LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO BIOMEDICINOS FAKULTETAS

KINEZITERAPIJOS STUDIJŲ PROGRAMA

KRISTINA PUŠINAITYTĖ

KOREKCINIŲ PRATIMŲ POVEIKIS PROFESIONALIŲ KREPŠININKŲ FUNKCINIŲ

JUDESIŲ ATLIKIMO STEREOTIPUI

Darbo vadovas: doc., dr. Laimonas Šiupšinskas

Baigiamąjį darbą rengė __1__ studentė

KAUNAS 2015
 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas)

................................................................................................................................................................

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

....................... ....................................................... .......................

(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

..................... ........................................................ ......................

(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

................................................................................................................................................................
...............................................................................................................................................................

...................... .................................................... .......................

(data) (vadovo vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas studijų programos komitete:

..................... ....................................................... ......................

(aprobacijos data) (Aprobacijos komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS ..........................................................

(Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas:

........................................................................... ...............................
(vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: ......................................................

..................... .................................................................. ......................

(data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas)

2
 TURINYS

SANTRAUKA....................................................................................................................................... 4
SUMMARY........................................................................................................................................... 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 10
1.1. Funkcinių judesių vertinimo svarba .......................................................................................... 10
1.2. Kompensaciniai judesio modeliai ............................................................................................. 15
1.3. Pagrindiniai aspektai susiję su funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema......... 16
1.4. Profesionalių krepšininkų funkciniai judesiai ir korekcinių pratimų programos panaudijmas 19
1.4.1. Pašokimas ........................................................................................................................... 20
1.4.2. Gynybinis žingsnis į šoną................................................................................................... 20
1.4.3. Bėgimas .............................................................................................................................. 20
1.4.4. Korekcinių pratimų programos svarba ............................................................................... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ........................................................................... 22
2.1. Tiriamųjų kontingentas ............................................................................................................. 22
2.2. Tyrimo metodai ......................................................................................................................... 22
2.2.1. Gilus pritūpimas ................................................................................................................. 23
2.2.2. Žengimas per barjerą .......................................................................................................... 23
2.2.3. Įtūpstas ............................................................................................................................... 24
2.2.4. Pečių mobilumo testas ........................................................................................................ 25
2.2.5. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas ................................................................................... 26
2.2.6. Atsispaudimas stabiliu liemeniu......................................................................................... 26
2.2.7. Liemens rotacinis stabilumas ............................................................................................. 27
2.3. Tyrimo organizavimas .............................................................................................................. 28
2.4. Statistinė analizė ....................................................................................................................... 29
2.5. Korekciniai pratimai.................................................................................................................. 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .............................................................................................. 37
3.1. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo rezultatai ...................................................... 37
3.2. Asimetrijų vertinimo rezultatai ................................................................................................. 47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .................................................................................................. 49

3
 SANTRAUKA
Korekcinių pratimų poveikis profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipui

Raktiniai žodžiai: korekciniai pratimai, funkcinių judesių atlikimo stereotipas, krepšininkai,

judesio kokybė.
Tyrimo objektas: korekcinių pratimų poveikis funkcinių judesių atlikimo stereotipui.
Tyrimo problema: ar korekciniai pratimai įtakos funkcinių judesių atlikimo stereotipą?
Hipotezė: manome, kad korekciniai pratimai pagerins profesionalių krepšininkų funkcinių
judesių atlikimo kokybę.
Darbo tikslas: įvertinti korekcinių pratimų programos poveikį profesionalių krepšininkų
funkcinių judesių atlikimo stereotipui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipo
suminį balą prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.
2. Įvertinti ir palyginti profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipo testų
rezultatus prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.
3. Įvertinti ir palyginti profesionalių krepšininkų asimetrijų skaičių atliekant funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo testus prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.
Tyrimo organizavimas: tyrimas atliktas vienoje Lietuvos krepšinio lygos komandos
arenoje. Tyrime dalyvavo 12 profesionalių krepšininkų. Amžiaus vidurkis 24,75 ± 2,7 metai (±
SEM, standartinė vidurkio įverčio paklaida). Kūno masės indekso vidurkis 22,9 ± 1,2 kg/m².
Krepšininkai buvo testuojami panaudojant funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo
skalę du kartus: prieš sezono pradžią ir po trijų mėnesių. Tris mėnesius buvo taikoma korekcinių
pratimų programa. Krepšininkai funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimo testus atliko tokia
tvarka: gilus pritūpimas, žengimas per barjerą, įtūpstas, pečių mobilumo testas, aktyvaus tiesios
kojos kėlimo testas, atsispaudimo stabiliu liemeniu, rotacinio stabilumo testas.
Rezultatai:
Profesionalių krepšininkų komandos bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo
balų suma statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp pirmo ir antro vertinimo (p<0,05). Pirmą kartą
vertinant, profesionalių krepšininkų komandos, bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo balų suma buvo 13,75 ± 2,14, o po trijų mėnesių taikytos korekcinių pratimų programos
14,83 ± 1,75.
Po korekcinių pratimų programos taikymo statistiškai reikšmingai pagerėjo gilaus
pritūpimo, žengimo per barjerą, įtūpsto ir aktyvus tiesios kojos kėlimo testų atlikimas (p<0,05).

4
Pečių mobilumo, atsispaudimo stabiliu liemeniu ir rotacinio stabilumo testų rezultatai prieš ir po
korekcinių pratimų programos taikymo statistiškai nesiskyrė.
Įvertinus tiriamųjų funkcinių judesių atlikimo stereotipą buvo pastebėtos 3 asimetrijos, tarp
kairės ir dešinės kūno pusių, vertinant įtūpsto atlikimą. Po korekcinių pratimų programos taikymo
asimetrijų skaičius statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 3 iki 1 (p<0,05).
Išvados:
1. Korekcinių pratimų programos taikymas pagerino profesionalių krepšininkų funkcinių
judesių atlikimo kokybę. Profesionalių krepšininkų bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo balų suma padidėjo po korekcinių pratimų programos taikymo (p<0,05).
2. Po korekcinių pratimų programos gilaus pritūpimo, žengimo per barjerą, įtūpsto ir
aktyvaus tiesios kojos kėlimo testų funkciniai judesiai buvo atliekami geriau (p<0,05). Pečių
mobilumo, atsispaudimo stabiliu liemeniu ir rotacinio stabilumo testų rezultatams korekcinių
pratimų programa įtakos neturėjo.
3. Taikyta korekcinių pratimų programa sumažino profesionalių krepšininkų įtūpsto testo
atlikimo asimetriškumą (p<0,05).
Rekomendacijos:
1. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai turėtų būti naudojami testuojant
sportininkus.
2. Korekcinių pratimų programa turėtų būti taikoma siekiant pagerinti profesionalių
krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipą.
3. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas gali padėti greitai ir kokybiškai įvertinti
pagrindines griaučių-raumenų sistemos problemas: jėgos trūkumą, judesių amplitudės sumažėjimą,
asimetriją, kompensacinius judesius bei silpnas grandis, reikalaujančias detalesnio ištyrimo.
4. Profesionalaus krepšininko įvertinimas pirmiausiai turėtų būti nukreiptas į judesio
stereotipo ir tik tada fizinio pajėgumo (fizinių ypatybių) vertinimą.
5. Siekiant objektyvizuoti kokybinį judesių atlikimo įvertinimą rekomenduojame naudoti
šiuolaikines technologines priemones: video kamerą, fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį, tai leidžia
tiksliau įvertinti judesio taisyklingumą ir pirminę vaizdinę medžiagą galime panaudoti vėliau
gydymo efektyvumui įvertinti.

5
 SUMMARY

Corrective exercises effect on a professional basketball players functional movement screen.

Key Words: Corrective exercises, functional movement screen, basketball players, quality
of movement.
Objectives: Corrective exercises effect on a functional movement screen.
Problem: Can corrective exercises affect functional movement screen?
Hypothesis: we believe that corrective exercises can improve professional basketball
players functional movement screen.
The aim of the study: evaluate corrective exercises effect on a professional basketball
players functional movement screen.
Goals of this research:
1. Evaluate and compare professional basketball players functional movement screen total
score before and after corrective exercises program.
2. Evaluate and compare professional basketball players functional movement screen tests
results before and after corrective exercises program.
3. Evaluate and compare the number of professional basketball players asymmetries between
the left and right sides of the body before and after corrective exercises program.
Methods: The study was conducted in one of Lithuanian Basketball League sports arena.
The study included 12 professional basketball players. Mean age 24,75 ± 2,7 years (± SEM,
standard error of the mean estimate). Average body mass index 22,9 ± 1,2 kg/m².
Basketball players performed functional movement screen two times: before the start of the
season and three months later. Three months were applied corrective exercise program. Research
carried out by performing functional movement screen assessment tests in the following order: a
deep squat, hurdle step, in line lunge, shoulder mobility, active straight leg rise, trunk stability push-
up, rotary stability tests.
Results: The first evaluation overall functional movement screen score was 13,75 ± 2,14
points, and after three months of the corrective exercise program score was 14,83 ± 1,75 (p<0,05).
After the application of corrective exercise program significantly improved deep squat,
hurdle step, in line lunge and active straight leg rise tests performance (p<0,05). Shoulder mobility,
trunk stability push-up and rotary stability test results before and after the application of corrective
exercise program was not statistically different.

6
 After evaluation of functional movement screen were observed 3 asymmetries between the
left and right sides of the body, in test of a lunge. After the application of corrective exercise
program asymmetries statistically significant decrease from 3 to 1 (p<0,05).
Conclusions:
1. Corrective exercises program significantly improved the professional basketball players
functional movement performance quality.
2. After the corrective exercise program deep squat, hurdle step, in line lunge and active
straight leg rise tests were performed better. Corrective exercise program had no influence on
shoulder mobility, trunk stability push-up and rotary stability tests.
3. The applied corrective exercise program reduced the professional basketball lunge test
performance asymmetry.
Recommendations:
1. Functional movement screen performance evaluation tests should be used for the testing of
athletes.
2. Corrective exercise program should be used to improve the professional basketball players
functional movement screen.
3. Functional movement screen evaluation can help to quickly and efficiently assess the main
skeletal-muscular system problems: lack of strength, range of motion, asymmetry, compensating
movements and weak links, that require more detailed investigation.
4. Professional basketball player evaluation should first be directed to the functional movement
stereotype and only then physical capacity (physical characteristics) assessment.
5. In order to objectively assess functional movement performance, we recommend to use
modern technological tools: a video camera, a foto camera, a laptop computer.

7
 ĮVADAS

Dešimtmečiais reabilitacijos profesionalai naudojo raumenų ilgio, jėgos bei sąnarių

amplitudės vertinimo testus, siekiant ne tik įvertinti pažeidimus ir disfunkcijas, bet taip pat nustatyti
sportininko galimybę grįžti į sportinę veiklą, po įvykusios traumos. Yra daug atskirų testų, testų
baterijų, naujausių technikos priemonių, kurios leidžia įvertinti atskiras sportininko fizines
ypatybes, judesių stereotipą, funkcinę būklę, judesio amplitudę, liemens raumenų jėgą bei ištvermę,
tačiau kokia priklausomybė yra tarp vienų ar kitų rezultatų nėra pakankamai duomenų (Parchmann
ir kt., 2011).
Toks požiūris yra ribotas ir negali įvertini visos kinetinės grandinės funkcijos. Testuojant tik
raumenų jėgą, judesio amplitudę ar kitus atskirus organizmo parametrus sunku susidaryti bendrą
vaizdą apie sportininko judesių kokybę, todėl būtina testuoti funkcinius judesius. Funkcinis judesys
galėtų būti apibrėžiamas kaip gebėjimas sukurti ir išlaikyti balansą tarp mobilumo ir stabilumo
visoje kinetinėje grandinėje, atliekant funkcinius judesius kuo tiksliau ir efektyviau (Cook ir kt,
2006).
Norint identifikuoti faktorius susijusius su trauma, reabilitacijos profesionalai turi pradėti
vertinti funkcinį judesio atlikimą, kas reikalauja koordinuotos daugelio sąnarių bei raumenų veiklos
(Cook ir kt., 2006). Keletas funkcinių judesiu, kurie naudojami kaip testų rinkinys, gali padėti
atskleisti motorinę disfunkciją (Cook ir kt., 2006).
Pagrindinė griaučių raumenų sistemos funkcija – judėti. Judesiai visą laiką buvo matuojami
kiekybiškai, bet neseniai atsiradusi funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema suteikia
galimybę į judesius pažvelgti kitu kampu, įvertinti judesio kokybę, o ne kiekybę kas jau yra įprasta
ir plačiai taikoma (Cook ir kt., 2006). Cook ir kitų autorių sukurta funkcinių judesių atlikimo
stereotipo vertinimo (angl. Functional Movement Sceen, FMS) sistema yra puikus įrankis leidžiantis
įvertinti pagrindinių funkcijų judesių atlikimo kokybę (Cook ir kt., 2006). Ši sistema sudaryta iš
septynių daug sąnarių apimančių judesių, kurie sukurti tam kad būtų galima įvertinti funkcinius
judesius įtraukiant apatinių ir viršutinių galūnių judesius, kuriems atlikti reikalingas balansas tarp
stabilumo ir mobilumo. Šie testai apima įvairius judesio komponentus įtraukiant jėga, motorinę
kontrolę, koordinaciją ir simetriją. Cook ir kiti teigia, kad judesiai, kurie sudaro funkcinių judesių
atlikimo stereotipo testų rinkinį, yra pagrindiniai judesiai ir yra pamatas visiems kitiems judesiams
naudojamiems kasdienėje ir sportinėje veikloje (Cook ir kt., 2006).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema buvo sukurta siekiant įvertinti
funkcinio judesio atlikimo stereotipo kokybę su elementariai graduota skale. Šios sistemos tikslas
ne diagnozuoti, bet atskleisti žmogaus judesio stereotipo apribojimus bei asimetrijas. Funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema keičia mąstymą, kad sudėjus atskirus elementus į
8
vieną visumą galime gauti tikslų visumos vaizdą. Nauji moksliniai faktai ir paprasta gyvenimo
patirtis leidžia teigti, kad toks požiūris stokoja dinamiškumo, neleidžia įžvelgti naujų savybių
būdingų tik sistemai kaip funkcinei visumai, bet ne elementų sumai. Pagrindinis funkcinių judesių
atlikimo stereotipo vertinimo tikslas yra įvertinti kūno kinetinių grandžių sistemą, kai kūnas
vertinamas kaip vieninga atskirų funkcinių segmentų visuma (Cook ir kt., 2006).
Funkcinių judesiu atlikimo stereotipo vertinimas ir analizavimas turėtų būti atliekamas prieš
kiekvieną sezono pradžią, viduryje ir po jo. Pagal gautus įvertimo duomenis galima spręsti, kurie
sportininkai geriau atlieka funkcinius judesius, o kuriems yra padidėjusi traumų tikimybė (Cook ir
kt., 2014).
Išsivysčiusi disfunkcija kinetinėje grandinėje neigiamai paveikia funkcinių judesių atlikimo
stereotipą ir padaro jį neefektyvų. Išsiaiškinus neefektyvius judesio modelius, galima pritaikyti
funkcinėmis strategijomis besiremenčius korekcinius pratimus, tam kad būtų galima koreguoti
kompensacinius judesius ir asimetrijas. Funkcinių judesių atlikimo stereotipas gerėja, ar yra
palaikomas, taikant korekcinių pratimų programą. Ši programa susidaro iš specifiškai parinktų
pratimų, kurie gerina tam tikro judesio atlikimą. Šios programos tikslas yra gerinti arba palaikyti
efektyvų funkcinių judesių atlikimą, o tai sumažina traumų riziką ir pageriną fizinį pajėgumą, bei
sportinius pasiekimus (Cook, 2010).
Darbo aktualumas. Lietuvoje ir užsienyje neteko rasti mokslinių straipsnių, kuriuose būtų
nagrinėjamas profesionalių krepšininkų atraminės-judėjimo sistemos funkcinių judesių atlikimo
stereotipas, bei vertinamas korekcinių pratimų poveikis funkcinių judesių atlikimo stereotipui.
Savo darbe bandėme išnagrinėti korekcinių pratimų programos poveikį profesionalių
krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipui.
Darbo tikslas: įvertinti korekcinių pratimų programos poveikį profesionalių krepšininkų
funkcinių judesių atlikimo stereotipui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipo
suminį balą prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.
2. Įvertinti ir palyginti profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipo testų
rezultatus prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.
3. Įvertinti ir palyginti asimetrijų skaičių atliekant funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo testus prieš ir po korekcinių pratimų programos taikymo.

9
 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Funkcinių judesių vertinimo svarba

Per pastaruosius 20 metų požiūris į sporto kineziterapiją stipriai pasikeitė. Šiuo metu
pereinama nuo tradicinių statinių raumenų tempimo, izoliuotų jėgą lavinančių pratimų prie
integruoto, funkciniu judėjimu grindžiamo požiūrio, įtraukiant proprioreceptinės neuroraumeninės
facilitacijos (angl. proprioceptive neuromuscular facilitation (PNF)), raumenų sinergijos ir
motorinio mokymo (angl. motor learning) principus (Cook, 2010). Funkcija - bendras ir puikiai
suprantamas terminas, viena dažniausiai naudojamų sąvokų dabartinėje kineziterapeuto darbo
praktikoje, tačiau suvokimas kas tai yra skiriasi, kada yra kalbama apie pacientą ar profesionalų
sportininką. Funkcinių judesių, pratimų taikymas yra tinkamos ir kokybiškos reabilitacijos požymis.
Tačiau sunku kalbėti apie funkcinio judesio vertinimą, funkcinius pratimus, kai funkcinis judesio
vertinimo standartas neegzistuoja. Dažniausiai sporto reabilitacijos profesionalai atlieka izoliuotus
sąnarių amplitudės ir raumenų jėgos vertinimo testus, prieš tai neįvertinę sportininko gebėjimo
atlikti funkcinius judesius. Reabilitacijos profesionalai turi suprasti, kaip svarbu ištirti sportininko
pagrindinius funkcinius judesius prieš pradedant aktyvią sportinę veiklą. Nes pagrindiniai žmogaus
judėjimo bruožai ir tam tikri funkcinio judesio stereotipai atliekami beveik visose sporto šakose ir
įvairiose buitinėse situacijose, bei darbinėje veikloje (Cook ir kt., 2014).
Šių dienų sportininkai stengdamiesi pagerinti lankstumą, jėgą, ištvermę bei galingumą dirbą
vis daugiau ir sunkiau, neatsižvelgdami, kad tai gali pakenkti jų sveikatai. Yra autorių manančių,
kad daugelis atletų ir sportininkų atlieka aukšto meistriškumo reikalaujančius įgūdžius nepaisant to,
kad jų pagrindiniai funkciniai judesiai neefektyvūs (Cook, 2010). Nežinant to, fiziniais ypatybes
bandoma lavinti neišsprendus su judesio atlikimu susijusių problemų. Šių laikų kineziterapeutai ir
fizinio parengimo treneriai turi didelį sportinės įrangos ir treniravimosi sistemų pasirinkimą, tačiau
geriausia įranga ir programos negali užtikrinti ar pagerinti gero fizinio pasirengimo ir sveikatos, jei
funkcinių judesių atlikimo trūkumai nekoreguojami. Svarbus tikslas, kad kiekviena fizinio
parengimo programa būtų paremta sportininko silpnųjų grandžių koregavimu. Siekiant rasti
sportininkų silpnąsias grandis, reikėtų remtis funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimu.
Dauguma žmonių pradeda sportuoti ar jiems taikoma reabilitacijos programa, prieš tai neįvertinus jų
funkcinio judesio atlikimo stereotipo. Autoriai rekomenduoja, kad individualus, pagrindinių
funkcinių judesių atlikimo ištyrimas yra labai svarbus, prieš pradedant reabilitacijos ar fizinio
rengimo treniruotes. Tiriant visą judesio atlikimo struktūrą, o ne tik lokalią judėjimo sistemos vietą,
gali būti nustatyta silpnoji judesio grandis. Tai leidžia medicinos specialistams dirbti daug
tikslingiau. Jei silpnoji grandis nenustatoma, visas kūnas verčiamas dirbti kompensaciniais,

10
neefektyviais judesiais. Tai yra toks judesio atlikimo iškraipymas, kuris mažiną judesio atlikimo
efektyvumą ir didiną traumų tikimybę.
Daugumą jėgos ar fizinio rengimo programų, kuriose siekiama pagerinti vikrumą, jėgą,
greiti bei galingumą, neatsižvelgia į pagrindinių funkcinių judesių atlikimo kokybę ir efektyvumą.
Pavyzdžiui, testo metu pirmasis sportininkas atlikdamas atsilenkimus viršija nustatytą normos
vidurkį, bet jo judesio atlikimas labai neefektyvus, nes vyksta kompensacija viršutinėje kaklinėje
stuburo dalyje. O antrasis sportininkas, kuris irgi viršija nustatytą normos vidurkį, demonstruoja
efektyvų judesio atlikimą, nes jis į atliekamą judesį neįtraukia kompensacinių kūno judesių.
Lyginant pirmąjį sportininką su antruoju sportininku, būtų galima prieiti prie bendros išvados, kad
šie du sportininkai atliko užduotį virš normos lygio ir yra įvertinami puikiai, neatsižvelgiant į
judesio atlikimo kokybę. Kyla klausimas, jei matomas toks kardinalus skirtumas jų atliekamuose
judesiuose, ar jų fizinį pasirengimą galima vertinti vienodai? Galima daryti prielaidą, kad šie du
individai gali turėti reikšmingus skirtumus funkcinio mobilumo ir stabilumo vertinime, tačiau
neįvertinus jų funkcinio mobilumo ir stabilumo, išvadas daryti būtų neracionalu (Cook ir kt., 2014).
Vertinant globalius judesius, jų atlikimo kokybę, efektyvumą (ir sportininko fizinį
pasirengimą) galima remtis judesių atlikimo piramide (angl. performance pyramid) (1 pav.) (Cook,
2010).

1 pav. Judesių atlikimo piramidė (angl. performance pyramid)

Judesių atlikimo piramidė sudaryta ir ja naudojamasi tam, kad būtų galima lengviau suprasti
ir įvertinti žmogaus judesius, funkcinių judesių atlikimo stereotipą, fizinį pajėgumą, tam tikrus
išvystytus sportinius įgūdžius. Judesių atlikimo piramidę sudaro trys skirtingo dydžio stačiakampiai,
kuriuos dedant vieną ant kito ta piramidė ir yra suformuojama. Taisyklinga piramidė yra
formuojama nuo apačios į viršų, kai pamatą sudaro didžiausias stačiakampis ir kylant į viršų
stačiakampiai rikiuojasi mažėjimo tvarka (Cook, 2010).
Judesių atlikimo piramidės pamatą atspindi (sudaro) žmogaus funkcinių judesių atlikimo
stereotipas. Pagal funkcinių judesių atlikimą galima spręsti apie žmogaus atliekamų judesių kokybę.
11
Funkcinių judesių stereotipo vertinimui puikiai tinka funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo (angl. Functional Movement Screen, FMS) testai, kuriais vertinami keli pagrindiniai
žmogaus judesiai tokie kaip pritūpimas, įtūpstas ir kt. Šių testų metu kreipiamas dėmesys tik į
judesio atlikimo kokybę nekreipiant dėmesio į fizinį pajėgumą (galimybes) (Cook, 2010).
Antrą judesių atlikimo piramidės stačiakampį sudaro žmogaus fizinis pajėgumas, fizinių
ypatybių išvystymas. Fizinio pajėgumo (fizinių ypatybių) įvertinimui tinka testai kuriais vertinamos
fizinės ypatybės: jėga, lankstumas, ištvermė ir kt. Fizinių ypatybių vertinimas atsižvelgia į judesių
vertinimo kiekybinius parametrus.
Judesių atlikimo piramidės viršūnę sudaro tam tikri sportiniai įgūdžiai. Kurie vertinami tam
tikrai sporto šakai būdingais specializuotais testais (Cook, 2010).
Sportininko įvertinimas pirmiausiai turėtų būti nukreiptas į judesio stereotipo ir tik tada
fizinio pajėgumo (fizinių ypatybių) ir sportinių įgūdžių vertinimą (Cook, 2010).
Medicinoje ir reabilitacijoje, fizinio pasirengimo vertinimo testai yra naudojami ir atliekami
tam, kad būtų galima nustatyti ar atletas jau pasirengęs grįžti į savo sportinę veiklą. Šioje sistemoje
pastebimi trūkumai, dėl informacijos stokos, nes vertinamos atskiros žmogaus fizinės ypatybės,
įgūdžiai bei gebėjimai atlikti tik su konkrečia sporto šaka susijusius uždavinius. Terminas
„regioninė priklausomybė“ yra naudojamas apibūdinanti santykį tarp kūno regionų/segmentų ir kaip
vieno regiono-segmento disfunkcija gali paveikti kitą regioną-segmentą (Vaughn, 2008; Wainner ir
kt., 2007). Pripažinta, kad izoliuota trauma ar disfunkcija, įtakoja ir toliau nuo pažeidimo vietos
esančius kūno segmentus (Zazulak ir kt., 2007). Nadler ir kiti demonstruoja, kad reabilitacija po
traumos negali būti izoliuota ir taikoma tik toje pažeistoje vietoje, ji turėtų apimti visą kūną, kaip
bendrą visumą su tikslu gražinti sportininką į geresnį funkcinį pasiruošimo lygį (Nadler ir kt.,
2007). Dauguma tyrėjų yra priėję vieningos nuomonės, kad nėra sudarytų vienodų standartų,
sprendžiant kada sportininkas pasirengęs grįžti į savo sportinę veiklą (Metzl, 2008).
Dauguma sutiktų, kad pagrindinis tikslas fiziniame pasiruošime ir sportinėje veikloje yra
sumažinti traumų tikimybę, apsaugoti nuo pakartotinų traumų, pagerinti įgūdžių meistriškumą ir
galiausia užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Tyrimų rezultatai yra prieštaringi ar fizinis
pasirengimas, sportinė veikla ir standartizuoti fizinių įpatybių vertinimai yra pajėgus įgyvendinti šį
tikslą. Problema iškyla nes yra mažai testų, kuriais būtų galima įvertinti sportininkų ar fiziškai
aktyvių žmonių funkcinių judesių atlikimo stereotipą ir jo kokybę. Populiarėjantis požiūris į
funkcinio judesio vertinimo svarbą atveria duris šios srities tobulėjimui (Metzl, 2008).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo (angl. The Functional Movement Screen
(FMS)) sistema, leidžia kineziterapeutams įvertini žmogaus funkcinių judesių atlikimo stereotipą
(Cook, 2003; Cook ir kt., 2006; Cook ir kt., 2006 Cook, 2010). Funkcinių judesių atlikimo
stereotipo įvertinimo testai yra turbūt vienintelis įrankis, kurio pagalba galima kokybiškai įvertinti
12
individo funkcinių judesių atlikimo stereotipą (Cook., 2001). Šie testai užpildo tuštumą tarp
pirminio medicininio sveikatos patikrinimo ir fizinio pajėgumo (fizinių ypatybių) vertinimo
nustatant individo dinaminį ir funkcinį pajėgumą. Toks vertinimo įrankis pateikia kitokį požiūrį į
sportininko judėjimo sistemą (griaučių-raumenų) ir fizinio pajėgumo prognozavimą. Jei funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema naudojama kaip sportininko išsamaus įvertinimo dalis,
tai leidžia individualizuoti sportininkų ir aktyvių žmonių fizinio rengimo programos
rekomendacijas. Ši testavimo sistema puikiai papildo jau geriau pažįstamas, medicininio
patikrinimo, fizinio pajėgumo vertinimo, specifinių įgūdžių, organizmo funkcinės būklės vertinimo,
sistemas. Paruošti atletą įvairiai veiklai, kad jis galėtų dalyvauti sportinėje veikloje po medicininio
patikrinimo pirmiausiai būtų naudinga išanalizuoti (įvertinti) jo funkcinių judesių atlikimo
stereotipą ir tik po to tirti fizinį pajėgumą ir sportinius įgūdžius (Cook, 2010). Taip pat toks ištyrimo
būdas atlieka svarbų vaidmenį ir padeda nustatyti kada sportininkas patyręs traumą gali grįžti į
sportinę veiklą, po reabilitacijos programos taikymo. Tai puiki priemonė, kurią tinkamai panaudojus
galima numatyti ir išvengti būsimų traumų ir nuspėti žmogaus fizinį pasirengimą. Jei funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimas naudojamas kaip visapusiškas griaučių-raumenų sistemos
įvertinimo įrankis, tai gali suteikti individualios, specifinės su funkcinio judesio atlikimu susijusios
informacijos, kuri būtų naudinga sudarant korekcines funkcinių judesių atlikimo stereotipo ar
fizinio rengimo programas. Ši sistema dar labai nauja, bet vis daugiau sporto reabilitacijos
specialistų jau taiko šią metodiką dirbant individualiai su atletais ir komandomis (Cook, 2010).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo pagalba galima:
• nustatyti sportininko traumos tikimybę, kai sportininkas tęsia ar net didiną esamą treniruočių
krūvį;
• sudaryti sistemingą korekcinių pratimų programos planą, kurios dėka galima pagerinti
funkcinių judesių atlikimo stereotipą;
• sistemingai vertinti funkcinio judesio atlikimo stereotipo progresą;
• sukurti funkcinio judesio atlikimo stereotipo bazinę įvertinimo ribą, kuri leistų reitinguoti
įvairių sporto šakų sportininkus ir gautus duomenis panaudoti atliekant statistinę analizę
(Cook ir kt., 2014).
Funkcinių judesiu atlikimo stereotipo vertinimas ir analizavimas turėtų būti atliekamas prieš
kiekvieną sezono pradžią, viduryje ir po jos. Pagal gautus įvertimo duomenis galima spręsti, kurie
sportininkai geriau atlieka funkcinius judesius, o kuriems yra padidėjusi traumų tikimybė (Cook ir
kt, 2014).
Funkcinio judesio atlikimo stereotipo vertinimo sistema sudaryta iš septynių pagrindinių
judesio atlikimo stereotipų (testų), kurie reikalauja griaučių-raumenų sistemos mobilumo ir
stabilumo pusiausvyros (balanso), įskaitant nervų ir raumenų motorinės kontrolės (Cook, 2010).
13
Pagrindiniai funkcinių judesių atlikimo stereotipai yra sukurti siekiant suteikti kuo daugiau
informacijos apie pagrindinius lokomotorinius mobilumo ir stabilumo reikalaujančius judesius
(Cook, 2010). Šie testai, tiek sportininką, tiek fiziškai aktyvų žmogų, pastato į tokią „ekstremalią“
situaciją kur raumenų silpnumas, raiščių bei sąnarių nestabilumas ir disbalansas tampa labai gerai
matomas. Buvo pastebėta, kad jei sportininkas atliekantis didelio meistriškumo, jėgos, galingumo,
greitumo bei vikrumo reikalaujančius uždavinius nesugeba tinkamai atlikti funkcinių judesių,
galima manyti, kad toks sportininkas naudoja kompensacinius judesio modelius savo sportinėje
veikloje (Cook ir kt., 2006). Nesugebėdami efektyviai atlikti tam tikrų judesių sportininkai
kompensacinių judesių pagalba atlieka daugybę sportinių veiklų ir siekia geresnių rezultatų. Jei
prastas ir neefektyvus judesio atlikimo modelis yra nekoreguojamas, tai gali neigiamai paveikti
judesio biomechaniką, bei galiausiai padidinti mikro ir makro traumų tikimybę (Mottram ir kt.,
2008; Cook ir kt., 2006; Kiesel ir kt., 2007; Minick ir kt., 2010).
Funkcinių judesio atlikimo stereotipo vertinimo sistema yra sukurta, kad būtų galima
įvertinti pirminius funkcinius judesius, kurių atlikimas paremtas kinestetinės ir proprioreceptinės
kontrolės principais. Kiekvienas testas yra specifinis judesys, kuris reikalauja atitinkamų kinetinių
grandžių subalansuotos sąveikos. Tokia sistema padeda analizuoti judesį ir vaizduoja kaip viso kūno
atskiri segmentai susijungia į bendras kinetines grandines. Kūno segmentai dažniausiai dirba nuo
proksimalinio-distalinio segmento link, siekiant kad norimas atlikti veiksmas būtų kuo efektyvesnis
ir tikslesnis (Cook ir kt., 2006). Propriorecepsija vaidina svarbų vaidmenį, kad judėjimo sistema
galėtų taip dirbti. Propriorecepciją galėtume apibrėžti kaip specializuotą sensorinę funkciją, kuri
leidžia jausti prisilietimą, sąnario padėti bei judėjimą erdvėje (Cook, 2010). Kiekviename kinetinės
grandinės segmente propriorecepcija turi būti nepriekaištinga, kad funkcinių judesių stereotipai būtų
atliekami efektyviai. Propriorecepsija suteikia pagrindą visiems žmogaus atliekamiems judesiams ir
įtakoja motorinės kontrolės išsivystymą (Cook ir kt., 2006).
Žmogui augant propriorecepcija vystosi per nuspėjamus refleksinius judesius, atliekant
pagrindines motorines užduotis. Šis vystymasis vyksta nuo proksimalaus link distalaus: pirmiausia
išmokstama stabilizuoti proksimalinius sąnarius t.y. stuburo slankstelius ir galiausia distalinius
sąnarius galūnėse. Šita vystymosi kryptis ugdoma per mokymąsi ir brendimą. Kūdikiai pagrindinius
funkcinius judesius išmoksta reaguodami ir atsakydami į įvairius išorinius dirgiklius, taip yra
lavinamas motorinis įgūdis. Augant ir vystantis, progresas nuo proksimalinio link distalinio tampa
įprastas, tačiau turi tendenciją apsisukti, nuo distalinio link proksimalinio. Šis reiškinys ypač
pastebimas, kai asmenys atlieka specifinius įgūdžius, judesius, kurie ilgainiui tampa įpročiu dažnai
juos kartojant treniruojantis ar naudojant juos kasdienėje veikloje (Kiesel ir kt., 2007).

14
 1.2. Kompensaciniai judesio modeliai

Ugniagesiai pirmiausia treniruojasi ir mokosi tų įgūdžių, kurie susiję su jų atliekamu darbu.

Vėliau dėl jų dažno kartojimo skaičiaus šie judesiai užsiprogramuoja, kaip motorinės programos.
Kad šie procesai vyktų yra panaudojama sudėtinga sistema – motorinis mokymasis (angl. motor
learning). Labai svarbu suprasti, kad motorinis mokymasis nėra susijęs su atskiromis ar
specifinėmis kūno dalimis, sąnariais ar izoliuotai dirbančiais raumenimis. Atvirkščiai, motorinis
mokymasis susijęs su sinergija, balansu, simetrija ir įgūdžiu, kai visos kūno struktūros dirba kaip
visuma (Cook, 2010). Bėgant laikui, kiekviena motorinė programa reikalauja vis mažiau atpažinimo
komandų, siekiant kad pasąmonė atpažintų ir įvykdytų užduotį. Tokiam pasąmonės darbui
reikalingas aukštesnis centrinės nervų sistemos funkcinis lygis ir šis lygis yra apibrėžiamas kaip
pažinimo programa. Problemos iškyla tada, kai jau išmoktas ir užtvirtintas judesys buvo atliekamas
netaisyklingai, neefektyviai arba asimetriškai (Cook, 2010).
Pavyzdžiu iš sporto galėtų būti amerikietiško futbolo gynėjas atvykęs į prieš sezoninę
treniruočių stovyklą, kuris neturi optimalios mobilumo ir stabilumo pusiausvyros, todėl negali
atlikti konkrečios užduoties – blokavimo. Sportininkas gal ir atliks užduotį naudodamas
kompensacinius judesio modelius, siekdamas „paslėpti“ stabilumo ir mobilumo trūkumus.
Kompensaciniai judesio modeliai bus stiprinami viso treniruočių ciklo metu. Toks pavyzdys parodo,
kaip sportininkai sukuria prastus ir neefektyvius judesio modelius, kurie yra nesąmoningai
naudojami, kai reikia atlikti vieną ar kitą daug pastangų ar gerų įgūdžių reikalaujančią užduotį. Toks
judesio modelio programos pasikeitimas ir iškraipymas gali tapti rizikos faktoriumi traumai įvykti (
Nadler ir kt., 2007).
Praeityje įvykusios traumos gali įtakoti prastą ir neefektyvų judesio atlikimo modelį.
Sportininkai, kurie buvo patyrę traumų praeityje, gali turėti sumažėjusį proprioreceptorių kiekį
sausgyslėse, raiščiuose, raumenyse, dėl traumuotų audinių, netinkamo ar visai netaikyto gydymo,
bei reabilitacijos (Nadler ir kt., 2008). Sutrikęs proprioreceptorių darbas įtakos kinetinės grandinės
sistemą, o tai gali neigiamai paveikti mobilumą, stabilumą bei padidinti asimetriją. Galiausiai bus
pradėti naudoti kompensaciniai judesio modeliai. Patirta trauma yra vienas iš pagrindinių rizikos
faktorių įvykti pakartotinai traumai (Paterno ir kt., 2010).
Nustatyti, kuris rizikos faktorius turi didesnę įtaką traumoms, pakartotinėms traumoms,
stabilumo/mobilumo balansui, yra sunku. Kaip ten bebūtų, tai gali pabloginti funkcinių judesių
atlikimo stereotipą. Cholewicki nustatė, kad stuburo stabilumo sumažėjimas sukuria nugaros
raumenų kompensacinius stabilizavimo modelius, ilgainiui tai pasireiškia nuovargiu ir skausmu
(Cholewicki ir kt., 2002). Garner-Morse nustatė, kad sumažėjęs stuburo stabilumas sukelia

15
greitesnius degeneracinius procesus tarpslanksteliniuose diskuose ir sąnariuose (Garner-Morse ir
kt., 1995).
Be to, svarbus faktorius traumų prevencijai bei tobulinant judesio atlikimo kokybę, yra
gebėjimas greitai nustatyti simetrijos, mobilumo ir stabilumo trūkumus, nes šie trūkumai įtakoja ir
iškraipo motorinę programą visoje kinetinėje grandinėje. Kinetinių grandinių sistemos
kompleksiškumas ir sudėtingumas šių rodiklių įvertinimą padaro sunkiai įmanomu jei yra
naudojamasi tik tradiciniais vertinimo metodais. Dėl šios priežasties, naudojant funkcinių judesių
atlikimo stereotipo vertinimo testus, kuriais įmanomą įvertini visą kinetinės grandinės sistemą, yra
labai svarbu nustatyti ir aprašyti visus pastebimus trūkumus (Nadler ir kt., 2007).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema buvo sukurta tam, kad būtų galima
lengvai ir tiksliai įvertinti stabilumo ir mobilumo trūkumus (deficitą) bei kompensacinius judesio
modelius kinetinėje grandinėje (Cook, 2010). Šis identifikavimas pasiekiamas vertinant kairės ir
dešinės pusės simetriją bei stebint mobilumo ir stabilumo disfunkciją. Septyni funkcinių judesių
atlikimo stereotipo vertinimo testai buvo sukurti tam, kad būtų galima nesudėtingai įvertinti
gebėjimą stabilizuoti kūną nuo proksimalinių link distalinių segmentų. Toks efektyvus judesių
atlikimo modelis yra užprogramuotas žmogaus judesių vystymosi kineziologijoje ir tai pasireiškia
mūsų augimo ir vystymosi metu (Cook, 2010).
Disfunkcija kinetinėje grandinėje neigiamai paveikia funkcinių judesių atlikimo stereotipą ir
padaro jį neefektyvų. Išsiaiškinus neefektyvius judesio modelius, galima pritaikyti funkcinėmis
strategijomis besiremenčius korekcinius pratimus, tam kad būtų galima koreguoti kompensacinius
judesius ir asimetrijas (Cook, 2010).

1.3. Pagrindiniai aspektai susiję su funkcinių judesių atlikimo stereotipo

vertinimo sistema

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema yra puiki priemonė, kuri leidžia
nustatyti ir vertinti žmogaus funkcinių judesių atlikimo stereotipą ir funkcinį lygį. Ji gali būti
naudojama reabilitacijos pradžioje, pabaigoje, pradedant naują fizinio aktyvumo programą, jos metu
ir t.t. Panaudojant funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistemą yra vertinama
pagrindiniai/pamatiniai žmogaus judesiai, kurie atliekami tik su tiriamojo kūno svoriu. Taip yra
nustatoma pradinė kiekvieno funkcinio judesio atlikimo stereotipo vertinimo reikšmė/balas (Cook ir
kt., 2014).
Toks funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas galėtų būti palygintas su populiariu
kraujo spaudimo vertinimu. Kraujo spaudimo vertinimo testas yra naudojamas tam, kad būtų galima
žmones/pacientus suskirstyti į grupes: sveiki, turintys žemą arba aukštą kraujo spaudimą. Tačiau

16
kraujo spaudimo vertinimo testas neleidžia nustatyti priežasties ar ligos, dėl ko yra sumažėjęs ar
padidėjęs kraujo spaudimas, o tik padeda diagnostiką/gydimą nukreipti tinkame linkme. Tokiam
pačiam tikslui yra sukurta funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema. Tai yra tarsi
kraujo spaudimo vertinimo testas griaučių-raumenų sistemai. Judesio vertinimas taip pat yra
skirstomas į normalų, kompensacinį ir visišką judesio neatlikimą. Ši sistema mums neparodo
kurioje vietoje ir kokia yra problema tačiau leidžia pamatyti pirminį griaučių-raumenų sistemos
vaizdą bei padeda išsiaiškinti ar reikia išsamesnių tyrimų (Cook ir kt., 2014).
Jei vertinant gauname rezultatus žemesnius nei norma arba pastebime asimetrijas tarp kairės,
dešinės kūno pusių, tai yra svari priežastis tolimesniems tyrimams ir vertinimams. Tai reikštų
detalesnį griaučių-raumenų sistemos ištyrimą, siekiant išsiaiškinti kurioje kinetinės grandinės
vietoje yra sutrikimas/disfunkcija. Pavyzdžiui, čiurnos bei klubo sąnario mobilumo sumažėjimas,
kelio sąnario ar liemens stabilumo sumažėjimas ir t.t. Ir tik po to kai yra įvertinamas funkcinių
judesių atlikimo stereotipas galime vertinti žmogaus fizines ypatybes taip pat su sportu ar fizine
veikla susijusius įgūdžius (Cook ir kt., 2014).
Taigi, funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sistema negali būti naudojama kaip
diagnostikos sistema, tai yra greitas ir patogus būdas „pažvelgti“ į griaučių-raumenų sistemos
funkcinę būklę ir pastebėjus nukrypimus nuo normos nuspręsti, kuria krypti turime „kapstytis“
giliau (Cook ir kt., 2014).
Funkcinių judesiu atlikimo stereotipo vertinimo sistemos mitai:
1 Mitas. Iš tikrųjų funkcinių judesiu atlikimo stereotipo vertinimo sistema yra sukurta, kad
būtų galima apibrėžti judesio galimybes, atliekant pirminius/pagrindinius judesius su savo kūno
svoriu, kuriems atlikti reikalingas mobilumas, stabilumas ir motorinė kontrolė. Niekada nebuvo
siekiama, kad šiais testais būtų galima diagnozuoti su judėjimo sistema susijusius sutrikimus. Ši
sistema yra sukurta tik vertinimo tikslams (Cook ir kt., 2014).
2 Mitas. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testų rezultatai yra susiję su
asmens fiziniu pajėgumu ir jo galimybėmis atlikti sportines užduotis su apkrova varžybų metu. Šie
testai nėra fizinio pajėgumo ar fizinių ypatybių vertinimo testai. Todėl studijos bandančios rasti
sąsajas tarp funkcinių judesių atlikimo stereotipo ir fizinio pajėgumo prieštarauja šios sistemos
įdėjai. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai atliekami su savo kūno svoriu tam, kad
būtų galima įvertinti atliekamo judesio kokybę, tuo tarpu norint įvertinti su sportu susijusių
ypatybių rodiklius reikia remtis kitais testais skirtais vertinti žmogaus fizinį pajėgumą, fizines
ypatybes (Cook ir kt., 2014).
3 Mitas. Manoma, kad atletai turi siekti geriausio funkcinių judesių atlikimo stereotipo
įvertinimo, tačiau kuo aukštesnis įvertinimo balas nebūtinai yra geriau. Ši vertinimo sistema
charakterizuoja žmogaus judesio atlikimo kokybę, todėl siekti maksimalaus įvertimo balo (21), nėra
17
pagrindinis tikslas. Žiūrint tik į bendrą vertinimo balą išvadų daryti nereikėtų. Svarbu pasižymėti
testus, kurie atliekami asimetriškai ir kurie buvo įvertinti nuliui. Yra keletas su sportu susijusių
išimčių į kurias reikėtų atsižvelgti, darant išvadas apie funkcinių judesių atlikimą. Pavyzdžiui,
beisbolininkai, ietės metikai, rankininkai, tinklininkai turi asimetrija tarp vidinės ir išorinės rotacijos
peties sąnaryje. Dominuojančios rankos peties išorinė rotacija yra didesnė, o vidinė mažesnė, nei
nedominuojančios rankos. Asimetrijos yra dažnas reiškinys, tarp sportininkų sporto šakose, kuriose
yra svarbi dominuojanti ranka arba koja. Tokios sporto šakai budingos asimetrijos yra reikalingos
tam tikrų įgūdžių efektyvesniam atlikimui. Su fizine veikla (angl. performance) susijusios
asimetrijos yra linkusios atsirasti distaliniuose kūno segmentuose, tuo tarpu asimetrijos susijusios su
motorine kontrole linkusios atsirasti proksimaliau. Taigi, proksimaliuose kūno segmentuose
esančios asimetrijos turi didesnį neigiamą poveikį griaučių-raumenų sistemai, todėl svarbu stengtis
šias asimetrijas koreguoti korekciniais pratimais (Cook ir kt., 2014).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo autoriai tiki, jei žmogaus suminis
įvertinimas yra didesnis nei norma (>14), patirti traumą, rizika vistiek išlieka, dėl keleto priežasčių:
prastos nusileidimo mechanikos, jėgos, ištvermės, vikrumo ir galios deficito. Tačiau svarbu
paminėti ir tai, kad jei žmogaus surinkas suminis balas yra virš normos, tikėtina, kad jo funkcinių
judesių atlikimo stereotipas yra pakankamai geras, tam kad jis galėtų tobulinti su fiziniu pajėgumu
susijusias ypatybes ir tokiu būdu dar labiau sumažintų traumos tikimybę (Cook ir kt., 2014).
Tačiau prognozuoti būsimas traumas yra gana sudėtinga, dėl keleto priežasčių. Jei funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo testų balų suma yra mažesnė nei 14, negalime griežtai teigti,
kad yra padidėjusi traumų riziką ir tuo pačiu jei suminis balas yra gaunamas daugiau nei 14,
negalime teigti, kad yra sumažėjusi traumų rizika, nes yra atlikta per mažai tyrimų ir tie tyrimai
atlikti tik su tam tikromis populiacijomis (sporto šakomis), todėl šiuos duomenis taikyti kitom
sporto šakoms būtų neobjektyvu (Butler ir kt., 2013). Kita priežastis būtų, kai tiriamasis atlikdamas
užduotis žino testo vertinimo kriterijus ar atlieką funkcinių judesių atlikimo strereotipo vertinimo
testą jau ne pirmą kartą. Šie rodikliai gali įtakoti testo galinį suminį balą (Kiesel ir kt., 2014).
Prognozuojant traumų riziką vien tik suminio funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo balo neužtenka, nes įvairioje sportinėje veikloje judesiai dažniausiai atliekami dideliu
greičiu ar esant dideliai apkrovai, tuo tarpu atliekant funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo
testus judesiai atliekami tik su kūno apkrova kontroliuojant judesio atlikimo greitį. Pavyzdžiui, jėga,
ištvermė, krypties keitimas yra kiti funkciniai komponentai kurie neįtraukti į funkcinių judesių
atlikimo stereotipo vertinimo testų rinkinį. Tai reiškia, kad sportininkas savo sportinėje aplinkoje
gali atlikti visiškai kitokius kompensacinius mechanizmus treniruočių ar varžybų metu, nei
testavimo metu, kai testai atliekami su kūno svoriu (Kazman ir kt., 2014).

18
 Šį trūkumą pripažįsta funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testų kūrėjai, todėl
patariama, norint gauti išsamesnius rezultatus apie atleto gebėjimą dalyvauti arba grįžti į sportinę
veiklą, naudoti papildomus testus, kurių atlikimas būtų labiau susijęs su sportinėmis situacijomis
(galia, greitis, krypties keitimas) (Cook ir kt., 2014; Frost ir kt., 2014).

2 Pav. Funkcinio judesio vertinimo sistema (Cook ir kt., 2014).

Šešiakampis vaizduoja (2 pav.), visas funkcinio ištyrimo pakopas ir kur yra funkcinių
judesių atlikimo stereotipo įvertinimo vieta. Reikia pabrėžti, kad funkcinių judesių atlikimo
stereotipo vertinimas yra naudojamas testuoti žmones, kurie nejaučia skausmo.

1.4. Profesionalių krepšininkų funkciniai judesiai ir korekcinių pratimų

programos panaudijmas

Judėjimas be kamuolio yra vienas iš svarbesnių elementų siekiant geresnių rezultatų

krepšinio aikštelėje. Žaidėjai yra linkę, treniruočių metu, didžiąją laiko dalį praleisti gerinant
įgūdžius su kamuoliu, tokius kaip metimas, kamuolio varimas ir t.t., o žymiai mažesnė laiko dalis
yra skiriama funkcinių judesių atlikimui gerinti, be kamuolio. Funkcinių judesių pavyzdžiai
krepšinyje: pašokimas, nusileidimas, bėgimas, pritūpimas, gynybinis žingsnis į šoną. Funkcinių
judesių atlikimo stereotipas gerėja, ar yra palaikomas, taikant korekcinių pratimų programą. Ši

19
programa susidaro iš specifiškai parinktų pratimų, kurie gerina tam tikro judesio atlikimą. Šios
programos tikslas yra gerinti arba palaikyti efektyvų funkcinių judesių atlikimą, o tai sumažina
traumų riziką ir pageriną fizinį pajėgumą, bei sportinius pasiekimus (Liebenson, 2014).
Pašokimas, gynybinis žingsnis į šoną ir bėgimas naudojami daugelyje sporto šakų, tačiau šie
judesiai yra ypatingai svarbūs krepšinyje (Liebenson, 2014).

1.4.1. Pašokimas

Žaidimo metu krepšininkai dažnai atlieka įvairius šuolius, tokius kaip pašokimas metimo
metu, pašokimas blokuojant metimą, šuolis į viršų siekiant atkovoti kamuolį. Atlikus tyrimą,
Australijos profesionalioje krepšinio lygoje, buvo apskaičiuota, kad vidutiniškai žaidėjai per 36
žaidimo minutes pašoka 46 kartus, o šuolis yra laikomas didelio intensyvumo fizine veikla
(McInnes ir kt., 1995). Gerinant kokybišką šuolio atlikimą yra svarbu ne tik treniruoti šuolį į viršų,
bet ir nusileidimą. Mokėti nusileisti pašokus yra svarbus įgūdis, nes straipsniuose teigiama, kad
daug ūmių traumų įvyksta atliekant lėtėjimo judesius, tokius kaip nusileidimas pašokus
(Shimokochi & Shultz, 2008). Taisyklinga nusileidimo biomechanika sumažina apatinės galūnės
traumų riziką (Shimokochi ir kt, 2009).

1.4.2. Gynybinis žingsnis į šoną

Gynybinis žingsnis į šoną (angl. sliding, cutting, shuffling) yra dažnai pamirštamas ir retas
krepšininkas, kuris treniruoja kokybišką ir efektyvų šio judesio atlikimą, tačiau, tai žaidimo metu
dažniausiai naudojamas judesys krepšinyje. Atliktame tyrime buvo apskaičiuotą, kad, žaidimo metu
žaidėjai vidutiniškai praleidžia 31 proc. viso laiko, atlikdami gynybinį žingsnį į šoną, o 20 proc. šio
judesio atlikimo laiko yra atliekama dideliu intensyvumu (McInnes ir kt., 1995). Gynybinis žingsnis
į šoną yra pirmiausia judėjimo į šonus įgūdis. Gebėjimas atlikti kelis pirmus sprogstančius šoninius
žingsnius į šoną yra geros gynybos pagrindas. Taip pat gebėjimas greitai keisti kryptį yra svarbus
žaidimo elementas suklaidinant varžovus. Kadangi žaidėjai dažnai atlieka gynybinį žingsnį į šoną
varžybų metu, tai treniruočių metu šiam įgūdžiui lavinti taip pat turėtų būt skiriama daug laiko
(Shimokochi & Shultz, 2008).

1.4.3. Bėgimas

Greitas įsibėgėjimas, gebėjimas keisti kryptį ir lėtėjimas yra pagrindiniai komponentai iš

kurių turėtų būti susidaryta krepšininkų bėgimo treniruotė. Maksimaliomis pastangomis,
nenutrūkstančio bėgimo trukmė krepšinyje yra labai trumpa. Tyrime buvo apskaičiuota, kad

20
žaidėjai, varžybų metu, dideliu intensyvumu vidutiniškai bėga 1,7 sekundes, tuo tarpu ilgesnis nei 2
sekundes trunkantis didelio intensyvumo bėgimas sudaro tik 27 proc. viso intensyvaus bėgimo laiko
(McInnes ir kt., 1995). Žaidėjams neužtenka laiko, varžybų metu, išvystyti maksimalų bėgimo
greitį, todėl žymiai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas staigiam ir galingam įsibėgėjimui
treniruoti, treniruočių metu. Manevringumas tai žaidėjo sugebėjimas greitai keisti esamą padėti
sukantis ar keičiant bėgimo kryptį, nesulėtinant bėgimo greičio. Krepšininkų bėgimo lavinimui
turėtų būti pasitelkiamos netiesinės, kuo įvairesnės ir manevringos bėgimo užduotys (Liebenson,
2014).

1.4.4. Korekcinių pratimų programos svarba

Korekcinių pratimų programos esmė yra koreguoti iškraipytus, neefektyvius judesio

modelius, kuriuos profesionalūs krepšininkai yra išsiugdę varžybų ar treniruočių metu. Visos
programos metu svarbu nuolat stebėti ir tikrinti ar žaidėjų funkcinių judesių atlikimas tampa
kokybiškesnis ir efektyvesnis (Liebenson, 2014). Dažniausiai iškraipytas judesio modelis atsiranda,
kai žaidėjų kūno segmentai išsidėsto netinkamai ir sąnarių judėjimas tampa nenuoseklus
(netaisyklingas). Jei krepšininkai toliau treniruojasi ir žaidžia su tokiu judesio modeliu, kuris nėra
koreguojamas, tai sukelia mikrotraumas griaučių-raumenų sistemoje, to pasekoje atsiranda
skausmas. Korekcinių pratimų programos pritaikymas turėtų būti prioritetas dirbant su
profesionaliais krepšininkais (Sahrmann, 2002).
Stebint ir fiksuojant, iškraipytų judesio modelių pažangą, visos korekcinių pratimų
programos metu, yra svarbu tinkamai nustatyti skiriamų pratimų progresiją. Judesio modeliai
dažniausiai yra iškraipomi kai didinamas atliekamų pratimų greitis, apkrova, krūvis, pakartojimų
skaičius ir sudėtingumas (kompleksiškumas). Pirmiausia svarbu žinoti, kaip atlikti judesį, antra – jį
įvaldyti, trečia – jį apkrauti. Atliekamų pratimų progresijos didinimas turėtų būti atsižvelgiant, kaip
žaidėjai sugeba kontroliuoti savo kūną erdvėje. Jei žaidėjo funkcinių judesių atlikimo stereotipo
įvertinimas balas yra žemas, tai pagal tai ir reikėtų parinkti atitinkamus korekcinius pratimus.
Siekiant kuo maksimalesnio efekto, pasirinkti pratimai neturėtų būti per sunkūs ar per lengvi
(Liebenson, 2014).

21
 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo 12 asmenų – profesionalūs krepšininkai (1 lentelė).

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos

Skaičius 12
Amžius vidurkis 24,75 ± 2,7 m.
KMI 22,9 ± 1,2 kg/m²

2.2. Tyrimo metodai

Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė
2. Testavimas
3. Video analizė
4. Matematinė statistinė analizė

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas buvo atliktas naudojantis Cook sukurtu
standartizuotu testų rinkiniu (angl. functional movement screen, FMS).
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai:
1. Gilus pritūpimas; 2. Žengimas per barjerą; 3. Įtūpstas; 4. Pečių mobilumo testas; 5.
Aktyvus tiesios kojos kėlimas; 6. Atsispaudimas stabiliu liemeniu; 7. Liemens rotacinio
stabilumo testas.
Kiekvienas testas yra atliekamas tris kartus. Vertinamas geriausias rezultatas. Taisyklingai
atliktas judesys vertinamas 3 balais. Jeigu judesys atliekamas su kompensacijomis, tai jis
įvertinamas 2 balais. Jeigu tiriamasis nesugeba atlikti judesio ar atsistoti į pradinę padėtį, tai jis
gauna 1 balą. Jeigu testo atlikimo metu jaučiamas skausmas, įvertinimas yra 0 balų (Cook, 2006).
Skaičiuojant bendrą funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo sumą yra sudedami atskirų testų
rezultatai. Jeigu testas vertina atskirai kairę ir dešinę kūno pusę, tai į bendrą suma įskaičiuojamas tik
vienos pusės įvertinimas. Jeigu skirtingų kūno pusių įvertinimai yra nevienodi į bendrą funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo sumą įskaičiuojamas mažesnis funkcinio judesio atlikimo
stereotipo įvertinimas (detalesnės testų atlikimo instrukcijos bei vertinimo kriterijai pateikiami 1
priede, standartizuota žodinė instrukcija tiriamajam asmeniui 2 priede).

22
 2.2.1. Gilus pritūpimas

Tiriamasis turi pritūpti kaip galima giliau išlaikydamas vertikalų liemenį, rankas ir lazdelę
virš galvos vienoje plokštumoje bei neatkeldamas kulnų nuo grindų. Jeigu judesio įvertinimas
mažesnis nei trys balai, tai judesį reikia atlikti pakišus 5 cm aukščio paaukštinimą po kulnais (3
pav.).
Testo tikslas. Gebėjimas taisyklingai atlikti gilų pritūpimą sąlygoja kitų funkcinių judesių
gerą atlikimą. Nors gilus pritūpimas nėra dažnai naudojamas šiuolaikinio žmogaus kasdieninėje
veikloje, jis svarbus sporto šakose ir yra kaip pasiruošimo pozicija daugumoje jėgos bei greitumo
reikalaujančių užduočių. Gilaus pritūpimo testas atliekamas uždaroje kinetinėje grandinėje ir jo
metu yra išmėginama visa kūno mechanika. Šiuo testu įvertinama viršutinės ir apatinės galūnių
funkcinis mobilumas, abiejų pusių asimetrija bei juosmens stabilumas. Virš galvos laikoma lazdelė
su tikslu, kad būtų galima įvertinti krūtininės stuburo dalies mobilumą bei pečių mobilumo simetriją
ir liemens raumenų motorinę kontrolę. Gilaus pritūpimo testas reikalauja pilnos pėdų, kelių bei
klubų lenkimo amplitudės išlaikant tiesią krūtininę stuburo dalį ir pečius maksimaliai sulenktoje
padėtyje. Taip pat šis testas yra iššūkis visai griaučių raumenų stabilizacinei sistemai norint išlaikyti
stabilų kūną erdvėje judesio metu (Cook ir kt., 2014).

3 pav. Gilus pritūpimas (Cook, 2010)

2.2.2. Žengimas per barjerą

Tiriamasis laikydamas lazdelę ant pečių žengia per barjerą, išlaikydamas pėdą, čiurną,
blauzdą, kelį ir klubą sagitalinėje klubo sąnario plokštumoje. Kulnu palietęs grindis, koją perkelia
atgal, išlaikydamas pėdą, čiurną, blauzdą, kelį ir klubą sagitalinėje klubo sąnario plokštumoje (4
pav.).
Testo tikslas. Žengimo per barjerą testas yra sukurtas, kad būtų galima vertinti kūno
mechaniką atliekant žengimo judesį. Žengimo per barjerą judesys yra sudėtinė eisenos dalis, nors
žmonės labai retai atlieka tokios didelės amplitudės žengimo per ką nors judesį, tačiau tai puikiai

23
atskleidžia esamas kompensacijas ir asimetrijas. Šio testo metu yra vertinama žingsnio mechanika
tuo pačiu metu atraminės kojos stabilumas ir kontrolė stovint ant vienos kojos. Žengiant žingsnį per
kliūtį judesys reikalauja gebėjimo stovėti ant vienos kojos, tinkamos koordinacijos ir stabilumo tarp
klubo sąnarių ir juosmens. Šis testas vertina judančios galūnės klubų, kelių ir čiurnų funkcinį
mobilumą ir atraminės galūnės klubų, kelių ir čiurnų funkcinį stabilumą. Šis testas reikalauja
liemens stabilumo, atraminės kojos maksimalaus klubo tiesimo bei to pačio klubo, kelio ir čiurnos
stabilumo, uždaroje kinetinėje grandinėje. O žengiamoji koja juda atviroje kinetinėje grandinėje ir
tai reikalauja maksimalios klubo sąnario lenkimo amplitudės. Sportininkai turi skirti daug dėmesio
pusiausvyrai, o šis testas kaip tik ir padeda įvertinti dinaminį stabilumą (Cook ir kt., 2014).

4 pav. Žengimas per barjerą (Cook, 2010)

2.2.3. Įtūpstas

Tiriamasis išlaikydamas vertikalų liemenį taip, kad lazdelė liestų pakaušį, tarpumentę ir
tarpsėdmeninę vidurio liniją, atlieka įtūpstą kol kelias paliečia pakylą, kulno, ir grįžta į pradinę
padėtį (5 pav.).
Testo tikslas. Įtūpsto stereotipas yra stabdymo ir judesio krypties keitimo sudėtinė dalis
sporte ir įvairioje fizinėje veikloje. Nors įtūpsto atlikimas reikalauja didesnės judesio kontrolės negu
yra reikalaujama daugumoje fizinių veiklų, tačiau tai mums greitai suteikia daug informacijos apie
kairės ir dešinės pusės kūno funkciją. Siaura atrama reikalauja geros pusiausvyros, dubens bei
juosmens raumenų dinaminės kontrolės, kai kojos yra asimetrinėje padėtyje. Įtūpsto metu apatinės
galūnės yra pražergtoje padėtyje tuo pat metu kai viršutinės galūnes priešingoje padėtyje. Priešingi
rankų ir kojų judesiai yra svarbūs jėgų neutralizavimui ir stuburo stabilizacijai. Šis testas vertina
klubo, kelio, čiurnos ir pėdos mobilumą ir stabilumą ir tuo pačiu metu kelis sąnarius kertančių
(tiesiojo šlaunies, plačiojo nugaros) raumenų elastingumą. Šis testas vertina tik įtūpimą ir grįžimą į
stovimą padėtį. Šio testo atlikimo vertinimas suteikia galimybę įvertini mobilumo ir stabilumo
problemas atliekant įtūpsto stereotipą. Teisingai atliekant šį testą yra reikalaujama, uždaroje
kinematinėje grandinėje, kontroliuoti žengiančios kojos čiurnos, kelio ir klubo stabilumą, taip pat
išlaikyti galinės kojos pėdos dorzifleksiją ir klubo sąnario tiesimą (Cook ir kt., 2014).

24
 5 pav. Įtūpstas (Cook, 2010)

2.2.4. Pečių mobilumo testas

Tiriamasis vienu judesiu dešinį kumštį nuleidžia už galvos ir siekia kaip galima žemiau
(pagal stuburą), tuo pačiu metu kairiu kumščiu nuo nugaros apačios siekia kaip galima aukščiau
(pagal stuburą). Atlikus pradinį judesį, negalima slenkant suartinti kumščių (6 pav.).
Testo tikslas. Pečių mobilumo testas atskleidžia mentės krūtininio sąnario, krūtininės
stuburo dalies, šonkaulių lanko funkciją atliekant viršutinės galūnės judesius. Nors kryžminis pilnos
amplitudės vertinimo judesys nėra atliekamas kasdieninėje veikloje, tačiau tai yra geras būdas
patikrinti judesio amplitudę ir kontrolę, nes šį judesį sunku atlikti kompensuojant. Šis testas parodo
tikslų ir neiškraipytą gebėjimą atlikti viršutinės galūnės maksimalios amplitudės reikalaujančius
judesius. Pečių mobilumo vertinimas parodo abiejų pečių sąnarių judesio amplitudę: kombinuotą
vidinę rotaciją, tiesimą, pritraukimą viename peties sąnaryje ir išorinę rotaciją, lenkimą atitraukimą
kitame peties sąnaryje. Testas taip pat reikalauja normalaus mentės mobilumo ir krūtininės stuburo
dalies pilnos tiesimo amplitudės. Pečių mobilumo testui atlikti reikalingas vieno peties lenkimas,
atitraukimas, išorinė rotacija ir kito peties tiesimas, pritraukimas, vidinė rotacija. (Cook ir kt.,
2014).

6 pav. Pečių mobilumo testas (Cook, 2010)

25
 2.2.5. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas

Tiriamasis, išlaikydamas tiesią koją, kelia ją kiek įmanydamas aukštyn tuo pat metu
išlaikydamas nejudinamos kojos pakinklio kontaktą su pakyla (7 pav.).
Testo tikslas. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas leidžia įvertinti liemens stabilumą
atliekant apatinių galūnių mobilumo vertinimą. Šis testas vertina vienos kojos šlaunies užpakalinės
raumenų grupės, dvigalvio blauzdos, plekšninio raumens elastingumą bei kitos kojos tiesimą ir tuo
pačiu metu gebėjimą stabilizuoti dubenį bei juosmeninę stuburo dalį. Šis testas labiau vertiną abiejų
kojų asimetrinį judesį, kai apkrovos nėra, o ne vien tik vienos kojos lenkimą. Didysis sėdmens ir
šlaunies užpakaliniai raumenys yra dažniausias ribojantis veiksnys tiesios kojos kelimui, tuo tarpu
tiesimą riboja sutrumpėja šlaunies lenkėjai. Šiam testui atlikti yra reikalingas normalus užpakalinės
raumenų grandinės elastingumas. Šių raumenų elastingumas reikalingas sporte ir toks funkcinis
aktyvus šių raumenų ištyrimas skiriasi nuo įprastinio pasyvaus testavimo. Taip pat šio testo metu
reikia pademonstruoti pakankamą priešingą abiejų apatinių galūnių mobilumą ir dubens bei
juosmens stabilumą (Cook ir kt., 2014).

7 pav. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas 8 pav. Atsispaudimas stabiliu liemeniu
(Cook, 2010) (Cook, 2010)

2.2.6. Atsispaudimas stabiliu liemeniu

Tiriamasis, išlaikydamas visą kūną kaip vientisą darinį, iš gulimos padėties atsistumia į
atsispaudimo (atremties) padėtį. Jei tiriamasis neatlieka nei vieno sėkmingo bandymo iš trijų,
pakartoja judesį iš palengvintos padėties (8 pav.).
Testo tikslas. Atsispaudimo stabiliu liemeniu testas tai tarsi įprastinis atsispaudimo nuo
grindų pratimas. Jo metu vertinama, kaip tiriamasis sugeba stabilizuoti liemenį ir stuburą
sagitalinėje plokštumoje, kai iš gulimos padėties atsistumia į atsispaudimo padėtį uždaroje
kinetinėje grandinėje. Tai nėra testas vertinantis viršutinių galūnių raumenų jėgą (Cook ir kt., 2014).

26
 Gebėjimas atlikti atsispaudimą stabiliu liemeniu reikalauja liemens simetriško stabilumo
sagitalioje plokštumoje, atliekant simetrinį viršutinių galūnių judesį. Daugelyje sporto šakų yra
būtinas liemens stabilumas ir gebėjimas perkelti jėga simetriškai nuo viršutinių galūnių, link
apatinių ir atvirkščiai. Tokie sportinių situacijų pavyzdžiai, kaip staigus ir aukštas šuolis krepšinyje,
pašokus rankomis blokuojamas kamuolys tinklinyje, ar perdavimo blokavimas futbole, yra tinkami
pavyzdžiai norint nusakyti kokią didelę įtaką turi geras liemens stabilumas. Jei liemuo nėra
pakankamai stabilus, atliekant šias sportines veiklas, kinetinės grandinės energija yra iššvaistoma ir
tai įtakoja prastą funkcinių judesių atlikimą ir yra rizikos faktorius mikro traumoms (Cook ir kt.,
2014).

2.2.7. Liemens rotacinis stabilumas

Pradinė padėtis - keturpėsčia. Tiriamasis sinchroniškai siekia tos pačios kūno pusės ranka
pirmyn ir ištiesia koją atgal. Tada nepriliesdamas pagrindo, suglaudžia alkūnę ir kelį tiesiai virš
pakylos, vėl ištiesia ranką ir koją ir sugrįžta į pradinę padėtį. Jeigu įvertinimas nėra 3 balai, tai
reikia daryti priešingos kojos ir rankos tiesimą (9 pav.).
Testo tikslas. Liemens rotacinio stabilumo testas vertina dubens, juosmens, peties
komplekso stabilumą įvairiose plokštumose, atliekant kombinuotą viršutinės ir apatinės galūnės
judesį. Tai toks kombinuotas judesys, kurį atlikti yra reikalinga tinkama neuro-raumeninė
koordinacija ir energijos perdavimas per liemenį iš vieno kūno segmento į kitą. Liemens rotacinio
stabilumo testas vertina liemens stabilumą įvairiose plokštumose, atliekant suderintą viršutinės ir
apatinės galūnių judesį. Remiantis žmogaus vystymosi kineziologija šis judesys yra panašus į
ropojimą. Gebėjimas atlikti liemens rotacinio stabilumo testą reikalauja asimetrinio liemens
stabilumo sagitalioje ir skersinėje plokštumoje, atliekant asimetrinius viršutinės ir apatinės galūnių
judesius. Daugelyje sporto šakų yra lavinamas liemens stabilumas ir gebėjimas perduoti jėga
asimetriškai nuo apatinių galūnių, link viršutinių ir atvirkščiai. Startavimas iš žemo starto pozicijų
lengvojoje atletikoje yra puikus pavyzdys kai energija yra perduodama iš apatinių galūnių į
viršutines, todėl tokiam efektyviam energijos perdavimui reikalingas geras liemens stabilumas. Jei
liemuo nėra pakankamai stabilus, atliekant įvairius sportinius judesius, kinetinė energija yra
iššvaistoma (prarandama) ir tai įtakoja neefektyvų, prastą judesių atlikimą bei didina traumų
tikimybę (Cook ir kt., 2014).

27
 9 pav. Liemens rotacinio stabilumo testas (Cook, 2010)

2.3. Tyrimo organizavimas

Tyrime dalyvauti sutiko dvylika profesionalių krepšininkų. Tiriamieji buvo testuojami

panaudojant funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo skalę du kartus: prieš sezono pradžią ir
po trijų mėnesių. Tris mėnesius buvo taikoma korekcinių pratimų programa. Testų atlikimui buvo
naudojama standartizuota funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimo įranga: Barjeras, lazdelė
ir 14 cm x 4 cm pakyla. Tiriamieji atliko funkcinių judesių atlikimo stereotipo įvertinimo testus
pagal Cook sudaryta testavimo protokolą tokia tvarka: gilus pritūpimas, žengimas per barjerą,
įtūpstas, pečių mobilumo testas, aktyvaus tiesios kojos kėlimo testas, atsispaudimas stabiliu
liemeniu, rotacinio stabilumo testas. Prieš kiekvieną testą sportininkams buvo pateikta
standartizuota žodinė instrukcija (2 priedas).
Tyrimas atliktas vienoje Lietuvos krepšinio lygos komandos arenoje. Tiriamieji asmenys
sutiko dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo atliktas pagal šią schemą (10 pav.):

28
 10 pav. Tyrimo schema

Su tikslu, kad tyrimas ir testų įvertinimas būtų kuo tikslesnis buvo naudojama video
aparatūra. Sportininkams atliekant testus vaizdas buvo filmuojamas dvejose plokštumose
(frontalioje ir sagitalioje). Pasibaigus tyrimui buvo atlikta filmuotos medžiagos video analizė. Video
medžiaga leidžiama per kompiuterį suteikia galimybę sustabdyti vaizdą esminiuose testų atlikimo
momentuose (pasirenkant būdingą kadrą), kad būtų galima įvertinti atliekamo judesio kokybę pagal
Cook pateiktus kriterijus ir įvertinti balais nuo 1 iki 3 (Cook ir kt., 2006).

2.4. Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 20.0 statistinės analizės paketu. Imčių
homogeniškumui palyginti ir požymių proporcijų lygybei įvertinti taikytas χ2 kriterijus. Tikrinant
statistines hipotezes buvo pasirinktas p ≤ 0,05 reikšmingumo lygmuo.

29
 2.5. Korekciniai pratimai

Tris mėnesius, tris kartus per savaitę, apšilimo metu buvo taikomi korekciniai pratimai, tam
kad būtų pagerintas funkcinių judesių atlikimo stereotipas. Buvo atliekama 12 pratimų, viena serija
po 10-12 pakartojimų. Korekcinių pratimų programa buvo nukreipta į mobilumo ir stabilumo
gerinimą, bei asimetrijos korekciją. Dėl krepšinio komandos vidaus taisyklių, nebuvo galimybės
dalyvauti komandos treniruotėse, todėl tris mėnesius korekcinių pratimų atlikimą taikė ir stebėjo tos
komandos kineziterapeutas.

Gilus pritūpimas

Koreguojant gilaus pritūpimo atlikimą pagerėjimas dažniausiai pasiekiamas dėl pagerėjusio

kūno valdymo ir koordinacijos. Sportininkai retai nesugeba atlikti gilaus pritūpimo vien tik dėl
lankstumo sumažėjimo (Cook, 2003).
Žemės pasiekimo rankų pirštais pratimas yra paprastas būdas pagerinti kūno valdymą. Šio
pratimo metu išmokstama atpalaiduoti įtemptą apatinę nugaros dalį ir perkelti kūno svorį nuo kulnų
link rankos pirštų (Cook, 2003).
I Pratimo atlikimas: atsistokite taip, kad padikaulių galvos būtų ant lentos (platformos
aukštis 5cm), o kulnas ant grindų, tarp kelių suspauskite volelį, tiesias rankos iškelti virš galvos,
lenkitės žemyn stengdamiesi pasiekti kojų pirštus (11 pav.). Kartoti 10-12 kartų (Cook, 2003).

11 pav. Žemės siekimas pirštų galais. I variantas

30
 II Pratimo atlikimas: atsistokite taip, kad kulnas būtų ant lentos (platformos aukštis 5cm),
o padikaulių galvos ant grindų, tarp kelių suspauskite volelį, tiesias rankas iškelti virš galvos,
lenkitės žemyn stengdamiesi pasiekti kojų pirštus (12 pav.). Kartoti 10-12 kartų (Cook, 2003).

12 pav. Žemės siekimas pirštų galais. II variantas

I Pratimo atlikimas: atsistokite taip, kad kulnas būtų ant lentos (platformos aukštis 5cm), o
padikaulių galvos ant grindų, kojos pečių plotyje, lenkitės žemyn rankų delnais pasiekdami grindis,
neatkeldami rankų nuo grindų atlikite gilų pritūpimą, padėtį išlaikykite 5 sekundes ir tada vieną
ranką, tieskite siekdami lubas (13 pav.). Kartoti 10-12 kartų. Ta patį atlikite su kita ranka (Cook,
2003).

13 pav. Gilaus pritūpimo lavinimas. I variantas

31
 II Pratimo atlikimas: atsistokite taip, kad kulnas būtų ant lentos (platformos aukštis 5cm),
o padikaulių galvos ant grindų, kojos pečių plotyje, lenkitės žemyn rankų delnais pasiekdami
grindis, neatkeldami rankų nuo grindų atlikite gilų pritūpimą, padėtį išlaikykite 5 sekundes, tada
iškelkite abi rankas į viršų ir atsistokite (14 pav.). Kartoti 10-12 kartų (Cook, 2003).

14 pav. Gilaus pritūpimo lavinimas. II variantas

Žengimas per barjerą

Neefektyvus žengimo per barjerą judesį gali būti dėl prastos pusiausvyros stovint ant vienos
kojos ir dėl prasto mobilumo ir judesio valdymo per barjetą žengiančios kojos (Cook, 2003).
Pratimo atlikimas: užimkite atsispaudimo padėtį taip kad plaštakos būtų po pečių sąnariais,
vieną koją lenkite, taip kad kelis artėtų link krūtinės, tada tieskite koją atgal per klubo sąnarį
išlaikydami sulenktą kelio sąnarį. Stuburas turi nejudėti ir išlikti stabilus (15 pav.). Pratimą kartoti
10-12 kartų. Pakartokite su kita koja (Cook, 2003).

15 pav. Lipimas į kalną

32
 Pratimo atlikimas: atsigulkite ant žemės taip kad dilbiai ir alkūnės remtųsi į grindis, kūną
išlaikykite tiesioje linijoje, lenkite koją per klubo ir kelio sąnarį stengdamiesi sulenktą koją
priglausti prie krūtinės, atlikę judesį grįžkite į pradinę padėtį (16 pav.). Pratimą kartoti 10-12 kartų.
Pakartokite su kita koja (Cook, 2003).

16 pav. Dinaminis užpakalinis tiltas

Įtūpstas

Pratimo atlikimas: atlikite įtūpstą taip kad kairės kojos kelis paliestų žemę, o dešinė koja
sulenkta 900, laikykite lazdelę už pečių ir sukite liemenį į dešinę pusę, išlaikykite padėtį 5 sekundes,
grįžkite į pradinę padėtį ir pakartokite judesį į kitą (kairę) pusę, judesio metu stabiliai išlaikykite
klubus, padėtį išlaikykite 5 sekundes ir grįžkite į pradinę padėtį (17 pav.). Pratimą kartoti 10-12
kartų. Pakartokite su kita koja (Cook, 2003).

17 pav. Įtūpstas su liemens rotacija

33
 Pratimo atlikimas: atsistokite į žingsnio poziciją, priekinės kojos kulnas liečia vieną
juostelės galą, užpakalinės kojos pirštai liečia kitą juostelės galą. Lazdelę laikykite už nugaros
vertikaliai, taip kad ji liestųsi prie galvos, krūtininės nugaros dalies ir sėdmenų vidurio linijos (ties
kaklu laikykite priešingą ranką priekyje pastatytai kojai). Atlikite įtūpstą taip, kad užpakalinės kojos
keliu paliestumėte grindis, taip kad abiejų kojų kelių sąnariai būtų sulenkti 900. Judesio metu nugarą
išlaikykite tiesią (18 pav.). Pratimą kartoti 10-15 kartų. Viską pakartoti su kita koja (Cook, 2003).

18 pav. Įtūpstas

Aktyvus tiesios kojos kėlimas

Pratimo atlikimas: atsigulkite ant nugaros, rankas ištieskite virš galvos, kojos tiesios, kojų
pirštai nukreipti į lubas, tada rankas ištieskite prieš save ir po truputi kelkite galvą, pečius ir
krūtininę nugaros dalį tarsi stengdamiesi rankų pirštais pasiekti kojų pirštus. Nespiruokliuokite.
Judesio metu spauskite kelius ir pėdas vieną į kitą (19 pav.). Pratimą kartoti 10-12 kartų (Cook,
2003).

19 pav. Susilenkimai

34
 Pratimo atlikimas: atsigulkite ant nugaros šalia sienos kampo, abi kojos atremtos į sieną ir
sulenktos per klubus 900 kampu. Tiesią koja kuri yra arčiau kampo leiskite žemyn ir kulnu
palieskite žemę, tada kelkite koją į viršų ir grįžkite į pradinę padėtį išlaikydami koją neatremiant į
sieną. Atremtos į sieną kojos kelį išlaikykite tiesų (20 pav.). Pratimą kartoti 10-12 kartų. Pakartokite
su kita koja. (Cook, 2003).

20 pav. Tiesios kojos kilnojimas su stabilizacija

Liemens rotacinis stabilumas

Pratimo atlikimas: atsigulkite ant grindų, rankas ištieskite į šonus, delnai atsukti į viršų,
klubai ir keliai sulenkti 900 kampu, tarp kelių suspauskite volelį ir leiskite žemyn kelius į vieną pusę
išlaikydami statų kampą tarp klubų ir kelių. Grįžkite į pradinę padėtį ir judesį pakartokite į kitą pusę
(21 pav.). Pratimą į vieną puse kartoti 10-12 kartų (Cook, 2003).

21 pav. Liemens rotacinio stabilumo lavinimas

35
 Pratimo atlikimas: atsigulkite ant grindų, rankas ištieskite taip kad tarp liemens ir rankų
būtų 900 kampas, rankų delnai nukreipti žemyn, kojas iškelkite į viršų, klubus sulenkite 900, kelius
ištieskite ir tada po truputi leiskite kojas į šoną, po to į kitą šoną. Tai stabilumą ugdantis pratimas,
todėl įtempkite pilvo raumenis ir nesistenkite kojomis paleisti grindų (22 pav.). Pratimą kartoti 10-
12 kartų (Cook, 2003).

22 pav. Liemens stabilumo lavinimas

36
 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo rezultatai

15,5

15
FJAS įvertinimas, balais

14,5
14,83
14
I vertinimas
13,5 II vertinimas

13 13,75

12,5 p<0,05

12
Bendras FMS

23 pav. Bendri funkcinių judesių atlikimo stereotipo (FJASĮ) pirmo ir antro vertinimo suminio balo
vidurkiai

Profesionalių krepšininkų komandos bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo

balų suma statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp pirmo ir antro vertinimo (p<0,05) (23 pav.). Pirmą
kartą vertinant profesionalių krepšininkų komandos bendras funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo balas buvo 13,75 ± 2,14, o po trijų mėnesių taikytos korekcinių pratimų programos 14,83
± 1,75).
Mūsų kelta hipotezė pasitvirtino: korekcinių pratimų programos taikymas pagerino
profesionalių krepšininkų funkcinių judesių atlikimo kokybę.
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas sveikų, jaunų, aktyvių individų, vyrauja
nuo 14,14 ± 2,85 iki 15,7 ± 1,9 taškų. Buvo atlikta keletas tyrimų norint išsiaiškinti kokia galėtų
būti orientacinė balų suma, kai surinkus mažesnį balų skaičių padidėja traumų riziką ir galima
prognozuoti būsimas traumas ateityje, įvairiose sporto šakose (Schneiders ir kt., 2011). Cook
nustatė, kad ≤14 balų suma yra orientacinė riba ir jei sportininkas surenka ≤14 balų atlikdamas
funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testus jam yra padidėjusi traumų rizika ir mažėja
atliekamos fizinės veiklos efektyvumas ir pajėgumas (Kraus, 2014; Cook, 2014).

37
 Bradley ir Esformes ištyrė 34 sveikus vidutinio amžiaus žmones (14 vyrų ir 20 moterų).
Vidutinė funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma buvo 14,71 ± 1,84. Tiriamieji,
kuriems buvo nustatytas sutrikęs kvėpavimo stereotipas (funkcija), surinko mažesnę balų suma,
lyginant su tais, kuriems kvėpavimo funkcijos sutrikimai nebuvo nustatyti (Bradley & Esformes,
2014).
Gulgin ir Hoogenboom ištyrė jaunus (18-22 metų), sveikus studentus-savanorius (10
moterų, 10 vyrų), kurie anksčiau nebuvo patyrę jokių traumų apatinėse galūnėse. Vidutinė funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma buvo 13,95 ± 1,90 (Gulgin & Hoogenboom, 2014).
Kitame tyrime buvo tiriamos jauno amžiaus (16-20 metų) sportuojančios ledo ritulininkės
(n=20). Jos buvo tiriamos sezono pradžioje ir vidutinė funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo suma buvo 14,7 ± 2,58 (Dossa ir kt., 2014).
Lockie ir kitų autorių atliktame tyrime buvo tiriamos devynios fiziškai aktyvios merginos
(amžiaus vidurkis – 22,67 ± 5,12). Tyrime dalyvių vidutinė funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo suma buvo 13,44 ± 2,88 (Lockie ir kt., 2015).
Buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriamos 38 įvairių rūšių sportininkės: 15 futbolininkių,
11 tinklininkių ir 12 krepšininkių (amžius 19,24 ± 1,20). Vidutinis funkcinių judesių atlikimo
stereotipo vertinimo balas buvo 14,3 ± 1,77. Atliekant tyrimą traumuotų sportininkių vidutinė
funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma buvo 13,9 ± 2,12, o netraumuotų 14,7 ± 1,29
(Chorba ir kt., 2010).
Kitame tyrime buvo ištirti 39 įvairių sporto šakų sportininkai (plaukimas, futbolas, tinklinis,
gimnastika). Tyrime dalyvavo 21 moteris (amžius 19,6 ± 1,5) ir 18 vyrų (amžius 19,7 ± 1,0).
Vidutinė funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo suma buvo 16,80 ± 1,47 (Shultz ir kt.,
2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo ištirta 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Tai buvo fiziškai
aktyvūs studentai (amžius 22,56 ± 2,99), kurie paskutinius penkerius metus profesionaliai sportavo
(futbolas, rankinis, krepšinis). Bendra vyrų ir moterų vidutinė funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo suma buvo 16,7 ± 1,8. Tarp trijų sporto grupių – futbolo, rankinio ir krepšinio, funkcinių
judesių atlikimo stereotipo vertinimo rezultatų buvo statistiškai reikšmingu skirtumu. Krepšinio
grupės rezultatai buvo prasčiausi visuose septyniuose funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo testuose (Letafatkar ir kt., 2014).
Peate atliktame tyrime buvo tirti 433 ugniagesiai (408 vyrai, 25 moterys), kurių amžius
svyruoja nuo 21 iki 80 metų. Ugniagesiai, kurie praeityje buvo patyrę traumą, funkcinių judesių
atlikimo stereotipo vertinimo balų suma buvo 0,24 balo mažesnė, nei ugniagesių, kurie niekada
nebuvo patyrę traumos, tačiau nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo (p = 0,25). Šio

38
tyrimo rezultatuose buvo apskaičiuota, kad net 300 (69,30 proc.) tiriamųjų surinko 17 balų ir
daugiau, o likusieji 133 (30,70 proc.) 16 balų ir mažiau (Peate ir kt., 2007).

100%
90% 16,7 proc. 16,7 proc.

80%
70%
60% p<0,05
Proc.

3 balai
50% 66,7 proc.
2 balai
40% 83,3 proc.
1 balas
30%
20%
10% 16,7 proc.
0%
Gilus pritūpimas I vertinimas Gilus pritūpimas II vertinimas

24 pav. Gilaus pritūpimo pirmo ir antro įvertinimų procentinis pasiskirstymas

Tiriamieji per pirmą ištyrimą už gilaus pritūpimo testą 1 balą gavo – 16,7 proc., 2 balus –
66,7 proc., 3 balus – 16,7 proc., o per antrą ištyrimą 1 balą gavo - 0 proc., 2 balus – 83,3 proc., 3
balus – 16,7 proc. Profesionalių krepšininkų komanda, po korekcinių pratimų programos, gilaus
pritūpimo testą statistiškai reikšmingai atliko geriau (p<0,05) (24 pav.).
Sumažėjęs juosmens raumenų stabilumas ir motorinė kontrolė gali neigiamai paveikti šio
testo atlikimą (Cook ir kt., 2014).
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už gilaus pritūpimo testą 0 balo gavo – 90,48 proc., 1 balą –
0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 9,52 proc., o antroji futbolininkių komanda 0 balo gavo – 50,00
proc., 1 balą - 0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 50,00 proc. (Grygorowicz ir kt., 2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
gilaus pritupimo testo balų vidurkis buvo 2,28 ± 0,5, o vyrų grupės 2,25 ± 0,22 (Letafatkar ir kt.,
2014).

39
 Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už gilaus pritūpimo testą 1 balą gavo – 4,68 proc., 2 balus – 65,62 proc., 3
balus – 29,68 proc. (Deydre ir kt., 2012).

100%
8,3 proc. 8,3 proc. 8,3 proc. 8,3 proc.
90%

80%

70%

60% 66,7 proc. 66,7 proc.

Proc.

50% 3 balai
91,7 proc. 91,7 proc.
40% 2 balai
p<0,05 p<0,05 1 balas
30%

20%

10% 25,0 proc. 25,0 proc.

0%
K žengimas per K žengimas per D žengimas per D žengimas per
barjerą I barjerą II barjerą I barjerą II
vertinimas vertinimas vertinimas vertinimas

25 pav. Žengimo per barjerą kaire (K) ir dešine (D) koja pirmo ir antro įvertinimų procentinis
pasiskirstymas

Per pirmą ištyrimą, dvylika tyrime dalyvavusių krepšininkų, už kairės kojos žengimo per
barjerą testą 1 balą gavo – 25,0 proc., 2 balus – 66,7 proc., 3 balus – 8,3 proc., o per antrą ištyrimą
1 balą gavo - 0 proc., 2 balus – 91,7 proc., 3 balus – 8,3 proc.. Vertinat dešinės kojos žengimą per
barjerą testą krepšininkai, per pirmą ištyrimą, 1 balą gavo – 25,0 proc., 2 balus – 66,7 proc., 3 balus
– 8,3 proc., o per antrą ištyrimą 1 balą gavo - 0 proc., 2 balus – 91,7 proc., 3 balus – 8,3 proc..
Profesionalūs krepšininkai per antrą ištyrimą šį testą statistiškai reikšmingai atliko geriau nei per
pirmą ištyrimą tiek kairę, tiek dešinę koja (p<0,05) (25 pav.).
Silpną šio testo atlikimą gali įtakoti keli faktoriai. Sumažėjęs stovinčios kojos stabilumas ir
žengiančios kojos mobilumas gali įtakoti prastą šio judesio atlikimą. Vertinant maksimalų klubo
lenkimą viena koja, reikia išlaikyti maksimalų tiesimą kita koja ir taip įvertinama santykinis abiejų
pusių asimetrinis klubo sąnarių mobilumas (Cook ir kt., 2014).

40
 Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už žengimo per barjerą testą 0 balo gavo – 66,67 proc., 1
balą – 4,76 proc., 2 balus – 4,76 proc., 3 balus – 23,81 proc., o antroji futbolininkių komanda 0 balo
gavo – 77,28 proc., 1 balą - 0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 22,72 proc. (Grygorowicz ir kt.,
2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
žengimo per barjerą testo balų vidurkis buvo 2,12 ± 0,31, o vyrų grupės 2,04 ± 0,1 (Letafatkar ir
kt., 2014).
Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už žengimo per barjerą testą 1 balą gavo – 1,56 proc., 2 balus – 79,68
proc., 3 balus – 18,75 proc. (Deydre ir kt., 2012).

100%

90% 16,7 proc.

25,0 proc.
80% 41,7 proc. 41,7 proc.
70%
p<0,05 p<0,05
60%
Proc.

50% 66,7 proc. 3 balai

66,7 proc. 2 balai
40%
1 balas
30% 58,3 proc. 58,3 proc.
20%

10% 16,7 proc.

8,3 proc.
0%
K įtūpstas I K įtūpstas II D įtūpstas I D įtūpstas II
vertinimas vertinimas vertinimas vertinimas

26 pav. Įtūpsto kaire (K) ir dešine (D) koja pirmo ir antro įvertinimų procentinis
pasiskirstymas

Buvo įrodyta, kad krepšininkų komanda per antrą ištyrimą, įtūpsto testą, statistiškai
reikšmingai atliko geriau lyginant nei per pirmą ištyrimą (p<0,05) (26 pav.). Per pirmą ištyrimą už
kairės kojos įtūpsto atlikimą 1 balą gavo – 8,3 proc., 2 balus – 66,7 proc., 3 balus – 25,0 proc., o per

41
antrą ištyrimą 1 balą gavo - 0 proc., 2 balus – 58,3 proc., 3 balus – 41,7 proc.. Už dešinės kojos
įtūpsto atlikimą krepšininkai, per pirmą ištyrimą, gavo 1 balą – 16,7 proc., 2 balus – 66,7 proc., 3
balus – 16,7 proc., o per antrą ištyrimą gavo 1 balą - 0 proc., 2 balus – 58,3 proc., 3 balus – 41,7
proc..
Silpną šio testo atlikimą gali įtakoti keli faktoriai. Pirma, klubo sąnario amplitudė gali būti
sumažėjusi stovinčioje ar žengiančioje kojoje. Antra, stovinčios kojos kelias ar čiurna gali būti
nestabili, kai sportininkas atlieka šį judesį. Galiausiai, disbalansas tarp šlaunies pritraukėjų ir
atitraukėjų. Gali būti, kad atitraukėjai yra silpni, o pritraukėjai sutrumpėja, arba atitraukėjai yra
sutrumpėję, o pritraukėjai silpni ir tai gali įtakoti prastą šio judesio atlikimą (Cook ir kt., 2014).
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už įtūpsto testą 0 balo gavo – 80,95 proc., 1 balą – 0 proc., 2
balus – 0 proc., 3 balus – 19,05 proc., o antroji futbolininkių komanda 0 balo gavo – 22,72 proc., 1
balą – 4,55 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 72,73 proc. (Grygorowicz ir kt., 2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
įtūpsto balų vidurkis buvo 2,17 ± 0,28, o vyrų grupės 2,18 ± 0,19 (Letafatkar ir kt., 2014).
Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už įtūpsto testą 1 balą gavo – 1,58 proc., 2 balus – 46,03 proc., 3 balus –
52,38 proc. (Deydre ir kt., 2012).

42
 100%
90% 16,7 proc. 16,7 proc. 16,7 proc. 16,7 proc.

80%
70%
33,3 proc. 33,3 proc. 33,3 proc.
Proc. 60% 41,7 proc.

50%
3 balai
40% 2 balai
30% 1 balas
50,0 proc. 50,0 proc. 50,0 proc.
20% 41,7 proc.
10%
0%
K pečių K pečių D pečių D pečių
mobilumas I mobilumas II mobilumas I mobilumas II
vertinimas vertinimas vertinimas vertinimas

27 pav. Pečių kairiosios (K) ir dešiniosios (D) pusės mobilumo pirmo ir antro įvertinimų
procentinis pasiskirstymas

Per pirmą ištyrimą už kairės pusės pečių mobilumo atlikimą 1 balą gavo – 50,0 proc., 2
balus – 33,3 proc., 3 balus – 16,7 proc., o per antrą ištyrimą 1 balą gavo – 41,7 proc., 2 balus – 41,7
proc., 3 balus – 16,7 proc.. Už dešinės pusės pečių mobilumo atlikimą krepšininkai, per pirmą
ištyrimą, gavo 1 balą – 50,0 proc., 2 balus – 33,3 proc., 3 balus – 16,7 proc., o per antrą ištyrimą 1
balą gavo – 50,0 proc., 2 balus – 33,3 proc., 3 balus – 16,7 proc.. Rezultatai atliekant pečių
mobilumo testą, po korekcinių pratimų programos, statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p<0,05) (27
pav.).
Silpną šio testo atlikimą gali įtakoti keli faktoriai. Vienas iš jų plačiai paplitęs
paaiškinimas, kad padidėjusi išorinė rotacija yra vidinės rotacijos sąskaita tų sporto šakų atstovų,
kurių sportinėje veikoje yra svarbus metimo judesys (Cook ir kt., 2014).
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už pečių mobilumo testą 0 balo gavo – 47,62 proc., 1 balą –
0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 52,38 proc., o antroji futbolininkių komanda 0 balo gavo –
22,72 proc., 1 balą – 13,64 proc., 2 balus – 13,64 proc., 3 balus – 50,00 proc. (Grygorowicz ir kt.,
2013).

43
 Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės pečių
mobilumo balų vidurkis buvo 2,56, o vyrų grupės 2,18 ± 0,1 (Letafatkar ir kt., 2014).
Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už pečių mobilumo testą 1 balą gavo – 3,12 proc., 2 balus – 29,68 proc., 3
balus – 67,18 proc. (Deydre ir kt., 2012).

100%

90%
33,3 proc. 33,3 proc.
80%
50,0 proc. 50,0 proc.
70%

60%
Proc.

50% p<0,05 p<0,05

3 balai
40% 2 balai
66,7 proc. 66,7 proc. 1 balas
30%
50,0 proc. 50,0 proc.
20%

10%

0%
K aktyvus K aktyvus D aktyvus D aktyvus
tiesios kojos tiesios kojos tiesios kojos tiesios kojos
kėlimas I kėlimas II kėlimas I kėlimas II
vertinimas vertinimas vertinimas vertinimas

28 pav. Kairiosios (K) ir dešiniosios (D) tiesios kojos kėlimo testo pirmo ir antro įvertinimų
procentinis pasiskirstymas

Pirmą kartą vertinant profesionalių krepšininkų kairės aktyvų tiesios kojos kėlimo testą 1
balą gavo - 0 proc., 2 balus – 66,7 proc., 3 balus – 33,3 proc., o per antrąjį ištyrimą 1 balą gavo - 0
proc., 2 balus – 50,0 proc., 3 balus – 50,0 proc.. Už dešinės kojos aktyvaus tiesios kojos kėlimo
testą, per pirmą vertinimą, 1 balą gavo - 0 proc, 2 balus – 66,7 proc, 3 balus – 33,3 proc., o per antro
ištyrimo gavo 1 balą - 0 proc., 2 balus – 50,0 proc., 3 balus – 50,0 proc.. Profesionalūs krepšininkai
šį testą per antrą testavimą statistiškai reikšmingai geriau atliko nei per pirmą testavimą (p<0,05)
(28 pav.).
Silpną šio testo atlikimą gali įtakoti keli faktoriai. Sportininkams gali trūkti funkcinio
užpakalinių šlaunies raumenų elastingumo. Antra, atletai gali turėti nepakankamą priešingo klubo

44
mobilumą, dėl sutrumpėjusių šlaunies lenkėjų, kurie susiję su į priekį pasisukusiu dubeniu. Kaip ir
žengimo per barjerą testas, šis testas atskleidžia klubo mobilumo trūkumus, tačiau aktyvus tiesios
kojos kėlimo testas yra labiau specifiškas norint įvertinti užpakalinių šlaunies raumenų elastingumą
(Cook ir kt., 2014).
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už aktyvios tiesios kojos kėlimo testą 0 balo gavo – 66,90
proc., 1 balą – 0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 38,10 proc., o antroji futbolininkių komanda 0
balo gavo – 27,27 proc., 1 balą - 0 proc., 2 balus – 0 proc., 3 balus – 72,73 proc. (Grygorowicz ir
kt., 2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
aktyvios tiesios kojos kėlimo testo balų vidurkis buvo 2,44 ± 0,3, o vyrų grupės 2,01 ± 0,5
(Letafatkar ir kt., 2014).
Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už aktyvios tiesios kojos kėlimo testą 1 balą gavo – 1,56 proc., 2 balus –
56,25 proc., 3 balus – 42,18 proc. (Deydre ir kt., 2012).

100%
8,3 proc.
90% 16,7 proc.

80%
70%
60%
Proc.

50% 3 balai
91,7 proc. 2 balai
40% 83,3 proc.
1 balas
30%
20%
10%
0%
Atsispaudimas stabiliu Atsispaudimas stabiliu
liemeniu I vertinimas liemeniu II vertinimas

29 pav. Atsispaudimo stabiliu liemeniu pirmo ir antro įvertinimų procentinis pasiskirstymas

45
 Lyginant per pirmą ir per antrą ištyrimą, atsispaudimo stabiliu liemeniu testo atlikimo
įvertinimus, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų (p>0,05) (29 pav.). Tyrime dalyvavę
krepšininkai per pirmą ištyrimą 1 balą gavo - 0 proc., 2 balus – 91,7 proc., 3 balus – 8,3 proc., o per
antrą ištyrimą gavo 1 balą - 0 proc., 2 balus – 83,3 proc., 3 balus – 16,7 proc..
Jei liemuo nėra pakankamai stabilus, atliekant įvairius sportinius judesius, kinetinė energija
yra iššvaistoma (prarandama) ir tai įtakoja neefektyvų, prastą judesių atlikimą bei didina traumų
tikimybę (Cook ir kt., 2014).
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už atsispaudimas stabiliu liemeniu testą 0 balo gavo –
33,33 proc., 1 balą – 0 proc., 2 balus – 28,57 proc., 3 balus – 38,10 proc., o antroji futbolininkių
komanda 0 balo gavo – 27,27 proc., 1 balą - 0 proc., 2 balus – 36,36 proc., 3 balus – 36,36 proc.
(Grygorowicz ir kt., 2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
atsispaudimo stabiliu liemeniu balų vidurkis buvo 2 ± 0,17, o vyrų grupės 2,32 ± 0,3 (Letafatkar ir
kt., 2014).
Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už atsispaudimas stabiliu liemeniu testą 1 balą gavo – 11,11 proc., 2
balus – 46,03 proc., 3 balus – 42,18 proc. (Deydre ir kt., 2012).
Profesionalių krepšininkų komandoje tarp pirmo ir antro rotacinio stabilumo testo
ištyrimo nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05). Krepšininkai per pirmą ir per antrą
ištyrimą už kairės ir dešinės pusės rotacinio stabilumo testo atlikimą 1 balą gavo – 0 proc., 2 balus –
100,0 proc., 3 balus – 0 proc..
Grygorowicz atliktame tyrime buvo tiriamos dvi skirtingo lygio, patirties ir fizinio
pasirengimo futbolininkių komandos. Pirmoji aukščiausioje Lenkijos premier lygoje žaidžianti
komanda, antroji žemesnėje lygoje žaidžianti komanda (Grygorowicz ir kt., 2013).
Pirmoji futbolininkių komanda už liemens rotacinio stabilumo testą 0 balo gavo – 33,33
proc., 1 balą – 0 proc., 2 balus – 4,76 proc., 3 balus – 61,90 proc., o antroji futbolininkių komanda 0
balo gavo – 81,81 proc., 1 balą – 4,55 proc., 2 balus – 9,09 proc., 3 balus – 4,55 proc. (Grygorowicz
ir kt., 2013).
Letafatkar atliktame tyrime buvo tiriami 50 moterų ir 50 vyrų (n=100). Moterų grupės
liemens rotacinio stabilumo balų vidurkis buvo 2,17 ± 0,48, o vyrų grupės 2,49 ± 0,36 (Letafatkar
ir kt., 2014).

46
 Deydre atliktame tyrime buvo ištirti 64 kariškiai: 53 vyrai ir 11 moterų (amžius - 25,2 ±
3,8). Tiriamieji kariškiai už liemens rotacinio stabilumo testą 1 balą gavo – 4,68 proc., 2 balus –
87,5 proc., 3 balus – 7,81 proc. (Deydre ir kt., 2012).

3.2. Asimetrijų vertinimo rezultatai

3
Asimetrijų skaičius

2 I vertinimas
II vertinimas

1
p<0,05

3 1
0
Prieš ir po

30 Pav. Asimetrijų skaičius atliekant įtūpsto testą prieš ir po korekcinių pratimų programos

Įvertinus tiriamųjų funkcinių judesių atlikimo stereotipą buvo pastebėtos 3 asimetrijos, tarp
kairės ir dešinės kūno pusių, vertinant įtūpsto atlikimą (30 pav.). Po korekcinių pratimų programos
taikymo asimetrijų skaičius statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 3 iki 1 (p<0,05).

47
 IŠVADOS

1. Korekcinių pratimų programos taikymas pagerino profesionalių krepšininkų funkcinių

judesių atlikimo kokybę. Profesionalių krepšininkų bendra funkcinių judesių atlikimo stereotipo
vertinimo balų suma padidėjo po korekcinių pratimų programos taikymo (p<0,05).
2. Po korekcinių pratimų programos gilaus pritūpimo, žengimo per barjerą, įtūpsto ir
aktyvaus tiesios kojos kėlimo testų funkciniai judesiai buvo atliekami geriau (p<0,05). Pečių
mobilumo, atsispaudimo stabiliu liemeniu ir rotacinio stabilumo testų rezultatams korekcinių
pratimų programa įtakos neturėjo.
3. Taikyta korekcinių pratimų programa sumažino profesionalių krepšininkų įtūpsto testo
atlikimo asimetriškumą (p<0,05).

48
 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo testai turėtų būti naudojami testuojant
sportininkus.
2. Korekcinių pratimų programa turėtų būti taikoma siekiant pagerinti profesionalių
krepšininkų funkcinių judesių atlikimo stereotipą.
3. Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimas gali padėti greitai ir kokybiškai įvertinti
pagrindines griaučių-raumenų sistemos problemas: jėgos trūkumą, judesių amplitudės sumažėjimą,
asimetriją, kompensacinius judesius bei silpnas grandis, reikalaujančias detalesnio ištyrimo.
4. Profesionalaus krepšininko įvertinimas pirmiausiai turėtų būti nukreiptas į judesio
stereotipo ir tik tada fizinio pajėgumo (fizinių ypatybių) vertinimą.
5. Siekiant objektyvizuoti kokybinį judesių atlikimo įvertinimą rekomenduojame naudoti
šiuolaikines technologines priemones: videokamerą, fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį, tai leidžia
tiksliau įvertinti judesio taisyklingumą ir pirminę vaizdinę medžiagą galime panaudoti vėliau
gydymo efektyvumui įvertinti.

49
 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Blackburn JT, Padua DA. (2008) Influence of trunk flexion on hip and knee joint kinematics
during a controlled drop landing. Clinical Biomechanic (Bristol, Avon) ;23:313-319.
2. Blackburn JT, Padua DA. (2008) Sagittal-plane trunk position, landing forces, and quadriceps
electromyographic activity. Journal of Athletic Traininig; 44:174-179.
3. Bradley H, Esformes J. (2014) Breathing pattern disorders and functional movement. The
International Journal of Sports Physical Therapy. 9(1):28-38
4. Butler RJ, Contreras M, Burton LC, Plisky PJ, Goode A, Kiesel K. (2013) Modifi able risk
factors predict injuries in firefighters during training academies. A Journal of Prevension,
Assessment and Rehabilitation; 46(1):11-17.
5. Cholewicki J, Green HS, Polzhofer GK, Galloway MT, Shah RA, Radebold A. (2002)
Neuromuscular function in athletes following recovery from a recent acute low back injury
Journal of orthopaedic & sports physical therapy; 32:568-575.
6. Chorba R, Chorba D, Bouillon L, Overmyer C, Landis J. (2010) Use of a functional movement
screening tool to determine injury risk in female collegiate athletes. North American Journal of
Sports Physical Therapy; 5(2): 47-54
7. Comerford MJ, Mottram SL. (2001) Movement and stability dysfunction-conterporary
developments. Manual Therapy; 6:15-26.
8. Cook, G. (2001) Movement: Functional Movement Systems. Screening – Assessment -
Corrective Strategies. Lotus Publishing.
9. Cook G. (2010) Movement. Santa Cruz: Physical Therapy.
10. Cook G. (2004) Athletic body in Balance: Optimal movement skills and conditioning for
performance. Champaign, IL: Human Kinetics.
11. Cook G, Burton L, Hoogenboom BJ. (2006) The use of fundamental movements as an
assessment of function-Part 1. North American Journal of Sports Physical Therapy; 1(2): 62-
72.
12. Cook G, Burton L, Hoogenboom BJ. (2006) The use of fundamental movements as an
assessment of function-Part 2. North American Journal of Sports Physical Therapy; 1(3):132-
139.
13. Cook G, Burton L, Hoogenboom BJ, Voight M. (2014) Functional movement screening: the use
of fundamental movements as an assessment of function-part 1. N North American Journal of
Sports Physical Therapy; 9(3):396-409.

50
14. Cook G, Burton L, Hoogenboom BJ, Voight M. (2014) Functional movement screening: the use
of fundamental movements as an assessment of function-part 2. North American Journal of
Sports Physical Therapy; 9(3):396-409.
15. Dossa K, Cashman G, Howitt S, West B, Murray N. (2014) Can injury in major junior hockey
players be predicted by a pre-season functional movement screen – a prospective cohort study.
A Journal of the Canadian Chiropracitc Association; 58(4): 421-427
16. Frost DM, Beach TA, Callaghan JP, McGill SM. (2013) FMS™ scores change with performers’
knowledge of the grading criteria - Are general whole-body movement screens
capturing”dysfunction”? The Journal of Strength Conditioning Research; epub ahead of print,
doi:10.1519/JSC.0b013e3182a95343.
17. Gardner-Morse M, Stokes I, Laible JP. (1995) Role of muscles in lumbar spine stability in
maximum extension efforts. Journal of Orthopeadic Research; 13:802-808.
18. Grygorowicz M, Piontek T, Dudzinski W (2013) Evaluation of Functional Limitations in
Female Soccer Players and Their Relationship with Sports Level – A Cross Sectional Study.
PLoS ONE 8(6): e66871. doi:10.1371/journal.pone.0066871
19. Gulgin H, Hoogenboom B. (2014) The functional movement screening (FMS): an inter-rater
reliability study between raters of varied experience. The International Journal of Sports
Physical Therapy; 9(1):14-20
20. Kazman JB, Galecki JM, Lisman P, Deuster PA, O’Connor FG. (2014) Factor structure of the
functional movement screen in marine offi cer candidates. The Journal of Strength Conditioning
Research; 28(3):672-678.
21. Kiesel KB, Butler RJ, Plisky PJ. (2014) Limited and Asymmetrical Fundamental Movement
Patterns Predict Injury in American Football Players. Journal of Sport Rehabilitation; 23(2):88-
94.
22. Kraus K, Schutz E, Taylor WR, Doyscher R. (2014) Efficacy of the functional movement
screen: A review. The Journal of Strength and Conditioning Research; Epub ahead of print,
DOI:10. 1519/JSC.0000000000000556.
23. Leetun DR, Ireland ML, Willson JD, Ballantyne BT, Davis IM. (2004) Core stability measures
as risk factors for lower extremity injury in athletes. Medicine and Science in Sports and
Exercise; 36(6): 926-934.
24. Letafatkar A, Hadadnezhad M, Shojaedin S, Mohamadi E. (2014) Relationship between
functional movement screening score and history of injury. The International Journal of Sports
Physical Therapy; 9(1):21-27.
25. Liebenson, C. (2014) Functional training handbook. New York: Wolter Kluwer (pp. 135-158)

51
26. Lockie RG, Schultz AB, Callaghan SJ, Jordan CA, Luczo TM, Jeffriess MD. (2015) A
preliminary investigation into the relationship between functional movement screen scores and
athletic physical performance in female team sport athletes. Biology of Sport;32(1):41–51
27. McInnes SE, Carlson JS, Jones CJ, et al. (1995) The physiological load imposed on basketball
players during competition. Journal of Sports Science; 13:387-397.
28. Metzl JD. (2008) The adolescent pre-participation physical examination: Is it helpful? Clinical
Journal of Sports Medicine; 19:577-592.
29. Nadler SF, Malanga GA, DePrince M, Stitik TP, Feinberg JH. (2008) The relationship between
lower extremity injury, low back pain, and hip muscle strength in male and female collegiate
athletes. Clinical Journal of Sports Medicine; 10(2):89-97.
30. Nadler SF, Moley P, Malanga GA, et al. (2007) Functional deficits in athletes with a history of
low back pain: A pilot study. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation; 88:1753- 1758.
31. Paterno MV, Schmitt LC, Ford KR, Rauh MJ, Myer GD, Huang B, Hewett TE. (2010)
Biomechanical measures during landing and postural stability predict second anterior cruciate
ligament injury after anterior cruciate ligament reconstruction and return to sport. The American
Journal of Sports Medicine; 38(10):1968-1978.
32. Peate WF, Bates G, Lunda K, Francis S and Bellamy K. (2007) Core strength: A new model for
injury prediction and prevention. Journal of Occupational Medicine and Toxicology; 2:3
doi:10.1186/1745-6673-2-3
33. Sahrmann SA. (2002) Diagnosis and Treatment of Movement Impairment Syndromes. St. Louis,
MO: Mosby.
34. Shimokochi Y, Yong Lee S, Shultz SJ, et al. (2009) The relationships among sagittal-plane
lower extremity moments: implications for landing strategy in anterior cruciate ligament injury
prevention. Journal of Athletic Training; 44:33-38.
35. Shimokochi Y, Shultz SJ. (2008) Mechanisms of noncontact anterior cruciate ligament injury.
Journal of Athletic Training; 43:396-408.
36. Schneiders AG, Davidsson A, Horman E, Sullivan SJ. (2011) Functional movement screen
normative values in a young, active population. International Journal of Sports Physical
Therapy; 6(2):75–82.
37. Shultz R, Anderson S, Matheson G, Marcello B, Besier T. (2013) Test-Retest and Interrater
Reliability of the Functional Movement Screen. Journal of Athletic Training; 48(3):331–336
38. Teyhen D, Shaffer S, Lorenson C, Halfpap J, Donofry D, Walker M, Dugan J, Childs J. (2012)
The Functional Movement Screen: A Reliability Study. Journal of orthopaedic & sports
physical therapy; 6(42):530-540.

52
39. Vaughn DW. (2008) Isolated knee pain: A case report highlighting regional interdependence.
Journal of orthopaedic & sports physical therapy; 38(10):616-623.
40. Zazulak, BT, Hewett TE, Reeves NP, Goldberg B, Cholewicki J. (2007) Deficits in
neuromuscular control of the trunk predict knee injury risk. The American Journal of Sports
Medicine; 35(7): 1123-1130.
41. Wainner RS, Whitman JM, Cleland JA, Flynn TW. (2007) Regional interdependence: A
musculoskeletal examination model whose time has come. Journal of orthopaedic & sports
physical therapy; 37:658-660.

53
 PRIEDAI

Priedas nr. 1

Funkcinių judesių atlikimo stereotipo atlikimo ir vertinimo instrukcija

Gilus pritūpimas

Atlikimas: tiriamasis stovi tiesiai, pėdos pečių plotyje, kojų pirštai nukreipti pirmyn. Lazdelė
suimama rankomis ir laikoma horizontaliai virš galvos taip, kad alkūnės būtų sulenktos 90 laipsnių
kampu, o žastas atitrauktas 90 laipsnių kampu. Tada lazdelė stumiama aukštyn taip, kad ji būtų
tiesiai virš galvos. Tiriamasis turi pritūpti kaip galima giliau Išlaikydamas vertikalų liemenį,
lazdelės padėtį ir neatkeldamas kulnų nuo grindų. Pritūpimo padėtis išlaikoma sekundę ir grįžtama į
pradinę padėtį. Tiriamasis gali atlikti judesį tris kartus. Jeigu judesio įvertinimas mažesnis nei trys
balai, tai judesį reikia atlikti pakišus 5 cm aukščio paaukštinimą po kulnais.

Vertinimas

31 pav. Pritūpimas 3 balai (Cook, 2010)

3 balai: Viršutinė liemens sritis yra lygiagreti blauzdikauliui arba beveik vertikali, šlaunikaulis
žemiau horizantalios linijos/Keliai virš pėdų / Lazdelė virš pėdų (31 pav.).

32 pav. Pritūpimas 2 balai (Cook, 2010)

54
2 balai : Viršutinė liemens sritis yra lygiagreti blauzdikauliui arba beveik vertikali, šlaunikaulis
žemiau horizontalios linijos/Keliai virš pėdų / Lazdelė virš pėdų/Kulnai ant pakylos (32 pav.).

33 pav. Pritūpimas 1 balas (Cook, 2010)

1 taškas: Blauzdikaulis ir viršutinė liemens sritis nėra lygiagretūs/Šlaunikaulis nėra žemiau

horizontalios linijos/Keliai nėra virš pėdų/Kulnai ant pakylos /Stebimas juosmens lenkimas
0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje (33 pav.).

Žengimas per barjerą

Atlikimas: Tiriamasis stovi tiesiai, pėdos suglaustos, kojų pirštai liečia barjero konstrukciją, paima
lazdelę abiem rankomis ir užsideda už galvos ant pečių. Tiesiai stovėdamas pakelia dešinę koją ir
žengia per barjerą, išlaikydamas pėdą, čiurną, blauzdą, kelį ir klubą vienoje linijoje, bei atlikdamas
dorzifleksiją. Tada kulnu paliečia grindis ir grįžta į pradinę padėtį, išlaikydami pėdą, čiurną,
blauzdą, kelį ir klubą vienoje linijoje. Testas atliekamas kita koja.
Vertinimas
Vertinama judanti koja.

34 pav. Žengimas per barjerą 3 balai (Cook, 2010)

3 taškai: klubai, keliai ir čiurnos išlieka sagitalioje plokštumoje, juosmeninėje stuburo dalyje
stebimas judesys minimalus arba jo nėra išvis, lazdelė ir barjeras yra lygiagretūs (34 pav.).

55
 35 pav. Žengimas per barjerą 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: klubai, keliai ir čiurnos neišlieka sagitalioje plokštumoje, juosmeninėje stuburo dalyje
stebimas judesys, lazdelė ir barjeras neišlieka lygiagretūs (35 pav.).

36 pav. Žengimas per barjerą 1 balas (Cook, 2010)

1 taškas: koja paliečia barjerą, prarandama pusiausvyra (36 pav.).

0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

Įtūpstas

Atlikimas Tiriamasis laiko lazdelę išilgai stuburo taip, kad ji liestų pakaušį, tarpumentę ir sėdmenų
vidurio liniją. Dešine ranka lazdelę suima ties kaklu, o kaire ranka ties juosmenine nugaros dalimi.
Užlipa ant pakylos pastatydamas dešinę pėdą pilnu padu taip, kad pirštai būtų ties nuline žyme, o
kairės kojos kulną pastato ant žymės (tai blauzdikaulio ilgio matavimo žymė). Abiejų pėdų pirštai
turi būti nukreipti į pirmyn, pėdos remiasi pakylą pilnais padais . Tiriamasis išlaikydamas vertikalų
liemenį taip, kad lazdelė liestų pakaušį, tarpumentę ir sėdmenų vidurio liniją, atlieka įtūpstą kol
dešinys kelis paliečia pakylą, už kairio kulno, ir grįžta į pradinę padėtį. Tada testą atlieka kita koją.
Vertinimas
Įvertinama priekinė koja.

56
 37 pav. Įtūpstas 3 balai (Cook, 2010)

3 taškai: lazdelė kontaktuoja su kryžkauliu, tarpumente ir pakaušiu/ lazdelė išlieka vertikalioje

padėtyje/ liemuo nejuda, lazdelė ir pėdos išlieka sagitalioje plokštumoje/ kelias priliečia lentą už
išstatytos pirmyn pėdos kulno (37 pav.).

38 pav. Įtūpstas 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: lazdelė netenka kontakto su kryžkauliu, tarpumente arba pakaušiu/ lazdelė neišlieka
vertikalioje padėtyje/ pastebimas liemens judesys/ lazdelė ir pėdos neišlieka sagitalioje
plokštumoje/ kelias nepaliečia pagrindo (lentos) už išstatytos pirmyn pėdos kulno (38 pav.).

39 pav. Įtūpstas 1 balas (Cook, 2010)

57
1 taškas: prarandama pusiausvyra (39 pav.).
0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

Pečių mobilumo testas

Atlikimas tiriamasis stovi tiesiai, pėdos suglaustos, rankos laisvai prie šonų, sugniaužia kumščius,
taip kad pirštai apkabintų nykščius. Vienu judesiu dešinį kumštį nuleidžia už galvos ir siekia kaip
galima žemiau (pagal stuburą), tuo pačiu metu kairiu kumščiu nuo nugaros apačios siekia kaip
galima aukščiau (pagal stuburą).Atlikus pradinį judesį, negalima slenkant suartinti kumščių. Atlieka
judesį kita puse.
Vertinimas
Įvertinama į viršų kylanti ranka

40 pav. Pečių mobilumo testas 3 balai (Cook, 2010)

3 taškai: atstumas tarp kumščių ne didesnis kaip vienos plaštakos plotis (40 pav.).

41 pav. Pečių mobilumo testas 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: atstumas tarp kumščių ne didesnis kaip vienos su puse plaštakos pločio (41 pav.).

42 pav. Pečių mobilumo testas 1 balas (Cook, 2010)

58
1 taškas: atstumas tarp kumščių didesnis kaip vienos su puse plaštakos pločio (42 pav.).
0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas

Atlikimas: tiriamasis atsigula ant nugaros, kojos ištiestos, pėdų pirštai nukreipti į lubas, pėdos
dorzifleksijoje. Po pakinkliais padėta pakyla 2x6. Rankos laikomos prie šonų, delnai atsukti į lubas.
Tiriamasis išlaikydamas dešinę koją tiesią , kelia ją kiek įmanydamas aukštyn tuo pat metu
išlaikydami kairės kojos pakinklio kontaktą su pakyla. Atlieka judesį kita puse.
Vertinimas
Vertinama kylanti koja.

43 pav. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas 3 balai (Cook, 2010)

3 taškai: vertikali linija nuo pakeltos kojos kulkšnies yra tarp nejudinamos šlaunies vidurio ir
priekinio viršutinio klubakaulio dyglio/ nejudinama galūnė lieka neutralioje pozicijoje (43 pav.).

44 pav. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: vertikali linija nuo pakeltos kojos kulkšnies yra tarp nejudinamos šlaunies vidurio ir kelio
sąnario vidurio linijos/ nejudinama galūnė lieka neutralioje pozicijoje (44 pav.).

59
 45 pav. Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas 1 balas (Cook, 2010)

1 taškas: vertikali linija nuo pakeltos kojos kulkšnies yra žemiau kelio sąnario vidurio/ nejudinama
galūnė lieka neutralioje pozicijoje (45 pav.).
0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

Atsispaudimas stabiliu liemeniu

Atlikimas: tiriamasis atsigula ant pilvo, rankas ištiesia virš galvos pečių plotyje, delnais žemyn.
Pritraukia plaštakas taip, kad nykščiai būtų: vyrams - viršugalvio, moterims - smakro lygyje.
Tiriamasis suglaudęs kojas, atlieka dorzifleksiją , atkelia kelius ir alkūnes, išlaikydamas visą kūną
kaip vientisą darinį, atsistumia į atsispaudimo poziciją. Jei tiriamasis neatlieka nei vieno sėkmingo
bandymo iš trijų, pakartoja judesį iš palengvintos padėties.
Vertinimas:

46 pav. Atsispaudimas stabiliu liemeniu 3 balai (Cook, 2010)

3 taškai: kūnas kyla vientisas darinys be stuburo išlinkimo. Vyrai atlieką judesį laikydami nykščius
ties viršugalviu, o moterys - ties smakru (46 pav.).

60
 47 pav. Atsispaudimas stabiliu liemeniu 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: kūnas kyla kaip vientisas darinys be stuburo išlinkimo. Vyrai atlieką judesį laikydami
nykščius ties smakru, o moterys- ties raktikauliu (47 pav.).

48 pav. Atsispaudimas stabiliu liemeniu 1 balas (Cook, 2010)

1 taškas: vyrai negali atlikti judesio, kai nykščiai laikomi ties smakru, o moterys - ties raktikauliu
(48 pav.).
0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

Rotacinis stabilumas

Atlikimas: tiriamasis atsiklaupia ant keturių virš pakylos, šlaunys ir rankos statmenos grindims,
dešinės - kairės rankos nykštys, kelis, pėdos nykštys turi liesti pakylos šoną (pakyla guli išilgai
stuburo ant pagrindo). Pėda turi būti neutralioje padėtyje. Tiriamasis tuo pačiu metu, ištiesia dešinę
ranką pirmyn ir dešinę koją atgal. Tada nepriliesdamas pagrindo, suglaudžia dešinę alkūnę ir dešinį
kelį tiesiai virš pakylos, vėl ištiesia ranką ir koją, o tada grįžta į pradinę padėtį. Atlieka testą kita
puse. Jeigu įvertinimas nėra 3 balai, tai reikia daryti priešingos kojos ir rankos tiesimą. Priešingos
rankos ir kojos testavimą atlikti abejomis kūno pusėmis.
Vertinimas
Vertinama judanti kūno pusė.

61
 49 pav. Rotacinio stabilumo testas 3 balai (Cook, 2010)

3 taškas: atliekamas taisyklingas tos pačios kūno pusės rankos ir kojos judesys (49 pav.).

50 pav. Rotacinio stabilumo testas 2 balai (Cook, 2010)

2 taškai: atliekamas taisyklingas priešingos rankos ir kojos judesys (50 pav.).

51 pav. Rotacinio stabilumo testas 1 balas (Cook, 2010)

1 taškas: negali atlikti priešingos rankos ir kojos judesio (51 pav.).

0 taškų: tiriamasis jaučia skausmą, bet kurioje judesio stadijoje.

62
 Priedas nr. 2
Funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo žodinės instrukcijos

Žemiau išdėstyta funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo tvarka (scenarijus). Viso
vertinimo eigoje, ją privalu taikyti kiekvieno atskiro vertinimo metu. Paryškinti žodžiai nurodo tai,
kas turi būti pasakyta tiriamajam. Instrukcijos turi būti naudojamos kiekvieno vertinimo metu.
Prašau pranešti, jei pajustumėte bet kokio pobūdžio skausmą, atlikdami bet kurį iš toliau
pateiktų judesių.

Gilus pritūpimas
Reikalingos priemonės: lazdelė
Instrukcija:
• Stovėkite tiesiai, pėdos pečių plotyje, kojų pirštai nukreipti į pirmyn.
• Lazdelę suimkite abiem rankomis ir laikykite ją horizontaliai virš galvos, taip kad
alkūnės būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, o žastas atitrauktas 90 laipsnių kampu.
• Stumkite lazdelę aukštyn, taip kad ji būtų tiesiai virš galvos
• Išlaikydami vertikalų liemenį, lazdelės padėtį ir neatkeldami kulnų nuo grindų,
pritūpkite kaip galima giliau.
• Išlaikykite padėtį sekundę ir grįžkite į pradinę padėtį.
• Ar supratote instrukciją?
Įvertinkite judesį balais.
Tiriamasis gali atlikti judesį tris kartus. Jeigu judesio įvertinimas mažesnis nei trys balai, tai
judesį reikia atlikti pakišus 5 cm aukščio paaukštinimą po kulnais.

Žengimas per barjerą

Reikalingos priemonės: lazdelė, barjeras

Instrukcija:
• Stovėkite tiesiai, pėdos suglaustos, kojų pirštai liečia barjero konstrukciją.
• Paimkite lazdelę abiem rankomis ir užsidėkite už galvos ant pečių.
• Tiesiai stovėdami pakelkite dešinę koją ir ženkite per barjerą, įsitikinkite, kad pėdą
lenkiate blauzdos link (tai yra neleidžiate jai nukarti ) išlaikydami pėdą, čiurną, blauzdą,
kelį ir klubą vienoje linijoje.

63
 • Kulnu palieskite grindis ir grįžkite į pradinę padėtį, išlaikydami pėdą, čiurną, blauzdą,
kelį ir klubą vienoje linijoje.
• Ar supratote instrukciją?
Įvertinkite balais judinamą koją.
Atlikite testą kita koją.

Įtūpstas

Reikalingos priemonės: lazdelė, pakyla.

Instrukcija:
• Lazdelę laikykite išilgai stuburo taip, kad ji liestų pakaušį, tarpumentę ir sėdmenų
vidurio liniją.
• Dešine ranka lazdelę suimkite ties kaklu, o kaire ranka ties juosmenine nugaros dalimi.
• Užlipkite ant bloko pastatydami dešinę pėdą pilnu padu taip, kad pirštai būtų ties
nuline žyme.
• Kairės kojos kulną pastatykite ant žymės (tai blauzdikaulio matavimo žymė).
• Abiejų pėdų pirštai turi būti nukreipti į pirmyn, pėdos remiasi į pakylą pilnais padais.
• Išlaikydami vertikalų liemenį taip kad lazdelė liestų pakaušį, tarpumentę ir sėdmenų
vidurio liniją, atlikite įtūpstą kol dešinys kelis palies pakylą, už kairio kulno.
• Grįžkite į pradinę padėtį.
• Ar supratote šią instrukciją?
Įvertinkite judesį.
Testą atlikite kita koją.

Pečių mobilumo testas

Reikalingos priemonės: lazdelė, matavimo juostelė

Instrukcija:
• Stovėkite tiesiai, pėdos suglaustos, rankos laisvai prie šonų.
• Sugniaužkite kumščius, taip kad pirštai apkabintų nykščius.
• Vienu judesiu dešinį kumštį nuleiskite už galvos ir siekite kaip galite žemiau (pagal
stuburą), tuo pačiu metu kairiu kumščiu nuo nugaros apačios siekite kaip galite
aukščiau (pagal stuburą).
• Atlikę pradinę judesį, nemėginkite kumščių suartinti slinkdami.

64
 • Ar supratote instrukciją?
Išmatuoti atstumą tarp artimiausių kumščių taškų.
Įvertinkite judesį. Vertinama aukštyn kylanti ranka Atlikti judesį kita puse.

Aktyvus tiesios kojos kėlimo testas

Reikalingos priemonės: lazdelė, matavimo juostelė

Instrukcija:
• Atsigulkite ant nugaros , kojos ištiestos, pėdų pirštai nukreipti pirmyn (į lubas). Po
pakinkliais padėta pakyla 2x6.
• Rankos prie šonų, delnai atsukti į lubas.
• Lenkite abiejų kojų pirštus blauzdos link.
• Išlaikydami dešinę koją tiesią , kelkite ją kiek įmanydami aukštyn tuo pat metu
išlaikydami kairės kojos pakinklio kontaktą su lenta.
• Ar supratote šią instrukciją?
Įvertinkite judesį. Atlikti judesį kita puse.

Atsispaudimas stabiliu liemeniu

Reikalingos priemonės: nėra

Instrukcija:
• Atsigulkite ant pilvo, rankas ištieskite virš galvos pečių plotyje, delnais žemyn.
• Pritraukite plaštakas taip, kad nykščiai būtų: vyrams - viršugalvio, moterims - smakro
lygyje.
• Suglaudę kojas, pėdų pirštus palenkite blauzdų link, atsistumdami nuo grindų,
atkelkite kelius ir alkūnes.
• Išlaikydami stangrų liemenį, išlaikydami visą kūną kaip vientisą darinį atsistumkite į
atsispaudimo poziciją.
• Ar supratote instrukciją?
Įvertinkite judesį.
Pakartokite jei būtina. Jei būtina, pakartokite instrukciją pakeisdami rankų padėtį

Rotacinis stabilumas

65
Reikalingos priemonės: pakyla.
Instrukcija:
• Atsiklaupkite ant keturių virš bloko (pakylos), šlaunys ir rankos statmenos grindims,
dešinės - kairės rankos nykštys, kelis, pėdos nykštys turi liesti bloko šoną (blokas guli
išilgai stuburo ant pagrindo).
• Pėda turi būti neutralioje padėtyje.
• Tuo pačiu metu, ištieskite dešinę ranką pirmyn ir dešinę koją atgal, tarsi skristumėte.
• Tada nepriliesdami pagrindo, suglauskite dešinę alkūnę ir dešinį kelį tiesiai virš bloko.
• Vėl ištieskite ranką ir koją.
• Grįžkite į pradinę poziciją.
• Ar supratote instrukciją?
Įvertinkite judesį. Atlikite testą kita puse. Jeigu įvertinimas nėra 3 balai, tai reikia daryti
priešingos kojos ir rankos tiesimą. Priešingos rankos ir kojos testavimą atlikti abejomis pusėmis.

66