PROJEKTO

„ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS GERINIMAS

REGLAMENTUOJANT RIZIKINGIAUSIUS PACIENTŲ SAUGAI
DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PROTOKOLUS“

TARPINĖ ATASKAITA NR. 3

MIOKARDITO
DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Paslaugų teikėjas: UAB „EVS Group“

Vilnius, 2014 m.
 Miokardito diagnostika ir gydymas

TURINYS
1. Autoriai ...................................................................................................................................................................................... 4
2. Apibrėžimas ir klinikinė problematika ........................................................................................................................ 4
2.1. Apibrėžimas ........................................................................................................................................................... 4
2.2. Ligos (procedūros) kodas................................................................................................................................. 5
2.3. Epidemiologija ...................................................................................................................................................... 6
2.4. Etiologija.................................................................................................................................................................. 6
2.5. Rizikos faktoriai (rizikos grupių pacientai) ir jų identifikavimas (nustatymas) ....................... 7
2.6. Socialinė ir ekonominė problematika ......................................................................................................... 7
2.7. Klasifikacija ............................................................................................................................................................ 7
3. Santrauka .................................................................................................................................................................................. 8
3.1. Algoritmai (schemos)......................................................................................................................................... 8
3.2. Pilnas rekomendacijų sąrašas ..................................................................................................................... 10
3.3. Kontrolinis lapas ............................................................................................................................................... 10
4. Diagnostika ............................................................................................................................................................................10
4.1. Pagrindinės rekomendacijos diagnostikos metodams ...................................................................... 11
4.2. Anamnezės duomenys ir rizikos veiksnių įvertinimas ..................................................................... 11
4.3. Klinikinė diagnostika (simptomatika) ..................................................................................................... 11
4.4. Trumpi naudojamų tyrimo metodų (instrumentinių, laboratorinių ir pan.) ir jų
suteikiamos informacijos aprašymai ................................................................................................................... 13
4.4.1. Tyrimų specifiškumas ir tyrimų jautrumas ................................................................................... 15
4.5. Tyrimo metodų atlikimo eiliškumas (etapiškumas) .......................................................................... 16
4.6. Tyrimai, kurių diagnostinė vertė abejotina ir kurių atlikti nerekomenduojama ................... 16
4.7. Ikistacionariniai tyrimai. Rekomenduojami (baziniai) tyrimai; papildomi tyrimai ............. 16
4.8. Stacionariniai tyrimai. Rekomenduojami tyrimai, papildomi tyrimai ........................................ 16
4.9. Diferencinė diagnostika ................................................................................................................................. 16
4.10. Diagnostikos algoritmas (schema) ......................................................................................................... 17
5. Gydymas ..................................................................................................................................................................................18
5.1. Pagrindinės rekomendacijos gydymo metodams ............................................................................... 18
5.2. Trumpi naudojamų gydymo metodų (medikamentinis gydymas, invazinis / intervencinis
gydymas, chemoterapija, radioterapija ir kt.) aprašymai ............................................................................ 19
5.2.1. Naudojamų gydymo metodų poveikio, rizikos aprašymai. Kriterijai, kada ir kokį
gydymo metodą taikyti pirmiausiai.................................................................................................................. 20
5.3. Gydymo etapiškumas ...................................................................................................................................... 20
5.3.1. Indikacijos ir kontraindikacijos gydymo metodų taikymui .................................................... 20
5.4. Bazinis gydymas ................................................................................................................................................ 20
5.4.1. Ikistacionarinis gydymas ...................................................................................................................... 20
5.4.2. Bazinis stacionarinis gydymas ............................................................................................................ 20
5.5. Specializuotas gydymas ................................................................................................................................. 20
5.6.Komplikacijos (dažniausios, dažnos, retos, labai retos), jų profilaktika, diagnostika ir
gydymas ............................................................................................................................................................................ 21
5.7. Gretutinių susirgimų gydymas ................................................................................................................... 21
5.8. Specialistai (profesinė kvalifikacija), kurie privalo dalyvauti teikiant paslaugas
(specialistų komandos sudėtis) .............................................................................................................................. 21
5.9. Gydymo efektyvumo vertinimo kriterijai ............................................................................................... 21
5.10. Gydymo algoritmas (schema) ................................................................................................................... 22
5.11. Tolimesnis paciento gydymas ir sekimas............................................................................................. 22
6. Profilaktika.............................................................................................................................................................................22
7. Medicininė reabilitacija ....................................................................................................................................................23
8. Prognozė .................................................................................................................................................................................23
9. Informacija visuomenei (pacientui) ............................................................................................................................23
9.1. Kiekvienam piliečiui suprantamas protokole pristatomos ligos − būklės, gydymo
aprašymas ........................................................................................................................................................................ 23

Tarpinė ataskaita Nr. 3 2

 Miokardito diagnostika ir gydymas

9.2. Informacinė medžiaga pacientui ................................................................................................................ 24

10. Paciento pasirašytino sutikimo forma – aprašas.................................................................................................24
10.1. Paciento pasirašytino sutikimo formos kiekvienam diagnostikos ir gydymo etapui ........ 24
11. Literatūros sąrašas...........................................................................................................................................................24
12. Protokolo (metodikos) įdiegimo aprašas ...............................................................................................................25
13. Protokolo (metodikos) auditavimo aprašas ..........................................................................................................25

Tarpinė ataskaita Nr. 3 3

 Miokardito diagnostika ir gydymas

1. AUTORIAI
Vardas, pavardė Mokslinis laipsnis, specialybė Atlikta funkcija
Pranas Šerpytis1,2 Profesorius, biomedicinos mokslų Protokolo rengimas,
daktaras, gydytojas kardiologas redagavimas, konsultavimas
Valentinas Jokšas 3 Gydytojas kardiologas Protokolo rengimas,
redagavimas, konsultavimas
Sigita Glaveckaitė1,2 Biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja Protokolo rengimas,
kardiologė redagavimas, konsultavimas
Aistėja Šelmytė 1,2 Kardiologijos specialybės rezidentė Protokolo rengimas
Akvilė Šmigelskaitė1,2 Kardiologijos specialybės rezidentė Protokolo rengimas
1 Všį Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikos, Kardiologijos ir angiologijos centras
2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
3 Všį Klaipėdos Jūrininkų ligoninė

Kontaktinis asmuo: Ingrida Dudonienė

Elektroninis paštas: ingrida.dudoniene@santa.lt
Telefono numeris: 860022519

2. APIBRĖŽIMAS IR KLINIKINĖ PROBLEMATIKA

2.1. APIBRĖŽIMAS

Šiame protokole aprašomos miokardito diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.

Miokarditas – uždegiminė miokardo liga, diagnozuojama remiantis pripažintais histologiniais*,

imunologiniais ir imunohistocheminiais** kriterijais.
*Pripažinti histologiniai Dalaso (Dallas) kriterijai apibrėžiami kaip histologiškai nustatyti
uždegiminiai infiltratai miokarde, susiję su neišeminės kilmės miocitų degeneracija ir nekroze.
**Imunohistocheminiai patologinio uždegiminės kilmės miokardo infiltrato kriterijai gali būti
apibrėžiami kaip ≥14 leukocitų/mm2, tarp jų iki 4 monocitų/mm2, kartu esant ≥7 CD3 teigiamų T
limfocitų ląstelių viename miokardo mm2.
Uždegiminė kardiomiopatija (UKMP) – tai miokardito ir širdies disfunkcijos (sistolinės ir/ar
diastolinės) derinys. UKMP dalyvauja dilatacinės kardiomiopatijos išsivystyme – t.y. dėl
miokardito vystosi UKMP, o pastaroji po tam tikro laiko pilnai atitinka dilatacinės
kardiomiopatijos diagnozės kriterijus. UKMP gali būti skirstoma į idiopatinę, autoimuninę ir
infekcinę.
Dilatacinė kardiomiopatija (DKMP) – klinikinė diagnozė, kuri nustatoma esant kairiojo
skilvelio ar abiejų skilvelių išsiplėtimui bei sumažėjusiais kontrakcijai, nesant koronarinės širdies
ligos (KŠL) ar kitų ligų, kurios galėtų sukelti aukščiau aprašytus širdies pakitimus. DKMP gali būti
skirstoma į idiopatinę, šeiminę/genetinę, virusinę ir/ar imuninę, alkoholinę/toksinę.

Protokole naudojamos santrumpos:

AKFI – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai
ASPP – abu skilvelius pavaduojantys prietaisai
ARB – angiotenzino receptorių blokatoriai
BAB – betaadrenoblokatoriai
BNP – smegenų natriuretinis peptidas
CRB – C reaktyvus baltymas
DKMP – dilatacinė kardiomiopatija
DNR – dezoksiribonukleino rūgštis
DS – dešinysis skilvelis
IKD – implantuojamas kardioverteris - defibriliatorius

Tarpinė ataskaita Nr. 3 4

 Miokardito diagnostika ir gydymas

ECMO – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija

EKG – elektrokardiograma
EKS – elektrokardiostimuliatorius
EMB – endomiokardo biopsija
ENG – eritrocitų nusėdimo greitis
KS – kairysis skilvelis
KSPP – kairįjį skilvelį pavaduojantys prietaisai
KŠL – koronarinė širdies liga
PGR – polimerazės grandininė reakcija
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
RNR – ribonukleino rūgštis
ŠMRT – širdies magnetinio rezonanso tomografija
ŠN – širdies nepakankamumas
ŠT – širdies transplantacija
UKMP – uždegiminė kardiomiopatija

2.2. LIGOS (procedūros) KODAS

Ligos kodai pagal pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą:

I40 Ūminis miokarditas
 I40.0 Infekcinis miokarditas:
Septinis miokarditas
Infekciniam veiksniui nurodyti naudokite papildomą kodą (B95–B97).
 I40.1 Izoliuotas miokarditas.
 I40.8 Kiti ūminiai miokarditai.
 I40.9 Ūminis miokarditas, nepatikslintas.
I41 Miokarditas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.
 I41.0 Miokarditas sergant bakterinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur.
Miokarditas:
o difterinis (A36.8)
o gonokokinis (A54.8)
o meningokokinis (A39.5)
o sifilinis (A52.0)
o tuberkuliozinis (A18.8)
 I41.1 Miokarditas sergant virusinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur.
Miokarditas (ūminis) (sergant gripu):
o kai nustatytas paukščių gripo virusas (J09)
o kai nustatytas kitas virusas (J10.8)
o kai virusas nenustatytas (J11.8)
Miokarditas sergant parotitu (B26.8)
 I41.2 Miokarditas sergant kitomis infekcinėmis ir parazitų sukeltomis ligomis,
klasifikuojamomis kitur.
Miokarditas sergant:
o Čagaso (Chagas) liga:
ūminis (B57.0)
lėtinis (B57.2)
neklasifikuojamas kitaip (B57.2)
o toksoplazmoze (B58.8)
 I41.8 Miokarditas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.
o Reumatoidinis miokarditas (M05.3)
o Sarkoidozinis miokarditas (D86.8)

Tarpinė ataskaita Nr. 3 5

 Miokardito diagnostika ir gydymas

2.3. Epidemiologija

Tikslų miokardito naujų atvejų atsiradimo dažnį nustatyti sunku, kadangi endomiokardo
biopsija (EMB), miokardito diagnostikos aukso standartas, yra atliekama nedažnai. Tyrimai,
nagrinėję staigias jaunų žmonių mirtis, skelbia, jog miokardito paplitimas šių žmonių autopsijose
svyruoja nuo 2 iki 42 proc. Nuo 9 iki 16 proc. suaugusiųjų, sergančių neaiškios kilmės neišemine
DKMP, EMB pagalba nustatomas miokarditas. Net 46 proc. DKMP sergančių vaikų nustatomas
miokarditas. Pacientams, turintiems neryškius simptomus ir minimalią skilvelių disfunkciją,
miokarditas dažnai praeina spontaniškai be specifinio gydymo. Tačiau iki 30 proc. atvejų, EMB
patvirtintas miokarditas gali progresuoti iki DKMP ir tuo atveju jis susijęs su bloga prognoze.

2.4. ETIOLOGIJA

Nors miokardito etiologija dažnai lieka nenustatyta, šia ligą gali sukelti įvairios infekcijos,
sisteminės ligos, vaistai bei toksinai:
1. Infekcinis miokarditas:
 Bakterijos (Staphylococcus, Streptococcus, Pneumococcus, Meningococcus, Gonococcus,
Salmonella, Corynebacterium diphtheriae, Haemophilus influenzae, Mycobacterium
tuberculosis, Mycoplasma pneumoniae, Brucella).
 Spirochetos (Borrelia, Leptospira).
 Grybai (Aspergillus, Actinomyces, Blastomyces, Candida, Coccidioides, Cryptococcus,
Histoplasma, Mucormycoses, Nocardia, Sporothrix).
 Pirmuonys (Trypanosoma cruzi, Toxoplasma gondii, Entamoeba, Leishmania).
 Parazitai (Trichinella spiralis, Echinococcus granulosus, Taenia solium).
 Riketsijos (Coxiella burnetii, R. rickettsii, R. tsutsugamuschi).
 Virusai (RNR virusai: Koksaki virusai A ir B, echovirusai, poliovirusai, gripo A ir B virusai,
respiratorinis sinsiciumo virusas, kiaulytės virusas, tymų virusas, raudoniukės virusas,
hepatito C virusas, geltonosios karštinės virusas, pasiutligės virusas, Dengė karštinės
virusas, Čikungunijos virusas, Argentininės hemoraginės kraštinės virusas, Lassa
hemoraginės karštinės virusas, Junino hemoraginės karštinės virusas, žmogaus
imunodeficito virusas – 1. DNR virusai: adenovirusai, parvovirusas B19,
citomegalovirusas, žmogaus herpes virusas – 6, Epštein – Baro virusas, Herpes simplex
virusas, varicella-zoster virusas, raupų virusas).
2. Imuninis miokarditas:
 Alergenai (vakcinos, stabligės toksoidas, seruminė liga. Vaistai: penicilinas, cefakloras,
kolchicinas, furozemidas, izoniazidas, lidokainas, tetraciklinas, sulfonamidai, fenitoinas,
fenilbutazonas, metildopa, tiazidiniai diuretikai, amitriptilinas).
 Aloantigenai (širdies transplantato atmetimas).
 Autoantigenai (neinfekcinis limfocitinis, neinfekcinis gigantinių ląstelių. Susijęs su
autominuninėmis ar imuninėmis ligomis: sisteminė raudonoji vikligė, reumatoidinis
artitas, Churg-Strauss sindromas, Kavasaki liga, uždegiminė žarnų liga, skleroderma,
polimiozitas, miastenija, nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, tireotoksikozė,
sarkoidozė, Vegenerio granuliomatozė, reumatinė širdies liga).
3. Toksinis miokarditas:
 Vaistai (amfetaminas, antraciklinai, kokainas, ciklofosfamidas, etanolis, fluorouracilas,
litis, katecholaminai, interleukinas – 2, trastuzumabas, klozapinas).
 Sunkieji metalai (varis, geležis, švinas).
 Įvairūs (skorpiono, gyvatės, vorų įkandimai, bičių ir vapsvų įgėlimai, anglies monoksidas,
fosforas, arsenas).
 Hormonai (feochromacitoma, vitaminai: beri – beri liga).
 Fiziniai veiksniai (radiacija, elektros šokas).
Svarbiausia miokardito priežastis Europoje yra virusinė infekcija. Dažniausiai miokardito ir
DKMP atveju nustatomi enterovirusų, adenovirusų, gripo virusų, žmogaus herpes viruso – 6,
Epštein – Baro viruso, citomegalo viruso, hepatito C viruso ir parvoviruso B19 genomai.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 6

 Miokardito diagnostika ir gydymas

2.5. RIZIKOS FAKTORIAI (RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTAI) IR JŲ IDENTIFIKAVIMAS

(NUSTATYMAS)

Privaloma dalis jei protokole aprašoma profilaktika. Kitais atvejais – pasirinktinai.

2.6. SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ PROBLEMATIKA

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

2.7. KLASIFIKACIJA

Miokarditas gali būti klasifikuojamas į tokias grupes:

1. Virusinis miokarditas: histologiškai patvirtintas miokarditas, kai yra teigiama viruso
polimerazės gradininė reakcija (PGR).
2. Autoimuninis miokarditas: histologiškai patvirtintas miokarditas esant neigiamai viruso
PGR, kai serume nustatomi arba nenustatomi širdies autoantikūniai.
3. Virusinis ir imuninis miokarditas: histologiškai patvirtintas miokarditas esant teigiamai
viruso PGR ir teigiamiems širdies autoantikūniams.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 7

 Miokardito diagnostika ir gydymas

3. SANTRAUKA
3.1. ALGORITMAI (SCHEMOS)

Klinikiniai simptomaia
Ūmus skausmas krūtinėje (perikarditinis ar pseudoišeminis)
Naujai atsiradęs (nuo kelių dienų iki 3 mėnesių) ar progresuojantis: dusulys krūvio
sąlygomis ar ramybėje, ir/ar nuovargis, su/be kairiosios ir/ar dešiniosios širdies
nepakankamumo požymiais
Poūmis/lėtinis (> 3 mėnesių) ar progresuojantis: dusulys krūvio sąlygomis ar ramybėje,
ir/ar nuovargis, su/be kairiosios ir/ar dešiniosios širdies nepakankamumo požymiais
Širdies plakimas, ir/ar nepaaiškinami aritmijos simptomai ir/ar sinkopė, ir/ar pacientas
po gaivinimo dėl staigios širdinės mirties
Nepaaiškinamas kardiogeninis šokas
Diagnostiniai kriterijai
I. EKG/Holterio/tyrimo krūvio sąlygomis pokyčiai
Naujai atsiradę pakitimai EKG ir/ar Holterio tyrime ir/ar tyrime krūvio sąlygomis:
nuo I iki III laipsnio atrioventrikulinė blokada ar Hiso pluošto kojytės blokada, ST/T
bangos pokyčiai (ST pakilimas ar nėra ST pakilimo, T bangos inversija), sinusinė
pauzė, skilvelių tachikardija ar virpėjimas ir asistolija, prieširdžių virpėjimas,
sumažėjęs R bangos voltažas, intraskilvelinio laidumo sutrikimas (prasiplėtęs QRS
kompleksas), patologiniai Q danteliai, mažas voltažas, dažnos ekstrasistolės,
supraventrikulinė tachikardija.
II. Miokardo citolizės žymenys
Padidinta troponino I/troponino T koncentracija kraujyje
III. Funkciniai ar struktūriniai pokyčiai, nustatomi instrumentinių tyrimų
(echokardiografija/angiografija/ŠMRT) pagalba
Nauji, kita liga nepaaiškinami KS ir/ar DS struktūriniai ir funkciniai pokyčiai (tarp jų
ir atsitiktiniai radiniai asimptominiams pacientams): segmentinės kontrakcijos ar
bendros sistolinės ar diastolinės funkcijos sutrikimai, su ar be skilvelių prasiplėtimo,
su ar be sienelių storio padidėjimo, su ar be skysčio perikarde padidėjimo, su ar be
trombų širdies ertmėse
IV. Miokardo struktūriniai pokyčiai, nustatomi ŠMRT pagalba
Edema ir/ar miokarditui būdingas kontrastinės medžiagos kaupimo pobūdis
Kliniškai įtariamas miokarditas, jei yra ≥1 klinikinis simtomas ir ≥1 skirtingų kategorijų
diagnostinis kriterijus nesant: (1) angiografiškai nustatomos KŠL (vainikinių arterijų stenozės ≥50
proc.); (2) žinomos širdies ir kraujagyslių ligos ar ekstrakardinės patologijos, galinčios paaiškinti
paciento simptomus (pvz., vožtuvų ligos, įgimtos širdies ligos, hipertirozės ir t.t.). Miokardito
įtarimas didėja, esant didesniam kriterijų skaičiui.
a jei pacientas yra asimptominis, turi būti nustatoma ≥2 diagnostinių kriterijų

Tarpinė ataskaita Nr. 3 8

 Miokardito diagnostika ir gydymas

Tarpinė ataskaita Nr. 3 9

 Miokardito diagnostika ir gydymas

3.2. PILNAS REKOMENDACIJŲ SĄRAŠAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

3.3. KONTROLINIS LAPAS

Diagnostikos ir gydymo veiksmai Atlikimas Pastabos

(pažymėti)
Paciento kreipimasis į ASPĮ  Laikas nuo simptomų pradžios:
Hemodinamika   stabili
 nestabili
Skubi hospitalizacija į specializuotą  Esant nestabiliai hemodinamikai
reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyrių
Anamnezės surinkimas 
EKG   normali
 patologinė
Biožymenys   Troponinas
 ENG
 CRB
Echokardiografija   Normali
 Patologinė
Kliniškai įtariamas miokarditas   Taip
 Ne, ambulatorinis gydymas
 Ne, stacionarinis gydymas dėl
kitos ligos
Stacionarizavimas į specializuotą skyrių 
ŠMRT (pagal galimybes)   miokarditas
 nemiokarditas
Vainikinių arterijų angiografija   normali
 patologinė (KŠL)
EMB  Esant indikacijoms
ŠN medikamentai   AKFI/ARB
 BAB
 Kilpiniai diuretikai
 Aldosterono antagonistai
Specifinis gydymas  Taip
 Ne
Indikacijos antikoaguliacijai  Nustačius trombus širdies ertmėse
Indikacijos EKS ir/ar IKD   taip
 ne
ECMO   Taip
 Ne
KS ar abu skilvelius pavaduojantys   Taip
prietaisai  Ne
Širdies transplantacija   Taip
 Ne

4. DIAGNOSTIKA

Tarpinė ataskaita Nr. 3 10

 Miokardito diagnostika ir gydymas

4.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS DIAGNOSTIKOS METODAMS

Diagnostiniai tyrimai esant klinikiniam miokardito įtarimui:

Pirmos eilės tyrimai
 EKG
(1) Standartinė 12 derivacijų EKG turi būti atliekama visiems pacientams, kuriems
kliniškai įtariamas miokarditas
 Echokardiografija
(2) Visiems pacientams, kuriems kliniškai įtariamas miokarditas, turi būti atliekama
standartinė trastorakalinė echokardiografija.
(3) Transtorakalinė echokardiografija turi būti kartojama hospitalizacijos metu, jei blogėja
paciento hemodinamikos būklė.
 ŠMRT
(4) Miokarditui būdingi ŠMRT radiniai turi remtis Lake Louise kriterijais (3 lentelė).
(5) ŠMRT gali būti atliekama prieš EMB kliniškai stabiliems pacientams, tačiau nepakeičia
EMB esant grėsmę gyvybei keliančiai miokardito klinikai.
 Biožymenys
(6) Troponinas, eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), CRB turi būti tiriami visiems
pacientams.
(7) Jei yra galimybė, turi būti tiriami širdies autoantikūniai.
Antros eilės tyrimai
 Vainikinių arterijų angiografija
(8) Visiems pacientams, kuriems kliniškai įtariamas miokarditas, turi būti svarstomas
vainikinių arterijų angiografijos atlikimas.
 EMB
(9) Visiems pacientams, kuriems kliniškai įtariamas miokarditas, turi būti svarstomas
EMB atlikimas.

4.2. ANAMNEZĖS DUOMENYS IR RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS

Miokarditu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau ši liga yra dažnesnė jaunesnio amžiaus
žmonėms. Klinikinė ligos išraiška labai įvairi – nuo nedidelių skausmo krūtinėje bei širdies
plakimo simptomų iki gyvybei grėsmę keliančio kardiogeninio šoko ir skilvelinių aritmijų.

4.3. KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA (SIMPTOMATIKA)

1 lentelėje apibendrinta klinikinė pacientų, kuriems EMB patvirtinta uždegiminė širdies

miokardo liga, simptomatika. 2 lentelėje pateikiami kliniškai įtariamo miokardito diagnostiniai
kriterijai. Papildomi ypatumai, kurie padidina klinikinį miokardito įtarimą:
 Karščiavimas ≥38 oC 30 dienų iki diagnozės ar diagnozės nustatymo metu su/be
kvėpavimo ar virškinamojo trakto infekcijos požymių.
 Peripartinis periodas.
 Anksčiau buvęs kliniškai įtartas ar patvirtintas miokarditas.
 Alerginės astmos, kitų alergijos formų, ekstrakardinės imuninės ligos, toksinių veiksnių
asmens ir/ar šeimyninė anamnezė.
 Šeiminė DKMP, miokardito anamnezė.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 11

 Miokardito diagnostika ir gydymas

1 lentelė. Klinikinė miokarditu sergančių pacientų simptomatika

(1) Į ūmų koronarinį sindromą panaši klinika
a) Ūmus skausmas krūtinėje
- Dažnai prasidedantis 1-4 savaičių bėgyje nuo kvėpavimo ar virškinamojo
trakto infekcijos pradžios
- Dažnai intensyvus ir pasikartojantis
- Nesant angiografinių KŠL požymių
b) ST/T pokyčiai
- ST segmento pakilimas ar nusileidimas
- T bangos inversijos
c) Nesant ar esant segmentinės ir/ar bendros KS ir/ar DS sistolinės funkcijos pakenkimui
echokardiografijos ar ŠMRT duomenimis
d) Nesant ar esant troponino T/troponino I koncentracijos padidėjimui
(2) Naujai atsiradęs ar progresuojantis širdies nepakankamumas, nesant KŠL ir kitos žinomos
širdies nepakankamumo priežasties
(a) Naujai atsiradęs ar progresuojantis širdies nepakankamumas 2 savaičių – 3 mėnesių
bėgyje
- Dusulys
- Periferinės edemos
- Diskomfortas krūtinėje
- Nuovargis
(b) KS ir/ar DS sistolinės funkcijos pakenkimas, esant ar nesant KS ir/ar DS dilatacijos ar
sienelių sustorėjimo echokardiografijos ar ŠMRT duomenimis
(c) Simptomai galimai prasidėję po kvėpavimo ar virškinamojo trakto infekcijos ar
peripartiniame periode
(d) Nespecifiniai EKG pakitimai, Hiso pluošto kojyčių blokados, AV blokada ir/ar
skilvelinės aritmijos
(3) Lėtinis širdies nepakankamumas nesant KŠL ir kitos žinomos širdies nepakankamumo
priežasties
a) Širdies nepakankamumo simptomai (su grįžtamais paūmėjimais) > 3 mėnesių trukmės
b) Nuovargis, plakimas, dusulys, atipinis skausmas krūtinėje, aritimijos
c) KS ir/ar DS sistolinės funkcijos pakenkimas, būdingas DKMP ar neišeminės kilmės
kardiomiopatijai, echokardiografijos ar ŠMRT duomenimis
d) Nespecifiniai EKG požymiai, kartais Hiso pluošto kojyčių blokados ir/ar skilvelinės
aritmijos ir/ar AV blokada
(4) Gyvybei grėsminga būklė, nesant KŠL ir kitos žinomos širdies nepakankamumo
priežasties
a) Gyvybei grėsmingos aritmijos ir staigi mirtis
b) Kardiogeninis šokas
c) Ženkliai sutrikusi KS funkcija

Tarpinė ataskaita Nr. 3 12

 Miokardito diagnostika ir gydymas

2 lentelė. Diagnostiniai kliniškai įtariamo miokardito kriterijai

Klinikiniai simptomaia
Ūmus skausmas krūtinėje (perikarditinis ar pseudoišeminis)
Naujai atsiradęs (nuo kelių dienų iki 3 mėnesių) ar progresuojantis: dusulys krūvio
sąlygomis ar ramybėje ir/ar nuovargis su/be kairiosios ir/ar dešiniosios širdies
nepakankamumo požymiais
Poūmis/lėtinis (> 3 mėnesių) ar progresuojantis: dusulys krūvio sąlygomis ar ramybėje
ir/ar nuovargis su/be kairiosios ir/ar dešiniosios širdies nepakankamumo požymiais
Širdies plakimas ir/ar nepaaiškinami aritmijos simptomai ir/ar sinkopė, ir/ar pacientas
po gaivinimo dėl staigios širdinės mirties
Nepaaiškinamas kardiogeninis šokas
Diagnostiniai kriterijai
V. EKG/Holterio/tyrimo krūvio sąlygomis pokyčiai
Naujai atsiradę pakitimai EKG ir/ar Holterio tyrime ir/ar tyrime krūvio sąlygomis:
nuo I iki III laipsnio atrioventrikulinė blokada ar Hiso pluošto kojytės blokada, ST/T
bangos pokyčiai (ST pakilimas ar nėra ST pakilimo, T bangos inversija), sinusinė
pauzė, skilvelių tachikardija ar virpėjimas ir asistolija, prieširdžių virpėjimas,
sumažėjęs R bangos voltažas, intraskilvelinio laidumo sutrikimas (prasiplėtęs QRS
kompleksas), patologiniai Q danteliai, mažas voltažas, dažnos ekstrasistolės,
supraventrikulinė tachikardija.
VI. Miokardo citolizės žymenys
Padidinta troponino I/troponino T koncentracija kraujyje
VII. Funkciniai ar struktūriniai pokyčiai, nustatomi instrumentinių tyrimų
(echokardiografija/angiografija/ŠMRT) pagalba
Nauji, kita liga nepaaiškinami KS ir/ar DS struktūriniai ir funkciniai pokyčiai (tarp jų
ir atsitiktiniai radiniai asimptominiams pacientams): segmentinės kontrakcijos ar
bendros sistolinės ar diastolinės funkcijos sutrikimai, su ar be skilvelių prasiplėtimo,
su ar be sienelių storio padidėjimo, su ar be skysčio perikarde padidėjimo, su ar be
trombų širdies ertmėse
VIII. Miokardo struktūriniai pokyčiai, nustatomi ŠMRT pagalba
Edema ir/ar miokarditui būdingas kontrastinės medžiagos kaupimo pobūdis
Kliniškai įtariamas miokarditas, jei yra ≥1 klinikinis simtomas ir ≥1 skirtingų kategorijų
diagnostinis kriterijus nesant: (1) angiografiškai nustatomos KŠL (vainikinių arterijų stenozės ≥50
proc.); (2) žinomos širdies ir kraujagyslių ligos ar ekstrakardinės patologijos, galinčios paaiškinti
paciento simptomus (pvz., vožtuvų ligos, įgimtos širdies ligos, hipertirozės ir t.t.). Miokardito
įtarimas didėja esant didesniam kriterijų skaičiui.
a jei pacientas yra asimptominis, turi būti nustatoma ≥2 diagnostinių kriterijų

4.4. TRUMPI NAUDOJAMŲ TYRIMO METODŲ (INSTRUMENTINIŲ, LABORATORINIŲ IR

PAN.) IR JŲ SUTEIKIAMOS INFORMACIJOS APRAŠYMAI

EKG
Sergant miokarditu EKG neretai pakinta, tačiau EKG pakitimai nėra nei jautrūs, nei specifiški šiai
ligai (2 lentelė). Kai kurie EKG pokyčiai yra labiau būdingi miokarditui nei kitai širdies –
kraujagyslių ligai, pvz., ST-T segmento pakilimas miokardito atveju yra įgaubtas (skirtingai nuo
išgaubto miokardo infarkto atveju) ir difuzinis, be reciprokinių pakitimų. Laimo ligai, širdies
sarkoidozei ar gigantinių ląstelių miokarditui dūdinga atrioventrikulinė blokada su nedidele KS
dilatacija. Miokardito atveju neretai nustatomi intraskilvelinio laidumo sutrikimai, patologinės Q
bangos ir repoliarizacijos sutrikimai.
Echokardiografija
Echokardiografija padeda atmesti neuždegiminę širdies ligą (pvz., vožtuvų ligą) ir sekti širdies
ertmių dydžių, sienelių diametrų, skilvelių funkcijos ir skysčio perikardo ertmėje dinamiką.
Miokardito atveju gali būti nustatomas bendros sistolinės funkcijos sutrikimas, segmentinės

Tarpinė ataskaita Nr. 3 13

 Miokardito diagnostika ir gydymas

kontrakcijos pakitimai ir diastolinė disfunkcija su išsaugota bendra sistoline funkcija. Miokarditas

echokardiografiškai gali būti panašus į dilatacinę, hipertrofinę ir restrikcinę kardiomiopatiją ar
KŠL. Žaibinio miokardito atveju dažnai nustatomas neprasiplėtęs, sustorėjusiomis sienelėmis ir
sumažintos bendros sistolinės funkcijos KS.
Branduoliniai metodai
Branduoliniai tyrimo metodai pasižymi skirtingu jautrumu bei mažu specifiškumu miokardo
uždegimo diagnostikoje. Branduoliniai tyrimo metodai nėra rutiniškai rekomenduojami
miokardito diagnostikai, išskyrus įtariamos širdies sarkoidozės diagnostiką.
ŠMRT
ŠMRT pagalba galima neinvaziškai įvertinti miokarditui būdingus miokardo struktūrinius
pokyčius. Kliniškai stabiliems ligoniams rekomenduojama atlikti ŠMRT prieš EMB. Tuo tarpu,
esant gyvybei grėsmingai būklei, EMB turi būti atliekama skubiai, negaištant laiko ŠMRT.
Miokardito diagnostikoje rekomenduojama derinti tris skirtingas MRT metodikas ir remtis Lake
Louise kriterijais (3 lentelė). ŠMRT pagalba negalima atskirti virusinio miokardito nuo kitos
kilmės miokardito. Tyrimai rodo puikią koreliaciją tarp ŠMRT ir EMB radinių padidintą troponino
koncentraciją turintiems pacientams, neturintiems KŠL. Tačiau, koreliacija yra blogesnė
pacientams, kurių simptomų trumė yra ilgesnė ir histologiškai yra patvirtinimas lėtinis
miokarditas.

3 lentelė. ŠMRT kriterijai miokardito diagnostikai.

Kliniškai įtariant miokarditą (1-2 lentelės), ŠMRT radiniai atspindi miokardo uždegimą, jei yra
nustatomi bent du iš žemiau esančių kriterijų:
(1) Padidėjęs miokardo signalo intensyvumas (segmentiškai ar globaliai) T2 vaizduose,
atspindinčiuose miokardo edemąa
(2) Padidėjęs bendras miokardo ankstyvojo gadolinio kaupimo santykis, lyginant miokardą su
skeleto raumenimis, T1 vaizduose su kontrastine medžiagab
(3) Bent vienas neišeminis vėlyvojo gadolinio kaupimo židinys T1 su priešlaikiniu inversiniu
impulsu vaizduosec
ŠMRT rodo miokardo uždegimo sąlygotą miocitų pažeidimą ir/ar randą, kai yra nustatomas
(3) kriterijus.
ŠMRT rekomenduojama kartoti 1-2 savaičių bėgyje po pirmojo ŠMRT tyrimo, jei:
 Nerandama nei vieno iš ŠMRT kriterijų, bet simptomų pradžia yra labai nesena ir yra
stiprus miokardo uždegimo klinikinis įtarimas
 Nustatomas vienas iš ŠMRT kriterijų
KS disfunkcijos ar skysčio perikardo ertmėje nustatymas yra papildomi, miokardito
diagnozę patvirtinantys požymiai.
abendrojo signalo intensyvumo padidėjimas yra apibrėžiamas kaip miokardo ir skeleto

raumenų signalo intensyvumo santykis ≥2. Jei edema yra subendokardinio ar transmuralinio
pobūdžio kartu su išeminiu (įtrauktas ir subendokardas) vėlyvojo gadolinio kaupimo
pobūdžiu, ūmaus miokardo infarkto diagnozė yra labiau tikėtina.
bbendrojo signalo intensyvumo santykis tarp miokardo ir skeleto raumenų ≥4 ar absoliutus

miokardo intensyvumo padidėjimas ≥45 proc. yra būdingas miokarditui.

cvaizdai turi būti gaunami ne anksčiau kaip 5 minutės po gadolinio injekcijos; židiniai

paprastai būna visuose miokardo sluoksniuose, išskyrus subendokardą, dažnai židiniai

daugybiniai ir apima subepikardą. Jei vėlyvojo gadolinio kaupimo pobūdis aiškiai rodo
miokardo infarktą ir yra kartu su transmuraline edema tuose pačiuose miokardo
segmentuose, labiau tikėtina ūmaus miokardo infarkto diagnozė.

Biožymenys
Uždegiminiai žymenys. ENG ir CRB koncentracijos dažnai padidėja miokardito atveju, tačiau jų
kiekių padidėjimas nepatvirtina miokardito diagnozės ir neretai stebimas ūmaus perikardito
atveju.
Troponinas ir BNP. Širdies troponinas yra jautresnis negu kreatinkinazė miocitų pažeidimo
žymuo miokardito atveju, tačiau troponino padidėjimas nėra specifinis miokardo uždegimui ir
normali jo koncentracija neleidžia atmesti miokardito. Tas pats galioja BNP, cirkuliuojantiems

Tarpinė ataskaita Nr. 3 14

 Miokardito diagnostika ir gydymas

citokinams, ekstraceliulinio matrikso degradacijos žymenims ir naujiesiems biožymenims

(pentraksinui 3, galektinui 3, augimo diferenciacijos faktoriui 15).
Antikūniai prieš virusus. Teigiama viruso serologija visai nereiškia miokardo infekcijos, bet rodo
sąveiką tarp periferinės imuninės sistemos ir infekcinio veiksnio. Todėl viruso serologijos
nustatymas turi ribotą reikšmę virusinio miokardito diagnostikoje, kadangi cirkuliuojančių IgG
antikūnių prieš kardiotropinius virusus paplitimas bendrojoje populiacijoje yra didelis nesergant
virusine širdies liga. Be to, nekardiotropinių enterovirusų infekcija gali lemti antikūnių atsaką,
kurio neįmanoma atskirti nuo atsako į kardiotropinius virusus. Taip pat nėra koreliacijos tarp
virusų serologijos ir EMB radinių. Serologiniai tyrimai gali būti naudingi tik įtariant hepatitą C,
riketsiozę, Laimo ligą endeminiuose rajonuose ir žmogaus imunodeficito virusą.
Serumo širdies autoantikūniai. Autoantikūniai prieš įvairius širdies ir raumenims specifinius
autoantigenus yra nustatomi miokardito ir DKMP atvejais. Endomiokardo bioptatuose nesant
virusinio genomo, tačiau nustačius širdies autoantikūnius, gali būti diagnozuojamas miokarditas
ar imuninės kilmės DKMP. Autoantikūnių nustatymas (IgG klasės) nesant aktyvios infekcijos
padeda nustatyti pacientus, kurie gali būti gydomi imunosupresija ir/ar imunomoduliacija.
Kardiodepresinių antikūnių nustatymas DKMP atveju rodo, jog imunoabsorbcija gali būti efektyvi.
Šiuo metu širdies autoantikūniai nustatomi tik mokslo tiriamosiose laboratorijose.
Vainikinių arterijų angiografija. Rekomenduojama visiems pacientams, kuriems kliniškai
įtariamas miokarditas, siekiant atmesti KŠL.
EMB. EMB patvirtina miokardito diagnozę ir jos pagalba nustatoma etiologija bei uždegimo
tipas (pvz., eozinofilinis miokarditas, sarkoidozė, gigantinių ląstelių miokarditas ir kt.), kas lemia
skirtingą gydymą bei prognozę. Po EMB galima saugiai taikyti imunosupresiją (jei nėra infekcijos)
ir priešvirusinį gydymą. EMB komplikacijų dažnis yra mažas (0-0,8 proc.), jei ją atlieka patyrusi
komanda. EMB biopsija turi būti atliekama esant gyvybei grėsmingoms klinikinėms miokardito
išraiškoms, tačiau, pagal galimybę, turi būti svarstoma visais atvejais, kai kliniškai įtariamas
miokarditas. EMB turi būti atliekama ankstyvoje ligos stadijoje imant keletą miokardo audinio
pavyzdžių iš dešiniojo ar kairiojo skilvelio, priklausomai nuo turimos klinikinės informacijos (t.y.
širdies pažeidimo vietos). EMB metu gauti audiniai turi būti tiriami histologiškai,
imunohistochemiškai, pagal galimybę, turi būti nustatomas viruso PGR (tiek miokardo audinyje,
tiek ir kraujyje). EMB gali būti kartojama, jei būtina, siekiant įvertinti atsaką į specifinį (prieš
konkretų etiologinį veiksnį nukreiptą) gydymą ar įtariant bioptato paėmimo klaidą pacientui,
kuriam progresuoja širdies nepakankamumas. Indikacijos EMB pagal rekomendacijų klases bei
įrodymų lygius pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė. EMB vaidmuo ŠN diagnostikoje ir gydyme: paruošta remiantis 2007 m. Amerikos

Širdies Asociacijos, Amerikos Kardiologų Kolegijos ir Europos kardiologų draugijos
rekomendacijomis.
Klinikinė būklė Rek. Įrodymų
klasė lygis
Naujai atsiradęs <2 sav. trukmės ŠN esant normalus dydžio ar dilatuotam I B
KS, kai pacientas yra hemodinamiškai nestabilus.
Naujai atsiradęs nuo 2 sav. iki 3 mėnesių trukmės ŠN esant dilatuotam KS ir I B
naujai atsiradusioms skilvelinėms aritmijoms, II ar III laipsnio
atrioventrikulinei blokadai ar ŠN, išliekančiam 1-2 sav. gydant įprastinėms
priemonėmis.
Daugiau 3 mėnesių trukmės ŠN esant dilatuotam KS ir naujai atsiradusioms IIa C
skilvelinėms aritmijoms, II ar III laipsnio atrioventrikulinei blokadai ar ŠN,
išliekančiam 1-2 sav. gydant įprastinėms priemonėmis.
ŠN esant bet kurios trukmės DKMP, kai įtariama alerginė reakcija ir/ar IIa C
eozinofilija.
ŠN įtariant antraciklino sukeltą kardiomiopatiją. IIa C
ŠN dėl nepaaiškinamos restrikcinės KMP. IIa C

4.4.1. TYRIMŲ SPECIFIŠKUMAS IR TYRIMŲ JAUTRUMAS

Tarpinė ataskaita Nr. 3 15

 Miokardito diagnostika ir gydymas

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

4.5. TYRIMO METODŲ ATLIKIMO EILIŠKUMAS (ETAPIŠKUMAS)

Pirmos eilės tyrimai yra EKG, transtorakalinė echokardiografija, biožymenys, pagal galimybę
ŠMRT. ŠMRT atlikimui negaištama laiko, jei pacientas yra hemodinamiškai nestabilus (2 schema).
Šių tyrimų pagalba kliniškai įtariant miokarditą pacientas hospitalizuojamas stebėjimui bei
gydymui atliekant papildomai vainikinių arterijų angiografiją bei, pagal galimybę ir indikacijas,
EMB (1 schema). EMB būtina atlikti, kai pacientas yra hemodinamiškai nestabilus arba kai širdies
funkcija blogėja arba negerėja gydymo fone (2 schema).

4.6. TYRIMAI, KURIŲ DIAGNOSTINĖ VERTĖ ABEJOTINA IR KURIŲ ATLIKTI

NEREKOMENDUOJAMA

Branduoliniai vaizdiniai tyrimai nėra rutiniškai rekomenduojami miokarditui diagnozuoti,

išskyrus širdies sarkoidozę, kurios diagnostikoje gali būti taikomi tiek miokardo perfuzijos
radionuklidinės kompiuterinės tomografijos tyrimas, tiek pozitronų emisijos tomografija.
Rutininis virusų serologijos nustatymas nėra rekomenduojamas. Ūmios miokardito fazės metu
kontraindikuotini krūvio tyrimai, nes jie gali sukelti aritmijas.

4.7. IKISTACIONARINIAI TYRIMAI. REKOMENDUOJAMI (BAZINIAI) TYRIMAI; PAPILDOMI

TYRIMAI

Ikistacionariniai tyrimai: EKG, transtorakalinė echokardiografija, biožymenys, pagal galimybę

ŠMRT.

4.8. STACIONARINIAI TYRIMAI. REKOMENDUOJAMI TYRIMAI, PAPILDOMI TYRIMAI

Stacionariniai tyrimai: vainikinių arterijų angiografija, ŠMRT, EMB, gali būti atliekami papildomi
tyrimai pagal klinikins indikacijas (branduoliniai tyrimai, sudėtingesni biožymenų tyrimai ir kt.).

4.9. DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Visais atvejais, kai įtariamas miokarditas, būtina atmesti koronarinę širdies ligą ar kitą širdies ir
kraujagyslių ligą (pvz., hipertenzinę širdies ligą ar ekstrakardinę neuždegiminę ligą), kuri galėtų
paaiškinti paciento kliniką.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 16

 Miokardito diagnostika ir gydymas

4.10. DIAGNOSTIKOS ALGORITMAS (SCHEMA)

1 schema. Schemoje pavaizduota diagnostinių veiksmų seka kliniškai įtariant miokarditą.

Klinikinis miokardito įtarimas remiasi 2 lentelėje nurodytais kriterijais.

2 schema. Kliniškai įtariamo miokardito diagnostikos ir gydymo schema. IF – išstūmimo

frakcija, ŠMRT – širdies magnetinio rezonanso tomografija, EMB – endomiokardo biopsija, ŠN –
širdies nepakankamumas, ŠT – širdies transplantacija, KSPP – kairįjį skilvelį pavaduojantys
prietaisai, ASPP – abu skilvelius pavaduojantys prietaisai, ECMO – ekstrakorporinė membraninė
oksigenacija.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 17

 Miokardito diagnostika ir gydymas

5. GYDYMAS
5.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS GYDYMO METODAMS

(a) Standartinis medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas:

Didelių daugiacentrinių, atsitiktinės atrankos tyrimų, nagrinėjusių skirtingų etiologijų
miokarditų gydymą nėra, todėl gydymo rekomendacijos remiasi ekspertų sutarimu.
Pagrindiniai miokardito gydymo principai yra optimalus širdies aritmijų bei ŠN gydymas
ir, pagal galimybes, specifinis gydymas nukreiptas prieš konkretų etiologinį veiksnį.
1. Hemodinamiškai nestabilūs pacientai:
 Turi būti skubiai gydomi pagal Europos kardiologų draugijos ūmaus ŠN
gydymo rekomendacijas specializuotuose reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuose, turinčiuose galimybes stebėti hemodinamiką, atlikti širdies
kateterizaciją bei turinčius patirtį, atliekant EMB.
 Gali būti poreikis taikyti mechaninį pagalbinį kvėpavimo bei kraujotakos
prietaisą kaip tiltą į pasveikimą ar ŠT.
 ŠT turi būti atidedama iki tol, kol baigsis ūmi miokardito fazė, kadangi
pacientas gali pasveikti. Tačiau ŠT gali būti svarstoma ūmioje fazėje
hemodinamiškai nestabiliems pacientams, tarp jų ir sergantiems gigantinių
ląstelių miokarditu, jei optimalaus medikamentinio gydymo bei pagalbinių
mechaninių prietaisų pagalba negalima stabilizuoti paciento.
2. Hemodinamiškai stabilūs pacientai.
 Širdies disfunkcijos gydymas turi būti pagal Europos kardiologų draugijos ŠN
gydymo rekomendacijas.
3. Aritmijų gydymas.
 IKD implantacija turi būti atidedama iki tol, kol praeis ūmi miokardito fazė.
 Aritmijų gydymas neūmioje miokardito fazėje turi būti taikomas remiantis
Europos kardiologų draugijos aritmijų gydymo bei prietaisų implantavimo
rekomendacijomis.
4. Fizinio krūvio ribojimas.
 Fizinis aktyvumas turi būti ribojamas ūmios miokardito fazės metu ir bent
6 mėnesius nuo ligos pradžios tiek sportininkams, tiek ir nesportininkams.
(b) Imunomoduliacinis gydymas:
1. Priešvirusinis gydymas.
o Prieš skiriant specifinį priešvirusinį gydymą rekomenduojamas apatarimas su
infekcinių ligų specialistu.
2. Didelės intraveninio imunoglobulino dozės.
o Nerekomenduojamos.
3. Imunoabsorbcija
o Nerekomenduojama.
(c) Imunosupresinis gydymas:
o Imunosupresija turi būti pradedama tik atmetus aktyvią infekciją, atliekant
EMB metu gautų miokardo audinių PGR.
o Imunosupresija gali būti svarstoma patvirtinus autoimuninę (t.y. nėra
infekcijos) miokardito formą, tame tarpe gigantinių ląstelių miokarditą, širdies
sarkoidozę, miokarditą susijusį su žinoma ekstrakardine autoimunine liga,
nesant kontraindikacijų imunosupresijai.
o Gydymas steroidais indikuotinas širdies sarkoidozės atveju, kai yra skilvelio
disfunkcija ir/ar aritmijos, ir taip pat kai kuriais neinfekcinio eozinofilinio ar
toksinio miokardito atvejais, esant ŠN ir/ar aritmijai.
o Imunosupresija gali būti individualiai svarstoma esant neinfekciniam
limfocitiniam miokarditui, kai standartinis gydymas neefektyvus ir pacientas
neturi kontraindikacijų imunosupresijai.
o Kartotina EMB gali būti reikalinga siekiant įvertinti imunosupresijos
intensyvumą ir trukmę.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 18

 Miokardito diagnostika ir gydymas

(d) Sekimas:
o Po persirgto miokardito rekomenduojamas ilgalaikis sekimas.
o Visi miokarditu sergantys pacientai turi būti sekami atliekant klinkinį
vertinimą, EKG ir echokardiografiją.

5.2. TRUMPI NAUDOJAMŲ GYDYMO METODŲ (MEDIKAMENTINIS GYDYMAS, INVAZINIS /

INTERVENCINIS GYDYMAS, CHEMOTERAPIJA, RADIOTERAPIJA IR KT.) APRAŠYMAI

I. Medikamentinis gydymas: nors miokardito gydymas turi būti etiologinis, tačiau

specifinės etiologinės terapijos efektyvumas yra patvirtintas keliuose uždegiminės
širdies ligų, tokių kaip sarkoidozė ir gigantinių ląstelių miokarditas, tyrimuose.
Kadangi miokarditas neretai pasireiškia KS disfunkcija, tokiems pacientams būtina
taikyti įrodymais pagrįstą ŠN gydymą. Kadangi klinikinių tyrimų, nagrinėjusių ŠN
gydymo efektyvumą miokarditu sergantiems žmonėms, nėra, galima remtis tik gyvūnų
modelių tyrimais.
o Specifinis gydymas. Imunosupresija gali būti gydoma sarkoidozė ir gigantinių
ląstelių miokarditas. Sarkoidozė gydoma tik nustačius ligą didelėmis
kortikosteroidų dozėmis. Gigantinių ląstelių miokarditas gydomas
imunosupresantų deriniu – ciklosporinu ir kortikosteroidais su/be azatioprino.
Imunosupresinis gydymas gali būti efektyvus esant lėtinėms virusui neigiamoms
ligos formoms, gigantinių ląstelių miokarditui ir aktyviam autoimuniniam
miokarditui (nenustatomas virusas, tačiau nustatomi autoantikūniai). Būtina
nustatyti specifinius vaistus, sukeliančius hiperjautrumo reakcijas, ypač
pacientams, turintiems hipereozinofiliją (hiperjautrumą sukeliančio vaisto
skyrimas neturi būti atnaujinamas pasveikus). Esant enterovirusiniam ar
adenovirusiniam miokarditui, preliminarūs tyrimų rezultatai rodo interferono
beta efektyvumą. Iki šiol nėra patvirtinto priešvirusinio enterovirusinės infekcijos
gydymo. Acikloviras, gancikloviras ir valacikloviras gali būti taikomi esant herpes
virusinei infekcijai, tačiau šių vaistų efektyvumas esant herpetiniam miokarditui
nėra patvirtintas. Imunoabsorbcija ir didelės intraveninio imunoglobulino dozės
nėra rekomenduojamos miokardito gydymui.
o ŠN gydymas. ŠN medikamentinis gydymas turi būti taikomas remiantis Europos
kardiologų draugijos ŠN gydymo rekomendacijomis. Standartiniame ŠN gydyme
turi būti AKFI/ARB, BAB, diuretikai. Išliekant ŠN simptomams optimalaus gydymo
fone turi būti svarstomas gydymas aldosterono antagonistu. BAB neskiriami
ūmioje dekomensuoto ŠN fazėje ir labai ankstyvoje žaibinio miokardito stadijoje.
Digoksino rekomenduojama neskirti pacientams sergantiems ūmiu ŠN, kurį sukėlė
virusinis miokarditas.
o Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). NVNU, ypač acetilsalicilo rūgštis, yra
ūmaus perikardito gydymo pagrindas, tačiau susiję su padidintu mirštamumu
eksperimentiniuose miokardito modeliuose. NVNU gali būti skiriami mažiausia
rekomenduojama doze perimiokarditu sergantiems pacientams, kurių KS funkcija
yra normali ir yra ryškus perikardito sukeltas skausmas krūtinėje.
II. EKS ir IKD: nėra specifinių rekomendacijų apie širdies ritmo sutrikimų gydymą
miokardito atveju, todėl gydymas turi remtis Europos kardiologų draugijos aritmijų
gydymo bei prietaisų implantavimo rekomendacijomis. Laikina
elektrokardiostimuliacija yra indikuotina esant simptominėms II ar III laipsnio
atrioventrikulinėms blokadoms. Persistuojanti III laipsnio blokada yra reta miokardito
komplikacija, tačiau esant jai būtinas nuolatinio EKS implantavimas. ŠN II-IV NYHA
funkcinę klasę turintiems pacientams, kai KSIF ≤35 proc. ir yra KHPKB, indikuotinas
biventrikulinio EKS/IKD implantavimas. IKD implantuojamas miokarditu sergantiems
žmonėms po skilvelių virpėjimo ar simptominės skilvelinės tachikardijos. Ankstyvas
IKD ar biventrikulinio EKS/IKD implantavimas nerekomenduojamas, kadangi KS
išstūmimo frakcija gali reikšmingai pagerėti taikant optimalų ŠN gydymą. EKS ar IKD
implantacija turi būti anksti svarstoma pacientams, sergantiems sarkoidoze ar

Tarpinė ataskaita Nr. 3 19

 Miokardito diagnostika ir gydymas

gigantinių ląstelių miokarditu, jei II ar III laipsnio atrioventrikulinė blokada ar

skilvelinės aritmijos yra dokumentuotos, kadangi šios miokardito formos pasižymi
blogesne prognoze.
III. Mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės ir ŠT: esant ūmioms/žaibinėms
miokardito formoms, kai vystosi kardiogeninis šokas ir ryški skilvelių disfunkcija, gali
prireikti skilvelių pavaduojančių prietaisų ar ekstrakorporinės membraninės
oksigenacijos, kaip tilto į transplantaciją arba pasveikimą. Dėl savo paprastumo ir
efektyvumo ECMO gali išgelbėti tokius pacientus.

5.2.1. NAUDOJAMŲ GYDYMO METODŲ POVEIKIO , RIZIKOS APRAŠYMAI . KRITERIJAI,

KADA IR KOKĮ GYDYMO METODĄ TAIKYTI PIRMIAUSIAI

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

5.3. GYDYMO ETAPIŠKUMAS

Gydymo etapiškumas priklauso nuo klinikinės paciento būklės.

Esant hemodinamiškai nestabiliam pacientui, specializuotame reanimacijos ir intensyvios
terapijos skyriuje gydomam pacientui užtikrinamos gyvybinės funkcijos, taikomos mechaninės
kraujotaką pavaduojančios priemonės kaip tiltas į pasveikimą ar transplantaciją. Atsistačius
skilvelių funkcijai, pacientas atjunkomas nuo kraujotaką pavaduojančių prietaisų. Išliekant
ženkliai skilvelių disfunkcijai, planuojama širdies transplantacija, svartomas EKS/IKD
implantavimo indikacijos pagal klinikinę stuaciją. Greta šių priemonių taikomas optimalus
Europos kardiologų draugijos rekomenduojamas ŠN gydymas, o taip pat atliekama EMB,
planuojant specifinį miokardito gydymą.
Esant stabiliai hemodinamikai, pacientas gydomas specializuotame terapiniame skyriuje taikant
optimalų širdies nepakankamumo gydymą pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas,
ribojant fizinį krūvį, įvertinant EKS/IKD indikacijas pagal klinikinę situaciją. Paciento skilvelių
funkcijai negerėjant ar blogėjant optimalaus gydymo fone svarstomas EMB poreikis, planuojant
specifinį gydymą.

5.3.1. INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS GYDYMO METODŲ TAIKYMUI

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

5.4. BAZINIS GYDYMAS

5.4.1. IKISTACIONARINIS GYDYMAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

5.4.2. BAZINIS STACIONARINIS GYDYMAS

Bazinis stacionarinis gydymas apima optimalų medikamentinį ŠN ir aritmijų gydymą, gyvybinių

funkcijų palaikymą hemodinamiškai nestabiliems pacientams, fizinio krūvio ribojimą.

5.5. SPECIALIZUOTAS GYDYMAS

Specializuotas gydymas apima specifinį priešvirusinį ir imunosupresinį gydymą, aritmijų

gydymą implantuojamais prietaisais, mechaninių kraujotaką palaikančių prietaisų taikymą ir
širdies transplantaciją.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 20

 Miokardito diagnostika ir gydymas

5.6.KOMPLIKACIJOS (DAŽNIAUSIOS, DAŽNOS, RETOS, LABAI RETOS), JŲ PROFILAKTIKA,

DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Dažniausios miokardito komplikacijos yra staigi mirtis, širdies ritmo sutrikimai, progresuojantis
širdies nepakankamumas. Tikslus miokardito komplikacijų dažnis nėra žinomas.

5.7. GRETUTINIŲ SUSIRGIMŲ GYDYMAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

5.8. SPECIALISTAI (PROFESINĖ KVALIFIKACIJA), KURIE PRIVALO DALYVAUTI TEIKIANT

PASLAUGAS (SPECIALISTŲ KOMANDOS SUDĖTIS)

Specialistų komandą sudaro gydytojas – kardiologas, gydytojas – radiologas, širdies chirurgas,

anesteziologas – reanimatologas, gydytojas – patologas, laboratorinės medicinos gydytojas, vidaus
ligų gydytojas, infekcinių ligų gydytojas, gydytojas – reumatologas, gydytojas – pulmonologas ir
kiti specialistai pagal poreikį ir galimybes.

5.9. GYDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI

Vertinant miokardito gydymo efektyvumą vadovaujamasi šiais pagrindiniais kriterijais:

 Paciento simptomais (skundai, funkcinė paciento klasė, fizinis pajėgumas).
 Objektyviais požymiais (arteriniu kraujo spaudimu, širdies susitraukimo dažniu, ritmo
reguliarumu bei jo pobūdžiu, skysčių susilaikymo požymiais).
 Širdies sistoline ir diastoline funkcija, širdies diametrais, širdies hemodinamika.
 Teigiama biožymenų dinamika.
 Atjunkymu nuo kvėpavimą ir kraujotaką pavaduojančių prietaisų ar atlikta laiku ir
sėkminga ŠT.
 Teigiama histologine, imunine ir imunohistochemine EMB pagalba gautų audinių
dinamika.
 Kriterijai gali skirtis priklausomai nuo klinikinės situacijos.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 21

 Miokardito diagnostika ir gydymas

5.10. GYDYMO ALGORITMAS (SCHEMA)

2 schema. Kliniškai įtariamo miokardito diagnostikos ir gydymo schema. IF – išstūmimo

frakcija, ŠMRT – širdies magnetinio rezonanso tomografija, EMB – endomiokardo biopsija, ŠN –
širdies nepakankamumas, ŠT – širdies transplantacija, KSPP – kairįjį skilvelį pavaduojantys
prietaisai, ASPP – abu skilvelius pavaduojantys prietaisai, ECMO – ekstrakorporinė membraninė
oksigenacija.

5.11. TOLIMESNIS PACIENTO GYDYMAS IR SEKIMAS

Miokarditu sergantys pacientai gali pasveikti visiškai ar iš dalies, kai kuriems gali pasikartoti
miokarditas praėjus keliems metams po pirmojo epizodo. Jei miokardito klinika yra
pseudoinfarktinė, nustatomos nepakitusios vainikinės arterijos ir išsaugota skilvelių funkcija,
pacientas turi būti išrašomas iš ligoninės, kai širdies pažeidimo žymenų koncentracija grįžta į
normalią. Tokiems pacientams turi būti rekomenduojamas ilgalaikis neinvazinis kardiologinis
sekimas. Jei pacientui išlieka dokumentuotas širdies pažeidimo žymenų koncentracijos
padidėjimas (savaitėmis ar net mėnesiais) ir/ar progresuoja KS ir/ar DS funkcijos mažėjimas, toks
pacientas turi būti kartotinai hospitalizuojamas ir jam stacionare turi būti atliekama EMB.
Persistuojantis troponino T padidėjimas gali būti sąlygotas heterofilinių antikūnių. Atliekant
troponiną I galima patikslinti, ar persistuojantis troponino padidėjimas yra dėl analitinės klaidos,
ar dėl širdies patologijos. Lėtinė skeleto raumenų liga taip pat gali būti susijusi su persistuojančiu
nedidelio laipsnio širdies troponinų padidėjimu.

6. PROFILAKTIKA
Šiame protokole neaprašoma.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 22

 Miokardito diagnostika ir gydymas

7. MEDICININĖ REABILITACIJA
Šiame protokole neaprašoma.

8. PROGNOZĖ
Miokarditu sergančio paciento išeitys bei prognozė priklauso nuo etiologijos, klinikinės
išraiškos ir ligos stadijos. Apie 50 proc. ūmiu miokarditu sergančių pacientų pasveiksta per 2-4
savaites, tačiau apie 25 proc. pacientų lieka širdies disfunkcija ir 12-25 proc. miokarditas
komplikuojasi staigia mirtimi ar progresuoja iki DKMP. Abiejų skilvelių disfunkcija ūmaus periodo
metu yra pagrindinis mirties ar transplantacijos prognozinis veiksnys.

9. INFORMACIJA VISUOMENEI (PACIENTUI)

9.1. KIEKVIENAM PILIEČIUI SUPRANTAMAS PROTOKOLE PRISTATOMOS LIGOS − BŪKLĖS,
GYDYMO APRAŠYMAS

Kas yra miokarditas? — Miokarditas yra širdies uždegimas. Šis uždegimas gali apimti visa širdį
arba tik jos dalį. Dažniausia miokardito priežastis yra virusai, tačiau kitos ligos taip pat gali sukelti
širdies uždegimą.
Miokarditas gali pasireikšti nedideliais arba ryškiais simptomais. Yra kelios miokardito formos.
Dauguma miokardito formų atvejų pasveikimas arba pagerėjimas įvyksta savaime. Kitos
miokardito formos gali sukelti rimtas širdies problemas ar net mirtį.
Kokie yra miokardito simptomai? Kiekvienam sergančiajam miokardito simptomai gali
skirtis. Jie priklauso nuo miokardito tipo, priežasties ir kitų veiksnių. Simptomai gali būti tokie:
 Širdies nepakankamumo (kai širdies nepumpuoja kraujo taip kaip turėtų) simptomai,
kurie sukelia:
 nuovargį,
 blogą fizinio krūvio toleranciją,
 kojų tinimą,
 dusulį.
 Krūtinės skausmas.
 Širdies plakimo pokyčiai – širdies plaka dažnai, retai ar atrodo, jog akimirkai sustoja.
Ar aš turiu kreiptis į gydytoją? Jei Jūs turite kuriuos nors iš aukščiau išvardintų simptomų,
būtinai kreipkitės į gydytoją. Būtinai pasakykite gydytojui, jei neseniai buvote peršalę ar sirgote
gripu, buvote paskiepytas ar pradėjote vartoti naujus vaistus.
Ar man reikės atlikti kokius nors tyrimus? Taip. Gydytojas paprašys papasakoti savo
simptomus bei atliks tyrimus. Jums gali būti atliekami vienas, keli ar visi iš žemiau išvardintų
tyrimų:
 Kraujo tyrimai. Šiais tyrimais gali būti nustatomi fermentai, kurie paprastai yra širdyje.
Miokarditas gali sukelti šių fermentų patekimą iš širdies į kraują.
 Elektrokardiograma. Šiuo tyrimu nustatomas Jūsų širdies elektrinis aktyvumas, o tuo
pačiu ritmas, ritmo dažnis, elektrinio aktyvumo pakitimai.
 Echokardiografija. Šio tyrimo metu ultragarso bangų pagalba gaunamas širdies vaizdas.
Tai leidžia gydytojui pamatuoti širdies ertmių dydžius, sienelių storį, pamatyti, kaip širdis
pumpuoja kraują, ir patikrinti širdies vožtuvų darbą.
 Širdies magnetinio rezonanso tyrimas. Šio tyrimo metu naudojamas stiprus magnetas,
kurio pagalba gaunami vaizdai. Tyrimas parodo širdies diametrus bei funkciją. Taip pat šio
tyrimo metu galima pamatyti, ar širdies raumuo nėra pažeistas.
 Širdies kateterizacija. Šio tyrimo metu gydytojas per kojos ar rankos arteriją įveda specialų
vamzdelį. Šį vamzdelį jis įveda iki pat širdies ir jo pagalba gali:

Tarpinė ataskaita Nr. 3 23

 Miokardito diagnostika ir gydymas

 Matuoti spaudimus širdies viduje.

 Atlikti vainikinių arterijų angiografiją (šio tyrimo metu gydytojas per minėtą
vamzdelį švirkščia į širdį kontrastinę medžiagą, kuri matoma peršviečiant krūtinės
ląstą rentgeno spinduliais. Atlikdamas šį tyrimą gydytojas mato, ar širdies
kraujagyslės nėra susiaurėjusios ar užsikimšusios).
 Atlikti biopsiją (atliekant biopsiją, gydytojas per minėta vamzdelį įveda specialų
įrankį, kurio pagalba paima labai mažus širdies gabalėlius. Kitas gydytojas tiria
šiuos gabalėlius mikroskopu ir nustato, kas vyksta širdies raumenyje).
Kaip yra gydomas miokarditas? Miokardito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir nuo ligos
priežasties. Gydymą gali sudaryti:
 Vaistai. Priklausomai nuo situacijos gydytojas gali skirti vaistus, kurie:
 palengvins jūsų kvėpavimą,
 apsaugos nuo skysčių kaupimosi organizme,
 apsaugos nuo krešulių susidarymo jūsų kūne,
 mažins uždegimą,
 reguliuos širdies plakimą,
 apsaugos širdį nuo tolesnio pažeidimo.
 Ramybė. Visada pasiklauskite gydytojo apie tai, kokį krūvį galite atlikti.
 Deguonis. Gali prireikti papildomai kvėpuoti deguonį per kaukę ar specialų į
trachėją įstatytą vamzdelį.
 Nevartoti alkoholinių gėrimų.
 Jei miokardito forma yra sunki, gali prireikti papildomų gydymo priemonių:
 Specialių į kūną įstatomų prietaisų, kurie padeda širdžiai tinkamai plakti ar
padeda širdžiai pumpuoti kraują.
 Širdies transplantacijos. Šios operacijos metu gydytojas pakeičia nesveiką
širdį sveika širdimi.
Ar po ligos aš turiu lankytis pas gydytoją? Taip. Žmonės, sirgę miokarditu turi reguliariai
lankytis pas gydytoją, net ir tada, kai jie jaučiasi sveiki. Apsilankymų metu gali būti atliekami
tyrimai siekiant įvertinti, ar širdies darbas yra geras. Apsilankymai pas gydytojus yra
rekomenduojami, kadangi širdies problemų gali atsirasti net ir praėjus daug metų po persirgto
miokardito.

9.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA PACIENTUI

Žr. punktą 9.1.

10. PACIENTO PASIRAŠYTINO SUTIKIMO FORMA – APRAŠAS

Žr. protokolo priedus.

10.1. PACIENTO PASIRAŠYTINO SUTIKIMO FORMOS KIEKVIENAM DIAGNOSTIKOS IR

GYDYMO ETAPUI

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Friedrich MG, Sechstem U, Schulz-Menger J, Holmvang G, Alakija P, Cooper LT ir kt.
Cardiovascular Magnetic Resonance in Myocarditis: A JACC White Paper. J Am Coll
Cardiol 2009;53(17), 1475-1486.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 24

 Miokardito diagnostika ir gydymas

2. Cooper LT, Baughman KL, Feldman AM, Frustaci A, Jessup M, Kuhl U ir kt. The role of
endomyocardial biopsy in the management of cardiovascular disease: a scientific
statement from the American Heart Association, the American College of Cardiology, and
the European Society of Cardiology. Endorsed by the Heart Failure Society of America
and the Heart Failure Assocciation of the European Society of Cardiology. J Am Coll
Cardiol 2007;50:1914-1931.
3. Kindermann I, Barth C, Mahfould F, Ukena C, Lenski M, Yilmaz A ir kt. Update on
Myocarditis. J Am Coll Cardiol 2012;59(9):779-792.
4. Caforio ALP, Pankuweit S, Arbustini E, Basso C, Gimeno-Blanes J, Felix SB ir kt. Current
state of knowlege on etiology, diagnosis, management, and therapy of myocarditis: a
position statement of the European Society of Cardiology Working Group on Myocardial
and Pericardial Diseases. Eur Heart J. 2013;34(33):2636-2648.
5. Schulheiss HP, Kuhl U, Cooper LT. The management of myocarditis. Eur Heart J. 2011;
Eur Heart J. 2011;32(21):2616-2625.

12. PROTOKOLO (METODIKOS) ĮDIEGIMO APRAŠAS

Diegiant protokolą I lygio ASPĮ reikia turėti bendrosios praktikos gydytojo bei bendruomenės
slaugytojos etatus ir, pagal galimybę, konsultuojantį gydytoją kardiologą. Turėti galimybę atlikti
automatizuotą bendrą kraujo tyrimą nustatant ENG, elektrokardiogramą, pagal galimybę,
echokardiografiją.
II-III lygio ASPĮ turi turėti gydytojo – kardiologo etatą, elektrokardiografą, echokardiografą,
galimybę atlikti laboratorinius tyrimus (ENG, troponiną, CRB). III lygio ASPĮ turi turėti
kardiologijos subspecialybių gydytojus (intervencinius kardiologus, elektrofiziologus, vaizdinių
tyrimų specialistus, širdies nepakankamumo gydyme besispecializuojančius kardiologus), o taip
pat širdies chirurgus, anesteziologus – reanimatologus, kitus specialistus (reikalingus pagal
klinikinę situaciją, pvz., infekcinių ligų gydytojus, gydytojus – reumatologus, skubios pagalbos
gydytojus, gydytojus – pulmonologus ir t.t.). III lygio ASPĮ turi turėti reikiamą įrangą, kuri padėtų
užtikrinti tinkamą miokardito gydymą – elektrokardiografą, echokardiografą, magnetinio
rezonanso tomografą su širdies ištyrimui dedikuotomis sekomis bei programomis, angiografą,
rentgenochirurginę operacinę, ECMO, mechaninius skilvelį/skilvelius pavaduojančius prietaisus,
EMB reikalingas priemones, kardiochirurginę operacinę. Būtina klinikinė, biocheminė,
mikrobiologinė laboratorija, atliekanti protokole nurodytus tyrimus, o taip pat patologijos
laboratorija pilnam EMB pagalba gautų bioptatų ištyrimui, o taip pat atlikti papildomus pagal
klinikinę situaciją reikalingus tyrimus. Neturint galimybių III lygio ASPĮ suteikti gydymo ar
diagnostikos priemones pagal protokolo reikalavimus ir esant indikacijų joms suteikti pagal
klinikinę paciento būklę, pacientas turi būti perkeliamas į III lygio ASPĮ, kur yra galimybės suteikti
visas protokole rekomenduojamas diagnostikos ir gydymo priemones.
ASPĮ priklausomai nuo lygio turi turėti reikiamus specialistus ir įrangą, užtikrinančią šio
protokolo reikalavimų įgyvendinimą.

13. PROTOKOLO (METODIKOS) AUDITAVIMO APRAŠAS

Protokolo auditavimą ASPĮ atlieka vidaus audito grupės nariai. Protokolo efektyvumą
atspindintys kriterijai:
 Visi pacientai pradedami gydyti nedelsiant.
 Skiriant patogenezinį gydymą atliekami papildomi tyrimai siekiant išaiškinti etiologinius
veiksnius ir juos pašalinti.
 Gydymo efektyvumas vertinamas iškart po pritaikytų gydymo metodų/intervencijų.
 Sergančius pacientus ambulatoriškai seka gydytojas – kardiologas tam tikrais intervalais,
priklausomai nuo klinikinės būklės.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 25

 Miokardito diagnostika ir gydymas

Įrodymais pagrįstų miokardito profilaktikos priemonių nėra, tačiau turi būti taikomos
priemonės siekiant gauti skilvelių funkcijos gerėjimą/atsistatymą bei išvengti ligos recidyvo:
 Visi pacientai perspėjami dėl fizinio krūvio ribojimo (bent 6 mėnesius po ligos simptomų
atsiradimo, priklausomai nuo klinikinės būklės).
 Visi pacientai turi būti sekami gydytojo – kardiologo tam tikrais intervalais, atliekant
klinikinės būklės bei simptomų vertinimą, EKG ir echokardiografiją. Esant būklės
blogėjimui pacientas turi būti nukreipiamas į III lygio ASPĮ.
 Išaiškinamas ir paskirimas būtinas gydymas ir akcentuojama skirto gydymo nauda bei
trukmė.
 Pacientai konsultuojami darbingumo bei reabilitacijos klausimais.
 Pacientai gydomi kitų specialybių gydytojų pagal indikacijas.

Protokolo kokybiško vykdymo kontrolę atlieka ASPĮ vidaus audito tarnyba. Atsakingas už tai
ASPĮ auditas. Į audito darbo grupę įtraukiami tokie specialistai: administracijos atstovas,
gydytojas – kardiologas, anesteziologas – reanimatologas, širdies chirurgas. Audito komisijos
narių funkcijas, konkretų darbą nustato audito vadovas.
Audito metu vertinama, ar pacientas buvo ištirtas prisilaikant nustatytų reikalavimų, ar
gydymas atitiko rekomendacijas ir buvo adekvatus, atliktas laiku ir tinkamai.
Vertinant miokardito gydymo efektyvumą vadovaujamasi šiais pagrindiniais kriterijais:
• Paciento simptomais (skundai, funkcinė paciento klasė, fizinis pajėgumas).
• Objektyviais požymiais (arteriniu kraujo spaudimu, širdies susitraukimo dažniu, ritmo
reguliarumu bei jo pobūdžiu, skysčių susilaikymo požymiais).
• Širdies sistoline ir diastoline funkcija, širdies diametrais, širdies hemodinamika.
• Teigiama biožymenų dinamika.
• Atjunkymu nuo kvėpavimą ir kraujotaką pavaduojančių prietaisų ar atlikta laiku ir
sėkminga ŠT.
• teigiama histologine, imunine ir imunohistochemine EMB pagalba gautų audinių dinamika.
• kriterijai gali skirtis, priklausomai nuo klinikinės situacijos.

Protokolas atnaujinamas kas 3-5 metai.

Tarpinė ataskaita Nr. 3 26