KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

Sveikatos mokslų fakultetas

Grožio terapijos katedra

KOSMETINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS JAUNO,

 

VIDUTINIO IR VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS

Bakalauro darbas

Autorius GT-17 gr. stud. Radvilė Amalevičienė

Klaipėda, 2019

TURINYS
ĮVADAS.............................................................................................................................................................4
1. CHIRURGINĖS PLASTINĖS, REKONSTRUKCINĖS IR ESTETINĖS PROCEDŪROS............................................5
1.1. Veido chirurginės procedūros...........................................................................................................5
1.1.1. Vokų plastika5
1.1.2. Ausies kaušelio operacijos........................................................................................................6
1.1.3. Nosies operacijos............................................................................................................................6
1.1.4. „Senstančio“ veido estetinės operacijos....................................................................................7
1.1.5. Kaktos ir šoninių veido dalių operacijos...................................................................................7
1.1.6. Senėjančio kaklo operacijos......................................................................................................8
1.1.7. Pasmakrės riebalų šalinimas.....................................................................................................8
1.1.8. Chemodenervacija lyginant kaktos, veido ir kaklo raukšles......................................................9
1.1.9. Chemodenervacija botulino toksinu..........................................................................................9
1.1.10. Veido raukšlių lyginimas hialurono rūgšties preparatais.........................................................10
1.1.11. Veido raukšlių lyginimas persodinant autologinius riebalus...................................................10
1.2. Kūno chirurginės procedūros..........................................................................................................10
1.2.1. Estetinės ir atkuriamosios krūties operacijos..........................................................................10
1.2.2. Krūtų atkūrimas......................................................................................................................11
1.2.3. Krūtų pakėlimas......................................................................................................................12
1.2.4. Krūtų didinimas......................................................................................................................13
1.2.5. Ginekomastija.........................................................................................................................13
1.2.6. Pilvo estetinė chirurgija..........................................................................................................13
1.2.7. Brachoplastika........................................................................................................................14
1.2.8. Cirkumferentinė liemens plastika............................................................................................14
1.2.9. Nutukimo chirurginis gydymas...............................................................................................14
1.2.10. Poodžio riebalų nusiurbimas...................................................................................................15
1.2.11. Ultragarso panaudojimas siurbiant riebalus............................................................................15
1.2.12. Nusiurbimas vakuuminiu švirkštu...........................................................................................15
2. KOSMETINĖS PROCEDŪROS, JŲ ĮVAIROVĖ, PASKIRTIS................................................................................16
2.1. Aparatinės procedūros.........................................................................................................................16
2.1.1. Darsonvalizacija...........................................................................................................................16
2.1.2. Dezinkrustacija.............................................................................................................................16
2.1.3. Dermabrazija................................................................................................................................17
2.1.4. Ultragarsinio veido ir nugaros valymas........................................................................................17

2
 2.1.5. Fonoforezė....................................................................................................................................18
2.1.6. Galvanizacija................................................................................................................................18
2.1.7. Jonoforezė.....................................................................................................................................18
2.1.8. Žemo dažnio (Faradėjaus) srovė...................................................................................................19
2.1.9. Ultravioletiniai spinduliai.............................................................................................................19
2.1.10. Infraraudonieji spinduliai............................................................................................................20
2.1.11. Spalvų terapinės procedūros (spalvų punktūra)..........................................................................21
2.1.12. Matomos šviesos spindulių procedūra........................................................................................21
2.1.13. Lazerinis plaukelių šalinimas......................................................................................................21
2.1.14. Permanentinis makiažas (dermopigmentacija)............................................................................21
2.1.15. Vakuuminis masažas...................................................................................................................22
2.1.16. Presoterapija...............................................................................................................................22
2.2. Manualinės procedūros........................................................................................................................22
2.2.1. Pilingas.........................................................................................................................................22
2.2.2. Kaukės..........................................................................................................................................22
2.2.3. Tatuiruotė mėnesiui (mehndi).......................................................................................................24
2.2.4. Depiliacija.....................................................................................................................................24
2.2.5. Krioterapija...................................................................................................................................24
2.2.6. Kvapų terapija...............................................................................................................................24
2.2.7. Poloidoterapija – gydymas purvu..................................................................................................25
2.2.8. Masažai.........................................................................................................................................25
IŠVADOS.........................................................................................................................................................27
LITERATŪRA....................................................................................................................................................28

3
 ĮVADAS

Laimę mokslininkai apibūdina kaip harmonijos su aplinka, teigiamų kovos su išgyvenimais

strategijų, dalyvavimo socialiniame gyvenime bei teigiamo savęs vertinimo derinį (Jankauskas J.P.,
2015). „Mažasis princas labai gražiai nusikvatojo, ir tai mane gerokai suerzino. Aš noriu, kad į
mano nelaimes būtų žiūrima rimtai“ A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“. Jau tais laikais aiškiai
buvo perteikiamia žmogaus socialinė savirealizacija ir noras būti matomam bei suprastam. Poreikių
patenkinimas. Tai kitas stiprus mūsų sveikatos ir sveikatingumo motyvatorius. A. Maslow sukūrė
žmogaus poreikių piramidę, kurios pagrindas – išgyvenimo poreikiai. Be fizinių ir psichologinių
išlikimo poreikių, yra meilė, pagarba, saugumas, savirealizacija. Daugelis mūsų dienos darbų yra
susiję su tuo, kaip mes bendraujame su kitais ir kaip juos priimame (Jankauskas J.P., 2015). „Pagal
drabužį sutinka, pagal protą palydi“- byloja lietuvių liaudies patarlė. Galime drąsiai teigti, kad vis
tik drabužis minimas ir kaip asmens estetinis grožis. Senėjimo, senatvės, jos pasireiškimų problema,
jaunystės išlaikymo, grožio siekimas visais laikais jaudino žmogų. tos pačios problemos domina
mokslininkus ir gydytojus, kosmetologus, kosmetikus iki šiol. Dabartiniu metu kosmetikos mokslas
ieško būdų, kaip sulėtinti senėjimo porcesą, pagerinti išvaizdą (Beloglavkienė U., 2013). Gražiai
nori atrodyti visi , net ir vaikai. Be to, Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, vaikai yra labiau veikiami
savo bendraamžių įsitkinimų ir elgesio (Jankauskas J.P., 2015). Didelis psichologinis diskomfortas
dėl išvaizdos slopina vaiko norą lankyti mokyklą, žaisti su draugais, trugdo susikaupti mokintis.
Bendraamžių patyčios gali sukelti neurozę, kuri paaugliams neprognozuojama (Norkus ir kt., 2009).
Paauglystė, dažnai įvardijama kaip kritinis tarpsnis, pažymėtas kraštutinumais, sumaištimi ir
didelėmis ambicijomis (moksleivių savižudybės: rizikos veiksniai ir pagalbos principai, 2000). Net
jei dažnai esame motyvuojami noro patenkinti įvairius poreikius, šie veiksniai nėra visada sveiki ar
socialiai priimtini. Privalome suderinti motyaciją su patikimomis žiniomis (Jankauskas J.P., 2015).
Tam, kad nepasiduotume kraštutinumams, tokiems kaip pasak Norkaus M. ir kt. (2009)

Tikslas: Išanalizuoti jaunimui, suaugusiems ir brandaus amžiaus žmonėms taikomų

kosmetinių procedūrų poreikį.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti, kokios yra chirurginės procedūros atliekamos estetiniais tikslais.

2. Išanalizuoti aparatinias procedūras taikomas jaunimui, suaugusiems ir brandaus amžiaus

žmonėms.

3. Nustatyti, kokios yra manualinės procedūros ir koks jų poveikis odai.

4
 1. CHIRURGINĖS PLASTINĖS, REKONSTRUKCINĖS IR
ESTETINĖS PROCEDŪROS

Plastinė, rekonstrukcinė ir estetinė chirurgija, yra specialybė susijusi su ūminėmis ir

lėtinėmis būklėmis, kurios gali būti įgimtos arba įgytos, traumos, ligos, degeneracijos ar senėjimo
pasekmės abieų lyčių ir įvairaus amžiau pacientams. Jos tikslas – atkurti ar pagerinti žmogaus
funkcijas, išvaizdą ir gerovę (Europos plastinės, rekonstrukcinės ir estetinės chirurgijos taryba.
Briuselis, 1994, atnaujinta 2001) (Norkus M. ir kt., 2009).

Kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmė ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo gyvenamosios

aplinkos, pagrindinės medžiagų apykaitos intensyvumo, organizmo atsparumo, fizinio ir protinio
treniruotumo, gyvenimo patirties. Organizmo senėjimo intensyvumą ir gyvenimo trukmę lemia
patirti pažeidimai ir mutacijos, vykstant pagrindiniams fiziologiniams procesams ir aplinkos
poveikiams (Dadeno S., 2015).

1.1. Veido chirurginės procedūros

1.1.1. Vokų plastika

Vargu ar sutiktume bent vieną žmogų, kuris nenorėtų žvelgti į pasaulį jaunatvišku
žvilgsniu. Galbūt todėl šiandien blefaroplastika, arba, paprastai tariant, vokų plastika, yra tokia
populiari. Nepaisant to, kad akių vokų plastikos operacijos laikomos nesudėtingomis, į jas geriau
žiūrėti rimta (Stundžaitė – Baršasuskienė G., 2018 ).

Dažniausia priežastis, dėl kurios ryžtamasi blefaroplastikai, – estetinė. Paprastai operuotis

atvyksta keturiasdešimtmečiai ir vyresni (Stundžaitė – Baršasuskienė G., 2018 ). Kaip teigia M.
Norkus M. ir kt. (2009) deformacijos priežastys – tai odos senatviniai pokyčiai, žiedinio akies
raumens relaksacija, antakio pasmukimas, ašarų liaukos pasmukimas ar visi šie veiksmai kartu.

Metams bėgant nukarę viršutiniai vokai tampa ne tik estetine problema. Jie ima trikdyti
regėjimą (Stundžaitė – Baršasuskienė G., 2018 ). Taip pat, pasak Pundziaus J. (2013), jei nukarę
vokai siaurina akių plyšius, mažina akiplotį ir trukdo dirbti kai kuriuos specifinius darbus, operacija
priskiriama ne estetinei, bet funkciją gerinančių operacijų grupei.

Nepaisant to, kad akių vokų operacija neišlygina veido raukšlių, tikrai pagerėja išvaizda,
todėl pakyla savivertė (Stundžaitė – Baršausskienė G., 2018 ).

5
 1.1.2. Ausies kaušelio operacijos

Daugybė įgimtų ir įgytų ausies deformacijų daro šios srities chirurgiją įdomia ir gana
sudėtinga. Ausies kaušelis nepriskirtinas „grožio organams“. Jei nosies, lūpų, vokų, skruostų
plastika atliekama dažniausiai siekiant tobulumo, grožio, tai aurikuloplastikos tikslai kiti: organas
turi atrodyti normaliai, kad, žiūrint į jį, „neužkliūtų akys“ (Norkus M. ir kt., 2009).

Neretai pirmieji sunerimsta tėvai, jei nuo mažens išryškėja atlėpusios vaiko ausys, tačiau
chirurgas Karalevičius G. (2019) pataria neskubėti: „Operuoju vaikus nuo šešerių metų amžiaus.
Jaunesnių vaikų ausies kremzlės dar tik formuojasi“. Dėl kaušelio operacijos laiko įvairių autorių
nuomonės skiriasi. G. Osorno operuoja tik 7 – 8 metų vaikus, kai visiškai pakanka kremzlės
karkasui suformuoti, kai pacientui jau sunku ilgiau kęsti bendraažių patyčias. Tuo tarpu U. K.
Kesselring ir R. Goumoens siūlo operuoti tik 7 – 10 metų vaikus (Norkus M. ir kt., 2009).

Visgi laikausi nuomonės, kad tėvai neturėtų įkalbinėti ar versti savo atžalos, jeigu jis pats
nemato plastinės operacijos poreikio ar dar nesijaučia jai pasiruošęs. Atlėpusių ausų korekcija, kaip
ir bet kuri kita plastinė operacija, turėtų būti atliekama tvirtai apsisprendus pačiam pacientui, tad
tėvams visuomet rekomenduoju atvirai pasikalbėti su atžala ir objektyviai įvertinti situaciją
(Samsanavičius D., 2011).

Tačiau pasak Karalevičiaus G. (2019) diskomfortas ar kompleksai dėl išvaizdos atsiranda

ne tik paauglystėje. Ir vyresniame amžiuje gali atsirasti problemų dėl išvaizdos. Samanavičius D.
(2017) paantrina Karalevičiui teikdamas: „daugiausiai operacijų tenka atlikti pacientams iki 30
metų amžiaus, tačiau ir vyresni pacientai ar net senjorai – tikrai ne išimtis“.

1.1.3. Nosies operacijos

Nosis – tai centrinė veido dalis, labai paprasta, kai reikia atskirti vieną žmogų nuo kito.
Priešingai nei lūpų ar akių jos negalima paslėpti po akiniais, koreguoti formos dažais ar kitomis
kosmetikos priemonėmis (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

Nosies trūkumai (deformatio nasi) gali būti įgimti arba trauminės kilmės. Estetinės nosies
operacijos dažnai atliekamos dėl etninių ypatumų, sukeliančių psichologinį diskomfortą (Pundzius
J., 2013).

Nosies plastika (rinoplastika) dažnai yra labai efektyvi, deja, dažniausiai patiriamos ir
nesekmės palyginti su kitomis estetinėmis operacijos. Pripažinu, kad rinoplastika yra viena
sudėtingiausių operacijų estetinėje chirurgijoje, nes chirurgui tenka koreguoti net tris šio organo

6
dimensijas: ilgį, aukštį, plotį (Norkus M. ir kt., 2009). Operacijos metu padarius klaidą kyla grėsmė
pažeisti regą ar uoslę, sukelti infekciją, palikti randus, todėl gerai jas atlikti geba tik patyrę hirurgai.
Ką jau kalbėti apie galutinį estetinį vaizdą (Gilys G., 2018).

1.1.4. „Senstančio“ veido estetinės operacijos

Žmogus neišvengiamai pradeda senti vos tik gimęs. Banali tiesa? Senėjimas – laipsniškas,
nuoseklus, bet netolygaus visų fizinių požymių ir psichinių struktūrų kitimo procesas, prasidedantis
jau nuo apvaisinimo momento ir lėtai bei natūraliai vykstantis iki pat mirties net optimaliausiomis
individo raidos sąlygomis.

Dadeno S., (2015) teigia, kad senstant vyksta esminiai organizmo fiziologiniai pokyčiai.
Šis procesas pagreitį įgauna po 40 metų. Vis, tik Norkus M. ir kt. (2009) mini, kad raukšlių
susidarymui įtakos tur ne tik amžius, bet ir charakteris. Temperamentingi, išraiškingo veido žmonės
dažniau linkę į tokias deformacijas. Įtakos turi rūkymas (linijos ant lūpų), dažnas buvimas saulėje.

Pundzius J., (2013): šis „estetinis sindromas“ pasireiškia raukšlėmis ir neproporcingomis

riebalų sankaupomis kaktos, šoninėse veido ir kaklo srityse. Šiam sindromui priklauso viršutinio bei
apatinio vokų raukšlės ir nosies „pakritimas“.

Odos senėjimas nepriklauso nuo odos tipo, o yra sąlygota amžiaus, paveldimumo bei kitų
senėjimo faktorių. Odos senėjimą sąlygoja hormonai. Svarbūs yra lytiniai hotmonai: moteriškas
hormonas - estrogenas ir vyriškas - testosteronas. Pirmojo kiekis sumažėja klimaksiniu laikotarpiu,
tada oda tarsi susensta per kelias savaites ar net dienas. Antrasis skatina plaukų augimą ir aktyvina
prakaito liaukų darbą, jo trūkumas sulėtina šiuos procesus (Beloglavkienė U., 2013).

Pagrindinė veido senėjimo priežastis – tai odos tonuso ir elastingumo praradimas,

jungiamojo audinio atrofija. Odoje sumažėja elastinių ir kolageno skaidulų. Žmogui senstant,
pakinta ir veido odą palaikantys raisčiai, einantys nuo kaulų ar kitų gilesnių struktūrų, dėl to
susidaro raukšlės ar audinių „maišeliai“ (Norkus M. ir kt., 2009).

1.1.5. Kaktos ir šoninių veido dalių operacijos

Dažnai veidas yra ne tik grožio, bet ir sveikatos ženklas, todėl natūralu, kad imama
nerimauti, kai su amžiumi pradeda matytis pokyčių. Kai kurie su jais kovoja pasiryždami plastinei
operacijai, tačiau dalis dar nesubrendę didžiajai chirurgijai ir ieško kitų efektyvių būdų. Vienas jų –
veido pakėlimas chirurginiais siūlais. Tai labai gera naujovė, tiems kurie baiminasi komplikacijų,
nes ši procedūra yra ganėtinai saugi, be to, šalutinio efekto galimybė išlieka itin nedidelė.
Pacientams, kurie nenori staigių pokyčių, taip pat dar nėra pasiruošę klasikinei chirurgijai, tačiau
7
nori greito rezultato, veido pakėlimas siūlais yra itin efektyvi alternatyva (Zacharvskij E., 2018).

O tie kas nesibaimina klasikinės chirurgijos, Norkus M. ir kt. (2009), rašo jog „norint pakelti
padribusius šoninius veido audinius, oda prapjaunama standartiniu pjūviu abiejuose veido pusėse“.

Pagrindinė indikacija pakelti kaktos minkštuosius audinius – tai kaktos ir antakių, kartu su
viršutiniais vokais, ypač lateralinių dalių nusiledimas. Papildomi tikslai: skersinių raukšlių
mažinimas, „pykčio raukšlių“ pašalinimas ir nusileidusios lateralinės antakio dalies pakėlimas
(Norkus ir kt., 2009).

Tai opi problema, kuri paliečia, ne tik motyeris, bet ir vyrus. Tą patvirtina ir Zacharvskij
E., (2018) sakydamas, jog vadinamasis susileidęs, suglebęs veidas kamuoja ne tik moteris, bet ir
vyrus. Dažniausiai pacientai būna nepatenkinti savo žandikaulio kontūrais, skruostais, kakta ar
antakiais, o jų amžius būna labai įvairus – 30–50 m.

1.1.6. Senėjančio kaklo operacijos

Žmogui senstant, kaklas dėl sumažėjusio odos tonuso pakrenta. Atsipalaidavus platizmai,
susidaro iškilūs raumenų volelia, kurie tęsiasi nuo smakro iki apatinės kaklo dalies.

Kaklo raukšlės dažnai lyginamos kartu patempiant šoninius veido audinius. Jei kaklas
pakritęs dėl riebalų pertekliaus, kaklo kontūrai gali būti atnaujinami standantiniu būdu, t. y. oda
atkeliama dviem pjūviais: pjūviu greta ausies ir 3 cm pjūviu pasmakrėje. Pasmakrės riebalai
pašalinami per pasmakrės pjūvį, paliekant bet 3 mm storio riebalų sluoksnį (Norkus M. ir kt., 2009).

Kaklo raukšlėms pašalinti, kartais nepakanka patempimo, tenka dar išpjauti arba fiksuoti
poodinį kaklo raumenį (m. platysma) (Pundzius J., 2013).

1.1.7. Pasmakrės riebalų šalinimas

Renaldo Vaičiūno, „DR Klinikos“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo,

teigimu, pasmakrės riebalų šalinimo procedūra jau vadinama naująja plastinės chirurgijos era.

„Viršutinės veido dalies problemas sprendžiame su botulino toksinu, vidurinės veido dalies
–hialurono rūgštimi, o pasmakrės sričiai visada tekdavo taikyti vienintelį būdą –operaciją. Šiandien
situacija keičiasi. Norint pašalinti susikaupusius nepageidaujamus riebalus, nebereikės daryti ilgai
trunkančių operacijų –pakaks vienos ar kelių injekcijų“, –sako Vaičiūnas R. (2016).

„Į riebalinį audinį po oda pasmakrės srityje suleistas tirpalas ištirpdo lipocitų ląstelių
membranas, riebalai suskyla ir metabolinių procesų metu pašalinami iš organizmo.
8
 1.1.8. Chemodenervacija lyginant kaktos, veido ir kaklo raukšles

Kaip ir kitose chirurgijos srityse (traumatologijoje, pilvo chirurgijoje, ortopedijoje, bendrojoje

chirurgijoje), estetinėje chirurgijoje taip pat ieškoma mažiau invazinių ir paprastesnių metodų.
Žinomi penki odos raukšlių lyginimo būdai: raumenis paralyžiuojančių preparatų suleidimas,
raukšlių užpildymas specialiais užpildais, raukšlėtos odos nudeginimas cheminiais preparatais,
gydymas lazerio spindulių pluoštu ir dermobrazija (Norkus M. ir kt., 2009).

1.1.9. Chemodenervacija botulino toksinu

(Botulino neurotoksinas (BoNT) gaminamas iš gramteigiamų Clostridium botulinum

bakterijų. BoNT trugdo nervinį perdavimą blokuodami acetilcholino atpalaidavimą nervo ir
raumens jungtyje. Klinikinėje praktikoje plačiausiai vartojami botulino neurotoksino A ir B tipai
(Ivanauskaitė K. ir kt., 2017).

Taipogi, remdamasis ankstesne savo patirtimi, J. Kerner padarė išvadą, kad toksinas,
vartojamas minimaliomis dozėmis, mažina arba blokuoja simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumą
ir hiperjudrumą (Beloglavkienė U., 2013).

Gydytoja pastebi, kad kiekvienam pacientui botulino toksino naudojimo indikacijos labai
skiriasi. Pavyzdžiui, žmogus, kuris yra itin emocingas ir kuriam kalbant juda visi veido raumenys,
botulino toksino injekcijos jaunesniame amžiuje bus kur kas efektyvesnės nei vėliau, kai raukšlės
bus jau įsisenėjusios. Taip pat, jaunas žmogus dar gali atprasti nuo tam tikrų raukšles sukeliančių
mimikų (Jasaitienė N., 2016).

Visiškai nesenai šis preparatas buvo sėkmingai pavartotas netgi keičiant etninio pobūdžio
veido kontūrus: mažinant m. masseter ar m. temporalis hipertrofiją. Vien šiuo toksinu galima
efektyviai išlyginti smulkesnes arba dar tik besiformuojančias hiperdinaminės kilmės raukšles
(Norkus M. ir kt., 2009).

Ypač efektyvi yra tarpantakio chemodenervacija, išlyginant vadinamąsias „pykčio“

raukšles. Apklausus 58 moteris, kurioms dėl labai ryškių tarpantakio („pykčio“) raukšlių buvo
suleista 20 V Botox, praėjus 30 dienų ir 120 dienų, šia procedūra buvo patenkintos 45 ir 86 proc.
apklaustųjų (Norkus M. ir kt., 2009).

9
 1.1.10. Veido raukšlių lyginimas hialurono rūgšties preparatais

Siekiant išvengti problemų, susijusių su riebalų injekavimu, ieškota kitų injekavimo būdų
raukšlėms veido srityje išlyginti. Pasirinkti preparatai, pagaminti hialurono rūgšties pagrindu:
Juvederm Ultra, Restylane, Teosyal, Puragen ir kiti. Hialurono rūgštis yra molekulė, esanti odoje, ji
pasižymi hidrofilinėmis savybėmis ir gali sukaupti 1000 kartų daugiau vandens nei pati sveria
(Norkus M. ir kt., 2009).

Metams bėgant, hialaurono rūgšties odoje mažėja. Pradeda trūkti vandens, sumažėja odos
tonusas, tai ir lemia raukšlių atsiradimą (Norkus M. ir kt., 2009).

Suleidus hialurono rūgšties, preparato veikimas išlieka 9 – 12 mėnesių. Ypač didelis

poveikis pasiekiamas sušvirkštus preparatų į gilias depresines nazolabialines raukšles. V. S.
Lambros, atlikęs šią procedūrą 200 pacientų, pastebėjo tokio poveikio trukmę iki dviejų metų
(Norkus M. ir kt., 2009).

1.1.11. Veido raukšlių lyginimas persodinant autologinius riebalus

Veide recipientinės vietos gali būti skirstomos į dvi grupes: sritys, kuriose reikia išlyginti
raukšles (nazolabialinė, tarpantakio), sritys, kuriose reikia sumažinti riebalų deficitą (skruostai,
apatinio žandikaulio apatinis kraštas, lūpos). Geriausių rezultatų pasiekiama srityse, kur yra
mažiausias judrumas: skruostuose, periorbitalinėse, viršutinėse nazolabialinių raukšlių vietose.
Pagrindinis tikslas, suleidus riebalus nazoliabialinės raukšlės vietoje, sumažinti šios raukšlės gylį
(Norkus M. ir kt., 2009).

1.2. Kūno chirurginės procedūros

1.2.1. Estetinės ir atkuriamosios krūties operacijos

Krūtys - moteriškumo ir motinystės simbolis. Iš dabartinių dailininkų kūrinių atrodo, kad

krūtys tapo ir moters grožio simboliu. Tad natūralu, kad Vakarų šalyse atlikta tūkstančiai, netgi
milijonai (JAV) krūtų operacijų (Pundzius J., 2013). Pasak Norkaus M. ir kt. (2009): krūtys yra ne
tik grožio, bet ir moteriškumo simbolis.

Estetiniu požiūriu krūties tūris ir jos kontūrai turi harmoningai atitikti krūtinės, liemens ir
sėdmenų proporcijoms. Neretai pasitaiko krūtų asimetrija tūrio, formos, ypač įgimto ar įgyto
aukščio požiūriu (Norkus M. ir kt., 2009).

Indikacijos atlikti krūties operacijoms dažniausiai priklauso nuo pacientės noro. Norkus M.

10
ir kt. (2009) rašo, kad toks noras dažniausiai atsiranda dar paauglystės laikotarpiu, tačiau dėl įvairių
priežasčių, iš kurių kone svarbiausią sudaro finansinės problemos, pacientės siekiai realizuojami
sulaukus jai 20 – 30 metų. Tačiau vis tik, neretai pacientę stimuliuoja ir šeimos gyvenimo
nesklandumai. Moteris jaučia, kad jos vyrui labiau patinka moterys, kurių krūtys didesnės. Todėl,
tokioms moterims chirurgas prieš operaciją privalo išsamiai paaiškinti apie galimas ne tik didesnes,
bet ir mažesnes komplikacijas, kad pagrindinis operacijos tikslas – yra tik pagerinti krūtų formą, bet
neužtikrinti jos gyvenimo situacijos pakeitimo.

Chirurgijos praktikoje operuojamos nukarusios (ptosis), labai padidėjusios (macromastia),

asimetriškos, mažos krūtys (micromastia), jei yra susidaręs krūties trūkumas pašalinus naviką, jei
įtraukti speneliai (inversio mammillae) arba pacientas serga ginekomastija (Pundzius J., 2013).
Norkus M. ir kt., (2009) prie indikacijų atlikti chirurgines krūtų operacijas pamini ir Polando
sindromą. Dėl tokių patologinių būsenų, kurios sukelia didelį psichologinį ir kartais fizinį
(gigantomastija) diskomfortą procedūra yra atliekama ir jauno amžiau (15-20 metų) pacientėms.

Moters krūtų dydį lemia liaukinio ir riebalinio audinio kiekis. Krūtis ne tik padidėja
nėštumo metu, bet taip pat yra linkusios į fiziologinius dydžio pakitimus menstruacijų laikotarpiu ir
pasikeitus moters svoriui. Sulaukus klimaksinio amžiaus, liaukų sudedamųjų dalių pokyčiai lemia
krūtų apimties sumažėjimą, nebent krūtų apimtis susijusi su bendru kūno masės padidėjimu. Krūtų
padidėjimas, kuris nėra laikomas normaliu, vadinamas makromastija (Skandinavijos plastinė ir
rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

Didelės krūtys sukelia nugaros ir sprando skausmus, odos maceraciją po jomis, gali
iškrypti stuburas, be to, riboja drabužių pasirinkimą ir socialinį bendravimą. Fizinis ir psichologinis
diskomfortas 25 proc. sumažina moters darbingumą (Pundzius J., 2013). Dauguma moterų, turinčių
dideles krūtis, laiko jas bjauriomis, nuolat trukdančiomis. Didelės krūtys taip pat trugdo sportuojant.
Sunkioms krūtims pasireiškia ptozė. Aiškiai matoma krūtų ptozė gali sukelti estetinių problemų
(Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

Tokioms moterims galima atlikti krūtų mažinimo (reductio) operaciją. Operuojant

šalinama dalis riebalinio ir liaukinio (atsižvelgiant į planuojamą nėštumą) audinio (Pundzius J.,
2013). Ši procedūra gali būti aktuali ir mergaitės iki mėnesinių atsiradimo ir paauglėms, ir vyresnio
amžiaus moterims. Mergaites geriau operuoti nei nuolat skirti dideles hormonų dozes tolesniam
neproporcingam krūtų augimui slopinti (Norkus M. ir kt., 2009).

1.2.2. Krūtų atkūrimas

Moterys, kurioms pašalinta viena ar abi krūtys dėl medicininių priežasčių, dažnai jaučiasi
11
prislėgtos, mažiau patrauklios, sumažėja pasitikėjimas savimi, jos dažniau serga depresija – tai
vadinama „pomastektominiu“ sindromu.

Krūtų chirurginio atkūrimo metu, pagal Skandinavijos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgų

žinias (2016): moterys tikisi defekto pašalinimo, neprarasti moteriškumo ir seksualumo, savivertės,
sutuoktinio dėmesio, profesinės sėkmės stabilumo, kartais netgi nerealių lūkesčių.

Krūties trūkumas dažnai atsiranda po krūties vėžio operacijos, tada moteris nesijaučia
visavertė, o išoriniai protezai jai atrodo nepatikimi. Atkurti krūtį (reconstructio mammae) galima
dviem būdais: įsodinant krūties implantatą (augmentatio mammae) arba suformuojant krūtį iš
pačios pacientės pilvo audinių (autologinė rekonstrukcija). Pirmasis būdas yra paprastesnis, mažiau
traumuoja ir suteikia estetišką patrauklią krūties formą (Pundzius J., 2013).

Gydytojo Drąsučio J. (2018) teigimu viena iš sudėtingiausių rekonstrukcijos operacijų –

krūties atkūrimas naudojant pilvo srities audinių lopus: „šie odos, poodžio ir kartais raumens lopai
yra vadinami laisvaisiais, nes operacijos metu audiniai atskiriami nuo pradinės jų vietos ir įsiūnami
į prieš tai paruoštą rekonstruojamos krūties vietą. Šioje vietoje įsiūnamos kraujagyslės (arterija ir
vena), kad į rekonstruotą krūtį atitekėtų kraujas ir ji išliktų gyvybinga. Didžiausias privalumas – kad
vienos operacijos metu galime gauti pakankamą tūrį audinių, iš kurių galima formuoti naują krūtį“.

1.2.3. Krūtų pakėlimas

Krūtų pakritimas dažniau susijęs su odos kokybiniais pokyčiais, jos pertekliumi nei su
liaukos išviešėjimu. Tokios krūtys rodo senėjimo procesą, prasidėjusį kartais dar jaunoms moterims.
Ryškus krūtų pasmukimas pasitaiko ir nutukusioms moterims. Šiuo atveju pagrindinis etiologinis
veiksnys yra krūtų svoris. Įprastinis reiškinys – krūtų pakritimas yra moterims po menopauzės
(Norkus M. ir kt., 2009). Krūties pakėlimo bei odos pertekliaus pašalinimo operacija yra aktuali
moterims po gimdymo ir visiems numetusiems didelį svorį - tiek moterims, tiek ir vyrams
(Pundzius J., 2013).

Krūties pakėlimui sukurta daug metodikų, kiekviena jų turi privalumų ir trūkumų. Vienas
pagrindinių trūkumų yra tai, kad, šalinant odos perteklių, lieka dideli ir matomi operaciniai randai.
Be to, nepaisant matomų randų, pacientai dažniausia lieka patenkinti operacijos rezultatais ir
skundų dėl jų neturi (Pundzius J., 2013).

12
 1.2.4. Krūtų didinimas

Mažos krūtys gali būti iš prigimties - tai priklauso nuo kūno sandaros. Kartais krūtys būna
visiškai neišsivysčiusios - tai laikoma įgimtu sklaidos trūkumu. Kartais krūtys sumažėja po nėštumo
ir gimdymo (Pundzius J., 2013).

1.2.5. Ginekomastija

Ginekomastija tai vyrų krūtų padidėjimas, sukeliamas hormonų pusiausvyros sutrikimų,

vyrams sukeliantis ne mažiau rūpesčių kaip moterims nesamos krūtys. Vyrams krūties liauką
galima pašalinti nepaliekant pastebimų randų - aplink spenelio laukelį (oreola) einančiu pjūviu. Jei
tokia krūtis sudaro tik riebalinis audinys, dažniausiai pakanka tik išsiurbti riebalus (Pundzius J.,
2013).

1.2.6. Pilvo estetinė chirurgija

Išsitampiusi pilvo siena, didesnės arba mažesnės pilvo sienos išvaržos, kabanti pilvo odos
klostė papilvėje - tai ne tik estetinė, bet ir funkcinė problema numetus svorio. Nukritusi „prijuostė“
sukelia odos priežiūros problemų - iššutimai kartais virsta giliomis žaizdomis, sukeliančiomis daug
skausmo ir diskomfortą (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

Psichologinio pobūdžio indikacijas dažniausiai nurodo patys pacientai: ,, nekenčiu nešioti

tą odos maišą" (moterys) ar ,,padangą" (vyrai) ant pilvo. Į paciento pageidavimus ne visada
atsižvelgiama. Esant ne didelei deformacijai ir dar išgyvenimams, operacijos geriau
nerekomenduoti. Šie pacientai po tokios chirurginės intervencijos retai būna patenkinti. Tiesa, yra ir
priešingų nuomonių. Tokiais atvejais abejojant dėl indikacijų operacijai, lemiamą žodį turėtų tarti
psichologas (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

Ši operacija yra aktuali visiems numetusiems didelį svorį - tiek moterims, tiek ir vyrams,
nes pilvo sienos oda skirtingai nuo kitų vietų odos turi mažiausią tendenciją trauktis, be to, esant
dideliam poodinio sluoksnio išviešėjimui nutukimo atvejais arba pilvo sienos tempimui nėštumo
metu, odos tempimas viršija jos elastingumo galimybes (Pundzius J., 2013).

Pilvo srities lopo distrofija, dažniau pasireiškia vyrams, kurių endomorfininis kūno tipas ar
yra ginekoidinio (moteriškojo) tipo požymių. Tai sudaro talijos, klubų, šlaunų gumburų sričių
deformacijas (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).
Kartais vyrai neretai kreipiasi, dėl nedidelių kūno, tarp jų ir pilvo deformacijų. Jie
paprastai turi psichologinio pobūdžio problemų ir natūralu, kad jiems naudinga psichologo

13
konsultacija prieš nustatant indikacijas operacijai (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė
chirurgija, 2016).
Kabančios pilvo klostės pašalinimas (panikulektomija) yra minimali operacija, esminių
problemų dažniausiai neišsprendžia. tačiau ji rekomenduojama pacientas, kurie serga gretutinėmis
ligomis ir negali pernešti reikiamos apimtis pilvo plastikos. Daugumai pacientų naudingesnė pilna
priekinės pilvo sienos plastika (abdominoplastika), kuri yra ne tik būdas atkurti estetinę išvazdą, bet
ir pilvo sienos tvirtumą bei struktūrinį vientisumą (Pundzius J., 2013).

1.2.7. Brachoplastika 

 Didesnės riebalų sankaupos žasto srityje gali sukelti ne tik estetinį, bet ir funkcinį
diskomfortą. Ši deformacija ypač išryškėja, jai sumažėjo pacientės svoris, taigi, pakėlus rankas,
matomi ,,nukarę maišai" (Skandinavijos plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, 2016).

1.2.8. Cirkumferentinė liemens plastika

Ši plastika dar kartais vadinama diržo formos lipektomija arba perimetro panikulektomija.
Šie teminų sinonimai skirti apibūdinti operaciją, kurios metu pašalinamas odos ir poodžio perteklius
nuo viso liemens. Operacija tikslinga asmenims, kuriems yra didelis odos perteklius atsirandantis
numetus daug svorio (Pundzius J., 2013).

1.2.9. Nutukimo chirurginis gydymas

Supratimas apie žmogaus kūno harmoniją per pastaruosius 30 metų kiek pakito. Dabar ji
jau siejama ne tik su kūno svoriu, bet ir su kūno kontūrais. Tai paskatino atlikti subtilias įvairaus
pobūdžio operacijas veido srityje, o kitose kūno vietuose, pvz., rankų, kojų, pilvo sienos, juosmens
srityje pašalinti riebalų perteklių. Kontūrai koreguojami įvairiais būdais, netgi įsodinant įplantus į
sėdmenis ir blauzdas (Norkus M. ir kt., 2009).

Moterims riebalai dažniau kaupiasi apatinėje juosmens, klubų, sėdmenų ir šlaunų srityse –
tai genoidinis riebalų pertekliaus kaupimosi tipas. Vyrams riebalų pertekliaus dažniau kaupiasi
aplink visą juosmenį. Apskritai, žmogui senstant, ypač vyrams, riebalai gali pasiskirstyti taip, kad jų
sumažėja kojų, o padaugėja juosmens srityje (Norkus M. ir kt., 2009).

Tais atvejais, kai nutukimas riboja paciento darbinę veiklą arba sukelia širdies ir
kvėpavimo sistemų nepakankamumą, chirurginis šios ligos gydymas priskiriamas funkciją
gerinančioms operacijoms. Jei nutukimas pasireiškia kūno formų suapvalėjimu, pirmumas
teikiamas riebalų išsiurbimui (Pundzius J., 2013).

14
 1.2.10. Poodžio riebalų nusiurbimas

Riebalų nusiurbimo procedūrų paklausa susijusi ne tik su nutukimu, kuris visame

pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje plinta tarsi epidemija: dažnai kūno formų korekcijų prireikia ir
sportuojantiems ar sveikai besimaitinantiems.

Be to, antsvoris blogina savivertę. Šiandien išvaizdą garbinančioje visuomenėje antsvoris

gali būti sunkia psichologine našta (Diehl H., Ludington A., 2016).

Indikacijos riebalų nusiurbimui, šios operacijos dažniau atliekamos esat lokalizuotai

lipodistrofijai, t. y. atsiradus didelėms riebalų sankaupoms atskiruose kūno srityse. Tačiau, kartais
riebalus tenka nusiurbti esant net minimaliosioms ar vidutinėms riebalų sankaupoms, kurios sukelia
psichologinę, o kartais ir fizinį diskomfortą (Norkus M. ir kt., 2009).

Operacijos metu padaromi nedideli pjūviai mažai matomose vietose, per kuriuos įkišamos
specialios siurbimo kaniulės. Tam, kad siurbiant audiniai būtų mažiau traumuojami ir siekiant
sumažinti kraujavimą operacijos metu, prieš operaciją į poodinį riebalinį ląstelyną injekuojama
fiziologinio tirpalo ir adrenalino tirpalo mišinio, injekuojamas kiekis maždaug yra lygus
planuojamam išsiurbti riebalų kiekiui (Pundzius J., 2013).

1.2.11. Ultragarso panaudojimas siurbiant riebalus

Ekspermento būdu įrodyta, kad ultragasinio riebalų siurbimo metu daug mažiau
pažeidžiamos kraujagyslės, tad kraujo nuostoliai gali būti 30 – 50 proc. mažesni nei atliekant
tradicine technika (Norkus M. ir kt., 2009).Ultragarsinė kaniulė turi judėti visą laiką, kad
neperkaistų audiniai, tačiau turi slinkti lėčiau nei dirbant tradiciniu būdu, kad spėtų suskystinti
ląsteles (Norkus M. ir kt., 2009).

1.2.12. Nusiurbimas vakuuminiu švirkštu

Toks būdas gali būti efektyviai naudojamas siurbiant riebalus iš mažesnių sankaupų, pvz.,
iš pasmakrės, taip pat esant celiulitui ar siekient išlyginti susidariusius nelygumus po nusiurbimo
tradiciniu būdu (Norkus M. ir kt., 2009).

15
 2. KOSMETINĖS PROCEDŪROS, JŲ ĮVAIROVĖ, PASKIRTIS

A. Fransas (prancūzų rašytojas) yra pasakęs: „Nėra švelnesnio, prašmatnesnio ir puikesnio

audinio, kaip gražios moters oda“. Taigi moters oda estetiniu požiūriu yra svarbiausias grožio
atributas. Ji gali kompensuoti netobulus veido bruožus ar preišingai: veidas neatrodys gražus, kai
oda suglebusi, šiurkšti, pleiskanojanti ar spuoguota (Beloglavkienė U., 2013).

Oda tarsi vizitinė kortelė, kuri pasako:

o ar tinkama jos priežiūra,

o ar sveikas gyvenimo būdas,

o ar racionali mityba,

o ar nekamuoja ligos.

Veido atjauninimo procedūros be skalpelio turi daug pliusų prieš chirurgines operacijas -
estetiniu atžvilgiu nepalieka randų ir nėra ilgo skausmingo gijimo laikotarpio, o rezultatai išlieka
kelis mėnesius, taip pat finansiškai labiau prieinama daugeliui žmonių (Bekasėnė D., 2017).

2.1. Aparatinės procedūros

Kosmetologijoje plačiai naudojama diagnostinė kosmetologinė aparatūra bei kita

šiuolaikinė kosmetologinė įranga. Kad profesionaliai atlikti kosmetologinę procedūrą, kosmetologas
turi susipažinti su aparatinės kosmetologijos galimybe bei žinoti elektroterapijos pagrindus,
sprandžiant odos problemas. Atliekant procedūras yra taikomas šviesos faktorius, įvertinamos
lazerio fizikinės savybės bei ultragarso charakteristikos, veikimo principai, naudojimo galimybės,
plačiai taikoma galvaninė ir aukšto dažnio kintama srovė (Beloglavkienė U., 2013).

2.1.1. Darsonvalizacija

Kosmetikoje naudojamas aukšto dažnio aparatas - darsonvalis. tai papildoma procedūra,

kuria baigiamas veido valymas. Ši procedūra: odą ramina, dezinfekuoja, gydo žaizdas, šildo,
aprūpina deguonimi, auaktyvina kraujo pritekėjimą į odą, padeda geriau įsigerti kremui po kaukės
ar masažo (Beloglavkienė U., 2013).

2.1.2. Dezinkrustacija

Tai giluminis odos valymas, taikomas pavargusiai odai. Naudojamas losjonas

16
„dezinkrustantas“ ir mikrogalvaninės svorės aparatas. Ant veido dirbama neigiamu elektrodu -
katodu, o klientas laiko neigiamą elektroda - anodą. Aparato srovės galingumas 1-2 amperai
(Beloglavkienė U., 2013).

2.1.3. Dermabrazija

Dermabrazija – tai mechaninis epidermio šalinimas.

Biocheminė dermabrazija (su atitinkamu preparatu) bei atliekant mechaninį odos šlifavimą

(plastikine, vienkartine galvute);
Kristalinė dermabrazija (su aliuminio oksido ar natrio bikarbonato kristalais);
Deimantinė dermabrazija (su deimantinėmis galvutėmis) (Stalaučinskytė E., 2015).
Deimantinė mikrodermabrazija – tai viena iš neinvazinių kosmetinių procedūrų lyderių.
Jos metu veido oda valoma šlifuojant deimantais, o vakuumas susiurbia negyvas nušlifuotas
epidermio ląsteles. Oda ima lengviau kvėpuoti ir geriau pasisavina kosmetikos priemones.
Procedūra yra neskausminga, saugi ir veiksminga. Deimantinės mikrodermabrazijos poveikis:
pašalina negyvas odos ląsteles, todėl oda lengviau kvėpuoja, geriau pasisavina kosmetikos
priemones, gerina kraujotaką bei limfotaką, mažina raukšles, švelnina randelius, dėmes, lygina odą,
sumažina porų gylį, todėl jos mažiau teršiasi, spartina kolageno, elastino gamybą, mažina celiulitą,
strijas (Gaubienė S., 2015).
Per dažnas ir ne pagal indikacijas šio prietaiso naudojimas gali pakenkti odos būklei,
skatinti dehidrataciją ar uždegiminių darinių formavimąsi (Stalaučinskytė E., 2015).
Ultragarsas – garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t.
y. už 20 000 Hz. (Stalaučinskytė E., 2015). O pasak, Samėnienės J. ir kt., (2008) ultragarsas (UG) –
tai elastinės bangos, kurių dažnis viršija žmogaus girdimumo viršutinę ribą.

2.1.4. Ultragarsinio veido ir nugaros valymas

Mechaninis – fizinis (šveitimo bei mikrovibracijos). Mechaninio poveikio ultragarsu metu

sukeliama mikrovibracija tarpląsteliniame lygmenyje. Vidutinis ultragaso dažnis 2800 kHz, dėl to
ląstelių membranos pradeda virpėti 2,8 milijono kartų per sekundę.

Cheminis  (apykaitos produktų atidavimas ląsteliniame lygmenyje).

Terminis (gerina mikrocirkuliaciją odoje). Dėl ultragarso terminio poveikio
odos temperatūra pakyla vienu ar dviem laipsniais, dėl to pagreitėja mainų reakcijos ląsteliniame
lygmenyje, mikrocirkuliacija bei 13 proc. padidėja medžiagų apykaitos procesai audinyje
(Stalaučinskytė E., 2015).

17
 Gydomasis ultragarso poveikis kūnui

Paveikus ultragarsu, aktyvuojasi membranų enzimai ir depoliarizuojama hialurono rūgštis.

Dėl to sumažėja patinimai. Veikiant ultragarsui, pagreitėja molėkulių judėjimas, daugiau jų
dalyvauja metaboliniuose procesuose. Padidėjęs ląstelių metabolizmas stimuliuoja audinių
regeneraciją, pagreitina žaizdų ir opų gijimą. Susidarę randai, veikiami ultragarso, būna elastiškesni
ir patvaresni (Samėnienė J., 2008).

Dėl ultragarso poveikio pagreitėja vietinė kraujotaka, pagerėja metabolizmas, kapiliarų

laidumas, skysčių absorbcija. Pagerėjus vietinei kraujotakai, atsipalaiduoja raumenys sumažėja
skausmas (Samėnienė J., 2008).

2.1.5. Fonoforezė

Fonoforezė – tai metodas, kai medikamentai ultragarsu įterpiami į audinius. Šis gydymo
metodas klinikinėje praktikoje taikomas nuo 1950 metų; jis dar vadinamas sonoforeze ar ultraforeze
(Samėnienė J., 2008).

Terapinį šio gydymo metodo efektyvumą lemia vien momentinis ultragarso ir vaisto
farmakologinis poveikis. Endogeninės šilumos poveikis padidina odos epidermio ir viršutinio
dermos sluoksnio kraujagyslių sienelių laidumą, riebalinių ir prakaito liaukų spindį, todėl pagerėja
vaistų molekulių skvarbumas. Nešiluminis poveikis veikia audinius mechaniškai, skatina difuzijos
procesą, vaistų molekulių judrumą ir pagreitine vaistų įsiterpimą į gilesnius audinius (Samėnienė J.,
2008).

2.1.6. Galvanizacija

Galvanizacija – tai mažo stiprumo, žemos įtampos nuolatinės srovės naudojimas gydymui
(Stalaučinskytė E., 2015). Galvaninė srovė – tai silpna pastovi srovė, kuri tiesiogiai veikia odą. Ją
naudojant atliekamas giluminis valymas ar odos maitinimas, arba jonizacija (Beloglavkienė U.,
2013). Galvaninės srovės dėka atiekant valymo procedūrą ant neigiamo elektrodo susidaro natrio
karbonatas, o elektrolizės metu riebalai virsta muilu, dėl to folikulas išsivalo. Tokia procedūra
taikoma turintiems riebią, seborėjinę, spuoguotą odą (Beloglavkienė U., 2013).

2.1.7. Jonoforezė

Jonoforezė - aktyvių medžiagų (BAM) įvedimas į giliuosius odos sluoksnius naudojant

pastovią žemos įtampos srovę. Elektros srovė į audinius patenka pro prakaito ir riebalines liaukas,
odos epidermio plyšius, kraujo ir limfos takais (Stalaučinskytė E., 2015).
18
 Galvaninė srovė gali sukelti dvi skirtingas chemines reakcijas, priklausomai nuo to, kokį
polių - teigiamą ar neigiamą – naudosime.

Teigiamas polius:
Sutraukia poras;
Ramina nervų sistemą;
Lėtina kraujotaką.
Neigiamas polius:
Atveria poras;
Skatina kraujotaką;
Stimuliuoja nervų sistemą (Stalaučinskytė E., 2015).
Tik galvaninės srovės dėka vandeninis tirpalas (serumas) pasiekia giliausius odos
sluoksnius, prsiskverbdamas pro epidermį (Beloglavkienė U., 2013).

2.1.8. Žemo dažnio (Faradėjaus) srovė

Žemo dažnio srovė, tai silpna kintama srovė. Ši srovė vadinama „pasyviąja gimnastika“,
nes priverčia savaime susitraukinėti raumenis, tai yra priverčia juos dirbti. Ši srovė veikia
atpalaiduojančiai, tonizuojančiai, aktyvuojančiai ir naudojama celiulito profilaktikai (Beloglavkienė
U., 2013).

Šviesa – tai įvairių ilgių bangų mišinys. Kosmetologijoje naudojami aukšto dažnio
infraraudonieji bei ultravioletiniai spinduliai. Aukšto dažnio spindulių poveikis: raminantis,
sterilizuojantis ir gydantis, aprūpina deguonimi, aktyvina kraujotaką, sukelia šiluminį efektą.
Infraraudonųjų spindulių poveikis: šildantis, aktyvina kraujotaką, suintensyvina liaukų sekreciją,
aktyvine medžiagų apykaitą, gerina kosmetinių priemonių absorbavimą per odą. Ultravioletiniai
spinduliai veikia baktericidiškai, jų dėka organizme gaminasi vitaminas D (Beloglavkienė U.,
2013).

2.1.9. Ultravioletiniai spinduliai

Priklausomai nuo bangos ilgio pagal tarptautinį susitarimą, patvirtintą Tarptautinėje

radiologinės apsaugos valdyboje Anglijoje, ultravioletiniai spinduliai skirtomi:

• ultravioteliniai A (UV A)

• ultravioteliniai B (UV B)

• ultravioteliniai C (UV C)
19
 Dabar UV spinduliai daugiausia taikomi odos ligų gydymui (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

UV A ir B spinduliai, veikdami odą, skatina vitamino D sintezę, o vitaminas D dalyvauja

kalcio ir fosforo apykaitoje, taip pat yra svarbus smegenų, inkstų, žarnyno, endokrininės sistemos
funkcionavimui (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

Nustatyta, kad UV B spindulių mažos dozės pasižymi imunosupresiniu poveikiu, o

didesnės dozės turi imunostimuliuojamąjį poveikį. UV C spinduliai pasižymi bakteriocidiniu
poveikiu (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

2.1.10. Infraraudonieji spinduliai

Gaminami specialūs rankiniai masažuokliai, masažiniai krėslai, pėdų masažuokliai,

kuriuose įmontuotas IR spindulių šaltinis.Masažuojant rankiniais masažuokliais, kuriuose
įmontuotas IR spindulių šaltinis, gaunamas didenis šiluminis poeikis bei geriau atsipalaiduoja
raumenų spazmai (Beloglavkienė U., 2013).

Bendram organizmo šiluminiam poveikiui IR spinduliai naudojami infrasaunose.

Infraraudonųjų spindulių sauna - tai stiprus šilumos poveikis, sukeltas elektromagnetinių bangų, 40-
60° temperatūroje (Kovalenko V., 2017).

Infrasaunose naudojami IR spinduliai tiesiogiai įšildo žmogaus organizmą iki 4 cm

(įprastoje saunoje kūnas įšyla iki 3-5mm). Būtent toks giluminis IR spindulių prasiskverbimas
perteikia organizmui šilumos energiją ir gerina jo būklę: įšildo audinius, organus, raumenis, kaulus,
sąnarius ir spartina kraujo bei kitų kūno skysčių apykaitą (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).
Infraraudonųjų spindulių saunos poveikį galima prilyginti intensyviai aerobinei treniruotei sporto
salėje (Kovalenko V., 2017).

Seansai infrasaunoje ramina nervų sistemą, šalina nemigą, nervingumą, didėja organizmo
atsparumas infekcijoms ir slopinamas virusų sauginimosi procesas (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

Termoterapijos procedūrų metu naudojamas šiluminis efektas. Skleidžiamas

infraraudonasis spinduliavimas sukelia kūno temperatūros padidėjimą tose vietose, į kurias jis
nukreiptas. Tai stimuliuoja kūno chemines bei medžiagų apykaitos reakcijas ko pasekoje padidėja
riebalų pašalinimo procesai, prarandamas svoris bei sumažėja apimtys (Beloglavkienė U., 2013).

Giliai prasiskverbdama IR spindulių šiluma padeda suskaldyti susikaupusį po oda celiulitą

ir su prakaitu pašalinti (Kriščiūnas A. ir kt., 2008). Celiulitas – tai puraus jungiamojo audinio
uždėgimas – dėl kurio deformuojamas riebalinis audinys.

20
 2.1.11. Spalvų terapinės procedūros (spalvų punktūra)

Šios procedūros taikomos kovai su raukšlėmis (pvz., ant kaktos, po akimis, ant viršutinės
lūpos). Tai naujas įdomus metodas, paremtas naujais mokslo atradimais ir akupunktūra. Spalvų
puktūra naudojama tiek medicinoje, tiek kosmetologijoje. Specialiu prietaisu, panaudojus
atitinkamą spalvą, veikiamos tam tikros veido zonos. Tokių būdu atpalaiduojamas visas organizmas,
pagerinama tarpląstelinių audinių būklė, nuimama energetinė blokada, išlyginamos raukšlės
(Beloglavkienė U., 2013).

2.1.12. Matomos šviesos spindulių procedūra

Matomoji (regimoji) šviesa (400-800 nm) naudojama gydant: odos ligas – paprastuosius
spuogus. Nustatyta, kad mėlymos spalvos šviesos spinduliai, turėdami antibakterinį poveikį, išvalo
odos poras nuo bakterijų. Raudonosios spalvos spinduliai gerina kraujotaką, mažina uždegimą.
Amerikos mokslininkai (Yeager, Oleske ir kt., 2007) nustatė, kad taikant šviesos terapija, pagreitėja
žaizdų gijimas, mažėja skausmas (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

2.1.13. Lazerinis plaukelių šalinimas

Dar viena populiari paslauga – lazerinis plaukelių šalinimas. Pasak specialistės, šaltasis
metų sezonas itin palankus joms atlikti. Šios procedūros gelbsti ne tik moteris, kurias nuo įprastinių
depiliacijų dažnai kankina įaugę plaukeliai ar uždegiminiai bėrimai, bet ir vyrus. „Po lazerinės
depiliacijos pasikeičia plaukelio augimo ciklas. Jie atauga lengvesni, minkštesni bei šviesesni. Tai
viena iš gydymo priemonių tiems, kuriuos nuo skutimo kamuoja bėrimai, todėl ji ypač populiari ir
tarp vyrų. Procedūrų dėka nebereikia rūpintis depiliacija kas savaitę. Ji neskausminga, bet gali
sukelti diskomfortą (Jurilinaitė –Grinaveckė U., 2017).

2.1.14. Permanentinis makiažas (dermopigmentacija)

Ši kosmetinė procedūra reikalauja specialaus pasirengimo. Permanentinis (reiškiantis

tolygų, nenutrūkstamą) makiažas yra ilgalaikis ir saugo korekciją 3-4 metus. Dabartiniais aparatais,
naudojamais atliekant permanentinį makiažą, yra „nubrėžiamos“ tikslios akių, antakių, lūpų linijos,
pataisant jų formą arba išryškinant privalumus, taip pat užtušuojami randai. Tuo tikslu į viršutinį
odos sluoksnį, kuriamė nėra kraujagyslių, įterpiai bioproparatai, turintys ilgai išliekančių dažų
(Beloglavkienė U., 2013).

21
 2.1.15. Vakuuminis masažas

Vakuuminiai masažo aparatai veikia daugiau kaip paviršiniai prietaisai, tad gydomasis ar

anticeliulitinis poveikis kartais mažai tikėtinas dėl mažos siurbiamosios galios.

Vakuuminis masažas — tai procedūra, kurios metu ant odos uždedami įvairios formos
antgaliai, pripildyti subatmosferinio slėgio. Kai antgaliai prisisiurbia prie odos, susidaro vakuumas,
o oda įtraukiama į specialaus antgalio ertmę. Vakuuminis masažas veikia panašiai kaip siurblys
(Stalaučinskytė E., 2015). Vakuuminis masažas taikomas ir veido ir kūno procedūroms.

2.1.16. Presoterapija

Presoterapija (dar vadinama limfodrenažiniu masažu ar kompresine terapija) – tai

procedūra kompresinės terapijos aparatu, kuris sudarydamas vibruojančio slėgio bangas suaktyvina
bendrą limfos apytaką norimoje srityje (paprastai kojų ir pilvo) ir tiesiogine prasme išstumia limfą
iš periferijos į stambiąsias limfagysles ir kraujagysles. Taip yra koreguojamos kūno formos,
mažinamas celiulitas, nuimamas patinimas, gerinama kraujotaka. Limfodrenažas skatina skysčių
pasišalinimą iš organizmo, sumažina paburkimą ir tinimą (Stalaučinskytė E., 2015).

2.2. Manualinės procedūros

2.2.1. Pilingas

Pilingas - tai veido šlifavimas, valomoji procedūra (Beloglavkienė U., 2013)

Priklausomai nuo pasirinktos priemonės ir odos tipo, pilingas gali būti atliekamas:

1) šlifavimo kremu,

2) intensyvaus poveikio fermentiniu preparatu (g. b. su AHA rūgštimis),

3) specialiu aparatu, turinčiu įvairios formos ir kietumo šepetėlius.

Pilingas yra skirtas pašalinti pleiskanojantį, mirusį epidermio sluoksnį.

2.2.2. Kaukės

Kosmetinių kaukių poveikis:

1) sausa oda tampa elastingesnė,

2) šiurkšti oda pasidaro glotni,

22
 3) sudirginta oda - nuraminama,

4) blyški oda - atgaivinama,

5) nešvari oda - išvaloma,

Atsižvelgiant į odą ir norimą procedūros rezultatą, kosmetologė pasirenka, labiausiai

tinkančią kaukę. Visas kaukes galima suskirstyti į tris dideles grupes:

1) plastines,

2) biologines,

3) valomąsias.

Plastinės kaukės suteikia veidui naują formą, kuri išsilaiko gan trumpai, tačiau efektas
matomas iš karto. tai pakelia kliento nuotaiką, t. y. suteikia teigiamą psichologinį poveikį
(Beloglavkienė U., 2013).

Biologinės kaukės turi organines, augalinės arba gyvulinės kilmės aktyvių medžiagų. Šios
kaukės prasiskverbia į odą ir suteikia jai paviršinį atsipalaidavimą. Biologinės kaukės – tai
kompresai iš kremo. Jos, lyginant su plastinėmis kaukėmis, beveik neparodo jokio matomo
atjaunėjimo proceso. Poveikis pastebimas, naudojant jas ilgą laiką (Beloglavkienė U., 2013).

Valomosios kaukės turi ypatingą reikšmę veido odos priežiūrai. Odai prakaituojant
išsiskiria toksinės medžiagos (šalinamos per odą iš organizmo), todėl visada yra galimybė joms
susilaikyti ant odos paviršiaus. Pleiskanojančios raginės odos ląstelės turi įvairių organinių išskyrų,
kurioms atsiskiriant nuo epidermio gali įvykti vietinė savaiminė intoksikacija. Endogeno atliekų ir
toksinių cheminių medžiagų susilaikymas ant odos pažeidžia normalų jos maitinimą it ląstelių
atgaminimą. Todėl reikalingas valymas. Valomosios kaukės odos išorę keičia labai lėtai, suteikia
šviežesnį, švaresnį vaizdą. Jos turi dvigubą poveikį: skatina prakaito išsiskyrimą ir odos
pleiskanojimą bei sugeria kai kurias išskyras – neutralizuoja išskyras intoksiškos, antibakterinės
medžiagos dėka. Tai populiariausia kaukė, atlirkama kosmetikos kabinetuose. Labiausiai paplitusios
tarp visų rušių kaukių – tai biologinių kaukių rūšis – drėkinamosios kaukės (Beloglavkienė U.,
2013).

Parafino kaukė

JI dedama ant rankų, viso kūno ir veido.

Po šių kaukių:
23
 1) smulkios raukšlės žymiai sumažėja,

1) dėka šiluminio efekto suaktyvėja kraujotakos sistemos darbas,

2) oro nepraleidžianti parafino kaukė stimuliuoja riebalų ir prakaito liaukų darbą,

3) raginis sluoksnis paburksta,

4) suaktyvėja limfos pratekėjimas,

5) padidėja raumenų tonusas,

6) odos temperatūra pakyla 1 – 2 laipsniais.

2.2.3. Tatuiruotė mėnesiui (mehndi)

Mehndi – indiškos žolės chna pavadinimas hindi kalboje. Tai „piešimo“ ant kūno su chna
dažais procesas. Dažų pasta pagaminta iš chna, buvo naudojama įvairaus sudėtingumo piešiniams
ant kūno, kojų, rankų prieš vedybų ceremoniją. Nupiešus su chna ant kūno piešinį, jis sudaro
tatuirutės efektą, kuris išsilaiko 1-3 savaites (Beloglavkienė U., 2013).

2.2.4. Depiliacija

Depiliacija – plaukų šalinimo procedūra.

Tai: antakių pešiojimas, pasmakrės plaukų šalinimas, plaukų šalinimas nuo viršutinė lūpos,
plaukų šalinimas tam tikrose srityse (bikini, pažastyse, nuo rankų, kojų) ir kt. (Beloglavkienė U.,
2013).

2.2.5. Krioterapija

Krioterapija – tai fizioterapijos gydymo metodas, pagrįstas stimuliuojančiu šalčio poveikiu

žmogaus organizmui. Procedūros metu kūno paviršius veikiamas labai žema -160˚C temperatūra.
Tokią žemą temperatūrą specialioje kameroje sukuria sausi azoto garai. Krioterapija turi stiprų
nuskausminantį ir uždegimą mažinantį, o taip pat ir nuotaiką gerinantį poveikį (Taletavičienė G).

2.2.6. Kvapų terapija

Kvapų terapija- tai kvapiųjų augalų (dar vadinamų eteriniais aliejais) naudojimas sveikatos
būklei palaikyti ir pagerinti bei organizmo veiklai subalansuoti.

1920m. pirmasis pavartojo chemikas ir parfumerijos gamintojs Rene Maurine'as

24
Gattefosse'as. Atlikęs daugiau tyrimų, jis nustatė, kad įvairių augalų aliejai, naudojami masažo
metu, vonioms ir inhaliacijoms naudingi medicininiu požiūriu. Aliejai lengvai absorbuojasi į
žmogaus kūną ir lengvai pasišalina, nepalikdami toksinių medžiagų. Jie turi daug skirtingų savybių:
atpalaiduojančių, stiprinančių, antibakterinių, priešuždegiminių ir antiseptinių. Eteriniai aliejai
naudojami vonioms, šiltiems ir šaltiems kompresams, maišomi į kremus ir losjonus, kvapųjį
vandenį ir augalinės kilmės aliejus arba difuzoriuose patalpoms kvėpinti (Stewart N., 2011).

Kriščiūnas A. ir kt. (2008) mini šias klimatoterapijos procedūrų formas, tokias kaip:
aeroterapija (atvorije vietoje gryno oro naudojimas gydyti), aerofitoterapija (gydymas oru, įsotintu
augalų aromatinių medžiagų); spelioteraoija (gydymas natūralių ar dirbtinių kaip haloteraoija
požeminių olų mikroklimatu); helioterapija (gydymas saulės spinduliavimu lauke, t. y. Saulės
vonios); talasoterapija (maudymasis jūroje ir gydymas jūros produktais); landšaftoterapija
(gerėjimasis gamta; hidroterapija( maudymasis vandens telkiniuose).

2.2.7. Poloidoterapija – gydymas purvu

Gydomasis purvas, veikdamas per odą, gerina audinių ir organų kraujotaką, mitybą,
deguonies pasisavinimą, aktyvina vidinės serkrecijos liaukų veikla, imunitetą. Purvo vonios ar
aplikacijos mažina sąnarių, raiščių, nugaros, stuburo skausmus, normalizuoja nervų sistemos veiklą.
Jis turi ir antibakterinį poveikį, drėkina odą (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

2.2.8. Masažai

Ant odos išsidėsčiusios visos nervinės galūnės. Vadinasi, tam tikra prasme oda – mūsų
smegenys. Ją vagoja veninės kraujagyslės, tad tai ir kraujotakos sistema. Oda tiesiogiai susijusi su
endokrinine sistema. Be odos neįmanomi jokie gyvybiniai procesai (Gogulan M., 2014).

Dėl šios priežasties viso kūno masažas yra pati efektyviausia procedūra, norint paveikti
visą žmogaus organizmą.

Energingas, trumpas – suteikia energijos, aktyvina, ramus ir ilgas – ramina nervų sistemą,
netgi migdo. Dažniausiai naudojami masažo būdai yra: glostymas, spaudymas, trynimas, maigymas,
smūgiavimas (plėkšnojimas, baksnojimas, kapojimas) (Tacas S., Majorovas V., 2015).

Masažas – tai gydymo metodas: kūno paviršiaus audinių mechaninis dirginimas rankomis
ar prietaisais. Priklausomai nuo masažavimo srities, pobūdžio, jėgos ir trukmės kinta galvos
smegenų žievės funkcinė būklė, susinormina nervinis jautrumas, nyksta nuovargis, skausmas.
Masažas veikia visą periferinę nervų sistemą, gerina kvėpavimą, kraujotaką, virškinima, didina

25
organizmo atsparumą, raumenų ištvermingumą (Kriščiūnas A. ir kt., 2008).

Yra labai daug masažo rūšių. Stewart N. (2011), mini tokius masažus, kaip Lomi
lomi(havajietiškas masažas), partnerio/partnerės masažas, kuris padeda labiau suprasti vienas kitą ir
pajusti kito dvasinę ir fizinę būklę, tailandietiškas masažas, atliekamas delnais, nykščiais, taip pat
naudojama raumenų temimo technika kaip ir jogoje, tui na mažina stresą ir atpalaiduoja, suteikia
energijos, sėdinčiojo masažas, universalus, kadangi sėdintį žmogų galima masažuoti beveik visur,
nes tam nereikia specialių sąlygų.

Staišiūnaitė S.,(2015) labiau mini, kad žmonės atsipalaiduoti ir suteikti kūnui harmoniją
bei malonumą gali patys. Alternatyvą masažui, ji pateikia masažavimasi.

Masažavimasis reiškia savęs paties masažavimą. masažavimasis patrauklus tuo, kad šią
procedūrą galite atlikti bet kuriuo metu, kai reikia ar kai apima tinkama nuotaika, bet kurioje
vietoje. Masažavimasis padeda atsipalaiduoti ar pasijusti energingesniam (Staišiūnaitė S., 2015).

Masažimuisi ji išskiria šiuos masažus:

o taškinis masažavimasis – tai puikus ir nesudėtingas būdas padėti pačiam sau, trumpai
stabtelėti, skirti laiko tik sau, leisti kūnui pailsėti, nurimti mintimis ir pajusti teigiamus pokyčius ne
tik kūne, bet ir sieloje;

o anticeliulitinis masažas ne tik gerina kraujotaką, limfos tekėjima, odos būklę, bet ir
padeda atsikratyti nuovargio, raumenų įtampos, pagerina miegą;

o pėdų masažas taikomas siekiant sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerinti

skrandžio, smegenų, kepenų, kasos ir kitų organų veiklą.

o kraujotaką gerinantis masažavimasis - masažuojant skatinamas kapiliarų išsiplėtimas

ir palengvinamas kraujo tekėjimas venomis;

o stresą mažinantis masažas sumažina spazmus, gerina kraujotaką, aktyvina vidaus

organų darbą ir harmonizuoja organizmo sistemų veiklą.

26
 IŠVADOS

1. Plastinės chirurgijos procedūras, kurios atleikamos estetiniais tikslais yra veido:

vokų, ausų, nosies, kaktos, kaklo, krūtinės, pilvo ir t.t. Tačiau, jei esamas kūno pakitimas trugdo
gyventi, bei blogina sveikatą, trugdo dirbti tada estetines procedūras galima priskirti prie funkciją
gerinančių operacijų. Operacijos gali būti kombinuojamos ir atliekant vieną, tuo pačių atliekama
kita išvengti papildomų randų ar po operacinio laikotarpio.

2. Aparatinės procedūros dažniausiai tinkamos visiems amžiaus žmonėms. Esminis

kriterijus atskiriant indikacijas aparatinėms procedūroms yra žmogaus esamos ligos, esama
nuotaika, psichologiniai išgyvenimai. Atitaikant procedūrą amžiaus cenzui, pasirenkamas
procedūros stiprumas (šepetėlių apsisukimo greitis, šerelių šiurštumas, aparato su kuriuo dirbama
srovės atitaikymas, spaudimo gylis). Jaunimui bus parenkamos labiau abrazyvinės, turinčios
stipresnį šveičiamąjį poveikį procedūros, įvedami labiau antimikrobiniai preparatai. Suaugusiems
parenkamos drėkinančios procedūros, skatinančios atsinaujinti ląsteles, gerinančios limfos bei
kraujotakos aktyvėjimą, anticeliulitinės, svorio reguliavimo. Brandaus amžiaus regeneruojančios,
maitinančios, švelnios ir plastiškos procedūros, stengentis kuo mažiau dirginti brandžią odą bei
saugojant, vis plonėjančią odą.

3. Manualinių procedūrų šiais laikais yra labai daug. Esant Laisvai Lietuvai, keliaujant
specialistams į svetimas šalis, vis parvežamos naujos technikos atlikti kūno bei veido manualines
procedūras. Manualinių procedūrų poveikis nėra matomas iš karto, ką galime pasakyti apie
chirurgines procedūras. Tam, kad būtų koks poveikis reikia nuosekliai rūpintis savo oda.
Pagrindiniai manualinių procedūrų principas yra paruošti odą procedūrai, parinkti reikiamas
medžiagas pagal odos poreikį (maitindi, drėkinti, valyti, stangrinti, šviesinti ir t.t.), atlikus
procedūrą ją užbaigti lengvu masažu bei rūpesčiu. Į manualines procedūras patenka ir masažai.
Poveikis jo žmogaus yra visakeriopas. Apimantis visus žmogaus pojūčius bei veikiantis visą jo
organizmą. Jei reikia atliekami plastiški, ilgi, lengvi judesiai – kurie ramina, atpalaiduoja, arba
stiprūs, tvirti, gilūs – tonizuoja, suteikia energijos, atstoja sportinę treniruotę.

27
 LITERATŪRA

1. Beloglavkienė U. (2013). Kosmetologijos pradmenys. Leidykla: Ciklonas. p. 59-128.

2. Dadeno S. (2015). Sveika gyvensena. VGTU leidyka: Technika. p. 39.

3. Diehl H., Ludington A. (2016). Susigrąžinkite sveikatą. Kaunas. p. 63.

4. Gogulan M. (2014). Auksinė sveikata. Leidykla: Obuolys. p. 65-67.

5. Ivanauskaitė K., Šiaudinytė R., Varžaitytė L. (2017). Gydymas botulino neurotoksino

injekcijomis. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas Nr. 6(21). p. 74

6. Jankauskas J. P. (2015). Sveikos gyvensenos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

p. 505-507.

7. Kauno Jaunimo sveikatos centras. (2000). Moksleivių savižudybės: rizikos veiksniai ir pagalbos
principai. Kaunas. p. 17.

8. Kriščiūnas A., Samėnienė J., Morkevičius T. (2008). Šviesos taikymas pacientų ir neįgaliųjų
reabilitacijai. Kaunas. p. 9, 43-104, 2-12.

9. Norkus M., Norkus T., Norkus R. (2009). Plastinė ir atkuriamoji chirurgija. Kaunas: KMU
leidykla. p. 284-392.
10. Pundzius J. (2013). Chirurgija. Kaunas: Vitae Litera. p. 1007-1017.

11. Samėnienė J., Petrulienė Z., Valasevičienė A., Šidlauskienė A., Gradauskienė D. M. (2008).
Kaunas. p. 30-35.

12. Stewart N. (2011). Išsamus masažo kursas. Leidykla: Knygius. p. , 10-14, 50-57.

13. Staišiūnaitė S. (2015). Gydančios rankos. Leidykla: Obuolys. p. 15-21, 100-104.

14. Stewart N. (2011). Išsamus masažo kursas. Leidykla: Knygius. p. , 10-14, 50-57.

15. Tacas S., Majorovas V. (2015). Dirbančios rankos. Vilnius: Mažoji leidykla. p. 115-116.

16. Žemaitienė N., Bulotaitė N., Jusienė R., Veryga A. (2011). Sveikatos psichologija. Vilnius. p.
149.

Interneti šaltiniai:

17. Bekasėnė D. Veido chirurgija be skalpelio: naujausios odos jauninimo procedūros. [žiūrėta 2019
28
 m. 06 27 d.]. prieiga per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/veido-chirurgija-be-skalpelio-
naujausios-odos-jauninimo-proceduros

18. Drąsutis J. Krūties atkūrimas po onkologinės ligos: ką reikia žinoti? [žiūrėta 2019 m. 06 27 d.].
prieiga per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/---kruties-atkurimas-po-onkologines-ligos-ka-
reikia-zinoti-
19. Gaubienė S. Deimantinė mikrodermabrazija – tarp neinvazinių kosmetinių procedūrų lyderių.
žiūrėta 2019 m. 06 29 d.]. prieiga per internet: http://www.vlmedicina.lt/lt/deimantine-
mikrodermabrazija-tarp-neinvaziniu-kosmetiniu-proceduru-lyderiu
20. Gylys G. Dėl tiesesnės nosies – iš Kaliningrado į Lietuvą. [žiūrėta 2019 m. 06 27 d.]. prieiga
per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/del-tiesesnes-nosies--is-kaliningrado-i-lietuva
21. Jarilinaitė-Grinaveckė U. Pasitikite rudenį gražios: odos procedūros, kurias jau galima atlikti
vasarai pasibaigus. [žiūrėta 2019 m. 06 28 d.]. prieiga per internetą:
http://www.vlmedicina.lt/lt/pasitikite-rudeni-grazios-odos-proceduros-kurias-jau-galima-atlikti-
vasarai-pasibaigus
22. Jasaitienė N. Botulino toksinas. Dermatologė paneigia mitus. [žiūrėta 2019 m. 06 29 d.]. prieiga
per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/botulino-toksinas-dermatologe-paneigia-mitus

23. Kovalenko V. Ar verta įsigyti infraraudonųjų spindulių sauna? [žiūrėta 2019 m. 06 26 d.].
prieiga per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/ar-verta-isigyti-infraraudonuju-spinduliu-sauna

24. Samanavičius D. Riebalų nusiurbimas – ne tik tinginiams. [žiūrėta 2019 m. 06 27 d.]. prieiga
per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/riebalu-nusiurbimas--ne-tik-tinginiams
25. Stalaučinskytė E. Kosmetinių aparatų naudojimas namuose: ar tai patikima? [žiūrėta 2019 m. 06
29 d.]. prieiga per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/kosmetiniu-aparatu-naudojimas-
namuose-ar-tai-patikima
26. Taletavičienė G. Krioterapija – tai fizioterapijos gydymo metodas, pagrįstas stimuliuojančiu
šalčio poveikiu žmogaus organizmui. žiūrėta 2019 m. 06 29 d.]. prieiga per internet:
https://www.sveikaszmogus.lt/GROZIS-7175 Krioterapija_
%E2%80%93_tai_fizioterapijos_gydymo_metodas_pagristas_stimuliuojanciu
27. Vaičiūnas R. Pasmakrės riebalai išnyks be operacijos – nauja procedūra bus prieinama
Lietuvoje. [žiūrėta 2019 m. 06 28 d.]. prieiga per internetą:
http://www.vlmedicina.lt/lt/pasmakres-riebalai-isnyks-be-operacijos--nauja-procedura-bus-
prieinama-lietuvoje

29
28. Zacharevskij E. Veido pakėlimas chirurginiais siūlais ką reikia žinoti. [žiūrėta 2019 m. 06 27
d.]. prieiga per internetą: http://www.vlmedicina.lt/lt/veido-pakelimas-chirurginiais-siulais-ka-
reikia-zinoti

29. Ivanauskaitė K., Šiaudinytė R., Varžaitytė L. (2017). Gydymas botulino neurotoksino
injekcijomis. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas Nr. 6(21). p. 74

30