1.8. Aortos Aneurizmos Ir Atsisluoksniavimo Diagnostika Ir Gydymas

PROJEKTO
„ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS GERINIMAS

REGLAMENTUOJANT RIZIKINGIAUSIUS PACIENTŲ SAUGAI
DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PROTOKOLUS“
TARPINĖ ATASKAITA NR. 3
AORTOS ANEURIZMOS IR ATSISLUOKSNIAVIMO

DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Paslaugų teikėjas: UAB „EVS Group“
Vilnius, 2014 m.
Aortos aneurizmos ir atsisluoksniavimo diagnostika ir gydymas
TURINYS
1. Autoriai ...................................................................................................................................................................................... 4
2. Apibrėžimas ir klinikinė problematika: ....................................................................................................................... 4
2.1. Apibrėžimas ........................................................................................................................................................... 4
2.2. Ligos (procedūros) kodas................................................................................................................................. 5
2.3. Epidemiologija ...................................................................................................................................................... 5
2.4. Etiologija.................................................................................................................................................................. 5
2.5. Rizikos faktoriai (rizikos grupių pacientai) ir jų identifikavimas .................................................... 5
2.6. Socialinė ir ekonominė problematika ......................................................................................................... 5
2.7. Klasifikacija ............................................................................................................................................................ 5
3. Santrauka .................................................................................................................................................................................. 6
3.1. Algoritmai (schemos)......................................................................................................................................... 6
3.2. Pilnas rekomendacijų sąrašas ........................................................................................................................ 9
3.3. Kontrolinis lapas .................................................................................................................................................. 9
4. Diagnostika ............................................................................................................................................................................10
4.1. Pagrindinės rekomendacijos diagnostikos metodams ...................................................................... 10
4.2. Anamnezės duomenys ir rizikos veiksnių įvertinimas ..................................................................... 12
4.3. Klinikinė diagnostika (simptomatika) ..................................................................................................... 12
4.4. Trumpi naudojamų tyrimo metodų (instrumentinių, laboratorinių ir pan.) ir jų
suteikiamos informacijos aprašymai ................................................................................................................... 13
4.4.1. Tyrimų specifiškumas ir tyrimų jautrumas ................................................................................... 14
4.5. Tyrimo metodų atlikimo eiliškumas (etapiškumas) .......................................................................... 14
4.6. Tyrimai, kurių diagnostinė vertė abejotina ir kurių atlikti nerekomenduojama ................... 14
4.7. Ikistacionariniai tyrimai. Rekomenduojami (baziniai) tyrimai; papildomi tyrimai ............. 14
4.8. Stacionariniai tyrimai. Rekomenduojami tyrimai, papildomi tyrimai ........................................ 15
4.9. Diferencinė diagnostika ................................................................................................................................. 15
4.10. Diagnostikos algoritmas (schema) ......................................................................................................... 15
5. Gydymas ..................................................................................................................................................................................15
5.1. Pagrindinės rekomendacijos gydymo metodams ............................................................................... 15
5.2. Trumpi naudojamų gydymo metodų (medikamentinis gydymas, invazinis / intervencinis
gydymas, chemoterapija, radioterapija ir kt.) aprašymai ............................................................................ 17
5.2.1. Naudojamų gydymo metodų poveikio, rizikos aprašymai. Kriterijai, kada ir kokį
gydymo metodą taikyti pirmiausiai.................................................................................................................. 17
5.3. Gydymo etapiškumas ...................................................................................................................................... 17
5.3.1. Indikacijos ir kontraindikacijos gydymo metodų taikymui .................................................... 18
5.4. Bazinis gydymas ................................................................................................................................................ 18
5.4.1. Ikistacionarinis gydymas ...................................................................................................................... 18
5.4.2. Bazinis stacionarinis gydymas ............................................................................................................ 18
5.5. Specializuotas gydymas ................................................................................................................................. 20
5.6.Komplikacijos (dažniausios, dažnos, retos, labai retos), jų profilaktika, diagnostika ir
gydymas. ........................................................................................................................................................................... 20
5.7. Gretutinių susirgimų gydymas ................................................................................................................... 21
5.8. Specialistai (profesinė kvalifikacija), kurie privalo dalyvauti paslaugų teikime (specialistų
komandos sudėtis) ....................................................................................................................................................... 21
5.9. Gydymo efektyvumo vertinimo kriterijai ............................................................................................... 21
5.10. Gydymo algoritmas (schema) ................................................................................................................... 21
5.11. Tolimesnis paciento gydymas ir sekimas............................................................................................. 21
6. Profilaktika.............................................................................................................................................................................21
7. Medicininė reabilitacija ....................................................................................................................................................21
8. Prognozė .................................................................................................................................................................................22
9. Informacija visuomenei (pacientui) ............................................................................................................................22
9.1. Kiekvienam piliečiui suprantamas protokole pristatomos ligos − būklės, gydymo
aprašymas ........................................................................................................................................................................ 22
Tarpinė ataskaita Nr. 3 2

9.2. Informacinė medžiaga pacientui ................................................................................................................ 27

10. Paciento pasirašytino sutikimo forma – aprašas.................................................................................................27
10.1. Paciento pasirašytino sutikimo formos kiekvienam diagnostikos ir gydymo etapui ........ 27
11. Literatūros sąrašas...........................................................................................................................................................27
12. Protokolo (metodikos) įdiegimo aprašas ...............................................................................................................27
13. Protokolo (metodikos) auditavimo aprašas ..........................................................................................................28

1. AUTORIAI
Pranas Šerpytis
Profesorius gydytojas kardiologas
Protokolo rengimas, redagavimas, konsultavimas
Valentinas Jokšas
Gydytojas kardiologas
Sigita Glaveckaitė
Gydytoja kardiologė
Aistėja Šelmytė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Akvilė Šmigelskaitė
Gydytoja kardiologė rezidentė
Protokolo rengimas
Kontaktinis asmuo: Ingrida Dudonienė.

Elektroninis paštas: ingrida.dudoniene@santa.lt;
2. APIBRĖŽIMAS IR KLINIKINĖ PROBLEMATIKA:

2.1. APIBRĖŽIMAS
Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, kai jos skersmuo padidėja ≥ 50 proc. lyginant su
normaliu skersmeniu. Skirstoma į:
1. Krūtininės aortos aneurizmą (Sveikiems asmenims aortos diametrai parastai neviršija
40 mm ir einant link bifurkacijos diametrai palaipsniui mažėja. Aortos diametrus įtakoja
keli veiksniai: amžius, lytis, kūno dydis ir arterinis kraujo spaudimas. Atsižvelgiant į
šiuos veiksnius, aortos skersmuo gali padidėti kiekvieną gyvenimo dešimtmetį apie 0,9
mm vyrams ir 0,7 mm moterims):
a) Kylančiosios aortos aneurizma (KAA). Disekacijos ar plyšimo rizika sparčiai
didėja, jei aneurizmos diametras yra >60 mm.
b) Aortos lanko aneurizma (AoLA).
c) Nusileidžiančiosios aortos aneurizma (NAA). Disekacijos ar plyšimo rizika
sparčiai didėja, jei aneurizmos diametras yra >70 mm.
2. Pilvinės aortos aneurizmą (beveik visada pilvinės aortos aneurizmos yra infrarenalinės;
pilvinės aortos diametras ≥30 mm yra vadinamas pilvinės aortos aneurizma).
Aortos atsisluoksniavimas (disekacija) – tai aortos medijos sluoksnių atsiskyrimas, kurio
metu susiformuoja (arba suformuojami) tarpusavyje susisiekiantys arba nesusisiekiantys tikrasis
ir netikrasis aortos spindžiai. Dažniausiai atsisluoksniavimą sukelia intimos įplyšimas.
Atsisluoksniavimas gali plisti aortos sienele tolyn nuo širdies (anterogradinis plitimas), bet
pasitaiko ir atvirkštinių variantų (retrogradinis plitimas). Aortos disekacija yra vienas iš ūmių
aortos sindromų (ŪAS). Aortos diasekacijos komplikacijos yra širdies tamponada, aortos plyšimas,
aortos vožtuvo nesandarumas ir sutrikusi proksimalinių ar distalinių organų kraujotaka. Tai labai
pavojinga gyvybei būklė, ypač jei pažeisti visi trys aortos sienelės sluoksniai. Plyšus aortai
mirštamumas siekia iki 80 proc., iš jų 50 proc. pacientų miršta dar nepasiekę ligoninės.

2.2. LIGOS (procedūros) KODAS
Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.
2.3. Epidemiologija
2.4. ETIOLOGIJA
2.5. RIZIKOS FAKTORIAI (RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTAI) IR JŲ IDENTIFIKAVIMAS
2.6. SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ PROBLEMATIKA
2.7. KLASIFIKACIJA
Aortos disekacijos pagal atsisluoksniavimo vietą klasifikuojamos remiantis Stanford arba De

Bakey klasifikacijomis:

3. SANTRAUKA
3.1. ALGORITMAI (SCHEMOS)
Algoritmas Nr. 1
Ūmus krūtinės skausmas
Anamnezė + klinikinis ištyrimas + EKG ŪMISSTP
Nestabili Hemodinamika Stabili
TTE + TEE/KT
+
Maža AD tikimybė Didelė AD tikimybė (2-3 balai) ar
(0-1 balas) tipinis skausmas krūtinėje
Aortos Kita
disekacija diagnozė
TTE
+
D-dimerai + TTE + Krūtinės ląst.
Ro
Neabejotina Abejotina
A tipo diagnozė
+ + + disekacija
Aortos Aortos Padidėjęs
disekacija disekacijos tarpuplautis
atmetama požymiai ss
+
Neatidėliotinas
Kita chirurginis
diagnozė KT (MRT ar TEE)
gydymas bei
priešoperacinė TEE
+
KT (ar TEE)
Aortos Kita
disekacija diagnozė +
Aortos
ŪMISSTP - ūminis miokardo infarktas su ST disekacija
pakilimu Įtariama kita
AD - aortos disekacija diagnozė,
TTE - transtorakalinė echokardiografija prireikus
TEE - transezofaginė echokardiografija kartojama KT
KT - kompiuterinė tomografija
MRT - megnetinio rezonanso tomografija
Ro – krūtinės ląstos rentgenograma
EKG - elektrokardiograma

Algoritmas Nr. 2 Aortos disekacijos gydymo algoritmas
Aortos disekacijos įtarimas
Medikamentinis gydymas IC
Vaizdiniai tyrimai (TTE, TEE, KT)
Tipas A Tipas B
Neatidėliotinas Nekomplikuota Komplikuota

operacinis gydymas IB
Medikamentinis gydymas. Planinis Stentavimas

IC endovaskulinis IC ar operacinis
Paciento stebėjimas stentavimas IIaB gydymas IIbC
Kontrolinis vaizdinis tyrimas

Algoritmas Nr. 3 Aortos aneurizmos gydymo algoritmas
Aortos aneurizmos įtarimas
Vaizdiniai tyrimai
Krūtininės aortos aneurizma Pilvinės aortos aneurizma
Diametras
Kylančiosios Aortos lanko Nusileidžiančiosios

aortos aneurizma aortos aneurizma
aneurizma 30-55 mm ≥55 mm
Diametras Medikamentinis Stentavimas ar

gydymas ir operacinis
paciento stebėjimas
gydymas
Paciento tinkamumas
endovask.gydymui
≥55 mm <55 mm
+ -
Operacinis
gydymas Stentavimas ≥55 mm Operacinis gydymas ≥60 mm
Dviburis
Marfano Nėra
vožtuvas
sindromas bei elastopatijos
≥50 mm ir
rizikos faktoriai
≥45 mm rizikos
veiksniai
≥
Medikamentinis
Operacinis gydymas gydymas ir
paciento stebėjimas

3.2. PILNAS REKOMENDACIJŲ SĄRAŠAS
3.3. KONTROLINIS LAPAS
Diagnostikos ir gydymo veiksmai Atlikimas Pastabos

(pažymėti)
Paciento kreipimasis į ASPĮ  Laikas
Anamnezės surinkimas 
Hemodinamika  Stabili (AKS)
Nestabili (AKS)
AKS skirtumas rankose
Skausmas  Vieta
Stiprumas balais (1-10)
Skiriami medikamentai:  (medikamentai)
Elektrokardiograma 
Laboratoriniai tyr. (BKT, CRB, KK, troponinas I ar 
T, prokalcitoninas, laktatai, kraujo dujos,
kreatininas, AST, ALT, gliukozė)
TEE  Nebūtina, jei galima skubi KTA
KT 
Diagnozė  Aneurizma be disekacijos
Aneurizma su disekacija:
 A tipas
 B tipas
Aortos aneurizmos diametras 
Disekacijos komplikacijos   AoVN

 širdies tamponada
 organų hipoperfuzija
Laikas nuo simptomų pradžios iki patekimo į  Laikas:
operacinę
Gydymo būdas  Endovaskulinis stentavimas
Atvira operacija
Planinis chirurginis gydymas
Medikamentinis/sekimas
Kontrolinė KT./MRT 

4. DIAGNOSTIKA
4.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS DIAGNOSTIKOS METODAMS
Aortos ištyrimo rekomendacijos:
Rekomendacijos Klasė Lygis
Rekomenduojama, kad aortos diametras būtų matuojamas pagal iš I C

anksto nustatytus anatominius orientyrus, statmenus išilginei
ašiai.
Po tam tikro laiko, atliekant pakartotinį aortos vaizdinį tyrimą ir I C
vertinant pakitusį diametrą, rekomenduojama naudoti mažiausią
jatrogeninę riziką turintį vaizdinį tyrimą.
Po tam tikro laiko, atliekant pakartotinį aortos vaizdinį tyrimą ir I C
vertinant pakitusį diametrą, rekomenduojama naudoti tą patį
vaizdinį tyrimą su panašiu matavimo metodu.
Rekomenduojama, kad visi aortos išmatuoti diametrai bei I C
nustatytos anomalijos būtų išdėstytos pagal aortos segmentus.
Norint išvengti kuo mažesnės radiacijos, prieš pasirenkant I C

tinkamiausią vaizdinį tyrimą rekomenduojama išsiaiškinti apie
inkstų funkciją, nėštumą ir alergiją kontrastinės medžiagoms.
Išskyrus skubius atvejus.
Spinduliuotės poveikis ypač turėtų būti vertinamas jauniems II a B
pacientams ir tiems, kuriems tyrimas numatomas atlikti
pakartotinai.
Aortos diametras gali būti indeksuojamas atsižvelgiant į kūno II b B
paviršiaus plotą, ypač išskiriant kūno dydį.
Rekomendacijos, įtariant aortos aneurizmą
Diagnozavus aneurizmą bet kurioje aortos vietoje, turi būti tiriama I C

visa aorta bei aortos vožtuvas tiek pradinio vizito metu, tiek ir
sekant pacientą.
Diagnozavus pilvinės aortos aneurizmą, reikia svarstyti ultragarso II a C
tyrimo (doplerinės sonografijos) atlikimo būtinybę ieškant
periferinės kraujagyslių ligos bei periferinių aneurizmų.
Pacientams, kuriems diagnozuota aortos aneurizma, reikėtų II a C
svarstyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinių priemonių
taikymą.
Pilvinės aortos aneurizmos diagnostikos rekomendacijos

Pacientams, kurių pilvinės aortos diametras siekia 25-29 mm, II a B

pakartotinas ultragarsinis tyrimas turėtų būti atliekamas po 4
metų.
Pacientai, kuriems diagnozuota pilvinės aortos aneurizma ir jos I A
diametras <55 mm ir spindis didėja lėtai (<10 mm/metus), yra
saugu stebėti aneurizmos augimą.
Pacientams, kuriems diagnozuota maža (30-55 mm) pilvinės
aortos aneurizma, vaizdiniai tyrimai turėtų būti atliekami:
-kas 3 metus, jei diametras 30-39 mm. II a B
-kas 2 metus, jei diametras 40-44mm.
-kas metus, jei diametras >45mm.
Įtariant pilvinės aortos aneurizmos plyšimą, nedelsiant I C
rekomenduojama atlikti ultragarso tyrimą ar KTA.
Ūmaus aortos sindromo (ŪAS) diagnostikos rekomendacijos

Anamnezė ir klinikinis įvertinimas
Visiems pacientams, kuriems įtariamas ŪAS, rekomenduojama I B
atlikti nuoseklų ištyrimą remiantis paciento būkle, simptomais ir
klinikiniais požymiais.
Laboratoriniai tyrimai
Įtariant ŪAS kartu su klinikiniu ištyrimu turėtų būti atliekami ir II a C
vertinami laboratoriniai tyrimai.
Tais atvejais, kai ŪAS tikimybė yra maža bei gaunamas neigiamas D II a B
- dimerų rezultatas, turi būti svarstomas ŪAS diagnozės atmetimas.
Esant vidutinei ligos tikimybei, bet teigiamam D - dimerų II a B
rezultatui, turėtų būti atliekami vaizdiniai tyrimai.
Esant didelei aortos disekacijos tikimybei (tikimybės balas 2 ar 3), III C
D - dimerų tyrimo atlikti nerekomenduojama.
Vaizdiniai tyrimo metodai
TTE rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo tyrimas. I C
Nestabiliems* pacientams, kuriems yra įtariama ŪAS, vaizdinių
tyrimų būdai pasirenkami pagal galimybes ir patirtį:
TEE I C
KT I C
Stabiliems pacientams, kuriems yra įtariama ŪAS, vaizdinių tyrimų
būdai pasirenkami pagal galimybes ir patirtį:
KT I C
MRT I C
TEE II a C
Gavus neigiamus vaizdinių tyrimų rezultatus, kai klinikinis I C
įtarimas išlieka, rekomenduojama pakartoti KT ar MRT po kurio
laiko

Esant mažai ŪAS tikimybei, galima svarstyti krūtinės ląstos II b C

rentgenogramos atlikimą.
Pirmosiomis dienomis kartotiną KT ar MRT rekomenduojama I C
atlikti pacientams, kuriems diagnozuota nekomplikuota B tipo
disekacija ir kurie yra gydomi medikamentais.
*Nestabilus pacientas: tachikardija, tachipnėja, labai stiprus skausmas, hipotenzija, cianozė ir/ar
šokas
4.2. ANAMNEZĖS DUOMENYS IR RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS
Aortos aneurizmos bei atsisluoksniavimo rizikos veiksniai:

 Vyrams dažniau nei moterims.
 50–65 metai.
 Arterinė hipertenzija.
 Aterosklerozė.
 Esančios aortos ar aortos vožtuvų ligos.
 Jungiamojo audinio ligos ir vaskulitai.
 Aortos ligų šeiminė anamnezė.
 Buvusi krūtinė ląstos operacija.
 Krūtinės traumos – bukos, avarijų metų ir chirurginių intervencijų metu.
 Rūkymas.
 Intraveninių narkotikų naudojimas.
 Infekcijos.
Aortos disekacijos atsiradimo rizikos vertinimas:

Rezultatai vertinami skaičiais nuo 0 (nėra) iki 3. Trys predisponuojančios grupės:
1. Didelės rizikos būklės:
o Marfano sindromas (ar kita jungiamojo audinio liga);
o Aortos ligų šeiminė anamnezė;
o Žinoma aortos vožtuvo patologija;
o Žinoma krūtininės aortos aneurizma;
o Praeityje buvusi su aorta susijusi intervencija.
2. Skausmo atsiradimas:
o Krūtinės, nugaros ar pilvo skausmas;
o Apibūdinamas kaip netikėtai atsiradęs, intensyvus, plėšiančio pobūdžio.
3. Klinikinis ištyrimas:
o Perfuzijos trūkumas
 Pulso deficitas;
 Sistolinio arterinio kraujospūdžio skirtumas;
 Židininis neurologinis deficitas (atsiradęs kartu su skausmu).
o Diastolinis ūžesys aortos projekcijoje - naujas ir atsiradęs su skausmu;
o Hipotenzija ar šokas.
4.3. KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA (SIMPTOMATIKA)
Aortos aneurizma dažniausiai nesukelia jokių simptomų.

Simptomatika priklauso nuo gretimų organų spaudimo, aneurizmos vietos, dydžio ir plėtimosi
tempų.
Pagal tai, kuri aortos dalis išsiplėtusi (krūtininė ar pilvinė), atsiranda simptomai:
 Skausmai - krūtinėje, nugaroje, juosmenyje ar pilve, pastovaus ar priepuolinio
pobūdžio;

 Dusulys ir švilpiantis alsavimas - kai yra spaudžiami bronchai. Dėl to paties gali
susispausti plaučio skiltis ir vystytis plaučių uždegimas;
 Balso užkimimas - kai spaudžiamas balso klostes įnervuojantis nervas;
 Rijimo sutrikimai - kai spaudžiama stemplė;
 Mitybos sutrikimas - didelė aneurizma gali spausti stemplę bei skrandį, todėl sutrinka
valgymas bei virškinimas, ligonis sublogsta, atsiranda kitų simptomų, primenančių
skrandžio vėžį;
 Padidėjęs kraujo spaudimas - kai spaudžiamos inkstų kraujagyslės;
 Šlapinimosi sutrikimai - kai spaudžiamas šlapimtakis;
 Labai lieknam žmogui pilvo aortos aneurizmą galima apčiuopti kaip pulsuojantį darinį
pilve.
Kadangi aortos aneurizmos simptomai labai įvairūs, dažnai ji diagnozuojama atsitiktinai.
Jei aortos aneurizma labai išsiplečia, ji gali plyšti. Aortai plyšus ar užsikimšus trombu, išryškėja
ŪAS būdinga klinika.
Aortos atsisluoksniavimo simptomai ir komplikacijos:

 Skausmas - staigiai atsiradęs plėšiantis, duriantis ar aštrus skausmas. Jeigu A tipo
aortos disekacija - skausmas lokalizuosis krūtinėje, jeigu B tipo - skausmas dažniau
atsiras nugaroje ar pilve. Migruojantis skausmas pasitaiko apie 15-20 proc.
 Aortos vožtuvo nesandarumas.
 Miokardo išemija ar infarktas - pasitaiko apie 10-15 proc. Nustatomi pokyčiai EKG bei
padidėjęs troponinas. Šie du rodikliai gali suklaidinti terapeutą įtariant ūminį koronarinį
sindromą, dėl to atidedamas tinkamas disekacijos diagnozavimas.
 Stazinis širdies nepakankamumas - dažniausiai pasitaiko kartu su aortos vožtuvo
nesandarumu. Ūmus ŠN kartu su kardiogeniniu šoku maskuoja disekaciją, todėl tinkama
aortos disekacijos diagnostika yra atidedama.
 Širdies tamponada.
 Pleuros eksudacija - pasitaiko retai, nes tokių pacientų mirštamumas išlieka didelis.
 Pulmonologinės komplikacijos - pasitaiko retai. Jei disekacija užspaudžia plaučių
arteriją - gali būti dispnėja, plaučių edema, atsikosėjimas krauju.
 Sinkopė - dažniau A tipo disekacijai. Susijusi su širdies tamponada ir aortos lanko šakų
disekacijomis. Didelė mirčių rizika ligoninėje.
 Neurologinė simptomatika - simptomai gali priminti smegenų hipoperfuziją,
hipotenziją, distalines tromboembolijas, periferinių nervų kompresiją. Dėl stuburo
išemijos gali išsivystyti paraplegija.
 Mezenterinė išemija - dinaminio ar mechaninio žarnų nepraeinamumo klinika,
gastrointestinis kraujavimas.
 Inkstų nepakankamumas - sukeliamas dėl hipoperfuzijos ar inkstų išemijos.
4.4. TRUMPI NAUDOJAMŲ TYRIMO METODŲ (INSTRUMENTINIŲ, LABORATORINIŲ IR

PAN.) IR JŲ SUTEIKIAMOS INFORMACIJOS APRAŠYMAI
Laboratoriniai tyrimai:
 Bendras kraujo tyrimas - esanti anemija leidžia įtarti kraujavimą. Leukogramos pokyčiai
leidžia įtarti infekciją.
 CRB - parodo uždegiminę reakciją.
 Prokalcitoninas – diferencinei diagnostikai su sisteminiu uždegiminio atsako sindromu.
 Kreatininkinazė – diferenciacijai su reperfuzijos sutrikimu bei rabdomiolize.
 Troponinas I ir T - diferencinei diagnostikai su MI.
 D - dimerai - pirmo pasirinkimo tyrimas įtariant aortos disekaciją, PATE, trombozę. Jų
koncentracijos padidėjimas leidžia įtarti, kad yra aortos disekacija, tačiau gautas
neigiamas rezultatas neleidžia paneigti aortos disekacijos diagnozės.
 Kreatininas - parodo inkstų funkciją.
 Kepenų fermentai - parodo kepenų ligas, kepenų išemiją.

 Laktatai - parodo vidaus organų išemiją, metabolinį nepakankamumą.

 Gliukozė - parodo cukrinį diabetą.
 Kraujo dujos - parodo metabolinį nepakankamumą, oksigenaciją.
Vaizdiniai tyrimo metodai:

 Krūtinės ląstos rentgenograma - matomas praplatėjęs aortos lankas, skystis pleuros
ertmėje, trachėjos dislokacija. Šis tyrimas mažai specifiškas, randami pokyčiai gali būti
būdingi daugeliui kitų patologijų.
 Ultragarsinis tyrimas - tyrimo metu naudojama doplerinė sonografija. Nustatoma
skysčio sankaupa ar aortos sienelės plyšimo vieta. Tyrimo kontraindikacijos - nenormali
krūtinės anatominė struktūra, nutukimas, plaučių emfizema, pacientui taikoma
mechaninė plaučių ventiliacija.
 TEE - transezofaginė echokardiografija (jautrumas - 99%, specifiškumas 89%). Pirmo
pasirinkimo tyrimas nestabilios hemodinamikos pacientams. Taip pat taikomas, kai
negalima atlikti transtorakalinės echokardiografijos. TEE su dopleriniu rėžimu leidžia
nustatyti plyšimo vartus.
 KT - kompiuterinės tomografija - auksinis standartas (jautrumas ir specifiškumas - 93
- 98%). Atliekama dažniausiai su kontrastine medžiaga. Pirmo pasirinkimo tyrimas
stabiliems pacientams bei įtariant aortos lanko šakų disekaciją. Tyrimo metu nustatoma
aneurizma, plyšimo ar atsisluoksniavimo vieta, susidarę kalcifikatai ir gretutinių organų
pažeidimai: kraujas pleuroje, perikarde, tarpuplautyje. Šis tyrimas leidžia diferencijuoti
tarp trijų ligų, galinčių sukelti ūmų krūtinės skausmą: aortos disekacijos, PATE, MI. KT
atliekama pakartotinai po atlikto chirurginio gydymo, norit įvertinti gydymo
efektyvumą.
 MRT - magnetinis rezonanso tyrimas (jautrumas ir specifiškumas >98%). Gerai parodo
gretutinių organų pažeidimus: skystį perikardo ertmėje, aortos vožtuvo nesandarumą,
miokardo randus, tačiau neparodo susidariusių kalcifikatų. Neatliekamas nestabilios
būklės pacientams bei turintiems kontraindikacijų ištyrimui (pvz.: metaliniai implantai).
 Aortografija - dėl gausaus kontrasto naudojimo, didelės apšvitos, netikslaus aortos
diametro apskaičiavimo, šis tyrimas yra nebenaudojamas. Rekomenduojami kiti, mažiau
invazyvūs diagnostikos metodai. Gali būti atliekamas neturint kitų diagnostikos
galimybių.
4.4.1. TYRIMŲ SPECIFIŠKUMAS IR TYRIMŲ JAUTRUMAS

4.5. TYRIMO METODŲ ATLIKIMO EILIŠKUMAS (ETAPIŠKUMAS)
Pacientui patekus į priėmimo skyrių surenkama ligos anamnezė bei atliekamas klinikinis
ištyrimas. Esant ligos įtarimui, atliekami laboratoriniai tyrimai. Nustačius padidėjusius D -
dimerus, pirmiausia atliekama KT. Jei paciento būklė nestabili, iškart atliekama TEE.
4.6. TYRIMAI, KURIŲ DIAGNOSTINĖ VERTĖ ABEJOTINA IR KURIŲ ATLIKTI

NEREKOMENDUOJAMA
4.7. IKISTACIONARINIAI TYRIMAI. REKOMENDUOJAMI (BAZINIAI) TYRIMAI; PAPILDOMI

TYRIMAI

4.8. STACIONARINIAI TYRIMAI. REKOMENDUOJAMI TYRIMAI, PAPILDOMI TYRIMAI
4.9. DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA
4.10. DIAGNOSTIKOS ALGORITMAS (SCHEMA)
Žr. skyrių 3.1.:

Algoritmas Nr. 1
5. GYDYMAS
5.1. PAGRINDINĖS REKOMENDACIJOS GYDYMO METODAMS
Aortos aneurizmų gydymo rekomendacijos

Kylančios aortos aneurizmos gydymas
Chirurginis gydymas indikuotinas Marfano sindromą turintiems I C
pacientams, kuriems diagnozuota aortos šaknies aneurizma ≥50 mm.
Chirurginis gydymas turėtų būti svarstomas pacientams, kuriems II a C
diagnozuota aortos šaknies aneurizma ir kurių kylančios aortos
diametras:
≥45 mm, Marfano sindromu sergantiems bei turintiems rizikos
veiksnius*.
≥50 mm, turintiems dviburį vožtuvą bei rizikos veiksnius**.
≥55 mm visiems pacientams, neturintiems įgimtos jungiamojo
audinio patologijos.
Mažesnės ribos intervencijai gali būti svarstomos mažo ūgio II b C
pacientams arba tais atvejais, kai aneurizma greitai progresuoja,
nustatoma aortos vožtuvo nesandarumas, planuojamas nėštumas.
Aortos lanko aneurizmos gydymas
Chirurginis gydymas turėtų būti svarstomas pacientams, kuriems II a C
diagnozuota izoliuota aortos lanko aneurizma ir jos maksimalus
diametras ≥55 mm.
Aortos lanko korekcija gali būti svarstoma pacientams, kuriems yra II b C
aortos lanko aneurizma ir kurie turi indikacijas kylančios ar
nusileidžiančios aortos aneurizmų chirurginiam gydymui.
Nusileidžiančios aortos gydymas
Endovaskulinis gydymas (stentgrafto implantavimas) yra pirmo II a C
pasirinkimo gydymas anatomiškai tinkamiems pacientams.
Endovaskulinis gydymas (stentgrafto implantavimas) turėtų būti II a C

svarstomas pacientams, kurių nusileidžiančiosios aortos aneurizmos

diametras yra ≥55 mm.
Kai endovaskulinis gydymas (stentgrafto implantavimas) yra II a C
techniškai neįmanomas, chirurginis gydymas turėtų būti svarstomas
pacientams, kurių nusileidžiančiosios aortos aneurizmos diametras
yra ≥60 mm.
Pacientams, sergantiems Marfano sindromu ar kitomis II a C
elastopatijomis, rekomenduojamas chirurginis gydymas.
* Chirurginis gydymas taikomas tada, kai yra aortos disekacijos šeiminė anamnezė, aneurizma
didėja >3 mm/ metus (naudojant tuos pačius vaizdinius tyrimus ir matuojant toje pačioje vietoje),
sunkus aortos vožtuvo nesandarumas, planuojamas nėštumas.
** Chirurginis gydymas taikomas tada, kai yra aortos koarktacija, sisteminė hipertenzija, aortos
disekacijos šeiminė anamnezė, aneurizma didėja >3 mm/ metus (naudojant tuos pačius vaizdinius
tyrimus ir matuojant toje pačioje vietoje), sunkus aortos vožtuvo nesandarumas, planuojamas
nėštumas ar gretutinės ligos, vyresnio amžiaus pacientams.
Pilvinės aortos aneurizmos gydymo rekomendacijos:

Rūkymo nutraukimas yra rekomenduojamas, nes sulėtėja I B
aneurizmos didėjimas.
Gydymas BAB, AKFI ir statinais gali būti svarstomas mažą pilvinės II b B
aortos aneurizmą turintiems pacientams siekiant sumažinti aortos
komplikacijų atsiradimo riziką.
Pilvinės aortos aneurizmos nemedikamentinis gydymas I B
indikuotinas, jeigu:
 Aneurizmos diametras ≥55 mm;
 Aneurizma didėja 10mm/metus.
Pacientams, kuriems diagnozuota didelio laipsnio pilvinės aortos I A
aneurizma ir nėra kontraindikacijų, rekomenduojama atlikti arba
endovaskulinį gydymą, arba atvirą operaciją.
Pacientams, kuriems diagnozuota didelio laipsnio pilvinės aortos I C
aneurizma, tačiau yra kontraindikuotinas endovaskulinis aortos
gydymas, rekomenduojama atlikti atvirą operaciją.
Pacientams, kuriems diagnozuota asimptominė pilvinės aortos II b B
aneurizma ir kuriems negalima atlikti chirurginio gydymo, gali būti
svarstomas endovaskulinis gydymas kartu su efektyviausiu
medikamentiniu gydymu.
Plyšus pilvinės aortos aneurizmai, rekomenduojamas I C
neatidėliotinas chirurginis gydymas.
Esant simptominei, bet dar neplyšusiai pilvinės aortos aneurizmai, I C
rekomenduojamas skubus chirurginis gydymas.
Pacientams, kuriems diagnozuota simptominė pilvinės aortos I A
aneurizma ir pacientas anatomiškai tinkamas endovaskuliniam
gydymui, rekomenduojama atlikti arba endovaskulinį gydymą,
arba atvirą operaciją.

Aortos disekacijos gydymo rekomendacijos :

Pacientams, kuriems diagnozuota aortos disekacija, I C
rekomenduojama skirti skausmą malšinančius bei arterinį
kraujospūdį mažinančius vaistus.
A tipo aortos disekacijai gydyti rekomenduojamas neatidėliotinas I B
operacinis gydymas.
Pacientams, kuriems diagnozuota A tipo aortos disekacija bei II a B
organų hipoperfuzija, turi būti svarstoma hibridinė operacija
(kylančios aortos ir/ar aortos lanko pakeitimas kartu su bet kuria
perkutanine aortos ar aortos šakų intervencija).
Esant nekomplikuotai B tipo aortos disekacijai visada turi būti I C
skiriamas medikamentinis gydymas.
Esant nekomplikuotai B tipo aortos disekacijai turi būti svarstomas II a B
endovaskulinis aortos gydymas.
Esant komplikuotai B tipo aortos disekacijai rekomenduojama I C
taikyti endovaskulinį aortos gydymą.
Esant komplikuotai B tipo aortos disekacijai gali būti svarstomas II b C
chirurginis gydymas.
5.2. TRUMPI NAUDOJAMŲ GYDYMO METODŲ (MEDIKAMENTINIS GYDYMAS, INVAZINIS /

INTERVENCINIS GYDYMAS, CHEMOTERAPIJA, RADIOTERAPIJA IR KT.) APRAŠYMAI
1. Šalinami rizikos veiksniai (pvz.: metama rūkyti).

2. Medikamentinis gydymas - skiriami vaistai, mažinantys: kraujo spaudimą (AKFI), širdies
susitraukimų dažnį (beta blokatoriai), aterosklerozės atsiradimo ir vystymosi riziką
(statinai), skausmą (analgetikai), trombozių atsiradimą (antiagregantai).
3. Chirurginis gydymas:
 Endovaskulinis aortos gydymas - stentavimo procedūra įvedant per periferinę
arteriją endovaskulinį stentgraftą.
 Atvira operacija - operacijos metu pašalinama aneurizma, disekacija, įsiuvami
dirbtiniai kraujagyslių protezai, suformuojamos šoninės aortos šakos.
5.2.1. NAUDOJAMŲ GYDYMO METODŲ POVEIKIO , RIZIKOS APRAŠYMAI . KRITERIJAI,

KADA IR KOKĮ GYDYMO METODĄ TAIKYTI PIRMIAUSIAI
5.3. GYDYMO ETAPIŠKUMAS
 Esant ūmiai būklei (aortos aneurizmos plyšimui ar disekacijai) nedelsiant yra atliekamas
 Jei pacientui diagnozuojama aneurizma <50mm, skiriamas medikamentinis gydymas,
koreguojamas gyvenimo būdas, bei sekama ar aneurizma nedidėja.
 Nustačius aortos aneurizmos diametrą ≥55 mm, skiriamas chirurginis gydymas. Gydymo
metodas pasirenkamas atsižvelgiant į paciento būklę bei aneurizmos tipą*.

*Marfano sindromu, įgimtą jungiamojo audinio patologiją ar dviburį vožtuvą turintiems

pacientams rekomenduojamos aortos diametrų slenkstinės vertės pateiktos rekomendacijų
skiltyje.
5.3.1. INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS GYDYMO METODŲ TAIKYMUI

5.4. BAZINIS GYDYMAS
Aortos aneurizma - gydymas pasirenkamas nustačius aneurizmos diametrą:

 Jei diametras siekia <55 mm, skiriamas medikamentinis gydymas ir paciento būklės
sekimas. Dinamikoje kartojami vaizdiniai tyrimai, prireikus atliekamas planinis
chirurginis gydymas*.
 Jei diametras siekia ≥55 mm, priklausomai, koks aneurizmos tipas, skiriamas
endovaskulinis aortos gydymas ar atvira operacija*.
 Plyšus aneurizmai, taikomas neatidėliotinas chirurginis gydymas.
 Po chirurginio gydymo yra atliekamas kontrolinis vaizdinis tyrimas.
 Skiriama trombembolijų profilaktika.
*Marfano sindromu, įgimtą jungiamojo audinio patologiją ar dviburį vožtuvą turintiems

pacientams rekomenduojamos aortos diametrų slenkstinės vertės pateiktos rekomendacijų
skiltyje.
Aortos disekacija - gydymas pasirenkamas nustačius disekacijos tipą:

 A tipo disekacijai rekomenduojama atlikti skubią atvirą operaciją.
 Nekomplikuotai B tipo aortos disekacijai, skiriamas medikamentinis gydymas ir
paciento būklės sekimas. Dinamikoje kartojami vaizdiniai tyrimai, prireikus atliekamas
planinis chirurginis gydymas.
 Komplikuotai B tipo aortos disekacijai, rekomenduojamas chirurginis gydymas.
 Po chirurginio gydymo yra atliekama kontrolinis vaizdinis tyrimas.
 Skiriama trombembolijų profilaktika.
 Paciento stebėjimas dėl disekacijos atsinaujinimo.
5.4.1. IKISTACIONARINIS GYDYMAS

5.4.2. BAZINIS STACIONARINIS GYDYMAS

Stacionare taikomas chirurginis gydymas:
Aortos aneurizmos gydymas:

1. Krūtininės aortos aneurizma - chirurginis gydymas taikomas pacientams, kurių aortos
aneurizmos diametras ≥55 mm.
 Kylančiosios aortos aneurizma :
o Sergantiems Marfano sindromu - diametras turi būti ≥50 mm.
o Sergantiems Marfano sindromu ir jei yra aortos disekacijos šeiminė
anamnezė, aneurizma didėja >3 mm/ metus (naudojant tuos pačius
vaizdinius tyrimus ir matuojant toje pačioje vietoje), sunkus aortos
vožtuvo nesandarumas, planuojamas nėštumas - diametras turi būti
≥45 mm .
o Turintiems dviburį vožtuvą ir jei yra aortos koarktacija, aortos
disekacijos šeiminė anamnezė, aneurizma didėja >3 mm/ metus
(naudojant tuos pačius vaizdinius tyrimus ir matuojant toje pačioje

vietoje), sisteminė hipertenzija, sunkus aortos vožtuvo

nesandarumas, planuojamas nėštumas ar gretutinės ligos vyresnio
amžiaus pacientams - diametras turi būti ≥50 mm.
 Aortos lanko aneurizma:
o Dažnai būna kartu su kylančiosios ar nusileidžiančios aortos
aneurizmomis.
o Didelė insultų ir mirštamumo rizika operacijos metu.
o Gali būti taikomas endovaskulinis stentavimas, tradicinė atvira
operacija bei aortos lanko šakų transpozicija.
o Operacijos metu yra taikoma terapinė hipotermija.
 Nusileidžiančiosios aortos aneurizma:
o Pirmo pasirinkimo gydymo metodas endovaskulinis stentavimas. Šio
gydymo metu ankstyvas mirštamumas yra mažesnis nei atviros
operacijos metu.
o Stentavimas yra rekomenduojamas jauniems pacientams.
o Jei yra galimas tik chirurginis gydymas, operacija turi būti atliekama,
kai aneurizmos diametras yra ≥60 mm.
o Pacientams, sergantiems Marfano sindromu, atliekama atvira
operacija.
2. Pilvinės aortos aneurizma
 Negydomos aneurizmos plyšimo rizika >60-70 proc.
 Atlikus operaciją, išgyvenamumas siekia >95 proc.
 Diagnozavus „mažą“ aneurizmą (30-55 mm), rekomenduojamas medikamentinis
gydymas: kardiovaskulinių ligų prevencija.
 Diagnozavus reikšmingą aneurizmą( moterims aneurizmos diametras >45 mm,
vyrams >55 mm) ar greitas aneurizmos augimas >10 mm/metus - taikomas
 Atvira operacija lyginant su endovaskuliniu stentavimu, turi didesnę
kardiovaskulinių komplikacijų riziką operacijos metu: insultas, miokardo
infarktas, mirtis.
 Atvira operacija yra taikoma šiems pacientams: komplikuota aortos anatomija, jei
aneurizma apima inkstų arterijas.
 Po atlikto endovaskulinio stentavimo yra didesnė rizika pakartotinai intervencijai.
 Neatlikus laiku operacijos, aneurizma >50 mm turi didelę tikimybę plyšti.
 Plyšus gali būti taikomi abu operaciniai gydymai. Po plyšusios aneurizmos
operacijos išeitys yra ženkliai blogesnės nei po aneurizmos operacijos.
Aortos disekacijos gydymas:
1. Tipas A
 Tai gyvybei pavojinga būklė. Mirštamumas per 48 val. siekia ~50 proc.
 Pirmo pasirinkimo gydymas - atvira operacija.
 Mirštamumas operacijos metu siekia 25 proc., neurologinės komplikacijos – 18
proc., mirštamumas po mėnesio atliktos operacijos – 30 proc.
 Mirštamumą didina tokios klinikinės būklės: koma, šokas, širdies tamponada,
sumažėjusi periferinė kraujo perfuzija, miokardo infarktas, insultas.
 Esant plačiam pažeidimui, galima sutvarkyti tik disekacijos pradžią, pvz., kylančią
aortą. Tai techniškai lengvesnis ir efektyvesnis metodas, tačiau tokiu atveju lieka
negydyta likusi pažeista aortos dalis. Todėl esant plačiam aortos pažeidimui yra
implantuojamas kraujagyslės protezas prireikus kylančioje aortoje, aortos lanke
bei nusileidžiančioje aortoje.
 Jei disekacija apima aortos lanko šakas, turi būti apsvarstyta galimybė atlikti
atskirų aortos šakų protezavimą.
 Esant A tipo disekacijai 30 proc. atvejų pasitaiko periferinių kraujagyslių
hipoperfuzija. Tokiais atvejais pradeda vystytis vidaus organų, galūnių išemija.

Esant didelei išemijai, operacijos metu atliekama punkcija tarp disekacijos metu
susidariusių spindžių, kad kraujas patektų iš netikrojo spindžio į tikrąjį.
2. Tipas B
 Dažniausiai diagnozuojama nekomplikuota disekacija. Tokiais atvejais skiriamas
medikamentinis gydymas: skausmo kontrolė, arterinio kraujospūdžio, ŠSD
mažinimas. Stebima paciento būklė, dinamikoje kartojama KT ar MRT.
 Norint išvengti vėlyvųjų komplikacijų, planine tvarka galima atlikti endovaskulinį
stentgrafto implantavimą. Taip pagerinama distalinė kraujotaka.
 Komplikuota aortos disekacija nustatoma, kai yra: pasikartojantys ar
nepraeinantys skausmai, vaistais nesukoreguojama arterinė hipertenzija,
ankstyvas aortos išsiplėtimas, periferinės hipoperfuzijos požymiai, aortos plyšimo
požymiai - hematoraksas, tarpuplaučio hematoma.
 Diagnozavus komplikuotą aortos disekaciją yra atliekama skubi endovaskulinė
procedūra, kuri yra pranašesnė nei atvira operacija.
 Atvira operacija sindikuotina, jeigu: sudėtinga anatominė struktūra - vingiuotos
klubinės arterijos, staigus atsišakojimo nuo aortos kampas.
5.5. SPECIALIZUOTAS GYDYMAS
Endovaskulinis aortos gydymas - tai stentavimo procedūra įvedant per šlauninę arteriją
endovaskulinį stentgraftą. Išvengiama tolimesnio aortos disekacijos plitimo bei aneurizmos
plyšimo.

Prieš atliekant endovaskulinį aortos gydymą, rekomenduojama I C
įvertinti indikacijas kiekvienam pacientui individualiai, remiantis
paciento anatominėmis savybėmis, ligos patologija, gretutinėmis
ligomis bei numatant aortos atkūrimo ilgaamžiškumą.
Siekiant saugaus ir patvaraus stento implantavimo, I C
rekomenduojama pasirinkti proksimalinį ir distalinį
prisitvirtinimo vietas mažiausiai 2cm.
Esant aortos aneurizmai, rekomenduojama pasirinkti tokį stentą, I C
kurio diametras viršytų prisitvirtinimo vietos diametrą 10-15%.
Stentavimo metu rekomenduojama taikyti invazinį kraujo I C
spaudimo stebėjimą bei kontrolę.
Didelės rizikos pacientams reikėtų apsvarstyti prevencinį likvoro II a C
drenavimą.
Atvira operacija - operacijos metu pašalinama aneurizma, disekacija, įsiuvami dirbtiniai

kraujagyslių protezai, suformuojamos šoninės aortos šakos.
5.6.KOMPLIKACIJOS (DAŽNIAUSIOS, DAŽNOS, RETOS, LABAI RETOS), JŲ PROFILAKTIKA,

DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS.
Aortos aneurizmos komplikacijos:

 Aneurizmos plyšimas;
 Šokas;
 Miokardo infarktas;
 Insultas;
 Inkstų išemija;
 Anastomozės pseudoaneurizma;

 Kraujagyslės protezo trombozė ar infekcija;

 Aortos aneurizmos plyšimas po atlikto endovaskulinio gydymo;
 Mirtis.
Aortos disekacijos komplikacijos:

 Aortos vožtuvo nesandarumas;
 Miokardo išemija ar infarktas;
 Stazinis širdies nepakankamumas;
 Širdies tamponada;
 Sinkopė;
 Insultas;
 Paraplegija;
 Vidaus organų išemija;
 Inkstų nepakankamumas;
 Šokas;
 Mirtis.
5.7. GRETUTINIŲ SUSIRGIMŲ GYDYMAS
5.8. SPECIALISTAI (PROFESINĖ KVALIFIKACIJA), KURIE PRIVALO DALYVAUTI PASLAUGŲ

TEIKIME (SPECIALISTŲ KOMANDOS SUDĖTIS)
5.9. GYDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMO KRITERIJAI
Po atlikto intervencinio gydymo kartojami vaizdiniai tyrimai, dažniausiai KT.
5.10. GYDYMO ALGORITMAS (SCHEMA)
Žr. skyrių 3.1.:

Algortimas Nr. 2 Aortos aneurizmos gydymo algoritmas
Algortimas Nr. 3 Aortos disekacijos gydymo algoritmas
5.11. TOLIMESNIS PACIENTO GYDYMAS IR SEKIMAS
6. PROFILAKTIKA
Šiame protokole neaprašoma.
7. MEDICININĖ REABILITACIJA
Šiame protokole neaprašoma.

8. PROGNOZĖ
9. INFORMACIJA VISUOMENEI (PACIENTUI)

9.1. KIEKVIENAM PILIEČIUI SUPRANTAMAS PROTOKOLE PRISTATOMOS LIGOS − BŪKLĖS,
GYDYMO APRAŠYMAS
Aortos anatomija
Aorta yra stambiausia žmogaus arterija, ja kraujas keliauja iš širdies per visą žmogaus kūną, nuo
jos atsišakoja visos kitos arterijos. Aortos sienelę sudaro trys sluoksniai – plonytis vidinis
sluoksnis (intima), storesnis ir tvirtas vidurinis sluoksnis (media) ir vėl plonas išorinis
(adventitia). Visas aortos tvirtumas, jos elastingumas priklauso būtent nuo viduriniojo sienelės
sluoksnio. Sudarytas iš persipinančių elastingų skaidulų, būtent šis sluoksnis pakelia visą aortos
sienelei tenkantį krūvį – kraujo spaudimą ir dėl širdies susitraukimų atsirandančius šio spaudimo
pokyčius. Tuo tarpu vidinis (intima) sluoksnis sudarytas daugiausiai iš endotelio, yra gležnas ir
lengvai pažeidžiamas. Išorinį (adventitia) sluoksnį sudaro daugiausia kolagenas.
Aorta skirstoma į dvi dalis – krūtinės
(torakalinė) ir pilvo (abdominalinė). (1
pav.)
Krūtinės (torakalinę) aortą įprasta
dalinti į kylančią aortą (nuo širdies iki
aortos lanko), aortos lanką (būtent nuo jo
atsišakoja pagrindinės kaklo, galvos ir
rankų
kraujotaką aprūpinančios arterijos) ir
nusileidžiančią (nuo aortos lanko išilgai
stuburo priekinės dalies žemyn, iki
diafragmos).
Aortos dalis nuo diafragmos iki
išsišakojimo (bifurkacijos) į dvi klubines
arterijas dubens srityje vadiname pilvo
(abdominaline) aorta.
Tai paties didžiausio diametro žmogaus
kraujagyslė. Ties aortos vožtuvu jos
diametras gali siekti 4-3cm, pakeliui
atsišakojant kitoms stambioms arterijoms
aorta palaipsniui siaurėja ir ties klubine
bifurkacija jos diametras jau tesiekia
~2cm.
Kas yra aneurizma ar disekacija?
Aortos aneurizma yra nenatūralus, patologinis aortos spindžio išsiplėtimas. Jis atsiranda
kuomet aortos sienelė susilpnėja - dėl aterosklerozės, infekcijos, uždegimo, traumos ar amžiaus
degeneracijos, biocheminio ląstelių senėjimo. Visi šie patologiniai pokyčiai gali susilpninti aortos
sieneles, jos plonėja, ištįsta, pasidengia kalcifikatų ar trombų sluoksniu (tai mažina elastingumą),
atsisluoksniuoja (atsiskiria sienelę sudarantys sluoksniai, kraujas aukštu spaudimu patenka tarp

sluoksnių ir vis labiau juos skiria vieną nuo kito – tai yra vadinama disekacija).
Aneurizma yra kraujagyslės sienelės nusilpimas ir dėl to atsiradęs kraujagyslės išsiplėtimas (pav.)
Viena iš pagrindinių
aneurizmų formavimosi
priežasčių yra
aterosklerozė. Jai esant,
intima pasidengia
kalcifikatais ir praranda
elastingumą. Be to,
kalcifikatai neleidžia per
endotelį prasiskverbti
deguonies prisotintam
kraujui ir adventitia
patiria deguonies badą, o
tai savo ruožtu sukelia
išeminius viduriniojo
sienelės sluoksnio
pažeidimus.
Disekacijos pasižymi didelio ploto aortos sienelės sluoksnių

atsisluoksniavimu ir netikro spindžio susiformavimu, dažniausiai tarp
viduriniojo (media) ir išorinio (adventitia). Trombuojantis ar užsispaudus tikrajam spindžiui, visa
kraujospūdžio jėga tenka disekuotai išorinei aortos sienelės daliai, kuri dėl savo sandaros nėra
tokia tvirta ir elastinga kaip media; veikiama slėgio ir jo pokyčių ji gali itin lengvai plyšti. Aortos
sienelei disekuojant torakoabdominaliai, gali būti užspaustos tokios gyvybiškai svarbios arterijos,
kaip inkstų (renalinės) ar pasaito (mesenterica), dėl ko labai greitai įvyksta inkstų ar žarnyno
nekrozės.
Visi šie procesai dažniausiai yra lydimi padidėjusio kraujospūdžio, hipertenzijos, kas dar labiau
skatina aortos aneurizmos ar disekacijų progresiją. Dėl susilpnėjusios sieneles aorta ima pūstis,
deformuotis, atskirose dalyse atsiranda padidėjusio diametro plonasieniai segmentai, kurie ir
vadinami aortos aneurizmomis.
Pagal formacijos vietą jos skirstomos į torakalinės aortos aneurizmas (TAA) ir abdominalinės
aortos aneurizmas (AAA). Itin sudėtingais atvejais ar esant vėlyvai diagnostikai, pasitaiko
kompleksinės torako-abdominalinės aneurizmos atvejai.
Aneurizmai didėjant, aortos sienelės išsitempia ir nusilpsta taip, kad ir dėl kraujo spaudimo
aorta gali plyšti, sukeldama didžiulį vidinį kraujavimą. Trūkusi aneurizma yra itin pavojinga
gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kokie simptomai siejami su aortos aneurizma?
Pagal atsiradimo vietą pilvinės aneurizmos yra kur kas dažnesnės, nei krūtininės. Dauguma
pacientų nejaučia jokių simptomų, kurie praneštų apie aortos aneurizmos atsiradimą. Net Vakarų

šalyse, turinčiose gerai išvystytą ir savalaikę medicinos priežiūrą, mirtys dėl nesimptominės,
niekada nediagnozuotos aneurizmos plyšimo sudaro apie 0,5% visų mirčių.
Kartais įprastinio medicininio patikrinimo metu gydytojas gali pastebėti ar pajusti tvinkčiojimą
paciento pilvo vidurinėje (ar žemiau vidurio) dalyje ir nukreipti pacientą galimos aneurizmos
diagnostikai. Visgi dauguma aneurizmų identifikuojamos atsitiktinai, dėl kokių nors kitų
priežasčių (pilvo, skrandžio, krūtinės skausmų) atliekant pacientui tokius tyrimus, kaip
kompiuterinė tomografija, ultragarsinis skenavimas ir pan.
Simptominiais skausmais aneurizma dažniausiai pasireiškia jau esant kritinėms būklėms,
artimoms plyšimui.
Kokie rizikos faktoriai gali prisidėti prie aortos aneurizmos susidarymo?
Senstant didėja ir aneurizmų atsiradimo rizika. Didžiausia rizika aneurizmoms atsirasti yra
žmonėms, kurių amžius yra virš 50 metų, labiau vyrams nei moterims. Kiti pagrindiniai rizikos
faktoriai yra rūkymas ir aukštas kraujo spaudimas. Ypač aukštas rizikos faktorius pacientų, kurių
šeimos narių tarpe yra ar buvo sirgusių aneurizma. Jei žinote tokių faktų, būtinai turite pranešti
apie tai savo gydytojui.
Kuo pavojingos negydomos aortos aneurizmos ir disekacijos?
1995-97-iais, dar iki endovaskulinio aortos aneurizmų gydymo atsiradimo ir paplitimo atlikta
keletas studijų. Buvo tirti pacientai, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima taikyti
atviros chirurgijos metodo. Skirtingų studijų vertinimu (Perko, Griepp ir kitos) penkerius metus
nuo aneurizmos atsiradimo iki jos plyšimo išgyventi pavyko 18-39% pacientų. Tuo pačiu
pastebėta, jog krūtinės aneurizmos progresuoja daug greičiau nei pilvinės (vidutinis diametro
padidėjimas yra 0,42mm vs 0,28mm per metus).
Ūmių disekacijų atveju ši statistika dar liūdnesnė. Dauguma (net iki 90%) neoperuotų pacientų
mirė per pirmuosius tris mėnesius, aortai plyšus ar disekuotiems (atsisluoksniavusiems)
sluoksniams užspaudus gyvybiškai svarbias nuo aortos atsišakojančias arterijas ar
nepratekamose dalyse besiformuojantiems trombams atitrūkus ir užkišus šias arterijas.
Aortai plyšus, tik apie 50% pacientų išgyvena iki juos pristatant į gydymo įstaigą, dėl ūmios
hipotenzijos, tachikardijos, diaforezės, šoko, atskirų organų nekrozės ir pan., kuriuos sukelia
staigus kraujo netekimas. Iš pasiekusių gydymo įstaigą pacientų pavyksta išgelbėti mažiau nei
pusę, ir tai labai priklauso nuo gydymo įstaigos pasirengimo, aprūpinimo medicinos įranga ir
personalo patirties bei kvalifikacijos.
Kokie gydymo būdai taikomi gydant aortos aneurizmą ar disekaciją?
Diagnozavus aortos aneurizmą ar disekaciją, gydytojas turi skubiai įvertinti jos būklę.
Bepradedančios formuotis aneurizmos gali būti kurį laiką (kartais net iki kelių metų) tik stebimos.
Tačiau joms pasiekus tam tikrą didesnės rizikos būklę, kuomet ima atsirasti plyšimo rizika, jas
neišvengiamai reikia gydyti. Gydymo kelias yra tik vienas – atkurti aortos spindžio vientisumą,
suformuojant laisvą kelią kraujotakai ir pašalinant kraujo spaudimo poveikį aneurizmuotai ar
disekuotai aortos sienelei.
Yra du, nuo gydytojo diagnozės ir pasirinkimo, priklausantys gydymo būdai : atvira chirurgija
arba endovaskulinis protezavimas (stent grafto implantavimas).

Atvira chirurgija:
Chirurgas pasiekia aneurizmą per pjūvį pilve ar krūtinėje (priklausomai nuo aneurizmos
atsiradimo vietos). Aneurizmos pažeista kraujagyslės dalis pakeičiama sintetiniu graftu.
Chirurginė operacija dažnai vykdoma taikant pilną anesteziją ir tęsiasi maždaug nuo trijų iki
keturių valandų. Paprastai pacientai vieną dieną praleidžia intensyvios priežiūros skyriuje, po to
apie savaitę ligoninėje. Visiškam išgijimui reikia dviejų – trijų mėnesių; ilgiau pacientas gyja po
torakalinių aneurizmų operacijų.
Tokį gydymo būdą verta rinktis tuomet, kai nėra galimybės dėl klubinių arterijų vingiuotumo, jų
stenozės ar tiesiog itin mažo diametro įvesti endoprotezą; aneurizma ar disekacija apima kurią
nors iš gyvybiškai svarbių atsišakojančių arterijų; nėra pakankamas sveikų aortos segmentų
plotas patikimai įtvirtinti stentgraftui, dėl ko jis galėtų nuslinkti (migruoti) ir pan.
Endovaskulinis
protezavimas:
Tai minimalios intervencijos
reikalaujanti procedūra,
kuomet stentgraftas, (sintetinis
audiniu – graftu – dengtas
metalinis ažūrinis karkasas) yra
implantuojamas į pažeistos
kraujagyslės vidų be didelio
chirurginio aplinkinių audinių
pjūvio. Mažytis pjūvis ar net
punkcija daromi kirkšnies
viršutinėje dalyje, pasiekiant
klubinę ar šlauninę arteriją. Per
ją specialios įvedimo sistemos
pagalba įvedamas stentas-
Krūtininės (torakalinės) Pilvo (abdominalinės) aortos implantas ir, kontroliuojant
aortos stentavimas stentavimas gydytojo veiksmus rentgeno
pagalba, išskleidžiamas
reikiamame arterijos segmente. Ši procedūra paprastai trunka vieną-dvi valandas. Buvimo
ligoninėje laikas sutrumpėja iki dviejų-keturių dienų, o buvimas intensyvios priežiūros skyriuje
gali būti ir visai nebūtinas.
Abu iš šių gydymo būdų turi ir privalumų, ir rizikų. Pacientas turėtų pasitarti su savo gydytoju,
kuris gydymo būdas jam tinka labiausiai.
Kaip veikia stent graftas?

Endovaskulinis stent graftas skirtas aneurizmos pašalinimui iš aktyvios kraujotakos ir

susilpnėjusios aortos sienelės sutvirtinimui. Stent graftas implantuojamas į kraujagyslės vidų be
aplinkinių audinių atviros chirurgijos, naudojant kateterį. Kateteris - tai tarsi ilgas, plonas,
lankstus vamzdelis; juo stent graftas įvedamas per šlaunies/klubinę arteriją, po implanto
išskleidimo kateteris ištraukiamas.
Užtikrindamas kraujo srautui naują kelią, implantas sumažina slėgį į aneurizmą ir taip sumažina
plyšimo riziką. Už implanto ribų likusi aneurizmos dalis ilgainiui trombuojasi, traukiasi ir nyksta.
Disekacijos atveju implantas išskleidžiamas tikrajame aortos spindyje ir prispaudžia
atsisluoksniavusius sluoksnius vieną prie kito.
Stent grafto implantavimo procedūrai atlikti bet kuriuo atveju reikalinga visiška arba dalinė
anestezija. Prieš šią procedūrą atliekama keletas diagnostinių tyrimų. Tyrimai leidžia gydytojui
matyti ir įvertinti aneurizmą ir likusios aortos dalies būklę aplink ją. Ruošiantis procedūrai, iš
pradžių padaromi maži pjūviai viršutinėje šlaunies dalyje. Kontroliuojant rentgenu, kateteris
vedamas per didžiąją šlaunies kraujagyslę (klubinė arterija) aneurizmos pusėn, pilvo link.
Kuomet kateteris atsiduria tinkamoje padėtyje aneurizmos viduje, stent graftas lėtai
išlaisvinamas iš kateterio į kraujagyslę ir išplečiamas iki iš anksto numatyto dydžio. Po to
kateteris yra ištraukiamas, palikdamas stent graftą kraujagyslės viduje.
Priklausomai nuo aneurizmos formos ir dydžio, gali būti dedami papildomi stent graftai, kad
užtikrintų visišką aneurizmos pašalinimą iš aktyvios kraujotakos.
Ko gali tikėtis pacientas po stentavimo procedūros?

Iš karto, kai atsigausite po stent grafto implantavimo
procedūros, gydytojas gali jums liepti pagulėti 4-6 valandas,
kad užgytų kojos žaizdos. Žaizdos vietoje, kirkšnyje gali būti
jaučiamas nedidelis diskomfortas. Jis paprastai praeina poros
dienų bėgyje. Retai pasireiškia šlaunies patinimas, kojos
tirpimas, šleikštulys, vėmimas, skausmai ir tvinkčiojimas
kojoje, apetito praradimas, karščiavimas, ir / arba vidurių
nepakankamumas vieną – dvi dienas. Jei procedūros metu
prireiktų didesnio nei įprasta rentgenokontrastinės medžiagos
kiekio ar paciento inkstų funkcija yra nusilpusi, intensyvios
priežiūros periodu gali prireikti papildomos hemodializės
(išorinio kraujo valymo) procedūros. Po protezavimo yra
periodiškai (sykį metuose ar rečiau) atliekamos rentgeno,
tomografijos, magnetinio rezonanso
ir/arba intravaskulinio ultragarsinio vaizdo kontrolės
procedūros, kurios leidžia gydytojui įsitikinti, kad stent graftas
yra tinkamai įdėtas aneurizmos viduje.
Magnetinio rezonanso vaizdas nuotraukoje kairėje - puikus

hibridinės operacijos pavyzdys. Komplikuotos torako-
abdominalinės aortos gydymo rezultatas, bendras
angiochirurgų ir intervencinės radiologijos specialistų darbas,
suformuojant aorto-arterines jungtis
ir implantuojant Medtronic kompanijos stentgraftus.
Po 12-os mėnesių stebima visiškai atkurta vientiso spindžio

aorta, neutralizuotos dvi aneurizmos ir torako-abdominalinė
disekacija.
Kada kviesti gydytoją?

Jei pacientas jaučia nors vieną iš žemiau išvardintų simptomų, būtina nedelsiant pranešti
gydytojui :

- Skausmas, sąstingis, šaltis arba silpnumas kojose arba sėdmenyse.

- Bet koks nugaros, krūtinės, pilvo ar kirkšnies skausmas.
- Galvos svaigimas, alpimas, padidėjęs širdies mušimas arba staigus silpnumas.
Ši informacija yra pažintinė ir nėra skirta pakeisti išsamioms diskusijoms tarp paciento ir
gydytojo apie šios procedūros tinkamumą.
9.2. INFORMACINĖ MEDŽIAGA PACIENTUI
Žr. skyrių 9.1.
10. PACIENTO PASIRAŠYTINO SUTIKIMO FORMA – APRAŠAS

Žr. protokolo priedus.
10.1. PACIENTO PASIRAŠYTINO SUTIKIMO FORMOS KIEKVIENAM DIAGNOSTIKOS IR

GYDYMO ETAPUI
11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Erbel R., Aboyans V., Boileu C. et al. 2014 ESC Guidelines on the diagnosis and treatment
of aortic diseas. European Heart Journal (2014).
2. Hiratzka LF, Bakris Gl, Beckmas Ja et al. 2010 ACCF/AHA Guidelines for the diagnosis
and management op patient with thoracic aortic disease. Circulation. 2010;121:e266-
e369;
3. http://www.sorimpeksas.com/lt/pacientams/id/3091/
12. PROTOKOLO (METODIKOS) ĮDIEGIMO APRAŠAS

I:
Diegiant protokolą I lygio ASPĮ reikia turėti bendrosios praktikos gydytojo etatą ir, pagal
galimybę, konsultuojantį gydytoją kardiologą. Turėti galimybę atlikti protokole nurodytus
laboratorinius tyrimus.
II-III lygio ASPĮ turi turėti gydytojo – kardiologo etatą, elektrokardiografą, echokardiografą.
Pagal galimybes, 24 val. arterinio kraujo spaudimo monitoravimą. III lygio ASPĮ turi turėti
kardiologijos subspecialybių gydytojus (intervencinius kardiologus, vaizdinių tyrimų
specialistus), širdies chirurgus, kraujagyslių chirurgus, reanimatologus - anesteziologus ir
reikiamą įrangą, kuri padėtų užtikrinti tinkamą ambulatorinio bei stacionarinio kardiologijos
padalinio, o taip pat, intervencinės kardiologijos, ivazinės kardiologijos padalinių darbą. Būtina
laboratorija, atliekanti protokole nurodytus laboratorinius tyrimus.
ASPĮ priklausomai nuo lygio turi turėti reikiamus specialistus ir įrangą užtikrinančią šio
protokolo reikalavimų įgyvendinimą.
II:
Įdiegiant protokolą asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi turėti šiuos materialinius išteklius:
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos:

 Galimybė atlikti automatizuotą bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą, gliukozę bei nustatyti
tarptautinį normalizuotą santykį

Antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos:

 Galimybė atlikti automatizuotą bendrą kraujo bei šlapimo tyrimą
 Galimybė atlikti biocheminius miokardo pažeidimo žymenų, inkstų funkcijos, glikemijos,
C reaktyvaus baltymo, prokalcitonino, krešėjimo, kepenų funkcijos, kraujo dujų, D –
dimerų tyrimus
 Galimybė atlikti papildomus tyrimus (reikalingus pagal klinikines indikacijas)
Protokolą taikant praktikoje dalyvauja šie sveikatos priežiūros specialistai:
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos:

 Šeimos gydytojai;
 Bendruomenės slaugytojos;
Antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos:

 Gydytojai – kardiologai;
 Anesteziologai – reanimatologai;
 Medicinos gydytojai;
 Skubios pagalbos gydytojai;
 Gydytojai – radiologai;
 Širdies chirurgai;
 Kraujagyslių chirurgai;
 Kiti gydytojai specialistai (reikalingi pagal klinikines indikacijas).
13. PROTOKOLO (METODIKOS) AUDITAVIMO APRAŠAS

I:
Protokolo auditavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlieka vidaus audito grupės nariai.
Protokolo efektyvumą atspindintys kriterijai:
 Visi pacientai pradedami gydyti nedelsiant.
 Skiriant patogenezinį gydymą atliekami papildomi tyrimai siekiant išaiškinti etiologinius
faktorius ir juos pašalinti.
 Gydymo efektyvumas vertinamas iškart po pritaikytų gydymo metodų/intervencijų.
 Sergančius pacientus ambulatoriškai seka gydytojas specialistas tam tikrais intervalais,
priklausomai nuo klinikinės būklės.
Įstaigoje taikomos pirminės ir antrinės širdies – kraujagyslių ligų profilaktikos priemonės:

 Visi pacientai perspėjami dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo žalos
 Esant dislipidemijai, rekomenduojami statinai ar kiti vaistai, skirti dislipidemijų
gydymui
 Išaiškinami širdies – kraujagyslių rizikos veiksniai bei jų korekcijos galimybės
 Išaiškinami sveikos mitybos bei gyvensenos pagrindai
 Antrinei profilaktikai skiriama maža aspirino dozė.
 Visiems pacientams, turintiesm padidintą AKS, skiriami vaistai padidinto AKS korekcijai.
 Išaiškinamas ir paskirimas gydymas antiagregantais/antikoaguliantais pagal indikacijas.
 Pacientai konsultuojami darbingumo bei reabilitacijos klausimais.
 Pacientai kitų specialybių gydytojų pagal indikacijas.
II:
Protokolo kokybiško vykdymo kontrolė atlieka ASPĮ vidaus audito tarnyba. Atsakingas už tai
ASPĮ auditas.Į audito darbo grupę įtraukiami specialistai: gydytojas – kardiologas, anesteziologas
– reanimatologas, širdies chirurgas. Audito komisijos narių funkcijas, konkretų darbo barą nustato
audito vadovas.
Audito metu vertinama ar pacientas buvo ištirtas prisilaikant nustatytų reikalavimų ar
pravestas gydymas atitiko rekomendacijas ir buvo adekvatus, savalaikis ir tinkamas.

Gydymo efektyvumas vertinamas :

Vertinant gydymo efektą vadovaujamasi šiais pagrindiniais kriterijais:
1. Paciento simptomai (funkcinė paciento klasė, fizinis pajėgumas)
2. Objektyviais požymiais (AKS, ŠSD, organų perfuzija)
3. Širdies sistoline ir diastoline funkcija, taip pat vožtuvų ir protezų funkcija, aortos
diametrų kitimu.
4. Uždegiminių, širdies pažeidimo, krešėjimo rodiklių teigiama dinamika
5. Stacionarinio, artimo ir atokaus mirštamumo sumažėjimu
6. Kartotinų hospitalizacijų sumažėjimu
7. Lovadienių sutrumpėjimu
8. Su intervencinėmis procedūromis susijusių komplikacijų sumažėjimu
9. Kriterijai gali skirtis, priklausomai nuo klinikinės situacijos
Protokolas atnaujinamas kas 3-5 metus.

1.8. Aortos Aneurizmos Ir Atsisluoksniavimo Diagnostika Ir Gydymas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

1.8. Aortos Aneurizmos Ir Atsisluoksniavimo Diagnostika Ir Gydymas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

PROJEKTO

„ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS GERINIMAS

TARPINĖ ATASKAITA NR. 3

AORTOS ANEURIZMOS IR ATSISLUOKSNIAVIMO

Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Tarpinė ataskaita Nr. 3 2

9.2. Informacinė medžiaga pacientui ................................................................................................................ 27

Tarpinė ataskaita Nr. 3 3

Kontaktinis asmuo: Ingrida Dudonienė.

2. APIBRĖŽIMAS IR KLINIKINĖ PROBLEMATIKA:

Tarpinė ataskaita Nr. 3 4

2.2. LIGOS (procedūros) KODAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

2.5. RIZIKOS FAKTORIAI (RIZIKOS GRUPIŲ PACIENTAI) IR JŲ IDENTIFIKAVIMAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

2.6. SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ PROBLEMATIKA

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

Aortos disekacijos pagal atsisluoksniavimo vietą klasifikuojamos remiantis Stanford arba De

Tarpinė ataskaita Nr. 3 5

Ūmus krūtinės skausmas

Anamnezė + klinikinis ištyrimas + EKG ŪMISSTP

Nestabili Hemodinamika Stabili

Tarpinė ataskaita Nr. 3 6

Algoritmas Nr. 2 Aortos disekacijos gydymo algoritmas

Aortos disekacijos įtarimas

Vaizdiniai tyrimai (TTE, TEE, KT)

Neatidėliotinas Nekomplikuota Komplikuota

Medikamentinis gydymas. Planinis Stentavimas

Kontrolinis vaizdinis tyrimas

Tarpinė ataskaita Nr. 3 7

Algoritmas Nr. 3 Aortos aneurizmos gydymo algoritmas

Aortos aneurizmos įtarimas

Krūtininės aortos aneurizma Pilvinės aortos aneurizma

Kylančiosios Aortos lanko Nusileidžiančiosios

Diametras Medikamentinis Stentavimas ar

Kontrolinis vaizdinis tyrimas

Kontrolinis vaizdinis tyrimas

Tarpinė ataskaita Nr. 3 8

3.2. PILNAS REKOMENDACIJŲ SĄRAŠAS

Neprivaloma dalis, aprašoma pasirinktinai.

3.3. KONTROLINIS LAPAS

Diagnostikos ir gydymo veiksmai Atlikimas Pastabos

Disekacijos komplikacijos   AoVN

Tarpinė ataskaita Nr. 3 9

Aortos ištyrimo rekomendacijos:

Rekomendacijos Klasė Lygis

Rekomenduojama, kad aortos diametras būtų matuojamas pagal iš I C

Norint išvengti kuo mažesnės radiacijos, prieš pasirenkant I C

Rekomendacijos, įtariant aortos aneurizmą

Rekomendacijos Klasė Lygis

Diagnozavus aneurizmą bet kurioje aortos vietoje, turi būti tiriama I C

Pilvinės aortos aneurizmos diagnostikos rekomendacijos

Rekomendacijos Klasė Lygis

Tarpinė ataskaita Nr. 3 10

Pacientams, kurių pilvinės aortos diametras siekia 25-29 mm, II a B

Ūmaus aortos sindromo (ŪAS) diagnostikos rekomendacijos

Rekomendacijos Klasė Lygis

Tarpinė ataskaita Nr. 3 11

Esant mažai ŪAS tikimybei, galima svarstyti krūtinės ląstos II b C

4.2. ANAMNEZĖS DUOMENYS IR RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮVERTINIMAS

Aortos aneurizmos bei atsisluoksniavimo rizikos veiksniai: