Professional Documents
Culture Documents
Vilnius, 2014 m.
Aortos aneurizmos ir atsisluoksniavimo diagnostika ir gydymas
TURINYS
1. Autoriai ...................................................................................................................................................................................... 4
2. Apibrėžimas ir klinikinė problematika: ....................................................................................................................... 4
2.1. Apibrėžimas ........................................................................................................................................................... 4
2.2. Ligos (procedūros) kodas................................................................................................................................. 5
2.3. Epidemiologija ...................................................................................................................................................... 5
2.4. Etiologija.................................................................................................................................................................. 5
2.5. Rizikos faktoriai (rizikos grupių pacientai) ir jų identifikavimas .................................................... 5
2.6. Socialinė ir ekonominė problematika ......................................................................................................... 5
2.7. Klasifikacija ............................................................................................................................................................ 5
3. Santrauka .................................................................................................................................................................................. 6
3.1. Algoritmai (schemos)......................................................................................................................................... 6
3.2. Pilnas rekomendacijų sąrašas ........................................................................................................................ 9
3.3. Kontrolinis lapas .................................................................................................................................................. 9
4. Diagnostika ............................................................................................................................................................................10
4.1. Pagrindinės rekomendacijos diagnostikos metodams ...................................................................... 10
4.2. Anamnezės duomenys ir rizikos veiksnių įvertinimas ..................................................................... 12
4.3. Klinikinė diagnostika (simptomatika) ..................................................................................................... 12
4.4. Trumpi naudojamų tyrimo metodų (instrumentinių, laboratorinių ir pan.) ir jų
suteikiamos informacijos aprašymai ................................................................................................................... 13
4.4.1. Tyrimų specifiškumas ir tyrimų jautrumas ................................................................................... 14
4.5. Tyrimo metodų atlikimo eiliškumas (etapiškumas) .......................................................................... 14
4.6. Tyrimai, kurių diagnostinė vertė abejotina ir kurių atlikti nerekomenduojama ................... 14
4.7. Ikistacionariniai tyrimai. Rekomenduojami (baziniai) tyrimai; papildomi tyrimai ............. 14
4.8. Stacionariniai tyrimai. Rekomenduojami tyrimai, papildomi tyrimai ........................................ 15
4.9. Diferencinė diagnostika ................................................................................................................................. 15
4.10. Diagnostikos algoritmas (schema) ......................................................................................................... 15
5. Gydymas ..................................................................................................................................................................................15
5.1. Pagrindinės rekomendacijos gydymo metodams ............................................................................... 15
5.2. Trumpi naudojamų gydymo metodų (medikamentinis gydymas, invazinis / intervencinis
gydymas, chemoterapija, radioterapija ir kt.) aprašymai ............................................................................ 17
5.2.1. Naudojamų gydymo metodų poveikio, rizikos aprašymai. Kriterijai, kada ir kokį
gydymo metodą taikyti pirmiausiai.................................................................................................................. 17
5.3. Gydymo etapiškumas ...................................................................................................................................... 17
5.3.1. Indikacijos ir kontraindikacijos gydymo metodų taikymui .................................................... 18
5.4. Bazinis gydymas ................................................................................................................................................ 18
5.4.1. Ikistacionarinis gydymas ...................................................................................................................... 18
5.4.2. Bazinis stacionarinis gydymas ............................................................................................................ 18
5.5. Specializuotas gydymas ................................................................................................................................. 20
5.6.Komplikacijos (dažniausios, dažnos, retos, labai retos), jų profilaktika, diagnostika ir
gydymas. ........................................................................................................................................................................... 20
5.7. Gretutinių susirgimų gydymas ................................................................................................................... 21
5.8. Specialistai (profesinė kvalifikacija), kurie privalo dalyvauti paslaugų teikime (specialistų
komandos sudėtis) ....................................................................................................................................................... 21
5.9. Gydymo efektyvumo vertinimo kriterijai ............................................................................................... 21
5.10. Gydymo algoritmas (schema) ................................................................................................................... 21
5.11. Tolimesnis paciento gydymas ir sekimas............................................................................................. 21
6. Profilaktika.............................................................................................................................................................................21
7. Medicininė reabilitacija ....................................................................................................................................................21
8. Prognozė .................................................................................................................................................................................22
9. Informacija visuomenei (pacientui) ............................................................................................................................22
9.1. Kiekvienam piliečiui suprantamas protokole pristatomos ligos − būklės, gydymo
aprašymas ........................................................................................................................................................................ 22
1. AUTORIAI
Pranas Šerpytis
Profesorius gydytojas kardiologas
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Valentinas Jokšas
Gydytojas kardiologas
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Sigita Glaveckaitė
Gydytoja kardiologė
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Aistėja Šelmytė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Akvilė Šmigelskaitė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, kai jos skersmuo padidėja ≥ 50 proc. lyginant su
normaliu skersmeniu. Skirstoma į:
1. Krūtininės aortos aneurizmą (Sveikiems asmenims aortos diametrai parastai neviršija
40 mm ir einant link bifurkacijos diametrai palaipsniui mažėja. Aortos diametrus įtakoja
keli veiksniai: amžius, lytis, kūno dydis ir arterinis kraujo spaudimas. Atsižvelgiant į
šiuos veiksnius, aortos skersmuo gali padidėti kiekvieną gyvenimo dešimtmetį apie 0,9
mm vyrams ir 0,7 mm moterims):
a) Kylančiosios aortos aneurizma (KAA). Disekacijos ar plyšimo rizika sparčiai
didėja, jei aneurizmos diametras yra >60 mm.
b) Aortos lanko aneurizma (AoLA).
c) Nusileidžiančiosios aortos aneurizma (NAA). Disekacijos ar plyšimo rizika
sparčiai didėja, jei aneurizmos diametras yra >70 mm.
2. Pilvinės aortos aneurizmą (beveik visada pilvinės aortos aneurizmos yra infrarenalinės;
pilvinės aortos diametras ≥30 mm yra vadinamas pilvinės aortos aneurizma).
Aortos atsisluoksniavimas (disekacija) – tai aortos medijos sluoksnių atsiskyrimas, kurio
metu susiformuoja (arba suformuojami) tarpusavyje susisiekiantys arba nesusisiekiantys tikrasis
ir netikrasis aortos spindžiai. Dažniausiai atsisluoksniavimą sukelia intimos įplyšimas.
Atsisluoksniavimas gali plisti aortos sienele tolyn nuo širdies (anterogradinis plitimas), bet
pasitaiko ir atvirkštinių variantų (retrogradinis plitimas). Aortos disekacija yra vienas iš ūmių
aortos sindromų (ŪAS). Aortos diasekacijos komplikacijos yra širdies tamponada, aortos plyšimas,
aortos vožtuvo nesandarumas ir sutrikusi proksimalinių ar distalinių organų kraujotaka. Tai labai
pavojinga gyvybei būklė, ypač jei pažeisti visi trys aortos sienelės sluoksniai. Plyšus aortai
mirštamumas siekia iki 80 proc., iš jų 50 proc. pacientų miršta dar nepasiekę ligoninės.
2.3. Epidemiologija
2.4. ETIOLOGIJA
2.7. KLASIFIKACIJA
3. SANTRAUKA
3.1. ALGORITMAI (SCHEMOS)
Algoritmas Nr. 1
TTE + TEE/KT
+
Maža AD tikimybė Didelė AD tikimybė (2-3 balai) ar
(0-1 balas) tipinis skausmas krūtinėje
Aortos Kita
disekacija diagnozė
TTE
+
D-dimerai + TTE + Krūtinės ląst.
Ro
Neabejotina Abejotina
A tipo diagnozė
+ + + disekacija
Aortos Aortos Padidėjęs
disekacija disekacijos tarpuplautis
atmetama požymiai ss
+
Neatidėliotinas
Kita chirurginis
diagnozė KT (MRT ar TEE)
gydymas bei
priešoperacinė TEE
+
KT (ar TEE)
Aortos Kita
disekacija diagnozė +
Aortos
ŪMISSTP - ūminis miokardo infarktas su ST disekacija
pakilimu Įtariama kita
AD - aortos disekacija diagnozė,
TTE - transtorakalinė echokardiografija prireikus
TEE - transezofaginė echokardiografija kartojama KT
KT - kompiuterinė tomografija
MRT - megnetinio rezonanso tomografija
Ro – krūtinės ląstos rentgenograma
EKG - elektrokardiograma
Medikamentinis gydymas IC
Tipas A Tipas B
Vaizdiniai tyrimai
Diametras
Dviburis
Marfano Nėra
vožtuvas
sindromas bei elastopatijos
≥50 mm ir
rizikos faktoriai
≥45 mm rizikos
veiksniai
≥
Medikamentinis
Operacinis gydymas gydymas ir
paciento stebėjimas
Elektrokardiograma
Laboratoriniai tyr. (BKT, CRB, KK, troponinas I ar
T, prokalcitoninas, laktatai, kraujo dujos,
kreatininas, AST, ALT, gliukozė)
TEE Nebūtina, jei galima skubi KTA
KT
Diagnozė Aneurizma be disekacijos
Aneurizma su disekacija:
A tipas
B tipas
Aortos aneurizmos diametras
4. DIAGNOSTIKA
4.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS DIAGNOSTIKOS METODAMS
*Nestabilus pacientas: tachikardija, tachipnėja, labai stiprus skausmas, hipotenzija, cianozė ir/ar
šokas
Dusulys ir švilpiantis alsavimas - kai yra spaudžiami bronchai. Dėl to paties gali
susispausti plaučio skiltis ir vystytis plaučių uždegimas;
Balso užkimimas - kai spaudžiamas balso klostes įnervuojantis nervas;
Rijimo sutrikimai - kai spaudžiama stemplė;
Mitybos sutrikimas - didelė aneurizma gali spausti stemplę bei skrandį, todėl sutrinka
valgymas bei virškinimas, ligonis sublogsta, atsiranda kitų simptomų, primenančių
skrandžio vėžį;
Padidėjęs kraujo spaudimas - kai spaudžiamos inkstų kraujagyslės;
Šlapinimosi sutrikimai - kai spaudžiamas šlapimtakis;
Labai lieknam žmogui pilvo aortos aneurizmą galima apčiuopti kaip pulsuojantį darinį
pilve.
Kadangi aortos aneurizmos simptomai labai įvairūs, dažnai ji diagnozuojama atsitiktinai.
Jei aortos aneurizma labai išsiplečia, ji gali plyšti. Aortai plyšus ar užsikimšus trombu, išryškėja
ŪAS būdinga klinika.
Laboratoriniai tyrimai:
Bendras kraujo tyrimas - esanti anemija leidžia įtarti kraujavimą. Leukogramos pokyčiai
leidžia įtarti infekciją.
CRB - parodo uždegiminę reakciją.
Prokalcitoninas – diferencinei diagnostikai su sisteminiu uždegiminio atsako sindromu.
Kreatininkinazė – diferenciacijai su reperfuzijos sutrikimu bei rabdomiolize.
Troponinas I ir T - diferencinei diagnostikai su MI.
D - dimerai - pirmo pasirinkimo tyrimas įtariant aortos disekaciją, PATE, trombozę. Jų
koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, kad yra aortos disekacija, tačiau gautas
neigiamas rezultatas neleidžia paneigti aortos disekacijos diagnozės.
Kreatininas - parodo inkstų funkciją.
Kepenų fermentai - parodo kepenų ligas, kepenų išemiją.
Pacientui patekus į priėmimo skyrių surenkama ligos anamnezė bei atliekamas klinikinis
ištyrimas. Esant ligos įtarimui, atliekami laboratoriniai tyrimai. Nustačius padidėjusius D -
dimerus, pirmiausia atliekama KT. Jei paciento būklė nestabili, iškart atliekama TEE.
5. GYDYMAS
5.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS GYDYMO METODAMS
* Chirurginis gydymas taikomas tada, kai yra aortos disekacijos šeiminė anamnezė, aneurizma
didėja >3 mm/ metus (naudojant tuos pačius vaizdinius tyrimus ir matuojant toje pačioje vietoje),
sunkus aortos vožtuvo nesandarumas, planuojamas nėštumas.
** Chirurginis gydymas taikomas tada, kai yra aortos koarktacija, sisteminė hipertenzija, aortos
disekacijos šeiminė anamnezė, aneurizma didėja >3 mm/ metus (naudojant tuos pačius vaizdinius
tyrimus ir matuojant toje pačioje vietoje), sunkus aortos vožtuvo nesandarumas, planuojamas
nėštumas ar gretutinės ligos, vyresnio amžiaus pacientams.
Esant ūmiai būklei (aortos aneurizmos plyšimui ar disekacijai) nedelsiant yra atliekamas
chirurginis gydymas.
Jei pacientui diagnozuojama aneurizma <50mm, skiriamas medikamentinis gydymas,
koreguojamas gyvenimo būdas, bei sekama ar aneurizma nedidėja.
Nustačius aortos aneurizmos diametrą ≥55 mm, skiriamas chirurginis gydymas. Gydymo
metodas pasirenkamas atsižvelgiant į paciento būklę bei aneurizmos tipą*.
1. Tipas A
Tai gyvybei pavojinga būklė. Mirštamumas per 48 val. siekia ~50 proc.
Pirmo pasirinkimo gydymas - atvira operacija.
Mirštamumas operacijos metu siekia 25 proc., neurologinės komplikacijos – 18
proc., mirštamumas po mėnesio atliktos operacijos – 30 proc.
Mirštamumą didina tokios klinikinės būklės: koma, šokas, širdies tamponada,
sumažėjusi periferinė kraujo perfuzija, miokardo infarktas, insultas.
Esant plačiam pažeidimui, galima sutvarkyti tik disekacijos pradžią, pvz., kylančią
aortą. Tai techniškai lengvesnis ir efektyvesnis metodas, tačiau tokiu atveju lieka
negydyta likusi pažeista aortos dalis. Todėl esant plačiam aortos pažeidimui yra
implantuojamas kraujagyslės protezas prireikus kylančioje aortoje, aortos lanke
bei nusileidžiančioje aortoje.
Jei disekacija apima aortos lanko šakas, turi būti apsvarstyta galimybė atlikti
atskirų aortos šakų protezavimą.
Esant A tipo disekacijai 30 proc. atvejų pasitaiko periferinių kraujagyslių
hipoperfuzija. Tokiais atvejais pradeda vystytis vidaus organų, galūnių išemija.
Esant didelei išemijai, operacijos metu atliekama punkcija tarp disekacijos metu
susidariusių spindžių, kad kraujas patektų iš netikrojo spindžio į tikrąjį.
2. Tipas B
Dažniausiai diagnozuojama nekomplikuota disekacija. Tokiais atvejais skiriamas
medikamentinis gydymas: skausmo kontrolė, arterinio kraujospūdžio, ŠSD
mažinimas. Stebima paciento būklė, dinamikoje kartojama KT ar MRT.
Norint išvengti vėlyvųjų komplikacijų, planine tvarka galima atlikti endovaskulinį
stentgrafto implantavimą. Taip pagerinama distalinė kraujotaka.
Komplikuota aortos disekacija nustatoma, kai yra: pasikartojantys ar
nepraeinantys skausmai, vaistais nesukoreguojama arterinė hipertenzija,
ankstyvas aortos išsiplėtimas, periferinės hipoperfuzijos požymiai, aortos plyšimo
požymiai - hematoraksas, tarpuplaučio hematoma.
Diagnozavus komplikuotą aortos disekaciją yra atliekama skubi endovaskulinė
procedūra, kuri yra pranašesnė nei atvira operacija.
Atvira operacija sindikuotina, jeigu: sudėtinga anatominė struktūra - vingiuotos
klubinės arterijos, staigus atsišakojimo nuo aortos kampas.
Endovaskulinis aortos gydymas - tai stentavimo procedūra įvedant per šlauninę arteriją
endovaskulinį stentgraftą. Išvengiama tolimesnio aortos disekacijos plitimo bei aneurizmos
plyšimo.
6. PROFILAKTIKA
Šiame protokole neaprašoma.
7. MEDICININĖ REABILITACIJA
Šiame protokole neaprašoma.
8. PROGNOZĖ
Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.
Aortos anatomija
Aorta yra stambiausia žmogaus arterija, ja kraujas keliauja iš širdies per visą žmogaus kūną, nuo
jos atsišakoja visos kitos arterijos. Aortos sienelę sudaro trys sluoksniai – plonytis vidinis
sluoksnis (intima), storesnis ir tvirtas vidurinis sluoksnis (media) ir vėl plonas išorinis
(adventitia). Visas aortos tvirtumas, jos elastingumas priklauso būtent nuo viduriniojo sienelės
sluoksnio. Sudarytas iš persipinančių elastingų skaidulų, būtent šis sluoksnis pakelia visą aortos
sienelei tenkantį krūvį – kraujo spaudimą ir dėl širdies susitraukimų atsirandančius šio spaudimo
pokyčius. Tuo tarpu vidinis (intima) sluoksnis sudarytas daugiausiai iš endotelio, yra gležnas ir
lengvai pažeidžiamas. Išorinį (adventitia) sluoksnį sudaro daugiausia kolagenas.
Aorta skirstoma į dvi dalis – krūtinės
(torakalinė) ir pilvo (abdominalinė). (1
pav.)
Krūtinės (torakalinę) aortą įprasta
dalinti į kylančią aortą (nuo širdies iki
aortos lanko), aortos lanką (būtent nuo jo
atsišakoja pagrindinės kaklo, galvos ir
rankų
kraujotaką aprūpinančios arterijos) ir
nusileidžiančią (nuo aortos lanko išilgai
stuburo priekinės dalies žemyn, iki
diafragmos).
Aortos dalis nuo diafragmos iki
išsišakojimo (bifurkacijos) į dvi klubines
arterijas dubens srityje vadiname pilvo
(abdominaline) aorta.
Tai paties didžiausio diametro žmogaus
kraujagyslė. Ties aortos vožtuvu jos
diametras gali siekti 4-3cm, pakeliui
atsišakojant kitoms stambioms arterijoms
aorta palaipsniui siaurėja ir ties klubine
bifurkacija jos diametras jau tesiekia
~2cm.
Kas yra aneurizma ar disekacija?
Aortos aneurizma yra nenatūralus, patologinis aortos spindžio išsiplėtimas. Jis atsiranda
kuomet aortos sienelė susilpnėja - dėl aterosklerozės, infekcijos, uždegimo, traumos ar amžiaus
degeneracijos, biocheminio ląstelių senėjimo. Visi šie patologiniai pokyčiai gali susilpninti aortos
sieneles, jos plonėja, ištįsta, pasidengia kalcifikatų ar trombų sluoksniu (tai mažina elastingumą),
atsisluoksniuoja (atsiskiria sienelę sudarantys sluoksniai, kraujas aukštu spaudimu patenka tarp
sluoksnių ir vis labiau juos skiria vieną nuo kito – tai yra vadinama disekacija).
Aneurizma yra kraujagyslės sienelės nusilpimas ir dėl to atsiradęs kraujagyslės išsiplėtimas (pav.)
Viena iš pagrindinių
aneurizmų formavimosi
priežasčių yra
aterosklerozė. Jai esant,
intima pasidengia
kalcifikatais ir praranda
elastingumą. Be to,
kalcifikatai neleidžia per
endotelį prasiskverbti
deguonies prisotintam
kraujui ir adventitia
patiria deguonies badą, o
tai savo ruožtu sukelia
išeminius viduriniojo
sienelės sluoksnio
pažeidimus.
Visi šie procesai dažniausiai yra lydimi padidėjusio kraujospūdžio, hipertenzijos, kas dar labiau
skatina aortos aneurizmos ar disekacijų progresiją. Dėl susilpnėjusios sieneles aorta ima pūstis,
deformuotis, atskirose dalyse atsiranda padidėjusio diametro plonasieniai segmentai, kurie ir
vadinami aortos aneurizmomis.
Pagal formacijos vietą jos skirstomos į torakalinės aortos aneurizmas (TAA) ir abdominalinės
aortos aneurizmas (AAA). Itin sudėtingais atvejais ar esant vėlyvai diagnostikai, pasitaiko
kompleksinės torako-abdominalinės aneurizmos atvejai.
Aneurizmai didėjant, aortos sienelės išsitempia ir nusilpsta taip, kad ir dėl kraujo spaudimo
aorta gali plyšti, sukeldama didžiulį vidinį kraujavimą. Trūkusi aneurizma yra itin pavojinga
gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Pagal atsiradimo vietą pilvinės aneurizmos yra kur kas dažnesnės, nei krūtininės. Dauguma
pacientų nejaučia jokių simptomų, kurie praneštų apie aortos aneurizmos atsiradimą. Net Vakarų
šalyse, turinčiose gerai išvystytą ir savalaikę medicinos priežiūrą, mirtys dėl nesimptominės,
niekada nediagnozuotos aneurizmos plyšimo sudaro apie 0,5% visų mirčių.
Kartais įprastinio medicininio patikrinimo metu gydytojas gali pastebėti ar pajusti tvinkčiojimą
paciento pilvo vidurinėje (ar žemiau vidurio) dalyje ir nukreipti pacientą galimos aneurizmos
diagnostikai. Visgi dauguma aneurizmų identifikuojamos atsitiktinai, dėl kokių nors kitų
priežasčių (pilvo, skrandžio, krūtinės skausmų) atliekant pacientui tokius tyrimus, kaip
kompiuterinė tomografija, ultragarsinis skenavimas ir pan.
Simptominiais skausmais aneurizma dažniausiai pasireiškia jau esant kritinėms būklėms,
artimoms plyšimui.
Senstant didėja ir aneurizmų atsiradimo rizika. Didžiausia rizika aneurizmoms atsirasti yra
žmonėms, kurių amžius yra virš 50 metų, labiau vyrams nei moterims. Kiti pagrindiniai rizikos
faktoriai yra rūkymas ir aukštas kraujo spaudimas. Ypač aukštas rizikos faktorius pacientų, kurių
šeimos narių tarpe yra ar buvo sirgusių aneurizma. Jei žinote tokių faktų, būtinai turite pranešti
apie tai savo gydytojui.
1995-97-iais, dar iki endovaskulinio aortos aneurizmų gydymo atsiradimo ir paplitimo atlikta
keletas studijų. Buvo tirti pacientai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima taikyti
atviros chirurgijos metodo. Skirtingų studijų vertinimu (Perko, Griepp ir kitos) penkerius metus
nuo aneurizmos atsiradimo iki jos plyšimo išgyventi pavyko 18-39% pacientų. Tuo pačiu
pastebėta, jog krūtinės aneurizmos progresuoja daug greičiau nei pilvinės (vidutinis diametro
padidėjimas yra 0,42mm vs 0,28mm per metus).
Ūmių disekacijų atveju ši statistika dar liūdnesnė. Dauguma (net iki 90%) neoperuotų pacientų
mirė per pirmuosius tris mėnesius, aortai plyšus ar disekuotiems (atsisluoksniavusiems)
sluoksniams užspaudus gyvybiškai svarbias nuo aortos atsišakojančias arterijas ar
nepratekamose dalyse besiformuojantiems trombams atitrūkus ir užkišus šias arterijas.
Aortai plyšus, tik apie 50% pacientų išgyvena iki juos pristatant į gydymo įstaigą, dėl ūmios
hipotenzijos, tachikardijos, diaforezės, šoko, atskirų organų nekrozės ir pan., kuriuos sukelia
staigus kraujo netekimas. Iš pasiekusių gydymo įstaigą pacientų pavyksta išgelbėti mažiau nei
pusę, ir tai labai priklauso nuo gydymo įstaigos pasirengimo, aprūpinimo medicinos įranga ir
personalo patirties bei kvalifikacijos.
Diagnozavus aortos aneurizmą ar disekaciją, gydytojas turi skubiai įvertinti jos būklę.
Bepradedančios formuotis aneurizmos gali būti kurį laiką (kartais net iki kelių metų) tik stebimos.
Tačiau joms pasiekus tam tikrą didesnės rizikos būklę, kuomet ima atsirasti plyšimo rizika, jas
neišvengiamai reikia gydyti. Gydymo kelias yra tik vienas – atkurti aortos spindžio vientisumą,
suformuojant laisvą kelią kraujotakai ir pašalinant kraujo spaudimo poveikį aneurizmuotai ar
disekuotai aortos sienelei.
Yra du, nuo gydytojo diagnozės ir pasirinkimo, priklausantys gydymo būdai : atvira chirurgija
arba endovaskulinis protezavimas (stent grafto implantavimas).
Atvira chirurgija:
Chirurgas pasiekia aneurizmą per pjūvį pilve ar krūtinėje (priklausomai nuo aneurizmos
atsiradimo vietos). Aneurizmos pažeista kraujagyslės dalis pakeičiama sintetiniu graftu.
Chirurginė operacija dažnai vykdoma taikant pilną anesteziją ir tęsiasi maždaug nuo trijų iki
keturių valandų. Paprastai pacientai vieną dieną praleidžia intensyvios priežiūros skyriuje, po to
apie savaitę ligoninėje. Visiškam išgijimui reikia dviejų – trijų mėnesių; ilgiau pacientas gyja po
torakalinių aneurizmų operacijų.
Tokį gydymo būdą verta rinktis tuomet, kai nėra galimybės dėl klubinių arterijų vingiuotumo, jų
stenozės ar tiesiog itin mažo diametro įvesti endoprotezą; aneurizma ar disekacija apima kurią
nors iš gyvybiškai svarbių atsišakojančių arterijų; nėra pakankamas sveikų aortos segmentų
plotas patikimai įtvirtinti stentgraftui, dėl ko jis galėtų nuslinkti (migruoti) ir pan.
Endovaskulinis
protezavimas:
Tai minimalios intervencijos
reikalaujanti procedūra,
kuomet stentgraftas, (sintetinis
audiniu – graftu – dengtas
metalinis ažūrinis karkasas) yra
implantuojamas į pažeistos
kraujagyslės vidų be didelio
chirurginio aplinkinių audinių
pjūvio. Mažytis pjūvis ar net
punkcija daromi kirkšnies
viršutinėje dalyje, pasiekiant
klubinę ar šlauninę arteriją. Per
ją specialios įvedimo sistemos
pagalba įvedamas stentas-
Krūtininės (torakalinės) Pilvo (abdominalinės) aortos implantas ir, kontroliuojant
aortos stentavimas stentavimas gydytojo veiksmus rentgeno
pagalba, išskleidžiamas
reikiamame arterijos segmente. Ši procedūra paprastai trunka vieną-dvi valandas. Buvimo
ligoninėje laikas sutrumpėja iki dviejų-keturių dienų, o buvimas intensyvios priežiūros skyriuje
gali būti ir visai nebūtinas.
Abu iš šių gydymo būdų turi ir privalumų, ir rizikų. Pacientas turėtų pasitarti su savo gydytoju,
kuris gydymo būdas jam tinka labiausiai.
Stent grafto implantavimo procedūrai atlikti bet kuriuo atveju reikalinga visiška arba dalinė
anestezija. Prieš šią procedūrą atliekama keletas diagnostinių tyrimų. Tyrimai leidžia gydytojui
matyti ir įvertinti aneurizmą ir likusios aortos dalies būklę aplink ją. Ruošiantis procedūrai, iš
pradžių padaromi maži pjūviai viršutinėje šlaunies dalyje. Kontroliuojant rentgenu, kateteris
vedamas per didžiąją šlaunies kraujagyslę (klubinė arterija) aneurizmos pusėn, pilvo link.
Kuomet kateteris atsiduria tinkamoje padėtyje aneurizmos viduje, stent graftas lėtai
išlaisvinamas iš kateterio į kraujagyslę ir išplečiamas iki iš anksto numatyto dydžio. Po to
kateteris yra ištraukiamas, palikdamas stent graftą kraujagyslės viduje.
Priklausomai nuo aneurizmos formos ir dydžio, gali būti dedami papildomi stent graftai, kad
užtikrintų visišką aneurizmos pašalinimą iš aktyvios kraujotakos.
Ši informacija yra pažintinė ir nėra skirta pakeisti išsamioms diskusijoms tarp paciento ir
gydytojo apie šios procedūros tinkamumą.
II:
Įdiegiant protokolą asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi turėti šiuos materialinius išteklius:
II:
Protokolo kokybiško vykdymo kontrolė atlieka ASPĮ vidaus audito tarnyba. Atsakingas už tai
ASPĮ auditas.Į audito darbo grupę įtraukiami specialistai: gydytojas – kardiologas, anesteziologas
– reanimatologas, širdies chirurgas. Audito komisijos narių funkcijas, konkretų darbo barą nustato
audito vadovas.
Audito metu vertinama ar pacientas buvo ištirtas prisilaikant nustatytų reikalavimų ar
pravestas gydymas atitiko rekomendacijas ir buvo adekvatus, savalaikis ir tinkamas.