Dolomito Mineralinių Miltelių Gamybos Cecho Statyba Dolomito G. 6, Pakruojo R. Sav., Klovainių Sen., Pe

INFORMACIJA ATRANKAI DĖL POVEIKIO
APLINKAI VERTINIMO
Dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho statyba Dolomito g. 6,
Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Petrašiūnų k.
2016
Kontaktiniai asmenys: Data Versijos Nr.
Rūta Blagnytė 2016-05-23 01
Aplinkosaugos konsultantė
Tel. +370 (5) 210 7210
Faks. +370 5 210 72 11
Ruta.blagnyte@afconsult.com
Projekto Nr. EC16019
Dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho statyba

Dolomito g. 6, Pakruojo r. sav., Klovainių sen.,
Petrašiūnų k.
Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: AB „Dolomitas“
Informacijos atrankai dėl PAV rengėjas: UAB „AF-Consult“

Rūta Blagnytė
Tikrino ir tvirtino: Rasa Alkauskaitė-Kokoškina

Aplinkosaugos padalinio vadovė
UAB AF-Consult
Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius Į.k. 135744077
Tel. +370 5 2107210 PVM mok. k. LT357440716
Fax. +370 5 2107211
www.afconsult.com
Dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho statyba Dolomito g. 6, Pakruojo r. 2016-05-02 3
sav., Klovainių sen., Petrašiūnų k.
Turinys
1 ĮVADAS .................................................................................................................................................... 8
2 INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ
(UŽSAKOVĄ) ..................................................................................................................................................... 9
2.1 Organizatorius (užsakovas) .................................................................................................................................... 9
2.2 PŪV atrankos dokumentų rengėjas..................................................................................................................... 9
3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS ................................................................... 10

3.1 PŪV pavadinimas, nurodant kurį (-iuos) LR PŪV PAV įstatymo 2 priedo PŪV, kuriai turi būti
atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašo punktą (-us) atitinka PŪV arba nurodant, kad atranka atliekama
vadovaujantis LR PŪV PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodomas atsakingos institucijos raštas (data, Nr.),
kad privaloma atranka. .................................................................................................................................................................... 10
3.2 PŪV fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas
(būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtys, numatomi
įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m, numatomi griovimo darbai, reikalinga inžinerinė
infrastruktūra (pvz. inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos ir kt.) susisiekimo
komunikacijos). .................................................................................................................................................................................. 10
3.2.1 Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), funkcinės
zonos 10
3.2.2 Planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai ir įrenginiai ir jų paskirtys ............12
3.2.3 Numatomi įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m ....................................12
3.2.4 Numatomi griovimo darbai ...........................................................................................12
3.2.5 Reikalinga inžinerinė infrastruktūra (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos) ..12
4 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS: PRODUKCIJA, TECHNOLOGIJOS IR
PAJĖGUMAI (PLANUOJANT ESAMOS VEIKLOS PLĖTRĄ NURODYTI IR VYKDOMOS
VEIKLOS TECHNOLOGIJAS IR PAJĖGUMUS). .................................................................................... 13
4.1 Produkcija ................................................................................................................................................................. 13
4.2 Numatomos technologijos ir pajėgumai ........................................................................................................ 13
5 ŽALIAVŲ NAUDOJIMAS; CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ (MIŠINIŲ)

NAUDOJIMAS, ĮSKAITANT IR PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ
NAUDOJIMĄ (NURODANT JŲ PAVOJINGUMO KLASĘ IR KATEGORIJĄ); RADIOAKTYVIŲJŲ
MEDŽIAGŲ NAUDOJIMAS; PAVOJINGŲ (NURODANT PAVOJINGŲ ATLIEKŲ
TECHNOLOGINIUS SRAUTUS) IR NEPAVOJINGŲ ATLIEKŲ (NURODANT ATLIEKŲ
SUSIDARYMO ŠALTINĮ ARBA ATLIEKŲ TIPĄ) NAUDOJIMAS; PLANUOJAMOS ŪKINĖS
VEIKLOS METU NUMATOMAS NAUDOTI IR LAIKYTI TOKIŲ ŽALIAVŲ IR MEDŽIAGŲ
PRELIMINARUS KIEKIS. .............................................................................................................................. 17
6 GAMTOS IŠTEKLIŲ (NATŪRALIŲ GAMTOS KOMPONENTŲ), VISŲ PIRMA VANDENS,
ŽEMĖS, DIRVOŽEMIO, BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS NAUDOJIMO MASTAS IR
REGENERACINIS PAJĖGUMAS (ATSISTATYMAS). ............................................................................ 17
7 ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO MASTAS, NURODANT KURO RŪŠĮ. .................... 17
8 PAVOJINGŲ, NEPAVOJINGŲ IR RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SUSIDARYMAS,
NURODANT, ATLIEKŲ SUSIDARYMO VIETĄ, KOKIOS ATLIEKOS SUSIDARO (ATLIEKŲ
SUSIDARYMO ŠALTINIS ARBA ATLIEKŲ TIPAS), PRELIMINARŲ JŲ KIEKĮ, JŲ TVARKYMO
VEIKLOS RŪŠIS. ............................................................................................................................................. 17
AF-Consult UAB 2014

Dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho statyba Dolomito g. 6, 2016-05-23 4
9 NUOTEKŲ SUSIDARYMAS, PRELIMINARUS JŲ KIEKIS, JŲ TVARKYMAS. .................... 18

10 CHEMINĖS TARŠOS SUSIDARYMAS (ORO, DIRVOŽEMIO, VANDENS TERŠALŲ,
NUOSĖDŲ SUSIDARYMAS, PRELIMINARUS JŲ KIEKIS) IR JOS PREVENCIJA. ....................... 19
10.1 Oro teršalų susidarymas, orientacinis jų kiekis ............................................................................................. 19
10.1.1 Aplinkos oro užterštumo prognozė ...............................................................................22

10.1.2 Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai ...................................................23
10.1.3 Išvada ............................................................................................................................23
10.2 Dirvožemio tarša..................................................................................................................................................... 23
10.3 Vandens teršalų, nuosėdų susidarymas .......................................................................................................... 23
11 FIZIKINĖS TARŠOS SUSIDARYMAS (TRIUKŠMAS, VIBRACIJA, ŠVIESA, ŠILUMA,

JONIZUOJANČIOJI IR NEJONIZUOJANČIOJI (ELEKTROMAGNETINĖ) SPINDULIUOTĖ) IR
JOS PREVENCIJA. .......................................................................................................................................... 24
12 BIOLOGINĖS TARŠOS SUSIDARYMAS (PVZ., PATOGENINIAI MIKROORGANIZMAI,
PARAZITINIAI ORGANIZMAI) IR JOS PREVENCIJA. ......................................................................... 24
13 PŪV PAŽEIDŽIAMUMO RIZIKA DĖL EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ (PVZ., GAISRŲ, DIDELIŲ
AVARIJŲ, NELAIMIŲ (PVZ., POTVYNIŲ, JŪROS LYGIO KILIMO, ŽEMĖS DREBĖJIMŲ)) IR
(ARBA) SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ, ĮSKAITANT TAS, KURIAS GALI LEMTI
KLIMATO KAITA; EKSTREMALIŲ ĮVYKIŲ IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ TIKIMYBĖ IR JŲ
PREVENCIJA.................................................................................................................................................... 24
14 PŪV RIZIKA ŽMONIŲ SVEIKATAI (PVZ., DĖL VANDENS AR ORO UŽTERŠTUMO)... 25
15 PŪV SĄVEIKA SU KITA VYKDOMA ŪKINE VEIKLA IR (ARBA) PAGAL TEISĖS AKTŲ
REIKALAVIMUS PATVIRTINTA ŪKINĖS VEIKLOS (PVZ., PRAMONĖS, ŽEMĖS ŪKIO) PLĖTRA
GRETIMOSE TERITORIJOSE (PAGAL PATVIRTINTUS TERITORIJŲ PLANAVIMO
DOKUMENTUS). ............................................................................................................................................ 25
16 VEIKLOS VYKDYMO TERMINAI IR EILIŠKUMAS, NUMATOMAS EKSPLOATACIJOS
LAIKAS .............................................................................................................................................................. 27
17 PŪV VIETA PAGAL ADMINISTRACINIUS TERITORINIUS VIENETUS, JŲ DALIS IR
GYVENAMĄSIAS VIETOVES (APSKRITIS, SAV., SEN., MIESTAS, MIESTELIS, KAIMAS,
VIENSĖDIS, GATVĖ); TERITORIJOS, KURIOJE PŪV, ŽEMĖLAPIS SU GRETIMYBĖMIS NE
SENESNIS KAIP 3 METŲ (ORTOFOTO AR KITAME ŽEMĖLAPYJE, KITOSE GRAFINĖS
INFORMACIJOS PATEIKIMO PRIEMONĖSE APIBRĖŽTA PLANUOJAMA TERITORIJA,
PLANŲ MASTELIS PASIRENKAMAS ATSIŽVELGIANT Į PLANUOJAMOS TERITORIJOS IR
TERITORIJOS, KURIĄ PŪV GALI PAVEIKTI, DYDŽIUS); INFORMACIJA APIE TEISĘ VALDYTI,
NAUDOTI AR DISPONUOTI PLANUOJAMOS TERITORIJOS ŽEMĖS SKLYPĄ (PRIVATI,
SAVIVALDYBĖS AR VALSTYBINĖ NUOSAVYBĖ, SUTARTINĖ NUOMA); ŽEMĖS SKLYPO
PLANAS, JEI PARENGTAS .......................................................................................................................... 27
17.1 Planuojamos ūkinės veiklos administracinė teritorija................................................................................. 27
17.2 Teritorijos žemėlapis su gretimybėmis (ne senesnis kaip 3 metų) ......................................................... 28
17.3 Nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijos ................................................................................ 28
17.4 Žemės sklypo planas (jeigu toks parengtas) ................................................................................................. 28
AF-Consult UAB 2016

18 PŪV SKLYPO IR GRETIMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ AR TERITORIJŲ FUNKCINIS ZONAVIMAS

IR TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAS (PAGRINDINĖ ŽEMĖS NAUDOJIMO
PASKIRTIS IR BŪDAS (BŪDAI), NUSTATYTOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO
SĄLYGOS, VYRAUJANČIŲ STATINIŲ AR JŲ GRUPIŲ PASKIRTIS) PAGAL PATVIRTINTUS
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTUS. INFORMACIJA APIE VIETOVĖS
INFRASTRUKTŪRĄ, URBANIZUOTAS TERITORIJAS (GYVENAMĄSIAS, PRAMONINES,
REKREACINES, VISUOMENINĖS PASKIRTIES), ESAMUS STATINIUS IR ŠIŲ TERITORIJŲ IR
(AR) STATINIŲ ATSTUMUS NUO PŪV VIETOS.................................................................................. 29
18.1 PŪV sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo
reglamentas 29
18.2 Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (jei yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas)
29
18.3 Informacija apie vietovės infrastruktūrą.......................................................................................................... 31
18.4 Informacija apie urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės

paskirties). Informacija apie esamus statinius ir urbanizuotų teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos
ūkinės veiklos vietos. ....................................................................................................................................................................... 31
19 INFORMACIJA APIE EKSPLOATUOJAMUS IR IŠŽVALGYTUS ŽEMĖS GELMIŲ

TELKINIŲ IŠTEKLIUS (NAUDINGAS IŠKASENAS, GĖLO IR MINERALINIO VANDENS
VANDENVIETES), ĮSKAITANT DIRVOŽEMĮ; GEOLOGINIUS PROCESUS IR REIŠKINIUS (PVZ.,
EROZIJA, SUFOZIJA, KARSTAS, NUOŠLIAUŽOS), GEOTOPUS, KURIŲ DUOMENYS
KAUPIAMI GEOLIS DUOMENŲ BAZĖJE ............................................................................................... 32
19.1 Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius ............................. 32
19.2 Informacija apie geologinius procesus ir reiškinius, geotopus ............................................................... 32
20 INFORMACIJA APIE KRAŠTOVAIZDĮ, GAMTINĮ KARKASĄ, VIETOVĖS RELJEFĄ,

VADOVAUTIS EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJOS, EUROPOS TARYBOS
MINISTRŲ KOMITETO 2008 M. REKOMENDACIJOMIS CM/REC (2008-02-06) 3
VALSTYBĖMS NARĖMS DĖL EUROPOS KRAŠTOVAIZDŽIO KONVENCIJOS
ĮGYVENDINIMO GAIRIŲ NUOSTATOMIS, LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO POLITIKOS
KRYPČIŲ APRAŠU IR LR KRAŠTOVAIZDŽIO ERDVINĖS STRUKTŪROS ĮVAIROVĖS IR JOS
TIPŲ IDENTIFIKAVIMO STUDIJA, KURIOJE VERTINGIAUSIOS ESTETINIU POŽIŪRIU
LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO VIZUALINĖS STRUKTŪROS IŠSKIRTOS STUDIJOJE
PATEIKTAME LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO VIZUALINĖS STRUKTŪROS ŽEMĖLAPYJE IR
PAŽYMĖTOS INDEKSAIS V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, JŲ VIZUALINIS
DOMINANTIŠKUMAS YRA A, B, C. ........................................................................................................ 33
21 INFORMACIJA APIE SAUGOMAS TERITORIJAS, ĮSKAITANT EUROPOS EKOLOGINIO
TINKLO „NATURA 2000“ TERITORIJAS, KURIOS REGISTRUOJAMOS STK DUOMENŲ
BAZĖJE IR ŠIŲ TERITORIJŲ ATSTUMUS NUO PŪV VIETOS. PRIDEDAMA VALSTYBINĖS
SAUGOMŲ TERITORIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS POVEIKIO
REIKŠMINGUMO „NATURA 2000“ TERITORIJOMS IŠVADA, JEIGU TOKIA IŠVADA
REIKALINGA PAGAL TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMUS. ........................................................................ 35
21.1 Informacija apie saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas
36
21.2 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio reikšmingumo
„Natura 2000“ teritorijoms išvada (jeigu tokia išvada reikalinga) ..................................................................................... 37
22 INFORMACIJA APIE BIOTOPUS – MIŠKUS, JŲ PASKIRTĮ IR APSAUGOS REŽIMĄ;

PIEVAS, PELKES, VANDENS TELKINIUS IR JŲ APSAUGOS ZONAS, JUOSTAS, JŪROS
AF-Consult UAB 2016

APLINKĄ IR KT.; BIOTOPŲ BUVEINĖSE ESANČIAS SAUGOMAS RŪŠIS, JŲ AUGAVIETES IR

RADAVIETES, KURIŲ INFORMACIJA KAUPIAMA SRIS (SAUGOMŲ RŪŠIŲ INFORMACINĖ
SISTEMA) DUOMENŲ BAZĖJE (HTTPS://EPASLAUGOS.AM.LT/), JŲ ATSTUMĄ NUO
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS (OBJEKTO AR SKLYPO, KAI TOKS
SUFORMUOTAS, RIBOS) IR BIOTOPŲ BUFERINĮ PAJĖGUMĄ (BIOTOPŲ ATSPARUMO
PAJĖGUMAS). ................................................................................................................................................. 38
23 INFORMACIJA APIE JAUTRIAS APLINKOS APSAUGOS POŽIŪRIU TERITORIJAS –
VANDENS PAKRANČIŲ ZONAS, POTVYNIŲ ZONAS, KARSTINĮ REGIONĄ, GĖLO IR
MINERALINIO VANDENS VANDENVIETES, JŲ APSAUGOS ZONAS IR JUOSTAS IR
PAN. 39
24 INFORMACIJA APIE TERITORIJOS TARŠĄ PRAEITYJE (TERITORIJOS, KURIOSE JAU
BUVO NESILAIKOMA PROJEKTUI TAIKOMŲ APLINKOS KOKYBĖS NORMŲ), JEI TOKIE
DUOMENYS TURIMI.................................................................................................................................... 41
25 INFORMACIJA APIE TANKIAI APGYVENDINTAS TERITORIJAS IR JŲ ATSTUMĄ NUO
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS (OBJEKTO AR SKLYPO, KAI TOKS
SUFORMUOTAS, RIBOS)............................................................................................................................ 41
26 INFORMACIJA APIE VIETOVĖJE ESANČIAS NEKILNOJAMĄSIAS KULTŪROS
VERTYBES, KURIOS REGISTRUOTOS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE, IR JŲ ATSTUMĄ
NUO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETOS (OBJEKTO AR SKLYPO, KAI TOKS
SUFORMUOTAS, RIBOS ............................................................................................................................. 42
27 GALIMAS REIKŠMINGAS POVEIKIS APLINKOS VEIKSNIAMS, ATSIŽVELGIANT Į DYDĮ
IR ERDVINĮ MASTĄ; POBŪDĮ; POVEIKIO INTENSYVUMĄ IR SUDĖTINGUMĄ; POVEIKIO
TIKIMYBĘ; TIKĖTINĄ POVEIKIO PRADŽIĄ, TRUKMĘ, DAŽNUMĄ IR GRĮŽTAMUMĄ;
BENDRĄ POVEIKĮ SU KITA VYKDOMA ŪKINE VEIKLA IR (ARBA) PAGAL TEISĖS AKTŲ
REIKALAVIMUS PATVIRTINTA ŪKINĖS VEIKLOS PLĖTRA GRETIMOSE TERITORIJOSE;
GALIMYBĘ VEIKSMINGAI SUMAŽINTI POVEIKĮ: ............................................................................... 44
27.1 Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai,
rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės
taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant veiklą, susidarys didelis oro teršalų kiekis dėl
kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.); galimą
poveikį vietos darbo rinkai ir vietovės gyventojų demografijai; ........................................................................................ 44
27.1.1 Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį

gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai .....44
27.1.2 Galimas poveikis vietos darbo rinkai .............................................................................44
27.1.3 Galimas poveikis vietovės gyventojų demografijai .......................................................44
27.2 Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų užstatymo ar
suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų
sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas neigiamas poveikis
gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui ................................................................................................... 44
27.3 Poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz.,
kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas); gausaus gamtos išteklių naudojimo;
pagrindinės tikslinės žemės paskirties pakeitimo .................................................................................................................. 45
27.4 Poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir požeminio vandens
kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai) .................................................................................... 45
27.5 Poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro kokybei,
mikroklimatui); ................................................................................................................................................................................... 45
AF-Consult UAB 2016

27.6 Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis

vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pažeminimas,
paaukštinimas, lyginimas); ............................................................................................................................................................. 45
27.7 Poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas, poveikis
statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam turtui) ................ 46
27.8 Poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos,
spinduliuotės). .................................................................................................................................................................................... 46
27.9 Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai ................................................... 46
27.10 Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės
veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų situacijų
(nelaimių) 46
27.11 Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis. .............................................................................................. 46
27.12 Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant
išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią ...................................................................... 47
PRIEDAI:
1 PRIEDAS. Grafiniai priedai

2 PRIEDAS Raštiniai priedai
AF-Consult UAB 2016

1 Įvadas
Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo
(toliau – PAV) įstatymo 2 priedą - planuojama ūkinė veikla patenka į 5 punktą ” Mineralinių
statybinių medžiagų pramonė”, 5.8. ” Degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba”;
Informacija atrankai parengta pagal LR aplinkos ministro įsakymo 2005-12-30. Nr. D1-665 “Dėl
planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 4-129)
nurodytą tvarką.
Apie priimtą atrankos išvadą visuomenė bus informuojama įstatymų numatyta tvarka.
Planuojamos ūkinės veiklos teritorija yra nutolusi nuo saugomų ir „Natura 2000” teritorijų, todėl
planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000”
teritorijoms reikšmingumas nebus nustatinėjamas.
AF-Consult UAB 2016

2 Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą)
2.1 Organizatorius (užsakovas)
Organizatorius: AB „Dolomitas”
Adresas: Dolomito g. 6, Petrašiūnų k., Pakruojo raj.
Kontaktinis asmuo: Vincas Ponelis; Endas Deinoravičius
Telefonas: 869872177; 861550307
Faksas: -
El. paštas: v.ponelis@dolomitas.lt; e.deinoravicius@dolomitas.lt;
2.2 PŪV atrankos dokumentų rengėjas
Organizacija: UAB „AF-Consult“

Lvovo g. 25 LT-09320 Vilnius
Kontaktinis asmuo: Rūta Blagnytė
Telefonas: +370 (5) 210 7210
Faksas: +370 5 210 72 11
El. paštas: Ruta.blagnyte@afconsult.com
AF-Consult UAB 2016

3 Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas
3.1 PŪV pavadinimas, nurodant kurį (-iuos) LR PŪV PAV įstatymo 2 priedo PŪV,
kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašo punktą (-us) atitinka
PŪV arba nurodant, kad atranka atliekama vadovaujantis LR PŪV PAV
įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodomas atsakingos institucijos raštas
(data, Nr.), kad privaloma atranka.
Planuojama ūkinė veikla – Dolomito mineralinių miltelių gamyba naujame projektuojamame

gamybiniame pastate.
Pagal LR PŪV PAV įstatymo 2 priedą - PŪV patenka į 5 punktą ” Mineralinių statybinių medžiagų
pramonė”, 5.8. ” Degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba”.
Dolomito mineralinių miltelių gamybos pastate yra įrengiama vokiečių firmos ,,LOESCHE“
mineralinių miltelių gamybos linija, kurios našumas yra 20t/val. Šioje linijoje bus gaminami
dolomito mineraliniai milteliai, kurių frakcija bus Ø90 µm ir maksimali drėgmė bus ne didesnė kaip
1 proc. Dolomitinės skaldos, iš kurios bus gaminami mineraliniai milteliai, drėgnumas bus iki 10%.
Metinė dolomito mineralinių miltelių gamybos programa naujai projektuojamoje linijoje bus
40000t/metus.
Naujai projektuojama dolomito mineralinių miltelių gamybos linija dirbs 7 mėnesius (šiltu metų
laiku) per metus.
Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Dolomito g. 6, Pakruojo r. sav., Klovainių sen., Petrašiūnų k.
3.2 PŪV fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo

paskirtis ir būdas (būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas,
numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtys, numatomi įrengti giluminiai
gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m, numatomi griovimo darbai, reikalinga
inžinerinė infrastruktūra (pvz. inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų
šalinimo, šilumos, energijos ir kt.) susisiekimo komunikacijos).
3.2.1 Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas (būdai),

funkcinės zonos
Žemės sklypo (unikalus sklypo numeris: 4400-0860-4354) naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo
naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo plotas – 32.6123 ha,
teritorijoje eksploatuojami vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, ryšių linijų, elektros tinklų
inžineriniai tinklai. Užstatyta teritorija – 26.2775 ha.
Sklypo teritorijoje yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:
- Dirvožemio apsauga;
- Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos;
- Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos;
- Ryšių linijų apsaugos zonos;
- Elektros linijų apsaugos zonos;

- Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona;
- Kelių apsaugos zona;
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – BP) sprendinius PŪV
teritorija patenka į Mūšos upės apsaugos zoną.
AF-Consult UAB 2016

Pav.3-1. PŪV žemės sklypas
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo
plėtojimo sprendinių brėžinį PŪV teritorija patenka į užstatytą teritoriją, funkcinė zona - turizmo
plėtros zona (žr. 3-2 pav.).
Pav. 3-2. Pakruojo savivaldybės teritorijos bendrojo plano rekreacijos, turizmo, gamtos ir
kultūros paveldo plėtojimo sprendinių brėžinio ištrauka ir PŪV vieta
AF-Consult UAB 2016

3.2.2 Planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai ir įrenginiai ir jų paskirtys
Naujasis dolomito mineralinių miltelių gamybos cechas numatomas esamame žemės sklype
(unikalus sklypo numeris: 4400-0860-4354) naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo
būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo plotas – 32.6123 ha, teritorijoje
eksploatuojami vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos, ryšių linijų, elektros tinklų inžineriniai
tinklai. Užstatyta teritorija – 26.2775 ha.
Dolomito mineralinių miltelių gamybos pastatas numatomas iš „Sandwich“ tipo plokščių,

projektuojamo cecho aukštis ~18 m, preliminarūs pastato matmenys - 15x30m.
Išsami informacija apie gamybos cecho statybines medžiagas, naująjį teritorijos užstatymo plotą
bus pateikiama techniniame projekte.
Žemės sklypo schema pateikiama ataskaitos grafiniame priede.
3.2.3 Numatomi įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m

Giluminių gręžinių, kurių gylis viršija 300 m, planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) teritorijoje
įrengti neplanuojama.
3.2.4 Numatomi griovimo darbai
Griovimo darbai nenumatomi, statybų teritorija nėra užstatyta.

3.2.5 Reikalinga inžinerinė infrastruktūra (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos)
Teritorijoje yra visi reikiami inžineriniai tinklai. Šalia yra vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklai,
elektros, ryšių linijų, ir kt. reikiamos komunikacijos. Detali informacija apie PŪV reikiamą inžinerinę
infrastruktūrą bus pateikiama techniniame projekte.
AF-Consult UAB 2016

4 Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija, technologijos ir

pajėgumai (planuojant esamos veiklos plėtrą nurodyti ir vykdomos
veiklos technologijas ir pajėgumus).
4.1 Produkcija
AB „Dolomitas“ veikla skaičiuojama nuo 1964 metų, jos sritys apima viską - nuo dolomitinio akmens
kasybos iki jo apdorojimo ir pateikimo klientams. Įmonė eksploatuoja labai aukštos kokybės telkinį
"Petrašiūnai-2". Dolomitinis akmuo yra skaldomas, plaunamas ir realizuojamas užsakovams pagal
aukščiausius kokybės standartus. Veikla vykdoma laikantis ISO kokybės vadybos sistemos
reikalavimų, nuolat investuojant į jos modernizavimą ir esamų procesų optimizavimą. Produkcija
papildomai sertifikuota Latvijoje, Rusijoje ir Lenkijoje pagal tų šalių produktų sertifikavimo
reikalavimus.
Šiuo metu bendrovėje veikia keturios technologinės linijos, kurių bendras pajėgumas - per metus
pagaminama iki 3 mln. tonų 25 skirtingų frakcijų skaldos. Atsižvelgiant į dabartinius šios produkcijos
poreikius, įmonės eksploatuojamų detaliai išžvalgytų dolomito resursų užteks dar 55-60 metų. Visa
kasama žaliava rūšiuojama. Nuo uolienos stiprumo priklauso, kokiam produktui ji bus skirta. Iš
kiečiausio akmens gaminama skalda asfaltbetoniui ir betonui.
AB „Dolomitas“ yra asociacijos ,,Lietuvos keliai", Lietuvos karjerų asociacijos, Šiaulių pramonininkų
asociacijos ir Statybos produktų bandymo labaratorijų asociacijos narė.
Šiuo metu gamykloje dirba daugiau nei šimtas darbuotojų. Papildomai iki 30-ties jų pasitelkiama
intensyviausių produkcijos gamybos sezonų metu.
4.2 Numatomos technologijos ir pajėgumai
Projektuojamame naujame dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho pastate bus įrengiama
vokiečių firmos „LOESCHE" mineralinių miltelių gamybos linija, kurios našumas yra 20t/val. Šioje
linijoje bus gaminami dolomito mineraliniai milteliai, kurių frakcija bus Ø 90 µm ir maksimali
drėgmė bus ne didesnė kaip 1 proc. Dolomitinės skaldos, iš kurios bus gaminami mineraliniai
milteliai, drėgnumas bus iki 10%. Planuojama dolomito mineralinių miltelių gamybos apimtis,
naujai projektuojamoje linijoje, bus 40000t/metus. Naujai projektuojama dolomito mineralinių
miltelių gamybos linija dirbs 7 mėnesius metuose (šiltu metų laiku).
Dolomitinė skalda (kurios frakcija bus Ø22÷54mm) į dolomitinės skaldos sandėliavimo stoginę,
projektuojamą prie naujai įrengiamo dolomito mineralinių miltelių gamybos pastato, atvežama
automobiliniu transportu,- savivarčiais (BELAZ), kurių talpa yra 50t, ar kitu samdomu transportu
(sunkvežimiais , kurių talpa 35t) iš karjero. Dolomitinė skalda bus sandėliuojama stoginėje, krūvoje.
Stoginėje, iš dviejų jos pusių, yra įrengta atraminė g/b 2,0m aukščio sienutė, kas įgalina racionaliau
išnaudoti stoginėje esantį dolomitinės skaldos sandėliavimo plotą, daugiau sukaupti dolomitinės
skaldos atsargų. Stoginės aukštis iki santvaros apačios bus 8,5m. Vienu metu stoginėje bus
sandėliuojama iki 1000t dolomitinės skaldos. Atvažiavęs su dolomitine skalda savivartis, privažiuoja
prie stoginės atbuline eiga ir pakeldamas kėbulą, išpila dolomitinę skaldą į krūvą. Stoginėje
dolomitinės skaldos krūva formuojama dyzelinio ratinio krautuvo pagalba.
Dolomitinės skaldos sandėliavimo stoginėje iš krūvos dolomitinė skalda imama ratinio dyzelinio
krautuvo poz. 3 (žr. technologinę schemą grafiniuose prieduose) kaušu ir pilama į maitinimo
bunkerį poz.1. Jame yra sumontuotas apatinio lygio daviklis, kuris per šviesos signalizaciją
informuoja apie dolomito skaldos kiekį bunkeryje. Per valandą atliekami 3-4 bunkerio užkrovimai.
Po bunkeriu poz.1 yra sumontuotas vibromaitintuvas poz.2, su dažnio keitikliu. Jo pagalba
dolomitinė skalda tolygiai yra paduodama į kaušinį elevatorių poz.4. Elevatoriaus kaušais
dolomitinė skalda pakeliama į viršų ir paduodama į dolomito skaldos bunkerį (talpa yra 15m3)
poz.5. Šiame bunkeryje, gamybos metu, esančios dolomitinės skaldos kiekis visuomet turi būti
AF-Consult UAB 2016

daugiau nei pusė jo talpos. Po bunkeriu yra sumontuota rankinė sklendė poz.6. Ją atidarius
dolomitinė skalda iš bunkerio poz.5 byra ant juostinio transporterio-maitintuvo poz.9, kuris yra su
dažnio keitikliu. Jo pagalba dolomitinė skalda tolygiai paduodama per srauto paskirstymo elektrinę
sklendę poz. 11, rotorinę sklendę poz. 10.1 į malūną poz. 10. Ant juostinio transporterio-maitintuvo
poz. 9 yra sumontuotas metalo detektorius poz. 8 ir metalo separatorius. Dolomitinėje skaldoje
aptikus kokį tai metalą (juodajį ar spalvotą) jis yra atrenkamas iš dolomito skaldos srauto ir
numetamas į metalo surinkimo talpą. Apie metalo aptikimą turi būti informuojama garsiniu ir
šviesos signalu.
Iš juostinio transporterio-maitintuvo poz. 9 dolomitinė skalda toliau patenka į rotorinę sklendę poz.
10.1. Praėjęs per rotorinę sklendę dolomitinės skaldos srautas patenka į malūną poz.10. Jame
vyksta dolomitinės skaldos malimas.
Malūne dolomito miltelių džiovinimui naudojamas karštas oras, kuris gaminamas karšto oro
generatoriaus (toliau HGG). Kuras – suskystintos naftos dujos, kurios iš jų sandėliavimo rezervuaro
bus paduodamos vamzdynu į degiklį. Karšto oro padavimas į malūną yra būtinas, jei žaliavos
drėgmė yra didesnė nei 2 %. Karšto oro ruošimo generatoriaus poz. 26 pagrindinės charakteristikos
yra:
-Oro srautas ties HGG įvadu: apie 18.000 Nm3/val.
-Oro temperatūra ties įvadu: +92°C
-Oro srautas ties HGG išmetimu: apie 21.300 Nm3/val.
-Oro išmetimo temperatūra į malūną: +217°C

-Karščio srautas ties HGG išmetimu: 6,2 x 106 kJ/val.
-Oro slėgis ties HGG išmetimu: apie -5 mbar g
-Suskystintų naftos dujų slėgis įvade, prie degiklio,- 2,5 bar g.
Sumalta malūne dolomitinė skalda sviedžiama išcentrinės jėgos pagalba į zoną, esančią malūno
viršutinėje dalyje. Joje dolomito mineraliniai milteliai yra pakeliami į viršų, atsižvelgiant į
paduodamo į malūną oro arba dujų srautą klasifikatoriuje. Per didelės dolomito mineralinių miltelių
dalelės išmestos klasifikatoriaus patenka atgal prie klasifikatoriaus kūgio ir gali būti arba
paduodamos atgal ant malimo stalo tolesniam jų permalimui ir reikiamos frakcijos pagaminimui.
Reikiamos frakcijos dolomito mineraliniai milteliai yra ištraukiami iš viršutinės malūno dalies,-
klasifikatoriaus poz.10.3 ir kartu su oro srautu paduodami į filtrą poz.12.
Išeinantis iš malūno klasifikatoriaus poz. 10,3 su jame esančiu sumaltų dolomito mineralinių miltelių
kiekiu oro srautas yra ištraukiamas malūno ventiliatoriumi poz. 29. Sumalti dolomito milteliai oro
sraute, ortakiais poz.31, kurie yra su šilumos izoliacija, yra paduodami į filtrą poz.12. Tai rankovinis
filtras, per kurį yra nutraukiama 41500 m3/val. šilto oro su produktu. Maksimali oro temperatūra
sraute yra +1200 ºC. Maksimalus slėgis filtre yra 120 mbar. Dolomito mineralinių miltelių dulkių
kiekis išmetamas iš filtro į atmosferą bus <10 mg/Nm3. Filtre yra įrengta pneumatinė automatinė
filtro rankovių nukratymo sistema. Ji susideda iš:
- suspausto oro padavimo sistema su manometru, filtru ir slėgio reduktoriumi;
- lygio indikatoriaus filtro apatinėje kameroje;
- elektroninis įrenginys, skirtas kontroliuoti filtro rankovių užterštumą dulkėmis;

Sraigtinis transporteris , esantis po filtru poz. 12, savo komplektacijoje turi:
- sraigto sukimosi greičio daviklį;
- šildomus elektromagnetinius vožtuvus;
Reikiamos frakcijos dolomito mineraliniai milteliai, iš malūno poz.10, per jo klasifikatorių poz.10.3,
oro srauto pagalba, kurį sukuria malūno ventiliatorius poz. 29, paduodami į filtrą poz. 12, kuriame
AF-Consult UAB 2016

jie sugaudomi filtro rankovėse, ir suspausto oro impulsu nukrečiami į filtro apatinę kamerą.
Ventiliatoriaus poz. 29 pagalba ištraukiamas iš filtro poz. 12 išvalytas nuo dolomito dulkių oras yra
grąžinamas ortakiais su šilumos izoliacija atgal į karšto oro ruošimo generatorių poz.26, o iš jo vėl
paduodamas į malūną. Perteklinis oras ortakiu yra išmetamas per kaminą į lauką. Visą oro,
nutraukiamo iš filtro, judėjimą valdo srauto reguliavimo sklendės poz. 30; 27; 28. Per srauto
reguliavimo sklendę poz. 27 į oro tiekimo sistemą iš lauko paduodamas šviežias oras.
Srauto reguliavimo sklendės poz. 28; 30 valdomos automatiškai, kontrolės prietaisais ortakiuose
matuojant oro srauto drėgnumą, šilumą, patį srauto kiekį.
Iš filtro poz. 12 apatinės kameros milteliai patenka į sraigtinį transporterį, esantį po šia apatine
produkto surinkimo kamera. Iš jos dolomito mineraliniai milteliai, per rankinę sklendę poz.13,
rotorinę sklendę poz.14, paduodami į grandininį transporterį poz.15. Šiuo transporteriu dolomito
milteliai toliau transportuojami į elevartorių poz.16. Elevatoriaus kaušais dolomito mineraliniai
milteliai yra pakeliami į viršų ir paduodami dviem kryptimis; vienu atveju per srauto paskirstymo
sklendę poz.17 į dolomito mineralinių miltelių talpą poz. 23, esančią virš dolomito mineralinių
miltelių fasavimo į didmaišius įrengimo poz.23 . Kitu atveju, perjungiant srauto paskirstymo sklendę
poz. 17 į kitą srauto nukreipimo poziciją, dolomito milteliai paduodami ant grandininio
transporterio poz. 18. Šiuo transporteriu milteliai, atidarius elektrinę sklendę poz.22, esančią po
transporteriu poz. 18, gali būti paduodami arba į dolomitinių mineralinių miltelių sandėliavimo
silosą poz.19.1, arba, uždarius elektrinę sklendę poz.22, į dolomitinių mineralinių miltelių
sandėliavimo silosą poz.19.2. Iš siloso poz. 19.1 yra kraunamos autocisternos (25t), o iš siloso poz.
19.2 gali būti kraunamos tiek autocisternos, tiek ir geležinkelio vagonai (hoperiai, geležinkelio
cisternos). Dolomito mineralinių miltelių sandėliavimo silosuose yra produkto lygio kontrolės
davikliai, viršutiniai ir apatiniai lygio davikliai. Suveikus viršutiniam lygio davikliui silose,
automatiškai stabdomi miltelių padavimas iš filtro įrengimai; stabdomas grandininis transporteris
poz. 15, elevatorius poz.16, grandininis transporteris poz. 18. Ant silosų yra sumontuoti rankoviniai
filtrai, per kuriuos į atmosferą išmetamas silosų krovos metu susidaręs oro perteklius. Filtruose
dolomito miltelių dulkėmis užterštas oras išvalomas rankovėse, ir po to išmetamas į atmosferą.
Dolomito mineralinių miltelių dulkių kiekis išmetamas iš filtro į atmosferą bus < 10 mg/Nm 3. Filtre
yra įrengta pneumatinė automatinė filtro rankovių nukratymo sistema. Suspausto oro impulsas,
periodiškai, nukrato dulkes nuo rankovių. Jos nusėda silose, o švarus oras išmetamas į lauką.
Autotransporto, geležinkelio vagonų pakrovimui vykdyti numatytos pakeliamos rankovės
poz.21.1;21.2 su integruotais filtrais, elektrine sklende. Atvažiavus automobiliui ar geležinkelio
vagonui ir jiems atsistojus į numatytą pakrovimo vietą po silosais 19.1 ar 19.2 yra atidaromi jų
pakrovimo liukai. Tada į pakrovimo angą yra nuleidžiama kilnojama pakrovimo rankovė (poz.21.1
ar 21.2 ). Jos valdymas yra vietinis, įrengtas aptarnavimo aikštelėje, valdomas darbuotojo rankiniu
būdu, atidaroma rankinė silosų iškrovimo sklendė poz. 20.1 ar 20.2., atidaroma elektrinė sklendė,
esanti virš kilnojamos rankovės, ir pradedama krauti dolomito miltelius iš silosų į autocisterną ar
geležinkelio vagoną. Apie kraunamo į transporto priemonę produkto kiekį informuoja silose esantis
lygio daviklis. Dolomito mineralinių miltelių dulkių kiekis išmetamas iš filtro į atmosferą,
sumontuoto ant siloso, bus < 10 mg/Nm3. Filtre yra įrengta pneumatinė automatinė filtro rankovių
nukratymo sistema, suspausto oro srove, periodiškai bus nukratomos filtro rankovės. Filtras savo
sudėtyje turi rankovių užterštumo indikatorių.
Dolomito mineraliniai milteliai bus fasuojami į 1,0t didmaišius. Iš elevatoriaus poz.16, per srauto
paskirstymo sklendę poz.17, dolomito milteliai paduodami į bunkerį poz. 23. Jo talpa yra 15m3. Po
bunkeriu yra sumontuota rankinė sklendė poz.20.3, rotorinė sklendė poz. 24. Fasavimo į didmaišius
įrangą sudaro fasavimo įrengimas poz. 25 su svarstyklėmis, su didmaišio uždėjimo karkasu.
Didmaišis rankiniu būdu uždedamas ant karkaso ir įstumiamas po fasavimo įrengimo išdavimo
bunkeriu, svarstyklėmis pasveriamas kraunamo dolomito į didmaišį kiekis. Kai visas pasvertas
produktas pakraunamas į didmaišį, uždaromos sklendės ir didmaišis ištraukiamas iš po fasavimo
įrenginio. Sufasuoti dolomito milteliai bus šakiniu 2,0t kėlimo galios dyzeliniu krautuvu vežami iš
fasavimo vietos į esamą fasuotos produkcijos sandėlį, kuriame didmaišiai bus sandėliuojami
rietuvėse, dviem aukštais.
AF-Consult UAB 2016

Dolomito mineralinių miltelių sandėliavimo bunkeryje poz.23, esančiame virš fasavimo įrenginio
poz. 25, yra produkto lygio kontrolės davikliai, viršutiniai ir apatiniai lygio davikliai. Ant bunkerio
viršaus yra įrengtas oro valymo filtras, per kurį į lauką išmetamas išvalytas nuo dolomito miltelių
oras.
Dolomito mineralinių miltelių dulkių kiekis išmetamas iš filtro į atmosferą bus < 10 mg/Nm3. Filtre
yra įrengta pneumatinė automatinė filtro bunkeryje, o švarus ora išmetamas į lauką.
Pakrovus dolomito miltelius į autocisterną ar geležinkelio vagoną yra uždaroma po silosais poz.
19.1;19.2 esančios rankinės sklendės 20.1 ar 20.2, uždaroma elektrinė sklendė esanti virš pakeliamos
pakrovimo rankovės, pakeliama rankovė 21.1 ar 21.2 į viršų, uždaromas autocisternos ar
geležinkelio vagono pakrovimo liukas ir autocisterna ar geležinkelio vagonas išvažiuoja iš
pakrovimo vietos. Į pakrovą gali būti paduodama iki 6 geležinkelio vagonų. Jie pakrovimo poste
pertraukiami elektrinės gervės pagalba.
Technologijų detalės bus tikslinamos rengiant techninį projektą.
Pažymėtina, kad esamos ūkinės veiklos technologinės linijos ir planuojamos ūkinės veiklos
projektuojamos vokiečių ,,LOESCHE“ technologinių įrenginiai turės veikti kaip vienas, bendras
vienetas.
Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas - projektavimas
2016, statyba 2016-2017, eksploatacijos laikotarpis 25 metai.
Darbuotojai (vnt.), darbo laikas, darbo pamainos
Naujai projektuojama dolomito mineralinių miltelių gamybos linija dirbs 7 mėnesius (šiltu metų
laiku) metuose, 1 pamaina (8 val.). Naujų darbuotojų nenumatoma priimti dėl PŪV.
Technologinių procesų schema pateikiama grafiniuose prieduose.
Visa darbų metu naudojama statybos technika (kasimo, montavimo, transportavimo ir kt.) bus
techniškai tvarkinga, atitinkanti visus aplinkosauginius reikalavimus.
AF-Consult UAB 2016

5 Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių)

naudojimas, įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų
naudojimą (nurodant jų pavojingumo klasę ir kategoriją); radioaktyviųjų
medžiagų naudojimas; pavojingų (nurodant pavojingų atliekų
technologinius srautus) ir nepavojingų atliekų (nurodant atliekų
susidarymo šaltinį arba atliekų tipą) naudojimas; planuojamos ūkinės
veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų ir medžiagų
preliminarus kiekis.
PŪV metu, dolomito mineralinių miltelių džiovinimui bus naudojamas karštų dujų generatorius,
kuriam naudojamos suskystintos naftos dujos. Suskystintų dujų rezervuarai, kurių bendra talpa
bus ~40 t. Bus numatyti 4 rezervuarai po 10 t. kiekvienas.
Jokių kitų cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių), įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir
preparatų; radioaktyviųjų medžiagų; pavojingų ir nepavojingų atliekų nenumatoma naudoti PŪV
eksploatacijos metu.
Tikslūs statybos darbams reikiamų žaliavų kiekiai ir technologiniai ištekliai bus nurodyti
techniniame projekte.
6 Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų), visų pirma vandens,

žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastas ir
regeneracinis pajėgumas (atsistatymas).
PŪV eksploatacijos metu nebus naudojami vandens, dirvožemio, biologinės įvairovės ištekliai.
Dolomitinių miltelių gamybai bus naudojama dolomitinė skalda iš šiuo metu eksploatuojamo AB
„Dolomitas“ telkinio. Dolomitinės skaldos naudojimo mastas pateikiamas 4.2 skyriuje.
7 Energijos išteklių naudojimo mastas, nurodant kuro rūšį.
PŪV metu, dolomito mineralinių miltelių džiovinimui bus naudojamas karštų dujų generatorius,
kuriam naudojamos suskystintos naftos dujos. Suskystintų dujų rezervuarai, kurių bendra talpa
bus ~40 t. Bus numatyti 4 rezervuarai po 10 t. kiekvienas.
Tikslūs statybos darbams reikiamų energijos ir technologinių ištekliai bus nurodyti techniniame
projekte.
8 Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant,

atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro (atliekų susidarymo
šaltinis arba atliekų tipas), preliminarų jų kiekį, jų tvarkymo veiklos rūšis.
PŪV technologija – be atliekų, todėl jokių nei pavojingų, nei nepavojingų bei radioaktyviųjų atliekų
nesusidarys.
Vykdant statybos darbus, visos susidarančios atliekos bus rūšiuojamos, numatomas statybinių
atliekų išvežimas, kaip tai numato LR AM įsakymas „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės".
Statybinės atliekos susidarančios statant, kad neterštų aplinkos ir nesukeltų pavojaus iki statybos
darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos statybos aikštelėje iki jų perdavimo atliekų perdirbėjui. Iki
AF-Consult UAB 2016

statybos darbų pradžios planuojama sudaryti sutartį su sertifikuota statybines atliekas utilizuojančia
įmone.
Nepavojingos statybinės atliekos numatomos saugoti statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus
nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.
PŪV technologijų metu nesusidarys atliekos.
Tiksli informacija apie susidarančias atliekas statybų metu bus pateikta techniniame projekte.
Paminėtina, kad techniniame projekte turi būti numatyta planuojamas statybinių atliekų kiekis
(svorio vienetais) pagal atskiras statybinių atliekų rūšis bei planuojami susidarysiančių statybinių
atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai, neapdorotų statybinių atliekų
sunaudojimo būdai, todėl atliekų kiekis nėra šiuo metu žinomas.
9 Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas.
Statybos ir PŪV eksploatacijos metu paviršinis ar požeminis vanduo nebus naudojamas. PŪV
eksploatacijos metu nuotekų taip pat nesusidarys.
Išvados. PŪV statyba ir eksploatacija neturės poveikio paviršinių ir požeminių vandenų kokybei.
AF-Consult UAB 2016

10 Cheminės taršos susidarymas (oro, dirvožemio, vandens teršalų,

nuosėdų susidarymas, preliminarus jų kiekis) ir jos prevencija.
10.1 Oro teršalų susidarymas, orientacinis jų kiekis
Statybos darbai
Galimas trumpalaikis poveikis oro kokybei PŪV statybos metu, pagrindiniai aplinkos oro taršos
šaltiniai – transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos vidaus degimo varikliai.
Statybų darbus atliks kompleksinės brigados. Pažymėtina, kad statybų metu bus trumpalaikis
poveikis aplinkos oro kokybei.
Poveikis aplinkai statybų metu bus ribojamas naudojant techniškai tvarkingą įrangą. Projekto
įgyvendinimo metu, bus laikomasi statybos, eksploatavimo darbus reglamentuojančių teisės aktų
nuostatų.
PŪV eksploatacijos poveikis aplinkos orui buvo vertinamas atliekant mobilių ir stacionarių taršos
šaltinių išmetamų teršalų sklaidos matematinį modeliavimą.
Teršalų sklaidos skaičiavimuose buvo įvertinti mobilūs taršos šaltiniai (lengvieji automobiliai, į PŪV
atvykstančios sunkiasvorės transporto priemonės, įmonės teritorijoje dirbantys autokrautuvai
(matematiniame modelyje įvertinti kaip sunkiasvorės transporto priemonės) ir stacionarūs taršos
šaltiniai (dolomito miltelių džiovinimas karšto oro generatoriumi, kuras- suskystintos naftos dujos
bei krovos darbų keliama tarša).
Modeliuojant oro taršą buvo įvertintas aplinkos oro foninis užterštumas, vadovaujantis Aplinkos
apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis Foninio
aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti
rekomendacijomis.
Pažymėtina, kad foninei aplinkos oro taršai įvertinti buvo naudojami AB „Dolomitas“ esamos
veiklos oro monitoringo duomenys, bei 2016-04-26 Aplinkos apsaugos departamento, Šiaulių
skyriaus, Poveikio aplinkai vertinimo departamento raštu Nr. (28.6)-A4-4358 pateiktomis 2 km
spinduliu nuo PŪV esančių įmonių oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacinių
ataskaitų duomenis (žr. 2 priedą), papildomai įvertinant Šiaulių regiono santykinai švarių Lietuvos
kaimiškųjų vietovių aplinkos oro teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertes.
Teršalų sklaidos modeliavimas atliktas kompiuterinių programų paketu „BREEZE AERMOD ISC”,
kuris LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200
patvirtintose „Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių
pasirinkimo rekomendacijose“ yra rekomenduojamas teršalų sklaidai modeliuoti.
Naudojamo teršalų sklaidos matematinio modelio pagrindinis įvesties parametras visiems taršos
šaltiniams - konkretaus teršalo emisija išreikšta g/s.
Degant kurui transporto priemonių vidaus degimo varikliuose į aplinkos orą išmetami šie teršalai:
 Anglies monoksidas;
 Azoto oksidai;
 Kietosios dalelės;
 LOJ.
Teršalų emisijos iš automobilių ir traukinių variklių buvo apskaičiuotos vadovaujantis CORINAIR

metodika (anglų kalba – EMEP/CORINAIR Atmospheric emission inventory guidebook, 2009),
įrašytą į aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005,
Nr. 92-3442).
AF-Consult UAB 2016

Išmetamų teršalų ribinės koncentracijos aplinkos ore
Vidutinės metinės teršalų foninės koncentracijos buvo naudojamos iš Santykinai švarių Lietuvos
kaimiškųjų vietovių (Šiaulių RAAD), kuri yra arčiausiai planuojamos teritorijos.
10-1 Lentelė. 2015 m. Santykinai švarių Lietuvos kaimiškųjų vietovių (Šiaulių RAAD) aplinkos oro
teršalų vidutinių metinių koncentracijų vertės
Teršalas, µg/m3 CO, NOx KD10 KD2,5 SO2

Vidutinė metinė koncentracija 150 6,0 11,1 4,5 2,2
Vertinami transporto srautai
Naujame gamyklos ceche dirbs vienas dyzelinis krautuvas, kuris kraus dolomitą pastogėje į krūvas,
ir dolomito skaldą ims iš krūvos ir pils į bunkerį. Fasuota produkcija į sandėlį bus vežama arba
elektriniu krautuvu, arba dyzeliniu. Dolomito skaldą atveš sunkvežimis BELAZ, kuris vienu vežimu
atveža 50 t skaldos. Per dieną atvažiuos apie 10 vilkikų su skalda.
Pagaminta produkcija bus išvežama tiek vilkikais, fasuota į didmaišius, tiek ir autocisternomis. Per
parą išvažiuos iš įmonės apie 10 vilkikų (bendrai). Viso – 21 sunkiasvoris transportas.
Vagonus atveš į objekto teritoriją lokomotyvas. per parą jis atvažiuos/išvažiuos 1kartą (atveš
pakrovai apie 6vagonus).
Lengvųjų automobilių į teritoriją atvyks 3-6 parą.

Planuojamas transporto srautas apskaičiuojamas priimant blogiausią scenarijų, t. y.,
modeliuojamos sunkiasvorės transporto priemonės: dyzelinis autokrautuvas, 10 vilkikų su skalda,
10 vilkikų su pagaminta produkcija, traukinys (1 k per dieną atvyksta ir išvyksta), 6 lengvieji
automobiliai atvyksta ryte 8.00 val ir išvyksta 17.00 val., objekto darbo laikas- 7mėn/metus, 8val.
pamainoje, 1 pamaina.
Išsiskiriančių teršalų kiekiai apskaičiuoti pagal EMEP/CORINAIR Tier 1 transporto taršos

metodologiją, paremtą tešalų kiekio apskaičiavimu pagal vidutines kuro sąnaudas.
10-2 Lentelė. Iš automobilių išmetamų teršalų kiekiai (6 aut.)
Automobi Naudojamas Tipinės CO NOx

lių tipas kuras kuro
sąnaudos, g/kg g/h* g/s g/kg g/h g/s
kg/km
Lengvieji Benzinas (3) 0,07 84,70 17,787 0,005 8,73 1,833 0,001
automobili
ai Dyzelinas (3) 0,06 3,33 0,599 0,0002 12,96 2,33 0,001
Automobi Naudojamas Tipinės LOJ KD10 KD2,5
lių tipas kuras kuro
sąnaudos, g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s
kg/km
Lengvieji Benzinas (3) 0,07 10,05 2,111 0.001 0 0 0 0
automobili 0,00003
0,06 0,70 0,126 0.00004 1,10 0,198 0,0001
ai Dyzelinas (3)
AF-Consult UAB 2016

10-3 Lentelė. Iš automobilių išmetamų teršalų kiekiai (Sunkiasvoris transportas, 21 aut.)
Automobilių Naudojamas Tipinės CO NOx

tipas kuras kuro
sąnaudos, g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s
kg/km
Sunkiasvoris
Dyzelinas 0,24 7,580 3,2032 0,011 33,370 168,15 0,047
transportas
Automobilių Naudojamas Tipinės LOJ KD10 KD2,5
tipas kuras kuro
sąnaudos,
g/kg g/h g/s g/kg g/h g/s g/s
kg/km
Sunkiasvoris
Dyzelinas 0,24 1,920 9,677 0,003 0,940 4,738 0,0013 0,0007
transportas
* Emisijų kiekis 1 km atkarpoje (gramais per 1 valandą) apskaičiuojamas:
Tipinės kuro sąnaudos x teršalų kiekio (g/kg) x (autotransporto kiekis per 1 valandą);
Emisijų kiekis (g/s) = emisijos (g/1val) / 3600
Traukinio emisijos
Traukinys atvyksta kartą per dieną, 7 mėn. per metus.
Traukinio tipas Kuro suvartojimas, kg/h Kuro suvartojimas, t/d
Traukinio lokomotyvas 90.9 0.182
Skaičiuojama: 90,9 kg/h*2/1000 =0.182 t/d

Kuro sunaudojimas (t/d) apskaičiuojamas dauginant kuro suvartojimą (kg/h) iš dviejų, taip
įvertinant kuro suvartojimą dėl traukinio atvykimo ir išvykimo iš teritorijos.
10 -4 Lentelė. Iš traukinio išmetamų teršalų kiekiai

Traukinio Kuro CO NOx
tipas sąnaudos,
t/d
kg/t kg/d g/s kg/t kg/d g/s
Traukinio
0.182 10,8 1,963 0,068 54,4 9,890 0,343
lokomotyvas
Traukinio Kuro LOJ KD10 KD2,5
tipas sąnaudos,
kg/t kg/d g/s kg/t kg/d g/s kg/t kg/d g/s
t/d
Traukinio
0.182 4,6 0,836 0.029 2,1 0,382 0,013 2 0,364 0,012
lokomotyvas
Stacionarūs oro taršos šaltiniai

Stacionarūs oro taršos šaltiniai PŪV eksploatacijos metu – karšto oro generatorius, džiovinantis
dolomito miltelius, bei dolomito miltelių krovos darbai. Stacionarių oro taršos šaltinių skaičiavimai
pateikiami žemiau.
Dolomito miltelių malimo proceso metu, milteliai bus džiovinami (daugiau informacijos apie
technologiją- 4.2 skyriuje). Šiam procesui bus naudojamas karšto oro generatorius (toliau – HGG).
Kuras - suskystintos naftos dujos, kurios iš jų sandėliavimo rezervuaro bus paduodamos
vamzdynu į degiklį.
Karšto oro ruošimo generatoriaus pagrindinės charakteristikos yra:
-Oro srautas ties HGG įvadu: apie 18.000 Nm3/val.
-Oro temperatūra ties įvadu: +92°C
-Oro srautas ties HGG išmetimu: apie 21.300 Nm3/val.
AF-Consult UAB 2016

-Oro išmetimo temperatūra į malūną: +217°C

-Karščio srautas ties HGG išmetimu: 6,2 x 106 kJ/val., t.y. 1722KW.
Oro tarša buvo modeliuojama priimant, kad karšto oro kiekis kartu su degimo produktais 21 300
Nm3/val patenka į dolomitinių miltelių malūną. Po miltelių džiovinimo, dalis (perteklius) karšto oro
kartu su degimo produktais išleidžiamas per kaminą, dalis karšto oro su degimo produktais grįžta
į džiovinimo sistemą, kuri praskiedžiama šviežiu oru. Šviežio oro karšto oro generatorius ima -
18.000 Nm3/val. Per kaminą karšto oro pertekliaus kartu su degimo produktais pašalinama - 3300
Nm3/val.
Suskystintų naftos dujų kaloringumas - 12,9056 MWh/t, t. y. 46460,16 Kj/kg. Oro taršos
modeliavimui priimti parametrai: kamino aukštis – 30 m, kamino diametras – 0,60 m. Dūmų tūris :
21 300 Nm3/val. =5.92 Nm3/s
Momentiniai teršalų kiekiai buvo imti iš „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos“
LAND 43-2013 (LR aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-244, 2013 04 10). Suskystintoms naftos
dujoms – CCO – 500 mg/Nm3; CNOx – 350 mg/Nm3; SO2 – 1700 mg/Nm3; Ck.d. – 200 mg/Nm3;
Pažymėtina, kad šviežias oras yra maišomas kartu su karštu oru ir jame esančiais degimo
produktais džiovinimo sistemoje, todėl išmetimai pro kaminą yra praskiedžiami ir skaičiuojami taip:
Šviežio oro kiekis: 18.000 Nm3/val. = 5 Nm3/s. Didžiausi leidžiami išmetimai į kaminą praskiedžiami:
Suskystintoms naftos dujoms – CCO – 500 /5 = 100 mg/Nm3/s ; CNOx – 350/5= 70 mg/Nm3/s; SO2
– 1700/5=340 mg/Nm3/s; Ck.d. – 200/5 = 40 mg/Nm3/s;
Išmetimai į aplinkos orą:
MCO = Cco * V D nm3/s / 1000 = 100 x 5,92/1000 = 0,592 g/s;

MNOx = CNOx * V D nm3/s / 1000 = 70 x 5,92 / 1000 = 0,414 g/s;
MSO2 = CSO2 * V D nm3/s / 1000 = 340 x 5,92/ 1000 = 2,01 g/s;
Mkd. = Ck.d* V D nm3/s / 1000 = 40 x 5,92/ 1000 = 0,237 g/s;
Papildomai buvo skaičiuojama oro tarša krovos darbų metu. Ant silosų yra sumontuoti rankoviniai
filtrai, per kuriuos į atmosferą išmetamas silosų krovos metu susidaręs oro perteklius. Filtruose
dolomito miltelių dulkėmis užterštas oras išvalomas rankovėse, ir po to išmetamas į atmosferą.
Dolomito mineralinių miltelių dulkių kiekis išmetamas iš filtro į atmosferą bus < 10 mg/Nm3.
10.1.1 Aplinkos oro užterštumo prognozė
Teršalų sklaidos modeliavimas buvo atliktas BREEZE AERMOD ISC matematiniu modeliu, skirtu
pramoninių šaltinių išmetamų teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti.
BREEZE AERMOD ISC modeliu atliekant teršalų sklaidos matematinį modeliavimą konkrečiu atveju
buvo naudojamas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtas
2011-2014 metų Šiaulių meteorologinių duomenų paketas. Į paketą įtrauktos valandinės reikšmės
tokių meteorologinių parametrų: aplinkos temperatūra, oro drėgnumas, atmosferinis slėgis, vėjo
greitis ir kryptis, krituliai, debesuotumas.
Pažemio koncentracijos matematiniuose modeliuose skaičiuojamos tam tikruose taškuose –

receptoriuose. Jie apibrėžiami suformuojant tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstytų taškų
aibę (tinklą). Kuo taškai yra arčiau vienas kito, tuo tikslesni gaunami modeliavimo rezultatai, nes
sumažėja interpoliacijos intervalai tarpinėms koncentracijoms tarp gretimų taškų skaičiuoti, tačiau
ilgėja skaičiavimo (modeliavimo) trukmė, todėl modeliuojant buvo ieškomas optimalus sprendimas
AF-Consult UAB 2016

atstumui tarp gretimų taškų parinkti, kad rezultatų tikslumas ir patikimumas būtų įtakojamas kuo
mažiau, modeliavimo trukmę mažinant iki minimumo.
Šiuo atveju skaičiuojant oro taršos sklaidą buvo sudarytas receptorių tinklas. Oro tarša buvo
skaičiuojama kas 100 m, receptorių tinklą sudaro 1440 receptorių.
Modeliuojant teršalų koncentracijos buvo skaičiuojamos 1,5 m aukštyje - laikoma, kad tai aukštis,
kuriame vidutinio ūgio žmogus įkvėpia oro.
10.1.2 Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai
10-5 Lentelė. Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai
Apskaičiuota didžiausia koncentracija

Ribinė vertė planuojamoje teritorijoje, įvertinus foninę
Teršalas oro taršos koncentraciją
vidurkis µg/m3 vidurkis µg /m3
Anglies monoksidas (CO) 8 valandų 10000 8 valandų 153,525
1 valandos 200 1 valandos 55,843
Azoto oksidai (NOx)
metų 40 metų 11,932
paros 50 paros 27,564
Kietosios dalelės (KD10)
metų 40 metų 17,800
Kietosios dalelės (KD2,5) metų 25 metų 7,845
Lakūs organiniai junginiai pusės
5000 1 valandos 78,094
(LOJ) valandos
Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai pateikti grafiniame priede.
10.1.3 Išvada
Mobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių modeliavimo rezultatai, įvertinus esamą teršalų foninį
užterštumą, parodė, kad dėl PŪV, teršalų (CO, NOx, KD10, KD2,5, LOJ ir SO2) didžiausios vienos
valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi, tačiau
neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai.
10.2 Dirvožemio tarša
Dėl jau vykdomos veiklos, žemės sklype, reikšmingo poveikio ar jo pasikeitimo dirvožemiui
nenumatoma. PŪV statybos metu turi būti naudojami techniškai tvarkingi mechanizmai, o
susidariusios atliekos laiku pašalinamos iš statybų vietos taip minimizuojant galimą poveikį
dirvožemiui.
Neigiamo poveikio dirvožemiui dėl PŪV eksploatacijos nenumatoma, nes visi PŪV darbai bus
vykdomi užstatytoje teritorijoje.
10.3 Vandens teršalų, nuosėdų susidarymas
PŪV eksploatacijos metu nuotekos nesusidarys, todėl vandens teršalų, nuosėdų susidarymas dėl
PŪV eksploatacijos nenumatomas. Pažymėtina, kad įmonė vykdo nuotekų, požeminio vandens
monitoringus.
AF-Consult UAB 2016

11 Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma,

jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė) ir
jos prevencija.
Galimas laikinas ir trumpalaikis triukšmo ir vibracijos lygio padidėjimas statybos darbų ar įrangos
transportavimo metu. Tipiniai statybos darbai sąlygoja trumpalaikį vietinį triukšmo ir vibracijos
padidėjimą. Statybų metu triukšmas ir vibracija bus ribojamas kontroliuojant darbo valandas ir
statybos transporto judėjimą atitinkamame pervežimo maršrute, naudojant techniškai tvarkingą
įrangą. Svarbus yra išankstinis darbų planavimas ir apribojimas, kaip galima saugant aplinką bei
artimiausius gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio ir trukdymų. Statybų metu bus naudojami
tik techniškai tvarkingi mechanizmai, kurie atitiks STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos
įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ reikalavimus.
Eksploatacijos metu fizikinė tarša – šviesa, šiluma, jonizuojanti ir nejonizuojanti spinduliuotė nebus
išskiriama. Visi šie nurodyti faktoriai ūkinei veiklai tiesiogiai nėra būdingi.
PŪV eksploatacijos metu, triukšmas neviršys HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d., Nr.
V-604) nustatytų ribinių verčių.
Išvados. Galimas trumpalaikis triukšmo ir vibracijos poveikis statybos darbų ar įrangos

transportavimo metu. Poveikis aplinkai statybų metu bus ribojamas naudojant techniškai tvarkingą
įrangą.
Statybų metu bus naudojami tik techniškai tvarkingi mechanizmai, kurie atitiks STR 2.01.08:2003
„Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ reikalavimus.
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m. birželio 13 d.,
Nr. V-604) nustatytų ribinių verčių.
Šviesos, jonizuojančios spinduliuotės, vibracijos, šilumos taršos bei elektromagnetinės

spinduliuotės PŪV eksploatacijos metu nenumatoma.
12 Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai mikroorganizmai,

parazitiniai organizmai) ir jos prevencija.
Planuojamos ūkinės veiklos metu biologinė tarša nesusidarys, todėl detalesnė informacija
neteikiama.
13 PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių

avarijų, nelaimių (pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir
(arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti
klimato kaita; ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų tikimybė ir jų
prevencija.
Artimiausia valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra Pakruojo priešgaisrinė gelbėjimo

tarnyba, Statybininkų g. 10, 83182 Pakruojo mieste.
AF-Consult UAB 2016

PŪV nuo priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos nutolusi 8,46 km atstumu. Apytikslis atvykimo laikas –
12 min. Atsižvelgiant į pastebėjimo laiką (2 min.), pranešimo ir normatyvinį išvykimo iš tarnybos
laiką (3,17 min.), pirmosios avarijos likvidavimo priemonės į vietą gali būti patiektos 17,17 min
bėgyje.
Sklype bus projektuojamas priešgaisrinis rezervuaras. Numatomi projektiniai sprendimai ir
techninio reglamento laikymasis užtikrins minimalų gaisrų pavojų, tokie kaip priešgaisrinių
hidrantų įrengimas, vidaus patalpų priešgaisrinės sistemos įrengimas, gaisrinių signalizacijų
įrengimas, gaisrinių mašinų privažiavimų įrengimas.
Techniniame projekte bus pateikiama detali informacija apie gaisrų ar kitų ekstremalių situacijų
prevenciją.
14 PŪV rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo).
Planuojama ūkinė veikla neigiamo poveikio vandenims bei aplinkos orui neturės (žr. 10.1 skyrių),
todėl PŪV nekels rizikos žmonių sveikatai.
15 PŪV sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų
reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio)
plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo
dokumentus).
2014-04-24 Tarybos sprendimu Nr. T-106: "Dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo
22 d. sprendimu Nr. T-101 „Dėl Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“
buvo patvirtinti bendrojo plano (toliau - BP) sprendiniai.
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP sprendinius, priklausomai nuo parinktų

prioritetinių gavybos teritorijų, numatyti trys galimi centrai, kuriuose turi būti kuriama gavybos
infrastruktūra – Petrašiūnai, Klovainiai ir Krivaičiai. Dolomito gavyba vykdoma Petrašiūnų II,
Krivaičių ir Klovainių telkiniuose. Pagal BP sprendinius PŪV teritorija priklauso užstatytoms
teritorijoms (žr. 15-1 pav.).
Pagal BP gyvenviečių sistemos plėtros sprendinius, Petrašiūnai patenka į 4 lygmens a kategoriją -
prioritetinės funkcijos – viešųjų paslaugų gyventojams ir ūkio subjektams centras, gavybos
infrastruktūros centras.
BP plano sprendiniuose nurodoma, kad siekiant efektyviai naudoti žemę ir plėsti siūlomų turizmo
paslaugų spektrą, siūloma kurti pramogų kompleksus išeksploatuotų karjerų teritorijose prie
Petrašiūnų ir prie Klovainių. Pagal BP sprendinius PŪV teritorija patenka į turizmo plėtros zoną (žr.
15-1 pav.).
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP, visa dolomito telkinio teritorija patenka į
gamtinio karkaso teritoriją, kurioje išskiriami tokie gamtinio karkaso elementai: 1) rajoniniai vidaus
stabilizavimo mazgai (vidinio stabilizavimo arealai); 2) regioniniai slėninės bei dubaklonės
migracijos koridoriai ir 3) rajoniniai ir svarbiausi vietiniai slėninės bei dubaklonės migracijos
koridoriai. Šis gamtinis karkasas taip pat žymia dalimi daro įtaką dolomito telkinio išnaudotų
teritorijų naujo pramoginio kraštovaizdžio formavimui (žr. 15-1 pav.).
AF-Consult UAB 2016

Pav. 15-1. Pakruojo r. savivaldybės teritorijos bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos
reglamento sprendinių ištrauka
Vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės tarybos aprobuota Pakruojo rajono savivaldybės

teritorijos erdvine plėtros koncepcija, plečiant siūlomų turizmo paslaugų spektrą, be pažintinio ir
poilsinio turizmo paslaugų savivaldybėje plėtotina pramoginė rekreacija (poilsis gamtoje ar tam
tikslui pritaikytoje dirbtinėje aplinkoje, dalyvaujant įvairaus pobūdžio pramogose). Siekiant
efektyviai naudoti žemę, kurti pramogų kompleksus numatoma išeksploatuotų karjerų teritorijose
prie Petrašiūnų ir prie Klovainių. PŪV patenka į turizmo plėtros zoną.
AF-Consult UAB 2016

16 Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos

laikas
Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas - projektavimas 2016,

statyba 2016-2017, eksploatacijos laikotarpis 25 metai.
17 PŪV vieta pagal administracinius teritorinius vienetus, jų dalis ir

gyvenamąsias vietoves (apskritis, sav., sen., miestas, miestelis, kaimas,
viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje PŪV, žemėlapis su gretimybėmis ne
senesnis kaip 3 metų (ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose grafinės
informacijos pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama teritorija,
planų mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir
teritorijos, kurią PŪV gali paveikti, dydžius); informacija apie teisę
valdyti, naudoti ar disponuoti planuojamos teritorijos žemės sklypą
(privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma); žemės
sklypo planas, jei parengtas
17.1 Planuojamos ūkinės veiklos administracinė teritorija
Esama įmonės AB „Dolomitas“ teritorija yra Dolomito g. 6, Pakruojo r. sav. teritorijoje, Petrašiūnų
kaime.
Pav. 3-3. PŪV apylinkių žemėlapis (šaltinis: www.maps.lt)
AF-Consult UAB 2016

17.2 Teritorijos žemėlapis su gretimybėmis (ne senesnis kaip 3 metų)
Žemėlapis su gretimybėmis pateiktas grafiniame priede.
17.3 Nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijos
Išrašų iš VĮ Registrų centro kopijos pateiktos raštų prieduose.
17.4 Žemės sklypo planas (jeigu toks parengtas)
Situacijos schema pateikta grafiniame priede.
AF-Consult UAB 2016

18 PŪV sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir

teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo
paskirtis ir būdas (būdai), nustatytos specialiosios žemės naudojimo
sąlygos, vyraujančių statinių ar jų grupių paskirtis) pagal patvirtintus
teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės
infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines,
rekreacines, visuomeninės paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir
(ar) statinių atstumus nuo PŪV vietos.
18.1 PŪV sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir

teritorijos naudojimo reglamentas
Žemės sklypo (unikalus sklypo numeris: 4400-0860-4354) naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo
naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Sklypo plotas – 32.6123 ha,
teritorijoje eksploatuojami inžineriniai tinklai. Užstatyta teritorija – 26.2775 ha.
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP žemės naudojimo ir apsaugos reglamento
sprendinių brėžinį PŪV - užstatyta teritorija, kuri patenka į turizmo plėtros zoną bei į gamtinio
karkaso teritoriją, kurioje išskiriami tokie gamtinio karkaso elementai: 1) rajoniniai vidaus
teritorijų naujo pramoginio kraštovaizdžio formavimui. Pagal BP sprendinius PŪV teritorija patenka
į Mūšos upės apsaugos zoną.
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rekreacijos, turizmo, gamtos ir
kultūros paveldo plėtojimo sprendinių brėžinį PŪV teritorija patenka į užstatytą teritoriją, funkcinė
zona - turizmo plėtros zona.
PŪV sklypo teritorijoje yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:
- Dirvožemio apsauga;
- Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos;
- Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos;
- Ryšių linijų apsaugos zonos;
- Elektros linijų apsaugos zonos;
- Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona;
- Kelių apsaugos zona;
Vadovaujanti LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl
sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintomis
taisyklėmis planuojamai ūkinei veiklai nustatoma 100 metrų sanitarinė apsaugos zona pagal
taisyklių priedo 14 punktą „Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba", 14.11. papunktį „Degto
molio plytų, plytelių ir statybinių medžiagų gamyba".
18.2 Teritorijų planavimo dokumento sprendiniai (jei yra patvirtintas teritorijų

planavimo dokumentas)
2012 m. rugpjūčio 16 d. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-202 dėl Dolomito
telkinio „Petrašiūnai II“ buvo patvirtintas kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Šio specialiojo
plano rengimo pagrindiniai pirminiai tikslai ir uždaviniai yra: formuoti gamtinį karkasą, sudaryti
prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai atkurti ir jai palaikyti; nustatyti teritorijos
naudojimo ir apsaugos režimą, apibrėžti planuojamos teritorijos kraštovaizdžio formavimo ir
AF-Consult UAB 2016

tvarkymo svarbiausias kryptis, tvarkymo priemones; - plėtoti turizmo paslaugas, pramogų, poilsio
ir sporto infrastruktūrą, racionaliai naudoti gamtinius išteklius ir kt. Planuojamą dolomito telkinio
teritoriją specialiojo plano galiojimo ribose sudaro išeksploatuota, eksploatuojama ir numatyta
eksploatuoti teritorijos. Išeksploatuotos teritorijos plotas yra apie 250 ha, eksploatuojama teritorija
užima apie 55 ha ir numatoma eksploatuoti teritorija – apie 375 ha. Bendrą dolomito telkinio
planuojamos teritorijos plotą sudaro apytikriai 680 ha, tame tarpe apie 65 ha išeksploatuoto karjero
yra grąžinta valstybei (iš jų 22 ha sudaro motociklų kroso trasos sklypą). Kaip minėta, be dolomito
telkinio teritorijos (680 ha), į pramogų komplekso ribas dar įtraukiamos ir prieigos prie dolomito
telkinio, kurių teritorijos plotą sudaro apie 200 ha. Į šį prieigų plotą įeina AB „Dolomitas“
administracinis ir gamybinis centras, privažiavimo keliai ir kiti infrastruktūros objektai. Taigi,
bendras teritorijos plotas, įeinantis į pramogų kompleksą, sudarys apie 880 ha (680 + 200 = 880
ha) (žr. 18-1 pav.).
Pav. 18-1. Dolomito telkinio „Petrašiūnai II“ kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano
sprendiniai
AF-Consult UAB 2016

18.3 Informacija apie vietovės infrastruktūrą
Teritorijoje yra visi reikiami inžineriniai tinklai. Šalia yra vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklai,
elektros, ryšių linijų, ir kt. reikiamos komunikacijos. PŪV įtakos vietovės infrastruktūrai neturės.
18.4 Informacija apie urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines,

rekreacines, visuomeninės paskirties). Informacija apie esamus statinius ir
urbanizuotų teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės
veiklos vietos.
Planuojama ūkinė veikla yra nutolusi apie 6,2 km. į šiaurės rytus nuo Pakruojo miesto centro, prie
krašto kelių Nr. 150 Šiauliai – Pasvalys ir Nr. 151 Pakruojis – Linkuva.
Į šiaurę nuo PŪV teritorijos – pramoninės teritorija. Joje yra įsikūręs dolomito apdirbimo gamyklos
kompleksas, kitos pramonės įmonės. Į teritoriją gamybos tikslams yra nutiestas geležinkelis.
Teritorijoje išsidėstę stambių tūrių 1–5 aukštų pastatai, technologiniai įrenginiai. Dalis šio
komplekso pastatų yra nenaudojami.
Toliau už PŪV teritorijos, krašto kelio Nr. 151 Pakruojis – Linkuva, yra Petrašiūnų gyvenvietė, už jos
– 530 m atstumu nutolusi nuo PŪV didžiausia rajono upė - Mūša.
Šioje teritorijoje yra nemažai kultūros paveldo objektų: buvusio siaurojo geležinkelio stotis ir prekių
sandėlis, kelios senosios kapinės (vienos Impolių, dvejos Pamuckų kaimo), Impolių kaimo dvaro
sodyba, tiltas per upę ir kt.
Rytinėje dalyje į gretimas teritorijas įeina dalis Legminių miško, agrariniai laukai, kolektyviniai sodai.
Šioje pusėje, toliau už planuojamos teritorijos, tęsiasi žemės ūkio paskirties plotai su pavienėmis
sodybomis, kaimo gyvenvietėmis (Vaišvydžiai, Minioniai, Uošas). Teritorijoje yra Uošo ir Vaišvydžių
senosios kapinės, Vaišvydžių kaimo vėjo malūnas su technologine įranga (kultūros paveldo
objektai), teka Daugyvenė, jos intakas Ežerėlė.
Pietinėje dalyje už PŪV teritorijos yra Legminių miškas, besitęsiantis iki krašto kelio Nr. 150 Šiauliai
– Pasvalys ir siekiantis Pakruojo kolektyvinius sodus. Šioje apylinkių dalyje yra genocido atminimo
vieta (žydų žudynių vieta bei kapai), neveikiančios vokiečių kapinės.
Vakarinėje dalyje gretimas teritorijas sudaro kolektyviniai sodai, esantys prie krašto kelio Nr. 151
Pakruojis – Linkuva, ir dalis agrarinių laukų. Greta šio kelio, dolomito telkinio pusėje, buvusio
siaurojo geležinkelio pylimo vietoje, yra numatytas nacionalinis dviračių trasos takas. Šioje pusėje,
už planuojamos teritorijos ribų, už krašto kelio Nr. 151 Pakruojis – Linkuva, prie Pakruojo miesto,
yra Pakruojo dvaro sodyba, nutolusi nuo dolomito telkinio ribos apie 1,5 km. Toliau į šiaurę yra
Akmenėlių kaimo dvarvietė. Greta teka Kruojos upė. Ji šiaurinėje dalyje įteka į Mūšos upę.
Artimiausios ugdymo įstaigos:

 Petrašiūnų vaikų darželis, Stoties g. 36-1, į šiaurę nuo PŪV nutolęs – 400 m.
 Pakruojo rajono Balsių pagrindinė mokykla, Augustavo g. 2, Balsių k., į pietryčius nuo PŪV
nutolusi – 2,78 km;
 Pakruojo "Žemynos" pagrindinė mokykla, P. Mašioto g. 45, į pietvakarius nuo PŪV
nutolusi apie 6 km.
Artimiausios gydymo įstaigos:
 Petrašiūnų medicinos punktas, nuo PŪV į šiaurę nutolęs – 400 m
Artimiausia gyvenamoji teritorija nuo PŪV nutolusi:

 Į šiaurę – 400 m, Stoties g. 30, 34, 36;
 Į šiaurės rytus – 400 m, Mūšos g. 1.
AF-Consult UAB 2016

 Į rytus 800 m, Meiliūnų g. 1, 3;

 Į pietus – 300 m, Dolomito g. 7.
 Į šiaurės vakarus – 800 m, Petrašiūnų g. 5, Stoties g. 1
2011 m. surašymo duomenimis Petrašiūnuose buvo 379 gyventojai.
19 Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių

išteklius (naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens
vandenvietes), įskaitant dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius
(pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių duomenys
kaupiami GEOLIS duomenų bazėje
19.1 Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių

išteklius
AB ”Dolomitas” eksploatuoja vieną didžiausių dolomito karjerų Lietuvoje - "Petrašiūnai-II". PŪV

veikla tiesiogiai susijusi su dolomito gavyba.
19.2 Informacija apie geologinius procesus ir reiškinius, geotopus
Remiantis geologijos informacijos sistema GEOLIS, PŪV teritorijoje nėra geologinių procesų ir
reiškinių.
Įmonės teritorijoje randamas geotopas – sienelė karjere. Pakruojo mieste, 6 km nuo PŪV
aptinkamas geotopas – riedulių ekspozicija.
Pav. 19-1. Arčiausiai PŪV vietos esantys geotopai
AF-Consult UAB 2016

20 Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą,

vadovautis Europos kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos
ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec (2008-02-06) 3
valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos
įgyvendinimo gairių nuostatomis, Lietuvos kraštovaizdžio politikos
krypčių aprašu ir LR kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos
tipų identifikavimo studija, kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu
Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros išskirtos studijoje
pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje ir
pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų
vizualinis dominantiškumas yra a, b, c.
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP, visa dolomito telkinio teritorija patenka į
gamtinio karkaso teritoriją, kurioje išskiriami tokie gamtinio karkaso elementai: 1) rajoniniai vidaus
teritorijų naujo pramoginio kraštovaizdžio formavimui.
Pagal Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo
plėtojimo sprendinius, PŪV – užstatyta teritorija, patenkanti į turizmo plėtros zoną (žr. 20-1 pav.).
Pav. 20-1. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos BP sprendinių: rekreacijos, turizmo,

gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinio ištrauka
AF-Consult UAB 2016

PŪV teritorija nutolusi nuo Linkuvos hidromorfologinio draustinio teritorijos daugiau nei 4,9 km.
Nuo Natura 2000 PAST teritorijos (Gedžiūnų miško biosferos poligono) – 3,9 km.
Vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje pateikta Lietuvos Respublikos

kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, Pakruojo teritorija
priklauso L‘-s/b3, t.y. bendras analizuojamos teritorijos gamtinis kraštovaizdžio pobūdis – molingų
lygumų kraštovaizdis (L‘), teritorijai būdingas slėniuotumas (s), vyraujantys medynai – beržas (b),
sukultūrinimo pobūdis – miškingas mažai urbanizuotas kraštovaizdis (3).
Pav. 20-2. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų žemėlapio
Vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje pateikta Lietuvos Respublikos

kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija, Pakruojo teritorija
priklauso V0H1-d teritorijai, t. y., V0-neišreikšta sąskaida (lyguminis kraštovaizdis su 1 lygmens
videotopais), H1 – vyrauja pusiau uždarų iš dalies peržvelgiamų erdvių kraštovaizdis. Pažymėtina,
kad kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų dominantų (d).
Pav. 20-3. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio
PŪV vietos horizontalioji biomorfotopų struktūra: mozaikinis stambusis. Plotų vyraujantys (>50
proc.) kraštovaizdžio biomorfostruktūros elementai – aukšti miškai (žr. Pav. žemiau).
AF-Consult UAB 2016

Pav. 20-4. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio biomorfotopų žemėlapio
PŪV teritorijos technomorfotopas (žr. Pav. 20-5): plotinės technogenizacijos tipas – pramoninio
kasybos; Technomorfotopo urbanistinės struktūros tipas – spindulinio užstatymo. Infrastruktūros
tinklo tankumas – 2,001 – 7,381 km/km2.
Pav. 20-5. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio geocheminės toposistemos žemėlapio
21 Informacija apie saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio

tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK duomenų
AF-Consult UAB 2016

bazėje ir šių teritorijų atstumus nuo PŪV vietos. Pridedama Valstybinės

saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio
reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvada, jeigu tokia išvada
reikalinga pagal teisės aktų reikalavimus.
Saugotinos gamtinės paveldo vertybės
Vadovaujantis 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų
gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-146; 2005, Nr. 71-2566) patvirtintas
valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas (aktuali redakcija: 2013 m. spalio 25 d.
įsakymas Nr. D1-792 „Dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo, jų ribų
planų patvirtinimo ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 652 "Dėl Valstybės
saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2012, Nr. 68-3480)
valstybės saugomų gamtos paveldo objektų AB „Dolomitas“ PŪV teritorijoje nėra ir su jomis
nesiriboja.
Artimiausias gamtos paveldo objektas - Storasis Klovainių ąžuolas (identifikavimo kodas:

0310505010052) yra nutolęs apie 8 km, kiti gamtos paveldo objektai yra nutolę dar didesniu
atstumu nuo ūkinės veiklos teritorijos, todėl toliau Ataskaitoje poveikis šiems objektams nebus
vertinamas.
21.1 Informacija apie saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ teritorijas
PŪV teritorija nutolusi nuo Linkuvos geomorfologinio draustinio teritorijos daugiau nei 4,9 km.
PŪV teritorija į NATURA 2000 teritorijas nepatenka. Vadovaujantis paukščių apsaugai svarbios
teritorijos (PAST) atrankos kriterijais, nustatytais LRV 2005-04-20 nutarimas Nr. 431 (Žin., 2005, 52-
1742), artimiausia „Natura 2000“ PAST teritorija nuo ūkinės veiklos teritorijos yra nutolusi apie 3,9
km.
Pav. 21-1. PŪV apylinkių žemėlapis su artimiausiomis valstybės saugomomis teritorijomis
AF-Consult UAB 2016

Lentelė. 3-2. Arčiausiai planuojamos ūkinės veiklos teritorijos esančios saugomos teritorijos
Savivaldybė, visas Saugoma vertybė Atstumas
Saugomos
Nr. saugomos teritorijos iki PŪV
teritorijos
plotas, ha teritorijos
Valstybės saugoma teritorija
Išsaugoti Gedžiūnų miško
Gedžiūnų miško Pakruojo r. sav., Joniškio r. ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti
1. 3,9 km
biosferos poligonas sav., 14269,29575 ha mažojo erelio rėksnio (Aquila
pomarina) populiaciją teritorijoje
Linkuvos
Pakruojo r. sav., išsaugoti Linkuvos pakraštinio
2. geomorfologinis 4,9
708,227824 ha moreninio gūbrio fragmentą
draustinis
Natura 2000 teritorija (PAST)
Pakruojo r. sav., Joniškio r. Mažųjų erelių rėksnių (Aquila
1. Gedžiūnų miškas 3,9 km
sav., 14269,296606 ha pomarina) apsaugai
21.2 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio

reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvada (jeigu tokia išvada
reikalinga)
Tokia išvada nereikalinga, nes planuojamos ūkinės veiklos gretimybėje nėra „NATURA 2000“
teritorijų. Arčiausiai esanti NATURA 2000 teritorija – Gedžiūnų miškas yra nutolusi apie 3,9 km.
AF-Consult UAB 2016

22 Informacija apie biotopus – miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą;

pievas, pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros
aplinką ir kt.; biotopų buveinėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes
ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių
informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/), jų
atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai
toks suformuotas, ribos) ir biotopų buferinį pajėgumą (biotopų
atsparumo pajėgumas).
Arčiausiai PŪV teritorijos esantys biotopai: didžiausia rajono upė - upė Mūša, 530 m atstumu
nutolusi nuo PŪV (PŪV teritorija patenka į upės Mūšos apsaugos zoną, žr. 22-1 pav. žemiau), greta
teka Kruojos upė. Ji šiaurinėje dalyje įteka į Mūšos upę. Upė Daugyvenė nuo PŪV nutolusi į rytus –
1 km. Natūralūs ežerai Petrašiūnų I ir II karjeras, įmonės teritorijos pietų pusėje (žr. 22-2 pav.).
Pav. 22-1. Ištrauka iš Pakruojo raj. sav. BP Žemės naudojimo brėžinio
AF-Consult UAB 2016

Pav. 22-2. Arčiausiai PŪV teritorijos esantys biotopai

Kaip buvo minėta ankstesniuose skyriuose, PŪV teritorija nutolusi nuo Linkuvos geomorfologinio
draustinio teritorijos daugiau nei 4,9 km. Arčiausiai esanti NATURA 2000 teritorija – Gedžiūnų
miškas yra nutolusi apie 3,9 km.
23 Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas –

vandens pakrančių zonas, potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir
mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan.
PŪV teritorija nepatenka į karstinį regioną. Remiantis potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje
pateikiama informacija, PŪV sklypo teritorija nepatenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės
teritorija, kuriai yra taikomos teisinės ir kitos rizikos valdymo priemonės.
AF-Consult UAB 2016

Pav. 23-1. Ištrauka iš potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapio
Artimiausi vandens telkiniai - didžiausia rajono upė - upė Mūša, 530 m atstumu nutolusi nuo
PŪV, greta teka Kruojos upė. Ji šiaurinėje dalyje įteka į Mūšos upę. Upė Daugyvenė nuo PŪV
nutolusi į rytus – 1 km. Natūralūs ežerai Petrašiūnų I ir II karjeras, įmonės teritorijos pietų pusėje.
Artimiausia vandenvietė Nr. 2609 į šiaurę nuo PŪV sklypo nutolusi – 350 m. Žemėlapio ištrauka iš
Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens vandenviečių žemėlapio pateikta žemiau.
AF-Consult UAB 2016

Pav. 23-2. Artimiausių vandenviečių schema
PŪV įtakos jautrioms aplinkos apsaugos požiūriu teritorijoms neturės. PŪV netaikomi karstiniam
regionui nustatyti draudimai ir apribojimai.
24 Informacija apie teritorijos taršą praeityje (teritorijos, kuriose jau buvo

nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės normų), jei tokie
duomenys turimi.
Duomenų apie nagrinėjamoje teritorijoje ir jos apylinkėse vykdomą aplinkos monitoringą

nedisponuojama.
25 Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas ir jų atstumą nuo

planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks
suformuotas, ribos).
Artimiausia gyvenamoji teritorija nuo PŪV nutolusi:
 Į šiaurę – 400 m, Stoties g. 30, 34, 36;

 Į šiaurės rytus – 400 m, Mūšos g. 1.
 Į rytus 800 m, Meiliūnų g. 1, 3;
 Į pietus – 300 m, Dolomito g. 7.
 Į šiaurės vakarus – 800 m, Petrašiūnų g. 5, Stoties g. 1.
AF-Consult UAB 2016

2011 m. surašymo duomenimis Petrašiūnuose buvo 379 gyventojai. Pakruojo miestas nuo PŪV
nutolęs 6 km.
26 Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes,

kurios registruotos Kultūros vertybių registre, ir jų atstumą nuo
planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks
suformuotas, ribos
Saugotinos kultūros paveldo vertybės
Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registro duomenimis, 3 km spinduliu aplink PŪV teritorija
yra 19 saugotinų kultūros paveldo vertybių (žr. 3-8 pav., 3-1 lentelę).
Pav. 3-8. Ištrauka iš Kultūros paveldo vertybių registro žemėlapio (www.kpd.lt)
Artimiausios kultūros paveldo vertybės pateikiamos 26-1 letelėje žemiau.
Lentelė. 26-1. Arčiausiai planuojamos ūkinės veiklos teritorijos esančios saugomos kultūros
paveldo vertybės
Unikalus Kultūros paveldo vertybė Atstumas nuo PŪV, m
kodas
21898 Siaurojo geležinkelio kompleksas Nutolęs į šiaurę nuo PŪV apie 300 m
21919 Siaurojo geležinkelio komplekso Nutolęs į šiaurę nuo PŪV apie 350 m
Petrašiūnų stotis
21920 Siaurojo geležinkelio komplekso Nutolęs į šiaurę nuo PŪV apie 350 m
Petrašiūnų stoties prekių sandėlis
26127 Rimšonių k. senosios kapinės Nutolusios į šiaurės rytus nuo PŪV apie 1428 m
12414 Impolių dvarvietė Nutolusi į šiaurės rytus nuo PŪV apie 1750 m
354 Lašmenpamūšio dvaro sodyba Nutolusi į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2707 m
AF-Consult UAB 2016

Unikalus Kultūros paveldo vertybė Atstumas nuo PŪV, m

kodas
23284 Lašmenpamūšio dvaro sodybos Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2714 m
kluonas
23282 Lašmenpamūšio dvaro sodybos ūkinis Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2814 m
pastatas
23283 Lašmenpamūšio dvaro sodybos rūsys Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2820 m
23278 Lašmenpamūšio dvaro sodybos pirmas Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2820 m
svirnas
23279 Lašmenpamūšio dvaro sodybos antras Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2820 m
svirnas
23285 Lašmenpamūšio dvaro sodybos parkas Nutolęs į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2997 m
23277 Lašmenpamūšio dvaro sodybos rūmai Nutolę į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2997 m
23281 Lašmenpamūšio dvaro sodybos antro Nutolę į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2820 m
tvarto liekanos
23280 Lašmenpamūšio dvaro sodybos pirmo Nutolę į šiaurės rytus nuo PŪV apie 2830 m
tvarto liekanos
348 Balsių dvaro sodybos fragmentai Nutolę į rytus nuo PŪV apie 1958 m
26132 Balsių k. senosios kapinės Nutolę į pietryčius nuo PŪV apie 2538 m
13082 Balsių kapinynas Nutolę į pietryčius nuo PŪV apie 2360 m
345 Buv. dvaro sodybos fragmentai Nutolę į pietvakarius nuo PŪV apie 2521 m
AF-Consult UAB 2016

27 Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir

erdvinį mastą; pobūdį; poveikio intensyvumą ir sudėtingumą; poveikio
tikimybę; tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą;
bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų
reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose;
galimybę veiksmingai sumažinti poveikį:
27.1 Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą

poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir
visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant
į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant veiklą, susidarys didelis oro
teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos
proceso ypatumų, statybų metu ir pan.); galimą poveikį vietos darbo rinkai
ir vietovės gyventojų demografijai;
27.1.1 Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį

gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės
sveikatai
Remiantis vertinimo rezultatais (žr. 10 – 12 skyr.) PŪV eksploatacija neigiamo poveikio gyventojams
ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos ir kvapų, įskaitant galimą neigiamą
poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai,
neturės.
27.1.2 Galimas poveikis vietos darbo rinkai

Planuojama ūkinė veikla turės laikiną teigiamą poveikį vietos darbo rinkai: statybų darbams atlikti
bus samdoma vietinė įmonė.
27.1.3 Galimas poveikis vietovės gyventojų demografijai
Planuojama ūkinė veikla vietovės gyventojų demografijai (gimstamumui, mirtingumui,

emigracijai/imigracijai ir pan.) įtakos neturės.
27.2 Poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms

buveinėms dėl jų užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio,
želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų
sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar
pažeidimas, galimas neigiamas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai,
veisimuisi ar žiemojimui
Atsižvelgiant į esamos padėties analizę, planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, jos vietą ir atstumą iki
artimiausių saugomų teritorijų, ūkines veiklos statyba neturėtų sukelti neigiamo poveikio saugomų
teritorijų saugomoms vertybėms. PŪV teritorija nutolusi nuo Linkuvos hidromorfologinio
draustinio teritorijos daugiau nei 4,9 km. Nuo Natura 2000 PAST teritorijos (Gedžiūnų miško
biosferos poligono) – 3,9 km.
AF-Consult UAB 2016

27.3 Poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties

žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų
tiesinimas); gausaus gamtos išteklių naudojimo; pagrindinės tikslinės žemės
paskirties pakeitimo
Dėl jau vykdomos veiklos, žemės sklype, reikšmingo poveikio ar jo pasikeitimo dirvožemiui
nenumatoma. PŪV statybos metu turi būti naudojami techniškai tvarkingi mechanizmai, o
susidariusio atliekos laiku pašalinamos iš statybų vietos taip minimizuojant galimą cheminį poveikį
dirvožemiui.
27.4 Poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir

požeminio vandens kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai,
rekreacijai)
PŪV metu neigiamo poveikio vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai neturės. Įmonėje
vykdomas nuotekų ir požeminio vandens monitoringas.
27.5 Poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro

kokybei, mikroklimatui);
Oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai parodė, kad mobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių,
įvertinus esamą teršalų foninį užterštumą, teršalai (CO, NOx, KD10, KD2,5, LOJ ir SO2) didžiausios
vienos valandos, 8 valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos orui įtakos turi,
tačiau neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai, todėl galima teigti, jog PŪV
metu neigiamo poveikio orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms nebus.
Galimas trumpalaikis poveikis oro kokybei PŪV statybos metu, pagrindiniai aplinkos oro taršos
šaltiniai – transporto priemonių bei aptarnaujančios technikos vidaus degimo varikliai.
Statybų darbus atliks kompleksinės brigados. Pažymėtina, kad statybų metu bus trumpalaikis
poveikis aplinkos oro kokybei. Poveikis aplinkai statybų metu bus ribojamas naudojant techniškai
tvarkingą įrangą. Projekto įgyvendinimo metu, bus laikomasi statybos, eksploatavimo darbus
reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
27.6 Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis

kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis,
įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pažeminimas, paaukštinimas,
lyginimas);
PŪV neigiamo poveikio kraštovaizdžiui neturės, naujasis dolomito miltelių gamybos cechas bus
statomas esamoje gamybinėje AB „Dolomitas“ teritorijoje.
AF-Consult UAB 2016

27.7 Poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės,

statinių) paėmimas, poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo,
vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam turtui)
Materialinėms vertybėms neigiamo poveikio nebus. Galimas laikinas ir trumpalaikis triukšmo ir

vibracijos lygio padidėjimas statybos darbų ar įrangos transportavimo metu. Tipiniai statybos
darbai sąlygoja trumpalaikį vietinį triukšmo ir vibracijos padidėjimą.
Statybų metu triukšmas ir vibracija bus ribojamas kontroliuojant darbo valandas ir statybos
transporto judėjimą atitinkamame pervežimo maršrute, naudojant techniškai tvarkingą įrangą.
Svarbus yra išankstinis darbų planavimas ir apribojimas, kaip galima saugant aplinką bei
artimiausius gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio ir trukdymų. Statybų metu bus naudojami
tik techniškai tvarkingi mechanizmai, kurie atitiks STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos
įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ reikalavimus.
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d.,
27.8 Poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos,
šviesos, šilumos, spinduliuotės).
Planuojama ūkinė veikla poveikio kultūros paveldui neturės. Eksploatacijos metu fizikinė tarša –
šviesa, šiluma, jonizuojanti ir nejonizuojanti spinduliuotė nebus išskiriama. Visi šie nurodyti faktoriai
ūkinei veiklai tiesiogiai nėra būdingi.
gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (2011 m birželio 13 d.,
27.9 Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai
PŪV reikšmingo neigiamo poveikio atskiriems aplinkos komponentams, visuomenės sveikatai,

saugomoms teritorijoms, kultūros paveldo objektams nesukels. Todėl PŪV 28 punkte nurodytų
veiksnių sąveikai reikšmingo neigiamo poveikio taip pat neturės.
27.10 Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia

planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių
(pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų situacijų (nelaimių)
Planuojama ūkinė veikla neturėtų sukelti rizikos nei aplinkos komponentams, nei visuomenės
sveikatai.
Sklype bus projektuojamas priešgaisrinis rezervuaras. Numatomi projektiniai sprendimai ir
techninio reglamento laikymasis užtikrins minimalų gaisrų pavojų, tokie kaip priešgaisrinių
hidrantų įrengimas, vidaus patalpų priešgaisrinės sistemos įrengimas, gaisrinių signalizacijų
įrengimas, gaisrinių mašinų privažiavimų įrengimas.
Techniniame projekte bus pateikiama detali informacija apie gaisrų ar kitų ekstremalių situacijų
prevenciją.
27.11 Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis.
Tarpvalstybinis poveikis nenumatomas.
AF-Consult UAB 2016

27.12 Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių

numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio
arba užkirsti jam kelią
Reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus, todėl poveikio
sumažinimo priemonės nenumatomos.
AF-Consult UAB 2016

Dolomito Mineralinių Miltelių Gamybos Cecho Statyba Dolomito G. 6, Pakruojo R. Sav., Klovainių Sen., Pe

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Dolomito Mineralinių Miltelių Gamybos Cecho Statyba Dolomito G. 6, Pakruojo R. Sav., Klovainių Sen., Pe

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

INFORMACIJA ATRANKAI DĖL POVEIKIO

Projekto Nr. EC16019

Dolomito mineralinių miltelių gamybos cecho statyba

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: AB „Dolomitas“

Informacijos atrankai dėl PAV rengėjas: UAB „AF-Consult“

Tikrino ir tvirtino: Rasa Alkauskaitė-Kokoškina

2.2 PŪV atrankos dokumentų rengėjas..................................................................................................................... 9

3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS ................................................................... 10

4.2 Numatomos technologijos ir pajėgumai ........................................................................................................ 13

5 ŽALIAVŲ NAUDOJIMAS; CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ (MIŠINIŲ)

AF-Consult UAB 2014

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

9 NUOTEKŲ SUSIDARYMAS, PRELIMINARUS JŲ KIEKIS, JŲ TVARKYMAS. .................... 18

10.1.1 Aplinkos oro užterštumo prognozė ...............................................................................22

10.3 Vandens teršalų, nuosėdų susidarymas .......................................................................................................... 23

11 FIZIKINĖS TARŠOS SUSIDARYMAS (TRIUKŠMAS, VIBRACIJA, ŠVIESA, ŠILUMA,

17.2 Teritorijos žemėlapis su gretimybėmis (ne senesnis kaip 3 metų) ......................................................... 28

17.3 Nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijos ................................................................................ 28

17.4 Žemės sklypo planas (jeigu toks parengtas) ................................................................................................. 28

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

18 PŪV SKLYPO IR GRETIMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ AR TERITORIJŲ FUNKCINIS ZONAVIMAS

18.3 Informacija apie vietovės infrastruktūrą.......................................................................................................... 31

18.4 Informacija apie urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės

19 INFORMACIJA APIE EKSPLOATUOJAMUS IR IŠŽVALGYTUS ŽEMĖS GELMIŲ

19.2 Informacija apie geologinius procesus ir reiškinius, geotopus ............................................................... 32

20 INFORMACIJA APIE KRAŠTOVAIZDĮ, GAMTINĮ KARKASĄ, VIETOVĖS RELJEFĄ,

22 INFORMACIJA APIE BIOTOPUS – MIŠKUS, JŲ PASKIRTĮ IR APSAUGOS REŽIMĄ;

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

APLINKĄ IR KT.; BIOTOPŲ BUVEINĖSE ESANČIAS SAUGOMAS RŪŠIS, JŲ AUGAVIETES IR

27.1.1 Poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

27.6 Poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis

27.9 Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai ................................................... 46

27.11 Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis. .............................................................................................. 46

1 PRIEDAS. Grafiniai priedai

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

2 Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą)

2.1 Organizatorius (užsakovas)

2.2 PŪV atrankos dokumentų rengėjas

Organizacija: UAB „AF-Consult“

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

3 Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas

Planuojama ūkinė veikla – Dolomito mineralinių miltelių gamyba naujame projektuojamame

3.2 PŪV fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo

3.2.1 Žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas (būdai),

Sklypo teritorijoje yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:

- Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos;

- Ryšių linijų apsaugos zonos;

- Elektros linijų apsaugos zonos;

- Kelių apsaugos zona;

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo

Pav.3-1. PŪV žemės sklypas

AF-Consult UAB 2016

Informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo