MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

VIEOJO ADMINISTRAVIMO FAKULTETO

VIEOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA

KRISTINA JAKNAIT
(VIEOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJ PROGRAMA)

LIGONINS VEIKLOS KOKYBS GERINIMAS

TENKINANT ONKOLOGINI PACIENT POREIKIUS
Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas - dr.doc. Rimantas Peira

Vilnius, 2006

TURINYS

vadas ........................................................................................................................................ 4
1. ONKOLOGINIAI SUSIRGIMAI IUOLAIKINS VISUOMENS GYVENIMO
KOKYBS KONTEKSTE ..................................................................................................... 7
1.1. Sveikatos prieiros paslaug kokyb ................................................................. 7
1.2. Holistinis poiris mog sveikatos prieiros sistemoje ................................ 8
1.3. Medicininiai onkologini susirgim aspektai: klinika ir onkologini susirgim
epidemiologin situacija pasaulyje ir Lietuvoje ....................................................... 9
1.4. Psichologiniai onkologini susirgim aspektai ................................................. 11
1.4.1. Mirties, kaip reikinio, vertinimo aspektai ....................................... 11
1.4.2. Psichofiziologins ligos atsiradimo prieastys................................... 12
1.4.3. Psichini veiksni taka onkologini ligoni gyvenimo kokybei .... 14
1.5. Onkologini ligoni poreikiai ............................................................................. 20
1.5.1. Poreiki samprata ............................................................................... 20
1.5.2. Onkologini ligoni pojiai ir problemos patekus ligonin ....... 23
1.5.3. Onkologini ligoni poreiki tenkinimo problemos ir ypatumai .. 25
1.6. Paliatyvios slaugos onkologiniams ligoniams teikimas - sudtin j poreiki
tenkinimo visumos dalis ............................................................................................ 35
1.7. Sveikatos institucij administravimo spragos ................................................. 38
2. ONKOLOGINI LIGONI POREIKIAI ..................................................................... 41
2. 1. Tyrimo imtis ....................................................................................................... 41
2. 2. Tyrimo metodika ir eiga ................................................................................... 42
2. 3. Tyrimo rezultatai ............................................................................................... 43
Ivados .................................................................................................................................... 71
Rekomendacijos ..................................................................................................................... 73
Naudotos literatros sraas ................................................................................................ 77
Santrauka ............................................................................................................................... 83
Santrauka vokiei kalba ..................................................................................................... 85
Priedai ..................................................................................................................................... 87
1 priedas ..................................................................................................................... 88
2 priedas ..................................................................................................................... 91

3 priedas ..................................................................................................................... 92
4 priedas ................................................................................................................... 101
5 priedas ................................................................................................................... 107
6 priedas ................................................................................................................... 113
7 priedas ................................................................................................................... 130
8 priedas ................................................................................................................... 138
9 priedas ................................................................................................................... 151
10 priedas ................................................................................................................. 152

VADAS
Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, kas treiam pasaulio gyventojui lemta
susirgti viu (Report of a WHO Expert Commitee, Geneva, 2000). Nepaisant tokios statistikos,
ms visuomenje vis dar maai kalbama apie onkologines ligas, apie jomis sergani moni
psichologines reakcijas ir igyvenimus.
Viena pagrindini priemoni, galini padti onkologiniams ligoniams yra j gyvenimo
kokybs gydymosi periode gerinimas. Mokslinink teigimu, i priemon turt bti gyvendinta
remiantis pagalbos teikimo visapusikumo principu (World Health Organization/UNICEF.
Primary health care, Geneva,1978; Goleman D., Vilnius, 2001; Diryt A., Vilnius, 2001a). Tai
galima apibdinti ne tik kaip medicinin, bet ir kaip psichosocialin pagalb ligoniui, galinani
j adekvaiai susidoroti su emociniu skausmu, pasireikianiu pykio, depresijos, nerimo,
baims, kalts reakcijomis. Padedant onkologiniam ligoniui reikt siekti, kad jis geriau suvokt
ir valdyt savo jausmus, stengtis sumainti jo udarum, skatinti vilt. Toki pagalb, kuri bt
nuoirdi, profesionali ir efektyvi, sveikatos prieiros staiga gali teikti tik bdama ypa auktos
kultros organizacija. Tokios kultros vystymas, kaip ir visuomens bendrosios kultros
puoseljimas, yra ilgalaikis procesas, taiau reikalaujantis jau dabar neatidliotin pastang.
Tinkamos

gyvenimo

kokybs

utikrinimas

mirtinai

serganiam

pacientui

reglamentuojamas daugelyje tarptautini ir Lietuvos statym bei kodeks (Lietuvos Respublikos

pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo pakeitimo statymas; Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimas Dl valstybins vio profilaktikos ir kontrols 2003-2010 met
programos patvirtinimo ir kt.). Tarptautiniame medicinos etikos kodekse (1993), kur 1949
prim Pasaulins gydytoj asociacijos generalin asamblja, Specialij nutarim I dalies
poskyryje Paciento teisi gerbimas 30 straipsnyje Sunkiai serganij sveikatos prieira
raoma, kad gydytojas turi dti visas pastangas, kad garantuot sunkiai sergantiems
humanitarin pagalb ir garbingas mirties slygas. Gydytojas turi palengvinti mirtanio ligonio
kanias, ir kiek galima ilgiau isaugoti gyvenimo visavertikum.
Nors vis daugiau medik pripasta, kad reikia gydyti ne tik lig, bet ir dvasi, deja, yra
realiai egzistuojanti paslaug struktra ir sistema, neutikrinanti onkologini ligoni
pilnavertiko poreiki tenkinimo. Dl paslaug ir valdios fragmentikumo daugelis pagalbos ir
paramos program stokoja visapusikumo (Anthony W., Farkas M., Cohen M., Talinas, 1998).
Objektyviai vertinant susidariusi onkologini ligoni sveikatos prieirio politik, matyti, kad
esminis dmesys skiriamas chemoterapiniam, chirurginiam ir radioterapiniam gydymui, taiau
4

praktikai nesuteikiama psichologin ir socialin pagalba. Esmin problema yra atsidavusi

specialist, kurie monikai ir jautriai rpintsi ligoniais, trkumas. onkologini ligoni
reabilitacijos ar paliatyvaus gydymo proces turi bti traukti ne tik medikai ir aptarnaujantis
medicinos personalas, bet ir psichologai, socialiniai darbuotojai, kunigai ir kiti specialistai.
Taiau, trksta ne tik kvalifikuotos psichosocialins pagalbos, bet ir galimybi ilaikyti
specialistus gydymo staigose. Sveikatos valstybin politika apsiriboja tik elementarios
medicinins prieiros organizavimu ir teikimu, o psichologin mogaus savijauta atsiduria
antraeiliame vaidmenyje, todl pagrindinis praktinis onkologini ligoni lkesi tenkinimo
tyrimo tikslas padti sveikatos prieiros staigoms organizuoti visapusikesn pagalb
onkologiniams ligoniams ir atkreipti didesn dmes i pacient poreiki tenkinim.
Moksliniuose tyrimuose onkologini ligoni poreiki tenkinimo problematika nedana,
taiau gana plaiai tyrinti atskiri onkologini ligoni gyvenimo kokybs gerinimo,
psichologini veiksni takos fizinei savijautai aspektai. Dauguma tyrim yra atlikta prie gerus
du-tris deimtmeius.
Sistemiki moksliniai psichologini veiksni onkologijoje tyrimai pradti XX amiaus
penktame deimtmetyje. Jie vystsi keliomis kryptimis. Skirtingu metu prioritetinmis tyrim
temomis buvo: 1) viu susirgusiojo asmenybs savybs (nuo 5 jo deimtmeio); 2) emocij
vaidmuo (nuo 6 jo deimtmeio); 3) ligos veika (nuo 7 jo deimtmeio); 4) psichoterapijos
veiksmingumas, gyvenimo kokyb (nuo 8 jo deimtmeio); 5) psichini ir imunini veiksni
ryys (nuo 9 jo deimtmeio) (Diryt A., Vilnius, 2001a).
Vienas naujausi tyrim, atlikt Lietuvoje, yra onkologini ligoni kognityvini
schem, ligos veikos ir lstelinio imuniteto ryio tyrimas (Diryt A., Vilnius, 2001b).
Depresijos takos onkologini ligoni gyvenimo trukmei ir savijautai tyrimus apra daugelis
usienio autori (Goleman D., Vilnius, 2001; Klaus H., Vilnius,1999; Myers D.G., Kaunas,
2000; Lemme B. H., Kaunas, 2003 ir kiti). Psichosocialins paramos teigiam reikm viu
sergani pacient savijautai akcentavo Geffen J. R., Kaunas, (2003), Kbler-Ross E., Vilnius,
(2001) bei kiti mirt ir mirim tyrinj mokslininkai.
Kadangi psichologini faktori reikm viu sergani asmen gyvenimo kokybei
seniai rodyta, btina utikrinti ligoni psichologini-socialini poreiki patenkinim.
Nepatenkinti poreikiai sukelia psichologin diskomfort, kuris, savo ruotu, neigiamai veikia ir
fizin mogaus bkl. Silpnja imunitetas, senka galios, kurias bt galima labai tikslingai
panaudoti kovai su liga.
Atsivelgus paciento poreikius, pateisinus didij dal jo lkesi tiktina, jog
padids klient skaiius, tai turt padidinti ir ligonins finansavim. Btina sukurti kuo

teigiamesn ir patrauklesn ligonins vaizd visuomenei, kiekvienam potencialiam klientui - tai

esminis skmingo ligonins darbo kriterijus.
Klausimai Kokie aktualiausi onkologini ligoni poreikiai? Ar pilnavertikai vyksta t
poreiki patenkinimo procesas? Kokie yra pagrindiniai onkologiniams ligoniams param
teikiantys altiniai bei probleminiai aspektai? Ar sutampa pai ligoni, visuomens ir medicinos
personalo, dirbanio su viu serganiais pacientais poiris onkologini ligoni poreiki
tenkinimo situacij? - sudar tyrimo problemos turin.
Tyrimo objektas. Onkologini ligoni poreiki tenkinimas.
Tyrimo dalykas. Onkologini ligoni poreiki tenkinimo problemos sveikatos prieiros
staigoje.
Darbo tikslas. Isiaikinti kaip vyksta onkologini ligoni poreiki tenkinimas
Panevio ligoninje ir pateikti praktines rekomendacijas ligoninei dl geresnio i poreiki
tenkinimo.
Vadovaujantis apibrtu tyrimo tikslu yra suformuluoti tyrimo udaviniai:
1. Isiaikinti onkologini ligoni aktualiausius poreikius.
2. Nustatyti (parinkti) labiausiai tinkamas onkologini ligoni poreiki utikrinimo
priemones.
3. Atskleisti Panevio ligonins galimybes utikrinti aktualiausius onkologini
ligoni poreikius.
4. Pateikti praktines rekomendacijas onkologini ligoni poreiki utikrinimui Panevio
ligoninje.
Hipotez. Onkologini ligoni poreikiai Panevio ligoninje nra tenkinami
pilnavertikai.
Magistro darbe taikyti tyrimo metodai, duomen rinkimo ir operacionalizacijos instrumentai:

Teorin analiz: vadybins, teisins, administracins, psichologins, sociologins ir

medicinins literatros mokslini altini analiz.

Atlikta poreiki konstrukto operacionalizacija (irti pried Nr.1).

Onkologini ligoni poreiki tenkinimo vertinimui buvo pasirinkti kiekybiniai duomen

rinkimo metodai:
- pusiau struktruota onkologini ligoni anketin apklausa;
- pusiau struktruota medicinos personalo apklausa ratu;

- pusiau struktruota anketa visuomenei.

Tyrimo duomenys statistikai apdoroti naudojant Microsoft Exel program. Atviriems

anketos klausimams ir kokybinei pokalbio metu ufiksuotai informacijai apdoroti
naudota kokybin interpretacin turinio (content) analiz.

1. ONKOLOGINIAI SUSIRGIMAI IUOLAIKINS VISUOMENS GYVENIMO

KOKYBS KONTEKSTE

1. 1. Sveikatos prieiros paslaug kokyb

iais metais LR Vyriausyb patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuot
Lietuvos nacionalins visuomens sveikatos prieiros 20062013 met strategij ir jos
gyvendinimo priemoni 20062008 met plan. Esminiai pokyiai sveikatos valdymo sistemoje
numatomi 20062008 metais, kuomet bus sukurta vieninga visuomens sveikatos prieiros
vieojo administravimo sistema centriniu ir teritoriniu lygiais. Tikimasi inicijuoti ios srities
specialist darbo apmokjimo tvarkos pakeitimus, parengti specialist tobulinimo ir rengimo
programas. SAM ministro sakymu 2007 metais bus patvirtinti visuomens sveikatos specialist
kvalifikacijos reikalavimai. Iki 2007 met bus parengti teiss aktai, numatantys pirmins
sveikatos prieiros paslaug srao papildym visuomens sveikatos prieiros paslaugomis.
Strategijoje akcentuojamas sveikatos prieiros paslaug teikimo kokybs gerinimas
(Rapoleviit A.,http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=7195; prisijungimo laikas:
2006-09-26.).
Sveikatos prieiros kokyb tai laipsnis, kuriuo asmens ir visuomens sveikatos
prieira didina tikimyb pasiekti norim rezultat, remdamasi iuolaikinmis profesinmis
iniomis. Sveikatos prieiros kokyb apima tokius strateginius aspektus: 1) sveikatos prieiros
kokyb geriau tenkina pacient poreikius ir j lkesius sveikatos prieirai, 2) sveikatos
prieiros kokyb yra sisteminis, visapusikas, tstinis procesas, orientuotas paciento poreikius,
3) sveikatos prieiros kokybs tikslas neapsiriboja tik geresns pacient sveikatos siekiu, jis
apima ir j gyvenimo kokyb, 4) sveikatos prieiros kokyb grindiama nuolatiniu tiek medik
profesional, tiek ir pacient mokymusi, 5) sveikatos prieiros kokyb taupo iteklius ir sudaro
galimyb juos reinvestuoti (Januonis V., Sveikatos mokslai. 2004, Nr. 1. P. 69 -73.).
Sveikatos prieiros strategijos realizuojamos trijuose hierarchiniuose lygmenyse
(Januonis V., Popovien J., Tiltai. 2003, Nr. 13 (1), P. 177-181.):
1. sisteminiame koncepciniame (nacionaliniame);
7

2. organizaciniame struktriniame (teritoriniame);

3. procesiniame kokybiniame (organizacij).
Sveikatos prieiros paslaug kokyb yra labai sunkiai apibriama ir pamatuojama,
todl galimi dideli kokybs svyravimai. Paslaugoms bdingas nuolatinis kokybs nestabilumas,
reikia labai daug pastang ilaikyti pastovi kokyb. Kiekviena sveikatos prieiros paslauga turi
bti individualizuota, nes ne tik pacientai (paslaug gavjai), bet ir medikai profesionalai
(paslaug teikjai) yra unikalios ir nepakartojamos individualybs, asmenybs. Dl i ir kit
prieasi pacient poreikiai sveikatos paslaugoms yra gan neapibrti, o lkesiai beveik visada
virija realias organizacijos (neretai ir apskritai medicinos) galimybes.
Ligonins kokybs politika teikti pacientams prieinam, savalaik, lygiateisik,
pilnavert, efektyvi, patikim ir saugi, kokybs standartus atitinkani sveikatos prieir lig
profilaktikos, diagnostikos, gydymo, slaugos ir reabilitacijos srityse. i politika apima profesines
ir administracines paslaugas. Kokybs politikos gyvendinimui suformuoti strateginiai tikslai:
-

tenkinti paciento poreikius ir interesus sveikatai profesionaliai, etikai ir rezultatyviai;

nuolat tobulinti ir atnaujinti sveikatos prieiros technologijas;

nuolat kelti vadovaujanio personalo, gydytoj ir slaugos specialist kvalifikacij ir

profesionalum;

organizuoti sveikatos prieir atsivelgiant tak, kuri daro teritorijos gyventoj

nuomon, norai ir pageidavimai bei iorin aplinka;

teikti efektyvias, saugias, veiksmingas, kiek galima ubaigtas sveikatos prieiros

paslaugas, kiek tai leidia organizacijos galimybs ir itekliai (Januonis V., Vilnius,
1990. ).

1. 2. Holistinis poiris mog sveikatos prieiros sistemoje

Sveikatos atstatymas holistiniu poiriu, tai ne tik paeidimo ar ligos diagnozavimas ir
gydymas, taiau ir j padarytos takos koregavimas, nepamirtant mogaus psichikos, jo
gyvenimo kokybs. Holistinis sveikatos vertinimas apima fizinius, psichologinius, socialinius ir
dvasinius poreikius. Sunkios ligos diagnozs patvirtinimas neretai sukelia didel nerim, kuris
gali nustelbti fizinius pojius, todl svarbu skatinti pacient kalbti, kas j jaudina, atskleisti
jausmus. Isaugoti nesuardyt eimos vientisum svarbus udavinys vertinant socialinius
poreikius holistiniu poiriu. Vieno eimos nario liga veikia ir kit moni gerov, todl kritiniu
momentu pagalbos gali prireikti ir eimos nariams. Darbo netektis slygoja finansinius
sunkumus, kinta santykiai su monmis, atsiranda socialin izoliacija. Holistinis poiris skatina
paciento vilt, apsirinkimo galimyb ir autonomij (Lugton J., Kindler M., Kaunas, 2005.).
8

Holistinis poiris mog sveikatos prieiros sistemoje grindiamas pagarbos ir

teisingumo principais. Pagarba apibriama kaip individualybs, kiekvieno asmens poirio
vertinimas. Viena pagarbos mogui raik yra mog apibdinani svok vartojimas. Neretai
to nesilaikant, mogus traktuojamas kaip objektas ir tokiais atvejais pavadinamas kaip tam tikros
situacijos auka. Medicinoje mogui danai yra primetama ligos etiket (pvz. epileptikas,
vininkas ir pan.). Teisingumo principas apima lygyb gaunant sveikatos sistemos pagalb,
gerinant mogaus gyvenimo kokyb. Teisingumas reikia vienod pagarb mogaus teisms
(Rinktini Europos mogaus teisi konvencijos ir jos protokol straipsni supaprastintas
variantas // http://www.coe.int/lt/portal/Information_material/Lt_HRedusheets.asp?L=LT#P392_
4966; prisijungimo laikas: 2006-09-02. ). Btent holistiniu poiriu bus remiamasi iame darbe.
Yra skiriami tokie veiksniai, lemiantys ligonins iskirtinum tarp pacient:

Laukimo trukm;

Paslaugos prieinamumas;

Administraciniai formalumai;

Primimas;

mogikieji santykiai;

Informavimas apie procedras;

Saugumas

Paslaugos rezultatas;

sipareigojim laikymasis;

Nurodym (paskyrim) vykdymas;

Specialybs inios;

vaizdis;

vairs gandai;

inojimas apie teikiamas paslaugas (Dubois B., Paris, 1987.P.378.).

1. 3. Medicininiai onkologini susirgim aspektai: klinika ir onkologini

susirgim epidemiologin situacija pasaulyje ir Lietuvoje
Vys tai daugiareikmis terminas, kuriuo vadinama apie imtas skirting susirgim.
Taiau nors ie susirgimai skiriasi vienas nuo kito, jie taip pat turi fundamentali bendr
savybi: vis vio ri atveju atsiranda anomali lsteli, kurios skiriasi nuo kit kno lsteli
dviem aspektais: pirma, vins lstels ima daugintis nekontroliuojamai. Tuo bdu jos

susiformuoja darinius, kurie paeidia vairius organus. Antra, vins lstels gali iplisti po
vis kn ir toliau daugintis. is procesas vadinamas metastazavimu (Geffen J., Kaunas, 2003).
Pagal piktybinio naviko iplitim ir morfologinius ypatumus onkologinis susirgimas
gali bti priskiriamas vienai i keturi raidos stadij (TNM sistema, Vilnius, 2001). Skirting
lokalizacij piktybiniai navikai progresuoja skirtingu greiiu ir skiriasi j remisijos galimyb.
Pirmose onkologinio susirgimo raidos stadijose taikomas radikalus gydymas: chirurgija,
spinduli, chemin, imunin arba kompleksin terapija, paskutinje stadijoje tik paliatyvus
gydymas (Diryt A., Vilnius, 2001b).
Onkologiniai susirgimai - viena labiausiai paplitusi lig pasaulyje (Report of a WHO
Expert Commitee, Geneva, 2000). Mirtingumas nuo vio - antra pagal danum mirties
prieasi (po irdies ir kraujagysli sistemos susirgim). Pasaulyje kasmet apie deimt milijon
moni suserga piktybiniais navikais. Nuo onkologini lig kiekvienais metais mirta daugiau
nei ei milijonai gyventoj. Pagal Pasaulins sveikatos organizacijos (PSO) prognozes, 2020
metais piktybiniais navikais kasmet susirgs apie dvideimt milijon gyventoj, o mirs - apie
deimt milijon (Rezgien L. R., iauliai, 2004).
Lietuvoje onkologini susirgim problema taip pat labai aktuali.

1 pav. Pagrindins vyr ir moter mirties prieastys 2004m.

Lietuvos vio registro centro statistiniai duomenys

10

Kasmet uregistruojama daugiau nei penkiolika tkstani nauj piktybini navik.

Nuo onkologini susirgim kiekvienais metais Lietuvoje mirta apie septynis tkstanius
gyventoj (Rezgien L. R., iauliai, 2004). Moter tarpe labiausiai paplits sergamumas krties
viu, vyrai daniausiai serga prostatos arba plaui viu (Lietuvos vio registro centras,
Vilnius, 2003).

Lietuvos vio registro centro statistiniai duomenys

2 pav. Sergamumas ir mirtingumas nuo piktybini navik 100 000-i Lietuvos gyventoj
Lietuvos vio registro centro statistiniai duomenys

1. 4. Psichologiniai onkologini susirgim aspektai

1. 4. 1. Mirties, kaip reikinio, vertinimo aspektai
Kuo spariau engia priek ms mokslas, tuo mes, atrodo, labiau bijome mirties
tikrovs ir j neigiame. Bgimas nuo ramaus mirties sutikimo turi daug prieasi. Viena i
svarbiausi ta, kad mirtis ms dienomis yra daug niresn, daniau mirtama vienatvje
nesmoningai, taip, kaip nedert mogui. Merdjimas nuasmeninamas, nes ligonis istumiamas
i jam pastamos aplinkos ir paskubomis kiamas ligonins palat (Kbler-Ross E., Vilnius,
2001).
ia dmesys skiriamas ne mogaus visumai, o jo organams ir vairioms kno dalims.
Ligonis prilyginamas jo kno dali funkcijai, emocin pus lieka pamirta. Ligonin tapusi
mirties vieta, taiau ia pamirtama prie to prisitaikyti. mogiki poreikiai aukojami techniniam
funkcionalumui. Mirtantj paslepiant neinomos ligonins veiklos ukulisiuose irykja dar
vienas dabarties siekimas: pati visuomen nenori ksti emocinio krvio, nemalonij kovos su
mirtimi pusi, mirties buvimo gyvenime (Jakoby B., Vilnius, 2000). Kaip teigia E. Kbler-Ross

11

(2001), sunkiausia problema ligoniams ne pati mirtis. Jie bijo merdjimo, nes j lydi neviltis,
bejgikumas, vienatv (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001, p. 324).
Turint galvoje tok poir mirt, atitinkamai elgiamasi ir su mirtinai serganiais
ligoniais: medicinos personalas ino, kaip slaugyti, kokius medikamentus skirti ligoniams, bet
nei medicinos studentams, nei medikams niekas niekada nepasakoja, kaip kalbtis su tokiais
ligoniais ir j giminmis. Vyrauja sitikinimas, kad mons nenori inoti apie artjani mirt ir
bet kokia kaina stengiasi nuslpti nuo ligonio ties (Gailien A., Vilnius, 1994). Todl privalu
patiems darbuotojams ianalizuoti savo pai poir mirt ir merdjim, kad bt galima
ramiai dirbti su nepagydomai serganiu liginiu (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001, p. 325).
1. 4. 2. Psichofiziologins ligos atsiradimo prieastys
Jau seniai inoma, kad nerimas, baim, pyktis ir kalts jausmas sukelia fiziologinius
pokyius. Gydytojai teigia, kad mintosios emocijos gali bti vairi lig nuo paprasto
skrandio negalavimo iki vio prieastimi (Linn D. ir Linn M., Vilnius, 2003; Dembinskas A.,
Alekseiikas A., Gailien D. ir kt., Vilnius, 1981).
Dar 460-337 m. prie Krist Hipokratas vio prieastimi man esant blog nuotaik,
melancholij, pykt (Lukoeviien I. ir Kadyt G., Kaunas, 1996).
D. Linn ir M. Linn (2003) rao, kad 1914 m. dr. Walteris Cannonas pastebjo, kad
baims ir pykio emocijos, kurios mus skatina kovoti ar bgti, paveikia autonomin nerv
sistem (periferin nerv sistemos dal, kuri tvarko vidaus organ raumen ir liauk veikl
(Myers D. G., Kaunas, 2000)) ir tai sukelia fizinius organizmo pokyius. Ir jei mes nuolat
uspaudiame baim ir pykt, kovoti-bgti mechanizmas, pritaikytas greitai besikeiianioms
kritinms situacijoms, gali sukelti vairius sutrikimus.
C. Sutton (1999) pateikia Gyvenimo vyki skal, parengt pagal Holmes ir Rahe
sukurt schem, kurioje stresas matuojamas gyvenimo pokyi poiriu. ioje skalje gyvenimo
vykis susialojimas arba liga uima vien i aukiausi pozicij ir yra vertintas 53 balais
i 100. Teigiama, kad jei mogus per kelet mnesi surenka daugiau nei 300 vienet, 80 proc.
atsiranda galimyb susirgti per artimiausius dvejus metus (Linn D. ir Linn M., Vilnius, 2003, p.
63).
Taigi stresas turi lemiam tak mogaus sveikatai. Nordami nustatyti ry tarp streso
ir vio, mokslininkai atliko bandymus su grauikais, duodami jiems vines lsteles sukeliani
mediag. Buvo nustatyta, kad grauikai patiriantys stres, negalintys kontroliuoti gaunam
elektros smgi, link daniau sirgti viu. Stresas silpnina imunin sistem, todl navikai
greiiau auga ir bna didesni (Myers D. G., Kaunas, 2000, p.597).
12

Simonton vio psichologins veikos teorija pagrsta asmens atsakomybe ligos procese.
Teigiama, kad vys isivysto dl kompleksins sveikos tarp stresini gyvenimo vyki (vys
atsiranda prajus 8-12 mnesi po patirto emocinio streso) bei asmenybs savybi. Pasak jo,
linkusiems susirgti viu monms yra bdingi keturi charakterio bruoai: pirmas - pyktis ir
nesugebjimas atleisti kitiems; antrasis ir treiasis bruoai kalts jausmas ir nesugebjimas
atleisti sau. Kai nesugebame atleisti ir kitiems, ir sau, negalime pasitikti, atsiranda ketvirtasis
bruoas sugebjimo tobulti ir ilaikyti reikmingus ilgai trunkanius santykius stoka (Linn D.
ir Linn M., Vilnius, 2003).
vairios psichologijos kryptys pripasta, kad ligos atsiradimo prieastys yra
psichologiniai faktoriai.
A. Pakus (1992) rao, jog kognityvins psichologijos atstovai teigia, jog lig pagrindas
yra netikslus galvojimas arba ikreiptos mintys. Pasak j, koki reikm teikiame mus
supantiems vykiams, tokiais jausmais juos ir atsiliepiame. Kognityvins teorijos teigimu, ie
ikreipti, ms susikurti minties vaizdiniai kaip tik ir veda jausmins pusiausvyros sutrikim, o
tai slygoja fiziologinio funkcionavimo sutrikim, konkrei organ susirgimus.
Egzistencins psichologijos atstov teigimu, susirgimas neturi prieasties, bet turi
motyv. Neuroz kyla dl griet apribojim, spontanikumo nebuvimo. Bandymas apeiti dar
vaikystje primestas normas, sukelia neurozik kalts jausm ir savs kaltinim. Taip neuroz
perauga fizinius negalavimus. Susirgimui takos turi ir savo egzistencijos suvokimas:
autentikumo atsisakymas, nenoras matyti savs tokio, koks esi, taip pat yra ligos prieastis.
Taigi liga tai bsena mogaus, atsisakiusio atsakomybs u savo ateit (Franklis V.E., Vilnius,
1996; Egzistencin psichologija, 2004).
Transakcins analizs metodo krjas E. Berne mogaus sutrikimo kilm aikina tuo,
kad asmuo, negaudamas pripainimo enkl stimuliacij (odiu, veiksmu, gestu, mimika ar
bent vilgsniu) geriausiu atveju netenka emocins pusiausvyros. Per gyvenimo scenarij, kuris
yra nesmoningai dar vaikystje tv takoje susikurtas gyvenimo planas, atsiskleidia ne tik
paties mogaus sau numatytos psichins ligos, bet ir fiziniai sutrimai ( M.
., M, 1993). Pasak Berne E. (1992), vys - tai vaikystje patirtos kalts iandienin
iraika. Vaikas u vykius, kuriuos jis traktuoja vykusius kaip dl jo kalts, pasiada save
nubausti ir nesmoningai paskiria sau iauri bausm fizin susinaikinim i vidaus.
Psichoanalizs alininkai teigia, kad susirgimo, simptom prieastis yra vidinis
konfliktas, kuris kyla tuomet, kai asmenybs struktrin dalis Ego nebesusitvarko su ikilusiais
sunkumais ir kuomet gynybos mechanizmai jau nebepadeda (Melanas D., Vilnius, 1994). Toks
ligos kilms aikinimas labai tinka onkologini ligoni susirgimams interpretuoti, kadangi
sergant ia liga labai susilpnja gynybos mechanizmai. Gaunasi dvipus reakcija susidrs su
13

vidiniais konfliktais mogus suserga, tai paveikia ne tik jo psichik, bet ir fizin kn isivysto
navikas. Sergant gynybos mechanizmai yra labai silpni, tuomet pradeda vystytis depresija.
Depresija neigiamai veikia fiziologin mogaus funkcionavim, taigi udaras ratas ir toliau
sukasi. Todl labai svarbu atsivelgti ligoni psichosocialinius poreikius ir utikrinti pilnavert
j tenkinim.
1. 4. 3. Psichini veiksni taka onkologini ligoni gyvenimo kokybei
Mirties laukimo periodu tiek medikai, tiek ligoniai dvasin prieiros srit pripasta
prioritetine. Medicinos instituto (JAV) paskelbtame darbe Mirties akivaizdoje: prieiros
gyvenimo pabaigoje tobulinimas iskirtos pagrindins kokybikos prieiros sritys profesine
prasme: visapusika gyvenimo kokyb, gera fizin savijauta ir funkcionavimas, gera
psichosocialin savijauta ir funkcionavimas, gera dvasin savijauta, prieiros suvokimas i
ligonio pozicij ir gera eimos savijauta bei funkcionavimas (Field M., Cassel C., Washington,
1997.).
Usienyje atlikta nemaai studij apie dvasingumo, tikjimo, religini sitikinim tak
sveikatai. Tuo tarpu Lietuvoje, nebuvo usakytas n

vienas darbas, iekantis ssaj tarp

sveikatos ir tikjimo, ir is klausimas paliktas visai be dmesio arba privaiai iniciatyvai. Tuo
tarpu jau pastebta, kad tinkamas ir pakankamas religijos traukimas gyvenim bei gydymo
paslaugas susijs su geresne fizine ir psichine sveikata (Rudaleviien P., Narbekovas P.,
Vilnius, 2005.).
Senyvo amiaus mons, kurie tikjim panaudoja kovai su fizine liga, patiria maesn
depresij, negu j bendraamiai. Tikjimas gali padti ligoniams surasti su liga susijusios
kanios prasm, o tai padeda jiems t kani pakelti ir su ja susitaikyti. Paskelbti ir mokslins
literatros duomenys, rodantys, kad religija ir dvasingumas vaidina teigiam vaidmen kovoje su
tokiomis ligomis kaip vys (Baider L., Russak S.M., Perry S. and others. 1999).
Keletas su paskutinmis vio stadijomis serganiais ligoniais atlikt studij parod,
kad gera dvasin savijauta ir prasms suvokimas yra pagrindiniai depresijos, beviltikumo ir
greitesns mirties trokimo stabdiai. Nors atrodo, kad gera dvasin savijauta maina depresijos,
beviltikumo ir mirties trokimo tikimyb, prasms-ramybs aspektai turi didiausi tak.
Tokios ivados labai svarbios kalbant apie depresijos ir beviltikumo pasekmes mirt
pasitinkantiems pacientams. Depresija ir beviltikumas susij su menka viu sergani pacient
igyvenimo tikimybe ir itin dideliu saviudybi trokimu. Akivaizdu, kad tokiems ligoniams,
keniantiems nuo depresijos ir beviltikumo, gyvenimo prasms praradimo, dvasins kanios
nutraukimo jausmo bei mirties geismo, btinas dmesys ir be gydanio gydytojo skiriam
14

procedr indikuotinos psichiatro, psichoterapeuto intervencijos bei svarbus dvasininko

dalyvavimas, pokalbis, kontaktas, dvasinis palaikymas (Rudaleviien P., Narbekovas P.,
Vilnius, 2005.).
Depresija neigiamai veikia serganij sveikat, ypa pradinje ligos stadijoje.
Negydoma depresija gali gerokai apsunkinti ligonio padt, net padidinti mirties rizik
(Goleman, 2001). Viena i naujausi medicinos krypi psichoneuroimunologija (mokslo aka,
tirianti centrins nerv sistemos ir imunins sistemos tarpusavio sveikas (Diryt A., Vilnius,
2001b)) laboratoriniais tyrimais nustat, kad tvirtos valios, pasitikintys savimi ir nestokojantys
sveikos savimeils ligoniai turi daugiau aktyvi baltj kraujo kneli, kurie kovoja su
vinmis lstelmis. Depresika ir pasyvi laikysena slopina serganij gyvybines jgas (Klaus
H., Vilnius, 1999; Berlinskait B., Vilnius, 2004).
Vienas i naujausi tyrim vertino odos melanoma ir ankstyva arnyno vio stadija
serganius ligonius bei asmenis, kuriems buvo i lig remisija. Kadangi rizika pakartotinai
susirgti viu yra didel, siekta vertinti, ar psichologins intervencijos gali sustiprinti imunin
sistem. Tyrimo metu trisdeimt ligoni 8 savaites lank atsipalaidavimo bei kognityvins
terapijos (technika skirta asmenyb lugdantiems sitikinimams keisti) seansus. i seans metu
nustatytas didesnis skaiius aktyvi imunins sistemos lsteli udiki, saugani kn nuo
auglio vystymosi. Tuo tarpu taikant tik prastin medicinin prieir didesni imunins
sistemos pokyi nepastebta (plyt G. http://www.medicine.lt/straipsnis.; prisijungimo laikas:
2006 -09 -07.).
Ohajo universiteto mokslininkai, bandydami atsakyti klausim ar i tikrj valios
pastangomis manoma atitolinti tok neivengiam dalyk kaip mirtis, atliko tyrim, kuriam
panaudojo per 300 000 mirusi nuo vio pacient duomenis. D. C. Young (2004) su kolegomis
mgino statistikai vertinti, ar skiriasi onkologini ligoni mirtingumas savait prie Kaldas,
Padkos dien ir asmens gimtadien nuo mirtingumo savait po i veni. Statistikai
reikming skirtum mokslininkai nenustat. Todl, pasak D. C. Young, negalima teigti, kad
viu sergantys ligoniai sugeba atidti savo mirt.
Tokiai io tyrimo ivadai prietarauja ikagos Rush universiteto Medicinos centro
daktaras Loiterstein. Jo nuomone, Young neatsivelg individuali kiekvieno ligonio situacij ir
nevertino to, kad kokie nors vykiai, o ne didiosios religins vents, gali bti ypatingai
reikmingi mogui, ir btent j jis nori ir sugeba laukti. Niekada neturtume nuneigti galios,
kuri mogui suteikia viltis, - teigia Loiterstein (Young D. C. and Hade R. M., 2004).
K. Valiuckas , E. Katinas ir kt. (1995) teigia, kad suminiam skausmo jutimui takos
labai turi ir ligonio patiriama depresija, kuri sukelia socialins padties ir prestio netekimas,
vaidmens pasikeitimas eimoje, bejgikumas. Taip pat takos turi pyktis, kur sukelia vieniumo
15

jausmas, abejojimas savo diagnoze, neefektyvus gydymas, bei baim, kuri atsiranda dl
hospitalizavimo grsms, artjanios mirties nuojautos, neinios ir susirpinimo dl eimos nari
likimo. Visi ie veiksniai ne tik sustiprina skausmo pojt, bet padidina ir dvasines ligonio
kanias.
D. Goleman (2001) rao, kad stresas gali pagreitinti vio metastazes, maina
atsparum virusinms infekcijoms. Trylikai i imto pacient, kuriems buvo persodinti kaul
iulpai, sirgo depresija. Dvylika i j mir neprajus n vieneriems metams po operacijos. Tuo
tarpu trisdeimt keturi i likusi atuoniasdeimt septyni pacient prajus dvejiems metams dar
buvo gyvi.
Taigi mgindami paaboti pykt ir kalts jausm, pakeisdami tai, k galima pakeisti ir
irdami tai, ko negalima pakeisti, i kitos perspektyvos, pacientai danai susitvarko
organizmo procesus, veikianius kovojant su vinmis lstelmis (Linn D. ir Linn M.,
Vilnius, 2003, p. 73).
Kovai su liga gali padti H. Klaus (1999) iskirti trys gydantys sitikinimai, padedantys
pacientui sujungti jo kn, jausmus ir dvasi ir priversti tarnauti igijimui. Tie trys sitikinimai
tai tikjimas savimi, gydytojais ir paiu gydymu.
A. Diryt (2001a; 2001b; 2004a) aprao Bernie S. Siegel savs gydymo teorij, kuri
taip pat pabria susirgusiojo galimyb dalyvauti sveikime. Jo teigimu, kiekvienas mogus gali
isiugdyti sugebjim gydyti save. Tam reikalingi atitinkami sitikinimai arba schemos:
1. Tikejimas gydymo veiksmingumu. Gydymo veiksmingumas labai priklauso nuo
serganiojo tikjimo gydymo veiksmingumu (placebo efektas). Jei mogus tiki, kad chemin
terapija yra geriausias vaistas nuo vio, ji ir bus veiksminga.
2. Tikejimas gydytoju. Didel reikm pasveikimui turi sergantj gydantis asmuo, ypa jo
lkesiai ligos eigos atvilgiu. Jei ligonis labai tiki gydytoju, jo liga gali vystytis priklausomai
nuo to, ko tiksis gydytojas: jei jis serganiajam pranaaus pasveikim ir skatins vilt, labai
tiktina, kad ligonis i ties ims sveikti.
3. Tikjimas savimi. Tai sugebjimas jaustis atsakingu ir takingu gyvenimo situacijose,
savyb, prieinga bejgikumui, neviliai, priklausomybei.
4. Dvasinis tikjimas. mogaus dvasingumas nebtinai susijs su religingumu ar
pamaldumu. Tai sugebjimas velgti prasm visatoje ir priimti tikrov toki, kokia ji yra. Visi,
pasveikstantieji nuo vio, turi dvasin tikjim. Tuo tarpu religinis tikjimas ne visada yra
gydantis.
emiau pateikiamame 3 paveiksle pavaizduotas apibendrintas onkologini ligoni
depresins veikos ryio su kognityvinmis schemomis (svokas apibdinani ini visuma
atmintyje; struktruoti sitikinimai apie mones, situacijas, vykius) modelis rodo, kad neigiamas
16

poiris save bei pasaul, aktyvuota paeidiamumo bei emocinio slopinimo schema,
nekonstruktyvus mstymas, nesugebjimas prasminti gyvenim, silpna vidin darna,
netikjimas, kad vys yra pagydomas, gali nulemti depresin atsak lig. Pastarasis yra
ypatingai neadaptyvus onkologins ligos atveju (Diryt A., Vilnius, 2001b).

Neigiamas poiris save ir pasaul

Paeidiamumas
Emocinis slopinimas
Nekonstruktyvus mstymas

Depresin
veika

Nesugebjimas prasminti gyvenim

Silpna vidin darna
Netikjimas, kad vys yra pagydomas

3 pav. Depresins veikos ryys su kognityvinmis schemomis

Pastaba. I Onkologini pacient kognityvins schemos, ligos veika ir lstelinis imunitetas, A. Diryt, 2001.
Nepublikuota socialini moksl, psichologijos daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2001.

A. Vesterdal (1996) teigia, jog kai ikyla grsm psichosocialini poreiki

patenkinimui, be fiziologins gynybos, mogus pasitelkia ir psichologini gynybos mechanizm.
Juos reikia laikyti ne liguistomis psichinmis reakcijomis, o savigynos priemonmis, kurias
reikia atskleisti ir paalinti. Naudojamos tokios gynybins strategijos: 1) istmimas, 2)
neigimas, 3) racionalizacija, 4) projekcija, 5) atvirktinis reagavimas, 6) perklimas, 7)
intelektualizacija, 8) konversija, 9) kompensacija, 10) sublimacija.
R. Sargautyt (2001) rao, kad sergantys negydomomis ligomis mons (tarp j ir
sergantys viu) naudoja streso veikimo strategijas, tokias kaip emocin iraika, kognityvinis
perstruktravimas, fantazijos apie nor isipildym, neigimas, informacijos paiekos, grsms
menkinimas.
Ypa naudojamas gynybos mechanizmas - mirties neigimas danai reikia, kad
pacientas ino savo tikrj bkl ir yra nusprends elgtis taip, lyg to nebt vyk. Paymtina,
kad neigimas naudojamas skmingai, t.y. atlieka savo funkcijas, tik tada, kai niekas i j supani
moni nenaudoja ios gynybos. Taiau daniausiai ignoruoti tikrj padt yra link ir
mirtaniojo artimieji, kartais net gydytojai.Tuo kliudoma naudotis iuo savigynos bdu paiam
pacientui (Koinas R., Vilnius, 1995).

17

A. Verwoerdt (1966) mano, kad mirtina liga labai stabdo, o ne skatina psichologini
gynybos mechanizm veikim, nes dl ligos vyk fiziniai pokyiai isekina prisitaikymo
resursus, o individas neturi jokio ankstesnio mirties patyrimo, numatoma lidna baigtis, todl
sveikas prisitaikymas nemanomas.
Susilpnjusi Ego gynyba, nepatenkinti poreikiai slygoja tai, jog nemaa dalis pacient
prabyla apie eutanazij. Taiau labai svarbu tai, kad mirtinai sergantys ligoniai danai prao
mirties ne dl to, kad i tikrj jos nort, bet dl to, kad jauia skausmus, yra psichologikai,
emocikai ar fizikai apleisti, socialiai izoliuoti arba jiems nuolat leidiama suvokti, kad j
buvimas nepakeliamai sunkus artimiesiems ar aplinkiniams. J mirties praymas - tai pagalbos
auksmas. Kitaip tariant, daniausiai mogaus poreikiai nepatenkinami, ir jis nebemato kitos
ieities i susidariusios situacijos, kaip tik greitesn mirt. Patenkinus ligonio poreikius, jis
liaujasi pras numarinimo (Augustaviius R. ir kt., Vilnius, 2002; Liobikien N., Vilnius, 2002,
Baublien J., Vilnius, 2004).
Daugelis autori teigia, jog ligos veika (kognityvins, emocins ir elgesio pastangos,
kovojant su specifiniais ioriniais ir / ar vidiniais reikalavimais, apsunkinaniais arba
virijaniais asmens igales (Lazarus R., New York,1984)) turi kelias stadijas, taiau skirtingi
autoriai nurodo skirtingas stadijas (Diryt A, Vilnius, 2001b). inomiausias yra Kbler-Ross E.
(2001) iskirtas, penki etap ligos veikos modelis.
Pirmas etapas, pasak E. Kbler-Ross (2001), yra neigimas ir izoliacija. Jis pasireikia
atsisakymais pripainti savo diagnoz, fakt apie lig ir mirt neigimu. Neigimas tarsi suvelnina
netiktos, sukreianios inios poveik, leidia ligoniui susikaupti ir su laiku imtis ne tokios
radikalios gynybos. Taiau neigimas gali tapti ir alingu, kai ligonis nebegali psichologikai
priimti gydymosi btinybs.
Antrasis etapas - pyktis. Pykio etap veikti daug sunkiau negu neigimo, kadangi pyktis
liejamas visas puses, kartais nukreipiamas tuos, kurie pasitaiko paciento akiratyje (gydytojai,
sesels, artimieji). Jei ligon irima kaip jau mirus, jo pyktis dar labiau sustiprja. Taiau kai
tik pacientas sulaukia pagarbos ir supratimo, dmesio ir trupuio laiko jis sumaina savo
reikalavimus.
Derybos. Jos prasideda tuomet, kai neigimas susilpnja ir ligonis bent dalinai pradeda
pripainti esam padt. Tai savotikas derjimasis su Dievu ar likimu mogus ada iksti
visk, kad tik atitolint mirt.
Depresija. Tai taip pat natrali reakcija. Tam tikr depresij ar lides patiria dauguma
serganij. Padti ligoniui gali tas mogus, kuriuo jis pasitiki.
Penktas etapas: susitaikymas. Jei ligonis turjo pakankamai laiko, jei prie tai buvusi
reakcij metu sulauk pagalbos, jis pasiekia bsen, kai nebelieka pykio, depresijos, o ateina
18

susitaikymas su esama padtimi. ia labai svarbus ligonio palaikymas. Nebtina kalbti, tiesiog
galima paspausti rank, patylti ir sergantysis inos, kad nebus paliktas vienas.
Psichologiniai gynybos ir veikos mechanizmai suvaidina ypating reikm tuomet, kai
ligonis dispancerizuojamas. Jau pats gulimasis onkologin ligonin daugeliui ligoni sukelia
nerim ar net depresij - matant lidn serganij vaizd ir neinant, kas laukia paties. Jeigu
ligoniui leidiama baigti savo gyvenim pastamoje, mylimoje aplinkoje, atsiranda maiau
nauj dalyk, prie kuri jam reikt prisitaikyti (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001).
mogus jauia nerim ne tik dl paguldymo ligonin prieasties. Psichologins
adaptacijos reikia prisitaikyti prie neprastos aplinkos. Ligoniai per skirting laik prisitaiko prie
nerim kelianios aplinkos ar nustatytos diagnozs, todl ypa svarbu, kad bt tenkinami visi
ligoni psichologiniai poreikiai, suteikiama visapusika pagalba (Roper N., Logan W.W. ir
Tierney A. J., Vilnius, 1996).
Individui susirgus pakinta jo vaidmenys. Sociologas T. Parsons (1966) reikin
apibdina kaip serganiojo vaidmen. Jis nurodo, kad daugelyje visuomeni sergantis mogus
yra atleidiamas nuo kai kuri jam prast sipareigojim ir atsakomybs, o galimybs valdyti
situacij praradimas sukelia bejgikumo jausm.
Susirgus ir patekus ligonin, pasikeiia ne tik vaidmenys, bet taip pat ir santykiai.
Pavyzdiui auktas gydytoj socialinis statusas atsispindi kai kuri pacient siteikianiam
elgesiui, kai ligoniai lenkiasi j autoritetui ir be joki abejoni priima j patarimus (Parsons T,
New York, 1966).
Ligoninje pacientui bendravimas yra vienintelis bdas informacijai apie savo lig
gauti, savo problemoms isakyti, ryiams su giminaiiais ir kitais pacientais palaikyti. Taiau
kiek pacientai beturt bendravimo gdi, gali bti, kad atsidr ligoninje jie gali turti
problem prisitaikydami prie naujos aplinkos. Daugelis pacient labai palankiai vertina
bendravim su ligonins personalu, taiau taip pat esti ir daug kritikos (Roper N. ir kt., Vilnius,
1996).
Daugumai medik pradjus pripainti dvasins kanios reikm, msi atsirasti nauj
bd jai veikti. C. Park ir S. Folkman straipsnyje Meaning in the context ot stress and coping
pateikia Rosseau sukurt poir dvasins kanios gydym, kurio pagrindiniai aspektai yra: 1)
fizini simptom kontrol; 2) pagalbos savo

buvimu teikimas; 3) gyvenimo perirjimo

skatinimas; 4) kalts, sins grauimo, atlaidumo ir susitaikymo jausm tyrinjimas; 5)

religins iraikos skatinimas; 6) tiksl keitimas; 7) meditacijos, orientacijos dvasin, o ne vien
tik fizin gydym skatinimas (Review of General Psycholy, 1997.).
Gydytojai neretai nepakankamai vertina potenciali psichoterapijos naud sunkiai
sergantiems ligoniams, ypa tiems, kuriems gyventi liko vos keli mnesiai. i tendencija
19

akivaizdi maai atlikta ios ligoni grups psichoterapins intervencijos klinikini tyrim.
Taiau pastebta, kad psichoterapijos taikymas ligoniams, kovojantiems su progresuojania
gyvybei gresiania liga, yra efektyvus (Rudaleviien P., Narbekovas P., Vilnius, 2005.).
Daugelyje tyrim nustatytas depresijos klinikos ryys su fizins bkls pokyiais.
Pavyzdiui, Bukberg ir koleg tyrimo rezultatai rodo, kad tarp hospitalizuot pacient, kuri
fizin bkl labai pablogjo, maiausiai 25 proc. pasireikia afektiniai sutrikimai: nuo
adaptacijos sutrikim ir depresins nuotaikos iki sutrikim, atitinkani didiosios depresijos
kriterijus. Tyrimo autoriai teigia, kad didioji depresija pasireikia 77 proc. pacient, kuri
Karnovskio indeksas 40 ir maiau (fizikai sualoti, tap invalidais, nebegali apsitarnauti,
priversti gulti lovoje; reikalinga speciali medicinos pagalba ir slauga) ir tik 23 proc. pacient,
kuri indeksas yra apie 60 (geresn fizin bkl, save apsitarnauja ir 50 proc. dienos praleidia
lovoje). Taigi didel viu sergani ligoni dalis gali sirgti depresija, kuri btina atpainti ir
gydyti (Bukberg J., Penman D., Holland J.C,. 1984.).

1.5. Onkologini ligoni poreikiai

1. 5. 1. Poreiki samprata
Operatyviajame valdyme (paslaug eigos reguliavimo sistemoje) yra skiriama keliolika
princip, bet esminiu ir svarbiausiu pristamas vartotoj ir konkurent painimas, iuo atveju ligonins skyriaus pacient painimas. Pacient poreiki patenkinimas svarbiausias
ligonins veiklos tikslas. Jis slygoja visas kitas taisykles, turinias padti patenkinti vartotojo
poreikius.
Poreikis tai reikm, kuri apsprendia individo asmenyb ir visuomens isivystymo
lygis. Individas tuo pat metu turi daugyb poreiki, todl, norint juo patenkinti, reikia inoti
pagrindines j grupes. Poreiki klasifikavimo sistem yra vairi. Pacient poreikius galima
sugrupuoti taip:
-

fiziologiniai (pvz., numalinti skausm, diagnozuoti lig, j veikti);

psichologiniai (pvz., poreikis, kad juo rpintsi);

socialiniai (pvz., paciento primimas, orientavimas).

Pacient poreikiai kinta, jie priklauso nuo to, kokia jo sveikatos bkl. Vienas

inomiausi poreiki modeli Virginijos Henderson 14 bazini poreiki modelis, bdingas

visiems monms. Taiau j pasireikimas sveikam ir serganiam mogui bei patenkinimo

20

formos labai skiriasi. emiau lentelse pateikti poreikiai ir j pasireikimo specifik lemiantys
veiksniai.
1 lentel. Pacient poreiki veiksniai
SVEIKATA (nepriklausomyb)
Psichologin valia
Fizin jga
Socialinis statusas
inios

LIGA (priklausomyb)
Valios stoka
Fizin negalia (jgos stoka)
Psichologins problemos
ini stoka

Bagdonas E., Bagdonien L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 2000. P. 76.

2 lentel. Pagrindin slauga

Poreikis
Maitintis ir numalinti trokul
Judjimas
Tutinimasis (kvpavimas)
Komfortas, higiena

Gyvybin veikla
1. Gerti ir valgyti
2. Judti ir turti normali laikysen
3. Tutintis
4. Padti kvpuoti
5. Ilstis ir miegoti
6. Apsirengti ir nusirengti
7. Palaikyti normali temperatr
8. Bti variam, tvarkingam

Bagdonas E., Bagdonien L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 2000. P. 76.

3 lentel. Bendravimas ir aukljimas

Bendravimas

9. Bendrauti
10. Veikti pagal savo vertybes ir tikjim
11. Saviraika
12. Linksmintis
13. Ivengti pavoj
14. Mokytis

Aukljimas

Bagdonas E., Bagdonien L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 2000. P. 76.

Poreikio terminas nusako tutumos idj kokio nors dalyko, kuris yra btinas arba
tokiu laikomas, stok ir impuls veikti, kad bt gauta tai, ko stinga (Colombero G., Vilnius
2004, p. 218).
A. Vesterdal (1996), V. Barvydien (2004), Psichologijos odynas (1993) pateikia
Maslow teorij, kaip labiausiai inom dl pasilytos poreiki hierarchijos piramidinio modelio.
is humanistins psichologijos atstovas iskyr:

fiziologinius poreikius (alkis, trokulys, miegas, lytinis potraukis, apsisaugojimas

nuo alio, kario ir t.t. ie poreikiai pasiymi tuo, kad juos galima paaikinti
kaip trkumo arba tampos bsenas organizme, taigi kaip homeostatinius
poreikius);
21

saugumo poreik (mums reikalingas stabilumas, pasitikjimas, apsauga, tvarka ir

struktra, nepriklausomyb nuo baims ir chaoso);

meils ir emocini ryi poreik, kuriuos mogus tenkina bendravime su kitais

monmis;

pagarbos poreik (mes turime savigarb ir norime, kad kiti gerbt mus u ms
poelgius ir u tai, kas mes esame. Ambicij lygis yra individualus, bet poreik turi
kiekvienas.);

savirealizacijos poreik (poreikis k nors kurti, painti).

Asmen mes i esms suvokiame kaip poreiki sistem, ireikiani tai, kas yra btina
jo ilikimui ir saviraikai (Colombero G., Vilnius, 2004). Todl dirbantieji su mirtaniais ir
gediniais asmenimis turi bti ypa jautrs mogaus dvasingumui ir psichologiniams poreikiams
(Karosait D., Palanga, 2001).
Visas medik darbas i esms turi bti traktuojamas kaip atsakas poreik arba interes.
Poreikis yra tai, ko reikia mogui pagrstai funkcionuoti tam tikroje situacijoje. Juntamas
poreikis, kur nustato pats klientas yra labai svarbus. Danai medicinos darbuotojo nustatytas
poreikis skiriasi nuo to, kur jauia pats asmuo arba kuris ireikiamas kitais bdais. Medicinos
personalas, danai vadovaudamiesi savo, kaip kvalifikuot specialist, iniomis nustato poreik,
kuris atrodo netinkamas ar nerealus klientui. Visada reikia atsivelgti ir kliento ar kit susijusi
moni poreikius. i praktika dera su pagrindiniu medik darbo principu pradti nuo tako,
kuriame yra pacientas (Johnson L. C., Vilnius, 2003).
Yra atlikti vairs tyrimai, kuriuose bandoma imatuoti ir apibdinti viu sergani
pacient gyvenimo kokyb ir patikrinti informacijos reikm. Tokie tyrimai sudaro pagrind
gydymui, kurio tikslas yra patenkinti atskiro paciento poreikius visomis ligos stadijomis. Tai
reikia, kad alia fundamentali bendramogik poreiki tenkinimo, pripastami ir individuals
poreikiai. Kad bt patenkinti visi viu serganio paciento poreikiai, vienoje komandoje turi
dirbti skirting specializacij darbuotojai (Almas, H., Vilnius, 1999).
Kadangi asmeniniai poreikiai kyla i santykio su visuomene turi bti atsivelgiama tiek
individo, tiek ir stambesni sistem poreikius. Tam reikia pripainti ne tik individo, bet ir kit
moni, kurie gali bti svarbs kiekvienoje situacijoje, poreikius (Johnson L. C., Vilnius, 2003).
Pasak L. C. Johnson (2003), atsakas poreik, pagal vystymosi teorij, yra reikiam
slyg, kurios skatint progresyv vystymsi, suteikimas ir slyg, galini blokuoti vystymsi
paalinimas. ios slygos labai priklauso nuo socialins individ ir j aplinkos sveikos.
Socialinio funkcionavimo problemos daniausiai kyla kai nra tinkam slyg. Todl btina
utikrinti visas reikiamas slygas onkologini ligoni pilnaveriam gyvenimui.

22

Skiriamos trys esmins situacijas, kelianias socialinio funkcionavimo problem: 1)

stresins gyvenimo permainos; 2) bendravimo ir santyki sunkumai; 3) ignoravimas i aplinkos.
Teigiama, kad jei yra bent viena i i situacij, tai ji yra pagrindinis kliuvinys individo poreiki
tenkinimui (Johnson L. C., Vilnius, 2003). Onkologini ligoni situacijoje pasireikia visi trys
veiksniai ir tai tik dar kart parodo, jog tai yra ypa sunkus i moni gyvenimo tarpsnis ir labai
svarbus j poreiki tenkinimas.
Labai sunku atskirti socialinius poreikius nuo psichologini. Jie yra persipyn
tarpusavyje ir papildo vienas kit. Pasaulin sveikatos organizacija 2000 metais iskyr
psichologinius viu serganij poreikius (irti 4 lentel). Taiau kiti autoriai tuos paius
meils, saugumo, priklausomumo ir kitus poreikius traktuoja kaip socialinius (Vesterdal A.,
Vilnius, 1996 Colombero G., Vilnius, 2004 ir kt.).
4 lentel. Psichologiniai viu serganij poreikiai
POREIKIS

PAAIKINIMAS

Saugumo

Noras jaustis saugiai

Priklausomumo

Noras jaustis reikalingu

Meils

Noras ireikti jausmus mogikuose ryiuose

Supratimo

Noras suprasti lig, simptomus, galim mirt

Primimo

Noras bti priimamu neirint nuotaikos, socialumo, ivaizdos

Savigarbos

Noras turti galimyb paiam duoti, sprsti

Pasitikjimo

Noras atvirai bendrauti su artimaisiais ir gydytojais

Pastaba. I Report of a WHO Expert Committee, 2000, Geneva: World Health Organization.

1. 5. 2. Onkologini ligoni pojiai ir problemos patekus ligonin

Pacientui patekus ligonin, tenka isiskirti su jam prasta aplinka. Trkstant artimj
paramos bei artumo, pacient uplsta netikrumo jausmas. Nustatyta, kad 70 proc. pacient,
aptekusi intensyvios terapijos skyri, aptiria stres. Pirmas spdis patekus intensyvios
terapijos skyri gali klaidinti pacient.
Ligoninje pacientas nuolat susiduria su vienokia ar kitokia grsme bei pavojais.
Neatirandantis nerimas susijs su neapibrta, neinoma, neatpastama, sivaizduojama grsme.
Nerimui labai artimas jausmas baim. Daugumai pacient kyla baim dl neinomybs
(procedr, ligos komplikacij, ateities plan) (Roper N., Logan W.W., Tierney A.J. Vilnius,
1999.).

23

Pacient, gydom intensyvios terapijos skyriuje, fizins aplinkos pokyiai. Ligonins

aplinkoje jausmus veikia kitokie dirgikliai nei kasdienybje. Intensyvios terapijos skyriuje
girdimi vairs bauginantys ir varginantys garsai. Garsus kalbjimas, vairs intensyvs garsai
sukelia diskomforto jausm. Bloga palatos ventiliacija, pernelyg aukta ar ema temperatra,
ryki viesa pacient gali labai varginti (Vainorait K., Vilnius, 2003.).
Pacient, gydom intensyvios terapijos skyriuje, socialins aplinkos pokyiai. Paciento
hospitalizavimas intensyvios terapijos skyri reikia, kad jis patenka nauj neprast socialin
aplink (arakauskien J., Vilnius, 2003.). Kasdieniniame gyvenime mogus atlieka kelet
vaidmen, taiau ligoninje mogus turi tik paciento vaidmen. Keiiasi mogaus vaidmenys,
visa socialin situacija. Todl medicinos personalui btina umegzti kuo glaudesn ry su
pacientu, sudaryti slygas pacientams adaptuotis neprastoje aplinkoje, nes tai nulems personalo
ir pacient tolimesnius santykius ir net gydymo efektyvumo vystymsi.
K. Linkeviits ir D. Kriukelyts atliktame tyrime Aplinkos veiksniai, sukeliantys
stres intensyvios terapijos skyriuje gydomiems pacientams labai gerai atsispindi sunkiai
sergani moni viltys ir jausmai (Vilnius, 2006, Nr. 4. P. 287-292).
5 lentel. Intensyvios terapijos skyriaus keliamos asociacijos pacientams ir
pacient igyvenimai
Intensyvios terapijos skyrius asocijuojasi su :

Visada
Danai
Kartais
Retai
Niekada
%
%
%
%
%
Isigelbjimu
16,7
33,3
40,0
8,3
1,7
Saugumu
16,7
40,0
35,0
5,0
3,3
Viltimi pasveikti
23,3
33,3
36,7
5,0
1,7
Kritini bkli gydymu
75,0
20,0
5,0
0
0
Mirtimi
31,7
30,0
16,7
16,6
5,0
Pacientai, gydomi intensyvios terapijos skyriuje,
Visada
Danai
Kartais
Retai
Niekada
jauia:
%
%
%
%
%
Ramum
10,0
33,3
23,3
28,3
5,0
Pasitikjim personalu
51,7
35,0
11,7
1,7
0
Vienatv
16,7
36,7
21,7
18,3
6,7
tamp
41,7
26,7
13,3
11,7
6,7
Baim
13,3
35,0
28,3
11,7
11,7
Nejaukum
11,7
30,0
20,0
23,3
15,0
Neinomyb
16,7
35,0
28,3
15,0
5,0
K. Linkeviit, D. Kriukelyt. Aplinkos veiksniai, sukeliantys stres intensyvios terapijos skyriuje gydomiems
pacientams// Sveikatos mokslai. 2006, Nr. 4. P. 289.

Daniausi pacient, gydom intensyvios terapijos skyriuje, igyvenimai yra vienatv,

baim, neinomyb, nejaukumas.
Socialins aplinkos veiksniai, daniausiai sukeliantys stres pacientams, gydomiems
intensyvios terapijos skyriuose: atskyrimas nuo artimj, gydytoj vizitacijos, draudimas turti
mobilj telefon, lankymo valand ribojimas, gyvenimo bdo pasikeitimas, eimini pareig
neatlikimas, finansins eimos problemos.
24

Fizines aplinkos veiksniai, daniausiai slygojantys stres pacientams, gydomiems

intensyvios terapijos skyriuose: liga ar trauma, priklausomyb nuo kit, privatumo stoka, asmens
higienos problemos, paaliniai triukmai, per ryki viesa.
6 lentel. Slaugytoj veiksmai, galintys sumainti pacient, gydom intensyvios terapijos
skyriuje stres
Intensyvios terapijos skyriaus
Visada
Danai
Kartais
Retai
Niekada
pacientams svarbu, kad slaugytojai:
%
%
%
%
%
Atlikt procedras velniau,
70,0
10,0
16,7
3,3
0
atsakingiau
Atsivelgt j norus
46,7
35,0
13,3
1,7
3,3
Informuot apie atliekamus veiksmus
71,7
25,0
1,7
1,07
0
ar procedras i anksto
Ireikt daugiau pakantumo jiems
56,7
26,7
13,3
1,7
1,7
Isaugot j orum bei savigarb
71,7
16,7
8,3
1,7
1,7
Palaikyt vilt
31,7
11,7
28,3
16,7
11,7
Palaikyt ry su j artimaisiais
18,3
26,7
48,3
6,7
0
Supaindint su alia guliniais
5,0
6,7
15,0
25,0
48,3
pacientais
Supaindint su skyriaus vidaus
58,3
6,7
10,0
10,0
15,0
taisyklmis
Suteikt jiems vis rpim informacij
93,3
3,33
3,33
0
0
K. Linkeviit, D. Kriukelyt. Aplinkos veiksniai, sukeliantys stres intensyvios terapijos skyriuje gydomiems
pacientams// Sveikatos mokslai. 2006, Nr. 4. P. 290.

Slaugytojai, siekdami sumainti pacient, gydom intensyvios terapijos skyriuose

stres, turi intensyviai j stebti, sudaryti tinkam aplink, utikrinti paciento gerov bei saugum
nuoirdiai bendrauti su pacientu bei jo artimaisiais ir suteikti jiems visapusik informacij.
R. Jurkuviens ir L. Petrauskiens straipsnyje Pacient ir personalo poiris pacient
teises ginant statym atliktas tyrimas liudija, kad sunkiai sergani ligoni poreikiai yra labai
vairialypiai. Nors, gali atrodyti, kad pacientai ligoninse vis pirma turt pageidauti tinkamos
higienins prieiros, taiau jie pirm viet ikelia ne fiziologinius, o psichologinius poreikius.
Apklausti ligonins slaugytojai nurod, kad 80 proc. pacient kaip didiausi poreik nurodo
nor bendrauti. Fiziologiniai, paramos, uuojautos, dmesio, konfidencialumo poreikiai atsiduria
antroje vietoje, nes juo vardijo 66 proc. respondent. Anot slaugytoj, 60 proc. pacient svarbu
utikrinti higienos palaikym. Privatumo poreikio svarb akcentavo 40 proc. respondent (http://
www. sam.lt /images /Dokumentai/Sveikata/sm1(i%20dalis).pdf; prisijungimo laikas: 2006 1014.).
1. 5. 3. Onkologini ligoni poreiki tenkinimo problemos ir ypatumai
Nors dvi i keturi svarbiausi medicinos etikos taisykli utikrina ligonio poreiki
patenkinim: Salus aegroti

suprema lex esto (ligonio gerov aukiausias statymas) ir

25

Voluntas aegroti suprema lex esto (ligonio valia aukiausiais statymas) (Medicinos etikos
kodeksai, Kaunas, 2002), taiau realiai ne visada tai yra gyvendinama.
A. Beisser (2004) rao, kad serganiojo poreiki patenkinimas nra toks neatidliotinas,
jei j supa mons, noriai padedantys vos tik paprayti. Taiau jei ligonis atsiduria aplinkoje
(tarkim, ligoninje), tarp moni, kuriais jis negali pasitikti, j apima mintys tik apie tuos
primityvius fiziologinius poreikius, kuriuos reikia patenkinti. Toks nepaliaujamas galvojimas ir
baim, kad tie poreikiai nebus patenkinti sukelia psichologin diskomfort ir stres. Taip ikyla ir
psichosocialini poreiki tenkinimo problema, kuri iandien yra ymiai aktualesn, nei
fiziologini poreiki tenkinimas.
Kita problema - gydytoj galimyb rpintis mogaus emocine ir dvasine bsena taip pat
riboja ir organizaciniai veiksniai. Netgi tuomet, kai gydytojas turi noro ir yra pasirengs paaukoti
valand kit prasmingam pokalbiui su ligoniu, sveikatos prieiros sistema nesudaro tam slyg.
Per 10 vienam pacientui skirt minui galima atlikti tik pavirutinik jo apir, nes laiko
niekam daugiau nelieka (Geffen J. R, Kaunas, 2003).
Onkologijoje, kur danai sprendiamas gyvybs ar mirties klausimas, o nuo tikslios
diagnozs priklauso pasirinkto gydymo ilaidos (ir labai didels) ir ligonio likimas, paciento
emocijos daniausiai pasireikia labai intensyviai, todl daugelis gydytoj veikiau link domtis
tik konkreiu susirgimu, kur galima diagnozuoti, prognozuoti ir gydyti. Toks poiris danai
visiems sukelia nusivylimo ir nepasitenkinimo jausm. Daugelis gydytoj paprasiausiai
ijungia savo emocijas. i problem, pasak J. R. Geffen (2003), reikia neatidliotinai sprsti.
Onkologini ligoni kiekvieno poreikio tenkinimas turi savo ypatum ir problemini
aspekt. Vienas svarbiausi pacientams yra informacijos poreikis.
Lietuvos respublikos pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo pakeitimo
statymo (2005) 6 straipsnio Teis informacij pirmas ir ketvirtas punktas reglamentuoja
paciento teises isami informacij. Teigiama, kad pacientas turi teis gauti informacij apie
sveikatos prieiros staigose teikiamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti bei
pacientas turi teis informacij apie savo sveikatos bkl, ligos diagnoz, medicininio tyrimo
duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognoz.
Tarptautiniame medicinos etikos kodekse (1993), 13 straipsnyje raoma: Pacientui
teikiama informacija turi bti jam suprantama. Pacientui turi bti pasakyta apie diagnostikos,
gydomsias procedras, taip pat apie alternatyvi medicinos procedr taikymo galimybes.
Daugelis tyrim rodo, kad ligoniai, inantys ko tiktis i gydymo, patiria maesn stres
ir geriau tvarkosi su liga, nei neinantys. veikti lig lengviau, kai inai su kuo kovoji (Serova N.,
Vilnius, 2002). J. Boore (1979), J. Hayward (1975), D. Goleman, (2001) apra prieoperacins

26

informacijos apie gydym ir prieir tak paciento savijautai po operacijos. Pasirod, kad toki
informacij gav pacientai po operacijos patiria maesn stres, taip pat yra atsparesni infekcijai.
Z. Pluek (1996) pateikia Williamso samprat apie krizs kilm. Pasak jo, krizs
kylanios dl reikiamos informacijos trkumo. Kriz gali kilti dl to, kad tarp moni stinga
komunikacijos ir informacijos.
vairs tyrimai rodo, kad mogus supranta tik 20 proc. odiu gautos informacijos, todl
nerealu bt tiktis, kad jaudinaniomis aplinkybmis ligonis informacij visikai sismonins ir
supras. Pacientui turi bti suteikta galimyb informacij gauti pakartotinai, saugioje ir ramioje
aplinkoje (Bydam J., Vilnius, 2000).
Informacijos trkumu skundiasi daugelis ligoni. Darosi aiku, kad kasdien pildomi
dokumentai ir ligoniams skiriamos 5 minuts teigiam rezultat tikrai neduoda. Ligoniams reikia
ne tik abstrakios informacijos, bet ir konkrei patarim, todl gydytojai turt daugiau domtis
vairiais ligonio gyvenimo klausimais ir padti juos atsakyti (Juodbalien E., Kaunas,1999;
Pearson A., 1985).
D. Goleman (2001) rao, kad tkstanius kart per dien vairiose ligoninse ir
klinikose kartojasi ta pati situacija: suglum mons nesugeba paklausti vienintelio jiems rpimo
dalyko. Apklausus prie gydytoj kabinet dur laukianius pacientus, pasirod, kad kiekvienas i
j ketino gydytojui pateikti vidutinikai po tris klausimus, taiau jiems buvo atsakyta vidutinikai
tik pusantro klausimo. is tyrimas atskleid, kad iandienin medicina nepatenkina pacient
emocini poreiki. Neatsakyti klausimai kelia baim, perdt nerim, abejoni.
Vienas i specifikiausi informacijos suteikimo onkologiniams ligoniams aspekt yra
diagnozs atskleidimas. Ilg laik nuo pacient buvo slepiama, kokia liga jie serga
(arakauskien, 2003, ekeviius, 2005). Dabar nuostata apie diagnozs praneim yra
pasikeitusi. Teigiama, kad gydytojui yra daug lengviau slaugyti informuot ir su juo
bendradarbiaujant pacient. inodamas tikrj situacij, ligonis gali geriau itverti visus
gydymo nemalonumus, daug lengviau pereina penki ligos veikos etap keli ir yra imlesnis
terapiniam poveikiui (Lukoeviien I. ir Kadyt G., Kaunas, 1996; Gailien A., Vilnius, 1994;
Linn D. ir Linn M., 2003).
A manau, kad klausimas niekada neturt virsti konfliktu. Dert klausti ne Sakyti ar
ne?, bet: Kaip tai pasakyti savo ligoniui? teigia Kbler-Ross (Kbler-Ross E., Vilnius,
2001, p. 41).
Pasakysime mes ligoniui vis ties ar ne, jis vis tiek pats j suinos, taiau dl to gali
prarasti pasitikjim gydytoju, kuris arba melavo jam, arba nepadjo suvokti ligos sunkumo, kai
dar buvo galima sutvarkyti kai kuriuos reikalus (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001).

27

N. Liobikien (2002) remdamasi Glaser ir Straus tyrimais, pateikia schem, kurioje

aikiai matyti teigiamas diagnozs atskleidimo poveikis ligonio ir gydytojo santykiams ir
jausmams.
7 lentel. Ligonio ir gydytojo santykiai ir jausmai
Aplinka
Udara

Aplinkos
charakteristika
ino ties, bet slepia
nuo ligonio

Gydytojo jausmai

Ligonio jausmai

Ligonio elgesys

Baim prasitarti, kalt,

nesaugumas

Netikrumas,
neaikumas

Priklauso nuo ligos

sukeliamos fizins
bkls
Bando suinoti ties,
kartais nedrsta
paklausti, nenordamas
sukelti nemalonum
Vengia kalbti,
bendrauti arba
bendrauja
nenuoirdiai
Abipusis nuoirdumas;
stengiasi inaudoti jam
likus laik, sutvarko
reikalus

tari

ino ties, ligonis

taria ties

Ambivalentiki, nori
pasakyti ir vengia
pasakyti

Pyktis,
nepasitikjimas, baim,
nerimas

Abipusio
apsimetinjimo
aplinka

Ir gydytojas, ir ligonis
ino ties, bet
apsimeta, kad nieko
reikmingo nevyko
Abu ino ties ir
nevengia apie j
kalbtis

Ambivalencija, baim,
aidimas pagal
prisiimt vaidmen

Ambivalentiki, baim,
nepasitikjimas

Kalba apie tai, k nori

kalbti ir kas tikslinga
ligoniui, priima savo ir
ligonio jausmus,
atsiliepia juos

Sumaja tampa,
baim, gali ireikti
jausmus, atsiranda
pasitikjimas

Abipusio atvirumo
aplinka

Pastaba. I Socialin gerontologija: itakos ir perspektyva (p. 169), Vekien, N. (Red.), 2002, Vilnius:
VDU Socialinio darbo institutas.

Mirtaniajam turi bti suteikta teis ubaigti visus savo darbus, sutvarkyti reikalus. R.
A. Kalish ir D. K. Reynolds (1981) duomenimis, 66 proc. vyresni nei 60 met amiaus moni
isiima gyvybs draudim laidotuvms pasirengti, 44 proc. sumoka u plot kapinse ir susitaria
su kuo nors dl jo valios vykdymo po mirties. Tik kas treias nerao testamento ir 24 proc.
nesitaria dl laidotuvi.
sigaliojus naujajam Pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymui, didelis
dmesys skiriamas paciento privataus gyvenimo nelieiamumui informacijos apie pacient ir jo
sveikatos bkl apsaugai. Be visos kitos konfidencialios informacijos apie pacient, informacija
apie asmens buvim sveikatos prieiros staigoje taip pat yra konfidenciali (Markauskas L.,
Vilnius, 2005.).
Ligoninje, kai kiti mons paeidia paciento asmenines ribas, labai irykja ir
privatumo poreikis. Paprastai mes patys nustatome, kas gali brautis ms teritorij. Galimyb
paiam nustatyti ribas saugo mogaus identitet, suteikia jam saugum, autonomij bei galimyb
isaugoti asmenines valdas. Ligoninje mogus nebekontroliuoja savs ir savo nuosavybs, todl
sutrikimas ir nesaugumo jausmas gali stiprti. Jis tampa priklausomas nuo kit (Almas H.,
Vilnius, 1999). Todl labai svarbus ligoni autonomijos isaugojimas. Personalas turi suprasti
ligonio emocinius ir dvasinius poreikius ir jais rpintis. Nepriklausomumas ligoniui reikia
galimyb veikti ir mstyti neklausiant kito mogaus leidimo. Privatumo teis bti vienam ir

28

netrukdomam pasireikia tuo, kad mirtinai serganiam ligoniui sudaromos slygos susitikti su
monmis, kalbtis, palaikyti pilnavertikus socialinius ryius (Lesauskait V., Vilnius, 2001).
Asmens teis privatum yra priemon, padedanti konkreiam asmeniui ilaikyti savo
individualum. Visuomenje mogus tik tada gali laikyti save atskira, nepakartojama asmenybe,
kai jis pats savo iniciatyva gali reguliuoti ir nusistatyti santykius su kitais individais. Be to,
mogus negali jaustis visikai saugus, jeigu jam nebus pripainta ir garantuota teis tam tikr
nelieiamumo

zon

(Jurkuvien

R.,

Petrauskien L., http:// www. sam.lt /images

/Dokumentai/Sveikata/sm1(i%20dalis).pdf; prisijungimo laikas: 2006 10- 14.).

Autonomija yra siejama su individo laisve. mogaus teis privatum ir teis
sveikatos ir kit asmeninio gyvenimo paslapi apsaug vienas kertini medicinos etikos, kartu
ir mogaus teisi, princip. Konfidencialumas skatina mediko ir paciento

tarpusavio

pasitikjim, kuris savo ruotu tampa smingo gydymo bei kit paciento teisi gyvendinimo
prielaida, medik ir pacient bendradarbiavimo garantu.
Vienas pagrindini mogaus poreiki yra kalbti ir kaip tik kalbti apie save. Kartais
ligoniui nieko daugiau nereikia kaip tik kito asmens alia (Colombero G., Vilnius, 2004).
Emocins traumos susirgus sudtinga liga patyrimas sukelia stipr vieniumo jausm: asmuo
galvoja, kad niekas negali jo suprasti. Daugelis moni usisklendia savyje. Tai blogas enklas.
Pasidalyti igyvenimais su kitais labai svarbu norint veikti gyvenimo ibandymus (Diryt A.,
Vilnius,

2004b). Todl norint padti krizs itiktajam, reikia sudaryti glaudaus ryio su

monmis slygas (Vesterdal A., Vilnius, 1996).

Kiti mons, rodantys ligoniui abejingum, skatina juos mirti. Socialiai mirtama
anksiau nei fizikai. Abejingumas mogui rodo, kad jis kitiems nieko nebereikia arba nevertas
j dmesio (Almas H., Vilnius,1999, p. 32). Teigiama, kad socialin izoliacija, kai mogus
neturi kam atskleisti savo jausm, neturi su kuo artimai bendrauti, padvigubina ligos ar net
mirties rizik (Goleman D., Vilnius, 2001).
Kiekvienas mogus turi savo socialin tinkl sudting santyki sistem, kuria
paremtas ms tarpusavio bendravimas interakcija. Asmenys tinkle turi vairius vaidmenis,
jame yra vairios kompetencijos moni. Tai labai svarbu, kai prireikia kokios nors paramos,
materialins ar dvasins. Kuo daugiau moni tinkle, tuo didesn paramos tikimyb, didesns
galimybs ir tolygiai paskirstyti psichologin krv, prireikus kam nors padti krizs atveju. Deja,
danai sunkiai sergani, o ypa sen, moni socialiniai tinklai labai sumaja. Itikus krizei,
psichologinis krvis tenka tik keletui tinkle ilikusi moni, ir tas krvis jiems gali bti per
didelis (Suslaviius A., Kaunas, 1995). Todl ypa svarbu, kad aptarnaujantis medicinos
personalas palaikyt glaudius ryius su ligoniais.

29

Aktyvumo teorija teigia, kad pasitenkinimas gyvenimu ilieka tiek, kiek aktyviai
mogus dalyvauja socialiniuose vaidmenyse ir ryiuose su kitais (Lemme B.H., Kaunas, 2003).
Nors medicina daro vis didesn paang, bet nesugeba atrasti vaisto, kuris galt pakeisti od ir
upildyt vienatv (Colombero G., Vilnius, 2004).
ia labai svarbi socialin parama, kuri reikia tarpasmeninius ryius, adinanius
teigiamus jausmus, pritarim ir teikianius pagalb. Jos teigiamas poveikis apima gyvenimo
kokybs, psichins ir fizins sveikatos aspektus (irti 8 lentel). Daugelyje tyrim daroma
ivada, kad socialin parama saugo mones nuo neigiamo psichologinio poveikio, kur sukelia
stresai. Ir prieingai, socialiai izoliuoti arba gaunantys nepakankam socialin param individai
susidr su problemomis reiau imasi aktyvi veiksm, o pasireikus depresijai j igyvena
sunkiau (Lemme B. H., Kaunas, 2003).
8 lentel. Teigiama socialins paramos taka
Gyvenimo kokyb

Psichikos sveikata

Fizin sveikata

Stiprina kontrols ir socialins kompetencijos jausmus

Stiprina savivok, savigarb ir savaveiksmingum
Stiprina gebjim kontroliuoti savo gyvenimo vykius
Palaiko pasitenkinimo gyvenimu jausm, subjektyvi gerov
Saugo nuo stres
Palaiko aktyvum sprendiant problemas
Palaiko teigiam nuotaik, maina depresijos rizik
Skatina gijim
Teigiamai veikia irdies-kraujagysli, endokrinin ir imunin sistemas
Maina lig tikimyb, gerina gydymo rezultatus ir gijim
Gali ltinti senjimo proces
Pastaba. I Suaugusiojo raida (p.229), Lemme, B.H., 2003, Kaunas: Spindulys.

Onkologini ligoni tarpusavio bendravimo ir emocins paramos gydomj gali

atskleid Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos atliktas tyrimas. Buvo nustatyta, kad
moterys, sirgusios krties viu, kiekviena savait susitikdavusios pabendrauti, igyveno
dvigubai ilgiau nei tos moterys, kurios su liga kovojo vienos (Goleman D., Vilnius, 2001).
N. Serova (2004) teigia, kad paramos grups suteikia pacientams btinos informacijos,
utikrina kuo didesn psichologin komfort, moko veikos gdi, padeda suvaldyti nerim dl
neinomybs. Sergantieji viu gali pasidalinti savo rpesiais ir pamatyti, kad jie nra vienii.
Paramos grups naudingos, nes leidia ligoniams pasijusti vertingiems. ios grups ypa
naudingos tiems, kuriems trksta gimini ir draug paramos.
Veiksmingas sielvarto ir grauaties veikimo bdas yra pagalba jos reikalingiems
monms. Depresijos pagrindas yra nuolatinis galvojimas apie save ir rpinimasis savimi, todl
pagalba kitiems ir gebjimas suprasti kit irdgl padeda umirti savo lides, todl
onkologiniams ligoniams btina bendrauti ir dalintis jausmais tarpusavyje (Goleman D., Vilnius,
2001). Buvo pastebta, kad viu sergantys asmenys, nepriklausomai nuo ligos stadijos, labai
nusimena, lygindami save su sveikais monmis, taiau nusiteikia visikai kitaip, jei pajgia
30

ujausti dar sunkiau serganius pacientus. Toks gretinimas gali labai praskaidrinti nuotaik
(Goleman D., Vilnius, 2001).
Pastaruoju metu pradta daug dmesio skirti prisilietimui, laikant j labai vertingu
psichologinio komforto suteikimo bdu. Prisilietimas yra ankstyviausia ir primityviausia
bendravimo ris, bet jis vis gyvenim ilieka kaip svarbus neverbalinio santykio bdas (Roper
N.ir kt., Vilnius, 1996; Asworth P., Vilnius, 2002).
J. Bydam (2000) teigia, kad kai kurie pacientai labai vertina tai, kad juos lieia ir
apkabina. Prisilietimas turi kelet tiksl. Juo galima perteikti bendravim, simpatij bei rpest,
parodyti, kad norima pradti pokalb ir ilaikyti dmes pokalbio metu. Nuo situacijos priklauso,
ar galima prisiliesti prie mogaus. Pasitaiko, jog pacientai prisilietim supranta kaip puolim,
taiau daniausiai jis veikia raminamai.
Taigi krizs itiktasis turi jausti ry su monmis ir j artum. Jam reikia sudaryti
galimyb kalbti apie savo jausmus su alia esaniu mogumi. Fizinis kontaktas, ranka, petys,
apkabinimas paprastai geriau, negu odis, nes tai rodo, kad mogus yra alia. Fiziniai
prisilietimai gali padti atskleisti jausmus (Vesterdal A., Vilnius, 1996).
Onkologini ligoni poreiki kontekste nema vaidmen vaidina ir pasitikjimo
poreikis. Jau cituotame Tarptautiniame medicinos etikos kodekse (1993), Specialij nutarim I
dalies poskyryje Paciento teisi gerbimas 12 straipsnyje teigiama, kad gydytojai turi gydyti
savo pacientus atidiai ir paslaugiai, ir rodyti pagarb j orumui ir paslapiai. Santykiai tarp
gydytojo ir jo pacient turi bti grindiami abipusiu pasitikjimu.
J. R. Geffen (2003) teigia, kad labai smarkiai gydaniojo mogaus mintys, jausmai,
odiai gali pakeisti paciento ligos eig, gyvenimo keli, labai danai nulemti, kokia bus jo
mirtis. Todl pasitikjimas medicina ir gydytoju yra naudingas onkologini ligoni sveikatai
veiksnys.
Pasitikjimas vienas i veiksni, utikrinani pacient saugumo jausm.
Onkologiniam ligoniui jo saugumas taip pat siejasi ir su poreikiu nejausti skausmo, turti vis
reikiam informacij, jausti param, bti tikram dl ateities.
Mediko ir paciento santykiai yra ypatingi. Danai pacientas jauiasi bejgis, o medikas
perima tvo-globjo vaidmen. Taigi santykiai tarp mediko ir paciento danai esti paternalistinio
pobdio. Paternalistinis poiris siejasi su laisvs apribojimu ir apibriamas kaip kiimasis
asmens veiksm laisv, remiantis iimtai asmens gerovs, poreiki, interes tikslais. Gydytojo
paternalistinis elgesys pateisinamas, kai paciento sveikatos bkl neleidia paiam apsisprsti.
galiotasis paternalizmas yra moraliai pateisinamas ir reikia, kad individas yra davs savo aik
arba numatom sutikim.

31

Medicinoje toks paternalizmas yra paremtas pasitikjimu, nes kartais sunkiai sergantis
ligonis, nieko neimanantis apie medicin, nenori ilg paskait apie gydymo metod privalumus
ir trkumus, o paprasiausiai tiki, kad jo gydytojas padarys tai, kas turi bti padaryta, specialisto
manymu. Vienintelis paternalizmo tipas, sukeliantis rimt etikos problem negaliotasis
paternalizmas (Wulf H.R., Pedersen S.A., Rozenberg R., Vilnius, 2001.).
Susidurdamas su liga, pacientas negali pats kontroliuoti susidariusios situacijos, nes
neturi ini savo ligai igydyti. Liga atima galimyb daryti loginius sprendimus, trukdo blaiviai
mstyti. Paciento laisv tampa kompromisu. Nors pacientai yra atsakingi u sprendimus,
susijusius su j gydymu, toks udavinys neretai jiems bna per sunkus. Jie nesiryta prietarauti
gydytojo sprendimams, nes tai bt nelogika, atsivelgiant neadekvaias savo inias.
Gydytojas priima gydymo sprendimus, remdamasis klinikiniais duomenimis ir neatsivelgdamas
paciento vertybes (Jakuovait I., Kaunas, 2001.). Tokiu bdu pacientas praranda pasirinkimo
laisv. Ikyla klausimas ar tokiu atveju nra paeidiamos elementarios mogaus teiss.
Todl labai svarbus ligoniui vertingumo jausmo poreikis: galimyb paiam sprsti ir
kontroliuoti. Kai kurie tyrinjimai rodo, kad individui jauiant, jog jis negali pakeisti stresins
bkls, prie aling fizini komplikacij prisideda ir beviltikumo jausmas ir ilgainiui
patologin depresija, kuri laikytina psichiniu sutrikimu (Roper N. ir kt., Vilnius, 1996).
Kai mogus sunkiai serga, su juo elgiamasi taip, tarsi jis neturt teiss savo nuomon.
Neretai kas nors kitas nusprendia, ar j guldyti stacionar, o jei taip tai kur ir kada. Palengva
su ligoniu pradedama elgtis kaip su daiktu. Jis jau nebra asmenyb. K nors sprendiant visikai
nesiklausoma jo nuomons (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001, p. 18).
Ligoninse skyriai grindiami hierarchiniu principu. Pacientas atsiduria paioje
piramids apaioje. Atitinkamai maa yra ir jo valdia. Tokia padtis paradoksali. Nors visa
piramid egzistuoja tik dl pacient, bet jos veiklai jie neturi beveik jokios takos. Tas, kuris
atsisako savo valdios, kartu netenka ir savo orumo, savo verts suvokimo. O juk kaip tik tokia
viena i svarbiausi ligonio gijimo prielaid (Klaus H., Vilnius, 1999).
mogaus teisi pagrindas pagarba kiekvieno individo gyvybei ir mogikajam
orumui. mogaus orumas gali bti suprantamas kaip gyvenimo lygis, kuris leidia tenkinti bent
maiausius pagrindinius mogaus poreikius (saugos, privatumo, sveikatos, savigarbos).
Pagrindiniai dokumentai, utikrinantys mogaus teise Visuotin mogaus teisi deklaracija,
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija bei mogaus teisi ir biomedicinos
konvencija gina mogaus orum ( Teiss aktai. Apie pacient teises Lietuvoje. Vilnius, 1997;
Visuotin mogaus teisi deklaracija // http:// www.lexilogos.com/declaration/lituanien.htmm;
prisijungimo laikas: 2006-09-02).

32

mogui gyvybikai svarbu veikti ir jaustis pajgiam kai liga riboja fizines galimybes ir
savarankikum. Vieno eksperimento metu onkologiniai ligoniai slaugi buvo skatinami rpintis
savimi

- atlikti elementarias higienines procedras, kloti lovas, apsirengti, dalyti vaistus

negaliems ligoniams. i pacient liga ne tik nustojo progresavusi, bet atsirado ir sveikimo
poymi (Serova N., Vilnius, 2002).
Taigi svarbiausiais principas, pasak C. Sutton (1999), bt kiek manoma labiau padti
monms pajusti, kad jie gali kontroliuoti vykius. Suteikta galimyb daryti sprendimus, o ne
leisti, kad tai u juos atlikt kiti, sustiprina moni savigarb ir jausm, kad jie yra vertingi.
Besirpinant mirtaniuoju, svarbu atminti, jog sergantis danai igyvena daugel
nerim, stres bei sutrikim sukeliani baimi, kurios neleidia jaustis saugiai. Daniausiai tai
yra: 1) neinomybs ir ateities baim; 2) skausmo baim; 3) bejgikumo, savo tapatybs ir
orumo praradimo baim; 4) baim neprarasti artimj ir draug, turti dvasini reikmi
(Liobikien I., Vilnius, 2002). Labai svarbu isklaidyti visas ligoni baimes, tenkinti j
poreikius, o tai savaime slygos bent jau dalin saugumo pojt.
Pagarbos ir primimo poreikiai sergantiems onkologine liga taip pat labai reikmingi.
Teigiama, kad pripainimas tai pirminis mogaus poreikis, nes vos gims mogus patenka
tarpusavio santyki tinkl. Sulaukti pripainimo tai turti mog, kuris, mus pains,
nusprendia priimti mus kaip individualybes (Colombero G., Vilnius, 2004). O tai susirgus
pakinta asmens identikumo suvokimas. Guldamas ligoninje mogus suvokia, kad ne jo
identikumas ir asmenyb lemia ryius su kitais. Jo buvim pateisina liga, trkumai ir problemos
(Vesterdal A., Vilnius, 1996).
Pati navikin liga, kai kuriais atvejais jos gydymas sudarko ne tik mogaus vid, bet ir
ior, o tai kelia didiul baim. Daugelis viu sergani pacient jauiasi atgrass ir ypa
jautriai reaguoja, jei pastebi kokius nors enklus, leidianius suprasti, kad ir aplinkiniai t pat
mano. Ligoniui vienam labai sunku veikti lig, nes danai psichin tampa dl vykusi pokyi
organizme yra stipresn u pat fizin defekt (arakauskien L., Kaunas, 2003).
Ypa neigiam poveik pakitusi ivaizda daro moters psichikai. Suinojusi apie lig
moteris staiga suvokia, kad silpsta fizikai, kad irsta jos knas. Drastiki gydymo metodai danai
tik pablogina savijaut, pakeiia ivaizd. Ligonms sunku priimti pasikeitusio kno vaizd, jos
jauiasi fizikai sualotos. Taip yra dl to, kad ms kultroje didiul reikm suteikiama
mogaus iorei ir jo seksualiniam patrauklumui (Serova N., Vilnius, 2004).
Taigi nujautimas, kad esi kito mogaus emocikai priimamas, tarsi pakelia savo verts
lyg ir kartu sukuria saugi psichologin atmosfer. O tai palengvina bendravim. Atmetimo
nuojautos poveikis prieingas: manydamas, kad bsi atmestas, kitus mones laikai prieikais
sau, su jais jautiesi nesaugus, nuo j rengiesi gintis (Suslaviius A., Kaunas, 1995).
33

Todl labai svarbu gerbti mirtantj, neirint tas aplinkybes, kad gali bti pasikeitusi
ivaizda, sumajs svoris, iretj plaukai, jis gali sunkiai reikti mintis. Mes turtume
paklausti, ar pacientas nort, kad btume alia, laikytume jo rank, ar geriau nort likti vienas.
Taip paddami ligoniui ipildyti jo norus, padedame jam bti paiam savimi (Jansen E.D.,
Kaunas, 1997).
tai ir Lietuvos respublikos pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo
pakeitimo statymo (2005) 3 straipsnio Teis kokybik sveikatos prieir

2 punktas

nurodo, kad kiekvienas pacientas turi teis savo garbs ir orumo neeminanias slygas ir
sveikatos prieiros staigos personalo pagarb elges teikiant paslaugas pacientui bei jam
mirus. Taip pat slaugi kodekse rpinimasis fiksuojamas kaip pareiga daryti gera ir nekenkti;
kaip pagarga gyvybei ir mogaus orumui (Code for nurses: ethical concepts applied to nursing,
Geneva, 1973).
Primimo poreikis glaudiai susijs su meils ir priklausomumo poreikiu. G.
Colombero (2004) cituoja amerikiei psicholog A. Maslow, kuris teig, jog vienas i
stipriausi mogaus poreiki priklausyti bandai, susivienyti ir jaustis priimtam kolektyv;
niekas taip negniudo kaip atstmimas arba itrmimas. Priklausymas socialinei grupei mogui
teikia saugumo jausm, ivaduoja i vienatvs ir pavojaus nerimo, laiduoja reikiam pagalb,
padeda gyvendinti siekius, diaugtis skme, sutvirtina jo asmenin tapatum. Tik
priklausydamas bendrijai jis gali suvokti save, patenkinti poreik jaustis reikalingam ir svarbiam,
vertintam ir mylimam.
mogus yra daugiau nei gerai isivysts fizinis, psichinis ir socialinis padaras, kurio
gyvenim valdo vien fiziologiniai poreikiai. mogui bdinga tai, kad jis gali tikti. i vertyb,
rpinimasis abstrakija dvasia, suteikia ms gyvenimui prasm, tikrum ir vilt. Kitaip
tariant, mogus jauia poreik tikti ir vardyti tai kaip dvasin poreik (Vesterdal A., Vilnius,
1996).
Daugeliui moni susirgus, religija yra vilties ir paguodos altinis (Labun E., 1987).
Tuomet ligoninje mirtantiems pacientams svarbus bendravimo objektas ir paguodos altinis
yra kunigas. Special pasiruoim turintis kapelionas gali nemaai padaryti religingam pacientui
suteikdamas dvasios ramyb (Roper N. ir kt., Vilnius, 1996). Taiau, pasak E. Kbler-Ross
(2001), yra labai daug dvasinink, kuriems pastoviausia ir vienintele bendravimo priemone su
ligoniu yra maldaknyg ar Biblija. Jie visai negirdi paciento odi, vengia klausim, kuriuos
atsakyti galbt negalt ar neort. Jie itin rpinasi laidotuvi procedra, savo vaidmeniu joje ir
po jos, bet sunkiai prisiveria pakalbti su mirtaniu mogumi.
Kiekvienam onkologine liga serganiam ligoniui labai svarbu atrasti vilt ir j ilaikyti.
Vienintelis dalykas, kuris daniausiai ilieka visuose penkiuose ligos veikos etapuose, yra viltis.
34

Net ir labai realistikai situacij vertinantys ligoniai puoselja vilt igyti. Btent i maut viltis
palaiko juos kanios dienomis, savaitmis, mnesiais. Tai jausmas, kai viskas privalo turti
kakoki prasm(Kbler-Ross E., Vilnius, 2001, p. 175). Ligoniai labiausiai pasitiki gydytojais,
kurie atsivelgia i vilt. Gydytojai privalo palaikyti ligonius, neatimti vilties, nes jei jie
pasiduos, pasiduos ir mirtinai sergantis ligonis, ir tada tolesn medicinin pagalba bus
nebereikalinga jam pritrks ryto ir noro pabandyti dar kart(Kbler-Ross E., Vilnius, 2001,
p. 177).
Turti tiksl tai turti tai, kas mus aukia ir ms laukia. Turti tiksl tai k nors
mylti. Tokiu atveju reikia kartu su pacientu iekoti nors menkiausios j dominanios
smulkmenos, ploniausio iaudelio, u kurio bt galima usikabinti; bet ko, kas bt jam
pasiekiama, teikt pasitenkinim ir galt tapti meils objektu, prikeldamas i sstingio jausm
pasaul ir gyvybines galias. Padti gyventi tai vis pirma padti bti gyvam ir pajusti gyvenimo
diaugsm (Colombero G., Vilnius, 2004). Kaip teigia V. E. Frankl (1997), svarbu niekad
pamirti, kad gyvenimo prasm galime rasti net pakliuv beviltikiausi situacij, net susidr
su likimu, kurio nemanoma pakeisti.

1.6. Paliatyvios slaugos onkologiniams ligoniams teikimas sudtin j poreiki

tenkinimo visumos dalis
Paliatyvi slauga tai bendroji slauga, pritaikyta nepagydom ligoni reikmms,
padedanti aktyviai sprsti fizines, psichologines, dvasines ir tarpusavio santyki problemas. Jei
nepaisoma bent vienos i i problem, negali bti n kalbos apie paliatyvi slaug. Pagal
Pasaulins

sveikatos

apibrim,

paliatyvioji

slauga

yra

aktyvi

visapus

sergani

nepagydomomis ligomis moni slauga, kurios tikslas yra palengvinti gyvenim jiems ir j
eimoms (Ponikaitien I., Vilnius, 1998, p.192).
Paliatyvios medicinos tikslai: ivengti skausmo ir malinti j bei kitus fizinius
simptomus; maksimaliai pagerinti ligonio gyvenimo kokyb, nepagreitinant ir nenutolinant
mirties; utikrinti psichologin, socialin ir dvasin pagalb serganiajam; suteikti param
ligonio eimai ligos ir gedjimo metu.
Pagrindin paliatyviosios prieiros idja yra ta, kad nesvarbu, kokia liga, kiek toli ji
paengusi, visuomet yra galimyb pagerinti ligonio likusio gyvenimo kokyb (ekeviius A.,
Vilnius, 2005; Veslinas J. ir Vaitieknait N., Vilnius, 2002).
Kiekvienas pacientas suasmenina savo lig, j igyvena savaip, nes ji palieia jo unikal
savitum, jo jausm, darbins veiklos, ateities plan kontekst, kuris gali bti panaus daugybs
35

kit moni, bet niekada nebus lygiai toks pat. Todl nra dviej vienod ligoni. Kiekvienas
pacientas umezga su liga savit ry: j vertina, analizuoja jos eig, j priima, sustabdo jos
plitim savitu bdu. O tikrovje yra taip, kad liga nustoja buvusi pavadinimu ir tampa kenianiu
mogumi, pacientu. Kuriamas klinikinis vaizdas ir neatsivelgiama kiekvieno asmeninius
poreikius (Colombero G., Vilnius,

2001). Todl paliatyvios medicinos tikslas turt bti

individualizuotos pagalbos kiekvienam ligoniui utikrinimas.

Paliatyviosios slaugos specialist komand turt sudaryti vairi srii darbuotojai.
Pagalba mirtaniajam turt vykti komandiniu principu, kai pagalbos teikimo proces sijungia
sveikatos administratorius (vadybininkas), kunigas, reabitologas, dietologas, psichologas,
socialinis darbuotojas bei kiti medikai specialistai. Personalas turt bti lankstus, sugebti,
esant reikalui, perimti kitiems specialistams priklausanio darbo dal (ekeviius A., Vilnius.
2005). Taiau realiai situacija yra tokia, kad nei psicholog, nei socialini darbuotoj, nei
sveikatos administratori bei kit specialist onkologiniai skyriai neturi.
eimos nariai, panaiai kaip ligoniai, pereina kelis prisitaikymo etapus. Jei jie sugeba
pasidalinti bendrais rpesiais, gali i pat pradi pradti galvoti apie svarbius dalykus. Taiau
jei yra slepiami jausmai, ligonio diagnoz, ikyla dirbtiniai barjerai, trukdantys bendravimui ir
pasiruoimui priimti mirt (Kbler-Ross E., Vilnius, 2001).
Danai artimieji bna labai pasimet, neino kaip elgtis su serganiu eimos nariu, todl
rpinimasis paciento artimaisiais irgi turi bti natrali paciento slaugos dalis. Vys labai
paveikia artimuosius, o nuo to, kaip jie jausis, priklauso ir tai, kaip jausis pacientas (Almas H.,
Vilnius, 1999). Reali situacija yra tokia, kad gimini poreikius praktikai neatsivelgiama. Jie
taip pat yra susirpin dl bendravimo stokos. Informacija surinkta apie viu sergani
giminaiius parod, kad dauguma j turi tik labai pavirutinik ry su personalu. Tuo tarpu
nemaai artimj bt patenkinti turdami galimyb pasidalinti savo nerimu ne tik dl paciento,
bet ir dl savs (Bond S., 1982).
Svarbi pagalbos ris ligoni artimiesiems yra j susitikimai su kitais serganij
artimaisiais prie ligonio mirt ir po jos. Pagrindinis motyvas burtis kolektyvinei terapijai.
Kolektyvin terapija padeda monms isprsti bendras problemas. ios terapijos metu mogus
bendrauja su terapeutu ir kitos eimos nariais: jis dalijasi savo patirtimi, taip pat perima kit
patirt. Ir tas savitarpio pagalbos ryys, bendraujant su kitos eimos nariais, stimuliuoja mog
iekoti atitinkam ieii i susidariusios padties (Lukoeviien I. ir Kadyt G., Kaunas,
1996).
P. Rudeleviien ir A. Narbekovas straipsnyje Psichoterapin bei dvasin intervencija
mirties akivaizdoje aprao tyrim, kuriame buvo pasinaudota 50 ia konsultacij, teikt
Vilniaus mieto psichikos sveikatos centro pacientams, sergantiems mirtinomis ligomis, pagal
36

2004 met sutartis tarp gydymo staig (Sveikatos mokslai, 2006, Nr. 1-2.). Pagal gautus
duomenis irykjo daniausiai pasitaikantys sunkiai sergani ligoni simptomai.

120%
100%

100%

92%

skausmas
astenija

96%

84%

interes praradimas

80%

80%

72%

68%

orumo praradimas

60%

60%

diaugsmo praradimas
depresin nuotaika
nerimas

44%

baim

40%

panika
20%

beviltikumo jausmas

16%
6%

noras greiiau numirti

0%

4 pav. Daniausiai pasitaikantys simptomai

P. Rudeleviien, A. Narbekovas. Psichoterapin bei dvasin intervencija mirties akivaizdoje // Sveikatos mokslai.
2006, Nr. 1-2. P. 145.

Mirtinai serganiam mogui turi bti taikomos gydomosios priemons, palengvinanios

mirties kani, slopinanios ligos simptomus. Vis svarbiausia su meile budti prie
mirtaniojo. Tai buvimas alia tikrja prasme, kuris, neadindamas iliuzij, leidia mirtaniam
mogui jaustis gyvam tarp gyvj, nes jis patiria kit dmes bei rpest kaip ir kiekvienas, kam
to reikia. Atidus ir rpestingas buvimas alia adina ligonio pasitikjim ir vilt bei sutaiko j su
mirtimi. Tai nepaprastas patarnavimas, kur medicinos personalas vis pirma savo mogika
laikysena gali ir turi suteikti mirtaniajam (Narbekovas A., Meilius K., Vilnius, 2002.).
Paliatyvi medicina siekia pagerinti ligonio bsen, kai gydymas toliau yra neefektyvus.
Paliatyvaus gydymo ir slaugos tikslas patenkinti ligonio fizinius, socialinius ir dvasinius
poreikius paskutinmis emikojo gyvenimo akimirkomis, nepagreitinant ligonio mirties. i
poreiki utikrinimas labai svarbus, kad ligonis galt adekvaiai vertinti situacij ir jam nekilt
saviudik mini. Paliatyvi medicina, taikydama ligos simptomus slopinanias priemones,
siekia palengvinti ligonio fizin bsen, o rpestingo ir nuoirdaus buvimo alia dka padeda
veikti dvasines kanias, kurios pasireikia baime, depresija, pykiu, nusivylimu, vieniumu.
Turi bti pakankama gydanio onkologo emocin parama bei rpestis. Psichiatrui
konsultuoti siuniama tuomet, kai depresijos simptomai usitsia ilgiau negu savait; kai
37

depresija intensyvja; kai depresijos simptomai trukdo gydyti v. Psichiatro konsultacija

paprastai sutampa su trumpalaike palaikomja psichoterapija, turinia padti pacientui susivokti
kritinje situacijoje. ia konsultanto udavinys dvejopas palaikyti pacient ir padti paaikinti
jo psichologines problemas. Tuomet pacientas maiau kenia ir igyvena kalt, pradeda atgauti
savo vert, atranda galimybi integruoti savo lig gyvenimo patirt. Tai leidia pritaikyti ateities
planus prie pasikeitusi slyg. Per 4-10 vizit pavyksta tiek susilpninti simptomus, kad
pacientas juos lengvai toleruoja, taiau psichoterapij vertt tsti tiek, kiek jos reikia
konkreiam pacientui. Geriau adaptuotis leidia eimos nari dalyvavimas bei grupin
psichoterapija su pacientais, kuriuos vienija panaios problemos (Rudianskien S.,
http://medicine.vdu.lt/medicina/Onkologija/; prisijungimo laikas: 2006-10-17.).
Taigi labai svarbu, kad onkologinius ligonius bt irima j individualiame
fiziniame, psichologiniame, socialiniame, kultriniame, aplinkos ir politiniame ekonominiame
kontekste. Prioritetins pagalbos ir paramos kryptys turt bti reabilitacijos ir paliatyvaus
slaugymo pltojimas traukiant psichosocialini poreiki tenkinim, bei siekis, kad pagalba bt
skiriama visiems onkologiniams ligoniams ir j artimiesiems.

1. 7. Sveikatos institucij administravimo spragos

Ir medikai, ir pacientai vienbalsiai sutaria, kad esamas sveikatos prieiros staig
administravimas yra prastas. Viena vertus, tai galima laikyti konkrei sveikatos prieiros
staig darbo kritika, kylania i kasdiens patirties, kita vertus, ie administraciniai darbo
trkumai vl suveriami sistemai ar reformai, vengiant pradti bent minimaliai keisti situacij
savo kasdienio darbo vietoje savo pai jgomis. Paymima keletas prasto administravimo
aspekt:

laiko stoka pacientui apirti;

efektyvaus funkcij paskirstymo trkumas.

G. Milaius, A. ekanauskait projekto Pacient teiss Lietuvoje: situacijos analiz ir

visuomens aktyvinimas pristatyme rao, kad didij laiko skirto pacientui dal gydytojas pildo
vairius popierius. Pacientai vartoja t pai fraz kaip ir medikai: gydytojas neturi kada pakelti
akis pacient. Ar i ties nemanoma niekaip efektyvinti dokument pildymo tvarkos? Ar i
ties vietos administracijos kompetencija neapima jei ne mint dokument reglamentavimo, tai
bent jau efektyvios vadybos? Gero administravimo pavyzdiu daugelis projekto tyrime
dalyvavusi apklaustj laiko privaias gydymo staigas, kuriose daniausiai negaitama laiko,

38

nesusijusio su konsultacija ar gydymu, visuomet lengvai suteikiama informacija visais rpimais

pacientui klausimais.
Apklausti medikai, savo ruotu, pripasta, kad sveikatos prieiros staigose paprastai
nesama komandos, su aikiai paskirstytais darbais ir funkcijomis. Tuomet nutinka taip, kad
medikas tampa ir popieri pildytoju, ir psichologu, ir socialiniu darbuotoju, ir paslaug
distributoriumi. Beje, dauguma medik ir pacient kl socialini darbuotoj trkumo ir danai
pasitaikanios

kvalifikacijos

stokos

problemas

(Milaius

G.,

ekanauskait

A.,

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0067803.doc; prisijungimo laikas: 2006-10-17. ).

UAB Rait ir Spinter tyrimai atliktos apklausos parod, kad Lietuvoje esama dar
daug neisprst sveikatos institucij administravimo problem. Tyrime Pacientai apie alos
patirtis sveikatos prieiros staigose Lietuvoje buvo apklausta 1050 gyventoj, 1674 met
amiaus. I j 380 teig patyr al sveikatos prieiros staigose. Tai sudaro beveik 25 proc.
Pacientai, kurie gydosi ir privaiose staigose (56,5 proc.), lieka patenkinti paslaugomis beveik
80 proc. Daugiausia alos pacientai jauiasi patyr ambulatorinse sveikatos prieiros staigose
(53,9 proc.), stacionaruose (42,1proc.). Vertindami sveikatos prieiros staig darb, pacientai
pabr prast darbo organizavim ir su tuo siejo nekokybik paslaug teikim, kuris
nepalankiai veikia gydytojo ir paciento santykius.
Nemaiau svarbs UAB Spinter tyrimai atlikti gydytoj apklausos rezultatai.
Apklausoje dalyvavo 305 respondentai. Tai BPG, gydytojai specialistai, terapeutai, feleriai,
kuri darbo staas 532 metai. Medik buvo klausiama, kokie, j nuomone, pacient teisi
paeidimai daniausiai sukelia konflikt. Tai isamios informacijos apie gydym nesuteikimas
(30,3 proc.), nekokybikos paslaugos (22 proc.), debatai dl alos atlyginimo (17,5 proc.), dl
nesuteiktos pagalbos (7,5 proc.). Pagal apklausos rezultatus medikai nort gauti daugiau
teisini, psichologijos, ekonomikos, profesini ir vadybos ini. Kaip pagrindinius veiksnius,
labiausiai didinanius medik rizik suklysti, apklausos dalyviai nurod modernios medicinos
rangos stok, didelius pacient srautus, maus atlyginimus, nepatvirtintas vieningas gydymo
metodikas, profesini ini trkum. Medik nuomons, vertinant informacijos pateikimo
pacientui reikm, pasiskirst taip: reikia informuoti pacientus 50,2 proc., reikia, bet ne visada
32,3 proc., 17,5 proc. medik galvoja, kad nra reikalo gaiti laik tokiai informacijai teikti. 69
proc. pacient sitikin, kad tokia informacija btina, 70 proc. pacient nort turti ligos
istorijos kopij. domu, kad ms medikai nesistengia gerai iaikinti pacientui diagnoz ir
galimas gydymo pasekmes. Tai liudija tokie apklausos rezultatai: tik 32 proc. pacient suprato
vis informacij, 54,1 proc. suprato i dalies, 12 proc. nesuprato. Kardinaliai skiriasi medik ir
pacient nuomon apie gydymo tinkamum: jeigu 84 proc. medik atrodo, kad jie gydo
tinkamai, tai tik 48,4 proc. pacient su tuo sutikt. Atliktoje apklausoje buvo pasidomta ir apie
39

pacient informuotum dl ligos diagnozs, tyrim rezultat, ligos prognoz, ligos

komplikacijas, kitus gydymo bdus. Paaikjo, kad tik 54 proc. kak ino apie ligos prognoz,
50,2 proc. pacient buvo supaindinti su ligos komplikacijomis, o su kitais gydymo bdais
tesupaindinti 37,2 proc. (Rapoleviit A., Vilnius, 2005.).
iuolaikiniame visuomens sveikatos moksle sveikatos vadyba suprantama kaip vis
itekli, kurie gali bti naudojami moni sveikatai gerinti, valdymas, padedantis efektyviai
sprsti visuomens sveikatos problemas. Kintant sveikatos sistemos paradigmai nuo lig
gydymo, link sveikatos gerinimo, nuo sveikatos paslaug prieinamumo gerinimo, link
atsakomybs u sveikat didinimo ir poreiki tenkinimo, nuo lig kontrols, link slyg bti
sveikais utikrinimo, nuo visuotins kokybs vadybos, link rodymais pagrsto valdymo, darosi
vis reikmingesnis sveikatos vadybinink (administratori) vaidmuo. Kintant sveikatos sistemai
bei jos strateginiams tikslams, btina tobulinti iuos sveikatos administratori gebjimus ir
kompetencijas

(Petrauskien

J.,http://www.lsavd.lt/Palanga2005/Petrauskiene.LSVD.ppt;

prisijungimo laikas: 2006-09-28.):

Valdyti lig protrkius;

Sprsti sveikatos problemas, susijusias su socialiniais, aplinkos veiksniais;

takoti gyventoj elgsenos veiksnius;

Valdyti sveikatos prieiros tarnybas bei iteklius;

Planuoti ir gyvendinti sveikatos programas;

Kurti ir gyvendinti sveikatos strategij;

Numatyti ir formuoti strateginius organizacij tikslus;

Vertinti sveikatos sistemos pokyius ir atitinkamai adaptuoti organizacij veikl;

Planuoti mogikuosius iteklius bei skatinti ir aktyvinti sveikatos profesional veikl;

Skatinti sveikatos prieiros kokybs gerinimo proces.

Dauguma vyresnio amiaus sveikatos prieiros staigose dirbani staig vadov ir

medik neturi teorini visuomens sveikatos bei sveikatos vadybos ini, reikiam bendravimo
gdi. Vykdant sveikatos reform, susiduriama su daugybe nauj statym, normatyvini akt,
sveikatos prieiros staigos tampa vis labiau biurokratins. Palaipsniui iuolaikins sveikatos
vadybos inios tampa btinos. Iki iol dauguma sveikatos prieiros staig vadov turi
medicinin isimokslinim, taiau griaunami seni administratoriaus stereotipai, kai gydymo
staigai galjo vadovauti gydytojas, toki pozicij uimantis dl aukto profesionalumo
medicinos srityje. iuolaikiniai sveikatos prieiros staig vadovai susiduria su problemomis,
kurias galima isprsti tik turint profesional pasirengim sveikatos vadybos srityje (Kaldien
R., Kaunas, 2003).

40

Norint utikrinti sklandi Lietuvos sveikatos sistemos pokyi eig, btina aikiai
numatyti ir apibrti sveikatos vadybinink vaidmen sveikatos sistemoje bei atsiskaitomybs
lygius ir kompetencijos vertinimo kriterijus. Turi bti sukurta sveikatos vadybininko veiklos
struktra, apibrta kvalifikacijos gijimo bei nuolatinio tobulinimosi eiga. gyvendinat sveikatos
sistemos pokyius, sveikatos vadyba turi tapti prioritetiniu sveikatos sistemos funkcionavimo
elementu (Kaldien R., Kaunas, 2000).

2. ONKOLOGINI LIGONI POREIKIAI

2. 1. Tyrimo imtis
Tyrimas atliktas Panevio ligonins onkologijos-chemoterapijos skyriuje. Buvo
apklaustas trisdeimt vienas 36-86 met ligonis, i j - 11 vyr ir 20 moter. Respondent
amiaus vidurkis 60, 25 metai.
Pacient atranka apklausai buvo organizuojama atsivelgiant kelet kriterij. Ligos
stadijos kriterijaus pasirinkim lm literatroje apraomi gana yms skirtumai tarp I-II ir III-IV
stadij onkologini ligoni poreiki (Almas H., Vilnius, 1999). Remiantis Lietuvos respublikos
pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo pakeitimo statymu (2005 m. sausio 1 d.)
pacientai buvo atrinkti vadovaujantis savanorikumo principu (kaip matysime vliau, tai galjo
takoti tyrimo rezultatus). Kiekvienas pacientas pasira sutikim dalyvauti tyrime (Sutikimas
dalyvauti gyvenimo kokybs tyrime pateikiamas priede Nr. 2). Taip buvo atrinkti 22 treios ir 9
ketvirtos ligos stadijos savanoriai pacientai.
6,45%
3,23%

Plaui

12,90%

Storosios arnos

3,23%

Krties

6,45%

Kasos

3,23%

19,35%

6,45%

Tulies
Tiesiosios arnos
Kiauidi
Gimdos kaklelio

3,23%

Kraujo

3,23%

Deinio anio

3,23%
29,02%

Skrandio
Kepen

1pav. Respondent pasiskirstymas pagal vini susirgim r

41

Buvo apklausta ir 19 medicinos personalo darbuotoj nuo 23 iki 58 met amiaus.

Apklausoje dalyvavo 18 moter ir vienas vyras.
Taip pat atsitiktine tvarka atrinkti 87 vairi Lietuvos miest 18 65 met gyventojai
(75 moterys ir 12 vyr).
Visuomens atstovai buvo iskirti dvi kategorijas, atsivelgiant bendravimo su
onkologiniais ligoniais patirties kriterij: 50 (57 proc.) i j turjo, o 37 (43 proc.) neturjo
bendravimo su viu serganiais monmis patirties. Prielaida buvo ta, jog turintys bendravimo
su ligoniais patirties asmenys geriau supranta ir vertina serganij poreikius.

2. 2. Tyrimo metodika ir eiga

Onkologini ligoni poreiki (pa)tenkinimo vertinimui buvo pasirinkti kiekybiniai
duomen rinkimo metodai:
-

pusiau struktruota onkologini ligoni anketin apklausa;

pusiau struktruota medicinos personalo apklausa ratu;

pusiau struktruota anketa visuomenei.

Onkologini ligoni apklausai skirt anket (r.pried Nr.3 ) sudaro: 1) vadin dalis,
kurioje vardijami apklausos tikslai, siekiant utikrinti atsakym objektyvum, nurodoma, kad
anketa anonimin; 2) demografinis blokas; 3) skali metodas Likerto (susumuot reiting
metodo) skals principu sukurtas apklausos instrumentas; 4) atviro, udaro ir pusiau udaro tipo
klausimai.
Skalje, skirtoje onkologini ligoni poreiki trkumui vertinti,

teiginiai vertinami

keturi bal sistemoje: tikrai ne (visikai nepritariu) 1 balas; lyg ir ne (i dalies nepritariu) 2
balai; lyg ir taip (i dalies pritariu) 3 balai; tikrai taip (visikai pritariu) 4 balai. Likerto skals
tarpinis variantas neinau ia nenaudojamas norint utikrinti respondent atsakym
konkretum. Siekiant skals valdumo (Tidikis R., Vilnius, 2003), ji sudaryta remiantis teorikai
pagrstu operacionalizacijos modeliu, kuris buvo sukurtas ianalizavus vairi mokslin
literatr. Dalis teigini turi negatyvi, dalis - pozityvi form (toki teigini veriai koduojami
atvirktine skale). veriai gaunami susumavus respondent skaitinius kodus (skals veri
rizikos koeficient ivestins formuls pateikiamos priede Nr. 6, p 114. ).
Ligoni apklausai skirtoje anketoje udaro tipo klausimai formuluojami ir
komponuojami taip, kad respondentui pateiktame srae tereikia vienaip ar kitaip paymti jau
esamus atsakymus. Pusiau udaro tipo klausimuose po suformuluotais atsakymais, kuriuos
respondentas turi paymti, paliekama laisvos vietos kitiems galimiems atsakym variantams.
42

Atviro tipo klausimuose pateikiama klausimo formuluot ir paliekama vietos savarankikam

atsakymui parayti (Tidikis R., Vilnius, 2003).
Siekiant atsakym klausimus patikimumo, skals teiginiai ir anketoje pateikti klausimai
buvo dubliuojantys. Buvo klausiama to paties kelis kartus, formuluojant kitais odiais.
Medicinos personalo (r.pried Nr.4 ) ir visuomens apklausos anketos (r.pried Nr.5 )
yra panaios struktros, tik nra trauktas skali metodas ir pateikiamas tik vienas atviras
klausimas. Btina paymti, kad visose anketose svok gydytojas eina visas medicinos
personalas (gydytojai, sesels, slaugs).
Medicinos personalo ir visuomens apklausa vykdyta ratu. Svarbus apklausos kokybinis
rodiklis anket grtamumo kvota buvo beveik imtaprocentinis. Anket upildymo
baigtumo laipsnis taip pat labai auktas (keli neatsakyti klausimai buvo atviro tipo).
Onkologini ligoni apklausa dl jos specifikumo buvo vykdoma odiu, nes dauguma
pacient yra fizikai isekinti ligos ir gydymo procedr ir nra pajgs savarankikai upildyti
anketas. Apklausos metu respondentams anketoje numatyta seka buvo uduodami klausimai.
Pokalbis su kiekvienu ligoniu vidutinikai truko apie valand, kai kurie i j apklausti kelis
kartus. Neivengta ir alutini pokalbi, kuri metu gauta nemaai tyrimui reikmingos
kokybins informacijos. Kokybiniai elementai nebuvo fiksuojami struktruotai, tiesiog buvo
pasiymimi esminiai, tyrimo problematik atitinkantys respondent teiginiai.
Duomenims apdoroti taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Statistinms
tendencijoms nustatyti buvo skaiiuojami procentai, duomen analiz buvo atliekama lyginimo
principu (visuomens ir ligoni, gydytoj ir ligoni bei turini ir neturini bendravimo su
onkologiniais ligoniais patirties visuomens atstov atsakym tarpusavio ryiams nustatyti
taikytas koreliacijos koeficientas - r). Tyrimo duomenys statistikai apdoroti naudojant Windows
Microsoft Exel program. Atviriems anketos klausimams ir kokybinei pokalbio metu ufiksuotai
informacijai apdoroti naudota kokybin interpretacin turinio (content) analiz.

2. 3. Tyrimo rezultatai
Onkologini ligoni skals teiginius paymti atsakymai rodo, kad tik keturi ligoniai
virijo rizikos koeficient 80. Galima bt teigti, kad dauguma ligoni yra patenkinti poreiki
tenkinimu ir rykaus j trkumo nejauia (irti 2 pav.).
Taiau susumavus vis respondent atsakymus kiekvien teigin atskirai pasirod, kad
vienuolikoje poreiki tenkinimo srii veriai nra pozityvs (r. 3 pav.).

43

13%

11
34%

Virijo rib
Ribos nevirijo

Virijo rib
Ribos nevirijo

21
66%

87%

2 pav. Respondent skaiiaus pasiskirstymas

pagal rizikos koeficient

3 pav. Bendras respondent atsakym

kiekvien klausim pasiskirstymas
pagal rizikos koeficient

Virytas rizikos koeficientas 77,5 rodo, kad ligoniams labiausiai trksta pilnavertikesnio
informacijos, fizinio kontakto, pastovaus priirinio personalo, bendravimo su kitais
serganiais, psichologins ir dvasins pagalbos, dalyvavimo gydymo procese, savarankik
sprendim primimo ir supratimo poreiki patenkinimo. Taip pat ligoniams aktuals ir tokie
fiziologiniai poreikiai, kaip finansinis stabilumas bei tylos ir ramybs poreikis (r. 4 pav.) (kit
teigini veriai pateikiami priede Nr.6 ).
140
120
100
80

78

78

78

81

83

84

97

104

109

112

121

Poreikiai, virij
rizikos koeficient

60
40
20

Finans
poreikis/problema

Savarankikumo
poreikis

Informacijos poreikis

Fizinio kontakto
poreikis

Bendravimo su kitais
serganiaisiais
poreikis

Psichologins ir
dvasins pagalbos
poreikis

Tylos/ramybs
poreikis

Dalyvavimo gydymo
procese poreikis

Savarankik
sprendim primimo
poreikis

Supratimo poreikis

Pastovaus
priirinio
perzonalo/stabilumo
poreikis

4 pav. Rizikos koeficient virij respondent poreikiai

Skalje pateikti devintas ir deimtas teiginiai yra susij su informacijos poreikiu, taiau
ymdami atsakym pirmj teigin (Man trksta informacijos apie lig, atliekamus tyrimus)
respondentai nurodydavo, kad informacijos pakanka (io teiginio atsakymai sudaro 73 balus).
Antrojo teiginio (Turiu pakankamai ini ir informacijos, kad galiau nusprsti kokio man
reikia gydymo) bendras atsakym vertis siekia net 109 balus ir tai akivaizdiai parodo, jog
informacijos trkumas yra labai rykus. Tai bt galima paaikinti tuo, jog ligoniai neino kiek ir
kokios informacijos jie turi gauti. Vieno paciento teigimu, vis pirma reikia inoti, ko klausti ir
tik tada klausti. Manydami, kad inios, kurias jie turi, yra absoliuios, ligoniai teigia, kad
informacijos trkumo nejauia, taiau performulavus t pat teigin kitaip, praktikai visi
44

respondentai paymi, kad jie visikai neturi reikiam ini. Taigi ligoniai turi ne tik
nepakankamai ini apie lig, atliekamus tyrimus, taiau jie nra informuoti ir apie tai, koki
informacij apskritai jie privalo ir turi teis gauti.
Remiantis pokalbiais su onkologiniais ligoniais, galima teigti, jog tokia nuomon a
inau pakankamai atsiranda sergantiems galvojant, jog jiems nebtina gilintis gydymo proceso
smulkmenas ir neprofesionaliais klausimais neverta trukdyti gydytoj. Tuo tarpu ligoniams
reikia ne tik abstrakios informacijos, bet ir konkrei patarim (Juodbalien E., Kaunas,1999),
taiau pai serganij smonje ir medicinos aptarnavimo srityje yra susiformavusi nuostata,
kad gydytoj pareiga yra teikti tik medicinin pagalb, o ne tenkinti emocinius ligoni poreikius.
Fizinio kontakto, prisilietimo poreikis taip pat labai aktualus onkologiniams ligoniams.
J. Bydam (2000) ras, kad kai kurie pacientai labai vertina tai, kad juos lieia ir apkabina, buvo
visikai teisus. Toks bendravimas prisilietimu, rankos paspaudimu sergantiems yra labai
vertingas, todl btina iai bendravimo riai skirti daugiau dmesio.
Ligoniams svarbu bendrauti su kitais serganiais. Taiau ia irykja io poreikio
patenkinimo problema: pirmiausiai ligoniai visikai negauna jokios informacijos apie
egzistuojanias paramos grupes ir organizacijas, kita vertus, toki organizacij yra labai maai.
Panai situacija yra ir su psichologins bei dvasins pagalbos gavimo poreikiu. Ligoniai nort
pabendrauti su kvalifikuotais specialistais, taiau j enkliai trksta. Spaudoje, internete
pasiskelbusios organizacijos danai yra formalios ir realios pagalbos nesuteikia. Vienas pacientas
ireik didel apgailestavim, jog negauna tinkamos pagalbos: Labai noriu pasikalbti su
psichologu. Pats djau daug pastang, iekojau psicholog, bet tokias paslaugas sunku gauti, tuo
labiau, kad gyvenu Kupikyje.
Ligonio vaidmuo, kuris atleidia nuo tam tikr pareig, slygoja tai, kad mogus
nustumiamas nuo gyvenimo, kuriame viskas vyksta (Vesterdal A., Vilnius, 1996). Tai patvirtina
ir onkologinmis ligomis serganij atsakymai. Jie teigia, kad tiek artimieji, tiek gydytojai
patys nusprendia ko labiausiai iuo metu reikia ligoniui. ligon danai neirima kaip aktyv
dalyv. Negana to, jog ligoninse, kur skyriai grindiami hierarchiniu principu ir pacientas
atsiduria paioje piramids apaioje, bet ir namuose ligoniui atimamas asmenins atsakomybs
u save ir savo sprendimus jausmas.
Kitas, virijs rizikos koeficient, yra supratimo poreikis. Ligoniai teigia, kad jiems
danai bna skaudu, nes kiti j nesupranta. is poreikis gana glaudiai susijs su primimo
poreikiu. Sergantiems svarbu, kad jie bt priimti ne tik dl pakitusios ivaizdos, bet ir dl
pasikeitusi mini, jausm ir mstymo. ia labai svarbus vaidmuo tenka empatijai. Btina
sijausti sunkaus ligonio situacij ir suprasti, kad galbt kitiems atrodantis absurdikas ar
nesuprantamas ligonio elgesys ioje situacijoje yra visikai normalus ir adekvatus.
45

Antroje anketos dalyje pateiktos uduoties tikslas buvo isiaikinti onkologiniams

ligoniams aktualiausius poreikius. Respondent pasirinkti ir piramids principu pagal svarbum
idstyti atsakymai pateikiami diagramoje (5 pav.).
9

Informacija

Iklausymas

Meil

Pagarba
Pasitikjimas

Primimas

Privatumas

Saugumas

Savigarba

Supratimas
Uuojauta

0
1 poreikis

2 poreikis

3 poreikis

4 poreikis

5 poreikis

Viltis

5 pav. Onkologini ligoni iskirti aktualiausi poreikiai

Visuose penkiuose pasirinkimo etapuose dominuojantys poreikiai yra viltis,
informacija, meil, supratimas, pasitikjimas. ie ligoni pasirinkimai parodo kokiems
poreikiams yra skiriama pirmenyb, kas jiems yra svarbiausia ir reikalingiausia. Taip pat
paymima pagarbos, saugumo, iklausymo reikm. Maiausiai pasirinkim teko privatumo,
uuojautos, primimo ir savigarbos poreikiams.
Onkologini ligoni, medicinos personalo ir visuomens iskirtas svarbiausias

12,90%
1,15%
0,00%
6,45%
Uuojauta 0,00%
0,00%
19,35%
Viltis

Ligoniai
Visuomen
Gydytojai

Supratimas

3,23%
0,00%
0,00%
Savigarba

12,90%
9,20%

10,53%

10,53%
3,23%
Primimas
6,90%
10,53%
0,00%
Privatumas 0,00%
0,00%
3,23%
Saugumas 1,15%
5,26%

Informacija

0,00%

Pasitikjimas

5,00%

3,23%
Pagarba 0,00%
5,26%

22,58%
26,44%
0,00%
2,30%

10,00%

Meil

15,00%

10,53%

20,00%

Iklausymas

25,00%

12,90%

30,00%

21,84%
15,79%

35,00%

31,02%
31,57%

(piramids virns) poreikis iek tiek skiriasi.

6 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir medicinos personalo iskirto svarbiausio poreikio

pasiskirstymas
Dominuojantys vis trij ali atsakymai yra viltis, meil, informacija ir pasitikjimas.
Tarp ligoni ir visuomens pasirinkim ymesnio skirtumo nra (koreliacijos koeficientas (r)

46

lygus 0,8). Turini ir neturini bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties visuomens

atstov atsakymai taip pat nesudaro reikminio skirtumo. Didesnis nesutapimas yra tarp pacient
ir gydytoj atsakym (r =0,5). Tai rodo, kad medicinos personalas, nors ir kasdien susidurdamas
su sunkiai serganiais pacientais, nepakankamai sigilina j emocin bkl ir poreikius.
etame paveiksllyje pavaizduotas respondent iskirto pirmojo svarbiausio poreikio
pasiskirstymas. Kiti visuomens ir medicinos personalo pasirinkimai pateikiami bendruose
tyrimo rezultatuose (prieduose Nr. 7 ir 8).
Treiuoju anketos klausimu norta isiaikinti kiek ligoniams tenka laukti ligonins
priimamajame. Kaip matosi i gaut rezultat (7 pav.) ligoni ir tiek turini bendravimo su
onkologiniais ligoniais patirties, tiek neturini (r = 0,9) visuomens atstov nuomon beveik
sutampa (r =0,9), taiau ligoni medik nuomon skiriasi ymiai, t rodo ir silpnas neigiamas
koreliacinis ryys (r = -0,8). I pacient atsakym galima suprasti, kad ligonins priimamajame
jie praleidia per daug laiko (daugiau kaip valand) ir tik nedaugeliui beveik netenka laukti
(16,13 proc.). Medikai mano atvirkiai. Tik beveik 11 proc. i j mano, kad pacientams reikia
laukti daugiau kaip valand.
50.00%

45.98%

45.00%

36.84%

38.71%

40.00%
35.00%

26.32%

29.03%
25.29%

30.00%
25.00%

16.13%

20.00%
15.00%

Gydytojai

26.32%

14.94%

16.13%
13.79%

Visuomen
Ligoniai

10.53%

10.00%
5.00%
0.00%
Daugiau kaip 1
valand

Iki 1 valandos

Iki puss valandos

Beveik nereikia laukti

7 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir medicinos personalo atsakym apie laukimo

priimamajame trukm pasiskirstymas
Ryks skirtumai tarp ligoni ir medik atsakym atsiskleidia ketvirtajame anketos
klausime (r = -1). Daugiau nei pusei pacient (64,5 proc.) pildomos formos atrodo sudtingos, o
tai net 63 proc. medik sako, kad jos nra su dtingos (8 pav.). Toks atsakym neatitikimas tik
dar kart rodo, kad medicinos administravimo sistemoje yra neatidliotinai sprstin klausim,
pavyzdiui, jog btina steigti papildom darbo viet sveikatos administravimo specialistams,
socialiniams darbuotojams, kurie padt klientui orientuotis situacijoje. Visuomens abiej
grupi (r = 1) ir ligoni atsakymai iuo klausimu visikai sutampa (r = 1).
47

80.00%

74.71%

64.52%

70.00%

63.16%

60.00%
50.00%
40.00%

Gydytojai
36.84%

35.48%
25.29%

30.00%

Visuomen
Ligoniai

20.00%
10.00%
0.00%
Sudtingi

Nesudtingi

8 pav. Onkologini ligoni pildom ligonins dokument sudtingumas

Atsakyme penkt klausim apie ligoni iankstin informavim apie bsimas
procedras, tarp ligoni ir medik bei ligoni ir visuomens atsakym labai ryki neigiama
koreliacija (r = - 1). 63 proc. medik ir 70 proc. visuomens atstov mano, jog ligoniams yra
suteikiama iankstin informacija apie bsimas procedras, taiau beveik 70 proc. ligoni t
neigia. Tokio nesusikalbjimo prieastis rodo, kad ligonins pacientai nesijauia pakankamai
informuoti, jiems trksta ini, o tai gali sukelti rimt nepasitenkinim, dar labiau sujaukti
vidin paciento bsen.
80.00%
70.00%

70.11%
63.16%

68.75%

60.00%
50.00%

31.25%

40.00%

36.84%
29.89%

30.00%

Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

20.00%
10.00%
0.00%
Taip

Ne

9 pav. Onkologini ligoni iankstinis informavimas apie bsimas procedras

Atsakymai et anketos klausim parod, jog beveik pus ligoni nra patenkinti
ligonins maisto kokybe, beveik 30 proc. keist maisto davinio kiek. Labai panaiai pasiskirst
ir gydytoj, bei visuomens atstov atsakymai (r = 0,9) (visuomens atstov turini ir
neturini bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties atsakymai gana panas r = 0,8).
Maistas yra vienas svarbiausi ir btin patenkinti mogaus pirmini fiziologini poreiki, todl
jo kokybei, kiekybei ir maitinimo danumui ligoninje reikia skirti ypating dmes. Pilnai
patenkinus ligoni fiziologinius poreikius bus daug lengviau kontroliuoti auktesnij poreiki
tenkinim.
48

45.00%

40.54%

40.00%

36.84%

35.00%

28.74%29.73% 32.18%

30.00%

26.32%

26.32%

Gydytojai

21.62%
22.99%

25.00%
20.00%

Visuomen
Ligoniai

16.09%

15.00%

10.53%

10.00%

8.11%

5.00%
0.00%
Maisto davinio
kiek

Maisto kokyb

Maitinimo per
dien danum

Ne

10 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir medicinos personalo nuomon apie ligonins dienos
maitinimo racion
Vertindami palat aplinkos slygas ligoniai daniausiai minjo, jog btina keisti
palatos temperatros slygas, nes palatose per daug ilta ir beveik 19 proc. ligoni nort, jog
skyriuje bt atskiras, susitikimui su lankytojais skirtas kambarys. Toks pageidavimas parodo,
kad pacientai turi per maai privaios erdvs, ligoninje danai paeidiamos j asmenins
erdvs ribos.
25.00%

19.78%

20.00%

18.35%
16.07%
13.19%

12.50%

12.09%
10.62%
8.93%
7.34%

3.57%
2.75%

3.66%

5.00%

3.30%

Lankymo
valandos per
ilgos

Vargina per
ryki viesa

Vakarais
palatoje per
tamsu

Per alta

Ligoniai

2.20%

0.92%

0.00%
Per daug ilta

7.34%
7.14%
7.14%
6.42%
5.49%

Nepatogios
lovos

1.79%

7.34%
6.23%

Gydytojai
Visuomen

Btinas
atskiras,
susitikimui su
lankytojais,
Per maai
vietos
asmeniniams
daiktams

5.49%

10.99%
10.09%
8.93%

Palatos per
maos

6.96%

8.93%
7.34% 8.26%
7.14%
7.14%

Lankymo
valandos per
trumpos
Netinkamai
parinktas
lankymo
valand

10.00%

9.17%

10.71%

Palatos per
didels

15.00%

14.68%

11 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir medicinos personalo nuomon apie ligonins palat
aplinkos slygas
Analizuojant medik ir ligoni atsakymus klausim, irykja, kad tiek vieni, tiek
kiti i situacij velgia labai panaiai (r = 0,9). Medikai taip pat, kaip labiausiai keistinus
dalykus palatoje iskiria temperatr ir atskiro pokalbio kambario reikalingum. Visuomens
49

grupi (r = 0,8) ir ligoni atsakymai anketos klausim maiau panas. Tarp i dviej
grupi atsakym anketos klausimus yra silpnas teigiamas koreliacinis ryys (r = 0,6).
Ligonins skyriaus vidaus tvarkos taisykls vienos svarbiausi pacientui. Atsidrs
nepastamoje, svetimoje aplinkoje, jis jauiasi pasimets, neutikrintas, nesaugus. Btent
konkretaus dienos reimo nustatymas, supaindinimas su ioje vietoje egzistuojania tvarka ir
taisyklmis yra ta priemon, kuri suteikia pacientui stabilumo ir apibrtumo jausm.
80.00%
70.00%
60.00%
50.00%
40.00%
30.00%

65.52%

63.16%

34.48%
32.26%

67.74%

Gydytojai

36.84%

Visuomen
Ligoniai

20.00%
10.00%
0.00%
Taip

Ne

12 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir medicinos personalo atsakymai klausim

apie pacient supaindinim su skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis
Pasidomjus kiek pacient tik atvykus skyri yra supaindinami su vidaus tvarkos
taisyklmis, paaikjo, jog beveik 70 proc. ligoni i informacija nesuteikiama. Tokios pat
nuomons, kaip ir ligoniai yra visuomens atstovai (r = 1). Medik atsakymai anketos
klausim yra prieingi pacient atsakymams (r = -1). 68 proc. medik teigia, kad pacientai
supaindinami su skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis. odiu pasiteiravus kokiomis
priemonmis tai utikrinama, dauguma medik nurod koridoriuje ant sienos pakabintas
taisykles. Tokie atsakymai rodo, jog per maas dmesys yra skiriamas pacient informavimui.
Dirbant su tokiu klient kontingentu reikia atsivelgti visas aplinkybes, pavyzdiui, juk
dauguma pacient sunkiai juda, danas jauiasi sutriks ir nepajgus savarankikai iekoti jam
naudingos informacijos, gal gale juk ne kiekvienas ino, jog skyriuje apskritai egzistuoja kokios
nors taisykls. Todl galima daryti ivad, jog ioje srityje yra skiriamas per maas dmesys
pacientui.
Analizuojant atsakymus 9 klausim (irti 13 pav.) paaikja jog beveik pus
apklaust ligoni neturi jokios informacijos apie pacient teises bei pareigas ir beveik 65 proc.
neino kur galt kreiptis, jei bt paeistos j, kaip pacient teiss (irti 14 pav.).

50

70.00%

62.07%

60.00%

70.00%

45.16%

50.00%
30.00% 26.32%
20.00%

59.77%
64.52%

60.00%

42.11%

40.00%

63.16%

31.58%
32.26%
22.58%
21.84%
16.09%

Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

50.00%
40.00%

40.23%
35.48% 36.84%

Visuomen

30.00%

10.00%

Gydytojai
Ligoniai

20.00%
Turi vis
reikiam
informacij

Yra kak
girdj

Neturi jokios
informacijos

0.00%

13 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir

medicinos personalo nuomon apie pacient
turimas teisins informacijos inias

10.00%
0.00%
Taip

Ne

14 pav. Onkologini ligoni, visuomens ir

medicinos personalo nuomon apie pacient
turim informacij apie j teises ginanias
institucijas

Tai rodo, kad vis dar per maai dmesio skiriama informacijos perteikimui arba
netinkamai parenkami tos informacijos perdavimo bdai, kadangi dauguma pacient negauna
btinos informacijos. Tiek turini, tiek neturini bendravimo su onkologiniais ligoniais
patirties visuomens atstov atsakymai iuos du klausimus (r = 0,9; r = 1) praktikai analogiki
ligoni atsakymams (r = 0,9; r = 1). Taiau silpnas neigiamas koreliacinis ryys (r = -0,4) yra
tarp ligoni ir medik atsakym klausim apie ligoni turim informacij apie pacient teises
ir pareigas. Beveik 73 proc. medik mano, kad pacientai turi vis reikiam informacij apie savo
teises ir pareigas arba bent jau yra kak girdj, kai tuo tarpu taip teigia apie 54 proc. ligoni.
Labai stiprus neigiamas koreliacinis ryys (r = -1) yra ir tarp medik bei ligoni
nuomoni apie pastarj turimas inias, kur bt galima kreiptis, jei bt paeistos pacient
teiss. Tai vlgi rodo, kad dauguma medik pervertina pacient turim informacij ir galbt
todl, kad neino realios situacijos, nesistengia savo klient isamiau informuoti.
11 klausimu siekta suinoti i koki altini pacientai gauna daugiausiai informacijos
apie pacient teises ir pareigas. Kaip matosi 15 pav. net 42 proc. ligoni daugiausiai ini gauna
i vairi informacini altini, antroje vietoje yra artimieji, treioje kiti ligoniai. Gydytoj
suteikiama informacija vertinama labai prastai tik 5 proc., t.y. tik 1 ligonis, vardijo, jog apie
pacient teises ir jas ginanias institucijas suinojo i medik. Tiek tarp medik ir ligoni, tiek
tarp visuomens atstov ir ligoni atsakym klausim yra silpnas teigiamas koreliacinis ryys
(r = 0,7). Kaip daugiausiai informacijos suteikiantis altinis visose trijose respondent grupse
yra vardijama iniasklaida.

51

45.00%

42.11%

40.00%

33.33%
33.33%

35.00%
30.00%
25.00%

22.22%

20.00%

Gydytojai
21.05%

20.00%
15.00%

20.00%

16.67%
13.89%

Visuomen

15.79%
13.89%

13.33%

Ligoniai
10.53%

10.00%

6.67%

5.26%

6.67%

5.26%

5.00%

0.00%

0.00%
I gydytoj

Artimj

Draug

I kit ligoni iniasklaidos

Kita

15 pav. altiniai, i kuri ligoniai suinojo apie savo teises ir jas ginanias institucijas
Nagrinjant atsakymus sekant 12 klausim, paaikja, jog tik 1 pacientas i 31
nenort gauti daugiau ini apie savo, kaip paciento teises ir jas ginanias institucijas.
Pagrindiniai altiniai, i kuri jie nort gauti i informacij yra gydytojai ir j pai iniciatyva,
t.y. dauguma ligoni pripasta, kad turt daugiau domtis patys, bei , kad daugiau informacijos
jiems galt suteikti gydytojai. Lyginant ligoni ir visuomens atsakymus (r = 0,5), matyti, jog
nemaa dalis visuomens atstov yra link i pareig priskirti medikams, kai tuo tarpu tiek
patys pacientai, tiek medikai mano, kad daugiau dmesio iai informacijai gauti turt skirti
patys ligoniai. iuo klausimu pacient ir gydytoj atsakymai turi neymiai didesn teigiam
sry (r = 0,6).
40.00%
35.00%

34.15%

31.58%

32.26%

30.00%
25.00%

32.26%

Gydytojai

21.05%

20.00%
15.00% 10.53%
10.00%

16.13%
13.41%
12.20%

14.63%
10.53% 6.45%

4.88%
5.26%
3.23%

5.00%

18.29%
10.53%
6.45%
2.44%

10.53%

Visuomen
Ligoniai

3.23%

0.00%
i gydytoj

artimj

draug

i kit
ligoni

turt
domtis
patys

kita

nenort

16 pav. altiniai, i kuri ligoniai nort daugiau suinoti apie savo teises ir jas ginanias
institucijas
Tryliktuoju anketos klausimu siekta isiaikinti ar ligoniai gauna vis reikiam
informacij apie lig, gydym, vartojamus vaistus. Paaikjo, kad beveik pus ligoni gauna ne
vis ir nelabai suprantam informacij arba negauna jokios (r. 17 pav.). Tai tikrai gana prastas

52

rodiklis, turint omeny, kad ligoniai, inantys ko tiktis i gydymo, patiria maesn stres ir geriau
tvarkosi su liga, nei neinantys (Serova N., Vilnius, 2002). Kadangi yra mokslikai rodytas
ryys tarp geros paciento psichologins savijautos ir informuotumo (Boore J.London, 1979;
Hayward J., London, 1975; Goleman D., Vilnius, 2001), galima teigti, kad iuo atveju pacient
emociniai poreikiai nra tenkinami pilnavertikai ir ikyla papildoma grsm j sveikatai.
Visuomens bei medicinos personalo nuomon iuo klausimu pozityvesn. Dauguma
mano, kad ligoniai gauna vis ar bent jau dalin informacij (visuomens r = 0,02 (koreliacija
tarp visuomens grupi statistikai nereikminga, tiek viena, tiek kita visuomens atstov grups
galvoja panaiai r = 0,9); medicinos personalo r = 0,4). Taiau tiek vieni, tiek kiti pripasta, kad
suteikiama ne visa ir nelabai suprantama informacija.
90.00%
80.00%
70.00%
60.00%
50.00%
40.00%
30.00%
20.00%
10.00%
0.00%

81.61%
63.16%

Gydytojai

58.06%

Visuomen

36.84%

22,59%

17.24%

19.35%

0.00%
0.00%

1.15%
0.00%

negauna jokios
informacijos

gauna ne vis ir gauna vis reikiam

informacij
nelabai suprantam
informacij

Ligoniai

0.00%

neatsak

17 pav. Visuomens atstov, medicinos personalo ir onkologini ligoni nuomoni

pasiskirstymas pagal gautos informacijos kiek ir kokyb
Analizuojant keturiolikt ir penkiolikt

klausimus paaikjo, kad nemaa dalis

respondent teigia, jog daugiausiai informacijos jiems suteikia gydytojai (r. 19 pav.). Taiau 25
proc. pacient konstatuoja, kad jos gauna nepakankamai.

6%

16%
42%

16%

19%

N kiek
Nedaug

46%

Nedaug

Vidutinikai

Vidutinikai

Daug
26%

18 pav. Draug ir artimj pagalba, suteikiant

ligoniams informacij

N kiek

Daug
29%

19 pav. Gydytoj pagalba, suteikiant

ligoniams informacij

Artimj ir draug pagalba suteikiant ligoniams informacij yra gana nedidel (r. 18
pav.). Net 42 proc. respondent atsak, kad artimieji negali jiems patarti ioje situacijoje. Tai
rodo, kad reali situacija yra tokia, jog ne tik ligoni, bet ir gimini emocinius poreikius
53

praktikai neatsivelgiama. Artimieji, galdami atlikti didel ir svarb vaidmen ligonio sveikimo
procese, danai patys yra paliekami neinioje.
Medicinos personalo darbuotojai, atsakindami pirmo klausimo antr dal, savo
vaidmen informacijos teikimo ligoniams procese vardijo labai teigiamai. Net 79 proc. teig, kad
jie ligoniams suteikia daugiausiai informacijos. Artimj ir draug pozicija ioje situacijoje
nebuvo sureikminta: nei vienas medicinos darbuotojas nepaminjo, kad pacientams patarim
gali duoti ir artimieji.
Tiek turintys bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties, tiek neturintys (r = 0,9)
visuomens atstovai mano, kad beveik 50 proc. informacijos pacientai gauna i gydytoj.
Respondentai pateik ir daug kit galim informacijos gavimo variant: literatra, masins
informavimo priemons, kiti ligoniai ir kt.
Atsakymai eiolikt klausim patvirtino, kad beveik pus ligoni (45 proc.) nort
gauti daugiau ir vairesns informacijos apie lig, gydym. J nuomone, daugiau informacijos
jiems turt suteikti gydytojai (86 proc.). Likusieji 14 proc. informacij nort gauti i keli
altini: gydytoj, artimj, kit ligoni. Taip pat buvo vardyta psichologin, medicinin
literatra. Analizuojant respondent atsakymus kokybin klausim Koki ini Jums
asmenikai trksta labiausiai? (r. pried Nr. 6), paaikjo, kad ligoniai nort gauti daugiau
informacijos apie pai lig, atliekamus tyrimus, gydymo procedras. Taip pat pacientams buvo
svarbu kuo daugiau suinoti apie reali savo situacij ir kiek jiems liko gyventi. Respondentai
ireik nepasitenkinim ir per menka medicinos personalo iniciatyva suteikti jiems informacij
bei pasigedo praktik, gyvenimik patarim (K valgyti, K daryti grus namo). Tokie
ligoni atsakymai rodo, kad informacijos patenkinimo lygis yra gana maas. Respondentai
nort gauti daugiau kokybikesns ir vairesns informacijos i gydytoj.
Medicinos personalas (90 proc.) ir visuomens atstovai (88 proc.) taip pat mano, kad
suteikti informacij yra gydytoj pareiga. Nors patys medicinos darbuotojai teorikai ir
pripasta i savo pareig, taiau, kaip rodo reali situacija, praktikai tai nra pilnavertikai
gyvendinama.
Septyniolikto klausimo atsakym analiz nuteikia optimistikai. Net 87 proc. ligoni
turi mog, su kuriuo gali pasikalbti, pasidalinti savo jausmais ir rpesiais. Tokios paios
nuomons yra ir gydytojai (r = 0,9) bei visuomens atstovai (r = 0,9).

54

100,00%
90,00%
80,00%
70,00%
60,00%
50,00%
40,00%
30,00%
20,00%
10,00%
0,00%

87,36% 87,10%
75,00%
Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

15,00%
11,49%

Taip

Ne

12,90%

10,00%
1,15%
0,00%
Neatsak

20 pav. Ligoni galimyb su kuo nors pasikalbti, pasidalinti jausmais

Kaip matome 21 paveiksle, ligonius daniausiai iklauso artimieji. Palaikymo procese
taip pat svarbs ir draugai bei kiti ligoniai. Iklausymas, galimyb isikalbti yra labai svarbs
serganiojo psichinei gerovei. Daugelyje tyrim daroma ivada, kad socialin parama saugo
mones nuo neigiamo psichologinio poveikio, kur sukelia stresai dl per ma bendravimo
galimybi (Lemme B.H., Kaunas, 2003).
2%
14%

0%

16%
Artimieji

Artimieji

37%

Draugai
21%
63%

Draugai

Kiti ligoniai

Kiti ligoniai

Gydytojai

Gydytojai

Kita

42%

5%

Kita

0%

21 pav. Ligonius daniausiai iklausantys

asmenys

22 pav. Asmenys, ligoni nuomone, turintys

skirti jiems daugiau dmesio

Tenka konstatuoti, kad gydytojai nra tie asmenys, kurie, ligoni nuomone, juos iklauso.
Tiek atsakymai septint (r. 11 pav.), tiek atuoniolikt (r. 22 pav.) klausimus patvirtina, kad
medicinos darbuotojai nepakankamai rpinasi vienu i svarbiausi onkologini ligoni poreiki.
Beveik pus (40 proc.) ligoni nort daniau su kuo nors pasikalbti ir daniausiai minjo
medicinos darbuotojus, kaip turinius skirti jiems daugiau dmesio. Kaip teig vienas pacientas:
Ir gydytojai, ir sesuts per daug skuba. Bet a juos ir smerkiu, ir teisinu. ia atsiskleidia
galbt viena i esmini ligoni poreiki tenkinimo problem - gydytoj galimyb rpintis
mogaus emocine ir dvasine bsena labai riboja organizaciniai veiksniai. Netgi tuomet, kai
gydytojas turi noro ir yra pasirengs paaukoti valand kit prasmingam pokalbiui su ligoniu,
sveikatos prieiros sistema nesudaro tam slyg (Geffen J. R., Kaunas, 2003). Todl reikt i
esms keisti medicinins pagalbos teikimo sistem. Btent ia turt bti labiau vertintas

55

socialinio darbuotojo ir psichologo vaidmuo. Beje ir patys ligoniai vardijo socialin darbuotoj ir
psicholog kaip asmenis, turinius skirti jiems daugiau dmesio (r. pried Nr. 6).
Medicinos personalo darbuotojai taip pat mano, kad ligonius daniausiai iklauso
artimieji (42 proc.). 21 proc. respondent teig, kad serganiuosius iklauso tiek artimieji, tiek
gydytojai. Taigi medikai patys pripaino, jog laiko pokalbiams su pacientais jie skiria labai
nedaug. Turintys ir neturintys bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties visuomens
atstovai (r = 0,9) teigia panaiai (60 proc. atsakym priskiriama artimiesiems). Tik vienas i 87
respondent paymjo, jog ligonius iklauso gydytojai ir artimieji.
Nemaa onkologinmis ligomis serganij dalis paramos ir palaikymo i draug bei
artimj sulaukia gana daug (r. 23 pav.). Taiau btina atsivelgti ir tai, jog 13 proc. ligoni
paramos nesulaukia visai arba gauna jos labai nedaug. Tai daniausiai visikai vienii arba tik
vien artim mog turintys asmenys. Pokalbi metu ligoniai taip pat skundsi, kad artimieji
danai bna usim ir negali su jais ilgiau pabti: Sunku, nes vyras dirba, gyvenam rajone, tai
retai mane aplanko. Trksta ir vaik... Bet vis tiek artimieji duoda tiek kiek gali. iame
teiginyje matome aik prietaravim - moteris leidia suprasti, kad yra vienia, bet, nenordama
pasirodyti nedkinga, vis tiek teigia, kad i artimj sulaukia daug paramos. I ties giliau
panagrinjus kiekvieno paciento savijaut atrastume dar ne vien, nenorint vieai pripainti, jog

68,42%

0,00%

N kiek

10,53%

Nedaug

6,45%

10,00%

0,00%
1,15%

30,00%

6,45%

40,00%

5,75%

50,00%

Vidutinikai

Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

Daug

0,00%

37,93%
22,58%

60,00%

5,26%
1,15%

70,00%

15,79%

80,00%

20,00%

54,02%
64,52%

trksta glaudesnio ryio su artimaisiais.

Neatsak

23 pav. Draug ir artimj parama

Turini ir neturini bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties (r = 0,9)
visuomens atstov nuomon sutapo su serganij atsakymais (r = 0,9). Taiau labai ryk
koreliacin skirtum (r = 0,2) parod gydytoj duomen analiz. Tik 15 proc. medicinos
personalo darbuotoj mano, kad gaunama parama i artimj yra didel. Lyginant gydytoj
atsakymus 5 anketos klausim (r. 24 pav.), matomas rykus skirtumas: medicinos personalo
darbuotojai teigia, kad ligoniams suteikiama didel parama. iuo atveju koreliacinis skirtumas
tarp gydytoj ir ligoni nuomoni nra reikmingas (r = 0,7), taiau toks poiris parodo, jog per
menkai vertinamas ligonio artimj vaidmuo pagalbos teikimo procese.

56

70,00%

63,16%

60,00%

50,57%

45,16%

50,00%

39,08%
35,48%

40,00%
30,00%
20,00%
10,00%

Gydytojai
Visuomen

21,05%

Ligoniai

10,53%
6,90%
6,46%
5,26%

12,90%

3,45%

0,00%
N kiek

Nedaug

Vidutinikai

Daug

24 pav. Gydytoj palaikymas

Taip pat irykjo didelis skirtumas (r = - 0,2) tarp ligoni ir visuomens atstov pateikt
atsakym. Tik 5 respondentai mano, kad pacientai i gydytoj sulaukia pakankamai palaikymo.
iuo atveju galima daryti ivad, jog stereotipikai mstanioje visuomenje tebra iliks ypa
neigiamas poiris medicinos darbuotojus. Taiau realiai, nors dar yra gana daug problemini
aspekt, pagalbos ligoniams teikimo procese situacija nra tokia tragika, kaip j sivaizduoja
aplinkiniai.
Pokalbi su onkologiniais ligoniais metu ne kart pasakyta, jog Panevio ligonins
onkologijos-chemoterapijos skyriaus medicinos personalo darbuotojai draugikesni, nuoirdesni
u Vilniaus analogikos ligonins personal. Respondentai teig, kad geriau Panevy negu
Vilniuje, gydytojai ia mielesni, Vilniuje gavau labai maai informacijos, Vilniuje
neidrsdavau paklausti, labai idids gydytojai, Panevy gydytojai duoda labai daug.
Vilniuje negavau nieko. Vilniuje buvo atstmimas. Taiau keli ligoniai pasisak ir prieingai:
Vilniuje patiko, kad yra relaksacijos kabinetas, mankta. Ten yra ir mogus, kuris iklauso
ligoni problemas. Taigi psichosocialini poreiki tenkinimo situacija vairiose gydymo
staigose yra skirtinga. Paneigti ar patvirtinti iuos respondent teiginius galt tik isamus
lyginamasis institucij tyrimas.
inoma, kad drastiki gydymo metodai danai ne tik pablogina savijaut, bet pakeiia ir
ivaizd. Ligoniams sunku priimti pasikeitusio kno vaizd, jie jauiasi fizikai sualoti (Serova
N., Vilnius, 2004). Taip yra dl to, kad ms kultroje didiul reikm suteikiama mogaus
ivaizdai. mons nelink toleruoti to, ko nepasta ir bijo. Todl onkologiniai ligoniai, jausdami
neigiamas aplinkini nuostatas, patiria dar didesn psichologin diskomfort. iuos teiginius
patvirtina ir ligoni atsakymai 21 klausim (Ar Jums nortsi, kad kiti mons bt jautresni
ir supratingesni?): 19 ligoni atsak taip. Taip pat pokalbi metu buvo ireikta daug
nepasitenkinimo dabartine visuomene ir jos poiriu serganiuosius viu: labai reikia, kad
aplinkiniai mons bt jautresni; kitiems nerpi ligoni kanios, ia esantiems monms

57

tikrai blogai, o niekam tai nesvarbu; aplinkiniai mons iaurs, jie nieko nesupranta. Patys
visuomens atstovai laikosi tokios paios nuomons kaip ir ligoniai (r = 0,9).
80,00%
70,00%
60,00%
50,00%
40,00%
30,00%
20,00%
10,00%
0,00%

74,71%
61,29%
52,63%
38,71%
25,29%

Gydytojai
42,11%

Visuomen
Ligoniai
5,26%

Taip

Ne

0,00%

0,00%

Neatsak

25 pav. Ligoni, gydytoj ir visuomens nuomons ar aplinkini poiris viu serganius

asmenis yra teigiamas rezultatai
Medicinos personalo darbuotojai, vertindami i specialist pozicijos, teigia, kad
aplinkiniai ligonius priima tokius, kokie jie yra, nepaisant sitikinim ar pakitusios ivaizdos. Tai
rodo, kad sveikatos staigos personalas laikosi pozicijos neleisti viu serganiam mogui
alintis kit ir tokia savo nuostata bando keisti vis aplinkini poir.
Analizuojant ligoni atsakymus 22 anketos klausim, paaikjo, kad praktikai
absoliuti pacient dauguma pasitiki tiek gydytojais (87 proc.), tiek artimaisiais ir draugais (94
proc.). Panaiai mano ir visuomen (r = 0,9) bei medicinos darbuotojai (r = 0,9). Atsakymus
klausim bt galima susieti ir su ligoni poreikiu tikti gydytojais (35 anketos klausimas). Net
90 proc. (28 ligoniai) tiki savo gydytoju ir mano, kad tai yra tas asmuo, kuris tikrai gali padti.
Kaip teig J. R. Geffen (2003), gydaniojo mogaus mintys, jausmai, odiai gali enkliai
pakeisti paciento ligos eig, gyvenimo keli, labai danai nulemti, kokia bus jo mirtis. Todl
pasitikjimas medicina ir gydytoju yra naudingas onkologini ligoni sveikatai veiksnys.
Atsivelgiant iuos tyrimo rezultatus, galima manyti, kad bent jau vienas i psichosocialini
poreiki yra utikrinamas. Beje, reikt paymti, kad tokie ligoni, gydytoj ir visuomens
atsakymai griauna nusistovjusius stereotipus apie nepasitikjim medicinos personalo darbu. I
konteksto aikja, kad medicininio aptarnavimo srityje i ties daugiau trksta ne kvalifikuotos
pagalbos, o paprasiausio dmesio ir jautrumo ligoniams. Tai patvirtina ir keletas ligoni teigini
(r. priedo Nr. 6 22 klausim).
26 pav. pavaizduotas ligoni poreikis pasikalbti su psichologu. Beveik pus ligoni
teigia, jog jiems trksta psichologins pagalbos. I ties ie skaiiai neiliustruoja tikrosios
situacijos, kadangi ne vienas ligonis, teigdamas, jog nenori pasikalbti su psichologu paaikino ir
io nenoro prieastis: bendravau su psichologu, bet pirmas spdis buvo labai blogas ir daugiau
bendrauti nebuvo noro; kalbjau su psichologu, bet nepatiko; bendravau su psichoterapeute,
bet man ji ne prie irdies. Tokios neigiamos viu serganij emocijos, patirtos bendraujant
su specialistais, tik dar labiau pablogina jau esam situacij. Kart patyr nekvalifikuot
58

psichologin pagalb, jie apskritai ima jos vengti. Taiau neisprstos psichologins problemos
niekur nedingsta. Depresija neigiamai veikia serganij sveikat, ypa pradinje ligos stadijoje
(Goleman D., Vilnius, 2001). T pat teigia ir pacientai: sunkiausia buvo pirmomis dienomis,
suinojus diagnoz ir pirmos dienos ligoninje, o pagalbos nebuvo; labai reikia psichologo
pagalbos. Skiriami raminamieji vaistai tik i dalies nuramina, o psichologins problemos niekur
nedingsta. Negydoma depresija gali gerokai apsunkinti ligonio padt, net padidinti mirties
rizik (Goleman D., Vilnius, 2001). inant tai, btina atsivelgti ligoni ryk psichologins
paramos poreik ir utikrinti tinkamos ir kvalifikuotos pagalbos teikim.
Tiek turintys, tiek ir neturintys (r = 0,9) bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties
visuomens atstovai bei gydytojai dar labiau nei patys ligoniai pabria psichologins pagalbos
svarb. T parodo ir koreliacijos koeficientas, tarp visuomens ligoni (r = 0,4) bei gydytoj ir
ligoni nuomoni (r = 0,5).
100,00%
90,00%

78,95%

80,00%
86,21%

80,00%

70,00%

70,00%

60,00%
54,84%

60,00%
40,00%

0,00%
Taip
Gydytojai

Ne
Visuomen

21,05%

20,00%

0,00%
0,00%
0,00%

10,00%

34,48%

30,00%

13,79%

20,00%

Neatsak
Ligoniai

26 pav. Ligoni poreikis pasikalbti

su psichologu

54,84%

45,16%

40,00%

21,05%

30,00%

59,77%

50,00%

45,16%

50,00%

68,42%

10,53%
5,75%
0,00%

10,00%
0,00%
Taip

Ne

Gydytojai

Visuomen

Neatsak
Ligoniai

27 pav. Ligoni poreikis pasikalbti

su kunigu

Analizuojant onkologini ligoni poreik pasikalbti su kunigu (r. 27 pav.), paaikja,

kad nemaa dalis pacient to nort. Taiau ia ir vl irykja panai situacija, kaip ir
psichologins pagalbos teikimo atveju mons nra link pasitikti iuolaikine dvasininkija.
Jie tiki Diev, bet ne dabartiniais kunigais.
Visuomen ir gydytojai taip pat mano, jog ligoniai jauia poreik pasikalbti su kunigu ir
tokia pagalba jiems yra reikalinga.
Kitas, jau pradtas aptarinti klausimas, - kiek yra galimybi patenkinti ligoni
psichologinius ir dvasinius poreikius. 24 anketos klausim (Kaip manote, ar Jums bt
suteikta galimyb susitikti su psichologu?) 13 (42 proc.) pacient atsak teigiamai, o 18 (58
proc.) - neigiamai. Dauguma onkologini ligoni jau buvo susidr su ia problema ir ino, kad
kvalifikuot psichologin pagalb gauti tikrai sunku. Galimyb pasikalbti su kunigu paioje

59

ligoninje yra ymiai didesn: 19 (61 proc.) ligoni mano, kad jiems, esant reikalui, bt
pakviestas kunigas, tuo tarpu 12 (39 proc.) tuo abejoja.
Analizuojant atsakymus klausim, irykjo ir dar viena, jau nagrinta informacijos
problema. Ligoninje kiekvien dien vyksta miios, o po j galima pasikalbti su kapelionu,
taiau t inojo tik keletas apklaust ligoni. Onkologijos-chemoterapijos skyriaus foj yra
nedidel informacin lentel, kurioje uraytas mii laikas, taiau dauguma ligoni sunkiai
vaikto, prastai mato ir neturi galimybs ieiti koridori. Taigi iuo atveju neturt bti
pasitenkinama tik mau informaciniu stenduku, o turt bti suteikta informacija asmenikai
kiekvienam ligoniui.
Atsakindami 24 klausim gydytojai iek tiek pervertino ligoni galimyb susitikti ir
pasikalbti su psichologu. Net 68 proc. gydytoj mano, kad ligoniai gauna psichologo paslaugas
(r = 0,6). O tai pus visuomens atstov galvoja, kad sergantieji tokios galimybs neturi (r =
0,9). Galimyb susitikti su dvasininku tiek visuomens atstovai (r = 0,8), tiek gydytojai (r = 0,7)
vertina panaiai kaip ir ligoniai.
Pastaruoju metu pradta daug dmesio skirti prisilietimui, laikant j labai vertingu
psichologinio komforto suteikimo bdu (Roper N. ir kt., Vilnius, 1996).
3%

29%
Taip

Taip

Ne

Ne

71%
97%

28 pav. Fizinio kontakto poreikis

bendraujant su gydytojais

29 pav. Fizinio kontakto poreikis bendraujant su

draugais ir artimaisiais

Jau analizuoti skals duomenys ir ligoni atsakymai 25 klausim (Ar bendraujant su

artimaisiais, draugais ir gydytojais Jums norisi sulaukti ilt, padrsinani rankos paspaudim,
apkabinim?) parod, kad sergantiems viu asmenims toks bendravimo, emocij perdavimo
bdas yra labai priimtinas (r. 28 29 pav.). Sunkios ligos krizs itiktasis turi jausti ry su
monmis ir j artum. Fizinis kontaktas, ranka, petys, apkabinimas paprastai geriau negu odis,
nes tai rodo, kad mogus yra alia (Vesterdal A., Vilnius, 1996). Toks bendravimo bdas ypa
praveria tuomet, kai i ties nebegalima mogaus igelbti nuo mirties ir visi odiai praranda
prasm.
Apibendrinus ligoni atsakymus, paaikjo, kad daniausiai, kaip ir galima buvo tiktis,
bendraudami su jais prisilietimus naudoja artimieji (r. 30 pav.). Respondentai visikai
nepaminjo gydytoj, tik viena moteris teig, jog j daniausiai apkabina artimieji ir gydytojai
60

(kategorija kita, r. pried Nr. 6). Kaip teigiama literatroje, prisilietimas didina odinio
bendravimo poveik: rodo kitos mogikosios btybs artum, sustiprina pasitikjimo ir saugumo
jausm (Roper N. ir kt., Vilnius, 1996). Nenaudodami prisilietimo, kaip efektyvaus bendravimo
metodo, medicinos personalo darbuotojai sumaina psichologinio ligoni palaikymo

Niekas

Artimieji

Draugai

Kiti
ligoniai

Gydytojai

42,52%
16,13%

0,00%

0,00%

0,00%

0,00%
4,60%
0,00%

3,23%

42,11%

74,19%
5,26%
2,30%

47,37%
6,45%

5,26%
1,15%

80,00%
70,00%
60,00%
50,00%
40,00%
30,00%
20,00%
10,00%
0,00%

49,43%

efektyvum.

Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

Kita

30 pav. Daniausiai bendravime su ligoniais fizin kontakt naudojanios asmen grups

Visuomens atstovai (turintys ir neturintys bendravimo su ligoniais patirties (r = 0,9) bei
gydytojai taip pat mano, jog ligoniai palaikymo per fizin kontakt daniausiai sulaukia i
artimj (r = 0,8). i grupi respondentai daniau minjo ir gydytojus.Visuomens atstovai
teig, jog ligonius daniausiai apkabina (kategorija kita, r. pried Nr. 8) kiti ligoniai, artimieji
ir gydytojai (3,45 proc.), artimieji, draugai, gydytojai (1,15 proc.), artimieji ir draugai (20,69
proc.) bei kita. Beveik 16 proc. gydytoj mano, kad daniausiai ligoniai ilt apkabinim
sulaukia i artimj, draug ir gydytoj (kategorija kita, r. pried Nr. 7).
27 anketos klausimu siekta isiaikinti ar ligoniai jauia poreik bendrauti su kitais viu
serganiais asmenimis. Dauguma atsakym buvo teigiami.
74,19%

80,00%
70,00%
60,00%
32%

Taip
Ne
68%

65,52%
52,63%

47,37%

50,00%

34,48%

40,00%

25,81%

30,00%

Gydytojai
Visuomen
Ligoniai

20,00%
10,00%
0,00%
Taip

31 pav. Onkologini ligoni poreikis

bendrauti su kitais serganiaisiais

Ne

32 pav. Ligoni galimyb dalyvauti

paramos, savipagalbos grupse

61

Sekanio klausimo rezultat analiz parod, jog beveik visi (23) ligoniai nra nieko
girdj apie paramos (savipagalbos) grupes. Tik 7 teig kak girdj, o 1 respondentas pats
dalyvauja j veikloje. vairi autori (Goleman D., Vilnius, 2001; Serova N., Vilnius, 2004)
aprayti tyrimai akivaizdiai atskleidia onkologini ligoni tarpusavio bendravimo teigiam
tak sveikatai. iuo atveju nesudaromos tinkamos galimybs ligoniams bendrauti tarpusavyje
atima paramos grupi teikiamus privalumus: galimyb gauti btinos informacijos, usitikrinti
kuo didesn psichologin komfort, imokti veikos gdi, padti suvaldyti nerim dl
neinomybs ir kita. i problema atsirado dl nepakankamos informacijos sklaidos, kita vertus
Lietuvoje yra labai maai veikiani onkologinius ligonius buriani paramos draugij. Menkai
teipltotas ir nevyriausybini organizacij tinklas. Trksta ir pai ligoni iniciatyvos bei
specialist, galini padti mirtinai sergantiems ligoniams suvienyti jgas.
Procentiniai veriai rodo, kad dauguma visuomens atstov ir medicinos personalo
darbuotoj teigia, jog ligoniai turi galimybes dalyvauti paramos grupse. Tokia j nuomon
visikai nesutampa su tikrja situacija (r = -1), nes net 74 proc. ligoni teigia, kad jie neturi joki
galimybi dalyvauti savipagalbos grupse.
29 ligoniams skirtos anketos klausimas (Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir
gydytojais galite laisvai reikti savo nuomon ir inote, kad ji bus gerbiama?) labai siejasi su
jau aptartu 22 klausimu: ligoniai, teig, kad pasitiki gydytojais (87 proc.) ir artimaisiais (94
proc.), taip pat sako, jog gali laisvai reikti savo nuomon ir inoti, kad ji bus gerbiama
bendraujant tiek su gydytojais (83 proc.), tiek su artimaisiais (92 proc.). Visuomens ir gydytoj
atsakymuose rykesni skirtum nepastebta, iskyrus visuomens atstov isakyt nuomon,
jog ligoniai negali bti atviri bendraudami su gydytojais. Tokie rezultatai gana ymiai
konfrontuoja su ligoni nuomone (r =0,4).
90,00%

83,87%

80,00%
70,00%

63,16%
55,17%

60,00%
50,00%
40,00%

42,53%

36,84%

30,00%

16,13%

20,00%

2,30%

10,00%

0,00%

0,00%
Taip
Gydytojai

Ne
Visuomen

0,00%

Neatsak
Ligoniai

33 pav. Galimyb laisvai reikti nuomon

bendraujant su gydytojais

100,00%
90,00%
80,00%
70,00%
60,00%
50,00%
40,00%
30,00%
20,00%
10,00%
0,00%

94,74%

92,75%
82,76%

14,94%
5,26%
Taip
Gydytojai

7,25% 2,30%
0,00% 0,00%

Ne
Visuomen

Neatsak
Ligoniai

34 pav. Galimyb laisvai reikti nuomon

bendraujant su artimaisiais ir draugais

62

Taiau 29 klausimo atsakymai kertasi su sekanio (30 klausimo) apibendrintais

rezultatais. Daugiau nei pus ligoni teigia, jog jie niekuomet arba tik kartais dalyvauja priimant
sprendimus, susijusius su j gydymu. Pana rezultat parod ir skals 14 teiginio bal suma
81, virijusi rizikos koeficient. Tokia situacija veria manyti, jog ligoni nuomons daniausiai
yra nepaisoma, jie nelaikomi aktyviais gydymo proceso dalyviais.
Gydytojai bei visuomens atstovai pateikia dar neigiamesn nuomon dl pacient
dalyvavimo gydymo procese. 15 medicinos personalo darbuotoj (r = - 0,6) ir 65 visuomens
atstovai (r = - 0,7) teigia, kad ligoni nuomon atsivelgiama tik kartais.
90,00%

78,95%

80,00%

74,71%

70,00%
60,00%
45,16%

50,00%
40,00%
30,00%
20,00%

Gydytojai
Visuomen

29,03%
17,24%

Ligoniai

25,81%
10,52%
8,05%

10,53%

10,00%
0,00%
Niekada

Kartais

Visada

35 pav. Onkologini ligoni dalyvavimas gydymo procese

Taip pat ligoni surinkti 78 balai 13 skals teiginyje, sutap ir su medicinos personalo
bei visuomens atstov atsakymais (r. 26-27 pav.) 24 anketos klausim (Kaip manote ar
serganij artimieji, perdtai besirpindami ligoniu, neatima i jo galimybs paiam
kontroliuoti savo gyvenim?) rodo, jog sergantieji viu nesijauia galintys kontroliuoti savo
gyvenimo ir jauiasi priklausomi. T patvirtina ir ligoni pokalbi metu ireikti pageidavimai:
noriau grti dirbti, noriu bti reikalingas; noriu, kad perdtai nesirpint artimieji; rasti
nauding darb, kad biau aplinkiniams naudingas; noriu nustoti bti nata aplinkiniams.
Prie kio dirbti noriau, gyvulius apsiruoti, vaikams padti.

10,53%

1,15%

5,26%

6,90%

Niekada

Niekada

Kartais

Kartais

Visada

Visada

84,21%

36 pav. Ligoni savarankik sprendim

apribojimas gydytoj vertinimu

91,95%

37 pav. Ligoni savarankik sprendim

apribojimas visuomens atstov vertinimu

63

mogui yra gyvybikai svarbu veikti ir jaustis pajgiam ligai ribojant fizines galimybes ir
savarankikum (Serova N., Vilnius, 2002), kadangi ilgai trunkantis bejgikumas gali sukelti
depresij (Roper N. ir kt., Vilnius, 1996). ie tyrimo rezultatai rodo visikai prieingas
tendencijas: ligoniams tiek i gydytoj, tiek i artimj puss yra apribotos veikimo ir
saviraikos galimybs. Svarbiausias principas, pasak C. Sutton (1999), turt bti kiek manoma
labiau padti monms pajusti, kad jie gali kontroliuoti vykius, kadangi kriz danai atima tok
jausm. Suteikta galimyb daryti sprendimus, o ne leisti, kad tai u juos atlikt kiti, sustiprint
ligoni savigarb ir jausm, jog jie yra vertingi.
Ligoninje, kai kiti mons paeidia paciento asmenines ribas, kai sunku ilaikyti
autonomij ir savigarbos jausm, labai irykja ir privatumo poreikis, kuris labai susijs su
saugumo pojio utikrinimu. Visuomens atstov ir medicinos personalo darbuotoj anketos 21
klausimo Ar, Js nuomone, ligoninje paeidiamas ligoni privatumas? atsakymai parod,
jog dauguma gydytoj (68 proc.) neigia, jog ligoninje paeidiamas pacient privatumas. Tuo
tarpu pus visuomen atstovaujani respondent (49 proc.) mano, jog ligoni privatumas
ligoninje neisaugomas. Palyginus iuos atsakymus su ligoni atsakymais skalje pateikt 19
teigin apie privatum ligoninje, paaikjo, jog rizikos koeficientas nebuvo perengtas (41
balas) ir dauguma pacient nemano, kad gydymo staigoje paeidiama j privatumo teis.
Onkologiniam ligoniui jo saugumas siejasi ne tik su k tik aptartu privatumu, bet ir su
poreikiu nejausti skausmo, turti vis reikiam informacij, jausti param, bti tikram dl
ateities. Dauguma ligoni 31 kausim (Ar iuo metu Js jauiats saugus?) atsak teigiamai
(r. 38 pav.). Lik 32 proc. savo nesaugumo jausm paaikino dviem aspektais: tai ateities
baim (Neinau kas laukia ateity. Kada mirsiu neinau ir tai gsdina.) ir informacijos trkumas
(Neinau kas man yra, siunia tai vienur, tai kitur.) (r. priedo Nr. 6 31 klausim). O tai
daugiau nei pus visuomens atstov (r =0,7) ir medicinos personalo darbuotoj (r =0,6) mano,
kad nei artimieji, nei gydytojai negali ligoniams utikrinti fizinio ir psichologinio saugumo.
Reali situacija rodo, jog ligoniams saugum bt galima utikrinti bent jau i dalies. Svarbu
isklaidyti serganij baimes suteikiant daugiau informacijos, sudarant galimybes susitikti su
psichologais ir dvasininkais, kurie padt isprsti egzistencines problemas. Dalyvavimas
paramos, savipagalbos grupse taip pat leist ligoniams pasidalinti patirtimi, nerimu ir pasisemti
vieniems i kit stiprybs.

64

80,00%

67,74%

70,00%

57,89% 55,17%

60,00%
50,00%
40,00%

43,68%

Gydytojai

42,11%

Visuomen
32,26%

30,00%
20,00%

Ligoniai
1,15%
0,00% 0,00%

10,00%
0,00%
Taip

Ne

Neatsak

38 pav. Ligoni saugumo utikrinimas

Atsakymai 32 anketos klausim parod, jog praktikai absoliuti dauguma ligoni yra
patenkinti gaunamu dmesiu i draug ir artimj (r. 40 pav.). Labai panaiai mano ir
visuomen (r =0,9) bei medicinos darbuotojai (r =0,9). Serganij viu atsakymai atvirus
anketos klausimus, kurie prao vardyti savo poreikius rodo, kad pacientai labai vertina artimj
pagalb ir teigia, kad jos gauna pakankamai (nieko netrksta, visko utenka; visk padaro,
ms eima labai draugika; visk daro, puola, nra ko prayti).
Taip pat, pacient nuomone, jie sulaukia pakankamai dmesio ir rpestingumo i
gydytoj. Daugiau nei pus medicinos darbuotoj (r =0,5) ir beveik visi visuomens atstovai (r
=0,01) mano kitaip jog ligoniai negauna pakankamai dmesio ir rpestingumo i gydytoj (r.
39 pav.).
90,00%
80,00%

100,00%

83,91%

90,00%

74,19%

80,00%

70,00%
57,89%

60,00%
50,00%

70,00%

68,42%

60,00%
42,11%

50,00%

40,00%

40,00%

25,81%

30,00%
20,00%

90,32%
78,16%

31,58%

30,00%
14,94%
1,15%
0,00% 0,00%

10,00%
0,00%
Taip
Gydytojai

20,69%

20,00%

Ne
Visuomen

Neatsak
Ligoniai

39 pav. Ligoni gaunamas dmesys i

gydytoj

3,23%
1,15%
0,00%

6,45%

10,00%
0,00%
Taip
Gydytojai

Ne
Visuomen

Neatsak
Ligoniai

40 pav. Ligoni gaunamas dmesys ir

rpestingumas i draug ir artimj

Tokius rezultatus galima interpretuoti dvejopai. Vis pirma itin neigiama visuomens
nuomon medicinos darbuotoj darbo kokybe yra perdta. Kadangi beveik pus gydytoj ir

65

didioji dalis ligoni teigia, jog dmesio yra sulaukiama pakankamai, galima teigti, jog
visuomenje vis dar yra nepakitusi neigiama stereotipika nuomon medicinos darbuot
atvilgiu. Nors problemini situacij medicininio aptarnavimo srityje yra tikrai nemaai, taiau
j prieasi reikt iekoti ir kitur, ne tik gydytoj asmenybse.
Kitas aspektas, kur galima bt traktuoti kaip galjus takoti pacient atsakymus, yra
tas, jog galbt dauguma ligoni bijo atvirai pareikti savo neigiam nuomon ir mano, jog
tuomet jie nukents. Lyginant ligoni atsakymus klausim su kitais atsakymais anketos
klausimus, matosi, jog daugumoje atvej respondent nuomons yra pasiskirst madaug po
lygiai tiek interpretuojant teigiamus, tiek neigiamus atsakymus psichosocialini poreiki
tenkinimo aspektais. Atsakydami atvirus klausimus ligoniai laisviau ireik poreik sulaukti
daugiau dmesio i gydytoj: daugiau dmesio, mano daktar gera, bet daugiau rao, nei
bendrauja; gydytojai per daug apkrauti, nieko nespja, daug popierizmo, o reikia daugiau
dmesio, laiko ligoniams. Tokie ligoni atsakymai parodo, jog jie nort gauti daugiau dmesio
i medicinos personalo darbuotoj, taiau nedrsta to akivaizdiai reikalauti, kadangi mano, jog
gydytojai yra labai apkrauti paaliniais darbais ir taip pateisina juos. Pacient smonje
gydytojas suvokiamas kaip aukiausias autoritetas, i kurio nevalia per daug reikalauti ir jis
daro visk, kas tikrai yra reikalinga. Galbt todl dauguma pacient, nenordami pasirodyti
nedkingi, nedrsta atvirai ireikti savo poreiki.
Priklausymas socialinei grupei mogui teikia saugumo jausm, ivaduoja i vienatvs,
sutvirtina jo asmenin tapatum. Tik priklausydamas bendrijai jis gali suvokti save, patenkinti
poreik jaustis reikalingam ir svarbiam, vertintam ir mylimam (Colombero G., Vilnius, 2004).
Kaip rodo tyrimo rezultatai (r. 41 pav.) is ligoni poreikis bti mylimiems ir reikalingiems
ypa patenkinamas.
83,87%

90,00%
80,00%
70,00%
60,00%
50,00%

50,57%
47,37%

49,43%
Gydytojai

47,37%

Visuomen

40,00%

Ligoniai

30,00%

16,13%

20,00%

0,00%
5,26%
0,00%

10,00%
0,00%
Taip

Ne

Neatsak

41 pav. Ligoni poreikio jaustis mylimam ir reikalingam trkumas

Visuomens atstov (r =0,6) ir gydytoj nuomon (r =0,6) skiriasi nuo ligoni atsakym:
pus j mano, kad ligoniai nesijauia pakankamai mylimi ir reikalingi. Toks respondent
66

pesimistinis poiris visikai neatitinka realybs ir tai dar kart patvirtina, kad ms visuomen
yra linkusi katastrofizuoti kiekvien sudtingesn gyvenimo situacij.
Sergantiems viu pacientams svarbus tikjimas gydytoju, gydymo veiksmingumu,
savimi ir dvasinis tikjimas. Visi ie sitikinimai turi gydomj poveik ir labai svarbu, kad
ligoniai turt bent vien i j. Kaip rodo apklausos rezultatai, praktikai visi (28) ligoniai tiki
savo gydytoju ir auktesnmis jgomis (35 ir 38 anketos klausimai).

Taip
Ne
Neatsak

Ligoniai:
tikjimas
auktesnmis
jgomis

Ligoniai: tiki
savimi

Ligoniai: turi
vilt

Ligoniai: tiki
gydytoju

Ligoniai: tiki
gydymu

Visuomen:
ligoniai turi
vilt

Gydytojai:
ligoniai turi
vilt

100,00%
90,32%
90,32%
90,32%
83,87%
90,00%
77,42%
80,00%
52,63%
70,00%
51,72%
60,00% 47,37%
47,13%
50,00%
40,00%
22,58%
30,00%
9,68%
16,13%
9,68%
9,68%
20,00%
1,15%
0,00%
0,00%
0,00%
0,00%
0,00%
0,00%
10,00%
0,00%

42 pav. Ligoni tikjimas ir viltis

iek tiek maiau sergantieji viu tiki gydymo veiksmingumu (24 respondentai) ir
savimi (26 respondentai) (34 ir 37 anketos klausimai). Atsakymai 36 klausim atskleidia,
jog dauguma respondent yra ilaik vilt pasveikti. Jau nagrintos skals veriai rodo tas paias
tendencijas: nei vienas teiginys (28-32), susijs su tikjimu ir viltimi nevirijo rizikos
koeficiento, t. y. neatskleid i poreikio trkumo. Taigi visi ie rezultatai rodo, kad ligoniai
jauia didiul poreik tikti ir tas tikjimas, vilties ilaikymas yra svarbiausia j psichins
sveikatos bei didesns tikimybs igyti garantija. Didel vaidmen vilties ilaikymo procese
vaidina ligoni artimiausioje aplinkoje esantys mons. Todl galima teigti, jog tiek sergani
viu artimieji ir draugai, tiek gydytojai stengiasi ligonius paremti ir padti nepalti
sunkiausiomis akimirkomis.
Tuo tarpu tiek turintys, tiek neturintys (r =0,9) bendravimo su onkologiniais ligoniais
patirties visuomens atstovai bei gydytojai yra link manyti, jog ligoniams ilaikyti vilt yra
sunku. T aikiai rodo visuomens-ligoni (r =0,6) bei gydytoj-ligoni (r =0,5) tarpusavio
koreliacijos koeficientai.
Atsakydami 30 anketos klausim Kas, js manymu, sergantiems onkologinmis
ligomis teikia didiausi vilt?, medicinos personalo darbuotojai (42 proc.) ir visuomens
atstovai (26 proc.) buvo link daniausiai vardyti tikjim gydymo veiksmingumu. Gydytojai
taip pat daniausiai minjo ir tokius kombinacinius variantus: tikjimas gydymo veiksmingumu
67

ir dvasinis tikjimas (10 proc.), visi atsakymai (17 proc.) ir kita (r. pried Nr. 7). Visuomen be
tikjimo gydymo veiksmingumu, reikmingu dar laiko tikjim savimi (23 proc.) ir dvasin
tikjim (22 proc.) (r. pried Nr.8).
vien i paskutini klausim Ar Js patartumte savo artimiesiems (giminms,
biiuliams), esant reikalui, gydytis ioje ligoninje? daugiau nei pus ligoni 55 proc. atsak
teigimai. Taiau ie rezultatai nra jau tokie diuginantys, kadangi net 45 proc. ios ligonins
pacient nemano, kad tai yra pati geriausia gydymo staiga. vertindami teigiamas ligonins ir
onkologijos chemoterapijos skyriaus savybes ligoniai minjo ger aptarnavim, draugikus,
nuoirdius medikus, palanki strategin geografin ligonins padt. Kita vertus, ligoniai
nerekomendav gydytis ioje ligoninje neigiamai vertino tuos paius dalykus aptarnavim ir
medik kompetencij. Tiek vienu, tiek kitu atveju apie 30 proc. pacient negaljo nurodyti
konkrei prieasi kodl jiems i ligonin patinka ar nepatinka.

Geri medikai

10%

Prastas aptarnavimas

38%
31%

29%
Geras aptarnavimas

Nekompetetingi
darbuotojai

Gera ligonins
geografin padtis

29%
32%

Neino

Neino

31%

43 pav. Pacient nuomon kodl

verta gydytis Panevio ligoninje

44 pav. Pacient nuomon kodl

neverta gydytis Panevio ligoninje

Matant tokius tyrimo rezultatus, ligonins administracijai, skyriaus vadovams vertt

giliau panagrinti ir isiaikinti pacient nepasitenkinim sukelianias prieastis. I vienos puss
jos gali bti labai subjektyvios, taiau kita vertus tai gali bti sistemos valdymo spragos.
Apibendrinus visuomens ir medicinos personalo darbuotoj atsakymus paskutin
anketos klausim, paaikjo, jog paramos onkologiniams ligoniams procentinis vertinimas
praktikai sutampa su pai pacient nuomone (r =0,9).
0,4 %
16, 4%

6, 4%

Artimieji
47,5%

Gydytojai

3%
21%

Artimieji
Gydytojai

Draugai
Kiti ligoniai
Niekas

29,3 %

45 pav. Ligoni procentais vertinta

parama, gaunama i aplinkini

54%

Draugai
Kiti ligoniai

22%

46 pav. Visuomens nuomone, ligoniams

didiausi param suteikiantys asmenys
68

16%

3%
Artimieji
Gydytojai
49%

Draugai
Kiti ligoniai

32%

47 pav. Gydytoj nuomone, ligoniams didiausi

param suteikiantys asmenys
Visi respondentai daugiausiai pasirinkim paskyr artimiesiems, antroje vietoje atsidr
gydytojai. Maiausiai procent vertinta kit ligoni suteikiama parama. Btina atsivelgti ir
tai, jog 6 proc. ligoni visikai atsisak vertinti param, motyvuodami tuo, kad jie i niekur
nesulaukia palaikymo. Remiantis rezultatais galima daryti ivad, jog pagrindinis sergani
viu asmen paramos ir psichosocialini poreiki tenkinimo altinis yra artimieji. Ypa menkai
inaudojamos ligoni savitarpio pagalbos teikimo galimybs. Gydytoj indlis paramos
ligoniams procese taip pat galt bti ymiai didesnis.
Atviri anketos klausimai, kuriuose ligoni praoma ivardinti tris aktualiausius
poreikius ir parayti savo pageidavimus gydytojams bei draugams ir artimiesiems, dl atsakym
panaumo apjungti vien ir atlikta bendra kokybin teigini analiz, kuri pateikiama priede
Nr.6. Daugiausiai teigini turinios ir svarbiausius bei maiausiai patenkinamus ligoni
poreikius atspindinios yra ios kategorijos: didesnio dmesio ir emocinio kontakto i medicinos
personalo poreikis, poreikis jaustis svarbiam ir reikalingam, galiniam pasirpinti savimi,
informacijos poreikis bei noras pasveikti. Taip pat ligoniai ireik nor gauti daugiau
psichologins pagalbos, bendrauti su kitais ligoniais, sulaukti daugiau dmesio i artimj bei
neprarasti vilties ir tikjimo.
Priede Nr.6 pateikiama ir tyrimo problematik atitinkani, pokalbi su ligoniais metu
ufiksuot, teigini suvestin. Kokybikai analizuojant iuos duomenis buvo iskirtos dvi
pagrindins kategorijos: teigiami ir probleminiai poreiki tenkinimo aspektai. Teigiam poreiki
tenkinimo aspekt kategorij sudaro medicinos darbuotoj dmesys ligoniams, artimj
palaikymas, tikjimas ir viltis, tinkamos dvasins pagalbos utikrinimas, kompetentinga
psichologin pagalba.
Apibendrinus pacient pokalbi metu isakytus pageidavimus ir skundus, paaikjo
tokios onkologini ligoni psichosocialini poreiki tenkinimo problemins sritys: informacijos
trkumas, emocinio ryio su medicinos personalu umezgimo sunkumai, psichologins pagalbos
teikimo problemos, nepakankamas aplinkini supratingumas, poreikio jaustis naudingam
69

utikrinimo sunkumai, menkos bendravimo su kitais ligoniais galimybs, pasitikjimo

dvasininkija problema, probleminiai bendravimo su draugais ir artimaisiais aspektai, poreikis
sutvarkyti emikus reikalus. Labai danai ligoni buvo minimi gydymo staig pagalbos
teikimo kokybiniai skirtumai.
Visuomenei skirtoje anketoje atviro klausimo, praanio nurodyti tris ligoniams
reikmingiausius poreikius, kokybin atsakym analiz pateikiama priede Nr. 8. Ianalizuoti
visuomens atstov duomenys apjungti bendras kategorijas pagal tai, kokie poreikiai,
respondent nuomone, yra aktualiausi ligoniams. Tai: kvalifikuota medicinin prieira,
pasitikjimas savimi, informacijos poreikis, vilties (tikjimo) poreikis, uuojautos, artimj
paramos poreikis, materialins vertybs, iklausymo (isikalbjimo) poreikis, poreikis jaustis
svarbiam ir reikalingam, galiniam pasirpinti savimi bei kitos kategorijos. Lyginant visuomens
atstov nuomon su ligoni pozicija, irykja vienas esminis skirtumas: serganij viu
poreikiuose praktikai visikai nedominuoja materials poreikiai, nereikalaujama kuo geresns
medicinins prieiros, naujausi vaist, didesnio finansavimo, pinig. Ligoniai labiausiai
vertina jausmus, bendravim, nuoirdum, dmes,

vilt ir pasitikjim. O tai visuomen

ypatingai pabria kvalifikuotos medicinins pagalbos poreik.

Medicinos personalo darbuotojai, ikirdami tris ligoniams aktualiausius poreikius,
daniausiai minjo informacijos, iklausymo (isikalbjimo), kvalifikuotos medicinins
prieiros poreikius. Gydytoj nuomon iuo klausimu buvo gana skirtinga. Kiekvienas i j
daniausiai iskyr vis kitus ligoniams reikmingus dalykus, todl analizuojant rezultatus
kategorij buvo nemaai, taiau jos jung daniausiai tik vien ar du teiginius (r. pried Nr. 7).
Apibendrinant rezultatus galima teigti, jog viu sergani ligoni poreikiai yra
tenkinami tik i dalies. Vien poreiki tenkinimu pacientai yra patenkinti, kit utikrinimo
galimybs gana ribotos. Aktyviausiai onkologini ligoni poreiki tenkinimo procese dalyvauja
artimieji. Gydytoj indlis ioje srityje taip pat nemaas, taiau efektyvesniam pagalbos teikimui
trukdo ne tik asmenybiniai, bet ir organizaciniai veiksniai. Menkiausiai ivystyta onkologini
ligoni savitarpio pagalbos sritis.

70

APIBENDRINIMAI, IVADOS IR REKOMENDACIJOS

Tyrimo rezultatams takos galjo turti tokie faktoriai: ligoni savanorikumas
(apklausoje daugiausiai sutiko dalyvauti psichologikai stipresni, su diagnoze susitaik bei
artimj palaikym jauiantys pacientai) bei aplinka (pokalbi metu palatose besilankantys
gydytojai ar kiti medicinos personalo darbuotojai galjo paveikti ligoni atsakymus).
Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad
1) hipotez Onkologini ligoni poreikiai Panevio ligoninje nra tenkinami
pilnavertikai pasitvirtino. Duomen analiz atskleid, kad viu sergani ligoni
poreikiai yra tenkinami

tik i dalies. Pabrtina, kad kai kuri atskir

poreiki

tenkinimu pacientai nesiskundia, kai kuri poreiki utikrinimo galimybs yra gana
ribotos;
2) sunkiai sergani ligoni visapusika (medicinin, socialin psichologin) prieira yra
btinyb. Daugelio mokslinink teigimu (egzistuoja subjektyvus vertinimo komponentas)
pacientai sveikt greiiau, kuomet, tenkinant j medicininius, fiziologinius poreikius,
bt tenkinami ir kiti (psichologiniai, emociniai) poreikiai. Tenka konstatuoti, kad
iandien psichosocialiniam prieiros komponentui yra skiriamas nepakankamas
dmesys. Tai tarsi susiformavusi atskira, ne medicinos sriiai priklausanti, sritis. Nors
sukaupta pakankamai rodym, kad emocini poreiki tenkinimas skatina sveikimo
proces (smegen emociniai centrai susij su imunine sistema), daugelis gydytoj
klinikin emocij reikm vis dar vertina skeptikai.
3) Atlikus kiekybini bei kokybini duomen analiz, irykjo onkologiniams ligoniams
aktualiausi bei reikmingiausi poreikiai: finans, informacijos, meils, vilties,
pasitikjimo, supratimo, primimo, fizinio kontakto, bendravimo su kitais ligoniais bei
vertingumo (dalyvavimo gydymo procese, savarankik sprendim primimo) poreikiai.
4) Onkologijos ligoni poreiki geresnis tenkinimas yra tiesiogiai susijs su ekonomine
viesuomens nauda bei onkologini susirgim staigos finansine nauda ir takoja naudos
didjim.
Tyrimas leidia daryti ias konkreias ivadas:
1) Problemins onkologini ligoni poreiki tenkinimo sritys yra:

Informacijos sklaidos trkumas. Ligonins klientai neigiamai vertino gaunamos

informacijos kiek apie iankstin informavim apie bsimas procedras, apie pacient
pareigas, teises ir jas ginanias institucijas, taip pat teig, jog nra supaindinami su
71

skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis. Ligoniai turi ne tik nepakankamai ini apie lig,
atliekamus tyrimus; jie nra informuoti ir apie tai, koki informacij apskritai jie privalo
ir turi teis gauti.

Fizins aplinkos problemos. Kiekvienas pacientas nurod bent po vien pageidavim, k

bt galima tobulinti skyriaus palat aplinkoje. Vieni daniausiai minim nepatogum,
tai per didelis triukmas, per iltos, prastai vdinamos patalpos.

Emocinio ryio su medicinos personalu umezgimo sunkumai. Medicinos aptarnavimo

srityje yra nusistovjusi nuostata, kad gydytoj pareiga yra teikti tik medicinin pagalb,
o ne tenkinti emocinius ar kitus psichosocialinio pobdio ligoni poreikius.

Medicinos staig organizacini veiksni problemos. Tiek pacientai, tiek gydytojai bei
sesels danai patiria frustracij dl medicinos pagalbos teikimo organizacijos
netobulumo, specialist trkumo, dideli darbo krvi ir laiko stokos (pvz. pacientai
ireik nepasitenkinim dl per daug sudting formali dokument pildymo ir ilg
primimo valand laukiamajame), t.y., prieasi, kurios visikai nepriklauso nei nuo
paciento, nei nuo medicinos personalo. Ligoni ireikiam nepasitenkinim medik
dmesio stoka jiems sudtinga adresuoti kam nors asmenikai, nes specialistai,
patenkantys ias situacijas, asmenikai nra u tai atsakingi. Skyriuje nra
profesionalaus sveikatos vadybininko (administratoriaus), todl visos jo funkcijos
priskiriamos skyriaus vadovui bei kitiems medikams, kurie nra pajgs dl laiko ir ini
stokos tinkamai koordinuoti skyriaus veiklos, paskirstyti mogikuosius iteklius.
Sveikatos vadybininkas ia turt veikti kaip mediatorius tarp sveikatos politik,
sveikatos profesional - medik ir galutins grandies pacient, galt numatyti
pokyius skyriuje, inicijuoti nauj, psichologo, socialinio darbuotojos ir kit btin
specialist etat krim.

Kvalifikuotos psichologins pagalbos teikimo problemos.

Subjektyvaus dalyvavimo priimant svarbius sprendimus neutikrinimas. Ligonis danai

nevertinamas kaip aktyvus gydymo proceso dalyvis. Tiek ligoninse, kur medicinos
skyriai grindiami hierarchiniais principais ir pacientas yra piramids apaioje, tiek
namuose ligoniui neutikrinamas asmenins atsakomybs u save ir savo sprendimus
jausmas.

Menkos ligonio dalyvavimo paramos ar savipagalbos grupse galimybs, nes jie

visikai negauna jokios informacijos apie jau egzistuojanias paramos ir savipagalbos
grupes. Svarbu ir tai, kad itin maai organizacij, vienijani onkologinius ligonius.

72

Neadekvatus aplinkini poiris serganiuosius onkologinmis ligomis. Nepakankamai

informacijos turi ir pati visuomen, todl ikyla i ligoni supratimo ir pagarbos mogui
problemos.

Gydymo staig poreiki tenkinimo kokybiniai skirtumai.

2) Pozityvs ligoni poreiki tenkinimo aspektai yra: pasitikima gydytojais ir artimaisiais,

pus ligoni patenkinti gaunama parama i gydytoj ir artimj,

patenkinami

iklausymo, tikjimo ir vilties bei meils poreikiai. Taip pat daugiau nei pus pacient
patart kitiems gydytis ioje ligoninje.
3) Aktyviausiai onkologini ligoni poreiki tenkinimo procese dalyvauja artimieji.
vertinamas ir gydytoj indlis ioje srityje, taiau efektyvesniam pagalbos teikimui
trukdo ne tik asmenybiniai, bet ir organizaciniai veiksniai. Menkiausiai ivystyta yra
onkologini ligoni savitarpio pagalbos sritis.
4) Isiaikinus medicinos personalo ir visuomens poir onkologini ligoni poreiki
tenkinimo probleminius aspektus ir palyginus j su realia situacija, paaikjo, kad
daugumoje srii tiek visuomens ir ligoni, tiek gydytoj ir ligoni nuomons sutampa.
Rykiausi skirtumai pastebti analizuojant iuos klausimus: gydytojai ir visuomen
pervertina ligoni gaunamos informacijos apie gydym ir kitas procedras kiek ir
kokyb, galimyb dalyvauti paramos, savipagalbos grupse bei gauti psichologo
konsultacijas; medikai nemano, kad pacientams per sunkus formali dokument
upildymas, bei jog jiems tenka ilgai laukti priimamajame; gydytojai pervertina pacient
inias apie pacient pareigas, teises ir jas ginanias institucijas, taip pat savo suteikiamos
informacijos kiek apie skyriaus vidaus tvarkos taisykles. Teigiamesni ligoni apklausos
rezultatai pastebti ir vertinant gaunam param, tenkinant vilties ir tikjimo bei meils
poreikius.
5) Prielaida, jog turintys bendravimo su ligoniais patirties asmenys geriau supras ir vertins
serganij poreikius nei neturintys bendravimo patirties nebuvo patvirtinta. Kaip rodo
tyrimo rezultatai, tiek turini, tiek neturini bendravimo su ligoniais patirties
visuomens atstov atsakym anketos klausimus skirtumai statistikai nereikmingi.
Tyrimo metu gauti apibendrinimai, atlikto darbo ivados gali turti praktin reikm, jei jas
bt atsivelgta sveikatos sistemos organizavimo ir sveikatos prieiros staigos vadybos
lygmenyse. Todl manome, kad yra tikslinga pateikti ias rekomendacijas sveikatos sistemos
politikams bei sveikatos prieiros staig ar j onkologijos profilio padalini vadovams:

73

I. alies mastu optimizuojant medicinins pagalbos onkologiniams ligoniams sistem reikia

gyvendinti iuos svarbius pokyius:
1. Funkcijas (sveikatos vadybos, psichologins socialins pagalbos teikimo ir kt.), kurios
priskiriamos daugiausiai tik gydytojams, paskirstyti kitiems specializuot srii
kvalifikuotiems specialistams sveikatos institucij administratoriams, psichologams,
socialiniams darbuotojams. steigti i specializacij atstov etatus onkologijos ligonini
skyriuose, organizuoti nuolatin j mokym, kompetencij ugdym.
2. Sukurti sveikatos vadybininko (administratoriaus) karjeros struktr. Nacionalin
visuomens sveikatos strategija turi aikiai apibrti vadybininko misij, teisinim,
kvalifikacijos gijimo bei nuolatinio tobulinimosi eig.
3. Numatyti ir apibrti sveikatos vadybinink funkcijas sveikatos sistemoje, priskiriant
joms ir dalyvavim sveikatos reform sprendim primime. Sukurti pokyi valdymui
palanki aplink (sukurti sveikatos vadybinink autonomij, numatant atsakomybs
lygius).
4. Sveikatos vadyba, kartu ir vadybininko kompetencija turt apimti ymiai platesnes
sferas negu staig administravimas. iuolaikiniame visuomens sveikatos moksle
sveikatos vadyba turt bti suprantama, kaip vis itekli, btin mogaus sveikatos
gerinimui valdymas, t.y. iuolaikiniam sveikatos vadybininkui btinos ne tik sveikatos
prieiros ir sveikatos stiprinimo kompetencijos, bet ir vadybos, mogikj santyki,
psichologijos, sveikatos ekonomikos, teiss, pokyi valdymo inios bei gdiai.
5. Vertybini paciento ir jo eimos orientacij paisymas. Paslaug ir paramos sistemos
daniausiai planuojamos nepakankamai dmesio kreipiant mogiksias vertybes.
6. Stokojama dmesio kliento tikslams. Danai teigiama, kad nemanoma remtis klient
tikslais, nes jie stokoja motyvacijos, realizmo ir apskritai yra per dideli ligoniai, galintys
patys pasirinkti racionalius tikslus. Manoma, kad leisti pacientams rinktis ir dalyvauti
gydymo procese nra tinkamas sprendimas.
7. Nesigilinimas paciento poreikius. Planuojant paslaug, paramos sistemas nevertinami
kliento poreikiai. Paslaug teikjai daniausiai

patys vertina poreikius ir numato

atitinkam paslaug reikalingum. Paradoksalu tai, kad pacientas yra sistemos varomoji
jga, taiau jis neturi jokios pasirinkimo ir galimybi laisvs.
8. Trksta pageidaujamos pagalbos vairovs. Daugelis pacient pageidauja tokios
pagalbos, kuri realiai neegzistuoja ir tra teoriniame lygmenyje (psichoterapeut,
psicholog paslaugos, paramos, savipagalbos grups). Paramos sistemos turt bti
pritaikytos remiantis klient poreikiais ir pageidavimais.

74

II. Informuoti ir viesti pacientus ir j eim narius.

Tik gavs isami informacij apie sveikatos bkl, ligos diagnoz, medicininio tyrimo
duomenis, gydymo metodus, gydymo prognoz, gydymo eig, galimus gydymo rezultatus,
galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turti takos paciento
apsisprendimui sutikti ar atsisakyti silomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius silomo
gydymo, pacientas gali priimti sprendim sutikti gydytis ar nesutikti. Pacientui pateikiama
informacija turi bti pateikiama jam suvokiama forma, taip, kad pacientas kuo aikiau suprast
medicinos terminus ir pan. Svarbu ir tai, kad informacija bt pakankama, t.y. jos turi utekti
pacientui priimti sprendim dl sutikimo gydytis, todl labai svarbu, kad bt atsakyta
kiekvien paciento klausim. Taip pat teikiant informacij reikia atsivelgti ir paciento ami,
sveikatos bkl bei kitus veiksnius, galinius turti takos paciento galimybei suvokti jam
pateikiam informacij. Informacijos pateikimas pacientui neturi bti vien mechaninio pobdio
gydytojas turi sitikinti, kad pacientas jam pateikt informacij suprato ir ja remdamasis prim
sprendim duoti sutikim gydytis ar tokio sutikimo neduoti.
Taip pat btina pacientus supaindinti su skyriaus tvarkos taisyklmis, suteikti btin
ini apie pacient teises ir pareigas, pacient interesus ginanias institucijas. Informuotas
klientas jausis daug saugesnis, gaus daugiau pasitikjimo teik gydytojais, tiek visu gydymo
procesu.
III. Organizuoti ligoni pagalba sau ir vienas kitam ligoninje ir u jos rib.
Viena medicinins socialins intervencijos strategij onkologiniams ligoniams turt
bti jau egzistuojani socialini ryi skatinimas ir rmimas. Kita i strategij skirta padti
individui umegzti naujus ryius paramos grupse. Labai svarbus onkologijoje yra pai
vartotoj aktyvumas veikiant savo problemas. vairios vartotoj pagalbos sau formos (self
help) yra populiarios Vakaruose (Peiulis S., Vilnius, 2000). Veikia vairios savipagalbos
grups, kuriuose patys pacientai tampa savotikais terapeutais sau patiems ir vienas kitam.
Grupi pagrindu grst vartotoj saviveik reikt remti ir vystyti pleiant j funkcijas ir
kompetencij. Bt tikslinga, kad visos Lietuvoje veikianios organizacijos susijungt
asociacij ar kitoki organizacij, pajgi atstovauti visus onkologinius ligonius aukiausiame
lygyje.
IV. Organizuoti tinkamesn ligoni dalyvavim priimant sprendimus.
Pats natraliausias bdas pagerinti onkologins pagalbos atitikim vartotoj poreikiams
yra ligoni traukimas sprendim primimo procedras visuose lygiuose. Pirmiausia,
75

kiekvienas pacientas turi bti trauktas sprendimus dl savo paties gydymo. Reikt laikytis
prielaidos, kad pacientas pats yra suinteresuotas savo igijimu. ia didel reikm gauna
kvalifikuotas paciento informavimas apie visus teigiamus ir neigiamus skiriamo vaisto ir
procedr poveikius, bei apskritai apie vis gydymo ir pagalbos teikimo proces. Be to svarbu
partnerysts

pagrindu isiaikinti koki kit gydymo form jis pageidauja, sutinka jis ar

nesutinka, kad jo gydyme dalyvaut jo eimos nariai ir t.t. Vakaruose labai populiari vadinama
tetralogo idja. Tai reikia, kad sprendimus sveikatos prieiros sistemoje suderintai priima
keturios suinteresuotos puss: visuomens atstovai, profesionalai, vartotojai, vartotoj eimos
nariai. Deja, Lietuvoje kol kas daniausiai girdisi tik profesional monologas. Tetralogas reikt,
kad vartotojai bt traukti sveikatos prieiros planavim, valdym ir suteikiam paslaug
kokybs vertinim.
V. Gerinti socialinio darbo kokyb.
Nors socialinio darbuotojo profesija yra pakankamai nauja Lietuvoje, taiau ji labai
reikalinga onkologini ligoni poreiki tenkinimo procese. Esant tokiai situacijai, kuomet
medicinos personalo darb labai riboja organizaciniai veiksniai ir jis negali skirti pakankamai
dmesio ligoni emocini reikmi patenkinimui, svarbiausi pozicij ia turt uimti socialiniai
darbuotojai bei psichologai. Taiau problema yra ta, kad ne tik dl finansini resurs ligoninse
nesudaromos galimybs dirbti socialiniams darbuotojams, bet ir tai, jog jiems trksta reikiamos
kvalifikacijos dirbant su mirtinai serganiais ligoniais. Jie daniausiai apsiriboja siauru spektru
pareig, tuo tarpu daugelis j kompetencijoje esani problem lieka nepaliestos: socialinis
darbuotojas paprastai neino nei pacient savijautos, nei eimynini problem. Realiai jis pirmas
turt pasidomti paciento problemomis, informuoti pacient apie visas galimybes ir konkreiai
padti pacientui.
Kritikai tvirtina, kad per maai tiriami mirtantys pacientai, o medicinos mokymo programos
ir vadovliai i esms apeina klausimus apie mirtanij prieir.
Svarbus savanori vaidmuo. Jie gali padaryti tiek daug vairiose situacijose: padti
mirtaniam ir jo artimiesiems, sutvarkyti btinus reikalus, pabendrauti su mirtaniuoju, kai jo
artimj nra alia, paguosti artimuosius, atlikti informatori, klausytoj ir kitas funkcijas.
VI. Organizuoti grupin psichoterapij onkologiniams ligoniams.
Jos esm

- psichoterapinis poveikis ligoniui daugiausia per kitus ligonius ir tas

psichologines situacijas bei procesus, kurie atsiranda pakankamai intensyviai bendraujant

monms tarpusavyje. Labai danai grupins psichoterapijos poveikis bna kur kas efektyvesnis
negu tiesioginis gydytojo poveikis atskiram ligoniui. Esmins prieastys ios: daugeliu aspekt
76

kontaktas tarp ligoni ir poveikis ligonio ligoniui yra geresnis negu gydytojo ligoniui, nes jie
laisviau bendrauja, pasitiki. Grupje ligonis patiria daugyb vairi situacij, bsen, kurios
veikia savo sudtingumu, kompleksikumu, ijudina prastas, netinkamas, daugiausia verbalines
elgesio formas.

Naudotos literatros sraas

statymai ir kiti norminiai aktai

1. Lietuvos respublikos pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo statymo pakeitimo
statymas. Parengtas 2004 m. liepos 113 d. Nr. IX 2361, Vilnius. sigaliojo nuo 2005 m.
sausio 1 d. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=238199&Condition2= -->;
prisijungimo laikas: 2006-09-02.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl valstybins vio profilaktikos ir
kontrols 2003-2010 met programos patvirtinimo. 2003 m. gruodio 10 d. Nr.
1593.Vilnius. http://www3.lrs.lt /cgi-bin/preps3?Condition1=428188&Condition3= -->;
prisijungimo laikas: 2006-09-02.
3. Rinktini Europos mogaus teisi konvencijos ir jos protokol straipsni supaprastintas
variantas // http://www.coe.int/lt/portal/Information_material/Lt_HRedusheets.asp?L=LT
392_ 4966; prisijungimo laikas: 2006-09-02.
4. Teiss aktai. Apie pacient teises Lietuvoje. Vilnius, 1997.
5. Visuotin mogaus teisi deklaracija // http:// www. lexilogos. com/declaration /
lituanien.htmm; prisijungimo laikas: 2006-09-02.
6. Medical code of ethics. Unified wording the amendmentspassed. Warsaw: At the Nation
Convention of Physicians. 1993, December 12-14.
77

7. Medicinos etikos kodeksai. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2002.

Disertacijos, baigiamieji darbai
8. Diryt, A. Onkologini pacient kognityvins schemos, ligos veika ir lstelinis
imunitetas: daktaro dis. soc. mokslai: psichologija. Vilnius: VU, 2001a.
Kita literatra
9. Abraitien B., Koinas R. ir kt. Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij
leidykla, 1993.
10. Aizenas M. (Red.). Piktybini navik iplitimo vertinimas (TNM sistema). Vilnius:
Lietuvos onkologijos centras, 2001.
11. Alekna G. Nugalk save. Vilnius: Vaiva,1995.
12. Almas H. (Red.). Klinikin slauga (T.1). Vilnius: Charibd, 1999.
13. Anthony W., Farkas M. ir Cohen, M. Psichiatrin reabilitacija. Talinas: Tallinna
Raamatutrukikoda, 1998.
14. Asworth P. (Red.). Slauga. Bendravimas. Vilnius: Pasaulin sveikatos organizacijos
skyrius Vilniuje, 2002.
15. R. Augustaviius, L. Tieneesis, A. Buivydas, D. Kinderis, G. alimait ir E. Voisiat
Eutanazija // Psichologija Tau. 2002, rugsjis-spalis.P. 5, 24, 28.
16. Bagdonas E., Bagdonien L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 2000.
17. L. Baider, S.M. Russak, S.Perry and others. The role of religious and spiritual beliefs in
coping with malignant melanoma: an Israeli sample // Psychooncology. 1999, Nr. 8.
18. Barvydien V. ir kt. Psichologija studentui. Kaunas: Technologija, 1996.
19. Baublien

J.

Paliatyvi

medicina

galimyb

oriai

mirti

sava

mirtimi.

http://www.bernardinai.lt/index.php?1762047922; prisijungimo laikas: 2006 08-12.

20. Beisser A. Skrydis be sparn. Praradim, negalios ir igijimo apmstymai. Vilnius: VU
Specialiosios psichologijos laboratorija, 2004.
21. B. Berlinskait. Diagnoz. Kas po jos? // Psichologija Tau. 2004, Nr. 1. P. 22-23.
22. . , . , . :
, 1992.
23. Bydam J. Pedagogika. Vadovlis slaugos studentams. Vilnius: Charibd, 2000.
24. S. Bond. Relatively speaking 2: communicating with families of cancer patients //
Nursing Times. 1982, Nr. 78(24). P. 27-29.
25. Boore J. Prescription for recovery. London: Rayal College of Nursing, 1979.
26. J. Bukberg , D. Penman, J.C. Holland . Depression in hospitalized cancer patients //
Psychosom Med. 1984, Nr. 46, P. 199212.
78

27. Code for nurses: ethical concepts applied to nursing. Geneva: Internacional Council of
Nurses (INC), 1973.
28. Colombero G. Vidinio igijimo kelias. Vilnius: Katalik pasaulis, 2001.
29. Colombero G. Nuo odi dialog. Psichologiniai asmen tarpusavio komunikacijos
aspektai. Vilnius: Katalik pasaulio leidiniai, 2004.
30. Dembinskas, A., Alekseiikas, A., Gailien, D., Gotautas, A. ir kiti. Psichologija
medicinoje. Vilnius: Mokslas, 1981.
31. A. Diryt. Vys bejgis prie nor gyventi // Psichologija Tau. 2001, Nr. 2. P. 10-13.
32. A.Diryt. Vys traukiasi prie nor gyventi // Onkologo puslapiai. 2004a, Nr.1. P. 3.
33. A. Diryt. Kas trukdo sveikti? // Onkologo puslapiai. 2004b, Nr. 2. P. 1, 3.
34. Dubois B. Le marketing management hospitalier. Paris: Berger-Levrault, 1987.P.378.
35. . . . : , 1993.
36. Egzistencin psichologija. http:// www.hepi.lt/emain_a.php.; prisijungimo laikas: 2006
08-12.
37. Field M., Cassel C.Approaching death: improving care at the end of life. Washington:
National Academy Press, 1997.
38. Frankl V. E. mogus ieko prasms. Vilnius: Katalik pasaulis, 1996.
39. Gailien A. Onkologini ligoni psichologins problemos // Memento mori. 1994, Nr. 2.
P. 22-24.
40. Geffen J. R. Kelion per v. Kaunas: Mens Sana, 2003,
41. Goleman D. Emocinis intelektas. Vilnius: Presvika, 2001.
42. Hayward J. Information a prescription against pain. London: Royal College of nursing,
1975.
43. D. C. Young & R. M. Hade. Holidays, Birthdays and the Postponement of Cancer Death
// Journal of the American Medical Association. 2004, Nr. 292 (24). P. 22.
44. Jakoby B. (2000). Ir tu gyveni aminai. Naujausi tyrinjimai apie pomirtin gyvenim.
Vilnius: Alma litera, 2000.
45. Jakuovait I. Medicina ir filosofija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2001.
46. Jansen E.D. Paguoda mirtaniam ir liekantiems. Kaip padti oriai sutikti mirt ar
igyventi netekties sielvart. Kaunas: Spindulys, 1997,
47. Januonis V. Medicinos pagalbos kokyb ir valdymas. Vilnius: Mokslas, 1990.
48. V. Januonis, J. Popovien. Sveikatos prieiros kokybs vadyba Europos Sjungos
pltros kontekste // Tiltai. 2003, Nr. 13 (1), P. 177-181.
49. V. Januonis, Sveikatos prieiros organizacij kokybs sistem valdymas // Sveikatos
mokslai. 2004, Nr. 1. P. 69 -73.
79

50. Johnson L.C. Socialinio darbo praktika. Bendrasis poiris. Vilnius: VU Specialiosios
psichologijos laboratorija, 2003.
51. E. Juodbalien. Ar svarbi onkologiniam ligoniui jo gyvenimo kokyb? // Kauno diena.
1999, rugpjio 3 d. P. 20.
52. R. Jurkuvien, L. Petrauskien. Pacient ir personalo poiris pacient teises ginant
statym // http://www.sam.lt/images/Dokumentai/Sveikata/sm1(i%20dalis). pdf;
prisijungimo laikas: 2006 10- 14.
53. R. Kaldien. Lietuvos sveikatos prieiros administratori vadybos ini poreikis ir
tobulinimosi galimybs // Medicina. 2000, Nr.36(5), P. 425-431.
54. Kaldien, R. iuolaikins sveikatos vadybos svarba Lietuvos sveikatos sistemos
reformos skmei. http://medicina.kmu.lt/0409/0409-11l.pdf ; prisijungimo laikas: 2006
11- 06.
55. Kalish R.A. & Reinolds D.K. Death and ethnicity: A psychocultural study. London:
Farmingdale, 1981.
56. Karosait D. Dvasin pacient slauga paliatyvioje medicinoje. Skausmas ir paliatyvioji
medicina. Tarptautinio simpoziumo 3-iojo Lietuvos skausmo draugijos suvaiavimo
mediaga. Palanga: Palmarium, 2001, P.67-68.
57. Kiaukien A. ir Novikovien A. Nesu Vienas. Vilnius: Varosa, 2002.
58. Klaus H. Drugeliai prie ligonio lovos. Psichin pagalba sveikstantiems. Vilnius: Alma
litera, 1999.
59. Kubilien R. (Red.). Slauga. 3 dalis. Bendravimas. Vilnius: Charibd, 1996.
60. Kbler-Ross E. Apie mirt ir mirim. Panekesiai su mirtinais ligoniais.Vilnius: Katalik
pasaulis, 2001.
61. Koinas, R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen, 1995.
62. E. Labun. Spiritual care: an element in nursing care planning // Journal of Advanced
Nursing. 1987, Nr.13. P. 314 320.
63. Lap J. ir Navikas G. Psichologijos vadas. Vilnius: LTU, 2003.
64. Lazarus R., Folkman S. Stress, Appraisal and Coping. New York: Springer, 1984.
65. Lemme B.H. Suaugusiojo raida. Kaunas: Spindulys, 2003.
66. Lesauskait V.(Red.). Pagyvenusi moni slauga. Vilnius: KMU, 2001.
67. Lietuvos vio registro centras (2003). http://www.is.lt/cancer_reg/ VML2003;
prisijungimo laikas: 2006 06- 17.
68. Linn D. ir Linn M. Gyvenimo aizd gydymas. LVK leidykla Katalik pasaulis: Vilnius,
2003.

80

69. K. Linkeviit, D. Kriukelyt. Aplinkos veiksniai, sukeliantys stres intensyvios

terapijos skyriuje gydomiems pacientams// Sveikatos mokslai. 2006, Nr. 4. P. 287-292.
70. Liobikien N. (2002). Mirtis, mirimas, netektis ir nalyst // Vekien, N. (Red.),
Socialin gerontologija: itakos ir perspektyva. Vilnius: VDU Socialinio darbo institutas,
2002. P. 157-174.
71. Lugton J., Kindler M. Paliatyvi slauga. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005.
72. Lukoeviien I. ir Kadyt G. Ant aminybs slenksio. Kaunas: Leidykla Farmacija,
1996.
73. L. Markauskas. Apie pacient teises ir bdus apsisaugoti nuo netiktum // Gydymo
menas. 2005, Nr.10.
74. Melanas D. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. Vilnius: Avicena,
1994.
75. G. Milaius, A. ekanauskait. Projektas Pacient teiss Lietuvoje: situacijos analiz ir
visuomens aktyvinimas// http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0067803.doc;
prisijungimo laikas: 2006-10-17.
76. Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000.
77. A. Narbekovas, K. Meilius. Paliatyvus gydymas alternatyva eutanazijai // Sveikatos
mokslai. 2002, Nr. 5. P. 43 -45.
78. C. Park, S. Folkman. Meaning in the context ot stress and coping // Review of General
Psycholy. 1997, Nr. 1.
79. Parsons T. On becoming a patient. Sociological framework for patient care. New York:
Wiley, 1966.
80. Pakus A. Idj sankryoje: kritinis skerspjvis. Kaunas: Aura,1992.
81. Pearson A. Getting in right interprofessional communication // Nursing. 1985, Nr. 2
(38). P. 1129-1131.
82. Peiulis S. Psichiatrija reformos kelyje.http://www. vrc .vu. lt/literature /articles/ S.
Peciulis _PsichiatrijaReformosKelyje.htm -->; prisijungimo laikas: 2006 06-24.
83. J.

Petrauskien.

Sveikatos

prieiros

vadybinink

rengimas

Lietuvoje

//

http://www.lsavd.lt/Palanga2005/Petrauskiene.LSVD.ppt; prisijungimo laikas: 2006-0928.

84. Pluek Z. Pastoracin psichologija. Vilnius: Amius, 1996.
85. Ponikaitien I. Mirtanio ligonio slauga // Gudonien, G. (Red.) Geriatrija. Vilnius:
Egalda, 1998. P.58-59.
86. A. Rapoleviit, Gydytojo atsakomyb ir pacient teiss // Gydymo menas. 2005, Nr. 4.

81

87. A. Rapoleviit. Visuomens sveikatos sistemos pertvarka gauna pagreit //

http://www.medicine.lt/straipsnis.asp?StraipsnioID=7195; prisijungimo laikas: 2006-0926.
88. Report of a WHO Expert Committee.Geneva: World Health Organization, 2000.
89. Rezgien L.R. Onkologiniai susirgimai: statistika, problemos, sprendimai. iauliai: ppt
dokumentas, 2004.
90. Roper N., Logan W.W., Tierney A.J. Slaugos pagrindai: nuo gyvenimo modelio prie
slaugos modelio. Vilnius: Egalda, 1999.
91. P. Rudaleviien, P. Narbekovas. Psichiatro ir kunigo bendradarbiavimas gydytojo
praktikoje ikylanti btinyb, iniciatyva // Sveikatos mokslai. 2005, Nr. 1. P. 62-68.
92. P. Rudaleviien, A. Narbekovas. Psichoterapin bei dvasin intervencija mirties
akivaizdoje // Sveikatos mokslai. 2006, Nr. 1-2. P. 141-146.
93. S.

Rudianskien.

Onkologini

ligoni

depresijos

paplitimas

ir

gydymas

//

http://medicine.vdu.lt/medicina/Onkologija/; prisijungimo laikas: 2006-10-17.

94. Sargautyt, R. Ligonis ir jo eima. Psichologo patarimai. Vilnius: Invalid reikal
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybs, 2001.
95. Serova, N. Ltin liga kovoti ar pasiduoti? // Psichologija Tau. 2002, Nr. 6. P. 36 39.
96. Serova, N. Diagnoz: kaip ilaikyti pusiausvyr? // Psichologija Tau. 2004, Nr. 5. P. 3236.
97. Suslaviius, A. Socialin psichologija. Kaunas: viesa, 1995.
98. Sutton, C. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius: VU
Specialiosios psichologijos laboratorija, 1999.
99. arakauskien, L. Vys nebijoti, o nugalti. Kaunas: Margaiedis, 2003.
100. J. arakauskien. Medicinos personalo bendravimo su pacientu ypatumai // Profilaktin
medicina ir sveikata. 2003, Nr. 2 P.63-64.
101. A. ekeviius. Pagalba mirtaniajam // Artuma. 2005, Nr. 1. P. 30-32.
102. G. plyt. Optimistai sveikesni // http:// www.medicine. lt/straipsnis. asp? Straipsnio
ID=7239; prisijungimo laikas: 2006 -09 -07.
103. R. Tidikis. Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius: MRU Leidybos centras,
2003.
104. R. Tidikis. Magistr baigiamj darb rengimas ir gynimas : metodiniai nurodymai.
Vilnius: MRU Leidybos centras, 2003.
105. K. Vainorait. Prisilietimas intensyvios prieiros skyriuje // Slauga ir sveikata. 2003,
Nr. 5.

82

106. Valiuckas

K., Katinas E. ir kt. Paliatyvus onkologini ligoni gydymas. Vilnius:

Lietuvos onkologijos centras, 1995.

107. Verwoerdt A. Communication with the fatally ill. Springfield: Science, 1966.
108. Veslinas J. ir Vaitieknait N. Onkologin reabilitacija. Vilnius: Valstybin mokslo
staiga Lietuvos onkologijos centras, 2002.
109. Vesterdal A. Sveikatos priira ir ligoni slauga. Slaugos vadovlis. Vilnius: Charibd,
1996.
110. World Health Organization. Primary health care. Geneva: World Health Organization,
UNICEF, 1978.
111. Wulf H.R., Pedersen S.A., Rozenberg R. Medicinos filosofija. Vilnius: Charibd, 2001.
112. aliauskien, D. Vys ir depresija. http://www.w3.org/1999/02/22-rdf-syntax-ns#'
xmlns:iX='http://ns.adobe.com/iX/1.0/'>; prisijungimo laikas: 2006- 09-05.

SANTRAUKA

Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, kas treiam pasaulio gyventojui lemta

susirgti viu (Report of a WHO Expert Commitee, Geneva, 2000). Nepaisant tokios statistikos,
ms visuomenje vis dar maai kalbama apie onkologines ligas, apie jomis sergani moni
psichologines reakcijas ir igyvenimus. Sveikatos valstybin politika apsiriboja tik elementarios
medicinins prieiros organizavimu ir teikimu, o psichologin mogaus savijauta atsiduria
antraeiliame vaidmenyje, todl pagrindinis praktinis onkologini ligoni lkesi tenkinimo
tyrimo tikslas padti sveikatos prieiros staigoms organizuoti visapusikesn pagalb
onkologiniams ligoniams ir atkreipti didesn dmes i pacient poreiki tenkinim.
Atsivelgus paciento poreikius, pateisinus didij dal jo lkesi tiktina, jog bus pasiekta
geresn gydymo kokyb, bus ivengta didels dalies nedarbingumo dien, kurios tenka ilgiau
gyjantiems ligoniams ir juos priirintiems eimos nariams. Tokiu bdu bt gautas ekonominis
efektas nauda visai visuomenei turi kartu ir gili socialin prasm. Kita vertus, keliant
paslaug kokyb, staigos lygmenyje yra laukiamas klient skaiiaus augimas, o tai yra susij ir
su atskiros staigos finansine nauda. Teigiamas, patrauklus organizacijos vaizdis yra esminis
skmingos ligonins darbo veiksnys.

83

Klausimai Kokie aktualiausi onkologini ligoni poreikiai? Ar pilnavertikai vyksta t

poreiki patenkinimo procesas? Kokie yra pagrindiniai onkologiniams ligoniams param
teikiantys altiniai bei probleminiai aspektai? Ar sutampa pai ligoni, visuomens ir medicinos
personalo, dirbanio su viu serganiais pacientais poiris onkologini ligoni poreiki
tenkinimo situacij?

- sudar tyrimo problemos turin. Tyrimo dalyku buvo pasirinktos

onkologini ligoni poreiki tenkinimo problemos sveikatos prieiros staigoje. Atliekant

anketin ligoni, medicinos personalo ir visuomens apklaus siekta isiaikinti kaip vyksta
onkologini ligoni poreiki tenkinimas. Onkologini ligoni poreiki tyrimas atliktas
Panevio ligonins onkologijos-chemoterapijos skyriuje. Buvo apklaustas trisdeimt vienas 3686 met ligonis, i j 11 vyr ir 20 moter. Taip pat apklausta 19 medicinos personalo
darbuotoj bei 87 atsitiktine tvarka atrinkti vairi Lietuvos miest 18 65 met gyventojai.
Tyrimas leido daryti atitinkamus apibendrinimus, darbo analizs ivad pagrindu yra
pateikiamos rekomendacijos sveikatos apsaugos onkologijos sektoriui.
Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog hipotez Apibendrinant tyrimo
rezultatus galima teigti, jog hipotez Onkologini ligoni poreikiai Panevio ligoninje nra
tenkinami pilnavertikai pasitvirtino. Duomen analiz atskleid, kad viu sergani ligoni
poreikiai yra tenkinami tik i dalies. Pabrtina, kad vien poreiki tenkinimu pacientai yra
patenkinti, kit utikrinimo galimybs yra gana ribotos.
Tyrimo metu buvo atskleistos tokios problemins onkologini ligoni poreiki
tenkinimo sritys: informacijos sklaidos trkumas, fizins aplinkos problemos, emocinio ryio su
medicinos personalu umezgimo sunkumai, medicinos staig organizacini veiksni problemos
ir kvalifikuotos psichologins pagalbos teikimo problemos, subjektyvaus dalyvavimo priimant
svarbius sprendimus neutikrinimas, menkos ligonio dalyvavimo paramos ar savipagalbos
grupse galimybs, neadekvatus aplinkini poiris serganiuosius onkologinmis ligomis,
gydymo staig poreiki tenkinimo kokybiniai skirtumai.
Aktyviausiai onkologini ligoni poreiki tenkinimo procese dalyvauja artimieji.
vertinamas ir gydytoj indlis ioje srityje, taiau efektyvesniam pagalbos teikimui trukdo ne tik
asmenybiniai, bet ir organizaciniai veiksniai. Menkiausiai ivystyta onkologini ligoni
savitarpio pagalbos sritis.
Atsivelgiant duomen analiz, tenka konstatuoti, kad iandien psichosocialiniam
prieiros komponentui yra skiriamas nepakankamas dmesys, tai tarsi susiformavusi atskira, ne
medicinos sriiai priklausanti sritis. Nors sukaupta pakankamai rodym, kad emocini poreiki
tenkinimas skatina sveikimo proces, daugelis gydytoj kinikin emocij reikm vis dar vertina
skeptikai.
84

Todl planuojant pagalbos onkologiniams ligoniams sistem reikia atsivelgti daugel

aspekt. Vis pirma turi bti utikrintas visapusikos pagalbos teikimas. Optimizuojant
medicinins pagalbos onkologiniams ligoniams sistem reikia gyvendinti iuos svarbius
pokyius: funkcijas (sveikatos vadybos, psichologins socialins pagalbos teikimo ir kt.),
kurios priskiriamos gydytojams, paskirstyti kitiems specializuot srii kvalifikuotiems
specialistams

sveikatos

institucij

administratoriams,

psichologams,

socialiniams

darbuotojams. steigti i specializacij atstov etatus onkologijos ligonini skyriuose; sukurti

sveikatos vadybininko (administratoriaus) karjeros struktr bei numatyti ir apibrti sveikatos
vadybinink funkcijas sveikatos sistemoje, priskiriant joms ir dalyvavim sveikatos reform
sprendim primime.
Tyrimo rezultatai leidia teigti, kad viena i svarbiausi onkologini ligoni pagalbos
intervencijos strategij turt bti onkologini ligoni pagalbos atitikimo vartotoj poreikiams
gerinimas ir pai ligoni traukimas sprendim primim procedras visuose lygiuose.

ZUSAMMENFASSUNG
Nach den Angaben der Weltgesundheitsorganisation, wird jeder dritte Bewohner der
Welt krebskrank (Report of a WHO Expert Commitee, 2000). Ohne auf solche Statistik zu
achten, ist es in unserer Gesellschaft noch wenig von den onkologischen Krankheiten bekannt.
Es kann keine Rede von den psychologischen Reaktionen und Erlebnissen der an diesen
Krankheiten leidenden Menschen sein. Zu dieser Zeit garantiert die in Wirklichkeit existierende
Struktur und das System der Dienstleistungen nicht die wertvollen Bedrfnisse der
onkologischen Kranken. Das praktische Grundziel der Erforschung der psychosozialen
Bedrfnisse dieser Kranken ist deshalb eine mehrseitige Hilfe fr die Krebskranken in Litauen
zu leisten und die grere Aufmerksamkeit auf die Befriedigung der psychosozialen Bedrfnisse
der Kranken zu schenken.
Die Fragen Welche psychosozialen Bedrfnisse der Krebskranken sind am
aktuellsten? Vergeht der Proze der Befriedigung dieser Bedrfnisse wertvoll? Welche Quellen,
die fr die Krebskranken Hilfe leisten, kommen zur Grunde? Stimmt die Ansicht der Kranken,
der Gesellscahft und des medizinischen Personals, der mit den Krebskranken arbeitet, mit der
Situation

der

Befriedigung

der

Krebskranken

ein?

bestimmen

den

Inhalt

des

Erforschungsproblems. Als Erforschungsobjekt wurden die Aspekten der Befriedigung der

85

psychosozialen Bedrfnisse der Krebskranken gewhlt. Whrend der Befragung der Kranken,
des medizinischen Personals und der Gesellschaft (nach einem Fragebogen) wurde es versucht
zu klren, wie die Befriedigung der psychosozialen Bedrfnisse der Krebskranken vergeht. Es
wurde eine Hypothese aufgehoben, dass die psychosozialen Bedrfnisse der Krebskranken nicht
allseitig befriedigt sind.
Die Erforschung der psychosozialen Bedrfnisse der Krebskranken wurde auf der
onkologischen-chemoterapischen Station des Krankenhauses in Panevys durchgefhrt. Es
wurden 31 Kranken im Alter von 36 bis 86 Jahren befragt, von denen 11 Mnner und 20 Frauen
waren. Die Fragen haben auch 19 Personalarbeiter von 23 bis 58 Jahren und 87 Bewohner aus
verschiedenen Stdten Litauens beantwortet.
Nach der Einschtzung der Ergebnisse der Erforschung darf man behaupten, dass die
oben genannte Hypothese sich besttigt hat. Die Analyse der Angaben hat gezeigt, dass die
Bedrfnisse der Krebskranken nur zum Teil befriedigt sind. Es ist zu bezeichnen, dass die
Patienten mit der Befriedigung einiger Bedrfnisse zufrieden sind, andererseits aber sind die
Mglichkeiten der Versicherung der anderen Bedrfnisse ziemlich beschrnkt.
Whrend der Erforschung wurden diese problematischen Gebiete der Befriedigung der
Krebskranken offengelegt: der Mangel der Informationsverbreitung, die Probleme der
kvalifizierten psychologischen Hilfeleistung und der Organisationsfaktoren der medizinischen
Dienststellen, die Unversicherung der subjektiven Teilnahme des an den Beschlssen, der
wichtigen Entscheidungen, geringe Mglichkeiten der Kranken an den Unterstzungs - oder
Selbsuntersttzungsgruppen teilzunehmen, unadquater Standpunkt zu den Krebskranken, die
quantitativen Unterschiede der psychosozialen Bedrfnisse der Heilungsdienststellen.
Am aktivsten nehmen die Familienangehrigen an dem Befriedigungsprozess der
Bedrfnisse der Krebskranken teil. Der Beitrag der rzte ist auch auf diesem Gebiet zu schtzen,
aber fr die Leistung der effektiver Hilfe stren nicht nur personelle, sondern auch
organisatorische Faktoren. Am geringsten entwickelt ist das Gebiet der Selbstuntersttzung der
Krebskranken.
Die Analyse der Angaben zu beachtend darf man behaupten, dass es heute fr das
psychosoziale Pflegekomponent ungengend Aufmerksamkeit geschenkt ist. Das existiert als ein
selbststndiges, nicht zur Medizin zugehriges Gebiet.
Obwohl es gengend Beweise gibt, dass die Befriedigung der emotionellen Bedrfnisse
den Heilungsprozess bewegt, schtzen viele rzte die Bedeutung der klinischen Emotionen
skeptisch.
Da die Bedeutung der psychosozialen Faktoren fr die Lebensqualitt der
Krebskranken schon lngst bewiesen ist, ist es wichtig, die psychologischen-sozialen
86

Bedrfnisse der Kranken zu befriedigen. Die unbefriedigten Bedrfnisse erzeugen den

psychologischen Diskomfort, der seinerseits negativ auf den physischen Zustand eines Menschen
wirkt. Die Imunitt senkt, auch senken die Krfte, die fr den Kampf gegen die Krankheit sehr
zielreich benutzt werden knnten.
Deshalb soll man bei dem Planen des Hilfesystems fr die Krebskranken auf viele
Aspekte achten. Vor allem soll die Lieferung der allseitigen Hilfe versichert sein: in den
Heilungsprozess der Krebskranken sollen nicht nur Mediziner und das medizinische
Bedienungspersonal eingezogen sein, sondern auch Psychologen, Sozialarbeiter, Priester und
andere Fachleute. Noch eine der Strategien der sozialen Untersttzung fr die Krebskranken
sollte die Anregung der neuen sozialen Beziehungen und die Untersttzung der schon
existierenden. Es ist sehr wichtig, die entsprechende Hilfe fr die Bedrfnisse der Krebskranken
zu verbessern und sie in die Prozeduren der Entscheidungen auf allen Stufen einzuziehen.

87

PRIEDAI

1 PRIEDAS
Poreiki konstrukto operacionalizacija

88

Onkologinmis
ligomis
serganij
fiziologiniai
poreikiai

Fizinis saugumas7

Tinkama fizin aplinka7

Valgymo poreikis 1,7

Maistas7

Medikamentai ir
technin ranga1

Medicininis
aptarnavimas 1
Medicinos darbuotojai
mogikieji
itekliai1,20

Personalo teikiama
medicinin pagalba ir
higienin prieira1

Erdvs pakankamumas,
baldai (lova, spintel),
tualetai, duai,
valgyklos aplinka,
saugumas (pritaikyti
tualetai, duai, laiptai
monms su judjimo
sunkumais, neslidios
grindys ir t.t.), patalpos
laisvalaikio
praleidimui, susitikimui
su artimaisiais, palat
temperatra 16
Maisto kokyb, maisto
davinio doz,
maitinimo danumo
tinkamumas, maisto
pritaikymas monms
su specialiais poreikiais
(esant rijimo ir kt.
sutrikimams) 7
Didels (maos)
medikament ir
speciali priemoni
medicinos kainos,
galimyb gauti
isamius tyrim
rezultatus naudojantis
naujausiomis
technologijomis,
medikament, ranki,
kit spec. priemoni
trkumas
(pakankamumas) 12
Kvalifikuot
darbuotoj stoka
(perteklius),
pakankamas
(nepakankamas)
finansavimas vairiems
specialistams ilaikyti,
vairi srii specialist
stoka (perteklius)chirurgai, slaugai,
psichologai, socialiniai
darbuotojai ir kt.1
Reikiam medicinini
paslaug suteikimas,
tinkama higienin
prieira 7

89

vieiamoji-prevencin
veikla14

Informacijos poreikis 4,
6, 7, 8, 17, 18
(poreikis
inoti ties, veikti
neinomybs baim2 )

Iklausymo
(isikalbjimo) poreikis
1, 2, 3, 4, 6, 12, 16

Bendravimo poreikis

1,

2, 3, 4 ,5, 6

Onkologinmis
ligomis
serganij
socialiniai
psichologiniai
poreikiai

Atjautos 4, 6, 9, 12,
empatijos 4 ir
supratimo 4, 7, 12 poreikis
Pasitikjimo poreikis 2,
8, 11, 16, 19

Dvasini problem
sprendimo (pokalbio su
kunigu, psichologu)
poreikis 1,3, 4, 12

Fizinio kontakto
poreikis 1, 3

Bendravimo su kitais
ligoniais poreikis 4
(dalyvavimas paramos5,
savipagalbos grupse)
Privatumo poreikis1, 13

Pagarbos 1, 5, 8, 9, 12, 14
ir savigarbos 1, 4, 5, 11, 13 ,
14
poreikis

Pagarbos nuomonei ir
jausmams poreikis14

Vertingumo jausmo
poreikis (galimyb
paiam duoti,
sprsti, kontroliuoti11)

nukreipimas kit
specialist
konsultacijoms,
rekomendacijos ir
apmokymai ligoniams
ir j eimoms kaip
elgtis grus namo,
higienist, dietolog,
slaug ir kit
specialist
rekomendacijos 19
Informacija apie lig 1,
, bsimus
tyrimus, gydymo eig 1,
9
slaugym 1, vaist
poveik 1, operacijas ir
pooperacin laikotarp
1,6
.
Pasidalijimas su kitais
savo baimmis,
lkesiais, abejonmis,
jausmais 1, 3, 4.
9, 10, 11

Nuoirdus 4,8 ,
ujauiantis, jautrus,
supratimu grstas
bendravimas 13
Atviras bendravimas su
gydytojais ir
artimaisiais 4,10, 13, 16
Egzistavimo, gyvenimo
prasms suvokimas 4,
mirties baims
veikimas 1
Prisilietimai,
atskleidiantys
bendravimo
nuoirdum,
savanorik pagalb,
artum 1
Pasidalinimas
igyvenimais, pagalba 1

Asmenini
autonomini rib
kontrol 1, 2, 3, 5
Galimyb laisvai reikti
savo nuomon bei
jausmus 1
Subjektyvus
dalyvavimas priimant
sprendimus gydymo
procese 1, 5, 9, 14
galimyb keisti ir
valdyti esam situacij
1, 4, 14

90

Primimo poreikis 11, 16,

19
(pagarba mogaus
orumui 4 ,5)

Noras bti priimamu,

neirint socialumo,
ivaizdos, sitikinim

Fizins ir psichins
grsms sumainimas 7

Poreikis nejausti
skausmo, jausti
param, nelikti
vieniam 2, turti vis
reikiam informacij,
bti tikram dl ateities

Poreikis bti mylimam

ir reikalingam 11

Poreikis bti
prisiriusiam7, reikti
jausmus mogikuose
ryiuose 11. Jausti kit
palankum, atidum,
rpest.
Pasitikti kito mogaus
pagalba ir sprendimais7

Saugumo poreikis
1, 11, 15

Meils ir
priklausomumo
poreikis 5 ,11

Tikjimas gydymo
veiksmingumu 15
Vilties (tikjimo)
ilaikymo ir skatinimo
poreikis

Tikjimas gydytoju 1, 5,
15, 16

1, 4, 9, 13, 14, 15, 16

Tikjimas savimi 5,15

Dvasinis tikjimas 15

1,

11

Tikjimas medicininio
gydymo nauda,
galimybmis 15
Gydytojo veiksmai ir
elgesys, vilties
palikimas net ir
beviltikiausiose
situacijose (vilties
kvpimas 1)
Atsakomybs u save
prisimimas, jausmas ir
tikjimas, jog gali
valdyti padt 15
Tikjimas Dievu,
sugebjimas velgti
gyvenimo prasm 15

Almas, (1999); 2Kiaukien ir Novikovien, (2002); 3Valiuckas, Katinas, ir kt. (1995); 4Sargautyt,

(2001); 5Lemme, (2003); 6Goleman, (2001); 7Psichologijos odynas, (1993); 8Kubilien, (1996); 9Alekna, (1995);
10

arakauskien, (2003);

11

Report of a WHO Expert Committee (2000);

14

(2004); Anthony, Farkas ir Cohen, (1998);

(1975),

19

15

Diryt, (2001a);

16

12

Geffen, (2003);

Karosait, (2001);

13

17

Hayward,

Boore, (1979);

18

Beisser,

20

Vesterdal, (1996), Liepuonien, (2003).

91

2 PRIEDAS

V Panevio ligonin

Onkologijos chemoterapijos skyrius

Sutikimas dalyvauti gyvenimo kokybs tyrime

A (vardas, pavard) ......................................................................................................... sutinku

dalyvauti gyvenimo kokybs tyrime ir atsakyti pateiktus klausimus.

Data ....................................

Paciento paraas ..........................

92

3 PRIEDAS

Gyvenimo kokybs tyrimas

APKLAUSA
Gerbiamieji,
iuo metu atliekamas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas isiaikinti Js gyvenimo
kokyb ir poreikius. Tik Js patys geriausiai inote, ko Jums labiausiai trksta. Todl
kvieiame dalyvauti apklausoje ir atvirai ireikti savo pageidavimus, kurie padt tinkamai
vertinti esam situacij ir keisti j pozityvia linkme.
ioje anketoje t e i s i n g ar n e t e i s i n g atsakym nra. ia svarbiausias tik Js
poiris, nuomon ir jausmai, kurie, kokie jie bebt, yra vertingi ir svarbs.

Apklausa yra A N O N I M I N , todl nei vardo, nei pavards nurodyti nereikia.

Niekas nesuinos, kas pild anket.

Apklausoje dalyvauja apie 30 ligoni.

Labai svarbu, kad anketa bt upildyta iki galo, nepaliekant neatsakyt klausim.
I anksto dkojame u atsakymus.
PASTABA: anketoje vartojama svoka gydytojas apima vis medicinos personal (gydytojus,
seseles, slauges).

Apklaus atlieka Mykolo Romerio universiteto

Vieojo administravimo fakulteto
Vieojo administravimo studij programos
II magistrantros kurso student
Kristina Jaknait

Ikilus klausimams, galite skambinti tel.: 8 618 32134

arba rayti laikus el. patu: krjasku@yahoo.com
Anket sudar Kristina Jaknait
2006 m. rugsjis

93

ANKETA
Jums tinkant atsakym ymkite taip:
Js lytis:
moteris
vyras

Kiek Jums met?

Ligos ris:

Ligos stadija:

(paraykite)

(paraykite)

(paraykite)

..............................m.

........................................

.................................

1. Kiekvienoje eilutje kryiuku PAYMKITE vien Jums tinkant atsakym:

Ar pritariate teiginiams:

Tikrai
NE

Lyg ir
ne

Lyg ir
taip

Tikrai
TAIP

Mane tenkina ligonins dienos reimas.

Labai sunku yra bti priklausomam nuo kit negalint
atlikti pai paprasiausi buitini dalyk, savs
apsitarnauti.
Personalas nuolat keiiasi, bet tai mans netrikdo.
Ligonins urmulys yra per didelis, prie jo priprasti
nemanoma.
Mans neapsunkina tai, kad daugum medicinini
priemoni ir vaist turiu pirkti pats.
Ligoninje liga nustatinjama pernelyg ilgai.
Esu sitikins, kad ligoninje bt manoma padaryti
taip, kad man maiau skaudt.
Skyriaus, kuriame gydausi, gydytojai yra savo darb
imanantys specialistai.
Man trksta informacijos apie lig, atliekamus tyrimus.
Turiu pakankamai ini ir informacijos, kad galiau
nusprsti, kokio man reikia gydymo.
Daniausiai nra mogaus, kuris mane iklausyt.
Turiu kelet moni, su kuriais galiu pasidalinti savo
baimmis, abejonmis ir jausmais.
Danai bna labai skaudu, nes kiti mans nesupranta.
A visada galiu pasitikti mane gydaniais gydytojais.

94

Ar pritariate teiginiams:

Tikrai
NE

Lyg ir
ne

Lyg ir
taip

Tikrai
TAIP

Manau, kad kartais artimieji, bendraudami su manimi,

bna neatviri.
Man bt daug ramiau, jei galiau pasikalbti su
kunigu ar psichologu.
Kartais man paprasiausiai reikt, kad kas nors tik
palaikyt u rankos.
Noriau bendrauti su tokio pat likimo monmis.
Ligoninje paeidiamas mano privatumas.
A galiu laisvai reikti savo nuomon ir jausmus.
Kartais artimieji nori visk padaryti u mane, nors a
jauiuosi galintis pats savimi pasirpinti.
Dalyvauju priimant sprendimus, susijusius su mano
gydymu.
Mane nuoirdiai priima tok, koks a esu: su visais
trkumais ir privalumais.
Nesijauiu saugus.
inau, kad artimieji mane myli ir visada myls.
Kartais man atrodo, kad galiu likti visikai vienas.
Jauiu kit rpest, dmes ir palaikym.
Tikiu gydymo nauda ir veiksmingumu.
Neturiu daugiau jg kovoti su savo likimu.
Tikiu savo gydytoju, nes inau, kad jis daro visk, k
gali.
Manau, kad tikjimas savimi yra pagrindinis altinis,
teikiantis jg veikti visus sunkumus.
Man svarbu tikti, kad pasaulyje egzistuoja
aukiausioji jga, arba Dievas.

95

2. I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5, Jums
svarbiausius ir iuo metu labiausiai reikalingus dalykus:
A
B
C
D
E
F

Meil
Saugumas
Viltis
Pagarba
Pasitikjimas
Savigarba

G
H
I
J
K
L

Uuojauta
Supratimas
Privatumas
Iklausymas
Informacija apie lig, gydym
Primimas (mane priima tok, koks esu)

Suraykite teiginius atitinkanias raides ant piramids pagal svarb:

svarbiausi teigin atitinkanti raid turi atsidurti piramids virnje.

Jums tinkanius atsakymus emiau pateiktus klausimus ymkite taip:

Atvykus ligonin Jums teko susidurti su daugyb administracini formalum. Paymkite:
3. Ar ilgai Jums teko laukti priimamajame?
daugiau kaip 1 valand
iki 1 valandos
iki puss valandos
beveik nereikjo laukti
4. Pildomi dokumentai ir formos Jums atrod:
sudtingi
nesudtingi
5. Ar buvote i anksto informuoti apie bsimas procedras?
taip
ne
6. Jeigu galtumte, ar keistumte io ligonins skyriaus dienos maitinimo racion?
Taip:
o Maisto davinio kiek
o Maisto kokyb
o Maitinimo per dien danum
Ne

96

7. vertinkite Js palatos aplinkos slygas ir paymkite, k Js nortumte keisti:

ilum
o Per daug ilta
o Per alta

vies
o Vakarais palatoje per tamsu
o Vargina per ryki viesa
Lankymo valandas
o Lankymo valandos per ilgos
o Lankymo valandos per trumpos
o Netinkamai parinktas lankymo valand laikas per par
Patalpas
o Palatos per didels
o Palatos per maos
o Btinas atskiras, susitikimui su lankytojais, skirtas kambarys
Baldus
o Per maai vietos asmeniniams daiktams
o Nepatogios lovos

8. Ar Jums atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, Js buvote supaindinti su skyriaus

vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
taip
ne
9. Ar turite pakankamai teisins informacijos, ini apie Js, kaip paciento, teises ir pareigas,
Jus ginanias institucijas?
neturiu jokios informacijos
esu kak girdjs
turiu vis man reikiam informacij
10. Ar inote, kur galite kreiptis, jeigu bus paeistos Js, kaip paciento teiss?
taip
ne
Jeigu 9 ir 10 klausimus atsakte neigiamai, 11 klausim praleiskite.
11. I koki altini suinojote apie pacient teises ir jas ginanias institucijas?
i kit ligoni

iniasklaidos

kita (raykite)
............................
12. Ar nortumte gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises ir kt.?
taip
ne

i gydytoj
artimj
draug

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.

I ko nortumte gauti daugiau informacijos?
i gydytoj
i kit ligoni
artimj
turiau domtis pats
draug
kita (raykite)
............................
97

13. Ar Jums buvo pateikta aiki ir suprantama informacija apie Js lig, vartojamus vaistus ar
kit gydym?
negavau jokios informacijos
gavau ne vis ir nelabai suprantam informacij
gavau vis reikiam informacij
14. Kiek pagalbos gaunate i draug ir artimj suteikiant i informacij?
n kiek
nedaug (kelet patarim)
vidutinikai (informacini lapeli, patarim)
daug (artimieji palaiko reguliarius ryius su gydytojais ar artimj paramos grupe)
15. Kiek informacijos Jums suteikia pats gydytojas?
n kiek
nedaug (trumpa odin ar raytin informacija apie lig)
vidutinikai (informacija apie savipagalbos grupes, isami informacija apie vaistus ir kit
gydym)
daug (detali raytin ir odin informacija visais rpimais klausimais, specialus
asmeninis vietimas)
16. Ar nortumte gauti daugiau ir vairesns informacijos apie lig, gydym ir kt.?
taip
ne
Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esanius klausimus praleiskite.
I ko nortumte gauti daugiau informacijos?
i gydytoj
i kit ligoni
artimj
kita (raykite)
draug
.........................

Koki ini Jums asmenikai trksta labiausiai?

(paraykite)............................................................
...............................................................................
...............................................................................

17. Ar Js turite tok mog, su kuriuo galite pasikalbti, pasidalinti savo jausmais ir rpesiais?
taip
ne
Jeigu turite, tai daniausiai Jus iklauso:
artimieji
gydytojai
draugai
kita (raykite) ............................
kiti ligoniai
18. Ar nortumte daniau su kuo nors pasikalbti, papasakoti savo problemas, pasitarti?
taip
ne
Jei taip, tai kas, Js nuomone, turt skirti Jums daugiau dmesio:
artimieji
gydytojai
draugai
kita (raykite) ............................
kiti ligoniai
19. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo gaunate i draug ir artimj?
n kiek
nedaug (nepakankamai)
vidutinikai
daug (pastovus palaikymas ir prieira)
20. Ar jauiate palaikym i gydytoj?
n kiek
vidutinikai
nedaug (nepakankamai)
daug
98

21. Ar Jums nortsi, kad kiti mons bt jautresni ir supratingesni?

taip
ne
22. Js pasitikite:
gydytojais
artimaisiais ir draugais
taip
taip

ne

ne
Jeigu atsakte neigiamai, trumpai pagrskite savo atsakym:
Nepasitikiu gydytojais, nes............................... Nepasitikiu artimaisiais ir draugais, nes.............
.......................................................................... .............................................................................
........................................................................... .............................................................................
23. Ar jauiate poreik pasikalbti:
su psichologu
su kunigu
taip
taip
ne
ne
24. Kaip manote, ar Jums bt suteikta galimyb susitikti:
su psichologu
su kunigu
taip
taip
ne
ne
25. Ar bendraujant su artimaisiais, draugais ir gydytojais Jums norisi sulaukti ilt, padrsinani
rankos paspaudim, apkabinim?
su gydytojais
su artimaisiais ir draugais
taip
taip

ne

ne
26. Kas daniausiai Jus apkabina, draugikai paspaudia rank?

niekas
artimieji
draugai

kiti ligoniai
gydytojai
kita (raykite) ........................

27. Ar Js nortumte nuolat bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais serganiais (ar sirgusiais)
monmis?
taip
ne
28. Ar k nors inote apie savipagalbos (paramos) grupes?
ne, nieko neinau
esu girdjs
pats aktyviai dalyvauju j veikloj
29. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais galite laisvai reikti savo nuomon ir
inote, kad ji bus gerbiama?
su gydytojais
taip

ne

su artimaisiais ir draugais
taip
ne

30. Ar atsivelgiama Js nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar dalyvaujate sudarant

gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr laik ir kita?
niekada
visada
kartais
99

31. Ar iuo metu Js jauiats saugus?

taip
ne
Jei atsakte teigiamai, praleiskite lentelje pateikt klausim.
Kas Jus veria jaustis nesaugiai? (paraykite)........................................................................
................................................................................................................................................
................................................................................................................................................
32. Kaip manote, ar sulaukiate pakankamai dmesio, rpestingumo:
i gydytoj
taip

ne

i artimj ir draug
taip

ne

33. Js jauiats mylimi ir reikalingi?

taip
ne
34. Ar tikite, kad btent tas gydymo metodas, kuris Jums dabar taikomas, yra pats geriausias?
taip
ne
35. Kaip manote, ar gydytojas yra tas asmuo, kuris gali Jums padti?
taip
ne
36. Ar pritariate teiginiui:
Mes nuolat kako tikims, ir visada geriau tikti nei pulti nevilt. (J. V. Gt)
taip
ne
37. Ar Js galite pasakyti, kad gyvenate vadovaudamasis tokiu kiu: Niekada niekada niekada
nepasiduok ! ( V. erilis).
taip
ne
38. Ar Js gyvenime tikjimas yra ta didioji jga, padedanti veikti ir paius didiausius
sunkumus?
taip
ne
39. Ar Js patartumte savo artimiesiems (giminms, biiuliams), esant reikalui, gydytis ioje
ligoninje?
taip, nes
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
ne, nes
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________
____________________________________________

100

Procentais vertinkite gaunam param i artimj, gydytoj ir draug (bendra suma 100 %).
Jei sulaukiate palaikymo i kit, ia nevardint asmen, raykite juos tuioje grafoje ir
priskirkite atitinkam procent skaii.
Artimieji

Gydytojai

Draugai
(raykite)

..............%

...............%

..............%

...............%

= 100 %

Galbt prie tai uduotuose klausimuose nebuvo pateikti Jums reikalingi atsakymai, todl dabar
Js galite atvirai ireikti savo poreikius, uraydami juos lentelje.
Lentelje, praddami nuo reikmingiausio, raykite Jums iuo metu aktualiausius poreikius.
1 vieta
2 vieta
3 vieta
Jeigu galtumte visikai atvirai pasikalbti su savo artimaisiais, draugais ir gydytojais, ko j
papraytumte?
Savo atsakymus raykite lentel.
Savo gydytoj paprayiau...............................

Savo artimj ir draug paprayiau................

........................................................................... ............................................................................
........................................................................... ............................................................................
........................................................................... .............................................................................

Ar atsakte visus anketoje pateiktus klausimus? Patikrinkite.

AI JUMS U DALYVAVIM !

101

4 PRIEDAS

Onkologini pacient poreiki tenkinimas

Panevio ligoninje
APKLAUSA
Gerbiamieji,
Visuomenje yra vairi nuomoni apie v ir juo serganius mones. Vieni mano, kad
ios ligos diagnoz yra tolygi mirties nuosprendio paskelbimui, kiti tiki, kad i liga gali bti
pagydoma, jei tik ligoniams sudaromos tinkamos gydymo, socialins ir psichologins gyvenimo
slygos. Btent nuo ligoni poreiki tenkinimo labai priklauso j tolimesnio gyvenimo kokyb.
Todl io tyrimo pagrindinis tikslas ir yra isiaikinti probleminius onkologini ligoni poreiki
tenkinimo aspektus.
Js, ireikdami savo nuomon, galite padti geriau ianalizuoti esam situacij ir padti
j keisti pozityvia linkme.
ioje anketoje t e i s i n g ar n e t e i s i n g atsakym nra. ia svarbiausias tik Js
poiris ir nuomons, kurie, kokie jie bebt, yra vertingi ir svarbs.

Apklausa yra A N O N I M I N , todl nei vardo, nei pavards nurodyti nereikia.

Niekas nesuinos, kas pild anket.

I viso apklausoje dalyvauja apie 20 medicinos darbuotoj.

Labai svarbu, kad anketa bt upildyta iki galo, nepaliekant neatsakyt klausim.
I anksto dkojame u atsakymus.
PASTABA: anketoje vartojama svoka gydytojas apima vis medicinos personal (gydytojus,
seseles, slauges)
Apklaus atlieka Mykolo Romerio universiteto
Vieojo administravimo fakulteto
Vieojo administravimo studij programos
II magistrantros kurso student
Kristina Jaknait

Ikilus klausimams, galite skambinti tel.: 8 618 32134

arba rayti laikus el. patu: krjasku@yahoo.com
Anket sudar Kristina Jaknait
2006 m. rugsjis

102

ANKETA
Jums tinkant atsakym ymkite taip:
Js lytis:
moteris
vyras

Kiek Jums met?

(paraykite)
..............................m.

Jums tinkanius atsakymus emiau pateiktus klausimus ymkite taip:

Atvykus ligonin pacientams tenka susidurti su daugyb administracini formalum.
Paymkite:
1. Ar ilgai Jiems reikia laukti priimamajame?
daugiau kaip 1 valand
iki 1 valandos
iki puss valandos
beveik nereikia laukti
2. Pacientams btini upildyti dokumentai ir formos Jums atrodo:
sudtingi
nesudtingi
3. Ar ligoniai i anksto informuojami apie bsimas procedras?
taip
ne
4. Kaip manote, ar reikt keisti io ligonins skyriaus dienos maitinimo racion?
Taip:
o Maisto davinio kiek
o Maisto kokyb
o Maitinimo per dien danum
Ne
5. vertinkite Js skyriaus palat aplinkos slygas ir paymkite, k Js nuomone, reikt
keisti:
ilum
o Per daug ilta
o Per alta

vies
o Vakarais palatoje per tamsu
o Vargina per ryki viesa
Lankymo valandas
o Lankymo valandos per ilgos
o Lankymo valandos per trumpos
o Netinkamai parinktas lankymo valand laikas per par
Patalpas
o Palatos per didels
o Palatos per maos
o Btinas atskiras, susitikimui su lankytojais, skirtas kambarys
Baldus
o Per maai vietos asmeniniams daiktams
o Nepatogios lovos

103

6. Ar pacientui atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, jis yra supaindinamas su skyriaus

vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
taip
ne
7. Kaip manote, ar pacientai turi pakankamai teisins informacijos, ini apie savo teises ir
pareigas, juos ginanias institucijas?
neturi jokios informacijos
yra kak girdj
turi vis reikiam informacij
8. Kaip manote, ar ligoniai ino, kur galima kreiptis, jeigu yra paeistos j, kaip pacient teiss?
taip
ne
Jeigu 7 ir 8 klausimus atsakte neigiamai, 9 klausim praleiskite.
9. I koki altini pacientai daugiausia suino apie pacient teises ir jas ginanias institucijas?
i kit ligoni

iniasklaidos

kita (raykite)
............................
10. Ar pacientai nort gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises ir kt.?
taip
ne

i gydytoj
artimj
draug

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.

Kas turt suteikti daugiau informacijos?

i gydytoj
artimj
draug

i kit ligoni
turiau domtis pats
kita (raykite)............................

11. Kaip manote, ar ligoniams suteikiama aiki ir suprantama informacija apie j lig,
vartojamus vaistus ar kit gydym?
negauna jokios informacijos
gauna ne vis ir nelabai suprantam informacij
gauna vis reikiam informacij
Jei Jums atrodo, kad ligoniai negauna jokios informacijos, lentelje esant klausim
praleiskite.
Js nuomone, ligoniams daugiausiai
informacijos suteikia:
gydytojai
artimieji
draugai
kita (raykite) ..................
12. Kieno pareiga suteikti sergantiems kuo daugiau ir vairesns informacijos apie lig, gydym
ir kt.?
gydytoj
artimj
draug
kita (raykite) ..................
104

13. Ar, Js nuomone, ligoniai turi tok mog, su kuriuo gali pasikalbti, pasidalinti savo
jausmais ir rpesiais?
taip
ne
Jeigu turi, tai daniausiai juos iklauso:
artimieji
gydytojai
draugai
kita (raykite) ............................
kiti ligoniai
14. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo ligoniai gauna i draug ir artimj?
n kiek
nedaug (nepakankamai)
vidutinikai
daug (pastovus palaikymas ir prieira)
15. Kaip manote, ar ligoniai jauia palaikym i gydytoj?
n kiek
nedaug (nepakankamai)
vidutinikai
daug (pastovus palaikymas ir prieira)
16. Ar, Js nuomone, sergantieji viu gali pasitikti:
gydytojais
artimaisiais ir draugais
taip
taip
7. Ar ligoniai
jauia poreik pasikalbti:

ne
ne
17. Ar ligoniai jauia poreik pasikalbti:
su kunigu
su psichologu
taip
taip
ne
ne
18. Kaip manote, ar jiems bt suteikta galimyb susitikti:
su psichologu
taip
ne

su kunigu
taip
ne

19. Kas daniausiai juos iltai apkabina, draugikai paspaudia rank?

niekas
kiti ligoniai
artimieji
gydytojai
draugai
kita (raykite) ........................
20. Kaip manote, ar ligoniai turi galimyb bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais serganiais
(ar sirgusiais) monmis (dalyvauti paramos, savipagalbos grupse)?
taip
ne
21. Ar, Js nuomone, ligoninje paeidiamas ligoni privatumas?
taip
ne
22. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais sergantieji gali laisvai reikti savo
nuomon ir inoti, kad ji bus gerbiama?

su gydytojais
taip

ne

su artimaisiais ir draugais
taip
ne

105

23. Ar atsivelgiama ligoni nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar leidiama jiems

dalyvauti sudarant gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr laik ir kita?
niekada
kartais
visada
24. Kaip manote, ar kartais serganij artimieji, perdtai besirpindami ligoniu, neatima i jo
galimybs paiam kontroliuoti savo gyvenim?
niekada
kartais
visada
25. Ligonius aplinkiniai priima tokius, kokie jie yra: su visais trkumais ir privalumais, neirint
socialumo, pakitusios ivaizdos ir sitikinim.
taip
ne
26. Ar, Js nuomone, gydytojai, draugai ir artimieji deda visas pastangas, kad ligoniai tiek
fizikai, tiek psichologikai jaustsi saugiai?

taip
ne

27. Kaip manote, ar ligoniai sulaukia pakankamai dmesio, rpestingumo:

i gydytoj
taip

ne

i artimj ir draug
taip

ne

28. Kaip manote, ar patenkinamas j poreikis bti mylimiems ir reikalingiems?

taip
ne
29. Ar, Js nuomone, artimieji, draugai ir gydytojai sugeba ligoniams kvpti reali vilt,
pasitikjim savimi, kurie taip reikalingi j stabiliai emocinei bklei palaikyti?
taip
ne
30. Kas, Js manymu, sergantiems onkologinmis ligomis teikia didiausi vilt:
tikjimas gydymo veiksmingumu
tikjimas gydytoju
tikjimas savimi
dvasinis tikjimas
I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5, Js
nuomone, ligoniams labiausiai reikalingus dalykus:
A
B
C
D
E
F

Meil
Saugumas
Viltis
Pagarba
Pasitikjimas
Savigarba

G
H
I
J
K
L

Uuojauta
Supratimas
Privatumas
Iklausymas
Informacija apie lig, gydym
Primimas (mane priima tok, koks esu)

Versti kit puslap

106

Suraykite teiginius atitinkanias raides ant piramids pagal svarb:

svarbiausi teigin atitinkanti raid turi atsidurti piramids virnje.

Lentelje, praddami nuo reikmingiausio, raykite 3, Js manymu, ligoniams aktualiausius

poreikius.
1 vieta
2 vieta
3 vieta
Procentais vertinkite ligoni gaunam param i artimj, gydytoj ir draug (bendra suma
100%). Jei manote, kad jie sulaukia palaikymo i kit, ia nevardint asmen, raykite juos
tuioje grafoje ir priskirkite atitinkam procent skaii.
Artimieji

Gydytojai

Draugai
(raykite)

..............%

...............%

..............%

...............%

= 100 %

Ar atsakte visus anketoje pateiktus klausimus? Patikrinkite.

AI JUMS U DALYVAVIM !

107

5 PRIEDAS

Onkologini pacient poreiki tenkinimas

Panevio ligoninje

APKLAUSA
Gerbiamieji,
Visuomenje yra vairi nuomoni apie v ir juo serganius mones. Vieni mano, kad
ios ligos diagnoz yra tolygi mirties nuosprendio paskelbimui, kiti tiki, kad i liga gali bti
pagydoma, jei tik ligoniams sudaromos tinkamos gydymo, socialins ir psichologins gyvenimo
slygos. Btent nuo ligoni poreiki tenkinimo labai priklauso j tolimesnio gyvenimo kokyb
bei igijimo tikimyb. Todl io tyrimo pagrindinis tikslas ir yra isiaikinti probleminius
onkologini ligoni poreiki tenkinimo aspektus.
Js, ireikdami savo nuomon, galite padti geriau ianalizuoti esam situacij ir padti
j keisti pozityvia linkme.

ioje anketoje t e i s i n g ar n e t e i s i n g atsakym nra. ia svarbiausias tik Js

poiris ir nuomons, kurie, kokie jie bebt, yra vertingi ir svarbs.
Apklausa yra A N O N I M I N , todl nei vardo, nei pavards nurodyti nereikia.
Niekas nesuinos, kas pild anket.

I viso apklausoje dalyvauja vir 80 moni i visos Lietuvos.

Labai svarbu, kad anketa bt upildyta iki galo, nepaliekant neatsakyt klausim.
I anksto dkojame u atsakymus.
PASTABA: anketoje vartojama svoka gydytojas apima vis medicinos personal (gydytojus,
seseles, slauges).
Apklaus atlieka Mykolo Romerio universiteto
Vieojo administravimo fakulteto
Vieojo administravimo studij programos
II magistrantros kurso student
Kristina Jaknait

Ikilus klausimams, galite skambinti tel.: 8 618 32134

arba rayti laikus el. patu: krjasku@yahoo.com
Anket sudar Kristina Jaknait
2006 m. rugsjis

108

ANKETA
Jums tinkant atsakym ymkite taip:
Js lytis:
moteris
vyras

Kiek Jums met?

(paraykite)
..............................m.

Ar turite bendravimo su onkologiniais ligoniais

patirties? (Jums tinkant atsakym pabraukite).
taip, sirgo (serga):

ne

eimos narys ar giminaitis

draugas
kita (raykite)....................

Jums tinkanius atsakymus emiau pateiktus klausimus ymkite taip:

Atvykus ligonin pacientams tenka susidurti su daugyb administracini formalum.
Paymkite:
1. Ar ilgai Jiems reikia laukti priimamajame?
daugiau kaip 1 valand
iki 1 valandos
iki puss valandos
beveik nereikia laukti
2. Pacientams btini upildyti dokumentai ir formos Jums atrodo:
sudtingi
nesudtingi
3. Ar ligoniai i anksto informuojami apie bsimas procedras?
taip
ne
4. Kaip manote, ar reikt keisti ligonins dienos maitinimo racion?
Taip:
o Maisto davinio kiek
o Maisto kokyb
o Maitinimo per dien danum
Ne
5. vertinkite palat aplinkos slygas ir paymkite, k Js nuomone, reikt keisti:
ilum
Per daug ilta
Per alta

vies
Vakarais palatoje per tamsu
Vargina per ryki viesa
Lankymo valandas
Lankymo valandos per ilgos
Lankymo valandos per trumpos
Netinkamai parinktas lankymo valand laikas per par
Patalpas
Palatos per didels
Palatos per maos
Btinas atskiras, susitikimui su lankytojais, skirtas kambarys
Baldus
Per maai vietos asmeniniams daiktams
Nepatogios lovos

o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o
o

109

6. Ar pacientui atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, jis yra supaindinamas su skyriaus

vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
taip
ne
7. Kaip manote, ar pacientai (visuomen) turi pakankamai teisins informacijos, ini apie savo,
kaip pacient, teises ir pareigas, juos ginanias institucijas?
neturi jokios informacijos
yra kak girdj
turi vis reikiam informacij
8. Kaip manote, ar ligoniai (visuomen) ino, kur galima kreiptis, jeigu yra paeistos j, kaip
paciento teiss?
taip
ne
Jeigu 7 ir 8 klausimus atsakte neigiamai, 9 klausim praleiskite.
9. I koki altini pacientai (visuomen) daugiausia suino apie pacient teises ir jas ginanias
institucijas?
i gydytoj
i kit ligoni
artimj
iniasklaidos
draug
kita (raykite)............................
10. Ar pacientai (visuomen) nort gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises
ir kt.?
taip
ne
Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.
Kas turt suteikti daugiau informacijos?

i gydytoj
artimj
draug

i kit ligoni
turt domtis patys
kita (raykite)............................

11. Kaip manote, ar ligoniams suteikiama aiki ir suprantama informacija apie j lig,
vartojamus vaistus ar kit gydym?
negauna jokios informacijos
gauna ne vis ir nelabai suprantam informacij
gauna vis reikiam informacij
Jei Jums atrodo, kad ligoniai negauna jokios informacijos, lentelje esant klausim
praleiskite.
Js nuomone, ligoniams daugiausiai
informacijos suteikia:
gydytojai
artimieji
draugai
kita (raykite) ..................
12. Kieno pareiga suteikti sergantiems kuo daugiau ir vairesns informacijos apie lig, gydym
ir kt.?
gydytoj
artimj
draug
kita (raykite) ..................
110

13. Ar, Js nuomone, ligoniai turi tok mog, su kuriuo gali pasikalbti, pasidalinti savo
jausmais ir rpesiais?
taip
ne
Jeigu turi, tai daniausiai juos iklauso:
artimieji
gydytojai
draugai
kita (raykite) ............................
kiti ligoniai
14. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo ligoniai gauna i draug ir artimj?
n kiek
nedaug (nepakankamai)
vidutinikai
daug (pastovus palaikymas ir prieira)
15. Kaip manote, ar ligoniai jauia palaikym i gydytoj?
n kiek
nedaug (nepakankamai)
vidutinikai
daug (pastovus palaikymas ir prieira)
16. Ar, Js nuomone, sergantieji viu gali pasitikti:
gydytojais
taip

ne

artimaisiais ir draugais
taip
ne

17. Ar ligoniai jauia poreik pasikalbti:

su psichologu
su kunigu
taip
taip
ne
ne
18. Kaip manote, ar jiems bt suteikta galimyb susitikti:
su psichologu
taip
ne

su kunigu
taip
ne

19. Kas daniausiai juos iltai apkabina, draugikai paspaudia rank?

niekas
artimieji
draugai

kiti ligoniai
gydytojai
kita (raykite) ........................

20. Kaip manote, ar ligoniai turi galimyb bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais serganiais
(ar sirgusiais) monmis (dalyvauti paramos, savipagalbos grupse)?
taip
ne
21. Ar, Js nuomone, ligoninje paeidiamas ligoni privatumas?
taip
ne
22. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais sergantieji gali laisvai reikti savo
nuomon ir inoti, kad ji bus gerbiama?
su gydytojais
taip

ne

su artimaisiais ir draugais
taip
ne

111

23. Ar atsivelgiama ligoni nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar leidiama jiems

dalyvauti sudarant gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr laik ir kita?
niekada
kartais
visada
24. Kaip manote, ar kartais serganij artimieji, perdtai besirpindami ligoniu, neatima i jo
galimybs paiam kontroliuoti savo gyvenim?
niekada
kartais
visada
25. Ligonius aplinkiniai priima tokius, kokie jie yra: su visais trkumais ir privalumais, neirint
socialumo, pakitusios ivaizdos ir sitikinim.
taip
ne
26. Ar, Js nuomone, gydytojai, draugai ir artimieji deda visas pastangas, kad ligoniai tiek
fizikai, tiek psichologikai jaustsi saugiai?
taip

ne
27. Kaip manote, ar ligoniai sulaukia pakankamai dmesio, rpestingumo:
i gydytoj
taip

ne

i artimj ir draug
taip

ne

28. Kaip manote, ar patenkinamas j poreikis bti mylimiems ir reikalingiems?

taip
ne
29. Ar, Js nuomone, artimieji, draugai ir gydytojai sugeba ligoniams kvpti reali vilt,
pasitikjim savimi, kurie taip reikalingi j stabiliai emocinei bklei palaikyti?
taip
ne
30. Kas, Js manymu, sergantiems onkologinmis ligomis teikia didiausi vilt:
tikjimas gydymo veiksmingumu
tikjimas gydytoju
tikjimas savimi
dvasinis tikjimas
I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5, Js
nuomone, ligoniams labiausiai reikalingus dalykus:
A
B
C
D
E
F

Meil
Saugumas
Viltis
Pagarba
Pasitikjimas
Savigarba

G
H
I
J
K
L

Uuojauta
Supratimas
Privatumas
Iklausymas
Informacija apie lig, gydym
Primimas (mane priima tok, koks esu)

Versti kit puslap

112

Suraykite teiginius atitinkanias raides ant piramids pagal svarb:

svarbiausi teigin atitinkanti raid turi atsidurti piramids virnje.

Lentelje, praddami nuo reikmingiausio, raykite 3, Js manymu, ligoniams aktualiausius

poreikius.
1 vieta
2 vieta
3 vieta

Procentais vertinkite ligoni gaunam param i artimj, gydytoj ir draug (bendra suma
100%). Jei manote, kad jie sulaukia palaikymo i kit, ia nevardint asmen, raykite juos
tuioje grafoje ir priskirkite atitinkam procent skaii.
Artimieji

Gydytojai

Draugai
(raykite)

..............%

...............%

..............%

...............%

= 100 %

Ar atsakte visus anketoje pateiktus klausimus? Patikrinkite.

AI JUMS U DALYVAVIM !

113

6 PRIEDAS
Bendri onkologini ligoni apklausos rezultatai
Respondent lytis:
Lytis
Skaiius

Moteris
20

Vyras
11

Viso
31

Amius:
Amiaus vidurkis
60,25

Vyriausias
86

Jauniausias
36

Amius:

36

41

42

43

45

48

51

52

54

55

60

62

Vyr

Moter

Viso

Amius:

63

64

66

69

70

71

72

75

77

80

86

Vyr

Moter

Viso

Pasiskirstymas amiaus grupse:

36 45 m.
5

46 55 m.
7

56 65 m.
9

66 75 m.
7

76 85 m.
2

86 ir daugiau
1

Ligos stadija:
Stadija
3
4

Respondent skaiius
22
9

Ligos ris:
Ligos ris:
Plaui
Storosios arnos
Krties
Kasos
Tulies
Tiesiosios arnos

Respondent
skaiius
4
6
9
1
1
1

Ligos ris:
Kiauidi
Gimdos kaklelio
Kraujo
Deinio anio
Skrandio
Kepen

Respondent
skaiius
2
1
2
1
1
2

114

1. Skal
Rizikos koeficient apskaiiavimas
Galimas maiausias balas analizuojant bendrus vis respondent atsakymus kiekvien
klausim yra lygus respondent skaiiui - 31, didiausias balas lygus 124 (31 dauginam i 4).
Rizikos koeficientas, rodantis ym nepatenkint poreik, apskaiiuojamas taip: 124-31=93
(didiausiais bal skaiius minus maiausiais bal skaiius); 93:2=46,5 (skirtumas dalijamas i
dviej); 46,5+31=77,5 (prie gauto vidurkio pridedamas maiausias bal skaiius). Taigi rizikos
koeficientas 77,5. Norint apskaiiuoti kiekvieno respondento atsakym visus klausimus
rizikos koeficient, atskaitomuoju taku imamas teigini skaiius 32. Rizikos koeficientas 80
ivestas tuo paiu principu: 128-32=72; 96:2=36; 48+32=80.
Bendri respondent atsakymai kiekvien klausim pagal rizikos koeficient 77,5

Teiginiai
Mane tenkina ligonins dienos reimas.

Koefic
Teiginiai
ientas
Kartais man paprasiausiai reikt, kad kas
75
nors tik palaikyt u rankos.

Koefici
entas
104

Labai sunku yra bti priklausomam nuo kit

negalint atlikti pai paprasiausi buitini
dalyk, savs apsitarnauti.
Personalas nuolat keiiasi, bet tai mans
netrikdo.
Ligonins urmulys yra per didelis, prie jo
priprasti nemanoma.
Mans neapsunkina tai, kad daugum
medicinini priemoni ir vaist turiu pirkti pats.

112

Noriau bendrauti su tokio pat likimo

monmis.

97

78

Ligoninje paeidiamas mano privatumas.

41

83

52

Ligoninje liga nustatinjama pernelyg ilgai.

68

A galiu laisvai reikti savo nuomon ir

jausmus.
Kartais artimieji nori visk padaryti u mane,
nors a jauiuosi galintis pats savimi
pasirpinti.
Dalyvauju priimant sprendimus, susijusius su
mano gydymu.

Esu sitikins, kad ligoninje bt manoma

padaryti taip, kad man maiau skaudt.
Skyriaus, kuriame gydausi, gydytojai yra savo
darb imanantys specialistai.
Man trksta informacijos apie lig, atliekamus
tyrimus.
Turiu pakankamai ini ir informacijos, kad
galiau nusprsti, kokio man reikia gydymo.

63

Mane priima tok, koks a esu: su visais

trkumais ir privalumais.

53

61

Nesijauiu saugus.

60

73

inau, kad artimieji mane myli ir visada

myls.
Kartais man atrodo, kad galiu likti visikai
vienas.

39

121

109

78
81

59

Daniausiai nra mogaus, kuris mane

iklausyt.
Turiu kelet moni, su kuriais galiu pasidalinti
savo baimmis, abejonmis ir jausmais.

50

Jauiu kit rpest, dmes ir palaikym.

43

41

Tikiu gydymo nauda ir veiksmingumu.

42

Danai bna labai skaudu, nes kiti mans

nesupranta.
A visada galiu pasitikti mane gydaniais
gydytojais.
Manau, kad kartais artimieji, bendraudami su
manimi, bna neatviri.

78

Neturiu daugiau jg kovoti su savo likimu.

47

45

43

Man bt daug ramiau, jei galiau pasikalbti

su kunigu ar psichologu.

84

Tikiu savo gydytoju, nes inau, kad jis daro

visk, k gali.
Manau, kad tikjimas savimi yra pagrindinis
altinis, teikiantis jg veikti visus
sunkumus.
Man svarbu tikti, kad pasaulyje egzistuoja
aukiausioji jga, arba Dievas.

73

32
47

115

Respondent skaiius pagal rizikos koeficient 80

Respondentai
Koeficientas
Respondentai
Koeficientas

1
72
17
51

2
66
18
81

3
68
19
62

4
67
20
59

5
66
21
62

6
72
22
67

7
68
23
70

8
91
24
69

9
62
25
67

10
59
26
60

11
63
27
91

12
72
28
67

13
69
29
64

14
59
30
75

15
63
31
97

16
73

2. I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5,
Jums svarbiausius ir iuo metu labiausiai reikalingus dalykus.
1 poreikis

2 poreikis

3 poreikis

Poreikis

Respondent
skaiius

Poreikis

Respondent
skaiius

Poreikis

Respondent
skaiius

Meil
Viltis
Informacija
Supratimas
Pasitikjimas
Uuojauta
Primimas
Savigarba
Pagarba
Saugumas

7
6
4
4
4
2
1
1
1
1

Viltis
Pasitikjimas
Pagarba
Meil
Saugumas
Informacija
Iklausymas
Primimas
Supratimas
Uuojauta

8
5
4
4
3
2
2
1
1
1

Informacija
Pagarba
Saugumas
Pasitikjimas
Viltis
Meil
Iklausymas
Primimas
Supratimas
Uuojauta

5
5
5
4
4
3
2
1
1
1

4 poreikis

5 poreikis

Poreikis

Respondent
skaiius

Poreikis

Respondent
skaiius

Iklausymas
Supratimas
Pasitikjimas
Pagarba
Saugumas
Informacija
Uuojauta
Primimas
Privatumas
Viltis
Meil

6
5
5
4
3
2
2
1
1
1
1

Primimas
Pagarba
Supratimas
Iklausymas
Meil
Privatumas
Uuojauta
Viltis
Informacija

6
6
5
4
3
2
2
2
1

3. Ar ilgai Jums teko laukti priimamajame?

Atsakym variantai
daugiau kaip 1 valand
iki 1 valandos
iki puss valandos
beveik nereikjo laukti

Respondent skaiius
12
9
5
5

4. Pildomi dokumentai ir formos Jums atrod:

Atsakym variantai

Respondent skaiius
20
11

sudtingi
nesudtingi

5. Ar buvote i anksto informuoti apie bsimas procedras?

Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
10

Ne

22

116

6. Jeigu galtumte, ar keistumte io ligonins skyriaus dienos maitinimo racion?

Atsakym variantai
maisto davinio kiek
maisto kokyb
maitinimo per dien danum
nekeist nieko

Respondent skaiius
11
15
3
8

7. vertinkite Js palatos aplinkos slygas ir paymkite, k Js nortumte keisti:

Atsakym variantai
Per daug ilta
Per alta
Vakarais palatoje per tamsu
Vargina per ryki viesa
Lankymo valandos per ilgos
Lankymo valandos per trumpos
Netinkamai parinktas lankymo valand
laikas per par
Palatos per didels
Palatos per maos
Btinas atskiras, susitikimui su
lankytojais, skirtas kambarys
Per maai vietos asmeniniams daiktams
Nepatogios lovos

Respondent skaiius
16
8
1
8
9
10
3
8
11
20
7
8

8. Ar Jums atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, Js buvote supaindinti su

skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
10

Ne

21

9. Ar turite pakankamai teisins informacijos, ini apie Js, kaip paciento, teises ir
pareigas, Jus ginanias institucijas?
Atsakym variantai
neturiu jokios informacijos
esu kak girdjs
turiu vis man reikiam
informacij

Respondent
skaiius
14
10
7

10. Ar inote, kur galite kreiptis, jeigu bus paeistos Js, kaip paciento teiss?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
11

Ne

20

Jeigu 9 ir 10 klausimus atsakte neigiamai, 11 klausim praleiskite.

117

11. I koki altini suinojote apie pacient teises ir jas ginanias institucijas?
Atsakym variantai
i gydytoj
artimj
draug
i kit ligoni
iniasklaidos
kita

Respondent
skaiius
1
4
1
3
8
2

12. Ar nortumte gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises ir kt.?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
30

Ne

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.

I ko nortumte gauti daugiau informacijos?
Atsakym variantai
i gydytoj
artimj
draug
i kit ligoni
turiau domtis pats
kita

Respondent
skaiius
10
2
1
5
10
2

13. Ar Jums buvo pateikta aiki ir suprantama informacija apie Js lig, vartojamus
vaistus ar kit gydym?
Atsakym variantai
negavau jokios
informacijos
gavau ne vis ir nelabai
suprantam informacij
gavau vis reikiam
informacij

Respondent
skaiius
7
6
18

14. Kiek pagalbos gaunate i draug ir artimj suteikiant i informacij?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
13
8
5

Daug

118

15. Kiek informacijos Jums suteikia pats gydytojas?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
2
6
9

Daug

14

16. Ar nortumte gauti daugiau ir vairesns informacijos apie lig, gydym ir kt.?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
14

Ne

17

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esanius klausimus praleiskite.

I ko nortumte gauti daugiau informacijos?
Atsakym variantai
i gydytoj
artimj
draug

Respondent skaiius
12
-

kit ligoni
gydytoj, artimj, kit
ligoni
gydytoj, specialios
literatros

1
1

Koki ini Jums asmenikai trksta labiausiai?

KOKYBIN ANALIZ
Kategorija
Informacija apie lig
Informacija apie gydymo metodus

Informacija apie gydymo eig ir poveik

Informacija apie reali situacij

(diagnozs atskleidimas)

Teiginiai
Apie pai lig (4)
Apie ligos eig
Kas tai per liga
Apie gydymo metodus (5)
Apie gydym ir jo naud
Apie homeopatij
Man reikt daugiau informacijos apie vaistus
Kas bna po procedr
Apie gydym po procedr
Apie operacijas ir kas bna po j
Per maai informacijos ir prie, ir po operacij
Ar mane vitins noriu inoti
Ar mane pagydys
Kokia mano bsena (2)
Kiek man liko gyventi
Kas man yra, nes man niekas nieko nesako
Kokia mano stadija (2)
Ar gimdoj yra vys

119

Praktiniai patarimai
Didesn informacijos teikimo iniciatyva i
gydytoj

Informacija artimiesiems
Informacija apie param teikianias
institucijas

Dl maisto, k valgyti, ko ne
Kaip elgtis grus namo
K galima valgyti, gerti
Jei neklausi, tai nepasako nieko. Patys gydytojai turt
daugiau informuoti.
Per maas bendravimas su ligoniu, nes ligoniai turi
daugiau klausim nei gydytojas atsako.
Kad monai daugiau pasakyt
Per maai informacijos visuomenje. Tyli banga eina i
pasal.
Apie psichologin pagalb, paramos grupes
Psichologinio pobdio susitikim su specialistu ir
tarpusavyje.

17. Ar Js turite tok mog, su kuriuo galite pasikalbti, pasidalinti savo jausmais ir
rpesiais?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
22

Ne

Jeigu turite, tai daniausiai Jus iklauso:

Atsakym variantai
artimieji
draugai
kiti ligoniai

Respondent skaiius
27
9
6

gydytojai

18. Ar nortumte daniau su kuo nors pasikalbti, papasakoti savo problemas, pasitarti?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
12

Ne

19

Jei taip, tai kas, Js nuomone, turt skirti Jums daugiau dmesio:
Atsakym variantai
artimieji
draugai
kiti ligoniai

Respondent skaiius
7
1
-

gydytojai
psichologas

8
1

gydytojai, socialinis
darbuotojas
visi

1
1

120

19. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo gaunate i draug ir artimj?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
2
2
7

Daug

20

20. Ar jauiate palaikym i gydytoj?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
2
4
11

Daug

14

21. Ar Jums nortsi, kad kiti mons bt jautresni ir supratingesni?

Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
19

Ne

12

22. Ar Js pasitikite:
Gydytojais
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
27
Ne
4

Artimaisiais ir draugais
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
29
Ne
2

Jeigu atsakte neigiamai, trumpai pagrskite savo atsakym:

KOKYBIN ANALIZ
Nepasitikiu gydytojais, nes:
alti santykiai su ligoniu

Per maai dmesio rodo, nepasikalba su monmis.

Nemanau, kad jiems i ties rpi pats mogus.
Manau, kad jie mans nesupranta.

Netikjimas gydytojo odiais

Sako, kad man viskas gerai, o kodl tada I grup

dav?
Nelabai tikiu k jie sako. Vieni daktarai sako taip,
kiti kitaip. Manau, kad jie man meluoja. Jie sako, kad
galsiu normaliai tutintis, bet manau, kad meluoja,
nes gal a nebeigyvensiu.

Nepasitikiu artimaisiais, nes:

Baim skaudinti artimuosius

Nebendrauju atvirai, nes nenoriu jaudinti, man per

daug skaudu apie tai kalbti ir jiems skaudu.

121

23. Ar jauiate poreik pasikalbti:

Su psichologu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
14
Ne
17

Su kunigu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
14
Ne
17

24. Kaip manote, ar Jums bt suteikta galimyb susitikti:

Su psichologu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
13
Ne
18

Su kunigu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
19
Ne
12

25. Ar bendraujant su artimaisiais, draugais ir gydytojais Jums norisi sulaukti ilt,

padrsinani rankos paspaudim, apkabinim?
Su gydytojais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
22
Ne
9

Su artimaisiais ir draugais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
29
Ne
1

26. Kas daniausiai Jus apkabina, draugikai paspaudia rank?

Atsakym variantai
Niekas
Artimieji
Draugai
Kiti ligoniai
Gydytojai
Artimieji ir draugai
Artimieji ir gydytojai

Respondent skaiius
2
23
1
4
1

27. Ar Js nortumte nuolat bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais serganiais (ar

sirgusiais) monmis?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
21

Ne

10

28. Ar k nors inote apie savipagalbos (paramos) grupes?

Atsakym variantai
Ne, nieko neinau
Esu girdjs
Pats aktyviai dalyvauju j
veikloj

Respondent
skaiius
23
7
1

122

29. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais galite laisvai reikti savo

nuomon ir inote, kad ji bus gerbiama?
Su gydytojais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
26
Ne
5

Su artimaisiais ir draugais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
29
Ne
2

30. Ar atsivelgiama Js nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar dalyvaujate

sudarant gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr laik ir kita?
Atsakym variantai
Niekada

Respondent
skaiius
9

Kartais
Visada

8
14

31. Ar iuo metu Js jauiats saugus?

Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
21

Ne

10

Jei atsakte teigiamai, praleiskite lentelje pateikt klausim.

Kas Jus veria jaustis nesaugiai?
KOKYBIN ANALIZ
Ateities baim

Kaip gali jaustis saugus, kai neinai kada mirsi.

Ypa nesaugiai jauiuosi namuose, nes pasidarius
blogai, Rokikio gydytojai visai nepadeda.
Neramu, nes neaiku kada gali mirti, bijau dl
ateities.
Kad neaiku kada numirsi, kas bus rytoj.
Neinau kas laukia ateity. Kada mirsiu neinau ir
tai gsdina. Visai esi nesaugus, kai kiekviena
akimirka gali bti paskutin.
Kad gali bti blogai. Kartais pagalvoju, kaip viskas
bus, juk vis tiek guliesi gi ligonin.

Informacijos trkumas

Neinau kas man yra, siunia tai vienur, tai kitur.

Nepakanka ini dl tolesnio gydymo.
Bijau apkrsti kitus.

32. Kaip manote, ar sulaukiate pakankamai dmesio, rpestingumo:

I gydytoj
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
23
Ne
8

I artimj ir draug
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
28
Ne
2

123

33. Js jauiats mylimi ir reikalingi?

Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
26

Ne

34. Ar tikite, kad btent tas gydymo metodas, kuris Jums dabar taikomas, yra pats
geriausias?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
24

Ne

35. Kaip manote, ar gydytojas yra tas asmuo, kuris gali Jums padti?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
28

Ne

36. Ar pritariate teiginiui:

Mes nuolat kako tikims, ir visada geriau tikti nei pulti nevilt. (J. V. Gt)
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
28

Ne

37. Ar Js galite pasakyti, kad gyvenate vadovaudamasis tokiu kiu: Niekada niekada
niekada nepasiduok ! ( V. erilis).
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
26

Ne

38. Ar Js gyvenime tikjimas yra ta didioji jga, padedanti veikti ir paius didiausius
sunkumus?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
28

Ne

39. Ar Js patartumte savo artimiesiems (giminms, biiuliams), esant reikalui, gydytis

ioje ligoninje?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
17

Ne

14

124

Taip, nes:
Atsakym variantai
Geri medikai

Respondent
skaiius
6

Geras aptarnavimas
Gera ligonins geografin
padtis
Neino

7
6
2

Ne, nes:
Atsakym variantai
Prastas aptarnavimas

Respondent
skaiius
6

Nekompetentingi
darbuotojai
Neino

5
5

KOKYBIN ANALIZ
Kokybiniai klausimai, kuriuose ligoni praoma ivardinti tris aktualiausius
poreikius ir parayti savo pageidavimus gydytojams bei draugams ir artimiesiems, dl
atsakym panaumo apjungti vien ir atlikta bendra kokybin teigini analiz.
Kategorija
Psichologins pagalbos
poreikis

Noras pasveikti

Poreikis jaustis svarbiam ir

reikalingam, galiniam
pasirpinti savimi

Teiginiai

Reikt psichologins pagalbos (6).

Relaksacijos kabineto, manktos. Tas buvo Vilniuje, reikia ir Panevy.

Kad liga pasitraukt.

Pasveikti, kad nors apgyiau.
Nesirgti.
Pasveikti (5).
Tikti, kad a pasveiksiu.
Kad sveikata pagert.
Sveikatos. Man pinig visai nereikia, jei biau sveika, usidirbiau.
Sveikatos. Visko daugiau utenka. Viskas daugiau yra udirbama,
gaunama.
Nugalti lig
Pagyventi, jeigu pasveiksiu
Reikt sveikatos (10).
Nenoriu niekam bti nata ir netrukdyti.
Noriu bti nors kiek naudinga.
Vl vaikioti, visur dalyvauti.
Noriau grti dirti, noriu bti reikalingas.
Rasti nauding darb, kad biau aplinkiniams naudingas. Noriu nustoti
bti nata aplinkiniams.
Prie kio dirbti noriau, gyvulius apsiruoti, vaikams padti.
Kad perdtai nesirpint artimieji.
Gaunu daug palaikymo, net per daug.

125

Didesnio dmesio ir emocinio

kontakto i medicinos
personalo poreikis

Dmesio i gydytoj (2).

Dmesio i gydytoj, sesui, slaugytoj.
ilumos daugiau, kad gydytojai iklausyt.
Kad gydytojai bt geresni, iltesni.
Daugiau pagarbos, dmesio ligoniams.
Dmesio, rpesio.
Daugiau dmesio. Mano daktar gera, bet daugiau rao, nei bendrauja.
Kad bt gydytojai iltesni, iklausyt.
Geresnio, nuoirdesnio bendravimo.
Skirti daugiau laiko ligoniams.
Daugiau dmesio mogui, kad geriau irt gydytojai, kad daniau
pasikalbt.
Gydytojai per daug apkrauti, nieko nespja, daug popierizmo, o reikia
daugiau dmesio, laiko ligoniams.
Kad bt jautresni mogui.
Kad daniau pasikalbt.
Kad bendraut kuo nuoirdiau, kad gydyt ir padt.
Kad daniau aplankyt.
Daugiau dmesio (2).
I draug visko utenka, bet artimieji visai nesirpina. Noriau, kad
bt daugiau meils, ilumos, bet kad viskas bt daroma ne i gailesio
ar pareigos, o nuoirdiai.
Kad galt daniau aplankyti vyras ir vaikai.
Kad padt namie pasitvarkyti.
eimos gydytojai maai ino apie onkologines ligas.
Daugiau informacijos (3).
Kad gydytojai nemeluot, jog viskas gerai.
Daugiau informacijos apie gydym, vairesnius metodus.
Kad nebijoiau ukrsti kitus.
Daugiau informacijos apie mano asmenin lig.
Paprayiau informacijos. Gydytojai patys neinformuoja, kai paklausi,
atsako. Bet reikia labai daug inoti ko klausti. Pati esu medik, tai inau
ko klausti, o paprasti mons neino.
Paklausiau ar man yra vilties pasveikti.
Suinoti, kiek liko gyventi.
Pinig (3).
Efektyvesni vaist.
Finans, o finansus daug kas telpa.

Nepasiduoti, nekaltinti pasaulio ir vis, maiau verkti.

Pasitikjimo savimi, drsos kovoti.
Neprarasti vilties.
Nepulti prie materialini dalyk, o rpintis dvasiniais reikalais ir tikti.
Palaikymo i aplinkini (2).
Kad aplinkiniai, visuomen labiau rpintsi ligoniais.

Paramos grupi, draugij, specialist (psicholog). Noriau bendrauti

grupse su kitais serganiais. Tada apsikeistume tarpusavy informacija.

Dmesio, iltesnio
bendravimo i artimj
poreikis

Informacijos poreikis

Materialins vertybs
Vilties (tikjimo) ilaikymo
poreikis
Visuomens palaikymo
poreikis
Bendravimo su kitais
ligoniais poreikis
Pasitikjimo artimaisiais
poreikis
Rpestis dl artimj

Paklausiau ar a jiems dar kaip serganti reikalinga.

Geriau visk atvirai tegu pasako, o ne slepia.

Kad vaikams viskas bt gerai, kad vaikai pasirpint patys savimi.

Rpi kaip gyvens mano ank, ankas, kurie nelabai gerais keliais eina.
Bkite tvirti, tikkite Dievo valia.

Gydytoj
atvilgiu

Nieko netrksta, visko utenka (8).

Visko utenka, neturiu ko paprayti
Visko utenka. Yra vaistai, gydymas, tyrimai, atsakymai
ir nieko ia nepakeisi.

126

Artimj
ir draug
atvilgiu

Nevardyti poreikiai

Nieko netrksta, visko utenka (11).

Nieko netrksta, viskas miela, malonu.
Visk padaro, ms eima labai draugika.
Kiek skiria dmesio, tiek utenka.
Visk daro, puola, nra ko prayti.
Visko utenka. Ko pareikalauju, viskas padaryta.
I artimj daugiau nieko nenoriu, i vaik didel parama.

Procentais vertinkite gaunam param i artimj, gydytoj ir draug (bendra suma

100 %). Jei sulaukiate palaikymo i kit, ia nevardint asmen, raykite juos tuioje
grafoje ir priskirkite atitinkam procent skaii.
2 ligoniai nei vienai i i grupi nepriskyr jokios procent dalies
Artimieji
47,5
..............%

Gydytojai

Draugai

29,3
...............%

16,4
..............%

Kiti ligoniai
(raykite)
0,4
...............%

= 100 %

KOKYBIN ANALIZ
Tyrimo problematik atitinkani, pokalbi su onkologiniais ligoniais metu ufiksuot,
teigini suvestin

Kategorija

Subkategorija

Teiginiai

Medicinos
darbuotoj
dmesys ligoniams
Kompetentinga
psichologin
pagalba
Tinkamos dvasins
pagalbos
utikrinimas

Gydytojas gydytojui nelygu. Vis tik nesitikjau, kad ia

gausiu tiek supratimo.
Gydytojai ia labai geri, malons.
ito skyriaus gydytojai geri.
Esame neapleisti.

Vilniuje buvo psichologas. Man iek tiek padjo.

Patiko kalbti su psichologu. Buvo depresija man po
operacijos, po chemijos. Psichologas padjo.

Su kunigu pasinekam.
Jau kalbjau su kunigu. Man tai labai padjo. Dingo baim
mirti. A jau su viskuo susitaikiau.
ia (etc. ligoninje) bna miios sekmadieniais. Vien kart
a negaljau nueiti ir kunigas pats atjo.
Artimieji, suinoj kuo sergu, i pradi buvo labai tyls,
bet paskui pamat, kad reaguoju ramiai, tai ir pradjo kalbti
apie tai.
Artimieji atiduoda visk.
Vaikai labai geri. Turiu labai daug draug. Gimins,
kaimynai aplanko, mons labai padeda, ateina su dovanom.
Turiu du snus, mane jie labai myli, ypa tas, kuris daniau
ateina.
Artimieji labai padeda, vis eina ir eina, nesijauiu vienia.
Turiu labai ger mon, vaikus, visada padeda, iklauso.
Artimiesiems tai niekad neatsidkosiu. Sdi dien ir nakt,
kai tik gali, i kart atlekia

Teigiami
psichosocialini
poreiki
tenkinimo
aspektai

Artimj
palaikymas

127

Tikjimas ir viltis
(plaija prasme)

Probleminiai
psichosocialini
poreiki
tenkinimo
aspektai

Informacijos
trkumas

Emocinio ryio su
medicinos
personalu
umezgimo
sunkumai

Probleminiai
bendravimo su
artimaisiais ir
draugais aspektai

sitikinau, kad tikjimas, valia gyvenime labai padeda.

Jeigu netiksi, tada uvs.
Svarbiausia pasitikti savimi. Niekuo negali taip pasikliauti,
kaip savimi. Svarbiausia yra tikjimas.
Reikia paiam daug stengtis, tada ir Dievas padeda.
Jeigu netikiau, nepadt niekas. Optimistai em laiko.
Gali nagais draskyti em, vis tiek nieko nepakeisi.
Nereikia verklenti ir gailti savs.
Vis pirma reikia inoti, ko klausti ir tik tada klausti.
Kartais gydytojai nedrsta visko pasakyti.
A labai daug noriu uduoti klausim gydytojams. Per daug
popierizmo, para, todl gydytojai dar labiau usim.
Ieinant i ligonins reikt paymti, kas patiko, kas
nepatiko, ko trksta, o ne prie atvykstant ligonin rayti ko
reiks, bet mes neinom kokia situacija. Tos bobuts neino
u k pasirao. Sesuts vis bga, nieko nespja. Su jom bt
galima daugiausiai pasikalbti, be jos neturi laiko.
Jei mane vitins, tai jau tada tikrai viskas.
Gydytojai slp ties, nedrso pasakyti, kad piktybinis
auglys.
A pamirau paklausti, tai man nieko ir nesak.
Ir gydytojai, ir sesuts per daug skuba. Bet a juos ir
smerkiu, ir teisinu.
Geriau gydytoj netrukdyti, jie ir taip usim. Mes neprat
artimai bendrauti.
Manau, kad gydytoj darbas ne tik skirti vaistus.
Gydytojai turi daug, bet ne visk atiduoda.
Dukt neturi laiko aplankyti.
Pasitikiu tik mona, kitais artimaisiais ne.
Neinau ar mane artimieji bemyli. Yra daug gailesio.
Atvirai su artimaisiais nebendrauju, nenoriu j skaudinti, bet
pasikalbu su kitom ligonm, jo geriau mane supranta.
Niekam neleidiu valgyti i mano ind. Turiu savo puodel,
lkt. A gi galiu kitus apkrsti. Valgyt nedarau, net duonos
pati neatsipjaunu. Ateina ankl, taip noriu apkabinti, ji
pribga, sako: Moiute, o a atstumiu, nenoriu vaiko
apkrsti.
Raykim, kad jauiuosi mylimas, o kaip yra i tikrj...
Neinau, bet nortsi tikti, kad yra meil, o ne gailestis.
A draugi neturiu, a visada buvau viena, nebeturiu su kuo
pasikalbti.
Sunku, nes vyras dirba, gyvenam rajone, tai retai mane
aplanko. Trksta ir vaik... Bet vis tiek artimieji duoda tiek
kiek gali.
iaip tai padjo draugai, bendradarbiai, bet reikt kakokio
artimesnio mogaus.
Draug nebra.

128

Psichologins
pagalbos teikimo
problemos

Poreikio jaustis
naudingam
patenkinimas

Didesnio
aplinkini
palankumo ir
supratimo poreikis

Menkos
bendravimo su
kitais onkologiniais
ligoniais galimybs

Poreikis sutvarkyti
emikus reikalus

Pasitikjimo
dvasininkija
problema

Labai reikia psichologo pagalbos. Skiriami raminamieji

vaistai tik i dalies nuramina, o psichologins problemos
niekur nedingsta.
Pradioje labai reikt psichologo, dabar jau nebe. Pradioje
buvo mini apie saviudyb.
Kalbjau su psichologu, bet nepatiko.
Bendravau su psichoterapeute, bet man ji ne prie irdies.
Pradioje bdavo visoki mini, ir apie saviudyb, dabar
jau ne. Bet savaime igyvenau, pagalbos psichologins
nebuvo.
Bendravau su psichologu, bet pirmas spdis buvo labai
blogas ir daugiau bendrauti nebuvo noro.
Tik ra popierius, ten duomen visoki klaus, o net
nepakalbjom.
Labai noriu pasikalbti su psichologu. Pats djau daug
pastang, iekojau psicholog, bet tokias paslaugas sunku
gauti, tuo labiau, kad gyvenu Kupikyje. Ten kaimas, negausi
jokios informacijos.
Sunkiausia buvo pirmomis dienomis, suinojus diagnoz ir
pirmos dienos ligoninje. O pagalbos nebuvo.
Sunku, nes nieko negaliu, o tokia darbinink buvau.
Nesijauiu pilnavert. Noriu atsistoti ant koj pilnumoj.
Nelaikau savs imtaprocentiniu mogumi.
A nenoriu niekam nata bti. eis metus gyvenu vienas.
Man viskas. Ieidavau koncertus, turjau moter. A dabar
niekam nereikalingas, bet a jau savo atgyvenau. Mes patys
turim ruotis gyvenimo pabaigai. Ar mes ia kalbsim, ar ne,
vis tiek bus tas pats.
Buvau labai aktyvi, dainavau chore ir iaip visur eidavau, o
dabar jau nebus taip gerai, nes pasikeit ivaizda, nuslinko
plaukai.
A negaliu niekur eiti, su niekuo susitikti, nes man labai
skauda.
Labai reikia, kad aplinkiniai mons bt jautresni.
Kitiems nerpi ligoni kanios, ia esantiems monms
tikrai blogai, o niekam tai nesvarbu.
Aplinkiniai mons iaurs, jie nieko nesupranta. K nors
dar kai pasako... Labai skaudu...Mane supras tik kiti
sergantieji.
Reikia diaugtis, kad aplinkiniai dar sveikinasi.
Sunku kalbti su kitom moterim. Jos labai jautrios, turi savo
problem ir a negaliu su jomis isikalbti, o noriau.
Noriau pakalbti su kitais ligoniais, nes jie tikrai
nemeluoja.
Nra paramos draugij. Yra ten visokios invalid, sergani
cukriniu diabetu draugijos, o vio nra.
Noriau, kad bt organizuojami susitikimai. Galtume
pabendrauti, apsikeisti informacija vieni su kitais.
Noriu perrayti but vaikams, kad jiems nereikt rpintis,
bet niekas man nepadeda.
Kad padt man t but sutvarkyti, kad vaikai maiau
rpesi turt, kad vaikai turt stog. Visi sako, kad viskas
bus gerai ir net nebekalba tuo klausimu. O a noriu, kad
advokat man atvest, kad vaikai nevargt, kai numirsiu.
Noriu kambariuk Ateities gatvj parduoti, nes reikia pinig,
nes neinau kaip viskas bus.
Tikiu Diev, bet ne dabartiniais kunigais.
Neinau ar kalbiau, irint koks kunigas.
Tai kad iuolaikiniai kunigai netik.

129

Gydymo staig
kokybiniai
pagalbos teikimo
skirtumai ligoni
akimis

Vilniuje gavau labai maai informacijos.

Vilniuje neidrsdavau paklausti, labai idids gydytojai.
Geriau Panevy negu Vilniuje, gydytojai ia mielesni.
Panevy gydytojai duoda labai daug. Vilniuje negavau
nieko. Vilniuje buvo atstmimas.
Man Kaune, Vilniuje buvo daug geriau, o ia niekas nieko.
Sako vaiuok namo, vaiuok namo.
Panev labai teigiamai vertinu, kaip stebukl.
Vilniuje jei ateisi i onkologinio atlikti tyrimo, i kart tave
nurao, net netiria, parao diagnoz ir viskas.
Vilniuje buvau tuia vieta. Ten a gal jau ir biau
numirusi. Visai nebuvo jokio dmesio ir palaikymo. Ten
gydytojai per daug gerai galvoja apie save, stovi aukiau u
visus. Vilniuje bijodavau ko nors gydytoj paklausti, o ia
bendrauju ir klausiu laisvai, gydytojai labai rpinasi.
Guljau Vilniuje. Labai nepatiko. Daug labiau patinka
Panevys. ia gydytojai daug nuoirdesni nei Vilniuje.
Utenos gydytojai labai geri, paslaugs.
Zarasuose gana prasta ligonin.
Dusetuose labai prasta situacija, nra slyg, aparatros.
Vilniuje yra atskiras kabinetas, kur teikia informacij.
Vilniuje patiko, kad yra relaksacijos kabinetas, mankta.
Ten yra ir mogus, kuris iklauso ligoni problemas. Ta
moteris negali ramiai per koridori pereiti: visi ligoniai
supuola, dalinasi savo problemomis.
ito skyriaus gydytojai geri, bet kito, kur guljau, tai ne.
Galiu ir pavardes to gydytojo ir jo blogos asistents pasakyt.
Panevio ligonins ginekologijos skyrius nepatiko, o ia
nuostabus personalas.

130

7 PRIEDAS
Bendri medicinos personalo apklausos rezultatai
Respondent lytis:
Lytis
Skaiius

Moteris
18

Vyras
1

Viso
19

Amius:
Amius:

23

25

26

29

31

35

36

37

40

41

44

47

49

53

58

Moter

1 (vyras )

1. Ar ilgai Jiems reikia laukti priimamajame?

Atsakym variantai
daugiau kaip 1 valand
iki 1 valandos
iki puss valandos
beveik nereikia laukti

Respondent skaiius
2
5
7
5

2. Pacientams btini upildyti dokumentai ir formos Jums atrodo:

Atsakym variantai
sudtingi
nesudtingi

Respondent skaiius
7
12

3. Ar ligoniai i anksto informuojami apie bsimas procedras?

Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
12

Ne

4. Kaip manote, ar reikt keisti io ligonins skyriaus dienos maitinimo racion?

Atsakym variantai
maisto davinio kiek
maisto kokyb
maitinimo per dien danum
nekeist nieko

Respondent skaiius
5
7
2
5

5. vertinkite Js skyriaus palat aplinkos slygas ir paymkite, k Js nuomone,

reikt keisti:
Atsakym variantai
Per daug ilta
Per alta
Vakarais palatoje per tamsu
Vargina per ryki viesa

Respondent skaiius
7
5
1
5

131

Lankymo valandos per ilgos

Lankymo valandos per trumpos
Netinkamai parinktas lankymo valand
laikas per par
Palatos per didels
Palatos per maos
Btinas atskiras, susitikimui su
lankytojais, skirtas kambarys
Per maai vietos asmeniniams daiktams
Nepatogios lovos

4
4
2
6
5
9
4
4

6. Ar pacientui atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, jis yra supaindinamas su

skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
12

Ne

7. Kaip manote, ar pacientai turi pakankamai teisins informacijos, ini apie savo teises
ir pareigas, juos ginanias institucijas?
Atsakym variantai
neturi jokios informacijos
yra kak girdj
turi vis reikiam
informacij

Respondent
skaiius
5
8
6

8. Kaip manote, ar ligoniai ino, kur galima kreiptis, jeigu yra paeistos j, kaip pacient
teiss?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
12

Ne

Jeigu 7 ir 8 klausimus atsakte neigiamai, 9 klausim praleiskite.

9. I koki altini pacientai daugiausia suino apie pacient teises ir jas ginanias
institucijas?
Atsakym variantai
i gydytoj
artimj
draug
i kit ligoni
iniasklaidos
kita

Respondent
skaiius
3
2
1
3
5
1

10. Ar pacientai nort gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises ir kt.?
Atsakym variantai
Taip

Respondent
skaiius
17

Ne

132

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.

Kas turt suteikti daugiau informacijos?
Atsakym variantai
i gydytoj
artimj
draug
i kit ligoni
turiau domtis pats
kita

Respondent
skaiius
2
2
1
4
6
2

11.Kaip manote, ar ligoniams suteikiama aiki ir suprantama informacija apie j lig,

vartojamus vaistus ar kit gydym?
Atsakym variantai
negauna jokios
informacijos
gauna ne vis ir nelabai
suprantam informacij
gauna vis reikiam
informacij

Respondent
skaiius
12
7

Js nuomone, ligoniams daugiausiai informacijos suteikia:

Atsakym variantai
gydytojai
artimieji
draugai

Respondent
skaiius
15
-

kiti sergantieji

visi atsakymai

neatsak

12.Kieno pareiga suteikti sergantiems kuo daugiau ir vairesns informacijos apie lig,
gydym ir kt.?
Atsakym variantai
gydytoj
artimj
draug
Gydytojai ir patys
ligoniai turi domtis
savarankikai, taip pat
per iniasklaid,
literatr

Respondent
skaiius
17
2

133

13. Ar, Js nuomone, ligoniai turi tok mog, su kuriuo gali pasikalbti, pasidalinti savo
jausmais ir rpesiais?
Atsakym variantai
Taip
Ne
Neatsak

Respondent skaiius
15
3
2

Jeigu turi, tai daniausiai juos iklauso:

Atsakym variantai
gydytojai
artimieji
draugai

Respondent skaiius
6
1

Kiti ligoniai

Artimieji ir gydytojai
Artimieji ir draugai
Artimieji, draugai, kiti
ligoniai, gydytojai

3
1
1

14. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo ligoniai gauna i draug ir artimj?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
2
13

Daug

Neatsak

15. Kaip manote, ar ligoniai jauia palaikym i gydytoj?

Atsakym variantai
N kiek
Nedaug
Vidutinikai

Respondent
skaiius
1
4
2

Daug

12

16. Ar, Js nuomone, sergantieji viu gali pasitikti:

Gydytojais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
15
Ne
3
Neatsak
1

Artimaisiais ir draugais
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
16
Ne
3
Neatsak
-

17. Ar ligoniai jauia poreik pasikalbti:

Su psichologu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
15
Ne
4
Neatsak
-

Su kunigu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
13
Ne
4
Neatsak
2

134

18. Kaip manote, ar jiems bt suteikta galimyb susitikti:

Su psichologu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
13
Ne
Neatsak

6
-

Su kunigu
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
16
Ne
Neatsak

1
2

19. Kas daniausiai juos iltai apkabina, draugikai paspaudia rank?

Atsakym variantai
Niekas
Artimieji
Draugai
Kiti ligoniai
Gydytojai
Artimieji ir draugai
Artimieji ir kiti ligoniai

Respondent skaiius
1
9
1
1
2

Artimieji ir gydytojai
Artimieji, draugai,
gydytojai

1
3

Artimieji, draugai, kiti

ligoniai, gydytojai

20. Kaip manote, ar ligoniai turi galimyb bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais
serganiais (ar sirgusiais) monmis (dalyvauti paramos, savipagalbos grupse)?
Atsakym variantai
Taip
Ne

Respondent skaiius
10
9

21. Ar, Js nuomone, ligoninje paeidiamas ligoni privatumas?

Atsakym variantai
Taip

Respondent skaiius
6

Ne

13

22. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais sergantieji gali laisvai reikti

savo nuomon ir inoti, kad ji bus gerbiama?
Su gydytojais

Su artimaisiais ir draugais

Atsakym
variantai
Taip

Respondent
skaiius
12

Atsakym
variantai
Taip

Respondent
skaiius
18

Ne

Ne

135

23. Ar atsivelgiama ligoni nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar leidiama

jiems dalyvauti sudarant gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr
laik ir kita?
Atsakym variantai
Niekada
Kartais
Visada

Respondent skaiius
2
15
2

24. Kaip manote, ar kartais serganij artimieji, perdtai besirpindami ligoniu, neatima
i jo galimybs paiam kontroliuoti savo gyvenim?
Atsakym variantai
Niekada
Kartais
Visada

Respondent skaiius
1
16
2

25. Ligonius aplinkiniai priima tokius, kokie jie yra: su visais trkumais ir privalumais,
neirint socialumo, pakitusios ivaizdos ir sitikinim.
Atsakym variantai
Taip
Ne
Neatsak

Respondent skaiius
10
8
1

26. Ar, Js nuomone, gydytojai, draugai ir artimieji deda visas pastangas, kad ligoniai
tiek fizikai, tiek psichologikai jaustsi saugiai?
Atsakym
variantai
Taip
Ne

Respondent
skaiius
8
11

27. Kaip manote, ar ligoniai sulaukia pakankamai dmesio, rpestingumo:

I gydytoj
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
8
Ne

11

Artimj ir draug
Atsakym Respondent
variantai
skaiius
Taip
13
Ne

28. Kaip manote, ar patenkinamas j poreikis bti mylimiems ir reikalingiems?

Atsakym variantai
Taip

Respondent skaiius
9

Ne
Neatsak

9
1

29. Ar, Js nuomone, artimieji, draugai ir gydytojai sugeba ligoniams kvpti reali vilt,
pasitikjim savimi, kurie taip reikalingi j stabiliai emocinei bklei palaikyti?
Atsakym variantai
Taip
Ne

Respondent skaiius
9
10

136

30. Kas, Js manymu, sergantiems onkologinmis ligomis teikia didiausi vilt:

Atsakym variantai
tikjimas gydymo
veiksmingumu
tikjimas gydytoju
tikjimas savimi
dvasinis tikjimas
visi atsakymai
tikjimas gydymo
veiksmingumu ir savimi

Respondent
skaiius
8

tikjimas gydytoju ir
dvasinis tikjimas
tikjimas gydymo
veiksmingumu ir
dvasinis tikjimas

1
3
3
1

1
2

I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5, Js nuomone,
ligoniams labiausiai reikalingus dalykus:
C. Viltis
K. Informacija
E. Pasitikjimas

1. Svarbiausias
poreikis

J. Iklausymas
L. Primimas

A. Meil

6
3
2
2
2

J. Iklausymas
C. Viltis
E. Pasitikjimas
G. Uuojauta

3
3
1
1
1

B. Saugumas
H. Supratimas
J. Iklausymas
A. Meil
K. Informacija
I. Privatumas

A. Meil

H. Supratimas

I. Privatumas
B. Saugumas
D. Pagarba

2.

K. Informacija
J. Iklausymas
C. Viltis
H. Supratimas
A. Meil
B. Saugumas
E. Pasitikjimas

1
1
6
4
3
2
1
1
1

4.

1
4
4

5.

J. Iklausymas
H. Supratimas
A. Meil
B. Saugumas
C. Viltis
K. Informacija
I. Privatumas
G. Uuojauta
I. Privatumas
D. Pagarba

L. Primimas

3.

K. Informacija
L. Primimas

C. Viltis
L. Primimas
I. Privatumas

2
2
2
1
2
1

1
1
4
3
2
2
2
2
1
1
1
1
3
3
3

137

Lentelje, praddami nuo reikmingiausio, raykite 3, Js manymu, ligoniams aktualiausius

poreikius (t.y. ko jiems labiausiai reikia ir trksta).
Ianalizuoti duomenys apjungti bendras kategorijas, neskirstant j pagal svarbum.

Neatsak 5
Kategorija

Teiginiai

Informacijos poreikis
Saugumo poreikis
Iklausymo (isikalbjimo) poreikis

Savigarbos poreikis
Meils poreikis
Didesnio dmesio ir emocinio kontakto
i medicinos personalo poreikis
Kvalifikuota medicinin prieira
Psichologins pagalbos poreikis
Artimj paramos poreikis
Vilties poreikis
Bendravimo su kitais ligoniais poreikis
Supratimo poreikis
Materialins vertybs
Fiziologiniai poreikiai
Pasitikjimo poreikis
Uuojautos poreikis

Informacija 2
Informacija apie lig, gydym ir kt.
Gauti vis norim informacij
Saugumas 4
Nebti vieniam ir turti su kuo pasikalbti
Bti iklausytam ir pasakyti savo nuomon
Iklausymas 4
Bendravimas
Savigarba
Meil 2
Dmesys
Geras kontaktas su gydaniu gydytoju
Gauti naujausius ir tinkamiausius vaistus
Medicinin prieira
Kompetencij turintis gydytojas
Psichologinis palaikymas 2
Emocinis palaikymas, psichologin pagalba
Psichoterapija
Artimj pagalba
Artimj parama
Viltis 3
Savipagalbos, paramos grups
Supratimas 2
Socialiniai materialiniai poreikiai
Pinigai
Fiziologiniai poreikiai
Pasitikjimas 2
Uuojauta

Procentais vertinkite ligoni gaunam param:

Vienas i gydytoj neatsak.
Artimieji
50
..............%

Gydytojai
31, 5
...............%

Draugai
15,5
..............%

Kiti ligoniai
(raykite)
3
...............%

= 100 %

138

8 PRIEDAS
Bendri visuomens atstov apklausos rezultatai
Respondent lytis:
Lytis
Skaiius

Moteris
75

Vyras
12

Viso
87

Amius:
Amius:

18

19

20

21

22

23

24

25

27

28

29

30

38

40

43

Vyr

Moter

26

Viso

27

Amius:

44

45

46

48

49

50

54

55

56

57

58

60

62

65

Vyr

Moter

Viso

Pasiskirstymas amiaus grupse:

18 25 m.
58

26 35 m.
4

36 45 m.
8

46 55 m.
11

56 65 m.
6

Ar turite bendravimo su onkologiniais ligoniais patirties?

Atsakym
variantai
Respondent
skaiius
Amius 18-40
Moter
35

Vyr
2

Taip

Ne

50

37

Respondent pasiskirstymas pagal ami

Amius 41-65
Amius 18-40
Moter
12

Vyr
1

Atsakym
variantai
Sirgo, serga:
eimos narys ar
giminaitis

Respondent skaiius

Draugas
Pastami (ir kiti)

1
7

eimos narys ar
giminaitis ir draugas
Draugas ir
pastamas

Moter
22

Vyr
7

Amius 41-65
Moter
6

Vyr
2

38

139

1. Ar ilgai Jiems reikia laukti priimamajame?

Turi bendravimo su ligoniais
patirties

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties

daugiau kaip 1 valand

iki 1 valandos
iki puss valandos

24
13
8

daugiau kaip 1 valand

iki 1 valandos
iki puss valandos

16
9
5

r =0,9
Viso
40
22
13

beveik nereikia laukti

beveik nereikia laukti

12

2. Pacientams btini upildyti dokumentai ir formos Jums atrodo:

Turi bendravimo su
ligoniais patirties
42
sudtingi
nesudtingi
8

84.00%
16.00%

Neturi bendravimo
su ligoniais patirties
23
sudtingi
nesudtingi
14

50

r =1
Viso
65
22

62.16%
37.84%

37

3. Ar ligoniai i anksto informuojami apie bsimas procedras?

Turi bendravimo
su ligoniais
patirties
41
taip
ne
9
50

Neturi bendravimo
su ligoniais
patirties
20
taip
ne
17
37

r =1
Viso
61
26

4. Kaip manote, ar reikt keisti io ligonins skyriaus dienos maitinimo racion?

Turi bendravimo su ligoniais
patirties
Maisto davinio kiek
Maisto kokyb
Maitinimo per dien
danum
Ne

13
20
8
9

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties
Maisto davinio kiek
Maisto kokyb
Maitinimo per dien
danum
Ne

50

r =0,08

16
7
4

Viso
29
27
12

10

19

37

5. vertinkite Js skyriaus palat aplinkos slygas ir paymkite, k Js nuomone,

reikt keisti:
r =0,8
Turi bendravimo su ligoniais patirties
13
Per daug ilta
Per alta
4
Vakarais palatoje per tamsu
2
Vargina per ryki viesa
16
Lankymo valandos per ilgos
1
Lankymo valandos per trumpos
20
Netinkamai parinktas lankymo
valand laikas per par
2
Palatos per didels
7
Palatos per maos
14
Btinas atskiras, susitikimui su
38

140

lankytojais, skirtas kambarys

Per maai vietos asmeniniams
daiktams
Nepatogios lovos

24
11
152

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

8
Per daug ilta
Per alta
4
Vakarais palatoje per tamsu
5
Vargina per ryki viesa
13
Lankymo valandos per ilgos
2
Lankymo valandos per trumpos
15
Netinkamai parinktas lankymo
valand laikas per par
2
Palatos per didels
10
Palatos per maos
16
Btinas atskiras, susitikimui su
lankytojais, skirtas kambarys
16
Per maai vietos asmeniniams
daiktams
12
Nepatogios lovos
4
107

6. Ar pacientui atvykus onkologijos-chemoterapijos skyri, jis yra supaindinamas su

skyriaus vidaus tvarkos taisyklmis, savo, kaip paciento, teismis ir pareigomis?
Turi bendravimo
su ligoniais
patirties
18
taip
ne
32
50

Neturi bendravimo
su ligoniais
patirties
12
taip
ne
25
37

r =1
Viso
30
57

7. Kaip manote, ar pacientai turi pakankamai teisins informacijos, ini apie savo teises
ir pareigas, juos ginanias institucijas?
Turi bendravimo su ligoniais patirties

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

neturi jokios informacijos

yra kak girdj

32
11

neturi jokios informacijos

yra kak girdj

22
8

r =0,9
Viso
54
19

turi vis reikiam informacij

turi vis reikiam informacij

14

50

37

8. Kaip manote, ar ligoniai ino, kur galima kreiptis, jeigu yra paeistos j, kaip pacient
teiss?
Turi bendravimo su ligoniais
patirties
taip
ne

20
30
50

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties
taip
ne

15
22
37

r =1
Viso
35
52

141

Jeigu 7 ir 8 klausimus atsakte neigiamai, 9 klausim praleiskite.

9. I koki altini pacientai daugiausia suino apie pacient teises ir jas ginanias
institucijas?
Turi bendravimo su ligoniais
patirties
2
i gydytoj
artimj
5
draug
2
i kit ligoni
3
iniasklaidos
6
kita
0
18

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties
3
i gydytoj
artimj
3
draug
4
i kit ligoni
2
iniasklaidos
6
kita
0

r =0,7
Viso
5
8
6
5
12
0
18

10. Ar pacientai nort gauti daugiau ir vairesns informacijos apie pacient teises ir kt.?
Turi bendravimo su ligoniais
patirties

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties

42
8
50

taip
ne

r =1
Viso

30
7
37

taip
ne

72
15

Jeigu klausim atsakte neigiamai, lentelje esant klausim praleiskite.

Kas turt suteikti daugiau informacijos?
Turi bendravimo su ligoniais
patirties
i gydytoj
18
artimj
6
draug
2
i kit ligoni
6
8
turt domtis patys
kita
2
42

Neturi bendravimo su ligoniais

patirties
i gydytoj
10
artimj
6
draug
2
i kit ligoni
5
2
turt domtis patys
kita
0

r =0,8
Viso
28
12
4
11
10
2
25

11. Kaip manote, ar ligoniams suteikiama aiki ir suprantama informacija apie j lig,
vartojamus vaistus ar kit gydym?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
negauna jokios
informacijos
gauna ne vis ir nelabai
39
suprantam informacij

gauna ne vis ir nelabai

suprantam informacij

31

70

gauna vis reikiam

informacij

10

gauna vis reikiam

informacij

15

neatsak

neatsak

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
negauna jokios informacijos
-

r =0,9
Viso
-

142

Js nuomone, ligoniams daugiausiai informacijos suteikia:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytojai
25
artimieji
6
draugai
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytojai
18
artimieji
3
draugai
1

r =0,9
Viso
43
9
1

kiti sergantieji

kiti sergantieji

visi atsakymai

visi atsakymai

masins informavimo
priemons

masins informavimo
priemons

literatra (masins
informavimo priemons) ir
gydytojai
gydytojai, draugai ir
literatra
gydytojai ir kiti ligoniai

literatra (masins
informavimo priemons) ir
gydytojai
-

gydytojai ir artimieji

gydytojai ir artimieji

draugai ir kiti ligoniai

neatsak
-

1
6
-

neatsak
gydytojai, artimieji ir literatra

4
1

1
10
1

12. Kieno pareiga suteikti sergantiems kuo daugiau ir vairesns informacijos apie lig,
gydym ir kt.?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytoj
45
artimj
1
draug
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytoj
32
artimj
draug
-

r =0,9
Viso
77
1
-

Spec literatra ir gydytojai

Gydytoj, artimj, draug

Gydytoj ir artimj
Gydytoj ir socialini
darbuotoj/psicholog

1
2

Gydytoj ir artimj
Gydytoj ir socialini
darbuotoj/psicholog

1
1

2
3

13. Ar, Js nuomone, ligoniai turi tok mog, su kuriuo gali pasikalbti, pasidalinti savo
jausmais ir rpesiais?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
46
Ne
4
Neatsak
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
30
Ne
6
Neatsak
1

r =0,9
Viso
76
10
1

Jeigu turi, tai daniausiai juos iklauso:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytojai
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
gydytojai
-

r =0,9
Viso
-

143

artimieji
draugai

29
1

artimieji
draugai

17
-

46
1

Kiti ligoniai

Kiti ligoniai

Artimieji ir kiti ligoniai

Artimieji ir draugai
Artimieji, draugai, kiti
ligoniai
Artimieji ir gydytojai

4
4

5
1

9
5

Individualiai kiekvienam
ligoniui

Artimieji ir kiti
ligoniai
Artimieji ir draugai
Artimieji, draugai,
kiti ligoniai
Draugai ir kiti
ligoniai
Visi atsakymai

Visi atsakymai

14. Kiek paramos, supratimo ir palaikymo ligoniai gauna i draug ir artimj?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
N kiek
1
Nedaug
3
Vidutinikai
18

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
N kiek
Nedaug
2
Vidutinikai
15

r =0,9
Viso
1
5
33

Daug

27

Daug

20

47

Neatsak

Neatsak

15. Kaip manote, ar ligoniai jauia palaikym i gydytoj?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
N kiek
4
Nedaug
21
Vidutinikai
23
Daug

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
N kiek
2
Nedaug
23
Vidutinikai
11

Daug

r =0,8
Viso
6
44
34

16. Ar, Js nuomone, sergantieji viu gali pasitikti:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Gydytojais
Artimaisiais ir draugais
Taip
35
Taip
43
Ne
13
Ne
6
Neatsak
2
Neatsak
1
Taip
62
Su gydytojais
r =0,9
Viso
Taip
77
Su artimaisiais ir
r =0,9
draugais

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Gydytojais
Artimaisiais ir draugais
Taip
27
Taip
34
Ne
10
Ne
3
Neatsak
Neatsak
Ne
23
Neatsak
2
Ne

Neatsak

17. Ar ligoniai jauia poreik pasikalbti:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Su psichologu
Su kunigu
Taip
45
Taip
34
Ne
5
Ne
14
Neatsak
Neatsak
2

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Su psichologu
Su kunigu
Taip
30
Taip
18
Ne
7
Ne
16
Neatsak
Neatsak
3

144

Su psichologu

r =0,9

Taip

75

Ne

12

Neatsak

Su kunigu

r =0,8

Taip

52

Ne

30

Neatsak

Viso

18. Kaip manote, ar jiems bt suteikta galimyb susitikti:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Su psichologu
Su kunigu
Taip
40
Taip
42
Ne
10
Ne
6
Neatsak
Neatsak
2
Taip
Su psichologu r =0,1
Viso
Taip
Su kunigu
r =0,9

45
72

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Su psichologu
Su kunigu
Taip
5
Taip
30
Ne
32
Ne
4
Neatsak
Neatsak
3
Ne
42
Neatsak
Ne

10

Neatsak

19. Kas daniausiai juos iltai apkabina, draugikai paspaudia rank?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekas
Artimieji
23
Draugai
1
Kiti ligoniai
3
Gydytojai
Artimieji ir draugai
12
Artimieji ir kiti ligoniai
3

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekas
1
Artimieji
20
Draugai
1
Kiti ligoniai
1
Gydytojai
Artimieji ir draugai
6
Artimieji ir kiti ligoniai
2

r =0,9
Viso
1
43
2
4
18
5

Artimieji ir gydytojai
Artimieji, draugai, kiti
ligoniai

2
5

Kiti ligoniai ir gydytojai

Artimieji, draugai, kiti ligoniai

1
3

3
8

Draugai, kiti ligoniai,

gydytojai

Artimieji, draugai, kiti ligoniai,

gydytojai

Artimieji, draugai, gydytojai

20. Kaip manote, ar ligoniai turi galimyb bendrauti, dalintis igyvenimais su kitais
serganiais (ar sirgusiais) monmis (dalyvauti paramos, savipagalbos grupse)?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent skaiius
Taip
Ne

31
19

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
26
Ne
11

r =1
Viso
57
30

21. Ar, Js nuomone, ligoninje paeidiamas ligoni privatumas?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
25
Ne
23
Neatsak
2

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
18
Ne
19
Neatsak
-

r =0,9
Viso
43
42
2

145

22. Ar bendraudami su artimaisiais, draugais ir gydytojais sergantieji gali laisvai reikti

savo nuomon ir inoti, kad ji bus gerbiama?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Su gydytojais
Su artimaisiais ir draugais
Taip
21
Taip
41
Ne
28
Ne
7
Neatsak
1
Neatsak
2
Taip
37
Su gydytojais
r =0,9
Viso
Taip
72
Su artimaisiais ir
r =0,9
draugais

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Su gydytojais
Su artimaisiais ir draugais
Taip
16
Taip
31
Ne
20
Ne
6
Neatsak
1
Neatsak
Ne
48
Neatsak
2
Ne

13

Neatsak

23. Ar atsivelgiama ligoni nuomon priimant sprendimus, pavyzdiui, ar leidiama

jiems dalyvauti sudarant gydymo plan, parenkant gydymo metodus, skiriant procedr
laik ir kita?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekada
11
Kartais
33
Visada
6

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekada
4
Kartais
32
Visada
1

r =0,9
Viso
15
65
7

24. Kaip manote, ar kartais serganij artimieji, perdtai besirpindami ligoniu, neatima
i jo galimybs paiam kontroliuoti savo gyvenim?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekada
5
Kartais
45
Visada
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Niekada
1
Kartais
35
Visada
1

r =0,9
Viso
6
80
1

25. Ligonius aplinkiniai priima tokius, kokie jie yra: su visais trkumais ir privalumais,
neirint socialumo, pakitusios ivaizdos ir sitikinim.
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
15
Ne
35

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
7
Ne
30

r =1
Viso
22
65

26. Ar, Js nuomone, gydytojai, draugai ir artimieji deda visas pastangas, kad ligoniai tiek
fizikai, tiek psichologikai jaustsi saugiai?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
25
Ne
23
Neatsak
2

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
18
Ne
19
Neatsak
-

r =0,9
Viso
43
42
2

146

27. Kaip manote, ar ligoniai sulaukia pakankamai dmesio, rpestingumo:

Turi bendravimo su ligoniais patirties
I gydytoj
Artimj ir draug
Taip
10
Taip
37
Ne
40
Ne
12
Neatsak
Neatsak
1
Taip
13
I gydytoj
r =0,9
Viso
Taip
68
I artimj ir
r =0,9
draug

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

I gydytoj
Artimj ir draug
Taip
3
Taip
31
Ne
33
Ne
6
Neatsak
1
Neatsak
Ne
73
Neatsak
1
Ne

18

Neatsak

28. Kaip manote, ar patenkinamas j poreikis bti mylimiems ir reikalingiems?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
26
Ne

24

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent skaiius

r =1
Viso

Taip

17

43

Ne

20

44

29. Ar, Js nuomone, artimieji, draugai ir gydytojai sugeba ligoniams kvpti reali vilt,
pasitikjim savimi, kurie taip reikalingi j stabiliai emocinei bklei palaikyti?
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
27
Ne
23
Neatsak
-

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
Taip
18
Ne
18
Neatsak
1

r =0,9
Viso
45
41
1

30. Kas, Js manymu, sergantiems onkologinmis ligomis teikia didiausi vilt?

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Atsakym variantai
Respondent
skaiius
tikjimas gydymo
17
veiksmingumu
tikjimas gydytoju
1
tikjimas savimi
12
dvasinis tikjimas
7
visi atsakymai
2
tikjimas gydymo
4
veiksmingumu ir savimi
tikjimas savimi ir
dvasinis tikjimas
tikjimas gydymo
veiksmingumu ir dvasinis
tikjimas
tikjimas gydymo
veiksmingumu, savimi ir
dvasinis tikjimas

3
3
1

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Atsakym variantai
Respondent
skaiius
tikjimas gydymo veiksmingumu
6

r =0,6
Viso
23

tikjimas gydytoju
tikjimas savimi
dvasinis tikjimas
visi atsakymai
tikjimas gydymo veiksmingumu
ir savimi

8
12
1
2

1
20
19
3
6

tikjimas savimi ir dvasinis

tikjimas
tikjimas gydymo veiksmingumu
ir dvasinis tikjimas

tikjimas gydymo
veiksmingumu, gydytoju ir
dvasinis tikjimas

147

I duoto srao pasirinkite ir eils tvarka ant emiau esanios piramids idstykite 5, Js
nuomone, ligoniams labiausiai reikalingus dalykus:
Turi bendravimo su ligoniais patirties
1. Svarbiausias
poreikis

A. Meil

15

C. Viltis

3.

4.

5. Maiausiai
svarbus
poreikis

Viso

C. Viltis
A. Meil

13
8

Meil 23
Viltis 27

14

K. Informacija

Informacija 19

K. Informacija

12

E. Pasitikjimas
L. Primimas

4
3

Pasitikjimas 8
Primimas 6

J. Iklausymas

Iklausymas 2

E. Pasitikjimas

B. Saugumas

Saugumas 1
Supratimas 1

L. Primimas
H. Supratimas

3
1
K. Informacija

Viltis 22

J. Iklausymas
2.

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

1. Svarbiausias
poreikis

C. Viltis

14

2.

A. Meil

C. Viltis

Informacija 15

E. Pasitikjimas
K. Informacija

6
6

E. Pasitikjimas
B. Saugumas

4
3

Pasitikjimas 10
Meil 9

J. Iklausymas

Iklausymas 9

J. Iklausymas

A. Meil

Saugumas 7

L. Primimas
B. Saugumas

4
4

H. Supratimas
D. Pagarba

2
2

Primimas 6
Supratimas3

H. Supratimas

L. Primimas

Pagarba 3

D. Pagarba
G. Uuojauta

1
1

I. Privatumas

Privatumas 2
Uuojauta 1

H. Supratimas

10

L. Primimas

Supratimas 14

B. Saugumas
K. Informacija

8
7

A. Meil
J. Iklausymas

5
5

Primimas 12
Saugumas 12

C. Viltis

B. Saugumas

Viltis 11

L. Primimas
A. Meil

6
4

C. Viltis
E. Pasitikjimas

4
4

Informacija 10
Meil 9

E. Pasitikjimas

H. Supratimas

Pasitikjimas 8

J. Iklausymas
G. Uuojauta

1
1

K. Informacija
D. Pagarba

3
1

Iklausymas 6
Privatumas 2

I. Privatumas

I. Privatumas

F. Savigarba

Pagarba 1
Uuojauta 1
Savigarba 1

J. Iklausymas

12

3.

4.

K. Informacija

Iklausymas 18

A. Meil

Informacija 14

K. Informacija

H. Supratimas

Meil 13

A. Meil
H. Supratimas

7
7

J. Iklausymas
E. Pasitikjimas

6
4

Supratimas 13
Pasitikjimas 8

B. Saugumas

L. Primimas
C. Viltis

3
2

Primimas 7
Saugumas 6

L. Primimas

B. Saugumas

Viltis 3

E. Pasitikjimas
I. Privatumas

4
3

D. Pagarba

C. Viltis
F. Savigarba

1
1

Privatumas3
Savigarba 1
Pagarba 1

J. Iklausymas

11

L. Primimas
H. Supratimas

9
7

C. Viltis

5. Maiausiai
svarbus
poreikis

L. Primimas

Primimas 17

H. Supratimas
D. Pagarba

7
4

Iklausymas 14
Supratimas 14

A. Meil

Viltis 7

148

K. Informacija

C. Viltis

Meil 7

I. Privatumas

F. Savigarba

Informacija 6

A. Meil
E. Pasitikjimas

4
4

J. Iklausymas
K. Informacija

3
2

Privatumas 5
Pasitikjimas 5

G. Uuojauta

B. Saugumas

Pagarba 4

B. Saugumas

E. Pasitikjimas

Savigarba 3

G. Uuojauta
I. Privatumas

1
1

Uuojauta 3
Saugumas 2

Lentelje, praddami nuo reikmingiausio, raykite 3, Js manymu, ligoniams

aktualiausius poreikius (t.y. ko jiems labiausiai reikia ir trksta).
Ianalizuoti duomenys apjungti bendras kategorijas, neskirstant j pagal svarbum.
Turi bendravimo su ligoniais patirties
Kategorija

Kvalifikuota medicinin prieira

Pasitikjimas savimi

Informacijos poreikis

Vilties (tikjimo) poreikis

Artimj paramos poreikis

Uuojautos poreikis
Materialins vertybs

Iklausymo (isikalbjimo) poreikis

Psichologins pagalbos poreikis

Teiginiai
Aukta gydytoj kvalifikacija
Tinkamas gydymas ir vaistai
Tinkamas gydymas ir gydytoj rpestis
Tinkamas gydymas (3)
Kokybiki vaistai (2)
Tinkamas, veiksmingas gydymas
Gauti ger medicinin aptarnavim
Vaistai (2)
Gera medik prieira
Jaustis gydymo staigoje komfortikai
Pasitikjimas savimi (3)
Nesigailti savs
Informacija apie lig (16)
Informacija apie naujausius gydymo metodus
Informacija apie lig, gydym, kokia ligonio bkl
ini apie lig
ini apie gydymo metodus ir vaistus
Viltis (dvasin vidin stipryb) (16)
Viltis ir tikjimas pasveikti
Tikjimas (1)
Artimj ir draug parama
Artimj supratimas ir palaikymas (10)
Artimj parama (3)
Artimj ir draug palaikymas, supratimas
Artimj rpestis
Stiprus artimj palaikymas
Artimj palaikymas, o ne uuojauta
Draug dmesio
Uuojauta (2)
Materialin pagalba
Meil(7)
Artimj meil
Bti iklausytam
Iklausymas (2)
Iklausymo poreikis
Galimyb isikalbti
Isikalbjimas
Bendravimas (6)
Psichologin pagalba (6)

149

Psichologins pagalbos poreikis

Saugumo poreikis

Didesnio dmesio ir emocinio kontakto

i medicinos personalo poreikis

Primimo poreikis

Pasitikjimo poreikis

Bendravimo su kitais ligoniais poreikis

Fiziologiniai poreikiai
Galimyb jaustis reikalingam
Privatumo poreikis

vairi kit specialist (pvz. psichologo) pagalbos (kompleksins

pagalbos)
Saugumas (6)
Jaustis saugiam, inoti, kad neliksi vienias
Gydytoj mogikesnio poirio
Gydytoj palaikymas ir supratimas
Nuoirdus gydytoj bendravimas
Gydytoj parama
Primimas (kad visuomen neiskirt i kit tarpo) (4)
Poreikis bti priimtam visuomens
Bti suprastiems ir priimtiems visuomens
Bti pilnaveriu visuomens nariu
Kit moni supratimas, kad neirt mog kaip kitok,
nesigailt
Aplinkini supratingumas (3)
Supratingumo i visuomens (2)
Tolerancija ligonio bsenai
Pasitikjimo gydytojais (2)
Pasitikjimas (6)
Pokalbiai su kitai ligoniais
Savipagalbos grupi gydymo staigose
Pasirinkimo laisv kur ir kaip gydytis
Fiziologiniai poreikiai
Uimtumas
Privatumas

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Kategorija
Informacijos poreikis

Vilties (tikjimo) poreikis

Psichologins pagalbos poreikis

Saugumo poreikis

Meils poreikis
Supratimo poreikis
Pagarbos poreikis
Artimj paramos poreikis

Teiginiai

Informacija (4)
Informacija apie lig, gydym (5)
Informacija apie lig, gydymo metodus
Ligoniai turi visk inoti apie savo lig
inoti, kad gydymas tikrai teisingas
inios apie lig
Viltis (5)
Vilties suteikimas
Tikjimas gydymu, gydytojais
Tikjimas (2)
Dvasiniai poreikiai
Dvasin parama
Tikjimas
Psichologin pagalba (3)
Saugumas (5)
Saugi aplinka
inojimas, kad kakas visada bus alia
Meil (4)
Poreikis bti mylimam
Artimj meil
Supratimas (10)
Aplinkini supratingumas
Pagarba (2)
Artimj parama (3)
Artimj rpestis (2)
Artimj parama (bet ne uuojauta)
Draug palaikymas
Artimj palaikymas (2)

150

Kvalifikuota medicinin prieira

Materialins vertybs

Pasitikjimas savimi

Jumoras
Pasitikjimo poreikis

Iklausymo (isikalbjimo) poreikis

Poreikis jaustis svarbiam ir
reikalingam, galiniam pasirpinti
savimi
Privatumo poreikis
Primimo poreikis
Uuojautos poreikis

Medicinin prieira
Gera medicinin prieira
Tiksli ligos diagnostika
Efektyvs gydymo metodai
Maistas ligonins
Tikslios diagnozs
Medicinin pagalba
Tinkamas gydymas ir vaisytai
Finansiniai itekliai gydymui
Pinigai (3)
Didesnis valstybs finansavimas medikamentams
Pasitikjimas savo jgomis
Tikjimas savimi
Pasitikjimas savimi
Noras gyventi toliau
Susitaikymas su esama situacija
Jumoro palaikymas

Pasitikjimas gydytojais
Pasitikjimas (5)
Bti iklausytam (2)
Ligonis turi bti iklausytas
Bendravimas su mogumi
Bti kakam reikalingam
Ligonis turi jausti, kad juo yra rpinamasi ir kad jis yra svarbus
Nebti vieniu, bet savarankiku
Privatumas
Primimas tokio, koks jis yra
Primimas (2)
Nepakitusio poirio juos (t.t. kad nesigailt)
Uuojauta

Procentais vertinkite ligoni gaunam param

Turi bendravimo su ligoniais patirties
Artimieji
54,5
..............%

Gydytojai
22,48
...............%

Draugai
19,46
..............%

Kiti ligoniai
(raykite)
3,56
...............%

= 100 %

Kiti ligoniai
(raykite)
2,027027
...............%

= 100 %

Neturi bendravimo su ligoniais patirties

Artimieji
53,48649
..............%

Gydytojai
22,2973
...............%

Draugai
22,18919
..............%

Viso (r =0,9)
Artimieji
54
..............%

Gydytojai
22
...............%

Draugai
21
..............%

Kiti ligoniai
(raykite)
3
...............%

= 100 %

151

9 PRIEDAS
Koreliacijos koeficient tarp ligoni ir visuomens bei ligoni ir medicinos personalo
atsakym anket klausimus lentel
Klausimas

r (ligoniai-visuomen)

r (ligoniai-medicinos
personalas)

Iskirtas aktualiausias poreikis (piramid)

Ligoni laukimo priimamajame trukm
Pildom ligonins form sudtingumas
Iankstinis informavimas apie bsimas procedras
Ligonins dienos maitinimo racionas
Palat aplinkos slygos
Informacijos apie skyriaus vidaus tvarkos taisykles
suteikimas
Pacient turima informacija apie j teises ir pareigas
Pacient turima informacija apie j teises ginanias
institucijas
altiniai, suteikiantys daugiausiai informacijos apie
pacient teises ir jas ginanias institucijas
altiniai, kurie turt suteikti daugiau informacijos
apie pacient teises
Aiki ir suprantama informacija apie lig,
vartojamus vaistus ar kit gydym
Kas turt ligoniams suteikti daugiau informacijos
mogus, su kuriuo ligoniai gali pasikalbti,
pasidalinti savo jausmai ir rpesiais
Daniausiai ligonius iklausantys asmenys
Parama i draug ir artimj
Parama i gydytoj
Ligoni, gydytoj ir visuomens nuomon
klausimu: ar aplinkini poiris viu serganius
asmenis yra teigiamas
Pasitikjimas gydytojais
Pasitikjimas artimaisiais ir draugais
Poreikis pasikalbti su psichologu
Poreikis pasikalbti su kunigu
Galimyb pasikalbti su psichologu
Galimyb pasikalbti su kunigu
Asmen grups, daniausiai bendravime su ligoniais
naudojanios fizin kontakt
Galimyb bendrauti paramos, savipagalbos grupse
Galimyb atvirai reikti nuomon bendraujant su
gydytojais
Galimyb atvirai reikti nuomon bendraujant su
artimaisiais ir draugais
Sprendim primimas gydymo procese
Ligoni saugumo utikrinimas
Gydytoj dmesys ligoniams
Artimj ir draug dmesys ligoniams
Ligoni poreikis bti mylimiems ir reikalingiems
Ligoni viltis ir tikjimas
Paramos onkologiniams ligoniams vertinimas
procentais

0,84
0,97
1
-1
0,99
0,68
1

0,55
-0,86
-1
-1
0,96
0,93
-1

0,94
1

-0,40
-1

0,76

0,77

0,57

0,65

0,02

0,38

0,98
0,99

0,99
0,99

0,96
0,92
- 0,20
0,94

0,89
0,21
0,71
0,83

0,97
0,99
0,48
0,79
0,94
0,82
0,82

0,99
0,98
0,57
0,50
0,66
0,74
0,81

-1
0,45

-1
0,90

0,98

0,99

-0,72
0,72
0,01
0,97
0,63
0,68
0,95

-0,62
0,68
0,50
0,90
0,64
0,54
0,99

152

10 PRIEDAS

KOMPAKTINIS DISKAS

RECENZIJA

153