Professional Documents
Culture Documents
Vilnius, 2014 m.
Stabilios krūtinės anginos diagnostika ir gydymas
TURINYS
1. Autoriai ...............................................................................................................................................................................................................3
2. Apibrėžimas ir klinikinė problematika ................................................................................................................................................3
2.1. Apibrėžimas ................................................................................................................................................................................. 3
2.2. Ligos (procedūros) kodas ...................................................................................................................................................... 4
2.3. Epidemiologija ............................................................................................................................................................................ 4
2.4. Etiologija ....................................................................................................................................................................................... 4
2.5. Rizikos faktoriai (rizikos grupių pacientai) ir jų identifikavimas (nustatymas) .......................................... 4
2.6. Socialinė ir ekonominė problematika ............................................................................................................................... 4
2.7. Klasifikacija .................................................................................................................................................................................. 4
3. Santrauka...........................................................................................................................................................................................................6
3.1. Algoritmai (schemos) .............................................................................................................................................................. 6
3.2. Pilnas rekomendacijų sąrašas ........................................................................................................................................... 12
3.3. Kontrolinis lapas ..................................................................................................................................................................... 12
4. Diagnostika .................................................................................................................................................................................................... 12
4.1. Pagrindinės rekomendacijos diagnostikos metodams .......................................................................................... 12
4.2. Anamnezės duomenys ir rizikos veiksnių įvertinimas .......................................................................................... 16
4.3. Klinikinė diagnostika (simptomatika)........................................................................................................................... 19
4.4. Trumpi naudojamų tyrimo metodų (instrumentinių, laboratorinių ir pan.) ir jų suteikiamos
informacijos aprašymai .................................................................................................................................................................... 19
4.4.1. Tyrimų specifiškumas ir tyrimų jautrumas ........................................................................................................... 21
4.5. Tyrimo metodų atlikimo eiliškumas (etapiškumas) ............................................................................................... 21
4.6. Tyrimai, kurių diagnostinė vertė abejotina ir kurių atlikti nerekomenduojama ....................................... 21
4.7. Ikistacionariniai tyrimai. Rekomenduojami (baziniai) tyrimai; papildomi tyrimai ................................. 21
4.8. Stacionariniai tyrimai. Rekomenduojami tyrimai, papildomi tyrimai ............................................................ 21
4.9. Diferencinė diagnostika ....................................................................................................................................................... 21
4.10. Diagnostikos algoritmas (schema) ............................................................................................................................... 21
5. Gydymas .......................................................................................................................................................................................................... 21
5.1. Pagrindinės rekomendacijos gydymo metodams .................................................................................................... 21
5.2. Trumpi naudojamų gydymo metodų (medikamentinis gydymas, invazinis / intervencinis
gydymas, chemoterapija, radioterapija ir kt.) aprašymai ................................................................................................. 24
5.2.1. Naudojamų gydymo metodų poveikio, rizikos aprašymai. Kriterijai, kada ir kokį gydymo
metodą taikyti pirmiausiai ............................................................................................................................................................. 25
5.3. Gydymo etapiškumas ............................................................................................................................................................ 25
5.3.1. Indikacijos ir kontraindikacijos gydymo metodų taikymui ............................................................................ 25
5.4. Bazinis gydymas ...................................................................................................................................................................... 25
5.4.1. Ikistacionarinis gydymas ............................................................................................................................................... 25
5.4.2. Bazinis stacionarinis gydymas ..................................................................................................................................... 25
5.5. Specializuotas gydymas ....................................................................................................................................................... 26
5.6. Komplikacijos (dažniausios, dažnos, retos, labai retos), jų profilaktika, diagnostika ir gydymas ..... 26
5.7. Gretutinių susirgimų gydymas ........................................................................................................................................ 26
5.8. Specialistai (profesinė kvalifikacija), kurie privalo dalyvauti teikiant paslaugas (specialistų
komandos sudėtis).............................................................................................................................................................................. 27
5.9. Gydymo efektyvumo vertinimo kriterijai .................................................................................................................... 27
5.10. Gydymo algoritmas (schema)......................................................................................................................................... 27
5.11. Tolimesnis paciento gydymas ir sekimas .................................................................................................................. 27
6. Profilaktika .................................................................................................................................................................................................... 27
7. Medicininė reabilitacija ............................................................................................................................................................................ 27
8. Prognozė ......................................................................................................................................................................................................... 27
9. Informacija visuomenei (pacientui) ................................................................................................................................................... 27
9.1. Kiekvienam piliečiui suprantamas protokole pristatomos ligos − būklės, gydymo aprašymas ......... 28
9.2. Informacinė medžiaga pacientui...................................................................................................................................... 29
10. Paciento pasirašytino sutikimo forma – aprašas ....................................................................................................................... 29
10.1. Paciento pasirašytino sutikimo formos kiekvienam diagnostikos ir gydymo etapui ............................ 29
11. Literatūros sąrašas .................................................................................................................................................................................. 29
12. Protokolo (metodikos) įdiegimo aprašas ...................................................................................................................................... 30
13. Protokolo (metodikos) auditavimo aprašas..................................................................................................................................... 30
1. AUTORIAI
Pranas Šerpytis
Profesorius gydytojas kardiologas
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Valentinas Jokšas
Gydytojas kardiologas
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Sigita Glaveckaitė
Gydytoja kardiologė
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Aistėja Šelmytė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Akvilė Šmigelskaitė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Stabili krūtinės angina (SKA) yra apibūdinama kaip grįžtamosios miokardo išemijos epizodai,
nulemti išemijos ar hipoksijos, kuri dažniausiai sukeliama fizinio krūvio, emocijų ar kito streso,
pasikartojanti, tačiau gali kilti ir savaime. Tokie išemijos/hipoksijos priepuoliai sukelia
praeinantį krūtinės diskomfortą (krūtinės anginą). SKA taip pat apima ir būkles (dažnai
asimptomines), atsirandančias po ūminės išemijos sindromų. Stabili krūtinės angina apima ir
ilgalaikį tylųjį vainikinių kraujagyslių aterosklerozės laikotarpį iki atsirandant simptomams.
Ramybės KA, sukelta vazospazmo, taip pat priskiriama lėtinei išeminei širdies ligai.
Naudojami terminai:
AKFI - angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius
AKJO – aortos koronarinių jungčių operacija
BAB - beta adrenoblokatoriai
BNP – B tipo natriurezinis peptidas
CD – cukrinis diabetas
DHP - dihidropiridiniai
EKG – elektrokardiograma
FTR – frakcinis tėkmės rezervas
GVAV - gydymas vienu antitrombocitiniu vaistu
GDAV - gydymas dviem antitrombocitiniais vaistais
IMS – intimos-medijos storis
IVAA – invazinė vainikinių arterijų angiografija
KA – krūtinės angina
KHKB - kairės Hiso pluošto kojytės blokada
KKB - kalcio kanalų blokatoriai
KKD – Kanados kardiologų draugija
KS - kairysis skilvelis
KSIF – kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija
KTA – kompiuterijos tomografijos angiografija
KVAK - kairiosios vainikinės arterijos kamienas
MPT - miokardo perfuzijos tyrimas
MRT – magnetinio rezonanso tomografija
MS - metalo stentas
NT-pro BNP – N-terminalinis pro-B tipo natriurezinis peptidas
OKT - optinė koherentinė tomografija
OVG - optimalus vaistinis gydymas
PET – pozitronų emisijos tomografija
PKI – perkutaninė koronarinė intervencija
PNŠ – priekinė nusileidžiančioji šaka
PTT – pretestinė tikimybė
SCORE – vainikinių arterijų ligos rizikos įvertinimas
SKA – stabili krūtinės angina
ŠMRT – širdies magnetinio rezonanso tyrimas
ŪIS - ūminės išemijos sindromas
VAA - vainikinių arterijų angiografija
VAL – vainikinių arterijų liga
VFET – vieno fotono emisijos tomografija
VKUG - vidukraujagyslinis ultragarsas.
I20.8
2.3. Epidemiologija
Krūtinės angina yra dažnesnė tarp vidutinio amžiaus moterų nei tarp vyrų, galimai dėl dažniau
tarp moterų paplitusios smulkiųjų kraujagyslių krūtinės anginos. Tuo tarpu vyresniame amžiuje
krūtinės angina dažnesnė tarp vyrų.
2.4. ETIOLOGIJA
2.7. KLASIFIKACIJA
Krūtinės anginos sunkumui vertinti plačiai naudojama Kanados kardiologų draugijos pasiūlyta
klasifikacija:
3. SANTRAUKA
3.1. ALGORITMAI (SCHEMOS)
VISI PACIENTAI
Ne
Taip Taip
KSIF < 50proc. Tipinė angina? Siūlyti invazinę
VAA, jei tinkama
Ne
Ne
Pasirinkti
Pretestinė ŠVA stenozių tikimybė ( žr. 13 lentelę) diagnostinį metodą
Maža PTT (<15 proc.) Vidutinė PTT (15 - 85 proc.) Didelė PTT (>85 proc.)
* Gali būti neatliekama labai jauniems ir sveikiems pacientams, kuriems yra didelis neširdinės
kilmės krūtinės skausmo įtarimas, ir daugeliu ligų sergantiems pacientams, kuriems
echokardiografijos tyrimas nekeičia tolesnės diagnostikos ir gydymo taktikos.
** Jeigu dėl SKA abejojama, diagnozės nustatymas naudojant vaistinius krūvio mėginius iki
pradedant gydymą yra pagrįstas.
Taip Ne
Taip Ne
5 paveikslas. PKI arba AKJO sergantiems stabilia krūtinės angina pacientams, kuriems
nepažeistas kairiosios vainikinės arterijos kamienas.
*>50 proc. stenozė ir įrodyta išemija; > 90 proc. stenozė dviejuose angiografiniuose vaizduose
ar FTR ≤0,80.
** AKJO yra pageidautinas revaskuliarizacijos metodas daugeliui pacientų, išskyrus pacientus,
sergančius gretutinėmis ligomis, arba tuos, kurių ypatumai aptarti širdies komandos. Remiantis
vietine praktika, tiesioginis nukreipimas AKJO gali būti leidžiamas mažos rizikos pacientams, kai
formalus multidisciplininės komandos aptarimas nėra būtinas.
6 paveikslas. PKI arba AKJO sergantiems stabilia krūtinės angina pacientams, kuriems yra
pažeistas kairiosios vainikinės arterijos kamienas.
*>50 proc. stenozė ir įrodyta išemija; > 70 proc. stenozė dviejuose angiografiniuose vaizduose
ar FTR ≤0,80.
** Pageidautinas metodas. Remiantis vietine praktika, tiesiogiai nukreipti galima ir nesant
formalaus multidisciplininės komandos aptarimo, tačiau pageidautini vietiniai sutikimo
protokolai.
Nitroglicerinas po liežuviu
Nuskausminimas
EKG
Biocheminiai kraujo tyrimai
Ramybės echokardiografija
Krūtinės ląstos Ro*
Optimalus vaistinis gydymas
Koronarografija*
AKJO*
Antitrombocitinis gydymas GVAV
GDAV
Komplikacijų profilaktika AKFI
Statinai
* Taikoma atrinktiems pacientams.
4. DIAGNOSTIKA
4.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS DIAGNOSTIKOS METODAMS
Apima laboratorinius kraujo tyrimus, ramybės EKG (galima ambulatorinė EKG stebėsena),
ramybės echokardiografiją, atrinktiems pacientams – krūtinės ląstos rentgenogramą.
3 lentelė. Kraujo tyrimai pacientams, kuriems nustatyta arba įtariama KA, siekiant optimizuoti
vaistinį gydymą
gyvenimo būdą, kurie planuoja pradėti aktyviai sportuoti) krūvio EKG gali
būti apsvarstyta ŠKL rizikai įvertinti, kai dėmesys kreipiamas ne į
elektrokardiografinius pokyčius, bet į tokius kaip fizinis pajėgumas.
Asimptominiams pacientams, sergantiems CD arba esant aiškiai teigiamai II b C
šeiminei IŠL anamnezei, arba kai ankstesnis rizikos įvertinimas nurodo didelę
IŠL riziką, pvz., kalcio kiekio indekso įvertis daugiau 400, vaizdo krūvio
mėginių (ŠMR perfuzija, krūvio echokardiografija) atlikimas gali būti
apsvarstytas šių pacientų rizikai įvertinti.
Esant mažai ar vidutinei rizikai (atsižvelgiant į SCORE) asimptominiams III C
pacientams vaizdo krūvio mėginiai nėra indikuotini detalesnei ŠKL rizikai
įvertinti.
Baltuose langeliuose pažymėtoms pacientų grupėms PTT yra < 15 proc., jiems tolesnis
ištyrimas netikslingas.
Mėlynuose langeliuose pažymėtoms pacientų grupėms PTT yra 15-65 proc. Jiems gali
būti atliekama krūvio EKG, jeigu įmanoma, kaip pradinis tyrimo metodas. Vis dėlto,
jeigu centro patirtis ir galimybės leidžia atlikti neinvazinį išemijos įvertinimą, jam
turėtų būti teikiama pirmenybė, lyginant su kitais diagnostikos metodais. Jauniems
pacientams apšvitos klausimas turi būti svarstomas.
Šviesiai raudonuose langeliuose pažymėtoms pacientų grupėms PTT yra 66-85 proc. ir
jiems turi būti atliekamas neinvazinis vaizdo tyrimas siekiant nustatyti SKA diagnozę.
Tamsiai raudonuose langeliuose pažymėtoms pacientų grupėms PTT yra > 85 proc.,
todėl gali būti vertinama, kad jie serga SKA. Jiems reikalingas tik rizikos įvertinimas.
Išemijos vaizdo Didelė rizika Išemijos plotas > 10 proc. (>10 proc. VFET; riboti
tyrimai duomenys ŠMRT – galimai ≥2/16 segmentuose atsiradę
nauji perfuzijos defektai arba ≥ 3 segmentai atliekant
vaizdo krūvio mėginį su dobutaminu.
Vidutinė rizika Išemijos plotas 1-10 proc. arba bet kokie nauji perfuzijos
defektai mažesni nei esant didelei rizikai ŠMRT arba
krūvio echokardiografijos metu.
Maža rizika Nėra išemijos.
pacientams, turintiems didelę-vidutinę PTT (≥50 proc.) ir/ar ryškią židininę ar difuzinę
kalcifikaciją. Šiems pacientams prieš atliekant invazinę VAA svarstyti papildomo krūvio testo
atlikimą, jeigu nėra ryškių simptomų.
Daugumai pacientų galima patikimai nustatyti SKA diagnozę arba ligą paneigti remiantis vien
anamneze. Vis dėlto fizikinis ištyrimas ir objektyvūs tyrimai dažnai yra reikalingi diagnozei
patvirtinti, paneigti kitoms ligoms ir įvertinti gretutinių ligų sunkumui. Tipinės ir atipinės KA
apibrėžimai pateikiami 19 lentelėje.
Pirmas žingsnis yra įvertinti pretestinę tikimybę (PTT) (žr. 13 lentelę). Pacientams, kuriems
yra nustatoma vidutinė rizika, taikomas antras žingsnis – neinvaziniai tyrimai siekiant patvirtinti
SKA diagnozę, tarp jų ir neobstrukcinę aterosklerozę. Neinvazinius tyrimus rekomenduojama
atlikti ir tiems pacientams, kuriems PTT < 15 proc., bet yra vidutinė aterosklerozės rizika
vertinant, pvz., pagal SCORE lenteles.
Trečias žingsnis apima komplikacijų rizikos prognozę naudojantis atliktais neinvaziniais
tyrimais vidutinės PTT pacientams. Įprastai vaistinis gydymas pradedamas tarp 2 ir 3 žingsnių.
Pacientams, kuriems KA simptomai yra ryškūs ir kurie turi didelę-vidutinę ar didelę PTT,
rekomenduojama ankstyva invazinė diagnostika atliekant VAA ir įvertinant ryškias stenozes
(dažniausiai matuojant frakcinį tėkmės rezervą), neatliekant 2 ir 3 žingsnyje nurodytų tyrimų.
5. GYDYMAS
5.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS GYDYMO METODAMS
būdus.
Rekomenduojama greitai įvertinti paciento atsaką į skiriamą gydymą. I C
Anginos/ išemijos gydymas
Rekomenduojami trumpo veikimo nitratai I B
Pirmaeiliam vaistiniam gydymui rekomenduojama skirti beta I A
adrenoblokatorius ir ar kalcio kanalo blokatorius siekiant širdies
susitraukimų dažnio ir simptomų kontrolės.
Antraeiliam vaistiniam gydymui rekomenduojama pridėti ilgo veikimo II a B
nitratą arba ivabradiną arba nikorandilį arba ranolaziną atsižvelgiant į
širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujo spaudimą ir vaisto toleravimą.
Trimetazidino skyrimas gali būti apsvarstytas kaip antraeilis vaistinis II b B
gydymas.
Atsižvelgiant į gretutines ligas bei vaisto toleravimą, kartais indikuotina I C
antraeilį vaistinį gydymą skirti vietoj pirmaeilių vaistų atrinktiems
pacientams.
Asimptominiams pacientams, esant dideliam išemijos plotui > 10 proc., II a C
svarstytinas gydymas beta adrenoblokatoriais.
Esant vazospazminei krūtinės anginai, svarstytinas gydymas kalcio kanalų II a B
blokatoriais ir nitratais, vengiant beta adrenoblokatorių.
Komplikacijų profilaktika
Mažos aspirino dozės rekomenduojamos visiems sergantiems SKA I A
pacientams.
Klopidogrelis rekomenduojamas kaip alternatyva , jei aspirinas I B
netoleruojamas.
Statinai rekomenduojami visiems sergantiems SKA pacientams. I A
Rekomenduojama skirti AKFI (ar statinus) esant gretutinėms ligoms(pvz., I A
širdies nepakankamumui, arterinei hipertenzijai ar cukriniam diabetui).
Medikamentinis gydymas:
Antiišeminiai vaistai. Šie vaistai mažina miokardo deguonies poreikį (mažindami ŠSD,
AKS, prieškrūvį ar miokardo kontraktiliškumą) arba didina miokardo aprūpinimą
deguonimi (sukeldami VA vazodilataciją). SKA gydyti skiriami nitratai, beta
adrenoblokatoriai (BAB) ir kalcio kanalų blokatoriai (KKB).
Antiagregantai. Trombocitų aktyvacija ir tolesnė agregacija yra pagrindinė arterijų
trombozės priežastis, todėl svarbiausias SKA gydymo tikslas – slopinti šį procesą.
Gydyti antiagregantais reikia pradėti kuo greičiau, diagnozavus SKA, siekiant sumažinti
tiek ūminių išeminių komplikacijų, tiek grįžtamųjų (pasikartojančių) aterotrombozinių
komplikacijų riziką. Trombocitus slopina trijų klasių vaistai: aspirinas, P2Y12
inhibitoriai (Klopidogrelis, Prasugrelis, Tikagreloris) ir GP IIb/IIIa inhibitoriai
(Eptifibatidas, Tirofibanas).
Gydant SKA siekiama sumažinti simptomus ir pagerinti prognozę. Pacientų, sergančių VAL,
gydymas susideda iš gyvensenos keitimo,VAL rizikos veiksnių kontrolės, įrodymais pagrįsto
vaistinio gydymo ir pacientų mokymo. Esant išreikštai klinikai skiriamas medikamentinis
gydymas. Pirmiausia pradedama trumpo veikimo nitratais. Galima monoterapija ar vaistų
deriniai. Esant neveiksmingam optimaliam vaistiniam gydymui, reikėtų apsvarstyti
revaskuliarizaciją, individualiai pasirenkant PKI ar AKJO.
Pirmoji pagalba:
1. Nutraukti fizinę ar emocinę įtampą.
2. Nitroglicerinas po liežuviu.
3. Skausmui užsitęsus - nuskausminimas (suleidžiamas morfijus).
Gydant SKA siekiama sumažinti simptomus ir pagerinti prognozę. Pacientų, sergančių VAL,
gydymas susideda iš gyvensenos keitimo,VAL rizikos veiksnių kontrolės, įrodymais pagrįsto
vaistinio gydymo ir pacientų mokymo. Rekomenduojama pacientus mokyti apie ligą, rizikos
veiksnius ir gydymo būdus. Gyvensenos rekomendacijos apima metimą rūkyti, sveiką mitybą,
reguliarų fizinį aktyvumą, svorio ir lipidų, kraujospūdžio ir gliukozės kontrolę.
Vienas iš vaistinio gydymo tikslų yra sumažinti simptomus. Optimalus vaistinis gydymas
susideda bent iš vieno antiišeminio vaisto, kuris skiriamas derinyje su vaistais komplikacijų
profilaktikai. Rekomenduojami trumpo veikimo nitratai. Pirmaeiliam vaistiniam gydymui
rekomenduojama skirti beta adrenoblokatorius ir/ar kalcio kanalo blokatorius siekiant širdies
susitraukimų dažnio ir simptomų kontrolės. Antraeiliam vaistiniam gydymui rekomenduojama
pridėti ilgo veikimo nitratą arba ivabradiną arba nikorandilį arba ranolaziną atsižvelgiant į
širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujo spaudimą ir vaisto toleravimą.
Antrasis iš gydymo tikslų - išvengti ŠKL komplikacijų. Skiriamos mažos aspirino dozės visiems
sergantiems SKA pacientams. Jei aspirinas netoleruojamas, kaip alternatyva gali būti skiriama
klopidogrelis. Taip pat visiems sergantiems SKA pacientams rekomenduojama skirti statinus.
Pacientams, turintiems gretutinių ligų (pvz., širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija ar
cukrinis diabetas), reikėtų pagalvoti apie gydymą AKFI.
Komplikacijų profilaktika
Antitrombocitiniai vaistai yra KŠL komplikacijų profilaktikos esmė ir daugeliu atvejų mažos
aspirino dozės yra rekomenduojamos. Kai kuriems pacientams gali būti apsvarstytas gydymas
klopidogreliu. Gydymas antitrombocitiniais vaistais yra susijęs su didesne kraujavimo rizika. Šie
pacientai taip pat turi būti gydomi statinais siekiant tikslinio MTL-Ch < 1,8 mmol/l ir/ar > 50
proc. sumažėjimo, jeigu tikslinis dydis negali būti pasiektas. Būtina svarstyti gydymą AKFI, jeigu
kartu yra hipertenzija, KSIF ≤ 40 proc., CD ar lėtinė inkstų liga, nebent kontraindikuotina.
6. PROFILAKTIKA
Šiame protokole nenagrinėjama.
7. MEDICININĖ REABILITACIJA
Šiame protokole nenagrinėjama.
8. PROGNOZĖ
Pacientų, sergančių KA, prognozė yra gana gera, metinis mirštamumas bendroje (moterų ir
vyrų) populiacijoje siekia 1,2 – 2,4 proc., širdinės mirties dažnis per metus šiems pacientams
siekia 0,6-1,4 proc.Gydymo prognozės blogesnės tiems pacientams, kurių maža kairiojo skilvelio
išstūmimo frakcija (KSIF) ir yra širdies nepakankamumas, proksimalios vainikinių arterijų
stenozės, daugiau pažeistų vainikinių arterijų, sunkesni pažeidimai, ryškesnė išemija, sumažėjęs
funkcinis pajėgumas, kurie yra vyresnio amžiaus, serga depresija ir sunkesne krūtinės angina.
Apibrėžimas
Krūtinės angina – tai trumpalaikis krūtinės skausmo ar gniaužimo pojūčio priepuolis.
Praeinančius nemalonius jutimus krūtinėje sukelia trumpalaikis deguonies badas širdies
raumenyje. Jį lemia nepakankama kraujotaka per širdį maitinančias vainikines (koronarines)
arterijas.
Diagnostika
EKG (elektrokardiograma) – fizinio krūvio metu atsiranda ligai būdingi kreivės
pakitimai;
širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – įvertinama širdies struktūra, veikla;
Ligos gydymas
Pirmoji pagalba:
nutraukti fizinę ar emocinę įtampą;
nitroglicerinas po liežuviu;
skausmui užsitęsus - nuskausminimas (suleidžiamas morfijus).
Pastovus medikamentinis gydymas:
ilgo veikimo nitratai – plečia kraujagysles, apsaugo nuo priepuolių;
beta-blokatoriai – mažina deguonies poreikį lengvindami širdies darbą;
kalcio kanalų blokatoriai – plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį;
AKF inhibitoriai – apsaugo nuo vėlesnių širdies raumens struktūros pokyčių;
antiagregantai (pvz., aspirinas) – skystina kraują, apsaugo nuo krešulių susidarymo;
statinai, kt. vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje.
Jei atlikus koronarografiją nustatomi ryškūs pakitimai arba taikant tinkamą gydymą simptomai
išlieka:
procedūros, derinamos su koronarografija:
o angioplastika – susiaurėjusios kraujagyslės išplečiamos balionėliu;
o stentavimas – išplėstoje vietoje dedamas specialus tinklo pavidalo
vamzdelis, kuris palaiko atvirą kraujagyslės spindį.
operacija:
o šuntavimas – paėmus kraujagyslę iš kitos kūno vietos (dažniausiai stambią
kojos veną), sukuriamas aplinkkelis kraujui tekėti iš aortos (pagrindinės kūno
kraujagyslės) į vainikines arterijas.
Ligos prevencija
Norint išvengti krūtinės anginos išsivystymo, labai svarbi gyvenimo būdo korekcija, adekvatus
gretutinių ligų gydymas.
2. Montalescot G., Sechtem U., Achenbach S. et al. 2013 ESC Guidelines on the
management of stable coronary artery disease. European Heart Journal (2013) 34,
2949–3003;
3. Management of stable angina. NICE. 2013;