
x
2
)&(x
1
x
2
)).
Taigi
f
6
(x
1
, x
2
) = x
1
x
2
= (x
1
x
2
)&(x
1
x
2
).
Funkcija f
1
yra vadinama Pyrso
3
rodykle ir ymima :
f
1
(x
1
, x
2
) = x
1
x
2
= x
1
x
2
= x
1
&x
2
.
Funkcija f
7
ymima | ir vadinama eferio
4
brkneliu:
f
7
(x
1
, x
2
) = x
1
| x
2
= x
1
&x
2
= x
1
x
2
.
3
Charles Peirce (1839 1914) amerikiei matematikas, losofas ir logikas.
4
Henry Sheer (1883 1964) amerikiei logikas.
2.1. BENDROSIOS SVOKOS 53
2.1 teorema. Bet kuri login formul gali bti urayta, taikant tik
vien login operacij () arba (|).
rodymas. Pakanka sitikinti, kad neigimas ireikiamas taip: x =
(x|x). Tada (x & y) = ((x|y) | (x|y)). Disjunkcij ireikiame, tai-
kydami ias formules ir de Morgano dsn (arba r. formules (D1)
(D3), 29 psl.) Pastebj, kad (x y) = (x&y), gauname rodym
Pyrso rodyklei.
2.1 testas
1 Kuri login operacija () apibrta lentele?
q s q s
0 0 1
0 1 0
1 0 0
1 1 0
1 q&s ; 2 q s ;
3 q s ; 4 q|s ;
5 q s ; 6 q s .
u s u s
0 0 1
0 1 1
1 0 1
1 1 0
1 u s ; 2 u s ;
3 u s ; 4 u&s ;
5 u|s ; 6 u s .
s v s v
0 0 0
0 1 1
1 0 1
1 1 0
1 s v ; 2 s&v ;
3 s|v ; 4 s v ;
5 s v ; 6 s v .
2.2. Dualumo principas
2.2.1. Dualioji funkcija
2.3 apibrimas. Funkcija f
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) vadinama
dualija funkcijai f
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), jei
f
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
).
Pavyzdiui, funkcijos 1 dualioji yra funkcija 0: f(x) = 1 = x x,
f(x) = x (x) = (x) & x = x & x = 0.
Pastebkime, kad
f
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
).
Taigi jei funkcija f
1
yra dualioji funkcijai f
2
, tai ir funkcija f
2
yra dualioji
funkcijai f
1
. Pavyzdiui, kai f
1
(x, y) = x y ir f
2
(x, y) = x&y turime
f
1
(x, y) = x y = x & y = x & y = f
2
(x, y),
f
2
(x, y) = x & y = x y = x y = f
1
(x, y).
Funkcijos f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) dualij funkcij f(x
1
, . . . , x
n
) ymsime
f
(x
1
, . . . , x
n
). Tada f
1
(x, y) = f
2
(x, y) ir f
2
(x, y) = f
1
(x, y). Arba bend-
ruoju pavidalu:
f
= (f
= f.
2.2.2. Dualumo principas
Tarkime, kad funkcijos F = F(f
1
, f
2
, . . . , f
m
) dualioji yra F
(f
1
, f
2
, . . . , f
m
)
ir f
i
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), i = 1, 2, . . . , myra dualiosios funkcij f
i
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
).
Tada galioja dualumo principas: sudtins funkcijos
G(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = F(f
1
(x
1
, . . . , x
n
), . . . , f
n
(x
1
, . . . , x
n
))
dualioji funkcija yra
F
(f
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), f
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), . . . , f
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)).
2.2. DUALUMO PRINCIPAS 55
2.3 pavyzdys. Funcijos F(u, v) = u v dualioji yra
F
(u, v) = u v = u & v.
Funkci u(x) = x ir v(y) = y dualiosios funkcijos yra:
u
(x) = x = x, v
(y) = y = y.
Taigi funkcijos F(x, y) = F(u(x), v(y)) dualioji yra
F
(x, y) = F
(u
(x), v
(y)) = x & y.
Dualiosios funkcijos f
(x
1
, . . . , x
n
) teisingumo lentel, gauname i funk-
cijos f(x
1
, . . . , x
n
) teisingumo lentels, keisdami visus 0 ir 1 vietomis.
2.4 pavyzdys. Raskime pateiktos lentelje funkcijos f(x
1
, x
2
, x
3
)
dualij funkcij f
(x
1
, x
2
, x
3
).
x
1
x
2
x
3
f(x
1
, x
2
, x
3
) x
1
x
2
x
3
f(x
1
, x
2
, x
3
)
0 0 0 0 1 1 1 f(0, 0, 0) = 1
0 0 1 0 1 1 0 f(0, 0, 1) = 1
0 1 0 0 1 0 1 f(0, 1, 0) = 1
0 1 1 1 1 0 0 f(0, 1, 1) = 0
1 0 0 0 0 1 1 f(1, 0, 0) = 1
1 0 1 1 0 1 0 f(1, 0, 1) = 0
1 1 0 1 0 0 1 f(1, 1, 0) = 0
1 1 1 1 0 0 0 f(1, 1, 1) = 0
Taigi raydami Bulio kintamj rinkinius prastinse vietose, gau-
name
x
1
x
2
x
3
f
(x
1
, x
2
, x
3
)
0 0 0 f(1, 1, 1) 0
0 0 1 f(1, 1, 0) 0
0 1 0 f(1, 0, 1) 0
0 1 1 f(1, 0, 0) 1
1 0 0 f(0, 1, 1) 0
1 0 1 f(0, 1, 0) 1
1 1 0 f(0, 0, 1) 1
1 1 1 f(0, 0, 0) 1
2.4 apibrimas. Funkcija f(x
1
, . . . , x
n
) vadinama savidualija, kai
f
(x
1
, . . . , x
n
) = f(x
1
, . . . , x
n
).
Pavyzdiui, funkcija f(x, y, z) = x&y x&z y&z yra savidualioji. I-
nagrintame 2.4 pavyzdyje pateikta jos teisingumo lentel.
Dualiosios funkcijos konstravimo algoritmas
Tarkime, kad funkcija f(x
1
, . . . , x
n
) ireikta formule, kurioje yra kintamieji
bei j neigimai ir keturios operacijos: 0, 1, &, . Tada dualioji funkcija
f
(x
1
, . . . , x
n
) ireikama formule, kuri gauname pakeitus
0 1;
1 0;
& ;
&;
neigimo operacija nekeiiama.
2.5 pavyzdys. Taikome aprayt dualiosios funkcijos radimo algorit-
m funkcijai
f(x
1
, x
2
) = x
1
& x
2
x
1
& x
2
Keiiame
(x
1
[& ] x
2
) [ &] (x
1
[& ] x
2
).
Taigi
f
(x
1
, x
2
) = (x
1
x
2
) & (x
1
x
2
).
2.6 pavyzdys. Parodykime dar kart, kad (jau nagrinta) funkcija
f(x, y, z) = x&y x&z y&z
yra savidualioji. Turime
f
(x, y, z) = ((x&y) (x&z) (y&z))
= (x y) & (y z) & (y z) =
(x&x x&z y&x y&z) & (y z) =
2.2. DUALUMO PRINCIPAS 57
x&x&y x&z&y y&x&y y&z&y x&x&z x&z&z y&x&z y&z&z =
x&y x&z&y y&x y&z x&z x&z y&x&z y&z =
x&y x&z x&y x&y&z y&z =
x&y x&z y&z x&y&z =
x&y x&z y&z&(1 x) =
x&y x&z y&z&1 = x&y x&z y&z = f(x, y, z).
2.2 pastaba. Susitarkime, kad konjunkcijos operacijos enkl (&)
5
galima praleisti (kaip tak daugybos operacij algebroje):
xy xz yz = x&y x&z y&z.
2.2 testas
5
ampersand (angl.)
1 Funkcija f(q, y) yra savidualioji tada ir tik tada, kai
1 1 f(0, 0) = f(1, 1) & f(0, 1) = 1 f(1, 0) ;
2 f(0, 0) = f(1, 1) & f(0, 1) = 1 f(1, 0) ;
3 1 f(0, 0) = f(1, 1) f(0, 1) = f(1, 0) 1 ;
4 f(0, 0) = 1 f(1, 1) f(0, 1) = 1 f(1, 0) ;
5 f(1, 1) = f(1, 0) & f(0, 0) = f(0, 1) .
2
Funkcija
p(t, s, z)
apibrta
lentele
t s z p
0 0 0 1
0 0 1 0
0 1 0 1
0 1 1 1
1 0 0 1
1 0 1 0
1 1 0 0
1 1 1 0
Tada
p
(t, s, z) =
1
p
1
0
1
1
1
0
0
0
; 2
p
1
0
1
1
0
0
1
0
; 3
p
1
0
1
1
0
1
0
0
; 4
p
1
1
1
0
0
0
1
0
.
3
(A) p(t, s, z) = (p(t, s, z))
; (B) p(t, s, z) = ((p(t, s, z))
.
1 abu teiginiai; 2 (B) ; 3 (A) ; 4 n vienas.
2.3. NORMALIOSIOS FORMOS 59
2.3. Normaliosios formos
2.3.1. Disjunkcins ir konjunkcins formos
Paymkime
x
=
_
x, = 0
x, = 1.
T. y. x
x
= 1 ir kai x = y : x
y
= 0.
Pastebkime dar, kad x
= x
= x
.
2.5 apibrimas. Formul x
1
1
&x
2
2
&. . . &x
n
n
vadinama
elementarija konjunkcija.
ia = (
1
,
2
, . . . ,
n
) yra nuli ir vienet rinkinys, o kai kurie
kintamieji x
j
gali ir kartotis.
Kaip jau susitarme (2.2 pastaba 57 psl.), kartais gali bti praleistas
disjunkcijos enklas (&). Taigi ie reikiniai yra elementariosios konjunkcijos
x
1
&x
2
&x
3
, x
1
x
2
x
3
x
1
x
2
, x
2
&x
4
, x
3
x
1
x
2
.
Formuls
x
1
&x
2
&x
3
, x
1
x
1
, x
3
x
3
&x
2
&x
1
nra elementariosios konjunkcijos.
2.6 apibrimas. Elementarij konjunkcij disjunkcija vadinama
disjunkcine normalija forma.
Pavyzdiui, ios formuls yra disjunkcins normaliosios formos:
x
1
&x
2
x
3
&x
4
&x
5
, x
1
x
3
x
4
x
2
x
3
.
Formuls
x
1
&1&x
4
0, x
1
x
9
x
2
x
4
nra disjunkcins normaliosios formos.
Tarkime, kad Bulio funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) ireikta disjunkcine nor-
malija forma. Funkcija f tapaiai lygi nuliui (yra prietara) tada ir tik
tada, kai kiekviena elementarioji konjunkcija turi kur nors kintamj x
j
ir
jo neigin x
j
.
2.7 apibrimas. Elementarioji konjunkcija vadinama taisykling-
ja, kai kiekvienas kintamasis x
j
j
eina j ne daugiau, kaip vien kart
(t. y. skaiiuojant ir neiginius).
Taigi ios formuls taisyklingosios elementariosios konjunkcijos
x
1
&x
2
&x
3
, x
5
&x
3
&x
4
.
ios elementariosios konjunkcijos nra taisyklingosios
x
2
&x
2
&x
3
, x
4
&x
3
&x
3
.
2.8 apibrimas. Formul x
1
1
x
2
2
. . . x
n
n
vadinama elementa-
rija disjunkcija. Elementarij disjunkcij konjunkcija vadinama
konjunkcine normalija forma.
Tarkime, kad Bulio funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) ireikta konjunkcine nor-
malija forma. Funkcija f tapaiai lygi vienam (yra tautologija) tada ir tik
tada, kai kiekviena elementarioji konjunkcija turi kur nors kintamj x
j
ir
jo neigin x
j
.
Pavyzdiui, ios formuls yra taisyklingosios elementariosios disjunkcins
formos
x
1
x
2
x
4
, x
2
x
5
x
4
x
7
.
2.3.2. Tobuloji disjunkcin normalioji forma
2.9 apibrimas. Taisyklingoji elementarioji konjunkcija (disjunk-
cija) vadinama pilnja kintamj x
1
, x
2
, . . ., x
n
atvilgiu, jei kiek-
vienas kintamasis x
j
j
eina j lygiai vien kart (t. y. eina arba
kintamasis x
j
arba jo neiginys x
j
).
2.10 apibrimas. Disjunkcin (konjunkcin) normalioji forma vadi-
nama tobulja, kai visos j sudaranios elementariosios konjunkcijos
(disjunkcijos) yra pilnosios (kintamj x
1
, x
2
, . . ., x
n
atvilgiu) ir nra
vienod elementarij konjunkcij (disjunkcij).
2.7 pavyzdys. i disjunkcin forma yra tobuloji
x
1
&x
2
&x
3
x
1
&x
2
&x
3
x
1
&x
2
&x
3
.
Bulio funkcij galima taip iskleisti jos kintamaisiais:
f(x
1
, x
2
) = x
1
&f(1, x
2
) x
1
&f(0, x
2
).
Taikant i formul dar kart, gaunama fukcijos f(x
1
, x
2
) tobuloji normalioji
disjunkcin forma:
f(x
1
, x
2
) = x
1
&x
2
&f(1, 1)x
1
&x
2
&f(1, 0)x
1
&x
2
&f(0, 1)x
1
&x
2
&f(0, 0).
Pastebj, kad 0&x = 0, paliksime tik tuos narius, kur f( ) = 1.
Suformuluokime Bulio funkcijos tobulosios normaliosios disjunkcins for-
mos konstravimo algoritm (taisykl).
1) Teisingumo lentelje pasirenkame tas eilutes (kintamj x
1
, x
2
, . . ., x
n
realizacijas
1
,
2
, . . .,
n
), kur funkcijos reikm lygi 1.
2) Raome disjunkcinje formoje tiek taisyklingj elementarij konjunk-
cij x
1
1
&x
2
2
&. . . &x
n
n
, kiek teisingumo lentelje yra vienet.
3) Neigimus raome su tais kintamaisiais x
j
, kur
j
= 0. Pavyzdiui,
(x
0
1
&x
0
2
&x
1
3
&x
1
4
) = (x
1
&x
2
&x
3
&x
4
).
2.8 pavyzdys. Uraykime funkcijos, apibrtos jos teisingumo reik-
mi lentele, disjunkcin normalij form.
x
1
x
2
x
3
f(x
1
, x
2
, x
3
)
0 0 0 0
0 0 1 1
0 1 0 0
0 1 1 0
1 0 0 1
1 0 1 1
1 1 0 0
1 1 1 0
Matome, kad nelygios nuliui tik trys funkcijos reikms: f(0, 0, 1),
f(1, 0, 0) ir f(1, 0, 1). Todl funkcijos disjunkcin normalioji forma yra tokia:
f(x
1
, x
2
, x
3
) = x
1
x
2
x
3
x
1
x
2
x
3
x
1
x
2
x
3
.
Kiekviena (iskyrus const = 0) Bulio funkcija uraoma disjunkcine nor-
malija forma:
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
f(
1
,
2
,...,n)=1
x
1
1
x
2
2
x
n
n
.
Dar kart atkreipkime dmes, kad formulje yra visi kintamieji x
1
, x
2
, . . . , x
n
.
i disjunkcin forma yra vadinama tobulja.
Taikydami ekvivaleniuosius loginius pertvarkius
x xy = x(x y) = x,
xy xy = x,
x xy = x y,
bet kuri disjunkcin normalij form, galima suvesti tobulj.
2.9 pavyzdys. Pertvarkome reikin:
xy x z = xyz xyz xyz x y z.
2.3.3. Tobuloji konjunkcin normalioji forma
Panaiai disjunkcinei normalijai formai Bulio funkcija ireikiama to-
bulja konjunkcine
6
normalija forma:
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
f(
1
,
2
,...,
n
)=0
_
x
1
1
x
2
2
x
n
n
_
.
rodykime, kad kiekvien Bulio funkcij f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) (iskyrus const =
1) galima ireikti tobulja konjunkcine normalija forma. Uraome dua-
liosios funkcijos f
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) disjunkcin tobulj normalin form:
(
1
,
2
,...,n)=1
x
1
1
&x
2
2
& &x
n
n
.
Taikome dualiosios funkcijos f
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) apibrim:
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
(
1
,
2
,...,n)=1
x
1
1
&x
2
2
& &x
n
n
Taikome de Morgano formul
7
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
(
1
,
2
,...,n)=1
_
x
1
1
x
2
2
x
n
n
_
=
=
(
1
,
2
,...,n)=1
(x
1
1
x
2
2
x
n
n
)
6
ia konjunkcijos operacija paymta .
7
Pastebkime, kad formul x
1
& x
2
= x1 x
2
nesunkiai apibendrinama n kintamj
atvejui: x
1
&x
2
& &x
n
= x1 x2 xn.
2.1 pav. Pagrindiniai loginiai elementai
Pastebj, kad f
(
1
,
2
, . . . ,
n
) = 1, kai f(
1
,
2
, . . . ,
n
) = 0, gauname
rodom formul.
Suformuluokime Bulio funkcijos tobulosios normaliosios konjunkcins for-
mos konstravimo algoritm (taisykl).
1) Teisingumo lentelje pasirenkame tas eilutes (kintamj x
1
, x
2
, . . ., x
n
realizacijas
1
,
2
, . . .,
n
), kur funkcijos reikm lygi 0.
2) Raome konjunkcinje formoje tiek taisyklingj elementarij disjunk-
cij x
1
1
x
2
2
. . . x
n
n
, kiek teisingumo lentelje yra vienet.
3) Neigimus raome su tais kintamaisiais x
j
, kur
j
= 1. Pavyzdiui,
(x
0
1
x
0
2
x
1
3
x
1
4
) = (x
1
x
2
x
3
x
4
).
Taigi (61 psl.) lentelje apibrtos funkcijos f(x
1
, x
2
, x
3
) tobuloji kon-
junkcin normalioji forma yra
(x
1
x
2
x
3
)&(x
1
x
2
x
3
)&(x
1
x
2
x
3
)&(x
1
x
2
x
3
)&(x
1
x
2
x
3
).
2.3.4. Logins schemos
Parodykime vien Bulio funkcij taikymo elektronikoje srit logines sche-
mas, kai operuojama tik dviem signal lygiais 0 ir 1. Logines funkcijas
vykdo loginiai elementai, kuri schemas sudaro jungikliai (raktai), valdomi
schemos loginiais kintamaisiais. Pagrinrindiniai loginiai elementai parodyti
2.1 pav. (63 psl.)
Trij pagrindini element schema parodyta 2.2 pav. Pastebkime, kad
i schema realizuoja Bulio funkcij
f(x, y, z) = x & y z,
kuria galima perrayti tobulja disjunkcine normalija forma:
f(x, y, z) = x&y z = x&y(z z) (x x)&(y y)&z =
2.2 pav. Trij logini element schema
2.3 pav. Dviej kintamj funkcijos Karno diagrama
x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z =
x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z.
Realizuoti toki funkcij loginiais elementais sunkiau. Todl pirma reikia
minimizuoti disjunkcin form, t. y. taikant formules
F F = 1, 1&F = F, 0 F = F
sumainti elementarij konjunkcij skaii ir j ilgius
8
2.3.5. Karno diagramos
Disjunkcini form minimizavimui patogus kitas Bulio funkcijos reikimo
bdas Karno
9
diagrama. Visos disjunkcins formos pilnosios elementario-
sios konjunkcijos suraomos lentel. Dviej kintamj funkcija f(x, y) turi
keturias pilnasias elementarias konjunkcijas
x & y x & y
x & y x & y
Tok elementarij konjunkcij idstym galima parodyti 2.3 pav. (64 psl.)
diagrama. Dabar inagrinsime disjunkcins formos minimizavimo bdus.
Tarkime, kad turime
x & y x & y = x & (y y) = x & 1 = x.
2.4 pav. Kintamojo x Karno diagrama
2.5 pav. Kintamojo y Karno diagrama
atvej galima pavaizduoti diagrama (2.4 pav., 65 psl.) Taigi jei funkcijos
tobuloji normalioji disjunkcin forma turi parodytas 2.4 pav. (65 psl.) Kar-
no diagramoje elementariasias konjunkcijas, vietoje j galima rayti vien
kintamj x.
Panaiai minimizuojame kit dviej elementarij konjunkcij disjunk-
cij.
x & y x & y = (x x) & y = 1 &y = y.
Tai vaizduojame 2.5 pav. (65 psl.) diagrama. Taigi pavaizduot 2.6 pav.
(65 psl.) diagramoje funkcij galima urayti dviem bdais:
f(x, y) = x x & y = y x & y.
Pastebkime, kad ios funkcijos tobuloji konjunkcin forma dar trumpes-
n: f(x, y) = x y.
8
Elementariosios konjunkcijos x
1
j
1
&x
2
j
2
& &x
k
j
k
rangu vadinamas skirting kintam-
j skaiius k. Taigi minimizuojama vis elementarij konjunkcij rang suma.
9
Maurice Karnaugh (1924 ) amerikiei zikas.
2.6 pav. Funkcijos x y Karno diagrama
2.7 pav. Trij kintamj funkcijos Karno diagrama
2.8 pav. Funkcijos f(x, y, z) = x Karno diagrama
Trij kintamj funkcijos Karno diagrama pavaizduota 2.7 pav. (66 psl.)
Paveiksluose 2.8 pav. (66 psl.), 2.9 pav. (66 psl.) ir 2.10 pav. (67 psl.) pa-
rodyta, kaip grupuojamos taisyklingosios elementariosios kojunkcijos, kuri
disjunkcijos atitinkamai lygios x, y ir z. Pavyzdiui:
x&y&z x&y&z x&y&z x&y&z = x&z x&z = x.
2.3 testas
2.9 pav. Funkcijos f(x, y, z) = y Karno diagrama
2.10 pav. Funkcijos f(x, y, z) = z Karno diagrama
Bulio funkcija S(f, q) apibrta formule (f f)&((f q)&(f q)).
1
(A) Funkcija S(f, q) nekeiia nulio.
(B) Funkcija S(f, q) nekeiia vieneto.
1 teiginys (A);
2 n vienas;
3 abu teiginiai;
4 teiginys (B).
2 Login lygtis S(f, q) = 1 sprendin /ius/i .
1 turi keturis; 2 neturi; 3 turi tris;
4 turi du; 5 turi vien.
3 Funkcijos S(f, q) tobuloji disjunkcin normalioji forma yra
1 f&q; 2 f&q f&q f&q;
3 f&q f&q; 4 f&q f&q f&q.
4 Funkcijos S(f, q) tobuloji konjunkcin normalioji forma yra
1 (f q)&(f q);
2 (f q);
3 (f q)&(f q)&(f q);
4 (f q).
Bulio funkcija H(g, p) apibrta formule (g p)&(g p).
5
(A) Funkcija H(g, p) nekeiia nulio.
(B) Funkcija H(g, p) nekeiia vieneto.
1 teiginys (A);
2 abu teiginiai;
3 n vienas;
4 teiginys (B).
6 Login lygtis H(g, p) = 0 sprendin /ius/i .
1 turi tris; 2 turi du; 3 turi vien;
4 turi keturis; 5 neturi.
7 Funkcijos H(g, p) tobuloji disjunkcin normalioji forma yra
1 g&p g&p; 2 g&p g&p g&p;
3 g&p g&p; 4 g&p g&p.
8 Funkcijos H(g, p) tobuloji konjunkcin normalioji forma yra
1 (g p)&(g p);
2 (g p)&(g p);
3 (g p);
4 (g p)&(g p).
Bulio funkcija S(w, u) apibrta formule (w u)&(w u).
9
(A) Funkcija S(w, u) nekeiia nulio.
(B) Funkcija S(w, u) nekeiia vieneto.
1 teiginys (A);
2 abu teiginiai;
3 n vienas;
4 teiginys (B).
10 Login lygtis S(w, u) = 1 sprendin /ius/i .
1 turi keturis; 2 turi tris; 3 turi vien;
4 turi du; 5 neturi.
2.4. PILNOSIOS FUNKCIJ SISTEMOS 69
11 Funkcijos S(w, u) tobuloji disjunkcin normalioji forma yra
1 w&u w&u w&u; 2 w&u;
3 w&u w&u; 4 w&u w&u.
12 Funkcijos S(w, u) tobuloji konjunkcin normalioji forma yra
1 (w u)&(w u)&(w u);
2 (w u);
3 (w u)&(w u);
4 (w u)&(w u).
2.4. Pilnosios funkcij sistemos
2.4.1. Pilnj sistem pavyzdiai
2.11 apibrimas. Bulio funkcij (operacij
10
) sistema {f
1
, f
2
, . . .,
f
s
, . . .} vadinama pilnja, jei bet kuri Bulio funkcij f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)
galima ireikti ios sistemos operacijomis (funkcijomis):
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
j
1
_
f
j
2
_
f
j
3
(
_
f
j
k
(x
i
1
, . . . , x
i
m
)
_

_

_
.
Kitaip sakant, pilnosios funkcij sistemos operecij pakanka ireikti bet
kuri Bulio funkcij. Pateiksime jau inom mums pilnj sistem pavyz-
dius.
2.10 pavyzdys. Vis Bulio funkcij aib yra pilnoji sistema.
2.11 pavyzdys. Funkcij sistema {x
1
, x
1
& x
2
, x
1
x
2
} yra pilnoji.
2.12 pavyzdys. Sistemos {x
1
, x
1
& x
2
} ir {x
1
, x
1
x
2
} yra pilnosios.
2.13 pavyzdys. Sistemos {x
1
x
2
} ir {x
1
|x
2
} yra pilnosios.
2.14 pavyzdys. Sistema {0, 1} nra pilnoji.
2.2 teorema. Tarkime, kad funkcij sistema F = {f
1
, f
2
, . . . , f
s
, . . .}
yra pilnoji ir kiekvien funkcij f
j
galima ireikti kitos sistemos G =
{g
1
, g
2
, . . . , g
n
, . . .} funkcijomis. Tada sistema G irgi yra pilnoji.
10
Bulio funkcijas dar vadiname operacijomis. Pavyzdiui, operacijomis & arba vadi-
name funkcijas f(x, y) = x & y arba g(x, y) = x y.
Pavyzdiui, funkcij sistema {x, x
1
& x
2
} yra pilnoji ir x
1
& x
2
=
x
1
x
2
(de Morgano formul). Todl sistema {x, x
1
x
2
} irgi pilnoji.
2.4.2. Udarosios funkcij klass
2.12 apibrimas. Tarkime, kad F = {f
1
, f
2
, . . . , f
s
, . . .} yra Bulio
funkcij sistema. Vis funkcij, kurias galima ireikti sudarytomis i
funkcij f
1
, f
2
, . . . formulmis, aib vadinama klass F udariniu ir
ymima [F].
Udarymo operacijos savybs
1. F [F];
2. [[F]] = [F];
3. Jei F
1
F
2
, tai [F
1
] [F
2
];
4. [F
1
] [F
2
] [F
1
F
2
].
Paaikinkime pastarj formul tokiu pavyzdiu. Tarkime, kad turime
aritmetini veiksm sistemas F
1
= {+}, F
2
= {}. Tada [F
1
] = {x +
x, x + y, x + y + z, . . .}, [F
2
] = {x x, x y, x y z, . . .}. Tada [F
1
F
2
] =
{x
1
+y
1
+z
1
+ +(x
2
+y
2
+ )
2
+ }, t. y. keli kintamj (taiau ne
vis
11
) polinom aib.
2.13 apibrimas. Funkcij klas F vadinama
udarja, jei [F] = F.
Taigi funkcij sistema F yra pilnoji tada ir tik tada, kai [F] yra vis
Bulio funkcij aib.
2.4.3. Svarbiausios Bulio funkcij udarosios klass
Nekeiianios nulio funkcijos
2.14 apibrimas. Bulio funkcij f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) vadiname nekei-
iania nulio, jei
f(0, 0, . . . , 0) = 0.
Vis toki (nekeiiani nulio) funkcij klas (aib) ymsime T
0
.
11
Negausime, pavyzdiui, polinom x arba 1, kadangi neturime konstant.
Tarkime, kad f
j
T
0
, t. y. f
j
(0, 0, . . . , 0) = 0. Tada bet kuri sudtin
funkcija
F(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
j
1
(f
j
2
(x
i
1
, x
i
2
, ), f
j
3
( ), )
ir nekeiia nulio:
F(0, 0, , 0) = f
j
1
(f
j
2
(0, 0, , 0), f
j
3
(0, 0, , 0), ) = f
j
1
(0, 0, , 0) = 0.
Taigi F T
0
ir todl klas T
0
yra udaroji.
Nekeiianios vieneto funkcijos
2.15 apibrimas. Nekeiiani vieneto Bulio funkcij klas api-
briama taip:
T
1
= {f : f(1, 1, . . . , 1) = 1}.
Pavyzdiui, funkcijos f(x) = x, g(x, y) = x y, h(x, y) = x&y pri-
klauso abiem klasms, o funkcija w(x) = x n vienai.
Akivaizdu, kad [T
1
] = T
1
, t. y. klas yra udaroji.
2.4 testas
1
Kuri funkcija
nekeiia vieneto?
R(y, q) = 0;
P(y, q) = 1;
1 P ;
2 n viena ;
3 R ;
4 abi funkcijos .
2
Kuri funkcija
nekeiia nulio?
H(w, z) = w z;
P(w, z) = 0;
1 H ;
2 abi funkcijos ;
3 n viena ;
4 P .
3
Kuri funkcija
nekeiia vieneto?
Q(u, r) = u;
P(u, r) = u r;
1 abi funkcijos ;
2 Q ;
3 n viena ;
4 P .
4
Kuri funkcija
nekeiia nulio?
G(g, s) = g s;
Q(g, s) = g s;
1 Q ;
2 G ;
3 n viena ;
4 abi funkcijos .
Savidualij funkcij klas
2.16 apibrimas. Savidualij funkcij klas paymkime:
T
= {f : f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)}.
iai klasei priklauso, pavyzdiui, funkcijos f(x) = x ir w(x) = x.
Tarkime, kad funkcijos f, f
1
, f
2
, . . ., f
m
T
. Taikydami funkcijai
F(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f (f
1
(x
1
, . . . , x
n
), . . . , f
m
(x
1
, . . . , x
n
))
dualumo princip, gauname, kad
F
= f
(f
1
, . . . , f
m
) = f (f
1
, . . . , f
m
) = F.
Taigi F T
ir [T
] = T
.
2.3 pastaba. Dviej kintamj savidualiajai funkcijai f(x, y) galioja
lygybs:
f(0, 0) = f(1, 1), f(0, 1) = f(1, 0).
Todl savidualiosios funkcijos teisingumo lentelje turi bti du nuliai
ir du vienetai. I ia iplaukia, kad funkcijos &, , , |, nra
savidualiosios. Pastebkime, kad i slyga yra btina, bet nra pa-
kankama. Pavyzdiui, ()
= ir todl funkcijos , irgi nra

savidualiosios.
2.1 pratimas. Uraykite (analogikas 2.3 pastabai) lygybes trij kin-
tamj savidualiajai funkcijai ir suskaiiuokite kiek toki funkcij yra.
2.5 testas
1 Bulio funkcijos g(, ) = dualioji funkcija yra
1 ; 2 |; 3 &; 4 ;
5 ; 6 &; 7 ; 8 .
2
Funkcija g(, )
(A) yra savidualioji;
(B) nekeiia nulio;
(C) nekeiia vieneto.
1 (B) ir (C); 2 visi teiginiai;
3 n vienas; 4 (A);
5 (B); 6 (C);
7 (A) ir (B); 8 (A) ir (C).
3 Bulio funkcijos h(, ) = ( )&( ) dualioji funkcija yra
1 ; 2 &; 3 &; 4 ;
5 ; 6 |; 7 ; 8 .
4
Funkcija h(, )
(A) yra savidualioji;
(B) nekeiia nulio;
(C) nekeiia vieneto.
1 (A) ir (C); 2 (B) ir (C);
3 (C); 4 n vienas;
5 (A); 6 (A) ir (B);
7 visi teiginiai; 8 (B).
Monotonins funkcijos
2.17 apibrimas. Tarkime, kad
= (
1
,
2
, . . . ,
n
), = (
1
,
2
, . . . ,
n
)
yra du Bulio kintamj rinkiniai ir = . Susitarkime rayti
(
1
,
2
, . . . ,
n
) (
1
,
2
, . . . ,
n
),
kai
j

j
(j = 1, 2, . . . , n).
2.15 pavyzdys. Turime
1
=
1
= 0,
2
=
2
= 1,
3
=
3
= 1,
4
=
4
= 1,
5
=
5
= 0,
6
= 0 <
6
= 1,
7
= 0 <
7
= 1. Todl
(0, 1, 1, 1, 0, 0, 0) (0, 1, 1, 1, 0, 1, 1).
2.11 pav. Trij kintamj monotonin funkcija
Pastebkime, kad ne visi Bulio kintamj rinkiniai ir ipildo kuri
nors i slyg arba . Pavyzdiui, (0, 0) (0, 1) (1, 1), taiau
negalima rayti (0, 1) (1, 0) arba (0, 1) (1, 0).
2.18 apibrimas. Apibrkime monotonini funkcij klas
T
= {f : f() f()}.
Taigi vieno kintamojo funkcija f(x) yra monotonin, kai f(0) f(1).
Todl funkcijos 0, 1 ir x yra monotonins, o x nra.
Dviej kintamj funkcija f(x, y) yra monotonin, kai galioja visos (e-
ios) nelygybs:
f(0, 0) f(0, 1) f(1, 1),
f(0, 0) f(1, 0) f(1, 1).
Gauname, kad funkcijos g(x, y) = x y ir h(x, y) = x & y yra monotonins,
o funkcijos x y, x y, x y, x | y, x y nra.
Pavaizduokime grakai (2.11 pav., 74 psl.) nelygybi patikrinimo sche-
m trij kintamj funkcijai.
2.3 teorema.
_
T
= T
.
rodymas. Tarkime, kad kad funkcijos f, f
1
, f
2
, . . ., f
m
T
ir
F(x) = F(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f (f
1
(x
1
, . . . , x
n
), . . . , f
m
(x
1
, . . . , x
n
)) .
Jei
= (
1
,
2
, . . . ,
n
) = (
1
,
2
, . . . ,
n
) ,
tai j = 1, 2, . . . , m: f
j
() f
j
(). Todl
(f
1
(), . . . , f
m
()) (f
1
(), . . . , f
m
())
ir, kadangi funkcija f irgi monotonin, turime
f (f
1
(), . . . , f
m
()) f (f
1
(), . . . , f
m
()) .
Taigi rodme, kad F() F() ir F T
. Arba [T
] = T
.
2.16 pavyzdys. Parodykime, kaip pritaikyti monotonins funkcijos
svok informacijos apie mogaus turt modeliavimui. Tarkime, kad
i tam tikros duomen bazs prieinama informacija ar mogus turi:
automobil (bulinis kintamasis a = 1, kai turi ir a = 0 prieingu atve-
ju);
nekilnuojamj turt (bulinis kintamasis n);
vertybinius popierius (v).
Mes norime sukonstruoti Bulio funkcijas T(a, n, v), kurios leist
atsakyti klausim ar mogus yra turtingas. Kadangi nra informa-
cijos apie mogaus turim vertybi kain, galima operuoti tik trij
Bulio kintamj (a, n, v) reikmmis. Tarkime, kad mums labai svar-
bu ar jis turi automobil ir tokio turjimo pakanka tam, kad pavadinti
mog turtingu, o neturjimo neturtingu. Tada T(0, n, v) = 0 ir
T(1, n, v) = 1. Aiku, kad jei mes pavadinome turtingu mog, turin-
t tik automobil T(1, 0, 0) = 1, tai privalome turtingais laikyti ir tuos,
kurie turi automobil ir dar bent vien i vertybi n, v. Todl turime
pareikalauti T(1, 1, 0) = T(1, 0, 1) = T(1, 1, 1) = 1. Jei mogus neturi
atomobilio (a = 0), tai ios funkcijos T reikms lygios nuliui:
T(0, 0, 0) = (0, 0, 1) = T(0, 1, 0) = T(0, 1, 1) = 0.
Taigi funkcija T(a, n, v) gali bti urayta lentele:
a n v T(a, n, v)
0 0 0 0
0 0 1 0
0 1 0 0
0 1 1 0
1 0 0 1
1 0 1 1
1 1 0 1
1 1 1 1
Taigi matome, kad T(a, n, v) = a yra monotonin funkcija.
Aiku, kad turtingu galima pavadinti ir mog, turint bent k
nors i trij vertybi a, n, v. Tada tursime kit monotonin funkcij
T
1
(a, n, v) = a n v.
Jei norsime laikyti turtingu tik turint visas ias vetybes mog,
gausime T
2
(a, n, v) = a & n & v. i funkcija irgi monotonin.
2.6 testas
1
Kuri funkcija
yra monotonin?
H(s, g) = 0;
Q(s, g) = s;
1 abi funkcijos ;
2 n viena ;
3 H ;
4 Q .
2
Kuri funkcija
yra monotonin?
Q(q, p) = q p;
R(q, p) = q p;
1 n viena ;
2 abi funkcijos ;
3 Q ;
4 R .
3
Kuri funkcija
yra monotonin?
R(g, y) = g y;
Q(g, y) = g&y;
1 abi funkcijos ;
2 n viena ;
3 Q ;
4 R .
Tiesins funkcijos
2.19 apibrimas. Tiesini funkcij klas apibriama taip:
12
:
T
L
= {f : f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = c
0
c
1
&x
1
c
2
&x
2
c
n
&x
n
}.
ia c
j
{0, 1} yra tiesinio darinio koecientai.
Taigi Bulio funkcija vadinama tiesine, kai j galima ireikti tiesiniu da-
riniu.
Funkcijos f(x) = x ir w(x) = x yra tiesins:
f(x) = x = 0 1&x, w(x) = x = x 1 = 1 1&x.
2.17 pavyzdys. Parodysime, kad funkcija g(x, y) = xy nra tiesi-
n. Bandome ireikti funkcij g(x, y) tiesinio darinio su neapibrtais
koecientais c
0
, c
1
, c
2
pavidalu:
g(x, y) = x y = c
0
c
1
&x c
2
&y.
Imdami Bulio kintamj x ir y atskiras reikmes, gauname:
g(0, 0) = 0 0 = 0 = c
0
c
1
&0 c
2
&0 = c
0
,
g(0, 1) = 0 1 = 1 = 0 c
1
&0 c
2
&1 = c
2
,
g(1, 0) = 1 0 = 1 = 0 c
1
&1 1&0 = c
1
.
Taigi visi koecientai rasti: c
0
= 0, c
1
= 1, c
2
= 1 ir turime g(x, y) =
x y. Taiau, g(1, 1) = 1 1 = 1 = 1 1 = 0 ir todl x y = x y.
Parodysime, kad funkcij sistema T
L
yra udaroji: [T
L
] = T
L
. Tarkime,
kad f, f
1
, f
2
, . . ., f
m
T
L
. Tada (konjunkcijos enklo & neraome)
f(f
1
, . . . , f
m
) = c
0
+ c
1
f
1
+ + c
m
f
m
,
f
j
(x
1
, . . . , x
n
) = c
j
0
+ c
j
1
x
1
+ c
j
2
x
2
+ + c
j
n
x
n
, j = 1, 2, . . . , m
ir sudtin funkcij
F(x) = F(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = f (f
1
(x
1
, . . . , x
n
), . . . , f
m
(x
1
, . . . , x
n
))
12
Skliaust neraome, kadangi operacijos & prioritetas yra didesnis, negu operacijos .
galima ireikti taip:
F(x) = c
0
+c
1
_
c
0
+ c
1
0
x
1
+ + c
1
n
x
n
_
+ +c
m
(c
0
+ c
m
0
x
1
+ + c
m
n
x
n
) =
= C
0
+ C
1
x
1
+ C
2
x
2
+ + C
n
x
n
.
ia paymta
c
0
+ c
1
&c
1
0
+ + c
m
&c
m
0
= C
0
,
c
1
&c
1
1
+ + c
m
&c
m
1
= C
1
,

c
1
&c
1
n
+ + c
m
&c
m
n
= C
n
.
Taigi rodme, kad funkcija F(x) yra tiesin ir todl tiesini funkcij klas
udara.
2.20 apibrimas. Polinomu vadinsime funkcij, reikiama formule
P(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
(i
1
,i
2
,...,i
k
), 0kn
c
(i
1
,i
2
,...,i
k
)
x
i
1
&x
i
2
& &x
i
k
, c
( )
{0, 1}.
Maksimalus skaiius k, kai c
(i
1
,i
2
,...,i
k
)
= 1,
vadinamas polinomo laipsniu.
Taigi polinomu vadiname formul, urayt konstantomis 0, 1 ir ope-
racijomis &, .
13
Pavyzdiui, x&y&z x&z y 1 yra treiojo laipsnio
polinomas.
2.4 teorema. Bet kuri Bulio funkcija reikiama (vieninteliu) polino-
mu. rodymui pakanka ireikti funkcij tobulja konjunkcine norma-
lija forma ir pastebti, kad disjunkcij ir neigim galima urayti
taip:
x = x 1, x y = x y x&y.
2.4 pastaba. Tiesin funkcija yra pirmojo arba nulinio laipsnio poli-
nomas. Disjunkcija, kaip jau buvo parodyta (2.17 pavyzdys, 77 psl.),
nra tiesin funkcija. Tai matome ir i pateiktos formuls x y =
x y x & y, kadangi ji yra antrojo laipsnio polinomas ir todl i
funkcija nra tiesin.
13
Konjunkcijos operacijos enklo & galima nerayti, o konstanta 0 reikalinga tik tam,
kad eliminuoti i reikinio nereikalingas elementariasias konjunkcijas.
2.18 pavyzdys. Parodykime, kad implikacija x y nra tiesin
funkcija. Reikiame funkcij polinomu:
x y = x y = x y x&y =
(x 1) y (x 1) & y = x 1 (y y) x&y =
x 1 0 x&y = x 1 x&y.
Taigi implikacija irgi (kaip konjunkcija ir disjunkcija) yra antrojo
laipsnio polinomas.
2.7 testas
1 Bulio funkcija w(, ) = & & & yra ymima
1 ; 2 ; 3 ; 4 ;
5 ; 6 &; 7 |.
2
Funkcija w(, )
(A) yra monotonin;
(B) yra tiesin.
1 n vienas;
2 (B);
3 (A);
4 visi teiginiai.
3 Bulio funkcija w(, ) = ( )&( ) yra ymima
1 ; 2 ; 3 &; 4 ;
5 ; 6 |; 7 .
4
Funkcija w(, )
(A) yra monotonin;
(B) yra tiesin.
1 (B);
2 visi teiginiai;
3 n vienas;
4 (A).
2.4.4. Sistemos pilnumo btinos ir pakankamos slygos
Bet kuri Bulio funkcija ireikiama disjunkcine arba konjunkcine nor-
malija forma. Todl funkcij (raome atitinkanias operecijas) sistema
{, &, } yra pilnoji. Taikant de Morgano dsnius, konjunkcij galima i-
reikti neigimu bei disjunkcija ir atvirkiai. Taigi pilnosios yra ir ios sis-
temos: {, } , {, &}. Prisiminkime, kad mes inome dar tris pilnsias
funkcij sistemas: {, }, {|}, {}. (r. 2.10 2.11 pavyzdius, 69 psl.)
2.1 lema. Tarkime, kad f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) / T
. Tada taikant funkci-

jas x ir x i jos galima gauti nesavidualij vieno kintamojo funkcij,
t. y. konstant.
rodymas. Funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) nra savidualioji. Todl egzis-
tuoja toks rinkinys
1
,
2
, . . .,
n
, kad
f(
1
,
2
, . . . ,
n
) = f(
1
,
2
, . . . ,
n
).
Paymkime funkcijas
j
(x) = x
j
(j = 1, 2, . . . , n) ir apibrkime
vieno kintamojo funkcij
(x) = f(
1
(x),
2
(x), . . . ,
2
(x)).
Pastebj, kad 0
j
=
j
ir 1
j
=
j
, turime
(0) = f(
1
(0),
2
(0), . . . ,
n
(0)) = f(0
1
, 0
2
, . . . , 0
n
) =
f(
1
,
2
, ,
n
) = f(
1
,
2
, ,
n
) =
f(1
1
, 1
2
, . . . , 1
n
) = f(
1
(1),
1
(1), . . . ,
n
(1)) = (1).
Taigi (0) = (1) ir (x) = 0 arba (x) = 1 t. y. konstanta.
1
, x
2
, . . . , x
n
) / T

jas 0 ir 1 i jos galima gauti nemonotonin vieno kintamojo funkcij,
t. y. x.
rodymas. Funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) nra monotonin. Todl egzis-
tuoja tokie du rinkiniai
(
1
, . . . ,
j1
, 0,
j+1
, . . . ,
n
) ir
(
1
, . . . ,
j1
, 1,
j+1
, . . . ,
n
),
kad
f(
1
, . . . ,
j1
, 0,
j+1
, . . . ,
n
) > f(
1
, . . . ,
j1
, 1,
j+1
, . . . ,
n
).
Taigi vieno kintamojo funkcija
(x) = f(
1
, . . . ,
j1
, x,
j+1
, . . . ,
n
)
nra monotonin:
(0) = f(
1
, . . . ,
j1
, 0,
j+1
, . . . ,
n
) > f(
1
, . . . ,
j1
, 1,
j+1
, . . . ,
n
) = (1).
Taigi (0) = 1 ir (1) = 0 arba (x) = x.
1
, x
2
, . . . , x
n
) / T
L
jas 0, 1, x ir x i jos galima gauti funkcij x
1
& x
2
.
rodymas. Bet kuri funkcij galima ireikti polinomu
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
(j
1
,j
2
,...,js)
a
j
1
,j
2
...jn
&x
j
1
&x
j
2
& &x
js
.
Funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) netiesin. Todl ji turi bent vien konjunk-
cij. Dl apibrtumo laikykime, kad tai yra konjunkcija x
1
& x
2
.
Taigi reikin galima pertvarkyti taip:
(j
1
j
2
,...,js)
a
j
1
j
2
...jn
&x
j
1
&x
j
2
& &x
js
= x
1
&x
2
&f
12
(x
3
, . . . , x
n
)
x
1
&f
1
(x
3
, . . . , x
n
) x
2
&f
2
(x
3
, . . . , x
n
) f
0
(x
3
, . . . , x
n
)
ir f
12
(x
3
, . . . , x
n
) 0. Todl egzistuoja toks rinkinys (
3
, . . . ,
n
),
kad
f
12
(
3
, . . . ,
n
) = 1.
Apibrkime funkcij
(x
1
, x
2
) = f(x
1
, x
2
,
3
, . . . ,
n
) = x
1
&x
2
&x
1
&x
2
+ .
Parodykime, kad funkcija
(x
1
, x
2
) = (x
1
, x
2
) & = x
1
&x
2
.
Turime
(x
1
, x
2
)&+ = (x
1
)&(x
2
)&(x
1
)&(x
2
) =
& = x
1
&x
2
(&x
1
&x
1
) (&x
2
&x
2
)
(& & & &) ( ) =
x
1
&x
2
0 0 0 = x
1
&x
2
.
Bendruoju atveju nustatyti funkcij sistemos pilnum leidia Posto
14
teorema.
2.5 teorema. Bulio funkcij sistema F yra pilnoji tada ir tik tada,
kai ji turi bent po vien funkcij, nepriklausani kiekvienai klasei
T
0
, T
1
, T
, T
, T
L
, t. y. galima nurodyti bent vien funkcij kuri nra
nekeiianti nulio, nra nekeiianti vieneto ir t. t.
rodymas. Btinumas. ymsime F T
j
, kai visos sistemos funkcijos
turi atitinkam savyb (nekeiia nulio, vieneto ir t. t.) Pavyzdiui, jei
F neturi n vienos nekeiianios nulio funkcijos, tai F T
0
. Tarkime,
kad F T
j
(j {0, 1, , , L} ir sistema F yra pilnoji. Tada [F] yra
vis Bulio funkcij aib. Bet [F] [T
j
], o [T
j
] nesudaro vis Bulio
funkcij aibs. Taigi gavome prietaravim ir btinumas rodytas.
Pakankamumas. Turime F T
j
(j {0, 1, , , L}). Todl sistemo-
je yra tokios funkcijos f
j
F (j / {0, 1, , , L}), kad
f
0
/ T
0
, f
1
/ T
1
, f
/ T
, f
/ T
, f
L
/ T
L
.
rodykime, kad ios penkios funkcijos leidia ireikti funkcijas x ir
x
1
&x
2
, t. y. ir visas Bulio funkcijas.
1) Konstant 0 ir 1 konstravimas.
Paimkime (x) = f
0
(x, x, . . . , x). Galimi du atvejai: f
0
(1, 1, . . . , 1) =
1 ir f
0
(1, 1, . . . , 1) = 0. Pirmuoju atveju (x) = 1 konstanta. Ant-
rj konstant gauname taip: f
1
(1, 1, . . . , 1) = 0. Antruoju atveju
(x) = x ir funkcijai f
taikome 2.1 lem ir gauname kit konstant.

Taigi antruoju atveju turime abi konstantas ir neigimo operacij.
2) Grtame prie pirmojo atvejo. Turime konstantas 0, 1, taiau dar
neturime neigimo operacijos. Taikome funkcijai f
2.2 lem. Gauna-

me funkcij x.
3) Turime funkcijas 0, 1, x ir taikome funkcijai F
L
2.3 lem. Gauname
funkcij x
1
&x
2
.
Taigi sukonstravome pilnj operacij sistem { =, &} ir galime ireik-
ti bet kuri Bulio funkcij. Pakankamumas rodytas.
2.19 pavyzdys. Parodykime, kad sistema {0, 1, &, } yra pilnoji.
Upildome lentel.
14
Emil Leon Post (1897 1954) amerikiei matematikas ir logikas.
T
0
T
1
T
T
L
0 / /
1 / /
& / /
/ / /
Matome, kad klasei T
0
nepriklauso funkcija 1, klasei T
1
nepriklauso
funkcijos 0 ir , visos sistemos {0, 1, &, } funkcijos nra savidualio-
sios (/ T
), sistemoje yra (bent viena) funkcija () nepriklausanti

klasei T
(funkcija nra monotonin) ir sistemoje yra netiesin

funkcija (& / T
L
). Taigi 2.5 slygos galioja ir todl operacij sistema
{0, 1, &, } yra pilnoji.
2.5 pastaba. I upildytos lentels matome, kad funkcij sistema
15
{1, &, } irgi yra pilnoji, taiau ios operacij sistemos nra pilno-
sios:
{0, &, } visos funkcijos nekeiia nulio ( T
0
);
{0, 1, &} visos funkcijos yra monotonins ( T
);
{0, 1, } visos funkcijos yra tiesins ( T
L
).
2.8 testas
1
Kuri logini operacij sistema yra pilnoji ?
(A) {, 0, 1}; (B) {, }.
1 n viena; 2 (B); 3 abi sistemos; 4 (A).
2
(A) {, 1, }; (B) {, 1}.
1 n viena; 2 (A); 3 abi sistemos; 4 (B).
3
(A) {, }; (B) {, 1, &}.
1 (B); 2 n viena; 3 (A); 4 abi sistemos.
15
Pastebkime, kad iomis operacijomis uraomi polinomai ir sistemos pilnumas iplau-
kia i 2.4 teoremos (78 psl.)
4
(A) {, , }; (B) {, }.
1 (B); 2 abi sistemos; 3 n viena; 4 (A).
5
(A) {, }; (B) {, }.
1 (B); 2 n viena; 3 abi sistemos; 4 (A).
6
(A) {, }; (B) {, }.
1 abi sistemos; 2 (B); 3 (A); 4 n viena.
7
(A) {, &}; (B) {, 0}.
1 (B); 2 abi sistemos; 3 n viena; 4 (A).
8
(A) {, }; (B) {, 1, }.
1 n viena; 2 abi sistemos; 3 (A); 4 (B).
9
(A) {, &}; (B) {, 1}.
1 (A); 2 abi sistemos; 3 n viena; 4 (B).
10
(A) {}; (B) {, }.
1 abi sistemos; 2 (A); 3 (B); 4 n viena.
2.1 Sudarykite funkcijos
L(w, b, v) = ((b w) | v) b
teisingumo lentel, atsakykite klausimus ir atlikite uduotis.
a) Kiek sprendini turi login lygtis L(w, b, v) = 0?
b) Ar funkcija L(w, b, v) yra savidualioji, monotonin, tiesin?
c) Uraykite funkcijos L(w, b, v) tobulj normalij disjunkcin form.
d) Uraykite funkcijos L(w, b, v) tobulj normalij konjunkcin form.
2.2 Kiek sprendini turi login lygtis
L(a, c, z) = ((c a) | z) c = 1?
Ar funkcija L(a, c, z) yra savidualioji, monotonin, tiesin?
Uraykite funkcijos L(a, c, z) tobulj normalij disjunkcin form.
Uraykite funkcijos L(a, c, z) tobulj normalij konjunkcin form.
2.3 Funkcijos (x, y, z), (x, y, z), (x, y, z) apibrtos j teisingumo len-
telmis:
x y z
0 0 0 1 1 1
0 0 1 0 1 1
0 1 0 0 1 1
0 1 1 0 0 1
1 0 0 0 1 1
1 0 1 0 0 1
1 1 0 1 0 0
1 1 1 0 0 1
Sudarykite i funkcij , ir pilnasias operacij sistemas.
telmis:
x y z
0 0 0 0 1 1
0 0 1 1 1 0
0 1 0 0 0 1
0 1 1 1 0 1
1 0 0 1 0 0
1 0 1 0 0 0
1 1 0 1 1 1
1 1 1 0 1 0
telmis:
x y z
0 0 0 0 0 0
0 0 1 0 0 0
0 1 0 1 1 1
0 1 1 1 1 0
1 0 0 0 0 1
1 0 1 0 0 0
1 1 0 0 1 1
1 1 1 1 1 1
Bulio funkcijos buvo pritaikytos simbolins logikos udaviniams sprsti Doro Bulio
darbuose 1847 metais. Vliau jos buvo taikomos ne tik logikoje, bet ir kituose matematikos
skyriuose ir taikymuose. Bulio funkcijos labai patogios toki valdymo sistem modelia-
vimui, kaip kontaktini schem, funkcini element schem, logini tinkl. i taikym
krypt pradjo XX amiaus viduryje K.enonas
16
. Bulio funkcijos taip pat taikomos kai
kuriems sveikaskaisio matematinio programavimo ugaviniams sprsti.
Bulio funkcijoms skiriama nemaai dmesio diskreiosios matematikos vadovliuose
[35], [36]. Paminkime ir specializuotus Bulio funkcij teorijos vadovlius [37], [38].
16
Claude Shannon (1916 2001) amerikiei ininierius ir matematikas
3 skyrius
Aibs
3.1. Aibs ir poaibiai
3.1.1. Aibs svoka
Kantoras supranta aib, kaip bet kur, apibrt ir skiriam vienas
nuo kito ms intuicija, objekt rinkin. is rinkinys suvokiamas, kaip i
objekt, nari, element vieninga visuma. Taigi kalbant apie bet kuri aib
A btina turti galimyb atsakyti klausim, ar elementas a jai priklauso.
Kai a yra aibs A elementas, t. y. priklauso jai, raome
1
a A. Jei y nra
ios aibs elementas (nepriklauso jai) raome y / A arba yA.
Aibi pavyzdiai
A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
};
N = {1, 2, 3, . . .} natralij skaii aib;
P = {2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23, . . .} pirmini skaii aib;
L = {n N : n = 2k, k = 1, 2, . . .} lygini natralij skaii aib;
C = {{1, 2}, {1}, {2}};
D = {N}.
Matome, kad aibs gali bti baigtins, t. y. turti baigtin element
skaii. (Aibs A, C ir D baigtins.) Aibs A = {a
1
, . . . , a
n
} element
skaii n ymime |A| = n. Aib C turi tris elementus (kurie yra aibs
{1, 2}, {1}, {2}): |C| = 3. Aib D turi vien element (|D| = 1), kuris yra
begalin natralij skaii aib N. Skaii aibs P ir L irgi yra begalins.
Aibi teorija gali bti konstruojama vairiais bdais, pavyzdiui, kaip
formalioji aksiomin teorija (r. 1.5.6., 40 p.). ia dstomi intuicionistins
1
enklas yra graikiko odio
yra,
bti pirmosios raids stilizacija.

87
88 3 SKYRIUS. AIBS
aibi teorijos principai. Paios aibs svoka yra pirmin, neapibriama.
Taiau aibi savybms tirti formuluojami ekstensionalumo ir abstrakcijos
principai, kurie padeda paaikinti kai kurias teorijos taisykles.
Intuityvusis ekstensionalumas (apimties principas). Dvi aibs yra
lygios tada ir tik tada, kai jas sudaro tie patys elementai.
I ia iplaukia, kad {a, a} = {a}, nes abiem atvejais urayta ta pati ai-
b, sudaryta i vieno elemento a. Sustarkime, raydami aibes, j element
nekartoti.
Dar i apimpties principo iplaukia tokia lygyb {a, b} = {b, a}, kadangi
svarbu inoti aibs elementus, o nustatyti j eils tvark visai nebtina. Tai
kitas, atskirai nagrinjamas klausimas.
Uraykime dar ir toki nelygyb {{1}, {1, 2}, {2}} = {1, 2}, kadangi
pirmj aib sudaro trys elementai (kurie yra ir aibs) {1}, {1, 2}, {2}, o
antrj aib sudaro du elementai simboliai 1 ir 2. Panaiai gauname, kad
{N} = N.
Inagrint pavyzdi aib L = {2, 4, 6, . . .} galima apibrti ir taip L =
{x : x lyginis skaiius} arba bendruoju atveju {x : P(x)}. ia P(x) tam
tikra x savyb predikatas
2
. Kai vietoje raids x mame konkrei reikm
a, tai P(a) turi bti teisingas teiginys. Pavyzdiui, jei P(x) yra x savyb
dalus i 5, gauname teisingus teiginius P(5), P(10), P(15), . . .. Taigi {x :
P(x)} = {5, 10, 15, 20, . . .}.
Intuityvioji abstrakcija. Bet kuri forma P(x) apibria tam tikr aib
A, taip nurodant jos element a savyb, kad tik su iaias objektais P(a) yra
teisingas teiginys.
Neatsargus abstrakcijos princicipo taikymas gali bti pavojingas. Btent
tai rodo Raselo
3
paradoksas: aibs apibrimas, nurodant tam tikr vis
aibs element savyb, gali bti nekorektikas. Apibrkime aib Y , kurios
elementai yra tokios aibs X, kad aib X nra savo elementas: X / X:
Y = {X : X / X}.
Ar aib Y Y ? Jei Y Y , tai pagal aibs apibrim Y / Y . Jei Y / Y ,
tai Y Y . Gavome login prietaravim.
2
T.y. x priklauso aibei, kai P(x) = t ir P(x) = k, jei x nepriklauso aibei A. Kitaip tai
galima urayti aibs A charakteristins funkcijos A(x) =
1, kai x A
0, kai x / A
pavidalu.
3
Bertrand Arthur William Rassel (1872 1970) angl matematikas, logikas ir loso-
fas.
3.1. AIBS IR POAIBIAI 89
Tam, kad ivengti panai problem, reikia udrausti nagrinti visas
aibes vienu metu. Taigi jokia aib negali bti jos paios elementu.
Patogu vesti universaliosios
4
aibs U svok ir nagrinti tuos jos ele-
mentus x U, kurie turi tam tikr savyb p(x). Taigi aib P apibriama
jos savybe p(x):
P = {x U : p(x) = t}.
Tada vis aibi visus elementus mes isirenkame tarp jau egzistuojani ai-
bs U element. Jei n vienas elementas x U neturi savybs p(x), tai aib
P neturi element. Tokia aib vadinama tuija ir ymima .
Paveiksle pavaizduota universalioji aib U ir aibs A, B, C, D. ios
gros vadinamos Oilerio
5
ir Veno
6
diagramomis.
3.1 pav. Universalioji aib U ir aibs A, B, C, D
3.1.2. Aibs poaibiai
3.1 apibrimas. Aib A vadinama aibs B poaibiu, jei visi aibs
A elementai yra ir aibs B elementai. Raome A B arba B A.
Kai aibs A, B apibriamos j savybmis a(x), b(x), tai savyb a(x)
turi bti
stipresn , t. y. i aibs A element reikalaujama daugiau. Pa-

vyzdiui,
4
Universalioji aib visada priklauso nuo konkretaus udavinio. Pavyzdiui, nagrinjant
natralij skaii savybes, U gali bti racionalieji, realieji arba kompleksiniai skaiiai.
5
Leonhard Euler (1707 1783) veicar matematikas, mechanikas ir zikas.
6
Jonh Venn (1834 1923) angl logikas.
90 3 SKYRIUS. AIBS
a(x)
x yra pirminis skaiius ir x > 2 ,

b(x)
x yra nelyginis skaiius ir x > 2 .

Visi pirminiai skaiiai (didesni u 2) yra nelyginiai, bet atvirktinis teiginys
nra teisingas. Todl sakome, kad savyb b(x) iplaukia i savybs a(x) ir
raome a(x) b(x).
7
Taigi aibi A = {x U : a(x)} ir B = {x U : b(x)} poaibio apibrim
galima urayti reikalvimu a(x) b(x).
Pastebkime, kad
maksimaliais reikalavimais apibriama tuioji ai-

b:
= {x U : a(x) k}
iems reikalavimams neatitinka n vienas elementas. Todl bet kuri kita
slyga b(x) reikalauja i element maiau ir i ia iplaukia, kad bet kuriai
aibei B galioja formul
B
I poaibio apibrimo dar iplaukia, kad
A A
Taigi bet kuri netuioji aib A turi du poabius: ir A. Visi kiti aibs
poaibiai vadinami tikriniais
8
.
Tarkime, kad aib A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} yra baigtin: |A| = n (|| = 0).
Tada aib A turi tokius poaibius:
,
{a
1
}, {a
2
}, . . . , {a
n
},
{a
1
, a
2
}, {a
1
, a
2
}, . . . , {a
n1
, a
n
},

{a
1
, a
2
, . . . , a
n1
}, . . . , {a
2
, a
3
, . . . , a
n
},
A.
Visus iuos poabius galima ukoduoti n nuli ir vienet sekomis. Sunume-
ruokime visus elementus (a
1
, a
2
, . . . , a
n
) ir susitarkime, kad nulis i-ojoje vie-
toje reikia, kad elementas a
i
nepriklauso poaibiui, o vienetas kad priklau-
so. Pavyzdiui, tuioji aib koduojama visais nuliais (0, 0, . . . , 0), aib A
visais vienetais (1, 1, . . . , 1). Poaibis {a
1
, a
2
} koduojamas (1, 1, 0, . . . , 0), o
7
enklu ymima login operacija implikacija (r. ?? p.).
8
Literatroje kartais taikomi ymjimai X Y , Y X. Tokiu atveju ymjimas
X Y reikia, kad X = Y .
3.1. AIBS IR POAIBIAI 91
poaibis {a
2
, a
3
, . . . , a
n
} (0, 1, 1, . . . , 1). Taigi vis aibs A poaibi yra tiek,
kiek skirting skaii uraoma n nuliais ir vienetais dviejetainje sistemoje:
x = 1 + 2 + 2
2
+ 2
3
+ 2
n2
+ 2
n1
= 2
n
. Taigi aibs |A| = n poaibi
skaiius lygus 2
n
.
Pavyzdiui, tuioji aib turi vien (2
0
= 1) poaib (save).
Aib A = {a} turi du poabius (2
1
= 2): ir A.
Aib A = {0, 1, {0, 1}} turi tris elementus: 0 A, 1 A, {0, 1} A
bei atuonis poaibius (2
3
= 8):
, {0}, {1}, {{0, 1}}, {0, 1}, {0, {0, 1}}, {1, {0, 1}}, {0, 1, {0, 1}}.
3.2 pav. Aibs poaibiai
Pavaizduotoms 3.2 paveiksle aibms A, B, C galioja formuls: A B,
B C, A C arba trumpiau A B C.
Aibs A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} vis poaibi aib vadinama buleanu ir y-
mima
2
A
= {, {a
1
}, {a
2
}, . . . , {a
1
, a
2
}, . . . , {a
1
, a
2
, a
3
}, , A}.
Turime baigtins aibs poaibi skaiiaus formul
2
A
= 2
|A|
(3.1)
3.1 testas
1
(A) {u} {u, {p}}
(B) {u} {u, {p}}
1 n vienas;
2 (B);
3 (A);
4 abu teiginiai.
92 3 SKYRIUS. AIBS
2
(A) {x, {q}} {v, {x}, q}
(B) {v, x} {v, {x}, q}
1 abu teiginiai;
2 (B);
3 (A);
4 n vienas.
3
(A) {z, s, q}
(B) {s, } {z, s, q}
1 n vienas;
2 (B);
3 (A);
4 abu teiginiai.
4
(A) {r} {r, {v}}
(B) {v} {r, {v}}
1 (A);
2 abu teiginiai;
3 n vienas;
4 (B).
5
(A) {r, {q}} {r, {q}, w}
(B) {r, w} {r, {q}, w}
1 (A);
2 abu teiginiai;
3 (B);
4 n vienas.
6
(A) z {p, z, w}
(B) {z, w} {p, z, w}
1 (B);
2 n vienas;
3 abu teiginiai;
4 (A).
7
(A) {z} {z, {p}}
(B) {p} {z, {p}}
1 (A);
2 (B);
3 abu teiginiai;
4 n vienas.
3.2. VEIKSMAI SU AIBMIS 93
8
(A) {u, {p}} {u, {v}, p}
(B) {u, p} {u, {v}, p}
1 (B);
2 n vienas;
3 abu teiginiai;
4 (A).
9
(A) {w, z} {w, z, r}
(B) {w, z, r}
1 n vienas;
2 (A);
3 (B);
4 abu teiginiai.
3.2. Veiksmai su aibmis
3.2.1. Operacij su aibmis apibrimai
Tarkime, kad aibs A ir B apibrtos savybmis a(x), b(x):
A = {x U : a(x)}, B = {x U : b(x)}.
Aibi A ir B sjunga vadinama aib, kurios elementai priklauso bent vienai
aibei A arba B, t. y. turi kuri nors vien savyb a(x), b(x) arba abi ias
savybes. Sjung ymime A B.
Aibi A ir B sankirta vadinama aib, kurios elementai priklauso ir aibei
A, ir aibei B, t. y. btinai turi abi savybes a(x) ir b(x). Sankirta ymima
A B.
Pavyzdiai
A = {1, {1}, {1, 2}, 3}, B = {1, {2}, {3, 4}},
A B = {1, {1}, {1, 2}, {2}, 3, {3, 4}},
A B = {1}.
Aibi A ir B skirtumas A\ B aib, sudaryta i t aibs A element,
kurie nra aibs B elementai, t. y. turi savyb a(x) ir neturi savybs b(x).
Pavyzdiai
A = {1, {1}, 2, {2, 3}}, B = {1, {2}, {2, 3}, 4},
A\ B = {{1}, 2},
B \ A = {{2}, 4}.
Pastebkime, kad A\ B = B \ A.
94 3 SKYRIUS. AIBS
3.3 pav. Veiksmai su aibmis
Dar vienos unariosios
9
operacijos rezultatas aibs A papildinys yra
aib A, sudaryta i t (universaliosios aibs U) element, kurie nra aibs
A elementai:
A = U \ A = {x U : x / A}
3.2.2. Veiksm su aibmis reikimas predikatais
Aibs A ir B, apibrtos universaliosios aibs U element savybmis
a(x) ir b(x), ir operacijos su aibmios predikat kalba ireikiamos taip:
1) predikatai a(x) ir b(x) apibrti aibje U;
2) aib A yra predikato a(x) teisingumo aib:
A = a
+
= {x U : a(x) = t};
3) aib B yra predikato b(x) teisingumo aib:
B = b
+
= {x U : b(x) = t};
4) aibi A ir B sjunga ir sankirta apibriamos predikat a(x) ir b(x)
disjunkcija ir konjunkcija:
A B = {x U : a(x) b(x) = t} = (a b)
+
,
A B = {x U : a(x) & b(x) = t} = (a & b)
+
;
9
Unarioji (vienviet) operacija atliekama su vienu operandu ( kintamuoju), o bina-
riosios (dviviets) su dviem. Taigi aibi sjungos, sankirtos ir atimties operacijos yra
binariosios.
5) aibi A ir B papildiniai apibriami predikat a(x) ir b(x) neigimais:
A = {x U : a(x) = t}, B = {x U : b(x) = t};
6) aibi A ir B skirtumai apibriami taip:
A\ B = {x U : a(x) & b(x) = t}, B \ A = {x U : b(x) & a(x) = t}.
Taigi aibi A ir B sjung sudaro tie universaliosios aibs elementai,
kurie turi savyb a(x) arba b(x) (a(x) b(x)). i aibi sankirta sudaryta
i element, turini abi savybes a(x) ir b(x) (a(x) & b(x)). I disjunkci-
jos ir konjunkcijos komutatyvumo ir asociatyvumo savybi iplaukia aibi
sjungos ir sankirtos komutatyvumas ir asociatyvumas:
A B = B A, A B = B A,
(A B) C =
A (B C) , (A B) C =
A (B C) .
Visos aibi teorijos formuls (r. 3.2.3., 96 p.) iplaukia i logikos dsni
(t. y. i operacij , &, , , . rodykime, pavyzdiui, de Morgano
formul:
A B = {x : a(x) & b(x) = t} =
{x : a(x) b(x) = t} =
{x : a(x) = t} {x : b(x) = t} = A B
3.2 testas
1 {z, w} \ {u} =
1 {w}; 2 {z, u};
3 {z, w}; 4 {u};
5 ; 6 {z, w, u};
7 {z}; 8 {w, u}.
2 {y, s} {s} =
1 {z}; 2 {z, s};
3 {z, y, s}; 4 {s};
5 {y, s}; 6 ;
7 {y}; 8 {z, y}.
96 3 SKYRIUS. AIBS
3 {g} {v, z} =
1 {v, g, z}; 2 {g, z};
3 {z}; 4 {g};
5 ; 6 {v, g};
7 {v}; 8 {v, z}.
3.2.3. Operacij su aibmis savybs
1 A B = B A komutatyvumo
2 A B = B A dsniai
3 (A B) C = A (B C) asociatyvumo
4 (A B) C = A (B C) dsniai
5 A (B C) = (A B) (A C) distributyvumo
6 A (B C) = (A B) (A C) dsniai
7 A B = A B de Morgano
8 A B = A B dsniai
9 A A = A idempotentumo
10 A A = A dsniai
11 A = A
12 A U = A U universalioji aib
13 A A = U
14 A A =
15
_
A
_
= A dvigubo neigimo dsnis
rodykime, pavyzdiui, 13 formul. Aib A A sudaryta i element,
kurie priklauso kuriai nors i aibi A, A arba joms abiems (toki nra, r.
14 formul). Aibei A priklauso visi universaliosios aibs U elementai, kurie
nepriklauso aibei A. Bet kuris elementas arba priklauso aibei A, arba jai
nepriklauso. Bet tada jis priklauso aibei A. Todl bet kuris universaliosios
aibs U elementas priklauso aibei A arba aibei A, t. y. priklauso j sjungai
A A. Taigi rodme, kad U A A. Kadangi bet kuri aibi sjunga (ir
visos kitos operacijos) yra universliosios aibs poaibis (AA U), remiantis
ekstensionalumo (apimties) principu, gaunama 13 lygyb.
3.3 testas
1 S = 1 ; 2 S; 3 ; 4 S
2
; 5 {S}.
2 G = 1 ; 2 G; 3 {G}; 4 G
2
; 5 .
3 T T = 1 {T}; 2 ; 3 T
2
; 4 T; 5 .
4 S Z = 1 SZ; 2 SZ; 3 SZ; 4 ; 5 SZ.
5 H V = 1 HV ; 2 HV ; 3 ; 4 HV ; 5 HV .
3.2.4. Aibi Dekarto sandauga
Tarkime, kad turime dvi aibes A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} ir
B = {b
1
, b
2
, . . . , b
m
}. Aib
AB = {(a
i
, b
j
), i = 1, 2, . . . , n, j = 1, 2, . . . , m}
vadinama aibi A ir B Dekarto
10
sandauga. Begalini aibi atveju
A B = {(a, b) : a A, b B}.
Pavyzdiai
1. Tarkime, kad A = {a, b, c}, B = {1, 7, 11, 13}. Visos element poros
sudaro aibi Dekarto sandaugas:
A B = {(a, 1), (a, 7), (a, 11), (a, 13), (b, 1), (b, 7), (b, 11),
(b, 13), (c, 1), (c, 7), (c, 11), (c, 13)};
B A = {(1, a), (7, a), (11, a), (13, a), (1, b), (7, b), (11, b),
(13, b), (1, c), (7, c), (11, c), (13, c)}.
2. Turime dvi reailij skaii tiess atkarpas A = [0, 1] R ir B = [1, 2]
R. Aibs A B = {(x, y) : 0 x 1, 1 y 2} ir B A = {(x, y) :
1 x 2, 0 y 1} yra du skirtingi staiakampiai realij skaii por
ploktumoje R
2
= R R.
10
Ren Descartes (1596 1650) prancz losofas ir matematikas.
98 3 SKYRIUS. AIBS
3. Trij aibi A = {1, 2}, B = {a, b}, C = {, , } Dekarto sandauga:
A B C = {(1, a, ), (1, a, ), (1, a, ), (1, b, ), (1, b, ), (1, b, ),
(2, a, ), (2, a, ), (2, a, ), (2, b, ), (2, b, ), (2, b, )}.
Matome, kad bendruoju atveju A B = B A. Taiau, jei ios aibs
yra baigtins, jos turi tiek pat element: |A B| = |B A| = |A| |B|.
Kai A = B turime A B = B A = A A = A
2
.
Pastebkime, kad aibi Dekarto sandaugai galioja asociatyvumo dsnis:
A(B C) = A {(b, c), b B, c C} =
{(a, (b, c)) : a A, b B, c C} =
{((a, b), c) : a A, b B, c C} =
{(a, b) : a A, b B} C = (A B) C
Todl galima apibrti trij aibi Dekarto sandaug:
A(B C) = (AB) C = (3.2)
{(a, b, c) : a A, b B, c C} =
AB C.
Apibendrinkime veiksm ir apibrkime aibs klimo laipsniu operacij
A
3
= A
2
A = A A
2
, . . ., A
n
= AA
n1
= A
n1
A.
3.3. Aibs galia
3.3.1. Ekvivaleniosios aibs
Tarkime, kad turime dvi aibes A ir B. Jei pagal tam tikr taisykl
f(a) kiekvienam aibs A elementui priskiriamas vienas ir tik vienas aibs
B elementas, tai sakome, kad apibrta funkcija arba atvaizdas ir raome
f : A B. Aib A vadinama funkcijos f(a) apibrimo sritimi. Aibs
B elementas b = f(a) vadinamas elemento a vaizdu, o pats elementas a
vadinamas pirmavaizdiu.
Pastebkime, kad vienas vaizdas gali turti kelis pirmavaizdius: gali
bti a
1
= a
2
, bet f(a
1
) = f(a
2
). Kai is atvejis yra nemanomas, t. y. kai
skirtingi elementai visada turi skirtingus vaizdus, funkcija vadinama injek-
cija.
Vis vaizd aib f(A) = {f(a), a A} B bendruoju atveju nesu-
tampa su visa aibe B. Tuo atveju, kai f(A) = B, funkcija f vadinama
3.3. AIBS GALIA 99
siurjekcija. Kai funkcija yra kartu ir injekcija, ir siurjekcija, ji vadinama
bijekcija.
Bijekcija yra abipus vienareikmis atvaizdis. iuo atveju egzistuoja at-
virktinis atvaizdis f
1
(b), kurio apibrimo sritis yra aib B. Taigi turime
f
1
(B) = A, f
_
f
1
(B)
_
= A, f
1
(f(A)) = B.
Pavyzdiai
1. Funkcija f(x) = x
2
: R R apibrta realij skaii aibje. Funkcija
nra injekcija, kadangi f(x) = f(x). Vis vaizd aib f(R) = [0, +) =
R. Todl funkcija nra siurjekcija.
2. Funkcija f(n) = 2n 1 : N N atvaizduoja natralij skaii aib
N t pai aib. Funkcija yra injekcija, bet nra siurjekcija: f(N) =

N =
{1, 3, 5, . . .} = N.
3. Pakeiskime 2-ojo pavyzdio slyg: f(n) = 2n 1 : N

N,

N =
{1, 3, 5, . . .}. i funkcija yra bijekcija ir turi atvirktin f
1
(k) =
k+1
2
:

N
N. Taigi iuo atveju nagrinjamas teigiam lygini skaii atvaizdis aib
N.
4. Funkcija g(n) = n
2
: N K, K = {1, 4, 9, 16, 25, . . .} atvaizduoja nat-
ralij skaii aib N natralij skaii kvadrat aib K ir yra bijekcija.
Aibje K apibrta atvirktin funkcija g
1
(k) =
k : K N.
3.2 apibrimas. Aibs A ir B vadinamos ekvivaleniosiomis, jei
egzistuoja bijekcija f : A B. ymime A B.
Baigtins aibs A ir B yra ekvivaleniosios tada ir tik tada, kai jos turi
tiek pat element, t. y. slygai A B btina ir pakankama slyga: |A| =
|B|.
Inagrint pavyzdi aibs yra begalins. Todl ekvivalentumui nusta-
tyti reikia nurodyti abipus vienareikm atvaizd vienos aibs kit. Taigi
N

N, N K.
Parodykime, kad R [0, 1]. Funkcija f(x) = tg

2
(2x 1) : [0, 1] R
yra bijekcija. Atvirktin funkcija f
1
(y) =
1
arctg (y) +
1
2
: R [0, 1].
I 3.2 apibrimo iplaukia ekvivalentumo savybs.
1) Jei A = B, tai turime bijekcij f(a) = a ir todl A A (reeksyvumas
11
).
2) Jei A B tai egzistuoja bijekcija f(A) = B. Tada f
1
(B) = A ir B A
(simetrikumas).
11
Reeksyvumo, simetrikumo ir tranzityvumo svokos bus grietai apibrtos sryi
teorijoje (??, ?? p.).
100 3 SKYRIUS. AIBS
3) Jei A B ir B C, tai egzistuoja bijekcijos f(A) = B ir g(B) = C.
Tada sudtin funkcija (kompozicija) f(g(a)) : A C, f(g(A)) = f(B) = C
irgi yra bijekcija. Todl turime A C (tranzityvumas).
Taigi inagrint pavyzdi aibs

N ir K yra ekvivalenios:

N K.
3.3. AIBS GALIA 101
3.4 testas
1
Kuri funkcija yra injekcija R R?
(F
1
) p(u) = 10;
(F
2
) p(u) = 100u
39
+ 63.
1 (F
2
);
2 n viena;
3 (F
1
);
4 abi funkcijos.
2
(F
1
) g(z) = 35;
(F
2
) g(z) = 16z
28
81.
1 (F
1
);
2 n viena;
3 abi funkcijos;
4 (F
2
).
3
(F
1
) f(t) = 63t 22;
(F
2
) f(t) = 98t
37
+ 29.
1 n viena;
2 abi funkcijos;
3 (F
1
);
4 (F
2
).
4 Funkcija f(s) = ln(1 + 19s), s 0
1 yra injekcija, bet nra siurjekcija [0, +) [0, +);
2 yra siurjekcija, bet nra injekcija [0, +) [0, +);
3 yra bijekcija [0, +) [0, +);
4 nra nei siurjekcija, nei injekcija [0, +) [0, +).
5 Funkcija g(v) = cos(75v)
1 yra siurjekcija, bet nra injekcija R [1, 1];
2 yra injekcija, bet nra siurjekcija R [1, 1];
3 yra bijekcija R [1, 1];
4 nra nei siurjekcija, nei injekcija R [1, 1].
3.3.2. Skaiiosios aibs
3.3 apibrimas. Aibs, ekvivalenios natralij skaii aibei N,
102 3 SKYRIUS. AIBS
vadinamos skaiiosiomis.
Jau inome, kad skaiosios yra vis teigiam nelygini skaii bei nat-
ralij skaii kvadrat aibs.
Tarkime, kad A N. Tada egzistuoja bijekcija f(n) : N A ir todl
kiekvienas aibs A elementas a turi numer n: a = f(n). Taigi bet kurios
skaiiosios aibs elementus galima sunumeruoti: A = {a
1
, a
2
, a
3
, . . .}.
3.1 pastaba. Sveikj skaii aib Z = {. . . , 3, 2, 1, 0, 1, 2, 3, . . .}
yra skaiioji. Sunumeruokime sveikuosius skaiius, pavyzdiui, taip
0, 1, 1, 2, 2, 3, 3, . . . .
3.1 teorema. Jei A yra skaiioji aib ir B A, tai B yra skaiioji
arba baigtin aib.
rodymas. Sunumeruokime aibs A elementus: a
1
, a
2
, a
3
, . . . ir isi-
rinksime i j poaibio B elementus a
B
1
, a
B
2
, a
B
3
, . . .. Taigi aibs B
elementus irgi galima sunumeruoti: b
1
= a
B
1
, b
2
= a
B
2
, b
3
= a
B
3
, . . ..
Jei i element be galo daug aib B yra skaiioji. Prieingu atveju
ji baigtin.
3.2 pastaba. Visi begaliniai natralij skaii aibs N poaibiai yra
skaiiosios aibs.
Pavyzdiui, lygini ir pirmini skaii aibs yra skaiiosios.
3.2 teorema. Skaiij aibi skaiioji sjunga yra skaiioji aib.
rodymas. Turime
j=1
A
j
ir aibs A
j
skaiiosios. Sunumeruokime ai-
bi A
j
elementus a
j1
, a
j2
, a
j3
, . . .. Visus sjungos
j=1
A
j
elementus
suraykime begalin lentel, praleisdami pasikartojanius elementus:
antroji eilut a
21
, a
22
, . . . sudaroma i t element a
21
, a
22
, . . ., kuri
nebuvo pirmoje eilutje; treioji eilut a
31
, a
32
, . . . sudaroma i ele-
ment, kuri nebuvo pirmoje ir antroje eilutse ir t. t. Taigi turime
visus skirtingus aibi sjungos elementus
a
11
a
12
a
13
a
14

a
21
a
22
a
23
a
24

a
31
a
32
a
33
a
34

a
41
a
42
a
43
a
44

3.3. AIBS GALIA 103
Teoremos rodymui liko sunumeruoti ios lentels elementus. Tai ga-
lime padaryti, pavyzdiui, taip
1 2 6 7 15 16
3 5 8 14 17
4 9 13 18
10 12 19
11 20

3.3 pastaba. Skaiij aibi A ir B Dekarto sandauga A B yra
skaiioji aib.
rodym gausime sura visas poras (a
1
, b
1
), (a
1
, b
2
), (a
2
, b
1
), . . . len-
tel ir sunumerav visus lentels elementus.
3.3 teorema. Racionalij skaii aib Q yra skaiioji.
rodymas. Bet kur racionalj skaii r uraome taisyklingja trup-
mena r =
m
n
, m Z, n N. Natralj skaii n vadiname ra-
cionaliojo skaiiaus r aukiu. Vis aukio n skaii aib Q
n
yra
skaiioji, kadangi trupmenos r =
m
n
skaitiklis m yra sveikasis skai-
ius, o sveikj skaii aib yra skaiioji. Racionalij skaii aib
Q galima urayti kaip sjung: Q =
n=1
Q
n
. Taigi Q yra skaiij
aibi skaiioji sjunga ir todl yra skaiioji aib.
3.4 teorema. Aib 2
N
nra skaiioji.
rodymas. Bet kur natralij skaii aibs N poaib P galima u-
koduoti begaline nuli ir vienet seka:
p = (a
1
, a
2
, . . . , a
n
, . . .), a
n
=
_
1, n P,
0, n / P.
Tarkime, kad vis poaibi P N aib yra skaiioji. Tada visas sekas
p galima sunumeruoti:
p
(1)
= (a
(1)
1
, a
(1)
2
, . . . , a
(1)
n
, . . .),
p
(2)
= (a
(2)
1
, a
(2)
2
, . . . , a
(2)
n
, . . .),

p
(k)
= (a
(k)
1
, a
(k)
2
, . . . , a
(k)
n
, . . .),

Sukonstruokime dar vien sek s = (s
1
, s
2
, s
3
, . . . , s
k
, . . .), s
1
= 1
a
(1)
1
, s
2
= 1 a
(2)
2
, s
3
= 1 a
(3)
3
, . . ., s
k
= 1 a
(k)
k
, . . .. Taigi s
j
104 3 SKYRIUS. AIBS
irgi yra nuliai ir vienetai, kurie parinkti taip, kad s = p
(1)
, s = p
(2)
,
s = p
(3)
, . . ., s = p
(k)
, . . .. Todl sukonstruota nauja seka, kuri nurodo
dar vien aibs N poaib. Tai prietarauja padarytai prielaidai, kad
aib 2
N
yra skaiioji.
3.3.3. Kontinuumo galios aibs
Begalinms aibms tirti gali bti svarbu nustatyti, kuri begalin aib
turi
daugiauelement. Aibs A element skaii apibdina jos galia, ku-

ri paymkime |A|. Kaip ir anksiau, baigtins aibs A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
}
atveju |A| = n, t. y. galia lygi aibs element skaiiui. Begalini aibi ga-
lioms vertinti taikomi simboliai, kurie vadinami kardinaliniais skaiiais,
o begalins aibs galia danai ymima Card A = |A|.
Susitarkime, kad bet kuri ekvivalenij aibi galios lygios ir paym-
kim natralij skaii aibs N gali |N| =
0
12
.
Kadangi visi begaliniai natralij skaii aibs N poaibiai yra skaiio-
sios aibs, kardinalinis skaiius
0
yra
maiausias. Taigi tarp vis begali-

ni aibi
maiausiosios yra skaiiosios.

Tarkime, kad A ir B yra baigtins aibs. Jei jos neturi bendr element
(AB = ), j sjunga turi element |AB| = |A| +|B|. Apibendrinkime
i fomul begalinms aibms. Tarkime, kad N
L
vis lygini ir N
N
vis
nelygini natralij skaii aibs. Tada N
L
N
N
= N, N
L
N
N
= .
Visos trys ios aibs yra skaiiosios. Todl |N
L
| = |N
R
| = |N| =
0
. Taigi
gauname, kad kardinaliniams skaiiams galioja patingos operacij savybs:
0
+
0
=
0
.
Tarkime, kad A yra skaiioji, o B baigtin aib ir A B = . Tada
A B skaiioji aib, |A B| =
0
, |A| =
0
, |B| = n. Taigi koks bebt
neneigiamas sveikasis skaiius n, turime
0
+ n =
0
.
Apibendrinkime skaiiosioms aibms dar vien teising baigtinms aibms
formul |AB| = |A||B|. Kai A ir B skaiiosios aibs, AB irgi skaiioji.
Todl |A| = |B| = |AB| =
0
ir turime formul
0

0
=
0
.
12
Matematinje literatroje kardinalinius skaiius prasta ymti pirmja senovs heb-
raj kalbos abcls raide (
alef) su indeksais.
3.3. AIBS GALIA 105
Jei viena i aibi yra skaiioji, o kita baigtin netuioji aib, gausime (
n N)
0
n =
0
.
3.5 teorema. Realij skaii atkarpa [0, 1] yra neskaiioji aib.
rodymas. Bet kur ios atkarpos tak (realj skaii) r [0, 1]
galima urayti tokiu pavidalu
r =
r
1
2
+
r
2
2
2
+
r
3
2
3
+
r
4
2
4
+ = (r
1
, r
2
, r
3
, r
4
, . . .).
Skledinio koecientai r
j
{0, 1} gaunami atkarpos [0, 1] dalijimu pu-
siau:
r
1
=
_
0, kai r <
1
2
,
1, kai r
1
2
.
Tarkime, kad r >
1
2
. Tada r
1
= 1 ir nustatome
r
2
=
_
0, kai r <
3
4
,
1, kai r
3
4
.
Tarkime, kad
1
2
< r <
3
4
. Tada r
1
= 1, r
2
= 0 ir gauname, r
3
= 0, jei
r
_
1
2
,
3
8
_
, r
4
nustatomas dalijant pusiau interval
_
1
2
,
3
8
ir t. t. Taigi
visais atvejais gauname baigtin (raome r = (r
1
, r
2
, . . . , r
k
, 0, 0, 0, . . .))
arba begalin nuli ir vienet sek. Tokiomis sekomis mes kodavome
natralij skaii aibs N poaibius ir gavome, kad
2
N
> |N|. Taigi

ir iuo atveju turime |[0, 1]| > |N|. Todl aib [0, 1] yra neskaiioji.
3.4 apibrimas. Aibs, ekvivalenios intervalui [0, 1], vadinamos kon-
tinuumo
13
galios aibmis. ymsime |[0, 1]| = c.
I 3.4 ir 3.5 teorem (103, 105 psl.) rodym gauname, kad
2
N
= 2
|N|
= 2
0
= c >
0
.
Pastebkime, kad R [0, 1]. Todl |R| = c, t. y. realij skaii aibs galia
yra kontinuumas. Galima parodyti, kad aibs R
2
= RR, R
n
= R
n1
R
irgi yra kontinuumo galios. Galioja formuls
c +c = c, c c = c, c + n = c, c n = c.
13
Lotyn kalbos odis continuus reikia nenutrkstamas, tolydus.
106 3 SKYRIUS. AIBS
Diskreioji matematika nagrinja aibes, kuri galia nedidesn u
0
,
t. y. baigtines ir skaiisias aibes. Todl tik trumpai paminsime pagrindi-
nius aibi teorijos rezultatus.
Aibs galia visada maesn u vis jos poaibi aibs gali:
2
A
> |A|.
Pastebkime, kad baigtinei aibei |A| = n turime formul
2
A
= 2
n
> n su
visais n = 0, 1, 2, . . .. Kai A yra skaiioji aib, nelygyb buvo rodyta. Ka-
dangi is teiginys teisingas bet kuriai aibei, turime vis didesns galios aibi
konstravimo algoritm. Pavyzdiui, vis aibs [0, 1] poaibi aibs 2
[0,1]
galia
didesn u c. Todl neegzistuoja didiausias kardinalinis skaiius.
Maiausias kardinalinis skaiius yra
0
, o u j didesnis kontinuumas
c. Paymkime
1
maiausios neskaiiosios aibs gali. G. Kantorius man,
kad aib A, kurios galia
0
< |A| < c neegzistuoja, t. y. kad einantis po
0
kardinalinis skaiius
1
lygus c. Teiginys
1
= 2
0
= c vadinamas konti-
nuumo hipoteze. rodyta, kad is teiginys negali bti nei patvirtintas, nei
paneigtas tradicinmis aibi teorijos priemonmis. Taigi aibi teorijos pag-
rindai gali bti konstruojami vairiais bdais ir iuolaikinis mokslas negali
pagrstai isprsti toki ios teorijos problem, kaip kontinuumo hipotez.
3.5 testas
1
(A) {13 , 15 , 17 , 19 , 21, . . .} N;
(B) [0, 1] R
16
1 abu teiginiai;
2 B;
3 (A);
4 n vienas.
2
(A) {25 , 28 , 31 , 34 , 37, . . .} Z;
(B) [0, 1] Q
60
1 B;
2 n vienas;
3 (A);
4 abu teiginiai.
3
(A) {19 , 21 , 23 , 25 , 27, . . .} [0, 1];
(B) [1, 1] R
94
1 A ;
2 (B);
3 abu teiginiai;
4 n vienas.
3.3. AIBS GALIA 107
4
(A) |{26 , 156 , 936 , 5616 , 33696, . . .}| = |N|;
(B)

2
N
R
64
;
(C)

R
64
=
1
.
1 visi teiginiai; 2 (B) ir (C);
3 n vienas; 4 (A) ir (B);
5 (A) ir (C); 6 (B);
7 (C); 8 (A).
5
(A) |{34 , 68 , 136 , 272 , 544, . . .}| = |R|;
(B)

2
R
R
54
;
(C)
R
54
=
0
.
1 (A); 2 n vienas;
3 (C); 4 (B) ir (C);
5 B; 6 (A) ir (B);
7 (A) ir (C); 8 visi teiginiai.
6
(A) |{3 , 9 , 27 , 81 , 243, . . .}| < |R|;
(B)
2
R
R
40
;
(C)
[1, 1]
40
=
0
.
1 (B) ir (C); 2 (A) ir (C);
3 visi teiginiai; 4 B;
5 (C); 6 (A) ir (B);
7 n vienas; 8 (A).
3.1
Raskite aib X, kai
_
X P = H
X P = C
H P C.
3.2
Raskite aib W, kai
_
W \ C = B
C \ W = F
F C, C B = .
108 3 SKYRIUS. AIBS
3.3
Raskite aib U, kai
_
F U = A
F \ U = D
D F A.
3.4
Aibs B, G U apibrtos predikatais:
B = {x U : (x)}, G = {x U : (x)}.
Ireikite aib F = {x U : (x) (x)}
sjungos, sankirtos ir papildymo operacijomis.
3.5
Kiek poaibi turi aib
{, {}, {{, {, }, {}}, {, }, {}}, {, }, {}, {, }, {, }} ?
3.6
Aibs A poaibis B A vadinamas tikriniu, kai B = & B = A.
Kiek tikrini poaibi turi aib
{, , {{{}, {, , }, {}}, }, {}, {}, , {}} ?
Aibs svoka yra viena i svarbiausi, pagrindini, bazini matematikos svok, su-
darani iuolaikins matematikos pamatus. Aibi teorij, kaip matematikos dal, sukur
G. Kantoras
14
, kuris man i svok intuityviai aikia. domu, kad ios teorijos atsi-
radim paskatino Kantoriaus trigonometrini eilui ir skaii sek tyrimai. Begalini
skaii aibi palyginimas pareikalavo aibs galios svokos, kuriai matuoti buvo sukurti
apibendrintieji arba kardinaliniai skaiiai. Kantoro nuostata nagrinti begalin aib, kaip
objekt, lygiavert baigtiniams (aktualioji begalyb), buvo didel naujov ir sukl kai kuri
matematik pasiprieinim. Taiau apie 1890 Kantoro aibi teorija buvo pripainta ir net
pastebti vliau galimi teorijos prietaravimai nebuvo traktuojami kaip labai pavojingi.
ie prietaravimai ir vadinami paradoksais arba antinomijomis, norint pabrti, kad tai
tokie teorijos defektai, kurie yra nesunkiai paalinami.
Norintiems daugiau paskaityti apie aibi teorij rekomenduojame mokymo priemones
lietuvi kalba: [39], [40], [41], [42], [43], [44], [45].
14
Georg Cantor (1845 1918) vokiei matematikas.
4 skyrius
Sryiai
4.1. Pagrindiniai apibrimai
4.1.1. Sryi pavyzdiai
4.1 apibrimas. Binariuoju sryiu S tarp aibi A ir B element
vadinamas bet kuris j Dekarto sandaugos (r. 97 psl.) AB poaibis:
S A B.
Sryis S tarp aibi A
1
, A
2
, . . ., A
n
element apibriamas taip:
S A
1
A
2
A
n
.
Sryiu aibje A vadinamas bet kuris poaibis
S A
n
= AA A.
Unarusis sryis (n = 1) reikia, kad elementas a S A turi savyb
S. Kai n = 3, sryis vadinamas ternariuoju.
Pavyzdiai
1. Tapatumo (lygybs) sryiu vadinamas toks apibrtas aibje A sryis:
I
A
= {(a, , a) : a A} A
n
.
2. Universaliuoju sryiu vadinama aibi A ir B Dekarto sandauga:
U
AB
= {(a, b) : a A & b B} = AB.
3. Tuiuoju sryiu vadinama tuioji aib A
n
. (Priminsime, kad
tuioji aib yra bet kurios aibs poaibis; r. 90 psl.)
109
110 4 SKYRIUS. SRYIAI
4. Sveikj skaii aibje Z apibrkime sryius
D
1
= {(x, y) : x dalus i y} Z
2
,
M
2
= {(x, y) : x y} Z
2
,
L
3
= {(x, y) : x = 2y} Z
2
.
5. Tarkime, kad K student kod aib, P student pavardi sraas
(aib), V vard sraas, G grupi aib, M gimimo metai. Sryis
R K P V GM sudaro tam tikr duomen baz.
4.2 apibrimas. Binariojo sryio S AB apibrimo sritimi
vadinama aib
D(S) = {x : y (x, y) S} A.
4.3 apibrimas. Sryio S A B reikmi sritimi vadinama
aib
R(S) = {y : x (x, y) S} B.
4.1 pavyzdys. Apibrto aibje A = {1, 2, 3, 4, 5, 6} sryio
S = {(1, 1), (2, 1), (6, 1), (6, 2)} A
2
apibrimo sritis:
D(S) = {1, 2, 6},
reikmi sritis:
R(S) = {1, 2}.
4.1 pastaba. Binarusis sryis S A
2
danai uraomas pavidalu
aSb: a > b, x = y, .
Binarieji sryiai tarp baigtini aibi element gali bti pavaizduoti
grakai. 4.1 paveiksle pavaizduotas sryis R A B: A = {1, 2, 3},
B = {a, b, c, d}, R = {(1, a), (1, b), (1, d), (2, a), (2, c), (3, c)}.
4.2 pavyzdys. Sryio S
1
= {(a
1
, b
1
), (a
1
, b
2
), (a
2
, b
3
)} apibrimo
sritis yra D(S
1
) = {a
1
, a
2
}, o reikmi sritis R(S
1
) = {b
1
, b
2
, b
3
}.
4.3 pavyzdys. Sryio S
2
= {(a, a), (a, b), (a, c), (b, c), (d, c)} apibr-
imo ir reikmi sritys: D(S
2
) = {a, b, d}, R(S
2
) = {a, b, c}.
4.1. PAGRINDINIAI APIBRIMAI 111
4.1 pav. Binariojo sryio diagrama
4.4 apibrimas. Matrica M
S
= m
ij
nm
, kurios elementai api-
brti taip
m
ij
=
_
1, kai (a
i
, b
j
) S,
0, kai (a
i
, b
j
) / S
vadinama binariojo sryio S A B matrica
1
. ia n = |A|, m = |B|.
Sryi S
1
(4.2 pav.) ir S
2
(4.3 pav.) matricos
M
S
1
=
_
_
1 1 0
0 0 1
0 0 0
_
_
, M
S
2
=
_
_
_
_
1 1 1 0
0 0 1 0
0 0 0 0
0 0 1 0
_
_
_
_
.
4.1 paveiksle pavaizduoto sryio S matrica yra:
_
_
1 1 0 1
1 0 1 0
0 0 1 0
_
_
.
Sryio tarp tos paios baigtins aibs element (S A
2
, |A| = n)
matrica M
S
yra kvadratin. Tok sry galim pavaizduoti grakai kito,
palyginus su 4.1 paveikslu, pavidalo diagrama. Aibs A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
}
elementai vaizduojami diagramoje takais tik vien kart. Takai a
i
ir a
j
su-
jungiami lankais (nurodomos lank kryptys), kai (a
i
, a
j
) S. Jei sryiui S
priklauso elementas (a
k
, a
k
) takas diagramoje sujungiamas su savimi kilpa.
1
i matrica kartais vadinama charakteristine. Pastebkime, kad matrica priklauso
nuo aibi A ir B element numeracijos.
4.2 pav. Binariojo sryio grafas
Tokio pavidalo diagramos vadinamos grafais. Diagramos takai vadinami
grafo virnmis.
4.2 paveiksle pavaizduotas sryio
S = {(a, a), (a, b), (b, c), (c, d), (d, c)} {a, b, c, d}
2
grafas. Jo matrica M
S
=
_
_
_
_
1 1 0 0
0 0 1 0
0 0 0 1
0 0 1 0
_
_
_
_
. Pastebkime, kad matric turi
tiek vienet, kiek sryis element (t. y. |S|; o grafas turi tiek lank ir
kilp).
Tuiojo sryio aibje A = {1, 2, 3, 4} grafas pavaizduotas 4.3 a)
paveiksle. Jo matrica yra nulin:
_
_
_
_
_
_
0 0 0 0 0
0 0 0 0 0
0 0 0 0 0
0 0 0 0 0
0 0 0 0 0
_
_
_
_
_
_
.
Universalusis sryis U
A
= A
2
(4.3 b) pav.) turi matric i vis vienet:
_
_
_
_
_
_
1 1 1 1 1
1 1 1 1 1
1 1 1 1 1
1 1 1 1 1
1 1 1 1 1
_
_
_
_
_
_
.
a) b)
4.3 pav. Tuiojo a) ir universaliojo b) sryio grafas
Pastebkime, kad vienetine vadinama matrica, kurios pagrindins stri-
ains (diagonals) elementai yra vienetai, o kiti nuliai. Vienetin matric
I
n
=
_
_
_
_
_
_
1 0 0 . . . 0
0 1 0 . . . 0
0 0 1 . . . 0
. . . . . . . . . . . . . . .
0 0 0 . . . 1
_
_
_
_
_
_
turi tapatumo sryis
I
A
= {(a
1
, a
1
), a
2
, a
2
), a
3
, a
3
), . . . , a
n
, a
n
)} A
2
, kai A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
}.
Tokio saryio grafo visos virns turi kilpas ir grafas neturi lank.
4.1 testas
1
Nurodykite pavaizduoto
paveiksle
sryio matric
1
0
B
B
@
0 1 1 0
1 0 1 0
0 0 0 0
1 1 0 1
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
0 1 1 0
1 0 1 0
0 0 0 0
0 1 0 1
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
0 1 1 0
1 0 1 0
0 0 0 0
1 1 0 0
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
0 1 1 0
1 1 1 0
0 0 0 0
0 1 0 1
1
C
C
A
.
2
paveiksle
sryio matric
1
0
B
B
@
0 0 1 1
0 1 0 1
1 0 0 0
0 1 1 1
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
0 0 1 1
0 1 0 1
1 0 0 0
0 0 1 1
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
0 0 0 1
0 1 0 1
1 0 0 0
0 1 0 1
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
0 0 0 1
0 1 0 1
1 0 0 0
0 1 1 1
1
C
C
A
.
3
paveiksle
sryio matric
1
0
B
B
@
1 1 1 0
0 1 0 1
0 0 0 0
1 1 1 0
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
1 0 1 0
0 1 0 1
0 0 0 0
1 1 1 0
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
0 0 1 0
0 1 0 1
0 0 0 0
1 1 1 0
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
0 0 1 0
0 1 0 1
0 0 0 1
1 1 1 0
1
C
C
A
.
4.1.2. Binarij sryi savybs
Nagrinsime sryius tarp tos paios aibs A element: S A
2
= AA.
4.5 apibrimas. Sryis S aibje A vadinamas reeksyviuoju, jei
a A (a, a) S.
I apibrimo matome, kad visos reeksyviojo sryio grafo virns turi
kilpas, o tokio sryio matricos striainje turi bti visi vienetai. Akivaizdu,
kad tapatumo (lygybs) sryis I
A
A
2
yra reeksyvusis. Pastebkime,
kad I
A
yra minimalusis
2
reeksyvusis sryis, t. y. bet kuris jo tikrinis
poaibis (r. 90 psl.) T I
A
jau nebebus reeksyviuoju. Kitaip tariant,
reeksyviojo sryio grafas privalo turti visas kilpas, taiau gali turti
ir lank. Reeksyviojo sryio matricos striainje yra tik vienetai, o
kiti elementai gali bti ir nuliai, ir vienetai. Pavyzdiui, universalusis sryis
U
A
= A
2
yra reeksyvusis. Taigi galioja tokios btinos ir pakankamos
sryio reeksyvumo slygos.
4.1 teorema. Sryis S A
2
yra reeksyvusis tada ir tik tada, kai
I
A
S.
Pavyzdiui, sryis S
1
= {(1, 1), (1, 2), (2, 2), (2, 3), (3, 3)} A A, A =
{1, 2, 3} yra reeksyvusis, o sryis S
2
= {(1, 1), (1, 2), (2, 2), (2, 3), (3, 2)}
nra. I tikrj, I
A
= {(1, 1), (2, 2), (3, 3)} S
1
ir I
A
S
2
.
4.6 apibrimas. Sryis S A
2
vadinamas antireeksyviuoju,
jei
a A (a, a) / S.
Tuiasis sryis yra antireeksyvusis, taiau jis nra maksimalusis
3
anti-
reeksyvusis sryis. Sryis yra U
A
\ I
A
yra maksimalusis antireeksyvusis
sryis.
Antireeksyviojo sryio grafas negali turti kilp, o jo matricos stri-
ain vienet. Taigi antireeksyvusis sryis neturi bendr element su
tapatumo sryiu.
2
yra antireeksyvusis tada ir tik tada,
kai
S I
A
= .
Pavyzdiui, sryis S
3
= {(1, 2), (2, 3)} A
2
, A = {1, 2, 3} yra antireeksy-
vusis, o sryis S
4
= {(1, 2), (2, 3), (3, 3)} A
2
nra: S
4
I
A
= {(3, 3)} =
. Atkreipkime dmes, kad jis nra ir reeksyvusis. Taigi srysis nebti-
nai yra arba reeksyvusis, arba antireeksyvusis. Taiau, jis negali bti ir
reeksyvusis, ir antireeksyvusis.
2
Sakome, kad aib M yra minimalioji kurios nors savybs atvilgiu, jei paalinus i M
bet kur vien jos element (a M), aib M
= M \ {a} jau nebeturs ios savybs.

3
Aib M U vadinama maksimalija kurios nors savybs atvilgiu, jei papildius j
bet kuriuo elementu (a U\M = M), aib

M = M{a} jau nebeturs tos savybs. ia
U yra universalioji aib, kuri visada priklauso nuo udavinio (r. 89 psl.). Ms atveju
tai yra universalusis sryis UA = A
2
= AA.
4.7 apibrimas. Sryis S vadinamas simetriniu, jei (a, b A)
(a, b) S (b, a) S.
Prisiminkime logins operacijos implikacija () apibrim (11 psl.) Ji
gyja klaiding reikm tik tuo atveju, kai implikacijos prielaida (a, b) S
yra teisinga, o implikacijos ivada (b, a) S klaidinga. Tai reikia, kad
sryis S turi element (a, b), taiau neturi elemento (b, a). Taigi visais
kitais atvejais sryis bus simetrinis. Todl, jei simetrinio sryio grafas
turi lank (a, b), tai jis turi ir lank (b, a). Taiau simetrinis grafas gali ir
neturti nei lanko (a, b), nei (b, a). I ia iplaukia, tuiasis sryis yra
minimalusis simetrinis sryis, o universalusis sryis U
A
maksimalusis
simetrinis sryis.
4.8 apibrimas. Sryis S
1
= {(a, b) : (b, a) S} vadinamas
atvirktiniu sryiui S A
2
(t. y. a S
1
b bSa).
Taigi atvirktin sry S
1
A
2
gauname keisdami jo grafo lank kryptis,
o atvirktinio sryio matric transponuodami
4
sryio S matric M
S
:
M
S
1
= (M
S
)
T
Pastebj, kad
_
M
S
1
T
_
T
= M
S
, gauname atvirktinio sryio svyb
_
S
1
_
1
= S.
Pateiksime gerai inom realij skaii Dekarto sandaugoje R
2
apibrt
sryi < R
2
(paprastai raome x < y, x = y vietoje (x, y) <, (x, y) =)
, = atvirktini sryi pavyzdius:
(>)
1
= (<); ()
1
= (); (=)
1
= (=).
4.2 pastaba. Atvirktinio sryio S
1
A
2
apibrimo sritis
D
_
S
1
_
= R(S), o jo reikmi sritis R
_
S
1
_
= D(S).
2
yra simetrinis tada ir tik tada, kai
S
1
= S.
4
Priminsime, kad matricos A transponuotj matric A
T
gauname keisdami vietomis
stulpelius ir eilutes. Kvadratin matric A vadiname simetrine, kai A
T
= A
Pastebkime, kad 4.3 teorema (ir kitos sryi savybi poymi teoremos)
galioja bet kurios, nebtinai baigtins aibs A atveju. Kai aib A yra baig-
tin, sryio S A
2
simetrikumas ekvivalentus jo matricos simetrikumui.
4.9 apibrimas. Sryis S vadinamas antisimetriniu,
jei (a, b, c A)
(a, b) S & (b, a) S a = b.
Taigi jei antisimetrinis sryis S turi abu elementus (a, b) ir (b, a), tai turi
bti a = b (iuo atveju jo grafas turi kilp). Taiau, jei sryiui priklauso tik
vienas i element (a, b) ir (b, a) arba abu jie jam nepriklauso, apibrimo
implikacijos prielaida bus klaidinga, o pati implikacija teisinga. Gauname,
kad antisimetrikumui pakanka, kad sryio grafas neturt dviej (priein-
g krypi) lank, jungiani (skirtingas) virnes. Kadangi visus prieing
krypi lankus turi atvirktinio sryio S
1
grafas, gauname, kad jei S yra
antisimetrinis, tai sryi S ir S
1
grafai negali turti bendr lank. Ta-
iau ie grafai gali turti kilpas, kurios visada yra bendros ((a, a) S
(a, a) S
1
). Taigi teisinga tokia teorema.
2
yra antisimetrinis tada ir tik tada, kai
galioja eitis
S S
1
I
A
.
Pastebkime, kad bet kuris sryis T I
A
yra ir simetrinis, ir antisimetrinis,
o, pavyzdiui, sryis S
5
= {(1, 2), (1, 3), (2, 3), (3, 1)} {1, 2, 3, 4}
2
nra nei
simetrinis, nei antisimetrinis.
4.3 pastaba. Sryio
nereeksyvumo savyb literatroje gali bti

apibrta tokia implikacija: (a, b) S (b, a) / S. Tokiu atve-
ju sryis vadinamas asimetriniu. Taigi asimetrinis sryis yra ir
antisimetrinis, ir antireeksyvusis.
Atkreipkime dmes, kad sryio reeksyvumo ir antireeksyvumo savy-
bs priklauso tik nuo jo grafo kilp (arba matricos striains), o simetri-
kumas ir antisimetrikumas atvirkiai nepriklauso nuo kilp (ir matricos
striains). Dar viena nepriklausanti nuo striains (kilp) sryio savyb
jo pilnumas.
2
vadinamas pilnuoju, jei
a, b A & a = b (a, b) S (b, a) S.
Tai reikia, kad bet kurie du skirtingi aibs A elementai a, b turi bent vien
ry (a, b) S arba (b, a) S. Pavyzdiui, skirtingiems realiesiems skai-
iaims x, y galioja x < y arba x > y. Taigi sryis < R
2
yra pilnasis. Kai
A yra baigtin aib, pilnojo sryio S A
2
grafo bet kurios dvi skirtingos
virns sujungtus bent vienu lanku. Pilnojo sryio matrica negali kartu
turti toki eiluts ir stulpelio (su tuo paiu numeriu):
(
i1
..
0, 0, . . . , 0, a
ii
, 0, 0, . . . , 0
. .
ni
),
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
0
0
.
.
.
0
_
_
i 1
a
ii
0
0
.
.
.
0
_
_
n i
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
Kai sryis S A
2
yra pilnasis, tai S ir S
1
kartu turs visus lankus ir
gali neturti tik kilp. Dar kart pastebj, kad jei (a, b) / S & (b, a) / S,
tai ir (a, b) / S
1
& (b, a) / S
1
, gauname btin ir pakankam sryio
pilnumo slyg.
2
yra pilnasis tada ir tik tada, kai
S S
1
I
A
= U
A
= A
2
.
Sryis {(1, 2), (1, 3), (2, 3)} yra pilnasis aibje {1, 2, 3}, bet nra pilnasis
aibje {1, 2, 3, 4}. Jei srysis S nra pilnasis, tai T S irgi nra pilnasis.
4.2 testas
1 Sryis G O O yra reeksyvusis, kai
1 p G (p, p) O; 2 p O (p, p) G;
3 p O (p, p) G; 4 p G (p, p) O.
2 Sryis Y L L yra antireeksyvusis, kai
1 t L (t, t) / Y ; 2 t Y (t, t) / L;
3 t L (t, t) / Y ; 4 t Y (t, t) / L.
3 Sryis U D D yra simetrinis, kai
1 (u, y) U (y, u) D;
2 (u, y) U (y, u) U;
3 (u, u) U (y, y) U;
4 (u, u) U (y, y) D.
4 Sryis W C C yra antisimetrinis, kai
1 (q, v) C &(v, q) C q = v;
2 (q, v) W &(v, q) W q = v;
3 (q, v) W &(v, q) W q = v;
4 (q, v) C &(v, q) C q = v.
5 Sryis P C C yra pilnasis tada ir tik tada, kai
1 P = P
1
; 2 IC P; 3 P IC P
1
= UC;
4 P P
1
IC; 5 P IC = .
6
Kuris teiginys yra teisingas, kai sryis
U = {(y, u), (u, y)} {u, y}
2
?
(A) U yra antireeksyvusis;
(B) U yra simetrinis.
1 n vienas;
2 (A);
3 (B);
4 abu teiginiai.
7
Z = {(r, u), (g, r), (u, r)} {r, g, u}
2
?
(A) Z yra antireeksyvusis;
(B) Z yra antisimetrinis.
1 (B);
2 abu teiginiai;
3 n vienas;
4 (A).
8
H = {(q, r), (q, q)} {r, q}
2
?
(A) H yra reeksyvusis;
(B) H yra antisimetrinis.
1 (A);
2 n vienas;
3 (B);
4 abu teiginiai.
9
Sryis
{(t, t), (t, h), (e, t),
(e, e), (e, w), (y, t), (y, e),
(y, y), (y, h), (w, t), (w, y),
(w, w), (w, h), (h, e), (h, h)} yra
A antisimetrinis
B reeksyvusis
C simetrinis
1 AB ; 2 ABC ; 3 BC ; 4 A ; 5 AC ; 6 C ; 7 B.
4.1.3. Veiksmai su sryiais
4.1.4. Sryi sjunga ir sankirta
Tarkime, kad S
1
A
2
ir S
2
A
2
(yra sryiai). Tada S
1
S
2
A
2
,
S
1
S
2
A
2
, S
1
\ S
2
A
2
, S
1
= U
A
\ S
1
A
2
, t. y. irgi yra sryiai.
Taigi sryi sankirtos, sjungos, skirtumo operacijos ir sryio papildinys
apibriami kaip atitinkamos operacijos su aibmis. Priminsime, kad buvo
apibrta dar ir atvirktinio sryio radimo unarioji operacija. Pastebkime,
kad mes jau taikme ias operecijas, pavyzdiui, 4.2 teoremoje (116 psl.)
Inagrinkime operacij su sryiais pavyzdius. Tarkime, kad sveikj
skaii aibje apibrti sryiai
1
= {(m, n) : m n};
2
= {(m, n) : m > n};
3
= {(m, n) : m < n}.
Tada
2

1
,
1

2
=
1
;
1

2
=
2
,
1
\
2
= {(m, n) : m = n};
3
=
1
,
1
3
=
2
.
4.1.5. Sryi kompozicija
Dabar apibrkime dar vien sryi kompozijos (sandaugos) operacij.
4.11 apibrimas. Tarkime, kad AB ir BC. Tada tarp
aibi A ir C element apibriamas sryis AC, vadinamas
sryi ir kompozicija:
= {(a, c) : b B (a, b) & (b, c) }.
4.4 pav. Sryi kompozicijos pavyzdys
4.4 paveiksle parodyti sryiai
= {(a
1
, b
1
), (a
2
, b
2
), (a
3
, b
1
), (a
3
, b
2
), (a
3
, b
3
), (a
4
, b
1
), (a
5
, b
3
)},
= {(b
1
, c
1
), (b
2
, c
2
), (b
3
, c
1
), (b
3
, c
3
)}.
Tada sryi kompozij sudaro tos element a
i
ir c
j
poros (a
i
, c
j
), kur a
i
galima sujungti su c
j
dviem lankais (a
i
, b
k
) ir (b
k
, c
j
). Jei egzistuoja daugiau
kaip vienas toki lank pasirinkimo variantas, tos paios poros (a
i
, c
j
)
antr kart neimsime, kadangi sryis yra aib, o aib sudaro skirtingi
elementai. Taigi
= {(a
1
, c
1
), (a
1
, c
2
), (a
2
, c
2
), (a
3
, c
1
), (a
3
, c
2
), (a
3
, c
3
),
(a
4
, c
1
), (a
4
, c
2
), (a
5
, c
1
), (a
5
, c
3
)}.
Tarkime, kad M
=
ik
|A||B|
ir M
=
kj
|B||C|
yra sryi ir
matricos. Nustatyti ar priklauso elementas (a
i
, c
j
) kompozicijai
galima taip. Tikriname ar matricos M
i-oje eilutje ir matricos M
j-
ajame stulpelyje yra bent vienas vienetas toje paioje k-oje vietoje. Tai
galima ireikti Bulio operacijomis:
m
ij
=
|B|
k=1
ik
&
kj
, i = 1, 2, . . . , |A|, j = 1, 2, ..., |C|.
Taigi sryio matric gauname sudauginus matricas M
ir M
, kai
pirmosios matric eiluts dauginamos i antrosios matricos stulpeli pagal
pateikt formul.
Uraykime 4.4 pav. sryi matricas.
M
=
_
_
_
_
_
_
1 0 0
0 1 0
1 1 1
1 0 0
0 0 1
_
_
_
_
_
_
, M
=
_
_
1 1 0
0 1 1
1 0 1
_
_
.
Sryi kompozicijos matrica
M
=
_
_
_
_
_
_
1&1 0&0 0&1 1&1 0&1 0&0 1&0 0&1 0&1
0&1 1&0 0&1 0&1 1&1 0&0 0&0 1&1 0&1
1&1 1&0 1&1 1&1 1&1 1&0 1&1 0&1 1&1
1&1 0&0 0&1 1&1 0&1 0&0 1&0 0&1 0&1
0&1 0&0 1&1 0&1 0&1 1&0 0&0 0&1 1&1
_
_
_
_
_
_
=
_
_
_
_
_
_
1 1 0
0 1 0
1 1 1
1 1 0
1 0 1
_
_
_
_
_
_
.
Tarkime, kad A = B = C. Tada apibrtos dvi kompozicijos
ir . Paprastas pavyzdys = {(1, 2)} A
2
, = {(2, 1)} A
2
,
A = {(1, 2)} rodo, kad = {(1, 1)}, = {(1, 1)}. Taigi bendruoju
atveju
= .
Sryi kompozicijos savybs
I matricinio sryio kompozicijos reikimo nesunkiai iplaukia i teigini
rodymas (, , A
2
).
1. I
A
= I
A
= ;
2. = = ;
3. ( ) = ( );
4. ( )
1
=
1

1
.
Priminsime, kad treioji operacijos savyb vadinama jos asociatyvumu.
4.3 testas
1
Tarkime, kad B, F, C T
2
; T yra baigtin aib; |T| = n.
Paymkime sryi matricas
M
B
= ||
ij
||
nn
, M
F
= ||
ij
||
nn
, M
C
= ||
ij
||
nn
.
Tada sryio Z = (B
1
F) C matricos M
Z
= ||z
ij
||
nn
elementas z
ij
ireikiamas formule
1
n
W
s=1
si
&si&sj; 2
n
W
s=1
si&
is
&sj;
3
n
L
s=1
si
&(si js); 4
n
P
s=1
si&
is
&js;
5
n
W
s=1
(si si)&sj; 6
n
L
s=1
si
&si&sj;
7
n
P
s=1
si&
is
&sj; 8
n
W
s=1
si&
si
&sj.
Aibje {s, d, f, v} apibrti sryiai
Y = {(s, s), (s, v), (d, s), (d, v), (f, s), (f, d),
(f, f), (f, v), (v, d), (v, f), (v, v)},
U = {(d, d), (d, f), (d, v), (f, s), (f, d), (v, s), (v, f), (v, v)}.
2 Raskite sry R = (Y U)
1
.
1 {(s, f), (d, f), (f, v), (v, d), (v, f), (v, v)};
2 {(s, f), (d, f), (v, d), (v, v)};
3 {(s, f), (d, s), (d, f), (f, v), (v, d), (v, v)};
4 {(s, f), (d, f), (f, v), (v, d), (v, v)}.
3 Sryio R matrica yra
1
0
B
B
@
0 0 1 0
0 0 1 0
0 0 0 1
0 1 1 1
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
0 0 1 0
0 0 1 0
0 0 0 0
0 1 0 1
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
0 0 1 0
1 0 1 0
0 0 0 1
0 1 0 1
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
0 0 1 0
0 0 1 0
0 0 0 1
0 1 0 1
1
C
C
A
.
Aibje {p, c, e, y} apibrti sryiai
G = {(c, p), (c, c), (c, e), (e, y), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)},
K = {(p, c), (p, e), (c, p), (y, p), (y, e), (y, y)}.
4 Raskite sryi kompozicij P = G K.
1 {(c, p), (c, e), (e, p), (e, e), (e, y), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)};
2 {(c, p), (c, c), (c, e), (e, p), (e, e), (e, y), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)};
3 {(c, p), (c, c), (c, e), (e, p), (e, e), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)}.
5 Raskite sryi kompozicij J = K G.
1 {(p, p), (p, c), (p, e), (p, y), (y, p), (y, e), (y, y)};
2 {(p, p), (p, c), (p, e), (p, y), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)};
3 {(p, p), (p, c), (p, y), (y, p), (y, c), (y, e), (y, y)}.
6 Raskite sry Q = P J.
1 {(p, p), (p, c), (p, e), (p, y), (c, p), (c, c), (c, e), (c, y), (e, p), (e, c), (e, e), (e, y)};
2 {(p, p), (p, c), (p, e), (p, y), (c, p), (c, e), (c, y), (e, p), (e, c), (e, e), (e, y)};
3 {(p, c), (p, e), (p, y), (c, p), (c, c), (c, e), (c, y), (e, p), (e, c), (e, e), (e, y)};
4 {(p, p), (p, c), (p, e), (p, y), (c, p), (c, c), (c, e), (c, y), (e, c), (e, e), (e, y)}.
7 Sryio Q matrica yra
1
0
B
B
@
0 1 1 1
1 1 1 1
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
1 1 1 1
1 1 1 1
0 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
1 1 1 1
1 0 1 1
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
1 1 1 1
1 1 1 1
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
.
4.1.6. Sryio tranzityvumas
2
vadinamas tranzityviuoju, jei
(a, b, c A)
(a, b) S & (b, c) S (a, c) S.
I io apibrimo matome, kad jei sryio grafas turi abu lankus (a, b) ir
(b, c), tai turi bti tiesioginis lankas (a, c). Kai bent vieno i i dviej
lank nra, implikacija gyja teising reikm. Todl tuiasis sryis yra
tranzityvusis. Sryis {(1, 2)} A A yra tranzityvusis (A). Pastebki-
me, kad apibrimo slyga nereikalauja a = c. Todl, pavyzdiui, sryis
a) b) c)
4.5 pav. Sryiai a) ir b) yra tranzityvieji; sryis c) nra
{(1, 2), (2, 1)} A nra tranzityvusis (A), kadangi neturi element (1, 1)
ir (2, 2) grafo kilp.
Sryio kompozicija su savimi S S turs element (a, c), jei sryis S
turi elementus (a, b) ir (b, c). Todl galioja teorema.
4.6 teorema. Saryis S A
2
yra tranzityvusis tada ir tik tada, kai
S S S.
Nagrinsime 4.5 paveiksle pavaizduotus sryius. Turime S
a
= {(1, 2), (1, 3)},
S
b
= {(2, 1), (3, 1)}, S
c
= {(1, 2), (2, 3)}. Taigi
S
a
S
a
= S
a
, S
b
S
b
= S
b
,
ir pagal 4.6 teorem sryiai yra tranzityvieji.
Treiuoju atveju matome, kad sryis nra tranzityvusis, nes jo grafas
neturi lanko (1, 3). Tai gauname ir i 4.6 teoremos:
S
c
S
c
= {(1, 3)} S
c
.
Sryio tranzityvusis udarinys
Sryio tranzityvumo poymio 4.6 teorem galima suformuluoti ir kitaip.
Sryis S A
2
yra tranzityvusis tada ir tik tada, kai
S S S = S.
Tai reikia, kad sryis S S turi nauj (palyginus su S) element. Pavaiz-
duotas 4.6 a) paveiksle (128 psl.) sryis
S = {(1, 2), (2, 3), (3, 4), (4, 5)}
nra tranzityvusis, kadangi jis neturi element (1, 3), (2, 4), (3, 5).
Taiau iuos elementus turi sryis
S S = {(1, 3), (2, 4), (3, 5)}.
Sryis SSS irgi nra tranzityvusis, kadangi neturi element (1, 4), (2, 5),
kuriuos gausime, jei rasime dar vien kompozicij
(S S) S = S (S S) = {(1, 4), (2, 5)}.
Sryiui S S S S S S iki tranzityvumo trksta tik vieno elemento,
kur gausime apskaiiav dar vien kompozicij
S S S S S = {(1, 5)}.
Taigi sryis
S S S S S S S S S S S
jau yra tranzityvusis (4.6 b) pav.) Jis vadinamas sryio S tranzityviuoju
udariniu ir ymimas S
+
.
Suformuluokime formalj apibrim. Kaip jau minjome, sryi kom-
pozicija yra asociatyvioji operacija (bet nra komutatyvioji!). Todl jau
yra apibrtas sryio laipsnis:
S
2
= S S, S
n
= S
n1
S = S S
n1
.
Susitarkime, kad S
1
= S, S
0
= I
A
.
4.13 apibrimas. Sryio S A
2
tranzityviuoju udaviniu vadina-
mas sryis
S
+
= S S
2
S
3

Kai A yra baigtin aib, pakanka rasti S
|A|1
:
S
+
=
|A|1
_
k=1
S
k
.
Taigi sryio tranzityvj udarin gauname papildius jo graf lankais tarp
vis toki virnini a, c, kai c yra pasiekiama i a, t. y. egzistuoja lank
grandin:
(a, b
1
), (b
1
, b
2
), . . . , (b
k1
, b
k
), (b
k
, b
c
).
Pastebj, kad i grandin turi daugiausia |A| 1 element, galima rodyti,
kad formulje pakanka imti kompozicijas iki laipsnio S
|A|1
.
Sryis S
+
yra minimalusis tranzityvusis sryis, kai S S
+
. Palygini-
mui, universalusis sryis U
A
yra tranzityvusis ir S U
A
, taiau U
A
nra
minimalusis (i jo galima paalinti elementus ir naujas sryis dar turs tas
paias savybes).
a) b)
4.6 pav. Sryis a) nra tranzityvusis; b) jo tanzityvusis udarinys
4.14 apibrimas. Sryio S A
2
reeksyviuoju udariniu va-
dinamas sryis
S
= S
+
+ I
A
=
|A|1
_
k=1
S
k
.
Kitaip tariant, turime rasti saryio tanzityvj udarin ir papildyti j stri-
ains elementais (a, a) (grafo kilpomis).
4.4 pavyzdys. Raskime sryio S = {(1, 2), (2, 3), (3, 1)} {1, 2, 3, 4}
tranzityvj udarin:
S S = {(1, 3), (2, 1), (3, 2)},
S S S = {(1, 1), (2, 2), (3, 3)},
S
+
= SSSSSS = {(1, 2), (2, 3), (3, 1), (1, 3), (2, 1), (3, 2), (1, 1), (2, 2), (3, 3).}
Pastebkime, kad is sryis nra reeksyvusis aibje {1, 2, 3, 4}. Taiau
aibje {1, 2, 3} is sryis bt universalusis, o todl ir reeksyvusis. Taigi
sryio S reeksyvusis udarinys S
= S
+
{(4, 4)}.
4.4 testas
1 Sryis P L L yra tranzityvusis, kai
1 (q, v) P &(v, p) P (q, p) P;
2 (q, v) P &(v, p) P (q, p) / P;
3 (q, v) L &(v, p) L (q, p) L;
4 (q, v) L &(v, p) L (q, p) / L.
2 Sryis Q D D yra tranzityvusis tada ir tik tada, kai
1 Q Q Q; 2 Q Q = ; 3 Q Q = ID;
4 Q Q ID; 5 Q Q = .
3
P = {(t, u), (w, u), (u, u)} {t, u, w}
2
?
(A) P yra tranzityvusis;
(B) P yra pilnasis.
1 abu teiginiai;
2 n vienas;
3 (A);
4 (B).
Sryis A pavaizduotas paveiksle,
o sryis B apibrtas matrica.
_
_
_
_
0 1 1 1
0 1 1 0
0 0 0 1
1 0 1 1
_
_
_
_
4 Kuris sryis yra tranzityvusis ?
1 abu sryiai; 2 A; 3 n vienas; 4 B.
5
Raskite sryio
U = {(p, p), (v, e), (h, p), (h, v), (h, h)}
tranzityvj udarin K = U
+
.
1 {(p, p), (v, e), (h, p), (h, v), (h, e)};
2 {(p, p), (h, p), (h, v), (h, h), (h, e)};
3 {(p, p), (p, e), (v, e), (h, p), (h, v), (h, h), (h, e)};
4 {(p, p), (v, e), (h, p), (h, v), (h, h), (h, e)}.
6 Sryio K = U
+
matrica yra
1
0
B
B
@
1 0 0 1
0 0 0 1
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
; 2
0
B
B
@
1 0 0 0
0 0 0 0
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
;
3
0
B
B
@
1 0 0 0
0 0 0 1
1 1 0 1
0 0 0 0
1
C
C
A
; 4
0
B
B
@
1 0 0 0
0 0 0 1
1 1 1 1
0 0 0 0
1
C
C
A
.
4.2. Ekvivalentumo sryiai
4.2.1. Apibrimai ir pavyzdiai
2
vadinamas
ekvivalentumo sryiu, jei jis yra
1) reeksyvusis;
2) simetrinis;
3) tranzityvusis.
Pavyzdiai
1. Tapatumo sryis I
A
(aibs A element x, y lygyb (x = y)) yra ekvi-
valentumo sryis.
2. Universalusis sryis U
A
yra ekvivalentumas.
3. Sryis = {(1, 1), (1, 2), (2, 1), (2, 2), (3, 3)} yra ekvivalentumo sryis
aibje {1, 2, 3}.
Prisiminkime, kad sryis yra reeksyvusis, tada ir tik tada, kai visos
io sryio grafo virns turi kilpas. Sryis yra simetrinis tada ir tik tada,
kai bet kurios dvi skirtingos jo grafo virns arba nesujungtos lankais (n-
ra gretimos) arba sujungtos dviem prieing krypi lankais. Taigi dviej
element aibje A = {a, b} galimi tik du skirtingi ekvivalentumo sryiai:
tapatumo sryis (4.7 pav. 1) ir universalusis sryis (4.7 pav. 2).
Visi ekvivalentumo saryi tipai tarp trij element parodyti 4.8 paveik-
sle. Matome, kad vl turime tapatumo sry (1 atvejis) ir universaluj sry
(3 atvejis). Antrojo (2) tipo skirting sryi tarp aibs A = {a, b, c} elemen-
t yra trys: {(a, a), (b, c), (c, b)}, {(b, b), (a, c), (c, a)} ir {(c, c), (a, c), (c, a)}.
4.2. EKVIVALENTUMO SRYIAI 131
1) 2)
4.7 pav. Ekvivalentumo sryiai tarp dviej element
1) 2) 3)
4.8 pav. Ekvivalentumo sryiai tarp trij element
4.2.2. Ekvivalentumo klass
4.16 apibrimas. Tarkime, kad S A
2
yra ekvivalentumo sryis.
Aibs A poaibis
[a]
S
= {b A : (a, b) S}
vadinamas elemento a S ekvivalentumo klase.
Galima rodyti tokias ekvivalentumo klasi savybes.
1. a A : [a]
S
= ;
2. (a, b) S [a]
S
= [b]
S
;
3. (a, b) / S [a]
S
[b]
S
= .
4.7 teorema.
B = {B
1
, B
2
, . . .} : B
j
= , i = jB
i
B
j
= ,
_
i
B
i
= A.
Taigi bet kuris ekvivalentumo sryis apibria aibs A skaidin
5
, kurio
blokai yra ekvivalentumo klass.
4.17 apibrimas. Aib A | S = {[a]
S
}
aA
vadinama faktoraibe.
4.5 pavyzdys. Apibrkime sry S tarp sveikj skaii x, y Z:
(x, y) S kai k Z : x y = 3k.
T. y. (x, y) S, kai skai x ir y liekanos dalijant i 3 yra lygios.
Pavyzdiui, (1, 4), (1, 7), (7, 10) S, (1, 3) / S. Turime
[1]
S
= {1, 4, 7, . . .},
[2]
S
= {2, 5, 8, . . .},
[3]
S
= {0, 3, 6, . . .}
ir [1]
S
[2]
S
[3]
S
= Z.
4.3. Tvarkos sryiai
4.3.1. Apibrimai ir pavyzdiai
4.18 apibrimas. Antisimetrinis ir tranzityvusis sryis vadinamas
tvarkos sryiu. Jei sryis dar ipildo reeksyvumo arba antireek-
syvumo slygas, jis vadinamas negrietosios arba grietosios tvar-
kos sryiu.
Sryio savybs Sryio pavadinimas
antisimetrinis ir tranzityvusis tvarkos sryis
reeksyvusis negrietosios tvarkos
antireeksyvusis grietosios tvarkos
pilnasis visikosios tvarkos
nra pilnasis dalins tvarkos
Tvarkos sryiai ymimi , , , , , .
4.6 pavyzdys. Sryis
{(a, b), (a, c), (a, d), (b, c), (b, d), (c, d)} {a, b, c, d} {a, b, c, d}
5
r. 5.3.1. 165 psl.
4.3. TVARKOS SRYIAI 133
yra tranzityvusis, antisimetrinis ir pilnasis. Todl jis yra visikosios
tvarkos sryis aibje A = {a, b, c, d}. Jei aibs A elementus paymti
a = 1, b = 2, c = 3, d = 4, sry galima perrayti taip:
1 < 2, 1 < 3, 1 < 4, 2 < 3, 2 < 4, 3 < 4.
4.7 pavyzdys. Nagrinsime aibs A = {a, b, c} poabi aib bule-
an
6
2
A
= {, {a}, {b}, {c}, {a, b}, {a, c}, {b, c}, A}.
aryis yra antisimetrinis ir tranzityvusis:
(B
1
, B
2
2
A
) B
1
B
2
& B
2
B
1
B
1
= B
2
,
(B
1
, B
2
, B
3
2
A
) B
1
B
2
& B
2
B
3
B
1
B
3
.
Sryis yra reeksyvusis: (B) B B ir nra pilnasis. Pavyzdiui,
{a, b} {b, c} & {b, c} {a, b}.
Todl yra negrietosios dalins tvarkos sryis.
4.3.2. Sutvarkytosios aibs
4.19 apibrimas. Aibs elementas m A vadinamas minima-
liuoju, jei
a A : a m & a = m.
4.8 teorema. Bet kuri netuioji i dalies sutvarkyta baigtin aib
turi minimalj element.
4.20 apibrimas. Baigtin aib, kurioje apibrtas visikosios tvar-
kos sryis, vadinama visikai sutvarkyta.
Visikai sutvarkyta baigtin aib turi vienintel minimalj element.
6
r. 91 psl.
4.5 testas
1
Tarkime, kad C yra baigtin aib ir T T T C
2
.
Jei I
C
T & T = T
1
, tai T yra sryis.
1 visikosios negrietosios tvarkos; 2 tvarkos;
3 grietosios tvarkos; 4 ekvivalentumo;
5 dalins grietosios tvarkos; 6 dalins tvarkos;
7 visikosios grietosios tvarkos; 8 dalins negrietosios tvarkos;
9 visikosios tvarkos; 0 negrietosios tvarkos.
2
Ekvivalentumo
sryis yra
A antisimetrinis
B tranzityvusis
C antireeksyvusis
D reeksyvusis
E simetrinis
1 EBC; 2 EBA;
3 DAC; 4 DEB;
5 BAC; 6 EAC;
7 DEC; 8 DBA;
9 DEA.
3
Q = {(p, p), (s, s)} {p, s}
2
?
(A) Q yra ekvivalentumo sryis;
(B) Q yra tvarkos sryis.
1 abu teiginiai;
2 (A);
3 (B);
4 n vienas.
4
Kuris sryis aibje {a, v, h, d, z} turi ekvivalentumo savyb ?
A = {(a, a), (v, v), (h, h), (d, d), (d, z), (z, d), (z, z)} ,
B = {(a, a), (v, v), (v, h), (h, h), (h, d), (d, h), (d, d), (z, z)} .
1 B; 2 A; 3 n vienas; 4 abu sryiai.
5
Sryis
{(w, b), (w, x),
(w, v), (w, p), (b, v),
(b, p), (x, b), (x, v), (x, p)}
tvarkos sryis.
1 yra dalins;
2 yra grietosios dalins;
3 yra grietosios visikosios;
4 nra;
5 yra visikosios;
6 yra negrietosios visikosios;
7 yra negrietosios dalins.
4.4. FUNKCIJOS 135
6
Kurio sryio reeksyvusis udarinys
yra universalusis sryis?
S
1
= {(x, u), (u, x)} {x, u}
2
;
S
2
= {(x, u), (u, x), (x, x)} {x, u}
2
.
1 n vieno;
2 S1;
3 S2;
4 abiej saryi.
Leksikogran tvarka
Tarkime, kad baigtins aibs (abcls) A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} elementai su-
numeruoti:
a
1
a
2
a
n
Vis abcls A raidmis urayt odi z = (z
1
, z
2
, . . . , z
n
), n 1 aib
apibriama taip:
Z = A A A AA. . .
Aibje Z apibrimas leksikograns tvarkos sryis L Z Z:
_
z
(1)
, z
(2)
_
L
_
_
z
(1)
1
z
(2)
1
z
(1)
1
= z
(2)
1
& z
(1)
2
z
(2)
2
z
(1)
1
= z
(2)
1
& z
(1)
2
= z
(2)
2
& z
(1)
3
z
(2)
3

4.8 pavyzdys.
a aa aaa b ba bb bc bca bcba
Pastebkime, kad leksikograne tvarka suraomi odiai odyne:
akis abonentas uvis virblis
4.4. Funkcijos
4.4.1. Injekcija. Siurjekcija. Bijekcija
4.21 apibrimas. Sryis f A B vadinamas funkcija, kai
(a, b) f & (a, c) f b = c.
4.9 pav. Sryis a) nra funkcija; sryis b) yra funkcija
4.9 paveiksle pavaizduotas sryis, kuris nra funkcija (atvejis a); sryis
b) yra funkcija. Funkcija (a, b) f paprastai uraoma b = f(a). Kintama-
sis a A vadinamas funkcijos argumentu, o kintamasis b B reikme.
Funkcijos f A B apibrimo sritis f
A
ir jos reikmi sritis f
B
yra ios aibs:
f
A
= {a A : b B b = f(a)}, f
B
= {b B : a A b = f(a)}.
Pastebkime, kad aibs f
A
= D(f) ir f
B
= R(f): jos jau buvo apibrtos,
kaip sryio apibrimo ir reikmi sritys (r. 110 psl.)
Funkcija vadinama Slygos
injekcija b = f(a
1
) & b = f(a
2
) a
1
= a
2
siurjekcija b B a A b = f(a)
bijekcija yra injekcija ir siurjekcija
4.10 pav. a) injekcija; b) siurjekcija c) bijekcija
4.10 paveiksle pavaizduotos funkcijos: a) yra injekcija, bet nra siurjek-
cija; b) yra siurjekcija, bet nra injekcija; c) yra ir injekcija, ir siurjekcija
(t. y. bijekcija).
4.4. FUNKCIJOS 137
4.9 teorema. Jei f A B yra bijekcija ir f
A
= A, tai atvirktin
funkcija f
1
B A irgi yra bijekcija.
4.4.2. Perstatos
Tarkime, kad |A| = n. Bijekcija A A vadinama perstata.
Perstat
=
_
1 2 3 4 5 6
5 6 3 1 4 2
_
galima urayti ir taip:
(1) = 5, (2) = 6, . . . , (6) = 2.
Perstata
_
a
1
a
2
a
n1
a
n
a
2
a
3
a
n
a
1
_
=
_
a
n
a
2
a
n1
a
1
a
1
a
3
a
n2
a
n
_
vadinama ciklu. io ciklo ilgis lygus n.
Perstatos
_
1 4 5
5 1 4
_
,
_
2 6
6 2
_
ir
_
3
3
_
yra ciklai, kurie gali bti
urayti taip: (1, 5, 4), (2, 6), (3).
Apibrkime perstat sandaug kaip funkcij kompozicij. Pavyzdiui,
kai
=
_
1 2 3 4 5 6
3 2 6 1 4 5
_
=
_
5 6 3 1 4 2
4 5 6 3 1 2
_
,
turime
=
_
1 2 3 4 5 6
4 5 6 3 1 2
_
.
Kiekvien perstat galima urayti kaip nesikertanij cikl sandaug.
Pavyzdiui,
=
_
1 2 3 4 5 6
5 6 3 1 4 2
_
= (1, 5, 4) (3) (2, 6).
4.6 testas
1
Kuris sryis yra funkcija ?
A = {(p, h), (h, h), (z, p)},
B = {(u, x), (t, b), (w, w), (w, e), (b, t), (e, u)}.
1 n vienas;
2 A;
3 B;
4 abu sryiai.
2
Kuris sryis yra funkcija ?
A = {(y, w), (y, c), (g, c), (w, b), (b, h), (h, g)},
B = {(x, f), (a, c), (f, x), (p, c)}.
1 n vienas;
2 B;
3 A;
4 abu sryiai.
3
Kuri funkcija yra bijekcija ?
A = {(v, u), (u, d), (h, w), (q, v), (w, q), (d, h)},
B = {(v, s), (w, v), (s, p), (e, d), (p, w), (d, e)}.
1 B;
2 A;
3 n viena;
4 abi funkcijos.
4
Kuri funkcija yra bijekcija ?
A = {(d, v), (s, z), (p, d), (c, d), (v, d), (z, d)},
B = {(x, b), (h, s), (c, z), (b, c), (s, h), (z, x)}.
1 n viena;
2 abi funkcijos;
3 B;
4 A.
4.5. Asimptotiniai sryiai
4.5.1. Skaii sekos
Nagrinsime sryius s tarp aibi
7
N
0
= N {0} = {0, 1, 2, . . .} (ne-
neigiam sveikj skaii) ir R (realij skaii) element: s N
0
R.
Tarkime, kad (n
1
, x
1
) s, (n
2
, x
2
) s & n
1
= n
2
x
1
= x
2
, t. y. sryis
s yra funkcija N
0
R arba skaii seka. Sryio s elementai (n, x) s
paprastai ymimi x = s(n).
Pavyzdiui, s(n) = 2n n
2
, x(n) = sin
n
3
, y(n) = n! yra skaii sekos.
Susitarkime, kad visi s(0), s(1), s(2), . . . baigtiniai skaiiai. Taigi ne-
nagrinsime reikini s(n), kurie neapibrti, esant kuriam nors baigtiniam
n N
0
.
7
ia bt galima apsiriboti ir natralij skaii aibe N, taiau mes visur laikoms
vienodo skaii sekos ymjimo s(n) = (s(0), s(1), . . .).
4.5. ASIMPTOTINIAI SRYIAI 139
Vis toki skaii sek s(n) aib paymkime
S = {s(n) : N
0
R}.
Priminsime, kad skaii seka s(n) vadinama aprtja, kai egzistuoja
tokia teigiamoji konstanta C, kad
(n N
0
) |s(n)| C.
Tarkime, kad (n
1
, n
2
N
0
)
(n
1
, n
2
N
0
) n
1
< n
2
s (n
1
) < s (n
2
) .
Tada skaii seka s(n) vadinama didjanija.
Skaii seka vadinama majanija, kai
n
1
< n
2
N
0
s (n
1
) > s (n
2
) .
Jei i n
1
< n
2
N
0
iplaukia, kad s (n
1
) s (n
2
) (s (n
1
) s (n
2
))
skaii seka s(n) vadinama nedidjanija (nemajaniaja).
Skaii sek vadiname monotonine, kai ji yra didjanioji, majanio-
ji, nedidjanioji arba nemajanioji.
Pavyzdiui, skaii seka s(n) = (n+1)
n
= (1, 2, 9, 64, . . .) yra didjanio-
ji, p(n) =
1
n!
majanioji. Seka r(n) = n + (1)
n+1
= (1, 2, 1, 4, 3, . . .)
nra monotonin.
Priminsime, kad skaiius A vadinamas skaii sekos riba, kai n
(raome lim
n
s(n) = A), jei
> 0n
N
0
: n > n
|A s(n)| <
Pavyzdiui, lim
n
1+2n
3+n
= 2.
Skaii seka (n) vadinama nykstamja, kai lim
n
(n) = 0. Pavyzdiui,
sekos
n
2
2
n
ir
n+3n
n+n
3
yra nykstamosios.
Skaii seka s(n) vadinama neaprtai didjanija (raome lim
n
s(n) =
), kai R n
N
0
:
(n n
) |s(n)| > .
Pavyzdiui, seka n! yra neaprtai didjanioji, o seka n
2
sin
n
6
nra neap-
rtai didjanioji. Pastebkime, kad ji nra ir aprtoji seka.
Seka s(n) yra neaprtai didjanioji tada ir tik tada, kai seka
1
s(n)

nykstamoji.
4.22 apibrimas. Sakysime, kad skaii sekos f(n) ir g(n) yra ly-
gios, kai n (skaitome:
n tolsta begalyb jei n

0
N
0
:
(n n
0
) f(n) = g(n).
ymsime f(n) g(n) arba (f, g) S
2
.
Taigi skaii sekos yra lygios, kai n , jei jos lygios, iskyrus, galbt,
tik baigtin skaii pirmj nari. Pavyzdiui, s
1
= (0, 1, 2, 3, ) s
2
=
(0, 1, 2, 3, ), taiau s
1
= s
2
. Taigi jei s
1
= s
2
, tai s
1
s
2
. Todl
paprastosios skaii sek lygybs sryis (=) yra sryio poaibis: = .
Pastebkime, kad jie abu yra ekvivalentumo sryiai.
4.23 apibrimas. Sakome, kad skaii sekos f(n) ir g(n) yra ek-
vivalenios
8
(ymime f(n) g(n) arba (f, g) ), jei egzistuoja
tokia nykstamoji seka (n) 0, kad
f(n) = g(n) (1 + (n)).
I ia gauname, kad (jei f(n) = 0 ir g(n) = 0)
lim
n
f(n)
g(n)
= lim
n
g(n)
f(n)
= 1.
Kai f g, turime ir f g (kadangi galime paimti nykstamj funkcij
(n) 0), taiau atvirktinis teiginys neteisingas. Pavyzdiui, kai
s
1
= (0, 1,
1
2
,
1
3
, ) ir s
2
= (
1
2
,
1
3
, ), turime s
1
s
2
bet s
1
s
2
. Taigi

4.5.2. Sryis O didioji
Nagrinsime sryius tarp skaii sek, t. y. skaii sek s(n) aibs
S = {s(n) : N
0
R} Dekarto kvadrato S
2
= S S poaibius.
4.24 apibrimas. Sakome, kad skaii sekos f(n) ir g(n) susietos
sryiu O (skaitome
O didioji), kai
C R & n
C
N
0
: (n n
C
) |f(n)| C|g(n)|. (O)
Raome f = O(g) arba (f, g) O.
8
rodykite, kad yra ekvivalentumo sryis.
Pavyzdiui, 2n = O(n), kadangi (O) formulje galima paimti C = 2 ir
n
C
= 0. Teiginiui n
2
+ 2n + 1 = O(n
2
) rodyti pakanka paimti C = 3 ir
n
C
= 0.
Sryis f = O(g) kartais vadinamas skaii sekos asimptotiniu virutiniu
veriu ir turi toki prasme: skaii sekos f(n) augimo greitis yra nedidesnis
u sekos g(n) augimo greit. Pastebkime, kad jis galioja ir tokioms sekoms:
n = O(n
2
) (augimo greitis maesnis);
1
n
3
= O
_
1
n
_
(nykimo greitis maesnis);
(n!) = O(n
n
) (rodymui pakanka pastebti n! = 1 2 n n n n = n
n
).
Sryio O savybs
4.10 teorema. Sryis O yra reeksyvusis.
rodymas iplaukia i nelygybs |f(n)| |f(n)|, kuri galioja n N
0
,
t. y. (O) formulje C = 1, n
C
= 0.
4.11 teorema. Sryis O yra tranzityvusis.
rodymas. Tarkime, kad f = O(g) ir g = O(g). Tada egzistuoja
tokios konstantos C
f,g
, n
f,g
, C
g,h
, n
g,h
, kad
(n n
f,g
) |f(n)| C
f,g
|g(n)|,
(n n
g,h
) |g(n)| C
g,h
|h(n)|.
I ia gauname, kad
(n max{n
f,g
, n
g,h
}) |f(n)| C
f,g
C
g,h
|h(n)|
ir todl f = O(h).
Srysis O nra simetrinis. Pavyzdiui, n = O
_
n
2
_
, taiau n
2
= O(n).
Sryis O nra ir antisimetrinis: 1 + 2n = O(3n) ir 3n = O(1 + 2n). Taigi
sryis O nra ekvivalentumas ir nra tvarkos sryis.
4.9 pavyzdys rodo, kad jis nra ir pilnasis.
4.9 pavyzdys. Skaii sekoms f(n) = n
2
sin
n
2
, g(n) = n
3
cos
n
2
negalioja f = O(g) ir negalioja g = O(h).
Pastebkime, kad sryis O bus pilnasis, jei nagrinti atskiras sek aibs
S klases. Pavyzdiui, jei f(n) ir g(n) yra kintamojo n polinomai, tai galioja
bent vienas asimptotinis vertis f = O(g) arba g = O(h).
Tarkime, kad konstanta = 0. Tada
O(f) = O(f) & O(f) = O(f).
Tarkime, kad
1
,
2
yra konstantos ir f
1
(n) = O(g(n)), f
2
(n) = O(g(n)).
Tada galioja formul
1
f
1
(n) +
2
f
2
(n) = O(g(n)).
4.10 pavyzdys. Remdamiesi sryio O savybmis gauname, tokius
verius
f(n) = 2n + 5n
3
+ 3O
_
n
2
_
= O(n) + 5n
3
+O
_
n
2
_
=
O
_
n
2
_
+ 5n
3
+O
_
n
2
_
= 5n
3
+O
_
n
2
_
.
Paaikinsime atlikt pertvarki prasm. ymjimas O
_
n
2
_
formulj
reikia kuri nors funkcij (skaii sek) g(n) = O
_
n
2
_
. ios funkcijos
mes galime ir neinoti ir turime tik informacij apie jos augimo greiio vir-
utin vert. Todl daugiklis 3 mums neteikia papildomos informacijos ir
3O
_
n
2
_
= O
_
n
2
_
. Kadangi mes neinome funkcijos g(n) iraikos, dmens
2n vaidmuo irgi menkas ir j galima vertinti ne tik O(n) (tai teisingai, taiau
iuo atveju neturi prasms), bet mes dmen vertinome O
_
n
2
_
, kadangi
tik tiek ir galime inoti apie galutin formul 5n
3
+ O
_
n
2
_
. Taigi mes ga-
vome skaii sekos f(n) asimptotin virutin vert, kuris garantuoja, toki
konstant C R ir n
C
N
0
egzistavim, kad
(n n
C
) |f(n) 5n
3
| Cn
2
.
Bendruoju atveju i konstant ir tikrosios formuls f(n) mes neinome.
Tai galt bti, tarkime, f(n) = 5n
3
+ n 10n
2
, f(n) = 5n
3
+ 4
3
n
5
arba
f(n) = 5n
3
+100nsin n
3
. Taigi ymjimas f(n) = 5n
3
+O
_
n
2
_
reikia n
vien konkrei sek f(n), o kakoki abstraki, turini nurodyt savyb,
sek. Kitaip tariant, bet kuri sek i apibriamos (4.1) formule klass
(i klas paymkime K
5n
3). Visais atvejais galioja formul
lim
n
f(n)
5n
3
= 1. (4.1)
Pastebkime, kad i (4.1) gauname, kad f(n) = 5n
3
(1 + (n) ir (n) yra
nykstamoji funkcija. I 4.10 pavyzdio formuls mes gauname daugiau in-
formacijos: f(n) = 5n
3
(1 + O
_
1
n
_
.
4.5.3. Asimpotinio ekvivalentumo sryis
4.25 apibrimas. Sakome, kad skaii sekos f(n) ir g(n) turi vieno-
d augimo greit (ymime f(n) g(n) arba (f, g) ), jei egzistuoja
tokios teigiamos konstantos C
1
, C
2
R ir n
C
1
,C
2
N
0
, kad
(n n
C
1
,C
2
) C
1
|f(n)| |g(n)| C
2
|f(n)|.
I apibrimo iplaukia, kad egzistuoja (kitos) teigiamos konstantos C
3
, C
4

R, kad galioja ir tokie veriai (numerio n
C
1
,C
2
N
0
galima nekeisti)
(n n
C
1
,C
2
) C
3
|g(n)| |f(n)| C
4
|g(n)|.
Matome, kad i sryio apibrimo iplaukia, kad f(n) = O(g(n)) ir
g(n) = O(f(n)). Sry galima apibrti ir taip
= O O
1
Taigi sryis yra simetrinis, reeksyvusis (4.10 teorma) ir tranzityvusis
(4.11 teorema). Todl rodyta tokia teorema.
4.12 teorema. Sryis yra ekvivalentumas.
4.13 teorema. Tarkime, kad f(n) g(n). Tada f(n) g(n).
rodymas. I 4.23 apibrimo turime, kad egzistuoja nykstamoji funkcija
(n):
f(n) = g(n) (1 + (n)).
Nykstamoji funkcija aprta, todl galima paimti C
2
= max
nN
0
|1 +(n)|. Pa-
sirinkime n
C
1
,C
2
taip, kad
(n > n
C
1
,C
2
)
1
1 + (n)
>
1
2
.
Tada gauname C
1
=
1
2
ir galioja abi 4.25 apibrimo nelygybs.
I ia iplaukia, kad ekvivalentumo sryis yra asympotinio ekvivalen-
tumo sryio poaibis.
Pavyzdys 2n + 3n
2
3n + 2n
2
, bet 2n + 3n
2
3n + 2n
2
rodo, kad at-
virktinis teiginys neteisingas. Taigi galime urayti rodyt ekvivalentumo
sryi eii grandin

Grkime prie 4.10 pavyzdio (142 psl.) Buvome gav funkcijos vert
f(n) = 5n
3
+ O
_
n
2
_
ir isiaikinome, kad jis reikia vis skaii sek klas
K
5n
3
. Tarkime, kad f(n) K
5n
3
. Tada C
f
R & n
f
N
0
:
(n n
f
) |f(n) 5n
3
| C
f
n
2
.
I ia gauname, kad |f(n)| 5n
3
+ C
f
n
2
Cn
3
, C = 5 + C
f
. Taigi
g(n) = O
_
n
3
_
. Kita vertus, paimkime n
f
N
0
taip, kad (n n
f
) 5n
3
C
f
n
2
n
2
. Tada min |g(n)| n
2
ir tursime ivert 5n
3
|g(n)| + C
f
n
2
(1 + C
f
)|f(n)|. Taigi rodme, kad (f K
5n
3
) f 5n
3
. Todl formul
f(n) = 5n
3
+O
_
n
2
_
galima traktuoti kaip ekvivalentumo klas
_
5n
3
.
4.4 pastaba. Sryis literatroje kartais vadinamas asimptotikai grie-
tu veriu
teta didioji ().

Sryio apibrime apatinis vertis |f(n)| C|g(n)| galioja visiem
pakankamai dideliems n (t. y. didesniems u tam tikr numer). Kartais
nagrinjamas silpnesnis reikalavimas. Paimkime c > 0 ir paymkime N
c

N
0
aib toki n, kad |f(n)| c|g(n)|. Jei egzistuoja tokia teigiamoji
konstanta c, kad aib N
c
yra begalin, tai raome vert
f(n) = (g(n))
ir skaitome
omega didioji nuo g(n).

Pavyzdiui, vertis (n
0
)
n
2
sin
n
12
n negalioja visiems n n
0
, kadan-
gi kairioji reikinio pus turi be galo daug nuli n = 12, 24, 36, . . .. Taiau
imame c = 1 ir N
c
= N
0
\ {n = 12k, k Z} ir gauname, kad teisigas vertis
n
2
sin
n
12
= (n).
Kai, pavyzdiui, nepavyksta gauti pakankamai tikslaus algoritmo reali-
zacijos sanaud vertinimo, toks vertis bna naudingas. Jis leidia atskirti
gerus atvejus, kai skaiiavimo apimtis yra daug maesn u vert , nuo
blogesni atvej, kuri skaiius begalinis ir j negalima ignoruoti (r. [22],
68 psl.)
4.5.4. Sryis o maoji
4.26 apibrimas. Sakome, kad skaii sekos f(n) augimo greitis
yra maesnis negu funkcijos g(n) ir raome f(n) = o(g(n)) arba (f, g)
o S (skaitome
o maoji nuo g(n)), jei > 0 n
N
0
:
(n n
) |f(n)| |g(n)|.
Pavyzdiai
1. n = o
_
n
2
_
pakanka paimti
9
n
=
_
1
_
;
2.
1
n
3
= o
_
1
n
_
(n
=
_
1
_
).
Pastebj, kad 4.26 apibrimo (kiek norima maas) parametras pasi-
renkamas laisvai, gauname kad galioja 4.24 apibrimo slygos ir todl, jei
f(n) = o(g(n)), tai ir f(n) = o(g(n)). Taigi rodyta teorema.
4.14 teorema. Jei f(n) = o(g(n)), tai f(n) = O(g(n)):
o O
Sryio o maoji savybs
4.15 teorema. Sryis o maoji yra tranzityvusis.
rodymas kartoja 4.11 teoremos rodym.
Paymkime S
0
= S \ [0]
, t. y. nenagrinsime skaii sek, lygi nuliui

visur, iskyrus, galbt, baigtin skaii pirmj nari.
4.16 teorema. Sryis o S
2
0
= S
0
S
0
yra antisimetrinis.
rodymas. Tarkime, kad f = o(g) ir g = o(g). Tada > 0 n
f
, n
g
N
0
:
(n n
f
) |f(n)| < |g(n)| & (n n
g
) |g(n)| < |f(n)|.
Todl
(n max{n
f
, n
g
}) |f(n)| < |g(n)| <
2
|f(n)|.
Kadangi tai galioja bet kuriam , gauname, kad f(n) = 0 ir (kartojame
visus verius) g(n) = 0. Taigi gauname, kad f 0, g 0. Taiau aibje
S
0
= S \ [0]
toki element nra. Tagi teorema rodyta.

4.17 teorema. Sryis o S
2
0
yra antireeksyvusis. rodymas. Tarkime,
kad f = o(f). Kartojame 4.16 teoremos verius ir gauname
( > 0) |f(n)| < |f(n)|.
9
ia x paymtas ne maesnis u x maiausias sveikasis skaiius. Pavyzdiui, 7, 3 =
8, 7, 3 = 7
Todl f(n) = 0, iskyrus baigtin skaii pirmj nari. Tada f 0
ir f / S
0
.
Taigi i 4.15, 4.16 ir 4.17 teorem iplaukia, kad o yra grietosios tvarkos
sryis. Sryis neleidia tarpusavyje palyginti bet kuri dviej sek ir
todl nra pilnasis (r. 4.9 pavyzd 141 psl.)
4.18 teorema. o S
0
yra grietosios dalins tvarkos sryis.
4.5 pastaba. Literatroje vietoje f(n) = o(f(n)) danai pasitaiko
tokie ymjimai:
f g g f f g g f
Suraykime elementarij funkcij augimo (nykimo) greii hierarchi-
j.
(k > 1) 0
1
n
k

1
n

1
n

1
ln (k + n)
1.
Taigi 0 (arba bet kuri skaii seka i [0]
) yra o(f(n)), kai f(n) nykstamoji

funkcija. ymjimas f(n) = o(1) (arba f 1) reikia, kad f(n) nykstamoji
funkcija. Pastebkime, kad vietoje 1 (vieneto) gali bti bet kuri konstanta
C = 0. ymjimas f(n) = O(1) reikia, kad skaiiu seka f(n) aprta.
Pratskime funkcij augimo greii hierarchij:
(k > 1) C ln ln(2 + n) ln(1 + n) n
1
k
n
n
k
n
ln(1+n)
2
n
e
n
n
n
n
n+k
n
n
n
Taigi ymjimas f(n) C reikia, kad f(n) neaprtai didjanioji skaii
seka.
Raydami o(g(n)) (kaip ir O(g(n))), turime galvoje bet kuri turini
savyb o(g(n)) funkcij. ymjimas n+o(n) gali reikti, pavyzdiui, funkcij
f(n) = n +
n, f(n) = n ln(1 + n) arba f(n) = n + 1. Taip suprantame

ir ymjimus o(O(g)) arba O(o(g)).
rodykime formul
o(O(g)) = o(g)
O(g) reikia toki (bet kuri) skaii sek f(n), kad f = O(g(n)). Todl
C R, n
C
N
0
: (n n
C
) |f(n)| C|g(n)|.
Taigi turime h = o(f(n)) ir (i o apibrimo) > 0 n
N
0
(n n
) |h(n)| |f(n)|.
I abiej urayt veri gauname, kad bet kuriai turiniai svyb o(O(g))
skaii sekai h(n) galioja vertis
> 0 n
= max{n
C
, n
} : (n n
) |h(n)| C|g(n)|
ir formul rodyta.
Pateiksime kitas sryi o ir O formules.
o(o(g)) = o(g) O(o(g)) = o(g) O(O(g)) = O(g)
o(g) + o(g) = o(g) o(g) +O(g) = O(g) O(g) +O(g) = O(g)
o(g) o(g) = o(g
2
) o(g) O(g) = o(g
2
) O(g) O(g) = O(g
2
)
4.5.5. Asimptotins aproksimacijos
Nagrinsime harmonini skaii sek
H
n
= 1 +
1
2
+
1
3
+ +
1
n
, n 1.
T. y. (susitarkime, kad H
0
= 0 ir tada H
n
= H
n1
+
1
n
)
H
n
= (0, 1,
3
2
,
11
6
,
25
12
,
137
60
,
49
20
,
363
140
,
761
280
, )
Skaii seka H
n
yra neprtai didjanioji
10
. Pateiksime kelias harmonini
skaii asimptotines aproksimacijas ir paaikinsime j prasm (formulse
= 0, 57721565649 . . . yra Oilerio Mackeronio
11
konstanta).
(H
1
) H
n
= + ln n + o(1),
(H
2
) H
n
= + ln n + O
_
1
n
_
,
(H
3
) H
n
= + ln n +
1
2n
+O
_
1
n
2
_
,
(H
4
) H
n
= + ln n +
1
2n
+ o
_
1
n
2
_
,
10
Kadangi harmonin eilut
P
n=1
1
n
diverguoja.
11
Lorenzo Mascheroni (1750 1800) ital matematikas.
(H
5
) H
n
= + ln n +
1
2n

1
12n
2
+O
_
1
n
4
_
.
I formuls (H
1
) gauname, kad H
n
+ ln n ir ios formuls absoliu-
ioji paklaida p
1
(n) = H
n
ln n turi savyb o(1), t. y. i (H
1
) mes
galime suinoti tik tiek, kad p
1
(n) yra nykstamoji skaii seka. Tarkime,
kad (H
1
) vietoje o(1) urayta o(ln n). Tada tai irgi teisinga formul, bet
ji teikia dar maiau informacijos. Formul (H
2
), nors ir nepatikslina paios
aproksimacijos (kaip ir anksiau turime H
n
+ ln n), bet apie paklaid
p
2
(n) = H
n
lnn jau inome daugiau: p
2
(n) = O
_
1
n
2
_
. Tai reikia, kad
p
2
(n)
C
n
ir nors mes (bendruoju atveju) ir neinome konstantos C reik-
ms, is vertis garantuoja, kad mes inome absoliuios paklaidos majimo
greit O
_
1
n
_
. Taigi galime neinoti paklaidos p
2
(n) reikmi, taiau inome
kad
p
2
(10)
C
10
,
p
2
(100)
C
100
,
p
2
(1000)
C
1000
. I ia matome, kad 10
kart padidinus n, paklaida sumaja irgi 10 kart. Formuls (H
3
) (H
4
)
duoda tikslesn (abi t pai) aproksimacij H
n
+ln n+
1
2n
, taiau apie
absoliui paklaid i (H
4
) inome iek tiek daugiau. Formul (H
5
) yra dar
tikslesn ir teikia dar daugiau informacijos apie paklaid.
Tarkime, kad turime tokio pavidalo asimptotines formules
F(n) = f(n) (1 +O(g(n))) , F(n) = f(n) (1 + o(g(n))) .
Tada turime asimptin aproksimacij F(n) f(n), kurios santykin pa-
klaida yra O(g(n)) arba o(g(n)).
Pateisime skaii sekos n! asimptotin Stirlingo formul
12
n! =
2n
_
n
e
_
n
_
1 +
1
12n
+
1
288n
2
+O
_
1
n
3
__
Lentelje surayti skaii n! ir j apytiksli reikmi, apskaiiuot pagal
pateikt asimptotin formul, rezultatai.
12
r., pvz., [46].
n n!
2n
_
n
e
_
n
_
1 +
1
12n
+
1
288n
2
_
1 1 1.002184
2 2 2.000629
3 6 6.000578
4 24 24.00099
5 120 120.0025
10 3628800 3628810.
11 3.991660 10
7
3.991688 10
7
13 6.227021 10
9
6.227028 10
9
15 1.307674 10
12
1.307675 10
12
20 2.432902 10
18
2.432903 10
18
30 2.652529 10
32
2.652529 10
32
50 3.041409 10
64
3.041409 10
64
100 9.332622 10
157
9.332622 10
157
Absoliuioji paklaida iuo atveju yra O
_
2n
_
n
e
_
n
1
n
3
_
ir greitai au-
ga. Todl, kaip matome i pateikt skaiiavim, formul neleidia tiksliai
suskaiiuoti skaiiaus 10! paskutinij dviej skaitmen, o skaiiaus 15!
jau septyni. Nepaisant to, formul teisingai aproksimuoja skaii n! eil, o
esant didesniems n teisingai apskaiiuojama vis daugiau pirmj skaii n!
skaitmen.
4.1
Sryis vadinamas tolerancija, kai jis yra reeksyvusis ir simetrinis.
Kuris sryis yra tolerancija?
S
1
= {(x, r), (x, x), (r, x), (r, r)} {x, r}
2
;
S
2
= {(x, r), (x, x), (r, x), (r, r), (q, x), (x, q), (q, q),
(r, q), (q, r), (x, g), (g, x), (g, g)} {x, r, q, g}
2
.
4.2 Tarkime, kad S
1
A
2
yra tolerancija, S
2
A
2
ekvivalentumas ir
S
1
S
2
. rodykite, kad sryio tranzityvusis udarinys S
+
1
S
2
.
4.3 rodykite sryi kompozicijos distributyvumo savyb sjungos atvil-
giu:
(X Y ) Z = (X Z) (Y Z).
4.4 Tarkime, kad D(S) = A. rodykite eit
I
A
S S
1
.
Sukonstruokite pavyzd, neigiant teigin I
A
= S S
1
.
4.5 rodykite eit
(X Y ) Z (X Z) (Y Z).
Parodykite, kad formulje negalima rayti lygybs enklo.
4.6 rodykite, kad jei sryiai X ir Y yra reeksyvieji, tai reeksyvieji bus
ir sryiai X Y , X Y , X Y , X
1
, X
+
.
4.7 rodykite, kad jei sryiai X ir Y yra antireeksyvieji, tai antireeksy-
vieji bus ir sryiai X Y , X Y , X
1
, o sryiai X Y ir X
+
gali nebti
antireesyvieji.
4.8 rodykite, kad jei sryiai X ir Y yra simetriniai, tai sryiai X Y ,
X Y , X
1
irgi yra simetriniai.
4.9 rodykite, kad ekvivalentumo sryi X ir Y sjunga X Y yra ekvi-
valentumas tada ir tik tada, kai X Y = X Y .
4.10 rodykite, kad ekvivalentumo sryi X ir Y sankirta X Y yra
ekvivalentumas tada ir tik tada, kai X Y = Y X.
4.11 Pertvarkykite reikinius
a) f(n) = n + 3n
2
ln n +O(
n) + o
_
n
3
7
_
;
b) f(n) = 3 + 2
n
5n
2
ln n +O(
n) + O
_
n
3
7
_
;
c) f(n) = 5 + e
n
n
5
+ ln n +O
_
1
n
_
+ O
_
1
n
5
12
_
;
d) f(n) = 1 + e
n
+ n +O
_
1
n
_
+ o
_
1
n
2
_
.
4.12 rodykite
a) o(f) +O(f) = O(f);
b) o(f) + o(f) = O(f);
c) O(f) +O(f) = O(f);
d) o(f) O(g) = o(f g);
e) o(f) o(g) = o(f g);
f) O(f) O(g) = O(f g).
Sryiai yra ne tik patogus graf matematinio modeliavimo rankis. Jie taikomi
informatikoje, sprendim primimo teorijoje, paioje matematikoje. Sryi teorija nag-
rinjama kaip atskiras skyrius diskreiosios matematikos vadovliuose [34], [10]. Danai
diskreiosios matematikos vadovliai neturi sryi teorijos skyri. Lietuvi kalba ileista
sryi teorijos mokymo priemon [47].
Sryiai nagrinjami kaip atskiras skyrius inomoje R.Stolo knygoje [48]. Paminkime
pakankamai populiariai parayt sryiams ir j taikymams skirt Ju. reiderio knyg
[49].
5 skyrius
Kombinatorika
5.1. Baigtini aibi element kombinacijos
5.1.1. Baigtini aibi poaibiai
Priminsime
1
, kad baigtins aibs
A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
}
element skaii ymime |A| = n. Jos element tvarka nra svarbi:
{a
1
, a
2
, a
3
} = {a
1
, a
3
, a
2
} = = {a
3
, a
2
, a
1
}.
Kai element eils tvarka svarbi, raome
(a
1
, a
2
, a
3
) = (a
1
, a
2
, a
3
) = = (a
3
, a
2
, a
1
).
Pastebkime, kad iuo atveju
(a
1
, a
2
, a
3
) A
3
= AA A,
t. y. trejetas (a
1
, a
2
, a
3
) yra Dekarto sandaugos
2
elementas.
Taigi aib {1, 2, 3} ireikiama eiais bdais:
{1, 2, 3} = {1, 3, 2} = {2, 1, 3} = {2, 3, 1} = {3, 1, 2} = {3, 2, 1}.
Tokie skirtingi element dstyniai vadinami kliniais. Bendruoju atveju n
skirting element galima sukeisti vietomis
n! = 1 2 (n 1) n
1
r. 3.1.1. (87 psl.)
2
r. 3.2.4. (97 psl.)
153
154 5 SKYRIUS. KOMBINATORIKA
(skaitome "n faktorialas") bdais. Taigi ir baigtin aib Agali bti ireikta
|A|! bdais.
Priminsime
3
, kad aibs A poaibiu vadinama aib B A, jei visi aibs
A elementai yra ir aibs B elementai. Bet kuri aib yra jos paios poaibis:
A A, Tuioji aib yra bet kurios aibs poaibis: A. Baigtin aib
|A| = n turi 2
n
poaibi.
rodykime i formul kitu bdu. Suskaiiuokime, kiek poaibi turi baig-
tin aib A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
}.
Yra vienas poaibis, neturintis element tuioji aib .
Poaibi, turini po vien element, yra n:
{a
1
}, {a
2
}, . . . , {a
n
}.
Poaibi, sudaryt i dviej element, yra
n(n 1)
2
:
{a
1
, a
2
}, {a
1
, a
3
}, . . . , {a
1
, a
n
}, . . . , {a
n1
, a
n
}.
Poaibi, turini po k element, yra
C
k
n
=
n!
(n k)! k!
=
(n k + 1) (n k + 2) (n 1) n
k!
.
Kitas derini skaiiaus i n po k element ymjimas yra
_
n
k
_
. Pastebkime,
kad
C
0
n
=
_
n
0
_
= C
n
n
=
_
n
n
_
= 1.
Taigi baigtin aib A turi C
0
n
+ C
1
n
+ C
2
n
+ + C
n
n
poaibi.
iam skaiiui rasti taikome gerai matematikoje inom Niutono
4
binomo
formul:
(x + y)
n
=
n
k=0
C
k
n
x
nk
y
k
. (5.1)
Kai x = y = 1, i ia gauname iekom skaii
n
k=0
C
k
n
= 2
n
.
5.1 pavyzdys. Sudarykime bulean
5
2
{1,2,3,4}
.
2
{1,2,3,4}
= {, {1}, {2}, {3}, {4}, {1, 2}, {1, 3}, {1, 4},
{2, 3}, {2, 4}, {3, 4}, {1, 2, 3}, {1, 2, 4}, {2, 3, 4}, {1, 2, 3, 4}}.
3
r. (3.1) formul (91 psl.)
4
Isaak Newton (16431727) angl zikas ir matematikas.
5
r. 91 psl.
5.1. BAIGTINI AIBI ELEMENT KOMBINACIJOS 155
Kartais irinkt i aibs A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} k element eils tvarka yra
svarbi. Kiekvien tok poaib galima urayti k! bdais. Element junginiai,
kurie vienas nuo kito skiriasi arba paiais elementais, arba j eile, vadinami
gretiniais. Gretini i n po k element skaii ymime A
k
n
. Turime
A
k
n
= k!C
k
n
=
n!
(n k)!
= (n k + 1) (n k + 2) (n 1) n.
Atkreipkime dmes, kad A
n
n
= n!, t. y. klini skaiius.
Suraykime, pavyzdiui, visus gretinius po du elementus i {a, b, c}:
(a, b), (b, a), (a, c), (c, a), (b, c), (c, b). Taigi A
2
3
=
3!
(3 2)!
= 2 3 = 6.
5.2 pavyzdys. Suskaiiuokime, kiek skirting vliav galima sudary-
ti i septyni spalv vienodo dydio juost, jei kiekviena vliava turi
lygiai tris horizontalisias juostas. Turime i septyni juost isirinkti
tris ir yra svarbi i trij juost eils tvarka. Tai yra gretini skaiius
A
3
7
=
7!
(7 3)!
=
7!
4!
= 5 6 7 = 210.
5.1 testas
1
Kiek poaibi turi aib
{, {}, {{, {, }, {}}, {, }, {}}, {, }, {}, {, }, {, }} ?
1 4; 2 64; 3 32; 4 16; 5 256; 6 8; 7 128.
2
Aibs A poaibis B A vadinamas tikriniu, kai B = & B = A.
Kiek tikrini poaibi turi aib
{, , {{{}, {, , }, {}}, }, {}, {}, , {}} ?
1 62; 2 126; 3 6; 4 2; 5 254; 6 30; 7 14.
5.1.2. Perstatos ir lotynikieji kvadratai
Tarkime, kad (a
1
, a
2
, . . . , a
n
) skaii 1, 2, . . . , n klinys. Nagrinsime
aibs A = {1, 2, . . . , n} vienareikmius atvaizdius (bijekcijas) save :
A A. Vien tok atvaizd vadiname perstata (arba ketiniu) ir galime
apibrti taip:
=
_
1 2 n
a
1
a
2
a
n
_
. (5.2)
Pastebkime, kad t pat keitin galima perrayti n! skirtingais bdais,
keiiant (5.2) matricos stulpelius:
=
_
2 1 n
a
2
a
1
a
n
_
=
_
n n 1 1
a
n
a
n1
a
1
_
Apibrkime perstat sandaugos
6
operacij:
=
_
1 2 n
a
1
a
2
a
n
_
_
1 2 n
b
1
b
2
b
n
_
=
_
1 2 n
a
1
a
2
a
n
_
_
a
1
a
2
a
1
b
a
1
b
a
2
b
an
_
=
_
1 2 n
b
a
1
b
a
2
b
an
_
5.3 pavyzdys.
_
1 2 3 4
2 3 4 1
_
_
1 2 3 4
4 3 1 2
_
=
_
1 2 3 4
2 3 4 1
_
_
2 3 4 1
3 1 2 4
_
=
_
1 2 3 4
3 1 2 4
_
Paymkime vis n! perstat aib P. Algebrin struktra
7
(A, ) turi
neutralj element e =
_
1 2 n
1 2 n
_
:
() e = e = .
Sukeitus vietomis perstatos (5.2) matricos eilutes, gauname atvirktin
element
1
=
_
a
1
a
2
. . . a
n
1 2 . . . n
_
:

1
=
1
= e.
5.1 pratimas. rodykite, kad perstat sandauga yra asociatyvi:
(, , ) ( ) = ( )
ir nra komutatyvi: (bendruoju atveju):
= .
6
Literatroje ia operacij kartais vadina kompozicija, sska, santrauka.
7
Aib, udaroji operacijos atvilgiu (t. y. (, A) A), vadinama algebrine
struktra.
Taigi algebrins srtuktros (P, ) operacija yra asociatyvi, aib P turi
neutrlj element e ir visi elementai turi atvirktinius. Todl (P, ) yra
(nekomutatyvioji) grup.
5.1 apibrimas. Lotynikuoju kvadratu vadinama n-osios eils
kvadratin matrica, kurios visos eiluts ir visi stulpeliai yra skirtingi
skaii 1, 2, . . ., n kliniai.
5.4 pavyzdys.
K
1
=
_
_
_
_
1 2 3 4
2 3 4 1
3 4 1 2
4 1 2 3
_
_
_
_
5.2 apibrimas. Lotynikieji kvadratai vadinami ekvivaleniais, jei
vien i j galima gauti tokiais kito pertvarkiais:
1) dviej eilui keitimas vietomis;
2) dviej stulpeli keitimas vietomis;
3) element perstata (pakeitimu).
5.5 pavyzdys. Pakeiskime lotynikojo kvadrato K
1
(5.4 pvz.) ele-
mentus taip:
_
1 2 3 4
4 3 1 2
_
:
K
2
=
_
_
_
_
4 3 1 2
3 1 2 4
1 2 4 3
2 4 3 1
_
_
_
_
Taigi kvadratai K
1
ir K
2
yra ekvivalents.
Pastebkime, kad paymjus skaiius 1, 2, . . ., n skirtingais simboliais c
1
,
c
2
, . . ., c
n
, t. y. keitiniu
_
1 2 3 4
c
1
c
2
c
3
c
4
_
galima apibendrinti lotynikojo
kvadrato svok.
5.6 pavyzdys. Pakeiskime kvadrato K
2
simbolius
_
1 2 3 4
a b c d
_
:
K
3
=
_
_
_
_
d c a b
c a b d
a b d c
b d c a
_
_
_
_
Kai pirmosios eiluts ir pirmojo stulpelio elementai surayti natralija
tvarka (t. y. (1, 2, . . . , n) arba raidiu abcls tvarka), lotynikasis kvad-
ratas vadinamas normalizuotu. Kvadratas K
1
yra normalizuotas. Bet kur
lotynikj kvadrat galima normalizuoti pirma keiiant vietomis jo eilutes, o
paskui stulpelius. Pastebkime, kad jei pirma sutvarkyti stulpelius, o po to
eilutes, gausime kit (nors ir ekvivalentj) lotynikj kvadrat. Kai n < 4
visi normalizuoti lotynikieji kvadratai yra lygs (o todl ir ekvivalents).
Yra 4 skirtingi ketvirtosios eils lotynikieji kvadratai, o skirting neekvi-
venij vienas kitam yra tik du. Paymkime l
n
skirting normalizuot
n-osios eils lotynikj kvadrat skaii, k
n
skirting neekvivalenij.
Yra inoma l
5
= 56, k
5
= 2, l
6
= 9408, k
6
= 22, l
7
= 16942080, k
7
= 563,
l
8
= 535281401856, k
8
= 1676257.
5.3 apibrimas. Lotynikojo kvadrato transversale vadinamas vi-
s skirting jo matricos n element rinkinys a
1j
1
, a
2j
2
, . . ., a
njn
.
5.7 pavyzdys. Lotynikojo kvadrato transversal paymta langeliai
_
_
_
_
_
2 1 3 4
1 2 4 3
3 4 2 1
4 3 1 2
_
_
_
_
_
Antrosios eils lotynikasis kvadratas neturi transversali. Bet kuris tre-
iosios eils kvadratas turi tris transversales. Ketvirtosios eils kvadratas
gali turti arba 8 transverales, arba neturti n vienos. Pavyzdiui, kvad-
ratas K
1
neturi tansversali. Penktosios eils kvadratas gali turti arba 3,
arba 15 transversali.
Ortogonalieji lotynikieji kvadratai
5.4 apibrimas. Du n-osios eils lotyniekieji kvadratai
A =
_
_
a
11
. . . a
1n
. . . . . . . . .
a
n1
. . . a
nn
_
_
ir B =
_
_
b
11
. . . b
1n
. . . . . . . . .
b
n1
. . . b
nn
_
_
vadinami or-
togonaliaisiais (dar jie vadinami graikikaisiais-lotynikaisiais arba
Oilerio kvadratais), jei visi n
2
matricos
_
_
(a
11
, b
11
) . . . (a
1n
, b
1n
)
. . . . . . . . .
(a
n1
, b
n1
) . . . (a
nn
, b
nn
)
_
_
elementai yra skirtingi.
5.8 pavyzdys. ie du treiosios eils kvadratai
_
_
1 2 3
2 3 1
3 1 2
_
_
ir
_
_
a b c
c a b
b c a
_
_
yra ortogonalieji:
_
_
(1, a) (2, b) (3, c)
(2, c) (3, a) (1, b)
(3, b) (1, c) (2, a)
_
_
eiolikos kort udavinys
Taikydami ortogonaliuosius lotynikuosius kvadratus
_
_
_
_
T K D
D T K
D K T
K T D
_
_
_
_
ir
_
_
_
_

_
_
_
_
galime taip sudti skirting spalv kortas:
_
_
_
_
T K D
D T K
D K T
K T D
_
_
_
_
36 karinink udavinys
Reikia sustatyti ei skirting rang i ei skirting pulk karininkus
taip, kad kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje nebt vieno rango
arba vieno pulko karinink. Taigi reikia paimti du ortogonaliuosius lotyni-
kuosius etosios eils kvadratus, taiau Oileris, neskmingai bandydamas
isprsti udavin, 1779 metais suformulavo hipotez, kad neegzistuoja ne
tik antrosios (tai akivaizdu) ir etosios (tai buvo rodyta vis variant per-
rinkimu 1900 metais) lotynikieji ortoganalieji kvadratai, bet ir 10, 14, 18,
. . . eils. Tik 1960 metais i hipotez buvo paneigta ir rodyta, kad egzis-
tuoja bent viena pora ortogonalij lotynikj n-osios eils kvadrat, kai
n = 2, 6.
5.2. Permanentas
5.2.1. Permanento apibrimas
Tarkime, kad i aibs A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} element sudaromi gretiniai
_
a
i
1
, a
i
2
, . . . , a
im
_
, kai atskiriems elementams a
j
nustatytos udraustosios
pozicijos (vietos). Paymkime B = b
ij
mn
leistinj ir udraustj po-
zicij matric:
b
ij
=
_
_
_
1, kai leidiamas dstinys
_
i1
..
. . . , a
j
,
mi2
..
. . .
_
0, kai toks dstinys neleidiamas
(5.3)
Taigi matricos B stulpeliai atitinka aibs A elementus a
j
, j = 1, 2, . . . , n,
o jos eiluts (eilui skaiius m n) nurodo i element leistinsias ir
udraustsias pozicijas.
5.9 pavyzdys. Darbo kabinete keturias numatytas ir sunumeruo-
tas vietas reikia pastatyti raomj stal (R), kompiuterin stal (K),
knyg spint (S) ir fotel (F). Raomais stalas negali stovti pirmoje ir
treioje vietose, kompiuterinis stalas antroje, o fotelis treioje. Ke-
liais bdais galima sudaryti darbo kabineto interjer, jei darbo stal
galima pasirinkti i 3 modeli, kompiuterin stal i 5, knyg spint
i 2 ir fotel i 4.
Sudarykime 5.9 pavyzdio matric B, taiau vietoje vienet raysime ati-
tinkamo baldo pasirinkimo variant skaiius.
1-oji vieta
2-oji vieta
3-oji vieta
4-oji vieta
_
_
_
_
_
_
(R) (K) (S) (F)
0 5 2 4
3 0 2 4
0 5 2 0
3 5 2 4
_
_
_
_
_
_
I matricos matome, kad, pavyzdiui, knyg spint galima pasirinkti i 2
modeli ir pastatyti bet kuri viet (3-asis stulpelis), o fotel galima pasi-
rinkti 4 bdais ir pastatyti pirmj, antrj arba ketvirtj viet (4-asis
stulpelis).
Tarkime, kad pirmj viet statomas statomas kompiuterinis stalas.
Tai galima padaryti b
12
= 5 bdais. Tada antrj viet galima pastatyti
raomj stal (b
12
21
= 15 variant), knyg spint (b
12
23
= 10 variant)
arba fotel (b
12
b
24
= 20 variant).
5.2. PERMANENTAS 161
Tarkime, kad pirmojoje vietoje pastatytas kompiuterinis stalas, o antroje
raomasis. Tada treioje vietoje gali bti tik knyg lenta (kadangi b
34
= 0),
o ketvirtoje fotelis. Taigi gauname gretin (KRSF) ir skirting bald
modeli pasirinkimo yra b
12
b
21
b
33
b
44
= 120 variant.
Panaiai nagrindami skirtingas kombinacijas, turime sudti visas A
4
4
=
4! = 24 sandaugas b
1j
1
b
2j
2
b
3j
3
b
4j
4
(nulini dmen neraome):
5 3 2 4 + 5 4 2 3 + 2 3 5 4 + 2 4 5 3+
4 3 (5 2 + 2 5) + 4 2 5 3 = 840.
Apibendrinkime idstytus samprotavimus, apibrdami matricos per-
manent.
5.5 apibrimas. Matricos
A =
_
_
_
_
a
11
a
12
. . . a
1n
a
21
a
22
. . . a
2n

a
m1
a
m2
. . . a
mn
_
_
_
_
(m n) permanentu (ymime per A) vadiname skaii
(j
1
,j
2
,...,jm)
a
1j
1
a
2j
2
a
mjm
.
ia sumuojami visi A
m
n
skirtingi gretiniai (j
1
, j
2
, . . . , j
m
).
5.1 pastaba. Kai m = n, permanentas turi tas paias sandaugas,
kaip ir kvadratins (iuo atveju) matricos determinantas, t. y. visi
sandaug a
1j
1
a
2j
2
a
mjm
elementai priklauso skirtingoms (visoms)
eilutms ir skirtingiems stulpeliams j
1
, j
2
, . . ., j
m
, taiau determinanto
sandaugos dar turi daugiklius 1. Pavyzdiui,
per
_
a
11
a
12
a
21
a
22
_
= a
11
a
22
+ a
12
a
21
,
det
_
a
11
a
12
a
21
a
22
_
= a
11
a
22
a
12
a
21
.
5.2.2. Permanento savybs
Paymkime A
j
matric, kuri gauname ibraukus matricos A =
a
ij
mn
pirmj eilut ir j-j sulpel:
A
j
=
_
_
_
_
a
21
a
22
. . . a
2,j1
a
2,j+1
. . . a
2n
a
31
a
32
. . . a
3,j1
a
3,j+1
. . . a
3n

a
m1
a
m2
. . . a
m,j1
a
2,j+1
. . . a
mn
_
_
_
_
.
Tada
perA =
n
j=1
a
1j
perA
j
(5.4)
5.10 pavyzdys.
per
_
_
a
11
a
12
a
13
a
21
a
22
a
23
a
31
a
32
a
33
_
_
=
a
11
per
_
a
22
a
23
a
32
a
33
_
+ a
12
per
_
a
21
a
23
a
31
a
33
_
+ a
13
per
_
a
21
a
22
a
31
a
32
_
=
a
11
a
22
a
33
+ a
11
a
23
a
32
+ a
12
a
21
a
33
+ a
12
a
23
a
31
+ a
13
a
21
a
32
+ a
13
a
22
a
31
.
i permanento savyb yra Laplaso determinanto skleidimo formuls ana-
logas. Kai kurios kitos permanento savybs irgi panaios determinanto
savybes. Tarkime, kad A kvadratin matrica, A
T
jos transponuota mat-
rica. Tada
perA = perA
T
.
Tarkime, kad matrica

A gauta suketus vietomis dvi matricos A eilutes (arba
stulpelius). Tada
per

A = perA.
Pastebkime, kad (jei A kvadratin matrica)
det

A = detA.
Tarkime, kad A ir B kvadratins matricos. Determinanto savyb
det(A B) = det(A) det(B)
5.2. PERMANENTAS 163
permanentui negalioja:
per(A B) = per(A) per(B).
Paymkime I
mn
mn matric, kurios visi elementai lygs 1:
I
mn
=
_
_
_
_
_
_
_
_
_
1 1 . . . 1
1 1 . . . 1
. . . . . . . . . . . .
1 1 . . . 1
. .
n
_
_
m
_
_
_
_
_
_
_
_
_
, I
n
= I
nn
.
Pastebkime, kad
perI
2n
= per
_
1 1 . . . 1
1 1 . . . 1
_
=
n
i=1
_
_
_
_
_
_
_
_
1
n
j=1
j=i
1
_
_
_
_
_
_
_
_
= n(n 1) = A
2
n
,
perI
3n
=
n
i=1
perI
2,n1
= nperI
2,n1
= n(n 1)(n 2) = A
3
n
.
Pastebj, kad bendruoju atveju nA
m1
n1
=
n(n1
n1(m1)
= A
m
n
ir taikydami
matematins indukcijos princip, gauname ios teoremos rodym.
5.1 teorema.
perI
mn
= A
m
n
, perI
n
= n!
5.2.3. Inversij skaiius
Tarkime, kad keturi element {1, 2, 3, 4} kliniams galioja reikalavimas:
kiekvienas skaitmuo nra savo vietoje. Tokie kliniai vidinami inversijomis
arba netvarkomis. Suskaiiuokime visas inversijas ymdami netinkamas
skaitmen pozicijas:
1 2 3 4 2 1 3 4
1 2 4 3 2 1 4 3
1 3 2 4 2 3 1 4
1 3 4 2 2 3 4 1
1 4 2 3 2 4 1 3
1 4 3 2 2 4 3 1
3 1 2 4 4 1 2 3
3 1 4 2 4 1 3 2
3 2 1 4 4 2 1 3
3 2 4 1 4 2 3 1
3 4 1 2 4 3 1 2
3 4 2 1 4 3 2 1
Taigi matome, kad tarp 24 klini yra tik 9 netvarkos. Parodykime, kaip su-
skaiiuoti inversij skaii taikant permanent. Paymkime D(n) inversij
skaiis, E
n
vienetin n-ios eils matric
ij
nn
, D
n
= I
n
E
n
:
D
2
=
_
1 1
1 1
_
_
1 0
0 1
_
=
_
0 1
1 0
_
,
D
3
=
_
_
1 1 1
1 1 1
1 1 1
_
_
_
_
1 0 0
0 1 0
0 0 1
_
_
=
_
_
0 1 1
1 0 1
1 1 0
_
_
,
D
4
=
_
_
_
_
1 1 1 1
1 1 1 1
1 1 1 1
1 1 1 1
_
_
_
_
_
_
_
_
1 0 0 0
0 1 0 0
0 0 1 0
0 0 0 1
_
_
_
_
=
_
_
_
_
0 1 1 1
1 0 1 1
1 1 0 1
1 1 1 0
_
_
_
_
.
Turime
D(n) = perD
n
.
I permenento skleidimo (5.4) formuls iplaukia, kad
perD
n
= (n 1)perD
+
n
, perD
+
n1
= perD
n2
+ (n 2)perD
+
n2
.
ia D
+
n
= D
n
+ diag(1, 0, . . . , 0):
D
+
2
=
_
1 1
1 0
_
, D
+
3
=
_
_
1 1 1
1 0 1
1 1 0
_
_
, D
+
4
=
_
_
_
_
1 1 1 1
1 0 1 1
1 1 0 1
1 1 1 0
_
_
_
_
.
Taigi turime rekursin formul
D(n) = nD(n 1) + (1)
n
, n = 2, 3, . . . (5.5)
Apskaiiuokime inversij skaiius
D(1) = perD
1
= 0, D(2) = perD
2
= 1, D(3) = 3 1 1 = 2,
5.3. AIBI SKAIDINAI 165
D(4) = 4 2 + 1 = 9, D(5) = 5 9 1 = 44, D(6) = 6 44 + 1 = 265,
D(7) = 7 265 1 = 1854, D(8) = 8 1854 + 1 = 14833,
D(9) = 9 14833 1 = 133496, D(10) = 1334961,
D(11) = 14684570, D(12) = 176214841.
5.3. Aibi skaidinai
5.3.1. Aibs skaidinys blokus
5.6 apibrimas. Tarkime, kad aibs A poaibiai B
1
, B
2
, . . ., B
k
(B
j
A) ipildo ias slygas:
1) B
j
= ;
2) (i = j) B
i
B
j
= ;
3)
k
j=1
B
j
= A.
Tada sakome, kad poaibi B
1
, B
2
, . . . , B
k
rinkinys yra aibs A
skaidinys. Poaibiai B
j
vadinami skaidinio blokais. Toki skaidini
skaiiai, kai |A| = n, vadinami antrosios ries Stirlingo
8
skai-
iais ir ymimi S(n, k). Pagal apibrim S(n, k) = 0, kai k > n,
S(n, n) = 1. Susitarkime, kad S(0, 0) = 1.
Pavyzdiai
1. Tarkime, A = {1, 2, 3}. Aibs A du poabiai B
1
= {1, 2}, B
2
= {3} yra
jos skaidinys du blokus.
2. Aibs B
1
= {1, 2}, B
2
= {2, 3} nra aibs A = {1, 2, 3} skaidinys, kadangi
neipildo skaidinio 2) apibrimo slygos.
3. Aibs B
1
= {1}, B
2
= {2} nra aibs A = {1, 2, 3} skaidinys, kadangi
neipildo 3) apibrimo slygos.
4. Aibs B
1
= {1}, B
2
= {2} , B
3
= {3, 4} nra aibs A = {1, 2, 3}
skaidinys, kadangi B
3
nra aibs A poaibis. Pastebkime, kad B
1
, B
2
, B
3
sudaro aibs {1, 2, 3, 4} skaidin.
5. Aib {1, 2, 3, 4} turi lygiai 7 skaidinius du blokus:
{{1, 2, 3}, {4}}, {{1, 2, 4}, {3}}, {{1, 3, 4}, {2}},
{{2, 3, 4}, {1}}, {{1, 2}, {3, 4}}, {{1, 3}, {2, 4}}, {{1, 4}, {2, 3}}.
8
James Stirling (16921770) kot matematikas.
5.1 pav. Aibs A skaidinys 5 blokus B
1
, B
2
, B
3
, B
4
, B
5
.
5.2 teorema. Antrosios ries Stirlingo skaiiams galioja lygyb
9
S(n, k) = S(n 1, k 1) + kS(n 1, k).
rodymas. Tarkime, kad S yra vis aibs {1, 2, . . . , n} skaidini k
blokus aib. Paymkime S
1
tuos skaidinius, kuriuos eina blokas
{n}, ir S
2
visi kiti skaidiniai. Tada S
1
S
2
= , S
1
S
2
= S. Turime
|S
1
| = S(n 1, k 1), |S
2
| = kS(n 1, k), kadangi visi skaidiniai S
2
gaunami taip: imame visus aibs {1, 2, . . . , n1} skaidinius k blokus
ir kiekvien blok papildome elementu n. Taigi
S(n, k) = |S| = |S
1
| +|S
2
| = S(n 1, k 1) + kS(n 1, k).
5.11 pavyzdys. Keliais bdais galima paskirti 8 budtojus 4 vie-
nodus postus, esant slygai, kad kiekviename poste bt bent vienas
budtojas ir visi 8 mons budt.
9
Tokio pavidalo lygtys vadinamos rekureniosiomis (r. p. ??).
Sprendimas. Reikia suskaidyti aib |A| = 8 4 blokus. Tai galima
padaryti S(8, 4) = 1701 bdu.
Antrosios ries Stirlingo skaiiai S(n, k)
k
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
n
0 1
1 0 1
2 0 1 1
3 0 1 3 1
4 0 1 7 6 1
5 0 1 15 25 10 1
6 0 1 31 90 65 15 1
7 0 1 63 301 350 140 21 1
8 0 1 127 966 1701 1050 266 28 1
9 0 1 255 3025 7770 6951 2646 462 36 1
10 0 1 511 9330 34105 42525 22827 5880 750 45 1
Vis aibs A (|A| = n) skaidini k (0 k n) blok skaiius vadina-
mas Belo
10
skaiiumi:
B(n) =
n
k=0
S(n, k), B(0) = 1.
5.12 pavyzdys. Keliais bdais galima sudti 10 skirting pietuk
10 vienod dui, jei kai kurios i j gali bti tuios.
Sprendimas. vien dut 10 pietuk galima sudti S(10, 1) = 1
bdu, dvi dutes S(10, 2) = 511 bdais ir t. t. Taigi turime
S(10, 1) + S(10, 2) + + S(10, 10) = B
10
= 115975.
10
Eric Temple Bell (18931960) amerikiei matematikas.
Belo skaiiai B
n
n
0 1
1 1
2 2
3 5
4 15
5 52
6 203
7 877
n
8 4140
9 21147
10 115975
11 678570
12 4213597
13 27644437
14 190899322
15 1382958545
5.3.2. Aibs skaidinys ciklus
Tarkime, kad A, B, C yra taisyklingo trikampio virns. Tada jos gali
bti idstytos dviem bdais (A, B, C) arba (A, C, B). Kitus trikampius
(C, A, B), (B, C, A) galima gauti sukant trikamp (A, B, C) aplink apibrto
(ir brto) apskritimo centr. Taigi aibs {A, B, C} element idstymus
cycle(A, B, C) = cycle(C, A, B) = cycle(B, C, A)
vadiname ciklu. Kitas ios aibs ciklas yra
cycle(A, C, B) = cycle(C, B, A) = cycle(B, A, C).
Skirtingais aibs {a, b, c, d} ciklais pavadinsime tokius ekvivalenius rei-
kinius:
cycle(a, b, c, d) = cycle(d, a, b, c) = cycle(c, d, a, b) = cycle(b, c, d, a),
arba
cycle(a, b, d, c) = cycle(b, d, c, a) = cycle(d, c, a, b) = cycle(c, a, b, d).
Visi skirtingi aibs {a, b, c, d} ciklai parodyti 5.3 pav.
5.2 pav. Du trikampio skirtingi ciklai
5.13 pavyzdys. I aibs {a, b, c, d} element galima sudaryti vienuo-
lika skirting cikl por:
{(a, b, c), (d)}, {(a, c, b), (d)}, {(a, b, d), (c)}, {(a, d, b), (c)},
{(a, c, d), (b)}, {(a, d, c), (b)}, {(b, c, d), (a)}, {(b, d, c), (a)},
{(a, b), (c, d)}, {(a, c), (b, d)}, {(a, d), (b, c)}.
5.7 apibrimas. Pirmosios ries Stirlingo skaiiai ymimi
s(n, k) ir apibriami taip:
s(n, k) = s(n 1, k 1) (n 1)s(n 1, k), k n, s(0, 0) = 1.
Paymkime c(n, k) = (1)
n+k
s(n, k). Tada galioja formul
c(n, k) = c(n 1, k 1) + (n 1) c(n 1, k).
Parodykime, kad skaii c(n, k) kombinatorin prasm yra i: sudaryti k
skirting cikl i element 1, 2, . . ., n galima c(n, k) bdais. Susitarkime,
kad c(0, 0) = 1, c(n, 0) = 0, (n > 0) ir c(n, k) = 0, kai k > n. Darome
prielaid, kad formul c(n 1, k) (k = 0, 1, . . . , n 1) rodyta, t. y. inomi
cikl i element 1, 2, . . ., n 1 skaiiai. Vis cikl i n element (kai
5.3 pav. Visi aibs {a, b, c, d} skirtingi ciklai
pridsime dar element n) aib suskaidysime du nesikertaius poaibius
(blokus): pirmas blokas turi atskir cikl i vieno elemento (n) ir antras
neturintis tokio ciklo. Tada pirmas blokas turi c(n 1, k) element (cikl).
Suskaiiuokime, kiek galima sudaryti nauj cikl, kai turime c(n 1, k 1)
cikl ir kiekvien i j reikia papildyti element n. Tai galima padaryti
n 1 bdu, raant element n po kiekvieno i element 1, 2, . . ., n 1.
Taigi tursime (n1) c(n1, k) nauj cikl rinkini. Pavyzdiui, jei turime
3 cikl poras {(1, 2), (3)}, {(1, 3), (2)}, {(2, 3), (1)}, tai sudarome 9 naujas
cikl poras:
{(1, 4, 2), (3)}, {(1, 4, 3), (2)}, {(2, 3), (1, 4)},
{(1, 2, 4), (3)}, {(1, 3), (2, 4)}, {(2, 4, 3), (1)},
{(1, 2), (3, 4)}, {(1, 3, 4), (2)}, {(2, 3, 4), (1)}.
Taigi i n skirting element k cikl galima sudaryti |s(n, k)| bdais.
Pirmosios ries Stirlingo skaiiai s(n, k)
k
0 1 2 3 4 5 6 7 8
n
0 1
1 0 1
2 0 1 1
3 0 2 3 1
4 0 6 11 6 1
5 0 24 50 35 10 1
6 0 120 274 225 85 15 1
7 0 720 1764 1624 735 175 21 1
8 0 5040 13068 13132 6769 1960 322 28 1
5.2 testas
1
Keliais bdais galima dti deimt skirting spalv rutuliuk
dvi vienodas dutes ?
1 511; 2 9330; 3 1026576; 4 90;
5 115975; 6 1172700; 7 34105; 8 45.
2
Keliais bdais galima dti deimt skirting atviruk
du vienodus vokus,
kad dt atviruk skaiiai bt skirtingi ?
1 9330; 2 385; 3 115975; 4 45;
5 90; 6 34105; 7 33979; 8 511.
3
Kuris aibi rinkinys yra aibs {r, e, w, n, u, c, q, t, h} skaidinys?
A = {{h, r, u, q}, {n, w}, {t}, {c}};
B = {{h, r, u, e, q}, {n, w}, {t}, {c}}.
1 A; 2 B; 3 abu rinkiniai; 4 n vienas.
4 Kiek skirting tokio tipo skaidini egzistuoja?
1 7770; 2 67284; 3 4299; 4 723680; 5 7403; 6 145750.
5
Kuris cikl dvejet rinkinys yra lygus aibs {u, d, n, x, m, s, q, w}
cikl rinkiniui {(w, x, q, s), (u, m, n, d)}?
A = {(u, m, n, d), (s, w, x, q)}; B = {(x, s, q, w), (u, m, n, d)}.
1 n vienas; 2 A; 3 abu rinkiniai; 4 B.
6 Kiek skirting cikl dvejet rinkini egzistuoja?
1 274; 2 6433; 3 13068; 4 511; 5 36212; 6 127.
5.4. Kombinatoriniai principai
5.4.1. Kombinacij daugybos taisykl
Tarkime, kad aibs A = {a, b, c} elementams reikia priskirti ymes
Z = {1, 7, 11, 13}. Visus manomus variantus uraome kaip aibi Dekarto
sandaug:
A B = {(a, 1), (a, 7), (a, 11), (a, 13), (b, 1), (b, 7), (b, 11),
(b, 13), (c, 1), (c, 7), (c, 11), (c, 13)}.
Galime suformuluoti bendrj kombinacij daugybos taisykl: jei
element a A galima irinkti n bdais, o element b B m bdais, tai
element poras (a, b) galima irinkti n m bdais. Pavyzdiui, 7 vaikinai ir
8 merginos gali sudaryti 7 8 = 56 skirtingas poras.
5.14 pavyzdys. Apskaiiuokime, kiek skirting trienkli lygini skai-
i galima sudaryti i skaitmen 0, 1, 2, 3, 7. Pirmasis skaitmuo neturi
bti 0, todl j galima rinkti i keturi skaitmen 1, 2, 3, 7. Antrasis
skaitmuo bet kuris i penki turim. Kadangi iekomas skaitmuo
yra lyginis, paskutinis skaitmuo turi bti irinktas i dviej skaitmen
0, 2. Taigi turime 4 5 2 = 40 variant.
5.15 pavyzdys. Kiekvien natralj skaii x galima urayti dve-
jetaine sistema:
x = a
k1
2
k1
+ a
k2
2
k2
+ + a
2
2
2
+ a
1
2
1
+ a
0
2
0
, a
j
{0, 1}.
Suskaiiuokime, kiek skirting skaii galima ireikti, kai k = 8, t. y.
taikydami sekas i atuoni nuli ir vienet. Turime |{0, 1}|
8
= 2
8
= 256:
5.4. KOMBINATORINIAI PRINCIPAI 173
0 = (0, 0, 0, 0, 0, 0, 0, 0) = 0 128 + 0 64 + + 0 2 + 0 1;
1 = (0, 0, 0, 0, 0, 0, 0, 1) = 0 128 + 0 64 + + 0 2 + 1 1;
255 = (1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1) = 1 128 + 1 64 + + 1 4 + 1 2 + 1 1.
Tarkime, kad i abcls A = {a
1
, a
2
, . . . , a
n
} raidi sudaryti ilgio k
odiai taip, kad raid a
j
pasikartoja lygiai p
j
0 kart: p
1
+p
2
+ +p
n
=
k. Tokie odiai vadinami kartotiniais gretiniais. J yra
_
k
p
1
p
2
. . . p
n
_
=
k!
p
1
!p
2
! p
n
!
.
5.16 pavyzdys. Kiek skirting kombinacij galima sudaryti i vis
odio MATEMATIKA raidi?
Sprendimas. Turime i viso k = 10 raidi, tarp j skirting yra
n = 6. Raids kartojasi taip: p
M
= 2, p
A
= 3, p
T
= 2, p
E
= 1, p
I
= 1,
p
K
= 1. Patikrinkime: 2 + 3 + 2 + 1 + 1 + 1 = 10. Taigi
10!
2!3!2!1!1!1!
=
5 6 7 8 9 10
1
= 151200.
5.3 testas
1
Kiek skirting kombinacij galima sudaryti i odio
DOMINUOTI raidi ?
1 151200; 2 453600; 3 90720; 4 1663200; 5 10080; 6 9979200.
2
DAINININKAS raidi ?
1 554400; 2 302400; 3 1260; 4 9979200; 5 453600; 6 20160.
3
DIENINIS raidi ?
1 10080; 2 90720; 3 302400; 4 22680; 5 3360; 6 1260.
5.3 teorema. (Polinomin teorema)
(a
1
+ a
2
+ + a
k
)
n
=
1
0, . . . , r
k
0
r
1
+ + r
k
= n
n!
r
1
! r
k
!
a
r
1
1
a
r
k
k
Pastebkime, kad i formul apibendrina Niutono binomo (5.1)
formul (154 psl.).
5.4.2. Sudties taisykl
Tarkime, kad aibs A ir B nesusikerta, t. y. A B = . Tada bet kuris
aibi sjungos elementas x A & x / B arba x B & x / A. Todl aib
A B turi |A| +|B| element:
A B = |A B| = |A| +|B|.
i formul galima apibendrinti:
i = j A
i
A
j
=
n
_
k=1
A
k
=
n
k=1
|A
k
|.
5.4.3. dties paalinimo principas
Paymkime A \ B = X
1
, B \ A = X
3
, A B = X
2
(r. 5 pav.).
5.4 pav. dties paalinimo principas
Turime X
i
X
j
= i = j ir |X| = |AB| = |X
1
|+|X
2
|+|X
3
|. Pastebj,
kad A = (A\ B) (AB) = X
1
X
2
ir B = (B \ A) (AB) = X
3
X
2
,
turime |X
1
| = |A| |X
2
| = |A| |AB|, |X
3
| = |B| |X
2
| = |B| |AB|.
Taigi
|A B| = |A| +|B| |A B|.
Formul galima apibendrinti:
|ABC| = |A| +|B| +|C| |AB| |AC| |BC| +|ABC| (5.6)
5.4. KOMBINATORINIAI PRINCIPAI 175
n
_
j=1
A
j
=
n
j=1
|A
j
|
1j<in
|A
j
A
i
| +
1j<i<kn
|A
j
A
i
A
k
| + (1)
n1
|A
1
A
2
A
n
|.
5.17 pavyzdys. Mokykloje mokosi 1000 mokini. I j 800 studi-
juoja angl kalb, 500 vokiei, o 100 nestudijuoja n vienos i i
kalb. Apskaiiuokime, kiek mokini studijuoja ir angl, ir vokiei
kalb.
Sprendimas. Paymkime vis mokini aib , studijuojani angl
kalb mokini aib A, vokiei V . Turime || = 1000, |A| = 800,
|V | = 500. Dar inome, kad n vienos i i kalb nestudijuoja
|AV | = 100. Taikome de Morgano dsn (r. ??): AV = A V =
\ (A V ). Taigi |A V | = || |A V | = 1000 100 = 900.
Mums reikia rasti |A V |. Turime |A V | = |A| + |V | |A V | =
800 + 500 900 = 400. Taigi 400 mokini studijuoja ir angl, ir
vokiei kalb.
5.18 pavyzdys. 5.5 pav. diagramoje nurodyti aibi element skai-
iai: |ABC| = 3, |(AB)\C| = 5, |(AC)\B| = 7, |(BC)\A| = 6,
A\(BC)| = 9, B\(AC)| = 11, C\(AB)| = 8, C\(AB)| = 8.
Turime |A| = 9 + 5 + 3 + 7 = 24, |B| = 11 + 5 + 3 + 6 = 25,
|C| = 8 + 7 + 3 + 6 = 24, |A B| = 5 + 3 = 8, |A C| = 7 + 3 = 10,
|B C| = 3 + 6 = 9 ir taikome (5.6) formul:
|A B C| = 24 + 25 + 24 8 10 9 + 3 = 49.
5.5 pav. Element skaiiai
5.4 testas
1
I 922 student prancz kalb studijuoja 374 studentai,
angl - 451, ispan - 530.
276 studentai studijuoja ir prancz, ir angl kalb,
o 183 - prancz ir ispan.
N vienos i i trij kalb nestudijuoja 201 studentas,
o 85 studentai studijuoja visas tris ias kalbas.
Kiek student studijuoja ir angl, ir ispan kalb?
1 77; 2 116; 3 129; 4 260; 5 253; 6 170; 7 169.
5.5. GENERUOJANIOSIOS FUNKCIJOS 177
Paymkime natralij skaii aibs poaibius:
P = { N : 9000000 & m N : = 29m},
H = { N : 9000000 & k N : = 17k},
S = { N : 9000000 & i N : = 29i & i N : = 17i}.
2 |P H| =
1 18158; 2 18255; 3 18230;
4 18190; 5 18185; 6 18286.
3 |S| =
1 8178472; 2 8178500; 3 8178546;
4 8178562; 5 8178535; 6 8178441.
Paymkime natralij skaii aibs poaibius:
B = { N : 8000000 & l N : = 23l},
H = { N : 8000000 & n N : = 13n},
P = { N : 8000000 & i N : = 23i & i N : = 13i}.
4 |B H| =
1 936490; 2 936455; 3 936367;
4 936394; 5 936487; 6 936465.
5 |P| =
1 7063622; 2 7063478; 3 7063564;
4 7063593; 5 7063545; 6 7063508.
5.5. Generuojaniosios funkcijos
Generuojaniosios funkcijos yra galingas kombinatorini udavini spren-
dimo rankis. Jo idja priskirti skaii sekai laipsnin eilut ir taikyti
matematins analizs ir kompleksinio kintamojo analizini funkcij teorijos
metodus.
5.5.1. Generuojanij funkcij pavyzdiai
Tarkime, kad {a
n
} = {a
0
, a
1
, . . .} yra skaii seka. Sudarome laipsnin
eilut
a
0
+ a
1
x + a
2
x
2
+ a
3
x
3
+ =
n=0
a
n
x
n
,
kuri vadiname sekos (a
n
) generuojanija funkcija. Kai skaii seka
(a
n
) = (a
0
, a
1
, a
2
, . . .) yra baigtin: (a
0
, a
1
, . . . , a
n
), susitarkime, kad a
k
= 0,
kai k > n (t. y. papildome j nuliais).
Pateiksime baigtini skaii sek generuojanij funkcij pavyzdius.
(1, 0, 0, . . .) 1 + 0 x + 0 x
2
+ 0 x
3
+ = 1;
_
_
n
..
0, 0, 0, . . . , 0, 1, 0, 0, . . .
_
_
0+0x+0x
2
+0x
n1
+1x
n
+0x
n+1
+ = x
n
;
_
_
n
..
1, 1, . . . , 1, 0, 0, . . .
_
_
1 + 1 x + + 1 x
n1
=
1 x
n
1 x
;
(1, 4, 6, 4, 1, 0, 0, . . .) 1 + 4x + 6x
2
+ 4x
3
+ x
4
= (1 + x)
4
;
_
C
0
n
, C
1
n
, . . . , C
n1
n
, C
n
n
, 0, 0, . . .
_
k=0
C
k
n
x
k
= (1 + x)
n
.
Taigi baigtins skaii sekos generuojanioji funkcija yra polinomas:
(a
0
, a
1
, a
2
, . . . , a
n
, 0, 0, . . .) a
0
+ a
1
x + a
2
x
2
+ a
3
x
3
+ + a
n
x
n
.
Pateiksime begalins skaii sekos generuojanij funkcij:
(1, 1, 1, . . . , 1, 1, 1, . . .) 0 + 1 x + 1 x
2
=
n=0
x
n
=
1
1 x
.
Priminsime
11
, kad urayta laipsnin eilut yra gerai inoma geometrin
progresija. Kai progresijos vardiklis |x| < 1, eilut konverguoja ir jos su-
ma lygi
1
1x
. Taiau pastebkime, kad laipsnins eiluts nagrinjamos kaip
formaliosios iraikos ir j konvergavimas nra btinas.
5.19 pavyzdys. Raskime skaii sekos (2, 1, 1, 1, ) generuo-
janij funkcij:
2 x x
2
x
3
= 3
_
1 + x + x
2
+
_
= 1 +
1
1 x
=
2 3x
1 x
Pastebj, kad
1
1+x
=
1
1(x)
=
k=0
(x)
k
, gauname dar vienos skaii
sekos generuojanij funkcij:
(1, 1, 1, 1, . . . , (1)
n
, . . .)
1
1 + x
.
11
r., pavyzdiui, [50].
5.20 pavyzdys. Raskime skaii sek, kuri generuoja funkcija
2
1x
2
.
Taikome neapibrtj koecient metod
12
ir pertvarkome racionali-
j funkcij taip:
2
1 x
2
=
2
(1 x) (1 + x)
=
A
1 x
+
B
1 + x
=
A(1 + x) + B(1 x)
(1 x) (1 + x)
=
A+ B + (A B)x
1 x
2

_
A+ B = 2
AB = 0
Taigi gauname A = B = 1 ir inodami funkcij
1
1x
bei
1
1+x
laipsnines
eilutes, turime
2
1 x
2
=
1
1 x
+
1
1 + x
= 1+x+x
2
+x
3
+x
4
+ +1x+x
2
x
3
+x
4
=
2 + 2x
2
+ 2x
4
+ 2x
6
+ = 2
n=0
x
2n
(2, 0, 2, 0, 2, . . . , 1 + (1)
n
, . . .) .
Kai kuri begalini skaii sek generuojaniosios funkcijos yra gerai
inomos
13
elementarij funkcij Teiloro eiluts:
_
0, 1,
1
2
,
1
3
,
1
4
,
1
5
, . . .
_

k=1
x
k
k
= ln
1
1 x
;
_
0, 1,
1
2
,
1
3
,
1
4
,
1
5
, . . .
_

k=1
(1)
k+1
k
x
k
= ln(1 + x);
_
1, 1,
1
2
,
1
6
,
1
24
,
1
120
, . . .
_

k=0
x
k
k!
= e
x
;
_
1, 1,
1
2
,
1
6
,
1
24
,
1
120
, . . .
_

k=0
(1)
k
k!
x
k
= e
x
;
_
0, 1, 0,
1
6
, 0,
1
120
, 0, . . .
_

k=0
(1)
k
(2k + 1)!
x
2k+1
= sinx;
12
is metodas taikomas integruojant raciaonalisias funkcijas (r.,pvz., [51])
13
Pastebkime, kad eiluts sumavimo indekso k pradin reikm gali bti nenulin.
_
1, 0,
1
2
, 0,
1
24
, 0, . . .
_

k=0
(1)
k
(2k)!
x
2k
= cos x;
_
0, 1, 0,
1
6
, 0,
1
120
, 0, . . .
_

k=0
x
2k+1
(2k + 1)!
= shx;
_
1, 0,
1
2
, 0,
1
24
, 0, . . .
_

k=0
x
2k
(2k)!
= ch x.
Funkcijos sh(x), ch (x) vadinamos hiperboliniu sinusu ir hiperboliniu
kosinusu. Kitas j ymjimas sinh(x) ir cosh(x). Pastebkime dar, kad
sh (x) =
e
x
e
x
2
ir ch (x) =
e
x
+e
x
2
.
Stirlingo skaii generuojaniosios funkcijos
Apibrkime n-ojo laipsnio polinom
(x)
n
= x(x 1)(x 2) (x n + 1),
kur vadinsime apatiniu faktorialu.
Pastebkime, kad (n)
n
= n!, (x)
0
= x ir kad apibrimo iplaukia
(x)
n
= x(x1)(x2) (xn+1) = (1)
n
x(x+1)(x+2) (x+n1).
rodykime, kad apatinis faktorialas (x)
n
generuoja pirmosios ries Stir-
lingo skaiius s(n, k). Laikydami koecientus s(n, k) dar neinomais, ura-
ome formul
(x)
n
=
n
k=0
s(n, k) x
k
ir pastebj, kad (x)
n+1
= (x n) (x)
n
, dar kart taikome formul
(x)
n+1
=
n+1
k=0
s(n + 1, k) x
k
= (x n)
n
k=0
s(n, k) x
k
.
Prilyginame koecientus prie vienod x laipsni:
s(n + 1, k) = s(n, k 1) ns(n, k),
o tai sutampa su pirmosios ries Stirlingo skaii 5.7 apibrimo formule
(169 psl.) Pastebkime, kad i generuojaniosios funkcijos formuls iplau-
kia, kad s(0, 0) = 1.
5.2 pratimas. rodykite, kad antrosios ries Stirlingo skaiiams S(n, k)
galioja lygyb
t
k
=
n
k=0
S(n, k) (x)
k
.
Pirmosios ir antrosios ries Stirlingo skaiiams galima rodyti tok s-
ry:
n
k=m
s(n, k)S(k, m) =
mn
=
_
1, n = m
0, n = m
5.5.2. Generuojanij funkcij savybs
Tarkime, kad F
a
(x) ir F
b
(x) yra skaii sek (a
n
) ir (b
n
) generuojaniosios
funkcijos. Tada su bet kuriais skaiiais ir funkcija F
a
(x) + F
b
(x)
generuoja skaii sek (a
n
+ b
n
):
F
a
(x) + F
b
(x) (a
n
+ b
n
) .
Priminsime, kad i savyb vadinama tiesikumu. Taigi skaii sek tiesinio
darinio generuojanioji funkcija lygi atskir darinio sek generuojanij
funkcij tiesiniam dariniui.
rodykime, kad skaii sek a
n
= b
n
b
n1
, n 1 generuoja funkcija
F
a
(x) = F
b
(x)(1 x).
Turime F
a
(x) =
k=1
(b
k
b
k1
)x
k
=
k=0
b
k
x
k
k=1
b
k1
x
k1
x.
Todl F
a
(x) = F
b
(x)
_

=k1=0
b
k
x
k
_
= F
b
(x) xF
b
(x).
Panaiai galima rodyti, kad skaii sek a
n
= b
n+1
b
n
generuoja funk-
cija F
a
(x) = F
b
(x)
1 x
x

b
0
x
, o sek a
n
= nb
n
funkcija F
a
(x) = x
d
dx
F
b
(x).
Apibrkime dviej generuojanij funkcij sandaug:
F
a
(x)F
b
(x) =
n=0
c
n
x
n
,
c
n
= a
0
b
n
+ a
1
b
n1
+ a
2
b
n2
+ + a
k
b
nk
+ + a
n
b
0
.
Taikydami i formul funkcijoms (1 + x)
m
ir (1 + x)
k
, gauname
(1 + x)
m
(1 + x)
k
=
m
i=0
C
i
m
x
i
j=0
C
j
k
x
j
= (1 + x)
m+k
=
m+k
l=0
C
l
m+k
x
l
.
Taigi gauname Koi
14
tapatyb:
C
l
m+k
=
l
s=0
C
s
m
C
ls
k
.
Pastebj binomini koecient simetrikum C
i
2n
= C
2ni
2n
, turime dar vie-
n formul:
n
s=0
C
s
2n
= C
n
2n
.
Diferencijavimas ir integravimas
Tarkime, kad F
a
(x) yra skaii (a
n
) generuojanioji funkcija. Diferencijuo-
jame ir integruojame laipsnin eilet:
F
a
(x) = a
1
+ 2a
2
x + 3a
3
x
2
+ =
n=0
(n + 1)a
n+1
x
n
,
x
_
0
F
a
(t) dt = a
0
x +
a
1
x
2
2
+
a
2
x
3
3
+ =
n=0
a
n
x
n+1
n + 1
.
Taigi gauname toki skaii sek generuojanisias funkcijas:
(1, 2, 3, 4, . . .)
_
1
1 x
_
=
1
(1 x)
2
;
_
0, 1,
1
2
,
1
3
, . . .
_
x
_
0
dt
1 t
= ln
1
1 x
.
Sekos pradios postmis
Tarkime, kad pirmieji skaii sekos (a
n
) nariai yra nuliai:
(a
0
, a
1
, . . .) =
_
_
0, 0, . . . , 0
. .
k
, b
k
, b
k+1
, b
k+2
, . . .
_
_
.
Paymkime F
a
(x) ir F
b
(x) generuojanisias funkcijas
F
a
(x) = b
k
x
k
+ b
k+1
x
k+1
+b
k+2
x
k+2
+ ,
14
Augustin Louis Cauchy (17891857) prancz matematikas.
F
b
(x) = b
k
+b
k+1
x + b
k+2
x
2
+ .
Matome, kad
F
a
(x) = x
k
n=0
b
k+n
x
n
= x
k
F
b
(x).
Gautj formul galima perrayti ir taip:
F(x) a
0
a
1
x a
2
x
2
. . . a
k1
x
k1
= x
k
n=0
a
k+n
x
n
.
5.5.3. Fibonaio skaiiai
Fibonaio
15
skaiiai F
n
apibriami rekurenija lygtimi:
F
0
= F
1
= 1, F
n
= F
n1
+ F
n2
, n 1.
Paymkime skaii sekos (F
n
) = (1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, . . .) generuojan-
ij funkcij F(x):
F(x) =
n=0
F
n
x
n
= 1 + x +
n=2
(F
n2
+ F
n1
)x
n
=
1 + x + x
2
n=2
F
n2
x
n2
+ x
_

n=2
F
n1
x
n1
+ 1 1
_
=
1 + x + x
2
F(x) + x(F(x) 1) = 1 + (x + x
2
)F(x).
Turime F(x) =
1
1 x x
2
=
1
(1 ax)(1 bx)
, ia a =
1 +
5
2
, b =
1
5
2
. Paymj A =
a
a b
ir B =
a
a b
, turime
16
F(x) =
A
1 ax
+
B
1 bx
= A
n=0
a
n
x
n
+ B
n=0
b
n
x
n
=
n=0
a
n+1
b
n+1
a b
x
n
15
Fibonacci (Leonardo Pisano, 11801240) ital matematikas.
16
ias reikmes galima gauti neapibrtj koecient metodu, skleidiant racionalij
trupmen elementarij trupmen suma.
aknis. Taigi gavome n-ojo Fibonaio skaiiaus formul:
F
n
=
1
5
_
_
_
1 +
5
2
_
n+1
_
1
5
2
_
n+1
_
_
.
5.5.4. Skaii skaidiniai
Sprsime skaiiaus n skaidinio dmen sum udavin. Pavyzdiui,
skaii n = 4 galima ireikti taip
4 = 1 + 1 + 1 + 1 = 1 + 1 + 2 = 1 + 3 = 2 + 2.
Paymkime vienet skaii sumoje
1
, dvejet
2
ir t. t. Tada bendruoju
atveju turime
n = 1
1
+ 2
2
+ + n
n
, 0
j
n.
Pirmosios sumos 4 = 1 + 1 + 1 + 1 atveju turime
1
= 4,
2
=
3
=
4
= 0,
antrosios 4 = 1 + 1 + 2
1
= 2,
2
= 1,
3
=
4
= 0.
Natralj skaii n galima ireikti k dmen suma
n = 1
1
+ 2
2
+ + k
k
,
1
+
2
+ +
k
= k,
j
= 0, 1, . . . , k
galima V
n,k
bdais. Pavyzdiui, 4 = 1 + 3 = 2 + 2 ir todl V
4,2
= 2. Taigi
skaidini skaiius galima rasti taip:
V
n,k
=
1
1
+ 2
2
+ + k
k
= n
1
+
2
+ +
k
= k
1
Paymkime dar
R
(k)
n
=
1
1
+2
2
++k
k
=n
1,
t. y. skaidini dmenis nedidesnius u k skaiius.
Inagrinsime sandaug
P
(k)
(x) =
1
(1 x)(1 x
2
)(1 x
3
) (1 x
k
)
=
_
_
j
1
=0
x
j
1
_
_
_
_
j
2
=0
x
2j
2
_
_
_
_
j
3
=0
x
3j
3
_
_

_
_
j
k
=0
x
kj
k
_
_
=
( )
x
1k
1
+2k
2
++kj
k
=
n=0
R
(k)
n
x
n
.
Taigi P
(k)
(x) yra skaii R
(k)
n
generuojanioji funkcija.
Nagrinsime begalin sandaug
F(x, t) =
m=1
(1 +x
m
t) = lim
m+
(1 + xt)(1 + x
2
t) (1 + x
m
t).
Logaritmuojame reikin ir skleidiame logaritmin funkcij Makloreno eilu-
te:
ln F(x, t) =
m=1
ln(1 + x
m
t) =
m=1
j=1
(1)
j1
x
jm
j
t
j
.
Pakeiskime
m=1
x
jm
=
1
1x
j
1 =
x
j
1x
j
. Taigi
ln F(x, t) =
j=1
(1)
j1
x
j
j(1 x
j
)
t
j
.
Pakeiskime funkcijos F(x, t) apibrimo formulje t xt:
F(x, xt) =
m=1
(1 + x
m
xt) =
m=1
(1 + x
m+1
t) =
m=2
(1 + x
m
t) =
m=1
(1 + x
m
t)
1 + xt
=
F(x, t)
1 + xt
.
Iekome formalaus reikinio koecient
F(x, t) =
k=0
a
k
(x) t
k
= (1 + xt)
k=0
a
k
(x) x
k
t
k
.
I ia gauname rekurentin sry koecientams
a
k
(x) =
x
k
1 x
k
a
k1
(x), k = 1, 2, . . .
Pastebj, kad a
0
(x) = 1, gauname
a
1
(x) =
x
1 x
,
a
2
(x) =
x
3
(1 x)(1 x
2
)
,
a
3
(x) =
x
6
(1 x)(1 x
2
)(1 x
3
)
.
5.3 pratimas. Taikydami matematins indukcijos princip, rodyki-
te formul
a
k
(x) =
x
(
k+1
2
)
(1 x)(1 x
2
) (1 x
k
)
.
Priminsime, kad binominis koecientas
_
k+1
2
_
=
k (k+1)
2
.
Taigi gavome generuojaniosios funkcijos F(x, t) reikin:
F(x, t) = 1 +
k=1
x
(
k+1
2
)
(1 x)(1 x
2
) (1 x
k
)
t
j
.
Remdamiesi tos paios funkcijos F(x, t) apibrimu begaline sandauga,
gauname
F(x, t) =
m=1
(1 +x
m
t) = lim
m+
(1 + xt)(1 + x
2
t) (1 + x
m
t) =
1 +
k=1
( )
t
k
x
n
= 1 +
k=1
n=(
k+1
2
)
V
n,k
t
k
x
n
.
Taigi turime
n=(
k+1
2
)
V
n,k
x
n
=
x
(
k+1
2
)
(1 x)(1 x
2
) (1 x
k
)
.
I ia iplaukia formul
R
(k)
n
= V
n+(
k+1
2
),k
Tai reikia, kad skirting bd urayti skaii n +
_
k+1
2
_
, kaip k skirting
dmen sum, yra tiek kiek ir skaiiaus n suskaidym ne didesnius u k
dmenis. Pavyzdiui, kai n = 4 ir k = 2 turime, kad skaii n galima trim
bdais urayti vienet ir dvejet suma: 4 = 1+1+1+1 = 1+1+2 = 2+2.
Tiek pat yra bd ireikti skaii 4 +
_
2+1
2
_
= 7 dviej skirting dmen
suma: 7 = 1 + 6 = 2 + 5 = 3 + 4. Taigi V
7,2
= R
(2)
4
= 3.
5.6. REKURENIOSIOS LYGTYS 187
5.4 pratimas. Patikrinkite, kad
V
5+(
2+1
2
),2
= R
(2)
5
= 3.
5.5 testas
1
Raskite skaii sekos {5, 4, 16, 64, 256, 1024, . . .}
generuojanij funkcij.
1
5x+5
14x
; 2
16x+5
4x+1
; 3
16x+5
14x
;
4
520x
4x+1
; 5
520x
14x
; 6
5x+5
4x+1
.
2
Raskite skaii sekos {3, 9, 81, 729, 6561, 59049, . . .}
1
3x+3
9x1
; 2
36x+3
9x1
; 3
36x+3
9x+1
;
4
3x+3
9x+1
; 5
27x3
19x
; 6
27x3
9x+1
.
3
Raskite skaii sekos H
0
= 5, H
1
= 4, H
n
= 3H
n1
5H
n2
1
11x5
5x
2
x+1
; 2
11x5
9x
2
3x+1
; 3
11x4
5x
2
3x+1
;
4
10x5
5x
2
3x+1
; 5
11x5
5x
2
3x+1
.
4
Raskite skaii sekos G
0
= 6, G
1
= 8, G
n
= 6G
n1
8G
n2
1
44x+6
8x
2
+4x+1
; 2
45x+6
8x
2
+6x+1
; 3
44x+7
8x
2
+6x+1
;
4
44x+6
3x
2
+6x+1
; 5
44x+6
8x
2
+6x+1
.
5.6. Rekureniosios lygtys
5.6.1. Homogenins lygtys
5.8 apibrimas. Tarkime, kad p
1
, p
2
, . . ., p
k
yra inomi realieji
skaiiai ir p
k
= 0. Lygtis
a
n+k
+p
1
a
n+k1
+ p
2
a
n+k2
+ + p
k
a
n
= 0 (5.7)
vadinama k-osios eils tiesine homogenine rekurenija lygtimi.
Jos sprendinys yra skaii seka {a
n
} = {a
0
, a
1
, . . . , a
n
, . . .}.
Pavyzdiui, Fibonaio skaii seka (r. 5.5.3. 183 psl.) yra (5.7) pavidalo
rekureniosios lygties a
n+2
a
n+1
a
n
= 0 (t. y. k = 2, p
1
= p
2
= 1)
sprendinys.
Pastebkime, kad jei dvi skaii sekos {a
(1)
n
} ir {a
(2)
n
} yra (5.7) lygties
sprendiniai, tai ir bet kuris j tiesinis darinys
1
a
(1)
n
+
2
a
(2)
n
bus ios lygties
sprendinys.
Tarkime, kad a
n
=
n
ipildo (5.7) lygt. Tada a
n+k
=
n+k
=
n
k
ir,
statant a
n
(5.7), gauname, kad yra charakteristins lygties
k
+ p
1
k1
+p
2
k2
+ + p
k1
+ p
k
= 0 (5.8)
aknis. Taigi, kai charakteristin lygtis turi k skirting akn
1
,
2
, . . .,
k
, turime (5.7) lygties bendraj sprendin
a
n
= C
1
n
1
+ C
2
n
2
+ + C
k
n
k
.
Matome, kad charakteristins lygties akn = 1 atitinka atskirasis
rekureniosios lygties sprendinys a
n
= C konstanta. Pastebkime, kad
i 5.8 apibrimo slygos p
k
= 0 iplaukia, kad (5.8) charakteristin lygtis
neturi akn = 0.
5.21 pavyzdys. Isprskime lygt a
n+2
4a
n+1
+ 3a
n
= 0 su pradi-
nmis slygomis a
0
= 2, a
1
= 4.
Sudarome charakteristin lygt
2
4 + 3 = 0, kurios aknys yra
1
= 1 ir
2
= 3. Bendrasis sprendinys: a
n
= C
1
+ C
2
3
n
. stat j
pradines slygas, gauname a
0
= 2 = C
1
+ C
2
, a
1
= 4 = C
1
+ C
2
3.
Taigi C
1
= C
2
= 1 ir a
n
= 1 + 3
n
.
Tarkime, kad charakteristins lygties aknis
0
yra kartotin kartotinu-
mo r. Tada j atitinka r (5.8) lygties sprendini:
n
0
, n
n
0
, n
2
n
0
, . . . , n
r1
n
0
.
5.22 pavyzdys. Rekureniosios lygties a
n+2
4a
n+1
+ 4a
n
= 0 cha-
rakteristin lygtis
2
4 + 4 = ( 2)
2
= 0
turi kartotin akn
0
= 2. Bendrasis os rekureniosios lygties spren-
dinys yra
a
n
= 2
n
(C
1
+ nC
2
).
5.6.2. Nehomogenin lygtis
5.9 apibrimas. Tiesine nehomogenine rekurenija lygtimi
vadiname lygt
a
n+k
+ p
1
a
n+k1
+ p
2
a
n+k2
+ + p
k
a
n
= (n), (5.9)
ia (n) inoma funkcija.
I bendrosios tiesini lygi teorijos yra inoma, kad (5.9) lygties ben-
drasis sprendinys yra (5.7) bendrojo sprendinio ir kokio nors (5.9) lygties
atskirojo sprendinio suma:
tiesins
nehomogenins
lygties
bendrasis
sprendinys
=
tiesins
homogenins
lygties
bendrasis
sprendinys
+
tiesins
nehomogenins
lygties
atskirasis
sprendinys
Tarkime, kad (5.9) lygties funkcija (n) yra s-ojo laipsnio polinomas:
(n) = a
s
n
s
+a
s1
n
s1
+ + a
1
n + a
0
.
Tada ios lygties atskirojo sprendinio galima iekoti polinomo su neapibr-
taisiais koecientais pavidalu. Jei skaiius = 1 nra (5.8) charakteristins
lygties aknis, atskirojo sprendinio pavidalas bus toks:
a
n
= A
s
n
s
+A
s1
n
s1
+ + A
1
n + A
0
.
Neinomiems s + 1 koecientams A
0
, A
1
, . . ., A
s
rasti sudaroma algebrini
s + 1 lygi sistema.
Kai skaiius = 1 yra (5.8) charakteristins lygties r-ojo kartotinumo
aknis, atskirasis sprendinys yra
a
n
= n
r
_
A
s
n
s
+ A
s1
n
s1
+ + A
1
n + A
0
_
.
Pavyzdiui, rekurenioji nehomogenin lygtis
a
n+2
+ pa
n+1
+ qa
n
= n +
turi atskirj sprendin a
n
vieno i i trij pavidal:
1) a
n
= An + B, kai 1 + p +q = 0;
2) a
n
= n(An + B), kai 1 + p + q = 0 ir p = 2;
3) a
n
= n
2
(An + B), kai p = 2, q = 1.
Tarkime, kad (5.9) nehomogenins lygties deinioji pus (n) yra laips-
nin funkcija:
(n) =
n
.
Tada i lygtis turi tok atskirj sprendin
a
= An
r
n
.
ia A neapibrtasis koecientas, r = 0, kai skaiius = nra (5.8)
charakteristins lygties aknis. Prieingu atveju r lygus ios aknies karto-
tinumui.
Pavyzdiui, nehomogenin rekurenioji lygtis
a
n+2
+ pa
n+1
+ qa
n
=
n
turi atskirj sprendin a
n
vieno i i trij pavidal:
1) a
n
= A
n
, kai
2
+ p + q = 0;
2) a
n
= nA
n
, kai
2
+ p +q = 0 ir 2 + p = 0;
3) a
n
= An
2
, kai p = 2, q = 1, = 1.
5.5 pratimas. Uraykite (5.9) lygties atskirojo sprendinio pavidal,
kai jos deinioji pus yra i
(n) =
n
_
a
s
n
s
+ a
s1
n
s1
+ + a
1
n + a
0
_
.
5.23 pavyzdys. Isprskime udavin
y
n+2
y
n
= (1)
n
, y
0
= y
1
= 0.
Charakteristins lygties
2
1 = 0 aknys yra
1
= 1 ir
2
= 1.
Todl homogenins y
n+2
y
n
= 0 lygties bendrasis sprendinys y
(h)
n
=
C
1
+ C
2
(1)
n
. Nehomogenins lygties atskirojo sprendinio iekome
tokiu pavidalu y
n
= An(1)
n
. Gauname
y
n+2
= A(n + 2)(1)
n+2
= A(n + 2)(1)
n
= y
n
+ 2A(1)
n
.
Todl 2A = 1 ir A =
1
2
. Taigi bendrasis nehomogenins lygties spren-
dinys
y
n
= y
(h)
+ y
n
= C
1
+ C
2
(1)
n
+
n(1)
n
2
.
Atsikrasis sprendinys y
0
= y
1
= 0 iekomas taip: y
0
= C
1
+ C
2
=
0, y
1
= C
1
C
2
1
2
= 0. Taigi y
n
=
1
4

(1)
n
4
+
n(1)
n
2
.
5.6 testas
Isprskite rekurenij lygt
y
n+1
= y
n
+ 2y
n1
300, n > 1,
y
0
= 56, y
1
= 222.
1 Raskite y
10
.
1 106650; 2 78100; 3 4860;
4 38410; 5 21450; 6 17010.
2 Raskite y
13
.
1 86252; 2 181602; 3 188722;
4 182092; 5 200972; 6 96852.
3 y
n
=
1 3(2)
n
+o(n); 2 o(2
n
); 3 22(2)
n
+O(n);
4 22(2)
n
+o(n); 5 3n
2
+O(n).
x
n+1
= 2x
n
x
n1
98, n > 1,
x
0
= 33, x
1
= 35.
4 Raskite x
82
.
1 296995; 2 373705; 3 325655;
4 347305; 5 312735; 6 306505.
5 Raskite x
83
.
1 330983; 2 283943; 3 333693;
4 330913; 5 394893; 6 352903.
6 x
n
=
1 49n
2
+O(n); 2 77n
2
+O(n); 3 o(n);
4 49n
2
+o(n); 5 77n
2
+o(n); 6 O(n).
y
n+1
= 3y
n
2y
n1
72, n > 1,
y
0
= 94, y
1
= 238.
7 Raskite y
12
.
1 297818; 2 295798; 3 314758;
4 309928; 5 248948; 6 309448.
8 Raskite y
13
.
1 560402; 2 590782; 3 606542;
4 551582; 5 495382; 6 572872.
9 y
n
=
1 O(n); 2 1002
n
+o(n); 3 722
n
+O(n);
4 100n
2
+O(n); 5 o(n); 6 722
n
+o(n).
5.1 Suskaiiuokite kiek skirting nm dimensij matric galima sudaryti
i element 0, 1.
5.2 rodykite binomini koecient savybes
a)
_
nk
mk
_
_
n
m
_ =
(m)
k
(n)
k
;
b)
_
n+1
k
_
_
n
k
_ =
n + 1
n k + 1
;
c)
_
n
kr
_
_
n
k
_ =
(k)
r
(n k + r)
r
.
5.3 rodykite formules
a)
n
k=0
1
k + 1
_
n
k
_
=
1
n = 1
_
2
n+1
1
_
;
b)
n
k=0
(1)
k
1
k + 1
_
n
k
_
=
1
n + 1
;
c)
n
k=0
(1)
k
k
_
n
k
_
= 1 +
1
2
+
1
3
+ +
1
n
;
d)
n
k=0
(n)
k
(m)
k
=
m + 1
mn + 1
, m > n.
Kombinatorika nagrinja baigtini aibi element kombinacijas. Nors pirmieji kombina-
torikos udaviniai buvo inomi jau Senovs Ryt mituose, XVI amiuje paplit azartiniai
loimai sudomino matematikus ir paskatino kombinacij analizs metod atsiradim.
Skatytojui rekomenduojame lietuvi kalba ileistas kombinatorikos mokymo knygas
[52], [53].
6 skyrius
Grafai
6.1. Pagrindiniai apibrimai
6.1.1. Multigrafas
Mes jau nagrinjome sryio tarp tos paios aibs element gran
vaizdavim (r. 4.2 pav. 112 psl.). Aibs elementai buvo vadinami grafo
virnmis, ryiai tarp skirting element lankais, o ryis elemento su juo
paiu kilpa. 6.1 paveiksle pavaizduotas bendresnis ryi atvejis, kai galimi
keli ryiai tarp t pai element. is objektas vadinamas multigrafu
1
.
Pastebj, kad multigraf sudaro jo virns bei lankai, apraykime
j matematikai. Tarkime, V = {v
1
, v
2
, . . . , v
n
} multigrafo virni aib.
Tada jo lankus galime apibrti taip:
l = (v
i
, v
j
, z
k
) V V N,
ia v
i
lanko pradia; v
j
jo galas; z
k
lanko numeris (ym); N natra-
lij skaii aib. Lankai su tomis paiomis pradiomis ir su tais paiais ga-
lais vadinami lygiagreiaisiais. Taigi lankai l
1
= (v
i
, v
j
, 1) ir l
2
= (v
i
, v
j
, 2)
yra lygiagretieji. Pastebkime, kad nelygiagreij lank galima nenume-
ruoti. Lankas, kurio pradia ir galas sutampa (t. y. l = (v, v, z)), vadinamas
kilpa.
Taigi paymj vis multigrafo lank aib L = {l
1
, l
2
, . . . , l
m
}, mato-
me, kad tai yra ternarusis sryis L V V N ir vis informacij apie
multigraf G teikia aibi pora G = (V, L).
1
Literatroje tokie grafai danai vadinami pseudografais, o multigrafu tada vadinamas
pseudografas be kilp.
193
194 6 SKYRIUS. GRAFAI
6.1 pav. Multigrafo pavyzdys
6.1.2. Paprastasis grafas
6.1 apibrimas. Multigrafas be kilp ir lygiagreij lank vadina-
mas paprastuoju orientuotuoju grafu.
Kadangi paprastojo grafo lank numeruoti nra btina, jie sudaro aibs
V V poaib, kur vadiname binariuoju sryiu. Priminsime (r. 116 psl.),
kad sryis L V V vadinamas antireeksyviuoju, kai (v, v) / L v
V . Taigi kilp nebuvim galima ireikti antireeksyvumu. Apibrkime
paprastj orientuotj graf G kaip aibi por G = (V, L), kai L V V
yra antireeksyvusis sryis.
6.1 pavyzdys. Tarkome, kad grafo G virni aib yra V = {a, b, c, d},
o jo lank aib antireeksyviuoju sryiu L = {(a, b), (a, c), (a, d), (c, d),
(d, c)}. is paprastasis orientuotasis grafas G = (V, L) pavaizduotas
6.2 paveiksle.
6.1.3. Neorientuotasis grafas
Tarkime, kad paprastas orientuotasis grafas G = (V, L) yra simetrinis,
t. y. saryis L turi simetrikumo savyb: (v
i
, v
j
) L (v
j
, v
i
) L.
Tada dviej lank por {(v
i
, v
j
), (v
j
, v
i
)} pakeisime virni v
i
ir v
j
pora
{v
i
, v
j
} ir vadinsime j grafo briauna. iuo atveju virni eils tvarka
6.2 pav. Grafas ({a, b, c, d}, {(a, b), (a, c), (a, d), (c, d), (d, c)})
neturi reikms ir vis briaun aib yra
B = {{v
i
, v
j
}, v
i
, v
j
V } V
(2)
,
V
(2)
= {{v
1
, v
2
}, {v
1
, v
3
}, . . . , {v
n1
, v
n
}}.
6.2 apibrimas. Graf G = (V, B), kai B V
(2)
vadiname papras-
tuoju neorientuotuoju grafu.
Toliau nagrindami paprastuosius neorientuotuosius grafus, vadinsime
juos tiesiog grafais. Kai kalbsime apie orientuotuosius grafus, tai bus papil-
domai pabrta. Pastebkime, kad toliau formuluojami neorientuotiesiems
grafams apibrimai nesunkiai taikomi ir orientuotiesiems grafams.
Apibrimai
Grafo G = (V, B) eile vadinamas skaiius |V | = n.
Grafas G = (V, ) vadinamas tuiuoju (r. 6.3 pav.) Jis ymimas O
n
,
ia n = |V | grafo eil.
Grafas G = (, ) vadinamas nuliniu.
Grafas G = ({v}, ) vadinamas trivialiuoju. Pastebkime, kad trivia-
lusis grafas yra tuiasis, bet nra nulinis.
Grafas, turintis visas
n(n 1)
2
briaunas (n = |V |), vadinamas pilnuoju
ir ymimas K
n
. Pavyzdiui, K
2
= ({a, b}, {{a, b}}) antrosios eils pilnasis
grafas, K
3
= ({a, b, c}, {{a, b}, {a, c}, {b, c}}) treiosios. Penktosios eils
pilnasis grafas pavaizduotas 6.3 paveiksle.
Grafo G = (V, B) virns v
i
ir v
j
vadinamos gretimomis, kai
{v
i
, v
j
} B. Pavyzdiui, grafo
({a, b, c}, {{a, b}, {b, c}})
virns a ir b yra gretimos, o virns a ir c nra.
Virns v
i
ir v
j
vadinamos incideniosiomis briaunai {v
i
, v
j
}.
Briaunos, turinios bendr incidenij virn, vadinamos gretimo-
mis. Pavyzdiui, grafo
({1, 2, 3, 4}, {{1, 3}, {1, 4}, {2, 3}, {2, 4}, {3, 4}})
briaunos {1, 3} ir {3, 4} yra gretimos, o briaunos {1, 4} ir {2, 3} nra.
Pastebkime, kad gretimumas yra tos paios (virni arba briaun)
aibs element savyb, o incidentumas skirting.
6.1.4. Grafo virni laipsniai
Grafo G = (V, B) virns v V aplinka vadinama vis jai gretim
virni aib:
(v) = {w V : {v, w} B}.
Orientuotojo grafo atveju aib (v) suskaldome i dvi:
(v) =
(v)
+
(v),
kurios atitinka ieinanius bei einanius lankus.
6.3 pav. Penktosios eils pilnasis ir tuiasis grafas
6.3 apibrimas. Skaiius p(v) = |(v)| yra vadinamas virns v
laipsniu. Orientuotojo grafo atveju turime p(v) = p(v)
+ p(v)
+
(v)| + |
+
(v)|. Skaiiai p(v)
ir p(v)
+
vadinami ijimo ir jimo
puslaipsniais.
Orientuotojo grafo virn v vadinama jo jimu (ijimu), kai
p
+
(v) = 0, p
(v) > 0 (p
+
(v) > 0, p
(v) = 0).
Skaiiuojant grafo briaunas, incidentikas kiekvienai jo virnei, gausime
grafo briaun skaii, padauginta i dviej (Oilerio
2
teorema).
6.1 teorema. Grafo briaun (lank) skaiius yra lygus
|B| =
1
2
n
i=1
p(v
i
)
ia n grafo eil, p(v
i
) virns v
i
laipsnis.
rodymas. rodykime teorem neorientuotajam grafui matematins
indukcijos metodu (r. 43 psl.) Pirmosios eils grafas (n = 1) briaun
neturi (|B| = m = 0). Todl p(v
1
) = 0 ir formul teisinga. Tarkime,
kad G = (V, B) yra n-osios eils grafas. Jei jis yra tuiasis (B = ),
formul yra teisinga. Tarkime, kad |B| = m ir darome prielaid, kad
formul yra teisinga grafui G. Parodykime, kad formul bus teisinga
ir grafui G
= (V, B
), kai B
= B {{v
i
, v
j
}}, t. y. kai pridsime prie
2
Leonhard Euler (17071783) veicar matematikas.
grafo G briaun aibs dar vien briaun ir tursime m = m+ 1. (ia
{v
i
, v
j
} / B). Paymkime grafo G
virsni v
i
, v
j
laipsnius p(v
i
),
p(v
j
). Turime p(v
i
) = p(v
i
) + 1 ir p(v
j
) = p(v
j
) + 1 ir |B
prime
| =
1
2
_
n
i=1
p(v
i
) + 2
_
= m + 1. Taigi rodme, kad formul galioja m =
0, 1, . . . , n.
Tarkime, kad formul teisinga n-tosios eils grafui ir parodykime,
kad tada ji bus teisinga n+1-osios eils grafui

G = (
V ,

B), kai

V = V
{v
n+1
}. Briaun aib

B gali turti m element, jei nauja virn v
n+1
yra izoliuotoji. Tada p(v
n+1
) = 0 ir formul bus teisinga. Tarkime,
kad p(v
n+1
) = k (0 k n 1). Tai reikia, kad nauja virn v
n+1
bus incidenioji su k senomis (grafo G) virnmis. Todl grafas

G
turs m+k briaun, o k sen virni laipsnis padids vienetu. Taigi
|
B| =
1
2
n+1
i=1
p(v
i
) =
1
2
_
n
i=1
p(v
i
) +p(v
n+1
)
_
= m +
1
2
(k + k) = m + k
ir teorema rodyta.
6.1 pratimas. rodykite, kad 6.1 teoremos formul galioja ir orien-
tuotajam grafui.
Pastabos
1. Grafo virni laipsni suma yra lyginis skaiius.
2. Virni su nelyginiais laipsniais skaiius yra lyginis.
3. Pilnojo neorientuotojo grafo K
n
vis virni laipsniai yra n1, pilnojo
orientuotojo 2(n 1).
Grafo virn v vadinama izoliuotja, kai p(v) = 0.
Virn vadiname nusvirusija, jei p(v) = 1.
Grafas vadinamas homogeniniu, kai vis jo virni laipsniai yra lygs:
p(v) = p(w) v, w V . Pavyzdiui, tuiasis () ir pilnasis (K
n
) grafai yra
homogeniniai. Pavyzdiui, grafas (paprastasis 4-ios eils ciklas)
C
4
= ({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {1, 3}, {1, 4}, {2, 3}, {2, 4}, {3, 4}})
yra homogeninis, o grafas
({1, 2, 3}, {{1, 2}, {1, 3}})
6.2. GRAF JUNGUMAS 199
nra homogeninis.
Grafas, kurio vis virni laipsniai yra lygs dviem: p(v) = 2 v V ,
vadinamas ciklu
3
ir ymimas C
n
(n = |V |).
6.1 testas
1 Grafas ({s, u}, {{s, u}}) yra
1 nulinis; 2 tuiasis;
3 pilnasis; 4 trivialusis.
2 Grafas ({y, u, t}, ) yra
1 nulinis; 2 trivialusis;
3 tuiasis; 4 pilnasis.
3
Kuris grafas yra homogeninis?
G1 = ({w, r, h, f}, {{w, r}, {r, h}, {h, f}, {w, f}, {r, f}});
G2 = ({w, r, h, f}, {{w, r}, {r, f}, {h, f}, {w, f}, {w, h}});
1 G1; 2 G2; 3 abu grafai; 4 n vienas.
4
Kuris grafas yra homogeninis?
G1 = ({f, x, p}, {{f, p}, {p, x}});
G2 = ({f, x, p, s, z}, {{f, x}, {x, p}, {p, s}, {f, z}, {s, z}});
1 G1; 2 n vienas; 3 abu grafai; 4 G2.
6.2. Graf jungumas
6.2.1. Marrutai ir grandins
6.4 apibrimas. Grafo marrutu vadinama bet kuri poromis gre-
tim jo briaun seka.
Taigi marrutas baigtin seka, sudaryta i grafo G = (V, B) virni
ir briaun
v
i
0
, b
i
1
, v
i
1
, b
i
2
, . . . , v
i
k
, b
i
k
, v
i
k
taip, kad kiekviena briauna b
i
j
= {v
i
j1
, v
i
j
} B.
3
ia kalbama apie jungj graf, kai grafas nra sudarytas i keli atskir komponeni.
Prieingu atveju gausime kelis ciklus.
6.2 pavyzdys. Pavaizduotas 6.4 pav. grafas turi marrut M:
6.4 pav. Marrutai ir grandins
a, {a, b}, b, {b, c}, c, {c, e}, e, {e, f}, f,
{d, f}, d, {c, d}, c, {b, c}, b, {b, d}, d.
Marrut M galima urayti ir trumpiau:
M = (a, b, c, e, f, d, c, b, d).
Panaiai galime inagrinti kitus 6.4 pav. grafo marrutus:
M
1
= (a, b, c, d, f),
M
2
= (c, e, g),
M
3
= (b, c, e, f, d, b),
M
4
= (a, b, d, c, e, f, d, a).
Apibrimai
Marruto virns v
i
0
ir v
i
k
vadinamos galinmis (terminalinmis), kitos vir-
ns v
i
j
vidinmis.
Marrutas vadinamas atviruoju, jei jo galins virns yra skirtingos.
Prieingu atveju marrut vadiname udaruoju.
Marrutas, kurio visos briaunos skirtingos, vadinamas grandine.
Atviroji grandin yra vadinama keliu.
Udarj grandin vadiname ciklu.
Grandin, kurios visos vidins virns yra skirtingos, vadiname pap-
rastja.
Marrutas M nra grandin, marrutai M
1
M
2
yra grandins. Grandi-
ns M
1
ir M
2
yra keliai, M
3
, M
4
ciklai. Ciklas M
3
yra paprastasis, o M
4
nra.
6.2.2. Grafo jungiosios komponents
6.5 apibrimas. Grafas vadinamas jungiuoju, jei bet kurias jo vir-
nes galima sujungti keliu.
Tarkime, kad grafas G = (V, B) nra jungusis. Tada jo virni aib V
galima suskaidyti blokus V
1
, V
2
(V = V
1
V
2
, V
1
V
2
= ) taip, kad
v
1
, v
2
V : v
1
V
1
& v
2
V
2
{v
1
, v
2
} B.
Jei kuri nors dviej aibs V
1
arba V
2
virni negalima sujungti keliu,
i aib vl skaidome blokus: V
1
= V
3
V
4
ir bet kuri virni v
3
V
3
,
v
4
V
4
negalima sujungti keliu. Taigi, atlikus baigtin ingsni skaii,
gausime tok virni aibs V skaidin
V = V
1
V
2
V
k
, V
i
V
j
= i = j,
kad bet kurio poaibio V
s
V virns gali bti sujungtos keliu. Paymki-
me B
j
B grafo G = (V, B) briaun aibs poaib, sudaryt i vis briaun,
incidenij bent vienai virnei v V
j
.
6.6 apibrimas. Graf G
j
= (V
j
, B
j
) vadiname grafo G = (V, B)
jungija komponente.
Pastabos
1. Bet kuris n-ojo laipsnio grafas turi ne daugiau kaip n jungij kompo-
neni.
2. Jei n-ojo laipsnio grafas turi n jungij komponeni, tai jos yra izoliuo-
tosios grafo virns. Taigi iuo atveju turime tuij graf.
6.5 pav. Grafo jungiosios komponents
3. Antrosios eils jungusis grafas turi vien briaun.
4. Treiosios eils jungusis grafas turi dvi arba tris briaunas.
6.3 pavyzdys. Grafas (r. 6.5 pav.)
({1, 2, 3, 4, 5, 6, 7}, {{1, 2}, {1, 3}, {2, 3}, {3, 4}, {6, 7}})
turi tris jungisias komponentes:
G
1
= ({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {1, 3}, {2, 3}, {3, 4}}),
G
2
= ({5}, ),
G
3
= ({6, 7}, {{6, 7}}).
6.2.3. Jungumo sryys
Tarkime, kad G = (V, B) bet kuris grafas. Jo virni aibje apibrkime
grafo jungumo sry V
2
:
(u, w) u = w (u, v
i
1
, . . . , v
i
k
, w),
t. y. (u, w) priklauso sryiui, kai u ir w galima sujungti grandine.
is saryis yra ekvivalentumas:
1) v V : vv reeksyvumas;
2) vw wv simetrikumas;
3) vw & wu vu tranzityvumas.
Taigi virni aib V galima suskaidyti ekvivalentumo klases, kurios ir
yra grafo jungiosios komponents.
Ilgiausias grafo kelias
6.7 apibrimas. Kelio ilgiu vadinamas einani j briaun skai-
ius.
6.2 teorema. Du maksimalaus ilgio jungiojo grafo keliai turi bent
vien bendr virn.
rodymas. Tarkime, kad P
1
= (v
0
, v
1
, . . . , v
k
), P
2
= (v
0
, v
1
, . . . , v
k
)
yra du grafo G = (V, B) maksimalaus ilgio keliai. Kadangi grafas G
yra jungusis, bet kurias dvi jo virnes galima sujungti keliu. Pa-
imkime tokias dvi grafo virnes v
i
P
1
ir v
j
P
2
, kad jas bt
galima sujungti keliu P
a
= (v
i
, . . . , v
j
) taip, kad visos vidins kelio P
a
virns nepriklausyt n vienam i keli P
1
ir P
2
. Jei to negalima
padaryti keliai P
1
ir P
2
turi bent vien bendr virn, ir teore-
ma bt rodyta. Paymkime t
1
= (v
0
, v
1
, . . . , v
i
), t
2
= (v
i
, . . . , v
k
),
t
1
= (v
0
, v
1
, . . . , v
j
), t
2
= (v
j
, . . . , v
k
). Neprarandant bendrumo, ga-
lima tarti, kad |t
1
| |t
2
| ir |t
1
| |t
2
|. Tada kelio t
1
, P
a
, t
1
ilgis
|t
1
| +|P
a
| +|t
1
| > |t
1
| +|t
2
| = k. Taigi gavome prietaravim teoremos
prielaidai, kad P
1
ir P
2
yra maksimalaus ilgio keliai.
6.6 pav. Ilgiausi grafo keliai
6.4 pavyzdys. Pavaizduotas 6.6 pav. grafas G = (V, G), V = {1, 2, 3, 4, 5, 6},
B = {{1, 2}, {2, 3}, {2, 4}, {1, 5}, {1, 6}, {4, 5}} turi maksimalaus ilgio
kelius:
P
1
= (3, 2, 4, 5, 1, 6), |P
1
| = 5,
P
2
= (6, 1, 2, 4, 5, 1), |P
2
| = 5.
Taigi iuo atveju bendrosios virns yra: 1, 2, 4, 5, 6.
6.2.4. Grafo metrins charakteristikos
Tarkime, kad G = (V, B) yra jungusis grafas, u, w V dvi kurios nors jo
virns. Sunumeruokime visus ias virnes jungianius kelius:
P
k
= (u, v
i
1
, v
i
2
, . . . , v
i
l
k
, w).
6.8 apibrimas. Atstumu tarp grafo virni vadinamas trumpiau-
sio jas jungianio kelio ilgis:
(u, w) = min
k
|P
k
(u, . . . , w)|.
Pastebkime, kad taip apibrtas atstumas turi metrikos savybes:
1) (u, w) 0 & (u, w) = 0 u = w;
2) (u, w) = (w, u) u, w V ;
3) (v, u) + (u, w) (v, w) v, u, w V .
Atstumai tarp 6.6 pav. pavaizduoto grafo virni yra: (1, 2) = 1;
(3, 6) = 3; (5, 3) = 2.
Atstumo svok galima apibendrinti ir tam atvejui, kai grafas nra jungu-
sis. Tada galima susitarti, kad atstumas tarp virni v ir w, priklausani
skirtingoms grafo jungiosioms komponentms, lygus
(v, w) = .
Apibrimai
1. Grafo skersmeniu vadinamas maksimalus atstumas tarp grafo virni:
d(G) = max
v,wV
(v, w).
2. Virns ekscentricitetu vadinamas jos atstum nuo kit grafo vir-
ni maksimumas:
e(u) = max
vV
(v, u).
3. Virn c V vadinama grafo centru, jei jos ekscentricitetas yra
minimalus:
e(c) = min
vV
e(v).
4. Centro ekscentricitetas vadinamas grafo spinduliu:
r(G) = min
vV
e(v).
5. Paprastj grandin vadiname skersmenine, jei jos ilgis lygus grafo
skersmeniui ir nra trumpesnio jos galus jungianio kelio.
6.6 pav. pavaizduoto grafo skersmuo d(G) = 3, spindulys r(G) = 3.
Virni ekscentricitetai: e(1) = e(2) = 2; e(3) = e(4) = e(5) = e(6) = 3.
Grafo centrai yra virns 1 ir 2. Grandins (v
3
, v
2
, v
1
, v
6
) ir (v
4
, v
5
, v
1
, v
6
)
yra skersmenins.
6.2 testas
1
Atstumas tarp grafo
({x, u, q, p}, {{x, u}, {u, q}, {u, p}})
virni q ir p lygus
1 nuliui; 2 dviem; 3 trims; 4 vienam.
2 Grafo ({r, t, z, y}, {{r, t}, {t, z}, {z, y}, {r, y}}) spindulys lygus
1 dviem; 2 vienam; 3 nuliui; 4 trims; 5 keturiems.
3 Grafo ({u, s, g}, {{u, s}, {s, g}, {u, g}}) skersmuo lygus
1 nuliui; 2 vienam; 3 dviem; 4 keturiems; 5 trims.
4
Atstumas tarp grafo
({t, y, r, s}, {{t, y}, {y, r}, {y, s}})
virni r ir y lygus
1 nuliui; 2 dviem; 3 trims; 4 vienam.
5 Grafo ({w, u, q, t}, {{w, u}, {u, q}, {w, t}}) spindulys lygus
1 nuliui; 2 keturiems; 3 dviem; 4 trims; 5 vienam.
6 Grafo ({v, g, z, r}, {{v, g}, {g, z}, {v, z}, {v, r}}) skersmuo lygus
1 keturiems; 2 trims; 3 dviem; 4 vienam; 5 nuliui.
G = (V, B), V = {q, v, h, l, s},
B = {{h, q}, {q, s}, {l, s}, {s, v}, {l, q}}.
7 Grafo G virns h ekscentricitetas lygus
1 eiems; 2 penkiems; 3 trims; 4 vienam;
5 septyniems; 6 dviem; 7 nuliui; 8 keturiems.
8 Grafo G spindulys lygus
1 keturiems; 2 penkiems; 3 vienam; 4 dviem;
5 trims; 6 eiems; 7 nuliui; 8 septyniems.
9
Kuri grafo G grandin
yra skersmenin?
g
1
= (v, s, q, h);
g
2
= (h, q, l, s, v).
1 g2; 2 g1;
3 abi grandins; 4 n viena.
10 Grafo G ilgiausio kelio ilgis lygus
1 dviem; 2 nuliui; 3 penkiems; 4 vienam;
5 keturiems; 6 trims; 7 eiems; 8 septyniems.
6.3. Operacijos su grafais
6.3.1. Graf sjunga ir sankita
Tarkime, kad turime du grafus G
1
= (V
1
, B
1
) ir G
2
= (V
2
, B
2
). Kadangi
V
i
ir B
i
(i = 1, 2) yra aibs, galime apibrti graf sjung ir sankirt:
G
1
G
2
= (V
1
V
2
, B
1
B
2
), G
1
G
2
= (V
1
V
2
, B
1
B
2
).
6.5 pavyzdys. Pavaizduot 6.7 paveiksle graf
G
1
= ({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {1, 4}, {2, 3}, {2, 4}, {3, 4}}),
G
2
= ({2, 4, 5}, {{2, 4}, {4, 5}})
sjunga ir sankirta yra
G
1
G
2
= ({1, 2, 3, 4, 5}, {{1, 2}, {1, 4}, {2, 3}, {2, 4}, {3, 4}, {4, 5}}),
G
1
G
2
= ({2, 4}, {{2, 4}}).
6.3. OPERACIJOS SU GRAFAIS 207
6.7 pav. Dviej graf sjunga ir sankirta
6.3.2. Pogras ir papildinys
Grafas G
= (V

, B
) vadinamas grafo G = (V, B) pograu, jei V
V
ir B
B. Raome G
G.
6.6 pavyzdys. 6.8 paveiksle pavaizduotas grafas
G = ({a, b, c, d, e, f}, {{a, b}, {a, f}, {c, e}, {c, f}, {d, f}, {e, f}})
ir jo pogras
({a, b, d, e, f}, {{a, f}, {d, f}}).
Pastebkime, kad visos grafo jungiosios komponents yra jo pograai.
Dar pastebkime, kad G
1
G
1
G
2
ir G
1
G
2
G
2
.
Grafo G = (V, B) papildinys G apibriamas taip: G = (V, B) (r. 6.9 pav.).
Pastabos
1. G G = K
n
pilnasis grafas.
2. G G = tuiasis grafas.
Graf ciklin suma
Graf G
1
= (V
1
, B
1
) ir G
2
= (V
2
, B
2
) cikline suma vadinsime graf
G
1
G
2
= (
V ,

B), apibrt taip:
B = {{v, w} : {v, w} B
1
&{v, w} / B
2
{v, w} B
2
&{v, w} / B
1
},
V = {v V
1
V
2
: {v, w}

B}.
6.8 pav. Grafas ir jo pogras
Pastebkime, kad grafas G
1
G
2
neturi izoliuot virni.
6.7 pavyzdys. 6.10 paveiksle pavaizduot graf ciklin suma:
({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {2, 4}, {3, 4}})
({1, 2, 3, 4, 5}, {{1, 2}, {2, 3}, {2, 4}, {2, 5}, {3, 5}) =
({2, 3, 4, 5}, {{2, 3}, {2, 5}, {3, 4}, {3, 5}}).
6.3.3. Grafo virns paalinimas
Grafo G = (V, B) virns paalinimo operacija G v = (V
, B
)
apibriama taip:
V
= V \ {v}, B
= B \
_
wV :{w,v}B
{w, v},
t. y. i grafo paalinama virn v V ir visos jai incideniosios briaunos.
6.8 pavyzdys. 6.11 paveiksle pavaizduotas grafo virns paalini-
mas
({a, b, c, d, e, f, g, h}, {{a, b}, {a, e}, {a, f}, {a, g}, {a, h}, {b, c},
{c, d}, {d, e}, {b, h}, {g, f}}) a =
({b, c, d, e, f, g, h}, {{b, c}, {c, d}, {d, e}, {b, h}, {g, f}}).
6.3. OPERACIJOS SU GRAFAIS 209
6.9 pav. Grafas ir jo papildinys
6.10 pav. Graf ciklin suma
6.3.4. Grafo briaunos paalinimas
Apibrkime grafo G = (V, B) briaunos paalinimo operacij:
G {v, w} = (V, B \ {{v, w}}), t. y. paalinama tik pati briauna, o jai
incideniosios virns paliekamos (r. 6.12 pav.).
6.3.5. Grafo virni sutapatinimas
Grafo G = (V, B) dvi virns v ir w keiiamos nauja virne u, o
briaun aib papildoma briaunomis taip, kad visos grafo virnes, kurios
buvo gretimos bent vienai virnei v arba w, yra gretimos ir virnei u
(r. 6.13 pav.).
6.11 pav. Grafo virns a paalinimas
6.12 pav. Grafo briaunos paalinimas
6.4. Graf skaidumas
6.4.1. Grafo sujungimo takai
6.9 apibrimas. Grafo G = (V, B) virn v G vadinama jo su-
jungimo taku, jei grafas Gv turi daugiau jungij komponeni
negu grafas G.
Trivialusis grafas G = ({v}, ) neturi sujungimo tak.
Grafas, neturintis sujungimo tak, vadinamas neskaidiuoju.
Visi kiti (nebtinai jungieji) grafai yra skaidieji. Pavyzdiui, grafas
({u, v, w}, {{u, v}, {u, w}, {v, w}}) yra neskaidusis, o grafas
({u, v, w}, {{u, v}, {u, w}}) skaidusis. Jo virn u yra sujungimo takas.
6.3 teorema. Virn v V yra grafo G = (V, B) sujungimo takas
tada ir tik tada, kai egzistuoja tokios dvi kitos grafo G virns u, w
V , kad virn v priklauso bet kuriai, jungianiai virnes u ir w
6.4. GRAF SKAIDUMAS 211
6.13 pav. Grafo virni v ir w sutapatinimas
grandinei P:
u, w V &u = v&w = w : v P P = (u, v
i
1
, . . . , v
i
k
, w).
6.14 pav. Grafo sujungimo takas v
6.9 pavyzdys. 6.14 paveiksle pavaizduotas jungusis grafas
G = ({a, b, c, d, u, v, w}, {{a, b}, {a, c}, {a, d}, {b, c}, {b, d},
{c, d}, {c, v}, {v, d}, {u, v}, {u, w}, {v, w}}).
Grafas
G v = ({a, b, c, d, u, w}, {{a, b}, {a, c}, {a, d}, {b, c}, {b, d}, {c, d}, {v, w}})
turi dvi jungisias komponentes
({a, b, c, d}, {{a, b}, {a, c}, {a, d}, {b, c}, {b, d}, {c, d}})
ir
({u, w}, {{u, w}}).
Todl grafo G virn v yra jo sujungimo takas.
6.4 teorema. Bet kuris netrivialusis grafas turi maiausiai dvi vir-
nes, kurios nra jo sujungimo takai.
rodymas. Priminsime, kad trivialiuoju vadinamas grafas ({v}, ).
Jis turi tik vien virn ir neturi sujungimo tak. Antrosios ei-
ls grafai ({v
1
, v
2
}, ) ir ({v
1
, v
2
}, {{v
1
, v
2
}}) sujungimo tak neturi.
Darome prielaid, kad teoremos teiginys yra teisingas n-osios eils gra-
fui. Pridkime prie jo dar vien virn v
n+1
ir tarkime, kad ji yra
incidenioji m (0 m n) senoms grafo G virnms. Kai m = 0
v
n+1
yra izoliuotoji virn ir nra sujungimo takas. Kai m = 1,
nusvirusioji virn irgi nra sujungimo takas. Kai m 2, v
n+1
bus
sujungimo takas tada ir tik tada, kai grafas G nra jungusis ir v
n+1
in-
cidenioji virnms i skirting grafo jungij komponeni. Taiau
visi seni grafo sujungimo takai gali tik prarasti t savyb: pridjus
virn v
n+1
seni sujungimo takai, gali nebelikti sujungimo takai,
bet negali tapti naujais sujungimo takais. Todl n + 1 eils grafas
turs maiausiai tas paias dvi virnes, kurios nebuvo sujungimo ta-
kai. Taigi remdamiesi matematins indukcijos principu, galime teigti,
kad teorema rodyta.
6.3 testas
1
Kiek sujungimo tak turi grafas
G = ({q, r, p, t}, {{q, r}, {r, p}, {t, r}}) ?
1 keturis; 2 n vieno; 3 vien; 4 penkis; 5 du; 6 tris.
2
G = ({w, s, r, v}, {{w, s}, {s, r}, {r, v}}) ?
1 du; 2 tris; 3 vien; 4 keturis; 5 penkis; 6 n vieno.
3
G = ({r, u, x, v}, {{r, u}, {u, x}}) ?
1 tris; 2 vien; 3 du; 4 n vieno; 5 penkis; 6 keturis.
6.4.2. Grafo blokai
Tarkime, kad G
= (V

, B
) yra tokie grafo G = (V, B) pograai, kad

u, v V
V : {u, v} B {u, v} B
,
t. y. grafas G
turi kai kurias grafo G virnes ir visas jas atitinkanias

grafo G briaunas.
6.10 apibrimas. Grafo G maksimalus neskaidusis pogras G
va-
dinamas jo bloku.
6.15 pav. Grafas ir jo blokai
6.10 pavyzdys. 6.15 paveiksle pavaizduotas grafas
G = ({1, 2, 3, 4, 5, 6, 7}, {{1, 2}, {1, 3}, {1, 4}, {2, 4}, {3, 4},
{2, 5}, {4, 6}, {4, 7}, {6, 7}})
turi tris blokus
B
1
= ({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {1, 3}, {1, 4}, {2, 4}, {3, 4}}),
B
2
= ({2, 5}, {{2, 5}}),
B
3
= ({4, 6, 7}, {{4, 6}, {4, 7}, {6, 7}}).
Pastebkime, kad grafas

B
1
= B
1
{1, 4}:
B
1
= ({1, 2, 3, 4}, {{1, 2}, {1, 3}, {1, 4}, {3, 4}})
yra neskaidusis, taiau nra maksimalus, kadangi prie jo galima pri-
dti briaun {1, 4} ir jis liks neskaidusis grafo G pogras. Todl

B
1
nra grafo blokas. Grafas ({1, 2, 4}, {{1, 2}, {1, 4}, {2, 4}}) irgi nra
maksimalus.
6.4 testas
G = (V, B), V = {l, w, s, r, p, g, b, v},
B = {{w, r}, {w, s}, {s, r}, {s, l}, {g, s}, {p, l}, {l, g}, {g, b}, {g, v}, {s, b}}.
1
Kuris grafo G pogras yra jo blokas?
G
1
= ({l, g, b, s}, {{s, l}, {s, b}, {g, b}, {l, g}, {s, g}});
G
2
= ({w, r, l, s}, {{w, r}, {w, s}, {r, s}, {l, s}}).
1 n vienas; 2 G2 ; 3 abu pograai; 4 G1.
2 Kiek blok turi grafas G?
1 du; 2 vien; 3 penkis ; 4 eis;
5 tris; 6 keturis; 7 atuonis; 8 septynis.
G = (V, B), V = {h, w, v, g, y, p, u, l},
B = {{v, w}, {v, g}, {g, w}, {g, h}, {y, g}, {p, l},
{p, y}, {h, y}, {y, u}, {y, l}, {g, u}}.
3
Kuris grafo G pogras yra jo blokas?
G
1
= ({v, w, g}, {{v, w}, {v, g}, {w, g}});
G
2
= ({h, y, u, g}, {{g, h}, {g, u}, {y, u}, {h, y}, {g, y}}).
1 G1; 2 G2; 3 n vienas; 4 abu pograai.
4 Kiek blok turi grafas G?
1 du; 2 tris; 3 penkis; 4 keturis;
5 septynis; 6 vien; 7 eis; 8 atuonis.
Mediai ir mikai
6.11 apibrimas. Jungusis ir neturintis cikl (aciklinis) grafas va-
dinamas mediu.
Grafas yra medis tada ir tik tada, kai bet kurias dvi jo virnes galima
sujungti vienintele grandine.
6.5 teorema. Bet kuris n-osios eils medis (|V | = n) turi lygiai n1
briaun (|B| = n 1).
6.16 pav. Dviej medi mikas
6.12 apibrimas. Aciklinis grafas, turintis k jungij komponen-
i, vadinamas k medi miku (r. 6.16 pav.).
6.6 teorema. Mikas i k medi turi lygiai n k briaun.
6.4.3. Skirianioji aib ir kirpis
6.13 apibrimas. Grafo briaun vadiname siejanija arba tiltu,
kai, paalinus j i grafo, didja jo jungij komponeni skaiius.
6.5 testas
1
Kuris grafas yra medis?
G
1
= ({y, q, w}, {{y, q}, {q, w}});
G
2
= ({y, q, w}, {{y, q}, {q, w}, {y, w}}).
1 abu grafai;
2 G2;
3 n vienas;
4 G1.
2
Kiek siejanij briaun turi grafas
G = ({u, s, t, p}, {{u, s}, {s, t}, {t, p}}) ?
1 n vienos; 2 tris; 3 eias; 4 vien;
5 dvi; 6 keturias; 7 penkias.
3
Kuris grafas yra medis?
G
1
= ({y, p, v}, {{y, p}, {p, v}});
G
2
= ({y, p, v, r}, {{y, p}, {p, v}, {y, r}}).
1 G2;
2 n vienas;
3 abu grafai;
4 G1.
4
Kiek siejanij briaun turi grafas
G = ({s, v, r, w}, {{s, v}, {v, r}, {r, w}, {s, w}}) ?
1 tris; 2 eias; 3 vien; 4 keturias;
5 n vienos; 6 dvi; 7 penkias.
6.14 apibrimas. Jungiojo grafo G = (V, B) briaun aibs poaibis
S B vadinamas skirianija aibe, jei grafas G
= (V, B \ S) nra
jungusis.
6.15 apibrimas. Minimalioji skirianioji aib (i kurios negalima
paalinti n vienos briaunos) vadinama kirpiu. Taigi K B yra
kirpis, jei K yra skirianioji aib, o P K & P = K nra.
Siejanioji briauna yra ne tik skirianioji aib, bet ir kirpis.
6.11 pavyzdys. 6.17 pav. pavaizduoto grafo briaun aibs poaibis
{{2, 4}, {2, 3}, {3, 4}, {3, 7}, {6, 7}} yra skirianioji aib, bet nra kir-
pis.
Aib {{2, 4}, {3, 4}, {6, 7}} yra kirpis. Siejanij briaun is gra-
fas neturi.
6.6 testas
6.17 pav. Skirianioji aib ir kirpis
G = (V, B), V = {u, b, g, t, d, z, l, a},
B = {{t, b}, {t, l}, {l, b}, {b, u}, {g, l}, {g, a}, {a, z}, {z, u}, {z, d}}.
1
Kuri aib yra grafo G skirianioji aib?
S
1
= {{g, a}, {l, b}, {b, u}};
S
2
= {{l, g}, {t, l}}.
1 S2 ; 2 n viena;
3 S1 ; 4 abi aibs.
2
Kuri aib yra grafo G kirpis?
K
1
= {{l, g}, {u, z}};
K
2
= {{b, u}, {l, g}}.
1 K2 ; 2 K1 ;
3 n viena; 4 abi aibs.
G = (V, B), V = {c, v, u, f, g, z, l, s},
B = {{f, v}, {f, c}, {c, v}, {z, v}, {c, z}, {z, l}, {z, u}, {l, u}, {l, g}, {g, s}, {u, s}}.
3
S
1
= {{v, z}, {l, z}, {z, u}};
S
2
= {{f, c}, {z, v}, {z, u}}.
1 abi aibs; 2 n viena;
3 S1 ; 4 S2 .
4
K
1
= {{l, g}, {l, u}, {u, s}};
K
2
= {{v, f}, {c, f}, {z, v}}.
1 K1 ; 2 abi aibs;
3 n viena; 4 K2 .
G = (V, B), V = {p, v, e, c, q, s, y, d},
B = {{v, p}, {v, e}, {e, p}, {p, q}, {c, e}, {c, y}, {y, s}, {s, q}, {s, d}}.
5
S
1
= {{e, p}, {e, c}};
S
2
= {{e, c}, {q, p}, {p, v}}.
1 n viena; 2 abi aibs;
3 S2 ; 4 S1 .
6
K
1
= {{e, c}, {q, p}};
K
2
= {{q, s}, {s, d}}.
1 K2 ; 2 abi aibs;
3 n viena; 4 K1 .
6.5. Grafo ciklai
6.5.1. Karaliauiaus tilt udavinys
Karaliauius yra isidsts Priegliaus ups krantuose ir dviejose jos salose
(r. 6.18 pav.). Krantai ir salos buvo sujungtos septyniais tiltais taip, kaip
parodyta scheminiame miesto plane.
6.18 pav. Karaliauiaus tiltai
Karaliauiaus gyventojai mgdavo pasivaikioti po tiltus. Ar egzistuoja
toks marrutas, kad ijus i nam bt galima grti namo, perjus per
kiekvien tilt lygiai po vien kart? Oileris
4
1736 m. isprend galvosk.
6.5.2. Oilerio grafas
Karaliauiaus tilt udavin galima pavaizduoti grafu (r. 6.20 pav.
220 psl.). Pastebkime, kad tai i tikrj yra multigrafas, taiau toliau
4
r. 197 psl.
6.5. GRAFO CIKLAI 219
dstoma teorija galioja ir jiems. rodymui galima paimti ant kurios nors i
pasikartojani briaun po vien papildom virn (ktyvij virn) ir
tursime paprastj graf.
6.16 apibrimas. Grafo ciklas, einantis per visas grafo briaunas,
yra vadinamas Oilerio ciklu. Graf, turint Oilerio cikl, vadiname
Oilerio grafu.
Taigi reikia atsakyti klausim, ar 6.20 pav. (220 psl.) pavaizduotas
grafas yra Oilerio grafas.
6.1 lema. Jei vis grafo virni laipsniai yra ne maesni u 2, tai
grafas turi bent vien cikl.
rodymas. Tarkime, v yra bet kuri grafo virn. Kadangi jos laipsnis
p(v) 2, egzistuoja jai gretima virn v
1
, kuri irgi turi gretim v
2
. Jei
v
2
= v turime cikl. Jei ne galime tsti grandin tol, kol nesutiksime
jau buvusios virns. Tada tursime cikl. Kadangi virni skaiius
yra |V | = n, bus padaryta ne daugiau kaip n ingsni.
6.7 teorema. Jungusis neorientuotasis grafas turi Oilerio cikl tada
ir tik tada, kai vis grafo virni laipsniai yra lyginiai skaiiai.
rodymas. Btinumas. Grafas turi cikl, einant per visas grafo briau-
nas lygiai po vien kart. Nurodykime judjimo ciklu krypt ir suskai-
iuokime, kiek kart pereinama per kiekvien virn. Fiksuojame
ciklo pradi v
0
(tai gali bti bet kuri virn). kit virn v
1
einama viena briauna, o ieinama kita (briaunos negali kartotis).
Todl virns laipsnis p(v
1
) 2. Vis kit ciklo virni laipsniams
irgi galioja nelygyb p(v
j
) 2. Jei grtame kuri nors jau buvusi
virn, tai einame j treija briauna, o ieiname ketvirtja. Tai-
gi p(v
j
) 4. Pereinant per visas ciklo briaunas, gaunama, kad i vis
virni ieita tiek kart, kiek ir eita. Kadangi nepereit briaun
grafas neturi, tai visi laipsniai yra lyginiai.
Pakankamumas. Pagal rodyt lem grafas turi cikl, kur paym-
kime C
1
(r. 6.19 pav.). Paaliname i grafo visas ciklo C
1
briaunas.
Jei po ito nelieka neizoliuotj grafo virni, tai C
1
yra Oilerio
ciklas. Tarkime, kad neizoliuotosios virns liko. Tada j laipsniai
yra lyginiai (po briaun paalinimo jie galjo sumati 2, 4 ir t. t.).
Paaliname izoliuotsias virnes ir vl konstruojame cikl C
2
. Jei
po jo briaun paalinimo grafas nebeturi neizoliuotj virni, tai
C
1
C
2
yra Oilerio ciklas. Prieingu atveju proces galime tsti ir po
baigtinio ingsni skaiiaus gausime Oilerio cikl (r. 6.19 pav.)
C = C
1
C
2
C
k
, C
i
C
j
= .
6.19 pav. Oilerio ciklo egzistavimo rodymas
6.12 pavyzdys. Suskaiiuokime 6.20 pav. grafo virni laipsnius:
p(A) = 3; p(B) = 5; p(C) = 3; p(D) = 3. Matome, kad grafas
neipildo 6.7 teoremos reikalavim ir todl neturi Oilerio ciklo.
6.20 pav. Karaliauiaus tilt grafas ir grafas su ktyviosiomis virnmis
6.17 apibrimas. Oilerio keliu vadinama per visas grafo briaunas
einanti atviroji grandin.
Jei ios grandins galus sujungsime briauna, gausime Oilerio cikl. Tai-
gi jei dvi grafo virns turi nelyginius laipsnius, o vis kit laipsniai yra
lyginiai, tai grafas turi Oilerio keli. I ia iplaukia, kad vok (6.21 pav.)
galima nupieti, neatitraukant pietuko nuo popieriaus bei nepieiant t pa-
i linij kelis kartus.
6.21 pav. Voko galvoskis
Orientuotasis grafas turi Oilerio cikl tada ir tik tada, kai visos jo
virns ipildo slyg
p
+
(v) = p
(v), v V.
6.5.3. Oilerio ciklo konstravimas
Pateiksime Oilerio ciklo konstravimo algoritm:
1) imame bet kuri grafo virn v V ;
2) imame gretim v virn w V ;
jei gretim virni nra proces baigiame;
3) patikrinama, ar briauna {v, w}
yra siejanioji (tiltas);
4) jei {v, w} nra siejanioji, ji paalinama;
5) jei {v, w} yra siejanioji briauna, iekome
kitos gretimos virns,
t. y. pereiname prie 2);
6) jei {v, w} yra siejanioji briauna
ir kit gretim virni nra,
paaliname i briaun ir kartojame
proces su virne w (pereiname prie 2).
Taigi Oilerio cikl sudarys grandin i paalint viena po kitos briaun.
6.7 testas
Paveiksle pavaizduotas
atuntosios eils
jungusis grafas.
Paymkime d
j
jo virni laipsnius.
1 d
6
=
1 9; 2 8; 3 2; 4 5;
5 0; 6 6; 7 3; 8 10.
2
max
j=1,2,...,8
d
j
=
1 5; 2 16; 3 10; 4 4;
5 6; 6 8; 7 7; 8 13.
3
8
j=1
d
j
=
1 26; 2 23; 3 20; 4 18;
5 50; 6 28; 7 12; 8 56.
4 is grafas
1 turi Oilerio keli;
2 turi Oilerio cikl;
3 neturi nei Oilerio ciklo, nei Oilerio kelio.
Paveiksle pavaizduotas
atuntosios eils
jungusis grafas.
Paymkime d
j
jo virni laipsnius.
5 d
3
=
1 7; 2 6; 3 2; 4 9;
5 10; 6 11; 7 8; 8 3.
6
min
j=1,2,...,8
d
j
=
1 10; 2 3; 3 8; 4 2;
5 11; 6 7; 7 6; 8 4.
7
8
j=1
d
j
=
1 12; 2 26; 3 20; 4 32;
5 48; 6 5; 7 24; 8 14.
8 is grafas
1 neturi nei Oilerio ciklo, nei Oilerio kelio;
2 turi Oilerio keli;
3 turi Oilerio cikl.
6.5.4. Hamiltono grafas
6.18 apibrimas. Paprastoji grandin (ciklas), einanti (-is) per vi-
sas grafo virnes, vadinama (-as) Hamiltono
5
grandine (ciklu).
Grafas, turintis Hamiltono cikl, vadinamas Hamiltono grafu.
Pavaizduotame (6.22 pav.) grafe Hamiltono ciklas nra Oilerio ciklas,
kadangi eina ne per visas grafo briaunas.
Jei briaun yra pakankamai daug, grafas turi Hamiltono cikl. Mate-
matikai tai galima suformuluoti taip: jei p(v)
n
2
v V , tai grafas
yra Hamiltono. I ia iplaukia, kad pilnasis grafas (p(v) = n 1) turi
Hamiltono cikl. Pastebkime, kad tai pakankama, bet nra btina slyga:
grafas ciklas C
n
yra Hamiltono (ir Oilerio) ciklas, nors p(v) = 2.
5
William Rowan Hamilton (18051865) airi matematikas ir astronomas.
6.22 pav. Hamiltono ciklas
6.5.5. Briauninis grafas
6.19 apibrimas. Grafo G = (V, B) briauniniu grafu vadinamas
grafas G
b
= (V
b
, B
b
), kurio virni aib turi tiek element, kiek briau-
n turi grafas G: |V
b
| = |B|, ir jo virns yra gretimos, jei buvo
gretimos atitinkamos grafo G briaunos:
{v
b
, w
b
} B
b
v
b
= {v
i
, v
j
}, w
b
= {w
i
, w
j
}&
(v
i
= w
i
v
i
= w
j
v
j
= w
i
v
j
= w
j
) .
6.23 pav. Grafas ir jo briauninis grafas
6.8 teorema. Briauninis grafas turi
1
2
n
i=1
p
2
(v
i
) m briaun (m =
|B|).
6.13 pavyzdys. Pavaizduoto 6.23 pav. grafo virni laipsniai:
p(1) = 2, p(2) = 3, p(3) = 2, p(4) = 2, p(5) = 3, m = 6.
Taigi
1
2
_
2
2
+ 3
2
+ 2
2
+ 2
2
+ 3
2
_
6 = 9.
6.9 teorema. Oilerio grafo G briauninis grafas G
b
turi ir Oilerio, ir
Hamiltono cikl.
6.10 teorema. Hamiltono grafo briauninis grafas irgi yra Hamiltono
grafas.
6.8 testas
Grafas G su virnmis 1, 2, . . . , 6 apibrtas savo briaunomis:
r = {1, 2}, h = {1, 4}, b = {1, 5}, y = {2, 3},
u = {2, 4}, p = {2, 5}, i = {2, 6}, z = {3, 4}.
1 Grafo G briauninis grafas G
b
pavaizduotas paveiksle
1 ; 2
3
Grafas G su virnmis 1, 2, . . . , 6 apibrtas savo briaunomis:
j = {1, 2}, e = {1, 5}, k = {2, 3}, n = {2, 4},
c = {2, 5}, v = {2, 6}, a = {4, 5}, w = {5, 6}.
2 Grafo G briauninis grafas G
b
pavaizduotas paveiksle
1 ; 2
3
6.5.6. Grafo nepriklausomi ciklai
Tarkime, kad G yra bet kuris (orientuotasis arba neorientuotasis) grafas
(arba multigrafas). Jei jis nra orientuotasis suteiksime jo briaunoms
orientacij (bet kuri). Paymkime M = (v
i
0
, v
i
1
, . . . , v
i
k
, v
i
0
) udarj
marrut. Udarojo marruto M vektoriumi ciklu

M R
m
, m = |B|
vadinamas toks vektorius:
M = (c
1
, c
2
, . . . , c
m
), c
j
= r
j
l
j
,
ia r
j
yra j-osios briaunos prajim teigiama kryptimi skaiius;
l
j
ios briaunos prajim skaiius neigiama kryptimi.
Visoms 6.24 pav. pavaizduoto grafo briaunoms nustatytos
kryptys. Raskime udarojo marruto M = (1, 2, 3, 4, 5, 7, 3, 2, 7, 6, 1) vekto-
ri cikl

M. Sunumeruokime visas grafo briaunas:
{1, 2} 1, {2, 3} 2, {3, 4} 3, {4, 5} 4,
{5, 6} 5, {1, 6} 6, {2, 6} 7, {2, 7} 8,
{3, 7} 9, {3, 5} 10, {5, 7} 11, {6, 7} 12
ir suskaiiuokime, kiek kart praeinama kiekviena briauna:
M = (1, 1 1, 1, 1, 0, 1, 0, 1, 1, 0, 1, 1) =
(1, 0, 1, 1, 0, 1, 0, 1, 1, 0, 1, 1).
6.24 pav. Nepriklausomi ciklai
6.20 apibrimas. Udarieji marrutai M
1
, M
2
, . . ., M
k
vadinami
nepriklausomais, jei atitinkami vektoriai ciklai

M
1
,

M
2
, . . .,

M
k
yra tiesikai nepriklausomi.
6.14 pavyzdys. Nustatykime, ar ciklai m
1
= (1, 2, 6, 1), m
2
= (1, 2, 7, 6, 1)
ir m
3
= (2, 7, 6) yra nepriklausomi. Suraome vektorius ciklus:
m
1
= (1, 0, 0, 0, 0, 1, 1, 0, 0, 0, 0, 0),
m
2
= (1, 0, 0, 0, 0, 1, 0, 1, 0, 0, 0, 1),
m
3
= (0, 0, 0, 0, 0, 0, 1, 1, 0, 0, 0, 1).
Sudarome i i vektori koordinai matric
A =
_
_
1 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0
1 0 0 0 0 1 0 1 0 0 0 1
0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 1
_
_
ir apskaiiuojame jos rang
6
:
A
_
_
1 1 1 0 0
1 1 0 1 1
0 0 1 1 1
_
_
_
_
1 1 1 0 0
1 1 0 1 0 1 1 0 1 0
0 0 1 1 1
_
_
_
_
1 1 1 0 0
0 0 1 1 1
0 0 1 1 1
_
_
_
1 1 1 0 0
0 0 1 1 1
_
_
1 1 0
0 1 1
_
_
1 1 1 0 0
0 0 1 1 1
_
_
1 1 0
0 0 1
_
_
1 0
0 1
_
_
1 0
0 1
_
.
Gavome rankA = 2. Todl tarp vektori

m
1
,

m
2
,

m
3
yra tik du
tiesikai nepriklausomi. Taigi ciklai m
1
, m
2
ir m
3
nra nepriklausomi.
6.5.7. Grafo ciklomatinis skaiius
Tarkime, kad grafas G = (V, B) turi k jungij komponeni,
|V | = n, |B| = m.
6.21 apibrimas. Grafo G ciklomatiniu skaiiumi vadinamas
skaiius
(G) = mn + k.
6.15 pavyzdys. Raskime 6.25 pav. pavaizduoto grafo ciklomatin
skaii:
k = 4, n = 10, m = 8, (G) = 8 10 + 4 = 2.
6
r. bet kur tiesins algebros vadovl.
6.25 pav. Grafo ciklomatinis skaiius
6.11 teorema. Bet kurio grafo ciklomatinis skaiius yra neneigiamas.
rodymas. Apskaiiuokime nulinio bei tuiojo graf ciklomatinius
skaiius: () = 0 0 + 0 = 0, ({v
0
}) = 0 1 + 1 = 0. Parodykime,
kad teorema galioja bet kuriam antrosios eils grafui. iuo atveju gali
bti G
1
= ({v
1
, v
2
}, ) arba G
2
= ({v
1
, v
2
}, {{v
1
, v
2
}}). Taigi (G
1
) =
02+2 = 0 ir (G
2
) = 12+1 = 0. Tarkime, kad teorema yra teisinga
bet kuriam n-osios eils grafui. Prijungiame prie grafo vien izoliuot
virn ir gauname (n + 1)-osios eils graf. Jis turs k + 1 jungij
komponent ir tiek pat (t. y. m) briaun. Turime
= m (n +
1) +(k +1) = . Sujungiame i nauj virn su bet kuria kita grafo
virne. Tada briaun skaiius bus m + 1, o jungij komponeni
skaiius liks arba tas pats, arba sumas vienetu. Pirmuoju atveju
turime
= m + 1 n + k = + 1. Antruoju atveju
= m + 1
n + k 1 = . Taigi (n + 1)-osios eils grafui irgi galioja teorema, ir
pagal matematin indukcij teorema yra rodyta.
6.12 teorema. Bet kuris grafas (multigrafas) turi lygiai (G) nepri-
klausom cikl (udarj marrut).
6.16 pavyzdys. 6.25 pav. pavaizduotas grafas turi du nepriklauso-
mus ciklus (1, 2, 3, 4, 1) ir (5, 6, 7, 5).
Pastabos
1. Grafas G neturi cikl tada ir tik tada, kai (G) = 0.
2. Jungusis grafas G yra medis tada ir tik tada, kai (G) = 0.
3. Grafas G yra k-mikas tada ir tik tada, kai jis turi k jungij kompo-
neni ir (G) = 0.
4. Grafas G turi vien cikl tada ir tik tada, kai (G) = 1.
6.22 apibrimas. (G) nepriklausom grafo G cikl rinkin {C
1
,
C
2
, . . ., C
} vadiname cikl baze. Ciklai C

j
vadinami baziniais.
6.13 teorema. Bet kur grafo G cikl C G galima ireikti bazi-
niais ciklais:
C = C
i
1
C
i
2
C
ir
.
6.26 pav. Grafo cikl baz
6.17 pavyzdys. Inagrinkime 6.26 pav. graf. Jo ciklomatinis skai-
ius = 6 5 + 1 = 2. Ciklai C
1
= (a, b, c, d, e, a) ir C
2
= (d, e, a, d)
yra nepriklausomi ir todl sudaro cikl baz. Cikl C = (a, b, c, d, a)
ireikiame: C = C
1
C
2
.
6.9 testas
1
Grafo ({z, s, w, u}, {{z, s}, {z, w}, {s, w}, {s, u}}})
ciklomatinis skaiius lygus
1 trims; 2 nuliui; 3 dviem; 4 vienam; 5 keturiems.
2
Kurie ciklai:
C
1
= (u, s, q, f, u); C
2
= (u, s, q, u); C
3
= (u, f, s, u)
sudaro grafo
({u, s, q, f, g}, {{u, s}, {u, q}, {s, q}, {u, f}, {q, f}, {f, s}})
cikl baz?
1 {C1} ; 2 {C1, C2, C3} ; 3 {C1, C2}, {C1, C3} ;
4 {C1, C3} ; 5 {C3} ; 6 {C1, C3}, {C2, C3} ;
7 nenurodyta; 8 {C1, C2}, {C1, C3}, {C2, C3} ; 9 {C2} .
3
Kiek tarp pilnojo grafo K
5
cikl
C
1
, C
2
, C
3
, C
4
, C
5
yra nepriklausom ?
C
1
= {v
1
, v
3
, v
5
, v
2
, v
4
, v
1
}, C
2
= {v
1
, v
3
, v
4
, v
1
}, C
3
= {v
3
, v
2
, v
4
, v
3
},
C
4
= {v
1
, v
5
, v
2
, v
4
, v
1
}, C
5
= {v
5
, v
4
, v
1
, v
2
, v
5
}.
1 5; 2 2; 3 7; 4 4; 5 3; 6 0; 7 1.
4 Kiek nepriklausom cikl turi grafo K
58
briauninis grafas?
1 4865; 2 27786; 3 71913; 4 55736;
5 38810; 6 3167; 7 90916.
Grafas G apibrtas savo virni gretimumo aibmis:
(i) = {t, g}, (m) = {o, g}, (o) = {y, g, t, m},
(y) = {o, g}, (t) = {o, i, g}, (g) = {o, m, y, t, i} .
5 Kiek nepriklausom cikl turi grafas G ?
1 1; 2 6; 3 9; 4 2; 5 10; 6 5; 7 12; 8 4.
6.6. GRAFO STABILIEJI POAIBIAI 233
6.6. Grafo stabilieji poaibiai
6.6.1. Vidinis stabilumas
6.23 apibrimas. Grafo G = (V, B) virni aibs poabis S V
vadinamas stabiliuoju i vidaus,
7
jei bet kurios dvi jo virns nra
gretimos grafo virns:
{v, u} / B v, u S.
6.27 pav. Stabilieji i vidaus poaibiai
6.18 pavyzdys. 6.27 pav. pavaizduotas grafas turi stabiliuosius i
vidaus aibs V poaibius S
1
= {a, c}; S
2
= {a, e}; S
3
= {a, c, e}.
Akivaizdu, kad bet kuris poaibis {v
j
} V visada yra stabilusis i vidaus.
Poaibiai, turintys dvi virnes {v
j
, v
k
} V , gali nebti stabilieji i vidaus.
Nagrinjamas grafas turi vien stabilj i vidaus poaib, turint tris virnes,
ir neturi n vieno su keturiomis virnmis.
Bendruoju atveju svarbu rasti stabilj i vidaus poaib, turint kuo dau-
giau virni. Paymkime F
V
vis stabilij i vidaus poaibi aib.
6.24 apibrimas. Grafo vidinio stabilumo skaiiumi vadiname
skaii
(G) = max
SF
V
|S|.
7
Literatroje tokie poaibiai dar vadinami nepriklausomais.
Pastebkime, kad visais atvejais 0 (G) n.
6.14 teorema.
(G)
n
i=1
1
1 + p(v
i
)
.
6.27 pav. pavaizduotas grafas turi vidinio stabilumo skaii
(G) = 3. Apskaiiuokime teoremos reikin itam grafui:
1
1 + 3
+
1
1 + 2
+
1
1 + 3
+
1
1 + 1
+
1
1 + 1
=
1
4
+
1
3
+
1
4
+
1
2
+
1
2
=
11
6
.
Atuoni valdovi udavinys
achmat lentoje reikia idstyti kuo daugiau valdovi taip, kad jos
nekirst viena kitos. (Valdovs kerta visus savo horizontals, vertikals bei
striaini langelius.) Vienas io galvoskio sprendinys pateiktas 6.28 pav.
6.28 pav. Atuoni valdovi udavinys
Udavinio matematinis modelis yra grafas G = (V, B), kurio virnes
sudaro visi 64 achmat lentos langeliai: V = {a1, a2, . . . , h8}. Briaun
aib sudaroma taip, kad dvi virns v
i
, v
j
V yra gretimos, jei esanti
langelyje v
i
valdov gali kirsti langel v
j
. Pavyzdiui, virnei a1 gretimos
virns yra a2, a3, . . ., a8, b1, c1, . . ., h1, b2, c3, . . ., h8. Isprsti udavin
tai rasti virni aibs V stabilj i vidaus poab. Vienas toks poaibis
pavaizduotas paveiksle {a7, b2, c6, d3, e1, f4, g8, h5}. Akivaizdu, kad toks
poaibis negali turti daugiau kaip atuonias virnes. Taigi nagrinjamo
grafo vidinio stabilumo skaiius (G) = 8.
6.6.2. Iorinis stabilumas
6.25 apibrimas. Grafo G = (V, B) virni aibs poabis S V
vadinamas stabiliuoju i iors,
8
jei bet kuri nepriklausanti iam
poaibiui grafo virn u yra gretima kuriai nors poaibio virnei v S:
u V \ S v S : {v, u} B.
6.29 pav. Stabilieji i iors poaibiai
6.19 pavyzdys. 6.29 pav. pavaizduotas grafas turi stabiliuosius i
iors aibs V poaibius {1, 3, 4, 6}, {1, 4, 6}, {3, 4}.
Vis grafo virni aib V yra stabilioji i iors. Todl reikia rasti
stabilj jos poaib, turint kuo maiau virni. Nagrinjamame 6.19 pa-
vyzdyje yra toks poaibis, turintis dvi virnes, bet nra poabi, turini
vien virn.
Paymkime F
I
vis stabilij i iors poaibi aib.
6.26 apibrimas. Grafo iorinio stabilumo skaiiumi vadina-
me
(G) = min
SF
I
|S|.
8
Literatroje tokie poaibiai dar vadinami dominuojaniais.
Penki valdovi udavinys
Reikia idstyti achmat lentoje kuo maiau valdovi taip, kad jos kirst
visus achmat lentos langelius. Vienas io galvoskio sprendinys pateiktas
6.30 pav.
6.30 pav. Penki valdovi udavinys
Matematinis io udavinio modelis yra jau inagrintas grafas. Sprendi-
nys {c6, d3, e5, f7, g4} yra i iors stabilusis grafo virni aibs poabis.
6.10 testas
Tarkime, kad G = (V, B) yra neorienuotasis jungusis grafas; |V | = 54.
Grafo virni laipsni seka yra (53, 1, 1, 1, . . . , 1, 1, 1).
1 io grafo vidinio stabilumo skaiius yra
1 54; 2 55; 3 2; 4 10; 5 53; 6 1.
Tarkime, kad G = (V, B) yra neorienuotasis jungusis grafas;
V = {v
1
, v
2
, . . . , v
54
}.
Grafo virni laipsni seka yra (53, 53, 53, . . . , 53, 53, 53).
2 io grafo iorinio stabilumo skaiius yra
1 2; 2 1; 3 17; 4 28; 5 52; 6 53.
Grafas G = (V, B)
apibrtas savo
virni bei
briaun aibmis:
V = {d, e, m, y, s, w} ,
B = {{d, e}, {e, y}, {e, s}, {e, w}, {m, y}, {y, w}} .
3 is grafas pavaizduotas paveiksle
1 ; 2 ;
3 .
4
(A) Virni aib S = {s, m, y} yra i vidaus stabili.
(B) Aib S yra i iors stabili.
1 (B); 2 n vienas; 3 (A); 4 abu teiginiai.
5 Grafo G vidinio stabilumo skaiius lygus ?
1 2; 2 0; 3 4; 4 1; 5 6; 6 3.
6 Grafo G iorinio stabilumo skaiius lygus ?
1 3; 2 6; 3 7; 4 9; 5 2; 6 4.
6.7. Graf izomorzmas
6.7.1. Izomorzmo apibrimas
Kadangi grafo virnes galima paymti (sunumeruoti) vairiais bdais,
t pat graf uraome (V
1
, B
1
) ir (V
2
, B
2
) (|V
1
| = |V
2
|). Kai turime du
grafus G
1
= (V
1
, B
1
), G
2
= (V
2
, B
2
), atsakyti klausim, ar jie yra vieno
grafo du skirtingi ymjimai, gali bti sunku. Akivaizdu, kad atsakymas
yra neigiamas, kai |V
1
| = |V
2
| arba |B
1
| = |B
2
|. Suformuluokime udavin
matematikai.
6.27 apibrimas. Grafai G
1
= (V
1
, B
1
) ir G
2
= (V
2
, B
2
) vadinami
izomorniais (raome G
1

= G
2
), jei egzistuoja tokia bijekcija f :
V
1
V
2
, kad
{v
1
i
, v
1
j
} B
1
{f(v
1
i
), f(v
1
j
)} B
2
,
{v
2
i
, v
2
j
} B
2
{f
1
(v
2
i
), f
1
(v
2
j
)} B
1
.
6.20 pavyzdys. Pavaizduoti 6.31 pav. grafai uraomi taip:
V
1
= {a, b, c, d}, B
1
= {{a, b}, {b, c}, {b, d}},
V
2
= {u, v, w, z}, B
2
= {{u, w}, {v, w}, {w, z}}.
Taigi apibrimo slygas ipildo i bijekcija:
f(a) = u, f(b) = w, f(c) = v, f(d) = z.
6.7.2. ymtieji ir neymtieji grafai
Pastebkime, kad graf izomorzmas yra ekvivalentumo sryis. Primin-
sime, kad toks sryis turi tris savybes.
1) Reeksyvumas: G
= G. iuo atveju bijekcija f(v

i
) = v
i
.
2) Simetrikumas: f : G
1
G
2
f
1
: G
2
G
1
.
3) Tranzityvumas: f : G
1
G
2
&h : G
2
G
3
(f h) : G
1
G
3
.
Vis izomorni graf klas vadinama neymtuoju grafu, atskiri ios
klass elementai ymtieji grafai.
6.7. GRAF IZOMORFIZMAS 239
6.31 pav. Izomorni graf pavyzdys
6.7.3. Graf teorijos invariantai
Visi izomorniai vienas kitam grafai (t. y. visa ekvivalentumo klas
arba neymtasis grafas) turi tam tikras bendrsias savybes, kurios nepri-
klauso nuo grafo virni ymjimo bdo (galioja kiekvienam pasirinktam
ymtajam grafui). Grafo funkcijos,
9
gyjanios tas paias reikmes su visais
izomorniais grafais, vadinamos graf teorijos invariantais.
Pavyzdiui, grafo G = (V, B) eil (virni skaiius: n(G) = |V |) arba
briaun skaiius m(G) = |B| yra invariantai. Kitas invariantas yra aib,
sudaryta i grafo virni laipsni: {p
1
, p
2
, . . . , p
k
}. Inagrinsime daug
kit grafo charakteristik, kurios irgi yra invariantai.
6.7.4. Graf skaiius
Matome (r. 6.32 pav.), kad i viso yra 8 skirtingi treiosios eils ymtieji
grafai. Suskaiiuokime, kiek toki graf yra bendruoju atveju. Tarkime,
kad |V | = n. Tada skirting grafo virni por yra m = C
2
n
=
_
n
2
_
=
n(n 1)
2
. Jei grafas turi k briaun, tai reikia irinkti k i m toki virni
por. Tai galima padaryti C
k
m
=
__
n
2
_
k
_
bdais.
9
T. y. priklausantys nuo grafo kintamieji dydiai (funkcijos apibrtos graf aibje).
6.32 pav. Visi treiosios eils ymtieji grafai
Taigi n-osios eils ymtj graf skaii generuojanioji funkcija yra
G
n
(x) =
m
k=0
_
m
k
_
x
k
= (1 + x)
m
, m =
_
n
2
_
.
Todl vis ymtj graf skaiius lygus G
n
(1) = (1 + 1)
m
= 2
(
n
2
)
. Kai
n = 3 (r. 6.32 pav.), turime
m = C
2
3
= 3, G
3
(1) = 2
3
= 8.
Panaiai galime suskaiiuoti orientuotuosius grafus. Orientuotj n-
osios eils ymtj graf, turini k lank, yra C
k
n(n1)
. Generuojanioji
funkcija iuo atveju
G
n
(x) =
n(n1)
k=0
C
k
n(n1)
x
k
= (1 + x)
n(n1)
.
Taigi turime

G
n
(x) = (G(x))
2
ir

G
n
(1) = 2
n(n1)
.
Neymtj graf skaii formuls yra gremzdikos. Paymkime g
n
vis neymtj neorientuotj n-tosios eils graf skaii. Kai n yra didelis
skaiius, galioja asimptotin formul
g
n

2
(
n
2
)
n!
, n .
6.8. PLANARUMAS IR NUSPALVINIMAS 241
6.33 pav. Treiosios eils neymtieji orientuotieji grafai
6.8. Planarumas ir nuspalvinimas
6.8.1. Planarieji grafai
Izomornius grafus galima ne tik paymti vairiais bdais, bet ir
pavaizduoti skirtingomis diagramomis. Pasirinkime tok grafo virni i-
dstym ploktumoje, kad visi briaun susikirtimo takai sutapt su grafo
virnmis. Taip pavaizduot graf vadiname plokiuoju. Plokiajam
grafui izomorni graf klas yra vadinama planariaisiais grafais.
Plokiojo grafo briaunos apibria sienas, i kuri viena iorin. 6.34 pa-
veiksle pavaizduoto grafo keturios sienos paymtos skaitmenimis: 1,2,3
vidins, 4 - iorin.
Grafas (6.34 pav.)
({a, b, c, d, e, f, g},
{{a, b}, {a, c}, {a, d}, {b, d}, {c, d}, {d, e}, {d, f}, {d, g}, {f, g}})
turi n = 7 virnes, m = 9 briaunas ir s = 4 sienas. Pasirodo, kad skaiius
n m + s lygus 2 esant bet kuriam plokiajam grafui.
6.15 teorema. (Oileris, 1758) Bet kuris plokiasis grafas turi n
m + 2 sien.
6.21 pavyzdys. 6.35 paveiksle pavaizduotas penktosios eils plok-
ciasis grafas, kurio visos sienos (ir iorin) yra trikampiai. Toks grafo
idstymas vadinamas jo plokija triaanguliacija. . Grafas
G = ({a, b, c, d, e},
6.34 pav. Plokiojo grafo sienos
{{a, b}, {a, c}, {a, d}, {a, e}, {b, c}, {b, e}, {c, d}, {c, e}, {d, e}})
turi 9 briaunas ir yra maksimalus (pridjus trkstam briaun {b, d}
jis nebeliks plokiasis).
6.16 teorema. Maksimalus n-osios eils plokiasis grafas turi 3n6
briaunas.
Pastebkime, kad trikampis turi 3 3 6 = 3 briaunas. Grafas K
4
turi
6 briaunas ir yra planarusis. Jo triangaluliacija gali bti gauta i 6.35 pa-
veikslo, jei sutapatinti (r. 6.3.5. 209 psl.) virnes c ir d. Pastebj, kad
6.21 pavyzdio grafas G = K
5
{b, d} (t. y. jei i pilnojo grafo K
5
paalinti
vien briaun (r. 6.3.4. 209 psl.), gauname tokio teiginio rodym.
Grafas K
5
nra planarusis.
I 6.16 teoremos matome, kad planarusis grafas gali turti tik nurodyt
skaii briaun. Galioja ir toks teiginys.
6.17 teorema. Planarusis n-osios eils grafas, kai n 4 turi bent 4
virnes, kuri laipsniai ne didesni u 5.
6.8.2. Planarumo kriterijus
Apibrkime dar vien operacij su grafu jo briaunos papildymo nauja
virne. Tarkime, kad {u, v} B yra grafo G = (V, B) briauna. Paymki-
me G
= (V
, B
) graf, kur gauname taip:

6.35 pav. Maksimalusis plokisis grafas
1) paaliname grafo G briaun {u, v};
2) prijungiame prie grafo nauj virn w ir dvi briaunas {u, w}, {v, w}.
Taigi
V
= V {w}, B
= (B \ {u, v}) {{u, w}, {v, w}}.

6.28 apibrimas. Grafai G
1
ir G
2
vadinami homeomorniais, jei
juos abu galima gauti i kurio nors vieno grafo, atliekant briaun pa-
pildymo virnmis operacijas.
Pavyzdiui, paprastieji n-osios(n 3) eils ciklai
C
n
= ({v
1
, . . . , v
n
), {{v
1
, v
2
}, {v
2
, v
3
}, . . . ,
{v
n1
, v
n
}, {v
1
, v
n
}})
homeomorniai nepriklausomai nuo j eils. T. y. C
3
homeomornis C
4
, C
5
ir t. t.
Taip pat homeomorns bet kurios dvi paprastosios grandins:
P
n
= ({v
1
, . . . , v
n
), {{v
1
, v
2
}, {v
2
, v
3
}, . . . , {v
n1
, v
n
}}}).
Pastebkime, kad izomorniai grafai yra ir homeomorniai, taiau at-
virktinis teiginys nra teisingas.
6.29 apibrimas. Grafas G = (V, B) vadinamas dvidaliu, jei eg-
zistuoja toks jo virni aibs skaidinys du blokus V
(1)
V
(2)
(V
(1)
V
(2)
= ), kad
_
v
(k)
i
, v
(k)
j
V
(k)
_
{v
(k)
i
, v
(k)
j
} / B, k = 1, 2.
Jei papildomai galioja reikalavimas
_
v
(1)
i
V
(1)
& v
(2)
j
V
(2)
_
{v
(1)
i
, v
(2)
j
} B,
graf vadiname pilnuoju dvidaliu grafu ir ymime K
p,q
. ia p ir q
grafo dali element skaiiai: p =
V
(1)
q =
V
(2)
.
Taigi visos grafo K
p,q
tos paios dalies virns nra gretimos viena kitai
(i vidaus stabilusis poaibis; r. 6.6.1. 233 psl.) ir visos jos yra gretimos bet
kuriai kitos grafo dalies virnei. Taigi abi grafo dalys yra ir i iors stabi-
lieji poaibiai (r. 6.6.2. 235 psl.), o todl sudaro ir grafo branduol (r. 6.10.3.
254 psl.)
6.36 pav. Grafai 1) K
1,3
; 2) K
2,3
; 3) K
3,3
6.36 paveiksle parodyti grafai K
1,3
, K
2,3
ir K
3,3
. Pastebkime dar, kad
grafai K
1,1
, K
1,2
yra paprastosios grandins: K
1,1
= P
2
= K
2
, K
1,2
= P
3
, o
grafas K
2,2
yra paprastasis ciklas: K
2,2
= C
4
.
6.18 teorema. (Kuratovskis
10
, 1930)
Grafas yra planarusis tada ir tik tada, kai jis neturi pogra homeo-
morni grafams K
5
arba K
3,3
.
I 6.18 teoremos matome, kad is trij ulini galvoskis (reikia sujungti
kiekvien i trij nam su kiekvienu i trij ulini taip, kad takeliai nesu-
sikirst; r. 6.37 pav.) neturi sprendinio.
10
Kazimierz Kuratowski (1896 1980) lenk matematikas.
6.37 pav. Trij nam ir trij ulini udavinys
6.22 pavyzdys. Parodykime, kad Peterseno
11
grafas (6.38 pav.) n-
ra planarusis. Isirkime jo pavaizduot 6.39 paveiksle pograf. Mato-
me, kad is pogras gautas i dvidalio grafo
K
3,3
= ({1, 7, 8} {6, 2, 10},
{{1, 6}, {1, 2}, {1, 10}, {7, 6}, {7, 2}, {7, 10}, {8, 6}, {8, 2}, {8, 10}})
papildius jo briaunas:
1) {1, 10} virne 5;
2) {7, 6} 9;
3) {8, 2} 3.
6.8.3. Grafo taisyklingas nuspalvinimas
Apibrkime funkcij f : G(V, B) {1, 2, . . . , k}
(v V ) f(v) {1, 2, . . . , k}, k N.
Kitaip tariant visoms grafo virnms priskirti natralieji skaiiai, kurie gali
reikti, kad grafo virns nuspalvintos k spalvomis.
6.30 apibrimas. Grafo G = (V, B) nuspalvinimas f vadinamas
taisyklingu, jei
(v
i
, v
j
V ) {v
i
, v
j
} B f(v
i
) = f(v
j
).
11
Julius Peter Christian Petersen (1839 1910) dan matematikas
6.38 pav. Peterseno grafas
6.39 pav. Peterseno grafo pogras, homeomornis K
3,3
T. y. bet kurios dvi gretimos virns nuspalvintos skirtingomis spal-
vomis.
Bet kur n-ios eils graf galima teisingai nuspalvinti n spalvomis, taiau
danai pakanka ir maesnio spalv skaiiaus k. 6.40 paveiksle pavaizduotas
6-osios eils grafas, kuris nuspalvintas 3 spalvomis.
6.8.4. Grafo chromatinis skaiius
6.31 apibrimas. Grafo G = (V, B) chromatiniu skaiiumi vadi-
namas
(G) = min
fF
k.
6.40 pav. Taisyklingas grafo nuspalvinimas
ia F vis grafo taisykling nuspalvinim aib.
Nurodykime kai kuri graf chromatinius skaiius:
(K
n
) = n, (K
p,q
) = 2, (P
n
) = 2, (C
n
) =
_
2, kai n = 2k,
3, kai n = 2k + 1
.
Sakome, kad grafas G yra bichromatusis kai (G) = 2. Netuiasis
grafas yra bichromatusis tada ir tik tada, kai jis neturi nelyginio ilgio cikl.
6.8.5. Planarij graf nuspalvinimas
6.19 teorema. Jei G bet kuris planarusis grafas, tai (G) = 5.
Kitaip tariant, planarj graf galima taisyklingai nuspalvinti 5 spalvomis.
Taiau nra inoma pavyzdi, kad tokiam grafui nuspalvinti neutekt 4
spalv. 1852 metais buvo suformuluota keturi spalv hipotez (6.19 teo-
remos formuluotje (G) = 4), o 1880 m. pakelbta, kad toks teiginys yra
rodytas. Taiau po 10 met buvo rasta rodymo klaid ir pavyko rodyti tik
silpnesn 6.19 teigin. Daugiau kaip imtmet keturi spalv hipotez buvo
nerodyta, bet neseniai j pavyko rodyti naudojant kompiterinius patikri-
nimus.
6.9. Graf matricos
6.9.1. Gretimumo matrica
Tarkime, kad G = (V, L) yra orientuotasis grafas. Paymkime
a
ij
=
_
1 (v
i
, v
j
) L
0, (v
i
, v
j
) L
T. y. a
ij
yra vienetas, kai grafas turi lank (v
i
, v
j
).
6.32 apibrimas. Grafo G = (V, L) gretimumo matrica vadina-
me toki n-osios eils (n = |V |) kvadratin matric
A =
_
_
_
_
a
11
a
12
a
1n
a
21
a
22
a
2n

a
n1
a
n2
a
nn
_
_
_
_
.
6.41 pav. Orientuotasis grafas (6.23 pavyzdys)
6.23 pavyzdys. 6.41 pav. pavaizduoto grafo gretimumo matrica yra
_
_
_
_
0 1 0 0
1 0 1 1
0 0 1 1
0 0 0 0
_
_
_
_
.
6.9. GRAF MATRICOS 249
Galima pastebti, kad vienetai eilutse atitinka ieinanius i j-osios
virns lankus (jos numeris j sutampa su stulpelio numeriu). Vienetas
stulpelyje atitinka einant i-j virn lank. Taigi grafo jimo ir ijimo
puslaipsnius apskaiiuojame taip:
p
(v
i
) =
n
j=1
a
ij
, p
+
(v
j
) =
n
i=1
a
ij
.
Vis orientuotojo grafo lank skaiius m = |L| yra
m =
n
i=1
n
j=1
a
ij
.
Jei grafas turi kilp (v
i
, v
i
) L, turime a
ii
= 1, t. y. atitinkamas mat-
ricos striains elementas lygus vienetui.
Izoliuotj grafo virn atitinka nulinis gretimumo matricos stulpelis
bei nulin eilut.
Jei pakeistume orientuotojo grafo lank orientacij, gauto grafo greti-
mumo matrica bus transponuota matrica A: A
T
= ||a
ji
||
nn
.
Tarkime, kad G = (V, B) yra paprastasis neorientuotasis grafas. Jei j
apibrtume simetriniu antireeksyviuoju sryiu (r. ??), gautume, kad
jo gretimumo matrica yra simetrin ir turi nulin pagrindin striain.
Kadangi mes susitarme apibrti tok graf jo briaun aibe B = {{v
i
1
,
v
j
1
}, . . . , {v
im
, v
jm
}}, reikia performuluoti gretimumo matricos A = ||a
ij
||
nn
apibrim:
a
ij
=
_
1, {v
i
, v
j
} B,
0, {v
i
, v
j
} / B.
iuo atveju briaun skaiius m = |B| lygus
m =
1
2
n
i=1
n
j=1
a
ij
.
6.20 teorema. Matricos A
k
elementas a
ij
yra lygus ilgio k marrut
i virns v
i
virn v
j
skaiiui.
6.24 pavyzdys. Raskime 6.41 pav. pavaizduoto grafo gretimumo
matricos kvadrat:
A
2
=
_
_
_
_
0 1 0 0
1 0 1 1
0 0 1 1
0 0 0 0
_
_
_
_
_
_
_
_
0 1 0 0
1 0 1 1
0 0 1 1
0 0 0 0
_
_
_
_
=
_
_
_
_
1 0 1 1
0 1 1 1
0 0 1 1
0 0 0 0
_
_
_
_
.
Taigi turime vien marrut ilgio 2 i 1 1: (1, 2, 1); vien i
1 3: (1, 2, 3); vien i 3 4: (3, 3, 4). Nra n vieno marruto,
prasidedanio virnje 4; nra ilgio 2 marrut i 2 1 arba i 3 2.
6.25 pavyzdys. Raskime neorientuotojo grafo G = ({1, 2, 3}, {{1, 2}, {2, 3}})
gretimumo matricos laipsnius:
A =
_
_
0 1 0
1 0 1
0 1 0
_
_
, A
2
=
_
_
1 0 1
0 2 0
1 0 1
_
_
, A
3
=
_
_
0 2 0
2 0 2
0 2 0
_
_
.
Uraykime kai kuriuos grafo marrutus ilgio 2: (1, 2, 1); (1, 2, 3);
(2, 1, 2); (2, 3, 2) ir ilgio 3: (1, 2, 3, 2); (1, 2, 1, 2).
6.9.2. Incidencij matrica
Sunumeruokime orientuotojo grafo G = (V, L) lankus l
1
, l
2
, . . ., l
m
,
m = |L|. apbr
Grafo G incidencij matrica I = ||e
ij
||
nm
apibriama taip:
e
ij
=
_
_
1, l
j
= (v
i
, w) L,
1, l
j
= (w, v
i
) L,
0, l
j
= (v
i
, w) & l
j
= (w, v
i
) w V.
Taigi incidencij matricos elementai, lygs vienetui, atitinka ieinanius
lankus, vienetai su minuso enklu einanius, o nuliai reikia, kad lankas
nra incidentusis atitinkamai grafo virnei.
Kai G = (V, B) yra neorientuotasis grafas, incidencij matricoje I =
||e
ij
||
nm
neraome neigiam element:
e
ij
=
_
1, l
j
= {v
i
, w} B,
0, l
j
= {v
i
, w} w V.
6.9. GRAF MATRICOS 251
6.42 pav. Orientuotasis grafas (6.26 pavyzdys)
6.26 pavyzdys. 6.42 pav. pavaizduoto grafo incidencij matrica yra
I =
_
_
_
_
_
_
_
_
0 1 0 1 0 0
1 0 1 0 0 0
1 1 0 0 0 0
0 0 1 1 1 1
0 0 0 0 1 0
0 0 0 0 0 1
_
_
_
_
_
_
_
_
.
6.21 teorema. Tarkime, kad G = (V, B) yra paprastasis neorientuo-
tasis grafas, |V | = n; |B| = m; G
b
briauninis grafas; I grafo G
incidencij matrica;
A grafo G
b
gretimumo matrica. Tada
A = I
T
I 2E
n
,
ia E
n
vienetin matrica.
6.27 pavyzdys. Paymkime grafo G = ({v
1
, v
2
, v
3
}; {{v
1
, v
2
}, {v
2
, v
3
}})
briaunas u
1
= {v
1
, v
2
}; u
2
= {v
2
, v
3
}. Tada grafo G briauninis grafas
G
b
= ({u
1
, u
2
}; {{u
1
, u
2
}}). J incidencij bei gretimumo matricos
yra ios:
I =
_
_
1 0
1 1
0 1
_
_
, A =
_
0 1
1 0
_
.
Taigi
_
0 1
1 0
_
=
_
1 1 0
0 1 1
_
_
_
1 0
1 1
0 1
_
_
2
_
1 0
0 1
_
.
6.10. Orientuotieji grafai
6.10.1. Pusmarrutis
Tarkime, kad G = (V, L) yra orientuotasis grafas (L V
2
). ymsi-
me M = (u, v
i
1
, . . . , v
i
k
, w) jungiant grafo virnes u, w V marrut, jei
(u, v
i
1
), (v
i
j
, v
i
j+1
), (v
i
k
, w) L.
6.43 pav. Marrutas ir pusmarrutis (6.28 pavyzdys)
6.28 pavyzdys. 6.43 pav. pavaizduotas grafas turi marrutus (1, 2, 5, 3);
(1, 6, 5, 4); (2, 5, 4), taiau neturi marruto (4, 5, 2).
6.33 apibrimas. Sakome, kad M = (u, v
i
1
, . . . , v
i
k
, w) yra pus-
marrutis, jungiantis grafo virnes u, w V , jei
(u, v
i
1
) (v
i
1
, u), (v
i
j
, v
i
j+1
) (v
i
j+1
, v
i
j
), (v
i
k
, w) (w, v
i
k
) L,
t. y. bent vienas i grandin sudarani lank (v
j
i
, v
j
i+1
) arba (v
j
i+1
, v
j
i
)
priklauso grafui.
Taigi (4, 5, 2) nra marrutas, bet yra pusmarrutis.
Panaiai orientuotajam grafui apibriama grandin, pusgrandin, kelias,
puskelis, ciklas ir pusciklis.
6.10. ORIENTUOTIEJI GRAFAI 253
6.34 apibrimas. Grafo virn v vadinama pasiekiamja i vir-
ns u, jei egzistuoja marrutas (u, . . . , v). Susitarkime, kad bet kuri
grafo virn yra pasiekiama pati i savs.
6.10.2. Stiprumas
6.35 apibrimas. Sakome, kad orientuotasis grafas G = (V, L) yra
stiprusis (stipriai jungusis), jei u, v V K
1
= (u, . . . , v) &K
2
=
(v, . . . , u), kai K
1
ir K
2
yra keliai. Taigi grafas vadinamas stipriuo-
ju, kai bet kurios dvi jo virns yra pasiekiamos viena i kitos. Kai
egzistuoja tik vienas i keli K
1
ir K
2
, orientuotj graf vadiname
vienakryptikai jungiuoju. Jei bet kurias dvi grafo virnes galima
sujungti puskeliu, graf vadiname silpnuoju (silpnai jungiuoju).
Taigi bet kuris stiprusis grafas yra ir vienakryptikai jungusis, o pa-
starasis grafas silpnasis. 6.44 pav. pavaizduoti grafai (1), (4) yra stiprieji,
6.44 pav. Stiprieji, vienakryptikai stiprieji ir silpnasis grafai
(2),(5) vienakryptikai stiprieji, (3) yra silpnasis grafas.
Teoremos
Grafas yra stiprusis tada ir tik tada, kai egzistuoja einantis per visas jo vir-
nes ciklas.
Grafas yra vienakryptikai stiprusis tada ir tik tada, kai jis turi einant per
visas virnes marrut.
Grafas yra silpnasis tada ir tik tada, kai per visas jo virnes eina pusmar-
rutis.
6.10.3. Branduolys
6.36 apibrimas. Grafo G = (V, L) virni aibs poabis S V
vadinamas grafo branduoliu, kai aib S yra stabilioji ir i vidaus, ir
i iors.
6.29 pavyzdys. Grafas ({1, 2, 3}, {(1, 2), (1, 3), (2, 3)}) neturi bran-
duolio.
6.30 pavyzdys. Grafas ({1, 2, 3, 4}, {(1, 3), (3, 4), (4, 2), (2, 1)}) turi
du branduolius B
1
= {1, 4} ir B
2
= {2, 3}.
6.22 teorema. Simetrinis grafas be kilp turi branduol.
6.10.4. Srautas
Tarkime, kad G = (V, L) yra vienakryptikai stiprusis grafas, turintis
vien altin (grafo jimas, r. ??) ir vien sankaupos tak (grafo iji-
mas). Jei kiekvienam grafo G lankui l L apibrta neneigiamoji funkcija
(l) : L R
+
, sakome, kad apibrtas tinklas T = (G, ). Funkcij (l)
vadiname tinklo T pralaidumu.
6.37 apibrimas. Funkcij (l) : L R
+
vadiname srautu per
tinkl T = (G, ), jei ji ipildo slygas:
1) (l) (l) l L;
2)

i:l
i
=(v,v
i
)
(l
i
) =
j:l
j
=(v
j
,v)
(l
j
) v V .
Taigi srautas negali bti didesnis u tinklo pralaidum, ir ieinantis i
kiekvienos grafo virns srautas lygus einaniam srautui. Trivialus srauto
funkcijos (l) pavyzdys yra nulinis srautas. Raskime maksimal sraut, kur
gali praleisti pavaizduotas 6.45 pav. tinklas.
Priminsime, kad grafo kirpiu vadiname minimali (i kurios negalima
paalinti n vieno elemento, r. ??) lank aib, kad, paalinus iuos lankus,
kuri nors dviej grafo virni negalima sujungti marrutu. Ivardykime
visus 43 pav. pavaizduoto tinklo kirpius:
K
1
= {(v, x), (v, y), (v, z)}, K
2
= {(x, w), (z, w)},
K
3
= {(v, x), (y, x), (z, x), (z, w)}; K
4
= {(v, z), (y, z), (x, z), (x, w)}.
Apskaiiuokime kiekvieno i i kirpi pralaidum:
P(K
j
) =
l: lK
j
(l).
6.45 pav. Tinklas
Turime P(K
1
) = 4 + 3 + 1 = 8; P(K
2
) = 2 + 4 = 6;
P(K
3
) = 4 + 4 + 1 + 4 = 13; P(K
4
) = 1 + 2 + 1 + 2 = 6.
6.23 teorema. Maksimalus srauto per tinkl pralaidumas lygus mi-
nimaliam tinklo kirpio pralaidumui.
Taigi joks srautas per 6.45 pav. pavaizduot tinkl negali turti didesnio
pralaidumo negu 6.46 pav. pavaizduotas srautas.
6.46 pav. Srautas per tinkl
6.1
Grafas G apibrtas savo virni gretimumo aibmis:
(w) = {q}, (d) = {q}, (a) = {q},
(q) = {d, w, a, c}, (c) = {q}.
a) Pavaizduokite neymtj graf, izomorn grafui G.
b) Raskite atstum tarp grafo G virni d ir q.
c) Nustatykite virns w ekscentricitet.
d) Raskite grafo spindul ir skersmen.
e) Kiek centr turi grafas?
6.2
Grafas G su virnmis
1, 2, . . . , 6 apibrtas
gretimumo matrica
_
_
_
_
_
_
_
_
0 1 0 1 1 1
1 0 0 0 0 0
0 0 0 1 0 1
1 0 1 0 1 1
1 0 0 1 0 0
1 0 1 1 0 0
_
_
_
_
_
_
_
_
.
a) Pavaizduokite graf.
b) Kiek sujungimo tak turi grafas G?
c) Kiek siejanij briaun turi grafas G?
d) Raskite grafo

G = G5 {3, 6} briaun skaii.
e) Kiek jungumo komponeni turi grafas

G?
6.3
Grafas G
1
= (V, B
1
)
apibrtas savo
virni bei
briaun aibmis:
V = {s, l, e, b, c, g} ,
B
1
= {{s, c}, {l, b}, {l, c}, {l, g}, {e, b}, {e, g}, {b, g}}.
Grafai G
2
(V, B
2
) ir G
3
(V, B
3
) apibrti j gretimumo ir incidencij matricomis:
_
_
_
_
_
_
_
_
0 1 0 1 1 0
1 0 0 0 0 0
0 0 0 0 1 0
1 0 0 0 0 1
1 0 1 0 0 1
0 0 0 1 1 0
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
1 1 1 0 0 0 0
1 0 0 1 1 1 0
0 0 0 1 0 0 0
0 1 0 0 0 0 1
0 0 1 0 1 0 1
0 0 0 0 0 1 0
_
_
_
_
_
_
_
_
Raskite grafo G = (G
1
G
2
) G
3
briaun aib ir pavaizduokite j.
Nors pirmieji graf teorijos udaviniai buvo suformuluoti kaip matematiniai gal-
voskiai, jie paskatino rimtus tyrimus ir jau XIX amiaus viduryje graf teorija buvo
taikoma elektrotechnikoje, chemijoje, vliau biologijoje, sociologijoje. odis grafas tapo
matematiniu terminu po Kionigo monograjos 1936 m.
Lietuvi kalba ileistos graf teorijos mokymo priemons: [47], [54]. Daug dmesio
grafams skiriama iverstoje lietuvi kalb knygoje [55]
7 skyrius
Algoritmai
7.1. Algoritmo svoka
7.1.1. Euklido algoritmas
Nuo Euklido
1
laik algoritmo svoka yra susijusi su dviej natralij
skaii didiausiojo bendrojo daliklio radimu. Taigi vis pirma, kaip ma-
tematinio udavinio sprendimo proceso apraymo pavyzd, panagrinkime
Euklido algoritm: rasti kuo didesn natralj skaii z, kuris bt dalus
i abiej natralij skaii x ir y.
Euklido algoritm galima apibrti odiais. Jei du skaiiai nra lygs, i
didesnio reikia atimti maesn. Veiksm kartojame kol skaiiai nepasidarys
lygs. Pavaizduokime i veiksm atlikimo schem (7.1 pav.). Skaii pa-
lyginimo operacijos schemoje paymti enklais < ir >, minusas () riekia
atimties operacij, reikms priskyrimo veiksmas paymtas lygybs enklu
=. Pastebkime, kad algoritm schemuose ir koduose priskyrimas danai y-
mimas lygybs enklu su dvitakiu (:=), kad atskirti palygynimo ir reikms
priskyrimo operacijos. Mes laikysims C++ programavimo kalbos notacijos
(r., pavyzdiui, [23]) ir reikmi lygybs slyg ymsime ==, o nelygybs
! = (r. 7.3.1. 269 psl.)
7.1 pratimas. Pakeiskite Euklido algoritmo schem, kai galima nau-
doti dvi palyginimo operacijas: > ir ==.
7.1 pavyzdys. Raskime skaii x = 9 ir y = 12 didiausij bendrj
dalikl z, taikydami Euklido algoritm. Suraome algoritmo veiksmus:
1) x = 9, y = 12;
1
E [Euclid] (apie 3a. pr. m. e.) senovs Graikijos matematikas.
259
260 7 SKYRIUS. ALGORITMAI
7.1 pav. Euklido algoritmas
2) x < y y = y x;
3) y = 12 9 = 3, x = 9;
4) x > y x = x y;
5) x = 9 3 = 6, y = 3;
6) x > y x = x y;
7) x = 6 3 = 3, y = 3;
8) x == y z = x.
Taigi gauname z = 3 didiausij skaii 9 ir 12 dalikl.
7.1.2. Bendrieji algoritmo parametrai
Pateiktas 7.1 pratimas rodo, kad tas pats algoritmas gali bti apibrtas
skirtingomis veiksm schemomis. Algoritmo apraymas odiais (i didesnio
atiminti maesn, kol jie yra skirtingi), palygynus su veiksm schema, ne-
nurodo vis algoritmo detali. Pavyzdiui, tikrinti slyg x == y galima ir
tiesiogiai (7.1 pratimas) ir taip, kaip parodyta 7.1 paveiksle. Konkreios ope-
racijos nurodymas irgi neteikia vis jos realizavimo detali. Tarkim, skaii
palygynimui galima rayti vairias Tiuringo mainos (r. 7.2.1. 261 psl.)
programas.
7.2. TIURINGO MAINA 261
Algoritmo svoka bendruoju pavidalu laikoma pirmine
2
, neapibriama
paprastesnmis svokomis. vairs algoritmo patikslinimai sumaina ios
svokos bendrum.
Analizuojant vairius algoritmus, galima iskirti bendruosius j paramet-
rus:
1) pradiniai duomenys (7.1 pav. atveju du natralieji skaiiai);
2) galimi galutiniai rezultatai (ms pavyzdio atveju visada surandamas
natralusis skaiius, taiau yra udavini, kurie negali bti iprsti ir reikia
numatyti k laikyti rezultatu);
3) galimi tarpiniai rezultatai;
4) pradios taisykl;
5) pabaigos taisykl (ms atveju algoritmas baigia darb, kai x = y);
6) atliekamos operacijos (ia palyginimas, atimtis ir priskyrimas (:=));
7) rezultato gavimas (ia z := x).
7.2. Tiuringo maina
7.2.1. Tiuringo mainos apraymas
Jau mint algoritmo parametr ir taisykli formalizavimas buvo at-
liktas 1936 m. kaip abstrakiosios skaiiavimo Tiuringo
3
mainos
apraymas. i maina buvo skmingas bandymas suformuluoti matematin
algoritmo apibrim ir, tikriausiai, nra priklausoma nuo realij kompiute-
ri, kadangi pirmoji eletronin skaiiavimo maina pasirod tik po 9 met
4
.
Tiuringo maina turi neribot atmint begalin padalyt sekcijomis juost.
Visos ios juostos sekcijos yra sunumeruotos. kiekvien juostos sekcij ga-
lima rayti ir i jos galima skaityti po vien turimos baigtins abcls raid.
Skaitym bei raym atlieka Tiuringo mainos galvut, kurios veiksmus su-
daro baigtin mainos bsen aib. Algoritmas apibriamas kaip programa,
kuri sudaro judanios iilgai juostos galvuts veiksmai: rayti arba skaityti
esamoje sekcijoje (lstelje), pereiti juostos sekcijos atvilgiu kairn, deinn
arba likti toje paioje pozicijoje, pakeisti galvts bsen arba baigti darb.
Apibrkime Tiuring main smulkiau. Mainos juosta turi be galo
daug vienod lsteli (sekcij), taiau netui lsteli gali bti tik baigtinis
skaiius. Taigi kiekvien juostos lstel raytas tik vienas i i simboli
2
Pirminmis matematikos svokomi laikomos, pavyiui, aib, takas, ties.
3
Alan Mathison Turing (1912 1954) angl matematikas.
4
Pirmoji ESM sukurta JAV 1946 m.
a
0
, a
1
, . . ., a
n
. Baigtin aib
A = {a
0
, a
1
, . . . , a
n
}
vadinama Turingo mainos abcele. Vienas abcls simbolis (susitarkime,
kad tai yra a
0
) vadinamas tuiuoju. Kiekvienu laiko momentu Turingo
mainos juosta turi tok pavidal:
a
0
a
j
1
a
j
2
a
j1
b
i
a
j
a
j+1
a
j+2
a
0

Mainos galvut parodytu laiko momentu turi bsen b
i
. Bsen aib
B = {b
0
, b
1
, . . . , b
m
}
irgi yra baigtin. Bsen b
0
vadinsime stabdos bsena. Tiuringo mainos
juost su nurodyta galvuts vieta ir bsena vadiname mainos momentiniu
aprau. Momentin apra galima apibdinti ir taip
a
j
1
a
j
2
a
j1
b
i
a
j
a
j+1

Jei maina nra stabdos bsenoje (t. y. b
i
= b
0
), kitu laiko momentu
5
j
atlieka iuos veiksmus:
1) skaito i lstels simbol a
j
A;
2) rao t pai lstel simbol a
k
A;
3) pasislenka viena lstele kair, dein arba lieka toje paioje lstelje;
4) gyja nauja bsen b
i
B.
ie veiksmai priklauso nuo mainos programos, kuri gali bti urayta to-
kios perjim lentels pavidalu
b
1
b
2
b
m
a
0
b
i
0
j
1
a
i
0
j
1
J
i
0
j
1
b
i
1
j
2
a
i
0
j
2
J
i
0
j
2
b
i
0
jm
a
i
0
jm
J
i
0
jm
a
1
b
i
1
j
1
a
i
1
j
1
J
i
1
j
1
b
i
1
j
2
a
i
1
j
2
J
i
1
j
2
b
i
1
jm
a
i
1
jm
J
i
1
jm

a
n
b
inj
1
a
inj
1
J
inj
1
b
inj
2
a
inj
2
J
inj
2
b
injm
a
injm
J
injm
ia J
ij
paymta mainos galvuts judjimo komanda:
L pereiti viena lstele kair,
R dein,
S nejudti.
Vien lentels (programos) komand galima urayti ir taip:
b
j
a
i
b
j
a
i
J
ij
.
5
Turingo maina veikia diskreiaisiais laiko momentais 1, 2, 3, . . ..
7.2 pavyzdys. Tiuringo mainos abcl sudaro du simboliai 0 ir 1,
o bsen aib yra tokia: s, b
1
, b
2
. Tarkime, kad turime program
P
1
= {b
1
0 b
1
0S, b
1
1 b
1
1S, b
2
0 b
2
0S, b
2
1 b
2
1S}
Taigi Tiuringo maina T
1
= {{0, 1}, {s, b
1
, b
2
}, P
1
, 0, s}
6
nekeiia juos-
toje rayt simboli, nekeiia mainos bsenos ir neduoda galvuts
judjimo komand. Akivaizdu, kad i maina nekeiia juostos turinio
ir niekada nesustoja.
7.3 pavyzdys. Pakeiskime program
P
2
= {b
1
0 b
1
1R, b
1
1 s1R, b
2
0 b
2
1R, b
2
1 s1S}
ir inagrinkime main T
2
= {A, B, P
2
, 0, s}, A = {0, 1}, B = {s, b
1
, b
2
}.
Matome, kad galvut skaito simbol 1, pasislenkia viena lstele dein
ir pereina stabdos bsen. Taigi jei juostoje yra rayt simboli 1 ir esan-
ti bsenoje b
1
(arba b
2
) galvut skaito kur nors i j, maina sustoja. Jei
galvut skaito 0, tai vietoje jo raomas 1 ir galvut pasislenka dein. Tar-
kime, kad laiko momentu 1 mainos T
2
juostoje yra raas 01 0 0010
ir galvut yra parodytoje vietoje. Tada maina baigia darb laiko momentu
4 ir jos darbo eiga bus tokia
0 0 1 b
1
0 0 0 1 0 0
0 0 1 1 b
1
0 0 1 0 0
0 0 1 1 1 b
1
0 1 0 0
0 0 1 1 1 1 b
1
1 0 0
0 0 1 1 1 1 1 s 0 0
Pastebkime, kad mainos T
2
bsena b
1
nieko nesiskiria nuo bsenos b
2
ir
progam P
2
galima sutrumpinti: P
2
= {b0 b1R, b1 s1R}, B
=
{s, b}.
7.4 pavyzdys. Tarkime, kad turime program
6
ia parodyta mainos abcl, bsen aib, programa, tuiasis simbolis ir stabdos
bsena.
P
3
b
1
b
2
0 b
1
1R s0L
1 b
2
1S b
2
1L
Parodykime Tiuringo mainos T
3
= {A, B, P
3
, 0, s} darbo eig, kai
pradiniu laiko momentu apraas sutampa su inagrintu atveju T
2
:
01b
1
00010 011b
1
0010 0111b
1
010 01111b
1
10
01111b
2
10 0111b
2
110 011b
2
1110
01b
2
11110 0b
2
111110 b
2
0111110 s00111110.
Matome, kad mainos bsenos b
2
bvis programoje leido pastumpti gal-
vut ne tik odio pradi, bet ir dviem pozicijomis kairn. is pavyzdys
yra geras paaisikinimas Tiuringo main modikavim galimybi. Tarki-
me, kad naujas mainos apraas apibriamas ne trimis, o tik dviem simbo-
liais
b
j
a
i
b
j
a
i
, arba
b
j
a
i
b
j
L, arba
b
j
a
i
b
j
R.
Tokia maina vienu laiko momentu negali ir keisti lstel rayt simbol,
ir judinti galvut. Apibrkime dar vien mainos bsen b
j
, kuri pereina
maina atlikus komand b
j
a
i
b
j
a
i
. Tada galima apibrti dar n + 1
(i = 0, 1, . . . , n) komand b
j
a
i
b
j
J
ji
, J {L, R, S}. Taigi gauname
main, ekvivaleni mainai b
j
a
i
b
j
a
i
J
ij
.
Inagrinkime dar kelis Tiuringo main pavyzdius.
7.5 pavyzdys. Dviej natralij skaii sudtis. Natraluj skaii
k galima ireikti k i eils raytais Tiuringo mainos juostoje viene-
tais. Tada skaii k ir l sum uraome tokiu mainos aprau
0 11 11
. .
k kart
+
l kart
..
11 11 0
Tiuringo mainos abcl A = {0, 1, +}, bsen aib B = {s, b
1
, b
2
, b
3
}.
Program apibrkime tokia lentele
b
1
b
2
b
3
0 s 0 S b
3
1 R b
1
0 L
1 b
2
0 L b
2
1 L b
3
1 R
+ s 0 S b
2
+ L b
3
+ R
Kai pradiniu laiko momentu galvuts bsena yra b
1
ir galvut skaito
deinj vienet, maina sustoja esant tokiam momentiniam apraui
0
k+l kart
..
11 11 b
0
0
Pavyzdiui, jei pradiniu momentu turime 1 + b
1
1 , skaiiavimo eiga
bus tokia:
1 + b
1
1 1b
2
+ 0 b
2
1 + 0 b
2
01 + 0 1b
3
1 + 0
11b
3
+ 0 11 + b
3
0 011b
1
+ 0 11s00.
7.6 pavyzdys. Vieneto pridjimas deimtainje skaiiavimo sistemo-
je. Tiuringo mainos abcl A = {, 0, 1, . . . , 9}, bsen aib B =
{s, b}. Programa yra tokia (apibrkime tik btinas komandas): pra-
diniu laiko momentu galvut skaito deinj simbol ir turi bsen b.
Jei skaitomas simbolis x nra 9, jis keiiamas simbol x+1 ir maina
prereina stabdos bsen s. Kai x = 9, jo vietoje raomas 0 ir galvu-
t, nekeisdama mainos bsenos, pasislenka kair. Taigi turime tok
pavyzd:
229b9 22b90 2b200 2s300.
7.2.2. Rekursyviosios funkcijos
Apibrkime formalij funkcij sistem, kuri sudaro bazins funkcijos
ir tam tikros nauj funkcij generavimo taisykls. Bazins funkcijos yra
ios natralij argument funcijos:
1) nulin funkcija: o(x) = 0 su visais x;
2) paskesniojo nario funkcija s(x) = x + 1 su visais x;
3) projekcij funkcijos pr
n
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = x
m
su visais x
1
, x
2
, . . ., x
n
,
m = 1, 2, . . . , n.
Pavyzdiui, pr
1
1
(x
1
) = x
1
, pr
2
2
(x
1
, x
2
) = x
2
, pr
4
3
(x
1
, x
2
, x
3
, x
4
) = x
3
. Pa-
stebkime, kad reikiniai pr
1
2
(x
1
, x
2
) arba pr
4
5
(x
1
, x
2
, x
3
, x
4
) neturi prasms.
Suformuluokime nauj funkcij sudarymo taisykles.
1. Kompozicija. Turime funkcijas f(x
1
, x
2
, . . . , x
m
), g
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
),
g
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), . . ., g
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
). Sudarome nauj funkcij (funkcij
kompozicij):
h(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) =
f(g
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), g
2
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), . . . , g
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)).
Pavyzdiui, funkcij o(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = 0 gauname taip:
f(x
1
) = o(x
1
), g
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = pr
n
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) ir
o(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = o(pr
n
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)) = 0.
Funkcij x
m
+ 1 gauname panaiai: f(x
1
) = s(x
1
),
g
1
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
) = pr
n
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
), s(pr
n
m
(x
1
, x
2
, . . . , x
n
)) = x
m
+ 1.
2. Primityvioji rekursija. Turime funkcijas g(x
1
, x
2
, . . . , x
n
),
h(x
1
, x
2
, . . . , x
n
, x
n+1
, x
n+2
) n 1. Funkcija f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
, x
n+1
) apibr-
iama taip:
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
, 0) = g(x
1
, x
2
, . . . , x
n
),
f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
, y + 1) = h(x
1
, x
2
, . . . , x
n
, y, f(x
1
, . . . , x
n
, y)).
Pavyzdiui, funkcij f(x
1
, x
2
) = x
1
+ x
2
galima gauti taip:
f(x
1
, 0) = pr
1
1
(x
1
) = x
1
,
f(x
1
, x
2
+ 1) = s(pr
3
3
(x
1
, x
2
, f(x
1
, x
2
)) = f(x
1
, x
2
) + 1.
7.1 apibrimas. Funkcija vadinama primityviai rekursyvija, jei
ji gali bti gauta i bazini funkcij, atlikus baigtin skaii kompozi-
cij ir primityvij rekursij. Vis primityviai rekursyvij funkcij
aib ymsime PR.
Funkcija f(x) = 3 gaunama taip: s(s(o(x)) = s(s(0)) = s(s(0) + 1) =
s(1 + 1) = s(2) = 2 + 1 = 3. Todl ji yra primityviai rekursivioji.
Galima parodyti, kad primityviai rekursyviosios yra funkcijos x y, x
n
,
x
y
, daugianariai su natraliaisiais koecientais ir kt.
Pastebkime, kad visos primityviai rekursyviosios funkcijos apibrtos
bet kurioms argument reikmms, t. y. visur apibrtos. Nagrinsime
funkcijas, kurios gali bti apibrtos tik kai kurioms argument reikmms.
7.2 apibrimas. Minimizavimo operatoriumi vadiname opera-
cij , kuri apibriama taip. Tarkime, kad g(x
1
, x
2
, , x
n
, y)
bet kuri funkcija. Fiksuojame reikmes x
0
1
, x
0
2
, . . ., x
0
n
ir ymime
y[g(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
, y) = 0] maiausi skaii y, tok, kad
1) su visais t, 0 t < y funkcija g(x
0
1
, x
0
2
, , x
0
n
, t) apibrta ir tei-
giama;
2) g(x
0
1
, x
0
2
, , x
0
n
, y) apibrta ir lygi nuliui.
Jei bent viena i i slyg negalioja, sakome, kad operacija
y[g(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
, y) = 0] neapibrta.
Pavyzdiui, kai g(x, y) = x y + 5. Turime y[6 y 5 = 0] = 1,
y[7y+5 = 0] = 2. Operacijos y[g(0, y) = 0], y[g(1, y) = 0], y[g(2, y) =
0], y[g(3, y) = 0], y[g(4, y) = 0], y[g(5, y) = 0] neapibrtos natralij
skaii aibje.
Apibrimai. Sakome, kad funkcij
f(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
) = y[g(x
0
1
, x
0
2
, . . . , x
0
n
, y) = 0]
gauname minimizavimo operatoriumi. i funkcija gali bti apibrta ne
visoms argument reikmms. Vis funkcij, gaunam i bazini funkcij
kompozicijos, primityviosios rekursijos ir minimizavimo operacijomis, aib
(klas) vadinama dalini rekursyvij funkcij aibe (ymime DR). Kai
kurios i i funkcij apibrtos visur ir sudaro bendrj rekursyvij
funkcij klas (ymime BR).
Turime
PR BR DR.
7.2.3. Rekusryvij funkcij skaiiavimas Tiuringo maina
Tarkime, kad Tiuringo mainos abcl yra A = {, 0, 1}. Kokie bebt
natralieji skaiiai x
1
, x
2
, . . ., x
n
, juos galima pavaizduoti mainos juostoje:

x
1
..
01 01
x
2
..
01 01
xn
..
01 01
Turime funkcij y = f(x
1
, x
2
, . . . , x
n
). Jei po baigtinio skaiiaus ingsni
maina sustoja standartinje bsenoje
s 0
y
..
01 0101 ,
tai sakome, kad Tiuringo maina apskaiiuoja funkcijos f(x
1
, . . . , x
n
) reik-
m y. Kai maina apskaiiuoja visas funkcijos reikmes, sakome, kad funk-
cija apskaiiuojamoji.
7.1 teorema. Funkcija yra apskaiiuojamoji tada ir tik tada, kai ji
yra dalin rekursyvioji funkcija.
Tarkime, kad Tiuringo mainos T juostoje pradiniu laiko momentu ra-
ytas natralusis skaiius m (t. y. ukoduotas mainos abcls simboliais,
pvz., nuliais ir vienetais). Mes inome, kad maina gali sustoti, t. y. per-
eiti stabdos bsen atlikus baigtin skaii ingsni, o gali ir nesustoti po
bet kurio skaiiaus ingsni. Pirmuoju atveju sakome, kad skaiius (odis)
m yra priimtinas mainai, o antruoju nepriimtinas. Jei nagrinjama
bet kuri Tiuringo maina ir bet kuris natralusis skaiius (sakome, kad
tai yra masinis udavinys), atsakyti klausim ar odis priimtinas mainai
negalima.
Patikslinkime teigin. Visas Tiuringo mainas T galima sunumeruo-
ti! Tarkime, kad n mainos T numeris. Reikia sukonstruoti nauj Tiuringo
main P, kur pradeda darb, kai juostoje rayti du odiai

m
..
01 01
n
..
01 01
Maina P turi baigti darb su momentiniu aprau
b
0
1 ,
kai odis m priimtinas mainai T. Prieingu atveju, t. y., kai odis m ne-
priimtinas mainai T, ji sustoja su momentiniu aprau
b
0
0 .
rodyta, kad tokia Tiuringo maina P neegzistuoja. Kitaip tariant,
baigtinumo problema algoritmikai neisprendiama.
Neisprendiam problem yra daug. Pavyzdiui, negalima nustatyti, ar
bet kuri Tiuringo main perveda od m
1
od m
2
. Diskreiosios matema-
tikos udavini isprendiamumas danai bna akivaizdus, kadangi teorikai
gali bti perrinkamas baigtinis sprendimo variant skaiius. Tokiems uda-
viniams tirti daug svarbesni algoritmo efektyvumo klausimai ir efektyvs
algoritmo pateikimo bdai.
7.3. PSEUDOKODAS 269
7.3. Pseudokodas
7.3.1. Algoritm uraymas
Mes nagrinsime diskreiosios matematikos udavini sprendimo meto-
dus, kuriems realizuoti btinas tislus (taiau ne toks detalus, kaip Tiuringo
mainos programos) veiksm eigos apraymas t. y tinkamas, adekvatus algo-
ritmo reikimo bdas. Savaime aiku, kad Tiuringo mainos programa yra
galinga sudting teorini problem tyrimo priemon, taiau labai nepritai-
kyta praktiniam algoritm realizavimui. Ypa kai visai nesvarbios algoritmo
realizavimo detals, kai jos gali bti (o praktikoje daniausiai ir yra) paslp-
tos atskiruose algoritmo blokuose, kuriuos galima irti kaip tam tikras
juodasias des. Tokiu atveju algoritmui reikti geriau pritaikytos auk-

tojo lygio programavimo kalbos, pavyzdiui, Fortranas arba Paskalis. Kad
neapsunkinti vadovlio skaitymo antraeilmis detalmis, raydami algorit-
m fragmentus, mes nesilaikysime jokios konkreios programavimo kalbos
sintakss. Todl algoritmams reikti pasirinktas vadinamas pseudokodas,
kuris ms atveju iek tiek primena C++ programavimo kalb.
Paaikinkime pagrindinius pseudokodo raymo principus. Ten kur svarbu
pabrti (r. 7.1 past.), kad teikiams alogoritmo tekstas raysime odius
begin ir end. Programos tekst sudaro algoritmo blokai operatoriai,
kurie gali atlikti tam tikrus veiksmus ir valdyti toki veiksm atlikimus.
Inagrinkime tok algoritmo pseudokodo pavyzd.
7.7 pavyzdys.
begin (Kintamj reikmi keitimas)
priskirti reikmes x, y
t = x (priskirti x reikm laikinam kintamajam t)
x = y (priskirti y reikm kintamajam x)
y = t (priskirti pradin x reikm kintamajam y)
end
Matome, kad 7.7 pavyzdio algoritme visai nesvarbus kintamj x, y,
t tipas, kas bt traktuojama kaip klaida realioje programoje. Priskyrimo
operatorius vien kart apibrtas odiais (tai nepriimtina reialiai progra-
mai, taiau kartais labai patogu raant pseudokod), o toliau lygybs enk-
lu (=). Pastebkime, kad daugelio programavimo kalb sintaks reikalauja
skirti lygybs (=) enkl (slyg) nuo priskyrimo operatoriaus ir pastarasis
raomas su dvitakiu (:=). Ten kur gali atsirasti dviprasmikumas, lygybs
slyg ymsime dviem lygybs enklais (==, t. y. laikoms C++ notacijos).
7.3.2. Pseudokodo operatoriai
Kad ivengti besikartojani pseudokod komentar susitarkime dl
standartini operatori ymjim. Tarkime, kad veiksm reikia atlikti tik
esant ipildytai tam tikrai slygai arba slygoms. Pseudokode tai gali bti
realizuota keliais bdais.
begin
if slyga then operatorius
end
i konstrukcija gali bti papildyta kitu, alternatyviuoju operatoriumi,
kuris vykdo veiksm, jei slyga negalioja.
begin
if slyga then operatorius 1
else operatorius 2
end
Tarkime, kad norime tikrinti kelias alternatyvias slygas ir vykdyti ati-
tinkant veiksm. Kodo fragmentas gali atrodyti taip.
begin
if slyga 1 then operatorius 1
else if slyga 2 then operatorius 2
. . . . . . . . .
default operatorius
end
Taigi slygos tikrinamos, kol randama pirmoji galiojanti, arba, kai tokios
nerasta, atliekamas (atvejis default) veiksmas operatorius. Tok algorit-
m galima realizuoti ir taip.
begin
select case (case)
case case == case
1
operatorius 1
case case == case
2
operatorius 2
. . . . . . . . .
end select case
end
Daug kartu besikartojanius algoritmo veiksmus patogiau realizuoti ci-
klais. Kai veiksmas turi bti atliekamas tol, kol galioja tam tikra slyga,
taikytina tokia pseudokodo konstrukcija.
begin
7.3. PSEUDOKODAS 271
while slyga do operatoriai
end do
end
Tok cikl galima realizuoti ir taip.
begin
repeat
operatoriai
until slyga
end
Pastebkime, kad ciklo vykdymo slyga turi galioti prie einant j (ki-
taip jis nebus pradtas vykdyti) ir turi bti keiiama j vykdant (kitaip jis
nebaigs darbo). Pavyzdiui, ciklas
7
while (x>0) do x++ end do neprads
darbo, jei pradin x reikm neigiamoji ir niekada nebaigs darbo prieingu
atveju. domu, kad ir Tiuringo maina niekada nebaigia kai kuri program
vykdymo (nesustoja) ir todl tokio atvejo galimyb nra pseudokodo (arba
kitos auktojo lygio programavimo kalbos) trkumas, o bendras algoritm
teorijos ypatumas. Taigi algoritmo autorius turi utikrinti jo korektik dar-
b. Kartais saugiau rayti tok cikl realizuojant pseudokod:
for j = 1 to n do operatorius
ia atliekami veiksmai j = 1, j = 2, . . ., j = n. Arba kitas to paio algorit-
mo pseudokodo pavidalas:
for j {1, 2, . . . , n} do operatorius.
7.1 pastaba. iuolaikins programavimo kalbos labai jautrios kodo
sintaksinms klaidoms ir reikalauja labai grietai laikytis formali sin-
takss reikalavim. ia prasme pseudokodas artimesnis natralioms
kalboms, kurioms bdinga neteikti dalies informacijos, jei tai tai ai-
ku i konteksto. Todl mes irgi kartais raome ne visus operatorius
(pavyzdiui, neparame end do paskutiniuose pseudokodo fragmen-
tuose), nes papildomai teikiama informacija yra menka, o ilgesn kod
sunkiau skaityti.
7.2 pastaba. Ciklo slyg j {1, 2, . . . , n} nurodo, kad turi b-
ti atlikti veiksmai su visais aibs elementais, taiau nenurodo kokia
7
Operatorius x++ prideda prie esamos x reikms 1, t. y. suskaiiuoja x+1 ir priskiria
i reikm kintamajam x. Tokios C++ notacijos bvimas yra vienas i paaikinim kiek
neprasto ios kalbos pavadinimo.
tvarka reikia tuos elementus perrinkti. Tai bt visai nepriimtina rea-
liai programai, taiau, kai i eils tvarka nra svarbi arba j realizuoja
kuris nors kitas (ir mums nelabai svarbus) algoritmas, taip rayti pa-
togiau. Pavyzdiui, kai aibs elementai nesunumeruoti.
7.8 pavyzdys. Paraykime Euklido algorimo (r. 7.1 pav. 260 psl.)
pseudokod.
begin
Input x, y (vesti kintamj reikmes)
while x! = y do
(vykdyti cikl, kol x nelygus y;
! = yra nelygybs C++ notacija)
if (x > y) then x = x y
else if (y > x) then y = y x
default z = x
end do (ciklo pabaiga)
Output z
(ivesti kintamojo z reikm
skaii x ir y didiausij bendrj dalikl)
end
Inagrinkime visus 7.8 pav. algoritmo ingsnius, kai pradins reikms
x = 16 ir y = 24. Suraykime visus veiksmus lentel.
ingsnis x y z komentaras
1 16 24 ? darbo pradia; z reikm nepriskirta
2 16 8 ? atvejis y > x; atliktas veiksmas y = 24 16
3 8 8 ? atvejis x > y; atliktas veiksmas x = 16 8
4 8 8 8 atvejis x = y; atliktas veiksmas z = 8
5 8 8 8 darbo pabaiga
7.4. Algoritm sudtingumas
7.4.1. Sudtingumo svoka
Panagrinkime apibrt algoritm atliekam operacij skaiius. Pra-
dkime nuo Euklido algoritmo (r. 7.1.1. 259 psl.) ir vertinkime ingsni
skaii k(x, y). Reikia itirti visus galimus atvejus x ir y, kai x ir
y arba kai udavinio matmuo n = max {x, y} . Jei vienas i
skaii x ir y lygus 1, Euklido algoritmas turs atlikti operacij x := x 1
arba y := y 1 bei palyginimo operacijas x < y arba y < x daug kart ir jo
veikimo laikas bus daug didesnis negu, pavyzdiui, kai x = y ir z = x. (iuo
atveju z bus rastas po keli palyginim.)
7.4. ALGORITM SUDTINGUMAS 273
Susitarkime, kad nagrinjant algoritmo efektyvum turi bti vertinamas
jo veikimo laikas blogiausiu atveju
8
. Kadangi realaus udavinio sprendimo
laikas priklauso ne tik nuo algoritmo, bet ir nuo kompiuterins programos
bei konkretaus kompiuterio ypatum, jis netinka teoriniams algoritm ty-
rimamas. Todl algoritmo veikimo laikas suprantamas kaip abstrakiosios,
pavyzdiui, Tiuringo (r. 7.2.1. 261 psl.) skaiiavimo mainos ingsni, rei-
kaling udaviniui isprsti blogiausiu atveju, maksimalusis skaiius S(n).
Taigi funkcija S(n) ir vadinama algoritmo sudtingumu.
Rasti tiksl ios funkcijos pavidal pavyksta tik kai kuriais atvejais ir
neturi didels verts dl jos
jautrumo neesminiams algoritmo keitimams.

Tarkime, papild Euklido algoritm palyginimu
if (x = 1 y = 1 ) z = 1,
galime gerokai sumainti ingsni skaii. Be to, nra esminio skirtumo, ar
algoritmas atliks n +1 ar n 2 operacijas, kai n udavinio matmuo yra
didelis skaiius. Nra esminio skirtumo, ar S(n) = 10n
3
, ar S(n) = 9n
3
, ka-
dangi technologij pltra, programins rangos tobulinimas ir panas veiks-
niai turi daug didesn tak praktikai taikant algoritm. Pastebkime dar,
kad ir funkcijos S(n) argumentas n gali bti vairiai apibrtas ir ne visada
yra tiksliai imatuojamas dydis. Pavyzdiui, grafas gali bti apibrtas jo
gretimumo n n arba incidencij n m matrica. Taiau galima ir suray-
ti gretimas grafo virni aibes. Idstyti samprotavimai paaikina, kodl
algoritm teorija paprastai apsiriboja funkcijos S(n) veriais. Pavyzdiui,
Euklido algoritmo sudtingum galime vertinti S(n) = O(n), kai n .
Priminsime ymjimo O(S(n)) = O(f(n)) prasm: C : S(n) C f(n).
Kitas ms nagrintas algoritmas maksimaliam grafo virns laipsniui
skaiiuoti atlieka veiksmus su grafo gretimumo matrica. Jo veikimo laikas
yra determinuotas ir nagrinti blogiausio atvejo ia nereikia. Nors reikaling
operacij skaiius S(n) iuo atveju gali bti nustatytas tiksliai, tai neturi
didels prasms dl jau minto funkcijos S(n) jautrumo neesminiams algo-
ritmo keitimams. Todl ir iuo atveju apsiribojame veriu S(n) = O(n
2
).
7.4.2. Polinominis sudtingumas
Kai funkcija S(n) = O(n
) ( > 0), sakome, kad turime polinominio

sudtingumo algoritm. i savyb patogi sudting algoritm analizei, kai
8
Praktikoje gali bti svarbus vidutinis atvejis, kurio teorinis tyrinjimas reikalauja
vairi galimybi, tikimybi pasiskirstymo inojimo ir yra gana sudtingas.
vienas algoritmas taiko kit dstom algoritm dviej aibi susikirtimui nu-
statyti). Jei abudu algoritmai yra polinominio sudtingumo, j superpozicija
irgi bus polinominis algoritmas.
Algoritmas, sprendiantis udavin per laik S(n) > n
> 0, vadi-
namas eksponentiniu. Tokie yra, pavyzdiui, algoritmai su sudtingumais
O(2
n
), O(n!) arba O(n
n
).
Polinominis algoritmas greitesnis u eksponentin, kai udavinio matmuo
n yra pakankamai didelis. Lentelje palyginamas polinominio algoritmo su
sudtingumu n
10
augimo greitis su eksponentinio algoritmo n
n
augimu.
n n
10
n
n
5 9.77 10
6
3125
10 10
10
10
10
15 5.77 10
11
4.38 10
17
20 1.02 10
13
1.05 10
26
25 9.54 10
13
8.88 10
34
Galimas atvejis, kai polinominis algoritmas negali bti pritaikytas dl la-
bai didelio laiko (pvz., n
100
, n = 15), o eksponentinis algoritmas 2
n
= 32768
taikytinas. Taiau patirtis rodo, kad, jei udaviniui sprsti egzistuoja sud-
tingumo O(n
) polinominis algoritmas, j paprastai pavyksta patobulinti ir

sumainti laipsn iki = 3 arba = 4.
7.4.3. Sunkieji udaviniai
NP udavini klas
Udaviniai, kuriems sprsti neegzistuoja polinominis algoritmas, yra
vadinami sunkiaisiais. Aiku, kad kai kuri udavini i principo negalima
isprsti per polinomin laik. Pavyzdiui, sugeneruoti vis 2
|A|
aibs A po-
aibi. Todl toliau bus kalbama tik apie atpainimo udavinius: algoritmas
Alg tikrina, ar tam tikras objektas U turi koki nors savyb
Alg(U)
_
taip
ne
_
.
Paminkime kelet toki udavini.
Sudtiniai skaiiai. Patikrinti, ar natralusis skaius a yra kuri
nors sveikj skaii x > 1; y > 1 sandauga: a = x y.
Hamiltono ciklas. Patikrinti, ar grafas turi Hamiltono cikl.
Aibs skaidymas. Patikrinti, ar turim svertin
9
baigtin aib gali-
ma suskaidyti du vienodo svorio blokus.
iuos udavinius galima sprsti pilnu vis variant perrinkimu, t. y. eks-
ponentiniais algoritmais. Taiau priskirti j prie sunkij udavini negali-
ma, kadangi nra inoma, ar jiems sprsti egzistuoja polinominiai algorit-
mai. Todl tokiems udaviniams tirti algoritm teorija apibria dar vien
klas NP
10
udavinius. Grietas ios klass apibrimas yra sudtingas
ir galimas Tiuringo mainos papildymu
spliojim bloku. Apsiribosime

neformaliu NP klass svokos paaikinimu.
Tarkime, kad udavinio sprendim galima suskaidyti dvi stadijas: sp-
jimo ir tikrinimo. Spjimo rezultatas yra tam tikra struktra, kuri antroje
stadijoje patikrinama per polinomin laik. Jei patikrinimo rezultatas yra
taip, algoritmas baigia darb. Prieingu atveju grtama prie spjimo sta-
dijos. Pavyzdiui, silomi vairs grafo ciklai patikrinti, ar jie praeina lygiai
po vien kart per kiekvien grafo virn. Atsakymo
taipatveju gau-
name Hamiltono graf ir nutraukiame algoritmo darb. Prieingu atveju
tikriname kit grafo cikl.
I NP udavini klass apibrimo iplaukia, kad polinomini udavini
klas P (t. y. toki udavini, kuriems sprsti egzistuoja polinominiai algo-
ritmai) ipildo slyg P NP. Taiau nra rodyta, kad P = NP, ir is
klausimas yra neisprsta algoritm teorijos problema.
NP klass tyrimas
NP udavini teorijos pamat sudaro hipotez, kad
NP \ P =
(t. y. P = NP). Svarbus ios teorijos rezultatas yra rodymas, kad keli
imtai gerai inom NP klass udavini gali bti transformuoti vienas kit
per polinomin laik. i udavini savyb vadinama j transformuojamumu
ir leidia iskirti dar vien NP pilnj (ymime NPC) udavini klas. J
sudaro visi NP klass udaviniai, transformuojami kur nors vien laisvai
pasirinkt NPC klass udavin. rodyta, kad, jei P = NP, tai ir NPC =
NP. Taigi iuo metu vyrauja 7.2 pav. pavaizduotas sunkij udavini
klasikavimas.
9
Kiekvienam aibs elementui a A priskirtas neneigiamas svoris s(a). Poaibio B A
svoris s(B) =
P
aB
s(a).
10
Nondeterministical ly Polynomial.
7.2 pav. Sunkieji udaviniai
Dar viena neisprsta NP udavini teorijos problema yra udavini pa-
pildini tyrimas. Udavinio U papildinys U
c
yra udavinys su prieingu
atsakymu. Pavyzdiui, udavin
sudtiniai skaiiaigalima pakeisti to-

kiu udaviniu.
Pirminiai skaiiai: patikrinti, ar turimas natralusis skaiius yra

pirminis.
Abu ie udaviniai priklauso klasei NP, taiau nra inoma, ar jie pri-
klauso klasei NPC. Bendruoju atveju nra rodyta, kad
U NP U
c
NP. Todl apibriama dar viena udavini klas
co-NP = {U
c
: U NP}. inoma, kad, jei egzistuoja bent vienas toks
udavinys U NPC & U
c
NP, tai NP =co-NP. Kadangi abudu (pir-
mini ir sudtini skaii) udaviniai yra NP klass, jei jie bt ir i NPC
klass, mes gautume, kad co-NP = NP, taiau tikriausiai taip nra. Todl
vyrauja hipotez, kad ie udaviniai priklauso klasei NP \ NPC.
NPC klass udaviniai
inomi keli imtai ios klass udavini, tarp j jau mintasis Hamil-
tono ciklo udavinys. Paminsime dar kelis NPC klass udavinius.
Dominuojanioji aib. Turimas grafas G = (V, B) ir natralusis skai-
ius k. Patikrinti, ar egzistuoja tokia stabilioji i iors aib V
V , kad
|V

| k.
Nepriklausomoji aib. Turimas grafas G = (V, B) ir natralusis skai-
ius k. Patikrinti, ar egzistuoja tokia stabilioji i vidaus aib V
V , kad
|V
| k.
Klika. Turimas grafas G = (V, B) ir natralusis skaiius k. Patikrinti,
ar jis turi ne maesns kaip k-osios eils pilnj pograf (klik).
Sutraukimas. Turimi du grafai G
1
= (V
1
, B
1
) ir G
2
= (V
2
, B
2
). Pa-
tikrinti, ar galima, taikant grafui G
1
virni sutapatinimo operacij, gauti
graf, izomorn grafui G
2
.
Branduolys. Patikrinti, ar orientuotasis grafas turi branduol.
Kvadratiniai lyginiai. Turimi natralieji skaiiai x, y ir z. Patikrinti,
ar egzistuoja toks natralusis skaiius w < x, kad w
2
y (mod z).
vykdymas. Patikrinti, ar yra vykdoma bulin funkcija.
7.1 Raskite algoritmo ivedimo duomenis, kai vedimo duomenys x = 5,
y = 6.
begin
Input x, y
i = 0
j = x
while i ! = y do
i + +
j = x i
end do
Output j
end
Nustatykite ciklinio kartojimosi slygas (kai algorimas niekada nesustoja).
Pakeiskite pseudokod, kad algoritmas ivest masyvo reikmes. Raskite
pradinius duomenis masyvui 2, 4, . . ., 100 ivesti.
7.2 Sudarykite Tiuringo main, kuri deimtainje sistemoje atimt i vie-
no natraliojo skaiiaus kit.
7.3 Sudarykite Tiuringo main, kuri deimtainje sistemoje daugint na-
traluj skaii i 2.
7.4 Sukonstruokite algoritm, kuris tikrint ar abcels
{a, b, c, , &, , ), (} odis yra formul.
7.5 Sukonstruokite algoritm, kuris skaiiuot postksinio pavidalo logins
formuls reikm.
7.6 Sukonstruokite algoritm, kuris skaiiuot preksinio pavidalo logins
formuls reikm.
7.7 Sukonstruokite algoritm, kuris pertvarkyt inksinio pavidalo login
formul preksin pavidal.
Algoritmas yra viena i pagrindini matematikos svok. odis algoritmas kyla
nuo matematiko pavards
11
ir pradioje reik aritmetini veiksm taisykles deimtainje
sistemoje
12
. Vliau is odis gyjo platesn prasm ir pradjo reikti tam tikr veiksm
sra. Kur laik od vartojo tik matematikai, kaip vairi udavini sprendimo tai-
sykles, pavyzdiui, kvadratins lygties sprendimo ingsnius arba kampo dalijimo pusiau
skriestuvu ir liniuote procedr. Dabar algoritmu galima pavadinti ir maisto gaminimo
apraym kulinarinje knygoje, naudojimosi telefonu automatu instrukcij, granio ar
tekstinio praneimo mobiliuoju telefonu siuntim ir pan.
11
al-Chorezmi (Algorithmi) (787 apie 850) Vidurins Azijos matematikas ir astro-
nomas.
12
Europos matematikai susipaino su deimtaine sistema XII amiuje i al-Chorezmio
traktato vertimo lotyn kalb.
Atsakymai
1.1 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 1 4 3
1.2 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6
atsakymai 4 4 2 3 3 2
1.3 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 1 2 4 5
1.4 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
atsakymai 2 3 3 3 4 1 6 2 4 1
1.5 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 1 2 2
1.6 testas
Klausimai ir uduotys (45 psl.)
1.4
Visos keturios.
1.5
F(x, y, z) = x&y x&z.
1.6
F(x, y, z) = x&y z.
1.7
Pirmas yra antro login ivada.
7.1
Kai x = 5, y = 6 bus ivesta j = 6. Jei y < 1 algoritmas vyks ciklo begalinis kartoji-
mas. Masyvui skaiiuoti operatori OUTPUT reikia terpti cikl. Nurodytam masyvui
apskaiiuoti reikia vesti x = 2, y = 101.
2.1 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 3 5 5
2.2 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 1 4 2
2.3 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
atsakymai 2 4 3 1 4 2 1 1 1 4 4 3
2.4 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 1 2 2 1
2.5 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 3 1 1 5
2.6 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 1 1 3
2.7 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 4 1 4 1
2.8 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
atsakymai 1 2 1 2 2 3 1 2 3 2
2.1
w b v L(w, b, v)
0 0 0 1
0 0 1 1
0 1 0 1
0 1 1 1
1 0 0 1
1 0 1 1
1 1 0 1
1 1 1 0
a) turi vien sprendin L(1, 1, 1) = 0;
b) nra savidualioji, nra monotonin, nra tiesin;
c) L(w, b, v) = w&b&v w&b&v w&b&v w&b&v w&b&v w&b&v w&b&v;
d) L(w, b, v) = w b v.
2.2
turi vien sprendin; nra savidualioji, nra monotonin, nra tiesin; disjunkcin forma
L(a, c, z) = a&c&z; konjunkcin:
L(a, c, z) = (acz)&(ac z)&(ac z)&(acz)&(acz)&(ac z)&(ac z).
2.3
{}.
2.4
{, } ir {, }.
2.5
i i funkcij negalima sudaryti pilnj sistem.
3.1 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9
atsakymai 2 4 1 2 2 3 4 1 3
3.2 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 3 5 5
3.3 testas
klausimai 1 2 3 4 5
atsakymai 1 2 4 5 1
3.4 testas
klausimai 1 2 3 4 5
atsakymai 1 2 2 3 1
3.5 testas
3.1
(C \ P) H.
3.2
(C \ F) B.
3.3
A\ D.
3.4
F = (B G) (B G) = (B G) (B G).
3.5
128.
3.6
126.
4.1 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 4 2 4
4.2 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9
atsakymai 2 3 2 2 3 4 4 3 1
4.3 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7
atsakymai 2 4 4 2 2 1 4
4.4 testas
4.5 testas
4.6 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 2 2 4 3
4.1
Abu sryiai.
5.1 testas
klausimai 1 2
atsakymai 7 2
5.2 testas
5.3 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 3 1 5
5.4 testas
klausimai 1 2 3 4 5
atsakymai 4 2 2 2 5
5.5 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 2 3 5 5
5.6 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9
atsakymai 5 2 3 3 3 1 2 2 3
5.1
2
nm
.
6.1 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 3 3 4 4
6.2 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
atsakymai 2 1 2 4 3 3 3 4 2 5
6.3 testas
klausimai 1 2 3
atsakymai 3 1 2
6.4 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 4 6 4 2
6.5 testas
klausimai 1 2 3 4
atsakymai 4 2 3 5
6.6 testas
6.7 testas
klausimai 1 2 3 4 5 6 7 8
atsakymai 7 7 6 1 3 4 7 1
6.8 testas
klausimai 1 2
atsakymai 1 3
6.9 testas
klausimai 1 2 3 4 5
atsakymai 4 2 1 7 8
6.10 testas
6.1
a)
b) 1; c) 2; d) 1 ir 2; e) vien.
6.2
a)
b) vien; c) vien; d) 5; e) 1.
6.3
{{s, l}, {s, b}, {l, e}, {l, c}, {l, g}, {b, c}, {b, g}};
Literatra
[1] K. Plukas, E. Maiknas, B. Jarainait, I. Mikuckien. Taikomoji
diskreioji matematika. Technologija, Kaunas, 2003. 330 p. ISBN
9955-09-031-6.
[2] F. Mieikis. Diskretins matematikos pradmenys: Mokomoji
priemon. VU leidykla, Vilnius, 1989. 162 p.
[3] V. Diinas, G. Skersys. Diskreioji matematika: mokymo priemon.
VU, Vilnius, 2003. 100 p.,
http://www.mif.vu.lt/katedros/cs/Asmen/Diskr_matematika.htm
(irta 2008 01 01).
[4] A. Krylovas, O. Subo. Diskreiosios matematikos udavinynas.
Mokomoji knyga.
VOX MUNDI , Vilnius, 2004. 87 p.

ISBN 9955-9671-1-0.
[5] A. Krylovas, O. Subo. Diskreiosios matematikos udaviniai ir
sprendimai. Udavinynas. Technika, Vilnius, 2006. 128 p.
ISBN 9955-28-065-4.
[6] S. C. Althoen and R. J. Bumcrot. Introduction to Discrete
Mathematics. PWS-KENT. The Prindle, Weber & Schmidt series in
mathematics, Boston, 1988. 346 p. ISBN 0-534-91504-3.
[7] S. Roman. An Introduction to Discrete Mathematics. Saunders
College Publ., Philadelphia, 1986. 455 p. ISBN 0-03-064019-9.
[8] V. K. Balakrishnan. Introductory discrete mathematics. Prentice -
Hall International, Englewood Clis (N. J.), 1991. 236 p.
ISBN 0-13-039942-6.
[9] B. Kolman and R. C. Busby. Introductory discrete structures with
applications. Prentice Hall, Englewood Clis (N. J.), 1987. 364 p.
ISBN 0-13-500794-1.
287
288 LITERATRA
[10] F. A. Novikov. Diskretnaja matematika dlia programmistov. Piter,
Sankt-Peterburg, 2000. 304 p. ISBN 5-272-00183-4.
[11] A. I. Belousov, Tkaev S. B. Diskretnaja matematika. "Izdatelstvo
MGTU", Moskva, 2006. 744 p. ISBN 5-7038-2886-4.
[12] A. Krylovas. Diskreioji matematika: logika, aibs, kombinacijos,
sryiai, informacija: [paskait konspektas].
VOX MUNDI ,
Vilnius, 2003. 70 p.
[13] A. Krylovas. Diskreioji matematika: grafai, algoritmai: [paskait
konspektas].
VOX MUNDI , Vilnius, 2003. 58 p.

[14] A. Krylovas. Diskreioji matematika: paskait, skaitom pagal VGTU
modulius FMMMB02004 ir FMMMB0644, konspektas.
VOX
MUNDI , Vilnius, 2004. 124 p. ISBN 9955-9671-0-2.
[15] A. Krylovas. Diskreioji matematika. Mokomoji knyga. Technika,
Vilnius, 2005. 144 p. ISBN 9986-05-837-6.
[16] A. Krylovas and E. Paliokas. Discrete mathematics: textbook.
Technika, Vilnius, 2006. 195 p. ISBN 9986-05-958-5.
[17] R Haggarty. Discrete mathematics for computing. Addison-Wesley,
Harlow, England, 2001. 248 p. ISBN 0-201-73047-2.
[18] R. iegis, V. Bda. Skaiiuojamoji matematika. TEV, Vilnius, 1997.
240 p. ISBN 9986-546-25-7.
[19] R. iegis. Diferencialini lygi skaitiniai sprendimo metodai:
vadovlis auktj mokykl studentams, studijuojantiems matematik
ir informatik. Technika, Vilnius, 2003. 439 p. ISBN 9986-05-588-1.
[20] R. iegis. Lygiagretieji algoritmai ir tinklins technologijos: vadovlis
auktj mokykl studentams, studijuojantiems informatik ir
matematik. Technika, Vilnius, 2005. 320 p. ISBN 9986-05-910-0.
[21] R. iegis. Lygiagretieji algoritmai: vadovlis auktj mokykl
studentams, studijuojantiems matematik ir informatik. Technika,
Vilnius, 2001. 226 p. ISBN: 9986-05-462-1.
[22] R. iegis. Duomen struktros, algoritmai ir j analiz: vadovlis
auktj mokykl studentams, studijuojantiems informatik ir
matematik. Technika, Vilnius, 2007. 324 p. ISBN 978-9955-28-109-2.
LITERATRA 289
[23] A. Vidinas. C++ ir C++ Builder pradmenys.
Smaltijos l-kla,
Kaunas, 2002. 316 p. ISBN 9986-965-72-1.
[24] S. Norgla. Matematin logika. TEV, Vilnius, 2004. 192 p.
ISBN 9955-491-60-4.
[25] S. Norgla. Logika ir dirbtinis intelektas: vadovlis auktj mokykl
studentams. TEV, Vilnius, 2007. 256 p. ISBN 978-9955-680-55-0.
[26] R. Lassaigne, M. de Rougemont. Logika ir informatikos pagrindai:
vadovlis auktj mokykl studentams. (Vertimas i prancz
kalbos). odynas, Vilnius, 1996. 243 p. ISBN 9986-465-28-1.
[27] V. Jusas. Matematin logika: mokomoji knyga. Technologija, Kaunas,
2002. 156 p. ISBN 9955-09-123-1.
[28] L. Griniuvien. Matematin logika: (mokymo priemon). VPU l-kla,
Vilnius, 1997. 86 p. ISBN 9986-869-02-1.
[29] E. Mendelson. Introduction to Mathematical Logic. Chapman &
Hall/CRC, New York, 2001. 440 p. ISBN 0-412-80830-7.
[30] V. I. Igoin. Matematieskaja logika i teorija algoritmov.
Akademija , Moskva, 2008. 447 p. ISBN 5-7695-4593-1.

[31] Ju. L. Erov, Paliutin E. A. Matematieskaja logika.
Nauka ,
Moskva, 1987. 336 p.
[32] V. I. Igoin. Zadai i upranenija po matematieskoi logike i teorii
algoritmov.
Akademija , Moskva, 2005. 304 p. ISBN 5-7695-1364-0.

[33] V. I. Lavrov, Maksimova L. L. Zadai po teorii mnoestv,
matematieskoi logike i teorii algoritmov.
Fizmatlit , Moskva, 2004.

255 p. ISBN 5-9221-0026-2.
[34] J. A. Anderson. Discrete Mathematics with Combinatorics. Prentice
Hall, Upper Saddle River, New Jersey 07458, 2003. 799 p.
ISBN 0-13-086998-8.
[35] V. A. Gorbatov, Gorbatov A. V., Gorbatova M. V. Diskretnaja
matematika. "Izdatelstvo Astrel", Moskva, 2003. 447 p.
ISBN 5-271-06991-5.
[36] S. Yablonsky. Introduction to discrete mathematics. (Vertimas i rus
kalbos). "Mir", Moscow, 1989. 384 p.
290 LITERATRA
[37] P. Clote and E. Kranakis. Boolean Functions and Computation
Models. "Springer-Verlag Berlin Hedelberg", New York, 2002. 615 p.
ISBN 3-540-59436-1.
[38] J. E. Whitesitt. Boolean Algebra and Its Applications.
"Addison-Wesley", 1995. 192 p. ISBN 0-486-68483-0.
[39] A. Bulota. Susipainkime su aibmis. "Mintis", Vilnius, 1973. 94 p.
[40] J. Kubilius. Realaus kintamojo funkcij teorija. "Mintis", Vilnius,
1970. 284 p.
[41] A. Jonuauskas. Aibi teorija. Vilnius, 1976. 63 p.
[42] P. Alekna. Aibs, j galia ir struktra. PI, iauliai, 1996. 52 p. ISBN
9986-38-011-1.
[43] V. Kazakeviius. Aibi teorija: mokomoji priemon. VU spaust.",
Vilnius, 1995. 84 p. ISBN 9986-19-137-8.
[44] A. Kiseliovas. Matematikos bendrosios svokos; Aib. "Repriza",
iauliai, 1994. 31 p. ISBN 9986-547-03-2.
[45] V. Viruiis. Matematins logikos, aibi teorijos ir kombinatorikos
elementai : paskait konspektas. Vilnius, 1980. 60 p.
[46] R. L. Graham, D. E. Knuth, and O. Patashnik. Concrete
Mathematics. A Foundation for Computer Science. Addison-Wesley,
Harlow, England, 1994. 672 p. ISBN 0-201-55802-5.
[47] A. J. Morkelinas. Binarieji sryiai, grafai ir operacij tyrimas:
mokomoji ir metodikos knygel. VU, Vilnius, 1998. 63 p.
[48] R. R. Stoll. Sets, Logic, and Axiomatic Theories. "Freeman and Co.",
San Francisco, 1979. 474 p. ISBN 0-486-63829-4.
[49] Ju. Schreider. Equality, Resemblance, and Order. "MIR", Moscow,
1975. 279 p. (Vertimas i rus kalbos).
[50] A. Krylovas, J. Raulynaitis. Kompleksinio kintamojo funkcij teorija.
Mokomoji knyga. Technika, Vilnius, 2006. 188 p. ISBN 9955-28-007-7.
[51] A. Krylovas. Integralinis skaiiavimas pasitelkiant Maple. Mokomoji
knyga. Technika, Vilnius, 2003. 112 p. ISBN 9986-05-633-0.
LITERATRA 291
[52] N. Vilenkinas. Kombinatorika: pagalbin priemon mokiniams.
(Vertimas i rus kalbos). "viesa", Kaunas, 1979. 248 p.
[53] M. Bloznelis. Kombinatorikos paskait ciklas: mokomoji priemon.
"VU l-kla", Vilnius, 1996. 64 p. ISBN 9986-19-217-X.
[54] O. Ore. Grafai ir j pritaikymas. (Vertimas i angl kalbos). "Mintis",
Vilnius, 1973. 144 p.
[55] P., R. Arnoldas Tannelbaumas. Kelions iuolaikin matematik.
(Vertimas i angl kalbos). "TEV", Vilnius, 1995. 512 p. ISBN
9986-546-01-X.
Rodykl
modus ponens, 19, 25, 27
modus tollens, 19, 25

, 189
absorbcija, 20
abcle, 15
abcl, 27, 36
aibi
sjunga, 93
aib
maksimalioji, 116
minimalioji, 116
sutvarkytoji, 133
tuioji , 89
universalioji, 89
universaloji, 116
aibs
poaibis, 89
tikrinis, 90
aksiomos, 27
algoritmas, 278
Euklido, 259, 272
algoritmo
efektyvumas, 272
sudtingumas, 272, 273
svoka, 259
antecedentas (prielaida), 13
antireeksyvumas, 41
aplinka, 196
aritmetika
formalioji, 42
asimptotinis virutinis vertis, 141
asociatyvumas, 20, 123
atstumas, 204
atvirasis marrutas, 200
atvirktinis sryis, 117
augimo greitis, 141
baigtin matematika, x
baz, 231
bendrumo kvantorius , 31
bichromatusis
grafas, 247
bijekcija, 136
blokas, 213
branduolys, 244, 254
briauna, 195
briauninis grafas, 224
buleanas, 91, 133
centras, 204
charakteristin matrica, 111
ciklas, 199, 201
Hamiltono, 223
ciklas C
n
, 243
ciklin suma, 207
cikl baz, 231
dalin tvarka, 41
dalykinis kintamasis, 31
daugiareikm logika, 30
de Morgano
logikos dsniai, 19
292
RODYKL 293
de Morgano dsnis, 37
dedukcijos teorema, 28
disjunkcija
grietoji

, 13
disjunkcija , 11, 34
disjunkcijos vedimo taisykl, 26
distributyvumas, 20, 21
dominuojantis (stabilusis i iors)
poaibis, 235
duomen baz, 110
dvidalis pilnasis grafas K
p,q
, 244
dvigubojo neigimo dsnis, 19
dsnis
de Morgano, 37
efektyvumas, 272
egzistavimo kvantorius , 31
eil, 195
ekscentricitetas, 204
eksponentinis sudtingumas, 274
ekvivalentumas, 17
ekvivalentumas , 11
ekvivalentumo klas, 131
ekvivalentumo sryis, 130
ekvivaleniosios logins formuls
=,
16
ekvivalenij pertvarki metodas,
22
Euklido algoritmas, 259, 272
faktoraib, 132
formalioji aritmetika, 42
formul, 14
elementarioji, 36
grafo briaun skaiiaus, 197
iskirtoji, 30
propozicin, 2
vykdomoji, 16
formuls
ekvivaleniosios

=, 16
gylis, 4
logins, 27
pavidalas
inksinis, 8
postksinis, 7
preksinis, 7
poformulis, 4, 36
propozicins, 3
formuls pavidalas
inksinis, 16
postksinis, 16
preksinis, 16
funkcija, 135
funkcij
generuojanioji, 177
funkcin raid, 35
generuojanioji funkcija, 177
geometrin progresija, 178
grafai
homeomorniai, 243
grafas, 193
aciklinis, 214
bichromatusis, 247
briauninis grafas, 224
homogeninis, 198
jungusis, 201
neorientuotas, 194
neorientuotasis, 195
neskaidusis, 210
neymtasis, 238
nulinis, 195
paprastasis, 194
Peterseno, 245
pilnasis, 196
pilnasis dvidalis K
p,q
, 244
planarusis, 241
ploksiasis, 241
silpnasis (silpnai jungusis), 253
stiprusis (stipriai jungusis), 253
294 RODYKL
trivialusis, 195, 210
tuiasis, 195
ymtasis, 238
grafo
blokai, 213
blokas, 213
branduolys, 254
briauna, 195
briaunos paalinimas, 209
centras, 204
ciklas, 199
eil, 195
ijimas, 254
kilpos, 193
kirpis, 216
lankai, 193
papildinys, 207
pogras, 207, 213
puskelis, 253
skersmuo, 204
skirianioji aib, 216
spindulys, 204
sujungimo takas, 210
tiltas(siejanioji briauna), 215
vidinis stabilumas, 233
virn, 193
izoliuotoji, 198
nusvirusioji, 198
virns, 193
virns aplinka, 196
virns paalinimas, 209
jimas, 254
graf
ciklin suma, 207
graf sankirta, 206
graf sjunga, 206
grandin, 199
Hamiltono, 223
paprastoji, 201
skersmenin, 204
grandin P
n
, 243
gretimos grafo briaunos, 196
gretimos grafo virns, 196
gretimumo matrica, 248
grietoji disjunkcija

, 13
grup, 42
Hamiltono ciklas, 223
Hamiltono grandin, 223
harmoniniai skaiiai, 147
hierachija, 146
hipotez, 27, 275
homeomorniai grafai, 243
homogeninis grafas, 198
idempotentumas, 20
ilgis, 203
implikacija, 117
implikacija , 11
incineniosios grafo briaunos ir vir-
ns, 196
individinis (dalykinis) kintamasis,
31
inksinis formuls pavidalas, 16
injekcija, 136
interpretacija, 16
izoliuotoji grafo virn, 198
iorinio stabilumo skaiius, 235
iskirtoji formul, 30
ivada, 25
ivedimas, 27, 29
ivedimo prielaidos, 23
ijimas, 254
jungioji komponent, 201
jungtis
propozicin, 2
jungusis grafas, 201
kelias, 200
RODYKL 295
kelio ilgis, 203
kilpa, 193
kintamasis, 35
kintamieji
dalykiniai, 31
loginiai, 10, 27
kirpis, 216
komutatyvumas, 20
konjunkcija &, 11, 34
konjunkcijos paalinimo taisykl, 26
konsekventas (ivada), 13
konstanta, 35
konstantos
logins, 10
konstrukcin dilema, 26
kontrapozicija, 19, 26
kvantorius
bendrumo , 31
egzistavimo , 31
leksikogran tvarka, 135
logika
daugiareikm, 30
logikos dsnis
modus ponens, 19
modus tollens, 19
de Morgano, 19
dvigubojo neigimo, 19
kontrapozicijos, 19
negalimo treiojo, 19
prietaravimo, 19
silogizmo, 19
tapatybs, 19
login ivada, 22, 33
login lygtis, 22
logins formuls
ekvivaleniosios

=, 16
logins operacijos, 10
disjunkcija , 11
ekvivalentumas , 11
implikacija , 11
konjunkcija &, 11
neigimas , 11
lygiagretieji grafo lankai, 193
lygtis
login, 22
rekurenioji
nehomogenin, 189
lygyb, 42
lygybs sryis, 109
marrutas, 199, 252
matematin indukcija, 43
matmuo, 272
matrica
charakteristin, 111
gretimumo, 248
medis, 214
metamatematika, 47
metateorija, 17
metodas
neapibrtj koecient, 179
minimalusis tranzityvusis sryis,
127
monotonin
skaii seka, 139
multigrafas, 193
neapibrtj koecient metodas,
179
negalimo treiojo dsnis, 19
neigimas , 11, 34
neorientuotas grafas, 194
neprietaringumas, 30
nepriklausomas (stabilus i vidaus)
poaibis, 233
nepriklausomi ciklai, 228
neskaidusis grafas, 210
neymtasis grafas, 238
NP uzddavini klas, 275
296 RODYKL
NP udavini klas, 274
NPC udavini klas, 276
nulinis grafas, 195
nusvirusioji grafo virn, 198
O didioji, 140
o maoji, 144
omega-didioji, 144
operacija, 10
unarioji, 11
operacija:vienviet(unarioji), 3
operacijos, 26
papildinys, 207
paprastoji grandin P
n
, 243
pasiekiamumas, 253
paalinimas, 208, 209
grafo virns, 208
perdikatai
lygiaveriai (ekvivalentieji), 33
permanentas, 160
Peterseno grafas, 245
pilnasis grafas, 196
pilnumas, 30
planarusis grafas, 241
ploksiasis grafas, 241
poaibiai
stabilieji, 244
poaibis, 89
nepriklausomas (stabilus i vi-
daus), 233
stabilusis i iors (dominuo-
jantis), 235
tikrinis, 90
poformulis, 4, 36
pogras, 207, 213
polinomimis sudtingumas, 273
postksinis formuls pavidalas, 16
pralaidumas, 254
predikatas, 10, 31
paneigiamasis, 33
vykdomasis, 33
predikato
teisingumo aib, 32
predikat skaiiavimas, 36
preksinis formuls pavidalas, 16
prielaida, 23, 25, 27
prielaid atskyrimo taisykl, 26
prielaid perstatos taisykl, 26
prielaid sujungimo taisykl, 26
prietara, 33
prietara (tapaiai klaidinga formu-
l), 16
prietaravimo dsnis, 19
prietaros rodymo metodas, 22
prioritetas
logini operacij, 15
propozicin formul, 2
pseudografas, 193
puskelis, 253
pusmarrutis, 252
raid, 35
propozicin, 2
reeksyvumas, 17, 115
reeksyvusis udarinys, 128
rekursija, 6
sankaupos takas, 254
sankirta, 206
schema
aksiom, 27
schemos
vedimo ir paalinimo, 21
semantika, 16
siejanioji briauna (tiltas), 215
silogizmas, 19, 26
silpnasis (silpnai jungusis) grafas,
253
simboliai, 26
RODYKL 297
simetrikumas, 17
siurjekcija, 136
skaidiniai, 132
skaiiai
harmoniniai, 147
skaiius
iorinio stabilumo, 235
skaii seka, 138
aprtoji, 139
didjanioji, 139
monotonin, 139
skaii sekos
ekvivalenios, 140
lygios, kai n , 140
vienodo augimo greiio, 143
skersmenin grandin, 204
skersmuo, 204
skirianioji aib, 216
spindulys, 204
srautas, 254
stabilieji poaibiai, 244
stabilumas
vidinis, 233
stabilusis i iors (dominuojantis)
poaibis, 235
stiprusis (stipriai jungusis) grafas,
253
sudtingumas, 272, 273
eksponentinis, 274
polinominis, 273
sudtis moduliu du , 13
sujungimo takas, 210
sjunga, 93, 206
sryio
apibrimo sritis, 110
granis vaizdavimas, 110, 112
laipsnis, 127
matrica, 110
reikmi sritis, 110
tranzityvusis udarinys, 126
udarinys
reeksyvusis, 128
tranzityvusis, 127
sryis
O didioji, 140
o maoji, 144
teta didioji nuo funkcijos (),

144
antireeksyvusis, 116
antisimetrinis, 118
asimetrinis, 118
atvirktinis, 117
ekvivalentumo, 130
pilnasis, 118
reeksyvusis, 115
simetrinis, 117
tapatumo, 130
tapatumo (lygybs), 109
tarp dviej aibi, 109
ternarusis, 109
toje paioje aibje, 109
tranzityvusis, 125
tuiasis, 109
tvarkos, 132
unarusis, 109
universalusis, 109, 130
sryi kompozicija, 121
tapatumo sryis, 109, 130
tapatybs dsnis, 19
tautologija, 33
tautologija (tapaiai teisinga for-
mul), 16
teiginys, 10
teisingumo aibe, 32
teisingumo lentel, 18
teorema
dedukcijos, 28
termas, 35
ternarusis sryis, 109
298 RODYKL
tiesin rekurenioji lygtis
homogenin, 187
nehomogenin, 189
tiltas (siejanioji briauna), 215
tinklas, 254
Tiuringo maina, 275
tranzityvumas, 17, 41
tranzityvusis udarinys, 127
trianguliacija, 241
trivialusis grafas, 195, 210
tuiasis grafas, 195
tuioji aib , 89
tvarka
dalin, 41, 132
leksikogran, 135
visikoji, 132
tvarkos sryis, 146
universalusis sryis, 130
udarasis marrutas, 200
vektorius ciklas, 227
virn
galin (terminalin), 200
vidin, 200
virns
virns paalinimas, 208
eitis, 36
laisvoji, 36
suvarytoji, 36
vertis
O didioji, 140
o maoji, 144
asimptotinis virutinis, 141
omega-didioji, 144
vykdomoji formul, 16
jimas, 254
altinis, 254
odis, 2, 3
ymtasis grafas, 238

AKrylovas DiskrMatem 20080316

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

AKrylovas DiskrMatem 20080316

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ii

statomiems diferencialiniam ir integraliniiam skaiiavimams,

neigimas login operacija;

disjunkcija login operacija;

implikacija login operacija;

ekvivalentumas login operacija;

A ir B arba karu teisingi,

dt t ind turin. Tai bus

Susitarkime, kad t pai formul raysime (ymsime) dar

2>5 klaidingas ir todl yra teiginys. Sakiniai

nerkyk nra teiginiai. Sakinys

= irgi nra teiginys, kadangi

Kaunas nra Lietuvos sostin.

Vasaris yra iemos mnuo.

yra iracionalusis skaiius.

Jonas Petraitis nra technikos universiteto studentas.

0, . . . ir vadinamos loginmis konstantomis.

x priklauso aibei {t, k} arba

{t, k} elementas; r. 3.1.1.

netiesa, kad T. Kai

tiesa, tai kintamojo T reikm yra

klaida, ir atvirkiai, kai T

Kaunas nra Lietuvos sostin, teiginys T

netiesa, kad Kaunas nra Lietuvos sostin ir yra klaidingas.

x arba y): teiginys x y yra teisingas,

x ir y): teiginys x & y yra teisingas,

jei x, tai y arba

Jei ilakysi diskreiosios matematikos egzamin, padovanosiu tau

x tada ir tik tada, kai y): teiginys

Jonas yra studentas, P

Jonas arba Petras yra stu-

ir konjunkcijai (&). Teiginys J & P skai-

jei Jonas yra studentas,

Jonas yra studentas gali-

Petras yra studentas. Teiginio J P prasm:

Jei Kaunas Lietuvos sostin, tai visi

operacija operandai vadinamas prek-

operandai operacija postksiniu (tradicinis

tada ir tik tada, kai bt galima ray-

tada ir tik tada, kai.

modus ponens x & (x y) y

modus tol lens (x y) & y x

modus ponens taisykle ir uraoma taip

modus ponens yra ivados atskyrimo nuo prielaidos taisykl.

modus ponens: formul B yra

) ir taikome taisykl MP(F

Realusis skaiius x > ,

Visi Jono draugai yra studentai. Petras yra Jono draugas.

visoms (kokia bebt) ,

sin x > cos x ,

x ir y yra draugai . Sakin

y = 9 yra lygiaveriai (ekviva-

f(x) yra lygin realiojo kintamojo x funk-

f(x) nra lygin realiojo kintamojo x funkcija .

f(x) yra nelygin realiojo kintamojo x funkcija .

|x| < 1 , Q(x) =

x < y. Tada predikato

x x ir aksiomos (a), (b) vadinamos antireek-

x = y, funkcine raide f(x, y) paymta grups operacija

svok. Logika arba

(x, y, z) = ((x&y) (x&z) (y&z))

; (B) p(t, s, z) = ((p(t, s, z))

= ir todl funkcijos , irgi nra