Klaipėdos Valstybinės Kolegijos Sveikatos Mokslų Fakulteto Akademinės Bendruomenės Nuomonė Apie Apsauginių Veido Kaukių Sukeliamas Odos Problemas

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS
KINEZITERAPIJOS IR GROŽIO TERAPIJOS KATEDRA
Karolina Šeiniūtė
KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO

AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS NUOMONĖ APIE APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ
SUKELIAMAS ODOS PROBLEMAS
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas
Grožio terapijos studijų programos

6531GX007
Kosmetologijos studijų krypties
Autorius Karolina Šeiniūtė

(parašas) (data)
Vadovas lektorė Viktorija Kukštienė
(parašas) (data)
Klaipėda, 2021
Karolina Šeiniūtė Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto akademinės
bendruomenės nuomonė apie apsauginių veido kaukių sukeliamas odos problemas
SANTRAUKA
Karolina Šeiniūtė „Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto akademinės bendruomenės
nuomonė apie apsauginių veido kaukių sukeliamas odos problemas“, Grožio terapijos studijų programa, sveikatos
mokslų fakultetas, Klaipėdos valstybinė kolegija
Tyrimo problema. Apsauginių veido kaukių sukeliamos veido odos problemos Klaipėdos valstybinės
kolegijos sveikatos mokslų fakulteto akademinėje bendruomenėje.
Tyrimo objektas. Apsauginių kaukių veikiama veido oda.
Tyrimo tikslas. Sužinoti kokios yra sukeliamos pagrindinės veido odos problemos dėl apsauginių kaukių
dėvėjimo Klaipėdos valstybinės kolegijos sveikatos mokslų akademinėje bendruomenėje.
Tyrimo metodai.
1. Mokslinė literatūros analizė;
2. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa);
3. Statistinė tyrimo aprašomoji ir lyginamoji duomenų analizė.
Išvados. Pagrindinės veido kaukių rūšys yra vienkartinės medicininės kaukės, nemedicininės (medžiaginės)
kaukės ir respiratoriai. Apsauginės veido kaukės dėl jų dažnos trinties su oda, drėgno ir šilto mikroklimato pakeičia odos
mikrobiomą ir pažeidžia odos apsauginį barjerą. Nuo apsauginių veido kaukių dėvėjimo pradžios veido odos pokyčius
pastebėjo daugiau nei pusė respondentų. Veido odos pokyčius dažniau pastebėjo moterys nei vyrai. Labai didelei
respondentų, susidūrusių su odos problemomis pasireiškė padidėjęs bėrimų skaičius, ir daugiau nei pusei pasireiškė odos
jautrumas išorės veiksniams, odos tempimo/sausumo jausmas, šerpetojimas, niežulys, padidėjęs veido raudonis ir
išskiriamas sebumo kiekis. 18-25m. ir vyresniems nei 46m. respondentams dažniau pasireiškė bėrimai, nei kitoms
amžiaus grupės. Taip pat moterys dažniau pastebėjo pasireiškusį bėrimą nei vyrai, tačiau niežulį dažniau jaučia vyrai, nei
moterys. Apsauginių veido kaukių sukeliamos problemos yra susiję su dėvimos kaukės tipu - pagal gautus rezultatus
pastebima, kad nemedicininės kaukės sukelia mažiausiai odos problemų, o daugiausiai sukelia respiratoriai. Taip pat
įtakos atsirandančioms kaukių sukeliamoms problemoms įtakos turi ir jų dėvėjimo laikas. Didžiausias odos pokyčių šuolis
yra pastebimas kai kaukės yra dėvimos ilgiau nei 4 val. Respondentams susiduriantiems su veido odos problemomis
sudarytas 4 žingsnių veido priežiūros, namuose planas: rytui ir vakarui. Rekomenduojama rinktis produktus turinčius
antibakterinių, priešuždegiminių sąvybių, odą drėkinančių ir švelniai šveičiančių medžiagų. Produktuose neturi būti
alkoholio, kvapiklių, odą dirginančių surfaktantų.
Raktiniai žodžiai. Apsauginės veido kaukės, odos problemos, COVID-19.
2
Klaipėdos valstybinė kolegija 2021
SUMMARY
Karolina Šeiniūtė „Academic community‘s of Faculty of Health Sciences in Klaipeda State University of
Applied Sciences opinion on the protective face mask caused skin problems“, Beauty Therapy Study Programme,
Faculty of Health Sciences, Klaipeda State University of Applied Sciences.
Research problem. Protective face masks created face problems on Klaipeda State University of Applied
Sciences academic community.
Research object. Protective face mask affected skin.
Research aim. Find out what are the most common skin problems caused due to frotective face mask wearing
in Klaipeda State University of Applied Sciences academic community.
Research methods.
1. Analysis of scientific literature;
2. Quantitative study (Self-questionnaire survey);
3. Statistical analysis using descriptive and comparative data analysis methods.
Conclusions. There are 3 main protective face masks that are used: surgical mask, non-medical(cloth) mask,
and respirators. Due to masks frequent friction to skin, warm and moist environment, the microbiome of skin changes
and the epidermal protective barrier gets damaged. Since the start of protective face mask wearing there has been noticed
skin change by more than half of respondents. According to performed study women tend to have more skin problems
than men. In areas that are covered by mask there has been noticed that a big part of respondents has noticed “maskne”,
and half of respondents noticed raised skin irritability to external factors, redness, desquamation, noticed itchier skin and
that their skin is producing more sebum than normal. Respondents of 18-25years group and 46 years and older group
have significantly noticed more skin problems due to protective face mask wearing than other groups. Also women have
noticed “maskne” appearing more often than men, although men tend to notice their skin itch more than women.
According to survey results we can see that there is a connection between different face masks – it’s been noticed, that
respondents who wear non-medicinal(cloth) masks tend to have less skin problems than those respondendents that wear
respirators. Also there is a connection between the amount of time spent wearing the face mask – the biggest jump is in
skin problems is noticed when the masks are being worn more than 4h. A skin care plan of 4 steps has been made to
follow for respondents that are experiencing skin problems caused due to protective mask wearing at home for morning
and evening. It is recommended to choose products that have antibacterial, anti-inflammatory properties, also to
moisturize and gently exfoliate the skin. The chosen product should not contain alcohol, perfumes or skin irritating
surfactants.
Key words. Protective face masks, skin problems, COVID-19.
3
LENTELIŲ SĄRAŠAS
Eil nr. Lentelės pavadinimas Puslapio

nr.
1. Antimikrobiniai komponementai esantys raginiame sluoksnyje. 20
2. NDF sudedamosios medžiagos 20
3. Aparatų absoliučiosios kontraindikacijos 21
4. LED spalvų pritaikymas 24
5. Anketinės apklausos charakteristika 35
6. Demografinė charakteristika 40
7. Pastebimų odos pokyčių sąsajos su respondentų amžiumi, lytimi, dėvėjimo trukme ir jų tipu, procentais 45
4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Eil Paveikslo pavadinimas Puslapio

nr. nr.
1. Medicininių kaukių schema 12
2. Medžiaginių kaukių schema 13
3. Veido temperatūros pokyčiai po kaukės dėvėjimo 16
4. Elektroporacijos metu sukuriamos poros membranoje 22
5. Respondentų pasiskirstymas pagal dėvimų kaukių rūšį, procentais 40
6. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo trukmę, procentais 40
7. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių keitimo dažnumą, procentais 41
8. Respondentų pasiskirstymas pagal respiratorių keitimo dažnumą, procentais 41
9. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo pertraukas, procentais 42
10. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimą po pertraukos, procentais 42
11. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių dezinfekavimo būdus, procentais 43
12. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių įsigijimą, procentais 43
13. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių medžiagų tipą, procentais 44
14. Respondentų pasiskirstymas pagal dėvimų medžiaginių kaukių sluoksnių kiekį, procentais 44
15. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimus odos pokyčius dėvint apsaugines veido kaukes, 45
procentais
16. Pastebimų odos pokyčių dėvint apsaugines veido kaukes sąsajos su jų dėvėjimo įpročiais, procentais 46
17. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimas veido odos problemas dėvint apsaugines veido 47
kaukes, procentais
18. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimų bėrimų skaičių dėvint apsaugines veido kaukes 47
atsižvelgiant į amžiaus grupes, procentai
19. Respondentų pasiskirstymas pagal jaučiamą niežulį dėvint apsaugines veido kaukes atsižvelgiant į jų 48
tipą, procentais
20. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimą padidėjusį veido odos riebalų išskiriamą kiekį dėvint 49
medicinines kaukes ne vieną kartą, procentais
21. Respondentų pasiskirstymas pagal odos priežiūros pasikeitimus, procentais 49
22. Respondentų pasiskirstymas pagal veido kaukių/respiratoriaus pasirinkimą pagal BFE, procentais 50
23. Respiratorių nuomonė apie efektyviausias visuomenei prieinamas apsaugines veido kaukes, 50
procentais
5
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Apsauginės veido kaukės – savisaugos priemonė, asmeniui dėvinčiam kaukę ji dengia
burną ir nosį. Tinkamai dėvimos kaukės gali efektyviai apsaugoti ją dėvintį asmenį bei šalia esančius
nuo kvėpavimo takų virusų ir infekcijų, sustabdant oru sklindančiu lašelių įkvėpimą ar iškvėpimą.
Kaukės gali būti įvairių rūšių kaip medicininės, nemedicininės kaukės ir įvairių rūšių respiratoriai.
Kaukės skiriasi bakterijų filtravimo efektyvumu bei kaukės gali būti gaminamos iš skirtingų
medžiagų.
Naudota literatūra:
1. Chu D. K., Akl E. A., Duda S., Solo K., Yaacoub S., Schuneman H. J. (2020). Physical distancing, face masks,
and eye protection to prevent person-to-person transmission of SARS-CoV-2 and COVID-19: a systematic
review and meta-analysis. The Lancet. 395(10242, 1973-1987p. doi: 10.1016/S0140-6736(20)31142-9;
2. Prata J. C., Silva A. L. P., Duarte A. C., Rocha-Santos T. Disposable over Reusable Face Masks: Public Safety
or Environmental Disaster? Environments. 8(31). doi:10.3390/environments 8040031;
3. Hu, K., Fan J., Li X., Gou X., Li, X., Zhou X. (2020). The adverse skin reactions of health care workers using
personal protective equipment for COVID-19. Medicine. 99(24) - p e20603
doi:10.1097/MD.0000000000020603.
Bakterijų filtravimo efektyvumas (BFE) – svarbus rodiklis, nusakantis kaukės medžiagos
gebėjimą išfiltruoti bakterijas procentais, pavyzdžiui, Respiratorių N95 filtruoja virš 95proc. 0,3μm
dydžio daleles, o medicininės kaukės filtruoja daugmaž virš 95 proc. 3,0μm dalelių.
Naudota literatūra:
1. Chua M. H., Cheng W., Goh S. S., Kong J., Li B., Lim J. Y. C., Mao L., Wang S., Xue K., Yang L., Ye E.,
Zhang K. ir kt.. (2020). Facemasks in the New COVID-19 Normal: Materials, Testing, and Perspectives.
Reaserch, vol.2020. doi: 10.34133/2020/7286735).
2. Li D. T. S., Samaranayake P., Leung Y. Y., Neelakantan P. (2020). Facial protection in the Era of Covid-19: A
narrative reviw. Oral Diseases. 27(S3), 665-673. doi: 10.1111/odi.13460;
6
TRUMPINIAI
AHA – alfa-hidroksi rūgštys;
BFE – Bakterijų filtravimo efektyvumas;
BHA – beta-hidroksi rūgštys;
Kt. – kita/kiti;
M. – Metai;
Min. – Minutė/minutės;
Pav. – Paveikslas;
Proc. – Procentai;
PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija;
Pan. – Panašiai;
Val. – Valanda/valandos;
Žr. – žiūrėti.
7
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 2
SUMMARY ........................................................................................................................................ 3
LENTELIŲ SĄRAŠAS ..................................................................................................................... 4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS................................................................................................................... 5
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ................................................................................................................... 6
TRUMPINIAI .................................................................................................................................... 7
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 9
1. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMO SVARBUMO IR GALIMO POVEIKIO
VEIDO ODAI TEORINIS PAGRINDIMAS ................................................................................ 11
1.1. Apsauginių veido kaukių rūšys, jų esminiai skirtumai ir tinkamas naudojimas ................. 11
1.2. Apsauginių veido kaukių sukeliamos veido odos problemos ............................................. 14
2. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ PAGRINDINIŲ SUKELIAMŲ VEIDO ODOS
PROBLEMŲ KOSMETOLOGINIAI SPRENDIMO BŪDAI .................................................... 19
2.1. Apsauginių veido kaukių sukeliamų veido odos problemų sprendimai kosmetologiniu
aspektu................... ..................................................................................................................... 19
2.2. Veikliųjų medžiagų taikymas apsauginių kaukių paveiktai veido odai .............................. 26
3. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ SUKELIAMOS VEIDO ODOS PROBLEMOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOJOS AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE
TYRIMAS ........................................................................................................................................ 33
3.1. Tyrimo metodika ................................................................................................................. 33
3. 2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas ........................................................................................ 39
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 54
REKOMENDACIJOS .................................................................................................................... 56
LITERATŪROS IR KITŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...................................................................... 57
PRIEDAI .......................................................................................................................................... 69
8
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuo momentu pasaulis kovoja prieš COVID-19 pandemiją, kurią
sukėlė SARS-CoV-2 virusas, pagrinde sklindantis per kvėpavimo takus (Chua M. H., ir kt., 2020).
Vienas iš efektyviausių būdų kuris stabdo viruso plitimą yra atstumo išlaikymas tarp asmenų, tačiau,
neretai atstumo laikymasis nėra įmanomas, todėl yra naudojamos asmeninio saugumo priemones kaip
veido skydai, kaukės ar respiratoriai (Chua M. H., ir kt., 2020).
Apsauginės veido kaukės gali būti naudojamos kalbėjimo, kosėjimo ar čiaudėjimo metu
siekiant sustabdyti oru sklindančius lašelius ir padėti apsaugoti neužsikrėtusį žmogų nuo sergančiojo
(Bourouiba, L., 2020; Chua M. H., 2020).
Pagrindinės priežastys, dėl kurių pasitaiko nepageidaujamų odos reakcijų yra netaisyklingas
ir ilgaalaikis kaukių nešiojimas (Chua M. H., ir kt., 2020; Techastian L., ir kt., 2020). Kaukių
dėvėjimas gali sukelti ir nepageidaujamų odos būklių, kadangi kaukės yra gaminamos iš įvairių
medžiagų kaip medvilnės, šilko, šifono arba dažniausiai iš neausto polipropileno pluošto, kuris dėl
jam naudojamų klijų gali išskirti formaldehidą (Aggarwal K., 2020; Desai S. R., ir kt., 2020).
Vienkartinės kaukės nėra pritaikytos ilgalaikiam naudojimui – besikaupianti drėgmė gali apsunkinti
kvėpavimą, padidėja kaukės dengiamo veido odos ploto temperatūra (Wibisono Y., ir kt., 2020;
Scarano A., ir kt., 2020).
Dėl kaukių nešiojimo gali būti sukeliamas kontaktinis ir alerginis dermatitai, „masknė“, odos
niežulys, jautrumas išorės veiksniams, odos sausumas arba padidėjusi riebalinių liaukų sekrecija,
jaučiamas skausmas ties kaukės kraštais kurie prisispaudžia prie odos, pablogėja esamų dermatozių
būklė, pakyla audinių temperatūra, dėl ko yra jaučiamas diskomfortas (Aggarwal K., 2020;
Techasatian L., ir kt., 2020; Chaiyabutr C., ir kt., 2020; Scheid J. L., ir kt., 2020).
Probleminis klausimas. Kokios yra apsauginių veido kaukių dėvėjimo sukeliamos veido
odos problemos Klaipėdos valstybinės kolegijos sveikatos mokslų fakulteto akademinėje
bendruomenėje?
Tyrimo objektas. Apsauginių kaukių veikiama veido oda.
Tyrimo tikslas. Sužinoti kokios yra sukeliamos pagrindinės veido odos problemos dėl
apsauginių kaukių dėvėjimo Klaipėdos valstybinės kolegijos, sveikatos mokslų akademinėje
bendruomenėje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti apsauginių kaukių rūšis, poveikį veido odai, apsauginių kaukių paveiktos odos
priežiūros ypatumus teoriniu aspektu.
2. Išsiaiškinti KVK SvMF akademinėje bendruomenėje apsauginių kaukių sukeltą poveikį veido
9
odai.
3. Nustatyti apsauginių veido kaukių sukeliamų problemų sąsają su apsauginių kaukių dėvėjimu.
4. Išanalizavus apsauginių veido kaukių paveiktos odos priežiūrą teoriniu aspektu ir remiantis
tyrimo rezultatais sudaryti namų priežiūros planą apsauginių kaukių paveiktai veido odai.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa);
3. Statistinė tyrimo aprašomoji ir lyginamoji duomenų analizė.
10
1. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMO SVARBUMO IR

GALIMO POVEIKIO VEIDO ODAI TEORINIS PAGRINDIMAS
1.1. Apsauginių veido kaukių rūšys, jų esminiai skirtumai ir tinkamas naudojimas
Veido kaukės apsisaugoti nuo infekcijos plitimo yra naudojamos nuo viduramžių - siekiant
apsisaugoti nuo maro, o šiuolaikinių kaukių pradmenys prasidėjo ties XXa. pradžia ir buvo pradėtos
naudoti Vokietijos ir Jungtinės Amerikos Valstijos operacinėse (Trivedi D., ir kt., 2020; Matuschek
C., ir kt., 2020). Šiuo metu pasaulyje esant pandemijai, sukeltai sparčiai plintančio COVID-19 viruso
rekomenduojama dėvėti apsaugines veido kaukes siekiant sumažinti viruso plitimą oro lašeliniu būdu
(Matuschek C., ir kt., 2020; Ueki H., ir kt. 2020). Apsauginės veido kaukės sumažina viruso
perdavimo riziką iki 95% padedant uždengti nosį ir burną bei sukuriant barjerą, kuris neleidžia liesti
veido esant užterštomis rankomis (Ahmad F., ir kt., 2020). Respiratoriuose ir medicininėse kaukėse
naudojami elektrostatinės filtracijos filtrai, kurie yra įkraunami teigiamu poliu. Negatyvaus polio
dulkės ir mikroorganizmai keliaudami per filtrą yra pritraukiami prie teigiamų polių. Išeikvojus
neigiamus polius sumažėja kaukių ir respiratorių efektyvumas, todėl jas dėvėti yra nurodoma
limituotam (vienkartiniam naudojimui) laikui (Bhattacharjee S., ir kt., 2020).
Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras apsaugines veido kaukes skirsto į medicinines
veido kaukes, nemedicinines veido kaukes ir respiratorius (Trivedi D., ir kt., 2020).
Medicininės kaukės - sukurtos išvengti infekcijos plitimo sukuriant barjerą tarp dėvinčio
kaukę žmogaus, aplinkos ar kitų asmenų. COVID-19 pandemijos metu šios kaukės yra naudojamos
įvairiems atvejams – siekiant apsisaugoti nuo virusu užsikrėtusių arba įtariamų sergančiais asmenų
bei naudojamos medicinos darbuotojų apsisaugojimui nuo įvairių kūno skysčių ar kraujo (Rossettie
S., ir kt., 2020).
Medicininės kaukės dažniausiai turi tris arba keturis neaustinės medžiagos sluoksnius ir yra
gaminamos iš įvairių plastiko rūšių kaip polietileno, poliuretano, polietileno tereftalato ar
polipropileno (Rossetie S., ir kt., 2020; Zhang E. J., ir kt., 2021). Šių rūšių plastiko visiškas suirimas
gali užtrukti iki 450 metu bei gali skilti ir sudaryti mikroplastikus, kurių fragmentai nesiekia 5mm,
todėl jie užteršia gamtą - vandens šaltinius, gyvūniją ir yra toksiški ekosistemoms dėl juose esamų
kenksmingų priemaišų ir patogenų. Mikroplastikams patekus į vandens organizmus jie taip pat gali
patekti ir į žmonių maisto grandinę, kurie kaupdamiesi gali sukelti žalą žmonių sveikatai (Zhang E.
J., ir kt., 2021). Kiekvienas iš kaukės sluoksnių turi savo paskirtį: išorinis sluoksnis veikia
hidrofobiškai, vidurinis sluoksnis veikia kaip filtras, o vidinis sluoksnis veikia kaip absorbentas, kuris
sugeria kaukę dėvinčio asmens išskiriamus skysčius (žr. pav. 1) (Wibisono Y., ir kt., 2020).
11
Pav. 1. Medicininių kaukių schema. Šaltinis: Wibisono Y., ir kt.. (2020). Facile Approaches of Polymeric Face Masks Reuse and
Reinforcements for Micro-Aerosol Droplets and Viruses Filtration: A Review. Prieiga per internetą:
https://doi.org/10.3390/polym12112516.
Medicininės veido kaukės taip pat yra skirstomos į tris kategorijas – žemo barjero, vidutinio
barjero ir aukšto barjero, pavyzdžiui, vidutinio barjero kaukė turi BFE (Bakterijų filtravimo
efektyvumas) siekiantį ≥98%, kai tuo tarpu žemo barjero kaukės BFE siekia ≥95%. Medicininės
kaukės efektyviausiai veikia jas nešiojant ne ilgiau kaip 4 valandas – praėjus šiam laikotarpiui kaukės
bakterijų filtravimo efektyvumas smarkiai sumažėja (Barbosa M. H., ir kt., 2006). Vienkartinio
naudojimo medicininės kaukės nepriglunda prie veido, todėl kaukę dėvintis asmuo gali įkvėpti
potencialiai esančio užteršto oro per esančius tarpus tarp veido ir kaukės, taip sumažinant esantį
kaukės medžiagos dalelių filtravimo veiksmingumą (Rossetie S., ir kt., 2020).
Nemedicininės kaukės – kitaip vadinamos medžiaginėmis kaukėmis. Jos yra gaminamos iš
įvairių austinių ir neaustinių pluošto medžiagų kaip polipropileno, poliesterio, medvilnės, celiuliozės,
binto ar šilko (Vainshelboim B., 2021). Šias kaukes galima įsigyti įvairiose komercinėse
parduotuvėse, taip pat populiarėja šių kaukių siuvimas namuose dėl medicininių kaukių ir respiratorių
trūkumo bei socialinių tinklų ir įvairių elektroninių dienraščių įtakos (Clapp P. W., ir kt., 2020;
Bhattacharjee S., ir kt., 2020). Optimaliausiam oru sklindančiu dalelių filtravimui, medžiaginėms
kaukėms yra rekomenduojama kuo daugiau sluoksnių, taip pat svarbu atsižvelgti į kaukės medžiagą.
Vieno sluoksnio medžiaginė kaukė sukuria barjerą, tačiau kiekvienas papildomas medžiagos
sluoksnis suteikia didesnę apsaugą nuo skysčių išskyrimo kalbėjimo, kosėjimo ar čiaudėjimo metu.
Medžiaga kaip poliesteris turi rūgštinių grupių (−COOH ir jos darinių), todėl ji yra tinkama naudoti
filtrui – virusui pasiekus kontaktą su audiniu jis būna „sugaunamas“ ir neutralizuojamas dėl žemo pH
esančio rūgštiniuose polimeruose. Siūlų skaičius, tankumas ir audinio porų dydis taip pat turi svarbią
12
Pav. 2. Medžiaginių kaukių schema. Šaltinis: Chua M. H., ir kt..(2020). Face Macks in the New COVID-19 Normal: Materials,
Testing and Perspectives. Prieiga per internetą: https://spj.sciencemag.org/journals/research/2020/7286735/.
reikšmę siekiant apsisaugoti nuo teršalų – kuo didesnis siūlų skaičius ir kuo mažesnės audinio poros
- tuo filtravimas yra geresnis. Tamprios medžiagos kaip elastinas turėtų būti vengiamos, nes ištempus
šias medžiagas jų filtravimo efektyvumas sumažėja dėl padidėjusių audinio porų dydžio
(Bhattacharjee S., ir kt., 2020). Kaukėms siūti siūloma naudoti skirtingus audinius, kurie galėtų veikti
sinergetiškai, pavyzdžiui, medvilnė ir šilkas – medvilnė atlieka mechaninį filtravimą, o šilkas atlieka
elektrostatinį filtravimą (žr. pav.2) (Chua M. H., ir kt., 2020).
PSO rekomenduoja medžiagines kaukes plauti ne vėsesniame nei 60°C laipsnių vandenyje kartą
dienoje.
Kol kas šiuo momentu atlikta nedaug tyrimu ir tikslių rezultatų ties medžiaginių kaukių
efektyvumu prieš COVID-19 virusą nėra, tačiau buvo atliktas tyrimas dėl medžiaginių kaukių
efektyvumo siekiant apsisaugoti nuo oro užterštumo - tyrimas parodė, kad medicininės paskirties
kaukės yra efektyvesnės už medžiagines kaukes. (Bhattacharjee S., ir kt., 2020; Rossetie S., ir kt.,
2020). Pastebėta, kad medžiaginės kaukės kaip ir medicininės kaukės neprisispaudžia prie veido, kas
taip pat sumažina jų filtavimo efektyvumą (Chua M. H., ir kt., 2020). Daugumoje šaltinių pabrėžiama,
kad į medžiagines improvizuotas veido kaukės (skarelė, marškinėliai) turėtų būti žiūrima kaip į
paskutinę galimą alternatyvą jei nėra galimybės įsigyti komerciškai pagamintos apsauginės
medicininės veido kaukės ar respiratoriaus (Rosettie S., ir kt., 2020; Davies A., ir kt., 2013;
Bhattacharjee S., ir kt., 2020; Eikenberry S., ir kt., 2020). Pasak tyrimų nemedicininės kaukės
minimaliai sumažina inhaliuojamo viruso riziką (Daoud A. K., ir kt., 2021).
Respiratoriai – gaminami iš trijų polipropileno pluošto dalių: išorinės (du sluoksniai), filtro
dalies (vienas sluoksnis) ir vidinės (nuo septynių iki aštuonių sluoksnių) dalies (Wibisono Y., ir kt.,
2020). Respiratoriai yra sukurti išfiltruoti oru sklindančias daleles kaip virusus ir bakterijas sukuriant
sandarumą apie nosį ir burną, taip pat efektyviai sulaikyti ir dėvinčio asmens sukuriamą iškvepiamą
aerozolį (Rossettie S., ir kt., 2020; Steinberg B. E., ir kt., 2020). Šios kaukės turėtų būti dėvimos tais
atvejais kai asmenys turi patvirtintą COVID-19 testą, aplinkoje esant dujų ar garų (Rossetie S., ir kt.,
13
2020).
Vidutiniškai respiratoriai yra nuo 12 iki 16 kartų efektyvesni nei medicininės kaukės. Europoje
respiratoriai turi atitikti EN149:2001 standartą, kuriame minimos pagrindinės jų klasės. FFP1 –
žemiausio filtravimo efektyvumo kaukės, kurios filtruoja iki 80% 0,3μm dydžio dalelių ir yra
naudojamos apsisaugoti nuo aplinkos dulkių. FFP2 kaukės filtruoja ne mažiau kaip 94%, o FFP3
kaukės turi aukščiausią filtravimo procentą, kuris gali siekti iki 99% (Li K. K. W., ir kt., 2020). N95
respiratorius filtruoja 95% dalelių, kurios yra 0,1-0,3μm dydžio (Steinberg B. E., ir kt., 2020).
Respiratoriai yra sukurti stipriai priglusti prie veido ir sukurti išorės orui nelaidžią terpę, tačiau
respiratoriai ne visais atvejais geba priglusti prie įvairių veido formų – tam tikrais atvejais jie gali
įsispausti į minkštuosius audinius sukuriant diskomfortą bei odos problemas (Abiakam N., ir kt.,
2021). Taip pat respiratoriaus veiksmingumas yra smarkiai įtakojamas jį dėvinčio asmens – prastai
prie veido prigludusio respiratoriaus veiksmingumas smarkiai sumažėja dėl sandarumo praradimo
(Ntlaine M. G. L., ir kt., 2019).
Dėl iškilusio apsauginių veido kaukių trūkumo bei dėl padidėjusios asmeninių apsauginių
priemonių kainos COVID-19 pandemijos protrūkio metu išaugo pakartotinas apsauginių veido
kaukių dėvėjimas (Wibisono Y., ir kt., 2020; Shruti V. C., ir kt., 2020). Visuomenėje vienas iš
populiariausių kaukių nukenksminimo būdų – naudojant karštą vandenį ir chemines medžiagas kaip
etanolį ar specifinius valiklius. Tačiau toks kaukių valymas sumažina kaukių filtravimo efektyvumą
ir yra netinkamas. Po panaudojimo veido kaukės turėtų būti išmetamos kaip biologiškai pavojingos
ir infekcinės medicininės medžiagos arba būti dezinfekuojamos (Scalvenzi M., ir kt., 2020).
Vienkartinės medicininės kaukės nerekomenduojamos būti naudojamos daugiau nei vieną kartą, nes
jos gali būti išvalytos ar nudezinfekuotos netinkamai sunaikina barjero savybes ir dėvintysis kaukę
tampa labiau linkęs užsikrėsti oro lašeliniu būdu sklindančiomis ligomis (Rossettie S., ir kt., 2020).
Tačiau naujos studijos parodė, kad medicinines kaukes dezinfekuoti galima jas sterilizuojant
karštame vandenyje (56 °C) jų neagituojant (siekiant nepažeisti kaukės struktūros) ir laikant apie 30
minučių, po to jas nudžiovinti su plaukų džiovintuvu (~10min.) siekiant jas vėl įelektrinti, o patikrinti
ar kaukė yra tinkamai įsielektrinus galima naudoti popieriaus skiauteles – stebėti ar jos prie kaukės
prikimba (Mackenzie D., 2020). Kiti efektyvūs kaukių dezinfekavimo būdai yra naudojant UVC
spindulių šviesą, vandenilio peroksido garus, autoklavą, karštus garus (60-90°C) (Mackenzie D.,
2020; Toomey E. C., ir kt., 2020). Panaudojant apsaugines veido kaukes daugiau nei vieną kartą yra
mažinama jų sukeliama tarša bei padedama mažinti esamos mikroplastiko taršos problemą (Zhang E.
J., ir kt., 2021; Shruti V. C., ir kt., 2020).
1.2. Apsauginių veido kaukių sukeliamos veido odos problemos
Šiuo metu dar nėra atlikta daug tyrimų susijusių su apsauginių veido kaukių nešiojimo žala.
14
Neretai pabrėžiant esamas veido odos problemas yra naudojamos sąvokos kaip „sukeliamos
nepageidaujamos odos reakcijos“ arba „patiriama odos žala“, tačiau tikslių diagnozuotų problemų vis
dar yra mažai (Yu J., ir kt., 2020; Altobrando A. D., ir kt., 2020). Dažnai pasireiškiančios problemos
yra iritacinis ar alerginis kontaktinis dermatitas, odos jautrumas, sudirgimas, papulės, eritema,
bėrimai, odos įtrukimai, jaučiamas tempimo ir odos sausumo pojūtis (Yu J., ir kt., 2020). Pagrindinė
priežastis, kodėl apsauginės veido kaukės sukelia nepageidaujamas odos reakcijas yra nuolatinis ir
ilgalaikis kaukių dėvėjimas, ko dėl ko yra sukuriama drėgna ir šilta terpė, yra suardomas apsauginis
odos barjeras, pablogėja jau esamų odos būklių būsena. (Altobrando A. D., ir kt., 2020; Yu J., ir kt.,
2020; Chiriac A. E., ir kt., 2020; Darlenski R., 2020).
Viena iš plačiai aptariamų problemų yra alerginis kontaktinis dermatitas. Tai uždelsto
veikimo hiperjautrumo reakcija į aplinkoje esančius alergenus (Yu J., ir kt., 2020). Ilgalaikis
apsauginių veido kaukių dėvėjimas padidina alerginio kontaktinio dermatito išsivystymą.(YU J., ir
kt., 2020). Dažnai alerginio kontaktinio dermatito metu pasireiškia odos sausumo/tempimo jausmas,
padidėjusi odos deskvamacija (Altobrando A. D., ir kt., 2020). Vienas iš pateikiamų alergenų esantis
kaukių elastinėse gumytėse yra antioksidantas N-izopropil-N'-fenil-parafenilendiaminas, kuris yra
pridedamas vulkanizacijos proceso metu, pranešta, kad jis turi sąsajų su alerginiu kontaktiniu
dermatitu (Yu J., ir kt., 2020). Metalinės vielutės, kurios padeda kaukėms geriau prisispausti prie
veido turi nikelio. Nors vielutės yra kaukėje ir galimai jos neturi tiesioginio kontakto su oda, tačiau
ilgalaikis kaukės nešiojimas, vielutės lankstymas ir prakaitavimas gali paskatinti metalo jonų
paleidimą. Chemikalai naudojami medicininių kaukių ir N95 respiratorių sukonstravimui turi
konservantą metildibromo glutaronitrilą bei formaldehidą. Metildibromo glutaronitrilas yra
naudojamas kaip konservantas naudojamas plastike, faneros plokštėse ar popieriniuose gaminiuose
taip pat yra minimas kaip N95 kaukėse esantis alergenas. Formaldehidas gali būti šalutinis
polipropileno degradavimo produktas respiratorių gamybos metu, taip pat kiti šaltiniai teigia, kad jį
gali išskirti kaukės įpakavimas (Yu J., ir kt., 2020).
Dar viena iš pagrindinių apsauginių veido kaukių sukeliamų problemų yra iritacinis
kontaktinis dermatitas – kuris sukeliamas citotoksinių traumų dėl esamo tiesioginio kontakto su
chemikalais ar fiziniais dirgikliais (Al Badri F., 2017). Iritacinio kontaktinio dermatito sunkumas
priklauso nuo to kaip dažnai yra susiduriama su dirgikliu. Šis dermatitas pasireiškia kaip eritema,
pleiskanojanti oda, edema ir pūslelėmis opomis ir odos įtrūkimais apie pažeistą vietą, jaučiamas odos
perštėjimas. Kadangi simptomai yra panašūs su alerginiu kontaktiniu dermatitu, siekiant išsiaiškinti
tikslią diagnozę yra būtina kreiptis pas gydytoją. Pandemijos metu pastebėta, kad iritacinis
kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia sveikatos priežiūros darbuotojams skruostų ir nosies
nugarėlės srityse dėl ilgalaikių apsauginių kaukių nešiojimo (Yu J., ir kt., 2020).
15
Kaukių sukelta aknė, kitaip vadinama „masknė“ tampa vis dažniau naudojamas terminas
COVID-19 pandemijos metu. Tai viena iš mechaninės aknės atšakų, kuri turi papildomus simptomus
kaip odos niežulį ir deginimą (Teo W-L., 2021; Gomolin T. A. ir kt., 2020). Aknė - tai riebalinių
liaukų liga, kuri dažnai sutinkama paauglystės laikotarpiu. Nors tikslių priežasčių jos atsiradimui
nėra, tačiau žinoma, kad galima aknės patogenezė apsibrėžia ties padidėjusiu sebumo išsiskyrimu,
hiperkeratinizacija epitelio folikuluose, kas paskatina komedonų susidarymą, uždegimas bei
Propionium acnes bakterijos, kuri dabar yra vadinama Cutibacterium acnes (C. acnes) buvimas
(Kosasih L.P., 2020). „Masknė“ gali atsirasti ir tiems asmenims, kurie nėra prieš tai buvę susidūrę su
akne. Kol kas „Masknės“ kaip ir aknės sukeliamos priežastys taip pat nėra pilnai ištirtos, tačiau
Pav. 3. Veido temperatūros pokyčiai po kaukės dėvėjimo. Šaltinis: Park S-R., ir kt..(2020). Effect of face mask on skin characteristics
changes during the COVID-19 pandemic. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/srt.12983
remiantis daugumos tyrimų duomenimis, manoma, kad „masknė“ yra aukštos lokalios temperatūros,
odos mikrobiomos disbijozės (karštis, pH, drėgmė nuo biologinių skysčių) ir mechaninio streso
(spaudimo, okliuzijos, trinties) rezultatas (Searle T., ir kt., 2020 ;Teo W-L., 2021).
Odos mikrobiomos pokyčiai yra tiesiogiai susiję su aplinkos veiksniais kaip temperatūra, pH
balansu ir drėgme. (Searle T., ir kt., 2020). Dėvint apsaugines veido kaukes smakro ir perioralinės
zonos temperatūra akivaizdžiai pakyla po 1val. ištisinio kaukės dėvėjimo (pav. 3), po 6val. kaukės
dėvėjimo temperatūra nebekyla dėl organizme vykstančių homeostazės procesų (Park S-R., ir kt.,
2020).
Taip pat apsauginių kaukių sukelta, lokaliai padidinta temperatūra turi įtakos sebumo
išsiskyrimui, sudaroma porų okliuzija susijusi su ilgalaikiu lokaliu spaudimu (Searle T., ir kt., 2020).
Vienos iš studijų parodė, kad su kiekvienu pakilusiu odos temperatūros laipsniu, sebumo ekskrecija
padidėja apie 10% įprastai išskiriamo kiekio (Narang I., ir kt., 2019). Didelė drėgmė gali sukurti
okliuziją, sudirginimą ir „epidermalinių“ keratinocitų išburkimą. (Searle T., ir kt., 2020). Dėvėjimui
pasirenkant tokią kaukę kaip respiratorių yra sukuriama didesnė šiluma, kas gali sukelti didelį
16
diskomfortą, norą judinti kaukę dėl sukeliamo diskomforto (Scarano A., ir kt., 2020).
Jautri oda yra viena iš dažniausiai sutinkamų odos problemų, kuri gali nepasireikšti jokiais
akivaizdžiais simptomais arba gali pasireikšti sausa oda, niežėjimu, eritema, deginimu, dilgčiojimu,
tempimo jausmu kai oda yra veikiama įvairių išorės (pvz.: šaltis, vėjas, saulė, trintis), cheminių (pvz.:
kosmetikos gaminių, taršos) ar psichologinių veiksnių (pvz.: stresas, emocijos). Nors nemaža dalis
jautrios odos savininkų būklės priežastis yra susieta su genetika ir paveldėjimu, tačiau labai daug
egzogeninių ir endogeninių veiksnių gali iššaukti arba pabloginti esamą odos būklę (Duarte I., ir kt.,
2017; Kerscher M. ir kt., 2017). Pastebėta, kad pandemijos metu asmenų psichologinė būklė yra
suprastėjusi, patiriama daugiau streso bei nerimo nei įprastai dėl baimės užsikrėsti virusu, atskirties
nuo kitų asmenų siekiant sumažinti viruso plitimą, sumažėjusių pajamų kiekio ir t.t.(Cui S., ir kt.,
2021; Flesia L., ir kt., 2020). Taip pat asmenims turintiems jautrią oda yra didesnė tikimybė išsivystyti
rimtesnėms problemoms kaip kontaktinėms alerginėms reakcijoms (Kerscher M. ir kt., 2017).
Išspręsti jautrios odos problemą tikslių būdų nėra – būtina išsiaiškinti kiekvieno asmens individualius
šią būklę provokuojančius faktorius. Jaurios odos atvejais, keramidų kiekis yra smarkiai sumažėjęs
raginiame sluoksnyje, todėl dėl susilpnėjusio odos apsauginio barjero vyksta nenormalus dirginančių
medžiagų įsiskverbimas (Bilodeau D., ir kt., 2013). Odos jautrumą lemia tokie faktoriai kaip lytis,
amžius, veikiama vieta, aplinkos faktoriai, kosmetiniai produktai (Duarte I., ir kt., 2017).
Lytis – pasak epidemiologinių studijų jautrios odos atvejų tarp moterų pasitaiko 50% iki
61%, o tarp vyrų nuo 30% iki 44% . Galimos šitų rezultatų priežastys yra dėl gilesnių odos sluoksnių
storio skirtumų tarp lyčių bei dėl hormonų skirtumų susijusių su odos drėgmės palaikymu (Duarte I.,
ir kt., 2017). Jautrios odos būklė vyrams pasitaiko dažniau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vyrams
dažniau naudojant įvairius kosmetinius preparatus, kadangi vis daugėja priemonių skirtų vyrų odos
priežiūrai (Farage M. A., 2019; Duarte I., ir kt., 2017).
Amžius – pasak studijų rezultatų teigiama, kad jaunimo tarpe dažniau pasitaiko jautrios odos
atvejų. Vyresnio amžiaus žmonėms pakinta odos audinių vientisumas, tampa plonesnis epiderminis
barjeras, sausesnė oda, dėl ko ji galėtų įjautrėti, tačiau su amžiumi sumažėja ir odos dirglumas, todėl
oda smarkiai nereaguoja į dirgiklius (Duarte I., ir kt., 2017; Farage M. A., 2019).
Veikiama vieta – odos įjautrinimas dažniausiai pasireiškia ties nasolabialine raukšle.
Priežastys kurios prie to prisideda yra kelios - dažnas kosmetikos naudojimas bei jos kaupimasis šioje
srityje, plonesnis odos apsauginis barjeras bei didesnis skaičius nervinių galūnėlių (Duarte I., ir kt.,
2017).
Aplinkos faktoriai – Žema temperatūra, drėgmė, vejas, karštis ir saulė, kondicionuojamos
patalpos – visi šie išorės veiksniai prisideda ties jautrios odos atsiradimu (Duarte I., ir kt., 2017;
Farage M. A., 2019). Taip pat ir aplinkos tarša yra vienas iš faktorių atsakingų už šią odos būklę
17
(Duarte I., ir kt., 2017).
Kosmetiniai produktai – kosmetinės priemonės yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris
įjautrina veido odą, ypatingai moterims dėl per didelio naudojamų produktų kiekio bei netinkamo jų
panaudojimo. Kosmetikoje esančios odą jautrinančios medžiagos padidina jautrios odos simptomų
pasireiškimą. Produktai dažnai pakeičia natūralų odos (5,5) pH, todėl yra pažeidžiamas odos
apsauginis barjeras, padidėja medžiagų skvarba, kas priveda prie citokinų išsiskyrimo kurie sukelia
uždegiminius procesus. Odą jautrinančios medžiagos yra fagocituojamos Langerhanso ląstelių kas
priverčia keratinocitus ir T limfocitus gaminti uždegimo mediatorius (Duarte I., ir kt., 2017).
Pagrindinė jautrios odos patologija yra laikoma didesniu nei įprastai raginio sluoksnio
laidumu, kas leidžia medžiagoms įsiskverbti giliau į odą bei padidina transepiderminį vandens
netekimą (Duarte I., ir kt., 2017). Tai nutinka dėl sumažėjusio odoje esančių lipidų kiekio kas dažnai
odą priveda prie transepiderminio vandens netekimo (Farage M. A., 2019). Suplonėjus raginiam
sluoksniui dėl padidėjusio medžiagų skverbimosi į odą sukeliamas citokinų, leukotrinų ir
prostaglandinų paleidimas. Šie mediatoriai sukelia neuromediatorių formavimąsi, kurie stimuliuoja
nervų galūnėles (Duarte I., ir kt., 2017). Jautrios odos būklę gali paskatinti ir odos sensorinių nervų
pokyčiai. Vienas iš jų yra TRPV1, kuris veikia kaip neurogeninio uždegimo aktyvatorius, kuris yra
stimuliuojamas chemikalų, šalčio, karščio, mechaninių pokyčių lipidų sluoksnyje, veikia kaip
ląstelinis jutiklis bei turi svarbų vaidmenį ties skausmo ir uždegimo pasireiškimu. Asmenims
turintiems jautrią odą pasireiškia padidėjęs sensoneurinis impulsas, kuris pasireiškia nemaloniais
pojūčiais (Duarte I., ir kt., 2017).
Taip pat dėl esančios padidėjusios veido temperatūros dėvint apsaugines veido kaukes
padidėja veido raudonis, pasikeičia dengiamo veido mikroaplinka – padidėja Demodex folliculorum
populiacija dėl padidėjusio išskiriamo sebumo kiekio, kuri dažnais atvejais sukelia rožinę (rosacea)
(Park S-R., ir kt., 2020; Damiani G., ir kt., 2021). Rožinė yra uždegiminė veido odos liga, kuri turi 4
pagrindinius tipus: 1) Eriteminė-teleangiektazinė rožinė, kuri pasieiškia epizodiniu veido paraudimu
ir voratinklinėmis venomis, teleangiektazijomis, 2) Papulinė-pustulinė rožinė - pasireiškianti
nuolatiniu veido raudoniu ir spuogeliais, 3) Fimatozinė rožinė, kurios metu nosis tampa nelygi,
padidėjusi, 4) Akių rožinė sukelia akių dirginimą bei paraudimą (Bilodeau D., ir kt., 2013). Rožinės
atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau jos būklę įtakoja aplinkos veiksniai (saulė, karštis), mityba
(aštrus maistas, karšti gėrimai, alkoholis), tam tikri vaistai (steroidai, vazodiliatoriai), gyvensena
(intensyvus sportas), psichologiniai veiksniai (stresas, nerimas) ir mikrobinės infekcijos (Bacillus
oleronius nešiojama Demodex erkučių) (Bilodeau D., ir kt., 2013; Logan R. A., 2013).
Dažnai apsauginių kaukių dėvėjimo metu yra jaučiamas odos niežulys - tai sukeliamas
jausmas išprovokuojantis asmenį kasytis, gali būti įvairių odos ir organizmo ligų ir būklių simptomas,
18
tačiau dėl ištęstinio kaukių nešiojimo ir jų sukeliamo niežulio kol kas nėra surinkta daug informacijos.
(Krajewski P., ir kt., 2020; Szepietowski J. C., ir kt., 2020). Atlikus studijas parodyta, kad tarp abiejų
lyčių dėvint apsaugines veido kaukes ilgiau nei 4 valandas moterims dažniau pasireiškia kaukių
sukelto niežulio simptomai. Niežulys sukelia diskomfortą bei sumažina kaukių apsauginę funkciją
kasantis. Odos niežulys gali būti sukeliamas dėl ilgo apsauginių kaukių dėvėjimo ir jų sukuriamo
šalutinio terminio efekto, patiriamo streso ar naudojamų priemonių (Krajewski P., ir kt., 2020).
2. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ PAGRINDINIŲ SUKELIAMŲ

VEIDO ODOS PROBLEMŲ KOSMETOLOGINIAI SPRENDIMO BŪDAI
2.1. Apsauginių veido kaukių sukeliamų veido odos problemų sprendimai
kosmetologiniu aspektu
Tikslių priemonių ar tam tikrų procedūrų išspręsti jautrios odos problemą nėra, nes
kiekvienas atvejis yra individualus. Pagrindinė problema į kurią reikia atkreipti dėmesį siekiant
pradėti gerinti jautrios odos būklę yra jos apsauginio barjero atstatymas. (Kerscher M., ir kt., 2017).
Dėvint apsaugines veido kaukes ilgą laiką yra sukeliamos įvairios odos problemos dėl sukeliamo
drėgno mikroklimato, spaudimo, dėl ko susilpnėja odos apsauginio barjero funkciją, oda tampa
įjautrinama. (Darlenski R., ir kt., 2020).
Viena iš svarbiausių odos funkcijų yra sukurti efektyvų barjerą tarp išorinės ir vidinės
organizmo aplinkos. Epidermalinis odos barjeras turi tris pagrindines funkcijas: sustabdyti
transepiderminį vandens netekimą, apriboti į organizmą patenkančių cheminių medžiagų kiekį ir
padeda išvengti mikrobinių infekcijų. Tinkamas raginio sluoksnio vystymasis ir jo priežiūra yra labai
svarbi siekiant apsaugoti kūną nuo cheminių ir mikrobinių atakų bei nuo odos dehidratacijos. Svarbi
apsauginė funkcija yra palaikyti homeostazę siekiant išvengti jonų, serumo proteinų ir
transepiderminio vandens netekimo. Raginio sluoksnio sudėtinga struktūra sudėta iš korneocitų ir
tarpląstelinės matricos lipidų (keramidai, cholesterolis, laisvosios riebalų rūgštys). Korneocitai yra
atsakingi suteikti cheminių ir mechaninių pažeidimų apsaugą, o lipidinė matrica suteikia esminį ir
svarbiausią komponentą siekiant sukurti vandeniui atsparų barjerą. Kiekvieną korneocitą supa
apvalkalas sudarytas iš baltymų, kurio sudėtyje yra lorikrino, involukrino ir filagrino. Už korneocito
ir tiesioginio kontakto su baltyminiu apvalkalu seka lipidų apvalkalas (Yang G., ir kt., 2020). Šie
lipidai yra kritiškai svarbūs apsauginiam odos barjero formavimuisi ypatingai keramidai,
cholesterolis ir laisvosios riebalų rūgštys, kurie susijungę kartu sudaro lipidų praturtintą matrica
(Pillai S., ir kt., 2015; Yang G., ir kt., 2020). Pastebėta, kad daugumos apsauginių veido kaukių
dėvėjimo problemų priežastis ir yra sumažėjęs odos apsauginio barjero efektyvumas. (Yang G, ir kt.,
2020). Sutrikdžius odos apsauginį barjerą yra aktyvuojami biocheminiai procesai, kurie paskatinu jį
19
kuo greičiau atstatyti. Padidėja keratinocitų proliferacija ir diferenciacija, barjero lipidų sekrecija.
(Pillai S., ir kt., 2015).
Sekretuojamas sebumas, prakaitas ir jų sukuriamas rūgštinės terpės pH suteikia
antimikrobinę savybę odos barjerui. Deskvamacija, kuri sukuria į išorę judantį korneocitų pašalinimo
procesą taip pat prisideda prie natūralaus mechanizmo, kuris neleidžia patogenams kolonizuoti odos
mikrofloros. Taip pat epidermyje yra Langerhanso ląstelių, fagocitų, kuire suteikia papildomą
imuninę odos apsaugą. Epidermis taip pat gamina platų spektrą antimikrobinių lipidų, peptidų,
nukleinių rūgščių, kurios prisideda prie antimikrobinio barjero (žr. 1 lentelė.) (Pillai S., ir kt., 2015).
1 Lentelė. Antimikrobiniai komponementai esantys raginiame sluoksnyje.
Medžiaga Klasifikacija Lokalizacija
Nesočiosios riebalų rūgštys Lipidai Raginis sluoksnis
Gliukozido keramidai Lipidai Raginis sluoksnis
Keramidai Lipidai Raginis sluoksnis
Sfingozinas Lipidai Raginis sluoksnis
Žemas pH Protonai Raginis sluoksnis
Proteazės Baltymai Raginis sluoksnis; epidermis
Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis Pillai S., ir kt.. (2015). Epidermal Barrier. In Cosmetic Dermatology. Prieiga
per internetą: https://doi.org/10.1002/9781118655566.ch1
Vandenyje tirpios medžiagos randamos raginiame sluoksnyje yra vadinamos NDF –

natūralus drėkinamasis faktorius (žr. 2 lentelė). Šios medžiagos sudaro apytiksliai 20-30% sauso
korneocito svorio. Dauguma šių medžiagų yra kilusios iš filagrino hidrolizavimo, histadino ir
gliutamino – baltymų esančių keratohialino granulėje. NDF medžiagos yra tirpios vandenyje, todėl
jos gali būti lengvai pašalinamos iš raginio sluoksnio. Lipidų sluoksnis, kuris apgaubia korneocitus
padeda sumažinti jų praradimą. Taip mažinamas ne tik vandens praradimas iš organizmo, bet ir
suteikiamas odos drėkinimas (Pillai S., ir kt., 2015; Robinson M. ir kt., 2010). NDF medžiagos
sugeria ir pritraukia vandenį į raginį sluoksnį nepaisant aršių aplinkos sąlygų. Glicerolis yra viena iš
svarbiausių drėkinamųjų medžiagų, jo gamyba vyksta lokaliai pačiame raginiame sluoksnyje dėl
trigliceridų ir lipazių hidrolizės bei taip pat yra nunešamas į epidermį dėka jame esančių specifinių
akvaporino receptorių. Į kitus NDF drėkiklius įeina šlapalas, natrio ir kalio laktatai bei pirolidino
karboksilo rūgštis (Pillai S., ir kt., 2015).
2 Lentelė. NDF sudedamosios medžiagos
Medžiagos Kiekis procentais (%)
Amino rūgštys ir jų druskos 30-40
Pirolidino karboksilo rūgštis, urokaninė rūgštis, ornitinas, citrulinas 7-12
Šlapalas 5-7
Glicerolis 4-5
Gliukozaminas, kreatininas, amoniakas, šlapalo rūgštis 1-2
Katijonai (natris, kalcis, kalis) 10-11
Anijonai (fosfatai, chloridai) 6-7
Laktatas 10-12
Citratas, formatas 0,5-1,0
Šaltinis:sudaryta darbo autorės remiantis Pillai S., ir kt.. (2015). Epidermal Barrier. In Cosmetic Dermatology. Prieiga per
internetą: https://doi.org/10.1002/9781118655566.ch1
20
Smarkiai padidėjęs raginio sluoksnio drėgmės lygis sumažina esamo barjero atsparumą
išoriniams faktoriams. Taip pat aukštas streso kiekis padidina kortikosteroidų lygius, sutrikdant
barjero homeostazę. (Pillai S., ir kt., 2015; Robinson M., ir kt., 2010). Taip pat pastebėta, kad sutrikęs
cirkadinis ritmiškumas susijęs su transepiderminiu vandens netekimu, odos pH ir odos temperatūra –
ryte odos atsparumas dirgikliams yra didesnis nei vakare (Pillai S., ir kt., 2015).
Vanduo yra viena iš svarbiausių odos elastingumui palaikyti reikalingų medžiagų. Odos
drėkinimas reikalingas išoriniam raginiam sluoksniui (stratum disjunctum) – jei drėgmės yra mažai
oda gali trūkinėti ir šerpetoti, nes gilesnysis raginis sluoksnis (stratum compactum) yra drėkinamas
paties organizmo skysčiais. Drėkikliai paveikia raginio sluoksnio architektūrą ir barjero homeostazę.
NDF medžiagos esančios raginiame sluoksnyje veikia kaip drėkikliai, šios medžiagos pritraukia
drėgmę iš aplinkos. Amino rūgštys ir jų organiški osmolitai kaip šlapalas, pieno rūgštis, taurinas ir
glicerolis taip pat drėkina odą. Riebalinių liaukų išskiriamas sebumas veikia kaip emolientas ir taip
pat prisideda prie drėkinimo procesų. Plėvelę formuojantys polisacharidai kaip hialurono rūgštis
padeda surišti vandenį ir padeda odai išlikti elastingai. Nesant tinkamam kiekiui arba sutrikus vienos
iš šių medžiagų gamybai oda gali tapti sausa ir šerpetojanti. Sutrikus odos apsauginio barjero funkcijai
– oda tampa jautresnė išoriniams veiksniams, todėl oda tampa jauti – lengviau prasiskverbia įvairūs
dirgikliai sukeliantys odos problemas (Pillai S., ir kt., 2015).
Vietiškai naudojamų preparatuose esančių medžiagų pasisavinimas nėra itin efektyvus, į
organizmą patenka tik labai nedidelė dalis naudojamo preparato, dėl šios priežasties yra naudojami
įvairūs metodai siekiant pagerinti naudojamų medžiagų skvarbą (Escobar-Chávez J. J., ir kt., 2009)
Įvedimo būdai:
Jonoforezė – tai neinvazinės procedūros technika, kurios metu yra padidinamas jonų
perėjimas per odos sluoksnius naudojant mažo intensyvumo elektros srovę, remiantis traukos ir
atstūmimo principais (Krueger E., ir kt., 2014; Roustit M., ir kt., 2013) Didelė dalis medžiagų yra
įterpiama per poras – plaukų folikulus ir prakaito liaukas (Escobar-Chávez J. J., ir kt., 2009). Taikant
elektrolitinę priemonę yra reguliuojamas stiprumas ir voltažas, naudojami du elektrodai – anodas
(teigiamas) ir katodas (neigiamas). Padidėja medžiagų turinčių didelę molekulinę masę pernešimas
bei pasiekiami gilesni odos sluoksniai (Krueger E., ir kt., 2014; Hao J., ir kt., 2014). Teigiamai
įkrautas preparatas turi būti įvedamas su teigiamu poliu siekiant medžiagas įvesti į odą. (Krueger E.,
ir kt., 2014). Jonoforezės metu yra sukeliamas veikiamos vietos dilgčiojimas ar niežėjimas,
priklausomai nuo taikomos srovės. Medžiagos įvestos taikant jonoforezę gali būti aptiktos odoje po
procedūros praėjus 3 dienoms (Hao J., ir kt., 2014). Gerinama kraujotaka, limfotaka ir jos cirkuliacija,
gerėja metabolinių ir transportinių procesų bei odos regeneracinių procesų veikimas. (Chuhraev N.,
ir kt., 2016) Kartais gali būti sukeliamas laikinas odos sudirginimas, gali pasireikšti eritema, tačiau
21
ilgalaikiu šalutinių požymių nelieka (Roustit M., ir kt., 2013).
Pav. 4. Elektroporacijos metu sukuriamos poros membranoje. Šaltinis: Skrynska O.. (2019).Treating Skin with use of
Electroporation. Prieiga per internetą: http://biofbe.esrae.ru/pdf/2019/1/1184.pdf.
Elektroporacija – Medžiagų pernešimo į odą būdas taikant aukšto voltažo pulsus, kurių metu
odoje sukuriamos vandeningos poros (Escobar-Chávez J. J., ir kt., 2009). Kosmetologijoje
elektroporacija dažnai vadinama beadatine mezoterapija. Poros yra sukuriamos tik trumpam
laikotarpiui, nutraukus taikomą srovę jos yra užveriamos, todėl įvedamos medžiagos procedūros metu
yra uždaromos ląstelės viduje (Skrynska O., 2019). Per naujai sukurtas elektroporacijos poras bei
egzistuojančias poras odoje, taip pat per sukuriamą spaudimą metu, medžiagos efektyviai įstumiamos
į odą (Escobar-Chávez J. J., ir kt., 2009). Elektroporacijos metu preparatas įvedamas į gilesnius odos
sluoksnius, pagerinamas elektrolizės procesas (Chuhraev N., ir kt., 2016). Ši procedūra dažnai
taikoma esant aknei, raukšlėms, celiulitui ir strijų būklei gerinti, įterpti vitaminus, kolageną ir kitus
preparatus (Skrynska O., 2019). Gerinama tarpląstelinio skysčio cirkuliacija, kraujo ir limfos
tekėjimas, odoje padidėja deguonies kiekis. Suteikiamas raminantis, niežulį malšinantis ir
baktericidinis poveikis, gerinama audinių trofinė būklė (Chuhraev N., ir kt., 2016).
Sonoforezė – preparatų į odą įterpimas naudojant ultragarso vibraciją. Ultragarso vibracijų
pagalba yra sukuriamos palankios sąlygos medžiagų įterpimui (Chuhraev N., ir kt., 2016).
Sonoforezės metu susidaro du fiziniai veiksniai – šiluma ir kavitacija. Bendras jų veikimas kartu
padidina odos pralaidumą dėl padidėjusių tarpląstelinių lipidų takumo ir korneocituose bei
keratinocituose sukuriamų mikroporų (Machet L., ir kt., 2002). Šios procedūros taikymo metu oda
yra stangrinama, gerinamas limfotakos ir kraujotakos tekėjimas, veikiamuose audiniuose padidėja
deguonies kiekis taip pat yra mažinamas odos patinimas (Chuhraev N., ir kt., 2016). Masknės“ tipo
bėrimai skiriasi nuo įprastos aknės formos, kadangi bėrimai atsiranda nuo mechaninio spaudimo ir
yra hiperkeratoliniai, polimorfiniai uždegiminiai bėrimai, yra sudaroma riebalinių liaukų okliuzija bei
dėl drėgnos terpės gali suintensyvėti bakterijų proliferacija (Gomolin T. A., ir kt., 2020; Long H., ir
kt., 2020; Gül Ü., 2020).
22
3 Lentelė. Aparatų absoliučiosios kontraindikacijos
Aparatų absoliučiosios kontraindikacijos
Onkologiniai susirgimai
Ūmios odos ligos
Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Ūmi aknės forma
Po operacijų praėjus trumpam laikui
Po rūgštinių odos pilingų
Pažeistas odos vientisumas
Virusinės infekcijos kaip Herpes
Išsiplėtę kapiliarai, daug teleangiektazijų
Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis Chuhraev N., ir kt.. (2016). Hardware methods in cosmetology. Programs of face care.
Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/30535465 9_Hardware_
methods_in_cosmetology_Programs_of_face_care;.
Eksfoliuoti odą rekomenduojama naudojant alfa ar beta hidroksi rūgštis, kurios padėtų
mažinti hiperkeratozę (Gomolin T. A., ir kt., 2020; Gheisari M, ir kt., 2020).
Alfa-hidroksi rūgštys – organinės kilmės rūgštys, turinčios vieną hidroksilo grupę, kuri yra
prisijungusi prie rūgšties alfos dalies (Tang S.-C., ir kt., 2018). Šios rūgštys yra tirpios vandenyje
(Moghimipour E., 2012). Dažniausiai naudojamos AHA rūgštys yra glikolio rūgštis ir pieno rūgštis.
Tai natūraliai pasireiškiančios rūgštys įvairiame maiste bei pieno cukruose (Tang S.-C., ir kt., 2018).
AHA rūgštys veikia epidermyje ir dermoje. Taikant alfa-hidroksi rūgštis odai, jos stimuliuoja
epiderminių ląstelių eksfoliacijos procesą raginiame sluoksnyje sutrikdant tarp jų esančias jonų
jungtis (Moghimipour E., 2012). Jų veiksmingumas priklauso nuo rūgšties pH, taikymo laiko ir
koncentracijos. Stimuliuoja odos ląstelių atsinaujinimą, padeda reguliuoti uždegimą bei gali ilgam
laikui pagerinti odos būklę (Tang S.-C., ir kt., 2018). Stiprių koncentracijų rūgštys netinkamos
naudoti asmenims turintiems jautrią odą, dėl galimo deginimo ar dilgčiojomo pojūčio (Moghimipour
E., ir kt., 2012).
Beta-hidroksi rūgštys – tai karboksilinės rūgštys turinčios vieną hidroksilo rūgštį, kuri
prisitvirtinusi prie karboksilo beta pozicijos lipiduose (Kornhauser A., ir kt., 2010). BHA rūgštys yra
tirpios lipiduose. Dėl jų struktūros šios rūgštys gali į odą patekti per riebalines liaukas, todėl yra
tinkamos asmenims turintiems į riebumą linkusią odą bei turintiems atvirų komedonų. Betahidroksi
rūgštis kaip salicilo rūgštis pasireiškia priešuždegiminiu veikimu. Mažiau dirgina odą nei AHA
grupės rūgštys (Moghimipour E., 2012).
Polihidroksi rūgštys – veikia panašiai kaip AHA rūgštys, tačiau sukelia mažiau
nepageidaujamų odos reakcijų. Turi keletą hidroksilo grupių. Kliniškai įrodytas šių rūgščių poveikis
siekiant pagerinti odos būklę (Kornhauser A., ir kt., 2010). Populiariausios šios grupės rūgštys yra
laktobioninė ir gliukonolaktono rūgštis. Turi didesnio dydžio molekules, todėl jos sunkiau įsiskverbia
į gilesnius odos sluoksnius, todėl mažiau dirgina odą nei AHA rūgštys. Turi antioksidantinių savybių,
padeda odai kovoti su laisvaisiais radikalais (Algiert-Zielinska B., ir kt., 2019).
LED yra vienas iš plačiausiai naudojamų puslaidinkų prietaisų kuris elektros srovę
23
konvertuoja į šviesos energiją. LED šviesa yra plačiai pritaikoma pakeičiant tradicines halogeninęs
lemputes, bei gali būti įvairaus matomosios šviesos spektro, todėl tinka naudoti gerinti įvairių odos
būklių simptomus (Oh P-S., ir kt., 2019). Matomoji šviesa yra sugeriama citochromo c-oksidazės
(CCO), kitaip vadinamos kompleksu IV – kuris yra svarbus ląstelėse esančių mitochondrijų
fermentas, atsakingas už adenozino trifostato sintezę (ATP) – ląstelių ir viso organizmo energiją.
CCO šviesos absorbavimo metu organizme vyksta įvairūs fotocheminiai reiškiniai, kurių pagalba
transportuojantys medžiagas mechanizmai ląstelės membranoje yra aktyvuojami, vyksta
tarpląstelinės ir viduląstelinės matricos apykaita (Calderhad R. G., ir kt., 2016). Kuo šviesos bangos
ilgis yra didesnis – tuo geresnė skvarba (Oh P.-S., ir kt., 2019). Odos regeneracijai siūloma naudoti
bangas siekiančias nuo ~590nm ilgio. Taikant LED šviesą oda yra nuraminama, padedama mažinti
esama eritemą, edemą, uždegimą, gerinama žaizdų būklė, skatinama kolageno sintezė, gerėja
použdegiminių pigmentacijų išvaizda, tinka aknės būklės gerinimui (Calderhad R. G., ir kt., 2016;
Barolet D., ir kt., 2008; Ablon G., ir kt., 2018). Fototerapija gali būti taikoma viena bei naudojama
kartu kitų procedūrų metu. LED fototerapijos procedūros metu oda nepatiria raudonio, patinimo ir
skausmo (Ablon G., ir kt., 2018). Pasak atliktų studijų, aknės paveiktai odai taikant mėlynos ar
raudonos (arba jas naudojant kartu) spalvos LED šviesą, aknės bėrimų kiekis pastebimai sumažėjo.
Tokia procedūra itin tinka mažinti bėrimų ir uždegimo paplitimą nėščioms moterims dėl negalėjimo
vartoti retinoidų. Odos regeneracijai tinka naudoti raudonos ir artimosios infraraudonos (IR)
spinduliuotės (~1072 nm). Geltona LED šviesa skatina esamų būklių gerėjimą bei padeda mažinti
esamą eritemą (Oh P.S-., ir kt. 2019). Psoriazei veiksmingiausia yra mėlyna LED šviesa, mažinamas
uždegimas. Mėlyna LED šviesa mažina bakterijų sukeliančių aknę dauginimąsi, sumažėja eritema,
edema, odos ragėjimas ir padedama mažinti odos pleiskanojimą (Jagdeo J., ir kt., 2018; Oh P.-S., ir
kt.,2019).
4 Lentelė. LED spalvų pritaikymas
Spalva Bangos ilgis (nm) Skvarba Terapinis naudojimas
Mėlyna 400-495 1-2mm Akneo
Žalia 500-565 0,5-2mm Nuraminti odą
Geltona 570-590 1-2mm Fotosenėjimui,
Odos regeneracijai,
Edemai
Raudona/ 800-1200 5-10mm Aknei
Artimoji IR Veikia stimuliuojančiai
Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Jagdeo J., Austin E., ir kt. (2018). Light-emitting diodes in dermatology: A systematic
review of randomized controlled trials.Lasers Surg. Me., 50: 613-628.. doi:10.1002/lsm.22791; Oh P.S., Joung H.-J. (2019).
Therapeutic application of light emitting diode: Photo-oncomic approach. Journal of Photochemistry and Photobiology. 192:1-7.
doi: 10.1016/j.jphotobiol.2019.01.003.
Dar viena iš šviesos terapijos priemonių – poliarizuota šviesa. Poliarizuotos šviesos terapija
pritaikoma įvairioms odos ir organizmo esamoms būklėms gerinti (Feehan J., ir kt., 2018). Tai yra
saugi procedūra, kurios metu nėra išskiriama UV spindulių bei turi labai nedaug šalutinių poveikių,
24
apart švelniai padidėjusio odos raudonio procedūros metu (Leguina-Ruzzi A., ir kt., 2019).
Poliarizacija išgaunama šviesai sklindant per specialiai sukurtus filtrus, kurie leidžia pereiti norimoms
šviesos bangoms ir šalutinės bangos yra blokuojamos. Poliarizuota šviesa yra skirta naudoti jautrioms
odoms, turinčioms pažeidimų, kadangi poliarizuota šviesa pasižymi žaizdų būklės gerinimu, geba
prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius nesukeliant nemalonių pojūčių (Feehan J., ir kt., 2018).
Poliarizuota šviesa veikia bio-stimuliuojančiai: taikant odai yra skatinama kolageno, elastino ir kitų
šviesai jautrių biomolekulių stimuliacija (Lequina-Ruzzi A., ir kt., 2019). Pasak atliktų tyrimų taikant
poliarizuotos šviesos terapiją pažeistai odai ji sparčiau regeneruojasi, kadangi poliarizuota šviesa
padidina epitelio ir fibroblastų proliferaciją kartu skatina kolageno gamybą, dėl to sumažėja citokinų
ir uždegiminių indikatorių skaičius, todėl taikomoje vietoje sumažėja uždegiminiai procesai,
malšinamas skausmas, pagerėja bendra kraujotakos ir epitelio būklė (Feehan J., ir kt., 2018).
Kita iš priemonių, kurios gali padėti gerinti sudirgusios ir jautrios odos būklę yra vėsūs
kompresai arba prausimas vėsiu vandeniu (Szepietowski J. C., ir kt., 2020). Taikant vėsinančius odą
kompresus ir kitas odą vėsinančias priemones yra labai populiarus nefarmakologinis būdas, kurį
galima taikyti bet kada jo prireikus (Engelhard D., ir kt., 2019). Vėsaus kompreso taikymas padeda
sulėtinti kraujotaką, sutraukti kraujagysles, mažinti patinimą arba jo išvengti, vietiškai malšinti
uždegimą ir sumažinti audinių temperatūrą (Khoshnevis S., ir kt., 2014; Engelhard D., ir kt., 2019).
Įrodyta, kad vėsaūs kompresai taip pat malšina skausmą dėl sumažinamo nervų reaktyvumo greičio
(Breslin M., ir kt., 2015; Engelhard D., ir kt., 2019).
Taip pat siekiant atvėsinti odą ar sumažinti išskiriamo sebumo kiekį tam tinkamos įvairių
tekstūrų ir poveikių kosmetinės kaukės (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Lakštinės kaukės lakštai yra gaminami iš neaustinės medžiagos, popieriaus pluoštų ar
bioceliuliozės. Yra vienos iš dažniausiai naudojamų kaukių dėl jų prieinamumo pirkėjui bei lengvo,
daug pastangų nereikalaujančio aplikavimo (Leny L., ir kt., 2020). Tačiau jose yra nemažai pridėtinių
dažiklių, kvapiklių ir ftalatų esterių, kas gali papildomai dirginti odą. Manoma, kad šios kaukės nėra
tinkamos į riebumą linkusiai odai ar odai turinčiai aknę. Teigiama šių kaukių pusė – jos padeda
sustabdyti produktą nuo jo greito išgaravimo, todėl prailginamas medžiagų į odą skverbimosi laikas
(Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Nuplaunamos kaukės gali būti įvairių tipų: drėkinančios, valančios, tonizuojančios,
eksfolijuojančios bei iš vaško ar purvo. Vaško pagrindu sukurtos kaukės skirtos labai sausai odai
skirtos reguliuoti odos transepiderminio vandens netekimo stabdymą. Pusiau natūralios formulės
kaukės geba išlaikyti drėgmę bei turi natūralių veikliųjų medžiagų. Tačiau sintetiniai humektantai
kaip propileno glikolis kai kuriems asmenims gali sualergizuoti odą; parabenai veikia antibakteriškai
– gali sukelti alergiją ir t.t.. Natūralūs drėkikliai kaip leicitinas, glicerinas ir alijošius tinka palaikyti
25
odos drėgmę (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Molio kaukės – gaminamos iš įvairių molio rūšių (kaolino, betonito, ir kt.), kurie tinka naudoti
siekiant valyti odą, taip pat molio kaukės turi savybę – nuo veido paviršiaus geba sugerti sebumą,
toksinus ir net bakterijas bei virusus (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018; Velasco M. V. R., ir kt.,
2016). Turi daug įvairių mineralų kaip kalio, magnio, kalcio, natrio ir geležies (Velasco M. V. R., ir
kt., 2016). Galimi įvairūs priemaišai siekiant suteikti kaukei skirtingą veikimą, pavyzdžiui, obuolių
ekstraktas naudojamas kaip antioksidantas, agurkų ekstraktas naudojamas kaip raminamasis
komponementas, o burokėlių ekstraktas taikomas aknės būklės gerinimui. Arba molio ir alijošiaus
kaukė turi antimikrobinių bei drėkiančių savybių (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Hidrogelio kaukės tinka naudoti jautrioms odoms, kadangi jos pasižymi odą drėkinančiu,
raminančiu ir vėsinančiu efektu (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018; Quattrone A., ir kt., 2017). Taip
pat dažnai pasirenkamos dėl galimybės sukurti sulaikyti didelį kiekį vandens bei hidrofilinės bazės,
kuri sukuria gerą terpę perduoti odai aktyvias medžiagas (Surini S., 2017). Kaip ir didžiojoje dalyje
kaukių, jų efektas priklauso nuo jose esančių ingredientų (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Alginatinės kaukės yra gaminamos iš įvairių jūrinių dumblių rūšių kaip spirulina platensis
(plokščioji vingrūnė), kuri turi amino rūgščių (leucino, valino, isoliaucino), Vitaminų A ir B12, 60-
70% proteinų, 4-7% lipidų bei riebiųjų rūgščių kaip linoleinės rūgšties (Setyaningsih I., ir kt., 2020).
Alginatas yra jūrinės kilmės polisacharidas turintis galimybę pasisavinti didelį kiekį vandens bei
surišti metalų jonus, kurie sukelia oksidacinį stresą (Byeon S. Y., ir kt., 2017). Turi biologiškai
aktyvių medžiagų kaip alkaloidų, flavanoidų, steroidų, saponinų ir taninų, taip pat esantys proteinai
turi antibakterinių savybių (turi antibakterinių savybių prieš p.acnes bakteriją). Veikia drėkinančiai,
antioksidantiškai, gerina odos žaizdelių būklę (Ragusa I., ir kt., 2021). Tokių kaukių paskirtis yra
drėkinti, raminti odą, atpalaiduoti veido raumenis (Setyaningsih I., ir kt., 2020).
2.2. Veikliųjų medžiagų taikymas apsauginių kaukių paveiktai veido odai
Apsauginių veido kaukių paveikta oda pasižymi jautrumu bei bėrimo elementais (Techastian
L., ir kt., 2020). Pasak Kerscher M. ir kt. (2017) jautriai odai rekomenduojami polifenoliai,
raminantys odą ingredientai, odos barjerą stabilizuojančios medžiagos. Rekomenduojama naudoti
švelnius odai surfaktantus, kurių pH būtų artimas odai (~5pH), šveisti odą naudojant silpnas rūgštis
kaip salicilo ar pieno rūgštį, kurios padėtų mažinti riebios odos hiperkeratinizaciją bei drėkintų odą,
naudoti kremus turinčius drėkinamąjį poveikį, kurie neturėtų komedogeniškų ingredientų, turėtų
emolientų, vitaminų (Gomolin T. A., ir kt., 2020; Desai S. R., ir kt., 2020; Szepietowski J.C., ir kt.,
2020; Long H., ir kt., 2020; Gheisari M, ir kt., 2020; Searle T., ir kt., 2020). Rekomenduojama naudoti
aktyvias medžiagas turinčias raminančių, priešuždegiminių ir antibakterinių, kraujagysles
sutraukiančių savybių, siekiant pagerinti ir apsaugoti odą nuo galimų apsauginių veido kaukių
26
sukeliamų veiksnių (Kreksen J., ir kt., 2018 Darlenski R., ir kt., 2020). Rinktis hidrofilines
formuluotes arba nedaug lipidų turinčias priemones aliejus/vandenyje principu, priemones turinčias
NDF ingredientų. Lipidų pagrindu pagaminti kremai turėtų būti vengiami dėl juose esančių medžiagų
kaip mineralinių aliejų – kurie sukuria okliuziją ir gali pabloginti situaciją dėl šilumos sulaikymo
(Kreksen J., ir kt., 2018). Siekiant neįjautrinti ir neišsausinti odos nenaudoti produktų turinčių
alkoholio, nenaudoti stiprių šarminių surfaktantų, kurie galėtų suprastini odos apsauginio barjero
būklę (Marson J. W., ir kt., 2019). Svarbu naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės (Holmes A. D., ir
kt. 2017). Vietoje cheminių rinktis fizinius filtrus kaip cinko oksidą ar titano dioksidą. Priemonė turi
turėti ne mažesnį nei SPF30 siekiant maksimaliai apsaugoti odą nuo žalingų UV spindulių (Marson
J. W., ir kt., 2019). Rinktis apsaugines nuo saulės priemones turinčias mažai lipidų arba
aliejus/vandenyje emulsijas. Preparatai kurie įvardijami kaip „stimuliuojantys“ ar skatinantys
kraujotaką turi būti vengiami, taip pat vengiami kamparo ir mentolio eteriniai aliejai (Kreksen J., ir
kt., 2018).
Polifenoliai – saugo odą nuo išorės veiksnių, oksidacinio streso, turi priešuždegiminių ir
stiprių antioksidantinių savybių bei padeda apsaugoti ląstelės DNR nuo pokyčių (Afaq F., ir kt., 2011;
Zillich O. V., ir kt., 2015).
Žaliosios arbatos ekstraktas – turi stiprių priešuždegiminių, antioksidantinių ir antibakterinių
savybių. Sudėtyje turi polisacharidų, B grupės vitaminų. Žaliosios arbatos ekstraktas yra vienas iš
veiksmingiausių polifenolių grupės ingredientų dėl turimų flavanoidų kaip katechinų ir theaninų,
kurie neutralizuoja laisvuosius radikalus. Veikia stipriau už vitaminus C ir E (Idowu O. O., 2017).
Vynuogių sėklų ekstraktas – turi daug polifenolių kaip katechinų, epikatechinų, galinės
rūgšties ir kitų medžiagų kurios turi antioksidantinių ir antimikrobinių savybių. Kaip ir žaliosios
arbatos ekstraktas pasižymi stipresniu antioksidantiniu veikimu už Vitaminus C ir E bei beta-karoteną
(Rubilar J. F., ir kt., 2014). Taip pat vynuogių sėklų ekstraktas pasižymi ir uždegimą slopinančiomis
savybėmis, skatina ląstelių proliferaciją, gerina pažeidimų kaip žaizdelių būklę. Taip pat ląstelių
membranai suteikia apsaugą prieš oksidacinį stresą neleidžiant įvykti lipidų ir proteinų oksidacijai
(Gupta M., ir kt., 2019).
Alyvuogių lapų ekstraktas – turi daug fenolinių junginių kurie veikia kaip antioksidantai,
turi priešuždegiminių savybių. Lyginant su alyvuogių aliejumi, alyvuogių lapų ekstraktas pasižymi
didesniu kiekiu aktyvių medžiagų kaip oleuropeino, rutino (padeda skatinti kolageno gamybą) ir kt..
Padeda atstatyti pažeistą ląstelių struktūrą nuo patirto oksidacinio streso, mažina uždegimą ir jo
procesus (Vogel P., ir kt., 2015).
Paprastojo ažuolo ekstraktas – veikia antioksidantiškai, antibakteriškai, turi priešgrybelinių
savybių, turi fenolio junginių kaip flavanoidų ir kt. randama visose medžio dalyse (lapuose, žievėje,
27
gilėse). Turi riebiųjų rūgščių kaip oleinės ir linoleinės rūgšties, vitaminų E (alfa ir gama tokoferolio),
galinės rūgšties (Burlacu E., ir kt., 2020).
Vitaminai:
Vitaminas C – antioksidantas, kuris apsaugo nukleines rūgštis, proteinus ir ląstelių
membranas nuo žalos. Vietiškai naudojamas Vitaminas C skatina I ir III kolageno kiekį bei jų
gaminimosi enzimus. Taip pat pastebėta, kad Vitaminas C padeda gerinti esamų odos pažeidimų
būklę, mažina raukšleles bei apsaugo odą nuo UV spinduliuotės. Gaminiuose galimi keli įvairūs
Vitamino C junginiai kaip askorbilo palmitatas, askorbilo tetraisopalmitatas ir magnio askorbilo
fosfatas – jie dažniau naudojami dėl savo gebėjimo išlikti stabiliais produktuose. Galimi pašaliniai
poveikiai kaip trumpalaikis odos sudirginimas (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Vitaminas E – veikia kaip antioksidantas, apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų sukeliamos
žalos, taip pat padeda palaikyti audinių stangrumą, vientisumą, padeda išvengti nudegimų sukeliamų
UV spindulių, edemos (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018; Niki E., ir kt., 2019).
Drėkinamosios medžiagos:
Lecitinas – tai medžiaga iš glicerofosfolipidų, įskaitant fosfatidilcholiną,
fosfatidiletanolaminą, fosfatidilinozitolį, fosfatidilseriną ir fosfatinę rūgštį, kuri yra būtina gyvūnų ir
žmonių ląstelėms. Glicerofosfolipidai kaip fosfatidicholinas pasižymi amfifilinėmis struktūromis,
todėl yra puikus ingredientas galintis prisijungti lipofilines medžiagas kaip keramidus ir juos pernešti
į epidermį (Kagotani K., ir kt., 2020).
Glicerinas – gali būti gaminamas natūraliai iš fermentuoto cukraus arba chemiškai, sintetiniu
būdu. Veikia kaip humektantas bei padeda odai likti sudrėkintai, gerina jos išvaizdą (Padmawar A.,
ir kt., 2018).
Hialurono rūgštis – ši medžiaga yra viena iš geriausiai žinomų ingredientų, svarbi ir
reikalinga medžiaga epidermiui ir dermai - natūraliai gaminama odoje, tačiau sumažėjus jos kiekiams
oda gali stipriai išsausėti, jos kiekis ima mažėti organizmui senstant (Quattrone A., ir kt., 2017).
Puikiai geba pritraukti drėgmę į audinius, yra viena iš NDF medžiagų (Sudha P. N., ir kt., 2014;
Quattrone A., ir kt., 2017).
Alijošius– turi sudėtyje sacharidų, enzimų, vitaminų (B2, B6, C, E), mineralų (magnio ir
seleno), amino rūgščių kaip prolino ir salicilo rūgšties. Pasireiškia įvairiomis farmakologinėmis
savybėmis – veikia antioksidantiškai, antimikrobiškai, gerina odos pažeidimų būklę, veikia
priešuždegimiškai, drėkina odą, gali būti naudojamas ir chemiškai neapdirbus (Nilforoushzadeh M.
A., ir kt., 2018).
28
Jūrinės kilmės kolagenas – pasižymi geresniu drėgmės sulaikymo gebėjimu raginiame
sluoksnyje nei kitų tipų kolagenas, padeda palaikyti odos apsauginio barjero funkciją, gerina odos
būklę, skatina fibroblastų aktyvumą, turi hidrofobinių amino rūgščių (Aguirre-Cruz G., ir kt., 2020).
Skvalenas – yra vienas iš NDF sudedamųjų dalių natūraliai randamų odoje, veikia kaip
drėkiklis, turi antibakterinių savybių, padeda atstatyti pažeistą odos barjerą, apsaugo odą nuo laisvųjų
radikalų, dėl greito susigėrimo laikomas puikiu emolientu (Popa I., ir kt., 2014).
Keramidai – medžiagos natūraliai randamos raginiame sluoksnyje susidariusios iš ilgų
sfingoidinių bazių (dihidrosfingozinas, sfingozinas, fitosfingozinas, 6-hidroksi sfingosinas) kurios
yra susijungę su laisvosiomis riebalų rūgštimis. Keramidai yra svarbūs palaikyti odos apsauginio
barjero funkciją. Pasak studijų sumažėjęs keramidų kiekis gali pabloginti aknės būklę (Kahraman E.,
ir kt., 2019).
D-pantenolis – dar viena iš svarbių medžiagų, palaikanti gerą odos būklę randama
organizme. Aplikuojant vietiškai, pantenolis yra verčiamas į pantoteno rūgštį, kuri yra būtina
normaliai epitelio būklei palaikyti. D-pantenolis stimuliuoja kolageno produkciją, padeda sausai ir
šiurkščiai odai, gerina odos drėgmės balansą bei atsato odos apsauginį barjerą (Camargo F. B., ir kt.,
2011).
Kitos natūralios kilmės medžiagos:
Alkilpoliglikozidai – iš cukraus gaunami surfaktantai, (Coco glucoside, Decyl glucoside,
Lauryl glucoside, Caprylyl/Capryl glucoside ir kt.) turintys ilgas riebiųjų alkoholių grupes,
nepažeidžia odos apsauginio barjero ir jį stiprina, gerina odos drėgmės lygį (Tasic-Kostov M., ir kt.,
2014).
Raudonųjų ryžių atsijos – šalutinis raudonųjų ryžių produktas, pasižymintis antioksidantiniu
veikimu dėl sudėtyje turimo tokoferolio, tokotrienolio ir gama-orizanolio (Nilforoushzadeh M. A., ir
kt., 2018).
Greipfrutų sėklų ekstraktas – Turi daug vitamino C, fenolinių junginių ir terpenų, kurie
apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų. Pasižymi antibakteriniu veikimu dėl turimų flavanoidų (Eryılmaz
M., ir kt., 2018). Padeda riebiai bei reaktyviai odai normalizuotis (Packianathan N., ir kt., 2011).
Petražolių milteliai – naudingas ingredientas skirtas reguliuoti sebumą. Turi didelį kiekį
vitaminų (C, A, B, E, K, beta-karotino), ir mineralų (magnio, geležies, fosforo, natrio, kalio, kalcio).
Pasak tyrimo, siekiant kontroliuoti išskiriamą odos sebumą buvo pasiekti teigiami rezultatai
naudojant 4% koncentracijos petražolių miltelius (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Spanguolių ekstraktas – spanguolėse esantys tokotrienoliai intensyviai drėkina odą, turi
antioksidantinių savybių, sudėtyje esantys omega grupių aliejai padeda drėkinti ir stiprinti odą tuo
29
pačiu metu mažinant uždegimą, gerina drėgmės įsisavinimą, odos glotnumą ir elastingumą
(Packianathan N., ir kt., 2011).
Medus – veikia kaip antioksidantas, turi antibakterinių ir priešuždegiminių savybių,
kosmetikos gaminiuose naudojamas kaip emolientas, drėkiklis, raminantis ingredientas reguliuojantis
odos pH. Turi fruktozės, 18 laisvųjų amino rūgščių, kalcio, geležies, seleno, proteinų, enzimų bei
Vitaminų (B2, B4, B5, B6, B11, C) kurie yra labai svarbūs eritrocitų gamybai. Studijos parodė, kad
medus gali sugražinti odai atsparumą mikrobams (Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Terminis vanduo – dažnai naudojamas priemonėse skirtose jautriai odai. Daug metų terminis
vanduo buvo naudojamas kaip aktyvus ingredientas produktuose ir aerozolio formoje, taikomas
jautrios odos simptomų mažinimui. Terminis vanduo pasižymi antioksidantiniu, priešuždegiminiu
raminančiu bei dirginimą slopinančiu poveikiu (Kerscher M., ir kt., 2017).
Rožių lapų ekstraktas – pasižymi priešuždegiminėmis, antioksidantinėmis savybėmis, turi
gliukozidų, flavanoidų ir antiocianinų kurie yra vieni iš stiprių antioksidacinių cheminių junginių tarp
polifenolių grupės (Lee M., ir kt., 2018).
Medetkų ekstraktas – turi uždegimą mažinančių, antioksidantinių savybių. Sudėtyje turi
terpenoidų, flavonoidų, Vitamino E, amino rūgščių kaip arganino, leucino, lizino, prolino,
fosfolipidų, riebiųjų rūgščių kaip oleino, linoleino, gerina hiperkeratozinius darinius (Ashwlayan V.,
2018).
Levandų ekstraktas – pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu ir antioksidantiniu poveikiu
(Guo X., ir kt., 2020).
Ramunių ekstraktas – turi seskviterpenų, flavanoidų, veikia priešuždegimiškai, raminančiai,
turi bisabololio (Singh O., ir kt., 2011)
Apsaugos nuo saulės fiziniai filtrai:
Cinko oksidas – plačiai naudojama natūralios kilmės medžiaga kaip, pavyzdžiui,
apsauginėse priemonėse nuo saulės blokuojanti UVA ir UVB spindulius, skausmo, uždegimo ir
niežulio mažinimui (Shamhari N. M., ir kt., 2018; Siddiqi K. S., ir kt., 2018). Turi antibakterinių
savybių (Siddiqi K. S., ir kt.,2018).
Titano dioksidas– chemiškai stabili medžiaga, todėl esant formuluotėje su kitomis
medžiagomis nepakeičia savo cheminės kompozicijos. Gerai atspindi šviesą, todėl ši medžiaga yra
naudojama apsaugai nuo UV spindulių. Šiai medžiagai esant didesnės molekulinės masės ji gali turėti
balkšvą atspalvį, todėl dažnai į formuluotes yra įmaišoma geležies oksido, kuris taip pat geba bloguoti
UV spindulius ir turi rausvą atspalvį. Titano dioksidas geba blokuoti UVB ir UVA spindulius (Trivedi
M., ir kt., 2017)
30
Eksfolijuojančios odą medžiagos naudingos asmenims turintiems aknę, kadangi tokia oda
pagamina daugiau nei įprastai negyvų odos ląstelių - hidroksi rūgštys gali būti efektyvus sprendimas
siekiant išvengti plaukų folikulų užkišimo negyvomis odos ląstelėmis. Taip pat tinka asmenims
turintiems dehidratuotos odos būklę – dėl drėgmės trūkumo pažeidžiamas epidermio apsauginis
barjeras dėl ko gali būti jaučiamas odos tempimas. Naudojant eksfoliantus yra efektyviai pašalinamos
negyvos raginio sluoksnio ląstelės ir drėkinančios medžiagos gali geriau įsiskverbti į gilesnius odos
sluoksnius (Packianathan N., ir kt., 2011). Taip pat Amerikos dermatologų asociacija
nerekomenduoja naudoti stiprių rūgščių koncentracijų ir aršių šveitiklių bei patariama asmenims
nenaudojusiems rūgšties produktų - jų nenaudoti dėl galimybės sudirginti odą (Kosasih L. P., 2020).
Papajų ekstraktas – turi papaino, kuris yra enzimas, turintis proteolitinių savybių,
naudojamas kosmetikoje kaip priemonės stabilizatorius bei konservantas kosmetiniuose aliejuose ir
surfaktantuose (Shouket H. A., ir kt., 2020; Packianathan N., ir kt., 2011). Pasak vieno iš mokslinių
šaltinių, nusluoksniuoja raginį sluoksnį efektyviau nei naudojant pieno rūgštį (Shouket H. A., ir kt.,
2020). Gali padėti mažinti pasireiškusią edemą ir odos pažeidimus, veikia antibakteriškai
Ananasų ekstraktas – turi enzimo bromelaino, kuris veikia priešuždegimiškai, gerina odos
elastingumą, odos drėgmės lygį bei šalina nuo raginio sluoksnio negyvas korneocitų ląsteles
Azelaino rūgštis – turi priešuždegiminių, antibakterinių ir deskvamuojančių savybių.
Naudoti žemos koncentracijos rūgštis siekiant išvengti odos sudirginimų (Rivero A. L., ir kt., 2018).
Pasak studijų vietiškai taikant 15% azelaino rūgšties gelį raudoniu pasižyminčiai odai, jos būklė
ženkliai pagerėjo (Holmes A. D., ir kt., 2017).
Pieno rūgštis – gaunama iš karbohidratų kaip gliukozės, cukrozės ir laktozės, taip pat pieno
rūgštį galima išgauti naudojant sintetinius metodus. Molekulės yra didesnės nei glikolio rūgšties,
todėl ši rūgštis veikia paviršutiniškai nei glikolio rūgštis bei sukelia mažesnį odos sudirginimą dėl
sunkesnio prasiskverbimo į odą. Yra viena iš NDF medžiagų natūraliai esančių odoje, todėl ji veikia
švelniau. Naudojama odos drėkinimui dėl galimybės padėti sulaikyti vandenį epidermyje,
skaistinimui bei turi antimikrobinių savybių, todėl tinka odai turinčiai aknę bei pigmentacijų (Algiert-
Zielinska B., ir kt., 2019).
Salicilo rūgštis – viena iš plačiausia žinomų beta-hidroksi rūgščių, veikianti keratolinių ir
komedolitinių poveikiu. Dažnai naudojama įvairiose kosmetikos priemonėse kaip prausikliuose,
kremuose ir losjonuose (naudojant 0,5-3% koncentraciją). Salicilo rūgštis gali ištirpinti folikuliarinius
keratotinius kamštelius ir tarpląstelinę medžiagą laikančią korneocitus bei deskvamuoti paviršinį
31
raginį sluoksnį. Veiksmingai gerina odos turinčios aknę būklę bei veikia priešuždegimiškai (Liu H.,
ir kt., 2020).
Laktobioninė rūgštis – tai polihidroksinė rūgštis, kurios moleklinis dydis yra didesnis už
pieno ar glikolio rūgštis bei silpniau ir lėčiau skverbiasi į audinius, todėl tinka naudoti esant jautriai
odai. Naudojama dėl antioksidantinio ir drėkinamojo poveikio bei dėl gebėjimo prisijungti didelius
kiekius vandens. Apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos, padeda stiprinti kolageno
pluoštus tokiu būdu yra gerinamas odos elastingumas. Pasak atliktų tyrimų laktobioninė rūgštis veikia
efektyviau drėkinant epidermį nei glikolio rūgštis – taikant laktobioninę rūgštį nepastebėta odos
sudirginimo bei nepažeistas epidermio barjeras (Algiert-Zielinska B., ir kt., 2019).
Gliukonolaktono rūgštis – populiariausia iš polihidroksi rūgščių, dėl galimybės suteikti
hidroksi rūgščių gebėjima veikti priešlaikinį senėjimą bei stiprinti apsauginį odos barjerą. Veikia
švelniai, drėkiančiai, mažina porų dydį ir turi antioksidantinių savybių (Bagatin E., ir kt., 2016).
Sebumą reguliuojančios medžiagos:
L-karnitinas – natūraliai randama medžiaga organizme, paveikianti riebiųjų rūgščių
degradavimą - pasak studijų vietiškai taikomas L-karnitinas ženkliai sumažina sebumo sekreciją.
Todėl yra tinkamas ingredientas skirtas mažinti išskiriamo sebumo kiekį (Peirano R. I., ir kt., 2012).
Nikotinamidas – viena iš vitamino B3 formų, tirpių vandenyje, veikia priešuždegimiškai,
skatina tarpląstelinių lipidų sintezę, taip pat tinkamas naudoti skaistinti odą – veikia slopindamas
melanosomų perdavimą keratinocitams (Forbat E., ir kt., 2017; Nilforoushzadeh M. A., ir kt., 2018).
Mažina transepiderminį vandens netekimą dėl keramidų gaminimosi skatinimo bei reguliuoja lipidų
sekreciją. Vienos iš studijų parodė, kad taikant nikotinamido metabolitą (1-metilnikotinamidą)
asmenims su pasireiškusiu veido raudoniu, po 4 sav., odos būklę pagerėjo (Forbat E., ir kt., 2017).
32
3. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ SUKELIAMOS VEIDO ODOS

PROBLEMOS KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOJOS
AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE TYRIMAS
3.1. Tyrimo metodika
Tyrimo metodai
Teoriniai metodai. Literatūros ir kitų mokslinių šaltinių analizė, taikant analizės,
abstrakcijos ir apibendrinimo metodus. Analizė taikoma išsiaiškinti apsauginių kaukių sampratą ir jų
sukeliamas pagrindines veido odos problemas, aparatinius veikliųjų medžiagų pernešimo per odą ir
kitus metodus, skirtus atstatyti pažeistą apsauginį odos barjerą bei aptarti rekomenduojamas
medžiagas apsauginių veido kaukių paveiktai veido odai.
Duomenų rinkimo metodai. Kiekybinis tyrimas – atliktas naudojant anoniminę anketinę
apklausą internetu. Šis būdas pasirinktas dėl 1) saugumo – tęsiantis COVID-19 pandemijai siekiant
išvengti tiesioginio kontakto su tiriamaisiais; 2) daugumai studijuojant nuotoliniu būdu ir neturint
galimybės susisiekti su tiriamaisiais; 3) anonimiškumo – siekiant padidinti sąžiningumo galimybę,
kad tiriamieji į anketos klausimus atsakytų reikšdami savo asmeninę nuomonę bei teisingai atsakytų
į pateiktus atsakymus; 4) internetu vykdoma apklausa leidžia apklausti didelį kiekį respondentų per
trumpą laiką. Klausimyną sudaro 25 uždaro tipo klausimai bei 2 atviro tipo klausimai, kurie padeda
išsiaiškinti respondentų apsauginių kaukių dėvėjimo įpročius, jų nuomonę bei įžvalgas apie kaukių
sukeliamas odos problemas bei apie apsaugines kaukes turimas žinias. Apklausa buvo atliekama
anonimiškai, tiriamieji buvo supažindinami su apklausos bei pateiktų atsakymu naudojimo tikslu.
Užpildyti apklausą vidutiniškai trukta apie 12 minučių (žr. 1 priedą).
Duomenų analizės metodai:
Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package
for Social Science) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010.
Prieš atliekant detalią statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti dėl mechaniškai
padarytų klaidų. Naudoti šie duomenų analizės būdai:
1. Aprašomoji statistika (dažnių lentelės, duomenų padėties charakteristikos).
Dažnių lentelės naudotos, siekiant pamatyti respondentų atsakymų pasiskirstymus. Procentai ir
dažniai naudojami klausimyne naudotiems klausimams.
2. Lyginimai tarp nepriklausomų kintamųjų (χ² testas). Metodas naudotas ieškant
nominalių kintamųjų pasiskirstymo skirtumams tarp populiacijos grupių (χ² testas).
Tyrimo organizavimas
Atliktas kiekybinis tyrimas - anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas 2021m.
Klaipėdos valstybinės kolegijos sveikatos mokslų fakulteto akademinėje bendruomenėje. Tyrimui
33
atlikti sukurtas klausimynas, remiantis Techastian L., ir kt.. (2020). The Effects of the Face Mask on
the Skin Underneath: A prospective Survey During the COVID-19 Pandemic; Scalvenci M., ir kt..
(2020). Community Knowledge About the Use, Reuse, Disinfection and Disposal of Masks and
Filtering Facepiece Respirators: Results of a Study Conducted in Dermatology Clinic at the
University of Naples in Italy; Zuo, Y, Hua, W, Luo, Y, Li, L.(2020). Skin reactions of N95 masks
and medial masks among health-care personnel: A self-report questionnaire survey in China. Contact
Dermatitis. 83: 145– 147. https://doi.org/10.1111/cod.13555; Hu, K., Fan J., Li X., Gou X., Li, X.,
Zhou X. (2020). The adverse skin reactions of health care workers using personal protective
equipment for COVID-19. Medicine. 99(24) - p e20603 doi:10.1097/MD.0000000000020603 autorių
straipsniais bei kitais moksliniais šaltiniais minimais teorinėje darbo dalyje. Anketa buvo patalpinta
į internetinę svetainę „www.google.com/forms“. Apklausa buvo pradėta vykdyti nuo 2021-03-23 ir
buvo uždaryta 2021-04-21. Sukaupti duomenys buvo sisteminami ir analizuojami, atliekant statistinę
analizę naudojantis SPSS 24.0 versijos programa.
Tyrimo etika
Pagal Žydžiūnaitę (2011), laikomasi tyrimo vykdymo metu laikomasi tyrimo etikos
principų, kaip konfidencialumo, teisingumo, informuotumo, geranoriškumo ir laisvanoriškumo.
Konfidencialumo principas. Tiriamieji yra informuojami, kad jų pateikiama informacija
nebus viešinama ar viešai komentuojama. Gauti tyrimo duomenys nebus viešai publikuojami ar
viešinami išskyrus baigiamajame darbe.
Teisingumo principas. Tiriamiesiems yra užtikrinamas konfidencialumas, nepateikiant
tiriamųjų asmeninės informacijos kuri galėtų juos indentifikuoti.
Informuotumo principas. Tiriamieji informuojami, kad šis tyrimas yra susijęs su baigiamojo
darbo atlikimu. Tiriamiesiems yra pateikiama visa informacija susijusi su kylančiais klausimais,
kodėl jų nuomonė ir atsakymai yra svarbūs atliekant šį tyrimą.
Geranoriškumo principas. Šiuo principu tiriamiesiems anketos klausimai ir teiginiai yra
formuojami pagarbiu stiliumi. Prieš atliekant klausimyną tiriamieji yra informuojami, kad jie turi
laisvą teisę nuspręsti ar jie nori ar nenori dalyvauti apklausoje.
Laisvanoriškumo principas. Tiriamieji pakviečiami dalyvauti apklausoje ir joje dalyvauja
savanoriškai, netaikant prievartos.
Tyrimo imtis
Tyrime dalyvauti buvo kviečiami visi asmenys esantys Klaipėdos valstybinės kolegijos
sveikatos mokslų fakulteto akademinėje bendruomenėje, pasirinkta patogioji atranka. Apklausa buvo
vykdoma elektroniniu būdu. Taikoma Paniotto formulė apskaičiuojant tiriamųjų dydį, su 95%
tikimybe, naudojantis 5% paklaida ir populiacijos dydžiu N=965, pagal kurią reikalingas imties dydis
34
yra n=275. Apklausti 291 asmenys, kurių amžius siekė nuo 18 iki 46 ir daugiau metų.
Tyrimo instrumentas
Tyrime buvo taikytas instrumentas – Internetinė anketinė apklausa, kurioje buvo pateiktas 27
klausimus turintis klausimynas, suskirstytas į 2 blokus.
1) Sociodemografinių klausimų blokas (3 klausimai: lytis, amžius, kolegijoje atliekamos
pareigos)
2) Diagnostinių klausimų blokas sudarytas iš 24 klausimų (žr. 5 lentelę)
5 lentelė. Anketinės apklausos charakteristika
Eil. Klausimyno dalies Klausimyno dalies tyrimo aprašymas Klausimų kiekis
Nr. pavadinimas esantis konkrečioje
dalyje
1. Apsauginių veido kaukių Klausimai pateikti siekiant išsiaiškinti respondentų 12 klausimų.
dėvėjimo įpročiai apsauginių veido kaukių dėvėjimo įpročius, kurie gali
turėti įtakos apsauginių veido kaukių sukeliamoms
veido problemoms.
2. Apsauginių veido kaukių Ši klausimyno dalis yra skirta išsiaiškinti kaip dažnai 10 klausimų.
sukeliamos odos problemos respondentams pasitaiko dažniausiai moksliniuose
tyrimuose aprašomos odos problemos.
3. Respondentų turimos žinios Ši dalis yra skirta išsiaiškinti respondentų turimas 2 klausimai.
apie apsaugines kaukes žinias susijusias su apsauginių kaukių efektyvumu.
Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Techastian L., ir kt.. (2020). The Effects of the Face Mask on the Skin Underneath: A
prospective Survey During the COVID-19 Pandemic; Scalvenci M., ir kt.. (2020). Community Knowledge About the Use, Reuse,
Disinfection and Disposal of Masks and Filtering Facepiece Respirators: Results of a Study Conducted in Dermatology Clinic at the
University of Naples in Italy; Zuo, Y, Hua, W, Luo, Y, Li, L.(2020). Skin reactions of N95 masks and medial masks among health-care
personnel: A self-report questionnaire survey in China. Contact Dermatitis. 83: 145– 147. https://doi.org/10.1111/cod.13555; Hu, K.,
Fan J., Li X., Gou X., Li, X., Zhou X. (2020). The adverse skin reactions of health care workers using personal protective equipment
for COVID-19. Medicine. 99(24) - p e20603 doi:10.1097/MD.0000000000020603; bei kitais autoriais minimais teorinėje darbo dalyje.
5 lentelėje yra pateikta respondentų anketinės apklausos charakteristika.

Pirmoje apklausos dalyje buvo užduodami klausimai apie respondentų naudojamų apsauginių
veido kaukių pasirinkimą, kiek laiko dienoje respondentai dėvimi kaukės, kaip dažnai jos yra
keičiamos.
1. Kokias apsaugines veido kaukes dėvite?
Kiekviena iš apsauginių kaukių rūšių, prieinamų visuomenei, turi skirtingas savybes – jos yra
gaminamos iš skirtingų medžiagų bei turi skirtingą BFE. Pagal atliktus tyrimus respiratoriai sukelia
daugiausia nepageidaujamų odos problemų ir diskomforto, o mažiausiai problemų sukelia
nemedicininės (medžiaginės) kaukės, tačiau medžiaginių kaukių BFE bei suteikiama apsauga nėra
oficialiai ištirta dėl jų pateikiamos įvairovės bei galimybės jas pasisiūti namuose (Ahmad F., ir kt.,
2020).
2. Kiek valandų per dieną dėvite veido kaukę?
Atlikus tyrimus pastebėta, kad apsauginių veido kaukių sukeliamų problemų priežastis yra
ilgalaikis jų dėvėjimas (Abiakam N., ir kt., 2021).
35
3. Jei dėvite medicininę veido kaukę kaip dažnai ją keičiate?
Šis klausimas buvo užduotas tik tiems asmenims, kurie dėvi medicinines kaukes. Medicininės
kaukės praranda savo maksimalų BFE po apytiksliai 4 valandų, todėl dėvint jas ilgiau nei nurodyta
suprastina jų sukuriamą apsaugą, taip pat dažnai pasitaiko pakartotinis medicininių kaukių
naudojimas kas gali sukelti papildomų problemų – didesnę rizika užsikrėsti virusu bei sukelti odos
problemas (Toomey E. C., ir kt., 2020). Taip pat PSO rekomenduoja kaukes keisti joms prisitraukus
drėgmės.
4. Jei dėvite respiratorių kaip dažnai jį keičiate?
Šis klausimas buvo užduodamas respondentams dėvintiems respiratorius. Daugumoje šalių
respiratorių minimalus dėvėjimo laikas yra rekomenduojamas apie 4 valandas. Dažnai respiratoriai
yra naudojami ilgesniam laiko tarpui, nors jos yra skirtos vienkartiniam naudojimui. Ilgalaikis
respiratorių dėvėjimas sukelia odos problemų bei naudojant nedezinfekuotas kaukes yra galimybė,
kad ant kaukės esantys patogenai gali būti pernešami ant rankų ar veido odos taip sukeliant didelę
riziką užsikrėsti SARS-CoV2 virusu (Kobayashi L. M., ir kt., 2020).
5. Tenkant nešioti apsaugines kaukes ilgiau nei 4val., kaip dažnai padarote pertraukas tarp jų
dėvėjimo?
Apsauginių kaukių dėvėjimas trunkantis ilgiau nei 4 valandas per dieną didina kaukių
sukeliamų veido problemų riziką, todėl rekomenduojama atlikti pertraukas kas 2 valandas po 15min.
tarp kaukių dėvėjimo siekiant sumažinti odos problemų riziką (Techasatian L., ir kt., 2020).
6. Jei darote pertraukas tarp kaukių dėvėjimo ar naudojate tą pačią apsauginę kaukę ar dėvėjimui
pasirenkate naują kaukę?
Šis klausimas buvo užduodamas tiems asmenims, kurie atlieka pertraukas tarp kaukių
dėvėjimo. Pakartotinis kaukių dėvėjimas didina riziką užsikrėsti virusu - pernešant bakterijas nuo
rankų ant veido odos kaukės nusiėmimo ar užsidėjimo metu (Gilbert R. M., ir kt., 2020).
7. Jei dėvite medicinines kaukes ar esate jas panaudoję daugiau nei vieną kartą?
Medicininės kaukės yra vienos iš labiausiai prieinamų, pigių ir pakankamai gerai apsaugančių
apsauginių kaukių rūšių, tačiau dažnais atvejais pasitaiko daugkartinis vienkartinių medicininių
kaukių dėvėjimas dėl kaukių trūkumo ar kitų priežasčių. Pakartotinis kaukių dėvėjimas sumažina jų
funkcionalumą – sumažėja jų BFE, kaukės praranda formą, nebegeba tinkamai prisispausti prie
nosies, elastinės kaukės juostelės praranda tamprumą (Gilbert R. M., ir kt., 2020).
8. Jei esate dėvėję medicinines kaukes pakartotinai ar jas bandėte dezinfekuoti?
Bandant dezinfekuoti kaukes su skysčiu turinčio alkoholio, medicininės kaukės poros praplatėja
– sumažėja jų BFE ir elektrostatinis filtravimas (Rubio-Romero J. C., ir kt., 2020).
9. Jei dezinfekavote medicinines kaukes kokiu būdu tai atlikote?
36
Šis klausimas buvo skirtas tiems respondentams, kurie atlieka arba yra bandę dezinfekuoti
panaudotas vienkartines medicinines kaukes (teigiamai atsakius į 8 klausimą), siekiant sužinoti kokiu
būdų tai buvo atlikta respondentų buvo paprašyta įrašyti trumpą atsakymą į pateiktą klausimą. Būdų
dezinfekuoti kaukėms yra įvairių, tačiau ne visi kaukių dezinfekavimo būdai yra efektyvus –
alkoholis, įvairūs dezinfekciniai skysčiai suardo elektrostatinį kaukių filtravimą. Kaukių plovimas
muiluotu vandeniu taip pat gali paveikti kaukės elektrostatines savybes ir deformuoti kaukę (Rubio-
Romero J. C., ir kt., 2020).
10. Jei dėvite medžiagines kaukes jas pasisiuvote patys ar pirkote?
Nemedicininės kaukės neturi tikslių parametrų, nurodymų ar direktyvų jų gaminimui. Kaukės
yra gaminamos be jokio užtikrinimo ir garantijos dėl jų efektyvumo, vienos iš studijų parodė, kad
didelė dalis medžiaginių kaukių yra apie 97% laidžios dalelėms (MacIntyre C. R., ir kt., 2015).
11. Iš kokios medžiagos/-ų yra pasiūtos Jūsų naudojamos medžiaginės kaukės?
Tam tikros medžiagos kombinacijos gali veikti sinergistiškai t.y. papildyti viena kitos veikimą,
kaip, pavyzdžiui medvilnė ir šilkas. Taip pat tam tikros medžiagos kaip elastinas ar šifonas yra
netinkamos medžiagos naudoti nemedicininių kaukių gaminime dėl jų prastų savybių apsisaugant
nuo COVID-19 viruso bei neretais atvejais dažnas jų lietimasis prie odos gali ją sudirginti
(Bhattacharjee S., ir kt., 2020; Chua M. H., ir kt., 2020).
12. Kiek sluoksnių turi Jūsų medžiaginė kaukė?
Nors nemedicininės kaukės yra gaminamos iš įvairių audinių ir jų poveikis yra mažai
nagrinėtas, kai kurie šaltiniai rašo, kad pernelyg plona kaukė arba pernelyg daug sluoksnių turinti
kaukė galimai neveikia taip efektyviai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio (Rosettie S., ir kt., 2020;
Davies A., ir kt., 2013; Bhattacharjee S., ir kt., 2020). Tačiau kuo nemedicininė kaukė turi mažiau
sluoksnių, tuo sukuriama mažesnė veido odos okliuziją ir atvirkščiai – kuo daugiau sluoksnių tuo
didesnė okliuzija, kuri gali sukelti įvairių nepageidaujamų odos problemų (Gefen A., 2020).
Antroje klausimyno dalyje respondentams buvo užduodami klausimai susiję su apsauginių
veido kaukių sukeliamomis, dažniausiai moksliniuose šaltiniuose minimomis, problemomis.
1. Ar nuo apsauginių veido kaukių dėvėjimo pradžios pastebėjote odos pokyčių?
Apsauginės veido kaukės turi būti gerai prigludusios prie veido, kas dėl ilgalaikio kaukių
dėvėjimo gali sukelti veikiamos odos problemų, dėl pernelyg didelės drėgmės, epidermio apsauginio
sluoksnio degradavimo ir mechaninio spaudimo (Darlenski R., ir kt., 2020).
2. Ar kaukės dėvimose vietose pastebėjote padidėjusį bėrimų (spuogelių) skaičių?
Dėvint apsaugines veido kaukes oda yra šiltoje ir drėgnoje terpėje, dėl didesnio prakaito ir
sebumo išskiriamo kiekio vyksta porų okliuzija, kas gali paskatinti bėrimų atsiradimą (Zhou N-Y., ir
kt., 2020). Kol kas manoma, kad „masknę“ sukelia aukšta lokali temperatūra, odos mikrofloros
37
disbijozė ir patiriamas odos mechaninis stresas (Searle T., ir kt., 2020 ;Teo W-L., 2021). Pasak atliktų
tyrimų rezultatų bėrimai dažniausiai pasireiškia skruostų ir smakro srityse (Abiakam N., ir kt., 2021).
3. Ar Jūsų oda tapo jautresnė (šilumai, šalčiui, lietimui, kosmetinėms priemonėms)?
Prakaitas, pastoviai jaučiama drėgmė ir audinių spaudimas, po veido kauke gali išprovokuoti
apsauginio odos barjero funkcijos susilpnėjimą (Zhou N-Y., ir kt., 2020).
4. Ar kaukės dengiamose vietose pastebite padidėjusį veido raudonį?
Dėl ilgalaikio kaukių dėvėjimo kaukės dengiamose vietose kaupiasi šiluma, kuri gali paskatini
išsiplėsti kraujagysles, kas gali sukelti išliekantį veido odos raudonį (Chiriac A. E., ir kt., 2020).
Raudonis dažniausiai pasireiškia skruostų srityje (Abiakam N., ir kt., 2021).
5. Ar jaučiate padidėjusį odos tempimą/ sausumą kaukės dengiamose vietose?
Dar vienas iš pasireiškiančių nepageidaujamų pojūčių sukeliamų dėl kaukių dėvėjimo yra
pasireiškęs odos sausumas ties skruostų, nosies nugarėlės bei smakro zonose (Abiakam N., ir kt.,
2021). Viename iš atliktų tyrimų asmenims dėvintiems apsaugines kaukes sausumas pasireiškė 70,3%
dalyvavusiems respondentams (Lan J., ir kt., 2020).
6. Ar kaukės dengiamose vietose pastebėjote padidėjusį odos šerpetojimą?
Odos šerpetojimas pasireiškia dėl dėvimų kaukių sukuriamos drėgnos (prakaitas, iškvepiamas
oras) mikroaplinkos, kas paveikia odos apsauginio barjero funkciją, vyksta transepiderminis vadnens
netekimas (Masood S., ir kt., 2020; Gefen A., 2020).
7. Ar jaučiate niežulį kaukės dengiamose veido vietose?
Dar viena iš dažnai aptariamų kaukių sukeliamų problemų yra odos niežulys. Dėl sukeliamo
nemalonaus pojūčio kaip niežulio, kaukė yra dažnai liečiama - kartu liečiant odą ar atkeliant kaukę
yra sumažinama apsaugą nuo viruso apsisaugojimo. Sukeliamas niežulys yra vienas iš jautrios odos
su pažeistu odos barjeru simptomas (Szepietowski J. C., ir kt., 2020).
8. Ar kaukės dengiamose vietose pastebėjote padidėjusį veido odos riebalų išskiriamą kiekį?
Dėl padidėjusios odos temperatūros po kaukėmis, sebumo sekrecija padidėja apie 10% įprastai
išskiriamo kiekio (Narang I., ir kt., 2019).
9. Ar kaukių dėvėjimo laikotarpiu savo odą prižiūrite kaip įprastai?
Veido problemas sukelia ne tik ilgalaikis apsauginių kaukių dėvėjimas, bet ir netinkama veido
odos priežiūra. Dažnas veido prausimas su aršiais surfaktantais ardo hidrolipidinę plėvelę, per didelis
naudojamų kosmetinių priemonių kiekis gali pabloginti situaciją – sukurti porų okliuziją (Masood S.,
ir kt., 2020).
10. Jei pakeitėte savo odos priežiūrą, ką keitėte? (Kokių priemonių savo veido odos priežiūros metu
nebenaudojate ar pradėjote naudoti).
Šis klausimas buvo pateiktas teigiamai atsakius į prieš tai užduotą klausimą. Respondentų buvo
38
prašoma įrašyti trumpą atsakymą. Išvengti odos problemų gali padėti tinkama veido odos priežiūra
bei tinkamų priemonių naudojimas (Masood S., ir kt., 2020).
Trečioje klausimyno dalyje respondentams buvo užduodami du uždari klausimai kuriais buvo
siekiama sužinoti ar respondentai perkant kaukes atsižvelgia į pateikiamą jų bakterijų filtravimo
efektyvumą ir sužinoti kurios apsauginės veido kaukės respondentų nuomone yra efektyviausios.
1. Ar pirkdami kaukes/respiratorius atsižvelgiate į jų BFE (bakterijų filtravimo efektyvumą)?
Kaukės ir kitos apsaugos priemonės sukuria fizinį barjerą siekiant apsisaugoti nuo iškvepiamų
lašelių (Chua M. H., ir kt., 2020). BFE yra vienas iš svarbiausių kaukių saugumą nusakančių faktorių
ir yra išreiškiamas procentais. Šis rodiklis parodo apsauginių kaukių gebėjimą filtruoti daleles,
bakterijas ir virusus (Forouzandeh P., ir kt., 2021).
2. Kaip manote kurios iš esamų visuomenei prieinamų apsauginių kaukių yra efektyviausios?
Respiratoriai priglunda prie odos sukurdami uždarą terpę, bei turi daugiau sluoksnių nei
medicininės kaukės, nors jų BFE dažnai minimas panašus, tačiau medicininės kaukės sandariai
nepriglunda prie veido, kas sumažina jų efektyvumą (Lee K-P., ir kt., 2020; Checchi V., ir kt., 2021;
Howard J., ir kt., 2020). Pastebėta, kad asmenys dėvintys nemedicinines kaukes yra labiau linkę
užsikrėsti COVID-19 virusu nei tie asmenys kurie dėvi respiratorius ar medicinines kaukes (Chua M.
H., ir kt., 2020).
3. 2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
3.2.1 Demografinė statistika
Siekiant iš išsiaiškinti respondentų sociodemografinius duomenis buvo pateikti klausimai
susiję su respondentų amžiumi, lytimi ir jų užimamomis pareigomis Klaipėdos valstybinėje
kolegijoje. Tyrime dalyvavo 291 Klaipėdos valstybinės kolegijos akademinės bendruomenės nariai.
Iš jų net 88,7 proc. (n=258) buvo moterys ir 11,3 proc. (n=33) vyrai. Didžioji dalis respondentų buvo
studentai 92,8 proc. (n=270) ir 7,2 proc. (n=21) sudarė dėstytojai. Apie 76,3 proc. (n=222) buvo 18-
25 m. respondentai, 12,7 proc. (n=37) buvo 26-35 m., 7,6 proc. (n=22) buvo 36-45 m. ir 3,4 proc.
(n=10) buvo 46 m. ir vyresni respondentai. Rezultatai pateikti 6 lentelėje.
6 Lentelė. Demografinė charakteristika
Veiksniai n Proc.
Vyrai 33 11,3
Lytis
Moterys 258 88,7
18-25 m. 222 76,3
26-35 m. 37 12,7
Amžius
36-45 m. 22 7,6
46 m. ir daugiau 10 3,4
Dėstytojai 21 7,2
Respondentai
Studentai 270 92,8
39
Respondentams buvo užduotas klausimas apie jų dažniausiai dėvimas veido kaukes su
galimybe pasirinkti kelis arba visus variantus. Tyrimo rezultatai parodė (žr. 5 paveikslą), kad 82,8
proc. (n=241) respondentų dėvi medicinines kaukes, 33 proc. (n=96) dėvi medžiagines kaukes ir 18,9
proc. (n=55) naudoja respiratorius. Pasak kitų studijų 80,6 proc. (n=2065) respondentų taip pat
dažniausiai renkasi dėvėti medicinines kaukes, o 40,1 proc. (n=1027) renkasi medžiagines kaukes
(Scalvenzi M., ir kt., 2020).
100
82,8
80
Procentai
60
40 33
18,9
20
0
Medicininę kaukę Respiratorių Nemedicininę (medžiaginę) kaukę
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dėvimų kaukių rūšį, procentais
Rezultatai atskleidė, kad 23 proc. (n=67) respondentų veido kaukes dėvi 6 ir daugiau valandų
per dieną, 12,7 proc. (n=37) dėvi 5 val., 18,9 proc. (n=55) apie 4 val., 18,2 proc. (n=53) 3 val., 15,1
proc. (n=44) apie 2 val. ir 12 proc. (n=35) dėvi kaukes apie 1 val. per dieną. Rezultatai pateikti 6
paveiksle.
25 23
18,2 18,9
20
15,1
Procentai
15 12 12,7
10
5
0
1 valandą 2 valandas 3 valandas 4 valandas 5 valandas 6 ir daugiau
valandų
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo trukmę, procentais
Paaiškėjo (žr. 7 paveikslą), kad daugiau nei trečdalis 34,4 proc. (n=83) medicinines kaukes
keičia kartą dienoje, 16,2 proc. (n=39) kaukę pasikeičia kaukei prisitraukus drėgmės, o 11,6 proc.
(n=28) keičia kaukes kas 3 valandas ir 11,2 proc. (n=27) keičia kas 2 valandas. Taip pat 7,9 proc.
(n=19) respondentų medicinines kaukes keičia kartą į savaitę, o 3,7 proc. (n=9) tik kartą į mėnesį.
Nustatyta, kad dažniausiai dėstytojai keičia medicininę kaukę kas 3 val. (31,3 proc.), o studentai kartą
dienoje (36 proc.) ir tai yra reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (χ²=17,408; df=8; p=0,026). Pagal kitą
40
atliktą tyrimą respondentai dažniausiai medicinines kaukes keičia kas 3-4val. (34,2 proc.) (Scalvenzi
M., ir kt., 2020).
40
34,4
35
30
25
Procentai
20 16,2
15 11,2 11,6
9,5
10 7,9
4,1 3,7
5 1,2
0
Kas 1 Kas 2 Kas 3 Kas 4 Kas 6 + Kaukei Kartą Kartą Kartą
valandą valandas valandas valandas valandas prisitraukus dienoje savaitėje mėnesyje
drėgmės
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių keitimo dažnumą, procentais
Tyrimu nustatyta, kad 36,4 proc. (n=20) nešiojantys respiratorius juos keičia kartą dienoje,
20 proc. (n=11) keičia kas daugiau nei 6 valandas, 16,4 proc. (n=9) keičia kas 4 valandas ir 10,9 proc.
(n=6) pasikeičia, kai respiratorius prisitraukia drėgmės. Taip pat 5,5 proc. (n=3) keičia respiratorių
kartą į savaitę ir po 1,8 proc. (n=1) keičia kartą per mėnesį ar visai nekeičia. Rezultatai pateikti 8
paveiksle. Nustatyta, kad dažniausiai dėstytojai keičia respiratorių kas 4 val. (42,9 proc.), o studentai
kartą dienoje (41,7 proc.) ir tai yra reikšmingas skirtumas, nes p<0,05 (χ²=20,489; df=7; p=0,005).
Respiratoriai dažniausiai keičiami kartą dienoje (36,4 proc.)., o pasak kitų studijų respiratoriai
dažniausiai keičiami kas 2-5 dienas (26,5-28 proc.) (Scalvenzi M., ir kt., 2020).
40 36,4
35
30
25
Procentai
20
20 16,4
15 10,9
10 7,3
5,5
5 1,8 1,8
0
Kas 3 Kas 4 Kas 6+ Respiratoriui Kartą Kartą Kartą Kaukės
valandas valandas valandas prisitraukus dienoje savaitėje mėnesyje nekeičiu
drėgmės
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal respiratorių keitimo dažnumą, procentais
41
Apie 14,1 proc. (n=41) respondentų (žr. 9 paveikslą), jeigu dėvima apsauginės kaukės ilgiau
nei 4 val., daro pertraukas tarp kaukių dėvėjimo dažniau nei kas valandą, 16,2 proc. (n=47) daro
pertraukas kas valandą, 18,6 proc. (n=54) daro kas 2 valandas, 5,2 proc. (n=15) dar kas 3 valandas ir
5,5 proc. (n=16) pertraukas daro kas 4 valandas. Taip pat net 40,5 proc. (n=118) respondentų tarp
kaukių dėvėjimo pertraukų nedaro.
45 40,5
40
35
30
Procentai
25
18,6
20 16,2
14,1
15
10 5,2 5,5
5
0
Dažniau nei kas Kas valandą Kas 2 valandas Kas 3 valandas Kas 4 valandas Pertraukų tarp
valandą kaukių
dėvėjimo
nedarau
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo pertraukas, procentais
Nustatyta, kad 69,8 proc. (n=120) respondentų, kurie daro pertraukas tarp kaukių dėvėjimo,
vėliau dėvi vėl tą pačią kaukę, o 30,2 proc. (n=52) dėvėjimui pasirenka naują kaukę (žr. 10 pav.).
Pasak šaltinių pakartotinis kaukių dėvėjimas didina riziką užsikrėsti virusu - pernešant bakterijas nuo
rankų ant veido odos kaukės nusiėmimo ar užsidėjimo metu, bei sumažėja jų BFE (Gilbert R. M., ir
kt., 2020; Rubio-Romero J. C., ir kt., 2020).
80
69,8
70
60
50
Procentai
40
30,2
30
20
10
0
Dėviu tą pačią kaukę Dėvėjimui pasirenku naują kaukę
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimą po pertraukos, procentais
Tyrimas parodė (žr. 11 paveikslą), kad 63,9 proc. (n=186) respondentų, dėvintys medicinines
kaukes yra panaudoję kaukes daugiau nei vieną kartą ir 7,9 proc. (n=23) iš jų yra bandę dezinfekuoti
medicinines kaukes. Apie 56,5 proc. (n=13) respondentų bandžiusių dezinfekuoti tai bandė padaryti
su dezinfekantu, 30,4 proc. (n=7) dezinfekavo muilu, po 8,7 proc. (n=2) bandė kaukes dezinfekuoti
42
60 56,5
50
40
Procentai
30,4
30
20
8,7 8,7
10 4,3
0
Karštais garais Dezinfekantu Muilu Lygintuvu Skalbimo mašina
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių dezinfekavimo būdus, procentais
lygintuvu ar skalbimo mašina ir 4,3 proc. (n=1) karštais garais. Pasak kitų atliktų studijų žmonės
kaukes dezinfekuoja 43,4 proc. (n=1112) naudojant specifinius valiklius, 24 proc. (n=615) naudojant
alkoholį, 3,7 proc. (n=95) naudojant vandenį, 1,6 proc. (n=41) naudojant karštą vandenį ir 1,2 proc.
(n=31) kaukę laikant saulėje (Scalvenzi M., ir kt., 2020).
Rezultatai atskleidė, kad 67,7 proc. (n=65) respondentų nešiojančių medžiagines kaukes jas
pirko iš parduotuvės, 29,2 proc. (n=28) kaukes pirko iš kito asmens ir 13,5 proc. (n=13) kaukes
pasisiuvo patys. Rezultatai pateikti 12 paveiksle.
80
67,7
70
60
50
Procentai
40
29,2
30
20 13,5
10
0
Kaukę/-s pasisiuvau Kaukę/-s pirkau iš kito Kaukę/-s pirkau iš
asmens parduotuvės
. 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių įsigijimą, procentais
43
60
53,1
50
42,7
40
Procentai
30
20
12,5
10,4
10
3,1 3,1
1
0
Medvilnės Poliesterio Šilko Šifono Elastino Nežinau Kita
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių medžiagų tipą, procentais
Apie 53,1 proc. (n=51) respondentų nešiojančių medžiagines kaukes nurodė (žr. 13 paveikslą),
kad jos pagamintos iš medvilnės, 12,5 proc. (n=12) nurodė, kad pagamintos iš poliesterio, 10,4 proc.
(n=10) nurodė, kad iš šilko, 3,1 proc. (n=3) nurodė, kad iš elastino, 1 proc. (n=1) nurodė, kad iš
šifono, 3,1 proc. (n=3) nurodė, kad iš kitų medžiagų, o 42,7 proc. (n=41) respondentų tiesiog nežinojo
iš kokių medžiagų pagamintos jų medžiaginės kaukės.
45 40,6
40
35
30 25
Procentai
24
25
20
15
10 6,3
5 3,1
1
0
1 sluoksnį 2 sluoksnius 3 sluoksnius 4 sluoksnius 4 ir daugiau Nežinau
sluoksnių
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dėvimų medžiaginių kaukių sluoksnių kiekį,procentais
Apie 6,3 proc. (n=6) respondentų naudojančių medžiagines kaukes nurodė, kad jų kaukė turi
1 sluoksnį, 40,6 proc. (n=39) turi 2 sluoksnius, 24 proc. (n=23) turi 3 sluoksnius, 3,1 proc. (n=3) turi
4 sluoksnius, 1 proc. (n=1) nurodė, kad kaukė turi daugiau nei 4 sluoksnius, o 25 proc. (n=24)
respondentų nežinojo kiek sluoksnių turi jų dėvimos medžiaginės kaukės. Rezultatai pateikti 14
paveiksle. Pagal šaltinius teigiama, kad kuo nemedicininė kaukė turi mažiau sluoksnių, tuo sukuriama
mažesnė veido odos okliuziją ir atvirkščiai – kuo daugiau sluoksnių tuo didesnė okliuzija, kuri gali
sukelti įvairių nepageidaujamų odos problemų (Gefen A., 2020).
3.2.2. Apsauginių veido kaukių sukeltas poveikis veido odai
44
Tyrimo rezultatai atskleidė (žr. 15 pav.), kad 63,6 proc. (n=185) respondentų pastebėjo veido
odos pokyčių nuo apsauginių veido kaukių dėvėjimo pradžios, o 36,4 proc. (n=106) jų nepastebėjo.
Pasak kitų atliktų studijų su odos problemomis susidūrė 54,5 proc. (n=454) apklaustų respondentų
(Techastian L., ir kt., 2020).
70 63,6
60
50
Procentai
40 36,4
30
20
10
0
Pstebimi odos pokyčiai Ne
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimus odos pokyčius dėvint apsaugines veido kaukes,
procentais
Kaip matome iš 7 lentelės, reikšmingai dažniau odos pokyčius pastebėjo 18-25 m. (68 proc.),
26-35 m. (59,5 proc.) ir vyresni nei 46 m. (60 proc.) respondentai, negu 36-45 m. respondentai (27,3
proc.), nes p<0,05 (χ²=14,738; df=3; p=0,002). Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau odos
pokyčius pastebėjo moterys (67,1 proc.), negu vyrai (36,4 proc.), nes p<0,05 (χ²=11,9; df=1;
p=0,001). Tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta tarp studentų ir dėstytojų (p>0,05).
7 lentelė. Pastebimų odos pokyčių sąsajos su respondentų amžiumi, lytimi, dėvėjimo trukme ir jų tipu,
procentais
* - p<0,05
Veiksniai Pastebimi odos pokyčiai Ne χ²; df; p

18-25 m. 68 32
26-35 m. 59,5 40,5
Amžius 14,738; 3; 0,002*
36-45 m. 27,3 72,7
46+ m. 60 40
Vyrai 36,4 63,6
Lytis 11,9; 1; 0,001*
Moterys 67,1 32,9
Medicininė 66,4 33,6 4,804; 1; 0,036*
Kaukės tipas Respiratorius 83,6 16,4 11,787; 1; 0,001*
Medžiaginė 55,2 44,8 4,329; 1; 0,039*
1 val. 37,1 62,9
2 val. 38,6 61,4
Kaukės dėvėjimo trukmė 3 val. 49,1 50,9
52,215; 5; <0,001*
per dieną 4 val. 72,7 27,3
5 val. 78,4 21,6
6+ val. 89,6 10,4
Dėstytojai 52,4 47,6
Bendruomenės nario tipas 1,224; 1; 0,346
Studentai 64,4 35,6
Rezultatai atskleidė, kad respondentai dėvintys medicinines kaukes dažniau pastebi odos
pokyčius (66,4 proc.), negu kiti (50 proc.) respondentai, nes p<0,05 (χ²=4,804; df=1; p=0,036). Taip
pat dėvintys respiratorius reikšmingai dažniau pastebi odos pokyčius (83,6 proc.), negu kiti (58,9
45
proc.) respondentai, nes p<0,05 (χ²=11,787; df=1; p=0,001), o dėvintys medžiagines kaukes odos
pokyčius pastebi rečiau (55,2 proc.), negu kiti (67,7 proc.) respondentai, nes p<0,05 (χ²=4,329; df=1;
p=0,039). Galime teigti, kad dažniausiai odos pokyčius pastebi dėvintys respiratorius, o mažiausiai
dėvintys medžiagines kaukes. Pagal kitų autorių tyrimą pastebėta, kad su veido problemų sukėlimu
labiausiai susijusios medicininės kaukės, o mažiausiai nemedicininės kaukės (Techastian L., ir kt.,
2020).
Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau dėvima apsauginė veido kaukė per dieną, tuo
dažniau pastebimi odos pokyčiai, nes p<0,05 (χ²=52,215; df=5; p<0,001). Didžiausias odos pokyčių
pastebėjimo šuolis matomas dėvint apsaugines kaukes ilgiau nei 4 val. (72,7-89,6 proc.). Tai
patvirtina ir kitas atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad kaukės dėvėjimas ilgiau nei 4val.
padidina odos problemų riziką (Techastian L., ir kt., 2020).
Taip pat nustatyta, kad reikšmingai dažniau odos pokyčių pastebi tie, kurie tarp kaukių
dėvėjimo daro pertraukas kas valandą (70,2 proc.), kas 2 val. (63 proc.), kas 4 val. (68,8 proc.) ar
visai nedaro (67,8 proc.), negu tie, kurie daro pertraukas kas 3 valandas (20 proc.) ar dažniau nei kas
valandą (58,5 proc.), nes p<0,05 (χ²=14,745; df=5; p=0,012). Nustatyta (žr. 16 paveikslą), kad
reikšmingai dažniau odos pokyčių pastebi tie, kurie po kaukių dėvėjimo pertraukos vėl užsideda tą
pačią kaukę (68,3 proc.), negu tie, kurie dėvėjimui pasirenka naują kaukę (42,3 proc.), nes p<0,05
(χ²=10,280; df=1; p=0,002). Paaiškėjo, kad taip pat reikšmingai dažniau odos pokyčių pastebi tie,
kurie medicinines kaukes naudoja daugiau nei vieną kartą (72,6 proc.), negu tie, kurie pakartotinai
nenaudoja (45,5 proc.), nes p<0,05 (χ²=13,998; df=1; p<0,001). Pagal kito atlikto tyrimo
rekomendacijas yra minima atlikti pertraukas tarp jų dėvėjimo kas 2 val., po 15 minučių (Techastian
L., ir kt., 2020). Tačiau pagal atlikto tyrimo rezultatus matome, kad ir atliekant pertraukas tarp kaukių
dėvėjimo odos problemos vis vien pasireiškia.
Pastebimi odos pokyčiai Ne
80
68,3
70
57,7
60
Procentai
50 42,3
40 31,7
30
20
10
0
Dėviu tą pačią kaukę Dėvėjimui pasirenku naują kaukę
16 pav. Pastebimų odos pokyčių dėvint apsaugines veido kaukes sąsajos su jų dėvėjimo įpročiais,
procentais
46
Nustatyta, kad 90,3 proc. (n=167) pastebėjusių odos pokyčių nurodė, kad veido srityje yra
padidėjęs bėrimų (spuogelių) skaičius, pagal kitas atliktas studijas bėrimų pasireiškė 39,9 proc.
(n=333) (Techastian L., ir kt., 2020). 60 proc. (n=111) nurodė, kad oda tapo jautresnė (šilumai,
šalčiui, lietimui, kosmetinėms priemonėms), 53,5 proc. (n=89) nurodė, kad yra padidėjęs veido
raudonis. Kitame tyrime 12,6 proc (n=51) pasireiškė raudonis (Zuo Y., ir kt., 2020). 60,5 proc.
(n=112) pastebėjo padidėjusį odos tempimą/sausumą, o kitame tyrime 24,6 proc. (n=15) respondentų
Padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis 59,5
Jaučiamas niežulys 63,2
Padidėjęs odos šerpetojimas 55,1
Padidėjęs odos tempimas/ sausumas 60,5
Padidėjęs veido raudonis 53,5
Jautresnė oda (šilumai, šalčiui, lietimui,… 60
Padidėjęs bėrimų (spuogelių) skaičius 90,3
0 20 40 60 80 100
Procentai
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimas veido odos problemas dėvint apsaugines veido
kaukes, procentais
paminėjo jaučiantys odos sausumą (Hu K., ir kt., 2020). 55,1 proc. (n=102) pastebėjo padidėjusį odos
šerpetojimą, o kitame tyrime šerpetojimą pastebėjo 9,9 proc. (n=6) respondentai (Hu K., ir kt., 2020).
40,2 proc. (n=117) nurodė, kad jaučiamas niežulys apsauginių veido kaukių dengiamose vietose, o
pagal kitą tyrimą niežulys pasireiškė 15,6 proc. (n=130) (Techastian L., ir kt., 2020). 59,8 proc.
(n=110) nurodė, kad yra padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis. Kitame tyrime padidėjęs
riebalų kiekis pasireiškė vos 1 proc (n=4) (Zuo Y., ir kt., 2020). Rezultatai pateikti 17 paveiksle.
Padidėjęs bėrimų (spuogelių) skaičius Ne

120
95,4
100
83,3
80 68,2
Procentai
60 50 50
40 31,8
16,7
20
4,6
0
18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46+ m.
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimų bėrimų skaičių dėvint apsaugines veido kaukes
atsižvelgiant į amžiaus grupes, procentais
47
Rezultatai atskleidė (žr. 18 paveikslą), kad statistiškai reikšmingai dažniau 18-25 m. (95,4
proc.) ir vyresni nei 46 m. (83,3 proc.) pastebi kaukės dėvimose vietose padidėjusį bėrimų (spuogelių)
skaičių, negu 26-35 m. (68,2 proc.) ar 36-45 m. (50 proc.) respondentai, nes p<0,05 (χ²=28,089; df=3;
p<0,001). Taip pat reikšmingai dažniau moterys pastebėjo padidėjusį bėrimų skaičių (91,9 proc.),
negu vyrai (66,7 proc.), nes p<0,05 (χ²=8,140; df=1; p=0,019). Nustatyta, kad vyrai reikšmingai
dažniau jaučia kaukės dengiamose vietose niežulį (100 proc.), negu moterys (60,7 proc.), nes p<0,05
(χ²=7,458; df=1; p=0,004).
Tyrimas parodė (žr. 19 paveikslą), kad reikšmingai dažniau naudojantys respiratorių (82,6
proc.) jaučia niežulį kaukės dengiamose veido vietose, negu kiti (56,8 proc.) respondentai, nes p<0,05
(χ²=9,877; df=1; p=0,001). Taip pat nustatyta, kad reikšmingai dažniau naudojantys respiratorių
jaučia niežulį tie, kurie jį keičia kas 3 val. (100 proc.), daugiau nei 6 val. (100 proc.) ar kartą dienoje
(88,2 proc.), negu tie, kurie keičia kai respiratorius prisitraukia drėgmės (40 proc.) ar keičia kas 4 val.
(75 proc.), nes p<0,05 (χ²=14,923; df=6; p=0,021).
Jaučiamas niežulys Ne
100
82,6
80
56,8
Procentai
60
43,2
40
17,4
20
0
Respiratorius Kitos kaukės
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jaučiamą niežulį dėvint apsaugines veido kaukes
atsižvelgiant į jų tipą, procentais
Taip pat nustatyta, kad reikšmingai dažniau pastebi padidėjusį veido raudonį tie, kurie daro
pertraukas tarp kaukių dėvėjimo dažniau nei kas valandą (58,3 proc.), kas 2 val. (52,9 proc.), kas 3
val. (66,7 proc.) ar visai nedaro (63,8 proc.), negu tie, kurie daro pertraukas kas valandą (36,4 proc.)
ar kas 4 valandas (18,2 proc.), nes p<0,05 (χ²=13,229; df=5; p=0,021). Nustatyta, kad reikšmingai
dažniau jaučia odos tempimą/sausumą tie, kurie daro pertraukas tarp kaukių dėvėjimo kas valandą
(57,6 proc.), kas 2 val. (70,6 proc.), kas 3 val. (66,7 proc.) ar visai nedaro (67,5 proc.), negu tie, kurie
daro pertraukas dažniau nei kas valandą (45,8 proc.) ar kas 4 valandas (18,2 proc.), nes p<0,05
(χ²=13,662; df=5; p=0,018).
Paaiškėjo, kad reikšmingai rečiau jaučia odos tempimą/sausumą tie, kurie medicinines kaukes
naudoja daugiau nei vieną kartą (80 proc.), negu tie, kurie pakartotinai nenaudoja (57 proc.), nes
48
Padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis Ne
70 62,2 60,0
60
50
40,0
Procentai
37,8
40
30
20
10
0
Taip, naudoju ne vieną kartą Ne
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pastebimą padidėjusį veido odos riebalų išskiriamą kiekį
dėvint medicinines kaukes ne vieną kartą, procentais
p<0,05 (χ²=4,659; df=1; p=0,044). Taip pat reikšmingai dažniau (žr. 20 paveikslą) pastebėjo
padidėjusį veido odos riebalų išskiriamą kiekį tie, kurie medicinines kaukes naudoja daugiau nei
vieną kartą (62,2 proc.), negu tie, kurie pakartotinai nenaudoja (40 proc.), nes p<0,05 (χ²=4,298; df=1;
p=0,047).
Rezultatai atskleidė, kad reikšmingai dažniau respondentai jaučia niežulį kaukės dengiamose
veido vietose, kurių medžiaginės kaukės pagamintos iš medvilnės (84 proc.), negu tie, kurių kaukės
pagamintos iš kitų medžiagų, nes p<0,05 (χ²=5,613; df=1; p=0,022).
Paaiškėjo, kad 84,9 proc. (n=247) respondentų nurodė, kad kaukių dėvėjimo laikotarpiu jie savo
odą prižiūri kaip įprastai, o 15,1 proc. (n=44) nurodė, kad imasi specialių priemonių. Rezultatai
pateikti 21 paveiksle. Respondentai nurodė, kad daugiau pradėjo drėkinti oda, prausti veidą po kaukių
dėvėjimo, dažniau tepa veidą kremu, naudoja priemones nuo spuogų, pradėjo naudoti priemones
turinčias A ir E vitaminų, AHA rūgštis ir pan.
90 84,9
80
70
60
Procentai
50
40
30
20 15,1
10
0
Taip, odą prižiūriu kaip įprastai Ne
21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal odos priežiūros pasikeitimus, procentais
Nustatyta, kad reikšmingai dažniau kaukių dėvėjimo laikotarpiu vyrai (97 proc.) odą prižiūri
kaip įprastai, negu moterys (83,3 proc.), nes p<0,05 (χ²=4,239; df=1; p=0,039).
49
Rezultatai atskleidė, kad 30,9 proc. (n=90) respondentų pirkdami kaukes ar respiratorius
atsižvelgia į jų BFE (bakterijų filtravimo efektyvumą) ir net 69,1 proc. (n=201) į tai neatsižvelgia.
Rezultatai pateikti 22 paveiksle. Nustatyta, kad reikšmingai dažniau į BFE atsižvelgia vyresni nei 26
m. (42 proc.) respondentai, negu 18-25 m. (27,5 proc.) respondentai, nes p<0,05 (χ²=5,218; df=1;
p=0,026). Taip pat nustatyta, kad reikšmingai dažniau į BFE atsižvelgia dėstytojai (61,9 proc.), negu
studentai (28,5 proc.), nes p<0,05 (χ²=10,167; df=1; p=0,003). Paaiškėjo, kad į BFE dažniau
atsižvelgia nešiojantys respiratorius (65,5 proc.), negu nešiojantys kitokias apsaugines kaukes (22,9
proc.), nes p<0,05 (χ²=37,844; df=1; p<0,001).
80 69,1
60
Procentai
40 30,9
20
0
Taip, atsižvelgiu į BFE Ne
22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veido kaukių/respiratoriaus pasirinkimą pagal BFE, procentais
Tyrimu nustatyta (žr. 23 paveikslą), kad respondentai dažniausiai 71,5 proc. (n=208) mano, kad
respiratoriai yra efektyviausios apsaugos priemonės iš visuomenei prieinamų apsauginių kaukių. Taip
pat 11,3 proc. (n=33) mano, kad efektyviausia yra medicininės kaukės, 1 proc. (n=1) mano, kad
nemedicininės, o 16,2 proc. (n=47) nežinojo, kurios priemonės yra efektyviausios.
80 71,5
70
60
Procentai
50
40
30
20 16,2
11,3
10 1
0
Medicininės kaukės Nemedicininės Respiratoriai Nežinau
kaukės
23 pav. Respiratorių nuomonė apie efektyviausias visuomenei prieinamas apsaugines veido

kaukes, procentais
Apibendrinus rezultatus galime daryti išvadą, kad daugiau nei pusę apklausoje dalyvavusiu
respondentų (63,6 proc.) susiduria su apsauginių veido kaukių sukeliamomis odos problemomis.
Dažniausiai pasireiškusi odos problema – odos bėrimas (90,3 proc.). Toliau sekė jaučiamas niežulys
(63,2 proc.), odos tempimo/sausumo pojūtis (60,5 proc.), padidėjęs odos jautrumas (60 proc.),
50
padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis (59,5 proc.), padidėjęs odos šerpetojimas (55,1 proc.)
bei padidėjęs veido raudonis (53,5 proc.). Pagal tyrimo duomenis galime teigti, kad didelė
respondentų dalis (63,6 proc.) susiduria su veido odos sukeliamomis problemomis. Daugelyje šaltinių
teigiama, kad visų šių problemų priežastys yra apsauginių veido kaukių sukeliamo mechaninio streso
bei pastovaus kaukės ir apsauginio odos barjero trinties rezultatas (Techastian L., ir kt., 2020; Desai
S. R. ir kt., 2020) Taip pat dėl ilgo kaukių dėvėjimo sukuriama drėgna ir šilta aplinka kurioje gali
daugintis bakterijos, atsirasti veido raudonis, šerpetojimas bei sutrikti odos mikroflora. Ilgalaikė
okliuzija ir spaudimas gali paveikti riebalinių liaukų veiklą, jas užkimšti, dėl ko dažnai atsiranda
bėrimai kitaip žinomi kaip „Masknė“ (Larasati V., ir kt., 2020; Long H., ir kt., 2020). Taip pat pagal
tyrimo rezultatus ir Techastian (2020) atlikto tyrimą atkreipiamas dėmesys, kad ilgiau nei 4 valandas
trunkantis kaukės dėvėjimas sukelia odos problemas.
Pagal teorinėje dalyje aptartas pagrindines problemas matome, kad padidėjęs bėrimų kiekis ir
padidėjęs išskiriamas sebumo kiekis yra susiję. Taip pat kitais atvejais kaip tempimo/sausumo,
šerpetojimo, raudonio, niežulio ir jautrumo išoriniams veiksniams – yra pasireiškusi įjautrinta oda.
Daugumos šaltinių teigimu odos priežiūra abiejoms problemoms iki jų apsauginio odos barjero ir
mikrofloros atsistatymo yra taikoma tokia pati, švelnaus veikimo (Dreno B., ir kt., 2015; Zuo Y., ir
kt., 2020). Masknės (folliculitis mechanica) atveju rekomenduojama pašalinti dirgiklius, neliesti
veido (Dreno B., ir kt., 2015). Jautrios odos atveju rekomenduojamas pagrindinis taip pat kaip ir
masknės atveju yra sužinoti šią būklę skatinančius dirgiklius (Bilodeau D., ir kt., 2013). Tačiau dėl
vis dar besitęsiančios COVID-19 pandemijos, uždarose vietose ir artimo kontakto metu apsaugines
veido kaukes dėvėti yra privaloma, bei pagal atlikta tyrimą galime matyti, kad apsauginės kaukės ir
ilgalaikis jų dėvėjimas iš tiesų yra vienas iš didžiausių ir pagrindinių dirgiklių.
Pagrindinės rekomendacijos „masknės“ ir įjautrintos odos atveju yra labai panašios –
svarbiausia yra laikytis geros veido higienos priežiūros: naudoti švelnias veido priežiūros priemones
bei drėkinti odą, paveiktos odos neliesti, vengti sąlyčio su karštu vandeniu (Zuo Y., ir kt., 2020;
Masood S., ir kt., 2020). Rinktis kaukes kurios yra vienkartinės, stengtis jų pakartotinai nedėvėti, o
dėvint medžiagines kaukes jas dažnai plauti (Searle T., ir kt., 2020).
Pagal teorinėje dalyje išanalizuotus mokslinius šaltinius sudarytas namų priežiūros planas
įjautrintai ir problematiškai apsauginių veido kaukių paveiktai odai, naudojant platesnę veido odos
priežiūrą (naudojant daugiau nei 2 produktus), kuri pasak atliktų tyrimų ženkliai pagerina odos būklę,
bei neužima daug laiko (Messaraa C., ir kt., 2019).
Ryte naudoti:
- Švelnų prausiklį, kuris neturėtų sudėtyje aršių surfaktantų kurie galėtų papildomai išsausinti
odą, alkoholio ir kvapiklių, bei turėtų pH artimą odai (~5pH). Sudėtyje gali būti medžiagų kaip
51
polifenolių – žaliosios arbatos ekstrakto, alyvuogių lapų ekstrakto, alkilpoliglikozidų grupės
surfaktantų.
- Tonikas, kuris padeda normalizuoti odos pH, po prausimosi vandeniu. Jo sudėtyje gali būti
terminio vandens, rožių, medetkų ir levandų ekstrakto, kurie vėsina ir nuramina odą, veikia
antibakteriškai.
- Serumas kurio sudėtyje gali būti hialurono rūgšties kuri padėtų pritraukti drėgmę į odą,
skvaleno, kuris įeina į NDF bei padeda atstatyti odos apsauginį barjerą; paprastojo ažuolo ir
spanguolių ekstrakto, kurie turi riebiųjų rūgščių drėkina ir veikia antioksidantiškai bei
petražolių miltelių, kurie turi daug vitaminų kaip Vit. E, bei padeda kontroliuoti išskiriamo
sebumo kiekį.
- Drėkinamasis kremas turintis apsaugą nuo saulės, ne mažesniu kaip SPF30. Sudėtyje gali tokių
medžiagų kaip glicerino ir D-pantenolio kurios drėkintų bei padėtų palaikyti/gerinti normalią
epidermio būklę, L-karnitino ar Vitamino B3 formų kaip nikotinamido – šios medžiagos padeda
mažinti išskiriamo sebumo kiekį, kadangi dėvint kaukę pakilus vietinei temperatūrai jo ima
gamintis daugiau; cinko oksido ir titano dioksido – šios medžiagos apsaugo odą nuo UV
spindulių.
Vakare naudoti:
- Ryte naudojamas priemones kaip prausiklį, toniką.
- Serumas kuris padėtų mažinti keratinizaciją, gali turėti alavijo ekstrakto kuris veikia
priešuždegimiškai ir antibakteriškai bei drėkina odą ir salicilo rūgšties, kuri padėtų mažinti
keratinizaciją bei veiktų priešuždegimiškai.
- Intensyviai drėkinantį kremą kuris sudėtyje gali turėti medaus, kuris veikia kaip emolientas,
turintis daug mineralų ir vitaminų; lecitino ir keramidų - kurie tarpusavyje veikia sinergistiškai
dėl lecitino gebėjimo prijungti lipofilines medžiagas kaip keramidus; keramidai yra vienas iš
NDF komponentų, kurie padeda palaikyti gerą apsauginio odos barjero būklę.
Specialiosios priemonės:
- Kartą savaitėje naudoti fermentinį šveitiklį kurio sudėtyje gali būti papajų ir ananasų ekstrakto,
kurie švelniai nusluoksniuoja negyvas ląsteles nuo odos paviršiaus nedirginant odos. Asmenims
prieš tai nenaudojusiems rūgštinių šveitiklių jų nerekomenduojama naudoti, tačiau jei jie buvo
naudoti prieš atsirandant veido odos problemoms vietoje fermentinio šveitiklio galima naudoti
nedidelio procento pieno rūgšties serumą, kuris padėtų nusluoksniuoti paviršinį odos sluoksnį
bei drėkintų odą. Jei naudojama pieno rūgštis vakare nenaudoti serumo.
- 1-2 kartus savaitėje naudoti veido kaukes, kurios veiktų antimikrobiškai, pavyzdžiui, molio ir
alijošiaus kaukė, kuri valytų veido odą bei ją drėkintų. Arba naudoti kremines/hidrogelio
52
kaukes turinčias jūrinio kolageno kuris drėkintų, gali turėti keramidų ir kitų NDF medžiagų,
kurios padėtų atstatyti odos apsauginį barjerą; taip pat gali turėti greipfrutų ekstrakto kuris
padėtų reaktyviai odai normalizuotis.
53
IŠVADOS
1. Pagrindinės veido kaukių rūšys yra: vienkartinės medicininės kaukės, nemedicininės
(medžiaginės) kaukės ir respiratoriai. Apsauginės veido kaukės dėl jų dažnos trinties su oda, drėgno
ir šilto mikroklimato pakeičia odos mikrobiomą ir pažeidžia odos apsauginį barjerą, sukelia odos
problemas kaip „masknę“, odos jautrumą išoriniams dirgikliams, sausumą, padidėjusį išskiriamą
sebumo kiekį, odos šerpetojimą, niežulį ir veido raudonį. Apsauginių veido kaukių paveiktai odai
rekomenduojama atlikti procedūras bei naudoti priemones kurios padėtų gerinti odos apsauginį
barjerą, naudoti švelnaus veikimo drėkinančias veido priežiūros priemones.
2. Nuo apsauginių veido kaukių dėvėjimo pradžios pokyčius pastebėjo daugiau nei pusę
respondentų, iš kurių 18-25m. ir 46m. bei vyresnio amžiaus asmenų grupės jų pastebėjo dažniau nei
kitos amžiaus grupės. Labai didelei respondentų, susidūrusių su odos problemomis pasireiškė
padidėjęs bėrimų skaičius, ir daugiau nei pusei pasireiškė odos jautrumas išorės veiksniams, odos
tempimo/sausumo jausmas, šerpetojimas, niežulys, padidėjęs veido raudonis ir išskiriamas sebumo
kiekis. 18-25m. ir 46m. ir vyresnio amžiaus respondentų grupėms dažniau pasireiškė padidėjęs
bėrimų skaičius nei kitoms amžiaus grupėms. Taip pat moterys dažniau pastebėjo pasireiškusį bėrimą
nei vyrai, tačiau vyrai dažniau jaučia veido odos niežulį, nei moterys.
3. Apsauginių veido kaukių sukeliamos problemos turi sąsają su dėvimos kaukės tipu -
asmenys dėvintys respiratorius odos problemas pastebi dažniausiai, o mažiausiai veido odos
problemų pastebi respondentai dėvintys nemedicininės (medžiaginės) veido kaukės. Taip pat
pastebėta sąsaja tarp atsirandančių kaukių sukeliamų odos problemų ir jų dėvėjimo laiko. Didžiausias
odos pokyčių šuolis yra pastebimas kai kaukės yra dėvimos ilgiau nei 4 val. Dažniau veido odos
problemų yra pastebima atliekant pertraukas tarp kaukių dėvėjimo kas valandą, kas 2 val., kas 4 val.
ir neatliekant pertraukų. Taip pat dažniau veido odos pokyčiai pastebimi po atliekamos pertraukos
naudojant tą pačią kaukę. Asmenys dėvintys respiratorių dažniau patiria odos niežulį, o mažiausiai
jaučiamas niežulys, kai respiratorius yra keičiamas jam prisitraukus drėgmės, arba kas 4 val. Raudonį
dažniausiai pastebi asmenys darantys pertraukas kas 3 val. tarp kaukių dėvėjimo arba išvis jų
neatliekant. Odos tempimą/sausumą dažniau patiria asmenys darantys pertraukas tarp kaukių
dėvėjimo kas 2 val. ir tie kurie jų neatlieka, taip pat respondentai kurie pakartotinai dėvi medicininę
kaukę jaučia odos tempimą/sausumą. Medžiagines kaukes dėvintys respondentai niežulį jaučia
dažniau, kai jų kaukes yra pasiūtos iš medvilnės.
4. Asmenims, kurie susidurė su veido odos problemomis dėl apsauginių kaukių dėvėjimo
sudaryta 4 žingsnių veido priežiūros namuose rutina vakarui ir rytui. Produktuose neturi būti
alkoholio, kvapiklių, odą dirginančių surfaktantų. Ryte ir vakare rekomenduojamas tas pats
prausiklis, kurio sudėtyje gali būti alkilpoliglikozidų grupės surfaktantų ir polifenolinių junginių;
54
tonikas skirtas po sąlyčio su vandeniu atsatyti odos pH, nuraminti odą, kuriame gali būti rožių,
levandų, medetkų ekstrakto. Ryte rekomenduojamas naudoti serumas kuris pridrėkintų odą, o vakare
– serumas turintis švelnių keratolitinių savybių. Ryte rekomenduojamas drėkinamas kremas su
SPF30, o vakare intensyviai drėkinantis kremas turintis emolientų. Taip pat rekomenduojama
specialios priemonės kaip 1 kartą savaitėje naudojamas fermentinis (išskirtiniais atvejais pieno
rūgšties serumas) šveitiklis ir 1-2k. savaitėje rekomenduojama aplikuoti drėkinančių, raminančių ir
antibakterinių savybių turinčias kosmetines kaukes.
55
REKOMENDACIJOS
Respondentams:
-Siekiant išvengti odos problemų rekomenduojama dėvėti kaukes kaip įmanoma trumpesnį
laiko periodą, o neturint galimybės dėvėti kaukę trumpiau, stengtis jas keisti kuo dažniau, pavyzdžiui,
joms prisitraukus drėgmės.
-Dezinfekuojant kaukes naudoti mokslinių šaltinių patvirtintus būdus kaip karštus garus (60-
90°C), naudoti karštą vandenį (56°C) jame kaukes laikant 30min., bei jas nudžiovinant plaukų
džiovintuvu siekiant atkurti elektrostatinį barjerą. Taip pat galima naudoti UVC spindulių šviesą,
vandenilio peroksido garus, autoklavą. Nenaudoti alkoholio ir cheminių medžiagų - dėl suardomo
kaukių elektrostatinio filtravimo.
-Prieš dėvint apsaugines veido kaukes odą sutepti drėkinančiu emolientų turinčiu kremu,
siekiant sumažinti kaukės sukeliamą trintį bei siekiant padėti apsaugoti odą nuo apsauginio odos
barjero sutrikdymo.
-Vengti produktų turinčių etanolio, kvapiklių, vengti per dažno veido prausimo ypač karštu
vandeniu. Naudoti vėsų vandenį bei produktus neturinčius odą dirginančių surfaktantų. Naudoti
drėkinančias, švelniai eksfolijuojančias odą priemones.
-Tinkama veido odos priežiūra gali padėti pagerinti esamų problemų būklę bei neturint veido
odos problemų ji gali padėti to išvengti.
56
LITERATŪROS IR KITŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Abiakam N., Worsley P., Jayabal H. Ir kt. (2021). Personal protective equipment related skin
reactions in heathcare professionals during COVID-19. International Wound Journal. 2021; 18,
312-322. DOI:10.1111/iwj.13534
2. Ablon g. (2018). Phototherapy with Light Emitting Diodes: Treating a Broad Range of Medical
and Aesthetic Conditions in Dermatology. J Clin Aesthet Dermatol. 11(2), 21-27. Interneto
adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5843358/pdf/jcad_11_2_21.pdf;
3. Algiert-Zielińska, B., Mucha, P. and Rotsztejn, H. (2019), Lactic and lactobionic acids as
typically moisturizing compounds. Int J Dermatol, 58: 374-379. DOI:10.1111/ijd.14202;
4. Altobrando A. D., Neri I., Piraccini B. M. ir kt. (2020). Contact dermatitis due to masks and
respirators during COVID-19 pandemic: What we should know and what we should do.
Dermatologic Therapy. 33(6), e14528. DOI: doi.org/10.1111/dth.14528;
5. Al Badri F. (2017). Surgical mask contact dermatitis and epidermiology of contact dermatitis in
healthcare workers. Current Allergy and Clinical Immunology. 30(3), 183-188. Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/323278369_Surgical_mask_contact_dermatitis_and_
epidemiology_of_contact_dermatitis_in_healthcare_workers
6. Afaq F., Katiyar S. k.(2011) Polyphenols: Skin Photoprotection and Inhibition of
Photocarcinogenesis. Mini Rev Med Chem. 2011 Dec 1; 11(14): 1200–1215. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3288507/#!po=63.3333;
7. Aguirre-Cruz G., Leon-Lopez A., ir kt. (2020). Collagen Hydrolysates for Skin Protection: Oral
Administration and Topical Formulation. Antioxidants .9(2), 181. DOI: 10.3390/antiox9020181;
8. Aggarwal K. (2020). Mask as an aid in preventing photodermatosis. Postgraduate Medical
Journal. doi:10.1136/postgradmedj-2020-38744;
9. Ahmad F.(2020, A Novel Perspective Approach to Explore Pros and Cons of Face Mask in
Prevention the Spread of SARS-CoV-2 and other pathogens. Saudi Pharmaceutical Journal. 29
(4). DOI:10.1016/j.jsps.2020.12.014;
10. Ashwlayan V. (2018). Therapeutic Potential of Calendula officinalis. Pharm Pharmacol Int J.
6(2), 149-155. DOI: 10.15406/ppij.2018.06.00171;
11. Bagatin, E., & Guadanhim, L. R. dos S. (2016). Hydroxy Acids. Daily Routine in Cosmetic
Dermatology, 1–15. doi:10.1007/978-3-319-20250-1_16-1;
12. Barbosa M. H., Graziano K. U. (2006). Influence of waring time on efficacy of disposable
surgical masks as microbial barrier. Brazillian Journal of Microbiology, 37(3), 216-217. doi:
10.1590/S1517-83822006000300003;
57
13. Barolet D. (2008). Light-emitting diodes (LEDs) in dermatology. Seminars in cutaneous
medicine and surgery, 27(4), 227–238. DOI:10.1016/j.sder.2008.08.003;
14. Burlacu E., Nisca A., Tanase C. (2020). A Comprehensive Review of Phytochemistry and
Biological Activities of Quercus Species. Forests 2020, 11, 0904; doi:10.3390/f11090904;
15. Calderhead R. G., Vasily D. B. (2016). Low Level Light Therapy with Light-Emitting Diodes
for the Aging Face. Clinics in Plastic surgery, 43(3). DOI: 10.1016/j.cps.2016.03.011;
16. Camargo F. B., Gaspar L. R., Campos P. M. (2011). Skin moisturizing effects of phantenol-based
formulations. Journal of cosmetic science. 64(4), 361-370. Interneto adresas:
https://www.semanticscholar.org/paper/Skin-moisturizing-effects-of-panthenol-based-
Camargo-Gaspar/29f85e7b925f71483995027c89bf7d757c64f1a0;
17. Bhattacharjee S., Bahl P., Chughtai A. A., MacIntyre C. R. (2020). Last-resort strategies during
mask shortages: optimal design features of cloth masks and decontamination of disposable masks
during COVID-19 pandemic. BMJ Open Respiratory Research. doi:10.1136/bmjresp-2020-
000698;
18. Bhagdoria U., Padmawar A. (2018). Glycol and Glycerin: Pivotal role in Herbal Industry as
Solvent/Co-solvent. WORLD JOURNAL OF PHARMACEUTICAL AND MEDICAL
RESEARCH. 8,4(5), 153-155;
19. Bilodeau D., Dupant E., Gomez J. (2013). The two faces of skin erythema: sensitive skin and
rosacea. Household and Personal Care Today. 8, 12-14. Interneto nuoroda:
https://www.researchgate.net/publication/239503416_The_two_faces_of_skin_erythema_sensit
ive_skin_and_rosacea;
20. Bourouiba L. (2020). Turbulent Gas Clouds and Respiratory Pathogen Emissions: Potential
Implications for Reducing Transmission of COVID-19. JAMA. 323(18), 1837–1838.
doi:10.1001/jama.2020.4756;
21. Breslin M, Lam P, Murrell (2015). Acute effects of cold therapy on knee skin surface
temperature: gel pack versus ice bag. BMJ Open Sport & Exercise Medicine, 1:e000037. doi:
10.1136/bmjsem-2015-000037;
22. Byeon S. Y., Cho M. K., Shim K. H., ir kt. (2017). Development of a Spirulina Extract/Alginate-
Imbedded PCL Nanofibrous Cosmetic Patch. J. Microbiol. Biotechnol. (2017), 27(9), 1657–
1663. https://doi.org/10.4014/jmb.1701.01025;
23. Cui S., Jiang Y., Zhang L., Kong D., Qian M. Chu J. (2021). Impact of COVID-19 on Anxiety,
Stress, and Coping Styles in Nurses in Emergency Departments and Fever Clinics: A Cross-
Sectional Survey. Risk Manag Healthc Policy.14:585-594. DOI:10.2147/RMHP.S289782;
58
24. Chaiyabutr, C., Sukakul, T., Pruksaeakanan, C., Thumrongtharadol, J. and Boonchai, W. (2021).
Adverse skin reactions following different types of mask usage during the COVID‐19 pandemic.
Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 35, 76-178.
doi:10.1111/jdv.17039;
25. Checchi V., Montevecchi M., Checchi L.(2021). Variation of Efficacy of Filtering Face Pieces
Respirators over Time in a Dental Setting: A Pilot Study. Dent. J., 9, 36.
DOI:10.3390/dj9040036;
26. Chiriac A. E., Wollina U., Azoicai D. (2020). Flare-up of Rosacea due to Face Mask in
Healthcare Workers During COVID-19. MAEDICA (Bucur), 15(3), 416-417.
doi:10.26574/maedica.2020.15.3.416;
27. Chuhraev N., Zukow W., Samosiuk N., Chuhraeva E., Tereshchenko A., Gunko M., Unichenko
A., Paramonova A. (2016). Hardware methods in cosmetology. Programs of face care. Medical
Innovative Technologies. Radomska Szkoła Wyższa w Radomiu. Kiev. Radom. 200 p.
DOI:10.5281/zenodo.53230;
28. Chua M. H., Cheng W., Goh S. S., ir kt. (2020). Face Masks in the New COVID-19 Normal:
Materials, Testing, and Perspectives. Reaserch (Wash D C). doi:10.34133/2020/7286735;
29. Clapp P. W., Sickbert-Bennett E. E., Samet J. M. ir kt. (2021). Evaluation of Cloth Masks and
Modified Procedure Masks as Personal Protective Equipment for the Public During the COVID-
19 Pandemic. JAMA Intern Med. 181(4), 463–469. doi:10.1001/jamainternmed.2020.8168;
30. Darlenski R., Tsankov N. (2020). COVID-19 pandemic and the skin: what should dermatologists
know? Clinics in Dermatology, 38(6), 785-787. doi: 10.1016/j.clindermatol.2020.03.012.;
31. Davies A., Thompson K-A., Giri K., Kafatos G. (2013). Testing the Efficaacy of Homemade
Masks: Would They Protect in an Influenza Pandemic? Society for Disaster Medicine and Public
Health Preparedness, 7(4), 413-418. doi:10.1017/dmp.2013.43;
32. Damiani G., Gironi L. C., Grada A., Kridin K., ir kt. (2021). COVID-19 related masks increase
severity of both acne (maskne) and rosacea (mask rosacea): Multi-center, real-life, telemedical,
and observational prospective study. Dermatologic Therapy, 34(2). doi:10.1111/dth.14848;
33. Daoud A. K., Hall J. K., Petrick H., Strong A., Piggott C. (2021). The Annals of Family Medicine
January 2021, 19 (1) 55-62; DOI:10.1370/afm.2640;
34. Desai S. R., Kovarik C., Brod B., James W., Fitzgeralg M. E., Preston A., Hruza G. J. (2020).
Journal of the American Academy of Dermatology. 83(2), 675-677. DOI:
10.1016/j.jaad.2020.05.032;
35. Dreno B., Bettoli V., Perez M., Bouloc A., Ochsendorf F. (2015). Cutaneous lesions caused by
mechanical injury. Eur J Dermatol. 25(2), 114-121.doi: 10.1684/ejd.2014.2502;
59
36. Duarte I., Silveira, Hafner S., Toyota R, Pedroso D. M. M.(2017) Sensitive skin: review of an
ascending concept. An Bras Dermatol. 92(4):521-5. DOI:10.1590/abd1806-4841.201756111
37. Eikenberry S., Mancuso M., Iboi E., Phan T., ir kt..(2020) Infectious Disease Modelling. 5. DOI:
10.1016/j.idm.2020.04.001;
38. Escobar-Chávez J. J., Bonilla- Martinez D., Villegas-Gonzalez M. A., Vazquez A. L. R. (2009).
The Journal of Clinical Pharmacology. 49(11), 1262-83. DOI: 10.1177/0091270009344984;
39. Engelhard D, Hofer P, Annaheim S.(2019) Evaluation of the effect of cooling strategies on
recovery after surgical intervention. BMJ Open Sport & Exercise Medicine.;5:e000527.
doi:10.1136/bmjsem-2019-000527;
40. Eryılmaz M. Cicek Polat D., Akalın K., Coskun M. (2018). Antimicrobial Activity of Grapefruit
Seed. Hacettepe University Journal of the Faculty of Pharmacy. 38. 1-3. Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/328981519_Antimicrobial_Activity_of_Grapefruit_S
eed;
41. Farage M. A. (2019). The Prevalence of Sensitive Skin. Frontiers in Medicine. 6.
DOI:10,3389/fmed.2019.00098;
42. Flesia, L., Monaro, M., Mazza, C., Fietta, V., Colicino, E., Segatto, B.,Roma, P. (2020).
Predicting Perceived Stress Related to the Covid-19 Outbreak through Stable Psychological
Traits and Machine Learning Models. Journal of Clinical Medicine, 9(10), 3350.
doi:10.3390/jcm9103350;
43. Forbat, E., Al-Niaimi, F., Ali, F. R. (2017). Use of nicotinamide in dermatology. Clinical and
experimental dermatology, 42(2), 137–144. https://doi.org/10.1111/ced.13021;
44. Forouzandeh P., O’Dowd K., Pillai S. C. (2021). Face masks and respirators in the fight against
the COVID-19 pandemic: An overview of the standards and testing methods. Safety Science.
133:104995. DOI:10.1016/J.SSCI.2020.104995;
45. Feehan J., Burrows S. P., Cornelius L., ir kt.(2018). Therapeutic applications of polarized light:
Tissue healing and immunomodulatory effects. Maturitas. 116, 11-17.
DOI:10.1016/j.maturitas.2018.07.009
46. Gomolin T. A., Cline A., Russo M. (2020). Maskne: Exacerbation or Eruption of Acne During
the COVID-19 Pandemic. The National Society for Cutaneous Medicine. 4(2), 438-439.
Interneto adresas: https://jofskin.org/index.php/skin/article/view/953/pdf;
47. Gilbert R. M., Donzanti M. J., Minhan D. J. ir kt. (2020). Mask Reuse in the COVID-19
Pandemic: Creating an Inexpensive and Scalable Ultraviolet System for Filtering Facepiece
Respirator Decontamination. Global Health: Science and Practice. 8(3), 582-595.
DOI:10.9745/GHSP-D-20-00218;
60
48. Gheisari, M., Araghi, F., Moravvej, H., Tabary, M., Dadkhahfar, S. (2020). Skin reactions to
non-glove personal protective equipment: an emerging issue in the COVID-19 pandemic.
Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 34(7), e297–e298.
DOI:10.1111/jdv.16492
49. Gül Ü. (2020). COVID-19 and dermatology. Turkish Journal of Medical Sciences. 50, 1751-
1759. DOI::10.3906/sag-2005-182;
50. Gefen A. (2020). Skin Tears, Medical Face Masks, and Coronavirus. Wound Management &
Prevention. 66(4). Interneto adresas: https://www.epuap.org/wp-content/uploads/2020/06/2020-
gefen-wmp-skin-tears-medical-face-masks-and-coronavirus-no-watermark.pdf;
51. Guo X., Wang P. (2020). Aroma Characteristics of Lavander Extract and Essential Oil from
Lavandula angustifolia Mill. Molecules. 25(23) DOI: 10.3390/molecules25235541
52. Gupta M., Dey S., Marbaniang D., Pal P.(2019). Grape seed extract: having a potential health
benefits. Journal of Food Science and Technology . 57(3):1-11. DOI:10.1007/s13197-019-
04113-w;
53. Hao J. (2014). Topical iontophoresis for local therapeutic effects. Journal of Drug Delivery
Science and Technology. 24(3), 1773,2247. DOI: 10.1016/S1773-2247(14)50043-3.
54. Holmes A. D., Steinhoff M.(2017). Integrative concepts of rosacea pathophysiology, clinical
presentation and new therapeutics. Experimental dermatology, 26(8), 659–667.
DOI:10.1111/exd.13143;
55. Howard J., Huang A., Li Z., ir kt. (2020). Face Masks Against COVID-19: An Evidence Review.
PNAS, 118(4), E2014564118; DOI:10.20944/preprints202004.0203.v1.
56. Hu, K., Fan J., Li X., Gou X., Li, X., Zhou X. (2020). The adverse skin reactions of health care
workers using personal protective equipment for COVID-19. Medicine. 99(24) - p e20603
doi:10.1097/MD.0000000000020603
57. Idowu, O.O. (2017). Green tea extract and reproduction: A review. The Journal of medical
research, 6, 001-006. DOI:10.18685/EJMR(6)1_EJMR-17-011;
58. Jagdeo J., Austin E., ir kt. (2018). Light-emitting diodes in dermatology: A systematic review of
randomized controlled trials. Lasers Surg. Me., 50: 613-628.. doi:10.1002/lsm.22791;
59. Kahraman E., Kaykin M., Bektay H. S., Gungor S. (2013). Recent Advances on Topical
Application of Ceramides to Restore Barrier Function of Skin. Cosmetics. 6(3), 52.
DOI:10.3390/cosmetics6030052
60. Kagotani K., Nakayama H., Zang L., ir kt. (2020). Lecithin-Based Dermal Drug Delivery for
Anti-Pigmentation Maize Ceramide. Molecules 2020, 25, 1595;
doi:10.3390/molecules25071595;
61
61. Kerscher M., Buntrock H. (2017). Treatments for Sensitive Skin. In: Honari G. Andersen RM.
Maibach HI (ed.). Sensitive Skin Syndrome, Second Edition (pp.272) .Edition: 2nd Revised
ed.Chapter: 25. DOI: 10.1201/9781315121048-25;
62. Kosasih L. P. (2020).MASKNE: Mask-Induced Acne Flare During Coronavirus Disease-19.
What is it and How to Manage it? Open Access Macedonian Journal of Medical Sciences. 8(1),
411-415. DOI:10.3889/oamjms.2020.5388;
63. Kobayashi L. M., Marins B. R., ir kt. (2020). Extended use or reuse of N95 respirators during
COVID-19 pandemic: An overview of national regulatory authority recommendations. Infection
Control and Hospital Epidemiology 41(First View):1-3. DOI:10.1017/ice.2020.173
64. Khoshnevis S., Craik N. K., Diller K. R. (2015). Cold induced vasoconstriction may persist long
after cooling ends: an evaluation of multiple cryotheraoy units. Knee Surg Sports Traumatol
Arthrosc. 23(9), 2475-2483. DOI:10.1007/s00167-014-2911-y.
65. Krajewski P., Matusiak L., Szepietowska M., Bialyncki-Birula R. (2020). Increased Prevalence
of Face Mask—Induced Itch in Health Care Workers. Biology 9(12). DOI:
10.3390/biology9120451;
66. Krueger E., Junior J. L. C., ir kt. (2014). Iontophoresis: principles and applications. Fisioterapia
em Movimento, 27(3), 469-481. DOI:10.1590/0103-5150.027.003.AR02
67. Kreksen J., Kindl U., Wigger-Alberti W., Clanner-Engelshofen B.(2018). Dermocosmetics for
Use in Rosacea: Guideline of the Society for Dermopharmacy. Skin Pharmacology and
Physiology. 31(3):147-154. DOI:10.1159/000486688
68. Kornhauser, A., Coelho, S. G., & Hearing, V. J. (2010). Applications of hydroxy acids:
classification, mechanisms, and photoactivity. Clinical, cosmetic and investigational
dermatology, 3, 135–142. DOI:10.2147/CCID.S9042
69. Larasati, V., Fertilita, S. (2020). Caring for Skin Health during the Covid-19 Pandemic.
Conference of Medical Sciences Dies Natalis Faculty of Medicine Universitas Sriwijaya. 2(1).
Prieiga per internetą:
http://conference.uppmfkunsri.com/index.php/diesnatalis/article/view/37/37;
70. Lan J., Song Z., Miao X. ir kt.(2020). Skin damage among health care workers managing
coronavirus disease-2019. Journal of the American Academy of Dermatology. 82(5), 1215-1216.
DOI: 10.1016/j.jaad.2020.03.014;
71. Long, H., Zhao, H., Chen, A., Yao, Z., Cheng, B., & Lu, Q. (2020). Protecting medical staff from
skin injury/disease caused by personal protective equipment during epidemic period of COVID-
19: experience from China. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology,
34(5), 919–921. DOI:10.1111/jdv.16388;
62
72. Logan R. A. (2013). Dermatological causes of a red face. Medicine. 41(6), 347-351. DOI:
10.1016/j.mpmed.2013.04.016;
73. Li, K.K.W., Joussen, A.M., Kwan, J.K.C. ir kt.(2020). FFP3, FFP2, N95, surgical masks and
respirators: what should we be wearing for ophthalmic surgery in the COVID-19 pandemic?
Graefes Arch Clin Exp Ophthalmol. 258, 1587–1589. DOI:10.1007/s00417-020-04751-3;
74. Li D. T. S., Samaranayake P., Leung Y. Y., Neelakantan P. (2020). Facial protection in the Era
of Covid-19: A narrative reviw. Oral Diseases. 27(S3), 665-673. doi: 10.1111/odi.13460;
75. Liu H., YU H., Xia J., Liu L., Liu G.J., Sang H., Peinemann F. (2020). Topical azelaic acid,
salicylic acid, nicotinamide, sulphur, zinc and fruit acid (alpha-hydroxy acid) for acne. Cochrane
Database of Systematic Reviews, 5. DOI: 10.1002/14651858.CD011368.pub2;
76. Leguina- Ruzzi A., Raichura K. R., ir kt. (2019). Treatment of non-atopic dermatitis with
polarized light: A case report. Clinics and Practice. 9-1161. DOI: 10.4081/cp.2019.1161;
77. Leny L., Fitri K., Marantina R., Ginting A., ir kt. (2020). The Moisturising Sheet Mask
Formulation of Black Soybean (Glycine soja) Ethanolic Extract. International Jouranl of
Advanced Science and Technology. 29(4) 9045-9051. Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/344198303_The_Moisturizing_Sheet_Mask_Formula
tion_of_Black_Soybean_Glycine_soja_Ethanolic_Extract;
78. Lee M.-H., Nam T. G., Lee I., Shin E. J. (2018). Skin anti‐inflammatory activity of rose petal
extract (Rosa gallica) through reduction of MAPK signaling pathway. Food Science & Nutrition
6(2). DOI:10.1002/fsn3.870.
79. Lee K.-P., Yip J., Kan C.-W. ir kt. (2020). Reusable Face Masks as Alternative for Disposable
Medical Masks: Factors that Affect their Wear-Comfort. International Journal of Enviromental
Research and Public Health. 17, 6623; doi:10.3390/ijerph17186623;
80. Matuschek C., Moll F., Fangerau H., Fischer J., Zanker K., van Grieven M., Schneider M.,
Kindergen-Miles. D., Knoefel W., Lichtenberg A., Tamaskovics B., Djiepmo-Njanang F.,
Budach S., Haussinger D., Torsen F., ir kt. (2020). The history and value of face masks. European
Journal of Medical Research. 25(1). DOI: 10.1186/s40001-020-00423-4;
81. Mackenzie D. (2020) Reuse of N95 Masks. Engineering. 6(6), 593-596. DOI:
10.1016/j.eng.2020.04.003;
82. MacIntyre C. R., Seale H. ir kt. (2015). A cluster randomised trial of cloth masks compared with
medical masks in healthcare workers. BMJ Open 2015;5:e006577. doi:10.1136/bmjopen-2014-
006577;
83. Machet L., Boucaud A. (2002). Phonophoresis: Efficiency, mechanisms and skin tolerance.
International Journal of Pharmaceutics. 243(1-2):1-15. Doi: 10.1016/S0378-5173(02)00299-5;
63
84. Masood, S., Tabassum, S., Naveed, S., Jalil, P. (2020). COVID-19 Pandemic & Skin Care
Guidelines for Health Care Professionals. Pakistan Journal of Medical Sciences, 36(COVID19-
S4). https://doi.org/10.12669/pjms.36.COVID19-S4.2748
85. Marson, J.W. and Baldwin, H.E. (2020), Rosacea: a wholistic review and update from
pathogenesis to diagnosis and therapy. Int J Dermatol, 59: e175-e182. DOI:10.1111/ijd.14757;
86. Moghimipour E. (2012). Hydroxy Acids, the Most Widely Used Antiaging Agents. Jundishapur
J Nat Pharm,.7(1):9-10. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3941867/pdf/jjnpp-07-09.pdf;
87. Messaraa, C., Robertson, N., Walsh, M., Hurley, S., Doyle, L., Mansfield, A., Daly, L., Tansey,
C., & Mavon, A. (2020). Clinical evidences of benefits from an advanced skin care
routine in comparison with a simple routine. Journal of Cosmetic Dermatology, 19(8), 1993–
1999. https://doi.org/10.1111/jocd.13252
88. Narang, I., Sardana, K., Bajpai, R., Garg, V. K. (2019). Seasonal aggravation of acne in summers
and the effect of temperature and humidity in a study in a tropical setting. Journal of cosmetic
dermatology, 18(4), 1098–1104. https://doi.org/10.1111/jocd.12777;
89. Nilforoushzadeh M. A., Amirkhani M. A., Zarrintaj P., Moghaddam A.(2018). Skin care and
rejuvenation by cosmeutical face mask. Journal of Cosmetic Dermatology. 17(3).
DOI:10.1111/jocd.12730;
90. Niki E., Abe K. (2019). CHAPTER 1: Vitamine E: Structure, Properties and Functions. Vitamin
E: Chemistry and Nutritional Benefits. 1-11. DOI:10.1039/9781788016216-00001;
91. Ntlailane, M.G.L., Wichmann, J. (2019). Effectiveness of N95 respirators for nanoparticle
exposure control (2000–2016): a systematic review and meta-analysis. J Nanopart Res 21, 170.
DOI:10.1007/s11051-019-4596-0
92. Oh P.S., Joung H.-J. (2019). Therapeutic application of light emitting diode: Photo-oncomic
approach. Journal of Photochemistry and Photobiology. 192:1-7. doi:
10.1016/j.jphotobiol.2019.01.003.
93. Park S.-R., Han J., Yeon Y. M., Kang N. Y., Kim E. (2020). Effect of face mask on skin
characteristics changes during the COVID-19 pandemic. Skin Res Technol. 00,1-6. DOI:
10.1111/srt.12983
94. Peirano, R. I., Hamann, T., Düsing, H.-J., Akhiani, M., Koop, U., Schmidt-Rose, T., & Wenck,
H. (2012). Topically applied l-carnitine effectively reduces sebum secretion in human skin.
Journal of Cosmetic Dermatology, 11(1), 30–36. doi:10.1111/j.1473-2165.2011.00597x;
95. Popa I., Babeanu N., Nita S., Popa O. (2014). Squalene-Natural resources and applications.
Farmacia. 62(5), 840-862. Interneto adresas:
64
https://www.researchgate.net/publication/285929410_Squalene-
Natural_resources_and_applications;
96. Pillai S., Manco M., Oresajo C. (2015). Epidermal Barrier. Cosmetic Dermatology: Products and
Procedures, Second. Chapter 1. DOI: 10.1002/9781118655566.ch1;
97. Prata J. C., Silva A. L. P., Duarte A. C., Rocha-Santos T. Disposable over Reusable Face Masks:
Public Safety or Enviromental Disaster? Eviroments 8(31). Doi:10.3390/environments8040031;
98. Quattrone A., Czajka A., Sibilla S. (2017). Thermosensitive Hydrogel Mask Significantly
Improves Skin Moisture and Skin Tona; Bilateral Clinical Trial. Cosmetics. 4(2), 17.
DOI:10.3390/cosmetics4020017;
99. Rossettie S., Perry C., Pourghaed M., Zumwalt M. (2020). Effectivenes of manufactured surgical
masks, respirators, and home-made masks in prevention of respiratory infection due to airborne
microorganisms. The Southwest Respiratory and Critical Care Chronicles. 8(34),11-26.
DOI:10.12746/swrccc.v8i34.675;
100.Robinson M., Visscher M, Laruffa A., Wickett R. (2010). Abstracts: Natural moisturizing factors
in the stratum corneum I. Effects of lipid extraction and soaking. International Journal of
Cosmetic Science. 32(5)-394-394. DOI: 10.1111/j.1468-2494.2010.00591_2.x;
101.Roustit M., Blaise S., Cracowski J.L. (2013),Trials and tribulations of skin iontophoresis in
therapeutics. British Journal of Clinical Pharmacology. 77(1). 63-71. DOI:10.1111/bcp.12128;
102.Ragusa I., Nardone N., Zanatta S., Bertin W., Amadio E. (2021). Spirulina for Skin Care: A
Bright Blue Future. Cosmetics 2021, 8, 7.DOI:10.3390/cosmetics8010007
103.Rubilar J. F. (2014). Grape seed extract antioxidant and antimicrobial properties: Use in active
packaging. In book: Grapes: Production, Phenolic Composition and Potential Biomedical
Effects (pp.16). Edition: Nova,Chapter: 6,Publisher: Nova Biomedical,Editors: José Câmara.
Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/293171613_Grape_seed_extract_antioxidant_and_ant
imicrobial_properties_Use_in_active_packaging;
104.Rubio-Romero J., Pardo-Ferreira M del C. ir kt. (2020). Disposable masks: Disinfection and
sterilization for reuse, and non-certified manufacturing, in the face of shortages during the
COVID-19 pandemic. Safety Science 129, 104830. DOI: 10.1016/J.SSCI.2020.104830;
105.Scalvenzi, M., Villani, A. & Ruggiero, A.(2020). Community Knowledge About the Use, Reuse,
Disinfection and Disposal of Masks and Filtering Facepiece Respirators: Results of a Study
Conducted in a Dermatology Clinic at the University of Naples in Italy. J Community Health.
DOI:10.1007/s10900-020-00952-3
65
106.Scarano, A., Inchingolo, F., Lorusso, F. (2020). Facial Skin Temperature and Discomfort When
Wearing Protective Face Masks: Thermal Infrared Imaging Evaluation and Hands Moving the
Mask. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(13), 4624.
DOI:10.3390/ijerph17134624
107.Scheid, J. L., Lupien, S. P., Ford, G. S., West, S. L. (2020). Commentary: Physiological and
Psychological Impact of Face Mask Usage during the COVID-19 Pandemic. International
journal of environmental research and public health, 17(18), 6655.
https://doi.org/10.3390/ijerph17186655;
108.Searle T., Ali F. R., Al-Niaimi F. (2020). Identifying and addressing “Maskne” in clinical
practice. Dermatologic Therapy. 24, e14589. DOI: 10.1111/dth.14589;
109.Setyaningsih I., Sari ir kt. (2019). n vitro evaluation of face mask containing extract and biomass
of Spirulina platensis and its antibacterial activity. IOP Conference Series Earth and
Environmental Science 404:012054. DOI: 10.1088/1755-1315/404/1/012054;
110.Singh. O., Khanam Z., Misra N., Srivastava M. K. (2011). Chamomile (Matricaria chamomilla
L.): An overview. Pharmacognosy Reviews. 5(9), 82-95. DOI:10.4103/0973-7847.79103
111.Shruti V. C.,Pérez-Guevara F., Elizalde-Martínez I, Kutralam-Muniasamy G. (2020). Reusable
masks for COVID-19: A missing piece of the microplastic problem during the global health
crisis. Marine Pollution Bulletin.Volume 161, Part B. DOI:10.1016/j.marpolbul.2020.111777.
112.Shouket H. A., Ameen I., Tursunov O., Kholikova K., Pirimov O., Kurbunov N., Ibragimov I.,
Mukimov B.(2020). Study on industrial applications of papain: A succinct review. IOP Conf.
Series: Earth and Environmental Science 614, 012171. DOI: 10.1088/1755-1315/614/1/012171;
113.Shambari N. M., Wee B. S., Chin S. F., Kok K. Y. (2018). Synthesis and Characterization of
Zinc Oxide Nanoparticles with Small Particle Size Distribution. Acta Chim. Slov. 65, 578–585.
DOI:10.17344/acsi.2018.4213;
114.Skrynska O., Antonova-Rafi J., Khudetskyy I. (2019). Treating Skin with Use of Electroporation.
DOI: 10.6084/m9.figshare.7665347;
115.Steinberg, B.E., Aoyama, K., McVey, M. ir kt.(2020). Efficacy and safety of decontamination
for N95 respirator reuse: a systematic literature search and narrative synthesis. Can J Anesth/J
Can Anesth 67, 1814–1823. DOI:10.1007/s12630-020-01770-w
116.Sudha P. N., Maximas H. R. (2014) Beneficial Effects of Hyaluronic Acid. Advances in food and
nutrition research. 72, 137-176. DOI: 10.1016/B978-0-12-800269-8.00009-9.
117.Szepietowski, J. C., Matusiak, Ł., Szepietowska, M., Krajewski, P. K., Białynicki-Birula, R.
(2020). Face Mask-induced Itch: A Self-questionnaire Study of 2,315 Responders During the
66
COVID-19 Pandemic. Acta dermato-venereologica, 100(10), adv00152.
DOI:10.2340/00015555-3536;
118.Surini S.(2017). FORMULATION OF AN ANTI-WRINKLE HYDROGEL FACE MASK
CONTAINING ETHANOL EXTRACT OF NONI FRUIT (MORINDA CITRIFOLIA L) FOR
USE AS A NUTRACOSMECEUTICAL PRODUCT. International Journal of Applied
Pharmaceutics. 9. Doi: 10.22159/ijap.2017.v9s1.41_47;
119.Siddiqi K. S., Rahman A., Tajuddin T., Husen A.(2018). Properties of Zinc Oxide Nanoparticles
and Their Activity Against Microbes. Nanoscale Research Letters 13(1). DOI:10.1186/s11671-
018-2532-3
120.Tang, S.-C., Yang, J.-H. (2018). Dual Effects of Alpha-Hydroxy Acids on the Skin. Molecules,
23(4), 863. doi:10.3390/molecules23040863;
121.Tasic-Kostov M., Vesic S., Savic S. (2014). Editor(s): Ivana Pantelic, In Woodhead Publishing
Series in Biomedicine, Alkyl Polyglucosides, Woodhead Publishing, 2014, Pages 135-161.DOI:
10.1533/9781908818775.135;
122.Techasatian, L., Lebsing, S., Uppala, R., Thaowandee, W., Chaiyarit, J., Supakunpinyo, C.,
Panombualert, S., Mairiang, D., Saengnipanthkul, S., Wichajarn, K., Kiatchoosakun, P.,
Kosalaraksa, P. (2020). The Effects of the Face Mask on the Skin Underneath: A Prospective
Survey During the COVID-19 Pandemic. Journal of Primary Care & Community Health.
DOI:10.1177/2150132720966167
123.Teo W.L. (2021). Diagnostic and management considerations for “maskne” in the era of COVID-
19. Journal of the American Academy Dermatology. 84(2), 520-521. DOI:
10.1016/j.jaad.2020.09.063
124.Toomey E. C., Conway Y., Greenhalgh T. ir kt. (2020). Infection Control & Hospital
Epidemiology, 42(1), 75-83. doi:10.1017/ice.2020.1243;
125.Trivedi D., Janardan N., Vijayalakshmi S. (2021). Knowledge and practice of using facemask
during Covid-19 pandemic: A epidermiological survey. International Journal of Clinical
Biochemistry and Reasearch. 7(4), 497-500. DOI:10.18231/j.ijcbr.2020.104
126.Ueki H., Furusawa Y., Iwatsuki-Horimoto K., Imai M., ir kt. (2020). Effectiveness of Face Masks
in Preventing Airborne Transmission of SARS-CoV-2. MSphere. 5(5).
DOI:10.1128/mSphere.00637-20;
127.Vainshelboim B. (2020). Facemasks in the COVID-19 era: A health hypothesis. Medical
Hypotheses. 146. DOI: 10.1016/j.mehy.2020.110411.
67
128.Vogel P., Machado I. K., Garavaglia J., Zani V. T., ir kt.(2015). Polyphenols benefits of olive
leaf (Olea europaea L) to human health. Nutr Hosp. 2015;31(3):1427-1433.
DOI:10.3305/nh.2015.31.3.8400;
129.Velasco M. V. R., Zague V., Dario M., Nishikawa D. O. ir kt. (2016). Characterization and Short-
Term clinical study of clay facial mask. Revista de Ciencias Farmaceuticas Basica e Aplicada.
37 (1). Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/318508286_Characterization_and_Short-
Term_clinical_study_of_clay_facial_mask;
130.Wibisono, Y., Fadila, C. R., Saiful, S., & Bilad, M. R. (2020). Facile Approaches of Polymeric
Face Masks Reuse and Reinforcements for Micro-Aerosol Droplets and Viruses Filtration: A
Review. Polymers, 12(11), 2516. doi:10.3390/polym12112516;
131.Yang, G., Seok, J. K., Kang, H. C., Cho, Y.-Y., Lee, H. S., Lee, J. Y. (2020). Skin Barrier
Abnormalities and Immune Dysfunction in Atopic Dermatitis. International Journal of
Molecular Sciences, 21(8), 2867. doi:10.3390/ijms21082867
132.Yu J., Chen J. K., Mowad C. M., Wu P. A., ir kt. (2020). Occupational dermatitis to facial
personal protective equipment in health care workers: A systematic review. Journal of the
American Academy of Dermatology. 84(2), 486-494. Doi: 10.1016/j.jaad.2020.09.074;
133.Zhang E. J., Aitchison L., Phillips N., Shaban R. Z.(2020). BMJ (online) 372:n109. DOI:
10.1136/bmj.n109
134.Zhou N.-Y., Yang L. ir kt. (2020). Prevention and Treatment of Skin Damage Caused by Personal
Protective Equipment: Experience of the First-Line Clinicians Treating 2019-nCoV Infection.
International Journal of Dermatology and Venereology. 10.1097/JD9.0000000000000085;
135.Zillich O. V., Schweiggert-Weisz, Eisner P., Kerscher M.(2015). Polyphenols as active
ingredients for cosmetic products. International Journal of Cosmetic Science, 2015, 37, 455–
464. DOI: 10.1111/ics.12218;
136.Zuo, Y, Hua, W, Luo, Y, Li, L. (2020). Skin reactions of N95 masks and medial masks among
health-care personnel: A self-report questionnaire survey in China. Contact Dermatitis. 83: 145–
147. https://doi.org/10.1111/cod.13555
137.Žydžiūnaite V. (2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Klaipėda. Klaipėdos valstybinė
kolegija. Interneto adresas:
http://esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2012_Baigiamojo_
darbo_metodologija.pdf
68
PRIEDAI
1 priedas. Klausimynas
2 priedas. Sutikimas atlikti tyrimą
69
1 PRIEDAS
KLAUSIMYNAS
1. Jūsų amžius
 18-25
 25-35
 35-45
 45 +
2. Jūsų lytis
 Vyras
 Moteris
3. Jūs esate KVK?
 Dėstytojas/-a
 Studentas/-ė
4. Kokias apsaugines veido kaukes dėvite?
 Medicininę kaukę
 Respiratorių
 Medžiaginę kaukę
5. Kiek valandų per dieną dėvite veido kaukę?
 1 valanda
 2 valandas
 3 valandas
 4 valandas
 5 valandas
 6 valandas ir daugiau
6. Jei dėvite medicininę kaukę kaip dažnai ją keičiate?(Nedėvint šių kaukių pereikite prie
7 klausimo)
 Kas 1 valandą
 Kas 2 valandas
 Kas 3 valandas
 Kas 4 valandas
 Kas 5 valandas
 Kas 6 + valandas
 Kaukei prisitraukus drėgmės
 Kartą dienoje
 Kartą savaitėje
 Kartą mėnesyje
 Kaukės nekeičiu
7. Jei dėvite respiratorių kaip dažnai jį keičiate?
 Kas 1 valandą
 Kas 2 valandas
 Kas 3 valandas
 Kas 4 valandas
 Kas 5 valandas
70
 Kas 6+ valandas
 Respiratoriui prisitraukus drėgmės
 Kartą dienoje
 Kartą savaitėje
 Kartą mėnesyje
 Kaukės nekeičiu
8. Tenkant nešioti apsaugines kaukes ilgiau nei 4val., kaip dažnai padarote pertraukas
tarp jų dėvėjimo?
 Dažiau nei kas valandą
 Kas valandą
 Kas 2 valandas
 Kas 3 valandas
 Kas 4 valandas
 Rečiau nei kaip 4 valandas
 Pertraukų tarp kaukių dėvėjimo nedarau
9. Jei darote pertraukas tarp kaukių dėvėjimo ar naudojate tą pačia apsauginę kaukę ar
dėvėjimui pasirenkate naują?(Jei pertraukų nedarote pereikite prie 10 klausimo)
 Dėviu tą pačią kaukę
 Dėvėjimui pasirenku naują kaukę
10. Jei dėvite medicinines kaukes ar esate jas panaudoję daugiau nei vieną karta?(Jei
atsakėte „ne“ pereikite prie 13 klausimo)
 Taip
 Ne
11. Jei esate dėvėję medicinines kaukes pakartotinai ar jas bandėte dezinfekuoti?(Jei
atsakėte „ne“, pereikite prie 13 klausimo)
 Taip
 Ne
12. Jei dezinfekavote medicinines kaukes kokiu būdu tai atlikote?
----------įrašyti
13. Jei dėvite medžiagines kaukes jas pasisiuvote patys ar pirkote?( jei jų nedėvite
pereikite prie 16 klausimo)
 Kaukę/-s pasisiuvau
 Kaukę/s pirkau iš kito asmens
 Kaukę/s pirkau iš parduotuvės
14. Iš kokios medžiagos/-ų yra pasiūtos Jūsų naudojamos medžiaginės kaukės?
 Medvilnės
 Poliesterio
 Šilko
 Šifono
 Elastino
 Neaustinės medžiagos Nežinau
 Kita__
15. Kiek sluoksnių turi Jūsų medžiaginė kaukė?
 1 sluoksnius
 2 sluoksnius
71
 3 sluoksnius
 4 sluoksnius
 4 ir daugiau sluoksnių
 Nežinau
16. Ar nuo apsauginių veido kaukių dėvėjimo pradžios pastebėjote odos pokyčių? (Jei į
klausimą atsakėte, „ne“ pereikite prie 24 klausimo)
 Taip
 Ne
17. Ar kaukės dėvimose vietose pastebėjote padidėjusį bėrimų (spuogelių) skaičių?
 Taip
 Ne
18. Ar Jūsų oda tapo jautresnė (šilumai, šalčiui, lietimui, kosmetinėms priemonėms)?
 Taip
 Ne
19. Ar kaukės dengiamose vietose pastebite padidėjusį veido raudonį?
 Taip
 Ne
20. Ar jaučiate padidėjusį odos tempimą/ sausumą kaukės dengiamose vietose?
 Taip
 Ne
21. Ar kaukės dengiamose vietose pastebėjote padidėjusį odos šerpetojimą?
 Taip
 Ne
22. Ar jaučiate niežulį kaukės dengiamose veido vietose?
 Taip
 Ne
23. Ar kaukių dengiamose vietose pastebėjote padidėjusi veido odos riebalų išskiriamą
kiekį?
 Taip
 Ne
24. Ar kaukių dėvėjimo laikotarpiu savo odą prižiūrite kaip įprastai?
 Taip
 Ne
25. Jei pakeitėte savo odos priežiūrą, ką keitėte? (kokių priemonių savo veido odos
priežiūros metu nebenaudojate ar pradėjote naudoti)
 --------------įrašyti
26. Ar pirkdami kaukes/respiratorius atsižvelgiate į jų BFE (bakterijų filtravimo
efektyvumą)?
 Taip
 Ne
27. Kaip manote kurios iš esamų visuomenei prieinamų apsauginių kaukių yra
efektyviausios?
 Medicininės kaukės
 Nemedicininės kaukės (respiratoriai)
 Respiratoriai
72
2 PRIEDAS
Sutikimas atlikti tyrimą
73

Klaipėdos Valstybinės Kolegijos Sveikatos Mokslų Fakulteto Akademinės Bendruomenės Nuomonė Apie Apsauginių Veido Kaukių Sukeliamas Odos Problemas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Klaipėdos Valstybinės Kolegijos Sveikatos Mokslų Fakulteto Akademinės Bendruomenės Nuomonė Apie Apsauginių Veido Kaukių Sukeliamas Odos Problemas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

KINEZITERAPIJOS IR GROŽIO TERAPIJOS KATEDRA

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO

Grožio terapijos studijų programos

Autorius Karolina Šeiniūtė

Eil nr. Lentelės pavadinimas Puslapio

Eil Paveikslo pavadinimas Puslapio

BFE – Bakterijų filtravimo efektyvumas;

BHA – beta-hidroksi rūgštys;

PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija;

1. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ DĖVĖJIMO SVARBUMO IR

2. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ PAGRINDINIŲ SUKELIAMŲ

Vandenyje tirpios medžiagos randamos raginiame sluoksnyje yra vadinamos NDF –

3. APSAUGINIŲ VEIDO KAUKIŲ SUKELIAMOS VEIDO ODOS

5 lentelėje yra pateikta respondentų anketinės apklausos charakteristika.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dėvimų kaukių rūšį, procentais

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo trukmę, procentais

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių keitimo dažnumą, procentais

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal respiratorių keitimo dažnumą, procentais

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimo pertraukas, procentais

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kaukių dėvėjimą po pertraukos, procentais

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medicininių kaukių dezinfekavimo būdus, procentais

. 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių įsigijimą, procentais

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medžiaginių kaukių medžiagų tipą, procentais

Veiksniai Pastebimi odos pokyčiai Ne χ²; df; p

Pastebimi odos pokyčiai Ne

Padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis 59,5

Jaučiamas niežulys 63,2

Padidėjęs odos šerpetojimas 55,1

Padidėjęs odos tempimas/ sausumas 60,5

Padidėjęs veido raudonis 53,5

Jautresnė oda (šilumai, šalčiui, lietimui,… 60

Padidėjęs bėrimų (spuogelių) skaičius 90,3

Padidėjęs bėrimų (spuogelių) skaičius Ne

Padidėjęs veido odos riebalų išskiriamas kiekis Ne

21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal odos priežiūros pasikeitimus, procentais

23 pav. Respiratorių nuomonė apie efektyviausias visuomenei prieinamas apsaugines veido

LITERATŪROS IR KITŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

2 priedas. Sutikimas atlikti tyrimą

You might also like