Motor Function, Trunk Stability and Balance Changes After Therapy

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
ELIGIJUS RUPŠYS
ASMENŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ,

APATINIŲ GALŪNIŲ FUNKCIJOS, LIEMENS KONTROLĖS IR
PUSIAUSVYROS KAITA TAIKANT KINEZITERAPIJĄ,
PAGRĮSTĄ GRĮŽTAMUOJU RYŠIU
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“
(valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Edita Jazepčikienė
Darbo konsultantė
Prof. dr. Eglė Lendraitienė
KAUNAS, 2020
2
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................ 5
PADĖKA ............................................................................................................................. 6
SANTRUMPOS .................................................................................................................. 7
ĮVADAS .............................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................ 10
1.1 Galvos smegenų infarktas ir jo priežastys ........................................................................ 10
1.2 Galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai ....................................................................... 12
1.3 Galvos smegenų infarkto pasekmės .................................................................................. 14
1.3.1 Kompleksiniai sutrikimai................................................................................. 14
1.3.2 Apatinių galūnių motorikos sutrikimai ............................................................ 16
1.3.3 Kognityviniai sutrikimai .................................................................................. 18
1.4 Grįžtamasis ryšys reabilitacijoje ....................................................................................... 19

1.4.1 Vizualiniu grįžtamuoju ryšiu grįstos reabilitacijos priemonės ........................ 19
1.4.2 Grįžtamuoju ryšiu grįsta veidrodžio terapija ................................................... 20
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA.................................................... 23

2.1 Tyrimo organizavimas ...................................................................................................... 23
2.2 Tiriamųjų atranka .............................................................................................................. 23
2.3 Tyrimo metodai ir priemonės............................................................................................ 25
2.3.1 Apatinių galūnių funkcijos vertinimas............................................................. 25
2.3.2 Liemens kontrolės vertinimas .......................................................................... 25
2.3.3 Pusiausvyros vertinimas .................................................................................. 26
2.4 Tiriamųjų charakteristika .................................................................................................. 27

2.5 Taikytos poveikio priemonės ............................................................................................ 28
2.6 Statistiniai duomenų analizės metodai .............................................................................. 28
3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................ 28
3.1 Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatai .......................................................................... 29
3.2 Liemens kontrolės įvertinimo skalės rezultatai................................................................. 35
3.3 Berg pusiausvyros skalės rezultatai .................................................................................. 40
3.4 „Stotis ir eiti“ testo rezultatai ............................................................................................ 43
IŠVADOS .......................................................................................................................... 50
3
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................ 51

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ................................................... 53
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................. 54
4
SANTRAUKA
E. Rupšys. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens
kontrolės ir pusiausvyros kaita taikant kineziterapiją, pagrįstą grįžtamuoju ryšiu. Magistro
baigiamasis darbas. Darbo vadovė dr. Edita Jazepčikienė, darbo konsultantė prof. dr. Eglė
Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas,
Reabilitacijos klinika. Kaunas; 2020; 61 psl.
Tyrimo tikslas: Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių
funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaitą taikant kineziterapiją, pagrįstą vizualiniu
grįžtamuoju ryšiu.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių galvos
smegenų infarktą, apatinių galūnių funkciją prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti ir palyginti abiejų
grupių tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolę prieš ir po kineziterapijos. 3.
Įvertinti ir palyginti abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrą prieš ir
po kineziterapijos. 4. Įvertinti kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu efektyvumą asmenų, patyrusių
galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės bei pusiausvyros kaitai.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tyrime dalyvavo 26 pacientai pirmą kartą patyrę galvos
smegenų infarktą. Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų Neurologijos klinikoje. Tiriamieji
atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tiriamąją (kineziterapija pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu) ir
kontrolinę (įprasta kineziterapija) grupes.
Tiriamųjų funkcinė būklė vertinama prieš ir po kineziterapijos. Apatinių galūnių funkcija
buvo vertinama naudojant modifikuotą Fugl-Meyer apatinių galūnių funkcijos vertinimo testą,
liemens kontrolė buvo vertinama naudojant Liemens kontrolės įvertinimo skalę, pusiausvyra buvo
vertinama naudojant Berg pusiausvyros skalę ir „Stotis ir eiti“ testą.
Išvados: Apatinių galūnių funkcija ir pusiausvyra prieš kineziterapiją buvo vidutiniškai
sutrikusi, po kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu programos nustatytas statistiškai reikšmingas šių
funkcijų pagerėjimas. Prieš kineziterapijos programą tiriamųjų liemens kontrolė buvo vidutinė. Po
kineziterapijos programos abiejose grupėse nustatytas statistiškai reikšmingas liemens kontrolės
pagerėjimas. Kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu taikymas turėjo geresnį poveikį pacientų po galvos
smegenų infarkto liemens kontrolės atsigavimui, pagerėjo tiriamųjų atsisėdimo iš gulimos padėties,
atsistojimo iš sėdimos padėties rodikliai. Po kineziterapijos, pagrįstos grįžtamuoju ryšiu pagerėjo
tiriamųjų klubo ir kelio sąnario tiesimo rodikliai. Abiejų grupių tiriamųjų asmenų po galvos smegenų
infarkto pusiausvyra prieš kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi. Po kineziterapijos, pusiausvyra
pagerėjo abiejose grupėse, tuo tarpu eisenos greitis ir pusiausvyra ėjimo metu po kineziterapijos tarp
grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
5
SUMMARY
E. Rupšys. The lower extremity motor function, trunk stability and balance changes after
applying visual feedback therapy for stroke patients. Master`s thesis. Supervisor dr. Edita
Jazepčikienė, consultant prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences,
Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas 2020; 61 p.
The aim: To evaluate lower extremity motor function, trunk stability and balance changes
after applying visual feedback therapy for patients after stroke.
Tasks: 1. To evaluate and compare in both groups lower extremity motor function changes
for patients after stroke, before and after physiotherapy. 2. To evaluate and compare in both groups
trunk stability changes for patients after stroke, before and after physiotherapy. 3. To evaluate and
compare in both groups balance changes for patients after stroke, before and after physiotherapy. 4.
To evaluate lower extremity motor function, trunk stability and balance changes after applying
physiotherapy compared to visual feedback therapy.
Methodology: Twenty-six patients were included in the study (age 63.1 ± 7.6 years) with
diagnosis of stroke. The study was carried out at Neurology Department of the Hospital of Lithuanian
University of Health Sciences (LSMU) Kauno klinikos.Participants were randomly divided in two
groups: visual feedback group and control group. All patients have been evaluated with these methods
before and after stroke. Lower extremity motor function was evaluated by modified Fugl-Meyer
Lower Extremity Assessment scale, trunk stability was evaluated by Postural assessment scale for
stroke, balance function was assessed using Berg Balance Scale and Timed Up and Go test.
Conclusion: Lower limb function and balance before physical therapy were assessed with
an average score and a statistically significant improvement in these functions was found after the
physical therapy with visual feedback. Prior to the physical therapy program, subjects trunk control
was moderate. After the physical therapy program a statistically significant improvement in trunk
control was found in both groups. The application of physical therapy with feedback had a better
effect on the recovery of trunk control in patients after stroke, and the subjects rates of sitting from a
reclining position and standing up from a sitting position improved. After physical therapy based on
visual feedback, the subjects hip and knee joint movement rates improved. In both groups, subjects
who suffered from stroke had moderate balance before physical therapy. After physical therapy,
balance improved in both groups, but gait speed and balance during walking did not significantly
differ between groups after physical therapy.
6
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei dr. Editai Jazepčikienei ir konsultantei prof.
dr. Eglei Lendraitienei už pagalbą ir patarimus rengiant baigiamąjį darbą. Iškilus neaiškumams ar
susidūrus su problemomis, vadovė visuomet geranoriškai suteikė pagalbą, patarė. Vadovė dr. E.
Jazepčikienė visuomet pasidalindavo savo patirtimi bei plačiomis žiniomis. Esu nuoširdžiai
patenkintas, jog pasirinkau dr. Editą Jazepčikienę savo magistrinio darbo vadove. Gerbiu vadovės
atsakingą požiūrį į magistrinio darbo ruošimo procesą. Iškilus neaiškumams visada gaudavau
atsakymus į rūpimus klausimus. Esu dėkingas už vadovės pastangas padedant paruošti tvarkingą
baigiamąjį magistro darbą.
7
SANTRUMPOS
GSI – galvos smegenų infarktas
ŠKL – širdies ir kraujagyslių liga
VT – veidrodžio terapija
TPBT – trumpas protinės būklės tyrimo testas

8
ĮVADAS
Smegenų infarktas – trečia pagal ligų dažnumą mirtingumo priežastis (1). Dėl šios ligos
Lietuvoje kasmet registruojama daugiau nei 10 tūkstančių naujų atvejų, o miršta apie 3,5 tūkstančio
žmonių, be to, šis susirgimas yra pagrindinė sunkaus neįgalumo priežastis (2). Lietuvoje mirtingumas
nuo smegenų kraujotakos sutrikimų du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, o sergamumas šia
liga taip pat ženkliai didesnis nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje (3). Dėl didelio sergamumo ir
mirtingumo bei didelių sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų sąnaudų, galvos smegenų infarktas yra
viena iš pagrindinių sveikatos problemų pasaulyje (4).
Dažniausi galvos smegenų infarkto (GSI) rizikos veiksniai yra hipertenzija, cukrinis
diabetas, prieširdžių virpėjimas, rūkymas, aukštas kraujospūdis ir amžius (5). Kadangi daugelyje
pasaulio šalių gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja ir GSI atvejų, nes jo dažnis padvigubėja kiekvieną
gyvenimo dešimtmetį, o nuo 55 iki 84 metų – susirgimų dažnis dar didesnis (6). Lietuvoje apie 80
proc. ligonių, persirgusių GSI, tampa neįgaliais (7). Savarankiško judėjimo, koordinacijos, pažintinių
funkcijų sutrikimai yra įprastos GSI pasekmės (8). Asmenims po GSI dažniausiai pasireiškia
paralyžius, kalbos, rijimo, atminties, suvokimo sutrikimai, skausmas, pakinta jų elgsena, jie nebegali
savarankiškai apsitarnauti. Apytiksliai 85 proc. asmenų, patyrusiųjų GSI, išsivysto hemiparezė, kuri
sutrikdo rankos ir kojos funkciją (9).
Laiku ir aktyviai pradėtos taikyti kompleksinės reabilitacijos priemonės pagerina ligos

prognozę, padeda sugrąžinti pažeistas funkcijas, išvengti komplikacijų, suteikia pacientui galimybę
maksimaliai prisitaikyti kasdieninėje veikloje (10). Sparčiai tobulėjant GSI intervencijai ir
prevencijai, vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai reabilitacijai ūminiu ligos periodu (1). Vis dėl
to pacientai, patyrę GSI dažnai skundžiasi skausminga ir varginančia reabilitacija, todėl šie neigiami
veiksniai dažnu atveju pacientus paskatina atsisakyti gydymo dėl išorinių veiksnių, tokių kaip didelė
reabilitacijos kaina ar motyvacijos trūkumas. Sprendžiant šias problemas vis aktyviau ieškoma naujų
reabilitacijos technologijų, o virtualios tikrovės ir veidrodžio terapijos, kurios suteikia grįžtamąjį ryšį,
taikymas gydant pacientus, persirgusius GSI tampa vis populiaresnės (11). Grįžtamojo ryšio
naudojimas pacientams su sensomotoriniais sutrikimais suteikia galimybę geriau įvertinti skirtingas
fiziologines reakcijas bei pagerinti kūno padėties simetriškumą (12). Vis dažniau pacientams,
persirgusiems GSI reabilitacijos procese taikoma veidrodžio terapija, kadangi ji yra paprasta ir pigi,
tačiau nepaisant privalumų, veikimo mechanizmas išlieka ne visai aiškus (13).
Šiame baigiamajame darbe siekta įvertinti kaip kinta asmenų, patyrusių galvos smegenų
infarktą, apatinių galūnių funkcija, liemens kontrolė ir pusiausvyra taikant kineziterapiją, pagrįstą
9
vizualiniu grįžtamuoju ryšiu. Nors Lietuvoje pastaruoju metu daugėja mokslinių tyrimų,
analizuojančių GSI, tačiau vis dar stokojama išsamesnių tyrimų, kurie nagrinėtų kineziterapijos,
grįstos vizualiniu grįžtamuoju ryšiu įtaką pacientų apatinių galūnių funkcijoms.
Tyrimo tikslas – Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių
funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaitą taikant kineziterapiją, pagrįstą vizualiniu
grįžtamuoju ryšiu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą liemens
kontrolę prieš ir po kineziterapijos;
2. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą,
pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos;
3. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių
galūnių funkciją prieš ir po kineziterapijos;
4. Įvertinti kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu efektyvumą asmenų, patyrusių galvos
smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės bei pusiausvyros
pokyčiui.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Galvos smegenų infarktas ir jo priežastys
Nors galvos smegenys, sudarydamos vos 2 proc. bendros kūno masės, tačiau savo mitybai
ir metabolizmui sunaudoja net 15-20 proc. širdies išmetamojo tūrio. Kiekvieną minutę per smegenis
prateka apie 1000 ml įsotinto deguonimi ir turinčio gliukozės kraujo, todėl bet kokie smegenų
kraujotakos pažeidimai sukelia sudėtingas komplikacijas. Visi smegenų kraujotakos pažeidimai,
nesvarbu, ar tai kraujo išsiliejimas, ar išemija, vadinami infarktais (14).
Galvos smegenų infarktas yra antra pagal dažnumą negalios priežastis Europoje po išeminės
širdies ligos, taip pat antroji pagrindinė mirtingumo priežastis, o visame pasaulyje galvos smegenų
infarktas yra šeštoji neįgalumo priežastis. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kiekvienais metais
GSI patiria apie 795 tūkstančius pacientų (15). Tuo tarpu tarp Europos Sąjungos valstybių kiekvienais
metais galvos smegenų infarktą patiria daugiau kaip vienas milijonas žmonių (1). GSI yra ne tik
sveikatos ir socialinė, bet ir ekonominė problema, nes vien JAV išlaidos GSI gydymui siekia 34
milijardus dolerių per metus. Tuo tarpu Didžioji Britanija išleidžia 6 proc. savo nacionalinio sveikatos
biudžeto galvos smegenų infarkto priežiūrai, du kartus daugiau nei gydant pacientus, sergančiu
išemine širdies liga (16).
GSI apibūdinamas, kaip ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas,

pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. (7). Nurodoma,
kad GSI pasireiškia paralyžiumi ir gali baigtis mirtimi (16) (1 pav.).
1 pav. Galvos smegenų infarktas (16)
Pagal smegenų išemijos mechanizmą skiriami tromboziniai, emboliniai, vazokonstrikciniai

ir hipoperfuziniai ūminiai smegenų kraujotakos sutrikimai. Pagal išemijos lokalizaciją – karotidiniai
ir vertebrobaziliniai, toliau skirstant pagal atskirų arterijų discirkuliacijos sindromus, o pagal
simptomų trukmę į praeinantį smegenų išemijos priepuolį, reversinį išeminį neurologinį deficitą,
11
smegenų infarktą. GSI sudaro 85-90 proc. visų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, o
hemoragijos – 10-15 proc. (17).Galvos smegenų infarktas atsiranda užkimšus smegenų arteriją. GSI
mechanizmas daugeliu atvejų yra intrakranijinės arba ekstrakranijinės arterijos užakimas arba jos
embolizacija. Rečiau galvos smegenų infarktas gali išsivystyti esant globaliai galvos smegenų
hipoperfuzijai (18). Neurologiniai GSI simptomai ir požymiai dažniausiai atsiranda staiga, tačiau
rečiau jie pasireiškia laipsniškai. Simptomai ir požymiai skiriasi priklausomai nuo okliuzijos vietos.
Galvos smegenų infarktas dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms, be jokių išankstinių simptomų jis
pasireiškia daugiau nei 80 proc. atvejų (19).
Galvos smegenų infarktui labiausiai būdingi simptomai yra judesių, raumenų tonuso,
pusiausvyros, koordinacijos, jutimų, regos, klausos, sąmonės, psichinių funkcijų, mitybos,
šlapinimosi ir tuštinimosi sutikimai (20). Galvos smegenų infarktui taip pat būdingi požymiai yra:
• Vienos kūno pusės galūnių nusilpimas;
• Vienos kūno pusės galūnių nutirpimas;
• Vienos kūno pusės galūnių neigimas;
• Regos sutrikimas, dalies akipločio iškritimas;
• Kalbos sutrikimas (kalbėjimo arba supratimo) (2).
Pacientai, patyrę galvos smegenų infarktą, per pirmus kelis metus palaipsniui sveiksta,
neurologiniai simptomai mažėja, tačiau dalis pacientų lieka nesąmoningi, vadinamojoje vegetacinėje
būklėje. Pacientai, patyrę vidutinio sunkumo GSI:
• Miršta – 7 proc.
• Liekamieji reiškiniai – 70 proc.
Patyrę sunkų insultą:
• Miršta – 58 proc.
• Liekamieji reiškiniai – 100 proc. (21).
Mirtingumas nuo pirmo GSI siekia 25,6 proc., o jam pasikartojus – 49,2 proc. Iš GSI
išgyvenusių žmonių tik nedidelė dalis (apie 20 proc.) lieka savarankiški ir nepriklausomi kasdienėje
gyvenimo veikloje (18). GSI yra pagrindinė neįgalumo priežastis asmenims, vyresniems kaip
keturiasdešimt metų, t. y. darbingo amžiaus (20).
GSI sukelti smegenų pažeidimai skirstomi į pirminius ir antrinius pažeidimus:

12
Pirminis pažeidimas – tai funkciniai ir morfologiniai sutrikimai, sukelti tiesioginio

kinetinės energijos poveikio į smegenų audinį.
Antrinis pažeidimas – neurocheminiųpatofiziologinių procesų kaskada, pasireiškianti kaip

atsakas į pirminį žalojantį veiksnį. Antrinio pažeidimo sąvoka apima uždegimą, sutrikusią
autoreguliaciją, metabolinį disbalansą, mitochondrijų disfunkciją ir kitus patologinius intrakranijinius
procesus, dėl kurių vystosi smegenų edema bei intrakranijinė hipertenzija, savo ruožtu dar labiau
didinanti smegenų pažeidimo apimtį (22).
GSI pasireiškimas dažniausiai pasireiškia nuo aplinkos, socialinių, kultūrinių, ekonominių

ir genetinių faktorių (23). Kadangi vienas iš pagrindinių šios ligos rizikos veiksnių yra amžius,
prognozuojama, jog ateityje susirgimų skaičius šia liga didės, nes populiacijoje didėja santykinė
vyresnio amžiaus žmonių dalis. Nors mirštamumas nuo šios ligos vis mažėja, tačiau didėja pacientų
skaičius, kuriems išlieka liekamieji reiškiniai (10).
Apibendrinant galima teigti, jog galvos smegenų infarktas yra viena iš dažniausių galvos
smegenų kraujotakos ligų, sukeliančių sunkius sveikatos sutrikimus jį patyrusiems pacientams, kurie
dėl sukeltų neigiamų ligos padarinių miršta arba lieka paralyžiuoti ir praranda savarankiškumo
gebėjimus. Galvos smegenų infarkto patyrimo pagrindinės priežastys yra užsikišusi smegenų arterija,
kurios užsikišimą lemia amžius, genetika ar aplinkos veiksniai.
1.2 Galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai
Nustatyta, jog hipertenzija, rūkymas, juosmens ir klubų santykis, nepakankamas fizinis

aktyvumas, cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas, stresas ir depresija, širdies ligos yra pagrindiniai
galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai (24). Kiti autoriai pagrindiniais galvos smegenų infarkto
rizikos veiksniais taip pat įvardina genetinį polinkį sirgti kraujagyslių ligomis, smegenų bei širdies ir
kraujotakos ligas, taip pat nutukimą. Šie rizikos veiksniai tikimybę patirti galvos smegenų infarktą
padidina du kartus (3).
Tuo tarpu Bižokaitė ir Daratienė (2011) nurodo, jog galvos smegenų infarkto rizikos
veiksnius galima suskirstyti į dvi grupes – stiprius lemiančius ir silpnus skatinančius:
Pirmajai grupei priklauso: galvos smegenų trauma; bendrinė aterosklerozė; arterinė

hipertenzija; širdies ligos (miokardo infarktas, prieširdžių virpėjimas, aritmijos, endokarditas);
policitemija (leukemijos); flebotrombozė.
Antrajai grupei priklauso: neaktyvus gyvenimo būdas; žalingi įpročiai, kontraceptikai ir kt.
Analizuojant mokslinę literatūrą galima pastebėti, jog skirtingi autoriai pateikia įvairius galvos
13
smegenų infarkto rizikos veiksnius, todėl toliau pateikiama susisteminta šių rizikos veiksnių
apžvalga:
Lytis. Moterims GSI imituojančios būklės yra diagnozuojamos dažniau nei vyrams. Taip pat
galvos smegenų infarkto diagnozė moterims dažniau nei vyrams yra nustatoma pavėluotai (6). Tačiau
tarp GSI patyrusių pacientų pasiskirstymas pagal lytį yra panašus visame pasaulyje. Vyrai sudaro
didžiąją dalį visų šių pacientų. Vyrų ir moterų santykis yra 3:1 daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir
Lietuvoje (25).
Amžius. Galvos smegenų infarktas yra su vyresniu amžiumi susijusi liga. GSI dažnis didėja
su amžiumi, o po 55 metų kas dešimtmetį ligos dažnis padvigubėja (24).Pacientų, patyrusių GSI
amžiaus vidurkis pasaulyje yra apie 45 metai (25). Apie 70 proc. įvykusių GSI yra vyresniems nei 65
metų žmonėms (26). Tačiau pastebima, jog GSI atvejų skaičius didėja ir tarp jaunesnio amžiaus
asmenų. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje 20-54 metų amžiaus populiacijoje GSI sudarė
12,9 proc. visų GSI atvejų, tuo tarpu XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje susirgimų skaičius GSI
šioje amžiaus kategorijoje sudarė 18,6 proc. visų GSI atvejų (27).
Paveldimumas. Atliktų mokslinių tyrimų metu nustatyta, jog GSI paveldimumo įvertis yra
38 proc., tačiau jis labai skiriasi pagal ligos pobūdį, dažniausiai paveldimumo rizika susijusi su didelių
kraujagyslių (40 proc.) ir kardioembolinėmis ligomis (33 proc.), o mažiausia – su mažų kraujagyslių
ligomis (16 proc.) (6).
Rasė. Juodaodžiams yra dvigubai didesnė galvos smegenų infarkto rizika, palyginti su
baltaodžiais, taip pat fiksuojamas ir didesnis mirtingumas dėl GSI tarp juodaodžių asmenų (28).
Žalingi įpročiai. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog yra sąsajų tarp alkoholio vartojimo ir
GSI. Vartojant mažą ar vidutinį alkoholio kiekį (≤2 gėrimai per parą vyrams ir ≤1 gėrimas per dieną
moterims) ženkliai išauga GSI atsiradimo rizika (29). Tuo tarpu rūkymas išlieka pagrindiniu GSI
rizikos veiksniu. Rizika patirti GSI didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui, o metus rūkyti
rizika susirgti GSI ženkliai mažėja ir per 2-5 metus susilygina su nerūkančių žmonių GSI rizika (17).
Rūkantys asmenys turi du kartus didesnę tikimybę patirti GSI nei nerūkantys asmenys. Manoma, kad
rūkymas prisideda prie 15 proc. visų mirčių nuo GSI per metus (30).
Su sveikata susiję rizikos veiksniai. Aukštas kraujospūdis yra vienas iš pagrindinių

pirminių ir antrinių modifikuojamų GSI rizikos veiksnių, o cukrinis diabetas padidina GSI riziką 1,8-
6 kartus, sutrikusi gliukozės tolerancija – 2 kartus lyginant su sveikais asmenimis (17).
Taip pat pažymėtina, jog tokie aplinkos veiksniai, kaip metų laikas, oro sąlygos, paros laikas
ir net savaitės diena gali turėti poveikį GSI rizikai (31).
14
Tuo tarpu Lietuvos širdies asociacija (2020) GSI rizikos veiksnius skirsto į keturias grupes
(žr. 1 lentelė).
1 lentelė. GSI rizikos grupės (32)
Labai aukštos rizikos Pacientai, turintys bent vieną iš žemiau išvardintų būklių:
grupė • dokumentuota aterosklerozinės kilmės ŠKL, galvos smegenų
infarktas arba praeinantis smegenų išemijos priepuolis, periferinių
arterijų liga.
• cukrinis diabetas su organų pažaida;
• lėtinė inkstų liga;
• šeiminė hipercholesterolemija kartu su kitu didžiuoju rizikos
veiksniu ar aterosklerozinės kilmės ŠKL;
• 10 metų SCORE rizika ≥ 10%.
Aukštos rizikos grupė Pacientai, turintys bent vieną iš žemiau išvardintų būklių:
• ryškiai padidėjęs 1 rizikos veiksnys, pvz., bendrasis
cholesterolis;
• pacientai, sergantys cukriniu diabetu be organų pažaidos;
• lėtinė inkstų liga;
• 10 metų SCORE rizika ≥5%, bet <10%.
Vidutinės rizikos grupė Pacientai, turintys bent vieną iš žemiau išvardintų būklių:
• jauni asmenys, sergantys cukriniu diabetu ir neturintys kitų
rizikos veiksnių;
• 10 metų SCORE rizikai ≥1%, bet <5%.
Mažos rizikos grupė 10 metų rizika pagal SCORE skaičiuoklę <1%.
SCORE – vertinimo sistema atliekanti sisteminį rizikos vertinimą. Ji buvo sukurta siekiant
apskaičiuoti mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Apibendrinant galima teigti, jog GSI riziką sukelia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Susirgimo
riziką GSI ypač didina vyresnis amžius, rūkymas, įvairios lėtinės ligos. Kuo asmuo propaguoja
sveikesnę gyvenseną, neturi įvairių gretutinių ligų, tuo mažesnė GSI pasireiškimo rizika.
1.3 Galvos smegenų infarkto pasekmės
1.3.1 Kompleksiniai sutrikimai
Tik nedidelei pacientų daliai po patirto GSI ilgainiui neišlieka pažeidimų reiškiniai. Dėl
efektyvios reabilitacijos dažniausiai pacientams po GSI išlieka nedideli negalios reiškiniai, kitiems
išlieka ryškesni neįgalumo reiškiniai, kuomet pacientams reikalinga didesnė ar mažesnė
15
apsitarnavimo pagalba ir kai kuriems reikia slaugos. Net 35 proc. išgyvenusių pacientų su kojos
pareze jos funkcija neatsistato, 20–25 proc. nesugeba eiti be pagalbos. Tik 25 proc. pacientų ilgainiui
vėl pradeda savarankiškai gyventi (33).
Apie 15–30 proc. išgyvenusių GSI gyvena su nuolatiniu neįgalumu, kuris apima fizinius,
socialinius ir pažinimo funkcijų sutrikimus (34). GSI paveikia visą organizmą, todėl gali sukelti
išliekantį paralyžių, kalbos sutrikimą, skausmą, protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti
daugelį kasdienio gyvenimo funkcijų (1). GSI išgyvenę asmenys dėl neįgalumo taip pat pasižymi
ženkliai suprastėjusia gyvenimo kokybe (10).
Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog dažniausios GSI komplikacijos yra:
• Smegenų edema – smegenų patinimas po galvos smegenų infarkto.
• Pneumonija – kvėpavimo sutrikimai. Plaučių uždegimas išsivysto dėl negalėjimo judėti.
• Traukuliai – elektrinis smegenų aktyvumas sukelia traukulius. Traukuliai dažniau

pasireiškia esant sunkesnei GSI stadijai.
• Klinikinė depresija – patirtas GSI sukelia pašalinius emocinius ir fizinės reakcijos

pokyčius bei praradimus (35).
• Pragulos – opos, atsirandančios dėl sumažėjusio gebėjimo judėti ir spaudimo kūnui dėl
nejudrumo.
• Galūnių kontraktūros – sutrumpėję rankos arba kojų raumenys dėl sumažėjusio

gebėjimo judinti paveiktas galūnes (5).
• Peties skausmas – dėl rankos paralyžiaus, ji pakimba ir tempia peties sritį.
• Giliųjų venų trombozė – kraujo krešuliai, kurie formuojasi kojų venose dėl nejudrumo,
kurį sukelia GSI (36).
Po galvos smegenų infarkto sutrinka pusiausvyra, koordinacija, jutimai, kinta raumenų

tonusas, pablogėja mobilumas. Nuo pat pirmų dienų sutrinka ligonio kūno padėties pojūtis gulint,
sėdint, stovint ar einant. Yra pažeidžiamas savisaugos instinktas (37). Apie 30 iki 66 proc. pacientų
po GSI pažeidžiama viršutinės galūnės funkcija ir dėl to sutrinka jų savarankiškumas kasdienėje
veikloje (38). Po patirto GSI raumenų tonusas sumažėja arba padidėja, todėl išsivysto paralyžiuotų
galūnių įtempimas: alkūnė ir riešas susilenkia, pirštai sugniaužti, juos sunku ištiesti (39).
Nustatyta, jog po GSI daliai pacientų gali išsivystyti įvairios infekcijos. Westendorp et al.
(2011) tyrimo metu nustatė, jog bendras infekcijos lygis tarp pacientų nuo GSI pradžios praėjus 5
dienoms buvo 30 proc., plaučių uždegimo ir šlapimo takų infekcijų dažnis buvo 10 proc.
16
GSI komplikacijų pobūdis dažniausiai priklauso nuo to, kuriame smegenų pusrutulyje įvyko
galvos smegenų infarktas. Dešinysis smegenų pusrutulis yra dominuojantis orientacijai, erdviniam
suvokimui, išmoktam elgesiui, sprendimų priėmimui, todėl pacientams, kuriems nustatomas ūminis
dešiniojo pusrutulio infarktas išsivysto šios komplikacijos:
Regos ir erdvės suvokimo sutrikimai, kurie pasireiškia nuo 22 proc. iki 46 proc. pacientų,
patyrusių GSI. Pasireiškus šiems sutrikimams, pacientams būdingas galvos ir akių nukrypimas į kairę,
pacientai dažniausiai nemato to, kas vyksta dešinėje pusėje, pacientai nereaguoja į dirgiklius, kurie
vyksta dešinėje pusėje, nemato, kas yra dešinėje lėkštės pusėje ir pan. (8).
Pastebėta, jog pacientai, kuriems GSI pasireiškė dešiniajame smegenų pusrutulyje gali gerai
kalbėti, todėl jų faktiniai gebėjimai dažnai yra pervertinami. Šiems pacientams trūksta supratimo apie
savo patirtus sutrikimus (6).
Tuo tarpu kairysis smegenų pusrutulis yra susijęs su kalba, jos išmokimu ir naudojimui, todėl
asmenims, kuriems GSI įvyksta kairiajame smegenų pusrutulyje dažniausiai pasireiškia šie
sutrikimai:
Afazija. 93 proc. gyventojų yra dešiniarankiai, o kairysis pusrutulis yra dominuojantis

kalbai. Todėl 97 proc. gyventojų kalba valdoma daugiausiai kairiajame pusrutulyje. Kalbos funkcija
yra beveik išimtinai kairiojo pusrutulio sritis, išskyrus 35 proc. kairiarankių, kurie naudoja dešinįjį
pusrutulį kalbos funkcijoms atlikti. GSI įvykus kairiajame smegenų pusrutulyje dažniausiai pacientai
susiduria su kalbos sutrikimu, afazija, kuri pasireiškia netaisyklingu žodžių ar sakinių dėliojimu,
negebėjimu ištarti tam tikrų garsų, taip pat sutrinka gebėjimas rašyti (40). Afazija nustatoma 1/3
ligonių po GSI. Paprastai afazijas lydi agrafija (rašymo sutrikimas) bei aleksija (skaitymo sutrikimas).
Kitas dažnas kalbos pažeidimas – dizartrija – netaisyklingas artikuliavimas (17).
Apraksija. Tai savarankiško judėjimo sutrikimas, kai negalima vykdyti valingos, tikslingos
veiklos. Pacientai, patyrę kairiojo smegenų pusrutulio GSI dažnai patiria įvairius motorikos
sutrikimus (41).
Apibendrinant galima teigti, jog GSI sukeltos komplikacijos dažniausiai yra ilgalaikės, jos
susijusios su kognityviniais ir motorikos sutrikimais. Sutrikimų pobūdis dažniausiai priklauso nuo to,
kurioje galvos smegenų dalyje pasireiškė GSI.
1.3.2 Apatinių galūnių motorikos sutrikimai
Apytiksliai 85 proc. asmenų, patyrusiųjų GSI, išsivysto hemiparezė, kuri sutrikdo rankos ir
kojos funkciją (9 Pacientų judėjimas ir pusiausvyra po GSI pakinta dėl ženkliai sumažėjusios
17
raumenų jėgos (41). Nuo patirto GSI praėjus 2-6 savaitėms, motoneuronų sumažėja apie 50%,
sumažėja jų impulsavimo dažnumas, pablogėja tarpraumeninė koordinacija, nesant normaliam
aktyvavimui, raumuo atrofuojasi, sutrumpėja, jame susikaupia daugiau jungiamojo audinio ir
pasidaro mažiau plastiškas. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių po GSI sumažėja raumenų valingo
susitraukimo jėga, jėgos išugdymo greitis, ir ypač tada, kai raumuo yra mažo ilgio. Šie neigiami
padariniai turi neigiamą poveikį pacientų motoriniams gebėjimams (42).
Pacientams po GSI būdingi lėti žingsniai, sumažėjęs atsispyrimas, taip pat jiems sudėtinga
pakeisti eisenos kryptį (43). Pacientų, patyrusių GSI liemens valdymas taip pat sutrinka, todėl jiems
būdingas užpakalinis pasvirimas sėdint, nekoordinuotas pažeistos kūno pusės liemens raumenų
valdymas, o kojų judesiai atliekami ženkliai mažesne amplitude, taip pat kūno svoris pasiskirsto
netolygiai dėl negebėjimo išlaikyti kūno vidurio linijoje (44). Sutrikus jutimams kojose, pacientas
gali nejausti šilto ar šalto prisilietimo, gali nejausti, kur šiuo metu yra galūnės. Pacientui atrodo, kad
jų iš viso nėra (17). Po GSI pablogėja ne tik pažeistos, bet ir priešingos apatinės galūnės judesių
valdymas. Taip atsitinka dėl to, kad pažeistam galvos smegenų pusrutuliui valdyti judesius atlikti
padeda nepažeistos priešingo pusrutulio smegenys (45).
Po GSI pablogėja pacientų atliekamo judesio tikslumas, judesiai ne tolygūs, bet

trūkčiojantys. Ypač pablogėja smulkiųjų judesių atlikimo galimybės, nes jie ypač priklauso nuo
motorinės ir sensorinės žievės mechanizmų. Esant dešiniojo galvos smegenų pusrutulio GSI,
pablogėja judesio kinematinės savybės (tikslaus judesio trajektorija ir pan.), o pažeidus kairįjį
pusrutulį, pablogėja atliekamo judesio dinaminės savybės bei rankų ir liemens judesių koordinavimas
(42). Apie 90 proc. ligonių po galvos smegenų infarkto turi sutrikusią pusiausvyrą. Pacientų po GSI
dinaminės pusiausvyros valdymui įtakos turi raumenų tonuso pakitimai, jutimų sutrikimai,
sumažėjusi sąnarių judesių amplitudė bei sutrikusi kūno padėties kontrolė, t.y. išankstinio
pasiruošimo kūno padėties keitimui mechanizmas. Pusiausvyros sutrikimai didina pacientų, patyrusių
galvos smegenų infarktą, griuvimo riziką (23). Dėl kritimų 25-30 proc. asmenų, sergančių GSI patiria
įvairius lūžius (46). Tsur ir Segal (2010) tyrimo metu nustatė, jog po patirto GSI pirmą mėnesį
kritimus patiria 48 proc. pacientų.
Be to, kritimo rizika sumažina ir kasdienio gyvenimo savarankiškumo galimybes, asmenys,

vengdami kritimų rizikos riboja savo maudymosi, rengimosi, persikėlimo iš vienos vietos į kitą veiklų
(48).
Esant GSI dauguma užduočių tampa labiau sudėtingos, reikalaujančios daugiau pastangų,
pacientai negeba išlaikyti stabilios arba reikiamos kūno padėties atlikdami įvairius judesius tam
tikromis kūno dalimis ar išorės jėgų veikiami (12). Dėl eisenos ir pusiausvyros sutrikimų, sutrinka
18
pacientų gebėjimas savarankiškai atsisėsti, persikelti iš lovos ant kedės ar į vežimėlį, atsistoti iš
sėdimos padėties bei vaikščioti (4).
Apibendrinant galima teigti, jog pacientams, patyrusiems GSI sumažėja raumenų jėga, o dėl
to pakinta pacientų laikysena, pusiausvyra, pacientams tampa sudėtinga atlikti įvairias kasdienes
judumo veiklas.
1.3.3 Kognityviniai sutrikimai
Kognityvinės funkcijos – tai protinis gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam
tikrą informaciją. Kognityvinės funkcijos reikalingos tokiuose procesuose kaip bendravimas,
mokymasis, supratimas, atmintis, suvokimas, sprendimų priėmimas ir pan. (1).
Kognityviniai sutrikimai yra vieni iš dažniausių GSI sukeltų komplikacijų. Dažniausi

kognityviniai sutrikimai po GSI yra afazija (kalbos sutrikimas) ir negebėjimas reaguoti į šalia
esančius dirgiklius, dėmesio, atminties, mokymosi, orientacijos, skaičiavimo, kalbėjimo, regėjimo
sutrikimai (49). Pacientams, patyrusiems GSI taip pat dažnai pasireiškia emociniai (valios, veiklos,
neveiklumo, apatijos) sutrikimai (17). GSI taip pat padidina demencijos riziką, kuri dažniausiai
išsivysto per tris mėnesius po GSI (50). Taip pat pacientams po GSI pasireiškia ryškus informacijos
apdorojimo lėtumas. Apdorojimo greitis yra kliniškai reikšmingas, nes jis turi didelį poveikį
kognityvinei veiklai (51).
Kalbos sutrikimas yra vienas iš dažniausių vienpusio GSI simptomų. Kalbos sutrikimas yra
daugiarūšis, apimantis garsų suvokimo, skaitymo, ekspresyviosios kalbos ir rašymo sutrikimus (50).
Kognityvinių sutrikimų dažnis per pirmąsias savaites po GSI nustatomas daugiau kaip 70
proc. pacientų. Tačiau priešingai nei motoriniai sutrikimai, pastebima, jog kognityviniai sutrikimai
sumažėja po kelių savaičių ar mėnesių (52). Dažniausiai kognityvinių funkcijų atsigavimo priežastis
yra savaiminės arba dėl to, jog gretimos ar priešingos smegenų sritys perima kognityvines užduotis,
kurias anksčiau atliko GSI pažeistos smegenų sritys (53). Narasimhalu et al. (2011) atlikto tyrimo
metu nustatyta, jog praėjus vieneriems metams po GSI, daugumai pacientų vis dar buvo dėmesio
sutelkimo sutrikimų, tačiau kalbos ir atminties sutrikimai buvo nežymūs. Taip pat nustatyta, jog
kognityviniai sutrikimai po GSI dažniau būdingi vyresnio amžiaus pacientams (54).
Apibendrinant galima teigti, jog daugeliui pacientų, patyrusių GSI dažniausiai pasireiškia
įvairūs kognityviniai sutrikimai, kurie apima dėmesio, atminties, kalbėjimo sutrikimus. Nors
kognityviniai sutrikimai po GSI pasireiškia žymiai dažniau nei motoriniai sutrikimai, tačiau jų
sukeliamos komplikacijos yra labiau trumpalaikės nei motorinės.
19
1.4 Grįžtamasis ryšys reabilitacijoje
1.4.1 Vizualiniu grįžtamuoju ryšiu grįstos reabilitacijos priemonės
Judėjimo funkcijos netekimas ar ryškūs eisenos parametrų pokyčiai lemia žmonių,

išgyvenusių po galvos smegenų infarkto, sėslesnį gyvenimo būdą, kuris, savo ruožtu, riboja
kasdieninį fizinį aktyvumą ir mažina širdies kraujagyslių pajėgumą. Nuo gebėjimo persikelti, eiti
labai priklauso ligonio ir jo artimųjų ateitis, todėl vienas iš pirmųjų kineziterapijos tikslų, sutrikus
galvos smegenų kraujotakai – ėjimo funkcijos grąžinimas bei pusiausvyros lavinimas (55). Po GSI
vidiniai grįžtamojo ryšio mechanizmai dažnai būna sutrikę, todėl išorinis grįžtamasis ryšys labai
svarbus motorikos atsigavimui. Grįžtamojo ryšio naudojimas pacientams po GSI suteikia galimybę
geriau suvokti savo kūno padėtį, daugiau kūno svorio perkeliant ant silpnesnės kūno pusės taip
pagerinant kūno padėties simetriškumą (12).
Kintant technologijoms, atsirandant vis daugiau galimybių pacientų po GSI reabilitacijoje

naudoti vis naujesnes ir pažangesnes išmaniąsias technologijas vis dažniau taikomos įvairios
vizualinių judesių ir virtualios realybės mokymo priemonės ir programos. Vizualinių priemonių
naudojimas didina kojų jėgą bei ištvermingumą, todėl pastebimas geresnis pacientų po GSI
pusiausvyros bei fizinio aktyvumo rodiklių gėrėjimas (56). Taikant vizualiniu grįžtamuoju ryšiu
paremtą reabilitaciją, naudojamos įvairios įrašytų pratimų reabilitacinės programinės įrangos, kurios
gali būti naudojamos tiek reabilitacijos centre, tiek ir namuose, kuomet pats pacientas gali atkartoti
pratimus. Judesių mokymas panaudojant virtualią realybę dažniausiai sukuriamas ekrane imituojant
tam tikrus veiksmus ar veiklas, atliekamas sukurtoje namų, parduotuvės, gatvės ar kitoje aplinkoje
(57).Tyrimais nustatyta, jog virtuali realybė ženkliai padidina pacientų motyvaciją ir įsitraukimą į
reabilitaciją, gerėja atliekamų judesių taisyklingumas, pusiausvyros išlaikymas, dėmesio
koncentracija. Daugelis virtualios realybės programų yra pagrįstos motyvaciniais žaidimais, kurie
skatina pacientus judėti pasikartojančiais judesiais (58).
Kineziterapeutas, taikydamas vizualinio grįžtamojo ryšio priemones pacientų po GSI

reabilitacijoje gali pasirinkti įvairius šio metodo prietaisus. Vizualinio grįžtamojo ryšio prietaisų
funkcionavimas yra grįstas regimaisiais, girdimaisiais ar juntamaisiais signalais, kurie atlieka
organizmo fiziologinių sistemų matavimus (59). Dažniausiai naudojami vizualinio grįžtamojo ryšio
prietaisai yra aparatai su sensorinėmis kameromis, žaidybiniai pratimai, elektromiografas, taip pat
plačiai taikoma trimatė (3D) judesio analizė. Daugelis naudojamų prietaisų suteikia grįžtamąjį ryšį ir
informaciją ne tik pacientui, bet ir kineziterapeutui (60). Vizualinio grįžtamojo ryšio prietaisai ir
20
programos taip pat kaupia informaciją apie paciento judesių atlikimo laiką, teisingai atliktų judesių
dažnį, taip pat leidžia kineziterapeutui įvertinti reabilitacijos eigą bei rezultatus (61).
Moksliniai tyrimais įrodyta, kad vizualinis grįžtamasis ryšys, susijęs su svorio

pasiskirstymu, yra efektyvesnis metodas, leidžiantis įgyti simetrišką pusiausvyrą po GSI nei įprasti
kineziterapijos metodai (pratimai su svorio perkėlimu). Taip pat taikant vaizdo ir garso priemones su
grįžtamuoju ryšiu, pacientai po GSI pasižymi didesniu motyvacijos reabilitacijai lygiu, pacientai
patys dažniau savarankiškai linkę namuose atlikti įvairias reabilitacijos užduotis (62). Tačiau
pažymėtina, jog siekiant, kad pacientai po GSI atliktų įvairias reabilitacijos užduotis ir namuose,
kineziterapeutas turi pacientus apmokyti, kaip naudotis šiomis sistemomis siekiant išvengti traumų
rizikos namuose (63).
Apibendrinant galima teigti, jog siekiant gerinti pacientų po GSI eiseną bei pusiausvyrą
vienos efektyviausių priemonių reabilitacijos procese yra grįžtamojo ryšio priemonės – virtualių
judesių atkartojimas ir virtualios realybės kūrimas, kuriose pacientai atkartoja įvairias judesių
užduotis. Šios naudojamos priemonės lemia didesnę pacientų motyvaciją ir aktyvumą reabilitacijos
procese, todėl tai turi didesnį teigiamą poveikį geresniems pacientų reabilitacijos rezultatams.
1.4.2 Grįžtamuoju ryšiu grįsta veidrodžio terapija
Altschuler ir kt. 1990 m. reabilitacijos po GSI procese pirmą kartą pritaikė veidrodžio
terapiją (VT). Autoriai nustatė, kad VT pagerino judesių atlikimo greitį, diapazoną ir tikslumą.
Pagrindinė VT koncepcija yra judinant galūnę sukurti priešingą atspindį, kuris sukuria
neparalyžiuotos galūnės vizualinę iliuziją. Taip sukuriama iliuzija, jog pažeista galūnė taip pat gali
įprastai judėti (64).VT dažniausiai taikoma siekiant gerinti apatinių arba viršutinių galūnių
funkcionavimą. VT suaktyvina somatosensorinę žievę ir sustiprina regimą paveiktos galūnės
suvokimą (11).VT po galvos smegenų infarkto pagerina viršutinių galūnių funkciją, judesių
amplitudę, atliekamų judesių greitį ir tikslumą bei plaštakos judesių miklumą. Priešingai nei dauguma
intervencijų dirbančiųjų su sensomotorikos pratimais, veidrodžio terapijos metu dėmesys sutelkiamas
į vizualinius duomenis. Judinant nepažeistą ranką, veidrodyje tarp abiejų rankų sukuriamas
priešingas atspindys. Šis atspindys sukuria nepažeistos rankos vizualinę iliuziją, stiprinant pažeistos
rankos gebėjimą judėti. Šis procesas suaktyvina propriocepciją ir motorinės žievės smegenų dalį, kuri
apima pažeistos rankos normalų judėjimą. Veidrodžio terapija paremta motoriniais atvaizdais gali
skatinti žievės sluoksnio plastiškumą ir skatinti atsigavimą naudojant kryptingus rankos judesius
(65).
21
„Atspindžio“ (veidrodiniai) neuronai aktyvuojasi premotorinėje ir parietalinėje žievėje.

Labiausiai atspindžio neuronai dirba stebint savo paties judesius veidrodžių terapijos veikimo
mechanizme didelė reikšmė teikiama veidrodiniams neuronams. Tai nervinės ląstelės, turinčios
vizualias motorines ypatybes. Šio tipo nervinių ląstelių yra žmogaus smegenyse, jos aktyvuojamos
tada, kai atliekamas judesys yra stebimas (66). Priešingai nei dauguma intervencijų dirbančiųjų su
sensomotorikos pratimais, VT metu dėmesys sutelkiamas į vizualinius duomenis. Judinant nepažeistą
apatinę galūnę, veidrodyje tarp abiejų apatinių galūnių sukuriamas priešingas atspindys. Šis atspindys
sukuria nepažeistos apatinės galūnės vizualinę iliuziją, stiprinant pažeistos apatinės galūnės gebėjimą
judėti (13).Siekiant sukurti nepažeistos apatinės galūnės judėjimo iliuziją dažniausiai naudojamas
veidrodinės dėžutės įrenginys. Tai yra dėžutė su vienu veidrodžiu centre, kur ant kiekvienos jo pusės
kojos dedamos taip, kad pažeista galūnė visada laikoma uždengta, o nepažeista galūnė laikoma kitoje
pusėje, kurios atspindį galima pamatyti ant veidrodžio. Pacientai atlieka judesius naudodamiesi
nepažeista galūne žiūrėdami į veidrodžio atspindį virš pažeistos galūnės. Tokiu būdu sukuriama
vizualinė iliuzija ir teigiamas grįžtamasis ryšys motorinei žievei (67) (2 pav.).
2 pav. Grįžtamuoju ryšiu grįsta veidrodžio terapija (68)
Moksliniais tyrimais nustatyta efektyvus VT poveikis pacientų reabilitacijai. Nustatyta, jog

po VT ženkliai pagerėja pacientų pusiausvyra (69), judesių atkūrimo ir atlikimo trukmė (69). Tačiau
Thikey et al. (2012) atlikto tyrimo metu nustatyti ir sunkumai su kuriais pacientai susiduria per VT.
Pacientams dažnai dėl grįžtamojo ryšio sunku atskirti kairę nuo dešinės, susiduriama su komplikuotu
regos lauku, pacientai atspindyje matydami savo pakitusią išvaizdą patiria emocinius išgyvenimus.
Apibendrinant galima teigti, jog VT dažnai naudojama siekiant pagerinti pacientų, patyrusių
GSI apatinių galūnių funkcijas ir pusiausvyrą. VT gerina motorines funkcijas, todėl pagrindinis VT
tikslas – sukurti nepažeista apatine galūne iliuziją, siekiant stiprinti pažeistos apatinės galūnės
gebėjimą judėti.
22
23
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas 2020 m. liepos 16 dienos iki 2020 m. rugsėjo 24 dienos. Tyrimo atlikimo
vieta – LSMU ligoninė VšĮ Kauno klinikos, Neurologijos klinika, Neurologijos skyrius. Prieš
pradedant tyrimą buvo gautas Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC – SR (M) – 179, išduotas 2019-
11-19 (2 priedas). Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, jo organizavimo ir įgyvendinimo
eiga, metodais, kuriuos taikant bus atliekamas tyrimas, tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimo
principais ir galimybe bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo. Taip pat buvo gauti tiriamųjų raštiški
sutikimai dalyvauti tyrime.
2.2 Tiriamųjų atranka
Į tyrimą įtraukti tyrimo metu LSMUL Kauno klinikų Neurologijos skyriuje gydyti pacientai
po GSI. Tiriamieji į tyrimą buvo įtraukti remiantis tikslinės atrankos būdu bei pagal pasirinktus
atrankos kriterijus.
Tiriamųjų atrankos ir įtraukimo kriterijai:
1. Galvos smegenų infarktą patyrę pirmą kartą;
2. Atitinka nustatytą 50-75 metų amžiaus kategoriją;
3. Berg pusiausvyros testo balų suma ne mažesnė nei 41 balas;
4. Pagal Trumpą protinės būklės tyrimo testą (TPBT) surenkantys mažiausiai 21

balą(turintys lengvų kognityvinių sutrikimų ir/arba jų neturintys);
5. Gebantys nueiti bent 10 metrų atstumą;
6. Asmenys, sutikę dalyvauti tyrime.
Iš viso tyrime dalyvavo 26 tiriamieji. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi
grupes: tiriamąją ir kontrolinę grupes. Tiriamoji grupė (n=13) – tiriamieji, kuriems apatinių galūnių
funkcija, liemens kontrolė ir pusiausvyra buvo lavinama taikant kineziterapijos programą pagrįstą
veidrodžio grįžtamuoju ryšiu, kontrolinė grupė (n=13) – tiriamieji, kuriems apatinių galūnių funkcija,
liemens kontrolė ir pusiausvyra buvo lavinama taikant įprastą kineziterapijos pratimų programą.
Kineziterapijos procedūros buvo atliekamos kasdien, kiekvienam tiriamajam buvo atliktos 5
kineziterapijos procedūros, vienos procedūros trukmė – 30 min.
24
Tyrimo organizavimo ir tiriamųjų atrankos schema pateikta 3 paveiksle.
Tiriamųjų atranka:
Pirmą kartą patyrę galvos smegenų infarktą;
Tiriamųjų amžius - 50-75 metų;
Berg pusiausvyros testo balų suma ne mažesnė nei 41 balas;
Pagal Trumpą protinės būklės tyrimo testą surenka mažiausiai 21 balą
Geba nueiti bent 10 metrų atstumą;
Asmenys, sutikę dalyvauti tyrime.
Tiriamoji grupė (n=13) Kontrolinė grupė (n=13)
Ištyrimas:
• Apatinių galūnių funkcijos vertinamas naudojant modifikuotą Fugl-Meyer apatinių galūnių
funkcijos testą.
• Liemens kontrolės vertinamas naudojant Liemens kontrolės įvertinimo skalę;
• Pusiausvyros funkcijos vertinamas naudojant Berg pusiausvyros skalę ir „Stotis ir eiti“ testą;
Tiriamoji grupė (n=13) Kontrolinė grupė (n=13)
Pakartotinis ištyrimas:
• Apatinių galūnių funkcijos vertinamas naudojant modifikuotą Fugl-Meyer apatinių galūnių
funkcijos testą.
• Liemens kontrolės vertinamas naudojant Liemens kontrolės įvertinimo skalę;
• Pusiausvyros funkcijos vertinamas naudojant Berg pusiausvyros skalę ir „Stotis ir eiti“ testą;
Rezultatų analizė
3 pav. Tyrimo organizavimo schema

25
2.3 Tyrimo metodai ir priemonės
Asmenų, patyrusių GSI, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaita
taikant kineziterapiją, pagrįstą vizualiniu grįžtamuoju ryšiu buvo vertinama naudojant šiuos
instrumentus:
• apatinių galūnių funkcijos vertinimas atliktas naudojant modifikuotą Fugl-Meyer
apatinių galūnių funkcijos vertinimo testą;
• liemens kontrolės vertinamas atliktas naudojant Liemens kontrolės įvertinimo skalę;
• pusiausvyros vertinamas atliktas naudojant Berg pusiausvyros skalę ir „Stotis ir eiti“
testą.
Minėtų funkcijų vertinimo instrumentus aptarsime plačiau.
2.3.1 Apatinių galūnių funkcijos vertinimas

Apatinių galūnių funkcija buvo vertinama naudojant modifikuotą Fugl-Meyer apatinių galūnių
funkcijos vertinimo testą. Instrumentas, paremtas laipsnišku motorinės funkcijos atsigavimo principu ir
naudojamas vertinant tikrąjį pažeistos galūnės atsigavimą. 0, 1 ir 2 yra pagrindinės testo balų reikšmės.
Kai tiriamasis negali atlikti jokio judesio vertinam 0 balų, kai judesys nepilnas skiriamas 1 balas, o kai
tiriamasis gali pilnai atlikti judesį vertinama 2 balais. Maksimali galima balų suma – 34 balai. Ištyrimas
sudarytas iš 6 testų – refleksų aktyvumas, aktyvūs lenkimo judesiai, aktyvūs tiesimo judesiai, aktyvūs
judesiai sėdint, aktyvūs judesiai stovint, koordinacija ir greitis. Testo priemonės: laikmatis, neurologinis
plaktukas, popieriaus skiautė, pieštukas, mažas cilindro formos daiktas, vidutinio dydžio kamuoliukas.
Pradžioje tiriama nepažeista galūnė po to pažeista. Pažeistąja galūne judesiai atliekami 3 kartus, vertinama
pagal geriausiai atliktą judesį, jei pirmus 2 kartus judesį atliko tinkamai, 3 kartą kartoti nereikia, tiriant
judesių atlikimo koordinaciją ir greitį judesiai atliekami 1 kartą. Pagal gautus rezultatus, nustatomas
motorinio atsigavimo lygis, remiantis pavyzdžiu: 17 balų = 50 proc. (kai 34 balai = 100 proc.) apatinės
galūnės motorinės funkcijos atsigavimo. Įvertinimo metu tiriamojo paprašoma atlikti klubo, kelių ir
čiurnos judesius. Tyrėjas stebi ir vertina judesių atlikimą, koordinaciją, refleksus. Buvo atsižvelgiama į
patologinius refleksus, valingus sinerginius tiesimo ir lenkimo judesius ir į jų kompensavimą. (70) (4
priedas).
2.3.2 Liemens kontrolės vertinimas
Liemens kontrolė buvo vertinama liemens kontrolės vertinimo skale. Tiriamasis atlieka 12
užduočių gulėdamas, stovėdamas ir sėdėdamas keturiais atlikimo lygiais. Kiekviena užduotis
vertinama balais nuo 0 iki 3. Kadangi ši skalė nevertina ėjimo elementų, skalė buvo sugrupuota į
statines bei dinamines užduotis stovint ir sėdint. Statinės ir dinaminės liemens kontrolės ir
26
pusiausvyros vertinimą sėdint sudaro 7 užduotys: sėdėjimas be atramos, pasivertimas ant sveiko šono,
pasivertimas ant pažeisto šono, atsisėdimas iš gulimos padėties ir atsigulimas iš sėdimos padėties,
atsisėdimas iš stovimos padėties, atsistojimas iš sėdimos padėties. Didžiausia galima šios užduoties
balų suma – 21 balas.
Dinaminės ir statinės liemens kontrolės įvertinimas susideda iš 5 užduočių: stovėjimas su

pagalba ir be jos, stovėjimas ant pažeistos ir sveikos kojos, daikto paėmimas nuo žemės stovint.
Didžiausia galima šios užduoties balų suma – 36 balai (5 priedas).
2.3.3 Pusiausvyros vertinimas
Siekiant įvertinti tiriamųjų pusiausvyrą prieš kineziterapijos programą ir po jos taikyta Berg
skalė, kuri plačiai naudojama pacientų pusiausvyrai vertinti esant įvairiems susirgimams. Šią skalę
sudaro 14 užduočių, kurios atliekamos sėdint bei stovint. Testo metu matuojami šie rodikliai:
funkciniai rodikliai – atsistojimas, atsisėdimas ir persikėlimas;
statinė pusiausvyra–stovėjimas užmerktomis akimis, stovėjimas suglaudus kojas, stovėjimas
suglaudus kulną prie pirštų, stovėjimas ant vienos kojos.
dinaminė pusiausvyra – siekimas pirmyn ištiesus ranką, pažiūrėjimas per kairį ir per dešinį
šoną pasisukant bei apsisukant 360 laipsnių į abi puses, užkeliant kojas ant kėdės.
Tiriamajam atlikus užduotį ji vertinama balais nuo 0 iki 4. Vertinimas: 0 balų – tiriamasis
negeba atlikti užduoties, 4 balai – tiriamasis taisyklingai atlieka visą užduotį. Po testo atlikimo,
tiriamojo užduočių balai susumuojami. Didžiausia galima balų suma – 56 balai. Kuo didesnė
tiriamojo surinkta balų suma, tuo geresnė jo pusiausvyra. Testo vertinimas pagal surinktą balų
skaičių:
41 – 56 balų rodo mažai sutrikusią pusiausvyrą;
21 – 40 balų rodo vidutiniškai sutrikusią pusiausvyrą;
0–20 balų rodo stipriai sutrikusią pusiausvyrą (71) (6 priedas).
„Stotis ir eiti“ testas. Šis testo metodo taikymas efektyvus tuo, jog jo atlikimo technika nėra
sudėtinga, testo atlikimui nėra reikalinga specializuota technika ar testo atlikimui pritaikyta aplinka,
jo atlikimo principas nėra sudėtingas, todėl taikant šį nesudėtingą metodą papildomai galima įvertinti
tiriamųjų pusiausvyrą atliekant ėjimo pratimus. Testo atlikimo principas:
• tiriamasis atsisėda į kėdę, kurios sėdynės aukštis turi būti 46 cm., ranktūrių – 65 cm.
Tiriamajam paaiškinama, ką jis turės daryti užduoties atlikimo metu;
• viso testo atlikimo metu matuojamas jo atlikimo greitis sekundėmis, tokiu būdu
nustatant per kiek laiko tiriamasis nuėjo jam nurodytą atstumą. Laiko matavimui naudojamas
27
chronometras, laiko matavimas pradedamas po duotos komandos „eiti“ ir baigiamasis, kai tiriamasis
atsisėda į kėdę nugara į ją atsiremdamas;
• viso testo atlikimo metu matuojant laiką jokia žmonių pagalba tiriamajam neteikiama,
tačiau jis gali naudotis pagalbinėmis priemonėmis, kurios tiriamajam padeda judėti. Tiriantysis
asmuo, siekdamas išvengti traumų rizikos testo metu tik lydi tiriamąjį nuo atsistojimo iš kėdės iki
grįžimo į ją momento (72) (4 pav.).
4 pav. Stotis ir eiti testas (72)
Testas atliekamas tris kartus. Pirmą kartą skiriamas vienas bandymas, o po minutės poilsio
testas atliekamas du kartus. Testo rezultatai užrašomi į vertinimo protokolą. Tyrimo duomenims
naudotas geriausias trijų bandymų laikas. Testo vertinimo metodologijoje nurodoma, jog kuo
trumpesnis testo atlikimo laikas, tuo geresnis tiriamųjų eisenos greitis. Testo rezultatas geras, kai
tiriamasis jį atlieka per 10 sekundžių. Testo rezultatai vertinami balais:
3 balai – tiriamasis testą atliko per mažiau nei 15 sekundžių;
2 balai – tiriamasis testą atliko per 16 – 30 sekundžių;
1 balas – testas atliktas per daugiau nei 30 sekundžių (73) (7 priedas).
2.4 Tiriamųjų charakteristika
Iš viso tyrime dalyvavo 26 tiriamieji, kurie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes,
kiekvienoje grupėje buvo po 13 tiriamųjų. Tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse dalyvavo kiek daugiau
moterų (atitinkamai, 46,2 proc. ir 30,8 proc.) nei vyrų (atitinkamai, 53,8 proc. ir 69,2 proc.).
Kontrolinėje grupėje daugiausiai buvo respondentų, kurių amžiaus vidurkis 50-59 metai
(61,5 proc.). Beveik pusės (46,2 proc.) tiriamųjų grupėje amžius buvo 60-74 metai (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų sociodemografinė charakteristika (N, proc.)

28
Charakteristika Poveikio grupė Kontrolinė grupė

Lytis
Moteris 6 (46,2) 4 (30,8)
Vyras 7 (53,8) 9 (69,2)
Amžius
50-59 metai 2 (23,1) 8 (61,5)
60-74 metai 6 (46,2) 4 (30,8)
75-90 metų 4 (30,8) 1 (7,7)
2.5 Taikytos poveikio priemonės
Kineziterapijos programa pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu kaip ir įprasta

kineziterapijos pratimų programa buvo sudaryta iš parengiamosios dalies, kuri truko 5 min.,
pagrindinės dalies, kuri truko 20min. ir baigiamosios dalies, kurios trukmė 5 min.
Kineziterapijos programa pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu buvo atliekama pacientui

esant priešais veidrodį, matant save atliekant pratimus, suteikiamas grįžtamasis ryšys, pacientas valdo
savo pradinę padėtį, yra sąmoningas apie savo kūno padėtį, o įprastoje kineziterapinėje programoje
buvo taikomi tokie patys pratimai, tik be veidrodžio pagalbos. Parengiamojoje dalyje buvo atliekami
lengvo pobūdžio apšilimo pratimai, pagrindinėje dalyje buvo atliekami pratimai lavinantys apatinių
galūnių funkciją, liemens kontrolę ir pusiausvyrą. Baigiamojoje dalyje buvo atliekami lengvo
pobūdžio tempimo pratimai
2.6 Statistiniai duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų apskaičiavimui ir pateikimui naudotas matematinės statistikos programos

paketas SPSS 22.0 ir Microsoft Excel 2010. Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (Xme),
minimali reikšmė (Xmin), maksimali reikšmė (Xmax) ir vidurkis (x) Xme (Xmin; Xmax; x). Tiriamosios ir
kontrolinės grupių rezultatų skirtumai pateikiami naudojant Mann–Whitney U testą. Dviejų grupių
lyginimui tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės naudotas Vilkoksono kriterijus. Statistinis reikšmingi
skirtumai buvo, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
29
3.1 Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatai
Prieš pradedant kineziterapijos programą ir po jos, abiejų grupių tiriamiesiems buvo įvertinta
apatinių galūnių funkcija pagal modifikuotą Fugl-Meyer testą.
Tyrimo pradžioje tiriamosios grupės tiriamųjų modifikuoto Fulg-Meyer testo rezultatų
vidutinė reikšmė buvo 25,00 (21-28; 25,15) balo. Po kineziterapijos programos tiriamosios grupės
tiriamųjų modifikuoto Fulg-Meyer testo rezultatų vidutinė reikšmė statistiškai reikšmingai padidėjo
iki 27,00 (24-31; 27,62) balų (Z=-3,25; p=0,001). Galima teigti, jog taikant kineziterapiją pagrįstą
veidrodžio grįžtamuoju ryšiu asmenų po GSI apatinių galūnių funkcija gėrėja.
Tyrimo pradžioje kontrolinės grupės tiriamųjų modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatų

vidutinė reikšmė buvo 24,00 (21-27; 24,08) balo. Po kineziterapijos programos kontrolinės grupės
tiriamųjų modifikuoto Fulg-Meyer testo rezultatų vidutinė reikšmė pagerėjo padidėjo iki 25,00 (23-
28; 25,38) balų (Z=-3,31; p=0,001). Vadinasi, taikant įprastą kineziterapiją asmenų po GSI apatinių
galūnių funkcija gėrėja (5 pav.).
28
27,00
27
26 25,00
25,00 Tiriamoji gr.
Balai
25
24,00 Kontrolinė gr.
24
23
22
Prieš Po
kineziterapiją kineziterapijos
5 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių apatinės galūnės funkcijos įvertinimas prieš ir

po kineziterapijos (*p<0,05)
30
Tyrimo metu siekta įvertini apatinių galūnių funkcijos vertinimo rezultatų vidutinės
reikšmės pokytį tarp grupių. Nustatyta, jog geresnis pokytis buvo tiriamojoje (2,47 balo) nei
kontrolinėje grupėje (1,3 balo). Tarp grupių buvo statistiškai reikšmingas pokytis (U=32,5; p=0,007)
(6 pav.).
2.47
2.5
2 Tiriamoji gr.
1.3
Balai
1.5
Kontrolinė gr.
1
0.5
Pokytis
6 pav. Apatinės galūnės funkcijos pokytis tarp grupių(* p<0,05)
Berg skalės balo pokytis buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei kontrolinės grupės
Vertinant tiriamųjų apatinių galūnių funkcijas siekta nustatyti vertinimo balus atskirose
užduotyse. Nustatyta, jog nei vieno tiriamojo atlikta užduotis nei prieš kineziterapiją nei po jos
nebuvo įvertinta 3 balais, o tai nurodo, jog yra nedidelis užduoties atlikimo netikslumas.
Tyrimo pradžioje tiriamosios grupės tiriamųjų girnelės reflekso mediana prieš kineziterapiją
buvo 2 (0-2) balai. Po kineziterapijos programos tiriamosios grupės tiriamųjų girnelės reflekso
rezultatas liko nepakitęs 2 (0-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Tyrimo pradžioje kontrolinės grupės tiriamųjų girnelės reflekso mediana prieš kineziterapiją
buvo 2 (0-2) balai. Po kineziterapijos programos tiriamosios grupės tiriamųjų girnelės reflekso
rezultatas liko nepakitęs 2 (0-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Tyrimo pradžioje tiriamosios grupės tiriamųjų Achilo sausgyslės reflekso vidutinis balas
prieš kineziterapiją buvo 2 (0-2) balai. Po kineziterapijos programos tiriamosios grupės tiriamųjų
Achilo sausgyslės reflekso rezultatų mediana liko nepakitusi 2 (0-2) balai (Z=-2,00; p=0,056).
31
Tyrimo pradžioje kontrolinės grupės tiriamųjų Achilo sausgyslės reflekso vidutinis balas
prieš kineziterapiją buvo 2 (0-2) balai. Po kineziterapijos programos kontrolinės grupės tiriamųjų
Achilo sausgyslės reflekso rezultatų vidurkis liko nepakitęs 2 (0-2) balai (Z=-1,73; p=0,083).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius lenkimo judesius tiriamosios grupės tiriamųjų
klubo sąnario lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai. Po kineziterapijos
programos tiriamosios grupės tiriamųjų klubo sąnario lenkimo vidurkis liko nepakitęs 2 (1-2) balai
(Z=-1,00; p=1,000).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius lenkimo judesius kontrolinės grupės tiriamųjų
klubo sąnario lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai. Po kineziterapijos
programos kontrolinės grupės tiriamųjų klubo sąnario lenkimo vidurkis liko nepakitęs 2 (1-2) balai
(Z=-1,00; p=1,000).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius kelio sąnario lenkimo judesius tiriamosios
grupės tiriamųjų kelio sąnario lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 1 (1-2)balas. Po
kineziterapijos programos tiriamosios grupės tiriamųjų kelio sąnario lenkimo rezultatų mediana liko
nepakitusi 1 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,157).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius kelio sąnario lenkimo judesius kontrolinės
grupės tiriamųjų kelio sąnario lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 1 (1-2)balas. Po
kineziterapijos programos kontrolinės grupės tiriamųjų kelio sąnario lenkimo rezultatų mediana liko
nepakitusi 1 (1-2) balai (Z=-2,00; p=0,317).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius pėdos lenkimo judesius tiriamosios grupės
tiriamųjų pėdos lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai. Po kineziterapijos
programos tiriamosios grupės tiriamųjų pėdos lenkimo rezultatų mediana liko nepakitusi 2 (1-2) balai
(Z=-1,41; p=0,157).
Tyrimo pradžioje vertinant tiriamųjų aktyvius pėdos lenkimo judesius kontrolinės grupės
tiriamųjų pėdos lenkimo vidutinis balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai. Po kineziterapijos
programos kontrolinės grupės tiriamųjų pėdos lenkimo rezultatų mediana liko nepakitusi 2 (1-2) balai
(Z=-1,41; p=0,157).
Pažymėtina, jog vertinant aktyvius pėdos lenkimo judesius nei vienoje grupėje rezultatas
nebuvo įvertintas 0, kuomet tiriamasis visiškai negeba atlikti užduoties.
Tiriamiesiems atliekant aktyvius tiesimo judesius ir vertinant tiriamųjų klubo sąnario tiesimo
užduoties rezultatus nustatyta, jog tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją jie buvo 1 (1-2) balas, po
kineziterapijos statistiškai reikšmingai pagerėjo iki 2 (1-2) balų (Z=-2,05; p=0,001). Kontrolinės
grupės klubo sąnario tiesimo funkcijos vertinimo rezultatas prieš kineziterapiją buvo 1 (1-2) balas,
tačiau po kineziterapijos jis liko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
32
Tiriamosios grupės tiriamųjų klubo sąnario atitraukimo užduoties vertinimo vidutinis balas
prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-
1,00; p=1,000). Kontrolinės grupės tiriamųjų klubo sąnario atitraukimo užduoties rezultatas prieš
kineziterapiją buvo žemesnis nei tiriamosios grupės – 1 (1-2) balas, po kineziterapijos rezultatas liko
nepakitęs 1 (1-2) balas (Z=-1,00; p=1,000).
Vertinant tiriamosios grupės kelio sąnario tiesimo funkcijos rezultatą prieš kineziterapiją, jo
rezultatas buvo 1 (1-2) balas, po kineziterapijos vertinimo balas teigiamai pagerėjo 2 (1-2) balai (Z=-
2,41; p=0,001). Tuo tarpu kontrolinės grupės kelio sąnario tiesimo vertinimo rezultatas prieš
kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00;
p=1,000).
Pėdos tiesimo rezultatai atskleidė, jog prieš kineziterapijos programą tiriamosios grupės
vidutinis balas buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos pėdos tiesimo funkcijos rezultatas nepakito 2 (1-
2) balai (Z=-1,00; p=0,317). Kontrolinės grupės pėdos tiesimo funkcijos rezultatas prieš
kineziterapiją buvo žemesnis nei tiriamosios grupės 1 (1-2) balas, po kineziterapijos rezultatas nekito
2 (0-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Vertinta ir kaip tiriamieji atliko aktyvius judesius jiems sėdinti. Nustatyta, jog tiriamosios
grupės tiriamųjų kelio sąnario lenkimo sėdint rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po
kineziterapijos rezultatas nepakito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,056). Kontrolinės grupės tiriamųjų
kelio lenkimo sėdint funkcijos rezultatas prieš kineziterapiją buvo žemesnis nei tiriamosios grupės –
1 (1-2) balas, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,100).
Pėdos lenkimo sėdint rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją vidutiniškai vertintas
2 (1-2) balais, po kineziterapijos jis liko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,157). Kontrolinės
grupės pėdos lenkimo sėdint rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos
rezultatas nekito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Atliekant pratimus aktyviai stovint nustatyta, jog tiriamosios grupės kelio sąnario lenkimo,
vertinimo rezultatas prieš kineziterapiją buvo 1 (1-2) balas, po kineziterapijos jis nepakito 1 (1-2)
balas (Z=-1,00; p=0,564). Kontrolinės grupės kelio sąnario lenkimo vertinimo rezultatas prieš
kineziterapiją buvo 1 (1-2) balas, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 1 (1-2) balas (Z=-1,00;
p=1,000).
Aktyvaus pėdos lenkimo stovint vertinimo rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją
buvo 1 (1-2) balas, o po kineziterapijos jis reikšmingai pagerėjo 2 (1-2) balai (Z=-2,41; p=0,001).
Kontrolinės grupės aktyvaus pėdos lenkimo stovint vertinimo rezultatas prieš kineziterapiją buvo 1
(1-2) balas, po kineziterapijos jis taip pat statistiškai reikšmingai pagerėjo 2 (0-2) balai (Z=-2,34;
p=1,000).
33
Vertinant normalų reflekso aktyvumą pieš kineziterapiją tiriamojoje grupėje nustatyta, jog
kelio sąnario lenkimo, girnelės ir Achilo sausgyslės refleksų vertinimo vidutinis balas buvo 1 (1-2)
balas, po kineziterapijos šių refleksų vertinimo balas buvo geresnis 2 (1-2) (Z=-2,34; p=0,001).
Kontrolinės grupės kelio sąnario lenkimo, girnelės ir Achilo sausgyslės refleksų vertinimo rezultatas
prieš kineziterapiją buvo 1 (1-2) balas, po kineziterapijos jis taip pat reikšmingai pagerėjo 2 (1-2)
balai (Z=-2,44; p=0,001).
Tyrimo metu vertinta ir tiriamųjų koordinacija. Nustatyta, jog tiriamosios grupės tremoro
simptomų pasireiškimo vertinimo balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos
rezultatas nepakito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000). Kontrolinės grupės tremoro simptomų
pasireiškimo vertinimo rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos rezultatas
nepakito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Dismetrijos simptomų pasireiškimas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją vidutiniškai
buvo vertinamas 2 (1-2) balais, po kineziterapijos rezultatas nepakito 2 (1-2) balai (Z=-1,73;
p=0,083). Kontrolinės grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos
nepakito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Judesio atlikimo greičio rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją buvo 2 (1-2) balai,
po kineziterapijos rezultatas nekito 2 (1-2) (Z=-1,41; p=0,157). Kontrolinės grupės judesio atlikimo
greičio rezultatas prieš kineziterapiją buvo žemesnis nei tiriamosios grupės – 1 (1-2) balas, po
kineziterapijos taip pat liko nepakitęs 1 (1-2) balas (Z=-1,44; p=0,114) (2 lentelė).
2 lentelė. Apatinės galūnės funkcijos įvertinimas prieš ir po kineziterapijos, mediana

(min-max)
Pusiausvyros Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatai

vertinimas
skirtingomis Tiriamojo grupė Kontrolinė grupė
Prieš Po P Prieš Po P
sensorinėmis
kineziterapiją kineziterapijos reikšmė kineziterapiją kineziterapijos reikšmė
sąlygomis
Refleksų atlikimas
Girnelės 2 (0-2) 2 (0-2) >0,05 2 (0-2) 2 (0-2) >0,05
refleksas
Achilo 2 (0-2) 2 (0-2) >0,05 2 (0-2) 2 (0-2) >0,05
sausgyslės
refleksas
Aktyvūs lenkimo judesiai
Klubo 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
sąnario
lenkimas
34
Kelio sąnario 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05

lenkimas
Pėdos 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
lenkimas
Aktyvūs tiesimo judesiai
Klubo 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05* 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
sąnario
tiesimas
Klubo 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
sąnario
atitraukimas
Kelio sąnario 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05* 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
tiesimas
Pėdos 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
tiesimas
Aktyvūs judesiai sėdint
Kelio sąnario 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
lenkimas
Pėdos 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
lenkimas
Aktyvūs judesiai stovint
Kelio sąnario 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
lenkimas
Pėdos 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05* 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05*
lenkimas
Normalus refleksų aktyvumas
Kelio sąnario 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05* 1 (1-2) 2 (1-2) <0,05*
girnelės
lenkimo
refleksas
Koordinacija/greitis
Kelio sąnario 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
lenkimo
girnelęs
refleksas
Dismetrijos 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
simptomų
pasireiškimas
Judesio 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 1 (1-2) 1 (1-2) >0,05
atlkimo
greitis
* statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p<0,05
35
Analizuojant rezultatus, vertinta, kuriose grupėse po kineziterapijos programos įvyko

geresnis apatinių galūnių funkcijos pokytis atliekant pratimus įvairiomis sensorinėmis sąlygomis.
Nustatyta, jog atliekant aktyvius tiesimo judesius vertinimo balai reikšmingai geresni buvo
tiriamojoje nei kontrolinėje grupėje vertinant klubo sąnario tiesimą (U=-45,50; p=0,018) ir kelio
sąnario tiesimą (U=-58,50; p=0,033). Tiriamosios grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 1 balas,
po jos – 2 balai (3 lentelė).
3 lentelė. Apatinės galūnės funkcijos pokytis tarp grupių,(balai)
Pusiausvyros funkcinės Aktyvūs tiesimo judesiai

vertinimas
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė P reikšmė
Pokytis Pokytis
Klubo sąnario tiesimas 1 0 <0,05
Kelio sąnario tiesimas 1 0 <0,05
Apibendrinant galima teigti, jog prieš kineziterapijos programą abiejų grupių Fugl-Meyer
testo apatinių galūnių funkcijų rezultatai buvo apylygiai, tačiau po kineziterapijos programų
aukštesnis balo vidurkis nustatytas tiriamojoje nei kontrolinėje grupėje. Vadinasi kineziterapija su
veidrodžio vizualiniu grįžtamuoju ryšiu padeda geriau atgauti apatinių galūnių funkciją asmenims po
GSI.
3.2 Liemens kontrolės įvertinimo skalės rezultatai
Tyrimo metu siekta įvertinti tiriamųjų statinę ir dinaminę liemens kontrolę. Prieš
kineziterapijos programą ir po jos abiejų grupių tiriamiesiems atliktas liemens kontrolės vertinimas
taikant liemens kontrolės vertinimo skalę.
Tiriamosios grupės tiriamųjų, liemens kontrolės prieš kineziterapiją vidutinė reikšmė

(mediana) buvo 28,00 (22-32; 28,46) balai. Po kineziterapijos programos tiriamosios grupės liemens
kontrolės vidutinis vertinimo balas reikšmingai padidėjo iki 31,00 (24-34; 30,62) balo (Z=-3,307;
p=0,001).
Kontrolinės grupės tiriamųjų liemens kontrolės vertinimo vidutinis rezultatas prieš

kineziterapiją buvo 27,00 (23-21; 27,62) balai. Matuojant kontrolinės grupės liemens kontrolę po
kineziterapijos programos, nustatytas reikšmingas liemens kontrolės funkcijos pagerėjimas iki 29
balų (24-32; 28,69) (Z=-3,500; p=0,001) (7 pav.).
36
31 31,00
30.5
30
29.5
29,00 Tiriamoji gr.
Balai 29 28,00
28.5
28
27.5
27
26.5
26
Prieš Po
7 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių statinės ir dinaminės liemens kontrolės

įvertinimas prieš ir po kineziterapijos (* p<0,05)
Vertinant liemens kontrolės balų pokytį tarp grupių, nustatytas statistiškai reikšmingas
skirtumas. Tiriamosios grupės liemens kontrolės vertinimo balų pokytis lyginant surenkamų balų
skaičių prieš kineziterapiją ir po kineziterapijos programos buvo 2,16 balo, kontrolinės grupės – 1,07
balo (U=42,5; p=0,029) (8 pav.).
2.5 2,16
2
Tiriamoji gr.
1.5 1.07
Balai
Kontrolinė gr.
1
0.5
Pokytis
8 pav. Statinės ir dinaminės liemens kontrolės pokytis tarp grupių(* p<0,05).
37
Vertinant tiriamųjų dinaminės ir statinės liemens kontrolės sėdinti rodiklius, siekta įvertinti,
kokie buvo tiriamųjų įvertinimo balai atliekant užduotis.
Vertinant sėdėjimą be atramos nustatyta, jog tiriamosios grupės šios užduoties rezultatas
prieš kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai, po kineziterapijos fiksuotas liemens kontrolės pagerėjimas –
3 (2-3) balai (Z=-2,73; p=0,001). Kontrolinės grupės sėdėjimo be atramos testo rezultatas prieš
kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 2 (2-3) balai (Z=-1,00;
p=0,317).
Pasivertimo ant sveikosios kūno pusės rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją
buvo 3 (1-3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 3 (1-3) balai (Z=-2,00; p=0,055).
Kontrolinės grupės pasivertimo ant sveikosios kūno pusės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 3 (1-3)
balai, po kineziterapijos fiksuotas toks pats rezultatas 3 (1-3) balai (Z=-1,73; p=0,083).
Pasivertimo ant pažeistosios kūno pusės rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją
buvo 2 (1-2) balai, po kineziterapijos rezultatas išliko nepasikeitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,083).
Kontrolinės grupės pasivertimo ant pažeistosios kūno pusės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-
2) balai, po kineziterapijos rezultatas išliko nepakitęs 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=0,083).
Vertinant tiriamųjų atsisėdimą iš gulimos padėties, nustatyta, jog tiriamosios grupės

vertinimo balas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-3) balai, po kineziterapijos rezultatas statistiškai
reikšmingai pagerėjo 3 (2-3) balai (Z=-2,73; p=0,003). Kontrolinės grupės užduoties atsisėdimas iš
gulimos padėties rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko
nepakitęs 2 (2-3) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Atsigulimo iš sėdimos padėties rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją buvo 3 (2-
3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 3 (2-3) balai (Z=-1,73; p=0,083). Kontrolinės
grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 3 (2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 3
(2-3) balai (Z=-1,00; p=0,317).
Atsisėdimo iš stovimos pozicijos rezultatai tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją buvo 3

(2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas nepakito 3 (2-3) balai (Z=-1,00; p=0,083). Kontrolinės
grupės atsisėdimo iš stovimos pozicijos rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai, po
kineziterapijos rezultatas nekito 2 (1-2) balai (Z=-1,73; p=0,317).
Atsistojimo iš sėdimos pozicijos rezultatas prieš kineziterapiją tiriamojoje grupėje buvo 2

(2-3) balai, po kineziterapijos šios užduoties rezultatas padidėjo 3 (2-3) balai (Z=-2,00; p=0,046).
Kontrolinės grupės atsistojimo iš sėdimos pozicijos rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai,
po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 2 (2-3) balai; (Z=-1,00; p=0,317).
38
Vertinant tiriamųjų stovėjimą su pagalba nustatyta, jog tiriamosios grupės rezultatas prieš
kineziterapiją stovint su pagalba buvo 3 (2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas nepakito 3 (2-3)
balai (Z=-1,00; p=0,317). Kontrolinės grupės stovėjimo su pagalba rezultatas prieš kineziterapiją
buvo 3 (2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 3 (2-3) balai (Z=-1,41; p=0,083).
Tuo tarpu stovėjimo be pagalbos rezultatas prieš kineziterapiją tiriamojoje grupėje buvo 2
(2-3 ) balai, po kineziterapijos rezultatas liko nepakitęs 3 (2-3) balai (Z=-1,73; p=0,083). Kontrolinės
grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai, po kineziterapijos rezultatas nepasikeitė 3
(2-3) balai (Z=-1,06; p=0,083).
Stovėjimo ant pažeistos kojos rezultatas tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją buvo 2 (1-
2) balai, po kineziterapijos rezultatas nekito 2 (1-2) balai (Z=-1,00; p=1,000). Kontrolinės grupės
stovėjimo ant pažeistos kojos rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (1-3) balai, po kineziterapijos
rezultatas nekito 2 (1-3) balai (Z=-1,00; p=0,157).
Stovėjimo ant sveikos kojos rezultatai tiriamojoje grupėje prieš kineziterapiją buvo 3 (2-3)
balai, po kineziterapijos rezultatai nekito 3 (2-3) balai (Z=-1,41; p=0,157). Kontrolinės grupės
stovėjimo ant sveikos kojos rezultatas prieš kineziterapiją buvo 3 (2-3) balai, po kineziterapijos
rezultatas nepakito 3 (2-3) balai (Z=-1,00; p=1,000).
Pieštuko pakėlimo nuo grindų stovint užduoties rezultatas prieš kineziterapiją tiriamojoje
grupėje buvo 2 (2-3 balai, po kineziterapijos rezultatas išliko nepakitęs 2 (2-3) balai (Z=-1,00;
p=1,000). Kontrolinės grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 (2-3) balai, po kineziterapijos
rezultatas nekito 2 (2-3) balai(Z=-1,41; p=0,157) (4 lentelė).
4 lentelė. Statinės ir dinaminės liemens kontrolės įvertinimas prieš ir po kineziterapijos,

mediana (min-max)
Statinė ir dinaminė Liemens kontrolės testo rezultatai

liemens kontrolės ir
pusiausvyra Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė
Prieš Po P Prieš Po P
reikšmė reikšmė
Statinė ir dinaminė liemens kontrolė sėdint
Sėdėjimas be 2 (2-3) 3 (2-3) <0,05* 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05
atramos
Pasivertimas ant 3 (1-3) 3 (1-3) >0,05 3 (1-3) 3 (1-3) >0,05
sveiko šono
Pasivertimas ant 2 (1-2) 2 (1-3) >0,05 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05
pažeisto šono
39
Atsisėdimas iš 2 (1-3) 3 (2-3) <0,05* 2 (1-3) 2 (1-3) >0,05

gulimos pozicijos
Atsigulimas iš 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05
sėdimos pozicijos
Atsisėdimas iš 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05 2 (2-3) 3 (2-3) >0,05
stovimos pozicijos
Atsistojimas iš 2 (2-3) 3 (2-3) <0,05* 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05
sėdimos pozicijos
Statinė ir dinaminė liemens kontrolė stovint
Stovėjimas su 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05
pagalba
Stovėjimas be 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05
pagalbos
Stovėjimas ant 2 (1-2) 2 (1-2) >0,05 2 (1-3) 2 (1-3) >0,05
pažeistos kojos
Stovėjimas ant 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05 3 (2-3) 3 (2-3) >0,05
sveikos kojos
Daikto paėmimas 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05 2 (2-3) 2 (2-3) >0,05
nuo žemės stovint
Tyrimo metu siekta įvertinti, kuriose grupėse po kineziterapijos programos įvyko geresnis
statinės ir dinaminės liemens kontrolės ir pusiausvyros pokytis atliekant pratimus sėdinti ir stovint.
Nustatyta, jog statistiškai reikšmingas pokytis tarp grupių nustatytas vertinant tiriamųjų atliekamus
pratimus sėdint. Atsisėdimo iš gulimos pozicijos (U=45,50; p=0,001), atsistojimo iš sėdimos
pozicijos (U=-26,00; p=0,002) pokyčio rodikliai po kineziterapijos geresni buvo tiriamojoje nei
kontrolinėje grupėje, tiriamosios grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 2 balai, po jos – 2 balai
(5 lentelė).
5 lentelė. Statinės ir dinaminės liemens kontrolės pokytis tarp grupių, (balai)
Statinė ir dinaminė liemens Statinė ir dinaminė liemens kontrolė

kontrolės ir pusiausvyra sėdint
Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė P reikšmė
Pokytis Pokytis
Atsisėdimas iš gulimos 1 0 <0,05
pozicijos
Atsistojimas iš sėdimos 1 0 <0,05
pozicijos
Sėdėjimas be atramos 1 0 <0,05
40
Apibendrinant galima teigti, jog liemens kontrolės rezultatai abiejose grupėse prieš
kineziterapiją buvo apylygiai, po jos – statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse. Tiriamosios
grupės balo padidėjimas po kineziterapijos programos buvo didesnis nei kontrolinės grupės.
Vadinasi, asmenų po GSI, kuriems buvo taikyta kineziterapija su veidrodžio vizualiniu grįžtamuoju
ryšiu liemens kontrolės atsigavimas geresnis.
3.3 Berg pusiausvyros skalės rezultatai
Siekiant įvertinti pacientų po GSI pusiausvyrą, naudojome Berg skalę.
Tiriamosios grupės tiriamųjų pusiausvyros balo vidutinė reikšmė buvo 39,00 (36-42; 39,23)
balai. Po kineziterapijos programos pusiausvyra tiriamojoje grupėje pagerėjo iki – 43 (41-45; 43,08)
balų (Z=-3,22; p=0,004).
Įprastinės kineziterapijos kontrolinės grupės rezultatas prieš programą buvo 38,00 (35-43;
38,77) balai, po kineziterapijos programos taip pat nustatyti geresni pusiausvyros rodikliai – 41,00
(37-44; 41,15) balai (Z=-3,25; p=0,003) (9 pav.).
44 43,00
43
42 41,00
41 Tiriamoji gr.
Balai
40 39,00
39
38
37
36
Prieš Po
9 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pusiausvyros įvertinimas prieš ir po

kineziterapijos (* p<0,05)
41
Lyginant pusiausvyros kaitą po kineziterapijos programų tarp grupių pagal Berg

pusiausvyros skalės rezultatą nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis tarp grupių. Tiriamosios
grupės (3,85) Berg skalės balo pokytis buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei kontrolinės grupės
(2,38) (U=30,50;p=0,004) (10 pav.).
3,85
4
3.5
3 2.38 Tiriamoji gr.
2.5
Balai
Kontrolinė gr.
2
1.5
1
0.5
0
Pokytis
10 pav. Pusiausvyros pokytis tarp grupių (* p<0,05)
Vertinant tiriamųjų pusiausvyrą, siekta įvertinti, kokie buvo tiriamųjų balai pagal
pusiausvyros sutrikimo sunkumą prieš kineziterapiją ir po jos. Vertinimo sistemoje 1 balas – mažai
sutrikusi pusiausvyra, 2 balai – vidutiniškai sutrikusi pusiausvyra, 3 balai – stipriai sutrikusi
pusiausvyra.
Analizuojant tiriamosios grupės pusiausvyros vertinimo rezultatus suskirsčius juos balais,

nustatyta, jog prieš kineziterapiją tiriamojoje grupėje kiek daugiau nei trečdalis (30,8 proc.) tiriamųjų
turėjo mažai sutrikusią pusiausvyrą, o daugiausiai tiriamųjų (69,2 proc.) turėjo vidutiniškai sutrikusią
pusiausvyrą. Po kineziterapijos tiriamosios grupės pusiausvyros vertinimo rezultatas buvo statistiškai
reikšmingai geresnis. Visi (100 proc.) šios grupės tiriamieji pasižymėjo mažai sutrikusia pusiausvyra
(Z=-3,00; p=0,001) (11 pav.).
42
100,0%
100.0%
69.2%
Tiriamieji (%)
80.0%
Prieš
60.0% kineziterapiją
Po
40.0% 30.8% kineziterapijos
20.0%
0.0%
1 balas 2 balai
Balai
11 pav. Tiriamosios grupės pusiausvyros įvertinimas prieš ir po kineziterapijos (*p<0,05)
Kontrolinėje grupėje dauguma tiriamųjų prieš kineziterapiją pasižymėjo vidutiniškai

sutrikusia pusiausvyra (84,6 proc.), tik nedidelė tiriamųjų dalis (23,1 proc.) turėjo mažai sutrikusią
pusiausvyrą. Po kineziterapijos kontrolinės grupės didesnė dalis tiriamųjų pasižymėjo mažai
sutrikusia pusiausvyra (76,9 proc.) (Z=-2,82; p=0,003) (12 pav.).
100.0% 84.6%
76,9%
80.0%
Tiriamieji (%)
60.0%
Prieš
kineziterapiją
40.0%
23.1% Po
15,4% kineziterapijos
20.0%
0.0%
1 balas 2 balai
Balai
12 pav. Kontrolinės grupės pusiausvyros įvertinimas prieš ir po kineziterapijos (*p<0,05)

43
Analizuojant Berg skalės pusiausvyros skalės rezultatų pagal balų vertinimo sistemą tarp
grupių kaitą, nustatyta, jog statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių nebuvo (U=71,5; p=0,428)
Apibendrinant galima teigti, jog po prieš kineziterapijos programą abiejų grupių tiriamieji,
remiantis Berg pusiausvyros skalės vertinimo metodologija pasižymėjo vidutiniškai sutrikusia
pusiausvyra, po programos įgyvendinimo abiejų grupių tiriamiesiems nustatyta mažai sutrikusi
pusiausvyra, tačiau geresnis pokytis fiksuotas tiriamojoje grupėje.
3.4 „Stotis ir eiti“ testo rezultatai
Tyrime taip pat siekta įvertinti ir pusiausvyrą ėjimo metu. Šiam rodikliui įvertinti naudotas
„Stotis ir eiti“ testas.
Nustatyta, jog tiriamosios grupės eisenos greičio rezultatas vertinant pusiausvyrą ėjimo metu
prieš kineziterapijos programą buvo 19,00 (12-30; 19,23) sekundžių, po kineziterapijos atlikimo
tiriamieji testą atlikdavo ženkliai greičiau - per 17,05 (10-29; 16,86) sekundės (Z=-3,25; p=0,001).
Įprastinės kineziterapijos kontrolinės grupės tiriamųjų eisenos greičio rezultatas prieš

programą buvo 18,54 (11-32; 20,06) sekundžių, po kineziterapijos programos taikymo fiksuotas
sutrumpėjęs testo atlikimo laikas – 18,18 (10-31; 17,15) sekundės (Z=-3,18; p=0,001) (13 pav.).
19,00
19
18,54
18.5 18,18
18
Sekundės
Tiriamoji gr.
17.5
17,05
Kontrolinė gr.
17
16.5
16
Prieš Po
13 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių pusiausvyros ėjimo metu įvertinimas prieš ir

po kineziterapijos (* p<0,05)
44
Vertinant eisenos greičio poveikį pusiausvyrai tarp grupių, nustatyta, jog tiriamosios grupės
teigiamas pokytis po kineziterapijos programos buvo 2,37 sekundės, kontrolinės grupės – 1,88
sekundės. Tačiau statistiškai reikšmingas pokyčio rezultatas tarp grupių nebuvo nustatytas (U=76,00;
p=0,555) (14 pav.).
2.37
2.5 1.88
2
Sekundės
Tiriamoji gr.
1.5
Kontrolinė gr.
1
0.5
Pokytis
14 pav. Pusiausvyros ėjimo metu pokytis tarp grupių
Vertinant tiriamųjų eisenos greičio metu pusiausvyrą pagal „Stotis ir eiti“ testą, siekta
įvertinti, kokie buvo tiriamųjų balai pagal testo vertinimo metodiką prieš kineziterapiją ir po jos.
Pagal vertinimo metodiką 1 balas tiriamajam rašomas, kai testas atliekamas per >30 s., 2 balai – kai
testas atliekamas per 16-30 s., 3 balai – kai testas atliekamas per <15 sekundžių.
Analizuojant tiriamosios grupės „Stotis ir eiti“ balų rezultatus nustatyta, jog prieš
kineziterapiją tiriamojoje grupėje dauguma tiriamųjų po užduoties atlikimo buvo įvertinti 2 balais
(69,2 proc.), mažesnė tiriamųjų dalis – 3 balais (23,1 proc.), o mažiausiai tiriamųjų daliai buvo
priskirtas 1 balas (7,7 proc.). Po kineziterapijos tiriamojoje grupėje fiksuoti statistiškai reikšmingai
geresni pusiausvyros rezultatai. Nors daugiausiai tiriamųjų (61,5 proc.) buvo įvertinti 2 balais, tačiau
daugiau nei trečdalis tiriamųjų (38,5 proc.) buvo įvertinti 3 balais, t.y. testą gebėjo atlikti greičiau nei
per 15 sekundžių ir pasižymėjo geresne pusiausvyra atlikdami užduotį. Pažymėtina, jog po
kineziterapijos tiriamojoje grupėje nebuvo nei vieno tiriamojo, kuris būtų įvertintas 1 balu (Z=-2,75;
p=0,001) (15 pav.).
45
69.2%
70.0% 61,5%
60.0%
Tiriamieji (%)
50.0% Prieš
38,5%
30.0% 23.1% Po
20.0% kineziterapijos
7.7%
10.0%
0.0%
1 balas 2 balai 3 balai
Balai
15 pav. Tiriamosios grupės pusiausvyros ėjimo metu įvertinimas prieš ir po kineziterapijos
(* p<0,05)
Kontrolinėje grupėje dauguma tiriamųjų prieš kineziterapiją buvo įvertinti 2 balais (84,6
proc.). Po kineziterapijos programos grupėje dauguma tiriamųjų buvo įvertinti taip pat 2 balais (76,9
proc.), šiek tiek padaugėjo tiriamųjų (15,4 proc.), kurie buvo įvertinti 3 balais. Tačiau reikšmingo
pusiausvyros pagerėjimo po kineziterapijos programos atliekant testą „Stotis ir eiti“ nebuvo nustatyta
(Z=-1,00; p=1,000) (16 pav.).
84.6%
90.0%
76,9%
80.0%
70.0%
Prieš
Tiriamieji (%)
60.0%
40.0%
30.0%
15,4%
20.0% 7.7%
7.7% 7,7%
10.0%
0.0%
1 balas 2 balai 3 balai
Balai
16 pav. Kontrolinės grupės pusiausvyros ėjimo metu įvertinimas prieš ir po kineziterapijos
46
Analizuojant „Stotis ir eiti“ testų rezultato pagal balų vertinimo sistemą tarp grupių kaitą,
nustatyta, jog statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių nebuvo (U=61,00; p=0,895).
Apibendrinant galima teigti, jog po kineziterapijos programų taikymo pusiausvyros rodikliai

einant, statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse, nes sumažėjo testo atlikimo trukmė. Tačiau
kineziterapijos programų skirtingumas neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio kaitai tarp grupių.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
47
4.1. Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatų aptarimas
Nustatyta, jog kas 45 s. registruojama po GSI atvejį, o kas 3 – 4 minutes fiksuojama po naują
mirtį nuo GSI (65).Pacientai po GSI pasižymi apatinių ir viršutinių galūnių sutrikimais. Siekiant
įvertinti tiriamųjų apatinių galūnių sutrikimą prieš kineziterapiją ir po jos buvo taikytas modifikuotas
Fugl-Meyer testas. Tiriamieji kineziterapijų programų laikotarpiu buvo suskirstyti į dvi grupes:
tiriamąją, kuriai apatinių galūnių funkcija, liemens kontrolė ir pusiausvyra buvo lavinama taikant
kineziterapijos programą pagrįstą veidrodžio grįžtamuoju ryšiu, kontrolinę grupę, kuriai apatinių
galūnių funkcija, liemens kontrolė ir pusiausvyra buvo lavinama taikant bendrą kineziterapijos
programą.
Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, jog tiriamosios grupės Fulg-Meyer testo
pusiausvyros vidurkis prieš kineziterapiją buvo 25 balai, po kineziterapijos programos - 27,00 balo
(p=0,001). Nustatyta, jog kineziterapijos programa pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu turėjo
statistiškai reikšmingai teigiamą poveikį tiriamųjų apatinių galūnių funkcijos gerėjimui. Kontrolinės
grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 24,00 balo, po kineziterapijos vertinimo balas pagerėjo iki
25,00 balų (p=0,001). Nors reikšmingo pagerėjimo tarp grupių nebuvo, tačiau analizuojant užduočių
atlikimo rezultatus atskirai, nustatyta, jog po kineziterapijos ženkliai pagerėjo tiriamosios grupės
tiriamųjų klubo ir kelio sąnario tiesimas (p=0,001) abiejose grupėse pagerėjo pėdos lenkimas
(p=0,001), kelio sąnario lenkimo girnelės refleksas (p=0,001). Geresnis pokytis po kineziterapijos
fiksuotas tiriamojoje nei kontrolinėje grupėje tiesiant klubo (p=0,001) ir kelio (p=0,001) sąnarį. Taigi
nors statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių vertinant bendrą Fugl-Meyer testo balą nebuvo
nustatyta, tačiau I grupei taikyta kineziterapijos programa pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu
turėjo geresnį poveikį atskiroms apatinių galūnių funkcijoms.
2011 metais Yum ir kt. atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, jog vienai grupei taikius
veidrodžio terapiją, o kitai elektrinį stimuliavimą abiejose grupėse po kineziterapijos gautas apylygis
Fugl-Meyer testo rezultatas. Subramanian ir kt. (2007) tyrimo metu nustatyta, jog veidrodžio terapijos
taikymas turėjo teigiamą poveikį pritraukimo, lenkimo, tiesimo judesių atstatymui. Tuo tarpu Gurbuz
ir kt. (2016) nustatė, jog veidrodžio terapijos teigiamas poveikis atstatant pažeistas galūnes yra
tuomet, kai ji taikoma kaip papildoma kineziterapijos programa. Buvo nustatyta, kad veidrodžio
terapija suteikia papildomos naudos GSI sergančių pacientų galūnių motoriniam atsistatymui.
Yavuzer ir kt. (2008) nustatė, jog efektyvūs veidrodžio terapijos rezultatai atstatant pacientų po GSI
galūnes pasiekiami tuomet, kai veidrodžio terapija taikoma kiekvieną dieną ne mažiau nei po 30
minučių. Tuo tarpu Yavuzer ir kt. (2008) nustatė, jog veidrodžio terapijos efektyvus poveikis
pastebimas tuomet, kai veidrodžio terapija pacientams taikoma ne mažiau, kaip 5 dienas per savaitę,
48
2-5 valandas per dieną. Praėjus 6 mėnesiams po kineziterapijos vis dar pastebimas geresnis Fugl-
Meyer testo rezultatas tiems pacientams, kuriems taikyta intensyvi veidrodžio terapijos programa.
Todėl galima teigti, jog kuo intensyviau pacientams po GSI taikoma veidrodžio terapija, tuo geresni
galūnių atstatymo rezultatai fiksuojami po programos.
4.2. Liemens kontrolės įvertinimo skalės rezultatų aptarimas
Siekiant įvertinti tiriamųjų statinę ir dinaminę liemens kontrolę buvo atliktas liemens
kontrolės įvertinimas. Rezultatai atskleidė, jog tiriamosios grupės tiriamųjų, liemens kontrolės
vidutinė reikšmė buvo 28,00 balai, po kineziterapijos programos balas padidėjo iki 31,00 (p=0,001).
Kontrolinės grupės rezultatas prieš kineziterapiją buvo 27,00 balo, po kineziterapijos taip pat pagerėjo
iki 29,00 (p=0,001). Vertinant grupių pokytį po kineziterapijos nustatyta, jog tiriamosios grupės,
kuriai taikyta veidrodžio terapija pokytis buvo statistiškai reikšmingai geresnis nei kontrolinės grupės
(p=0,029). Šie tyrimo rezultatai sutampa ir su kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais. Myoung-
Kwon ir kt. (2016) nustatė, jog pacientų po GSI pusiausvyra taikant veidrodžio terapiją statistiškai
reikšmingai pagerėjo po programos taikymo nei kontrolinėje grupėje. Galeazzi ir kt. (2016), Si-Nae
ir Jung-Hyun (2015) taip pat pranešė, jog pacientų po GSI pusiausvyros gerėjimo rodikliai taikant
veidrodžio terapiją buvo geresni nei taikant įprastos kineziterapijos metodus.
Atskirai vertinant statinės ir dinaminės liemens kontrolės rezultatus atsižvelgiant į pratimus

nustatyta, jog po veidrodžio terapijos I grupėje pagerėjo sėdėjimo be atramos balai (p=0,001). Taip
pat tiriamosios grupės rezultatai po kineziterapijos programos buvo geresni atsisėdimo iš gulimos
(p=0,003), atsistojimo iš gulimos (p=0,046) pozicijų. Šių rezultatų gerėjimas buvo statistiškai
reikšmingai geresnis nei kontrolinėje grupėje. In ir kt. (2016) tyrimu taip pat nustatė, jog veidrodžio
terapijos taikymas pacientams po GSI turi teigiamą poveikį tam tikrų pusiausvyros pratimų atlikimo
rodikliams. Po kineziterapijos su veidrodžio terapija nustatyta, jog statistiškai reikšmingai pagerėjo
tiriamųjų laikysenos svyravimo rezultatai. Tripoli ir kt. (2009) nustatė, jog po veidrodžio
kineziterapijos pagerėjo pacientų po GSI pusiausvyros rodikliai perkeliant svorį. Barclay-Goddard ir
kt. (2009) taip pat nustatė statistiškai reikšmingai pagerėjusį simetrinį svorio pasiskirstymą ant
apatinių galūnių. Apibendrinant galima teigti, jog veidrodžio terapija po GSI turi veiksmingą poveikį
pacientų pusiausvyros rodiklių gerėjimui, geresnei statinei ir dinaminei pusiausvyrai atliekant įvairius
pratimus.
4.3. Berg pusiausvyros skalės rezultatų aptarimas

49
Tiriamųjų pusiausvyra vertinta naudojant Berg vertinimo skalę. Nustatyta, jog tiriamosios
grupės tiriamųjų pusiausvyros balo vidurkis buvo 39,00 balo, o po kineziterapijos pusiausvyros
vertinimas pagerėjo iki – 43,00 balo (p=0,004) Kontrolinės grupės tiriamųjų rezultatas prieš
kineziterapiją buvo 39 balo, o po jos rezultatas pagerėjo iki 43 balų. Lyginant rezultatų pokytį tarp
grupių, nustatyta, jog kineziterapija su veidrodžiu turėjo statistiškai reikšmingai geresnį poveikį
tiriamosios nei kontrolinės grupės Berg pusiausvyros skalės rezultatams (p=0,004). Nustatyta, jog
po kineziterapijos visi tiriamosios grupės tiriamieji pasižymėjo mažai sutrikusia pusiausvyra, tuo
tarpu kontrolinėje grupėje po kineziterapijos fiksuota tiriamųjų, kurie pasižymėjo ir vidutiniu
pusiausvyros sutrikimu (15,4 proc.).
Kineziterapijos su veidrodžiu teigiamas poveikis pacientų po GSI pusiausvyrai fiksuotas ir

kituose moksliniuose tyrimuose. Glesson ir kt. (2014) nustatė, jog statistiškai reikšmingai pusiausvyra
pagerėjo grupėje, kurioje judesių atkartojimas taikytas naudojant veidrodį. Hedge ir kt. (2013)
nustatė, jog po 2 savaičių taikant kineziterapiją su veidrodžiu pacientams po GSI, eisenos vertinimo
pagerėjo 45 proc. tiriamųjų. Todėl remiantis tyrimų rezultatais galima teigti, jog kineziterapijos
programa pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu yra efektyvi reabilitacijos priemonė tiriamųjų po GSI
pusiausvyros rodiklių gerinimui.
4.4. „Stotis ir eiti“ testo rezultatų analizė
Tyrimo metu siekiant plačiau įvertinti tiriamųjų pusiausvyrą, matuota, kaip ji kinta
priklausomai nuo ėjimo greičio. „Stotis ir eiti“ testą. Nustatyta, jog tiriamosios grupės testo atlikimo
laikas prieš kineziterapiją buvo 19,00 sekundės, daugumos tiriamųjų testo atlikimas įvertintas 2 balais
(69,2 proc.), t.y., vidutine pusiausvyra. Po kineziterapijos tiriamosios grupės tiriamieji testą atlikdavo
statistiškai reikšmingai greičiau – per 17,05 sekundes (p=0,001) Tiriamojoje grupėje padaugėjo
tiriamųjų, kurių rezultatas buvo įvertintas 3 balais (38,5 proc.), t.y. geriausiu testo vertinimo balu,
todėl šioje grupėje nustatytas pusiausvyros pagerėjimas.
Kontrolinėje grupėje „Stotis ir eiti“ testas prieš kineziterapiją vidutiniškai buvo atliekamas
per 18,54 sekundes, po kineziterapijos programos fiksuotas laiko pagerėjimas. Testą vidutiniškai
tiriamieji atlikdavo per – 18,18 sekundės (p=0,001) Prieš kineziterapiją ir po jos kontrolinės grupės
tiriamieji dažniausiai buvo vertinami 2 balais (atitinkamai, 84,6 proc. ir 76,9 proc.), t.y., vidutine
pusiausvyra atliekant testą. Tačiau statistiškai reikšmingo pokyčio tarp grupių po kineziterapijos
programų nenustatyta (p=0,555). Tuo tarpu Myoung-Kwon (2018) tyrimo metu nustatė statistiškai
50
reikšmingą eisenos greičio, žingsnio ilgio ir pločio pagerėjimą pacientams po GSI taikant
kineziterapiją veidrodžiu. Sutbeyaz ir kt. (2007) taip pat nustatė, jog kineziterapija su veidrodžiu
pagerino pacientų po GSI simetrišką judėjimą, statinį ir dinaminį stabilumą bei ėjimo galimybes. Tai,
jog mūsų atlikto tyrimo rezultatuose nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis tarp grupių
po kineziterapijos galėjo lemti tai, jog, kaip nustatė Ji ir Kim (2015) efektyvus kineziterapijos su
veidrodžiu poveikis eisenos greičiui ir pusiausvyrai pasireiškia, kai pratimai atliekami nemažiau kaip
aštuonias savaites po nemažiau kaip penkis kartus per savaitę. Dhole ir kt. (2009) taip pat nustatė, jog
reikšmingesni kineziterapijos su veidrodžiu poveikio rezultatai pusiausvyrai einant ir jos greičiui
pastebimi ne anksčiau nei po 8 savaičių nuo programos pradžios. Taigi galima teigti, jog
kineziterapija veidrodžiu turi teigiamą poveikį pacientų pusiausvyrai, kuri lemia geresnius eisenos
rodiklius, tačiau ši kineziterapijos programa turi būti taikoma ilgesnį ir intensyvesnį laikotarpį.
IŠVADOS
1. Abiejų grupių tiriamųjų asmenų po galvos smegenų infarkto apatinių galūnių funkcija
prieš kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi, po kineziterapijos programos abiejose grupėse
nustatytas statistiškai reikšmingas apatinių galūnių funkcijos pagerėjimas
51
2. Abiejų grupių tiriamųjų asmenų po galvos smegenų infarkto liemens kontrolė prieš
kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi. Po kineziterapijos abiejose grupėse nustatytas statistiškai
reikšmingas liemens kontrolės pagerėjimas.
3. Abiejų grupių tiriamųjų asmenų po galvos smegenų infarkto pusiausvyra prieš

kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi. Po kineziterapijos, pusiausvyra pagerėjo abiejose grupėse,
tuo tarpu eisenos greitis ir pusiausvyra ėjimo metu po kineziterapijos tarp grupių statistiškai
reikšmingai nesiskyrė.
4. Kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu taikymas turėjo geresnį poveikį pacientų po galvos

smegenų infarkto liemens kontrolės atsigavimui, pagerėjo tiriamųjų atsisėdimo iš gulimos padėties,
atsistojimo iš sėdimos padėties rodikliai. Taip pat po kineziterapijos su veidrodžio vizualiniu
grįžtamuoju ryšiu pagerėjo tiriamųjų klubo ir kelio sąnario tiesimo rodikliai bei eisenos greitis.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu taikymo programa turėjo teigiamą poveikį tiriamųjų

liemens kontrolės rodikliams, taip pat pusiausvyrai, eisenos greičiui, statinei ir dinaminei
pusiausvyrai. Tikėtina, jog ilgesnį laikotarpį taikyta programa būtų turėjusi dar didesnį poveikį
52
tiriamųjų rodiklių gerėjimui, todėl siekiant gerinti pacientų po galvos smegenų infarkto apatinių
galūnių funkcijas, liemens kontrolę bei pusiausvyrą, rekomenduojama taikyti kineziterapijos su
grįžtamuoju ryšiu programą, tačiau ilginti jos taikymo periodą bei didinti užsiėmimų skaičių.
53
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Eligijus Rupšys, Edita Jazepčikienė. „Visual feedback therapy for stroke patients. Changes
in balance“. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Sporto medicinos klinikos
ir Lietuvos sporto medicinos federacijos organizuotoje 6 – oje mokslinėje/praktinėje konferencijoje
„Exercise for Health and Rehabilitation”. Trumpas mokslinis pranešimas (žr. 2 priedą). 2020 m.
gruodžio 02 d. Kaunas, Lietuva.
54
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Šostakienė N., Valeckienė I. Pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, kognityvinių

funkcijų įtakos vertinimas ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui i ir stacionarinės reabilitacijos
etapuose: atvejų analizė. Sveikatos mokslai, 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 116-121.
2. Janužis D. Ūminio insulto požymiai, diagnostika ir ikihospitalinė pagalba. Metodinė

medžiaga. Vilnius, 2019.
3. Pilecskaja J., Kuzborska Z. Artimųjų vaidmuo slaugant pacientus ūmaus insulto metu.
Slauga. Mokslas ir praktika, 2020, Nr. 5 (281), p. 5-10.
4. Šopagienė D., Strukčinskienė B., Raistenskis J., Griškonis S., Stasiuvienė D. Pakartotinės
reabilitacijos poveikis pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdieninio gyvenimo kokybei.
Sveikat os mokslai, 2011, 21 tomas, Nr.7, p. 168-171.
5. AL-Oraibi S. Demographic characteristics of stroke patients in developing countries:

Example from Jordanian government hospitals. Public Health and Epidemiology. 2012; 4 (5), 110-
116
6. Bevan S., Traylor M., Adib-Samii P., Malik R. Genetic heritability of ischemic stroke
and the contribution of previously reported candidate gene and genomewide associations. Stroke, 43,
2012, 3161-3167.
7. Repšaitė V., Baltaduonienė D., Vainoras A. Asmenų, persirgusių galvos smegenų

infarktu, savarankiškumo ir plaštakos raumenų jėgos pokyčiai taikant įprastą ir diferencinio mokymo
metodika paremtą ergoterapiją. Sveikatos mokslai, 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 90-93.
8. Rothwell P., Algra A., Amarenco P.Medical treatment in acute and long-term
escondary prevention after transient ischaemic attack and ischaemic stroke Lancet, 377 (2011), 1681-
1692.
9. Bačenskaitė L., Aleknavičiūtė V. Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, liemens

kontrolės lavinimo įtaka rankos sąnarių judesių amplitudei bei funkciniams judesiams. Profesinës
studijos: teorija ir praktika, Nr. 13, 2014. Šiauliai.
10. Sudmantienė D., Žiliukas G., Drungilienė D., Kazlauskas H. Stacionarinės

reabilitacijos įtaka persirgusių galvos smegenų insultu ligos eigai. Sveikatos mokslai, 2013, 23
tomas, Nr.1, p. 138-142.
55
11. Polli A., Moseley GL., Gioia E. Graded motor imagery for patients with stroke: a non-
randomized controlled trial of a new approach. Eur J Phys Rehabil Med 2017;53:14–23.
12. Juocevičius, J., Ramanauskaitė D., Janonienė I., Tvarijonienė I., Jamontaitė V., Glamba
A. Grįžtamojo ryšio įtaka lavinant sergančiųjų galvos smegenų infarktu Pusiausvyrą. Gerontologija
2010; 11(4): 233–239.
13. Žilionytė M., Savickaitė J., Kederys A., Varžaitytė L. Veidrodžio terapijos reikšmė
motorinei bei sensorinei funkcijai, skausminiam sindromui bei asocijuotos galvos smegenų žievės
reorganizacijai po persirgto insulto. Sveikatos mokslai, 2016, 26 tomas, Nr. 6, p. 189-194
14. Savickas R., Samėnienė J., Būblaitytė S., Varžaitytė L. Sergančiųjų galvos smegenų
insultu skirtingų kineziterapijos priemonių poveikio pažeistos rankos funkcijai įvertinimas. Neuro
mokslai, 2015. Vilnius.
15. Roger VL, Go AS, L loyd-Jones DM. American Heart Association Statistics Committee
and Stroke Statistics Subcommittee. Heart disease and stroke statistics–2011 update: a report from
the American Heart Association. Circulation. 2011.
16. Mozzafarian D, Benjamin EJ, Go AS. Heart disease and stroke statistics–2016 update: a
report from the American Heart Association. Circulation. 2016.
17. Bižokaitė G., Daratienė J. Šilumos poveikis rankos spastiškumui sumažinti

ergoterapijoje sergantiesiems galvos smegenų insultu. Sveikatos mokslai, Nr.1 3773. Kaunas, 2011.
18. Vilionskis A. Ūminio išeminio insulto gydymo intravenine trombolize baigties

prognozavimas. Daktaro disertacija. Vilnius, 2015.
19. Khavjou OA, Lackland DT, Lichtman JH, Mohl S, Sacco RL, Saver JL, Trogdon JG.
Forecasting the future of stroke in the United States: a policy statement from the American Heart
Association and American Stroke Association. Stroke. 2013.
20. Sąlyga J., Žiliukas G., Kazlauskas H., Norkienė S., Kasiliauskaitė M. Pacientų po galvos
smegenų insulto funkcinės būklės pokyčiai reabilitacijos procese. Sveikatos mokslai, 2014, 24 tomas,
Nr. 4, p. 95-99.
21. Lamsodienė E., Nariūnas A. Sveikatos būklės ir savarankiškumo pokyčiai patyrus galvos
smegenų traumą: klinikinio atvejo pristatymas. Sveikatos mokslai, 2018, Volume 21, Number 5, p.
186-190
22. Macas A., Bilskienė D., Vilkė A., Gediminas M. Multimodalinio neuromonitoringo ir
kitų veiksnių pritaikymas galvos smegenų traumos baigtims prognozuoti. Sveikatos mokslai , 2014,
24 tomas, Nr. 2, p. 52-59.
56
23. Karbauskaitė I., Mockevičienė D., Norkienė S., Razbadauskas A., Sąlyga J.
Kineziterapijos, taikant specializuotą ėjimo programą, poveikis asmenims po išeminio galvos
smegenų insulto. Sveikatos mokslai, 2017, 27 tomas, Nr. 6, p. 169-172.
24. Go A., Mozaffarian D., Roger V., Benjamin E., Berry J., Borden W. Heart disease and
stroke statistics-2013 update: A report from the american heart association. Circulation. 2013
25. Vilkė A., Kondrotas P., Bilskienė D., Macas A., Tamašauskas A., Vilcinis R. Galvos
smegenų traumos epidemiologija, monitoravimas, gydymo aspektai ir prognozė. Sveikatos mokslai,
2012, tomas 22, Nr. 3, p. 92-97.
26. Radžiuvienė R., Raškauskienė N., Kazlauskas H. Amžiaus ir ilgalaikio išgyvenamumo

po galvos smegenų insulto ryšys. Gerontologija 2008; 9(3): 135–143
27. Kissela B., Khoury J., Alwell K., Moomaw C., Woo D., Adeoye O., Flaherty M., Khatri
P., Ferioli S., De Los Rios La Rosa F., Broderick J., Kleindorfer D. Age at stroke: temporal trends in
stroke incidence in a large, biracial population. Neurology. 2012;79:1781–1787.
28. Cruz-Flores S., Rabinstein A., Biller J., Elkind M., Griffith P., Gorelick P., Howard G.,
Leira E., Morgenstern L., Ovbiagele B., Peterson E. Council on Quality of Care and Outcomes
Research. Racial-ethnic disparities in stroke care: the American experience: a statement for healthcare
professionals from the American Heart Association. Stroke. 2011;42:2091–2116.
29. Kuo S., Lee Y., Li C, Tseng C., Chao W., Wang P., Wong R., Chen C., Chen S., Lee M.
Mortality in emergency department sepsis score as a prognostic indicator in patients with pyogenic
liver abscess.Am J Emerg Med. 2013.
30. Yun - MiS., Hong-Jun C. Risk of Stroke and Myocardial Infarction After Reduction or
Cessation of Cigarette Smoking: A Cohort Study in Korean Men Risk. American heart asociation,
2016.
31. Lamsodienė E., Nariūnas A. Sveikatos būklės ir savarankiškumo pokyčiai patyrus galvos
smegenų traumą: klinikinio atvejo pristatymas. Sveikat os mokslai, 2011, Volume 21, Number 5, p.
186-190.
32. Lietuvos širdies asociacija. Rizikos veiksnių įvertinimas bei svarba. Vilnius, 2020.
33. Juocevičius A., Jamontaitė I, Janonienė D., Glamba D., Danys A. Sergančių galvos
smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose,
charakteristika. Gerontologija 2009; 10(4): 214–222. Vilnius.
57
34. Wolfe C., Crichton S., Heuschmann P. Estimates of outcomes up to ten years after
stroke: analysis from the prospective South London stroke register. PLoS Medicine, vol. 8, no. 5,
2011
35. Sims N., Muyderman H. Mitochondria, oxidative metabolism and cell death in stroke.
Biochimica et Biophysica Acta (BBA)-Molecular Basis of Disease. 2010, 1802(1):80-91.
36. Westendorp W., Nederkoorn P., Vermeij J., Dijkgraaf M., van de Beek D. Post-stroke
infection: a systematic review and metaanalysis. BMC neurology. 2011, 20; 11 (1):1.
37. Miklaševičienė E., Raistenskis J., Jamontaitė I.E. Sveikos rankos judesių ribojimo įtaka
pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumui. Sveikatos mokslai, t., 22, Nr. 3, 2012.
38. Tamulionienė E. Ergoterapija po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Kaunas, 2014
39. Schiehser D. M., Delis D. C., Filoteo J. V. et al. Are selfreported symptoms of executive
dysfunction associated with objective executive function performance following mild to moderate
traumatic brain injury? Journal of Clinical and Experimental Neuropsychology, 33(6), 704–714, 2011
sirgusius galvos smegenų insultu. Medicina, 39 tomas, Nr. 9; 2003.
40. Martins J., Aguiar L., Lara E. Assessment of the strength of the lower limb muscles in
subjects with stroke with portable dynamometry: a literature review, Fisioter Mov, 2016; 193-208.
41. Skurvydas A. Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas,

sveikatinimas, treniravimas, metodologija. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija; 2011.
42. Chisholm A., Perry S., Ilroy W. Inter-limb centre of pressure symmetry during gait
among stroke survivors. Gait & Posture. 2011; Vol.33, 238–43.
43. Spinazzola L., Cubelli R., Della Sala S. Impairments of trunk movements following left
or right hemiphere lesions: dissociation between apraxic errors and postural instability. Brain, 2010;
126 (12): 2656 – 2666.
44. Samėnienė J., Endzelytė E. Sergančiųjų galvos smegenų insultu pažintinių funkcijų
atsigavimo ergoterapinis vertinimas. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija Nr. 1
(4) 2011.
45. Krebs HI., Mernoff S., Fasoli SE. A comparison of functional and impairment-based
robotic training in severe to moderate chronic stroke: a pilot study. NeuroRehabilitation, 2008, 23:
81–87.
46. Tsur A., Segal V. Falls in Stroke Patients: Risk Factors and Risk Management . The
Israel Medical Association journal: IMAJ 12(4):216-9, 2010.
58
47. Blum L, Korner-Bitensky N: Usefulness of the Berg Balance Scale in stroke

rehabilitation: a systematic review. Phys Ther, 2008, 88: 559–566
48. Kandiah L., Wiryasaputra K., Narasimhalu A., Karandikar M., Marmin E.V., Chua Y.Y.
Frontal subcortical ischemia is crucial for post stroke cognitive impairment J. Neurol. Sci., 309
(2011), 92-95.
49. Pasi M., Poggesi A., Salvadori E., Pantoni L. Post-stroke dementia and cognitive
impairment. Front. Neurol. Neurosci., 30, 2012, 65-69.
50. Jacova C., Pearce L., Costello R., McClure L., Holliday S., Hart R., Benavente O.
Cognitive impairment in lacunar strokes: the SPS3 trial. Ann. Neurol., 72 (2012), 351-362
51. Varžaitytė L., Savickas R., Šiupinienė L., Varanienė V. Sergančiųjų galvos smegenų
infarktu kalbos sutrikimų įtaka ankstyvos stacionarinės reabilitacijos efektyvumui. Reabilitacijos
mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 2 (13) 2015, 63–73.
52. Verdon V., Schwartz S., Lovblad K., Hauert C., Vuilleumier P. Neuroanatomy of
hemispatial neglect and its functional components: a study using voxel-based lesion-symptom
mapping. Brain. 2010;133:880–894
53. Narasimhalu K., Ang S., De Silva D. The prognostic effects of poststroke cognitive
impairment no dementia and domain specific cognitive impairments in nondisabled ischemic stroke
patients. Stroke 2011; 42: 883– 888.
54. Lazar R., Minzer B., Antoniello D., Festa J., Krakauer J., Marshall R. Improvement in
aphasia scores after stroke is well predicted by initial severity. Stroke. 2010;41:1485–1488.
55. Zachovajevienė B., Lapinskienė E., Zachovajevas P., Rutkauskienė L., Baltaduonienė
D. Pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, eisenos lavinimo įtaka pusiausvyrai. Sveikat os
mokslai, 2011, tomas 21, Nr.5, p. 162-165.
56. Tanaka K., Parker J., Baradoy G., Sheehan D., Holash JR., Katz L. A comparison of
exergaming interfaces for use in rehabilitation programs and research. 2012;6(9):69-81.
57. Molier BI., Van Asseldonk EHF., Hermens HJ., Jannink JA. Nature, timing, frequency
and type of augmented feedback; does it influence motor relearning of the hemiparetic arm after
stroke? A systematic review.
58. Thikey H., Grealy M., Wijck F., Barber M., Rowe P. Augmented visual feedback of
movement performance to enhance walking recovery after stroke: study protocol for a pilot
randomised controlled trial. Trials 2012, 13:163.
59
59. Giggins Oonagh M., Ulrik Mc., Person C., Caulfield B. Biofeedback in rehabilitation J
Neuroeng Rehabil. 2013; 10: 60
60. Yi-hao D., Hong-yun H., Yang L., Zhang P. Dynamic changes in neuronal autophagy
and apoptosis in the ischemic penumbra following permanent ischemic stroke Neural Regen Res.
2016 Jul; 11(7): 1108–1114.
61. Semblantes P., Andaluz V., Lagla J., Chicaiza F. Visual feedback framework for
rehabilitation of stroke patients . Informatics in Medicine Unlocked 13, 2018, 41–50
62. Clarke P., Blount V., Colantonio A. Cognitive impairment predicts fatal incident stroke:
findings from a national sample of older adults. Journal of the American Geriatrics Society, vol. 59,
no. 8, 1490–1496, 2011.
63. States RA., Pappas E., Salem Y. Overground physical therapy gait training for chronic
stroke patients with mobility deficits. Cochrane Database Syst Rev 2009, 3
64. Arya KN., Pandian S., Kumar D., Puri V. Task-Based Mirror Therapy Augmenting
Motor Recovery in Poststroke Hemiparesis: A Randomized Controlled Trial. J Stroke Cerebrovasc
Dis. 2015;24(8):1738-1748.
65. Baltaduonienė D., Karsokaitė N. Rankos motorinės funkcijos pokyčiai, taikant

veidrodžio terapiją pacientams,persirgusiems galvos smegenų insultu. Sveikatos mokslai, 2014, 24
tomas, Nr. 6, p. 144-147.
66. Overlingaitė L., Radzevičienė E. Veidrodinio grįžtamojo ryšio poveikis po stuburo

juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvaržos pašalinimo operacijos 2-uoju reabilitacijos etapu.
Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija, 2 (19) 2018, 61–73.
67. Bowering KJ., O’Connell NE., Tabor A., Catley MJ., Leake HB., Moseley GL., Stanton
TR. The effects of graded motor imagery and its components on chronic pain: a systematic review
and metaanalysis. J Pain. 2013;14(1):3-13.
68. Clark RA., Bower KJ., Mentiplay BF., Paterson K., Pua YH. Concurrent validity of the
Microsoft Kinect for assessment of spatiotemporal gait variables. Journal Biomechanic.
2013;46:2722–
69. Dong,Y., Winstein C. J., Albistegui-DuBois R., Dobkin B. H. Evolution of FMRI

activation in the perilesional primary motor cortex and cerebellum with rehabilitation trainingrelated
motor gains after stroke: a pilot study. Neurorehabilitation and Neural Repair, 2007, 21(5)
70. Fugl-Meyer, AR., Jaasko, L., Leyman I. (1975). The post-stroke hemiplegic patient. A
method for evaluation of physical performance. Journal of Rehabilitation Medicine, 7, 13 – 31.
60
71. Benaim C., Perennou A., VillyJ D., Rousseaux M., Pelissier Y. J. Validation of a
Standardized Assessment of Postural Control in Stroke Patients The Postural Assessment Scale for
Stroke Patients (PASS).Stroke.1999 Sep;30(9):1862-8.
72. Chan PP, Si Tou JI, Tse MM, Ng SS. Reliability and Validity of the Timed Up and Go
Test With a Motor Task in People With Chronic Stroke. Arch Phys Med Rehabil. 2017;98(11):2213–
20. Prieiga internete: http://dx.doi.org/10.1016/j.apmr.2017.03.008
73. Herman T, Giladi N, Hausdorff JM.Properties of the 'timed up and go' test: more than
meets the eye.Gerontology. 2011;57(3):203-10.
74. Yun G.J, Chun M.H, Park J.Y. The Synergic Effects of Mirror Therapy and
Neuromuscular Electrical Stimulation for Hand Function in Stroke Patients. Annals of Rehabilitation
Medicine 2011; 35, 316-321.
75. Subramanian S, Knaut LA, Beaudoin Ch, McFadien BJ, Feldman AC, Levin MF. Virtual
reality environments for post – stroke arm rehabilitation. Journal of Neuroenginnering and
Rehabilitation, 2007; 49(20):1–5.
76. Gurbuz N., Afsar S., Ayas S., Cosar S. Effect of mirror therapy on upper extremity motor
function in stroke patients: a randomized controlled trial. Phys Ther Sci, 2016, 28(9): 2501–2506.
77. Thieme H, Bayn M, Wurg M. Mirror therapy for patients with severe arm paresis after
stroke—a randomized controlled trial. Clin Rehabil, 2013, 27: 314–324
78. Yavuzer G, Selles R, Sezer N. Mirror therapy improves hand function in subacute
stroke: a randomized controlled trial. Arch Phys Med Rehabil, 2008, 89: 393–398
79. Myoung-Kwon K., Sang-Gu J., Hyun-Gyu C. The effect of mirror therapy on balance
ability of subacute stroke patients. Hong Kong Physiotherapy Journal, 2016, 34.
80. Galeazzi GM, Monzani D, Gherpelli C, Covezzi R, Guaraldi GP. Posturographic

stabilisation of healthy participants exposed to full-length mirror image is inversely related to body-
image preoccupations. Honk Kong Physiotheraphy journa, 2016, 34, 27-32.
81. Si-Nae J., Jung-Hyun C. The effects of ankle joint strategy exercises with and without
visual feedback on the dynamic balance of stroke patients. Journal of Physical Therapy Science, 2015,
27 (8).
82. In T., Lee K., Song C. Virtual Reality Reflection Therapy Improves Balance and Gait
in Patients with Chronic Stroke: Randomized Controlled Trials. Medical Science Monitor :
International Medical Journal of Experimental and Clinical Research, 28 Oct 2016, 22:4046-405.
61
83. Trípoli F, Moreira SR, Oberg TD, Lima NMFV. Tarefas orientadas e biofeedback:
efeitos na transferência de peso em hemiparéticos. Acta Fisiatr. 2008;15(4):220-4.
84. Barclay-Goddard R, Stevenson T, Poluha W, Moffat MEK, Taback SP. Force platform
feedback for standing balance training after stroke. Stroke. 2005; 36(2):412-3.
85. Gleeson M, Sherrington C, Keay L. Exercise and physical training improve physical
function in older adults with visual impairements but their effect on falls is unclear: a systematic
review. Journal of Physiotherapy. 2014(60); 130-165.
86. Hedge N, Fulk G, Sazonov E. Development of the RT-GAIT, a Real-Time feedback

device to improve Gaitof individuals with stroke. Conference English medicine and biological
science, 2015;
87. Sutbeyaz S., Yavuzer G., Sezer N. Mirror therapy enhances lower extremity motor
recovery and motor functioning after stroke. Arch Phys Med Rehabil 2007;88:555-9.
88. Ji SG., Kim MK. The effects of mirror therapy on the gait of subacute stroke patients:
a randomized controlled trial. ClinRehabil 2015;29:348-54
89. Dhole C, Pullen J, Nakaten A, Kust J, Rietz C, Karbe H. MT promotes recovery from
severe hemiparesis: a randomized controlled trial. Neurorehabil Neural Repair 2009;23:209-17

Motor Function, Trunk Stability and Balance Changes After Therapy

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Motor Function, Trunk Stability and Balance Changes After Therapy

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

ASMENŲ, PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ,

(valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

dr. Edita Jazepčikienė

Prof. dr. Eglė Lendraitienė

1.3.2 Apatinių galūnių motorikos sutrikimai ............................................................ 16

1.3.3 Kognityviniai sutrikimai .................................................................................. 18

1.4 Grįžtamasis ryšys reabilitacijoje ....................................................................................... 19

1.4.2 Grįžtamuoju ryšiu grįsta veidrodžio terapija ................................................... 20

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA.................................................... 23

2.3.2 Liemens kontrolės vertinimas .......................................................................... 25

2.3.3 Pusiausvyros vertinimas .................................................................................. 26

2.4 Tiriamųjų charakteristika .................................................................................................. 27

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................ 51

GSI – galvos smegenų infarktas

ŠKL – širdies ir kraujagyslių liga

TPBT – trumpas protinės būklės tyrimo testas

Laiku ir aktyviai pradėtos taikyti kompleksinės reabilitacijos priemonės pagerina ligos

1.1 Galvos smegenų infarktas ir jo priežastys

GSI apibūdinamas, kaip ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas,

1 pav. Galvos smegenų infarktas (16)

Pagal smegenų išemijos mechanizmą skiriami tromboziniai, emboliniai, vazokonstrikciniai

• Vienos kūno pusės galūnių nusilpimas;

• Vienos kūno pusės galūnių nutirpimas;

• Vienos kūno pusės galūnių neigimas;

• Regos sutrikimas, dalies akipločio iškritimas;

• Kalbos sutrikimas (kalbėjimo arba supratimo) (2).

• Liekamieji reiškiniai – 70 proc.

Patyrę sunkų insultą:

• Liekamieji reiškiniai – 100 proc. (21).

GSI sukelti smegenų pažeidimai skirstomi į pirminius ir antrinius pažeidimus:

Pirminis pažeidimas – tai funkciniai ir morfologiniai sutrikimai, sukelti tiesioginio

Antrinis pažeidimas – neurocheminiųpatofiziologinių procesų kaskada, pasireiškianti kaip

GSI pasireiškimas dažniausiai pasireiškia nuo aplinkos, socialinių, kultūrinių, ekonominių

1.2 Galvos smegenų infarkto rizikos veiksniai

Nustatyta, jog hipertenzija, rūkymas, juosmens ir klubų santykis, nepakankamas fizinis

Pirmajai grupei priklauso: galvos smegenų trauma; bendrinė aterosklerozė; arterinė

Su sveikata susiję rizikos veiksniai. Aukštas kraujospūdis yra vienas iš pagrindinių

1 lentelė. GSI rizikos grupės (32)

Mažos rizikos grupė 10 metų rizika pagal SCORE skaičiuoklę <1%.

1.3 Galvos smegenų infarkto pasekmės

1.3.1 Kompleksiniai sutrikimai

Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog dažniausios GSI komplikacijos yra:

• Smegenų edema – smegenų patinimas po galvos smegenų infarkto.

• Pneumonija – kvėpavimo sutrikimai. Plaučių uždegimas išsivysto dėl negalėjimo judėti.

• Traukuliai – elektrinis smegenų aktyvumas sukelia traukulius. Traukuliai dažniau

• Klinikinė depresija – patirtas GSI sukelia pašalinius emocinius ir fizinės reakcijos

• Galūnių kontraktūros – sutrumpėję rankos arba kojų raumenys dėl sumažėjusio

• Peties skausmas – dėl rankos paralyžiaus, ji pakimba ir tempia peties sritį.

Po galvos smegenų infarkto sutrinka pusiausvyra, koordinacija, jutimai, kinta raumenų

Afazija. 93 proc. gyventojų yra dešiniarankiai, o kairysis pusrutulis yra dominuojantis

1.3.2 Apatinių galūnių motorikos sutrikimai

Po GSI pablogėja pacientų atliekamo judesio tikslumas, judesiai ne tolygūs, bet

Be to, kritimo rizika sumažina ir kasdienio gyvenimo savarankiškumo galimybes, asmenys,

1.3.3 Kognityviniai sutrikimai

Kognityviniai sutrikimai yra vieni iš dažniausių GSI sukeltų komplikacijų. Dažniausi

1.4 Grįžtamasis ryšys reabilitacijoje

1.4.1 Vizualiniu grįžtamuoju ryšiu grįstos reabilitacijos priemonės

Judėjimo funkcijos netekimas ar ryškūs eisenos parametrų pokyčiai lemia žmonių,

Kintant technologijoms, atsirandant vis daugiau galimybių pacientų po GSI reabilitacijoje

Kineziterapeutas, taikydamas vizualinio grįžtamojo ryšio priemones pacientų po GSI

Moksliniai tyrimais įrodyta, kad vizualinis grįžtamasis ryšys, susijęs su svorio

1.4.2 Grįžtamuoju ryšiu grįsta veidrodžio terapija