Main

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS
SLAUGOS IR SOCIALINĖS
GEROVĖS KATEDRA
Sandros Bacevičiūtės
IŠMANIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMO ĮPROČIŲ POVEIKIS SLAUGOS

STUDENTŲ PSICHINEI SVEIKATAI
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas
Bendrosios praktikos slaugos studijų programos

valstybinis kodas 653B70006
Slaugos studijų krypties
Autorius Sandra Bacevičiūtė ________________ _____________
(parašas) (data)
Vadovas lekt. Aušra Nikolajevienė ________________ ______________
(parašas) (data)
Klaipėda, 2021
Sandra Bacevičiūtė Išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių poveikis slaugos studentų psichinei sveikatai
Santrauka
Sandra Bacevičiūtė „Išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių poveikis slaugos studentų psichinei sveikatai“, darbo
vadovė lekt. Aušra Nikolajevienė, Bendrosios praktikos slaugos studijų programa, Slaugos ir socialinės gerovės
katedra, Sveikatos mokslų fakultetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėda, 2021.
Tyrimo problema. Psichinės sveikatos problemos dėl išmaniųjų telefonų naudojimo pastaruoju metu
pasaulyje kelia reikšmingą susirūpinimą. Mobiliosios priklausomybės elgesys keičia studentų kasdieninius įpročius ir gali
atskleisti gretutinius psichinius sutrikimus. Išmanusis telefonas studentams gali sukelti, tokių problemų, kaip vienišumas,
nerimas, depresija, stresas, miego sutrikimai, sumažėjęs socialinis bendravimas ir fizinis aktyvumas. Daugelis tyrimų
parodė tiesioginį ryšį tarp studentų rezultatų ir blogos akademinės kompetencijos. Tyrimo probleminiai klausimai: kaip
išmanieji telefonai keičia slaugos studentų kasdieninius įpročius ir kokius psichologinius sutrikimus slaugos studentams
sukelia išmaniojo telefono naudojimas?
Tyrimo objektas. Išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių paveikta slaugos studentų psichinė sveikata.
Tyrimo tikslas. Įvertinti išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių poveikį slaugos studentų psichinei sveikatai.
Tyrimo metodai. Mokslinių literatūros šaltinių analizė. Apklausa raštu. Statistinė duomenų analizė.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 82,1 proc. slaugos studentų yra priklausomi nuo savo
išmaniųjų telefonų. Nustatyta, kad jaunesnių studentų priklausomybė išmaniajam telefonui yra stipresnė, negu vyresnių
nei 33 metų studentų. Paaiškėjo, kad dėl išmaniojo telefono naudojimo, net 73,5 proc. studentų yra sudėtinga susikaupti
paskaitos metu, 60,3 proc. sunku įsiminti pateiktą informaciją, 53 proc. sunku atlikti paskirtas užduotis ir 29,8 proc. krenta
mokymosi rezultatai. Be to, trečdalis studentų, dėl išmaniojo telefono naudojimo, dažnai patiria išsiblaškymą klinikinės
praktikos metu. Daugiau nei pusę studentų patvirtino, kad išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį jų asmeniniams
santykiams. Nustatyta, kad dauguma studentų turi nomofobijos riziką ir 21,1 proc. jaučia nomofobijos simptomus. Dėl
išmaniojo telefono naudojimo pusę studentų dažnai jaučia nuovargį, dauguma - tapo nekantrūs, kitiems padidėjo irzlumas
ir nervingumas, sunku užmegsti pokalbį su kitu žmogumi, tapo drovūs, sunku kontroliuoti patiriamas emocijas, atsirado
miego sutrikimai ir net 15,9 proc. buvo minčių apie savižudybę. Trečdalis studentų, kai neturi išmaniojo telefono šalia
savęs, dažnai jaučia mažesnį pasitikėjimą savimi. Paaiškėjo ir tai, kuo dažnesni depresiškumo simptomai, tuo didesnė
studentų priklausomybė ir stipresni nomofobijos simptomai. Dėl naršymo nakties metu didžioji dalis studentų patvirtino,
kad patiria miego sunkumų, pusę studentų pripažino, kad jų miego laikas sutrumpėjo ir dienos metu jaučiasi irzlūs, jų
fizinis aktyvumas ir darbingumas mažesnis. Nustatyta, kad didesnė slaugos studentų priklausomybė ir stipresni
nomofobijos simptomai yra dažnas prastos savijautos požymis.
Išvados. Slaugos studentai negali ilgesnį laiką išbūti be savo išmaniojo telefono, nesugeba kontroliuoti
mobiliojo naudojimo, yra priklausomi nuo poreikio būti pasiekiamais ir nuolat tikrina socialinius tinklus. Neturėdami
šalia savęs išmaniojo telefono nerimauja, jaudinasi, būna įsitempę, dirglūs, jaučiasi nepatogiai, išgyvena Nomofobiją, o
išsikrovus mobiliajam telefonui jie patiria susierzinimą, dingimo baimę, net paniką ir išgąstį. Dažnas išmaniojo telefono
naudojimas, turi neigiamą poveikį studentų asmeniniams santykiams, jiems sunku užmegzti pokalbį su kitu žmogumi,
jaučiasi vieniši, nepasitiki savimi. Be to, jie susiduria su psichologinėmis problemomis, dažniau patiria depresijos
simptomus, prastą savijautą, miego sutrikimus. Bandant atsipalaiduoti jie dažnai jaučiasi pavargę ir patiria sunkumų,
kadangi pranešimų ir skambučių garsai sukelia papildomą stresą, įtampą ir nerimą. Studentams išmaniojo telefono
naudojimas yra kasdieninis įprotis.
Reikšminiai žodžiai. Slaugos studentas, priklausomybė, psichinė sveikata, išmanusis telefonas.
Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Summary
Sandra Bacevičiūtė „The Impact of Smartphone Use Habits on the Mental Health of Nursing Students“,
supervisor lect. Aušra Nikolajevienė , General Practice Nursing Study Programme, Nursing and Social
Welfare Department, Faculty of Health Sciences, Klaipėda State University of Applied Sciences,
Klaipėda, 2021.
Research problem. Mental health problems due to the recent use of smartphones are a major concern in the
world. Mobile addictive behavior changes students daily habits and can reveal concomitant mental disorders. A
smartphone can cause students problems such as loneliness, anxiety, depression, stress, sleep disturbances, decreased
social interaction, and physical activity. Many studies have shown a direct link between student performance and poor
academic competence. Thus, in the context of this topic, problematic questions arise: how smartphones are changing the
daily habits of nursing students and what mental disorders does the use of a smartphone cause for nursing students?
Research subject. Smartphone use habits affected the mental health of nursing students.
Purpose. To reveal the effects of smart phone use habits of nursing students on mental health.
Research methods. Analysis of scientific literature sources. Quantitative research. Statistical data analysis.
Outcomes. The results of the study revealed that as many as 82,1 percent. nursing students are addicted to their
smartphones. Younger students were found to be more addicted to smartphones than students over 33 years of age. It
turned out that due to the use of smartphones, as many as 73,5 percent. students find it difficult to concentrate during the
lecture, 60,3 percent. it is difficult to remember the information provided, 53 percent. difficult to perform assigned tasks
and 29,8 percent. learning outcomes fall. In addition, one-third of students, due to the use of a smartphone, often
experience distraction during clinical practice. More than half of the students confirmed that a smartphone has a negative
impact on their personal relationships. It was found that the majority of students are at risk of nomophobia and 21,1
percent. feel the symptoms of nomophobia. As a result of using a smartphone, half of the students often feel tired, most
of them become impatient, others become more irritable and nervous, find it difficult to talk to another person, become
shy, find it difficult to control their emotions, have sleep disorders and even 15,9 percent. there were thoughts of suicide.
One-third of students, when they don’t have a smartphone next to themselves, often feel less confident. It also turned out
that the more common the symptoms of depression, the greater the dependence of students and the stronger the symptoms
of nomophobia. As a result of browsing at night, the majority of students confirmed that they had difficulty sleeping, half
of the students admitted that their sleep time had shortened and they felt irritable during the day, and their physical activity
and ability to work was lower. Higher dependence on nursing students and stronger symptoms of nomophobia have been
found to be a common sign of fatigue.
Conclusions. Nursing students cannot stay without their smartphone for long periods of time, are unable to
control mobile usage, are dependent on the need to be available, and are constantly checking social networks. Not having
a smartphone next to them, they are anxious, worried, tense, irritable, feel uncomfortable, experience Nomophobia, and
when their mobile phone is discharged, they experience annoyance, fear of disappearance, even panic and fright. Frequent
use of a smartphone has a negative effect on students personal relationships, makes it difficult for them to have a
conversation with another person, feels lonely, does not trust themselves. In addition, they have psychological problems,
are more likely to experience depressive symptoms, fatigue, and sleep disorders. When trying to relax, they often feel
tired and have difficulty as the sounds of messages and calls cause extra stress, tension and anxiety. For students, using a
smartphone is a daily habit.
Key words. Nursing student, addiction, mental health, smartphone.

Sąvokų žodynėlis
Slaugos studentas ‒ asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje ir studijuojantis slaugą.

Naudota literatūra:
1. Paulikienė S. (2014). Veiksminga mentorystė: slaugos studijų atvejis. Tiltai. 2014, Nr. 1 (66), p. 29-47.
Įprotis ‒ žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Gali
tapti poreikiu, skatinančiu žmogų vienaip ar kitaip elgtis. Susidaro nuolat kartojant išmoktą veiksmą.
1. Visuotinė lietuvių enciklopėdija. VIII tomas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. (2005), psl. 206
Išmanusis telefonas ‒ mobilusis telefonas su operacine sistema, turintis pažangių
kompiuterinių gebėjimų apdoroti duomenis ir prisijungti prie įvairių ryšių tinklų.
1. Montag, C., Baumeister, H., Kannen, C., Sariyska, R., Meßner, E., Brand, M., (2019). Concept, Possibilities and
Pilot-Testing of a New Smartphone Application for the Social and Life Sciences to Study Human Behavior
Including Validation Data from Personality Psychology. J—Multidisciplinary Scientific Journal. 2(2), 102-115.
Psichinė sveikata ‒ sveikatos dalis – psichinio normalumo būsena. Psichiškai sveikas žmogus save
suvokia, kaip vientisą asmenybę, jo psichikos funkcijos yra darnios, jis pakankamai pasitiki savimi,
yra savarankiškas ir suvokia atsakomybę už savo veiksmus. Jo tikrovės suvokimas neiškreiptas, jis
sugeba prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, susidoroti su iškilusiais sunkumais.
1. Adomaitienė, V., Matulionienė, V.,Vitkūnienė, O., Krupinskienė, V. (2018). Psichikos sveikatos slaugos
metodinės rekomendacijos. Vilnius : Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras. p 57.

Lentelių sąrašas
Eil.Nr. Lentelės pavadinimas Puslapis

1. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (Janilionis, 2015). 37
2. Klausimyno suskirstymo blokai. 38
3. Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalės (SAS) įverčių palyginimas pagal amžių ir kursą. 46
4. Išmaniųjų telefonų priklausomybės sąsajos su amžiumi, kursu, naudojimosi laiku sąsajos. 47
5. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) faktorių svoriai ir teiginių vidurkiai. 55
6. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) teiginių vidinis suderinamumas, teiginių vidurkiai. 55
7. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) įverčių palyginimas pagal amžių ir kursą. 56
8. Nomofobijos skalės (NMP-Q) sąsajos su amžiumi, kursu, naudojimosi laiku sąsajos. 57
9. Išmaniojo telefono naudojimo poveikio asmeniniams santykiams sąsajos su amžiumi, 63
kursu, priklausomybe ir nomofobija.
10. Depresiškumo simptomų pasireiškimo, dėl išmaniojo telefono naudojimo, sąsajos su 70
amžiumi, kursu, priklausomybe ir nomofobija.
11. Vakarinio/naktinio telefono naudojimo paveiktos savijautos sąsajos su amžiumi, kursu, 74
priklausomybe ir nomofobija.

Paveikslų sąrašas
Eil.N Paveikslo pavadinimas Puslapis

r.
1. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal lytį procentinė išraiška. 35
2. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal amžių procentinė išraiška. 35
3. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal studijuojamą kursą procentinė išraiška. 36
4. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal praleidžiama laiką naudojantis išmaniuoju telefonu procentinė 41
išraiška.
5. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono tikrinimo laiką procentinė išraiška. 42
6. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono tikrinimą ryte procentinė išraiška. 42
7. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo tikslą procentinė išraiška. 43
8. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo kontekstą procentinė išraiška. 44
9. Slaugos studentų pasiskirstymas pagal nesidomėjimą kitomis veiklomis procentinė išraiška. 44
10. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniųjų telefonų priklausomybės skalę ( SAS) vidurkiai. 45
11. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal priklausomumą nuo išmaniojo telefono procentinė išraiška. 46
12. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal asmeninį savęs įvertinimą nuo priklausomumo išmaniajam 48
telefonui procentinė išraiška.
13. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo tikslą paskaitos metu procentinė 49
išraiška.
14. Slaugos studentų pasiskirstymo, pagal išmaniojo telefono naudojimo poveikį mokymuisi, procentinė 50
išraiška.
15. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jaučiamą kaltę ir/ar pyktį dėl neatliktų darbų procentinė 51
išraiška.
16. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimą praktikos metu procentinė 51
išraiška.
17. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą išsiblaškymą praktikos metu procentinė išraiška. 52
18. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, kaip jaučiasi, kai negali naudotis išmaniuoju telefonu 53
procentinė išraiška.
19. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal, jaučiamus jausmus, kai išsikrauna jų mobilusis procentinė 53
išraiška.
20. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamas emocijas, kai neturi išmaniojo telefono šalia savęs, 54
vidurkiai.
21. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal nomofobiškumą procentinė išraiška. 56
22. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą pyktį ar agresiją, dėl išmaniojo telefono naudojimo, 58
23. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų sukeliamas emocijas procentinė išraiška. 59
24. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų įdomumą nei realus gyvenimas procentinė 59
išraiška.
25. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų svarbingumą labiau nei realus bendravimas 60
26. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, ar jie save geriausiai išreiškia virtualioje erdvėje, 61

27. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono neigiamą poveikį asmeniniams santykiams 61
28. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo poveikį asmeniniams 62
santykiams vidurkiai.
29. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamus jausmus, kuomet ima savo išmanųjį telefoną į 64
rankas, procentinė išraiška.
30. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal laiko nuovokos praradimą, kai naršo išmaniuoju telefonu, 64
31. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jausmus, sukeliamus skambučių ir pranešimų garsų, 65
32. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą stresą, gaunant ir atsakinėjant į el. pranešimus, 66
33. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal sunkumus bandant atsipalaiduoti, dėl išmaniojo telefono 66
naudojimo, procentinė išraiška.
34. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal kasdieninį aktyvumą procentinė išraiška. 67
35. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jaučiamą nepasitikėjimą savimi, kai neturima išmaniojo 67
telefono, procentinė išraiška.
36. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, ar jie užuot sprendę gyvenimiškas problemas, naršo 68
išmaniuoju telefonu, procentinė išraiška.
37. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal psichologines problemas, sukeltas išmaniojo telefono 69
38. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal deprisiškumą, dėl išmaniojo telefono naudojimo, vidurkiai. 69
39. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal telefono laikymo vietą, miego metu, procentinė išraiška. 71
40. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimosi laiką, prieš miegą, procentinė 72
išraiška.
41. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal naršymą išmaniuoju telefonu, nakties metu, procentinė 72
išraiška.
42. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal savijautą, paveiktą vakarinio/naktinio naršymo išmaniuoju 73
telefonu, vidurkiai.

Trumpiniai
PSO ‒ Pasaulio sveikatos organizacija

JAV ‒ Jungtinės Amerikos Valstijos
MT ‒ Mobilusis telefonas
JK ‒ Jungtinė Karalystė
DSM-V ‒ Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (angl. Diagnostic and
Statistical Manual of Mental Disorders)
SAS ‒ Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė (angl. Smartphone adiction scale)
NMP-Q ‒ Nomofobijos klausimynas (angl. Nomophobia Questionnaire)
FOMO ‒ Baimė praleisti (angl. Fear of missing out)
Kt. ‒ Kiti

TURINYS
ĮVADAS................................................................................................................10
1. PRIKLAUSOMYBĖS MOBILIESIEMS TELEFONAMS SAMPRATA..................12
1.1. Mobiliųjų telefonų naudojimo įpročiai....................................................................14
1.2. Mobili priklausomybė - Nomofobija.......................................................................16
1.3. Mobilaus telefono vartojimo sukelti fiziologiniai sutrikimai..................................18
1.4. Mobiliųjų telefonų naudojimo kontrolė...................................................................19
2. MOBILIŲJŲ TELEFONŲ POVEIKIS STUDENTŲ PSICHINEI SVEIKATAI.....23
2.1. Psichologiniai sutrikimai sukelti mobilaus telefono vartojimo................................24
2.2. Mobilaus telefono naudojimas ir depresija..............................................................26
2.3. Mobilaus telefono naudojimas ir nemiga.................................................................28
2.4. Mobilaus telefono naudojimas ir stresas..................................................................30
3. TYRIMO METODOLOGIJA.........................................................................................33
3.1. Tyrimo procesas.......................................................................................................33
3.2. Tyrimo etika.............................................................................................................33
3.3. Tyrimo imtis.............................................................................................................34
3.4. Tyrimo metodas.......................................................................................................36
3.5. Tyrimo instrumentas................................................................................................38
4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.............................................................41
4.1. Išmaniųjų telefonų naudojimo įpročiai....................................................................41
4.2. Išmaniųjų telefonų poveikis mokymosi rezultatams................................................48
4.3. Nomofobija...............................................................................................................53
4.4. Išmaniųjų telefonų poveikis bendravimui................................................................58
4.5. Išmaniųjų telefonų sukelti psichologiniai sutrikimai...............................................63
4.6. Išmaniųjų telefonų naudojimas ir nemiga................................................................71
IŠVADOS................................................................................................................................75
REKOMENDACIJOS...........................................................................................................76
LITERATŪRA.......................................................................................................................77
PRIEDAI.................................................................................................................................93

ĮVADAS
Temos aktualumas. Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau domimasi mobiliųjų telefonų
neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Naujausias daugiafunkcio išmaniojo telefono patobulinimas
ir vėlesnis jo populiarumas, visame pasaulyje pakeitė komunikacijos ir informacijos kraštovaizdį;
priminė daugelio vartotojų interesus, vertybes ir norus; ir sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje, dėl
per didelio vartojimo ir priklausomybės (Panova, Carbonell, 2018). Išmanieji telefonai ir išmanieji
įrenginiai, kaip pranešama daugelyje tyrimų, gali turėti pavojingą poveikį žmonių sveikatai ir
švietimui (Dr. Kateb, 2017). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) (2015), pernelyg didelį išmaniųjų
telefonų naudojimą, laiko visuomenės sveikatos rūpesčiu, kurį būtina tirti nuosekliai.
Išmanusis telefonas tapo būtina kasdienio gyvenimo dalimi, o tyrimai parodė, kad studentai,
taip prisiriša prie savo prietaiso, kad jaučia atsiskyrimo nerimą, kai neturi savo mobilaus po ranka
(Cheever, Rosen, Carrier, Chavez, 2014; King ir kt., 2013). Mokyklinio amžiaus vaikams atsiranda
sunkumai moksluose (Feychting, 2011), o jauniems studentams priklausomybė nuo išmaniųjų
telefonų vis dažniau sukelia rimtų piktnaudžiavimo problemų (Kim, 2013). Studentai sutrinka be savo
išmaniojo telefono, kai nėra tinklo pasiekiamumo arba išeikvota baterija. Prarastas kontaktas su
mobiliuoju, neabejotinai, neigiamai paveikia jų dėmesingumo lygį (Prasad ir kt., 2017). Pernelyg
didelis išmaniųjų telefonų naudojimas darbo aplinkoje gali turėti įtakos ir klinikinei slaugos studentų
veiklai. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros studentų priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra
svarbus klausimas, kurį reikia išnagrinėti (Celikkalp, Bilgic, Temel, Varol, 2020).
Temos naujumas. Moksliniame lygmenyje, vis labiau kalbama apie priklausomybę nuo
išmaniojo telefono, tačiau gilesnės analizės apie daromą žalingą poveikį psichinei sveikatai, ypač
Lietuvoje, nėra pakankamai. Tuo tarpu, per pastarąjį dešimtmetį, užsienio literatūroje, intensyviai
nagrinėjama ir atliekami tyrimai, atskleidžiantys vis spartesnį mobiliųjų telefonų priklausomybės
augimą tarp jaunų žmonių. Apie per dažną išmaniųjų telefonų naudojimą tarp studentų ir jo įtaką
psichinei sveikatai aprašė Kim, Kang (2016); Hawi, Samaha (2017); Hussain, Griffiths, Sheffield
(2017); Rooksby, Morrison, Murray-Rust (2019). Apie išmaniųjų telefonų ir depresijos ryšį tyrė
Park ir kt. (2015); Boumosleh, Jaalouk (2017); Elhai, Dvorak, Levine, Hall (2016). Apie
pasireiškiantį studentų baimės jausmą neturėti mobilaus telefono po ranka ir dėl to patiriamą stresą
bei dėmesio sutrikimus nagrinėjo Pavithra, Suwarna, Mahadeva (2015); Mendoza ir kt.( 2018);
Tams, Legoux, Leger (2017); Ahmed, Pokhrel, Roy, Samuel (2019); Tan, Arshat (2019). Taip pat,
atlikti tyrimai, atskleidžiantys per dažno mobilaus telefono naudojimo neigiamą poveikį miego
kokybei (Demirci, Mehmet, Abdullah, 2015; Boonluksiri, 2018; Gezgin, 2018). Atrankos tyrimai
parodė žalingas pasekmes, susijusias su per dideliu išmaniųjų telefonų naudojimu ir studentų
tarpasmeniniais santykiais, akademinėmis problemomis (Hawi, Samaha, 2016; Wieland, 2014).
Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 10

Problema. Augantis, į asmenį orientuotas, šiuolaikinės informacijos naudojimas ir ryšių

technologijos, tokios kaip asmeniniai kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai,
sukelia pakeitimus žmonių kasdieniniuose įpročiuose, elgesyje bei tikrovės suvokime (Dr. Kateb,
2017). Mobilusis telefonas yra suvokiamas, jau ne tik kaip įtaisas, bet ir kaip skaitmeninė virkštelė,
jungianti mus į visavertį gyvenimą (Kanmani ir kt., 2017). Psichinės sveikatos problemos kelia
statistiškai reikšmingą nerimą dėl išmaniųjų telefonų naudojimo. Nomofobinis elgesys keičia
studentų kasdieninius įpročius ir gali atskleisti, kitus tiriamus aspektus, tokius, kaip gretutiniai
psichiniai sutrikimai (King ir kt., 2013). Išmanusis telefonas studentams gali sukelti, tokių problemų,
kaip vienatvė, izoliacija, nerimas, depresija, stresas, miego sutrikimai, sumažėjęs fizinis aktyvumas,
raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai (Celikkalp, Bilgic, Temel, Varol, 2020).Tyrimai parodė,
tiesioginį ryšį tarp studentų rezultatų ir blogos akademinės kompetencijos, nes mobiliaisiais telefonais
besinaudojantys studentai yra labiau atitraukti ir yra mažiau dėmesingi paskaitų ar kito akademinio
darbo metu (Jiang ir kt., 2016).
Šios temos kontekste kyla probleminiai klausimai:
• Kaip išmanieji telefonai keičia slaugos studentų kasdieninius įpročius?
• Kokius psichologinius sutrikimus slaugos studentams sukelia išmaniojo telefono
naudojimas?
Tyrimo objektas: išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių paveikta slaugos studentų psichinė
sveikata.
Tyrimo tikslas: įvertini išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių poveikį slaugos studentų
psichinei sveikatai.
Uždaviniai:
1. Įvertinti studentų išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių sąsajas su priklausomybe.
2. Išanalizuoti slaugos studentų naudojimosi išmaniaisiais telefonais patiriamas emocijas.
3. Nustatyti išmaniųjų telefonų naudojimo poveikį studentų psichinei sveikatai.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Apklausa raštu.
3. Statistinė duomenų analizė.
Reikšminiai žodžiai: slaugos studentas, priklausomybė, psichinė sveikata, išmanusis telefonas.

TEORINĖ DALIS
1. PRIKLAUSOMYBĖS MOBILIESIEMS TELEFONAMS SAMPRATA

Priklausomybė yra sutrikimas, turintis didelę įtaką fizinei ir psichologinei sveikatai. Elgesys
gali būti panašus į priklausomybę dėl per didelio vartojimo, impulsų valdymo problemų ir neigiamų
pasekmių (Panova, Carbonell, 2018). Nepaisant įvairių išmaniųjų telefonų pranašumų,
priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų greitai plinta ir tampa pagrindine problema pasaulyje. Šis
naujas reiškinys sparčiai išpopuliarėjo ir visiškai skiriasi nuo kitų priklausomybės ligų paplitimo, dėl
lengvo naudojimo, puikaus prieinamumo ir daugybės išmaniesiems telefonams būdingų internetinių
programų. Šis aspektas tampa rimtesne ir plačiai paplitusia Korėjos, vadinamosios „laidinės tautos“,
problema labiau, nei kitos šalys. Išmanusis telefonas turi galimybę tapti paplitusia socialine problema,
nes ji parodo ir priklausomybės savybes, tokias kaip tolerancija, pasitraukimas, sunkumai atliekant
kasdienę veiklą, arba impulsų kontrolės sutrikimai, patvirtinti tyrimuose (Kwan, Kim, Cho, Yang,
2013).
Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų laikoma negalėjimu kontroliuoti išmaniojo telefono
naudojimo, nepaisant neigiamo poveikio vartotojams. Naudojimasis išmaniuoju telefonu, ne tik
sukelia malonumą, bet, taip pat, lemia, kad nepavyksta kontroliuoti naudojimo masto, nepaisant
didelių žalingų pasekmių finansiniams, fiziniams, psichologiniams ir socialiniams gyvenimo
aspektams (Van Deursen ir kt., 2015). Anot Lin ir kt. (2015), priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų
galėtų būti laikoma technologinės priklausomybės forma. Technologinės priklausomybės
apibrėžiamos, kaip elgesio priklausomybė, kuri apima žmogaus ir mašinos sąveiką ir nėra cheminė.
Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų paprastai suprantama, kaip priklausomybės sindromas,
rodantis įvairių kasdienį probleminį elgesį ar klinikinius sutrikimus gyvenime. Jį sudaro plataus
spektro problemiškas elgesys, kuris svyruoja nuo perdėto informacijos perdavimo į socialinę erdvę
iki socialinio nerimo (Shin, Lee, 2017). Nustatyta, kad per didelis išmaniųjų telefonų naudojimas gali
sukelti netinkamus elgesio pokyčius ar sukelti patologinį azartą; tai gali trukdyti mokyklai ar darbui,
gali susilpninti socialinę sąveiką realiame gyvenime, sukelti santykių problemas (Kuss, Griffiths,
2011). Nustatyta, kad socialinių tinklų, žaidimų ir pramogų vartotojai labiau linkę į priklausomybės
simptomus nei tie, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais studijų ar darbo tikslams (Csibi ir kt.,
2017).
Priklausomybę nuo mobiliųjų technologijų lemia žmogaus potraukis susisiekti su žmonėmis,
o su ja susijusi būtinybė būti matomiems, išgirstiems, pasiekiamiems ir stebimiems kitų (Samuel,
Veissiere, Stendel, 2018). Jauni žmonės atrodo, kaip entuziastingi mobiliųjų technologijų
pritaikytojai, o tyrimai rodo, kad paaugliai ir jauni suaugusieji yra ypač rizikingi susirgti

priklausomybe nuo mobiliųjų telefonų (Jeong, Kim, Yum, Hwang, 2015). Nors išmanieji telefonai
suteikia daug patogumų jaunų žmonių gyvenimams, jie gali pakenkti socialiniams santykiams ir
apsunkinti gyvenimą, jei jie nėra naudojami sąmoningai, dėl to pablogėja jaunuolių psichologinė
savijauta (Kumcagiz, Gunduz, 2016).
Haug ir kolegos (2015) atliktame tyrime Šveicarijoje, pritaikė pirmąją priklausomybės nuo
išmaniųjų telefonų skalę (SAS) naudoti Vakarų kultūroje. Tai yra pirmasis Vakarų kultūros
klausimynas, kuriame nagrinėjamos penkios priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų dimensijos t.y.
„tolerancija“, „teigiamas numatymas“, „į elektroninę erdvę nukreipti santykiai“, „pasitraukimas“ ir
„fiziniai simptomai“. Naudojant šią skalę buvo apklausta reprezentatyvi 404 JAV valstybinio
universiteto bakalaurų studentų imčių priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų. Kiekvienas iš penkių
įvertino save, kaip visiškai priklausomą nuo savo telefono; maždaug pusė sutiko, kad yra pernelyg
priklausomi. Daugiau nei pusė pirmakursių pranešė, kad naudojasi savo telefonu, kaip būdą pabėgti
nuo problemų ar palengvinti blogą nuotaiką. Štai Stanfordo universiteto atliktoje apklausoje
nustatyta, kad „iPhone“, studentų naudojamas išmanusis telefonas, gali sukelti gana didelę
priklausomybę tiek savo naujausiems, tiek ilgamečiams vartotojams, be to, daugelis vartotojų
pripažino „iPhone“, kaip jų gyvenimo būdo dalį. Iš viso 10 proc. dalyvių buvo visiškai priklausomi
nuo savo „iPhone“, 34 proc. vertino save, kaip beveik priklausomus, o 6 proc. teigė, kad iš viso nėra
priklausomi. Be to, 75 proc. prisipažino miegantys šalia savo „iPhone“, o 69 proc. teigė, kad jie labiau
linkę pamiršti savo piniginę nei savo „iPhone“. Nors sunkių priklausomybių pripažinimas nebuvo
labai didelis tarp šalutinių priklausomybės nuo „iPhone“ padarinių, 41 proc. teigė, kad prarasti
„iPhone“ būtų „tragedija“ (Emanuel ir kt., 2015).
Faktiškai Tossel, Kortum, Shepard, Rahmati ir Zhong (2015) pabrėžė, kad priklausomybė
nuo išmaniųjų telefonų gali būti šiek tiek klaidinanti, nes tai nėra diagnozuojamas sutrikimas. Be to,
teigiama, kad yra per mažai įrodymų, leidžiančių manyti, kad išmaniųjų telefonų naudojimas (ar per
didelis jų naudojimas) daro panašų poveikį neurologiniams ir psichologiniams mechanizmams, kaip
ir poveikis, stebimas esant kitiems elgesio ir su narkotinėmis medžiagomis susijusiems sutrikimams
(Billieux ir kt., 2015). Todėl, užuot, vartoję terminą „priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų“, buvo
labiau patartina vartoti kitus terminus, tokius kaip, per didelis išmaniųjų telefonų naudojimas,
problemiškas išmaniųjų telefonų naudojimas ar kompulsyvus išmaniųjų telefonų naudojimas (Ching
ir kt., 2015). Nepaisant kritikos, terminas ,, priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų‘‘ buvo plačiai
naudojamas mokslinėje literatūroje apibūdinti ir paaiškinti probleminius kasdienio gyvenimo
sutrikimus, susijusius su per dideliu išmaniųjų telefonų naudojimu (Lin ir kt., 2015; Lopez-Fernadez,
2015).

1.1. Mobiliųjų telefonų naudojimo įpročiai

Daugiausia išmaniųjų telefonų studentų naudojama socialinei veiklai, pavyzdžiui,
bendravimui tinkle, tekstinėms žinutėms ir telefono skambučiams (Lopez-Fernandez ir kt., 2014).
Tyrimų, nuo mobiliųjų telefonų priklausomybės, rezultatai atskleidė, jog studentai, bendraudami su
kitais asmenimis, per dieną išmaniuosiuose telefonuose praleidžia vidutiniškai 5 valandas ir naršo
internete apie 16 valandų per dieną. Taip pat, išmanusis telefonas yra naudojamas, kaip skaitmeninis
fotoaparatas, 75,2 proc. studentų naudoja išmaniuosius telefonus filmuoti ir fotografuoti (Alfawareh,
Jusoh, 2014). Kolorado universitete atliktas tyrimas parodė, kad 83 proc. studentų naudojasi
išmaniuoju telefonu vaikščiodami, 33 proc. studentų išmaniuoju telefonu naudojasi valgydami, 56
proc. studentų jaučiasi nepatogiai be savo išmaniojo telefono. Paaiškėjo ir tai, kad 33 proc. studentų
visą naktį tikrina savo telefonus, ar nėra el. pašto pranešimų. Beveik 50 proc. apklaustųjų teigė, net
negalvoję eiti miegoti, be savo išmaniojio, pakišto po pagalve (Rai, Saroshe, Khatri, Sirohi, Dixit,
2016). Štai kitame tyrime, net 60 procentų studentų prisipažino, kad jautėsi priklausomi nuo savo
telefono, net 75 proc. studentų, daugiau nei ankstesniame tyrime, miegojo šalia savo telefonų, 97
proc. studentų, kurie turėjo išmaniuosius telefonus, juos naudojo socialiniuose tinkluose, ir tik 40
proc. studentų naudojo išmaniuosius telefonus mokymuisi prieš egzaminus (Alexander, 2011).
Studentai teigė, kad su mobiliaisiais telefonais lankosi socialiniuose tinkluose labai dažnai ir
išmaniuosius telefonus naudoja tokiems tikslams, kaip lengvas bendravimas, nemokamas teksto
susirašinėjimas, dalijimasis nuotraukomis, pokalbiai, pramogos ir gavimas bei dalijimasis
informacija. Apklausa, kurią atliko didžiausia pasaulyje elektroninių knygų ir skaitmeninių kursų
teikėja „Course Smart“, parodė, kad kolegijos studentai negali ilgai išlaukti nepatikrinę savo
skaitmeninių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius. Studentai,
kurie daugiau nei dvi valandas per dieną naudojosi mobiliaisiais telefonais, buvo labiau linkę naršyti
internete, ieškoti pramogų ar žaidimų (Simpul, Mantiri, 2017). Atliktame tyrime pranešta, kad 55
proc. studentų naudoja žaidimų programas reguliariai arba kaip laisvalaikio praleidimo būdą.
Išmanieji telefonai studentų naudojami laukiant kavinėje, ieškant įvairių temų „Google“, stebint
namų darbų užduotis ir palaikant ryšį su draugais atostogų metu (Dr. Gayle, 2015).
Studentai labai remiasi mobiliosiomis mokymosi priemonėmis ir jų taikomomis programomis,
kad palaikytų kasdienę akademinę veiklą. Jie, taip pat, naudoja išmaniuosius telefonus, norėdami
bendrauti su mokytojais ne klasėse, valdyti savo grupės užduotis (Anshari, Shahrill, Almunawar,
Wicaksono, 2017). Naudodamiesi išmaniaisiais telefonais, studentai dažniausiai aktyviai lankosi ir
socialiniuose tinkluose (Razzaq, Samiha, Anshari, 2018). Pastebėta, kad studentai gali lengviau
išreikšti save interneto aplinkoje ir renkasi vietas, kurios yra populiarios internete. Išsiaiškinta, kad
socialinio vartojimo žiniasklaidos programų, tokių kaip „Twitter“ ir „Facebook“, naudojimas yra

didesnis, dėl noro pasidalyti patirtimi ir nuotraukomis, paskelbti būsenos atnaujinimus ir registraciją
su draugais internete. Tai išryškina nerimą keliančią problemą, dėl kurios asmenys atrodo labiau
suinteresuoti savo socialiniu gyvenimu internete, nei tikras jų socialinis gyvenimas fiziškai su
aplinkiniais (Groarke, 2014). Anot Hansono, Drumhellerio, Mallardo, McKee'o ir Schlegelio (2011)
studentai labiau naudoja el. pranešimų siuntimus ir naršymą žiniatinklyje, nei ieško literatūros
studijoms internetiniuose šaltiniuose. Nors studentai nori išlaikyti akademinį prioritetą, jiems sunku
suderinti savo mokyklos gyvenimą su socialinės paramos poreikiu, studentai daugiau dėmesio skiria
„Facebook“ būsenos atnaujinimui, nei namų darbų užduočių atsisiuntimui.
Nemažai slaugos studentų, turi išmaniuosius telefonus ir efektyviai juos naudoja, kaip
komunikacijos priemonę ir būdą informacijai gauti. Tyrimas, kuris analizavo slaugos studentų
priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, parodė, kad 94,8 proc. studentų, visą laiką su savimi nešiojasi
telefonus, o 92,6 proc. studentų mobiliuosius tikrina iškart, kai tik atsibunda ryte. Daugybė studentų
77,8 proc. teigė, kad dokumentuoja informaciją apie savo išmaniuosius telefonus klasėje, tuo tarpu
24,4 proc. jų visada naudojasi klinikinėmis aplinkybėmis. Dažniausiai išmanieji telefonai buvo
naudojami, norint gauti informaciją apie interneto svetaines, netgi 93,3 proc. slaugos studentų
praleisdavo didžiąją dalį savo dienos internetinėse svetainėse ir 76 proc iš jų prarasdavo laiko
nuovoką (Alsayed, Bano, Alnajjar, 2019). Trečiųjų kursų slaugos 312 studentų, iš dviejų Korėjos
Respublikos slaugos mokyklų, užpildė apklausą, dėl išmaniųjų telefonų naudojimosi klinikinės
praktikos metu. Beveik pusė 46,2 proc. slaugos studentų, bent kartą klinikinės praktikos metu,
naudojosi savo išmaniaisiais telefonais, o maždaug ketvirtadalis respondentų, 24,7 proc. blaškydavosi
išmaniaisiais telefonais klinikinės praktikos metu. Keletas respondentų, tik 15,7 proc., sutiko su
išmaniųjų telefonų naudojimo ribojimo politika ligoninėse. Apklausos rezultatai parodė, kad slaugos
studentai dažnai naudodavosi išmaniųjų telefonų programomis, norėdami bendrauti ir gauti su mokslu
susijusią informaciją. Jie turėjo glaudų ryšį su savo išmaniaisiais telefonais ir buvo tvirtai su jais
susiję (Cho, Lee, 2016).
Mobilieji telefonai, taip pat, daro poveikį studentų ir dėstytojų ryšiams. Studentai, beveik visą
laiką, praleidžia vieni, jų rankose nuolat išmanusis telefonas. Jie net nesirūpina tvarkyti savo laiko,
kad užmegzti asmeninius ryšius su savo mokytojais ar kitais studentais (Garcia, Elbeltagi, Dungay,
Hardaker, 2015). Akivaizdu, kad studentai, skiriantys daugiau laiko technologiniams prietaisams,
daugiau atsilieka nuo savo pamokų, taip pat, turi tam tikrų nepatogumų socialiniame gyvenime
(Bicen, Arnavut, 2015). Tindell ir Bohlander (2012) įtraukė į apklausą 269 studentų iš privataus
universiteto Pensilvanijoje, kad būtų galima suprasti apie mobiliųjų telefonų naudojimą ir
piktnaudžiavimą jais kolegijos klasėje. Tyrėjai nustatė, kad studentai praleidžia laiką susirašinėdami,
o ne atkreipdami dėmesį į klasės paskaitą. Taigi, prisirišimas prie mobiliojo telefono daro socialinį,

ekonominį, psichologinį ir švietimo poveikį studentams, nes tai įtakoja jų požiūriui ir elgesiui,
susijusiam su akademine veikla (Dr. McCarty, 2015).
1.2. Mobili priklausomybė – Nomofobija

Mobili priklausomybė nuo telefono, paprastai vadinama nomofobija, yra viena iš naujausių
skaitmeninės priklausomybės formų (Davie, Hilber, 2017). Kadangi, tai yra naujai ištirtas reiškinys,
reikia daug pastangų, norint suprasti pagrindinę nomofobijos struktūrą ir kaip ji vystosi (Ma, Liu,
2018). Nomofobija yra šiuolaikinė baimė negalėti bendrauti mobiliuoju telefonu (MT) ar internetu.
Nomofobija yra terminas, reiškiantis elgesio ar simptomų, susijusių su MT vartojimu, rinkinį. Ji yra
situacinė fobija, susijusi su agorafobija, apimanti baimę susirgti ir negauti neatidėliotinos pagalbos.
Iš esmės į nomofobiją galima žiūrėti kaip į „baimę negalėti bendrauti mobiliuoju telefonu“. Po šios
baimės kyla nusivylimo, atkaklumo, lūkesčių, atkaklumo ir obsesinių minčių bei vaizduotės jausmas
(Lin, Griffiths, 2018).
Tyrimai parodė, kad nomofobijos poveikis akivaizdesnis žmonėms, sergantiems
pagrindinėmis ligomis tokiomis, kaip depresija, nerimas, baimė, priklausomybė, žemas pasitikėjimas
savimi ir socialinės problemos (Darvishi, Noori, Nazer, Sheikholeslami, Karimi, 2019). Šis terminas
buvo sugalvotas per 2010 m. JK (Jungtinės Karalystės) pašto tarnybos atliktą tyrimą. Ši tyrimų
organizaciją atrinko 2163 žmones esant nerimui, kurį patyrė mobiliųjų telefonų vartotojai. Tyrimo
metu nustatyta, kad beveik 53 proc. mobiliųjų telefonų Didžiosios Britanijos vartotojai linkę į didelį
nerimą, kai pameta mobilųjį telefoną, išsikrauna akumuliatorius ar neturi tinklo aprėpties (Kanmani,
Bhavani, Maragatham, 2017). Kontaktas telefonu - laikomas šiuolaikinės skaitmeninės ir virtualios
visuomenės sutrikimu, kuris reiškia diskomfortą, nerimą, nervingumą ar kančią, atsirandančią dėl
sąlyčio su mobiliuoju telefonu (Dongre, Inamda, Gattani, 2017). Nomofobijos padėtis kelia nerimą,
nes 91 proc. jaunų amerikiečių naudojasi mobiliaisiais telefonais vonios kambariuose; 95 proc.
jaunuolių savo išmaniųjų telefonų naudojasi trumpųjų žinučių siuntimui, naršymui internete, vietoje
televizoriaus, prieš miegą; 72 proc. negalėjo pakęsti savo išmaniųjų telefonų perkėlimo į penkių pėdų
atstumą nuo jų (Ozdemir, Cakir, Hussain, 2017).
Nomofobija yra laikoma XXI amžiaus sutrikimu. Vakarų Bengalijoje, Indijoje, atliktas
medicinos ir inžinerijos studentų tyrimas parodė, kad 42,6 proc. medicinos studentų ir 44,6 proc.
inžinerijos studentų yra nomofobiniai (Ahmed, Pokhrel, Roy, Samuel, 2019). Nors nomofobija nėra
dabartinėje Psichikos sutrikimų diagnostiniame ir statistiniame vadove (DSM-V), ji buvo pasiūlyta,
kaip „specifinė fobija“, pagrįsta apibrėžimais, pateiktais DSM-IV. Kai kurios savybės gali atskleisti
tipišką nomofobą, tokios kaip, niekada neišjungti telefono, obsesiškai tikrinti praleistus tekstus ir
skambučius, nešiotis telefoną visur, naudotis telefonu netinkamu metu ir dingus galimybei bendrauti
akis į akį, teikti pirmenybę telefoniniam kontaktui (Bragazzi, Puente, 2014). Visą laiką tikrinant

mobiliąsias programas, asmuo jaučia stresą ir nerimą, tuo tarpu, jaunoji karta yra linkusi skirti daug
laiko socialinei žiniasklaidai, kad pašalintų nerimą (Gezgin, Sumuer, Arslan, Yildirim, 2016). Kiti
psichiniai sutrikimai, tokie kaip socialinė fobija ar socialinis nerimas, panikos sutrikimas, taip pat,
gali sukelti nomofobinius simptomus. Labai sunku atskirti, ar žmogus tampa nomofobu, dėl
priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų, ar dėl nerimo sutrikimų, pasireiškiančių nomofobiniais
simptomais. Požymiai ir simptomai pastebimi nomofobijos atvejais: nerimas, kvėpavimo pakitimai,
drebulys, prakaitavimas, susijaudinimas, dezorientacija ir tachikardija (Bhattacharya, Bashar,
Srivastava, Singh, 2019). Nomofobija yra viena iš psichologinių problemų, kuri demonstruoja
priklausomybę nuo išmaniųjų / mobiliųjų telefonų, kuriuos naudoja universiteto studentai ir kiti
vartotojai (Yildirim, 2014).
Savo tyrime Yildirim, Correia (2015) ištyrė, kad kolegijos studentai plačiai naudojosi
išmaniaisiais telefonais ir kad jie buvo linkę į nomofobiją. Tyrimas, kurį atliko Pavithra, Madhukumar
ir Murthy (2015), parodė, kad medicinos studentų socialinis vartojimas (socialinė žiniasklaida) ir
mobilieji telefonai sukūrė priklausomybės elgesį tarp jų. Pasirodo, kad 93 proc. jų buvo tokie
beprotiški, kad laiko prietaisus šalia savęs, o kartais naudojasi ir miego metu. Gezgino ir Cakiro
(2016) atliktas tyrimas atskleidė nomofobinį aukštųjų mokyklų studentų elgesį viršijant vidutinį.
Nustatytas aukštesnis nomofobijos lygis tarp studenčių moterų nei jų kolegų - vyrų studentų. Anot
Krajewska-Kulak ir jos kolegų (2012 m.), dauguma studentų iš Lenkijos ir Baltarusijos atrodė
įsitikinę, dėl žalingo mobiliųjų telefonų naudojimo poveikio, tačiau paaiškėjo, kad beveik 1/5
studentų iš Lenkijos ir 1/10 iš Baltarusijos turėjo priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų simptomus
- nomofobiją. Kim tyrimas Pietų Korėjoje nustatė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų sukelia
tikras neigiamas pasekmes studentų sėkmei (Kim, 2013).
Medicinos mokslas buvo moksliškai pagrįstas, kad kelia daug streso, prisideda ir papildomas
stresorius, ilgai praleistas laikas toli nuo namų, tai dažnai tampa pagrindine priežastimi naudoti ar per
daug naudotis telefonais tarp studentų (Kar, Sarma, Mistry, Pal, 2017). Buvo atliktas tyrimas ir
Indijoje, keturiose pasirinktose Ludhiana, Punjab kolegijose. Šio tyrimo imtyje buvo 200 slaugos
studentų. Rezultatai atskleidė, kad net 79 proc. slaugos studentų buvo rizika susirgti nomofobija.
Daugiausia slaugos studentų 81,5 proc. naudojo mobiliuosius telefonus su interneto galimybe,
miegodavo su įjungtu mobiliuoju telefonu 80,5 proc. studentų, naudodavosi išmaniuoju telefonu per
paskaitas 74 proc. studentų, mobiliaisiais telefonais žaisdavo žaidimus 70,5 proc studentų. Telefoną
laikė vibracijos režimu, o ne išjungė paskaitų metu 66 proc. studentų (Ajman, Pawan, Manu, 2015).
Sharma ir kt. (2015) padarė išvadą, kad 75 proc. medicinos studentų turėjo nomofobiją ir negalėdami
pasiekti mobiliojo telefono, patyrė panikos priepuolį. Atrasti nomofobijos paplitimą tarp slaugos
studentų yra labai svarbu, nes netinkamas išmaniųjų telefonų naudojimas klinikinėje praktikoje gali
sukelti blaškymąsi, paveikti priežiūros kokybę ir kelti pavojų pačio paciento saugumui, dėl studento

išsiblaškymo. Be to, tai gali sukelti prastesnius akademinius rezultatus (Gutiérrez-Puertas ir kt.,
2018). Priklausomybė nuo išmaniojo telefono, taip pat, vis dažniau sukelia rimtų medicininių
problemų, ypač jauniems studentams (Kim, 2013).
1.3. Mobilaus telefono vartojimo sukelti fiziologiniai sutrikimai

Išmaniųjų telefonų naudojimas teikia daug naudos jauniems žmonėms, tačiau jis, taip pat, yra
susijęs su daugeliu rimtų sveikatos problemų (Xie, Dong, Wang, 2018). Įprasta matyti paauglius ir
net suaugusiuosius, kurie išnaudoja ilgas valandas, praleistas prie išmaniojo telefono, nesvarbu, ar tai
būtų žaidimai, ar naršymas tinkle. Tai daro įtaką virškinimui, kvėpavimo dažniui ir širdies plakimo
dažniui. Be to, valandos, kurias priešingu atveju galima praleisti mankštinimuisi, išėjimui į gryną orą
parkuose, iškeičiama į mobiliuosius telefonus. Studentai sutiko, kad nuo tada, kai jie pradėjo naudotis
savo išmaniaisiais telefonais, jie turėjo mažiau sveiką gyvenimo būdą (daugiau greito maisto,
padidėjęs kūno svoris ir mažesnis mankštinimasis). Sveikatos komplikacijos, įskaitant nutukimą,
kurias sukelia besaikis išmaniųjų telefonų naudojimas, yra pripažintos kaip pasekmėmis (Alosaimi,
Alyahya, Alshahwan, Mahyijari, Shaik, 2016).
Priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų jauniems žmonėms gali sukelti medicininių problemų,
pavyzdžiui, pažeisti pirštus ir dilbius, įtakoti kaklo ir stuburo slankstelių sužalojimus (Turel, Serenko,
2010). Ši priklausomybė gali turėti didelį poveikį kaklo negalios atsiradimui dėl blogos laikysenos,
susijusios su mobiliųjų naudojimu. Daugelis išmaniųjų telefonų užduočių reikalauja laikyti ranką
priešais save, kad būtų galima perskaityti ekraną, o tai lemia, kad galva juda į priekį ir tai sukelia per
didelę apkrovą apatiniams kaklo slanksteliams ir per didelę apkrovą viršutiniuose krūtinės ląstos
slanksteliuose, kad būtų išlaikyta pusiausvyra, sukuriant krūvius stuburo ir kaklo raumenims (Al
Abdulwahab ir kt., 2017). Ultragarsiniu tyrimu nustatyta, kad mobiliųjų telefonų naudojimas yra
susijęs su didesniais rankų sąnarių raumenų ir kaulų struktūrų uždegimo požymiais, tiek sergant
psoriaze, tiek ją kontroliuojant. Todėl mobilieji telefonai gali būti veiksnys, palengvinantis ar
pagreitinantis galimą psoriazinio artrito vystymąsi (Megna ir kt., 2017). Per dažnas išmaniųjų
telefonų vartojimas, taip pat, gali sukelti blogus gyvenimo įpročius. Tai, gali tapti sumažėjusio judesio
diapazono sąnariuose katalizatoriumi, jau nekalbant apie skoliozę. Dėl netinkamos laikysenos,
susijusios su per dideliu išmaniųjų telefonų naudojimu, kaklas gali tapti „C“ formos ir raumenis,
sąnariams sukelti daug streso. Gali kilti ir kitų su homeostaze susijusių problemų, tokių kaip vietinio
kraujo tiekimo į raumenis sumažėjimas (Kim ir kt., 2013). Taigi, medikai atpažino tokias fiziologines
ligas, kaip kaklo skausmas ir nelankstumas, akių sausumas, kompiuterinio matymo sindromas,
nykščio ir riešo silpnumas (Peraman, Parasuraman, 2016).
Medicininiai mobiliojo telefono poveikio tyrimai rodo, kad mobiliojo telefono spinduliuotė
sukelia genų reguliavimo pokyčius, klausos ir regėjimo problemas, padidėja rūgščių slėgis ant

ragenos ir lęšiuko audinių, galvos skausmas, šilumos jutimas ausyse, atminties praradimas ir
nuovargis. Tyrimai, taip pat, parodė, kad ilgalaikis mobiliųjų telefonų naudojimas sukelia smegenų
auglius (Akashe ir kt., 2014). Priklausomi nuo mobiliųjų telefonų studentai gali dažniau kentėti nuo
fizinių simptomų, tokių kaip fizinės energijos stoka, fiziologinė disfunkcija ir susilpnėjęs imunitetas
(Xie, Dong, Wang, 2018). Arabija mobiliųjų telefonų naudojimą susiejo su daugybę pavojų sveikatai,
įskaitant galvos skausmą 21,6 proc., miego sutrikimus 4 proc., įtampą 3,9 proc., nuovargį 3 proc. ir
galvos svaigimą 2,4 proc. Kitame Saudo Arabijos atliktame tyrime nustatyta, kad 44,4 proc.
medicinos studentų dalyvių mobiliųjų telefonų naudojimui priskyrė sumažėjusią koncentraciją,
atminties praradimą, klausos praradimą (Nishad, Rana, 2016).
Mobilusis ryšys yra signalas yra perduodamas elektromagnetinėmis bangomis per radijo
dažnio ir mikrobangų signalus. Naudojant mobilųjį telefoną, į kūną perduodama elektromagnetinė
banga, sukelianti sveikatos problemų, ypač šalia esančioje vietoje, ausies kaukolės srityje, kurioje,
kaip žinoma, ji veikia neuronus. Tai gali sukelti kurtumą ir migreną. Žmonės, naudojantys
mobiliuosius telefonus, yra linkę į padidėjusį kraujo spaudimą (Dr. Nath, Mukherjee, 2015).
Priverstinis atskyrimas nuo skambančio telefono gali padidinti širdies susitraukimų dažnį ir sukelti
nerimą bei sumažinti pažintinius rezultatus (Clayton, Leshner, Almond, 2015). Medicininėje
literatūroje teigiama, kad išmaniųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė, taip pat, gali paveikti
biologines sistemas, pakeisti žmogaus audinių antioksidacines gynybines sistemas, sukelti oksidacinį
stresą (Al Barashdi, Bouazza, Jabur, Al-Zubaidi, 2016). Vokietijos Heidelbergo universiteto
mokslininkai ištyrė, kad „priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų“ yra susijusi su mažesniu pilkosios
medžiagos kiekiu tam tikrose smegenų dalyse. Asmenims, turintiems tokią priklausomybę, sumažėja
smegenų aktyvumas dalyje, kuri susijusi su elgesiu ir daugybe pažinimo procesų (Hale, 2020).
Tyrimas parodė, kad išmanieji telefonai, taip pat, gali sumažinti mūsų smegenų galią ir specifinį
intelekto tipą. Išmanieji telefonai sumažina asmens darbinę atmintį ir „sklandų intelektą“ - galimybę
išspręsti naujas problemas (Ward, Duke, Gneezy, Bos, 2017). Tyrimai patvirtina poreikį visuomenės
sveikatos švietimo programos, skirtos žmones informuoti, apie su fizine rizika susijusį nesaikingą
išmaniųjų telefonų naudojimą (Al Abdulwahab, Kachanathu, Al Motairi, 2017).
1.4. Mobiliųjų telefonų naudojimo kontrolė

Visos priklausomybės tendencijos daro didelį teigiamą poveikį probleminiam elgesiui, kuris
turi reikšmingą neigiamą poveikį emociniam studentų intelektui (Cho, Lee, 2016). Iš tiesų, išmanieji
telefonai yra skirti išlikti ir jų populiarumas auga, tačiau privaloma riboti jų naudojimą, kad jie nekeltų
pavojaus akademinei pažangai. Mobilieji telefonai turėtų būti naudojami protingai ir nustatomos
socialiai priimtinos vartojimo normos, ypač slaugos klinikinės praktikos srityse, kur pavojus gyvybei
yra labai didelis, o klaidų ar jų rizika labai siaura (Wieland, 2014).

Daugelis problemų, susijusių su išmaniaisiais telefonais, nėra ribojamos namų aplinkoje, bet
tai turi poveikį visam žmogaus gyvenimui, pavyzdžiui, darbui ir studijoms. Yra keli būdai, kaip
galime valdyti ir sumažinti neigiamą išmaniųjų telefonų poveikį visuomenėje. Todėl svarbu sutelkti
dėmesį į tai, kaip užkirsti kelią piktnaudžiavimui išmaniaisiais telefonais, o ne užkirsti kelią jų
naudojimui. Norint užtikrinti tinkamą išmaniųjų telefonų naudojimą, darbo vietose ir universitetuose,
reikia įdiegti politiką ir griežtas atitikties procedūras (Barashdi, Bouazza, Naeema, Zubaidi, 2016).
Reikėtų skatinti jaunuolius naudoti išmaniuosius telefonus konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, ieškoti
informacijos ar mokytis, nes tai gali padėti įveikti priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų (Lee, Kim,
Choi, 2017). Nors mobiliųjų telefonų naudojimas nebuvo uždraustas universitetiniu lygmeniu,
siekdami užtikrinti paskaitų kokybę, akademikai naudojasi savo pačių nuomone ir įgyvendina
taisykles, kaip pedagogai mokyklose, ir kontroliuoja nemokymosi tikslams naudojamą mobilųjį
telefoną, nepažeidžiant studentų interesų. Dauguma akademikų įgyvendina savus nuostatus per
paskaitas, kad studentai nepažeistų taisyklių klasėje. Akademikai paminėjo, kad jie turi galią
užtikrinti, kad jų klasėse mokymasis vyktų sklandžiai, su arba be mobiliųjų telefonų. Būtina žinoti,
apie etišką mobiliųjų prietaisų naudojimą mokantis ir tai turėtų suprasti tiek dėstytojai, tiek studentai.
Savireguliacija, paskaitų metu, neperžengiant aiškiai apibrėžtų ribų, pagrįstų pagarbos kitiems
kultūrine verte, yra vienas iš teigiamų aspektų mobiliųjų kontrolėje (Ariffin, Dyson, 2013).
Universiteto vadovybė turėtų uždrausti studentų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais paskaitų metu,
kad studentai galėtų daugiau dėmesio skirti savo akademiniam mokymuisi. Studentai įsigilindami į
paskaitas, turėtų išjungti telefoną arba įjungti tylųjį režimą, taip pat, rekomenduotina studentams skirti
didžiąją dalį savo mobiliojo telefono naudojimo laiko mokslinei ir akademinei veiklai. Kitaip tariant,
jie turėtų apsilankyti su tuo susijusiose svetainėse, o ne socialinių tinklų kūrime (Dr. McCarty Mojae,
2015).
Atsižvelgiant į didėjančią universitetų studentų prieigą prie interneto ir išmaniųjų telefonų,
ypač atsižvelgiant į vis didėjančią šios technologijos naudojimo svarbą, slaugos ir akušerių auklėjimo
institucijos turėtų nustatyti tinkamas strategijas ir imtis atitinkamų veiksmų, kad sumažintų žalingą
perdėto interneto vartojimo poveikį studentų psichologinei sveikatai. Būtina ištirti pagrindines
priežąstis ir jų prevenciją. Reikėtų parengti prevencines slaugos programas universiteto studentams
ir padėti didinti informuotumą apie elgesio priklausomybes ir jų neigiamą poveikį (Mohamed,
Mostafa, 2020). Be to, seminarai ar tinkami streso valdymo, laiko valdymo ir bendravimo įgūdžių
kursai, būtų naudingi, jei būtų rengiami studentams, kad išmokyti juos, kaip praktiškai valdyti savo
laiką, stresą ir pagerinti jų santykius tikru žodžiu, užuot praleidus laiką internete ir virtualiose erdvėse
(Rafiee, Zare, Hajbaghery, Zade, 2020). Būtina valdyti slaugos studentų išmaniųjų telefonų žalingą
naudojimą, siekiant išvengti neigiamos įtakos jų bendravimo įgūdžiams, taip siekiant užtikrinti,
geresnį pacientų aptarnavimą (Celikkalp, Bilgic, Temel, Varol, 2020). Studentai gali būti skatinami

organizuoti ir dalyvauti socialiniuose renginiuose. Studentų klubai gali būti naudojami šiam tikslui.
Universitetuose konsultavimo ir orientavimo paslaugos gali būti platinamos, teikiant psichologinę
paramą, tais atvejais, kai būtina įveikti nerimą ar priklausomybę. Kursai ir mokymo metodai galėtų
sumažinti išmaniųjų telefonų naudojimą ir praturtinti studentų tarpasmeninių santykių tobulinimą,
bendravimą ir socialinių įgūdžių diegimą (Konan, Durmus, Türkoglu, Bakir, 2018).
Priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų galima gydyti. Priklausomybių studentai ir jų tėvai
turėtų atlikti svarbų vaidmenį įveikdami priklausomybės problemą. Priklausomybės nuo išmaniųjų
telefonų gydymas turėtų būti nukreiptas į priklausomų asmenų jausmų ir minčių keitimą (Kim, 2013).
Nustatyta, kad esama integruota dailės terapija padeda gydyti priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų.
Patvirtinta, kad terapija išgydo elgesio ir emocinius aspektus, susijusius su depresija, kontrolės
jausmu ir asimiliacija mokykloje (Barashdi, Bouazza, Naeema, Zubaidi, 2016).
Biblio terapija, susijusi su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų, gydoma skaitant literatūrą.
Su interneto sritimi susiję tyrėjai teigė, kad kognityvinė terapija yra labiausiai siūlomas gydymo
būdas. Biblioterapijos procesas įgyvendinamas skaitant knygą ir ieškant naujų prasmių iš literatūros,
remiantis identiniu principu, katarsio principu ir įžvalgos principu. Procesas apima literatūros
skaitymą, vėliau jie dalyvauja diskusijose, vaidmenų žaidimuose ir kitoje kūrybinėje veikloje, kad
galėtų įvertinti vienas kitą, kad rastų apibrėžtą laiko pojūtį. Muzikinis gydymas gali padėti gydyti
fizines ir pažinimo problemas. Šis gydymas suteikia psichologinį saugumą tiems, kurie gydomi dėl
fizinių ir pažintinių problemų (Eum, Park, Yim, 2016).
Neatidėliotinos ir tinkamos slaugos intervencijos, glaudus slaugytojų bendravimas, gali
veiksmingai sumažinti hospitalizuotų jaunuolių, turinčių priklausomybę nuo interneto ir išmaniųjų
telefonų, patiriamą nerimą (Fang, 2012). Psichinės sveikatos slaugytojų patirtis yra plati ir sudėtinga.
Slaugytojai nuolat bendrauja su asmenimis, kuriems nustatytos priklausomybės nuo interneto ir
padeda asmenims susitvarkyti su tokiomis problemomis, kaip nerimas, depresija ar nesantaika
šeimoje. Slaugos vertinimas turėtų apimti interneto priklausomybės sutrikimų naudojimo priemones.
Slaugytojų pedagogai turi įtraukti į slaugos programas priklausomybes nuo proceso, pavyzdžiui,
priklausomybę nuo interneto, ir reikalingas tęstinis mokymas šia tema. Visose įstaigose slaugytojai,
naudodamiesi pokalbiu apie priklausomybę, turėtų pabrėžti priklausomybės nuo interneto tikrinimo
priemones - mobiliuosius telefonus (Wieland, 2014). Pagrindinė atsakomybė, kovojant su šia
priklausomybe, tenka slaugytojams, dėl jų konsultavimo ir švietėjiško vaidmens. Todėl,
priklausomybės nuo technologijos, kovos metoduose, jos turėtų būti įtrauktos į visų sveikatos
priežiūros paslaugų ugdymo programas, kaip profesionalūs kandidatai, ypač būsimos slaugytojos.
Slaugytojai, su savo žiniomis ir suvokimu, apie neigiamas priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų
pasekmes, taps pavyzdžiais. Šiuo atžvilgiu, gali būti pasiūlyta įgyvendinti švietimo programą, skirtą

užkirsti kelią priklausomybei nuo mobiliųjų telefonų, jas atliktų slaugos studentai, kurie prisiimtų
trenerio vaidmenį, įdėtų savo indėlį į visuomenės konsultavimą ateityje (Selcuk, Ayhan, 2019).
Apibendrinus šį skyrių, galima teigti, kad studentams išmaniojo telefono dažnas naudojimas
tampa rimta elgesio problema. Išmanusis telefonas sukelia priklausomybę, kuri savo mastais vis
didėja. Ši technologinė priklausomybė jaunuoliams sukelia daug neigiamų emocijų ir, netgi, naujų
fobijų, tokių, kaip nomofobija. Studentams šios fobijos apsunkina gyvenimą, įtakoja blogus
mokymosi rezultatus, neigiamai veikia socialinį bendravimą, taip pat, sukelia rimtų medicininių
negalavimų, todėl labai svarbi mobiliųjų naudojimo kontrolė, kuri turėtų būti naudojama aukštosiose
mokyklose. Išanalizavus mokslinę literatūrą, svarbų vaidmenį švietime, apie mobiliosios
priklausomybės žalą, turėtų atlikti slaugytojos.

2. MOBILIŲJŲ TELEFONŲ POVEIKIS STUDENTŲ PSICHINEI

SVEIKATAI
Per didelis išmaniųjų telefonų naudojimas turi neigiamos įtakos žmogaus psichologijai. Šie
patrauklūs prietaisai yra prieinami studentams, todėl jie netenka dėmesio studijoms: neatlieka
užduočių ir nepasiruošia laikyti testų ir egzaminų, miega per pamokas ir turi mažiau socialinio
kontakto su kitais studentais. Nuosavybės teisė į mobilųjį telefoną yra socialinė, ekonominė,
psichologinė ir švietimo pasekmė studentams, nes tai paprastai daro įtaką jų požiūriui ir elgesiui
susijusiui su akademinia veikla. Studijos parodė, kad yra ryšys tarp studentų rezultatų ir
įsipareigojimo akademikų auditorijose, nes paskaitų metu mobiliųjų telefonų vartotojai daugiau
patiria išsiblaškymą, neatidumą ir nedalyvavimą akademinėje klasėje. Problema ta, kad studentų per
dažnas naudojimasis mobiliaisiais telefonais tampa įprasta, todėl neigiamai veikia sąmoningas
pastangas, reikalingas pasiekti veiksmingą mokymą (Dr.McCarty Mojaye,2015). Tyrime dalyvavo
210 studentų iš Seulo universiteto, nustatyta, kad kuo aukštesnis yra priklausomybės lygis, tuo
žemesnis yra studentų savarankiško mokymosi lygis, taip pat, mažas studentų srautas studijuojant.
Nustatyta, kad priklausomiems nuo išmaniųjų telefonų – besimokantiesiems studentams nuolat
trukdo kitos programos, esančios telefonuose, ir jie nepakankamai kontroliuoja savo išmaniųjų
telefonų mokymosi planą ir jo procesą (Lee, Cho, Kim, Noh, 2014).
Piktnaudžiavimas išmaniuoju telefonu gali lemti įprotį tapti auka (Simpul, Mantiri, 2017).
Kokią reakciją demonstruoja jaunas žmogus, kai jis netenka mobiliojo telefono? Emocinis atsakas ir
piktas elgesys paprastai būna sunkus (kartais beveik katastrofiškas), nes jis jaučiasi taip, tarsi jo
gyvenimo linija būtų konfiskuota. Kokias emocijas jaučia jaunuoliai, kai gauna elektroninių patyčių
tekstinius pranešimus? Yra atvejų, kai jaunuoliai nusižudo dėl tokio bendravimo (Wieland, 2014).
Patvirtinta, kad studentų priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų daro neigiamą įtaką jaunų žmonių
psichinei sveikatai. Jie gali jausti nerimą, depresiją, pyktį ar net norą nusižudyti. Savižudybių rodiklis
šioje eroje tik didėja (Shoukat, 2019). Ištirta, kad naudodamiesi išmaniaisiais telefonais mažiausiai
43 proc. respondentų studentų sutiko, kad miego valandos sumažėjo nuo tada, kai jie pradėjo naudotis
savo išmaniaisiais telefonais, ir kad jiems dienos metu trūko energijos. Tyrimas atskeidė, kad Turkijos
universitetų studentai buvo siejami su pasyvumu, tingumu ir dienos disfunkcija dėl išmaniųjų
telefonų pertekliaus (Alosaimi, Alyahya, Alshahwan, Mahyijari, Shaik, 2016).
Studentų psichinė sveikata ir gerovė kelia susirūpinimą tarptautiniu mastu. Psichikos sveikata
ir emocinė savijauta, didėjantis studentų savižudybių skaičius Pietų Korėjoje, priverčia atkreipti
didesnį dėmesį. Australijoje auga skubus poreikis, geriau suprasti psichinės sveikatos problemų
paplitimą, tarp aukštojojo mokslo studentų. Jungtinės Karalystės požiūriu, psichinės sveikatos
problemų, taip pat, daugėja tarp studentų ir jaunų žmonių, dauguma jų patiria tam tikrą emocinę

kančią, susijusią su išmaniojo telefono naudojimu (Rooksby, Morrison, Murray-Rust, 2019). Tyrimai
iš įvairių šalių, tokių, kaip Tailandas, Norvegija, nustatė, kad studentai, kurie per daug prisirišę prie
mobiliųjų telefonų, dažniausiai patiria psichologinius sutrikimus. Jie yra paprastai linkę į didesnę
riziką patirti psichologinius sutrikimus, įskaitant maniją, paranoją, agresyvius polinkius ir
antisocialinį elgesį (Dr. McCarty, 2015). Konkrečios problemos, susijusios su per dideliu išmaniųjų
telefonų ir interneto naudojimu, nėra visiškai ištirtos, bet apima: psichologinį poveikį, pavyzdžiui,
prastą atmintį, susikaupimą ir sprendimų priėmimą, nerimą, miego sutrikimus; socialinį poveikį,
pavyzdžiui, neigiamą poveikį santykiams ir bendruomenės jausmo praradimą (Velthoven, J. Powell,
G. Powell, 2018). Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra labai susijusi su obsesine kompulsine
neuroze ir kitomis ligomis, tokiomis, kaip depresija, psichiniai sveikatos sutrikimai, nerimas ir
socialiniai kliedesiai, priešiškumas ir fobijos (Eum, Park, Yim, 2016). Įrodyta, kad tuo pačiu metu
padidėjęs jaunosios kartos išmaniųjų telefonų naudojimas skatina fobišką elgesį, pavyzdžiui, nuolat
tikrinti žinutes ir skambučius, jausti nerimą, kai nėra tinklo aprėpties arba yra ribota prieiga, nuolat
miegoti su telefonu (Celikkalp, Bilgic, Temel, Varol, 2020). Stebint, klasėje sėdinčius universiteto
studentus, matoma juos tik nulenkusius galvas, žiūrinčius į savo mobilųjį telefoną. Kai studentai įeina
į klasę, pertraukų metu arba po paskaitų, jie nuolat susirašinėja žinutėmis, naršo, žiūri į savo išmanųjį
telefoną, užuot bendravę su šalia esančiais žmonėmis (Peper, Harvey, 2018). Bendravimas slaugoje
yra pagrindinė priemonė, reikalinga norint nustatyti sveikų asmenų, taip pat, pacientų poreikius ir
planuoti tinkamos sveikatos priežiūros teikimą. Taigi, svarbu užmegzti veiksmingą bendravimą,
norint suprasti pacientą, sukurti abipusį pasitikėjimą, pagerinti priežiūros kokybę ir taip pagerinti
pacientų būklę. Todėl, geri bendravimo įgūdžiai slaugos studentams, gali būti laikomi teigiamu
rezultatu (Celikkalp, Bilgic, Temel, Varol, 2020).Tačiau studentams, kurie nuolat naudojasi savo
telefonais, sumažėja laikas socialiniams santykiams, ypač bendravimui, apimančiam veido ir veido
sąveiką. Dėl šios situacijos jie gali būti vieniši ir patirti psichologinių sunkumų, kai reikia užmegzti
realų kontaktą su kitu asmenimiu (Park ir kt., 2015).
2.1. Psichologiniai sutrikimai sukelti mobilaus telefono vartojimo

Išmaniųjų telefonų technologijos paplitimas kelia nerimą, dėl jaunų žmonių telefoninės
priklausomybės ir ryšio su psichinės sveikatos problemomis (Soni, Upadhyay, Jain, 2017).
Daugialypės ir nevienarūšės analizės parodė, kad kai kurios asmeninės vartotojų savybės
(ekstraversija, neurotiškumas ir jausmų siekimas) gali turėti įtakos socialinės paramos, susijusios su
priklausomybe nuo mobiliųjų, raidai. Apskritai, šie rezultatai leidžia manyti, kad platus socialinių
ryšių technologijų, tokių, kaip išmanusis telefonas, naudojimas galėtų paradoksaliai sumažinti jaunų
žmonių psichosocialinę gerovę (Herrero, Uruena, Torres, Hidalgo, 2017). Nerimas yra dar vienas
svarbus psichologinis bruožas, išnagrinėtas, atsižvelgiant į išmaniųjų telefonų naudojimą. Atliktais

tyrimais nustatyta, kad sunkiųjų ir vidutinių išmaniųjų telefonų vartotojai, laikui bėgant, jautė žymiai
didesnį nerimą. Be to patvirtinta, kad nesveikas ryšys su nuolatiniu mobiliųjų naudojimu, gali sukelti
padidėjusį nerimą, kai prietaiso nėra (Hussain, Griffiths, Sheffield, 2017). Hawi ir Samaha (2017)
tyrimas parodė, kad priklausomybę turintys bakalauro studentai, patiria didesnę didelio nerimo
tikimybę, palyginti su tais, kurie nebuvo priklausomi, o studentai, turintys didelį nerimą, parodė
didesnį šansą turėti kliniškai reikšmingų problemų savo šeimos santykiuose. Kitame tyrime,
tiriančiame studentų nerimą, dalyvavo 313 Korėjos kolegijos studentų. Dalyviai atsakė į nerimo ir
išmaniųjų telefonų priklausomybės klausimyną. Statistiškai reikšmingos sritys buvo susijusios
tarpusavyje savigarbos ir nerimo, savigarbos ir priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų, nerimo ir
priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų. Taigi, mobili priklausomybė buvo tiesiogiai susijusi su
patiriamu studentų nerimu (Kim, Koh, 2018). Studentų nerimas gali paveikti jų sugebėjimą tinkamai
pasiruošti egzaminams. Žemi pasiekimai gali sukelti dar didesnį nerimą, pyktį, atgrasumą, paskaitų
praleidimą ir netgi pasitraukimą iš kolegijos ((Ruz, Al-Akash, Jarrah, 2018).
Buvo įrodyta, kad aukštas priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų lygis yra susijęs ir su žema
saviverte, mažesniu pasitikėjimu savimi, vienišumo ir drovumo rodikliais. Atskleistas drovumas
visiškai atspindi psichologinio pažeidžiamumo poveikį subjektyviai gerovei (Bian, Leung, 2014).
Tyrimo Korėjoje metodai apėmė būtent kolegijų studentų drovumo skalę, aprašė glaudžių santykių
patirtį, kolegijos studentų savikontrolės skalę ir priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų indeksą.
Koreliacijos analizė parodė, kad drovumas, nerimas dėl prisirišimo ir priklausomybė nuo mobiliųjų
telefonų turi reikšmingų, teigiamų koreliacijų tarpusavyje. Kitaip tariant, drovumas buvo teigiamai
susijęs su priklausomybe nuo mobiliųjų telefonų, tiek prisirišimo nerimas, tiek savikontrolė vaidino
dalinį ir lygiagretų tarp drovumo ir priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų vaidmenis (Han, Geng,
Jou, Gao,Yang, 2017). Kaip buvo atskleista tyrime, Turkijoje, jaučiamas socialinis nerimas, žema
savivertė ir drovumas yra pirmtakai studentų vienatvei (Dikec ir kt., 2017).
Nustatyta, kad vienatvė teigiamai vertinama koreliacija su priklausomybe nuo mobiliųjų tarp
studentų. Duomenys buvo surinkti iš 414 Korėjos universiteto studentų, rezultatai atskleidė, jog
vieniši žmones linkę daugiau naudoti mobiliųjų telefonų, o vienatvė buvo teigiamai susijusi su
Korėjos studentų priklausomybe. Studentai, turintys žemesnį individualizmo laipsnį, rodo aukštesnį
vienišumo lygį. Buvo nustatyta, kad vieniši žmonės labiau linkę į žemesnį įsitraukimo į socialinę
veiklą lygį, išreiškia save mažiau, praleidžia mažiau laiko su draugais ir daugiau laiko praleidžia vieni
(Akbar, Gempur, Fahmi, Nurtjahjo, 2019). Kolegijos studentai, kurie per daug naudojasi išmaniuoju
telefonu, bus labiau atsiriboję nuo socialinio gyvenimo. Asmenims labiau patiks internetinė, o ne
socialinė sąveika realiame gyvenime. Vienatvė yra kažkas, ko turėtų vengti jauni žmonės, nes jie turi
pareigą tobulėti, kitaip - turėti socialinius ryšius su kitais žmonėmis ir turėti vaidmenį grupėje. Kai

koledžas patiria vienatvę, studentų raida yra sustabdoma, nes jie negali bendrauti su visuomene ir
tobulėti, kaip asmenybės (Kwon ir kt., 2013).
Baimė praleisti, tai yra, FOMO, koreliuojama su probleminiu socialinių svetainių tinklų
naudojimu. FOMO yra laikoma nauja priklausomybės rūšimi, ypač įsigalėjus išmaniesiems
telefonams mūsų gyvenime, dėl kurio žmonės gana ilgą laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, nes
bijo to nedaryti, sugebėti neatsilikti nuo pokyčių socialiniuose tinkluose. Asmenys, nuolat
demonstruodami FOMO simptomus, kartu su baime gyvena internete socialiniuose tinkluose, baime
prarasti ką nors socialinėje žiniasklaidoje. Jie dalijasi savo elgesiu per nuotraukas, žinutes, per
socialinius tinklus griežtai patikrina ir seka, ką daro kiti vartotojai (Gezgin, Hamutoglu, Sezen-
Gultekin, Gemikonakli, 2018). Tyrime Korėjoje, išnagrinėta jaunuolių priklausomybės nuo mobiliųjų
telefonų vaidmuo ir dingimo baimė (FOMO). Studentai užpildė klausimynus dėl dingimo baimės,
vilkinimo ir priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų. Atlikus demografinių rodiklių kontrolę,
rezultatai parodė, kad tiek dingimo baimė, tiek vilkinimas tarpininkavo studentų priklausomybei nuo
išmaniųjų telefonų glaudiems santykiams. Rezultatai parodė, kad FOMO buvo labiausiai susijusi su
probleminiu mobiliųjų telefonų naudojimu (Wang ir kt., 2019). Įrodyta, kad studentai dažnai patiria
FOMO atlikdami reikiamą užduotį, pavyzdžiui, studijuodami ar dirbdami ilgesnį laiką. Dažnesnė
FOMO patirtis buvo susijusi su neigiamais rezultatais tiek kasdien, tiek per semestrą, įskaitant
didėjantį neigiamą psichinį poveikį, nuovargį, stresą, fizinius simptomus ir sumažėjusį miegą
(Milyavskaya, Saffran, Hope, Koestner, 2018). Daugelis tyrimų išplėtė probleminių socialinių tinklų
vartojimo ir depresijos, nerimo ir kitų psichinių sutrikimų teigiamą ryšį. FOMO yra gana naujas
reiškinys, apimantis asmens nenorą praleisti svarbios informacijos ir socialinių įvykių iš tų, kurie yra
jų socialiniame tinkle. „FOMO“ yra konstrukcija, apimanti nepatenkintus socialinius poreikius, ir
koncepcija, suplanuota, kaip depresijos ir socialinio nerimo padarinys (Dempsey, Brien, Tiamiyu,
Elhai, 2019).
2.2. Mobilaus telefono naudojimas ir depresija

Per didelis išmaniųjų telefonų naudojimas sumažina asmens socialinį poveikį realiame
pasaulyje ir, dėl to, jo psichologinę gerovę, nes tai sukelia tam tikrą izoliaciją ir depresiją, kurią asmuo
siekia palengvinti prisijungdamas prie interneto (Park ir kt., 2015). Daugelyje šalių pranešta, kad
psichiniai simptomai, ypač depresija, yra susiję su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų. Sąvoka
depresija, reiškianti įvairių sutrikimų spektrą, progresą nuo laikinos prislėgtos nuotaikos, kurią
sukelia nepageidaujami reiškiniai kasdieniame gyvenime, iki rimto pagrindinio depresinio sutrikimo.
Remiantis Amerikos psichiatrų asociacija, bendras visų depresijos sutrikimų, įskaitant pagrindinius
depresinius sutrikimus, bruožas yra „liūdnos, tuščios ar dirglios nuotaikos buvimas, lydimas
somatinių ir pažintinių pokyčių, kurie daro didelę įtaką asmens gebėjimui veikti (Ezoe, Iida, Inoue,

Toda, 2019). Kaip teigia, Psichikos sveikatos fondas, Jungtinėje Karalystėje, depresija sergantys
žmonės būna nelaimingi, praranda susidomėjimą ar malonumą, jaučia kaltės jausmą ar menką
savivertę, tai sutrikdo miegą, apetitą, jie turi mažai energijos ir blogai koncentruojasi. Spėliojama,
kad ne tik priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų naudojimo gali paveikti psichinę ir elgesio būklę,
bet ir tai, kad nuotaikos sutrikimų turintys jaunuoliai, labiau linkę naudotis savo išmaniaisiais
telefonais (Alhassan ir kt., 2018).
Nesaugiai prisirišę prie savo mobiliųjų telefonų universiteto studentai, linkę jausti depresiją ir
negali tinkamai sureguliuoti savo emocijų. Todėl, jie pasirenka išmaniuosius telefonus, kaip
savarankiškus objektus, kad sumažintų savo emocinį skausmą (Peper, Harvey, 2018). Korėjos
universiteto studentų tyrime, nustatyta, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra reikšmingai
susijusi su depresija, obsesiniais-kompulsiniais simptomais ir impulsyvumu (Kim ir kt., 2019).
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo jauni Irano universiteto studentai, depresija, taip pat, buvo susijusi
su per dažnu mobiliųjų telefonų naudojimu. Tyrimas atskleidė, jog asmenys, jaučiantys depresiją, gali
naudotis mobiliaisiais telefonais norėdami gauti socialinę paramą ir susidoroti su vienišumo ir
apatijos jausmais, kurie gali pagilinti depresijos simptomus (Kuss ir kt., 2018). Dar vienas svarbus
tyrimas atskleidė Korėjos universiteto studentų savivertės ir depresijos įtaką priklausomybei nuo
išmaniųjų telefonų. Buvo naudojamas aprašomasis koreliacijos tyrimo planas, kurią sudarė 349
universiteto studentai. Svarbūs priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų veiksniai buvo praleidžiamas
laikas prie išmaniojo telefono, sergant depresija. Apibendrinti šio tyrimo rezultatai parodė, kad
universiteto studentams, turintiems priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų ir esant depresijai, būtina
sukurti intervencijos programą, skirtą užkirsti kelią priklausomybei ir svarbu teikti prevencines
paslaugas, siekiant sumažinti depresijos simptomus, tarp universiteto studentų (Yang, Kyoung-Mi,
2016). M. Al-Qaisy (2011) tyrimo, skirto išanalizuoti depresijos ir studentų akademinių pasiekimų
ryšį, rezultatai parodė, kad yra neigiamas santykis tarp depresijos ir akademinio studentų pasiekimų
universitete, ir tai rodo, kad kuo didesnė depresija tarp studentų, tuo žemesnis jų pasiekimų lygis.
Nustatyta, kad vidinė akademinė studentų motyvacija, esant depresijai, buvo neigiama. Studentai
mažiau motyvuoti ir linkę į didesnį tarpasmeninį konfliktą (Huang ir kt., 2016). Medicinos studentai
susiduria su dideliais akademiniais, psichologiniais ir egzistenciniais stresoriais. Todėl medicinos
studentų tarpe depresija yra didesnė nei kitų studentų, o mobilieji telefonai dar ją paaštrina.
Asmeniniu lygmeniu šis sielvartas gali prisidėti prie piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis,
nutrūkusių santykių, savižudybių ir pasitraukimo iš profesijos. Profesiniu lygiu tyrimai rodo, kad
studentų depresiškumas prisideda prie cinizmo ir vėliau gali paveikti studentų rūpinimąsi pacientais,
ryšius su dėstytojais ir galiausiai medicinos profesijos kultūrą (Sidana ir kt., 2012).
Su depresija labai susijęs neurotiškumas, kurį gali sukelti mobiliojo telefono naudojimas.
Studentai, kurių neurotiškumas yra aukštas, labiau tikėtina, kad patirs, tokius jausmus, kaip nerimas,

pyktis, pavydas, kaltė ir prislėgta nuotaika. Jų neigiamos emocinės reakcijos išlieka neįprastai ilgą
laikotarpį, o tai reiškia, kad studentai dažniau būna blogos nuotaikos (Dr. Bhagat, Dr. Nayak, 2014).
Gao ir bendraautoriai (2017) atliko tyrimą Kinijoje, kurio tikslai buvo ištirti tarpininkaujančią
priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų ir depresijos įtaka studentų neurotiškumui ir gyvenimo
kokybei. Kinijos universiteto studentams buvo paskirtos savarankiškos neurotiškumo,
priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų, depresijos ir gyvenimo kokybės užduotys. Rezultatai parodė,
kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų ir depresija turėjo didelę įtaką neurotiškumui ir gyvenimo
kokybei. Reikšmingas buvo tiesioginis neurotiškumo poveikis gyvenimo kokybei, taip pat,
reikšmingas priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų ir depresijos grandininis tarpinis poveikis.
Studentų patiriamas neurotiškumas lėmė neigiamą poveikį, ne tik gyvenimo kokybei, bet ir
akademiniams pasiekimams. Taigi, teigiamas ryšys tarp priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų ir
depresijos kelia didžiulį nerimą (Alhassan ir kt., 2018). Depresija daro didelę įtaką studentų
akademiniams rezultatams ir lankomumui pamokose. Nustatyta, kad depresija gali pakenkti studentų
dėmesingumui ir kognityvinėms funkcijoms, o tai, gali dar labiau pabloginti jų mokymąsi.
Rekomenduojama nustatyti įvairius depresijos šaltinius ir nustatyti strategijas, kaip suvaldyti,
depresijos metu, patiriamas neigiamas emocijas. Be to, turėtų būti suplanuotas oficialus ir periodiškas
studentų, turinčių ankstyvų neurotiškumo ir depresijos požymių, nukreipimas pas psichosocialinį
konsultantą, kad būtų galima nustatyti ir valdyti tokius simptomus (Ruz, Al-Akash, Jarrah, 2018).
2.3. Mobilaus telefono naudojimas ir nemiga

Plečiantis ryšių technologijoms, žiniasklaidos ekranai, tokie kaip televizoriai, vaizdo
žaidimai, mobilieji telefonai ir kompiuteriai, prisideda prie nepakankamo miego ar prastos kokybės
miego, universiteto studentams. Jauni žmonės dažnai linkę naudotis savo išmaniaisiais telefonais net
gulėdami, prieš miegą. Nustatyta, kad vakare, prieš miegą, iš žiniasklaidos ekranų skleidžiama šviesa
gali atitolinti paros ritmą. Be to, per didelis mobiliųjų telefonų naudojimas, gali sukelti miego
sutrikimus. Tokios ryšių technologijos, kaip internetas, kompiuteris, vaizdo žaidimai ir telefonų
naudojimas, buvo susijusios su vėlesniais miego atvejais, susijusiu su ilgesniu miego pradžios
latentiniu periodu. Išmaniųjų telefonų naudojimas prieš miegą ir vėliau, yra neigiamai susijęs su
miego trukme ir teigiamai su miego sunkumais (Randler ir kt., 2016).
Studentų miegas tampa nereguliarus, sutrumpėja ir vėluoja, atsižvelgiant į vėlesnę miego
pradžią ir ankstyvą pabudimo laiką, dėl ankstyvos mokyklos pradžios darbo dienomis, dėl ko ritmas
deinchronizuojamas ir miegas prarandamas. Be to, didelis susirūpinimas kyla, dėlto, kad jaunuoliai
susiduria su daugybe elektroninių prietaisų prieš miegą, iš jų neišimtis mobilieji telefonai. Šviesa iš
mobiliųjų telefonų yra „praturtinta trumpojo bangos ilgio“, joje yra didesnė mėlynos šviesos
koncentracija nei natūralioje šviesoje, o mėlyna šviesa labiau veikia miego sukelto hormono

melatonino lygį, nei bet kuris kitas bangos ilgis. Taigi, kai jaunuoliai prieš miegą naudojasi savo
mobiliaisiais telefonais, pasikeičia jų miego įpročiai, o tai savo ruožtu keičia natūralų biologinį
laikrodį. Didelė dalis jaunuolių pereina prie vakarinio chronotipo ir patiria nesutapimą tarp biologinio
ir socialinio ritmo, dėl kurio netenkama miego, o jo trūkumas įtakoja nuovargį, mieguistumą dienos
metu, elgesio problemos ir prastus akademinius pasiekimus (Touitoua Y., Touitoua D., Reinberga,
2017). Korėjoje, atliktame tyrime buvo patvirtinta, kad išmaniųjų telefonų ekrano skleižiama šviesa,
gali paveikti žmogaus smegenis, miego įpročių atžvilgiu. Priklausomybės riziką patiriančių išmaniųjų
telefonų studentams, nustatytas ankstesnis miego laikas ir didesnis miego trūkumas nei
priklausomybės neturintiems studentams (Shim ir kt., 2017). Turkijos padėtis niekuo nesiskiria, nes
jaunimo tarpe yra per daug vartojama mobiliųjų. Pranešama, kad išmanieji telefonai sukelia depresiją
ir (arba) nerimą, kuris gali sukelti rimtas miego problemas. Tyrimas, kuriame dalyvavo 2546
jaunuolių Belgijoje, patvirtino, kad ketvirtadaliui mobiliųjų telefonų turintiems jaunuoliams, kyla
rimta grėsmė jų miego įpročiams. Jie neišmiegoję yra irzlūs, neaktyvūs dienos metu. Priklausomybės
nuo išmaniųjų telefonų veiksniai, tokie, kaip kasdieninės problemos, abstinencijos simptomai ir
kontrolės praradimas, yra tiesiogiai susiję su miego nepakankamumu (Gezgin, 2018).
Daugelis studentų pranešė, kad naudojasi išmaniųjų telefonų programomis paskutinėmis
nakties valandomis arba po vidurnakčio, užuot ilsėjęsi. Šie naktiniai užsėmimai sutrikdo miego ir
žadinimo ciklą ir padidina psichinės sveikatos problemas, tokias, kaip stresas, nerimas, socialinė
disfunkcija (Mohammadbeigi ir kt., 2016). Kalbant, apie psichinę sveikatą, ankstesni tyrimai rodo,
kad bloga miego kokybė yra susijusi su depresijos simptomais ir prastu akademiniu ryšiu su mokykla.
Dėl prastos miego kokybės jaunuoliai daugiau vartoja alkoholio, turi dėmesio sutrikimų. Be psichinės
sveikatos aspektų, studentai, kuriems trūksta tinkamo ar pakankamo miego, dažnai patiria neigiamą
fizinio pasirengimo jausmą. Vis dažniau tyrimais nustatoma, kad prasta miego kokybė yra susijusi su
sutrikusia dienos funkcija, silpnesne imunine sistema, padidėjiusiu jautrumu peršalimui, karščiavimu
ir kitoms ligoms (Xie, Dong, Wang, 2018). Tai patvirtina ir tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti Korėjos
kolegijų studentų priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų sąsajas ir fizinio aktyvumo lygiu, silpna
sveikata, miego kokybe, dėmesio kontrole ir saviriaguliacija mokantis. Duomenys buvo gauti iš 269
kolegijų studentų, naudojant struktūrinę anketą. Rezultatai parodė, kad priklausomybės nuo
išmaniųjų telefonų lygis yra susijęs su mažu fizinio aktyvumo lygiu, prasta miego kokybe, dėmesio
nevaldymu ir neigiama jaunuolių savireguliacija. Taip pat, įrodyta, kad jaunuoliai dažniau serga
peršalimo ligomis. Tyrimo išvadose siūloma, kad norint išvengti fizinių jėgų sumažėjimo ir prastų
rezultatų mokykloje, reikia griežtų priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų kontrolės strategijų (Choi,
Dongwon, 2015).
Per didelis išmaniųjų telefonų naudojimas yra paplitęs tarp medicinos studentų ir susijęs su jų
prasta miego kokybe. Gera miego kokybė yra būtina medicinos studentams, įgyti profesinio lygio

išsilavinimą ir klinikinius įgūdžius, jiems tai yra nepaprastai svarbu (Nowreen, Ahad, 2018). Tailande
atliktame tyrime iš visų medicinos studentų, 77,5 proc., turėjo miego problemų, o 43,6 proc.- miegojo
klasėje. Pastebėta, kad 70,8 proc. visų studentų per daug naudojasi išmaniaisiais telefonais prieš
miegą. „Facebook“ svetainė buvo pati populiariausia. Išmaniųjų telefonų perteklius buvo reikšmingai
susijęs su prasta miego kokybe. Šio tyrimo išvada skelbia, kad medicinos studentai miegojo
nepakankamai. Jų miego trukmė buvo trumpesnė 3-4 valandas, nei Nacionalinio miego fondo miego
trukmės rekomendacijos, siūlančios 18-25 metų amžiaus jaunuoliams miego trukmę apie 7–9
valandas (Boonluksiri, 2018). Kitas tyrimas Indijoje, atskeidė, kad medicinos studentų naktinis
mobiliojo telefono naudojimas buvo labai reikšmingai susijęs su pabudimo sunkumais, studijų
lankymo sumažėjimu, sunkumu susikaupti, padažnėjimu praleisti užsiėmimus ir vėlavimu į
užsiėmimus. Miegodami studentai telefoną laikydavo ant lovos arba ant stalo, prie lovos, tik
nedaugelis studentų miego metu išjungė savo telefonus. Kadangi naudojimasis mobiliuoju telefonu
labai paplitęs tarp kolegijų studentų ir pastebimas didžiulis neigiamas poveikis psichinei sveikatai,
miegui, akademiniams rezultatams, jų naudojimą rekomenduojama apriboti ir siūloma naudoti tam
teisminį procesą (Gupta, Garg, Arora, 2015).
2.4. Mobilaus telefono naudojimas ir stresas

Didėjanti mobiliųjų telefonų priklausomybė, tarp universiteto studentų, taip pat, sukelia
padidėjusį stresą. Stresas paveikia studentų sugebėjimui susidoroti su problemomis ir turi galimybę
trikdyti studijas. Nuolatinis išmaniojo telefono naudojimas klasėje gali sutrikdyti studentų
įsitraukimui į aktyvią akademinę veiklą ir mažinti jų mokymosi patirtį, kuri ilgainiui gali tapti
akademiniu stresu, dėl nepakankamo studentų pasirengimo egzaminams. Per didelis stresas, taip pat,
sukelia fizinės ir psichinės sveikatos problemas, mažina savivertę, sukelia depresiją ir daro įtaką
studento akademiniams pasiekimams, asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Iš daugybės veiksnių,
kurie gali sukelti stresą, didelis priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų lygis, ženkliai padidina
studentų patiriamą stresą ir sunkumų bandant atsipalaiduoti (Tan, Arshat, 2019). Atskleista, kad ryšys
su socialinės žiniasklaidos krūviu, žinutėmis ir internetinių užduočių atlikimu, turi tiesioginį ryšį su
patiriamu stresu. Studentų stresą daugiausia lemia: prastas laiko valdymas, socialinė disfunkcija ir
tokie padariniai, kaip pasikeitimas žinutėmis vėlai vakare, socialinio kontakto su realiu pasauliu,
žmonėmis praradimas, neigiamos emocijos, kylančios dėl priklausomybės nuo mobiliojo (Sadoughi,
Salehi, 2017).
Akademinis stresas yra specifiškesnė streso forma, kuri kamuoja daugelį universiteto studentų.
Didėjant priklausomybei nuo mobiliojo telefono, gali būti ryšys tarp priklausomybės nuo mobiliojo
telefono ir akademinio streso. Akademinis stresas daro didelę įtaką studentų išsilaikymui ir ketinimui
nutraukti studijas. Akademinis stresas - tai studentų suvokimas apie patiriamą spaudimą, laiko
apribojimus atlikti užduotis, akademinį darbo krūvį ir jų akademinį savęs suvokimą (Bedewy ir
Gabriel, 2015). Tarp akademinio streso simptomų pirmiausiai yra pastebimas nerimas, depresija,
sumažėjęs fizinis krūvis, valgymo įpročių pokyčiai ir miego sutrikimai. Antras svarbus pastebėjimas
yra vidutinis teigiamas ryšys, nustatytas tarp priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir akademinės
įtampos. Tai reiškia, kad kas daro įtaką priklausomybei nuo mobiliųjų telefonų, taip pat, veikia
akademinį stresą. Paaiškėjo, kad Malaizijoje 65 proc. studentų naudoja savo išmanųjį telefoną, kaip
būdą sumažinti patiriamo streso lygį (Thomas, 2016).
Didesnis stresas gali paskatinti studentus pasiekti savo išmaniuosius telefonus dažniau ir tokiu
būdu, vėliau, sukelia priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų (van Deursen ir kt., 2015). Pagal
mokslinius tyrimus, akademinio streso aukščiausias lygmuo tarp studentų yra Kinijoje, Japonijoje,
Korėjoje ir JAV. Kinijoje pasiektas aukščiausias studentų akademinio streso lygmuo, tarp šių keturių
šalių, kelia susirūpinimą (Jung, Kim, Ma, Seo, 2015). Pakistane, tyrimo tikslas buvo ištirti studentų
ryšį tarp akademinio streso, priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų, akademinio atidėjimo ir
akademinių rezultatų. Dalyvavo bakalaurų studentų 75,65 proc. ir 24,35 proc. absolventų. Rezultatai
parodė, kad akademinis vilkinimas ir priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų buvo numatomi per
akademinę įtampą. Tyrimo duomenimis, akademinė veikla buvo prastesnė dėl priklausomybės nuo
išmaniųjų telefonų ir akademinio atidėjimo, reikšmingas ryšys buvo atskleistas tarp mobiliosios
priklausomybės ir akademinio streso (Rehman, Shakeel, 2016). Kitas tyrimas, Korėjoje, buvo atliktas,
siekiant ištirti slaugos koledžo studentų streso ir priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų ryšį.
Įvertinus, streso ir įtampos rodiklių vidurkius, buvo didelis stresas, tiems studentams, kurie buvo
nepatenkinti kolegijos gyvenimu, daug valandų naudojosi išmaniuoju telefonu ir turėjo didelę
priklausomybei nuo išmaniųjų riziką. Apibendrinant, moteriška lytis, išmaniųjų telefonų naudojimo
valandos, akademinė įtampa ir stresas buvo svarbūs veiksniai, darantys poveikį slaugos koledžo
studentų priklausomybei nuo mobiliųjų. Šie duomenys rodo poreikį sustiprinti slaugos kolegijų
studentų streso valdymo programą ir tokiu būdu suteikti jiems daugialypę paramą streso valdyme
(Kim, Jong-Im, 2019).
Per didelis akademinis stresas yra pagrindinis veiksnys, prognozuojantis studentų
psichologinę kančią, kaip akademinio perdegimo simptomą. Perdegimo sąvoka paprastai
apibrėžiama, kaip emocinio išsekimo sindromas ir sumažėjęs pasitenkinimas supančia aplinka (Jung,
Kim, Ma, Seo, 2015). Vienas iš tyrimų, kuris buvo atliktas Seule, siekiant ištirti akademinio streso ir
akademinio perdegimo įtaką studentų priklausomybei nuo išmaniųjų telefonų, patvirtino, kad
mobilioji priklausomybė įtakoja akademinį perdegimą. Didelis akademinio streso ir akademinio
perdegimo grupių lygis parodė aukštesnius priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų rodiklius,
palyginti su žemesnio lygio akademinio streso ir akademinio perdegimo grupėmis. Priklausomybė
išmaniesiems telefonams buvo teigiamai susijusi su akademiniu stresu ir akademiniu perdegimu. Be
to, rezultatai rodo, kad akademiniai pasiekimai ir lankymasis klasėje, akademinis stresas ir

atsiribojimas, bei akademinis perdegimas, turėjo įtakos priklausomybei nuo išmaniųjų telefonų
padidėjimui.
Taigi, tinkamos intervencijos galėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį, sumažinant mobiliojo
telefono naudojimą, o kartu sušvelninant, patiriamą studentų stresą (Jung, In-Kyung, 2017).
Rezultatai, nurodantys priklausomybės nuo mobiliųjų telefonų ir akademinės įtampos ryšį, gali
suteikti studentams, dėstytojams ir administratoriams informacijos apie tai, kaip elgtis su
mobiliaisiais telefonais mokymosi aplinkoje (Kingkade, 2015). Identifikuojant ir apsaugant jaunų
žmonių sveikatą, psichinės sveikatos slaugytojas vaidina lemiamą vaidmenį, prieš elgesio
priklausomybę. Slaugytojai turėtų žinoti apie išmaniojo telefono priklausomybės vystymosi
veiksnius, jie, taip pat, privalo turėti pajėgumų administruoti prevencines programas, apsaugoti ir
gerinti aukštųjų mokyklų mokinių psichinę sveikatą. Slaugytojai turėtų žinoti apie jaunuolių
psichinius poreikius, taip pat, kintančius fizinius poreikius ir sugebėti su jais susidoroti. Psichikos
sveikatos slaugytojai turi atpažinti tuos studentus, kurie kenčia nuo sunkių psichologinių problemų,
atsirandančių dėl priklausomybės išmaniesiems telefonams. Dėl vis labiau paplitusių šiuolaikinių
technologijų vartojimo, slaugos studentams reikia sutelkti dėmesį į depresiją ir savigarbą, įvertinti
sunkumą ir sukurti tinkamus įveikimo metodus, kaip kovoti su depresinėmis ir neigiamomis
emocijomis (Mohamed, Mostafa, 2020). Be to, siekiant užkirsti kelią priklausomybei, paaugliai turėtų
būti periodiškai tikrinami ar jie neturi kokių nors priklausomybės požymių, ir slaugytojai turėtų
bendradarbiauti su šeimomis ir mokytojais. Reikėtų nustatyti rizikos grupei priklausančius jaunuolius
ir jiems pasiūlyti tinkamas prevencijos programas. Galiausiai - socialinių įgūdžių programos,
kuriomis siekiama sumažinti ar valdyti vienišumo problemas, turėtų būti plėtojamos, siekiant
užtikrinti studentų sveikatą (Dikec ir kt., 2017).
Apibendrinant, galima teigti, kad mobiliojo telefono perteklinis vartojimas, neabejotinai, daro
didžiulę žalą studentų psichinei sveikatai. Studentai patiria tokius psichologinius sutrikimus, kaip
nerimas, baimė, vienišumas, žema savivertė, perdėtas drovumas, impulsyvumas. Socialiniai tinklai
tampa svarbesni, nei asmeninis gyvenimas ar studijos. Priklausomi jaunuoliai suserga depresija,
tampa prislėgti arba neurotiški. Išmanieji telefonai paskatina miego sutrikimus, dėl kurių nukenčia ne
tik sveikata, bet ir akademiniai rezultatai. Studentai nesugeba susikoncentruoti arba miega paskaitų
metu. Mobiliojo priklausomybė padidina akademinio streso lygį, kuris ilgainiui, sukelia studentų
akademinį pervargimą.

EMPIRINĖ DALIS
3. TYRIMO METODOLOGIJA
3.1. Tyrimo procesas
Baigiamojo darbo metu buvo atliktos šios tyrimo procedūros:

1. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų suformulavimas (2020-09-10/2020-09-14).
2. Mokslo šaltinių atranka ir analizė (2020-09-11/2020-10-15).
3. Mokslo šaltinių analizės apibendrinimas ir teorinės dalies parengimas (2020-10-16/2020-11-
01).
4. Tyrimo instrumento sudarymas bei pagrindimas (2020-11-02/2020-11-17).
5. Tyrimo duomenų rinkimas (2020-11-25/2020-12-02 ).
6. Tyrimo duomenų analizė (2020-12-03/2020-12-15 ).
7. Baigiamojo darbo tyrimo parametrų tikslinimas ( 2020-11-30/2020-12-27).
8. Tyrimo rezultatų interpretavimas (2020-12-03/2020-12-20 ).
9. Empirinės baigiamojo darbo dalies parengimas (2020-11-30/2020-12-23 ).
10. Išvadų ir rekomendacijų parengimas (2020-12-23/2020-12-27 ).
11. Pirminės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-09-10/2020-12-28 ).
12. Galutinės baigiamojo darbo ataskaitos parengimas (2020-09-10/2021-01-12 ).
3.2. Tyrimo etika
Renkant duomenis ir atliekant baigiamojo darbo tyrimą buvo išlaikomi pagrindiniai etikos
ir žmogiškojo orumo principai. Tyrimo instrumentas buvo sudarytas laikantis pagrindinių pagarbos
ir etikos principų. Pagarbos asmens orumui principas buvo realizuojamas sudarant klausimyną,
kuriame parenkami klausimai ir teiginiai, kurie nežeidžia žmogiškojo orumo. Tyrimas buvo
orientuotas į slaugos studentus, todėl neapsaugotos tiriamųjų asmenų grupės principas tyrime nebuvo
panaudotas. Geranoriškumo principas užtikrintas klausimyno teiginiais, kurie pateikti pagarbiu
stiliumi, nesudaro prielaidų respondentams prarasti privatumą. Prieš apklausiant respondentus, jie
buvo informuoti, kad dalyvavimas šiame tyrime yra savanoriškas ir jie, bet kuriuo momentu savo
dalyvavimą tyrime, gali nutraukti. Anketa buvo patalpinta laisvai prieinamoje internetinėje erdvėje ir
slaugos studentai buvo pakviesti užpildyti ją. Respondentai turėjo visišką pasirinkimo laisvę ir teisę,
pasirinkdami savo laisva valia dalyvauti arba nedalyvauti apklausoje. Teisės gauti tikslią informaciją
principas įgyvendintas respondentus anketoje informuojant apie tyrimo eigą ir nurodant tyrimo tikslą.

Laikantis teisingumo principo, tyrime buvo išlaikomas respondentų anonimiškumas.

Pačiame klausimyne nebuvo asmeninės informacijos, kuri leistų identifikuoti tiriamąjį. Klausimyno
pradžioje buvo pateikta informacija, kad anketa yra anoniminė ir joje nereikia rašyti nei vardo, nei
pavardės ar kitų asmeninių duomenų. Anketos pradžioje buvo pateikta informacija, kad gauti
duomenys bus prieinami tik anketos autoriui, o atliekamos apklausos rezultatai bus naudojami tik
moksliniais tikslais ir tik šio tyrimo rezultatų apibendrinimui. Gauta informacija nebus prieinama ar
naudojama jokiais kitais tikslais.
3.3. Tyrimo imtis

Atliekant tyrimą dalyvių imtis suformuluota remiantis patogiosios netikimybinės atrankos
būdu. Tyrimo imtį sudarė 151 apklaustas respondentas.
Tiriamųjų atrankos kriterijai ‒ tai visi antro, trečio ir ketvirto kurso slaugos studentai,
savanoriškai norintys dalyvauti apklausoje ir galintys skaityti bei rašyti lietuviškai.
Dalyvauti apklausoje buvo pakviesti Klaipėdos valstybinės kolegijos antro, trečio ir ketvirto
kurso slaugos studentai, kurie tiriamuoju laikotarpiu savanoriškai sutiko užpildyti laisvoje
internetinėje erdvėje patalpintą anoniminę anketą. Anketa buvo parašyta lietuviškai, todėl dalyvauti
apklausoje galėjo tik studentai, kurie skaito ir rašo lietuvių kalba. Renkant demografinius duomenis
ir norint užtikrinti studentų atrankos kriterijų, klausimyne buvo pateiktas klausimas, kuriame slaugos
kurse studentai mokosi ir studentų amžius.
Apklausoje dalyvavo 151 respondentas, nuo 19 metų amžiaus. Apklausos dalyvių
aktyvumas, įvertinus atsakytų anketų grįžtamumo laiką, buvo didesnis nei tikėtasi tyrimo pradžioje.
Didžiausias aktyvumas buvo registruojamas per pirmas 24 apklausos valandas (85 dalyviai). Visos
anketos buvo pilnai užpildytos ir pripažintos tinkamomis atlikti analizei. Tyrimo imtis n=151.
Analizuojant tyrime dalyvavusių respondentų socialinius ir demografinius duomenis buvo vertintas
studentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir kursą, kuriame mokosi. Atliekant tyrimą respondentų
pasiskirstymas pagal lytį buvo padalintas į dvi grupes (žiūr. 1 pav.).

100 96
90
80
70
Procentai
60
50
40
30
20
10 4
0
Moteris Vyras
1 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal lytį procentinė išraiška.
Tyrime paaiškėjo, kad didžiausią tiriamųjų kontingentą sudarė moterys 96 proc., vyrai
sudarė tik 4 proc.
Atliekant tyrimą respondentų pasiskirstymas pagal amžių buvo padalintas į keturias amžiaus
grupes (žiūr. 2 pav.).
80
70,2
70
60
50
Procentai
40
30 21,2
20
10 6
2,6
0
19-23 m. 24-28 m. 29-33 m. > 33 m.
2 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal amžių procentinė išraiška.
Tyrime paaiškėjo, kad net 70,2 proc. studentų buvo 19-23 metų amžiaus. Kiti tyrimo dalyviai
pasiskirstė sekančiai: 21,2 proc. - 24-28 metų amžiaus ir 2,6 proc. buvo 29-33 metų amžiaus. Vyresni
nei 33 metai studentai sudarė 6 proc..
Analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal kursą, kuriame mokosi, buvo išskirti trys
slaugos kursai (žiūr. 3 pav.).

40
34,9 34,2
35 30,9
30
25
Procentai
20
15
10
5
0
II III IV
3 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal kursą procentinė išraiška.
Slaugos studentai studijuojantys III kurse, sudarė 34,9 proc. IV kurse 34,2 proc. ir kiek
mažiau 30,9 proc. sudarė II kurso studentai.
3.4. Tyrimo metodas

Baigiamojo darbo duomenų rinkimo ir tyrimo metodu buvo pasirinkta kiekybinio tyrimo
strategija atliekant apklausą raštu. Anketa buvo patalpinta internetiniame puslapyje. Šis būdas
užtikrina legvesnį respondentų pasiekiamumą, savanorišką jų dalyvavimą bei didesnį respondentų
susidomėjimą ir aktyvumą. Taip pat, toks apklausos būdas, kiekybinio tyrimo apklausos rezultatams,
suteikia didesnį patikimumo ir tinkamumo lygį. Ruošiantis internetinei apklausai, buvo atlikta
registracija internetiniame tinklapyje „Apklausa.lt“ (http://Apklausa.lt). Parengus klausimyną ir
apklausos anketą, buvo sukurta laisva internetinė prieiga, o informacija, apie atliekamą apklausą ir
internetinė anketos nuoroda (https://apklausa.lt/f/ismaniuju-telefonu-naudojimo-iprociu-poveikis-
slaugos-studentu-psichinei-svei-nuh5a6p.fullpage) buvo išsiųsta į kiekvieno respondentų kurso
grupės elektroninį paštą. Po trijų dienų dar siųsti pakartotiniai elektroniniai laiškai su anketos
nuoroda, taip raginant studentus, aktyviau dalyvauti apklausoje. Taip pat, internetinė apklausos
nuoroda buvo patalpina internetinėse studentų grupėse socialiniame tinkle „Facebook“,
https://www.facebook.com/groups/326133057841445/permalink/1076679802786763/_id=1078835
535904523) viena iš grupių buvo „Bendrosios praktikos slauga. Pirmakursiai 2017“ ir kita grupė
(https://www.facebook.com/groups/kvkstudentai), kurios pavadinimas „KVK Studentai!“.
Anketos pradžioje buvo pateikta informacija apie apklausos tikslą ir perspėjimas apie
dalyvių anonimiškumo užtikrinimą. Respondentai apklausoje dalyvavo savanoriškai. Anketoje buvo
nurodyta, kad užpildymo laikas respondentui gali užtrukti 15-20 minučių. Atlikta apklausa patvirtinta
„Apklausa.lt“ direktoriaus pasirašytu sertifikatu (žiūr. Priedas Nr. 2).
Duomenų analizės metodas. Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama
SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Diagramoms atvaizduoti
buvo naudojama MS Excel 2010. Prieš atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai

patikrinti dėl mechaniškai padarytų klaidų. Kintamųjų normalumui tikrinti buvo naudojamas
Kolmogorovo – Smirnovo testas, asimetrijos ir eksceso koeficientai. Testai parodė, kad normalumo
prielaida kintamiesiems tenkinama iš dalies, todėl darbe buvo naudojami parametriniai testai
(išskyrus ranginę Spearman koreliaciją). Faktoriams nustatyti buvo atlikta faktorinė analizė. Naudoti
šie duomenų analizės būdai:
1. Aprašomoji statistika (dažnių lentelės, duomenų padėties charakteristikos). Dažnių lentelės
naudotos, siekiant pamatyti respondentų atsakymų pasiskirstymus. Procentai ir dažniai
naudojami klausimyne naudotiems klausimams. Iš duomenų padėties charakteristikų, naudotas
vidurkis ir standartinis nuokrypis (m±SD).
2. Lyginimai tarp populiacijos grupių (ANOVA, χ² testas). Metodas naudotas ieškant skirtumų
tarp daugiau nei dviejų populiacijos grupių (ANOVA testai). Taip pat kitas metodas naudotas
ieškant nominalių kintamųjų pasiskirstymo skirtumams tarp populiacijos grupių (χ² testas).
3. Statistinių ryšių nustatymo testai (Spearman). Šie testai naudoti norint patikrinti hipotezes,
kuriose teigiama, jog yra statistinis ryšys tarp kintamųjų. Statistiškai patikima laikoma, kai p <
0,05. Ryšio stiprumo interpretavimui buvo naudojama pasitelkus 1 lentelės įverčius (Janilionis,
2015).
1 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (Janilionis, 2015)
Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė
Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1

Stiprus ryšys nuo - 1 iki - 0,7 ir nuo 0,7 iki 1
Vidutinis ryšys nuo - 0,7 iki - 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7
Silpnas ryšys nuo - 0,5 iki - 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5
Labai silpnas ryšys nuo - 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2
Nėra ryšio 0
Klausimyno patikimumas. Siekiant nustatyti skalių vidinį patikimumą (validumą) buvo

paskaičiuotos Cronbacho alfos. Skalės patikimumas laikomas kaip priimtinas kuomet nustatyta alfa
reikšmė yra lygi arba didesnė nei 0,7. Cronbach's Alpha klasifikacija:
• Cronbach's Alpha<0,5 reiškia, kad skalės patikimumas yra žemas, skalės naudoti
nerekomenduojama.
• 0,5<Cronbach's Alpha<0,6 – patikimumas patenkinamas
• 0,6<Cronbach's Alpha<0,9 – patikimumas geras
• 0,9<Cronbach's Alpha<1 – patikimumas geras

3.5.Tyrimo instrumentas
Tyrimo duomenų rinkimui sudarytas darbo autorės klausimynas (žiūr. Priedas Nr. 1).
Klausimyno tinkamumas buvo suderintas ir gautas KVK Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos ir
socialinės gerovės katedros leidimas atlikti apklausą.
Sudarant klausimyną buvo remtasi mokslininkų sukurtu Nomofobiniu klausimynu (NMP-
Q), iš kurio buvo panaudota 10 teiginių (Yildirim, Correia, 2015) ir išmaniųjų telefonų
priklausomybės sutrumpinta skale ,,SAS“ (Kwon ir kt., 2013), kuri sudaryta, taip pat, iš 10 teiginių.
Klausimynas ir skalė buvo laisvai prieinami internetėje ervėje. Kadangi klausimynas ir skalė yra
pateikti anglų kalba, buvo kreiptasi į anglų kalbos specialistą verčiant į lietuvių kalbą ir taip
užtikrintas vertimo patikimumas. Likusieji klausimai buvo kuriami pačios darbo autorės, remiantis
teorinės dalies moksline literatūra. Nomofobinis klausimynas pateiktas 14 klausime, SAS skalė 39
klausime.
Klausimyno pradžioje respondentai buvo informuoti apie atliekamos apklausos tikslą ir
anonimiškumą, o šalia klausimų pateikti paaiškinimai, kaip žymėti respondentui labiausiai tinkamą
atsakymo variantą. Klausimyną sudaro 40 uždaro tipo klausimai ir teiginiai, suskirstyti į septynias
klausimų grupes (žiūr. 2 lentelę).
2 lentelė. Klausimyno suskirstymo blokai.
BLOKO TEMA TEMOS KLAUSIMAI KLAUSIMO

NUMERIS
1. Socialiniai ir demografiniai Lytis, amžius, mokymosi kursas. 1, 2, 3
duomenys
2. Išmaniųjų telefonų naudojimo Telefono naudojimo paskirtis, naudojimo dažnumas ir 4, 5, 6, 7, 27, 38, 39, 40
įpročiai trukmė. Kokiu metu studentai ima telefoną į rankas.
Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė.
3. Išmaniųjų telefonų poveikis Studentų išmaniojo telefono naudojimas paskaitų, 8, 9, 10, 11, 32
mokymosi rezultatams praktikos metu. Poveikis mokymosi rezultatams.
4. Nomofobija Studentų potyriai, kai negali naudotis išmaniuoju 12, 13, 14, 15
telefonu, jam išsikrovus. Išmaniojo telefono sukeliamos
emocijos.
5. Išmaniųjų telefonų poveikis Virtualus bendravimas, socialinių tinklų įtaka 18, 19, 20, 21, 22, 23
bendravimui asmeniniam bendravimui.
6. Išmaniųjų telefonų sukelti Išmaniųjų telefonų naudojimas ir depresiškumas. 16, 17, 24, 25, 26, 33,
psichologiniai sutrikimai Psichologinės problemos, sunkumai bandant 34, 35, 36, 37
atsipalaiduoti.
7. Išmaniųjų telefonų naudojimas ir Miego kokybė, paveikta telefono naudojimo. Studentų 28, 29, 30, 31
nemiga savijauta, paveikta vakarinio / naktinio naršymo telefonu.
Kiekviena bloko tema apima tam tikrą dalį klausimų, kuriais buvo siekiama nustatyti norimą
informaciją. 1 bloko klausimai buvo skirti socialiniams ir demografiniams respondentų duomenims

rinkti. Buvo pateikti 3 uždaro tipo klausimai (1 – 3 klausimai), o respondentai galėjo pasirinkti tik
vieną, labiausiai tinkantį atsakymo variantą.
2 bloko klausimai (Nr. 4, 5, 6, 7, 27, 38, 39, 40) buvo skirti įvertinti išmaniųjų telefonų
naudojimo įpročių sąsajas su priklausomybe. Telefono naudojimo dažnumui apibrėžti buvo pateikti
3 uždaro tipo klausimai (4, 5 ir 27 klausimai). Atsakydami į šiuos klausimus respondentai galėjo
pasirinkti tik vieną labiausiai tinkantį atsakymo variantą. Klausimai uždaro tipo 6 ir 7 buvo skirti,
išsiaiškinti, kokiu tikslu ir kada, respondentai naudojasi savo išmaniuoju telefonu. Atsakant, į
pateiktus klausimus, respondentai galėjo rinktis visus jiems tinkamus atsakymo variantus. Klausimai
(Nr. 38, 39, 40) buvo skirti atskleisti priklausomybę nuo išmaniojo telefono. 38-39 klausimai buvo
uždaro tipo ir atsakant buvo galima pasirinkti tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymą. 40 klausime
buvo pateikta išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė. Klausimą sudarė 10 teiginių. Atsakant į
klausimą respondentai buvo paprašyti patvirtinti arba paneigti pateiktus teiginius, pasirenkant tarp 5
galimų atsakymų variantų (Visiškai sutinku; sutinku; nei sutunku/nei nesutinku; nesutinku; visiškai
nesutinku).
3 bloko klausimai (Nr. 8, 9, 10, 11 ir 32) buvo skirti nustatyti išmaniojo telefono poveikį
respondentų mokymosi rezultatams. 8 ir 9 uždaro tipo klausimai buvo skirti išsiaiškinti, kokiu tikslu,
paskaitos metu, respondentai naudoja savo išmanųjį telefoną ir kaip tai paveikia jų mokymosi kokybę.
Buvo galima pasirinkti visus tinkamus atsakymų variantus. 32 klausimu buvo siekiama nustatyti, ar
respondentai jaučia kaltę ir/ar pyktį dėl neatliktų darbų. Į klausimą buvo galima pasirinkti tik vieną,
labiausiai tinkantį atsakymo variantą. 10 ir 11 uždaro tipo klausimai buvo susiję su išmaniojo telefono
naudojimu praktikos metu. Buvo galima pasirinti tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymo variantą.
4 bloko klausimai (Nr. 12, 13, 14, 15) buvo skirti atskleisti respondentų patiriamus
nomofobinius simptomus ir emocijas, kurias sukelia išmanusis telefonas. 12 uždaro tipo klausimas
buvo skirtas išsiaiškinti, kaip studentai jaučiasi, kai negali naudotis telefonu ir buvo galima pasirinkti
tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymo variantą. 13, 15 uždaro tipo klausimai buvo skirti atskleisti,
kokios emocijos kyla respondentams, išsikrovus jų telefonams, kai kas nors kitas paima jų telefoną.
14-ą klausimą sudarė 10 teiginių. Atsakant į klausimą respondentai buvo paprašyti patvirtinti arba
paneigti pateiktus teiginius, pasirenkant tarp 5 galimų atsakymų variantų (Visada; dažnai; kartais;
retai; niekada).
5 bloko klausimai (Nr. 18, 19, 20, 21, 22 ir 23) buvo skirti atskleisti, kaip virtualus
bendravimas, socialinių tinklų naršymas, paveikia asmeninius respondentų santykius ir bendravimą
su aplinkiniais. Į 19-22 klausimus buvo galima atsakyti pasirinkus tik vieną, labiausiai tinkantį
atsakymo variantą. 18 klausime buvo galima pasirinkti visus tinkamus atsakymo variantus, o 23-ą
klausimą sudarė 7 teiginiai. Atsakant į klausimą respondentai buvo paprašyti patvirtinti arba paneigti

pateiktus teiginius, pasirenkant tarp 5 galimų atsakymų variantų (Visiškai sutinku; sutinku; nei
sutunku/nei nesutinku; nesutinku; visiškai nesutinku).
6 bloko klausimai (Nr. 16, 17, 24, 25, 26, 33, 34, 35, 36 ir 37) buvo skirti atskleisti
psichologinius sutrikimus, kuriuos sukelia išmanusis telefonas. Klausimai 16, 24, 25 ir 26 buvo skirti
nustatyti respondentų patiriamą stresą dėl išmaniojo telefono naudojimo. 24 uždaro tipo klausimas
buvo skirtas, nustatyti, kokius jausmus sukelia išmaniajame telefone gaunami pranešimai, atsakant į
šį klausimą buvo galima pasirinkti visus tinkamus atsakymų variantus. 25-26 klausimai buvo skirti
streso nustatymui ir atsakyti buvo galima pasirinkus tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymą. Klausimai
34, 35 ir 36 buvo skirti psichologinėms respondentų problemoms atskleisti. Atsakant į 34-35
klausimus, buvo galima pasirinkti tik vieną atsakymą, o atsakant į 36-ą klausimą visus tinkamus
atsakymo variantus. 33 ir 37 klausimai buvo pateikti respondentų depresiškumui nustatyti. Į 33-ą
klausimą buvo galima atsakyti, pasirinkus tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymo variantą. 37-ą
klausimą sudarė 10 teiginių. Atsakant į klausimą respondentai buvo paprašyti patvirtinti arba paneigti
pateiktus teiginius, pasirenkant tarp 5 galimų atsakymų variantų (Visiškai sutinku; sutinku; nei
sutunku/nei nesutinku; nesutinku; visiškai nesutinku).
7 bloko klausimai (Nr. 28, 29, 30, 31) buvo skirti įvertinti respondentų miego kokybę,
paveiktą išmaniojo telefono naudojimo ir kaip tai atsiliepia jų savijautai dienos metu. 28, 29 ir 30
klausimai buvo uždaro tipo ir atsakant buvo galima pasirinkti tik vieną, labiausiai tinkantį atsakymo
variantą. 31-ą klausimą sudarė 10 teiginių. Atsakant į klausimą respondentai buvo paprašyti
patvirtinti arba paneigti pateiktus teiginius, pasirenkant tarp 5 galimų atsakymų variantų (Visiškai
sutinku; sutinku; nei sutunku/nei nesutinku; nesutinku; visiškai nesutinku).

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Išmaniųjų telefonų naudojimo įpročiai

Tyrime, norint įvertinti, išmaniųjų telefonų naudojimo poveikį slaugos studentų psichinei
sveikatai, svarbu įvertinti išmaniojo telefono naudojimo įpročius ir jų sąsajas su priklausomybe.
Atliekant tyrimą, buvo svarbu išanalizuoti, kiek laiko per parą, respondentai naudojasi savo
išmaniuoju telefonu (žiūr. 4 pav.).
50 45
40
30,5
Procentai
30
20 14,6
8,6
10
1,3
0
<1h 1-2h 3-5h 6-8h > 8h
4 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal praleidžiama laiką naudojantis išmaniuoju telefonu
Tyrime nustatyta, kad net 45 proc. slaugos studentų išmaniuoju telefonu naudojasi 3-5
valandas per parą, 30,5 proc. naudojasi 6-8 valandas ir 8,6 proc. studentų - daugiau nei 8 valandas
per parą. Taip pat, nustatyta, kad naudojimasis išmaniuoju telefonu nepriklauso nuo amžiaus (r=-
0,157; p=0,055) ir kurso (r=0,078; p=0,342), nes p>0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Alfawareh ir Jusoh (2014) atlikto tyrimo ,,Išmaniųjų telefonų
naudojimas tarp universiteto studentų: Najrano universiteto atvejis“ rezultatais, kur buvo išanalizuota,
kad priklausomi studentai, per dieną išmaniuosiuose telefonuose praleidžia vidutiniškai apie 5
valandas ir ilgiau. Taigi, studentai išmaniuoju telefonu naudojasi nemažą laiko dalį. Iš to galima
spręsti, kad studentai yra prisirišę prie savo išmaniųjų telefonų, o tai gali sukelti priklausomybę.
Siekiant labiau įsigilinti į išmaniojo telefono naudojimo dažnumą, buvo svarbu nustatyti, kas
kiek laiko respondentai tikrina savo išmanųjį telefoną (žiūr. 5 pav.).

30 27,2
23,8
25
20 17,9 17,9
Procentai
15
10 7,3
6
5
0
5 min. 10 min. 20 min. 30 min. 1 val. Kita
5 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono tikrinimo laiką procentinė išraiška.
Gavus rezultatus paaiškėjo, kad 27,2 proc. slaugos studentų tikrina telefoną, kas 20 min.,
23,8 proc. kas 10 min., po 17,9 proc. studentų tikrina kas 5 min. ar kas 30 min. Atsakymas kita sudarė
6 proc., studentai pažymėjo, kad išmanųjį telefoną tikrina ir laiko savo rankose nuolat. Taip pat,
nustatyta, kad išmaniojo telefono tikrinimo laikas nepriklauso nuo amžiaus (r=0,105; p=0,213) ir
kurso (r=0,076; p=0,371), nes p>0,05. Taigi, studentai dažnai patikrina savo išmanųjį telefoną be
jokios svarbios priežasties, tai parodo susiformavusį įprotį, nuolat tikrinti telefoną.
Šiame tyrime buvo nustatyta, kada prabudę ryte, respondentai patikrina savo išmanųjį
telefoną. (žiūr. 6 pav.).
60
48,3
50
40
Procentai
31,3
30
20 13,6
10 4,1 2,7
0
Tik prabudus Po 5 min. Po 6- 30 min. Po 31- 60 min. > 60 min.
6 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono tikrinimą ryte procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad 48,3 proc. slaugos studentų patikrina savo išmanųjį telefoną tik prabudus. Po
5 min. telefoną patikrina 31,3 proc., po 6-30 min. patikrina 13,6 proc., po 31-60 min. patikrina 4,1
proc. studentų. Taip pat, nustatyta, kad telefono tikrinimas ryte nepriklauso nuo kurso (r=0,016;
p=0,851), tačiau nustatyta, kad kuo amžius didesnis, tuo ryte telefoną patikrina vėliau (r=0,169;
p=0,041), nes p<0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Alsayed, Bano ir Alnajjar (2019) atliktu tyrimu
,,Išmaniųjų telefonų naudojimo praktikos įvertinimas tarp universiteto slaugos studentų bakalauro
laipsnyje“, kuris analizavo slaugos studentų priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, ir net 92,6 proc.
studentų, turinčių priklausomybę, telefonus tikrino iškarto, kai tik pabunda ryte. Taigi, galima teigti,
kad jaunesni studentai, kurie linkę daugiau naudotis išmaniuoju telefonu, dažniau jį patikrina ir ryte.
Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kokiam tikslui respondentai dažniausiai naudoja savo
išmanųjį telefoną (žiūr. 7 pav.).
Kita 6
Laiko praleidimui 72,2
Bendravimui su šeima ar draugais 87,4
Žaidimams 35,8
Susitikimų ir renginių planavimui 59,6
Socialinių tinklų tikrinimui 92,7
Klausymuisi muzikos 66,2
Paskaitų užrašų tikrinimui 63,6
Informacijos ieškojimui internete 90,7
Tikrinamui el. pašto 84,8
0 20 40 60 80 100
Procentai
7 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo tikslą procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad net 92,7 proc., slaugos studentų savo išmanųjį telefoną naudoja socialinių
tinklų tikrinimui, 90,7 proc. - informacijos ieškojimui internete ir 87,4 proc. - bendravimui su šeima
ar draugais. Telefoną el. pašto tikrinimui naudoja 84,8 proc. studentų, laiko praleidimui 72,2 proc.
studentų.
Tyrimo rezultatai sutampa su atliktu Lopez-Fernandez ir kt. (2014) tyrimu ,,Probleminis
interneto naudojimas britų studentams: priklausomybės simptomų tyrimas“, kuriame, taip pat, buvo
nustatyta, kad studentai savo išmanųjį telefoną dažniausiai naudoja socialinių tinklų tikrinimui ir
bendravimui su šeima. Alexander (2011) tyrime ,,Kaip kolegijos studentai susiję su išmaniaisiais
telefonais?“, nagrinėjančiame slaugos studentų priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, taip pat,
didžioji dalis 97 proc. studentų, kurie turėjo išmaniuosius telefonus, juos naudojo naršymui
socialiniuose tinkluose. Apibendrinus, galima teigti, kad studentai yra prisirišę prie socialinių tinklų
ir tai lemia dažnesnį išmaniojo telefono naudojimo poreikį.
Atliekant tyrimą siekta išsiaiškinti, kokiame kontekste respondentai dažniausiai naudojasi

Kita 4
Kai esu vienas 82,1
Žiūrint televizorių ar filmą 66,9
Prieš miegą 81,5
Einant 51
Viešajame transporte 79,5
Belaukiant kažko 82,8
Tualete 51
Kalbėdamas su kuo nors 63,6
Paskaitų metu 66,2
Būdamas su draugais 60,3
Tarp paskaitų 78,1
Kai man nuobodu 88,7
Prie pietų stalo 36,4
0 20 40 60 80 100
Procentai
8 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo kontekstą procentinė išraiška.
Atskleista, kad slaugos studentai savo išmaniuoju telefonu naudojasi įvairiuose

kontekstuose. Labiausiai išmanųjį telefoną studentai naudoja, kai jiems yra nuobodu 88,7 proc.,
belaukiant kažko 82,8 proc., kai studentai yra vieni 82,1 proc., prieš miegą 81,5 proc., viešajame
transporte 79,5 proc., tarp paskaitų 78,1 proc., žiūrint televizorių ar filmą 66,9 proc., paskaitų metu
66,2 proc., būdami su draugais 60,3 proc., einant ir tualete 51 proc., prie pietų stalo telefoną naudoja
36,4 proc. studentų. Taigi, studentai yra tvirtai prisirišę prie savo išmaniųjų telefonų, kurie tapo
neatskiriama jų laiko praleidimo dalimi.
Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kaip dažnai jų nebedomina kitos veiklos, taip, kaip
naršymas išmaniuoju telefonu (žiūr. 9 pav.).
100
80
Procentai
60 48,3
40
20 13,6 15,6 11,6

10,9
0
Niekada Retai Kartais Dažnai Visada
9 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymas pagal nesidomėjimą kitomis veiklomis procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad dažnai, net 48,3 proc. slaugos studentų nebesidomi kitomis veiklomis. Visada
– 11,6 proc., kartais - 15,6 proc., retai - 10,9 proc., niekada - 13,6 proc. studentų. Taip pat, nustatyta,
kad nesidomėjimas kitomis veiklomis nepriklauso nuo amžiaus (r=-0,060; p=0,467), tačiau nustatyta,
kad kuo kursas mažesnis, tuo labiau studentai nebesidomi kitomis veiklomis (r=-0,244; p=0,003), nes
p<0,05. Taigi, studentams išmanusis telefonas tapo svarbesnis už kitas veiklas, o tai rodo
priklausomybės požymį.
Siekiant, išanalizuoti priklausomybę rodančius respondentų įpročius, buvo pasitelkta
išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė SAS (žiūr. 10 pav.).
Naudotis išmaniuoju telefonu man tapo įpročiu 4,10

Išmaniuoju telefonu naudojuosi ilgiau, nei ketinau 3,93
Aplinkiniai man sako, kad per daug naudoju savo išmanųjį
telefoną 3,78
Jaučiu norą vėl naudoti savo išmanųjį telefoną iškart po to, kai
nustoju juo naudotis 3,76
Nuolat tikrinu savo telefoną, kad nepraleisčiau pokalbių tarp kitų
žmonių „Instagram“ ar „Facebook“ 3,75
Jaučiuosi nekantrus ir jaudinuosi, kai neturiu telefono šalia 3,71
Pamirštu atlikti suplanuotus darbus, dėl naudojimosi išmaniuoju
telefonu 3,69
Negaliu išbūti ramus neturėdamas telefono 3,68
Galvoju apie savo išmanųjį telefoną, net kai jo nenaudoju 3,55
Niekada neatsisakysiu naudotis savo išmaniuoju telefonu, net kai
tai jau daro didelę įtaką mano kasdienybei 3,38
1 2 3 4 5
Vidurkiai (1 - visiškai nesutinka; 5 - visiškai sutinka)
10 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniųjų telefonų priklausomybės skalę ( SAS) vidurkiai.
Tyrime dalyvavę slaugos studentai dažniausiai sutiko, kad jiems naudojimasis išmaniuoju
telefonu tapo įpročiu (4,1±0,97), išmaniuoju telefonu naudojasi ilgiau, nei ketina (3,93±1,16),
aplinkiniai jiems sako, kad per daug naudoja išmanųjį telefoną (3,78±1,42), jaučia norą naudoti
išmanųjį telefoną vos nustojus jį naudoti (3,76±1,22), nuolat tikrina savo telefoną, kad nepraleistų
pokalbių tarp kitų žmonių „Instagram“ ar „Facebook“ (3,75±1,2), jaučiasi nekantrūs ir jaudinasi, kai
neturi telefono šalia (3,71±1,21), pamiršta suplanuotus darbus, dėl naudojimosi išmaniuoju telefonu
(3,69±1,36), negali būti ramūs neturėdami telefono (3,68±1,21). Rečiausiai studentai sutiko, kad
niekada neatsisakys naudotis išmaniuoju telefonu, net kai tai daro didelę įtaką jų kasdienybei
(3,38±1,25) ir galvoja apie išmanųjį telefoną, net kai jo nenaudoja (3,55±1,36).
Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalės (SAS) autoriai rekomenduoja naudoti 6 balų
Likerto skalę (1 – visiškai nesutinka; 6 – visiškai sutinka) ir priklausomybę matuoti sudėjus visų 10
teiginių balus. Balų suma gali svyruoti nuo 10 iki 60 balų, o priklausomybę siūloma vertinti nuo 33
balų moterims ir nuo 31 balų vyrams. Kadangi mes tyrime naudojome 5 balų Likerto skalę, tai bendrą
teiginių sumą perskaičiavome ir pavertėme taip, kaip rekomenduoja autoriai (į 10-60 balų sumą: 1 –
atitinka 1; 2 – 2,25; 3 – 3,5; 4 – 4,75; 5 – 6). Mūsų tiriamąją imtį sudaro 96 proc. moterų, todėl

priklausomybę vertinsime nuo 33 balų. Skalės teiginių bendras suderinamumas siekė Cronbach α
(0,952).
Nustatyta, kad bendras išmaniųjų telefonų priklausomybės skalės (SAS) įvertis buvo
44,14±13,02, t.y. gerokai viršija 33 balus, todėl galime teigti, kad studentų priklausomybė nuo
išmaniųjų telefonų yra gana pastebima. Taip pat atlikus ANOVA dispersinę analizę nustatyta, kad
19-23 m. (44,31±12,58) ir 24-28 m. (48,02±11,24) respondentų priklausomybė yra stipresnė, negu
vyresnių nei 33 m. respondentų (24,64±9,81) (F=6,937; p<0,001).
3 lentelė. Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalės (SAS) įverčių palyginimas pagal amžių ir kursą.
Veiksniai n m SD F; p
Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė 142 44,14 13,02 ---
19-23 m. 100 44,31* 12,58
24-28 m. 31 48,02* 11,24
Amžius 6,937; <0,001**
29-33 m. 4 43,75 15,68
> 33 m. 7 24,64 9,81
II 45 45,56 11,81
Kursas III 50 45,88 14,27 1,742; 0,179
IV 46 41,44 12,02
Statistiškai reikšmingi skirtumai paryškinti: * - p<0,05, kai lyginama su < 33 m., ** - p<0,01
Taigi, paskaičiavus respondentų įvertinimus ir suskirsčius į grupes (10-32 balai – nėra

priklausomybės; 33–60 balų – yra priklausomybė) nustatyta, kad 82,1 proc. studentų turi
priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų ir tik 17,9 proc. priklausomybės problemų neturi arba jos nėra
ryškios (žiūr. 11 pav.).
90 82,1
80
70
60
Procentai
50
40
30
17,9
20
10
0
Nėra priklausomybės Yra priklausomybė
11 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal priklausomumą nuo išmaniojo telefono procentinė išraiška.
Siekiant nustatyti sąsajas tarp studentų amžiaus, kurso, naudojimosi laiko bei išmaniųjų
telefonų priklausomybės (SAS) buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Kaip matome iš 4 lentelės,

nustatytas statistiškai reikšmingas neigiamas silpnas išmaniųjų telefonų priklausomybės ryšys su

telefono tikrinimo dažnumu (r=-0,296; p=0,001) ir vidutinio stiprumo ryšys su telefono tikrinimu
rytais (r=-0,548; p<0,001). Taip pat, nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas
išmaniųjų telefonų priklausomybės ryšys su telefono naudojimo laiku prieš miegą (r=0,649;
p<0,001). Galime teigti, kad kuo trumpesnis telefono tikrinimo laikas bei kuo ilgesnis naudojimasis
telefonu prieš miegą, tuo priklausomybė yra stipresnė. Tačiau tiesioginio priklausomybės ryšio nuo
studentų amžiaus, kurso, naudojimosi telefonu laiko nenustatyta (p>0,05).
4 lentelė. Išmaniųjų telefonų priklausomybės sąsajos su amžiumi, kursu, naudojimosi laiku sąsajos.
Sąsajos Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė (SAS)
r -0,037
Amžius
p 0,664
r -0,143
Kursas
p 0,092
Kaip manote, kiek laiko per parą praleidžiate naudodamiesi r 0,129

išmaniuoju telefonu? p 0,127
r -0,296**
Jūs išmanųjį telefoną tikrinate kas:
p 0,001
r -0,548**
Prabudus ryte išmanųjį telefoną patikrinate:
p <0,001
r 0,649**
Prieš miegą, Jūs išmaniuojiu telefonu naudojatės?
p <0,001
r – Spearman koreliacijos koeficientas, p – statistinis reikšmingumas, * - <0,05, ** - 0,01
Gauti rezultatai sutampa su Rai ir kt. (2016) atlikto tyrimo ,,Skersinis tyrimas, skirtas
įvertinti besaikio išmaniųjų telefonų naudojimo tarp studentų, studijuojančių kolegijose, padarinius“
rezultatais, kuriame 56 proc. priklausomų studentų pripažino, kad neturėdami išmaniojo telefono,
jaudinasi ir negali išbūti ramūs, negali nustoti naudotis išmaniuoju telefonu ilgesniam laikui. Taip
pat, rezultatai sutampa su Van Deursen ir kt. (2015) atlikto tyrimo ,,Įprasto ir priklausomybę
sukeliančio išmaniojo telefono elgesio modeliavimas: išmaniųjų telefonų naudojimo tipų, emocinio
intelekto, socialinio streso, savireguliacijos, amžiaus ir lyties vaidmuo“ rezultatais, kuriame
paaiškėjo, kad daugumai studentų išmaniojo telefono naudojimas suteikia malonumą ir jiems
nepavyksta kontroliuoti naudojimosi laiką, jie nuolat tikrina socialinius tinklus ir daugiau nei pusė
studentų patiria priklausomybės simptomus. Taigi, išmaniojo telefono nuolatinis naudojimas sukelia
studentams priklausomybę.
Respondentai buvo paprašyti patys įsivertinti savo priklausomumą nuo išmaniojo telefono
(žiūr. 12 pav.).

100
79,5
80
Procentai
60
40
20,5
20
0
Taip Ne
12 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal asmeninį savęs įvertinimą, nuo priklausomumo išmaniajam
telefonui, procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad 79,5 proc. slaugos studentų save priskiria priklausomais nuo išmaniojo
telefono, 20,5 proc. studentų teigė, kad nėra priklausomi. Tyrimu nustatyta, kad 84,4 proc. II kurso
studentų, 82,7 proc. III kurso studentų ir 72,9 proc. IV kurso studentų mano, kad jie yra priklausomi
nuo telefono, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (χ²=2,296; df=2; p=0,317), nes p>0,05.
Gauti rezultatai lenkia Amerikoje atlikto Alexander (2011) tyrimo ,,Kaip kolegijos studentai
susiję su išmaniaisiais telefonais?“ rezultatus, kur tik 60 procentų studentų prisipažino, kad jautėsi
priklausomi nuo savo išmaniojo telefono. Taigi, antro kurso studentai save įsivertino, kaip labiausiai
priklausomus, pastebima tendencija, kad kuo jaunesnis amžius, tuo ir priklausomybė išmaniesiems
telefonams dažnesnė.
4.2. Išmaniųjų telefonų poveikis mokymosi rezultatams

Tyrime buvo svarbu nustatyti, kokį poveikį išmanusis telefonus turi respondentų mokymosi
rezultatams, kaip tai paveikia jų studijų kokybę ir žinių įsisavinimą. Todėl atliktame tyrime buvo
siekiama išanalizuoti, kokiu tikslu respondentai, paskaitų metu, naudoja savo išmaniuosius telefonus
(žiūr. 13 pav.).

Kita 1,3
Žaidimams 16,6
Susirašinėjimui su šeima ar draugais 72,2
Socialinių tinklų tikrinimui 74,2

Informacijos, susijusios su paskaitos turiniu, ieškojimui
internete
88,1
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Procentai
13 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo tikslą paskaitos metu
Nustatyta, kad 88,1 proc. slaugos studentų išmanųjį telefoną, paskaitos metu, naudoja
informacijos, susijusios su paskaitos turiniu, ieškojimui internete. Socialinių tinklų tikrinimui 74,2
proc., susirašinėjimui su šeima ar draugais 72,2 proc., žaidimams 16,6 proc. studentų.
Tindell ir Bohlander (2012) atliktame tyrime ,,Mobiliųjų telefonų ir tekstinių pranešimų
naudojimas ir piktnaudžiavimas klasėje: kolegijos studentų apklausa“ analizavo studentų elgesį, kad
būtų galima suprasti apie mobiliųjų telefonų naudojimą ir piktnaudžiavimą jais kolegijos klasėje.
Tyrėjai nustatė, kad studentai praleidžia daugiau laiko susirašinėdami, o ne atkreipdami dėmesį į
klasės paskaitą. Hansono, Drumhellerio, Mallardo, McKee'o ir Schlegelio (2011) tyrimo ,,Mobilieji
telefonai, teksto žinutės ir „Facebook“: konkuruojantys šiuolaikinių kolegijų studentų laiko poreikiai“
rezultatai atskleidė, jog studentai paskaitos metu labiau naudoja el. pranešimų siuntimus ir naršymą
žiniatinklyje, nei ieško literatūros studijoms internetiniuose šaltiniuose. Taigi, palyginus minėtų ir šio
tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad studentai labiau suinteresuoti mokymuisi ir daugiau dėmesio skiria
paskaitos turiniui nei socialinių tinklų tikrinimui ir dažniausiai išmanųjį telefoną naudoja
informacijos ieškojimui internete.
Tyrime buvo atskleista, kaip išmaniojo telefono naudojimas, paskaitos metu, paveikia
respondentų mokymosi kokybę ir kokie sunkumai kyla respondentams (žiūr. 14 pav.).

100
90
80 73,5
70 60,3
Procentai
60 53
50
40 29,8
30
20
6
10
0
Sunku įsiminti Sudėtinga Sunku atlikti Krenta Kita
pateiktą susikaupti paskirtas mokymosi
informaciją užduotis rezultatai
14 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo poveikį mokymuisi
Paaiškėjo, kad dėl išmaniojo telefono naudojimo, didžiajai daliai 73,5 proc. slaugos studentų
yra sudėtinga susikaupti paskaitos metu, 60,3 proc. sunku įsiminti pateiktą informaciją, 53 proc.
sunku atlikti paskirtas užduotis, 29,8 proc. krenta mokymosi rezultatai, kitus studentų atsakymus
sudarė 6 proc. ir jie įvardino, kad išmanusis telefonas sunkumų nesudaro ir mokymosi rezultatams
įtakos neturi.
Jiang ir kt. (2016) atliktame tyrime ,,Psichologiniai mobiliųjų telefonų naudojimo, einant per
gatvę, prognozuotojai tarp kolegijos studentų: planuoto elgesio teorijos taikymas“, kuris analizavo
mobiliųjų telefonų priklausomybę tarp studentų, buvo nustatyta, kad išmaniaisiais telefonais
besinaudojantys studentai yra labiau atitraukti ir yra mažiau dėmesingi paskaitų. ar kito akademinio
darbo metu. Dr.McCarty Mojaye (2015) atliktame tyrime ,,Mobiliųjų telefonų naudojimas tarp
Nigerijos universiteto studentų ir jo poveikis mokymui ir mokymuisi“ paaiškėjo, kad paskaitų metu
mobiliųjų telefonų vartotojai daugiau patiria išsiblaškymą, sunkumą susikaupti nei tie studentai,
kurie paskaitų metu nesinaudoja telefonais. Taigi, palyginus minėtų ir šio tyrimo rezultatus, galima
teigti, kad dėl išmaniojo telefono naudojimo, studentams kyla sunkumų mokantis, jų dėmesingumas
sumažėja ir žinios sunkiau įsisavinamos.
Respondentų buvo paklausta, ar dėl išmaniojo telefono naudojimo ir neatliktų darbų, jie
jaučia kaltę ar/ir pyktį (žiūr. 15 pav.).

100
90
80
70
Procentai
60
50 45,6
40
30 19,7
19
20 10,2
10 5,4
0
15 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jaučiamą kaltę ir/ar pyktį dėl neatliktų darbų procentinė
išraiška.
Paaiškėjo, kad 45,6 proc. slaugos studentų dažnai jaučia kaltę ir/ar pyktį, visada atsakė 19,7
proc., kartais 19 proc., retai 10,2 proc., niekada 5,4 proc. studentų. Taip pat, nustatyta, kad jaučiamas
pyktis ar kaltė nepriklauso nuo amžiaus (r=-0,023; p=0,787), tačiau nustatyta, kad kuo kursas
mažesnis, tuo dažniau jaučiamas pyktis ar kaltė dėl dėl neatliktų darbų (r=-0,193; p=0,020), nes
p<0,05. Taigi, išmanusis telefonas trukdo atliti suplanuotus darbus, dėl to studentai patiria neigiamų
emocijų, kurios blogina jų emocinę būklę.
Analizuojant išmaniųjų telefonų poveikį mokymosi rezultatams, svarbu buvo nustatyti, kaip
dažnai praktikos metu respondentai naudojasi savo išmaniuoju telefonu (žiūr. 16 pav.).
100
90
80
70
Procentai
60
50 41,3
40
30
18,7 16,7
20 12,7 10,7
10
0
16 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimą praktikos metu procentinė
išraiška.
Paaiškėjo, kad 41,3 proc. slaugos studentų dažnai naršo išmaniuoju telefonu praktikos metu,
18,7 proc. retai , 16,7 proc. kartais, 12,7 proc. telefono niekada nenaudoja praktikos metu ir 10,7 proc.
studentų naršo visada. Taip pat, nustatyta, kad naudojimo dažnumas nepriklauso nuo amžiaus (r=-

0,121; p=0,140), tačiau nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo dažniau naudojamasi telefonu
praktikos metu (r=-0,193; p=0,019), nes p<0,05.
Gauti rezultatai lenkia Alsayed, Bano, Alnajjan (2019) atlikto tyrimo ,,Įvertinti išmaniųjų
telefonų naudojimo praktiką tarp universiteto studentų slaugos bakalauro laipsnyje“ rezultatus,
kuriame tik 24,4 proc. studentų prisipažino, kad naršydavo išmaniuoju telefonu praktikos metu. Taigi,
dažnai naudojamas išmanusis telefonas studentams gali sukelti sunkumų ir klaidų riziką praktikos
metu.
Nustatyta, kaip dažnai respondentai, praktikos metu, patiria išsiblaškymą dėl išmaniojo
telefono naudojimo (žiūr. 17 pav.).
100
80
Procentai
60
40 28,7 30,7
18,7 16,0
20
6
0
17 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą išsiblaškymą praktikos metu procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad 30,7 proc. slaugos studentų dažnai praktikos metu patiria išsiblaškymą,
kartais 28,7 proc., retai 16 proc., niekada 18,7 proc., visada 6 proc. studentų. Taip pat, nustatyta, kad
išsiblaškymo dažnumas, praktikos metu, nepriklauso nuo amžiaus (r=0,019; p=0,821), tačiau
nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo dažniau patiriamas išsiblaškymas praktikos metu (r=-0,278;
p=0,001), nes p<0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Cho ir Lee (2016) Korėjoje atlikto tyrimo ,,Blaškymasis
naudojant išmanųjį telefoną klinikinės praktikos metu ir nuomonės apie išmaniųjų telefonų
apribojimo politiką: skerspjūvio aprašomasis slaugos studentų tyrimas“ rezultatais, kur pusė 46,2
proc. slaugos studentų klinikinės praktikos metu naudojosi savo išmaniaisiais telefonais ir maždaug
ketvirtadalis respondentų, 24,7 proc. dažnai blaškydavosi išmaniaisiais telefonais klinikinės praktikos
metu. Taigi, palyginus minėto ir šio tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad slaugos studentai, naudodamiesi
išmaniuoju telefonu praktikos metu, dažnai patiria išsiblaškymą, o tai turi įtakos studentų
pasiekimams, žinių įsisavinimui ir klaidų darymui. Pastebima tendencija, kad kuo jaunesnis amžius,
tuo studentai dažniau patiria išsiblaškymą.

4.3. Nomofobija
Siekiant atskleisti išmaniųjų telefonų poveikį slaugos studentų psichinei sveikatai ir nustatyti
nomofobinius ryšius bei patiriamas emocijas buvo svarbu išanalizuoti, kaip respondentai jaučiasi, kai
negali naudotis savo išmaniuoju telefonu (žiūr. 18 pav.).
100
80
Procentai
60
40 35,8
25,8
21,9
20 9,9
6,6
0
Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Puikiai
18 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, kaip jaučiasi, kai negali naudotis išmaniuoju telefonu
Paaiškėjo, kad 35,8 proc. slaugos studentų jaučiasi patenkinamai, kai negali naudotis
išmaniuoju telefonu, blogai jaučiasi 25,8 proc., gerai jaučiasi 21,9 proc., puikiai jaučiasi 9,9 proc.,
labai blogai be išmaniojo telefono jaučiasi 6,6 proc. studentų. Taip pat, nustatyta, kad jausmai be
išmaniojo telefono nepriklauso nuo amžiaus (r=-0,080; p=0,332), tačiau nustatyta, kad kuo kursas
mažesnis, tuo jie blogiau jaučiasi negalėdami naudotis išmaniuoju telefonu (r=0,178; p=0,030), nes
p<0,05. Taigi, studentai jaučia nuolatinį poreikį turėti išmanųjį telefoną, pastebima priklausomybės
tendencija.
Respondentai buvo paprašyti įvardinti, kokius jausmus patiria, kai išsikrauna jų išmanusis
telefonas (žiūr. 19 pav.).
100
80
59,6
Procentai
60
37,1
40
21,9
20 9,9 9,9 13,2
0
Dingimo Susierzinimą Paniką Išgastį Pyktį Kita
baimę
19 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal, jaučiamus jausmus, kai išsikrauna jų mobilusis procentinė
išraiška.

Atskleista, kad net 59,6 proc. slaugos studentų patiria susierzinimą, 37,1 proc. patiria
dingimo baimę, 21,9 proc. patiria paniką, po 9,9 proc. studentų patiria išgąstį ar pyktį.
Sharma ir kt. (2015) atlikto tyrimo ,,Didėjantis Indijos medicinos studentų susirūpinimas
nomofobija“ rezultatai parodė, kad 75 proc. medicinos studentų turėjo nomofobiją ir negalėdami
pasiekti mobiliojo telefono, patyrė panikos priepuolį ir susierzinimą. Palyginus minėto ir šio tyrimo
rezultatus paaiškėjo, kad studentai, taip pat, patiria susierzinimą. Paniką išreiškė mažesnis procentas
studentų, tačiau antroje vietoje atsirado dingimo baimė, kur ankstesniame tyrime, jos studentai
neišsakė. Taigi, išmanusis telefonas studentams sukelia neigiamų emocijų, kurios gali pabloginti
studentų psichinę sveikatą.
Siekiant, labiau įsigilinti į respondentų patiriamas emocijas ir sąsajas su nomofobija, buvo
pasitelktas nomofobinis klausimynas, kuriame pateikti teiginiai, kaip respondentai jaučiasi, kai neturi
su savimi išmaniojo telefono (žiūr. 20 pav.).
Esu susirūpinęs, nes mano šeima ir (arba) draugai negali

susisiekti su manim
4,14
Jaudinuosi, nes negaliu žinoti, ar kažkas bandė su manim
susisiekti
4,03
Nerimauju, nes negaliu akimirksniu bendrauti su šeima ir
(arba) draugais
4,03
Esu nervingas, nes negaliu priimti teksto žinučių ir
skambučių
3,79
Patiriu įtampą, nes esu atjungtas nuo interneto 3,61

Jaučiuosi nepatogiai, nes negaliu patikrinti savo
pranešimų iš savo internetinių tinklų
3,59
Pykstu, nes mano nuolatinis ryšys su šeima ir draugais yra
nutrūkęs
3,54
Man yra nejauku, nes negaliu būti informuotas apie
socialinius ir internetinius tinklus
3,48
Panikuoju, nes negaliu naudotis savo išmaniuoju telefonu 3,42
Jaučiuosi keistai, nes nežinau, ką daryti 3,32
1 2 3 4 5
20 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamas emocijas, kai neturi išmaniojo telefono šalia
savęs, vidurkiai.
Paaiškėjo, kad slaugos studentai dažniausiai sutinka, kai neturi išmaniojio telefono šalia
savęs, kad jie susirūpinę, nes jų šeima ir draugai negali susisiekti (4,14±0,94), jaudinasi, nes negali
žinoti, ar kažkas bandė su jais susisiekti (4,03±0,94) ir nerimauja, nes negali akimirksniu bendrauti
su šeima ar draugais (4,03±1,17). Studentai rečiausiai sutinka, kad neturint telefono šalia jie jaučiasi
keistai, nes nežino, ką daryti (3,32±1,28), panikuoja, nes negali naudotis telefonu (3,42±1,46) ir jiems
yra nejauku, nes negali būti informuotas apie socialinius ir internetinius tinklus (3,48±1,42).

Kadangi iš nomofobijos klausimyno (NMP-Q) šiame tyrime paimta tik 10 teiginių iš 20,
todėl buvo atlikta faktorinė analizė ir apskaičiuotos Cronbach α. Kintamųjų faktorių svoriai, vidurkiai
ir standartiniai nuokrypiai pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) faktorių svoriai ir teiginių vidurkiai.
Teiginio Faktoriaus
Teiginiai m SD Interkoreliacija
numeris svoris
Nerimauju, nes negaliu akimirksniu bendrauti su šeima
1 4,03 1,17 0,836 0,788
ir (arba) draugais
Esu susirūpinęs, nes mano šeima ir (arba) draugai negali
2 4,14 0,94 0,737 0,668
susisiekti su manim
Esu nervingas, nes negaliu priimti teksto žinučių ir
3 3,79 1,24 0,868 0,826
skambučių
Pykstu, nes mano nuolatinis ryšys su šeima ir draugais
4 3,54 1,38 0,851 0,803
yra nutrūkęs
Jaudinuosi, nes negaliu žinoti, ar kažkas bandė su

5 4,03 1,13 0,825 0,770
manim susisiekti
6 Patiriu įtampą, nes esu atjungtas nuo interneto 3,61 1,35 0,878 0,846
Man yra nejauku, nes negaliu būti informuotas apie

7 3,48 1,42 0,877 0,846
socialinius ir internetinius tinklus
Jaučiuosi nepatogiai, nes negaliu patikrinti savo

8 3,59 1,35 0,837 0,798
pranešimų iš savo internetinių tinklų
Panikuoju, nes negaliu naudotis savo išmaniuoju
9 3,42 1,46 0,854 0,820
telefonu
10 Jaučiuosi keistai, nes nežinau, ką daryti 3,32 1,28 0,637 0,584
Tikrinant nomofobijos skalės validumą ir suderinamumą nustatyta Kaizerio–Mejerio–

Olkino mato reikšmė (KMO=0,930) ir Bartleto sferiškumo kriterijaus rezultatas (1231,291; df=45,
p<0,001), bei Cronbach α (0,945) patvirtina, kad kintamieji tinka faktorinei analizei. Analizuojant
skalės validumą ir suderinamumą atrinktosiose pagrindinėse komponentėse išliko pakankamai daug
informacijos apie visus kintamuosius, nes nė vieno kintamojo bendrumas nėra mažesnis kaip 0,20.
Faktorių svoriai buvo didesni nei 0,4. Faktorinė analizė parodė tik vieną faktorių, o faktorių bendroji
paaiškinta dispersija buvo lygi 67,74 proc. Skalė buvo vertinama kaip jos sudarančių teiginių suma
(nuo 10 iki 50 balų).
6 lentelė. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) teiginių vidinis suderinamumas, teiginių vidurkiai.
Faktoriaus
Bartleto
Teiginių bendroji
Skalė m SD Cronbach α KMO sferiškumo
skaičius paaiškinta
kriterijus
dispersija
1231,29; 45;
Nomofobijos skalė 10 36,9 10,52 0,945 0,930 67,74
<0,001

Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) autoriai rekomenduoja naudoti 7 balų Likerto skalę (1

– visiškai nesutinka; 7 – visiškai sutinka) ir nomofobiją matuoti sudėjus visų 20 teiginių balus. Balų
suma gali svyruoti nuo 20 iki 140 balų, o nomofobiją siūloma vertinti pagal 15, 80 ir 95 procentiles.
Kadangi mes tyrime naudojome 5 balų Likerto skalę ir tik 10 teiginių (suma nuo 10 iki 50 balų), tai
pagal 15,80,95 procentilę atitiko 25,47,49 balai. Rezultatai atitiko taip: 10-25 balai – nėra
nomofobijos; 26-46 balai – nomofobijos rizika; 47-50 balų – nomofobija.
Taigi, paskaičiavus respondentų įvertinimus ir suskirsčius į grupes nustatyta, kad 63,3 proc.
respondentų turi nomofobijos riziką, 21,1 proc. turi nomofobijos simptomus ir tik 15,6 proc.
problemų neturi (žiūr. 21 pav.).
70 63,3
60
50
Procentai
40
30
21,1
20 15,6
10
0
Nėra nomofobijos Nomofobijos rizika Nomofobija
21 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal nomofobiškumą procentinė išraiška.
Nustatyta, kad bendras nomofobijos įvertis buvo 36,9±10,52 balai. Taip pat, atlikus ANOVA
dispersinę analizę nustatyta, kad 19-23 m. (36,75±10,55) ir 24-28 m. (40,19±9,33) slaugos studentų
nomofobija yra stipresnė, negu vyresnių nei 33 m. respondentų (25,88±9,4) (F=4,209; p=0,007).
7 lentelė. Nomofobijos klausimyno (NMP-Q) įverčių palyginimas pagal amžių ir kursą.
Veiksniai n m SD F; p
19-23 m. 104 36,75* 10,55
24-28 m. 31 40,19* 9,33
Amžius 4,209; 0,007**
29-33 m. 4 37,25 7,09
> 33 m. 8 25,88 9,4
II 44 38,2 10,38
Kursas III 52 37,1 11,6 0,559; 0,573
IV 50 35,92 9,23
Statistiškai reikšmingi skirtumai paryškinti: * - p<0,05, kai lyginama su < 33 m., ** - p<0,01

Taip pat, siekiant nustatyti sąsajas tarp respondentų amžiaus, kurso, naudojimosi laiko bei
nomofobijos skalės buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Kaip matome iš 8 lentelės, nustatytas
statistiškai reikšmingas neigiamas silpnas nomofobijos ryšys su telefono tikrinimo dažnumu (r=-
0,225; p=0,008) ir su telefono tikrinimu rytais (r=-0,447; p<0,001). Taip pat, nustatytas teigiamas
vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas nomofobijos ryšys su telefono naudojimo laiku prieš
miegą (r=0,653; p<0,001) ir silpnas ryšys su telefono naudojimo laiku (r=0,213; p=0,010).
Galime teigti, kad kuo trumpesnis telefono tikrinimo laikas bei kuo ilgesnis naudojimasis
telefonu per visą dieną ir prieš miegą, tuo nomofobija yra stipresnė. Tačiau tiesioginio nomofobijos
ryšio nuo respondentų amžiaus, kurso nenustatyta (p>0,05).
Nustatytas statistiškai reikšmingas stiprus teigiamas ryšys tarp nomofobijos skalės ir
išmaniųjų telefonų priklausomybės skalės (r=0,799; p<0,001). Galime teigti, kad kuo priklausomybė
yra didesnė, tuo labiau pasireiškia ir nomofofijos simptomai.
8 lentelė. Nomofobijos skalės (NMP-Q) sąsajos su amžiumi, kursu, naudojimosi laiku sąsajos.
Sąsajos Nomofobijos skalė
r -0,021
Amžius
p 0,799
r -0,116
Kursas
p 0,163
r 0,213**
Kaip manote, kiek laiko per parą praleidžiate naudodamiesi
išmaniuoju telefonu? p 0,010
r -0,225**
Jūs išmanųjį telefoną tikrinate kas:
p 0,008
r -0,447**
Prabudus ryte išmanųjį telefoną patikrinate:
p <0,001
r 0,653**
Prieš miegą, Jūs išmaniuojiu telefonu naudojatės?
p <0,001
0,799**
Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė (SAS)
<0,001
Gauti rezultatai, patvirtina, kad slaugos studentai patiria nomofobinius simptomus, kai neturi
telefono šalia savęs ir yra tvirtai prisirišę prie savo išmaniųjų telefonų. Tyrimo rezultatai sutampa su
Ahmed, Pokhrel, Roy, Samuel (2019) atlikto tyrimo ,,Nomofobijos poveikis: kineziterapijos kurso
studentų priklausomybė, naudojant internetinį skerspjūvio tyrimą“ rezultatais, kuriame paaiškėjo, kad
44,6 proc. medicinos studentų yra nomofobiniai ir didžioji dalis studentų visada patiria neigiamas
emocijas dėl negalėjimo naudotis išmaniuoju telefonu. Taigi, nomofobija susijusi su studentų
priklausomybe išmaniesiems telefonams ir daro neigiamą poveikį studentų psichinei sveikatai.

Respondentų buvo paklausta, ar jiems kyla pyktis ar agresija, jeigu kažkas paima jų išmanųjį
telefoną (žiūr. 22 pav.).
100
80
Procentai 60
40 32,9 29,5
16,1
20 10,1 11,4
0
22 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą pyktį ar agresiją, dėl išmaniojo telefono
Paaiškėjo, kad pyktį ar agresiją, dėl išmaniojo telefono, kartais patiria 32,9 proc. slaugos
studentų, dažnai patiria 29,5 proc., niekada 16,1 proc., visada 11,4 proc., retai 10,1 proc. studentų.
Taip pat, nustatyta, kad pykčio ar agresijos pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo amžiaus
(r=0,016; p=0,848) ir kurso (r=-0,065; p=0,435), nes p>0,05.
Gauti rezultatai nesutampa su Wieland (2014) atliktu tyrimu ,,Priklausomybė nuo interneto:
psichiatrijos ir psichikos sveikatos slaugytojų vertinimo ir gydymo galimybės“, kuris atskleidė, kad
studentų emocinis atsakas ir piktas elgesys paprastai būna sunkus ir didžioji dalis studentų dažnai
patiria agresiją ir neurotiškumą dėl savo telefono. Taigi, palyginus minėto ir šio tyrimo rezultatus
paaiškėjo, kad didžioji dalis studentų, tik kartais patiria agresyvumą ar pyktį, tačiau tai gali pabloginti
jų emocinį stabilumą.
4.4. Išmaniųjų telefonų poveikis bendravimui

Analizuojant išmaniųjų telefonų poveikį respondentų asmeniniam bendravimui, buvo svarbu
nustatyti, socialinių tinklų tikrinimo svarbą. Atskleisti, kokius jausmus respondentams sukelia
socialiniai tinklai (žiūr. 23 pav.).

100
90
80
70 65,6
Procentai
60
50
40
30 23,2
17,2
20 12,6 9,3
10 5,3
0
Malonumą Nepasitikėjimą Nusivylimą Prislėgtumą Nervingumą Kita
savimi
23 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų sukeliamas emocijas procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad net 65,6 proc. slaugos studentams socialinių tinklų tikrinimas sukelia
malonumą, 23,2 proc. nepasitikėjimą savimi, 17,2 proc. nusivylimą, 12,6 proc. prislėgtumą, 9,3 proc.
nervingumą. Taigi, socialiniai tinklai studentams tapo malonumo šaltiniu, kuris gali pakeisti kitus
užsėmimus ir skatinti didesnę priklausomybę išmaniesiems telefonams.
Respondentai buvo paprašyti įvardinti ar socialiniai tinklai yra įdomesni nei realus
gyvenimas (žiūr. 24 pav.).
100
80
Procentai
60
38,5
40 29,7
20 15,5 11,5
4,7
0
24 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų įdomumą nei realus gyvenimas procentinė
išraiška.
Atskleista, kad dažnai, net 38,5 proc. slaugos studentams socialiniai tinklai įdomesni nei
realus gyvenimas, 29,7 proc. kartais, 15,5 proc. niekada, 11,5 proc. retai, 4,7 proc. atsakė visada. Taip
pat, nustatyta, kad socialinių tinklų įdomumas nepriklauso nuo amžiaus (r=-0,028; p=0,733), tačiau
nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo dažniau socialiniai tinklai įdomesni nei realus gyvenimas
(r=-0,212; p=0,010), nes p<0,05.
Gauti rezutatai sutampa su Kwon ir kt. (2013) atlikto tyrimo ,,Išmaniųjų telefonų
priklausomybės skalė: trumpas versijos kūrimas ir patvirtinimas“ ir Groarke (2014) atlikto tyrimo
,,Išmaniųjų telefonų įtaka socialiniam elgesiui ir santykiams“ rezultatais, kur paaiškėjo, kad studentai

yra labiau atsiriboję nuo tikro socialinio gyvenimo. ir dažniau yra suinteresuoti savo socialiniu
gyvenimu internete. Taigi, kuo studentai jaunesni ir labiau priklausomi, tuo socialinių tinklų turinys
jiems kelia didesnį pasitenkinimą nei realus gyvenimas.
Respondentų buvo paklausta ar jiems buvimas socialiniuose tinkluose yra svarbesnis nei
realus bendravimas (žiūr. 25 pav.).
100
80
Procentai
60
40 32,9
27,5
20,8
20 14,1
4,7
0
25 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal socialinių tinklų svarbingumą labiau nei realus
bendravimas procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad dažnai, net 32,9 proc. slaugos studentams buvimas socialiniuose tinkluose
yra svarbesnis nei realus bendravimas, 27,5 proc. atsakė niekada, 20,8 proc. atsakė kartais, 14,1 proc.
retai ir 4,7 proc. studentų atsakė visada. Taip pat, nustatyta, kad socialinių tinklų svarbumas
nepriklauso nuo amžiaus (r=0,093; p=0,257), tačiau nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo dažniau
socialiniai tinklai yra svarbesni nei realus bendravimas (r=-0,166; p=0,043), nes p<0,05. Taigi,
studentai daugiau linkę būti socialiniuose tinkluose nei bendrauti, tai gali padidinti vienišumą ir
bendravimo įgūdžių trūkumą.
Siekiant labiau įsigilinti į socialinių tinklų įtaką respondentų elgesiui ir bendravimui, buvo
svarbu nustatyti ar virtualioje erdvėje respondentai save geriau išreiškia nei realiame gyvenime (žiūr.
26 pav.).

100
77,9
80
Procentai
60
40
22,1
20
0
Taip Ne
26 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, ar jie save geriausiai išreiškia virtualioje erdvėje,
Paaiškėjo, kad 77,9 proc. slaugos studentų savęs geriausiai neišreiškia virtualioje aplinkoje,
22,1 proc. atsakė, kad išreiškia. Taip pat, nustatyta, kad 32,6 proc. II kurso, 23,1 proc. III kurso ir 12
proc. IV kurso studentai mano, kad jie geriausiai save išreiškia virtualioje erdvėje, tačiau tai nėra
statistiškai reikšmingas skirtumas (χ²=5,901; df=2; p=0,052), nes p>0,05.
Respondentų buvo paklausta ar jie pastebi, kad išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį
jų asmeniniams santykiams su aplinkiniais (žiūr. 27 pav.).
100
90
80 73
70
Procentai
60
50
40
27
30
20
10
0
Taip Ne
27 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo, pagal išmaniojo telefono neigiamą poveikį asmeniniams
santykiams, procentinė išraiška.
Nustatyta, kad net 73 proc. slaugos studentams išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį
jų asmeniniams santykiams su aplinkiniais ir ne atsakė 27 proc. studentų. Taip pat, nustatyta, kad
75,6 proc. II kurso, 78,8 proc. III kurso ir 66 proc. IV kurso studentų mano, kad išmanusis telefonas
daro neigiamą poveikį asmeniniams santykiams su aplinkiniais, tačiau tai nėra reikšmingas skirtumas
(χ²=2,303; df=2; p=0,316), nes p>0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Velthoven, Powell, J., Powell, G. (2018) atlikto tyrimo
,,Probleminis išmaniųjų telefonų naudojimas: skaitmeninis požiūris į kylančią visuomenės sveikatos
problemą“ rezultatais, kuriame 95 proc. studentų prisipažino, kad išmanusis telefonas daro neigiamą
poveikį jų santykiams su šeima. Taigi, išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį studentų
bendravimui ir gali paskatinti bendruomenės jausmo praradimą tarp jaunuolių.
Analizuojant išmaniųjų telefonų poveikį respondentų asmeniniams santykiams,
respondentai buvo paprašyti įvertinti kiekvieną teiginį, susijusį su išmaniojo telefono naudojimo
įpročiais ir bendravimu (žiūr. 28 pav.).
Informacijos ieškau telefonu internete, užuot paklausus kitų

žmonių 3,90
Nuolat laikau mobilųjį telefoną rankoje, kai esu su draugais ar
šeima 3,73
Dėl mano išmaniojo telefono naudojimo kyla konfliktų tarp manęs
ir mano šeimos (ar draugų) 3,60
Man sunku klausytis aplinkinių, nes nuolat pokalbio metu tikrinu
išmanųjį telefoną 3,39
Mieliau naršau telefonu nei bendrauju su aplinkiniais 3,12

Pirmenybę teikiu bendravimui per išmanųjį telefoną, o ne realiems
pasimatymams 3,03
Virtualus bendravimas man mielesnis už tikrąjį 2,82
1 2 3 4 5
28 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimo poveikį asmeniniams
santykiams vidurkiai.
Tyrimu nustatyta, kad slaugos studentai dažniausiai sutinka, kad jie informacijos ieško
internete, užuot paklausus kitų žmonių (3,9±1,12), nuolat laiko mobilųjį telefoną rankoje, kai būna
su draugais ar šeima (3,73±1,27), dėl išmaniojo telefono naudojimo kyla konfliktų tarp jų ir šeimos
(3,6±1,48) ir jiems sunku klausytis aplinkinių, nes nuolat pokalbio metu tikrina išmanųjį telefoną
(3,39±1,51). Rečiausiai studentai sutinka, kad virtualus bendravimas jiems yra mielesnis už tikrąjį
(2,82±1,29), pirmenybę teikia bendravimui per išmanųjį telefoną, o ne realiems pasimatymams
(3,03±1,42) ir mieliau naršo telefonu nei bendrauja su aplinkiniais (3,12±1,44).
Taip pat, siekiant nustatyti sąsajas tarp respondentų amžiaus, kurso, priklausomybės,
nomofobijos bei poveikio asmeniniams santykiams buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Kaip
matome iš 9 lentelės, kuo studentų amžius didesnis, tuo jie dažniau sutinka, kad virtualus bendravimas
mielesnis už tikrąjį (r=0,172; p=0,037), tačiau kuo kursas mažesnis, tuo dažniau sutinka, kad
pirmenybę teikia bendravimui per telefoną (r=-0,220; p=0,008), nuolatos tikrina telefoną ir tai jiems
trukdo bendrauti (r=-0,174; p=0,035), nuolat laiko telefoną rankoje (r=-0,197; p=0,017) ir kyla
konfliktų dėl telefono naudojimo (r=-0,170; p=0,040). Taip pat, nustatyta, kad kuo asmeniniems
santykiams išmaniojo telefono poveikis yra didesnis, tuo didesnė studentų priklausomybė ir stipresni
nomofobijos simptomai (su visais teiginiais p<0,05)

9 lentelė. Išmaniojo telefono naudojimo poveikio asmeniniams santykiams sąsajos su amžiumi, kursu,
Išmaniųjų telefonų
Sąsajos Amžius Kursas Nomofobija
priklausomybės skalė
Pirmenybę teikiu bendravimui per išmanųjį telefoną, o r 0,162 -0,220** 0,517** 0,448**
ne realiems pasimatymams p 0,050 0,008 <0,001 <0,001
r 0,172* -0,140 0,434** 0,387**
Virtualus bendravimas man mielesnis už tikrąjį
p 0,037 0,091 <0,001 <0,001
Man sunku klausytis aplinkinių, nes nuolat pokalbio r -0,011 -0,174* 0,739** 0,655**
metu tikrinu išmanųjį telefoną p 0,893 0,035 <0,001 <0,001
Informacijos ieškau telefonu internete, užuot paklausus r -0,051 -0,037 0,533** 0,518**
kitų žmonių p 0,536 0,655 <0,001 <0,001
Nuolat laikau mobilųjį telefoną rankoje, kai esu su r 0,014 -0,197* 0,714** 0,685**
draugais ar šeima p 0,864 0,017 <0,001 <0,001
r 0,016 -0,143 0,703** 0,606**
Mieliau naršau telefonu nei bendrauju su aplinkiniais
p 0,844 0,085 <0,001 <0,001
Dėl mano išmaniojo telefono naudojimo kyla konfliktų r -0,010 -0,170* 0,700** 0,678**
tarp manęs ir mano šeimos (ar draugų) p 0,901 0,040 <0,001 <0,001
Gauti rezultatai sutampa su Bragazzi, Puente (2014) tyrimo ,,Pasiūlymas įtraukti nomofobiją
į naują DSMV“ ir Peper, Harwey (2018) tyrimo ,,Skaitmeninė priklausomybė: padidėjęs vienišumas,
nerimas ir depresija“ rezultatais, kuriuose nustatyta, kad dauguma studentų visada nešiojasi išmanųjį
telefoną su savimi, nuolatos naudojasi ir tikrina savo išmanųjį telefoną, kai bendrauja su aplinkiniais.
Užuot bendravę su aplinkiniais jaunuoliai dažniau renkasi naršymą telefone. Taip pat, tyrimo
rezultatai sutampa su Hawi ir Samaha (2017) tyrimo ,,Ryšiai tarp priklausomybės išmaniesiems
telefonams, nerimas ir šeimos santykiai“ rezultatais, kuriame paaiškėjo, kad 48 proc. priklausomų
bakalauro studentų daugiau patiria problemų ir konfliktų savo šeimos santykiuose. Apibendrinus,
galima teigti, kad išmanusis telefonas turi neigiamą poveikį studentų bendravimui ir asmeniniams
santykiams.
4.5.Išmaniųjų telefonų sukelti psichologiniai sutrikimai
Siekiant išanalizuoti, kokius psichologinius sutrikimus respondentai patiria dėl išmaniojo

telefono naudojimo, buvo svarbu nustatyti, kokius jausmus išgyvendami respondentai dažniausiai
ima į rankas savo išmanųjį telefoną (žiūr. 29 pav.).

100 88,7
90
80
70 58,9 60,9 58,9
Procentai
60
45,7
50
40
30
20
10 2,6
0
Norite sumažinti Norite atsiriboti Nuobodžiaujate Jaučiatės vienišas Prisiminate, jog Kita
stresą nuo jus ilgai netikrinote
supančios socialinių tinklų
aplinkos
29 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamus jausmus, kuomet ima savo išmanųjį telefoną į
rankas, procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad dažniausiai 88,7 proc. slaugos studentų ima išmanųjį telefoną į rankas, kai
nuobodžiauja, 60,9 proc. kai jaučiasi vieniši, po 58,9 proc. kai nori atsiriboti nuo supančios aplinkos
ar kai prisimena, kad ilgai netikrino socialinių tinklų, 45,7 proc. nori sumažinti stresą ir kita sudarė
2,6 proc. studentų atsakymų, kuriuose pažymėjo, kad ima telefoną į rankas, kai mokosi.
Gauti rezultatai nesutampa su Thomas (2016) atlikto tyrimo ,,Tailando universiteto studentų
priklausomybė nuo mobiliųjų telefonų ir akademinis stresas“ rezultatais, kuriame, net 65 proc.
studentų savo išmanųjį telefoną naudoja, kaip būdą sumažinti patiriamo streso lygį. Šiame tyrime
studentai dažniausiai naudoja išmanųjį telefoną tik kai nuobodžiauja.
Respondentų buvo paklausta ar jie, kai naršo išmaniuoju telefonu, dažnai praranda laiko
nuovoką (žiūr. 30 pav.).
100
80
Procentai
60
44,3
40
21,5 22,1
20 8,1
4
0
30 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal laiko nuovokos praradimą, kai naršo išmaniuoju telefonu,
Nustatyta, kad net 44,3 proc. slaugos studentų dažnai praranda laiko nuovoką, kai naršo
išmaniuoju telefonu, 22,1 proc. visada, 21,5 proc. kartais, 8,1 proc. retai ir 4 proc. studentų atsakė

niekada. Taip pat, nustatyta, kad laiko nuovokos praradimas nepriklauso nuo amžiaus (r=-0,097;
p=0,238) ir kurso (r=-0,104; p=0,207), nes p>0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Alsayed, Bano ir Alnajjan (2019) atlikto tyrimo ,,Išmaniųjų
telefonų naudojimo praktikos įvertinimas tarp universiteto slaugos studentų bakalauro laipsnyje“
rezultatais, kuriame 76 proc. slaugos studentų naršant išmaniuoju telefonu, dažnai prarasdavo laiko
nuovoką ir neatlikdavo suplanuotų dienos darbų. Apibendrinus galima teigti, kad studentai dėl
prarasto laiko naršant ir neatliktų darbų, gali patirtį didelį stresą, kuris blogina jų savijautą.
Siekiant atskleisti išmaniųjų telefonų sukeliamą stresą, buvo siekiama išsiaiškinti, kokius
jausmus respondentams sukelia išmaniojo telefono pranešimų ir skambučių garsai (žiūr. 31 pav.).
100
80
Procentai
60
43 41,1 41,7
40
17,2
20 10,6 13,2
0
Stresą Įtampą Nerimą Nervingumą Pasitenkinimą Kita
31 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jausmus, sukeliamus skambučių ir pranešimų garsų,
Paaiškėjo, kad 43 proc. slaugos studentams gauti pranešimų ir skambučių garsai sukelia
stresą, 41,1 proc. sukelia įtampą, 41,7 proc. sukelia nerimą, 17,2 proc. sukelia nervingumą, 10,6 proc.
sukelia pasitenkinimą.
Gauti rezultatai sutampa su Sadoughi, Salehi (2017) alikto tyrimo ,,Probleminio mobiliojo
ryšio ir miego kokybės santykis tarp slaugos studentų: tarpininkaujantis suvokiamo streso vaidmuo“
rezultatais, kuriame patvirtinta, kad studentų stresą padidina gaunamos žinutės ir skambučiai. Taigi,
studentai patiria daug neigiamų emocijų, susijusių su išmaniojo telefono sklindančiais garsais.
Respondentų buvo paklausta ar jie, gaudami el. pranešimus ir atsakinėdami į juos, patiria
pastovų stresą (žiūr. 32 pav.).

100
80
Procentai
60
36,5
40
17,6 19,6
20 14,9 11,5
0
32 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal patiriamą stresą, gaunant ir atsakinėjant į el. pranešimus,
Nustatyta, kad 36,5 proc. slaugos studentų dažnai gaudami ir atsakinėdami į el. pranešimus
patiria nuolatinį stresą, 19,6 proc. patiria visada, 17,6 proc. patiria kartais, 14,9 proc. niekada nepatiria
ir 11,5 proc. studentų patiria stresą retai. Taip pat, nustatyta, kad patiriamas stresas, gaunant ir
atsakinėjant į el.pranešimus, nepriklauso nuo amžiaus (r=0,107; p=0,195) ir kurso (r=-0,145;
p=0,079), nes p>0,05. Taigi, dažnai patiriamas stresas blogina studentų psichinę sveikatą, sukelia
nuovargį.
Respondentai buvo paprašyti įvertinti ar dėl išmaniojo telefono naudojimo turi sunkumų
bandant atsipalaiduoti (žiūr. 33 pav.).
100
80
Procentai
60
40 33,1
27
20 13,5 15,5
10,8
0
33 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal sunkumus bandant atsipalaiduoti, dėl išmaniojo telefono
Paaiškėjo, kad 33,1 proc. slaugos studentų dažnai dėl išmaniojo telefono naudojimo patiria
sunkumų bandant atsipalaiduoti, 27 proc. atsakė visada, 15,5 proc. kartais, 13,5 proc. retai ir 10,8
proc. studentų niekada nepatiria sunkumų. Taip pat, nustatyta, kad sunkumai bandant atsipalaiduoti
nepriklauso nuo amžiaus (r=0,063; p=0,448), tačiau nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo dažniau
patiriami sunkumai bandant atsipalaiduoti dėl išmaniojo telefono (r=-0,229; p=0,005), nes p<0,05.

Gauti rezultatai sutampa su Tan ir Arshat (2019) atlikto tyrimo ,,Priklausomybė nuo
išmaniojo telefono ir stresas tarp bakalauro studijų studentų“, kuriame nustatyta, kad bakalauro
studentai, kurie daugiau naudojasi savo išmaniuoju telefonu, dažnai 39 proc. patiria sunkumų bandant
atsipalaiduoti. Taigi, dėl poilsio stokos gali būti blogesnės nuotaikos, vangesni ir dažniau patirti
emocinį perdegimą.
Siekiant atskleisti išmaniųjų telefonų poveikį respondentų psichinei sveikatai, buvo svarbu
nustatyti respondentų kasdieninį aktyvumą (žiūr. 34 pav.).
100
80
Procentai
60 54,1
40
20,3
14,9
20 9,5
1,4
0
Būnu aktyvus Dažnai jaučiu Reikia Niekam Kita
nuovargį pastangų, kad „nekyla
atlikčiau tam rankos“
tikrą veiklą
34 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal kasdieninį aktyvumą procentinė išraiška.
Nustatyta, kad net 54,1 proc. slaugos studentų dažnai jaučia nuovargį, 20,3 proc. būna
aktyvūs, 14,9 proc. niekam ,,nekyla rankos“, 9,5 proc. reikia pastangų, kad atliktų tam tikrą veiklą.
Taigi, išmaniojo telefono naudojimas studentams sukelia dažną nuovargį, kuris gali turėti neigiamų
pasekmių jų sveikatai ir darbingumui.
Respondentai buvo paprašyti nurodyti ar jaučia mažesnį pasitikėjimą savimi, kai neturi
išmaniojo šalia savęs (žiūr. 35 pav.).
100
80
Procentai
60
40 34,5 35,1
20 14,9
8,1 7,4
0
35 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal jaučiamą nepasitikėjimą savimi, kai neturima išmaniojo
telefono, procentinė išraiška.

Paaiškėjo, kad 35,1 proc. slaugos studentų dažnai jaučia mažesnį pasitikėjimą savimi, kai
neturi išmaniojo šalia savęs, 34,5 proc. atsakė kartais, 14,9 proc. atsakė retai, 7,4 proc. visada ir 8,1
proc. studentų atsakė niekada. Taip pat, nustatyta, kad jaučiamas nepasitikėjimas savimi nepriklauso
nuo amžiaus (r=0,024; p=0,771) ir kurso (r=-0,139; p=0,093), nes p>0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Bian ir Leung (2014) tyrimo ,,Susieti vienatvę, drovumą,
priklausomybės išmaniesiems telefonams simptomus ir išmaniųjų telefonų modelius su socialiniu
kapitalu“ rezultatais, kuriame nustatyta, kad 46 proc. studentų, mažiau pasitikėdavo savimi, kai
išmaniojo neturėdavo su savimi. Apibendrinus, pastebima tendencija, kad išmanusis telefonas
studentams sukelia psichologinių sutrikimų, jų pasitikėjimas savimi mažėja, o tai gali sukelti
sunkumų profesinėje srityje.
Siekiant labiau atskleisti psichologinius sutrikimus, respondentų buvo paklausta ar jie, užuot
sprendę gyvenimiškas problemas, naršo išmaniuoju telefonu (žiūr. 36 pav.).
100
80
Procentai
60
40 31,8 34,5
20 13,5 10,1 10,1
0
36 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal tai, ar jie užuot sprendę gyvenimiškas problemas, naršo
išmaniuoju telefonu, procentinė išraiška.
Atskleista, kad dažnai, net 34,5 proc. slaugos studentų, užuot sprendę gyvenimiškas
problemas, naršo išmaniuoju telefonu, 31,8 proc. naršo kartais, 13,5 proc. niekada, 10,1 proc. studentų
atsakė visada ir 10,1 proc. retai. Taip pat, nustatyta, kad ši problema nepriklauso nuo amžiaus (r=-
0,034; p=0,679) ir kurso (r=-0,151; p=0,069), nes p>0,05.
Gauti rezultatai sutampa su Emanuel ir kt. (2015) atliktu tyrimu ,,Tiesa apie priklausomybę
išmaniesiems telefonams“, kuriame paaiškėjo, kad daugiau nei pusė studentų patvirtino, kad
naudojasi išmaniuoju, kaip būdą pabėgti nuo problemų.
Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokias psichologines problemas jiems sukėlė
išmanusis telefonas (žiūr. 37 pav.).

100
90
80
70 63,6
56,3
Procentai
60 51 54,3
50 44,4
37,7
40
30 15,9
20 8,6
10
0
Padidėjo Tapote Buvo minčių Tapote Sunku Sunku Miego Kita
irzlumas ir nekantrus apie drovus užmegsti kontroliuoti sutrikimai
nervingumas savižudybę pokalbį su patiriamas
kitu emocijas
žmogumi
37 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal psichologines problemas, sukeltas išmaniojo telefono
Paaiškėjo, kad 63,6 proc. slaugos studentų tapo nekantrūs, 56,3 proc. padidėjo irzlumas ir
nervingumas, 54,3 proc. sunku užmegsti pokalbį su kitu žmogumi, 51 proc. tapo drovūs, 44,4 proc.
sunku kontroliuoti patiriamas emocijas, 37,7 proc. atsirado miego sutrikimai, 15,9 proc. buvo minčių
apie savižudybę. Taigi, kaip matome iš rezultatų, studentams išmanusis telefonas sukelia daug
psichologinių problemų, kurios blogina jų savijautą ir gyvenimo kokybę.
Respondentai buvo paprašyti įvertinti jų deprisiškumą dėl išmaniojo telefono naudojimo
(žiūr. 38 pav.).
Sunku susikoncentruoI 3,92

Jaučiu bendrą nuovargį 3,87
Jaučiuosi liūdnos nuotaikos ir prislėgtas 3,80
Dažnai būkštauju dėl ateities ir artimųjų 3,79
Jaučiu padidėjusį jautrumą 3,71
Jaučiuosi vienišas 3,65
Sutriko miegas 3,44
Jaučiu apatiją 3,35
Mano gyvenimas yra tuščias 3,20
Sutriko apeItas 2,88
1 2 3 4 5
38 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal deprisiškumą, dėl išmaniojo telefono naudojimo, vidurkiai.
Tyrimu nustatyta, kad studentai dažniausiai sutinka, kad jiems sunku susikoncentruoti
(3,92±1,2), jaučia bendrą nuovargį (3,87±1,23), jaučiasi liūdnos nuotaikos ir prislėgtas (3,8±1,33),
dažnai būkštauja dėl ateities ir artimųjų (3,79±1,23), jaučia padidėjusį jautrumą (3,71±1,32) ir jaučiasi

vieniši (3,65±1,3). Studentai rečiausiai sutinka, kad jiems sutriko apetitas (2,88±1,36), jų gyvenimas
yra tuščias (3,2±1,32), jaučia apatiją (3,35±1,32) ir sutriko miegas (3,44±1,35).
Taip pat, siekiant nustatyti sąsajas tarp studentų amžiaus, kurso, priklausomybės,
nomofobijos bei depresiškumo simptomų buvo atlikta Spearman koreliacinė analizė. Kaip matome iš
10 lentelės, kuo kursas mažesnis, tuo dažniau sutinka, kad jaučiasi liūdnos nuotaikos ir prislėgti (r=-
0,212; p=0,010), jiems sunku susikoncentruoti (r=-0,187; p=0,024), jaučiasi vieniši (r=-0,197;
p=0,018). Taip pat, nustatyta, kad kuo depresiškumo simptomai yra dažnesni, tuo didesnė studentų
priklausomybė ir stipresni nomofobijos simptomai (su visais teiginiais p<0,05). Tačiau nuo
respondentų amžiaus depresiškumo simptomų dažnumas nepriklauso (p>0,05).
10 lentelė. Depresiškumo simptomų pasireiškimo dėl išmaniojo telefono sąsajos su amžiumi, kursu,
Išmaniųjų telefonų priklausomybės

Sąsajos Amžius Kursas Nomofobija
skalė
r -0,030 -0,212* 0,759** 0,731**

Jaučiuosi liūdnos nuotaikos ir prislėgtas
p 0,720 0,010 <0,001 <0,001
r -0,067 -0,187* 0,728** 0,671**
Sunku susikoncentruoti
p 0,425 0,024 <0,001 <0,001
r -0,043 -0,197* 0,707** 0,738**
Jaučiuosi vienišas
p 0,610 0,018 <0,001 <0,001
r -0,117 -0,133 0,727** 0,707**
Jaučiu bendrą nuovargį
p 0,160 0,113 <0,001 <0,001
r -0,048 -0,124 0,525** 0,503**
Mano gyvenimas yra tuščias
p 0,562 0,137 <0,001 <0,001
r -0,134 -0,156 0,750** 0,737**
Jaučiu padidėjusį jautrumą
p 0,107 0,061 <0,001 <0,001
r -0,059 -0,105 0,669** 0,658**
Dažnai būkštauju dėl ateities ir artimųjų
p 0,482 0,209 <0,001 <0,001
r -0,012 -0,144 0,651** 0,548**
Sutriko miegas
p 0,885 0,085 <0,001 <0,001
r 0,126 -0,071 0,589** 0,523**
Jaučiu apatiją
p 0,128 0,398 <0,001 <0,001
**
r 0,036 -0,067 0,456 0,354**
Sutriko apetitas
p 0,665 0,424 <0,001 <0,001
Gauti rezultatai sutampa su Ruz, Al- Akash, Jarrah (2018) atlikto tyrimo ,,Nuolatiniai
(nerimas ir depresija) paveikti slaugos studentų akademiniai pasiekimai ir pravaikštos“, kuriame
nustatyta, kad studentai, kurie daugiau laiko praleisdavo naudodamiesi išmaniuoju telefonu, patyrė
depresinius simptomus. Jie dažniau buvo prislėgtos nuotaikos, jautė padidėjusį jautrumą, vienišumą,
patyrė dėmesingumo sutrikimų paskaitų metu, juos kamavo miego sutrikimai. Apibendrinus, galima
teigti, kad kuo studentai turi didesnę priklausomybę išmaniesiems telefonams, tuo ir depresijos
simptomai jiems dažnesni.
4.6. Išmaniųjų telefonų naudojimas ir nemiga

Siekiant atskleisti išmaniųjų telefonų poveikį miego kokybei, buvo svarbu nustatyti, kur
respondentai laiko savo išmanųjį telefoną, miego metu (žiūr. 39 pav.).
100
90
80
70 55,4
Procentai
60
50
40 23,6
30 14,9
20 4,1
10 2
0
Išjungiate Išjungiate Paliekate Paliekate Kita
garsą ir įjungtą ir įjungtą ir
pasidedate pasidedate pasidedate po
toliau nuo netoliese pagalve
savęs
39 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal telefono laikymo vietą, miego metu, procentinė išraiška.
Paaiškėjo, kad 55,4 proc. slaugos studentai išmanųjį telefoną palieka įjungtą ir pasideda
netoliese, 23,6 proc. pasideda po pagalve, 14,9 proc. išjungia garsą ir pasideda toliau nuo savęs ir tik
2 proc. studentų telefoną išjungia.
Gauti rezultatai sutampa su Gupta, Garg, Arora (2015) atlikto tyrimo ,,Medicinos
universiteto studentų mobiliųjų telefonų naudojimo modelis ir jo poveikis psichologinei sveikatai,
miegui ir akademinei veiklai“ rezultatais, kuriame nustatyta, kad miegodami studentai laikydavo savo
išmanųjį telefoną netoliese arba po pagalve ir tik maža dalis išjungdavo savo telefoną. Apibendrinus
galima teigti, kad studentai, kurie laiko savo telefoną netoliese ar net po pagalve, gali patirti dažniau
miego sutrikimų dėl gaunamų pranešimų garsų.
Respondentų buvo paklausta, kiek laiko prieš miegą, jie naudojasi išmaniuoju telefonu (žiūr.
40 pav.).

100
80
Procentai
60
40 31,8
23,6 25
20 12,8
3,4 3,4
0
30 min. 1 val. 2 val. 3 val. 4 val. Kita
40 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal išmaniojo telefono naudojimosi laiką, prieš miegą,
Nustatyta, kad 31,8 proc. slaugos studentų išmaniuoju telefonu, prieš miegą, naudojasi 2
valandas, 25 proc. naudojasi 1 val., 23,6 proc. naudojasi 30 min., 12,8 proc. nudojasi 3 val., 3,4 proc.
naudojasi 4 val. ir 3,4 proc. studentų nurodė, kad kartais išmaniuoju prieš miegą naudojasi daugiau
nei 4 val. Taip pat, nustatyta, kad išmaniojo telefono naudojimo laikas prieš miegą nepriklauso nuo
amžiaus (r=-0,103; p=0,220), tačiau nustatyta, kad kuo kursas mažesnis, tuo telefonu prieš miegą
naudojimo laikas ilgesnis (r=-0,231; p=0,005), nes p<0,05.
Sienkiant labiau įsigilinti į respondentų miego įpročius, buvo svarbu nustatyti ar
respondentai prabudę, nakties metu, naršo išmaniuoju telefonu (žiūr. 41 pav.).
100
80
Procentai
60
40,5
40
23
20 15,5
10,1 10,8
0
41 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal naršymą išmaniuoju telefonu, nakties metu, procentinė
išraiška.
Paaiškėjo, kad dažnai, net 40,5 proc. slaugos studentų, prabudę nakties metu, naršo
išmaniuoju telefonu, 23 proc. atsakė niekada, 15,5 proc. kartais, 10,8 proc. naršo visada ir 10,1 proc.
studentų naršo nakties metu retai. Taip pat, nustatyta, kad naršymas telefonu nakties metu nepriklauso
nuo amžiaus (r=-0,057; p=0,489) ir kurso (r=-0,130; p=0,117), nes p>0,05.

Gauti rezultatai sutampa su Mohammadbeigi ir kt. (2016) atlikto tyrimo ,,Miego kokybė
medicinos studentams; per didelio mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimo poveikis“
rezultatais, kuriame nustatyta, kad ketvirtadalis studentų dažnai naudojasi išmaniuoju telefonu nakties
metu, užuot ilsėjęsi. Taigi, naršymas išmaniuoju telefonu nakties metu studentams gali pabloginti
miego kokybę, dėl kurios gali blogėti jų savijautą ir darbingumas.
Respondentai buvo paprašyti įvertinti, kaip jų savijautą paveikia vakarinis/naktinis naršymas
Jaučiu, kad mano miego laikas sutrumpėjo 3,97

Nustojus naršyti, ilgai neužmiegu 3,88
Dienos metu jaučiuosi pavargęs 3,85
Būnu irzlus ir nervingas 3,76
Jaučiu silpnumą 3,71
Sunku susikaupti, išlaikyti darbingumą 3,68
Paskaitų metu jaučiuosi mažiau aktyvus 3,66
Mano fizinis aktyvumas tampa mažesnis 3,58
Vėluoju į paskaitas ir/ar praktiką 3,12
Daugiau valgau greito maisto 2,74
1 2 3 4 5
42 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal savijautą, paveiktą vakarinio/naktinio naršymo išmaniuoju
telefonu, vidurkiai.
Tyrimu nustatyta, kad slaugos studentai dažniausiai sutinka, kad jiems dėl išmaniojo
telefono naudojimo, sutrumpėjo miego laikas (3,97±1,19), nustojus naršyti jie ilgai neužmiega
(3,88±1,4), dienos metu jaučiasi pavargę (3,85±1,25), būna irzlūs ir nervingi (3,76±1,34), jaučia
silpnumą (3,71±1,33), jiems sunku susikaupti, išlaikyti darbingumą (3,68±1,23), paskaitų metu
jaučiasi mažiau aktyvūs (3,66±1,32) ir jų fizinis aktyvumas tampa mažesnis (3,58±1,27). Rečiausiai
studentai sutinka, kad jie daugiau valgo greito maisto (2,74±1,31) ir vėluoja į paskaitas ar praktiką
(3,12±1,43).
Taip pat, siekiant nustatyti sąsajas tarp studentų amžiaus, kurso, priklausomybės,
nomofobijos bei vakarinio/naktinio naršymo poveikio savijautai buvo atlikta Spearman koreliacinė
analizė. Kaip matome iš 11 lentelės, kuo kursas mažesnis, tuo studentai dažniau sutinka, kad paskaitų
metu jaučiasi mažiau aktyvūs (r=-0,194; p=0,019). Nustatyta, kad kuo prastos savijautos požymiai
yra dažnesni, tuo didesnė slaugos studentų priklausomybė ir stipresni nomofobijos simptomai (su
visais teiginiais p<0,05). Tačiau nuo studentų amžiaus savijautos požymių dažnumas nepriklauso
(p>0,05).

11 lentelė. Vakarinio/naktinio telefono naudojimo paveiktos savijautos sąsajos su amžiumi, kursu,

Sąsajos Amžius Kursas Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė Nomofobija
r 0,056 -0,126 0,629** 0,637**

Nustojus naršyti, ilgai neužmiegu
p 0,500 0,127 <0,001 <0,001
r 0,054 -0,110 0,613** 0,583**
Jaučiu, kad mano miego laikas sutrumpėjo
p 0,519 0,188 <0,001 <0,001
r 0,054 -0,061 0,753** 0,697**
Būnu irzlus ir nervingas
p 0,518 0,468 <0,001 <0,001
r -0,067 -0,085 0,743** 0,716**
Dienos metu jaučiuosi pavargęs
p 0,418 0,306 <0,001 <0,001
r 0,016 -0,077 0,739** 0,645**
Jaučiu silpnumą
p 0,848 0,360 <0,001 <0,001
r 0,007 -0,132 0,577** 0,561**
Vėluoju į paskaitas ir/ar praktiką
p 0,929 0,114 <0,001 <0,001
r -0,026 -0,194* 0,746** 0,670**
Paskaitų metu jaučiuosi mažiau aktyvus
p 0,751 0,019 <0,001 <0,001
r -0,068 -0,133 0,741** 0,705**
Sunku susikaupti, išlaikyti darbingumą
p 0,413 0,110 <0,001 <0,001
r 0,024 -0,067 0,666** 0,633**
Mano fizinis aktyvumas tampa mažesnis
p 0,776 0,422 <0,001 <0,001
r -0,031 -0,005 0,287** 0,303**
Daugiau valgau greito maisto
p 0,710 0,954 <0,001 <0,001
Gauti rezultatai sutampa su Gezgin (2018) atlikto tyrimo ,,Išanalizuoti priklausomybės

išmaniesiems telefonams modelius: amžius, miego trukmė, naudojimasis socialiniais tinklais ir baimė
nepastebėti“, kuriame paaiškėjo, kad ketvirtadalis jaunuolių, turintys išmaniuosius telefonus patiria
miego sunkumų, yra irzlūs, jų fizinis aktyvumas mažesnis, dienos metu jaučiasi pavargę, jų
darbingumas mažesnis, sunku išlaikyti dėmesingumą paskaitų metu. Taip pat, sutampa su Alosaimi
ir kt. (2016) atlikto tyrimo rezultatais, kuriame 43 proc. priklausomų studentų sutiko, kad jų miego
laikas sutrumpėjo, kai pradėjo naudotis išmaniuoju telefonu ir jiems dienos metu nuolat trūkdavo
energijos. Apibendrinus, galima teigti, kad išmanusis telefonas turi neigiamos įtakos studentų miego
kokybei. Bloga miego kokybė studentams pasireiškia prastos savijautos požymiais.

IŠVADOS
1. Slaugos studentams išmaniojo telefono naudojimas yra kasdieninis įprotis. Jie negali
ilgesnį laiką išbūti be savo išmaniojo telefono, nesugeba kontroliuoti mobiliojo naudojimo, yra
priklausomi nuo poreikio būti pasiekiamais ir nuolat tikrina socialinius tinklus. Jie išmanųjį
telefoną naudoja nuolat, patikrina iškart pabudę ryte ir dažnai naršo nakties metu. Be to, su savo
išmaniuoju telefonu studentai nesiskiria klinikinės praktikos metu, o paskaitų metu, jiems
sudėtinga susikaupti, atlikti užduotis ir įsiminti informaciją. Studentai dėl išmaniojo telefono
naudojimo dažnai praranda laiko nuovoką, pamiršta suplanuotus darbus.
2. Neturėdami šalia savęs išmaniojo telefono slaugos studentai nerimauja, jaudinasi, būna
įsitempę, dirglūs, jaučiasi nepatogiai, išgyvena Nomofobiją, dažnai jaučia kaltę ir pyktį, o kartais
net ir agresiją. Blogėja asmeniniai santykiai, vyrauja konfliktai su artimaisiais, jaučiamas
vienišumo jausmas, nes naršymas socialiniuose tinkluose suteikia daugiau malonumo nei
bendravimas su aplinkiniais ir dažnai yra įdomesnis už realų gyvenimą. Be to, išsikrovus
mobiliajam telefonui jie patiria susierzinimą, dingimo baimę, išgąstį ir net paniką. Taigi, studentai
nepaleidžia savo išmaniųjų telefonų iš rankų, nes taip jaučiasi saugesni ir ramesni. Negalėdami
naudotis išmaniuoju telefonu, jaučiasi patenkinamai arba blogai..
3. Naudodami išmaniuosius telefonus slaugos studentai tampa nekantrūs, nervingi ir
irzlūs, drovūs, nepasitiki savimi, patiria sunkumų kontroliuojant emocijas ir netgi turi minčių apie
savižudybę. Dažnai jaučiami depresijos simptomai, prasta savijauta, nuolatiniai miego sutrikimai,
dėl kurių sumažėja darbingumas ir fizinis aktyvumas. Socialiniai tinklai jiems būdas pabėgti nuo
kasdieninių problemų, o bandant atsipalaiduoti pranešimų ir skambučių garsai jiems sukelia
papildomą stresą, įtampą ir nerimą.

REKOMENDACIJOS
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir išvadomis galima formuluoti tokias rekomendacijas:

Slaugos studentams
1. Netikrinkite socialinių tinklų pabudus ryte, skirkite laiko sau, šeimai, sportui ar meditacijai.
2. Kelias valandas prieš miegą nesinaudokite išmaniuoju telefonu.
3. Išmanųjį telefoną daugiau naudokite darbo arba mokymosi tikslams, o ne naršymui
socialiniuose tinkluose.
4. Kartą per savaitę išjunkite telefoną bent 24 valandoms.
5. Atostogų metų ar savaitgaliais naudokitės paprastesniu telefonu.
Kolegijai
1. Paskaitų metu išmaniuosius telefonus naudoti tik mokymosi tikslais, užduotis taikyti
skatinančias studentų tarpusavio bendravimą.
2. Vykdyti studentų švietimą sveikatos klausimais apie galimą mobiliųjų telefonų poveikį
sveikatai ir priklausomybės atsiradimo riziką.

LITERATŪRA
1. Ahmed, S., Pokhrel, N., Roy, S., Samuel, A. J. (2019). Impact of nomophobia: A nondrug
addiction among students of physiotherapy course using an online cross-sectional survey.
Indian Journal of Psychiatry. 2019 Jan-Feb; Volume 61(1): 77–80.
DOI:10.4103/psychiatry.IndianJPsychiatry_361_18 ,(žiūr. 2020-03-25).
2. Ajman, K., Pawan, S., Manu (2015). A Descriptive Study to Assess the Risk of Developing
Nomophobia among Students of Selected Nursing Colleges Ludhiana, Punjab. International
Journal of Psychiatric Nursing, Year : 2015, Volume : 1, Issue : 2. DOI: 10.5958/2395-
180X.2015.00051.1 ,(žiūr. 2020-03-27).
3. Anshari, M., Nabil Almunawar M., Shahrill, M., Wicaksono, D. K., Huda, M. (2017).
Smartphones usage in the classrooms: Learning aid or interference? Education and Information
Technologies, volume 22, pages3063–3079(2017). Interneto adresas:
https://link.springer.com/article/10.1007/s10639-017-9572-7 (žiūr. 2020-03-25).
4. Akbar, D. M., Gempur, A. D., Fahmi, A. Z., Nurtjahjo, F. E. (2019). Loneliness and
Smartphone Addiction Among College Students. Department of Psychology. International
Research Conference on Management, Leadership & Social Sciences (IRCMALS) June, 2019
Interneto adresas: https://icsai.org/procarch/14iclice3ircmals/14ICLICE-020-013.pdf , (žiūr.
2020-03-19).
5. Al Abdulwahab, S., Kachanathu, S.J., Al Motairi, M.S. (2017). Smartphone use addiction
can cause neck disability. Department of Rehabilitation Health Sciences. Journal
Musculoskeletal Care, 15 (1), January 2017. DOI: 10.1002/msc.1170, (žiūr. 2020-03-18).
6. Al Barashdi, H. S., Bouazza, A., Jabur, N. H., Al-Zubaidi, S. (2016). Smartphone Addiction
Reasons and Solutions from the Perspective of Sultan Qaboos University Undergraduates: A
Qualitative Study. International Journal of Psychology & Behavior Analysis, Volume 2
(2016), 10 pages. Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.15344/2455-3867/2016/113, (žiūr.
2020-04-27).
7. Alexander, A. (2011). How reliant are college students on smartphones? Journal
OpenCourseWare Statistics (Infographics), vol 9, 2011. Interneto adresas:
http://ansonalex.com/technology/how-reliant-are-college-students-on-smartphones-
infographic/
8. Alfawareh, H.M., Jusoh, S. (2014). Smartphones usage among university students: Najran
University case. International journal of academic research, Vol. 6. No. 2. March, 2014. DOI:
10.7813/2075-4124.2014/6-2/B.48 ,(žiūr. 2020-04-19).
9. Alhassan, A., Alqadhib, E.M., Taha, N.W, Alahmari, R.A., Salam, M. Almutairi, A.F. (2018).
The relationship between addiction to smartphone usage and depression among adults: a cross
sectional study. BMC Psychiatry, volume 18, Article number: 148 (2018). Interneto adresas:
https://link.springer.com/article/10.1186/s12888-018-1745-4, (žiūr. 2020-04-19).
10. Alosaimi, F. D., Alyahya, H., Alshahwan, H., Mahyijari, N., Shaik, S. (2016). Smartphone
addiction among university students in Riyadh, Saudi Arabia. Saudi Medical Jornal. 2016 Jun;
Volume 37(6): 675–683. DOI: 10.15537/smj.2016.6.14430 ,(žiūr. 2020-04-16).
11. Alsayed, S., Bano, N., Alnajjar, H. (2019). Evaluating practice of smartphone use among
university students in undergraduate nursing education. Health Professions Education,
Volume 6, Issue 2, June 2020, Pages 238-246. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.hpe.2019.06.004 ,(žiūr. 2020-04-16).
12. Ariffin, S. A., Dyson, L. E. (2013). mLearning in Malaysian Universities: Local Ethical
Considerations for Mobile Phone Use. Transactions on Mobile Learning, Vol. 2, 2013.
https://pdfs.semanticscholar.org/71a1/7e62830828ca712118f043020fc07ce5ed16.pdf, (žiūr.
2020-04-15).
13. Babadi-Akashe Z., Zamani, E.B., Abedini, Y., Akbari, H., Hedayati, N. (2014). The
Relationship between Mental Health and Addiction to Mobile Phones among University
Students of Shahrekord, Iran. Addict Health. 2014 Summer-Autumn; 6(3-4): 93–99. Interneto
adresas : https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4354213/ ,(žiūr. 2020-04-15).
14. Bedewy, D., Gabriel, A. (2015). Examining perceptions of academic stress and its sources
among university students: The perception of academic stress scale. Health Psychology Open,
July-December, 1-9. Interneto adresas: DOI: 10.1177/2055102915596714 , (žiūr. 2020-04-
19).
15. Bhattacharya, S., Bashar, M., Srivastava, A., Singh, A. (2019). NOMOPHOBIA: No Mobile
Phone Phobia. Journal of Family Med Prim Care. 2019 Apr; 8(4): 1297–1300. Interneto
adresas: 10.4103/jfmpc.jfmpc_71_19 , (žiūr. 2020-04-21).
16. Bian, M., Leung, L. (2014). Linking Loneliness, Shyness, Smartphone Addiction Symptoms,
and Patterns of Smartphone Use to Social Capital. Journal of Social Science Computer Review,
Volume: 33 issue: 1, page(s): 61-79 . Interneto adresas
https://doi.org/10.1177/0894439314528779, (žiūr. 2020-04-21).
17. Bicen, H., Arnavut, A. (2015). Determining the effects of technological tool use habits on
social lives. Computers in Human Behavior,Vol 48, 457–462, July 2015. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.chb.2015.02.012, (žiūr. 2020-04-22).
18. Boonluksiri, P. (2018). Effect of smartphone overuse on sleep problems in medical students.
Hatyai Medical Education Centre, Hatyai Hospital, Songkhla, Thailand. Published online: 2

May, TAPS 2018, 3(2), 25-28. Interneto adresas: https://doi.org/10.29060/TAPS.2018-3-

2/OA1039 ,(žiūr. 2020-04-22).
19. Boumosleh, J. M., Jaalouk, D. (2017). Depression, anxiety, and smartphone addiction in
university students- A cross sectional study. Journal Plos One, Published: August 4, 2017.
Interneto adresas: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0182239 (žiūr. 2020-04-28).
20. Bragazzi, N. L., Puente, G. D. (2014). A proposal for including nomophobia in the new
DSMV. Psychological Research Behaviour Management, Vol 7: 155–160. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4036142/(žiūr. 2020-04-30).
21. Celikkalp, U., Bilgic, S., Temel, M., Varol, G. (2020). The Smartphone Addiction Levels and
the Association With Communication Skills in Nursing and Medical School Students. The
Journal of Nursing Research, Vol. 28, No. 3, June 2020. Interneto adresas:
10.1097/jnr.0000000000000370 (žiūr. 2020-10-02).
22. Cheever, A., Rosen, D., Carrier, M. L., Chavez, A. (2014). Out of sight is not out of mind:
The impact of restricting wireless mobile device use on anxiety levels among low, moderate
and high users. Journal of Science Direct, Volume 37, August 2014, Pages 290-297. Interneto
adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2014.05.002 (žiūr. 2020-04-30).
23. Ching, S.M., Yee, A., Ramachandran, V., Lim, S.M.S., Sulaiman, W.A.W., Foo, Y.L., Hoo,
F. (2015). Validation of a Malay version of the Smartphone Addiction Scale among medical
students in Malaysia. Journal PloS ONE, Volume(10). Interneto adresas:
http://dx.doi.org/10.1371/journal.pone.0139337 (žiūr. 2020-04-30).
24. Cho, S., Lee, E. (2016). Distraction by smartphone use during clinical practice and opinions
about smartphone restriction policies: A cross-sectional descriptive study of nursing students.
Nurse Education Today, Volume 40, May 2016, Pages 128-133. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.nedt.2016.02.021 (žiūr. 2020-05-05).
25. Choi, D. (2015). Physical activity level, sleep quality, attention control and self-regulated
learning along to smartphone addiction among college students. College of Nursing, Incheon
Catholic University. Journal of Korean Public Health Nursing, Volume 29, Pages.5-17, 2015.
Interneto adresas: http://www.koreascience.or.kr/article/JAKO201514751393996.page (žiūr.
2020-05-06).
26. Clayton, R. B., Leshner, G., Almond, A. (2015). The Extended iSelf: The Impact of iPhone
Separation on Cognition, Emotion, and Physiology. Journal of Computer-Mediated
Communication, Volume 20 (2), 119–35. Interneto adresas:
https://academic.oup.com/jcmc/article/20/2/119/4067530 (žiūr. 2020-05-09).
27. Csibi, S., Mark, D. Griffiths, Cook, B., Demetrovics, Z., Szabo, A. (2017).The Psychometric
Properties of the Smartphone Application-Based Addiction Scale (SABAS). International

Journal of Mental Health and Addiction, volume 16, pages393–403 (2018). Interneto
adresas: 10.1007/s11469-017-9787-2 (žiūr. 2020-05-10).
28. Darvishi, M., Noori, M., Nazer, M. R., Sheikholeslami, S., Karimi, E. (2019). Investigating
Different Dimensions of Nomophobia among Medical Students: A Cross-Sectional Study.
Journal of Medical Sciences, 2019 Feb 28; 7(4): 573–578. Published online 2019 Feb
25. Interneto adresas: doi: 10.3889/oamjms.2019.138, (žiūr. 2020-05-10).
29. Davie, N., Hilber, T. (2017). Nomophobia: is smartphone addiction a genuine risk for mobile
learning? South Westphalia University of Applied Sciences Lindenstrasse p 53, Meschede,
Germany. Interneto adresas: https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED579211.pdf, (žiūr. 2020-05-
10).
30. Demirci, K., Mehmet, A., Abdullah, A. (2015). Relationship of smartphone use severity with
sleep quality, depression, and anxiety in university students. Journal of Behavioral Addictions,
Published Online: July 01, 2015. Interneto adresas: https://doi.org/10.1556/2006.4.2015.010,
(žiūr. 2020-05-18).
31. Dempsey, A. E., Brien, K. D., Tiamiyu, M.F., Elhai, J. D. (2019). Fear of missing out (FOMO)
and rumination mediate relations between social anxiety and problematic Facebook use.
Addictive Behaviors Reports, Volume 9, June 2019, 100150. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.abrep.2018.100150, (žiūr. 2020-05-29).
32. Dikec, G., Yalniz, T. , Bektas, B., Turhan, A. , Cevik, S. (2017). Relationship between
Smartphone Addiction and Loneliness among Adolescents. Journal of Dependence | 2017;
18(4):103-111.
https://pdfs.semanticscholar.org/915b/20082dcfca7132610b8e6b86c0a73d2d4251.pdf
33. Dongre, A., Inamdar, I., Gattani, P. L. (2017). Nomophobia: A Study to Evaluate Mobile
Phone Dependence and Impact of Cell Phone on Health. Natl J Community Med. 2017; 8(11):
688-693. Interneto adresas: https://www.bibliomed.org/?mno=282150., (žiūr. 2020-05-22).
34. Dr. Kateb, S. A. (2017). The Prevalence and Psychological Symptoms of Nomophobia among
University Students. Department of Educational Psychology University of Jeddah. Journal of
Research in Curriculum, Instruction and Educational Technology, Vol. 3 , No. 3 July 2017.
Interneto adresas: 10.21608/JRCIET.2017.24454, (žiūr. 2020-06-05).
35. Dr. Nath, Mukherjee, S. (2015). Impact of Mobile Phone/Smartphone: A pilot study on
positive and negative effects. International Journal of Advance Research in Computer Science
and Management Studies, Volume 3, Issue 5, May 2015. Interneto adresas:
https://www.researchgate.net/publication/277559091, (žiūr. 2020-05-23).
36. Dr. Bhagat, Dr. Nayak (2014). Neuroticism and Academic Performance of Medical Students.
International Journal of Humanities and Social Science Invention ISSN, Published 2014.

https://www.semanticscholar.org/paper/Neuroticism-and-Academic-Performance-of-
Medical-Bhagat-Ramyashilpa/3925101f2f7671d644ecae42032b0a3d1cd082f9, (žiūr. 2020-
05-23).
37. Dr. Mc. Mojaye, E. (2015). Mobile Phone usage among Nigerian University students and its
impact on teaching and learning. Department of Mass Communication The Faculty of Social
Sciences. Global Journal of Arts Humanities and Social Sciences, Vol.3, No.1, pp.29-38,
January 2015.http://www.eajournals.org/wp-content/uploads/Mobile-Phone-Usage-among-
Nigerian-University-Students-and-Its-Impact-On-Teaching-And-Learning.pdf (žiūr. 2020-06-
04).
38. Dr. Gayle, R. J. (2015). Smartphone and App Usage Among College Students: Using
Smartphones Effectively for Social and Educational Needs. 2015 Proceedings of the EDSIG
Conference (2015). Conference on Information Systems and Computing Education.Interneto
adresas : http://proc.iscap.info/2015/pdf/3424.pdf (žiūr. 2020-06-04).
39. Elhai, J.D., Dvorak, R.D., Levine, J.C., Hall, B.J. ( 2016). Problematic smartphone use: A
conceptual overview and systematic review of relations with anxiety and depression
psychopathology. Journal of Affective Disorders, 2017 Jan 1;207:251-259. Interneto adresas:
10.1016/j.jad.2016.08.030, (žiūr. 2020-06-01).
40. Emanuel, R., Rodney, B., Cedric, C., Jamon, C., Drummond, D., Gibson, S., Ashley, H.,
Marcus, H., Hatcher-Vance, C., Staci, J., Jade, L., Trenard, L., Brent, N., Torrance, R., Ebony,
T., Dionne, T., Alexis, W. (2015). The Truth About Smartphone Addiction. College Student
Journal, Volume 49, Number 2, Summer 2015, pp. 291-299(9). Interneto
adresas:https://www.ingentaconnect.com/content/prin/csj/2015/00000049/00000002/art0001
4
41. Eum, Y., Park, J., Yim, J.(2016). Teenager’s Addiction to Smart Phones and Its Integrated
Therapy Method. Advanced Science and Technology Letters Vol.132 (Healthcare and Nursing
2016), pp.116-122. Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.14257/astl.2016.132.21, (žiūr. 2020-
05-01).
42. Ezoe, S., Iida, T., Inoue, K., Toda, M. (2019). Smartphone Addiction and Sleep Quality
Associated with Depression in University Students in Japan. International Journal of Cyber
Behavior, Psychology and Learning . Interneto adresas: DOI: 10.4018/IJCBPL.2019100102,
(žiūr. 2020-05-21).
43. Feychting, M. (2011). Mobile phones, radiofrequency fields, and health effects in children--
epidemiological studines. US National Library of Medicine National Institutes of Healt, 2011
Dec; volume 107(3):343-8. Interneto adresas: DOI: 10.1016/j.pbiomolbio.2011.09.016,
(žiūr.2020-05-13).

44. Gao, T., Xiang, Y., Zhanga, H., Zhanga, Z., Meia, S. (2017). Neuroticism and quality of life:
Multiple mediating effects of smartphone addiction and depression. Journal of Psychiatry
research, Volume 258, December 2017, Pages 457-461. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.psychres.2017.08.074Get rights and content
45. Garcia, E., Elbeltagi, I. M., Dungay, K., Hardaker, G. (2015). Student use of Facebook for
informal learning and peer support. The International Journal of Information and Learning
Technology, 32(5), 286-299. Interneto adresas: https://doi.org/10.1108/IJILT-09-2015-0024,
(žiūr.2020-05-16).
46. Gezgin, D. M. (2018). Understanding Patterns for Smartphone Addiction: Age, Sleep
Duration, Social Network Use and Fear of Missing Out. Cypriot Journal of Educational
Science, 13(2), 166-177. Interneto adresas: https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1183255.pdf,
(žiūr.2020-05-11).
47. Gezgin, D. M., Hamutoglu, N. B., Sezen-Gultekin, G., Gemikonakli, O. (2018). Relationship
between nomophobia and fear of missing out among Turkish university students. Cypriot
Journal of Educational Sciences, Volume 13, Issue 4, (2018) 549-561. Interneto adresas:
https://eric.ed.gov/?id=EJ1202188, (žiūr.2020-05-13).
48. Gezgin, D. M., Sumuer, E., Arslan, O., Yildirim, S. (2016). Nomophobia Prevalence among
Pre-service Teachers: A case of Trakya University. Trakya Universitesi Egitim Fakultesi
Dergisi, 7(1), 86-95. Interneto adresas:
https://pdfs.semanticscholar.org/d6af/4507cb401b56b1c80d9f888273416c6af12a.pdf
49. Gezgin, D. M., Cakır, Ö. (2016). Analysis of nomofobic behaviors of adolescents regarding
various factors. Journal of Human Sciences, 13(2), 2504-2519. Interneto adresas:
http://orcid.org/0000-0002-7306-5820, (žiūr.2020-05-13).
50. Groarke, H. (2014). The Impact of Smartphones on Social Behaviour and Relationships.
https://esource.dbs.ie/bitstream/handle/10788/2096/hdip_groake_h_2014.pdf?sequence=1&is
Allowed=y
51. Gupta, N., Garg, S, Arora, K. (2015). Pattern of mobile phone usage and its effects on
psychological health, sleep, and academic performance in students of a medical university.
Natl J Physiol Pharm Pharmacol. 2016; 6(2): 132-139. Interneto adresas: doi:
10.5455/njppp.2016.6.0311201599, (žiūr. 2020-05-15).
52. Gutierrez-Puertas L., Marquez-Hernandez, V., Sao-Romao-Preto, L., Granados-Gamez, G.,
Gutierrez-Puerta,s V., Aguilera-Manrique, G. (2018). Comparative study of nomophobia
among Spanish and Portuguese nursing students. Journal of Nurse Education in Practice,
Volume 34, January 2019, Pages 79-84. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.nepr.2018.11.010, (žiūr.2020-05-13).

53. Hale, T. (2020). Smartphone Addiction Linked To Changes In Brain Structure. Journal of IFL
science, 21 feb,2020.Interneto adresas:https://www.iflscience.com/brain/smartphone-
addiction-linked-to-changes-in-brain-structure/, (žiūr. 2020-04-19).
54. Han, L., Geng, J., Jou, M., Gao, F.,Yang, H. (2017). Relationship between shyness and mobile
phone addiction in Chinese young adults: Mediating roles of self-control and attachment
anxiety. Computers in Human Behavior, Volume 76, November 2017, Pages 363-371.
Interneto adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2017.07.036, (žiūr.2020-05-17).
55. Hanson, T. L., Drumheller, K., Mallard, J., McKee, C., Schlegel, P. (2011). Cell phones, text
messaging, and Facebook: Competing time demands of today’s college students. College
Teaching, Volume 59(1). 23–30. Interneto adresas: doi: 10.1080/87567555.489078,
(žiūr.2020-05-23).
56. Haug, S., Castro, R. P., Kwon, M., Filler, A., Kowatsch, T., Schaub, M. P. (2015). Smartphone
use and smartphone addiction among young people in Switzerland. Journal of Behavioral
Addictions, 4, 299-307. Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.1556/2006.4.2015.037,
(žiūr.2020-05-13).
57. Hawi, N.S., Samaha, M. (2016). The Relations Among Social Media Addiction, Self-Esteem,
and Life Satisfaction in University Students. Journal of Social Science Computer Review,
published August 10, 2016. Interneto adresas: https://doi.org/10.1177/0894439316660340
58. Hawi, N.S., Samaha, M. (2017). Relationships among smartphone addiction, anxiety, and
family relations. Journal Behaviour & Information Technology, Volume 36, 2017 - Issue 10.
Interneto adresas: https://doi.org/10.1080/0144929X.2017.1336254, (žiūr.2020-05-14).
59. Hejab, M. Alfawareh, Shaidah, J. (2014). Smartphones usage among university students:
najran university case. International journal of academic research, Vol. 6. No. 2. March, 2014.
Interneto adresas:DOI: 10.7813/2075-4124.2014/6-2/B.48, (žiūr.2020-05-26).
60. Herrero, J., Urueña, A., Torres, A., Hidalgo, A. (2017). Socially Connected but Still Isolated:
Smartphone Addiction Decreases Social Support Over Time. Journal of Social Science
Computer Review, Volume: 37 issue: 1, page(s): 73-88. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1177/0894439317742611, (žiūr.2020-05-26).
61. Huang, Y., Lv W., Wu, J. (2016). Relationship Between Intrinsic Motivation and
Undergraduate Students’ Depression and Stress: The Moderating Effect of Interpersonal
Conflict . Journal of Sage, Volume: 119 issue: 2, page(s): 527-538. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1177/0033294116661512
62. Hussain, Z., Griffith,s M. D., Sheffield, D. (2017). An investigation into problematic
smartphone use: The role of narcissism, anxiety, and personality factors. Journal of Behavioral
Addictions, Volume/Issue: Volume 6. Interneto adresas:

https://doi.org/10.1556/2006.6.2017.052, (žiūr.2020-05-26).
63. Yang, Kyoung-Mi (2016). The Effect of Self-Esteem and Depression on Smartphone
Addiction among University Students. Journal of the Korea Convergence Society, Volume 7
Issue 1. Interneto adresas: http://koreascience.or.kr/article/JAKO201609562998735.page,
(žiūr.2020-05-26).
64. Yildirim, C. (2014). Exploring the dimensions of nomophobia: developing and validating a
questionnaire using mixed methods research (Unpublished Master Thesis). Graduate Theses
and Dissertations.Ames, Iowa State University. 101 pages. Interneto adresas:
https://lib.dr.iastate.edu/etd/14005 , (žiūr.2020-05-26).
65. Yildirim, C., Correia, A. P. (2015). Exploring the dimensions of nomophobia: Development
and validation of a self-reported questionnaire. Computers in Human Behavior, 49, 130–137.
Interneto adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2015.02.059, (žiūr.2020-05-26).
66. Jeong, S., Kim, H. J., Yum, J., Hwang, Y.(2015) .What type of content are smartphone users
addicted to?: SNS vs. Games. Computers in Human Behavior, Volume 54, January 2016, Pages
10-17. Interneto adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2015.07.035
67. Jiang, K., Ling F., Feng Z., Wang K., Guo L. (2016). Psychological predictors of mobile
phone use while crossing the street among college students: An application of the theory of
planned behavior. Published online: 19 Jan 2017.
https://doi.org/10.1080/15389588.2016.1236195
68. Jung, In-Kyung (2017). Effects of Academic Stress and Academic Burnout on Smartphone
Addiction in Junior High School Students. The Korean Journal of Community Living Science,
Volume 28, Issue 2, 289~300, 2017. Interneto adresas:
http://doi.org/10.7856/kjcls.2017.28.2.289
69. Kanmani, A., Bhavani, U., Maragatham, R. (2017). Nomophobia – An Insight into its
Psychological Aspects in India. International Journal of Indian Psychology, Volume 4, Issue
2, No. 87. Interneto adresas: https://www.researchgate.net/publication/324495850
70. Kar, S., Nath Sarma, N., Mistry, C., Pal, R. (2017). Prevalence of nomophobia among medical
students in a private college of bhubaneswar, odisha. J.Bio.Innov6 (6), pp: 00-00, 2017 |ISSN
2277-8330. Interneto adresas: https://www.researchgate.net/publication/325533631
71. Kawa, L. (2018). Two Major Apple Shareholders Push for Study of iPhone Addiction in
Children. https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-01-08/jana-calpers-push-apple-to-
study-iphone-addiction-in-children
72. Kim, E., Koh, E. (2018). Avoidant attachment and smartphone addiction in college students:
The mediating effects of anxiety and self-esteem. Computers in Human Behavior, Volume 84,
July 2018, Pages 264-271. Interneto adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2018.02.037
73. Kim, H. (2013). Exercise rehabilitation for smartphone addiction. Journal of Exersice
Rehabilitation, 2013 Dec; 9(6): 500–505. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3884868/
74. Kim, S. K., Kim,, S.Y., Kang, H.B. (2016). An Analysis of the Effects of Smartphone Push
Notifications on Task Performance with regard to Smartphone Overuse Using ERP. Journal of
Computational Intelligence and Neuroscience, Volume 2016, 8 pages. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1155/2016/5718580
75. Kim, S., Park, J., Kim, H., Pan, Z., Lee, Y., McIntyre, R.S. (2019). The relationship between
smartphone addiction and symptoms of depression, anxiety, and attention-deficit/hyperactivity
in South Korean adolescents. Annals of General Psychiatry volume 18, Article number: 1
(2019). Interneto adresas: https://doi.org/10.1186/s12991-019-0224-8
76. Kim, Y.-G., Kang, M.-H., Kim, J.-W., Jang, J.-H., Oh, J.-S.( 2013). Influence of the duration
of smartphone usage on flexion angles of the cervical and lumbar spine and on reposition error
in the cervical spine. Physical Therapy Korea 20, 10-17. Interneto adresas:
https://doi.org/10.12674/ptk.2013.20.1.010 (žiūr. 2020-06-08).
77. Kim, Jong-Im, (2019). The Relationship Between the Life Stress and Smartphone Addiction
in Nursing College Students. Journal of the Korea Academia-Industrial cooperation Society,
Volume 20 Issue 4 / Pages.391-400 / 2019. https://doi.org/10.5762/KAIS.2019.20.4.391(žiūr.
2020-06-08).
78. King, A.L.S. , Valenca, A.M., Silva, A.C.O., Baczynski, T., Carvalho, M.R., Nardi, A.E.
(2013). Nomophobia: Dependency on virtual environments or social phobia? Journal of
Science Direct, Volume 29, Issue 1, January 2013, Pages 140-144. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.chb.2012.07.025 (žiūr. 2020-06-04).
79. Kingkade, T. (2015). College freshmen are more depressed and alone than ever. Journal of
college, 02/05/2015. Interneto adresas:http://www.huffingtonpost.com/2015/02/05/college-
students-depresseducla_n_6624012.html
80. Kyung-Seu Cho, Jae-Moo Lee (2016). Influence of smartphone addiction proneness of young
children on problematic behaviors and emotional intelligence: Mediating self-assessment
effects of parents using smartphones. Computers in Human Behavior, Volume 66, January
2017, Pages 303-311.
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0747563216306987100.100
81. Konan, N., Durmus, E., Turkoglu, D., Bakir, A. (2018). How Is Smartphone Addiction Related
to Interaction Anxiety of Prospective Teachers? Educ. Sci. 2018, 8(4). Interneto
adresas:https://doi.org/10.3390/educsci8040186 (žiūr. 2020-06-04).

82. Krajewska-Kulak, E., Kulak, W., Stryzhak, A., Szpakow, A., Prokopowicz, W.,
Marcinkowski, J. T. (2012). Problematic mobile phone using among the Polish and Belarusian
university students, a comparative study. Progress in Health Science, volume 2(1), pages 45-
50. Interneto adresas: https://www.semanticscholar.org/paper/Problematic-mobile-phone-
using-among-the-Polish-and-Krajewska-Ku%C5%82ak
Ku%C5%82ak/801d0d79581c14459fdec0b7659a49bb09a28aca (žiūr. 2020-06-04).
83. Kumcagiz, H., Gunduz, Y. ( 2016). Relationship between Psychological Well-Being and
Smartphone Addiction of University Students. International Journal of Higher Education,
Vol. 5, No. 4; 2016. Interneto prieiga: https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1117654.pdf (žiūr.
2020-04-18).
84. Kuss, D., Griffiths, M. D. (2011). Online Social Networking and Addiction—A Review of
the Psychological Literature. International Journal of Environmental Research and Public
Health 8(9):3528-52 · September 2011. Interneto adresas: DOI: 10.3390/ijerph8093528 (žiūr.
2020-06-04).
85. Kuss, D. J., Kanjo, E., Crook-Rumsey, M., Kibowski, F., Grace, Y. Wang, Sumich, A.
(2018). Problematic Mobile Phone Use and Addiction Across Generations: the Roles of
Psychopathological Symptoms and Smartphone Use. Journal of Technology in Behavioral
Science volume 3, pages141–149(2018).https://link.springer.com/article/10.1007/s41347-
017-0041-3 (žiūr. 2020-06-04).
86. Kwon, M., Kim, D., Cho, H., Yang, S. (2013).The Smartphone Addiction Scale: Development
and Validation of a Short Version for Adolescents. College of Nursing, The Catholic University
of Korea, Seoul, South Korea.
https://journals.plos.org/plosone/article/file?type=printable&id=10.1371/journal.pone.008355
8
87. Kwon, M., Lee, J. Y., Won, W. Y., Park, J. W., Min, J. A., Hahn, C., Kim, D. J. (2013).
Development and validation of a smartphone addiction scale (SAS). Journal of Plos one,
Published: February 27, 2013. Interneto adresas: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0056936
(žiūr. 2020-06-13).
88. Lama, M. Al-Qaisy (2011). The relation of depression and anxiety in academic achievement
among group of university students. International Journal of Psychology and Counselling Vol.
3(5), pp. 96-100, May 2011. Interneto adresas: http://www.academicjournals.org/IJPC (žiūr.
2020-06-13).
89. Lee, H., Kim, J., Choi, T. (2017). Risk Factors for Smartphone Addiction in Korean
Adolescents: Smartphone Use Patterns. Department of Psychiatry. Interneto adresas:
https://doi.org/10.3346/jkms.2017.32.10.1674, (žiūr. 2020-06-13).

90. Lee, J. Cho B., Kim, Y., Noh, J. (2014). Smartphone Addiction in University Students and Its
Implication for Learning. Emerging Issues in Smart Learning 297-305. Interneto adresas:
https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-3-662-44188-6_40, (žiūr. 2020-06-12).
91. Lin, C.Y., Griffiths, M. D. (2018). Psychometric evaluation of Persian Nomophobia

Questionnaire: Differential item functioning and measurement invariance across gender.
Journal of Behavioral Addictions, Volume/Issue: Volume 7: Issue 1. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1556/2006.7.2018.11(žiūr. 2020-05-08).
92. Lin, Y. H., Lin, Y. C., Lee, Y. H., Lin, P. H., Lin, S. H., Chang, L. R., Kuo, T. B. (2015).
Time distortion associated with smartphone addiction: Identifying smartphone addiction via a
mobile application (App). Journal of Psychiatric Research, 65, 139-145. Interneto adresas:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jpsychires.2015.04.003 ,(žiūr. 2020-06-12).
93. Lopez-Fernandez, O. (2015). Short version of the Smartphone Addiction Scale adapted to
Spanish and French: Towards a cross-cultural research in problematic mobile phone use.
Addictive Behaviors, volume 64, 275-280. Interneto adesas:
http://dx.doi.org/10.1016/j.addbeh.2015.11.013, (žiūr. 2020-06-12).
94. Lopez-Fernandez, O., Honrubia-Serrano, M.L., Gibson, W. & Griffiths, M.D. (2014).
Problematic internet use in British adolescents: An exploration of the addictive
symptomatology. Computers in Human Behavior, 35, 224-233. Interneto adresas:
https://core.ac.uk/download/pdf/30650475.pdf (žiūr. 2020-06-12).
95. Ma, J., Liu, C. (2018). Evaluation of the factor structure of the Chinese version of the
nomophobia questionnaire. Current Psychology (2018). Interneto adresas
:https://link.springer.com/article/10.1007/s12144-018-0071-9 (žiūr. 2020-06-12).
96. Megna, M., Gisonni, P., Napolitano, M., Dell'Aversano Orabona, Patruno, C., Ayala, F.,
Balato, N. (2017). The effect of smartphone addiction on hand joints in psoriatic patients: an
ultrasound‐based study. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology.
Interneto adresas :https://doi.org/10.1111/jdv.14380 (žiūr. 2020-06-12).
97. Mendoza, J.S., Podya, B.C., Lee, S., Kim, M., Ian, M., Mc Donough (2018). The effect of
cellphones on attention and learning: The influences of time, distraction, and nomophobia.
Journal of Computers in Human Behavior ,Volume 86, September 2018, Pages 52-60.
Interneto adresas: https://doi.org/10.1016/j.chb.2018.04.027 (žiūr. 2020-03-27).
98. Milyavskaya, M., Saffran, M., Hope, N., Koestner, R. (2018). Fear of missing out: prevalence,
dynamics, and consequences of experiencing FOMO. Motiv Emot, volume 42, pages 725–737
(2018). Interneto adresas:https://doi.org/10.1007/s11031-018-9683-5 (žiūr. 2020-03-25).
99. Mohammadbeigi, A., Absari, R., Valizadeh, F., Saadati, M., Sharifimoghadam, S., Ahmadi,
A., Mokhtari, M., Ansari, H. (2016). Sleep Quality in Medical Students; the Impact of Over-
Use of Mobile CellPhone and Social Networks. Journal Res Health Sci. 2016 Winter; volume
16(1): 46–50. Published online 2016 Mar 27. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7189085/ (žiūr. 2020-03-25).
100. Mohamed, S., Mostafa M.H., (2020). Impact of smartphone addiction on depression and self‐
esteem among nursing students. Journal nursing open, first published: 19 May 2020. Interneto
adresas: https://doi.org/10.1002/nop2.506, (žiūr.2020-10-10).
101. Mok, J., Choi, S., Kim, D., Choi, J., Lee, J., Ahn, H., Choi, E., Song, W. (2014). Latent class
analysis on internet and smartphone addiction in college students. Journal of Neuropsychiatric
Disease and Treatment, 2014; 10: 817–828. Interneto adresas: DOI
:10.2147/NDT.S59293(žiūr. 2020-03-25).
102. Nishad, P., Singh Rana, A. (2016). Impact of mobile phone addiction among college going
students. Advance research journal of Social science. Volume 7 | Issue 1 | June, 2016.
DOI:10.15740/HAS/ARJSS/7.1/000-000 (žiūr. 2020-03-27).
103. Nowreen, N., Ahad, F. (2018). Effect of smartphone usage on quality of sleep in medical
students. National Journal of Physiology, Pharmacy and Pharmacology, 2018; 8(10): 1366-
1370. Interneto adresas: 10.5455/njppp.2018.8.0620009062018 (žiūr. 2020-03-27).
104. Oluyinka, T. (2014). Socio-psychological dimensions of mobile phone addiction and usage
patterns amongst teenagers in higher institutions of learning in Kwara State. Int J Inf Commun
Technol Educ. 2014;10:1–13. [Google Scholar]
105. Ozdemir, B., Cakir, O., Hussain, I. (2017). Prevalence of Nomophobia among University
Students: A Comparative Study of Pakistani and Turkish Undergraduate Students. Eurasia
Journal of Mathematics, Science and Technology Education , 2018 - Volume 14 Issue 4, pp.
1519-1532. Interneto adresas: https://doi.org/10.29333/ejmste/84839 (žiūr. 2020-04-27).
106. Panova, T., Carbonell, X. (2018). Is smartphone addiction really an addiction? The
Department of Psychology. Journal of Behavioral Addictions 7(2), pp. 252–259 (2018),.
Interneto
adresas:https://www.researchgate.net/publication/325744681_Is_smartphone_addiction_reall
y_an_addiction (žiūr. 2020-04-09).
107. Park, J. , Kim, J., Kim, J. , Kim, K. , Kim, N., Choi, I., Lee, S., Yim, J. (2015).The effects of
heavy smartphone use on the cervical angle, pain threshold of neck muscles and depression.
Advanced Science and Technology Letters, Vol.91 (Bioscience and Medical Research 2015),
pp.12-17. Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.14257/astl.2015.91.03 (žiūr. 2020-04-09).
108. Park, J., Kim, K., Kim, N. , Choi, I. , Lee, S., Tak, S., Yim, J. (2015). A Comparison of
Cervical Flexion, Pain, and Clinical Depression in Frequency of ;Smartphone Use.

International Journal of Bio-Science and Bio-Technology Vol.7, No.3 (2015), pp.183-190.

Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.14257/ijbsbt.2015.7.3.19 (žiūr. 2020-04-23).
109. Pavithra, M.B., Suwarna, M., Mahadeva, M. ( 2015). A study on nomophobia - mobile phone
dependence, among students of a medical college in bangalore. National Journal of Community
Medicine, 6(3), 340-344. Interneto adresas: http://njcmindia.org/uploads/6-3_340-344.pdf
(žiūr. 2020-04-01).
110. Peper, E., Harvey, R. (2018). Digital addiction: Increased loneliness, anxiety, and
depression. Neuro Regulation, 5(1), 3–8. Interneto adresas: http://dx.doi.org/10.15540/nr.5.1.3
(žiūr. 2020-04-23).
111. Peraman, R., Parasuraman, S. (2016). Mobile phone mania: Arising global threat in public
health. Journal of Natural Science, Biology and Medicine, 2016 Jul-Dec; 7(2): 198–200.
Interneto aresas: DOI: 10.4103/0976-9668.184712 (žiūr. 2020-04-26).
112. Prasad, M., Patthi, B., Singla, A., Gupta, R., Saha, S., Kumar, J. K., Malhi, R., Pandita,
V.(2017). Nomophobia: A Cross-sectional Study to Assess Mobile Phone Usage Among
Dental Students. Journal of Clinical and Diagnostic, Research, 2017 Feb; 11(2): 34–39.
Interneto prieiga: 10.7860/JCDR/2017/20858.9341 (žiūr. 2020-04-20).
113. Rafiee, F., Zare, Z. G., Hajbaghery, M., Zade, S.B. (2020). Internet Addiction and
Psychological Strain in Nursing and Midwifery Students. Nursing and Midwifery Studies.
http://eprints.kaums.ac.ir/4854/1/6.pdf
114. Rai, S., Saroshe, S., Khatri, A.K., Sirohi, S., Dixit, S. (2016). A cross sectional study to
assess the effects of excessive use of smartphones among professional college going students.
International Journal of Community Medicine and Public Health, 2016 Mar;3(3):758-763.
Interneto adresas:http://dx.doi.org/10.18203/2394-6040.ijcmph20160647 (žiūr. 2020-04-18).
115. Randler, C., Wolfgang L., Matt, K., Demirhan, E., Horzum, M., Besoluk, S. (2016).
Smartphone addiction proneness in relation to sleep and morningness–eveningness in German
adolescents. Journal of Behavioral Addictions ,Volume/Issue: Volume 5: Issue 3. Interneto
adresas: https://doi.org/10.1556/2006.5.2016.056 (žiūr. 2020-05-18).
116. Razzaq, A., Samiha, J., Anshari, M. (2018). Smartphone Habits and Behaviors in Supporting
Students Self-Efficacy. International Journal of Emerging Technologies in Learning.
Interneto adresas: 10.3991/ijet.v13i02.7685 (žiūr. 2020-05-06).
117. Rehman, Shakeel (2016). Relationship of Smartphone Addiction and Academic
Procrastination: The Role of Self-Regulated Learning Strategies. Jornal of Dspace Repository.
Interneto adresas: http://www.cs.ait.ac.th/xmlui/handle/123456789/822 (žiūr. 2020-05-18).
118. Rooksby, J., Morrison, A., Murray-Rust, D. (2019). Student Perspectives on Digital
Phenotyping. The Acceptability of Using Smartphone Data to Assess Mental Health. CHI 2019,
May 4–9, 2019, Glasgow, Scotland, UK. https://dl.acm.org/doi/pdf/10.1145/3290605.3300655

(žiūr. 2020-05-29).
119. Ruz, M.E., Al-Akash, H.Y., Jarrah, S.(2018). Persistent (Anxiety and Depression) Affected
Academic Achievement and Absenteeism in Nursing Students. Open Nurs J. 2018; 12: 171–
179. Published online 2018 Aug 31. Interneto adresas:DOI 10.2174/1874434601812010171
(žiūr. 2020-06-03).
120. Sadoughi, M., Mohammad-Salehi, Z. (2017). The Relationship between Problematic Mobile
Use and Sleep Quality among Nursing Students: The Mediating Role of Perceived Stress. Adv
Nurs Midwifery. 2017;27(2):15-20. Interneto aresas:DOI 10.29252/ANM-027033 (žiūr.
2020-05-29).
121. Samuel P. L. Veissiere, Stendel, M. (2018). Hypernatural Monitoring: A Social Rehearsal
Account of Smartphone Addiction. Hypothesis and theory article. 20 February 2018. Interneto
adresas: https://doi.org/10.3389/fpsyg.2018.00141 (žiūr. 2020-05-04).
122. Selcuk, K.T., Ayhan, D. (2019). The relationship between smartphone addiction risk and
sleep duration and psychosocial comorbidities in health professional candidates.
Perspectives In Psychiatric Care, December 2019. DOI: 10.1111/ppc.12465.
123. Sharma, P., Sharma, N., Wavare, RR. (2015). Rising concern of nomophobia amongst Indian
medical students. Int J Res Med Sci. 2015;3:705–7. [Google Scholar]
124. Shim, M., Han, G., Kim, B., Kim, S., Cho, S., Lee, K., Park, Y., Choi, Y. (2017). Relation
between Smartphone Usage and Sleep Pattern and Deprivation: A Survey on High School
Students. Korean J Fam Pract. 2017; 7(3): 418-423.Interneto adresas:
https://doi.org/10.21215/kjfp.2017.7.3.418 (žiūr. 2020-05-04).
125. Shin, M., Lee, K. (2017). Measuring smartphone usage time is not sufficient to predict
smartphone addiction. Journal of Theoretical and Applied Information Technology, 15th
October 2017. Vol.95. No 19.
Interneto adresas: http://www.jatit.org/volumes/Vol95No19/33Vol95No19.pdf (žiūr. 2020-
05-07).
126. Shoukat, S. (2019). Cell phone addiction and psychological and physiological health in
adolescents. EXCLI J. 2019; 18: 47–50. Published online 2019 Feb 4. Interneto adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6449671/ (žiūr. 2020-05-01).
127. Sidana, S., Kishore, J., Ghosh, V., Gulati, D., Jiloha R.C., Anan T. (2012). Prevalence of
depression in students of a medical college in New Delhi: A cross-sectional study. Australas
Med Journal. 2012; 5(5): 247–250. Published online 2012 May 31. Interneto adresas:
DOI:10.4066/AMJ.2012.750 (žiūr. 2020-05-23).

128. Simpul, J., Mantiri, O. (2017). The Impact of the Smartphone on Student Study Habits.
Faculty of Education and Psychology, Asia-Pacific International University, Muak Lek,
Thailand.http://isc2017.apiu.edu/conferencepapers/aiu/Simpul%20&%20Mantiri.Smartphone
.usage.pdf
129. Soni, R., Kumar, U. R., Jain, M.(2017). Prevalence of smart phone addiction, sleep quality
and associated behaviour problems in adolescents. International Journal of Research in
Medical Sciences, Vol. 5, No 2, 2017 Feb;515-519. Interneto adresas: 10.18203/2320-
6012.ijrms20170142 (žiūr. 2020-05-06).
130. Tams, S., Legoux, R., Leger, P. (2017). Smartphone withdrawal creates stress: A moderated
mediation model of nomophobia, social threat, and phone withdrawal context. Journal of
Computers in Human Behavior ,Volume 81, April 2018, Pages 1-9. Interneto adresas:
131. Tan, P. S., Arshat, Z. (2019). Parental attachment, smartphone addiction and stress among
undergraduate students. International Journal of Education, Psychology and Counseling, 4
(32), 149-163. Interneto adresas:10.35631/IJEPC.4320015 (žiūr. 2020-05-21).
132. Thomas, D. (2016). Cellphone Addiction and Academic Stress Among University Students
in Thailand. International Forum, Vol. 19, No. 2 October 2016 pp. 80-96. Interneto
adresas:https://scholar.google.com/scholar?start=40&q=smartpone+adiction+and+stress&hl=
en&as_sdt=0,5 (žiūr. 2020-05-26).
133. Thomee S, Harenstam A, Hagberg M. (2011). Mobile phone use and stress, sleep
disturbances, and symptoms of depression among young adults--a prospective cohort study.
BMC Public Health. 2011;11:66.Interneto adresas: https://doi.org/10.1186/1471-2458-11-66
(žiūr. 2020-05-26).
134. Tindell D. R., Bohlander R. W. (2012). The use and abuse of cell phones and text messaging
in the classroom: A survey of college students. College Teaching.60(1).1-9. Interneto adresas:
http://www.tandfonline.com (žiūr. 2020-04-26).
135. Tossel, C., Kortum, P., Shepard, C., Rahmati, A., & Zhong, L. (2015). Exploring smartphone
addiction: Insights from long-term telemetric behavioral measures. International Journal of
Interactive Mobile Technologies, Volume 9(2), 37-43. Interneto adresas:
http://dx.doi.org/10.3991/ijim.v9i2.4300 (žiūr. 2020-04-15).
136. Touitoua, Y., Touitoua, D., Reinberga, A. (2017). Disruption of adolescents’ circadian clock:
The vicious circle of media use, exposure to light at night, sleep loss and risk behaviors.
Journal of Physiology-Paris, Volume 110, Issue 4. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1016/j.jphysparis.2017.05.001 (žiūr. 2020-04-08).

137. Turel, O., Serenko, A. (2010). Is mobile email addictionover looked? Communications of the
ACM, Volume 53, Number 5 (2010), Pages 41-43. Interneto adresas:
https://doi.org/10.1145/1735223.1735237 (žiūr. 2020-04-08).
138. Van Deursen, A. J. A. M., Bolle, C. L., Hegner, S. M., Hegner, S., Kommers, P. A. M.
(2015). Modeling habitual and addictive smartphone behavior: The role of smartphone usage
types, emotional intelligence, social stress, self-regulation, age, and gender. Computers in
Human Behavior, Volume 45, April 2015, Pages 411-420. 45, 411-420. Interneto adresas:
139. Van Velthoven, M., Powell, J., Powell, G. (2018). Problematic smartphone use: Digital
approaches to an emerging public health problem. Journal of Digital Health, First
Published March 5, 2018. Interneto adresas: https://doi.org/10.1177/2055207618759167 (žiūr.
2020-04-12).
140. Wang, J., Wang, P., Yang, X., Zhang, G., Wang, X., Zhao, F., Zhao, M., Lei, L. (2019).
Fear of Missing Out and Procrastination as Mediators Between Sensation Seeking and
Adolescent Smartphone Addiction. International Journal of Mental Health and Addiction,
volume17, pages1049–1062 (2019).
https://link.springer.com/article/10.1007/s11469-019-00106-0
141. Wieland, D.M. (2014). Internet Addiction: Opportunities for Assessment and Treatment by
Psychiatric-Mental Health Nurses. Journal of Psychosocial Nursing and Mental Health
Services. 2014;52(7):3-5. Interneto adresas: https://doi.org/10.3928/02793695-20140530-01,
(žiūr. 2020-05-02).
142. World Health Organization (WHO) (2015). Public Health Implications of Excessive Use of
the Internet, Computers, Smartphones and Similar Electronic Devices: Meeting Report.Main
Meeting Hall, Foundation for Promotion of Cancer Research, National Cancer Research
Centre, Tokyo, Japan, 27–29 August 2014; WHO: Geneva, Switzerland, 2015. Interneto
adresas:https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/184264/9789241509367_eng.pdf?se
quence=1&isAllowed=y (žiūr. 2020-04-05).
143. Xie, X., Dong, Y., Wang, J. (2018). Sleep quality as a mediator of problematic smartphone
use and clinical health symptoms. Journal of Behavioral Addictions. Interneto
adresas: https://doi.org/10.1556/2006.7.2018.40 (žiūr. 2020-04-05).

PRIEDAI

1 PRIEDAS
Klausimynas
Gerb., Respondente,
Klaipėdos valstybinės kolegijos IV kurso bendrosios praktikos slaugos studentė Sandra
Bacevičiūtė atlieka tyrimą, kurio tikslas atskleisti išmaniųjų telefonų naudojimo įpročių poveikį
slaugos studentų psichinei sveikatai. Ši anketa yra anoniminė, todėl Jums nereikia minėti savo vardo,
pavardės ar kitų asmeninių duomenų. Gauti duomenys bus prieinami tik anketos autoriui, o
atliekamos apklausos rezultatai bus naudojami tik moksliniais tikslais ir tik šio tyrimo rezultatų
apibendrinimui. Jūsų nuoširdūs atsakymai yra labai svarbūs siekiant gauti kuo tikslesnius tyrimo
rezultatus.
Atsakymus į pateiktus klausimus įrašykite arba pažymėkite X prie tinkamo atsakymo
varianto. Žymėkite po vieną atsakymą, jei nenurodyta kitaip. Anketos užpildymas jums gali užtrukti
nuo 15 iki 20 minučių.
Dėkoju, už skirtą laiką.
1. Jūsų lytis:
o Moteris
o Vyras
2. Nurodykite savo amžių:

o 19-23 m.
o 24-28 m.
o 29-33 m.
o >33 m.
3. Kelintame slaugos kurse Jūs mokotės?

o II kurse
o III kurse
o IV kurse
4. Kiek laiko per parą praleidžiate naudodamiesi išmaniuoju telefonu?

o <1h
o 1-2h
o 3-5h
o 6-8h
o >8h
5. Jūs išmanųjį telefoną tikrinate kas:

o 5 min.
o 10 min.
o 20 min.
o 30 min.
o 1 val.
o 2 val.
o 3 val.
o Kita (nurodykite): _______________

6. Kuriems, iš šių tikslų, dažniausiai naudojate savo išmanųjį telefoną?

(Pasirinkite visus tinkamus variantus)
o Tikrinamui el. pašto

o Informacijos ieškojimui internete
o Paskaitų užrašų tikrinimui
o Klausymuisi muzikos
o Socialinių tinklų tikrinimui
o Susitikimų ir renginių planavimui
o Žaidimams
o Bendravimui su šeima ar draugais
o Laiko praleidimui
o Kita (įrašykite) ____________________________
7. Kuriame iš šių kontekstų, Jūs naudojate savo išmanųjį telefoną?

o Prie pietų stalo o Belaukiant kažko

o Kai man nuobodu o Viešajame transporte
o Tarp paskaitų o Einant
o Būdamas su draugais o Prieš miegą
o Paskaitų metu o Žiūrint televizorių ar filmą
o Kalbėdamas su kuo nors o Kai esu vienas
o Tualete o Kita (nurodykite):
8. Paskaitos metu, Jūs naudojate savo išmanųjį telefoną :

o Informacijos, susijusios su paskaitos turiniu, ieškojimui internete
o Socialinių tinklų tikrinimui
o Susirašinėjimui su šeima ar draugais
o Žaidimams
o Kita (nurodykite): _______
9. Jum, paskaitų metu, dėl išmaniojo telefono naudojimo :

o Sunku įsiminti pateiktą informaciją

o Sudėtinga susikaupti
o Sunku atlikti paskirtas užduotis
o Krenta mokymosi rezultatai
10. Klinikinės praktikos metu ar naršote išmaniuoju telefonu?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
11. Klinikinės praktikos metu, esate patyręs išsiblaškymą, dėl išmaniojo telefono naudojimo?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada

12. Kaip jaučiatės, kai negalite naudotis išmaniuoju telefonu ?

o Puikiai
o Gerai
o Patenkinamai
o Blogai
o Labai blogai
13. Išsikrovus mobiliajam telefonui, Jūs patiriate?

o Dingimo baimę
o Susierzinimą
o Paniką
o Išgastį
o Pyktį
14. Jei neturiu su savimi išmaniojo telefono...

(Įvertinkite kiekvieną teiginį, kiekvienoje eilutėje tik viena verte)
Teiginiai Visiškai Sutinku Nei Nesutinku Visiškai
sutinku sutinku/ nesutinku
Nei
nesutinku
Nerimauju, nes negaliu akimirksniu bendrauti
su šeima ir (arba) draugais
Esu susirūpinęs, nes mano šeima ir (arba)

draugai negali susisiekti su manim
Esu nervingas, nes negaliu priimti teksto

žinučių ir skambučių
Pykstu, nes mano nuolatinis ryšys su šeima ir

draugais yra nutrūkęs
Jaudinuosi, nes negaliu žinoti, ar kažkas bandė

su manim susisiekti
Patiriu įtampą, nes esu atjungtas nuo interneto
Man yra nejauku, nes negaliu būti informuotas

apie socialinius reikalus, internetinius tinklus
Jaučiuosi nepatogiai, nes negaliu patikrinti

savo pranešimų iš savo internetinių tinklų
Panikuoju, nes negaliu naudotis savo

išmaniuoju telefonu
Jaučiuosi keistai, nes nežinau, ką daryti
15. Jum kyla pyktis ar agresija, jeigu kažkas paima Jūsų telefoną?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
16. Išmanųjį telefoną imate į rankas, kai:

o Norite sumažinti stresą

o Norite atsiriboti nuo jus supančios aplinkos
o Nuobodžiaujate
o Jaučiatės vienišas
o Prisiminate, jog ilgai netikrinote socialinių tinklų
17. Jūs prarandate laiko nuovoką, kai naršote išmaniuoju?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
18. Socialinių tinklų tikrinimas, Jum sukelia:

o Malonumą
o Nepasitikėjimą savimi
o Nusivylimą
o Prislėgtumą
o Nervingumą
19. Socialinių tinklų gyvenimas, Jum įdomesnis nei realus?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
20. Jum, buvimas socialiniuose tinkluose, svarbesnis nei realus bendravimas?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
21. Jūs virtualioje aplinkoje geriausiai save išreiškiate?

o Taip
o Ne
22. Pastebite, jog išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį Jūsų asmeniniams santykiams su
aplinkiniais?
o Taip
o Ne

23. Išreiškite nuomonę, dėl išmaniojo telefono naudojimo poveikio jūsų asmeniniams santykiams.
Nei
nesutinku
Pirmenybę teikiu bendravimui per išmanųjį
telefoną, o ne realiems pasimatymams
Virtualus bendravimas man mielesnis už
tikrąjį
Man sunku klausytis aplinkinių, nes nuolat

pokalbio metu tikrinu išmanųjį telefoną
Informacijos ieškau telefonu internete, užuot

paklausus kitų žmonių
Nuolat laikau mobilųjį telefoną rankoje, kai

esu su draugais ar šeima
Mieliau naršau telefonu nei bendrauju su

aplinkiniais
Dėl mano išmaniojo telefono naudojimo kyla

konfliktų tarp manęs ir mano šeimos (ar
draugų)
24. Jum, gaunami skambučių ir pranešimų garsai, sukelia:

o Stresą
o Įtampą
o Nerimą
o Nervingumą
o Pasitenkinimą
25. Jum, gaunami el. pranešimai ir atsakinėjimai į juos, sukelia pastovų stresą?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
26. Dėl išmaniojo telefono naudojimosi, patiriate sunkumų bandant atsipalaiduoti?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
27. Prabudus ryte išmanųjį telefoną patikrinate:

o Tik prabudus
o Po 5min.
o Po 6- 30 min.
o Po 31- 60 min.
o 60 min.
28. Eidami miegoti mobilųjį telefoną:

o Išjungiate
o Išjungiate garsą ir pasidedate toliau nuo savęs
o Paliekate įjungtą ir pasidedate netoliese
o Paliekate įjungtą ir pasidedate po pagalve
29. Prieš miegą, Jūs išmaniuojiu telefonu naudojatės?

o 30 min.
o 1 val.
o 2 val.
o 3 val.
o 4 val.
30. Prabudę, nakties metu, Jūs naršote išmaniuoju telefonu?

o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
31. Kaip naršymas telefonu vakarais ir/ ar nakties metu paveikia jūsų savijautą?
(Įvertinkite kiekvieną teiginį, kiekvienoje eilutėje tik viena verte.)
Teiginiai Visiškai Sutinku Nei sutinku/ Nesutinku Visiškai
sutinku Nei nesutinku
nesutinku
Nustojus naršyti, ilgai neužmiegu
Mano miego laikas sutrumpėjo
Būnu irzlus ir nervingas

Dienos metu jaučiuosi pavargęs
Jaučiu silpnumą
Vėluoju į paskaitas ir/ar praktiką

Paskaitų metu jaučiuosi mažiau aktyvus
Sunku susikaupti, išlaikyti darbingumą

Mano fizinis aktyvumas tampa mažesnis
Daugiau valgau greito maisto
32. Jaučiate kaltę ir/ar pyktį dėl neatliktų darbų, nes naršėte išmaniuoju?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada

33. Kaip apibūdintumėte savo aktyvumą kasdieninėje veikloje?

o Būnu aktyvus
o Dažnai jaučiu nuovargį
o Reikia pastangų, kad atlikčiau tam tikrą veiklą
o Niekam „nekyla rankos“
34. Pastebite, kad Jūsų pasitikėjimas savimi sumažėja, jeigu neturite išmaniojo šalia savęs ?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
35. Užuot sprendę gyvenimiškas problemas, Jūs laiką leidžiate naršydami išmaniuoju telefonu?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
36. Kaip manote, kokias psichologines problemas, Jum sukėlė išmaniojo telefono nuolatinis
naudojimas?
o Padidėjo irzlumas ir nervingumas
o Tapote nekantrus
o Buvo minčių apie savižudybę
o Tapote drovus
o Sunku užmegsti pokalbį su kitu žmogumi
o Sunku kontroliuoti patiriamas emocijas
o Miego sutrikimai
37. Išreiškite nuomonę, dėl išmaniojo telefono naudojimo ir depresiškumo.

Teiginiai Visiškai Sutinku Nei sutinku/ Nesutinku Visiškai
sutinku Nei nesutinku
nesutinku
Jaučiuosi liūdnos nuotaikos ir prislėgtas
Sunku susikoncentruoti
Jaučiuosi vienišas
Jaučiu bendrą nuovargį
Mano gyvenimas yra tuščias
Jaučiu padidėjusį jautrumą
Dažnai būkštauju dėl ateities ir artimųjų
Sutriko miegas
Jaučiu apatiją
Sutriko apetitas
38. Pastebite, jog Jūsų nebedomina kitos veiklos taip, kaip naršymas išmaniuoju telefonu?
o Visada
o Dažnai
o Kartais
o Retai
o Niekada
39. Išmaniųjų telefonų priklausomybės skalė (SAS). Nurodykite, kiek sutinkate ar nesutinkate su
kiekvienu teiginiu, susijusiu su Jūsų išmaniojo telefono naudojimo įpročiais.
Nei
nesutinku
Pamirštu atlikti suplanuotus darbus dėl
naudojimosi išmaniuoju telefonu
Jaučiu norą vėl naudoti savo išmanųjį
telefoną iškart po to, kai nustoju juo naudotis
Naudotis išmaniuoju telefonu man tapo

įpročiu
Negaliu išbūti ramus neturėdamas išmaniojo
telefono
Jaučiuosi nekantrus ir jaudinuosi, kai neturiu
telefono šalia
Galvoju apie savo išmanųjį telefoną, net kai
jo nenaudoju
Niekada neatsisakysiu naudotis savo
išmaniuoju telefonu, net kai tai jau daro
didelę įtaką mano kasdienybei
Nuolat tikrinu savo išmanųjį telefoną, kad
nepraleisčiau pokalbių tarp kitų žmonių
„Instagram“ ar „Facebook“
Išmaniuoju telefonu naudojuosi ilgiau, nei
ketinau
Aplinkiniai man sako, kad per daug naudoju
savo išmanųjį telefoną
40. Kaip manote, ar esate priklausomas nuo išmaniojo telefono?

o Taip
o Ne

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS
Kolmogorovo-Smirnovo testas
Descriptives
Statistic Std. Error
Išmaniųjų telefonų Mean 44,1373 1,09264
priklausomybės skalė 95% Confidence Interval for Lower Bound 41,9772
Mean
Upper Bound 46,2974
5% Trimmed Mean 44,9413
Median 47,5000
Variance 169,530
Std. Deviation 13,02036
Minimum 10,00
Maximum 60,00
Range 50,00
Interquartile Range 20,00
Skewness -,806 ,203
Kurtosis -,211 ,404
Nomofobija Mean 36,8980 ,86783
95% Confidence Interval for Lower Bound 35,1828
Mean
Upper Bound 38,6131
5% Trimmed Mean 37,5351
Median 38,0000
Variance 110,709
Std. Deviation 10,52182
Minimum 10,00
Maximum 50,00
Range 40,00
Interquartile Range 16,00
Skewness -,755 ,200
Kurtosis -,293 ,397
Tests of Normality
Kolmogorov-Smirnova Shapiro-Wilk
Statistic df Sig. Statistic df Sig.
Išmaniųjų telefonų ,144 142 ,000 ,917 142 ,000
priklausomybės skalė
Nomofobija ,122 147 ,000 ,922 147 ,000
a. Lilliefors Significance Correction

χ² testai
Kaip manote, ar esate priklausomas nuo išmaniojo telefono? * Kursas

Crosstabulation
Kursas
II III IV Total
Kaip manote, ar esate Taip Count 38 43 35 116
priklausomas nuo išmaniojo % within Kursas 84,4% 82,7% 72,9% 80,0%
telefono? Ne Count 7 9 13 29
% within Kursas 15,6% 17,3% 27,1% 20,0%
Total Count 45 52 48 145
% within Kursas 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Chi-Square Tests
Asymptotic
Significance (2-
Value df sided)
Pearson Chi-Square 2,296a 2 ,317
Likelihood Ratio 2,228 2 ,328
Linear-by-Linear Association 1,947 1 ,163
N of Valid Cases 145
a. 0 cells (0,0%) have expected count less than 5. The minimum
expected count is 9,00.
Pastebite, jog išmanusis telefonas daro neigiamą poveikį Jūsų asmeniniams

santykiams su aplinkiniais? * Kursas Crosstabulation
Kursas
II III IV Total
Pastebite, jog išmanusis Taip Count 34 41 33 108
telefonas daro neigiamą % within Kursas 75,6% 78,8% 66,0% 73,5%
poveikį Jūsų asmeniniams Ne Count 11 11 17 39
santykiams su aplinkiniais? % within Kursas 24,4% 21,2% 34,0% 26,5%
% within Kursas 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Chi-Square Tests
Asymptotic
Significance (2-
Value df sided)

Jūs virtualioje aplinkoje geriausiai save išreiškiate? * Kursas Crosstabulation

Kursas
II III IV Total
Jūs virtualioje aplinkoje Taip Count 15 12 6 33
geriausiai save išreiškiate? % within Kursas 32,6% 23,1% 12,0% 22,3%
Ne Count 31 40 44 115
% within Kursas 67,4% 76,9% 88,0% 77,7%
% within Kursas 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%
Chi-Square Tests
Asymptotic
Significance (2-
Value df sided)
ANOVA
Descriptives
95% Confidence Interval
for Mean
Std. Std. Lower Upper
N Mean Deviation Error Bound Bound Minimum Maximum
Išmaniųjų telefonų II 45 45,5556 11,80619 1,75996 42,0086 49,1025 16,25 60,00
priklausomybės III 50 45,8750 14,27287 2,01849 41,8187 49,9313 10,00 60,00
skalė IV 46 41,4402 12,02130 1,77244 37,8703 45,0101 12,50 60,00
Total 141 44,3262 12,86999 1,08385 42,1834 46,4691 10,00 60,00
Nomofobija II 44 38,2045 10,38465 1,56554 35,0473 41,3618 10,00 50,00
III 52 37,0962 11,60335 1,60909 33,8658 40,3265 10,00 50,00
IV 50 35,9200 9,23357 1,30582 33,2958 38,5442 12,00 50,00
Total 146 37,0274 10,43994 ,86402 35,3197 38,7351 10,00 50,00
ANOVA
Sum of
Squares df Mean Square F Sig.
Išmaniųjų telefonų Between Groups 571,077 2 285,539 1,742 ,179
priklausomybės skalė Within Groups 22618,040 138 163,899
Total 23189,118 140
Nomofobija Between Groups 122,532 2 61,266 ,559 ,573
Within Groups 15681,358 143 109,660
Total 15803,890 145

Multiple Comparisons
Tukey HSD
Mean 95% Confidence Interval
Difference (I-
Dependent Variable (I) Kursas (J) Kursas J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound
Išmaniųjų telefonų II III -,31944 2,63062 ,992 -6,5521 5,9132
priklausomybės skalė IV 4,11534 2,68425 ,279 -2,2444 10,4751
III II ,31944 2,63062 ,992 -5,9132 6,5521
IV 4,43478 2,61553 ,211 -1,7621 10,6317
IV II -4,11534 2,68425 ,279 -10,4751 2,2444
III -4,43478 2,61553 ,211 -10,6317 1,7621
Nomofobija II III 1,10839 2,14502 ,863 -3,9718 6,1886
IV 2,28455 2,16459 ,543 -2,8420 7,4111
III II -1,10839 2,14502 ,863 -6,1886 3,9718
IV 1,17615 2,07414 ,838 -3,7362 6,0885
IV II -2,28455 2,16459 ,543 -7,4111 2,8420
III -1,17615 2,07414 ,838 -6,0885 3,7362
Descriptives
95% Confidence
Interval for Mean
Std. Std. Lower Upper
N Mean Deviation Error Bound Bound Minimum Maximum
Išmaniųjų telefonų 19-23 100 44,3125 12,57851 1,25785 41,8167 46,8083 10,00 60,00
priklausomybės m.
skalė 24-28 31 48,0242 11,24432 2,01954 43,8997 52,1486 16,25 60,00
m.
29-33 4 43,7500 15,67907 7,83954 18,8011 68,6989 23,75 56,25
m.
> 33 7 24,6429 9,80843 3,70724 15,5716 33,7141 10,00 37,50
m.
Total 142 44,1373 13,02036 1,09264 41,9772 46,2974 10,00 60,00
Nomofobija 19-23 104 36,7500 10,55430 1,03493 34,6975 38,8025 10,00 50,00
m.
24-28 31 40,1935 9,32530 1,67487 36,7730 43,6141 14,00 50,00
m.
29-33 4 37,2500 7,08872 3,54436 25,9703 48,5297 27,00 42,00
m.
> 33 8 25,8750 9,40270 3,32436 18,0141 33,7359 12,00 38,00
m.
Total 147 36,8980 10,52182 ,86783 35,1828 38,6131 10,00 50,00
ANOVA
Sum of
Squares df Mean Square F Sig.
Išmaniųjų telefonų Between Groups 3132,249 3 1044,083 6,937 ,000
priklausomybės skalė Within Groups 20771,448 138 150,518
Total 23903,697 141
Nomofobija Between Groups 1311,506 3 437,169 4,209 ,007
Within Groups 14851,964 143 103,860
Total 16163,469 146

Multiple Comparisons
Tukey HSD
Mean 95% Confidence Interval
Difference (I-
Dependent Variable (I) Amžius (J) Amžius J) Std. Error Sig. Lower Bound Upper Bound
Išmaniųjų telefonų 19-23 m. 24-28 m. -3,71169 2,52202 ,457 -10,2705 2,8471
priklausomybės skalė 29-33 m. ,56250 6,25577 1,000 -15,7063 16,8313
> 33 m. 19,66964* 4,79664 ,000 7,1955 32,1438
24-28 m. 19-23 m. 3,71169 2,52202 ,457 -2,8471 10,2705
29-33 m. 4,27419 6,51804 ,913 -12,6767 21,2251
> 33 m. 23,38134* 5,13400 ,000 10,0298 36,7329
29-33 m. 19-23 m. -,56250 6,25577 1,000 -16,8313 15,7063
24-28 m. -4,27419 6,51804 ,913 -21,2251 12,6767
> 33 m. 19,10714 7,68973 ,067 -,8909 39,1051
> 33 m. 19-23 m. -19,66964* 4,79664 ,000 -32,1438 -7,1955
24-28 m. -23,38134* 5,13400 ,000 -36,7329 -10,0298
29-33 m. -19,10714 7,68973 ,067 -39,1051 ,8909
Nomofobija 19-23 m. 24-28 m. -3,44355 2,08542 ,353 -8,8646 1,9775
29-33 m. -,50000 5,19265 1,000 -13,9983 12,9983
> 33 m. 10,87500* 3,73914 ,022 1,1551 20,5949
24-28 m. 19-23 m. 3,44355 2,08542 ,353 -1,9775 8,8646
29-33 m. 2,94355 5,41436 ,948 -11,1311 17,0182
> 33 m. 14,31855* 4,04139 ,003 3,8130 24,8241
29-33 m. 19-23 m. ,50000 5,19265 1,000 -12,9983 13,9983
24-28 m. -2,94355 5,41436 ,948 -17,0182 11,1311
> 33 m. 11,37500 6,24079 ,267 -4,8479 27,5979
> 33 m. 19-23 m. -10,87500* 3,73914 ,022 -20,5949 -1,1551
24-28 m. -14,31855* 4,04139 ,003 -24,8241 -3,8130
29-33 m. -11,37500 6,24079 ,267 -27,5979 4,8479
*. The mean difference is significant at the 0.05 level.
Spearman koreliacija (pavyzdys)
Correlations
Kaip manote,
kiek laiko per
parą
praleidžiate
naudodamiesi
išmaniuoju
Amžius Kursas telefonu?
Spearman's rho Amžius Correlation Coefficient 1,000 ,090 -,157
Sig. (2-tailed) . ,276 ,055
N 151 149 151
Kursas Correlation Coefficient ,090 1,000 ,078
Sig. (2-tailed) ,276 . ,342
N 149 149 149
Kaip manote, kiek laiko per Correlation Coefficient -,157 ,078 1,000
parą praleidžiate Sig. (2-tailed) ,055 ,342 .
naudodamiesi išmaniuoju N 151 149 151
telefonu?

Correlations
Prabudus ryte
išmanųjį
telefoną
Amžius Kursas patikrinate:
Spearman's rho Amžius Correlation Coefficient 1,000 ,090 ,169*
Sig. (2-tailed) . ,276 ,041
N 151 149 147
Kursas Correlation Coefficient ,090 1,000 ,016
Sig. (2-tailed) ,276 . ,851
N 149 149 146
Prabudus ryte išmanųjį Correlation Coefficient ,169* ,016 1,000
telefoną patikrinate: Sig. (2-tailed) ,041 ,851 .
N 147 146 147
*. Correlation is significant at the 0.05 level (2-tailed).
Correlations
Pastebite, jog
Jūsų
nebedomina
kitos veiklos
taip, kaip
naršymas
išmaniuoju
Amžius Kursas telefonu?
Spearman's rho Amžius Correlation Coefficient 1,000 ,090 -,060
Sig. (2-tailed) . ,276 ,467
N 151 149 147
Kursas Correlation Coefficient ,090 1,000 -,244**
Sig. (2-tailed) ,276 . ,003
N 149 149 146
Pastebite, jog Jūsų Correlation Coefficient -,060 -,244** 1,000
nebedomina kitos veiklos Sig. (2-tailed) ,467 ,003 .
taip, kaip naršymas N 147 146 147
išmaniuoju telefonu?
**. Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).

Main

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Main

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

IŠMANIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMO ĮPROČIŲ POVEIKIS SLAUGOS

Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos

Autorius Sandra Bacevičiūtė ________________ _____________

Vadovas lekt. Aušra Nikolajevienė ________________ ______________

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Slaugos studentas ‒ asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje ir studijuojantis slaugą.

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Eil.Nr. Lentelės pavadinimas Puslapis

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Eil.N Paveikslo pavadinimas Puslapis

2. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal amžių procentinė išraiška. 35

3. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal studijuojamą kursą procentinė išraiška. 36

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

PSO ‒ Pasaulio sveikatos organizacija

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 10

Problema. Augantis, į asmenį orientuotas, šiuolaikinės informacijos naudojimas ir ryšių

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 11

1. PRIKLAUSOMYBĖS MOBILIESIEMS TELEFONAMS SAMPRATA

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 12

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 13

1.1. Mobiliųjų telefonų naudojimo įpročiai

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 14

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 15

1.2. Mobili priklausomybė – Nomofobija

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 16

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 17

1.3. Mobilaus telefono vartojimo sukelti fiziologiniai sutrikimai

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 18

1.4. Mobiliųjų telefonų naudojimo kontrolė

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 19

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 20

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 21

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 22

2. MOBILIŲJŲ TELEFONŲ POVEIKIS STUDENTŲ PSICHINEI

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 23

2.1. Psichologiniai sutrikimai sukelti mobilaus telefono vartojimo

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 24

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 25

2.2. Mobilaus telefono naudojimas ir depresija

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 26

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 27

2.3. Mobilaus telefono naudojimas ir nemiga

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 28

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 29

2.4. Mobilaus telefono naudojimas ir stresas

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 31

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 32

3.1. Tyrimo procesas

Baigiamojo darbo metu buvo atliktos šios tyrimo procedūros:

3.2. Tyrimo etika

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 33

Laikantis teisingumo principo, tyrime buvo išlaikomas respondentų anonimiškumas.

3.3. Tyrimo imtis

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 34

1 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal lytį procentinė išraiška.

2 paveikslas. Slaugos studentų pasiskirstymo pagal amžių procentinė išraiška.

Klaipėdos valstybinė kolegija, 2021 35

Autorius Sandra Bacevičiūtė ____ _

Vadovas lekt. Aušra Nikolajevienė __