LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

ARTŪRAS KLIEPČIA

VAISTINĖS KLIENTŲ LŪKESČIAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PLAUKŲ

PRIEŽIŪROS PRODUKTŲ ĮSIGIJIMO VILNIAUS VAISTINĖJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:
Lekt. Dr. Vaidas Skyrius

Kaunas, 2017
 2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis

VAISTINĖS KLIENTŲ LŪKESČIAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PLAUKŲ

PRIEŽIŪROS PRODUKTŲ ĮSIGIJIMO VILNIAUS VAISTINĖJE

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas
Lekt. Dr. Vaidas Skyrius

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantas

Artūras Kliepčia

Kaunas, 2017
 3

TURINYS

SANTRAUKA................................................................................................................................................4
Summary.........................................................................................................................................................5
Santrumpos .....................................................................................................................................................6
Sąvokos...........................................................................................................................................................7
Įvadas..............................................................................................................................................................9
Darbo tikslai ir uždaviniai ............................................................................................................................10
1.LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................................11
1.1 Plauko sandara.....................................................................................................................................11
1.2 Plaukų problemos ................................................................................................................................11
1.3 Plaukų slinkimas .................................................................................................................................12
1.3.1 Plaukų slinkimo gydymas ................................................................................................................13
1.4 Pleiskanos............................................................................................................................................14
1.4.1 Pleiskanų gydymas ...........................................................................................................................14
1.5 Natūralios priemonės plaukų problemoms..........................................................................................15
1.6 Natūralūs receptai pleiskanoms bei riebiai galvos odai ......................................................................17
1.7 Natūralūs receptai sausiems plaukams ................................................................................................18
1.8 Kosmetikos priedai..............................................................................................................................19
1.8.1 Dažniausiai naudojami priedai plaukų kosmetikoje.........................................................................19
1.8.2 Ekologiškų produktų ženklinimas ....................................................................................................20
1.9 Vaistinės klientų lūkesčiai...................................................................................................................21
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI....................................................................................................23
2.1 Tyrimo planavimas (organizavimas)...................................................................................................23
2.2 Tyrimo objektas...................................................................................................................................23
2.3 Duomenų analizės metodai .................................................................................................................24
2.4 Tiriamųjų atranka ................................................................................................................................24
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ..............................................................................................................26
3.1 Demografiniai tiriamųjų duomenys ....................................................................................................26
3.2 Duomenų analizė.............................................................................................................................27
3.3 Rezultatų apibendrinimas ....................................................................................................................41
Išvados ..........................................................................................................................................................43
Praktinės rekomendacijos .............................................................................................................................44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................................45
PRIEDAI ......................................................................................................................................................48
 4

SANTRAUKA

A.Kliepčios magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo tema: VAISTINĖS KLIENTŲ LŪKESČIAI DĖL EKOLOGIŠKŲ PLAUKŲ

PRIEŽIŪROS PRODUKTŲ ĮSIGIJIMO VILNIAUS VAISTINĖJE

Raktiniai žodžiai: ekologiški produktai, vaistinė, plaukų problemos, lūkesčiai

Tikslas: išsiaiškinti vaistinės klientų lūkesčius įsigyjant ekologines plaukų priežiūros priemones Vilniaus
vaistinėje.

Metodika: Tyrimo pradžioje buvo sudarytas planas, apžvelgtos bei aprašytos su magistrinio darbo tema
susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai. Tyrimui atlikti paruošta anketinė apklausa skirta vaistinės
klientams. Surinkta 214 anketų iš vaistinės klientų, duomenų analizei buvo naudojama SPSS 17.0 programa,
diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010 programa.

Rezultatai: dauguma respondentų plaukų priežiūros priemones perka prekybos centruose (44,9 proc.),
pirkdami produktus retai skaito sudėtį ant etikečių, vos 20,8 proc. tai daro nuolatos. Nedaug vaistinės klientų
žino apie sintetinių galvos priemonių priedų žalą žmogaus organizmui. Didžioji dalis apklaustųjų teigiamai
atsiliepia apie ekologiškus produktus, tačiau daugiau kaip pusė nežino, kokia jų nauda bei kuo jie skiriasi
nuo įprastų produktų. Vos 7,5 proc. respondentų atsakė, jog vaistinėje pakanka informacijos apie
ekologiškus plaukų priežiūros produktus. Net 79,4 proc. tiriamųjų pageidautų vaistinėje sulaukti išsamesnės
informacijos apie ekologiškas plaukų priežiūros priemones. Rezultatų duomenimis klientai nelabai pasitiki
vaistininku, konsultuojantis dėl ekologiškų plaukų priežiūros produktų. Dauguma sutinka, jog būtų
praplėstas šios kategorijos prekių asortimentas bei būtų statomos atskiros vitrinos.

Išvados: 1. Vilniuje žmonės plaukų priežiūros produktus dažniau perka ne vaistinėje, nes Vilniuje didelis
alternatyvų skaičius. 2. Vaistinės klientai nedaug žino apie dažniausiai naudojamų kosmetikos priedų žalą
žmogaus organizmui. Retai skaito sudėtį ant etikečių 3. Dažniausiai ekologiškus produktus žmonės perka
dėl saugumo, labiausiai jų pasirinkimą įtakoja gydytojo rekomendacija, kaina bei nuolaidos.
 5

SUMMARY

The master’s thesis by A. Kliepčia / scientific advisor lekt. dr. V.Skyrius, Lithuanian University of Health
Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy
Departments. – Kaunas

Master’s thesis topic: Drugstore‘s Clients‘ Expectations for Buying Ecological Hair Care Products in
Vilnius

Key words: ecological products, drugstores, hair problems, expectations

Goal: to ascertain drugstore‘s clients‘ expectations for buying ecological hair care products in Vilnius

Methods: A plan was made in the beggining of the experiment, scientific publications and analysis that are
related with the topic were examined and described. A questionnaire was made for the drugstores‘ clients
to provide answers to. 214 forms were answered by drugstores‘ clients, SPSS 17.0 programme was used for
the data analysis, MS Excel 2010 was used for graphs.

Results: the majority of respondents buy hair care products in shopping centers (44,9 pct), they rarely read
the contents of the products that they are buying and only 20,8 prc.are doing it constantly. Few drugstores’
clients know about the harm that synthetic hair care products’ continents cause for the human body system.
The majority of respondents have a positive opinion about ecological hair care products but more than a
half of them do not know their benefits and the difference between ecological hair care products and the
usual ones. Only 7,5 prc. of respondents stated that drugstores provide enough information about ecological
hair care products. 79,4 prc. of respondents wish that drugstores provided more information about ecological
hair care products. The results show that clients lack trust for the pharmacist while consulting about
ecological hair care products. The majority agrees that drugstores should provide a bigger assortment of
ecological hair care products and that these products should be separated from the usual ones.

Conclusions: 1. People in Vilnius usually buy hair care products from other places rather than drugstores
because there is a big number of alternatives. 2. Drugstores’ clients do not know a lot about the harm that
the most commonly used cosmetic accessories cause for the human body. They rarely read the continents
on the package. 3. Usually people buy ecological products for safety purposes. Pharmacist’s
recommendations, prices and discounts have the biggest influence on the buyer’s choice.
 6

SANTRUMPOS

SPSS – Statistical package for Social Science

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
 7

SĄVOKOS

Aknė – odos riebalinių liaukų sutrikimas, sąlygojantis spuoguotą, inkštiruotą odą.

Androgeninė alopecija – galvos srities plikimas, dėl hormonų veikos sutrikimo.
BDIH – Vokietijos ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
Betablokatroiai – kardiologinių vaistų grupė širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.
Ciclopirox – priešgrybelinis vaistinis preparatas.
Cinko piritionas – priešgrybelinė vaistinė medžiaga.
Ciproterono acetatas – hormoninis vaistas, kuris slopina vyriškųjų lytinių hormonų veikimą.
COSMEBIO – Prancūzijos ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
Dermatitas – odos uždegimas, kuris atsiranda dėl odos dirgiklių, alergenų.
Dermatologas-trichologas – galvos odos bei plaukų ligų gydytojas.
Dietanolaminas – tirpiklis, reguliuojantis pH lygį produktuose. Šarminė medžiaga.
ECOCERT – Prancūzijos ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
Epidermis – odos sluoksnis, apsaugantis tikrąją odą nuo išorinių aplinkos veiksnių.
Estradiolis – moteriškas lytinis hormonas.
Estrogenas – moteriškas lytinis hormonas.
Finosteridas – vaistas, vartojamas prostatos hiperplazijos gydymui.
Folikulitas – plauko maišelio uždegimas.
Ftalatai – medžiaga, naudojama suminkštinti odai.
Histaminas – organizmo audinių hormonas, dalyvaujantis imuninio atsako procesuose.
Ichtiozė – odos ragėjimo sutrikimas.
Ketokonazolas – priešgrybelinė vaistinė medžiaga, naudojama pleiskanų gydymui.
Konservantai – priedai, prailginantys produkto galiojimo terminą.
Kontraceptikai – hormoninis vaistinis preparatas.
Kvapiosios medžiagos – medžiagos, naudojamos norint suteikti produktui tam tikrą kvapą.
Metablozimas – medžiagų apykaitos procesas.
Minoksidilis – vaistinis preparatas, vartojamas hormoniniam plaukų slinkimui gydyti.
Natro lauryl sulfatas – priedas, sukeliantis produkto putojimą.
NaTrue – Europos ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
Parabenai – konservantai, kurie naudojami prailginti produkto galiojimo laiką.
Raudonoji vilkligė – lėtinė autoimuninė liga.
 8

Seborėjinis dermatitas – odos uždegimas, pasireiškiantis daug riebalinių liaukų turinčiose odos vietose.
Soil Association – Jungtinės Karalystės ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
ß-fenilendiaminas – priedas, įeinantis į plaukų dažų sudėtį.
Trichofilija – grybelinės kilmės odos liga.
USDA – Jungtinių Amerikos valstijų ekologiškų produktų sertifikato ženklinimas.
Žvynelinė – lėtinė pasikartojanti odos liga, kuriai būdingi rausvos spalvos mazgeliai, aptraukti sausais
balsvais žvyneliais.
 9

ĮVADAS

Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau susiduria su įvairiausiomis ligomis, sveikatos problemomis bei
negalavimais. Ne išimtis yra ir galvos odos bei plaukų problemos. Plaukų slinkimas, pleiskanos, įvairūs
galvos dermatitai, folikulitas ar kitos šios kūno srities problemos jau tapo įprastos ir girdime apie jas
kiekvieną dieną.
Šių negalavimų priežastys gali būti labai įvairios: genetinis paveldėjimas, hormonų pusiausvyros
sutrikimai, maisto medžiagų trūkumas organizme, stresas. Tačiau, be išvardintų priežasčių, dažnai šias
problemas sukelia ir prastų plaukų priežiūros priemonių naudojimas. Būtent jos kiekvieną dieną tiesiogiai
kontaktuoja su mūsų plaukais ir galvos oda, ir yra svarus faktorius, kuris prisideda prie įvardijamų problemų.
Dažniausiai galvos odos ligos yra gydomos vaistais. Žmonės eina pas gydytojus specialistus
(dermatologus – trichologus), kurie atlieka tyrimus bei paskiria gydymą. Daugelis ligų yra susiję tiesiogiai
su vidiniais organizmo procesais, streso poveikiu, vitaminų trūkumu, tačiau dažnai problemų galima
išvengti tiesiog taikant kasdienę profilaktiką. Įprastas neekologiškas plaukų priežiūros priemones pakeitus
ekologiškais organiniais produktais, galvos oda nekontaktuoja su dirgikliais, neužkemšamos poros, plaukai
nėra veikiami įvairių kenksmingų medžiagų. Organinių priemonių galiojimo laikas yra ženkliai trumpesnis
nei įprastų sintetinių produktų, tačiau jų sudėtyje nėra tokių žalingų medžiagų kaip įvairūs parabenai,
ftalatai, kvapiosios medžiagos, mineraliniai aliejai ar kiti konservantai, kurie suteikia ilgesnį galiojimo
terminą bei estetinį patrauklumą, bet gali pažeisti mūsų skalpo sritį. Galime įžvelgti pagrindines priežastis
dėl ko visuomenė vis tik vengia pirkti ekologiškus produktus:
 Dažniausiai aukštesnė kaina
 Trumpesnis galiojimo laikas
 Mažiau patraukli išvaizda (spalva, kvapas)
 Trūksta informacijos apie ekologiškų produktų naudą
 Nežino kaip atskirti ekologišką produktą nuo sintetinio
Šiame moksliniame darbe apklausos analizės būdu siekiama išsiaiškinti, kokie yra vaistinių klientų
lūkesčiai įsigyjant ekologiškas plaukų priežiūros priemones Vilniaus vaistinėje. Kokios priežastys
paskatina žmones rinktis ekologišką produkciją arba jos nesirinkti. Su kokiomis problemomis jie susiduria
norėdami įsigyti organinių plaukų priežiūros produktų.
 10

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas– išsiaiškinti vaistinės klientų lūkesčius įsigyjant ekologiškas plaukų priežiūros
priemones Vilniaus vaistinėje.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti gyventojų poreikius dėl ekologiškų plaukų priežiūros priemonių įsigijimo

Vilniaus vaistinėje.
2. Nustatyti gyventojų žinias apie kosmetikos gaminiuose dažniausiai naudojamų priedų
poveikį žmogaus organizmui.
3. Aptarti dėl kokių priežasčių žmonės renkasi ekologišką kosmetiką ir kas įtakoja jų
pasirinkimą.

Magistrinio darbo tyrimo metodai. Siekiant darbo kokybės bei pagrįstumo, buvo
analizuojama lietuvių bei užsienio autorių mokslinė literatūra: medicinos enciklopedijos, moksliniai
straipsniai, bei atliktas empirinis tyrimas.

Magistrinio darbo aktualumas:

 Kiekvienais metais vis daugėja žmonių, kurie yra alergiški plaukų priežiūros priemonių priedams.
 Įprastų plaukų priežiūros produktų priedai dažnai turi įtakos įvairių galvos odos problemų
atsiradimui.
 Ekologiški produktai priedų su alergenais turi mažai arba visai neturi, todėl sumažėja galvos odos
problemos.
 Lietuvoje šia tema dar nebuvo atlikta jokių tyrimų.
 11

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Plauko sandara

Plaukas – tai iš sukietėjusių epidermio ląstelių sudarytas odos darinys. Jį sudaro: plauko kūnas (lot.
scapus pili), plauko šaknis (lot. radix pili) ir plauko galas (lot. apex pili). (PAV. 1)
Plauko augimas turi tris pagrindines stadijas: augimo fazę (lot. anagen),
nykimo fazę (lot. catagen), ramybės fazę (lot. telogen). Maždaug 4/5 laiko
užima plauko augimo stadija, kuri trunka nuo (104 iki 313 savaičių). Po to
plaukas pereina į nykimo fazę (~15 % žmogaus plaukų), kuri trunka 2-3
savaites, tuomet plaukas nebeauga, o folikulas po truputį juda link odos
paviršiaus. Ramybės fazėje, kuri trunka keletą mėnesių, pradeda augti
naujas plaukas, o senas iškrenta. Visą šį ciklą kontroliuoja epidermio 1 PAV. PLAUKO SANDARA
augimo faktorius. [34]

1.2 Plaukų problemos

Plaukai yra vienas svarbiausių žmogaus bendrą kūno išvaizdą lemiančių veiksnių, todėl plaukų
problemos bei įvairios ligos sukelia didelę psichologinę naštą tiek vyrams, tiek ir moterims. Pastaruoju metu
moterys bei vyrai dažnai keičia savo išvaizdą keisdami plaukų stilių. Plaukai gali būti tiesūs, banguoti ar
garbanoti, šviesūs, juodi, rudi ar net mėlyni. Šios variacijos yra svarbi mūsų išorinės tapatybės dalis, kuria
manipuliuojama sekant įvairias madas ar kultūras. Skirtingiems plaukų tipams taikomos skirtingos
formavimo ar stiliaus keitimo priemonės. Ne išimtis yra pažeisti plaukai, kuriems turi būti taikomos kitokios
priemonės nei sveikiems. Plaukai yra ganėtinai atsparūs aplinkos poveikiui. Šios srities kosmetika yra
plačiai prieinama ir taikoma išnaudojant įvairias struktūrines plauko savybes. Nors dauguma plaukams
atliekamų procedūrų saugios, tačiau yra nemažai galimybių susidurti su įvairiomis problemomis, įskaitant
plauko lūžimą, slinkimą ar galvos odos pleiskanojimą. Dažnai šios problemos yra susijusios su blogos
kosmetikos naudojimu, kuri drastiškai keičia plaukų struktūrą bei savybes, todėl su šiomis problemomis
neretai susiduria žmonės, kurie yra dažnai linkę varijuoti skirtingais stiliais.[27]
Dažniausiai visuomenės tarpe pasitaikančios problemos yra plaukų slinkimas bei pleiskanos, su
kuriomis susidūręs yra ko ne kiekvienas.
 12

1.3 Plaukų slinkimas

Plaukų slinkimas – viena opiausių ir labiausiai depresiją keliančių problemų tiek moterims tiek ir
vyrams. Tai dažniausiai reiškinys, kai sutrinka plauko atsinaujinimas arba ataugimas. Ima retėti plaukai,
pastebima neįprastai daug iškritusių plaukų duše, lovoje ar kitose vietose, kuriose asmuo praleidžia daug
laiko. Plaukų slinkimas dažniausiai klasifikuojamas į randinį plikimą, kai vietoje, kur iškrito plaukai
atsiranda randinis audinys, bei nerandinį, kuomet morfologinių pokyčių plauko buvimo vietoje
nesimato.[20]
Plaukų slinkimo priežastys:
Randinio plikimo priežastys:
 Raudonoji vilkligė
 Folikulitas
 Aknė
 Sklerodermija
 Nudegimai rūgštimis
 Terminiai pažeidimai
Nerandinio plikimo priežastys:
 Androgeninė alopecija
 Difuzinė alopecija
 Židininė alopecija
 Įvairių vaistų šalutinis poveikis (beta blokatoriai, kontraceptikai)
 Endokrininės ligos[37]
 13

1.3.1 Plaukų slinkimo gydymas

JAV mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog vienas efektyviausių vaistų plaukų
slinkimui gydyti yra minoksidilis, kuris vartojamas vietiškai tirpalų pavidalu. Optimaliausi rezultatai
pasiekiami 16-tą gydymo savaitę,
vartojant 5 procentų minoksidilio
tirpalą. (2 pav.)
2 procentų koncentracijos minoksidilis
veikia šiek tiek silpniau, tačiau
gydymo efektyvumas iš esmės labai
panašus, labiau skirtumas išryškėja tik
48 gydymo savaitę.[33]
Taip pat plaukų slinkimas gali
būti gydomas vartojant estradiolį. Jis
veikia žmogaus plauko folikulus ir
stabdo jų judėjimą link išorinės galvos 2 PAV. PLAUKŲ SLINKIMO GYDYMAS MINOKSIDILIU

dalies bei nykimą. Estradioliu gydomas androgeninis plikimas.[33] Visgi efektas gaunamas tik vartojimo
laikotarpiu, nutraukus vartojimą plaukų slinkimo reiškinys nedingsta. Vaistas taip pat vartojamas vietiškai,
tirpalo formoje. Dažnai skiriami ir vaistai, kurie vartojami per OS. Ciproterono acetatas ar finosteridas taip
pat yra androgeninio plikimo, tačiau vartojami į vidų. Juos patogiau vartoti, nereikia tepti ant galvos, tačiau
moksliniais tyrimų duomenimis, dažniausiai plaukų slinkimą geriau stabdo vietinio naudojimo minoksidilio
2% tirpalas. Tačiau reikia pabrėžti, jog pacientams, kurie turi aknę, gydymas efektyvesnis ciproterono
acetatu.[12] Prieš skiriant vaistus nuo plaukų slinkimo, labai svarbu išsiaiškinti priežastis. Androgeninio
plikimo atveju, gydomosios kosmetikos priemonės ar ekologiški produktai nepadės, vienintelė išeitis yra
prieš tai aptarti vaistai, kurie stabdo hormonų metabolizmą.
Iš literatūros šaltinių matome, jog dažniausiai plaukų slinkimas yra gydomas vaistiniais preparatais:
minoksidiliu, estradioliu ar ciproterono acetatu. Ekologiškos priemonės nėra pirmojo pasirenkamumo
priemonė gydant šią plaukų problemą, šie produktai gali būti naudojami kaip profilaktinė priemonė,
mažinanti riziką.
 14

1.4 Pleiskanos

Pleiskanos – tai baltos ar balkšvai geltonos, galvos raginio odos sluoksnio plokštelės, kurios dažnai
būna gerai matomos galvos paviršiuje ant plaukų. Jas lydi galvos niežulys, odos dirginimas, šašai. Dažnai
teigiama, jog tai yra lengvos formos seborėjinis dermatitas. Kaip sukėlėjas dažniausiai yra minimas grybelis
Pityrosporum ovale.[32][9]
Dažniausiomis priežastimis įvardijami įvairūs hormonų pusiausvyros sutrikimai, stresas, blogai
pasirinktos plaukų priežiūros priemonės. Žmonės, kurie yra linkę į dažnas plaukų procedūras (dažymas,
garbanojimas, plaukų plovimas netinkamais šampūnais, kurie turi daug dirgiklių ir pažeidžia galvos odą,
dažnas džiovinimas) kur kas dažniau susiduria su pleiskanų problemomis. Taip pat pleiskanojimą skatina ir
įvairios odos ligos: žvynelinė, ichtiozė. Įtakos turi bloga mityba, vitaminų stoka.

1.4.1 Pleiskanų gydymas

Populiariausias vaistas gydant pleiskanas yra

ketokonazolas arba ciclopirox, kurie stabdo
Pityrosporum ovale grybelio dauginimąsi. Šie vaistai
naudojami šampūnuose, kuriais gydomas galvos odos
seborėjinis dermatitas. Šiuo metu Lietuvoje VVKT
duomenimis yra sustabdytas STIEPROX šampūno
tiekimas, kuriame yra cicloprox veiklioji medžiaga.
[4] Produktų, turinčių ketokonazolo, Lietuvos rinkoje
yra pakankamai daug. Mokslinių tyrimų metu, buvo
atlikta palyginamoji analizė, kurios metu buvo 3 PAV. CICKOPIROX IR KETOKONAZOLO
PALYGINIMAS
lyginamas ketokonazolo efektyvumas mažina
pleiskanas bei jų sukeltą niežulį su cicklopirox veikliąją medžiagą. Kaip matome iš grafiko (PAV. 3),
vaistinės medžiagos veikia labai panašiai. Po 4 savaičių didesnį efektą suteikia CICLOPIROX šampūnas,
tačiau dar po kelių savaičių, jo efektyvumas ima mažėti, o ketokonazolo aritmetiškai didėja.[10]
 15

Kadangi pleiskanų buvimas dažnai sukelia niežėjimą, histamino lygis galvos odos srityje ženkliai
padidėja. Mokslinių tyrimų duomenimis, histamino lygis galvos odoje, kurioje nėra pleiskanų yra daugiau
kaip du kartus mažesnis už pleiskanotos galvos odos. Pacientai, turintys pleiskanų, vartojo kitą Cinko
piritiono šampūną tris savaites. Tai dar viena vaistinė medžiaga, plačiai naudojama seborėjinio dermatito
gydymui. Vaisto efektyvumas įrodytas
tyrimų metu.[30] Respondentams, kurie
vartojo minėtą vaistą, po trijų savaičių
histamino koncentracija galvos odoje
sumažėjo du kartus, tai reiškia, kad gydymas
yra efektyvus. Visgi kontrolinės žmonių
grupės, kurie neturėjo galvos odos
problemų, histamino lygis galvos srityje
buvo mažesnis nei turėjusių po gydymo
proceso. (PAV.4) 4 PAV. HISTAMINO LYGIS GALVOS ODOJE
Literatūroje matome, jog pleiskanoms gydyti dažniausiai yra naudojami vaistiniai preparatai:
ketokonazolas, ciclopirox arba cinko piritionas. Ekologiškos priemonės gali sumažinti odos dirginimą, kurį
sukelia sintetinių produktų sudėtyje esantys priedai, taip sumažinant riziką pleiskanų atsiradimui.

1.5 Natūralios priemonės plaukų problemoms

Nemaža dalis plaukų ir galvos odos problemų puikiausiai pašalinamos naminėmis priemonėmis.
Pleiskanos arba plaukų slinkimas gali būti prastos mitybos, įtampos, ligos ir neteisingo ar šiurkštaus gydymo
pasekmė. Tai gali būti ir šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Plaukai gali pradėti slinkti sutrikus hormonų
pusiausvyrai. Šie pokyčiai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai, susiję su amžiumi. Moterims plaukai
dažnai slenka, kai trūksta geležies bei pradėjus ar nustojus vartoti hormonines kontraceptines priemones.
Plaukai slenka klimakteriniu laikotarpiu ar po gimdymo, nes tuomet mažėja plaukus apsaugančio hormono
estrogeno. Vyrams plaukų slinkimą dažniausiai sukelia androgeninė alopecija, kurios atsiradimą skatina 3
faktoriai: amžius, paveldimas polinkis plikti ir vyriški lytiniai hormonai
Plaukų riebaluotumas priklauso nuo įgimtų savybių ir hormonų; galvos odos riebalų liaukos būna
ypač aktyvios paauglystėje. Tarp pleiskanų pasitaikančios odos atplaišos rodo padidėjusią odos ląstelių
regeneraciją ir galimai, grybelinę infekciją. Trumpalaikį plaukų slinkimą gali sukelti įtampa, šokas,
 16

gimdymas, liga ar vaistai. Dėl streso raumenys įsitempia ir veržia galvos odą, todėl plaukų folikulai negauna
pakankamai maisto medžiagų ir plaukai gali per anksti iškristi. Kuokštinį slinkimą gali sukelti grybelinė
infekcija, pavyzdžiui, galvos odos trichofilija (Tinea capitis).
Plaukų ir galvos odos būklė dažnai priklauso nuo gyvenimo būdo ir rūpinimosi savimi. Kad tokių
problemų nekiltų ar būklė dar labiau neblogėtų, reikia valgyti pilnavertį maistą, turtingą baltymais, karotinu,
riebiosiomis rūgštimis, geležimi, variu, cinku, B grupės vitaminais (ypatingai biotinu), taip pat vitaminais
C ir E. Reikia vengti putojančių gėrimų, kurie rūgština kraują ir todėl plaukai gali netekti mineralų. Būtina
saugotis, kad svoris nekristų per greitai, ir jeigu reikia, mokytis įveikti stresą. Reguliari mankšta taip pat
puikiai padeda pagerinti kraujotaką, ko pasekoje folikulai gauna daugiau maisto medžiagų.
Yra keletas natūralių gydymo būdų. Vienas jų – kvapų terapija. Atsižvelgiant į problemą, galima
rinktis vieną iš receptų. Reikia tiesiog patepti šiomis priemonėmis pažeistas vietas ir palaikyti per naktį.
Ryte išplauti galvą ir perskalauti, to paties mišinio įpylus į vandenį, kuriuo skalaujama galva. Iš pradžių
reikia kartoti vieną ar dvi dienas, o kai pagerėja – du kartus per savaitę.
 Paraudusi, niežtinti oda: po du lašus snapučių ir levandų aliejaus ir lašas santalmedžio eterinio
aliejaus į 2,5 arbatinio šaukštelio alyvuogių ar migdolų aliejaus.
 Sausa, pleiskanojanti oda: tris lašus levandų ir snapučių aliejaus bei du lašus santalmedžių aliejaus
įlašinti į penkis arbatinius šaukštelius alyvuogių, migdolų ar kito šaltai spausto aliejaus.
 Riebi, žvynuota galvos oda: sumaišyti tris lašus atlasinių kedrų, du lašus rozmarinų ir du lašus citrinų
aliejaus su penkiais arbatiniais šaukšteliais bekvapio kūno losjono.
Taip pat galima rinktis masažą. Galvos odos masažas su vaistažolėmis ar kvapiaisiais aliejais mažina streso
sukeltą raumenų įtampą ir gerina kraujotaką. Naudoti dilgėlių arba varnalėšų arbatą ar toniką, gautą
sumaišius po tris lašus rozmarinų ir kvapiųjų kadagių aliejaus, du lašus atlasinių kedrų aliejaus, pusę
arbatinio šaukštelio degtinės ir penkis arbatinius šaukštelius apelsinmedžių žiedų vandens. Taip pat galvos
kraujotaką puikiai gerina vaistinių ožragių sėklose esantis enzimas ir triogonelinas, todėl plaukų šaknys
gauna daugiau maisto medžiagų ir deguonies. Vaistinės ožragės veikia panašiai kaip minoksidilas, vaistas,
skatinantis plaukų augimą. Taigi, pravartu kasdien išgerti puodelį vaistinių ožragių arbatos.
 Plaukai mažiau riebaluojasi, jeigu juos skalausite distiliuotu vandeniu su trupučių citrinų sulčių.
 Dvi valandas prieš trinkdami plaukus šampūnu, ištepti juos trupučiu ricinų aliejaus. Plaukai žvilgės
ir neskylinės jų galai.
 Keturis šaukštus džiovintų čiobrelių užpilti dviem puodeliais vandens, užvirti ir atvėsinti. Nuoviru
perplauti galvą, kad neliktų pleiskanų.[11]
 17

Svogūnai – nuo seno žinoma plaukų augimą skatinanti priemonė: juose daug sieros, kurią organizmas
naudoja plaukų augimą skatinančioms medžiagoms gaminti. Svogūnai negali atgaivinti sunykusių plaukų
šaknų, tačiau padeda jiems vešliau augti.
 Perpjauti svogūną pusiau ir 10 – 15 minučių masažuoti perpjautąja puse galvos odą.
Paskui išplauti plaukus švelniu šampūnu, kurio reakcija neutrali.

 Alus taip pat stiprina plaukus. Vienam plovimui reikia 0,2l alaus. Perplauti plaukus šiltu vandeniu.
Procedūrą pakartoti su likusiu alumi. Iššukuoti plaukus ir leisti jiems išdžiūti. Paprastai alus taip
gerai įsigeria į galvos odą, kad visiškai nesijaučia jo kvapo, skirtingai nei po procedūros su svogūnu.
 Arbatmedžių aliejus taip pat stiprina plaukus. Jį naudoti galima įvairiai.
Masažas: galvos odą pamasažuoti trupučiu arbatmedžių aliejaus – tai pagreitins plaukų augimą.
Kompresas: sumaišyti 50 ml alyvuogių aliejaus ir 25 lašus arbatmedžių aliejaus. Šį mišinį pakaitinti
vandens vonelėje ir šiltą įtrinti galvos odą. Galvą apvynioti rankšluosčiu ir laikyti 1val.
Skalavimo priemonė: po plovimo plaukus perskalauti vandeniu, į kurį įlašinta arbatmedžių aliejaus.

1.6 Natūralūs receptai pleiskanoms bei riebiai galvos odai

 Receptas: sumaišyti ½ puodelio obuolių acto ir ½ puodelio distiliuoto vandens. Tarp galvos plovimų
masažuoti galvos odą – taip pagerės galvos kraujotaka.
 Hamamelių losjonas – nuo seno žinomas naminis vaistas nuo padidėjusio galvos riebumo bei
pleiskanojimo.
Receptas: į 20ml beržų lapų tinktūros įlašinti 3 lašus melisų eterinio aliejaus; įpilti 80ml hamamelio
vandens, gerai išmaišyti ir supilti į buteliuką. 2 savaites rytais ir vakarais 5 min. šiuo losjonu
masažuoti galvos odą.
 Šampūno nuo pleiskanų receptas: 50g lubinų sėklų, 30g gluosnių žievės 10min. pavirinti 1l vandens,
nukošti. Kiekvieną vakarą 2 savaites šiuo nuoviru sudrėkinti galvos odą.
 Aliejaus galvos odai masažuoti receptas: sumaišyti 100g dilgėlių sėklų ir 200g vandens, 10min.
pavirinti ir įberti 50g putokšlių šaknų. Vėl pavirinti 10min. nukošti ir įpilti 20g ricinų aliejaus.
Kiekvieną vakarą šiuo aliejumi masažuoti galvos odą.
 Čiobrelių ir dirvinių asiūklių nuoviras slopina riebalų liaukų veiklą bei uždegimą.
 18

Receptas: sumaišyti po 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių, dirvinių asiūklių ir rozmarinų, užplikyti 100ml
verdančio vandens. Įpilti truputį vaisių acto. Išplautus plaukus sudrėkinti šia tinktūra, pamasažuoti
galvą; perplauti nereikia.

1.7 Natūralūs receptai sausiems plaukams

 Kasdienis šukavimas šepečiu aktyvina galvos odos kraujotaką ir riebalinių liaukų veiklą. Braukti
reikėtų ne tik nuo viršaus į apačią, bet ir atvirkščiai – nuo apačios į viršų, t.y. prieš plauką.
 Majonezo kaukė. 1 kartą per savaitę pasiruošti majonezo kaukę – ji ne tik suteikia plaukams
apsauginę plėvelę, bet ir aprūpina siera.
Receptas: į 1 kiaušinio trynį lašinant įmaišyti 2 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus – turi būti
vientisa tyrelė. Aptepti šia tyrele plaukus, gerai pamasažuoti ir apsukti rankšluosčiu; laikyti 20 – 30
minučių, paskui išplauti.
 Masažas aliejumi. Tai nuo seno žinoma priemonė sausiems plaukams.
Receptas: sumaišyti po 50 g alyvuogių, migdolų, ricinų bei 5g rozmarinų aliejaus. Prieš miegą šiuo
mišiniu ištepti galvos odą;

Taip pat labai opi bei nereta galvos problema yra utelės. Jos ant plaukų deda mažus, į pleiskanas
panašius kiaušinėlius, tačiau, skirtingai nei pleiskanos, jie iššukuojami labai sunkiai ar netgi visai
neiššukuojami.
Galvos odoje utelės įkandimo vietoje atsiranda balta, iškili, labai niežtinti ruplė.
Užsikrėtus utėlėmis, labai niežti, tad sunku susilaikyti nesikasius: nuolat kasomasi, trinama oda,
atsiranda skausmingų žaizdų bei kyla uždegimų. Yra keletas natūralių priemonių kovoti su utelių problema:
 Australiškųjų arbatmedžių aliejus puikiai naikina utėles, bet, deja, ne jų kiaušinėlius.
Šampūnas: į šampūno kiekį, kuris įprastai naudojamas galvai plauti, įlašinti 10 lašų arbatmedžių
aliejaus. Ištrinti juo plaukus ir palaikyti 10min.
 Losjonas plaukams: sumaišyti 5ml arbatmedžių aliejaus, 25ml 50% spirito, 25ml distiliuoto
vandens. Šiuo mišiniu ištrinti galvos odą ir palaikyti per naktį. Rytą gerai išplauti ir iššukuoti
plaukus.
 19

Profilaktinės priemonės:

 Higiena: ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę maudytis po dušu, ne rečiau kaip du kartus per savaitę
trintis galvą, kasdieną keisti apatinius drabužius.
 Kambarį išpurkšti arbatmedžių aliejumi. Parazitai nemėgsta arbatmedžių aliejaus kvapo. [19]

1.8 Kosmetikos priedai

Žiniasklaidoje ne retai minimi kosmetikoje naudojami priedai: natrio lauryl sulfatas, parabenai,
ftalatai. Viena visuomenės dalis laiko tai nuodais, kiti gina ir teigia, jog vartojant nedidelėmis dozėmis jie
visai nekenksmingi.
Kiekvienas individas yra unikalus ir pats sprendžia, kas labiausiai tinka ir ko reikia jo organizmui,
odai. Net patys saugiausi produktai gali netenkinti žmogaus poreikio bei lūkesčių. Taigi, negalima kaltini
vien tiekėjo ar gamintojo, vartotojas privalo rūpintis pats savimi.
Atlikinėjama nemažai tyrimų, kurie rodo, jog kai kurie kosmetikoje naudojami priedai tikrai
kenksmingi, tačiau, norint tai reglamentuoti bei uždrausti rinkoje, tyrimams reikia skirti daug laiko, o laiko
resursai remiasi į finansus.

1.8.1 Dažniausiai naudojami priedai plaukų kosmetikoje

 Parabenai - Metil, Butil, Propil, Izobutil

 Naudojimas: kaip konservantas, prailginti produkto galiojimo terminą, dedama į beveik visą
kosmetiką.
 Kenksmingumas: dažna alerginių reakcijų ir bėrimų priežastis, veikia kaip mutagenas,
įmituojantis moteriškų hormonų veiklą. Jie lengvai prasiskverbia pro odą bei absorbuojasi į
kraujotaką, ko pasekoje, ima kauptis organizmo audiniuose. Besikaupiant, jų koncentracija
organizmo audiniuose didėja, ima silpnėti žmogaus įmuninė sistema.[28]
 Natrio Lauryl sulfatas
 Naudojimas: šampūnuose, dušo geliuose bei kitose prausimosi priemonėse.
 Paskirtis: priedas, kuris sukelia putojimą.
 Kenksmingumas: tai mutagenas, didinantis vėžinių susirgimų riziką, labai lengvai patenka į
kraujo apytakos sistemą. Sukelia genų mutacijas.
 20

 Trietanolaminas, Dietanolaminas
 Naudojimas: įvairiuose šampūnuose, kremuose.
 Paskirtis: pH reguliuojanti bazinė medžiaga, tirpiklis.
 Kenksmingumas: odos dirginimas.[24]
 Ftalatai
 Naudojimas: maisto produktuose, įvairiose plaukų priežiūros priemonėse, kremuose.
 Paskirtis: minkština odą, lengviau įsigeria produkte esančios medžiagos, išlaiko gaivų kvapą.
 Kenksmingumas: kenkia vyrų reprodukcinei sistemai, kepenims, trikdoma medžiagų apykaita,
silpnėja imunitetas. Ftalatai ypatingai pavojingi vaikams bei nėščioms moterims, kadangi net
minimali dozė kenkia vaisiaus vystymuisi. [22]
 Kvapiosios medžiagos
 Naudojimas: beveik visoje kosmetikoje bei maisto produktuose, kenksmingos yra sintetinės
kvapiosios medžiagos.
 Kenksmingumas: dirginama oda, kvėpavimo takai.[18]
 Mineralinis aliejus
 Naudojimas: plaukų priežiūros priemonėse.
 Paskirtis: konservantas, prailginantis produkto galiojimo terminą.
 Kenksmingumas: pigus naftos produktas, padengiantis odą orui nepralaidžiu sluoksniu. Skatina
uždegimus.[8]
 ß-fenilendiaminas PPD
 Naudojimas: plaukų dažų sudėtinė medžiaga.
 Kenksmingumas: ilgalaikis vartojimas skatina stiprias alergines reakcijas. [23]

1.8.2 Ekologiškų produktų ženklinimas

Ne retai produktų gamintojai ar distributoriai reklamuoja prekes kaip natūralias ar ekologiškas,

tačiau juose vis tiek dažniausiai būna nemažai sintetinių priedų. Ekologiškų produktų standartus atitinkanti
produkcija yra ženklinama specialiu ženklinimu, todėl verta atkreipti dėmesį į etiketes:

- BDIH – Vokietijos produkcijos sertifikato ženklinimas. Tai reiškia, jog gaminant naudojamos
tik natūralios medžiagos. Kriterijai atitinka Vokietijos Sveikatos apsaugos ministerijos
rekomendacijas.
- Ecocert arba Cosmebio – analogiškas Prancūzijos sertifikatas.
- NaTrue – Europos tarybos rekomendacijas atitinkantis tarptautinis sertifikatas.
- USDA – Jungtinių Amerikos Valstijų ženklinimas.
- Soil Association – Jungtinės Karalystės ženklinimas.[17,35]
 21

Jei matote, jog ant pakuotės yra vienas iš šių ženklinimų, drąsiai galima teigti, jog produktas yra
ekologiškas, pagamintas tik su natūraliais, ekologiškais priedais.

1.9 Vaistinės klientų lūkesčiai

Vaistinės produktyvumas, kaip ir daugelio verslo organizacijų, matuojamas konkrečiais matais, pvz.
darbuotojų skaičiaus ir darbo valandų bei parduotų prekių kiekio santykiu. [31] Bet šis vaistinių
produktyvumo matavimas neapima visų joje vykdomų veiklų. [14] Jungtinėse valstijose, norėdamos
išsilaikyti, klientams siūlo ir kitų, ne visai su sveikatos apsauga susijusių, produktų – pardavinėja maistą,
knygas bei kitas prekes, tačiau šiek tiek aukštesnėmis kainomis nei įprasti prekybos centrai. [16]Galime
prieiti išvados, jog šiuolaikinėje rinkoje klientų pritraukimas bei lojalumo ugdymas gali būti komplikuotas.
Nors Lietuvos vaistinių asortimente prekės dar gana specializuotos lyginant su JAV, tačiau vis daugiau
pašalinių produktų galime pamatyti Lietuvos vaistinių tinkluose. Pavyzdžiui, kramtomoji guma, mineralinis
vanduo bei kitos prekės, kurios yra būdingos maisto prekių tinkluose.

Kliento lojalumas reiškia jo apsisprendimą bei įsipareigojimą naudotis trokštamu prekės ženklu ar
paslauga. Jis formuojasi bėgant laikui. Jis atsispindi kliento elgesyje: žmogus ne tik nori įsigyti ar naudotis
teikiama paslauga, tačiau ir aktyviai veikia, siekdamas įsigyti trokštamą prekę ar paslaugą. [13]. Tyrimų
metu pastebėta, jog didesnis vaistininko paslaugomis besinaudojančių klientų lojalumas konkrečiam
specialistui yra susijęs su tuo, kaip pacientas suvokia vaistininką. Jei specialistas visuomenėje yra žinomas
kaip savo srities ekspertas, tiek pasitenkinimas juo, tiek siekis išlikti būtent to vaistininko klientu didėja. [6]

Visgi, bet kokios paslaugos yra visuomet susijusios su žmogiškumo faktoriumi, o žmogiškas
faktorius – su erdve nepasitenkinimui paslaugos kokybe bei neišpildytais kliento lūkesčiais. Nenuostabu,
jog reklamos, kaina, kitų prekės vartotojų atsiliepimai apie produktą ar paslaugą suformuoja tam tikrus
įsitikinimus, kurie gali keistis nebent pačiam pabandžius produktą. Tai, kaip klientas suvokia paslaugos
kokybę ir jos atitikimą arba ne su turimais lūkesčiais (suformuota priešlaikine nuomone), yra susiję su
įstaigos personalu, aplinka ar net lokacija. [13] Nėra išimtis ir vaistinės: tiek farmacinės paslaugos kokybę,
tiek ja besinaudojančių klientų elgesį veikia išoriniai bei vidiniai faktoriai.[1]

Užsienio autoriai teigia, jog kliento lūkesčių įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su nuostata, jog
vaistininkas yra patikimas bei kompetentingas savo srities specialistas, nuolat keliantis savo kvalifikaciją.
Be to, kad vaistinė klientui būtų patraukli, didelę reikšmę turi ne reklama ar gydytojų bei artimųjų
rekomendacijos, o vaistininko draugiškumas, komunikabilumas, rūpinimasis, gebėjimas išsiaiškinti klientų
 22

problemas bei profesionali išvaizda.[36] Pasitenkinimas, jog vaistinėje yra galimybė įgyvendinti specifinius
lūkesčius, būna kur kas didesnis tais atvejais, kai klientams yra teikiamos asmeninės vaistininkų
konsultacijos. [21] Tyrinėjant Lietuvos vaistinių klientų nuomonę, pagal J. Grincevičiaus tyrimų duomenis,
kiek mažiau nei pusė (45,9 proc.) tyrimo respondentų teigė, jog galutinį vaistinės pasirinkimą gali nulemti
malonus aptarnavimas, vaistinės darbuotojų išklausymas ir vaistų vartojimo paaiškinimas. Kiek daugiau nei
ketvirčiui (27 proc.) respondentų svarbus vaistinės paliktas pirmasis įspūdis, o kiek daugiau nei
penktadaliui, (21,6 proc.) respondentų faktorius, lemiantis vaistinės pasirinkimą, yra joje dirbantis
pažįstamas(-a) vaistininkas(-ė). [1] Peršasi išvada, jog santykis tarp vaistininko ir kliento yra vienas
svarbiausių veiksnių, kurie nulemia vaistinės pasirinkimą: pacientai yra linkę rinktis tą vaistinę, kurioje
galima tikėtis malonaus, profesionalaus bei informatyvaus aptarnavimo, jei vaistinė nepateisins kliento
lūkesčių, didelė tikimybė, jog į vaistinę jie negrįš.

Žiūrint iš kitos pusės, yra ir tokių klientų, kurie mato vaistinę tik kaip vaistų platinimo punktą, o
vaistininkui tenka laviruoti tarp skirtingų klientų lūkesčių įgyvendinimo. [25]Visos organizacijos yra
priklausomos nuo savo klientų, todėl esamų ir galimų lūkesčių išsiaiškinimas ir gebėjimas ne tik juos
įgyvendinti, tačiau ir viršyti, turi būti privaloma klientų aptarnavimo dalis, nesvarbu koks yra verslas, o
vaistinė taip pat ne išimtis. [29] Kuomet klientų lūkesčiai neatitinka realios patirties, pasitenkinimas
paslauga bei lojalumas mažėja, o viršyti klientų lūkesčiai atitinka aukštą kokybę [13].

Apibendrinant, egzistuoja kriterijai, pagal kuriuos formuojasi klientų lūkesčiai bei nusistatymas apie
vaistinių efektyvumą bei lojalumas konkrečiai vaistinei. Išsiaiškinus klientų lūkesčius bei žinant, kaip
galima tobulinti darbo specifiką siekiant viršyti pacientų lūkesčius, galima kryptingai tobulinti sveikatos
paslaugų kokybę bei didinti klientų pasitenkinimą. [26] [7] [15]
 23

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo planavimas (organizavimas)

Prieš atlikinėjant magistro darbo tyrimą visų pirma buvo išanalizuota mokslinė literatūra, susijusi su
magistrinio darbo tema, vėliau sudarytas tyrimo planas, suformuoti tikslai, uždaviniai bei pasirinkti tyrimo
metodai. Tyrimas atliekamas anonimine anketine apklausa (žr. 1 priedas). Tyrimo metu respondentai
savarankiškai pildė pateiktas anketas. Kadangi respondentas atsakyti į anketos klausimus gali bet kuriuo
jam patogiu metu, taip yra užtikrinamas anonimiškumas. Tai yra labiau patikima, kadangi anonimiškai
žmogus paprastai atsiveria labiau. Nustatytas imties dydis, pasirinkta visuomenės vaistinė Vilniaus mieste,
Antakalnio mikrorajone. Prieš atliekant anketavimą, buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, kuris davė
leidimą atlikti tyrimą. (žr. 2 priedas). Kiekvienas respondentas turėjo teisę savarankiškai nuspręsti dėl
dalyvavimo tyrime. Kiekvienas respondentas buvo informuotas, kokiu tikslu yra vykdomas apklausos
tyrimas bei buvo prašoma nuoširdumo, kadangi anketa turi mokslinių tikslų.

2.2 Tyrimo objektas

Tyrimo atlikimui buvo parengta anketa, kurią sudaro 20 klausimų. Anketa buvo suskirstyta į kelias
grupes:

 Socialiniai, demografiniai klausimai

 Klausimai apie plaukų problemas
 Klausimai, norint išsiaiškinti klientų lūkesčius dėl ekologiškų plaukų priežiūros produktų

Anketa yra anoniminė, garantuojamas visiškas anonimiškumas bei konfidencialumas. Apklausa

buvo skirta pacientams – Vilniaus miesto “Ramunėlė” vaistinės lankytojams.
 24

2.3 Duomenų analizės metodai

Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for
Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš
atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo
naudojami aprašomosios statistikos metodai ir duomenys pateikiami procentais ir dažniais, bei vidurkiais ir
standartiniais nuokrypiais. Reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo skaičiuojama chi kvadrato (χ²)
kriterijus arba Fišerio kriterijus, o tarp dviejų kintamųjų buvo taikytas Studento t-testas, ryšiams nustatyti
panaudotas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo
lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais,
patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai
reikšmingais, kai p<0,05.

2.4 Tiriamųjų atranka

Lietuvos sostinėje, Vilniuje, šiuo metu gyvena apytiksliai 600 000 gyventojų. Vilniaus mieste šiuo
metu yra 230 skirtingų vaistinių filialų. Tai yra apytiksliai 3 filialai 10 tūkst. gyventojų. Anketos buvo
išdalintos 384 respondentams. Grįžo 214 anketų. Grįžtamumo dydis siekia 55,73procentus. Tyrimas truko
du mėnesius, šio laikotarpio užteko tiriamųjų medžiagai surinkti. Rezultatai bus pateikiami trečiojoje darbo
dalyje. Visas respondentų skaičius yra 100 procentų. Imties dydis stipriai įtakoja statistinį tikslumą, kuriuo
vertinami tiriamos populiacijos požymiai. Imties dydžio reikšmei įtakos turi populiacijos dydis bei imties
paklaida. [3]
Formulė, naudojama imties dydžiui nustatyti:
2 2
𝑧 ∗𝑠
n= 2 , kur [3]:
Δ

 n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje,

 z – koeficientas, kuris yra surandamas iš pasiskirstymo lentelių, ir pasirenkamas pagal tai, kokį
patikimumą norime gauti. Tyrimo patikimumas yra 95 proc. (p=0,05), z=1,96. s –vidutinis imties
kvadratinis nuokrypis, Δ – leistinas netikslumas. [3]. Imtį nustatyti taip pat galime ir pasinaudodami
lentelėje esančiais duomenimis. (žr. 1 lentelė), kurioje remiantis nagrinėjamos populiacijos dydžiu
bei imties paklaida, yra nustatomas rekomenduojamas imties dydis, kuris būtų reprezentatyvus. [2]
 25

1 lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į tiriamosios populiacijos dydį bei imties paklaidą

Populiacijos Imties Imties Imties

dydis paklaida paklaida paklaida

3% 5% 10%

100 92 80 49
250 203 152 70
500 341 217 81
750 441 254 85
1000 516 278 88
2500 748 333 93
5000 880 357 94
10000 964 370 95
25000 1023 378 96
50000 1045 381 96
100000 1056 383 96
1000000 1066 384 96
100000000 1067 384 96

Tyrimo metu apklausa buvo vykdoma Vilniaus miesto vaistinėje, Antakalnio mikrorajone.
Pasirinktos populiacijos dydis buvo apie 600000, imties paklaida 5%, imties dydis – 384. Anketų buvo
išdalinta 384, grąžintų atgal 214, grįžtamumas buvo 55,73 procentai.
Tyrimas buvo atliktas vaistinėje “Ramunėlė”, kuri yra įsikūrusi Antakalnio mikrorajone Vilniuje,
Žolyno g. 2A.
 26

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1 Demografiniai tiriamųjų duomenys

Didesnė dauguma 59,8 proc. (N=128) tiriamųjų buvo moterys, o vyrai sudarė 40,2 proc. (N=86).
Iš viso buvo apklausta 214 tiriamųjų. Duomenys atvaizduoti 5 paveiksle

40.2
Vyras
59.8 Moteris

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Apie 41,1 proc. (N=88) sudarė 26 – 45 metų amžiaus, 38,3 proc. (N=82) sudarė 46 metų ir vyresni
ir 20,6 proc. (N=44) sudarė 18-25 metų amžiaus tiriamieji. Duomenys atvaizduoti 6 paveiksle.

38.3 20.6 18 - 25
26 - 45
41.1 46 ir daugiau

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių

Pagal išsilavinimą daugiausia respondentų 38,3 proc. (N=82) sudarė, turintys aukštąjį universitetinį
išsilavinimą, 35,5 proc. (N=76) respondentai, turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir 26,2 proc.
(N=56) įgiję vidurinį, profesinį arba žemesnį išsilavinimą. Duomenys atvaizduoti 7 paveiksle.

26.2 Aukštasis universitetinis

38.3
Aukštasis
neuniversitetinis
Profesinis, vidurinis,
35.5
pradinis

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

 27

3.2 Duomenų analizė

Tyrimo anketoje buvo klausiama, kur dažniausiai tiriamieji perka plaukų priežiūros priemones. Iš
tiriamųjų atsakymų (8 pav.) matyti, kad dažniausiai perka 44,9 proc. (N=96) prekybos centruose, 24,3 proc.
(N=52) perka vaistinėse, 22,4 proc. (N=48) kosmetikos parduotuvėse, 5,6 proc. (N=12) perka internetu ir
2,8 proc. (N=6) turguje. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau (62,8 proc.) nei moterys (32,8 proc.) perka
priemones prekybos centruose, nes χ²=23.575; p=0.000 (p<0.05). 18 – 25 metų amžiaus dažniausiai perka
(45,5 proc.) kosmetikos parduotuvėje, 26 – 45 metų amžiaus respondentai perka dažniausiai prekybos
centruose (38,6 proc.) bei vaistinėse (34,1 proc.), o 46 metų ir vyresnieji perka dažniau (63,4 proc.) prekybos
centruose (χ²=52,306; p=0,000 (p<0.05)). Šiek tiek dažniau internetu perka 18 – 25 metų amžiaus (18,2
proc.) negu vyresnieji. Turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniausiai perka vaistinėse (46,3 proc.),
turintys aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą dažniau perka prekybos centruose (47,4 proc.) bei kosmetikos
parduotuvėse (31,6 proc.), o turintys profesinį ar vidurinį išsilavinimą dažniausiai perka prekybos centruose
(67,9 proc.) (χ²=55,861; p=0,000 (p<0.05)). Duomenys pateikti 8 paveiksle.

50 44.9
45
40
35
30 24.3
Procentai

22.4
25
20
15
10 5.6
2.8
5
0
Vaistinėse Prekybos Kosmetikos Turguje Internetu
centruose parduotuvėse
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kur dažniausiai perkate plaukų priežiūros priemones?“

Tyrimas parodė, kad apie 43,4 proc. (N=92) tiriamųjų kartais, tačiau ne visada skaito plaukų
priežiūros priemonių sudėtį ant pakuočių, 35,8 proc. (N=76) niekada neskaito ir 20,8 proc. (N=44) skaito
sudėtį ant pakuočių. 18 – 25 metų amžiaus kartais skaito (54,5 proc.), 26 – 45 metų taip pat dažniausiai
kartais skaito (44,2 proc.), tačiau 46 metų ir vyresni tiriamieji dažniausiai atsakė, kad neskaito (51,2 proc.)
ir tai yra reikšmingas skirtumas, nes χ²=16,276; p=0,003 (p<0.05). Lyginant pagal išsilavinimą, taip pat
aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas, nes χ²=82,430; p=0,000 (p<0.05). Turintys aukštąjį universitetinį
išsilavinimą dažniausiai kartais skaito (43,9 proc.) ir skaito visada (41,5 proc.), turintys aukštąjį
 28

neuniversitetinį išsilavinimą dažniau tik kartais skaito (63,2 proc.), o turintys profesinį ar vidurinį visiškai
neskaito net 77,8 proc. Duomenys pateikti 9 paveiksle.

50
43.4
45
40 35.8
35
30
Procentai

25 20.8
20
15
10
5
0
Taip Kartais, tačiau ne visada Niekada
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar skaitote plaukų priežiūros priemonių sudėtį ant pakuočių?“

Respondentų paprašius atsakyti, ar jie žino kodėl kosmetikoje naudojamos tam tikros medžiagos,
tik 20,8 proc. (N=44) atsakė, kad žino kodėl naudojami parabenai, lygiai 17 proc. (N=36) žino, kodėl
naudojami ftalatai, 64,2 proc. (N=136) žino, kodėl naudojamos kvapniosios medžiagos ir 39 proc. (N=82)
žino, kodėl naudojamos mineralinės medžiagos. Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau žino (25,6 proc.), nei
moterys (11,1 proc.), kodėl naudojami ftalatai, nes χ²=7,592; p=0,009 (p<0.05). Jaunesnieji 18 – 25 metų
amžiaus respondentai reikšmingai dažniau žino (36,4 proc.) nei vyresni, kodėl naudojami parabenai
kosmetikoje, nes χ²=9,837; p=0,007 (p<0.05). Taip pat reikšmingai dažniau jie žino (77,3 proc.) nei 46 metų
ir vyresnio amžiaus (50 proc.), kodėl naudojamos yra kvapniosios medžiagos, nes χ²=11,781; p=0,003
(p<0.05). Ir net daugiau nei dvigubai reikšmingai dažniau 18 – 25 metų respondentai žino (63,6 proc.), kodėl
naudojamos mineralinės medžiagos, negu 26 – 45 metų amžiaus (38,6 proc.) ir 46 metų ir vyresni (25,6
proc.), nes χ²=17,074; p=0,000 (p<0.05).
Taip pat rasti statistiškai reikšmingi skirtumai ir tarp skirtingo išsilavinimo grupių. Turintys
aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniau žino (40 proc.), kodėl naudojami parabenai, nei turintys aukštąjį
neuniversitetinį (13,2 proc.) ar profesinį/vidurinį (3,6 proc.) išsilavinimą, nes χ²=30,736; p=0,000 (p<0.05).
Reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą žino (37,5 proc.), kodėl naudojami ftalatai, nei
turintys neuniversitetinį (7,9 proc.) ar profesinį/vidurinį (0 proc.) išsilavinimą, nes χ²=39,798; p=0,000
(p<0.05). Reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą žino (82,5 proc.), kodėl naudojamos
kvapiosios medžiagos, nei turintys neuniversitetinį (63,2 proc.) ar profesinį/vidurinį (39,3 proc.)
išsilavinimą, nes χ²=26,800; p=0,000 (p<0.05). Reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą žino
 29

(65 proc.), kodėl naudojamos mineralinės medžiagos, nei turintys neuniversitetinį (31,6 proc.) ar
profesinį/vidurinį (11,1 proc.) išsilavinimą, nes χ²=42,128; p=0,000 (p<0.05). Duomenys pateikti 10
paveiksle.

100
90
80 35.8

70 61
60 79.2 83
Procentai

50 Ne
40 Taip
30 64.2

20 39
10 20.8 17
0
Parabenai Ftalatai Kvapiosios Mineralinės
medžiagos medžiagos
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar žinote kodėl kosmetikoje naudojamos šios medžiagos?“

Tiriamieji į klausimą, ar jie žino šių priedų poveikį žmogaus organizmui, 15,9 proc. (N=34) atsakė,
kad žino apie parabenų poveikį, 11,2 proc. (N=24) žino apie ftalatų poveikį, 29,9 proc. (N=64) žino apie
kvapniųjų medžiagų poveikį ir 22,4 proc. (N=48) žino apie mineralinių medžiagų poveikį. Statistiškai
reikšmingai dažniau 18 – 25 metų amžiaus respondentai žino (27,3 proc.) parabenų poveikį žmogaus
organizmui, nei 26 – 45 metų (18,2 proc.) ar 46 metų ir vyresni (7,3 proc.), nes χ²=9,122; p=0,010 (p<0.05).
Taip pat reikšmingai dažniau 18 – 25 metų amžiaus respondentai žino (22,7 proc.) ftalatų poveikį žmogaus
organizmui, nei 26 – 45 metų (9,1 proc.) ar 46 metų ir vyresni (7,3 proc.), nes χ²=7,506; p=0,023 (p<0.05).
Reikšmingai dažniau 26 – 45 metų amžiaus respondentai žino (40,9 proc.) kvapniųjų medžiagų poveikį
žmogaus organizmui, nei 46 metų ir vyresni (14,6 proc.), nes χ²=15,081; p=0,001 (p<0.05).
Lyginant pagal išsilavinimą taip pat aptikti statistiškai reikšmingi skirtumai. Reikšmingai dažniau
turintys universitetinį išsilavinimą respondentai žino (29,3 proc.) parabenų poveikį žmogaus organizmui,
nei turintys neuniversitetinį (10,5 proc.) ar profesinį/vidurinį (3,6 proc.) išsilavinimą, nes χ²=18,977;
p=0,000 (p<0.05). Taip pat reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą respondentai žino (24,4
proc.) ftalatų poveikį žmogaus organizmui, nei turintys neuniversitetinį (5,3 proc.) ar profesinį/vidurinį (0
proc.) išsilavinimą, nes χ²=24,073; p=0,000 (p<0.05). Reikšmingai dažniau turintys universitetinį
išsilavinimą respondentai žino (43,9 proc.) kvapniųjų medžiagų poveikį žmogaus organizmui, nei turintys
neuniversitetinį (31,6 proc.) ar profesinį/vidurinį (7,1 proc.) išsilavinimą, nes χ²=21,607; p=0,000 (p<0.05).
 30

Ir reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą respondentai žino (36,6 proc.) mineralinių
medžiagų poveikį žmogaus organizmui, nei turintys neuniversitetinį (21,1 proc.) ar profesinį/vidurinį (3,6
proc.) išsilavinimą, nes χ²=20,973; p=0,000 (p<0.05). Duomenys pateikti 11 paveiksle.

100
90
80
70
70.1
60 77.6
84.1 88.8
Procentai

50 Ne
40 Taip
30
20
29.9
10 22.4
15.9 11.2
0
Parabenai Ftalatai Kvapiosios Mineralinės
medžiagos medžiagos
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar žinote šių priedų poveikį žmogaus organizmui?“

Respondentų paprašius atsakyti, ar ekologiškų produktų asortimentas vaistinėse tenkina jų

poreikius, 42,5 proc. (N=90) atsakė, kad asortimento dažniausiai užtenka, 41,5 proc. (N=88) atsakė, kad
pilnai užtenka jų poreikiams ir 16 proc. (N=34) atsakė, kad asortimentas nepakankamas, labai retai randa
reikiamą produktą. 18 – 25 metų respondentai dažniau atsakė, kad pilnai užtenka (36,4 proc.) ir dažniausiai
užtenka (36,4 proc.), 26 – 45 metų dažniausiai atsakė, kad dažniausiai užtenka (54,5 proc.), o 46 metų ir
vyresni dažniausiai atsakė, kad jiems pilnai užtenka jų poreikiams (57,5 proc.). Tai yra statistiškai
reikšmingas skirtumas, nes χ²=18,808; p=0,001 (p<0.05). Taip pat reikšmingai dažniau turintys
vidurinį/profesinį atsakė, kad jiems pilnai užtenka jų poreikiams (85,2 proc.), nei turintys universitetinį
(17,1 proc.) ar neuniversitetinį (36,8 proc.) išsilavinimą, nes χ²=63,991; p=0,000 (p<0.05). Duomenys
pateikti 12 paveiksle.
 31

45 41.5 42.5

40
35
30
25
Procentai 20 16.0
15
10
5
0
Taip, pilnai užtenka Dažniausiai užtenka Nepakankamas, labai
mano poreikiams retai randu reikiamą
produktą
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar ekologiškų produktų asortimentas vaistinėse tenkina jūsų poreikius?“

Tyrimas parodė, kad lygiai 71 proc. (N=152) teigiamai vertina ekologiškas plaukų priežiūros
priemones ir 29 proc. (N=62) vertina neutraliai. (13 pav.) Moterys reikšmingai dažniau teigiamai (78,1
proc.), negu vyrai (60,5 proc.) vertina šias ekologiškas priemones, nes χ²=7,796; p=0,006 (p<0.05). Taip pat
reikšmingai dažniau turintys aukštąjį universitetinį (82,9 proc.) ir neuniversitetinį (78,9 proc.) vertina
teigiamai, nei turintys profesinį/vidurinį (42,9 proc.) išsilavinimą, nes χ²=29,554; p=0,000 (p<0.05).
Duomenys pateikti 2 lentelėje.

29.0
Teigiamai
Neutraliai
71.0

13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kaip vertinate ekologiškas plaukų priežiūros priemones?“

Daugiau nei pusę (54,3 proc.) tiriamųjų nežino ekologiškų plaukų priežiūros priemonių privalumų,
lyginant su paprasta produkcija. 18 – 25 metų respondentai reikšmingai dažniau žino privalumus (63,6
proc.), negu 26 – 45 metų (45,2 proc.) ar 46 metų ir vyresni (36,6 proc.), nes χ²=8,456; p=0,015 (p<0.05).
Taip pat reikšmingai dažniau turintys universitetinį išsilavinimą (67,5 proc.) žino privalumus, negu turintys
 32

neuniversitetinį (45,9 proc.) ar profesinį/vidurinį (14,3 proc.), nes χ²=37,591; p=0,000 (p<0.05). Duomenys
atvaizduoti 14 paveiksle.

45.7
Taip
54.3 Ne

14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar jūs žinote ekologiškų plaukų priežiūros priemonių privalumus,
lyginant su paprasta produkcija?“

Trečdalis respondentų 33 proc. (N=74) mano, kad ekologiškos plaukų priežiūros priemonės sukelia
mažiau alerginių reakcijų, 30,4 proc. (N=68) mano, kad jos nedirgina galvos odos, 18,8 proc. (N=42) mano,
kad dėl jų mažiau sausėja plaukai, 11,6 proc. (N=26) mano, kad dėl jų naudojimo sumažėja plaukų slinkimas
ir 6,3 proc. (N=14) mano, kad sumažėja pleiskanų kiekis.
Reikšmingai daugiau vyrų (11,6 proc.) atsakė, kad sumažėja pleiskanų kiekis, nei moterų (2,9
proc.), nes χ²=6,083; p=0,021 (p<0.05). Tačiau reikšmingai daugiau moterų (37,7 proc.) atsakė, kad sukelia
mažiau alerginių reakcijų, negu vyrų (25,6 proc.), nes χ²=5,146; p=0,028 (p<0.05). Reikšmingai daugiau 18
– 25 metų respondentų (18,9 proc.) atsakė, kad mažiau sausėja plaukai, negu 46 metų ir vyresni (17,2 proc.),
nes χ²=7,055; p=0,029 (p<0.05). Taip pat reikšmingai daugiau 18 – 25 metų amžiaus respondentų (21,6
proc.) atsakė, kad sumažėja plaukų slinkimas, negu 26 – 45 metų amžiaus (6,5 proc.) ar 46 metų ir vyresni
(6,9 proc.), nes χ²=30,576; p=0,000 (p<0.05).
Lyginant pagal išsilavinimą taip pat aptikti statistiškai reikšmingi skirtumai. Reikšmingai daugiau
turinčių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (35,3 proc.) atsakė, kad nedirgina galvos odos, negu turinčių
profesinį/vidurinį (12,5 proc.) išsilavinimą, nes χ²=34,850; p=0,000 (p<0.05). Reikšmingai daugiau turinčių
aukštąjį universitetinį išsilavinimą (22,9 proc.) atsakė, kad mažiau sausėja plaukai, negu turinčių
neuniversitetinį (11,8 proc.) ar profesinį/vidurinį (12,5 proc.) išsilavinimą, nes χ²=32,701; p=0,000
(p<0.05). Reikšmingai daugiau turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą (31,4 proc.) atsakė, kad mažiau
alerginių reakcijų, negu turinčių neuniversitetinį (35,3 proc.) ar profesinį/vidurinį (37,5 proc.) išsilavinimą,
nes χ²=27,596; p=0,000 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 15 paveiksle.
 33

35 33.0
30.4
30

25
18.8
20

Procentai
15 11.6
10 6.3
5

0
Nedirgina Mažiau sausėja Sumažėja Sumažėja Mažiau
galvos odos plaukai pleiskanų plaukų alerginių
kiekis slinkimas reakcijų

15 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą priemonių privalumus

Tik 7,5 proc. (N=16) tiriamųjų atsakė, kad vaistinės klientams pakanka informacijos apie
ekologiškas plaukų priežiūros priemones, 44,9 proc. (N=96) atsakė, kad nepakanka ir 47,7 proc. (N=102)
neturi nuomonės šiuo klausimu. Reikšmingai dažniau 26 – 45 metų respondentai (59,1 proc.) atsakė, kad
nepakanka, negu 18 - 25 metų (31,8 proc.) ar 46 metų ir vyresni (36,6 proc.), nes χ²=20,337; p=0,000
(p<0.05). Taip pat turintys universitetinį išsilavinimą dažniau atsakė (63,4 proc.), kad informacijos
nepakanka, nei turintys neuniversitetinį (42,1 proc.) ar profesinį/vidurinį (21,4 proc.) išsilavinimą, nes
χ²=40,551; p=0,000 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 16 paveiksle.

7.5

47.7 Taip
Ne
44.9
Neturiu nuomonės

16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar vaistinės klientams pakanka informacijos apie ekologiškas plaukų
priežiūros priemones?“

Net 79,4 proc. (N=170) tiriamųjų pageidautų vaistinėje sulaukti išsamesnės informacijos apie
galvos odos bei plaukų priežiūrą. 18 – 25 metų respondentai reikšmingai rečiau pageidautų informacijos
 34

(63,6 proc.), negu 26 – 45 metų (84,1 proc.) ar 46 metų ar vyresni (82,9 proc.), nes χ²=8,504; p=0,014
(p<0.05). Turintys profesinį/vidurinį išsilavinimą reikšmingai rečiau pageidautų informacijos (67,9 proc.),
negu turintys universitetinį (82,9 proc.) ar neuniversitetinį (84,2 proc.) išsilavinimą, nes χ²=6,269; p=0,044
(p<0.05). Duomenys atvaizduoti 17 paveiksle.

20.6

Taip
Ne
79.4

17pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar pageidautumėte vaistinėje sulaukti išsamesnės informacijos apie
galvos odos bei plaukų priežiūrą?“

Atlikus duomenų analizę, galime teigti, kad respondentai daugiausiai pasitikėtų gydytojo
specialisto patarimais (70,1 proc.), kosmetikos specialisto patarimais (19,6 proc.) ir vaistininko patarimais
(15,9 proc.). Reikšmingai dažniau moterys pasitikėtų kosmetikos specialistu (25 proc.), negu vyrai (11,6
proc.), nes χ²=7,127; p=0,028 (p<0.05). Taip pat kosmetikos specialistu dažniau pasitikėtų 18 – 25 metų
respondentai (31,8 proc.), negu 46 metų ir vyresni (9,8 proc.), nes χ²=14,367; p=0,006 (p<0.05). Vaistininku
reikšmingai dažniau pasitikėtų turintys aukštąjį neuniversitetinį (23,7 proc.), negu profesinį/vidurinį (10,7
proc.) išsilavinimą, nes χ²=10,526; p=0,032 (p<0.05). Gydytoju specialistu reikšmingai dažniau pasitikėtų
turintys aukštąjį universitetinį (82,9 proc.), negu profesinį/vidurinį (57,1 proc.) išsilavinimą, nes χ²=12,802;
p=0,012 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 18 paveiksle.
 35

100
90 15.9 19.6
80
70
70.1
60

Procentai
62.6 52.3 Daugiausiai
50
40 Vidutiniškai
Mažiausiai
30
20 24.3
28.0
10 21.5
0 5.6
Vaistinininko Gydytojo Kosmetikos
specialisto specialisto

18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kurio specialisto patarimais dėl galvos odos bei plaukų problemų
labiausiai pasitikėtumėte?“

Respondentų paprašius atsakyti, kas juos labiausiai paskatintų pirkti ekologiškus plaukų priežiūros
produktus, 29,9 proc. (N=64) atsakė, kad daugiau informacijos apie šiuos produktus, 29 proc. (N=62) mano,
kad žemesnė prekių kaina, 21,5 proc. (N=46) atsakė, kad platesnis prekių asortimentas, 18,7 proc. mano,
kad didesnis produktų efektas ir 0,9 proc. (N=2) paskatintų kitos priežastys. 18 – 25 metų respondentai
dažniausiai atsakė, kad paskatintų didesnis produktų efektas (31,8 proc.), 26 – 45 metų mano, kad didesnė
informacija apie šiuos produktus (34,1 proc.), o 46 metų ir vyresni atsakė, kad žemesnė prekių kaina (48,8
proc.). Tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes χ²=35,259; p=0,000 (p<0.05).
Turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą dažniausiai (39 proc.) atsakė, kad paskatintų platesnis
prekių asortimentas, turintys neuniversitetinį išsilavinimą dažniausiai mano, kad paskatintų daugiau
informacijos apie šiuos produktus (31,6 proc.), o turintys profesinį/vidurinį išsilavinimą mano, kad
paskatintų žemesnė prekių kaina (50 proc.). Tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas, nes χ²=43,832;
p=0,000 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 19 paveiksle.
 36

35
29.0 29.9
30

25 21.5
18.7
20

Procentai
15

10

5 0.9
0
Žemesnė Platesnis Didesnis Daugiau Kita
prekių kaina prekių produktų informacijos
asortimentas efektas apie šiuos
produktus

19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kas labiausiai paskatintų pirkti ekologiškus plaukų priežiūros
produktus?“

Daugiausiai 40,2 proc. (N=86) respondentų perka ekologiškas plaukų priežiūros priemones dėl
saugumo (mažiau alerginių reakcijų, produktai sveikesni galvos odai bei plaukams), 9,3 proc. (N=20) perka
dėl to, kad visuomenėje vis labiau populiarėja ekologiškų produktų vartojimas, 6,5 proc. (N=14) perka, nes
turi plaukų problemų, todėl negali naudoti kitų priemonių. Taip pat 43,9 proc. (N=94) tiriamųjų atsakė, kad
ekologiškų priemonių visai neperka.
18 – 25 metų respondentai dažniausiai atsakė (50 proc.), kad neperka priemonių, kaip ir 46 metų ir
vyresni (56,1 proc.), o 26 – 45 metų dažniausiai atsakė, kad dėl saugumo, nes χ²=15,810; p=0,015 (p<0.05).
Turintys tiek aukštąjį universitetinį (58,5 proc.), tiek neuniversitetinį (42,1 proc.) atsakė dažniausiai, kad
perka dėl saugumo, o 46 metų ir vyresni dažniau atsakė, kad visai neperka (85,7 proc.), nes χ²=63,831;
p=0,000 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 20 paveiksle.
 37

50 43.9
45 40.2
40
35
30
25
20
Procentai 15 9.3
6.5
10
5
0
Turiu plaukų Dėl saugumo (mažiau Dėl to, kad Neperku
problemu, todėl alerginių reakcijų, visuomenėje vis labiau
negaliu naudoti kitų produktai sveikesni populiarėja ekologiškų
priemonių galvos odai bei produktų vartojimas
plaukams)

20 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kokiu tikslu perkate ekologiškas plaukų priežiūros priemones?“

Respondentų buvo klausiama, kokias jie turi galvos odos ar plaukų problemas/ligas, kurios
paskatina pirkti ekologiškas plaukų priežiūros priemones. Apie 20,6 proc. (N=44) tiriamųjų turi plaukų
slinkimo problemą, 18,7 proc. (N=40) turi sausą galvos odą, 17,8 proc. (N=38) atsiranda alerginės reakcijos
(paraudimai, bėrimai galvos srityje), 17,8 proc. (N=38) turi didelį pleiskanų kiekį, 15 proc. (N=32) kankina
dažnas galvos niežulys ir 10,3 proc. (N=22) turi įvairias galvos odos ligas.
Reikšmingai daugiau vyrų (25,5 proc.), nei moterų (13,3 proc.) turi sausą galvos odą, nes χ²=8,034;
p=0,007 (p<0.05). Taip pat reikšmingai daugiau vyrų (25,5 proc.), nei moterų (11,7 proc.) kamuoja didelis
pleiskanų kiekis, nes χ²=10,143; p=0,002 (p<0.05).
46 metų ir vyresni reikšmingai daugiau (26,2 proc.) turi didelį pleiskanų kiekį, negu 18 – 25 metų
amžiaus (10,5 proc.), nes χ²=7,907; p=0,019 (p<0.05). Turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą
reikšmingai dažniau atsakė (22,9 proc.), kad turi sausą galvos odą, negu turintys neuniversitetinį
išsilavinimą (10 proc.), nes χ²=6,933; p=0,031 (p<0.05). Taip pat turintys neuniversitetinį išsilavinimą
reikšmingai dažniau skundžiasi plaukų slinkimu (35 proc.), negu turintys universitetinį (16,7 proc.) ar
profesinį/vidurinį išsilavinimą (0 proc.), nes χ²=26,884; p=0,000 (p<0.05). Reikšmingai daugiau turinčių
universitetinį išsilavinimą (22,9 proc.) atsakė, kad turi didelį pleiskanų kiekį, negu turintys
profesinį/vidurinį išsilavinimą (15,8 proc.), nes χ²=7,624; p=0,022 (p<0.05). Reikšmingai daugiau turinčių
universitetinį išsilavinimą (22,9 proc.) atsakė, kad patiria alerginių reakcijų, negu turintys profesinį/vidurinį
išsilavinimą (5,3 proc.), nes χ²=12,361; p=0,002 (p<0.05). Reikšmingai mažiau turinčių universitetinį
išsilavinimą (4,2 proc.) atsakė, kad turi įvairių galvos odos ligų, negu turintys profesinį/vidurinį i
šsilavinimą (26,3 proc.), nes χ²=6,085; p=0,048 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 21 paveiksle.
 38

Apklausoje respondentų buvo klausiama, kas daro didžiausią įtaką renkantis ekologiškas plaukų
priežiūros priemones. Kiekvienas teiginys vertintas balais nuo 1 iki 5 (visiškai nesutinku – visiškai sutinku).
Respondentų nuomone, labiausiai daro įtaką gydytojo rekomendacijos (vidurkis 4,07±0,83), kaina (vidurkis
3,82±1,02), nuolaidos (vidurkis 3,67±0,95), vaistininko rekomendacijos (vidurkis 3,65±0,91), reklama
(vidurkis 2,76±0,98), komentarai internete (vidurkis 2,51±1,12), gamintojas (vidurkis 2,44±0,93), pakuotė
(vidurkis 2,04±0,97) ir pavadinimas (vidurkis 1,90±0,97). Duomenys atvaizduoti 22 paveiksle.

Gamintojas 2.44

Komentarai internete 2.51

Nuolaidos 3.67

Vaistininko rekomendacijos 3.65

Gydytojo rekomendacijos 4.07

Reklama 2.76

Pavadinimas 1.90

Pakuotė 2.04

Kaina 3.82

1 2 3 4 5
Vidurkiai (visiškai nesutinku - visiškai sutinku)

22pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kas daro didžiausią įtaką renkantis ekologiškas plaukų priežiūros
priemones?“

Statistiškai reikšmingai labiau vyrams (4,21±0,79), negu moterims (3,97±0,83) daro įtaką gydytojo
rekomendacijos, nes t=2.107; p=0.036 (p<0.05).
Tai pat aptikti statistiškai reikšmingi neigiami ryšiai tarp amžiaus ir pakuotės (r=-0,226;p=0,001),
pavadinimo (r=-0,156;p=0,023), reklamos (r=-0,360;p=0,000), gydytojo rekomendacijų (r=-
0,231;p=0,001), komentarų internete (r=-0,520;p=0,000) ir gamintojo (r=-0,303;p=0,000). Galime teigti,
kad kuo žmonės jaunesni, tuo labiau juos įtakoja šie visi veiksniai.
Aptikti statistiškai reikšmingi teigiami ryšiai tarp išsilavinimo ir kainos (r=0,160;p=0,019) ir
nuolaidų (r=0,151;p=0,028). Galime teigti, kad kuo išsilavinimas žemesnis, tuo kainos ir nuolaidos labiau
įtakoja žmones.
Taip pat aptikti statistiškai reikšmingi neigiami ryšiai tarp išsilavinimo ir gydytojo rekomendacijų
(r=-0,185;p=0,007), komentarų internete (r=-0,172;p=0,012) ir gamintojo (r=-0,179;p=0,009). Galime
 39

teigti, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo labiau įtakoja gamintojas, komentarai ir gydytojo
rekomendacijos.

Lentelė 2. Amžiaus, išsilavinimo ir įtakos sąsajos (*-p<0,05; **-p<0,01)

Gydytojo Vaistininko
Rekl Nuolaido Komentar Gamintoja
Sąsajos Kaina Pakuotė Pavadinimas
ama
rekomendacij rekomendacij
s ai internete s
os os
-
r 0,096 -0,226** -0,156* 0,36 -0,231** -0,056 0,029 -0,520** -0,303**
Amžius 0**
0,00
p 0,163 0,001 0,023
0
0,001 0,415 0,674 0,000 0,000
-
0,160
Išsilavinima
r * 0,004 0,022 0,07 -0,185** -0,099 0,151* -0,172* -0,179**
1
s
0,30
p 0,019 0,949 0,752
3
0,007 0,150 0,028 0,012 0,009

Beveik pusė 48,6 proc. (N=104) respondentų mano, kad reikalinga, jog vaistinėse būtų platesnis
ekologiškų plaukų priežiūros priemonių asortimentas, 20,6 proc. (N=44) su tuo visiškai sutinka, 18,7 proc.
(N=40) neturi apie tai nuomonės ir 12,1 proc. (N=26) nemano, kad produktų populiarumas dėl to išaugtų.
Reikšmingai daugiau visiškai sutinka 18 - 25 metų respondentai (31,8 proc.), negu 46 metų ir vyresni, nes
χ²=18,967; p=0,004 (p<0.05). Taip pat daugiau visiškai sutinkančių yra tarp turinčių universitetinį (34,1
proc.), negu profesinį/vidurinį išsilavinimą (0 proc.), nes χ²=53,101; p=0,000 (p<0.05). Duomenys
atvaizduoti 23 paveiksle.

60
48.6
50

40

30
Procentai

20.6 18.7
20
12.1
10

0
Visiskai sutinku Manau, kad tai Nemanau, kad Neturiu
reikalinga produktų nuomonės
populiarumas dėl
to išaugtų

23 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar jūs sutiktumėte, jog vaistinėse būtų platesnis ekologiškų plaukų
priežiūros priemonių asortimentas?“
 40

Į klausimą, ar ekologiškiems plaukų priežiūros produktams vaistinėse reikėtų atskiros vitrinos,

daugiau nei trečdalis 39,3 proc. (N=84) mano, kad tai reikalinga, 21,5 proc. (N=46) su tuo visiškai sutinka,
21,5 proc. (N=46) neturi nuomonės ir 17,8 proc. (N=38) nemano, kad produktų populiarumas nuo to išaugtų.
Daugiau vyrų (25,6 proc.), nei moterų (12,5 proc.) mano, kad produktų populiarumas dėl to neišaugtų, nes
χ²=11,680; p=0,009 (p<0.05). Taip pat mano daugiau ir 18 – 25 metų respondentai (27,3 proc.), nei 46 metų
ir vyresni (9,8 proc.), nes χ²=22,292; p=0,001 (p<0.05). Turintys aukštąjį universitetinį (31,7 proc.) ir
neuniversitetinį (23,7 proc.) dažniau visiškai sutinka, negu turintys profesinį/vidurinį (3,6 proc.)
išsilavinimą, nes χ²=47,272; p=0,000 (p<0.05). Duomenys atvaizduoti 24 paveiksle.

45
39.3
40
35
30
25 21.5 21.5
17.8
Procentai

20
15
10
5
0
Visiskai sutinku Manau, kad tai Nemanau, kad Neturiu nuomonės
reikalinga produktų
populiarumas nuo
to išaugų

24 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar manote, kad ekologiškiems plaukų priežiūros produktams vaistinėse
reikėtų atskiros vitrinos?“
 41

3.3 Rezultatų apibendrinimas

Daugiausiai 40,2 proc. (N=86) respondentų perka ekologiškas plaukų priežiūros priemones dėl
saugumo (mažiau alerginių reakcijų, produktai sveikesni galvos odai bei plaukams), 9,3 proc. (N=20) perka
dėl to, kad visuomenėje vis labiau populiarėja ekologiškų produktų vartojimas, 6,5 proc. (N=14) perka, nes
turi plaukų problemų, todėl negali naudoti kitų priemonių. Taip pat 43,9 proc. (N=94) tiriamųjų atsakė, kad
ekologiškų priemonių visai neperka. Respondentų buvo klausiama, kokias jie turi galvos odos ar plaukų
problemas/ligas, kurios paskatina pirkti ekologiškas plaukų priežiūros priemones. Apie 20,6 proc. (N=44)
tiriamųjų turi plaukų slinkimo problemą, 18,7 proc. (N=40) turi sausą galvos odą, 17,8 proc. (N=38)
atsiranda alerginės reakcijos (paraudimai, bėrimai galvos srityje), 17,8 proc. (N=38) turi didelį pleiskanų
kiekį, 15 proc. (N=32) kankina dažnas galvos niežulys ir 10,3 proc. (N=22) turi įvairias galvos odos ligas.
Tačiau reikšmingai daugiau moterų (15 proc.), nei vyrų (4,3 proc.) turi įvairių galvos odos ligų, nes
χ²=4,940; p=0,037 (p<0.05). Reikšmingai daugiau moterų (15 proc.), nei vyrų (4,3 proc.) turi įvairių galvos
odos ligų, nes χ²=4,940; p=0,037 (p<0.05), rezultatai sutampa su kito magistrinio darbo rezultatų
duomenimis, kur buvo tiriamas aknės (vienos populiariausių odos ligų) paplitimas demografiškai pagal lytį.
Vilmos Masionytės magistriniame darbe, palyginus pagal lytį, mergaičių akne sirgo daugiau (81,2 proc.)
negu berniukų (70,6 proc.) šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, taigi matome, jog tendencija
abiejuose darbuose ta pati, odos ligomis dažniau serga moterys nei vyrai. [38]
Lietuvių autorių moksliniuose straipsniuose pažymima, kad gydytojai laikomi pagrindiniais
medicininės pagalbos pacientams teikėjais ir tai galima paaiškinti tuo, kad sveikatos priežiūros institucijose
istoriškai susiklosčius specialistų tarpasmeniniams santykiams gydytojų vaidmuo buvo labiau vyraujantis,
lyginant su kitais specialistais. Specialistams susibūrus į komandas, pakankamai sunku keisti istoriškai
susiklosčiusius tarpasmeninius santykius. [39] Lygiai tokia pati tendencija atsispindi ir šio darbo
rezultatuose, kadangi respondentai žymiai labiau pasitiki gydytojo patarimais, jį laiko kompetetingesniu
specialistu.
 42

IŠVADOS

1. Dažniausiai Vilniuje plaukų priežiūros produktus žmonės perka ne vaistinėse, o prekybos centruose.
Vilniuje vaistinės turi daug alternatyvų, daug specializuotų kosmetikos parduotuvių bei prekybos
centrų, kuriuose yra platesnis prekių asortimentas bei žemesnė analogiškų prekių kaina.

2. Vaistinės klientai mažai žino apie plaukų priežiūros priemonių priedų poveikį žmogaus organizmui,
retai skaito plaukų priežiūros priemonių etiketes, todėl ilgalaikio naudojimo pasekoje, gali išsivystyti
galvos odos problemos.

3. Žmonės, kurie perka ekologiškas plaukų priežiūros priemones ja renkasi dėl saugumo (mažiau
alerginių reakcijų). Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys vartotojų pasirinkimą įsigyjant ekologiškus
produktus yra gydytojo rekomendacijos, kaina bei nuolaidos.
 43

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos vaistinėms:

1. Didinti informacijos srautą vaistinėse apie ekologiškų galvos priežiūros produktus, jų naudą bei
skirtumus tarp ekologiškos produkcijos ir sintetinės. Iš apklausos duomenų galima spręsti, jog tai
paskatintų ekologiškų produktų įsigijimą vaistinėse.

2. Didinti ekologiškų plaukų priežiūros priemonių asortimentą vaistinėse, kad kiekvienas klientas
galėtų išsirinkti sau tinkamą produktą. Iš apklausos duomenų matome, jog didžioji dalis
respondentų sutiktų, jog būtų praplėstas šių prekių asortimentas.

3. Pastatyti atskiras vitrinas ekologiškiems plaukų priežiūros produktams. Iš apklausos rezultatų

matoma, jog klientų manymu, tai būtų naudinga. Būtų paprasčiau atrasti ekologišką produkciją,
nereikėtų ieškoti tarp visų priemonių, skaityti etikečių, taip būtų sutaupomas klientų laikas.

Rekomendacijos vaistinių klientams:

4. Galvos problemas visų pirma bandyti spręsti ekologiškais produktais, kuriuos galima pasigaminti
namų sąlygomis, taip sumažėtų vaistinių medžiagų šalutinių poveikių tikimybė.
 44

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Grincevičius J. Visuomenės vaistinėse teikiamos farmacinės paslaugos tyrimas ir

įvertinimas. Daktaro disertacija, 2008
2. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2007
3. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas: Lietuvos kūno
kultūros akademija, 2009
4. http://vvkt.lt
5. 17a-estradiol induces aromatase activity in intact human anagen hair follicles ex vivo,
Experimental Dermatology, 2002
6. Alghurair SA, Simpson SH, Guirguis LM. What elements of the patient-pharmacist
relationship are associated with patient satisfaction? Patient Prefer Adherence, 2012
7. Alrashdi I. Evaluation of Quality of Healthcare: To What Etent Can we Rely on Patient
Expectations and Preferences. Oman Medical Journal, 2012
8. Andreas Willing, Lubricants based on renewable resources – an environmentally
compatible alternative to mineral products, 2001
9. Andrew C., Satchell, MB, BS, Anne Saurajen, Treatment of dandruff with 5% tea oil
shampoo, New South Wales, Australia, 2002
10. Anne W. Lucky, Daniel J. Piacquadio, A randomized, placebo-controlled trial of 5% and
2% topical minoxidil solutions in the treatment of female pattern hair loss, USA, 2004
11. Dr. Penny Stanway, Stefan Ball, Ann Gilanders, The Reader’s Digest Association
Limited, London, 2002
12. Effects of minoxidil 2% vs. cyproterone acetate treatment on female androgenetic
alopecia: a controlled, 12-month randomized trial, British Journal of Dermatology, 2002
13. Gilmore A. Services Marketing and Management. London: Sage Publications; 2003
14. Gupta SR, Wojtynek JE, Walton SM, Botticelli JT, Shields KL, Quad JE, Schumok GT.
Monitoring of pharmacy staffing, workload, and producitivity in community hospitals.
American Journal of Health-System Pharmacy, 2006
15. Hasan S, Sulieman H, Stewart K, Chapman CB, Hasan MY, Kong DC. Assessing patient
satisfaction with community pharmacy in the UAE using a newly-validated tool. Res
Social Adm Pharm, 2013
 45

16. Jarrett W. What Can We Do in Our Locality to Acquaint the Public with Service
Pharmacy Renders? American Journal of Pharmaceutical Education 2001
17. Joanna Newrli- Guz,Labelling of organic and natural cosmetic products in harmonized
standarts, , Gdynia Maritme University, Poland, 2013
18. Johansen, J.D., Fragrance contact, Clin Dermatol, 2008
19. Jorg Zittlau, Norbert Kriegisch, Dagmar P. Heinke. Didžioji namų vaistinė, Munchenas,
1999
20. Journal of Cutaneous Medicine and Surgery/Volume 3, Supplement 3,
Dermatopathology of Common Hair Problems 1999
21. Kassam R, Collins JB, Berkowitz J. Comparison of Patients’ Expectations and
Experiences at Traditional Pharmacies and Pharmacies Offering Enhanced Advanced
Pharmacy Practice Experiences. American Journal of Pharmaceutical Education, 2010
22. Kembra L. Howdeshell, Johnathan Furr; Christy R. Lambright, Cumulative effects of
dibutyl phthalate n male rat reproductive tract development, 2007
23. Marta Teixeira, Liesbet De Wachter, Elke Ronsyn, Contact allergy to para
phenylenediamine in a permanent eyelash dye, , 2006
24. R. Piipari, M. Tuppurainen, T. Tuomi, Diethanolamin- conducted occupational asthma,
a case report, Finnish Institute of Occupational Health, Helsinki, Finland, 1998
25. Renberg T, Wichman Tornqvist K, Sporrong SK, Linbald AK, Tully MP. Pharmacy users
expectations of pharmacy encounters: a Q-methodological study. Helath Expect, 2011
26. Roohi G., Asayesh H, Abdollahi AA, Abbasi A. Evaluation of client’s expectations and
perception gap regarding the quality of primary healthcare service in healthcare center of
Gorgan. Journal of Jahrom University of Medical Sciences, 2011
27. S. Harrison & R. Sinclair Hair colouring, permanent stylingand hair structur,
Derpartment of Medicine, St. Vincent’s Hospital Melbourne, Australia, 2003
28. S.C.Rastogi, A. Schouten, Contents of methyl-, ethyl-, propyl-, butyl- and benzylparaben
in cosmetic products, Netherlands, 1995
29. Sachdeva V, Kukkar V, Singh VJ, Jha S. ISO 9000 & its Importance in Pharmacy. Journal
of Pharmacy Research, 2012
30. Scalp Stratum Comeum Histamine Levels: Novel Sampling Method Reveals Association
with Itch Resolution in Dandruff/Seborrhoeic Dermatitis Treatment, Acta Derm Venerol,
2011
 46

31. Schumock GT, Shields KL, Walton SM, Barnum DT. Data envelopment analysis: a
method for comparing hospital pharmacy productivity. Am J Health Syst Pharm, 2009
32. Shuster S. The actiology of dandruff and the mod of action of therapeutic agents. Br J
Dermatol, 1984
33. Successful treatment of dandruff with 1,5% ciclopirox olamine shampoo in Korea,
Journal of Dermatological Treatment, 2013
34. The Williams & Wilkins Co, The Journal of Investigative, Dermatology . USA, Human
hair cycle, 1970
35. Tim Kapsner, Organic cosmetics standards: A new formulation challenge, 2007
36. West DS, Wilkin NE, Bentley JP. Role of pharmacy experience and argument types in
forming beliefs about pharmacist trustworthiness. Am J Health Syst Pharm, 2003
37. Whiting DA, Templeton SF, Solomon AR. Disorders of cutaneous appendages. In:
Barnhill RL, ed. Textbook of dermatopathology. New York: McGraw-Hill, 1998

38. Z.Masionytė, Magistro baigiamasis darbas, Aknės paplitimo ir farmakoterapinių

problemų tyrimas gydant aknę paauglių tarpe, 2015

39. Ž.Petrauskienė, Interdisciplininis bendradarbiavimas socialinio darbo prakitkoje.

Socialinis darbas, 2011
 47

PRIEDAI
1 priedas anketa vaistinės klientams

ANKETA

Gerb. Respondente,

Kviečiame Jus dalyvauti tyrime, kurį atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, farmacijos fakulteto magistrantas
Artūras Kliepčia. Surinkti duomenys bus panaudoti rengiant mokslinį darbą, visi rezultatai bus pateikiami tik apibendrinti, nebus
nagrinėjami atskiri atvejai. Šiuo moksliniu darbu siekiama įvertinti Vilniaus vaistinių klientų lūkesčius dėl ekologiškų plaukų
priežiūros priemonių įsigijimo:

1. Jūsų lytis:
 Vyras
 Moteris

2. Jūsų amžius:
 18 – 25
 26 – 45
 46 – 65
 Daugiau negu 65

3. Jūsų išsilavinimas:
 Aukštasis universitetinis
 Aukštasis neuniversitetinis
 Profesinis
 Vidurinis
 Pradinis

4. Kur dažniausiai perkate plaukų priežiūros priemones (šampūnus, plaukų kondicionierius, losijonus, serumus ir
t.t.)?
 Vaistinėse
 Prekybos centruose
 Kosmetikos parduotvėse
 Turguje
 Internetu

5. Ar skaitote plaukų priežiūros priemonių sudėtį ant pakuočių?

 Taip
 Kartais, tačiau ne visada
 Niekada

6. Ar žinote kodėl kosmetikoje naudojamos šios medžiagos?

Taip Ne
Parabenai  
Ftalatai  
Kvapiosios medžiagos  
Mineralinės medžiagos  
 48

7. Ar žinote šių priedų poveikį žmogaus organizmui?

Taip Ne
Parabenai  
Ftalatai  
Kvapiosios medžiagos  
Mineralinės medžiagos  

8. Ar ekologiškų produktų asortimentas vaistinėse tenkina jūsų poreikius?

Taip, pilnai užtenka mano poreikiams
Dažniausiai užtenka
Nepakankamas, retai randu reikiamą produktą

9. Kaip vertinate ekologiškas plaukų priežiūros priemones?

 Teigiamai
 Neigiamai
 Neutraliai

10. Ar jūs žinote ekologiškų plaukų priežiūros priemonių privalumus, lyginant su paprasta produkcija?
 Taip
 Ne

11. Jei atsakėte taip, kokie jie? (Galite rinktis kelis variantus)
 Nedirgina galvos odos
 Mažiau sausėja plaukai
 Sumažėja pleiskanų kiekis
 Sumažėja plaukų slinkimas
 Mažiau alerginių reakcijų

12. Kaip manote, ar vaistinės klientams pakanka informacijos apie ekologiškas plaukų priežiūros priemones?
 Taip
 Ne
 Neturiu nuomonės

13. Ar pageidautumėte vaistinėje sulaukti išsamesnės informacijos apie galvos odos bei plaukų priežiūrą?
 Taip
 Ne

14. Kurio specialisto patarimais dėl galvos odos bei plaukų problemų labiausiai pasitikėtumėte?
(1 – mažiausiai pasitikėtumėte, 3 – daugiausiai pasitikėtumėte)

1 2 3
Vaistininko   
Gydytojo specialisto   
Kosmetikos specialisto   
 49

15. Kas jus labiausiai paskatintų pirkti ekologiškus plaukų priežiūros produktus?
 Žemesnė prekių kaina
 Platesnis prekių asortimentas
 Didesnis produktų efektas
 Daugiau informacijos apie šiuos produktus
 Kita

16. Kokiu tikslu perkate ekologiškas plaukų priežiūros priemones?

 Turiu plaukų 49itrine, todėl negaliu naudoti kitų priemonių
 Dėl saugumo (mažiau alerginių reakcijų, produktai sveikesni galvos odai be plaukams)
 Dėl to, kad visuomenėje vis labiau populiarėja ekologiškų produktų vartojimas
 Neperku

17. Jei turite galvos odos ar plaukų ligų, kurios paskatina pirkti ekologiškas plaukų priežiūros priemones, tai
kokios jos? (Galite rinktis kelis variantus)
 Sausa galvos oda
 Dažnas galvos niežulys
 Plaukų slinkimas
 Didelis pleiskanų kiekis
 Alerginės reakcijos (paraudimai, bėrimai galvos srityje)
 Įvairios galvos odos ligos

18. Kaip manote, kas daro didžiausią įtaką renkantis ekologiškas plaukų priežiūros priemones? (1- nesutinku, 5 –
visiškai sutinku)

1 2 3 4 5
Kaina     
Pakuotė     
Pavadinimas     
Reklama     
Gydytojo rekomendacijos     
Vaistininko rekomendacijos     
Nuolaidos     
Komentarai internete     
Gamintojas     

19. Ar jūs sutiktumėte, jog vaistinėse būtų platesnis ekologiškų plaukų priežiūros priemonių asortimentas?
 Visiškai sutinku
 Manau, kad tai reikalinga
 Nemanau, kad produktų populiarumo dėl to išaugtų
 Nesutinku
 Neturiu nuomonės

20. Ar manote, kad ekologiškiems plaukų priežiūros produktams vaistinėse reiktėtų atskiros vitrinos?
 Visiškai sutinku
 Manau, kad tai reikalinga
 Nemanau, kad produktų populiarumas nuo to išaugtų
 Neturiu nuomonės

Dėkoju už sugaištą laiką pildant šią anketą!

 50

2 priedas bioetikos komisijos sutikimas