LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA

Akvilė Papievytė

GIMDYMŲ, SUŽADINTŲ FOLEY KATETERIU, EIGA IR BAIGTYS

LSMUL KK 2016-2020 METAIS

BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Medicinos vientisųjų studijų programa

Darbo vadovė: dr. Laura Malakauskienė

Kaunas, 2021
 TURINYS
1. SANTRAUKA ............................................................................................................................ 3
2. SUMMARY ................................................................................................................................ 4
3. PADĖKA..................................................................................................................................... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ........................................................................................................ 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .............................................................................................. 5
6. SANTRUMPOS .......................................................................................................................... 6
7. SĄVOKOS .................................................................................................................................. 7
8. ĮVADAS ...................................................................................................................................... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ......................................................................................... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA .................................................................................................. 10
10.1. Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu ............................................................................... 10
10.2. Gimdos kaklelio brandumo įvertinimas ................................................................................. 11
10.3. Gimdymo sužadinimo indikacijos ......................................................................................... 12
10.4. Gimdymo sužadinimas mechaninėmis priemonėmis .............................................................. 12
10.5. Gimdymo sužadinimo Foley kateteriu efektyvumas ir rizika ................................................. 13
10.6. Veiksniai, susiję su nepavykusiu gimdymo sužadinimu ......................................................... 14
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...................................................................................... 15
11.1. Tyrimo objektas .................................................................................................................... 15
11.2. Tiriamųjų atranka .................................................................................................................. 15
11.3. Tyrimo organizavimas ir metodai .......................................................................................... 15
11.4. Statistinės analizės metodai ................................................................................................... 16
12. REZULTATAI .......................................................................................................................... 18
12.1. Gimdymo sužadinimų Foley kateteriu dažnumas................................................................... 18
12.2. Bendri tiriamųjų duomenys ................................................................................................... 18
12.3. Nėštumo eigos ir komplikacijų duomenys ............................................................................. 19
12.4. Gimdymo sužadinimo indikacijos ir sąlygos ......................................................................... 19
12.5. Gimdymo eigos ir komplikacijų duomenys ........................................................................... 21
12.6. Naujagimių duomenys .......................................................................................................... 23
12.7. Natūralaus gimdymo prognozė .............................................................................................. 23
13. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 25
14. IŠVADOS ................................................................................................................................. 27
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ......................................................................................... 28
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................... 29
17. PRIEDAI ................................................................................................................................... 32

2
 1. SANTRAUKA

Akvilė Papievytė. Gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, eiga ir baigtys LSMUL KK 2016-
2020 metais.
Tyrimo tikslas: Įvertinti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, eigos ir baigčių ypatumus.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti svarbiausias indikacijas, dėl kurių pasirinktas gimdymo
sužadinimas Foley kateteriu. 2. Įvertinti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, eigos ypatumus. 3.
Išanalizuoti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, gimdymo baigtis. 4. Palyginti gimdymų, sužadintų
Foley kateteriu, duomenis po natūralaus gimdymo ir cezario pjūvio operacijos.
Metodika ir tyrimo dalyviai: Retrospektyvusis tyrimas, atrenkant 246 moterų, kurių gimdymas buvo
sužadintas Foley kateteriu ir, kurios gimdė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2016-
2020 metų laikotarpyje, gimdymo eigos ir baigčių duomenis. Medicininiai duomenys gauti iš
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus gimdymo knygų ir Kauno klinikų ligoninės
informacinės sistemos (LIS). Statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai: Tyrimo laikotarpiu 246 gimdymai sužadinti naudojant Foley kateterį. Pagrindinė
gimdymo sužadinimo indikacija vaisiaus augimo sulėtėjimas (32,5 proc.). Natūraliais gimdymo takais
pagimdė 65,9 proc. moterų. Gimdymas natūraliais gimdymo takais buvo dažnesnis, kai sužadinimui
naudotas Foley kateteris ir amniotomija (p=0,011). Cezario pjūvio operacijos (CPO) prireikė dažniau,
kartu naudojant misoprostolį ir Foley kateterį (p=0,016). Neprogresuojantis gimdymas buvo
pagrindinė nepavykusio gimdymo sužadinimo priežastis (42,8 proc.). Lyginant natūralaus gimdymo ir
CPO grupes, ilgesnės bevandenio laikotarpio ir bendra gimdymo trukmės buvo CPO grupėje
(p<0,001). Naujagimių būklių rodikliai gimusiems natūraliais gimdymo takais ir cezario pjūvio
operacijos metu statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
Išvados: 1. Gimdymų sužadintų Foley kateteriu daugėja, o pagrindinė gimdymo sužadinimo indikacija
yra vaisiaus augimo sulėtėjimas. 2. Sužadinus gimdymą Foley kateteriu ilgesnė gimdymo ir
bevandenio laikotarpio trukmė buvo susijusi su didesne cezario pjūvio operacijų rizika. 3. Sužadinus
gimdymą Foley kateteriu du trečdaliai moterų pagimdė natūraliais gimdymo takais, o dažniausia
nepavykusio gimdymo sužadinimo ir cezario pjūvio operacijos priežastis buvo distocija dėl
neprogresuojančio gimdymo. 4. Daugiau gimdyvių pagimdė natūraliai, kuomet gimdymas buvo
sužadinimas Foley kateteriu ir atlikta amniotomiją, o CPO buvo dažnesnė kai gimdymo sužadinimui
buvo naudojamas misoprostolis ir Foley kateteris. Cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai
buvo statistiškai reikšmingai didesnio svorio.
Rekomendacijos: Labai svarbu medicininėje dokumentacijoje nurodyti gimdos kaklelio brandumą
pagal Bishop skalę ir detalizuoti gimdymo sužadinimo pradžią, vaisiaus vandenų nutekėjimo ar
amniotomijos laiką.

3
 2. SUMMARY

Akvilė Papievytė. Delivery Outcomes after Induction with Foley Catheter in the
Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics in 2016-2020.
Aim: to assess the peculiarities of the course and outcomes of childbirths induced with a Foley
catheter.
Objectives: 1. To ascertain the main chosen indications for the labour induction with a Foley catheter.
2. To evaluate the course of childbirth induced with a Foley catheter. 3. To analyse the outcomes of
labour induced with a Foley catheter. 4. To compare data of childbirth after natural delivery and
cesarean section vs. childbirth induced with a Foley catheter.
Materials and methods: A retrospective study was conducted with selected data of childbirth course
and outcomes of 246 women whose labour was induced with a Foley catheter, and who gave birth at
the HLUHS Kaunas Clinics, Obstetrics and Gynecology Clinic in the period of 2016 to 2020. Medical
data was obtained from the delivery books of the Department of Obstetrics and Gynecology and the
information system of Kaunas Clinics Hospital (LIS). Statistical relevance was when p<0.05.
Results: During the study period, 246 labours were induced by Foley catheter. The main indication for
labour induction was fetal growth restriction (32.5%). 65.9% of women gave birth naturally. Natural
birth was more common when a Foley catheter and amniotomy were used for labour induction
p=0.011. Cesarean section was more common when misoprostol and Foley catheter were used for
induction, p=0.016. Non-progressive childbirth was the main cause of failed labour induction (42.8%).
Comparing natural birth and cesarean section groups, the anhydrous period and total duration of labour
were longer in the cesarean section group (p<0.001). There was no statistically significant difference in
neonatal conditions and mode of birth, p>0.05.
Conclusions: 1. The number of births induced with a Foley catheter is increasing, and the main
indication is fetal growth restriction. 2. A longer anhydrous period and duration of labour was
associated with an increased risk of cesarean section after labour induction with a Foley catheter. 3.
Two-thirds of women gave birth naturally, after the induction of labour with Foley catheter, and the
most common cause for failed labour induction and cesarean section was dystocia due to non-
progressive labour. 4. More respondents gave birth naturally after the birth was induced with a Foley
catheter and an amniotomy was performed. Cesarean section was more common after misoprostol and
Foley catheter labour induction. Neonates’ birthweight was statistically significantly greater in the
cesarean section group.
Recommendations: It is crucially important to indicate cervical ripening according to the Bishop
scale and specify the onset of labour, the time of amniotic fluid drainage, or amniotomy in the medical
documentation.

4
 3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei dr. Laurai Malakauskienei už pagalbą

planuojant, rengiant ir aprašant tyrimą. Taip pat dėkoju Akušerijos ir ginekologijos klinikos
Gimdyklos skyriaus vyr. akušerei-slaugos administratorei Virginijai Stankevičiūtei už pagalbą renkant
duomenis bei patarimus.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas, Nr.
BEC – MF – 260 (2020 m. vasario 11 d.).

5
 6. SANTRUMPOS

BGS – B grupės streptokokas

CD – Cukrinis diabetas
CPO – Cezario pjūvio operacija
FK – Foley kateteris
GK – Gimdos kaklelis
GS – Gimdymo sužadinimas
HELLP – Hemolizės, padidėjusio kepenų fermentų kiekio kraujo serume ir
trombocitopenijos sindromas
KMI – Kūno masės indeksas
LIS – Ligoninės informacinė sistema
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
NG – Natūralus gimdymas
PG – Prostaglandinai
PI – Pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PVVN – Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
VŠR – Vaisiaus širdies ritmas

6
 7. SĄVOKOS

Apgar – naujagimio būklės po gimimo į vertinimo skalė, kurioje vertinama naujagimio odos spalva,
širdies susitraukimų dažnis, refleksinis jaudrumas, raumenų tonusas ir kvėpavimas.

Chorionamnionitas – vaisiaus dangalų (amniono ir choriono) uždegimas.

Gimdos kaklelio brandinimas – medikamentų ar kitų priemonių taikymas gimdos kakleliui

minkštinti, išlyginti bei plėsti, siekiant užbaigti nėštumą natūraliu gimdymu.

Gimdos perstimuliavimas – stiprūs ir dažni gimdos susitraukimai (tachisistolija ar hipertonusas) su

vaisiaus širdies ritmo pokyčiais.

Gimdymo sužadinimas (indukcija) – dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminę

gimdymo pradžią , siekiant gimdymo natūraliu būdu per 24-48 val.

Nepavykę s gimdymo sužadinimas – reguliarių gimdos susitraukimų (3/10 min.) ir gimdos kaklelio
pokyčių nebuvimas po 12 val. nepertraukiant maksimalių oksitocino dozių infuzijos, atlikus
amniotomiją .

Sėkmingas gimdymo sužadinimas – gimdymas natūraliu būdu per 24-48 val. nuo gimdymo sužadini-
mo pradžios.

7
 8. ĮVADAS

Gimdymo sužadinimas (indukcija) - viena iš dažniausių procedūrų akušerijoje, kuria dirbtinai

skatinami gimdos kaklelio pokyčiai, sukeliantys gimdos susitraukimus prieš savaiminę gimdymo
pradžią, kad užbaigti nėštumą natūraliu gimdymu [1]. Per pastaruosius dešimtmečius gimdymo
sužadinimo dažnumas išaugo visame pasaulyje [2]. Literatūros duomenimis, kas ketvirtas gimdymas
yra sužadinamas [3] ir dažniausiai dėl padidėjusios rizikos vaisiui užsitęsusio nėštumo atveju [2].
Lietuvoje, remiantis higienos instituto gimimų medicininiais duomenimis, 2019 metais buvo sužadinta
19,8 proc. gimdymų [4]. Didėjant gimdymo sužadinimų skaičiui, vis dažniau yra ieškoma
efektyviausio, saugiausio ir ekonomiškai palankiausio indukcijos būdo [3].
Dažniausiai naudojami gimdymo sužadinimo metodai skirstomi į grupes: medikamentinis
(oksitocinas, prostaglandinų preparatai), mechaninis (Dilapan S plėtiklis, Foley kateteris), chirurginis
(vaisiaus vandenų nuleidimas - amniotomija) [5,6]. Gimdymo indukcijos metodas pasirenkamas
individualiai, atsižvelgiant į indikacijas ir kontraindikacijas, moters ir vaisiaus būklę, nėščiosios
pageidavimus bei veiksnius, galinčius turėti įtakos sužadinimo rezultatams (gimdymų skaičius, moters
amžius, kūno masės indeksas ir kt.). Ypatingas dėmesys skiriamas gimdos kaklelio brandumo
įvertinimui [2,3,6,7], nes tolimesnė indukcijos taktika pasirenkama atsižvelgiant į jo subrendimą [8].
Gimdos kaklelio kateteriai - seniausias aprašytas ir šiandien klinikinėje praktikoje plačiai
naudojamas metodas. Gimdymo sužadinimą Foley kateteriu rekomenduoja Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) kaip saugų ir veiksmingą būdą [9]. Lyginant su prostaglandinais, savo efektyvumu
gimdymo sužadinimas Foley kateteriu nesiskiria nuo medikamentinių metodų, tačiau jo naudojimas
siejamas su mažesne gimdos perstimuliavimo, naujagimių sergamumo ar perinatalinės mirties rizika,
mažesniais vaisiaus širdies ritmo pokyčiais bei puikiai tinka moterims, kurioms prieš indukciją yra
reikalingas gimdos kaklelio brandinimas [10].
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir
ginekologijos klinikoje gimdymo sužadinimai naudojant Foley kataterį klinikinėje praktikoje pradėti
naudoti nuo 2016 metų. Iki šiol gimdymų, sužadintų Foley kateteriu duomenys nebuvo apibendrinti ir
analizuoti. Šiame tyrime apžvelgta LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos patirtis ir
išanalizuoti gimdymų, sužadintų naudojant Foley kateterį, eigos ir baigčių ypatumai.

8
 9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Įvertinti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, eigos ir baigčių ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti svarbiausias indikacijas, dėl kurių pasirinktas gimdymo sužadinimas Foley

kateteriu.
2. Įvertinti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, eigos ypatumus.
3. Išanalizuoti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, gimdymo baigtis.
4. Palyginti gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, duomenis po natūralaus gimdymo ir cezario
pjūvio operacijos.

9
 10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1. Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu

Gimdos kaklelis (GK) – metaboliškai aktyvus, maždaug 3,5 cm ilgio organas, sudarytas iš
epitelio ir lygiųjų raumenų ląstelių, stromos bei tarpląstelinės medžiagos komponentų: I ir III tipo
kolageno, elastino, gliukozaminoglikanų, proteoglikanų ir hialurono rūgšties. GK pokyčiai vyksta viso
nėštumo metu ir apima keturias persidengiančias fazes: minkštėjimo, brandinimo, gimdos kaklelio
trumpėjimo ir išsiplėtimo bei atsistatymo po gimdymo [11]. Kiekviena fazė vyksta unikalioje
endokrininėje aplinkoje, kuri veikia epitelio, stromos, endotelio ir imuninių ląstelių funkcijas,
tarpląstelinės medžiagos sudėtį bei struktūrą [12].
Minkštėjimas – pradinis, lėtas ir laipsniškas GK persitvarkymo etapas, prasidedantis pirmąjį
nėštumo trimestrą. Kliniškai jį atspindi Hegaro požymis (gimdos sąsmaukinės dalies suminkštėjimas)
bimanualinio tyrimo metu, kuris kadaise buvo naudojamas nėštumui diagnozuoti [10,13]. Šios fazės
metu suintensyvėja GK aprūpinimas krauju, ląstelės hipertrofuoja, hiperplazuoja, o tarpląstelinėje
medžiagoje vyksta kompoziciniai bei struktūriniai pokyčiai [13]. Nors GK minkštėja, jis lieka uždaras,
nes veikiančios mechaninės jėgos nėra pakankamai didelės, kad jį išplėstų [10].
Gimdos kaklelio brandinimo fazė prasideda likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo
[13]. Šis etapas vyksta tiek esant spontaniniam gimdymui, tiek naudojant specialias priemones GK
minkštinti, išlyginti ir plėsti, siekiant padidinti gimdymo natūraliais takais tikimybę [6,14].
Brandinimo fazė susideda iš daugelio biocheminių procesų, kuriuose dalyvauja uždegimo mediatoriai
(prostaglandinai, interleukinai, matrikso metaloproteinazės), hormoniniai veiksniai (estrogenas,
progesteronas), vyksta tarpląstelinės medžiagos struktūros pokyčiai: padidėja hialurono rūgšties kiekis,
sumažėja kolageno tankis bei stiprumas (padidėja skaidulų skersmuo, atstumas tarp fibrilių, perėjimas
nuo tiesių prie banguotų skaidulų), tarp kolagenų skaidulų daugėja vandens molekulių, todėl GK
pabrinksta bei minkštėja [10,11,15].
Trečioji išsiplėtimo fazė vyksta kaip atsakas į gimdos susitraukimus, esant subrendusiam GK.
Gimdos susitraukimai sukelia spaudimą membranoms, vaisiaus vandenų pūslės hidrostatinis veikimas
plečia GK kanalą [13], jis trumpėja ir prasideda išorinių bei vidinių GK žiočių atsidarymas [5].
Paskutinis GK persitvarkymo etapas – atsistatymas po gimdymo – užtikrina audinių
vientisumo ir struktūros atkūrimą [12].

10
10.2. Gimdos kaklelio brandumo įvertinimas

Bishop skalė. 1964 m. buvo sukurta sistema gimdos kaklelio subrendimui įvertinti, vadinama
Bishop skale. Iki šiol Bishop skalė yra standartinis metodas, padedantis pasirinkti tinkamą gimdymo
sužadinimo būdą ir prognozuoti gimdymo natūraliais takais sėkmę [16]. Vertinimo sistema apima
kaklelio atsivėrimą, jo ilgį, konsistenciją, poziciją bei vaisiaus pirmaujančios dalies padėtį mažojo
dubens atžvilgiu (1 lentelė) [8,16]. Gimdos kaklelis (GK) yra subrendęs ir tinkamas gimdymo
sužadinimui, kai Bishop skalės balų suma ≥ 6 balai. 1–3 balais įvertintas GK laikomas nebrandžiu, o
4–5 balai apibūdina iš dalies subrendusį GK [6].
Klinikinėje praktikoje GK svarbu įvertinti, kadangi nuo to priklauso sužadinimo taktika.
Esant nesubrendusiam GK (Bishop balų suma < 6), gimdymas sužadinamas brandinant GK
mechaniniais ar farmakologiniais metodais - prostaglandinais. Kai GK yra subrendęs (Bishop balų
suma ≥ 6), atliekama amniotomija ar gimdymas yra skatinamas oksitocinu [8].

1 lentelė. Modifikuota Bishop skalė gimdos kaklelio subrendimui įvertinti

Vertinamas gimdos kaklelio požymis
Atsivėrimas Kaklelio ilgis Vaisiaus pirmeigės Kaklelio
Balai Kaklelio pozicija
(cm) (cm) dalies padėtis konsistencija
0 <1 >4 -3 Standus Pakrypęs atgal
1 1–2 2–4 -2 Vidutinis Pakrypęs į priekį
2 2–4 1–2 -1/0 Minkštas -
3 >4 <1 - - -

Gimdos kaklelio įvertinimas ultragarsiniu tyrimu pro makštį. Šis tyrimas yra alternatyvus
GK įvertinimo metodas, siekiant prognozuoti gimdymo sužadinimo sėkmę. Nustatyta, jog GK
ultragarsinis tyrimas – mažiau skausmingas ir gimdyvių lengviau toleruojamas nei makštinis GK
tyrimas Bishop balams nustatyti. Jo metu vertinami GK ilgis, kaklelio skersmuo, atsidariusių vidinių
žiomenų skersmuo bei atsidarymo dydis [16]. GK nesubrendęs, jei tyrimo metu jo ilgis > 30 mm, o
vidiniai žiomenys atsidarę < 30 proc. viso gimdos kaklelio ilgio [16,17].
Gimdos kaklelio biomarkeriai. Siekiant numatyti gimdymo sužadinimo sėkmę, gali būti
tiriami su nėštumu susiję laboratoriniai rodikliai: vaisiaus fibronektinas ir fosforilinto į insuliną
panašaus augimo faktoriaus surišančio baltymo (IGFBP-1) kiekis. Vaisiaus fibronektinas -
glikoproteinas, esantis sąsajoje tarp vaisiaus vandenų maišo ir gimdos gleivinės. Fosforilintą IGFBP-1
izoformą išskiria decidualinės ląstelės. Padidėjusi šių rodiklių koncentracija GK ir makšties išskyrose

11
atspindi gimdos kaklelio brandą [16,18]. Visgi Lietuvoje, esant galimybei, pagrindinė indikacija šiems
tyrimams atlikti – priešlaikinio gimdymo rizika [19]. Didelė tyrimų kaina ir menkai ištirta prognostinė
vertė gimdymo sužadinimo sėkmei vertinti riboja šių rodiklių naudojimą [20].

10.3. Gimdymo sužadinimo indikacijos

Sprendimas dėl gimdymo sužadinimo turi būti priimtas individualiai, atidžiai įvertinus
nėštumo tęsimo naudą ir gresiančią riziką. Pagrindinės gimdymo sužadinimo indikacijos ir
kontraindikacijos yra pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)
patvirtintose Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikose. Jos skirstomos į tris grupes:
 neatidėliotinos (sunki preeklampsija, chorionamnionitas, didelį sveikatos sutrikimą
sukelianti sunkiai gydoma moters liga, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas,
išnešiotas nėštumas ir BGS kolonizacija, įtariama nestabili vaisiaus būklė, placentos
atšoka);
 nerekomenduojamos (patogus laikas gimdyvei ar prižiūrinčiam personalui, įtariant, kad
vaisius yra stambus (> 4000 g), kai nėra nėščiųjų ar cukrinio diabeto);
 kitos (užsitęsęs nėštumas (> 42+0) arba nėštumas po 41+0 savaitės, cukrinis diabetas,
oligohidroamnionas ar žuvęs vaisius) [6].

10.4. Gimdymo sužadinimas mechaninėmis priemonėmis

Gimdos kaklelio plėtiklis. „Dilapan S“ - sintetinis higroskopinis (turintis ypatybę sugerti

drėgmę) gimdos kaklelio (GK) plėtiklis, vienu metu skatinantis aktyvų ir pasyvų GK išsiplėtimą [15]. Į
gimdos kaklelį įvestas plėtiklis, veikiant skysčių absorbcijos mechanizmui iš GK ląstelių, pailgėja ir
išbrinksta. Padidėjęs plėtiklio skersmuo sukelia GK tempimą ir skatina endogeninių prostaglandinų
(PG) išsiskyrimą. Gimdos kaklelis minkštėja ir plečiasi [14,15].
Kateteriai. Balioninis Foley kateteris (FK) šiuo metu yra labiausiai paplitęs ir dažniausiai
naudojamas mechaninis metodas GK brandinti. GK brandinimo mechanizmas susideda iš tiesioginio
GK ir apatinio gimdos segmento tempimo ir endogeninių PG išsiskyrimo. Mechaninis GK tempimas
padidina hialurono rūgties išsiskyrimą, uždegiminės citokinų sekrecijos (interleukinų, matrikso
metaloproteazių) stimuliavimą ir skatina GK paburkimą, minkštėjimą. Kartu vykstantis gimdos
miometriumo tempimas padidina ciklooksigenazės-2 (COX-2) ekspresiją ir PG gamybą [2].

12
 Kateteris per GK kanalą įvedamas į ekstraamnioninį tarpą (tarp amniono membranos ir
apatinio gimdos segmento). Kateterio viršūnei esant virš vidinių GK žiomenų, balionas pripučiamas
30–60 ml fiziologiniu tirpalu. Svarbu, kad pripildytas kateterio balionas atsiremtų į gimdos kaklelį.
Siekiant sukurti nuolatinį tempimą vidinių GK žiomenų link, kateteris pritvirtinamas prie vidinio
šlaunies paviršiaus arba pakabinama 500 mg svorio masė [14].
Po įvedimo kateteris paliekamas 12-24 val., tačiau, praėjus > 24 val. ir kateteriui neiškritus
savaime, rekomenduojama jį pašalinti [16].

10.5. Gimdymo sužadinimo Foley kateteriu efektyvumas ir rizika

Atlikta daug tyrimų siekiant įvertinti gimdymo sužadinimo Foley kateteriu (FK) saugumą ir
veiksmingumą. 2019 metais Cohrane duomenų bazėje publikuotos apžvalgos duomenimis, lyginant
gimdymo sužadinimus naudojant prostaglandinus (PG) į makštį ir FK, nustatyta, kad cezario pjūvio
operacijų (CPO) dažnumas reikšmingai nesiskyrė. Sužadinant gimdymą FK, gimda perstimuliuojama
rečiau, mažesnė vaisiaus širdies ritmo (VŠR) sutrikimų, naujagimių sergamumo ar perinatalinės
mirties rizika. Panašūs duomenys gauti lyginant gimdymo sužadinimus naudojant misoprostolį į
makštį ir FK, tačiau skirtumas tarp metodų, analizuojant naujagimių sergamumo ir perinatalinės
mirties atvejus, nėra aiškus. Apžvalgoje taip pat pažymima, kad turimi duomenys, siekiant palyginti
gimdymo sužadinimus naudojant geriamas misoprostolio tabletes ir FK bei norint nustatyti gimdos
perstimuliavimo, CPO dažnumo rizikos, naujagimių būklės skirtumus, yra vidutinės ar abejotinos
kokybės [7].
Anksčiau buvo įtariama, jog FK įvedimas ir ilgalaikis buvimas gimdos kaklelyje padidina
infekcijos riziką. 2015 metų Kristen McMaster ir kt. autorių metaanalizėje buvo vertinamas ryšys tarp
FK naudojimo gimdos kaklelio (GK) brandinimui ir infekcinio sergamumo su bent vienu iš šių
rezultatų: chorionamnionitas, endometritas bei kitos moters ir naujagimio infekcijos. Tyrėjai,
apibendrinę 26 atsitiktinių imčių tyrimus, kuriuose dalyvavo 5563 moterys, nustatė, kad Foley
kateterio naudojimas GK brandinimui ir gimdymo indukcijai nėra susijęs su padidėjusia infekcinio
sergamumo rizika [21].
FK naudojimas gimdymo indukcijai gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Gimdymo
sužadinimo (GS) metu, Foley kateterį įvedant pro GK kanalą gali būti stebimas nedidelis kraujavimas
iš makšties. Dažniausiai papildoma intervencija kraujavimui stabdyti nėra reikalinga, nes kraujuojama
iš GK kanalo periferijoje esančių mažų venulių. Pripildant FK fiziologiniu tirpalu, staigus GK kanalo
išsiplėtimas gali būti skausmingas, ypač pirmą kartą gimdančioms moterims, kurių GK nesubrendęs
(žemas Bishop skalės balas). Sharon Maslovitz ir kt. retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo

13
1083 moterų, analizavo nepageidaujamas reakcijas, susijusias su gimdymo sužadinimu, naudojant FK.
Tyrimo metu nustatyti 32 atvejai, kai praėjus vidutiniškai 49 minutėms po intracervikalinio Foley
kateterio įvedimo išsivystė ūmi organizmo reakcija – šaltkrėtis, temperatūra > 38oC, tachikardija > 120
k/min, laboratoriniuose kraujo tyrimuose stebėta leukocitozė. Nei vienai iš šių moterų nebuvo
nustatyta apatinių lytinių takų infekcija, B grupės streptokokinė (BGS) infekcija buvo rasta tik 14
moterų, o FK įvedimo procedūra atitiko metodikas. Simptomai išnyko vidutiniškai po 54 minučių,
pašalinus kateterį iš makšties. Tikslus reakcijos mechanizmas nežinomas, tačiau, autorių nuomone,
tokia organizmo reakcija gali būti siejama su lokaliai išsiskyrusių prostaglandinų tiesioginiu patekimu į
kraujagyslių sistemą [22].

10.6. Veiksniai, susiję su nepavykusiu gimdymo sužadinimu

Nepavykęs gimdymo sužadinimas (GS) apibūdinamas įvairiai: nepavykęs gimdymas

natūraliais gimdymo takais, gimdymas, kuomet aktyvi gimdymo fazė yra nepasiekiama ar
nesužadintas gimdymas, panaudojus galimus indukcijos metodus. Literatūroje nepavykęs GS priklauso
nuo motinos ir su nėštumu susijusių veiksnių [23].
Pirmas gimdymas yra laikomas vienas iš nepavykusio GS rizikos veiksnių, nepriklausomai
nuo naudoto GS metodo [23]. Katherine Laughon ir kt. retrospektyviniame tyrime, kuriame dalyvavo
1,2 milijono moterų, nustatė, jog GS sužadinimas buvo sėkmingesnis pakartotinai gimdančioms
moterims. Didesnis skaičius jų pagimdė natūraliais takais (97 proc.) nei pirmą kartą gimdžiusios
moterys (76,2 proc.). Nutukimas nėštumo metu taip pat yra susijęs su daugybe gimdymo komplikacijų
– užsitęsęs gimdymas, kraujavimas po gimdymo, pogimdyminis endometritas, tačiau tai taip pat gali
būti nepavykusio GS priežastis. Didėjant kūno masės indeksui (KMI), atitinkamai didėja nesėkmingo
gimdymo sužadinimo tikimybė [24].
Nustatytas reikšmingas ryšys tarp gimdos kaklelio (GK) brandumo vertinimo pagal Bishop
skalę ir nepavykusio GS: beveik du kartus dažniau nepavyksta sužadinti gimdymo, jei pagal Bishop
skalę GK buvo įvertintas < 5 balais. Lyginant su spontaniškai prasidėjusiu gimdymu, moterys, kurioms
reikalingas GK brandinamas, turi žymiai ilgesnę latentinę gimdymo fazę. Prailgėjusi latentinė
gimdymo fazė yra reikšmingai susijusi su nepavykusiu GS, o ilgėjant gimdymo sužadinimo laikui, 2–
3 kartus padidėja tikimybė, kad gimdymas bus užbaigtas CPO [23].

14
 11. TYRIMO METODIKA IR METODAI

11.1. Tyrimo objektas

LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių moterų, kurioms gimdymas

buvo sužadintas Foley kateteriu 2016-2020 metais, medicininė dokumentacija. Duomenys gauti iš
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus gimdymo knygų ir Kauno klinikų ligoninės
informacinės sistemos (LIS).

11.2. Tiriamųjų atranka

Tiriamųjų paieška atlikta analizuojant medicininę dokumentaciją ir naudojant atrankos įrašus:

„Insertio Foley catheter intracervicalis“, „Applicatio Foley catheter intracervicalis“. Kadangi
gimdymo sužadinimas Foley kateteriu kaip akušerinė procedūra nėra įtrauktas į ACHI (Australijos
sveikatos intervencijų klasifikacijos) sisteminį intervencijų sąrašą, todėl tyrimo imtis sudaryta
atrenkant atvejus rankiniu būdu. Gimdymo sužadinimas su Foley kateteriu klinikinėje praktikoje
LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje buvo pradėtas naudoti 2016 metais, todėl pasirinktas
2016-2020 metų tiriamasis laikotarpis. 2016 metų ir 2017 metų gimdymų duomenys buvo vertinti
gimdymų ir ligos istorijose, gautose iš LSMUL KK archyvo. 2018–2020 metų gimdymų medicininiai
duomenys buvo analizuoti naudojantis ligoninės informacine sistema (LIS). Viso identifikuotos ir į
tyrimą įtrauktos 246 moterys, kurioms gimdymas buvo sužadintas Foley kateteriu.

11.3. Tyrimo organizavimas ir metodai

Atliktas retrospektyvusis tyrimas analizuojant 246 moterų, kurios 2016-2020 metais gimdė
LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir kurioms gimdymas buvo sužadintas Foley
kateteriu, medicininiai duomenys.
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
pritarimas, Nr. BEC – MF – 260 (2020 m. vasario 11 d.).
Rinkti ir analizuoti šie duomenys:
 Moters ir nėštumo duomenys: gimdyvių amžius, nėštumų ir gimdymų skaičius, nėštumo
trukmė gimdymo metu savaitėmis, nėštumo komplikacijos: nutukimas (kai KMI > 30

15
 kg/m2), cukrinis diabetas, nėščiųjų diabetas, pirmine hipertenzija, nėščiųjų hipertenzija,
preeklampsija, eklampsija;
 Gimdymo sužadinimo duomenys: gimdos kaklelio (GK) ilgis ir atsivėrimas prieš
gimdymo sužadinimą, GK įvertinimas pagal Bishop skalę, gimdymo sužadinimo
indikacijos, kartu su Foley kateteriu naudotos intervencijos gimdymui sužadinti
(misoprostolis, amniotomija, oksitocinas);
 Gimdymo eigos duomenys: bevandenio laikotarpio trukmė (min.), gimdymo laikotarpių
ir bendra gimdymo trukmė (min.), gimdymo nuskausminimo būdas, gimdymo būdas
(natūraliais gimdymo takais ar cezario pjūvio operacija); cezario pjūvio operacijos
indikacija (pagal indikacijų grupes: I. Pakartotinė operacija (randas po CPO ar gimdos
operacijos, gresiantis gimdos plyšimas, esant randui gimdoje), II. Distocija
(neprogresuojantis gimdymas, nepavykęs gimdymo sužadinimas, kliniškai siauras
dubuo, kliūtis gimdymo takuose, stambus vaisius, atlošinė vaisiaus pirmeiga skersinė ar
įstrižinė vaisiaus padėtis), III. Vaisiaus būklės kitimai (įtariama nestabili vaisiaus būklė,
komplikuotas daugiavaisis nėštumas ar komplikuota vaisiaus liga), IV. Vaisiaus
sėdmenų pirmeiga, V. Kitos (gyvybei pavojingas kraujavimas, sunki preeklampsija,
nėščiosios liga); gimdymo komplikacijų duomenys: pogimdyminis kraujavimas,
chorionamnionitas;
 Naujagimių duomenys: svoris gimimo metu, būklė pagal Apgar skalę po 1 ir 5 min.,
negyvagimis (gimęs negyvas vaisius, žuvęs gimdoje po 22 nėštumo savaitės ar > 500g
gimimo svorio, lot. Fetus mortuus), per didelis pagal nėštumo laiką naujagimis
(naujagimis, kurio gimimo svoris viršija 90 procentilį pagal nėštumo laiką), per mažas
pagal nėštumo laiką naujagimis (kurio gimimo svoris mažesnis nei 10 procentilis pagal
nėštumo laiką).
Pagal gimdymo būdą, tiriamosios buvo suskirstytos į 2 grupes: I grupė – moterys, kurios
pagimdė natūraliais gimdymo takais (NG), II grupė – moterys, kurioms atlikta cezario pjūvio operacija
(CPO). Moterų amžius, nėštumo komplikacijos, gimdymo eiga ir komplikacijos, naujagimių duomenys
palyginti tarp NG ir CPO grupių.

11.4. Statistinės analizės metodai

Tyrimo duomenys suvesti ir sugrupuoti duomenų lentelėje ,,MS Excel 2010“, statistinė
duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 23.0 (angl. Statistical Package for the Social Sciences 23)
programos paketą bei ,,MS Excel 2010“ programą . Kintamų jų skirstinių normalumas (pasiskirstymas

16
pagal Gauso dėsnį ) patikrintas Kolmogorovo-Smirnovo bei Shapiro-Wilk kriterijais. Kiekybinių
kintamųjų reikšmėms pasiskirsčius pagal Gauso dėsnį , tiriamosiose grupėse vidurkiai lyginti taikant
Stjudento t kriterijų nepriklausomoms imtims, o rezultatai aprašyti pateikiant jų reikšmių vidurkius ir
standartinius nuokrypius (SN). Kiekybinių kintamų jų reikšmės, pasiskirsčiusios ne pagal Gauso dėsnį,
tiriamosiose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano-Vitnio kriterijų , o rezultatai aprašyti
pateikiant skirstinių medianas (Me), mažiausią ir didžiausią reikšmes (min.; maks.). Chi kvadrato (χ2)
požymių homogeniškumo kriterijus taikytas kokybinių kintamųjų analizei, o rezultatai aprašyti
nurodant absoliučią vertę (n) ir procentinę išraišką (proc.). Daugiaveiksnės logistinės regresijos
žingsniniu metodu (backward stepwise) buvo paskaičiuotas šansų santykis bei jo 95 proc.
pasikliautinasis intervalas (PI) šiems požymiams: gimdyvės amžiui, gimdymų skaičiui, nėštumo
savaičių skaičiui, nutukimui, oksitocino skyrimui, gimdymo nuskausminimui, gimdymo sužadinimo
būdui, naujagimio svoriui, I tipo CD ir nėščiųjų diabetui ir hipertenzinėms būklėms (pirminei
hipertenzijai, nėščiųjų hipertenzijai, preeklampsijai, sunkiai preeklampsijai, eklampsijai, HELLP
sindromui) bei oligohidroamnionui.
Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą
reikšmingumo lygmenį α (α < 0,05).

17
 12. REZULTATAI

12.1. Gimdymo sužadinimų Foley kateteriu dažnumas

LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2016-2020 metais buvo 246 gimdymai,

sužadinti naudojant Foley kateterį. Nustatyta, kad pirmasis ir vienintelis gimdymo sužadinimas Foley
kateteriu buvo 2016 metais ir sudarė tik 0,03 proc. visų gimdymų (n=3079). 2020 metais gimdymas
Foley kateteriu buvo sužadintas 116 gimdyvių ir, atsižvelgiant į bendrą tų metų gimdymų skaičių
(n=2907), sudarė 4 proc. Nuo 2016 iki 2020 metų gimdymų, sužadintų Foley kateteriu, dažnumas
padidėjo 113 kartų (1 paveikslas).

1 pav. Gimdymo sužadinimo Foley kateteriu atvejų skaičius LSMUL KK AG klinikoje

2016-2020 metais

12.2. Bendri tiriamųjų duomenys

Bendras gimdyvių amžiaus vidurkis buvo 31 ± 5 metai. Net 16,3 proc. moterų (n=40)
gimdymo sužadinimo metu buvo nutukusios. Dažniausiai Foley kateteriu buvo sužadintos antrą kartą
gimdančios moterys (min. 1; maks. 5). Pirmą kartą gimdančios moterys sudarė trečdalį visos imties
(33,9 proc.). Daugumai moterų gimdymas buvo sužadintas apie 39 nėštumo savaitę (min. 23 sav.;
maks. 42 sav.).

18
 Natūraliais gimdymo takais pagimdė 65,9 proc. moterų. 1 lentelėje pateiktos moterų
charakteristikos lyginant grupėse pagal gimdymo būdą. Vertinant amžiaus vidurkį, nutukimo dažnumą,
nėštumų ir gimdymų skaičių bei nėštumo savaites sužadinimo metu, statistiškai reikšmingo skirtumo
tarp NG ir CPO grupių nerasta.

1 lentelė. Moterų charakteristika grupėse

Rodiklis NG (n=162) CPO (n=84) p reikšmė
Amžiaus m. vidurkis (SN) 30 (5) 31 (5) 0,365
Nutukimas, n (proc.) 25 (15,0) 15 (17,9) 0,625
Nėštumų skaičius, n, mediana (min., maks.) 2 (1; 8) 2 (1; 7) 0,775
Gimdymų skaičius, n, mediana (min., maks.) 2 (1; 5) 2 (1; 4) 0,875
Pirmas gimdymas, n (proc.) 59 (35,3) 26 (31,0) 0,392
Nėštumo savaitės, mediana (min., maks.) 39 (23; 42) 39 (27; 41) 0,128

12.3. Nėštumo eigos ir komplikacijų duomenys

Nustatyta, kad 1,2 proc. visų tyrimo moterų sirgo I tipo cukriniu diabetu, o 32,9 proc.
diagnozuotas nėščiųjų diabetas. Vertinant gimdyvių sergamumą hipertenzinėmis ligomis, apskaičiuota,
kad 32,9 proc. moterų sirgo pirmine hipertenzija, 21,5 proc. moterų nėštumo metu diagnozuotos kitos
su nėštumu susijusios hipertenzinės būklės. Nėštumo duomenys, atsižvelgiant į gimdymo būdą pateikti
2 lentelėje. Nėštumo patologijos duomenų skirtumų tarp tiriamų NG ir CPO grupių nenustatyta.

2 lentelė. Nėštumo patologija grupėse

Patologija NG (n=162) CPO (n=84) p reikšmė

I tipo CD, n (proc.) 3 (1,9) 0 (0) 0,211

Nėščiųjų diabetas, n (proc.) 50 (31,1) 31 (37,3) 0,323
Pirminė hipertenzija, n (proc.) 4 (2,5) 4 (4,8) 0,332
Nėščiųjų hipertenzinės būklės, n (proc.) 29 (17,9) 24 (28,6) 0,054

12.4. Gimdymo sužadinimo indikacijos ir sąlygos

Pagal objektyvaus gimdos kaklelio ištyrimo prieš pradedant gimdymo sužadinimą Foley
kateteriu duomenis nustatyta, kad vidutinis gimdos kaklelio ilgis buvo 2 cm (2,49 ± 0,67 cm), o

19
gimdos kaklelio atsivėrimas 1 cm (1,24 ± 0,74 cm). Vertinant gimdos kaklelio ilgį ir atsivėrimą tarp
NG ir CPO grupių, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (gimdos kaklelio ilgis p=0,610; gimdos
kaklelio atsivėrimas p=0,555).
Tyrimo metu vertintas gimdos kaklelio brandumas pagal pagal Bishop skalę. Išanalizavus
medicininę dokumentaciją, gimdos kaklelio subrendimas balais buvo įvertintas tik 33,7 proc. (n=83)
atvejų. Dėl medicininės dokumentacijos trūkumo detalesnė Bishop skalės duomenų statistinė analizė
neatlikta.
Viena gimdymo sužadinimo indikacija buvo nurodyta mažiau nei pusėje medicininės
dokumentacijos (41,3 proc.), pavyzdžiui „vaisiaus augimo sulėtėjimas“. Dažniau buvo nurodomos
kelios indikacijos, pavyzdžiui „oligohidroamnionas, nėščiųjų hipertenzija ir nėščiųjų diabetas“.
Įvertinus ir apibendrinus visas nurodytas indikacijas, dažniausiai gimdymas buvo sužadintas dėl
vaisiaus augimo sulėtėjimo (32,5 proc.; n=80). Gimdymo sužadinimo skirstinys pavaizduotas 2
paveiksle.

2 pav. Indikacijos gimdymo sužadinimui Foley kateteriu (n=246)

Gimdymo sužadinimas naudojant tik Foley kateterį buvo 49 (19,9 proc.) atvejais. Daugumoje
atvejų mechaninis gimdymo sužadinimas Foley kateteriu atliktas kartu ir su kitomis intervencijomis,
t.y. naudotas misoprostolis, nuplėšta priekinė vaisiaus vandenų pūslė (amniotomija) ar gimdymo veikla
skatinta oksitocinu. Tęsiant gimdymo sužadinimą kartu su Foley kateteriu naudotų kitų intervencijų
dažnumas ir skirstinys, atsižvelgiant į gimdymo būdą, pavaizduoti 3 lentelėje. Nustatyta, kad
statistiškai reikšmingai dažniau gimdymas baigėsi natūraliais gimdymo takais, kai gimdymo
sužadinimui buvo naudojamas Foley kateteris ir amniotomija (p=0,011). Gimdymai cezario pjūvio

20
operacija buvo užbaigiami statistiškai reikšmingai dažniau tais atvejais, kai sužadinimo eigoje buvo
naudotas misoprostolis ir Foley kateteris (p=0,016).

3 lentelė. Naudoti gimdymo sužadinimo metodai

NG (n=162) CPO (n=84) p
Gimdymo sužadinimo metodas
n proc. n proc. reikšmė

Tik Foley 29 17,9 20 23,8 0,303

Foley ir amniotomija 120 74,1 50 59,5 0.011

Misoprostolis ir Foley 5 3,1 9 10,7 0,016
Misoprostolis, Foley, amniotomija 8 4,9 5 6,0 0,761
Oksitocinas 113 69,8 53 63,9 0,350

12.5. Gimdymo eigos ir komplikacijų duomenys

Vidutinės I ir II gimdymo laikotarpių trukmės buvo apskaičiuotos toms gimdyvėms, kurioms

gimdymas baigėsi natūraliais gimdymo takais (NG grupė). I-asis gimdymo laikotarpis vidutiniškai
truko 611 ± 734 min., II-asis - 103 ± 206 min.
Moterims, kurioms gimdymas buvo sužadintas Foley kateteriu, gimdymo trukmės vidurkis
buvo 694 ± 404 min. Bevandenio gimdymo laikotarpio trukmė visoje tiriamųjų grupėje buvo
vidutiniškai 1153 ± 2951 min. Gimdymo ir bevandenio laikotarpio trukmės tarp NG ir CPO grupių
pateiktos 4 lentelėje. Nustatyta, kad bevandenio laikotarpio ir bendra gimdymo trukmės statistiškai
reikšmingai buvo ilgesni CPO grupėje, p<0,001.

4 lentelė. Bevandenio laikotarpio ir bendros gimdymo trukmės palyginimas tarp grupių.

Rodiklis NG (n=162) CPO (n=84) p reikšmė
Bevandenio laikotarpio trukmė, min., 589 900
p<0,001
mediana (min., maks.) (3; 11763) (30; 37834)
Bendra gimdymo trukmė, min., 565 887
p<0,001
mediana (min., maks.) (60; 1841) (168; 2085)

Vertinant veiksnius lėmusius gimdymo baigtį, nustatyta, kad daugiau kaip pusė (58,3 proc.;
n=49) cezario pjūvio operacijų buvo atlikta esant II-ai indikacijų grupei – distocijai. Neprogresuojantis
gimdymas buvo dažniausia nepavykusio gimdymo sužadinimo priežastis (42,8 proc.; n=36). Beveik
trečdalis (29,8 proc.; n=25) visų operacijų atlikta esant III-iai indikacijų grupei, kurių vyraujanti

21
priežastis buvo įtariama nestabili vaisiaus būklė (28,6 proc.; n=24). Visos indikacijos, lėmusios cezario
pjūvio operacijos pasirinkimą, pateiktos 5 lentelėje.

5 lentelė. Pagrindinės cezario pjūvio operacijos indikacijos (n=84)

Indikacijos Atvejų skaičius proc.
I. Pakartotinė operacija 7 8,3
- randas po buvusios CPO 6 7,1
- gresiantis gimdos plyšimas, esant randui gimdoje 1 1,2
II. Distocija 49 58,3
- neprogresuojantis gimdymas 36 42,8
- nepavykęs gimdymo sužadinimas 5 6,0
- kliniškai siauras dubuo 6 7,1
- kliūtis gimdymo takuose 1 1,2
- atlošinė vaisiaus pirmeiga 1 1,2
III. Vaisiaus būklės kitimai 25 29,8
- įtariama nestabili vaisiaus būklė 24 28,6
- komplikuotas daugiavaisis nėštumas 1 1,2
IV. Sėdmenų pirmeiga 1 1,2
V. Kita 2 2,4
- gyvybei pavojingas kraujavimas 1 1,2
- HELLP sindromas 1 1,2

Bendrai tiriamųjų grupėje gimdymo nuskausminimas buvo taikytas 48,8 proc. (n=120). NG
grupėje gimdymo nuskausminimas buvo taikomas 71,6 proc. (n=116) gimdyvių. Iš jų 60,6 proc.
(n=98) moterų gimdymo skausmo malšinimui buvo skirta epidurinė analgezija, 6,2 proc. (n=10) –
spinalinė nejautra, o azoto suboksido dujos skirtos 5,5 proc. (n=9) moterų. CPO grupėje 47,6 proc.
(n=40) gimdyvių operacijos metu buvo atlikta spinalinė nejautra, 45,2 proc. (n=38) pratęsta epidurinė
analgezija, o 7,2 proc. (n=6) operacijų atliktos bendrinėje nejautroje.
Analizuojant komplikacijų ypatumus po gimdymo sužadinimo Foley kateteriu nustatėme, kad
bendroje tiriamųjų grupėje pogimdyminis kraujavimas pasireiškė 2,8 proc. moterų, chorionamnionito
dažnumas siekė 6,4 proc. Lyginant tarp grupių, pogimdyminio kraujavimo dažnumo statistiškai
reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,763), tačiau chorionamnionitas buvo statistiškai dažniau
diagnozuotas CPO grupėje (p<0,002; NG gr. 3,1 proc.; CPO gr. 13,4 proc.).

22
12.6. Naujagimių duomenys

Moterų, kurių gimdymas buvo sužadintas Foley kateteriu, vidutinis naujagimio svoris buvo
2948 ± 851 g, bendra naujagimių būklė po gimdymo, vertinant pagal Apgar skalę, buvo gera (Apgar
po 1 min. 9 (min. 0; maks. 10), po 5 min. 10 (min. 0; maks. 10). Vertinant naujagimių svorį tarp NG ir
CPO grupių nustatyta, kad cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai buvo statistiškai
reikšmingai didesnio svorio, p=0,005 (NG gr. 2917g (min. 350; maks. 4440); CPO gr. 3325g (min.
942; maks. 4925)). Naujagimių būklių rodikliai, atsižvelgiant į gimimo būdą, pateikiami 6 lentelėje.

6 lentelė. Naujagimių būklių palyginimas tarp grupių

NG (n=162) CPO (n=84)
p reikšmė
n proc. n proc.
Priešlaikinis gimdymas < 37 sav. 34 21,0 14 16,7 0,417
Apgar po 1 min. < 7 balai 19 11,4 6 7,1 0,290
Apgar po 5 min. < 7 balai 14 8,4 3 3,6 0,152
Negyvagimis 12 7,2 2 2,4 0,118
Per dideli pagal nėštumo laiką naujagimiai 10 6,2 9 10,7 0,182
Per maži pagal nėštumo laiką naujagimiai 59 35,3 21 25,0 0,097
(< 10 procentilė)

12.7. Natūralaus gimdymo prognozė

Daugiaveiksnės logistinės regresijos žingsniniu metodu (backward stepwise) vertinta visų

gimdyvių (n=246) amžiaus, gimdymų skaičiaus, nėštumo savaičių skaičiaus, nutukimo, oksitocino
skyrimo poreikio, gimdymo nuskausminimo ir gimdymo sužadinimo būdo, naujagimio svorio, I tipo
CD ir nėščiųjų diabeto, pirminės hipertenzijos, nėščiųjų hipertenzijos, preeklampsijos, sunkios
preeklampsijos, eklampsijos, HELLP sindromo bei oligohidroamniono įtaka gimdymo sužadinimo
baigčiai. Nustatyta, kad naujagimio svoris, nėščiųjų hipertenzija, sunki preeklampsija ir gimdymo
sužadinimas Foley kateteriu bei amniotomija darė statistiškai reikšmingą įtaką gimdymo baigčiai
cezario pjūvio operacija. Gimdyvei, sergant nėščiųjų hipertenzija ir sunkia preeklampsija, CPO rizika
padidėdavo atitinkamai 2,4 ir 5,7 karto (7 lentelė).

23
 7 lentelė. Natūralaus gimdymo prognozės veiksnių analizės duomenys
Kriterijai Šansų santykis 95% PI p reikšmė
Naujagimio svoris 1,001 1,001-1,001 < 0,001
Nėščiųjų hipertenzija 2,413 1,011-5,758 0,047
Sunki preeklampsija 5,74 1,504-21,909 0,011
Gimdymo sužadinimas: Foley ir amniotomija 0,437 0,211-0,906 0,026

24
 13. REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis tyrimo duomenimis, nustatyta, kad penkerių metų laikotarpyje gimdymo

sužadinimas Foley kateteriu tampa vis dažnesnė procedūra klinikinėje praktikoje, kuri 2020 metais
LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje siekė 4 proc. visų gimdymų.
Pagal SAM patvirtintas Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikas, gimdymo sužadinimas
Foley kateteriu įprastai pasirenkamas, kai gimdos kaklelis yra nebrandus. Bishop skalė yra
optimaliausias kriterijus gimdos kakleliui įvertinti, pasirinkti tinkamą gimdymo sužadinimo metodą ir
prognozuoti gimdymo sužadinimo sėkmę [2,6,25]. Atliktame tyrime, rezultatų analizę apsunkino
medicininės dokumentacijos duomenų stygius. Tik trečdaliui (33,7 proc). atvejų buvo įvertintas
gimdos kaklelio subrendimas pagal Bishop skalę. Galime remtis tik teorine prielaida, kad visų
tiriamųjų gimdos kakleliai buvo nebrandūs (Bishop skalės balas < 6), kadangi buvo pasirinktas
gimdymo sužadinimas Foley kateteriu.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išsiaiškinti pagrindines gimdymo sužadinimo Foley kateteriu
indikacijas. Pagal gautus rezultatus nustatėme, kad vyraujančios indikacijos buvo vaisiaus augimo
sulėtėjimas, nėščiųjų hipertenzinės būklės ir anksčiau buvusi CPO. Apibendrinus kitų autorių tyrimus,
pagrindinė vyraujanti indikacija gimdymo indukcijai yra užsitęsęs gimdymas po 41+0 nėštumo
savaitės. Kitos dažniau nurodomos indikacijos iš dalies neprieštaravo mūsų tyrimo rezultatams (moters
hipertenzinės ligos, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir nėščiųjų diabetas) [1,26,27].
Gimdymo sužadinimui galima naudoti Foley kateterį arba jį derinti kartu kitais gimdymo
sužadinimo metodais. Amniotomija yra dažniausiai atliekama intervencija, kurios metu, aktyvinant
prostaglandinų ir oksitocino išsiskyrimą, pagreitėja gimdymo eiga. De Vivo ir kt. bendraautoriai
metaanalizėje vertino ankstyvos amniotomijos (kai vaisiaus vandenų pūslė praplėšiama per mažiau nei
vienos valandos laiko tarpą nuo Foley kateterio iškritimo) efektyvumą po gimdos kaklelio brandinimo
Foley kateteriu. Nustatyta, jog amniotomija sutrumpina gimdymo eigą maždaug 5 valandomis ir
nedidina CPO rizikos [28]. Hao Lee it kt. autoriai metaanalizėje lygino gimdymo eigą ir baigtis
naudojant intravaginalinį misoprostolį ir Foley kateterį. Autorių duomenimis, šie metodai, turintys
skirtingus mechanizmus, gali veikti sinergistiškai ir pagreitinti gimdymo indukcijos laiką maždaug 2,7
valandomis bei taip pat nedidinti CPO rizikos [29]. Mūsų tyrime, dėl duomenų trūkumo nebuvo
įvertintas laiko intervalas nuo Foley kateterio iškritimo iki vaisiaus vandenų pūslės praplėšimo, ar nuo
intravaginalinio misoprostolio skyrimo iki Foley kateterio iškritimo. Tačiau lygindami gimdymo
baigtis tarp NG ir CPO grupių, nustatėme, kad naudojant Foley kateterį kartu su amniotomija
statistiškai reikšmingai dažniau moterys pagimdė natūraliais gimdymo takais. Tais atvejais, kai
gimdymo sužadinimo pradžioje naudotas misoprostolis į makštį ir tolimesnei gimdymo sužadinimo

25
eigai pasirenkant Foley kateterį, gimdymas statistiškai reikšmingai dažniau buvo užbaigiamas atliekant
CPO.
Iš visų 246 tyrime dalyvavusių moterų, net trečdaliui (34,1 proc.) gimdymas buvo užbaigtas
CPO dėl distocijos. Neprogresuojantis gimdymas buvo dažniausia nepavykusio gimdymo sužadinimo
priežastis. Kitų autorių duomenimis CPO dažnumas taip pat varijuoja nuo 20 iki 40 proc. [20,26,30],
tačiau svarbu paminėti, kad rezultatams įtakos gali turėti skirtinga tyrimų imtis, pasirinkimas tirti tik
pirmą kartą gimdančias moteris ar moteris, po anksčiau buvusios CPO. Mūsų tyrimo rezultatai
labiausiai atitiko Košec ir kt. autorių atliktą tyrimą, kurio metu maždaug trečdaliui moterų (35,3 proc.)
dėl neprogresuojančios gimdymo veiklos buvo atlikta CPO. Moterų, kurioms gimdymas buvo
užbaigtas CPO, bendra gimdymo trukmė buvo statistiškai reikšmingai ilgesnė, gimę naujagimiai buvo
didesnio svorio [27]. Panašūs rezultatai gauti ir mūsų tyrime. Sužadinus gimdymą Foley kateteriu,
CPO rizika buvo susijusi su ilgesne gimdymo ir bevandenio laikotarpio trukme. Lyginant naujagimių
duomenis, CPO moterų grupėje naujagimių svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,05).
Naujagimio svorio įtaką gimdymo baigčiai CPO patvirtinome ir daugiaveiksnės logistinės regresijos
analizės metu (p<0,05). Kiti naujagimių baigčių rodikliai tarp grupių nesiskyrė.
Kuit ir kt. autoriai teigė, jog gimdymo baigtį CPO didina vyresnis moters amžius (> 37
metai), nutukimas, nėščiųjų diabetas, dažnesnis poreikis skatinti gimdymą oksitocinu ar ankstyva
epidurinė analgezija. Alikus daugiaveiksnę logistinę regresijos analizę, autoriai nustatė, kad gimdymo
baigčiai CPO turi įtakos gimdymo skatinimas oksitocinu ir per anksti taikyta epidurinė analgezija [20].
Mūsų atliktame tyrime neradome reikšmingo gimdymo baigčių skirtumo tarp moterų charakteristikos
(amžiaus, KMI), sergamumo diabetu ar oksitocino skyrimo dažnumo (p>0,05). Gimdymo
nuskausminimo įtaką gimdymo baigčiai vertinome tik daugiaveiksnės logistinės regresijos analizės
metu, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo rastas. Analizės metu nustatėme, kad statistiškai
reikšmingą įtaką gimdymo baigčiai CPO turėjo nėščiųjų hipertenzinės būklės (nėščiųjų hipertenzija,
sunki preeklampsija), p<0,05.

26
 14. IŠVADOS

1. Gimdymų sužadintų Foley kateteriu daugėja, o pagrindinė gimdymo sužadinimo indikacija yra
vaisiaus augimo sulėtėjimas.
2. Sužadinus gimdymą Foley kateteriu ilgesnė gimdymo ir bevandenio laikotarpio trukmė buvo
susijusi su didesne cezario pjūvio operacijų rizika.
3. Sužadinus gimdymą Foley kateteriu du trečdaliai moterų pagimdė natūraliais gimdymo takais,
o dažniausia nepavykusio gimdymo sužadinimo ir cezario pjūvio operacijos priežastis buvo
distocija dėl neprogresuojančio gimdymo.
4. Daugiau gimdyvių pagimdė natūraliai, kuomet gimdymas buvo sužadinimas Foley kateteriu ir
atlikta amniotomiją, o cezario pjūvio operacija buvo dažnesnė kai gimdymo sužadinimui buvo
naudojamas misoprostolis ir Foley kateteris. Cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai
buvo statistiškai reikšmingai didesnio svorio.

27
 15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Gimdos kaklelio brandumas yra svarbus veiksnys prognozuojant gimdymo sužadinimo sėkmę
ir parenkant tinkamą gimdymo sužadinimo būdą. Bishop skalė - tai standartinis metodas,
apimantis penkis gimdos kaklelio vertinimo požymius: atsivėrimą, ilgį, konsistenciją, poziciją
bei vaisiaus pirmaujančios dalies padėtį mažojo dubens atžvilgiu. Šiame tyrime rezultatus
analizavome neturėdami gimdos kaklelio į verčių pagal Bishop skalę , kadangi, esant duomenų
stygiui, negalėjome užtikrinti analizės tikslumo. Todėl rekomenduojame visose medicininėse
dokumentacijose, prieš pasirenkant gimdymo sužadinimo būdą , tinkamai į vertinti ir aprašyti
gimdos kaklelio subrendimą pagal Bishop skalę .
2. Remiantis SAM patvirtintomis Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikomis, sėkmingas
gimdymo sužadinimas yra kai gimdymas natūraliu būdu įvyksta per 24-48 val. nuo gimdymo
sužadinimo pradžios. Dėl duomenų stygiaus negalėdami užtikrinti rezultatų tikslumo, šiame
tyrime nevertinome laiko nuo indukcijos pradžios iki gimdymo. Šie duomenys leistų tiksliau
įvertinti gimdymo sužadinimo Foley kateteriu efektyvumą. Todėl rekomenduojame visose
medicininėse dokumentacijose žymėti gimdymo indukcijos pradžią ir pabaigą, fiksuoti vaisiaus
vandenų nutekėjimo, amniotomijos bei reguliarių sąrėmių pradžios laiką.

28
 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ten Eikelder MLG, Oude Rengerink K, Jozwiak M, De Leeuw JW, De Graaf IM, Van Pampus MG,
et al. Induction of labour at term with oral misoprostol versus a Foley catheter (PROBAAT-II): A
multicentre randomised controlled non-inferiority trial. Lancet. 2016;387:1619–28.

2. Ryan R, McCarthy F. Induction of labour. Obstet. Gynaecol. Reprod. Med. [Internet]. Elsevier Ltd;
2016;26:304–10. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.ogrm.2016.07.005

3. Haavisto H, Polo-Kantola P, Anttila E, Kolari T, Ojala E, Rinne K. Experiences of induction of

labor with a catheter – A prospective randomized controlled trial comparing the outpatient and
inpatient setting. Acta Obstet. Gynecol. Scand. 2021;100:410–7.

4. Prof. V. Basys, MD PhD TLA of S, Prof. N. Drazdienė, MD PhD VUMF, Prof. D. Ramašauskaitė,
MD PhD VUMF, N. Vezbergienė, MD, Children‘s Hospital A of VUHS, Klinikos NC, J. Isakova I of
HHIC. Gimimų medicininiai duomenys Medical data of Births. Gimimų Med. Duom. Med. data Births
[Internet]. 2019; Available from: https://hi.lt/lt/gimimu-medicininiai-duomenys.html

5. Greenberg V, Khalifeh A. Intracervical Foley balloon catheter for cervical ripening and labor
induction: A review. Semin. Perinatol. [Internet]. Elsevier; 2015;39:441–3. Available from:
http://dx.doi.org/10.1053/j.semperi.2015.07.005

6. Abraitis V, Arlauskienė A, Bagušytė L, Barčaitė E, Bartkevičienė D, Biržietis T, et al. Gimdymo

sužadinimas. 2019;68. Available from: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Akušerinė
metodika_Gimdymo sužadinimas_SAM_2019 07-20.pdf

7. de Vaan MDT, ten Eikelder MLG, Jozwiak M, Palmer KR, Davies-Tuck M, Bloemenkamp KWM,
et al. Mechanical methods for induction of labour. Cochrane Database Syst. Rev. 2019;2019.

8. Williford3 KCWABAE. Bishop score. StatPearls [Internet]. Treasure Isl. StatPearls Publ. [Internet].
2021; Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470368/

9.WHO recommendations for induction of labour. Available online at:

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/44531/9789241501156_eng.pdf?sequence=1
(accessed 2011).

10. Vink J, Mourad M. The pathophysiology of human premature cervical remodeling resulting in
spontaneous preterm birth: Where are we now? Semin. Perinatol. [Internet]. Elsevier; 2017;41:427–37.
Available from: http://dx.doi.org/10.1053/j.semperi.2017.07.014

11. Read CP, Word RA, Ruscheinsky MA, Timmons BC, Mahendroo MS. Cervical remodeling during
pregnancy and parturition: Molecular characterization of the softening phase in mice. Reproduction.

29
2007;134:327–40.

12. Timmons B, Akins M, Mahendroo M. Cervical remodeling during pregnancy and parturition.
Trends Endocrinol. Metab. [Internet]. Elsevier Ltd; 2010;21:353–61. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.tem.2010.01.011

13. Cunningham F, & Leveno K.J., & Bloom S.L., & Dashe J.S., & Hoffman B.L., & Casey B.M. &
SCY (Eds. . Physiology of labor. Williams Obstet. 25e. McGraw-Hill. [Internet]. 2018; Available
from:https://accessmedicinemhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content.aspx?bookid=1918&sect
ionid=168818093

14. Levine LD, Valencia CM, Tolosa JE. Induction of labor in continuing pregnancies. Best Pract. Res.
Clin. Obstet. Gynaecol. [Internet]. Elsevier Ltd; 2020;67:90–9. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.bpobgyn.2020.04.004

15. Durie D, Lawal A, Zegelbone P. Other mechanical methods for pre-induction cervical ripening.
Semin. Perinatol. [Internet]. Elsevier; 2015;39:444–9. Available from:
http://dx.doi.org/10.1053/j.semperi.2015.07.006

16. Penfield CA, Wing DA. Labor Induction Techniques: Which Is the Best? Obstet. Gynecol. Clin.
North Am. [Internet]. Elsevier Inc; 2017;44:567–82. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ogc.2017.08.011

17. Alanwar A, Hussein SH, Allam HA, Hussein AM, Abdelazim IA, Abbas AM, et al. Transvaginal
sonographic measurement of cervical length versus Bishop score in labor induction at term for
prediction of caesarean delivery. J. Matern. Neonatal Med. 2019;7058.

18. Kruit H, Heikinheimo O, Sorsa T, Juhila J, Paavonen J, Rahkonen L. Cervical biomarkers as

predictors of successful induction of labour by Foley catheter. J. Obstet. Gynaecol. (Lahore).
[Internet]. Informa UK Limited, trading as Taylor & Francis Group; 2018;38:927–32. Available from:
https://doi.org/10.1080/01443615.2018.1434763

19. Abraitis V, Arlauskienė A, Bagušytė L, Barčaitė E, Bartkevičienė D, Biržietis T, et al. Priešlaikinis

gimdymas. 2019;49. Available from: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Akušerinė
metodika_Priešlaikinsi gimdymas_SAM_2019 -07-22.pdf

20. Kruit H, Heikinheimo O, Ulander VM, Aitokallio-Tallberg A, Nupponen I, Paavonen J, et al.

Management of Foley catheter induction among nulliparous women: A retrospective study. BMC
Pregnancy Childbirth. BMC Pregnancy and Childbirth; 2015;15:1–7.

21. McMaster K, Sanchez-Ramos L, Kaunitz AM. Evaluation of a transcervical foley catheter as a

source of infection. Obstet. Gynecol. 2015;126:539–51.

30
22. Maslovitz S, Lessing JB, Many A. Complications of trans-cervical Foley catheter for labor
induction among 1,083 women. Arch. Gynecol. Obstet. 2010;281:473–7.

23. Schoen C, Navathe R. Failed induction of labor. Semin. Perinatol. [Internet]. Elsevier;
2015;39:483–7. Available from: http://dx.doi.org/10.1053/j.semperi.2015.07.013

24. Ruhstaller K. Induction of labor in the obese patient. Semin. Perinatol. [Internet]. Elsevier;
2015;39:437–40. Available from: http://dx.doi.org/10.1053/j.semperi.2015.07.003

25. Khan NB, Ahmed I, Malik A, Sheikh L. Original Article Factors associated with failed induction
of labour in a secondary care hospital. :2–4.

26. Stephenson E, Borakati A, Simpson I, Eedarapalli P. Foley catheter for induction of labour: a UK
observational study. J. Obstet. Gynaecol. (Lahore). [Internet]. Taylor & Francis; 2020;40:1064–8.
Available from: https://doi.org/10.1080/01443615.2019.1676213

27. Košec V, Djaković I, Sabolović Rudman S. Cervical ripening balloon as a method of preinduction
– one center study. Acta Clin. Croat. 2018;57:762–7.

28. De Vivo V, Carbone L, Saccone G, Magoga G, De Vivo G, Locci M, et al. Early amniotomy after
cervical ripening for induction of labor: a systematic review and meta-analysis of randomized
controlled trials. Am. J. Obstet. Gynecol. [Internet]. Elsevier Inc.; 2020;222:320–9. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ajog.2019.07.049

29. Lee HH, Huang BS, Cheng M, Yeh CC, Lin IC, Horng HC, et al. Intracervical foley catheter plus
intravaginal misoprostol vs intravaginal misoprostol alone for cervical ripening: A meta-analysis. Int.
J. Environ. Res. Public Health. 2020;17.

30. Kruit H, Tihtonen K, Raudaskoski T, Ulander VM, Aitokallio-Tallberg A, Heikinheimo O, et al.

Foley Catheter or Oral Misoprostol for Induction of Labor in Women with Term Premature Rupture of
Membranes: A Randomized Multicenter Trial. Am. J. Perinatol. 2016;33:866–72.

31
17. PRIEDAI

32