Metalø mokslas I

Gamybos technologija

HOMO LIBER
Vilnius
2000
UDK 669.01(075.8)
Me257

Iðleista Lietuvos Respublikos

ðvietimo ir mokslo ministerijos lëðomis

Lietuvos Respublikos
ðvietimo ir mokslo ministerijos
leista naudoti 2000 08 25 Nr. 2

© 1996 by Verlag Europa-Lehrmittel,

ISBN 9955-449-10-1 (I dalis)
ISBN 995-449-11-X (bendras)
Nourney, Vollmer GmbH&Co.,
42781 Haan-Gruiten Konzeption, Satz und
Grafik: Desk Top Design GmbH
42275 Wuppertal
© Evaristas Algirdas Totoraitis,
vertimas iš vokieèiø kalbos, 2000
 Pratarmë 3

Pratarmë
Knygoje pateikiami pagrindiniai, metalo apdirbimo ámonëse naudojami gamybos bûdai. Jà sudaro try-
lika skyriø, kuriuose nagrinëjami ávairûs metalo apdirbimo bûdai bei saugus darbas ir aplinkosaugos
problemos metalo apdirbimo ámonëse. Knygoje dëstomi teoriniai ir praktiniai detaliø formavimo pjovi-
mo bûdu klausimai. Pateikiamos þinios reikalingos mechanikams, smulkaus verslo ámoniø specialistams,
o ypaè ámoniø, kuriose vyrauja metalo apdirbimas pjovimu, specialistams.
Knygoje yra daug konkreèiø apdirbimo pavyzdþiø. Kiekvieno skyriaus ir daugumos poskyriø gale pa-
teikiami klausimai, skirti pakartoti iðdëstytà medþiagà ir átvirtinti þinias.
Knyga skirta profesiniø technikos mokyklø moksleiviams, taip pat gali bûti naudojama rengti ávairaus
profilio mechanikams. Knyga pravers ir studentams, studijuojantiems gamybos technologijà.
4 Turinys

Turinys
1. DARBO SAUGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7

2. GAMYBOS BÛDØ KLASIFIKACIJA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .9

3. LIEJIMAS 12
3.1. Formos ir modeliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11
3.2. Liejimas á vienkartines formas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .12
3.3. Liejimas á pastoviàsias formas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .15
3.4. Liejiniø medþiagos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16
3.5. Liejimo klaidos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16

4. PLASTINIS DEFORMAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .17

4.1. Medþiagø savybës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .17
4.2. Deformavimo bûdø apþvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .18
4.3. Lenkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .19
4.4. Tempimo ir gniuþdymo deformacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22
4.5. Apdirbimas spaudimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .26
4.6. Apdirbimo spaudimu maðinos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .30

5. KIRPIMAS (PJOVIMAS) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32

5.1. Kirpimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .32
5.2. Iðkirpimo ðtampai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36

6. DETALIØ FORMAVIMAS PJOVIMO BÛDU . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .39

6.1. Árankio aðmenys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .39
6.2. Droþlës susidarymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .43
6.3. Árankiø medþiagos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .44
6.4. Keièiamos pjovimo plokðtelës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .47
6.5. Dilimas ir patvarumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .48
6.6. Tepimo-auðinimo medþiagos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .49
6.7. Átaka apdirbamumui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .51

7. DETALIØ FORMAVIMAS RANKINIU BÛDU . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .53

7.1. Þymëjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .53
7.2. Kirtimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .54
7.3. Pjovimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .55
7.4. Dildymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .57
 Turinys 5

8. DETALIØ PAVIRÐIØ FORMAVIMAS PJOVIMO STAKLËMIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .59

8.1. Judesiai ir droþlës parametrai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .59
8.2. Stakliø átaisai ir tvirtinimo elementai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .60
8.3. Græþimas, gilinimas, plëtimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .67
8.3.1. Græþimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .67
8.3.2. Sriegimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .75
8.3.3. Gremþimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .77
8.3.4. Plëtimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .78
8.4. Tekinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .81
8.4.1. Tekinimo bûdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .81
8.4.2. Tekinimo procesas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .83
8.4.3. Pjovimo parametrø ryðys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .86
8.4.4. Reikalingø pjovimo sàlygø parinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .87
8.4.5. Tekinimo peiliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .89
8.4.6. Ruoðinio tvirtinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .92
8.4.7. Tekinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .95
8.4.8. Universalios tekinimo staklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .102
8.4.9. Universaliø tekinimo stakliø ir skaitmeninio valdymo
tekinimo stakliø palyginimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .105
8.4.10. Skaitmeninio valdymo tekinimo staklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .106
8.4.11. Kitos tekinimo staklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .108
8.4.12. Pavaros veleno gamybos planas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .109
8.5. Frezavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .113
8.5.1. Pjovimo reþimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .113
8.5.2. Frezavimo bûdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .115
8.5.3. Frezos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .117
8.5.4. Galinis plokðtumos frezavimas su frezavimo galvutëmis . . . . . . . . . . . . . . . . .119
8.5.5. Frezø tvirtinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .122
8.5.6. Pagrindinio apdirbimo laiko nustatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .123
8.5.7. Frezavimo proceso optimizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .124
8.5.8. Frezavimo staklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .125
8.6. Ðlifavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .128
8.6.1. Ðlifavimo diskai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .128
8.6.2. Saugaus darbo reikalavimai ðlifuojant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .131
8.6.3. Ðlifavimo kokybës priklausomybë nuo ávairiø faktoriø . . . . . . . . . . . . . . . . . .132
8.6.4. Ðlifavimo bûdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134
8.7. Baigiamasis apdirbimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .140
8.7.1. Honingavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .141
8.8. Ardymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .146
8.8.1. Elektroerozinis apdirbimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .146
8.8.2. Elektrocheminis apdirbimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .148

9. TERMINIS PJOVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .150

9.1. Pjovimas deguonimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .150
9.2. Pjaustymas plazma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .150
9.3. Pjovimas lazeriu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .151
9.4. Terminio pjovimo staklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .151
6 Turinys

10. SUJUNGIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .152

10.1. Sujungimo bûdø apþvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .152
10.2. Presuoti ir spragtukiniai sujungimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .155
10.3. Klijavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .157
10.4. Litavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .159
10.4.1. Litavimo pagrindai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .159
10.4.2. Litavimo bûdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .161
10.4.3. Lydmetaliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .162
10.4.4. Fliusai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .163
10.4.5. Litavimo pavyzdys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .164
10.5. Suvirinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .165
10.5.1. Suvirinimas iðlydant . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .165
10.5.2. Suvirinimas spaudimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .175
10.5.3. Apvirinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .176
10.5.4. Metaliniø medþiagø suvirinamumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .176
10.5.5. Bendros saugaus darbo taisyklës . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .177
10.5.6. Suvirinimo sujungimø iðbandymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .177
10.5.7. Suvirinimo konstrukcijø gamybos pagrindai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .178

11. PADENGIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .179

11.1. Padengimai ið skystos medþiagos arba pastos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .179
11.2 Padengimai ið kietos medþiagos arba milteliø . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .180
11.3. Padengimai elektrolitiniu arba cheminiu nusodinimu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .180

12. PRISPAUDIKLIO GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PAVYZDYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .181

13. APLINKOS APSAUGA GAMYBOS ÁMONËSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .185

 Darbo sauga 7

1. Darbo sauga
Saugaus darbo priemonës darbo vietoje turi apsaugoti þmones ir
árenginius nuo avarijø. Darbo apsaugai ir nelaimingø atsitikimø pro-
filaktikai kiekvienai profesijai yra sudarytos saugaus darbo instruk-
cijos (SDI) (1.1 pav.). Kiekvienas ámonës darbuotojas turi tiksliai lai-
kytis ðiø taisykliø. Saugaus darbo taisykliø galima iðmokti. Jø nesilai-
kant galima susirgti, susiþaloti kûnà ir sugadinti árengimus.
Kiekvienas, kuris nesilaiko saugaus darbo instrukcijø, yra neatidus
saugumo taisyklëms ir þenklams, kelia pavojø sau ir bendradar- 1.1 pav. Pramonës profsàjungø
þenklas
biams, taip pat ámonës maðinoms ir árenginiams.

Saugaus darbo reikalavimø vykdymas apsaugo nuo suþaloji-

mø þmones ir árengimus.

1.1 Saugumo þenklai Dëvëti akiø Dëvëti apsauginá

apsaugà ðalmà
Pagerinti darbo vietos saugumui yra nustatyti nurodomieji, draudþia-
mieji, perspëjamieji ir gelbëjimo þenklai.
Nurodomieji þenklai yra apvalûs, mëlynos ir baltos spalvos ir nu-
rodo reikalingà apsaugos priemonæ (1.2 pav.). Jie nurodo konkretø,
bûtinà elgesio bûdà. Pvz., rankine ðlifavimo maðina valant suvirini-
mo siûles, bûtina dëvëti apsauginius akinius.
Dëvëti kvëpavimo Dëvëti apsauginá
Draudþiamieji þenklai yra apvalûs, juose baltame fone juodai organø apsaugà apavà
pavaizduotas draudþiamas veiksmas. Raudonas apvadas ir skersas
brûkðnys reiðkia draudimà (1.3 pav.).
Degûs, normalioje temperatûroje garuojantys skysèiai, degios
dujos, taip pat labai smulkios dulkës, esant tam tikrai koncentracijai
ore, sudaro sprogius miðinius. Patalpoms, kuriose laikomos arba
perdirbamos tokios medþiagos kaip, benzinas, acetonas, acetilenas,
anglies arba medþio dulkës, yra nustatyti sprogimui pavojingø me- Dëvëti apsaugines Dëvëti klausos
dþiagø laikymo reikalavimai. Ðitose patalpose turi bûti draudþiamie- priðtines apsaugà
ji þenklai: ugnis, atviras ðviestuvas ir rûkyti draudþiama. Dujos, oras 1.2 pav. Nurodomieji þenklai
arba dulkiø ir oro miðiniai sprogsta tik kontaktuodami su ugnimi (at-
vira ugnis arba kibirkštis).
Perspëjamieji þenklai yra lygiakraðèio trikampio su á virðø nu-
kreipta virðûne formos. Jie yra geltonos spalvos su juodu atvaizdu
(1.4 pav.). Perspëjamieji þenklai charakterizuoja aplinkà ir perspëja
apie jame paþymëtus pavojus. Vietos, kuriose laikomos, pvz., nuo-
dingos arba ësdinanèios medþiagos, turi bûti paþymëtos atitinka-
Vandeniu gesinti Pëstiesiems
mais perspëjamaisiais þenklais, kad ðitos medþiagos, esant reikalui, draudþiama draudþiama
bûtø naudojamos tik laikantis bûtinø atsargumo priemoniø.
Gelbëjimo þenklai yra kvadratiniai arba staèiakampiai, nudaþyti
þalia ir balta spalva (1.5 pav.). Gelbëjimo þenklai su strëlëmis nuro-
do trumpiausià iðsigelbëjimo kelià, kurá, esant pavojui, galëtø leng-
vai surasti nukentëjusieji. Kvadratinis gelbëjimo þenklas su baltu kry-
þiumi nurodo vietà, kurioje yra paruoðtos, pvz., dëþës su tvarstomà-
ja medþiaga arba pirmos pagalbos neðtuvai.
Ugnis, atviras Negeriamas
ðviestuvas ir rûkyti vanduo
Darbo vietos saugumui padidinti naudojami nurodomieji, draudþiama
draudþiamieji, perspëjamieji ir gelbëjimo þenklai.
1.3 pav. Draudþiamieji þenklai
8 Darbo sauga

1.2 Nelaimingø atsitikimø prieþastys

Nelaimingø atsitikimø prieþastys yra þmoniø aplaidumas, pavojaus
nesuvokimas, iðsiblaðkymas ir lengvabûdiðkumas, taip pat ir techni-
kos sutrikimai.
Þmoniø aplaidumo, nepaisant iðsamaus mokymo ir rûpesèio,
negalima visiðkai iðvengti. Saugumo árenginiai gerina darbo aplin- Áspëjimas saugotis Áspëjimas saugotis
kà, pvz., aptvërus pavojingà vietà sumaþëja nelaimingo atsitikimo vidinio transporto kybanèio krovinio
pavojus.
Techniniai sutrikimai gali pasireikðti, pvz., dël medþiagos nuo-
vargio arba dël negalimo numatyti perkrovimo. Galimi sutrikimai,
kai, pvz., sumaþëja slëgis priverþimo átaise, o maðina pati savaime
nesustoja.
Áspëjimas apie Áspëjimas apie
lengvai uþsiliepsno- lengvai sprogstan-
1.3 Saugumo priemonës janèias medþiagas èias medþiagas

Saugumo priemonës gali uþkirsti kelià nelaimingiems atsitikimams.

· Pavojai, kuriuos reikia pašalinti:
Apie maðinø, árankiø ir kitø darbo átaisø defektus nedelsiant turi
bûti pranešta kompetentingam darbuotojui. Áspëjimas apie
Áspëjimas apie
nuodingas
Transporto ir evakuacijos keliai turi bûti laisvi. ësdinimo medþiagas
medþiagas
Aðtriø ir smailiø árankiø negalima neðioti drabuþiuose.
Papuoðalus (laikrodþius, þiedus ir kt.) prieð darbo pradþià reikia
nusiimti.
· Pavojingos vietos, kurias reikia aptverti ir paþymëti þenklais:
Áspëjimas apie Áspëjimas apie
Apsauginiai átaisai, nurodomieji skydai ir saugumo árenginiai turi radioaktyvias medþia- pavojingà
bûti ðalia pavojingos vietos. gas arba jonizuo- elektrinæ átampà
janèius spindulius
Ratai, sraigtai, velenai ir susikabinanèios detalës turi bûti uþdeng-
tos gaubtais.
Indai su lengvai uþsiliepsnojanèiomis, sprogstanèiomis ir ësdi-
nanèiomis arba nuodingomis medþiagomis turi bûti paþymëti
specialiais þenklais ir tinkamai saugomi. Áspëjimas apie Áspëjimas apie
· Grësmë turi bûti paðalinta: lazeriná spindulá pavojingà vietà

Prieð kibirkðtis ir spindulius dirbantys asmenys turi dëvëti apsaugi- 1.4 pav. Perspëjamieji þenklai
nius drabuþius.
Veidas ir akys nuo grësmës turi bûti apsaugoti apsauginiais aki-
niais, skydais, gaubtais ir ekranais.
Negalima naudoti elektros árengimø su paþeistais prijungimo lai-
dais. Pirmoji Iðsigelbëjimo
pagalba kryptis pagalbai

Saugaus darbo ámonëje uþtikrinimu turi rûpintis ir prie to pri-

sidëti kiekvienas dirbantys.

Iðsigelbëjimo kelias á
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS kairæ
1. Kokie yra saugumo þenklai? Iðsigelbëjimo kelias per
iðëjimà
2. Dël ko gali atsitikti nelaimingi atsitikimai?
3. Kaip išvengti pavojaus veidui ir akims? 1.5 pav. Gelbëjimo þenklai
4. Á kà kreipiamas dëmesys naudojant elektrinius árenginius?
 Gamybos bûdø klasifikacija 9

2. Gamybos bûdø klasifikacija

Pramonës ir amatininkø gamybos procesà lemia technologinis ir ekonominis suinteresuotumas. Detalës
gali bûti gaminamos ið ávairiø medþiagø naudojant ávairias technologijas: liejamos, deformuojamos,
pjaunamos, jungiamos, dengiamos, keièiamos jø savybës. Prieð pradedant gaminti gaminá, kartais me-
dþiagà reikia pirma suminkðtinti, nes turimà detalæ reikia sumaþinti ar padidinti arba tik pakeisti jos geo-
metrinæ formà.

2.1 Pagrindinës gamybos bûdø grupës

Gamybos bûdai skirstomi á ðeðias pagrindines grupes (2.1 pav.). Ávairiais bûdais apdirbamos medþiagos
forma ir jos daleliø sankiba gali bûti sukuriama, keièiama, iðlaikoma, padidinama arba sumaþinama.

Forma
kuriama keièiama nekeièiama

1 pagrindinë 2 pagrindinë 3 pagrindinë 4 pagrindinë 5 pagrindinë 6 pagrindinë

grupë grupë grupë grupë grupë grupë
Pirminis Plastinis Atskyrimas Jungimas Padengimas Savybiø
formavimas formavimas keitimas

išlaikoma
kuriama išlaikoma maþinama didinama didinama
maþinama

Sankiba

2.1 pav. Pagrindiniai gamybos bûdai

Sankibos sukûrimas – tai kieto nustatytos geometrinës formos kûno (liejant, presuojant ar kt.) sufor-
mavimas ið beformës medþiagos, pvz., skysèio, milteliø, pluoðto ar droþliø.
Sankibos išlaikymas – tai jau suformuoto ruošinio papildomas apdirbimas – plastinis deformavi-
mas, pvz., gilusis tempimas.
Sankibos maþinimas ir sujungtø daliø atskyrimas – tai ruoðinio medþiagos dalies atskyrimas, pvz.,
frezuojant, pjaunant arba atsukant detalës dalá.
Sankibos didinimas ir medþiagos daliø sujungimas – tai ruoðinio arba detalës medþiagos padidini-
mas, pvz., privirinant, prilituojant, priverþiant dalá medþiagos ar padengiant detales metalizavimo ar
galvanizavimo bûdais.

2.2. Pagrindiniø gamybos bûdø klasifikacija

Pirminis formavimas
Ðiuo bûdu ið beformës medþiagos padaromas kie-
tas nustatytos formos kûnas (2.2 pav.). Taip suku-
riama medþiagos daleliø sankiba:
· iš skystos medþiagos, pvz., liejant;
Liejimas
· iš plastiðkos arba tàsios medþiagos, pvz., eks-
truzija;
· ið biriø ir milteliø pavidalo medþiagø, pvz., su-
kepinant;
· ið jonizuotos medþiagos elektrolitinio nusodini-
mo bûdu, pvz., galvanoplastika. Ekstruzija

2.2 pav. Pirminis formavimas

10 Gamybos bûdø klasifikacija

Plastinis deformavimas
Kietojo kûno forma pakeièiama plastinio deformavimo bûdais (2.3 pav.):
· deformuojant slëgiu, pvz., valcavimo, tûrinio ðtampavimo bûdu;
· tempimo ir spaudimo deformacija, pvz., iðtempiant ir uþrieèiant
kraðtus, giliojo tempimo bûdu;
· tempimo deformacija, pvz., ilginant, platinant, gilinant; Gilusis tempimas Lenkimas
· lenkimo deformacija, pvz., uþrieèiant kraðtus, lenkiant ðtampe.
Atskyrimas 2.3 pav. Plastinis deformavimas
Pakeièiama kietojo kûno forma (2.4 pav.), taip vietomis sumaþinant
sankibà:
· perpjovimu (be droþlës), pvz., kerpant vienpusëmis arba dvipusë-
mis þirklëmis;
· pjovimu nustatytos geometrijos aðmenimis, pvz., tekinant, græ-
þiant, pjaunant;
· pjovimu laisvos geometrijos ašmenimis, pvz., šlifuojant, honin-
guojant, pritrinant; Tekinimas Kirpimas
· paðalinimu (metalo sluoksnio), pvz., paðalinant terminiu bûdu;
· išardymu arba ištuštinimu, pvz., atsukant varþtus. 2.4 pav. Atskyrimas

Sujungimas
Dvi arba daugiau detaliø sujungiamos tarpusavyje (2.5 pav.):
· surinkimu, pvz., pritvirtinant, átvirtinant, pakabinant;
· uþpresavimu ir ápresavimu, pvz., varþtais, verþtuvais;
· suvirinimu, pvz., lydomuoju, slëginiu suvirinimu;
· litavimu, pvz., minkðtuoju, kietuoju litavimo bûdu;
· klijavimu, pvz., reaktyviniais klijais. Priverþimas Suvirinimas

Padengimas 2.5 pav. Sujungimas

Detalë padengiama beformës medþiagos stipriai prikimbanèiu
sluoksniu (2.6 pav.). Forma iðlieka, sankiba padidëja:
· dujø arba garø pavidalo medþiagomis, pvz., padengiant garø
nusodinimo bûdu;
· skysta arba pastos pavidalo medþiaga, pvz., aplydant suvirinimo
bûdu;
· jonizuota medþiaga cheminio nusodinimo bûdu, pvz., galvanizacija; Aplydymas Lakavimas
· kieta arba grûdeliø pavidalo medþiaga, pvz., termiškai apipurškiant. suvirinimu

Medþiagos savybiø keitimas 2.6 pav. Padengimas

Medþiagos daleliø pergrupavimas, atskyrimas arba naujø áterpimas
pakeièia medþiagos savybes (2.7 pav.):
· dël medþiagos daleliø persigrupavimo, pvz., grûdinimo, atleidimo;
· dël medþiagos daleliø atskyrimo, pvz., anglies kiekio sumaþinimo;
· dël naujø daleliø áterpimo á detalës medþiagà, pvz., cementavi-
mo, azotinimo.
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
1. Á kokias pagrindines grupes skirstomi gamybos bûdai?
2. Kokiais gamybos bûdais sujungiamos medþiagos dalelës, sukuriama jø Indukcinis Dujinis
sankiba? grûdinimas cementavimas

3. Kokiais gamybos bûdais atskiriamos medþiagos dalelës arba sujungtos

dalys? 2.7 pav. Medþiagos savybiø
keitimas
4. Kokiais gamybos bûdais sujungiamos detaliø dalys?
 Liejimas 11

3. Liejimas
Skysta (iðlydyta) medþiaga liejama á formas ir jose sustingsta á lieji-
ná. Detalës liejamos, kai kitais bûdais jas gaminti yra neekonomiðka,
neámanoma arba kai reikia panaudoti ypatingas liejamosios me-
dþiagos savybes, pvz., antifrikcines (3.1 pav.).

3.1 Formos ir modeliai

Liejimo formos skirstomos á vienkartines ir pastoviàsias. Iðlydytas me-
talas savo svoriu arba slegiamas, arba veikiamas iðcentrinës jëgos
patenka á formà (3.2 lent.).
Vienkartinës formos gaminamos ið formavimo medþiagos; ji
3.1 pav. Vidaus degimo
daþniausiai susideda ið kvarcinio smëlio ir riðamosios medþiagos. Ið- variklio cilindras
imant liejiná, vienkartinë forma suardoma. Pastoviosios formos da-
romos iš plieno arba ketaus. 3.1 lentelë. Subëgimas
Vienkartinëms formoms gaminti bûtinai reikia modeliø. Modelis
Liejamoji medþiaga Subëgimo
yra bûsimojo liejinio pavyzdys (3.3 pav., 3.2). Jis gaminamas ið me- %
dienos, plastmasës arba metalo.
Ketus 1,0
Plieno liejinys 2,0
Modelio matmenys turi bûti didesni uþ liejinio, nes liejinys
Baltašerdis kalusis ketus 1,6
auðdamas traukiasi.
Juodašerdis kalusis ketus 0,5
Cu Zn lydiniai 1,2
Kadangi formoje álietas metalas auðdamas
Al ir Mg lydiniai 1,2
traukiasi, tai modelio matmenys turi bûti didesni
uþ pagaminto liejinio (3.2 pav.). Susitraukimas pri-
Modelis
klauso nuo liejamosios medþiagos savybiø ir suda-
ro nuo 0,5 iki 2 % modelio matmenø (3.1 lent.).
Modeliai skirstomi á pastoviuosius ir vienkarti-
nius. Pastoviaisiais modeliais formuojama daug
kartø. Vienkartiniai modeliai suyra, liejant skystà
metalà (3.4 pav., p. 8).
Liejinys
Liejiniø tuðtumos formuojamos gurguèiais. Smë-
liniai gurguèiai formuojami gurgdëþëse (3.3 pav.,
3.3). Formoje gurgutis þenklais atsiremia á gurguèio
guolius, kuriuos suformuoja modelyje esantys gur-
guèio þenklai (3.3 pav., 3.2 ir 3.7).
3.2 pav. Modelio ir plieno liejinio matmenys

3.2 lentelë. Formavimo ir liejimo apþvalga

Liejimas á vienkartines formas Liejimas á pastoviàsias formas (be modeliø)

su pastoviaisiais su vienkartiniais
modeliais modeliais

liejimas svorio jëga liejimas svorio jëga liejimas svorio jëga liejimas slëgio jëga liejimas iðcentrine
jëga

rankinis formavimas
mašininis formavimas liejimas á pilnavidu- liejimas á kokiles išcentrinis liejimas
liejimas slegiant
ræ formà nepertr. liejimas
tikslusis liejimas
12 Liejimas á vienkartines formas

3.2 Liejimas á vienkartines

formas
3.2.1 Liejimas su pastoviaisiais
modeliais
Pastoviaisiais modeliais gali bûti formuojama ran- 3.1 Techninis brëþinys
komis ir maðinomis.
Gurguèio þenklai
Rankinis ir mašininis formavimas
Modeliams formuoti naudojamos dviejø ir dau-
giau daliø formadëþës (3.3 pav.). Dideliems lieji-
niams arba liejiniams, kuriø reikia maþai, mode- 3.2 Modelis (dviejø daliø)
liai daromi rankomis.
Formuojant dviejø daliø modeliu, modelio apa-
tinë dalis dedama á apatinæ formadëþæ. Á apatinæ
formadëþæ pripiltoji formavimo medþiaga sutanki-
nama rankomis (3.3 pav., 3.5). Ant apverstos apa-
tinës formadëþës uþdedama virðutinë formadëþë.
3.3 Gurgdëþë 3.4 Gurgutis
Fiksavimo kaiðèiai uþtikrina jos tikslià padëtá apati- (dviejø daliø)
nës formadëþës atþvilgiu. Nuëmus virðutinæ forma-
dëþæ nuo apatinës, ápjaunami lieèiai ir ortakiai ir Formavimo medþiaga
ádedamas gurgutis. Kad liejant formadëþës neiðsi- Apatinë formdëþë
skirtø, jos sukabinamos kabëmis arba uþspaudþia-
Plokðtë su puse
mos svoriu (3.3 pav., 3.7). modelio
Tada dedama virðutinë modelio dalis ir for- 3.5 Suformuota apatinë modelio dalis
muojama (3.3 pav., 3.6). Skystas metalas á formà
Ápilamasis
pilamas per ápilamàjá lietá (3.3 pav., 3.7), ið jo te- lietis
ka á maitintuvà (jame lieka kartu neðamas ðlakas ir Prielaja Prielaja
formos smëlis). Ið maitintuvo horizontaliais lieèiais Virðutinë formdëþë
skystas metalas teka á formos ertmæ. Gurguèio þenklas
Uþpilant formà, per prielajas iðeina oras. Prie- Fiksavimo kaiðtis
lajø skerspjûvis yra gana didelis, todël ið jø skystas
Apatinë formdëþë
metalas suteka á auðtantá liejiná ir nesusidaro susi-
traukimo tuðtumos. Rankiniu formavimui gamina- 3.6 Suformuota virðutinë modelio dalis
mi, pvz., universaliø frezavimo stakliø stovai. Ma-
ðininio formavimo darbø eiga tokia pat kaip ran-
Gurguèio guolis
kinio, tik atliekama maðinomis, pvz., sutankinama
formavimo medþiaga ir kilnojami modeliai, dël ko Ástatytas gurgutis
sutrumpëja gamybos laikas. Maðininis formavimas
ekonomiðkas tik gaminant gaminius vidutinëmis Apkaba
serijomis.
3.7 Liejimas
Maðininis formavimas sutrumpina gamybos Ápilamasis
laikà, be to, liejiniø matmenys bûna tiksles- lietis
Prielaja Prielaja
ni ir pavirðiaus kokybë geresnë.

Atskyrimas
Maðininiu formavimu gaminami, pvz., rotaciniø
kompresoriø korpusai. Horizontalusis lietis
Liejinys
3.8 Suformuotas liejinys

3.3 pav. Liejinio gamyba pastoviuoju modeliu

 Liejimas á vienkartines formas 13

Vakuuminis formavimas
Formuojant vakuuminiu bûdu naudojamas nesu- Kaitinimo spiralë Modelio pusë Plastmasinë plëvelë
riðtas smëlis. Modelio pusës turi maþas skylutes, Maþos skylës Modelio plokðtë
kurios susijungia su vakuumine kamera (3.4 pav.,
Oras
4.1). Ant modeliø dedama plastmasinë plëvelë ir Vakuumo dëþë

kaitinant suformuojama. Dël iðretinto oro ji gerai 4.1 Vakuumo dëþë su modelio plokðte ir ant formos
uþdëta plastmasës plëvele
prisispaudþia prie modelio pavirðiaus (3.4 pav.,
4.1). Smëlis sutankinamas vibruojant ir, uþdengus Lieèiø piltuvas Ventiliacijos vamzdis
Ventiliacijos
kita plastmasine plëvele, dël iðretinto oro galutinai ertmë
Formavimo
sutankinamas. Iðjungus vakuumà vakuuminëje ka- medþiaga
meroje, formadëþë nuimama (3.4 pav., 4.3).
Padarius antrà formos pusæ, jos viena su kita
sukabinamos ir, palaikant formadëþëse vakuumà, 4.2 Uþpildyta formadëþë su antra
plastmasës plëvele
liejama (3.4 pav., 4.4). Plastmasinë plëvelë iðga-
ruoja.

Formuojant vakuuminiu bûdu formos vidinë

ertmë lieka tvarkinga dël iðretinto oro.

4.3 Atskirta virðutinë formadëþë

Liejiniui atauðus vakuumas panaikinamas. Lieji-
nys iðkrenta ið formadëþës (3.4 pav., 4.5), o for-
mavimo medþiaga gali bûti vël panaudota.
Vakuuminiu bûdu formuojamos, pvz., vonios.

Kevalinës formos
Kevalinës formos naudojamos tik keliø milimetrø
storio formadëþëms ir tuðèiaviduriams gurguèiams 4.4 Abi formadëþës pusës, sudëtos kartu
gaminti ið fenolo smalos ir kvarcinio smëlio miði-
nio.
Kevalai ir gurguèiai gaminami pilant formavi-
mo medþiagà ant pakaitintø modelio pusiø. For-
madëþëje susidaro nuo 8 iki 12 mm storio danga
per 20–40 sekundþiø suauðus fenolo smalai
(3.5 pav.). Formadëþës, nuimtos nuo modelio áren-
ginio, sukietinamos beveik prie 5500° C tempera- 4.5 Suformuotas liejinys
tûros. Tokiu pat bûdu gaminami gurguèiai.
Tarp savæs sukabintos kevalø pusës sudaro lie- 3.4 pav. Vakuuminis formavimas
jimo formà, á kurià, paguldytà ant smëlio padëklo,
liejama.
Sukietëjusi danga Fenolo smalos-kvarcinio smëlio miðinys

Kevalinëse formose lieti liejiniai yra tiksles-

Pakaitinta
ni, jø pavirðius geresnis. modelio
pusë
Plieno plokðtë
Kevalinëse formose liejamos, pvz., dvitakèiø va- Formos kevalo gamyba
rikliø cilindrø galvutës.
Suklijuotas formos kevalas

Smëlio
padëklas

Liejimas

3.5 pav. Kevalinës formos

14 Liejimas á vienkartines formas

Liejimas su vienkartiniais modeliais

Modelio
Prie liejimo su vienkartiniais modeliais priskiria- Modelio forma kekë
mas tikslusis liejimas ir liejimas á pilnavidures for-
mas. Kiekvienam liejiniui reikia savojo modelio.
Formos yra vientisos, todël liejiniai bûna be iðlajø.
Skystas
Tikslusis liejimas Modelis vaðkas

(liejimas išlydomaisiais modeliais) 6.1 Modelio gamyba 6.2 Montavimas

Tiksliojo liejimo modeliai gaminami ið lengvai iðsi-

lydanèiø medþiagø, pvz., ið vaðko arba plastmasës
(3.6 pav., 6.1). Keletas modeliø ápilamuoju ir hori-
zontaliuoju lieèiu sujungiami á modeliø kekæ (3.6
pav., 6.2). Keletà kartø panardinus á keraminæ ko-
ðæ ir apibarsèius keraminiais milteliais (3.6 pav.,
6.3–6.5), gaunama kekë su plonu keraminiu, Indas su keramine mase Keraminiai milteliai
aukðtai temperatûrai atspariu apvalkalu. Iðdþiovin-
tas ðis apvalkalas tampa liejimo forma. 6.3 Pamirkymas 6.4 Apibarstymas
Modeliø medþiaga iðlydoma ir paðalinama (3.6
pav., 6.6) ið formos. Liejimui reikalingà stiprumà Ðiluma

forma ágyja iðdeginta apie 1000° C temperatûro- Vaðkas Kevalas

je; kartu sudega ir modeliø medþiagos likuèiai. Á

taip pagamintas (daþniausiai dar karðtas) formas
liejamas skystas metalas (3.6 pav., 6.7).

Dël aukðtos liejimo formos temperatûros 6.5 Kevalo sudarymas,

tiksliuoju liejimu ið legiruoto plieno gamina- daug kartø pamirkant ir 6.6 Iðlydymas ir
mi sudëtingi didelio pavirðiaus liejiniai su apibarstant iðdeginimas
plonomis sienelëmis ir maþais skerspjûviais.

Liejiniui sustingus, keraminë forma sudauþoma,

liejiniai atskiriami – nupjaunami nuo lieèiø siste- Liejinys
mos (3.6 pav., 6.8). Tiksliuoju liejimu liejamos,
pvz., lëktuvø turbinø mentës.
Tiksliuoju liejimu nulieti liejiniai bûna geros pa- Atpjovimo
diskas
virðiaus kokybës ir tiksliø matmenø.
6.7 Liejimas 6.8 Atskyrimas
Liejimas á pilnavidures formas
3.6 pav. Tikslusis liejimas
Liejimui á pilnavidures formas naudojami ið kieto
putplasèio pagaminti modeliai, o formavimui –
smëlis (3.7 pav.). Modelis lieka pagamintoje for-
moje, o liejant sudega ir iðgaruoja nuo skysto me- Modelis ið
talo karðèio. putplasèio
Modeliø ið putplasèio gamybos trukmë ir iðlai-
dos maþesnës negu mediniø modeliø.

Liejimas á pilnavidures formas labiausiai tin- Formavimo

ka pavienëms detalëms ir jø prototipams smëlis
gaminti.
Suformuotas modelis Liejinys

Á pilnavidures formas liejami, pvz., stakliø sto- 3.7 pav. Liejimas á pilnaviduræ formà
vai.
 Liejimas á pastoviàsias formas 15

3.3 Liejimas á pastoviàsias formas Formà laikanèios plokðtës

Prie liejimo á pastoviàsias formas priskiriamas lieji- judanèioji nejudanèioji
mas slegiant, liejimas á kokiles, iðcentrinis liejimas
ir nepertraukiamas liejimas. Slëgimo plunþeris
Liejimas slegiant Slëgio kamera
Ðiuo bûdu liejant iðlydytas metalas dideliu greièiu
áspaudþiamas á formà, susidedanèià ið dviejø arba
Formos Termostatas
daugiau daliø. Iðmetiklis
pusës
Taip galima nulieti plonasienes detales, nes la- Cilindrinë kreipiamoji
bai spaudþiamas takus iðlydytas metalas gerai uþ-
pildo formà. Kadangi formos labai brangios, tai 3.8 pav. Liejimas slegiant karðtoje kameroje
lieti slegiant ekonomiðka tik gaminant detales di-
delëmis serijomis.
Formà laikanèios plokðtë
Liejimu slegiant galima nulieti sudëtingas, judnaèioji nejudanèioji

tikslias, plonasienes labai geros kokybës Detalës forma

pavirðiaus detales. Ápylimo anga
Iðmetiklis

Karštos kameros liejimo maðinoje slëgio ka-

mera bûna panardinta metale (3.8 pav.). Ðiomis Slëgio plunþeris
maðinomis liejami, pvz., magnio ir cinko lydiniai, Slëgio kamera
Cilindrinë kreipiamoji Formos pusës
kurie neardo (neëda) plunþerio ir slëgio kameros
medþiagos.
Šaltos kameros liejimo maðinoje á slëgio kame- 3.9 pav. Liejimas slegiant ðaltoje kameroje
rà (3.9 pav.) skystas metalas tik ápilamas. Todël
ðiomis maðinomis liejami, pvz., aliuminio ir vario Smëlinis
Pilstomasis kauðas
lydiniai, kurie ardo plunþerio ir slëgio kameros Sukamoji
gurgutis
medþiagà. Liejinys kokilë

Liejimas á kokiles
Liejant á kokiles iðlydytas metalas iðpilstomas á vie- Ápylimo
nà, dvi ar daugiau metaliniø formø. latakas Skystas
metalas

Á kokiles liejami daugiausia spalvotøjø me- 3.10 pav. Iðcentrinis liejimas

talø lydiniai.

Išcentrinis liejimas Tigelis

Vandeniu auðinama kokilë
Liejant iðcentriniu bûdu, skystas metalas pilamas á Auðintuvo purðkiklis
sukamà vamzdþio formos kokilæ (3.10 pav.). Ið-
centrinë jëga (slëgis) sutankina liejinio struktûrà ir
padidina jo stiprumà.
Stingstantis Tempimo kryptis
Iðlydytas metalas metalas
Iðcentriniu bûdu liejamos cilindrinës ir kûgi-
nës detalës, pvz., vamzdþiai. 3.11 pav. Nepertraukiamas liejimas

Nepertraukiamas liejimas
Liejant nepertraukiamai iðlydytas metalas ið kauðo
nenutrûkstama srove pilamas á kamerà, vandeniu
auðinamà kokilæ, kurioje sustingsta (3.11 pav.).

Nepertraukiamu liejimu liejami pilnavidu-

riai ir tuðèiaviduriai profiliai (3.12 pav.).
3.12 pav. Nepertraukiamo liejimo profiliai
16 Liejiniø medþiagos

3.4 Liejiniø medþiagos

Liejiniø medþiagos, be pagrindiniø reikalavimø liejiniams, pvz., stiprumo ir elastingumo, turi turëti ir
ypatingø savybiø. Jos turi lengvai lydytis, bûti lengvai apdirbamos ir takios.

3.5 Liejimo klaidos

Gaminant formas, liejant ir auðinant liejiná pasitaiko klaidø.

Formavimo klaidos
Šerpetos – tai paviršiaus šiurkštumas, rifliuoti iðkilimai. Jie atsiranda, Smëlio
Krum- Gurgutis
pvz., dël per didelës formavimo medþiagos drëgmës garavimo. Dël pliaratis intarpas
drëgmës kondensacijos ant pavirðinio smëlio sluoksnio suminkðtëja Pûslë
formos sienelës, todël kai kurie formos elementai gali suirti
(3.13 pav., 13.1). Iðtrupëjusios dalelës patenka á liejiná ir susidaro
smëlio intarpai. Smëlio
Susikraipæs liejinys bûna tada, kai liejimo metu viena kitos atþvil- Smëlio iðtrupëjimo iðtrupë-
giu pasislenka liejimo formos virðutinë ir apatinë formadëþës, pvz., kelias jimas
blogai uþfiksavus formadëþæ (3.13 pav., 13.2). 13.1 Ðerpetos

Liejimo ir aušinimo klaidos

Šlako intarpai ypaè paveikia plokðèius, lygius liejinio pavirðiaus ági-
linimus. Ðlako intarpø atsiranda dël per didelio ðlakø kiekio skysta-
me metale ir dël neteisingos lieèiø sistemos.
Dujø pûslës atsiranda, kai dujos ið auðtanèio metalo nebegali ið-
garuoti. Palaikant tinkamà liejinio auðimo temperatûrà, oro pûsliø
galima gerokai sumaþinti.
Susitraukimo tuštumos – tai pûslës, kurios susidaro liejiniui auð-
13.2 Susikraipæs liejinys
tant ir stingstant, kai á auðtanèio ir besitraukianèio metalo ertmæ ne-
gali patekti skystas metalas (3.13 pav., 13.3).
Likvacija – tai skysto metalo susisluoksniavimas. Taip atsitinka, Oro
pûslë
pvz., dël skirtingo legiruojanèiø elementø lyginamojo svorio. Dël lik-
vacijos liejinio viduje susidaro skirtingø medþiagos fiziniø-mechani-
niø savybiø zonos.
Átempimai liejinyje susidaro dël skirtingo sieneliø storio ir dël per 13.3 Pûslë
staigiø perëjimø liejinio konstrukcijoje. Dël skirtingo susitraukimo
auðtant liejinyje atsiranda átempimai. Tai matyti ið liejinio iðorinio su-
sikraipymo, o daþnai bûna net átrûkimø (3.13 pav., 13.4).

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokiais atvejais detalës gaminamos liejimo bûdu?
2. Kodël modeliø matmenys turi bûti didesni uþ liejiniø matmenis?
3. Kam liejant reikalingi gurguèiai?
4. Kaip liejami tikslieji liejiniai?
13.4 Átrûkimai dël átempimø liejinyje
5. Kuo pranaðesnis liejimas á pilnavidures formas?
6. Koks liejimo bûdas tinkamiausias nulieti daug plonasieniø detaliø?
7. Kokiø klaidø pasitaiko gaminant formas, liejant ir auðinant liejiná? 3.13 pav. Liejimo klaidos
 Plastinis deformavimas 17

4. Plastinis deformavimas Slëgio jëga

Plastiðkai deformuojamai medþiagai suteikiama Atgalinis

Pluoðtø spyruokliavimas
geometrinë forma. Vadinamosios ruoðinio pluoðto linijos
linijos iðlieka, stiprumas padidëja, todël galima
pagaminti sudëtingø formø detales su geros koky-
Detalë
bës pavirðiais ir siauromis tolerancijomis.

4.1 Medþiagø savybës

Detalëse dël iðoriniø jëgø poveikio susidaro átem-
pimai. Dël to pasikeièia jø forma. Tada atskiros Pradinë forma Deformuota, Deformuota,
metalo jonø grupës pasislenka viena kitos atþvil- apkrauta nukrauta
giu.
Tempiamos detalës kristalinë gardelë, pvz., iðil- 4.1 pav. Plastinis deformavimas
gine kryptimi pailgëja, o skersine suplonëja. Kai
apkrova nedidelë, spyruokliuojanèios atomø eilës,
Labai stiprus plienas (pavyzdþiui,
veikiamos gretimø atomø tempimo jëgø, paðali- C 105 W1) ðaltas blogai
nus apkrovà gráþta á pradinæ padëtá. Detalës me- deformuojasi
dþiagos struktûra nepasikeièia. Medþiaga defor- Neanglingas plienas
muojama tampriai. (pavyzdþiui, St 10) ðaltas
Átempimas

Sunkiai apkrautos gardelës nustumiamos taip gerai deformuojasi

toli, kad patenka á naujø kaimyniniø atomø trau- Minkðta medþiaga
kos jëgø veikimo zonà. Naujoje vietoje gardelë su- (pavyzdþiui, Al 99) labai
gerai deformuojasi ðalta
laikoma, todël pasikeièia jos struktûra. Medþiaga
deformuojama plastiškai. Sankiba iðlieka, detalë
ágijo kità formà – ji pagaminta spaudimu – plas-
tinio deformavimo bûdu (4.1 pav.).
Deformavimo
diapozonas
Plastinio deformavimo tikslas – veikiant ið-
orine jëga suteikti detalei kità ilgai iðliekan-
èià formà.
Pailgëjimas
Medþiagos plastiðkumà charakterizuoja átem-
pimo – pailgëjimo diagramos (4.2 pav.). Medþia- 4.2 pav. Deformavimo diapozonai
ga plastiðkai deformuojama diapazonu tarp taku-
mo ribos Re ir tempimo stiprumo ribos Rm. Medþiagos, kuriø tempimo takumo riba yra þema ir didelis
pailgëjimas, lengvai deformuojamos ir maþai spyruokliuoja.
Aliuminis ir varis, tempiami net nedidele jëga, labai pailgëja, taigi jie plastiðkai deformuojami labai
lengvai. Dideliø átempimø veikiamas minkðtas plienas taip pat gerai deformuojamas. Labai stiprus plie-
nas, pvz., C 105 W1, plastiniam deformavimui netinka (4.2 pav.).

Karštasis ir šaltasis apdirbimas spaudimu

Apdirbant spaudimu – naudojant plastiná deformavimo bûdà keièiasi medþiagos struktûra. Ákaitinus
plastiðkai deformuotà detalæ iki kiekvienai medþiagai bûdingos temperatûros (vadinamos rekristaliza-
cijos temperatûra) susidaro nauja struktûra – detalës medþiaga rekristalizuojasi.
Dël susidariusios naujos struktûros plastiðkai deformuojamø aukðtesnëje negu rekristalizacijos tem-
peratûroje detaliø átempimai sumaþëja. Tokioje temperatûroje galima labiau deformuoti detalæ – ji ne-
sutrûkinëja ir nesulûþta.
Plastiškai deformuojant þemesnëje negu rekristalizacijos temperatûroje, labai deformuojasi medþia-
gos struktûra ir neatsigamina buvusi grûdo sandara. Deformacijos laipsnis èia yra menkesnis.
Karštasis apdirbimas spaudimu atliekamas kalimui tinkamoje temperatûroje. Temperatûrai didëjant
medþiagos stiprumas maþëja, o pailgëjimas didëja. Dël to deformavimo jëga maþëja, o plastiðkumas
didëja.
18 Plastinis deformavimas

Šaltai apdirbant spaudimu dël struktûros pasikeitimo medþiagos stiprumas padidëja, o pailgëjimas
sumaþëja (medþiaga sukietinama).

Karštojo ir šaltojo deformavimo palyginimas

Karštasis deformavimas Šaltasis deformavimas

· Darbo temperatûra aukðtesnë uþ rekrista-
lizacijos temperatûrà.
· Labai plastiška medþiaga.
· Nedidelës deformavimo jëgos.
· Maþai pasikeièia deformuotos medþiagos
stiprumas ir pailgëjimas.
· Darbo temperatûra þemesnë uþ rekristalizaci-
jos temperatûrà.
· Galimos siauros matmenø tolerancijos.
· Paviršius nepasidengia nuodegomis.
· Padidëja stiprumas ir sumaþëja pailgëjimas
(medþiaga sukietinama).

4.2 Deformavimo bûdø apþvalga

Pagal iðorinës jëgos poveiká medþiagai deformavimas skirstomas á lenkimà, tempimà-gniuþdymà, gniuþ-
dymà, tempimà ir ðlytá (4.1 lent.).

4.1 lentelë. Deformavimo bûdai ir jø pavyzdþiai

Lenkimas Tempimas-gniuþdymas Gniuþdymas Tempimas Šlytis
Laisvasis lenkimas Traukimas Valcavimas Ilginimas Susukimas

Lenkianti
atrama Ištempimas
Lakšto laisvasis Vamzdþiø
lenkimas traukimas Plokðèiasis valcavimas

Lenkimas štampu Gilusis tempimas Formavimas Plëtimas

štampu

Juostos susukimas
Plëtimas glemþtuvu
Lakšto lenkimas Tuðèiavidurës detalës Tûrinis Skersinis poslinkis
štampu gilusis tempimas ðtampavimas

Lenkimas uþrieèiant Spaudimas Áspaudimas Išspaudimas

Ðarnyrø lenkimas Rotacinis Aptraukiamasis Alkûnës gamyba

Þymëjimas
ištempimas išspaudimas

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokie pokyèiai vyksta medþiagoje jà deformuojant?
2. Kuo skiriasi karštasis ir šaltasis deformavimas?
 Lenkimas 19

4.3 Lenkimas
Lenkiama detalë lenkimo jëgos deformuojama plastiðkai. Lenkiami lakðtai, vamzdþiai, profiliai, viela ir
strypai (4.3 pav.).

4.3 pav. Liejimu gamintinos detalës

Tempimo jëgos (iðtemptas pluoðtas)
Lenkiamos medþiagos savybës
Neutralusis sluoksnis. Lenkiant detalës iðorinis sluoksnis tempia-
F F
mas, vidinis prieðingai – gniuþdomas (4.4 pav.). Tarp jø yra neap-
krautas sluoksnis; jo ilgis lenkiant nepasikeièia. Jis vadinamas neut- (lenkimo
jëga)
raliuoju sluoksniu.
Neutralusis
Spaudimo jëgos
Lenkiamø detaliø iðtemptasis ilgis apytikriai atitinka neutralio- (suspaustas pluoðtas)
sluoksnis
jo sluoksnio ilgá.
4.4 pav. Neutralusis sluoksnis
Neutraliojo sluoksnio ilgis L, esant skirtingiems lenkimo spindu-
liams, susideda ið atskirø daliø ilgiø l1, l2, l3 (4.5 pav.). Neutralus
sluoksnis

Neutraliojo sluoksnio ilgis L = l1 + l2 + l3

Pavyzdys: kokio ilgio yra apvalaus strypo neutralusis sluoksnis (4.5

pav.)?
Sprendimas: L = l1 + l2 + l3; l1 = 30 mm; l3 = 50 mm
l2 = p·d·a /360° = p·114 mm ·150°/360° = 149,23 mm 4.5 pav. Neutraliojo sluoksnio
ilgio skaièiavimas
L = 30 mm +149,23 mm + 50 mm = 229,23 mm
Lenkiant 90° kampu ypaè maþu spinduliu, lenkiamos detalës medþiaga labiau tempiama negu gniuþ-
doma. Iðtemptas ilgis ne visai atitinka neutraliojo sluoksnio ilgá. Skaièiuodami iðtemptàjá ilgá naudojamës
pataisos koeficientais v. Pataisos koeficientai nustatyti eksperimentiniu bûdu (4.2 lent.).

4.2 lentelë. Pataisos koeficientai v lenkiant 90° kampu.

Lenkimo Pataisos koeficientai lenkimui mm esant skardos storiui s, mm

spindulys
20 Lenkimas 20

90º kampu lenkiamos detalës iðtemptasis ilgis susideda ið tiesiø

daliø ilgiø l1, l2, l3... ir pataisos n · v (4.6 pav.).
Skaièius n reiðkia lenkimø skaièiø. Lenkimo kampams, nelygiems
90°, pataisos koeficientai skaièiuojami pagal specialias formules.

Ištemptas ilgis L = l1 + l2 + l3 –n · v

Pavyzdys: skardinei 1 mm juostelei reikia uþlenkti dvi alkûnes 90°

kampu (4.7 pav). Kokio ilgio bus ištemptasis ir neutralusis
sluoksnis?
Sprendimas: iðtemptasis ilgis (pataisos koeficientai paimti ið lentelës 4.2): 4.6 pav. Lenktø detaliø
r = 1,6; v1 = 2,1 mm; r = 4; v2 = 3,0 mm. iðtemptas ilgis
L = l1 + l2 + l3 – n · v1 – n · v2.
L = (30 + 60 + 40 – 1·2,1–1·3,0) mm = 124,9 mm.
Neutraliojo sluoksnio ilgis: L = l1 + l2 + l3 + l4 + l5
l1 = 30 mm – 2,6 mm = 27,4 mm
l2 = 1/4 · p · d = 1/4 · p · 4,2 mm = 3,3 mm
l3 = 60 mm – 5 mm – 2,6 mm = 52,4 mm
l4 = 1/4 · p · d = 1/4 · p · 9 mm = 7,1 mm
l5 = 40 mm – 5 mm = 35 mm
L = (27,4 + 3,3 + 52,4 + 7,1 + 35) mm = 125,2 mm.
Valcavimo kryptis. Lenkiant lakðtus, reikia atsiþvelgti á detalës
medþiagos valcavimo kryptá (4.8 pav.).
Valcuojamos medþiagos struktûra iðtempiama valcavimo krypti-
mi. Dël to susidaro á pluoðtà panaði struktûra. Statmenai pluoðtui ap-
krautas lakðtas greièiau plyðta, valcavimo kryptimi apkrauta medþia-
ga atlaiko didesnæ apkrovà. Taigi iðilgai pluoðto medþiagos stipru-
mas didesnis. 4.7 pav. Laikiklis

Atgalinis spyruokliavimas
Jei galima, skardà reikia lenkti iðilgai pluoðto.

Atgalinis spyruokliavimas. Sulenkta detalë ðiek tiek atsitiesia. Tas

atsitiesimas priklauso nuo sulenkimo spindulio ir valcavimo krypties Valcavimo
(4.8 pav.). kryptis
Lenkiamoji medþiaga, apkrauta didesne uþ takumo ribos apkro-
4.8 pav. Valcavimo krypties
và, deformuojama liekamàja deformacija. Sulenkta ji spyruokliuo- reikðmë lenkimui ir atgaliniam
dama atsilenkia tampriosios deformacijos dydþiu. Kietos medþiagos spyruokliavimui
su didele takumo riba, sulenktos dideliu spinduliu, atgal spyruok-
liuoja labiau. Todël detalæ reikia sulenkti daugiau, kad jai atsilenkus,
dar liktø reikiamo didumo kampas. Skerspjûvio formos
pasikeitimas
Skerspjûvio pasikeitimas. Lenkiant storus profilius arba vamz-
dþius, iðoriniai sluoksniai iðtempiami, o vidiniai sugniuþdomi ir dël to
pasikeièia profilio skerspjûvio forma (4.9 pav.).
To pasikeitimo galima iðvengti lenkiant profilius lenkimo prietai-
sais arba iðtaisant lygintuvais. Prieð lenkiant vamzdþius, á juos gali- 4.9 pav. Skerspjûvio
ma pripilti sauso smëlio arba á vamzdá ákiðti spiralinæ spyruoklæ – taip pasikeitimas
padarius iðvengiama raukðliø ir suklupimø.
Lenkimo spindulys. Lenkimo spinduliu vadina-
4.3 lentelë. Maþiausi lenkimo spinduliai
mas sulenktos detalës iðorinës pusës spindulys.
Kad lenkimo zonoje neatsirastø átrûkimø ir nepasi- Medþiaga Lakštas Vamzdis
keistø skerspjûvio forma, lenkimo spindulys turi bû- Plienas 1 x lakšto storis 1,5 x vamzdþio
ti didesnis uþ maþiausià leistinàjá (4.3 lent.). skersmenø
Varis 1,5 x lakšto storio 1,5 x vamzdþio
skersmenø
Maþiausias lenkimo spindulys priklauso nuo Aliuminis 2 x lakšto storiai 2,5 x vamzdþio
medþiagos santykinio pailgëjimo, lakšto skersmenø
Cu-Zn lydiniai 2,5 x lakšto storio 2 x vamzdþio
storio ir vamzdþio skersmens. skersmenys
 Lenkimas 21

Štampo spindulio r1 ir lenkimo kampo a1, nu-

Ðtampas
statymas lenkimo árenginyje. Po lenkimo detalë
spyruokliuoja atgal, todël ji turi bûti perlenkta, o Virðutinë þiauna
ðtampo spindulys turi bûti parinktas ðiek tiek ma-
þesnis uþ detalës spindulá (4.10 pav.). Ðtampo
spindulys r1 priklauso nuo detalës spindulio r2,
skardos storio s ir atgalinio spyruokliavimo fakto-
riaus kR ab (4.4 lent.).
Apatinë þiauna
Gaminys
Štampo
r1 = kR · (r2 + 0,5 · s) – 0,5 · S Atgalinis
spindulys Lenkimo jëga
spyruokliavimas

Perlenkimo kampas a1 visuomet skaièiuojamas, 4.10 pav. Lenkimo ðtampo spindulys ir

atsiþvelgiant á atgalinio spyruokliavimo faktoriø. perlenkimo kampas

4.4 lentelë. Atgalinio spyruokliavimo faktorius kr

Perlenkimo kampas a1 = a2/kR
Santykis r2 : s
Lenkimas
detalës
Pavyzdys: Al Cu Mg 1 skarda, kurios storis s = medþiaga
1,5 mm, lekiama kampu a2 = 60º. Len- Atgalinis spyruokliavimo faktorius kr
kimo spindulys r2 = 3 mm. Skaièiavimui
turime:
a) priklausomybæ r2 : s;
b) atbulinio spyruokliavimo faktoriø kR;
c) ðtampo lenkimo kampà a1 ;
d) ðtampo spindulá r1;
Sprendimas: a) r2 : S = 3 mm : 1,5 mm = 2;
b) kR = 0,98 (4.4 lentelë);
c) a1 = a2/kR = 60º/0,98 = 61,2;
d) r1 = kR · (r2 + 0,5 · S) – 0,5 · S;
r1 = 0,98 · (3 mm + 0,5 · 1,5 mm) –
0,5 · 1,5 mm;
r1 = 2,93 mm.

Lenkiant detalæ visuomet reikia perlenkti

elastingo atgalinio spyruokliavimo dydþiu.
4.11 pav. Lenkimas ðtampu su darbo pavyzdþiais
Lenkimo bûdai
Detalë Ðtampas
Laisvuoju lenkimu vadinamas detaliø lenkimas nenaudojant prietai-
sø ir maðinø.
Lenkiant štampu, ruoðiná lenkia puansonas, iki atsiremia á matri-
cà (4.11 pav.). Ðiuo bûdu keliomis viena po kitos atliekamomis ope-
racijomis ið lakðto pagaminami sudëtingi profiliai.
Rietimu rieèiamas ruoðinys átvirtinamas suspaudimo þiaunose ir
Ðtampas Suverþimo þiaunos
ástumiamas á rietimo prietaisà (4.12 pav.). Prietaisas taip suformuo-
tas, kad padarytø pageidaujamo apskritumo detalæ, pvz., ðarnyrà. 4.12 pav. Lenkimas uþrieèiant
Daþnai bûna tikslinga prieð rieèiant ruoðiná truputá palenkti, kad jis
geriau uþsilenktø apskritojoje prietaiso vietoje.
Pasukamasis lenkimas. Suverþimo þiaunose suspaustas ruošinys
sulenkiamas pasukant lenkimo þiaunà (4.13 pav.).
Pasukamojo lenkimo maðinose apatinës ir virðutinës þiaunø padë-
tys yra reguliuojamos, todël galima keisti lenkimo kampà ir lenkimo
spindulá. Pasukamuoju lenkimu galima pagaminti panašius profilius
kaip ir lenkiant štampu. 4.13 pav. Lenkimas pasukimu
22 Tempimo ir gniuþdymo deformacija

4.4 Tempimo ir gniuþdymo deformacija

Ruoðiná deformuoja vienu metu veikianèios tempimo ir gniuþdymo jëgos. Svarbiausi bûdai yra gilusis
tempimas, traukimas, kartu uþlenkiant kraðtus bei apspaudþiant rotaciniu bûdu.

Gilusis tempimas Bazë Tempimo puansonas

Tempimo matrica
Giliuoju tempimu ið lakðtinio ruoðinio vienu arba Prispau- (tempimo
keliais tempimo judesiais, nekeièiant lakðto storio, diklis þiedas)
suformuojama tuðèiavidurë detalë, pvz., skardinë
dëþutë (4.14 pav.). Dirbant naudojamas specialus
tepalas.
Puansono tempiama ruošinio medþiaga tampa
plastiška ir tempiasi tempimo briaunos kryptimi.
Tempimo
Ruoðinys tarpelis Detalë
Tempiant giliuoju tempimu, atsiranda
gniuþdanèios jëgos, kurios tempia tempimo 4.14 pav. Gilusis tempimas
kryptimi ir skersai apspaudþia.

Tempimo eiga. Ruoðinys ádedamas á bazavimo Iðtemptas dubuo Pakraðèiai

þiedà, pritvirtintà ant matricos (4.14 pav.). Prispau-
Ruoðinys
diklis spaudþia ruoðiná prie matricos ir tempiant
neleidþia susidaryti raukðlëms. Þemyn slenkantis
puansonas suapvalinta darbine briauna tempia
ruoðiná á matricà.
Tempimo tarpelis. Tinkamas tempimo tarpelis Raukðlës
a neleidþia nepageidaujamai pastorëti tempiamo-
jo ruoðinio sienelëms (4.14 pav.); jis turi bûti ðiek
tiek didesnis uþ lakðto storá. Kai tarpelis per maþas, Iðtemptas dubuo be
„Likusioji“ medþiaga
medþiaga plyðta, kai per didelis – cilindrinë deta- prispaudiklio
lës dalis raukðlëjasi (4.5 lent.).
4.15 pav. Medþiagos padalinimas giliajame
tempime
Tempimo tarpelio dydis labiausiai priklauso
nuo tempiamosios medþiagos.
4.5 lentelë. Tempimo tarpeliø dydþiai

Tempimo koeficientas. Giliojo tempimo koefi- Medþiaga Tempimo tarpeliø dydþiai

cientas iðreiðkia lakðto formos pasikeitimà. Tai yra Plieno lakštai 1,12 iki 1,3 lakšto storio
ruoðinio skersmens D santykis su puansono sker- Cu-Zn lydiniai 1,08 iki 1,2 lakšto storio
smeniu d1. Nuosekliøjø tempimø koeficientai ap- Aliuminio lakštai 1,04 iki 1,1 lakšto storio
skaièiuojami pagal puansonø skersmenis d1 arba
d2 ir t. t. (4.16 pav.).

Tempimo koeficientai b1 = D/d1;

Didþiausias leistinas tempimo koeficientas
b2 = d1/d2; b3 = d3/d3
priklauso nuo:
· prispaudimo jëgos dydþio
· tepalo rûðies
· matricos ir puansono darbiniø briaunø
suapvalinimo ir tempimo tarpelio didumo

Tempimo pakopos. Kai tempimo koeficientas

didesnis uþ leistinà, tempiama keliomis pakopomis
(4.16 pav.). Po pirmojo tempimo iðtempto ruoðinio
skersmuo gali bûti 60 % maþesnis uþ lakðtinio ruo- Lakðtinis ruoðinys I tempimas II tempimas Paskutinis
tempimas
ðinio skersmená. Kiekvienoje tolesnëje tempimo pa-
kopoje skersmená galima maþinti maþdaug 25 %. 4.16 pav. Tempimo pakopos
 Tempimo ir gniuþdymo deformacija 23

Apskaièiuojant ruoðinio skersmená D, reikia turëti galvoje, kad detalës plotas yra lygus ruoðinio plo-
tui. Pvz., cilindrinës stiklinës ruoðinio plotas lygus stiklinës dugno ir ðono pavirðiaus plotø sumai.

Pavyzdys: iš plieno X15CrNiSi25-20 giliuoju tempimu reikia paga-

minti cilindrinæ stiklinæ be pakraðèiø, jos skersmuo d = 60
mm, aukðtis h = 70 mm (4.17 pav.).
Skaièiavimo duomenys:
a) ruoðinio skersmuo D;
b) eigø numeris su atitinkamu ðtampo skersmeniu pagal
iðtempimo koeficientà, nurodytà 4.7 lentelëje (be tarpinio
pakaitinimo).
Sprendimas: a) p · D²/4 = p · d · h + [(p · D²)/4]; D = 4 · d · h + d²;
4.17 pav. Gilaus tempimo
D= 4 · 60 mm · 70 mm + (60 mm)² = 142,8 mm puodas
b) Ið 4.7 lentelës pirmajam tempimui plienui X15CrNi-
Si25-20 tinka:
b1 = D/d1 = 2,0; d1 = D/b1 = 142,8 mm/2,0 = 71,4 mm
Antrajam tempimui tinka:
b2 = d1/d2 = 1,2; d2 = d1/b2 = 71,4 mm/1,2 = 59,5 mm
Pakanka dviejø tempimø.

Tempimo defektai. Pagaminta detalë gali turëti defektø, kuriø susidarymas priklauso nuo tempimo
prietaiso, apdirbimo ir tempiamosios medþiagos (4.6 lent.).

4.6 lentelë. Giliojo tempimo defektai

Defektai Galimos prieþastys
Átrûkimai prie detalës dugno Per siauras tempimo tarpelis, per didelë prispaudimo jëga,
per maþai suapvalintos matricos ir puansono briaunos, per didelis
skirtumas tarp pakopø.

Vertikalios raukðlës virðutinëje dëþutës dalyje Per platus tempimo tarpelis, per maþa prispaudimo jëga,
per daug suapvalinta matricos tempimo briauna.
Netiksli detalë Nesimetriškas lakštinis ruošinys, netinkamas tepalas,
netinkama ruošinio medþiaga.

Tempiamø detaliø medþiaga turi bûti labai plastiðka, netrûkinëti (4.7 lent.).

4.7 lentelë. Medþiagos giliajam tempimui

Pasiekiamas tempimas
Atsparumas Kiti tempimai
Tempiama medþiaga Pirmasis Atkaitinimo
tempimui be su
tempimas temperatûra °C
N/mm2
Tarpiniø atkaitinimø

FeP0 1 A (USt 1203) 340...470 1,8 1,2 1,6

RRSt 1404, RRSt 1405 340...470 2,0 1,3 1,7 700
X15CrNiSi25-20 590...740 2,0 1,2 1,8

CuZn 28 w 260...300 2,1 1,3 1,8

CuZn 37 w 280...300 2,0 1,3 1,7 580
Cu 95,5 w 200 1,9 1,4 1,8

Al 99,5 w 70 1,95 1,4 1,8

350
AlMg 1 w 140 2,05 1,4 1,9
24 Plastinis deformavimas

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kas yra lenkimas pagal neutralø sluoksná?
2. Kiek metrø vielos reikia pagaminti 8000 laikikliø, parodytø 4.18 pa-
veiksle?
3. Iš apvalaus (d = 8 mm) aliuminio strypo lenkiamas ¾ þiedas, kurio ið-
orinis skersmuo D = 140 mm. Reikia apskaièiuoti:
a) neutraliojo sluoksnio ilgá;
b) þiedo tûrá; 4.18 pav. Laikiklis
c) þiedo masæ.
4. Rëmø profilis gaminamas ið plieno USt1404 (4.19 pav.). Reikia apskai -
èiuoti:
a) santyká r2 : s;
b) atgalinio spyruokliavimo faktoriø kR;
c) ðtampo kampà a1;
d) ðtampo spindulá r1.
Skaièiavimui naudoti 4.4 lentelëje (p. 16) nurodytas reikðmes.
4.19 pav. Rëmo profilis
5. Ið Al Mg Si 1w reikia sulenkti langø rëmø profilá (4.20 pav.). Reikia nu -
statyti:
a) iðtempimo dydá (4.2 lent.);
b) priklausomybæ r2 : s (4.4 lent.);
c) atgalinio spyruokliavimo faktoriø kR (4.4 lent.).
Abiem lenkimo atvejais:
d) ðtampo kampà a1;
e) ðtampo spindulá r1.
6. Kokie yra svarbiausi tempimo-gniuþdymo deformacijos bûdai? 4.20 pav. Langø rëmo profilis
7. Kokio dydþio turi bûti tarpelis, atliekant giløjá tempimà?
8. Kodël tempimo santykis negali bûti bet koks?
9. Giliuoju tempimu iš plieno RRSt 1405 ruošinio, kurio skersmuo
D=260 mm, gaminamas kaušas, kurio vidinis skersmuo d = 120 mm
(4.21 pav.). Reikia nustatyti:
a) tempimo koeficientà b1;
b) reikalingà tempimø skaièiø be tarpinio pakaitinimo (4.7 lent.);
c) kauðo aukðtá.
10. Giliuoju tempimu reikia pagaminti gaubtà ið Al Mg 1w. Reikia nustatyti, 4.21 pav. Kauðas
kokio dydþio bus:
a) ruoðinio skersmuo;
b) koeficientas b1;
c) kiek tempimø reikës.
11. Giliojo tempimo bûdu pagaminto indelio dugnas yra su ábrëþimais, o
ant iðoriniø briaunø pakraðèiø matyti statmenos raukðlës. Kokios galëtø
bûti ðiø defektø prieþastys?
12. Kodël tempiant giliuoju tempimu kiekvieno paskesnio tempimo koefi -
cientas maþesnis negu pirmojo? 4.22 pav. Gaubtas
 Plastinis deformavimass 25

Hidraulinis lakðtø lankstymas Vandens áleidimas

Lankstymas bûna tik hidraulinis ir hidraulinis-mechaninis. arba iðleidimas Vanduo
Hidraulinis lankstymas. Ðiuo bûdu dirbanèio prietaiso prispau- Guminë
Prispaudiklis
membrana
diklyje virð guminës membranos esantis vanduo atlieka veikianèio-
Tempimo
sios terpës funkcijà (4.23 pav.). Aukðtyn kylantis puansonas defor- þiedas
muoja ruoðiná ir jis spaudþiamas vandens prisiglaudþia prie puanso-
no formos. Vandens slëgis neleidþia susidaryti raukðlëms Gaminys
iðlankstomoje detalëje. Ventiliaci-
Hidraulinis-mechaninis lankstymo bûdas. Ðiuo bûdu lankstoma jos anga
be guminës membranos. Lakðtas, þemyn slenkanèio puansono Puan-
spaudþiamas á vandená, prisiglaudþia prie puansono ir ágauna jo for- sonas
mà.
Hidrauliðkai iðlankstomos plonasienës detalës, pvz., filtrø korpu- 4.23 pav. Hidraulinio
sai, namø apyvokos reikmenø dëþutës, proþektoriø atðvaitai ir izoter- lankstymo schema
miniai konteineriai.
Puansonas
Hidraulinio lankstymo privalumai:
· Labai patvarûs gaminiai
· Gera pavirðiaus kokybë
· Maþai broko Gaminys

· Didelis tempimo koeficientas ( iki 2,6)

· Lengva reguliuoti
· Lengva keisti árankius Sandari-
nimas

Traukimas
Traukimas yra deformacija tempimo ir apspaudimo árankiu. Ðiuo bû-
4.24 pav. Hidraulinio-
du gaminami vientisi profiliai, pvz., viela ir plokðtieji arba tuðèiavidu-
mechaninio lankstymo schema
riai profiliai, pvz., vamzdþiai (4.25 pav.).
Profilio traukimas yra baigiamasis apdirbimas nenupjaunant
droþlës, pvz., galutinis presuotø arba valcuotø profiliø apdirbimas. Tempimo
diuzë
Juo pagerinama gaminio pavirðiaus kokybë ir gaunami tikslesni
matmenys. Kai labai skiriasi ruoðinio ir gaminio skerspjûviai, traukti
reikia kelis kartus.
Glemþtuvas
Gaminys
Rotacinis apspaudimas Tuðèiaviduris gaminys
Rotacinio apspaudimo mašinoje lakštinis ruoðinys spaudþiamas prie Tempimo
sukamos spaudimo formos; ruoðinys taip pat sukasi (4.26 pav.). Kad diuzë
nesusiraukðlëtø, lakðtas laikikliu prispaudþiamas prie formos.
Didele rotacinio apspaudimo mašina galima plastiškai defor-
muoti 18 mm storio plieno, 20 mm storio vario ir 25 mm storio aliu- Gaminys
Vientisas gaminys
minio lakðtus. Deformuojama specialios formos hidrauliðkai pri-
spaudþiamu ir stumdomu ritinëliu.
4.25 pav. Traukimo schemos
Panaudojimo pavyzdþiai: automobiliø ratlankiai, katilø dugnai,
lempø gaubtai.
Spaudimo
forma Ruoðinys
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS Laikiklis
1. Kuo skiriasi hidraulinis lankstymo bûdas nuo giliojo tempimo?
2. Kokie hidrauliniai lankstymo bûdo privalumai?
3. Kokias detales geriau gaminti traukimo bûdu?
Spaudimo
4. Kodël deformuojant rotaciniu apspaudimu atsiranda tempimo ir gniuþdy- ritinëlis
mo jëgos?
4.26 pav. Rotacinio
apspaudimo schema
26 Apdirbimas spaudimu

4.5 Apdirbimas spaudimu

Spaudimu apdirbamà ruoðiná spaudimo jëga deformuoja plastiðkai (4.27 pav.). Prie apdirbimo spaudi-
mu priskiriamas valcavimas, laisvasis kalimas, ðtampavimas, áspaudimas ir iðkirpimas.

4.27 pav. Spaudimu pagamintos detalës

Laisvai kalant daþniausiai ið ákaitintø ruoðiniø smûgiais arba spaudimu suformuojamos detalës. Me-
dþiagà pakaitinus padidëja jos plastiðkumas ir tàsumas, sumaþëja deformavimui sunaudojama energija.

Deformuojamoji medþiaga spaudþiama ir Aukðto slëgio cilindro ávorë

tempiama, todël pasikeièia jos struktûra.

Kaltinëse, prieðingai negu kitose ið vientiso ruo-

ðinio pagamintose detalëse, lieka nenutraukti
pluoðtai.
Kalimo temperatûra nustatoma pagal kalamà
medþiagà ir gali bûti parenkama ið lenteliø. Pavyz-
dþiui, aliuminio lydiniø kalimo temperatûra yra
4.28 pav. Laisvai nukalta detalë
apie 500°C, o legiruoto konstrukcinio plieno –
apie 1200°C.
Laisvuoju kalimu galima nukalti pavienes deta-
les ir štampavimui skirtus ruošinius (4.28 pav.).
Virðutinis ðtampas Ruoðinys Lizdas

Kalant reikia prisilaikyti medþiagos gamin-

tojo nurodymø dël kalimo bei auðinimo Atðaiþa
temperatûrø.
Apatinis ðtampas

Štampavimas
Laisvai kalamo ruoðinio medþiaga gali laisvai te- Ruoðinys
këti (deformuotis), tuo tarpu ðtampuojama me- Atðaiþa
dþiaga bûna visiðkai arba ið dalies uþdaryta ðtam-
pe (4.29 pav.). Ðtampas – tai padalytas plieninis
blokas, pagamintas ið karðèiui atsparaus plieno; Ðtampe
nukalta detalë
jame yra gaminio formos lizdas. Ðtampo lizdas,
labiausiai dël saugumo, turi ertmæ surinkti me-
Pagaminta
dþiagos pertekliui, kuris plona atðaiþa apjuosia ið- detalë
ðtampuotà detalæ. Ji paðalinama kitos operacijos
metu pjovimo arba ðlifavimo árankiu. 4.29 pav. Ðtampas ir detalë
 Apdirbimas spaudimu 27

Ðtampams, neturintiems ertmës medþiagos pertekliui surinkti, nereikalinga ir paðalinimo operacija.

Tokiu atveju ruoðinio tûris turi bûti nustatytas tiksliau.
Svarbu, kad ðtampai bûtø labai atsparûs dilimui; vieno ðtampo turëtø uþtekti pagaminti nuo 10 000
iki 100 000 detaliø.
Štampuojant maþesnes detales, pasiekiama IT 6 tikslumo, daþniausiai jis esti nuo IT 8 iki IT 9.

Štampavimas labiausiai tinka masinei gamybai ir kai detalës pagaminimui ruoðiná reikia daug
deformuoti. Ðtampavimo procesas gali bûti padalytas á daugelá darbiniø eigø.

Medþiagø kalumas
Pagrindiniai kalûs metalai yra plienas, aliuminis ir Kalimo pradþios
plastiðkieji vario lydiniai. Kalumas priklauso nuo temperatûra
medþiagos sudëties, o plieno – ypaè nuo jame
esanèios anglies kiekio. Didinant anglies C ir legi- Kalimo
ruojanèiø elementø kieká, maþëja plieno plastiðku- diapazonas

Temperatûra C°
mas, o dël to ir kalumas. Kuo maþiau nelegiruota- Kalimo pabaigos
me pliene anglies, tuo aukðtesnë jo kalimo pra- temperatûra
dþios temperatûra ir tuo platesnis kalimui
tinkamos temperatûros diapazonas (4.30 pav.).
Kai ruoðinio temperatûra þemesnë uþ kalimo pa-
baigos temperatûrà, kalti negalima, nes labai su-
maþëja medþiagos plastiðkumas ir kalamame ruo-
ðinyje atsiranda átrûkimø.
Anglies kiekis

Štampavimo pranašumai, palyginti su 4.30 pav. Nelegiruotø plienø kalimo ribos

pjovimu:
· Maþesni medþiagos nuostoliai
· Trumpesnis gamybos laikas
· Stipresnës detalës
· Galima pagaminti sudëtingesnes detales
· Maþiau reikia apdirbti pjovimu

Galimybë beveik neribotai parinkti medþiagas

ir ávairius terminio apdirbimo bûdus leidþia kali-
nius tiksliai pritaikyti paskirèiai. Ðtampavimo bûdu
galima pagaminti labai didelá apkrovimà atlaikan-
èias detales. Gaminant detales, kurios nebus labai
apkrautos, ypaè reikëtø paisyti gamybos raciona-
lumo (4.31 pav.).

Ðtampavimu pagamintø detaliø pavyzdþiai:

Verþliø raktai, pavarø velenëliai, alkûniniai velenai,
pasukamieji kakliukai, planetiniø pavarø vedikliai,
ðvaistikliai, ratø stebulës, kumðteliniai velenai.

4.31 pav. Ðtampuotos detalës: krumpliaratis ir

posûkiø detalë
28 Apdirbimas spaudimu

Kaltinio pradinë masë

Nuodegos
Kalamojo ruoðinio tûris Va lygus detalës tûriui Ve (4.32 pav.). Taèiau
kalant ant gaminio atsiranda uþvartø arba priedegø, todël reikia at-
siþvelgti á ruoðinio tûrio sumaþëjimà q.

Ruošinio tûris be priedegø Va = Ve

Ruoðinio tûris su priedegomis Va = Ve + q · Ve = Ve · (1+q)

4.32 pav. Formuojamos detalës

Pavyzdys: Koks turi bûti ruoðinio ilgis l1 (4.33 pav.) jei:
kakliukas gaminamas ðaltuoju formavimu be uþvartø;
staèiakampis kakliukas kalamas karðtuoju bûdu ir gauna-
ma 14 % priedegø

Sprendimas: a) Va = Ve;
A1 · l 1 = A2 · l 2 ;
l1 = A2 · l2/A1 = (600 mm² · 80 mm)/2400 mm² = 20 mm

b) Va = Ve · (1+q);
A1 · l1 = A2 · l2 · (1+q);
l1 = A2 · l2 · (1+q)/A1 =
= [600 mm² · 80 mm · (1+0,14)]/2400 mm² = 22,8 mm

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

4.33 pav. Ruoðinys
1. Kodël ðtampuotos detalës esti stiprios?
2. Kokiø privalumø turi ðtampavimas?
3. Kuo skiriasi laisvasis kalimas nuo štampavimo?
4. Kodël kalamojo ruoðinio temperatûra negali bûti þemesnë uþ kalimo pa -
baigos temperatûrà?
5. Cilindrinë varþto galvutë gaminama ið strypo ðaltojo kalimo bûdu (4.34
pav.). Koks turi bûti pradinis strypo ilgis l1?
6. Ritinys pagamintas karðtojo ðtampavimo bûdu be uþvartø ir priedegø 4.34 pav. Varþto ruoðinys
(4.35 pav.). Kokio ilgio l1 turi bûti ruoðinys, kai jo skersmuo yra 60 mm?
7. Ið 16 mm skersmens cilindrinio strypo gabalo nukalama 14 mm ilgio ðe -
ðiakampë galvutë be uþvartø ir priedegø. Koks kaltinio pradinis ilgis l1, jei
šešiakampis turi 22 mm rakto matmenis?

4.35 pav. Ritinëlis

 Spaudimas kalimu 29

Áspaudimas
Áspaudimas – tai deformavimas spaudimu, kai Þymeklis Brëþiklis Pramuðimo
árankis áspaudþiamas tam tikrose ruoðinio pavir- puansonas
ðiaus vietose (4.36 pav.).
Detalë
Áspaudimai skirstomi á áspaudimus sukamuoju Detalë (varþtas)
judesiu, pvz., vidinio sriegio ávalcavimas arba ran-
tymas, ir tiesiniu judesiu, pvz., þenklinimas ákirti- Detalë
mais arba ábrëþimais. Þymëjimas Brëþimas Pramuðimas
(uþdaras)

Išspaudimas
Áspaudimo
Valcavimo
Ðiuo bûdu gaminamas ruoðinys puansonu iðspau- puansonas
sriegiklis
Detalë
dþiamas per matricà. Medþiaga plastiðkai defor- Detalë
muojama ir detalës skerspjûvis sumaþëja. Rantymo
Detalë
ritinëlis
Profilinis presavimas. Ákaitinta medþiaga spau-
dþiama puansonu per matricà ir gaunamas vienti-
so arba tuðèiavidurio skerspjûvio profilis (4.37 Rantymas Áspaudimas Sriegio ávalcavimas
pav.).
4.36 pav. Áspaudimø schemos
Profiliniu presavimu gaminami ilgi sudëtin-
go skerspjûvio profiliai. Puansonas Matrica Glemþtuvas Tuðèia-
Vientisas viduris
strypas profilis
Išspaudimas. Iðspaudimu panaudojant matricà
viena puansono eiga ið ruoðinio pagaminama
Matricos
vientisa arba tuðèiavidurë detalë. Ðalta medþiaga laikiklis
Blokas
iðspaudþiama per tarpelá tarp puansono ir matri-
Vientiso strypo Tuðèiavidurio
cos, perþengiant takumo ribà (4.38 pav.). Tûteliø presavimas profilio presavimas
ásriegti kakliukai ir panaðûs elementai ta paèia ei-
ga iðpresuojami matricos dugne.

Iðpresuoti profiliai
Pagal medþiagos tekëjimo kryptá iðspaudimo
operacijos skirstomos á atgal, pirmyn ir pir- 4.37 pav. Profilio presavimo schemos
myn-atgal tekëjimo iðspaudimo operacijas.

Ið tàsios medþiagos iðspaustos cilindrinës tuð- Ruoðinys

èiavidurës detalës ilgis gali siekti iki 6 detalës sker- Puanso- Nuëmiklis
smenø. Viena puansono eiga galima iðspausti de- nas
tales, kuriø sieneliø storis yra nuo 0,1 iki 1,5 mm,
o aukðtis iki 250 mm (4.25 pav.).
Išspaudimui tinkamos medþiagos: švinas, cin-
kas, varis, aliuminis, aliuminio lydiniai, minkšti
Cu-Zn lydiniai ir labai tàsus maþai anglies turintis Ruoðinys Matrica Pagaminta detalë
plienas, pvz., C10C.
4.38 pav. Iðspaudimo schemos

Iðspaudimu visø pirma didelëmis serijomis

gaminami sunkiai deformuojami pilnavidu-
riai ir tuðèiaviduriai kûnai.

4.39 pav. Iðspaudimu pagamintos detalës

30 Apdirbimo spaudimu maðinos

4.6 Apdirbimo spaudimu mašinos

Detalëms formuoti reikalinga energija. Ji verèiama darbu, kuris, panaudojant árankius, suformuoja de-
talæ. Ðá darbà atlieka apdirbimo spaudimu maðinos (4.40 pav.).

Formavimo pavyzdþiai

Aðiø su flanðu ruoðiniai Kûginis dantratis

Aðies ruoðinys Pusaðis su flanðu

4.40 pav. Elektrinis-hidraulinis presas su ðtampuotais pavyzdþiais

Vertikaliuose plaktuose þemyn krintanèio ðtampo svoris, papildomai paveikiamas, pvz., hidraulinio
cilindro jëga (4.41 pav.). Veikiama gali bûti gariniais ir pneumatiniais cilindrais.
Vertikaliais plaktais galima dirbti dideliais greièiais. Jie gaminami darbui iki 240 smûgiø per minutæ
ir iki 1000 kN·m smûgio.
Ðpindeliniuose presuose kreipiamosiose slan-
kiojantis stûmoklis (meðka), srieginiu velenu judi-
namas aukðtyn þemyn (4.41 pav.). Ant aðies besi- Judomi
Hidraulinë
sukantis trinties ratas suka smagratá. Tada srieginis frikciniai diskai
pavara
velenas sukasi preso stovo verþlëje ir greitai juda,
pvz., þemyn. Meðka stipriai atsimuða á ruoðiná ir já Sraigtas
kala. Po darbinës eigos kitas trinties ratas velenà
pakelia á pradinæ padëtá. Frikcinis diskas
Preso
Ðpindeliniai presai labiausiai tinka ðtampavimui stovas
Ðliauþiklis
ir kaltiniø gamybai karðtu ir ðaltu bûdu ir kalvið-
kiems darbams. Ðliauþiklis

Formavimo maðinos (plaktai, mechaniniai

ir hidrauliniai presai) turi pakankamà jëgà
detalëms suformuoti. Priekalas Priekalas

Hidraulinis presas Sraigtinis frikcinis presas

4.41 pav. Mechaniniai kûjai

 Apdirbimo spaudimu maðinos 31

Mechaniniai presai charakterizuojami pagal skriejiko-ðvaistiklio pavaros rûðá (4.42 pav.). Prieðingai
negu kûjø, pavara ðliauþiklá pastumia nustatyto didumo eiga ir detalæ formuoja ðtampe.

Ekscentrikas Alkûninë svirtis

Skriejikas
Trauklë
Nustatymo sraigtas Alkûninë
Velenas svirtis
Alkûninë svirtis
Sraigtas su Sraigtas su
sferine Ðvaistiklis sferine galvute Ðliauþiklis
galvute Alkûninë svirtis Ðliauþiklis

Ðliauþiklis

Ekscentrinis presas Alkûninis presas Alkûninis svirtinis presas

4.42 pav. Mechaniniai presai

Ekscentriniai presai naudojami lengviems ir vidutinio sunkumo presavimo darbams, pvz., kirpimui,
áspaudimui ir lenkimui. Eigos dydis reguliuojamas pasukant sraigtà su sferine galvute.
Alkûniniai presai naudojami sunkiems presavimo darbams, pvz., giliajam tempimui ir iðspaudimui.
Jie pasiekia 1000 kN formavimo jëgà, o jø ðliauþiklis daro iki 1200 eigø per minutæ (greitaeigis).
Alkûninis-svirtinis presas eigos pabaigoje pasiekia labai didelæ presavimo jëgà. Daþniausiai jie
naudojami iðspaudimo, tiksliojo iðkirpimo ir plokðèiojo áspaudimo darbams.
Hidrauliniai presai per visà ðliauþiklio eigà ið-
vysto vienodà jëgà, arba darbo eigoje jà galima
laipsniðkai reguliuoti. Hidraulinio preso cilindro
stûmoklis tiesiogiai sujungtas su presavimo ðliau- 1-a eiga
þikliu. Jø montavimas á maðinos stovà palyginti pa- 2-a eiga
prastas, todël sudëtingesniems pjovimo ir defor-
mavimo darbams, pvz., prispaudimui, traukimui,
pjovimui arba iðmetimui, maðinoje galima árengti
daugiau hidrauliniø pavarø elementø (4.43 pav.).

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

3-a eiga
1. Kaip skirstomas deformavimas áspaudimu?
2. Koks bûdas tinkamiausias formuoti, pvz., langø rëmø
profilius?
3. Kuriuo bûdu gaminami vamzdþiai? 4.43 pav. Trigubai veikiantis hidraulinis presas
4. Kokios medþiagos tinkamiausios giliajam tempimui?
5. Kokiems formavimo darbams naudojami mechani -
niai plaktai?
6. Kaip reguliuojama ekscentrinio preso eiga?
7. Kokiø privalumø turi hidrauliniai presai, palyginti su
mechaniniais?
32 Kirpimas

5. Kirpimas (Pjovimas)
Kirpimas yra atskyrimo pogrupis. Pagrindinis kirpimo bûdas yra kirpimas þirklëmis (5.1 pav.).

5.1 pav. Detaliø gamyba iðkerpant

5.1. Kirpimas Árankis Árankis

Kirpimo Kirpimo Kirpimo
Kirpimas þirklëmis yra ruoðinio padalijimas. Dviem tarpelis tarpelis tarpelis
vienas á kità artëjanèiais aðmenimis (5.2 pav.) me-
Detalë Aðmenys
dþiaga nukerpama.
Uþdarai iðkirptos detalës iðkirpimo linija yra
uþdara, pvz., apskritimas arba staèiakampis. Aðmenø
Atvirai atkirpus kirpimo linija esti atvira. Me- pleiðtas
Aðmenys
dþiagà perkerpa þirklës.
Kirpimu medþiaga dalijama daugeliu bûdø Árankis
(5.3 pav.).
5.2 pav. Kirpimo schemos

Kirpimo linija

Detalë

Nukirpimas Kraðtø iðkirpimas Iðkirpimas Nukirpimas Ákirpimas

Be uþvartø Su maþomis uþvartomis

Dvi detalës
Tikslusis iðkirpimas Vibracinis kirpimas Iðkirtimas Nuvalomasis
kirpimas Sukarpymas

5.3 pav. Kirpimo bûdai

 Kirpimas 33

Uþdaras kirpimas
Kerpant medþiaga paðalinama iðilgai pjovimo linijos. Padalijimui reikalinga kirpimo jëga F priklauso
nuo pjûvio ploto S ir medþiagos atsparumo kirpimui taBmax. Pjûvio plotas S yra lygus pjovimo linijos l ilgio
ir detalës storio s sandaugai.

Pjûvio plotas S=l·s

1 Vienpusis kirtimas; 2 Dvipusis
kirtimas.
Þinant tempimo stiprumo ribà Rmmax, galima apskaièiuoti medþiagos atsparumà kirpimui taBmax.

Maksimalus atsparumas kirpimui taBmax = 0,8 · Rmmax

Maksimalø atsparumà kirpimui reikia þinoti apskaièiuojant pjovi-

mo jëgà F:

Pjovimo jëga F = S · taBmax

Pavyzdys: Diskas, kurio skersmuo d = 20 mm, iðkirptas ið 5 mm sto-

rio plieninës skardos lakðto S275J2 (5.4 pav.). Kirpimo linija U=p · d
Reikia apskaièiuoti: Kirpimo plotas
S = U· s =p· d· s.
a) pjûvio linijos ilgá;
b) pjûvio plotà;
c) maksimalø atsparumà kirpimui;
d) pjovimo jëgà. 5.4 pav. Kirpimo jëgos
skaièiavimo schema
Sprendimas: a) l = p · d = p · 20 mm = 62,8 mm;
b) S = l · s = 62,8 mm · 5 mm = 314 mm²;
c) Ið lentelës: Rm = 410–560 N/mm²;
taBmax = 0,8 · 560 N/mm² = 448 N/mm2;
d) F = S · taBmax = 314 mm² · 448N/mm² =
140 672N » 141kN;
Tarp kerpamø detaliø turi bûti e ploèio pertvaros ir a ploèio pa-
kraðèiai. Detalæ gaminant ið B ploèio skardos þingsniu V ir sunaudo-
jant skardos A0, juostos galuose taip pat lieka atliekø.
Gaminys
Vienam þingsniui reikalingas juostos kiekis A0 = V · B
5.5 pav. Skrituliø iðkirtimas
Kerpant viena eile gaunama A ploto detalë.

Atliekos % DA = A0 – A / A · 100 % Kirpimo

jëga
Puansonas
Pavyzdys: Ið skardos juostos viena eile iðkerpamas skritulys. Pertvaros Detalë
e ir pakraðèiai a yra 1,8 mm. Koks bus þingsnis V, juostos
plotis B ir atliekø procentas (5.5 pav.)?
Sprendimas: V = 36 mm + 1,8 mm = 37,8 mm;
Suspaudimas Tekëjimas Nutrûkimas
B = 36 mm + 2 · 1,8 mm = 39,6 mm;
A0 = V · B = 37,8 mm · 39,6 mm = 1496,9 mm²;
A = p · d²/4 = (p · (36 mm)²)/4 = 1017,9 mm²; 5.6 pav. Kirpimo procesas
DAA = [(A0 – A)/A] · 100 % = [(1496,9 – 1017,9) mm²/
1017,9 mm²] · 100 % = 47 %
Kirpimo procesas. Kirpimo pradþioje spaudþiamas puansonas medþiagà suspaudþia (5.6 pav.). Tuo
paèiu puansono pjaunantysis pavirðius medþiagà átraukia, prasideda átraukimo suapvalinimas, kurio di-
dumas priklauso nuo medþiagos, lakðto storio ir kirpimo tarpelio. Toliau spaudþiant puansonà medþiaga
pradeda tekëti. Perþengus kirpimo stiprumo ribà medþiaga kirpimo plote viena nuo kitos nutrûksta.
34 Kirpimas

Kirpimo tarpelis. Tarp puansono ir matricos turi bûti kirpimo tar-

Kirpimo
pelis (5.7 pav.). Kirpimo tarpelio dydis priklauso nuo lakðto storio, Kirpimo tarpelis
lakðto atsparumo kirpimui, reikalaujamo kerpanèio pavirðiaus pa- plokðtë
tvarumo ir kokybës. Kirpimo tarpelis tiksliajam kirpimui esti 0,5 %, o
daþniausiai iki 5 % lakðto storio. Ar teisingas kirpimo tarpelio dydis,
matyti ið kirpimo pjûvio. Jeigu jis grublëtas, suskilæs, turi didelæ uþ-
vartà, vadinasi, kirpimo tarpelis per didelis.
Teisingà kirpimo tarpelá galima parinkti ið lenteliø (5.1 lent.).
Pavyzdys: Ið 1 mm storio plieno E 335 (St60-2)
skardos reikia iðkirsti apvalià poverþlæ. 5.7 pav. Kirpimo tarpelis
Kokio dydþio parenkamas pjovimo tar-
pelis (5.1 lent.)?
Sprendimas: Plieno E 335 atsparumas tempimui
Rm = 770N/mm². Atsparumas kirpi- 5.1 lentelë. Kirpimo tarpelio dydis
mui apskaièiuojamas taip: Kirpimo tarpelis u, mm
tab = 0,8 · 770 N/mm² = 616 N/mm². Lakðto storis kai kirpimo atsparumas tab N/mm2
S, mm
Lentelëse randame, kad kirpimo tar-
pelis u = 0,05 mm.

Uþdaro kirpimo presu ið skardos juostos ga-

minamos masinës gamybos detalës.

Atviras pjovimas
Atviro pjovimo (kirpimo) pjûvio linija yra atvira.
Medþiaga padalijama rankinëmis arba mechani-
nëmis þirklëmis (5.8 pav.). Rankines þirkles sudaro
dvipusës svirtys, kurioms tinka svirties dësnis (5.9
pav.).

Svirtis yra pusiausvyros padëtyje, kai kairy-

sis momentas Mk yra lygus deðiniajam mo-
mentui Md.

Momentø lygtis Mk = Md
Ruoðinys Pasukimo aðis
Sukimo momentas M didëja didëjant jëgai F ir
svirties peties ilgiui l.
5.8 pav. Rankinës þirklës
Sukimo momentas M=F·l

Pavyzdys: Skylës ðtampas, veikiamas jëgos F1, Mk =Md

skardoje, kurios storis s = 2 mm, iðker- F1 · l1 = F2 · l2
pa d = 10 mm skersmens skylæ. Skar-
dos atsparumas kirpimui taBmax =
= 500N/mm². Kokio dydþio turi bûti jë-
ga F2, jei l1 =100 mm ir l2 = 600 mm?
Sprendimas: F1 = S · taBmax = l · s · taBmax = p · d ·
· s · taBmax.
F1 =p · 10 mm · 2 mm · 500 N/mm² »
» 31,4 kN;
Sukimosi taðkas
F1 · l1 = F2 · l2;
F2 = (F1 · l1)/l2 =
= (31,4kN · 100 mm) / 60 mm = 5.9 pav. Svirties dësnis
= 52,3 kN.
 Kirpimas 35

Juo ilgesnës þirkliø rankenos ir juo arèiau suki-

mosi taðko yra detalë, tuo maþesnë jëga reikalinga. Rankinës þirklës
Lietimosi taðkas
Pavyzdys: Kokia kirpimo jëga reikalinga ranki-
nëms þirklëms (5.8 pav.), jei rankø jëga
F2 = 100N, o svirèiø peèiai l1 = 25 mm
ir l2 = 150 mm ? Suglaustos Iðskëstos
Sprendimas: Mk = Md ;
F1 · l1 = F2 · l2; F1 = (F2 · l2) / l1;
5.10 pav. Aðmenø forma
F1 = (100N · 150 mm) / 25 mm =
= 600N

Trinèiai sumaþinti aðmenys yra iðlenkti iðilgai.

Jie stovi áþambiai vienas kito ir lieèiasi visuomet tik
vienu taðku (5.10 pav.).
Skyliø þirkliø pjovimo þiaunos yra ypaè plo-
nos ir trumpos, kad bûtø galima iðkirpti ir skyles,
ir vidines formas. Kad patogiau bûtø pjauti apva-
lias formas, jos yra iðlenktos (5.11 pav.). Iðtisinio
kirpimo þirklës gali kirpti ilgus, tiesius pjûvius.
Þirkliø svirties sukimosi taðkas yra prie pat skar- Skyliø þirklës Iðtisinio kirpimo þirklës
dos (5.11 pav .).
Bet kokios formos detalës ið lapo kerpamos vib- 5.11 pav. Skyliø ir iðtisinio kirpimo þirklës
racinëmis þirklëmis, jos kerpa trumpais, daþnais
iðkirtimais (5.12 pav.). Programinëmis skaitmeninio
valdymo maðinomis lakðtas kerpamas 60 mm/min.
greièiu. Su keliais standartiniais árankiais vibraci-
niais kirpimais galima iðkirpti bet kokias vidines
formas ið lakðtø, kuriø storis gali bûti iki 8 mm Atlieka
(5.13 pav.).
Lakðtø karpymo þirklës bûna su mechaninë- Detalë
mis arba hidraulinëmis pavaromis (5.14 pav.).
Lakðtà nuo persikreipimo apsaugo prispaudiklis,
jis taip pat atlieka ir darbo apsaugos árenginio
funkcijà.
Puansonas
Atviru pjovimu rankinëmis arba mechaninë-
mis þirklëmis ið skardos lakðto pjaunami
vienetiniai gaminiai. 5.12 pav. Vibracinio kirpimo schema

Valdymo spinta Hidrauliniai cilindrai

Ruoðinys

Prispaudiklis ir apsauginës grotelës

5.13 pav. CNC vibracinës þirklës 5.14 pav. Hidraulinës lakðtø þirklës
36 Iðkirpimo ðtampai

5.2. Iðkirpimo ðtampai

Iðkirpimo ðtampai skirstomi pagal kreipiamøjø rû-
ðá ir pagal gamybos eigà.

Skirstymas pagal kreipiamøjø rûðá

Iðkirpimo ðtampai be kreipiamøjø naudojami tuo-
met, kai ið lakðto reikia iðkirpti nedidelá kieká skri-
tuliø (5.16 pav.). Jie susideda ið kerpanèio puanso-
no ir matricos. Esant reikalui ámontuojamas iðme-
tiklis. Kadangi puansonà kreipia preso ðliauþiklis,
tai jis kreipiamas pakankamai tiksliai.
Iðkirpimo ðtampai su kreipiamàja plokðte nau-
dojami tuomet, kai reikia iðkirpti vidutiná ir didelá
5.15 pav. Ðtampas; atidarytas
kieká detaliø (5.17 pav.). Ðiø ðtampø puansonas
kreipiamas kreipiamàja plokðte. Ji turi tokià paèià
kiaurymæ, kaip ir matrica, ir kartu atlieka iðstûmik- Puasonas
lio funkcijà. Puansono, kreipiamosios plokðtës ir Iðmetiklis Matrica
matricos tiksli tarpusavio padëtis fiksuojama cilin- Detalë Kreipiamoji
driniais kaiðèiais. Puansonas kilnojamas tvirtinimo plokðtë
plokðte. Su galvutës plokðte ir tvirtinimo kakliuku ji
sudaro puansono galvutæ. Karpomoji lakðto juosta
ðliauþia juostos kreipiamosiomis tarp matricos ir
kreipianèiosios plokðtës.
Iðkirpimo ðtampas su kreipimu matricoje pu-
ansonà kreipia matricos pagalba. Tuo pasiekia- 5.16 pav. Iðkirpimo ðtampas be kreipiamøjø
ma, kad dël vienpusiai pjaunanèiø puansonø susi-
dariusios skersinës jëgos negali jo pakreipti.
Iðkirpimo ðtampai su kreipiamosiomis kolo- Galvutës plokðtë Tvirtinimo kakliukas
nomis yra tiksliausiai kreipiami ir labai patvarûs.
Puansonas ir matrica ámontuoti korpuse su kolo-
Puasono
nomis, kuris gali bûti ið anksto pagamintas kaip tvirtinimo
normalë (5.18 pav.) Puasonas plokðtë
Kolonomis kreipiamas ðtampas susideda ið vir- Detalë
Juostos
ðutinës dalies su tvirtinimo kakliuku, puansonu ir kreipiamosios Kreipiamoji plokðtë
kreipiamosiomis ávorëmis ir apatinës dalies su
matrica ir kreipiamosiomis kolonomis.
Kreipiamosios kolonos bûna grûdintos ir ðlifuo- Matrica
tos ir ápresuotos arba áklijuotos korpuse.
5.17 pav. Iðkirpimo ðtampas su kreipiamàja
Kreipiamosios kolonos naudojamos dide- plokðte
liam eigø skaièiui labai tiksliems gaminiams
gaminti.
Detalë Virðutinë dalis

Kreipiamoji
kolona

Puasonas

Matrica

Apatinë dalis

5.18 pav. Iðkirpimo ðtampas su kreipiamosiomis

kolonomis
 Iðkirpimo ðtampai 37

Virðutinëje dalyje yra arba kreipiamosios ávorës arba rutulinës

kreipiamosios (5.19 pav.).

Kolonø korpusai su rutulinëmis kreipiamosiomis labiausiai

naudojami greitaeigiams, daug eigø per minutæ darantiems
presams ir dël to kreipiamosiose nëra tarpelio – kalibravimui
Ávorë ið kietos dervos, Rutulinë
ir tiksliajam kirpimui. bronzos arba suke- kreipiamoji
pintosios medþiagos

Skirstymas pagal gamybos eigà 5.19 pav. Kolonø kreipiamøjø

rûðys
Vienaeigiai ðtampai daþnai naudojami kaip iðkir-
pimo ðtampas nedideliam detaliø kiekiui gaminti
(5.20 pav.). Viena puansono eiga detalë iðkerpa- Puasonas
ma galutinai. Po darbinës eigos kylantis puanso- Kreipimo plokðtë
nas lakðto juostà pakelia aukðtyn, virð fiksavimo Juostos kreipiamoji
Lakðto juosta
kaiðèio. Lakðtas, atsirëmæs á kreipimo plokðtæ, nu-
simauna ir dabar jis pastumiamas iki atramos
Detalë
kaiðèio. Matrica
Nuoseklaus iðkirpimo ðtampai iðkerpa detalës
Atramos kaiðtis
formà keliomis viena po kitos sekanèiomis eigomis
(5.21 pav.). Kiekvienas puansonas atlieka jam
5.20 pav. Vienaeigis ðtampas
skirtà darbà. 5.21 paveiksle parodytoje detalëje
skylës puansonu iðkertama skylë ir tada iðkirpimo
puansonu lakðto juostoje iðkerpama detalë.
Visuose nuoseklaus iðkirpimo ðtampuose po
kiekvienos preso eigos lakðto juosta turi bûti labai
Skylës
tiksliai pastumiama. puansonas Iðkirpimo puansonas

Kreipimo plokðtë
Nuoseklaus iðkirpimo ðtampais daugeliu ei- Lakðto
gø gaminamos sudëtingos formos detalës. juosta Paieðkos kaiðtis

Atramos kaiðtis
Sutapdinto iðkirpimo ðtampai iðkerpa vidinæ ir Detalë
Matrica Atlieka
iðorinæ detalës formà viena preso eiga vienoje
juostos padëtyje (5.22 pav.). Todël neámanoma
padëties paklaida tarp vidinio ir iðorinio kontûro
dël netikslios juostos pastûmos arba laisvumo
juostos kreipiamosiose.
5.21 pav. Nuoseklaus iðkirpimo ðtampas
Iðkirpimo puansonas naudojamas ir kaip matri-
ca iðoriniam kontûrui iðkirpti. Detalë puansonu pa-
keliama á matricà ir iðstûmikliu iðmetama. Iðstû-
miklis taip pat kreipia skylës puansonà. Todël mat- Skylës puansonas
ricoje jis turi slankioti su labai maþu laisvumu. Matrica
Sutapdinto iðkirpimo ðtampai naudojami iðkir- Iðstûmiklis Detalë
pimui detaliø, kuriø iðoriniø ir vidiniø kontûrø tole-
rancijos yra labai maþos, pvz., tiksliosios mechani- Nuëmiklis

kos detalës kaip elektroniniø prietaisø daugiakiðtu-

kiniai kontaktai.
Puan-
sonas

5.22 pav. Sutapdinto iðkirpimo ðtampas

38 Iðkirpimo ðtampai

Tikslaus iðkirpimo ðtampais viena operacija

gaminamos detalës be uþvartø su glotniu, staèia- Kirpimo jëga
Preso ðliauþiklis
kampiu pjûvio pavirðiumi (5.23 pav.). (judantis)
Prispaudimo jëga
Kadangi kirpimo tarpelis turi sudaryti tik 0,5
lakðto storio, tai kerpant plonus lakðtus jis esti ma-
þesnis, negu reikia kolonø korpuso kreipimui. Rutulinë
Prieð pradedant patá kirpimà, pjaunamoji juos- Preso
kreipiamoji
ta judanèia prispaudimo plokðte stipriai prispau- plokðtë Iðstûmimo
dþiama prie virðutinio matricos pavirðiaus. Þiedinis Þiedinis strypas
iðkyðulys dantis pamaþu áspaudþia á medþiagà ir iðkyðulys Iðkirpimo
Detalë puansonas
stipriai laiko kirpimo zonoje.
Atrama Matrica
Skylës
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS puansonas

1. Kaip vyksta pjovimo procesas kerpant?

2. Kokio dydþio yra pjûvio ilgis, pjûvio plotas, skardos
sànaudos ir atliekø kiekis gaminant plokðtelæ (5.24 Prieð veikianti jëga Preso stalas
pav.)? (nejudantis)

3. Ið skardos juostos, kurios plotis B = 80 mm, storis

t = 1,5 mm, dviem eilëmis iðkerpami kvadratiniai 5.23 pav. Tikslaus iðkirpimo ðtampas
gaminiai, kuriø kraðtinës ilgis 37 mm. Pertvaros ir
pakraðèiai yra vienodo dydþio. Kokio dydþio yra vie -
no gaminio pertvaros ir pakraðèiai, pjûvio linijos il -
gis ir pjûvio plotas? Kiek gaminiø galima pagamin - Detalë
ti ið 6 m ilgio juostos? Kiek susidaro atliekø?
4. Kokios yra specialios rankiniø þirkliø formos?
5. Detalë ið ðaltai valcuotos skardos juostos E 335
(St 60) gaminama nuoseklaus iðkirpimo ðtampu
(5.25 pav.). Pirma eiga iðkertama skylë ir keturkam-
pë skylë, kita eiga – detalës forma. Reikia apskai -
èiuoti kiekvienos eigos:
a) pjûvio linijos ilgá;
b) pjovimo jëgà.
6. Kokios klaidos matyti ant iðpjauto gaminio, jei pa-
5.24 pav. Plokðtelë
renkamas per didelis pjûvio tarpelis?
7. Automobilio generatoriaus fiksatorius iðkerpamas ið
1 mm storio árankiø plieno (Rm = 520N/mm²) skar-
dos. Kokio dydþio turi bûti tarpelis tarp matricos ir
puansono?
8. Kaip skirstomi iðkirpimo ðtampai pagal judesio bû -
dà ir technologiná procesà?
9. Kuo skiriasi nuoseklaus iðkirpimo ðtampai nuo su -
tapdinto?
10. Kokià átakà tikslaus iðkirpimo ðtampams turi þiedinis
iðkyðulys (dantis)?

5.25 pav. Detalë

 Árankio aðmenys 39

6. Detaliø formavimas
pjovimo bûdu
Visais detaliø formavimo pjovimo bûdu atvejais
svarbûs yra ðie dalykai:
· droþlës susidarymo procesas;
· árankio medþiaga ir jos atsparumas dilimui.
Kirstukas Freza

6.1 Árankio aðmenys

Visø árankiø aðmenys yra pleiðto formos (6.1 pav.).
Pjovimo jëgø veikiami aðmenys dyla, todël árankio
pjaunanèiosios dalies medþiaga turi bûti kieta,
stipri ir pakankamai tàsi. Ðiø savybiø jie turi nepra-
rasti ir pjovimo metu ákaitæ.
Gremþtuvas Juostinis pjûklas
Árankio aðmenys turi bûti pleiðto formos ir
pagaminti ið dilimui atsparios ir pakanka-
mai tàsios medþiagos.

Pleiðtà sudaro priekinis ir uþpakalinis pavirðiai.

Árankiai turi vienà arba kelias pjovimo briaunas
(6.2 pav.).
Tekinimo peilis Abrazyvinis grûdelis
Pagrindinë pjovimo briauna bûna nukreipta
pastûmos kryptimi ir atlieka didþiausià pjovimo 6.1 pav. Árankiø aðmenø forma
darbà. Pjovimo briaunos, nukreiptos ne pastûmos
kryptimi, vadinamos pagalbinëmis pjovimo briau-
nomis. Pjovimo briaunos bûna tiesios, lauþtos ir ið- Priekinis pavirðius
lenktos. Pagrindinës ir pagalbinës pjovimo briaunø Kotas
susikirtimas sudaro peilio virðûnæ, kuri daþniausiai
esti suapvalinta. Pastûmos
Pleiðto pavirðius, kuriuo slenka droþlë, vadina- Pagalbinë
kryptis
mas priekiniu pavirðiumi, o pavirðius, kuris nu- pjovimo briauna
Pagrindinë pjovimo
kreiptas á apdirbtàjá ruoðinio pavirðiø – uþpakaliniu. briauna
Pagrindinis uþpakalinis
Pjovimo pleiðto kampai Pagalbinis pavirðius
uþpakalinis pavirðius Virðûnë
Kampas, esantis tarp pleiðto uþpakalinio pavir-
ðiaus ir ruoðinio apdirbtojo pavirðiaus, vadinamas 6.2 pav. Darbinës dalies briaunos ir pavirðiai
uþpakaliniu kampu a (6.3 pav.). Nuo jo dydþio
priklauso uþpakalinio pavirðiaus trintis á apdirbtàjá
ruoðinio pavirðiø. Didelis uþpakalinis kampas ma- a Uþpakalinis kampas
þina uþpakalinio pavirðiaus dilimà, bet silpnina b Nusmailinimo kampas
pjovimo pleiðtà ir jis gali iðtrupëti. g Priekinis kampas
Uþpakaliná kampà galima didinti tik maþinant
nusmailinimo kampà; kampas parenkamas toks, Aðmenys

kad árankio trintis á apdirbamàjá pavirðiø bûtø maþa. Priekinis pavirðius

Árankiø, skirtø kietoms ir trumpà droþlæ suda- Uþpakalinis pavirðius
ranèioms medþiagoms, uþpakalinis kampas yra
a » 4°. Plienams apdirbti uþpakalinis kampas pa-
renkamas nuo 6° iki 10°, maþo stiprumo medþia- Pjovimo
Ruoðinys
goms su ilga droþle, pvz., lengviesiems metalams kryptis
ir plastmasëms – dar didesnis.
6.3 pav. Peilio pleiðto kampai
40 Árankio aðmenys

Uþpakalinis kampas turi bûti toks, kad árankis pjautø lengvai,

nesitrindamas á uþpakaliná pavirðiø.

Kampas, esantis tarp pleiðto priekinio pavirðiaus ir statmens á ap-

dirbtàjá pavirðiø, vadinamas priekiniu kampu g (6.3 pav.). Nuo jo
dydþio labai priklauso droþlës susidarymo sàlygos. Árankiais, kuriø
priekinis kampas didelis, daugiau kaip 10°, apdirbamos tik minkð- didelis
maþas
tos medþiagos (6.4 pav.). Maþi priekiniai kampai naudojami apdir- didelis
bant kietas ir trapias medþiagas, dirbant dideliais pjovimo greièiais
arba pjaunant su pertrûkiais (6.4 pav.). Tada sumaþëja pavojus nu- 6.4 pav. Peilio kampai
trupëti peilio virðûnei. Árankiams ið trapiø medþiagø (pvz., keraminiø) minkðtoms medþiagoms pjauti
priekiniai kampai daþniausiai daromi neigiami (6.6 pav.). Kai prie-
kinis kampas neigiamas, padidëja pjovimo jëga, dël to reikia dides-
nio stakliø pavaros galingumo.
Kampas tarp pleiðto priekinio ir uþpakalinio pavirðiø vadinamas
árankio nusmailinimo kampu b (6.3 pav.). Kuo jis maþesnis, tuo
lengviau aðmenys ásminga á ruoðiná, bet árankis esti nestandus ir ne-
tinka stiprioms medþiagoms apdirbti. Árankiø su didesniu nusmailini-
mo kampu geriau auðta pjovimo briauna.
Kuo apdirbamo ruoðinio medþiaga minkðtesnë, tuo maþesnis ga- vidutinis
li bûti nusmailinimo kampas. didelis
vidutinis

Priekinio, uþpakalinio ir nusmailinimo 6.5 pav. Peilio kampai vidutinio

a + b + g = 90°
kampø suma visuomet lygi 90°: minkðtumo medþiagoms pjauti

Kuo priekinis kampas parenkamas didesnis, tuo maþesnis bû-

na nusmailinimo kampas.

I pavyzdys: Koks yra frezos danties nusmailinimo kampas b, jei uþpa-

kalinis kampas a = 6°, o priekinis kampas g = 8° ?
Sprendimas: a + b + g = 90°; b = 90° – a – b = 90° – 6° – 8° = 76°
maþas
II pavyzdys: Koks yra 6.7 paveiksle parodytos pjovimo plokðtelës prie- labai didelis
kinis kampas? neigiamas
Sprendimas: a + b + g = 90°; g = 90° – a – b = 90° – 4° – 90° = – 4°
6.6 pav. Peilio kampai kietoms
ir trapioms medþiagoms pjauti
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
1. Kokiomis savybëmis turi pasiþymëti árankio pjovimo briaunos?
2. Kodël kiekviename árankyje turi bûti uþpakalinis kampas?
3. Kokioms medþiagoms reikia parinkti didesná priekiná kampà ir didesná
uþpakaliná kampà?
4. Kada parenkamas maþas arba neigiamas priekinis kampas?
5. Koks bus priekinis kampas g, jei nusmailinimo kampas b = 68°, o uþ -
pakalinis kampas a = 10°?

6.7 pav. Pjovimo plokðtelë su

neigiamu priekiniu kampu
 Árankio aðmenys 41

Jëgos, veikianèios árankio aðmenis

Ir kertant, ir tekinant, medþiagoms atskirti reikalingos jëgos.

Ðios jëgos ið esmës priklauso nuo:

· medþiagos stiprumo
Pjovimas
· árankio aðmenø kampø
· droþlës skerspjûvio

Jëgos gali bûti iðskaidytos á vektorius (6.8 pav.). Norint nustatyti

veikianèiø jëgø dydá ir veikimo kryptá, jos skaidomos á dedamàsias.
Dedamøjø dydá galima nustatyti braiþant jëgø lygiagretainá arba
skaièiuojant. Tekinimas
Jëgø dydá nustatant braiþymu, reikia parinkti jëgø mastelá.
6.8 pav. Jëgos, veikianèios
atskyrimo metu
I pavyzdys: Keièiamà tekinimo peilio pjovimo plokðtelæ veikia pjovimo
jëga F = 6000N (6.9 pav.). Kokia jëgos dedamoji veiks
statmenai þemyn F1 ir horizontaliai F2?
Sprendimas: Parinktas jëgø mastelis Mk = 200 N/mm

Pamatuoto vektoriaus ilgis

l1 = 29 mm, l2 = 8 mm
F1= Mk · l1
= 200N/mm · 29 mm
= 5800 N; 6.9 pav. Jëgos, veikianèios á
tekinimo peilá
F2 = Mk · l2
= 200 N/mm · 8 mm
= 1600 N

II pavyzdys: Kirstukas ásipjauna á detalæ veikiamas pjovimo jëgos F =

5000 N. Kokios bus atskirianèios jëgos F1 ir F2, veikianèios
nusmailinimo kampà b, jei jis yra 30°, 20°, 10° ir5°?
Nubraiþome jëgø lygiagretainá. Nustatome jëgas, suraðo-
me á lentelæ ir pavaizduojame grafiðkai.

Sprendimas: Jëgø lygiagretainis, esant kampui b = 30° (6.10 pav.). 6.10 pav. Jëgos, veikianèios á
Trikampyje B: kirstukà
Sinb/2 = (F/2)/F1;
F1 = F2 = F/[2 · (sinb/2)] = 5000 N/2 · sin15° = 9660 N

Reikðmës pagal 6.11 paveiksle pateiktas diagramas:

b 30° 20° 10° 5°

F1 = F2 9660N 14400N 28670N 57339N

6.11 pav. Atskyrimo jëgø

priklausomybë nuo aðmenø
nusmailinimo kampo
42 Árankio aðmenys

Judesiai tarp árankio ir ruoðinio

Pjovimo árankio ir ruoðinio judesiai daþniausiai bûna tiesiaeigiai ar- Pjovimo
Pastûmos
ba apskritiminiai (6.12 pav.). judesys judesys
Pjovimo judesys – tai judesys tarp árankio aðmenø ir ruoðinio, kai
be pastûmos judesio droþlë nupjaunama tik per vienà apsisukimà
arba per vienà iðilginæ eigà.
Pastûmos judesys – tai judesys tarp árankio aðmenø ir ruoðinio, Græþimas
kai, darant pjovimo judesá, droþlë pjaunama nepertraukiamai. At-
stumas, kuriuo aðmenys per vienà apsisukimà, iðilginæ eigà arba vie-
nam árankio danèiui ásipjauna á ruoðiná, vadinamas pastûma f.
Pastûmos
judesys
Pjovimo ir pastûmos judesys kartu sàlygoja, pvz., græþiant ir
tekinant, nepertraukiamà droþlës nupjovimà. Pjovimo
judesys

Nustatymo judesys – tai judesys tarp árankio aðmenø ir ruoðinio.

Pjovimas
Jis ið anksto nustato nupjaunamos droþlës storá.
Atstumas, kuriuo árankio aðmenys nustatomi statmenai pastûmos
Pjovimo judesys
krypèiai, vadinamas nustatymo arba pjovimo gyliu a.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Nuo ko priklauso pjovimo metu árankio aðmená veikianèios jëgos? Paly - Pastûmos
ginkite medþiagø S 335 ir AlMg 3 stiprumà. Droþlës skerspjûvio paaið- judesys
kinimai pateikiami 8.4.2 poskyryje. Nustatymo
judesys
2. Kokios pjovimo jëgos F1 ir F2 veikia áranká, parodytà 6.13 paveiksle? Tekinimas

3. Apskaièiuokite pjovimo jëgà Fc ir pastûmos jëgà Ff, veikianèias pjûklo 6.12 pav. Judesiai apdirbant
dantá (6.14 pav.), jei atstojamoji jëga F = 3500 N. pjovimu
4. Tekinimo peilio keièiamàjà pjovimo plokðtelæ veikia pjovimo jëga F =
3500 N (6.9 pav.). Kokios yra jëgos dedamosios F1 ir F2? Kampas tarp
jëgø F ir F1 yra a = 20.
Nubraiþykite jëgø F1 ir F2 lygiagretainá ir apskaièiuokite jëgas.
5. Kokiems judesiams esant tarp árankio aðmenø ir ruoðinio bus nuimama
pastoviø matmenø droþlë aptekinant?

6.13 pav. Peilis

6.14 pav. Jëgos, susidaranèios

juostiniame pjûkle
 Droþlës susidarymas 43

6.2 Droþlës susidarymas

Peilio pleiðtas ásmigdamas á ruoðinio medþiagà de-
formuoja, sukietina ir po to atpjauna droþlæ, kuri
nuslysta priekiniu pavirðiumi.

Droþliø rûðys
Lauþtinë droþlë Sànariuotoji droþlë Iðtisinë droþlë
Droþlës skirstomos á lauþtines, sànariuotàsias ir ið-
tisines (6.15 pav.). 6.15 pav. Droþliø rûðys
Lauþtinë droþlë susidaro apdirbant trapias me-
dþiagas maþais pjovimo greièiais, didesniu pjovimo
gyliu ir peiliais su maþesniais priekiniais kampais.
Apdirbtas ruoðinio pavirðius bûna ðiurkðtus, nes at-
skiros droþlës dalelës ir medþiagos iðplëðiamos.

Lauþtinë droþlë susidaro apdirbant trapas

medþiagas. Netaisyklinga Ilga susukta droþlë
Juostinë droþlë droþlë
Blogos
Sànariuotosios droþlës susidaro apdirbant tàses-
nes medþiagas, pvz., vidutinio stiprumo plienà, ma-
þesniais pjovimo greièiais, peiliais su vidutinio dydþio
priekiniais kampais. Þvynø formos droþlës dalelës
viena su kita ið dalies vël susivirina. Sànariuotosios
droþlës bûna trumpos ir susisukusios.
Trumpa cilindru Spirale Spiralinë Biri droþlë
Sànariuotosios droþlës gali susidaryti esant susukta droþlë susukta droþlë droþlë
maþiems pjovimo greièiams ir maþam prie- Geros
kiniam kampui.
6.16 pav. Droþliø formos

Iðtisinë droþlë susidaro pjaunant tàsø metalà peiliais su dideliais

priekiniais kampais, dideliu pjovimo greièiu ir nedideliu gyliu. Tokia
droþlë pageidautina, kai norima gauti gerà pavirðiaus kokybæ, ir ne-
pageidautina, kai ji trukdo apdirbimo procesui, pvz., apsunkina
droþlës paðalinimà arba trukdo automatizuoti apdirbimà.

Iðtisinës droþlës susidaro apdirbant tàsias medþiagas dideliais

pjovimo greièiais esant dideliems priekiniams kampams. Taip
apdirbti pavirðiai esti geresnës kokybës.
6.17 pav. Tekinimo peilis su
keièiama plokðtele, turinèia
Droþliø formos droþlës formavimo griovelá
Iðtisinës droþlës bûna ávairiø formø (6.16 pav.). Geros droþlës
(pvz., trumpos susuktos droþlës) gaunamos pjaunant plokðtelëmis su droþlës formavimo grioveliais
(6.17 pav.). Droþliø lauþymo diagrama pateikiama 6.27 paveiksle. Droþlës forma ir jos nuvedimo kryp-
tis priklauso nuo droþlës formavimo plokðtelës geometrijos.

Droþlës formos ir jos nuvedimo kryptis priklauso nuo árankio aðmenø geometrijos.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokias medþiagas ir kokiais pjovimo reþimais dirbant 3. Kokios droþlës formos yra palankios apdirbimui, o
susidaro birios droþlës? kokios ne?
2. Kodël pageidautina iðtisinë droþlë? 4. Nuo ko priklauso droþlës forma?
44 Árankiø medþiagos

6.3 Árankiø medþiagos

Reikalavimai Deimantai

Medþiagos, ið kuriø gaminama árankiø pjaunan-

èioji dalis, vadinamos árankiø medþiagomis. Jas Kubinis boro
veikia dideli apkrovimai dël: nitridas

· pastoviø arba smûginiø pjovimo jëgø

Kietumas
· aukðtos temperatûros arba temperatûros
svyravimø
Oksidinë keramika
· trinties ir dilimo Kietlydinis

Kad árankiø medþiagos atlaikytø ðiuos krûvius, Greitapjovis plienas

jos turi turëti tokias savybes:
Temperatûra
· Geras pjovimo savybes.
Árankiø medþiagos turi bûti daug kietes- 6.18 pav. Árankiø medþiagø kietumo
nës uþ apdirbamo ruoðinio medþiagos priklausomybë nuo temperatûros
kietumà, o árankio aðmenys turi bûti
lengvai galandami.
Atsparios temperatûros poveikiui.
Árankiø medþiaga turi iðlikti pakankamai Apdirbant plienà 30 Mn4
kieta aukðtoje temperatûroje (6.18 kietlydiniu P10
pav.).
· Labai atsparios dilimui.
Pjaunant ruoðinio medþiagà, árankiø
medþiaga turi prieðintis jos daleliø iðplë-
ðimui, kuris priklauso nuo dilimo zonos 6.19 pav. Temperatûros pasiskirstymas tekinimo
temperatûros (6.19 pav.). peilio pleiðte
· Labai atsparios lenkimui ir labai tàsios.
Árankio aðmenis veikia pulsuojantys len-
kimo apkrovimai, dël to gali iðtrupëti
pjovimo briaunos.
· Atsparios temperatûros svyravimams.
Staigiai keièiantis darbo zonos tempera-
tûrai, maþëja átrûkimø pavojus.

Árankiø plienai
Nelegiruotiems ir legiruotiems árankiø plienams,
turintiems nuo 0,8 iki 1,5 % anglies, priklausomai
nuo lydinio sudëties, aðmenø darbinë temperatû-
ra leidþiama tik iki 400° C. Jie naudojami tik ran-
kiniams pjovimo árankiams gaminti.
Greitapjoviai plienai, kaip labai legiruoti áran-
6.20 pav. Sliekinë greitapjovio plieno freza
kiø plienai, plaèiai naudojami dël didelio tàsumo
ir nejautrumo kintanèioms apkrovoms. Jie gali atlaikyti iki 600° C darbinæ temperatûrà. Ið ðiø plienø ga-
minami árankiai, kuriems dël jø specifinës formos negalima naudoti keièiamø pjovimo plokðteliø. Tai
gràþtai, pratrauktuvai, gilintuvai, frezos ir plëstuvai (6.20 pav.). Jie taip pat naudojami termoplastinëms
plastmasëms ir lengviesiems metalams apdirbti, kai reikalingi dideli priekiniai kampai ir speciali pjovi-
mo pleiðto forma.
Greitapjovio plieno árankiai daþnai padengiami nuo 2 iki 4 mm storio titano nitrido sluoksniu. Ypaè
kietas, aukso spalvos padengimas yra labai atsparus dilimui. Jis padidina árankio patvarumà arba ga-
lima naudoti didesnius pjovimo greièius.
 Árankiø medþiagos 45

Kietlydiniai
Mineralø keramika
Poreikis trumpinti gamybos laikà, didinant pjovimo greitá, reikalauja
vis naujø árankiø medþiagø (6.21 pav.). Polikristaliniai
deimantai
Kietlydiniø savybës Kubinis boro
Kietlydiniai – tai metalo keraminës medþiagos, pagamintos sukepi- nitridas
nant aukðtoje temperatûroje ir labai dideliame slëgyje karbidø (vol- Padengti
framo, titano, tantalo) miltelius. Karbidus jungianèioji medþiaga yra kietlydiniai

Pjovimo greitis
kobaltas. Kietlydiniai labai atsparûs dilimui, o pjovimo savybës nesi- Sukepinti
kietlydiniai
keièia iki 900° C. Jie daþniausiai naudojami keièiamø plokðteliø ga-
mybai (6.26 lent.).
Kietlydiniai kieti ir tàsûs pasidaro dël jø komponentø tarpusa- Greitapjoviai plienai
vio sàveikos. Prie volframo karbidø (C) pridëjus titano karbidø
(TiC) ir tantalo karbidø (TaC), labai padidëja kietlydinio kietumas
m.
ir atsparumas dilimui. Kuo daugiau kobalto, tuo kietlydinis tàses- Laikas
nis (6.22 pav.).
6.21 pav. Árankiø medþiagø
Árankiai su kietlydinio aðmenimis gali apdirbti raida
ne tik plienà ir pilkàjá ketø, bet ir kitas kietas me-
dþiagas: baltàjá ketø, aukðtos kokybës chromnike-
linius plienus, gaminius su sukietintu pavirðiumi,
stiklà, granità, porcelianà, labai kietas plastmases
ir kietas gumas. Plokðtelës daþniausiai pritvirtina-
Atsparumas dilimui,

mos mechaniðkai, reèiau – prilituojamos.

TiC ir TaC kiekis

Kietlydiniø rûðys
Apdirbimui pjovimu skirti kietlydiniai skirstomi á
pagrindines ir panaudojimo grupes (6.1 lent.). Pa- Tûris
grindinëse P, M ir K grupëse kietlydiniai skirstomi Tàsumas, kobalto kiekis
pagal apdirbamas medþiagas. Panaudojimo gru-
pëse kietlydiniai su didesniu skaièiumi turi didesná 6.22 pav. Kietlydiniø sudëtis, atsparumas
riðanèiø medþiagø kieká ir atitinkamai yra tàsesni. dilimui, kietumas ir tàsumas
Tàsesni yra ir kietlydiniai su volframo-titano-tan-
talo karbidø (C–TiC–TaC) miðiniais. 6.1 lentelë. Kietlydiniø klasifikacija
Ðvariai apdirbti plieno ir ðpiþiaus ruoðiniams la-
biausiai tinka smulkiagrûdþiai kietlydiniai ir ypaè Panaudojimo grupës
Savybës Pagrindinës grupës
kermetai. Kermetai – tai kietlydiniai, kuriuose vol-
Þymë- Panaudojimas
framo karbidai pakeisti titano karbidais ir titano jimas
nitridais. Uþ kitus kietlydinius ði árankiø medþiaga
Skiriamoji spalva P01
atsparesnë dilimui ir daug atsparesnë briaunø ið- mëlyna P10 Plienas,
trupëjimui negu keraminës árankiø medþiagos. P P20 plieno
Specialûs padengimai didina kietlydiniø atspa- medþiagoms, kurias P30 liejiniai,
pjaunant susidaro ið- P40 kalusis ketus
rumà dilimui. Padengimui naudojama titano nitri- tisinës droþlës P50
Didëja atsparumas dilimui

do, titano karbido, aliuminio oksido daugiasluoks-

Skiriamoji spalva geltona
në danga. Padengiama vakuume, esant 1000° C M10 Plienas,
Didëja tàsumas

temperatûrai. Daþniausiai padengiamos keièia-

M grûdintas plie-
medþiagoms, kurias M20 nas, ketus,
mos pjovimo plokðtelës. pjaunant susidaro iðtisi- M30 spalvotieji me-
nës ir sànariuotosios talai
Palyginti su nepadengtomis, padengtos kietlydi- droþlës M40
nio plokðtelës patvaresnës, jomis galima dirbti di- Skiriamoji spalva
K01
desniu pjovimo greièiu. Droþliø formavimo griove- raudona Baltasis ketus,
K10 ketus su biria
liai padaromi plokðteles sukepinant. K droþle, kalusis
K20 ketus, plastma-
medþiagoms, kurias
pjaunant susidaro K30 sës, kietas po-
biriosios droþlës pierius
K40
46 Árankiø medþiagos

Mineralø keramika metalams pjauti

Mineralø keramika dar kietesnë árankiø medþiaga uþ kietlydinius. Ji
susideda arba ið gryno aliuminio oksido (Al2O3), arba ið Al2O3 ir
metalø karbidø. Net ákaitusi iki 1200°C, mineralø keramika iðlaiko
savo kietumà ir atsparumà dilimui, taèiau yra trapi ir jautri kintan-
èioms pjovimo jëgoms ir temperatûros pokyèiams. Tam tikromis pjo-
vimo sàlygomis mineralø keramika gali bûti naudojama be auðini-
mo, o palyginti su kietlydiniais, pjovimo greièiai esti didesni.
Mineralø keramikos plokðtelës prie laikiklio daþniausiai tvirtina-
mos prispaudikliais (6.23 pav.).
Keièiamos pjovimo plokðtelës ið mineralø keramikos yra storesnës 6.23pav. Tekinimo peiliai su
pritvirtintomis keièiamomis
negu kietlydinio. mineralø keraminëmis
Oksidinë mineralø keramika gaminama ið gryno aliuminio ok- plokðtelëmis
sido (Al2O3), yra balta ir neturi jokiø metaliniø ryðiø. Pjovimo plokð-
telës ið oksidinës keramikos yra labai atsparios dilimui. Jos daþniau-
siai naudojamos tekinti ketui, pvz., skirtam gaminti automobiliø
stabdþiø diskus, taip pat tekinti cementuotiems ir pagerintiems plie-
nams.
Oksidinë karbidinë mineralø keramika gaminama ið aliuminio
oksido (Al2O3) ir metaliniø labai kietø medþiagø – titano karbido ar-
ba titano karbonitrido. Ji yra juoda ir, palyginti su oksidine kerami-
ka, atsparesnë temperatûros pokyèiams. Ji daþniausiai naudojama Polikristalinio
tekinti glotniajam pilkajam ketui, frezuoti glotniajam plienui ir ap- deimanto danga
dirbti grûdintus geleþies lydinius. Kietlydinio pagrindas

Deimantai ir boro nitridas 6.24 pav. Tekinimo peilis su

polikristaliniu deimantu
Monokristalinis deimantas (MKD) padengta pjovimo plokðtele
Dël savo kristalinës sandaros deimantas yra kieèiausia medþiaga.
Árankiai su deimanto kristalais labai tinka glotniai apdirbti spalvo-
tiesiems metalams ir jø lydiniams, taip pat ir pilkajam ketui, pluoð-
tinei ir armuotai plastmasei, sukepintiems kietlydiniams, stiklui ir
keramikai.
Plienui tekinti deimantai netinka, nes jø anglies atomai linkæ jung-
tis su geleþimi ir po to labai greitai dyla (difuzinis dilimas).

Polikristalinës árankiø medþiagos

Polikristalines daugiasluoksnes árankiø medþiagas sudaro kietlydinio
pagrindas, ant kurio ið pradþiø prilydomas plonas metalo sluoksnis
(lydmetalis), o po to polikristalinio deimanto (PKD) arba polikristali-
nio boro nitrido sluoksnis nuo 0,5 iki 1,5 mm storio (6.24 pav.).
Polikristalinis boro nitridas þymimas kaip ir kubinis boro nitridas
(KBN), jis ypaè naudojamas kietiems plienams (daugiau kaip 50
HRC) apdirbti nuimant droþlæ. Ið ðios árankiø medþiagos gali bûti ga- 6.25 pav. Keièiamos pjovimo
minamos didelës pjovimo plokðtelës (6.25 pav.). plokðtelës ið kietlydinio,
padengtos kubiniu boro
nitridu
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
1. Kokias savybes turi turëti árankiø medþiagos? 4. Kodël kietlydinio pjovimo plokðtelës yra padengia -
2. Kokioms medþiagoms apdirbti naudojamas greita- mos?
pjovis plienas? 5. Kokiø savybiø turi keramika metalams pjauti?
3. Kaip skirstomi apdirbimo kietlydiniai pagal nuima - 6. Kokias medþiagas galima apdirbti deimantais?
mos droþlës rûðis?
 Keièiamos pjovimo detalës 47

6.4 Keièiamos pjovimo plokðtelës

Kietlydinio arba mineralø keramikos keièiamos pjovimo plokðtelës
turi keletà pjovimo briaunø (6.26 pav.). Atðipus pjovimo briaunai,
plokðtelë pasukama arba pakeièiama nauja. Kuo paprasèiau ir grei-
èiau pakeièiama plokðtelë, tuo trumpesnis pagalbinis laikas. Tam,
kad droþlë bûtø trumpa, keièiamos kietlydinio plokðtelës turi droþliø
formavimo griovelá, kuris netrukdo apdirbimo procesui. Droþliø
smulkinimo diagramoje (6.27 pav.) pavaizduota gero droþliø lauþy-
mo sritis.

Keièiamø pjovimo plokðteliø tvirtinimas

Keièiamos pjovimo plokðtelës turi bûti taip pritvirtintos, kad, pjovimo 6.26 pav. Keièiamos pjovimo
ir iðcentriniø jëgø veikiamos, neiðkristø ið átvirtinimo arba nepasi- plokðtelës
slinktø á ruoðinio pusæ. Ið virðaus jos tvirtinamos prispaudimo plokð- Plieno Ck 45 tekinimas su C formos
telëmis, varþtais, pleiðtais arba svirtinës sistemos prispaudikliu per keièiama pjovimo plokðtele, droþlës
formavimo griovelio forma T, vc =
skylæ plokðtelëje spaudþiamos á specialø lizdà (8.101 pav.). Nuo 150 m/min
plokðteliø tvirtinimo bûdo priklauso ir pozicionavimo tikslumas.

Keièiamø pjovimo plokðteliø klasifikacija Geros

droþlës

Pjovimo gylis
Keièiamos pjovimo plokðtelës skirstomos pagal formà, virðûnës formos sritis
kampus, uþpakaliná kampà, tikslumo klasæ, droþliø griovelius ir pjo-
vimo kampus, taip pat tvirtinimà ir svarbiausius matmenis (6.2 lent.).
Pastûma

6.27 pav. Droþliø smulkinimo

diagrama

6.2 lentelë. Keièiamø pjovimo plokðteliø klasifikacija

Pavyzdys: Keièiama kietlydinio plokðtelë suapvalintomis virðûnëmis be skylës
Pjovimo plokðtelë (standartas)
Normalë

Pagrindinës formos, Uþpakalinis Tolerancijø Droþliø formavimo Plokðteliø dydis

virðûnës kampai e kampas an klasë grioveliai, skylës Kietlydinio
naudojimo
Nelygiakraðèiø grupë P20
plokðteliø dydis
nustatomas pa-
gal ilgesniàjà
briaunà, o apva-
Matmenø d, m, s tikslumo maþëjimas

liø – pagal sker- Aðmenø forma

smená
Aðtriabriauniai

Plokðtelës storis s Suapvalinti

Plokðtelës storis ne Su nuoþulnuma

deðimtainëje siste-
moje, mm
Su nuoþulnuma
ir suapvalinti

Virð. suapv. spindulys re Su dviguba

nuoþulnuma
Þymëjimas, padau-
gintas ið 0,1, atitinka Su dviguba
virðûnës suapvalini- nuoþulnuma ir
mo spindulá re suapvalinti
Param. nenust.
48 Dilimas ir patvarumas 48

6.5 Dilimas ir patvarumas

Tekinant árankio aðmenys dyla dël trinties, iðtrupëjimo ir aukðtoje Prieauga
temperatûroje vykstanèios difuzijos. Keièiantis pjaunanèiosios dalies
geometrijai, blogëja gaminio matmenø tikslumas ir pavirðiaus ko-
kybë.

Dilimo prieþastys
Abrazyviniu dilimu dyla aðmenø priekinis pavirðius ir uþpakalinis
pavirðius þemiau pjovimo briaunos. Maþos ruoðinio medþiagos da-
lelës stipriai prisivirina prie aðmenø priekinio pavirðiaus, sudaryda- 6.28 pav. Prieauga
mos prieaugà (6.28 pav.). Slenkanti droþlë prieaugà nuolatos ardo,
kartu nusineðdama árankio medþiagos daleles. Priekinis ir uþpakali-
nis pavirðiai pasidaro ðiurkðtûs.
Difuzinis dilimas vyksta tuomet, kai aukðtoje temperatûroje pjovi-
mo árankio medþiagos molekulës ásiskverbia á nueinanèios droþlës pa-
virðiø. Taip dël difuzijos peilio priekiniame pavirðiuje iðdyla duobutë.

Dilimo formos Uþpakalinio Priekinio

pavirðiaus dilimas pavirðiaus
Uþpakalinio pavirðiaus dilimas apibûdinamas nudilusios juostelës
dilimas
ploèiu VB, kuris pirmiausia turi átakos apdirbto ruoðinio matmenø
tikslumui ir pavirðiaus kokybei. Pagal uþpakalinio pavirðiaus nudili-
mo dydá daþniausiai nustatomas árankio patvarumas (6.29 pav.).
Dël trinties ir difuzijos poveikio dylant duobutei ant peilio prieki-
nio pavirðiaus atsirandantis lovelio formos griovelis silpnina pjovimo
pleiðtà (6.29 pav.). Dilimas Virðûnës
duobute suapvalinimas
Priekinis pavirðius pradeda dilti prie pjovimo briaunos ir dyla
skirtingai negu uþpakalinis pavirðius. Dylant kartu priekiniam ir uþ-
6.29 pav. Dilimo formos
pakaliniam pavirðiui, susiapvalina peilio virðûnë (6.29 pav.).

Patvarumas
Patvarumu T vadinamas árankio darbo laikas iki Pa
galandimo. Árankis laikomas atðipusiu tuomet, kai d en
gt
Kie

dël didëjanèio nudilusios juostelës VB ploèio ne- as M

Greitapjovis pli

in
tly

kie
tly eral
din

gaunama reikalingo pavirðiaus glotnumo ir reikia- di ø

S 10-4-3-10

is

ni k
mø apdirbimo tolerancijø. Patvarumas labiausiai s P era
P2

20 mik
0

priklauso nuo pjovimo greièio vc, taip pat nuo a

Patvarumas

árankiø medþiagos, gaminio medþiagos, nuopjo-

enas

Ruoðinio medþiaga:
vos ploto ir tepimo-auðinimo skysèio (6.30 pav.). C55E+N(Ck55N);
standartinio laiko kriterijus VB=0,5 mm.
Droþlës skerspjûvis: a · f = 2 · 0,5 mm2
Árankiø medþiagos patvarumas labiausiai
priklauso nuo pjovimo greièio. Pjovimo greitis

Parenkamas toks ekonomiðkiausias árankio pa- 6.30 pav. Pjovimo greièio átaka árankio
tvarumas, kad bendros sànaudos staklëms, áran- patvarumui
kiams ir darbininkø atlyginimui bûtø maþiausios.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokios yra árankiø dilimo prieþastys? 3. Kas yra árankio patvarumas?
2. Kokios esti árankiø dilimo formos? 4. Nuo ko priklauso árankio patvarumas?
 Tepimo-auðinimo medþiagos 49

6.6 Tepimo-auðinimo medþiagos

Su vandeniu nesimaiðanèios
Tepimo-auðinimo medþiagø paskirtis tepimo-auðinimo medþiagos
Ruoðinio medþiaga: C45,
Tepimo-auðinimo medþiagos apdirbant ruoðinius árankio medþiaga: HSS,
pjovimu turi: ap = 2mm, f = 0,25mm

Patvarumas
Tepimo-auðinimo
· tepimu sumaþinti trintá medþiagos,
galinèios maiðytis
· auðinimu atvësinti su vandeniu
· apiplovimu paðalinti atliekas ir kartu:
· padidinti árankio darbo laikà (2.3.,
Sausos
23 pav.)
· pagerinti gaminio pavirðiaus kokybæ
· padidinti apdirbimo naðumà

Be pagrindinës paskirties, tepimo-auðinimo me-

Pjovimo greitis
dþiagos turi valyti apdirbimo vietà ir maþinti koro-
zijà.
6.31 pav. Árankio patvarumo palyginimas nau-
dojant skirtingas tepimo-auðinimo medþiagas
Tepimas
Apdirbant metalu trintis gali bûti miðri. Tepimo-auðinimo medþiagos
tepimu sumaþina trintá pjovimo zonoje, kartu maþina pjovimo áran-
kio dilimà ir ruoðinio ákaitimà bei energijos poreiká (6.32 pav.). Tepi-
mo-auðinimo medþiagos skirtos naudoti ten, kur veikia didelës jë-
gos, nes turi ypatingø aktyviø medþiagø, kurios esant aukðtam slëgi-
mui ir temperatûrai reaguoja su apdirbama medþiaga. Tai sumaþina
ruoðinio ir pjovimo árankio mikronelygumø virðûniø susivirinimo ga-
limybæ. Tokie priedai yra EP-Additive (ekstremalinio spaudimo prie-
dai). Jie bûna veiklûs esant tam tikriems minimaliems spaudimams
ir temperatûrai.
Á tempimo-auðinimo medþiagas yra dedama AW-aktyvios me-
dþiagos (dilimà maþinantys priedai). Ji ant ruoðinio ir árankio pavir-
ðiaus sudaro stipriai prilipusià plëvelæ, kuri sumaþina kontaktiniø pa- 6.32 pav. Honingavimas
virðiø dilimà. naudojant tepimà-auðinimà

Auðinimas
Tepimo-auðinimo medþiagos turi kiek galima greièiau paðalinti ðilu-
mà ið pjovimo zonos ir taip auðinti pjovimo áranká ir ruoðiná. Dël to
padidëja apdirbimo tikslumas ir nepakinta apdirbtø pavirðiniø
sluoksniø struktûra.
Tepimo-auðinimo medþiagø ðaldymo poveikis priklauso nuo sro-
vës greièio, srovës formos ir krypties, klampumo bei nuo medþiagos
rûðies ir temperatûros (6.33 pav.).
Ðaldymas bus tuo efektyvesnis, kuo daugiau naudojama tepimo-
auðinimo medþiagos ir kuo didesnis jos ðilumos imlumas. Tepimo-
auðinimo medþiagø miðiniø su vandeniu efektyvumas pagerëja dël
vandens garavimo.
6.33 pav. Frezavimas
naudojant tepimà-auðinimà
Apiplovimas ir transportavimas
Tepimo-auðinimo skystis turi nuplauti droþles bei kitas kietas medþiagas ir jas toliau transportuoti ið pjo-
vimo zonos. Apiplovimo ir droþliø bei kitø kietø medþiagø transportavimo galimybës priklauso nuo skys-
èio klampumo, srovës dydþio ir slëgimo. Tepimo-auðinimo skysèio galimybës transportuoti ir vëliau nu-
sodinti droþles, priklauso nuo droþliø tipo ir dydþio.
50 Tepimo-auðinimo medþiagos

Tepimo-auðinimo medþiagø rûðys

Metalus apdirbant pjovimu naudojamos vandens emulsijos ir su vandeniu nesimaiðanèios tepimo-auði-
nimo medþiagos. Jos parenkamos pagal apdirbimo bûdà, pjovimo greitá, apdirbamà medþiagà ir rei-
kalingà auðinimà bei tepimà (6.3 lent.).

6.3 lentelë. Ðaldymo ir tepimo poreikis apdirbant pjovimu

Apdirbimo Pjovimo greitis Reikalingas
bûdas Panaudojimas
auðinimas tepimas
Atpjovimas didelis didelis neþymus
Tepimo-auðinimo medþiagos, kurios
Tekinimas maiðomos vandeniu,
Frezavimas kai labai kaista aðmenys,
kai didelis pjovimo greitis
Græþimas ir kai didelis ðaldymo poreikis.
Automatinis
apdirbimas
Gilusis græþimas Tepimo-auðinimo medþiagos,
nesimaiðanèios su vandeniu,
Krumpliø
kai didelis aðmenø mechaninis apkrovimas,
ápjovimas
kai maþas pjovimo greitis ir didelis tepimo
Sriegimas poreikis.
Pratraukimas neþymus neþymus didelis

· Tepimo-auðinimo medþiagos, nesimaiðanèios su vandeniu, – tai mineralinës alyvos be priedø arba

su tepalo plëvelæ sudaranèiais cheminá poveiká turinèiais priedais. Cheminio poveikio priedai suside-
da ið organiniø junginiø, turinèiø sieros ir fosforo. Priedai, sudarantys tepalo plëvelæ, yra natûralio-
sios ir sintetinës riebiosios rûgðtys. Ðios tepimo-auðinimo medþiagos daþnai dar turi priedø, kurie ma-
þina tepalo rûko ir putø susidarymà bei korozijà. Jos naudojamos, kai reikia gero tepimo. Tepimo-
auðinimo medþiagos, galinèios maiðytis su vandeniu, prieð naudojimà sumaiðomos su vandeniu. Jos
skirstomos á mineraliniø alyvø turinèius miðinius su vandeniu ir tirpalus be mineraliniø alyvø.
· Mineraliniø alyvø turintys tepimo-auðinimo medþiagø vandens miðiniai yra pieno baltumo alyvos
vandeninë emulsija. Jà gaminant tepimo-auðinimo medþiaga maiðoma vandenyje – atvirkðèiai dary-
ti negalima. Emulsija naudojama tuomet, kai reikia gero auðinimo ir neþymaus tepimo.
· Tirpalai be mineraliniø alyvø yra beveik visiðkai skaidrûs sodos arba natrio nitridø tirpalai vandeny-
je. Jie naudojami taip pat kaip emulsijos.

Valymas
Visos tepimo-auðinimo medþiagos turi bûti valomos, nes naudojant jos uþsiterðia dilimo produktais,
droþlëmis ir nepageidaujamais tepalais (stakliø tepimo alyvomis, hidrauliniø sistemø alyvomis ir tepa-
lais, skirtais apsaugoti nuo korozijos). Naudojant ðvarias tepimo-auðinimo medþiagas, apdirbtas pavir-
ðius esti geresnës kokybës, sumaþëja broko procentas. Jos valomos filtrais, nusodintuvais ir magnetiniais
atskyrëjais. Ant gaminiø likusios tepimo-auðinimo medþiagø liekanos prieð tolesná apdirbimà, kontrolës
ir matavimo operacijas, ypaè prieð pavirðiaus padengimus (galvanizavimà ir lakavimà), daþnai turi bû-
ti paðalinamos.

Saugumo priemonës
Valant tepimo-auðinimo medþiagas atskiriamos droþlës, ðlamas ir alyvos vandens miðinys. Nuo atliekø
pirminio apdirbimo metu turi bûti atskiriamas vanduo ir tepalai. Po to, prieð nusprendþiant, ar atliekas
gabenti á ðiukðliø deginimo árengimus ar atiduoti saugoti, reikia nustatyti jø sudëtá ir gauti kompetentin-
gø ástaigø sutikimà.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kam reikalingos tepimo-auðinimo medþiagos? 3. Kokiø yra tepimo-auðinimo medþiagø?
2. Kaip parenkamos tepimo-auðinimo medþiagos? 4. Kokios yra saugumo priemonës?
 Medþiagø apdirbamumas 51

6.7 Átaka apdirbamumui

Pjovimu nuimant droþlæ gaminami sudëtingø for-
mø gaminiai labai dideliu formos ir matmenø tiks-
lumu bei labai kokybiðku pavirðiumi (6.34 pav.).
Apdirbant pjovimu reikia ávertinti ruoðinio me-
dþiagos stiprumà, tàsumà ir kietumà, lengvai ar
sunkiai aðmenys ásipjauna á medþiagà, kaip at-
pjauna droþlæ. Ruoðinio medþiagos savybës bûna
matomos ant apdirbto detalës pavirðiaus ir susida-
rant droþlei (6.35 pav. ir 6.36 pav.). 6.4 lentelëje
nurodyti 6.35 pav. ir 6.36 pav. parodytø pjovimo
pavyzdþiø pjovimo reþimai:

6.4 lentelë. Rupaus iðilginio tekinimo apdirbi- 6.34 pav. Sriegio frezavimas
mo sàlygø pavyzdþiai
Apdirbimo sàlygos Reikðmës
Medþiaga X5CrNi18-10 GGG-70
Árankio medþiaga HT M35 HC K20
Pjovimo greitis Vc 103 m/min 60 m/min.
Pastûma f 0,4 mm 0,4 mm
Pjovimo gylis ap 4,75 mm 4,75 mm

Medþiagø pjovimo procesas

Velenas gaminamas ið labai stipraus (Rm =
500–700 N/mm² ) ir kieto (>180 HB) CrNi plie-
no. Pjovimui reikia didelës pjovimo jëgos ir stan-
daus árankio. Ðiai medþiagai charakteringa na- 6.35 pav. Veleno ið plieno X5Cr Ni 18-10
riuotoji droþlë. Apdirbtas pavirðius esti blizgantis. tekinimas
Kai velenas pagamintas ið medþiagos GGG-70
(6.36 pav.), dël rutulinës formos grafito medþiagos
struktûroje droþlë lengvai nupjaunama. Droþlë bû-
na biri, nes grafito grûdeliø vietoje lûþta. Apdirbtas
detalës pavirðius esti beveik matinis.

Medþiagos tàsumas ir kietumas yra pagrin-

diniai apdirbamumo faktoriai. Pagal juos
nustatoma:
· pjovimo greitis;
· pastûma;
· pjovimo gylis;
· árankio medþiaga;
· árankio keitimas;
· peilio geometrija.
6.36 pav. Veleno ið plieno GGG-70 tekinimas

Optimaliai apdirbti medþiagà galima tik tiksliai nustaèius stakliø pjovimo reþimus, medþiagos rûðá ir pei-
lio geometrijà. Ðiuos parametrus nustaèius klaidingai, apdirbto pavirðiaus kokybë bus bloga, netikslûs
detalës matmenys, o árankis smarkiai dils.
52 Medþiagø apdirbamumas

Medþiagø apdirbamumo ávertinimo

faktoriai

Medþiagø apdirbamumas vertinamas ðiais

faktoriais:
· detalës matmenø ir pavirðiaus kokybë;
· droþlës susidarymas ir pjovimo jëga;
· árankio dilimas ir patvarumas.

Árankiø medþiagø gamintojai pagal ðiuos fakto-

rius ir bandymo rezultatus nustato medþiagos pa-
naudojimo sritá ir reikalingus pjovimo reþimus
(6.37 pav.).
6.37 pav. Tekinimo pjovimo reþimai ið duomenø
Praktinës apdirbamumo ávertinimo banko
dydþiø reikðmës
Bandymø rezultatai suraðyti orientaciniø dydþiø 6.5 lentelë. Tekinimo pjovimo reþimø orientacinës
lentelëje (6.5 lent.) arba duomenø banke (6.37 reikðmës
pav.). Jie ávertina kiekvienà apdirbimo atvejá, ap- Tekinant greitapjovio plieno árankiu
Medþiaga Stiprumas Pjovimo Pastûma Pjovimo Uþpa- Priekinis
dirbamà medþiagà ir kiekvienu konkreèiu atveju Rm greitis f, mm gylis kalinis kampas
padeda pasirinkti optimalø pjovimo reþimà ir áran- N/mm² Vc,m/min. ap mm kam-
pas a
g

kio medþiagà. Visi 75-60 0,1 0,5

konstruk-
<500 65-50 0,5 3 8 18
Pavyzdys: Ið orientaciniø dydþiø lenteliø tekinimui ciniai
plienai,
greitapjovio plieno árankiu reikia nusta- legiruoti 50-35 1,0 6
plienai,
tyti pjovimo reþimus: árankiø 70-50 0,1 3
a) automatiniam plienui 9SMn28; plienai,
500-700 50-30 0,5 3 8 14
plieno
b) cementuotam plienui C10. liejiniai
35-25 1,0 6
Pjovimo reþimus parinkti ið medþiagø 90-60 0,1 0,5
grupiø skyriø „Automatiniai plienai” ar- Automati-
niai plienai <700 75-50 0,3 3 8 ...20
ba „Visi konstrukciniai plienai”, „Ce- 55-35 0,6 6
mentuoti plienai” (6.5 lent.). Tekinant oksidinës keramikos plokštelëmis
a) Iðilginio rupaus aptekinimo reþi- Pjovimo gylis ap Uþ- Priekinis
Stiprumas Pjovimo Pastûma f, mm pa-
mai automatiniam plienui: Medþiaga Rm greitis mm kali- kampas
N/mm² Vc,m/mi nis g
Vc = 40m/min., f = 0,6 mm, ap = 6 mm. n. kam-
pas
Dël ðios medþiagos gero apdirbamumo a
parenkami tokie pjovimo kampai: Cemen- <400 180-
9000
tuoti
a = 8°, g = 14°. plienai, >400- 150-
600 750 0,3-0,5 0,2-0,4 iki 5 0,5-1 +5° 0°+6°
termiš-
b) Iðilginio rupaus tekinimo reþimai kai ap- >600-
dirbti 800 120-600
cementuotam plienui: plienai 53 HRC 50-220
Vc = 35m/min., f = 1 mm, ap = 6 mm.
Ði medþiaga blogo apdirbamumo, nors
dël maþo anglies kiekio (tik 0,01 %) reliatyviai yra minkðta. Minkðtos medþiagos linkusios ant pei-
lio sudaryti prieaugà, kuri sukelia didesná pjovimo árankio dilimà. Prieaugos susidarymo galima
iðvengti naudojant didelius pjovimo greièius. Peilio aðmenø kampai nustatomi: a = 8°, g = 14°.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Iðvardykite svarbiausius faktorius, turinèius átakos me - 3. Ið orientaciniø dydþiø lenteliø nustatykite pjovimo re -
dþiagos apdirbamumui. þimus medþiagø C105W1 ir AlCuMg1 tekinimui ir
2. Pagal kokius vertinimo kriterijus nustatomas medþia- frezavimui.
gø apdirbamumas?
 Þymëjimas 53

7. Detaliø formavimas rankiniu bûdu

Formuojant detales rankiniu bûdu ruoðiniai apdirbami paprastais Ðaltkalviðkas skriestuvas
árankiais, pvz., kirstukais, dildëmis ir pjûklais. Ðiuo atveju ruoðinio
apdirbamos briaunos ir pjûvio linijos þymimos þymekliais.
Brëþtuvas

7.1 Þymëjimas
Þymeklis
Þymëjimu prieð apdirbimà ant ruoðinio perkeliami brëþinio matme-
nys. Þymint reikia laikytis ðiø reikalavimø: Slankmatis

· þymëti aiðkiai
· matmenis perkelti tiksliai
· negadinti ruoðinio pavirðiaus Spindulys

Aukðèio þymëjimo
Ðiuo metu þymëjimas naudojamas tik vietinëje gamyboje. CNC Lygiagreèiø brëþtuvas su
linijø brëþtuvas nonijumi
staklëms detalus þymëjimas nereikalingas. Kad paþymëtos linijos bû-
tø aiðkiai matomos, ruoðinio pavirðius pirmiausia iðtepamas, pvz.,
kreida. Detalës ið lengvøjø metalø arba lygûs metalo pavirðiai api-
purðkiami spalvotu þymëjimo laku, poliruoti plieno pavirðiai daþomi
vario sulfatu.

Þymëjimo procesas ir árankiai (7.1 pav.)

Þymima daþniausiai ant iðlygintos ketaus arba kietos uolienos þy-
mëjimo plokðtës su grûdintu brëþikliu arba þymekliu su kietlydinio
antgaliu. Plonasieniai arba grûdinti ruoðiniai ir ábrëþimams jautrios
medþiagos braiþomos su bronzine adata, o lengvieji metalai – pieð- 7.1 pav. Þymëjimo árankiai
tuku. Apskritimams ir padaloms þymëti naudojami ðaltkalviðki
skriestuvai ir slankmaèiai.
Skyliø centrams ir linijoms þymëti reikalingas þymeklis. Jo virðû-
në turi bûti pagalàsta 60° kampu. Kad gràþtas lengviau smigtø, sky-
liø centrø duobutës daromos gilesnës, þymëjimo linijos, ypaè iðlin-
kimuose, turi bûti paþymëtos kontroliniais, aiðkesniais taðkais. Po
apdirbimo detaliø pavirðiuje turi likti matomos kontroliniø duobuèiø
pusës.
Þymëjimo linijos, lygiagreèios þymëjimo plokðtës plokðtumai, bet
kokiame aukðtyje gali bûti nubrëþtos brëþtuvu lygiagreèiomis linijo-
mis arba slankmatiniu aukðèio þymëjimo brëþtuvu.
Slankmatinis optinis elektroninis brëþtuvas su skaitmenine indika-
cija dirba inkrementiniu (prieauginiu) matavimo metodu (7.2 pav.).
Vertikaliame stove ámontuota stiklinë skalë nustato matmenis. Lieti-
mo-matavimo galvutë skaièiuoja matavimo padalas. Paspaudus
mygtukà visoje matavimo zonoje galvutë gali bûti nustatyta ant nu-
lio arba matmenys sumuojami arba atimami. Ðie prietaisai gali bû-
ti naudojami ir kaip aukðèio matuokliai.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS 7.2 pav. Aukðèio þymëjimo

brëþtuvas su skaitmeniniu
1. Kam reikalingas þymëjimas? indikatoriumi
2. Kaip reikia þymëti?
3. Kokie yra þymëjimo árankiai ir kuriam tikslui jie naudojami?
54 Kirtimas

7.2 Kirtimas Pentis Priekinis Nusmai-

kampas linimo
Kirtimas naudojamas droþlëms nukirsti ir ruoðiniui padalyti. Kirs- kampas
tukas susideda ið aðmenø, koto ir penties. Pagrindinë grûdintø
kirstuko aðmenø forma yra pleiðtas (7.3 pav.). Kad bûtø patogiau Kotas
laikyti rankoje, kirstuko koto siauroji pusë daþniausiai esti uþap- Uþpa-
valinta, koto pentis á virðø siaurëja, o gale iðgaubta, briaunos uþ- kalinis
kam-
apvalintos. pas
Kirstuko aðmenø nusmailinimo kampas parenkamas atsiþvelgiant Aðmenys
á apdirbamo metalo kietumà. Pvz., kietø medþiagø (legiruotø ir ne- 7.3 pav. Plokðèiasis kirstukas ir
legiruotø plienø) – 60–70°, vidutinio kietumo medþiagø (bronzos, jo aðmenys
þalvario) – 50–60°, minkðtø medþiagø (ðvino, cinko, vario, aliumi-
nio) – 40–50°.

Kirstukø rûðys Kryþminis kirstukas

Kirstukø forma priklauso nuo jø paskirties (7.4 pav.). Plokðèiø kirstu-

kø aðmenys yra tiesûs ir skirti nukirsti droþlei, perkirsti ir valyti lieji-
Griovelinis kirstukas
niams bei suvirinimo siûlëms (7.5 pav.). Kryþminiai kirstukai, su
trumpais, plokðèiam kirstuko kotui statmenais aðmenimis, naudoja-
mi siaurø grioveliø iðkirpimui. Grioveliniai kirstukai su pusiau ap-
skritais aðmenimis naudojami iðkirsti tepimo grioveliams. Iðkirtimo Iðkirtimo kirstukas
kirstukai su plaèiais lanko formos aðmenimis naudojami detalëms
iðkirsti ið skardos. Iðmuðikliai turi keturias tiesias briaunas ir visais
ðonais plonëja koto link. Jie naudojami iðkirsti pertvarëlëms tarp sky- Iðmuðiklis
liø (7.6 pav.).
7.4 pav. Kirstukø rûðys
Darbas su kirstukais
Reikalinga pjovimo jëga gaunama plaktuku smûgiuojant per kirstu- Droþlës atkirtimas
ko pentá. Kirstukas nustatomas staèiu kampu á ruoðinio pavirðiø. Ka-
dangi kertama kirstukà laikant rankose, jo priekinis ir uþpakalinis
kampai kinta. Laikant kirstukà pakrypusá, bûna maþas uþpakalinis ir
didesnis priekinis kampas. Kirstukas visuomet pakreipiamas iðtrau-
kiant já ið medþiagos. Jo padëtis, atsiþvelgiant á medþiagà, pasiren-
kama bandant ir vadovaujantis patirtimi.
Tam tikros paskirties kirstukai dar vadinami iðmuðikliais.
Atskyrimas
Darbo taisyklës
· Ant kirstuko penties negali bûti uþvarþø
· Kertant reikia stebëti kirstuko pjovimo briaunà
· Artëjant prie ruoðinio briaunø, reikia laiku pakeisti apdirbi-
mo kryptá.
· Apsisaugoti nuo lekianèiø droþliø ir apsaugoti bendradar-
biams reikia naudoti apsauginius skydelius ir apsauginius 7.5 pav. Plokðèiøjø kirstukø
akinius panaudojimas

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokios yra pagrindinës kirstukø rûðys?
2. Kam naudojami kryþminiai kirstukai?
3. Kodël yra svarbu tinkamai nustatyti kirstuko pakreipimo kampà?

7.6 pav. Iðmuðiklio panaudojimas

 Pjovimas 55

7.3 Pjovimas
Pjovimas yra droþlës atskyrimo bûdas apskritimi- Geleþtë
niu arba tiesialinijiniu pjovimo judesiu. Jis naudo-
jamas ruoðiniui padalyti ir grioveliams bei iðdro- Nugarëlë
þoms ápjauti.
Pjûklo geleþtë. Rankiniai ir maðininiai pjûklai
turi daugybæ vienas po kito einanèiø siaurai pjau-
nanèiø dantø. Jie yra pleiðto formos ir grûdinti.
Droþlës patenka á droþliø griovelius ir iðneðamos ið
Dantis
pjûvio (2.7.7 pav.).
Dantø þingsnis. Atstumas nuo vienos danties ntø is
Da gsn
virðûnës iki kitos vadinamas danties þingsniu. þin
Minkðtoms medþiagoms pjauti naudojamas dides-
Erdvë droþlei
nis þingsnis negu kietoms, nes vienu pjovimo jude- (tarpdantis)
siu nupjaunamas didesnis droþlës tûris. Kietø me-
dþiagø droþlës tûris, tenkantis vienam danèiui, yra 7.7 pav. Pjûklo darbo principas
maþesnis, todël vienu metu gali pjauti daugiau
dantø (7.1 lent.). 7.1 lentelë. Dantø skaièius 25,4 mm (1 colis)
geleþtës ilgyje
Parenkant pjûklo geleþtæ reikia:
Þingsnis Panaudojimas
· didelio þingsnio geleþtes naudoti minkð-
toms medþiagoms ir ilgiems pjûviams Konstrukcinis plienas, varis,
16 dantø aliuminis, plastmasës, apvalus
· smulkaus þingsnio geleþtes naudoti kie- 1 colis
= stambus
ir keturkampis konstrukcinio
toms medþiagoms ir trumpam pjûviui plieno profilis daugiau kaip
40 mm storio
Didesnio stiprumo plienai,
Dantø forma. Rankiniø pjûklø geleþèiø dantys 22 dantys ketus, apvalus ir keturkampis
= vidutinis
daþniausiai yra kampiniai (vaizdas A), maðininiø 1 colis konstrukcinio plieno profilis,
pjûklø – lanko formos (vaizdas B) (7.8 pav.). Lan- plonesnis negu 40 mm,
þalvaris
ko formos dantys yra atsparesni uþ kampinius.
Geleþèiø nusmailinimo kampas paprastai bûna 32 dantys Plonasieniai vamzdþiai ir
= smulkus
apie 50°, o uþpakalinis kampas kartu su nusmaili- 1 colis profiliniai strypai, pilkasis ketus,
nimo kampu – beveik 90°. skarda
Geleþèiø laisvas pjovimas. Lygioms pjûklø ge-
leþtëms giliau ásipjovus á medþiagà, padidëja ðoni-
në trintis. Geleþtë pradeda kaisti ir uþstringa. Kad
geleþtë laisvai pjautø, juostiniø geleþèiø dantys ar-
ba praskeèiami á ðonus (pakaitomis iðlankstomi á
Dantø aukðtis

kairæ ir deðinæ), arba praskeèiami banguotai (7.9

pav.). Banguotas geleþèiø praskëtimas labiau tinka
smulkiems dantims. Diskiniø maðininiø pjûklø
greitapjovio plieno dantys iðpjaunami arba ðtam-
Dantø virðûnës
puojami bei surenkami ið greitapjovio plieno dan- Lanko formos dantis
tø arba dantø segmentø (7.10 pav.). Naudojant
dantø segmentus prie disko ið pagerinto plieno
prikniedijami dantyti segmentai.
Dantø aukðtis

Praskësti Banguota
dantys geleþtë

Dantø virðûnës
Kampiniai dantys

7.8 pav. Dantø formos 7.9 pav. Laisvas pjovi-

mas juostine geleþte
56 Pjovimas

Pjûklø rûðys
Rankiniai pjûklai. Rëmeliniai pjûklai pjauna stû- Dantø
mimo kryptimi (7.11 pav.). Geleþtës dantys turi bû- segmentas
ti nukreipti nuo rankenos. Jø storis bûna nuo
0,6 iki 1 mm ir jie daþnai yra praskeèiami. Geleþ-
tës ásmigimà galima palengvinti trikampe dilde ið-
dildant griovelá. Rankinis pjûklelis (7.12 pav.) nau-
dojamas ápjauti siauriems grioveliams, pvz., varþ-
tø arba sraigtø galvutëse.

Darbo taisyklës
· Pjûklo geleþtë turi bûti tiesi ir stipriai
átempta, o dantys nukreipti stûmimo
kryptimi Vientisa Ástatomais dantimis
· Ruoðinys turi bûti átvirtintas arti pjovimo arba segmentais
vietos
· Pjaunant reikia panaudoti visà pjûklo ge- 7.10 pav. Laisvas pjovimas diskiniais pjûklais
leþtës ilgá
Rëmelis
Maðininiai pjûklai. Maðininis rëmelinis pjûk-
las yra pirmyn atgal judanti geleþtë. Jà stumdo
hidraulinë pavara arba ji stumdoma mechaniðkai,
per ðvaistikliná diskà. Ðiuo atveju baigus darbà
pjûklas nukeliamas.
Pjaunant metalà juostiniu pjûklu (7.13 pav.)
naudojama begalinë juosta. Dël maþo juostos sto- Rankenëlës kaiðtis Átempimo kaiðtis
rio (nuo 0,9 iki 1,2 mm) pjûvis esti siauras, o ir
medþiagos nuostoliai nedideli. 7.11 pav. Rëmelinis rankinis pjûklas
Pjaunant sunkesnëmis sàlygomis naudojami
diskiniai metalo pjûklai. Pjûklo suportas su diski-
niu pjûklu átvirtinto ruoðinio atþvilgiu gali judëti ar-
ba horizontaliai, arba vertikaliai. Ðiuo atveju pa-
stûmos jëga turi atitikti pjovimo jëgà.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Koks geleþtës þingsnis naudojamas plonasieniams 7.12 pav. Rankinis pjûklelis
ruoðiniams pjauti?
2. Kaip pasiekiamas laisvas pjovimas pjûklo geleþte?
3. Á kà reikia atkreipti dëmesá pradedant pjauti ruoðiná
rëmeliniu pjûklu?

7.13 pav. Metalo pjaustymo staklës

 Dildymas 57

7.4 Dildymas
Skerspjûvis Darbinë dalis Þiedas Dildës kotas
Dildymas naudojamas maðinø, prietaisø, formø ir
modeliø gamyboje priderinimo operacijose, pjûk-
lø galandimui, taip pat remontuojant, valant ir
nuimant nuoþulas.
Dildës ilgis
Dildþiø konstrukcija. Dildës yra daugiabriau- Rankena
niai pjovimo árankiai, nuimantys maþà medþiagos
sluoksná (7.14 pav.). Dildþiø ruoðiniai kalami ið le- 7.14 pav. Plokðèia dildë
giruoto árankinio plieno. Dildþiø dantys ákertami
arba frezuojami. Po to dildës grûdinamos. Dildës
rankena tvirtinama ant koto. Medinës ir plastmasi-
nës rankenos, kad nenusimautø nuo koto, papil-
domai tvirtinamos þiedu.

Dantø forma. Ákirsti dantys Frezuoti dantys

Ákirsti dildþiø dantys turi neigiamà priekiná
kampà, kuris priklausomai nuo ákartø þings- 7. 15 pav. Ákirsti ir frezuoti dantys
nio bûna nuo -2° iki -15° (2.7.15 pav.). Dil-
dþiø su frezuotais dantimis priekinis kam-
pas, esant þymiai didesniam dantukø þings-
niui, yra teigiamas (iki 16°) (7.15 pav.).

Ákartø rûðys. Linijø formos dantys vadinami

Droþlë Droþlë Droþlë
ákartomis. Priklausomai nuo to, kur turi bûti nuve- nuvedama nuvedama á sulauþoma ir
dama droþlë, ákartos daromos ástriþai dildës aðiai á vienà abi puses nuvedama á
arba lanku (7.16 pav.). pusæ abi puses
Dildës gali bûti su viengubomis, dvigubomis ar-
ba kryþminëmis ir brûþiklinëmis ákartomis (7.17 7.16 pav. Dildþiø ákartø iðdëstymas
pav.). Viengubø ákartø dildës naudojamos apdirb-
ti minkðtoms medþiagoms (cinkui, alavui, ðvinui,
aliuminiui) ir pjûklø bei kitø árankiø galandimui.
Kryþminës ákartos gaunamos du kartus ákertant dil-
dæ. Pirmiausia ákertamos apatinës, o po to (kryþmi-
ðkai) virðutinës ákartos. Apatinës ákartos, daþ- Viengubos Brûþiklinës arba taðkinës
ákartos
niausiai yra gilesnës. Taip pasidaro vienas nuo kito Pagrindinës ákartos Pagalbinës ákartos
atskirti, á ðonà perstumti dantys. Dël to sumaþëja
dildymo metu susidarantys ábrëþimai. Dildës su
kryþminëmis ákartomis naudojamos kietesnëms
medþiagoms apdirbti (plienui, ketui, bronzai, plast-
masëms). Darant brûþiklines ákartas iðspaudþiami Kryþminës ákartos frezuoti rupûs dantys su
taðkiniai, pavieniai, vienas nuo kito nutolæ dantys. droþliø lauþymo grioveliais
Brûþikliai naudojami apdirbti medþiui, odai, kamð- 7.17 pav. Dildþiø ákartø rûðys
èiui, gumai, plastmasei ir plytoms.
Frezuoti dildþiø dantys daþniausiai daromi lanko formos arba iðdëstomi þingsniu su viengubu grio-
veliu arba su droþliø grioveliams statmenais droþliø lauþymo grioveliais (7.17 pav.). Tokiomis dildëmis
apdirbama medis, oda, guma kamðtis, plastmasës ir plytos.
58 Dildymas

Ákartø skaièius ir dildþiø numeriai 7.8 lentelë. Dildþiø

Pagal ákartø skaièiø dildës ir brûþikliai bûna nuo 1 iki 8 numerio. skerspjûvio formos
Bendros paskirties dildës gaminamos nuo 1 iki 4 numerio, tikslios Skerspjûvis Pavadinimas
dildës iki 8 numerio, o brûþikliai nuo 1 iki 3 ir 5 numeriø. Dildës
ákartø skaièius matuojamas viename centimetre dildës ilgio, o brû- Plokðèia
þikliams – taðkiniø ákartø skaièius 1 cm dildës pavirðiaus ploto.
Didëjant dildës numeriui ir maþëjant ilgiui, dildëms su ákirstais
dantimis ákartø skaièius daromas didesnis, o ákartø þingsnis maþes- Trikampë
nis. Trumpa 3 numerio dildë turi didesná ákartø skaièiø ir smulkesná
þingsná negu tokio paties numerio ilgesnë dildë. Keturkampë
Dildës su frezuotais dantimis turi 1, 2 ir 3 numerio dantis – stam-
bios, vidutinës ir smulkios. Pusapskrita
Parenkant dildes pagal ákartas tinka taisyklë:

Apskrita
· Minkðtoms medþiagoms arba rupiam apdirbimui: stam-
besnës ákartos, didelis þingsnis ir maþas dildës numeris.
· Kietoms medþiagoms arba ðvariam apdirbimui: smulkios Pjûklinë
ákartos, smulkus þingsnis ir didelis dildës numeris.

Dildë
Dildymo bûdai
Rankiniam dildymui skirtos bendros paskirties ir precizinës dildës. Laikiklis
Jos skirstomos pagal ilgá ir ákartas ir ypaè pagal skerspjûvio formà Judanti
Nejudanti
(7.8 lent.). þiauna
þiauna
Maðininiam dildymui skiriamos besisukanèios ir osciluojanèios
maðininës bei juostinës dildës. Besisukanèios kotinës dildës skirtos
vidiniams ir iðoriniams iðgaubtiems pavirðiams formuoti. Osciluojan-
èios dildës naudojamos alkûninëse dildymo maðinose. Juostinës dil-
dës turi ant begalinës juostos pritvirtintus dildymo elementus ir nau-
dojamos juostinëse dildymo maðinose.

Dildymo darbai
7.18 pav. Tvirtinimas laikiklyje
Ruoðinio tvirtinimas. Apdirbami ruoðiniai átvirtinami spaustuvuose.
Jautriems ruoðiniams tvirtinti naudojamos apsauginës þiaunos, kad
spaustuvø grûdintos rantytos plieninës þiaunos nepaþeistø pavirðiaus.
Su prizminëmis þiaunomis lengviau átvirtinti cilindrinius ruoðinius. Skarda tvirtinama á skardos þnyples
arba spaustuvuose tarp dviejø kampiniø profiliø. Tai sumaþina skardos spyruokliavimà ir virpëjimà ir ga-
lima dildyti horizontaliai, skardà pakreipus kampu.
Jei ruoðinio briaunos pakrypusios, tvirtinimui naudojami laikikliai. Jie turi pakrypusias þiaunas ir tvir-
tinami spaustuvuose.
Dildymo judesiai. Dildant reikia atkreipti dëmesá á teisingà dildës prispaudimo jëgø pasiskirstymà ir
teisingà judëjimo kryptá. Dildë judinama aðies kryptimi, kartu perstumiant per pusæ dildës ploèio á deði-
næ ar kairæ. Stumiant (atakos metu) dildë turi bûti atitinkamai prispaudþiama.
Dildþiø valymas. Dildþiø su stambiomis ákartomis tarpdantëse ástrigusios droþlës valomos specialiu
ðepeèiu. Dildës su smulkiomis ákartomis valomos varine arba þalvarine skarda.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokios yra pagrindinës dildës dalys?
2. Kodël dildëse daromos kryþminës ákartos?
3. Kuo skiriasi dildës su ákirstais ir frezuotais dantimis?
 Judesiai ir droþlës parametrai 59

8. Detaliø pavirðiø formavimas pjovimo staklëmis

8.1 Judesiai ir droþlës parametrai Pjovimo judesys
Pjovimo proceso metu ruoðinys ir árankis juda vienas kito atþvilgiu. Atstojamasis
judesys
Nagrinëjimui supaprastinti tarkime, kad árankis visuomet juda, o
ruoðinys stovi. Árankio judesys bûna tiesialinijinis, kreivalinijinis arba
laisvas ir susideda ið pjovimo bei pastûmos judesiø.
Kartu atliekami pjovimo ir pastûmos judesiai nupjauna droþlæ
(8.1 pav.). Pjovimo gylis nustatomas privedimo judesiu. Pastûmos judesys
Frezavimas
Pjovimo procesas
Atstojamasis Pjovimo judesys
Pjovimo procesà apibûdina pjovimo greitis, pjovimo gylis ir pastûma judesys
(8.2 pav.).

Pjovimo proceso pradiniai duomenys

Pjovimo greitis Vc, m/min arba m/s ir pastûmos greitis Vf Pastûmos judesys
mm/min. nustatomi pagal:
· apdirbimo bûdà; Iðilginis tekinimas
· pjaunamà medþiagà;
· árankio medþiagà; 8.1 pav. Judesiai nupjaunant
· norimà pavirðiaus kokybæ ir matmenø tikslumà; droþlæ.
· norimà árankio patvarumà; Tekinimas
· naudojamø stakliø galingumà;

Pastûma f yra árankio kelias, pvz., græþiant, arba árankio kelias

per vienà ruoðinio apsisukimà, pvz., frezuojant, gali bûti suteikiama
pastûma fz.
Pjovimo gylis arba pjovimo plotis ap yra árankio uþgriebio plotis
arba gylis (8.2 pav.). Frezuojant ir ðlifuojant reikalingas papildomai
pjovimo gylis
darbinis uþgriebio plotis ae. Tekinant daþniausiai svarbus tik pjovi- pastûma
mo gylis a. Cilindrinis
Pjovimo ir pastûmos greièiø, pastûmos ir pjovimo gylio orientaci- frezavimas
nes reikðmes galima rasti lentelëse.

Pjovimo proceso rezultatai

Apdirbant pjovimu yra svarbu ðie proceso rezultatai:

· gera pavirðiaus kokybë ir matmenø tikslumas;
· pjovimo jëga, veikianti á árankio aðmenis; frezavimo gylis
· gautas árankio patvarumas; Galinis
pjovimo plotis

· maðininis laikas; frezavimas

· nupjautas droþlës tûris per laiko vienetà.

Nupjautas droþlës tûris per laiko vienetà Q yra per minutæ nu-
pjauto ruoðinio tûris. Jis rodo pjovimo proceso naðumà.

Nupjautos droþlës tûris tekinant Q = a · f ·vc frezavimo gylis

per laiko vienetà frezuojant Q = ap · ae · vf pjovimo plotis

8.2 pav. Pjovimo gylis, pjovimo

plotis ir pastûma
60 Átaisai

8.2 Stakliø átaisai ir tvirtinimo elementai

Ruoðiniai á tiksliai nustatytà padëtá apdirbimui pastatomi átaisais (8.3 pav.). Jie taip pat reikalingi patik-
rinti pagamintai detalei arba á montavimo vietà pastatyti detales bei junginius. Átaisai daþnai naudoja-
mi árankiams nukreipti, pvz., pereinamos gràþtø ávorës.

Átaisø panaudojimo privalumai:

· Sutrumpina gamybos laikà; · Sumaþina nustatymo ir tvirtinimo pagalbi-
· Pagerina pakartotinos operacijos tikslu- ná laikà;
mà; · Nebereikia pagalbiniø operacijø, jø þymë-
· Daugelio ruoðiniø be átaisø negalima ap- jimo ir braiþymo;
dirbti; · Ekonomiðkesnë gamyba.
· Sumaþina tikrinimo sànaudas;

Ðeðiakampë verþlë su sferiniu

atraminiu pavirðiumi

Prispaudimo
Detalë
lystë su sferine
atrama

Sferinë
atrama

Varþtas su
sferine
atrama

Smeigë Atramos varþtas su rantais

8.3 pav. Tvirtinimo átaisas

Trijø taðkø atrama

Detalë
Neapdirbtas ruoðinys (8.3 pav.) atremiamas trimis ne vienoje eilëje
iðdëstytais taðkais (8.4 pav.). Ant ðios trijø taðkø atramos ruoðinys pa-
guldomas bûtinai prispaudþiant prie kiekvieno taðko. Ruoðinys nu-
statomas statiðkai nejudamai. Átaise parenkant atramos taðkus, rei-
kia atkreipti dëmesá á detalës svorio centrà.
Ið ðono ruoðinys fiksuojamas, pvz., atramomis su rutuliniais pavir-
ðiais (8.3 pav.). 8.4 pav. Trijø taðkø atrama

Stakliø tvirtinimo átaisams keliami ðie reikalavimai:

· Ruoðinys turi bûti standþiai átvirtintas; · Ávairus pasikartojantis panaudojimas;
· Tvirtinant negalima ruoðinio deformuoti; · Tvirtinimo elementai lengvai pakeièiami;
· Didelis tvirtinimo pasikartojimo tikslumas; · Kuo maþesnë átaiso kaina.
· Paprastas, greitas ir patikimas naudojimas;

Tvirtinimui naudojami mechaniniai, magnetiniai, hidrauliniai ir pneumatiniai tvirtinimo elementai.

 Mechaniniai tvirtinimo elementai 61

Mechaniniai tvirtinimo elementai

Jëga mechaniniuose tvirtinimo elementuose per-
duodama varþtais, svirtiniais prispaudikliais, kumð-
teliais ir ekscentrikais.

Pranaðumai: Trûkumai:
· Didelë prispau- · Tvirtinimo elemen-
dimo jëga; tai iðdyla;
· Tvirtinimo ele- · Nevienoda pris-
mentai savis- paudimo jëga, pa-
tabdûs. vojus perveþti.
Laiptuota atrama
Prispaudimo varþtai, prispaudimo lys-
Prispaudimo varþtas
tës ir atramos
Prispaudimo lystë
Ruoðiniai ant stakliø stalo daþnai tvirtinami T for-
mos grioveliuose ástatytais varþtais, prispaudimo 8.5 pav. Prispaudimo lystës
lystëmis ir atramomis (8.5 pav.). Prispaudimo
plokðtelës veikia kaip vieno peties svertas (8.5 Verþlës Sferinis prispaudiklis
pav.). Juo arèiau prispaudimo varþtas prie ruoðinio, Smeigë aukðtis
Pailgini- 1,5 · d Prispau-
tuo didesnë prispaudimo jëga. Prispaudimo plokð- dimo
mo verþlë
telës turi bûti taip nustatytos, kad prispaudimo pe- poverþlë
tys a bûtø maþesnis uþ atraminá petá b. T formos
Pavyzdys: Kokia bus prispaudimo jëga Fsp, jei grioveliø
varþtas
F =4,6 kN, l1 = 60 mm ir
l2 = 95 mm (8.5 pav.)?
Sferinë poverþlë
Sprendimas: Fsp = F · l1 / l2 = 4,6 kN · 60 mm/
95 mm = 2,9 kN Srieginis stovas

8.6 pav. Reguliuojamos atramos

Naudojant prispaudimo plokðteles, prispau-
dimo varþtai turi bûti kuo arèiau ruoðinio.
Smulkiø laipteliø
atrama
Dël dideliø veikianèiø jëgø prispaudimo verþlës Apsaugos
elementas
aukðtis turi bûti apie 1,5 varþto skersmens (8.6
pav.). Tarp prispaudimo lystës ir verþlës reikia dëti
uþgrûdintà poverþlæ. Pasviræ ruoðimo pavirðiai pri-
spaudimo lystëmis prispaudþiami per sferines at-
ramas ir poverþles. Prispaudimo atramoms nau-
dojamos stambiai arba smulkiai laiptuotos ir ástri-
þais dantimis atramos. Sklandþiam aukðèio
nustatymui tinka srieginiai stovai. 8.7 pav. Apsaugos ir iðlyginimo elementai
Ruoðinio pastatymui arba parëmimui naudojami
pastatymo arba atraminiai elementai (8.7 pav.).
Freza
Sunkûs ruoðiniai á savo vietà árankio atþvilgiu gali
Prispaudimo
bûti pastatyti pleiðtais. Kad plonasieniai ruoðiniai Detalë varþtas
apdirbant nesideformuotø, po jais dedami atrami-
niai elementai.

Plokðèiø detaliø prispaudikliai

Kad plokðti ruoðiniai apdirbimo metu netrukdytø
árankiui, jie tvirtinami plokðèiø detaliø prispaudik-
liais (8.8 pav.). Ruoðinys pleiðtinës konstrukcijos
prispaudimo þiauna stipriai prispaudþiamas prie
stakliø stalo. 8.8 pav. Plokðèiø detaliø prispaudiklis
62 Mechaniniai tvirtinimo elementai

Svirtiniai ir ekscentriniai prispaudikliai

Svirtiniai ir ekscentriniai prispaudikliai daþnai nau- Detalë
Eiga
dojami átaisuose ir yra stipriai prie jø pritvirtinti.
Prispaudimo
padëtis
Svirtiniø ir ekscentriniø prispaudikliø sa-
vybës:
· Prispaudimo elementai greitai priartina-
mi ir atitraukiami;
· Savistabdûs; 8.9 pav. Sverto principas
· Prispaudimo jëga maþesnë negu tvirti- Savistabdë padëtis
Prispaudimo
nant varþtais. padëtis
Prispausti
Mirties taðkas

Svirtinio principo prispaudimo elementai (8.9 Atleisti

pav.) didþiausià prispaudimo jëgà pasiekia, kai
trys ðarnyrai A, B, C atsiduria vienoje linijoje. Svir-
èiai praëjus mirties taðkà, uþtikrinamas patikimas
prispaudimas.

8.10 pav. Greitai veikiantis prispaudiklis

Svirtiniai prispaudikliai praëjæ mirties taðkà
tampa savistabdûs.

Greitai veikiantys átvarai dirba svirèiø princi-

pu (8.10 pav.). Jie uþtikrina greità prispaudimà ir
tikslià padëtá naudojant palyginti maþas jëgas. Dël
to jie daþnai naudojami suvirinimo, græþimo arba
matavimo átaisuose, kur nereikia didelës tvirtinimo
jëgos.
Ekscentriniuose prispaudikliuose prispaudimo
jëgà sukuria savistabdus ekscentrikas (8.10 pav.).
Ekscentrikuose prispaudimo kreivës centras M1
8.11 pav. Ekscentrinis prispaudiklis
yra ekscentriðkai sukimosi taðkui M2. Ekscentriniø
prispaudikliø negalima naudoti, jei apdirbant atsi-
randa stipri vibracija, dël kurios prispaudikliai at- Apdirbtas ir prispaustas pavirðius
silaisvina, todël jie netinka frezavimo átaisams.

Savaime nusistatanèios atramos

Ruoðiniai, pvz., liejiniai daþnai tvirtinami neapdirb-
tais pavirðiais. Kadangi ðie pavirðiai ne visai lygûs Liejinys

ir daþnai net ðiek tiek uþlenkti, tvirtinant jie defor- prispaustas neprispaustas
muojasi (8.12 pav.). Siekiant sumaþinti deformaci- 8.12 pav. Prispaudimas be ðarnyriniø atramø
jas tvirtinant, prispaudimo elementai turi prie uþ-
lenktø pavirðiø prisitaikyti. Ðiuos reikalavimus
atitinka, pvz., savaime nusistatanèios atramos
(8.13 pav.).

Savaime nusistatanèios atramos prisitaiko

prie ruoðinio. Jomis gerai tvirtinami ruoði-
niai, nepaþeidþiant jø iðorinio pavirðiaus.

8.13 pav. Ðarnyrinës atramos

 Magnetinës tvirtinimo plytos 63

Maðininiai spaustuvai
Maðininiai spaustuvai naudojami maþø ir viduti-
niø ruoðiniø tvirtinimui vienetinëje ir smulkiaseriji-
nëje gamyboje. Mechaniðkai veikianèiuose átaisuo-
se suspaudimo judesys atliekamas rankena, pneu-
matikos ar hidraulikos valdomomis srieginëmis
traukëmis – cilindrais.Ruoðinys tvirtinamas suspau-
dus spaustuvø þiaunomis. Suspaudimo jëga dar
sustiprinama mechaniniu ar hidrauliniu bûdu. 8.14 pav. Mechaniniai spaustuvai
Mechaniniu bûdu suspaudimo jëga stiprinama,
pvz., svirèiø sistema. Spaudimo sraigtas stumia Spaudimo strypai Plunþeris Rankenos korpusas Rankena
skëtimo strypà á alkûniná svirtiná ðarnyrà, per kurá
sustiprinta jëga spaudþia spaudimo strypà, su-
jungtà su ruoðiná spaudþianèiomis þiaunomis.
Mechaniniai-hidrauliniai stipriai prispau-
dþiantys velenai, sukami su ástatyta rankena (8.15
pav.). Cilindras ir srieginis velenas per movos kor-
pusà ir movà sukamas, kol judanti srieginio vele-
no dalis suspaudþia ruoðiná tarp tvirtø þiaunø. Ta-
Srieginis Alyva Mova Srieginis strypas
da srieginis velenas ir cilindras su movos korpusu iðjungia
velenas
sustoja. Jei rankena sukama toliau, mova sustoja Cilindras su mova
ties nustatyta prispaudimo jëga tarp movos korpu-
8.15 pav. Stipriai prispaudþiantis velenas
so ir movos ir nutraukia sukibimà. Tada dar suka-
si á prieká tik srieginis strypas kartu su rankenos Átvirtinimo jëga
korpusu ir alyvoje pradeda judëti plunþeris. Susi-
Didelë Maþesnë
darantis slëgis pastumia pirmyn spaudimo strypà, Magnetinio
Detalë lauko linijos Detalë
kol pasiekiama didþiausia tvirtinimo jëga.

Magnetinës tvirtinimo plytos

Magnetinëmis tvirtinimo plytomis galima tvirtinti tik
feromagnetinius ruoðinius. Magnetinio lauko lini-
jos uþsidaro per tvirtinamà ruoðiná ir já stipriai lai-
ko magnetiniame lauke (8.16 pav.). Pastovaus
elektromagneto plokðtelës reikalingos ájungti ir
iðjungti srovæ arba suteikti tik trumpà srovës impul-
sà. Tvirtinimo jëgai sudaryti pastovaus magneto
ðerdys ámagnetinamos elektriniø rièiø magnetiniu 8.16 pav. Magnetinis tvirtinimas
lauku. Apdirbimo metu ruoðiná prilaiko pastovus
elektromagnetas. Plokðtë yra be srovës, todël ne-
kaista. Dël to bûna geras apdirbimo tikslumas.
Ruoðiniui atlaisvinti naudojamas elektroninis ið-
magnetinimo átaisas, kuris pastovaus elektromag-
neto ðerdis iðmagnetina srovë impulsu.
Kad tvirtinant nesideformuotø nelygûs ir iðlenkti
ruoðiniai, naudojamos magnetinës tvirtinimo ply-
Detalë
tos su judanèiais magnetiniais poliais (8.17 pav.). Magnetas
Pagrindinë plokðtë
Magnetiniu tvirtinimu ruoðinius galima pri-
tvirtinti nejudamai, greitai ir patikimai. Ruo-
ðiná galima apdirbti ið penkiø pusiø nekei-
èiant tvirtinimo elementø.

Ámagnetinti ruoðiniai po apdirbimo turi bûti ið- 8.17 pav. Tvirtinimas judamais magnetiniais
magnetinti. poliais
64 Hidrauliniai ir pneumatiniai tvirtinimo elementai

Hidraulinë tvirtinimo sistema

Hidrauliniø tvirtinimo elementø privalumai:

· Didelë prispaudimo jëga ir maþi gabaritai; · Galimybë prispaudimà valdyti mechani-
· Ávairiapusiðkas panaudojimas; zuotai;
· Greitas slëgio prijungimas; · Visuose tvirtinimo taðkuose vienoda pri-
· Didelis árangos standumas; spaudimo jëga.

Hidraulinës tvirtinimo sistemos susideda ið slë- Elektros variklis Siurblys

gio árenginio, valdymo aparatûros ir cilindro. Slë-
gio sudarymui naudojami rankiniai siurbliai, Slëgio regulia-
vimo voþtuvas
pneumatiniai-hidrauliniai multiplikatoriai ir elektri-
Filtras
niai-hidrauliniai siurbliai.
Rankiniai siurbliai naudojami montuojant, kai
nëra oro slëgio linijø arba elektros.
Oro hidrauliniai multiplikatoriai keièia þemà
oro linijos slëgá á aukðtesná hidrauliná tvirtinimui rei-
kalingà spaudimà.
Elektrohidraulinius siurblius daþniausiai turi
stakliø tvirtinimo átaisai (8.18 pav.). Jie susideda ið
alyvos bako, elektros variklio su hidrauliniu siur-
bliu, apsauginio voþtuvo, skirstytuvo ir manometro. Talpa Filtras Paskirstytojas
Ájungus siurblá, prijungiamas cilindro pradþioje
sudaromas slëgio relës nustatytas slëgis. Kai siste- 8.18 pav. Elektrinis hidraulinis siurblys
moje susidaro slëgis, skirstytuvas iðjungia variklá.
Stûmoklis atgal gràþinamas skirstytuvu. Slëgio linijos Freza
Hidrauliniai tvirtinimo cilindrai, kaip sukantie-
ji, gali bûti ásukami á átaisus arba (pvz., tempimo ci-
lindras) priverþiami (8.19 pav.).
Cilindruose su pasukama prispaudimo letena Prispaudi- Hidraul.
mo cilindras, skysèio
ruoðiniai gali bûti uþdedami ið virðaus (8.20 pav.). dirbantis pajung.
Ruoðinys tvirtinamas ir atleidþiamas bendra pa- tempimu
sukamo cilindro eiga pasukant plunþerius, o kartu Ásukami cilindrai
ir prispaudiklius. Ruoðinys prispaudþiamas ájungus
prispaudimo eigà. 8.19 pav. Hidrauliniai tvirtinimo cilindrai
Pasukamieji cilindrai naudojami tada, kai pri-
Prispaudiklis
spaudimo taðkai uþdedant ir iðimant ruoðiná turi
bûti laisvi. Prispaudimo
Hidrauliniu tvirtinimu ruoðiniai gali bûti átvirtinti eiga

paprastai ir greitai. Tolygi prispaudimo jëga padi-

dina apdirbimo tikslumà.

Pneumatiniai tvirtinimo elementai

Pneumatiniai cilindrai tvirtinimo átaisuose naudoja-
mi greitiems prispaudimo ir atleidimo judesiams
gauti. Dël maþo darbinio slëgio jø prispaudimo jë- Pasukamas cilindras
gos yra maþos. Cilindras dar papildomai apkrau- 8.20 pav. Pasukami cilindrai
namas spyruoklës pasiprieðinimu. Pneumatiniai ci-
lindrai daþnai komponuojami su savistabdþiais
svirtiniais prispaudikliais (8.21 pav.).

8.21 pav. Svirtinis prispaudiklis su pneumatiniu

cilindru
 Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisai 65

Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisai Prispaudimo

Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisai susideda ið uni- lystë
fikuotø pakeièiamø elementø. Tai detalës, pvz.,
Tarpinis
pagrindinës plokðtës, kampuoèiai ir trinkelës (kon- elementas
strukciniai elementai), bazavimo ir tvirtinimo ele-
mentai. Ið jø galima sumontuoti átaisus ávairiems
ruoðiniams tvirtinti (8.22 pav.). Átaisø dalis bet ka-
da galima iðmontuoti ir vël panaudoti. Jie ypaè tin-
ka vienetinei gamybai, kai reikia daþnai keisti ruo- Pagrindo
ðiniø matmenis arba gamybos pradþioje, kol spe- plokðtë
cialûs átaisai dar neparuoðti.
Jei átaisas ilgesná laikà nenaudojamas, jis ið-
Bazavimo
montuojamas. Prieð tai sudaroma átaiso dokumen- elementai
tacija. Jà sudaro ðie dokumentai:
Centravimo
· Átaiso fotografija, apimanti gabaritinius ávorë
matmenis; Konstrukcinis elementas
· Apdirbamo ruoðinio brëþinys;
· Naudotø detaliø klasifikacija. 8.22 pav. Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaiso
konstrukcijos elementai

Korpusiniø detaliø átaisai turi bûti greitai ir paprastai pritaikomi kintamiems ruoðiniams. Jie turi
bûti lanksèiai keièiami, pritaikant maþoms ir vidutinëms serijoms, taip pat ir NC staklëms ir ap-
dirbimo centrams.

Pagal elementø tarpusavio ir pritvirtinimo prie plokðtës bûdà jie priskiriami skyliø ir grioveliø siste-
moms.

Detalë Prispaudimo Ruoðinys Prispaudimo

Cilindras lystës lystë

Tarpinis
Antdëklas Prispaudimo
elementas
átaiso
korpusas
Tvirtinimo
Atrama bloko
atraminis
Cilindras elementas

Bazavimo
elementas

Konstrukcinis elementas
Pagrindo elementai Pagrindo plokðtë Tvirtinimo plokðtë

8.23 pav. Griovelinio tvirtinimo sistema 8.24 pav. Tvirtinimo átaiso pavyzdys
66 Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisai

Skyliø sistemoje atskiri elementai tarp savæs sujungiami kaiðèiais

ir varþtais (8.24 pav.). Skylës kaiðèiams pagrindo plokðtëje arba vir- Ávorë su skyle
ðuje yra srieginës skylës (8.25 pav.), jos gali bûti ir ðalia srieginiø sky- bazavimui
liø (8.26 pav.). 1 pav. parodytoje sistemoje yra daugiau skyliø tvirtini-
mui ir kaiðèiams, nes kiekviename skylë gali bûti naudojama pozicio-
navimui ir tvirtinimui. 2 pav. parodytoje sistemoje paprasèiau
nustatyti, taèiau skyliø iðdëstymas retesnis. Skyliø sistema uþtikrina ge- Srieginë ávorë
rà jëgø perdavimà visomis kryptimis, taip pat pozicionavimo pakar-
tojamumo tikslumà. Tvirtinimo galimybës priklauso nuo skyliø iðdës-
tymo. Skyliø matmenys, panaudojant átaiso konstrukcinius elementus,
turi bûti didinami pusiau. 8.25 pav. Bazavimo ir srieginë
ávorës

Konstravimas su skaièiavimo technika

Bazavimo skylë
Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisø gamintojai siû-
lo CAD sistemà, kurioje yra sukaupti atskiri korpu-
siniø detaliø tvirtinimo elementai. Jos pagalba átai-
sus galima projektuoti kompiuterio ekrane.
Srieginë skylë

8.26 pav. Bazavimo skylë ðalia srieginës skylës

Korpusiniø detaliø tvirtinimo átaisø rodikliai:

Grioveliø sistema Skyliø sistema

· pagrindo plokðtë yra storesnë kaip skylës
sistemoje, nes ji susilpninama grioveliais;
· geras jëgos perdavimas skersai ir statme-
nai grioveliams ir blogas - iðilgai;
· konstrukciniai elementai pagal grioveliø il-
gá pozicionuojami laisvai;
· geras prisitaikymas prie ruoðinio geomet-
rijos;
· griovelio iðilgine kryptimi konstrukciniai
elementai gali persislinkti;
· darbui imli gamyba.
· pagrindo plokðtë stabilesnë kaip grioveliø
sistemoje;
· geras jëgos perdavimas visomis kryptimis;
· ruoðinio padëtis priklauso nuo skyliø ið-
dëstymo;
· konstrukciniai elementai gali bûti ástatomi
bet kaip, kadangi skylës yra kiauros;
· didelis bazavimo pasikartojimo tikslumas;
· ruoðinio bazuoti be pagrindo plokðtës ne-
galima;
· paprastesnë gamyba.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokius privalumus turi átaisø panaudojimas gamy-
boje nupjaunant droþlæ?
2. Kokie reikalavimai keliami stakliø tvirtinimo árengi -
niams?
3. Kokius privalumus turi trijø taðkø atrama tvirtinant
ruoðinius?
4. Kodël tvirtinant ruoðinius plokðèiø detaliø prispau-
dikliais, jis tuo paèiu metu spaudþiamas ir prie stak -
liø stalo?
5. Paaiðkinkit tvirtinimà sverto principu.
6. Kokiais privalumais pasiþymi ðarnyrinës atramos?
7. Paaiðkinkit hidrauliniø jëgø perdavimà tvirtinant
maðininiais spaustuvais.
8. Kokiais privalumais pasiþymi magnetinis tvirtini -
mas?
9. Kodël tvirtinant pastovaus elektromagneto plytomis
gaunamas ypaè didelis apdirbimo tikslumas?
10. Kokiais privalumais pasiþymi hidraulinës tvirtinimo
sistemos?
11. Kodël hidraulinës tvirtinimo sistemos labiau tinka
serijinei gamynai?
12. Kada tvirtinimui naudojami pasukami cilindrai?
13. Á kokias sistemas skirstomi korpusiniø detaliø tvirtini -
mo átaisai?
14. Kokiems panaudojimo atvejams ypaè tinka korpusi -
niø detaliø tvirtinimo átaisai?
 Græþimas 67

8.3 Græþimas, gilinimas, plëtimas

Græþimas, sriegimas, gilinimas ir plëtimas yra gamybos bûdai, daþniausiai atliekami daugiaaðmeniais
árankiais ir pasiþymi panaðiu pjovimo procesu (8.27 pav.).

Græþimas, gilinimas, plëtimas

Paprastas græþimas Profilinis græþimas Sriegiø sriegimas Gremþimas

Paprastas Skylës Plëtimas Profilinis Profilinis Iðorinio Vidinio

græþimas didinimas græþimas gilinimas Profilinis Sriegiø pavirðiaus pavirðiaus
vientisame vientisame plëtimas sriegimas
metale metale gremþimas gremþimas

8.27 pav. Apdirbimas græþimu, gilinimu, plëtimu

8.3.1 Græþimas
Græþimo bûdai
Græþimas skirstomas á paprastà græþimà vientisoje
medþiagoje, skylës didinimà ir fasoniná græþimà
(8.27 pav.)

Græþimo procesas
Pjovimo Pjovimo Pastûmos
Gràþto pjovimo judesys apskritiminis, o pastûmos jëga judesys judesys
judesys nukreiptas sukimosi aðies kryptimi.
Veikiant pastûmos jëgai pjovimo briaunos ásmin-
ga á medþiagà. Apskritiminis pjovimo judesys su- Pastûma
kuria pjovimo jëgà (8.28 pav.).
Kaip ir kituose apdirbimo bûduose, græþimo
rezultatai, kartu ir darbo naðumas, priklauso nuo
Pastûmos jëga
parinktø pradiniø duomenø (8.29 pav.). Árankio
gamintojai daþnai rekomenduoja pjovimo greitá 8.28 pav. Judesiai ir jëgos græþiant
Vc, pastûmà f, gràþto medþiagà, jo formà ir tepi-
mà-auðinimà. Taèiau tik technologas gali pradi-
Pradiniai duomenys Rezultatai
nius duomenis taip suderinti, kad bûtø pasiektas
optimalus rezultatas. Pjovimo greitis Formos ir matmenø
Græþimo metu susidaro ðiluma, kuri nuvedama Vc, m/min tikslumas
tepimo-auðinimo skysèiu, taip pat per áranká ir Pastûma f,mm Pavirðiaus kokybë
droþlæ. Tepimo-auðinimo skystis taip pat maþina
Gràþto aðmenø kampai Droþlës susidarymas
trintá ir dilimà.
Ruoðinio medþiaga Droþlës forma
Pjovimo greitis Vc labiausiai priklauso nuo
gràþto pjaunanèiosios dalies medþiagos ir ruoðinio Árankio medþiaga Árankio patvarumas
medþiagos. Ant stakliø esanèioje diagramoje gali- Auðinimo skystis Maðininis laikas
ma pagal parinktà pjovimo greitá nustatyti græþimo Gamybos kaina
stakliø suklio sukimosi daþná (8.30 pav.).
Sukimosi daþná n taip pat galima apskaièiuoti 8.29 pav. Pradiniai duomenys ir græþimo
þinant pjovimo greitá Vc ir gràþto skersmená d. rezultatai
68 Græþimas

8.1. lentelë. Orientaciniai pjovimo reþimai

Pastûmos greitis Vf = n · f greitapjovio plieno spiraliniams gràþtams
f mm/
Pastûma f mm/aps. priklauso nuo gràþto apsisukimui
Medþiaga Græþimo Vc
skersmens ir græþimo bûdo. Abu dydþiai priklauso gylis m/ mm
nuo græþimo gylio ir gali bûti parinkti ið lenteliø
(8.1 lent.).
Pastûmos greitis Vf mm/min skaièiuojamas
þinant sukimosi daþná n ir pastûmà f.

Sukimosi daþnis n = Vc / p · d

Pavyzdys: 30 mm storio ruoðinyje ið pagerinto

plieno 38Cr2 reikia iðgræþti d = 9,0
mm skyles. Koks bus greitapjovio plieno
gràþto pjovimo greitis Vc ir koká reikia
nustatyti græþimo staklëse suklio suki-
mosi daþná?
Sprendimas: Parenkama: Vc = 20m/min (8.1 lent.).
Ið sukimosi daþniø diagramos (8.30
pav.) galima parinkti sukimosi daþná
n = 710 min-1. Suskaièiavæ gausime:
n = vc / p · d =
= 20000 min/min / p · 9,0 mm =
= 707 min-1

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Koká sukimosi daþná reikia pasirinkti ið 8.1 lentelës
Pjovimo greitis

gràþtams, kuriø skersmuo d = 5, 8, 10 ir 15 mm, jei

Vc = 16m/min?
2. Stakliø stove ið GG-25 reikia iðgræþti skylæ sriegiui
M10 (8.31 pav.).
a) Koks turi bûti pjovimo greitis ir pastûma parenkant
ið 8.1 lentelës?
b) Apskaièiuoti græþimo stakliø su belaipsniu sukimo -
si daþnio reguliavimu sukimosi daþná.
c) Koks sukimosi daþnis gaunamas ið sukimosi daþnio
diagramos (8.30 pav.)?
d) Koks pastûmos greitis Vf , mm/min? Skersmuo

e) Koká trumpiausià kelià turi nueiti gràþtas su sava- 8.30 pav. Gràþto sukimosi daþniø grafikai
rankiðka pastûma?

8.31 pav. Skylës sriegiai

 Græþimo árankiai 69

Græþimo árankiai
Spiraliniai gràþtai
Árankiai, daþniausiai naudojami græþti vientisame metale, yra spiraliniai gràþtai (8.32 pav.).

Spiralinis gràþtas su cilindriniu kotu

Virðûnës kampas
Darbinë dalis Cilindrinis kotas Koto skersmuo
Pagrindinës pjo-
Uþpa- vimo briaunos
kalinis
kampas Pagrindinis uþpa-
Koto ilgis Droþliø kalinis pavirðius
griovelis
Juostelë Pagalbinë pjo-
Spiralinis gràþtas su kûginiu kotu vimo briauna
Gràþto skersmuo Darbinë dalis Kakliukas (þymëjimo vieta) Kûginis kotas Sraigtinio grio-
velio kampas
Pagalbinis
uþpakalinis Skersës
Pjaunanèioji dalis Kûgio ilgis kampas kampas
Lopetëlë
Droþlës griovelio ilgis Kakliuko ilgis
Bendras ilgis
Skersë

8.32 pav. Spiralinis gràþtas

Spiraliniø gràþtø pranaðumai

· pakankamai geri pjovi- · gerai kreipiami ruoðiny-
Sraigtinio griovelio posvyrio
mo aðmenø kampai; je; kampas nuo 19 iki 40
· galandant nekinta sker- · ið skylës savaime paðali- N tipo (normalaus iðpildymo) skirtas
normalaus kietumo ir stiprumo metalams
smuo; nama droþlë;
· gerai tvirtinami; · gerai panaudojamas te-
pimo-auðinimo skystis.
Sraigtinio griovelio posvyrio
kampas nuo 10 iki 19
H tipo, skirtas kietiems metalams arba me-
Spiraliniø gràþtø pjaunanèiosios dalies geometrija talams, kuriuos apdirbant susidaro trumpa
droþlë
Pagrindinë gràþto pjovimo briaunø forma yra pleiðtas. Gaminant
gràþtus ðlifavimo, frezavimo ar valcavimo bûdu, du prieðprieðiais
esantys sraigtinës formos droþliø grioveliai gràþto virðûnëje sudaro Sraigtinio griovelio posvyrio
pagrindines pjovimo briaunas, o ant kreipianèiosios dalies – pa- kampas nuo 27 iki 45
W tipo, skirtas minkðtiems ir tàsiems meta-
galbines pjovimo briaunas (juosteles). Kreipianèios juostelës nukrei- lams arba metalams, kuriuos apdirbant
pia gràþtà græþiamoje skylëje. Spiraliniø gràþtø skersmuo koto link susidaro iðtisinë droþlë
maþëja. Atgalinis kûgiðkumas yra 0,02 0,08 mm/100 mm droþlës 8.33 pav. Gràþtø tipai
griovelio ilgio. Dël to sumaþëja gràþto trintis á skylës sieneles. Sraig-
tinio droþliø griovelio posvirio kampas nustato priekinio kampo dydá. Tarp pagrindiniø pjovimo briau-
nø esantis kampas vadinamas skersës kampu. Ðkaièuojant pagrindiniø pjovimo briaunø uþpakaliná
pavirðiø, sudaromas uþpakalinis kampas. Dël jo sumaþëja gràþto trintis skverbiantis á ruoðiná.
N, H ir W tipø spiraliniai gràþtai kiekviename gràþto skerspjûvio taðke turi skirtingas pjovimo briau-
nø priekinio kampo reikðmes. Gràþto tipas ir virðûnës kampas parenkami pagal apdirbamo ruoðinio
medþiagà.

Medþiagoms, turinèioms blogà ðilumos laidumà, arba kai græþiant susidaro trumpos droþlës,
gràþtai parenkami su maþu virðûnës kampu, nes ilgos pagrindinës pjovimo briaunos pagerina ði-
lumos nuvedimà á ruoðiná.
Tàsioms medþiagoms, turinèioms gerà ðilumos laidumà, arba kai græþiant susidaro ilgos droþlës,
parenkami gràþtai su didesniu virðûnës kampu. Tuo pasiekiamas geresnis droþlës nuvedimas ir
maþesnë pjovimo jëga.
70 Græþimo árankiai

Skersë gràþto centre sujungia abi pagrindines pjovimo briaunas.

Pjovimo briaunø kampuèiø dilimas
Ji apsunkina pjovimo procesà, nes medþiagà tik glemþia. Ar plienui
Uþpakalinio pa-
apdirbti skirtas gràþtas, kurio virðûnës kampas kampas 118°, paga- virðiaus prie pa-
Juosteliø dilimas
làstas teisingai, matyti ið to, kad skersë su pagrindine pjovimo briau- grindinës pjo-
na sudaro 55° kampà (8.32 pav.). vimo briaunos
dilimas
Spiraliniai gràþtai gaminami ið greitapjovio plieno ir kietlydinio.
Greitapjovio plieno gràþtai gali bûti padengti titano nitrido (TiN)
sluoksniu. Ðis sluoksnis yra labai atsparus dilimui ir trukdo ðilumai
pereiti á áranká. Padengtais gràþtais græþiama dauguma medþiagø, Skersës
dilimas
ypaè plastmasës. Jais græþiant skyliø pavirðiaus kokybë esti geresnë,
nes sumaþëja prieauga ir pagerëja droþlës paðalinimas.
Pagerintieji ir grûdinti plienai, baltasis ketus, manganiniai plienai, Priekinio pavirðiaus dilimas
sukietintos plastmasës ir betonai græþiami kietlydinio gràþtais arba
gràþtais su ástatytomis kietlydinio plokðtelëmis. 8.34 pav. Spiraliniø gràþtø
dilimas
Spiraliniø gràþtø galandimas
Be áprasto spiraliniø gràþtø aðmenø dilimo, esant padidintiems pjo-
vimo greièiams dyla pjovimo briaunø kampuèiai, o esant padidintai
pastûmai, greièiau dyla skersë. Ypaè intensyviai dyla blogai paga-
làsti gràþtai (8.34 pav.). Gràþtø uþpakalinis pavirðius galandamas
tol, kol nugalandamas pagrindiniø pjovimo briaunø, skersës ir juos-
teliø nudilimas. Dël juosteliø nudilimo gràþtas skylëje stringa. Skersës ilgis = 10% gràþto skersmens
Pagrindinë pjovimo briauna ir skersë daþnai specialiai pagalan-
damos, kad sumaþëtø pastûmos jëga ir droþlës nuvedimas. Papras- 8.35 pav. Spiralinis gràþtas su
èiausias specialus pagalandimas yra skersës sutrumpinimas (8.35 pagalàsta skerse
pav.). Kad nebûtø per daug susilpninta gràþto virðûnë, likæs skersës
ilgis turi bûti ne maþesnis kaip 1/10 gràþto skersmens. Pagalandus
skersæ, pastûmos jëga gali bûti sumaþinta beveik per pusæ.
Galandimo klaidos turi átakos gràþto patvarumui ir skylës matme-
nø tikslumui (8.36 pav.), todël jie turi bûti rûpestingai galandami ir
patikrinami kalibrais.

Blogai pagalandus gràþtà, sumaþëja skylës tikslumas ir gràþ-

to patvarumas.

Uþpakalinis Uþpakalinis
Gràþtø tvirtinimas kampas per kampas per
maþas: pastûmos didelis: pjovimo
Gràþtai iki 12 mm skersmens tvirtinami cilindriniu, o didesni – kûgi- jëga per didelë, briauna iðlûþta,
niu kotu (8.32 pav.). Gràþtai su cilindriniu kotu tvirtinami trijø kumð- gràþtas sulûþta gràþtas ástringa
teliø græþimo savaime centruojanèiame griebtuve, spyruokliuojan-
èiame griebtuve arba uþverþimo ávorëje. Kad græþiant gràþtas nepa-
sislinktø, tvirtinant já reikia ástatyti iki griebtuvo atramos.
Græþiant skirtingo skerspjûvio gràþtais serijinëje gamyboje, daþ-
nai naudojami greit veikiantys gràþtø griebtuvai (8.37 pav.). Nepai-
sant didelës uþspaudimo jëgos, juose gràþtai lengvai átvirtinami ir be
rakto iðimami.
Dideli gràþtai daþniausiai turi kûginá kotà. Maþi kûgiai tvirtinami
per atitinkamas pereinamas ávores, kuriø vidinis kûgis atitinka gràþ- Nevienodo Nelygus pjovimo
ilgumo pjovimo briaunø kampas:
to kûgá. Græþimo jëgos perduodamos kûginiø pavirðiø trintimi. Kad briaunos: skylë pjauna tik viena
kûginiai pavirðiai gerai susiglaustø, gràþto kotas turi bûti be paþeidi- iðgræþiama per pjovimo briauna,
mø ir, prieð ástatant, gerai nuvalytas. Gràþtui ið suklio arba ávorës ið- didelë ji greitai atðimpa
imti naudojamas pleiðtas.
8.36 pav. Spiraliniø gràþtø
galandimo klaidos
 Græþimo árankiai 71

Specialûs gràþtai Palaikomasis þiedas

Maþi, su cilindriniu kotu gràþtai tvirtinami griebtuve, spyruok- Ávorë

liuojanèiame griebtuve arba uþverþimo ávorëje. Dideli gràþtai Korpusas
su kûginiu kotu tvirtinami savistabdþiai stakliø suklio vidinia-
Suspaudimo
me kûgyje. sriegis
Spaudþiantis
Maþø skersmenø gràþtai naudojami skylëms nuo 0,05 iki 1,45 mm velenas
skersmens græþti (8.38 pav.). Gaminami spiraliniai, su tiesiais grio-
Kumðteliø
veliais ir aðtriavirðûniai gràþtai. Ðiø gràþtø labai trumpa pjovimo da- laikiklis
lis pritvirtinta prie ilgesnio ir storesnio koto. Maþø skersmenø gràþtai
visø pirma naudojami laikrodþiø ir elektronikos pramonëje. Apkaba

Kumðteliai
Centravimo gràþtai
Tiksliam ir greitam centravimui vientisame metale programinio val- 8.37 pav. Greitai veikiantis
dymo staklëmis naudojami specialûs NC centravimo gràþtai, gami- gràþtø griebtuvas
nami ið greitapjovio plieno arba kietlydinio (8.39 pav.). Jie gamina-
mi su 90° arba 120° virðûnës kampu ir maþesniu negu paprastø spi-
raliniø gràþtø, spiralinio griovelio kampu.
NC centravimo gràþtais centruojamos skylës, kurios po to græþia-
mos spiraliniais gràþtais. Kadangi pjovimo briaunomis iðgræþiamas
tik kûginis ágilinimas, jie neturi juostelës ir netinka giliam græþimui.
NC centravimo gràþtø ðerdies storis, kartu ir skersë yra þymiai ma- 8.38 pav. Plonas gràþtas
þesnë, todël jø padarytame ágilinime gerai centruojasi spiraliniai
gràþtai. Jie yra labai trumpi, su cilindriniu kotu.
NC centravimo gràþtai su 90° virðûnës kampu centravimo metu gali nupjauti ir nuoþulà, kuri reika-
linga pjaunant sriegá.

Gràþtai su maþais laipteliais

Gràþtai su maþais laipteliais skirti græþti sriegiø skylëms su kûginiu arba cilindriniu ágilinimu (8.40 pav.).
Trumpos iðëmos lemia didelá gràþto stabilumà susukimui, todël jis ypaè tinka naudoti NC staklëse.

Plunksniniai gràþtai
Plunksniniuose gràþtuose á laikiklá átvirtintos keièia-
mos kietlydinio arba greitapjovio plieno plokðtelës
(8.40 pav.). Jie gali bûti naudojami didesnëms
negu 20 mm skersmens skylëms græþti vientisame
metale dideliais pjovimo greièiais. Be to, jie patys 8.39 pav. NC centravimo gràþtas
centruojasi. Droþlæ susmulkina pjovimo plokðtelë-
se padaryti droþliø smulkinimo grioveliai ir droþliø
lauþytojai. Ðie gràþtai turi bûti gerai auðinami, to-
dël græþiant uþ skersmená gilesnæ skylæ, auðinimo
skystá naudinga paduoti per gràþto kotà.
Plunksniniai gràþtai tinka græþti tik iðtisiniame
metale. Juos naudojant iðgræþtø arba iðlietø skyliø
8.40 pav. Pakopiniai gràþtai
didinimui gràþtas gali sulûþti.
Centravimo duobutë su Centravimo gràþtas
Centravimo gràþtai
Centravimo gràþtais vienu perëjimu vientisame
metale græþiamos centravimo duobutës (8.41
pav.). Jos reikalingos gaminiui átvirtinti tekinant tiesialinijiniu kreipianèiu pavir- A formos
ðiumi be apsauginio ágilinimo
tarp centrø arba ðlifuojant.
8.41 pav. Centravimo duobutë ir centravimo
gràþtas
72 Græþimo árankiai

Spiraliniai gilintuvai Ástatymo skersmuo

Spiraliniai gilintuvai turi tris arba keturias pjovimo
briaunas (8.42 pav.). Jie naudojami iðgræþtø, iðlie-
tø arba iðkirstø skyliø padidinimui, kurios po to bus
pleèiamos. 8.42 pav. Spiralinis gilintuvas
Árankis briaunomis gerai nukreipiamas skylëje,
todël pagerëja jos tiesialinijiðkumas ir ovaliðku-
mas. Ásipjovimo skersmuo, kurá sudaro 120° kam- Uþmaunamas gilintuvas Prispaudimo verþlë Sukabinimo
pu einanèios briaunos, turi bûti maþesnis negu þiedas
græþiamos skylës skersmuo.
Gilintuvai gaminami su cilindriniais arba kûgi-
niais kotais, o didelëms ir gilioms skylëms gilinti
skirti gilintuvai gaminami surenkami, juos uþmau- Laikiklis Ástatymo skersmuo
nant ant koto (8.43 pav.).
8.43 pav. Uþmaunamas gilintuvas su laikikliu

Gilintuvai pagerina skylës matmenis, for-

mà, padëtá ir pavirðiaus kokybæ. Kanalas tepimo-auðinimo
skysèiui

Gràþtai su keièiamomis plokðtelëmis

Gràþtai su keièiamomis plokðtelëmis ir vidiniu au-
ðinimo skysèio padavimu naudojami græþti sky-
lëms vientisame metale iki trijø skylës skersmenø
gylio (8.44 pav.). Jie gali bûti naudojami græþimo Kreipianèios pjovimo plokðtelës
ir tekinimo staklëse bei apdirbimo centruose, dir-
8.44 pav. Gràþtas su keièiamomis plokðtelëmis
bant didesniais pjovimo greièiais ir atpjaunant di-
desná droþlës tûrá.
Pagrindinë Græþimo Vamzdinis Kreipianèios
Giliojo græþimo gràþtai pjovimo briauna konduktorius kotas juostelës
Ávairûs giliojo græþimo metodai naudojami græþti
skylëms, kuriø gylis siekia 200 skylës skersmenø.
Kadangi naudojant ðiuos bûdus galima pasiekti
H8 tikslumo kvalitetà ir aukðtà pavirðiaus kokybæ,
jie taip pat naudojami ir negilioms skylëms græþti.
Vienabriauniais giliojo græþimo gràþtais (græ- Tepimo-auðinimo
Pagrindinë pjovimo
þimo metodas), turinèiais kietlydinio græþimo gal- briauna Ruoðinys Drenaþas skysèio padavimas
vutæ su viena pjovimo briauna ir daþniausiai dvi
8.45 pav. Gilaus græþimo gràþtas
kreipianèiàsias juosteles, græþiamos skylës vienti-
same metale (8.45 pav.). Græþimo galvutë pritvir-
tinta prie vamzdinio koto, kuriame ávalcuotas dre- Tepimo-auðinimo skystis
naþas. Giliojo græþimo gràþtams ásipjaunant á ruo- Græþimo konduktorius Kreipianèios juostelës
ðiná, jie ant koto esanèiomis kreipianèiomis
juostelëmis centruojasi á uþdëtà græþimo kondukto-
riø. Vëliau gràþtas pats centruojasi skylëje. Tepi-
mo-auðinimo skystis dideliu slëgiu per kotà pa-
duodamas prie gràþto virðûnës, ir per kote ával-
cuotà drenaþà iðplauna ið skylës droþles. Græþiant
kitais metodais (græþëjø sàjungos metodas) tepi-
mo-auðinimo skystis paduodamas per gràþto ið-
oræ, o droþlë iðplaunama per vamzdiná kotà (8.46 Pagrindinës pjovimo
Ruoðinys Vamzdinis kotas
pav.). Giliojo græþimo gràþtus galima panaudoti briaunos
tik specialiose giliojo græþimo staklëse. 8.46 pav. Giliojo græþimo gràþtas
 Græþimo árankiai 73

Græþimo árankiø sistema

Su modernia græþimo árankiø sistema galima vie-
nu praëjimu iki galo apdirbti tikslias fasonines sky-
les, pvz., siurbliø korpuse. Keièiant árankiø pjovimo
dalis galima labai naðiai apdirbti korpuse hidrau-
linës sistemos ir kuro sistemos privedimo skyles
(8.47 pav.).
Korpusas
Ðie laiptuoti árankiai susideda ið laikiklio, krei-
pianèiosios dalies ir pjovimo dalies. Pjovimo dalis Kreipianèioji dalis
skirta ásipjovimui ir daroma kaip gràþto græþti sky- Pjovimo dalis
lëms iðtisinëje medþiagoje arba kaip centravimo
gràþto. Dël palyginti sudëtingos konstrukcijos ðie
árankiai negaminami maþø skersmenø. Matmenø
pasikeitimas, kuris atsiranda galandant, gali bûti
iðtaisomos kompensacinëmis tarpinëmis.
Baigiamajam iðgræþtø skyliø apdirbimui naudo-
jamos modulinës árankiø sistemos (8.48 pav.).
Árankis susideda ið pagrindinio laikiklio, ástatomo á
stakliø suklá, ir perstatomos galvutës. Naudojimui
reikalingos galvutës skersmuo nustatomas noniju-
so skale mikrometrø tikslumu. Ðios árankiø siste-
mos dël keièiamos konstrukcijos gali bûti naudoja-
mos ir rupiam, ir baigiamajam apdirbimui. Pri-
klausomai nuo skersmens, árankiai turi skirtingas
tvirtinimo dalis.
Modulinës árankiø sistemos beveik visose apdir-
bimo srityse iðstumia iðtekinimo spaudiklius. 8.47 pav. Profilinis græþimas specialiais gràþtais
Automatinës galinio tekinimo galvutës (8.49
pav.) naudojamos apdirbimo centruose su árankiø
keitikliu. Ðiø árankiø planðaibos perstatomos visið-
kai automatiðkai. Pastûmos greitis planðaiboms
suteikiamas arba mechanine, arba hidrauline, ar-
ba elektrine pavara. Ant planðaibos montuojami
ávairûs apdirbimui reikalingi árankiai.

8.48 pav. Moduliacinë árankiø sistema 8.49 pav. Automatinë plokðèiø pavirðiø
apdirbimo galvutë
74 Tepimo-auðinimo medþiagos

Tepimo-auðinimo medþiagos
Visuose vidinio apdirbimo darbuose labai svarbu teisingai parinkti tepimo-auðinimo medþiagas (TAM)
(6.6 poskyris). Á pjovimo zonà paduodant pakankamai TAM, þymiai sumaþëja spaudimas á pjovimo að-
menis. Ðios medþiagos, be tepimo ir auðinimo, padeda paðalinti ið græþiamos skylës droþles. TAM græ-
þimui, iðtekinimui ir gilinimui skirstomos panaðiai kaip sriegimui (8.4 lent.) ir plëtimui (8.5 lent.).

Tinkamø tepimo-auðinimo medþiagø

parinkimas priklauso nuo: 8.2 lentelë. Tepimo-auðinimo medþiagos
græþimo, gilinimo ir plëtimo darbams
· apdirbimo bûdo reikalavimø auðinimui, apiplo- Medþiaga Tepimo-auðinimo medþiaga
vimui ir tepimui;
Plienas, varis, cinkas, Tepimo-auðinimo
· medþiagos apdirbamumo ir jos cheminës sà- Al ir Al lydiniai, Cu lydiniai medþiagos, kurios maiðosi
veikos su TAM; su vandeniu

· reikalingo apdirbimo tikslumo ir pavirðiaus ko- Mn plienas > 10 % Mn Auðinimo alyva arba sausa
kybës; Pilkasis ketus Sausa arba su vandeniu
Kalusis ketus maiðoma tepimo-auðinimo
· árankiø medþiagos atsparumo temperatûros. medþiaga

Mg ir Mg lydiniai, Suspaustas oras

termoaktyvinës plastmasës,
pluoðotu sustipr. plastmasë
Ti ir Ti lydiniai Auðinimo alyva
Termoplastai Vandeniu maiðomos
tepimo-auðinimo
medþiagos arba vanduo

Darbo taisyklës
· Ávairiems græþimo darbams naudoti tik ati-
tinkamos paskirties gràþtus.
· Galandant spiralinius gràþtus, iðlaikyti vie-
nodo ilgio pjovimo briaunas ir vienodus
pjovimo kampus.
· Gràþto kotai, ávorës ir stakliø suklio kûgiai
turi bûti rûpestingai nuvalyti.
· Norint iðvengti gràþto nuvedimo, didelio
skersmens skylës turi bûti prieð tai iðgræþ-
tos plonesniais gràþtais.
· Gilinant, palygti su græþimu, turi bûti di-
desnë pastûma ir maþesnis pjovimo grei-
tis.
· Græþiant reikia vilkëti prigludusius darbi-
nius drabuþius.
· Græþiant negalima dëvëti pirðtiniø.
· Ruoðinys turi bûti gerai pritvirtintas ir ap-
saugotas nuo pasisukimo.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokiø yra gràþtø?
2. Kokiø pranaðumø turi spiraliniai gràþtai?
3. Koks yra spiraliniø gràþtø virðûnës kampas græþiant plienà?
4. Koks yra spiraliniø gràþtø virðûnës kampas græþiant minkðtas ir tàsias medþiagas?
5. Koks turi bûti kampas tarp skersës ir pagrindinës pjovimo briaunos græþiant plienà?
6. Kodël didelio skersmens gràþtams nugalandamos (nusmailinamos) skersës?
7. Kam naudojami spiraliniai gilintuvai?
8. Kam naudojamos modulinës árankiø sistemos?
 Sriegimas 75

8.3.2 Sriegimas
8.3 lentelë. Metriniø sriegiø
Vidiniai sriegiai sriegiami sriegikliais, staklëmis arba rankiniu bûdu. (ISO) skylës skersmuo mm
Sriegimo bûdas parenkamas priklausomai nuo serijiðkumo, reikalin-
go tikslumo ir pavirðiaus kokybës.
Sriegis Skylë Sriegis Skylë
Sriegimo procesas
Prieð sriegiant vidinius sriegius, turi bûti iðgræþta skylë. Metriniams
sriegiams ISO standartais nustatytas skylës skersmuo dk (normaliems
ir tiksliems) lygus sriegio skersmená d sumaþinus sriegio þingsniu P
(8.3 lent.).

Skylës sriegio skersmuo dk = d - P

Sriegiklis atlieka pjovimo ir pastûmos judesá. Pastûma atitinka

sriegio þingsná, t. y. árankis ásisuka á skylæ. Sriegiklis pjovimo metu Nuoþula
spaudþia medþiagà ðiek tiek á vidø, dël to skylë sumaþëja. Sriegio Nominal.
skersmuo
skylëje kûginiu gremþtuvu su 90° kampu nupjovus nuoþulas, sriegik- Vid. sr. sk.
lis geriau ásipjauna ir sriegio pradþioje neiðspausdþia medþiagos
(8.50 pav.).

Sriegio skylë turi bûti ne maþesnë uþ sriegio nominaliná mat-

Skylë be sriegio
mená d atëmus sriegio þingsná P. Dël to palengvëja sriegimas Skylë sriegiui
ir sumaþëja pavojus sulauþyti sriegiklá. 8.50 pav. Ásriegti sriegiai

Aklina skylë sriegiui turi bûti iðgræþta gilesnë uþ reikalingà sriegio

ilgá, nes sriegá ápjauti iki skylës dugno negalima (8.51 pav.).
Sriegio skylës gylis

sriegio ilgis
Naudingas
Rankinis sriegiø sriegimas
Sriegiant sriegá sriegiklio ir skylës aðys turi sutapti. Kad sriegiant bû-
tø susmulkinta droþlë ir á pjovimo zonà pakliûtø ðvieþias tepalas, srie-
giklá periodiðkai reikia pasukti ketvirtá apsisukimo atgal.
Sriegio perë-
jimas aklino-
je skylëje
Sriegiø sriegimas staklëmis 8.51 pav. Sriegiai aklinose
Sriegius sriegiant tekinimo, græþimo ir sriegimo staklëmis sriegio skylëse
aðis tiksliau atitinka skylës aðá. Palyginti su rankiniu sriegimu, þymiai
Græþimo
sutrumpëja apdirbimo laikas, nes sriegiama didesniais pjovimo stakliø
greièiais. suklys
Sriegiant sriegimo átaisu, átvirtintu stakliø ðpindelyje, priklauso-
mai nuo sriegio dydþio ir medþiagos, galima nustatyti leistinà suki- Laikiklis
Sriegimo
mo momentà (8.52 pav.). Ásriegus nustatyto dydþio sriegá, prietaisas prietaisas
automatiðkai pakeièia sriegiklio sukimosi kryptá ir padidina sukimosi
daþná.
Sriegiklis
Darbo taisyklës
· Sriegiui iðgræþti nustatyto skersmens skylæ;
· Sriegio skylëje nupjauti nuoþulas;
· Daþniau smulkinti droþlæ iðsukant sriegiklá.

8.52 pav. Sriegimo prietaisas

76 Sriegimas

Sriegikliø rûðys
Priklausomai nuo ásriegtos dalies skylës formos, gylio ir ruoðinio me- Priekinis kampas
Droþliø
dþiagos, naudojami sriegikliø komplektai. griovelis
Sriegikliai, skirti sriegti minkðtoms, lengvai apdirbamoms medþia-
goms, pvz., lengviesiems metalams arba vario lydiniams, turi dides-
nius priekinius kampus ir droþliø griovelius negu skirti plienui, ketui Sriegikliai
arba bronzai (8.53 pav.). Plienui Lengviesiems
metalams
Aklinose ir ilgose kiaurose skylëse sriegiai sriegiami rankiniais
trijø sriegikliø komplektais (8.54 pav.). Komplektà sudaro rupusis, 8.53 pav. Sriegiklio droþliø
tarpinis ir glotnusis sriegiklis. Norint ásriegti reikiamo tikslumo ir pa- grioveliai
virðiaus ðiurkðtumo sriegius ir sumaþinti atskirø sriegikliø perkrovimà,
pjovimo darbas padalijamas trims komplekto sriegiams. Sriegikliui
geriau ásipjauti padeda pjaunanèioji dalis. Rupiojo sriegiklio pjau-
Rupusis Tarpinis Glotnusis
nanèiosios dalies ilgis yra apie 5, tarpinio 3,5 ir glotniojo 2 sriegio
þingsniai. Komplekto sriegiklius reikia naudoti teisingu nuoseklumu,
nes tik glotnusis sriegiklis pilnai ápjauna sriegá.
Rankinis dviejø sriegikliø komplektas susideda tik ið rupiojo ir
glotniojo sriegikliø. Jis naudojamas tik smulkiems sriegiams ir Vitvor-
to vamzdiniams sriegiams sriegti. Ðiø sriegiø þingsnis maþesnis uþ
normaliø sriegiø.
Lakðtuose ir plonuose ruoðiniuose sriegiai sriegiami rankiniais
sriegikliais su tiesiais droþliø grioveliais ir maþu ásipjovimo kampu.
Dël papildomo skutamojo pjovimo reikalingas maþesnis ásipjovimo Matmenø tolerancijos
ilgis. 8.54 pav. Trijø sriegikliø
Maðininiai sriegikliai su tiesiais arba sraigtiniais droþliø griove- komplektas
liais reikiamø matmenø sriegá ásriegia vienu praëjimu (8.55 pav.).
Dël papildomo skutamojo ásipjovimo sriegimo procesas yra naðus.
Kiaurosioms skylëms sriegti gali bûti naudojami sriegikliai su kairi- Kairinës krypties Deðinës krypties
droþliø griovelis droþliø griovelis
niu droþlës griovelio kampu. Jie atpjautà droþlæ stumia nuo savæs á kiauroms skylëms aklinoms skylëms
skylës vidø.
Siekiant padidinti maðininiø sriegikliø ið greitapjovio plieno kietly-
dinio aðmenø atsparumà ir árankio patvarumà, sriegikliai dar gami-
nami ið greitapjovio plieno milteliø metalurgijos bûdu.
Norint pasiekti gerà apdirbto pavirðiaus kokybæ, kiekvienai áran-
kiø medþiagai parenkama atitinkama tepimo-auðinimo medþiaga
(8.4 lent.).

8.4 lentelë. Sriegimui naudojamos tepimo-auðinimo medþiagos

Ruoðinys
Árankio medþiaga Tepimo-auðinimo Tepimo-auðini-
Árankio medþiaga mo medþiaga
medþiaga

Plienas, Ti ir Ti lydiniai Pjovimo alyva 8.55 pav. Maðininiai sriegikliai

Magnis ir
jo lydiniai,
Suspaustas
Pilkasis ketus, termoreaktyvinës
Vandeninës oras
varis, vario lydiniai, plastmasës ir
cinkas, aliuminis ir tepimo-auðinimo kitos plastmasës
jo lydiniai emulsijos

Valcavimo sriegikliai yra neapvalaus skerspjûvio ir neturi griove-

liø droþlës. Jais daþniausiai formuojami sriegiai nenuimant droþlës,
visø pirma skardoje. Taip formuojant sriegá medþiaga sutankinama
ir padidëja sriegio stiprumas. Valcavimo sriegikliais apdirbamos me-
dþiagos, kuriø stiprumas nevirðija 700 N/mm2. Ðie árankiai tepami
grafitine alyva, kuri atspari dideliems slëgimams. 8.56 pav. Sriegio formavimo
be droþlës árankis
 Gremþimas 77

8.3.3 Gremþimas
Gremþimu vadinamas fasoniniø arba kûginiø pavirðiø bei sukimosi aðiai statmenø pavirðiø apdirbimas
jau iðgræþtose arba iðkirstose skylëse. Gremþimas skirstomas á:
Iðoriniø pavirðiø gremþimà, kada apdirbami iðorëje esantys plokðti pavirðiai, pvz., ðeðiakampiø varþ-
tø galvuèiø atraminiai pavirðiai.
Vidiniø pavirðiø gremþimà, kada apdirbami ágilinti plokðti pavirðiai, pvz., cilindrinis ágilinimas varþ-
to galvutei.
Fasoniná gremþimà, kada apdirbami kûginiai arba fasoniniai pavirðiai, pvz., ágilinimai sraigtams su
paslëpta galvute.
Gremþtuvai
Lyginant su gràþtais, gremþtuvai turi maþesná uþpakaliná kampà ir di-
desná uþpakaliná pavirðiø. Jie „atsiremia“ á pjaunamà pavirðiø, todël
apdirbtas pavirðius bûna be raibuliø. Gremþiant pjovimo greitis pri-
valo bûti maþesnis, o pastûma gali bûti didesnë negu græþiant.
Gremþtuvai gaminami ið greitapjovio plieno arba su prilituotomis
bei keièiamomis kietlydinio plokðtelëmis. Didesniø skersmenø
gremþtuvai gaminami uþmaunami. Medþiagoms, kurias apdirbant
susidaro iðtisinës droþlës (vario ir aliuminio lydiniai), gremþtuvai turi
turëti didesná priekiná kampà, maþesná nusmailinimo kampà ir dides- 8.57 pav. Galinis gremþtuvas
nius droþliø griovelius. plokðtiems pavirðiams gremþti

Pjovimo greitis gremþimui parenkamas maþesnis negu græþi-

mui, o pastûma gali bûti didesnë.

Plokðtumø gremþtuvai naudojami iðoriniams pavirðiams gremþti,

pvz., apdirbti verþliø ir varþtø atraminiams pavirðiams (8.57 pav.).
Gremþtuvai su nukreipimo kakliuku naudojami fasoniniams ir
plokðtiems varþtø galvuèiø atraminiams pavirðiams apdirbti. Naudo-
jami plokðtumø ir kûginiø pavirðiø gremþtuvai su pastoviu ir keièia-
mu nukreipimo kakliuku (8.58 pav.). Jie nukreipia áranká iðgræþtoje
skylëje. Keièiami kakliukai palengvina gremþtuvø galandimà ir pa-
naudojimà skirtingiems skyliø skersmenims apdirbti.
Kûginiai gremþtuvai naudojami profiliniam apdirbimui po kûgi-
niais sraigtais ir kniedëmis, taip pat nuoþuloms skylëse nuimti (8.59
pav.). Gremþtuvo virðûnës kampas yra standartinis, pvz., nuoþulø
nuëmimui 60°, po kniedþiø galvutëmis 75°, po sraigtais kûginëmis 8.58 pav. Gremþtuvai su
kreipianèiaisiais kakliukais
galvutëmis 90° ir 120° po skardos kniedëmis.
B formos kûginiai gremþtuvai daþniausiai naudojami nuoþulø nu-
ëmimui, o trijø plunksnø C formos kûginiai gremþtuvai taip pat ge-
rai ir glotniai pjauna gilesniuose ágilinimuose, nes spiralinës formos
droþlë paðalinama per griovelius.
Spiraliniai gilintuvai yra árankiai, naudojami gilesniø skyliø gili-
nimui.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kodël reikia gremþti sriegiø kiaurymiø galinius pavirðius?
2. Kaip suprantate þodá „ásipjauna“?
3. Á kà reikia atkreipti dëmesá græþiant skylæ sriegiui?
4. Kokie yra sriegikliø tipai?
5. Kokiems sriegiams naudojami dviejø daliø sriegikliai?
6. Kokiø privalumø turi gremþtuvai su keièiamais nukreipimo kakliukais?
7. Kada naudojami kûginiai gremþtuvai? 8.59 pav. Kûginiai gremþtuvai
78 Plëtimas

8.3.4 Plëtimas Plëstuvas Cilindrinës juostelës

Plëtimas – tai skyliø apdirbimas, esant maþoms uþ-

nanèioji dalis kalibruojan

Plëstuvai

Kûginë pjau- Cilindrinë

èioji dalis
laidoms, norint gauti tikslius glotnius pavirðius. sraigtiniais
Plëtimas skirstomas á: dantimis

Uþlaida plëtimui
Cilindriniø skyliø plëtimà, naudojamà norint
gauti tiksliø matmenø ir formos skyles.
Fasoniniø skyliø plëtimà, naudojamà kûgi- Plëstuvai
niams ir fasoniniams pavirðiams apdirbti.

Plëtimo procesas Uþlaida plëtimui Plëstuvo skersmuo

Pleèiant, panaðiai kaip græþiant ir gilinant, droþlë
8.60 pav. Plëstuvo 8.61 pav. Plëtimo
atpjaunama plëstuvo pjaunanèiàja dalimi (8.60 pjaunanèioji dalis uþlaidos apdirbant
pav.). Cilindrinës nuo 0,1 iki 0,3 mm ploèio juos- metalus
telës kalibravimo dalyje lygina skylës pavirðiø ir
nulemia skylës matmenø ir formos tikslumà. Plës-
tuvams su tiesiais ir ástriþais dantimis apdirbimo Pjovimo dalis Kreipimo dalis Kakliukas Kotas
uþlaida, priklausomai nuo skersmens, yra nuo 0,1
iki 0,5 mm. Sraigtiniø dantø plëstuvams, kai ple-
èiant gaunama ilga droþlë, apdirbimo uþlaida esti
iki 0,8 mm (8.61 pav.).
8.62 pav. Rankinis plëstuvas 25 H8
Plëtimas yra tiksliø skyliø su aukðta pavir-
ðiaus kokybe apdirbimas, nuimant labai
plonas droþles.

Plëstuvø patvarumas turi bûti kuo didesnis,

Cilindrinës juostelës
nes juos sunku galàsti. Todël pjovimo greitis pa-
renkamas 3 20 m/min maþesnis negu græþiant.
Pastûma priklauso nuo apdirbamos medþiagos,
skylës skersmens ir pavirðiaus kokybës, ir paren-
kama 0,1 1 mm/aps. ribose. Norint pasiekti di-
desná plëstuvo patvarumà, reikia dirbti su kuo di-
desne, kokià leidþia pavirðiaus ðiurkðtumas, pa-
stûma (8.5 lent.).
Apdirbant plienus auðinimui daþnai naudoja- 8.63 pav. Plëstuvai su netolygiai apskritimu
iðdëstytais dantimis
ma 10 20 % emulsija. Pilkasis ketus ir dirbtinës
medþiagos pleèiamos sausos.
8.5 lentelë: Tepimo-auðinimo medþiagos
Plëstuvai naudojamos pleèiant
Plëstuvai susideda ið pjaunanèiosios dalies, kalib- Tepimo- Tepimo-
ruojanèiosios dalies, kakliuko ir koto (8.62 pav.). Medþiaga auðinimo Medþiaga auðinimo
medþiaga medþiaga
Jie gaminami ið greitapjovio plieno arba su pri-
tvirtintomis kietlydinio plokðtelëmis. Kad bûtø ga- Plienas, kurio
Plienas, kurio Su Rm>1000 N/mm2,
lima lengviau pamatuoti skersmená, plëstuvai tu- Rm<900 N/mm2, vandeniu Auðinimo
Mn-plienai 10 Mn,
vario lydiniai, maiðomos alyva
ri lyginá dantø skaièiø. Dantys daromi nelygiais titanas ir titano
varis, cinkas, tepimo- lydiniai
þingsniais (apskritimu), dël to bûna glotnesnis aliuminis ir jo auðinimo
lydiniai, medþiagos Plastikai, Mg, Mg-ly- Suspaus-
skylës pavirðius ir sumaþëja skyliø briaunuotumas termoplastai diniai, pilkasis ketus tas oras
bei kiti formos iðkraipymai (8.63 pav.).

Plëstuvø dantø kryptis

Plëstuvø dantys gali bûti tiesûs arba sraigtiniai kairiniai, jø posvyrio kampas maþesnis negu 7° arba 45°
(8.6 lent.).
Plëstuvai su tiesiais dantimis naudojami skylëms be iðilginiø grioveliø. Jais geriau apdirbamos skylës
kietose ir trapiose medþiagose (plienai, kuriø stiprumas daugiau kaip 700 N/mm2, ketaus, bronzos, tra-
pûs aliuminio lydiniai).
 Plëstuvai 79

Aklinoms skylëms, kurios turi bûti iðplëstos iki 8.6 lentelë. Plëstuvø panaudojimas
dugno, naudojami tik tiesiadanèiai plëstuvai.
Plëstuvai su kairiaisiais sraigtiniais griove- Tiesiais dantimis
Kiauroms ir aklinoms
liais droþlæ nukreipia pastûmos kryptimi ir gali bû- skylëmis, kietoms ir
ti naudojami tik kiaurosiomis skylëms. Skylëms su trapioms medþiagoms
iðtisiniais grioveliais naudojami plëstuvai su kairi-
Sraigtiniais kairiniais
niais sraigtiniais grioveliais, nes sraigtiniai dantys dantimis 7°
perdengia griovelius ir plëstuvas neástringa. Kiauroms su
grioveliais skylëms,
Minkðtoms medþiagoms, kurias apdirbant susi- minkðtoms
daro ilga droþlë (aliuminio ir vario lydiniai bei plie- Sraigtiniais kairiniais medþiagoms,
nai, kuriø stiprumas maþesnis uþ 700 N/mm2), dantimis 45° kurias apdirbant
susidaro ilga droþlë
naudojami plëstuvai su sraigtiniais dantimis.

Rankiniai ir maðininiai plëstuvai

Plëstuvai, kuriais pleèiama rankiniu bûdu, vadina- Pjaunanèioji dalis
mi rankiniais. Jie turi ilgesnes pjaunanèiàjà ir ka-
libruojanèiàjà dalis. Rankiniø plëstuvø kotas bai-
giasi kvadratu suktuvui.
Maðininiø plëstuvø pjaunanèioji ir kalibruojan- Kûginis kotas
èioji dalys yra trumpesnës, nes plëstuvas skylëje
kreipiamas stakliø sukliu (8.64 pav.). Jais galima
plësti ir aklinas skyles. Didelio skersmens skylëms
plësti gaminami uþmaunami maðininiai plëstuvai
Uþmaunamas plëstuvas
(8.64 pav.).
Sraigtiniai plëstuvai yra maðininiai, turintys 8.64 pav. Maðininiai plëstuvai
kairiná sraigtinio griovelio kampà maþdaug 7° ar-
ba 45°. Jie turi ilgà kûgiðkà pjaunanèiàjà dalá Nustatymo plokðtelë
(apie 1/6 darbinës dalies ilgio) ir naudojami tik
kiauroms skylëms plësti. Dël ypatingo sraigtiniø
plëstuvø darbo bûdo, pageidautina nupjauti di-
desná droþlës skerspjûvá, o pjovimo greitis turi bûti
toks kaip græþiant. Keièiama pjovimo plokðtelë
Vienabriauniai plëstuvai su keièiama pjovimo
plokðtele turi vienà pjovimo briaunà ir dvi nustato- 8.65 pav. Vienbriaunis maðininis plëstuvas
mas pagal skersmená plokðteles (8.65 pav.).
Plokðtelës kreipia áranká skylëje. Ir keièiama pjo-
vimo plokðtelë, ir nustatymo plokðtelës yra gami-
namos ið kietlydinio. Plëstuvai gali dirbti didesniais
pjovimo greièiais ir pastûmomis. Tepimui naudoja-
mos gerai tepanèios emulsijos ir alyvos.
Kûginiai plëstuvai pjauna visu danties ilgiu 8.66 pav. Kûginis-sraigtinis maðininis plëstuvas
(8.66 pav.). Jie naudojami plësti kûgines skyles,
pvz., skyles kûginiams kaiðèiams.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kuo skiriasi pjovimo greitis ir pastûma pleèiant ir græ -
þiant?
2. Kodël naudojami plëstuvai su lyginiu dantø skaièiumi
ir netolygiu dantø þingsniu?
3. Kokie árankiai reikalingi 8.67 paveiksle parodytø sky-
liø apdirbimui?

8.67 pav. Atraminis kampas

80 Græþimo staklës

8.3.5. Græþimo staklës

Pavaros
Græþimo staklës skirstomos pagal konstrukcijà ir
panaudojimà. Pastûmos
Rankinës græþimo maðinëlës turi elektrinæ ar- rankena
ba pneumatinæ pavarà. Pavaros perdavimo skai- Pavaros
variklis
èius daþniausiai keièiamas laipsniðkai. Græþimo
maðinëlë daþniausiai laikoma rankose ir stumiant
nustatoma pastûmos jëga. Neágudusiam darbinin- Suklys Kolona
kui iðtraukiant gràþtà ið skylës, jis gali uþstrigti.
Darbas su rankinëmis græþimo maðinëlëmis yra
pavojingas. Stalas
Stalinës græþimo staklës naudojamos græþti
skylëms iki 10 mm skersmens. Jos gali bûti gami-
namos normalios ir greitaeigës (8.68 pav.). Pastû-
mos judesys atliekamas rankiniu bûdu.
Græþimo staklës su kolona skirtos maþiems ir
vidutiniams skirtingo aukðèio ruoðiniams græþti
(8.69 pav.). Jas sudaro pëda, daþniausiai laipsnið- 8.68 pav. Stalinës græþimo staklës
kai reguliuojamø apsisukimø suklys, pasukamas
reguliuojamo aukðèio stalas. Pastûmà sukliui sutei-
kia savarankiðka pavara.
Daugiasuklines græþimo stakles sudaro dau-
gelis ðalia viena kitos sumontuotø perstatomø re- Belaipsnë pavara

guliuojamo aukðèio vertikaliø græþimo stakliø su

bendru stalu. Jomis galima atlikti ávairias operaci- Sukimosi daþnio
rodiklis su
jas (græþimà, gilinimà, sriegimà) ruoðiná átvirtinus frikcine pavara
vienà kartà arba ji perstumiant. Ðios staklës tinka
masinei gamybai.
Pastûmos Suklio
Horizontaliosiomis græþimo frezavimo staklë- pavara galvutë
mis apdirbami ilgi ruoðiniai. Vienu pritvirtinimu Pavaros
Valdymo
ruoðinyje græþiama, tekinama, frezuojama. skydas variklis
Koordinatinëmis græþimo staklëmis apdirba- Græþimo Pleiðtinio dirþo
gylio reguliavimo átempimo rankena
ma aukðèiausio tikslumo skylës ir iðfrezavimai. atrama
Daþniausiai jos bûna skaitmeninio valdymo. Ðios Pastûmø
Pastûmø
staklës yra labai standþios, labai kruopðèiai paga- kryþminë
pavara
rankena
mintos kreipianèiosios ir guoliai. Ðio tipo staklëse
pasiekiamas 0,002 mm atstumo tarp aðiø tikslu-
mas. Jos turi stovëti termokonstantinëse patalpose.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS Pinolë su

sukliu Kolona
1. Kam naudojamos daugiasuklinës græþimo staklës?
Reguliuojamo
2. Kokiø ypatingø konstruktyviniø poþymiø turi koordina - aukðèio stalas
tinës græþimo staklës?

Pëda su
auðinimo
skysèio
siurbliu

8.69 pav. Vertikalios græþimo staklës su kolona

 Tekinimas 81

8.4 Tekinimas
Tekinimas yra medþiagos pjovimas nustatytos geo-
metrinës formos aðmenimis apskritiminiu pjovimo
judesiu. Daþniausiai sukasi ruoðinys, o stipriai átvir-
tintas vienaaðmenis árankis slenka iðilgai apdirba-
mu pavirðiumi. Kartais gali suktis ir árankis (8.131
pav.).

8.4.2 Tekinimo bûdai

Pagal apdirbamà vietà ruoðinyje tekinimas skirsto-
mas á iðoriná aptekinimà ir vidiná iðtekinimà (8.71
pav.), pagal pastûmos kryptá – á iðilginá ir skersiná
tekinimà (8.72 pav.). Pagal apdirbamà pavirðiø te-
kinimas skirstomas á apvaløjá tekinimà, galiná teki-
nimà, sriegimà, neapvaløjá tekinimà, fasoniná teki-
nimà ir tekinimà pagal kopyrà (8.72 pav.).
Apvaliuoju tekinimu apdirbami cilindriniai pa-
virðiai (8.72 pav.). Pastûmos judesys yra lygiagre-
tus sukimosi aðiai (iðilginis apvalusis tekinimas) ar-
ba skersai sukimosi aðies (skersinis apvalusis teki-
nimas). Ypatingas apvaliojo tekinimo atvejais yra
glotnusis tekinimas plaèiais peiliais ir tekinimas su
maþu peilio nusmailinimo kampu. Tada dirbama
su didele pastûma ir maþais nustatymo kampais
(kampais plane) (8.73 pav.).
Galiniu tekinimu apdirbami statmeni sukimosi 8.70 pav. Tekintos detalës
aðiai pavirðiai. Peiliui gali bûti suteikiama skersinë
arba iðilginë pastûma (8.73 pav.). Galinis tekinimas dar skirstomas á skersiná galiná tekinimà, skersiná nu-
pjovimà ir iðilginá galiná tekinimà.
Sriegimas yra srieginiø pavirðiø tekinimas reikiamo profilio árankiu, kai pastûma vienam ruoðinio ap-
sisukimui lygi sriegio þingsniui (8.73 pav.).
Neapvalusis tekinimas atliekamas pastûmos judesá valdant atitinkamai besisukanèio ruoðinio apdir-
bamam skerspjûviui.
Fasoniniame tekinime fasoninio árankio forma suteikiama apdirbamam ruoðiniui. Árankiui suteikia-
ma skersinë arba iðilginë pastûma.
Valdomas fasoninis tekinimas yra bûdas, kai valdant pastûmos judesá pagaminamas reikiamos for-
mos gaminys (8.73 pav.). Laisvai valdomas fasoninis tekinimas atliekamas rankomis, vienu metu laisvai
valdant iðilginæ ir skersinæ pastûmà. Tekinant pagal kopyrà, pastûmos judesys kopijuojamas nuo ðablo-
no. Skaitmeninio valdymo fasoniniame tekinime pavirðius apdirbamas pastûmos judesá valdant skaitme-
nine programa. Pagal árankio apdirbimo vietà tekinimas skirstomas á iðoriná ir vidiná (8.73 pav.), o pa-
gal pastûmos kryptá – á iðilginá ir skersiná (8.74 pav.).

Tekinimo bûdø klasifikavimas

Tekinimo pavirðiaus vieta Tekinimo pavirðiaus forma Pastûmos kryptis

Iðorinis tekinimas Vidinis iðtekinimas Iðilginis tekinimas Skersinis tekinimas

Neapvalusis Fasoninis tekinimas Tekinimas pagal

Apvalusis tekinimas Galinis tekinimas Sriegimas kopyrà
tekinimas

8.71 pav. Tekinimo bûdø klasifikavimas

82 Tekinimo bûdai

Apvalusis tekinimas

Iðilginis Skersinis Glotnusis tekinimas

tekinimas tekinimas plaèiais peiliais

Galinis tekinimas

Skersinis Iðilginis
galinis Skersinis galinis
tekinimas nupjovimas tekinimas

Sriegimas

Sriegimas
ðukutiniais Sriegimas
Sriegimas peiliais sriegpjove

Neapvalusis fasoninis tekinimas Fasoninis tekinimas

Iðilginis
fasoninis
Skersinis Skersinis tekinimas
neapvalusis fasoninis
tekinimas tekinimas

Valdomas fasoninis tekinimas

Kopyras
Pastûmø varikliai

Liestukas
Tekinimas
pagal Stiprintuvas
Kûgiø tekinimas kopyrà Fasoninis tekini-
mas NC staklëmis

8.72 pav. Tekinimo bûdø klasifikavimas

 Tekinimo procesas 83

8.4.2 Tekinimo procesas

Projektuojant tekinimo procesà ir tekinant tekinimo
staklëmis, svarbu suprasti pjovimo proceso eigà.

Pjovimo greitis ir sukimosi daþnis Iðorinis

Ruoðinio sukimasis yra pjovimo judesys. Pjovimo aptekinimas Vidinis iðtekinimas
greitis Vc iðreiðkiamas m/min. Jis pasirenkamas 8.73 pav. Tekinimo pavirðiaus vieta
atsiþvelgiant á daugelá veiksniø, kuriø svarbiausi
yra ðie: apdirbamojo ruoðinio medþiagos savybës,
árankio medþiaga, tepimo-auðinimo skystis, nori-
mas gauti pavirðiaus glotnumas ir stakliø galingu-
mas. Orientacinë pjovimo greièio reikðmë paren-
kama ið lenteliø. Tekinimo stakliø suklio sukimosi
Iðilginis tekinimas Skersinis tekinimas
daþná n galima rasti ant stakliø pritaisytame suki-
mosi daþniø grafike, parinkti ið lenteliø arba ap-
8.74 pav. Tekinimo pastûmos kryptis
skaièiuoti. Suklio sukimosi daþná galima parinkti ið
8.75 paveiksle pavaizduoto grafiko.
8.7 lentelë. Orientaciniai tekinimo reþimai
Sukimosi daþnis n = Vc / p · d
Pjovimo Pjovimo greitis vc m/mm,
Medþiaga gylis kai pastûma f /mm
Pavyzdys: Velenas, kurio skersmuo d = 125 mm, ap mm
tekinamas ið plieno C35 naudojant pa-
stûmà f = 0,15 mm ir pjovimo gylá
ap =1 mm. Árankio medþiaga parinkta
padengta kietlydiniu HC-P20. Koká rei-
kia nustatyti pjovimo gylá staklëse?
Sprendimas: Ið 8.7 lentelës parenkame pjovimo grei-
tá Vc = 390 m/min. Ið sukimosi greièiø
diagramos (8.75 pav.) nustatome suki-
mosi daþná n = 1000 min-1.

Pavyzdys: Reikia nustatyti suklio sukimosi daþná

sriegimui, kai pjovimo greitis 35m/min,
ruoðinio skersmuo 150 mm.
Sprendimas: n = Vc / p · d =
= 35 m/mm / p · 0,15 m = 74/min

Sukimosi daþnis n nustatomas pagal pjo-

vimo greitá ir suklio skersmená.

-1
in
m
Pjovimo greitis

5
35
=
sn
ni
d aþ
o si
kim
Su

Ruoðinio skersmuo

8.75 pav. Tekinimo stakliø suklio sukimosi

daþniø grafikas
84 Tekinimo procesas

Pastûma
Pastûma f mm (mm vieno apsisukimo) parenkama
atsiþvelgiant á stakliø galingumà ir norimà gauti
pavirðiaus glotnumà. Pastûmos greitis vf apskai-
èiuojamas pastûmà f padauginus ið sukimosi daþ-
nio n.

Pastûmos greitis vf = n · f

Pavyzdys: Velenas, kurio skersmuo d = 600 mm,

aptekinamas pjovimo greièiu Vc = 8.76 pav. Platus glotnusis tekinimas
95 m/min, o pastûma f = 5 mm (8.76
pav.). Koks yra pastûmos greitis vf?
Sprendimas: n = Vc / p · d = Apvalus tekinimas Galinis tekinimas Nupjovimas
= 95 m/min / p · 0,6 m = 50/min
vf = n · f = 50/min · 5 mm =
= 250 mm/min.

Droþlës skerspjûvio plotas ir forma

Pjovimo gylis ap (pjovimo plotis) cilindriniame ir
galiniame tekinime priklauso nuo tekinimo peilio
nustatymo, o atpjaunant nuo peilio aðmenø ploèio
Pastûma f Pjovimo gylis Droþlës skerspjûvio
(8.77 pav.). Pjovimo gylio ap ir pastûmos f sandau- arba plotis ap plotas A
ga sudaro droþlës skerspjûvio plotà A (8.78 pav.).
8.77 pav. Pjovimo plotis ir gylis

Droþlës skerspjûvio plotas A = ap · f

Nustatymo kampas c (Kappa) (kampas plane)

yra kampas tarp tekinimo peilio pagrindinës briau-
nos ir pastûmos krypties. Nuo nustatymo kampo
priklauso droþlës skerspjûvio forma (8.78 pav.).
Droþlës plotis b ir droþlës storis h priklauso nuo
pjovimo gylio ap, pastûmos f ir nustatymo kampo c
(8.78 pav.).

Droþlës plotis b = ap /sin c 8.78 pav. Droþlës skerspjûvio plotas ir forma

Droþlës storis h = f · sin c

Pavyzdys: Velenas tekinamas naudojant pastûmà

f = 0,3 mm ir pjovimo gylá ap = 3,5 mm
(8.79 pav.). Kokie yra droþlës plotis b ir
pjovimo gylis h ir nuopjovos plotas A,
jei nustatymo kampas 45° (kampas
plane).
Sprendimas: b = ap / sin c = 3,5 mm · sin 45° »
» 5 mm
h = f · sin c = 0,3 mm · sin 45° »
» 0,2 mm
A = ap · f = 3,5 mm · 0,3 mm »
8.79 pav. Veleno tekinimas
» 1 mm2
 Tekinimo procesas 85

Pjovimo jëgos ir galingumas tekinant

Pjovimo jëgos tekinant atsiranda veikiant peilio að-
menims á besisukantá ruoðiná.
Pjovimo jëga Fc susidaro ruoðiniui sukantis, tai
tangentinë jëga (8.80 pav.). Prieð pastûmos kryptá
nukreipta pastûmos jëga Ff bando peilá nulenkti á
ðonà, o jos reakcija veikia á ruoðiná. Pjovimo ir pa-
stûmos jëgø atstojamoji yra aktyvioji jëga Fa. Jos Aktyvioji jëga Fa
Pjovimo jëga Fc
kartu su specifine pjovimo jëga yra lemianèios, nu- Pastûmos jëga Ff
statant tekinimo stakliø galingumà. Pasyvioji jëga
Fp tekinimo peilá stumia nuo ruoðinio. Jos reakcija
veikia skersai pastûmos krypties. Aktyviosios ir pa- 8.80 pav. Aktyvioji jëga tekinant
syviosios jëgø atstojamoji yra suminë pjovimo jëga
F (8.81 pav.). Pjovimo jëga Fc apskaièiuojama su-
dauginus specifinæ pjovimo jëgà kc ir droþlës
skerspjûvá A.
Jëga, kuri reikalinga nuo ruoðinio atpjauti 1 mm2
skerspjûvio droþlæ, vadinama specifine pjovimo
jëga. Fc = kc · A Ji priklauso nuo ruoðinio medþia-
gos apdirbamumo savybiø, droþlës storio h, nusta-
tymo kampo h, pjovimo greièio vc, tekinimo peilio
Aktyvioji jëga Fa
geometrijos; jie randami lentelëse. Reikalingas te- Pasyvioji jëga Fp
Suminë pjovimo jëga F
kinimo stakliø pavaros galingumas Pe nustatomas
þinant pjovimo jëgà, pjovimo greitá ir n.v.k.
8.81 pav. Pjovimo jëgø atstojamoji tekinant
Pavaros galingumas Pe = Fc · Vc / h
8.8 lentelë. Orientacinës specifinës pjovimo
jëgos kc reikðmës
Pavyzdys: Koks reikalingas tekinimo stakliø pava-
ros galingumas velenui (8.82 pav.), ap-
Medþiaga Specifinë pjovimo jëga kc N/mm2
tekinti, jei stakliø n.v.k. 0,8, o tekinimo
peilis su padengta kietlydinio keièiama
plokðtele?
Sprendimas: parinktas pjovimo greitis vc (8.7 lent.):
vc = 202 m/min = 3,37 m/s;
h = f · sin c = 0,6 mm · sin 60° » 0,5 mm;
kc = 1845 N/mm2 (8.8 lent.);
Fc = kc · A =
= 1845 N/mm2 · 0,6 mm · 4 mm =
= 4428 N;
Pe = Fc · vc / h =
= 4428 N · 3,37 m/s / 0,8 =
= 18653 W » 18,7 kW

Reikalingas stakliø pavaros galingumas Pe

priklauso ir nuo apdirbamos medþiagos,
droþlës skerspjûvio A, pjovimo greièio vc ir
n.v.k.

8.82 pav. Tekinimo pavyzdys

86 Tekinimo procesas

8.4.3 Pjovimo parametrø ryðys

Droþlës skerspjûvio forma
Droþlës susidarymui, peilio patvarumui ir apdirbto pavirðiaus koky-
bei turi átakos tinkamai parinkti pjovimo gylis, pastûma ir peilio nu-
statymo kampas (kampas plane).
Pjovimo gylis ir pastûma. Pavyzdþiui, parinkæ pjovimo gylá ap =
2 mm ir pastûmà f = 1 mm gausime toká pat droþlës skerspjûvá, kaip
parinkæ ap = 4 mm ir f = 0,5 mm (8.83 pav.). Palankus droþlës su-
sidarymas bus tik tada, kai pjovimo gylio ap ir pastûmos f santykis
bus nuo 4:1 iki 10:1.
8.83 pav. Pjovimo gylis ir
Droþlës parametrø santykis ap : f = 4:1 iki 10:1 pastûma

Pavyzdys: Pjovimo gylis tekinant nustatytas 5 mm. Kokiose ribose ga-

li bûti parinkta pastûma?
Sprendimas: ap = 4:1 iki 10:1;
f1 = ap / 4 = 5 mm / 4 = 1,25 mm
f2 = ap / 10 = 5 mm / 10 = 0,5 mm

Nustatymo kampas (kampas plane). Sumaþinus nustatymo kam-

pà nuo 90° iki 45°, droþlës storis h sumaþëja, o plotis b padidëja
8.84 pav. Nustatymo kampo
(8.84 pav.). Tuo paèiu metu auga pasyvioji jëga Fp ir specifinë pjo- átaka droþlës dydþiui
vimo jëga kc (8.85 pav.). Standiems ruoðiniams tekinti nustatymo
kampas c = 45°, ploniems velenams ir tekinant skaitmeninio valdy-
mo staklëmis nustatymo kampas parenkamas nuo 75° iki 105°. Te-
kinant gerai átvirtintas, standþias detales ir pjaunant maþà droþlæ,
galima naudoti labai maþus nustatymo kampus (8.86 pav.).

Droþlës skerspjûvio dydis

Didinant droþlës skerspjûvá ir pjovimo greitá, maþëja apdirbimo lai-
kas. Abu dydþius riboja stakliø galingumas ir árankio patvarumas,
todël daþnai tekinama keliais praëjimais (8.87 pav.).
8.85 pav. Nustatymo kampo
Rupusis tekinimas. Rupiojo, arba pirminio, tekinimo tikslas yra
átaka pasyviajai jëgai
per laiko vienetà nupjauti didesná droþlës tûrá (8.87 pav. I praëjimas).
Pirminiam tekinimui parenkama didelës pastûmos, atitinkami pjovi-
mo gyliai ir pjovimo greièiai (lenteliø reikðmës).

Rupiajam tekinimui ( pirminiam) parenkama kuo didesnë pa-

stûma ir atitinkamas pjovimo gylis.

Glotnusis tekinimas. Glotniuoju, arba baigiamuoju, tekinimu tu-

rime pasiekti reikalingà matmenø ir formos tikslumà bei apdirbamo 8.86 pav. Platus glotnusis
pavirðiaus kokybæ (8.87 pav. II praëjimas). Baigiamajame tekinime tekinimas
dirbama maþomis pastûmomis ir dideliais pjovimo greièiais, kad nu-
sipjautø rupiojo pjovimo metu palikti nelygumai. Pastûma negali vir-
ðyti 0,05 mm, prieðingu atveju dël árankio spaudimo labai padidëja
dilimas.

Glotniai tekinama pjaunant maþus droþlës skerspjûvius dides-

niais pjovimo greièiais.
I - Paruoðiamasis II - Baigiamasis
tekinimas tekinimas
8.87 pav. Tekinimo darbø seka
 Apdirbimo sàlygos tekinant 87

8.4.4 Reikalingø apdirbimo sàlygø

parinkimas

Vidutinis nelygumø aukðtis Rz

Nuo tekinimo staklëms parenkamø apdirbimo re-
þimø (pradiniai duomenys) priklauso apdirbimo
Darbo zona
kokybë ir naðumas (rezultatas). Reikia nuolatos at- Darbo zona
siþvelgti á tai, kad parenkami apdirbimo reþimai
priklauso vieni nuo kitø.

Tekinimo darbø kokybë ir naðumas priklau-

so nuo teisingai parinktø pjovimo reþimø, Pjovimo greitis Pjovimo greitis
visø pirma pjovimo greièio.
Darbo Gamybos
zona kaina
Pavyzdys: Ið diagramos 8.88 paveiksle galima nu- Darbo
statyti pjovimo greièio átakà. zona

Gamybos kaina
Diagrama 1: Didþiausias pavirðiaus ðiurkðtumas

Árankio dilimas
gaunamas esant maþiems pjovimo greièiams, nes Árenginiø
Árankio
kaina
ant peilio aðmenø susidaro prieauga (6.28 pav.). sànaudø
Visiems tekinimo darbams, ypaè glotniajam tekini- dalis
mui, pjovimo greitis parenkamas tokio dydþio, kad Pjovimo greitis Pjovimo greitis
ant aðmenø nesusidarytø prieauga.
8.88 pav. Pjovimo greièio átaka
Diagrama 2: Pjovimo jëga ið pradþiø didëja, vë-
liau maþëja. Didesnis pjovimo greitis naudojamas
tiksliajam tekinimui (baigiamajam) arba norint
Árankis
gauti didesná naðumà (juodajam tekinimui). Velenas Rupus
apdirbimas
Diagrama 3: Árankis esant didesniems pjovimo Pjovimo
greièiams daug greièiau dyla ir árankio patvaru- plokðtë C
mas maþëja. Pjovimo greitis turi bûti tik tiek didi- formos
namas, kol dar esti ekonomiðkas árankio patvaru- Glotnus
apdirbimas
mas. Rekomenduojamas pjovimo greitis daþniau- Pjovimo
siai nustatomas, kai árankio patvarumas didesnis plokðtë C
kaip 15 min. formos

Diagrama 4: Ekonomiðkas apdirbimas esti tada,

kai parenkamas toks pjovimo greitis, kad bendros 8.89 pav. Tekinimo pavyzdys
iðlaidos staklëms, atlyginimui ir árankiams bûtø
maþiausios. 8.9 lentelë. Pjovimo reþimai, kuriuos leidþia
keièiamos pjovimo plokðtelës
Pavyzdys: Apdirbimo sàlygø velenui
Pjovimo plokðtelë Pjovimo
(8.89 pav.) nustatymas. Pastûma f, Pjovimo
Forma Dydis l, gylis ap jëga Fc, N
mm
Árankio parinkimas Pjovimo árankis parenkamas mm mm
pagal apdirbamos medþiagos rûðá, detalës dydá ir
formà, taip pat pagal stakliø dydá ir galingumà. Pa-
vyzdyje 8.89 vaizduojamas peilis su keièiamomis
kietlydinio plokðtelëmis ið kietlydinio HC-P20 for-
mos M (6.2 lent.). Parenkant áranká gauname pjo-
vimo gylio ir pastûmos apribojimus (8.9 lentelë).
88 Apdirbimo sàlygos tekinant

Droþlës parametrø nustatymas. Parenkant

8.10 lentelë. Rekomendacinis pjovimo greièio
droþlës skerspjûvá reikia atsiþvelgti á áranká (8.9 reikðmiø koregavimas
lent.) ir ruoðinio formà. Pavyzdyje parinkti trys pra-
Faktorius, veikiantis á pjovimà Korekcinis
ëjimai apdirbant rupiai pjovimo gyliu ap = 5 mm koeficientas
ir pastûma f = 0,5 mm ir vienas praëjimas glot- Kalimo, valcavimo ar liejimo pluta
niam apdirbimui su ap = 1 mm ir f = 0,08 mm. Pjovimas su pertrûkiais
Iðtekinimas
Pastûmà ir pjovimo gylá galima vertinti pa- Nestandus ruoðinys
gal droþlës susidarymà ir kai kuriais atvejais Labai standus ruoðinys
skaièiuojant pjovimo jëgas. Iðdilusios staklës
Naujos staklës
Fc = kc · A = 1845 N/mm2 · 5 mm · 0,5 mm = Norimas
= 4613N patvarumas
(leidþiama pagal 8.9 lentelæ yra 10 000 N)

Pjovimo greièio nustatymas

8.11 lentelë. Apdirbimo sàlygø tekinimui
Rekomenduojamos pjovimo greièio reikðmës ran- koregavimas
damos lentelëse. Pavyzdyje rupiam apdirbimui pa-
rinkta vc200 m/min. ir glotniam apdirbimui 350 Planuojamas Nurodymai parenkant
veiksmas
m/min. (8.7 lent.). Ðios rekomendacinës reikðmës Nr. rupiam tekinimui glotniam tekinimui
koreguojamos atsiþvelgiant á apdirbimo sàlygas 1 Pjovimo galimai didesnis, pagal glotnaus
(8.10 lentelë). gylio ribinë reikðmë apdirbimo
nustatymas priklauso nuo tikslumà
1. Rupiam tekinimui (su nuodegomis): árankio
vc1 = 200 m/min · 0,75 = 150 m/min.;
2 Pastûmos galimai didesnë, didþiausia reikðmë
2. ir 3. Rupus tekinimas (rekomendacinës reikðmës): nustatymas ribinë reikðmë priklauso nuo
vc2 = 200 m/min.; priklauso nuo ðiurkðtumo,
árankio maþiausia reikðmë
4. Glotniam tekinimui (peilio patvarumas T60 min.): 0,05 mm
vc3 = 350 m/min · 0,7 = 245 m/min.
3 Patikrinimas Droþlës lauþymo sàlygø patikrinimas
pagal diagramà. Kai droþlë lauþoma
Rekomendacinës pjovimo reþimø reikðmës nepakankamai, keisti reikðmes arba
pjovimo plokðteles
yra vidutinës ir pagal pjovimo sàlygas gali
bûti didinamos arba maþinamos. Suskaièiuoti
pjovimo jëgà Fc
ir palyginti su
Pagaliau nustatytos rekomendacinës pjovimo didþiausia
leidþiama
reþimø reikðmës turi bûti patikrintos:
4 Pjovimo Pjovimo greitis parenkamas
· Ar pakanka stakliø galingumo? greièio atsiþvelgiant á droþlës matmenis,
Pe = Fc · vc / h = 4613 N · 200 m / nustatymas apdirbamà ir árankio medþiagà ir
koreguojamas pagal sàlygas
60 s · 0,75 = 20502 W = 20,5 kW
(stakliø: Pe = 25kW) 5 Patikrinti Patikrinti pavaros Patikrinti sukimosi
· Ar suklio sukimosi daþnis yra stakliø suki- pagal galingumà, daþniø zonà ir
stakliø sukimo momentà, standumà
mosi daþniø diapazone? duomenis sukimosi daþniø
· Ar staklës, tvirtinimo átaisas, árankis ir ruoði- zonà, standumà
nys pakankamai standûs?
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
1. Kaip skirstomi tekinimo bûdai pagal pastûmos kryptá? 6. Ruoðinio skersmuo d = 120 mm, pjovimo gylis
2. Kaip skirstomi tekinimo bûdai pagal gaminamos de - ap = 4 mm, pastûma f = 0,4 mm, nustatymo kam-
talës formà? pas 75° (kampas plane ), stakliø n.v.k. 0,8. Kokie yra
pjovimo greitis vc, suklio sukimosi daþnis n, pjovimo
3. Koks santykis tekinime yra tarp pjovimo gylio ir pastû-
jëga Fc, stakliø pavaros galingumas Pe tekinant áran -
mos?
kiu su padengtomis kietlydinio plokðtelëmis?
4. Kaip parinkti pastûmà ir pjovimo gylá glotniam apdir-
bimui (baigiamajam)? 7. Kokius reikia parinkti pjovimo reþimus rupiai apteki-
nant termiðkai neapdirbtà velenà ið plieno C45(CK45)
5. Á kokius pirminius duomenis reikia atsiþvelgti paren - su padengta kietlydinio pjovimo plokðtele?
kant pjovimo greitá?
 Tekinimo peiliai 89

8.4.5 Tekinimo peiliai

Tekinimo peiliø árankinës medþiagos Ruoðinys Priekinis
kampas
Tekinimo peiliams daþniausiai naudojamos árankinës medþiagos yra
padengti kietlydiniai ir keramika (6.21 pav.). Ið jø gaminamos keièia-
mos plokðtelës, kurios prispaudikliais tvirtinamos prie peilio korpuso. Pjovimo
judesys
Fasoniniø ir maþø iðtekinimo peiliø aðmenys daþnai daromi ið grei-
tapjovio plieno. Glotniajam nemetaliniø medþiagø ir plastmasiø ap-
Pastûma
dirbimui taip pat gali bûti naudojami polikristaliniai deimantai. Labai
kietiems ruoðiniams, pvz., ið baltojo ketaus ir grûdinto plieno, apdirb- Tekinimo
Uþpakalinis kampas peilis
ti naudojamas boro nitridas, o ketaus liejiniams – silicio nitridas.
8.90 pav. Kampai prie pjovimo
Tekinimo peiliø pjaunanèiosios dalies geometrija pleiðto
Pjaunanèioji dalis. Pagrindinë tekinimo peilio forma yra pleiðtas, ku-
rio uþpakalinis kampas , nusmailinimo kampas ir priekinis kampas Priekinis pavirðius
(8.90 pav.). Droþlës formavimo pavirðius trupina droþlæ ir jà nuveda
reikiama kryptimi. Tekinimui tinkami peiliø kampai priklauso nuo Virðûnë

ruoðinio ir árankio medþiagø ir apdirbimo bûdo. Jø rekomendaciniai

dydþiai parenkami ið lenteliø. Pagalb.
pjovimo Kotas
briauna Pagr. pjovi-
Tekinimo peilio aðmenø kampai parenkami pagal árankio ir
mo briauna
ruoðinio medþiagà ir apdirbimo bûdà. Pagalb. uþp. pavirð. Uþpak. pavirðius

Pagrindinë ir pagalbinë pjovimo briaunos 8.91 pav. Tekinimo peilio

pjaunanèioji dalis
Tekinimo peilio pjaunanèiàjà dalá sudaro pastûmos kryptimi nukreipta pa-
grindinë pjovimo briauna ir pagalbinë pjovimo briauna (8.91 pav.). Prie
pagrindinës ir pagalbinës pjovimo briaunø yra uþpakalinis pavirðius, uþpa-
kalinis kampas ir nustatymo kampas (8.91 pav.). Pagrindinës ir pagalbinës Ruoðinys
pjovimo briaunø susikirtimo vietoje nustatymo kampas lygus nuliui (= 0)
Pagrind.
(8.92 pav.). Pagrindiná pjovimo darbà atlieka pagrindinë pjovimo briauna. pjovimo Pagalbinë
Virðûnës kampas. Tarp pagrindinës ir pagalbinës pjovimo briaunø yra briauna pjovimo
virðûnës kampas (8.92 pav.). Keièiamoms tekinimo peiliø plokðtelëms jis briauna
yra nuo 35° iki 90°. Árankiai su didesniu virðûnës kampu yra stipresni. Pastûma

Peilio virðûnë ir virðûnës spindulys

Pagrindinës ir pagalbinës pjovimo briaunø susikirtimas sudaro peilio virðû- 8.92 pav. Pjaunanèiosios dalies
kampai plane
næ (8.91 pav.). Virðûnë yra suapvalinta (8.92 pav.). Standartizuotas virðû-
nës suapvalinimo spindulys yra nuo 0,4 iki 2,4 mm. Nuo virðûnës spindu-
lio r ir pastûmos f tiesiogiai priklauso aptekinto pavirðiaus teorinis mikro- Ruoðinys
nelygumø aukðtis Rth ir pavirðiaus kokybë (8.93 pav.).

Teorinis mikronelygumø aukðtis Rth » f2 / 8 · r

Árankis

Pavyzdys: Koks laukiamas teorinis mikronelygu- 8.93 pav. Peilio virðûnës

mø aukðtis, jei peilio virðûnës spindulys suapvalinimo átaka
r = 1,2 mm ir pastûma f = 0,8 mm?
Sprendimas: Rth » f2 / 8 · r = (0,82 / 8 · 1,2) mm = 8.12 lentelë. Mikronelygumø aukðtis ir pastû-
= 0,067 mm = 67 mm ma tekinant

Faktiðkai atsirandantis mikronelygumø aukðtis Leidþiamas mikro- Maksimali pastûma f, mm,

nelygumø aukðtis jei virðûnës spindulys r, mm
gali bûti þymiai didesnis negu skaièiuotas, ypaè
esant maþoms pastûmoms, kadangi virðûnës uþap-
valinimo spinduliø reikðmiø srityje droþlës storis la-
bai maþas ir árankis iðspaudþia. Tai ypaè tinka dide-
liems virðûnës uþapvalinimo spinduliams. Todël, no-
rëdami glotniuoju tekinimu gauti gerà droþlës
trupinimà ir maþus mikronelygumø aukðèius, be
maþos pastûmos, taip pat reikia turëti árankiø su
maþu virðûnës uþapvalinimo spinduliu (8.12 lent.).
90 Tekinimo peiliai

Pagrindinës pjovimo briaunos posvyrio kampas

Kampas tarp pagrindinës pjovimo briaunos ir statmens á pjovimo
briaunos kryptá yra pagrindinës pjovimo briaunos posvyrio kampas
(liambda) (8.94 pav.). Ðis kampas laikomas teigiamu, kai pjovimo
briauna link virðûnës kyla, ir neigiamas, kai nusileidþia. Kai ðis kam-
pas neigiamas, maþiau apkraunama peilio virðûnë ir sumaþëja iðtru-
pëjimo pavojus. Todël peiliai su neigiamu kampu naudojami rupiam
tekinimui ir pavirðiø su grioveliu tekinimui. Kad nueinanti droþlë ne- neigiamas
gadintø apdirbtojo pavirðiaus, naudojamas teigiamas pjovimo teigiamas
briaunos posvyrio kampas. Tai ypaè svarbu pavirðiø apdirbant glot- 8.94 pav. Pjovimo briaunos
niai. Naudojant peilius su keièiamomis pjovimo plokðtelëmis, droþ- posvyrio kampas ir jo átaka
droþlës nuvedimui
lës nuvedimas priklauso nuo ant plokðtelës esanèiø grioveliø arba
pastorintø vietø.

Tekinimo peiliø formos

Pjovimo kryptis. Peilio pagrindinës pjovimo briaunos padëtis koto
atþvilgiu nusako pjovimo kryptá (8.95 pav.). Peiliai skirstomi á deðini-
nius D, kairinius K ir neutralius N.
8.95 pav. Pjovimo kryptis

Iðilginis ir skersinis Iðilginis tekinimas Iðilginis ir skersinis Iðilginis ir skersinis Fasoninis tekinimas
tekinimas tekinimas tekinimas

Fasoninis tekinimas Laisvas pjovimas Fasoninis tekinimas Ápjovimas Sriegiø pjovimas

Iðilginis tekinimas Iðilginis ir skersinis Laisvas pjovimas Sriegimas Profilinis ápjovimas

tekinimas
8.96 pav. Tekinimo peiliø panaudojimas

Iðorinio ir vidinio tekinimo peiliai. Pagal apdirbamo pavirðiaus padëtá peiliai skirstomi á aptekinimo
ir iðtekinimo. Peilio forma, dydis, nustatymo kampas ir pjovimo plokðtelës konstrukcija parenkama pa-
gal gaminamo gaminio medþiagà ir formà, pastûmos kryptá ir droþlës skerspjûvá (8.96 pav.).
Skyliø apdirbimo árankiai. Tekinimo staklëmis galima græþti, gilinti ir plësti naudojant tuos paèius
kaip græþimo staklëse pjovimo árankius (spiralinius gràþtus, kûginius ir cilindrinius gilintuvus ir plëstuvus).
Ðiuo atveju ruoðinys atlieka pjovimo judesá, o árankis pastûmos judesá. Dirbant ðiais árankiais turi sutap-
ti árankio ir skylës aðys.

Tekinimo peiliai pagal atliekamà darbà skirstomi á aptekinimo ir iðtekinimo, pagal pjovimo briau-
nø padëtá – á deðininius, kairinius ir neutralius (pjaunanèius á kairæ ir á deðinæ).
 Tekinimo peiliai 91

Iðtekinimo áspraustinë yra iðtekinimo peilis su ypaè standþiu cilin-

driniu kotu. Jomis iðtekinamos anksèiau iðgræþtos arba iðlietos sky-
lës.
Skyliø apdirbimo árankiai su keièiamomis plokðtelëmis turi vie-
nà ar dvi pjovimo plokðteles (8.97 pav.). Árankiai gali bûti pastatyti skylës gràþto
ekscentriðkai ir ypaè tinka skaitmeninio valdymo tekinimo staklëms.
Iðtekinime, galiniø ir kûginiø pavirðiø tekinime árankis naudo-
jamas kaip iðtekinimo peilis (8.98 pav.). Sukurtos árankiø keitimo sis-
temos su keièiamomis pjovimo galvutëmis pritvirtintomis prie laikik-
lio. Jos ypaè tinka tekinimo staklëms su árankiø magazinu.
Vidinis gilus iðtekinimas
Tekinimo peiliø tvirtinimas
8.97 pav. Tekinimo darbai
Tvirtinimo bûdas. Pjovimo pastûmos ir radialinës jëgos bando pei- gràþtais su keièiamomis
lá deformuoti ir atlaisvinti ið tvirtinimo vietos. Todël peilis turi turëti plokðtelëmis
standø kotà ir bûti kuo trumpiau ir tvirèiau átvirtintas. Griovelis Pagrindinis
Pjovimo Áverþimo laikiklis
Tvirtinimo aukðtis. Peilio aðmenø aukðtis normaliai turi bûti nu- galvutë
griebtuvui
varþtai
statytas detalës sukimosi aðies aukðtyje. Taip nustatytame peilyje jo
priekinis ir uþpakalinis kampai yra normalaus dydþio (8.99 pav.), o
pjovimo gylio 1 mm atitinka skersmens sumaþëjimà 2 mm. Detalë
iðtekinama pakankamai tiksliø matmenø ir formos.

Tekinimo peilis turi turëti standø kotà, bûti trumpai ir stipriai 8.98 pav. Árankiø keitimo
átvirtintas, nustatant aðmenis ties ruoðinio viduriu. sistemos
Normalaus dydþio
uþpakalinis ir
Tvirtinimo aukðèiui nustatyti naudojamos plokðtelës arba nustaty- priekinis kampai
mo varþtai (8.100 pav.). Ar teisingai nustatytas peilis, galima patik-
rinti su arkliuko ilèiø smaigaliu, nustatymo ðablonu arba nutekinus
galiná pavirðiø.
Daugiapeiliniai laikikliai, greitai keièiami laikikliai (8.100 pav.) ir
árankiø sistemos uþtikrina pilnà árankiø pakeitimà su aukðèio nusta-
tymu.
8.99 pav. Tekinimo peilis,
Keièiamø pjovimo plokðteliø tvirtinimas nustatytas centrø linijos
aukðtyje
Keièiamos pjovimo plokðtelës tvirtinamos sàvarþi-
niais laikikliais. Plokðtelës be skylës priverþiamos ið
Ekscentrikas Aukðèio nustatymas
virðaus. Jos ypaè atsparios iðtrupëjimui, taèiau
daþnai tvirtinimas trukdo droþlæ paðalinti. Keièia- Tvirtinimo varþtas
mos plokðtelës su skyle tvirtinamos per skylæ Krumplinis
(8.101 pav.). sukabinimas

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

Keièiamas laikiklis
1. Kokios árankiø medþiagos naudojamos tekinant?
2. Kodël rupiam tekinimui geriau tinka dideli virðûnës 8.100 pav. Greitai keièiami laikikliai
kampai?
Tvirtinimo Prispaudimo jëga Tvirtinimo
3. Kaip tekinimo peiliai skirstomi pagal pjovimo kryptá? Laikiklis
varþtas varþtas
4. Kodël svarbu tekinant nustatyti peilio aðmenis detalës Pjovimo
plokðtelë
sukimosi centro linijoje?
Padëklas
5. Kokiø taisykliø reikia laikytis tvirtinant tekinimo peilius?
6. Kaip tvirtinamos keièiamos pjovimo plokðtelës skyliø Kotas Svirtis
græþimui tekinimo staklëmis? Keièiama pjovimo plokðtelë
Tvirtinimo laikiklis Prispaudimas skylëje

8.101 pav. Keièiamø pjovimo plokðteliø

tvirtinimas
92 Ruoðinio tvirtinimas tekinant

8.4.6 Ruoðinio tvirtinimas Iðskeèiamø kumðteliø apsauga

Ruoðiniai turi bûti tvirtai ir greitai átvirtinti jø nede-
formuojant ir su kuo maþesniu cilindriniø ir galiniø
pavirðiø muðimu. Tvirtinimui naudojami ávairûs te- Pagrindinë
kinimo stakliø tvirtinimo átaisai, pvz., tekinimo kumðtelio
dalis
stakliø griebtuvai, spyruokliuojantys griebtuvai ar-
ba galiniai vedikliai.
Keièiama
Tvirtinimas griebtuvuose kumðteliø
dalis
Tekinimo stakliø griebtuvai naudojami skirtingos
formos ruoðiniø greitam, tvirtam ir centruojanèiam 8.102 pav. Trijø kumðteliø griebtuvas
tvirtinimui. Universalioms tekinimo staklëms daþ-
niausiai naudojami trijø kumðteliø tvirtinimo grieb- Laiptuoti
tuvai (8.102 pav.). Galinë spiralë Kûginis strypas keièiami
kumðteliai
Griebtuvø kumðteliø forma ir judesiai Pritvirtinti
kumðteliai
Tvirtinimo
Griebtuvø kumðteliai daþniausiai bûna grûdinti, kumðtelis Kûginis
laiptuoti ir keièiami. Jie susideda ið pagrindinës ir strypas
priverþiamos keièiamos dalies (8.103 pav.). Todël Pagrindiniai
Galinë kumðteliai
tekinamos detalës gali bûti tvirtinamos iðoriniu ar- spiralë
ba vidiniu pavirðiumi. Kai tvirtiname negrûdintais Aðis
priverþiamais kumðteliais, pritaikytais reikiamam
skerspjûviui, prispaudimo jëgos nedeformuoja Pleiðtinë atrama
Tvirtinimo kumðteliai
ruoðinio, nepaþeidþiamas tvirtinimo pavirðius ir su- Pagrindiniai
kumðteliai Laiptuotas
maþëja tekinimo pavirðiaus muðimas. Kumðteliai keièiamas
negali per daug ið griebtuvo iðsikiðti, nes susilpnë- kumðtelis
ja tvirtinimas ir padidëja nelaimingo atsitikimo pa-
vojus. Grûdintas

Minkðtas
Iðsikiðæ tvirtinimo kumðteliai didina nelai- Pleiðtinë atrama
mingo atsitikimo galimybæ. 8.103 pav. Tvirtinimo kumðteliø judesiai

Griebtuvai su galine spirale (8.103 pav.) nau-

Dviejø kumðteliø griebtuvas Keturiø kumðteliø griebtuvas
dojami nedidelei tvirtinimo jëgai. Keièiant kumðte-
lius, juos reikia visiðkai iðsukti.
Griebtuvai su pleiðtiniais strypais (8.103 pav.)
ruoðiná tvirtina stipriau ir tiksliau. Kumðtelius gali-
ma greièiau perstatyti ir lengviau pakeisti. Kumðte-
liai turi turëti apsaugà, kad jø neiðmestø iðcentrinë
jëga. Griebtuvai su pleiðtine atrama (8.103 pav.) Ruoðinio
matrica
veikia, kai speciali traukë iðilgai stumdoma pneu-
matikos hidraulikos ar elektrinës pavaros. Maþos inercijos jëginio
tvirtinimo griebtuvas
Aðinio tvirtinimo griebtuvas
Tekinimo stakliø griebtuvø konstrukcija Tvirtinimo
Trijø kumðteliø griebtuvais (8.102 pav.) tvirtinami pirðtas
cilindriniai arba taisyklingos formos trijø ir ðeðiø Ruoðinys
briaunø ruoðiniai. Keturiø kumðteliø griebtuvai
(8.104 pav.) naudojami taisyklingos formos cilin-
driniø ir keturiø arba aðtuoniø briaunø detaliø tvir-
tinimui. Dviejø kumðteliø griebtuvais ir aðinio
tvirtinimo griebtuvais (8.104 pav.) serijinëje ga-
myboje tvirtinamos sudëtingos formos detalës. 8.104 pav. Tekinimo stakliø griebtuvø tipai
 Ruoðinio tvirtinimas tekinant 93

Tekinimo stakliø griebtuvø Sukimo Petys Pjovimo

suspaudimo jëga momentas jëga

Tekinimo stakliø griebtuvø suspaudimo jëga turi

bûti tokio dydþio, kad galëtø perduoti reikalingà Susp. jëga
Pjovimo
sukimo momentà ir nugalëtø koncolinës pjovimo jëga Konc. jëga
jëgos reakcijà (8.105 pav.). Kai tekinamos ilgesnës
detalës, nutekinant storà droþlæ, jos paremiamos 8.105 pav. Suspaudimo ir koncolinë jëgos
arkliuko centrø iltimis.
Didelës suspaudimo jëgos grûdintais tvirtinimo Ruoðinio deformavimas
kumðteliais paþeidþia ruoðinio pavirðiø ir iðkraipo suspaudimo jëga
detalës formà (8.106 pav.). Suspaudimo jëga turi
atitikti ruoðinio formà, standumà ir pjovimo jëgà.
Jëginiais tvirtinimo griebtuvais (pvz., su hidrauline Inercijos jëga
pavara) galima nustatyti reikiamà suspaudimo jë- Suspaudimo jëga
gà. Greitaeigiø tekinimo stakliø griebtuvuose
kumðteliø iðcentrinë jëga þymiai sumaþina suspau- 8.106 pav. Suspaudimo ir iðcentrinë jëgos
dimo jëgà (8.106 pav.). Todël greitai besisukantys
griebtuvai turi iðcentrinës jëgos kompensatorius. Centravimo duobutës Centravimo gràþtas

Tekinimo stakliø trijø kumðteliø uþspaudimo

jëga turi atitikti detalës formà ir standumà. A tipo
Be apsauginiø nuoþulø
Ilgos detalës paremiamos arkliuko iltimis.

Tvirtinimas centruose
Ilgesni ruoðiniai, kurie turi pakankamai tiksliai suk- B tipo
tis, tvirtinami centruose. Jie sukami pavalkëliniu Kûginës apsauginës nuoþulos
griebtuvu.
Centravimas. Ruoðiniai centruojami centravimo
duobutëmis. Jos susideda ið cilindrinës skylës ir R tipo
Kreivalinijinis darbinis pairðius
daþniausiai 60° kampo kûginio ágilinimo (8.107
pav.). Daþnai centravimo duobutës turi apsauginá 8.107 pav. Centravimo gràþtai ir centravimo
ágilinimà, kuris apsaugo kûgá nuo paþeidimø arba duobuèiø tipai
reikalingas tekinant galinius pavirðius.
Iðilgai judanèios Reguliuojami radialiniai Aðinis guolis
centrø iltys guoliai
Centravimo duobutës græþiamos didesniu Lëkðtinës spyruoklës
sukimosi daþniu, maþesne pastûma ir gau-
siai auðinant.

Centrø iltys Reguliuojamas

Tekinamos detalës centruojamos centruose tarp il- radialinis guolis
èiø. Arkliuke nesisukanèios centrø iltys bûtinai turi 8.108 pav. Besisukanti centrø iltis
bûti gausiai tepamos. Greit besisukantiems ruoði-
niams rekomenduotinos besisukanèios centrø iltys Kumðteliai Tvirtinimo varþtas
Kumðteliø varþtai
(8.108 pav.).
Apsauginis
þiedas
Centrø iltis ir jos tvirtinimo vieta prieð nau-
dojimà turi bûti kruopðèiai nuvalyta.

Vediklis
Kai tekinama centruose tarp ilèiø, sukimo momen-
Vediklis
tas ruoðiniui perduodamas prie detalës pritvirtintu
pavalkiniu griebtuvu arba galiniu vedikliu (8.109 8.109 pav. Saugûs griebtuvai
94 Ruoðinio tvirtinimas tekinant

pav.). Iðsikiðanèius varþtus paslepia prie suklio pri- Galiniø netikslumø kompensatorius Vediklis
tvirtintas apsauginis þiedas. Kad sumaþëtø nelai-
Spaudþianti Spyruoklës pris-
mingo atsitikimo pavojus, ið vediklio niekas nega- spyruoklë pausta centrø iltis
li iðsikiðti. Galiniai vedikliai ypaè tinka greitaei-
gëms staklëms ir automatiniam apdirbimui, nes jø
maþos iðcentrinës jëgos ir ruoðiná galima apdirbti
vienu pastatymu (8.110 pav.).

Kitos tekinimo staklëse naudojamos

tvirtinimo priemonës
8.110 pav. Galinis vediklis
Tekinimo skydais tvirtinami dideli netaisyklingos
formos ruoðiniai (8.111 pav.). Be keturiø atskirais
sraigtais perstumiamø kumðteliø, jie turi iðtisines Kontrasvoris
skyles ir T formos griovelius, kuriuose galima tvir-
tinti áprastais tvirtinimo elementais. Disbalansas tu- Detalë
ri bûti iðlyginamas atsvarais. Tekinimo skydø dide-
lës inertinës masës, todël jais negalima dirbti dide-
liais sukimosi daþniais.
Tekinimo áspraustinëmis ir tvirtinimo áspraus-
tinëmis tvirtinami ruoðiniai, kuriø iðorinis pavirðius
Planðaiba
skylës atþvilgiu turi bûti tiksliai apdirbtas. Tekinimo
áspraustinës yra lengvai kûgiðkos (C = 1 : 2000) ir Tvirtinimo kampas
ápresuojamos á skylæ. Tvirtinimo áspraustinës uþ-
spaudþiamos kûgiu. 8.111 pav. Planðaiba su tvirtinimo kampu
Tvirtinimo ávorëmis greitai, stipriai ir pakanka-
mai centruojant tvirtinamos lygios arba apdirbtos
apvalios detalës (8.112 pav.). Jos tinka dideliam Darbinis velenas Tempimo vamzdis Kûginë ávorë
sukimosi daþniui. Griebtuvas Tvirtinimo ávorë
Liunetai. Liauniems ruoðiniams paremti naudo-
jami liunetai (8.113 pav.). Ruoðinys palaikomas Ruoðinys
trimis lygiais arba besisukanèiais kumðteliais. Ne-
judamas liunetas tvirtinamas prie tekinimo stakliø
stovo. Jis naudojamas ilgiems velenams paremti,
taip pat tekinant ilgø detaliø galus, græþiant ir iðte-
kinant skyles (8.113 pav.).
Judamas liunetas tvirtinamas prie suporto ir ju-
da kartu su juo (8.113 pav.). Iðilginiame ir skersi-
niame tekinime jais paremiami ilgi ploni velenai. 8.112 pav. Spyruokliuojanèioji ávorë

Darbo taisyklës Nustatymo

Nustatymo
· Griebtuvø kumðteliai turi ið griebtuvo per varþtas
Liunetas su ritinëliais
varþtas
daug neiðsikiðti. Kartu judantis Nejudamasis
· Visuomet iðimti tekinimo stakliø griebtu- liunetas liunetas
vo raktà. Lygaus pavirðiaus
· Suspaudimo jëga turi atitikti ruoðinio for- kumðteliai

mà ir pjovimo jëgà.
· Kai pjaunama didelë droþlë ir kai nusta-
tymo kampas (kampas plane) maþesnis
kaip 90°, ilgas detales reikia paremti cen-
tro iltimi.
· Naudojant galinius vediklius, reikia ste-
bëti, kad bûtø pakankama arkliuko jëga.
· Tekinant ilgas detales atremti arkliuko il-
timi.
8.113 pav. Judamasis ir nejudamasis liunetai
 Tekinimas 95

8.4.7 Tekinimas
Apvalusis tekinimas
Iðoriniam tekinimui naudojami peiliai, kuriø nusta-
tymo kampas (kampas plane ) yra nuo 45° iki 95°
ir siekia net 107,5° (8.114 pav.). Rupiam tekinimui
nustatymo kampas parenkamas nuo 45° iki 90° ir
naudojami kuo didesni virðûnës kampai. Peiliais su
nustatymo kampu, didesniu kaip 95°, aptekinami
nestandûs ruoðiniai ir kampai. Kad aptekinant pa-
stûmos jëga neiðplëðtø ruoðinio ið griebtuvø, pa-
stûmos judesio kryptis, jei galima, turi bûti nu-
kreipta á ruoðinio tvirtinimo pusæ. 8.114 pav. Iðorinio apvalaus tekinimo árankiai

Pastûma ruoðiná apdirbant iðoriniu tekinimu

turi bûti nukreipta á ruoðinio tvirtinimo pusæ.

Vidinio ištekinimo árankiai turi turëti standø ko-

tà ir átvirtinti kuo trumpiau. Peilio virðûnë turi bûti
nustatyta tiksliai ruoðinio centro linijoje, nes net 8.115 pav. Gràþtas su greitai keièiamu laikikliu
maþi nukrypimai smarkiai pakeièia priekiná ir uþ-
pakaliná kampus. Græþimui reikalingi árankiai átvir-
tinami arkliuko pinolëje arba suporte (8.115 pav.).
Ištekinimo peiliai turi bûti stiprûs ir átvirtinti kuo
tiksliau centrø linijos aukðtyje.

Galinis tekinimas
Galiniu tekinimu apdirbdami sukimosi ašiai stat-
meni paviršiai (8.116 pav.). Kad po tekinimo ruo-
šinio centre neliktø iðkyðos, peilio virðûnë turi bûti 8.116 pav. Galinio tekinimo árankiai ir
pastûmos kryptys
nustatyta tiksliai ruoðinio centro linijos aukðtyje
(8.117 pav.).
Þemiau centro linijos Aukðèiau centro linijos

Ruoðiná apdirbant galiniu tekinimu peilio

aðmenys turi bûti tiksliai nustatyti centrø lini-
jos aukštyje.

Ápjovimas ir nupjovimas
Lieka iðkiða Spaudþiami aðmenys - gali iðtrupëti
Ápjovimas naudojamas tekinant siaurus griovelius,
o nupjovimas – ruoðiniams nupjauti atpjovimo pei- 8.117 pav. Blogo peiliø nustatymo átaka
liu, pvz., nuo strypo (8.118 pav.). Atpjovimo peilio galiniam tekinimui
aðmenø kampuèiai nesuapvalinami – pablogëtø
droþlës paðalinimas. Atpjovimo árankiams pjovimo Skersinis ápjovimas Skersinis Iðilginis
nupjovimas ásipjovimas
greitis ir droþlës skerspjûvio plotas parenkami ma-
þesni negu apdirbant galiniu tekinimu, nes atpjo-
vimo árankiai greitai pradeda vibruoti.

Nupjovimo peiliø virðûnë turi bûti tiksliai

centrø linijos aukðtyje, o peiliai tvirtinami
kuo trumpiau.

8.118 pav. Ápjovimas ir nupjovimas

96 Tekinimas

Suminis mašininis laikas apdirbant Velenas be

laiptelio
tekinimu
Suminis mašininis laikas th yra laikas, kai tekina-
mas ruošinys. Stakliø su laipsnine pavara sumi-
niam maðininiam laikui apskaièiuoti reikia þinoti
pastûmos kelià L, suklio sukimosi daþná n, pastû-
mà f ir ëjimø skaièiø i (8.119 ir 8.120 pav.). Kai
pjovimo greitis yra pastovus, sukimosi daþnis n
nustatomas pagal vidutiná skersmená dm ir pjovimo ëjimo skaièiai
greitá vc (8.119 ir 8.120 pav.). Suminis maðininis
Velenas su
laikas skaitmeninio valdymo ir NC programinëse laipteliu
sistemose daþniausiai skaièiuojamas moduliuojant
pjovimo reþimus.

Suminis mašininis laikas th = L · i/n · f

Suminis mašininis
t = p · dm · L · i/vc · f
laikas, kai vc const. h
ëjimo skaièiai
1 pavyzdys: Iš ruošinio, kurio skersmuo d = 60 mm,
o ilgis l = 175 mm, tekinami 25 8.119 pav. Iðilginio aptekinimo pastûmos
varþtai. Pjovimo reþimai: pjovimo grei- judesys ir sukimosi daþnis
tis vc = 180 m/min., pastûma f = 0,32
mm. Peilio ásipjovimas la ir iðëjimas lu Pilnaviduris cilindras be laiptelio
kartu sudaro 6 mm. Koks yra suminis
mašininis laikas th?
Sprendimas: n = vc / p · d =
= 180 m/min / p · 0,06 m = 955/min
L = l + la + lu = 175 mm + 6 mm =
= 181 mm
th = L · i / n · f =
= 181 mm · 25 / 955/min · 0,32 mm =
= 14,8 min Pilnaviduris cilindras su laipteliu

2 pavyzdys: Flanšas su išoriniu skersmeniu d = 250

mm ir vidiniu skersmeniu d1 = 175 mm
aptekinamas pastoviu pjovimo greièiu
vc = 90 m/min. ir pastûma f = 0,2
mm. Koks yra vieno ëjimo suminis ma-
ðininis laikas th, jei peilio ásipjovimas la
= 4 mm, o iðëjimas lu = 2 mm.
Sprendimas: dm = d + la + d1 - lu / 2 =
= 213,5 mm Tuðèiaviduris cilindras

L = d - d1 / 2 + la + lu =
= 250 mm - 175 mm / 2 + 4 mm +
+ 2 mm = 43,5 mm
th = p · dm · L · i / vc · f =
= p · 213,5 mm · 43,5 mm · 1 /
/ 90 000 mm/min · 0,2 mm = 1,6 mm

8.120 pav. Galinio nutekinimo pastûmos

judesys ir sukimosi daþnis
 Tekinimas 97

Pjovimo našumas tekinant

Pjovimo naðumas tekinant iðreiðkiamas per minu-
tæ nupjautu droþlës tûriu Q. Tai palyginamasis dy-
dis (8.121 pav.). Jis apskaièiuojamas pagal droþ-
lës skerspjûvá A, pjovimo greitá v ir iðreiðkiamas
cm3/min.

Pjovimo našumas Q = A · vc

Pavyzdys: Koks gaunamas pjovimo naðumas te- 8.121 pav. Droþlës parametrai tekinime
kinant Q, jei pastûma f = 0,35 mm,
pjovimo gylis ap = 4 mm, o pjovimo
greitis vc = 260 m/min.?
Sprendimas: A = ap · f = 4 mm · 0,35 mm =
= 1,4 mm = 0,014 cm
Q = A · vc =
= 0,014 cm2 · 26 000 cm/min. =
= 364 cm/min.

Kûgiø tekinimas
Kûgiø tekinimas ir tekinimas pagal kopyrà yra
daþniausi fasoninio tekinimo bûdai. Kûgiai gali kûgio kampas

bûti tekinami pasukus universaliø tekinimo stakliø nustatymo kampas

suporto virðutines roges, naudojant kopijavimo li-
niuotæ ir perstûmus arkliuko korpusà CNC tekini- 8.122 pav. Kûgio tekinimas pasukus suporto
mo staklëmis. Turint tinkamà árangà, galima ga- virðutines roges
minti kûgius ir kitokios formos detales. Pasukant
Nejudanti Kopijavimo
virðutines roges, reikiamo kampo kûgiai tekinami kreipianèioji liniuotë Aðies guolis Ðliauþiklis Nustatymo
kampas
nustaèius jas pagal skalæ (8.122.pav.). Pastûma
suteikiama rankomis. Virðutiniø rogiø kelias yra Judanti Trauklë
kreipian-
palyginti trumpas, todël ðis metodas taikytinas tik èioji
trumpiems kûgiams. Nustatant kopijavimo liniuotæ
galima tekinti kûgius su nuolydþio kampu iki 20°
(8.123 pav.). Iðilginë suporto pastûma suteikiama Veleno verþlë
nuo suklio pavaros, o skersinë pastûma valdoma
kopijavimo liniuote.
Arkliuko korpusà su iltimis perstûmus skersai,
galima tekinti centruose átvirtintus ilgus plonus kû-
gius. Statmenai ruoðinio aðiai arkliukas perstato-
mas ne daugiau 2 %, arba 1/50 ruošinio ilgio. Iðilginës Arkliukas
suporto
Nustaèius peilio virðûnæ aukðèiau tekinamo kû- rogës Teleskopinis
gio centro linijos, gaunamos matmenø ir formos elementas
paklaidos, kurios, maþëjant apdirbamo ruoðinio 8.123 pav. Kûgiø tekinimas naudojant
skersmeniui, smarkiai didëja. kopijavimo liniuotæ

Bet kokiais bûdais tekinant kûgius, peilio Tekinimo skydas Apsauginis þiedas
Tekinimo staklø
virðûnæ reikia nustatyti tiksliai ties kûgio cen- Vediklis centrø linija
tro linija.

Lygiagretë tekinimo stakliø centrø linijai Arkliuko centro linija

8.124 pav. Kûgiø tekinimas perstûmus arkliuko
korpusà
98 Tekinimas

Ekscentrinis tekinimas
Detalës, kuriø tekinami kakliukai arba yra randasi
ne sukimosi aðyje, staklëse tvirtinami ekscentriðkai.
Tokie ruoðiniai tvirtinami centruose tarp ilèiø
(8.133 pav.), prie tekinimo skydo arba perstato-
muose griebtuvuose.

Plonëjimas C=D-d/L

Skaièiavimai tekinant kûgius

Nuolydis C/2=D-d/2·L
8.125 pav. Kûgio matmenys
Kûgio matmenys. Kûgio plonëjimas C apskaièiuo-
jamas pagal didájá kûgio skersmená D, maþàjá sker-
smená d ir kûgio ilgá L.

Kûgio
nuolydþio tan L / 2 = D - d / 2 · L = C / 2
kampas

Kûgio nuolydis C/2 apibrëþia plonëjimo pusæ.

Kûgio sudaromosios nuolydþio kampas a/2
apibrëþiamas puse kûgio kampo a. Jis apskai- 8.126 pav. Veleno galas
èiuojamas pagal pusës kûgio kampo tangentà.
Pavyzdys: Koks yra veleno galo kûgio ilgis ir nuo-
lydþio kampas 8.126 paveiksle?
Sprendimas: C = D – d / L; L = D – d / C
L = 32,3 mm – 24 mm / 1/6 =
= 49,2 mm
tan a / 2 = C / 2 = 1/6 / 2 = 1 / 12 =
= 0,08333
a / 2 = 4,76° = 4° 45´ 36“

Kai kûgiai tekinami pasukant virðutines roges

arba naudojant kopijavimo liniuotæ, nustatymo
kampas atitinka kûgio nuolydþio kampà (8.125
pav.). Tekinant kûgius perstumiant arkliuko centrà
VR, perstûmimo dydis apskaièiuojamas naudojan- 8.127 pav. Arkliuko perstatymas
tis kûgio skersmenimis D ir d, kûgio ilgiu L, ruoði-
nio ilgiu Lw arba kûgio plonëjimu C ir ruoðinio il-
giu Lw (8.127 pav.).

Arkliuko
perstûmimo VR= D - d / 2 · L =
dydis = Lw = C / 2 · Lw

Pavyzdys: Kiek reikia pastumti arkliukà, tekinant

8.128 paveiksle parodytà detalæ ? 8.128 pav. Lyginimo átaisas
Sprendimas: VR = (D – d / 2 · L) · LW
VR = (20,5 mm – 15 mm /
2 · 245 mm) · 350 mm = 3,93 mm
 Tekinimas 99

Sriegimas tekinimo staklëmis

Sriegimui naudojami sriegikliai, sriegpjovës (8.129 pav.) ir sriegimo
galvutës. Jie sriegá ápjauna viena darbine eiga. Atviromis sriegpjo-
vëmis ir sriegimo galvutëmis galima keisti pjaunamo sriegio sker-
smená, já pritaikant kitiems naudojimo atvejams, pvz., ápjauti sriegá,
kuris bus padengtas galvaniniu bûdu. Sriegimo galvutës turi kom- Vientisa Ápjauta
plektà keièiamø sriegimo kumðteliø, kurie, ápjovus reikiamo ilgio sriegpjovë sriegpjovë
sriegá, atitraukiami ir gaminá galima iðimti neiðsukant. 8.129 pav. Vientisa ir ápjauta
Pjovimo árankiai, sriegiant universaliomis tekinimo staklëmis, sriegpjovës
aðies kryptimi nukreipiami arkliuku. Pjaunant pirmàjà sriegio vijà
sriegikliai prie ruoðinio spaudþiami stakliø centru, o sriegpjovës –
arkliuko pinolës galiniu pavirðiumi. Specialûs laikikliai gerokai pa-
gerina sriegimo árankiø ásipjovimà.

Sriegimui parenkami maþi pjovimo greièiai ir gausiai tepama

bei aušinama.

Perstumti Nustatoma
Varþtø tekinimas (sriegiø tekinimas) virðutines skersinëmis
Sriegiø tekinimo peilis yra fasoninis peilis, atitinkantis tekinamo srie- suporto roges suporto rogëmis
gio formà. Já reikia nustatyti ne tik centro linijos aukštyje, bet ir stat- 8.130 pav. Sriegimo peilio
menai ruošinio sukimosi ašiai. nustatymas
Sriegimo peilis turi bûti taip nustatomas, kad pastûmos pusëje
Kablelio tipo Árankio
esanti pjovimo briauna pjautø daugiau. To pasiekiama atitinkamai droþlë laikiklis
nustatant pastûmas virðutinëmis ir skersinëmis suporto rogëmis
(8.130 pav.). Skaitmeninio valdymo tekinimo staklëse tai atlieka
specialus sriegiø tekinimo ciklas.

Sriegimo peilá reikia átvirtinti statmenai ruoðinio sukimosi aðiai

ir centrø linijos aukðtyje. Pjauna á pastûmos pusæ nukreipta
pjovimo briauna.
Sriegio
gylis
Sûkurinëse sriegimo galvutëse sriegimo peiliai átvirtinami spe- Sriegimo
cialiuose laikikliuose (8.131 pav.). Ðis metodas daþniausiai peiliukas Ruoðinys
naudojamas sriegiant sriegius velenuose, pvz., sferinio sriegio 8.131 pav. Sriegimas sûkuri-
pavarà. nëmis sriegimo galvutëmis

Sriegiø tekinimo peiliui pastûmà suteikia pava- Dalijimo árenginys Gitara

ros sraigtas per pavaros sraigto verþlæ. Pastûma
turi atitikti sriegio kilimà. Reikiama sriegio kryptis
Reversyvinës
(deðininis ar kairinis) nustatoma reversavimo me- pavaros
chanizmu. Jei reikiamo sriegio kilimo negalima velenas
nustatyti pastûmø pavara, tarp pagrindinio darbi-
nio suklio ir pavaros sraigto statoma keièiamø
krumpliaraèiø gitara (8.132 pav.). Tada árankio
pjovimo briauna ruoðinio atþvilgiu turi iðlikti pasto-
vi ir pavarø sraigto verþlë tarp atskirø pjovimø ne-
gali bûti atjungta.

Sriegimo pastûma suteikiama keièiamais

krumpliaraèiais, pavaros velenu ir pavaros
sraigto verþle. Ji turi atitikti sriegio þingsná.
Gitaros varþtas

8.132 pav. Keièiamø krumpliaraèiø gitara

100 Tekinimas

Daugiapradþiai sriegiai tekinami panaudojant ant pirmo keièia- Ekscentriko centravimas

mo krumpliaraèio esantá dalijimo árenginá (8.115 pav.) Sriegiams
sriegti maþu kilimo kampu gali bûti naudojami daugiadanèiai srie-
giø tekinimo peiliai, vadinami šukutiniais peiliais.
Fasoninis tekinimas. Tekinamoms detalëms su sudëtingu profiliu
naudojami fasoniniai peiliai, kurie savo frofiliu pagamina detalës
profilá (8.134 pav.). Fasoninio peilio plotá ir nupjaunamos droþlës
Kakliukø centravimas
skerspjûvá riboja atsirandanèios pjovimo jëgos.
Norint sumaþinti formos ir matmens paklaidas, reikia arba nus- 8.133 pav. Ekscentrinis
tatyti priekiná kampà, lygø 0°, arba koreguoti peilio profilá. tekinimas

Fasoniniai peiliai turi bûti nustatyti tiksliai

ties detalës aðimi.

CNC tekinimo staklëmis su koordinaèiø

valdymu galima ir sudëtingas gaminio formas
Tekinimo
pagaminti vienodais peiliais. peilio profilis

Árantinimas Profilio skersinis Prizminis Diskinis

tekinimas fasoninis peilis fasoninis peilis
Tekinamos detalës, kurios turi turëti ðiurkðtø pavir-
ðiø, yra árantinamos (8.135 pav.). 8.134 pav. Fasoniniai peiliai

Árantinimo ritinëlis BR
Árantinimui parenkamas maþas sukimosi
Reguliavimo
daþnis, didelë pastûma ir gausiai tepama. þiedas

Árantinimo
Tekinimo darbø planavimo pavyzdys Rifliai
ritinëliai
RGE
Planuojant rankiná arba NC valdomà tekinimà,
reikalingas darbo planas. Pavyzdþiu gali bûti slë- Ruoðinys
gio varþtas (8.136 pav.). Jis daromas ið ðeðiakam-
pio (18 mm raktui) strypo, kurio ilgis 103 mm.
Darbo plane turi bûti nurodyta tvirtinimo áran- Árantinimo
ga, pjovimo reþimai, árankiai ir apdirbimo opera- ritinëlis BL
cijø seka (8.137 pav.).
RBL RBR RAA RKV
Tvirtinimo áranga. Ðeðiakampá ruoðiná paranku
tvirtinti trijø kumðteliø griebtuve. Apdirbant iðilginiu
tekinimu ruoðiná reikia atremti arkliuko iltimi.
Árankio parinkimas. Tekinimui naudojamas
peilis su nepadengta kietlydinio HW-P40 keièiama 8.135 pav. Árantinimo árankiai ir rifliø rûðys
plokðtele. Iðilginiam tekinimui parenkamas nusta-
tymo kampas (kampas plane ) nuo 95°, kad bûtø
Prispaudimo varþtas
maþa pasyvioji (radialinë) jëga. Nuoþulos tekina-
mos peiliu, kurio nustatymo kampas (kampas pla-
ne) yra nuo 45° iki 60°. Sriegis ápjaunamas srieg-
pjove M12x1.
Pjovimo reþimai. Naudojamos tekinimo stak-
lës su laipsnine pavarø dëþe (sukimosi daþniø
grafikà þr. 8.75 pav.). Ðeðiakampio strypo sker-
smuo tekinant nuolat maþëja, todël maþëja ir pjo-
vimo greitis.
Aušinimas. Pjaunant tepimas-auðinimas ne-
naudojamas dël maþø droþlës skerspjûviø ir maþo 8.136 pav. Prispaudimo varþtas
 Tekinimas 101

sukimosi daþnio. Centruojant ir græþiant teptuku Darbo planas

patepama græþimo vandeniu, o pleèiant ir srie-
giant – pjovimo alyva. Uþduoties Nr. 1224 Detalës Nr. A-96-38-01

Prispaudimo varþtas Medþiaga E295 (St 50-2)

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
vc n f c
1. Kokios detalës tvirtinamos trijø kumðteliø griebtuve? Nr. Pavadinimai
m/min min-1 min °
2. Kam naudojami minkðti griebtuvo kumðteliø ant -
1 Tvirtinimas: trijø kumðteliø griebtuve
dëklai?
3. Kokiø saugaus darbo reikalavimø reikia laikytis tvir- 2 Pavirðiaus galinis tekinimas 90 1000 0,2 90
tinant ruoðiná trijø kumðteliø griebtuve? 3 Nuoþulos 30° tekinimas 90 1000 0,05 60
4. Á kà reikia atkreipti dëmesá centruojant? 4 Ruoðinio perstatymas
5. Á kà reikia atkreipti dëmesá atremiant centrø iltimis? 5 Galinis tekinimas 100 mm ilgio 90 1000 0,2 90
6. Kokios tvirtinimo priemonës ypaè tinka esant dide -
6 Centravimas A-1,6 X 3,35 – 2000 – –
liam sukimosi daþniui?
7. Kokios detalës tvirtinamos prie tekinimo skydo? 7 Tvirtinimas 15 mm gyliu atremti
arkliukui
8. Koká reikia parinkti tvirtinimà norint aptekinti abu te -
kinimo galus ir pasiekti aukðtà apskritiminá (be mu- 8 Æ 11,8 X 80 mm aptekinimas 90 1000 0,2 95
ðimo) tikslumà? 9 Nuoþulos 30° tekinimas 90 1000 0,05 60
9. Kuria kryptimi apdirbant išilginiu tekinimu turi veikti 10 Iðkilimo Æ 8 tekinimas 45° kampu 90 2000 0,1 45
pastûmos jëga?
11 Nustumti arkliuko iltis
10. Kokiø taisykliø reikia laikytis tekinant iðtekinimo pei -
liais? 12 Græþti Æ 5,8 mm 30 1400 0,1 –

11. Kaip reikia átvirtinti árankius tekinant galinius pavir- 13 Plësti maðininiu plëstuvu 10 500 0,1 –
ðius?
14 Ásprausti sriegá M12 x 1 – 22,4 – –
12. Koks yra suminis maðininis laikas tekinant dangtelio
15 Ruoðiná iðimti ið griebtuvø
(þr. 8.138 pav.) galiná pavirðiø, dirbant tokiais pjo-
vimo reþimais: vc = 400 m/min, f = 0,15 mm ir 16 Nuimti nuoþulas, nuvalyti
la = 3 mm (pjovimo greitis pastovus)?
13. Ávorë turi bûti pragræþta vienu ëjimu: vc = 110 8.137 pav. Prispaudimo varþto gamybos darbo
m/min, o f = 0,25 mm. Koks yra suminis maðininis planas
laikas, jei ásipjovimo ir iðëjimo dydþiai kartu sudaro
4 mm (á nuoþulas dëmesio nekreipti), o pjovimo
greitis pastovus?
14. Specialiam gràþto kotui reikia suformuoti Morzës
kûgá MK-B4 (8.140 pav.). Kokie yra kûgio matme -
nys (ið þinyno) ir arkliuko perstûmimo dydis? Ar toks
perstûmimas dar leidþiamas?
15. Kokius kûgius galima tekinti universaliomis tekinimo
staklëmis?
16. Kaip nustatomas sriegiø tekinimo peilis?
17. Kuo suteikiami pastûmø judesiai sriegiant universa -
liomis tekinimo staklëmis?
8.138 pav. 8.139 pav. Ávorë GG 20
18. Kokiø taisykliø reikia laikytis tvirtinant fasoninius Dangtelis
peilius?
19. Á kà reikia atkreipti dëmesá árantinant?
20. Nustatykite ávorës (8.139 pav.) gamybos planà.
Ruoðinys yra vamzdis, kurio D = 330 mm, d =
180 mm ir L = 220 mm.

8.140 pav. Gràþto pereinamos ávorës ruoðinys

102 Universalios tekinimo staklës

8.4.8 Universalios tekinimo staklës

Pagrindiniai junginiai
Visus iðvardytus tekinimo bûdus galima atlikti universaliomis tekinimo staklëmis. Staklës, kuriose ruoði-
niai tvirtinami centruose, gali bûti vadinamos universaliomis tekinimo staklëmis. Universalios tekinimo
staklës daþnai turi sraigtinæ pastûmø pavarà ir vadinamos tekinimo-sriegimo staklëmis (8.141 pav.).

Suklio Rankena sukimosi Griebtuvai Apðvietimas Tepimo-auðinimo Apsauginë

galvutë daþniui nustatyti skysèio vamzdeliai Suportas sienelë

Stakliø skydas Arkliukas

Variklis
Krumpliastiebis

Pavaros
sraigtas

Pavaros
Pastûmø velenas
dëþë

Valdymo
Pagrindas velenas

Pastûmø perjungimo Tekinimo stakliø Skydas Iðilginiø Skersiniø Pastûmø Pagrindinis Movos
rankena stovas pastûmø pastûmø ájungimo ájungëjas svirtis
rankenëlë rankenëlë svirtis
8.141 pav. Universalios tekinimo staklës
Pagrindiniai universaliø tekinimo
stakliø junginiai Suklio galvutë Tarpcentrinis Arkliukas
atstumas - l
Tekinimo stakliø stovas su kreipianèiosiomis stovi Centrø
ant pagrindo (8.142 pav.). Ant stovo montuojama aukðtis h
ðpindelinë galvutë, suportas ir arkliukas. Tekinimo
stakliø dydá parodo suklio iðkilimo virð stovo aukð-
tis (centrø aukðtis h), tekinimo ilgis l, pvz.,
250 mm x 1500 mm (8.142 pav.). Dvigubas cen-
Suportas Tekinimo
trø aukðtis parodo didþiausià galimos apdirbti de- stakliø stovas
talës skersmená.
Pagrindas
Tekinimo stakliø stovas
8.142 pav. Universaliø tekinimo stakliø
Tekinimo stakliø stovai turi bûti ypaè standûs ir at- pagrindiniai mazgai
sparûs vibracijai. Todël jie kartu su pagrindu lieja-
mi ið ketaus su stipriomis standumo briaunomis ir Kreipianèiosios
lentynomis arba prie jo prisukami varþtais (8.143
pav.). Stovø tuðtumos, siekiant sumaþinti vibracijà, Smëlis arba betonas
daþnai pripilamos smëlio arba sintetinëmis me- vibracijø sumaþinimui
dþiagomis sujungtos granito skaldos.

Tekinimo stakliø stovas turi bûti ypaè stan- Talpa droþlëms

dus ir atsparus vibracijai.

Stovo viršutinis bazinis paviršius yra kreipian-

8.143 pav. Tekinimo stakliø stovas
èiosios, kuriø pavirðinis sluoksnis bûna uþgrûdin-
tas. Ant stovo pritvirtinta ðpindeline galvute ir sto-
vo kreipianèiosiomis juda suportas ir arkliukas.
 Universalios tekinimo staklës 103

Suklio galvutë ir suklio atramos Tepimo sistemos Radialiniai guoliai su

Suklys suklio galvutëje montuojamas standþiuose, prijungimas kûginiais vidiniais þiedais
Verþlë su griove-
tiksliuose riedëjimo guoliuose (8.144 pav.). Nuo liais nustatyti Sandarinimas
suklio ir jo atramø standumo priklauso tekinimo Radialiniam Aðiniam
darbø kokybë. Kai suklio guoliai yra per laisvi arba laisvumui laisvumui
jie nepakankamai tiksliai sukasi, blogëja tekinamos
detalës pavirðiaus ir formos kokybë (atsiranda rai-
buliø, netikslus apvalumas). Aðines ir radialines jë-
gas priima pradiniai áverþti radialiniai ritininiai ir
aðiniai radialiniai rutuliniai atramø guoliai. Regulia-
riai tikrinamas teisingas suklio guoliø áverþimas.
Suklio atramos daþniausiai tepamos centralizuoto
tepimo sistema.
Aðiniai guoliai
suklio guoliai turi bûti nuolat tepami ir regu-
Ðpindelinë galvutë
liariai tikrinami.
8.144 pav. Priekinë suklio atrama
Griebtuvø tvirtinimas. Tekinimo stakliø griebtu-
vai arba tekinimo skydas prie suklio tvirtinami Kaiðtinis diskas Kaiðtinis diskas
trumpu kûgiu ir kaiðtiniu disku (8.145 pav.). Cen- Tvirtinimo apkaba
Trumpas
travimo iltys, galiniai laikikliai ir spyruokliuojanèios kûgis Griebtuvø
ávorës tvirtinamos prie suklio vidiniame kûgyje Vidinis prijungimui
(8.145 pav.). Suklys yra tuðèiaviduris, todël suma- kûgis
þëja vibruojanti masë, padidëja formos stabilumas,
Suklys
galima prakiðti strypinius ruoðinius ir juos gerai
átvirtinti griebtuvuose. Galima árengti specialius me-
Tekinimo stakliø
chaninius tvirtinimo átaisus ir magazinus strypi- Jungia- griebtuvas
niams ruoðiniams. moji
Jungiamoji verþlë
verþlë Tarpinis flanðas
Suklio pavara (greièiø dëþë). Universaliose te-
8.145 pav. Griebtuvo pritvirtinimas
kinimo staklëse suklá suka trifazis elektros variklis
per perstumiamø krumpliaraèiø blokus. Sukimosi
daþniø eilë sudaroma pagal geometrinæ progresi- Keièiami Pavaros
Rever- krumpl. Pastûmø sraigtas
jà ir daþniausiai turi skirtingus sukimosi daþnius – Suklys syvinë
Kylinis dëþë Pavaros
nuo 24 iki 36. pavara
dirþas velenas
Pastûmø pavara (pastûmø dëþë). Tekinimo
stakliø pastûmø judesius suteikia suklys (8.146 8.146 pav. Pastûmø pavaros schema
pav.), jie iðreiðkiami milimetrais vienam suklio apsi-
sukimui. Reversine pavara (arba mova) galima
Greitai veikiantis
keisti pastûmos kryptá, pvz., sriegiant kairiná arba Virðutinës Peiliø átvaras átvaras
Apatinës
suporto rogës suporto
deðininá sriegá. Keièiami krumpliaraèiai sujungia re- Skersinës suporto Rankenëlë rogës
versinæ pavarà su pastûmø dëþe, kurioje yra dau- rogës rankiniam
Krumpliastiebis valdymui
gialaipsniai stumdomø krumpliaraèiø blokai. Ðio- Pavaros
Skersiniø pas- sraigtas
mis pavaromis reguliuojamas pastûmos dydis ir tûmø rankenëlë
ájungiamas pavaros sraigtas arba pavaros velenas.

Pastûmos dydá pakeièia pastûmø dëþë, o

pastûmos kryptá – reversinë pavara.

Suportas. Suporte tvirtinamas ir kartu su juo ju-

da pjovimo árankis. Suportà sudaro ðios pagrindi-
nës dalys: suporto skydas, iðilginës, skersinës ir vir- Iðilginiø
pastûmø
ðutinës rogës, ant kuriø sumontuotas peiliø átvaras rankenëlë Suporto
plokðtë Suporto
(8.147 pav.). Iðilginës rogës perstumia pjovimo Pavaros Valdymo
skydas velenas velenas
áranká iðilgai ruoðinio aðies, skersinës rogës perstu-
8.147 pav. Suportas
104 Universalios tekinimo staklës

mia áranká skersine kryptimi ir pasukamos virðuti- Iðilginis judesys Skersinis judesys
nës rogës gali judëti bet kuria kryptimi. Iðilginë
Valdymo svirtis
pastûma
Krumpliastiebis Skersinës
Suportas susideda ið suporto skydo, iðilgi-
eigos
niø, skersiniø ir virðutiniø rogiø. sraigtas
Parazitinis
Suporto skyde sumontuoti ávairiø judesiø ir pa- krumpliaratis
varos sraigto verþlës ájungimo mechanizmai. Skersinë
Padavimo sliekas pastûma
Pavaros velenas yra lygus su iðilginiu grioveliu
arba ðeðiakampio profilio. Jis perduoda jëgas, rei- 8.148 pav. Jëgø kryptys suporto skyde
kalingas iðilginiam ir skersiniam tekinimui. Limbo parodymai Skaitmeninis indikatorius

Pavaros velenas naudojamas išilginiam ir

Skersinës
skersiniam tekinimui. pastûmos
limbas
Iðilginës pas- (skersine
Krintantis sliekas, arba frikcinë apsauginë mo- tûmos limbas eiga)
va, ágalina tekinti be smûgiø ir apsaugo pastûmas (iðilgine eiga)
nuo perkrovimo (8.148 pav.). Virðijus nustatytà jë- Rankenëlë
gos dydá, krintantis sliekas atsikabina nuo sliekra-
8.149 pav. Rogiø persislinkimø parodymai
èio ir iðjungia pastûmà.
Rankena Rankena arkliukui
pinolei tvirtinti ant stovo tvirtinti
Krintantis sliekas apsaugo pavaras nuo per-
krovimo.
Pinolë Sraigtas

Pavaros sraigtas turi trapeciná sriegá ir naudo-

jamas tik sriegimui. Valdymo velenu ájungiama pa-
grindinë stakliø mova.
Iltys

Pavaros sraigtas naudojamas tik sriegimui. Arkliuko

korpusas

Naujose universaliose tekinimo staklëse pava-

Prisispaudimo
ros velenas ir pavaros sraigtas pakeisti sraigtiniu Arkliuko apatinë Perstatymo tiltelis
rutuliniu velenu. dalis varþtas Skersinës kreipianèiosios
Iðilginës rogës juda stakliø stovo kreipianèiosio-
8.150 pav. Arkliukas
mis ir apdirbant skersiniu tekinimu gali bûti átvirtin-
tos nejudamai. Skersinës rogës juda statmenai tekinimo aðiai priverþiamomis kreipianèiosiomis. Skersi-
niø pastûmø sraigtas teleskopine mova gali bûti pailgintas aðine kryptimi. Ant virðutiniø rogiø pritvirtin-
tas rankomis 360° kampu pasukamas árankiø átvaras. Visø rogiø perstûmimo kelias nustatomas pagal
limbus (8.149 pav.). Kai rogiø eigos matuojamos skaitmeniniu indikatoriumi, skersmens pasikeitimai nu-
statomi pagal laisvai pasirinktà nuliná taðkà (8.149 pav.).
Naujesnëse tekinimo staklëse su ájungiamomis CNC-atramomis rogiø judëjimas ir suklio ájungimas
valdomas elektriniu bûdu (elektroniniu ðturvalu).
Arkliukas
Arkliukas skirtas ilgoms tekinamoms detalëms atremti, taip pat skyliø apdirbimo árankiams átvirtinti. Ar-
kliuko pinolæ galima átvirtinti nejudamai, o centrà perstumti sraigtu rankiniu bûdu (8.150 pav.). Á arkliu-
ko pinolës kûgá ástatomos centravimo iltys arba árankiai skyliø apdirbimui. Tekinant kûgius arkliukà ga-
lima perstumti skersai tekinimo aðies.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Ið kokiø pagrindiniø junginiø susideda universalios te - 4. Kaip átaisyta pastûmø pavara?
kinimo staklës? 5. Kuo skiriasi pavaros sraigtas ir pavaros velenas?
2. Kokia yra suklio atramø konstrukcija? 6. Kam reikalingas krintantis sliekas?
3. Ið kokiø junginiø susideda suportas? 7. Kam skirtas arkliukas?
 Universalios tekinimo staklës
8.4.9 Universaliø tekinimo stakliø ir skaitmeninio valdymo tekinimo stakliø
palyginimas
8.13 lentelë. Konstrukciniø elementø palyginimas
Konstrukciniai elementai Universalios tekinimo staklës
Pagrindinë pavara Variklis: kintamos srovës su trumpai sujungtu
rotoriumi, prijungtas prie tinklo átampos,
stiprus, ilgaamþis, beveik nesikeièiantis
sukimosi daþnis.
Variklio sukimosi daþnis: daþniausiai 2 laipsniø.
Sukimosi daþnio Laipsninë greièiø dëþë su greièiais
valdymas nuo 24 iki 36.
Pastûmø pavara Sukimasis perduodamas nuo suklio per
keièiamus krumpliaraèius ir pastûmø dëþæ;
perdavimas iðilginiam ir skersiniam tekinimui
per pavaros velenà ir krintantá sliekà
(apsauga nuo perkrovimø), sriegimui per
pavaros sraigtà ir iðskeèiamà verþlæ.
Nereikalinga kryptimi judesiai uþstabdomi
varþtais. Atskaitymai prie smagratukø
esanèiais noniusais, galimi atitinkami
skaitmeniniai atskaitymai.
Kreipianèiosios Plokðèios su bendromis prizminëmis
kreipianèiosiomis iðilginëms suporto rogëms
ir arkliukui.
Árankio dëklai Tekinimo peiliai daþniausiai paskirai tvirtinami
á árankiø laikiklá arba greit veikiantá árankiø
laikiklá. Græþimo árankiai ástatomi á árankiø
laikiklá arba arkliuko pinolæ.
8.14 lentelë. Apdirbimo bûdø palyginimas
Ruošinio forma Apdirbimas universaliomis tekinimo staklëmis
Cilindras Išilginis ir galinis tekinimas naudojant
pavaros tekinimà arba smagratukà.
Sriegis Sriegimas pavaros sraigtu, dalinis pjovimas
rankomis.
Kûgis Naudojant virðutines roges, arkliukà arba
kopijavimo liniuotæ.
Suapvalinimai, Fasoniniai peiliai arba tekinimas ávairiomis
fasoniniai pavirðiai, formos kryptimis.
pavirðiai ávairiais
kampais
Neapvalûs (ovalas,
daugiakampis)
Áfrezavimai, grioveliai,
ekcentrinës skylës
105
CNC tekinimo staklës
Variklis: pastovios srovës su
kolektoriumi arba daþnumo keitikliu.
Daþnai daug didesnis galingumas negu
atitinkamose universaliose tekinimo staklëse.
Variklio sukimosi daþnis: belaipsnis
reguliavimas.
Belaipsnis sukimosi daþnio reguliavimas su
automatine pavara.
Kiekvieno veleno belaipsniai reguliuojama
pastûmos variklio pavara; apsauga nuo
perkrovimo – frikcinë mova arba sukimo
momento ribotumas; perdavimas per áverþtà
sraigtinæ rutulinæ pavarà; rogiø elektrinis
sustabdymas; atskaitymas ir technologinis
proceso valdymas per kelio atskaitymo
sistemà.
Daþniausiai pasvirusios, padengtos
plastmase, uþdengtos plokðèios
kreipianèiosios.
Tekinimo peiliai, græþimo ir frezavimo
árankiai statomi á revolverinæ galvutæ; greitas
árankiø keitimas – su manipuliatoriais ar
árankiø sistema.
Apdirbimas CNC tekinimo staklëmis
Ëjimo sàlygos G01.
Sriegiø tekinimo ciklas, pvz., B.G33.
Ëjimo sàlygos G01.
Kontûrai apraðomi ëjimo sàlygomis G01,
G02 arba G03; suapvalinimai, nuoþulos ir
standartiniai kampiniai pavirðiai daugkartiniu
iðilginiu arba galiniu tekinimu; nereikia
specialiø pjovimo árankiø.
Valdymas X aðyje arba daugiakampiø
tekinimo árengimas.
Árankiai naudojami revolverinëje galvutëje,
3D – kelio valdymas (suklys kaip 3
valdoma C aðis).
106 Universalios tekinimo staklës

8.4.10 Skaitmeninio valdymo tekinimo staklës

Skaitmeninis valdymas gerokai padidina visø rûðiø tekinimo stakliø naðumà. Neperderinus stakliø ir ne-
naudojant fasoniniø peiliø jomis galima gaminti ir necilindrines detales, pvz., kûgius, fasoninius griove-
lius ir suapvalinimus. Todël CNC tekinimo stakles daþnai ekonomiðka naudoti ir vienetinei gamybai.

CNC valdymas Ruoðinys Revolverinë x - aðies Gaubtas

galvutë Suportas
pavara

Velenas su
sferiniu sriegiu

z - aðies pavara

Droþliø
ðalinimas

Stakliø
Hidrauliniai stovas
agregatai Variklis Suklio galvutë Griebtuvas Liunetas Arkliukas

8.151 pav. CNC tekinimo staklës

Tekinimo stakliø konstrukcija

Suklys Suklio galvutë
Didelis pavaros galingumas, dideli pjovimo grei-
èiai ir didelis gaminiø matmenø tikslumas CNC te-
kinimo stakliø konstrukcijai kelia ypatingus reika-
lavimus (8.151 pav.). Stakliø darbo erdvë turi bûti
uþdara, kad apsaugotø nuo droþliø, tepimo- auði-
nimo skysèio ir nuo galimo ið tvirtinimo átaiso ið-
plëðto ruoðinio.
Hidrauliniai agregatai sudaro slëgimà, reika-
lingà ruoðinio tvirtinimo árengimams, árankiø keiti- Perstumia-
mo árenginiui (revolverinei galvutei), arkliuko pino- mas krum-
pliaratis
lei ir centruojanèiàjam liunetui.
Špindelio pavarai naudojami pastovios srovës
arba trifazës kintamos srovës varikliai. Didelis va-
riklio galingumas sukliui perduodamas trapeci-
niais dirþais arba tiesiogiai per dviejø keturiø laips-
niø pavarà (8.152 pav.). Atsiþvelgiant á kintamus
ruoðinio skersmenis, sukimosi daþnis ðia pavara
reguliuojamas taip, kad pjovimo greièio pokytis
bûtø pastovus dydis. Nuo pavaros
variklio
8.152 pav. Suklio pavara

CNC tekinimo staklës turi didelá pavarø galingumà ir belaipsná sukimosi daþnio ir pastûmø regu-
liavimà.
 Universalios tekinimo staklës 107

Tekinimo stakliø stovai turi bûti labai standûs ir atsparûs vibracijai. Reikia stebëti, kad bûtø gerai nu-
vedamos droþlës ir apsaugotos kreipianèiosios. Didesnio galingumo staklëms daþnai naudojami pasvi-
ræ stovai su uþdengtomis kreipianèiosiomis (8.153 pav.). Arkliukas ir suportas turi atskiras kreipianèià-
sias, todël darbo metu nesusiduria.

Iðilginës Skersinës
eigos velenas eigos velenas Skersiniø rogiø Suportas
kreipianèiosiosios Dvilaipsnë
Griebtuvas Árankiø
pavara Gaubtas
Suklio Suklio laikiklis
galvutë galvutë Ruoðinys

Iðilginiø suporto
rogiø kreipianèiosios

Pjovimo jëga

Arkliuko ir liunelio
kreipianèiosiosios Stakliø stovas Variklis Pagrindas Liunetas Gaubtas Arkliukas
8.153 pav. CNC tekinimo stakliø su pasvirusiu stovu konstrukcijos schema

Staklëse su pasvirusiu stovu árankiai bûna uþ tekinimo aðies. CNC Aptekinimo peilis
tekinimo staklëse árankiai tvirtinami daugiapoziciniais galvutës átva-
rais, pvz., revolverine galvute (8.154 pav.). Árankiø átvaruose gali bû-
ti ástatyti besisukantys árankiai (gràþtai, frezos) ir kitokie tvirtinimo
átaisai, pvz., spyruokliuojanèios ávorës (8.154 pav.). Iðtekinimo
peilis

Staklëse su pasvirusiu stovu árankiai bûna virð detalës. Suklys

daþniausiai sukasi prieð laikrodþio rodyklæ (papildoma funk-
cija M04).

CNC tekinimo stakliø panaudojimo galimybës Freza (su

CNC tekinimo staklëmis be perderinimo gaminamø gaminiø formos pavara)
yra daug ávairesnës negu gaminant staklëmis be skaitmeninio valdy- 8.154 pav. Revolverinë galvutë
mo (2.8.134 pav.). Jau dvejomis koordinatëmis valdomomis staklë-
mis galima apdirbti bet kokius pavirðius (kûgius, griovelius, sferinius pavirðius). Vienu suklio valdomu ju-
desiu (aðyje C) ir besisukanèiais árankiais galima ruoðiniuose apdirbti griovelius, skersines skyles, iðfre-
zavimus ir centrø duobutes. Esant triaðiam valdymui ir árankius tvirtinant revolverinëje galvutëje ruoðinius
galima apdirbti iki galo be perstatymo.

Suklio valdymas (C aðyje)

2D - kontûrinis valdymas 2,5D - kontûrinis valdymas, 3D - kontûrinis valdymas,
valdomas sustojimas valdomas judesys

Uþapvalinimai, Kûgis, kûginis

perëjimai, sriegis Grioveliai Daugiakampiai, Sraigtiniai grioveliai, Neapvalusis
grioveliai apskritimo dalys spiralës tekinimas

8.155 pav. CNC tekinimo staklëmis pagamintø gaminiø formø pavyzdþiai

108 Kitos tekinimo staklës

8.4.11 Kitos tekinimo staklës. Rievëjimo árankis átvirtin-

tas ðoninëse rogëse
Tekinimo automatai Gràþtas Revolverinë
Tekinimo automatø visas darbo ciklas yra automa- galvutë
3
tinis. Jie turi keletà rogiø (8.156 pav.), o daugia-
sukliniai automatai taip pat ir keletà sukliø. Dël to
padaugëja apdirbimo pavirðiø ir sutrumpëja ap-
dirbimo laikas. Todël viename ruoðinyje galima
Peiliø átvaras
vienu metu apdirbti keletà pavirðiø arba vienodus
pavirðius keliuose ruoðiniuose. Tekinimo automatai 8.156 pav. Árankiø panaudojimas tekinimo
valdomi mechaniniu, hidrauliniu arba skaitmeni- automate
niu metodu.
Suklio galvutë Tekinimo skydas
Planavimo staklës Ruoðinys
Planavimo staklës naudojamos apdirbti ruoði- Virðutinës
rogës
niams, kuriø dël maþo ilgio negalima paremti ar-
kliuku (stabdþiø bûgnai, smagraèiai, skriemuliai).
Iðdësèius stakliø valdymo elementus prieð apdirba-
mà ruoðinio plokðtumà, lengviau stebëti apdirbi- Kopijavimo
rogës
mo procesà. Dideliø planavimo stakliø stovas sto- Stakliø stovas Iðilginës rogës
vi skersai tekinimo aðies (8.157pav.).

Vertikaliosios tekinimo staklës

Skersinës rogës Suportas Iðilginës rogës
Vertikaliøjø tekinimo stakliø suklys yra vertikalus.
Sunkûs ir dideliø matmenø ruoðiniai turi bûti ypaè 8.157 pav. Planavimo staklës
lengvai pastatomi ir tvirtinami. Karuselinës tekini-
mo staklës yra vertikalios tekinimo staklës, kuriø
tekinimo skydo skersmuo siekia 25 m (8.158 Vertikaliosios rogës Stakliø stovas
pav.). Keletas suportø sudaro galimybæ dirbti su
ávairiais árankiais.

Neapvaliøjø velenø tekinimo staklës Ruoðinys

Traversa
Neapvaliøjø velenø tekinimo staklëse peilis, atsi-
þvelgiant á suklio kampinæ padëtá, valdomas me-
Keièiami
chaniðkai arba skaitmeniniu metodu. Taip gami- padëklai
nami aðtriais ir suapvalintais kampais daugiakam-
piai, taip pat fasoninës frezos.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokias detales ypaè ekonomiðka gaminti skaitmeni -
nio valdymo tekinimo staklëmis?
2. Kaip turi bûti árengta CNC tekinimo stakliø darbinë Árankiø keitiklis
Tekinimo skydas
zona?
CNC valdymas Apdaila
3. Kam naudojama CNC tekinimo stakliø hidraulinë sis-
tema?
8.158 pav. Karuselinës tekinimo staklës
4. Kaip sukamas CNC tekinimo stakliø suklys?
5. Kokiø privalumø turi staklës su pasvirusiu stovu?
6. Kokiomis apdirbimo galimybëmis pasiþymi staklës su
átaisytais besisukanèiais árankiais?
7. Kaip valdomi tekinimo automatai?
8. Kokiø savybiø turi planavimo staklës?
9. Kam skirtos karuselinës tekinimo staklës?
 Pavaros veleno gamybos planas 109

8.4.12 Pavaros veleno gamybos planas

Planuojama cilindrinio krumpliaraèio su spiraliniais dantimis gamyba (8.159 pav.). Ruoðinys gamina-
mas ið vientiso metalo, jo forma nustatyta konstruktoriaus. Uþdaviniui spræsti reikia popieriaus, braiþy-
bos árankiø, kalkuliatoriaus ir þinyno.

Pavaros velenas su specialiais dantimis

Atraminis Prispaudimo Apsauginë
Fiksavimo þiedas Radialinis rutulinis guolis rutulinis guolis þiedas poverþlë Nuoþulos nenurodant
matmenø 1,6 x 45°
Griovelinë
verþlë

Sukimosi kryptis

Aðinë jëga

8.159 pav. Pavaros velenas su spiraliniais dantimis

Uþdaviniai:
1. Krumpliaraèio profiliui konstruktorius numato cementacijà. Veleno ðer-
dies stiprumas po cementacijos turi bûti Rm » 1100 N/mm2. Kokia
medþiaga tinka pavaros velenui?
2. Koks yra krumpliø profilio skersmuo d ir iðorinis skersmuo da?
3. Pavaros, kurioje dirbs velenas, galingumas yra 26,5 kW. Koks yra suki-
mo momentas M ir jëga F, veikianti á krumplio profilá, jei veleno sukimo- 8.160 pav. Griovelis DIN 509 -
si daþnis n » 980 min? E 0,6x0,3
4. Koks yra nominalus matmuo ir tolerancijø klasë, guoliø kakliukø – d1 ir
d2, jei guoliai apkrauti vidutiniškai?
5. Skersmuo 45 mm sandarinamas sandarinimo þiedu. Kokia reikalinga
tolerancijos klasë?
6. Rutuliniai guoliai 6208 turi bûti fiksuojami þiedais. Brëþinyje viename
veleno gale yra funkcionaliai reikalinga maþiausia matmens reikðmë su
tolerancijø klase.
8.161 pav. Griovelis sriegiui
7. Kam reikalingi ant veleno numatyti 3 grioveliai E0,6 x 0,3? Kokie turi
DIN 76 - B
bûti griovelio matmenys, jei šlifavimo uþlaida z = 0,3 mm (8.161 pav.)?
8. Kokia pastûma ir kokie matmenys reikalingi formos B sriegiui M50 x 1,5
(8.160 pav.)?
9. Kokios yra nuoþulos l1, l2 ir l3 (8.159 pav.)?
10. Kokie yra prizminio griovelio matmenys b1 ir t3 (8.159 pav. A-A ir 8.162
pav.)?
11. Apdirbto paviršiaus parametrai. Veleno suleidimo paviršiai turi atitikti ap-
dirbto paviršiaus parametrus, kurie nurodomi Ra dydþiais. 8.162 pav. Prizminio pleiðto
griovelis
110 Pavaros veleno gamybos planas

12. Velenui sukantis pagal laikrodþio

rodyklæ (8.159 pav.), atsirandanti 8.15 lentelë. CNC valdymo praëjimø sàlygos
aðinë jëga krumpliø kryptá nukrei-
Kodas Reikðmë Kodas Reikðmë
pia á kairæ. Kokia krumpliø kryptis
reikalinga mûsø atveju? G 00 Koordinaèiø valdymas G 54 Nulinio taðko persislink.
13. Brëþinys sudarytas atsiþvelgiant á G 01 Tiesinë interpoliacija G 90 Absoliut. matm. param.
pavaros veleno dydá ir formà, ben-
G 02 Apskritiminë interpoliacija G 91 Prieauginiai matmenø
dra pavaros konstrukcija atitinka- laikrodþio rodyklës kryptimi parametrai
mai normalizuota. Reikia sudaryti:
fiksavimo þiedø, griovelinës ver- G 03 Apskritiminë interpoliacija G 92 Sukimosi daþnio ribojimas
prieð laikrodþio rodyklæ
þlës, prizminio pleiðto normalizuo- G 94 Pastûma mm/min.
tø brëþiniø specifikacijà.
G 40 Nutraukti árankio G 95 Pastûma mm/aps.
korekcijà
Tekinimo darbø
planavimas G 41 Árankio eigos korekcija kairën G 96 Pastovus sukimosi daþnis,
min.-1
Pavaros velenas turi bûti gamina-
G 42 Árankio eigos korekcija deðinën G 97 Suklio sukimosi
mas CNC tekinimo staklëmis. daþnis, min.-1
Ruošinys: Æ 80 mm, iš abiejø
galø nutekintas su centrø skylutëmis. G 40, G-90, G-95 veikia kaip ájungimo sàlygos
Tvirtinimas: galinis vediklis ir
arkliuko pinolë. 8.16 lentelë. CNC valdymo papildomos funkcijos
Stakliø charakteristika. Staklës
Kodas Reikðmë Kodas Reikðmë
su pasvirusiu stovu, pavaros galin-
gumas 16 kW; naudingumo koefi- M 00 Programuotas sustojimas M 08 Ájungtas auðinimas
cientas n = 0,75; sukimosi daþniai M 03 Ájungtas suklys M 09 Ájungtas auðinimas
pagal laikrodþio rodyklæ
n = 25 iki 5000 min-1; árankiø re- (deðinën) M 17 Antrinë progr. pabaiga
volverinë galvutë su 8 vietomis áran-
M 04 Suklys ájungtas (kairën) M 30 Programos pabaiga
kiams; árankiai su keièiamomis pa-
dengtomis kietlydinio plokðtelëmis. M 05 Suklys sustoja % Pagrindinës programos
Valdymas. 2,5D – eigø valdy- M 06 Árankio pakeitimas L Antrinë programa
mas, 99 vietø árankiø kaupiklis.
Antrinë programa nustatoma raide L, dviejø skaièiø programos skaièiumi
ir dviejø skaièiø skaièiumi tæsimui, pvz., L0102 antrinei programai Nr. 1
14. Kokià riekia parinkti pastûmà, pjo- su dukartiniu vykdymu.
vimo gylá ir pjovimo greitá paruo-
ðiamajam tekinimui?
15. Kokia yra pjovimo jëga ir koks 8.17 lentelë. CNC valdomo tekinimo ciklai
reikalingas galingumas 14 uþduo-
G81 iðilginio tekinimo ciklas
tyje parinktiems pjovimo reþi-
mams?
16. Pavaros sraigto tekinimui sudaro-
ma marðrutinë kortelë: praëjimas
ir jo Nr.; árankio parametrai ir pjo-
vimo reþimai.
17. Poprograminiam naudojimui ir
apdirbimo ciklams sudaroma X apdirbamas skersmuo D pjovimo nustatymas
CNC techninë programa. Árankio Z z-koordinatë nuo taðko B P apdirbimo uþlaida X
H z-koordinatë nuo taðko C Q apdirbimo uþlaida Z
nulinis taðkas yra deðiniame gali- R pradþios ir pabaigos taðkas
niame pavirðiuje, árankio keitimo
taðkas X150Z100. G83 iðilginio sriegimo ciklas
X sriegio skersmuo
Z koordinatë nuo taðko B
F sriegio þingsnis
S pradþios ir pabaigos vieta
D pjovimø skaièius
H sriegio gylis

Dešininiam sriegiui: suklys sukasi deðinën (M03),

peilio pjovimo briaunos nukreiptos á apaèià.
 Pavaros veleno gamybos planas 111

Galimas pavaros veleno apdirbimo variantas

Siûlomas variantas yra vienas ið galimø apdirbimo variantø, nes ga-
limi ir daugelis kitokiø bûdø.
1. Naudojamas plienas 20Mn Cr5; stiprumas po grûdinimo nuo 980
N/mm2 iki 1270 N/mm2; naudojamas labai apkrautoms detalëms ga-
minti.
2. d = mn · z / cos b = 2,75 mm · 24 / cos 20° = 70,24 mm;
da = d + 2 · m = 70,24 mm + 2 · 2,75 mm = 75,74 mm.
3. M = P / 2p · n = 26500 N · m/s / 2p · (980 · 60 / s) = 258,2 N · m;
8.163 pav. Ápjova
F = M / r = 258,2 N · m / 0,035 m = 7377 N
4. d1: nominalinis matmuo 40 mm (guoliø þinynas); tolerancijos pagal
DIN5425, T1: kombinuotos aðinis-radialinis apkrovimas, apskritimine
apkrova apkrautas radialinio atraminio guolio vidinis þiedas parenka-
mas Æ 40 K6.
5. Veleno skersmuo 45°: iš DIN 3760 parenkamas h11.
6. Fiksavimo þiedø ir jø grioveliø matmenys randami DIN 471 (8.165
pav.).
8.164 pav. Griovelis DIN 509 -
7. Griovelis DIN 509 reikalingas guoliø kakliukø ðlifavimui, kad abrazyvi- E 0,6x0,3
nio disko ðonai neatsiremtø á veleno laiptelá.
8. Sriegio griovelis reikalingas srieginiam peiliui išeiti. Matmenys sriegio
þingsniui P = 1,5 mm. Sriegio formai B ilgis g2 dauginamas iš 0,71
(8.165.).
9. Nuoþulø plotis pasiekiamas tangentiniais judesiais pagal nuoþulø kam-
pà (8.166 pav.).
l1 = 75,74 mm – 50 mm / 2 · tan 75° = 3,45 mm;
8.165 pav. Griovelis sriegiui
l2 = 75,74 mm – 60 mm / 2 · tan 75° = 2,11 mm; DIN 76 - B
l3 = 75,74 mm – 40 mm / 2 · tan 30° = 4,33 mm.
10. Standarte DIN 6885 nurodyta: veleno nuo 38 mm iki 44 mm griovelio
plotis: b1 = 12 P9 (tvirtas sujungimas), gylis: t3 = 5 + 0,2 mm.
11. Dël grûdinant atsiradusiø susikraipymø ir pavirðiuje susidariusiø suleidi-
mø pavirðius po cementavimo reikia ðlifuoti. Tam reikalinga apie 0,3
mm ðlifavimo uþlaida (didesniam skersmeniui – 0,6 mm). Mikronelygu-
mø aukðtis Ra = 0,8 mm nesunkiai pasiekiamas apvaliuoju šlifavimu.
12. Sraigtiniø krumpliø kilimo kryptis nustatoma deðininë – kaip ir sriegio ki- 8.166 pav. Nuoþulø plotis
limo kryptis.
13. Normalizuotø detaliø brëþiniai pateikiami kiekviename þinyne: fiksavimo þiedas DIN 471–40X1,75; griovelinë
verþlë DIN 6885-A12x8x32.
14. Ið ruoðinio matmenø nustatomas 3 mm pjovimo gylis. Ið þinyno taip pat parenkama: pastûma f = 0,3 mm; pjo-
vimo gylis ap= 3 mm; pjovimo greitis vc = 200 m/min.;
15. FC = kc · A = 1990 N/mm2 · 3 mm · 0,3 mm = 1791 N.
Pe = Fc · vc / h = 1791 N · 200 m / 0,75 · 60 s = 7960 W » 8 kW.
112 Pavaros veleno gamybos planas

8.18 lentelë. Pavaros veleno technologinë kortelë (pasiûlymai)

Gaminys: pavaros velenas Medþiaga: 20MnCr5 Programa Nr. % 001
Brëþinys Nr. 8.159 pav. Ruošinio matmenys: Æ 80x265, centr. Data:
Tvirtinimas: galinis vediklis
Nr. Praëjimas Árankis Pjovimo reþimai
Vieta Korekcija k e f ap vc
Nr. Nr. Laips. Laips. mm mm m/min
1 Tvirtinimas tarp ilèiø, 1-as tvirtinimas
2 Rupus tekinimas visu ilgiu, Æ 75,74 mm
3 Išilginis rupus tekinimas Æ 50 x 35 x 31,55
4 Išilginis rupus tekinimas Æ 40 x 25,2
5 Glotniai tekinti kontûrà, ðlif. uþlaida Æ 40-0,3 mm
6 Ápjauti griovelius
7 Ruoðiná perstatyti, 2-as tvirtinimas
8 Išilginis rupus tekinimas Æ 60 x 150 x 147,89
9 Išilginis rupus tekinimas Æ 50 x 144
10 Išilginis rupus tekinimas Æ 45 x 95
11 Išilginis rupus tekinimas Æ 40 x 54,3 x 50
12 Glotniai tekinti kontûrà, ðlifavimo uþlaida
Æ 60 ir Æ 45-0,3 mm
13 Sriegimas

8.19 lentelë. Pavaros veleno CNC tekinimo programa (pasiûlymai)

% 001 pagrindinë programa
(1. Tvirtinimas, kairës pusës tekinimas)

L01 (Poprogramë, griovelio pjovimas)

(2. Tvirtinimas, deðinës pusës tekinimas)

L02 (Poprogramë, griovelio sriegio pjovimas)

 Pjovimo reþimai frezuojant 113

8.5 Frezavimas
Frezavimu apdirbami tiesûs arba kreivi pavirðiai
(8.167 pav.). Daugiaaðmenis árankis sukasi (pjovi-
mo judesys), o ruoðinys juda tiesiai (pastûmos ju-
desys). Kiekvieno frezos apsisukimo metu, kiekvie-
nas frezos peiliukas vienà kartà pjauna metalà.

Dël pertraukiamo pjovimo svyruoja pjovimo

jëgos ir aðmenø temperatûra.

8.5.1 Pjovimo reþimai

Pjovimo greitis vc parenkamas pagal árankio me-
dþiagà, ruoðinio medþiagà ir reikalingà apdirbimo
kokybæ (8.20). Dël árankiø medþiagø ávairovës ir
padengimø reikia laikytis árankiø gamintojø reko-
mendacijø. Esant dideliems pjovimo greièiams bû- 8.167 pav. Plokðtumos frezavimas su frezavimo
galvute
na maþesnës pjovimo jëgos, o tai ypaè svarbu ap-
dirbant plonasienius ruoðinius arba dirbant plono- 8.20 lentelë. Frezavimo galvutës su
mis galinëmis frezomis (8.168 pav.). keièiamomis kietlydinio plokðtelëmis vc,
Pastûma f yra vieno frezos apsisukimo pastû- mm/min ir fz, mm
mos kelias.
Apdirbimo Nelegiruoti Legiruoti Ketus iki
Pastûma danèiui fz yra vieno frezos peiliuko bûdas plienai, Rm iki plienai, Rm iki 180 HB
pastûmos kelias. 700 N/mm2 1000 N/mm2

Paruošia-
Didëjant pastûmø danèiui didëja droþlës masis fre-
storis, pjovimo jëgos ir labai dyla árankis. zavimas
Pjovimo greitá reikia parinkti kuo didesná, Baigiama-
taip ekonomiðkiau pasiekiamas reikiamas sis freza-
vimas
matmenø tikslumas ir pavirðiaus kokybë.

Pastûmos greitis vf , mm/min susideda ið pastû- Árankio dilimas

mos danèiui fz, dantø skaièiaus z ir frezos sukimo- Pjovimo naðumas
si daþnio n.
Pavirðiaus kokybë
Pastûmos greitis vf = f · n = fz · z · n
Poveikis

Pjovimo jëga
Pagal pastûmos danèiui fz ir pjovimo greitá
vc apskaièiuojams pastûmos greitis ir suklio
Pjovimo greitis Vc
sukimosi daþnis (8.20 lent.).
8.168 pav. Pjovimo greièio átaka
Droþlës storis h priklauso nuo aðmenø ásipjovi-
mo (8.169 pav.).

Vidutinis nuopjovos storis hm priklauso nuo

pastûmos danèiui, pjovimo gylio ir frezos
skersmens.

Pjovimo plotis atliekant galininá frezavimà yra

darbinis uþgriebio plotis ae (8.170 ir 8.171 pav.).
Jis matuojamas pjovimo plokðtumoje. Pjovimo
plokðtuma eina per pastûmos ir pjovimo krypties 8.169 pav. Vidutinis droþlës storis
vektorius.
114 Pjovimo reþimai frezuojant

Pjovimo gylis ap atliekant galiná frezavimà (pjo-

Freza Ruoðinys
vimo plotis atliekant cilindriná frezavimà) matuoja-
mas statmenai pjovimo plokštumos (8.170 ir
8.171 pav.).
Pjovimo našumas Q cm3/min priklauso nuo
pjovimo ploèio, pjovimo gylio ir pastûmos greièio
(8.172 pav.).

Pjovimo naðumas Q = ap · ae · vf
Pjovimo plokðtuma

Pjovimo naðumas tuo didesnis, juo daugiau 8.170 pav. Frezavimo gylis ap ir frezavimo plotis
dantø pjauna vienu metu ir kuo didesnis ae galiniame frezavime
pjovimo greitis.
Freza Ruoðinys
Uþgriebio kampas js (danties kontakto kam-
pas) yra kampas tarp danties pjovimo pradþios ir
pabaigos (8.173 pav.). Jis nustato, kiek dantø
pjauna vienu metu.

Uþgriebio kampas sin · js / 2 = ae / d

Pjovimo plokðtuma
Pjaunanèiø dantø
skaièius Ze = js · z / 360° 8.171 pav. Frezavimo plotis ap ir frezavimo gylis
ae cilindriniame frezavime

Pavyzdys: Frezuojama su galine frezavimo galvu-

te: riekia rupiai nufrezuoti ruoðiná ið
16MnCr5. Frezavimo plotis b = 60 mm.
Frezavimo galvutë su kietlydinio keièia-
momis plokðtelëmis: d = 80 mm, z =
6, vc = 120m/min, fz = 0,2 mm, ap =
4 mm. Kokie yra n, vf, ze ir Q?
Sprendimas: n = vc / p · d =
= 120 m/min / p · 0,08 m =
= 477 min-1. 8.172 pav. Galinis frezavimas su frezavimo
vf = fz · z · n = galvute
= 0,2 mm · 6 · 477/min = Cilindrinis Galinis
= 572 mm/min, frezavimas frezavimas

sin js / 2 = ae / d = 60 mm / 80 mm =
= 0,75; js = 97,2°
ze = js · z / 360° = 97,2° · 6 / 360° =
= 1,6 dantø pjauna vienu metu.
Q = ap · ae · vf =
= 4 mm · 60 mm · 572 mm/min = 8.173 pav. Uþgriebio kampas js (momentinio
= 137 cm3/min. kontakto kampas)

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kuo pasiþymi frezavime pertraukiamas pjovimas?
2. Kodël reikia parinkti kuo didesná pjovimo greitá?
3. Kaip nustatomas pastûmos greitis vf?
4. Kodël negalima virðyti rekomenduojamos pastûmos
danèiui fz?
5. Ruošinys iš plieno 1C45(C45) glotniai frezuojamas
(vc = 300m/min, fz = 0,1 mm) 80 mm ploèiui, freza-
vi mo g al vut ë su k i e t l yd i n i o k e i èi amomi s p j ovi mo
plokðtelëmis (d = 100 mm, z = 8). Kokie yra n, f, vf,
ze ir Q, jei ap = 3 mm?
 Frezavimo bûdai 115

8.5.2 Frezavimo bûdai

8.21 lentelë. Frezavimo bûdai
Pavadinimas/pavyzdys Poþymiai/ypatybës
Árankis
Plokðtumø frezavimas
Su tiesialinijine pastûma
frezuojami plokðti pavirðiai:
cilindrinëmis frezomis
(paveikslas), galinëmis ir
galinëmis cilindrinëmis frezomis.
Freza
Ruošinys
Sriegiø frezavimas
Suteikiant pastûmà sraigtine
linija frezuojami sraigtiniai
pavirðiai: sriegiø frezomis,
cilindrinëmis sliekinëmis
frezomis (paveikslas).
Pavadinimas/pavyzdys Poþymiai/ypatybës
Ruošinys
Apvalus frezavimas
Suteikiant apskritiminæ pastûmà
frezuojami cilindriniai pavirðiai:
iðorinis apvalus frezavimas
(paveikslas) ir vidinis apvalus
frezavimas.
Freza
Freza
Frezavimas ridinimo bûdu
Fasoninei frezai suteikiama
ridenimo ir ásmigimo pastûma:
krumpliaraèiø frezavimas ir
velenø su iðdroþomis frezavimas
(paveikslas).

Freza Ruošinys

Freza
Fasoninis frezavimas
Frezos profilis ápjaunamas
ruoðinyje: iðilginis fasoninis
frezavimas, apvalus fasoninis
frezavimas (paveikslas).
Ruošinys
Freza
Kontûrinis frezavimas
Ruošinys Bet kokie plokðti arba erdviniai
pavirðiai frezuojami suteikiant
valdomà pastûmà: graviravimas,
frezavimas pagal kontûrà,
NC kontûrinis frezavimas
(paveikslas).

Plokðtumø frezavimas
Freza Freza
Plokðtumø frezavimas cilindrinëmis frezomis.
Frezuojant ðiuo bûdu frezos aðis bûna lygiagreti
apdirbamam pavirðiui (8.174 pav.). Nuo ruoðinio
pavirðiaus kabliuko formos droþlæ nupjauna fre-
zos perimetre esanèios pjovimo briaunos.
Galinis plokðtumø frezavimas. Atliekant galiná
plokðtumø frezavimà frezos aðis statmena apdirb- Ruoðinys Ruoðinys
tam pavirðiui. Freza pjauna peiliukais, esanèiais ið- Plokðtumos frezavimas Galinis plokðtumos
cilindrine freza frezavimas
oriniame frezos pavirðiuje (pagrindinë pjovimo
briauna), tuo tarpu pjovimo briaunos, esanèios 8.174 pav. Plokðtumø frezavimo bûdai
galiniame pavirðiuje (pagalbinës pjovimo briau-
nos) nuo ruoðinio apdirbamo pavirðiaus nupjauna tik plonà droþlæ. Galiniu frezavimu visuomet vienu
metu pjauna daugiau dantø, maþiau kinta droþlës skerspjûvis, dël trumpo átvirtinimo freza labiau ap-
kraunama, suteikiamos didelës pastûmos, tolygiai apkraunant stakles, pasiekiamas didelis naðumas.

Galinio frezavimo, palyginti su cilindriniu, privalumai yra šie:

1. Vienu metu pjauna daugiau dantø, dël to dirba ramiau ir didesniu naðumu.
2. Lengviau pakeièiamos dideliems greièiams skirtos keièiamos pjovimo plokðtelës.
3. Dël didesnio árankio standumo galima perduoti didesnes jëgas.
4. Geros tepimo-auðinimo sàlygos ir susisukusi spiralinë droþlë (8.167 pav.).
5. Peilio uþgriëbio metu maþai kinta droþlës storis.
6. Vidutiniðkai droþlës storis hm gali sudaryti iki 90 % pastûmos danèiui fz, tuo tarpu atliekant ci-
lindriná frezavimà tik nuo 15 iki 40 %.

Frezavimas prieð ir pagal pastûmà. Cilindrinis ir galinis frezavimas pagal pastûmos ir pjovimo ju-
desiø kryptá skirstomas á frezavimà prieð ir pagal pastûmà.
116 Frezavimo bûdai

Frezavimas cilindrinëmis frezomis prieð pastû- Vc - pjovimo greitis

mà. Frezuojant prieð pastûmà frezos apskritiminio V1 - Frezos pastûmos greitis
greièio kryptis yra prieðinga ruoðinio pastûmos
krypèiai (8.175 pav.). Pradedant pjauti, frezos dan-
tis slysta ir gremþia apdirbtà pavirðiø ir já sukietina.
Ðiuo atveju dyla frezos dantø uþpakalinis pavirðius.
Frezos
Smingant frezos danèiui, didëja droþlës storis, pjo- sukimosi kryptis
vimo jëga, susidaro kabliuko formos droþlë. Freza-
vimas prieð pastûmà naudojamas apdirbti ruoði-
niams su abrazyviniu pavirðiumi, pvz., smëlëtiems Ruoðinio pastûmos kryptis
Frezavimas prieð pastûmà Frezavimas pagal pastûmà
liejiniams arba suvirinimo siûlëms.
8.175 pav. Frezavimas prieð ir pagal pastûmà
Prieð pastûmà frezuojama tik tada, kai ruo-
Ruoðinys
ðinys turi kietà intensyvø dilimà sukelianèià
pavirðiaus plutelæ (pvz., liejiniai) ir kai stalo
pavara neturi laisvumo. Pagal
pastûmà
Frezavimas cilindrinëmis frezomis pagal pa-
stûmà. Frezuojant pagal pastûmà frezos apskriti-
minio greièio ir ruoðinio pastûmos kryptys esti vie- Prieð
pastûmà
nodos. Pradedant pjauti droþlës storis yra didþiau-
sias ir frezos dantis gauna smûgá. Dël kabliuko
formos droþlës, smingant frezos danèiui, droþlës 8.176 pav. Frezavimas prieð ir pagal pastûmà
storis ir pjovimo jëga maþëja. Be to, kotine freza galiniame frezavime
frezuojant kontûriniu frezavimu gaunamas gerai
Nukrypimai
apdirbtas pavirðius. Frezavimas pagal pastûmà pavaizduoti
naudingesnis ir ekonomiðkesnis uþ frezavimà prieð padidinti
pastûmà, taèiau frezavimo staklës turi turëti stalo
pavaros sraigtà, kuriame panaikintas laisvumas
tarp sraigto ir verþlës.
Frezavimo pagal pastûmà privalumai pilnai pa-
naudojami, kai nuolatos pjauna ne maþiau kaip
vienas dantis ir stalo pavara neturi laisvumo.
Frezos ir jos tvirtinimo vietos elastingumas (pvz., Frezavimas prieð pastûmà Frezavimas pagal pastûmà
toli iðsikiðusios galinës frezos) frezuojant prieð ir pa-
gal pastûmà rupiai ir ðvariai skirtingai veikia for- 8.177 pav. Formos paklaidos, atsirandanèios
frezuojant prieð ir pagal pastûmà
mos paklaidas. Ðios paklaidos maþëja maþinant
pjovimo jëgas, didinant aðmenø priekiná kampà ir
naudojant standesnæ tvirtinimo sistemà.
Atliekant galiná frezavimà, kai frezavimo galvu-
të ruoðinio atþvilgiu nustatyta simetriðkai (simetrinis
frezavimas), á frezavimo bûdo prieð ir pagal pastû-
mà átakà galima nekreipti dëmesio (8.176 pav.).
Jei frezavimo galvutë ruoðinio atþvilgiu nustatyta
nesimetriðkai (simetrinis frezavimas), susidaro pa-
naðios pjovimo sàlygos kaip atliekant cilindriná fre-
Polinkis frezos Ramesnis pjovimas dël pasto-
zavimà. Frezuojant prieð pastûmà dël veikianèiø suklio vibracijai vios pjovimo jëgos krypties
jëgø krypties freza prie ruoðinio atstumiama
(8.175 ir 8.177 pav.). 8.178 pav. Frezavimo galvutës padëties átaka

Kontûriniame frezavime pjovimo jëgos sukelia pirðtiniø frezø ir plonasieniø ruoðiniø tampriàsias de-
formacijas. Dël to gali pasikeisti matmenys ir gaunami išgaubti paviršiai.
Atliekant simetriná frezavimà kintanèiø suminiø pjovimo jëgø kryptis sukelia vibracijà (8.178 pav.). Jos
atsiranda dël per maþo stakliø suklio guoliø, ruoðinio arba tvirtinimo átaiso standumo. Simetriniame fre-
zavime suminës pjovimo jëgos nekinta, todël frezavimas yra stabilesnis.
 Frezos 117

8.5.3 Frezos
Frezos skirstomos pagal tvirtinimo bûdà (uþmaunamos, galinës-pirðtinës), pagal frezos formà (cilindri-
nës, kampinës, pusapvalaus profilio arba T formos grioveliø), pagal dantø formà ir kryptá, pagal paskir-
tá (frezos griovelis; 8.22 lent.).

8.22 lentelë. Frezø tipai

Uþmaunamos frezos Kotinës frezos

Cilindrinë plokðtumø Ilgø skyliø frezos

frezavimo freza. (su 2 arba 3 pjovimo
briaunomis) pleiðtiniams
grioveliams ir iðëmoms.

Cilindrinë galinë kampø Giliø grioveliø ir iðorinio

ir plokðtumø frezavimo frezavimo pirðtinë galinë
freza. freza.
Greitapjovio plieno frezos

Diskinë griovelinë freza. T formos griovelinë freza.

Kampinë freza prizminiø Freza segmentiniø

kreipianèiøjø frezavimui. pleiðtø grioveliams
frezuoti.

Pusapvaliø kreipianèiøjø Kotinë-kampinë freza

frezavimo freza. kampiniø kreipianèiøjø
frezavimui.

Kampø frezavimo galvutë. Cilindrinë galinë freza

Plokðtumø frezavimo kampø ir plokðtumø
Frezos su ástatytomis pjovimo plokðtelëmis

galvutë. frezavimui.

Diskinë freza Kotinë freza græþimui,

grioveliams, iðdroþoms nuoþulø nuëmimui,
ir atpjovimui. ðtampø gamybai.
118 Frezos

Greitapjûvio plieno frezos ávairiems medþia-

8.23 lentelë. Frezø panaudojimo grupës
goms apdirbti skirstamos á frezø panaudojamo
grupes N, H ir W (8.23 lent.). Panau-
dojimo Ruošinio medþiaga Árankis
Rupaus frezavimo frezos su droþlës grupë
lauþymo grioveliais
Profiliuojant pjovimo briaunas rupaus frezavimo Normalaus stiprumo
frezomis ið greitapjovio plieno daromi droþlës
N plienai ir ketus.

lauþymo grioveliai (8.179 pav.). Jais sudaromos Kietos, grûdintos

trumpos storos droþlës, kurias lengviau paðalinti. medþiagos ir
Apvalaus profilio HA arba NA panaudojimo gru- H medþiagos su
biria droþle.
piø frezos tinka paruoðiamajam (rupiam) frezavi-
mui. Plokðèio profilio frezos (NP arba HP) sudaro Minkðtos, tàsios
plonesnæ droþlæ ir geresná apdirbtà pavirðiø (pu- W ir su ilga droþle
medþiagos.
siau glotnus frezavimas). Naudojant pjovimo
briaunas be droþlës lauþymo grioveliø sudaromos
plonos, bet plaèios droþlës.
Pagal dantø kryptá aðies atþvilgiu frezos skirsto-
mos á tiesiadantes, ástriþais skirtingø krypèiø danti-
mis ir sraigtiniais dantimis (8.180 pav.). Pjaunant
ástriþais dantimis atsiranda aðinë jëga, kuri panai-
kinama darant ástriþus skirtingø krypèiø dantis.
Kad droþlë bûtø nustumiama nuo ruoðinio, frezos
su sraigtiniais dantimis daþniausiai daromos su
deðine sraigtine linija.

Didesni sraigtinës linijos posvirio kampai Pusiau glotnaus frezavimo

Rupaus frezavimo dantys
uþtikrina, kad vienam danèiui iðëjus ið pjo- dantys
vimo zonos, kitas dantis jau pradeda pjau-
8.179 pav. Greitapjovio plieno rupaus
ti. Pjovimo jëgos keièiantis pjaunantiems frezavimo freza su droþlës lauþymo grioveliais
dantims maþiau kinta, staklës dirba ramiau
ir droþlë gerai nuvedama á ðonà.
Ástriþais prieðingo
Tiesiadantë posvyrio dantimis Sraigtiniais
Frezø pjaunanèiosios dalies medþiaga dantimis
Frezø pjaunanèioji dalis turi bûti labai kieta, o dël (deðininë)
pertraukiamo pjovimo labai tàsi ir laidi ðilumai. Jø
gamybai naudojami greitapjoviai plienai, kietly-
diniai, metalø keramika ir polikristaliniai deiman-
tai. Ið greitapjovio plieno gaminamos ypaè sudë-
tingos formos, pvz., fasoninës frezos. Lyginant su
kietlydiniu, greitapjovis plienas tàsesnis, ið jo pa-
darytø dantø virðûnës stipresnës. Rupiam apdirbi- 8.180 pav. Frezø pjovimo briaunø padëtys
mui sraigtiniai frezos dantys turi bûti profiliuojami,
kad kitos eilës dantø profilis bûtø pirmos eilës ádu-
boje. Dël to susidaro trumpa ir stora droþlë.
Kietlydinio plokðtelës prie frezos lituojamos ar
prisukamos arba prispaudþiamos, kaip ir keièia-
mos plokðtelës. Pagal galimybæ naudojant keièia-
mas kietlydinio plokðteles, atpinga gamyba.
Keièiamos keraminës plokðtelës montuojamos
kasetëse ir naudojamos frezoms, kurios apdirba
grûdintas detales ypaè dideliais pjovimo greièiais
(2.8.150 pav.).
Pjovimo plokðtelës su polikristaliniu deimantu
naudojamos sunkiai apdirbamiems aliuminio silicio 8.181 pav. Frezos su pritvirtintomis
lydiniams, daþnai naudojamiems varikliø gamyboje. keraminëmis keièiamomis plokðtelëmis
 Frezos (galinis plokðtumø frezavimas) 119

8.5.4 Galinis plokðtumø frezavimas su frezavimo galvutëmis

Tinkamai parinkti frezavimo galvutæ padeda patyrimas. Galvutës skersmuo turi bûti ne maþesnis kaip
1,3 frezuojamo pavirðiaus ploèio, kad sumaþëtø aðmenø praslydimas ásipjovimo metu (8.182 pav.). Di-
dëjant vienu metu pjaunanèiø dantø skaièiui, kyla reikalingo pjovimo galingumas. Pagal aplinkybes pa-
rinktiems pjovimo reþimams(vc, fz, ap ir ae) reikia
parinkti maþesnæ frezavimo galvutæ.
Plokðtumø frezavimo galvutë su nustatymo
kampu c = 90º (kampas plane) dar vadinamos
kampinëmis frezomis (8.183 pav.). Dël polinkio
vibruoti ir silpnø aðmenø jos naudojamos tik sta-
èiakampiams kontûrams frezuoti.

Frezavimo galvutës su nustatymo kampu

c = 75º (kampas plane) frezuoja ramiai,
gerai nuveda droþlæ, jø danties aðmenys yra
patvarûs.
8.182 pav. Frezavimo galvutës skersmuo
frezuojant plokðtumas
Kietlydinio keièiamos plokðtelës parenkamos
pagal reikiamà apdirbimà.
Ff - pastûmos jëga
Fp - pasyvioji jëga
Pradiniam frezavimui naudojamos plokðte- k - nustatymo kampas (kampas plane)
lës su suapvalinta virðûne.
Baigiamajam frezavimui naudojamos
plokðtelës su horizontalia juostele arba su
plaèia horizontalia juostele.

Plaèios horizontalios juostelës turi glotnaus fre- Plokðtumø frezavimas Kampø frezavimas
zavimo formà, iðgaubtà nuo 100 iki 900 mm spin-
duliu (8.184 ir 8.185 pav.). Plokðtelës su plaèia 8.183 pav. Ðlities kampas frezuojant
plokðtumas ir kampus
briauna galvutëje, ástatytos prieð kitas plokðteles,
iðsikiða nuo 0,05 iki 0,08 mm ir lygina apdirbamà
pavirðiø nuimdamos plonà plaèià droþlæ. Rupus apdirbimas Glotnus apdirbimas
Plokðtelë su Plokðtelë Plati glotnaus
spinduliu su juostele pjovimo plokðtelë
Plati horizontalë turi bûti pastûma frezos
apsisukimui, kad sudarytø pjûvio perden-
gimà.

Naudojant plokšteles su horizontalia juostele

Pagalbinë Pagrindinë
arba su plaèia horizontalia juostele reikia skai- pjovimo pjovimo Juostelë Plati glotnaus
briauna briauna pjovimo juostelë
èiuoti maksimalià pastûmà vf panaudojant freza-
vimo plotá B ir frezos sukimosi daþná n. 8.184 pav. Rupus ir glotnus apdirbimas
naudojant keièiamas pjovimo plokðteles
Maksimalus pastûmos greitis vf = B · n
Plati glotnaus pjovimo
plokðtelë
Pavyzdys: Plokðtelæ su plaèia horizontalia B = 10
mm pjauname vc = 120m/min. Frezos Plokðteliø su
0,03...0,08

juostele pjûviai
skersmuo d = 250 mm. Koks gali bûti
didþiausias pastûmos greitis vf ?
Sprendimas: n = vc / p · d =
= 120 m/min / p · 0,25 m »
» 153/min
vf = B · n = 10 mm · 153 min = 8.185 pav. Pavirðius, apdirbtas plokðtelëmis su
= 1530 mm/min. juostele ir plaèia glotnaus pjovimo plokðtele
120 Frezos (galinis plokðtumø frezavimas)

Priekinio kampo átaka Aðinis priekinis kampas ga

Nuo keièiamos pjovimo plokðtelës padëties galvu-
tëje gali susidaryti teigiami arba neigiami aðiniai
arba radialiniai priekiniai kampai (8.186 pav.).

Ašinis priekinis kampas ga matuojamas ly-

giagreèiai frezos aðiai. Radialinis priekinis
kampas gr matuojamas skersai ašies pjovi-
mo plokštumoje. Priekinis kampas g(g0) ma-
tuojamas statmenai pjovimo plokštumos.
Radialinis priekinis
kampas gr
Priekinis
Dvigubai teigiama geometrija kampas g
Jei ašinis ir radialinis priekiniai kampai teigiami,
veikia maþesnës pjovimo jëgos ir geriau frezuoti Dvigubai teigiama
Kampas gaunamas dël
plonasienes detales ið plieno arba aliuminio. Trum- plokðtelës frezavimo geometrija
pos susisukusios droþlës lengvai paðalinamos. galvutëje padëties

Dvigubai neigiama geometrija

Nepaisant virðûnës nusmailinimo kampo apie
90º, pakreipiant plokšteles susidaro neigiamas
priekinis kampas. Kadangi naudojamos abi
plokštelës pusës, plokðtelës briaunø skaièius pa-
dvigubëja. Standþios pjovimo briaunos tinkamos
sunkiam ketaus ir grûdinto plieno pjovimui. Nei- Dvigubai neigiama Teigiama-neigiama
geometrija geometrija
giama yra tai, kad droþlës pripresuojamos á
droþliø griovelius. 8.186 pav. Frezavimo galvutës keièiamos
pjovimo plokðtelës priekinis kampas
Teigiamai – neigiama geometrija
Teigiamas aðinis priekinis kampas sudaro sàlygas
Keièiama pjovimo
esant maþoms pjovimo jëgoms susidaryti gerai plokðtelë
paðalinamai spiralinei droþlei. Neigiamas radiali- Plokðtelës tvirtinimo
nis priekinis kampas padaro plokðtelæ atsparià ið- varþtas
trupëjimui ir dël to galima naudoti didelius pjovi- Plokðtelës
mo gylius ir pastûmas danèiui. Dël to tokios freza- laikiklis
Iðëma plokðtelës laikikliui
vimo galvutës labai populiarios.
Frezavimo galvutëse su kasetëmis keièiamos Frezos korpusas Plokðtelës laikiklio tvirtinimo varþtas
plokðtelës tvirtinamos keièiamose kasetëse (8.187
8.187 pav. Frezavimo galvutë su kasete
pav.). Tokios frezavimo galvutës lengvai pritaiko-
mos ávairiems frezavimo darbams, ástatant ávairias
kasetes á tà patá korpusà. Jose lengvai galima pri-
taikyti priekiná kampà, nustatymo kampà (kampà Rievës apdirbtame
plane) ir plokðtelës formà paruoðiamajam ir bai- pavirðiuje nepa-
giamajam frezavimui. Kasetës apsaugo frezà nuo kreipus suklio
sulauþymo sulûþus vienai plokðtelei.
e e Suklio pakreipimo kampas
nuo 20’’ iki 60’’
Suklio posvyrio átaka
Formos q pasvirus nuo 0,1 iki 0,3
Jei frezuojama NC staklëmis nepasukus suklio nukrypimai mm 1000 mm ilgiui
ávairiomis pastûmø kryptimis, neiðvengiama papil-
domo ápjovimo (8.188 pav.). Geresnis pavirðius
q

gaunamas pastûmos kryptá pasukus suklá 0,1 mm

vienam ilgio matui. Lengvai iðgaubtas formos ið- 1000
kraipymas gaunamas tik naudojant didelio sker-
smens frezas. 8.188 pav. Frezavimo defektai ir suklio
pakreipimas
 Frezos 121

Árankio dilimas
Frezavimui bûdingos dilimo prieþastys
Frezos visuomet dirba pratraukiamu pjovimu. Po pjovimo ákaitæs frezos dantis (peiliukas) auðinasi suk-
damasis ore arba auðinamas auðinimo skysèiu (8.189 pav.). Daugelis árankiø medþiagø, ypaè pjovimo
plokðteliø padengimai, dël ðiø temperatûros svyravimø nuvargsta arba sutrûkinëja. Be to, pertraukiama-
me pjovime kiekvieno ásipjovimo metu atsiranda plokðteliø smûginis apkrovimas (8.190 pav.).
Jei frezos aðis bûna uþ ruoðinio, danties aðmenys atsimuða tiesiai á ruoðiná, kaip frezuojant prieð pa-
stûmà. Plokðtelës daþnai sulûþta ir iðeinant ið ruoðinio. Staigiai sumaþëjus spaudimui, trapioje árankiø
medþiagoje atsiranda átrûkimø arba plokðtelë visai sulûþta.

Dilimo bûdai ir dilimo sumaþinimo

Aðmenø
priemonës (8.191 pav.) ásigilinimai
Uþpakalinis paviršius ypaè dyla baigiantis frezos

Ruoðinio temperatûra
patvarumui. Jei patvarumas per maþas, reikia pa-
rinkti dilimui atsparesná kietlydiná, pakeisti pjovimo
greitá ir padidinti pastûmà.
Priekinio paviršiaus dilimas duobute pasitai-
Ákaista Auðta
ko apdirbant plienus. Per daug iðdilus gali sulûþti
pjovimo plokðtelë. Dylant per greitai, reikia su-
Pjovimo judesys
maþinti pjovimo greitá ir parinkti dilimui atspares-
ná kietlydiná. 8.189 pav. Temperatûros kitimas prie pjovimo
Skersiniai átrûkimai atsiranda dël pjovimo að- aðmenø
menø nuovargio iðilgai pjovimo briaunos. Taip at-
sitinka dël didelës smûginës apkrovos ásipjaunant
ir ilgà laikà pulsuojanèios pjovimo jëgos. Briaunos
daþnai iðtrupa frezuojant prieð pastûmà.
Šukutiniai, statmeni pjovimo briaunai átrûki-
mai atsiranda dël temperatûros svyravimø frezuo-
jant su pertrûkiais. Juos sumaþinti galima maþesnio
skerspjûvio frezomis, maþinant pjovimo greitá ir pa- Pakankamas Nepakankamas
stûmà ir parenkant tàsesnius kietlydinius.
Iðlûþimai ir iðtrupëjimai atsiranda dël dideliø 8.190 pav. Frezos padëtis ir pjovimo kontakto
temperatûros svyravimø. Poveikiui sumaþinti pa- kampas
renkami tàsesni kietlydiniai, taip pat suapvalina-
mos pjovimo briaunos nušlifuojant juosteles. Dilimas uþpkaliniu pavirðium Dilimas duobute
priekiniame pavirðiuje
Prieauga susidaro þemoje temperatûroje ant
aðmenø priekinio pavirðiaus prisivirinus droþlei.
Prieauga padidina apdirbamo pavirðiaus ðiurkðtu-
mà ir reikalauja didesnio galingumo. Prieaugos Skersiniai átrûkimai Ðukutiniai átrûkimai
susidarymà galima sumaþinti didinant pastûmà ir
pjovimo greitá, didinant priekiná kampà ir gerinant
droþlës nuvedimà.
Pjovimo briaunø deformacijos atsiranda dël
per didelio mechaninio poveikio. To išvengti gali- Álûþimai Iðtrupëjimas
ma maþinant pjovimo reþimus ir parenkant kietes-
nius kietlydinius.

Ant aðmenø susidaro prieauga Deformacijos

8.191 pav. Dilimo bûdai

122 Frezos

8.5.5 Frezø tvirtinimas Maþas Didelë montuojama masë Tvirtinimo uþka-

nustatymo binimo varþtas
Tvirtinimo átaisai ir frezos daþniausiai tvirtinami tikslumas
staèiø kûgiø kotais arba vidiniais kûgiais (8.192 ir
8.193 pav.). Tvirtinimo sistemoms keliami aukšti Tvirtinimo
jëga
reikalavimai:

· Didelis pjovimo briaunø galinis ir apskri- Nesutampa

Nëra galinës neðantys pavirðiai
timinis sukimosi tikslumas. atramos
· Didelis radialinis ir aðinis pasikartojimo Iðvalcuojama suklio skylë Suklio galvutë su staèiu kûgiu
tikslumas keièiant áranká.
· Atsparumas lenkimui ir sukimui. 8.192 pav. Didelio kûgiðkumo kûginio koto
· Turi tikti dideliems sukimosi daþniams. trûkumai
· Maþas svoris ir trumpas tvirtinimo pa-
viršius.
Galinë atrama Tvirtinimo kûgis

Trumpø kûgiø kotai panaðûs tuo, kad kûgiai su Traukë

kreipianèioji
dideliu kampu gerai ástatomi ir iðimami. Didelis jø nuoþula
trûkumas yra maþas standumas ir nepatikima aði-
në pjovimo plokðteliø padëtis (8.192 pav). Tvirtinimo jëga
Tuðèiaviduriø kotø kûgiai beveik visiðkai atitin-
ka geras tvirtinimo sistemas (8.193 pav.). Tai pa-
siekiama galiniu átaisu ir lengvu kûginiu kotu, kar-
tu uþtikrinamas didelis aðinis ir radialinis pasikar-
Ðpindelinë
tojamumas. Visais atvejais gaunamas didesnis galvutë
standumas, perduodamas sukimo momentas ir
maksimalus sukimosi daþnis. 8.193 pav. Tuðèiaviduriø kotø kûgiai
Uþmaunamø frezø laikiklis skirtas cilindriniø
frezø su cilindrine skyle ir kairiniais arba deðini-
niais grioveliais tvirtinimui (8.194 pav.). Iðilginiu pleiðtu tvirtinamoms frezoms
Griebtuvai (spyruokliuojanèios ávorës) skirti
tvirtinti frezoms su cilindriniu kotu ir ðoninëmis tvir-
tinimo nuoþulomis arba sriegiu.
Frezø laikikliais tvirtinamos cilindrinës frezos.
Sukimo momentas perduodamas prizminiais
pleiðtais (8.195 pav). Siekiant sumaþinti laikiklio Frezos tvirtinimo
varþtas Skersiniu pleiðtu tvirtinamoms frezoms
álinká, jis kitame gale atremiamas laikikliu, galima
atremti ir viduryje. Norima frezos padëtis nustato- 8.194 pav. Uþmaunama frezø áspraustinë
ma tarpiniais þiedais.

Gembë Tvirtinimo Pagrindinis Smagratis -

varþtas velenas skriemulys

Áspraustinës Suklio galvutë

laikiklis Áspraustinë

Reguliavimo Freza Áspraustinës

þiedai kûgis

8.195 pav. Suklys su áspraustine ir laikikliu

 Frezavimas 123

8.5.6 Pagrindinio apdirbimo laiko 8.24 lentelë. Pastûmos judesys

nustatymas
Plokðtumø frezavimas cilindrine freza
Pagrindinis apdirbimo laikas th priklauso nuo pastû-
mos kelio L, pastûmos greièio vf ir ëjimø skaièiaus i.

Pagrindinis
th = L · i / vf = L · i / n · f
laikas

Pastûmos kelias L nustatomas pagal frezavimo

bûdà (cilindrinis arba galinis), apdirbamo pavir-
ðiaus reikalavimus (rupiai ar glotniai), ruoðinio ilgá Ásipjovimo ilgis
l, frezos skersmená d, frezavimo gylá ae, ásipjovimo
Rupiai ir glotniai
atstumà la ir frezos iðëjimo atstumà lu (8.24 lent.).
Frezos skersmuo ir frezavimo gylis nustato ási- Galinis frezavimas galine cilindrine freza
pjovimo dydá ls (8.24 lent.). L (glotniai)
L (rupiai)
Atliekant galiná plokðtumø frezavimà, ae atitinka
nufrezuoto pavirðiaus plotá.
Panaðus atvejis gaunamas frezuojant glotniai
diskinëmis frezomis ir cilindrinëmis galinëmis fre-
zomis, kai árankis pastûmos eigos gale palieka
ruoðiná. Èia pastûmos kelias imamas didesnis ne-
gu frezuojant rupiai.
Ásipjovimo ilgis
Pavyzdys: Kreipianèioji rupiai frezuojama diskine Rupiai
freza, kurios skersmuo d = 100 mm, Glotniai
sukimosi daþnis n = 500/min., o pastû-
ma f = 0,8 mm. Pjovimo gylis ae = 4 Galinis-cilindrinis plokðtumø frezavimas galine
mm. Reikia nustatyti pagrindiná vieno cilindrine arba diskine freza
L (glotniai)
ëjimo apdirbimo laikà th, jei la = lu = 1
L (rupiai)
mm.

Sprendimas: L = l + ls + la + lu ls = d · ae – ae2,

ls = 100 mm · 4 mm – 16 mm2 =
= 19,6 mm,
L = 300 mm + 19,6 mm + 1 mm +
+ 1 mm = 321,6 mm.
Ásipjovimo ilgis
th = L · i / n · f =
= 321,6 mm · 1 / 500/min · 0,8 mm = Rupiai
= 0,80 min. Glotniai

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kuo skiriasi pavirðiø frezavimas cilindrinëmis frezo-
mis nuo frezavimo galinëmis frezomis?
2. Kuo skiriasi pjovimo ir pastûmos judesiai frezuojant
prieð ir pagal pastûmà?
3. Kodël frezavimas galinëmis frezomis naðesnis negu
frezavimas cilindrinëmis frezomis?
4. Pagal kokius poþymius skirstomos frezos?
5. Ið kokiø árankiø medþiagø gaminamos frezos?
6. Kokiø privalumø turi frezos su keièiamomis kietlydi -
nio plokðtelëmis?
7. Kokios pasitaiko keièiamø pjovimo plokðteliø dilimo
formos, kokios jø prieþastys ir kaip sumaþinti jø átakà?
8. Kokiø privalumø ir trûkumø turi frezø kaita su staèiu
kûgiu?
9. Kokie reikalavimai frezuojant keliami droþlei?
10. Frezavimo galvute su keièiamomis kietlydinio plokð-
telëmis (d = 250 mm, 16 dantø) glotniai frezuoja-
mas korpusas ið GG-20, kurio pavirðiaus ilgis 560
mm, o plotis 180 mm. Duota: vc = 160m/min, fz =
0,1 mm, i = 1, la = lu = 1,5 mm. Reikia apskai -
èiuoti n, f, L ir th.
124 Frezavimas

8.5.7 Frezavimo proceso optimizavimas 8.25 lentelë. Frezavimo tikslai

Frezuojant norimus rezultatus reikia gauti maþiau-
Gaminio kokybë Ekonomiškumas
siomis sànaudomis (8.25 lent.). Nepaisant gero
gamybos paruošimo susiduriama su tokiomis pro- · Matmenø tikslumas · Didesnis frezos kelio
blemomis: · Plokštumiškumas pastovumas
· Lygiagretumas · Minimalus árankiø
· dël dilimo maþas frezø patvarumas; · Padëties tikslumas skyliø sunaudojimas
· neleistini matmenø ir formos nukrypimai atþvilgiu ir kt. · Didelis našumas
arba paviršiaus šiurkštumas; · Ant detalës nëra uþvartø · Darbas be trukdymø
· stakliø perkrovimas. · Þema detalës kaina

Staklininkas turi valdyti procesà, greitai suprasti prieþastis bei trukdymus ir juos paðalinti tinkamomis
priemonëmis (8.26 lent.).

8.26 lentelë. Frezavimo problemø sprendimo priemonës

Dilimo problema Bendra problema

Plokðte- Briaunø Ribinis Ribinis Prieau- Droþlës: Rievës Bloga Uþvartos Stakliø
liø iðtrupë- uþpaka- priekinio gos forma, vibracija pavir- ir perkro-
iðtrupë- jimas linio pa- pavir- susida- nuve- ðiaus briaunø vimas Pagalbos priemonës
jimas viršiaus šiaus nu- rymas dimas kokybë iðtrupë-
nudilimas dilimas jimai

Didinti pjovimo greitá vc;

Maþinti pjovimo greitá;

Didinti pastûmà danèiui fz;

Maþinti pastûmà danèiui fz;

Maþinti pjovimo gylá;

Parinkti dilimui atsparesnes

medþiagas;
Parinkti tàsesnes
medþiagas;
Parinkti frezai arba
plokðtelei kità geometrijà;
Parinkti frezà su talpesniais
droþliø grioveliais;
Iðbandyti horizontalios
juostelës plotá;
Sustiprinti pjovimo briaunø
juosteles (galàsti);
Parinkti maþesná nustatymo
kampà c;
Patikrinti frezos
tvirtinimà;
Padidinti standumà
(stakliø, árankio, ruoðinio);
Patikrinti frezos dantø galiná
ir apskritiminá muðimà.
 Frezavimas – frezavimo staklës 125

Kontûro nukrypimai NC frezavime. Greiti ro-

giø judesiai, pvz., apeinant detalës ribas arba Frezos centro
kampø spindulius, ne visuomet reikalauja su- numatoma
trajektorija
maþinti judesá (8.196 pav.). Mechaniniø rogiø ju-
desiø tiesiogiai valdyti nereikia. Tada galimas fre- Gaminio
numatomas
zavimo kelio vidutiniø taðkø nukrypimas, dël kurio kontûras
atsiranda kontûro nukrypimas.
Pagalba. Sumaþinti pastûmos greitá ir pjovimo
jëgà.
Droþlës storio optimizavimas frezuojant grio- Nukrypimai
velius. Frezuojant didelëmis frezomis maþo gylio
griovelius daþnai bûna per plona droþlë (8.197 8.196 pav. Kontûro nukrypimai NC frezavime
pav.).
Pagalba. Padidinti pastûmos greitá (pastûmà
danèiui).

Optimalios pastûmos danèiui

nustatymas
Pavyzdys: Pliene frezuojant griovelá, reikia iðlaikyti
vidutiná droþlës storá hm = 0,14 mm.
Reikia suskaièiuoti pastûmà danèiui fz
frezuojant griovelá, kurio gylis ae = 5
mm, o diskinës frezos skersmuo d =
200 mm (8.169 pav.).

Sprendimas: fz = hm · d / ae =
= 0,14 mm · 200 mm / 5 mm =
= 0,89 mm.
8.197 pav. Grioveliø freza

Kuo didesnë diskinë freza ir kuo maþesnis

griovelio gylis, tuo didesnæ reikia parinkti Horizontalus suklys
pastûmà danèiui arba pastûmos greitá. Vertikali Greièiø dëþë
frezavimo (12 laipsniø)
galvutë
8.5.8 Frezavimo staklës
Pagal konstrukcijà ir paskirtá frezavimo staklës Staèiakampis
skirstomos á konsolines frezavimo stakles, bekon- stalas keièia-
mas ant ap-
solines frezavimo stakles ir specialiàsias. valaus stalo
Pagal suklio padëtá ðios staklës skirstomos á ho-
rizontalaus ir vertikalaus frezavimo stakles.
Pagal valdymo bûdà frezavimo staklës skirsto-
mos á mechaniðkai valdomas (8.198 pav.) ir skait- Universalus
meninio valdymo stakles (8.199 pav.). stalas
(kampinis
Konsolinës frezavimo staklës. Konsolinës fre- arba pasu-
zavimo staklës skirstomos á horizontaliàsias, verti- kamas)
kaliàsias ir universaliàsias.
Universaliosios frezavimo staklës turi horizon-
talø ir vertikalø darbinius suklius (8.198 pav.). Jø
stalas, esant reikalui, gali bûti pasukamas apie
vertikalià aðá á kairæ ar deðinæ 45° kampu ir daþnai
dar gali svyruoti.
Prie konsoliniø frezavimo stakliø stovo sumon-
tuotas stalas, pagrindinës pavaros variklis, greièiø 8.198 pav. Konsolinës frezavimo staklës
dëþë ir gembë. (universalios)
126 Frezavimo staklës

Vertikaliai judanti konsolë (kampinis stalas)

8.27 lentelë. Iðraðas ið stakliø paso
pritvirtinta prie priekinës stovo pusës (8,199 pav.).
Pavadinimas Universalios árankinës frezavimo
Ant konsolës iðilgai juda stakliø stalas. Virð stovo staklës
esanèiomis horizontaliomis kreipianèiosiomis Valdymas 3(4) koordinaèiø valdymas su
(skersinës rogës) juda ðpindelinis mazgas su ruo- tiesiogine eigos kontrole
ðiniu. Gabaritai LxBxH 3,8 m x 2,6 m x 2,1 m
CNC frezavimo staklës daþniausiai valdomos 3
Masë 3300 kg
koordinaèiø kryptimi (8.27 lent. ir 8.199 pav.).
Stakliø stalas gali bûti apvalus NC stalas. Stalo matmenys 1000 mm x 500 mm
Kad galima bûtø frezuoti prieð ir pagal pastû- NC apvalus stalas Æ 500 mm
mà, visi velenai turi sferinio kûginio sriegio pava-
pavara trifazis elektros variklis (8 kW)
rà be laisvumo. Kiekviena aðis turi atskirà pastû- Suklys sukimosi
mos pavarà su tiesioginio matavimo sistema. daþnis 25 ... 2500 1/min
Ruoðinio
Svyruojanti vertikali frezavimo galvutë kûgine uþspaudimo jëga 12 000N (hidromechaninë)
pavara sujungta su horizontaliu sukliu. Pastûmø pavara Nuo trifazio elektros variklio
Horizontalus ir vertikalus sukliai turi elektrohid-
Pastûmos Sukimosi Galin-
rauliniu bûdu valdomus greito árankiø átvirtinimo eiga daþnis gumas
árenginius (2.8.173 pav.). Uþprogramuotà árankio
iðilginë 700 mm 1...2000 1/min 1, 4 kW
pakeitimà ávykdo NC programos komanda, su su-
jungta su sandëliø valdymo programa. skersinë 550 mm 1...2000 1/min 1,8 kW
Árankiai sukaupiami árankiø magazine, ið kurio vertikali 500 mm 1...1750 1/min 1,5 kW
juos paima manipuliatorius ir ástato suklyje.
Pastûmos greitis 1 ... 2000 mm/min.
Magazinai skirstomi á þvaigþdinius (pasukami Greitoji eiga: 5 m/min.
diskiniai) bûgninius ir grandininius (8.201 pav.).

Suklio pavaros variklis

Stovas

Vertikali suklio
galvutë

Skersinës rogës

Elektroninis
ðturvalas
Kampinis stakliø
Pasukamas
stalas
NC valdymo
pultas

Svyruojantis
apvalus stalas

8.199 pav. Universalios konsolinës frezavimo staklës su 3 koordinaèiø valdymu

 Frezavimo staklës 127

Greitesniam árankio pakeitimui naudojamas

dvigubas manipuliatorius, kuris vienu metu iðima Statmenas suklys
áranká ið suklio ir paima ið magazino. Paëmæs áran-
Horizontalus suklys
kius, manipuliatorius pasisuka, naujà áranká ástato
á suklá, o senà padeda á magazinà. Vertikalus suklys

Bekonsolinës frezavimo staklës Tvirtinimo ávorë

Bekonsalinës frezavimo staklës naudojamos ypaè Horizontalus suklys

sunkiems ir dideliems ruoðiniams apdirbti (8.202),
jose ruoðinio svorá priima stakliø stovas. Prieðingai
negu kontrolinëse staklëse, bekonsolinëse ruoðinio
svoris ir apdirbimo jëgos net stalo rogiø galinëje
padëtyje nesukelia padëties nukrypimø. Kadangi
stalas neperstatomas vertikalia kryptimi, horizon-
talios frezos nustatymo aukðtis reguliuojamas per-
statant ant stovo esanèià suklio galvutæ, o vertika-
lios frezos suklio galvutë perstatoma ant skersinio 8.200 pav. Horinzotalus ir vertikalus sukliai su
balkio. hidrauliniu greito árankiø keitimo árenginiu
Frezavimo-græþimo centrai yra specialios for-
mos bekonsolinës staklës, kuriø græþimo ir frezavi- Þvaigþdinis magazinas Bûgninis magazinas Árankio pakeitimas (dvidubas manipuliatorius)

mo sukliai turi ilgus pastûmø kelius.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

Dvigubas
1. Kokiø apdirbimo rezultatø galima pasiekti frezavimu? manipu-
liatorius
2. Kodël staklininkas turi þinoti stakliø galimybes, iðma - Grandininis magazinas

nyti trukdymø prieþastis ir atitinkamai sutvarkyti stak -

les? Grandininis
magazinas

3. Kà reikia daryti, kai frezavimo stakliø galingumas yra

per maþas?
4. Kaip pagerinti frezuojamø pavirðiø kokybæ?
8.201 pav. Árankiø magazinai ir árankiø
5. Kà daryti, kai stipriai dyla frezos dantø uþpakalinis keitimas
pavirðius?
6. Kodël frezuojant NC-staklëmis galimi kontûro formos
Bekonsolës Frezavimo-græþimo
nukrypimai? frezavimo staklës centras
7. Kaip klasifikuojamos frezavimo staklës?
Stovas
8. Kokiø yra árankiø magazinø?
Skersinë traversa
9. Kokiø privalumø turi bekonsolinës frezavimo staklës?
Suklio
galvutës

Pasukamas
Rogës stalas
Pagrindas Pagrindas

8.202 pav. Bekonsolinës frezavimo staklës ir

frezavimo-greþimo centras
128 Ðlifavimas

8.6 Ðlifavimas
Ðlifavimas yra naudojamas apdirbti detalëms su
grieþtø tolerancijø matmenimis, kuriø negalima
pasiekti græþimu arba frezavimu (8.203 pav.).

Ðlifavimo privalumai
· Geras kietø medþiagø apdirbimas.
· Didelis matmenø ir formos tikslumas
(IT5...6).
· Maþas banguotumas ir pavirðiaus ðiurkð-
tumas (R2 = 1...3 mm).

8.6.1 Ðlifavimo diskai

Besisukantis ðlifavimo árankis susideda ið abrazyvi-
niø grûdeliø, jungiamosios medþiagos ir porø
(8.204 pav.). Dël neapibrëþtos grûdeliø padëties ir
formos jie daþnai turi neigiamà priekiná kampà ir
nupjauna nenustatyto storio droþlæ.
8.203 pav. Ðlifuotø detaliø pavyzdþiai
Ðlifavimo diskas (ðlifavimo árankis)
Priekinis kampas

Ðlifavimas yra pjovimas su neapibrëþtos geo-

metrijos aðmenimis.

8.6.1 Abrazyvinës medþiagos (8.28 lent.)

Ruoðinys Abrazyvinis
Ðlifavimo diskai daþniausiai sudaryti ið korundo (bal- Jungiamoji medþiaga grûdelis
tos ir roþinës spalvos) arba silicio karbido grûdeliø
(þaliø, juodø). Didëjant grûdeliø kietumui maþëja jø
tàsumas. Trapûs, kieti grûdeliai, esant maþiems ap-
krovimams (ðlifuojant glotniuoju bûdu), savaime
pasigalanda sutrupëdami. Didesnio tàsumo grûde-
liai neleidþia per greitai grûdeliams sutrupëti, esant
dideliems apkrovimams (ðlifuojant rupiuoju bûdu).
Uþlaida

Ðlifavimo grûdeliai turi bûti labai kieti, pa- Droþlë Poros (talpa droþlëms)
kankamai tàsûs, atsparûs temperatûrai ir
tinkamos formos ilgadroþlëms arba tra- 8.204 pav. Droþlës susidarymas ðlifuojant
pioms medþiagoms apdirbti.

8.28 lentelë. Abrazyviniø medþiagø rûðys

Kietumas
Þymë- pagal Ðiluminis
jimas Abrazyvinë medþiaga Knopà* atsparumas Panaudojimo sritis
N/mm 2

Vidutinio tàsumo medþiagos, kuriø kietumas maþesnis

A Normalus korundas 16 350 negu HRC 60 (Rm < 500 N/mm2), – tai negrûdintas
Baltasis korundas (Al2O3) 20 800 plienas, kalusis ketus.
2 000 °C
Termiðkai apdirbti plienai, kuriø kietumas daugiau kaip
Monokorundas (Al2O3) 21 000 HRC 60, – tai árankiø plienai, stiklo ðlifavimas ir
poliravimas.
Kietlydinio, pilkojo ketaus, keramikos, nemetaliniø
C Silicio karbidas (SiC) 24 800 1 370 °C medþiagø plokðtumø ðlifavimas, plieno jëginis ðlifavimas,
lyginimas, valymas.
Termiðkai apdirbtø plienø tikslus ðlifavimas, greitapjoviø
B Boro nitridas (BN) 47 000 1 200 °C ugniai atspariø plienø ir ðalèiui atspariø plienø ðlifavimas.

D Deimantai (C) 70 000 800 °C Grûdintø trapiø medþiagø tikslus ðlifavimas, pvz.,
kietlydiniø, pilkojo ketaus, stiklo.

* Knopo metodu matuojamas áspaudos gylis, kurá palieka 172,5° ir 130° deimantinë prizmë.
129 Ðlifavimo diskai 129

Abrazyviniø grûdeliø dilimas

(8.205 pav.)
Dideliø jëgø veikiami grûdeliai sutraiðkomi ir iðplë-
ðiami ið jungiamosios medþiagos. Esant maþes- Nudilusios Nutrûpëjusios Sutrûpëjæ Grûdeliai
nëms jëgoms, ið pradþiø dël trinties nudyla grûde- grûdeliø grûdeliø grûdeliai iðplëðiami
liø virðûnës. Grûdeliø apkrovimas tada padidëja virðûnës virðûnës
tiek, kad jëgos iðplëðia maþas grûdelio daleles. Mikrodilimas Makrodilimas

8.205 pav. Grûdeliø dilimo formos

Trupant grûdeliams atsidaro naujos pjovi-
mo briaunos ir ðlifavimo diskai savaime pa- Aðtriabriauniai Blokø formos grûdeliai
grûdeliai
sigalanda.

Grûdeliø tipai (8.206 pav.)

Aðtriabriauniai grûdeliai labiau tinka ilgadroþlëms Monokristaliniai Polikristaliniai
medþiagoms apdirbti. Blokinës formos grûdeliai Korundas, SiC, Boro nitratas, sint. Boro nitridas, korun-
atsparesni dilimui apdirbant trapias medþiagas. naturalûs deimantai ir nat. deimantai das ir sint. deimantai
Monokristaliniai grûdeliai yra labai tvirti. Jie ypaè 8.206 pav. Grûdeliø tipai
tinka ðlifuoti stiklui ir keramikai. Polikristaliniuose
grûdeliuose, prieð jiems visiðkai sutrupant ðlifavi- 8.29 lentelë. Grûdëtumo panaudojimas
mo metu, atsiranda mikroátrûkimai, dël to susida-
ro daug maþø pjovimo daleliø. Todël jie geriau tin- Grûdintas áran-

s
lifavima

vimas
kiø plienas Honingavimas
ka kietiems metalams ðlifuoti.

as
as

ðlifavim
Negrûdintas ðlifavim

asis ðlifa
Pritrynimas
árankiø plienas

masis ð
Grûdëtumas (8.29 lent.) Poliravimas
GS, GTW, GTS,
Grûdelio numeris atitinka 1 colio ilgyje esanèiø

Tikslusis
Rupus

Baigiam
GG ia
sieto akyèiø, pro kurias prakrenta grûdelis, skaièiø.
Paruoð

Konstrukcinis
Labai smulkûs grûdeliai laikomi nuosëdomis. Dei- plienas
manto ir boro nitrido grûdeliai þymimi mm, jie ati-
Nelygumø
tinka sieto skyluèiø matmenis. Grûdelis, þymimas aukðtis Rz, mm 20...8 8...1,5 1,5...0,3 0,3...0,2
D150 (deimanto grûdelis) arba B150 (kubinio bo-
Grûdëtumas 8...24 30...60 70...220 230...1200
ro nitrido grûdelis ), yra 125–150 mm dydþio.
Grûdeliø dydis, 4...1 1...0,3 0,3...0,08 0,08...0,003
mm
Grûdeliai turi bûti tuo smulkesni, kuo maþes- stamb. vidut. smulkus l. smulkus
nis reikalingas mikronelygumø aukðtis ir kuo Pavadinimas
makrogrûdeliai mikrogrûdeliai
aðtresnis turi bûti ðlifavimo árankio profilis.

8.30 lentelë. Ðlifavimo diskø jungiamosios

Abrazyviniø grûdeliø jungiamoji medþiagos
Þymë- Jungiamosios Panaudojimo sritis
medþiaga (8.30 lent.) jimas medþ. rûðis
Jos paskirtis – sujungti abrazyvinio árankio grûde- V Keraminë Rupiam ir baigiamàjam
lius ir iðlaikyti juos árankyje, kol jie ðlifuojant atðips. jungiamoji ðlifavimui su korundu ir silicio
medþiaga karbidu.
B Sintetinës Rupiam ðlifavimui, pjaustymui,
Ðlifavimo diskai su keraminëmis jungiamo- BF jung. medþ., ðlifuoti su dideliu spaudimu,
sustiprintos cirkonio korundu, fasoniniam
mis medþiagomis turi poras ir gerai lygina- pluoðtinëmis ðlifavimui su deimantu ir boro
mi. Sintetinës smalos sujungia grûdelius medþiagomis nitridu.
stipriau, todël naudotinos esant didesnëms M Metalinës Fasoniniam ir árankiø ðlifavimui
ðlifavimo jëgoms. Ðlifuojant atidengtais jungiamosios deimantu arba boro nitridu
medþiagos (ðlapias ðlifavimas).
naujais grûdeliais, maþiau ákaista pavirðius.
C Galvaninës Vidiniø pavirðiø ið kietlydiniø ir
jungiamosios greitapjoviø plienø ðlifavimui,
medþiagos rankiniam ðlifavimui.
R Kauè. jung. Pjaustymui, diskø lyginimui.
RF medþ., sustip.
pluoðt. medþ.
130 Ðlifavimo diskai

Ðlifavimo diskø kietumas (8.31 lent.) 8.31 lentelë. Ðlifavimo diskø kietumas
Ðlifavimo disko kietumas yra ne ðlifavimo grûdeliø
Þymëjimas Kietumas Panaudojimo sritis
kietumas, o jungiamosios medþiagos prieðinimasis
grûdeliø iðplëðimui. Ðlifuojant kietas medþiagas, A, B, C, D Ypaè minkðti, Kietø medþiagø
E, F, G labai minkðti giliam ir ðoniniam
didelis trinties dilimas esant maþoms jëgoms uþtik- ðlifavimui.
rina tik minkðtø diskø „savaiminá pasigalandimà”.
Ðlifuojant minkðtas medþiagas, storos droþlës rei- H, I, J, K Minkðti, Grûdintø plienø,
L, M, N, O vidutiniai kietlydiniø ðlifavimui.
kalauja didesniø grûdeliø tvirtinimo jëgø, taigi kie-
tesniø ðlifavimo diskø. P, Q, R, S Kieti, Iðoriniam apvaliam,
T, U V, W labai kieti, minkðtø medþiagø
Labai minkðti diskai yra neekonomiðki, nes la- X, Y, Z ypaè kieti ðifavimui.
bai greitai dyla. Ðlifuojant minkðtas ir tàsias me-
dþiagas, grûdeliai dyla maþiau, bet pjovimo jëgos
Abrazyv. grûdeliai Jungianè. medþ.
yra didesnës. Tada grûdeliai greièiau sutrupa arba iðplëðiami. Tokias
medþiagas reikia ðlifuoti kietais diskais su minkðtesniais grûdeliais,
taip maþiau dyla diskø pakraðèiai. Pernelyg kieti diskai per ilgai ið-
laiko grûdelius, jie „apsivelia“, ima blizgëti, o ðlifavimo zonoje pa-
kyla spaudimas ir temperatûra. Kontakto ilgis Poros
Tikrasis ðlifavimo disko kietumas priklauso ne tiek nuo kietumo (erdvë droþlei)
laipsnio, bet ir nuo grûdëtumo, porø tûrio ir pjovimo storio (8.207
pav.). Ið minkðto ðlifavimo disko grûdeliai lengviau iðplëðiami negu 8.207 pav. Ðlifavimo disko
ið kieto. struktûra ir kontakto ilgis

Stambiaporë
Tanki struktûra struktûra
Minkðtame ðlifavimo diske grûdeliai lengviau iðplëðiami negu
kietame. Kietoms medþiagoms parenkami minkðti, o minkð-
toms kieti ðlifavimo diskai.

Ðlifavimo diskø struktûra

Ðlifavimo diskø struktûra reiðkia abrazyviniø grûdeliø, jungiamosios 8.208 pav. Abrazyviniø árankiø
medþiagos ir porø (akuèiø) iðsidëstymà (8.208 pav.). Poros (kameros struktûra
droþlei) turi bûti tokio dydþio, kad sutalpintø kontakto zonoje nu-
pjaunamà droþlæ. Jei poros per maþos, droþlës á jas ápresuojamos ir 8.32 lentelë. Ðlifavimo diskai
iðcentrinë jëga bei tepimo-auðinimo skystis jø nepaðalina. Dël to pa- Forma – Nr. Grupë
didëja ðlifavimo spaudimas, smarkiai kaista, apdirbamas pavirðius
pridega, pavirðius iðsikraipo ir pasidaro ðiurkðtus. 1 Staèiakampiai

Struktûra turi bûti tuo atviresnë, kuo ilgesnis disko kontakto su 6 Puodiniai
ruoðiniu ilgis ir didesnis pastûmos greitis.
Kuo didesnis struktûros numeris, didesnë struktûra, tuo ðlifa-
vimo diskas porëtesnis. 12 Lëkðtiniai

Ðlifavimo diskai þymimi pagal nustatytas schemas (8.32 lent.). 52 Ðlifavimo galvutës
Formos skaièiaus priekyje gali bûti didþiosios raidës, reiðkianèios
pakraðèiø formà.

Schema: Þymëjimas Forma Matmenys Medþiaga

Pavyzdys: Ðlifavimo diskas

Didþiausias darbinis
sukimosi daþnis 40 m/s
Forma 1: staèiakampis ðlifavimo diskas Jung. medþiaga V: keraminë
Struktûra 8: vidutinë
Iðorinis skersmuo D =450 mm Kietumo laipsnis K: minkðta
Plotis T = 100 mm Grûdëtumas (60 skyluèiø/colyje)
Skylës skersmuo H = 127 mm Ðlifavimo medþiaga A: korundas
 Ðlifavimo diskai 131

Ðlifavimo diskø balansavimas Balansavimo svoreliai

Dël netolygaus grûdeliø ir jungiamosios medþiagos pasiskirstymo
disko tûryje atsiranda iðcentrinës jëgos. Balansuojant statiniu bûdu,
diskas su flanðais dedamas ant balansavimo svarstykliø arba stendo
(8.209 pav.). Þiediniame griovelyje stumdant balansavimo svarelius
pasiekiama, kad diskas bet kurioje padëtyje stovëtø nejudëdamas.

Dideliems platiems ðlifavimo diskams, esant dideliems suki- Didþiausio

mosi daþniams, ypaè svarbu balansavimas. poveikio sritis

8.209 pav. Statinis

Lyginimas balansavimas
Lyginimu ðlifavimo diskams suteikiama norima forma, o galandimu
jie paaðtrinami (8.210 pav.). Korundiniai ðlifavimo diskai nesunkiai
lyginami ir galandami su deimantiniais arba plieniniais lyginimo
árankiais (8.211 pav.). Deimantiniams ðlifavimo diskams formà su-
teikia gamintojas. Naudotojas tik jungiamàjà medþiagà tarp dei- Galandimo
manto grûdeliø nuima su korundo arba silicio karbido galandimo blokas
Deimanto adata (korundas)
árankiu ir padaro tepaluotà arba atðipusá diskà vël aðtrø. Formavimas ir
galandimas Galandimas
Lyginimu atnaujinama forma ir pagalandami abrazyviniai 2.210 pav. Lyginimas
grûdeliai.
Plieninis lyginimo
8.6.2 Saugaus darbo reikalavimai ðlifuojant ratukas

Ðlifavimo diskai su keramine jungiamàja medþiaga yra labai duþûs.

Dël smulkiø átrûkimø, per didelio suspaudimo arba iðcentriniø jëgø
suirus diskui, jo gabalai iðlekia disko iðorinio pavirðiaus linijiniu grei-
èiu nuo 80 iki 400 km/h – tai mirtiniai pavojinga dirbant be apsau-
gos átaisø.
Ðlifavimo diskus tvirtinant ir juos ðlifuojant reikia laikytis ðiø sau-
Deimanto adata
gaus darbo taisykliø.
8.211 pav. Lyginimo árankiai
Saugaus darbo taisyklës

· Ðlifavimo diskà prieð tvirtinimà iðbandyti stuksenant. Lai-

kant skylëje, ðlifavimo diskas lengvai pastuksenamas kietu
mediniu pagaliu arba varþtø raktu. Kai nëra átrûkimø, dis-
kas skamba aiðkiai.
· Ðlifavimo diskas turi lengvai uþsimauti ant suklio.
· Staèiakampio profilio diskø maþiausias flanðo skersmuo Tvirtinimo flanðai Elastinga tarpinë
turi bûti 1/3 · D kûgio (8.212 pav.).
· Patikrinti disbalansà ir, esant reikalui, ðlifavimo diskà ba- 8.212 pav. Ðlifavimo diskø
lansuoti. tvirtinimas
· Siekiant panaikinti bet kokius lenkimo átempimus, reikia
naudoti vienodo dydþio ir formos tvirtinimo flanðus su
minkðtomis tarpinëmis.
· Kiekvienas naujai ástatytas diskas bandomas ne maþiau
kaip 5 min. didþiausiu leistinu sukimosi daþniu.
· Árankio atramà ir disko apsauginá gaubtà reguliuoti tik su-
Neðioti apsau-
stojus ðlifavimo staklëms. ginius akinius
· Ðlifuojant naudoti apsauginius akinius.
8.213 pav. Sauguno
reikalavimai galàstuvui
132 Ðlifavimo kokybës priklausomybë

8.6.3 Ðlifavimo kokybës Turi átakos ðlifavimui

priklausomybë nuo ávairiø faktoriø
Ðlifavimo
Norima ðlifuojamo ruoðinio kokybë pasiekiama tik Ruoðinys Pjovimo sàlygos
diskas
tada, kai abrazyvinis diskas ir ðlifavimo stakliø pjovi-
Árankio Grûdëtumas, Ðlifavimo procesas,
mo sàlygos atitinka ðlifuojamà detalæ (8.214 pav.). medþiaga, forma, pjovimo reþimø dydis,
forma kietumas auðinimas
Pjovimo reþimai ðlifuojant
Kiekvienas ðlifavimo bûdas skiriasi tipiniais jude-
siais ir pjovimo reþimais (8.215 pav. ir 8.33 lent.).
Pjovimo greitis Vs yra ðlifavimo disko iðorinio Veikia ðlifavimo procesà
skersmens apskritiminis greitis. Virðyti leistino pjo-
Droþlës susidarymà, Ðlifavimo jëgos,
vimo greièio negalima, nes diskas, veikiamas ið- grûdeliø dilimà ðlifavimo temperatûra
centriniø jëgø, gali suskilti. Dideliais pjovimo grei-
èiais ðlifuoti skirtø ðlifavimo diskø galai paþymëti
spalvotomis juostomis (2.8.13 lent.). Ant diskø taip
pat þymimas didþiausias leistinas sukimosi daþnis Ðlifavimo rezultatø ávertinimas
ir disko periferijos apskritiminis greitis.
Darbo kokybë Ekonomiðkumas

Nurodyto disko sukimosi daþnio niekada Matmenø tikslumas, Apdirbimo laikas,

formos tikslumas, nuimtas medþiagos kiekis,
negalima virðyti. Ðlifavimo diskai ir staklës, pavirðiaus kokybë, ðlifavimo disko nudilimas,
skirti dideliam darbiniam sukimosi daþniui, átempimai apdirbtame apdirbimo kaðtai
turi bûti suderinti su valstybinës darbo sau- pavirðiuje
gos tarnyba.
8.214 pav. Poveikis ðlifavimo procesui ir
rezultatai
Ðlifuojant normaliomis ðlifavimo staklëmis,
áprasti darbiniai sukimosi daþniai yra 35 m/s. Pa-
didinti darbiniai sukimosi daþniai gali siekti 160
m/s. Tokie ðlifavimo diskai turi bûti paþymëti spal-
votomis juostomis (8.34 lent.).
Pavyzdys: Koká reikia nustatyti sukimosi daþná, kad
ðlifavimo diskai Dmax = 450 mm ir Dmin
= 250 mm suktøsi 35 m/s greièiu?
Sprendimas: ns = Vs / p · D
nsmin = 35 · 60 m/min / p · 0,45 m =
8.215 pav. Pjovimo reþimai ðlifavime
= 1486 min-1
nsmax = 35 · 60 m/min / p · 0,25 m =
= 2675 min-1 8.33 lentelë. Nuopjovos dydþio priklausomybë
Pastûmos greitis Vf (ruoðinio judëjimo greitis) nuo ðlifavimo bûdo
ðlifuojant plokðèiuoju bûdu atitinka stalo judëjimo
Pjovimo Paprastasis Spartusis Gilusis
greitá, ðlifuojant apvaliuoju bûdu – ruoðinio apskri- reþimai ðlifavimas ðlifavimas ðlifavimas
timiná greitá.
Skersinë pastûma milimetrais iðilginei stalo Vs m/s 20 ... 35 60 ... 120 10 ... 35
eigai arba iðilginë pastûma milimetrais vienam
Vf m/min 4 ... 30 1 ... 4 0,003 ... 0,3
ruoðinio apsisukimui nustatomos pagal ðlifavimo
disko kontakto plotá. q = V s : Vf 20 ... 120 500 ... 7000 500 ... 200 000
Pjovimo gylis ae yra atstumas, kuriuo ðlifavimo A, mm 0,002 ... 0,1 0,01 ... 20 0,5 ... 20
diskas ásminga statmenai apdirbamam pavirðiui.
Jis parenkamas pagal ðlifavimo bûdà, apdirbamà
medþiagà, abrazyvinæ medþiagà ir reikalingà pa-
8.34 lentelë. Didþiausi leistini ðlifavimo diskø
virðiaus ðiurkðtumà. Baigiamasis frezavimas be sukimosi daþniai
ásmigimo vadinamas „iðvaikðèiojimu“.
Juostø spalvos mëlyna geltona raudona þalia

Didesni ásmigimai parenkami paruoðiama- Vs leist. m/s 50 63 80 100

jam ðlifavimui, maþi – baigiamajam.
 Ðlifavimo kokybës priklausomybë 133

Pjovimo greièiø santykis q lemia droþlës storá ir abrazyviniø grû-

q = Vs / Vf m/s / m/s
deliø apkrovimà.
Plonos droþlës susidaro esant dideliems q ir kontakto ilgiui, pvz.,
giliajame ðlifavime, ðlifuojant disko galiniu pavirðiumi, ir vidiniame
ðlifavime (8.216 pav.). Pjovimo greièiø santykis q
parenkamas pagal ðlifavimo bûdà ir ruoðinio Ðlifavimas Ðlifavimas Iðorinis apva- Vidinis apva-
medþiagà (8.33 ir 8.35 lent.). disko periferija disko galu lusis ðlifavimas lusis ðlifavimas

Pavyzdys: plieninis velenas ðlifuojamas 35 m/s pjo-

vimo greièiu (q = 125). Koks yra vele-
no apskritiminis greitis Vf ?
Sprendimas: Vf = Vs / q = 35 m/s / 125 =
= 0,28 m/s = 16,8 m/min.
8.216 pav. Kontakto ilgio priklausomybë nuo
ðlifavimo bûdo
Ðlifuojant pastoviu pjovimo greièiu, bet didi-
nant pastûmos greitá, didëja disko dilimas,
pavirðiaus ðiurkðtumas ir maþëja pjovimo 8.35 lentelë. Pjovimo greièiø santykis q (pa-
prastasis ðlifavimas)
zonos temperatûra.
Medþiaga Plokðèiasis ðlifavimas Apvalusis ðlifavimas

Ðlifavimo ðiluma ir auðinimo skysèiai disko disko iðorinis vidinis

periferija galu
Formuojant droþlæ ir dël trinties pjovimo zonoje ið-
siskiria ðiluma. Ðlifuojant be auðinimo, ruoðinio Plienas
pavirðiaus temperatûra gali pakilti daugiau kaip Ketus
1000° C. Pjovimo zonos perkaitimas, kaip ir stai-
Cu, vario lyd.
gus atauðimas, yra ðlifavimo defektø prieþastis
(8.217 pav.). Metalui pjovimo zonoje iðsipleèiant ir Leng. metalai

susitraukiant atsiranda netikslûs matmenys, átem-

pimø ir átrûkimø. Pavirðiuje atsiradusios pridegimo
þymës rodo, kad buvo pasiekta atleidimo tempe- Pjovimo zonos Ðlifavimo defektai
ratûra. Todël daþniausiai metalas atleidþiamas ir ákaitinimas
vël uþgrûdinamas. Atleidimo zona gali pasiekti Apatinë tolerancijos riba
140 mm gylá.
Matmenø iðkraipymas

Átrûk.
Þema pjovimo zonos temperatûra gau-
nama: Átrûkimai
Temperatûra

· esant maþam pjovimo gyliui ir maþam

kontakto ilgiui;
· esant maþam pjovimo greièiø santykiui q; Prideginimai
· esant ðiurkðtesniems ðlifavimo diskams, Sukietinimai
Poveikio gylis
maþesnei grûdeliø iðplëðimo jëgai ir tra- Atleid. zona
pesniems grûdeliams; Struktûros pasikeitimas
· intensyviai auðinant.
8.217 pav. Ðlifavimo defektai perkaitus pjovimo
zonai

Naudojant tepimo-auðinimo skystá sumaþëja trinties ðiluma, pagerëja porø droþliø iðvalymas ir ruo-
ðinio auðinimas. Efektyvus tepimo-auðinimo skystis yra ðlifavimo alyva. Ji trinties ðilumà sumaþina labiau
negu ðlifavimo emulsijos. Naudojant ðlifavimo emulsijà, pjovimo zonos temperatûra esti aukðtesnë. Stai-
giai atðaldþius ðlifuojamame pavirðiuje daþnai atsiranda átrûkimø.

Esant dideliems pjovimo greièiams tepimo-auðinimo skystis turi bûti paduodamas su aukðtu slëgiu.
Kuo maþesnis pastûmos greitis ir kuo daugiau iðsiskiria ðilumos, tuo slëgis turi bûti aukðtesnis.
134 Ðlifavimo kokybës priklausomybë

8.6.4 Ðlifavimo bûdai 8.36 lentelë. Ðlifavimo bûdø skirstymas

Ðlifavimo bûdø pavadinimai
Poþymis Ðlifavimo bûdas
Pavadinimas apima ðlifavimo bûdo skiriamuosius
poþymius, pastûmø eilës tvarkà, disko darbinio
pavirðiaus ir apdirbamo pavirðiaus padëtá bei ap- Pastûmos kryptis
dirbimo bûdà (8.36 pav.).
Iðilginis ðlifavimas Skersinis ðlif.
Pavyzdþiai: iðilginis plokðtumø ðlifavimas disko pe-
riferija; skersinis iðorinis ðlifavimas pro-
filiuotu disku. Darbinis ðlifavimo
diskø pavirðius
Plokðtumø ðlifavimas disko galu Ðlifavimas disko Ðlifavimas disko
periferija galu
Ðlifuojant disko galu, esant dideliam kontakto plo- padëtis Iðorinis ðlifavimas, Vidinis ðlifavimas
tui, droþlës daþnai nesutelpa á poras (8.218 ir
8.216 pav.). Taip ðlifuojant bûna didesnis ðlifavimo Apdir- Plokðtumø ðlifavimas, Apvalusis ðlifav.
bamas
spaudimas, reikia didesnio galingumo ir esti blo- pavir- bûdas
gesnë ðlifavimo kokybë. Siekiant sumaþinti kontak- ðius
to ilgá, suklys nuo vertikalios aðies pakreipiamas
Ðlifavimas profiliuotu Fasoninis
0,5–3 (8.218 pav.). disku ðlifavimas
Pjovimo greitis Paprastasis ðlifavimas, spartusis
Plokðtumø ðlifavimas disko periferija ðlifavimas
Ðlifuojant disko periferija, pagrindiná pjovimo dar- Pjovimo gylis rezervinis ðlifavimas, gilusis ðlifavimas
bà atlieka disko iðorë. Disko kontakto su ruoðiniu Ðiurkðtumas rupusis, ðvarusis, baigiamasis ðlifav.
ilgis yra maþas, todël disko poros neprisipresuoja
droþliø ir iðcentrinës jëgos bei tepimo-auðinimo
skystis jas lengvai iðvalo. Disko skersmuo ir plotis
parenkami kuo didesni, kad pjautø kuo daugiau
abrazyviniø grûdeliø (8.219 pav.). Idealiu atveju
disko plotis turi bûti lygus ruoðinio ploèiui.
Skersinë pastûma turi bûti 1/2 – 4/5 disko ploèio.
Maþas pjovimo gylis kartu su didele skersine pa-
stûma sudaro sàlygas pjauti visiems disko periferi- Susikryþiavæ brûkðniai Lanko formos brûkðniai
joje esantiems grûdeliams (8.37 lent.). Dël to stip-
8.218 pav. Apdirbto pavirðiaus vaizdas
riau dyla disko kampai ir labai sumaþëja vietinis
ðlifuojant plokðtumas disko galu
perkaitimas.

Ðlifavimas kuo didesniu ir platesniu disku su

didelëmis skersinëmis pastûmomis ðlifavi-
mo disko periferija yra ypaè ekonomiðkas.

Stipriai dyla
briaunos
Ekonomiðkas Neekonomiðkas

8.219 pav. Skersinës pastûmos ir ágilinimo átaka

plokðèiam ðlifavimui

8.37 lentelë. Plieno plokðèiojo ðlifavimo korundo diskais orientaciniai parametrai

Ðlifavimo bûdas Uþlaida, mm Pjovimo gylis a, mm Rz, mm Grûdëtumas Vs, m/s Vf, m/min.
Rupusis ðlifavimas 0,2...0,5 0,02...0,1 10...3 30...46
Glotnusis ðlifavimas 0,02...0,1 0,005...0,05 5...1 46...80 20...35 20...30
Baigiam. ðlifavimas 0,005...0,02 0,002...0,008 1,6...0,3 80...120
 Ðlifavimo kokybës priklausomybë 135

Ðlifavimas vertikaliàja pastûma ir 8.38 lentelë. Ðlifavimo vertikaliàja pastûma ma-

ðlifavimas dideliu pjovimo gyliu þu pjovimo gyliu ir giliojo ðlifavimo palyginimas
(gylinis ðlifavimas)
Ðlifavimas verti- Gilusis ðlifavimas
Ðlifuojant vertikaliàja pastûma maþu pjovimo gyliu kaliàja pastûma maþu pjovimo
ir dideliu stalo judëjimo greièiu, visa uþlaida nuðli- gyliu
fuojama palaipsniui (8.38 lent.). Ðiuo atveju kiek-
vienu ëjimu pjaunant ruoðinio pakraðtá, dyla disko
briaunos. Disko iðëjimas uþ ðlifuojamojo pavir-
ðiaus ir jo dilimas ypaè nepageidautinas ðlifuojant
trumpus ruoðinius profiliuotu disku. Profilio gylis pliene: 8 mm
Atliekant giløjá ðlifavimà parenkamas didelis
Poþymiai Ðlif. vert. pastûma Gilusis ðlifavimas
pjovimo gylis ir, dël didelio kontakto ilgio, maþas
pastûmos greitis. Todël susidaro plonos droþlës, Ëjimai 400 1
maþas grûdeliø apkrovimas ir gaunamas geras Pjovimo gylis 0,02 mm 8 mm
disko profilio patvarumas. Giliø su staèiais ðonais
profiliø diskai profilio virðûnëje ðlifuojant giliuoju Pastûmos greitis 250 mm/s 1 mm/s
bûdu dyla daug maþiau negu ðlifuojant vertikalià-
Droþlës forma stora, trumpa plona, ilga
ja pastûma. Tai sumaþina diskø lyginimo iðlaidas.
Siekiant sumaþinti ákaitimà, reikia ðlifuoti toly- Disko briaunø dilimas didesnis maþesnis
giai ir gausiai auðinti. Profilio netikslumai didesnis maþesnis

Ðlifavimas vertikaliàja pastûma maþu pjo-

vimo gyliu naudingesnis ðlifuoti plokðtu-
Ðlifavimo galvutë
moms, kuriø uþlaida maþesnë negu 1 mm, su lyginimo átaisu
gilusis ðlifavimas naudingesnis ðlifuoti profi-
liuotais diskais.
Kreipia-
Iðilginis møjø
Plokðèiojo ir fasoninio ðlifavimo stak- stalas kolona
lës (8.220 pav.)
Visø ðlifavimo stakliø sukliai turi bûti labai standûs
ir tiksliai suktis, kad uþtikrintø matmenø pastovu-
mà, reikiamà mikronelygumø aukðtá ir banguotu-
mà. CNC ðlifavimo staklës valdomos valdomomis
aðimis (8.220 pav.). Iðilginiai judesiai daþniausiai Skersinis
stalas
valdomi × aðimi hidrauliðkai. Skersiniai kryþminio (suportas)
stalo (suporto) ir vertikalûs judesiai atliekami su
servo motoru.
CNC tiesiniu valdymu ðlifuojami grioveliai, fa- Stakliø stovas
soniniai pavirðiai ásipjovimo bûdu ir automatiniø
matmenø kompensavimo bûdu lyginami diskai 8.220 pav. Plokðèiojo ir fasoninio ðlifavimo
(8.221 pav.).CNC trajektorijos valdymu iðpleèia- staklës
mos ðlifavimo stakliø galimybës vienu metu val-
Lyginti
dant keturias arba daugiau aðiø (8.221 pav.):
· kuprotos linijos iðilgine stalo kryptimi; Deimantinis
lyginimo
· fasoniniø pavirðiø ðlifavimas valdant trajektorijà; ratukas

· diskø lyginimas deimanto lyginimo árenginiais Ðlifuoti

valdant trajektorijà (profilá).

Linijinis Kelio
CNC valdymas automatizuoja ðlifavimo ir valdymas valdymas
lyginimo procesus.
8.221 pav. CNC fasoninis ðlifavimas
136 Ðlifavimo kokybës priklausomybë

Plokðèiø ir grioveliø frezavimo technologijos

sudarymas
Iðilginë
Technologijai sudaryti naudosime nurodymus ir koeficientus ið ðio pastûma
skyriaus, taip pat þinynø duomenis.

1 pavyzdys (8.222 pav.):

Plokðèiuoju ðlifavimu reikia nuðlifuoti ketaus plokðtelæ Rz = 4 mm. Ðlifa-
Skersinë
vimo uþlaida 0,5 mm. Reikia sudaryti darbø marðrutà. pastûma
Sprendimas: 8.222 pav. Plokðèias ðlifavimas
· Parenkamas ðlifavimo diskas: 350×50×127-C36J-10V-35;
· Átvirtinamas ir balansuojamas ðlifavimo diskas;
· Lyginama deimanto adata;
· Parengiama tepimo-auðinimo medþiaga: ðlifavimo alyva arba emul-
sija su 2–5 % koncentrato. Koncentrato ir vandens 2 % miðinio santy-
kis sudaro 1:50, o 5 % –1:20;
· Ruoðinys átvirtinamas prie magnetinës plokðtës;
· Ðlifuojama tokiais parinktais reþimais:
darbinis disko greitis Vs = 30 m/s;
pastûmos greitis Vf = 30 m/min;
Deimantinë
pjovimo greièio santykis (lenteliø reikðmë q = 65); lyginimo adata
q = Vs / Vf = (30 × 60 m/min.) / (30 m/min) = 60 (leistinas); Dvigubas deiman-
vienos eigos skersinë pastûma: f = 0,8 · 50 mm lygu 40 mm (lente- tinis lyginimas
liø reikðmë: f = 0,5... 0,8 · b);
pjovimo gylis: a = 0,05 mm.
· Gaminys nuimamas ir naudojant iðmagnetinimo plokðtæ iðmagneti-
namas;
· Vizualiai patikrinama, ar nëra pridegimø ir raibuliø ir pavirðiaus
ðiurkðtumas Rz. Lyginimo átaisas

2 pavyzdys (8.223 pav.): 8.223 pav. Griovelio ðlifavimas

Grûdinto plieno plokðtëje reikia nuðlifuoti griovelá 12 H7. Reikia nustaty-
ti ðlifavimo disko parametrus, lyginimà, stakliø pjovimo reþimus.
Sprendimas:
· Parinkti staèiakampá ðlifavimo diskà:
Pastûmos greitis Vf
150×13×32-A46H-9V-40;
· Lyginti su deimanto adata ir disko ðonus privesti iki
tolerancijos vidurinës reikðmës 12,012 mm Privedimas ir stab-
(12 H7 = 12 + 0,025) su dviguba deimantinio ly- dymas hidrauline
stalo pavara
ginimo galvute;
· Parinkti pjovimo reþimus (8.224 pav.)
Pastûmos kelias = 400 mm + 2 · 30 mm =
= 460 mm; Pastûmos kelias =460 mm
Darbinis disko greitis Vs= 40 m/s;
Pjovimo greièiø santykis q = 80;
Pastûmos greitis Vf = Vs / q = (40 · 60 m/min) /
80 = 30 m/min; Ruoðinys
Pastûmos greitis diskui ásipjaunant ir iðeinant tik
apie 10 m/min;
Pjovimo gylis: paruoðiamojo ðlifavimo a1 = 0,1 mm
baigiamojo ðlifavimo a2 = 0,005 mm.

8.224 pav. Pastûmos greitis per vienà pastûmos

judesá
 Ðlifavimo kokybës priklausomybë 137

Apvalusis ðlifavimas
Iðëjimas
Iðoriniø pavirðiø apvalusis ðlifavimas
Iðoriniø pavirðiø apvaliajam ðlifavimui bûdingas labai trumpas disko
kontaktas su ruoðiniu. Dël to iðsiskiria maþai ðilumos, patogu auðin-
ti ir lengvai paðalinama droþlë pro disko poras.
Iðilginis apvalusis ðlifavimas pasiþymi tuo, kad ruoðinys krei-
pianèiosiose iðilgine pastûma pro ðlifavimo diskà juda á deðinæ ir á
kairæ, kad galas neliktø didesnio skersmens (8.225 pav.). Ðlifuojant
lygius cilindrinius ruoðinius, diskas eigos gale turi iðeiti uþ ðlifuoja-
mojo pavirðiaus.

Ilgi ir ploni ruoðiniai nuo ðlifavimo jëgø iðlinksta ir turi bûti pa-
remti liunetu. Ðlifuojant rupiai, iðilginë pastûma parenkama Paruoðiamasis Baigiamasis
ðlifavimas ðlifavimas
apie 3/4, o ðlifuojant ðvariai, apie 1/3 disko ploèio.
8.225 pav. Iðilginis ðlifavimas

Skersinis apvalusis ðlifavimas pasiþymi tuo, kad diskas nesusto- max. 100 mm
1. 2.
damas juda skersine pastûma, kol pasiekiamas reikiamas ruoðinio
matmuo (8.226 pav.). Ðlifavimo diskai turi bûti parenkami aðtrûs ir
ðiek tiek platesni uþ ruoðiná, nes nëra iðilginës pastûmos. Skersinis
apvalusis ðlifavimas (ðlifavimas profiliuotais diskais) yra labai naðus.
Didelës pjovimo jëgos ir bûtinas galingumas reikalauja ypaè Ðlifavimas su tiesiogine
skersine pastûma
standþiø apvaliojo ðlifavimo stakliø ir todël ðis bûdas naudojamas tik
serijinëje gamyboje.
Ðlifuojant kampiniu ásipjovimu ðlifavimo diskas pasukamas 30°
kampu, kad galima bûtø ðlifuoti aukðtus laiptelius.

Skersinis apvalusis ðlifavimas dël dideliø nuopjovos dydþiø la-

Ðlifavimas su
bai ekonomiðkas. pastûma kampu

8.226 pav. Ðlifavimas su

Vidiniø pavirðiø apvalusis ðlifavimas (8.227 pav.) skersine pastûma
Vidiniø pavirðiø apvalusis ðlifavimas skirstomas á iðilginá ir skersiná.
Prieðingai negu ðlifuojant iðoriniu apvaliuoju bûdu, susidaro didelis
disko su ruoðiniu kontakto ilgis. Todël nupjaunamos plonos ilgos
droþlës ir susidaro nepalankios auðinimo sàlygos. Ruoðinys ir stakliø
suklys negali atlaikyti dideliø pjovimo jëgø, todël reikia parinkti ati-
tinkamai maþus ðlifavimo disko ploèius ir pjovimo gylius.
Iðilginis Skersinis
ðlifavimas ðlifavimas
Ðlifavimo disko skersmuo turi bûti nuo 0,6 iki 0,8 apdirbamos
skylës skersmens. 8.227 pav. Vidinis apvalusis
Reikia naudoti kuo didesnius, minkðtus, retos struktûros stam- ðlifavimas
biagrûdþius diskus.
Varantysis diskas Ðlifavimo diskas
Ruoðinys
Becentrinis ðlifavimas (8.228 pav.)
Iðilginis becentrinis ðlifavimas pasiþymi tuo, kad ruoðinys sukasi tarp
atramos, varanèiojo ir ðlifavimo diskø ir nuðlifuojamas vienu ëjimu.
Ðlifavimo diskas pjauna droþlæ, o lëtai besisukantis varantysis dis- Atrama ruoðiniui
kas (su kauèiuko jungiamàja medþiaga), pakreiptas nuo 2° iki 15° (nukreipimo árenginys)
kampu, suteikia ruoðiniui iðilginæ pastûmà. Ruoðinys sukasi beveik Pagrindiniai stakliø elementai
varanèiojo disko apskritiminiu greièiu. Ðiuo bûdu patogu apdirbti ci- 8.228 pav. Becentrinis
lindrines detales be laiptelius, pvz., cilindrinius kaiðèius. ðlifavimas
138 Ðlifavimo staklës

Apvaliojo ðlifavimo staklës Valdymas

Apvaliojo ðlifavimo staklës skirstomos á vidinio ir Ðlifavimo disko suklys
Ruoðinio su kreipianèiosiomis
iðorinio ðlifavimo stakles (8.229 pav.) pagal tai, suklys
kas ðlifuojama: skylë ar iðorinis pavirðius. Iðorinio Pasukamas
apvaliojo ðlifavimo staklës, turinèios vidinio ðlifavi- ruoðinio
stalas
mo átaisà, vadinamos universaliomis apvaliojo
Arkliukas
ðlifavimo staklëmis.
Ruoðinio
Iðorinio ir vidinio apvaliojo ðlifavimo staklës, stalo krei-
pritaikytos iðilginiam arba skersiniam ðlifavimui, pianèiosios
skirstomos á statmeno ir ástriþo ásipjovimo (8.232 ir
8.226 pav.).

Besisukanèiø ruoðiniø tvirtinimas priklauso

nuo ðlifavimo jëgø sukimo:
· Trumpi ruoðiniai daþniausiai tvirtinami
tvirtinimo griebtuvuose arba tvirtinimo
ávorëse.
· Ilgi ploni ruoðiniai tvirtinami tarp centrø
ir nuo stûmimo jëgø apsaugomi briketais.
8.229 pav. Apvaliojo ðlifavimo staklës
CNC apvalaus ðlifavimo staklës
Iðilginis Suklio galvutës
Ruoðinio rogës iðilginiam judesiui (Z-a aðis) ir sker- ruoðinio judesys pasukimas
sinës rogës su ðlifavimo sukliu pjovimo gyliui nu- Ðlifavimo disko
statyti (× aðis) kartu sudaro trajektorijos valdymà nustatymas
(8.230 pav.). Svarbiausia pagalbinë aðis yra B
aðis – aðis ruoðinio stalui arba suklio galvutei pa- Lyginimo
sukti, ðlifuojant kûgius. B aðimi galima progra- árankio
Pinolës nustatymas
muoti ðlifavimo junginio su daugeliu sukliø pasuki- perstatymas
Liuneto
mo kampà (8.231 pav.). Tai leidþia vienu pastaty- atramø judesiai
mu ðlifuoti iðorinius ir vidinius pavirðius.
CNC ðlifavimu galima suformuoti ávairios for- 8.230 pav. CNC apvaliojo ðlifavimo stakliø
mos gaminius trajektorijà valdant tik su vienos for- judesiai
mos disku (8.233 pav.). Be to, valdant trajektorijà
ðlifavimo diskø profiliavimas labai lankstus, t. y. su
vienu deimantiniu lyginimo disku formuojami ávai-
rûs profiliai (8.233 pav.).
Ðlifavimo
galvutë
CNC valdymu ðlifavimo procesà galima
optimizuoti, automatizuoti ir kontroliuoti.
8.231 pav. CNC dvigubas suklys-ðlifavimo
galvutë

Ðlifavimo diskas

Deiman-
tinis lygini- Svyruojanti
Profilinis ðlifavims kampu CNC fasoninis ðlifavimas formavimo adata
mo ratukas
8.232 pav. Profilinis ir fasoninis ðlifavimas 8.233 pav. Kelio valdomas profiliavimas
 Ðlifavimas 139

Apvaliojo ðlifavimo technologinio proceso sudarymas

1 pavyzdys (8.234 pav.):
Þingsniniu ásipjovimu ðlifuojama suklio detalë. Reikia sudaryti apdirbimo
technologijà.
Sprendimas:
· ruoðiná átvirtinti trijø kumðteliø griebtuve;
· lyginti ðlifavimo diskà;
· privesti ruoðiná prie ðlifavimo disko; Suklio
antgalis
· rupiai nuðlifuoti skersmená (uþlaida 0,3 mm);
· ðlifuoti galiná laiptelio pavirðiø (uþlaida 0,1 mm); 8.234 pav. Atraminis
· diskà atitraukti nuo galinio laiptelio; ðlifavimas
· glotniai ðlifuoti skersmená.
2 pavyzdys (8.235 pav.):
Reikia nuðlifuoti grûdinto chrominio plieno rutulinio guolio vidinio þiedo
skylæ. Reikia parinkti ðlifavimo diskà (darbinis greitis 60 m/s) bei pjovi-
mo reþimus.
Sprendimas: Rutulinio
· parinkti ðlifavimo diskà: 37×16×10-A100K-6V-60; guolio vidinis
· parinkti pjovimo reþimus: þiedas
· pjovimo greièio santykis q = 80 (8.35 lent.); 8.235 pav. Skyliø ðlifavimas
· pastûmos greitis Vf = Vs / q = (60 · 60 m/min) / 80 = 45 m/min;
· ruoðinio sukimas daþniu nw = Vf / p · d = 45 m/min /
(p · 0,037 m) = 387/min
3 pavyzdys (8.236 pav.):
Iðilginiu ðlifavimu reikia nuðlifuoti plieno velenà, kurio uþlaida z = 0,5
mm. Koks yra ruoðinio sukimosi daþnis nw ir stalo judesio greitis VT?
Sprendimas:
· stalo judesio greitis vt = 1/3 · b · nw (1/3 · b = parinkta vieno apsisu- 8.236 pav. Iðilginis ðlifavimas
kimo iðilginë pastûma). Disko plotis parinktas b = 80 mm;
· ruoðinio pastûmos greitis Vf = 20 m/min. (parinktas);
· ruoðinio sukimosi daþnis nw = Vf / p · d = 20 m/min / p · 0,095 m =
= 67/min
· stalo judesio greitis VT = 1/3 · bs · nw = 1/3 · 80 mm · 67/min
VT = 1787 mm/min
8.237 pav. Skersinis ðlifavimas

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Koká pavirðiaus ðiurkðtumà pasieksime ðlifuodami dis-
ku, kurio grûdëtumas apie 60?
2. Kokius uþdavinius atlieka ðlifavimo disko jungiamoji
medþiaga?
3. Kokiais privalumais pasiþymi keraminë jungiamoji
medþiaga atliekant profiliná ðlifavimà?
4. Kas yra ðlifavimo diskø kietumas?
5. Kodël dilimas priklauso nuo ðlifavimo disko kietumo?
6. Kodël kietoms medþiagoms ðlifuoti naudojami minkð-
ti ðlifavimo diskai, o minkðtoms – kieti?
7. Kodël skyliø ir giliajam ðlifavimui parenkami labai
porëti ðlifavimo diskai?
8. Kokie pjovimo reþimai nustatomi ðlifavimo dar-
bams?
9. Kodël ðlifavimo diskus reikia lyginti?
10. Kokiø saugaus darbo taisykliø reikia laikytis ban -
dant ir tvirtinant ðlifavimo diskus?
11. Kokià átakà ruoðiniui turi aukðta ðlifavimo tempera-
tûra?
12. Kokiø privalumø turi ðlifavimas ásipjovimu dalimis,
palyginti su iðilginiu ðlifavimu?
140 Baigiamasis apdirbimas

8.7 Baigiamasis apdirbimas Pavirðiø honinguoti

Charakteringas baigiamojo apdirbimo pavyzdys Pjovimo gylis
yra Otto ir dyzeliniø varikliø cilindrø vidinio pavir-
ðiaus apdirbimas (8.238 pav.). Ir pavienës cilindrø
ávorës, ir cilindrai variklio bloke turi bûti taip ap- Honos Cilindro apdirbto
dirbti, kad tarp stûmoklio ir cilindro bûtø geros sly- pëdsa-
kai pavirðiaus struktûra
dimo sàlygos.
Pavirðiuje nulygintos mikronelygumø virðûnës
Honingavimo
dël maþai ðiurkðtaus pavirðiaus sudaro geras slydi- kampas 50....75
mo sàlygas.
Nuimant maþiau medþiagos, pasiekiama aukð-
ta pavirðiaus keliamoji galia. Pavirðiaus gilieji ádu-
bimai atstoja tepalo talpas. Cilindrø bloko
Kad vidaus degimo varikliai gerai dirbtø, reikia gilzë
aukðtos apdirbimo kokybës (8.39 lent.):
8.238 pav. Cilindro baigiamasis apdirbimas
· Trumpas ásidirbimo laikas iðvaþinëjant automo-
bilius; 8.39 lentelë. Vidaus degimo varikliø kokybi-
· Maþas lyginamasis nudilimas dël gero slydimo niai reikalavimai
koeficiento ir didelio stiprumo (8.239 pav.). Apdirbimo rodikliai Darbo rodikliai
· Maþas alyvos sunaudojimas; Honingavimo Alyvos
· Aukðtas suspaudimo laipsnis; kampas sunaudojimas
Cilindriðkumas Ásidirbimo laikas
· Maþas cilindro iðsineðiojimas dël gerø sunkaus Mikronelygumø
darbo savybiø. aukðtis Slydimo koeficientas
Stiprumas Ilgaamþiðkumas
Sunkaus darbo savybes lemia detaliø medþia- Metalo struktûros
gos savybës: kietumas, struktûra ir apdirbimo me- bûklë Sunkaus darbo
savybës
tu gauti pavirðiniø sluoksniø struktûros pokyèiai. (pavirðinëje
zonoje)
Reikalavimai baigiamajam apdirbimui
· Didelis slydimo ir spaudimo pavirðiø stiprumas.
· Maþas nelygumø aukðtis, padidinantis stiprumà, atsparumà di-
limui arba patvarumà. Pvz., árankiø nusidëvëjimas, esant maþes-
niam nelygumø aukðèiui, yra maþesnis. Purkðtukø, kuriø ðiurkðtu-
Dilimas

mas maþesnis, srovë bûna geresnë. Kreipianèiøjø pavirðiaus

ðiurkðtumas, kad geriau priliptø alyva, turi bûti nuo Rz = 1 mm iki
3 mm ( 8.239 pav.).
· Aukštas matmenø, formos ir padëties tikslumas. Stiprumas

· Kuo maþesni ruoðinio pavirðinio sluoksnio struktûros pasikeiti-

mai veikiant spaudimui ir karðèiui.
Dilimas

Baigiamojo apdirbimo tikslai yra matmenø ir formos tikslu- Gero tepimo

mo, taip pat pavirðiaus kokybës pagerinimas. Apdirbimu pa- zona

siekiama 5 ar dar aukðtesnë tikslumo klasë.

Maþus pavirðinio sluoksnio struktûros pasikeitimus galima Vidutinis nelygumø aukðtis
gauti tik baigiamuoju apdirbimu honingavimu ir pritrynimu,
8.239 pav. Kreipianèiøjø
nes esant maþam spaudimui ir pjovimo greièiui, ruoðinys vos pavirðiaus kokybës átaka
áðyla. jø dilimui
 Honingavimas 141

8.7.1 Honingavimas Variklio cilindras Ðvaistiklis

Motorø cilindrø ir ðvaistikliø skylës, taip pat hidrau-
liniø ventiliø paskirstymo mechanizmø korpusai tu-
ri turëti nedylanèius, lygius tepamus pavirðius
(8.240 pav.). To pasiekiama honinguojant, nes ho-
ninguoti pavirðiai su jø susikryþiavusiais apdirbimo Hidraulinio
pëdsakais gerai sulaiko tepalà. paskirstytojo
korpusas
Honingavimas yra pjovimas su sujungtais abra-
zyviniais grûdeliais, pastoviai judinant áranká (ho-
8.240 pav. Tipiniai honingavimo ilga eiga
ningavimo strypelá). Honingavimo procesas pagal pavyzdþiai
judesio ilgumà skirstomas á ilgos eigos ir trumpos
eigos honingavimà.

Ilgos eigos honingavimas

Ilgos eigos honingavime honas juda gráþtamuoju
slenkamuoju judesiu ir sukasi taip, kad apdirbimo
pëdsakai kryþiuojasi nustaytu kampu (8.24 pav.).
Apskritiminis greitis Vt ir aðinis greitis Va sudaro at-
stojamàjá greitá Vc. Honas, priklausomai nuo skylës
skersmenø, perstatomuose laikikliuose turi nuo 3 Honinguotas gaminio pavirðius
iki 12 abrazyviniø strypeliø. Strypeliai spaudþiami aðinis greitis
prie skylës sieneliø skëtimo kûgiais. Honai su apskritiminis greitis (tangentinis)
pneumatinëmis nustatymo tûtomis nutraukia stry- pjovimo greitis
peliø skëtimà automatiðkai, kai pasiekiamas rei-
8.241 pav. Iðilginiu honingavimu apdirbtas
kiamas skylës matmuo. pavirðius ir darbiniai judesiai

Formos taisymas Sukimo judesys

Reguliavimo strypas
Didelis perdengimas palyginti ilgais abrazyviniais Kaiðtis
Palaikymo
strypeliais ir jø atitinkamas nustatymas leidþia tai- spyruoklë Hono korpusas

syti skylës cilindriðkumo nukrypimus. Apdirbant

Eigos ilgis Strypelio ilgis
Ruoðinys
Hono
kiauras skyles hono padëtis ir ilgis turi bûti taip nu- strypelis
statyti, kad beveik treèdalis abrazyvinio strypelio il- Iðilginis
gio kyðotø ið skylës (8.242 pav.). Jei po ankstesnio judesys Skëtimo
kûgis
apdirbimo skylë yra necilindriðka, perdengimas Strypelio
laikiklis
strypeliu plonesnëje pusëje skylæ padidins, o di-
desnëje pusëje apdirbs maþiau (8.243 pav.).
Kai aklinose skylëse strypelio perdengimas ne-
galimas, ligi skylës dugno honinguojama trumpo- Honos strypeliø nustatymas

mis honomis ir maþa eiga.

8.242 pav. Hono nustatymas ir honingavimo
judesiai
Honingavimo procesas
Abrazyviniai strypeliai spaudþiami prie gaminio
nuo 10 N/cm² iki 100 N/cm². Dël maþo spaudi-
mo ir maþo pjovimo greièio (maþiau kaip 30
m/min) pavirðinio sluoksnio temperatûra net ru-
piai apdirbant nevirðija 100° C.

Skylës iðgaubt.
Kûgiðkumas Statinës formos
Apdirbimo rez.

8.243 pav. Skylës formos koregavimas

skirtingais honos iðëjimo ilgiais
142 Honingavimas

Honingavimo pradþioje intensyviai nuplaunami

Mikronelygumø
Skylës
nelygumø virðûnës ir banguotumai. Didëjant atra-
minio pavirðiaus plotui, esant tam paèiam spaudi- Hono strypelio
nudilimas

aukðtis
mui maþëja grûdeliø ásipjovimo gylis. Pagaliau

Skylës
strypeliø grûdeliai apkraunami taip maþai, kad jie
nebetraiðkomi. Todël sumaþëja per laiko vienetà
ruoðinio medþiagos nuëmimas, strypeliø dilimas ir
mikronelygumø aukðèio maþëjimas (8.244 pav.). Mikronelygumø
aukðtis

Didëjant honingavimo laikui maþëja me- Honingavimo laikas

dþiagos ir mikronelygumø mm aukðèio po-
8.244 pav. Honingavimo laiko átaka medþiagos
kytis. nuëmimui, honos strypelio dilimui ir
mikronelygumø aukðèiui
Honingavimo strypeliø sandara
Hono strypelis Hono strypelis Guolio
Honingavimo strypeliø sandara tokia pati kaip ðli- Ruoðinys þiedas
favimo diskø. Esant nedideliam prispaudimui jie
taip pat turi dirbant savaime pasigalàsti, t. y. grû-
deliai, nepaisant jø maþø apkrovimø, turi traiðkytis
ir bûti iðplëðiami. Daþniausiai naudojami deiman- Apvalusis honingavimas trumpa eiga Vidinis fas.
to ir baro nitrido grûdeliai nuo 20 iki 200 mm, nes Iðtisinio honingavimo honingav.
Su iðilgine pastûma
maþesni grûdeliai ápjauna ir maþesná griovelá (Rz = metodas trumpa eiga

0,1 10 mm). 8.245 pav. Honingavimo trumpa eiga metodai

Honinguojant gaminamo pavirðiau kokybei Pastûmos judesys

turi átakos grûdeliø dydis, prispaudimas ir
pjovimo greitis. Prispaudimo jëga
Sukimo
judesys Ðvytavimo judesys
Honingavimas trumpa eiga
Honingavumu trumpa eiga (superfinišavimu) galu- Hono
strypelis
tinai apdirbami pagrindiniai išoriniai cilindriniai
pavirðiai, pvz., alkûniniø velenø guoliø kakliukai
arba rutuliniø guoliø takeliai (8.245 pav.). Honin- Prieð tai buvusio ap-
dirbimo pëdsakai Hono pëdsakas Ruoðinys
gavimo strypeliai átvirtinami elektromechaniðkai
arba pneumatiðkai judinamoje galvutëje. Ji ðvy- 8.246 pav. Honingavimo trumpa eiga judesiai
tuoja iðilgai ruoðinio pasislinkdama nuo 1 iki
6 mm skersai prieð tai buvusio tekinimo arba ðlifa-
Prieð honingavimà
vimo pëdsakui ir spaudþiama prie besisukanèio
ruoðinio nuo 10 iki 40 N/cm² (8.246 pav.). Dël
trumpo greito oscilavimo 2300 3000/min daþ-
niu yra ribotas honingavimo strypeliø ilgis, todël
formos nukrypimai iðtaisomi tik strypeliø judesio
perdengimo viduryje.
Po honingavimo
Honinguojant trumpa eiga smarkiai pa-
gerinamas apkritimas, tuo tarpu cilindiš-
kumo nukrypimai tik šiek tiek pataisomi
(8.247 pav.).

Pavirðiaus profilis Apskritimo formos paklaidos

8.247 pav. Honinguoto trumpa eiga pavirðiaus

ir apskritimo formos paklaidas
 Pritrynimas 143

Pritrynimas Grûdeliø riedëjimo

judesys
Pritrinant laisvi grûdeliai rieda ruoðinio pavirðiumi
(8.248 pav.). Tada ruoðinio medþiaga ið dalies
grûdeliø virðûniø suspaudþiama, o kitø grûdeliø
nuplëðiama. Honinguojant taip susidaro netvar-
kingi apdirbimo pëdsakai.
Pritrynimo grûdeliai (milteliai) turi kuo daugiau
nuimti medþiagos ir sudaryti lygø neðiurkðtø pavir-
ðiø. Svarbu, kad bûtø naudojami apytikriai vieno-
do dydþio grûdeliai, nes atskiri didesni grûdeliai Ruoðinys
ápjauna gilesnius pëdsakus. Áprasti pritrynimo grû- Pritr. grûdeliai Pritr. skystis
deliai: korundo, silicio karbido arba deimanto. Pritrynimo Pritrynimo miðinys
Grûdeliø dydis (mm) yra: diskas
· 220... 320 (30..10 mm) paruoðiamajam apdir- 8.248 pav. Pritrynimo procesas
bimui;
Separatorius
· 400...600 (10...5 mm) baigiamajam apdirbimui;
· 800...1200 (5...0,25 mm) baigiamajam apdir- Iðgaubtas
bimui ir poliravimui. pritrynimo
diskas
Pritrynimo miðiniai susideda ið grûdeliø ir skys-
èio. Pritrynimo skystis sudaro grûdeliø riedëjimo Ágaubtas
pritrynimo
judesio terpæ. Áprasta pritrynimo skysèio konsisten- diskas
cija yra 300 500 pritrynimo milteliø viename lit-
re vandens, arba 100...200 gramø. viename litre 8.249 pav. Separatoriø nustatymas pritrinant
neplokðèius pavirðius
pritrynimo alyvos. Kieti poliravimo diskai (darbiniai
diskai) daþniausiai gaminami ið smulkiagrûdþio
ketaus. Grûdeliai gerai rieda poringu ketaus disko
pavirðiumi ir gaminiø pavirðius tampa matiniu.
Pritrinant su deimanto grûdeliais, naudojami
Ruoðinio medþia-

variniai, plieniniai arba aliuminiai pritrynimo dis-

gos nuëmimas

kai. Minkðtu disko pavirðiumi grûdeliai nerieda, o

poliruoja.

Laisvai riedantys grûdeliai pavirðiø padaro Grûdeliø dydis

matiná, taðkiná, pilkà, tuo tarpu minkðtuose
pritrynimo diskuose ásitvirtinæ grûdeliai – 8.250 pav. Ruoðinio medþiagos nuëmimo
priklausomybë nuo grûdeliø dydþio ir
blizgø.
prispaudimo jëgos
Pritrintø pavirðiø lygiagretumas esti tik tada,
kai pritrynimo diskai (8.249 pav.) yra lygûs.

Átaka pritrynimo procesui

Stambûs pritrynimo grûdeliai nuima daugiau medþiagos, o smulkûs grûdeliai ábrëþia maþesnius
griovelius.
Kietas medþiagas reikia pritrinti silicio karbido, boro nitrido arba deimanto grûdeliais.
Didinant prispaudimà, didëja detaliø medþiagos nuëmimas (8.250 pav.); kartu labiau trupa sili-
cio karbido arba korundo grûdeliai.
Maþinant pritrynimo grûdeliø tanká, didëja detalës medþiagos nuëmimas tol, kol trukdomas grû-
deliø apskritiminis judesys. Pritrynimo greitis turi palyginti maþà átakà detaliø medþiagos nuëmi-
mui ir pavirðiaus kokybei.
144 Pritrynimas

Prispaudimo
Pritrynimo diskas
diskas (svoris) Pritrynimo
miðinio
padavimas Separatorius
Gaminys Prispaudimo plokðtë

Pritrynimo
Pritrynimo diskas
þiedas Pritrynimo
skystis

Ruoðinys

8.252 pav. Pritrynimas su prispaudimo disku

Pritrynimo diskas

Nustatymo laikiklis Virðutinis pritrynimo diskas

8.251 pav. Plokðtumø pritrynimas vieno disko

pritrynimo staklëmis Apatinis
pritrynimo diskas

Pritrynimo bûdai
Gaminys
Plokðtumos pritrinamos vienadiskëmis pritrynimo
staklëmis (8.251 pav.). Judant pritrynimo diskui,
nukreipimo þiedai ir juose ádëtos detalës sukasi
apskritiminiu judesiu. Maþos detalës tolygiai iðsi- Matmenø testas
dësto metalinio diskinio separatoriaus lizduose.
Kai nukreipimo þiedai bûna tinkamoje padëtyje,
Separatorius (ruoðiniø laikiklis)
gaunamas pavirðius, lygus pritrynimo diskui Kaiðtinis arba krumplinis
(8.249 pav.). Detalæ veikiant prispaudimo plokðte 8.253 pav. Dviejø diskø pritrynimo staklës
arba pneumatiniu prispaudikliu, padidëja medþia-
gos nuëmimas (8.252 pav.).
Lygiagreèios plokðtumos ðlifuojamos vienadiskë-
mis pritrynimo staklëmis, apsukant detalæ po dide-
lio plokðtumø lygiagretumo prispaudimo plokðte.
Dvidiskës pritrynimo staklës ruoðiná apdirba vie- Tarpinë plokðtelë ir
nu metu dviem pritrynimo diskais (8.253 pav.). Tæ- plieniniai grûdinti
krumpliaraèiai
siant toliau, dozuotas pritrynimo skystis ir virðutinio
disko prispaudimo jëga sukelia diskø susidvejini-
mà. Ruoðiniai judinami separatoriumi. Tolygus pri-
trynimo diskø nudilimas pasiekiamas keièiant jø
sukimosi kryptá ir ruoðinio judesiui uþdengiant dis-
Apdirbimo Tarpinë plokðtë Krumpliaraèiai
ko kraðtus.
Storis
Kad ruoðinys neapvirstø, jo aukðtis turi bûti Uþlaida pritrynimui
maþesnis uþ atraminio pavirðiaus ilgá. Pritrynimo grûdelis
(deimantas)
Pritrynimo skystis Vanduo
Bûdingas panaudojimo pavyzdys yra krumplia-
ratinis siurblys (8.254 pav.). Siurblio darbui labai Pritrynimo laikas
svarbu plokðtumø lygiagretumas ir krumpliaraèiø Plokðtumiðkumas
bei tarpinës plokðtës storis. Plokðtumø honingavi- Lygegretumas
mas, taip pat ir vadinamasis glotnusis ðlifavimas, Mikronelygumø
reikalauja panaudoti smulkiagrûdþius ðlifavimo aukðtis
diskus arba tableèiø tipo „rutuliukus“ (8.255 pav.). 8.254 pav. Krumpliaratinio siurblio detaliø
lygiagretumo pritrynimas
 Pritrynimas 145

Tai silicio karbido, korundo arba deimanto grû-

deliai, sujungti keramine jungiamàja medþiaga.
Plokðtumas honinguojant, pasiekiamas beveik
0,5 m jø lygiagretumas (pritrinant beveik 0,1 mm),
lyginant su pritrynimu, ruoðinio medþiagos nuëmi-
mas 3...5 kartø didesnis, o panaudotas tepimo-au-
ðinimo medþiagas po apdirbimo galima atskirti.

Plokðtumø honingavimas (baigiamasis ðlifa-

vimas), palyginti su pritrynimu, yra ekono- 8.255 pav. Plokðtumø pritrynimas
miðkesnis ir saugesnis aplinkai.
Separavimas su ruoðiniu
Iðorinis apvalusis pritrynimas visada atlieka-
mas dvidiskëmis pritrynimo staklëmis. Detaliø se-
paratorius suka vienas separatorius su ekscentrine Pritrynimo
diskai (þiediniai)
pavara (8.256 pav.). Kiekvienos ekscentrinës pa-
varos apsisukimo metu, kad pasiektø nustatytus Pritrynimo separatoriaus
matmenis ir uþtikrintø tolygø ruoðinio ir pritrynimo ekscentrinë pavara
disko dilimà, ruoðinys perbëga þiediná pritrynimo
pavirðiø. Norint pasiekti vienu metu ruoðinio slydi-
mà ir riedëjimà tarp pritrynimo diskø, ruoðiniai se-
paratoriuje pasukami nuo radialios padëties nuo
6° iki 10°. Detalë
Ruoðinio lietimosi linija sudaro sàlygas pasiekti Pritrynimo
didesná tiesialinijiðkumà, cilindriðkumà ir matmenø separatorius
tikslumà, pvz., purkðtuko adatoms, hidraulinio pa- 8.256 pav. Iðorinis apvalus pritrynimas dviejø
skirstytojo stûmokliams (8.257 pav.). diskø pritrynimo staklëmis
Ðie pritrynimo bûdai tinka ávairiø formø deta-
lëms ir ávairioms medþiagoms (8.258 pav.): stû-
mokliniams þiedams, hidraulikos detalëms, voþtu-
vø plokðtëms, cilindriniams ritinëliams, puslaidi-
ninkiø detalëms, keraminiams riebokðliams ir kt.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

Ðlifuotas Pritrintas
1. Kokie reikalavimai keliami baigiamajam detaliø ap -
dirbimui? 8.257 pav. Apdirbta ir pritrinta purkðtuko
2. Kaip gaunamas kryþminis apdirbimo pëdsakas ho - adata
ninguojant?
3. Kokioms vidaus degimo varikliø savybëms turi átakos
cilindrø matmenø tikslumas ir pavirðiaus ðiurkðtumas?
4. Kaip ilguoju honingavimu galima pakeisti cilindro
elipsiðkumo nukrypimus?
5. Kokià átakà pritrynimui turi didesnis spaudimas?
6. Kodël pritrinant diskai nusidëvi tolygiai?
7. Kaip turi bûti nustatomi separatoriai, kad pritrynimo
diskai vël bûtø lygiagretûs?
8. Kuo honingavimas skiriasi nuo pritrynimo?

8.258 pav. Pritrintos detalës

146 Ardymas

8.8 Ardymas Elektroerozinis gilinimas Elektroerozinis pjovimas

Metalinëms medþiagoms pjaustyti, frezuoti arba
Pastûma
apdirbti pavirðiui gali bûti naudojami metodai, kai
medþiagos dalelës atskiriamos vykstant ðilumi- Elektrodas- Vielinis
niam, cheminiam arba elektriniam procesui. árankis elektrodas
Populiariausi metodai yra elektroerozinis, elek-
trocheminis apdirbimas arba ardymas ðilumos bû-
du (terminis pjaustymas).

8.8.1 Elektroerozinis apdirbimas

Elektrokibirkðtiniu (erozija) bûdu galima apdirbti
visas elektrai laidþias medþiagas, nepaisant jø kie- Ruoðinys

tumo ir galimybës apdirbti pjovimu. Dël to ðis me- Pastûma

todas ypaè tinka vienetinei gamybai, kai grûdin- 8.259 pav. Elektroerozinio apdirbimo bûdai
tuose plienuose ir kietlydiniuose kitais bûdais sun-
ku padaryti ágilinimus ir iðtisines ápjovas.
Valdoma Pulsuojanti
pastûma pastovi srovë
Elektroeroziniu ardymu galima apdirbti vi- Padëties
valdymas
sus metalus.

Elektroerozinis ágilinimas skiriasi nuo elektroe- Elektrodas-

rozinio pjaustymo (8.259 pav.). Elektroeroziná áren- árankis

giná sudaro staklës, susidedanèios ið elektrodo pa- Dielektrikas

stûmos ir padëties reguliavimo átaiso, elektros sro- Praplo-
vës gamybos generatoriaus ir bako su filtru skysèiui, vimas
kuris reikalingas praplovimui (2.8.226 pav.). Valdo- Siurblys
mas daþnai skaitmeniniu bûdu.
Apdirbimo procesas. Generatorius gamina Ruoðinys Valdymo
nuo 20 iki 150 voltø pulsuojanèià pastovià srovæ. árenginys su
Talpa su
filtru Kibirkðties tarpelis generatoriumi
Apdirbimo elektrodas artinamas prie ruoðinio iki
kibirkðèiai praðokti reikalingo tarpelio (8.261 pav., Auði-
nimas
1 vaizdas). Tarp elektrodø yra elektrai nelaidus
skystis – dielektrikas. Dël elektrinio lauko poveikio
siauriausioje kibirkðties tarpelio vietoje susirenka
8.260 pav. Elektroerozinio árenginio principinë
jonai ir medþiagos dalelës (8.261 pav., 2 vaizdas),
schema
kurios padaro dielektrikà laidø elektrai ir sudaro
kanalà iðkrovai (8.261pav., 3 vaizdas). Iðkrovos
srovë kyla iki reguliavimu nustatyto dydþio (nuo Elektrodas
0,5 iki 80 amperø). Iðkrovos kanale temperatûra Dielek-
pakyla iki 12 000° C. Dël to iðkrovos metu abiejø trikas
elektrodø medþiagos dalelës iðsilydo ir iðgaruoja Ruoðinys
(8.261 pav., 4 vaizdas). Elektrinis laukas Jonø koncen- Kibirkðties
Impulso pabaigoje iðkrovos kanalas suyra. Tuo tracija susidarymas
metu iðmetamos medþiagos dalelës (8.261 pav.
5 vaizdas). Kiekviena kibirkðtis gaminyje padaro
kraterio formos ádubà. Galutinë ruoðinio forma yra
daugybës ádubø visuma (8.261 pav., 6 vaizdas). Jis
ágauna elektrodo veidrodiná atvaizdà. Elektrodo
pavirðiuje taip pat vyksta erozija (dilimas). Iðkrovos Ardymas Apdirbtas
kanalas pavirðius

8.261 pav. Ardymo procesas

 Ardymas 147

Elektriniai parametrai. Generatorius sukuria

nuoseklià impulsø ir pauziø sekà. Átampos U, sro- Átampa
Srovës stiprumas
vës stiprumo I, impulso trukmës ti ir pauzës truk-
mës t0 dydþiai yra reguliuojami. Kiekvienas atski-
ras impulsas, veikiamas átampos, susideda ið ið-
krovos kanalo susidarymo laiko ir tikros iðkrovos
laiko (8.262 pav.). Kuo didesnis nustatytas srovës
stiprumas ir kuo didesnë impulso trukmë, palygin-
ti su pauze, tuo didesnë nuimama medþiagos ma-
së ir dël to maþesnis apdirbto pavirðiaus tikslumas
ir blogesnë pavirðiaus kokybë (8.263 pav.). Impulso trukmë Pauzë Laikas

Didesnis srovës stiprumas ir ilgesnis impul- 8.262 pav. Iðkrovos proceso eiga
sas didina nuimamà medþiagos masæ ir Rupus
blogina pavirðiaus kokybæ. apdirbimas

Formos ir matmenø tikslumas, pavirðiaus koky-

bë ir proceso naðumas, taip pat elektrodo dilimas
nustatomi proceso metu reguliuojant generatoriø Impulso trukmë Pauzë
(8.264 pav.).
Kibirkðties tarpelis. Kibirkðties tarpelis yra
trumpiausias atstumas tarp elektrodo ir ruoðinio.
Kuo maþesnis kibirkðties tarpelis, tuo didesnis ero-
zijos galingumas ir tuo didesnis formos tikslumas.
Kibirkðties tarpelio dydis, priklausomai nuo Glotnus Baigiamasis
apdirbimas apdirbimas
átampos, reguliuojamas nustatant pastûmà. Pagal
norimà erozijos galingumà ir apdirbto pavirðiaus 8.263 pav. Elektroerozinio apdirbimo
kokybæ jis nustatomas nuo 0,03 iki 0,1 mm. reguliuojami parametrai
Dielektrikas. Kaip dielektrikai naudojami mi-
Kûginis ðoninis Nudilusios elek- Elektros lankas
neralinës alyvos arba sintetiniai angliavande- tarpelis trodo briaunos
niliai, o elektroeroziniam pjovimui taip pat dejo-
nizuotas (paðalintos druskos) vanduo. Iðkrovos
kanalo viduje dielektrikas skaidosi. Erozijos pro-
duktai, skaidymosi produktai ir susidaranti ðiluma
turi bûti ið dielektriko paðalinti. Dël to dielektrikas
intensyviai maiðomas, filtruojamas ir nuolat at- Galimos apdirbimo klaidø prieþastys: per didelë impulso
naujinamas. Garai ir irimo produktai yra nusiur- srovë, ilga impulso trukmë, trumpa impulso pauzë,
nepakankamas praplovimas
biami, grieþtai laikantis darbo ir prieðgaisrinës
8.264 pav. Elektroerozinio apdirbimo klaidos
saugos reikalavimø.
Elektroerozinis gilinimas. Elektroeroziniu gili-
nimu daromi ágilinimai ir iðtisinës ápjovos gilaus
tempimo árankiams, kalimo ðtampams, presfor-
moms, liejimo formoms bei pjovimo árangai
(8.265 pav.). Elektrodas yra su norimos detalës Kalimo ðtampas
forma susietas atvirkðèias vaizdas. Formuojant
elektrodà reikia atsiþvelgti á kibirkðties tarpelio dy-
dá ir elektrodo dilimà. Dël skirtingø kibirkðties tar-
peliø tiksliø matmenø ruoðiniams ðvariam ir ru-
piam apdirbimui reikalingi skirtingi elektrodai. Grafitinis elektrodas

Elektrodai gaminami ið vario, vario lydiniø arba

grafito. Skaitmeninio valdymo erozinëmis staklë- 8.265 pav. Elektroerozinio ágilinimo pavyzdys
148 Ardymas

mis elektrodus galima stumdyti visø aðiø kryptimi.

Elektrodø judëjimas
Jei elektrodai gali judëti á ðonus ir pasisukti, tada
vienodos formos elektrodais galima gaminti ávai- Elektrodai
rios formos gaminius (8.266 pav.).
Ruoðiniai

Skaitmeninio valdymo erozinio gilinimo

staklëmis su vienodu elektrodu galima ga-
minti sudëtingø formø gaminius.
Iðplëtimas Sraigtinis griovelis

Elektroerozinis pjaustymas. Elektroerozinio 8.266 pav. Elektrodø judesiai esant

pjaustymo elektrodams naudojama vario arba skaitmeniniam valdymui
þalvario 0,01 ... 0,35 mm storio viela, kuri átemp-
ta nuvyniojama nuo ritës per ritinëlius ir kreipian-
èiàsias. Kaip elektrolitas daþniausiai naudojamas
nudruskintas vanduo. Su skaitmeninio valdymo
stakliø stalu ir vieliniu elektrodu, galinèiu pasisukti
á ðonus, galima apdirbti ávairius vidinius ir iðorinius
fasoninius pavirðius (8.267 pav.). Kaip ir frezuo-
jant, erozinio pjaustymo metu vielos kelias gali bû-
ti koreguojamas. Todël su ta paèia programa ga-
lima gaminti, pvz., matricà, kreipianèiàjà plokðtæ ir
atitinkamà iðkirtimo puansonà.
Árankis vidinëms
formoms
Árankis iðorinëms
formoms
Gaminys

8.267 pav. Elektroerozinio pjaustymo pavyzdþiai

Elektroerozinio apdirbimo privalumai Elektroerozinio apdirbimo trûkumai

· Grûdintame pliene ir kietlydiniuose gali-
ma padaryti ágilinimus, iðtisines ápjovas ir
sriegius.
· Tinka gaminti tiksliø matmenø ir formos pri-
derintas detales, pvz., matricà ir puansonà.
· Gaunamas vienodas pavirðiaus mikrone-
lygumø aukðtis, prie kurio gerai limpa te-
pimo medþiagos.
· Ðvariai apdirbant maþas naðumas.
· Dylant elektrodams atsiranda matmenø ir for-
mos nukrypimø.
· Brangios staklës.
· Dël iðsiskirianèios ðilumos ploname pavirði-
niame sluoksnyje pasikeièia struktûra.

8.8.2 Elektrocheminis apdirbimas

Apdirbimo procesas. Leidþiant pastovià elektros srovæ per elektrolità, kuriame ámerkti anodas ir kato-
das, anodo pavirðinis sluoksnis tirpsta ir pereina á elektrolità. Ðis procesas vadinamas elektromechani-
niu apdirbimu. Apdirbimas yra skirstomas á elektrocheminá fasoniniø pavirðiø formavimà ir elektroche-
miná pavirðiaus apdirbimà, taip pat á kombinuotà elektrocheminá apdirbimà su formavimu nuimant
droþlæ, pvz., elektrocheminis ðlifavimas, honingavimas, pritrynimas.

Elektrocheminio apdirbimo privalumai Elektrocheminio apdirbimo trûkumai

· Didelis apdirbimo intensyvumas net ir ap-
dirbant kietas ir sunkiai apdirbamas me-
talines medþiagas.
· Neturi átakos pavirðiaus struktûrai.
· Nedyla elektrodas-árankis (katodas).
· Elektrolitas veikia kaip agresyvi aplinka (koro-
duoja).
· Negalima padaryti aðtriø briaunø.
· Sunku nustatyti reikalingà elektrodø formà.
 Ardymas 149

Elektrocheminis fasoniniø pavirðiø Valdoma pastûma

formavims
Formuojant fasoninius pavirðius elektrocheminiu Elektrodas
Praplo-
bûdu, ruoðinys prijungiamas prie 5...20 voltø vimas
átampos pastovios srovës. Naudojamas srovës tan-
Siurblys
kis sudaro nuo 10 iki 500 A/cm2, o srovës gene-
ratoriai naudojami iki 40 000 A (8.268 pav.).
Elektrolitams naudojama daugiausia valgomosios
druskos tirpalas (NaCl) arba natrio nitratas
Srovës
(NaNO3 ). Elektrolitas per darbiná tarpelá varomas Auðinimas Filtras Elektrolitas Ruoðinys ðaltinis
su 5...20 barø slëgiu. Taip paðalinama daug susi-
8.268 pav. Elektrocheminis fasoninis
dariusios ðilumos ir dujos, taip pat erozijos pro- apdirbimas
duktai. Elektrodai ið vario, vario lydiniø arba nerû-
dijanèio plieno nedyla, todël ðis bûdas tinka seriji- Ruoðinio forma
nei gamybai. Formuojant fasoninius pavirðius
pastûmos greitis siekia iki 30 mm/min. Juo dides-
nis pastûmos greitis, tuo geresnë apdirbamo pa-
virðiaus kokybë. Elektrocheminio fasoninio pavir-
ðiø formavimo metodu gaminami ágilinimai, iðtisi-
niai plyðiai, iðoriniai fasoniniai pavirðiai, pvz.,
ðtampai, krumpliai, turbinø mentës (8.269 pav.).

Juo didesnis pastûmos greitis, tuo geresnë

pavirðiaus kokybë.
8.269 pav. Elektrocheminio fasoninio apdirbimo
bûdu pagamintos turbinos mentës
Elektrocheminis pavirðiaus apdirbimas
Pavirðiø elektrocheminiam apdirbimui naudojamos Elektrolito vonia Anodas Ruoðinys (cilindras)
koncentruotos rûgðties vonios (8.270 pav.). Iðsikiðu-
sios virðûnës, pvz., ðiurkðtumai arba aðtrios briau- Katodas Katodas
nos, nuimamos pirmiausiai. Todël metodas labiau-
siai tinka pavirðiaus pagerinimui (elektrolitiniam
poliravimui) ir ruoðinio pavirðiaus nuvalymui.

8.8.3 Ardymas nupjaunant droþlæ

Ardymas naudojamas ir kartu su mechaniniais
baigiamojo apdirbimo metodais. Tada pasiekia-
mas didelis darbo naðumas, geras matmenø ir
formos tikslumas, be to, ðlifavimo diskas dyla ne- 8.270 pav. Elektrocheminis pavirðiaus apdirbimas
smarkiai. Pvz., elektrocheminiu bûdu ðlifuojant Deimantinis Elektrolitas Elektrolitas Deimanto
kietlydiná, jungiamasis elementas kobaltas paðali- ðlifavimo diskas grûdeliai
Karbidai
namas elektrocheminiu bûdu, o karbidai – dei- Metalinë
Sujungimas jungiam.
mantiniu ðlifavimo disku (8.271 pav.). kobaltu medþiaga
Disko
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS korpusas
1. Á kokias grupes skirstomi apdirbimo metodai ardymu?
2. Kokias medþiagas galima apdirbti elektroeroziniu
bûdu?
3. Kokiais privalumais pasiþymi elektroeroziniai apdirbi -
mo metodai, palyginti su kitais ardymo metodais?
Kietlydinio
4. Kokiø privalumø turi skaitmeninis valdymas apdirbant pjovimo
elektroeroziniu fasoniniu bûdu? plokðtelë Disko korpusas
5. Kas bûdinga elektrocheminiam apdirbimo metodui?
8.271 pav. Elektrocheminis ðlifavimas
150 Terminis pjovimas

9. Terminis pjovimas 9.1 lentelë. Pjovimo bûdø panaudojimas

Terminio pjovimo bûdu ruoðiniai pjaustomi ðiluma Pjaustoma Maksimalus medþiagos storis, mm
ir dujø srove (pjovimo srove). Svarbiausi terminio medþiaga
pjovimo bûdai yra pjovimas deguonimi, plazma ir Deguo- Plazma Lazeriu Vandens
lazeriu. Pjaunant ðiais bûdais árankis yra dujø nimi srove
srautas (pjaunantis fakelas). Kiekvienas bûdas Nelegiruotas ir
maþai legiruotas iki 500 15 12
naudojamas pagal specifinæ paskirtá (9.1 lent.). plienas
Aukðtai legir. plienas 70 8
30
9.1 Pjovimas deguonimi Aliuminis 100 6
Deguonimi pjaunami nelegiruoti ir maþai legiruo- Varis 20 2,5
ti plienai. Plienas, pasiekæs uþsidegimo temperatû- Nemetalinës medþ. 30
rà, kuri yra þemesnë uþ lydymosi temperatûrà ir
yra apie 1200° C, deguonyje labai greitai dega.
Ið pjoviklio einanti acetileno-deguonies dujø miðinio liepsna paðildo plieno pjovimo vietà iki uþside-
gimo temperatûros. Atidarius pjoviklio deguonies èiaupà, deguonies srovë patenka á iki baltumo ákaitin-
tà pjovimo vietà. Plienas sudega, o susidaræ ðlakai iðpuèiami srovës slëgimu. Jeigu pjoviklis juda, susi-
daro pjûvis (9.1 pav.). Pjovikliui judant tinkamu greièiu, pjûvio rëþiai esti beveik vertikalûs. Kai rëþiai pa-
svyra, pjovimo greitis yra per didelis, o kai ant pjûvio briaunø susidaro ðlako prielajos – pjovimo greitis
per maþas. Yra pjovimo árenginiai su pasukamais pjovikliais ir atskiri rankiniai ir maðininiai pjovikliai.

9.2 Pjovimas plazma Deguonies èiaupas

Plazminiais pjovikliais pjaunami legiruoti plienai ir spalvoti metalai. pjovimui

Ðiø medþiagø susidaranèiø oksidø lydymosi temperatûra aukðtesnë Dujos

uþ paties metalo lydymosi temperatûrà. Dël to juos pjauti deguoni- Pjoviklio Deguonis
veþimëlis ðildymui
mi negalima.
Rankinis
Plazminiuose pjovikliuose (9.2 pav.) tarp pjoviklio tûtos ir elektro- pjoviklis
do uþdegamas elektros lankas. Per tûtà tekanèios plazmos dujos jo- Acetileno-
deguonies
nizuojamos, t. y. tampa laidþios elektrai. Ájungus plazmos dujø sro- dujø miðinys Ðil-
væ, lankas dega tarp elektrodo ir ruoðinio. Eidamas per gerai ðaldo- Pjoviklio dymo
þikliorius
mà degimo tûtà, jis stipriai suspaudþiamas. Gaunamas plonas, þikliorius
didelio energijos tankio spindulys, veikiantis á maþà plotà. Veikiama Deguonis
pjovimui
daugiau kaip 20 000° C temperatûros, medþiaga pjovimo vietoje ið- Ruo-
silydo ir iðgaruoja. Plazminiam degikliui judant pastoviu greièiu, ið- ðinys
silydþiusià medþiagà ið pjûvio iðpuèia dideliu greièiu iðeinanèios Ðildoma zona Liepsnos
plazmos dujos. Kai pjovimo greitis yra nuo 1 iki 8 m/min, pjûvio pa- branduolys
Pjûvis
virðius bûna lygus. Ðiluminio poveikio zona pjûvio briaunose yra
9.1 pav. Dujinis-deguoninis
neþymi. pjovimas
Pjovimo procesà galima stebëti tik per apsauginá ekranà su tam-
siu stiklu. Plazminio pjovimo metu atsirandanèià aplinkos tarðà du- Auðinimas Plazmà suda-
vandeniu ranèios dujos
jomis, dulkëmis, triukðmu ir ultravioletiniais spinduliais sumaþina
pjovimo proceso ekranavimas vandens ekranais. Naudojami ávairûs Elek-
vandens ekranai: vanduo teka pro degiklá arba pjaunama vandens trodas
Pjoviklio
vonioje. tûta
Ruoðinys

Elektros
iðlydis
Plazmos
Pjûvis srautas

9.2 pav. Pjovimas plazma

 Terminis pjovimas 151

9.3 Pjovimas lazeriu Lazerio

spindulys
Pjaunant lazeriu ðilumos ðaltiná atstoja lazerio spindulys. Lazeris yra
sufokusuotas ðviesos spindulys. Jis susidaro elektra suþadinus lazerio Læðis

dujas, helio- anglies dioksido-azoto miðiná. Pjovimo galvutëje esan-

Pjovimo
èiu læðiu lazerio spindulys sufokusuojamas medþiagos pavirðiuje á dujos
0,1...0,2 mm skersmená. Pjovimo vietoje sukoncentruotas didelis
energijos tankis apie 107 W /cm² greitai pjaunamà medþiagà ákaiti- Pjovimo
na iki lydymosi temperatûros. Iðsilydþiusià medþiagà ið susidaranèio Dujø srovë tûta
0,1...0,3 mm ploèio be uþvartø pjûvio iðpuèia pjovimo dujos
(9.3 pav.). Pasiekiamas didelis pjovimo naðumas. Su 2,5 kW galin- Suspaustas
gumo lazeriu galima pjauti iki 20 mm storio plieno lapà, vienam lazerio
spindu-
plieno lapo storio milimetrui pasiekiant iki 10 m/min pjovimo greitá. lys
Lazerinis pjovimas tinka bet kokioms metalinëms ir nemetalinëms
Ruoðinys
medþiagoms pjauti.
Pjûvis

9.4 Terminio pjovimo staklës 9.3 pav. Pjovimas lazeriu

Terminio pjovimo staklës yra staklës su kordinaci-
nio valdymo pavara arba manipuliatoriumi ir gali Fotoelektrinis
Pavara ir pjo-
vimo greièio Maðininis
turëti bet koká pjoviklá, pvz., deguoniniam, plazmi- valdymas
valdymas autogeninis
niam arba lazeriniam pjovimui (9.4 pav.). Norint pjoviklis
gauti tikslios formos pjûvá vartojami ávairûs valdy- Metalo
mo bûdai. lapas
· Pusiau maðininio valdymo stakliø projektuoja- Pjûvis
mos ðviesos kryþelis vedamas iðilgai brëþinio li- Ðablonas
nijos. arba
· Valdant magnetiniu ritinëliu, variklio stumia- brëþinys

mas magnetinis ritinëlis rieda iðilgai plieninio Fotoelektrinis

adapteris
ðablono kontûro ir taip valdo pjoviklá.
· Valdant fotoelektriniu bûdu, projektuojamas 9.4 pav. Koordinatinës terminio pjaustymo
deguonimi staklës
ðviesos taðkas reaguoja á juodai baltà kontrastà
ir automatiðkai, nustatytu pjovimo greièiu juda
iðilgai juodomis linijomis nubraiþyto ðablono. Skardos lapas Detalë
· CNC valdomos pjovimo staklës pagal pateiktà
pjovimo planà gali sparèiai iðpjauti tikslø pjûvá.
Pjovimo plane gali bûti ávairiø formø ruoðiniai,
kurie turi bûti pjaustomi (pjaustymo planas) kuo
optimaliau sunaudojant lakðtà (9.5 pav.).
Terminio pjaustymo staklëse naudojant kelis
pjoviklius, pagal vienà pavyzdá vienu metu galima
iðpjauti atitinkamai daugiau gaminiø. Fasoniniam
vamzdþiø pjaustymui, vamzdþiø alkûniø gamybai 9.5 pav. Iðkarpymo planas
taip pat naudojamos CNC valdomos vamzdþiø
pjaustymo staklës. Tada galima tiksliai iðpjauti su-
dëtingas, erdviðkai iðlankstytas iðklotines, kartu
nuimant ir nuoþulas suvirinimui.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kodël prieð pjaunant deguonimi ruoðiná reikia paðildyti?
2. Kaip suprasti, ar teisingai parinktas pjovimo greitis?
3. Kokie pjovimo bûdai tinka legiruotiems plienams ir nemetalinëms medþiagoms pjauti?
4. Kokias medþiagas galima pjaustyti lazerio spinduliu?
152 Sujungimo bûdai

10. Sujungimai
Staklës, átaisai ir árengimai susideda ið ávairiø jun-
giniø (10.1 pav.). Gaminant arba montuojant ga-
minius, kad jie atliktø savo paskirtá, atskiros jø de-
talës tarp savæs sujungiamos. Atskirø detaliø su-
jungimas á funkciná vienetà vadinamas sujungimu.
Sujungtos detalës gali perduoti jëgas arba sukimo
momentus. Tarp diskinio pjûklo esantis velenas
(10.1 pav.) sukimo momentà nuo veleno (poz.1)
perduoda per prizminá pleiðtà (poz. 2) ir antdëklà
(poz. 3). Á savaime nusistatantá rutuliná guolá vei-
kianèios jëgos perduodamos tiesiogiai guolio kor-
pusui per guolio korpuso skylæ, arba netiesiogiai
per guolio dangtelá (poz.10) ir varþtà (poz.11)
guolio korpusui (poz.7). Diskinis pjûklas

Sujungimais detalës sujungiamos á junginá 11 6 Ðeðiakampis varþtas DIN EN 24017-M6x15-8.8

arba sustiprinama jø tarpusavio padëtis. 10 1 Antdëklas S275JR (St 44-2) Rd 90 x 15

Savaime nuvirstantis
9 1 DIN 630-2206 TV
rutulinis guolis

10.1 Sujungimo bûdø apþvalga 8 1 Tepalinë DIN 71412-AM6

7 1 Guolio korpusas GG-30 Mod Nr.10

Pagal sàveikà sujungimai skirstomi á iðardomus fa-
6 1 Ðeðiakampë verþlë ISO 8673-M20x1,5-LH
soniniø profiliø sujungimus, jëginius iðardomus su-
jungimus, átemptus iðardomus fasoninius-jëginius 5 1 Poverþlë DIN 125-B 21-300 HV

sujungimus ir neiðardomus sujungimus (1 lent.). 4 1 Prispaudimo diskas S275JR (St 44-2)

3 1 Atrama S275JR (St 44-2)

Iðardomi fasoniniø profiliø 2 1 Prizminis pleiðtas DIN 6885-A8x7x30
sujungimai 1 1 Velenas E295 (St 50-2) Rd 45
Iðardomais fasoniniø profiliø sujungimais detalës Nr. Vnt. Pavadinimas Medþiaga, normalë, Pastaba
sujungiamos vienas á kità áeinanèiais fasoniniais kiekis trumpas paþymëjimas

profiliais, pvz., taip á veleno (10.1 pav. 1 poz.) 10.1 pav. Diskinio pjûklo velenas su guoliais
griovelá ádedamas prizminis pleiðtas (2 poz.). Atra-
ma (3 poz.) taip pat turi griovelá ir su velenu sujungiama prizminiu pleiðtu. Pleiðtas, atitinkantis veleno ir
ávorës griovelio formà, sukimo momentà perduoda pasiprieðinimu kirpimui.

Iðardomi fasoniniø profiliø sujungimai yra:

· prizminiø pleiðtø sujungimai; · sujungimai strypais;
· kûginiø velenø sujungimai; · sujungimai tiksliais varþtais;
· sujungimai kaiðèiais; · sujungimai kniedëmis.

Iðardomi jëginiai sujungimai

Iðardomi jëginiai sujungimai jëgà arba sukimo momentà perduoda trinties jëgomis, kurios susidaro de-
tales ápresuojant vienà á kità. Diskinio pjûklo velenas (10.1 pav.) su pjûklu sujungiamas ðeðiakampe
verþle (poz. 6), prispaudimo verþle (poz. 4) ir antdëklu (poz. 3).
Diskinis pjûklas sujungiamas lietimosi pavirðiø (poz. 3 ir poz. 4)
Detalë, pvz,
trinties jëgomis. Trinties jëgos dydis FR priklauso nuo normalinës jë- stakliø suportas
gos FN, statmenai veikianèios á atraminius pavirðius, dydþio ir trinties
koeficiento µ (10.2 pav.).

Trinties jëga FR = µ . FN
10.2 pav. Trinties jëga FR.
 Sujungimo bûdai 153

Trinties koeficientui turi átakos:

· pavirðiaus kokybë; · tepimas;
· besitrinanèiø porø medþiaga; · trinties rûðis.

Esant lygioms prispaudimo jëgoms (normalinëms jëgoms) detalës

su ðiurkðèiu pavirðiumi perduoda didesnes jëgas negu lygaus pavir- 10.3 pav. Diskinis pjûklas
ðiaus. Tarp suteptø pavirðiø susidaro maþesnë trinties jëga negu tarp
sausø. Trinties jëga taip pat priklauso nuo to, ar detalës juda viena
kitos atþvilgiu (judesio trintis), ar veikiamos jëgø viena kitos atþvilgiu
nepasislenka (ramybës trintis).

Trinties jëga visuomet veikia judesiui prieðinga kryptimi.

Perstumia centro aðis
(padidintas vaizdas)

10.4 pav. Pleiðtinis sujungimas

Jëginiai iðardomi sujungimai yra:
· sraigtiniai sujungimai; · kûginiai sujungimai; Sujungimai
· sujungimai gnybtais; · vienadiskës movos. Nejudami Judami
Iðardomi Maþas dant-
ratukas
Pavyzdys: Verþiant verþlæ suspaudimo diskai spaudþia 25 kN jëga
diskiná pjûklà (10.3 pav.). Kokia yra 2 besitrinanèiø pavir-
ðiø trinties jëga FR, jei µ = 0,1?
Ðlicinis
Sprendimas: FR = µ · FN · 2 = 0,1 · 25 000 N · 2 = 5000 N velenas
Neiðardomas
Átempti iðardomi fasoniniai sujungimai
Átemptuose iðardomuose fasoniniuose sujungimuose sukimo mo-
mentas ið pradþiø perduodamas jëgomis. Panaudoti pleiðtai (10.4
pav.) áverþia velenà ir ávoræ, ðoniniais pavirðiais neliesdami griovelio.
Virðijus trinties jëgas, sukimo momentas perduodamas daugiausiai
fasoniniu sujungimu, nes veleno ir ávorës grioveliø ðoniniai pavirðiai
veikia pleiðtà. Kniedinta
10.5 pav. Nejudami ir judami
Átempti iðardomi fasoniniai sujungimai yra: sujungimai
· pleiðtiniai sujungimai; · kûginiai sujungimai su Cilindrinis Varþtas
· tiesiadanèiai sujungimai; segmentiniais pleiðtais. kaiðtis

Neiðardomi sujungimai
Neiðardomuose sujungimuose detales palaiko kovalentinës ir ad-
hezinës jëgos. Tai, pvz., ið dviejø daliø suvirintas guolio korpusas
(10.1 pav.).
10.6 pav. Iðardomas
Neiðardomø sujungimø pavyzdþiai: sujungimas
· sujungimai suvirinimu, litavimu ir klijavimu.
Pjovimo
diskas
Nejudami ir judami sujungimai
Sujungimai bûna judami ir nejudami i (10.5 pav.). Judamuose sujun-
gimuose sujungtø detaliø tarpusavio padëtis gali keistis, pvz., aðinës
iðdroþos ant iðdroþinio veleno. Nejudamuose sujungimuose sujungtø
detaliø tarpusavio padëtis yra pastovi. Judami ir nejudami sujungimai
gali bûti iðardomi ir neiðardomi. Iðardomuose sujungimuose sujung-
tos detalës gali bûti atskirtos jø nesuardant (10.6 pav.). Norint atskir-
ti detales neiðardomuose sujungimuose, jas arba sujungimo vietà 10.7 pav. Neiðardomo
reikia suardyti (10.7 pav.). sujungimo perpjovimas
154 Sujungimo bûdø apþvalga

1 lentelë. Svarbiausiø sujungimø apþvalga

Vienas á kità Sujungimas

Ávorë Prizminis pleiðtas kaiðèiais
áeinanèiø profiliø
iðardomi fasoniniai Velenas
sujungimai

Sujungimas prizminiu pleiðtu Iðdroþinis velenas

Kûginis
Iðdroþinë ávorë kaiðtis

Sujungimas strypu Sujungimas tiksliu varþtu

Jëginiai iðardomi
sujungimai trintimi

Sujungimas varþtu Kûginis sujungimas

Ápjauta ávorë

Sujungimas gnybtais Vieno disko mova

Átempti iðardomi Segmentinis
fasoniniai-jëginiai pleiðtas
sujungimai

Pleiðtinis sujungimas Kûginis sujungimas segmentiniu pleiðtu

Neiðardomi sujungi- Klijai Litavimo siûlë

mai kohezinëmis ir
adhezinëmis jëgomis

Suvirintas sujungimas Klijuotas sujungimas Lituotas sujungimas

 Presuoti ir spragtukiniai sujungimai 155

10.2 Presuoti ir spragtukiniai sujungimai

10.2.1 Presuoti sujungimai
Presuoti sujungimai gaunami dël jungiamø (vidiniø ir iðoriniø) detaliø matmenø skirtumo. Deformuojant
besilieèianèiø pavirðiø medþiagà gaunama sukibimo jëga, kuri gali perduoti aðines jëgas ir sukimo mo-
mentus.

Presuoti sujungimai gali perduoti jëgas ir sukimo momentus.

Išilginio presavimo sujungimai. Iðilginiame presavime jungiamos detalës sujungiamos presu (10.8
pav.). Apskritos detalës (velenai, aðys arba kaiðèiai) negali turëti aðtriø priekiniø briaunø arba perëjimø.
Presuojant jie nugremþia skylës pavirðiuje mikronelygumø virðûnes, padidina skylës skersmená ir suma-
þina sukibimo jëgà. Todël detalës su aukðtesne takumo riba (daþniausiai vidinës detalës) turi turëti pre-
savimo nuoþulà. Nuoþulos kampas turi bûti ne didesnis kaip 5°. Kad presuojami pavirðiai neuþstrigtø,
jie iðtepami plonu alyvos sluoksniu.
Presuoti sujungimai susitraukimu. Prieð pre- Iðorinis suleidimo
suojant iðorinë detalë pakaitinama ir uþmaunama pavirðius Nuoþula
ant vidinës detalës. Ðaldoma iðorinë detalë susi-
traukia ir sudaro presuotà sujungimà (10.9 pav.).
Sujun-
gianti jëga
Ið anksto pakaitintø detaliø vidiniø matme-
nø sumaþëjimas auðtant, vadinamas susi- Presavimo
traukimu. kryptis

Kaitinimui naudojami indukciniai kaitintuvai, Vidinis

kaitinimo plokðtës su reguliuojama temperatûra suleidimo Medþiagos
pavirðius deformavimas
bei tepalo vonios, kaitinimo krosnys ir dujiniai de-
gikliai. 10.8 pav. Iðilginis presavimas

Darbo taisyklës Kaitinimo

· Reikia tiksliai laikytis numatytos kaitinimo
plokðtë

temperatûros, nes prieðingu atveju ant

ruoðinio pavirðiaus atsiranda pakitimø.
· Dideles detales, kad nesideformuotø,
vienu metu reikia kaitinti ið visø pusiø.
· Temperatûrai jautrias detales, pvz., tarpi-
nes, prieð kaitinant reikia nuimti.
Ákaitintas
rutulinis guolis
Presuoti sujungimai ðaldant (iðsiplëtimu). Jei
iðorinës detalës dël jø dydþio arba formos negali-
10.9 pav. Presuotas sujungimas pakaitinant
ma kaitinti arba kaitinant atsiranda pavirðiaus pa-
kitimø, vidines detales galima atðaldyti tiek, kad jos
Skylë
lengvai áeitø á iðorinæ detalæ (10.10 pav.). Ðaldymui
naudojamas sausas ledas (kietasis anglies dioksi-
das, iki –79° C) ir skystas azotas (–190° C). Suðil-
dama vidinë detalë pleèiasi ir su iðorine detale su-
daro presuotà sujungimà. Dirbant su ðaldymo prie-
monëmis reikia saugotis nelaimingø atsitikimø.

Detalës, kuri prieð tai buvo atðaldyta, iðori- Atðaldytas veleno kakliukas Veleno kakliukas
niø matmenø padidëjimas ðildant vadina- oro temperatûroje iðsipleèia suðilæs aplinkos
temperatûroje
mas iðsiplëtimu.
10.10 pav. Presuotas sujungimas atðaldant
156 Presuoti ir spragtukiniai sujungimai

Presuotø sujungimø hidraulinis ápresavimas ir

Mova Hidraulinë alyva Alyvos slëgio
iðpresavimas. Montuojant sujungimu tarp jungia- stiprintuvas
uþpresavimui
mø pavirðiø slegiama alyva (10.11 pav.). Taip ant Velenas
kontaktiniø pavirðiø susidaro tepalo plevelë, kuri
juos atstumia. Sumontavus alyva iðteka ir jëginis
sujungimas pasidaro darbingas. Ápresuojant iðori-
næ detalæ ir pradþiø ápresuojama uþ vidinës deta-
lës þiedinio griovelio ir po to hidrauliniu slëgimu
iðpleèiama. Iðpresuojant ið pradþiø suslëgta alyva
atskiria sujungimà ir iðorinë detalë be vargo nu- Þiedinis Hidraulinë alyva
griovelis stûmoklio judesiui
maunama. Visiems presuotiems sujungimams,
kad pasiektø pilnà sukibimo jëgà, reikia laiko. To- 10.11 pav. Hidraulinis sujungimas
dël jie gali bûti apkrauti tik po 2–24 valandø.

10.2.2 Spragtukiniai sujungimai

Spragtukiniams sujungimams dviejø detaliø sujun-
gimui panaudojamas medþiagos elastingumas Spragtukinis sujungimas su sferiniu gaubtu
(daþniausiai plastmasës arba spyruoklinio plieno).
Rutulys, pastorinimas arba kablys susikabina su ki-
tos detalës vidine iðpjova ir sudaro apibrëþtos for-
mos sujungimà (10.12 pav.). Bent viena sujungi- Spyruokliuojantis
mo detalë turi bûti ið elastingos medþiagos, kad kabliukas
sujungiant arba iðardant pastorinimas galëtø de-
10.12 pav. Spragtukiniø sujungimø
formuotis. Spragtukiniai sujungimai su sferiniu konstrukcijos
gaubtu daþniausiai naudojami judesio perdavimo
ðarnyrams. Spyruokliuojantys kabliai sujungiant
uþlinksta ir vël iðsitiesia uþ iðpjovos. Neiðardomas spragtukinis sujungimas
Spragtukiniai sujungimai gali bûti iðardomi ir
neiðardomi. Iðardomø sujungimø pastorinimui jie
abiejomis judëjimo kryptimis turi nuoþulas. Neiðar-
domi sujungimai turi uþkartà staèiu kampu ir deta- Iðardomas spragtukinis sujungimas
liø iðardymas jø nepaþeidus daugiau negalimas.
Spragtukiniø sujungimø tvirtinimui naudojami uþ-
spaudëjai ir skëstukai (10.13 pav.). Jie turi papras-
tai ir lengvai montuotis ir kompensuoti skyliø ga-
mybos nukrypimus. Spragtukiniais sujungimais 10.13 pav. Spragtukinio sujungimo bûdai
pirmiausia tarp savæs sujungiamos plastmasinës
detalës (futliarø detalës, këbulø detalës).

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS Skëstukas

1. Kokio reikalavimo reikia nepamiršti kaitinant detalæ
prieš jà presuojant?
Uþspaudëjas
2. Kada presuojamuose sujungimuose prieð presavimà
detalës ðaldomos?
3. Kaip presuoti sujungimai montuojami ir ardomi
hidrauliniu bûdu?
4. Kuo skiriasi išardomi ir neišardomi spragtukiniai su- 10.14 pav. Spragtukiniai sujungimai su
jungimai? tvirtinimo elementais
 Klijavimas 157

10.3 Klijavimas Putplastis Titanas

Klijavimu sujungiamos viena su kita vienodos arba skirtingos me-
dþiagos dþiûstanèiu tarpiniu jungiamuoju sluoksniu. Klijai GFK Plienas
Sraigtasparnio sraigtas
Klijuotaisiais sujungimais daþniausiai: Dengianèiosios plokðtës
· jungiamos atskiros konstrukcijø dalys;
· sraigtai apsaugomi nuo išsisukimo;
· sandarinami sujungimø pavirðiai. Korinis
uþpildas Klijai
Sluoksninë detalë
Jie naudojami lëktuvø ir automobiliø këbulø bei gaubtø gamybo-
je, stabdþiø antdëklø pritvirtinimui, maðinø gamyboje ávoriø ir guoliø
tvirtinimui, sraigtø apsaugai nuo iðsisukimo ir korpusø sandarinimui Klijinis ilgalaikis
sandarinimas
(10.15 pav.).
Korpusas
Pavaros sandarinimas
Klijuotø sujungimø Klijavimo trûkumai
Klijai
pranaðumai: · Reikalingas didelis sujun-
· Struktûra; gimo plotas;
· Tolygus átempimø pasi- · Neilgalaikis stiprumas; Varþtas
Verþlë
skirstymas; · Nedidelis atsparumas
· Daug medþiagø kombi- karðèiui;
nacijø; · Ið dalies ilgas ir kompli-
· Sandarûs sujungimai; kuotas kietëjimas.
· Nesunku priderinti. Sraigto apsauga nuo iðsisukimo

10.15 pav. Klijuoti sujungimai

Sujungimø klijavimu pagrindai
Jungiamoji detalë 1
Suklijuoto sujungimo stiprumas priklauso nuo klijø priekibos (adhe-
zijos) á siûlës plokðtumà, jëgø ir sankibos (kohezijos) jëgø paèiame
klijø sluoksnyje (10.16 pav.). Didelës priekibos jëgos gaunamos, kai
klijuojami pavirðiai sausi, ðvarûs ir truputá paðiurkðtinti. Stingstant ið
labai skystø klijø susidaro stipri sintetinë medþiaga. Jungiamoji detalë 2
Klijø sluoksnio stiprumas sudaro tik apie deðimtadalá jungiamos Klijø molekuliø Adhezija tarp klijø ir
metalinës medþiagos stiprumo ir maþëja didëjant sluoksnio storiui. kohezija jungiamos detalës
Norint panaudoti klijuojamo metalo stiprumà, uþleidimo ilgá reikia 10.16 pav. Jëgos suklijuotame
daryti 5–20 kartø didesná uþ metalinio klijuojamo lapo storá (10.17 sujungime
pav.). Leistinas suklijuoto sujungimo ribinis apkrovimas priklauso ne
tik nuo uþleidimo dydþio, bet ir nuo sustingusio klijø sluoksnio ap-
krovimo bûdo. Sujungimai turi bûti taip suklijuoti, kad klijø sluoksnis
bûtø kerpamas ir tik neþymiai tempiamas. Nuo pakraðèio siûlæ tem-
Uþleistinë siûlë Siûlë su antdëklais
piantis apkrovimas neleistinas, nes jis lengvai atplëðia sujungimà
(10.18 pav.). To reikia iðvengti specialiomis priemonëmis, pvz., krað- 10.17 pav. Suklijuotø sujun-
tø uþrietimu. gimø konstrukcijos

Klijai
Tempi-
Skystieji klijai aušinant grynai fiziškai sustingsta. Kirpimas mas
Drëgnas glitimas sukietëja iðgarinus tirpiklá.
Reaktyvieji klijai daþniausiai naudojami metalui klijuoti (10.2 lent.). Tinkamas Netin-
Jie sukietinami cheminëmis reakcijomis. Pagal apdirbimo tempera- kamas
Lupimo ir
tûrà skiriami ðiltieji ir ðaltieji klijai, pagal sudëtá – vienos ir dviejø lenkimo
komponentø klijai. apkrovimas
Suklijuotas
Neleistinas sluoksnis
atplëðiamas
10.18 pav. Suklijuotø
sujungimø apkrovimai
158 Klijavimas

10.2 lentelë. Reaktyvieji klijai

Kompo- Kirpimo Panau-

Klijai nentas Kietëjimo stiprumas dojimo Ypatingos savybës
°C Trukmë N/mm ribos °C
Epoksidinë 2 20 48 h iki 32 -6 +80 Labai stiprûs ir elastingi, ðildant greitai kietëja
derva
Akrilatas 2 20 10 min 8 20 iki 100 Klijai ir kietiklis uþtepami atskirai, kietëjimas
prasideda suleidus
Poliuretanas 2 20 iki 80 h 7 15 -200 +30 Kietëjimà galima pagreitinti iki 0,5 h; kietëjimas
galimas tik patekus orui
Cinakrilatas 1 20 3..180 s iki 25 -40 +120 Labai greit kietëja (sekundiniai klijai); klijø
sluoksnis 0,2 mm; tinka taip pat elastomerams
Anaerobiniai 1 20 6 24 h iki 40 -60 +200 Kietëja beorëje aplinkoje; tinka ávoriø tvirtinimui ir
klijai sraigtø apsaugai nuo iðsisukimo
Epoksidinë 2 120 15 min iki 40 -60 +80 Labai stiprûs ir gerai deformuojasi; taip pat tinka
derva dideliems tarpams uþpildyti
Fenolio 1 180 120 min iki 40 -60 +200 Labai stiprûs ir atsparûs karðèiui; maþai
derva deformuojasi; kietëjimo metu bûtina suspausti
Poliimidiniai 1 400 - 25 -60 +200 Kietinama keliomis pakopomis suspaudþiant klijai
beorëje aplinkoje; trumpai atlaiko iki 500° C

Pavirðiø paruoðimas
Mechaniškai paruošiama smulkiu smëlio srautu arba nuðlifuojama ðvitrine juosta. Riebalai pašalina-
mi po mechaninio arba prieð cheminá paruoðiamàjá apdorojimà. Tai atliekama nutirpdant garu, pane-
riant á tirpiklio vonià arba nutrinant ðvariu, tirpiklyje pamirkytu skuduru. Vietoj mechaninio paruoðimo
galima ësdinti chemiškai. Tai efektingas paruoðimo bûdas, nes pavirðiai ið karto nuvalomi ir paðiurkðti-
nami. Po ësdinimo arba riebalø paðalinimo reikia iðdþiovinti.

Klijuoti pavirðiai turi bûti sausi, ðvarûs, neriebaluoti ir lengvai suðiurkðtinti.

Klijø paruoðimas
Klijai ið dviejø komponentø turi bûti sumaiðomi reikalingu kiekiu ir teisingu miðinio komponentø santy-
kiu prieð pat naudojimà. Jø paruoðimo laikas (veikimo laikas) yra ribotas. Naudojimui paruoðtais klijais
purðkimo pistoletu teptuku arba glaistikliu plonu ir tolygiu sluoksniu padengiamas klijuojamas paviršius.

Kietëjimas
Daugelis klijø, kurie padengimo metu bûna medaus klampumo, kietëjimo pradþioje bûna dar visai skysti.
Todël jungiamas detales reikia apsaugoti nuo pasislinkimo, kai kuriais klijais klijuojant siûlë suspaudþiama.
Kietëjimo laikas ir temperatûra priklauso nuo klijø rûðies ir dirbama pagal gamintojø instrukcijas.

· Jungiamos plokðtumos turi bûti sausos,
neriebaluotos ir ðiek tiek ðiurkðèios.
· Klijais jungiami paviršiai padengiami iš
karto po paruošiamojo apdirbimo.
· Klijø sluoksnio storis turi bûti nuo 0,1 iki
0,3 mm.
· Reikia uþtikrinti, kad kietëjimo metu detalës
nepasislinktø.
· Klijai turi bûti nesukietëjæ ir be plutelës.
· Darbo patalpos turi bûti gerai vëdinamos,
nes kenksmingi garai gali pakenkti sveikatai.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kodël klijuojant svarbu jungiamø pavirðiø dydis?
2. Kaip reikia paruošti klijuojamas plokštumas?
3. Kuo skiriasi ðiltieji klijai nuo ðaltøjø?
4. Nuo ko priklauso suklijuoto sujungimo stiprumas?
 Litavimas 159

10.4 Litavimas
Litavimas yra medþiagø sujungimas ir padengi-
mas iðlydytu pridëtiniu metalu – lydmetaliu. Lyd-
metalio lydymosi temperatûra yra þemesnë uþ pa-
grindiniø jungiamøjø medþiagø lydymosi tempera-
tûrà. Pagrindinë medþiaga suvilgoma, bet ne-
iðsilydo. Lituojama ávairiai: naudojant fliusà, ap-
sauginëse dujose arba vakuume.
Litavimu pagaminamas neiðardomas sujungi-
mas. Jis yra stiprus, sandarus, laidus ðilumai ir
elektros srovei. Jungiamos pagrindinës detalës ga-
li bûti labai ávairios sudëties ir turëti ávairias savy-
bes, bet lydmetalis susijungia su abiem medþiago-
mis. Pvz., kietlydinio plokðtelë prilituojama prie ið
konstrukcinio plieno pagaminto tekinimo peilio
koto.
10.19 pav. Varinio vamzdþio litavimas

Litavimu galima vienodus arba skirtingus

metalus sujungti stipriai, sandariai ir sujun- Skystas lydmetalis
gimai bus laidûs.

Pagrindinë medþiaga
10.4.1 Litavimo pagrindai
Suvilgymo nëra, Suvilgymas prastas, Suvilgymas geras,
Suvilgymas lydmetalis rutulio pasklidimas maþas, gerai pasklinda,
formos lydmetalio gau- lydmetalio gau-
Lituojant skystas lydmetalis turi suvilgyti pagrindinæ
burëlis lëkðtas burëlis plokðèias
medþiagà. Tada skystas lydmetalis greit pasklinda
detalës pavirðiuje (10.20 pav.). Lydmetalis ásiskver- 10.20 pav. Suvilgymo formos lituojant
bia á pagrindinës medþiagos struktûrà, dalá jos ið-
tirpdo ir sudaro lydiná (10.21 pav.). Ðis savitarpio
Procesas Sulituotos siûlës ðlifas
prasiskverbimas vadinamas difuzija.
Lydmetalio
ir vario
Skystas lydmetalis lydinys
Gerai suvilgoma tik tada, kai: Cu
Plitimo kryptis
· pagrindinë medþiaga su lydmetaliu gali
sudaryti lydiná; Lydmetalis
· lituojamoji siûlë yra grynai metalinë; Lydinys, difuzijos zona
· detalë ir lydmetalis yra pakankamai ákai- CuZn Lydmetalio,
tinti. Pagrindinë medþiaga vario ir cin-
ko lydinys

Litavimo plyðys ir siûlë 10.21 pav. Lydiniø susidarymas dël difuzijos

Abiejø jungiamøjø pavirðiø nuotolis turi ypatingà
átakà litavimo eigai. Tarpas, maþesnis kaip 0,25 Litavimo Litavimo tarpas
mm, vadinamas litavimo plyšiu. Didesnis tarpas plyðys (netinkamas)
(tinkamas)
vadinamas litavimo siûle (10.22 pav.). Litavimo
plyðyje tarp dviejø arti viena prieð kità esanèiø
is
ilg

plokðtumø, tarp detalës ir lydmetalio susidaro di-

io
lyð

desnë priekiba (adhezija) negu sankiba (kohezija)

gylis P
Plyðio

skystame lydmetalyje. Todël dël ðio kapiliarinio

efekto lydmetalis átraukimas á litavimo plyðá. Plyðio plotis Siûlës plotis
b<0,25 mm b>0,3 mm

10.22 pav. Litavimo plyðys ir siûlë

160 Litavimas

Kuo maþesnis litavimo plyšio plotis, tuo didesnis kapiliarinis efektas. Á gerai parinkto ploèio litavimo
plyðá átraukiamas skystas lydmetalis. Susidaræs kapiliarinis slëgis nugalëjæs lydmetalio svorá pakelia já á li-
tavimo plyðá (10.23 pav.).
Jei litavimo plyðys platesnis kaip 0,3 0,5 mm, lydmetalis á plyðá nebeátraukimas (10.24 pav.). Per
siauras litavimo plyðys taip pat nepilnai uþpildomas, nes jame netelpa pakankamai fliuso, kad paðalin-
tø oksido sluoksná (10.4.4 poskyris).

Litavimo plyðys turi bûti nuo 0,05 iki

0,2 mm ploèio.

Litavimo plyðio ilgis ir gylis nustatomi pagal rei-

kalingà sulituotos siûlës stiprumà ir kitus keliamus

Pakilimo aukðtis
reikalavimus. Litavimo plyðio gylio, didesnio kaip
15 mm, reikia iðvengti. Kai litavimo plyðio matme-
nys teisingi ir litavimo technologija gerai parinkta,
sulituoto sujungimo stiprumas yra toks pat kaip
pagrindinës medþiagos.

Litavimo temperatûros
Teisingas Per platus
Grynøjø metalø ir dviejø metalø lydiniø su eutekti-
ne sudëtimi lydymosi temperatûra yra pastovi. Be Per siauras Dar leistinas Plyðio plotis
to, eutektiniø lydiniø lydymosi temperatûra þemes- rankiniam litavimui
në uþ atskirø komponentø gryno metalo. Pvz., gry- 10.23 pav. Lydmetalio pakilimo aukðtis
nas alavas lydosi 232° C, grynas švinas 327° C, o priklausomai nuo plyðio ploèio
lydinys iš 63 % alavo ir 37 % švino lydosi 183° C
temperatûroje (2.10.67 pav.).
0,2

Teisingai Klaidingai
Eutektiniai lydiniai turi tik lydymosi taðkà, Besilydantis lydmetalis

0,5
Besilydantis lydmetalis
kiti lydiniai tik lydymosi ribas.
0,05

Pvz., ákaitinus lydiná ið 30 % alavo ir 70 % švino Iðlydytas

Átekëjæs lydmetalis lydmetalis
iki 183° C ištirpsta tik atskiri kristalai. Daugiau kai-
tinant iðsilydo vis daugiau kristalø. Pasiekus diag-
ramos a-b linijà, lydinys jau visai iðsilydæs. Tarp Litavimo plyðys 0,05 0,2 mm Litavimo siûlë >0,5 mm
180° C ir 260° C yra koðës pavidalo miðinys, susi-
dedantis ið lydalo ir kristalø (10.25 pav.). 10.24 pav. Kapiliarinis efektas lituojant
Kietëdamas skystas lydmetalis pirmiausia pasi-
daro tirðtas ir tuoj po to kietas. Sukrëtimas kietëji-
mo metu sumaþina lydmetalio sukibimà ir tuo pa-
èiu sulituoto sujungimo stiprumà. Eutektinis lydinys
Skystas
lydinys
Lydmetalis turi sustingti be sukrëtimø.
Tirpimo
riba
Litavimo darbo temperatûra yra þemiausia tem- Kaip koðë
peratûra, kuriai esant detalës jungiamieji pavirðiai
susivilgo, lydosi ir jungiasi su skystu lydmetaliu.
Jeigu temperatûra þemesnë uþ darbo tempera- Kietas Sn-Pb lydinys
tûrà, pagrindinë medþiaga nesijungia su lydmeta-
liu, nors jis jau ir skystas (ðalta sulituota siûlë). To-
dël reikia ir lituojamà siûlæ, ir lydmetalá ákaitinti Alavas
maþiausiai iki darbo temperatûros (10.26 pav.).
Ðvinas
Didþiausia litavimo temperatûra neturi virðyti nei
lydmetalio, nei fliuso, nei detalës leistinos tempe- 10.25 pav. Alavo-ðvino bûsenos diagrama
 Litavimas 161

ratûros, nes prieðingu atveju sulituota siûlë bus la-

Paþymëjimas Procesas
bai trapi ir detalë pasidengs nuodegomis (10.26
pav.). Aktyviosios temperatûros ribomis vadinamos Siûlë trapi detalë
temperatûros, kurioms esant skystas lydmetalis li- Virðutinë aktyvioji padengta
tuojant su fliusu arba apsauginëse dujose gali su- temperatûra nuodegomis

Aktyviosios temperatûros ribos

vilgyti detalës lituojamas plokðtumas (10.26 pav.). Didþiausia litavimo Lydmetalis teka ir
temperatûra iðstumia fliusà
Darbo Lydmetalis
Darbo taisyklës

Lydymosi
Temperatûros
temperatûra suvilgo
· Detalæ ir lydmetalá reikia ákaitinti iki

riba
Litavimo tem- Lydmetalis
darbo temperatûros. peratûros riba
tirðtëja
· Fliuso aktyviosios temperatûros ribos turi
Apatinë aktyvioji Lydmetalis dar
prasidëti þemiau darbo temperatûros ir temperatûra kietas, fliusas
baigtis prieð didþiausià litavimo pradeda veikti
temperatûrà.
· Lydmetalio darbo temperatûra turi bûti Lydmetalis Fliusas
þemesnë uþ detalës medþiagos lydymosi Lydmetalis ir
fliusas dar kieti
temperatûrà.
· Negalima virðyti aukðèiausios litavimo 10.26 pav. Svarbios temperatûros lydmetaliui
temperatûros. L-Ag30Cd ir fliusui F-SH1
· Ákaitinti reikia greitai ir tolygiai.
10.3 lentelë. Litavimo bûdai ir darbo
temperatûros
10.4.2 Litavimo bûdai Minkštasis Kietasis litavimas Litavimas aukðtoje
Pagal darbo temperatûrà skiriami minkðtasis ir litavimas tempratûroje
kietasis litavimai ir litavimas aukðtoje tempera- Þemesnëje kaip Aukðtesnëje kaip Aukðtesnëje kaip
tûroje (10.3 lent.). 450 °C su fliusu 450 °C su fliusu, 900 °C apsauginëse
apsauginëse dujose, vakuume
Minkštasis litavimas. Darbo temperatûra þe- dujose, vakuume
mesnë kaip 450° C. Minkðtasis litavimas tinka tada,
kai siûlës stiprumui nekeliami dideli reikalavimai,
bet sujungimas turi bûti sandarus ir laidus. Be to, Sulituotø Maþas Padidintas Papildomai
detalë turi bûti jautri ðilumai. Minkðtuoju litavimu siûliø rûðis litavimo plyðys litavimo plyðys padidintas stiprumas
jungiamos elektroniniø konstrukcijø detalës. Detalës Tiesi lapø
lituojamos uþleistiniais sujungimais. Kraðtø uþrieti- siûlë
mu, uþlankomis arba taðkiniu suvirinimu galima pa-
Suvirintas
didinti minkðtojo litavimo stiprumà (10.27 pav.). taðkas
Kietasis litavimas. Darbo temperatûra aukðtes- T formos
lapø siûlë
në kaip 450° C. Kietuoju litavimu galima atlikti su-
durtinius sujungimus, nes padidinus plyðio gylá pa-
didëja atsparumas (10.27 pav.).
Litavimas aukðtoje temperatûroje atliekamas
apsauginëse dujose arba vakuume lydmetaliu, ku- Apskrita
detalë su
rio darbo temperatûra aukðtesnë kaip 900° C. plokðèia
dalimi Uþpresuota
Pagal lydmetalio ávedimo bûdà litavimas skirs- smulkiais
tomas á litavimà priartinant lydmetalá, pridedant dantukais
lydmetalá ir litavimà panardinant. Uþriesta
Lituojant su priartinamu lydmetaliu detalës
Vamzdþiø
siûlë ákaitinama iki litavimo temperatûros. Tuomet sujun-
lydmetaliu lieèiama detalë ir ðilumos ðaltinis, kuris gimas

iðlydomas. Lituojant su pridedamu lydmetaliu de- Praplësta

talë kartu su prie siûlës pridëtu reikalingu lydmeta-
Tinka mink-
lio kiekiu (fasoninis lydmetalis) ákaitinami iki litavi- ðtam litav. Netinkamas Tinkamas Labai tinkamas

mo temperatûros. Tinka kie- Galimas Labai tinkamas Naudoti netikslinga

Lituojant panardinant detalë paneriama á vo- tam litav.
nià su iki litavimo temperatûros ákaitintu lydmeta- 10.27 pav. Litavimo bûdai ir sulituotø siûliø
liu ir skystas lydmetalis uþpildo litavimo plyðius. forma
162 Litavimas

Fliusas
Pagal ákaitinimo energijos neðiklá litavimas
skirstomas á:
· litavimà dujomis (litavimas liepsna, lita- Lyd-
metalis
vimas kameroje); Fliusas
· litavimà kietais kûnais (litavimas lituok-
liais, litavimas blokais);
· litavimà skystu kûnu (litavimas lydmeta-
lio vonioje, litavimas panardinant); Liepsna
· litavimà spinduliais (lazerio spinduliais); Liepsna Formuotas lyd-
metalis (folija)
· litavimà elektros srove (varþinis litavi- Lydmetalis
uþdedamas Lydmetalis padëtas
mas, indukcinis litavimas).
10.28 pav. Litavimas liepsna
Lituojant liepsna jungiamos detalës ákaitinamos
dujø liepsna. Lydmetalis priartinamas lituojamà Lituoklis
siûlæ ákaitinus iki darbo temperatûros. Tada pride- Gaminys
damas fasoninis lydmetalis ir ákaitinta detalë já iðly- Lydmetalis
do, kitaip lydmetalis perkaitinamas (10.28 pav.).
Lituojant su lituokliu ákaitinama lituokliu
(10.29 pav.). Ðis bûdas tinka tik minkðtajam litavi-
mui. Lituoklio smaigalys bûna varinis arba ið vario
lydinio. Ði medþiaga greitai praleidþia ðilumà á li-
tuojamà siûlæ, maþai oksiduoja ir gerai alavuoja.
Ðilumos
Lituokliai bûna elektriniai arba ákaitinami dujø padavimas
liepsna. Labai svarbu parinkti tinkamà lituoklio
temperatûrà. Ðilumos laidumas ir lituoklio dydis 10.29 pav. Litavimas lituokliu
turi atitikti ðilumos kieká, reikalingà detalës siûlei
ákaitinti. Lituokliai su temperatûros reguliatoriais
ypaè naudingi, kai dirbama su didelëmis pertrau-
komis. Prieð pradedant litavimà nuo ákaitinto li-
tuoklio smaigalio nuvalomos nuodegos ir priarti-
nus lydmetalá jis nualavuojamas.
Sulenktas Plonos vielos Skardos fasoniniai
vielos þiedas fasoninis
10.4.3 Lydmetaliai
Lydmetaliams naudojami lydiniai, reèiau gryni me- 10.30 pav. Lydmetaliø formos
talai, kuriø lydymosi taðkas yra þemesnis negu jun-
giamøjø metalø. Lydmetaliai skirstomi á minkðtus, kietus, litavimui aukðtoje temperatûroje ir aliuminio
litavimui. Lydmetaliai tiekiami blokais, juostomis, folija, strypais, viela, gijomis, taip pat milteliais, pasta
ir fasoniniais lydmetaliais (detalëmis) (10.30 pav.).
Lydmetaliai minkðtajam sunkiøjø metalø litavimui skirstomi á grupes. Jø sutrumpintas þymëjimas
pagal tarptautinius standartus prasideda raide S (10.4 lent.).

10.4 lentelë. Lydmetaliai minkðtajam sunkiøjø metalø litavimui (pavyzdþiai)

Lydinio Lydymosi
Grupë Nr. Lydinio þymëjimas temperatûra Panaudojimas

Alavas-švinas 1 S-Sn63Pb37 183 ºC Tikslioji mechanika, elektrotechnika, elektronika

3 S-Pb50Sn50 183 215C ° Elektrotechnikos pramonëje, alavavimui
10 S-Pb98Sn2 320 325 °C Ðaldytuvø gamyba

Alavas-švinas- 24 S-Sn97Cu3 230 250 °C Elektriniø aparatø gamyba, tikslioji mechanika

varis 26 S-Sn50Pb49Cu1 183 215 °C

Alavas-švinas- 28 S-Sn96Ag4 221 °C Variniø vamzdþiø montavimui

sidabras 34 S-Pb93Sn5Ag2 304 365 °C Aukðtoms temperatûroms eksploatacijoje
 Litavimas 163

Lydmetaliai kietajam sunkiøjø metalø litavimui skirstomi pagal jø sudëtá, panaudojimà, paskirtá ir
darbo temperatûrà. Litavimas aukðtoje temperatûroje atliekamas grynesniais kietojo litavimo lydmeta-
liais, daþniausiai ið nikelio-chromo arba sidabro-aukso-paladþio lydiniø.

10.5 lentelë. Lydmetaliai kietajam sunkiøjø metalø litavimui (pavyzdþiai)

Grupë Gamyklos Trumpas Lydymosi Panaudojimas
Nr. paþymëjimas temperatûra

2-0091 L-SFCu 1083 °C Kietlydinio plokðtelëms, plienams

Variniai lydmetaliai
2-0367 L-CuZn40 890 900 °C Plienas, Cu, Ni ir jø lydiniai
2-1207 L-Ag12 800 830 °C
Sidabro turintys
kietojo litavimo 2.5158 L-Ag45Sn 640 680 °C Plienas, Cu, Ni ir jø lydiniai
lydmetaliai
2-5141 L-Ag40Cd 595 630 °C
Fosforo turintys
Varis, nikelio neturintys Cu-lydiniai,
kietojo litavimo 2-1467 L-Ag2P 650 810 °C
netinka plienui
lydmetaliai

Variniai lydmetaliai bûna ið vario arba vario lydiniø ir naudojami plieniniø, variniø ir nikeliniø deta-
liø kietajam litavimui. Cinko ir alavo priedai ið esmës lemia litavimo darbo temperatûrà. Ji svyruoja nuo
825° C iki 1100° C.
Sidabro turintys kietojo litavimo lydmetalio darbo temperatûra þemesnë negu vario lydmetaliø. Jà
þemesne padaro kadmis. Taèiau kadmis yra labai nuodingas, todël jis naudojamas tik ypatingais atve-
jais, laikantis visø saugumo reikalavimø.

Kadmio turintys lydmetaliai, ypaè juos perkaitinus, iðskiria nuodingus garus.

10.4.4 Fliusai
Lydmetalis
Ákaitinti metalai greitai jungiasi su deguonimi ir sudaro oksido iðsilydo ir
vilgo pavirðiø
sluoksná. Jis trukdo vilgyti lituojamà pavirðiø (2.10.73 pav.). Oksido Lydmetalis esant darbi-
sluoksniui iðtirpinti ir sustabdyti tolesná oksidavimàsi, lituojant nau- Gaminys
nëms tempe-
ratûroms
dojami fliusai. Oksidacijos taip pat galima iðvengti lituojant apsau-
ginëse dujose arba vakuume.
Fliusai iðsily-
do ir panai-
Fliusas tirpdo oksido sluoksná ir trukdo tolimesnei oksidacijai. Lyd- kina oksido
met. plëvelæ þe-
miau darbo
Gaminys temperatûros
Temperatûra

Fliusas parenkamas pagal lituojamà pagrindinæ medþiagà ir li-

tavimo bûdà, bet svarbiausia – pagal naudojamo lydmetalio darbo
temperatûrà. Fliusas turi veikti ir aukðtesnëje negu darbo tempera-
tûra ir aukðtesnëje negu litavimo temperatûra. Todël fliusai skirsto- Fliusai kieti,
Lyd- gaminys
mi pagal jø veikimo temperatûros ribas. Kad sulituota siûlë visa- met. oksiduojasi
me sujungimo plote bûtø patikima, skystu arba pastos pavidalo fliu- Gaminys Oksido
su, daþniausiai prieð pat detaliø sustatymà, patepami lituojami plëvelë
pavirðiai. Sulitavus fliuso likutá nuo siûlës reikia paðalinti, nes gali
10.31 pav. Fliusø poveikis
pradëti rûdyti. litavimo procesui

Darbo taisyklës
· Lituojamas vietas prieð litavimà gerai · Saugotis, kad fliusas nepaliestø odos.
nuvalyti ir uþtepti fliusà. · Darbo vietà gerai vëdinti.
· Sulitavus fliuso likuèius paðalinti nuo
sulituotos siûlës.
164 Litavimas

Fliusai þymimi pagal tarptautinius standartus skaièiais ir raidëmis. Fliusø paþymëjimai reiškia: F –
fliusas, S – sunkusis metalas, L – lengvasis metalas, H – kietajam litavimui.

10.6 lentelë. Fliusai minkðtajam litavimui (pavyzdþiai)

Tipas Likutis Sudëtis, paskirtis
3.2.2.A Labai rûdija Rûgðties turintis cinko ir amonio chlorido tirpalas (litavimo vanduo) skirtas labai
(F-SW 11) oksiduotiems pavirðiams, likutá bûtina nuplauti.
2.2.1.C Maþai rûdija Pastos arba skysèio pavidalo cinko ir amonio chlorido miðinys su organinëmis
(F-SW 21) alyvomis arba riebalais (litavimo alyva arba litavimo pasta), daþniausiai skirtas
vario litavimui, likutá bûtina nuplauti tirpikliu.
1.1.1.B Nerûdija Natûrali arba sintetinë derva (kanifolija), daþniausiai naudojama elektrotechnikoje
(F-SW 31) ir elektronikoje, likuèio paðalinti nereikia.
10.7 lentelë. Fliusai kietajam litavimui (pavyzdþiai)
Tipas Aktyvioji temperatûra Sudëtis, paskirtis
F-SH 1 1550° C 800° C Fluoro ir boro turintis fliusas skirtas litavimui darbo temperatûroje nuo 600 °C iki
750° C, likutis veikia labai koroduojanèiai.
F-SH 2 2750° C 1100° C Boro turintis fliusas (boraksas) skirtas litavimui darbo temperatûroje, aukðtesnëje
kaip 800° C, stiklo pavidalo likutis traukia drëgmæ ir koroduoja.

10.4.5 Litavimo pavyzdys

Plieno vamzdis Sferinë ávorë
Plonasieniai plieniniai vamzdþiai aukðto slëgio dujoms turi bûti jun-
giami sferine vore (10.32 pav.).
Litavimas. Saugumo sumetimais dël didelio mechaninio apkrovi-
mo vamzdþiø galai turi bûti lituojami kietu lydmetaliu.
Lydmetalis ir fliusai. Kad nebûtø virðytas sferinës ávorës lydymiso
taðkas ir bûtø iðlaikytas plieninio vamzdþio stiprumas, lydmetalis turi Lydmetalio þiedas
turëti þemà darbo temperatûrà. Kadangi variniams vamzdþiams tin-
kami fosforo turintys lydmetaliai geleþies gaminiams negali bûti nau-
dojami, parenkamas L-Ag34Sn. Ðiam atvejui tinkamas fliusas yra
pasta F-SH1.
Darbo eiga. Ið lydmetalio 1,5 mm skersmens vielos sulenkiamas
þiedas (10.32 pav.), patepamas fliusu ir ádedamas á ávoræ. Plieno
Liepsna
vamzdis taip pat patepamas fliusu ir uþmaunamas. Dël vamzdþio ir
ávorës skersmens skirtumo 0,2 mm susidaro 0,1 mm litavimo tarpelis.
Lituojant jungiamos detalës pastatomos vertikaliai ir liepsna ákaiti-
namos tiek, kad vamzdis ir ávorë vienu metu pasiektø apie 710° C
darbo temperatûrà. Tuo metu lydmetalis iðsilydo, ávorë nusileidþia þe-
myn, litavimo tarpelis kapiliarine trauka uþpildomas lydmetaliu. Lyd-
metalio auðimo metu detaliø negalima judinti, nes prieðingu atveju Iðtirpæs
lydmetalis
sujungimas esti nepatikimas.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kas yra litavimas?
10.32 pav. Litavimo pavyzdþiai
2. Kokie reikalavimai gali bûti keliami sulituotai siûlei?
3. Kas yra litavimo darbo temperatûra?
4. Kuo skiriasi minkštasis litavimas nuo kietojo?
5. Kam reikalingi fliusai?
6. Kodël fliuso likutá reikia paðalinti?
 Suvirinimas 165

10.5 Suvirinimas
Visose technikos srityse yra daug detaliø, kurios
gali bûti pagamintos tik suvirinimu (10.33). Suviri-
nimu (terminiu sujungimu), naudojant ðiluminæ ar-
ba mechaninæ energijà ir specialius priedus arba
be jø, sujungiamos arba prijungiamos medþiagos
skysto arba plastinio bûvio.

Suvirinimas yra standus, sandarus neišar-

domas sujungimas.

10.33 pav. Suvirinimo technikos panaudojimas

automobiliø gamyboje

Suvirintø detaliø savybës

Privalumai Trûkumai
· Paprasta sujungti ávairios konfigûracijos · Suvirinimo zonoje pasikeièia medþiagos
detales. struktûra.
· Medþiagos naudojamos ekonomiškai. · Detalës deformuojasi ir susikraipo.
· Nereikia liejimo modeliø. · Suvirinti galima ne visus metalus.

Ávairiems suvirinimo uþdaviniams spræsti naudojami atitinkami suvirinimo bûdai. Suvirinimas skirsto-
mas á dvi pagrindines grupes: suvirinimà iðlydant ir suvirinimà spaudimu (10.34 pav.)

Metalø suvirinimas

Suvirinimas lydant Suvirinimas spaudimu

(be jëgos) (naudojant jëgà)

Elektro- Varþinis
Spindulinis Lankinis Suvirinimas Spindulinis Suvirinimas
Suvirinimas lankinis suvirinimas
suvirinimas suvirinimas sprogimu suvirinimas trintimi
metalu suvirinimas spaudimu

Suvirinimas Suvirinimas
Dujinis Suvirinimas Suvirinimas Taðkinis Reljefinis Ritininis Sandûrinis
apsauginë- elektronø
suvirinimas po fliusu lazeriu suvirinimas suvirinimas suvirinimas suvirinimas
se dujose srautu

10.34 pav. Suvirinimo bûdø klasifikacija

10.51 Suvirinimas išlydant

Ðiuo bûdu daþniausiai suvirinami vienos rûðies metalai. Sujungimo vietoje jie iðlydomi, sujungimui pa-
naudojant arba nepanaudojant papildomø medþiagø.

Suvirinimas dujomis (G)

Dujiniam suvirinimui, kuris dar vadinamas autogeniniu (10.35 pav.), suvirinamoms medþiagoms iðlydy-
ti naudojama degiøjø dujø ir deguonies liepsna (10.37 pav.).
Suvirinimui daþnai naudojamomis acetileno dujomis galima pasiekti iki 3200° C liepsnos temperatûrà.

Acetileno-deguonies liepsna pirmiausia naudojama montuojant vamzdþius, taip pat ákaitinimui,

pvz., lituojant, lenkiant, lyginant, grûdinant, pjaustant ir metalizuojant.
166 Suvirinimas dujomis

Suvirinimo strypelis Laikiklis Dujø èiaupas Dujø baliono èiaupai Reduktorius

Deguonies èiaupas

Maiðymosi Deguonis. Skiriamoji

kamera spalva mëlyna Saugikliai

Acetilenas.
Gaminys Degiklio antgalis Skiriamoji spalva
geltona arba balta

Spaudiminis Degios dujos Dujø þarnos

þikliorius

Dujø balionai

Sumaiðymo
vamzdelis Deguonis

10.35 pav. Suvirinimo dujomis áranga

Acetileno dujos (C2H2) daþniausiai gaunamos kalcio karbidà veikiant vandeniu. Jos laikomos plieni-
niuose dujø balionuose, o naudotojui pateikiamos po vienà balionà arba balionø ryðuliais. Esant dides-
niam negu 2 barø slëgimui, acetileno dujos skyla á sudedamàsias dalis (anglá ir vandenilá), tuo paèiu
metu ákaisdamos arba sprogdamos uþsidega.

Saugumo sumetimais didþiausias darbinis slëgis niekada negali virðyti 1,5 baro. 1,5 % acetile-
no dujø miðinys ore irgi sudaro sprogstamàjá miðiná, todël su dujomis reikia elgtis atsargiai.

Acetilenui chemiškai reaguojant su variu susidaro vario acetilenas, kuris labai jautrus išoriniams
smûgiams ir trinèiai, todël esant maþiausiam poveikiui sprogsta.

Acetileno balionai. Acetilenas laikomas balionuose, pripildytuose korëtos, acetonu ámirkytos masës.
Acetileno dujos acetone iðtirpsta ir tampa ne dujomis, o skystu nesprogstanèiu acetileno-acetono tirpa-
lu. Dël to taip pat sumaþëja acetileno dujø skilimas aukðtame slëgyje.
Acetonas turi savybæ aukðtame slëgyje iðtirpinti didelá kieká acetileno, o slëgá maþinant já vël iðlaisvinti. 1
litras acetono esant 15° C, kiekvienu slëgio pakëlimu 1 baru, iðtirpina 25 litrus acetileno. 40 litrø talpos
acetileno balionas, kuriame yra 13 litrø acetono, esant 18 barø slëgiui, sutalpina 5850 litrø acetono.
13 · 25 l/barui · 18 barø = 5850 l acetileno dujø.

Darbo su acetilenu taisyklës

· Acetileno dujø árangai draudþiama nau-
doti vario ir vario lydiniø armatûrà, vamz-
dþius ir tarpines, turinèias daugiau kaip
65 % vario, dël galimo sprogimo.
· Dël liepsnos atgalinio smûgio uþsidegus
balionui, reikia greitai uþsukti baliono
èiaupà. Siekiant sumaþinti galimo sprogi-
mo pavojø, reikia stebëti, kad acetileno
balionai, ypaè baliono virðus, nebûtø ilgai
ákaitæ ir dujos balione nesiskaidytø. Jei ba-
lionas ákaista, já reikia auðinti vandeniu,
kol vël pasieks normalià temperatûrà.
· Kad naudojant acetileno dujas acetonas
neiðtekëtø, balionas turi stovëti vertikaliai
arba padëtas taip, kad baliono èiaupas
bûtø maþiausiai 40 cm aukðèiau negu
dugnas.
· Kad dujø srovë neiðsiurbtø acetono, ace-
tileno sànaudos per valandà ið vieno ba-
liono negali virðyti 1000 litrø, o esant ba-
lionø baterijai – 700 litrø ið kiekvieno ba-
liono.
 Suvirinimas dujomis 167

Deguonies balionai
Deguonis, reikalingas acetilenui sudegti suvirinimo liepsnoje, gali bûti laikomas plieniniuose balionuo-
se. Baliono talpa V2 apskaièiuojama pagal Bailio-Marijoto dësná: p1 · V1 = p2 · V2.
Pavyzdys: 50 litrø talpa uþpildyta deguonimi 300 barø slëgiu. Koks yra dujø tûris atmosferiniame slëgyje?
Sprendimas: V2 = p1 · V1 / p2 = 50 l · 300 bar / 1 bar = 15 000 l = 15 m3
Vartotojai, kurie deguoná naudoja dideliais kie-
kiais, gali já gauti skysto bûvio. Tada jis tiekiamas
specialiu transportu – cisterna ir perpilamas á sta- 10.8 lentelë. Dujø balionø spalva ir
cionarius deguonies ðalto paruoðimo árenginius. prijungimo matmenys
Naudojant deguonis aplinkos temperatûroje iðga- Dujø rûðis Baliono Prijungimo
rinamas uþdarame garintuve ir paverèiamas du- spalva matmenys
jomis. Acetilenas geltona Tvirtinimo
Kad vartotojai naudodami nesumaiðytø dujø ar balta apkaba
(degiø ir nedegiø) ir joms bûtø parinkta atitinkama Vandenilis,
armatûra, dujø balionai þymimi spalvomis ir turi propanas, raudona W 21.80 x 1/14-LH
skirtingus prijungimo matmenis (10.8 lent.).
mišrios dujos
Deguonis mëlyna R 3/4
Darbo taisyklës
· Deguonies balionai negali liestis su aly- Azotas þalia W 24.32 x 1/14

va ir riebalais, nes su jais deguonis rea- Argonas,

guoja ir sprogsta. ang. dioksidas (CO2), pilka W 21.80 x 1/14
· Siekiant apsisaugoti nuo nelaimingø at- dujø miðiniai
sitikimø, reikia saugoti, kad dujø balio-
Suspaustas oras R 5/8 vidinis sriegis
nai nebûtø dauþomi, kad neperkaistø,
pvz., nuo saulës spinduliø arba ðildymo
sistemos, ir neperðaltø. Aukðto slëgio manometras Apsauginis
· Dujø balionai turi bûti transportuojami voþtuvas
su uþsuktu apsauginiu gaubtu.
Baliono Voþtuvas
èiaupas
Reduktorius. Dujø balione esantis aukðtas slë-
Tarpinë
gimas reduktoriumi paverèiamas reikalingu darbi- kamera Á degiklá
niu slëgimu (10.36 pav.). Reguliavimo varþtu nu- Membrana
statytà darbiná slëgimà parodo þemo slëgimo ma- Uþdarymo
Reguliavimo ventilis
nometras. spyruoklë
Dujø balionas Darbinio
Reguliavimo slëgio ma-
sraigtas nometras
Suvirinant slëgimas turi bûti: deguonies
2,5, acetileno – nuo 0,25 iki 0,5 baro. 10.36 pav. Reduktorius

Saugaus darbo reikalavimai. Dujø paëmimo Liepsnos temperatûra

vieta turi turëti apsauginius árenginius (10.35
pav.). Dujoms pradëjus tekëti atgal arba atsiradus
atgaliniam liepsnos smûgiui, jie greitai uþdaro to-
lesná dujø tekëjimà ir neleidþia liepsnai plisti pa- Degiklio antgalis
skirstymo vamzdynuose.
Acetileno-deguonies liepsna (10.37 pav.). Su-
Oro
virinimo liepsna reguliuojama degiklio ventiliais. Acetileno- Gaminys deguonis
Inþekcinio degiklio sistemoje degiosios dujos siur- deguonies Fakelas
liepsnos Suvirinimo zona 2 4 mm,
biamos deguonies srove. Kad acetilenas visiðkai branduolys aukðèiausia temperatûra
sudegtø, deguonies reikia 2,5 karto daugiau.
1. 2. Degimo zonos
Gauti normaliai liepsnai acetilenas ir deguonis
sumaiðomi 1:1 santykiu. Ðis miðinys sudega nevi- 10.37 pav. Acetileno-deguonies liepsna
168 Suvirinimas dujomis

siðkai (1 degimo zona). Susidariusios dujos – anglies oksidas ir vandenilis sudaro redukuojanèià zonà
be deguonies.
Šioje zonoje, kuri yra 2–4 mm nuo liepsnos branduolio, temperatûra yra aukðèiausia (siekia 3200° C).
Kad dujos sudegtø visiðkai, reikalingas deguonis paimamas ið aplinkos oro (2 degimo zona). Kai de-
guonies-acetileno miðinio santykis yra 1:1, liepsnos branduolys ðvieèia ryðkiai baltai ir turi aiðkias ribas.
Tokia liepsna laikoma normalia arba neutralia. Leidþiant per daug dujø, liepsnos branduolys esti þals-
vas ir netenka ryðkiø kontûrø. Liepsnoje atsiranda laisva anglis, kuri ið dalies pereina á iðsilydþiusá meta-
là, todël suvirinta siûlë áanglëja ir kietëja. Leidþiant per daug deguo-
nies, liepsnos branduolys bûna trumpesnis ir pilkai mëlynas, o iðly- Á kairæ
dytas siûlës metalas oksiduojasi – siûlë tampa trapi. Suvirinimo
strypelis
Suvirinimo dujomis technika
Suvirintos siûlës kokybë priklauso nuo to, kaip valdomi degiklis ir Degiklis
pridëtinë viela. Naudojami du pagrindiniai dujinio suvirinimo bûdai: Iki
3 mm
kairysis ir dešinysis suvirinimas (10.38 ir 10.39 pav.). Degiklio judëjimas

Kairysis suvirinimas naudojamas virinti skardoms iki 3 mm

storio, dešinysis – daugiau kaip 3 mm storio.

Kairysis suvirinimas. Liepsna nukreipiama suvirinimo kryptimi á

dar nesuvirintà siûlës dalá (10.38 pav.). Iðlydytas metalas (vonia) bû- 10.38 pav. Kairinis virimas
na ne aukðèiausios temperatûros zonoje ir ðiek tiek atvësta. Tai nau-
dinga virinant plonas skardas. Be to, pakaitinama suvirinimo sandû- Á deðinæ
ra ir sumaþëja plonos skardos iðkraipymai. Pridëtinë viela iðlydoma á
skysto metalo vonià jà vedþiojant zigzagais prieð liepsnos branduolá.
Dešininis suvirinimas. Liepsna nukreipiama á jau suvirintà siûlæ
Degiklis
(10.39 pav.). Dël to siûlë ið lëto auðta ir gerëja suvirinimo kokybë.
Virinant degiklis vedþiojamas ramiau ir laikomas taip, kad liepsnos Virð
branduolys bûtø nukreiptas á metalo vonià. Dël tokios ðilumos kon- 3 mm
Vielos judesys Àsa
centracijos gali bûti suvirinami stori lakðtai. Pridëtinë viela prieð
liepsnos branduolá vedþiojama apskritiminiais judesiais.
Suvirinimo strypeliai, kurie virinant naudojami kaip pridëtinë
medþiaga siûlës grioveliui uþpildyti iðlydytu metalu, skirstomi á klases
nuo G I iki G VII. Strypelyje áspaustas þenklas nurodo strypelio ga-
rantuotus kokybës rodiklius. Strypeliai bûna ávairiø skersmenø, sie-
kiant apsaugoti nuo korozijos, variuojami. 10.39 pav. Deðininis virinimas

Darbo taisyklës
· Suvirintojas darbo metu turi dëvëti akinius
su tamsiais stiklais, kad apsaugotø akis
nuo akinanèios liepsnos ir suvirinimo
purslø.
· Virinant maþose patalpose, turi bûti
puèiamas grynas oras. Deguonies ið
balionø naudoti negalima (dël gaisro
pavojus).
· Prijungto degiklio negalima dëti á dëþæ ar
uþdarà talpà. Atsitiktinai iðtekëjæs dujø
miðinys gali sprogti.
· Dujø paskirstymo sistemoje nesandarumø
ieðkoma su muiluotu vandeniu arba
specialiu aerozoliu.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Koká dujø spaudimà reikia nustatyti suvirinimo liepsnai ant darbinio manometro?
2. Kurioje vietoje yra aukðèiausia liepsnos temperatûra?
3. Kada virinama á kairæ, o kada á deðinæ?
4. Išvardykite acetileno deguonies liepsnos naudojimo sritis.
 Suvirinimas elektros lanku 169

Metalø suvirinimas elektros lanku (E)

Virinant ðiuo bûdu, ðilumos ðaltiná atstoja tarp elektrodo ir gaminio degantis elektros lankas (10.40
pav.). Aukðta lanko temperatûra suvirinimo vietoje iðlydo metalà. Tuo pat metu lydosi elektrodas ir, kaip
pridëtinë medþiaga, sudaro suvirinimo siûlæ.

Suvirinimo siûlë Elektrodo

Gaminys Poliaus gnybtas

laikiklis
~
Srovë ið tinklo:
aukðta átampa,
Suvirinimo þema srovë
laidas

Elektros
laukas

Strypinis
elektrodas
Suvirinimui:
þema átampa,
aukðta srovë

Suvirinimo
transformatorius
10.40 pav. Rankinis suvirinimas elektros lanku

Suvirinimo srovë. Elektros lankui sukurti gali Tuðèios eigos átampa

bûti naudojama nuolatinë ir kintama srovë. Suviri- Reguliuojama srovë-átampa.
nimui reikalinga iki 1000 A srovës stiprumas ir Srovës ðaltinio kreivës
nuo 15 iki 50 V átampa. 230 arba 400 V kintama
Uþdegimo kreivë
tinklo átampa turi bûti transformuojama á reikalin- ilgo ir trumpo
Átampa U

gà suvirinimui. Suvirinimo srovës ðaltinio charakte- elektros lanko

Darbo taðkas
ristikas vaizdþiai parodo srovës-átampos kitimo
kreivës (voltamperinës charakteristikos) (10.41
pav.). Jø kitimas priklauso nuo suvirinimo bûdo. Srovës svyravimai Suvirinimo srovë
Daþniausiai naudojami maitinimo ðaltiniai su dël elektros lanko Trumpo jung.
ilgio kitimo srovë
kintanèiomis ir kietomis charakteristikomis.
Pagal virinamos medþiagos storá ir atitinkamà
elektrodà, srovës ðaltinyje nustatoma suvirinimo Srovës stiprumas I
srovë, tada ið ðaltinio charakteristikø pluoðto pa- 10.41 pav. Suvirinimo srovës ðaltinio
renkama viena kreivë. Jos susikirtimas su elektro- voltamperinës charakteristikos
dà atitinkanèio lauko kreive nustato darbiná taðkà
su suvirinimo lauko srovës ir átampos dydþiais. 10.9 lentelë. Tuðèios eigos átampos
Tuðèios eigos átampa, t. y. átampa ájungus sro- Suvirinimo srovës tipas Pastovi srovë Kintama srovë
vës ðaltiná be apkrovimo, ribojama saugaus darbo
Normaliam naudojimui < 113 V < 80 V
reikalavimø (10.9 pav.).
Suvirinimo srovë parenkama pagal suvirinimo Induose ir ankðtose patalpose < 100 V < 42 V
paskirtá. Árengimo þymëjimas K 42 V
Naujas kombinuotas 1990 m.
laidos árengimas < 113 V < 48 V
Árengimo þymëjimas S

Suvirinimo srovës ðaltinio árengimai skirti tinklo srovei (aukðta átampa, þemas srovës stiprumas)
pakeisti á suvirinimo srovæ (þema átampa, didelis srovës stiprumas).
170 Suvirinimas elektros lanku

Suvirinimo elektrodai susideda ið vielos ir glaisto (10.42 pav.). Viela reikalinga kaip pridëtinë me-
dþiaga sudaryti siûlei. Glaistas stipriai ákaitæs iðskiria dujas, kurios stabilizuoja laukà ir apsaugo iðlydytà

10.10 lentelë. Suvirinimo srovës ðaltinio tipai ir panaudojimas

Suvirinimo srovës ðaltinis Srovës tipas Panaudojimo sritis (vyraujanti)
Suvirinimo transformatoriai Kintama Smulkiems suvirinimo agregatams statybose ir hobiui/WIG tik Al
Suvirinimo lygintuvai Pastovi Su spec. elektrodais/WIG tik plienams ir legiruotiems plienams
Suvirinimo generatoriai Pastovi Mobilûs statyboms – vidaus degimo variklio pavara
Kombinuoti srovës ðaltiniai, Pastovi arba Pagrindiniai suvirinimo árengimai visiems suvirinimo bûdams
perjungiami kintama

siûlës metalà nuo aplinkos oro. Dël to siûlæ ma- Strypinis elektrodas - polius
þiau paveikia aplinkos oro deguonis ar azotas. Ið- Elektros viela Apvalkalas
silydæs glaistas sudaro ðlakus, kurie plaukia virð Elektros
siûlës. Dël to siûlë lëèiau auðta ir sumaþëja susi- Dujø apsauginë srovë lankai
traukimo átempimai. Ðlakai Medþiagos
perëjimas
Suvirinimo siûlë Álydyto
Kiekvienam suvirinimui reikia parinkti tinka- metalo vonia
+ polius
mus elektrodus, pvz., skirtingus suvirinimui (gaminys)
ir apvirinimui.
10.42 pav. Medþiagos perëjimas suvirinimo
lanke
Elektrodø charakteristikas galima suprasti pa-
gal þymëjimà (10.43 pav.). Ðalia mechaniniø Elektrodai- santrumpos
glaisto savybiø nurodoma kokybë nuo 1 iki 12 kla-
EN 499 E 42 0 RR 1 2
sës, tûris , t. y. iðtirpæs elektrodas, dël glaisto suvi- Reikðmë
rinimo siûlëje uþima didesná tûrá negu elektrodinë Normalë
viela. Suvirinimo procesas
Lanko suþadinimo procesas suvirinant praside- Rankinis suvirinimas elektros lanku
da tada, kai tarp neigiamo poliaus – elektrodo ir
Charakteristikos: takumo riba, stiprumas,
teigiamo poliaus – gaminio ávyksta trumpas jungi- santykinis pailgëjimas tempiant
mas ir grandine pradeda tekëti srovë. Lietimosi Smûginio tàsumo
taðke dël didelës varþos abiejuose poliuose susida- darbas
ro aukðta temperatûra. Atitraukiant elektrodà nuo Padengimo tipas
ruoðinio ið jo iðplëðiami elektronai. Veikiami elek- Srovës tipas
tros lauko jie juda nuo elektrodo (– polius) prie Suvirinimo vieta
ruoðinio (+ polius). Susidaro elektros lanko plaz-
ma – labai ákaitusiø jonizuotø dujø srautas (laidus 10.43 pav. Strypiniø elektrodø þymëjimas
elektrai). Temperatûra prie neigiamo poliaus paky-
la iki 3600° C, o prie teigiamo (ruošinys) – beveik iki 4200° C. Ðioje temperatûroje elektrodo ir ruoðinio
lietimosi su lanku vietos iðsilydo. Iðsilydþiusi elektrodo medþiaga laðø pavidalu pereina á ruoðinio iðsily-
dþiusio metalo vonià (10.42 pav.).
Uþlenkiamasis magnetiniø laukø poveikis á suvirinimo lankà vadinamas magnetiniu pûtimu. Jis su-
sidaro dël þiedo formos elektromagnetiniø laukø, kurie atsiranda srovei tekant kiekvienu laidininku stat-
menai srovës krypèiai. Jei elektrodas, pvz., stovi statmenai ruoðiniui, tai alkûnëje susidûrusios magneti-
niø laukø linijos viena kità ardo. Ðioje iðretintoje srityje lankas uþlinksta (pûtimas) ir bûna matomas per
ryðkiai ðvieèianèias deganèias glaisto dujas (10.44 pav.).
 Suvirinimas elektros lanku 171

Magnetinis pûtimas daþniausiai pasitaiko virinant nuolatine sro-

ve, ypaè virinant plienà. Jis gali bûti toks stiprus, kad neámanoma vi- Sutankintas Lankas stipriai
rinti. Pûtimo poveiká galima sumaþinti pakreipiant elektrodà prieð elektromagne- nustumtas
tinis laukas
pûtimo kryptá, perstatant á kità vietà ant ruoðinio laido tvirtinimo kon-
Ruoðinys
taktà, pakeitus virinimo kryptá, naudojant storiau glaistytus elektro-
dus arba virinant kintama srove. Virinant kintama srove magnetinio
pûtimo efektas labai maþas.
Iðretintas laukas

Suvirinimo elektros lanku technika 10.44 pav. Lauko nustûmimo

Elektrodo tipas ir skersmuo parenkami pagal suvirinamo metalo reiðkinys
storá, detalës medþiagà ir suvirinimo bûdà (suvirinimas arba apviri-
nimas). Elektrodo ðvytuojantis judesys
Lankas uþdegamas elektrodu palieèiant gaminá. Lanko ilgis (at-
stumas nuo elektrodo iki gaminio) turi bûti lygus arba maþesnis uþ
naudojamos elektrodo vielos skersmená.
Virinant besilydantis elektrodas turi bûti laikomas taip, kad lanko
ilgis bûtø pastovus. Tinkamai laikant ir vedþiojant elektrodà, galima Pagrindo Vidur. sluoksnis
sluoksnis 1 2
taip nukreipti lanko kryptá ir spaudimà, kad iðsiskiriantys ðlakai tekë- Virðut. sluoksnis
tø ne suvirinimo krypties priekyje ir nesudarytø ðlakø skyliø bei sujun-
10.45 pav. Daugiasluoksniø
gimo defektø. Jeigu sunaudoto elektrodo liekana ákaista iki ðvytëji- siûliø virinimas
mo temperatûros, vadinasi, suvirinimo srovë nustatyta per didelë. Jei
lankas blogai uþsidega ir nestabiliai dega, o iðsilydæ ðlakai kliudo
susidaryti normaliai siûlei, vadinasi, suvirinimo srovë nustatyta per Virinant þemyn
maþa.

Rankinio suvirinimo elektros lanku lanko ilgis turi bûti nustato-

mas kuo trumpesnis. Jis turi atitikti elektrodo vielos skersmená. Atviru trikam-
piu
arba
Sudurtinë siûlë su didelëm nuoþulom virinama keliais sluoksniais
Uþdaru
(10.45 pav.). Nuo anksèiau suvirintø sluoksniø reikia gerai nuvalyti trikampiu
ðlakà. Plaèios siûlës turi bûti virinamos ðvytuokliniu elektrodo judesiu
(10.45 pav.). Vertikalios siûlës virinamos ypatingais elektrodo jude- Virinant á virðø
siais (10.46 pav.).
10.46 pav. Elektrodo judesiai
suvirinant vertikalias siûles

Darbo taisyklës
· Elektros lanko spinduliai yra pavojingi, to-
dël virinti plikomis rankomis ir neuþdeng-
tomis kitomis kûno vietomis negalima.
· Darbo vieta turi bûti atskirta uþdangomis,
kad spinduliai negalëtø paþeisti kitø as-
menø (neakintø).
· Elektriniam virinimui reikia apsauginio
skydo su ðonine apsauga. Spinduliai, pa-
tenkantys á akis ið ðono, taip pat pavojin-
gi.
· Ðlakai nuo siûlës nuvalomi siûlei atauðus,
kad gaminys auðtø pamaþu. Ðiam darbui
taip pat reikalingas apsauginis skydas.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokia yra srovës ðaltinio paskirtis?
2. Kokia srovë tinkama suvirinimui elektros lanku?
3. Pagal kokius kriterijus parenkami elektrodai?
4. Kokia elektrodø glaisto paskirtis?
5. Kaip susidaro elektros lankas?
6. Kaip galima sumaþinti magnetiná pûtimà?
172 Virinimas apsauginëse dujose

Virinimas apsauginëse dujose (SG) Virinimas apsauginëse

dujose (SG)
Virinimas apsauginëse dujose (10.47 pav.) skirsto-
mas á volframo apsauginiø dujø virinimà (SG) su
Virinimas volframu Virinimas metalu
volframo elektrodu nepadengtu glaistu ir metalo- apsauginëse dujose apsauginëse dujose
apsauginiø dujø virinimà (MSG) su glaistytu vielos (WSG) (MSG)
elektrodu. Virinant abiem bûdais lankas ir iðlydyto
metalo vonia nuo atmosferos poveikio yra apsau- Virinimas Plazminis Virinimas
Virinimas
metalu
goti apsauginëmis dujomis. Kaip parinkti apsaugi- volframu virinimas metalu
aktyviosiose
nes dujas pagal virinimo bûdà ir medþiagà, paro- inertinëse (volframu) inertinëse
dujose
dujose (WIG) (WP) dujose (MIG)
dyta 10.11 lentelëje. (MAG)

10.47 pav. Virinimo metodø apsauginëse dujose

klasifikacija
Virinimas apsauginëse dujose labiausiai
tinka mechanizuotam suvirinimui. 10.11 lentelë. Apsauginiø dujø panaudojimas

Apsauginës dujos Þymë- Metodas Virinamos

Volframo-inertiniø dujø suvirinimas (IG) jimas medþiagos

Suvirinimo árenginys susideda ið srovës ðaltinio, Argonas (Ar) I WIG Visi metalai
kuris daþniausiai bûna nuolatinës arba kintamos Helis (He) Ar+He MIG Spalvoti metalai
srovës, ir suvirinimo degiklio, kuris su srovës ðalti-
Ar+O2 Ar+CO2 M1 Aukšt. leg. plienai
niu sujungtas guminiø þarnø ryðuliu. Þarnø ryðuly-
je yra suvirinimo srovës laidas, apsauginiø dujø Ar+CO2 M2 MAG
Nelegiruoti ir
þarna, srovës valdymo laidas ir, esant dideliems Ar+CO2+O2 M3 maþai legiruoti
degikliams, auðinimo vandens padavimas ir nuve- CO2 C
plienai
dimas (10.48 pav.). Aukðto daþnio uþdegimo áren-
Ar+He I Siûlës Pvz., titanas
giniu lankà galima uþdegti nepalieèiant metalo. pagrindo
Virinimas nuolatine srove, volframo elektrodà Dujø miðinys N2 + H2 F apsauga Kiti metalai
prijungus prie neigiamo poliaus, daþniausiai nau-
Suvirinimo
dojamas legiruotiems plienams, jø lydiniams ir ne- 15° Apsauginiø dujø degiklis Guminiø
metalinëms medþiagoms virinti. Dël elektronø ir suvirinimo þarnø
srauto nuo elektrodo á ruoðiná susidaro aukðtesnë srovës ájungëjas ryðulys
Dujø tûta
temperatûra prie ruoðinio ir þemesnë prie elektro-
do galo, kur prasideda lankas. Volframo elektro- Volframo
das gali bûti nusmailintas, dël to stabiliai dega elektrodas Vandens ðaldymui
padavimas ir gràþinimas
lankas ir já lengviau valdyti. Iðlydyto metalo zona, Apsauginiø
dar vadinama pravirinimu, yra siaura ir gili (10.49 dujø apvalk.
pav.).
Gaminys Valdymo
Virinimas kintama srove daþniausiai naudoja- Suvirinimo
strypelis laidas
mas lengviesiems metalams virinti. Kintamos sro-
vës teigiamos pusbangës metu elektronai teka nuo Lankas (ilgis Suvirinimo Apsau-
Masës ginës
2-3 mm) srovë
ruoðinio á volframo elektrodà ir taip suardo leng- kontaktas dujos
vai lydomø lengvøjø metalø oksidø dangà. Neigia- 10.48 pav. Virinimo volframu inertinëse dujose
mos pusbangës metu elektronai teka á ruoðiná ir degiklis
keldami temperatûrà iðlydo metalà. Dël didelës ði-
Virinimas nuolatine srove Virinimas kintama srove
luminës átampos volframo elektrodo gale susidaro
Volframo
pusrutulio formos volframo laðas. Virinant ðiuo bû- elektrodas
du, lankas dega nestabiliai, todël netinka naudoti
virinti graþioms siûlëms. Pravirinimas bûna platus Apsauginës dujos

ir plokðèias (10.49 pav.). Elektros lankas

Ðá bûdà galima patobulinti virinimu su pulsuo- Elektronø
janèia srove. Suvirinimo srovë reguliuojamu daþ- srautas
niu svyruoja tarp ávairiø dydþiø (10.50 pav.). Pui-
kiai dozuota ðiluma sudaro galimybæ gerai pravi- Naudojamas plienui, Naudojamas aliuminio
rinti siûlæ, gerai uþvirinti tarpelá ir gauti gerà siûlæ CrNi plienui, variui lydiniams
10.49 pav. Lankas virinant volframu
apsauginëse dujose
 Virinimas apsauginëse dujose 173

ávairiose virinimo padëtyse. Iðvengiama suvirinimo

Impulso plotis
siûlës broko virinimo pradþioje ir pabaigoje, pvz., Impulso
Pulsuojanti srovë aukðtis
virinant vamzdþius. Virinimo
Ðis suvirinimo bûdas (IG) naudojamas aukðtos pradþios Pagrindinë Virinimo
srovë srovë pab.srovë
kokybës suvirinimo sujungimams, pvz., aviacijos ir
kosmoso árenginiuose, taip pat branduolinëje
technikoje. Lanko Srovës Srovës Lankas
Kaip apsauginës dujos naudojamos inertinës uþdegimas augimas kritimas nutraukiamas
argono ir helio dujos arba jø miðiniai. Ðios inerti- 10.50 pav. Srovës kitimas virinant pulsuojanèia
nës dujos ir esant aukðtai lanko temperatûrai su ið- srove
lydytu metalu nesudaro cheminiø junginiø.
Darbo technika. Volframu-inertinëmis dujomis
virinama ið kairës á deðinæ. Degiklis suvirinimo
kryptimi pakreipiamas apie 15° ir vedamas
2–3 mm atstumu nuo ruoðinio (lanko ilgis)
(2.10.86 pav.). Pridëtinë medþiaga (suvirinimo
strypelis) rankomis taðkiniais judesiais pridedama
ið ðono. Maþinant suvirinimo srovæ, suvirinimo siû-
lës gale sumaþinami galiniai krateriai ir galimi
átrûkimai. Nutraukus suvirinimo srovæ, degiklá rei-
kia laikyti prie virinimo vietos tol, kol iðtekanèios
apsauginës dujos atðaldys siûlæ. 10.51 pav. Volframu inertinëse dujose suvirinta
Plazminio suvirinimo (P) šilumos šaltinis yra detalë
plazmos spindulys (10.53 pav.). Elektros lankas,
eidamas per vandeniu auðinamà varinæ tûtà, suspaudþiamas plazmos dujø. Elektros lanko labai ákaitin-
tas elektrai laidus dujø srautas (plazma) su didele energija kaip plazmos spindulys nukreipiamas á suvi-
rinimo vietà. Apsauginiø dujø gaubtas stabilizuoja plazmos lankà ir saugo iðlydytà metalà nuo aplinkos
oro. Plazmos lanke sukoncentruota didelë energija, todël juo galima suvirinti storas skardas nenuëmus
nuoþulø ir be pridëtinio metalo.
Kadangi plazmos lankas stabiliai dega esant labai nestipriai srovei ir nejautrus lanko ilgio pasikei-
timams, ðis metodas gali bûti naudojamas mikrosuvirinimui. Juo galima virinti net 0,01 mm storio
skardas.
Srovës ðaltinis:
Virinimas metalu apsauginëse dujose (MSG) suvirinimo lankui
Lanko valdymui
Virinant apsauginiø dujø aplinkoje, nuolatinës srovës lankas dega Uþdegimo árenginys
tarp prie teigiamo poliaus prijungto vielinio elektrodo ir gaminio. (aukðto daþnio)
Vielos elektrodas, kuris palaiko lanko degimà ir iðlydytas atstoja Volframo elektrodas
pridëtinæ medþiagà, vielos padavimo árenginiu per þarnø paketà ir Plazmos dujos
degiklá jo iðsilydymo greièiu vyniojamas nuo ðpûlës (10.53 pav.). Auðinimo vanduo
Trumpame, srovæ praleidþianèiame laisvame vielos gale, kurio storis Apsauginës
dujos
maþas, lyginamasis srovës tankis labai didelis, todël gaunamas di-
delis iðlydymo galingumas ir gilus pravirinimas. Varinë
Medþiagos perëjimas laðeliais nuo vielos elektrodo á ruoðiná atsi- tûta
randa dël magnetinio lauko jëgø, susidaranèiø tekant srovei. Jos vei- Valdymo
lankas
kia á skystà vielos metalà já suspausdamos ir atskirdamos laðelius, Ruoðinys Plazmos
pereinanèius á medþiagà. Kintant srovës tankiui, kinta ir magnetinës lankas
jëgos ir kartu pereinanèiø laðeliø forma, kiekis ir dydis. Taip sukuria-
mi skirtingi elektros lankø tipai. Tokius lankus galima nustatyti pagal
10.52 pav. Plazminis
suvirinimo paskirtá (10.12 lent.).
suvirinimas
174 Virinimas apsauginëse dujose

Gaminys Guminiø Apsauginiø Slëgio reduktorius

Degiklis dujø balionas
þarnø paketas
Suvirinimo Nustatymas:
Suvirinta Vielos padavimo
srovës dujø suvirinimo átampos
siûlë greitis
ir vielos
padavimo
Valdymo laidas
jungiklis
Apsauginës dujos
Dujø tûta Kontaktai
Ðaldymo vandens
Vielos padavimo padavimas
tûta (srovës ir gràþinimas
kontakto tûta) Vielos
Vielos Srovës ir vielos ritë
Apsauginës dujos elektrodas elektrodo
padavimas
Ið tinklo
Vielos padavimo
Iðlydyto metalo vonia Lankas pavara

10.53 pav. Virinimo inertiniø ir aktyviøjø dujø aplinkoje árengimai

10.12 lentelë. Elektros lankø tipai ir jø savybës

Lanko tipas Medþiagos perneðimas Santrumpa Panaudojimo sritis
Iðtaðkantis lankas Smulkiais laðais, trumpo jungimo metu s Didelis iðlydymo galingumas, kai siûlë
Ilgas lankas Stamb. laðais, ne trumpo jungimo metu l horizontali. Vidutiniams ir storiems lakðtams.

Trumpas lankas Stamb. laðais, ne trumpo jungimo metu k Ypatingos padëtys (dideli tarpeliai), plona skarda.
Impulsinis lankas Reguliuojamø dydþiø laðeliai p CrNi-plienams, Al-lydiniams

Suvirinimas metalu apsauginiø dujø aplinkoje skirstomas á suvirinimà metalu inertiniø dujø aplin-
koje (MIG) ir suvirinimà metalu aktyviøjø dujø aplinkoje (MAG).

Virinant metalu inertiniø dujø aplinkoje naudojamos argono ir helio inertinës apsauginës dujos. Jos
reikalingos virinant spalvotus metalus, aliuminio lydinius ir aukðtai legiruotus plienus.
Virinant metalu aktyviøjø dujø aplinkoje, naudojamos reakcijai aktyvios apsauginës dujos. Joms pri-
klauso CO2 ir argono mišinys su CO2 arba O2. Nuo ðiø apsauginiø dujø labiausiai priklauso medþia-
gos perëjimas, pravirinimo gylis, siûlës forma ir purslø susidarymas. Ðiø pigiø apsauginiø dujø trûkumà
rodo legiruojanèiø elementø iðdegimas ir pablogëjusios suvirinto gaminio mechaninës savybës. Tinka-
mai parenkant pridëtiná metalà, galima pagerinti siûlës kokybæ. Virinimas metalu aktyviøjø dujø aplin-
koje naudojamas nelegiruotiems ir maþai legiruotiems plienams. Plonos skardos arba dideli plyðiai su-
virinami trumpu lanku, o storos skardos – ilgu arba iðtaðkanèiu lanku.
Virinant impulsiniu lanku pagrindinæ srovæ dar perdengia impulsø srovë. Ðis bûdas daþniausiai nau-
dojamas virinti lengviesiems metalams, legiruotiems plienams, plonoms skardoms ir jëginiams sujungi-
mams.

Darbo taisyklës virinant metalu apsauginëse dujose

· Virinant volframu inertiniø dujø aplinkoje · Suvirinimo vietà reikia saugoti nuo skers-
iðvengiama ruoðinio arba suvirinimo stry- vëjø, kad neardytø apsauginiø dujø
pelio kontakto su volframo elektrodu. gaubto.

KARTOJIMAS IR ÞINØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokie yra suvirinimai apsauginiø dujø aplinkoje?
2. Kada naudojama nuolatinë, o kada kintama srovë
virinant volframu inertiniø dujø aplinkoje?
3. Kuo skiriasi volframo-inertiniø dujø suvirinimas nuo
virinimo inertiniø ir apsauginiø dujø aplinkoje?
4. Kuo skiriasi virinimas volframu inertiniø dujø aplinko-
je nuo virinimo metalu apsauginiø dujø aplinkoje?
 Suvirinimas spaudimu 175

10.5.2 Suvirinimas spaudimu Elektrodai

Virinant spaudimu suvirinimo vietoje dël spaudimo suminkðtëjusios
detalës sujungiamos be pridëtinës medþiagos. Gaminys

Varþinis suvirinimas spaudimu

Šiam suvirinimui naudojama šiluma, susidaranti elektros srovei nu- Suvirintas taðkas
galint varþà suvirinimo vietos lietimosi pavirðiuose. Elektrovarþinis su-
virinimas spaudimu skirstomas á taðkiná, reljefiná, ritininá ir sandûriná.
Elektrodai
Taškiniu suvirinimu (RP) viena ant kitos sudëtos skardos sujun-
giamos pavieniais suvirinimo taðkais. Taðkinio suvirinimo árenginyje 10.54 pav. Taðkinis suvirinimas
skardos suspaudþiamos tarp dviejø vandeniu auðinamø variniø elek-
trodø. Nuo vieno elektrodo á kità per skardà trumpai prateka didelë Elektrodai Gaminys
srovë. Tarp skardos esanti didelë elektrinë varþa sukelia reikiamà su-
virinimo temperatûrà. Prispaudimo jëgos, srovës ir suvirinimo laiko
dydþiai, kurie tarpusavyje derinami ir nustatomi bandymo bûdu, vi-
rinant sudaro læðio formos taðkiná sujungimà (10.54.1 pav.). Taðki-
nio suvirinimo árenginys turi taðkinio suvirinimo judamus gnybtus
(elektrodus), kurie daþnai sujungiami su robotais, pvz., automobilio
këbulø gamyboje. Prieð suvirinimà Po suvirinimo
Reljefiniu suvirinimu (RB) virinamo gaminio dalis spaudþia elek-
trodai ið vario plokðèiø ir dalys priderinamos. Viena gaminio detalë 10.55 pav. Reljefinis
suvirinimas
turi daugelá iðpresuotø iðkilimø, kuriais lieèiasi su kita detale. Prate-
këjus srovei ðie taðkai tampa suvirinimo vietomis (10.55. pav.). Elektrodas
Ritininiam suvirinimui (RR) naudojami variniø ritinëliø besisu-
kantys elektrodai (10.56 pav.). Dviem skardoms judant tarp ritinëliø
praleidþiami srovës impulsai, kurie padaro suvirinimo taðkus. Nuo Gaminys
impulsø daþnio priklauso suvirinimo taðkø atstumas. Kai impulsø
daþnis didelis, taðkai uþsikloja vienas ant kito – taip gaunama iðtisi-
në sandari siûlë. Elektrodas
Sandûrinis suvirinimas aplydant (RA) daþniausiai naudojamas
vienodos formos skerspjûviams sujungti (10.57 pav.). Suvirinamos
detalës átvirtinamos specialiame árenginyje. Dël lietimosi pavirðiaus
pasikartojanèio sujungimo ir atskyrimo tekant srovei suvirinamame
skerspjûvyje atsiranda daug elektros lankø. Pasiekus suvirinimo tem- 10.56 pav. Ritininis suvirinimas
peratûrà, detalës, stipriai kibirkðèiuojant, suartinamos. Detalëms ap-
Gaminys
silydþius, srovë iðjungiama, suvirinimo vietos staigiai suspaudþia-
mos, ir taip susivirina. Po suvirinimo suvirinimo vietoje gaunamos
uþvartos. Ðiuo bûdu galima suvirinti skerspjûvius iki 100 000 mm.

Varþinio suvirinimo stakliø reguliuojami reþimai – srovë, lai-

kas ir spaudimas á detales turi atitikti suvirinamas medþiagas Elektrodai
ir suvirinimo vietos matmenis.
10.57 pav. Sandûrinis
suvirinimas aplydant
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
Elektrodø judëjimas
1. Kas yra varþinio suvirinimo sujungimai?
Srovës tekëjimas
2. Kokie yra varþinio suvirinimo sujungimai? Elektrodø spaudimas
176 Apvirinimas

Suvirinimas trintimi (FR). Ðiam suvirinimo bû- Besisukanti dalis Suvirinimo vieta
dui suvirinimui naudojama trinties ðiluma. Suvirini- Pavara Nesisukanti dalis
mo trintimi staklëse viena ið suvirinamø detaliø su-
kama ir prie jos spaudþiama nesisukanti detalë
(10.58 pav.). Besitrinantys lietimosi pavirðiai grei-
tai ákaista. Medþiagai ákaitus iki plastinës bûsenos,
besisukanti detalë sustabdoma. Su papildoma su-
spaudimo jëga abi detalës suspaudþiamos ir taip
susivirina.
Panaudojimo pavyzdþiai
• Sukimo detalëms, pvz., kardaniniams velenams 10.58 pav. Suvirinimas trintimi
(10.59 pav. ).
• Virinant be pridëtinës medþiagos.
• Sujungti skirtingiems metalams.

Automatinis suvirinimas
Suvirinimas gali bûti automatizuotas. Suvirinimo
degiklá vedþioja staklës, o suvirinimo procesà val-
do programos, pvz., taðkinis suvirinimas ir suvirini-
mas apsauginiø dujø aplinkoje robotais. 10.59 pav. Suvirinimo trintimi pavizdys

10.5.3 Apvirinimas Ðarvavimas

Apvirinimas skirstomas á apvirinimà ir ðarvavimà, pvz., ekskavato-
riaus dantø (10.60 pav.).
Apvirinimu restauruojamos sudëtingø gaminiø iðsidëvëjusios vietos,
uþvirinant pridëtinës medþiagos sluoksnius. Uþvirinama medþiaga
turi bûti tokia pat kaip detalës medþiaga arba panaði.
Šarvuojant naudojama pridëtinë medþiaga, kuri gaminá ðarvuotoje
Apvirinimas
vietoje padaro atsparesná dilimui ir korozijai.
10.60 pav. Apvirinimas
10.5.4 Metaliniø medþiagø suvirinamumas
Medþiagø suvirinamumas priklauso nuo legiruojanèiø elementø sudëties. Suvirinimo kokybë taip pat pri-
klauso nuo tinkamo suvirinimo bûdo parinkimo (10.13 lent.).

10.13 lentelë. Medþiagø suvirinamumas

Medþiaga Ypatybës Virinimo bûdas

Nelegiruoti Turi maþiau kaip 0,22 % C, 0,05 % P ir 0,05 % S ir gerai virinasi. Visais bûdais
plienai

Legiruoti Nerûdijantiems arba ugniai atspariems plienams virinti turi bûti naudojama WIG/MIG, EB/RP, RR
plienai atitinkama pridëtinë medþiaga.

Plieno Prieð suvirinimà pakaitinus galima sumaþinti perëjimo zonø tarp siûlës ir Visais bûdais
liejiniai detalës medþiagos uþgrûdinimà.

Ketus Ketus netàsus ir atlaiko tik maþus tempimo átempimus. G, WIG, E

Suvirinat reikia gerai þinoti ðiluminiø átempimø atsiradimo sàlygas.

Varis Gerai virinasi, ypaè vario rûðys su aktyviuoju deguonimi. Dël didelio ðilumos WIG, MIG/E, EB
laidumo storos sienos prieð virinimà turi bûti pakaitinamos.

Lengvøjø Metalinës ðvarios, pagal galimybes paësdintos suvirinimo vietos WIG/MIG, EB, RP, RR
metalø susivirina gerai. Lydiniai, turintys daugiau kaip 1,5 % vario, yra jautrûs
lydiniai ðiluminiams átrûkimams ir virinimui netinka.
 Suvirinimo sujungimø iðbandymas 177

Ávairiø suvirinimo bûdø pagrindinës panaudojimo sritys

Suvirinimo bûdas parenkamas atsiþvelgiant á suvirinamos medþiagos ir suvirinimui keliamus
reikalavimus (10.14 lent.).

10.14 lentelë. Ávairiø suvirinimo bûdø panaudojimas

Suvirinimo bûdas Þym. Nr. Pagrindinë panaudojimo sritis Suvirinamos medþiagos
G (autogenas) 311 Vamzdþiai, instaliacijos, lyginimas liepsna. Plienai
E 111 Visoms plieno konstrukcijoms, statybos aikðtelëse. Plienai
WIG 141 Plonos skardos, aviacijoje ir kosmose, gali bûti mechaniz. Visi metalai
WP 15 Stori skerspjûviai be siûliø. Plienai + lengvieji metalai
MAG 135 Visoms plieno konstrukcijoms, gali bûti mechanizuojama. Plienai
MIG 131 Stori, taip pat ir ploni skerspjûviai. Leg. plienai. + lengv. metal.
RP-RR 21/23 Plonos skardos, autom. këbulø gamyboje, gali bûti mech. Visi metalai
UP 12 Stori skerspjûviai, gali bûti mechanizuojama. Plienai
FR 42 Simetriðki skerspjûviai, staklëms. Beveik visi metalai

10.5.5 Bendros saugaus darbo taisyklës

· Kiekvienam suvirinimo bûdui naudoti tin-
kamus apsauginius stiklus.
· Suvirinimo zona turi bûti aptverta skydais,
taip apsaugant greta dirbanèius nuo lan-
ko spinduliø ir purslø.
· Suvirintojo darbo vieta turi bûti gerai vëdi-
nama arba turi turëti iðtraukiamàjà venti-
liacijà.
· Suvirinimo metu reikia stebëti, kad nukri-
tusios suvirintos detalës arba purslai nesu-
keltø gaisro.
· Ankðtose patalpose arba rezervuaruose
vietoj ventiliacijos niekada negalima nau-
doti gryno deguonies (gali uþsidegti rûbai).
· Kiekvieno dirbanèiojo atidumas – geriau-
sia sàlyga iðvengti nelaimingo atsitikimo.

10.5.6 Suvirinimo sujungimø iðbandymas

Suvirinimo kokybë priklauso ne tik nuo suvirinimo ir pridëtinës medþiagos, bet ir nuo suvirintojo kvalifi-
kacijos bei stropumo. Montuojant ið plieno aukðtuminius pastatus, vamzdynus, maðinø gamyboje, bran-
duolinëje technikoje, susisiekimo technikoje, aviacijoje ir kosminëje technikoje suvirinimo sujungimams
keliami ypatingi kokybës reikalavimai, be to, jie turi bûti iðbandomi.
Suvirinimo sujungimai, neardant suvirinimo siûlës, tikrinami
Suvirinimo siûlë
spalvotàja defektoskopija, magnetiniais milteliais, ultragarsu, rent-
geno arba gama spinduliais.
Suvirinimo sujungimai, ardant suvirinimo siûlæ, bandomi tada,
kai reikia nustatyti siûlës stiprumà arba vidinæ struktûrà. Paprasti ban-
dymai iðardant atliekami suvirinimo siûlës bandiná lenkiant spaustu-
vuose arba prese taip, kad bûtø iðtempiama siûlës paðaknø zona. Pa-
siekiamas suvirintos siûlës lenkimo kampas yra siûlës kokybës rodik- Gerai Blogai
lis. Jei bandinys lûþta, vadinasi, siûlë buvo nekokybiðka, pvz., lûþyje 10.61 pav. Suvirinimo siûlës
matyti nesujungtos vietos dël ðlako intarpø ir porø (10.61 pav.). iðbandymas spaustuvuose

Kad svarbiose detalëse bûtø garantuota suvirinimo sujungimø kokybë, juos turi atlikti tik atestuo-
tas suvirintojas. Tik taip uþtikrinama reikiama suvirinimo kokybë ir konstrukcijos saugumas.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kokie yra nesuardomi suvirinimo siûliø bandymo bûdai?
2. Kokius suvirinimo siûliø defektus galima nustatyti suardant siûliø pavyzdþius?
178 Suvirintos konstrukcijos

10.5.7 Suvirintø konstrukcijø gamybos pagrindai

Suvirintà konstrukcijà sudaro atskirø detaliø tarpu-
savio sujungimas, t. y. sujungimas á vienà junginá,
pvz., profiliø, skardø ir pusfabrikaèiø.
Detaliø suvirinamumas priklauso nuo jø tinka-
mumo suvirinti, suvirintos konstrukcijos patikimu-
mo ir galimybës suvirinti.
· Tinkamumas suvirinti rodo, kaip medþiaga po
suvirinimo atitinka jai keliamus reikalavimus,
pvz., tàsumo ir stiprumo.
· Suvirintos konstrukcijos patikimumas rodo Siûlës storis
konstrukcijos racionalumo lygá ir kaip po suviri- Siûlës forma
nimo ji atlieka savo paskirtá. Suvirinimo bûdas
Ávertinimo grupë
· Galimybë suvirinti rodo, kaip su turimais áren- Pridëtinë medþiaga virinant
gimais galima konstrukcijà racionaliai suvirinti.
10.62 pav. Suvirinimo siûliø vaizdavimas
Suvirinimo brëþinyje reikia nurodyti siûlës tipà,
brëþinyje
paruoðimà suvirinimui, siûlës padëtá, siûlës skersp-
jûvá, suvirinimo metodà, pridëtinæ medþiagà, siû-
lës apdirbimà po suvirinimo ir jos iðbandymà PE - lubinë siûlë
(10.62 pav.). Siûliø padëtys þymimos raidëmis
PD - horizontali lubinë siûlë
(10.63 pav.). Tëjiniø siûliø storis þymimas matme-
niu a (10.62 pav.). Siûliø storis matuojamas suviri- PF - kylanti siûlë
nimo siûliø kalibru. Suvirintose konstrukcijose gali- PC - horizontali siûlë
ma naudoti ávairiø tipø siûles (10.64 pav.).
PG - krintanti siûlë
Dideliø gabaritø suvirintose konstrukcijose pa-
pildomai sudaromas suvirinimo eigos planas, ku- PB - horizontali siûlë
riame nurodoma siûliø eiliðkumas ir kryptis. Jame PA - virinimas „laiveliu“
atsiþvelgiama á susitraukimà, átempimus, susimë-
tymà ir iðkraipymus (10.65 pav.). 10.63 pav. Suvirinimo siûliø padëtys
Siûliø átempimai. Vietomis ákaitinamas metalas
pleèiasi, todël ir profiliai susikraipo. Jei ákaitimo I-siûlë Sandûrinë siûlë su Kampinë
zonos, palyginti su visu profilio skerspjûviu, yra briaunø at- siûlë
vartomis
maþos, tada susikraipymà sukelianèiø jëgø dydþio
nepakanka, kad susikraipytø visa konstrukcija. V-siûlë Uþleistinë siûlë
Aplinkinë ðalta medþiaga trukdo plëstis, todël ákai-
tusi zona deformuojasi. Medþiagai traukiantis, at-
sirandanèios jëgos vël sukraipo profilá arba suke- Tëjinio
X-siûlë U-siûlë
lia didelius tempimo átempimus, o dël to gali atsi- sujun-
gimo
rasti átrûkimø. Susitraukusi siûlë ne tik pakeièia siûlë
detaliø formà, bet gali pasikeisti matmenys, ypaè
esant siûlëms apie visà skerspjûvá (skerspjûvio su-
sitraukimas). Ðá susitraukimà reikia turëti galvoje
konstruojant, kad po suvirinimo bûtø gaunama 10.64 pav. Suvirinimo siûliø tipai
reikiamø matmenø detalë. Gaminiams, kuriø sto-
ris daugiau kaip 30 mm, formos pasikeitimai dël
suvirinimo átempimø neprojektuojami. Átempimai Susitraukimas
sumaþinami suvirintas detales kaitinant krosnyje
beveik 650° C temperatûroje. Didelës detalës kai-
tinamos nestacionariais kaitinimo árenginiais, kai- Persimetimas
tinant tik kritines suvirinimo zonas.
Iðkraipymas
KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS
1. Kas turi bûti nurodyta suvirintø konstrukcijø brëþinyje?
10.65 pav. Dël suvirinimo átempimø atsiradæ
2. Dël ko atsiranda suvirinimo átempimai ir kaip juos pa- iðkraipymai
naikinti?
 Padengimai 179

11. Padengimai
Padengiant ant detalës uþdedamas daþniausiai plonas metalo, plastmasës, stiklo arba cheminiø jungi-
niø sluoksnis, kuris stipriai prikimba prie pavirðiaus. Be iðvaizdos pagerinimo, padengimai saugo nuo
korozijos arba padidina konstrukcijos detaliø atsparumà dilimui ir patvarumà.

11.1 Padengimai iš skystos medþiagos arba pastos

Bûdas Pranaðumai/trûkumai Panaudojimas Padengimo schema

Dengimas teptuku Paprastas bûdas, Maþos detalës, Dengianèioji medþiaga

ekonomiðkas smulkus remontas.

Dengimas purðkimu (purðkimas Bûdas paprastas Standartinis maþø Detalë

suslëgtu oru). Oro slëgiu (2–6 barai) plokðèioms detalëms. plokðèiø detaliø
iðpurkðta padengimo medþiaga Netinka sudëtingos padengimas.
iðtaðkoma ant detalës. konfigûracijos
detalëms.

Purðkimas dideliu slëgiu (beoris Labai smulkus net Padengti didesnëms

purðkimas). Dengianèioji medþiaga klampios plokðèioms detalëms: Dengimas purðkimu,
purðkimas dideliu
purðkimo pistoletu suspaudþiama padengianèios laivø, tankø, tiltø, slëgiu
maþdaug iki 250 barø ir medþiagos plieniniø konstrukcijø.
iðpurðkiama sumaþëjusiu slëgiu iðpurðkimas. Netinka Dengianèioji
iðeinant ið purkðtuvo diurø. laiptuotoms detalëms. medþiaga

Elektrostatinis lakavimas (lakavimas Net sudëtingos formos Sudëtingos formos

elektriniu purðkimu). Prie purkðtuvo detalëms padengti ið detalëms padengti
prijungiama didelës átampos visø pusiø. Taupesnis, daþymo kameroje:
(iki 100 kV) nuolatinë srovë, tolygesnis lengvøjø automobiliø
kuri dengianèios medþiagos laðelius padengimas, maþiau këbulai, vamzdinës
elektrostatiðkai pakrauna. Jie juda sunaudojama lako. konstrukcijos, dviraèiø Detalë
iðilgai lauko linijø prie áþemintos rëmai.
detalës. Elektrostatinis lakavimas

Detalës
Elektrinis daþymas panardinant Taupus, tolygus Nuo korozijos
(elektrofuzinis daþymas panardinant). padengimas net apsaugantis
Detalës panardinamos á vonià, sunkiai prieinamose automobiliø këbulø
prie kurios prijungta átampa vietose ir ant vidiniø padengimas (ypaè
(apie 200 V). Dengianèiosios pavirðiø. pagrindinis Den-
medþiagos dalelës. varomos elektros padengimas). gianèioji
jëgø, juda prie detaliø. medþiaga
Elektrinis daþymas panardinant

Panardinimas á metalo lydalà Gerai apsaugo nuo Plieninëms konstrukci- Detalë

(pvz., karðtasis cinkavimas). korozijos, nes visa joms, sunkveþimiø va-
Detalë (plieninë), panardinama á detalë ið visø pusiø þiuoklëms, lengvøjø Metalo
cinko lydalà (apie 450°C), pasidengia padengiama metalo tomobiliø këbulams, lydalas
gerai prikibusiu cinko sluoksniu. sluoksniu. profiliams, lankams,
skardai.
Panardinimas

Aplydymas. Medþiagos dengimas Atnaujinamos Valcams, slydimo Virintos

daugeliu vienas prie kito naudotos detalës. kreipiamosioms, kreipiamosios
privirinamais gauburëliais (p. 201). Atstatomas iðdilæs turbinø mentëms,
sluoksnis. ekskavatoriaus
dantims.
Emaliavimas. Pastos pavidalo stiklo Karðèiui atsparus ir Cheminiø plieniniø
milteliø emulsija padengia á jà chemiðkai labai aparatø vidiniø
panardintà detalæ, po to krosnyje iðtvermingas pavirðiø
maþdaug 1000°C temperatûroje padengimas, padengimams, taip
iðdegama á emalës sluoksná neatsparus smûgiams. pat namø apyvokos Iðdilusi
(padengimà). reikmenims, pvz., kreipiamoji
puodams, padengti. Apvirinimas
180 Padengimai

11.2 Padengimai ið kietos medþiagos arba milteliø

Bûdas Pranaðumai/trûkumai Panaudojimas Padengimo schema

Degiosios Suslëgtas
Liepsna
Terminis purðkimas. Nepertraukiamai Padengimui tinka Padengimas saugo dujos oras
stumiama viela iðlydoma dujø srove bet kuris metalas ir nuo korozijos dylantá
iðpurðkiama ant detalës. Pagal daugelis karbidø arba slystantá sluoksná.
iðlydymo rûðá purðkimas skirstomas oksidø ar nitridø.
á liepsniná, lankiná ir plazminá. Padengimas tik
mechaniðkai sukibæs
su detale.
Purðkiamoji viela Purðkimo
fakelas
Sûkurinis padengimas. Ákaitinta Darbo proceso metu Metaliniø detaliø Dujø liepsninë metalizacija
metalinë detalë panardinama á galima gauti storà padengimas storu
sintetiniø milteliø sûkuriná sluoksná. sintetinës medþiagos termoplastinës Detalë
Ant detalës virðutinës plokðtumos dangà. Tinka tik sintetinës medþiagos (ákaitinta)
prilimpa milteliø dalelës ir iðsilydo termoplastinëms sluoksniu. sintetiniai
á uþdarà sluoksná. sintetinëms milteliai,
medþiagoms. sûkurinis
sluoksnis
Elektrostatinis lakavimas milteliais. Lakuojama be tirpikliø. Detaliø dengimas nuo
Padengiama milteliø laku. Veikimo Nekenkia aplinkai korozijos.
principas kaip elektrostatiniam Sûkurinis
lakavime. Suslëgtas oras
padengimas

11.3 Padengimai elektrolitiniu arba cheminiu nusodinimu

Bûdas Pranaðumai/trûkumai Panaudojimas Padengimo schema

Detalë (katodas) Anodas

Galvanizacija. Padengtina detalë Lygus, uþdaras Metaliniø detaliø
pakabinama elektrolito vonioje metalinis dekoratyvus apsaugai nuo Elektrolito vonia
(metalo druskos tirpalas) ir padengimas. Aplinka korozijos ir dilimo,
pajungiama kaip katodas. terðiama galvanikos puoðimui, pvz., Cu Cu2+
Elektrocheminio proceso metu terðalais. lengvøjø automobiliø
CuSO4 - tirpalas
detalë pasidengia metaliniu sluoksniu. detales, namø
apyvokos reikmenis.
Variavimas

Pb-katodas Al-detalë
Al-detaliø anodinimas. Aliuminë Persiðvieèiantis kietas Al-detaliø, profiliø, (anodas)
detalë sieros rûgðties elektrolitinëje ir stiprus su Al-detale skardos ir lankø
vonioje ájungiama kaip anodas. suaugæs Al2O3 apsaugai nuo H2SO4-
Prie Al-detalës iðsiskiria atominis sluoksnis gerai saugo korozijos ir elektrolitas
deguonis (O), kuris su Al pavirðiniu nuo korozijos. papuoðimams
sluoksniu sudaro sandarø Al2O3
sluoksná.
Anodinimas
Aktyvinimas
Plovimas Fosfatavimas Plovimas
Fosfatavimas. Ant plieninës detalës, Panardinant Apsaugai nuo
panardintos á cinko fosfato vonià, padengimas susidaro korozijos, daþø
pavirðiaus susidaro su pagrindine taip pat ant vidiniø gruntui, slydimo
medþiaga tvirtai suaugæs fosfato pavirðiø ir kampuose. pavirðiui
sluoksnis. transformatoriaus
lapams Cinko fosfato vonia

Këbulø fosfatavimas
Dujinis titano Ákaitinta pjovi-
CVD metodu – padengimas Galimybë padengti Padengiamas TiC, junginys mo plokðtelë
(angl. Chemical Vapor Desposition). metalo karbidais, TiN ir Al2O3 TiC padengimas
Dujinis metalo junginys nukreipiamas nitridais ir oksidais. sukietinanèiu
á apsauginëse dujose esanèias Taip pat galimi ploni, sluoksniu keièiamos
daugiau kaip 1000°C ákaitintas labai ilgi padengimai. pjovimo plokðtelës.
Pjovimo plokðtelës
detales. Prie karðtos detalës suskyla
metalo junginys ir padengia detalæ. Keièiamø pjovimo plokðteliø
padengimas CVD metodu
 Prispaudiklio gamybos technologijos pavyzdys 181

12. Prispaudiklio gamybos technologijos pavyzdys

Ruoðiniai átaisuose arba tiesiog ant stakliø stalo tvirtinami hidrauliniais tvirtinimo elementais (12.1 ir 12.2
pav.). Prispaudiklis (1) veikia kaip dvipusis svertas ir perduoda vienos krypties hidraulinio cilindro (12)
jëgà prispaudimo sraigtu (10), kuris spaudþia ruoðiná.
Prispaudimo jëgà galima reguliuoti keièiant slëgá hidrauliniame cilindre. Kai slëgis cilindre panaiki-
namas, svirtá galima pakelti ranka. Ruoðinys dabar guli laisvas ir já galima ið átaiso nuimti. Kai ruoðinio
svoriai yra skirtingi, prispaudiklis statomas truputá áþambiai. Dël to varþtas (5) spaudþia per sferinæ po-
verþlæ (7) ir kûginæ atramà (8).

Gaminys Prispaudiklis

Frezavimo stakliø átaisas

12.1 pav. Hidraulinis tvirtinimo átaisas

Toliau pateikiama hidraulinio tvirtinimo ele- Poz. Kiekis Pavadinimas Normalë-þymëjimas

mento prispaudiklio gamybos eiga. Gaminant 1 1 Prispaudiklis
pjovimo bûdu, reikia nustatyti ir pjovimo reþimus.
2 1 Prispaud. varþtas

3 1 Prispaud. spyruoklë

4 1 Poverþlë
5 1 Varþtas su 6-kampe
galvute
6 1 Verþlë

7 1 Sferinë poverþlë

8 1 Sferinë atrama

Bendros 9 1 Ðeðiakampë verþlë

tolerancijos
ISO 2768-m. 10 1 Prispaudimo varþtas

11 1 Korpusas

12 1 Iðsukamas cilindras.

12.2 pav. Prispaudiklis 12.3 pav. Hidraulinio tvirtinimo átaiso

specifikacija

12.1 Tinkamas medþiagos parinkimas

Prispaudiklá (1) atraminiame pavirðiuje lenkimo momentu lyginamuoju spaudimu varþtas (2) ir sferinë
atrama (8) apkrauna kaip svirtá. Todël bûtina parinkti pagerintà plienà Cf 45. Po apdirbimo pjovimu jo
stiprumas padidinamas iki 900 N/mm2, o ir pavirðinis sluoksnis grûdinamas.
182 Prispaudiklio gamybos technologijos pavyzdys

12.2 Gamybos technologija Technologinë kortelë Sudarytojas: R.Koster

Uþsakymo Nr.140782.2 Data 25.07.95
Gamybos eiga pateikiama darbo plane. Ðalia at-
Pavadinimas: prispaudiklis Dydis: 10
skirø perëjimø áraðomi ir kiti duomenys, tokie kaip Medþiaga: Cf45 Svoris/detalë: 0,97 kg
paskyros numeris, ruoðiniø kiekis, numatomos Medþiaga: 45x30x124 Terminas: 10.08.95
staklës, árankiai ir áranga, taip pat apskaièiuoti Praë- Operacija Árankis
perëjimø laikai (12.4 pav.). Pagal darbo planà jimas

kartu su paskyra atliekama ir gamyba. Kiekvienas 10 Pjauti (L=124) Greitpj. pl. pjûklas Æ 200x2,51
ávykdytas darbo perëjimas paþymimas. Áraðomi 20 Iðorinis frezavimas 40x25 Greit. pl. gal. cil. freza Æ 63
reikalingi laikai. Taip ámonë fiksuoja ataskaitinæ 30 Frezuoti 45° nuoþulà Greit. pl. kampinë freza 90°
kalkuliacijà ir stakliø apkrovimà.
40 Frezuoti griovelá 10x32 Pirðtinë freza Æ 10
50 Frez. pailgà skylæ 14x35 Pirðtinë freza Æ 14
12.3 Atskiri apdirbimo etapai 60 Græþti 10,2; Gilinti Spiralinis gràþtas Æ 10,2;
kûginis gilintuvas 90°
Prispaudiklis gaminamas iš turimo plieno lakšto 70 Sriegti M12 Sriegiklis M12
45mmx30mm.
80 Nuvalyti uþvartas Plokðèia dildë

Ruošinio išpjovimas su greitapjovio 90 Pagerinti

Rm = 900 N/mm2
plieno diskiniu pjûklu Æ 200x2,5
100 Sukietinti grioveliø pavirðiø
(12.5 pav.).
110 Fosfatuoti.
12.1 lentelë. Pjovimo reþimai pjaunant
diskiniu pjûklu
Apdirbimo Plieno stiprumas Rm Ketus iki
rûðis iki iki iki 12.4 pav. Technologinë kortelë(iðtrauka)
600N/mm2 750N/mm2 1000N/mm2 180 HB
Pjovimo vc 35 40 25 30 15 20 20 30
gylis iki
30 mm vf 25 30 20 25 12 15 30 35 Tepimas-
auðinimas

Plieno Cf45 pavirðinis grûdinimas stiprumà pa-

Atrama
didina nuo 590 N/mm2 iki 740 N/mm2. Ið 12.1
lentelës parenkame tokius pjovimo reþimus:
Parinktos reikðmës: vc = 25 m/min;
vf = 20 m/min;
Sûkius galima apskaièiuoti arba aprinkti ið sû-
kiø diagramos (2.13 9 pav.):
n = vc / p · d = 25 m/min / p · 0,2 m = 12.5 pav. Ruoðinio atpjovimas
= 40 1/min.
Pradþioje statmenai nupjaunamas juostos galas,
po to pjûklas nustatomas pagal svirties ilgá. Tada
surandami ir staklëse nustatomi pjûklo sûkiai ir pa-
stûma, ájungiamas tepimo-auðinimo skystis ir at-
Pjovimo greitis Vc

pjaunamas pirmas 124 mm ilgio gabalas. Jeigu il-

gis geras, atpjaunami kiti gabalai. Jei pjaustymo
staklës turi automatiná strypo pastûmimo átaisà, ga-
lima nustatyti norimà atpjaunamø ruoðiniø kieká.
Visi nustatyti sukimosi daþniai ant stakliø su ne-
laisva pavara gali bûti nustatyti tiesiogiai. Jei stak-
lës turi laipsniðkà pavarà, dirbant su greitapjovio
plieno pjûklu, siekiant padidinti pjûklo patvarumà,
parenkamas kuo maþesnis sukimosi daþnis. Skersmuo d

12.6 pav. Sukimosi daþnio diagrama

 Prispaudiklio gamybos technologijos pavyzdys 183

Iðoriniø plokðtumø frezavimas

cilindrine galine freza
Æ 63 mm, 8 dantys (12.7 pav.)
Vienas ruoðinys spaustuvais átvirtinamas ant freza-
vimo stakliø stalo. Ruoðinys guli ant dviejø lygia-
greèiø padëklø ir pirðtine galine freza arba freza-
vimo galvute nufrezuojamos abi pusës. Frezuojant
labai naðiu gretapjoviu plienu reikia gausiai auðin-
ti tepimo-auðinimo skysèiu. Jeigu lygiagretumas ir
kampai atitinka reikalaujamus matmenis, o pavir-
ðiaus ðiurkðtumas reikalaujamà dydá, tai kitus ruo- 12.7 pav. Iðorinio pavirðiaus frezavimas
ðinius galima apdirbti jau nustatytais reþimais.
Parinktos reikðmës (12.2 lent.):
12.2 lentelë. Galiniø frezø pjovimo reþimai
vc = 25m/min; fz = 0,1 mm
Apdirbimo Plieno stiprumas Rm Ketus iki
n = vc / p · d = 25 m/min / p · 0,063 m = rûðis iki iki iki
= 126 1/min. 600N/mm 2 750N/mm2 1000N/mm2 180 HB
Parenkama n = 125/min. Freza iš greitapjovio plieno
vf = z · fz · n = 8 · 0,1 mm · 125 1/min = vc 30...40 25...30 15...20 20...25
Rupusis
= 100 mm/min apdirbimas v
f 0,1...0,2 0,1...0,2 0,1...0,15 0,15...0,3

vc 30...40 25...30 15...20 20...25

Griovelio ir pailgosios skylës Glotnusis
apdirbimas v 0,05...0,1 0,05...0,1 0,05...0,1 0,1...0,2
frezavimas greitapjovio plieno f

Freza su kietlydinio ašmenimis

pirðtine galine freza Æ 10 mm arba
Rupusis vc 80...150 80...150 60...120 70...120
Æ 14 mm, z = 2 (12.8 pav.) apdirbimas v
f 0,1...0,3 0,1...0,3 0,1...0,3 0,1...0,3
Griovelá 10x37 ir pailgà skylæ 13x48 galima iðfre-
Glotnusis vc 100...300 100...300 80...150 100...160
zuoti pirðtinëmis galinëmis frezomis be skersinio apdirbimas v 0,1...0,2 0,1...0,2 0,06...0,15 0,1...0,2
judesio, nes iðpjovø plotis turi plaèias tolerancijas. f

Pirmo ruoðinio aðis þirkliniu matuokliu nustatoma

pagal suklio aðá. Po to freza ádreskiamas svirties
galas, tada griovelio ilgá ir pailgosios skylës ilgá
atitinkanèios eigos iðpildomos limbu, po to susta- Padavimai
tomos atramos. Frezavimui naudojama pirðtinë
galinë freza su vidurá siekianèiais ðoniniais aðme-
nimis, kad bûtø galima iðfrezuoti ðonus. Maðini-
niuose spaustuvuose arba ant frezavimo stakliø
stalo tvirtinami ruoðiniai apaèioje po ruoðiniu turi
turëti laisvà pailgàjà skylæ frezai iðeiti frezuojant.
Parinktos reikðmë (12.3 lent.):
vc = 25 m/min; fz = 0,15 mm
12.8 pav. Griovelio ir pailgos skylës frezavimas
n = vc / p · d = 25 m/min / p · 0,01 m =
= 796 min-1
(kai Æ 14: n = 568 min-1) 12.3 lentelë. Pjovimo reþimai pirðtinëms frezoms
vf = z · fz · n = 2 · 0,15 mm · 796 min-1 = Apdirbimo Plieno stiprumas Rm Ketus iki
rûðis iki iki iki
= 239 mm/min (170 mm/min) 600N/mm2 750N/mm2 1000N/mm2 180 HB
Aplinkui svirtá esanti 45° nuoþula nufrezuojama Freza iš greitapjovio plieno

pirðtine kûgine freza, kurios aðmenø virðûnës kam- Rupusis vc 30...40 25...30 15...20 20...25
pas yra 90°. apdirbimas f
2 0,1...0,3 0,1...0,15 0,05...0,1 0,15...0,3
Tuo paèiu átvirtinimu spiraliniu gràþtu iðgræþia- vc 30...40 25...30 15...20 20...25
Glotnusis
ma vidinë skylë sriegiui M12. apdirbimas f 0,04...0,1
2 0,04...0,1 0,02...0,1 0,07...0,2
184 Virinimas apsauginëse dujose

Sriegio vidinis græþimas labai 12.4 lentelë. Gràþtø ið labai patvaraus

greitapjovio plieno pjovimo reþimai
patvaraus greitapjovio plieno Tempimo Pjovimo Vieno sûkio pastûma f,
gràþtu Æ 10,2 Medþiaga stiprumas greitis kai gràþto skersmuo d mm
Rm vc m/min
Parinktos reikðmës (12.4 lent.) N/mm2 4 6,3 10 16 25
vc = 25 m/min; fz = 0,18 mm
iki 600 30...35
n = vc / p · d = 25 m / min / p · 0,0102 m =
Plienas virð 700 0,08 0,12 0,18 0,25 0,32
= 780 min-1. 20...25
iki 1000

Sriegimas M12 (12.7 pav.)

Prieð sriegiant kûginiu gilintuvu, kurio virðûnës
kampas 90°, ágilinama. Sriegis ápjaunamas græ-
þimo staklëmis. Pjovimo alyva sumaþina trintá, pa-
gerina sriegio pavirðiaus kokybæ ir sriegiklio pat-
varumà.
Parinktos reikðmës (12.5 lent.):
vc = 10 m/min;
n = vc /p · d = 10 m/min / p · 0,012 m =
= 265 1/min.
Græþimas Gilinimas Sriegimas

Baigiamosios operacijos 12.9 pav. Sriegio M12 sriegimas

Po apdirbimo pjovimu reikia paðalinti atplaiðas ir
nuvalyti ruoðiná. Po to tikrinami matmenys, forma 12.5 lentelë. Sriegikliø ið labai patvaraus
greitapjovio plieno pjovimo reþimai
ir pavirðiai. Tada visa detalë gerinama ir grûdina- Medþiaga Tempimo Pjovimo Árankio
mas griovelio pavirðius. Po to, kad pagerëtø ið- stiprumas greitis vc tipas pagal
vaizda ir padidëtø atsparumas korozijai, paviršiai N/mm2 m/min DIN 1836

juodinami arba fosfatuojami. Nelegiruotas iki 700 16 N

plienas virð 700
10 H(N)
12.4 Serijinës gamybos Legiruotas plienas iki 1000

iðlaidø ekonomija
Medþiaga. Naudojant glotniai temptà strypà 45x25, nebereikia frezuoti iðoriniø plokðtumø. Naudojant
karðtai valcuotà strypà 45x25, tenka plokðèiuoju ðlifavimu paðalinti valcavimo luobà.
Programinis apdirbimas. Skaitmeninio programinio valdymo (NC) frezavimo staklëmis vienu ruoði-
nio átvirtinimu apdirbamas griovelis, pailgoji skylë ir sriegis. Automatiniø árankiø ir ruoðiniø keitimo ga-
myba gali bûti racionalizuojama.
Paruošimo, baigimo ir pagalbinio laiko trumpinimas. Árankio keitimo laikas sumaþinamas, kai vie-
nu átvirtinimu apdirbama daug ruoðiniø.
Atplaiðø paðalinimas. Atplaišas galima pašalinti, pvz., slystamuoju šlifavimu.
Dalis uþsakymø duodama kitoms firmoms. Kai kuriems gamybos bûdams reikia specialiø maðinø,
pvz., krumpliaraèiø gamybai, arba árenginiø, kuriems bûtinos ypatingos aplinkos apsaugos priemonës,
pvz., fosfatavimui. Specialûs árenginiai atsiperka tik esant pilnam jø apkrovimui.

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kà reikia apgalvoti sudarant detalës gamybos planà?
2. Sudarykite prispaudimo sraigto gamybos perëjimus.
3. Kokie nurodymai turi bûti darbo plane?
4. Nuo ko priklauso nustatomi sûkiai ir pastûmos apdirbant pjovimu?
5. Kodël hidrauliniai prispaudimo elementai turi greitai veikianèias movas?
 Aplinkos apsauga 185

13. Aplinkos apsauga gamybos ámonëse

Ámonëse gamybos bûdas ir árenginiai turi bûti parinkti ir naudojami taip, kad:
· neatsirastø jokiø kenksmingø medþiagø, galinèiø pakenkti darbininkø sveikatai;
· kenksmingos medþiagos nepatektø á aplinkà.
Jei yra galimybë, reikia visai nenaudoti kenksmingø medþiagø. Pvz., dël ðios prieþasties buvo uþ-
draustas asbestas, nustota litavimui ir antikoroziniam padengimui naudoti kadmá, sveikatai kenksmingi
ðalti valikliai (chloruoti angliavandeniliai CAV) pakeisti sveikatai nekenksmingomis alyvuotø detaliø va-
lymo priemonëmis. Jei techniðkai negalima sumaþinti kenksmingø medþiagø naudojimo, reikia kiek
ámanoma maþinti jø kieká. Pvz., daþant to pasiekiama naudojant maþai skiediklio turinèius daþus.
Kai visos kenksmingo poveikio sumaþinimo galimybës panaudotos, gamybos bûdus su kenksmingo-
mis medþiagomis galima naudoti grieþtai nustatytais atvejais. Árengimai turi bûti su uþdaru medþiagø
panaudojimo ciklu, kad jokios kenksmingos medþiagos nepatektø á aplinkà. Neiðvengiamai atsirandan-
èios kenksmingos medþiagos turi bûti surenkamos, perdirbamos ir pagal galimybæ daug kartø panau-
dojamos (recirkuliacija). Medþiagø atliekos, kuriø negalima panaudoti, turi bûti tinkamai saugomos.

Aplinkos apsaugai tinka kenksmingø medþiagø aplinkoje taikomos laipsniðkos priemonës: jei ga-
lima – iðvengti – kieká maþinti – daug kartø panaudoti – atliekas reikiamai saugoti.

Metalo pjovimo árenginiø aprûpinimas

Eksploatuojant metalo apdirbimo stakles ir árenginius, susidaro kenksmingø medþiagø ir atliekø, todël
reikia ásigyti ir diegti reikiamus atliekø perdirbimo árenginius. Gamyklos aplinkos ore ir panaudotame
vandenyje kenksmingø medþiagø kiekis neturi virðyti leidþiamø normø.

Apdirbant metalus pjovimu, Metalo vatos filtras Elektrofiltras Iðvalytas oras

(95% iðvalytas)
susiduriama su trimis svar-
biomis apsaugos problemo-
mis: Tepimo-auði-
nimo medþia-
· tepimui-auðinimui naudo- Alyvos rûkas gø ðiukðlës
jamø alyvos arba emulsi- Droþliø-tepalo
jos rûkas turi bûti nusiur- atskyrimo
biamas ir atskiriamas. To centrifûga
Apdirbimo staklës Tepaluotos
pasiekiama stakles uþden- droþlës
Atliekos-tepimo
giant ir alyvos rûkà atski- auðinimo
riant filtruose; Tepimo-auðinimo medþiagos
skystis Bûgninis filtras
· metalo droþlës turi bûti su- Tepimo-auðinimo
renkamos ir atskiriamos Tepimo- Nuriebalintos droþlës
skysèio auðinimo (á plieno perlydimà)
nuo alyvos; græþinimas
Grubiai iðvalytas tepi- skysèio
· panaudotos tepimo-auši- mo-auðinimo skystis ðiukðlës Á spec. malûnus
deponavimui
nimo medþiagos magneti-
niais gaudytuvais ir filtrais 13.1 pav. Aplinkos terðimo apsauga apdirbant pjovimu
turi bûti iðvalomos nuo
metalo atliekø ir smulkiø Apdirbant pjovimu, pavojus sveikatai kyla dël naudojamø te-
droþliø, o po to perdirba- pimo-auðinimo medþiagø. Kenksmingos yra daug cheminiø prie-
mos. Tepimo-auðinimo me- dø, pvz., prieðkorozinio ar prieðbakterinio veikimo, turinèios mi-
dþiagø dumblas turi bûti neralinës alyvos. Jautrûs þmonës gali susirgti odos (alyvos egze-
laikomas specialiose sau- ma) ir kvëpavimo organø (infekcija) ligomis.
gyklose. Labai padeda apsisaugoti stakliø uþdengimas, alyvos nusiur-
bimas ir specialus kremas odai.
186 Aplinkos apsauga

Gaminiø valymas Plovimo Karðti Praplovimo Iðmetamas oras

tirpalas garai vanduo Suspaustas oras
Nuo pagamintø detaliø prieð jas toliau apdoro-
Praplo- Api- Dþiovi-
jant, pvz., prieð daþant, turi bûti nuvalomos tepi- Plovimas vimas nimas
pûtimas
mo-auðinimo medþiagos. Anksèiau buvo valoma
detales panardinant á ðaltà valymo skystá, kuris su-
sideda ið chloruoto angliavandenilio (CAV), kaip
Tetra (tetrachlormetanas) arba Tri (trichloretilenas),
kuris kenksmingas sveikatai ir teršia aplinkà.
Siekiant sumaþinti ðiø kenksmingø medþiagø
poveiká, ðiuo metu plaunama perkaitintu garu ir Karðtas oras
muilingais šarmais (tensidais), kurie taip pat gerai Uþterðtas plovimo skystis
nuvalo nuo detaliø alyvà ir uþterðimus. (13.1 pav.).
13.2 pav. Uþterðtø gaminiø plovimas
Uþsiterðæ plovimo ðarmai valomi valymo árengi-
niuose (13.5 pav.).
Pakabinamas kelias detalëms
transportuoti
Metalø daþymas
Deta
Metalines detales daþant purškimu su tirpikliais lë
skiedþiamais daþais, aplinka terðiama daþø atlie-
komis ir, garuojant tirpikliui, daþniausiai CAV. Purkð-
tukai
Naudojant daþus be tirpikliø arba daþus, Daþ
y
skiedþiamus vandeniu, aplinka terðiama
Aerozolio deta tos
perteklius lës
maþiau.
Lako
surinkimas
Daþymas milteliais aplinkai yra ypaè nekenks-
mingas (13.3 pav.). Milteliø formos daþø dalelës
purkðtukuose pakraunamos daug tûkstanèiø voltø Apdeginimo kamera

elektrostatiniu lanku ir iðpurðkiamos á prie prieðin- 13.3 pav. Pneumatinis daþymas milteliais
go poliaus prijungtas detales. Detalës pritraukia
áelektrintas daþø daleles ir jos elektrostatiðkai prikimba. Taip padengtos detalës praeina pro dþiovinimo
kamerà, kur beveik 150° C temperatûroje daþai iðsilydo ir sukietëja. Neprikibusios daþø dalelës (pertek-
lius) sugaudomos ir iðpurðkiamos vël.

Išleidþiamo oro valymas Iðvalytas iðmetamas oras

Metalo apdirbimo ámoniø iðleidþia- Vamzdinis Elektrinis dul- Aktyvios
mame ore yra nemaþai kenksmingø filtras kiø atskyrimas anglies filtras
medþiagø (13.4 pav.):
· sunkiøjø metalø ir garø (ðvino,
kadmio ir kt.) smulkiø dulkiø, Ciklonas
kurios patenka ið liejyklø, valyk-
Nusiurbiamo oro surinkimas
lø, nuo suvirinimo ir litavimo
árenginiø.
· azoto oksido ir anglies monoksi-
do garø, kurie patenka ið degimo
kamerø, suvirinimo ir grûdinimo
patalpø. Stambios
· rûgðèiø ir nuodingø dujø garø ir dulkës
(depo-
aerozoliø (rûkas), pvz., ið litavi- navimui)
mo, grûdinimo ir galvanizavimo Liejimas Valymas Suvirinimas Grûdinimas
patalpø.
13.4 pav. Ámonës oro valymo árengimai
 Aplinkos apsauga 187

Ið tokiø metalo apdirbimo ámoniø iðleidþiamas oras valymo árenginiuose turi bûti nukenksminamas.
Valymo árenginiai veikia laipsniðkai (13.4). Ið pradþiø stambios dulkës ir aerozoliai atskiriami ciklone, po
to smulkios dulkës valomos kameriniame filtre ir elektriniame nusodintuve. Galiausiai nuodingos dujos
sulaikomos aktyvintos anglies filtruose.
Sveikatai pavojingos yra dulkës, turinèios sunkiøjø metalø (ðvino, kadmio, cinko, mangano, chromo),
kurios atsiranda lituojant, virinant ir liejant. Taip pat labai nuodingos ið CO2 apsauginiø dujø virinant
susidaranèios CO dujos (anglies monoksidas) ir grûdinimui naudojamos grûdinimo druskos.
Tiekiant pakankamai ðvieþio ir ðvaraus oro kvëpuoti, reikia rûpintis ir ventiliacija bei oro nusiurbimu.

Darbo patalpose, kuriose dirbama su nuodingomis medþiagomis, draudþiama gerti ir rûkyti. Rei-
kia laikytis Nuodingø medþiagø aplinkos taisykliø.

Metalo apdirbimo ámonëse panaudoto vandens valymas

Metalo apdirbimo ámonëse uþterðto vandens atsiranda daugelyje darbo vietø.
· Dumblas ir suspensijos, pvz., ið ðlifavimo patalpø arba ðlapio degimo dujø valymo.
· Ið apdirbimo pjovimu, ið daþymo árengimø, gruntavimo patalpø, kuriose vanduo uþterðiamas alyvos
daþø arba ðalto valymo atliekomis.
· Ið grûdinimo ir galvanikos patalpø surinktas vanduo, uþterðtas rûgðtimi, ðarmais, nuodingomis drus-
komis, valomas daugiapakopiuose árengimuose (13.5 pav.).

Grubus Alyvos ir ðaltai Neutralizacija,degazacija, Atmosferiniø Paskutiniø Atviri

iðsvertø daleliø valomø atliekø nurûgðtinimas, nuðarmini- krituliø surinki- nuodingø valymo
valymas valymas mas, druskø nusodinimas, mas ir valymas atliekø pa- árenginiai
nuodingø medþiagø ðalinimas
Panaudoto vandens nukenksminimas
padavimas Valymo
Alyvos valymo Gràþi- Nuosëdø suri- árengimai Joninis
centrifuga nimas ðimo priemonës difuzorius

Ðiukðlës Vandens
analizë
Iðvalytas ir
nukenks-
ei nas mintas pa-
Alyva, ðal-
ø bas naudotas
Nusodin-
tas valymas
Nuosëdø At liek vanduo
Ðiukðlës
tuvas Alyvos liekanø filtracija talpa
Filtpresas
Nusodintas dumblas
Á atvirus valymo
Nuosëdø terminis
árengimus
apdirbimas (deponavimui)
13.5 pav. Metalo apdirbimo ámonës panaudoto vandens valymo árenginiai

Atliekø ir kenksmingø medþiagø tvarkymas gamyboje

Panaudotos pavojingos medþiagos ir aplinkà terðianèios atliekos turi bûti surenkamos, iðvalomos ir vël
panaudojamos arba nukreipiamos saugoti nustatyta tvarka. Pvz.:

Panaudota alyva (sena alyva)

Panaudotos nuriebalinimo ir Paruoðimas ir rûðiavimas
Surinkimas á talpas specialiose ámonës
valymo priemonës
Panaudotos kietosios druskos

KARTOJIMAS IR ÞINIØ ÁTVIRTINIMAS

1. Kà reiðkia ðie kenksmingoms medþiagoms keliami
reikalavimai aplinkos atþvilgiu: iðvengti – sumaþinti –
panaudoti – saugoti?
2. Kaip reikia tvarkyti aplinkà metalo apdirbimo árengi -
niuose?
3. Kokiø privalumø turi daþymas milteliais?
4. Kodël reikia valyti ið virinimo ir grûdinimo patalpø ið-
einanèias dujas?
5. Kiek valymo pakopø turi praeiti panaudotas vanduo?