STR 2.05.

05:2005
3 priedas

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS

ĮVADAS

Šiame praktinio naudojimo vadove yra pateikti reikalavimai pastatų ir statinių betonin÷ms ir gelžbetonin÷ms
konstrukcijoms projektuoti iš sunkaus ir lengvojo betono. Reikalavimai pateikiami vadovaujantis šio Reglamento
nurodymais, juos paaiškinant ir iliustruojant skaičiavimo pavyzdžiais. Duodamos kai kurios papildomos
rekomendacijos, reikalingos projektuojant konstrukcijas.

I SKYRIUS. PAGRINDINIAI NURODYMAI

I skirsnis. Bendrosios nuostatos

1. Šio Reglamento priedo nuostatos skirtos projektuoti betonines ir gelžbetonines konstrukcijas iš sunkiojo
įprasto lengvojo ir smulkiagrūdžio betono, kurio tankis ne mažesnis kaip 2000 ir ne didesnis kaip 2800 kg/m3, saugos
ribiniam būviui, ir kai konstrukcijos naudojamos esant ne didesnei kaip +500C ir ne žemesnei kaip –500C temperatūrai.
2. Šiame vadove pateiktos rekomendacijos gali būti taikomos ir hidrotechniniams pastatams ir statiniams,
tiltams, viadukams, transporto tuneliams ir vamzdžiams, sl÷giminių talpų betonin÷ms ir gelžbetonin÷ms konstrukcijoms
projektuoti, atsižvelgiant į specifinius poveikius, reikalavimus medžiagoms ir konstrukcijų naudojimo sąlygas.
3. Kai kurios rekomendacijos gali būti pritaikomos armocementin÷ms ir silikatbetonin÷ms konstrukcijoms, taip
pat pagamintoms iš betonų su necementine rišamąja medžiaga arba su specialiais ir organiniais užpildais, ir dispersinio
armuotojo betono konstrukcijoms.
4. Pagal pateikiamas rekomendacijas suprojektuotos konstrukcijos turi atitikti patikimumo, normalaus
eksploatavimo, ilgalaikiškumo, technologiškumo ir ekonomiškumo reikalavimus.
5. Tinkamumo eksploatuoti reikalavimams garantuoti reikia nustatyti tokius pradinius konstrukcijos kokyb÷s
reikalavimus, kad kartu su patikimumo užtikrinimu, esant pačiam pavojingiausiam poveikių deriniui, neatsivertų
neleistino dydžio plyšių, neatsirastų įlinkių, vibracijų ir kitų reiškinių, pažeidžiančių normalų pastato eksploatavimą,
žmonių sveikatą, gamtą, estetinius pastato reikalavimus, normalų technologinį procesą ir kita.
6. Konstrukcijos ilgalaikiškumo reikalavimams užtikrinti reikia numatyti tokius pradinius jos kokyb÷s
rodiklius, kad su patikimumu per visą nustatytą eksploatavimo laiką, esant pačioms pavojingiausioms sąlygoms, ji
atitiktų saugaus, patikimo ir tinkamo naudojimo reikalavimus.

II skirsnis. Pagrindiniai reikalavimai skaičiavimui

7. Betonin÷s ir gelžbetonin÷s konstrukcijos turi tenkinti visus reikalavimus, užtikrinančius jų saugų naudojimą
(saugos ribinis būvis) ir tinkamą jų naudojimą eksploatavimo metu (tinkamumo ribinis būvis).
8. Skaičiavimas saugos ribiniam būviui turi užtikrinti, kad konstrukcija būtų apsaugota nuo:
8.1. trapaus, tąsaus ar kitokio suirimo charakterio (būtinais atvejais skaičiavimo metu įvertinama konstrukcijos
įlinkis prieš suyrant);
8.2. formos ar pad÷ties pasikeitimo;
8.3. nuovargio suirimo (skaičiavimas nuovargiui, veikiant daug kartų pasikartojančiai apkrovai – judančiai ar
pulsuojančiai);
8.4. suirimo, kartu veikiant j÷goms ir nepalankiai išor÷s aplinkai (nuolat arba periodiškai veikiant agresyviai
aplinkai, temperatūros ir dr÷gm÷s pokyčiams, besikartojančiam užšalimui, atšilimui ir t. t.).
9. Saugos ribiniam būviui visa konstrukcija ar atskiri jos elementai paprastai turi būti skaičiuojami visoms
stadijoms – gamybos, transportavimo, montavimo ir naudojimo (eksploatavimo). Skaičiavimo schemos turi atitikti
priimtus konstrukcinius sprendinius (atitinkamai stadijai).
10. Apkrovos ir poveikiai bei jų daliniai patikimumo koeficientai ir deriniai priimami pagal STR 2.05.05:2003 [9.5].
11. Skaičiuojant surenkamas konstrukcijas ar jų elementus poveikiams, atsirandantiems jas keliant,
transportuojant ar montuojant, apkrova nuo savojo svorio yra dauginama iš dinaminio poveikio koeficiento, kuris yra:
transportuojant – 1,60;
keliant ir montuojant – 1,40.
Be to, turi būti įvertintas ir apkrovos dalinis patikimumo koeficientas.
12. Statiškai nesprendžiamų konstrukcijų įrąžos nuo apkrovų ir tiesioginių (priverstinių) deformacijų (atramų
pasislinkimas, temperatūros ir dr÷gm÷s pokyčiai ir pan.), taip pat įrąžos statiškai sprendžiamose konstrukcijose, jas
skaičiuojant pagal deformuojamą schemą, paprastai yra nustatomos įvertinant netampriąsias betono ir armatūros
deformacijas ir plyšių buvimą. Konstrukcijoms, kurių skaičiavimui n÷ra metodikos, įvertinančios netampriąsias
gelžbetonio savybes, taip pat jas skaičiuojant tarpin÷ms stadijoms ir įvertinant netampriąsias medžiagų savybes, įrąžas
galima nustatyti priimant tiesinį tamprumą.
 13. Didelį d÷mesį reikia atkreipti į teisingą temperatūrinių ir susitraukimo siūlių parinkimą. Jeigu betono
temperatūrinio pl÷timosi koeficientas beveik nepriklauso nuo betono sud÷ties ir priimamas kaip ir armatūros, tai betono
susitraukimo deformacijos priklausomai nuo betono sud÷ties (užpildų savybių, V/C cemento kiekio ir kt.) gali skirtis 2–
3 kartus ir gali būti 0,5 mm/m, kai tokio betono ribin÷s ištįsimo deformacijos bus ne didesn÷s kaip 0,15 mm/m. Esant
suvaržytam traukimuisi – trūkimas (plyšiai) neišvengiami.
14. Atstumas tarp temperatūrinių – susitraukimo siūlių turi būti, paprastai nustatomas skaičiavimais. Esant
optimaliai betono sud÷čiai, duodančiai mažas susitraukimo deformacijas, ir kai išor÷s temperatūra ne žemesn÷ kaip
–400C, atstumo tarp siūlių galima neskaičiuoti, bet turi jis būti ne didesnis, kaip nurodyta 1 lentel÷je.
Gelžbetoniniams karkasiniams pastatams 1 lentel÷je yra nurodytas atstumas (2 poz.), kai ryšių n÷ra arba kai jie
išd÷styti temperatūrinio bloko viduryje.
15. Būtina įvertinti apkrovas nuo pertvarų, esančių išilgai plokščių angai, sunkio:
15.1. kai pertvara ištisin÷ ir standi (pvz., surenkama gelžbetonin÷ iš horizontaliųjų elementų, monolitin÷
betonin÷ arba gelžbetonin÷, mūrin÷ ir pan.), apkrova priimama koncentruota, prid÷ta nuo plokšt÷s kraštų atstumu
1/12 pertvaros ilgio;
15.2. jei standžioje pertvaroje yra viena anga, ištisai užimanti pusę pertvaros ilgio, apkrova mažesniojo
tarpuangio (įvertinant ir sunkį, pus÷s pertvaros ilgio virš angos) priimama kaip koncentruota j÷ga, prid÷ta atstumu
1/3 tarpuangio pločio nuo pertvaros krašto, o apkrova nuo likusios pertvaros dalies – atstumu 1/12 šios pertvaros dalies
ilgio nuo angos iki pertvaros kraštų. Jeigu anga kitaip išd÷styta, tai apkrova pridedama atstumu 1/18 ilgio kaip
atitinkamų pertvaros dalių kraštų;
15.3. kai standžioje pertvaroje yra dvi ir daugiau angų, apkrova nuo pertvaros sunkio priima koncentruota ties
pertvaros dalių, besiremiančių į perdangą, centrais.
15.4. esant kitokioms pertvaroms, 60 % jų sunkio priimama paskirstyta pagal jų ilgį (dalyje tarp angų), o 40 % –
kaip koncentruotos j÷gos pagal 15.1–15.3 punktų nurodymus.

1 lentel÷

Leidžiami didžiausi atstumai tarp temperatūrinių – susitraukimo siūlių

Didžiausi leidžiami atstumai tarp temperatūrinių – susitraukimo siūlių

Konstrukcijų tipas konstrukcijoms, kuriose yra
viduje šildomų patalpų arba viduje neapšildomų atvirame ore
grunte patalpų
1. Betonin÷s:
a) surenkamos 40 35 30
b) monolitin÷s armuotos 30 25 20
konstruktyviai
c) nearmuotos 20 15 10
2. Gelžbetonin÷s:
a) surenkami karkasai:
vienaaukščiai 72 60 48
daugiaaukščiai 60 50 40
b) surenkamos-monolitin÷s ir
monolitin÷s:
karkasin÷s 50 40 30
vientisos 40 30 25

16. Apkrovos nuo pertvarų pasiskirstymas tarp surenkamų perdangų elementų (vientisų arba tuštym÷tų
plokščių), ir kai užpildymas tarp jų siūlių yra kokybiškas, priimamas taip:
16.1. jeigu pertvara išd÷styta vienos plokšt÷s ribose, tai 50 % pertvaros sunkio tenka šiai plokštei ir po 25 % –
dviem gretutin÷ms plokšt÷ms;
16.2. jeigu pertvara remiasi ant dviejų gretimų plokščių, tai krūvis joms tenka po lygiai;
16.3. jeigu perdanga yra iš dviejų plokščių, besiremiančių trimis kraštais, o pertvara yra vienos plokšt÷s ribose,
tai šiai plokštei tenka 75 % pertvaros sunkio, ir apkrova nuo jo paskirstoma pagal 15 p. nurodymus.
17. Surenkamosios – monolitin÷s konstrukcijos, taip pat monolitin÷s su laikančiąja (standžia) armatūra saugos
ribiniam būviui (taip pat ir tinkamumo) skaičiuojamos dviem apkrovų atvejams:
17.1. kol betonas pasiekia numatytą stiprį – apkrovoms nuo šio betono svorio ir kitų apkrovų, veikiančių šiame
konstrukcijos gamybos (statybos) etape (žmon÷s su įrankiais, mechanizmais ir pan.);
17.2. pasiekus betonui numatytą stiprį – apkrovoms, veikiančioms per šį etapą ir eksploatavimo metu.
 III skirsnis. Reikalavimai ilgalaikiškumui

18. Projektuojant konstrukciją saugos ribiniam būviui, parenkant medžiagas reikia įvertinti ar konstrukcija,
eksploatuojama numatytose sąlygose, tenkins jai keliamus reikalavimus, koks bus jos ilgaamžiškumas.
Konstrukcija laikoma ilgaamže, jeigu per visą numatytą jos naudojimo laiką ji atlieka savo funkcijas, susietas
su stiprumu ir pastovumu, tinkamumu naudoti. Reikalingam ilgalaikiškumui pasiekti reikia nustatyti numatomą
konstrukcijos naudojimą, kartu reikia įvertinti apkrovų specifikaciją. Į konstrukcijos reikalingą naudojimo laiką ir
priežiūros programą taip pat reikia atsižvelgti, įvertinant reikalingą apsaugos lygį.
19. Aplinkoje, kurioje yra konstrukcija, susidaro cheminiai ir fiziniai poveikiai, kurie veikia visą konstrukciją,
tam tikrus elementus ir patį betoną bei armatūrą ir sukelia efektus, kurie neįvertinami projektuojant laikančiąsias
konstrukcijas.
Projektuojant pastatus, aplinkos sąlygos klasifikuojamos [pagal 1 lentelę]1, kad būtų numatytas reikalingas
apsaugos lygis pagal LST EN 206-1:2002 [9.3] reikalavimus.
Papildomai gali būti reikalinga įvertinti poveikius, atsirandančius d÷l cheminio ir fizinio aplinkos agresyvumo.
20. Cheminis agresyvumas konstrukcijoms gali kilti iš: pastato naudojimo paskirties (skysčių laikymas ir kt.);
agresyvios aplinkos; sąlyčio su dujomis arba daugeliu cheminių tirpalų, bet dažniausiai d÷l rūgščių tirpalų arba sulfatinių
druskų tirpalų poveikio; betone esančių chloridų; reakcijų tarp betono medžiagų (pvz., šarmų ir užpildų reakcija).
21. Kenksmingų cheminių poveikių daugelyje pastatų galima išvengti pritaikius tinkamas medžiagas, pvz.,
LST EN 206-1:2002 [9.3] nurodymai tankiajam nepralaidžiam betonui gauti su tinkamais mišinio komponentais ir
savyb÷mis. Be to, reikalingas pakankamas apsauginis sluoksnis armatūrai apsaugoti.
22. Konstrukcijų ilgalaikiškumui esminę įtaką turi betono atsparumas šalčiui ir vandens nepralaidumui. Šios
betono charakteristikos imamos atsižvelgiant į naudojimo režimą ir išor÷s temperatūrą:
22.1. pastatų ir statinių konstrukcijoms (išskyrus apšildomų pastatų sienas) – ne žemesn÷s, kaip nurodyta [3] lentel÷je;
22.2. apšildomų pastatų išor÷s sienoms – ne žemesn÷s, kaip nurodyta [4] lentel÷je.
23. Fizin÷ agresija, į kurios pasireiškimo galimybes reikia atsižvelgti projektuojant konstrukcijas, gali kilti d÷l
dilinimo; užšaldymo ir atšildymo poveikio; vandens įgeriamumo. Daugelio statinių ir konstrukcijų atsparumas fizinei
agresijai gali būti užtikrintas naudojant tinkamas medžiagas. Svarbiausia – betono tankis ir nepralaidumas.
24. Viso pastato deformacija, kai kurių laikančiųjų arba nelaikančiųjų konstrukcijų deformacijos (pvz., d÷l
naudingos apkrovos, temperatūros, valkšnumo, susitraukimo, mikropleiš÷jimo ir kt.) gali sukelti netiesioginių efektų
pasekmes, ir į tai reikia atsižvelgti projektuojant. Daugelį pastatų ir konstrukcijų galima priderinti prie netiesioginių
efektų, paisant bendrųjų reikalavimų ilgalaikiškumui, pleiš÷jimui, deformacijoms, konstravimui – ir visos konstrukcijos
stiprumui, stabilumui, tvirtumui. Papildomai gali reik÷ti įvertinti tokius veiksnius:
24.1. deformacijų ir supleiš÷jimo nuo laiko priklausančių veiksnių sumažinimą iki minimumo (pvz., ankstyvos
deformacijos, valkšnumas, susitraukimas ir kt.);
24.2. deformacijų suvaržymų sumažinimą iki minimumo (pvz., įrengiant atraminius guolius arba sandūras,
kartu garantuojant, kad per juos nepatektų agresyvūs reagentai);
24.3. jeigu suvaržymų yra, reikia užtikrinti, kad bet kokie esmingi efektai būtų įvertinti projektuojant.

II SKYRIUS. MEDŽIAGOS IR JŲ SAVYBöS

I skirsnis. Betonas

25. Projektuojamų betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų betonas turi atitikti LST EN 206-1:2002 [9.3]
reikalavimus.
Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir darbo sąlygas, nurodomi pagrindiniai betono rodikliai:
25.1. betono gniuždomojo stiprio klas÷s C (normaliojo ir sunkiojo betono) arba LC (lengvojo betono);
25.2. betono atsparumo šalčiui mark÷ F;
25.3. betono nelaidumo vandeniui mark÷ W;
25.4. lengvojo betono tankio klas÷ D.
26. Projektuojant betonines ir gelžbetonines konstrukcijas, naudojamos betono klas÷s, mark÷s ir kitos savyb÷s,
nurodytos [III] skyriaus 1 skirsnyje.
27. Projektuojant konstrukcijas, betono skaičiuotinius stiprius reikia apskaičiuoti:
sunkiojo ir smukiagrūdžio:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c ; (2.1)

f ctd = α ⋅ α ct ⋅ f ctk,0,05 γ c , (2.2)

1
Pastaba. Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodytas skaičius reiškia atitinkamą Reglamento skyrių, punktą arba lentelę.
 lengvojo betono skaičiuotiniai stipriai:

f lcd = α ⋅ α lcc ⋅ f lck γ c ; (2.3)

f lctd = α ⋅ α lct ⋅ f lctk,0,05 γ c , (2.4)

Koeficientai αcc, αct, αℓcc ir αℓct įvertina ilgalaik÷s apkrovos įtaką betono stipriui. Praktiniam skaičiavimui
koeficientus αcc ir αct rekomenduojama imti lygius 1,0. Koeficientus αℓcc ir αℓct rekomenduojama imti lygius 0,85.
Skaičiuojant konstrukcijas, įvertinant stačiakampio formos įtempių pasiskirstymo diagramą, koeficientas α = 0,9, kai
f ck − 50
betono charakteristinis stipris ≤ 50 N/mm2, α = 0,9 − , kai 50 < fck ≤ 90 N/mm2. Kitais atvejais α = 1,0.
200
Betonuojant vertikalias konstrukcijas, kai sluoksnio storis didesnis už 1,5 m, betono skaičiuotinis stipris fcd
mažinamas 15 %.
Jeigu kolonų skerspjūvio didžiausios kraštin÷s matmuo mažesnis už 300 mm, betono skaičiuotinis stipris fcd
mažinamas 15 %.
Patikimumo koeficientas γc:
a) apskaičiuojant saugos ribiniam būviui:
− betonines konstrukcijas – 1,8;
− gelžbetonines konstrukcijas – 1,5;
b) apskaičiuojant tinkamumo ribiniam būviui – 1,0.
Apskaičiuojant stipriojo betono (stiprumo klas÷ didesn÷ nei C50/60) skaičiuotiną stiprį, dalinis patikimumo
koeficientas γc apskaičiuojamas

γ c = 1,5γ nsc , (2.5)

1
čia γ nsc = . (2.6)
(1,1 − fck 500)
28. Betono tampriosios deformacijos priklauso nuo betono rūšies ir gamybos ypatumų. Betono tampriosios
deformacijos yra apibūdinamos tamprumo moduliu (Ecm), Puasono koeficientu, betono skersinių deformacijų pradiniu
koeficientu (νc) ir tiesinio temperatūrinio pl÷timosi koeficientu (αt). Betono tamprumo modulio Ecm (nustatomas betono
įtempiams esant tarp σc=0 ir σc=0,4fcm) reikšm÷s pateiktos [5] lentel÷je.
Betono tamprumo modulio kitimas laike Ecm(t) gali būti apskaičiuotas

0,3
 f (t ) 
Ecm (t ) =  cm  ⋅ Ecm , (2.7)
 f cm 
čia: fcm(t) – vidutinis betono gniuždomasis stipris t amžiaus apskaičiuojamas pagal [3.1]; fcm – 28 parų amžiaus
vidutinis betono stipris, nustatomas iš [6] lentel÷s; Ecm – 28 parų amžiaus betono tamprumo modulis, nustatomas iš [6]
lentel÷s.
Betono šlyties modulis Gc =0,4Ec. Visų rūšių nesupleiš÷jusiam betonui Puasono koeficientas νc =0,20,
supleiš÷jusiam – νc =0.
Sunkiojo ir smulkiagrūdžio betono temperatūrinio pl÷timosi koeficientas, kai temperatūra kinta nuo –400 C iki
−5 −6
+500 C, αt = 1 ⋅ 10 1 C . Lengvojo betono – 8 ⋅ 10 .
Žinant užpildų mineraloginę sud÷tį, cemento kiekį, betono dr÷gnumą, atsparumą šalčiui ir kt., gali būti
įvertinta kita tiesinio temperatūrinio pl÷timosi koeficiento reikšm÷.
29. Bendram betono mechaninių ir deformacinių savybių, esant vienaašiam įtempimų būviui,
charakterizavimui rekomenduojama naudoti betono deformavimosi diagramą, kuri nurodo ryšį tarp įtempių σc ir
gniuždomojo betono išilginių santykinių deformacijų εc, veikiant trumpalaikei apkrovai iki ribin÷s reikšm÷s,
atitinkančias betono irimo būvį.
Bendruoju atveju betono deformavimosi diagrama, esant ašiniam trumpalaikiam gniuždymui, turi
kreivalinijinę formą su krintančia kreiv÷s dalimi (žr. 1, 2 pav.)
30. Apskaičiuojant betonines ir gelžbetonines konstrukcijas, reikia įvertinti betono savybių pasikeitimą laike
bei įrąžų, įtempių ir deformacijų pasikeitimą d÷l ilgalaikių procesų (susitraukimo ir valkšnumo). Apskaičiuojant tai
galima įvertinti valkšnumo koeficientu ϕ(t, t0) ir ribin÷mis susitraukimo deformacijomis εcs.
 Ribin÷s betono valkšnumo koeficiento reikšm÷s ϕ(∞, t0) gali būti nustatomos pagal 1 paveiksle pateiktus
grafikus. Ribin÷s betono valkšnumo koeficiento reikšm÷s, nurodytos 1 paveiksle, naudojamos, kai pirminio apkrovimo
metu t0 gniuždomieji betono įtempiai neviršija 0,45fck(t0). Norint tiksliai įvertinti valkšnumo kitimą laike, gali būti
atliekami apskaičiavimai, nurodyti žemiau.
Betono valkšnumo deformacijos εcc(∞, t0) laike t = ∞, kai betono gniuždomieji įtempiai yra pastovūs, gali būti
apskaičiuotos

σ 
εcc (∞ , t0 ) = ϕ (∞ , t0 ) c  , (2.8)
 Eco 

čia: σc – pastovūs gniuždomieji nagrin÷jamu momentu betono įtempiai; Eco – betono tamprumo modulis t0
metu.
Jeigu pirminio apkrovimo metu t0 gniuždomieji betono įtempiai viršija 0,45fck(t0), apskaičiuojama netiesinio
valkšnumo koeficiento reikšm÷

ϕ k (∞ , t0 ) = ϕ (∞ , t0 )exp(1,5(kσ − 0,45 )) , (2.9)

čia: ϕ k (∞, t0) – netiesinio valkšnumo koeficiento ribin÷ reikšm÷; kσ – koeficientas, priklausantis nuo
apkrovimo dydžio σ c f cm (t0 ) ; σc ir fcm(t0) – atitinkamai – gniuždomieji betono įtempiai ir betono vidutinis
gniuždomasis stipris apkrovimo metu.
Ribin÷s betono valkšnumo koeficiento reikšm÷s nurodytos 1 paveiksle. Jos taikomos konstrukcijoms
apskaičiuoti kintant temperatūrai nuo – 40 0C iki +40 0C ir esant aplinkos dr÷gnumui RH nuo 40 % iki 100 %.
Skerspjūvį apibūdinantis dydis h0 = 2Ac /u. Čia: Ac – skerspjūvio plotas, u – skerspjūvio perimetras.

1,1Ecm ⋅ ε c1
k= , (2.10)
f cm

čia fcm – betono vidutinis gniuždomasis stipris, pateiktas [5] lentel÷je.

a)
t0
1
S N R
2
3
5 C20/25
C25/30
C30/37
10 C35/45
C40/50
C45/55
20 C50/60
C55/67
C60/75
C70/85
30 C80/95
C90/105
50

100
7,0 6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 0 100 300 500 700 900 1100 1300 1500
ϕ (∞ ,t0) h0 (mm)
 b)
PASTABA. 1. Betono amžius t0 >100
parų. ϕ(∞,t0) reikšm÷ imama kaip
1 t0 =100 parų amžiaus betonui.
4 2. S – l÷tai kiet÷jančiam cementui;
N – normaliai kiet÷jančiam cementui;
5 3 R – greitai kiet÷jančiam betonui
2

t0
1
S N R
2
3
5
C20/25
C25/30
10 C30/37
C35/45
C40/50
C45/55
20 C50/60
C55/67
C60/75
C70/85
30 C80/95 C90/105

50

100
6,0 5,0 4,0 3,0 2,0 1,0 0 100 300 500 700 900 1100 1300 1500
ϕ (∞ ,t0) h0 (mm)

1 pav. Betono valkšnumo koeficiento ϕ(∞, t0) ribin÷s reikšm÷s nustatymo grafikai:
a – kai RH=50 % ir b – kai RH=80 %

1 PAVYZDYS

Apskaičiuoti ribines valkšnumo deformacijas naudojantis 1 pav. grafikais. Konstrukcija, kurios

skerspjūvis Ac = 0,08 m2 (80000 mm2), perimetras u = 1,2 m (1200 mm), pagaminta iš C25/30 betono, naudojant
normalaus kiet÷jimo cementą. Santykin÷ aplinkos dr÷gm÷ – RH = 80%. Konstrukcija apkrauta po 100 parų po
pagaminimo.
Pirmiausia pagal 1 b pav. grafikus parenkame betono valkšnumo koeficiento ϕ(∞, t0) ribinę reikšmę. Tuo tikslu
apskaičiuojame parametrą h0 = 2 Ac u = 2 ⋅ 8000 1200 = 133,3 mm. Ašyje h0 atidedame reikšmę ir pagal rodyklę
3 tiesiame vertikalę iki susikirtimo su kreive C25/30. Toliau br÷žiame horizontalę 4 iki susikirtimo su kreive N. Nuo šio
susikirtimo taško br÷žiame vertikalę į horizontalią ašį ϕ(∞, t0) ir gauname jo reikšmę. Duotuoju atveju ϕ(∞, t0)=2,875.
Betono C25/30 tamprumo modulis pagal 6 lentelę Ecm=30 GPa=30000 MPa=30000 N/mm2. Tokį priimame ir
apkrovimo metu. Jei gniuždymo įtempiai betone yra, pavyzdžiui, σc=8 N/mm2, tai ribin÷s valkšnumo deformacijos
apskaičiuojamos pagal 2.10 formulę:

σc 8
ε cc (∞, t0 ) = ϕ (∞, t0 ) = 2,875 = 76,7 ⋅ 10 −5 .
Ecm 30000
_____________

31. Betono susitraukimo deformacijas sudaro susitraukimo deformacijos d÷l dr÷gm÷s išgaravimo ir betono
kiet÷jimo sukeltos susitraukimo deformacijos.
Susitraukimo deformacijos apskaičiuojamos taip:

ε cs = ε cd + ε ca , (2.11)

čia: εcs – visos betono susitraukimo deformacijos; εcd – dr÷gm÷s išgaravimo sukeltos betono susitraukimo
deformacijos; εca – betono kiet÷jimo sukeltos susitraukimo deformacijos.
Susitraukimo deformacijos εcd apskaičiuojamos

εcd (t ) = βds (t − ts ) εcd, ∞ , (2.12)

 0,5

čia βds (t − ts ) = 
(t − ts ) 
 . (2.13)
 350(h0 h1 ) + (t − ts )
2

čia: t – betono amžius, kuriam esant apskaičiuojamos betono susitraukimo deformacijos (paromis); ts – betono
amžius baigus dr÷gnai saugoti betoną; h1 =100 mm; h0 =2Ac /u.
Ribin÷s betono susitraukimo deformacijų reikšm÷s pateiktos 2 lentel÷je.

2 lentel÷

Ribin÷s betono susitraukimo deformacijos, ‰

fck/fck,cube Santykinis dr÷gnis, %

(N/mm2) 20 40 60 80 90 100
20/25 -0,75 -0,70 -0,59 -0,20 -0,20 0,12
40/50 -0,60 -0,56 -0,47 -0,29 -0,16 0,10
60/75 -0,48 -0,45 -0,38 -0,24 -0,13 0,08
80/95 -0,39 -0,36 -0,30 -0,19 -0,11 0,06
90/105 -0,35 -0,33 -0,27 -0,17 0,06 0,06

Susitraukimo deformacijos εca apskaičiuojamos

εca (t ) = βcc (t )εca,∞ , (2.14)

čia: εca,∞ = −2,5( fck − 10) ⋅ 10−6 (2.15)

( )
βcc (t ) = 1 − exp − 0,2t 0,5 , (2.16)

čia t – laikas paromis.

II skirsnis. Armatūra

32. Armatūros gamybos būdai, savybių rodikliai, bandymo ir tinkamumo atestavimo metodai yra apibr÷žti
atitinkamuose dokumentuose (standartuose) plienams. Atskiros šalys naudojasi skirtingais standartais, tačiau
dažniausiai yra naudojami panašūs kriterijai: tempiamasis stipris (ft), takumo stipris (fyk), tempiamojo ir takumo stiprių
santykis (ft /fyk), pailg÷jimas esant maksimaliai apkrovai (εu) ir periodinio profilio armatūros rumbo išsikišimo
koeficientas (fR) yra specifikuoti atitinkamais standartais ir nustatyti standartiniais bandymais. Jie nurodomi
charakteristin÷mis reikšm÷mis.
Armatūros plienui imamos tokios fizin÷s savyb÷s: tankis – 7850 kg/m3 ir temperatūrinio pl÷timosi
koeficientas – 12×10-6 0C-1.
Projektuojant konstrukcijas, naudojamas armatūros plienas turi atitikti tokius mechaninių savybių
reikalavimus:
32.1. armatūros gaminiai turi būti reikiamo plastiškumo tempiant, kaip nustatyta atitinkamais standartais;
32.2. armatūra laikoma pakankamo plastiškumo pailg÷jimo atžvilgiu, jeigu ji atitinka šiuos plastiškumo
reikalavimus:
f tk
didelio plastiškumo: εuk >5 % ir > 1,08 ;
f yk
f tk
normaliojo plastiškumo: εuk>2,5 % ir > 1,05 .
f yk
Čia εuk reiškia charakteringąjį pailg÷jimo dydį esant maksimaliai apkrovai. Didelio sukibimo strypai mažesnio
negu 6 mm skersmens neturi būti laikomi didelio plastiškumo.
Jeigu armatūra neturi aiškių takumo įtempimų fyk, juos galima pakeisti 0,2 % liekamosios deformacijos
įtempimais f0,2k [5 b pav.].
Tikrųjų takumo įtempimų f y ir normuotų charakteristinių takumo įtempių fyk santykis neturi viršyti reikšmių,
nustatytų atitinkamų standartų. Tamprumo modulio reikšmę galima imti vidutiniškai 200 kN/mm2.
 33. Armatūros fizines-mechanines savybes charakterizuoja įtempių-deformacijų diagrama. Tipin÷ jos forma
pavaizduota [5] paveiksle, kuriame parodyta visų pagrindinių fizinių-mechaninių charakteristikų priklausomyb÷ nuo
apkrovos.
Praktiniam apskaičiavimui galima naudotis dviejų tiesių idealizuota diagrama, pavaizduota 2 paveiksle. Ši
diagrama laikoma armatūros plieno skaičiuojamąja įtempių-deformacijų diagrama. Ją galima modifikuoti, pvz., su
labiau pasvirusia arba horizontalia viršutine linija, atliekant lokalius patikrinimus arba projektuojant skerspjūvius.
34. Armatūros skaičiuojamosios reikšm÷s yra gaunamos naudojantis idealizuota charakteristine diagrama, t. y.
charakteristinę reikšmę dalijant iš armatūros plieno dalinio patikimumo koeficiento γs (2 pav.). Strypinei armatūrai
γs = 1,1, vielinei γs = 1,2. Pagrindinių klasių armatūros savyb÷s ir reikalavimai joms nurodyti [8] lentel÷je.

σ A

ft
kfyk/γs
fyk
k=( ft / fy)k
fyd=fyk /γs
B

ε
εud
fyd / Es

2 pav. Armatūros plieno skaičiuojamoji įtempių-deformacijų diagrama:

A – charakteristin÷, B – skaičiuotin÷

Projektuojant konstrukciją, galima imti kurią nors iš šių prielaidų:

34.1. horizontali viršutin÷ skaičiuojamosios diagramos ties÷ (2 pav.), t. y. armatūros įtempimai (skaičiuotinis
stipris), yra apriboti iki f yk /γs , be jokios ribos plieno deformacijai, nors kai kuriais atvejais gali būti patogu imti ribą;
34.2. pasvirusi viršutin÷ ties÷ su ribota plieno deformacija iki 0,02 (strypinei S500 ir aukštesn÷s klas÷s
armatūrai).
2 PAVYZDYS

Nustatyti armatūros skaičiuotinius stiprius. Konstrukcijų gamintojas gauna iš armatūros tiek÷jo šiuos
duomenis apie armatūrą. Plieno markę, strypų skersmenį, ilgį, profilį, metalo cheminę sud÷tį ir (arba) ekvivalentinį
anglies kiekį, stiprį tempiant, takumo ribą, pailg÷jimą tempiant iki trūkimo. Takumo riba turi atitikti charakteristinį
stiprį. Deformacijos tempiant iki trūkimo charakterizuoja armatūros plastiškumą, chemin÷ sud÷tis arba ekvivalentinis
anglies kiekis – suvirinamumą bei kitas nekonstrukcines savybes.
Jeigu, pavyzdžiui, nurodyta, kad armatūra yra strypin÷, jos takumo riba f yk = 400 MPa (N/mm2); stipris
tempiant ft = 450 MPa; pailg÷jimas 10,5% ir ekvivalentinis anglies kiekis Ceq =0,50%, tai šios armatūros skaičiuotinis
400 f 450
stipris f yd = = 363,6 MPa ≅ 360 MPa (N/mm2). Santykis t = = 1,125 . Tai rodo, kad armatūra yra
1,1 f y 400
didelio plastiškumo ir B klas÷s, taip pat suvirinama, kadangi Cek ≤ 0,50% (pagal tarptautinius standartus). Tokią
armatūrą projekte galima žym÷ti S400. Skirtingos šalys dar naudoja skirtingus pažym÷jimus. Projekte (pastabose ar
kitaip) reikia nurodyti, kad armatūra turi atitikti atitinkamų standartų reikalavimus, kuriuose priimta armatūrą žym÷ti
„S“ raide (pvz., S240, S400, S500, S600).
_____________

35. Skaičiuojant konstrukcijas tinkamumo ribiniam būviui armatūros tempiamasis stipris priimamas lygus jo
charakteristinei reikšmei (f yk).
Skaičiuotinis gniuždomasis armatūros stipris fydc priimamas lygus tempiamajam stipriui fyd, jeigu armatūros
fyk ≤ 500 N/mm2. Didesnio stiprumo armatūrai f ydc = 400 N/mm2.
36. Skaičiuotinis skersin÷s armatūros ir atlenktų strypų stipris nustatomas taip:

f ywd = f yd ⋅ γ s1 ⋅ γ s2 , (2.17)

čia: fyd – armatūros skaičiuotinis tempiamasis stipris; γs1 – koeficientas, įvertinantis nevienodą įtempių
pasiskirstymą skerspjūvio ilgyje ir visų klasių armatūrai, priimamas lygus 0,8; γs2 – koeficientas, priklausantis nuo
armatūros skersmens ir tvirtinimo būdo. Jeigu armatūros klas÷ ne didesn÷ kaip S500 ir jos skersmuo mažesnis kaip 1/3
išilgin÷s armatūros skersmens, kai skersin÷ armatūra yra iš vielos, tai esant rištiems strypynams γs2 =1 ir virintiems –
γs2 =0,9.
Skaičiuojant konstrukcijas nuovargiui, armatūros stiprio skaičiuotin÷s reikšm÷s priimamos, įvertinant
papildomus patikimumo koeficientus, nurodytus [26] lentel÷je.
37. Armatūros klasių žym÷jimai skirtingose šalyse yra skirtingi, tačiau atspindi armatūros plieno markę,
gamybos būdą, stiprumo rodiklius ir pan. Sertifikatuose nurodomi stiprumų ir deformacijų rodikliai būna skirtingi,
tačiau galima juos priimti tokius, kurie yra ne mažesni (blogesni), kaip nurodyta (žr. 4, 5 lenteles).
3 lentel÷
Kai kurių šalių armatūros projektin÷s charakteristikos

Šalis Armatūros Nominalusis k=ft /fyk Armatūros stipriai (N/mm2) Pastaba

klas÷ diametras, mm charakteristinis fyk skaičiuotinis
fyd
S240 5,5÷40 1,08 240 218
Baltarusija S400 6,0÷40 1,05 400 365
S500 3,0÷40 1,05 500 450(410) 410 – vielai
A–0 5,5÷40 1,36 220 190
A–I 5,5÷40 1,33 240 210 suvirinama
Lenkija A–II 6÷28 1,35 355 310
A–III 6÷32 1,34 410 350 sunkiai suvirinama
AIII 6÷40 1,10 400 350 suvirinama
AIIIN 6÷28 1,20 490 420 suvirinama ir
6÷40 1,10 500 420 sunkiai suvirinama
(plienas RB500)
A240 6÷40 1,59 235 214 armatūros
patikimumo
A300 10÷40 1,66 295 268 koeficientas
priimtas pagal
A400 6÷40 1,51 390 355 EN γs =1,1
Rusija A600 10÷40 1,50 590 536
A800 10÷32 1,31 785 714
A1000 10÷32 1,26 980 890
BSt420S 6÷28 1,19 420 380
Vokietija BSt500S 6÷28 1,10 500 450
BSt500M 6÷28 1,10 500 450

Ukraina gamina armatūrą, kurios savyb÷s panašios į gaminamos Rusijoje.

Latvija – daugiausia gamina pagal DIN 488 ir BS 4449–97 bei kitas EN reikalavimams atitinkančias savybes,
panašiai kaip nurodyta 3 ir 4 lentel÷se.
4 lentel÷
Armatūra įprastajam gelžbetoniui

Plieno klas÷ ftk (N/mm2) ftd (N/mm2) fyk (N/mm2) fyd (N/mm2) εuk (%)
S500A 525 455 500 435 2,5(1)
S500B 540 470 500 435 5,0
S600A 630 545 600 520 2,5
S600B 650 565 600 520 5,0

Pastaba. Jeigu charakteristinis stipris priimtas pagal sąlyginę takumo ribą (įtempius, kai plieno plastin÷
deformacija yra 0,2%), tai žymima fyk =f0,2k ir fyd =f0,2d.

III skirsnis. Iš anksto įtemptoji armatūra ir jos įtempių įvertinimas

38. Iš anksto įtemptojo gelžbetonio konstrukcijoms naudojami armatūros gamybos metodai, savybių rodikliai,
bandymo ir tinkamumo sertifikavimo metodai yra apibr÷žti šalių – gamintojų arba kituose standartuose, tinkamuose
išankstinio įtempimo armatūros plienui.
Armatūros tempiamasis stipris (fpk), sąlygin÷ takumo riba (fp0,1k), santykis fpk /fp0,1k ir pailg÷jimas prie
maksimalios apkrovos (εuk) yra normuojami atitinkamų standartų bei nustatyti bandymais. Šie parametrai pateikiami
charakteristin÷mis reikšm÷mis.
 Fizin÷s savyb÷s yra tokios pačios, kaip ir neįtemptosios armatūros.
39. Vielų ir strypų tamprumo modulio vidutin÷ reikšm÷ yra 205 N/mm2. Tikroji reikšm÷ gali kisti nuo 195 iki
210 N/mm2 ir priklauso nuo gamybos proceso.
Lynų tamprumo modulis 190 kN/mm2. Tikroji reikšm÷ kinta nuo 175 iki 195 kN/mm2 ir priklauso nuo
gamybos proceso. Sertifikatuose turi būti nurodoma tamprumo modulio reikšm÷.
40. Armatūra turi būti atspari nuovargiui. Apie nuovargio reikalavimus nurodoma atitinkamuose standartuose.
Ji taip pat turi būti mažai jautri įtempimų korozijai.
41. Skaičiuojamosios stiprio reikšm÷s yra gaunamos naudojantis idealizuotąja charakteristine diagrama,
dalijant charakteristines stiprio reikšmes iš anksto įtemptosios armatūros dalinio patikimumo koeficiento γs (2 pav.). Kai
skaičiuojama nuolatiniam ir laikinam apkrovų deriniui γs = 1,15, atsitiktiniam – γs = 1,0.
42. Apskaičiuojant konstrukcijos pjūvį ir stiprį, galima imti kurią nors iš šių prielaidų:
42.1. horizontali viršutin÷ skaičiuojamosios diagramos (2 pav.) ties÷ ir išankstinio įtempimo plieno stiprumas
yra apribotas iki fpd = fp0,1/γs be jokios plieno deformacijos ribos, nors kai kuriais atvejais gali būti patogu ją apriboti;
42.2. pasvirusi viršutin÷ ties÷ su did÷jančia deformacija apribota εud =0,9εuk. Jeigu žinoma σ – ε kreiv÷, tai
reikalingas reikšmes galima nustatyti, kaip pavaizduota 6 paveiksle. Jei tikslių duomenų n÷ra, rekomenduojama imti
εud = 0,02 ir fp0,1k /fpk =0 ,9.
43. Armatūra turi būti reikiamo plastiškumo ilg÷jant, kaip nustatyta standartais. Laikoma, kad armatūra yra
pakankamo plastiškumo ilg÷jant, jeigu atitinka reikšmes, atitinkančias nurodytas 4 ir 5 lentel÷se arba standartuose.
Apskaičiuojant konstrukcijas, kai armatūra įtempiama po betonavimo (į betoną), gali būti naudojama didelio
plastiškumo armatūra, kai įtempiama prieš betonavimą – normaliojo plastiškumo.
Armatūros sertifikatuose kartu su visomis reikalingomis charakteristikomis pateikiami ir duomenys apie
relaksaciją. Tai būtina apskaičiuojant išankstinio įtempimo nuostolius.
5 lentel÷
Armatūra iš anksto įtemptajam gelžbetoniui

Tipas Klas÷ fpk (N/mm2) fp0,1k (N/mm2) fp0,1d (N/mm2) Es (N/mm2) εuk (%)
Y1860C 1860 1600 1390 205000 3,5
Viela Y1770C 1770 1520 1320 205000 3,5
Y1670C 1670 1440 1250 205000 3,5
Y1570C 1570 1300 1130 205000 3,5
Y2060S 2060 1770 1540 195000 3,5
Lynai Y1960S 1960 1680 1460 195000 3,5
Y1860S 1860 1600 1639 195000 3,5
Y1770S 1770 1520 1250 195000 3,5
Y1030 1030 830 720 205000 4,0
Strypai Y1100 1100 900 780 205000 4,0
Y1230 1230 1080 940 205000 4,0

γs – dalinis patikimumo koeficientas lygus 1,15, jeigu γs ≠ 1,15, dauginama iš 1,15/γs;

fp0,1k – charakteristinis stipris pagal sąlyginę takumo ribą, kai plastin÷ deformacija yra 0,1% (N/mm2);
fp0,1d – skaičiuotinis stipris lygus fp0,1k /γs (N/mm2);
Es – tamprumo modulis (N/mm2).
44. Apskaičiuojant gelžbetoninius elementus su iš anksto įtemptąja armatūra saugos ribiniam būviui (taip pat ir
tinkamumo ribiniam būviui), j÷ga nuo išankstinio įtempimo, atleidus armatūrą, yra priimama kaip išorin÷ gniuždanti
j÷ga, apskaičiuojama pagal [XIII] skyriaus nurodymus. Tuo tikslu turi būti įvertinami visi išankstinio armatūros
įtempimo nuostoliai, įvykę iki apspaudimo ar iki atitinkamo eksploatavimo laiko.
Armatūros įtempimo nuostoliai gali būti skirstomi į grupes, priklausomai nuo jos įtempimo būdo.
Įtempiant armatūrą į betoną, būtina įvertinti:
44.1. pirmuosius nuostolius, atsirandančius d÷l inkarų deformacijos, armatūros trinties į kanalų sienelę arba
konstrukcijų betono paviršių;
44.2. antruosius nuostolius, atsirandančius d÷l armatūros įtempimų relaksacijos, betono susitraukimo ir
valkšnumo, betono suglemžimo po armatūros vijomis, blokų sandūrų deformacijų (konstrukcijų, susidedančių iš blokų).
Armatūros išankstinio įtempimo nuostoliai apskaičiuojami pagal [9] lentel÷je pateiktas formules (dydžius) ir
kitus [59 ir 60 p.] nurodymus, ir suminis nuostolių dydis neturi būti mažesnis nei 100 N/mm2.
45. Nustatant išankstinio įtempimo nuostolius d÷l betono susitraukimo ir valkšnumo pagal 8 ir 9 poz.,
nurodytas [9] lentel÷je, būtina įvertinti nurodymus:
45.1. esant iš anksto žinomam konstrukcijos apkrovimo terminui (laikui), nuostolius reikia dauginti iš µ(t)
koeficiento, nustatomo pagal formulę

4t
µ(t ) = , (2.18)
100 + 3t
 čia: t – laikas, paromis, nustatant nuostolius: 1) d÷l valkšnumo apskaičiuojamas nuo betono apgniuždymo
dienos; 2) d÷l betono susitraukimo – nuo betonavimo dienos.
45.2. konstrukcijoms, eksploatuojamoms mažesn÷s kaip 40 % dr÷gm÷s sąlygomis, nuostoliai didinami 25 %,
išskyrus konstrukcijas, pagamintas iš sunkiojo ir smulkiagrūdžio betono ir nesant apsaugotiems nuo saul÷s radiacijos,
kai nuostoliai didinami 50 %.
45.3. nuostoliams nustatyti leidžiami ir labiau tikslūs apskaičiavimo metodai, kurie yra nustatyta tvarka
pagrįsti, jeigu yra žinoma cemento rūšis, betono sud÷tis, konstrukcijų pagaminimo bei eksploatavimo sąlygos ir pan.
46. Išankstiniai įtempiai σ p1 ir σ p2 nustatomi įvertinant leistinus nuokrypius p taip, kad strypinei ir vielinei
armatūroms būtų tenkinamos sąlygos:

σ p + p ≤ f pk ; σ p − p ≥ 0,3 f pk . (2.19)
Nuokrypio p reikšm÷ lygi 0,05σp, kai armatūra įtempiama mechaniniu būdu, o įtempiant elektroterminiu ir
elektromechaniniu būdu, nustatoma pagal formulę:
360
p = 30 + , (2.20)
l
2
čia: fpk – įtemptosios armatūros charakteristinis stipris; p – matuojamas N/mm ; l – įtempiamo strypo ilgis
(atstumas tarp atsparų briaunų), m.
Kai armatūra įtempiama automatizuotai (2.20), formul÷je skaitiklio dydis 360 keičiamas į 90.
47. Kai armatūra įtempiama į atsparas, baigus įtempimą, kontrolinių įtempių reikšm÷s σ con1 ir σ con2

laikomos lygios σ p1 ir σ p2 (žr. 46 p.), atmetus nuostolius d÷l inkarų deformacijos ir armatūros trinties.

Kai armatūra įtempiama į sukiet÷jusį betoną, kontrolinių įtempimų σ con1 ir σ con2 reikšm÷s nustatomos
pagal formules:
 Pd Pd eop yp1 
σ con1 = σ p1 − α e  + , (2.21)
 Aeff I eff 

 Pd Pd eop yp2 
σ con2 = σ p2 − α e  +  , (2.22)
 Aeff I eff 

čia: σ p1 ir σ p2 – nustatomi, neįvertinus išankstinio įtempimo nuostolių; Pd, eop – nustatomi pagal (2.25) ir

(2.26) formules imant σ p1 ir σ p2 reikšmes, įvertinus pirmuosius išankstinio įtempimo nuostolius; yp1 , yp2 – tie
Es
patys pažym÷jimai kaip ir 50 p.; αe = .
Ecm
48. Konstrukcijų su savaiminiu įtempimu įtempiai apskaičiuojami iš įtempių betone (savaiminių įtempimų)
pusiausvyros sąlygos.
Konstrukcijų betono savaiminiai įtempimai nustatomi atsižvelgiant į betono savigniuždos markę Sp,
atsižvelgiant į armavimo koeficientą, armatūros pad÷tį betone (vienaašis, dviašis ir triašis armavimas), taip pat būtinais
atvejais – nuostolius d÷l betono susitraukimo ir valkšnumo, apkrovus konstrukciją.
Pastaba. Konstrukcijų iš LC12/13 klasių lengvojo betono reikšm÷s σ con1 ir σ con2 neturi viršyti atitinkamai
400 ir 500 N/mm2.
49. Armatūros išankstinio įtempimo reikšm÷s apskaičiuojant dauginamos iš armatūros įtempimo tikslumo
koeficiento γsp, nustatomo pagal formulę:

γ sp = 1 ± ∆γ sp . (2.23)

„Pliuso“ ženklas taikomas esant nepalankiai išankstinio įtempimo įtakai (t. y. jeigu šioje konstrukcijos darbo
stadijoje arba nagrin÷jamoje elemento dalyje išankstinis įtempimas mažina laikymo galią, pagreitina plyšių susidarymą
ir pan.), „minuso“ ženklas – palankiai įtakai.
Kai armatūra įtempiama mechaniniu būdu, ∆γp reikšm÷s laikomos lygiomis 0,1, o kai įtempiama
elektroterminiu ir elektromechaniniu būdais, nustatomos pagal formulę:
 p  1 
∆γsp = 0,5 1+ ≥ 0,1 , (2.24)
σp  np 
 

čia: p, σp – žr. 54 p. ir 55 p.; np – armatūros įtemptųjų strypų skaičius elemento skerspjūvyje.

Nustatant armatūros išankstinio įtempimo nuostolius, taip pat apskaičiuojant elementų plyšių atsiv÷rimą ir
deformacijas, leidžiama ∆γsp reikšmes laikyti lygiomis nuliui.
50. Armatūros ir betono įtempiai, taip pat betono išankstinio apspaudimo j÷ga, apskaičiuojant konstrukcijas iš
anksto įtemptai armatūrai, nustatomi atsižvelgiant į tokius nurodymus.
Elemento statmenuose pjūviuose įtempiai nustatomi laikant, kad elementas yra iš tampriųjų medžiagų. Šiuo
atveju nagrin÷jamas ekvivalentinis skerspjūvis, įvertinant betono skerspjūvio susilpninimą kanalais, grioveliais ir pan.,
taip pat visos armatūros (įtemptosios ir neįtemptosios) skerspjūvio plotą, padaugintą iš armatūros tamprumo modulio
santykio αe su betono deformacijos moduliu. Kai elemento skerspjūvyje yra skirtingų klasių ar rūšių betonai, jų
skerspjūvis keičiamas į vienos klas÷s ar rūšies betono skerspjūvį, įvertinant jų deformacijos modulių santykius.
Išankstinio apspaudimo j÷ga Pd ir jos prid÷ties ekvivalentinio skerspjūvio centro atžvilgiu ekscentricitetas eop
(3 pav.) nustatomi pagal formules:

Pd = σ p1 Ap + σ p2 Ap2 − σ s1 As1 − σ s2 As2 , (2.25)

σ p1 Ap1 yp1 + σ s2 As2 ys2 − σ p2 Ap2 yp2 − σ s1 As1 ys1

eop = , (2.26)
Pd

čia: σ p1 ir σ p2 – elemento tempiamos ir gniuždomos zonų neįtemptosios armatūros įtempimai d÷l betono

susitraukimo ir valkšnumo; yp1, yp2 , ys1, ys2 – armatūros atstojamųjų j÷gų atstumai nuo ekvivalentinio
skerspjūvio centro (žr. 3 pav.).
Kreivin÷s įtemptosios armatūros σ p1 ir σ p2 reikšm÷s yra dauginamos atitinkamai iš cosΘ ir cosΘ ′;
čia: Θ ir Θ ′ – armatūros ašies posvyrio išilgin÷s ašies atžvilgiu kampas (nagrin÷jamame skerspjūvyje).
Įtempimai σ p1 ir σ p2 imami:
a) betono apspaudimo stadijoje – įvertinant pirmuosius nuostolius;
b) eksploatavimo stadijoje – įvertinant pirmuosius ir antruosius nuostolius.
Įtempiai σ s1 ir σ s2 imami:
c) betono apspaudimo stadijoje – įtempimo nuostoliai d÷l betono greitai pasireiškiančio valkšnumo pagal [9]
lentel÷s 6 poziciją;
d) eksploatavimo stadijoje – įtempimų nuostolių d÷l betono susitraukimo ir valkšnumo pagal [9] lentel÷s 6, 8 ir
9 pozicijas.
51. Betono apspaudimo stadijoje gniuždymo įtempiai σcp neturi viršyti 6 lentel÷je nurodytų reikšmių (dalimis
nuo betono stiprumo apspaudimo metu fcp).
Įtempiai σcp nustatomi gniuždomo betono kraštiniame sluoksnyje įvertinant išankstinio įtempimo nuostolius
pagal [9] lentel÷s 1–6 punktus, laikant, kad armatūros įtempimo tikslumo koeficientas γsp lygus vienetui.

σs2 As2

σp2 Ap2
yp2
ys2

Ekvivalentinio
skerspjūvio
mas÷s centro
e0p

linija
Pd
yp1
ys1

σp1 Ap1

σs1 As1

3 pav. Armatūros išankstinio įtempimo atstojamųjų gelžbetoninio elemento skerspjūvyje schema

 52. Iš anksto įtemptųjų konstrukcijų, kurių eksploatavimo proceso metu nustatytas betono apspaudimo įtempių
reguliavimas (pvz., reaktorių, rezervuarų, televizijos bokštų), įtemptoji armatūra numatoma be sukibimo su betonu, šiuo
atveju būtina numatyti efektyvias armatūros apsaugos nuo korozijos priemones. Iš anksto įtemptosioms konstrukcijoms,
kuriose armatūra nesukibusi su betonu, plyšių atsiv÷rimas neleistinas.
6 lentel÷
Betono apspaudimo leidžiami įtempiai

Skerspjūvio įtempių būvis Betono apspaudimo stadijoje gniuždymo įtempiai dalimis nuo
Armatūros betono stiprumo apspaudimo metu σcp /fcp, ne daugiau
įtempimo kai oro skaičiuotin÷ temperatūra
būdas – 40 0C ir aukštesn÷ žemesn÷ kaip – 40 0C
kai apspaudimas
centrinis necentrinis centrinis necentrinis
1. Veikiant išor÷s apkrovoms, į atsparas 0,85 0,95* 0,70 0,85
įtempiai maž÷ja arba nekinta į betoną 0,70 0,85 0,60 0,70
2. Veikiant išor÷s apkrovoms, į atsparas 0,65 0,70 0,50 0,60
įtempiai did÷ja į betoną 0,60 0,65 0,45 0,50

* Elementams, gaminamiems laipsniškai apspaudžiant betoną, kai yra plienin÷s atramin÷s detal÷s ir tanki
skersin÷ armatūra su tūriniu armavimo koeficientu ρv ≥ 0,5 % ilgyje, ne mažesniame už įtempimų perdavimo zonos, ilgį
lbpd leidžiama imti σcp /fcp = 1,00.
Pastabos:
1. Vandens prisotinto betono, esant skaičiuotinei oro temperatūrai žemesnei –40 0C, lentel÷je nurodytos σcp /fcp
reikšm÷s turi būti mažinamos 0,05 dydžiu.
2. Lengvųjų LC12/13 klasių betonų σcp /fcp reikšm÷s neturi viršyti 0,30.
53. Apskaičiuojant iš anksto įtemptąsias gelžbetonines konstrukcijas saugos ir tinkamumo ribiniams būviams
reikia priimti išankstinio apspaudimo j÷gą P, atitinkančią nagrin÷jamai situacijai.
Apskaičiuojant saugos ribiniam būviui:

Pd = γ p Pm.t (2.27)

ir tinkamumo ribiniam būviui

Pk = rsup ⋅ Pm.t , (2.28)

Pk,inf = rinf ⋅ Pm.t . (2.29)

Čia: Pd – skaičiuotin÷ išankstinio apspaudimo j÷ga; γp – išankstinio apspaudimo j÷gos dalinis patikimumo
koeficientas, kuris yra lygus 0,9 ir 1,0, kai apspaudimas duoda naudingą efektą (pvz., padidina pastovumą) ir 1,0 – 1,2 –
neigiamą (pvz., konstrukcijos stiprumas apspaudimo metu); rsup – koeficientas, kuris imamas 1,05 – kai armatūra
įtempiama į betoną be sukibimo ir 0,9 – kai įtempiama į atramas; rinf – koeficientas, kuris imamas: 0,95 – kai įtempiama
į betoną ir 0,9 – kai įtempiama į atsparas; Pm.t – vidutinio išankstinio apspaudimo j÷ga laike t > t0 (įvertinus visus
nuostolius):
– kai armatūra įtempiama į atsparas

Pm.t = Pm.0 − ∆Pt (t ) , (2.30)

– kai armatūra įtempiama į betoną

Pm.t = Pm.0 − ∆Pt (t ) − ∆Psp − ∆Pob , (2.31)

Pm.0 = σ p.m.0 ⋅ Ap ≤ 0,75 f pk ⋅ Ap , (2.32)

čia: Pm.0 – apspaudimo j÷ga laike t =t0; ∆Pt(t) – armatūros įtempimo atstojamosios nuostoliai laiku t nuo betono
susitraukimo ir valkšnumo bei armatūros įtempių relaksacijos; ∆Psp – nuostoliai nuo betono glemžimo po spiralin÷s
arba žiedin÷s armatūros vijomis; ∆Pob – nuostoliai nuo apgniuždymo tarp blokų deformacijų.
 54. Apskaičiuojant saugos ribiniam būviui, naudojamasi III skyriuje pateiktomis nuorodomis ir formul÷mis,
priimant išankstinio apspaudimo j÷gą P kaip išorinę j÷gą ir įvertinant atitinkamus armatūros įtempimo nuostolius.

3 PAVYZDYS

Duota laisvai paremta 4 pav. pavaizduoto skerspjūvio sija. Betonas C40/50, Ecm = 35⋅103 MPa (N/mm2), jo stipris
apspaudimo armatūra metu 28 MPa. Armatūra iš vijų plieno mark÷ Y1960S, kurios fpk = 1960 N/mm2, fpd = 1700 N/mm2,
fp0,1k = 1680 N/mm2, fp0,1d = 1460 N/mm2, Es = 195⋅103 N/mm2, εuk = 3,5%. Iš anksto įtemptosios armatūros skerspjūvio
plotai: tempiamojoje zonoje Ap1 = 1840 mm2 (3∅15), gniuždomojoje zonoje Ap2 = 283 mm2 (2∅15). Armatūra
įtempiama į atramas mechaniniu būdu. Betonas kietinamas šutinant. Vijos į atramas inkaruojamos inventoriniais
inkarais. Stendo ilgis – 20000 mm, sijos sunkis – 12200 kg, ilgis – 18000 mm. Reikia nustatyti betono apspaudimo iš
anksto įtempta armatūra j÷gos dydį ir jos prid÷ties tašką, įvertinant pirminius armatūros įtempimo nuostolius ∆σp1 ir
įvertinant visus jos nuostolius ∆σp1,2. Tai atlikti sijos vidurio angos skerspjūviui, priimant didžiausią leistiną armatūros
išankstinį įtempimą.
Skaičiavimo tvarka būtų tokia. Pirmiausiai nustatome skerspjūvio geometrines charakteristikas, priimdami

Es 195 ⋅ 103
αe = = = 5,77 .
Ecm 35 ⋅ 103

360
2 Ø15 K7
200

240
50
80

80
1500
100
5x50

250
200

280 13Ø15 K7

4 pav. Sijos skerspjūvis

Neįtemptosios (konstrukcin÷s) armatūros plotas neįvertinamas.

( )
Aeff = Ac + α e Ap1 + Ap 2 = 1500 ⋅ 80 + 280 ⋅ 240 + 200 ⋅ 250 + 5,77(1840 + 283) = 249400 mm2.

Atstumas nuo tempiamos armatūros svorio centro iki apatinio sijos krašto:

3(50 + 100 + 150 + 200 ) + 1 ⋅ 250

a1 = = 134,5 mm.
13
Statinis momentas sijos apačios krašto atžvilgiu bus:

8 ⋅ 15002 200 ⋅ 2502

Seff = + 250 ⋅ 240(1500 − 120 ) + + 5,77 ⋅ 1840 ⋅ 134,5 +
2 2
+ 5,77 ⋅ 283(1500 − 50) = 192900 ⋅ 103 mm3.

Skerspjūvio svorio centro atstumas nuo sijos krašto apačios:

 S 192900 ⋅103
ysc = eff = = 773 mm.
Aeff 249400

Armatūrų atstumai nuo svorio centro:

yp1 = ysc − a1 = 773 − 134,5 = 638,5 mm;

yp2 = h − ysc − a2 = 1500 − 773 − 50 = 677 mm.

Efektyviojo skerspjūvio inercijos momentas:

80 ⋅ 15003
I eff = I c + α Ap1 ⋅ yp21 + α Ap2 ⋅ yp22 = + 80 ⋅ 150(773 − 75)2 +
12
280 ⋅ 2403 200 ⋅ 2503
+ + 280 ⋅ 240(1380 − 773)2 + + 200 ⋅ 250(773 − 125)2 +
12 12
+ 5,77 ⋅ 1840 ⋅ 638,52 + 5,77 ⋅ 283 ⋅ 677 2 = 7417 ⋅ 107 mm 4 .

Nustatome pirminius armatūros įtempių nuostolius, naudodamiesi [9] lentel÷s 1–6 punktais. Pradinius
armatūros įtempius (be nuostolių) priimame:

σ p = 0,7 f p 0,1 k = 0,7 ⋅ 1680 = 1176 N/mm2.

Armatūros išankstinių įtempių nuostoliai d÷l relaksacijos bus:

 σp   1176 
∆σ p =  0,22 − 0,1 σ p =  0,22 − 0,11180 = 91 N/mm2.
 f   1680 
 p0,1k 

Nuostoliai nuo temperatūrų skirtumo tarp atramų ir betono, kai ∆t=600C

∆σ ∆T = 1,25 ⋅ ∆t = 1,25 ⋅ 60 = 75,0 N/mm2.

Nuostoliai d÷l ankerių deformacijų:

∆l
∆σ ∆l = Es . Priimame ∆l=1,25+0,1∅=1,25+0,15⋅15=3,5 mm ir l=20000 mm.
e

3,5
Tuomet ∆σ ∆l = ⋅195 ⋅103 = 34,2 N/mm2.
20000
Kadangi įtemptoji armatūra neatlenkiama, nuostolių d÷l trinties nebus, t. y. σµ = 0. Įtempių nuostolių nebus ir
d÷l formų deformacijų, t. y. σf = 0.
Tokiu būdu betono apspaudimo j÷ga po pirmųjų armatūros įtempių nuostolių iki ją atleidžiant bus:

Pm.0 = (Ap1 + Ap2 )(σ p − ∆σ pr − ∆σ ∆T − ∆σ ∆l ) =

(1840 + 283)(1176 − 91 − 75 − 34,2) = 2071623,4 N.
Apspaudimo j÷gos atstojamoji sutaps su visos įtemptosios armatūros svorio centru, t. y.:

Ap1 ⋅ yp1 − Ap2 ⋅ yp2 1840 ⋅ 638,5 − 283 ⋅ 677

e0p = = = 463 mm.
Ap1 + Ap2 1840 + 283
 Didžiausi gniuždymo įtempiai betone apskaičiuojami nuo j÷gos Pm.0, neįvertinant savojo sijos svorio:

Pm.0 Pm.0 ⋅ e0p ⋅ ysc 2071623 2071623 ⋅ 469 ⋅ 773

σ cp,0 = + = + = 18,4 N/mm2 < 0,6fck(t),
7
Aeff I eff 249400 7417 ⋅10
čia: fcp – charakteristinis kubinis betono stipris armatūros atleidimo metu. Priimame, kad betono stipris
atleidimo metu bus 0,8fck=0,80⋅40=32 N/mm2. Tokiu būdu,

σ cvp,0 = 18,4 N/mm 2 < 0,6 ⋅ 32 = 19,2 N/mm 2 .

Nuostoliai nuo greitai pasireiškiančio betono valkšnumo apskaičiuojami pagal [9] lentel÷s 6 p. Tuo tikslu
apskaičiuojame įtempius betone nuo apspaudimo armatūra ir lenkimo momento nuo savojo svorio, kuris bus:

g d ⋅ l 2 122000 18000 ⋅ 175002

M s.s = = = 259229500 N⋅mm = 259,23 kNm,
8 8
l =17500 m – atstumas tarp atramų, sijas sand÷liuojant.
Įtempimai betone ties apatine iš anksto įtemptąja armatūra (t. y. yp1 =638,5 mm):

Pm.0 Pm.0 ⋅ e0p yp1 M s.s ⋅ yp1 2071623,4 2071623,4 ⋅ 469 ⋅ 638,5 259229500 ⋅ 638,5
σ cp,1 = + − = + − =
Aeff I eff I eff 249400 7417 ⋅10 7 7417 ⋅10 7
= 8,31 + 8,36 − 2,23 = 14,44 N/mm 2 = 14,44 MPa.

Įtempimai ties viršutine iš anksto įtemptąja armatūra bus:

2071623,4 2071623,4 ⋅ 469 ⋅ 677 259229500 ⋅ 677

σ cp,2 = − + =
249400 7417 ⋅107 7417 ⋅107
= 8,31 − 8,86 + 2,36 = 1,81 N/mm 2 = 1,81 MPa > 0.

Nuostoliai d÷l greitai pasireiškiančio betono valkšnumo apskaičiuojami pagal [9] lentel÷s 6 pozicijos
nurodymus.
σ cp,1 14,44
Kadangi koeficientas α = 0,25 + 0,025 f cp = 0,25 + 0,025 ⋅ 18,4 = 0,71 < = = 0,78 , tai
f cp 18,4
šie nuostoliai bus apskaičiuojami pagal formulę:

 σ cp,1 
∆σ pc1 = 40α + 85 β  −α  ,
 f cp 
 
β = 5,25 − 0,185 f cp = 5,25 − 0,185 ⋅ 18,4 = 1,85 .

Apatin÷s armatūros įtempimo nuostoliai:

 14,44 
∆σ pc1,1 = 40 ⋅ 0,71 + 85 ⋅ 1,85 − 0,71 = 40,16 N/mm2.
 18,4 

Viršutin÷s armatūros įtempimo nuostoliai per trumpą laiką pasireiškiančio valkšnumo bus apskaičiuojami
pagal formulę:

σ cp,2 1,81 σ cp,2 1,81

∆σ pc1,2 = 40 = 40,0 = 3,93 N/mm2, kadangi = = 0,098 < α = 0,71.
f cp 18,4 f cp 18,4
 Tokiu būdu pirminiai įtempimo nuostoliai bus:

∑ ∆σ p1 = ∆σ pr + ∆σ ∆T + ∆σ ∆l + ∆σ pc1,1 = 91 + 75 + 34,2 + 40,16 = 240 N/mm2.

Viršutin÷s armatūros:

∑ ∆σ p 2 = 91 + 75 + 34,2 + 3,93 = 204 N/mm2.

Betono apspaudimo j÷ga, atmetus visus pirminius armatūros įtempimo nuostolius, bus:

Pm.I = Pm.0 − Ap1 ⋅ ∆σ pc1,1 − Ap2 ∆σ pc1,2 = 2071623 − 1840 ⋅ 40,16 − 283 ⋅ 3,93 =
= 2063121 N = 20,63 kN.

Šios j÷gos ekscentricitetas bus:

e0p.I =
( ) (
Ap1 σ p − ∑ ∆σ p1 yp1 − Ap2 σ p − ∑ ∆σ p 2 yp 2
=
)
pm.I
1840(1176 − 240) ⋅ 638,5 − 283(1176 − 3,63) ⋅ 677
= = 426 mm.
2063 ⋅ 103
Pagal [9] lentel÷s 8 ir 9 pozicijas apskaičiuojame armatūros įtempimo nuostolius d÷l betono susitraukimo ir
valkšnumo.
Nuostoliai d÷l betono susitraukimo yra:

∆σ ps = 50 N/mm 2 .

Apskaičiuojant armatūros įtempimo nuostolius d÷l valkšnumo, reikia žinoti įtempius betone ties Ap1 ir Ap2
armatūromis, atmetus nuostolius pagal [9] lentel÷s 1–6 poz., t. y. pagal apspaudimo j÷gą Pm.I, apskaičiuojant panašiai
kaip ir σcp,1 ir σcp,2.
Priimame: σcp,1 = 13,21 N/mm2; σcp,2 = 1,63 N/mm2.
σ cp,1 13,21
Kadangi = = 0,72 < 0,75 , tai viršutin÷s armatūros įtempių nuostoliai d÷l betono valkšnumo:
f cp 18,4

σ cp,1
∆σ pc2,2 = 150α = 150 ⋅ 0,85 ⋅ 0,72 = 91,8 N/mm2
f cp

ir apatin÷s

σ cp,2
∆σ pc 2,1 = 150 ⋅ 0,85 = 150 ⋅ 0,85 ⋅ 0,0886 = 11,29 N/mm2.
f cp

Tokiu būdu bendri armatūros įtempimo nuostoliai bus:

apatin÷s

∆σ p.com1 = ∆σ pr + ∆σ ∆T + ∆σ ∆l + ∆σ pc.1.1 + ∆σ ps + ∆σ pc.1 =

= 91 + 75 + 34,2 + 40,16 + 50 + 91,8 = 382,16 N/mm2 ;

 viršutin÷s

∆σ p.com 2 = 91 + 75 + 34,2 + 3,93 + 50 + 11,29 = 265,42 N/mm2.

Apspaudimo j÷ga, atmetus visus armatūros išankstinio įtempimo nuostolius bus:

( ) (
Pm∞ = Ap1 σ p − ∆σ p.com1 + Ap 2 σ p − ∆σ p.com 2 = )
= 1840(1176 − 382,16) + 283(1176 − 265,42 ) = 1718359,7 N = 17183,6 kN.

Jos ekscentricitetas bus:

e0p.c =
( ) (
Ap1 σ p − ∆σ p.com1 ⋅ yp1 − Ap 2 σ p − ∆σ p.com 2 ⋅ yp 2
=
)
Pm∞
1840(1176 − 382,16) ⋅ 638,5 − 283(1176 − 265,42 ) ⋅ 677
= = 441 mm.
1718359,7

______________

III SKYRIUS. BETONINIŲ ELEMENTŲ APSKAIČIAVIMAS SAUGOS RIBINIAM BŪVIUI

55. Apskaičiuojamas betoninių elementų statmeno išilginei ašiai pjūvio stiprumas. Atsižvelgiant į elemento
darbo sąlygas, stiprumas apskaičiuojamas įvertinant arba neįvertinant skerspjūvio tempiamąją zoną.
Apskaičiuojant ekscentriškai gniuždomuosius elementus, esant mažam ekscentricitetui, daroma prielaida, kad
ribinis būvis pasiekiamas suirus skerspjūvio gniuždomosios zonos betonui. Tod÷l skerspjūvio tempiamosios zonos
betonas neįvertinamas. Taip pat daroma prielaida, kad gniuždomojo betono stipris sąlygiškai yra lygus įtempiams fcd,
tolygiai pasiskirsčiusiems sąlygin÷je gniuždomojoje zonoje (5 pav.), kuri sutrumpintai vadinama skerspjūvio
gniuždomąja zona.
56. Apskaičiuojant gniuždomuosius betoninius elementus su dideliais ekscentricitetais, taip pat lenkiamuosius
betoninius elementus, kai jų suirimas nekelia pavojaus, taip pat elementus, kuriuose d÷l eksploatacinių reikalavimų
negali būti plyšių (vandens sl÷gio veikiamų elementų, karnizų, parapetų ir kt.), yra įvertinamas skerspjūvio
tempiamosios zonos betono darbas. Daroma prielaida, kad ribinis būvis yra pasiekiamas skerspjūvio tempiamojoje
zonoje atsiv÷rus plyšiams. Šiuo atveju stipris apskaičiuojamas įvertinant šias prielaidas (6 pav.):
56.1. deformuojantis elementui pjūviai išlieka plokšti;
56.2. labiausiai tempiamo skerspjūvio sluoksnio maksimali santykin÷ deformacija lygi 2fctd /Ecm;
56.3. skerspjūvio gniuždomosios zonos betono įtempiai apskaičiuojami neįvertinant plastinių deformacijų (tam
tikrais atvejais įvertinant);
56.4. tempiamosios zonos įtempiai per visą jos aukštį pasiskirstę tolygiai ir lygūs fct.

fcd
NEd fcdAcc
Acc
xeff
y
h

skerspjūvio
mas÷s
centras

5 pav. Ekscentriškai gniuždomojo betoninio elemento, apskaičiuojamo neįvertinant skerspjūvio tempiamosios zonos
įtakos, statmeno išilginei ašiai pjūvio skaičiuotin÷ schema

Tais atvejais, kai betoniniame elemente yra galimyb÷ atsirasti įstrižiesiems plyšiams (pvz., dvit÷jinio arba
t÷jinio skerspjūvio elementai, kuriuose sukeliamos skersin÷s j÷gos), jis apskaičiuojamas tikrinant [(14.19) ir (14.20)]
sąlygas, pateiktas šiame Reglamente. Šiose formul÷se betono stipriai fck ir fctk yra keičiami atitinkamais skaičiuotiniais
stipriais fcd ir fctd.
Betoniniai elementai turi būti apskaičiuojami vietiniam apkrovos poveikiui (glemžimui).
 57. Apskaičiuojant ekscentriškai gniuždomuosius betoninius elementus, turi būti įvertintas atsitiktinis
ekscentricitetas ea. Visais atvejais jis imamas ne mažesnis kaip 1/600 elemento ilgio ir 1/30 skerspjūvio aukščio. Be to
surenkamųjų elementų konstrukcijoms reikia įvertinti galimą elementų pasislinkimą vienas kito atžvilgiu. Jeigu n÷ra
kitokių pagrįstų nurodymų, priimama ea = 10 mm.
Statiškai nesprendžiamų konstrukcijų elementų j÷gos prid÷jimo ekscentricitetas mas÷s centro atžvilgiu e0 yra
nustatomas pagal statinių apskaičiavimų rezultatus, tačiau turi būti ne mažesnis už atsitiktinį ekscentricitetą ea. Statiškai
sprendžiamų konstrukcijų elementuose ekscentricitetas e0 yra lygus statiniais skaičiavimais apskaičiuoto ekscentriciteto
ir atsitiktinio ekscentriciteto sumai.

Acc
NEd

xeff
MEd

h
Act

fctd b

2 fctd

6 pav. Ekscentriškai gniuždomųjų ir lenkiamųjų betoninių elementų, apskaičiuojamų įvertinant skerspjūvio

tempiamosios zonos įtaką, skaičiuotin÷ schema

Liauniems elementams, kurių l0 /i >14 (stačiakampio skerspjūvio elementams l0 /i >4), būtina įvertinti ašin÷s
j÷gos veikimo plokštumoje atsirandančio įlinkio įtaką elemento stiprumui. Įlinkis įvertinamas ekscentricitetą e0
dauginant iš koeficiento η (59 p.). Apskaičiuojant elemento stiprumą statmenoje ekscentriciteto buvimo plokštumoje
daroma prielaida, kad dydis e0 yra lygus atsitiktiniam ekscentricitetui.
Ekscentriškai gniuždomieji elementai (išskyrus 56 p. nurodytais atvejais) negali būti betoniniai, kai išilgin÷s
j÷gos veikimo ekscentricitetas, įvertinant įlinkį l0⋅η, yra didesnis už:
a) atsižvelgiant į apkrovų derinius: esant pagrindiniams deriniams – 0,9y; esant ypatingajam deriniui – 0,95y.
b) atsižvelgiant į betono klasę ir rūšį: sunkiajam, smulkiagrūdžiui ir lengvajam betonams, kai klas÷ C8/10 ir
didesn÷ – y–1; kitų rūšių ir klasių betonams – y–2 (čia: y – atstumas nuo skerspjūvio centro iki labiausiai gniuždomojo
betono sluoksnio, mm).
58. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų (5 pav.) stiprumas pakankamas, jeigu atitinka nelygybę

N Ed ≤ f cd ⋅ Acc , (3.1)

čia: Acc – elemento gniuždomosios zonos betono plotas, nustatomas darant prielaidą, kad jos mas÷s centras
sutampa su išorinių j÷gų atstojamosios prid÷ties tašku.
Stačiakampio skerspjūvio elementams Acc apskaičiuojamas:

 2 ⋅ e0 ⋅ η 
Acc = b ⋅ h 1 − . (3.2)
 h 

Ekscentriškai gniuždomieji elementai, kuriuose neleidžiama plyšiams susidaryti, nepaisant 3.1 nelygyb÷s, turi
būti apskaičiuojami, įvertinant skerspjūvio tempiamosios zonos betono įtaką (56 punktas ir 6 pav.) pagal nelygybę:

f ctd ⋅ Wpl
N Ed ≤ . (3.3)
e0 ⋅ η − r

Stačiakampio skerspjūvio elementams 3.3 formul÷ įgyja tokią formą:

1,75 ⋅ f ctd ⋅ b ⋅ h
N Ed ≤ . (3.4)
6 ⋅ e0 ⋅ η
−ϕ
h
 (3.1)–(3.4) formul÷se nurodyti dydžiai yra: η – koeficientas, apskaičiuojamas pagal (3.8) formulę; Wpl –
skerspjūvio atsparumo momentas, apskaičiuojamas skerspjūvio labiausiai tempiamojo sluoksnio atžvilgiu, įvertinant
plastines tempiamojo betono deformacijas ir darant prielaidą, kad n÷ra išilgin÷s j÷gos:

2 I c0
Wpl = + Sc0 , (3.5)
h− x
r – atstumas nuo skerspjūvio centro iki skerspjūvio branduolio taško, labiausiai nutolusio nuo tempiamosios
zonos

W
r =ϕ . (3.6)
A
Koeficientas ϕ apskaičiuojamas pagal formulę:

σ c,max
ϕ = 1,6 − (3.6a)
f ck

ir imamas ne mažesnis kaip 0,7 ir ne didesnis kaip 1; σc,max – didžiausi gniuždymo įtempimai, apskaičiuoti kaip
tampriam kūnui. Neutraliosios ašies pad÷tis apskaičiuojama iš sąlygos:

2 S0.2
h−x= . (3.7)
A + A1

Čia: S0.2 – A1 ploto statinis momentas tempiamojo krašto atžvilgiu; A1 – betono gniuždomos zonos plotas,
papildytas b pločio stačiakampiu, lygaus pločiui ties neutralia ašimi ir aukščio h–x (7 pav.); A – viso skerspjūvio plotas.
Wpl leidžiama apytiksliai apskaičiuoti pagal formulę:

Wpl = γ ⋅ W ; (3.8)

čia: γ – žr. 9 lentelę.

59. Koeficiento η, įvertinančio ašin÷s j÷gos ekscentriciteto e0 padid÷jimą d÷l įlinkio, reikšm÷ apskaičiuojama
pagal formulę:

1
η= , (3.9)
N Ed
1−
N crit

čia: Ncrit – sąlygin÷ kritin÷ j÷ga.

A1
x
h

7 pav. Schema A1 plotui nustatyti

 Sąlygin÷ kritin÷ j÷ga apskaičiuojama

6,4 ⋅ Ecm I c  0,11 

N crit =  + 0,1 , (3.10)
ϕ l ⋅ l02  0,1 + δ e 

čia ϕℓ – koeficientas, įvertinantis ilgalaikių poveikių įtaką elemento įlinkiui ribiniame būvyje

 M Ed,l
ϕ l = 1 + β ;
 M Ed (3.11)
ϕ ≤ 1 + β ,
 l

čia: β – koeficientas, įvertinantis betono rūšį ir nustatomas pagal 7 lentelę; MEd – nuolatinių ir kintamųjų
poveikių sukeliamas momentas, apskaičiuotas skerspjūvio labiausiai tempiamo arba labiausiai gniuždomojo sluoksnio
atžvilgiu; MEd,ℓ – nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių sukeliamas momentas, apskaičiuotas skerspjūvio labiausiai
tempiamojo arba labiausiai gniuždomojo sluoksnio atžvilgiu; l0 – nustatomas pagal 8 lentelę;

 e0
δ e = h ,
 (3.12)
δ ≥ δ l0
 e e, min = 0,5 − 0,01 − 0,01 f cd ,
h

3.12 formul÷je fcd reikšm÷ yra N/mm2.

Jeigu apskaičiuoti lenkimo momentai (arba ekscentricitetai), įvertinant visus poveikius ir įvertinant nuolatinius
bei tariamai nuolatinius poveikius, yra skirtingų ženklų, tai visos apkrovos sukeliamam ekscentricitetui e0 viršijus 0,1h,

ϕ l = ϕ l,1 + 10(1 − ϕ l,1 )

e0
koeficientas ϕℓ = 1,0. Jeigu ši sąlyga neatitinka, tai . Koeficientas ϕℓ,1 apskaičiuojamas
h
pagal (3.11) formulę, nuolatinių ir kintamųjų poveikių sukeltą išilginę j÷gą padauginus iš atstumo nuo skerspjūvio
centro iki skerspjūvio tempiamojo arba mažiausiai gniuždomojo sluoksnio, kai elementą veikia nuolatiniai ir tariamai
nuolatiniai poveikiai.
7 lentel÷
Koeficiento β (3.11 formul÷) reikšm÷s

Betonas β
1. Sunkusis 1,0
2. Smulkiagrūdis:
A grup÷s 1,3
B grup÷s 1,5
3. Lengvasis:
kai stambūs užpildai dirbtini, o smulkūs
– tankūs 1,0
– poringi 1,5
8 lentel÷
Ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiuotinis ilgis

Sienų ir kolonų atr÷mimo būdas Ekscentriškai gniuždomųjų elementų

skaičiuotinis ilgis l0
1. Atremtos apačioje ir viršuje:
a) abu galai atremti šarnyriškai l
b) vienas elemento galas įtvirtintas standžiai ir
galimas atramų pasislinkimas:
− daugiatarpatramis pastatas 1,25l
− vieno tarpatramio pastatas 1,50l
2. Laisvai stovinčios 2,00l
Pastaba. l – sienos (kolonos) vieno aukšto aukštis, atmetus perdangos plokšt÷s storį, arba laisvai stovinčios
konstrukcijos aukštis.
60. Betoninių elementų stiprumas vietiniam gniuždymui (glemžimui) tikrinamas pagal 118 ir 119 p. nuorodas.
 9 lentel÷
γ koeficiento reikšm÷s

Skerspjūvis γ koeficientas Skerspjūvio forma Skerspjūvis γ koeficientas Skerspjūvio forma

1. Stačiakampis 1,75 5. Nesimetrinis dvit÷jis, tenkinantis b eff

sąlygą

hf
a) kai bf /b≤2 nepriklausomai nuo

h
1,75
h

santykio ht/h b

b) kai 2<beff /b≤6 nepriklausomai

1,50 ht
nuo santykio hf /h
bt
c) kai beff /b>6 ir ht/h>0,1 1,50
b

2. T÷jinis su lentyna 1,75 b eff 6. Nesimetrinis dvit÷jis, tenkinantis b eff

gniuždomojoje zonoje sąlygą 3<beff /b<3:

hf
hf

a) kai bf /b≤4 nepriklausomai nuo

1,50

h
h

santykio ht/h b
b) kai beff/b>4 ir ht/h≥0,2 1,50
ht

c) kai beff /b>4 ir ht/h<0,2 1,25

bw bt

3. T÷jinis su lentyna b 7. Nesimetrinis dvit÷jis, tenkinantis b eff

(paplatinimui) tempiamojoje sąlygą beff/b≥8:

hf

zonoje a) kai ht/h>0,3 1,50

a) kai bt/b≤2 nepriklausomai nuo 1,75 b) kai ht/h≤0,3 1,25
h

h
ht/h
b) bt/b>2 ir ht/h≥0,2 1,75
ht

ht
c) bt/b>2 ir ht/h<0,2 1,50 bt
bt

4. Dvit÷jis (d÷žinis) b eff 8. Žiedinis ir apvalus Ø Ø

2–0,4∅1/∅
a) kai beff/b=bt/b≤2

hf
nepriklausomai nuo santykio
hf/h=ht/h 1,75
b) kai 2<beff/b=bt/b≤6

h
b
nepriklausomai nuo santykio
Ø1
hf/h=ht/h 1,50 Ø 1=0

ht
c) kai beff/b=bt/b>6 ir 1,50
hf/h=ht/h>0,2 bt

d) kai 6<beff/b=bt/b≤15 ir 1,25

hf/h=ht/h<0,2
e) kai bf/b=bt/b>15 ir
hf/h=ht/h<0,2 1,10 9. Kryžminis b

a) kai beff/b≥2 ir 0,9≥hf/h>0,2 2,00

b) kitais atvejais 1,75
h

hf

bt
 Lenkiamieji betoniniai elementai apskaičiuojami tikrinant šią sąlygą:

M ≤ f ctd ⋅Wpl , (3.13)

čia fctd – skaičiuotinis betono tempiamasis stipris, nustatomas įvertinant patikimumo koeficientą γc = 1,8; Wpl –
apskaičiuojamas pagal (3.5) formulę. Stačiakampio skerspjūvio elementams Wpl gali būti apskaičiuojamas taip

b h2
Wpl = . (3.14)
3,5

Kitokios skerspjūvio formos elementams Wpl gali būti apskaičiuojama pagal 3.8 formulę.
Be to, t÷jinio ir dvit÷jinio skerspjūvio elementams turi būti patikslinta sąlyga:

τ xy ≤ f ctd , (3.15)

čia τxy – šlyties įtempimai ties skerspjūvio svorio centru, apskaičiuojami kaip tampriam kūnui.

4 PAVYZDYS

Duota: betonin÷ siena tarp patalpų storio 150 mm, aukščio l = 2800 mm. Betonas C15/20, Ecm = 29000 MPa.
Skaičiuotin÷ apkrova į 1 m sienos NEd = 1000 kN, iš to skaičiaus tariamai nuolatin÷ pastovioji ir kintamos apkrovos
ilgalaik÷ dalis NEd,ℓ = 600 kN.
Reikia: patikrinti sienos laikomąją galią. Skaičiavimas atliekamas pagal 58 ir 59 p. Išilgin÷ j÷ga NEd = 900 kN
prid÷ta atsitiktiniu ekscentricitetu ea, nustatomu pagal 57 p. nurodymus.

h 150 l 2800
= = 5 mm < 10 mm ir = = 4,67 mm < 10 mm .
30 30 600 600
Ekscentricitetą priimame 10 mm, t. y. e0 = 10 mm.
Sienos atr÷mimus apačioje ir viršuje priimame lankstiniais. Skaičiuojamas sienos aukštis (ilgis) l0 = 2,70 m.
l 2700
Sienos lankstumas 0 = = 18 > 4 . Vadinasi, apskaičiavimas atliekamas, įvertinant įlinkį (59 p.).
h 150
Pagal (3.11) formulę apskaičiuojame koeficientą ϕℓ priimdami, kad β = 1,0 (žr. 7 lentelę). Kadangi išilgin÷s
M Ed,l N Ed,l 600
j÷gos ekscentricitetas nepriklauso nuo apkrovų charakterio, tai galima priimti = = = 0,6 .
M Ed N Ed 1000
M Ed,l
Tuomet ϕl = 1 + β = 1 + 1 ⋅ 0,6 = 1,6 . Betono skaičiuotinį stiprį nustatome pagal 27 p. Kadangi betono
M Ed
charakteristinis stipris yra mažesnis už 50 N/mm2, tai šioje formul÷je koeficientas α = 0,9, o koeficientas αcc = 1. Patikimumo
koeficientą γc priimame lygų 1,8. Tokiu būdu betono skaičiuotinis stipris f cd = 0,9 ⋅ 1 ⋅ 16 1,8 = 8,0 MPa (N/mm2).
Sąlygin÷s kritin÷s j÷gos apskaičiavimui nustatome

l0 e 10
δ e, min = 0,5 − 0,01 − 0,1 f cd = 0,5 − 0,01 ⋅ 18 − 0,01 ⋅ 9,5 = 0,225 > 0 = ir
h h 150

δ e = δ e, min = 0,306.

Kritinę j÷gą apskaičiuojame pagal 3.10 formulę, priimdami skaičiuojamąjį sienos skerspjūvio plotą
(150×1000) mm, kurio inercijos momentas

1000 ⋅ 1503
Ic = = 281250000 mm 4 .
12
 6,4 ⋅ Ecm ⋅ I c  0,11  6,4 ⋅ 29 ⋅ 103 ⋅ 281,25 ⋅ 106  0,11 
N cr =  + 0,1 =  + 0,1 =
2
ϕ l ⋅ l0  0,1 + δ e  1,6 ⋅ 2800 2
 0,1 + 0,306 
= 4160 ⋅ 103 N = 4160 kN.

1 1
Pagal tai η= = = 1,316 . Patikriname (3.1) sąlygą. Tuo tikslu
N 1000
1− 1−
N cr 4160

 2e η   2 ⋅ 10 ⋅ 1,316  2
Acc = bh1 − 0  = 1000 ⋅ 1501 −  = 123680 mm ir
 h   150 

N Ed ≤ f cd ⋅ Acc = 9,5 ⋅ 123680 = 1174960 N = 1174,96 kN > 900 kN.

Laikomoji galia pakankama.

____________

IV SKYRIUS. LENKIAMŲJŲ GELŽBETONINIŲ ELEMENTŲ STATMENOJO PJŪVIO STIPRUMO

APSKAIČIAVIMAS

I skirsnis. Bendrieji nurodymai

61. Statmenojo išilginei ašiai elemento skerspjūvio stiprumo apskaičiavimas, kai lenkimo momentas veikia
skerspjūvio simetrijos ašies plokštumoje ir armatūra išd÷stoma statmenai elemento skerspjūvio plokštumai, stiprio
apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis žemiau pateikiamais nurodymais ir prielaidomis.
Yra daromos šios prielaidos:
61.1. tempiamojo betono stipris neįvertinamas;
61.2. skaičiuotinis gniuždomojo betono stipris yra lygus fcd ir visoje gniuždomoje zonoje pastovus;
61.3. tempiamosios armatūros tempimo įtempiai priimami ne didesni už armatūros skaičiuotinį stiprį tempiant;
61.4. gniuždomosios armatūros įtempiai priimami ne didesni už armatūros skaičiuotinį stiprį gniuždant fscd;
61.5. armatūros deformacijos (įtempiai) nustatomi atsižvelgiant į skerspjūvio gniuždomosios zonos aukštį,
įvertinant išankstinio įtempimo deformacijas (įtempius).
62. 61 p. nurodytais atvejais pjūvio stiprumo apskaičiavimas atliekamas priklausomai nuo elemento
xeff
gniuždomosios zonos santykinio aukščio ξeff = , apskaičiuoto iš atitinkamų pusiausvyros sąlygų, ir elemento
d
gniuždomosios zonos santykinio aukščio ξlim, kuriam esant elementas pasiekia ribinį būvį tempiamajai armatūrai
pasiekus įtempius, lygius skaičiuotiniam armatūros fy d stipriui. Pagrindiniai pažym÷jimai nurodyti 8 paveiksle.
63. Gniuždomosios zonos ribinis santykinis aukštis ξlim apskaičiuojamas pagal formulę:

ω  ω
ξlim = 1 −  , (4.1)
σ s,lim  1,1 
1+
σ sc,lim

čia ω – gniuždomosios zonos betono charakteristika, priklausanti nuo betono rūšies ir stiprio. Ji nustatoma
taip:
ω = a − 0,008 f cd , (4.2)
čia a – koeficientas, įvertinantis betono rūšį ir priimamas:
0,85 – sunkiajam betonui,
0,80 – smulkiagrūdžiam A grup÷s ir lengvajam betonui,
0,75 – tas pats B grup÷s betonui,
fcd – betono gniuždomasis stipris, MPa (N/mm2); σs,lim – armatūros įtempiai MPa (N/mm2), atsižvelgiant į jos
takumo ribą:
kai takumo įtempiai ≤ 400 N/mm2, tai σs,lim=fyd – σp;
kai strypin÷ armatūra ir jos takumo įtempiai >400 N/mm2 – σs,lim=fyd + 400 – σp – ∆σp;
kai naudojama stiprioji viela arba lynai – σs,lim=fyd + 400 – σp.
 σp – armatūros išankstinio įtempimo įtempiai, priimami įvertinant koeficientą γp = 1 ± 0,1. Ženklas „+“
priimamas, kai išankstinis įtempimas turi neigiamą įtaką (mažina gniuždomos zonos laikomąją galią, padeda atsirasti
plyšiams ir pan.), ženklas „–“, kai veikia teigiamai.
Reikšm÷ ∆σp armatūrai, kurios f yk > 400 N/mm2, apskaičiuojama taip:

σp
∆σ p = 1500 − 1200 ≥ 0 , (4.3)
f yd

σsc,lim – gniuždomosios zonos armatūros ribiniai įtempiai. Kai konstrukcijos gaminamos iš sunkiojo,
smulkiagrūdžio ir lengvojo betono σsc,lim = 500 N/mm2. Apskaičiuojant konstrukcijų stiprį išankstinio apspaudimo
stadijai σsc,lim = 330 N/mm2.
64. Apskaičiuojant konstrukcijas, armuotas armatūra, kurios fyk > 550 N/mm2 ir kai ξeff < ξlim, skaičiuotinis
armatūros stipris fyd dauginamas iš koeficiento

 ξeff 
γ sy = η − (η − 1) 2 − 1 ≤ η , (4.4)
 ξlim 

čia η – koeficientas, priklausantis nuo armatūros tipo ir stiprumo: η = 1,2, kai strypin÷ armatūra ir takumo riba
iki 750 N/mm2; η = 1,15, kai strypin÷ armatūra ir takumo riba iki 750 > f yk ≤ 950 N/mm2, taip pat stipriajai vielai ir
lynams ir η = 1,10, kai strypin÷s armatūros plieno takumo riba didesn÷ kaip 950 N/mm2.
65. Apskaičiuojant centriškai tempiamuosius elementus ir ekscentriškai tempiamuosius elementus, kai išilgin÷
j÷ga yra tarp armatūros įtempių atstojamųjų j÷gų, koeficientas γsy = η.
Jeigu elemento pjūviuose, kuriuose lenkimo momentas MEd > 0,9 MEd,max (MEd,max – didžiausias skaičiuotinis
elemento lenkimo momentas), armatūra yra suvirinta, tai koeficiento γsy reikšm÷s tokios:
γsy ≤ 1,10, kai strypin÷s armatūros takumo įtempiai σy ≤ 800 N/mm2;
γsy ≤ 1,05, kai strypin÷s armatūros takumo įtempiai σy > 800 N/mm2.
Koeficientas γsy neįvertinamas, kai:
65.1. veikia daug kartų pasikartojančios apkrovos;
65.2. elementas armuotas stipriąja viela, kuri išd÷styta be tarpų (vielos susiliečia);
65.3. elementai naudojami agresyvioje aplinkoje.
66. Gniuždomojoje zonoje esančios iš anksto įtemptosios armatūros skaičiuotinis gniuždomasis stipris fscd,
veikiant išor÷s apkrovoms arba betono apgniuždymo metu (esant jai sukibusiai su betonu), turi būti pakeistas įtempiais
( )
σsc , lygiais σ sc,lim − σ p2 , N/mm2, bet ne didesniais už fscd. Įtempiai σp2 apskaičiuojami su koeficientu γp>1,0.
σsc,lim imamas pagal 63 p. nuorodas.

II skirsnis. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamųjų elementų apskaičiavimas

67. Elemento stiprumas yra pakankamas, kai galioja sąlyga MEd ≤ MRd. Laikoma, kad elementai yra
neperarmuoti, jeigu galioja sąlyga ξeff ≤ ξlim, ir jų stiprumas apskaičiuojamas iš sąlygos (8 pav.):

M Ed ≤ f cd ⋅ b ⋅ xeff (d − 0,5 xeff ) + fscd ⋅ As2 (d − a2 ) . (4.5)

Gniuždomosios zonos aukštis ξeff apskaičiuojamas iš sąlygos:

f yd As1 − fsc d ⋅ As2 = fcd b ⋅ xeff , (4.6)

f yd ⋅ As1 − fscd ⋅ As2

xeff = ξ eff d = . (4.7)
f cd ⋅ b
 As2

a2
fctd
fscdAs2
fcdAcc
MEd

xeff
Acc

d
h
As1
fydAs1

a1
b

8 pav. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamųjų elementų statmenojo pjūvio stiprio skaičiuotin÷ schema

Kai gniuždomos zonos aukštis xeff = ξ eff ⋅ d < 2a (8 pav.), skaičiuojant neatsižvelgiama į gniuždomą
armatūrą, t. y. (4.5) ir (4.6) formul÷se priimame As2 = 0. Stiprumo sąlyga bus:

M Ed ≤ f yd As1(d − a2 ) . (4.8)

Elemento stiprumas yra pakankamas, jei galioja viena iš nurodytų nelygybių.

5 PAVYZDYS

Patikrinti stačiakampio skerspjūvio lenkiamojo gelžbetoninio elemento laikomąją galią. Skerspjūvio

matmenys b × h = 200 × 500 mm, a1 = a2 = 40 mm. Tempiamosios zonos armatūra 4∅20 S400 (As1 = 1256 mm2,
fyd = fyk/γs = 400/1,1 ≅ 365 MPa (N/mm2). Gniuždoma armatūra 2∅10 S400 (As2 = 157 mm2, fycd = 218 (N/mm2). Betono
klas÷ C20/25. Išorinių apkrovų sukeltas skaičiuojamasis momentas MEd = 155 kNm.
Naudingasis skerspjūvio aukštis d = 500 – 40 = 460 mm. Betono skaičiuojamasis gniuždomasis stipris
20
f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅1 = 12 N/mm2.
1,5
Iš (4.2) lygties dydis ω = α − 0,008 f cd = 0,85 − 0,008 ⋅ 12 = 0,754 .
  0,746  
Dydis ξ lim = 0,746 1 + 365 1 −  500 = 0,604.
  1,1  
Iš (4.6) lygties ξ eff = (365 ⋅ 1256 − 218 ⋅ 157 ) (12 ⋅ 200 ⋅ 460 ) = 0,384 < 0,604. Tod÷l elementas yra
neperarmuotas ir gniuždomos zonos aukštis x = ξ d = 0,384 ⋅ 460 = 176,64 mm > 2 ⋅ a2 = 80 mm.
Tikriname sąlygą

M Ed = M Rd = f cdbx(d − 0,5 x ) + fscd As 2 (d − a2 ) ;

M Rd = 12 ⋅ 200 ⋅ 176,64(460 − 88,32 ) + 218 ⋅ 157(460 − 40 ) =

= 12 ⋅ 0,2 ⋅ 0,17(0,46 − 0,088) + 218 ⋅ 0,157 ⋅ 10− 4 (0,46 − 0,04 ) =
= 0,159 MNm = 159 kNm > 155 kNm.

Laikomoji galia pakankama.

68. Stačiakampio skerspjūvio elementų išilgin÷s armatūros parinkimas vykdomas žemiau nurodyta tvarka.
Kai išilgin÷ armatūra įd÷ta tik tempiamojoje zonoje, tai As2 = 0. Tuomet

M Rd = f cdbd 2 ⋅ µ Ed ≥ M Ed ; (4.9)
 M Ed
µ Ed = ; (4.10)
f cdbd 2

xeff
ξeff = = 1 − 1 − 2 µ Ed . (4.11)
d
Kai galioja sąlyga ξeff ≤ ξlim

f yd As1 = f cdb d ξeff ; (4.12)

f b d ξ eff
As1 = cd . (4.13)
f cd

69. Kai ξeff > ξlim, rekomenduojama didinti skerspjūvio matmenis arba betono stiprį, arba ir skerspjūvio
matmenis ir betono stiprį.
Skerspjūvio matmenys ir betono stipris bus racionalūs, kai sijų santykinis gniuždomos zonos aukštis
ξeff = 0,3 – 0,4, o plokščių – ξeff = 0,1 – 0,3.
Kai gniuždoma zona yra armuojama, tai armatūros kiekis gali būti apskaičiuojamas naudojantis (4.14) sąlyga.
Jeigu x ≤ 0, stiprumas tikrinamas pagal sąlygą:

M Ed ≤ f yd As1(d − a2 ) . (4.14)

70. Jeigu gniuždomosios zonos aukštis, apskaičiuotas įvertinant pusę gniuždomosios armatūros
x= ( )
f yd As1 − 0,5 f yc d As 2 f cd b < a2 , elemento skerspjūvio laikomąją galią galima padidinti, skaičiavimą
atliekant pagal (4.5) ir (4.6) formules, neįvertinant As2 armatūros.
Kai gniuždomosios zonos aukštis, apskaičiuotas pagal (4.6) formulę yra xeff > ξlimd, pakartotiniam
gniuždomosios zonos aukščio apskaičiavimui naudojama formul÷:

σ s As1 − fscd As2 = f cd b ⋅ xeff , (4.15)

čia

0,2 + ξlim
σs = f yd . (4.16)
σp  ξ 
0,2 + ξeff + 0,35 1 − eff 
f yd  ξlim 

Šioje formul÷je ξeff = xeff d ir xeff apskaičiuojama priimant fyd. Įtempiai σp apskaičiuojami, įvertinant
koeficientą γp > 0,1 (63 p.).
Kai elementai yra iš betono ne didesn÷s kaip C25/30 klas÷s ir be iš anksto įtemptos armatūros, xeff > ξlim d
skaičiavimą galima atlikti pagal (4.5) sąlygą, priimant xeff = ξlim d .
71. Kai gniuždomojoje zonoje iš anksto numatomas tam tikras armatūros kiekis, t. y. kai skerspjūvio
armavimas yra dvipusis, tai:

M Ed − fscd As 2 (d − a2 )
µ Ed = , (4.17)
f cd b d 2

f b ξ d + fscd As2
As1 ≥ cd eff , (4.18)
f yd

čia xeff apskaičiuojama naudojantis 68 p. nurodymais (4.11 formul÷).

 Kai ξ eff > ξ lim , tai gniuždomos armatūros plotas bus:

M Ed − f cd bh 2 µ Ed,lim
As2 ≥ , (4.19)
f scd (d − a2 )

čia µ Ed,lim = ξlim (1 − 0,5ξlim ) . (4.20)

Parinkus faktiškąją As2 reikšmę, skaičiuojame µEd pagal (4.17) formulę ir As1 pagal (4.18) formulę.

6 PAVYZDYS

Apskaičiuoti paprastojo gelžbetonio stačiakampio skerspjūvio, kurio b = 250 mm, h = 500 mm, a1 = 40 mm,
išilgin÷s armatūros skerspjūvio plotą. Armatūra S400, betonas C16/20, lenkimo momentas MEd = 200 kNm.
Medžiagų skaičiuotiniai stipriai yra: armatūros f yd = fyk/1,1 = 400/1,1 ≅ 365 N/mm2, betono
16
f cd = α ⋅ α cc f ck γ c = 0,9 ⋅1 ⋅ = 9,6 N/mm 2 .
1,5
M Ed 200 ⋅ 106
Pagal (4.10) formulę µ Ed = = = 0,394 .
f cd bd 2 9,6 ⋅ 250 ⋅ 4602
Gniuždomos zonos aukštis (4.11 formul÷)

( ) ( )
xeff = 1 − 1 − 2µ Ed d = 1 − 1 − 2 ⋅ 0,394 460 = 248 mm.

Reikalingas tempiamos armatūros kiekis bus

f x b 9,6 ⋅ 248 ⋅ 250

As1 = cd eff = = 1631 mm 2 .
f yd 365

Priimame 2∅28 ir 1∅24 (As1 =1684 mm2).

7 PAVYZDYS

Duota gelžbetonin÷ sija, kurios skerspjūvio matmenys b = 300 mm, h = 600 mm, a1 = 40 mm. Armatūra S400
(fyd = fscd = 350 N/mm2). Betonas C16/20, kurio fcd = 9,6 N/mm2 (žr. 6 pavyzdį). Siją veikia lenkimo momentas
MEd = 500 kNm.
Reikia apskaičiuoti reikalingą išilgin÷s armatūros plotą.
Pirmiausia apskaičiuojama ξlim reikšm÷ pagal (4.1) formulę. Tuo tikslu koeficientas
ω = 0,85 − 0,008 ⋅ 9,6 = 0,773 (4.2 formul÷).

0,773
ξlim = = 0,609 .
365  0,773 
1+ 1 − 
400  1,1 

Apskaičiuojame gniuždomos zonos aukštį.

M Ed 400 ⋅ 106
Tuo tikslu koeficientas µ Ed = = = 0,44 . Tuomet
f cdbd 2 9,6 ⋅ 300 ⋅ 5602

ξeff = 1 − 1 − 2 µ Ed = 1 − 1 − 2 ⋅ 0,44 = 0,654 > 0,609.

Reikalinga sustiprinti gniuždomąją zoną. Nekeičiant skerspjūvio matmenų ir nedidinant betono stiprio, reikia
d÷ti gniuždomąją armatūrą.
Gniuždomas armatūros plotas apskaičiuojamas pagal sąlygą:
 M Ed − f cdbd 2ξlim (1 − 0,5ξlim )
As 2 ≥ ;
fscd (d − a2 )

400 ⋅ 106 − 9,6 ⋅ 300 ⋅ 5602 ⋅ 0,609(1 − 0,5 ⋅ 0,609 )

As 2 = = 74,26 mm2.
365(560 − 40 )

Priimame 2∅8 su As2 =101 mm2.

Toliau skaičiavimo eiga yra:

M Ed − fscd ⋅ As 2 (d − a2 ) 400 ⋅ 106 − 365 ⋅ 101(560 − 40 )

µ Ed = = = 0,485.
f cdbd 2 9,6 ⋅ 300 ⋅ 5202

xeff = 1 − 1 − 2 µ Ed = 1 − 1 − 2 ⋅ 0,485 = 0,173; xeff = 0,173 ⋅ 560 = 97 mm.

f b d ξ eff + fscd ⋅ As 2 9,6 ⋅ 300 ⋅ 0,1733 ⋅ 500 + 365 ⋅ 101

As1 = cd = = 865 mm 2 .
f yd 365
Priimame 2∅24 su As1 =9,04 mm2.
____________

III skirsnis. T÷jinio ir dvit÷jo skerspjūvio elementų apskaičiavimas

xeff
72. Gelžbetoniniai elementai gniuždomojoje zonoje, turintys lentyną ir kai ξeff = ≤ ξlim , yra
d
apskaičiuojami atsižvelgiant į neutraliosios ašies pad÷tį:
72.1. jeigu neutralioji ašis yra lentynoje (9 a pav.), t. y. galioja nelygyb÷

f yd As1 ≤ f cd beff hf + f scd As2 , (4.21)

elementą apskaičiuojame kaip beff pločio stačiakampio skerspjūvio elementą (žr. 67 p.);
72.2. jeigu neutralioji ašis yra sienel÷je (9 b pav.), t. y. negalioja (4.21) nelygyb÷, elementas apskaičiuojamas
nagrin÷jant sąlygą

M Ed ≤ f cd ⋅ bw ⋅ xeff (d − 0,5 xeff ) + f cd (beff − bw ) hf (d − 0,5hf ) + fscd As2 (d − a2 ) . (4.22)

Gniuždomosios zonos aukštis apskaičiuojamas nagrin÷jant lygtį

f yd ⋅ As1 − f scd As2 = f cd ⋅ bw ⋅ xeff + f cd (beff − bw ) hf . (4.23)

Skaičiuotinis t÷jinio skerspjūvio elemento lentynos plotis į abi puses nuo briaunos turi būti ne didesnis kaip 1/6
elemento ilgio ir ne didesnis kaip:
a) 1/2 atstumo tarp išilginių briaunų, kai tarp išilginių briaunų yra skersin÷s briaunos arba hf ≥ 0,1h ;
b) 6 hf , kai skersinių briaunų n÷ra arba jos išd÷stytos atstumu, didesniu už atstumą tarp išilginių briaunų
ir hf < 0,1h ;
c) lentynoms esant gembin÷mis iškyšomis

6hf , kai hf ≥ 0,1h ,

3hf , kai 0,05h ≤ hf < 0,1h ,

d) lentynos nevertinamos, kai hf < 0,05h .

 73. Apskaičiuojant lenkiamųjų elementų stiprumą, rekomenduojama, kad xeff ≤ ξ lim d .
Jeigu, atsižvelgiant į konstravimo arba tinkamumo ribinio būvio reikalavimus, tempiamosios armatūros kiekis
yra didesnis, nei reikalauja sąlyga xeff ≤ ξ lim d , skaičiuojama pagal bendrojo apskaičiavimo atvejo formules.
Jeigu gniuždomosios zonos aukštis xeff, apskaičiuotas pagal (4.21) arba (4.23), yra xeff > ξ lim d , pakartotinai
apskaičiuojant gniuždomosios zonos aukštį pasitelkiama viena iš formulių:

σ s As1 − fscd As2 = fcd ⋅ b ⋅ xeff ; (4.24)

σ s As1 − fscd As2 = f cd ⋅ bw ⋅ xeff + fcd (beff − bw ) hf , (4.25)

čia
0,2 + ξ lim
σs = f yd . (4.26)
σp 
ξ 
0,2 + ξ eff + 0,35 1 − eff 
f yd  ξ lim 

a) As2 b) As2
beff beff
a2

a2
hf
hf

x eff

xeff
d
h

d
As1
a1

a1
As1 bw bw

9 pav. T÷jinio skerspjūvio lenkiamojo elemento neutralioji ašis lentynoje (a) arba sienel÷je (b)

(4.26) formul÷je ξ eff = xeff d , čia xeff apskaičiuojamas su f yd. Įtempiai σp apskaičiuojami įvertinant
koeficientą γp > 1,0 (galima priimti γp = 1,1).
Gelžbetoninių elementų, kurių betonas yra C25/30 arba mažesn÷s klas÷s, armatūra silpna arba vidutinio stiprio,
jos kiekį esant xeff > ξlimd, galima apskaičiuoti į (4.5) arba (4.22) statant gniuždomosios zonos aukštį xeff = ξlimd.
Reikalingas gniuždomos armatūros kiekis apskaičiuojamas naudojantis (4.22) formule, t. y.

M Ed − f cd ⋅ bw ⋅ xeff (d − 0,5 xeff ) − f cd (beff − bw )hf (d − 0,5hf )

As2 = . (4.27)
fscd (d − a2 )

Tempiamos armatūros kiekis bus apskaičiuotas tokiu būdu:

a) jeigu neutralioji ašis yra lentynoje, t. y. tenkinama sąlyga

M Ed ≤ f cdbeff hf (d − 0,5hf ) + fscd As 2 (d − a2 ) , (4.28)

armatūros kiekis apskaičiuojamas, kaip stačiakampio skerspjūvio elemento, kurio plotis beff;
b) jeigu neutralioji ašis praeina sienel÷je, t. y. (4.21) sąlyga netenkinama, tai tempiamos armatūros
skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal formulę:

f b ⋅ ξ d + f cd (beff − bw )hf + f scd As 2

As1 = cd w eff . (4.29)
fsd
 74. Apskaičiuojant sukamuosius ir kartu lenkiamuosius elementus, reikia patikrinti erdvinių pjūvių stiprumą.
Erdvinį pjūvį sudaro sraigtin÷s formos plyšys ir plokščioji gniuždomoji zona, pasvirusi kampu θ elemento išilgin÷s
ašies atžvilgiu. Skaičiuojama pagal [VIII skyriaus VIII skirsnio nurodymus].

8 PAVYZDYS

Duota t÷jinio skerspjūvio sija, kurios skerspjūvio matmenys yra beff = 1500 mm, hf = 50 mm, bw = 200 mm,
h = 400 mm, a1 = 40 mm. Betonas sunkusis C20/25, armatūra S400, veikiantis lenkimo momentas MEd = 300 kNm.
Reikia apskaičiuoti išilgin÷s armatūros skerspjūvio plotą.
Betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris

f 20
f cd = α ⋅ α cc ck = 0,9 ⋅1 = 12 N/mm2.
γc 1,5

Armatūros skaičiuotinis stipris fyd = 365 N/mm2. Patikriname sąlygą priimdami, kad neutralioji ašis praeina
lentynoje, ir As2 = 0 ,

f cdbeff hf (d − 0,5hf ) = 12 ⋅ 1500 ⋅ 50(360 − 0,5 ⋅ 50 ) = 301,5 ⋅ 106 N ⋅ mm > 300 ⋅ 106 N ⋅ mm.

Tai rodo, kad tikrai lentyna atlaiko veikiantį lenkimo momentą ir neutralioji ašis praeina lentynoje. Vadinasi,
siją skaičiuojame kaip stačiakampio skerspjūvio elementą, kurio plotis b = beff. Tuo tikslu santykinis gniuždomos zonos
aukštis bus:

M Ed 3000000000
µ Ed = 2
= = 0,129 .
f cdbd 12 ⋅ 1500 ⋅ 3602

( ) ( )
xeff = ξ eff ⋅ d = d 1 − 1 − 2 µ Ed = 360 1 − 1 − 2 ⋅ 0,129 = 50 mm.

Tempiamos armatūros skerspjūvio plotas randamas iš sąlygos:

M Ed = As ⋅ f yd (d − 0,5ξ d ) ;

M Ed 3000 ⋅ 105
As = = = 2440 mm 2 .
f yd (d − 0,5ξ d ) 365(360 − 0,5 ⋅ 0,129 ⋅ 360 )

Priimame 4∅28 su As = 2463 mm2.

9 PAVYZDYS

Duotas t÷jinio skerspjūvio elementas, kurio matmenys tokie: h = 600 mm, beff = 400 mm, hf = 100 mm,
bw = 200 mm, a1 = 70 mm, betonas C20/25, armatūra S400, As1 = 1964 mm2, As2 = 0. Sijos ilgis 7000 mm, veikia
lenkimo momentas MEd = 3000⋅105 Nmm. Reikia patikrinti laikomąją galią.
Betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris yra

f 20
f cd = α ⋅ α cc ck = 0,9 ⋅1 = 12 N/mm2.
γc 1,5

Armatūros S400 skaičiuotinis stipris fyd = 365 N/mm2. Sijos skerspjūvio naudingasis aukštis d = h – a1 = 600 –
70 = 530 mm. Patikriname, kur praeina neutralioji ašis.
Kadangi As2 = 0, tai As1 fyd = 1964⋅365 = 716860 N > fcd hf beff = 12⋅400⋅100 = 480000 N.
Tai rodo, kad neutralioji ašis praeina sienel÷je. Skerspjūvio stiprumą tikriname iš sąlygos (4.22). Tuo tikslu
gniuždomos zonos aukštį apskaičiuojame iš sąlygos (4.23), įvertindami, kad As2 = 0 ir xeff ≥ hf.
 f yd As1 − f cd (beff − bw )hf
xeff =
f cd ⋅ bw
= 0,610 ⋅ 530 = 323 mm.
Skerspjūvio laikomoji galia bus:
365 ⋅ 1964 − 12(400 − 200 )100
= = 199 mm < ξlim d =
12 ⋅ 200

M Rd = f cd ⋅ bw ⋅ xeff (d − 0,5 xeff ) + f cd (beff − bw )hf (d − 0,5hf ) =

= 12 ⋅ 200 ⋅ 199(530 − 0,5 ⋅ 199) + 12(400 − 200)100(530 − 0,5 ⋅ 100 ) =
= 205606800 − 115200000 = 320,8 ⋅ 106 N ⋅ mm = 320,8 kNm > 300 kNm.

Stiprumas pakankamas.
_____________

V SKYRIUS. EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲJŲ ELEMENTŲ APSKAIČIAVIMAS

I skirsnis. Bendrieji nurodymai

75. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomuosius elementus reikia atsižvelgti į atsitiktinį ekscentricitetą ea, kurį
negalima skaičiavimo metu numatyti. Tod÷l bet kokiu atveju ea priimamas ne mažesnis kaip:
1/600 ilgio arba atstumo tarp atramų, neleidžiančių elementui pasislinkti;
1/30 elemento skerspjūvio aukščio;
10 mm, kai konstrukcija yra iš surenkamų elementų ir jeigu n÷ra kitokių eksperimentinių duomenų.
Statiškai nesprendžiamų konstrukcijų elementams išilgin÷s j÷gos ekscentricitetas efektyviojo skerspjūvio
centro atžvilgiu priimamas lygus ekscentricitetui, gautam pagal statinio skaičiavimo rezultatus, bet ne mažesnis kaip ea.
Statiškai sprendžiamų konstrukcijų (pvz., fachverkų kolonų, elektros linijų atramų ir pan.) elementams
ekscentricitetas e0 nustatomas kaip suma ekscentricitetų – nustatyto pagal statinį skaičiavimą ir atsitiktinio.
76. Necentriškai gniuždomų elementų skaičiavimas atliekamas įvertinant elemento įlinkį (išlinkį)
ekscentriciteto (išlinkio) plokštumoje. Statmena šiai plokštumai kryptimi priimamas atsitiktinis ekscentricitetas ea.
Skaičiavimo iš lenkimo plokštumos galima neatlikti, jeigu elemento liaunis l0/i šia kryptimi (stačiakampiam
skerspjūviui – l0/h) yra mažesnis už liaunį kita elemento skerspjūvio kryptimi.
Kai ekscentricitetai yra dviem kryptimis ir viršija ea, elementą reikia skaičiuoti kaip įstrižai necentriškai
gniuždomą elementą.
Jeigu išpildoma sąlyga As2 > 0,02Ac, tai žemiau pateiktose skaičiavimo formul÷se rekomenduojama sumažinti
tikrąjį gniuždomojo betono zonos plotą dydžiu As2.
77. Ekscentriškai gniuždomų elementų įstrižųjų pjūvių stiprumo skaičiavimas atliekamas panašiai kaip ir
lenkiamųjų. Betono atlaikymo momentas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mc < fctd ⋅Wpl (žr. 60 p.). (5.1)

Išilginių j÷gų įtaka neįvertinama, jei jos sudaro momentą, pagal ženklą vienodą su momentu nuo skersinių j÷gų
poveikio. Skaičiuojant statiškai nesprendžiamų konstrukcijų necentriškai gniuždomus elementus, jeigu skaičiavimo
metu buvo priimta, kad išilgin÷ j÷ga prid÷ta skerspjūvio centre, galima išilginę j÷gą visuomet įvertinti.
Jei ekscentriškai gniuždomo elemento ilgio ribose n÷ra skersinių apkrovų ir normaliniame pjūvyje n÷ra plyšių,
įstrižų pjūvių stiprumo skaičiavimo galima neatlikti.
78. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomus elementus reikia įvertinti įlinkio įtaką laikomajai galiai. Paprastai
tai daroma, kai konstrukcija skaičiuojama pagal deformuotą schemą, atsižvelgiant į netampriąsias betono ir armatūros
deformacijas ir plyšių buvimą.
Leidžiama skaičiuoti pagal nedeformuotą schemą, įvertinant elemento įlinkio įtaką, ekscentricitetą e0
padauginant iš koeficiento η. Šis koeficientas apskaičiuojamas taip:

1
η= , (5.2)
N
1 − Ed
N crit
 čia Ncrit – sąlygin÷ kritin÷ j÷ga, apskaičiuojama pagal formulę:

   
   
6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  , (5.3)
N crit =  + 0,1 + α I
2
l0  ϕ δ e
e s

  0,1 + ϕ
l  
  p  

čia l0 – elemento skaičiuotinis ilgis, nustatomas atsižvelgiant į 79 p. nurodymus; δe – koeficientas, nustatomas

pagal 59 p. nuorodas; ϕℓ – koeficientas, nustatomas pagal (3.11).
Šiuo atveju lenkimo momentai MEd ir MEd,ℓ apskaičiuojami ašies, einančios per tempiamosios arba labiausiai
gniuždomosios (esant visam gniuždomam skerspjūviui) armatūros strypo centrą, atžvilgiu. Momentas MEd yra
apskaičiuojamas nuo visų poveikių, o MEd,ℓ nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių. Jeigu visų poveikių ir
nuolatinių bei tariamai nuolatinių poveikių sukelti lenkiantieji momentai (arba ekscentricitetai) yra priešingų ženklų,
būtina atsižvelgti į 59 p. nuorodas; ϕp – koeficientas, įvertinantis armatūros išankstinio įtempimo įtaką elemento
standžiui. Esant tolygiam skerspjūvio apspaudimui įtemptąja armatūra, koeficientas ϕp apskaičiuojamas

σ cp e0
ϕ p = 1 + 12 ⋅ , (5.4)
f cd h

čia σcp – betono įtempiai apskaičiuojami įvertinant γp < 1,0 koeficientą; fcd – betono skaičiuotinis stipris;
e
formul÷je (5.4) santykis 0 ≤ 1,5 .
h
Es
Koeficientas αe = .
Ecm
Apskaičiuojant iš smulkiagrūdžio B grup÷s betono pagamintas konstrukcijas (5.3), formul÷je koeficientas 6,4
yra keičiamas koeficientu 5,6.
Apskaičiuojant gniuždomąsias konstrukcijas plokštumoje, statmenoje lenkimo momento veikimo plokštumai,
išilgin÷s j÷gos ekscentricitetas yra lygus atsitiktiniam ekscentricitetui (57 p.).
79. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų skaičiuotinis ilgis l0 apskaičiuojamas kaip deformuotojo r÷mo
elementui, veikiant šį elementą nepalankiausioje vietoje išd÷sčius apkrovas, be to, įvertinant medžiagų plastines
deformacijas ir elementuose atsirandančius plyšius.
10 lentel÷

Vienaaukščių pastatų kolonų skaičiuotiniai ilgiai

Kolonų skaičiuotinis ilgis l0 apskaičiuojant

Statmenoje skersiniam
Skersinio r÷mo r÷mui arba lygiagrečiai
arba estakados ašiai plokštumoje
Pastato ir kolonų charakteristikos statmenoje esant nesant
estakados ašiai ryšiams arba
plokštumoje inkaruojančioms atramoms
išilgin÷je kolonų eil÷je
Pokranin÷ (apatin÷) Karpytoms 1,5l1 0,8l1 1,2l1
kolonų dalis, esant
pokranin÷ms
Įvertinant sijoms Nekarpy- 1,2l1 0,8l1 0,8l1
kranų toms
apkrovas Virškranin÷ (viršutin÷) Karpytoms 2,0l2 1,5l2 2,0l2
kolonų dalis, esant
Pasta- pokranin÷ms sijoms Nekarpy- 2,0l2 1,5l2 1,5l2
tas Su toms
tiltiniais Pokranin÷ (apatin÷) Vieno 1,5l 0,8l1 1,2l
kranais kolonų dalis tarpatramio
Neįver- sijoms Kelių 1,2l 0,8l1 1,2l
tinant tarpatramių
kranų Virškranin÷ (viršutin÷) Karpytoms 2,5l2 1,5l2 2,0l2
apkrovas kolonų dalis, esant
pokranin÷ms sijoms Nekarpy- 2,0l2 1,5l2 1,5l2
toms
 Kolonų skaičiuotinis ilgis l0 apskaičiuojant
Statmenoje skersiniam
Skersinio r÷mo r÷mui arba lygiagrečiai
arba estakados ašiai plokštumoje
Pastato ir kolonų charakteristikos statmenoje esant nesant
estakados ašiai ryšiams arba
plokštumoje inkaruojančioms atramoms
išilgin÷je kolonų eil÷je
Pasta- Be Kintamo Vieno 1,5l 0,8l 1,2l
tas tiltinių skerspjūvio Apatin÷ kolonų dalis tarpatramio
kranų kolonos Kelių 1,2l 0,8l 1,2l
tarpatramių
Viršutin÷ kolonų dalis 2,5l2 2,0l2 2,5l2
Vieno 1,5l 0,8l 1,2l
Pastovaus skerspjūvio kolonos tarpatramio
Kelių 1,2l 0,8l 1,2l
tarpatramių
Esta- Kranų Su pokranin÷mis sijomis Karpytomis 2,0l1 0,8l1 1,5l1
kada Nekarpytoms 1,5l1 0,8l1 l1
Vamz- Kolonoms, sujungtoms su perdanga Šarnyriškai 2,0l l 2,0l
dynų Standžiai 1,5l 0,7l 1,5l

Pastaba. l – visas kolonos aukštis nuo pamato viršaus iki horizontaliosios konstrukcijos apačios atitinkamoje
plokštumoje; l1 – kolonos pokranin÷s dalies aukštis nuo pamato viršaus iki pokranin÷s sijos apačios; l2 – kolonos
virškranin÷s dalies aukštis nuo kolonos pakopos iki horizontaliosios konstrukcijos atitinkamoje plokštumoje.
Dažniausiai pasitaikančių konstrukcijų elementų skaičiuotinį ilgį l0 galima nustatyti:
a) daugiaaukščių pastatų, kurie yra ne mažiau kaip dviejų tarpatramių, kolonoms, standžiai sujungtoms
su rygeliais;
l0 = l, kai perdangos konstrukcijos surenkamos,
l0 = 0,7l, kai konstrukcijos perdangos monolitin÷s,
čia l – aukšto aukštis (atstumas tarp mazgų centrų);
b) vienaaukščių pastatų kolonoms, kurios yra standžios savo plokštumoje (sugebančioms perduoti
horizontaliąsias apkrovas) ir į kurios šarnyriškai atremtos denginio konstrukcijos, bei estakadų kolonoms pagal 10
lentelę;
c) santvarų ir arkų – pagal 11 lentelę.
80. Atskirais atvejais gniuždomi elementai gali tur÷ti skersinį armavimą. Ištisinio skerspjūvio gelžbetoniniai
elementai, pagaminti iš įprasto sunkiojo betono arba smulkiagrūdžio betono, įvertinant skersinį armavimą, yra
apskaičiuojami pagal šį ir 83 p. Apskaičiuojant įvertinamas tik armatūros tinklo arba spiral÷s kraštinių strypų apriboto
betono plotas Aeff.
Įvertinant elemento skersinį armavimą, liaunis, λ = l0 ieff turi būti:
a) λ = l0 ieff ≤ 55 , kai elementas armuotas tinklais;
b) λ = l0 ieff ≤ 35 , kai elementas armuotas spiral÷mis,
čia ieff – apskaičiuojant įvertinamas skerspjūvio dalies inercijos spindulys.
11 lentel÷

Santvarų ir arkų elementų skaičiuotiniai ilgiai

Elemento pavadinimas Santvarų ir arkų elementų

skaičiuotiniai ilgiai, l0
1. Santvarų elementai:
a) viršutin÷ juosta, apskaičiuojant:
– santvaros plokštumoje
kai e0 < 1/8h1, 0,9l
kai e0 ≥ 1/8h1. 0,8l
– statmenoje santvaros plokštumai zonai po stoglangiu (kai stoglangio
plotis 12 m arba daugiau), 0,8l
– kitais atvejais. 0,9l
b) spyriai ir statramsčiai apskaičiuojant:
– santvaros plokštumoje 0,8l
– statmenoje santvaros plokštumai, kai:
b1/b2 < 1,5 0,9l
b1/b2 ≥ 1,5 0,8l
 Elemento pavadinimas Santvarų ir arkų elementų
skaičiuotiniai ilgiai, l0
2. Arkos:
a) apskaičiuojant arkos plokštumoje:
– trijų šarnyrų arkai 0,580l
– dviejų šarnyrų arkai 0,540l
– bešarnyrinei arkai 0,365l
b) apskaičiuojant statmenoje arkos plokštumoje (bet kurioje) l

Pastaba. l – elemento ilgis tarp gretimų santvaros mazgų, o apskaičiuojant viršutinę juostą statmenoje
santvaros plokštumoje, atstumas tarp juostos įtvirtinimo taškų. Apskaičiuojant arkas jų plokštumoje – arkos ilgis išilgai
geometrin÷s ašies, o apskaičiuojant arkai statmenoje plokštumoje – arkos ilgis tarp arkos įtvirtinimo taškų šioje
plokštumoje; h1 – viršutin÷s juostos skerspjūvio aukštis; b1, b2 – santvaros viršutin÷s juostos ir statramsčio (spyrio)
skerspjūvio pločiai.
Betono su skersine armatūra stipris apskaičiuojamas taip:
a) kai elementas armuotas suvirintaisiais skersiniais tinklais

f cd,eff = f cd + ϕ ⋅ ρ xy f yd,xy , (5.5)

čia fyd,xy – tinklo armatūros skaičiuotinis stipris;

nx Asx lx + ny Asyl y
ρ xy = , (5.6)
Aeff ⋅ sn

čia: nx, ny – tinklo armatūros strypų skaičius skerspjūvio x ir y ašių kryptimi; Asx, Asy – tinklo vieno armatūros
strypo skerspjūvio plotas skerspjūvio x ir y ašių kryptimi; lx, ly – tinklo armatūros strypo (vertinant tarp kraštinių strypų)
ilgis x ir y ašių kryptimi; Aeff – armatūros tinklu apriboto betono skerspjūvio plotas; sn – tinklų išd÷stymo žingsnis; ϕ –
skersinio armavimo efektyvumo koeficientas.

1
ϕ= , (5.7)
0,23 + ψ

ρ xy ⋅ f yd,xy
ψ= . (5.8)
f cd + 10

Į formulę (5.8) fyd,xy ir fcd reikšm÷s įrašomos MPa arba N/mm2.

Gelžbetoniniams elementams, pagamintiems iš smulkiagrūdžio betono, koeficientas ϕ ≤ 1,0. Tinklo armatūros
strypų skerspjūvio plotas ilgio vienete abiem skerspjūvio kryptimis neturi skirtis daugiau kaip 1,5 karto.
b) kai elementas armuotas spiraline arba žiedine armatūra

 7,5e0 
f cd,eff = f cd + 2 ρ cir f yd,cir 1 − , (5.9)
 d eff 

čia fyd,cir – spiralin÷s armatūros skaičiuotinis stipris; ρcir – armavimo koeficientas;

4 ⋅ As, cir
ρ cir = , (5.10)
φeff ⋅ sn

čia: As,cir – spiralin÷s armatūros skerspjūvio plotas; φeff – skerspjūvio skersmuo viduryje spiral÷s; sn – spiral÷s
žingsnis; e0 – ašin÷s j÷gos ekscentricitetas (neįvertinant įlinkio įtakos).
Gelžbetoniniams elementams, pagamintiems iš smulkiagrūdžio betono, armavimo koeficientas, apskaičiuotas
pagal (5.6) ir (5.10) formules, neturi būti didesnis nei 0,04.
Stipriosios strypin÷s armatūros skaičiuotinis stipris fsc,eff apskaičiuojamas taip:
   f yd  2  
1 + δ l 
  − 1 
  f scd   
f sc,eff = f scd  
 1+ δ   f  ,
− 1 
yd (5.11)
l
  f scd   
 

f sc,eff ≤ f yd , 

čia

8,5Es ⋅ψ ⋅ Θ
δl = , (5.12)
f yd ⋅ 103

As, tot  f 
čia Θ = 0,8 + η 1 − cd  . (5.13)
Aeff  100 

η = 10, kai strypin÷s armatūros takumo įtempiai ≤ 600 N/mm2;

η = 25, kai strypin÷s armatūros takumo įtempiai > 600 N/mm2;
As,tot – visos stipriosios išilgin÷s armatūros skerspjūvio plotas; Aeff – armatūros tinklu apriboto betono
skerspjūvio plotas; fcd reikšm÷s imamos N/mm2;

Θ ≥ 1,0 
 , kai armatūros takumo įtempiai ≤ 600 N/mm ;
2

Θ ≤ 1,2 
Θ ≥ 1,0  2
 , kai armatūros takumo įtempiai > 600 N/mm .
Θ ≤ 1,6 

Apskaičiuojant elementų su skersiniu armavimu gniuždomosios zonos santykinį aukštį (4.1)

ω = α − 0,008 f cd + δ 2 ≤ 0,9 , (5.14)

čia α – koeficientas pagal 63 p.;

δ 2 = 10 ρ ≤ 0,15 ,

čia ρ – armavimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal (5.6) ir (5.10), atitinkamai naudojant tinklus arba
spirales.
Apskaičiuojant elementus su stipriąja viela (4.1) formul÷je

σ sc,lim = (2 + 8,5ψ Θ ) Es ⋅ 10 −3 , (5.15)

σ sc,lim ≤ 900 N/mm2, kai armatūros takumo įtempiai ≤ 600 N/mm2,

σ sc,lim ≤ 1200 N/mm2, kai armatūros takumo įtempiai > 600 N/mm2.
81. Skersine armatūra armuotų elementų stipris, įvertinant įlinkio įtaką, apskaičiuojamas atsižvelgiant į 78 p.
reikalavimus. Apskaičiuojant Ncrit (5.3) įvertinamas tinklų kraštiniais strypais arba spirale apribotos skerspjūvių dalies
inercijos momentas. Pagal (5.3) formulę apskaičiuota Ncrit reikšm÷ turi būti padauginta iš koeficiento
l0
ϕl = 0,25 + 0,05 ≤ 1,0 , ceff reikšm÷ yra lygi įvertinamam skaičiavimuose skerspjūvio dalies aukščiui arba
ceff
skersmeniui.
 Apskaičiuojant elementus su skersine armatūra

l0
δ e,min = 0,5 − 0,01 ϕ 2 − 0,01 fcd , (5.16)
ceff
l0
čia ϕ 2 = 0,1 − 1 ≤ 1,0 .
ceff

Elementų skersinis armavimas įvertinamas tuo atveju, kai elemento stipris, apskaičiuotas pagal šio skirsnio
nurodymus, viršija elemento, apskaičiuoto be skersinio armavimo, stiprį bei įvertinant visų elementų skerspjūvį ir
atitinka šio Reglamento konstravimo reikalavimus.
82. Apskaičiuojant ekscentriškai gniuždomuosius elementus, armuotus skersine armatūra, be stiprumo,
apskaičiuoto pagal 80 p. reikalavimus, būtina patikrinti apsauginio sluoksnio supleiš÷jimą.
Šie skaičiavimai atliekami pagal 83 p. ir šio Reglamento 1 priedo nuorodas, įvertinant skaičiuotines apkrovas
su apkrovų patikimumo koeficientu γf = 1,0 bei įvertinant visą elemento betono skerspjūvį. Atliekant šiuos
skaičiavimus, įvertinamos tinkamumo ribiniam būviui apskaičiuoti betono ir tempiamosios armatūros reikšm÷s fck ir f yk.
Gniuždomosios armatūros skaičiuojamoji reikšm÷ yra lygi fsck , bet ne didesn÷ kaip 400 N/mm2.
Apskaičiuojant gniuždomosios zonos santykinio aukščio ribinę reikšmę pagal (4.1) formulę σsc,lim = 400 N/mm2,
o (4.2) formul÷je koeficiento 0,008 reikšm÷ yra keičiama 0,006 reikšme. Įvertinant elementų liaunį, būtina atsižvelgti į
78 p. reikalavimus. Koeficientas δe,min apskaičiuojamas

l0
δ e, min = 0,5 − 0,01 − 0,008 f ck . (5.17)
h
II skirsnis. Stačiakampio skerspjūvio ekscentriškai gniuždomųjų elementų apskaičiavimas

83. Stačiakampio skerspjūvio ekscentriškai gniuždomieji elementai apskaičiuojami pagal tokią sąlygą:

N Ed ee ≤ f cd b xeff (d − 0,5 xeff ) + fsc,d As2 (d − a2 ) . (5.18)

Šiuo atveju, kai ξ eff = xeff d ≤ ξ lim (10 pav.), gniuždomosios zonos aukštis xeff apskaičiuojamas pagal
sąlygą:

N Ed + f yd As1 − fscd As2 = f cd b xeff . (5.19)

Jeigu ξ eff = xeff d > ξ lim , taip pat tikrinama (5.18) nelygyb÷. Kai elemento betono klas÷ ne didesn÷ kaip
C25/30, o armatūra iš anksto neįtempta strypin÷ ir jos takumo įtempiai σyk arba σ0,2k yra ne didesni kaip 400 N/mm2,
gniuždomosios zonos aukštis apskaičiuojamas iš lygties

N Ed + σ s As1 − f scd As2 = f cd b xeff , (5.20)

 1 − xeff d 
σs =  2 − 1 f yd . (5.21)
 1 − ξlim 
 NEd
As2

a2
fcd

es2
fscdAs2
fcdAcc

xeff
Acc

ee

d
h
As1
fydAs1

a1
b

10 pav. Ekscentriškai gniuždomųjų gelžbetoninių elementų statmenojo pjūvio stiprumo skaičiuotin÷ schema

Kai elemento betono klas÷ yra didesn÷ nei C25/30 arba elemento išilgin÷s armatūros takumo įtempiai σyk arba
σ0,2k yra didesni nei 400 N/mm2 (neįtempta arba iš anksto įtempta), gniuždomasis zonos aukštis apskaičiuojamas pagal
(1–3) formules iš šio Reglamento 1 priedo.
84. Stačiakampio skerspjūvio su simetriniu armavimu elementų stiprumo patikrinimas atliekamas priklausomai
nuo gniuždomos zonos xeff aukščio, kuris randamas iš (5.19) sąlygos. Kai As1 =As2, gaunama

N Ed
xeff = . (5.22)
f cd ⋅ b

Kai xeff ≤ ξlimd, tikriname sąlygą

N Ed ⋅ ee ≤ f cdbxeff (d − 0,5 xeff ) + fsc As2 (d − a2 ) . (5.23)

Kai xeff > ξlimd, taip pat tikrinama pagal (5.23) sąlygą, priimant xeff = ξlimd.
Čia ξeff reikšm÷ apskaičiuojama priklausomai nuo betono klas÷s. Kai elementų klas÷ C25/30 ir mažesn÷, tai

α n (1 − ξlim ) + 2α s1ξlim
ξeff = . (5.24)
1 − ξlim + 2α s1

Kai elementų betono klas÷ C25/30 ir didesn÷, tai

α s1(1 + ψ c ) − α n α (1 + ψ c ) − α n 
2
ξeff = − +  s1  + ω α s1ψ c . (5.25)
2  2

Formul÷se (5.24) ir (5.25):

N Ed f yd As1 σ sc,lim
αn = ; α s1 = ;ψc = , (5.26)
f cd b d f cd b d  ω
f yd 1 − 
 1,1 

σsc,lim ir ω – žr. 63 p.
Ekscentricitetas apskaičiuojamas pagal formulę:

d − a2
ee = e0 + , (5.27)
2

čia e0 priimamas įvertinant išlinkį koeficientu η.

 Jeigu gniuždomos zonos aukštis apskaičiuotas įvertinant pusę gniuždomos armatūros, t. y.
N Ed + f yd As1 2
xeff = < a2 , elemento apskaičiuotąją laikomąją galią galima padidinti pasinaudojus (5.23)
f cd b
N Ed + f yd As1
lygtimi, kai As2 =0 ir xeff = . (5.25) formule galima naudotis skaičiuojant elementus ir iš betono
f cd b
aukštesn÷s kaip C25/30 klas÷s.
Reikalingas simetrin÷s armatūros kiekis apskaičiuojamas priklausomai nuo santykinio išilgin÷s j÷gos dydžio
N Ed
αn = :
f cd b d
a) kai αn ≤ ξlim

f b d α m − α n (1 − 0,5α n )
As1 = As 2 = cd , (5.28)
f yd 1 − a2 d
b) kai αn > ξlim

f b d α m − ξeff (1 − 0,5ξeff )
As1 = As 2 = cd . (5.29)
f yd 1 − a2 d

Dydžio αs reikšmę (5.24) formul÷je galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:

α m − α n (1 − 0,5α n )
α s1 = . (5.30)
1 − a2 d

Skaičiuojant ξeff pagal (5.25) formulę αs priimama pagal (5.30) formulę, tik αn pakeičiama dydžiu
0,5(α n + ξ lim )

N Ed ee
αm = . (5.31)
f cd b d 2

Dydis ee apskaičiuojamas pagal (5.27) formulę.

85. Jeigu armatūra yra išd÷styta pagal skerspjūvio aukštį, tad tokį elementą apskaičiuojant rekomenduojama
priimti, kad armatūra vienodai paskirstyta pagal linijas, einančias per armatūros strypų centrus (11 pav.).
Armatūros plotas Asℓ pagal vieną skerspjūvio šoną, lygiagretų lenkimo momento plokštumai, yra:

Asl = Asl1(nl + 1) . (5.32)

Čia: Asℓ1 – vieno tarpinio strypo plotas, jeigu yra skirtingo diametro strypai, tai priimamas jų vidurkis; nℓ –
tarpinių strypų skaičius.
Armatūros pagal vieną kraštą, statmeną lenkimo momento plokštumai, Ast bus:

A
Ast = s, tot − Asl , (5.33)
2
As,tot – bendras armatūros plotas skerspjūvyje.
Stiprumo patikrinimas atliekamas priklausomai nuo gniuždomos zonos aukščio

α n1 + αsl
xeff = d, (5.34)
1+ 2α sl ω

x
a) kai ξ eff = eff < ξ lim , stiprumas tikrinamas iš sąlygos
d
   a  a 
N Ed ⋅ e0 ≤ f cd bh 2 0,5ξeff (1 − ξeff ) + α sl  ξ1 − 1 1 − ξ1 − 1  −
  h  h
(5.35)
 a 
− 0,05α slξ12 + α st 1 − 2 1 ,
 h 

ξ N Ed f yd Asl f yd Ast
čia ξ1 = eff ; α n1 = ; α sl = ; α st = .
ω f cd bh  a  f cd b h
f cdbh 0,5 − 1 
 h

Ast

a1

a1
tarpiniai
strypai

As,tot

d-2a 1

h
Asl
Asl

Ast
a1

a1
b

11 pav. Skaičiuojamoji schema, kai armatūra išd÷styta pagal visą skerspjūvio aukštį

b) kai ξ eff > ξlim , stiprumas apskaičiuojamas iš sąlygos:

α na − α n1
N Ed ⋅ e0 ≤ f cd bh 2α m,lim , (5.36)
α na − α n ,lim

f yd As, tot
čia α na = 1 + – išilgin÷s j÷gos santykinis dydis vienodai gniuždant visą skerspjūvį.
f cdbh
αm,lim, an,lim – santykiniai lenkimo momento ir ašin÷s j÷gos dydžiai, esant gniuždomos zonos aukščiui
xeff = ξlimd. Jie apskaičiuojami taip:

 a1  a   a 
α m,lim = 0,5ξlim (1 − ξlim ) + α sl  ξ1,lim − 2
1 − ξ1,lim − 1  − 0,05α slξ1,lim + α st 1 − 2 1  . (5.37)
 h  h  h

ξlim
α n ,lim = ξ lim + α sl (2ξ1,lim − 1) ; ξ1,lim = . (5.38)
ω
ξlim ir ω – žr. 63 p.

Ekscentricitetas e0 apskaičiuojamas įvertinant išlinkį.

10 PAVYZDYS

Duota: kolona, kurios matmenys b = 400 mm, h = 500 mm; а1 = a2 = 40 mm; sunkusis betonas C20/25 klas÷s
(Ecm = 3,0⋅104 N/mm2); armatūra S400 klas÷s (fyd = fscd = 365 N/mm2; Еs = 2⋅105 N/mm2); armatūros skerspjūvio plotas
Аs1 = As2 = 1232 mm2 (2∅28); išilgin÷s j÷gos ir lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių
NEd,ℓ = 650 kN, МEd,ℓ = 140 kN · m; nuo nuolatinių ir kintamųjų poveikių NEd = 700 kN, МEd = 213 kN · m; kolonos
skaičiuotinis ilgis l0 = 6 m.
Reikia patikrinti kolonos skerspjūvio laikomąją galią.
d = 500 − 40 = 460 mm .

d − a2 460 − 40
M Ed,s = M Ed + N Ed = 213 ⋅ 10 6 + 700 ⋅ 10 3 ⋅ = 360 ⋅ 10 6 N ⋅ mm = 360 kN · m;
2 2

d − a2 460 − 400
M Ed,sl = M Ed,l + N Ed,l = 140 ⋅10 6 + 650 ⋅10 6 ⋅ = 276,5 ⋅10 6 N ⋅ mm =
2 2
= 276,5 kN ⋅ m.

Betono skaičiuotinis stipris gniuždant:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 1,5 = 12 N/mm2.

Apskaičiuojame parametrus:

M Ed,sl 276,5
ϕl = 1+ β = 1+1 = 1,768 < ϕ l = 1 + β = 1 + 1 = 2 .
M Ed 360

M Ed 213 ⋅ 106
e0 = = = 304 mm > ea = h 30 = 16,7 mm.
N Ed 700 ⋅ 103

e0 304 l 6000
δe = = = 0,608 > δ e, min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,5 − 0,01 − 0,01 ⋅ 12 = 0,26,
h 500 h 500

priimame δ e = 0,608 .

Es 2 ⋅ 105
αe = = = 6,67;
Ecm 3 ⋅ 104

b ⋅ h3 400 ⋅ 5003
Ic = = = 4,167 ⋅ 109 mm 4 ;
12 12

2 2
 d − a2   460 − 40 
Is = ( As1 + As 2 )  = 2464
8 4
 = 1,087 ⋅ 10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
ϕ l  0,1 + δ e
2
l0  
6,4 ⋅ 3 ⋅ 104  4,167 ⋅ 109  0,11  8 3
=   + 0,1 + 6, 67 ⋅ 1, 087 ⋅ 10  = 7077 ⋅ 10 N = 7077 kN.
 1,768  0,1 + 0,608
2
6000  

Apskaičiuojamas koeficientas η iš (5.19):

1 1
η= = = 1,110.
N Ed 700
1− 1−
N crit 7077
 Ekscentricitetas ee:

d − a2 460 − 40
ee = e0 ⋅ η + = 304 ⋅ 1,110 + = 547 mm .
2 2
Pagal (5.22) formulę apskaičiuojamas gniuždomosios zonos aukštis:

N Ed 700 ⋅ 103
xeff = = = 145,8 mm.
f cd ⋅ b 12 ⋅ 400

Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

ω = α − 0,008 ⋅ fcd = 0,85 − 0,008 ⋅ 12 = 0,754;

ω 0,754
ξ lim = = = 0,615.
σ s,lim  ω  360  0,754 
1+ 1 −  1+ 1 − 
σ sc,lim  1,1  500  1,1 

Kadangi xeff = 145,8 mm < ξlim ⋅ d = 0,615 ⋅ 460 = 282,9 mm , skerspjūvio laikomoji galia tikrinama
pagal (5.23) sąlygą:

f cd ⋅ b ⋅ xeff (d − 0,5 xeff ) + f scd ⋅ As 2 (d − a2 ) = 12 ⋅ 400 ⋅145,8 (460 − 0,5 ⋅145,8) +

+ 360 ⋅1232 (460 − 40 ) = 457 ⋅10 6 N ⋅ mm = 457 kN ⋅ m > N Ed ⋅ ee = 700 ⋅10 3 ⋅ 547 = 383 kN ⋅ m,

t. y. skerspjūvio laikomoji galia pakankama.

11 PAVYZDYS

Duota: kolona, kurios matmenys b = 400 mm, h = 500 mm; а1 = a2 = 40 mm; sunkusis betonas C20/25 klas÷s
(Ecm = 3,0⋅104 N/mm2); armatūra S400 klas÷s (fyd = fscd = 365 N/mm2; Еs = 2⋅105 N/mm2); armatūros skerspjūvio plotas
Аs1 = As2; išilgin÷s j÷gos ir lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių NEd,ℓ = 600 kN,
МEd,ℓ = 170 kN · m; nuo nuolatinių ir kintamųjų poveikių NEd = 800 kN, МEd = 280 kN · m; kolonos skaičiuotinis ilgis
l0 = 8 m.
Reikia parinkti armatūros skerspjūvio plotą.

d = 500 − 40 = 460 mm .

d − a2 460 − 40
M Ed,s = M Ed + N Ed = 280 ⋅106 + 800 ⋅103 ⋅ =
2 2
= 448 ⋅106 N ⋅ mm = 448 kN m;

d − a2 460 − 40
M Ed,sl = M Ed,l + N Ed,l = 170 ⋅106 + 600 ⋅103 ⋅ =
2 2
= 296 ⋅106 N ⋅ mm = 296 kN ⋅ m.

Betono skaičiuotinis stipris gniuždant:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 1,5 = 12 N/mm2.

Kiti dydžiai bus:

M Ed,sl 296
ϕl = 1+ β = 1+1 = 1,661 < ϕ l = 1 + β = 1 + 1 = 2 .
M Ed 448

M Ed 280 ⋅ 106
e0 = = = 350 mm > ea = h 30 = 16,7 mm.
N Ed 800 ⋅ 103

e0 350 l 8000
δe = = = 0,7 > δ e,min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,5 − 0,01 − 0,01 ⋅ 12 = 0,22,
h 500 h 500

priimame δ e = 0,7 .
Pirmam priart÷jimui priimame ρ1 = 0,01.

Es 2 ⋅ 105
αe = = = 6,67;
Ecm 3 ⋅ 104

b ⋅ h3 400 ⋅ 5003
Ic = = = 4,167 ⋅ 109 mm4 ;
12 12
2 2
 d − a2   460 − 40  7 4
I s = ρ1 ⋅ b ⋅ d   = 0,01 ⋅ 400 ⋅ 460  = 8,114 ⋅10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e Is  =
l02  ϕ l  0,1 + δ e  

6,4 ⋅ 3 ⋅ 104  4,167 ⋅ 109  0,11  

=   + 0,1 + 6,67 ⋅ 8,114 ⋅ 107  = 3411 ⋅ 103 N = 3411 kN.
80002  1,661  0,1 + 0,7  

Apskaičiuojamas koeficientas η iš (5.19):

1 1
η= = = 1,31.
N Ed 800
1− 1−
N crit 3411

Ekscentricitetas ee:

d − a2 460 − 40
ee = e0 ⋅ η + = 350 ⋅ 1,31 + = 669 mm.
2 2
Reikalingas armavimas apskaičiuojamas pagal 84 p.
Apskaičiuojamos reikšm÷s:

N Ed 800 ⋅ 103
αn = = = 0,362;
f cd ⋅ b ⋅ d 12 ⋅ 400 ⋅ 460
 N Ed ⋅ ee 800 ⋅ 103 ⋅ 669
αm = = = 0,527;
f cd ⋅ b ⋅ d 2 12 ⋅ 400 ⋅ 460 2

Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

ω = α − 0,008 ⋅ f cd = 0,85 − 0,008 ⋅ 12 = 0,754;

ω 0,754
ξ lim = = = 0,615.
σ s,lim  ω  360  0,754 
1+ 1 −  1+ 1 − 
σ sc,lim  1,1  500  1,1 

Kadangi α n = 0,362 < ξ lim = 0,615 , armatūros plotus As1 = As2 apskaičiuojame pagal (5.28) formulę:

f cd ⋅ b ⋅ d α m − α n (1 − 0,5α n )
As1 = As2 = ⋅ =
f yd a2
1−
d
12 ⋅ 400 ⋅ 460 0,527 − 0,362(1 − 0,5 ⋅ 0,362)
= ⋅ = 1549 mm 2 ,
360 1− 40
460
tuomet

As1 + As2 2 ⋅ 1549

ρ= = = 0,016 > 0,01.
b⋅h 400 ⋅ 500
Kadangi apskaičiuotas armavimas labai skiriasi nuo pasirinktojo, tai patikslinus ρ, apskaičiuojamas naujas
armatūros plotas.

0,01 + 0,016
ρ1 = = 0,013;
2
2 2
 d − a2   460 − 40  8 4
I s = ρ1 ⋅ b ⋅ d   = 0,013 ⋅ 400 ⋅ 460  = 1,055 ⋅10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
ϕ l  0,1 + δ e
2
l0  

6,4 ⋅ 3 ⋅ 104  4,167 ⋅ 109  0,11  

=  + 0,1 + 6,67 ⋅ 1,055 ⋅ 108  = 3900 ⋅ 103 N = 3900 kN.
2  1,661
8000   0,1 + 0,7  

1 1
η= = = 1,26.
N Ed 800
1− 1−
N crit 3900

d − a2 460 − 40
ee = e0 ⋅ η + = 350 ⋅ 1,26 + = 651 mm.
2 2

N Ed ⋅ ee 800 ⋅ 103 ⋅ 651

αm = = = 0,513;
f cd ⋅ b ⋅ d 2 12 ⋅ 400 ⋅ 4602
 f ⋅ b ⋅ d α m − α n (1 − 0,5α n )
As1 = As2 = cd ⋅ =
f yd 1 − a2
d

12 ⋅ 400 ⋅ 460 0,513 − 0,362(1 − 0,5 ⋅ 0,362 )

= ⋅ = 1454 mm 2 .
360 1− 40
460
Parenkame As1 =As2 =1473 mm2 (3 ∅ 25).

12 PAVYZDYS

Duota: kolona, kurios matmenys b = 400 mm, h = 500 mm; а1 = a2 = 40 mm; sunkusis betonas C20/25 klas÷s
(Ecm = 3,0⋅104 N/mm2); armatūra S400 klas÷s (fyd = fscd = 365 N/mm2; Еs = 2⋅105 N/mm2); armatūros skerspjūvio plotas
Аs1 = As2; išilgin÷s j÷gos ir lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių NEd,ℓ = 2200 kN,
МEd,ℓ = 260 kN·m; nuo nuolatinių ir kintamųjų poveikių NEd = 2200 kN, МEd = 320 kN·m; kolonos skaičiuotinis ilgis
l0 = 6 m.
Reikia parinkti armatūros skerspjūvio plotą:

d = 500 − 40 = 460 mm .

d − a2 460 − 40
M Ed,s = M Ed + N Ed = 320 ⋅106 + 2200 ⋅103 ⋅ =
2 2
= 782 ⋅106 N ⋅ mm = 782 kN ⋅ m;

d − a2 460 − 40
M Ed,sl = M Ed,l + N Ed,l = 260 ⋅106 + 2200 ⋅106 ⋅ =
2 2
= 722 ⋅106 N ⋅ mm = 722 kN ⋅ m.

Betono skaičiuotinis stipris gniuždant:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 1,5 = 12 N/mm2.

Nustatome:

M Ed,sl 722
ϕl = 1 + β = 1+1 = 1,923 < ϕ l = 1 + β = 1 + 1 = 2 ;
M Ed 782

M Ed 360 ⋅10 6
e0 = = = 163,6 mm > ea = h 30 = 16,7 mm ;
N Ed 2200 ⋅10 3

e0 163,6 l 6000
δe = = = 0,327 > δ e,min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,5 − 0,01 − 0,01 ⋅ 12 = 0,26,
h 500 h 500

priimame δ e = 0,327 .
Pirmam priart÷jimui priimame ρl = 0,02.

Es 2 ⋅ 105
αe = = = 6,67;
Ecm 3 ⋅ 104
 b ⋅ h3 400 ⋅ 5003
Ic = = = 4,167 ⋅ 109 mm4 ;
12 12

2 2
 d − a2   460 − 40  8 4
Is = ρl ⋅ b ⋅ d   = 0,02 ⋅ 400 ⋅ 460  = 1,623 ⋅ 10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
l02
 ϕ l  0,1 + δ e  

6,4 ⋅ 3 ⋅10 4  4,167 ⋅109  0,11  

=   + 0,1 + 6,67 ⋅1,623 ⋅108  = 9906 ⋅103 N = 9906 kN.
6000 2  1,923  0,1 + 0,327  

Apskaičiuojamas koeficientas η iš (5.19):

1 1
η= = = 1,29.
N Ed 2200
1− 1−
N crit 9906

Ekscentricitetas ee:

d − a2 460 − 40
ee = e0 ⋅η + = 163,6 ⋅ 1,29 + = 421 mm.
2 2
Reikalingas armavimas apskaičiuojamas pagal 84 p.
Apskaičiuojamos reikšm÷s:

N Ed 2200 ⋅ 103
αn = = = 0,996;
f cd ⋅ b ⋅ d 12 ⋅ 400 ⋅ 460

N Ed ⋅ ee 2200 ⋅ 103 ⋅ 421

αm = = = 0,912.
f cd ⋅ b ⋅ d 2 12 ⋅ 400 ⋅ 4602

Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

ω = α − 0,008 ⋅ f cd = 0,85 − 0,008 ⋅ 12 = 0,754;

ω 0,754
ξ lim = = = 0,615.
σ s,lim  ω  360  0,754 
1+ 1 −  1+ 1 − 
σ sc,lim  1,1  500  1,1 

Kadangi α n = 0,996 > ξlim = 0,615 , armatūros plotus As1 = As2 apskaičiuojame pagal (5.29) formulę:

α m − α n (1 − 0,5α n ) 0,912 − 0,996(1 − 0,5 ⋅ 0,996)

α s1 = = = 0,451;
1 − a2 1 − 40
460
d

α n (1 − ξlim ) + 2α s1ξlim 0,996(1 − 0,615) + 2 ⋅ 0,451 ⋅ 0,615

ξ= = = 0,729;
1 − ξ lim + 2α s1 1 − 0,615 + 2 ⋅ 0,451
 f ⋅ b ⋅ d α m − ξ (1 − 0,5ξ )
As1 = As2 = cd ⋅ =
f yd 1 − a2
d

12 ⋅ 400 ⋅ 460 0,912 − 0,729(1 − 0,5 ⋅ 0,729 )

= ⋅ = 3014 mm 2 ,
360 1− 40
460
tuomet

As1 + As2 2 ⋅ 3014

ρ= = = 0,03 > 0,02.
b⋅h 400 ⋅ 500
Kadangi apskaičiuotas armavimas labai skiriasi nuo užsiduotojo, tai patikslinus ρ, apskaičiuojamas naujas
armatūros plotas.

0,02 + 0,03
ρ1 = = 0,025;
2

2 2
 d − a2   460 − 40  8 4
Is = ρl ⋅ b ⋅ d   = 0,025 ⋅ 400 ⋅ 460  = 2,03 ⋅ 10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  Ic  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
l02 ϕ l  0,1 + δ e  

6,4 ⋅ 3 ⋅ 10 4  4,167 ⋅ 10 9  0,11  

=   + 0,1 + 6,67 ⋅ 2,03 ⋅ 108  = 11354 ⋅ 10 3 N = 11354 kN;
 1,923  0,1 + 0,327
2
6000  

1 1
η= = = 1,24;
N Ed 2200
1− 1−
N crit 11354

d − a2 460 − 40
ee = e0 ⋅η + = 163,6 ⋅1,24 + = 413 mm;
2 2

N Ed ⋅ ee 2200 ⋅10 3 ⋅ 413

αm = = = 0,895;
f cd ⋅ b ⋅ d 2 12 ⋅ 400 ⋅ 460 2

α m − α n (1 − 0,5α n ) 0,895 − 0,996(1 − 0,5 ⋅ 0,996)

α s1 = = = 0,433;
1 − a2 1 − 40
460
d

α n (1 − ξlim ) + 2α s1ξ lim 0,996(1 − 0,615) + 2 ⋅ 0,433 ⋅ 0,615

ξ= = = 0,732;
1 − ξ lim + 2α s1 1 − 0,615 + 2 ⋅ 0,433
 f cd ⋅ b ⋅ d α m − ξ (1 − 0,5ξ )
As1 = As2 = ⋅ =
f yd a2
1−
d

12 ⋅ 400 ⋅ 460 0,895 − 0,732(1 − 0,5 ⋅ 0,732 )

= ⋅ = 2895 mm 2 .
360 1 − 40
460
Parenkame As1 = As2 = 3054 mm2 (3 ∅ 36).

13 PAVYZDYS

Duota: kolona, kurios matmenys b = 400 mm, h = 600 mm; sunkusis betonas C20/25 klas÷s (Ecm = 3,0⋅104 N/mm2);
armatūra S400 klas÷s (f yd = fscd = 365 N/mm2; Еs = 2⋅105 N/mm2) išd÷styta kaip parodyta paveiksle; išilgin÷s j÷gos ir
lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių NEd,ℓ = 350 kN, МEd,ℓ = 350 kN·m; nuo nuolatinių ir
kintamųjų poveikių NEd = 500 kN, МEd = 500 kN·m; kolonos skaičiuotinis ilgis l0 = 10 m.
Reikia patikrinti kolonos skerspjūvio laikomąją galią:

Asℓ1 = 491 mm2 (∅ 25), ηℓ = 2 ir As,tot = 6890 mm2 (8 ∅ 28 + 4 ∅ 25), surandame armatūrų plotus Asℓ ir Аst:

Asl = Asl1(ηl + 1) = 491(2 + 1) = 1473 mm 2 ;

A 6890
Ast = s, tot − Asl = − 1473 = 1972 mm2 .
2 2

4Ø28 A st=1972 mm 2
45

45
160

4Ø25 A sl=1473 mm 2
190

600

4Ø28
160
45

45

400

h   600 
M Ed,s = M Ed + N Ed  − a1  = 500 ⋅10 6 + 500 ⋅10 3  − 45  =
 2   2 
= 627,5 ⋅10 N ⋅ mm = 627,5 kN ⋅ m;
6

h   600 
M Ed,sl = M Ed,l + N Ed,l  − a1  = 350 ⋅106 + 350 ⋅10 2 ⋅  − 45  =
2   2 
= 439,3 ⋅10 N ⋅ mm = 439,3 kN ⋅ m.
6

Betono skaičiuotinis stipris gniuždant:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 1,5 = 12 N/mm2.

Nustatome:

M Ed,sl 439,3
ϕl = 1+ β = 1+1 = 1,7 < ϕ l = 1 + β = 1 + 1 = 2; .
M Ed 627,5

M Ed 500 ⋅10 6
e0 = = = 1000 mm > ea = h 30 = 16,7 mm;
N Ed 500 ⋅10 3

e0 1000 l 10000
δe = = = 1,67 > δ e, min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,5 − 0,01 − 0,01 ⋅ 12 = 0,21,
h 600 h 600
priimame δ e = 1,67 .

Es 2 ⋅ 105
αe = = = 6,67;
Ecm 3 ⋅ 104

b ⋅ h3 400 ⋅ 6003
Ic = = = 7,2 ⋅ 109 mm4 ;
12 12

( )
2 2
h   600 
Is = 2 Ast + sl  − a1  = 2 1972 + 1473 
A
− 45  = 3,2 ⋅108 mm4 ;
 3  2  3  2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
l02 ϕ l  0,1 + δ e  

6,4 ⋅ 3 ⋅ 104  7,2 ⋅ 109  0,11  8

 3
=   + 0,1 + 6,67 ⋅ 3, 2 ⋅ 10  = 5417 ⋅ 10 N = 5417 kN.
10000  1,7  0,1 + 1,67
2
 

Apskaičiuojamas koeficientas η iš (5.19):

1 1
η= = = 1,102.
N Ed 500
1− 1−
N crit 5417

Apskaičiuojame reikšmes:

f yd Asl 360 ⋅ 1473

α sl = = = 0,433;
 a   46 
f cdbh 0,5 − 1  12 ⋅ 400 ⋅ 600 0,5 − 
 h  600 

f yd Ast 360 ⋅ 1972

α st = = = 0,247;
f cdbh 12 ⋅ 400 ⋅ 600

N Ed 500 ⋅ 103
α nl = = = 0,174.
f cdbh 12 ⋅ 400 ⋅ 600
 Apskaičiuojamas ribinis santykinis gniuždomosios zonos aukštis:

ω = α − 0,008 ⋅ fcd = 0,85 − 0,008 ⋅ 12 = 0,754;

ω 0,754
ξ lim = = = 0,615.
σ s,lim  ω  360  0,754 
1+ 1 −  1 + 1 − 
σ sc,lim  1,1  500  1,1 

Apskaičiuojamas gniuždomosios zonos aukštis:

α − α sl 0,174 + 0,433
xeff = nl d= ⋅ 555 = 157 mm.
2α 2 ⋅ 0,433
1 + sl 1+
ω 0,754

xeff
Kadangi ξ= = 0,283 < ξ lim = 0,615 , stiprumas tikrinamas pagal (5.35) sąlygą:
d

ξ
ξ1 = = 0,375;
ω

  a  a   a 
f cdbh 2 0,5ξ (1 − ξ ) + αsl  ξ1 − 1 1 − ξ1 − 1  − 0,05α slξ12 + αst 1 − 2 1  =
  h  h  h 

  45  45 
= 12 ⋅ 400 ⋅ 6002 0,5 ⋅ 0,283(1 − 0,283) + 0,433 0,375 − 1 − 0,375 − −
  600  600 

 45 
− 0,05 ⋅ 0,433 ⋅ 0,3752 + 0,2471 − 2 6
 = 656 ⋅ 10 N ⋅ mm = 656 kN ⋅ m >
 600 

> Ne0η = 500 ⋅ 103 ⋅ 1000 ⋅1,102 = 551 ⋅106 N ⋅ mm = 551 kN ⋅ m,

t. y. skerspjūvio laikomoji galia pakankama.

86. Stačiakampio skerspjūvio elementų stiprumo apskaičiavimas, kai armatūra išd÷styta nesimetriškai
labiausiai gniuždomojoje ir tempiamojoje arba mažiau gniuždomojoje zonoje, atliekamas naudojantis 84 p. nuorodomis,
o (5.22), (5.24) ir (5.25) formul÷s įgauna tokį pavidalą:

N Ed + f yd As1 − fscd As 2
xeff = , (5.39)
f cd b

α n (1 − ξlim ) + (αs1 + α s 2 )ξlim + (α st αs 2 )

ξ= , (5.40)
1 + ξlim + 2α s1

α s 2 + ψ cαs1 − α n  α + ψ cαs1 − α n 
ξ =− +  s2  + ψ cαs1ω ,
2  2 
 fscd As 2
čia α s2 = .
f cdbd

Gniuždomosios ir tempiamosios armatūros plotai, atitinkantys mažiausią jų sumą, apskaičiuojami pagal tokias
formules:
a) kai elementai iš betono C25/30 klas÷s ir mažesn÷s

N Ed e − 0,4 f cdbd 2
As 2 = ≥ 0, (5.41)
fscd (d − a2 )

0,55 f cd bd − N Ed
As1 = + As 2 ; .
f yd

b) kai elementai iš betono aukštesn÷s kaip C25/30 klas÷s

N Ed e − ξlim (1 − 0,5ξlim ) f cdbd 2

As 2 = ≥ 0, (5.42)
fscd (d − a2 )

ξ f bd − N Ed
As1 = lim cd + As 2 .
f yd

Čia ξlim ir ξlim(1–0,5ξlim) priimama ne daugiau kaip 0,4 ir 0,5 atitinkamai.

Jei apskaičiuotasis As1 gaunasi su neigiamu ženklu, priimamas minimalus armatūros kiekis (pagal
konstrukcinius reikalavimus), bet ne mažesnis kaip

N Ed (d − a2 − e ) − f cdbh(0,5h − a2 )
As,min = . (5.43)
fscd (d − a2 )

Jeigu As,min gaunasi neigiamas, tai gniuždomos armatūros plotas bus apskaičiuotas taip

N Ed − f cdba2 − (N Ed − fcdba2 )2 − N Ed (N Ed − 2 fcdbd + 2 fcdbe)

As 2 = . (5.44)
f scd

Jeigu As,min – teigiamas, tai

N Ed − f cdbh
As 2 = − As, min . (5.45)
fscd

14 PAVYZDYS

Duota: kolona, kurios matmenys b = 350 mm, h = 400 mm; а1 =a2 = 40 mm; sunkusis betonas C20/25 klas÷s
(Ecm = 3,0⋅104 N/mm2); armatūra S400 klas÷s (fyd = fscd = 365 N/mm2; Еs = 2⋅105 N/mm2); armatūros skerspjūvio plotas
Аs1 ≠As2; išilgin÷s j÷gos ir lenkimo momentai: nuo nuolatinių ir tariamai nuolatinių poveikių NEd,ℓ = 400 kN,
МEd,ℓ = 100 kN·m; nuo nuolatinių ir kintamųjų poveikių NEd = 550 kN, МEd = 192 kN·m; kolonos skaičiuotinis ilgis
l0 = 7,4 m.
Reikia parinkti armatūros skerspjūvio plotą:

d = 400 − 40 = 360 mm;

d − a2 360 − 40
M Ed,s = M Ed + N Ed = 192 ⋅106 + 550 ⋅103 ⋅ =
2 2
= 280 ⋅106 N ⋅ mm = 280 kN ⋅ m;
 d − a2 0,36 − 0,04
M Ed,sl = M Ed,l + N Ed,l = 100 ⋅106 + 400 ⋅103 ⋅ =
2 2
= 164 ⋅106 N ⋅ mm = 164 kN ⋅ m.

Betono skaičiuotinis stipris gniuždant:

f cd = α ⋅ α cc ⋅ f ck γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 1,5 = 12 N/mm2.

Nustatome:

M Ed,sl 164
ϕl = 1 + β = 1+1 = 1,586 < ϕ l = 1 + β = 1 + 1 = 2 ;
M Ed 280

M Ed 192 ⋅10 6
e0 = = = 349 mm > ea = h 30 = 16,7 mm;
N Ed 550 ⋅10 3

e0 349 l 7400
δe = = = 0,873 > δ e, min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,5 − 0,01 − 0,01 ⋅ 12 = 0,195,
h 400 h 400

priimame δ e = 0,873 .
Pirmam priart÷jimui priimame ρl = 0,02.

Es 2 ⋅ 105
αe = = = 6,67;
Ecm 3 ⋅ 104

b ⋅ h3 350 ⋅ 4003
Ic = = = 1,87 ⋅ 109 mm4 ;
12 12

2 2
 d − a2   360 − 40  7 4
Is = ρl ⋅ b ⋅ d   = 0,02 ⋅ 350 ⋅ 360  = 6,45 ⋅ 10 mm ;
 2   2 

6,4 ⋅ Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
l02 ϕ l  0,1 + δ e  

6,4 ⋅ 3 ⋅ 104 1,87 ⋅ 109  0,11  

=   + 0,1 + 6,67 ⋅ 6,45 ⋅ 107  = 2389 ⋅ 103 N = 2389 kN.
74002  1,586  0,1 + 0,873  

Apskaičiuojamas koeficientas η iš (5.19):

1 1
η= = = 1,3.
N Ed 550
1− 1−
N crit 2389

Ekscentricitetas ee:

d − a2 360 − 40
ee = e0 ⋅η + = 349 ⋅ 1,3 + = 614 mm .
2 2
 Apskaičiuojami armatūros plotai iš (5.41) sąlygos:

N Ed ⋅ ee − 0,4 f cd bd 2 550 ⋅10 3 ⋅ 614 − 0,4 ⋅12 ⋅ 350 ⋅ 360 2

As2 = = = 1041 mm 2 ;
f scd (d − a 2 ) 360(360 − 40 )

0,55 f cdbd − N Ed 0,55 ⋅ 12 ⋅ 350 ⋅ 360 − 550 ⋅ 103

As1 = + As2 = + 1041 = 1823 mm 2 .
f scd 360

Kadangi

As1 + As2 1041 + 1823

ρ= = = 0,02
b⋅h 350 ⋅ 400
lygus užsiduotam, tai armatūrų plotų netiksliname.
Priimame Аs2 = 1140 mm2 (3∅22), Аs1 = 1847 mm2 (3∅28).
____________

III skirsnis. T÷jinio skerspjūvio simetriškai armuoti elementai

87. Dvit÷jinio skerspjūvio simetriškai armuotų elementų su lentynose išd÷styta armatūra (12 pav.) laikomosios
galios tikrinimas atliekamas tokia tvarka.
Jeigu tenkinama sąlyga

N Ed ≤ f cdbf hf , (5.46)

t. y. neutralioji ašis praeina lentynoje, tai apskaičiavimas atliekamas kaip stačiakampio skerspjūvio, kurio b =
bf.

N Ed bf
f cd A s2
f scd A s2
a2

hf
e0

x eff
e

d
d-a 2

bw

f yd A s1
ht
a1

bt
A s1

12 pav. Ekscentriškai gniuždomo dvit÷jinio skerspjūvio skaičiuojamoji schema

Jei ši sąlyga neišlaikyta, t. y. neutralioji ašis praeina sienel÷je, skaičiavimas atliekamas priklausomai nuo
N Ed − f cd (bf − bw )hf
gniuždomos zonos aukščio xeff = ;
f cd b
a) kai xeff ≤ ξlim d , stiprumas tikrinamas iš sąlygos:

N Ed ⋅ e ≤ f cd b xeff (d − 0,5 xeff ) + f cd (bf − bw )hf (d − 0,5hf ) + f sc As 2 (d − a2 ) ; (5.47)

 b) kai xeff > ξ lim d , stiprumas tikrinamas pagal ankstesnę sąlygą (5.47), gniuždomos zonos aukštį
apskaičiuojant pagal formulę:

 α + ψ cα s1 + α 0v − α n  α (1 + ψ c ) + α 0v − α n  
xeff = d − s1 +  s  + ψ cα sω  , (5.48)
 2  2  

čia αs1 =
f yd As1
; αn =
N Ed (b − bw )hf .
; α 0v = f
fcdbd f cdbd bα

Jeigu xeff, apskaičiuotas pagal (5.48) formulę didesnis už h – hf, t. y. gniuždomos zonos riba praeina per kitą
mažiau gniuždomą lentyną, galima įvertinti laikomosios galios padid÷jimą d÷l kitos mažiau gniuždomos lentynos
įsijungimo į bendrą darbą. Jeigu abiejų lentynų pločiai vienodi, skaičiavimas atliekamas pagal (5.47) formulę,
pakeičiant bw į bf, hf į (h – 2hf) ir (bf – bw) hf į – (bf – bw) (h–2hf). Kai lentynų storiai skirtingi, tai vietoje 2hf = hf1 + hf2.
88. Reikalingas simetrin÷s armatūros kiekis bus apskaičiuojamas priklausomai nuo gniuždomos zonos aukščio.
Jeigu tenkinama 5.47 sąlyga, armatūros kiekis apskaičiuojamas kaip stačiakampiam skerspjūviui, kurio bw = bf.
Kai ši sąlyga netenkinama, armatūros kiekis apskaičiuojamas priklausomai nuo santykinio gniuždomosios zonos

aukščio ξ=
N Ed (b − bw )hf .
− f
f cdbd bd
a) jeigu ξ ≤ ξ lim

f bd α m1 − ξ (1 − 0,5ξ ) − α m.0
As1 = As 2 = cd , (5.49)
f yd a2
1−
h
b) jeigu ξ > ξ lim

f bd α m1 − ξ1 (1 − 0,5ξ1 ) − α m.0
As1 = As 2 = cd , (5.50)
f yd a
1− 2
h

čia ξ1 = xeff d yra apskaičiuojama iš (5.50) formul÷s, priimant

α m1 − ξ (1 − 0,5ξ ) − α m.0 N Ed e (bf − bw )hf

αs = ; α m1 = ; α m.0 = (1 − 0,5 hf d ) .
a
1− 2 f cd b d 2 bd
h
IV skirsnis. Žiedinio ir apvalaus skerspjūvio ekscentriškai gniuždomi elementai

89. Žiedinio skerspjūvio ekscentriškai gniuždomieji elementai, kai vidinio ir šoninio paviršių spindulių
santykis r1 r2 ≥ 0 ,5 ir armatūra yra tolygiai išd÷styta visame apskritime (ne mažiau kaip 6 išilginiai strypai) (13 pav.)
stiprumas apskaičiuojamas tikrinant nelygybę

sinπ ⋅ ξ cir
N Ed ⋅ e0 ≤ ( f cd Ac ⋅ rm + fscd As, tot ⋅ rs ) + f yd As, totϕs zs . (5.51)
π

r +r
Čia rm = 1 2.
2
 Gniuždomosios zonos santykinis plotas apskaičiuojamas

ξcir =
( )
N Ed + σ p + ω1 f yd As, tot
(
f cd Ac + f scd + ω2 f yd As, tot). (5.52)

N Ed
gniuždoma
zona

e0
πξ
ci
r

r2 r
s

r1
A s,tot

13 pav. Žiedinio skerspjūvio skaičiuojamoji schema

Jeigu pagal (5.52) formulę apskaičiuota ξ cir < 0,15 , gniuždomosios zonos santykinis plotas ξcir yra
apskaičiuojamas

ξcir =
( )
N Ed + σ p + ϕs f yd As, tot
. (5.53)
f cd Ac + fscd As, tot

Dydžiai ϕs ir zs apskaičiuojami (5.54), (5.55) formul÷mis, darant prielaidą, kad ξcir = 0,15.
Jei n÷ra iš anksto įtemptosios armatūros, (5.51) ir (5.52) formul÷se priimama σp = 0.
Čia rm – išorinio ir vidinio paviršių spindulių vidurkis; rs – apskritimo, nubr÷žto per išilgin÷s armatūros
centrus, spindulys; As,tot – visas išilgin÷s armatūros skerspjūvių plotas; zs – atstumas nuo tempiamosios armatūros mas÷s
centro iki elemento skerspjūvio centro

zs = (0,2 + 1,3ξcir ) rs ,
 (5.54)
zs ≤ rs ; 

Koeficientai ϕs, ω1 ir ω 2 apskaičiuojami taip:

ϕ s = ω1 − ω 2 ⋅ ξcir , (5.55)

σp
ω1 = ηr − , kai σp = 0, tai ω = ηr, (5.56)
f yd

ω2 = ω1 ⋅ δ , (5.57)

čia ηr – koeficientas, kuris yra lygus

1,0 – kai strypin÷s armatūros takumo riba yra iki 400 N/mm2;
1,1 – kai armatūros takumo riba yra didesn÷ nei 400 N/mm2;

δ = 1,5 + 6 f yd ⋅ 10−4 , (5.58)

 čia fyd , N/mm2.
Jeigu pagal (5.55) formulę apskaičiavus ϕs ≤ 0, tai (5.51) į formulę įrašoma ϕs = 0 ir ξcir apskaičiuojama pagal
(5.52) formulę, darant prielaidą, kad ω1 = ω2 = 0.
90. Armatūros kiekis parenkamas priart÷jimo keliu. Jeigu armatūra išd÷styta vienodai visu perimetru, tai
atliekant pirmąjį priart÷jimą, armatūros kiekis parenkamas iš sąlygos:

N Ed [0,84e0 − rm (1 − ξcir )]
As, tot1 = , (5.59)
f yd

čia ξcir pasirenkama 0,3 – 0,33 – kai yra tik neįtemptoji armatūra; ξcir = 0,3 – 0,5 – kai iš anksto įtemptoji
armatūra (viela). Pri÷mus atitinkamą ξcir reikšmę ir apskaičiavus As,tot1 pagal (5.59) formulę, tikrinamos (5.51) ir (5.52)
sąlygos. Jeigu 5.51 sąlyga netenkinama, priimama kita ξcir reikšm÷ arba keičiami skerspjūvio matmenys (rm) ir pagal
(5.59) apskaičiuojama As,tot2 ir tikrinama 5.51 sąlyga.

N Ed
gniuždoma
zona
e0

πξ
ci
r

r2 r
s

A s,tot

14 pav. Apvalaus skerspjūvio skaičiuojamoji schema

91. Apvalaus ištisinio skerspjūvio gelžbetoniniai elementai (14 pav.), pagaminti iš įprasto sunkiojo betono arba
smulkiagrūdžio betono, įvertinant skersinį armavimą, yra apskaičiuojami pagal 80 ir 83 p. Apskaičiuojant įvertinamas
tik armatūros spiral÷s kraštinių strypų apriboto betono plotas Aeff. Formulių (5.18–5.20) dydis fyd keičiamas fcd,eff dydžiu,
o esant stipriajai išilginei armatūrai fscd , keičiamas fsc,eff reikšme.
Įvertinant elemento skersinį armavimą, liaunis, λ = l0 ieff turi būti:
a) λ = l0 ieff ≤ 55 , kai elementas armuotas tinklais;
b) λ = l0 ieff ≤ 35 , kai elementas armuotas spiral÷mis,
čia ieff – apskaičiuojant įvertinamas skerspjūvio dalies inercijos spindulys.
Apvalaus skerspjūvio elementų su neįtempta išilgine armatūra stiprumas tikrinamas ir jos kiekio
parinkimas gali būti atliekamas iš sąlygos:

( )
N Ed (e0η + rs ) ≤ f cd Ac ⋅ β c + f ycd As, tot ⋅ β s rs , (5.60)

čia β c = 1 − 0,32 e0 ⋅ η rs , (5.61)

β s = 1 − 0,33 e0 ⋅ η rs ≥ 0,5 . (5.62)

Šios formul÷s taikomos, kai e0η ≤ 3rs . Kitais atvejais armatūros kiekis parenkamas priart÷jimo keliu.
92. Ekscentriškai įstrižai gniuždomų elementų normaliųjų pjūvių stiprumo apskaičiavimas atliekamas
naudojantis tokia bendrąja statmenųjų pjūvių skaičiavimo nelygybe:

N Ed ⋅ e(M Ed ) ≤ ±( f cd Sc − ∑ σ si ⋅ Ssi ) . (5.63)

 Ši sąlyga naudotina esant bet kokiai skerspjūvio formai, išor÷s j÷goms ir bet kokiam armavimui (šio
Reglamento 1 priedas). Prieš skliaustus yra rašomas „+“, kai apskaičiuojami lenkiamieji arba ekscentriškai
gniuždomieji elementai, „–“, kai apskaičiuojami ekscentriškai tempiamieji elementai.

15 PAVYZDYS

Duota žiedinio skerspjūvio kolona. Skerspjūvio vidinis skersmuo r1 = 150 mm, išorinis r2 = 250 mm. Betonas
C20/25. Išilgin÷ armatūra S400 f yd = fscd = 350 N/mm2, armatūros plotas As,tot = 1470 mm2 (13∅12). Išilgin÷ j÷ga nuo
pilnos apkrovos NEd = 900 kN, jos ekscentricitetas skerspjūvio centro atžvilgiu įvertinant išlinkį e0 = 130 mm.
Reikia patikrinti laikomąją galią.
20
Betono skaičiuojamasis stipris f cd = 0,9 ⋅ 1 ⋅ = 12 N/mm2. Žiedinio skerspjūvio betono plotas
1,5
( ) (
Ac = π r22 − r12 = 3,14 2502 − 1502 = 125600 mm2.)
Kadangi r1/r2 = 150/250 = 0,600 > 0,5, tai santykinis gniuždomos zonos aukštis apskaičiuojamas pagal
5.52 formulę.

N Ed + w1 f yd As, tot 1900000 + 1 ⋅ 365 ⋅ 1470

ξcir = = = 0,59 .
f cd Ac + w2 f yd As, tot 12 ⋅ 125600 + 1,71 ⋅ 365 ⋅ 1470

Pagal (5.56) ir (5.57) formules w1 = 1; w2 = w1⋅δ = 1 (1,5 + 6⋅350⋅10-4) = 1,71.

Laikomąją galią tikriname pagal (5.51) formulę:

sin (πξcir )

(
N Ed e0 <  f cd ⋅ Ac ⋅ rm + fscd As, tot rs )
π

+ f yd As, totϕs zs  .
 

Pagal (5.55) ir (5.57) formules: ξs = w1 − w2ξcir = 1 − 1,71 ⋅ 0,59 = −0,009 . Tokiu atveju priimama
ξs = 0 ir ξ cir apskaičiuojama pagal 5.52 formulę, priimant w1 = w2 = 0. Tuomet

N Ed 900000
ξcir = = = 0,597 .
f cd Ac 12 ⋅ 125600

Kadangi ϕs = 0, tai (5.51) formul÷ įgauna pavidalą:

(
N Ed ⋅ e0 < f cd Ac rm + fscd As, to t ) sin (π ⋅π0,597) =
= (12 ⋅ 125600 ⋅ 200 + 365 ⋅ 1470 )
(
sin 1800 ⋅ 0,597 )
= 124260000 Nmm.
π

N Ed e0 = 900000 ⋅ 130 = 117000000 Nmm < 12426000 Nmm.

Laikomoji galia pakankama.

16 PAVYZDYS

Duota apvalaus skerspjūvio kolona. Jos skersmuo ∅ = 400 mm; as = 35 mm, betonas C20/25, kurio
fcd = 12 N/mm2; Ecm = 30⋅103 N/mm2, išilgin÷ armatūra S400, kurios fyd = 365 N/mm2, As,tot = 3140 mm2 (10∅20).
Veikia išilgin÷ j÷ga nuo visų poveikių NEd = 600 kN. Lenkimo momentas nuo visų poveikių MEd = 140⋅103 kN⋅mm nuo
nuolatinių ir tariamai nuolatinių MEd,ℓ = 100⋅103 kNmm. Kolonos skaičiuojamasis ilgis l0 = 4000 mm.
Reikia patikrinti laikomąją galią.
 l0 φ 400 4000
Pirmiausia apskaičiuojamas liaunis λ= , i= = = 100 mm. λ = = 40 > 14 . Reikia
i 4 4 100
įvertinti išlinkį. Tuo tikslu apskaičiuojama sąlygin÷ kritin÷ j÷ga Ncrit.

π ⋅φ 2 3,14 ⋅ 4002 π φ 4 3,14 ⋅ 4004

Ac = = = 125600 mm2; I c = = = 1256 ⋅ 106 mm4;
4 4 64 64
As, tot ⋅ rs2 3140 ⋅ 1652 E 2 ⋅ 105 e
Is = = = 42,74 ⋅ 106 ; α e = s = = 6,67; δ e = 0 ;
2 2 Ecm 30 ⋅ 10 3 φ
M Ed 140 ⋅ 103 e 233 l
e0 = = = 233 mm; δ e = 0 = = 0,583 > δ e,min = 0,5 − 0,01 0 − 0,01 f cd = 0,28 .
N Ed 600 ⋅ 103 φ 400 φ

l0
Priimame δe = = 0,583. ϕℓ apskaičiuojama pagal formulę:
φ

ϕl = 1+ β
M Ed,l
= 1+ β
M Ed,l + N Ed,l ⋅ rs
= 1+1
(100 + 400 ⋅165) ⋅103 = 1,695;
M Ed M Ed + N Ed ⋅ rs (140 + 600 ⋅165) ⋅103

0,4 Ecm  I c  0,11  

N crit =   + 0,1 + α e I s  =
l02  ϕ l  0,1 + δ e  
6,4 ⋅ 30 ⋅103 1256 ⋅10 6  0,11  
=   + 0,1 + 6,67 ⋅ 42,74 ⋅10 6  = 5740 ⋅103 N = 5740 kN.
4000 2  1,695  0,1 + 0,983  

Koeficientas η apskaičiuojamas pagal (5.2) formulę:

1 1
η= = = 1,12 .
N Ed 600
1− 1−
N crit 5740

Ekscentricitetas, įvertinus išlinkį, bus:

e = (e0 + ε a )η = (233 + 10 ) ⋅ 1,12 = 272 mm < 3 ⋅ rs = 3 ⋅ 182,5 = 548 mm.

Laikomoji galia tikrinama pagal (5.60) sąlygą, t. y.

600000(272 + 1825) ≤ (12 ⋅ 125600 ⋅ 0,61 + 365 ⋅ 3140 ⋅ 0,51)182,5 = 274,46 ⋅ 106 N⋅mm,

272,7⋅106 N⋅mm<274,5⋅106 N⋅mm.

272
β c = 1 − 0,32 272 182,5 = 0,61; β s = 1 − 0,33 = 0,51 .
182,5
_____________

V skirsnis. Tempiamųjų elementų apskaičiavimas

93. Apskaičiuojant centriškai tempiamuosius gelžbetoninius elementus, tikrinama sąlyga

N Ed ≤ f yd As, tot , (5.64)

 čia As,tot – visos išilgin÷s armatūros skerspjūvio plotas.
Stačiakampio skerspjūvio ekscentriškai tempiamieji elementai apskaičiuojami atsižvelgiant į išilgin÷s j÷gos
NEd pad÷tį:
a) jeigu išilgin÷ j÷ga NEd yra tarp As1 ir As2 armatūros atstojamųjų j÷gų (žr. 15 a pav.).

N Ed ee ≤ f yd As2 (d − a2 ) , (5.65)

N Ed ee2 ≤ f yd As1(d − a2 ) . (5.66)

b) jeigu išilgin÷ j÷ga NEd yra už As1 ir As2 armatūros atstojamųjų j÷gų atstumo (žr. 15 b pav.), apskaičiuojama
tikrinant sąlygą

N Ed ee ≤ f cd b xeff (d − 0,5 xeff ) + fscd As2 (d − a2 ) . (5.67)

As2

a2
fscdAs2
ee2

d
h

NEd
As1
ee

fydAs1
a1

As2

fcd
a2

fscdAs2
fcdAcc
xeff

Acc
d
h
ee2

As1
fydAs1
a1
ee

NEd b

15 pav. Ekscentriškai tempiamųjų gelžbetoninių elementų statmenojo pjūvio stiprumo skaičiuotin÷s schemos, kai
išilgin÷ j÷ga NEd veikia tarp As1 ir As2 armatūrų (a) ir už armatūros ribų (b)

Gniuždomosios zonos aukštis apskaičiuojamas

f yd As1 − f scd As2 − N Ed = f cd b xeff . (5.68)

Jeigu pagal (5.68) formulę nustatytas gniuždomosios zonos aukštis xeff > ξ lim d , tai į (5.67) formulę yra
įrašoma gniuždomosios zonos aukščio reikšm÷. xeff = ξ lim d , čia ξlim yra nustatoma pagal 63 p. nuorodas. Jeigu
xeff < 0, tai stiprumas tikrinamas iš (5.65) formul÷s. Esant simetriniam armavimui nepriklausomai nuo e dydžio
stiprumas tikrinamas iš 5.65 sąlygos.
 Jeigu ee2 > d – a2 (žr. 16 pav.) gniuždomosios zonos aukštis, apskaičiuotas neįvertinant gniuždomosios
f yd As − N Ed
armatūros x= mažiau kaip 2a2, skaičiuojamąją laikomąją galią galima padidinti, atliekant
f cd b
apskaičiavimą pagal (5.67) ir (5.68) formules, neįvertinant gniuždomosios armatūros.
94. Reikalingas armatūros kiekis apskaičiuojamas tokia eile:
a) kai ee2 ≤ d – a2, As1 ir As2 armatūra apskaičiuojama iš formulių:

N Ed ee 2
As1 = , (5.69)
f yd (d − a2 )

N Ed ee
As 2 = ; (5.70)
f yd (d − a2 )

b) kai ee2 > d – a2, tempiamos armatūros skerspjūvio plotas apskaičiuojamas:

ξ b d f cd + N Ed fscd
As1 = eff + As 2 . (5.71)
f yd f yd

Toliau skaičiavimas atliekamas priart÷jimo keliu. Pirmiausia pasirenkama minimalus As2 armatūros plotas ir iš
(5.67) apskaičiuojama xeff ( xeff = ξ lim d ). Iš (5.71) apskaičiuojama As1 armatūros plotas ir tikrinama j÷gų
pusiausvyros sąlyga, remiantis (5.68) sąlyga.

17 PAVYZDYS

Patikrinti ekscentriškai tempiamos gelžbetonin÷s spragotin÷s kolonos šakos laikomąją galią. Skerspjūvis
b × h = 500 × 200 mm. a1 =a2 = 40 mm, armatūra S400, kurios f yd = fscd = 365 N/mm2, As1 = As2 = 982 mm2 (2∅25).
Betonas C20/25 (fcd = 12 N/mm2). Veikia bendra išilgin÷ įrąža NEd = 44 kN, lenkimo momentas MEd = 43 kN⋅m.
Apskaičiuojame reikalingus geometrinius dydžius: d = 200 – 40 = 160 mm;

M Ed 43 ⋅ 106
e0 = = = 977 mm;
N Ed 44 ⋅ 103
h 200
ee 2 = e0 + − a2 = 977 + − 40 = 1037 mm;
2 2
h 200
ee1 = e0 − + a1 = 977 − + 40 = 917 mm.
2 2
Kadangi armatūra simetrin÷, tai laikomoji galia tikrinama iš sąlygos (5.66):

f yd ⋅ As1(d − a2 ) = 365 ⋅ 985(160 − 40 ) = 43,01 ⋅ 106 N < N Ed ⋅ ee 2 =

= 44 ⋅ 103 ⋅ 1037 = 45,6 ⋅ 106 N ⋅ mm.

Sąlyga nepatenkinta.
Kadangi ee2 =1037 mm > d – a2 =120 m, gniuždomos zonos aukštį xeff apskaičiuojame neįvertinant gniuždomą
armatūrą:

f yd As1 − N Ed 365 ⋅ 982 − 44 ⋅ 103

xeff = = = 53,33 < 2a2 = 80 mm ir laikomąją galią patikriname
f cd b 12 ⋅ 500
iš sąlygos (5.67) priimdami xeff =40 mm ir As2 =0.
 f cd xeff b(d − 0,5 xeff ) = 12 ⋅ 500 ⋅ 53,33(160 − 0,5 ⋅ 53,33) =
= 42,7 ⋅ 106 > N e1 = 44 ⋅ 103 ⋅ 917 = 40,4 ⋅ 106 N ⋅ mm.

Normaliojo pjūvio stiprumas pakankamas.

18 PAVYZDYS

Duota: stačiakampis, kurio skerspjūvis b × h = 1000 × 200 mm. a1 = a2 = 40 mm. Betonas C20/25
(fcd = 9 N/mm2). Armatūra S400, kurios f yd = fscd = 365 N/mm2. Reikia parinkti simetrin÷s armatūros skerspjūvio plotą.
Elementą veikia išilgin÷ tempiamoji j÷ga NEd = 532 kN, lenkimo momentas MEd = 74 kN⋅m.

M Ed 74 ⋅ 106
e0 = = = 139 mm;
N Ed 532 ⋅ 106
h 200
ee1 = e0 − + a1 = 139 − + 40 = 79 mm;
2 2
h 200
ee 2 = e0 + − a2 = 139 + − 40 = 199 mm.
2 2
Kadangi armatūra simetrin÷, jo plotas apskaičiuojamas pagal (5.69) formulę:

N Ed ee 2 532 ⋅ 103 ⋅ 199

As1 = As 2 = = = 2417 mm2.
f yd (d − a2 ) 365(160 − 40 )

Priimame 4∅28 (As1 = As2 = 2463 mm2).

_____________

VI SKYRIUS. ELEMENTŲ ĮSTRIŽŲJŲ PJŪVIŲ STIPRUMO SKERSINIŲ JöGŲ ATŽVILGIU

APSKAIČIAVIMAS

95. Elementų įstrižųjų pjūvių stiprumą reikia patikrinti skersin÷s j÷gos ir lenkimo momento atžvilgiu.
Trumpųjų (l ≤ 0,9 d) atraminių gembių stiprumas skersinių j÷gų atžvilgiu apskaičiuojamas patikrinant betono tarp
krūvio ir atramos atsparumą gniuždant.
Sijų, apkrautų viena arba dviem sutelktomis j÷gomis, nutolusiomis nuo atramų ne toliau nei d, taip pat ir
trumpų sijų, kurių tarpatramis l ≤ 2d, atsparumą skersin÷ms j÷goms rekomenduojama apskaičiuoti pagal betono zonos
tarp apkrovos ir atramos stiprumą gniuždant, atsižvelgiant į atitinkamas rekomendacijas. Taip pat galima tokių sijų
atsparumą apskaičiuoti kaip elementų be skersin÷s armatūros.
Elementų skersinis armavimas, skersin÷s ir išilgin÷s armatūros inkaravimas, jos nutraukimo vietos turi atitikti
šio Reglamento konstrukcinius reikalavimus.
Elementų įstrižųjų pjūvių atsparumą skersinių j÷gų atžvilgiu reikia patikrinti, atsižvelgiant į betono gniuždymą
tarp įstrižųjų plyšių ir į skersinių j÷gų sukeltą tempimą, veikiantį elemento ašiai įstriža kryptimi.
96. Elemento stiprumą veikiant skersin÷ms j÷goms, atsižvelgiant į betono tarp įstrižųjų plyšių gniuždymą,
reikia patikrinti pagal (6.1) ir (6.2) formules.

VEd ≤ 0,3 φw1 φc1 fcd b d, kai σc ≤ 0,5 fcd ir (6.1)

VEd ≤ 0,6 φw1 φc1 fcd (1 – σc / fcd) b d, kai 0,5 fcd ≤ σc ≤ fcd; (6.2)

čia: φw1 = 1 + 5 α ρw ≤ 1,3; α = Es /Ec ir ρw = Asw / (b sw);

VEd – skaičiuotin÷ poveikių sukelta skersin÷ j÷ga, veikianti sijos skerspjūvyje nutolusiame nuo atramos ne
toliau nei d; b – stačiakampio skerspjūvio plotis arba t÷jinio skerspjūvio sienel÷s storis, t. y. b =bw; Asw – sankabų,
esančių vienoje plokštumoje skersai elemento, skerspjūvio plotas; sw – atstumas statmena kryptimi tarp sankabų,
statmenų elementų išilginei ašiai ir pasvirusių į ją ne mažesniu kaip 45° kampu (visais kitais atvejais sw žingsnis
imamas išilgai elemento ašies);
 φc1 = 1 – β fcd; (6.3)

β – koeficientas, imamas iš 12 lentel÷s; fcd – imamas N/mm2; σc – vidutiniai skerspjūvio normaliniai

gniuždomieji įtempiai d÷l skaičiuotinių poveikių.

12 lentel÷

Koeficientų β, φc2, φc3 ir φc4 reikšm÷s

Betono tipas β φc2 φc3 φc4

Normalaus svorio 0,01 2,0 0,6 1,5
Smulkiagrūdis 0,01 1,7 0,5 1,2
Lengvasis, ne mažesn÷s kaip D1,9 tankio klas÷s 0,02 1,9 0,5 1,2
Lengvasis, ne didesn÷s kaip D1,8 tankio klas÷s su smulkiais
tankiaisiais užpilais 0,02 1,75 0,4 1,0
lengvaisiais užpildais 0,02 1,5 0,4 1,0
PASTABA. Kai elementų išilgin÷ tempiamoji armatūra yra iš anksto neįtemptų strypų, kurių fyk > 500 N/mm2, tai
φc2, φc3 ir φc4 reikšm÷s, pateiktos šioje lentel÷je, dauginamos iš 0,8.

I skirsnis. Pastovaus aukščio elementai be skersin÷s armatūros

97. Gelžbetoninių elementų be skersin÷s armatūros stiprumas skersinių j÷gų atžvilgiu tikrinamas pagal tokias
formules:

VEd,max ≤ 2,5 fctd b d, (6.4)

kurioje VEd,max – didžiausia skersin÷ j÷ga, veikianti prie atramos krašto, ir

ϕ c4 (1 + ϕ n ) f ctd bd 2 M c4
VEd ≤ = ≥ VRdc ,min , (6.5)
c c
čia VEd – skersin÷ j÷ga, veikianti ties įstrižojo pjūvio galu; φc3 ir φc4 – koeficientai imami iš 12 lentel÷s; c –
įstrižojo pjūvio, prasidedančio nuo atramos krašto, projekcija, ne didesn÷ nei

cmax = (φc4 /φc3)d ≈ 2,5d (imama cmax =2,5d) (6.6)

Mc4 = φc4(1+φn) fctd b d 2; (6.7)

VRd,c, min = ϕc3 (1 + ϕ n ) f ctd bd ; (6.8)

N Ed
ϕ n = 0,1 ≤ 0,5 ; (6.9)
f ctdb d

kai NEd yra išilgin÷ gniuždomoji j÷ga; apspaudimo j÷ga Pm∝ nuo išankstinio armatūros įtempimo traktuojama
kaip išilgin÷ gniuždomoji j÷ga; išilginių gniuždomųjų j÷gų palankios įtakos nepaisoma, jeigu jos sukelia tokio pačio
ženklo lenkimo momentus kaip ir veikiančios skersin÷s apkrovos;

N Ed
ϕ n = − 0,2 ≥ − 0,8 , (6.10)
f ctdb d

kai NEd yra išilgin÷ tempiamoji j÷ga.

Jeigu gniuždomiesiems elementams pagal (6.9) gaunama, kad

φn > 0,5, (6.11)

 tai reikia patikrinti, ar betono gniuždomieji įtempiai

N Ed
σc = > 0,5 f cd . (6.12)
Ac,eff

Čia As,eff – elemento skerspjūvio ekvivalentinis plotas. Jeigu (6.12) sąlyga tenkinama, tai elemento stiprumą
reikia patikrinti pagal (6.2) sąlygą, nes didel÷ gniuždymo įtempiai gali sumažinti elemento stiprumą betono gniuždymo
tarp įstrižųjų plyšių atžvilgiu.
Reikia patikrinti (6.3) sąlygą pavojingiausiems pjūviams, kurių projekcija c yra ne didesn÷ nei cmax.
Kai elementas yra apkrautas sutelktomis apkrovomis (žr. 16 pav.), c reikšm÷mis imami atstumai nuo elemento
atramos krašto iki šių apkrovų.
Elementui be skersin÷s armatūros, apkrautam tolygiai paskirstyta apkrova, (6.5) sąlygą patogu išreikšti taip:

VEd, max ≤ ϕ c 4 (1 + ϕ n ) f ctd bd 2 qeff,d = M c 4 ⋅ qeff,d ≥ VRd,c,min , (6.13)

čia VEd,min – skersin÷ j÷ga, veikianti ties elemento atramos kraštu; qeff,d – efektyvioji paskirstytos apkrovos
reikšm÷ nustatoma taip:
a) jeigu veikia tikrai paskirstyta apkrova, tai

qeff,d = g d + qd ; (6.14)

F1 F2

1 2

d
c1 A s1 A s1
c2 b bw
V Ed,1

V Ed,2

16 pav. Elemento, apkrauto sutelktomis j÷gomis, pavojingiausi įstrižieji pjūviai: 1 ir 2 pavojingiausi įstriži pjūviai VEd,1
ir VEd,2 skersin÷ms j÷goms atitinkamai

b) jeigu į apkrovą įeina laikinoji apkrova, kuri išreiškiama tolygiai paskirstyta ekvivalentiška apkrova qd
(kuriai veikiant lenkimo momentų diagrama visais atvejais apgaubia lenkimų momentų diagramą veikiant tikrajai
apkrovai), tai

qeff,d = g d + qd 2 . (6.15)

Jeigu c zonoje, kurios ilgis yra l1 (žr. 17 pav.) normalinių plyšių n÷ra, tai charakteringa iš anksto įtemptiems
elementams, t. y. jeigu šiame ruože veikiantys momentai MEd tenkina sąlygą

M Ed ≤ M c2,d , (6.16)
 kurioje Mcr,d apskaičiuojamas pagal šio Reglamento [(14.4)] formulę, kurioje fctk reikšm÷ pakeičiama fctd
reikšme, tai (6.5) sąlygą galima išreikšti taip:

VEd ≤ Vcr,d , kurioje (6.17)

Vcr,d imama ne mažesn÷ nei

I
Vcr,d = bw eff τ xy,Rd . (6.18)
Seff

Čia: Ieff – ekvivalentinio skerspjūvio inercijos momentas šio skerspjūvio centro atžvilgiu; Seff – ekvivalentinio
skerspjūvio dalies, esančios vienoje pus÷je nuo ašies, einančios per pjūvio centrą, šios ašies atžvilgiu; τxy,Rd –
kerpamasis įtempis ties ekvivalentinio skerspjūvio centru įstrižųjų plyšių susidarymo metu saugos ribiniame būvyje,
apskaičiuojami pagal šio Reglamento [(14.19)] formulę, kurioje fctk ir fck reikšm÷s pakeičiamos atitinkamai fctd ir fcd
reikšm÷mis.
Galima τxy,Rd reikšmę nustatyti nepaisant σy įtempių pagal formulę

τ xy,Rd = f ctd γ c,crd (γ c,crd − σ x f ctd ) , (6.19)

kurioje γc,crd yra koeficientas betono skaičiuotiniam tempiamajam stipriui fcmt,d plokščiam (tempimo –
gniuždymo) įtempimų būviui saugos ribiniame būvyje nustatyti, pasinaudojant šio Reglamento [(14.19) ir (14.20)]
formul÷mis

f mct,d = γ c,crd f ctd , (6.20)

1 − σ mcd f cd
γ c,crd = ≤ 1. (6.21)
0,2 + α f ck,cube

Svarbiausias gniuždomasis įtempis, kai σy = 0

σ mcd = 0,5 σ x + σ x2 + 4τ xy
2 
. (6.22)
 

Sunkiajam betonui koeficientas α = 0,01, o smulkiagrūdžiam ir lengvajam α = 0,02.

Normaliniai betono įtempiai ties skerspjūvio centru

σ x = σ c = N Ed Ac,eff , (6.23)

čia NEd yra išilgin÷ gniuždomoji j÷ga. (6.19), (6.21) ir (6.22) formul÷se gniuždomieji įtempiai yra teigiami.
Kai γc,crd gaunamas ≥ 1, imama γc,crd = 1 ir tai reiškia, kad svarbiausieji gniuždomieji įtempiai neturi įtakos
betono tempiamajam stipriui fctm,d plokščiame įtempimų būvyje. Įrašius γc,crd = 1 į (6.19), gauname, kad kerpamasis
stipris

τ xy,Rd = f ctd 1 + σ x f ctd . (6.19a)

Kad (6.19 a) galiotų, svarbiausias gniuždomasis įtempis, išreiškus iš (6.21), turi būti

σ mcd ≤ γ mc,lim f cd , (6.24)

kurioje

γ mc,lim = 1 − 0,2 − α fck,cube . (6.25)

 Patogiau (6.19a) galiojimo ribą išreikšti per tangentinius įtempius, iš (6.22) ir (6.24). (6.19 a) galioja, kai

τ xy ≤ f cd γ mc,lim (γ mc,lim − σ x f cd ) . (6.26)

Kai elementas yra apkrautas sutelktais krūviais, tai c reikšm÷s, tiksliai kalbant, imamos lygios atstumams nuo
atramos krašto iki šių krūvių atr÷mimo pad÷klų (plokštelių) kraštų (žr. 16 pav.).
Kai elementas apkrautas tolygiai paskirstyta apkrova

M c4
c= , (6.27)
Vcr,d

o (6.17) formul÷je VEd = VEd, c = VEd, max − qeff,d ⋅ c (žr. 17 pav.).

Taip pat tikriname pagal (6.5) formulę, imant c = l1. Jeigu l1 > cmax = 2,5d, tai M c 4 l1 imama ne mažiau nei
VRd,c,min, o VEd = VEd,l = VEd, max − qeff,d ⋅ l1 .

a)
gd+qd

d
c=c1
c2=l1

b)
VEd,max

VEd,c

VEd,l1
MEd=Mcr,d

c)

17 pav. Elemento be normalinių plyšių l1 ruože nuo atramos krašto: a – apkrovimo schema ir skaičiuojamieji įstrižieji
pjūviai; b – skersinių j÷gų ir c – lenkimo momentų diagramos

Elementų be skersin÷s armatūros stiprumo skersin÷ms j÷goms veikiant skaičiavimas ignoruojant normalinių
plyšių nebuvimą ruožuose prie atramų (tiesiogiai pagal (6.5)) yra paprastesnis už skaičiavimą atsižvelgiant į šių plyšių
nebuvimą (pagal (6.17)), tačiau pastarasis skaičiavimas leidžia atskleisti elemento stiprumo rezervus ir ekonomiškiau
juos suprojektuoti (atsisakyti skersin÷s armatūros).

19 PAVYZDYS

Duota: tuštym÷toji perdangos plokšt÷, kurios skaičiuojamasis tarpatramis l = 5,85 m, skerspjūvis parodytas
18 paveiksle. Betonas sunkusis C25/30 klas÷s. Kiekvieno išilginio strypo išankstinio įtempimo j÷ga įvertinus šio
įtempimo nuostolius Pm∝ = 69,2 kN.
Ekvivalentinio 200 mm pločio plokšt÷s skerspjūvio charakteristikos: plotas Aeff = 24600 mm2; skerspjūvio
centro atstumas nuo apačios y0 = 108 mm, inercijos momentas centro atžvilgiu Ieff = 148,8⋅106 mm4. Skaičiuotin÷
nuolatin÷ apkrova d÷l plokšt÷s ir grindų svorio 6 kN/m2, skaičiuotin÷ laikinoji ekvivalentin÷ apkrova 12 kN/m2.
 30
160

220
40
30
Ø12 200 200

18 pav. Tuštym÷tosios plokšt÷s skerspjūvio fragmentas

Reikia nustatyti, ar reikalinga plokštę armuoti skersine armatūra, atsižvelgiant į normalinių plyšių plokšt÷s
ruože prie atramos nebuvimą.
Skaičiavimas atliekamas plokšt÷s pločiui beff = 200 mm, kuris lygus atstumui tarp kiaurymių centrų ir bw = 40 mm;
d = 220 – 40 = 180 mm. Apkrovos 200 mm plokšt÷s ruožui

g d + qd = (6 + 12 )0,2 = 3,6 kN/m =3,6 N/mm;

qd,eff = (6 + 12 2 )0,2 = 2,4 kN/m =2,4 N/mm.

Skersin÷ j÷ga prie atramos

g + qd 3,6
VEd,max = d l= 5,85 = 10,53 kN.
2 2

Betono charakteristikos: fck = 25 N/mm2; f cd = α ⋅ α cc f ck γ 0 = 1 ⋅ 1 ⋅ 25 1,5 = 167 N/mm2;

fctk,0,05 =1,8 N/mm2; f ctd = α ⋅ α cc f ctk,0,05 γ c = 1 ⋅1 ⋅1,8 1,5 = 1,2 N/mm2.
Apspaudimo j÷ga Pm∝ = 69,2 kN.
Tikriname, ar plokšt÷ atitinka (6.5) sąlygą:

2,5 ⋅ f ctd bw d = 2,5 ⋅ 1,2 ⋅ 40 ⋅ 180 = 2160 N = 21,6 kN > VEd,max = 10,53 kN.

Elementas atitinka (6.5) sąlygą.

Tikriname (6.12) sąlygą. Pagal (6.22) apskaičiuojame σc = σx

N Ed P 69,2 ⋅ 103
σc = = m∞ = = 2,81 N/mm 2 < 0,5 f cd = 0,5 ⋅ 17,7 = 8,85 N/mm2 .
Aeff Ac,eff 24600

Tai reiškia, jog (6.2) sąlygos tikrinti nereikia.

Apskaičiuojame ruožo ilgį nuo atramos l1, kuriame saugos ribiniame būvyje neatsiranda normalinių plyšių
pagal (6.16) sąlygą, kuri šiuo atveju yra tokia:

M Ed =
(gd + qd )l l (gd + qd )l12
1− = M cr,d . (6.17a)
2 2

Paprastumo d÷lei imdami Wpl = 1,5Weff ir ϕ = 0,9, gauname

I 148,6 ⋅ 106
Weff = eff = = 137,6 ⋅ 104 mm3;
y0 108

Wpl = 1,5 ⋅ 137,6 ⋅ 104 = 206,4 ⋅ 104 mm3.

 Pagal šio Reglamento [(14.10)] formulę

W 137,6 ⋅ 104
r = ϕ eff = 0,8 = 4500 mm;
Aff 24600

e = y0 − a1 = 108 − 40 = 68 mm;

M cr,d = f ctdWpl + Pm∞ (e0 + r ) = 1,2 ⋅ 206,4 ⋅10 4 + 69,2 ⋅103 (68 + 45) =

= 10,3 ⋅10 6 N ⋅ mm = 10,3 kN ⋅ m.

Iš (6.17a) kvadratin÷s lygties gauname, kad

2 2M 2
l l cr,d 5,85  5,85  2 ⋅ 10,3
l1 = −   − = −   − = 124 mm >
2  2 g d + qd 2  2  3,6
> cmax = 2,5d = 2,5 ⋅ 180 = 450 mm.

Normaliniai plyšiai neatsiranda ilgame ruože, tod÷l verta į tai atsižvelgti. Plokšt÷s įstrižojo pjūvio stiprumą
tikrinsime pagal (6.5) formulę, imdami c = l1 = 1,24 m, kuris yra didesnis nei cmax = 0,45 m ir imdami c, apskaičiuotą
pagal (6.27) formulę.
Tod÷l apskaičiuojame Mc4, VRd,min ir Vcr,d pagal (6.7), (6.8) ir (6.18).
Pagal (6.9),imant NEd = Pm∝

Pm∞ 69,2 ⋅ 103

ϕ n = 0,1 = 0,1 = 0,8 > 0,5 ,
f ctdbw d 1,2 ⋅ 40 ⋅ 180

tod÷l skaičiavimams taikomas ϕn = 0,5. Iš 14 lentel÷s ϕc4 = 1,5 ir ϕc3 = 0,6.

M c 4 = ϕ c4 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 = 1,5(1 + 0,5)1,2 ⋅ 40 ⋅ 1802 =

= 3,5 ⋅ 106 N ⋅ mm = 3,5 kN ⋅ m.

VRd,c,min = ϕ c3 (1 + ϕ n ) f ctdbw d = 0,6(1 + 0,5)1,2 ⋅ 40 ⋅ 180 = 7,78 ⋅ 103 N = 7,78 kN.

Ekvivalentinio skerspjūvio dalies virš neutraliosios ašies apie šią ašį statinis momentas

b (h − y0 )2 φh3 20(220 − 108)2 1603

Seff = eff − = − = 9,13 ⋅ 105 mm3 ,
2 12 2 12
čia φh – kiaurym÷s skersmuo.
Vcr,d apskaičiuojame pagal (6.18), nepaisydami σy įtempių, veikiančių statmenai elemento išilginei ašiai.
Tariame, kad svarbiausieji gniuždymo įtempiai neturi įtakos betono tempiamajam stipriui. Tuomet taikome
(6.19a)

τ xy,Rd = f ctd 1 + σ x f ctd = 1,2 1 + 2,81 1,2 = 2,19 N/mm 2 .

Tikriname, ar galima (6.19 a) taikyti.

Pagal (6.25)

γ mc,lim = 1 − 0,2 − 0,01 ⋅ 30 = 0,5 ,

pagal (6.26)
 τ xy,lim = f cd γ mc,lim (γ mc,lim − σ x f cd ) = 16,7 0,5(0,5 − 2,81 17,7 ) =
= 6,80 N/mm 2 > τ xy,Rd = 2,19 N/mm 2 ,

tai reiškia, kad τxy,Rd pagal (6.19 a) apskaičiuotas teisingai.

Jeigu (6.19 a) išraiškos taikyti negalima, tai uždavinį reiktų spręsti priart÷jimo būdu, sp÷jant τxy svarbiausiam
gniuždymo įtempiui σmcd pagal (6.22) nustatyti.
Pagal (6.18) apskaičiuojame įstrižus plyšius sukeliančią skersinę j÷gą

I 148,8 ⋅ 106
Vcr,d = bw eff τ xy,Rd = 40 4
2,19 = 14,2 ⋅ 103 N = 14,2 kN.
Seff 9,13 ⋅ 10

Pagal (6.27) formulę nustatome įstrižojo pjūvio projekciją

M c4 3,5
c= = = 246 mm < cmax = 45 mm.
Vcr,d 14,2

Taip pat c = 246 mm < l1 = 1240, t. y. ruože c n÷ra normalinių plyšių.

Tokiu būdu dvi min÷tos įstrižųjų pjūvių stiprumo sąlygos pjūviui, kurio projekcija c
VEd = VEd, max − c ⋅ qeff,d = 10,53 − 0,246 ⋅ 2,4 = 9,94 kN < Vcr,d = 14,2 kN ir pagal ruožo be
normalinių plyšių galą l1 = 1240 mm>cmax = 450 mm.
VEd = VEd, max − l1qeff,d = 10,53 − 1,24 ⋅ 2,4 = 7,55 kN < VRd, min = 7,78 kN , yra tenkinamos ir
plokšt÷s skersine armatūra galima nearmuoti.

20 PAVYZDYS

Pagal 19 pavyzdžio sąlygas, patikrinti, ar reikalinga plokštę armuoti skersine armatūra, ignoruojant normalinių
plyšių nebuvimą prie atramų.
Tikriname pagal (6.13) formulę

VEd,max ≤ ϕ c4 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2qeff,d = 1,5(1 + 0,5) ⋅ 1,2 ⋅ 40 ⋅ 1802 ⋅ 2,4 = 2,9 ⋅ 103 N =
= 2,9 kN < VRd, min = 7,78 kN,

VEd, max = 10,53 kN > VRd = 7,78 kN , t. y. sąlyga VEd ≤ VRd netenkinama ir pagal šį skaičiavimą plokštę
reikia armuoti skersine armatūra. Matome, kad normalinių plyšių ruožuose prie atramų įvertinimas (žr. 19 pavyzdį)
leidžia nagrin÷jamą plokštę konstruoti be skersin÷s armatūros.

98. Jeigu reikalinga skersin÷ armatūra, tai atstumai sw tarp sankabų, tarp atramos krašto ir artimiausios nuo
atramos atlankos galo sw1 bei tarp atlankos pradžios ir po jos esančios atlankos galo sw2 (žr. 19 pav.) turi būti ne didesni
nei

M c4
sw, max = , (6.28)
VEd

čia: Mc4 apskaičiuojamas pagal (6.7) formulę; VEd – didžiausia nagrin÷jamame ruože veikianti skersin÷ j÷ga.
 sw1 sw2

d
sw sw

19 pav. Atstumai tarp sankabų, atramos ir atlankų

Sankabos sąvoka apima rištų strypynų sankabas (apkabas) ir virintinių strypynų skersinius strypus. Įstrižųjų
pjūvių stiprumą skersin÷s j÷gos sukelto tempimo atžvilgiu reikia tikrinti pagal formulę

VEd ≤ VRd,c + VRd,sw , (6.29)

čia: VEd – išorinių poveikių, veikiančių vienoje pus÷je nuo įstrižojo pjūvio (kurio projekcija c) sukelta skersin÷
j÷ga; kai vertikali apkrova užd÷ta ant elemento viršaus, VEd yra skersin÷ j÷ga ties įstrižojo plyšio viršūne (žr. 20 pav.);
VEd taip pat gali būti skersin÷ j÷ga ties įstrižojo plyšio viršūne, kai apkrova yra užd÷ta elemento apačioje arba tarpe tarp
skerspjūvio viršaus ir apačios, jeigu dedama skersin÷ armatūra, nustatyta iš apkrautos elemento dalies atpl÷šimo
sąlygos, į kurią stiprumo skaičiavimuose skersinių j÷gų atžvilgiu neatsižvelgiama; VRd,c – betono atlaikoma skersin÷
j÷ga, apskaičiuojama pagal formulę

M c2
VRd,c = ≥ VRd,c,min , (6.30)
c

M c2 = ϕ c 2 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 , (6.31)

ϕc2 reikšm÷s pateiktos 12 lentel÷je, ϕn apskaičiuojamas pagal (6.9) formulę; VRd,c,min – pagal (6.8) formulę;
VRd,sw – sankabų atlaikoma skersin÷ j÷ga, nustatoma pagal formulę
 a) Fd
b)
gd+qd beff

VRd,c
sw sw

d
fywd Asw
fywd Asw
Asw
fywd Asw
c0 bw

VEd,max c

c)
VEd=VEd,max-Fd-(gd+qd)c

VEd,max

20 pav. Diagrama elemento, armuoto sankabomis, įstrižojo pjūvio stiprumui apskaičiuoti:

a – išorin÷s ir vidin÷s skaičiuotin÷s j÷gos; b – elemento skerspjūvis; c – skersinių j÷gų diagrama

VRd,sw = vsw c0 , (6.32)

čia vsw – sankabų elemento ilgio vienete atlaikoma j÷ga, apskaičiuojama pagal formulę

f ywd ⋅ Asw
vsw = , (6.33)
sw

fywd – skersin÷s armatūros skaičiuotinis stipris; Asw – elemento skerspjūvyje esančių sankabų strypų
(žr. 20 pav.) skerspjūvio plotas; sw – sankabų žingsnis (žr. 20 pav.); c0 – skaičiuojamojo įstrižo pjūvio projekcijos dalis,
kurioje esančių sankabų stiprumas yra panaudojamas ir apskaičiuojamas pagal formulę

c0 = M c 2 vsw , (6.34)

tačiau šiai reikšmei nustatytos tokios ribos

c ≥ c0 ≤ 2d ir 
. (6.35)
c0 ≥ d , jeigu c ≥ d 

Jeigu sankabos pagal skaičiavimą yra reikalingos, tai turi atitikti sąlygą

ϕ (1 + ϕ n ) f ctdbw
vsw ≥ c 3 . (6.36)
2
Nepavojinguosiuose elemento ruožuose, pavyzdžiui, mažinant sankabų intensyvumą viduriniuose sijų
ruožuose, taip pat tikrinant esamų elementų stiprumą, galima atsižvelgti į sankabas, kurių intensyvumas ir netenkina
(6.36) sąlygos, bet tokiu atveju vietoje Mc2, apskaičiuoto pagal (6.31) formulę, skaičiavimuose reikia taikyti jo
redukuotą reikšmę
 ϕ
M c2,red = 2d vsw c 2 . (6.37)
ϕ c3

99. Elemento stiprumas skersin÷s j÷gos atžvilgiu bus pakankamas, jei bet kuris įstrižas pjūvis atitiks (6.29)
sąlygą. Bendru atveju reikia tikrinti įstrižuosius pjūvius, kurių projekcija c nuo atramos krašto neviršija atstumo nuo
atramos iki normalinio pjūvio, kuriame veikia didžiausias lenkimo momentas. Kai projekcija

ϕ
c ≥ cmax = c 2 d , (6.38)
ϕ c3

VRd,c = VRd,c,min ir nepriklauso nuo c.

F1 F2

1 2

d
c1
c2
V Ed,1

V Ed,2

21 pav. Pavojingiausieji (skaičiuojamieji) įstrižieji pjūviai (1 ir 2) ir jiems taikomos skaičiuotin÷s skersin÷s j÷gos (VEd,1
ir VEd,2): a – elemento išilginis pjūvis; b – skersinių j÷gų diagrama

Kai elementas apkrautas sutelktomis apkrovomis, pavojingiausių įstrižųjų pjūvių projekcijos yra lygios
atstumams nuo atramos krašto iki sutelktosios apkrovos (žr. 21 pav.).
Projektuojant elementą, apkrautą tolygiai paskirstyta apkrova, yra galimi du pavojingojo (skaičiuojamojo)
įstrižojo pjūvio atvejai, atsižvelgiant į efektyviosios qeff,d apkrovos ir armavimo sankabomis vsw intensyvumus įstrižojo
pjūvio zonoje. Pavojingojo (skaičiuojamojo) įstrižojo pjūvio projekcija cp apskaičiuojama pagal formulę

M c2
c = cp = , (6.39)
qeff,d

kai

9
qeff,d < vsw = 0,562vsw , (6.40)
10
o kai (6.40) sąlyga netenkinama, tai

M c2
cp = c0 = . (6.41)
qeff,d + vsw
 Čia qeff,d nustatoma pagal (6.14) arba (6.15) formules (žr. 97 p.).
Skaičiuotin÷ išorinio skersin÷ j÷ga ties įstrižojo plyšio viršūne VEd = VEd, max − c ⋅ qeff,d .
100. Reikalingas skersin÷s armatūros intensyvumas vsw (žr. (6.33) formulę), kai elementas apkrautas
sutelktomis j÷gomis (žr. 21 pav.), kurios veikia elementą per ci atstumus nuo atramos, kurie yra ne didesni nei atstumas
iki skerspjūvio, kuriame veikia didžiausias lenkimo momentas, apskaičiuojamas kiekvienam įstrižajam pjūviui, kurio
projekcija yra ci. Reikalingas skersin÷s armatūros intensyvumas apskaičiuojamas, atsižvelgiant į koeficientą
VEd,i − VRd,c,i
ki = , pagal tokias formules:
VRd,c,i
VRd, c,min c0 VEd,i k0i
kai ki < k0i = , tai vsw,i = ; (6.42)
VRd, c,i 2d c0 k0i + 1

c VEd,i − VRd,c,i
kai k0i ≤ ki ≤ i , tai vsw,i = ; (6.43)
c0 c0

kai
ci c
< ki ≤ i , tai vsw,i =
(
VEd,i − VRd, c,i 2 )
; (6.44)
c0 d M c2

c V − VRd,c,i
kai ki > i , tai vsw,i = Ed,i ; (6.45)
d d
kurioje d ≤ ci.

Sankabos parenkamos pagal didžiausią iš apskaičiuotų vsw,i. Čia VEd,i – veikianti skersin÷ j÷ga per atstumą ci
nuo atramos; VRd,c,i – betono atlaikoma skersin÷ j÷ga, apskaičiuojama pagal (6.30) formulę; VRd,c,min – mažiausia VRd,c,i
reikšm÷, apskaičiuojama pagal (6.8) formulę; Mc2 – apskaičiuojamas pagal (6.31) formulę; c0 =ci, bet c0 ≤ 2d.
Parinktas sankabų intensyvumas vw turi atitikti (6.36) sąlygą. Labai platiems, iš anksto įtemptiems arba kitokių
gniuždomų j÷gų veikiamiems elementams reikalaujamas vsw dydis pagal (6.36) sąlygą gali būti labai didelis. Tokiais
atvejais galima pasinaudoti (6.37) sąlyga ir reikiamą sankabų intensyvumą apskaičiuoti pagal formulę

VEd,i
vsw = . (6.46)
c 
2d  max + 1
 ci 
 a) gd+qd

d
c0

b) V Ed,max VEd=VEd,max-cqeff,d

c) gd+qd

d
c = c0

d)
VEd=VEd,max-cqeff,d
V Ed,max

22 pav. Elemento, apkrauto tolygiai paskirstyta apkrova, pavojingieji (skaičiuojamieji) įstrižieji pjūviai ir jų
skaičiuotin÷s VEd skersin÷s j÷gos, kai (6.40) sąlyga tenkinama (a ir b) ir kai ši sąlyga netenkinama (c ir d)

101. Jeigu elementas yra apkrautas vien tik tolygiai paskirstyta apkrova gd+qd, tai reikalingą sankabų
intensyvumą vsw, galima apskaičiuoti pagal tokias formules:

2
VRd,c,1 VEd , max VEd,max − VRd,c1
jeigu VEd, max ≤ , tai vsw = − qeff,d ≥ ; (6.47)
0,6 4 M c2 2d

M c2 VRd,c,1
jeigu + VRd, c1 > VEd , max > , tai
d 0,6
 VEd,max − VRd,c1
≥ vsw =
(VEd,max − VRd,c1 )2 VEd,max − VRd,c1
≥ ; (6.48)
d M c2 2d

M c2 V − VRd,c1
jeigu VEd, max ≥ + VRd,c1 , tai vsw = Ed,max . (6.49)
d d

Čia VRd,c1 = 2 M c 2 ⋅ qeff,d , (6.50)

VEd,max – skersin÷ j÷ga (didžiausia) prie atramos; Mc2 – nustatomas pagal (6.31) formulę; qeff,d – pagal (6.14)
arba (6.15) formules.
Jeigu mažiausias reikalingas sankabų intensyvumas pagal (6.36) sąlygą gaunamas labai didelis, tai galima
apskaičiuoti reikalingą sankabų intensyvumą, kuris netenkintų (6.36) sąlygos, pasinaudojant (6.37) išraiška pagal
formulę

VEd,max − cp, red ⋅ qeff,d

vsw = , (6.51)
c 
2d  max + 1
 cp,red 
 
kurioje

 VEd,max 
cp,red = cmax  1 + + 1 . (6.52)
 cmax qeff,d 
 
102. Sankabos parenkamos pagal apskaičiuotą didžiausią reikalingą jų intensyvumą vsw. Jeigu sankabos pagal
skaičiavimą yra reikalingos, tai jų intensyvumas turi atitikti (6.36) sąlygą, o sankabų žingsnis – (6.28) sąlygą.
Armavimas sankabomis turi atitikti ir šio Reglamento konstravimo reikalavimus.
Reikalingas sankabų, esančių elemento skerspjūvyje, plotas Asw apskaičiuojamas iš (6.33) formul÷s. Patogu
reikalingo armavimo sankabomis parametrus parinkti iš 13 lentel÷s pagal

Asw v
= sw (6.33a)
sw f ywd

Pagal (6.33 a) ir 13 lentelę galima parinkti sankabas ne tik dviejų šakų. Pavyzdžiui, renkantis vienos šakos
sankabas, reikiamą Asw /sw reikšmę reikia padauginti iš 2 ir pagal gautą rezultatą iš 13 lentel÷s galima pasirinkti
sankabos skersmenį ir žingsnį. Jeigu renkamos 3-jų, 4-ių šakų sankabos, tai reikiama Asw /sw reikšm÷ dalijama
atitinkamai iš 1,5 ir 2 ir pagal gautą rezultatą renkami sankabų skersmuo ir žingsnis iš 13 lentel÷s ir t. t.
103. Jeigu sankabų intensyvumas nuo atramos link tarpatramio yra sumažintas nuo vsw1 iki vsw2 (pavyzdžiui,
padidinant sankabų žingsnį), reikia patikrinti (6.29) sąlygą įstrižiems pjūviams, kurių projekcija c yra didesn÷ už
elemento ruožą l1, kuriame sankabų intensyvumas yra vsw1 (žr. 23 pav.).
 13 lentel÷

Dviejų šakų sankabų Asw /sw reikšm÷s, mm

Strypo ∅ Žingsnis sw , mm
mm 50 75 100 125 150 175 200 225 250 275 300 350 400 450 500

3 0,285 0,188 0,141 0,113 0,094 0,081 0,071 0,063 0,056 0,051 0,047 0,041 0,035 0,031 0,028

4 0,502 0,335 0,251 0,201 0,167 0,143 0,126 0,112 0,1 0,091 0,084 0,072 0,063 0,056 0,05

5 0,786 0,524 0,393 0,314 0,262 0,225 0,197 0,175 0,157 0,143 0,131 0,112 0,098 0,087 0,079

6 1,14 0,76 0,57 0,456 0,38 0,326 0,285 0,253 0,228 0,207 0,19 0,163 0,143 0,127 0,114

7 1,54 1,027 0,77 0,616 0,513 0,44 0,385 0,342 0,308 0,28 0,257 0,22 0,193 0,171 0,154

8 2,02 1,347 1,01 0,808 0,673 0,577 0,505 0,449 0,404 0,367 0,337 0,289 0,253 0,224 0,202

9 2,54 1,693 1,27 1,016 0,847 0,726 0,635 0,564 0,508 0,462 0,423 0,363 0,318 0,282 0,254

10 3,14 2,093 1,57 1,256 1,047 0,897 0,785 0,698 0,628 0,571 0,523 0,449 0,393 0,349 0,314

12 4,52 3,013 2,26 1,808 1,507 1,291 1,13 1,004 0,904 0,822 0,753 0,646 0,565 0,502 0,452

14 6,16 4,107 3,08 2,464 2,058 1,76 1,54 1,367 1,232 1,12 1,027 0,88 0,77 0,684 0,616

16 8,04 5,36 4,02 3,216 2,68 2,297 2,01 1,787 1,608 1,462 1,34 1,149 1,005 0,893 0,804

18 10,18 6,787 5,09 4,072 3,393 2,909 2,545 2,262 2,036 1,851 1,697 1,454 1,273 1,131 1,018
 sw1 sw1 sw2 sw2 F

d
l1 c - l1
c - c01 c01
c

23 pav. Schema įstrižųjų pjūvių stiprumui skaičiuoti, kai keičiasi sankabų intensyvumas

Sankabų atlaikoma skersin÷ VRd,sw j÷ga apskaičiuojama taip:

kai c–l1 <c01, tai VRd,sw = vsw1c01 − (vsw1 − vsw 2 )(c − l1 ) ; (6.53)

kai c02 >c–l1 >c01, tai VRd,sw = vsw 2 (c − l1 ) ; (6.54)

kai c–l1 >c02, tai VRd,sw = vsw 2 ⋅ c02 , (6.55)

čia c01 ir c02 apskaičiuojami pagal (6.34) formulę, taikant atitinkamai vsw1 ir vsw2.
Elementui, apkrautam tolygiai paskirstyta apkrova, vsw1 intensyvumo sankabomis armuoto ruožo mažiausias
ilgis l1 apskaičiuojamas pagal tokias formules:

M c 2 c + vsw1c01 − VEd,max + qeff,d ⋅ c

kai qeff,d >vsw1 – vsw2, tai l1 =c− , (6.56)
vsw1 − vsw 2

M c2 ϕ
kurioje c= ≤ cmax = c 2 d , (6.57)
qeff,d − (vsw1 − vsw 2 ) ϕ c3

M c2
o jeigu qeff,d > 1,562vsw1 − vsw 2 , tai c = ; (6.58)
qeff,d + vsw 2

kai vsw1≤vsw1 – vsw2, tai l1

V
= Ed,max
(
− VRd,c,min + vsw 2c01
− c01 ,
) (6.59)
qeff,d

čia: qeff,d nustatomas pagal 97 p.; Mc2 apskaičiuojamas pagal (6.31) formulę; VEd,max – didžiausia skersin÷ j÷ga,
veikianti prie atramos; VRd,c,min nustatoma pagal (6.8) formulę.
Jeigu vsw2 reikšm÷ neatitinka (6.36) sąlygos, tai l1 apskaičiuojamas taikant redukuotas reikšmes: Mc2,red pagal
(6.37), kai vsw = vsw2, tai

VRd,c, min = 2dvsw 2 , (6.60)

turi atitikti sąlygą, kad

 VRd,c,red + vsw 2 ⋅ c01 ≥ VRd,c,min = ϕc3 (1 + ϕn ) f ctdbw d . (6.61)

21 PAVYZDYS

Duota: 9 m tarpatramio gelžbetonin÷ sija, apkrauta sutelktais krūviais (žr. 24 pav.). Betonas sunkusis C16/20
klas÷s.
Parinkti rišto strypyno sankabas iš S240 klas÷s lygių strypų ir nustatyti, kokiame atstume nuo atramos sankabų
žingsnį galima sumažinti.

a) b)
F1=100 kN F2=80 kN
225 225 800

120
450 450

800

60
1350 1500 200

c)
255 kN

245 kN

53 kN
135 kN
145 kN

24 pav. Gelžbetonin÷s sijos išilginio pjūvio dalis (a), skerspjūvis (b) ir skersinių j÷gų diagrama (c). Matmenys mm, o
skersin÷s j÷gos kN. J÷gų reikšm÷s skaičiuotin÷s

Betono skaičiuotinis tempiamasis stipris f ctd = α ⋅ α cc f ctk,0,05 γ c = 1⋅1 ⋅1,3 1,5 = 0,87 N/mm2. Skersin÷s
armatūros skaičiuotinis stipris rištiems strypynams fywd = 174 N/mm2; d = 800 – 60 = 740 mm; bw = 200 mm.
Reikiamą sankabų intensyvumą apskaičiuojame pagal 100 p. Dydis

M c 2 = ϕ c 2 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 = 2(1 + 0)0,87 ⋅ 200 ⋅ 7402 = 190 ⋅ 106 N⋅mm.

Mc2 – pagal (6.31) formulę; ϕc2 – iš 12 lentel÷s; ϕn = 0 pagal (6.9), nes NEd = 0.
Apskaičiuojame reikiamą sankabų intensyvumą, imdami

ci =c1 =1350 mm.

Pagal (6.30) formulę

M c 2 190 ⋅ 106
VRd,c1 = = = 140,6 ⋅ 10−3 N > VRd,c, min = ϕ c3 (1 + ϕ n ) f ctdbw d =
c1 1350
= 0,6(1 + 0 )0,87 ⋅ 200 ⋅ 740 = 77,3 ⋅ 103 N. Tai VRd,c1 = 14016 ⋅ 103 N = 140,6 kN.

VEd,1 − VRd,c1 245 − 140,6

Taigi k1 = = = 0,743 .
VRd,c1 140,6

Kadangi c1 = 1,35 m < 2d = 2⋅740 = 1480 mm, tai taikome c0 = c1 = 1,35 m = 1350 mm.
 VRd,c, min c0 77,3 1,35
k 01 = ⋅ = ⋅ = 0,501 .
VRd,c1 2d 140,6 2 ⋅ 0,74

Kadangi k01 = 0,501 < k1 = 0,743 < c1 c0 = 1,35 1,35 = 1 , tai vsw1 apskaičiuojame pagal (6.43)
formulę:

V −V
vsw1 = Ed,1 Rd,c1 =
(245 − 140,6) ⋅ 103 = 77,3 N/mm .
c0 1350

Apskaičiuojame vsw2, kai ci = c2 = 1,35 + 1,5 = 2,85 m = 2850 mm, t. y. atstumui nuo atramos krašto iki antrojo
sutelktojo krūvio.

M c 2 190 ⋅ 106
VRd,c2 = = = 66,7 ⋅ 103 N = 66,7 kN < VRd, c, min = 77,3 kN.
c2 2850

Tod÷l VRd,c2 = VRd,c,min =77,3 kN.

Veikianti skersin÷ j÷ga VEd,2 = 145 kN. Kadangi c2 = 2850 mm > 2d = 2⋅740 = 1480 mm, tai taikome c0 = 2d =
1,48 m = 1480 mm.
Koeficientas

VEd, 2 − VRd,c 2 145 − 77,3 VRd,c, min c0 VRd,c, min 2d

k2 = = = 0,873 < k02 = = = 1,
VRd,c 2 77,3 VRd,c 2 2d VRd,c,min 2d

tod÷l reikia taikyti (6.42) formulę vsw2 apskaičiuoti. Kadangi c0 = 2d, tai

V k 145 ⋅ 103 1
vsw2 = Ed,2 02 = = 49 N/mm < vsw1 = 77,3 N/mm.
2d k02 + 1 2 ⋅ 0,74 1 + 1

Sankabos parenkamos pagal didesnę vsw1 = 77,3 N/mm reikšmę. Ši reikšm÷ atitinka (6.36) sąlygą, nes

ϕ (1 + ϕ n ) fctdbw 0,6(1 + 0 )0,87 ⋅ 200

vsw, min = c3 = = 34,8 N/mm < 77,3 N/mm.
2 2
Didžiausiam sankabų žingsniui pagal (6.28) formulę apskaičiuoti nustatome
M c 4 = ϕ b4 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 = 1,5(1 + 0 )0,87 ⋅ 200 ⋅ 7402 = 143 ⋅ 106 N⋅mm. Tuomet sijos ruožui nuo atramos iki F1
(žr. 24 pav.)

M c4 143 ⋅ 106
sw, max = = = 640 mm.
VEd,max 225 ⋅ 103

Pagal konstravimo reikalavimus sijų galiniams ruožams (iki pirmojo sutelktojo krūvio, bet ne mažiau kaip
1/4 tarpatramio ilgio), kai sijos h > 450 mm, sankabų žingsnis turi būti ne didesnis nei h/3 ir 300 mm; viduriniuose sijų
ruožuose sw turi būti ne didesnis nei 0,75h ir 500 mm.
h/3 = 800/3 = 267 mm < 300 mm ir mažiau nei sw,max = 640 mm, kai sankabos pagal skaičiavimą reikalingos.
Sankabų skersmuo ∅sw ≥ 5 mm. Taigi sw ≤ 267 m ir ∅sw ≥ 5 mm.
Sankabas pasirenkame pagal 100 p. (6.33) formulę ir 13 lentelę. Reikalingas
Asw sw = vsw f ywd = 77,3 174 = 0,444 mm.
Galimi tokie variantai:
1) ∅8 mm, sw =225 mm, Asw/sw =0,449 mm;
2) ∅9 mm, sw =250 mm, Asw/sw =0,508 mm;
3) ∅7 mm, sw =150 mm, Asw/sw =0,513 mm;
4) ∅6mm, sw =125 mm, Asw/sw =0,456 mm;
 5) ∅5 mm, sw =75 mm, Asw/sw =0,524 mm;
6) ∅10 mm, sw =250 mm, Asw/sw =0,628 mm
ir kiti mažiau ekonomiški variantai.
Renkam÷s 1 variantą: dviejų šakų ∅8 mm sankabos žingsniu sw1 = 225 mm, kurio Asw/sw = 0,449 mm. Tuomet
pasirinktų sankabų intensyvumas

A
vsw1 = sw1 f ywd = 0,449 ⋅ 174 = 78,1 N/mm > 77,3 N/mm.
sw1

Sijos ruožą nuo F1 link F2 ir toliau laikome viduriniu sijos ruožu, kuriame sankabų žingsnį galima padidinti iki
0,75h = 0,75⋅800 = 560 mm, bet ne daugiau kaip 500 mm, t. y. iki 500 mm.
Ar galima sumažinti sankabų intensyvumą ruože tarp F1 ir F2 apkrovų, nustatome pagal 103 p. (6.55) formulę,
nes

c2 –l1 =2,85–1,35=1,50 m <c02=2d =2⋅0,74=1,48 m =1480 mm.

Reikalingas sankabų intensyvumas ruože tarp F1 ir F2 iš (6.55) formul÷s

V V − VRd,c 2 (135 − 77,3) ⋅ 103

vsw 2 = Rd,sw = Ed,2 = = 39 N/mm > vsw ,min = 34,8 N/mm.
c02 2h0 2 ⋅ 740

Reikalingas Asw 2 sw 2 = vsw 2 f ywd = 39 174 =0,224 mm.

Iš 13 lentel÷s pasirenkame ∅ 8 mm, sw = 450 mm, Asw /sw = 0,224 mm. Taigi nuo atramos iki F1 pasirinktos
∅ 8 mm žingsniu sw1 = 225 mm, o nuo F1 link F2 – ∅ 8 mm žingsniu 450 mm dviejų šakų sankabos (žr. 23 pav.).

22 PAVYZDYS

Duota: laisvai atremta iš anksto įtempta l = 8,3 m tarpatramio, perdangos sija, apkrauta tolygiai paskirstyta
nuolatine skaičiuotine apkrova gd = 46 kN/m ir ekvivalentine skaičiuotine apkrova qd = 114 kN/m; skerspjūvio
matmenys: b = 300 mm, h = 800 mm, d = 700 mm; betonas sunkusis C25/30 klas÷s; sankabos pririšamos iš S400 klas÷s
rumbuotų plieninių strypų. Išankstinio įtempimo j÷ga Pm∝ = 1600 kN.
Reikalinga: parinkti sankabų skersmenį ir žingsnį prie atramos ir nustatyti, kokiame atstume nuo atramos
galima padidinti sankabų žingsnį.
Medžiagų skaičiuotin÷s charakteristikos: betono f ctd = α ⋅ α cc f ctk,0,05 γ c = 1 ⋅1 ⋅1,8 1,5 = 1,2 N/mm2,
f cd = α ⋅ α cc f ck γ c = 1⋅1 ⋅ 25 1,5 = 16,7 N/mm2 iš lentel÷s, sankabų fywd = 290 N/mm2.
Didžiausia skersin÷ j÷ga prie atramos

g + qd 46 + 114
VEd,max = d l= 8,3 = 664 kN.
2 2
Apskaičiuojame reikalingą sankabų intensyvumą sijos ruože prie atramos pagal 101 p.

N Ed = Pm∞ , nes kitų išilginių (išorinių) j÷gų n÷ra.

N Ed 1,6 ⋅ 106
Pagal (6.9) ϕ n = 0,1 = 0,1 = 0,63 > 0,5 , tai ϕn = 0,5.
f ctd b d 1,2 ⋅ 300 ⋅ 700

Kadangi tenkinama (6.11) sąlyga, tai tikriname ir (6.12) sąlygą.

P 1,6 ⋅106
Gniuždymo įtempiai σ c ≅ m∞ = = 6,67 N/mm2 < fcd 2 = 16,7 2 = 8,3 N/mm2 , tai
bh 300 ⋅ 800
(6.2) sąlygos tikrinti nereikia.

ϕc2 =2 (iš 12 lentel÷s), tai pagal (6.31) formulę

 M c 2 = ϕ c 2 (1 + ϕ n ) f ctd b d 2 = 2(1 + 0,5)1,2 ⋅ 300 ⋅ 7002 = 529 ⋅ 106 N ⋅ mm.

Pagal (6.15) formulę

qeff,d = g d + qd 2 = 46 + 114 2 = 103 kN/m=103 N/mm.

Pagal (6.50)

VRd,c1 = 2 M c 2qeff,d = 2 529 ⋅ 106 ⋅ 103 = 467 ⋅ 103 N=467 kN.

VRd,c1 467
Kadangi = = 778 kN > VEd, max = 664 kN , tai sankabų intensyvumą apskaičiuojame pagal
0,6 0,6
(6.47) formulę

V2 6640002
vsw ,1 = Ed, max − qeff,d = − 103 = 105 N/mm <
4M c 2 4 ⋅ 529 ⋅ 106
VEd,max − VRd,c1 (664 − 467 ) ⋅ 103
< = = 140,7 N/mm.
2d 2 ⋅ 700
Mažiausias skersin÷s armatūros intensyvumas pagal (6.36) sąlygą

ϕ (1 + ϕ n ) fctd ⋅ b 0,6(1 + 0,5)1,2 ⋅ 300

vsw ,min = 3 = = 162 N/mm > 140,7 N/mm.
2 2
Parenkame sankabas pagal vsw,min = 162 N/mm.
Pagal (6.7) formulę apskaičiuojame

M c4 = ϕ c 4 (1 + ϕ n ) f ctd b d 2 = 1,5(1 + 0,5)1,2 ⋅ 300 ⋅ 7002 = 397 ⋅ 106 N⋅mm.

Didžiausias sankabų žingsnis pagal (6.28)

M c4 397 ⋅ 106
sw ,max = = = 600 mm.
VEd, max 664 ⋅ 103

l 8,3
Pagal konstrukcinius reikalavimus sijos ruožuose = = 2,08 m ilgio prie atramų sankabos žingsnis, kai
4 4
h 800
sijos h > 450 mm turi būti ne didesnis nei = = 267 mm ir ≤ 300 mm; sankabų skersmuo ne mažesnis kaip
3 3
5 mm.
Asw v 162
Reikalingas = sw = = 0,56 mm.
sw f ywd 290
Pagal 13 lentelę renkam÷s dviejų šakų sankabas

∅ 8 mm, sw =175 mm, Asw /sw =0,577 mm.

 Parinktų sankabų intensyvumas

A
vsw = sw f ywd = 0,577 ⋅ 290 = 167 N/mm = vsw1.
sw

Viduriniame sijos ruože sankabų žingsnį padidiname dvigubai, t. y. sw2 = 2⋅175= 350 mm, tai atitinka (∅sw = 8 mm)
vsw2 = 0,289⋅290 = 83,8 N/mm.
Kadangi vsw2 = 83,8 N/mm < vsw,min = 162 N/mm, tai šiam sijos ruožui redukuojame Mc2 ir VRd,c,min pagal tokias
formules (žr. 98 p. (6.37)):

M c2,red = 2d 2vsw,2 ϕ c2 ϕ c3 = 2 ⋅ 7002 ⋅ 83,8 ⋅ 2 0,6 = 274 ⋅ 106 N⋅mm.

VRd,c,min,red = 2d ⋅ vsw 2 = 2 ⋅ 700 ⋅ 83,8 = 117 ⋅ 103 N =117 kN.

Turi būti tenkinama tokia sąlyga VRd,c, min,red + vsw 2 ⋅ c01 > VRd,c, min .
Kadangi

M c2 529 ⋅106
c01 = = = 1780 mm > 2⋅d = 2⋅700 = 1400 mm,
vsw1 167

tai c01 =2d=1400 mm =1,4 m,

117 + 83,8 ⋅1,4 = 234 kN > ϕ c3 (1 + ϕ n )f ctd b d =

= 0,6(1 + 0,5)1,2 ⋅ 300 ⋅ 700 = 227 ⋅103 N = 227 kN,

tai ši sąlyga tenkinama.

qeff,d = 103 N/m > vsw1 − vsw 2 = 167 − 83,8 = 83,2 kN/m = 83,8 N/mm, tai atstumas nuo atramos,
kuriame galima pakeisti sankabų intensyvumą vsw1 į vsw2

M c2,red c + vsw1 ⋅ c01 − VEd,max + qeff,d ⋅ c

l1 = c − , kurioje
vsw1 − vsw 2

M c2,red 274 ⋅ 106 ϕ

c= = = 3720 mm > c 2 d =
qeff,d − (vsw1 − vsw 2 ) 103 − (167 − 83,8) ϕ c3
2
= 700 = 2330 mm.
0,6

Taikome c = 2330 mm, tai

274 ⋅ 106 2330 + 167 ⋅ 1400 − 664 ⋅ 103 + 103 ⋅ 2330 l

l1 = 2,33 − = 3200 mm > = 2080 mm.
167 − 83,8 4

Sankabų žingsnį iki 350 mm galima padidinti 3,2 m atstume nuo atramos, t. y. viduriniame sijos ruože, kurio
ilgis yra lygus l – 2l1 = 8,3 – 2⋅3,2 = 1900 m. Galbūt vert÷tų taikyti kiek didesnį vsw2 intensyvumą, kad vidurinis ruožas l
– 2l1 būtų lygus apie l/2.
____________

II skirsnis. Pastovaus skerspjūvio aukščio elementai, armuoti atlankomis

104. Įstrižojo pjūvio, armuoto atlankomis, stiprumas skersinių j÷gų atžvilgiu tikrinamas pagal sąlygą
 VEd,i ≤ VRd,ci + VRd,sw,i + VRd,s,inc,i , (6.62)

M b2
čia VRd,ci + VRd, y,i = VRd,cy,i = + vsw,ic0i (6.63)
ci

yra betono ir sankabų atlaikoma skersin÷ j÷ga;

VRd,s,inc,i = fswy As,inc sin α , (6.64)

As,inc,i – atlankų, kertančių įstrižąjį pjūvį, kurio projekcija yra c0i, apskaičiuota pagal (6.34) formulę, skerspjūvio
plotas; α – kampas tarp atlankų ir elemento išilgin÷s ašies.

a) 1-os atlankos F
galas
As,inc1 As,inc2 As,inc3

1 6
2 4

3 5
α α α
c1 c0
c3
3-os atlankos
c2
pradžia
c5
c4
c6

b)
VEd,2=Ved,3

VEd,4=Ved,5
VEd,1

VEd,6

25 pav. Elemento, armuoto atlankomis, skaičiuojamieji įstrižieji pjūviai (a) ir skersinių j÷gų diagrama (b). 1–7
skaičiuojamieji įstrižieji pjūviai

Skaičiuojamųjų įstrižųjų pjūvių projekcijos c yra lygios atstumams horizontalia kryptimi nuo atramos krašto
iki atlankų galų ir iki sutelktųjų apkrovų. Be to, reikia patikrinti įstrižąjį pjūvį, kuris kerta visas atlankas ir baigiasi per
c0, nustatytą pagal (6.34), atstumą nuo paskutin÷s atlankos pradžios, kuris 25 paveiksle pažym÷tas numeriu 6.
Pagal 1-ąjį įstrižąjį pjūvį patikrinamas 1-osios atlankos stiprumas. 1-osios atlankos stiprumą gali prireikti
patikrinti kartu su 2-ąja atlanka pagal 2-ąjį įstrižąjį pjūvį, jeigu 1-oji ir 2-oji atlankos patenka į šio pjūvio c2 projekcijos
c02 dalį. 2-ojo pjūvio projekciją galima imti tarp c1 ir c2 reikšmių, parodytų 25 paveiksle. 2-ąją atlanką reikia taip pat
patikrinti pagal 2-ąjį įstrižąjį pjūvį, jeigu c02 ≤ c3. Jeigu c3 < c02, tai reikia patikrinti 3-iojo įstrižojo pjūvio (2-osios
atlankos) stiprumą. 3-iosios atlankos stiprumas tikrinamas pagal 4-ąjį įstrižąjį pjūvį, jeigu c04 ≤ c5, o jeigu c04 > c5, tai
kartu su 2-ąja atlanka pagal 4-ąjį įstrižąjį pjūvį arba atskirai pagal 5-ąjį įstrižąjį pjūvį. Toliau tęsti atlankas į elemento
tarpatramį nereikia, jeigu 6-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas (be atlankų) yra pakankamas.
Atstumas tarp atlankų turi atitikti (6.28) sąlygą ir konstravimo reikalavimus.

23 PAVYZDYS

Duota: gelžbetonin÷ monolitin÷ perdangos sija, kurios skerspjūvio matmenys parodyti 33 a paveiksle,o
atlankų išd÷stymas 26 b paveiksle; skaičiuojamosios apkrovos: nuolatin÷ gd = 45 kN/m, kintamoji ekvivalentin÷ qd = 96
kN/m; skersin÷ j÷ga atramoje VEd,max = 380 kN, betonas sunkusis C12/15 klas÷s; sankabos dviejų šakų iš lygių S240
klas÷s 8 mm skersmens strypų žingsniu sw = 150 mm; atlankos iš S400 klas÷s plieno: pirmosios nuo atramos du strypai
20 mm skersmens, o antrosios atlankos du strypai 16 mm skersmens.
Reikia patikrinti įstrižųjų pjūvių stiprumą skersin÷s j÷gos atžvilgiu.

a) b)
50 520 300 520
atlankų galai

100
1 2 3
As,inc1

600
As,inc2

40
450
c1=0,87 m 2-os atlankos 300
0,57 m c0,max=1,12 m pradžia
c2=1,69 m
1,39 m c0,max=1,12 m
c3=2,51 m
V Ed,1 =V Ed,max -q eff,d c 1

V Ed,2 =V Ed,max -q eff,d c 2

V Ed,3 =V Ed,max -q eff,d c 3

c)
skersinių j÷gų
V Ed,max

diagrama

26 pav. Perdangos sijos atlankų išd÷stymas (a), skerspjūvis (b) ir lenkimo momentų diagrama (c). Sankabos išilginiame
pjūvyje sąlyginai neparodytos. 1, 2 ir 3 – skaičiuojamieji įstrižieji pjūviai

Medžiagų skaičiuotin÷s charakteristikos: betono tempiamasis stipris

2
f ctd = α ⋅ α cc f ctk, 0,05 γ c = 1 ⋅ 1 ⋅ 1,1 1,5 = 0,73 N/mm . S240 klas÷s plieno skersin÷s armatūros tempiamasis stipris
fywd =174 N/mm2 ir S400 klas÷s plienui – fywd = 290 N/mm2.
Dviejų šakų sankabų 6 mm skersmens žingsniu sw = 150 mm pagal 15 lentelę Asw /sw = 0,38 mm, o jų
intensyvumas

Asw
vsw = f ywd = 0,38 ⋅174 = 66,2 N/mm >
sw
ϕ c3
> vsw,min = (1 + ϕ n ) f ctdbw = 0,6 (1 + 0)0,73 ⋅ 300 = 66 N/mm,
2 2
t. y. atitinka (6.36) sąlygą ir redukavimo atlikti nereik÷s.
Naudingasis skerspjūvio aukštis d = 600 – 40 = 56 mm; bw = 300 mm.
Atlankų skerspjūvių plotai: (2∅20 ir 2∅16), As,in,1 = 6,28 mm2 ; As,inc,2 = 402 mm2; atlankų posvyrio kampai
α1 = α2 = 450.
Pagal (6.15) formulę

qeff,d = g d + qd 2 = 45 + 96 2 = 93 kN/m=93 kN/mm.

Pagal (6.31)

M c 2 = ϕ c2 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 = 2(1 + 0 )0,73 ⋅ 300 ⋅ 5602 = 137 ⋅ 106 N⋅mm.

 Tikriname, ar 1-asis įstrižasis pjūvis, einantis nuo atramos krašto iki antrosios atlankos galo, atitinka (6.62)
sąlygą. Šio pjūvio projekcija c1 = 50 + 520 + 300 = 870 mm = 0,87 m.
Didžiausia c0 reikšm÷ pagal (6.34)

M c2 137 ⋅ 106
c0,max = = = 1439 mm > 2d = 2⋅560= 1120 mm = 1,12 m,
vsw 66,2

tai c0,max = 1,12 m. Kadangi c1 = 870 mm < c0,max = 1120 mm, tai taikome c01 = c1 = 870 mm = 0,87 m.

M c2
VEd,1 = VEd,max − c1qeff,d = 380 − 0,87 ⋅ 93 = 299 kN < + vsw c01 +
c1
137 ⋅106
+ f ywd As,inc ,1 sin α1 = + 66,2 ⋅ 870 + 290 ⋅ 628 sin 450 = 344 ⋅103 N = 344 kN,
870
tai reiškia, kad 1-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas pakankamas.
Patikrinsime stiprumą 2-jo įstrižojo pjūvio (žr. 25 pav.), kurio projekcija yra lygi atstumo nuo atramos
krašto iki antrosios atlankos pradžios ir c0,max = 1120 mm sumai, t. y. c2 = 0,57 + 1,12 = 1690 mm. Patikriname, ar
ϕ 2
c2 =1,69 m < cmax = c2 d = 0,56 = 1870 mm, tai taikome c2 = 1690 mm.
ϕ c3 0,6
2-ojo pjūvio stiprumo sąlyga (6.62):

M c2
VEd, 2 = VEd ,max − q eff,d c 2 = 380 − 93 ⋅ 1,69 = 223 kN < + vsw ⋅ c0,max +
c2
139 ⋅ 10 6
+ f ywd As,inc, 2 sin α 2 = + 66,2 ⋅ 1120 + 290 ⋅ 402 sin 45 0 = 238 ⋅ 10 3 N = 238 kN
1690
yra tenkinama, ir 2-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas yra pakankamas.
Patikrinsime 3-iojo įstrižojo pjūvio, kurio projekcijos c2 ilgis yra nuo atramos krašto iki skerspjūvio
nutolusio per c0,max = 1,12 m nuo antrosios atlankos pradžios, t. y. c3 = 1,39 + 1,12 = 2,51 m (žr. 25 pav.). Kadangi
c3 = 2510 mm > cmax =1870 mm, tai apskaičiuojant betono atlaikomą skersinę j÷gą imsime c = cmax = 1,87 m = 1870 mm.
3-iojo įstrižojo pjūvio stiprumo (6.62) sąlyga

VEd,3 = VEd,max − c 2 q eff,d = 380 − 93 ⋅ 2,51 = 146,6 kN <

M c2 137 ⋅ 10 6
< + vsw c0, max = + 66,2 ⋅ 1120 = 147,4 ⋅ 10 3 N = 147,4 kN
c max 1870

yra išpildyta, ir 3-iojo įstrižojo pjūvio stiprumas yra pakankamas.

Patikriname, ar atstumas tarp 1-osios atlankos pradžios ir 2-osios galo atitinka (6.28) sąlygą

M c4 ϕ c 4 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 2 1,5(1 + 0 ) ⋅ 0,73 ⋅ 300 ⋅ 5602

sw,max = = = = 340 > 300 mm, t. y. šis
VEd VEd 299 ⋅ 103
reikalavimas išpildytas.
Čia VEd yra išorin÷ j÷ga ties antrosios atlankos galu, t. y. VEd = VEd,1 = 299 kN.
___________

III skirsnis. Kintamojo skerspjūvio aukščio elementai

105. Kintamojo skerspjūvio aukščio elementų įstrižųjų pjūvių stiprumo skersinių j÷gų atžvilgiu apskaičiavimas
atliekamas pagal tuos pačius principus kaip ir pastovaus skerspjūvio aukščio elementų. Kampas β tarp tempiamojo ir
gniuždomojo elemento kraštų turi atitikti sąlygą tgβ < 0,4.
Kintamojo aukščio elementų be skersin÷s armatūros (žr. 27 a pav.) naudinguoju aukščiu d imamas vidutinis
naudingasis aukštis skaičiuojamojo įstrižojo plyšio ribose, t. y.

d + dc c
d= 0 = d 0 + tgβ , (6.65)
2 2
 čia: d0 ir dc – skerspjūvio naudingieji aukščiai įstrižojo pjūvio pradžioje ir gale; c – įstrižojo pjūvio
horizontalioji projekcija; β – kampas tarp tempiamojo ir gniuždomojo elemento kraštų.
Elementams su skersine armatūra naudingasis skerspjūvio aukštis yra lygus šiam aukščiui skerspjūvio įstrižojo
plyšio gale, t. y.

d = dc = d0 + ctgβ . (6.66)

a) β b)

dc
d

d
d0

d0
c c

27 pav. Naudingieji skerspjūvio aukščiai kintamojo aukščio elementams be skersin÷s armatūros (a) ir su skersine
armatūra (b)

106. Kintamojo skerspjūvio aukščio elementams be skersin÷s armatūros (6.4) sąlygoje imamas naudingasis
skerspjūvio aukštis ties atrama (žr. 27 pav.), t. y.

VEd, max ≤ 2,5 f ctdbd0 . (6.67)

(6.5) sąlygoje taikomas d pagal (6.65), kurią įstačius į (6.3), gaunama

2
M c 4,0  c   c 
VEd ≤ 1 + tgβ  ≥ VRd,c, min = ϕ c3 (1 + ϕ n ) f ct bd 0 1 + tgβ  , (6.68)
c  2d 0   2d 0 
čia b – stačiakampio elemento plotis arba t÷jinio elemento sienel÷s storis (tuo atveju b = bw);

M c 4,0 = ϕ c 4 (1 + ϕ n ) f ctdbd 02 ; (6.69)

ϕc3 ir ϕc 4 – žr. 12 lentelę.

Kai elementas yra apkrautas tolygiai paskirstyta apkrova pagal (6.68), tikrinamas elemento stiprumas
pavojingajame įstrižajame pjūvyje, kurio projekcija

M c 4,0
c = cp = , (6.70)
qeff,d + vβ 4

čia qeff,d nustatomas pagal 95 paragrafą;

ϕ
vβ 4 = c 4 (1 + ϕ n ) f ctdbtg 2 β .
4
Jeigu įstrižojo pjūvio ribose normaliniai pjūviai saugos ribiniame būvyje nesusidaro, į tai galima atsižvelgti,
kaip nurodyta 95 p.
107. Tolygiai aukšt÷jančio skerspjūvio sijoms, armuotoms sankabomis, be atlankų, įstrižojo pjūvio stiprumas
pagal (6.29) sąlygą, įstačius d reikšmę pagal (6.66), išreiškiamas taip:
 2
M c 2,0  c 
VEd ≤ 1 + tgβ  + vsw c0 . (6.71)
c  d0 
Įstrižojo pjūvio projekcija turi atitikti sąlygą

ϕ  c 
c ≤ cmax = c 2 d 0 1 + tgβ  ; (6.72)
ϕ c3  d 0 
vsw – sankabų intensyvumas išreiškiamas pagal (6.33);

M c 2,0  c 
c0 = 1 + tgβ  . (6.73)
vsw  d 0 
Mc2,0 yra Mc2 (žr. (6.31)), apskaičiuotas skerspjūviui ties atrama (skerspjūviui ties įstrižojo pjūvio pradžia),
nepaisant jokių skerspjūvio paplatinimų prie atramos, t. y.

M c 2,0 = ϕ c 2 (1 + ϕ n ) f ctd b d 02 . (6.74)

c0 turi atitikti šias sąlygas:

 c 
2d 0 1 + tgβ  ≤ c0 ≤ c ir (6.75)
 d0 

 c 
c0 ≥ d0 1 + tgβ  , jeigu (6.76)
 d0 

 c 
c ≥ d 0 1 + tgβ  .
 d0 
Kai kintamo aukščio sijos apkrautos tolygiai paskirstyta apkrova g+q, tikrinamas pavojingųjų įstrižųjų pjūvių
cp stiprumas.
Jeigu tinka sąlyga

qeff,d < 0,562vsw − 2,5 vsw ⋅ vβ , (6.77)

tai pavojingojo įstrižojo pjūvio projekcija apskaičiuojama pagal formulę

M c 2,0
cp = , (6.78)
qeff,d + vβ + vsw ⋅ vβ

jeigu qeff,d (6.77) sąlygos neatitinka, tai cp apskaičiuojamas pagal formulę

M c 2,0
cp = (šiuo atveju cp = c0), (6.79)
qeff,d + vsw + vβ

M c 2,0
o jeigu vsw < , tai
4d 02
 M c 2,0
cp = (šiuo atveju c0 = 2d0), (6.80)
qeff,d + 2vsw tgβ + vβ

čia

vβ = ϕc 2 f ctdbtg 2 β ; qeff,d nustatomas pagal 97 p.

Sijoms, apkrautoms sutelktomis apkrovomis, kai tgβ > 0,1, reikia patikrinti stiprumą ir įstrižųjų pjūvių, kurių
projekcijos apskaičiuojamos pagal (6.79) formulę, pa÷mus qeff,d = 0. Šių įstrižųjų pjūvių viršūs gali būti tarp sutelktų
apkrovų.

24 PAVYZDYS

Duota: dviejų šlaitų stogo sija, kurios matmenys parodyti 28 paveiksle, apkrauta sutelktomis stogo plokščių ir
kranų apkrovomis; betonas sunkusis C35/45; sankabos dviejų šakų 10 mm skersmens iš S400 klas÷s strypų; išd÷stytos
150 mm žingsniu strypynas virintinis; išankstinio įtempimo j÷ga Pm∝ = 1200 kN.
Reikalinga patikrinti įstrižųjų pjūvių stiprumą skersin÷s j÷gos atžvilgiu.
Skaičiavimus atliksime pagal 105 ir 107 punktus. Medžiagų skaičiuojamosios charakteristikos: betono
skaičiuotinis tempiamasis stipris f ctd = α ⋅ α cc f ctk,0,05 γ c = 1 ⋅1⋅ 2,2 1,5 = 1,47 N/mm2; gniuždomasis
skaičiuojamasis stipris f cd = α ⋅ α cc f ck γ c = 1⋅1 ⋅ 35 1,5 = 23,3 N/mm2; armatūros skaičiuojamasis stipris
skersinių j÷gų atžvilgiu fywd =263 N/mm2.
Sankabų intensyvumas (taikant 13 lentelę)

A
vsw = sw f ywd = 1,047 ⋅ 263 = 275 N/mm = 0,275 kN/m.
sw

F2=90 kN
a) b) F1=54 kN
150

500
150 150
2Ø10 β=3,560
i=1:16
90

190

120
800
80

500 1350 1500

150

c)
394 kN
576 kN

558 kN
504 kN

484 kN

28 pav. Stogo sijos skerspjūvis (a) šoninis vaizdas ir apkrovimo schema (b), skersinių j÷gų diagrama (c)

Tikrinsime 1-ojo ir 2-ojo įstrižųjų pjūvių stiprumą. 1-ojo įstrižojo pjūvio projekcija c1 = 1350 mm.
Skerspjūvio atramoje naudingasis aukštis d0 = 800 – 80 = 720 mm = 0,72 m. Pagal (6.9)

Pm∞ Pm∞ 1200 ⋅10

ϕ n = 0,1 = 0,1 = 0,1 = 0,846 > 0,5 ,
f ctd bw d1 f ctd bw (d 0 + c1tgβ )  1
1,47 ⋅120 720 + 1350 
 16 
taikome ϕn = 0,5.
 Kadangi

ϕ c3 (1 + ϕ n ) fctdbw 0,6(1 + 0,5) ⋅ 1,47 ⋅ 0,12

= = 794 ⋅ 103 N/mm > vsw = 275 N/mm , tai (6.36)
2 2
sąlyga tenkinama ir skerspjūvio charakteristikų (pvz., Mc2) redukuoti nereikia.
Atraminio skerspjūvio pagal (6.74)

M c2,0 = ϕ c 2 (1 + ϕ n ) f ctdbw d 02 = 2(1 + 0,5)1,47 ⋅ 120 ⋅ 7202 = 274 ⋅ 106 N⋅mm.

Pagal (6.72)

ϕ  c  2  1350 1 
cmax = c2 d 0 1 + tgβ  = ⋅ 7201 +  = 2680 mm > c1 =1350 mm, taigi c = c1 = 1350
ϕc6  d0  0,6  720 16 
mm.

Pagal (6.73)

M c 2,0  c1  274 ⋅ 106  1350 1 

c0 = 1 + tgβ  = 1 +  = 1120 mm < c1=1350 mm.
vsw  d0  275  720 16 

Reikia imti c0 = 1120 mm, kadangi sąlygas (6.75)

 c1   1350 1 
c0 = 1120 mm < 2d 0 1 + tgβ  = 2 ⋅ 7201 +  = 1610 mm ir (6.76)
 d0   720 16 

 c   1350 1 
c0 = 1120 mm > d 0 1 + 1 tgβ  = 7201 +  = 800 mm ir
 d0   720 16 

 c   1350 1 
c1 > d 0 1 + 1 tgβ  = 7201 +  = 800 mm atitinka.
 d0   720 16 

Pagal (6.70) 1-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas

2 2
M c 2,0  c1  274 ⋅ 106  1350 1 
VEd,1 = 558 kN <  1+ 
tgβ  + vsw c0 = 1 +  + 275 ⋅ 1,12 =
c1  d 0  1350  720 16 
= 561 ⋅ 103 N = 0,561 kN,

t. y. 1-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas skersinių j÷gų atžvilgiu yra pakankamas.

Tikriname 2-ojo įstrižojo pjūvio stiprumą. Šiuo atveju c2 = 1,35 + 1,5 = 2,85 m = 2850 mm; dydis
c 2850 1
1 + 2 tgβ = 1 + = 1247.
d0 720 16

ϕ  c  2
Pagal (6.72) cmax,2 = c 2 d 0 1 + 2 tgβ  = ⋅ 720 ⋅ 1247 = 2990 mm > c2 = 2850 mm, tai taikome
ϕ c6  d 0  0,6
c = c2 = 2850 mm.

M c 2,0  c  274 ⋅ 106

Pagal (6.73) c02 = 1 + 2 tgβ  = ⋅ 1245 mm < c2 = 2850 mm.
vsm  d 0  0,275
 Taip pat
 c 
c02 = 1,245 m < 2d 0 1 + 2 tgβ  = 2 ⋅ 720 ⋅ 1,247 = 1800 mm ir
 d0 
 c 
c02 = 1,245 m > d 0 1 + 2 tgβ  = 720 ⋅ 1,247 = 900 mm, tai c02 reikšm÷ (6.75) ir (6.76) sąlygas
 d0 
atitinka.
Pagal (6.70) 2-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas
2
M c 2,0  c2  274 ⋅ 106
VEd,2 = 484 kN < 1 +  + vsw c02 = ⋅ 1,247 2 + 275 ⋅ 1245 = 492 ⋅ 103 N =
c2  d 0  2850
= 492 kN, tai ir 2-ojo įstrižojo pjūvio stiprumas yra pakankamas.
___________

IV skirsnis. Įstrižojo lenkimo veikiami elementai ir trumpos gemb÷s

108. Įstrižai lenkiamų stačiakampio skerspjūvio elementų stiprumą skersinių j÷gų atžvilgiu reikia tikrinti pagal
formulę

2 2
 VEd, x   VEd, y 
  +  ≤ 1, (6.81)
VRd,cy(x)  VRd, cy(y) 

čia: VEd,x ir VEd,y – skersin÷s j÷gos komponent÷s atitinkamai simetrijos plokštumoje x ir jai statmenoje
plokštumoje y, veikiančios labiausiai nuo atramos nutolusiame įstrižojo pjūvio gale; VRd,cy(x) ir VRd,cy(y) – atlaikomos
skersin÷s j÷gos, apskaičiuotos pagal (6.29) formulę atitinkamai x ir y plokštumose.
Elementams, apkrautiems tolygiai paskirstyta apkrova, galima nustatyti c reikšmes pagal 99 p. kiekvienoje x ir
y plokštumoje.
Apskaičiuojant įstrižo lenkimo veikiamų elementų stiprumą skersinių j÷gų atžvilgiu, atlankų nepaisoma.
109. Trumpųjų (l ≤ 0,9d) gelžbetoninių gembių atsparumas skersinių j÷gų veikimui apskaičiuojamas
atsižvelgiant į betono juostos tarp krūvio ir atramos atsparumą gniuždant (žr. 27 ir 28 pav.) pagal formulę:

VEd ≤ 0,8 φw2 fcd b lc sin θ, (6.82)

taip pat prisilaikant ribų pagal sąlygą

ϕ c3 (1 + ϕ n ) fctd bd ≤ VEd ≤ 3,5 fctd bd ; (6.83)

čia θ – kampas tarp skaičiuotin÷s gniuždomosios juostos ir horizontal÷s.

Įstrižos gniuždomosios juostos plotis nustatomas pagal tokią formulę:

lc = lsup sin θ; (6.84)

lsup – krūvio perdavimo ploto ilgis išilgai gemb÷s.

Koeficientu φw2 atsižvelgiama į sankabas, išd÷stytas gemb÷s aukštyje, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

φw2 = 1 + 5 αl ρw1 ; (6.85)

čia ρw1 = Asw / (b sw);

Asw – horizontaliųjų sankabų ir pasvirusių į horizontalę ne mažesniu kaip 450 kampu, esančių vienoje
plokštumoje, skerspjūvio plotas; sw – atstumas tarp sankabų statmena kryptimi.
Trumpųjų gembių skersinis armavimas turi atitikti konstravimo reikalavimus.
Nustatant lsup ilgį, reikia atsižvelgti į krūvio perdavimo ypatybes, nes konstrukcijos ant gemb÷s gali būti
atremtos įvairiais būdais (išilgai gemb÷s nukreiptos sijos gali būti atremtos laisvai arba standžiai; sijos gali būti
nukreiptos skersai gemb÷s ir pan.).
 Kai apkrova VEd atremta ant gemb÷s laisvai per fiksuotą intarpą (plieninę plokštelę arba kitokį specialų
intarpą), (6.85) formul÷je taikomas faktiškasis lsup dydis. Reikia patikrinti atr÷mimo vietos atsparumą glemžimui.

VEd
l
lsup

lc

h
θ

l1

29 pav. Schema trumposios gemb÷s atsparumui skersin÷ms j÷goms apskaičiuoti. Apkrova perduota per fiksuotą intarpą

Jeigu trumpoji gemb÷ yra r÷mo standaus mazgo, kuris sumonolitinamas, dalis lsup, imamas lygiu gemb÷s ilgiui
l1, jeigu atitinka sąlygas, kad MEd /VEd ≥ 300 mm ir lsup,a /l1 ≥ 2/3 (čia MEd ir VEd – atitinkamai sijos viršuje tempimą
sukeliantis lenkimo momentas ir skersin÷ j÷ga statmenajame sijos pjūvyje ties gemb÷s galu).
Kai surenkamoji sija išilgai gemb÷s remiasi laisvai, sandūra sudaro lankstą, be jokių išsikišusių specialių
2
atr÷mimo įd÷klų, fiksuojančių atr÷mimo plotą (žr. 30 pav.), tai (6.84) formulei taikoma lsup = lsup, a (čia lsup,a –
3
faktiškasis sijos atr÷mimo ilgis) reikšm÷, imant nuo gemb÷s galo As1 armatūros lygyje.
lsup,a

lsup=2/3 lsup,a
lsup/2
VEd

ls
up si
nθ
d

fcd
θ

l1

30 pav. Schema gembei skaičiuoti, kai surenkamoji sija laisvai atremta išilgai gemb÷s

Kai sija ant gemb÷s atremta laisvai, gemb÷s išilgin÷ armatūra As1 apskaičiuojama iš sąlygos
 l
VEd 1 ≤ f yd As1 , (6.86)
d
l1 ir d žr. 29 ir 30 pav.

Jeigu gemb÷s ir sijos sandūroje gali veikti išilgin÷ tempimo j÷ga Ns, tai gemb÷s As1 armatūros plotas
apskaičiuojamas iš sąlygos

l
VEd 1 − Ns ≤ f yd As1 . (6.87)
d
Jeigu Ns yra tempimo j÷ga, tai jį į (6.87) formulę įrašoma su priešingu ženklu.

25 PAVYZDYS

Duota: gelžbetonin÷ kolonos gemb÷, kurios matmenys parodyti 31 pav., horizontali armatūra iš 6 mm
skersmens S400 strypų išd÷stytų 150 mm žingsniu dviejuose virintiniuose strypynuose; apkrova centriškai užd÷ta ant
paskirstomosios 30 mm storio plienin÷s plokštel÷s; betonas sunkusis C20/25 klas÷s.
Reikia apskaičiuoti, kokią j÷gą F gemb÷ gali atlaikyti, ir nustatyti reikiamą tempiamąją As1 armatūrą (žr. 30
pav.) iš S400 klas÷s plieno.
Gemb÷s l = 250 mm < 0,9d = 0,9 (500 – 5) = 405 mm, t. y. gemb÷ yra trumpoji ir skaičiuojama pagal 109 p.
reikalavimus.
Medžiagų skaičiuojamosios charakteristikos: betono skaičiuojamieji stipriai: gniuždomasis
f cd = α ⋅ α cc f ck γ c = 1 ⋅ 1 ⋅ 20 1,5 = 13,33 N/mm ; 2

gniuždomasis skaičiuojamasis stipris f cd = α ⋅ α cc f ck γ c = 1 ⋅ 1 ⋅ 35 1,5 = 23,3 N/mm2

ir tempiamasis f ctd = α ⋅ α cc f ctk,0,05 γ c = 1⋅1 ⋅1,5 1,5 = 1,0 N/mm2; S400 klas÷s armatūros
tempiamasis stipris fyd = 365 N/mm2. Tamprumo moduliai: betono Ecm = 30⋅103 N/mm2, plieno Es = 20,5⋅103 N/mm2.
300
250
150 F
t =30 mm
70 70 30
As1
50
250

250
500

lc
150

250

250
150

l1

31 pav. Gemb÷s vertikalusis pjūvis (a) ir priekinis vaizdas (b). Matmenys milimetrais

Betono gniuždomosios juostos kampas, imant pagal tiesę nuo atr÷mimo plokštel÷s kampo iki gemb÷s apačios:

500 − 30
tgΘ = = 2,136; Θ = 64,920 ; sin Θ = 0,906 .
150 + 70
Šios juostos plotis pagal (6.84)

lc = lsup ⋅ sin Θ = 140 ⋅ 0,906 = 127 mm.

 Gemb÷s atlaikomoji galia lygi (6.82) formul÷s dešiniajai pusei

VRd = 0,8ϕ w 2 f cd b lc sin Θ .

Apskaičiuojame koeficientus:

Asw 0,38
ρ w1 = = = 1,267 ⋅ 10−3 (Asw /sw iš 13 lentel÷s, kai du 6 mm skersmens strypai išd÷styti
sw ⋅ b 300
150 mm žingsniu).
Pagal (6.84), kai α1 = Es /Em = 20,5⋅103/3⋅103 = 6,83;

ϕ w 2 = 1 + 5α1ρ w1 = 1 + 5 ⋅ 6,83 ⋅ 1,26 ⋅ 10−3 = 1,043 .

VRd = 0,8 ⋅ 1,043 ⋅ 13,33 ⋅ 300 ⋅ 127 ⋅ 0,9062 = 348 ⋅ 103 N = 348 kN.

Patikriname, ar VRd atitinka (6.83) sąlygą:

ϕ c3 (1 + ϕ n ) fctd b d = 0,6(1 + 0 ) ⋅ 1 ⋅ 300 ⋅ 450 = 81 ⋅ 103 N = 81 kN < VRd = 348 kN.

3,5 f ctd b d = 3,5 ⋅ 1 ⋅ 300 ⋅ 450 = 472 ⋅ 103 N = 472 kN > VRd = 348 kN , t. y. VRd atitinka (6.83)
sąlygą, gemb÷ gali laikyti skaičiuotinę apkrovą Fd = VRd = 348 kN.
Apskaičiuojame išilginę armatūrą As1 pagal (6.86) formulę, kai VEd = Fd = VRd = 348 kN.

V ⋅l 348 ⋅103 (250 − 70 )

As1 ≥ Ed 1 = = 381 mm2.
d f yd 0,45 ⋅ 365

Taikome 2∅16 mm, kurių As1 = 402 mm2.

__________

110. Gelžbetoninių elementų įstrižųjų pjūvių stiprumas lenkimo momento atžvilgiu tikrinamas pagal formulę:

MEd ≤ MRd,s + MRd,sw + MRd,s,inc. (6.88)

c
z s,in
xeff

sw sw sw Nc

fywd Asw
zs

fywd Asw
fywd Asw fywd Asw,inc

fyd As1
al zsw

zsw

zsw

32 pav. Schema gelžbetoninio elemento įstrižojo pjūvio stiprumui lenkimo momento atžvilgiu apskaičiuoti
 Lenkimo momentas MEd apskaičiuojamas kaip visų išorinių j÷gų, veikiančių vieną elemento nuo nagrin÷jamo
įstrižojo pjūvio pusę, momentų apie ašį, statmeną lenkimo momento veikimo plokštumai ir einančiai per gniuždomojoje
zonoje veikiančių j÷gų atstojamosios Nc prid÷jimo tašką, suma.
MRd,s, MRd,sw ir MRd,s,inc yra j÷gų, veikiančių įstrižojo pjūvio tempiamąją zoną kertančioje išilgin÷je armatūroje,
sankabose ir atlankose atitinkamai momentų apie tą pačią ašį sumos. Nustatant įstrižąjį pjūvį kertančioje armatūroje
veikiančias j÷gas, reikia atsižvelgti į šios armatūros inkaravimą už įstrižojo pjūvio.
Įstrižojo pjūvio gniuždomosios zonos aukštis nustatomas iš j÷gų, veikiančių gniuždomajame betone ir įstrižąjį
pjūvį kertančioje armatūroje, projekcijų į elemento išilginę ašį pusiausvyros sąlygos.
Leidžiama taikyti

zs =d–0,5xeff ≤ d–a2. (6.89)

Kai sankabų intensyvumas nagrin÷jamame ruože yra pastovus, tai sankabų atlaikomą momentą MRd,sw galima
išreikšti formule

M Rd,sw = 0,5vsw c 2 , (6.90)

čia: c – įstrižojo pjūvio tarp j÷gų atstojamųjų tempiamojoje armatūroje ir gniuždomojoje zonoje prid÷jimo
taškų horizontalioji projekcija į elemento išilginę ašį; vsw – sankabose veikianti j÷ga elemento ilgio vienete (sankabų
intensyvumas), žr. 98 p.
Kiekvienos atlankų plokštumos zs,inc atstumas nustatomas pagal formulę

zs,inc = zs cos Θ + (c − al )sin Θ , (6.91)

kurioje al – atstumas tarp atlankos pradžios ir įstrižojo pjūvio pradžios tempiamojoje zonoje (žr. 32 pav.).
111. Įstrižųjų pjūvių stiprumą veikiant lenkimo momentui, reikia patikrinti ties išilgin÷s armatūros nutraukimo
arba atlenkimo, elemento matmenų staigaus pasikeitimo (išpjovos ir pan.) vietomis, taip pat sijų atramin÷se zonose ir
ties atramin÷s gemb÷s galu, jeigu išilginei armatūrai n÷ra įrengta specialių inkarų.
Įstrižųjų pjūvių stiprumo lenkimo momentų atžvilgiu galima netikrinti, jeigu išpildomos (6.3) ir (6.4) sąlygos,
kai jų dešiniosios pus÷s padauginamos iš 0,8 ir kai c ≤ 0,8cmax.
112. Jeigu išilgin÷ armatūra be inkarų kerta įstrižąjį pjūvį inkavimo zonoje, tai jos skaičiuotinį stiprį f yd
inkaravimo zonoje reikia sumažinti padauginant iš santykio lx /lbd ≤ 1 neįtemptajai armatūrai ir iš lx /lbpd ≤ 1 – įtemptajai
armatūrai. Čia lx yra atstumas nuo strypo galo iki nagrin÷jamo pjūvio, o lbd ir lbpd – atitinkamai neįtemptosios ir
įtemptosios armatūrų inkaravimo ilgiai, nustatomi pagal šio Reglamento XVII skyriaus IV skirsnį.
113. Laisvai atremtų sijų pavojingiausias įstrižasis pjūvis prasideda nuo atramos krašto ir jo projekcijos ilgis
pastovaus skerspjūvio aukščio sijoms (žr. 33 a pav.) apskaičiuojamas pagal formulę

VEd − Fi − f ywd ⋅ As,inc sin Θ

c= , (6.92)
vsw + g d + qd

bet ne ilgesnis už sijos prie atramų ruožą, kuriame tenkinama (6.5) sąlyga, kai jos dešinioji pus÷ padauginama
iš 0,8 ir c reikšmei esant ne didesnei nei 0,8cmax.
(6.92) formul÷je VEd – skersin÷ j÷ga pjūvyje prie atramų; Fi, gd ir qd – sutelktosios ir tolygiai paskirstytos
apkrovos, veikiančios įstrižojo pjūvio ribose; As,inc – atlankų, kertančių įstrižąjį pjūvį, skerspjūvio plotas; Θ – kampas
tarp atlankų ir elemento išilgin÷s ašies; vsw – sankabų atlaikoma j÷ga elemento ilgio vienete pagal (6.33) formulę.
 a) Fi ai b) Fi
gd+qd gd+qd

c c l1
VEd y
MEd=VEd-(gd+qd)0,5y2-Fiai

MEd=(gd+qd)(c-0,5l1)-Fic

MEd diagrama
MEd diagrama

33 pav. Lenkimo momentų įstrižuosiuose pjūviuose nustatymas:

a – laisvai atremtai sijai; b – gembei

Jeigu c reikšm÷, nustatyta atsižvelgiant į sutelktąją Fi apkrovą, yra mažesn÷ už atstumą tarp atramos krašto ir
Fi apkrovos, o nustatyta c reikšm÷ neatsižvelgiant į Fi apkrovą didesn÷ už min÷tą atstumą, tai c reikšmę reikia imti lygią
atstumui tarp atramos ir Fi apkrovos.
Jeigu ruože c keičiasi sankabų intensyvumas iš vsw1 ruožo pradžioje prie atramos į vsw2, c reikšm÷
apskaičiuojama pagal (6.92) formulę, imant vsw = vsw2 ir sumažinant šios formul÷s skaitiklį (vsw = vsw2) l1 dydžiu,
kuriame l1 – ruožo ilgis su sankabų intensyvumu vsw1.
Sijoms, armuotoms pastovaus intensyvumo sankabomis, be atlankų, apkrautoms tolygiai paskirstyta apkrova
gd + qd, (6.86) sąlygą galima užrašyti taip:

( )
VEd,max = 2 f pd Ap1 + f yd As1 zs − M Ed,0 (vsw + g d + qd ) , (6.93)

čia VEd,max – skersin÷ j÷ga, veikianti ties atrama, ir MEd,0 – lenkimo momentas, veikiantis pjūvyje ties atramos
kraštu.
Gemb÷s, apkrautos sutelktomis apkrovomis, pavojingasis įstrižasis pjūvis prasideda nuo sutelktosios apkrovos
prid÷jimo vietos (žr. 33 b pav.) netoli laisvojo galo ir pastovaus skerspjūvio aukščio gemb÷ms jo projekcija

VEd,1 − f ywd As,inc sin Θ

c= , (6.94)
vsw

bet turi būti ne didesn÷ už atstumą tarp įstrižojo pjūvio pradžios ir atramos (čia vEd,1 – skersin÷ j÷ga, veikianti
ties įstrižojo pjūvio pradžia).
Gemb÷se, apkrautose vien tolygiai paskirstyta apkrova gd+qd, pavojingiausias įstrižasis pjūvis baigiasi
atramoje ir jo projekcija apskaičiuojama pagal formulę

c=
( f pd Ap1 lbpd + f yd As1 lbd )zs . (6.95)
vsw + g d + qd

Jeigu c < l – lbpd arba c < l – lbd, tai atitinkamai fpdAp1 = 0 arba fydAp1 = 0, tod÷l jeigu abi šios sąlygos
tenkinamos, tai pagal (6.93) gaunama, kad c = 0 ir įstrižojo pjūvio stiprumo tikrinti nereikia. lbpd ir lbd – tie patys kaip
112 p.; zs – (žr. 110 p.) nustatomas skerspjūviui prie atramos krašto.
Elementams, kurių skerspjūvio aukštis did÷ja, did÷jant lenkimo momentui, nustatant pavojingiausius
( )
įstrižuosius pjūvius pagal (6.92) arba (6.94), šių formulių skaitikliai mažinami dydžiu f pd Ap1 + f yd As1 tgβ . Čia β
yra kampas tarp gniuždomojo elemento krašto ir horizontal÷s. Išilgin÷s armatūros užlaidos ant laisvos atramos turi
atitikti [240 p.] reikalavimus.
 114. Pastovaus skerspjūvio aukščio elementų, armuotų sankabomis, įstrižųjų pjūvių stiprumui lenkimo
momento atžvilgiu užtikrinti išilginius strypus reikia pratęsti už skerspjūvio, kuriame pagal skerspjūvių stiprumą
momentui veikiant jie nereikalingi (teorin÷s nutraukimo vietos (žr. 34 pav.)), lext ilgiu, apskaičiuojamu pagal formulę

VEd − f ywd As,inc sin Θ

lext = + 5φ , (6.96)
2vsw

čia: VEd – skersin÷ j÷ga, veikianti teorinio nutraukimo vietoje; As,inc ir Θ – tie patys kaip ir (6.90) formul÷je; φ –
nutraukiamo strypo skersmuo; vsw – sankabų intensyvumas (žr. 98 p.).
Sijoms, kurių gniuždomasis kraštas yra nuožulnus, (6.96) formul÷s skaitiklį reikia sumažinti
( )
f pd Ap1 + f yd As1 tgβ dydžiu.
Elementams be skersin÷s armatūros lext imama lygi 10φ, o teorinio nutraukimo vieta turi būti elemento ruože,
kuris atitinka (6.5) sąlygą, kai jos dešinioji pus÷ padauginama iš 0,8 ir c reikšmei esant ne didesnei kaip 0,8cmax.
Armatūros strypų pratęsimų lext ilgiai turi atitikti [239 p.] reikalavimus.

a)

lext
1

b)

2
3

c) 4
VEd

34 pav. Tempiamojo strypo pratęsimo ilgis (lext) už teorin÷s nutraukimo vietos. Veikiančių (2), atlaikomų (3) lenkimo
momentų ir skersinių j÷gų (4) diagramos

115. Įstrižųjų pjūvių stiprumui lenkimo momento atžvilgiu užtikrinti atlankos pradžia tempiamojoje zonoje turi
būti nutolusi nuo statmenojo pjūvio, kuriame atlenkiamojo strypo stiprumas visiškai panaudojamas, ne mažiau kaip d/2,
o atlankos galas turi būti ne arčiau statmenojo pjūvio, kuriame atlenkiamojo strypo pagal skaičiavimą nereikia.
116. Elementams, kurių skerspjūvio aukštis staiga pasikeičia (pavyzdžiui, kai sijose arba gemb÷se yra
išpjovos), reikia apskaičiuoti d÷l išpjovos gautos gemb÷s (žr. 35 pav.), įstrižųjų pjūvių, prasidedančių nuo gemb÷s
atramos, stiprumą skersinių j÷gų atžvilgiu pagal nuostatas, taikomas gelžbetoninių elementų šiam stiprumui
apskaičiuoti, bet skaičiavimo formul÷se taikomas naudingasis gemb÷s, gautos d÷l išpjovos, skerspjūvio aukštis d1.
 lext,0
1 2 3 4

a2

d1
θ

d
VEd a0

lsup ax Asw1

d - d1 lext,0 - (d - d1)

35 pav. Elemento su išpjova pavojingiausieji įstrižieji pjūviai. 1 – įstriža gniuždomoji juosta;

2 – stiprumui skersinių j÷gų atžvilgiu apskaičiuoti; 3 – stiprumui lenkimo momento atžvilgiu apskaičiuoti; 4 – tuo pačiu
tikslu kaip ir 3, bet už išpjovos

Sankabas, reikalingas įstrižojo pjūvio stiprumui pasiekti, reikia įrengti už išpjovos galo ruože, kurio ilgis ne
mažesnis nei lext,0, apskaičiuotas pagal (6.97) formulę.
117. Laisvai atremtų sijų su išpjovomis įstrižuosius pjūvius, prasidedančius vidiniuose išpjovų kampuose (žr.
35 pav.), reikia patikrinti stiprumui lenkimo momento atžvilgiu pagal 110 –113 p. Išilginę trumposios gemb÷s, gautos
d÷l išpjovos, armatūrą reikia pratęsti už išpjovos galo ilgiu, ne mažesniu nei lbd (žr. 113 p.) ir ne mažesniu nei lext,0,
apskaičiuotu pagal formulę

lext,0 =
(
2 VEd1 − f ywd Asw1 − f ywd As,inc sin Θ )+ a + 10φ , (6.97)
0
vsw

čia: VEd1 – skersin÷ j÷ga, veikianti gemb÷s galo statmenajame pjūvyje; Asw – skerspjūvio plotas papildomų
sankabų, esančių prie išpjovos galo ruožu ne ilgesniame nei d1/4, ir neįskaitomų nustatant sankabų prie išpjovos
intensyvumą vsw; As,inc – skerspjūvio plotas atlankų, esančių prie vidinio išpjovos kampo; a0 – atstumas tarp gemb÷s
atramos ir išpjovos galo; φ – nutraukiamo strypo skersmuo.
Sankabos ir atlankos, esančios prie išpjovos galo, turi atitikti sąlygą

 d 
f ywd Asw1 + f ywd As,inc sin Θ ≥ VEd11 − 1  , (6.98)
 d

čia d1 ir d – naudingieji aukščiai atitinkamai trumposios gemb÷s ties išpjova ir sijos už išpjovos.
Jeigu apatin÷ elemento armatūra yra be inkarų, taip pat reikia patikrinti stiprumą lenkimo momento atžvilgiu
pagal 110–113 p. įstrižojo pjūvio, esančio ne ties išpjova ir prasidedančio už nurodytą sankabą ir ne mažesniu nei d–d1
atstumu nuo galo (žr. 35 pav.). Šiuo atveju skaičiuojant neatsižvelgiama į trumposios gemb÷s armatūrą, o projekcijos c
ilgis imamas ne mažesnis už atstumą tarp įstrižojo pjūvio pradžios ir min÷tos armatūros galo. Be to, apatin÷s elemento
armatūros inkaravimo ilgis lbd nustatomas kaip laisviesiems gembių galams.
Trumposios gemb÷s ties išpjova skaičiavimas atliekamas pagal 109 p., nustatant gniuždomosios juostos kryptį
nuo atraminio ploto išorinio krašto iki j÷gų, veikiančių papildomosiose sankabose Asw1 skerspjūvio ploto sijos
gniuždomosios armatūros lygyje, atstojamosios, t y.

sin 2 Θ =
(d1 − a2 )2
(d1 − a2 )2 + (lsup + ax )2
, (6.99)

čia lsup – žr. 109 p. ax – žr. 35 pav.

Taikant (6.82) formulę, koeficientas 0,8 keičiamas koeficientu 1,0.
VII SKYRIUS. GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ STIPRUMO APSKAIČIAVIMAS, ESANT VIETINIAM
APKROVŲ VEIKIMUI

I skirsnis. Apskaičiavimas glemžimui

118. Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų, veikiamų vietinių gniuždymo apkrovų, stiprumas tikrinamas
pagal bendrąją j÷gų pusiausvyros sąlygą, įvertinant nearmuoto arba armuoto betono stiprius ir įtempių pasiskirstymo
charakterį bei plotą.
Betoninio elemento, veikiamo vietin÷s glemžimo apkrovos, stiprumas tikrinamas pagal sąlygą:

N Ed ≤ α u f cud Ac0 , (7.1)

čia NEd – skaičiuotinių įtempių, veikiančių glemžimo plote Ac0, atstojamoji; fcud – betono skaičiuotinis
glemžiamasis stipris, apskaičiuojamas imant skaičiuotinius betono gniuždomąjį fcd ir tempiamąjį fctd stiprius, nustatomas
su daliniu patikimumo koeficientu γc = 1,8; αu – koeficientas, priklausantis nuo įtempių pasiskirstymo glemžimo plote,
ir yra lygus

1  σ u, min  3
αu = 3 + ≥ . (7.2)
4  σ u, max  4

Čia σu,max ir σu,min – atitinkamai didžiausieji ir mažiausieji gniuždymo įtempiai.

Kai gniuždymo įtempiai nuo apkrovos pasiskirstę vienodai, tai au = 1. Esant nevienodam įtempių
σ u, min
pasiskirstymui, santykį po sijų, ilginių, sąramų galais galima priimti 0,75.
σ u , max
Ac,0 – glemžimo plotas apskaičiuojamas pagal 36 paveiksle duotas schemas.
Betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris apskaičiuojamas pagal formulę:

f cud = α wu f cd , (7.3)

čia: fcd – betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris; α – koeficientas, įvertinantis ilgalaikį apkrovos poveikį, jos
netinkamiausią prid÷jimą ir imamas:
0,85 – kai betono klas÷ C50/60;
0,80 – kai betono klas÷ C55/67 ir daugiau.
Kai betono klas÷ C70/85 ir didesn÷, betono stipris fcd koeficientu α dauginamas iš papildomo koeficiento λ,
kuris imamas pagal 14 lentel÷s duomenis.

14 lentel÷
Koeficiento λ reikšm÷s

Betono klas÷ C70/85 C80/95 C90/105

λ 0,95 0,93 0,91

wu – koeficientas, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padid÷jimą ir apskaičiuojamas pagal formulę:

f  A 
wu = 1 + k u kf ctd  c1 − 1 ≤ ωu, max , (7.4)
f cd  Ac0 

f
čia: ku – šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas. Sunkiajam betonui k u = 0,8 cd ≥ 14,0 ;
f ctd
smulkiagrūdžiam betonui ku = 12,5; kf – imama pagal 15 lentelę; ωu,max – ribin÷ betono glemžiamojo stiprio padid÷jimo
reikšm÷, imama pagal 15 lentelę; Ac0 – glemžimo plotas (36 pav.); Ac1 – pasiskirstymo plotas, kuris yra simetrinis
glemžimo ploto centro atžvilgiu.
Jeigu (7.1) sąlyga yra nepatenkinta, tai glemžiamas zonas reikia sustiprinti armuojant skersiniais armatūros
tinklais.
a) b)

Ac1

b
Ac1

d
a

d
Ac0

d
Ac0

b
d d d
a b a

c) d)

Ac1
Ac1

c
Ac0
Ac0

d
c

c
a b a d d d

e) f)

Ac1 Ac1
a

d
Ac0 a b a Ac0 d d d

g) h)

Ac1 Ac1
c

c
Ac0 Ac0
a

d
c

c
e b e e d e

i) Ac1 j) Ac1
b

Ac0 b a b Ac0 e a e

k) l)
b

Ac1 = Ac0
Ac1 = Ac0
b

b a a b
m) n)
Ac1 = Ac0
d

Ac1 = Ac0
b

d
a

d d

36 pav. Ploto Ac1 nustatymo schemos

 15 lentel÷

Koeficientų kf ir ωu,max reikšm÷s

Vietin÷s apkrovos ωu,max

prid÷jimo schemos pagal kf betoniniams elementams su skersiniu
36 pav. elementams armavimu
a), b) atvejai 1,0 2,5 3,5
c) atvejis 0,8+0,2c/b 2,5 3,5
d) atvejis 0,8+0,2c/b 2,5 3,5
e), f), i), j) atvejai 0,8 2,5 3,5
g) atvejis min(c b ; e a ) 2,5 3,5
0,8 + 0,2
max (c b ; e a )
h) atvejis min(c; e ) 2,5 3,5
0,8 + 0,2
max (c; e )
k), l), m), n) atvejai 0,8 1,0 1,0

119. Jeigu elementas yra armuojamas skersiniais armatūros tinklais, tai tokių vietine glemžimo apkrova
veikiamų elementų stiprumas tikrinamas pagal sąlygą:

N Ed ≤ f cud,eff ⋅ Ac0 , (7.5)

čia: NEd – įtempimų, veikiančių Ac0 plote, atstojamoji; fcud,eff – ekvivalentinis betono glemžiamasis stipris,
apskaičiuojamas pagal formulę:

f cud,eff = f cud + ϕ 0 ⋅ ρ xy f yd,xy ⋅ ϕs , (7.6)

ϕs – koeficientas, įvertinantis skersinio armavimo įtaką vietinio gniuždymo zonoje: k), l) ir n) (36 pav.).
ϕs = 1,0, skersinį armavimą įvertinant pagal sąlygą, skersin÷s armatūros tinklai užd÷ti plote, ne mažesniame kaip
36 pav. pažym÷ta punktyrin÷mis linijomis. Kai apkrauta pagal a), b), c), d), e), f), g), h), i), j) (36 pav.). ϕs koeficientas
apskaičiuojamas pagal formulę:

Ac0
ϕs = 4,5 − 3,5 , (7.7)
Aeff
čia Aeff – betono plotas, apibr÷žtas kraštiniais tinklo strypais ir esantis Ac1 ploto ribose.

1 ρ xy ⋅ f yd,xy
ϕ0 = ; ψ = .
0,23 + ψ α f cd + 10

ρxy – skersinio armavimo koeficientas; fyd,xy – tinklų armatūros skaičiuotinis stipris.

Jeigu glemžimo ploto kontūrai išeina už skersinio armavimo tinklo ribų, tai, nustatant glemžimo plotą Ac0 ir
pasiskirstymo plotą Ac1, įvertinamas tik betono plotas, esantis tinklelio kontūro ribose. Tinklelio strypų skerspjūvio
plotas jo ilgio ir pločio kryptimis neturi skirtis daugiau kaip 1,5 karto, o jų išd÷stymo žingsnis neviršyti 100 mm ir ¼
mažesniosios skerspjūvio kraštin÷s.
 a) b) a

l/2 l/2 A 01 b b A 01

b
A c0 A c0

l<2b l<2b l >2b l >2b

37 pav. Glemžimo plotų nuo sijų atr÷mimo nustatymo schemos, esant įvairiam atstumui tarp sijų

Sijų ir ilginių galų atr÷mimo vietose skaičiuojamąjį plotą apibr÷žia plotis, lygus atr÷mimo ilgiui, ir ilgis, lygus
ne daugiau kaip atstumui tarp gretimų sijų tarpų vidurių (37 a pav.). Kai atstumas tarp sijų yra didesnis už dvigubą
konstrukcijos, ant kurios remiasi, plotį, tai (37 b pav.) skaičiuojamojo ploto ilgis yra priimamas lygus sijos pločio ir
dvigubo konstrukcijos pločio sumai.

26 PAVYZDYS

Metalin÷ kolona remiasi į gelžbetoninį pamatą (38 pav.). J÷ga nuo kolonos į pamatą F = 1,0⋅106 N prid÷ta
centriškai. Pamatas iš betono C12/15.

N=1000 kN

C1
100

1 1
C1 l x =100x3=300

ly= 100x4=400

1-1
150 200 150
c
800

c a

e b e
200 300 200

38 pav. Pamato glemžimo schema

Betono skaičiuotinis gniuždomasis stipris

12
f cd = 0,9 ⋅ 1 = 6,0 N/mm2.
1,8

Glemžimo plotas

Ac0 =300 × 200 = 60000 mm2.

Skaičiuojamasis plotas Ac1 nustatomas pagal 36 paveikslo g schemą ir yra:

Ac1 = (b + 2e )(a + 2c ) = (300 + 2 ⋅ 200)(200 + 2 ⋅ 150 ) = 350000 mm2.

 Betono gniuždomasis (glemžiamasis) stipris fcud apskaičiuojamas pagal (7.3) formulę. Koeficientas α = 0,85 ir
wu yra:

f  Ac1 
wu = 1 + ku ⋅ kf ctd  − 1 ;
f cd  Ac0 

f 6,0
ku = 0,8 cd = 0,8 = 8,69 . Priimame ku = 14.
f ctd 1 ⋅ 0,91 1,8

200 300
Pagal 36 g pav. ir 15 lentelę gauname, kad kf = 0,8 + 0,2 = 0,9 ≤ 2,5 .
200 150

0,55  350000 
wu = 1 + 14 ⋅ 0,9  − 1 = 2,63 . Pagal 15 lentelę wu turi būti priimama ne daugiau kaip
6,0  60000 
2,5, t. y. wu = 2,5.

f cud = α ⋅ wu f cd = 0,85 ⋅ 2,5 ⋅ 6,0 = 12,75 N/mm2.

Tikriname stiprumo sąlygą (7.1):

N Rd = au f cud Ac0 = 1 ⋅ 12,75 ⋅ 60000 = 765 kN < 1000 kN.

Laikomoji galia nepakankama. Būtina betoną sustiprinti armatūros tinklais. Priimame tinklus iš armatūros
∅3 mm akut÷mis 120×120 mm ir žingsnis tarp jų sn = 100 mm. Armatūros stipris fcd = 350 N/mm2. Armuoto betono stipris

f cud,eff = f cud + ϕ 0 ⋅ ρ xy f yd,xy ⋅ ϕs ;

Ac0 60000
ϕs = 4,5 − 3,5 = 4,5 − 3,5 = 3,44 ;
Aeff 168000

Aeff = 480 × 350 = 168000 > Ac0 = 600000 ;

nx Asx lx + ny Asyl y 5 ⋅ 7,1 ⋅ 360 + 4 ⋅ 7,1 ⋅ 480

ρ xy = = = 0,00131 .
Aeff ⋅ sn 168000 ⋅ 120

ρ xy ⋅ f yd,xy 0,00131 ⋅ 350

ψ= = = 0,0085 .
α fcd + 10 0,9 ⋅ 6 + 10

1
ϕ0 = = 4,19 .
0,23 + 0,0085

f cud,eff = 12,75 + 4,19 ⋅ 0,00131 ⋅ 350 ⋅ 3,44 = 19,36 N/mm2.

N Rd = f cud,eff ⋅ Ac0 = 19,36 ⋅ 60000 = 1161 kN > NEd =10000 kN.

Stiprumas pakankamas.
__________
 II skirsnis. Gelžbetoninių elementų apskaičiavimas atpl÷šimui (vietiniam tempimui)

120. Gelžbetoninių elementų stiprumas atpl÷šimui, veikiant vietiniam tempimui nuo apkrovų, prid÷tų elemento
apačioje arba aukščiau (pagal skerspjūvio aukštį) (39 pav.), apskaičiuojamas iš sąlygos:

 d 
(
F 1 − s  ≤ ∑ f ywd ⋅ Asw , ) (7.8)
 d 

čia: F – atpl÷šiančioji (tempiančioji) j÷ga; ds – atstumas nuo j÷gos prid÷jimo taško iki išilgin÷s armatūros
( )
mas÷s centro; ∑ f ywd ⋅ Asw – skersinių įrąžų, kurios perima sankabos, papildomai įd÷tos pagal atpl÷šimo zonos ilgį
a, suma. a=2ds+b; čia b – atpl÷šimo j÷gos perdavimo ploto plotis.
121. Tempiamose zonose esantys kampai, armuoti persikertančiais išilginiais strypais (40 pav.), turi tur÷ti
skersinę armatūrą, kuri:
121.1. perimtų išilgin÷je armatūroje, neįeinančioje į gniuždomąją zoną, veikiančių j÷gų atstojamąją, lygią

β
F1 = 2 f yd ⋅ As1 cos , (7.9)
2

121.2. perimtų 35% visų tempiamų strypų atstojamosios j÷gas ir kuri lygi

β
F2 = 0,7 f yd ⋅ As 2 cos . (7.10)
2

3
Reikalinga pagal šiuos skaičiavimus skersin÷ armatūra turi būti išd÷styta ruože s = h tg β .
8
J÷gų šiame ruože išd÷stytoje skersin÷je armatūroje (sankabose) projekcijų suma turi sudaryti ne mažesnę kaip
j÷gų As + As1 sumą, t. y.

∑ f sw Asw cosΘ ≥ As + As1 , (7.11)

čia: As – visų išilginių tempiamų armatūros strypų skerspjūvių plotas; As1 – strypų, neužinkaruotų gniuždomoje
zonoje, skerspjūvio plotas; β – kampas tempiamojoje zonoje (žr. 40 pav.); ∑ Asw – visos skersin÷s armatūros s ruože
skerspjūvio plotas; Θ – skersin÷s armatūros (sankabų) strypų kampas su vertikale (žiūr. 40 pav.).
 a)

d
F

ds
ds b ds
a

b) c)
1 I 1

F I
F

d
x

ds

ds
ds b ds ds b ds
a a

1 1

1-1 1-1

39 pav. Gelžbetoninių elementų apskaičiavimo atpl÷šimui schemos: a – bendrasis atvejis;

b – sijos galo prijungimas; c – gemb÷s prijungimas

s/2 s/2

h
3 β /4

A s2 h/2 A s2

A s1 θ A s1

40 pav. Kampo tempiamojoje zonoje armavimo schema

 III skirsnis. Stiprumo praspaudimui apskaičiavimas

122. Pateikiami praspaudimo modeliai ir skaičiavimo metodai tinka gelžbetoninių ištisinių ir kesoninių
plokščių prie kolonų ir pamatų po kolonomis projektavimui. Vietin÷ sutelkta j÷ga nuo kolonų į plokštę ar pamatą
perduodama per sąlyginai mažą plotelį Aload.
Principin÷ gelžbetonin÷s plokšt÷s (elemento) praspaudimo skaičiuojamoji schema parodyta 41 paveiksle.
Plokšt÷s, veikiamos vienodai išskirstyta apkrova, praspaudimo stipris apskaičiuojamas pavojingajame pjūvyje.

a)

deff h
θ θ

1,5 deff A

θ = arctan(2/3) = 33,7o

b)

B
D

1,5 d

rcont
C

41 pav. Plokšt÷s praspaudimo skaičiuotin÷ schema: a) – pjūvyje, b) – plane. A – pavojingiausias pjūvis, B – kritin÷
plokštuma; C – kritinis perimetras, D – vietine apkrova veikiamas plotas

Šio skirsnio nuostatos tinka, kai praspaudžiančiojo elemento matmenys yra:

− apvalaus skersmens, o skersmuo ne didesnis nei 3,5 d;
− stačiakampio skerspjūvio, kurių perimetras ne didesnis kaip 11d ir skerspjūvio kraštinių c1 ir c2 santykis ne
didesnis kaip 2;
− kitų skerspjūvio formų, taikant analogiškus matmenų apribojimo reikalavimus.
Kai skerspjūvis netenkina 123 p. reikalavimų, plokšt÷s stipris apskaičiuojamas sumuojant jos praspaudžiamąjį
ir kerpamąjį stiprius. Kerpamųjų pjūvių zonos nustatomos remiantis 42 paveiksle nurodytomis schemomis.
Apvalaus, stačiakampio ar kitos skerspjūvio formos praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras, kuris
imamas apskaičiuojant plokšt÷s praspaudžiamąjį stiprį, yra lygus minimaliam perimetrui 1,5d atstumu nuo
praspaudžiančiojo elemento išorinio krašto (42 pav.).
123. Praspaudžiamojo elemento kritiniai perimetrai bus:
1) apvalaus skerspjūvio formos praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras:

u1 = π(dc + 3d);

2) stačiakampio skerspjūvio formos praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras:

u1 = 2(c1+c2 + 1,5)πd.

Naudingasis plokšt÷s aukštis imamas pastovus. Kai jis skirtingas y ir z ašyse imamas jų vidurkis.
 d eff =
(d y + d z ) , (7.12)
2
čia dy ir dz yra naudingasis plokšt÷s aukštis statmenose ašyse.

1,5 d
1,5 d u1 1,5 d
u1
u1
1,5 d
bz

by

42 pav. Kritinio perimetro nustatymo būdingiausieji atvejai

Jei nuo kritinio perimetro arčiau nei per 6d yra plokšt÷s laisvas (neparemtas) kraštas, kampas ar anga, kritinio
perimetro ilgis nustatomas remiantis schemomis, pateiktomis 43 ir 44 paveiksluose.

1,5 d 1,5 d u1

1,5 d
u1 u1
1,5 d

1,5 d 1,5 d

43 pav. Kritinio perimetro nustatymas plokšt÷s pakraštyje ar kampe

l1 ≤ l2 l1 > l2
1,5 d ≤ 6d

l2 ( l1 , l2 )

44 pav. Kritinio perimetro nustatymas prie angos: A – anga

124. Kritinis ir kolonos perimetrai apibr÷žia kritinę plokštumą. Praspaudžiamos plokšt÷s pjūvis ties kritinio
perimetro linija naudingojo aukščio ribose yra pavojingasis pjūvis. Kai plokšt÷ pastoviojo aukščio, jis statmenas
plokšt÷s plokštumai. Kai plokšt÷ kintamojo aukščio – statmenas tempiamajam (labiau tempiamajam) plokšt÷s kraštui.
125. Kai plokšt÷ remiasi į apskritą kolonos kapitelį, kurio lH <1,5hH arba kapitelio posvyrio kampas γ didesnis
nei θ, skaičiuotinis kritinis pjūvis nustatomas remiantis schema, parodyta 45 paveiksle. Šio pjūvio atstumas nuo kolonos
centro rcont apskaičiuojamas pagal 7.13 formulę:

rcont = 1,5d+ lH + 0,5c, (7.13)

čia: lH – kapitelio plotis; c – kolonos skersmuo.

 rcont rcont
A

θ θ d

hH hH
θ θ

θ = arctan(2/3) = 33,7o
B
c
lH < 1,5 hH lH < 1,5 hH

45 pav. Kolona su kapiteliu, kurio lH <1,5hH : A – pavojingasis pjūvis;

B – vietine apkrova veikiamas plotas

Stačiakampei kolonai su stačiakampiu kapiteliu, kurio lH < 1,5 hH ir matmenys l1 ir l2 (l1 = c1 + 2lH1,
l2 = c2 + 2lH2, l1 ≤ l2), rcont apskaičiuojant praspaudimą imama mažesnioji reikšm÷ iš dviejų:

rcont = 1,5d + 0,56 l1 ⋅ l2 , (7.14)

rcont = 1,5d + 0,69l1 . (7.15)

126. Kolonoms su kapiteliais, kurių lH > 1,5(d + hH) arba kapitelio posvyrio kampas γ mažesnis nei θ (44 pav.),
atstumas nuo kolonos centro iki kritinio pjūvio apskaičiuojamas pagal tokias formules:

rcont,ex = lH + 1,5d + 0,5c, (7.16)

rcont,,int = 1,5(d + hH) + 0,5c. (7.17)

rcont,ext rcont,ext

rcont,int rcont,int

d θ θ d
dH dH
hH θ hH
θ

B A

θ = 33,7o
c
lH > 1,5 (d + hH) lH > 1,5 (d + hH)

46 pav. Kolona su kapiteliu, kurio lH > 1,5(d + hH): A – pavojingasis pjūvis;

B – vietine apkrova veikiamas plotas

127. Kai kapitelio 1,5hH < lH < 1,5(d + hH), atstumas nuo kolonos centro iki kritinio pjūvio apskaičiuojamas
pagal formulę:

rcont = 1,5lH + 0,5c. (7.18)

128. Apskaičiuojant pamatų plokšt÷s praspaudžiamąjį stiprį, pavojingojo pjūvio aukštį imti tokį, kaip
pavaizduota 47 paveiksle.
 A

d
θ

47 pav. Pamatų plokšt÷s praspaudimo schema: A – vietine apkrova veikiamas plotas; Θ ≥ arctan(2/3)

129. Plokšt÷s (ar pamatų) praspaudžiamojo stiprio skaičiavimas grindžiamas sąlyga, kad betonin÷s plokšt÷s
storis yra pakankamas atlaikyti kerpančiąją vietinę apkrovą (vEd). Jei ši sąlyga neatitinka, būtina įrengti kapitelius ar
papildomai armuoti.
Maksimalūs kirpimo įtempiai, veikiantys ties kolonos perimetru ar vietin÷s apkrovos veikiamo ploto perimetre,
turi būti: vEd < vRd,max, čia vRd,max – maksimalus skaičiuotinis plokšt÷s nagrin÷jamojo pavojingojo pjūvio atsparumas
praspaudimui.
130. Skersin÷ armatūra nereikalinga, jei:
vEd < vRd,c, čia vRd,c – skaičiuotinis plokšt÷s be skersin÷s armatūros nagrin÷jamojo pavojingojo pjūvio
atsparumas praspaudimui.
Jei pavojingajame pjūvyje vEd viršija vRd,c , būtina d÷ti skersinę armatūrą.
Jei atramin÷ reakcija veikia ekscentriškai nagrin÷jamojo kerpamojo pjūvio atžvilgiu, maksimalūs kirpimo
įtempiai apskaičiuojami pagal formulę:

V
vEd = β Ed , (7.19)
ui d

čia: d – plokšt÷s naudingasis aukštis; d = (dx + dy)/2, dx , dy – plokšt÷s naudingasis aukštis atitinkamai x ir y
ašių linkm÷mis; ui – nagrin÷jamojo kerpamojo pjūvio perimetro ilgis.
Koeficientas β apskaičiuojamas pagal formulę:

M Ed u1
β =1+ k ⋅ , (7.20)
VEd W1

čia: u1 – kritinio perimetro ilgis; k – koeficientas, priklausantis nuo kolonos matmenų c1 ir c2 santykio,
randamas 16 lentel÷je; W1 – perimetro u1 funkcija (žr. 48 pav.).

ui
W1 = ∫ e d l , (7.21)
0

čia: dl – perimetro elementarus ilgis; e – atstumas nuo dl iki ašies, apie kurią veikia momentas MEd.
16 lentel÷

Koeficiento k priklausomyb÷ nuo kolonos matmenų santykio

c1/c2 ≤ 0,5 1,0 2,0 ≥3,0

k 0,45 0,60 0,70 0,80
 1,5 d

c1

c2 1,5 d

48 pav. Kirpimas plokšt÷s ir vidin÷s kolonos sandūroje,

veikiant nepusiausviriems lenkimo momentams

131. Stačiakampio skerspjūvio kolonoms W1 reikšm÷s apskaičiuojamos taip:

W1 = c12 2 + c1c2 + 4c2 d + 16d 2 + 2πdc1 , kai praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras yra 2d
atstumu nuo praspaudžiamojo elemento;
W1 = c12 2 + c1c2 + 3c2 d + 3πd 2 + 1,5πdc1 , kai – 1,5d.

čia: c1 – kolonos matmuo, lygiagretus j÷gos ekscentricitetui; c2 – kolonos matmuo, statmenas j÷gos
ekscentricitetui.
Skritulio skerspjūvio vidinei kolonai:

e
β = 1 + 0,6π , (7.22)
D + 4d
čia D – skritulio skerspjūvio kolonos skersmuo.
132. Kai apkrova veikia ekscentriškai abiem kryptimis, stačiakampio skerspjūvio kolonoms koeficientas β
apskaičiuojamas:

2 2
 ey  e 
β = 1 + 1,8   +  z  ,
  (7.23)
 by 
 bz   

čia: ey ir ez – ekscentricitetas MEd / NEd atitinkamai y kryptimi, nuo momento, veikiančio apie z ašį ir z,
kryptimi nuo momento, veikiančio apie y ašį; by ir bz – kritinio perimetro matmenys (žr. 40 pav.).
Kraštinių kolonų sandūroms, kur ekscentricitetai statmeni plokšt÷s kraštui (kaip rezultatas lenkimo momento
apie ašį lygiagretę plokšt÷s kraštui) eina link vidaus ir n÷ra ekscentriciteto lygiagretaus plokšt÷s kraštui,
praspaudžiančioji j÷ga gali būti nagrin÷jama kaip vienodai pasiskirsčiusi išilgai kritinio perimetro u1, kaip pavaizduota
42 paveiksle.
Jei ekscentricitetas yra abiem statmenomis linkm÷mis, β gali būti nustatytas pagal formulę:

u u
β = 1 + k 1 epar , (7.24)
u1* W1

čia: u1 – yra visas kritinis perimetras (žr. 42 pav.); u1* – yra ekvivalentinis kritinis perimetras (žr. 49 pav.);
epar – ekscentricitetas, lygiagretus plokšt÷s kraštui, nuo momento veikiančio apie ašį, statmeną plokšt÷s kraštui; k – iš
16 lentel÷s; W1 – apskaičiuojamas kaip visam perimetrui u1 (žr. 42 pav.).
Stačiakampio skerspjūvio kolonai W1 apskaičiuojamas (žr. 48 pav.).
c2
W1 = 1 + c1c2 + 4c1d + 8d 2 + π dc2 , kai praspaudžiamojo elemento kritinis perimetras yra 2d atstumu
4
nuo praspaudžiančiojo elemento,
c2 c c
W1 = 1 + 1 2 + 1,5c 2d + 1,5πd 2 + 0,75π dc1 , kai 1,5d.
4 2
133. Jei statmenas plokšt÷s kraštui ekscentricitetas neina link vidaus, galioja 7.20 formul÷. Apskaičiuojant W1,
ekscentricitetas e imamas nuo kolonos centro iki kritinio perimetro.
 ≤ 1,5d
≤ 1,5c1

1,5d c2 ≤ 1,5d
≤ 1,5c2
c1
c2 u1* 1,5d
u1*

1,5d

c1 1,5d ≤ 1,5d
≤ 1,5c1

49 pav. Ekvivalentinis kritinis perimetras: a) kraštinei kolonai; b) kampinei kolonai

Kampinių kolonų sandūroms, kai ekscentricitetas eina į plokšt÷s vidų, laikoma, kad praspaudimo j÷ga vienodai
pasiskirsto išilgai ekvivalentinio kontrolinio perimetro u1*, kaip parodyta 49 paveiksle. Koeficientas β apskaičiuojamas
taip:

u
β= 1 . (7.25)
u1*

Jei ekscentricitetas eina į išorę, galioja 7.20 formul÷.

134. Konstrukcijoms, kurių horizontaliam stabilumui (standumui) neturi įtakos r÷mo plokšt÷s ir kolonų
tarpusavio sąveika ir iš eil÷s einančių tarpatramių ilgių skirtumas, ne didesnis kaip 25 %, gali būti imamos apytikr÷s
koeficiento β reikšm÷s, kaip nurodyta 50 paveiksle.

β = 1,5

B A

β = 1,4 β = 1,15

50 pav. Apytikr÷s koeficiento β reikšm÷s: A – vidin÷ kolona;

B – kraštin÷ kolona; C – kampin÷ kolona

135. Plokšt÷s be skersin÷s armatūros praspaudimo stiprio apskaičiavimas atliekamas taip:

skersin÷ j÷ga, kurią atlaiko betonas plokšt÷s pavojingojo pjūvio ploto vienete vRd,c , apskaičiuojama pagal
formulę:

vRd, c =
0,18
γc
(
k (100 ρ1 f ck )1/3 − 0,10σ cp ≤ 0,4 f ctd − 0,10σ cp , ) (7.26)

čia fck ir fctd imti N/mm2;

 200
k =1+ ≤ 2,0 , d (mm);
d

ρ1 = ρ ly ⋅ ρ lz ≤ 0,02 .

Čia: ρly, ρlz – armavimo koeficientai, atitinkamai y ir z ašių linkm÷mis; ρly ir ρlz apskaičiuojamas ruože, kurio
plotis lygus kolonos pločiui pridedant po 3d į kiekvieną kolonos pusę.

σ cp = (σ cy + σ cz ) 2 ,

čia σcy , σcz – normaliniai įtempiai betone pavojingajame pjūvyje, atitinkamai y ir z ašių linkm÷mis (N/mm2),
gniuždymo atveju imamas „–“ ženklas;

N Ed, y N Ed,z
σ cy = ir σ c,z = ,
Acy Acz

čia: NEd,y , NEd,z – išilgin÷ j÷ga nuo išorin÷s apkrovos ar išankstinio apspaudimo į visą piramidę vidin÷ms
kolonoms ir išilgin÷ j÷ga į pavojingąjį pjūvį kraštin÷ms kolonoms; Ac – betono skerspjūvio plotas, nusakomas kaip ir
nusakant NEd.

27 PAVYZDYS

Gelžbetonin÷ monolitin÷ perdangos plokšt÷ remiasi į gelžbetonines kolonas. Perdangos plokšt÷ nesijin÷ be
kapitelių. Kolonų ašių tinklas yra 6×6 m. Kolonų skerspjūvio matmenys c1 = c2 = c = 300 mm. Plokšt÷s storis 200 mm,
betonas C25/30, jos viršutin÷je (tempiamojoje) zonoje yra abiem linkm÷m vienoda tempiamoji armatūra – ∅14 mm kas
150 mm, vieno strypo skerspjūvio plotas As = 154 mm. Skersin÷s armatūros n÷ra.
Apskaičiuoti kokią skersinę j÷gą gali atlaikyti duotosios plokšt÷s betonas pavojingajame pjūvyje.
Skersin÷ j÷ga, kurią atlaiko betonas plokšt÷s pavojingojo pjūvio ploto vienete vRd,c, apskaičiuojama pagal
7.26 formulę:

vRd, c =
0,18
γc
( )
k (100 ρ1 f ck )1/3 − 0,10σ cp ≤ 0,4 f ctd − 0,10σ cp ;

γc=1,5; fck =25 N/mm2;

f ctd = α c f ctk,0,05 γ c ;

fctk,0,05 = 1,8 MPa; αct = 1,0;

fctd =1,0 × 1,8/1,5 = 1,2 MPa;

200
k =1+ ≤ d (mm);
d

ρ1 = ρly ⋅ ρlz ≤ 0,02 ;

dy = 200–0,20–0,14/2 = 173 mm;

dz =200–20–140–14/2 = 159 mm;

d = (dy + dz)/2=(173+159)/2=166 ~ 165 mm;

k = 1 + 200 165 = 2,1 > 2 , imti k = 2;

 ρ = ρly = ρlz = Asy /d×l1 =154(129/150)/(165×129)=0,0062 < 0,02;

l1 =c+6d =30+6×165=1290 m;

ρly, ρlz – armavimo koeficientas, atitinkamai y ir z ašių linkm÷mis; ρly ir ρlz apskaičiuojamas ruože, kurio
plotis lygus kolonos pločiui plius po 3d į kiekvieną kolonos pusę;
σcy, σcz – normaliniai įtempiai betone pavojingajame pjūvyje, atitinkamai y ir z ašių linkm÷mis yra lygūs nuliui.
Skersin÷ j÷ga, kurią atlaiko betonas plokšt÷s pavojingojo pjūvio ploto vienete vRd,c:

0,18
vRd,c = 2,0(1000,0062 × 25,0)1/3 − 0 = 0,598 > 0,4 × 1,2 = 0,48 N/mm2.
1,5

Pavojingojo pjūvio plotas:

Av = u1×d;

u1 = 2 (2c + 1,5πd) = 2 (2×300 + 1,5×3,14×165) = 2750 m;

Av = 2750×165 = 453750 mm2.

Skersin÷ j÷ga, kurią gali atlaikyti duotosios plokšt÷s betonas pavojingajame pjūvyje:

VRd,c = Av vRdc = 453750×598 = 271343 N = 271 kN.

__________

136. Sutelktos j÷gos atveju praspaudimo j÷ga apskaičiuojama pagal formulę:

VEd,red = VEd – ∆VEd;

čia: VEd – koloną veikianti j÷ga; ∆VEd – nagrin÷jamo kritinio perimetro viduje į viršų veikianti j÷ga, t. y. į viršų
veikiantis grunto sl÷gis minus savasis plokšt÷s svoris.

vEd = VEd,red /ud.

0,18
vRd = k (100 ρ f ck )1/3 ⋅ 2d a ≥ 0,4 f ctd ⋅ 2d a , (7.27)
γc

čia a – atstumas nuo kolonos krašto iki nagrin÷jamojo kritinio perimetro.

Ekscentriniam apkrovimui:

VEd,red  M Ed u 
vEd = 1 + k , (7.28)
ud  VE, red W 

čia k – randamas 16 lentel÷je.

137. Plokšt÷s su skersine armatūra praspaudimo stiprio apskaičiavimas atliekamas pagal 7.29 formulę:

vRd, cs = 0,75vRd, c + 1,5(d sr )Asw f ywd,ef (1 (u1d ))sinα , (7.29)

čia: Asw – apie koloną esančios skersin÷s armatūros skerspjūvio plotas; sr – atstumas tarp skersin÷s armatūros
eilių radialine linkme; α – kampas tarp skersin÷s armatūros ir plokšt÷s ašies; fywd,ef – skersin÷s armatūros efektyvusis
skaičiuotinis praspaudžiamasis stipris, fywd,ef = 250 + 0,25d ≤ fywd N/mm2); d – plokšt÷s naudingasis aukštis (mm).

28 PAVYZDYS

Tarkim, kad aptartą plokštę veikia j÷ga VEd = 295 KN, t. y. plokšt÷ negali atlaikyti veikiančios
praspaudžiančiosios j÷gos (VRd,c = 271 kN). Plokšt÷s praspaudimo stipriui padidinti, plokšt÷ armuojama vertikalia
skersine armatūra, kurios skersmuo ∅8 mm, išd÷styta kas 10 mm abiem linkm÷m. Apskaičiuoti pastarosios plokšt÷s
praspaudimo stiprį pavojingajame pjūvyje.
 Apie koloną esančios skersin÷s armatūros vieno strypo skerspjūvio plotas:

Asw = 50,3 mm2,

atstumas tarp skersin÷s armatūros eilių, radialine linkme sr = 10 mm, kampas tarp skersin÷s armatūros ir
plokšt÷s ašies α =900.
Skersin÷s armatūros efektyvusis projektinis stipris praspaudimo atveju:

fywd,ef =250+0,25d =250+0,25×16,5=254 N/mm2.

Plokšt÷s su skersine armatūra praspaudimo stipris apskaičiuojamas pagal 7.29 formulę:

VRd,cs =0,75×272+1,5(165/10) 50,3×254 (1/1980×165) 1,0=300 KN.

Kritinis perimetras uout (arba uout,edf, žr. 51 pav.), už kurio skersin÷ armatūra nebereikalinga, gali būti
apskaičiuojamas pagal formulę:

uout,edf = VEd /(vRd,cd) = 295000/(0,598×165) = 2990 mm,

prilyginus uout,edf = 2(2c + πr), apskaičiuojama kokiame atstume nuo praspaudžiančiojo elemento bus kritinis
perimetras: 2(2c + πr)=2990.

r = (2,99–4c)/2π = (2,99–4×300)/(2×3,14) = 285 > 1,5×165 = 248 mm.

Taigi, skersin÷ armatūra turi būti išd÷styta aplink koloną ne mažesniu atstumu nei 50 mm.
____________

138. Maksimalus gretimo kolonai pjūvio betono praspaudžiamasis stipris vRd,max:

V
vEd = Ed ≤ vRd, max = 0,5v f cd , (7.30)
u0 d

čia u0 imama:
u0 = kolonos kraštinių ilgiui – vidin÷ms kolonoms;
u0 = cx +3d ≤ cx + 2cy – kraštin÷ms kolonoms;
u0 = 3d ≤ cx + cy – kampin÷ms kolonoms;
cy , cz – kolonos kraštinių matmenys, c y – kolonos matmuo, lygiagretus plokšt÷s kraštui.
139. Kritinis perimetras uout (arba uout,edf , žr. 51 pav.), kuriam skersin÷ armatūra nebereikalinga, gali būti
apskaičiuojamas pagal formulę:

uout, ef = VEd (vRd,c d ) . (7.31)

Skersinę armatūrą būtina d÷styti zonoje, kurios plotis ne mažesnis nei atstumas nuo kolonos iki šią zoną
ribojančio perimetro už uout – 1,5d (arba uout,edf ) nuo kolonos (51 pav.).

B
> 2d
A

≤ 2d 1,5d

d
1,5d
d

51 pav. Vidinių kolonų kritinis perimetras: A – perimetras uout; B – perimetras uout,ef

 Kito tipo skersinei armatūrai – atlankoms ar tinkleliams – vRd,cs – skaičiuotinis plokšt÷s su skersine armatūra
nagrin÷jamojo pavojingojo pjūvio praspaudžiamasis stipris gali būti nustatytas bandymais.

VIII SKYRIUS. ĮDöTINIŲ DETALIŲ APSKAIČIAVIMAS

140. Inkarų, privirintų t÷jine jungtimi prie plokščių metalinių įd÷tinių detalių, skaičiavimas lenkimo momentui,
ašinei ir šlyties j÷goms, išd÷stytoms vienoje įd÷tin÷s detal÷s simetrijos plokštumoje (52 pav.), veikiant statinei apkrovai,
atliekamas pagal formulę:

2
2 V 
1,1 N an +  an 
 λδ 
Aan = , (8.1)
f yd

a) b)
1 1-1 N an

>6Ø an
>3Ø an s>4Ø an 15...30 0
t lan
N an
N Ed

>3Ø an
z

N'an
h

M Ed V V Ed
Ed Ø an
0
45 45 0
b1 2h+s b1
>3Ø an

1 1

52 pav. Įd÷tinių tvirtinimo detalių skaičiuojamosios schemos:

a – kai veikia sud÷tingos įrąžos; b – kai veikia tik šlyties j÷ga

Aan – suminis labiausiai apkrautos inkarų eil÷s skerspjūvio plotas; Nan – didžiausioji tempimo įrąža vienoje
inkarų eil÷je lygi:

M Ed N Ed
N an = + ; (8.2)
z nan

Van – šlyties j÷ga, vienai inkarų eilei:

′
V − 0,3 N an
Van = Ed ; (8.3)
nan

′ – didžiausioji gniuždančioji įrąža vienoje inkarų eil÷je, nustatoma pagal formulę

N an

M Ed N Ed
′ =
N an − . (8.4)
z nan

Formul÷se (8.1)–(8.4): MEd, NEd, VEd – atitinkamai momentas, normalin÷ ir šlyties j÷gos, veikiančios įd÷tinę
detalę; momentas veikia įd÷tin÷s detal÷s plokštel÷s išoriniame paviršiuje visų inkarų mas÷s centre; nan – inkarų eilių
skaičius šlyties j÷gos veikimo kryptimi; jeigu šlyties j÷ga V tolygiai neperduodama į visas inkarų eiles, tai
apskaičiuojant šlyties j÷gą Van įvertinamos ne daugiau kaip keturios inkarų eil÷s; z – atstumas tarp labiausiai nutolusių
inkarų eilių; λ – C12/15–C40/50 klasių betono koeficientas, kai inkarų skersmuo 8–25 mm, apskaičiuojamas pagal
formulę:
 4,753 f cd
λ= β, (8.5)
(1 + 0,15 Aan1 ) f yd
bet imamas ne didesnis kaip 0,7; aukštesn÷s nei C40/50 klas÷s betonui λ imamas kaip C40/50 klas÷s,
čia fcd, fyd – MPa; Aan1 – labiausiai apkrautos eil÷s inkarų plotas, cm2; β – koeficientas, imamas lygus 1,0 sunkiajam,
0,8 smulkiagrūdžiam ir ρm /2300 lengvajam betonui (ρm – betono tūrio mas÷, kg/m3); δ – koeficientas, nustatomas pagal
formulę

1
δ= , (8.6)
1+ ω

bet imamas ne mažesnis kaip 0,15;

N an
ω = 0,3 ′ > 0 (prispaudimas);
, kai N an
Van

N an
ω = 0,6 ′ ≤ 0 (be prispaudimo); jeigu inkaruose n÷ra tempimo įrąžos, koeficientas δ imamas
, kai N an
Van
lygus vienam.
Visų kitų eilių inkarų plotas turi būti pasirenkamas lygus labiausiai apkrautos eil÷s inkarų plotui.
Formul÷se (8.2) ir (8.4) statmenoji j÷ga N imama teigiamoji, jei ji nukreipta nuo įd÷tin÷s detal÷s (žr. 52 pav.),
ir neigiamoji – jei nukreipta į ją. Tais atvejais, kai statmenosios j÷gos Nan ir N an ′ , taip pat šlyties j÷ga Van
apskaičiuojant pagal (8.2)–(8.4) formules gaunamos neigiamosios, (8.1)–(8.3) ir (8.6) formul÷se jos imamos lygios
nuliui. Be to, jeigu Nan gaunama neigiamoji, tai (8.3) formul÷je imama N an ′ =N.
Kai betonuojamos konstrukcijos įd÷tin÷s detal÷s yra elemento viršuje, koeficiento λ reikšm÷ mažinama 20 %,
o ′ reikšm÷ pasirenkama lygi nuliui.
N an
141. Įd÷tin÷se detal÷se su inkarais, privirintais užleistine jungtimi nuo 15 iki 30° kampu, pasvirusieji inkarai
apskaičiuojami veikiančiai šlyties j÷gai (kai ved > ned, čia ned – atpl÷šiančioji j÷ga) pagal formulę

′
V − 0,3 N an
Aan,inc = Ed , (8.7)
f yd

Aan,inc – suminis pasvirusių inkarų skerspjūvio plotas; ′ – žr. (8.4).

N an
Be to, turi būti įrengiami ir statmeni inkarai, apskaičiuojami pagal (8.1) formulę, kai δ = 1,0 ir esant Van
reikšm÷ms, lygioms 0,1 šlyties įrąžos, apskaičiuoti pagal (8.3) formulę.
Kad krašte įd÷tin÷s detal÷s zonoje nebūtų išpl÷štas betonas (52 pav.), reikia įvykdyti šias sąlygas:

VEd ≤ 0,4 f ctdb ht , (8.8)

čia b ≤ 2h+s,

VEd ≤ 0,3 f ctdb h , (8.9)

čia b ≤ b1.

142. Suvirintųjų įd÷tinių detalių konstrukcija su privirintais prie jų elementais, perduodančiais apkrovą
įd÷tin÷ms detal÷ms, turi užtikrinti inkarų įjungimą į darbą pagal pasirinktą skaičiuotinę schemą. Apskaičiuojant
plokšteles ir valcuotuosius profilius atpl÷šiančiajai j÷gai, imama, kad jie yra šarnyriškai sujungti su statmenais inkarais.
Be to, apskaičiuojamos įd÷tin÷s detal÷s plokštel÷s, prie kurios t÷jine jungtimi privirinti inkarai, storis t turi būti
patikrintas pagal sąlygas
 f yd
t ≥ 0,25φan ir t ≥ 0,7φan . (8.10)
f yw

φan – pagal skaičiavimus reikalingas inkaro skersmuo; fyw – skaičiuotinis plieno kerpamasis stipris.
Taikant įvairius suvirinimo būdus, kurie užtikrina didel÷s plokštel÷s dalies pasipriešinimą inkaro
ištraukimui, ir esant pagrindimui, galimas (8.10) lygties patikslinimas tokiems suvirintiems sujungimas.
Plokštel÷s storis taip pat turi atitikti virinimui keliamus technologinius reikalavimus.

29 PAVYZDYS

Sijos atr÷mimui įrengiama plienin÷ atrama. Atrama tvirtinama prie kolonos įd÷tin÷s detal÷s. Įd÷tin÷ detal÷
betone tvirtinama inkarais, pagamintais iš S400 klas÷s armatūros (f yd = 365 N/mm2). Kolonos betonas C20/25 klas÷s.
Betono stipriai fck = 20 N/mm2, fcd = 12 N/mm2, fctd = 0,9 N/mm2. Detal÷s schema parodyta 53 pav.

a =120

45 0 F=200 kN

ls
70

N an

db
150 150
z =300

ls
N'an
70

l bd t 100 300 100

400

500 500

53 pav. Kolonos įd÷tin÷s detal÷s schema

Sijos perduodamos j÷gos sukeliamas lenkimo momentas ir skersin÷ j÷ga

MEd =F⋅a =200⋅0,120=24 kNm;

QEd =F =200 kN.

Atstumas tarp inkarų eilių 300 mm. Apskaičiuojame veikiančios j÷gos inkarus

M Ed 24
N an = = = 80 kN.
z 0,3

'
Kadangi NEd =0, tai N an = N an = 80 kN.
Šlyties j÷ga vienai inkarų eilei pagal (8.3) yra:

'
V − 0,3N an 200 − 0,3 ⋅ 80
Van = Ed = = 58,7 kN.
nan 3

Koeficientai ω, δ ir λ

N an 80
ω = 0,3 = 0,3 = 0,409 ;
Van 58,7
 1 1
δ= = = 0,842;
1+ w 1 + 0,409

4,75 3 f cd 4,75 3 12
λ= β= ⋅ 1 = 0,387.
(1 + 0,15 ⋅ Aan1 ) f yd (1 + 0,15 ⋅ 3,14) 365
Vienos eil÷s inkarų reikalingą skerspjūvio plotas apskaičiuojamas taip:

2 2
2 V  2  58700 
1,1 ⋅ N an +  an  1,1 ⋅ 80000 +  
 λ ⋅δ   0,387 ⋅ 0,842 
Aan = = = 594 mm2.
f yd 365

Parenkame 2 inkarus ∅20 mm (Aan = 628 mm2).

Kadangi pasirinktasis inkarų skersmuo sutampa su apskaičiuotuoju skersmeniu, inkarų skersmens skaičiavimas
baigtas.
Minimalus inkarų (be antgalių) inkaravimo ilgis pagal konstravimo taisykles turi būti lbd,lim =35d =35⋅20=700 mm.
Kadangi kolonos skerspjūvis 500×500 mm, tai inkarų ilgis bus mažesnis už 700 mm. Inkarų galuose yra
įrengiami antgaliai, kurių skersmuo db = 3d = 3⋅20 = 60 mm, tod÷l lbd,lim = 10d = 10⋅20 = 200 mm.
Parinktas inkarų ilgis yra lbd =400 mm.
Būtina patikrinti betono stiprumą glemžimui prie inkaro antgalio. Glemžiamasis plotas

Ac0 =
(
π d b2 − d 2 ) = π (602 − 202 ) = 2512 mm . 2

4 4
Glemžiamoji j÷ga

N an 80
N an1 = = = 40 kN.
2 2
Tikriname sąlygą

N an1 ≤ N an1,R = α ⋅ ω n ⋅ f cd ⋅ Ac0 ,

čia α = 0,85;

 Ac1
f ctd 
ω u = 1 + k u kf  − 1 ≤ ω u ,max ;
 A
f cd 
 c0 
0,9  32400 
ω u = 1 + 10,67 ⋅ 1 ⋅  − 1 = 3,073 ,
12  2512 

f 12
čia ku = 0,8 cd = 0,8 = 10,67;
f ctd 0,9

kf =1; ωu,max =2,5;

Ac1 =(3d)2 = (3⋅60)2 = 32400 mm2 (pagal 53 pav.).

N a1, R = 2,5 ⋅ 1,157 ⋅ 12 ⋅ 2512 = 87191 N = 87,2 kN.

Inkaro antgalio glemžiamojo betono stiprumas yra pakankamas, kadangi

 N an1 = 40 kN < N a1, R = 87,2 kN.

Tikriname labiausiai tempiamosios inkarų eil÷s stiprumą išpl÷šimui

N an ≤ N an, R = 0,5 A1 ⋅ f ctd ,

čia A1 išpl÷šiamo betono paviršiaus plotas.

3,14 ⋅ 602
A1 = (60 + 2 ⋅ 400 )500 − 2 = 424000 mm2.
4

N an, R = 0,5 ⋅ 424000 ⋅ 0,9 = 1908000 N = 190,8 kN.

Stiprumas išpl÷šimui yra pakankamas, kadangi Nan = 80 kN < Nan,R = 190,8 kn.
Atstumai tarp inkarų atitinkamai statmenai ir skersai šlyties j÷gos veikimo krypčiai 300 mm > 4∅ = 4⋅20 = 80 mm ir
150 mm > 6∅ = 6⋅20 = 120 mm tenkina konstravimo taisykles.
Apskaičiuojame kolonos įd÷tin÷s detal÷s plokštel÷s storį

 f yd
t ≤ 0,25φn ,
 f yw

t ≤ 0,7φan .

365
t = 0,25 ⋅ 20 = 14,04 mm.
130
Atsižvelgiant į inkarų virinimo reikalavimus

t ≥ 0,65φan = 0,65 ⋅ 20 = 13 mm.

Pagal gautus skaičiavimus įd÷tin÷s detal÷s plokštel÷s storis t = 15 mm.

____________