ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas

Asta Gutautaitė

NETRADICINIŲ ENERGETINIŲ AUGALŲ GRANULIŲ

FIZIKINIŲ-MECHANINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAI
Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Gamtos išteklių technologijos

Studijų programa: Biomasės inžinerija

Akademija, 2014

1
 Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

Patvirtinta Rektoriaus įsakymu 2014 m. gegužės 6 d. Nr. 144-PA

Pirmininkas: Europos žemės ūkio inžinierių draugijos narys, prof. habil. dr. Bronius KAVOLĖLIS
(socialinis partneris, mokslininkas);

Nariai:
1. Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekanas, Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto
doc. dr. Egidijus ZVICEVIČIUS;
2. Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos instituto doc. dr. Algirdas JANULEVIČIUS (mokslininkas);
3. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto doc. dr. Antanas SAKALAUSKAS (mokslininkas);
4. UAB „Vižerana“ direktorius, inž. Žydrūnas GRENCEVIČIUS (socialinis partneris, praktikas,
profesionalas).

Mokslinis vadovas prof. dr. Egidijus ŠARAUSKIS, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas m. d. dr. Aurelija KEMZŪRAITĖ, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius prof. dr. Dainius STEPONAVIČIUS, Aleksandro Stulginskio

universitetas

Oponentas doc. dr. Kęstutis VENSLAUSKAS, Aleksandro Stulginskio universitetas

2
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS IR SAUGOS INSTITUTAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Netradicinių energetinių augalų granulių fizikinių-mechaninių savybių tyrimai

Autorius: Asta Gutautaitė

Vadovas: Egidijus Šarauskis
Kalba – lietuvių

Darbo apimtis – 48
Lentelių skaičius – 9
Paveikslų skaičius – 21
Naudota informacijos šaltinių – 41
Priedų skaičius – 1

Santrauka

Tyrimai atlikti 2013 – 2014 metais ASU Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto
laboratorijose.
Tyrimų tikslas – nustatyti netradicinių energetinių augalų (dramliažolių, dilgėlių, kiečių,
šunažolių ir šunažolių + kiečių (1:1)) supresuotų granulių pagrindinius biometrinius rodiklius,
šilumingumą ir atsparumą suyrimui.
Pateikto darbo literatūros apžvalgoje išanalizuota šių augalų nuėmimo ir paruošimo
technologija biokurui bei įvertintos augalų naudojimo deginimui galimybės.
Atlikus drambliažolių, dilgėlių, kiečių, šunažolių ir augalų mišinio šunažolė+kiečiai (1:1)
granulių eksperimentinius tyrimus buvo nustatyti biometriniai rodikliai (drėgnis, tankis, tūris).
Nustatytas vienas pagrindinių granulių kokybės rodiklių – šilumingumas, naudojant
kalorimetrinę bombą. Taip pat buvo nustatyta paruoštų granulių viena iš svarbiausiu fizikinių-
mechaninių savybių – atsparumas suirimui.

Reikšminiai žodžiai: drambliažolės, dilgėlės, kiečiai, šilumingumas, suirimas.

3
ALEKSANDRAAS STULGINSKIS UNIVERSITY
FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING
INSTITUTE OF AGRICULTURAL ENEGINEERING AND SAFETY

Master theses
Physico-Mechanical Properties Research of Non-Traditional Energy Plant Pellets

Author: Asta Gutautaitė

Supervisor: Egidijus Šarauskis
Language – Lithuanian

Pages – 48
Tables – 9
Pictures – 21
Sources of literature – 41
Annexes – 1

Summary

The Research work was carried out in 2013-2014 year at ASU Agricultural engineering and
safety in laboratories of the Institute.

The work aim is to explore non-traditional crops (Miscanthus sinensis, nettle, Artemisia vulgaris,
and cocksfoot grasses) in the preparation and use of bio-fuels and extruded technological
parameters on the physic-mechanical properties of plant granules and qualitative indicators.

A literature of Master’s work reviews of employment analyzed the preparation of these plants
harvesting and technology for biofuels and the use of incineration plants evaluated.

After disposed experimental studies on Miscanthus sinensis, nettle, Artemisia vulgaris, and
cocksfoot grasses and a mixture of plant with cocksfoot grasses + Artemisia vulgaris (1:1) the
pellets were established biometric indicators (moisture content, density, volume). It was founded
that one of the main indicators of the quality of the pellets – is calorific value, it was contrived
using the colorimeter bomb. It was also found in the physical preparation of pellets is the most
important characteristic of deformation resistance of mechanical means.

Key words: Miscanthus sinensis, nettle, Artemisia vulgaris, calorific value, deformation.

4
 TURINYS

TURINYS ........................................................................................................................................5
SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS ....................................................................................6
ĮVADAS ..........................................................................................................................................7
1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ..................................................................................8
1.1. Augalinė biomasė, jos potencialas ir naudojimas kietajam biokurui...................................8
1.2. Kiečių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės .......................................................15
1.3. Pluoštinių dilgėlių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės ....................................16
1.4. Drambliažolių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės ...........................................17
1.5. Šunažolių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės ..................................................18
1.6. Netradicinių žolinių energetinių augalų ruošimas kurui .....................................................19
1.7. Kuro granulių gamybos technologija ..................................................................................21
1.8. Kuro granulių kokybės standartai .......................................................................................22
1.9. Informacijos šaltinių analizė, apibendrinimas ....................................................................25
2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ....................................................................................26
3. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ METODIKA ........................................................................27
3.1. Eksperimentinių tyrimų programa ......................................................................................27
3.1. Miltų granuliavimo ir granulių savybių nustatymo metodika ............................................27
3.2. Biometrinių savybių nustatymo metodika ..........................................................................28
3.3. Granulių šilumingumo (kaloringumo) nustatymo metodika ..............................................30
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .......................................................................33
4.1. Netradicinių energetinių augalų granulių drėgnio, tūrio ir tankio nustatymas ...................33
4.2. Netradicinių energetinių augalų granulių šilumingumo tyrimo rezultatai ..........................35
4.3. Granulių atsparumo gniuždymui tyrimo rezultatai .............................................................36
IŠVADOS ......................................................................................................................................41
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ....................................................................................42
MOKSLINIO DARBO APROBACIJA ........................................................................................46
PRIEDAI .......................................................................................................................................47
1 priedas ........................................................................................................................................48

5
 SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS

Q degimo šiluma MJ  kg 1
W biomasės drėgnis %
Qa aukštutinė degimo šiluma MJ  kg 1
Q zs žemutinė degimo šiluma MJ  kg 1
 pjaustinio tankis kg · m -3
ws santykinis drėgnis %
G1 drėgno ėminio masė g
G2 išdžiovinto ėminio masė g
a absoliutinis drėgnis %
w1 pradinis mėginio drėgnis %
w2 išdžiovinto ėminio drėgnis %
Mv vandens kiekis medžiagoje g
Mm drėgnos medžiagos kiekis g
Ms sausos medžiagos kiekis g
V tūris m3
F jėga N

6
 ĮVADAS

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra ypač aktualūs, nes vis labiau didėjantis energijos
poreikis ir tuo pačiu mažėjantis tradicinių, iškastinių, energijos išteklių (nafta, akmens anglis,
dujos ir pan.) potencialas, privertė ieškoti alternatyvių, atsinaujinančių išteklių, kuriais būtų
galima patenkinti energetinius poreikius.
Lietuvoje ir kitose Europos šalyse didžiausią potencialą turi biomasė ir biokuras, kurių
naudojimas nuolatos auga, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įvežtinio kuro, apsaugoti
klimato sistemą nuo pavojingo antropogeninio poveikio ir užtikrinti palankią šiltnamio efektą
sukeliančių dujų konversiją atmosferoje, priimami įvairūs spendimai, įpareigojantys mažinti
šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Šiandien pagrindinius biomasės kuro išteklius sudaro
mediena ir jos perdirbimo metu susidariusios atliekos, žemės ūkio gamybos šalutiniai produktai
(šiaudai), energetinių miškų bei žolių plantacijos, taip pat populiarėja ir netradicinių energetinių
augalų panaudojimas biokuro gamybai.
Energijos ateitis yra siejama ne tik su vėjo, vandens ar saulės energija, bet ir su energijos
gamyba iš biologinių šaltinių, nes galimybės gaminti šilumą iš saulės, vėjo bei vandens energijos
yra ribotos. Todėl šiandien energijos gavyba iš augalinės biomasės yra perspektyviausia
alternatyvios energijos rūšis. Augalinė biomasė turi daug privalumų: sukuriamos naujos darbo
vietos; suaktyvinama veikla kaimo vietovėse bei padidėja užimtumas; biokuro ir biomasės plėtra
stiprina šalies energetinę nepriklausomybę; biomasė neutrali CO2 emisijų požiūriu; sumažinama
sieros junginių emisija; mažinamas dirvos rūgštingumą ją tręšiant pelenais. Todėl siekiant plėtoti
naujų energetinių augalų auginimą biokurui, būtina įvertinti augalų tinkamumą bei prisitaikymą
augti vietinėmis dirvožemio ir klimato sąlygomis. Taip pat reiktų rinktis tas augalų rūšis, kurių
energetinė vertė ir antžeminės biomasės produktyvumas didžiausias. Siekiant tinkamai panaudoti
atsinaujinančius energijos šaltinius energetinėms reikmėms, būtina nuolatos tobulinti
technologijas bei atlikti išsamius netradicinių energetinių augalų ir jų produktų savybių tyrimus.
Nes tik tinkamai apdorota biomasės žaliava gali būti pateikta kaip kokybiškas kuras vartotojui.
Tyrimų tikslas – nustatyti netradicinių energetinių augalų (dramliažolių, dilgėlių, kiečių,
šunažolių ir šunažolių + kiečių (1:1)) supresuotų granulių pagrindinius biometrinius rodiklius,
šilumingumą ir atsparumą suyrimui.

7
 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1. Augalinė biomasė, jos potencialas ir naudojimas kietajam biokurui

Brangstant ir senkant tradicinio iškastinio kuro ištekliams bei didėjant susirūpinimui

klimato kaita, vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančių išteklių energetikai ir jos plėtrai.
Todėl svarbu išsiaiškinti atsinaujinančių energijos išteklių potencialą bei tolimesnes
perspektyvas atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus.
Biomasė – tai visų rūšių augmenijos (žolės, krūmai, medžiai, žemės ūkio augalai, jų
vaisiai bei jų perdirbimo liekanos) ir gyvūnijos (pagrindinai naminių gyvulių ir paukščių
perdirbimo atliekas) masė. Prie biomasės taip pat priskiriamas gyvulių, paukščių mėšlas ir srutos,
kurios naudojamos biodujų gamyboje. Jasinsko ir Zvicevičiaus (2008) teigimu, biomasė – tai
masė kuri užaugo gamtoje arba yra iš jos kilusi [1].
Augalinė biomasė tokia kaip: mediena, šiaudai, energetiniai augalai yra vienas
svarbiausių atsinaujinančiosios energijos šaltinių Lietuvoje ir jau dabar sudaro gana didelę
vietinio kuro dalį [2]. Biokuro gamybos pradžia Lietuvoje prasidėjo perėmus Skandinavijos
valstybių patirtį, kai atsirado pirmosios katilinės (1994 m.) kūrenamos biokuru (smulkinta
mediena ir pjuvenomis). Jos ypač pasiteisino tuose šalies regionuose, kur šilumos energijai
gaminti buvo naudojamas brangus ir itin taršus kuras – mazutas. Kaip nauja pramonės šaka,
biokuro gamyba šalyje įsitvirtino 1999 metais, pradėjus eksploatuoti stambesnes šiuo kuru
kūrenamas katilines [3].
Šiandien energetinėms reikmėms naudojama įvairios augalinės kilmės žaliavos: miško
kirtimo ir medienos perdirbimo atliekos, žemės ūkio gamybos šalutinis produktas – šiaudai, taip
pat specialiai tam tikslui auginami medžiai, aukštaūgės žolės, rapsai, kvietrugiai ir kiti augalai.
Medienos kuras yra pagrindinė ir populiariausia biokuro rūšis Lietuvoje. Šis kuras pagal
kilmę skirstomas į kurą iš miškų, iš greitai augančių (energetinių) miškų bei pakartotinai naudojamą
medieną. Kita galimybė – klasifikuoti medienos kurą priklausomai nuo to, ar kuras perdirbtas, ar
ne (1.1 pav.) [1]. Kuras, kuris apdorojimo metu supjaustomas ar supakuojamas, laikomas
neperdirbtu, nes apdorojimo metu jo mechaninės savybės nepakinta. Neperdirbtas kuras – tai tradicinė
malkinė mediena, supresuotos medienos atliekos, skiedros, pjuvenos ir drožlės. Medžio briketai ir
granulės yra perdirbtas medienos kuras. Pakartotinai naudojamos medienos paruošimas kurui yra
sudėtingas, dėl esančių įvairių priemaišų (stiklo, metalo, plastmasių ir pan.), taip pat tokia mediena
dažnai būna impregnuota ir dažyta. Dėl šių medienoje esančių priemaišų deginimo technologijai ir
emisijoms keliami griežtesni reikalavimai, todėl pakartotinai naudojamos medienos naudojimą
deginimui galima įvardyti kaip atliekų utilizavimą.
8
 1.1 pav. Medienos kuro klasifikacija pagal perdirbimo laipsnį [2]

Kitas galimas kietojo biokuro išteklius yra energetinės plantacijos. Verbicko ir kt. (2012)
teigimu, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2011 m. Lietuvoje sumedėjusiais
energetiniais augalais apsodinta 1000 ha plotas. Šį rodiklį palyginus su Statistikos departamento
duomenimis, 2010 m. ariama žemė sudarė 2,13 mln. ha iš 2,77 mln. ha naudojamų ploto, o visas
žemės ūkio naudmenų plotas (Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis) 2011 m. sudarė 3,1
mln. ha [4]. Nesunku suvokti, kad Lietuvoje nepanaudojama 0,4 mln. ha. žemės naudmenų,
kurių dalyje galėtų būti auginamos sumedėjusios energetinės kultūros. Nors buvo planuojama,
kad jau 2015 m. Lietuvoje bus įveista 11,5 tūkst. ha energetinių augalų plantacijų, o iš jų
pagaminama 45 ktne energijos, tačiau tenka nusivilti, nes plantacijų kūrimo tempai yra gerokai
lėtesni nei tikėtasi [4].
Išnagrinėjus anksčiau minėtų mokslininkų [4] atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad
būtina sparčiai plėsti energetinių augalų plantacijas, ne tik sumedėjusių, bet ir daugiamečių
žolinių augalų. Nenaudojamuose žemės plotuose energetinėms reikmėms būtų tikslinga auginti
tradicines, Lietuvoje gerai augančias ir prie klimato prisitaikiusias, gyvulių pašarui naudojamas
žoles (geriausiai tinka miglinių šeimos). Pačios derlingiausios Lietuvoje augančios
šakniastiebinės miglinės žolės yra nendriniai dryžučiai, beginklės dirsės, nendriniai ėraičiai, jos
išaugina 5,0–15,0 t∙ ha-1 sausos biomasės. Energetinėms reikmėms tinka ir peraugusi, pašarui
nesunaudojama žolė (ji sudaro apie 15 % pašaro auginamos žolės) ir užliejamų pievų žolė [5].
Vienas didžiausių biokuro potencialų šiai dienai yra – šiaudai, kurie galėtų sėkmingai
padidinti vietinio atsinaujinančio kuro panaudojimo šilumos sektoriuje.
9
 Šiaudų derlingumas priklauso nuo grūdinių augalų rūšies, selekcijos, klimatinių sąlygų ir
pan. Šiaudų ir grūdų derlingumo santykis yra kintantis nuo 0,6 iki 1,2 %, tai priklauso nuo
augalų rūšies ir veislės [3]. Pagal dr. V. Ruzgo atliktą studiją šiuo metu daugiausiai šalutinės
produkcijos (šiaudų) gauname iš žieminių ir vasarinių javų, atitinkamai 2576 tūkst. tonų. Antroje
vietoje – rapsų kūlenos 130,0 tūkst. tonų. Ne visą šiaudų derlių galima skirti kurui, kadangi
šiaudai reikalingi gyvulių kraikui ir pašarams, dalis šiaudų yra sunaudojama daržininkystėje,
grybams auginti ir kitiems reikalams [7].
Įvairiais vertinimais nustatyta, kad metinis šiaudų gamybos potencialas siekia 4 mln.
tonų. Apie 15–20 % šiaudų lieka laukuose, maždaug tiek pat sunaudojama pašarams ir kraikui, o
kitoms reikmėms (daržininkystei ir energijos gamybai) tik iki 1 %. Visai nepanaudojama apie 60
% šiaudų derliaus. Šis šiaudų kiekis sudaro apie 2,4 mln. tonų ir gali būti panaudotas
energetinėms reikmėms (biokuro ir energijos gamybai). Galimų panaudoti šiaudų energetinė
vertė sudaro apie 870 ktne per metus [4].
Analizuojant 1.2 paveikslą, matome, kad didžiausi šiaudų ištekliai yra Šiaulių ir
Panevėžio apskrityse. Telšių ir Utenos apskrityse visi šiaudai sunaudojami kraikui ir gyvulių
pašarui, todėl kurui šiaudų nebelieka. Nedidelė dalis šiaudų galimų panaudoti kurui yra:
Klaipėdos, Tauragės, Alytaus, ir Vilniaus apskrityse [6].

1.2 pav. Biomasės kuro išteklių pasiskirstymas Lietuvoje [6]

10
 Šateikis (2006) teigė, kad Lietuvoje bendras augalinės biomasės kuro potencialas gali
siekti 5,85 mln. t., o tai sudarytų 12,3 % žemės ūkio naudmenų ir miškų metinio fitomasės
prieaugio. Didžiausi galimi augalinės biomasės kuro ištekliai (daugiau kaip 1 mln. t) yra Vilniaus
apskrityje, mažesni (po 700–750 tūkst. t) – Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskrityse, o mažiausi
(po 300–420 tūkst. t) – likusiose apskrityse. Augalinės biomasės kuro potencialo pasiskirstymas
šalies regionuose pavaizduotas 1.2 pav. Iš augalinės biomasės galima būtų pagaminti 2,34 Mtne
(mega tonų naftos ekvivalento) šiluminės energijos, tarp jų: iš medienos – 0,64 Mtne; iš šiaudų –
0,17 Mtne; iš energetinių augalų – 1,53 Mtne [6].
Šiaudų ir žolinių augalų kuro šiluminės vertės dydis priklauso nuo augalo rūšies, tai
dažniausiai ir lemia žaliavos pasirinkimą biokuro gamybai (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Šiaudų ir žolinių augalų šiluminingumas [7]

Sausosios masės
Aukštutinė
Biomasės drėgnis, žemutinė degimo
Augalų pavadinimas degimo šiluma
W% šiluma, Qžs
Qa MJ  kg 1
MJ  kg 1
Gluosnis - žilvitis 9,80 17,50 17,63
Ilgalapis gluosnis 7,60 17,80 17,60
Beržas 6,90 18,50 18,24
Nendrės 11,30 17,50 17,89
Kanapės 8,20 17,00 16,82
Topinambai 9,50 16,30 16,23
Kvietiniai šiaudai 9,80 16,50 16,52
Miežiniai šiaudai 10,60 16,40 16,54
Nendriniai dryžučiai 4,30 18,24 17,54
Beginklės dirsės 6,00 18,16 17,72
Nendrinių dryžučių su
geltonžiedžiais barkūnais 4,60 18,32 17,67
mišinys
Beginklių dirsių su
geltonžiedžiais barkūnais 6,00 18,57 18,16
mišinys

11
 Iš 1.1 lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad didžiausia sausosios medžiagos masės
žemutinė degimo šiluma yra sumedėjusių augalų (beržo – 18,24 MJ  kg 1 , gluosnių – 17,6

MJ  kg 1 ) ir daugiamečių aukštaūgių varpinių žolių (nendrinio dryžučio - 17,54 MJ  kg 1 bei

beginklių dirsių – 17,72 MJ  kg 1 ), o mažiausia žemutinė degimo šiluma – javų šiaudų (16,5

MJ  kg 1 ). Įvertinus šiuos rodiklius, galima teigti, kad daugiametės aukštaūgės varpinės žolės
mažai nusileidžia sumedėjusių augalų sausosios medžiagos masės žemutinei degimo šilumai,
todėl galima manyti, kad tai pagrindinė alternatyva medienos kurui.
Vertinant augalų rūšis pagal energetinę vertę, taip pat pastebima, kad kurui tinka ne tik
įprasta augalinė biomasė: mediena, šiaudai bet ir aukštaūgės daugiametės žolės.

1.2 lentelė. Kai kurių kuro rūšių energetinė vertė [7]

Energetinė Lakioji Pelenų Įvairių elementų analizė
Energijos vertė, dalis, dalis,
šaltinis MJ  kg 1 % % C H O N S

Mediena 18,0 76,0 1,7 48,5 5,9 43,7 0,9 0,16

Drambliažolė 16,3 76,5 5,3 47,0 6,0 38,7 1,1 0,17
Šiaudai 16,3 75 5,0 46,0 5,9 40,6 0,5 0,13
Pievų žolė 15,6 72,5 5,0 46,8 6,3 41,6 0,9 0,6
RME
35 100 - 77,0 12,0 11,0 0,1 0
(biodyzelinas)
Krosninis kuras 42,7 100 - 86 13 0,25 0,25 0,3
Akmens anglis 30 50 10,4 74,5 3,9 7,1 1,5 1,0
Bioetanolis 27 100 - 52 13,0 25,0 0 0
Gamtinės dujos 37* 100 - - 85 - 4,4 0,3
Pastaba: * kJ  m 3

Duomenys 1.2 lentelėje sudaryti iš vokiečių mokslininkų Quandt, Vintzer ir Stolz

skelbtų darbų [8]. Čia atsispindi, kaip biomasės kuro energetinę vertę charakterizuoja šiluminė
vertė, kurią apibūdina degimo šiluma. Pateiktos kai kurių atsinaujinančios energijos šaltinių
energetinės savybės (šiluminė vertė) bei jų palyginimas su įprasta akmens anglimi ir naftos
produktais.
Vertinant Lietuvos augmenijos potencialą galime pasidžiaugti, kad turime gana palankias
klimato sąlygas daugumai augalų rūšių, kurios didžiąja dalimi apsprendžia augalų rūšies
potencialą. Globalinis ir lokalinis klimatas, selekcijos pažanga ir naujausios technologijos leidžia
12
manyti, kad augalų rūšys, kurios šiais dienai nėra gausiai paplitusios ar visai neturinčios rinkos,
ateityje bus biologiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu reikšmingos (1.3 pav.).

1.3 pav. Biomasės naudojimo galimybės [9]

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir Nacionalinėje

energetikos nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad centralizuotai teikiamos šilumos
energijos dalį, pagamintą ir atsinaujinančių energijos išteklių, iki 2020 m. numatoma padidinti ne
mažiau kaip 60 %, o namų ūkiuose – ne mažiau kaip iki 80 % [4].
Siekiant įgyvendinti šiuos iškeltus tikslus didžiausias dėmesys skiriamas kietajam
biokurui, todėl labai svarbu išsiaiškinti šio atsinaujinančio energijos šaltinio potencialą ir
pritaikymą, atsižvelgiant ne tik į biologinius ar ekonominius rodiklius, bet ir į aplinkosauginius
reikalavimus.
Iš 1.3 lentelėje pateiktų duomenų, matome, kad 2011 m. didžiausias potencialas buvo
malkinės medienos – 509 ktne (kilo tonos naftos ekvivalento) ir šiaudų – 310 ktne, o mažiausias
energetinių plantacijų – 5 ktne. Tačiau vertinant potencialo sunaudojimą šilumos sektoriuje,
pastebime, kad malkinė mediena, medienos apdirbimo pramonės atliekos bei energetinių

13
plantacijų biokuras sunaudojamas 100 %. Todėl galima manyti, kad šių kietojo biokuro rūšys
yra puikiai pritaikytos naudojimui.

1.3 lentelė. Kietojo biokuro potencialas 2011 m ir procentinis potencialo sunaudojimas [4]
2011 m. potencialo
Kietojo biokuro rūšis 2011 m. kiekis, ktne sunaudojimas šilumos
sektoriuje, %
Malkinė mediena 509 100
Kirtimo mediena 177 10
Medienos apdirbimo
310 100
pramonės atliekos
Energetinės plantacijos 5 100
Šiaudai 441 1,1

1.4 lentelė. Kietojo biokuro rūšių potencialo prognozė ir planuojamas sunaudojimas šilumos
sektoriuje 2020 m. [4]
Kietojo biokuro Kietojo biokuro
Kietojo biokuro planuojamas potencialo
Kietojo biokuro rūšis
potencialas, ktne sunaudojimas, ktne planuojama sunaudoti
dalis, %
Malkinė mediena 588 588 100
Kirtimo mediena 210 73,5 35
Medienos apdirbimo 310
310 100
pramonės atliekos
Energetinės 32
32 100
plantacijos
Šiaudai 508 101,3 20

Alizuojant pateiktas 2020 m. biokuro rūšių potencialo prognozes, matome, kad bus ir
toliau maksimaliai išnaudojamas malkinės medienos potencialas. Sumedėjusios energetinės
plantacijos taip pat išnaudojamos 100 %, nes būtent šiuo tikslu jos ir auginamos. Šiaudų 2011 m.
išnaudota vos 1,1 % jų galimo potencialo. Norint pasiekti nacionalinius tikslus 2020 m. šio
kietojo biokuro dalis privalės išaugti iki 20 %.

14
 1.2. Kiečių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės

Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis.

Augalas paplitęs Europoje ir Viduržemio jūros regione. Gentyje yra apie 250 rūšių. Lietuvoje
auga 11 rūšių, iš jų populiariausios: diemedis (A. abrotanum), kartusis kietis arba pelynas (A.
absinthium), dirvoninis (A. campestris), vaistinis kietis arba kitaip vadinamas, peletrūnu (A.
dracunculus) ir paprastasis kietis (A. vulgaris) [10].
Paprastuosius kiečius galima dauginti sėklomis (sėklos sėjamos pavasarį) arba kero
dalimis. Nors šie augalai patys puikiai plinta ir auga bet kokiame dirvožemyje, tačiau
palankiausios augimo sąlygos – tai sausas, neutralios arba šarminės reakcijos dirvožemis, saulėta
ar silpname pavėsyje esanti vieta.
JAV ir Didžiosios Britanijos paskelbtuose šaltiniuose priskiriami ateities augalams dėl jų
plataus pritaikymo maisto pramonėje ir medicinoje [11]. Yra žinoma, kad paprastasis kietis
slopina spazmus, karščiavimą, odos uždegimus, malšina pilvo dieglius, gerina apetitą, gydo
reumatą. Turtinga šios genties augalų cheminė sudėtis lemia ir jų biomasės išskirtinai gerą
degimą, kuris jau nuo senų laikų buvo pastebėtas ir augalai buvo naudojami laužų įkūrimui [10].
Biomasėje randama ir pluoštinių medžiagų.

1.4 pav. Paprastasis kietis [11]

Kiečių fenologiniai stebėjimai: augalų prigijimas, augimas, krūmijimasis, žydėjimas,

sėklų brendimas, žiemojimas, vegetacijos atsinaujinimas buvo atliekami LAMMC Žemdirbystės
institute Dotnuvoje 2007–2010 metais. Tirti vietinės kilmės paprastųjų (A. vulgaris) ir pavėsinių
(A. dubia) kiečių populiacijų augalai, kurie pasodinti 2007 m. gegužės pradžioje. Paprastųjų
kiečių sodinukai sodinti su 2–4 tikruosius lapeliais, o pavėsinių kiečių sodinukai paruošti
susmulkinus šakniastiebius bei kerus.
Tyrimai parodė, kad pirmamečių kiečių biomasės derlių labai akivaizdžiai lėmė augalo
rūšis. Vienodomis sąlygomis augusių ir tręštų N60 kg/h azoto, skirtingų rūšių kiečių žalios ir
15
sausos biomasės derliaus skirtumai buvo esminiai. Sudėjus pirmų ir antrų metų kai kurių rūšių
daugiamečių kiečių biomasės derlių, tręšiant N60 kg/h (A. dubia) išaugino beveik dvigubai
daugiau žalios ir sausos biomasės negu (A. vulgaris) [10].
Išanalizavus LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje 2007–2010 metais atliktų
tyrimų rezultatus, galima daryti išvadą, kad užleistose ir netinkamose maistiniams, pašariniams ir
perdirbimui skirtiems augalams žemėse įveistos ilgametės kiečių plantacijos, išaugintų daug
biokurui tinkamos masės.

1.3. Pluoštinių dilgėlių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės

Dilgėlė (Urtica) – tai visiems gerai pažįstamas daugiametis žolinis augalas, galintis ilgai
augti jai tinkančioje vietoje ir būti produktyvus apie 10 metų. Tai dažnas augalas, augantis kaip
įkyri piktžolė krūmuose, šiūkšlingose vietose, patvoriuose. Be didžiosios dilgelės (Urtica dioica)
Lietuvoje savaime auga gailioji (Urtica urens) bei auginama kanapinė (Urtica cannabina). Šis
augalas dauginamas sėklomis, šaknų atžalomis ir stiebo gabalėliais [12].

1.5 pav. Didžioji dilgėlė [13]

LAMMC filialo Upytės bandymų stotyje nuo 2007 m. vykdomi pluoštinių dilgėlių
auginimo ir dauginimo Lietuvoje tyrimai [14]. Bandymo stotyje pluoštinės dilgelės dauginamos
įšaknydinant stiebo atkarpas. Stiebas sukarpomas tam tikro ilgio dalimis ir sodinamos į paruoštą
dirvą. Dirvoje padarytos vagelės taip, kad užsilaikytų vanduo, nes pasodintos dilgelės kurį laiką
laistomos. Dilgėlių atkarpos tvirtai įsišakniją per 4–6 savaites po pasodinimo.
Teigiama, jog geriausia dilgėles pluoštui nuimti vasarą, o atžėlusi žolė (atolas) rudenį gali
būti naudojama gyvuliams šerti. Kai pasėliai tinkamo tankumo, dilgėlių pluošto galima gauti iki
400 kg iš hektaro. Lyginant su linų pluoštu, dilgėlių pluoštas yra plonesnis, dėl savo blizgios

16
išvaizdos dažnai maišomas su kitais natūraliais ir sintetiniais pluoštais. Dažnai literatūroje
pabrėžiamos dilgėlių pluošto antialerginės bei higroskopinės savybės [15]. Dilgėlių stiebuose
susidarančio pluošto kiekis priklauso nuo jo augimo sąlygų (ar augalas natūralus, ar specialiai
išaugintas). Pluošto panaudojimu labai domisi Austrijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir
Suomijos mokslininkai. Tyrimai rodo, kad pluošto išeiga labiausiai priklauso nuo augalo
chromosomose esančių genų (genotipo), taip pat įtakos turi auginimo metodai bei aplinkos
sąlygos (tarpueilių plotis, tręšimas, įsėlis, meteorologinės sąlygos). Pluošto išeiga bei kokybė
priklauso nuo derliaus nuėmimo laiko, tręšimo azotu (jo perteklius gali turėti neigiamos įtakos
pluošto kokybei), naudojamo perdirbimo metodo (naudojama įranga, perdirbimo intensyvumas,
panaudoti chemikalai) [16]. Pirmaisiais augimo metais dilgėlės neužaugina reikiamo pasėlio
tankumo ir pluoštingumo. Tinkamas naudojimui dilgėlių pluoštas išgaunamas iš antrųjų metų
dilgėlių stiebų derliaus. Dilgėlių derliui nuimti pritaikomos turimos rotacinės ar dalginės
pjaunamosios, nes tiksli nuėmimo technologija dar nesukurta.
Dilgėlių panaudojimas yra gana platus – jos tinka sriuboms virti, salotoms ruošti,
naudojama gyvulių pašarams, augalų augimui stimuliuoti, medicinoje hemostaziniams,
diuretiniams preparatams, vaistams nuo reumato, artrito uždegimų gaminti. Ilgi ir ploni šilką
primenantys dilgelės pluoštai, naudojami audinių, maišų gamybai, virvėms vyti, tinklams megzti,
o popieriaus gamybai vartojamos celiuliozės atliekos. Dilgėlė naudojama ir kosmetikoje – muilo,
šampūno, losjono gamybai ir pan.

1.4. Drambliažolių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės

Drambliažolė (Miscanthus sinensis ) – tai miglinių (Poaceae) šeimos genties daugiametis

žolinis augalas, blizgiais, svyrančiais lapais užaugantis iki 2,5–3 m, kartais net iki 4 m aukščio,
dar vadinamas kiniška nendre [17]

1.6 pav. Drambliažolė [18]

17
 Vokietijos mokslininkų tyrimai parodė, kad drambliažolės derliui didžiausią įtaką turi
vanduo. Esant palankioms augimo sąlygoms ar papildomai laistant pasėlius galima gauti derliaus
priedą. Drambliažolės gali išauginti iki 25 t∙ha-1 sausųjų medžiagų ir sukaupti 10–20 t∙ha-1
šakniastiebių masę. Šių augalų stiebus kurui tame pačiame plote galima auginti 20–25 metus.
Drambliažolės biomasė kaloringa: 1 kg sausos biomasės duoda 17 MJ (megadžiaulių) energijos,
t. y. 20 tonų žolės atstoja 8 tonas akmens anglies. Be to, joje labai mažai mineralų, mat augalas
prieš žiemą juos sukaupia šakniastiebiuose [17]. Nuėmus antžeminės dalies derlių, lieka daug
augalinių liekanų (ražienos, nukritusių lapų), kurios mineralizuojasi iki mineralinių augalams
prieinamų maisto medžiagų. Tokiu būdu drambliažolės, ypatingai senesni pasėliai, pačios
apsirūpina beveik visomis maisto medžiagomis, tad papildomas tręšimas dažnai neduoda norimo
derliaus priedo [19-22].
Čekų mokslininkų patirtis rodo, kad pagrindinis šio augalo trūkumas – jautrumas šalčiui,
ypač pirmaisiais augimo metais. Pasitaikius šaltesnei žiemai pirmametis pasėlis gali išretėti arba
net visiškai sunykti. Remiantis mokslininkų duomenis bei įvertinus Lietuvos klimato sąlygas, o
ypač kritulių kiekį, galima daryti prielaidą, kad drambliažolėms augti Lietuvoje turėtų būti
palankios sąlygos [23].

1.5. Šunažolių naudojimo energetinėms reikmėms galimybės

Paprastoji šunažolė ( Dactylis glomerata, ) – miglinių (Poaceae) šeimos, šunažolių

(Dactylis) genties žolinis augalas. Auga pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, vidutinio
drėgnumo derlinguose dirvožemiuose [24].

1.7 pav. Paprastoji šunažolė [25]

18
 Tai daugiametis augalas, sudarantis stambius kerus, kurie visiškai užauga trečiaisiais
metais. Šluotelė neilga, stati, vienašalė, apatinė šaka ilga. Varputės šiurkščios, susitelkusios
kuokštais. Paprastai užauga 50–90 cm aukščio, kartais ir daugiau (iki 120 cm).
Žydi birželio - liepos mėn. Lapai gana platūs ir ilgi, skiauterėti. Daug kur sėjama ir
auginama kultūrinėse pievose. Labai gerai atželia nušienauta, bet nuganyta pradeda skursti.
Sėjama ir tankiai karpomose žaliose vejose, geriausia su kitomis rūšimis.
Žolynai vertinami pagal jų derlingumą ir ilgaamžiškumą, tačiau tai nepagrindiniai
rodikliai. Žolės naudojamos pašarui gaminti yra vertinamos pagal jų maistingumą ir kaip
gyvuliai jas ėda. Pagrindinai šunažolė auginama gyvūlių pašarui gaminti. Kaip pašarinė žolė –
šunažolė vertinama gana neblogai. Jos tikroji pašarinė vertė plaukėjimo metu yra 221, o
žydėjimo pabaigoje – 65 [26].
Šunažolės platesnio panaudojimo galimybės nežinomos. Jos dėl didelio derlingumo ir
maistingumo bandomos pritaikyti kietojo biokuro ir biodujų gamyboje.

1.6. Netradicinių žolinių energetinių augalų ruošimas kurui

Žolės dažniausiai naudojamos žolinių pašarų gamyboje. Pagal rūšį žolės skirstomos į
ankštines ir varpines (vertingiausios pašarų gamybai yra ankštinės), o pagal amžių į vienmetes ir
daugiametes. Kai kurios žolių rūšys naudojamos ne tik pašarų gamyboje, bet ir deginimui. Tam
atliekami tyrimai, kurie leidžia įvertinti augalų augimo ir priežiūros sąlygas, nustatomos augalų
fizikinės-mechaninės savybės, turinčios įtakos jų nuėmimui ir deginimui.
Ieškant naujų augalų kietojo biokuro gamybai, vis daugiau gamintojų ir ūkininkų akys
krypsta į tokius augalus kaip: kiečiai, sida, legėstai, šunažolė ir kt., kuriuos butų galima pritaikyti
biokuro gamybai.
Didele patirtimi biomasės naudojimo energijai gauti gali pasigirti Skandinavijos šalys,
Čekija, Lenkija, Vokietija. Energetinėms reikmės šiose šalyse auginami įvairūs javai, rapsai,
linai, topinambai bei greitai augančių medžių, karklų ir krūmų plantacijos [27–31].
Energetinių žolinių augalų biomasei nuimti ir kurui ruošti nereikalinga speciali technika,
puikiai pritaikomos tos pačios technologijos bei technika kaip ir pašarinėms žolėms ar šiaudams.
Remiantis užsienio šalių patirtimi ir ASU ŽŪI institute atliktų tyrimų rezultatais,
matome, kad žolinių energetinių augalų ruošimo kurui technologijas galima išskirti dvi grupes:
1) Žolei pjauti ir doroti – vartyti, grėbti ir presuoti ir transportuoti į saugyklas yra
siūloma tokia technologija ir technika:
 Žolė pjaunama rotacine ar dalgine šienapjove;
 Apvytinta žolės masė vartoma rotaciniu grėbliu vartytuvu;
19
  Išdžiūvusi žolės masė iki 20 % presuojama į ritinius ar stačiakampio formos
ritinius;
 Supresuotą žolę vežti į saugojimo vietą.
Nupjauta žalia biomasė labai drėgna, ją reikia išdžiovinti iki 17–20 % drėgnio, kad būtų
galima supresuoti ir laikyti dengtoje saugykloje. Žolės pjovimui naudojama rotacinės arba
dalginės žoliapjovės, vartoma ir grėbiama rotaciniais grėbliais vartytuvais. Išdžiovinta žolė
renkama ir presuojama į ritinius ar stačiakampius ryšulius ( 1.8 pav.).

1.8 pav. a) Didelių stačiakampių ryšulių presas; b) Cilindro pavidalo apskritus rulonus
formuojantis presas [32-33]

Ritiniams saugoti tinkamiausia vieta – šieno daržinės, tačiau galima panaudoti bet kokį
dengtą pastatą arba laikyti sukrautus stirtose, uždengtose polietileno plėvele.
2) Netradicinių stambiastiebių žolinių augalų nuėmimo, dorojimo ir ruošimo kurui
technologinės schemos:
 rankinis stiebų pjovimas, rišimas į ryšulius, ryšulių pakrovimas į priekabas,
transportavimas į saugyklas ir laikymas, smulkinimas stacionariais smulkintuvais;
 stiebų pjovimas ir smulkinimas mobiliais pašarų kombainais, susmulkintos masės
pakrovimas į priekabas, transportavimas, iškrovimas ir laikymas saugyklose.
Pirmoji technologija mažai mechanizuota, reikalauja daug rankų darbo. Stiebai pjaunami
rankiniais motoriniais pjūklais. Nupjauti augalų stiebai surišami į nedidelius ryšulius, kad būtų
patogu nešti. Stiebų ryšuliai transportuojami į saugyklas – daržines, dengtas pastoges. Stiebai
saugyklose savaime išdžiūsta iki 17–20 % kondicinio drėgnio, jų džiovinti papildomai nereikia.
Antra technologija reikalauja mažiau rankų darbo, jos visas operacijas galima visiškai
mechanizuoti. Augalų stiebai pjaunami ir smulkinami savaeigiu pašarų kombainu, kuris
susmulkintą masę iš karto pakrauna į traktorinę priekabą.
Pakrautas į priekabą pjaustinys transportuojamas ir išpilamas saugykloje. Krautuvu
masė saugykloje sukraunama į specialius konteinerius ar krūvas ir laikoma iki jos deginimo.
20
 Šios stambiastiebių žolinių augalų nuėmimo, dorojimo ir ruošimo kurui technologinės
schemos buvo išbandytos praktiškai, ASU ŽŪI institute, tyrinėjant topinambus ir saulėgrąžas.

1.7. Kuro granulių gamybos technologija

Granulių gamyba, leidžia sutankinti pirminę žaliavą ir padidinti energijos kiekį tūrio
vienete bei sumažinti būtinus sandėliavimo plotus. Biomasės granuliavimo technologija ir
naudojami įranga priklauso nuo naudojamos žaliavos, jos frakcijos sudėties ir drėgnio. Granulių
gamybos technologinėje linijoje galima išskirti keturias zonas:
1. žaliavos paruošimos – sandėliavimo;
2. džiovinimo;
3. granuliavimo;
4. granulių pakavimo – sandėliavimo.
Granuliuojamos biomasės dalelės turi būti 1–4 mm dydžio ir 8–12% drėgnio. Biomasę
reikia smulkinti per du arba tris kartus. Pirmąjį kartą žaliava susmulkinama dar prieš smulkintos
biomasės bunkerį. Ji gali būti smulkinama būgniniu ir plaktukiniu arba tik plaktukiniu
smulkintuvu į ne didesnius kaip 25x25x2 gabaliukus. Galutinai iki 1–4 mm dydžio dalelių
biomasė susmulkinama po džiovinimo. Granuliavimo procesui didelę įtaką turi spaudimo ir
trinties jėgos bei susmulkintos masės drėgnis.
Paprastai granuliavimui naudojami granuliatoriai su vertikalia ar horizontalia matrica.
Granuliatoriuose susmulkinta biomasė ritinėliais perstumiama per matricos angas (4-10 mm
skersmens skylės). Per jas išspaustos supresuotos granulės nulūžta savaime arba nuglemžiamos
peiliu.

1.9 pav. Granuliatorių matricos: a – granuliatorius su cilindrine matrica; b – granuliatorius

su plokščiąja matrica [2]

21
 Horizontalios matricos padėtis lengvina granulių mechanizmo remontą ir žaliavos
tiekimą. Šiose matricose 2–3 kartus mažesnis biomasę spaudžiančių ritinėlių greitis, todėl tokie
granuliatoriai dirba tyliau, mažiau suvartoja galios, vyksta tolygesnis biomasės spaudimas.
Tačiau Austrijos granulių gamintojai teigia, kad granuliatorius su horizontalia matrica turi
trūkumų – sudaro nevienodas granulių formavimo sąlygas. Jų teigimu, tolstant nuo centro,
ritinėlių riedėjimo greitis didėja, todėl keičiasi pagamintų granulių kokybė ir matricos bei
ritinėlių dėvėjimosi greitis [34]. Vertikalios matricos granuliatoriai tokių trūkumų neturi ir yra
tinkamesni granulių gamybai.
Po granuliavimo prasideda kone svarbiausias technologinis periodas – stabilizavimas,
kurio metu susiformuoja granulių kokybę lemiančios savybės: drėgnis, hiproskopiškumas ir
stiprumas. Granuliavimo metu jos gali įkaisti iki 70  90 C . Granulėms atvėsinti naudojami
specialūs įrengimai – vėsinimo kameros, kuriose jos priverstinai ventiliuojamos aplinkos oru.
Granulėms vėstant jų stiprumas didėja, tampa atsparesnės mechaniniam poveikiui ir mažiau
trapios, o drėgnis ir higropiškumas mažėja. Dažniausiai granulės mechaniškai pažeidžiamos
transportavimo ir sandėliavimo metu.

1.8. Kuro granulių kokybės standartai

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, nėra įstatymų ar kitokių teisės aktų
reglamentuojančių granulių ir briketų gamybos standartus, tačiau tikėtina, kad ateityje atsiras
panašūs reikalavimai.
Didžiausia presuoto biokuro rinka yra Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje,
Autralijoje, JAV ir Japonijoje. Šiose šalyse presuotas biokuras naudojamas ne tik namų ir
smulkių įmonių šildymui, bet ir šilumos bei elektros gamybai vidutinio stambumo įmonėse.
Švedija, Australija ir Vokietija turi patvirtintus oficialius standartus. Austrijoje galiojantys
standartai О-Norm M1735 reglamentuoja tiek granulių, tiek briketų gamybą. Švedijos standartas
SS 187120 skirtas granulių kokybės reglamentavimui, kai tuo tarpu standartas SS 187121 aprašo
tik briketų kokybės reikalavimus. Vokietijoje galiojantis standartas DIN 51731 kaip ir Austrijoje
nusako reikalavimus granulėms ir briketams [35].
Ambrulevičius (2011) nurodo, kad gana ilgai pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu
kuro granulių kokybę, buvo Vokietijoje priimtas standartas DIN 51731. Šis standartas skirtas iš
švarios medienos ir jos perdirbimo atliekų gaminamoms granulėms. Standartas DIN 51731 riboja
azoto, chloro, sieros ir kitų elementų kiekį granulėse [35].

22
1.5 lentelė Spygliuočių – lapuočių medžio granulės kokybės rodikliai pagal standartą DIN 51731 [35-
38]
Kokybė DIN 51731

Skersmuo 6 mm
Ilgis < 50 mm
Tankis > 1,0 – 1,4 kg∙dm-3
Drėgmės kiekis (Wd) < 12 %
Tūrio tankis 650 kg∙dm-3
Peliningumas (AS) < 1,5 %
Kaloringumas (Q) 17500-19500 MJ∙t-1
Sieringumas < 0,08 %

Biokure iš medienos šie elementai neviršija normas, sudėtingiau yra su šiaudais ir

energetiniais augalais. Šiaudų šilumingumas artimas medienai – 17–17,7 МJ·kg-1. Išimtį sudaro
nekultūrinių pievų žolė, pakelių žolė, nendrės – 14,1–16,4 МJ·kg-1. Priklausomai nuo kultūrų
rūšies, selekcijos ir auginimo regiono, šiaudų sausos masės peleningumas svyruoja nuo 3 iki 6
%, o atskirų augalų ir daugiau. Susikaupusį chloro ir azoto kiekį šiauduose būtų galima
sumažinti taikant agrotechnikos priemones. Tačiau tokiu atveju iš šiaudų pagamintos granulės
neatitiks DIN standarto reikalavimų [36].

1.6 lentelė Šiaudų granulės kokybės rodikliai pagal standartą DIN 51731 [37]

Kokybė DIN 51731

Skersmuo 8 mm
Drėgmės kiekis (Wd) 6,67-14 %
Tūrio tankis 680 kg∙dm-3
Peliningumas (AS) < 4,01 %
Kaloringumas (Q) 4189 kcal∙kg-1
Sieringumas < 0,04 %

Standarto rengėjų teigimu, šis 1.5 lentelėje pateiktas standartas apjungė Vokišką DIN ir
Austrišką О-Norm standartus ir nuo šiol yra pagrindinis standartas Europoje. Apjungti
standartus nuspręsta, dėl prastos granulių kokybės, kuri rinkas užplūdo 2002 metais. Todėl

23
Vokietijoje imtasi taikyti naujas normas, kurių pasekmė – standartas DIN plius. 1.5 lentelėje
pateikiami Vokietijos, Austrijos ir Švedijos standartų reikalavimai medienos granulėms.

1.7 lentelė. Granulių standartai taikomi Vokietijoje, Austrijoje ir Švedijoje [35–38]

О-Norm M
Standartas DIN 51 731 DIN plus SS 18 71 20
7135
Šalis Vokietija Austrija Vokietija Švedija
Skersmuo (mm) 04-Oct 04-Oct < 25
Ilgis (mm) < 50 <5xd <5xd <5xd
-3
Tankis (kg∙dm ) > 1,0–1,4 > 1,12 > 1,12 -
Drėgmė (%) < 12 < 10 < 10 < 10

Birusis svoris (kg∙m-3) 650 650 650 > 500

Briketinės dulkės (%) - < 2,3 % < 2,3 % -

Peleningumas (%) < 1,5 < 0,5 < 0,5 < 1,5
Šilumingumas (МJ·kg-1) 17,5-19,5 > 18 > 18 > 16,9

Sieros kiekis (%) < 0,08 < 0,04 < 0,04 < 0,08

Azoto kiekis (%) < 0,3 < 0,3 < 0,3 -

Сhloro kiekis (%) < 0,03 < 0,02 < 0,02 < 0,03

Arsenas (mg·kg-1) < 0,8 - < 0,8 -

Švinas (mg·kg-1) < 10 - < 10 -

Kadmis (mg·kg-1) < 0,5 - < 0,5 -

Chromas (mg·kg-1) <8 - <8 -

Varis (mg·kg-1) <5 - <5 -

Merkuris (mg·kg-1) < 0,05 - < 0,05 -

Cinkas (mg·kg-1) < 100 - < 100 -

Rišamoji medžiaga (%) - <2% <2% -

24
 Taip pat svarbu paminėti, kad anksčiau paminėti kokybės vertinimo reikalavimai labiau
taikomi granulėms ir briketams pagamintiems iš medienos. Tačiau mąstant apie medienos
alternatyvas, bei atsinaujinančių energetinių augalų panaudojimą kietojo biokuro gamybai,
kokybės reikalavimai privalės būti kaip įmanoma labiau vienodi.

1.9. Informacijos šaltinių analizė, apibendrinimas

Informacijos šaltinių analizės skyriuje buvo išnagrinėta įvairių energetinių augalų

biomasės panaudojimas kietajam biokuru ir jo potencialas. Analizės metu pastebėta, kad greta
tradicinių, senai naudojamų energetinių augalų vis didesnę reikšmę įgauna ir netradiciniai
energetiniai augalai, kurie savo savybėmis beveik nenusileidžia tradiciniams.
Išanalizavus nesumedėjusių energetinių augalų nuėmimo ir ruošimo biokurui
technologijas bei technika, galima teigti, kad netradicinių energetinių augalų biomasei nuimti ir
biokurui ruošti tinka tos pačios technologijos bei technika, kaip ir pašarinėms žolėms ar
šiaudams. Kietajam biokurui, kaip ir pašarui ruošiamą žolę reikia nupjauti, išdžiovinti iki 17–20
% drėgnio, supresuoti ir sandėliuoti dengtoje saugykloje.
Kadangi tyrimų su netradiciniais energetiniais augalais nėra daug, tai tolimesniems
moksliniams eksperimentiniams tyrimams pasirenkami šie netradiciniai energetiniai augalai:
drambliažolės, dilgėlės, kiečiai ir šunažolės. Viena iš pagrindinių šių augalų transportavimo
problemų yra ta, kad pagamintos granulės suyra ir praranda priekinę išvaizdą.
Atsižvelgiant į atliktą informacinių šaltinių analizę, numatomą ištirti skirtingų
netradicinių energetinių augalų granulių biometrinius rodiklius, šilumingumą ir atsparumą
suyrimui.

25
 2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimų tikslas – nustatyti netradicinių energetinių augalų (dramliažolių, dilgėlių, kiečių,

šunažolių ir šunažolių + kiečių (1:1)) supresuotų granulių pagrindinius biometrinius rodiklius,
šilumingumą ir atsparumą suyrimui.
Tyrimų uždaviniai:
1. Ištirti netradicinių energetinių augalų granulių biometrinius rodiklius;
2. Nustatyti netradicinių energetinių augalų granulių šilumingumą ir palyginti bent su viena
medienos rūšimi;
3. Nustatyti netradicinių energetinių augalų granulių atsparumą suyrimui.

26
 3. EKSPERIMENTINIŲ TYRIMŲ METODIKA

3.1. Eksperimentinių tyrimų programa

1. Nustatyti netradicinių energetinių augalų granulių – drambliažolių, dilgelių, kiečių,

šunažolių ir kiečių + šunažolių (1:1) granuliavimo ir granulių savybes (biometrinius
rodiklius):
 drėgnį;
 tūrį;
 tankį.
2. Nustatyti pagamintų granulių iš netradicinių energetinių augalų šilumingumą
(kaloringumą).
3. Nustatyti drambliažolių, dilgelių, kiečių, šunažolių ir kiečių + šunažolių (1:1) granulių
atsparumą deformacijai.

3.1. Miltų granuliavimo ir granulių savybių nustatymo metodika

Granulių gamybos technologija bei įranga priklauso nuo žaliavos, žaliavos frakcinės
sudėties ir jos drėgnio. Magistrinio darbo tyrimams atlikti naudojami Lietuvoje, LAMMC
Žemdirbystės instituto, Vėžaičių filialo ir Upytės bandymų stoties bandomuose laukuose
užauginti augalai: drambliažolės, dilgėlės, kiečiai, šunažolės. Šių energetinių augalų stiebams
smulkinti naudotas būgninis smulkinimo aparatas, malimui – plaktukinis malūnas ir granuliuoti
[39] – nedidelio našumo (100–120 kg·h-1) (3.1 pav.) granuliatorius su horizontalia matrica.
Granulių skersmuo 6 mm.
Granuliavimo technologija skirstoma į keturias zonas:
1. žaliavos paruošimas-sandėliavimas;
2. džiovinimas;
3. granuliavimas;
4. granulių pakavimas-sandėliavimas.
Kondicionavimo procesas atliekamas prieš smulkintai augalinei biomasei patenkant į
granuliatorių. Kondicionavimo proceso metu susmulkinta biomasė yra kruopščiai išmaišoma,
kad būtų pasiektas žaliavos vienalytiškumas ir pagamintų granulių savybių panašumas. Tada
žaliava yra sudrėkinama (jei ji yra per sausa granuliavimui). Tai atliekama maišomojoje
biomasėje, paskleidžiant vandenį arba garus.

27
 Granulių formavimas atliekamas granuliatoriuose arba kitaip vadinamuosiuose – granulių
gamybos presuose. Šiuose įrenginiuose susmulkinta biomasė ritinėliais perstumiama per
matricos angas, 4–10 mm skersmens skyles. Per jas išspaustos supresuotos biomasės lazdelės
nulūžta savaime arba nuglemžiamos peiliu.

3.1 pav. Granuliatorius su horizontalia matrica

Po granuliavimo prasideda stabilizavimosi periodas. Jo metu susiformuoja kai kurios

granulių savybės: drėgnis, higroskopiškumas ir stiprumas. Granuliuojant jos gali įkaisti iki
70–90 C . Granulėms atvėsinti naudojami specialūs įrengimai – vėsinimo kameros, kuriose jos
priverstinai ventiliuojamos aplinkos oru.

3.2. Biometrinių savybių nustatymo metodika

Netradicinių energetinių augalų granulių – drambliažolių, dilgėlių, kiečių, šunažolių ir

kiečių + šunažolių (1:1) biometrinės savybės – matmenys, drėgnis, tūris ir tankis [20].
Granulių matmenys. Nustatomas granulių aukštis ir skersmuo. Eksperimentinių tyrimų
metu buvo atsitiktinai parinkta kiekvieno augalo rūšies po 5 granules. Slankmačiu išmatuojami
granulių ilgiai ir skersmys (rodmenų tikslumas 0,05 mm).
Granulių masė nustatoma jas sveriant svarstyklėmis KERN ABJ (rodmenų tikslumas
0,001 g). Tada apskaičiuota kiekvieno augalo rūšies 5 granulių masės vidutinė reikšmė ir
užrašoma su paklaida.
Granulių masės tūris ir tankis. Žinant jau nustatytus granulių matmenis (skersmenis ir
ilgius), apskaičiuojamas tūris [40]:

V  S  l, (3.1)
28
čia l – granulės ilgis, m;
S – granulės skerspjūvio plotas, m2.

Granulės skerspjūvio plotas:

 d2
S (3.2)
4
čia d – stiebo skersmuo, m.

Žinant granulė ilgio dalies masę (svarstyklių rodmenų tikslumas 0,001 g),
apskaičiuojamas granulės masės tankis:

m
 , (3.3)
V
čia  – granulės masės tankis, kg·m-3.

Žinant stiebų drėgnį, apskaičiuojamas kiekvieno stiebo ir vidutinis sausosios medžiagos

(s.m.) tankis ir duomenų sklaidos pasikliautinasis intervalas.
Granulių drėgnis nustatomas laboratorijoje. Drėgniui nustatyti buvo atsitiktinai paimta
kiekvieno netradicinio energetinio augalo rūšies granulių ėminiai, jie pasveriami, užfiksuojama
kiekvieno jų masė ir paliekami džiovinimo spintoje parai laiko 1050 C temperatūroje. Po paros
indeliai su išdžiovintais ėminiais vėl pasveriami, po to sveriami tušti indeliai, kuriuose buvo
granulės. Apskaičiuojamas kiekvieno ėminio drėgnis ir vidutinis drėgnis su jo duomenų kitimo
pasikliautinuoju intervalu. Po to apskaičiuojama ėminio vandens masė Mv, sausųjų medžiagų
masė Ms, santykinis drėgnis ws ir absoliutinis drėgnis wa [40]:
G1  G2
w1  100 , (3.4)
G1

čia G1 – drėgna ėminio masė, g (be indelio masės);

G2 – išdžiovinto ėminio masė, g (be indelio masės).

Vėliau skaičiuojama augalo ėminio vandens masė:

w1  w2
Mv  Mm (3.5)
100  w1

čia w1 ir w2 – augalo ėminio prieš džiovinimą ir po džiovinimo drėgnis, %.;

Mm – drėgno ėminio masė, g.
29
 Augalo masės santykinis drėgnis ws % – tai ėminio ir jame esančio vandens masės
santykis:
Mv
ws  100, (3.6)
Mm
čia Mv – ėminio vandens masė, g.

Augalų masės absoliutinis drėgnis wa % – tai ėminio vandens masės ir sausosios

medžiagos santykis:
Mv
wa  100, (3.7)
Ms
čia Ms – ėminio sausosios medžiagos masė, g. Ji apskaičiuojama iš drėgno ėminio masės
atėmus jame esančio vandens masę.

3.3. Granulių šilumingumo (kaloringumo) nustatymo metodika

Vienas iš pagrindinių granulių kokybės rodiklių yra granulių šilumingumas. Šiam

rodikliui nustatyti buvo naudojamas kalorimetras „IKA C2000” (3.2 pav.) esantis Žemės ūkio
inžinerijos ir saugos institute bei svarstyklės KERN ABJ. Kad tyrimai būtų tikslesni, pirmiausia
netradicinių energetinių augalų granulių mėginiai buvo išdžiovinti.

3.2 pav. Kalorimetras „IKA C2000“

Bandymo pradžioje įjungiamas vandens šildytuvas ir indikatoriuje patikrinamas šildytuvo

vandens lygis. Tyrimo metu nulinamos svarstyklės su tigliu. Į tiglį įdedamas granulės mėginys ir
pasveriamas. Tiglio laikiklyje pritvirtinamas kietojo kuro uždegimo siūlas. Į laikiklį įstatomas
tiglis su granule taip, kad ją liestų uždegimo siūlas. Į degimo bombos vidų (3.3 pav.) įpilama 5
30
ml vandens ir įdedamas laikiklis su mėginiu. Bomba sandariai uždaroma sandarinimo veržle ir
įstatoma į kalorimetro galvutės laikiklį. Į kalorimetro kompiuterį suvedami duomenys: granulės
masė (g), uždegimo siūlo išskiriama šiluma jam sudegus ( 50 J  kg1 ), degimo bombos
atpažinimo numeris.
Atsukamas techninio deguonies vožtuvas, slėgis nustatomas iki 30 bar. ir kalorimetro
valdymo skyde paleidžiamas procesas. Bandymo procesui pasibaigus prietaiso ekrane
parodomas įdėto mėginio žemutinis šilumingumas MJ  kg 1 , o degimo bomba išardoma, visos

dalys kruopščiai išvalomos. Bandymas kartojamas tris kartus, su kiekvienos rūšies granulėmis.
Matavimų paklaida 0,02 %.

3.3 pav. Kalorimetrinė bomba

Atliekant šilumingumo tyrimus, bendrųjų kaloringumo reikšmių matavimai ir

skaičiavimai atitinka DIN 51900, ISO 1928, ASTM D240, ASTM D4809; ASTM D5865,
ASTM D1989, ASTM D5468, ASTM E711 standartų reikalavimus.

3.4. Granulių atsparumo gniuždymui nustatymo metodika

Gaminant netradicinių energetinių augalų granules, nebuvo naudojamos rišamosios

medžiagos. Sudėtinės granulės pagamintos 1:1 % biomasių santykiu. Šios pagamintos granulės ir
buvo naudojamos atliekant atsparumo gniuždymui tyrimus.
Tiriamų netradicinių energetinių augalų granulių mechaninėms savybėms nustatyti
naudota INSTRON bandymų įranga, esanti Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institute. Bandymai
atliekami kuro granules pastatant ant horizontalios plokštumos (staliuko) ir spaudžiama vertikali
apkrova.

31
 3.4 pav. INSTRON bandymo įranga

Bandymo rezultatai registruojami kas 0,1 sekundę, kol granulė visiškai suyra veikiama
jėgos. Jungos modulis nubrėžiamas INSTRON įranga. Su kiekvienos augalo rūšies granulėmis
bandymai kartojami 5 kartus. Matavimų paklaida 0,02 %.
Atlikus eksperimentinius tyrimus, gauti tyrimų duomenys bus apdorojami statistiniais –
matematiniais metodais. Duomenų apdorojimo metu apskaičiuoti vidurkiai, jų pasikliauties
intervalai.

32
 4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Magistrinio darbo eksperimentiniai tyrimai atlikti 2013–2014 metais ASU Žemės ūkio
inžinerijos ir saugos instituto laboratorijose. Buvo tirtos keturios netradicinių energetinių augalų
rūšys: drambliažolės, dilgėlės, kiečiai, šunažolės ir augalų mišinys (šunažolė + kiečiai (1:1)).
Augalai užauginti LAMMC Žemdirbystės instituto, Vėžaičių filialo ir Upytės bandymų stoties
bandomuose laukuose.

4.1. Netradicinių energetinių augalų granulių drėgnio, tūrio ir tankio nustatymas

Granuliavimo technologija ir naudojami įrenginiai priklauso nuo žaliavos, jos frakcinės

sudėties ir drėgnio. Tyrimuose buvo naudotas nedidelio našumo (iki 100–120 kg  h 1 )
granuliatorius su horizontalia matrica.
Augalo granulių drėgnis nustatomas laboratorijoje. Drėgniui nustatyti buvo atsitiktinai
paimta kiekvieno netradicinio energetinio augalo rūšies granulių ėminiai, jie pasveriami,
užfiksuojama kiekvieno jų masė ir paliekami džiovinimo spintoje parai laiko 1050 C
temperatūroje. Po džiovinimo ėminiai vėl pasveriami, po to pasveriami tušti indeliai ir
apskaičiuojamas kiekvieno ėminio drėgnis ir vidutinis drėgnis su jo duomenų kitimo
pasikliautinuoju intervalu [5].
Drėgnio kiekis turi didelę įtaką biokuro šiluminei vertei. Granulės greitai sugeria aplinkos
drėgmę, gali išbrinkti (išsipūsti), suirti ir virsti į pradinę būseną kaip prieš granuliavimą.
Granulių gamybai turi būti naudojama sausa žaliavos, kurios drėgnis gali siekti ne daugiau kaip
15 %. Drėgnis turi įtakos granulių energetiniams rodikliams, degimo proceso efektyvumui ir
šilumingumui. Todėl būtina tirti biokuro drėgnį.

4.1 lentelė. Netradicinių energetinių augalų granulių ėminių vidutinis drėgnis

Ėminių vidutinis drėgnis
Augalai
w1 ± Δy, proc.
Drambliažolės 13,2 ± 3,9
Dilgelės 13,1 ± 1,3
Kiečiai 11,6 ± 0,4
Šunažolės 10,0 ± 6,4
Šunažolės + kiečiai (1:1) 7,2 ± 0,2

33
 Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad skirtingų rūšių granulių drėgniai skiriasi vienas kito
atžvilgiu, nors granulių laikymo sąlygos buvo vienodos. Gauti granulių drėgniai pateikti 4.1
lentelėje.

4.1 pav. Skirtingų energetinių augalų granulių vidutinis drėgnis

Pagal gautų tyrimų duomenis galima teigti, kad didžiausiais drėgnis yra drambliažolių ir
dilgėlių granulių – 13,1–13,2 %, o mažiausias – šunažolės granulės – 10,0 % bei augalų mišinio
granulės (šunažolės + kiečiai (1:1)) – 7,2 %. Vertinant granulių drėgnį matyti, kad drambliažolių
ir dilgėlių granulės nevisiškai atitinka keliamus reikalavimus gamybai. Kurui naudojamos
granulių drėgnis gali siekti 12% [2].
Taip pat buvo nustatyta granulių masė. Granulių tūris ir tankis ir sausos medžiagos kiekis
apskaičiuojami. Rezultatai ir apskaičiuotos vidutinės reikšmės pateiktos žemiau esančioje
lentelėje (4.2 lentelė).

4.2 lentelė. Augalų granulių fizikinės savybės

Granulių parametrai

Granulės
Augalo rūšis
drėgnis, % Masė, g Tūris, m3 Tankis, kg·m-3

713,5±67,1
Drambliažolės 13,2 0,57 7,96 ·10-6
(619,3±67,1 s.m.)

877,8±40,6
Dilgelės 13,1 0,67 7,66·10-6
(762,8±40,6 s.m.)
34
4.2 lentelės tęsinys
1048,3±41,3
Kiečiai 11,6 0,75 7,04·10-6
(926,7±41,3 s.m.)
1093,5±122,9
Šunažolės 10,0 0,85 7,61·10-6
(983,8±122,9 s.m.)
Šunažolės + 1148,9±33,4
7,2 0,9 7,79·10-6
kiečiai (1:1) 1066,2±33,4 s.m.

Iš 4.5 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad didžiausias tankis yra šunažolės granulių –
983,8 kg·m-3 s.m., labai nedaug skiriasi ir kiečių granulių tankis – 926,7 kg·m-3 s.m., o
mažiausias tankis – drambliažolių granulių – 619,3 kg·m-3 s.m., pluoštinių kanapių granulių
piltinis tankis – 385,0 kg·m-3 s.m., pluoštinių dilgėlių – 419,0 kg·m-3 s.m. ir labai panašiai
drambliažolių – 478,0 kg·m-3 s.m.

4.2. Netradicinių energetinių augalų granulių šilumingumo tyrimo rezultatai

Šilumingumas – tai svarbiausias kuro energetinis parametras. Skiriamos dvi kuro

šiluminės vertės: viršutinė ir apatinė. Šiluminės vertės skiriasi tuo, kad į viršutinę kuro degimo
šilumą įeina šiluma, išsiskirianti kondensuojantis dūmuose esantiems vandens garams, kurie
susidaro garuojant kure esančiai drėgmei ir degant vandeniliui.
Eksperimentinių tyrimų metu panaudojant kalorimetrą buvo tirtas skirtingų netradicinių
energetinių augalų granulių apatinis šilumingumas.
Kaip matome nustatytos šilumingumo reikšmės svyravo nuo 18,1 MJ·kg-1 iki 19,2 MJ·
kg-1. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad didžiausiu apatiniu šilumingumu pasižymi dilgelių
granulės (19,2 MJ·kg-1), o mažiausiu – kiečių granulės (18,1 MJ·kg-1), nors nežymiai skiriasi
sudėtinių granulių (šunažolė + kiečiai (1:1)) – 18,1 MJ·kg-1. Tyrimu metu gauti netradicinių
energetinių augalų granulių šilumingumai pateikti 4.2 lentelėje ir 4.2 paveiksle.

35
 4.2 pav. Skirtingų netradicinių energetinių augalų granulių apatinis šilumingumas

Nustačius netradicinių energetinių augalų granulių apatinį šilumingumą, buvo atliktas

lyginamasis tyrimas su uosio mediena (4.2 pav.) Tyrimai parodė, kad uosio mediena išskiria 19,0
MJ·kg-1 šilumos. Taigi įvertinus šiuos parametrus, galima manyti, kad tam tikrų rūšių
netradicinių energetinių augalų granulės savo šiluminėmis savybėmis mažai nusileidžia
medienos kurui.

4.3. Granulių atsparumo suyrimui tyrimo rezultatai

Atsparumas suyrimui – tai svarbus parametras biokuro granulėms. Tai ypač svarbu
granules transportuojant bei sandėliuojant.
Atlikus pasirinktų biokuro granulių atsparumo suyrimui tyrimus, gavome rezultatus,
kurie yra pateikti žemiau esančiuose paveiksluose.
Bandymų metu nustatyta skirtingų netradicinių energetinių augalų granulių deformacijos
suyrimui pradžia ir prie kokios jėgos granulė visiškai suyra.

36
 4.3 pav. Dilgėlių granulių deformacija ir suyrimo jėga

Analizuojant dilgėlių granulių deformacijos kreivę (4.3 pav.), matome, kad granulė
deformuotis pradėjo veikiant 20 N jėgai, o pasiekus 95 N jėgą – visiškai suiro. Įvertinant jėgos
dydį ir jos poslinkį bei granulių drėgnį (13,1%) galima spęsti, kad dilgėlių granulės yra
pakankamai atsparios veikiančiai statinei jėgai ir greitai nesuyra, nors drėgnis buvo truputį
didesnis negu keliami reikalavimai kuro gamybai.

4.4 pav. Drambliažolių granulių deformacija ir suyrimo jėga

37
 Drambliažolių granulių deformacija (4.4 pav.) prasidėjo esant 5 N jėgai, visiškai suiro
prie 18 N jėgos. Palyginus dilgėlių (4.3 pav.) ir drambliažolių (4.4 pav.) granulių atsparumą
deformacijai, akivaizdžiai pastebime, kad drambliažolių granulės veikiančiai apkrovai yra žymiai
neatsparesnės nei dilgėlės. Tam įtakos turi granulių drėgnis bei tankis.
Biokuro granulės pagamintos iš kiečių, veikiančiai jėgai yra atsparios. Joms suirti
reikalinga 98 N jėga (4.5 pav.).

4.5 pav. Kiečių granulių deformacija ir suyrimo jėga

Kaip matome iš 4.6 pav., šunažolių granulės deformuotis pradeda esant 12 N jėgai, o
granulė visiškai suyra, kai jėga pasiekia 58 N.

4.6 pav. Šunažolių granulių deformacija ir suyrimo jėga

38
 Augalų mišinio (4.7 pav.) (šunažolė + kiečiai (1:1)) granulės deformuojasi veikiant 10 N
jėgos apkrovai, o suyra prie 57 N. Palyginus kiečių ir šunažolių granulių atsparumą deformacijai
su augalų mišiniu, galime teigti, kad šunažolių + kiečių (1:1) granulės yra mažiau atsparios
veikiančioms jėgoms už kiečių ar šunažolių granules.

4.7 pav. Šunažolė+kiečiai (1:1) granulių deformacija ir suyrimo jėga

4.8 pav. Skirtingų netradicinių energetinių augalų granulių suyrimo jėga

Eksperimentiniais tyrimais buvo nustatyta kiekvienos augalo rūšies granulių atsparumas

deformacijai ir suyrimo jėga. Apskaičiuota vidutinė jėga (F, N) reikalinga granulei sutrupinti ir
pasikliautiems intervalas (±Δx).

39
 Gauti rezultatai rodo, kad labiausiai atsparios jėgoms yra granulės pagamintos iš kiečių.
Joms suirti reikalinga 110,0 N jėga, nors ne ką mažiau atsparios yra dilgėlių granulės – jų
suyrimo jėga siekia apie 90,6 N. Mažiausią atsparumą deformacijoms ir greičiausiai suyra (prie
mažiausios jėgos) drambliažolių granulės – dar nepasiekus 20 N jėgos. Sudėtinės granulės
(šunažolės + kiečiai (1:1)) ir šunažolių granulių pasipriešinimas veikiančioms jėgoms yra
panašus. Šių augalų granulėms suardyti reikalinga 73–77 N veikianti jėga.

40
 IŠVADOS

1. Ištyrus pagamintų granulių drėgnį, nustatyta, kad labiausiai drėgnos buvo drambliažolių
ir dilgėlių granulės – 13,1–13,2 %, o mažiausiai – šunažolių granulės – 10,0 % ir augalų
mišinio (šunažolės + kiečiai (1:1)) – 7,2 %. Kiečių granulių drėgnis buvo 11,6 %.
Vertinant granulių drėgnį pagal keliamus reikalavimus (12 %), nustatyta, kad
drambliažolių ir dilgėlių granulių drėgnis buvo apie 1,1–1,2 % didesnis.
2. Didžiausias netradicinių energetinių augalų granulių tankis buvo šunažolių + kiečių (1:1)
mišinio granulių – 1066,2 kg·m-3 s.m. Kitų augalų granulių tankis buvo mažesnis:
šunažolių – 983,8 kg·m-3 s.m., kiečių – 926,7 kg·m-3 s.m., dilgėlių – 762,8 kg·m-3 s.m.
Drambliažolių granulių tankis buvo mažiausias – 619,3 kg·m-3 s.m.
3. Nustačius netradicinių energetinių augalų granulių apatinį šilumingumą, gauta, kad
didžiausias apatinis šilumingumas buvo deginant dilgelių granules (19,2 MJ·kg-1), o
mažiausias – kiečių granules (18,1 MJ·kg-1). Kitų netradicinių augalų granulių apatinis
šilumingumas taip pat buvo labai panašus: šunažolių + kiečių (1:1) granulių mišinio –
18,11 MJ·kg-1, dilgėlių granulių – 18,5 MJ/kg, šunažolių – 18,7 MJ·kg-1.
4. Netradicinių energetinių augalų granulių atsparumo deformacijai ir suyrimo jėgai
rezultatai rodo, kad labiausiai atsparios išorinėms jėgoms yra granulės, pagamintos iš
kiečių. Jos suyra prie 110,03 N jėgos. Kitų netradicinių energetinių augalų granulės suyra
prie mažesnės išorinės jėgos: dilgėlių granulės suyra prie 90,6 N, šunažolių + kiečių (1:1)
mišinio – prie 73,8 N, šunažolių – prie 76,6 N jėgos. Mažiausią atsparumą deformacijoms
turi ir greičiausiai suyra (prie 20 N) drambliažolių granulės.

41
 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Jasinskas A., Zvicevičius E. Biomasės gamybos inžinerija. Mokomoji knyga. Akademija,

2008, p. 6 – 9.
2. Sakalauskas A. ir kt. Augalinės biomasės (šiaudų, žolių, sumedėjusių augalų ir kt.)
nuėmimo ir paruošimo biokurui dispergavimo būdu technologijos pagrindimas.
Baigiamoji ataskaita, Akademija. 2012, p.108.
3. Biekša D., Janulis M., Plankis V. Šiaudų kuro naudojimo technologijų įvertinimas ir
rekomendacijų tolimesniam jų naudojimui bei biokuro briketų iš smulkių šiaudų ir
žolinių augalų paruošimo technologijos parengimas. Studijos ataskaita. Cowi Baltic,
2007, p. 50.
4. Verbickas, D., Juknys R., Kleišmantas A. Kietojo biokuro naudojimas Lietuvos šilumos
gamybos sektoriuje, tolesnės perspektyvos ir poveikis aplinkai. Energetika. Lietuvos
mokslų akademija, 2013. T. 59. Nr. 3. p. 144–152.
5. Genutis, A. 2006. Šiaudų kuro vartojimas Lietuvoje // LŽŪŪ Žemės ūkio inžinerijos
instituto pranešimas „Agropanoramos“ parodos surengtame seminare 2006-10-06 LŽŪU,
Kaunas.
6. Šateikis I. Augalinės biomasės auginimo ir naudojimo kietajam kurui energetinis
potencialas ir mokslinės problemos. Žemės ūkio inžinerija: LŽŪU ŽŪUI ir LŽŪU
mokslo darbai, 2006, 1. 38(3), p. 5 – 21.
7. Žaltauskas A., Ramoška E. Galimi biomasės kuro ištekliai, jų regioninis
pasiskirstymas Lietuvoje. Ekostrategija, 2002, p. 8.
8. Scholz V., Krüger K., Höhn A. Environmentally compatible and energy – efficient
production of energy plants. Agratechnische Forschung, 2001, Bd.7, H. 4, S. 63 – 71.
9. Karpinskaitė I. Dekoratyvinių augalų, naudojamų energetiniams tikslams, auginimas ir
vystymas. Bakalauro tezės [interaktyvus]. Šiauliai: Lietuvis akademinių bibliotekų
tinklas. 201.0 Prieiga per duomenų bazę eLABa: <http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-
eLABa-0001:E.02~2010~D_20100902_234957-54080/DS.005.0.01.ETD>.
10. Kryžiavičienė A., Šarūnaitė L., ir kt. Daugiamečių kiečių (Artemisia vulgaris L. ir
Artemisia dubia Wall.) potencialo biokuros gamybai įvertinimas. Žemės ūkio mokslai.
2010. T.17.Nr. 1-2.p. 32-40.
11. Paprastasis kietis. [Žiūrėta 2014 04 05 d.]. Prieiga per:
<http://www.pollen.lt/index.php?m=95>.
12. Johnson C. P. The Useful Plants of Great Britain. London: Robert Hardwicke, 1862. 324
p.
42
13. Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija. Dilgėlių augimas gali tapti
žemės ūkio šaka. [Žiūrėta 2013 01 05 d.]. Prieiga per: < http://hemp.lt/lt/node/80>.
14. Jankauskienė Z., Gruzdevienė E. 2010. Evaluation of Cannabis sativa cultivars in
Lithuania. Žemdirbystė=Agriculture, 97(3), p. 87 – 96.
15. Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjų. 2012. [Žiūrėta 2013 12 05 d.]. Prieiga per: <
http://www.delfi.lt/verslas/kaimas/dilgeles-kantriai-laukia-perdirbeju.d?id=58910229>.
16. Dilgėlių perdirbimo ypatumai. 2011/2. [Žiūrėta 2013 12 05 d.]. Prieiga per:
<http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2390&z=106>.
17. Burbulis N., Blinstrubienė A., Masienė R., Jankauskienė Z., Gruzdevienė E. 2012.
Genotypic and growth regulator effects an organogenesis from hypocotyl explants of
fiber Max (Linum usitatissimum L.). International Journal of Food, Agriculture &
Environment 10(I), p. 397 – 400.
18. Lietuvoje siūloma auginti milžinišką žolę muskantą. [Žiūrėta 2014 03 17]. Prieiga per:
<http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-19567/straipsnis/Lietuvoje-
siloma-auginti-milziniska-zole-miskanta?l=>.
19. Cannell MR (2003) Carbon sequestration and biomass energy offset: theoretical,
potential and achievable capacities globally, in Europe and the UK. Biomass and
Bioenergy, 24, p. 97 – 116.
20. Jasinskas A. Gluosnių stiebų ir jų pjaustinio fizikinių-mechaninių savybių įvertinimas.
Žemės ūkio inžinerija: LŽŪII ir LŽŪU mokslo darbai, 2007, t. 39(2), p. 81 – 91.
21. Žaltauskas, A., Jasinskas, A., Kryževičienė., A. Analysis of the Suitability Tall-Growing
Plants for Cultivation and Use as a Fuel. Perspective Sustainable Technological
Processes in Agricultural Engineering: proceedings of the International Conference,
Lithuanian Institute of Agricultural Engineering, 20 – 21 September 2001,
Raudondvaris, p. 155 – 160.
22. Gluosniai biokurui: skaičiai ir faktai. Renergija, 2012. [Žiūrėta 2014 03 14 d.]. Prieiga
per: <renergija.lt/gluosniai/gluosniai-biokurui-skaiciai-ir-faktai>.
23. Jasinskas A., Scholz V. 2008. Evaluation of technologies of plant biomass harvesting and
preparation for fuel: coursebook. Raudondvaris, p. 74.
24. Christian, D.G., Poulton, P.R., Riche, A.B., et all. The recovery of N-15- la belled
fertilizer applied to Miscanthus x gigantens. Biomass , Bioenergy, 7(12), p. 21 – 24
25. Migliniai augalai: Paprastoji šunažolė. [Žiūrėta 2014 01 05 d.]. Prieiga per: <
http://www.pollen.lt/index.php?m=90>.
26. Žurnalas mano ūkis. Daugiametės žolės – kietajam biokurui. 2011/8. [Žiūrėta 2013 03
14 d.]. Prieiga per: <http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2535&z=112.

43
27. Pristatytas pirmasis Lietuvoje gluosnių pjovimo agregatas. Litbioma, 2013. [Žiūrėta 2013
04 26 d.]. Prieiga per: <www.biokuras.lt/lt/aktualijos/pristatytas-pirmas-lietuvoje-
gluosniu-pjovimo-agregatas.html>.
28. Kryževičienė, A., Jasinskas, A., Žaltauskas, A. Atsinaujinančių energijos šaltinių žemės
ūkyje paieška. Žemdirbystė: LŽI mokslo darbai, 2001, t. 74, p. 201 – 214.
29. Jasinskas, A., Vrubliauskas, S. Biomass resources and perspectives of energy production
from biomass in Lithuania: Proceedings of the 7th Polish-Danish workshop on Biomass
for energy held in Starbienino, Poland 7-10 December 2000/ Technical University of
Gdansk, p. 63 – 70.
30. Hofmann M. Forschungsinstitul für schellwashsende Baumarten. Energieholzproduktion
in der Landwirtschaft: Potential, Anbau, Technologie, Ökologie und Ökonomie. Seminar,
29 Januar, 2004, S. 138.
31. Hadders, G. Industrial and energy crops. Annual report / Swedish Institute of Agricultural
Engineering, 1997, p. 12 – 13.
32. Stačiakampio formos ryšulių presas. Konekesko technika. [Žiūrėta 2014-01-05 d.].
Prieiga per: <http://uusi.konekesko.com/lt/Default.aspx?tabid=7180>.
33. Cilindro formos ryšulių presas. Agroteka. [Žiūrėta 2014 01 05 d.]. Prieiga per:
<http://www.agroteka.lt/technika/grupes/pasaru-ruosimo-technika/ritininiai-presai/metal-
fach-z-562-su-smulkintuvu?brand_view=group>.
34. G. Thek, I. Obernberger. Wood pellet production costs under Austrian and in comparison
to Swedish framework conditions. Austria, Biomass and Bioenergy, 27 (2004) 671-693.
35. Ambrulevičius, R. 2011. Biokuro granulės: žaliavos lemia panaudojimo galimybes.
Mano ūkis. [žiūrėta 2012 09 11]. Prieiga per:
<http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2455&z=109>.
36. Lietuvos standartizacijos departamentas. [Žiūrėta 2014 04 10]. Prieiga per:
http://www.lsd.lt/standards>.
37. Granulių standartai. 2009. Semperamas. [Žiūrėta 2014 03 19]. Prieiga per:
<http://www.semperamas.lt/straipsniai/granuliu_standartai.html>.
38. Žurnalas mano ūkis. 2011. Biokuro granulės: žaliavos lemia panaudojimo galimybes.
[Žiūrėta 2014-01-14 d.]. Prieiga per:
<http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2455&z=109>.
39. Simonavičiūtė R., Jasinskas A. Netradicinių energetinių augalų smulkinimo kokybės
įvertinimas ruošiant kietąjį biokurą. Agroinžinerija ir energetika. 2013, Nr. 18, p. 93 –
97.

44
40. Jasinskas A., Zvicevičius E. Stambiastiebių augalų biomasės paruošimas energijos
gamybai. Laboratorinių darbų metodiniai patarimai. Akademija, p. 5-10.
41. Rudaitis R., Jotautienė E., Bartusevičius V. Kuro atsparumo gniuždymui tyrimas.
Agroinžinerija ir energetika. 2013, Nr. 18, p. 183 – 186.

45
 MOKSLINIO DARBO APROBACIJA

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėje konferencijoje:

Gutautaitė A., Simonavičiūtė R., Šarauskis E., Jasinskas A. Dilgėlių ir drambliažolių
granulių atsparumo sutrupinimui tyrimas. Studentų mokslinė konferencija “Jaunasis
mokslininkas 2013”. Kaunas: Akademija, 2013 m. balandžio 18 d.

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo leidinyje:

Gutautaitė A., Simonavičiūtė R., Šarauskis E., Jasinskas A. Dilgėlių ir drambliažolių
granulių atsparumo sutrupinimui tyrimas. Agroinžinerija ir energetika. 2013, Nr. 18, p.135 –
139. (1 priedas).
Mokslinio straipsnio kopija pateikta (1) priede.

46
PRIEDAI

47
 1 priedas
DILGĖLIŲ IR DRAMLIAŽOLIŲ GRANULIŲ ATSPARUMO
SUTRUPINIMUI TYRIMAI

Asta Gutautaitė, Raminta Simonavičiūtė, Egidijus Šarauskis,

Algirdas Jasinskas

Įvadas
Europos Sąjungos šalys, siekdamos apsaugoti klimato sistema nuo pavojingo
antropogeninio poveikio ir užtikrinti palankią šiltnamio efektą sukeliančių dujų konversiją
atmosferoje, priima įvairius sprendimus, įpareigojančius mažinti šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisijas. Didėjant žmonių populiacijai pasaulyje, didėja ir jos įtaka šiltnamio efektui.
Gyventojai naudojasi pramonės technologinių procesų sukuriamais gaminiais, transportu,
elektros ir šilumos energija. Įvairių rūšių kuro deginimas, pramonės procesai, tirpiklių ir kitų
produktų naudojimas, žemės ūkis, atliekos tai vieni pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijos šaltinių [Sakalauskas ir kt., 2012; Vares ir kt., 2007].
Augalinės biomasės ir žemės ūkio atliekų naudojimas energetikoje gali būti vienas iš
labai svarbių veiksnių, leidžiančių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, iškastinį
kurą keičiant biomase stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę, kurti papildomas darbo vietas,
išnaudoti nenaudojamus žemės plotus, pelenais tręšti dirvas ir t.t. [Kryževičienė ir kt., 2005].
Lietuvoje 2005 m. augalinės biomasės kuras sudarė 715 tūkst. tne [Šateikis, 2006], t.y. apie 94 %
visos atsinaujinančios energijos. 2009 m. biomasės kuras sudarė apie 7531 tūkst. tne bendrųjų
Lietuvos kuro ir energijos sąnaudų [Šimėnas, 2009].
Biokurui plačiai naudojami įvairūs tradiciniai (greitai augantys medžiai, krūmai, žolės ir
t.t.) ir netradiciniai energetiniai augalai. Šiuo metų Lietuvoje didžiausią biokuro dalį sudaro
tradiciniai augalai. Tačiau ir netradiciniai energetiniai augalai, tokie kaip dilgėlės, dramliažolės ir
kiti augalai, yra taip pat labai svarbūs atsinaujinančios energijos šaltiniai, įgaunantys vis didesnę
reikšmę. Drambliažolė – tai daugiametis stambiastiebis žolinis, sparčiai užsienyje ir Lietuvoje
populiarėjantis energetinis augalas, užaugantis didesnis negu dviejų metrų aukščio. Priklausomai
nuo vietovės klimato sąlygų, drambliažolių aukštis centrinės Europos šalyse siekia iki 4 m,
pietinėje Europoje – 6 m, o Afrikoje išauga net iki 8 metrų [Sakalauskas ir kt., 2012]. Dilgėlės
yra pluoštiniai daugiamečiai, 60-120 cm, kartais net 180 cm. aukščio, ilgus šakniastiebius
išauginantys ir sąžalynus sudarantys augalai. Iki šiol jis buvo žinomas labiau kaip vaistinis
augalas, tačiau pastaruoju metu vis plačiau pradedamas naudoti ir kaip energetinis augalas.

48
 Netradiciniai augalinės biomasės augalai, kaip ir kiti energetiniai augalai, biokurui
naudojami briketų granulių pavidalu. Tai palengvina deginimo proceso automatizavimą. Tačiau
granulių gamyba iš drambliažolės ir dilgėlių dar tik pradedama įsisavinti, o tai reiškia, kad
granulės ne visada būna tvirtos. Greitai sutrupančios granulės blogina degimo procesą bei
praranda prekinę išvaizdą. Be to, granulės gali būti pažeidžiamos pakrovimo, transportavimo,
iškrovimo ir kitų technologinės bei logistinės grandinės procesų metu [Jasinskas, 2007].
Darbe atliekami drambliažolių ir dilgėlių granulių atsparumas sutrupinimui tyrimai.

Tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai

Tyrimo objektas – dilgėlių ir drambliažolių granulės, jų savybių tyrimas.
Darbo tikslas – nustatyti dilgėlių ir dramliažolių granulių atsparumą sutrupinimui.
Pagrindiniai darbo uždaviniai yra tokie:
o Aprašyti granulių atsparumo sutrupinimui nustatymo tyrimų metodiką ir naudojamus
prietaisus.
o Eksperimentiniais tyrimais nustatyti netradicinių energetinių augalų – dilgėlių ir
drambliažolių granulių atsparumą sutrupinimui.

Tyrimo ir metodika
Granulių atsparumo sutrupinimui tyrimai vykdyti Aleksandro Stulginskio universiteto
Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institute. Iš energetinių augalų – dilgėlių ir dramliažolės
biomasės pagamintos granulės, kurių sudėtyje nebuvo jokių rišančiųjų medžiagų. Prieš
granuliavimą, dilgėlės ir drambliažolės buvo susmulkinamos Būgniniu smulkintuvu „Maral 125“
ir sumalamos plaktukiniu malūnu „Retsch SM 200“. Sumalta augalinė masė buvo sijojama
sietais su skirtingo skersmens (2,0; 1,0; 0,63; 0,5 ir 0,25 mm) skylutėmis ir pagal miltų
skersmenį buvo nustatoma frakcinė sudėtis. Sumaltos masės drėgnis buvo 6 %, todėl prieš
granuliavimą sumalta masė buvo drėkinama apipurškiant vandeniu. Granuliatoriumi pagamintų
dilgėlių ir dramliažolės granulių drėgnis buvo apie 12 %, granulių skersmuo 8 mm, o ilgis 20
mm.
Dilgėlių ir drambliažolės granulių atsparumo sutrupinimui eksperimentiniai tyrimai
vykdyti medžiagų savybių nustatymo mašina „Instron 5960“ (1 pav.). Pirmiausia su prietaiso
programine įranga „Bluehill“ buvo nustatomi reikalingi prietaiso parametrai eksperimentinių
tyrimų vykdymui. Parinktas metodas, įvertinantis kokios formos medžiagą testuojama, įrašomi
granulių pagrindiniai matmenys, pasirenkamas duomenų pateikimo būdas, parenkamas granulių
spaudimo greitis, spaudimo plokštės judėjimo viršutinė ir apatinė ribos bei automatinis
išjungimas.
49
 Atlikus visus reikiamus prietaiso nustatymus buvo vykdomas testavimas. Tiriamos
granulė buvo dedamos ant lygaus paviršiaus ir spaudžiamos iš viršaus tol, kol viršijama granulės
stiprumo riba ir ji pradeda trupėti ir irti. Jėga, prie kurios granulė sutrupa, fiksuojama prietaiso
kompiuteryje. Su abiejų augalų granulėmis eksperimentiniai tyrimai kartoti po 10 pakartojimų.

a) b)
1 pav. Medžiagų savybių tyrimų įrenginys „Instron 5960“: a) bendras įrenginio vaizdas; 2 – granulės
trupinimo proceso vaizdas

Tyrimų duomenys buvo apdorojami matematiniais-statistiniais metodais, įvertinant

duomenų vidurkio pasikliautiems intervalą esant 95 % tikimybei.

Tyrimo rezultatai
Sumalus energetinius augalus, nustatyta jų frakcinė sudėtis. Didžiausią dalį (44,4 %)
sumaltų dilgėlių masės sudarė stambesnė negu 2,0 mm skersmens sumaltų miltų frakcija (1
lentelė). Ne mažą dalį taip pat sudarė smulkiausioji (<0,25 mm) ir nuo 0,63 iki 1,0 mm
skersmens miltų frakcijos. Sumaltų drambliažolių miltų pasiskirstymas pagal dydį į frakcijas
gautas šiek tiek kitoks. Daugiausia (46,4 %) buvo 0,63-1,0 mm skersmens frakcijos, truputį
mažiau stambesnių nei 2 mm ir smulkiausių (<0,25 mm) miltų frakcijų.

1 lentelė. Sumaltų dilgėlių ir drambliažolių frakcinė sudėtis

Sumaltų augalų miltų Energetinio augalo rūšis ir frakcinė sudėtis, %
frakcijos pagal skersmenį Dilgėlės (II metų 60x100) Dramliažolė
>2,0 mm 44,4±1,9 31,0±0,0
1,0-2,0 mm 6,3±0,0 3,8±0,0
0,63-1,0 mm 22,6±2,9 46,4±0,6
0,5-0,63 mm 1,4±0,0 4,9±1,3
0,25-0,5 mm 0,1±0,0 0,1±0,0
<0,25 mm 25,1±0,6 13,9±1,0
Iš viso: 100,0 100,0

50
 Atlikus energetinių augalų granulių atsparumo sutrupinimui tyrimus, nustatyta, kad
drambliažolių granulės pradeda trupėti prie vidutiniškai 604 N jėgos (2 pav.). Dilgėlių granulių
atsparumas sutrupinimui yra vidutiniškai apie 200 N mažesnis negu drambliažolių granulių.

900
604
750
407
600

Jėga, N 450

300

150

Dilgėlių granulės Drambliažolių granulės

2 pav. Dilgėlių ir drambliažolių granulių sutrupinimui reikalingos jėgos

Gauti eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad vienodų matmenų dilgėlių ir drambliažolių
granulių sutrupinimui reikalingos jėgos gana ženkliai skiriasi. Tam įtakos gali turėti skirtinga
augalų struktūrinė sudėtis bei skirtinga sumaltų augalų frakcinė sudėtis. Be to, būtina pažymėti,
kad dilgėlės yra pluoštiniai augalai ir juos smulkinti bei granuliuoti be rišamųjų medžiagų gana
sudėtinga. Todėl ir jų atsparumas sutrupinimui gautas ženkliai mažesnis.

Išvados

1. Tuo pačiu įrenginių sumalus dilgėlių ir dramliažolių augalus, miltų frakcinės sudėtys
buvo skirtingos. Dilgėlių daugiausia (44,4 %) buvo didesnių nei 2,0 mm skersmens, o
drambliažolių – nuo 0,63-1,0 mm skersmens.
2. Dilgėlių ir drambliažolių 8 mm skersmens ir 20 mm ilgio granulių atsparumas
sutrupinimui yra nevienodas. Dilgėlių granulių sutrupinimui reikia vidutiniškai apie 407
N, o drambliažolių granulių – apie 604 N jėgos.

Literatūra
1. Jasinskas A. 2007 m. Biomasės auginimo, ruošimo ir naudojimo kurui technologijos ūkininkams ar
smulkioms įmonėms. LŽUU, Žemės ūkio inžinerijos fakultetas. Raudondvaris, 47 p.
2. Kryževičienė, A., Žaltauskas, A., Jasinskas, A. 2005. Daugiamečių žolių auginimas ir panaudojimas
biokurui. Žemės ūkio mokslai, Nr.1, p. 40-49.

51
 3. Sakalauskas A., Jasinskas A., Šarauskis E., Vaiciukevičius E., Kalinauskaitė S., Simonaitis P. 2012 m.
Augalinės biomasės (šiaudų, žolių, sumedėjusių augalų ir kt.) nuėmimo ir paruošimo biokurui
dispergavimo būdu technologijos pagrindimas. Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės MTTV projekto
baigiamoji ataskaita, 89 p.
4. Šateikis I. 2006Augalinės biomasės auginimo ir naudojimo kietajam kurui energetinis potencialas ir
mokslinės problemos. //Lietuvos žemės ūkio inžinerija: LŽŪII ir LŽŪU mokslo darbai, Nr.38(3), p.5-21
5. Vares V., KaskÜ., Muiste P., Pihu T., Soosaar S. 2007. Biokuro naudotojo žinynas. Talino technologijos
universitetas, 167 p.

NETTLES AND MISCANTHUS GRANULES REZISTANCE FOR CRUMBLING ANALYSIS

Summary

Vegetal biomass consuption in energetics is one of important contributors' which let decrease fossil fuel
consuption, it lets reinforce country's energetics independence, avail little fertile acreage, it lets reinforce hothouse
atmosphere which evokes gas emission to the atmosphere and so on. Nettles and Miscanthus are one of
complementary energetics plants, which cultivating, gathering, preparing and using for energetics are still byway. In
this work was explored Nettles and Miscanthus granules rezistance for crumble.It was found, that 8 mm diameter,
20 mm long, 12% damp to crumble granules we need from 407 till 60 N power.

Asta Gutautaitė – ASU Žemės ūkio ir saugos instituto magistrantė, tel.+37062462170,

el.p.asta.gutautaite@gmail.com.
Raminta Simonavičiūtė ASU Žemės ūkio ir saugos instituto magistrantė, tel.+37060322976,
el.p.raminta.simonaviciute@gmail.com.
Egidijus Šarauskis – ASU Žemės ūkio ir saugos instituto profesorius, tel. (8-37) 752377, el.p.
egidijus.sarauskis@asu.lt.
Algirdas Jasinskas – ASU Žemės ūkio ir saugos instituto docentas, tel. (8-37) 752377, el.p.
algirdas.jasinskas@asu.lt.

52