LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA

ELIGIJUS RUPŠYS

ASMENŲ, PATYRUSIŲ IŠEMINĮ GALVOS SMEGENŲ INSULTĄ,

VIRŠUTINĖS GALŪNĖS FUNKCIJOS ATGAVIMAS TAIKANT
KINEZITERAPIJĄ, PAGRĮSTĄ ABIPUSIU SIMETRINIU
LAVINIMU
Bakalauro studijų programos „Kineziterapija“ (valst. kodas 612B31002) baigiamasis darbas

Darbo vadovas

asist. Jurgita Daubarienė

KAUNAS, 2019
 2

TURINYS

SANTRAUKA .....................................................................................................................................3
ABSTRACT .........................................................................................................................................4
SANTRUMPOS ...................................................................................................................................6
ĮVADAS ...............................................................................................................................................7
1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................9
1.1. Galvos smegenų insulto samprata, klasifikacija, etiologija .......................................................9
1.2. Galvos smegenų insulto pasekmės...........................................................................................11
1.3. Viršutinių galūnių funkcijos sutrikimai po galvos smegenų infarkto ......................................12
1.4. Kineziterapijos metodų taikymas lavinant viršutinių galūnių funkciją ...................................15
1.5. Abipusis simetrinis lavinimas ..................................................................................................18
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS .........................................................................20
2.1. Tiriamieji..................................................................................................................................20
2.2. Tyrimo organizavimas .............................................................................................................21
2.3. Tyrimo metodai ........................................................................................................................23
2.3.1. Raumenų jėgos oxford testas ..........................................................................................23
2.3.2. Dinamometrija ................................................................................................................24
2.3.3. Fugl-Meyer testas............................................................................................................24
2.3.4. Dėžutės ir kubelio testas .................................................................................................25
2.3.5. Trumpas protinės būklės tyrimas ....................................................................................25
2.4. Kineziterapijos metodika .........................................................................................................26
2.5. Matematinė statistika ...............................................................................................................26
3. TYRIMO REZULTATAI .............................................................................................................27
3.1. Viršutinės galūnės raumenų jėgos vertinimo rezultatai ...........................................................27
3.2. Viršutinės galūnės griebimo jėgos vertinimo rezultatai...........................................................31
3.3. Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatai .................................................................................31
3.4. Viršutinės galūnės dėžutės ir kubelio testo rezultatai ..............................................................32
4. REZULTATŲ APTARIMAS .......................................................................................................34
IŠVADOS ...........................................................................................................................................37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .................................................................................................38
LITERATŪRA ...................................................................................................................................39
PRIEDAI ............................................................................................................................................43
 3

SANTRAUKA

E. Rupšys. Asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės

motorinės funkcijos atgavimas taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu.
Bakalauro baigiamasis darbas. Mokslinė darbo vadovė asist. Jurgita Daubarienė. Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas,
2019; 41 psl.
Tyrimo tikslas: įvertinti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, viršutinės
galūnės motorinės funkcijos atgavimą, taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu
aktyvumu.
Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą,
viršutinės galūnės raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu.
2. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, plaštakos griebimo jėgą prieš ir po
kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu. 3. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį
galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorinę funkciją prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos
abipusiu simetriniu lavinimu. 4. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, rankos
smulkiąją motoriką prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu.
Tiriamieji ir metodika: Tyrime dalyvavo 15 asmenų (8 vyrai ir 9 moterys), pirmą kartą
patyrusių išeminį galvos smegenų insultą. Tiriamieji buvo vertinami prieš ir po kineziterapijos.
Pažeistos rankos raumenų jėga buvo vertinama Oxford`o skale, plaštakos spaudimo jėga vertinama
dinamometru; pažeistos pusės rankos motorinė funkcija vertinama Fugl-Meyer testu; pažeistos
rankos smulkioji motorika vertinama dėžutės ir kubelio testu.
Išvados: Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių
galvos smegenų insultą, žasto ir dilbio tiesimo raumenų jėgos rodikliai pagerėjo (p<0,05), o žasto ir
dilbio lenkiamųjų, riešo raumenų jėgos rodikliai nepakito (p>0,05). 2. Taikant kineziterapiją,
pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, plaštakos
griebimo jėga padidėjo. 3. Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų,
patyrusių galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės motorinė funkcija pagerėjo. 4. Taikant
kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą,
rankos smulkioji motorika pagerėjo.
 4

ABSTRACT

E. Rupšys. Changes of upper extremity motor function after applying bilateral training for
patients after stroke. Bachelor`s thesis. Supervisor assistant Jurgita Daubarienė. Lithuanian
University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Departure of Rehabilitation.
Kaunas 2018; 41 psl.
The aim: To evaluate upper extremity motor function changes after applying bilateral
training for patients after stroke.
Tasks: 1. To compare upper extremity muscular strength for patients after stroke, before
and after physiotherapy. 2. To compare hand pressure power for patients after stroke, before and
after physiotherapy. 3. To compare upper extremity motor funcion for patients after stroke, before
and after physiotherapy. 4. To compare hand dexterity for patients after stroke, before and after
physiotherapy.
Methodology: In this research participated 15 people (8 men, 9 women) after stroke. All
patients have been evuluated with these methods before and after stroke. Affected arm strength was
evaluated by Oxford scale, affected hand pressure power was measured by dynamometer. Affected
arm motor function was evaluated using Fugl-Meyer test. Affected hand dexterity was measured by
box and block test.
Conclusion: 1. Physiotherapy based on bilateral training method improves forearm flexion-
extension, wrist flexion muscle strength whereas arm flexion-extension, wrist extension muscle
strength did not increase of damaged arm, for patients after stroke. 2. Using physiotherapy, based
on bilateral training method, makes a difference for hand pressure power, for pantients after stroke.
3. Physiotherapy based on bilateral training method improves arm motor function, for patients after
stroke. 4. Using physiotherapy, based on bilateral training method, improves hand dexterity.
 5

PADĖKA

Noriu nuoširdžiai padėkoti baigiamojo darbo vadovei asist. Jurgitai Daubarienei už

pagalbą rengiant baigiamąjį darbą. Iškilus neaiškumams, susidūrus su problemomis, vadovė
visuomet geranoriškai suteikė pagalbą, nekuomet neatstūmė. Tyrimo eigoje, kylant
problemoms,visada motyvavo nepasiduot, išlikti optimistišku. Net kaip atrodė, jog situacija yra itin
bloga, su vadovės pagalba, kliūtis įveikiau ir už tai esu dėkingas. Vadovė Daubarienė visada
pasidalindavo savo gilia patirtimi ir, remiantis studentų daromomis klaidomis, jautėsi atsakinga, kad
aš jų nepakartočiau. Niekada nebuvo kilusi mintis, jog gailėčiausi savo pasirinktu bakalauro
vadovu, esu nuoširdžiai patenkintas šiuo sprendimu. Gerbiu J. Daubarienės atsakingą požiūrį į
baigiamojo darbo ruošimo procesą, esant neaiškumams apie jo eigą ir kilus klausimams, galėjau iš
karto sužinoti rūpimus atsakymus. Esu dėkingas už vadovės pastangas paruošti tvarkingą baigiamąjį
bakalauro darbą.
 6

SANTRUMPOS

GSI – galvos smegenų infarktas

ASL – abipusis simetrinis lavinimas

TPBT – trumpas protinės būklės tyrimas

 7

ĮVADAS

Galvos smegenų insulto paplitimas ir jo sukeliamos komplikacijos pacientams skatina

įvairias pasaulio valstybes bei sveikatos organizacijas rengti įvairaus tipo ilgalaikes strategijas,
kurios sumažintų galvos smegenų insulto riziką.
Tačiau ūminis galvos smegenų insultas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių sergamumo ir
mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Galvos smegenų insultas yra trečioji pagal dažnį mirties
priežastis pramoninėse šalyse. Galvos smegenų insultas yra svarbiausia sergamumo ir ilgalaikės
negalios priežastis Europoje bei kitose valstybėse (1). Vien Europoje per metus smegenų insultas
ištinka 1 milijoną žmonių (2). Be to, pirmąsias 30 dienų po persirgto smegenų insulto miršta 17–34
proc. sirgusiųjų, 50 proc. persirgusių insultu žmonių lieka laikinai arba visam laikui neįgalūs ir tik
20 proc. pacientų vėl būna darbingi (3). Taigi GSI dažnu atveju sukelia paciento laikiną neįgalumą
arba negrįžtamą įvairių funkcijų praradimą. Visiški rankų funkcijos pažeidimai yra vieni dažniausių
GSI sukeliamų komplikacijų. Kadangi viršutinės galūnės yra labai svarbios daugumai
kasdieninių veiklų ir esami sutrikimai po insulto gali ženkliai paveikti asmens dalyvavimą
daugumoje veiklų (4).
Į pacientų, patyrusių galvos smegenų insultą reabilitaciją įsitraukia vis daugiau specialistų,
todėl reabilitacijos procesas vykdomas kompleksiškai, kuomet įvairūs specialistai, dalyvaujantys
reabilitacijoje, tarpusavyje derina įvairius reabilitacijos procesus, siekiant sėkmingo paciento
gydymo. Šių pacientų reabilitacijos procesuose vis dažniau dalyvauja ne tik gydytojai slaugytojai,
bet ir kineziterapeutai bei ergoterapeutai.
Ankstyva ir aktyvi reabilitacija, kuri vykdoma specialistų komandos, leidžia sumažinti
komplikacijų, sutrumpina fizinio pajėgumo sugrąžinimo trukmę. Viena svarbiausių GSI patyrusių
pacientų gydymo sudedamųjų dalių yra tinkama jų slauga, priežiūra bei reabilitacija (5). Tačiau
nors mokslinių tyrimų, analizuojančių pacientų po GSI reabilitaciją taikant įvairius kineziterapijos
metodus pastaraisiais metais daugėja, bet vis dar stokojama išsamesnių tyrimų, kurie analizuotų
asmenų, patyrusių GSI, viršutinės galūnės funkcijos atgavimą, taikant abipusį simetrinį lavinimą.
Tyrimo tikslas: įvertinti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, viršutinių
galūnių funkcijos atgavimą, taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu aktyvumu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, plaštakos griebimo
jėgą prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu.
 8

2. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės

motorinę funkciją prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu
lavinimu.
3. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, viršutinės galūnės
raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu.
4. Palyginti asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, rankos smulkiąją
motoriką prieš ir po kineziterapijos, pagrįstos abipusiu simetriniu lavinimu.
 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Galvos smegenų insulto samprata, klasifikacija ir etiologija

Galvos smegenų insultas – tai viena dažniausių suaugusių asmenų ligų Europoje, Azijoje
bei Šiaurės Amerikoje. Kadangi ši liga reikalauja ilgo gydymo proceso bei dažniausiai sukelia
sudėtingas komplikacijas ligą patyrusiems asmenims, ši liga taip pat yra ir viena iš ekonomiškai
nuostolingiausių ligų, reikalaujančių itin didelių finansinių resursų pacientų gydymui.
Insultas – tai ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse. Insultas pažeidžia smegenų
ląsteles ir sukelia neurologinę simptomatiką, sutrikdo paciento sveikatą (6). Galvos smegenų
infarktas (GSI) yra ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris pasireiškia
židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo susirgimo pradžios.
Smegenų insultas būna dviejų rūšių: hemoraginis ir išeminis:
Išeminis galvos smegenų insultas. Jo priežastis - kraujotakos sutrikimas smegenyse.
Trombai dažniausiai formuojasi smegenų kraujagyslėse, pažeistose aterosklerozės – Embolai –
kraujo krešuliai, pasigaminę ne smegenų kraujagyslėse, į smegenų kraujagysles atkeliauja iš kitų
organizmo kraujagyslių, pvz., iš kojų venų. Insulto metu sutrinka kraujotaka į smegenis. Pakanka
vos penkių minučių visiško kraujotakos nutrūkimo ir ta smegenų zona žūva. Yra apskaičiuota, kad
per kiekvieną išeminio insulto minutę žūva apie du milijonai ląstelių (7). Priklausomai nuo galvos
smegenis maitinančių arterijų užsikimšimo mechanizmo išeminis insultas gali būti embolinis ir
trombozinis. Embolinio insulto atveju dažniausiai kraujo krešulys formuojasi širdies ertmėse ir su
kraujo srove galvos smegenis maitinančiomis arterijomis gali nukeliauti į smegenis. Kraujo
krešulys arterija keliauja iki tol, kol jos spindis susiaurėja tiek, kad krešulys arterijos spindį uždaro
ir kraujo tėkmė sustoja. Toks krešulys vadinamas embolu, o jo sukeltas insultas – emboliniu insultu.
Kraujo krešulys gali formuotis pačiame arterijos spindyje, kai plyšta arterijos sienelėje susidariusi
aterosklerozinė plokštelė arba kai arterijos sienelė ženkliai pažeista gausių riebalinių, cholesterolio
sankaupų. Kraujo krešulys, susiformavęs arterijos spindyje, vadinamas trombu, o jam užkimšus
arteriją išsivystęs insultas – tromboziniu insultu (8). Išeminis insultas sudaro apie 75 proc. visų
galvos smegenų insultų (1).
Hemoraginis galvos smegenų insultas. Jo priežastis – ūmus kraujavimas į smegenis.
Kraujavimas prasideda plyšus smegenų kraujagyslei. Dažniausiai smegenyse plyšta kraujagyslių
aneurizmos (balionėlio formos kraujagyslių išplatėjimai, kurių sienelės yra nepakankamai tvirtos,
kad galėtų atlaikyti didelį tekančio kraujo spaudimą) (7). Hemoraginiai insultai yra dviejų tipų. Tai
kraujo išsiliejimas į patį smegenų audinį, kai formuojasi kraujo sankaupa, vadinama hematoma,
 10

spaudžianti gretimas smegenų struktūras, ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais,

vadinamoji subarachnoidinė kraujosruva. Ji dažniausiai įvyksta plyšus smegenų kraujagyslių
aneurizmoms, o išsiliejęs kraujas patenka į smegenų skystį, kuris supa smegenis iš visų pusių ir tarp
kitų funkcijų atlieka ir apsauginį, amortizacinį vaidmenį (8).
Taigi apibendrinant galima teigti, jog kraujotakos sutrikimai yra vieni iš pagrindinių
veiksnių, kurie nulemia asmens smegenų insulto atsiradimą. Hacke ir kt. pažymi, jog nors
biocheminiai smegenų pažeidimo procesai yra vienodi, tačiau yra daug skirtingų galvos smegenų
insulto priežasčių. Tarp jų yra: ateroskleroziniai ir aterotromboziniai stenozuojantys ekstrakranijinių
kaklo ir stambiųjų smegenų pamato arterijų pažeidimai, sukeliantys kritinę hipoperfuziją distaliau
didelio laipsnio stenozių; dėl aterotrombozinių pažeidimų susidarę intraarteriniai embolai,
sukeliantys intrakranijinių kraujagyslių okliuziją; sisteminė embolija; smulkiųjų kraujagyslių
lipohialinozė, sukelianti mikroangiopatinius lakūninius pažeidimus (1).
Taigi įvairūs sveikatos sutrikimai, ypač kraujotakos sutrikimai, ženkliai didina smegenų
insulto riziką. Pastarųjų metų sveiktos statistika taip pat patvirtina, jog dėl įvairių sveikatos
sutrikimų, smegenų insulto paplitimas išlieka viena iš opiausių sveikatos sektoriaus problemų.
Daugelyje šalių galvos smegenų insultas yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties
priežasčių. Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų, insultai užima trečią vietą tarp mirties
priežasčių ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16 proc. moterų mirčių (3). JAV smegenų
insultą kiekvienais metais patiria apie 780000 žmonių iš kurių 150000 miršta (9). Tuo tarpu
Europos Sąjungos valstybėse galvos smegenų insultą kasmet patiria 1,1 milijonas žmonių. O dėl
GSI šiuo metu pasaulyje serga apie 6 milijonai planetos gyventojų (10). Tuo tarpu 2017 metais
Lietuvoje smegenų insultą patyrė 2528 asmenys, 953 vyrai ir 1593 moterys. Dėl smegenų insulto
mirė 2033 asmenys, iš jų 802 vyrai ir 1231 moterys. GSI paplitimas pasaulyje lemia ir ženkliai
didesnes sveikatos sektoriaus išlaidas.
Didžiojoje Britanijoje išlaidos GSI diagnostikai ir gydymui sudaro apie 5 proc.
Nacionalinės sveikatos tarnybos biudžeto. Švedijoje vidutinė GSI gydymo suma vienam pacientui
sudaro apie 79 000 JAV dolerių (3).
Apibendrinant galima teigti, jog GSI skirstomas į išeminį ir hemoraginį. Išeminiai insultai
yra labiausiai paplitę, kaip dažniausiai pasitaikanti smegenų insulto infarkto forma. Dažniausiai GSI
nulemia kraujotakos bei kiti įvairūs sveikatos sutrikimai. GSI rizika ypač paplitusi tarp vyresnio
amžiaus asmenų, be to, visoje Europos Sąjungoje tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų.
Pažymėtina, jog GSI dažniau patiria Europos Sąjungos nei JAV gyventojai.
 11

1.2. Galvos smegenų infarkto pasekmės

GSI sukeliamos pasekmės dažniausiai yra kompleksinės, t.y., pažeidžiamos ir sutrikdomos
įvairios organizmo veiklos, kurios nulemia asmens ilgalaikį neįgalumą.
GSI paveikia visą organizmą, gali sukelti: išliekantį paralyžių, kalbos problemas, skausmą,
protinių funkcijų ir emocinius sutrikimus, sutrikdyti daugelį kasdienio gyvenimo funkcijų, sąlygoti
kraujagyslinės silpnaprotystės vystymąsi. Ši liga yra linkusi kartotis. Kuo toliau, tuo labiau – liga
sunkėja, o mirties rizika vis didėja (11). Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, po GSI pacientas
gali jausti trumpalaikį sveikatos pablogėjimą, arba traumos pasekmės bus juntamos visą likusį
gyvenimą (12). Daugumai ligonių po GSI sutrinka dauguma kognityvinių funkcijų, t.y.
komunikacija, gebėjimai skaičiuoti, objektų ir veiksmų atpažinimas, adekvačiai vertinti savo būklę
ir aplinką (13). Taip pat sutrinka atmintis ir dėmesys (14).
Ligos pasekmės priklauso nuo to, kaip greitai suteikiama pagalba pacientui. Jeigu pagalba
suteikta pavėluotai, pasekmės gali būti negrįžtamos – pusė paralyžiuoto kūno, nejautra, negalėjimas
savarankiškai gyventi, depresija, skausmas, kalbos ir protinės veiklos sutrikimai.
Pusiausvyros sutrikimas – dažnai pasitaikantis sutrikimas pacientams po GSI. Tai turi
įtakos žmogaus mobilumui: gebėjimui savarankiškai atsisėsti, persikelti iš lovos į vežimėlį, atsistoti
bei vaikščioti. Apie 87,5 proc. insultą patyrusių žmonių susiduria su pusiausvyros problemomis. Jos
yra vienos pagrindinių veiksnių, ribojančių šių ligonių kasdieninę veiklą (12). Po GSI raumenų
tonusas taip pat gali būti sumažėjęs ar padidėjęs, todėl atsiranda paralyžiuotų galūnių įtempimas:
alkūnė ir riešas susilenkia, pirštai sugniaužti, juos sunku ištiesti. Tuo tarpu sutrikus koordinacijai
pacientas negali atlikti tikslių judesių pažeistomis galūnėmis: paimti daiktų, užsegti sagų ir kt. (6).
Svarbu pažymėti, jog pacientai, po galvos smegenų traumų, patiria ir įvairias emocines
problemas. Schiehser D. M. ir kt. tyrimo duomenimis, esant vidutinio sunkumo galvos smegenų
pažeidimams pacientams būdingi elgesio sutrikimai, kurie pasireiškia pacientų impulsyvumu,
frustracija, empatijos stoka, emocijų labilumu, motyvacijos nebuvimu, agresija, apatija (15).
Pacientams, po GSI neretai jiems sunku kontroliuoti emocijas bei būdinga staigi nuotaikų kaita. Kai
kuriems pacientams pasireiškia emocijų labilumas: asmuo gali labai greitai supykti ar labai greitai
jaustis laimingu. Kai kuriais atvejais emocijų išraiška gali neatitikti situacijos. Paprastai asmuo
negali kontroliuoti šių emocijų (16). Taigi pacientai po GSI patiria kompleksines fizines bei
psichologines neigiamas pasekmes, kurios dažniausiai būna kompleksinės. Be to, pacientų
reablitacija dažnai reikalauja ilgo ir nuoseklaus reabilitacinio gydymo.
Dažniausiai pacientai, patyrę GSI, per pirmus kelis metus palaipsniui sveiksta,
neurologiniai simptomai mažėja, tačiau dalis pacientų lieka nesąmoningi, vadinamojoje
 12

vegetacinėje būklėje (12). Tik nedidelei daliai išgyvenusių pacientų nepastebima liekamųjų
pažeidimo reiškinių, kitiems išlieka nedideli negalios reiškiniai, dar kitiems konstatuojami ryškesni
neįgalumo reiškiniai, kuomet pacientams reikalinga didesnė ar mažesnė apsitarnavimo pagalba ir
kai kuriems reikia slaugos. Net 35 proc. išgyvenusių pacientų su kojos pareze jos funkcija
neatsistato, 20–25 proc. nesugeba eiti be pagalbos, net 65 proc. po pusės metų išlieka labai gili
rankos parezė arba plegija. Tik 25 proc. pacientų grįžta savarankiškai gyventi (3).
Apibendrinant galima teigti, jog GSI ligoniui sukelia ilgalaikes ir dažnu atveju negrįžtamas
fiziologines bei psichologines komplikacijas. Po GSI ligoniai dažnai patiria pusiausvyros
sutrikimus, taip pat sutrinka jų motorika, pacientai pasižymi emociniu nestabilumu. Taigi GSI
dažniausiai sukelia kompleksinius ligonio funkcinių gebėjimų pažeidimus.

1.3. Viršutinių galūnių funkcijos sutrikimai po galvos smegenų infarkto

Viršutinė galūnė yra labai svarbi daugumai kasdieninių veiklų ir esami sutrikimai po
insulto gali ženkliai paveikti dalyvavimą daugumoje užduočių ar veiklų (17). Viena svarbiausių
viršutinės galūnės dalių – ranka, kurios funkcija – svarbi gyvenimo kokybės sudedamoji dalis.
Rankos funkcijos įgalina plaštaką atlikti įvairius veiksmus Pagrindiniai rankos judesio
komponentai yra žasto atitraukimas, lenkimas, tiesimas, dilbio lenkimas bei tiesimas. Rankų įvairių
veiksmų atlikime taip pat visada dalyvauja ir pečių lanko judesiai bei sukimasis peties sąnaryje,
kuriuos sukelia rankos atliekami įvairūs veiksmai (18).
Rankos taip pat atlieka sensorines ir motorines funkcijas. Delnuose esantys receptoriai
padeda pažinti, apčiuopti įvairius daiktus, pajausti temperatūrą. Per rankos funkcijas atkeliauja
suvokimas apie objektų dydžius, formas. Dažnai žmogaus suvokimas apie tam tikrus reiškinius
prasideda nuo to momento, kai žmogus jį pačiupinėja (19). Rankų atliekamos funkcijos užtikrina ir
smulkios ir stambios motorikos funkcionavimą. Normaliai funkcionuojančios rankos turi lemiamos
reikšmės žmogaus gebėjimui išlaikyti pusiausvyrą, tinkamai apsisaugoti nuo įvairių kritimų ir kitų
galimų kūno traumų.
Rankos leidžia atlikti visus reikalingus judesius, manipuliuoti, siekti ir perdėti daiktus iš
vienos vietos į kitą. Atstumas, kurį galima pasiekti, tai rankos ilgio funkcija, kuri leidžia pasiekti
toli esamus daiktus. Rankos yra labai svarbios kasdienėje veikloje: savęs apsitarnavimo,
maitinimosi, higienos, apsirengimo srityse. Jos atlieka ir balansavimo funkciją. Kai kūnas juda už
stabilumo ribų, jos atlieka stabilizavimo ir kūno palaikymo funkciją, padeda grįžti kūnui į stabilią
padėtį. Jei stabilumas yra prarastas ir žmogus krenta, rankos gali atlikti atramos ir atsistūmimo
 13

funkcijas. Rankos taip pat atlieka bendravimo su žmonėmis, komunikavimo funkciją (18). Be to,
svarbu pažymėti, jog rankų koordinacija yra geresnė nei kojų, nes rankų judesių valdyme daugiau
dalyvauja motorinė žievė. Kuo daugiau motorinė žievė dalyvauja judesių valdyme, tuo judesys yra
tikslesnis ir labiau koordinuotas (20).
GSI ženkliai sutrikdo rankos funkcijas, todėl pacientai po GSI nebegali atlikti daug
kasdienių veiklų, todėl jie yra priversti riboti įvairias savo veiklas.
Viršutinių galūnių funkcijos sutrikimas po GSI yra vienas iš dažniausių ir sunkiausių
padarinių, ribojančių ligonių savarankiškumą kasdieninėje veikloje (6). Pacientams po insulto
maždaug nuo 30 iki 66 proc. pažeidžiama viršutinės galūnės funkcija (21). Be to, moksliniai tyrimai
patvirtina, jog GSI pažeidus rankų raumenis, tik 5-20 procentų pacientų rankų ilgainiui vėl pradės
pilnai funkcionuoti (22). 65 proc. pacientų po pusės metų išlieka labai gili rankos parezė arba
plegija. Funkcinio savarankiškumo indeksai reikšmingai didėja per 3–4 mėnesius po insulto.
Autoriai nurodo, jog GSI sukelti motorikos sutrikimai ženkliai paveikia pacientų fizinį
aktyvumą bei kasdienę veiklą (23).
Praėjus 2–6 savaitėms po galvos smegenų insulto, motoneuronų sumažėja apie 50%,
sumažėja jų impulsavimo dažnumas, pablogėja tarpraumeninė koordinacija, nesant normaliam
aktyvavimui, raumuo atrofuojasi, sutrumpėja, jame susikaupia daugiau jungiamojo audinio ir
pasidaro mažiau plastiškas. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių po galvos smegenų insulto
sumažėja raumenų valingo susitraukimo jėga, jėgos išugdymo greitis, ir ypač tada, kai raumuo yra
mažo ilgio (24).
Pacientams, kuriems pažeistos viršutinės galūnės dažnai pasireiškia lytėjimo sutrikimai,
kuomet pacientai imdami daiktus į savo rankas jų nepajaučia, neapčiuopia (25). Tuo tarpu Rossana
bei kiti autoriai nurodo, jog pacientai, kurių rankų funkcijas pažeidžia GSI nebegeba atlikti
kasdienių veiklų (26). Dažnai tokie pacientai nebegali savarankiškai apsirengti, pasigaminti valgyti,
rūpintis savo higiena, be to, pacientai patiria ne tik fizinius, bet ir psichologinius sutrikimus.
Kadangi rankos bendraujant su žmonėmis dažnu atveju atlieka ir komunikavimo su kitais žmonėmis
funkciją, tai sutrikus rankų funkcijoms pacientai dažnu atveju pradeda riboti savo bendravimą su
kitais asmenimis, nes patiria diskomforto, nepasitikėjimo savimi jausmą. Park et al. priduria, jog jei
pacientams po GSI atsiranda hemiplegijai ar hemiparezė, pacientai dažnai jaučia skausmą pažeistos
rankos petyje, todėl dėl dažnai patiriamo skausmo sutrinka pacientų emocinė būklė, padidėja jų
irzlumas, nepasitenkinimas gyvenimo kokybe (27).
Be to, autoriai pažymi, jog rankos sensorinių ir motorinių funkcijų pablogėjimas vystosi į
negalią, kuomet tampa sunku atlikti griebimo funkciją, išlaikyti įvairius daiktus rankose, juos
 14

tinkamai panaudoti, paleisti, perimti iš vienos rankos į kitą, sukombinuoti sudėtinius judesius, taip
pat atpažinti daiktus juos liečiant pirštais ir atitinkamai pritaikyti ir panaudoti suspaudimo jėgą (28).
Lendraitienė ir kt. analizuodami pagrindinius neigiamus GSI padarinius asmens kasdienei veiklai,
nurodo, jog dažniausiai pacientai dėl rankos sutrikimų patiria šias problemas:
1. Paimti ir paleisti įvairių formų, dydžių, svorių ir tekstūrų objektus.
2. Laikyti ir pernešti įvairius daiktus iš vienos vietos, į kitą.
3. Perimti daiktą iš vienos rankos į kitą.
4. Manipuliuoti įvairiais daiktais.
5. Pasiekti objektą vismis kryptimis stovint ir sėdint.
6. Abiem rankomis atlikti įvairias užduotis.
7. Mesti ir gaudyti kamuolį (29).
Vienas iš pagrindinių GSI rankų valdymo pažeidimo požymių – nevalingi judesiai, kurie
būtent ir apsunkina paciento funkcines veiklas. Skurvydas taip pat pažymi, jog esant GSI, sutrinka
ne tik rankos, bet ir proksimalinių judesių valdymas, todėl po GSI padidėja raumenų
spazmiškumas, raumenys pradeda priešintis net ir lėtam ištempimui (24). Taip pat svarbu pabrėžti,
jog ištikus galvos smegenų insultui, sutrinka ne tik pažeisto pusrutulio judesių valdymas, bet ir
nepažeisto. Todėl lyginant pvz., dešinės rankos (nepažeisto kairiojo pusrutulio) judesiai negali būti
kaip kontroliniai, lyginant su pažeisto dešiniojo pusrutulio kairės rankos valdymo savybėmis.
Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio sutrinka ne tik dinaminės, bet kinematinės judesių savybės.
Ypač pablogėja atliekamo judesio tikslumas, judesiai ne tolygūs, bet trūkčiojantys. Ypač pablogėja
smulkiųjų judesių atlikimas, nes jie ypač priklauso nuo motorinės ir sensorinės žievės mechanizmų.
Esant dešiniojo galvos smegenų pusrutulio insultui, ypač pablogėja judesio kinematinės savybės
(pvz., tikslaus judesio trajektorija), o pažeidus kairįjį pusrutulį, pablogėja atliekamo judesio
dinaminės savybės bei rankų ir liemens judesių koordinavimas (20).
Apibendrinant galima teigti, jog GSI ženkliai sutrikdo rankos funkcijas. Pacientas dėl
sutrikusių rankų funkcijų dažnai jaučia skausmus, sumažėja jo lytėjimas, pacientas dėl sutrikusių
rankos funkcijų yra priverstas riboti iki tol buvusias įprastas kasdienes veiklas, be to, jo atliekami
judesiai su ranka dažnai būna nevalingi, todėl pacientai susiduria ne tik su fiziologiniais, be ir su
psichologiniais sunkumais, kuriuos sukelia rankų funkcijos sutrikimai po GSI.
 15

1.4. Kineziterapijos metodų taikymas lavinant viršutinių galūnių funkciją

GSI sutrikdo įvairius sveikatos rodiklius, todėl gydymas bei reabilitacija yra sudėtingi
procesai, reikalaujantys įvairių specialistų dalyvavimo siekiant sugrąžinti kuo daugiau paciento
funkcinių gebėjimų. Analizuojant mokslinę literatūrą galima pastebėti, jog mokslininkai pateikia
skirtingus kineziterapijos taikymo metodus pacientams, patyrusiems GSI.
Analizuojant įvairius metodus, siekiant efektyvios reabilitacijos kineziterapijoje
pacientams, patyrusiems GSI galima taikyti Bobath metodą, kuris naudojamas siekiant gerinti
pažeistos kūno pusės judesių kokybę taip, kad abi kūno pusės dirbtų kartu kiek įmanoma
harmoningai. Tiesioginio kūno palaikymo tam tikrose padėtyse tikslas – aferentinės impulsacijos
valdymas ir normalių posturalinių reakcijų skatinimas. Šio valdymo paskirtis – leisti ligoniui pajusti
normalią aferentaciją ir normalius judesių modelius ir kartu slopinti nenormalią aferentaciją ir
neteisingus judesių modelius. Metodas grindžiamas prielaida, kad padidėjęs tonusas ir refleksų
aktyvumas kyla dėl nepakankamo posturalinių mechanizmų slopinimo. Neteisingai atlikti judesiai
slopina teisingus judesius. Tonuso kitimui įtakos daro judesiai, atliekami proksimalinėse liemens ir
galūnių dalyse. Judesiai, atliekami priešinga spazminėms sinergijoms kryptimi, vadinami refleksus
slopinančiais. Metodo esmė yra neteisingų judesių modelių pakeitimas teisingais, t. y. pirma
slopinami neteisingi judesiai, po to mokomasi teisingų. Judesius ligonis turi atlikti be didelių
pastangų, nes pastangos gali sukelti spazmus. Procedūrų metu skatinami teisingi judesiai. Normali
judesių koordinacija yra neįmanoma, kol yra aktyvūs toniniai refleksai. Refleksų slopinimas
atliekamas naudojant specialias technikas ir ligonio kūno palaikymą tam tikrose padėtyse.
Naudojamos statinės refleksų slopinimo padėtys. Kineziterapeutas pasyviai keičia nenormalius
judesių modelius, kontroliuoja ir rankomis laiko kontroliuojamą ligonio kūno dalį. Ligoniui
atliekant judesius, kineziterapeutas kontroliuoja posturalines reakcijas ir tonusą specialiuose
taškuose. Tam naudojamos kelios kineziterapinės technikos. Kineziterapeutas pasirenka techniką
priklausomai nuo ligonio būklės (30).
Dažnai kineziterapijos reabilitacijos programose taip pat naudojama „Judesių mokymo
programa“. Šis metodas grindžiamas judesių valdymo teorija, biomechanika ir grįžtamuoju ryšiu.
Programa remiasi idėja, kad judesių nereikia mokyti iš naujo, juos reikia atgaminti. Programos
tikslas - padėti neurologiniams ligoniams atkurti kasdienės veiklos judesius. Judesių analizė ir
treniruotė užima didžiausią programos dalį ir yra suskirstyta į 4 pakopas:
1. Užduoties analizė, stebėjimas, palyginimas, aptarimas;
 16

2. Trūkstamų judesių komponentų mokymas (treniruotė), aiškinimas, tikslo nusakymas,

treniruotė su verbaliniu ir vizualiniu grįžtamuoju ryšiu, atliekant judesius su kito asmens
pagalba;
3. Užduoties mokymas, aiškinimas, tikslo nusakymas, treniruotė su verbaliniu ir vizualiniu
grįžtamuoju ryšiu, atliekant judesius su kito asmens pagalba, pakartotinis įvertinimas,
lankstumo skatinimas;
4. Galimybės treniruotis, treniruotės nuoseklumas, savarankiškos treniruotės organizavimas,
mokymo aplinkos struktūra, giminių ir personalo įtraukimas į darbo procesą (31).
Autoriai nurodo, jog jeigu paveiktos rankos raumenys yra labai silpni, greitai nuvargsta ar
asmuo negali atlikti tam tikrų judesių, galima naudoti raumenų elektros stimuliaciją – elektros
srovės naudojimas audinių funkcijai stiprinti. Šis būdas gali padėti tobulinti rankos judesius ir juos
atlikti savarankiškai. Raumenų elektros stimuliacija yra naudinga taikyti ankstyvuoju ligos periodu,
kadangi stimuliuojant didinama nusilpusio raumens jėga, reikalinga aktyviems judesiams atlikti
(29).
Pažymėtina, jog pacientų, patyrusių galvos smegenų traumą reabilitacijos metodų nuolatos
daugėja, todėl kineziterapeutai gali taikyti įvairias, kompleksines reabilitacijos priemones.
Pasak autorių, viena iš naujausių bei populiarėjančių reabilitacijos metodikų yra
veidrodžio terapija. Autorių teigimu ši terapija su įprastine reabilitacija po insulto pagerina
viršutinių galūnių motoriką, judesių amplitudę, atliekamų judesių greitį ir tikslumą bei plaštakos
judesių miklumą. Priešingai nei dauguma intervencijų dirbančiųjų su sensomotorikos pratimais,
veidrodžio terapijos metu dėmesys sutelkiamas į vizualinius duomenis. Judinant nepažeistą ranką,
veidrodyje tarp abiejų rankų sukuriamas priešingas atspindys. Šis atspindys sukuria nepažeistos
rankos vizualinę iliuziją, stiprinant pažeistos rankos gebėjimą judėti. Šis procesas suaktyvina
propriocepciją ir motorinės žievės smegenų dalį, kuri apima pažeistos rankos normalų judėjimą.
Veidrodžio terapija paremta motoriniais atvaizdais gali skatinti žievės sluoksnio plastiškumą ir
skatinti atsigavimą naudojant kryptingus rankos judesius (4).
Siekiant gerinti pacientų, patyrusių GSI pusiausvyrą, taip pat rekomenduojama taikyti
svorio pernešimo metodą. Nors terapijos metu dažniausiai taikomas apatinėm galūnėm, tuo pačiu
principu galima svorio pernešimo metodą pritaikyti viršutinių galūniu gydymui. Sulenkus vieną
ranką, paskirstomas kūno svoris ir perkeliamas į kitą pusę. Svorio pernešimo terapija dažniausiai
taikoma tais atvejais, kai pacientui sunku sukoncentruoti dėmesį ir atlikti pratimus, kurie reikalauja
įvairesnių užduočių atlikimo. Svorio perkėlimo metodas ilgainiui pagerina pacientų laikyseną ir
pusiausvyrą (32).
 17

Taip pat pažeistos rankos funkcija gali būti atstatoma taikant į tikslą orientuotą metodą.
Šio metodo metu nustatomi paciento individualūs tikslai, pirmiausiai, ko jis pats tikisi iš
reabilitacijos. Šis metodas remiasi požiūriu, jog kiekvieno paciento elgesys yra individualus ir
orientuotas į tam tikrus poreikius bei elgseną, todėl tinkamai įvertinus jo tikslus, galima efektyviau
jį motyvuoti reabilitacijos procesui. Kineziterapijos užduotys naudojamos atsižvelgiant į paciento
elgsenos bei pažeistos rankos funkcijų stipriąsias ir silpnąsias puses. Remiantis šiais aspektais
sudaromas reabilitacijos planas ir pacientas kiekvieną dieną atlieka tam tikrus pratimus iškeltiems
tikslams pasiekti. Pagrindinis tikslas šiame metode visada yra funkcinis, t.y., orientuotas į tiksliai
numatytų tam tikrų veiklų atlikimą. Į tikslą orientuoto metodo pratimai turi būti pamatuojami, o jų
pasiekimas apibrėžtas laiku (33).
Siekiant, jog pacientų rankų judesių funkcijos būtų atkurtos per kuo greitesnį laiką, anot
Demir dar vienas efektyvus kineziterapijos metodas yra suvaržymo metodas (34). Šio metodo
metu suvaržoma sveikoji ranka, o sutrikusi ranka įgalinama aktyviai veiklai. Šis metodas pasižymi
aktyviais sutrikusios rankos pratimais, kuomet per dieną nuo 5 iki 9 valandų, 5 kartus per savaitę
pacientas su pažeista ranka intensyviai atlieka įvairias aktyvias rankos treniravimo užduotis, tuo
tarpu sveika ranka lieka suvaržyta. Rankų suvaržymų metodo programa trunka apie 2 savaites (33).
Pastaruoju metu rankų judesių apribojimus stengiamasi atkurti robotais, egzoskeletais ir
prietaisais, kurie pritvirtinti prie viršutinės galūnės segmento distalinės dalies, judina galūnę pagal
nustatytą programą. Egzoskeletai naudojami reabilitacijos programos metu atkuriant insultą
patyrusių pacientų viršutinės galūnės judesius ir visą reflekso lanką. Jie sujungia judesio tobulinimo
eiliškumą nuo ketinimo, noro judėti iki galutinio rezultato. Dažniausiai robotai dirba keliais
režimais: 1. paprasti pasyvieji judesiai; 2. judesiai, kai robotas naudoja interaktyvią programą
pacientui; 3. treniravimas su apkrova (17).
Apibendrinant galima teigti, jog kineziterapija yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant
efektyvios pacientų, patyrusių GSI reabilitacijos. Kineziterapijoje taikomos reabilitacijos
pagrindiniai tikslai yra sugrąžinti pacientų motorikos, mobilumo, pusiausvyros ir koordinacijos
tinkamą funkcionavimą. Įvertinus paciento būklę, kineziterapeutas turi parinkti tinkamus
reabilitacijos metodus ir nuolatos vertinti jos veiksmingumą pacientui. Pastaruoju metu
kineziterapijoje ženkliai daugėja reabilitacijos metodų, kuriuos galima taikyti pacientams, kurie
patyrė GSI.
 18

1.5. Asmenų patyrusių GSI, viršutinių galūnių abipusis simetrinis

lavinimas
Vienas iš metodų atstatyti rankos sutrikusią funkciją, gerinti kasdieninę veiklą yra
viršutinių galūnių abipusis simetrinis lavinimas (ASL) (angl. Bilateral training). Nors šis metodas
GSI sergantiems pacientams nėra naujas, pirmuosius tyrimus hemiplegiškai viršutinei galūnei atliko
Mudie and Matyas 1996 metais. ASL metu, su abejomis galūnėmis tuo pačiu metu, bet
nepriklausomai, atliekamos vienodos užduotys. ASL metode dažniausiai yra naudojamos funkcinės
užduotys arba daug kartų kartojami rankų judesiai. ASL metodas grindžiamas tuo, jog pacientai tuo
pačiu metu abiems galūnėmis atlieka vienodas užduotis. ASL siūloma naudoti siekiant pagerinti
GSI sergančių pacientų viršutinių galūnių judesių valdymą bei funkciją (35). Teigiama, jog ASL
taikymo metu, judesių valdymas vyksta centralizuotai per dvišaliai pasiskirstytus neuroninius
tinklus, kurie yra sujungti per didžiąją smegenų jungtį, įjungiant smegenų žievės bei požievinės
srities dalis (36).
Anot ASL poveikį tyrinėjančių autorių, pratimai sutrikusiai kasdieninei veiklai lavinti
skirstomi į šias abiejų pusių simetriškas užduotis:
• Pakėlimas;
• Tam tikro dydžio objektų nešiojimas ir perkėlimas;
• Krepšio stūmimas;
• Dviejų rankenų stalčiaus atidarymas ir uždarymas;
• Tam tikrų objektų metimas ir gaudymas (37).
Viena iš dažniausiai taikomų intervencijų, kuri paremta simetriniu galūnių treniravimu
yra - Abipusis rankos treniravimas naudojant ritmiškus garso signalus (angl. Bimanual Arm
Training with Rhytmic Auditory Cueing) (BATRAC).

1 pav. BATRAC (38)

 19

BATRAC – mechaninis prietaisas, kuriame paciento rankos bei riešai yra fiksuojami ir
kartu su garsiniais signalais pacientas atlieka stūmimo bei traukimo judesius, pasikartojančius
siekimo judesius. ASL metu, dalyvauja tiek pažeista, tiek sveika viršutinė galūnė, kurios atlieka
simetriškus arba pakaitinius judesius. Atlikti metodo taikymo poveikio tyrimų rezultatai patvirtino,
jog pacientams, naudojantiems BATRAC buvo nustatyta pagerėjusi motorinė funkcija, geresnis
atliekamų judesių tikslumas (37). Taip pat aptariamame tyrime teigiama, jog stebint ASL įtaką
viršutinės galūnės sritims, pastebėta, jog ASL poveikis yra pranašenis proksimalinei viršutinės
galūnės sričiai nei distalinei (39).
Rankų funkcijų po GSI atstatyme taip pat taikomos ir kitos su abipusiu simetriniu
lavinimu susijusios intervencijos:
• Izoliuotų raumenų treniravimas besikartojančiomis užduotimis – abiejų pusių
simetrinių pratimų metu treniruojamos atskiros raumenų grupės.
• Visos galūnės treniravimas naudojant funkcines užduotis – simetrinių pratimų
metu taikomas viršutinės galūnės daiktų suėmimo, siekimo bei paleidimo įgūdžių lavinimas (37).
Apibendrinant galima teigti, jog kineziterapija paremta ASL yra itin efektyvus metodas
atstatyti GSI segančių pacientų rankos sutrikusią motorinę funkciją, judesių valdymą bei gerinti
kasdieninę veiklą. Pratimus atliekant tuo pačiu metu, bet nepriklausomai, veikiant centralizuotai per
dvišaliai pasiskirstytus neuroninius tinklus, pastebimas poveikis viršutinės galūnės motorinei
funkcijai.
 20

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 15 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, neurologijos
skyriaus pacientai (8 vyrai – 46,7 proc ir 9 moterys – 53,3 proc.) pirmą kartą patyrusių išeminį GSI.
Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo supažindinti su tyrimo eiga bei tikslu, gautas jų raštiškas
sutikimas naudoti gautus duomenis moksliniams tikslams, užtikrinant asmens anonimiškumą.
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika
Lytis Vyrai, n (proc.) 8 (46,7)
Moterys, n (proc.) 9 (53,3)
Amžius (metai) Bendras (vid±SN) 63,6±9,94
Vyrai (vid±SN) 60,0±10,74
Vyrai (min) 52
Vyrai (max) 75
Moterys (vid±SN) 71,0±3,21
Moterys (min) 52
Moterys (max) 74
Pažeista kūno pusė Dešinė, n (proc.) 8 (53.3)
Kairė, n (proc.) 7 (46,7)
Dominuojanti kūno pusė Dešinė, n (proc.) 14 (93,3)
Kairė, n (proc.) 1 (6,7)

Tyriamųjų atrankos kriterijai:

• GSI patyrę pirmą kartą;
• Pacientų amžius nuo 50–75 metų;
• Rankos raumenų jėga 3–4 balai pagal Oxford`o testą;
• Trumpas protinės būklės įvertinimas ≤ 11 balų;
• Pacientas savarankiškai, be pagalbinių priemonių nueina iki 50 metrų.
 21

2.2. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose,

neurologijos skyriuje, nuo 2019 vasario 4 dienos iki 2019 balandžio 5 dienos. Tyrimui atlikti gautas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Bioetikos centro leidimas nr. BEC – KN (B) – 119.
(Priedas Nr.2).
Kineziterapinės procedūros buvo atliekamos kiekvieną dieną. Pacientai buvo testuojami
prieš ir po kineziterapijos. Kineziterapijos užsiėmimai viršutinei galūnei buvo paremti abipusio
simetrinio lavinimo metodu, kuriuo stengiamasi atstatyti pažeistos viršutinės galūnės sutrikusią
funkciją. Abipusio simetrinio lavinimo programa buvo paremta pratimų atlikimu su abiem
galūnėmis (žr. 3 priedą). Tyrimo organizavimo schema pavaizduota 1 paveiksle.
 22

Tiriamieji (n=15)
• GSI patyrę pirmą kartą;
• Pacientų amžius nuo 50–75 metų;

• Rankos raumenų jėga 3–4 balai pagal Oxford`o testą;

• TPBT įvertinimas ≤ 11 balų;

• Pacientai savaraniškai be pagalbinių priemonių nueina
iki 50 metrų.

Ištyrimas prieš kineziterapiją

1. Rankos raumenų jėgos vertinimas pagal

Oxford;
2. Modifikuotas Fugl - Meyer testas;
3. Dinamometrija;
4. Dėžutės ir kubelio testas.

KINEZITERAPIJA REMIANTIS
ABIPUSIU SIMETRINIU LAVINIMU

Ištyrimas po kineziterapijos

1. Rankos raumenų jėgos vertinimas pagal

Oxford;
2. Modifikuotas Fugl - Meyer testas;
3. Dinamometrija;
4. Dėžutės ir kubelio testas.

2 pav. Tyrimo organizavimo schema

 23

2.3. Tyrimo metodai

Visi matavimai buvo atliekami abiems galūnėms. Abiejų ištyrimų metu visi matavimai
buvo atliekami tokiomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia eilės tvarka. Tiriamieji buvo vertinami
taikant šiuos metodus:

2.3.1. Raumenų jėgos oxford testas

Raumenų jėgos vertinimas pagal Oxford`o testą – tai manualinis raumenų jėgos įvertinimo
būdas, pagal kurią raumenų jėga įvertinama nuo 0 iki 5 balų. (2 lentelė). Šis testas buvo naudojamas
siekiant nustatyti paciento pažeistos viršutinės galūnės raumenų jėgą. Oxford testo atlikimas:
tiriamam pacientui nurodoma pradinė padėtis, tada paaiškinamas bei parodomas judesys, kurį jis
turės atlikti. Pradžioje paciento prašoma atlikti judesį be pasipriešinimo, nugalint gravitacijos jėgas.
Jei tiriamasis pacientas atlieka judesį pilna amplitude, suteikiamas pasipriešinimas, stebima kokią
jėgą pacientas geba nugalėti. Jei pacientas neatlieka aktyvaus judesio, bandoma jį pakartoti
pašalinus gravitacijos jėgas, jei tai vėl nepavyksta, palpacijos būdu tikrinamas raumens
susitraukimas (40).
3 Lentelė. Oxford`o testo reikšmės
Balai Reikšmė
5 Stebimas galūnės judesys pilna amplitude nugalint gravitacijos jėgas bei stiprų
pasipriešinimą.
4 Stebimas galūnės judesys pilna amplitude nugalint gravitacijos jėgas ir nedidelį
pasipriešinimą.
3 Stebimas galūnės judesys pilna amplitude be pasipriešinimo, nugalint gravitacijos
jėgas.
2 Stebimas galūnės judesys pašalinus veikiančias gravitacijos jėgas.
1 Nėra galūnės judesio, tačiau jaučiamas raumens susitraukimas.
0 Nėra galūnės judesio, nejaučiamas raumens susitraukimas.
Taip pat Oxford`o testas buvo naudojamas kaip atrankos kriterijus tiriamiesiems, jo
rezultatas turėjo būti ≤ 3 balų.
 24

2.3.2. Dinamometrija
Dinamometrija – šis metodas naudotas įvertinti plaštakos raumenų spaudimo jėgą.
Matavimas atliekamas hidrauliniu dinamometru. Prietaisas parodo paciento maksimalią griebimo
jėgą, nuo 0 iki 90 kg (41).
Norint užtikrinti rezultatų tikslumą, tiriamas pacientas turi būti tinkamoje padėtyje:
1. Sėdint;
2. Dilbis per alkūnės sąnarį sulenkiamas 90o bei pritraukiamas prie kūno;
3. Dilbis ir riešas neutralioje padėtyje.

3 pav. Dinamometras (42)

2.3.3. Fugl-Meyer testas

Fugl-Meyer Viršutinių galūnių motorinės funkcijos vertinimas – buvo naudojamas
modifikuotas Fugl-Meyer testas (žr. 5 priedą) (Angl. Fugl-Meyer Upper Extremity Examination).
Šis testas naudojamas įvertinti po GSI viršutinių galūnių valingų judesių atsigavimą. Fugl-Meyer
testu galima įvertinti apatinių bei viršutinių galūnių motorinę funkciją. Viršutinės galūnės
įvertinimas sudarytas iš 8 testų, 33 punktų: 1. Refleksų aktyvumas 2. Dinaminė žasto lenkėjų
sinergija. 3. Kombinuoti (sujungti, suderinti) dinaminės lenkėjų ir tiesėjų sinergijos judesiai. 4.
Valingi judesiai, šiek tiek priklausomi, arba visai nepriklausomi nuo sinergijos 5. Normalus refleksų
aktyvumas. 6. Trys skirtingos riešo funkcijos. 7. Septynios plaštakos funkcijos detalės. 8.
Kordinacija ir greitis balai skaičiuojami nuo 0 iki 66, vertinama tiek sensorinės tiek motorinės
sritys, užduotys laipsniškai sunkėja (43).
4 Lentelė. Fugl-Meyer testo reikšmės
Balai Reikšmė
0 Atlikti judesio negali
1 Atlikta iš dalies
2 Atlikta visiškai
 25

2.3.4. Dėžutės ir kubelio testas

Dėžutės ir kubelio testas (angl. Box and blocks test) – šiuo testu galima įvertinti viršutinės
galūnės smulkiają motoriką koordinaciją, bei viršutinės galūnės funkciją.
BBT atlikti reikalinga įranga:
1. Chronometras;
2. Medinė dėžutė (53.7 cm x 25.4 cm x 8.5 cm), kurios viduryje turi būti pertvara,
dalijanti ją į dvi lygias dalis;
3. 150 medinių kubelių (2,5 cm dydžio).
BBT pradžioje mediniai kubeliai būna suberti į vieną skyrelį, artimesnį duominuojančiai
rankai. Pacientas turi perkelti kuo didesnių skačių kubelių per 1 minutę į kitą skyrelį. Galima paimti
tik po vieną kubelį, kitu atveju paimti keli skaičiuojami kaip vienas. Testuojamos abi rankos.
Atlikus BBT yra suskaičiuojama, kiek kubelių pavyko perdėti į kitą skyrelį per 60 sek. (44).

4 pav. Medinė dėžutė su pertvara (45)

2.3.5. Trumpas protinės būklės tyrimas

Trumpas protinės būklės tyrimas (angl. Mini-Mental State Examination) (TPBT) –
naudojamas kaip tyrimo atrankos kriterijus (žr. 9 priedą). Šis testas sukurtas Mr. Folstein 1975
metais, sudarytas iš 30 klausimų, įvertina tiriamo asmens kognityvines funkcijas. Testas sudarytas
iš rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo užduočių, gebėjimo sutelkti dėmesį, orientuotis laike ir vietoje.
Testas užtrunka iki 10min. (46).
2 Lentelė. Trumpo protinės būklės tyrimo reikšmės
Balai Reikšmė
0–10 balų Sunkus funkcijų sutrikimas
11–20 balų Vidutinis funkcijų sutrikimas
21–30 balų Lengvas funkcijų sutrikimas
Pacientai surinkę ≤ 11 balų galėjo dalyvauti tyrime.
 26

2.4. Kineziterapijos metodika

Tyrimo metu asmenims, patyrusiems GSI buvo atliktos 4 kineziterapijos procedūros, kurių
trukmė – 30 minučių. Kineziterapijos pratimai buvo pagrįsti abipusiu simetriniu lavinimu. Šio
metodo tikslas yra lavinti viršutinių galūnių fukciją ir valdymą.
Kineziterapinės procedūros buvo sudarytos iš 3 dalių:
• Įžanginėje dalyje buvo atliekami lengvi judesiai kraujotakos gerinimui bei kvėpavimo
pratimai.
• Pagrindinėje dalyje atliekami pratimai lavinantys viršutinės galūnės raumenų jėgą, griebimo
jėgą, smukiąją motoriką, motorinę funkciją.
• Baigiamojoje dalyje buvo atliekami tempimo bei kvėpavimo pratimai. Baigiamojoje dalyje
buvo atliekami tempimo bei kvėpavimo pratimai.
Tyrime naudojamos priemonės: volelis, kubiukai, 2 plastikiniai puodeliai, buteliukas su
kamštuku, 2 kamuoliukai, 2 rankšluoščiai, kortos, monetos.

2.5. Matematinė statistika

Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS 22 programinė
įranga. Diagramoms pavaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010 programa. Kiekybiniai duomenys
pateikiami kaip mediana (Xme), minimali reikšmė (Xmin), maksimali reikšmė (Xmax) ir vidurkis (x)
Xme (Xmin; Xmax; x). Duomenys netenkino normalumo prielaidos, todėl taikyti neparametriniai
kriterijai. Dviem priklausomos imtims palyginti taikytas Vilkoksono kriterijus. Skirtumai, kai
p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais. Raumenų jėgos matavimo duomenys pateikti nurodant
procentus. Raumenų jėgos matavimo duomenys pateikti nurodant procentus, palyginimui taikytas
Chi – kvadrato (χ2) kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,005.
 27

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų viršutinės galūnės raumenų jėgos vertinimo rezultatai

Vertinant viršutinės galūnės žasto lenkimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją, 5
tiriamųjų raumenų jėga įvertinta 3 balais (33,3 proc.), o 10 tiriamųjų jėga – 4 balai (66,7 proc.). Po
kineziterapijos, 11 tiriamųjų žasto lenkimo jėga buvo įvertinta 4 balais (73,3 proc.), tuo tarpu 4
tiriamųjų jėga – 5 balai (26,7 proc.) (5pav)

80 73.3
66.7
70
60
50
3 balai
Procentai 40 33.3
26.7 4 balai
30
5 balai
20
10
0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

5 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės žasto lenkimo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos.

Vertinant viršutinės galūnės žasto tiesimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją 9 tiriamųjų
raumenų jėga įvertinta 3 balais (60 proc.), 6 tiriamųjų jėga – 4 balai (40 proc.). Po kineziterapijos, 5
tiriamųjų žasto tiesimo raumenų jėga įvertinta 3 balais (33,3 proc.), tuo tarpu 10 tiriamųjų jėga – 4
balais (66,7 proc.) (6 pav.).
 28

66,7
70
60 *
60

50
40
40 33.3
Procentai 3 balai
30
4 balai
20

10

0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

6 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės žasto tiesimo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos

Vertinant viršutinės galūnės dilbio lenkimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją 3

tiriamųjų raumenų jėga įvertinta 3 balais (20 proc.), o 12 tiriamųjų jėga – 4 balai (80 proc.). Po
kineziterapijos, 6 tiriamųjų dilbio lenkimo raumenų jėga įvertinta 4 balais (40 proc.), tuo tarpu 9
tiriamųjų jėga – 5 balai (60 proc.) (7 pav.).

80
80
70 60
60
50 40
3 balai
Procentai 40
4 balai
30
20 5 balai
20
10
0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

7 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės dilbio lenkimo įvertinimas prieš ir po

kineziterapijos
 29

Vertinant viršutinės galūnės dilbio tiesimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją 5 tiriamųjų
raumenų jėga įvertinta 3 balais (33,3 proc.), 8 tiriamųjų jėga įvertinta 4 balais (53,3 proc.), o 2
tiriamųjų jėga – 5 balai (13,3 proc.). Po kineziterapijos, 10 tiriamųjų dilbio tiesimo raumenų jėga
įvertinta 4 balais (66,7 proc.), tuo tarpu 5 tiriamųjų jėga – 5 balai (33,3 proc.) (8 pav.).

66.7
70
*
60 53.3
50
40 33.3 33,3* 3 balai
Procentai
30 4 balai
5 balai
20 13.3
10
0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

8 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės dilbio tiesimo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos

Vertinant viršutinės galūnės riešo lenkimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją 4 tiriamųjų
raumenų jėga įvertinta 3 balais (26,7 proc.), 10 tiriamųjų jėga – 4 balai (66,7 proc.), o 1 tiriamojo
jėga – 5 balai (6,7 proc.). Po kineziterapijos, 12 tiriamųjų riešo lenkimo raumenų jėga įvertinta 4
balais (80 proc.), tuo tarpu 3 tiriamųjų jėga – 5 balai (20 proc.) (9 pav.).

80
80
66.7
70
60
50
3 balai
Procentai 40
26.7 4 balai
30 20
5 balai
20
10 6.7
0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos
 30

9 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės riešo lenkimo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos

Vertinant viršutinės galūnės riešo tiesimo jėgos rezultatus, prieš kineziterapiją 7 tiriamųjų
raumenų jėga įvertinta 3 balais (46,7 proc.), 8 tiriamųjų jėga – 4 balai (53,3 proc.). Po
kineziterapijos, 13 tiriamųjų riešo tiesimo raumenų jėga įvertinta 4 balais (86,7 proc.), tuo tarpu 2
tiriamųjų jėga – 5 balai (13,3 proc.) (10 pav.).

86.7
90
80
70
60 53.3
46.7 3 balai
50
Procentai
40 4 balai
30 5 balai
20 13.3
10
0
Prieš kineziterapiją Po kineziterapijos

10 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės riešo tiesimo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos.

3.2. Tiriamųjų viršutinės galūnės griebimo jėgos matavimo rezultatai

Prieš kineziterapiją tiriamųjų plaštakos griebimo jėgos vidutinė reikšmė buvo 20 (10; 24;
17,6) balai. Po atliktos kineziterapijos rezultatų vidutinė reikšmė buvo 25 (13; 28; 22,4) balai.
Palyginus tiriamųjų testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos, vidutiniškai plaštakos griebimo jėgos
vidurkis padidėjo ~4,8 kg. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (Z= -3,423, p=0,001) (11
pav.).
 31

11 pav. Tiriamųjų plaštakos spaudimo jėgos įvertinimas prieš ir po kineziterapijos

3.3. Modifikuoto Fugl-Meyer testo rezultatai

Įvertinus tiriamųjų viršutinės galūnės motorinės funkcijos rezultatus prieš kineziterapiją,
viršutinės galūnės motorinė funkcija pagal modifikuotą Fugl–Meyer testo rezultatus vidutinė
reikšmė buvo 39 (35; 43; 39,26) balai. Po kineziterapijos testo rezultatų vidutinė reikšmė buvo 42
(38; 46; 42,13) balai. Palyginus tiriamųjų testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos, modifikuoto
Fugl–Meyer testo rezultatų vidurkis padidėjo ~2,8 balais. Nustatytas statistiškai reikšmingas
skirtumas (Z= -3,466, p=0,001) (12 pav.).
 32

12 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės motorinės funkcijos įvertinimas prieš ir po kineziterapijos

(* p<0,05 lyginant skirstinius).

3.4. Viršutinės galūnės dėžutės ir kubelio testo rezultatai

Įvertinus tiriamųjų viršutinės galūnės dėžutės ir kubelio testo rezultatus prieš
kineziterapiją, viršutinės galūnės dėžutės ir kubelio testo vidutinė reikšmė buvo 42 (36; 51; 43,5)
balai. Po kineziterapijos dilbio lenkimo vidutinė reikšmė buvo 50 (41; 59; 50,0) balai. Palyginus
tiriamųjų testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos, dėžutės ir kubelio testo kubelių vidurkis
padidėjo ~6,5 kubeliais. Palyginus tiriamųjų testo rezultatus prieš ir po kineziterapijos, nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas (Z= -3,427, p=0,001) (13 pav.).
 33

13 pav. Tiriamųjų viršutinės galūnės dėžutės ir kubelių testo įvertinimas prieš ir po kineziterapijos
(* p<0,05 lyginant skirstiniu).
 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Galvos smegenų insultas – ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris
pasireiškia neurologiniais simptomais, kurie išlieka ilgiau nei 24 valandas nuo asmens susirgimo
pradžios (7). Dėl ligos sukeliamų mirtinių komplikacijų, GSI laikoma viena iš ekonomiškai
nuostolingiausių ligų (6). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų po GSI – viršutinės galūnės
funkcijos netekimas. Apžvelgus atliktus mokslinius tyrimus galima daryti išvadą, jog ASL paremta
kineziterapija yra vienas iš veiksmingiausių metodų, sutrikusiai rankos funkcijai atgauti.
Siekiant atkurti pacientų, patyrusių GSI, viršutinės galūnės raumenų, griebimo jėgą,
motorinę funkciją bei smulkiąją motoriką, tyrime dalyvavusiems pacientams buvo atliktos 4
kineziterapijos procedūros. Kineziterapijos procedūra viršutinei galūnei buvo paremta ASL metodu.
Metodu buvo stengiamasi atstatyti pažeistos viršutinės galūnės sutrikusią funkciją. ASL programa
buvo paremta vienodu pratimų atlikimu su abejomis galūnėmis. Apibendrinus tyrimo rezultatus,
asmenims patyrusiems GSI, ASL reikšmingai pagerino dilbio lenkimo, tiesimo, riešo lenkimo,
plaštakos spaudimo jėgos, smulkiosios mototorikos bei motorinės funkcijos rodiklius.
Tiriamųjų pažeistos viršutinės galūnės raumenų jėgą buvo vetinama taikant Oxford`o
testą. Eraifėj ir kitų mokslininkų 2017 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog reikšminga raumenų
jėgos teigiama kaita taikant abipusio simetrinio lavinimo pratimus nustatyta tiems pacientams,
kuriems kineziterapijos pratimai taikyti po 2 mėnesių po smegenų infarkto, tuo tarpu ASL taikant
po 1 metų nuo ligos pradžios, reikšmingų raumenų jėgos pagerėjimų nenustatyta (47). Wei bei kitų
mokslininkų 2013 metais atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, jog reikšmingų skirtumų tarp
vienpusių ir dvipusių užduočių, susijusių su žasto lenkimo ir tiesimo jėgos kaita nenustatyta (48).
Šie rezultatai iš dalies sutampa su mūsų atlikto tyrimo rezultatais, kurie patvirtino, jog ASL
pratimai neturi reikšmingo poveikio tiriamųjų žasto lenkimo raumenų jėgos didėjimui, tačiau
nustatytas geresnis žasto tiesimo raumenų didėjimas.
Kiper bei kitų autorių 2015 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog taikant ASL pratimus,
iš tirtų 6 raumenų jėgos pokyčių, nustatyti statistiškai reikšmingi 4 raumenų jėgos pagerėjimai, o
vienas reikšmingiausių pokyčių buvo dilbio lenkimo ir tiesimo raumenų jėgos padidėjime (49). Tuo
tarpu vertinant tiriamųjų dilbio raumenų jėgą atliktame tyrime, nustatyta, jog po kineziterapijos
pratimų programos statistiškai reikšmingai pagerėjo tik dilbio tiesimo raumenų jėga.
Testuojant riešo raumenų jėgą, nustatyta, jog taikyti kineziterapijos pratimai statistiškai
reikšmingo pokyčio neturėjo riešo raumens lenkimo ir tiesimo jėgos didėjime. Todėl remiantis
 35

tyrimo rezultatais galima teigti, jog ASL metodas daro mažesnį poveikį viršutinės galūnės
raumenų jėgos kaitai.
Tiriamųjų plaštakos raumenų griebimo jėga buvo vertinama dinamometru. ASL pratimai
pacientams, patyrusiems GSI, siekiant grąžinti rankų funkcijas kineziterapijoje taikomos ne vieną
dešimtmetį. Aptariamas mokslinis tyrimas patvirtina, jog ASL programos yra ženkliai efektyvesnės
nei vienpusės lavinimo programos (50). Vinstrup bei kitų mokslininkų 2017 metais atlikto tyrimo
metu nustatyta, jog aštuoniolika savaičių GSI patyrusių tiriamųjų, kuriems buvo taikomi pirštų
lenkimo ir atitraukimo kartojimai, raumenų spaudimo vidutinė jėga prieš pratimus, vertinant
dinamometru buvo 7,8 kg., o po pratimų nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05)
(51). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog tiriamųjų plaštakos raumenų spaudimo vidutinė
jėga buvo 17,6 kg, o po kineziterapijos nustatytas statistiškai reikšmingas jėgos pagerėjimas iki 22,4
kg. Galima daryti prielaidą, jog ASL pratimai pagerina pacientų, patyrusių GSI, raumenų spaudimo
vidutinę jėgą.
Baigiamojo darbo tyrimo metu taip pat siekta nustatyti, kaip taikytos kineziterapijos
programos paveikė tiriamųjų viršutinių galūnių motorinės funkcijos atsigavimą. Paquin 2014
metais atlikto tyrimo metu nustatyta, jog tai tiriamųjų grupei, kuriai buvo taikytas ASL, viršutinės
galūnės motorinė funkcija atsigavo greičiau nei tų tiriamųjų, kuriems buvo taikomi vienpusiai
lavinimo metodai (52). Sethy ir kitų autorių 2018 metais atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, jog
pacientams, kuriems buvo taikomos ASL treniruotės, statistiškai reikšmingai pagerėjo tiriamųjų
motorinė funkcija lyginant su įprastinės terapijos grupe (53). Šie rezultatai sutampa su mūsų atlikto
tyrimo rezultatais, kurie patvirtino, jog taikyti kineziterapijos metodai teigiamai pagerino tiriamųjų
viršutinių galūnių motorinę funkciją. Vertinant mūsų tiriamųjų motorinę funkciją prieš
kineziterapiją, tiriamieji atlikdami modifikuotą Fugl–Meyer testą vidutiniškai surinkdavo 39,26
balus, o po taikytų pratimų jis statistiškai reikšmingai vidutiniškai padidėjo iki 42,13 balo. Taigi
tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, jog taikomi ASL pratimai gerina viršutinės galūnės motorinės
funkcijos rodiklius.
Tyrimo metu taip pat buvo siekiama nustatyti „dėžutės ir kubelio“ testo poveikį tiriamųjų
viršutinės galūnės smulkiajai motorikai. Taikant dėžutės ir kubelio testą Pawuin 2014 metais atlikto
tyrimo metu, buvo nustatyta, jog tiriamieji atlikdami testą per 60 sekundžių vidutiniškai kubelių į
kitą skyrelį prieš ASL pratimus vidutiniškai perdėdavo 36, o po pratimų programos – 51 kubelius
(52). Atlikto baigiamojo darbo tyrimo metu nustatyta, jog prieš kineziterapiją, tiriamieji vidutiniškai
kubelių į kitą skyrelį perdėdavo po 43,5 po pratimų taikymo statistiškai reikšmingai daugiau – 50,0.
 36

Apibendrinant galima teigti, jog remiantis tiek baigiamojo darbo atliktu tyrimu, tiek kitais
moksliniais tyrimais, galima teigti, jog kineziterapija paremta ASL metodu gali paskatinti asmenų,
patyrusių GSI, viršutinės galūnės motorinės funkcijos atgavimą.
 37

IŠVADOS

1. Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos

smegenų insultą, žasto ir dilbio tiesimo raumenų jėgos rodikliai pagerėjo (p<0,05), o žasto ir
dilbio lenkiamųjų, riešo raumenų jėgos rodikliai nepakito (p>0,05).
2. Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos
smegenų insultą, plaštakos griebimo jėga padidėjo (p<0,05).
3. Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos
smegenų insultą, viršutinės galūnės funkcija pagerėjo (p<0,05).
4. Taikant kineziterapiją, pagrįstą abipusiu simetriniu lavinimu, asmenų, patyrusių galvos
smegenų insultą, rankos smulkioji motorika pagerėjo (p<0,05).
 38

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis tyrime gautais rezultatais, rekomenduoju pirmuoju reabilitacijos etapu, galvos

smegenų insultu sergantiems pacientams, į kineziterapinę programą įtraukti abipusiu simetriniu
lavinimu metodu paremtus pratimus, kurie lavina motorinę funkciją, dilbio lenkimą, tiesimą bei
riešo lenkimą, griebimo jėgą bei smulkiąją motoriką.
 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hacke W., KasteM., Bogousslavsky J., Brainin M., Gugging M. Išeminis insultas. Profilaktika ir
gydymas. Europos galvos smegenų insulto iniciatyvinės grupės rekomendacijos; 2013.
2. European Society of Cardiology. New European statistics released on heart disease and stroke.
09/28, 2012.
3. Juocevičius A., Jamontaitė I, Janonienė D., Glamba D., Danys A. Sergančių galvos smegenų insultu
pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika.
Gerontologija 2009; 10(4): 214–222. Vilnius.
4. Baltaduonienė D., Karsokaitė N. Rankos motorinės funkcijos pokyčiai, taikant veidrodžio terapiją
pacientams, persirgusiems galvos smegenų insultu. Sveikatos mokslai, 2014, 24 tomas, Nr. 6, p.
144-147. Kaunas.
5. Sąlyga J., Žiliukas G, Kazlauskas H., Norkienė S., Kasiliauskaitė M. Pacientų po galvos smegenų
insulto funkcinės būklės pokyčiai reabilitacijos procese. Sveikatos mokslai, 2014, 24 tomas, Nr. 4,
p. 95-99. Klaipėda.
6. Tamulionienė E. Ergoterapija po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Kaunas, 2014.
7. Meškienė O. Sergančių galvos smegenų insultu slauga. Kaunas; 2006.
8. Rastenytė D., Šopagienė D. Galvos smegenų insultas. Sveikata. Nr. 11, 2004. Kaunas.
9. Potgieter J., Briers N., Bosman M., Becker P. An Anatomical Assessment of Brain Infarcts: A MRI
Study. University of Pretoria, 2006.
10. Royden JH, Jr, Srinivasan J, Allam JG, Baker AR. Netter's Neurology 2nd edition. Elsevier
Saunders 2012; 497 – 547.
11. Šostakienė N., Valeckienė I. Pacientų, patyrusių galvos smegenų infarktą, kognityvinių funkcijų
įtakos vertinimas ankstyvosios reabilitacijos efektyvumui ir stacionarinės reabilitacijos etapuose:
atvejų analizė. Sveikatos mokslai, 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 116-121. Klaipėda.
12. Lamsodienė E., Nariūnas A. Sveikatos būklės ir savarankiškumo pokyčiai patyrus galvos smegenų
traumą: klinikinio atvejo pristatymas. Sveikatos mokslai, 2011, Volume 21, Number 5, p. 186-190.
13. Svetikienė V., Raistenkis J., Raugalas R. Kognityviniai ir emociniai sutrikimai vaikams po galvos
smegenų traumų, jų pokyčiai reabilitacijos procese. Sveikatos mokslai, 2012, Volume 22, Number
3, p. 22-26.
14. Govind V., Gold S., Kaliannan et al. Whole-Brain Proton MR Spectroscopic Imaging of Mild-to-
Moderate Traumatic Brain Injury and Correlation with Neuropsychological Deficits J Neurotrauma,
Mar; 27(3): 483–496, 2010.
 40

15. Schiehser D. M., Delis D. C., Filoteo J. V. et al. Are selfreported symptoms of executive
dysfunction associated with objective executive function performance following mild to moderate
traumatic brain injury? Journal of Clinical and Experimental Neuropsychology, 33(6), 704–714,
2011 sirgusius galvos smegenų insultu. Medicina, 39 tomas, Nr. 9; 2003.
16. Hart T., O’Neil-Pirozzi T.M., Williams K.D., Rapport L.J., Hammond F., Kreutzer J. Racial
differences in caregiving patterns, caregiver emotional function, and sources of emotional support
following traumatic brain injury. Journal of Head Trauma Rehabilitation, 22, 122–131; 2007.
17. Linkel A. Insultą patyrusio žmogaus viršutinės galūnės dinaminio modelio tyrimas ir taikymas.
Daktaro disertacija. Vilnius; 2018.
18. Kapadia N., Zivanovic V., Verrier M., Popovic M. Toronto Rehabilitation Institute–Hand Function
Test: Assessment of Gross Motor Function in Individuals With Spinal Cord Injury. Top Spinal Cord
Inj Rehabil 2012; 18(2):167–186.
19. Coates SK, Harvey LA, Dunlop SA, Allison GT. The AuSpinal: a test of hand function for people
with tetraplegia. Spinal Cord. 2011;49(2):219-229.
20. Skurvydas A. Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas,
treniravimas, metodologija. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija; 2011.
21. Miklaševičienė E., Rainstenskis J., Jamontaitė I.E. Sveikos rankos judesių ribojimo įtaka pacientų,
persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumui. Sveikatos mokslai, tomas 22, Nr.3, 2012. 36–
39 p.
22. Khan C.M., Oesch Peter R., Gamper Urs N. Et al. Potential effectiveness of three different
treatment approaches to improve minimal to moderate arm and hand function after stroke – a pilot
randomized clinical trial. Clinical Reahabilitation, 25(11), p.1032–1041, 2011.
23. Kelly PJ, Furie KL, Shafqat S, Rallis N, Chang Y, Stein J. Functional recovery following
rehabilitation after hemorrhagic and ischemic stroke. Arch Phys Med Rehabil. Jul;84(7):968-72;
2003.
24. Skurvydas A. Judesių valdymo ir reabilitacijos naujovės. Reabilitacijos mokslai: slauga,
kineziterapija, ergoterapija. 1(1); 2009.
25. Ye M, Zhang Q, Wang L, Zhu J, Yang R, Gall J. A survey on human motion analysis from depth
data. In: Time-of-Flight and Depth Imaging. Sensors, Algorithms, and Applications, pp 149{187,
2013.
26. Rossana S., Vasile M., Lander U., Neumann E., Valesini G. Rheumatic diseases and obesity:
adipocytokines as potential comorbidity biomarkers for cardiovascular diseases. Mediators
Inflamm. 2013.
 41

27. Park J, Lee N, Cho M, Kim D, Yang Y. Effects of mental practice on stroke patients’ upper
extremity function and daily activity performance. Journal of Physical Therapy Science.
27(4):1075-1077; 2015.
28. Machačkova K., Vystokova J., Opavsky J. et al. The impairments of sensorimotor hand functions in
stroke patients – the comparison of the results of a clinical assessment and the assessment utilizing
the standard tests (a case study). Acta Univ. Palacki. Olomuc., Gymn., Vol. 37, Nr. 3, p. 57–67;
2007.
29. Lendraitienė E., Juodžiukynaitė J., Petruševičienė D., Rimdeikienė I., Šakalienė D. Asmenų,
persirgusių galvos smegenų infarktu, rankos funkcijos sutrikimai, jų vertinimas ir kineziterapijos
ypatybės. Neurologijos seminarai 2015; 19(63): 32–38.
30. Krutulytė G., Kimtys A., Kriščiūnas A. Kineziterapijos metodų Bobath ir judesių mokymo
programos efektyvumas reabilituojant ligonius.
31. Mockevičienė D., Berneckė V. Rankos funkcijų atstatymas taikant judesių mokymo programą
pacientams, sergantiems galvos smegenų insultu. Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 4 (11). 2006.
32. Hsiao H, Gray VL, Creath RA, Binder-Macleod SA, Rogers MW. Control of lateral weight transfer
is associated with walking speed in individuals post-stroke. J Biomech; 2017.
33. Stevens A., Koke A., Weijden T., Beurskens A. The development of a patient-specific method for
physiotherapy goal setting: a user-centered design. Disabil Rehabil. 2018.
34. Demir A. Use of Physical Restraints in Neurosurgery: Guide for a Good Practice. Explicative Cases
of Controversial Issues in Neurosurgery. In Tech, Editors: Francesco Signorelli, 2012.
35. Gillen G. Stroke Rehabilitation A Function-Based Approach. Third Edition; 2011. p. 244-790.
36. Jacqui H. Morris, MSc, Frederike van Wijck, PhD, Sara Joice, PhD, Simon A. Ogston,PhD, Ingrid
Cole, BSc, Ronald S. MacWalter, MD. A Comparison of Bilateral and Unilateral Upper-Limb
Taskraining in Early Poststroke Rehabilitation: A Randomized Controlled Trial; 2008.
37. McCombeWaller S., Whitall J. Bilateral arm training: Why and who benefits?. University of
Maryland, School of Medicine, Department of Physical Therapy and Rehabilitation Science; 2008.
38. Stroke Survivors Rehab Arms with In-Home Device. [Prieiga per internetą] 2009 m.; Available at:
http://www.rehabpub.com/2009/02/stroke-survivors-rehab-arms-with-in-home-device/
39. Mary Ellen Stoykov, PhD, Gwyn N. Lewis, PhD, and Daniel M. Corcos, PhD. Comparison of
Bilateral and Unilateral Training for Upper Extremity Hemiparesis in Stroke; 2009.
40. Hislop J. H, Avers D, Brown M. Muscle Testing: Techniques of Manual Examination and
Performance Testing. 9 leidimas . St. Louis: Saunders; 2013, 528 p.
 42

41. Usefulness D, The ON, Of P, Motor R, Stroke FA. Dinamometrijos reikmotorinės funkcijos
atgavimo prognozei sveikstant po galvos smegenų infarkto. 2009m.; 14(4):313-21.
42. Sportija. Dinamometras [Prieiga per internetą] Available at: https://www.sportija.lt/lt/jegos-
testavimas/rankos-dinamometras-347.html
43. Katherine J. Sullivan, PT, PhD; Julie K. Tilson... Fugl-Meyer Assessment of Sensorimotor Function
After Stroke; 2011.
44. Kontson K, Marcus I, Myklebust B, Civillico E. Targeted box and blocks test: Normative data and
comparison to standard tests. PLoS One. 2017;12(5):e0177965. Published 2017 May 19.
doi:10.1371/journal.pone.0177965.
45. Dėžutė su pertvara [Prieiga per internetą] Available at: https://www.thieme.de/de/ergotherapie/box-
and-block-test-58066.html
46. Bunevičius R. Protinės būklės mini tyrimas. T. 2, Biologinė Psichiatrija ir Psichofarmakologija;
2000, 13 p.
47. John Eraifej, William Clark, Benjamin France, Sebastian Desando, David Moore. . Effectiveness of
upper limb functional electrical stimulation after stroke for the improvement of activities of daily
living and motor function: a systematic review and meta-analysis. Journal List Syst Rev v.6; 2017.
PMC5331643.
48. Wei Liu, PhD, Sandy McCombe Waller, PT, PhD, Tom Kepple, MS, Jill Whitall. Compensatory
arm reaching strategies after stroke: Induced position analysis . J Rehabil Res Dev., 2013.
49. Pawel Kiper, Alfonc Baba, Michela Agostini, Andrea Turolla. Proprioceptive Based Training for
stroke recovery. Proposal of new treatment modality for rehabilitation of upper limb in neurological
diseases. Kiper et al. Archives of Physiotherapy;2015. 5:6.
50. Daniel S. Tele-Rehabilitation of Upper Limb Function in Stroke Patients using Microsoft Kinect.
Tele-rehabilitation of upper limb function in stroke patients using microsoft kinect. dissertation
submitted; 2017.
51. Jonas Vinstrup MSc, Joaquin Calatayud PhD, Markus D. Jakobsen PhD, Emil Sundstrup PhD,
Jørgen R. Jørgensen BSc, Jose Casaña PhD, Lars L. Andersen PhD . Hand strengthening exercises
in chronic stroke patients: Dose-response evaluation using electromyography. Journal of Hand
Therapy; 2017.
52. Paquin K. Effectiveness of commercial video gaming on fine motor recovery in chronic stroke
within community-level rehabilitation. University of Windsor Scholarship at Uwindsor; 2014.
53. Damayanti Sethy, Surjeet Sahoo, Eva S Kujur, Pankaj Bajpai. Stroke upper extremity rehabilitation:
Effect of bilateral arm training; 2018.
 43

PRIEDAI

1 priedas
Bioetikos centro leidimas
44

2 priedas
 45

3 priedas

Kineziterapijos programa remiantis abipusiu simetriniu lavinimu

(30min.):
1. Apšilimas (5min):
• Kvėpavimo pratimai – diafragminis kvėpavimas. Kartojimų skaičius 3-4 kartai.
• Riešo lenkimas ir tiesimas. Kartojimų skaičius 3-4 kartai.
Plaštakų kumščiavimas. Kartojimų skaičius 3-4 kartai.
Pirštų atitraukimas. Kartojimų skaičius 3-4 kartai.

11 pav. Tyrime naudotos priemonės

2. Pagrindinė dalis (25min):

Pratimai lavinantys viršutinės galūnės griebimo jėgą:
1. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, kiekvienoje rankoje laikant kamuoliuką delno viduryje,
su nykčiu ir likusiais pirštais simetriškai suspausti ir po to atleisti. Kartojimų skaičius 10
kartų.
2. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, kiekvienoje rankoje laikant kamuoliuką tarp ištiesto
nykščio bei likusių pirštų, simetriškai sužnybti ir po to atleisti. Kartojimų skaičius 10 kartų.
3. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, kiekvienoje rankoje laikant kamuoliuką delno viduryje,
su pirštais, nenaudojant nykščio, simetriškai suspausti ir po to atleisti. Kartojimų skaičius 10
kartų.
4. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, kiekvienoje rankoje laikant kamuoliuką tarp
5. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, kiekvienoje rankoje laikant kamuoliuką, tarp rodomojo
ir vidurinio piršto, suspausti ir po to atleisti. Kartojimų skaičius 10 kartų.
 46

Pratimai didinantys viršutinės galūnės raumenų jėgą:

1. Pradinė padėtis: Sėdint, laikant mankštos lazdelę abiem rankomis, atliki sukamąjį judesį į
priekį ir po to atgal. Kartojimų skaičius 10-12 kartų.
2. Pradinė padėtis: Sėdint, laikant mankštos lazdelę abiem rankomis, atliki lenkimą ir po to
tiesimą. Kartojimų skaičius 10-12 kartų.
3. Pradinė padėtis: Sėdint, laikant mankštos lazdelę abiem rankomis, atlikti irklavimo judesį į
priekį ir po to atgal. Kartojimų skaičius 10-12 kartų.
4. Pradinė padėtis: Sėdint, laikant kamuolį abiem rankomis, atlikti sukamąjį judesį į vieną
pusę ir po to į kitą pusę. Kartojimų skaičius 10-12 kartų.
5. Pradinė padėtis: Sėdint, laikant volelį abiem rankomis, ridenti į priekį ir po to grįžti į
pradinę padėtį. Kartojimų skaičius 10-12 kartų.

Pratimai lavinantys viršutinės galūnės smulkiąją motoriką:

1. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai su kiekviena ranka, apversti ant stalo padėtas
kortas.
2. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai su kiekviena ranka, atskirai uždėti vieną
kubelį ant kito.
3. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai su kiekviena ranka, ant stalo padėtas monetas
paimti į delno vidurį. Pratimą kartoti su kitais panašaus dydžio smulkiais objektais.
4. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai abiem rankomis, ridenti kamuoliuką tarp
delnų
5. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, vienai rankai prilaikant, su kita lankstyti mažą lapelį.

Pratimai lavinantys viršutinės galūnės funkciją:

1. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, perkelti kubelį iš vienos vietos į kitą.
2. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai abiem rankomis, stumti ir po to pritraukti 2
puodelius.
3. Pradinė padėtis: Sėdint prie stalo, simetriškai abiem rankomis, su šluoste atlikti sukamąjį
judesį, tarytum pacientas valytų stalą.
4. Pradinė padėtis: Sėdint, simetriškai abiem rankomis, siekti laikomų dvejų kubelių, nuolat
keičiamos vietos.
5. Pradinė padėtis: Sėdint, sulankstyti ant stalo padėtą rankluoštį.

3. Baigiamoji dalis (5min):

• Kvėpavimas kartu su rankų judesius. Kartojimų skaičius 3-4 kartai.
 47

4 priedas

Raumenų jėgos vertinimas pagal Oxford skalę:

Judesio pavadinimas Pradžioje (balai) Pabaigoje (balai)

Dešinė Kairė Dešinė Kairė

Žasto raumenų jėga

Žasto lenkimas

Žasto tiesimas

Dilbio raumenų jėga

Dilbio lenkimas

Dilbio tiesimas

Riešo raumenų jėga

Riešo lenkimas

Riešo tiesimas

Oxford’o raumenų jėgos vertinimas:

5 - Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgą ir stiprų pasipriešinimą.

4 - Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir vidutinį pasipriešinimą.

3 - Pilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas.

2 - Pilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą.

1 - Nėra judesio, tik raumens susitraukimas.

0 - Nėra raumens susitraukimo.

 48

5 priedas

Viršutininių galūnių motorinės funkcijos vertinimas Modifikuotas Fugl-Meyer

testas:
49
 50

6 priedas

Plaštakos jėgos matavimas (dinamometrija):

Plaštakos jėga

Bandymų Pradžioje (kg) Pabaigoje (kg)

Nr.

1.

2.

3.

Geriausias:
 51

7 priedas

Dėžutės ir kubelio testas (Nebuvo, pataisiau ir įdėjau)

Dėžutės ir kubelio testas

Pradžioje Pabaigoje
52

8 priedas