Kauno Medicinos Universitetas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
REABILITACIJOS KATEDRA
SLAUGOS FAKULTETAS
Aušra Damašaitė
STRESAS IR JO ĮTAKA BENDROSIOS PRAKTIKOS

SLAUGYTOJŲ DARBO KOKYBEI BEI PSICHOLOGINEI
SAVIJAUTAI
Magistro darbas
Mokslinis vadovas:
m.dr. Aivaras Matjošaitis
KAUNAS, 2005
1
TURINYS
SANTRAUKA............................................................................................3
SUMMARY................................................................................................5
ĮVADAS......................................................................................................7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.....................................................9
LITERATŪROS APŽVALGA...............................................................10
I. Kas yra stresas.............................................................................10
I. I. Streso mechanizmai.................................................................11
I. II. Kas sukelia stresą...................................................................12
I. III. Streso pasireiškimo formos..................................................12
I. V. Reakcijos į stresą....................................................................13
II. Stresas darbe.................................................................................14
II. I. Priežastys galinčios sukelti stresą darbe..............................14
II. II. Kokias pasekmes sukelia stresas darbe...............................17
II. II. I. Emocinis išsekimas.......................................................18
III. Kaip išvengti streso darbe.........................................................19
III. I. Lazarus streso valdymo modelis...........................................21
III.II. Antanowskio susidorojimo su stresu teorija.......................23
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA..................................................24
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS....................................25
I. Respondenčių demografinė socialinė charakteristika..............25
II. Darbo aplinkos analizė..............................................................27
III. Streso ir pasitenkinimo analizė...............................................38
IV. Stresą sukeliantys faktoriai......................................................42
V. Faktoriai nuo kurių stresas išnyksta........................................43
VI. Darbo pagerinimo ir paramos poreikis..................................44
IŠVADOS..................................................................................................47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS.....................................................48
LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................49
2
SANTRAUKA
Darbo tikslas: Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų psichologinę savijautą ir
darbo kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų darbą.
2. Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų psichologinę savijautą.
3. Nustatyti pagrindinius faktorius sukeliančius stresą.
4. Nustatyti pagrindinius faktorius nuo kurių stresas išnyksta.
5. Nustatyti ar reikia patobulinti slaugytojų darbo sąlygas.
Tyrimas buvo vykdomas 2004 – 2005 m. Kauno medicinos universiteto klinikose. Atsitiktinės
atrankos būdu buvo parinkti šie skyriai: suaugusių psichiatrijos skyrius, centrinė reanimacija,
neurochirurginė operacinė, odos ir venerinių ligų skyrius, pulmonologijos ir alergologijos skyrius,
gastroenterologijos skyrius. Tyrime dalyvavo 100 bendrosios praktikos slaugytojų (visos respondentės
moterys, nes vyrų slaugytojų labai mažas procentas palyginus su moterų ). Tyrimo metu buvo
analizuojama mokslinė literatūra ir atlikta anketinė tiriamųjų apklausa. Anketinei apklausai buvo
naudojamas klausimynas sudarytas remiantis Suomijos Darbo Medicinos Instituto parengta “Streso
darbe” anketa, kuri yra skirta psichosocialinių darbo veiksnių ir stresinių dirbančiojo reakcijų
įvertinimui.Taip pat buvo remiamasi anketa sudaryta Lemon iš knygos “Slaugos mokomoji medžiaga”.
Tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojant mokslinę literatūrą ir vykdant anketinę apklausą.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir skaičiavimo programinį statistinį
paketą STATISTICA, kai p = 0,05. Buvo skaičiuojamas tarpusavio ryšis tarp streso poveikio darbui ir
streso poveikio psichologinei respondenčių savijautai parametriniuose ir neparametriniuose
kriterijuose.
Darbo rezultatai: Išanalizavus duomenis gauta, kad 57 proc. respondenčių yra iš dalies
patenkintos savo darbu, 37 proc. patenkintos ir 6 proc. nepatenkintų. Slaugytojos teigia, kad jų darbe
būna sunkių periodų, kad jų darbas įtemptas fiziškai ir emociškai. 69 proc. responden teigia, kad dėl
įtemptos situacijos darbe suprastėja darbo kokybė. Stresą patiria 56 proc. tiriamųjų, 28 proc. iš dalies ir
tik 16 proc. streso nepatiria. 71 proc. respondenčių stresą patiria gaudamos menką darbo užmokestį. 28
proc. stresas praeina būnant namų aplinkoje. 62 proc. slaugytojų mano, kad reikia pagerinti jų darbo
sąlygas. Tyrimo metu buvo skaičiuojamas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp streso įtakos darbo
kokybei ir tarp streso įtakos psichologinei slaugytojų savijautai. Buvo rastas statistiškai reikšmingas
skirtumas t = 6,08 ( t kriterijus ), kai p = 0,05. Gauta, kad stresas daro didesnę įtaką slaugytojų darbo
kokybei nei psichologinei savijautai. Taip pat buvo ieškomas statistinis ryšys tarp darbo pamainos,
3
išsilavinimo, darbo stažo, amžiaus ir streso įtakos darbo kokybei bei įtakos psichologinei tiriamųjų
savijautai. Išanalizavus duomenis nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas.
Išvados:
1. 59 proc. slaugytojų teigia, kad jų darbas yra įtemptas fiziškai, 71 proc. nerviškai, kad būna
sunkių periodų darbe teigia 79 proc., tačiau stresas patiriamas darbe nedaro didelės neigiamos
įtakos darbo kokybei.
2. 56 proc. slaugytojų patiria stresą darbe, bet jų psichologinei savijautai didelės neigiamos įtakos
patiriamas stresas nedaro.
3. 71 proc. respondenčių stresą patiria gaudamos menką darbo užmokestį.
4. 28 proc. slaugytojų stresas praeina būnant namų aplinkoje, 20 proc. kai yra gera darbo
atmosfera, 18 proc. pašalinus streso priežastį, kita 34 proc.
5. 61 proc. slaugytojų mano, kad jų darbo sąlygas reikia gerinti modernizuojant techniką, 37
proc. atliekant reorganizaciją, 62 proc. plėtojant personalo bendradarbiavimą.
4
SUMMARY
Work aim: Evaluation of the impact of stress on general practice nurses’ psychological state and work
quality.
Work objectives:
1. Evaluation of stress impact on general practice nurses’ work.
2. Evaluation of stress impact on general practice nurses’ psychological state.
3. Finding the main factors causing stress.
4. Finding the main factors causing stress disappearance.
5. Finding if it is necessary to improve nurses’ working conditions.
The survey took place in Kaunas University of Medicine Hospital in 2004-2005. Using random
selection there were chosen the following departments: Adult Psychiatry, Central Intensive Therapy,
Neurosurgical Operating –Room, Skin and Venereal Diseases, Pulmonary and Allergic Diseases,
Gastroenterology. 100 general practice nurses took part in the survey (all the respondents were
feminine, because the percentage of men, working as nurses, is very low, in comparison with women).
For the survey scientific literature has been analyzed and a questionnaire for the participants was used.
The questionnaire handed to our respondents was made on the basis of the questionnaire form “Stress
at Working Place”, prepared by the Finland Institute of Medicine. This form is used for evaluating
psychosocial working factors and stress reactions of working people. Also we considered the
questionnaire, made by Lemon and published in the book “Nursery Teaching Materials”. The survey
data was analyzed using scientific literature and results of other surveys. The statistical analysis of our
survey has been made using the data gaining and counting program statistical package STATISTICA,
applying p = 0,05. There were evaluated interrelations between stress impact on work and stress
impact on the respondents’ psychological state in parametric and nonparametric criteria.
Work results: After analyzing the data it was revealed that 57(%) of the respondents are partly
satisfied with their job, 37(%) are satisfied and 6(%) are not satisfied. The nurses declare, that there are
hard periods in their work, when their work is strained physically and emotionally. 69(%) of the
respondents state, that because of the strained situation in their work the work quality decreases. 56(%)
of the respondents experience stress, 28(%) of them experience stress partly and only 16(%) of them
do not experience stress. 71(%) of the respondents experience stress because of their low salary. 28(%)
of them state that their stress disappear while being at home environment. 62(%) of the nurses think it
is necessary to improve their working conditions. In the survey we calculated statistically important
difference between the stress impact on the work quality and stress impact on the nurses’
psychological state. There was found a statistically important t=6.08, when p=0,05. Also we got, that
stress has greater influence on the nurses’ work quality than on their psychological state. And we were
5
looking for statistical relations between the work shift, education, work experience, age and stress
influence on the respondents’ work quality and their psychological state. After the data analysis there
wasn’t got any statistically relevant difference.
Conclusions:
1. 59(%) of the nurses state that their job is strained physically, 71(%) of then state, that they
experience nervous strain, 79(%) of the respondents tell that there are difficult periods in
their work, but the stress experienced at work does not make negative impact on their work
quality.
2. 56(%) of the nurses experience stress in their work, but it does not make great influence on
their psychological state.
3. 71(%) of the respondents experience stress because of getting low salary.
4. 28(%) of the nurses get rid of their stress while being at home environment, 20(%) of them
get rid of the stress when the working atmosphere is good, and 18(%) of them get rid of the
stress when its cause is eliminated.
5. 61(%) of the nurses think that their working conditions must be improved by modernizing
technical means, 37(%) of them are sure that the reorganization is necessary and 62(%) of
the respondents think their working conditions must be improved by developing personnel
cooperation.
6
ĮVADAS
Tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris nežinotų, kas yra stresas. Kiekvienas iš mūsų susiduria su
tam tikra situacija, kurioje jaučiame psichologinę įtampą, ar net fiziologinę įtampą. Su stresą
sukeliančiomis situacijomis galima susidurti visur, tačiau, ko gero, kiekvienas dirbantis žmogus
daugiausiai su tomis situacijomis susiduria darbe. Juk būtent darbe kiekvienas iš mūsų praleidžiame
didžiąją dalį savo gyvenimo, susiduriame su naujais iššūkiais, kurių sprendimai reikalauja nemažai
pastangų.
“Mes gimstame, turėdami tam tikrus sugebėjimus bei galimybes, kurios, mums augant ir
vystantis, formuoja charakterį. Kiekvienas iš mūsų kasdien patiriame didesnį ar mažesnį stresą,
kadangi visiškai jo išvengti yra neįmanoma. Rašoma, kad maždaug trečdalis darbuotojų, neišėjusių į
darbą, susiję su sresinėmis situacijomis. Stresas sukelia daug kančių, o apie materialines netektis ir
kalbėti neverta. Taigi su stresu mes susiduriame kaip su medicinine, psichologine, socialine –
ekonomine problema. Svarbu ir tai, kad nuo streso nėra apsaugotos jokios socialinės žmonių grupės –
nei teisininkai, nei medikai ir bendrai visa bendruomenė“ [10].
Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos
centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700
skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso tarnautojų
darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus, dirbančiųjų gamyboje – iki šešių kartų, stresas taip
pat gali labai sumažinti gebėjimą atlikti darbą. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis,
nepakantumas kitiems, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas susijęs su patirtu stresu. Streso
simptomus sukelia dažnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir
nesavarankiškas darbas [32].
Daug žmonių kenčia nuo jo tylėdami ir daug darbdavių nesuvokia, kiek dėl streso poveikio
darbuotojams, jie praranda. Ekonominės išlaidos dėl streso poveikio taip pat didžiulės. Darbdaviams ji
aktuali ir dėl to, kad tiesiogiai kenkia verslui. Daugiau nei 50 proc. pravaikštų susijusios su darbe
kylančiu stresu. Dėl jo kyla drausmės problemos, pažeidžiami darbo laiko grafikai, didesnė darbuotojų
kaita, daromos klaidos, priimami blogi, nemotyvuoti sprendimai [32].
Paskutiniaisiais dešimtmečiais, atsirandant vis naujoms technologijoms, sparčiai keičiasi darbinė
aplinka, dėl to keičiasi ir kenksmingų veiksnių, veikiančių dirbantįjį, pobūdis. Dabartinis intensyvus
gyvenimas sukuria naujų psichosocialinių streso veiksnių, todėl šių veiksnių ir jų poveikio žmogui
ištyrimas tampa vis aktualesnis [17].
Žinios apie stresą ir jo sukeltas pasekmes sveikatai, yra gana paviršutiniškos. Galima pasakyti,
kad iš viso streso išvengti, ko gero, ne tik neįmanoma, bet ir nereikia, - optimali streso dozė yra
7
naudinga, kadangi ji padeda asmeniui susikoncentruoti, padidėjęs kraujospūdis papildomomis
medžiagomis aprūpina smegenis, ir tai gali palengvinti tam tikrų problemų sprendimą. Tačiau, be
abejonės, didelis stresas yra labai kenksmingas, o neigiamos pasekmės gali prasidėti surūkyta cigarete,
o baigtis mirtimi. Dėl to šio darbo tema yra labai aktuali šiandien, kuomet gyvenimo tempas yra toks
beprotiškas, ir kiekvienas dirbantis asmuo turėtų susikurti savas kovos su stresu darbe strategijas. Taip
pat darbdaviai negali likti abejingi darbuotojų patiriamam stresui, nes šio reiškinio neigiamos
pasekmės viena ar kita forma pasieks ir patį darbdavį. Todėl šiame darbe plačiau panagrinėsiu streso
įtaką bendrosios praktikos slaugytojų darbo kokybei, bei psichologinei savijautai.
8
DARBO TIKSLAS
Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų darbo kokybę ir

psichologinę savijautą.
DARBO UŽDAVINIAI
1. Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų darbą.

2. Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų psichologinę
savijautą.
3. Nustatyti pagrindinius faktorius sukeliančius stresą.
4. Nustatyti pagrindinius faktorius nuo kurių stresas išnyksta.
5. Nustatyti ar reikia patobulinti slaugytojų darbo sąlygas.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
I. KAS YRA STRESAS
“Žmogus gyvena tarp žmonių ir nori jis šito ar ne – turi su jais bendrauti. Tarp individo ir
visuomenės susiklosto tam tikri santykiai. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę,
psichinę bei emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis
sudėtingesni ir painesni. Dabar žmogui vis sunkiau suprasti, kas darosi pasaulyje bei jį supančioje
aplinkoje, rasti savo vietą gyvenime. Įrodyta, kad kiekvienas didesnis susijaudinimas, susinervinimas,
susierzinimas sukelia žalingų organizmo pakitimų [3].
Psichologai teigia, kad dvasinei pusiausvyrai atgauti reikia ne mažiau kaip trijų dienų. Tačiau ką
daryti, jei konfliktų išvengti nepajėgiame, jei jie nuolat kartojasi? Tuomet nuolat nervinamės, patiriame
didesnį ar mažesnį stresą – t.y. apsauginę organizmo būseną [8]. Žodis "stresas" dažnai naudojamas
sielvarto, nuovargio ar jausmų, kurių nesugebame įveikti, apibūdinimui. Todėl, prieš pradedant
aiškintis apie galimas streso darbe pasekmes sveikatai, tikslinga išsiaiškinti pačias sąvokas "stresas" ir
"stresas darbe". Lietuviška Medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas (angl. stress - įtampa) - tai
"psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia
žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai”. Yra daugybė kitų streso apibrėžimų: “stresas -
netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai“;
“stresas - užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba
kontroliuoti padėties“ [19]. Stresas atsiranda išnykus principinei pusiausvyrai tarp aplinkos
reikalavimų ir žmogaus sugebėjimų tinkamai reaguoti į šiuos reikalavimus [26]. “Stresas yra fizinė ir
psichinė reakcija arba atsakymas į slegiančias situacijas, kai mobilizuojama joms įveikti būtina
energija”[13].
Nors streso terminas buvo žinomas jau antikos laikais, tačiau moksliškai jį pagrindė H.Selje
(H.Selye,1936). Nuo to laiko šis terminas ir vadinamas Selje adaptaciniu sindromu. H.Selje teigė, kad
bendrasis adaptacinis sindromas yra nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų poveikį [6].
„Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę
keliančius įvykius, vadinamus stresoriais“[27]. Stresorius – tai faktorius sukeliantis stresinę būseną
[1]. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus.
Tačiau gana dažnai stresoriai kelia grėsmę žmonių visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe[11]. Kai
stresorių intensyvumas darbo metu yra didelis, informacijos apdorojimo greitis dienos pabaigoje gali
sumažėti net iki 30-50 procentų [15]. Stresorius atsižvelgiant į jų rūšį ir poveikį, galima skirstyti į
10
psichinius ir fiziologinius. Psichiniai stresoriai skirstomi į informacinius ir emocinius:
Informacinį stresą sukelia tokia situacija, kai dėl pernelyg gausios informacijos žmogus
nepajėgia atlikti užduočių, nespėja reikiamu spartumu priimti teisingų sprendimų, ypač jei jis už tuos
sprendimus atsakingas.
Emocinis stresas kyla grėsmės, pavojaus situacijose. Tuomet galimi įvairūs psichikos pokyčių
procesai – impulsyvumas, slopinimas, polinkis į depresiją. Dažnai tai būna kaip vienas iš savižudybių
rizikos požymių [18].
Stresai gali būti:
1. Teigiami – jie mus paskatina ir padrąsina, verčia žengti į priekį, padeda augti bei tobulėti.
2. Neigiami –jų veikiami mes pasijuntame prislėgti ir greit tampame nelaimingi [23].
Stresas yra bendra organizmo adaptacinė gynybinė reakcija į bet kokius neigiamus poveikius
fizinei ir psichinei žmogaus būsenai [24]. Tačiau gali būti ir teigiamas streso poveikis, t.y. sutelkti
visas fizines ir psichines jėgas dirbant pavojingą darbą, ruošiantis egzaminams ir pan. Tačiau jei
adaptacinis streso sindromas pertempiamas arba užtrunka ilgai, jis gali įgyti liguistų formų. Todėl
galime sakyti, kad dažnai stresinės reakcijos gali būti tikslingos ir adekvačios [14]. Tokia jau žmogaus
prigimtis, kad jis reaguoja ne tik į fizinę grėsmę, bet ir į galimą pavojų, ypač jei tai patirta praeityje.
Analogiškai veikia ir daugelis socialinių – ekonominių bei emocinių konfliktų kylančių mūsų
visuomenėje [5].
I. I. STRESO MECHANIZMAI
Trys organizmo sistemos - nervų, imuninė bei endokrininė labai glaudžiai funkcionuoja,
užtikrindamos jo vientisumą bei gyvybingumą.
Centrinės nervų sistemos (CNS) struktūroje -gumbure susitelkia visi išorės bei vidaus organizmo
impulsai. Čia šie impulsai analizuojami ir čia išsiskiria cheminės medžiagos, kurios per tarpinę grandį
smegenyse – pogumburinę liauką reguliuoja įvairių vidaus sekrecijos - endokrininių liaukų
(skydliaukės, antinksčių, kasos ir kt.) funkcijas. Cheminės CNS medžiagos gali slopinti arba skatinti
šių endokrininių liaukų funkciją.
Streso metu padidėja kortizolio - vieno iš antinksčių hormono bei simpatinės nervų sistemos
funkcija, kuris keičia CNS dirglumą bei laidumą įvairiems dirgikliams. Streso metu pradeda
funkcionuoti latentiniai ("miegoję") receptoriai. Jie tampa jautrūs įvairiems hormonams, ir bendras
organizmo jaudulys ir nerimas vis didėja. Daugėja dirginančios medžiagos ir daugėja į ją reaguojančių
nervų galūnėlių. Emocinio streso metu širdies raumenyje (miokarde) kaupiasi hormonas
noradrenalinas - tai verčia širdį susitraukinėti stipriau ir dažniau. Be to, psichologinių stresų metu
didėja ir vegetacinės nervų sistemos dalies -simpatinės nervų sistemos dirglumas [19].
11
I. II. KAS SUKELIA STRESĄ
Nurodomos pačios įvairiausios priežastys, galinčios sukelti stresines situacijas. Skiriamos

psichofiziologinės priežastys - emocinė įtampa, nerimas, baimė, sujaudinimas, nuasmeninimas [19].
Streso sukėlėjus dėl jų gausumo sudėtinga įvardinti, tačiau galime išskirti 4 grupes:
1. Aplinkos poveikis - triukšmas, oro užterštumas, karštis, šaltis ir pan.
2. Kasdieniniai dirgikliai ir konfliktai (nemalonumai darbe, buityje, neapibrėžtumas ir kita.)
3. Kritinės gyvenimo situacijos (dideli sukrėtimai - artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas, darbo
praradimas).
4.Vidinės pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams [32].
I. III. STRESO PASIREIŠKIMO FORMOS
Stresas ypatingas reiškinys dar ir tuo, kad jo paveikti organizmai reaguoja labai įvairiai: staigiai,
labai smarkiai arba nepastebimai reakcija gali pasireikšti po daugelio metų arba metams bėgant vis
stiprėti. Kiekvieną dieną mes visi susiduriame su stresais. Įvairiomis jo formomis, rūšimis ir vienaip
ar kitaip į tą stresą reaguojame. Tik vieni stresai palieka gilesnius pėdsakus, kurie vėliau gali kauptis
ir pasireikšti kliniškai [19]. Dažniausiai stresas sukelia šiuos simptomus, kurie yra skirstomi į:
Fizinius simptomus:
Spaudimas krūtinėje, kvėpavimo sutrikimai;
Pečių ir nugaros sukaustymas;
Galvos skausmai, migrena;
Dusulys, karščiavimas, drebulys;
Prakaitavimo protrūkiai;
Miego sutrikimai, nemiga;
Šleikštulys, pykinimas, vėmimas;
Virškinimo sutrikimai;
Kraujo apytakos sutrikimai, svaigulys;
Odos problemos, alergijos;
Mėnesinių ciklo sutrikimai, skausmai menstruacjų metu;
Nuovargis, nuolatinis mieguistumas;
Neatsparumas infekcijoms.
12
Psichinius simptomus:
Nervingumas, nerimas, irzlumas;
Išsiblaškymas, baimingumas;
Depresijos, baimės būsenos;
Koncentracijos sutrikimai, mokymosi sunkumai, susilpnėjusi atmintis;
Nuolatinė įtampa;
Netikrumas, slopinimas;
Nuotaikos svyravimai;
Išsekimo jausmas;
Agresijos, beprasmis įniršis;
Motyvacijos praradimas, neviltis;
Mintys apie savižudybę.
I. IV. REAKCIJOS Į STRESĄ
Psichologijoje ir psichiatrijoje dažnai vartojamas “ frustracijos “ terminas, kurį 1945 metais

pasiūlė S. Rozenzweigo. Frustracija kyla tuomet, kai organizmas (asmenybė), įgyvendindama savo
norus, siekius, susiduria su didesniais ar mažesniais trukdžiais. Su frustracine situacija kovojančios
asmenybės tvirtumas rodo sugebėjimą prisitaikyti prie stresinės situacijos. Tačiau gali būti keli
reakcijos į stresą (frustruojančią situaciją ) variantai. S. Rozenzweigo teigimu, tokiais atvejais žmogus
gali reaguoti trejopai:
1. Ekstrapunityviai. Ekstrapunityvinės reakcijos yra tokios, kai kaltė suverčiama kitiems žmonėms,
susidariusiomis aplinkybėmis. Tai – agresija, pyktis ir susijaudinimas. Kartais agresija gali pasireikšti
netiesiogiai, pagal projekcijos principą agresyvumą ir blogus kėslus priskiriant kitiems.
2. Intrapunityviai – kai taikūs, nedrąsūs, baikštūs žmonės dėl susidariusios frustracinės situacijos
visą kaltę linkę prisiimti sau. Juos graužia sąžinė, apima nerimas, kaltės jausmas.
3. Impunityviai – susidarius frustracinei situacijai, dauguma žmonių stengiasi rasti “aukso vidurį”,
sumažinti situacijos svarbą, parodyti, kad kaltų iš viso nėra, siekia sutaikyti konfliktuojančius žmones
[5].
13
II. STRESAS DARBE
Darbas - labai svarbus veiksnys, turintis įtakos suaugusio žmogaus gyvenimui. Darbe stresas
pasireiškia psichologinių ar psichosocialinių problemų forma. Tačiau būtina pabrėžti, kad tam tikras
stresas yra dalis normalaus gyvenimo ir netgi daugiau - yra būtinas [28]. Net ir tokie džiaugsmingi
įvykiai, kaip paaukštinimas tarnyboje ar naujas norimas darbas, taip pat sukelia stresą, kadangi
koreguoja žmogaus asmeninį gyvenimą. Pernelyg didelis stresas veikia neigiamai, bet nežymus stresas
netgi verčia žmogų tobulėti.
Streso darbe priežastimi gali būti fizikiniai veiksniai (triukšmas, temperatūra ir pan.), tačiau
milijonai darbuotojų savo kasdieniniame darbe susiduria su psichologine rizika. Jei stresas intensyvus
ir patiriamas ilgą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas,
nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – tai tik dalis streso padarinių. Stresas darbe
sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama
darbingumo dviems ar daugiau savaičių. Streso problema yra labai aktuali visose gyvenimo srityse
[31]. Stresas, kaip kenksmingas darbo aplinkos faktorius, ypač charakteringas intelektualiųjų profesijų
atstovams – vadovaujantiems darbuotojams, verslininkams, inžinieriams, operatoriams ir daugeliui
kitų profesijų žmonių. Jo, be abejo, neišvengia ir daugumos specialybių gydytojai, kiti medicinos
darbuotojai bei ligoniai [1]. Dirbant paslaugų srityje tenka susidurti su bendruomenės problemomis
(socialinėmis, psichologinėmis, sveikatos). Dirbant bendrosios praktikos slaugytoja tenka atlikti
sveikatai pavojingus darbus bei susidurti su kitų žmonių kančiomis, mirtimi. Todėl slaugytojos dažnai
patiria emocinį išsekimą, fizinį stresą bei psichologinę įtampą.
II. I. PRIEŽASTYS GALINČIOS SUKELTI STRESĄ DARBE
Žmogaus darbingumas, stresorių įtaka bei psichofiziologinė būsena priklauso nuo socialinės
paramos, nuo darbininkų bei darbdavių santykių. Visa tai turi įtakos darbo rezultatams ir sveikatai. Jei
darbas suteikia vidinį pasitenkinimą ir žmogus mato jo reikšmę, galutinius rezultatus, visa tai didina
streso slenkstį. Egzistuoja daugelis stresorių, kurie nulemia stresą. Juos galima suskirstyti į penkias
grupes. Tai stresoriai susiję su: a) darbo krūviu, b) darbo sąlygomis, c) darbo organizavimu, d) darbo
turiniu, e) socialiniais veiksniais [27]. Pastebėta, kuo darbas sunkesnis, nesaugus, tuo labiau mažėja
pasitenkinimas savo darbu ir lengviau pasiduodama psichofiziologiniams stresams. Net medikai, per
daugybę darbo metų pripratę prie kraujo ir mirčių, kiekvieną pacientą pasitinka kaip stresorių [19].
Medikus veikia emocinė įtampa susijusi su darbu: ilgos darbo valandos, kai nėra su kuo pabendrauti,
14
naujų technologijų diegimas. Be to, medicinos personalą veikia emocinė įtampa, susijusi su darbo
organizavimu ir darbiniu klimatu: savarankiškumo ar kontrolės trūkumas, uždari, neigiami tarpusavio
santykiai, staigūs emociniai pokyčiai [11]. Vieno tyrimo metu buvo palygintas stresinių situacijų
dažnis tarp slaugytojų, dirbančių reanimacijoje, skubioje pagalboje, operacinėje ir invalidų namuose.
Pasirodė, kad stresinės situacijos vienodai dažnai pasitaikė visose slaugytojų darbo vietose. Atlikta
nemažai tyrimų analizuojančių streso, kurį patiria slaugytojos, priežastis. Nors dauguma stresinių
situacijų nesusijusios su sveikatos priežiūros darbu, tačiau gana dažnai įvairaus dydžio stresą sukelia
profesinės aplinkybės, pavyzdžiui, mirštantys pacientai, širdies priepuoliai, psichikos ligos, konfliktai.
Stresas gali kilti ir dėl intensyvėjančio darbo, didėjančio darbo krūvio, nesutarimų tarp bendradarbių.
Šis bendras arba universalus darbo stresas slaugytojas veikia labai stipriai, kadangi jie jaučia
atsakomybę dėl pacientų ir jų priežiūros.
Slaugytojoms greičiau gresia išsekimas, nes jų darbe daugiau rutinos, mažiau kūrybiškumo.
Slaugytojos visuomet yra arčiausiai ligonio, bet ne visuomet jų darbas tinkamai vertinamas,
pasinaudojama jų žiniomis [11]. Itin dažnai stresą patiria slaugytojos dirbančios su mirštančiais
ligoniais, ypač su vaikais. Jos „prisiriša“ prie ligonio ir po jo mirties išgyvena nemalonius jausmus,
kartais savęs kaltinimo jausmą, kad jiems nepadėjo. Tai slaugytojoms gali sukelti ilgalaikį stresą [29].
Dažniausios streso priežastys:

susidūrimas su mirtimi ar mirštančiais pacientais;
konfliktai su kitomis slaugytojomis;
persidirbimas;
konfliktai su gydytojais;
atsakomybė / atsakingumas;
jaunesnių slaugytojų mokymas;
materialinių resursų stoka (aparatūros / lovų);
agresyvūs pacientai;
mokymasis, egzaminai;
kai kurios slaugos procedūros;
nesugebėjimas atlikti kai kurių slaugos procedūrų;
konfliktai su kitais darbuotojais;
blogai organizuotas darbas;
gyvenimas slaugos namuose;
kitos [22].
Emocinį išsekimą gali skatinti:
kasdieninis susidūrimas su mirtimi;
15
didelė pacientų kaita arba negalėjimas užtikrinti reikiamos kokybės slaugos, nes trūksta pinigų,
personalo;
negalėjimas atlikti profesinių reikalavimų dėl per didelio darbo krūvio;
nuolatinis spaudimas atlikti užduotis kaip galima greičiau;
kraujo ar ekskrementų vaizdas;
darbo aplinkoje vyraujantys neigiami faktoriai;
rutininis ar monotoniškas darbas;
pacientai nerodo dėkingumo (operacinių slaugams, kurie neturi galimybių bendrauti su
pacientu);
stresas dėl baimės, kad negalėsite prisitaikyti prie greitai besikeičiančios technikos [20].
Emocinio streso priežastimi dažniausiai būna ištarti žodžiai. Nepelnyta nuoskauda, įžeidimas
gali sukelti ilgalaikį emocinį stresą [30]. Ar jūsų darbas sukels stresą, priklausys nuo pusiausvyros tarp
jums keliamų reikalavimų ir darbe sukurtų aplinkos sąlygų bei jūsų sugebėjimų ir norų. Paskutiniais
dviem dešimtmečiais atliktų tyrimų duomenys rodo, kad psichosocialiniai ir organizaciniai darbo
veiksniai sukelia stresą, nepasitenkinimą darbu ir sveikatos pablogėjimą. 1 lentelėje nurodytos
devynios skirtingos darbinės aplinkos ir organizacinių kenksmingų veiksnių grupės ir jų įtakojamos
kenksmingos sąlygos, galinčios sukelti stresą ir/arba sveikatos pakenkimus.
1 lentelė. Psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai.

Darbo veiksniai Kenksmingos sąlygos
Organizacinės funkcijos ir kultūra Nepakankamas bendravimas
Nepakankama užduočių aplinka
Nepakankama problemų sprendimo aplinka
Bloga aplinka tobulėjimui
Dalyvavimas Nepakankamas dalyvavimas priimant sprendimus
Karjera ir darbinis statusas Karjeros neapibrėžtumas ar karjeros stagnacija
Žemas darbo statusas ar nepakankama socialinė darbo vertė
Menkas darbo užmokestis, nepakankamas darbo saugumas arba
per didelė darbo apimtis
Užimamas vaidmuo Dviprasmiškumas ar konfliktiškas vaidmuo
Priklausomybė nuo kitų ar nuolatinis kontaktas su kitais
žmonėmis
Darbo turinys Ligą sukeliantis darbas ar nepastovus darbas
Įvairovės stoka
Fragmentinis arba beprasmis darbas
16
Menkas sugebėjimų panaudojimas
Šie darbo veiksniai gali veikti dirbančiojo sveikatą ne tik atskirai, bet ir tam tikrose
kombinacijose. Pavyzdys: dirbantieji, kurie mano, kad darbe turi nepakankamą sprendimų laisvę ir
padidintus reikalavimus, yra linkę blogiau vertinti savo sveikatą ir pasitenkinimą darbu [17]. Labai
svarbu ir tinkama įgaliojimų ir atsakomybės proporcija; tarpusavio reikalavimų pagrįstumas [7].
II. II. KOKIAS PASEKMES SUKELIA STRESAS DARBE
Tipiška stresinė situacija susiklosto, kai darbo reikalavimai nesiderina su darbuotojo žiniomis ir
gebėjimais bei poreikiais. Ypač tada, kai darbuotojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar
sulaukia menkos paramos [2]. Fizinis krūvis, toksinės medžiagos, mikrobiologinė tarša - tai tik dalis
kenksmingų veiksnių, su kuriais susiduria slaugytojos savo kasdieniniame darbe. Stresas, emocinis
išsekimas ir kiti rizikos veiksniai neigiamai veikia slaugytojų sveikatą [20]. Nors atsakomybė už
žmonių gyvybę ir gerovę dažnai suteikia pasitenkinimą darbu, tačiau neretai slaugytojos jaučiasi
fiziškai ir emociškai išsekusiomis. Kuo procesas yra labiau progresavęs, tuo daugiau reikės laiko ir
pastangų atsigauti.
Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras
silpnumas, parausta arba išblykšta veidas, atšąla galūnės. Streso poveikį organizmui gerai apibūdina
suminis aukštosios nervinės veiklos (mąstymo, dėmesio, pastabumo, orientacijos, tarpcentrinių ryšių
paslankumo, sensomotorinių reakcijų greičio) rodiklis, vadinamas informacijos apdorojimo greičiu.
Kai stresorių intensyvumas darbo metu yra didelis, informacijos apdorojimo greitis gali sumažėti net
iki 30 – 50 proc. Tyrimai rodo, kad sveikiems žmonėms priklausomai nuo profesinių streso dirgiklių
intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20 – 30 kartų/min.) ir pulsas (20 – 50 kartų/min.), pakyla
arterinis sistolinis (20 –30 mmHg) ir diastolinis (15 – 20 mmHg) kraujo spaudimas [1].
Galimos streso pasekmės darbe:
Pravaikštos.
Vėlavimai.
Kadrų kaita.
Dažni klientų skundai.
Bloga darbo kokybė.
Personalo kaita.
Susilpnėjęs saugus elgesys ir padažnėję traumų atvejai [17].
17
Darbe slaugams keliama daugybė reikalavimų: reikalauja pacientai, jų šeimos nariai, kolegos,
ligoninių vadovybė ir administratoriai. Šie reikalavimai gali tapti nepakeliama našta slaugytojoms ir
jos gali neatlaikyti susidariusios padėties.
II. II. I. EMOCINIS IŠSEKIMAS
Emocinis sujaudinimas - toks pats neatskiriamas gyvybės požymis kaip kvėpavimas, širdies
plakimas, neuronų veikla. Ir vidutinis emocinis sujaudinimas, ir eustresas, sukeltas teigiamų ar
neigiamų, steninių ar asteninių emocijų, yra nekenksmingi [12]. Tačiau ilgalaikis stresas ilgainiui
išsekina emociškai, mažėja teigiamų emocijų, nėra susidomėjimo aplinka, darbu, vystosi apatija.
Emocinis pervargimas - tai stresą sukeliančių veiksnių susikaupimas darbo vietoje. Jis neleidžia
blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Tai gali būti pavojinga slaugomo
paciento sveikatai. Emociškai pervargęs žmogus nepakelia normalaus darbo krūvio ir ima ieškoti
nusiraminimo, kartais ima vartoti vaistus, pradeda gerti, rūkyti ir vartoti narkotikus [10].
Emocinio išsekimo požymiai:
Išskiriamos trys emocinio išsekimo dalys. Pirmasis komponentas - fizinis nuovargis, kai
jaučiamas energijos trūkumas, lėtinis nuovargis bei bendras išsekimas. Pasirodo somatiniai požymiai:
dažni galvos skausmai, nugaros skausmai, pakinta apetitas ir svoris, sutrinka miegas, dieną žmogus
jaučiasi pavargęs, o naktį negali užmigti.
Antrasis komponentas yra emocinis nuovargis, kuris pasireiškia depresija, bejėgiškumu ir
beviltiškumu. Nerandant užuojautos ir supratimo šeimoje ar tarp draugų, gali turėti suicidinių paskatų.
Trečiasis komponentas yra psichinis nuovargis. Asmuo pradeda save smerkti, neigiamai žiūrėti į
darbą ir kitus žmones. Atsiradus keliems iš šių požymių ar visiems simptomams, reikia susirūpinti
[20].
Emocinis išsekimas gali vystytis iš lėto, pereidamas kelis tipinius etapus: nerimo, pasipriešinimo
ir išsekimo. Nerimo etapo metu įsijungia apsauginiai mechanizmai, žmogus stengiasi susidoroti su
kasdieninį stresą sukeliančiais veiksniais ir išlaikyti profesinį lygį. Atsiradus konfliktui, frustracijai,
prasideda pasipriešinimo etapas. Žmogus tampa ciniškas, rigidiškas, stengiasi atsiriboti nuo kitu [25].
Trečiasis etapas pasireiškia ekstremaliais išsekimo požymiais.
Emocinis išsekimas - tai ilgas procesas, galima išskirti keturias jo stadijas:
1. Entuziazmas. Žmonės, pradėję naują darbą, paprastai jį atlieka su užsidegimu, kuria idealus.
Slauga pati savaime kelia stresą, jei kasdien patiriamas stresas ir yra didelis darbo krūvis.
2. Sustingimas. Kai lūkesčiai nebepasiteisina, entuziazmas blėsta, nyksta motyvacija.
3. Frustracija. Slaugytojos pamažu emociškai išsisemia, jaučia asmeninį pralaimėjimą. Tampa
18
sudirgę ir ciniškos, nes supranta, kad negalės pakeisti sistemos ir pasiekti savo idealų.
4. Nusišalinimas. Tai depresija, kai žmogus daugiau nebegali susidoroti su keliamais
reikalavimais, net menkiausias sprendimas sukelia susierzinimą. Žmogus stengiasi atsiskirti nuo kitų.
Jei tokia būsena trunka ilgai, ši reiškinį galima pavadinti "emociniu išsekimu" [20].
III. KAIP IŠVENGTI STRESO DARBE
Pirmiausia reikėtų suprasti ir nustatyti streso kilimo šaltinius. Reikia paklausti savęs, kas ir kodėl
atsitiko, kas labiausiai vargina, kas labiausiai skaudina [31]. Praktiniai žingsniai streso kontrolės link
yra tokie:
Pažinimo plotmėje – savęs suvokimo ir pažinimo gilinimas visuose lygmenyse.
Elgsenos plotmėje – antistresinių ir prevencinių priemonių taikymas.
Fizinėje plotmėje – rūpinimasis savo gyvensena, pastangos keisti ydingus jos aspektus
[16].
Nurodomi du pervargimo mažinimo mechanizmai - įtampos mažinimas ir problemų sprendimas.
Nustatyta, kad problemų sprendimo mechanizmas yra daug efektyvesnis, nes jis pašalina streso
priežastį. Įtampos mažinimas nėra toks efektyvus, nes jis pašalina tik emocinį streso aspektą .
Nors dauguma streso šaltinių slaugytojų darbo vietose yra gana skirtingi, tačiau kiekvienas
slaugytoja individualiai ir skirtingai stengiasi kovoti su stresu. Ištikus stresui darbe, reikia susirašyti
savo problemas pagal svarbą. Pagal esamą situaciją pasidaryti susidorojimo su stresu būdų sąrašą.
Pasirinkti paprastesnį būdą įveikti mažesnius stresus (paskaityti knygą), o dideliems stresams įveikti
gali prireikti sudėtingesnių ir rimtesnių būdų (atostogos, atsipalaidavimo būdai) ar, nesugebant
susidoroti, kreiptis į specialistus.
Tam tikros darbinės situacijos galėtų pašalinti ar sumažinti stresą. Teigiamą įtaką turi slaugytojų
skatinimas tobulėti savo srityje, aiškiai apibrėžta kiekvieno atsakomybė darbe, galimybė pasitarti ir
susitikti su administracijos darbuotojais, lankstūs darbo grafikai, darbe laikomasi lygybės principo,
sudaromos sąlygos tobulėti.
Patys slaugos darbuotojai taip pat turėtų norėti keistis ir tobulėti:
ieškoti galimybių tobulintis ir tobulėti darbe,
nusistatyti asmeninius ir profesinius tikslus, tinkamai susiplanuoti savo laiką,
laiką paskirstyti darbui ir asmeniniams poreikiams,
susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jis teiktų malonumą ir pasitenkinimą.
Bendra informacija visiems padeda pajusti, kad esate vertinamas ir esate vienas iš komandos
19
narių. Kad nesklistų apkalbos, kad nebūtų nesusipratimų, informaciją susijusią su darbu, turi žinoti
visi. Tokie susirinkimai turi vykti personalui patogiu laiku, o jį pravesti turi vadovas. Būtinas
grįžtamasis vertinimas, kad galėtume pajusti, kaip mus vertina darbo vietoje. Tokie pokalbiai turi būti
suplanuoti iš anksto, o išsakoma informacija turi likti tarp asmenų, dalyvavusių pokalbyje. Kartu tai
yra gera proga pasikeisti nuomonėmis apie darbą. Labai svarbu darbo metu susidariusias problemas ar
nemalonumus aptarti iš karto. Žmonėms, kurie nuolat susiduria su fizine ar psichine įtampa, yra
pravartu aptarti susidariusias problemas su savo kolegomis. Tokie bendri susirinkimai darbo metu, kur
galima aptarti visa, kas jus jaudina, erzina, vadinami "pasitarimais". Tokios grupės gali tapti lyg ir
paramos grupėmis bei pagerinti bendradarbių tarpusavio santykius ir santykius su ligoniais. Nors
daugelis problemų yra išsprendžiamos, tačiau kartais slaugytojos kai kurių klausimų pačios išspresti
negali. Pavyzdžiui, jūs vienas negalite pakeisti viso skyriaus darbo organizavimo arba jūs neturite tam
pakankamų įgaliojimų.Vadovai taip pat turi stengtis padėti savo darbuotojams kovojant su stresu [21].
Keletas patarimų kaip išvengti streso:
Išbandykite atsipalaidavimo pratimus – kasdien skirkite nors kelias minutes kvėpavimo
pratimams, raumenų atpalaidavimui. Jeigu domitės netradiciniais atsipalaidavimo metodais,
išbandykite autogeninę treniruotę, saviįtaigą, jogą, meditaciją.
Daugiau judėkite – mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas
dviračiu ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu
organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti
nuotaiką.
Pažinkite save – suvokite, kokių resursų jūs turite ir suaktyvinkite tuos, kurie jums geriausiai
gali padėti. Jeigu jus labai veikia malonūs kvapai, panaudokite šią savybę, kad atsipalaiduotumėte.
Jeigu esate linkę bendrauti, sąmoningai daugiau laiko praleiskite su savo pažįstamais. Tačiau galite
naudoti ne tik tuos pagalbos būdus, kurie yra integravęsi į jūsų gyvenimą. Išbandykite ir ką nors nauja.
Sveikai ilsėkitės – laiku gulkite ir anksti kelkitės. Atsiminkite, kad miegas yra natūraliausi
vaistai nuo streso. Nedirbkite be pertraukų iki išsekimo – derinkite darbą su poilsiu, keiskite
užsiėmimų pobūdį. Vieną savaitės dieną būtinai skirkite poilsiui, pamirškite kasdieninius rūpesčius,
būkite gamtoje.
Sveikai maitinkitės – valgykite reguliariai ir saikingai, venkite gyvulinių riebalų, alkoholio ir
kofeino, daugiau vartokite vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena. Žinokite, kad sveikas
kūnas yra daug atsparesnis stresui.
Nepamirškite draugų – su gerais draugais galima puikiai atsipalaiduoti, atsikratyti nuoboduliu
ar vienatve. Be to, artimam ir patikimam draugui galima išsipasakoti savo problemas [33].
Taipogi didelę reikšmę turi ir gebėjimas atsipalaiduoti. Gilus atsipalaidavimas - tai unikali
būsena savo fiziniais, fiziologiniais ir biocheminiais parametrais, ženkliai besiskirianti nuo miego,
20
būdravimo ar paprasčiausio sėdėjimo atviromis akimis. Aktyvios relaksacijos metu atsipalaidavimas
gilesnis, nei miegant, nors sąmonė išlieka budri ir aiški. Organizmas labai greitai pasiekia ramybės
pusiausvyrą. Aktyvioji relaksacija - tai ne tik gilus atsipalaidavimas, bet ir aktyvi vaizduotė. Jau
pirmųjų pratybų metu pastebimi žymūs darbingumo, dėmesingumo pagerėjimai, sustiprėja sveikata,
žmogus tampa adekvatesniu įvairiose gyvenimo situacijose [32]. Nereikia pamiršti, kad psichika ir pati
kovoja su stresinėmis būsenomis. Padeda ir laikas. Žmogaus psichika pamažu apsipranta su esama
situacija, pradeda kitaip žiūrėti į stresinę situaciją, sąmoningai ar nesąmoningai įsijungia antistresiniai
mechanizmai [9].
III. I. LAZARUS STRESO VALDYMO MODELIS
Kadangi slaugytojai dažnai savo darbe susiduria su mirtimi, tai labai svarbu yra panagrinėti
Lazarus ir Folkman streso suvaldymo modelį. Lazarus ir Folkman (1984) apibrėžia suvaldymą, kaip
nuolatinį kognityvių ir elgesio pastangų kaitaliojimą, siekiant įveikti specifinius išorinius ir vidinius
reikalavimus, laikomus įtemptais arba peržiangiančius žmogaus galimybes ir grėsmingus jo gerovei
[5]. Streso ir valdymo modelis, sukurtas amerikiečių psichologo Richard Lazarus, yra pateikiamas kaip
teorinis pasiūlymas, norint padėti žmonėms sąmoningai suvokti procesą, kurį jie išgyvena, ir valdyti
sunkias gyvenimo situacijas. Visos naudojamos valdymo strategijos turi tikslą padėti pasiekti asmeninę
išorinių ir vidinių reikalavimų, su kuriais konfrontuojame, kontrolę. Kai sakoma “asmeninė kontrolė”,
galvoje turimas savęs, savo minčių bei jausmų ir to, kas vyksta tomis aplinkybėmis, kontroliavimo
jausmas. Modelis yra kognityvus, kadangi remiasi žmogaus sugebėjimu mąstyti ir vertinti. Vertinimas,
kurį žmogus atlieka tomis aplinkybėmis bei aplinkybėms teikiama reikšmė lemia, ar aplinkybės
suvokiamos kaip keliančios didelį stresą. Vėliau lemiamas yra vertinimas, kokias siuacijos valdymo
galimybes turi asmuo ir kokios valdymo pastangos yra atliekamos. Lazarus teigia, kad žmonės naudoja
trijų pakopų kognityvius situacijos vertinimus:
1. pirminis vertinimas;
2. antrinis vertinimas;
3. pervertinimas.
Pirminis vertinimas – tai yra pats pirmiausias situacijos vertinimas. Tuo metu žmogus įvertina,
kokius reikalavimus kelia situacija. Kognityvinio vertinimo rezultatas yra toks: situacija įvertinama
kaip neutrali, teigiama arba kelianti stresą. Neutrali ar nepavojinga situacija neturi įtakos žmogaus
gerovei. Teigiama situacija sukelia viltį, kad įvyks kas nors gero. Stresą kelianti situacija suvokiama
keliais būdais, priklausomai nuo atskiros situacijos.
21
Antrinis vertinimas – Lazarus tvirtina, kad po pirminio vertinimo atliekamas antrinis
vertinimas. Į šį vertinimą įeina savų jėgų parinkimas situacijai įveikti ir svarstymas, kokius suvaldymo
būdus panaudoti tomis aplinkybėmis.
Pervertinimas – po to, kai išbandyti įvairūs situacijos suvaldymo būdai, žmogus pervertina visą
situaciją iš naujo, atsižvelgdamas į tai, ar situaciją suvaldyti pavyko, ar ne.
Lazarus atskiria du pagrindinius stresinės situacijos valdymo metodus:
nukreiptas į problemas valdymas;
nukreiptas į emocijas valdymas.
Į problemas nukreiptas valdymas apima aktyvią strategiją, skirtą tiesiogiai išspręsti arba pakeisti
stresą keliančią situaciją. Strategija yra nukreipta į aplinką, gali būti, kad ir į patį žmogų. Į problemas
nukreiptas valdymas pirmiausia parenkamas situacijoms, kuriose, žmogaus nuomone, ką nors galima
pakeisti. Į problemas nukreiptas situacijos valdymas gali būti savų jausminių reakcijų, susijusių su
sudėtinga ar nebepakeičiama situacija, keitimas. Kiti į problemas nukreipto situacijos valdymo
pavyzdžiai gali būti patarimo ar paramos prašymas iš kolegų, esant sudėtingoms situacijoms.
Į emocijas nukreiptas valdymas apima strategiją, kuri ką nors daro su mūsų jausmais arba kaip
nors pakeičia situacijos reikšmę. Į emocijas nukreiptas vertinimas taip pat gali pakeisti, toleruoti ar
sumažinti jausmo intensyvumą. Į emocijas nukreiptas valdymas gali būti vengimo manevras, kai
žmogus naudoja įvairias strategijas, norėdamas kuo toliau nustumti sunkias situacijas ir tuo pat metu
savo jausmus [6].
Galima valdyti sunkias situacijas, suprantant iškilusias mintis, jausmus bei reakcijas. Slaugytojas
gali išsiugdyti sugebėjimą valdyti sunkias situacijas:
sąmoningai suvokdamas savo mintis ir stresorius, veikiančius vertinimą;
sąmoningai suvokdamas savo jausmus ir reakcijas;
sąmoningai suvokdamas asmeninės kontrolės poreikį;
suvokdamas savo poreikį liūdėti;
III. II. ANTANOWSKIO SUSIDOROJIMO SU STRESU
22
TEORIJA
Lazarus stebi, kaip žmonės įveikia stresą nesusirgdami, o tuo tarpu Aaronas Antanowskis
domisi, kaip žmonės išlieka sveiki. Kodėl yra taip, kad kai kurie žmonės, nepaisant daugybės
pasikartojančių streso situacijų, išlieka sveiki, o štai kiti palūžta. Antanowskis teigia, kad įdomūs ne 20
proc. gyventojų, pakliuvusių į kokią nors riziką ir susirgusių, bet 80 proc. kurie liko sveiki. Kas padeda
išgyventi, jei aplink tiek visko vyksta, kai tenka taip rizikuoti? Ar tai priklauso nuo žmogaus
asmenybės, ar šie žmonės tiesiog moka įveikti būtį – kas jiems suteikia tą ypatingą tvirtumą? [4]
Tyrinėdamas šią problematiką, Antanowskis suformulavo saliutogeninę idėją, kalbančią apie
sveikatą ir tai, kas sukuria sveikatos sąvoką. Saliutogeniškumo idėja teigia, kad mes, užuot klasifikavę
žmones į sveikus ir ligotus, turime suprasti, jog žmogus yra sveikatos ir ligos įtampos lauke. Žmogų
matome iš socialinės bei kultūrinės perspektyvos ir paisome ne vien ligos biologinių veiksnių. Žiūrime
į tuos dalykus, kurie lemia tai, kad žmogus pajėgtų išlaikyti savo būtį sveikatos bei ligos įtampos
lauke. [4]
Antanowskis moko, kaip geriausia, pasitelkus veiklumą, įveikti gyvenimo situacijas net esant
itin sunkioms aplinkybėms. Kertinė jo mintis yra sąryšio su kuo nors jausmas. Sąryšio jausmas yra
visuotinė orientacija, kurią išreiškia tai, kiek atskiras žmogus turi visa apimančio, ilgalaikio dinamiško
tikėjimo, kad:
1. poveikiai, gyvenime kylantys dėl vidinių ir išorinių aplinkybių, yra struktūriniai,
prognozuojami, paaiškinami;
2. žmogus turi tam tikrų išteklių, leidžiančių įveikti to poveikio reikalavimus;
3. aplinkinių iškelti reikalavimai – tai iššūkiai, skatinantys veikti.
Žmogų veikia tam tikra situacija. Jo pajėgumas įveikti šį poveikį priklauso nuo trijų veiksnių:
supratimo, veiklumo, prasmingumo. Supratimas reiškia tai, kad žmogus įsivaizduoja, kodėl kilo ši
situacija, ir kad jis turi planą ją išspręsti. Prasmingumas yra gebėjimas interpretuoti probleminius
poveikius kaip iššūkius, kurių veta imtis [4]. Visa tai įvertinus yra lengviau įveikti stresą.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

23
Tyrimas buvo vykdomas 2004 – 2005 m. Kauno medicinos universiteto klinikose. Atsitiktinės
atrankos būdu buvo parinkti šie skyriai: suaugusių psichiatrijos skyrius, centrinė reanimacija,
neurochirurginė operacinė, odos ir venerinių ligų skyrius, pulmonologijos ir alergologijos skyrius,
gastroenterologijos skyrius.
Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 100 bendrosios praktikos slaugytojų (visos respondentės moterys, nes vyrų
slaugytojų labai mažas procentas palyginus su moterų). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 36 metai. Jauniausiai
slaugytojai 22 metai, o vyriausiai 68 metai. Buvo išdalinta 120 anketų, sugrįžo 100.
Tyrimo metodai
Tyrimo metu buvo analizuojama mokslinė literatūra ir atlikta anketinė tiriamųjų apklausa. Anketinei
apklausai buvo naudojamas klausimynas sudarytas remiantis Suomijos Darbo Medicinos Instituto parengta
“Streso darbe” anketa, kuri yra skirta psichosocialinių darbo veiksnių ir stresinių dirbančiojo reakcijų
įvertinimui. Taip pat buvo remiamasi anketa sudaryta Lemon iš knygos “Slaugos mokomoji medžiaga”.
Ši anketa apima pagrindinius darbo organizavimo, darbo turinio, žmonių tarpusavio santykių ir
psichologinius aspektus. Ji sudaryta iš keturių dalių. Pirmoje dalyje atsispindi asmens duomenys (amžius,
lytis, išsilavinimas, profesija, darbo vieta ir kt.). Antroje dalyje analizuojama darbo aplinka. Ši dalis yra
sudaryta iš 31 klausimo, kurių atsakymo variantai yra šie: visiškai teisinga, teisinga, iš dalies teisinga,
neteisinga, visiškai neteisinga. Jie įvertinti skale nuo 5 iki 1. Trečioji dalis, kuri yra pavadinta “Stresas ir
pasitenkinimas”, nagrinėja slaugytojų psichologinę savijautą. Ji sudaryta iš 12 klausimų. Paskutinioji dalis
sudaryta iš 4 klausimų, kurie analizuoja slaugytojų nuomonę apie darbo sąlygų pagerinimo svarbą ir būdus
kaip tai padaryti.
Tyrimo duomenys buvo analizuojami naudojant mokslinę literatūrą ir vykdant anketinę apklausą.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir skaičiavimo programinį statistinį paketą
STATISTICA, kai p = 0,05. Buvo skaičiuojamas tarpusavio ryšis tarp streso poveikio darbui ir streso
poveikio psichologinei respondenčių savijautai parametriniuose ir neparametriniuose kriterijuose.
TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
24
III. I. RESPONDENČIŲ DEMOGRAFINĖ SOCIALINĖ
CHARAKTERISITKA
Apklausoje dalyvavo 13 respondenčių iš Gastroenterologinio skyriaus, 20 – iš Psichiatrijos skyriaus,

15 – iš Pulmonologinio – Alergologinio skyriaus, 11 tiriamųjų iš Odos ir venerinių ligų skyriaus, 21 iš
Intensyvios terapijos skyriaus ir 20 slaugytojų iš Neurochirurginės operacinės. Iš viso 100 respondenčių.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pateiktas 2 lentelėje iš kurios matyti, kad didžiausią dalį
sudaro aukštesniojo išsilavinimo slaugytojos, net 72 proc., specialaus vidurinio išsilavinimo 22 proc. ir
aukštojo išsilavinimo 6 proc. Tai pavaizduota 2 lentelėje.
2 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Iš
Skyrius viso
Išsilavinimas (procentais)
n
intensyvi
gastroenterologinis pulmonologinis psichiatrinis odos terapija operacinė
6
aukštasis 1 1 1 2 1 0
72
aukštesnysis 5 12 14 8 14 19
22
spec.vidurinis 7 2 5 1 6 1
100
Iš viso 13 15 20 11 21 20
Pagal darbo stažą daugiausiai slaugytojų dirba 15 metų ir daugiau. Pasiskirstymas pagal darbo stažą
25
pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal darbo stažą.
Iš
viso
Skyrius
Darbo stažas (procentais)
n
intensyvi
23
iki 5m. 3 6 0 4 4 6
14
5 - 9m. 0 1 3 2 3 5
17
10 - 14m. 3 4 2 1 5 2
46
15 ir daugiau 7 4 15 4 9 7
100
Iš viso 13 15 20 11 21 20
Vėliausiai įdarbinta slaugytoja dirba 6 mėnesius, ilgiausiai – 40 metų.
Atlikus tyrimą, gauta, kad respondentės daugiausiai dirbo mišrioje pamainoje, kadangi slaugytojos
keičiasi rotacijos būdu. Pamainų pasiskirstymas pavaizduotas 4 lentelėje.
4 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal dirbamas pamainas.
Iš viso
Skyrius
Pamaina (procentais)
n
intensyvi
34
dieninė 6 4 5 3 7 9
12
naktinė 3 2 3 0 3 1
5
popietinė 0 1 0 0 4 0
49
mišri 4 8 12 8 7 10
100
Iš viso 13 15 20 11 21 20
Tiriamosios per savaitę išdirba nuo 20 iki 70 valandų. Daugiausiai slaugytojos ( 22 proc. ) išdirba po
26
39 valandas per savaitę.
Apibendrinus galima pasakyti, kad respondenčių demografinės socialinės charakteristikos buvo

panašios. Todėl tolimesnėje analizėje visus skyrius nagrinėsime kartu.
IV. II. DARBO APLINKOS ANALIZĖ
Tipiška stresinė situacija susiklosto, kai darbo reikalavimai nesiderina su darbuotojo žiniomis ir
gebėjimais bei poreikiais. Ypač tada, darbuotojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar sulaukia
menkos paramos. Sunkiai įveikiami ir (arba) prieštaraujantys individualiems poreikiams darbo
reikalavimai, darbo kontrolės stoka, nepakankama pagalba atliekant užduotis ir yra pagrindiniai veiksniai,
tiesiogiai veikiantys darbuotojo suvokimą apie situacijos grėsmingumą. Todėl šioje darbo dalyje
paanalizuosime ar slaugytojas tenkina jų dirbamas darbas, ar stresas įtakoja darbo kokybę.
Taigi, išanalizavus duomenis gauta, kad 57 proc. respondenčių yra iš dalies patenkintos savo darbu,
27 proc. patenkintos, 10 proc. visiškai patenkintų, 5 proc. nepatenkintos ir 1proc. visiškai nepatenkintos
savo darbu. Tai rodo, kad slaugytojas nepilnai tenkina jų dirbamas darbas. Tai pavaizduota žemiau
pateiktame paveiksle.
57
60
50
40
procentai
27
30 slaugytojos
20
10
10 5
1
0
patenkintos
patenkintos
patenkintos
nepatenkintos
nepatenkintos
Iš dalies
visiškai
visiškai
atsakymų variantai
1 pav. Slaugytojų pasitenkinimas savo dabartiniu darbu.
27
Į klausimą ar tiriamosios gali savo žinias ir sugebėjimus panaudoti darbe, 74 proc. atsakė teigiamai,
2 proc. neigiamai. 24 proc. slaugytojų tik iš dalies savo žinias panaudoja darbe. Kad darbe būna labai
sunkūs periodai atsakė net 79 proc. respondenčių, 17 proc. - kartais būna sunkūs periodai. Tik
4 proc. slaugytojų atsakė neigiamai. Tai pateikta antrame paveiksle.
90 79
80
70
60
procentai
50
slaugytojos
40
30
17
20
10 4
0
būna kartais nebūna
sunkūs būna sunkių
periodai sunkūs periodų
periodai
atsakymų variantai
2 pav. Ar darbe būna sunkūs periodai.
71 proc. slaugytojų teigia, kad jų darbas yra nerviškai įtemptas. 28 proc. slaugytojų teigia, kad jų
darbas yra iš dalies nerviškai įtemptas ir 1 slaugytoja tai neigia. Į klausimą ar slaugytojų darbas yra fiziškai
įtemptas 59 proc. atsakė teigiamai, 3 proc. neigiamai. 38 proc. slaugytojų darbas yra iš dalies fiziškai
įtemptas. Tai pavaizduota trečiame paveiksle.
28
70
59
60
50
38
procentai
40
slaugytojos
30
20
10 3
0
fiziškai iš dalies fiziškai
įtemptas fiziškai neįtemptas
įtemptas
atsakymų variantai
3 pav. Ar slaugytojų darbas fiziškai įtemptas.
Analizuojant darbo aplinką labai svarbu įvertinti ar yra atsižvelgiama į slaugytojų nuomonę, ar jos
gerai sutaria su viršininkais, ar darbe kyla konfliktų, ar slaugytojos gali patobulinti savo žinias. Apklausus
respondentes gauta, kad į slaugytojų nuomonę darbo klausimais yra tik iš dalies atsižvelgiama. Tai teigia
70 proc. slaugytojų. Tik 18 proc. teigia, kad į jų nuomonę yra atsižvelgiama.12 proc. sako, kad į jų
nuomonę yra neatsižvelgiama. Tai pavaizduota žemiau pateiktame paveiksle.
29
80 70
70
60
procentai
50
40 slaugytojos
30
18
20 12
10
0
neatsižvelgia
atsižvelgia
atsižvelgia
iš dalies
atsakymų variantai
4 pav. Ar atsižvelgiama į slaugytojų nuomonę darbo klausimais.
Į klausimą ar viršininkas padeda ir paremia slaugytojas kai joms to reikia, 48 proc. respondenčių
atsakė iš dalies teigiamai, 40 proc. sako, kad jas paremia ir 12 proc. su tuo nesutinka. 66 proc. slaugytojų
gerai sutaria su savo bendradarbiais, 32 proc. ne visada gerai sutaria. 2 proc. slaugytojų teigia, kad jos
nesutaria su savo bendradarbiais.
Tyrimo metu respondenčių buvo klausiama ar jos dažnai vėluoja į darbą. 17 proc. atsakė teigiamai.
34 proc. kartais vėluoja į darbą ir 49 proc. niekada nevėluoja į darbą. Tai pavaizduota žemiau pateiktame
paveiksle.
30
60
49
50
40 34
procentai
30 slaugytojos
20 17
10
0
vėluoja
vėluoja
nevėluoja
kartais
niekada
atsakymų variantai
5 pav. Ar slaugytojos vėluoja į darbą.
Per mėnesį laiko slaugytojos pavėluoja į darbą nuo 1 iki 10 kartų.
Į klausimą ar slaugytojos jaučia dėmesio koncentracijos stoką darbe, 10 proc. atsakė teigiamai.
45 proc. iš dalies jaučia dėmesio koncentracijos stoką ir 45 proc. nejaučia. Dėl įtemptos situacijos darbe
36 proc. respondenčių suprastėja darbo kokybė, 33 proc. iš dalies suprastėja. 31 proc. tai neturi įtakos. Ar
dažnai slaugytojos atsiduria konfliktinėse situacijose 13 proc. atsakė teigiamai, 32 proc. kartais atsiduria ir
55 proc. neatsiduria konfliktinėse situacijose. Per mėnesį laiko slaugytojos konfliktinėse situacijose
atsiduria nuo 1 iki 20 kartų. Tai matome žemiau pateiktame paveiksle.
31
60 55
50
40
procentai
32
30 slaugytojos
20 13
10
0
konfliktinėse
konfliktinėse
konfliktinėse
neatsiduria
situacijose
situacijose
situacijose
atsiduria
atsiduria
kartais
atsakymų variantai
6 pav. Konfliktinių situacijų vertinimas.
Ar dažnai darbe dėl susilpnėjusio saugaus elgesio slaugytojos patiria traumų, 12 proc. atsakė, kad
patiria, 29 proc. kartais patiria traumas ir 59 proc. slaugytojų traumų nepatiria. Iš atsakiusiųjų teigiamai
per mėnesį respondentės patiria nuo 1 iki 20 traumų.
Ar slaugytojų budėjimai yra įdomūs ir prasmingi, 33 proc. tiriamųjų sutinka su teiginiu,

51 proc. iš dalies su tuo sutinka ir 16 proc. su tuo nesutinka ir teigia, kad jų budėjimai yra neįdomūs ir
neprasmingi. Tai pavaizduota 7 paveiksle.
32
60
51
50
40 33
procentai
30 slaugytojos
20 16
10
0
įdomūs
neįdomūs
iš dalies
įdomūs
atsakymų variantai
7 pav. Ar slaugytojų budėjimai yra įdomūs ir prasmingi.
32 proc. slaugytojų teiga, kad vyresnysis personalas gerai išnaudoja ir pritaiko jų žinias ir patirtį
darbe, 57 proc. su tuo sutinka iš dalies ir 11 proc. teigia, kad jų žinios nėra pritaikomos. Ar respondenčių
žinios ir išsilavinimas leidžia gerai atlikti užduotis, teigiamai atsakė net 76 proc. slaugytojų. 20 proc. tik iš
dalies išsilavinimas leidžia gerai atlikti užduotis ir 4 proc. teigia, kad žinios ir išsilavinimas neturi įtakos
jų darbo kokybei. Į klausimą ar slaugytojos gali į tobulinimosi kursus vykti be jokių problemų
48 proc. atsako, kad gali, 35 proc. su tuo sutinka iš dalies ir 17 proc. slaugytojų teigia, kad negali lengvai
išvykti į tobulinimosi kursus. 74 proc. slaugytojų su bendradarbėmis dalijasi patirtimi, žiniomis, mokosi
viena iš kitos. 21 proc. iš dalies dalinasi savo patirtimi ir žiniomis is 5 proc. nesidalina savo patirtimi.
66 proc. bendrosios praktikos slaugytojų didžiąją laiko dalį yra pasinėrusios į darbą. 27 proc. yra
dalinai pasinėrę į darbą ir tik 4 proc. nesutinka su šiuo teiginiu. Tai pateikta 8 paveiksle.
33
80 69
70
60
procentai
50
40 slaugytojos
27
30
20
10 4
0
pasinėrusios į
pasinėrusios
nepasinėrusios
dalinai
darbą
atsakymų variantai
8 pav. Ar slaugytojos didžiąją laiko dalį pasinėrusios į darbą.
73 proc. slaugytojų jaučia, kad jų pareiga yra sekti, jog visi suplanuoti darbai būtų įvykdyti.
22 proc. iš dalies jaučia, kad tai jų pareiga ir 5 proc. respondenčių su tuo nesutinka. Ar slaugytojoms
leidžiama priimti sprendimus savo darbo vietoje teigiamai atsako tik 22 proc. respondenčių, iš dalies su
tuo sutinka 68 proc. ir 5 proc. slaugytojų su tuo nesutinka.
64 proc. slaugytojų teigia, kad darbe jos padeda ir paremia viena kitą. 35 proc. su šiuo teiginiu
sutinka iš dalies ir tik 1 proc. su tuo nesutinka. 38 proc. tiriamųjų teigia, kad darbe vyrauja komandos
dvasia. 36 proc. teigia, kad komandos dvasia vyrauja tik iš dalies. Ir 26 proc. teigia kad nėra komandinio
darbo. Tai pavaizduota žemiau pateiktame paveiksle paveiksle.
34
40 38
36
35
30 26
procentai
25
20 slaugytojos
15
10
5
0
komandinio
komandinis
komandinis
iš dalies
vyrauja
vyrauja
darbas
darbas
darbo
nėra
atsakymų variantai
9 pav. Komandinio darbo vertinimas.
Į klausimą ar kolegos džiaugiasi kai gerai atliekate savo darbą, teigiamai atsakė
37 proc. respondenčių. 51 proc. teigia, kad iš dalies kolegos tuo džiaugiasi. Ir 12 proc. teigia, kad jų
kolegos tuo nesidžiaugia. Į klausimą ar kolegos rūpinasi jumis, teigiamai atsakė 27 proc.,
64 proc. su tuo sutinka iš dalies ir 9 proc. teigia, kad kolegos jomis nesirūpina. 24 proc. slaugytojų teigia,
kad jas palaiko kai jos turi sumanymų ir pasiūlymų. 67 proc. sako, kad jas palaiko dalinai ir 9 proc. teigia,
kad jų nepalaiko. Kad darbo atmosfera yra draugiška ir gera teigia 27 proc. slaugytojų. 61 proc. teigia, kad
darbo atmosfera yra tik iš dalies draugiška ir gera, ir 12 proc. slaugytojų tai neigia. Tai pavaizduota
10 paveiksle.
35
70 61
60
50
procentai
40
27 slaugytojos
30
20 12
10
0
nedraugiška
draugiška
draugiška
iš dalies
atsakymų variantai
10 pav. Darbo atmosferos vertinimas.
Ar slaugytojos stengiasi, kad niekas neliktų nesuprastas ir atsiskyręs, teigiamai atsakė

50 proc. slaugytojų. 45 proc. su tuo sutinka iš dalie ir 5 proc. su tuo nesutinka. Jei darbe iškyla problemų
52 proc. teigia, kad turi su kuo apie tai pasikalbėti, 40 proc. su tuo sutinka iš dalies ir tik
8 proc. slaugytojų neturi su kuo pasikalbėti. Tik 16 proc. tiriamųjų teigia, kad nesutarimai yra sprendžiami
gražiai ir nuoširdžiai, 66 proc. su tuo sutinka iš dalies. 18 proc. teigia, kad nesutarimai nesprendžiami
gražiai ir nuoširdžiai. Tai pateikta 11 paveiksle.
36
70 66
60
50
procentai
40
slaugytojos
30
16 18
20
10
0
sprendžiami
spendžiami
nesprendžiami
iš dalies
gražiai
gražiai
gražiai
atsakymų variantai
11 pav. Ar nesutarimai sprendžiami gražiai.
Ar respondenčių skyriai gražiai sutaria ir bendrauja su kitais skyriais teigiamai atsakė tik
21 proc. tiriamųjų. 67 proc. su tuo sutinka iš dalies ir 12 proc. nebendrauja su kitais skyriais.
Tyrimo metu buvo nustatinėjama ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp slaugytojų dirbančių
skirtingose darbo pamainose ir streso įtakos darbo kokybei. Taip pat tarp darbo stažo, išsilavinimo,
amžiaus ir streso įtakos darbo kokybei. Išanalizavus gautus duomenis statistiškai reikšmingo skirtumo
neradome nei tarp pamainos ir darbo, nei tarp darbo stažo, išsilavinimo, amžiaus ir streso įtakos darbo
kokybei.
Apibendrinus duomenis galime teigti, kad stresas nedaro didelės įtakos darbo kokybei. Tačiau
slaugytojos teigia, kad jų darbas yra sunkus, įtemptas fiziškai ir nerviškai. Slaugytojoms trūksta
tobulinimosi kursų.
37
III. III. STRESO IR PASITENKINIMO ANALIZĖ
Stresas - užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba
kontroliuoti padėties. Stresas patiriamas darbe sukelia įvairių psihologinių neigiamų reakcijų: liūdesį,
nuovargį, bejėgiškumą ir kita. Todėl šioje dalyje panagrinėsime ar slaugytojos patiria stresą darbe ir
kaip jis įtakoja jų psichologinę savijautą.
Taigi, išanalizavus duomenis gauta, kad stresą patiria 56 proc. slaugytojų. 28 proc. slaugytojų iš
dalies patiria stresą ir tik 16 proc. streso nepatiria. Tai pavaizduota žemiau pateiktame paveiksle.
60 56
50
40
procentai
28
30 slaugytojos
20 16
10
0
nejaučia
stresą
iš dalies
jaučia
stresą
streso
jaučia
atsakymų variantai
12 pav. Ar slaugytojos jaučia stresą.
Į klausimą ar tiriamųjų sveikatos būklė su kitais jų amžiaus žmonėmis yra gera, net
56 proc. atsakė teigiamai, 39 proc. respondenčių teigia, kad jų sveikatos būklė yra iš dalies gera.
38
5 proc. teigia, kad jų sveikatos būklė palyginus su kitais to paties amžiaus žmonėmis yra bloga.
35 proc. slaugytojų teigia, kad jos yra patenkintos savo dabartiniu gyvenimu, 54 proc. tiriamųjų yra iš
dalies patenkintos savo dabartiniu gyvenimu. 11 proc. slaugytojų yra nepatenkintos savo dabartiniu
gyvenimu. Tai pavaizduota 13 paveiksle.
60 54
50
40 35
procentai
30 slaugytojos
20 11
10
0
nepatenkintos
patenkintos
patenkintos
iš dalies
atsakymų variantai
13 pav. Pasitenkinimas savo dabartiniu darbu.
Kai kažkas įvyksta netikėtai, 31 proc. slaugytojų dėl to jaučiasi nusiminusios, 52 proc. dėl to
nusimena iš dalies ir 17 proc. tai neturi jokios įtakos. 18 proc. respondenčių jaučia, kad negali
kontroliuoti svarbių įvykių savo gyvenime, 47 proc. slaugytojų to negali daryti iš dalies ir
35 proc. slaugytojų pilnai kontroliuoja svarbius įvykius savo gyvenime. 65 proc. pasitiki savo
sugebėjimais spręsti asmenines problemas, 30 proc. iš dalies pasitiki savo sugebėjimais ir
5 proc. nepasitiki savo jėgomis. 17 proc. tiriamųjų viskas klostosi taip kaip jos nori,
71 proc. slaugytojų ne viskas klostosi taip kaip jos nori. 12 proc. nesiklosto gyvenimas taip kaip
tiriamosios nori. 13 proc. respondenčių pyksta dėl dalykų, kurių negali sukontroliuoti, 52 proc. dėl to
pyksta iš dalies. 35 proc. tai neturi jokios reikšmės.
39
11 proc. slaugytojų susikaupė tiek darbų, jog jos negali susitvarkyti, 31 proc. respondenčių iš dalies
negali susitvarkyti ir 58 proc. slaugytojų pilnai susitvarko su savo darbais. 11 proc. tiriamųjų namuose
išlieja darbe susikaupusias emocijas, 37 proc. tiriamųjų iš dalies išlieja savo emocijas,
52 proc. slaugytojų savo problemų neišlieja ant namiškių. Tai matome 14 paveiksle.
60
52
50
40 37
procentai
30 slaugytojos
20
11
10
0 neišlieja
emocijas
emocijas
emocijų
iš dalies
išlieja
išlieja
atsakymų variantai
14 pav. Ar slaugytojos namuose išlieja darbe susikaupusias emocijas.
18 proc. respondenčių rūpesčiai namuose sumažina dėmesio koncentracijos stoką darbe.

37 proc. dėmesio koncentraciją sumažina iš dalies. Ir 45 proc. respondenčių rūpesčiai namuose darbui
nedaro jokios įtakos.
Ar respondentės jaučiasi nuvargusios, 20 proc. atsakė teigiamai. 57 proc. tiriamųjų jaučiasi iš dalies
nuvargusios. Tik 23 proc. nesijaučia nuvargusios. Į klausimą ar tiriamosios jaučia depresiją 69 proc.
atsakė neigiamai, 30 proc. iš dalies jaučia depresiją ir tik 1 proc. jaučia depresiją.
46 proc. slaugytojų buvo gera diena, 48 proc. iš dalies buvo gera diena ir 6 proc. buvo bloga diena.
Fiziškai sudirgusiomis jaučiasi 7 proc. slaugytojų, 57 proc. dalinai sudirgusios ir 36 proc. nesijaučia
fiziškai sudirgusios. Emociškai sudirgusiomis jaučiasi 16 proc. slaugytojų, 53 proc. iš dalies
40
sudirgusios ir 31 proc. nesijaučia emociškai sudirgusios. Laimingomis jaučiasi 34 proc. tiriamųjų,
56 proc. slaugytojų jaučiasi dalinai laimingos ir 10 proc. nesijaučia laimingomis. Į teiginį „jaučiuos
perdegus” teigiamai atsakė 5 proc. tiriamųjų, 32 proc. šį požymį jaučia iš dalies ir 63 proc. nejaučia šio
požymio. Nelaimingomis jaučiasi 7 proc. slaugytojų, 29 proc. jaučiasi iš dalies nelaimingos ir
64 proc. jaučiasi laimingomis. Išvargusiomis jaučiasi 12 proc. slaugytojų, 56 proc. yra iš dalies
išvargusios ir 30 proc. nesijaučia išvargusiomis. Bevertėmis jaučiasi 2 proc. slaugytojų, 26 proc. iš
dalies jaučiasi bevertėmis ir 72 prc. nesijaučia bevertėmis. Žmonėmis pasipiktinusios jaučiasi
8 proc. respondenčių, iš dalies pasipiktinusios jaučiasi 43 proc. ir nepasipiktinusios 49 proc. Silpnomis
ir bejėgėmis jaučiasi 4 proc. slaugytojų, iš dalies taip jaučiasi 25 proc. ir nesijaučia silpnomis 71 proc.
respondenčių. Beviltiškai jaučiasi 1 proc. slaugytojų, iš dalies beviltiškai jaučiasi 21 proc. ir nesijaučia
beviltiškai 7 proc. respondenčių. Atstumtomis jaučiasi 1 proc. slaugytojų, iš dalies atstumtomis
23 proc. ir nesijaučia atstumtomis 76 proc. Optimistiškai jaučiasi 40 proc. respondenčių, iš dalies
optimistiškai jaučiasi 53 proc. ir nesijaučia optimistiškai 7 proc. Energingomis save laiko 26 proc.
respondenčių, dalinai energingomis 61 proc. ir nesijaučia energingomis 13 proc. tiriamųjų.
Suirzusiomis jaučiasi 5 proc. tiriamųjų, dalinai suirzus 45 proc. ir nesuirzusios 3 proc. Tai pavaizduota
5 lentelėje.
5 lentelė. Slaugytojų pojūčių vertinimas.
POŽYMIAI VISIŠKAI TEISINGA IŠ DALIES NETEISINGA VISIŠKAI

TEISINGA TEISINGA NETEISINGA
ESU NUVARGUS 5% 15% 37% 38% 7%
JAUČIU 1% 30% 42% 27%

DEPRESIJĄ
BUVO GERA 12% 3%4 48% 2% 4%

DIENA
FIZIŠKAI 1% 6% 57% 25% 11%

SUDIRGUS
EMOCIŠKAI 2% 14% 53% 21% 10%

SUDIRGUS
ESU LAIMINGA 5% 29% 56% 8% 2%
JAUČIUOS 2% 3% 32% 32% 31%

„PERDEGUS“
JAUČIUOS 4% 3% 29% 34% 30%

NELAIMINGA
JAUČIUOS 4% 8% 58% 19% 11%

IŠVARGUS
41
IŠVARGUS
JAUČIUOS 4% 26% 25% 47%

BEVERTĖ
ESU 2% 6% 43% 29% 20%

PASIPIKTINUS
ŽMONĖMIS
JAUČIUOS 1% 3% 25% 29% 42%

SILPNA IR
BEJĖGĖ
JAUČIUOS 1% 21% 30% 48%

BEVILTIŠKAI
JAUČIUOS 1% 23% 40% 36%

ATSTUMTA
JAUČIUOS 17% 23% 53% 7%

OPTIMISTIŠKAI
JAUČIUOS 7% 19% 61% 12% 1%

ENERGINGAI
JAUČIUOS 1% 4% 45% 32% 18%

SUIRZUS
Tyrimo metu buvo skaičiuojamas tarpusavio ryšys tarp streso įtakos darbo kokybei ir tarp streso
įtakos psichologinei slaugytojų savijautai. Išanalizavus duomenis buvo rastas statistiškai reikšmingas
ryšys tarp darbo kokybės ir psichologinės savijautos, t = 6,08 ( t kriterijus ), kai p = 0,05. Gauta, kad
stresas didesnę įtaką daro darbo kokybei nei psichologinei savijautai. Taip pat buvo ieškomas ryšys
tarp darbo pamainos, darbo stažo, išsilavinimo, amžiaus ir streso įtakos psichologinei slaugytojų
savijautai. Išanalizavus duomenis neradome statistiškai reikšmingo skirtumo. Apibendrinus šį skyrelį
galime teigti, kad stresą patiria 56 proc. respondenčių. Tačiau stresas patiriamas darbe nedaro didelės
įtakos tiriamųjų psichologinei savijautai.
III. IV. STRESĄ SUKELIANTYS FAKTORIAI
Tyrimo metu, bendrosios praktikos slaugytojoms, buvo pateikti variantai iš kurių jos turėjo pažymėti
tuos, kurie joms sukelia stresą. Išanalizavus duomenis gauta, kad 71 proc. tiriamųjų stresą patiria
gaudamos menką darbo užmokestį. 56 proc. - stresą sukelia susidūrimas su mirtimi. Priekabus
42
gydytojas stresą sukelia 53 proc. respondenčių. Negalėjimas atlikti profesinių reikalavimų dėl per
didelio darbo krūvio ir nuolatinis spaudimas atlikti užduotis kaip galima greičiau sukelia stresą
42 proc. slaugytojų. 41 proc. - tingūs bendradarbiai. Negalėjimas užtikrinti reikiamos kokybės slaugos,
nes
80 trū
71
70 kst
60 56 a
53
50 lėš
procentai
42 41 39
40 35 34 33 ų,
30 per
22
20 17 son
13
10 6 alo
0
stre
neveikianti
są
vaizdas
nepakankama
pacientų kaita
bendradarbiai
kurios negali
menkas
susidūrimas
priekabus
gydytojas
negalėjimas
negalėjimas
rutininis
neprisitaikys
aparatūra
darbas
baimė, kad
kraujo
darbo
aparatūra,
su mirtim
užtikrinti
problemų
atlikti
tingūs
suk
didelė
elia
39
atsakymu variantai pro
c.
slaugytojų. 35 proc. tiriamųjų stresą sukelia aparatūra ar instrumentai, kurių reikiamu metu negalima
surasti. 34 proc. - nepakankama problemų sprendimo aplinka. Neveikianti aparatūra stresą sukelia 33
proc. tiriamųjų. 22 proc. respondenčių stresą sukelia didelė pacientų kaita, 17 roc. - rutininis ar
monotoniškas darbas. Baimė, kad slaugytojos negalės prisitaikyti prie greit besikeičiančios
tobulėjančios technikos, sukelia stresą 13 proc. apklaustųjų. Ir 6 proc. tiriamųjų stresą
sukelia kraujo ar ekskrementų vaizdas. Tai pavaizduota žemiau pateiktame paveikslėlyje.
43
15 pav. Stresą sukeliantys faktoriai.
Tiriamosios papildomai išskyrė, kad stresą joms sukelia anketų pildymas, pacientų agresija,
bendradarbių neprofesionalumas, darbuotojų nevertinimas.
III. V. FAKTORIAI NUO KURIŲ STRESAS IŠNYKSTA
Tyrimo metu respondentės turėjo išvardinti būdus nuo kurių joms praeina stresas. Išanalizavus
duomenis gauta, kad 28 proc. slaugytojų stresas praeina būnant namų aplinkoje. 20 proc. - kai yra gera
atmosfera darbe. 18 proc. tiriamųjų stresas praeina pašalinus streso priežastį, atostogaujant.
16 proc. stresas praeina būnant draugų rate. 13 proc. stresą sumažina geras poilsis. Muzikos klausymas
stresą sumažina 10 proc. tiriamųjų. Pokalbis su artimu žmogum nuramina 9 proc. respondenčių.
Atlyginimo pakėlimas, geras laisvalaikis, pagarba vienas kitam, komplimentas sumažintų stresą
8 proc. slaugytojų. Taipogi 8 proc tiriamųjų teigia, kad stresas praeina savaime po tam tikro laiko.
Geras miegas stresą nuima 7 proc. tiriamųjų. Ramybė, važiavimas į gamtą, pirkiniai, gėlių priežiūra,
žmonių šypsenos stresą sumažina 6 proc. tiriamųjų. 5 proc. respondenčių stresas praeina sportuojant,
gavus dovanų. 4 proc. slaugytojų stresas praeina valgant, geriant kavą, dirbant komandinį darbą,
būnant malonioj aplinkoj, išsiverkus, šokant, kai yra supratimas ir palaikymas. Grynas oras, darbo
sąlygų gerinimas, ilgas miegas, įvairūs paskatinimai, darbas sode, malonus bendravimas, geros
naujienos, gera pramoginė programa, būnant su gyvūnais sumažina stresą 3 proc. slaugytojų. Taipogi
3 proc. tiriamųjų stresas praeina kartais užrėkiant, išsikeikus.
III. VI. DARBO PAGERINIMO IR PARAMOS POREIKIS
Tyrimo metu respondenčių buvo teiraujamasi ar jos norėtų savo asmenines problemas aptarti su
44
psichologu. 15 proc. slaugytojų norėtų aptarti savo problemas su psichologu, 33 proc. iš dalies norėtų
ir 52 proc. nejaučia poreikio vizitui pas psichologą. Tai pavaizduota žemiau pateiktame paveiksle.
60
52
50
40 33
procentai
30 slaugytojos
20 15
10
0
norėtų
nenorėtų
dalinai
norėtų
atsakymų variantai
16 pav. Psichologo poreikis
Į klausimą ar slaugytojų darbo sąlygas reikia patobulinti, teigiamai atsakė 62 proc. slaugytojų.
35 proc. mano, kad darbo sąlygas reikia gerinti dalinai. Ir tik 3 proc. mano, kad jų darbo sąlygų gerinti
nereikia. Tai matome žemiau pateiktame paveiksle.
45
70 62
60
50
procentai
40 35
slaugytojos
30
20
10 3
0
nereikia
reikia
iš dalies
atsakymų variantai
17 pav. Ar reikia patobulinti darbo sąlygas.
61 proc. mano, kad darbo sąlygas pagerinti galima būtų modernizuojant techniką. 62 proc. teigia, kad
tai padaryti galima plėtojant personalo bendradarbiavimą ir 37 proc. - atliekant reorganizaciją. Tai
pavaizduota žemiau pateiktame paveiksle.
46
70 61 62
60
50
procentai
37
40
slaugytojos
30
20
10
0
bendradarbiavimą
reorganizaciją
modernizuojant
atliekant
techniką
personalo
plėtojant
atsakymų variantai
18 pav. Kaip pagerint darbo sąlygas
Taip pat slaugytojos mano, kad darbo sąlygas galima būtų pagerinti sumažinus darbo krūvį, aprūpinus
specialiais rūbais, tobulinant komandinio darbo įgūdžius, keliant atlyginimus.
47
IŠVADOS
1. 59 proc. slaugytojų teigia, kad jų darbas yra įtemptas fiziškai, 71 proc. nerviškai, kad būna
sunkių periodų darbe teigia 79 proc., tačiau stresas patiriamas darbe nedaro didelės neigiamos
įtakos darbo kokybei.
2. 56 proc. slaugytojų patiria stresą darbe, bet jų psichologinei savijautai didelės neigiamos
įtakos patiriamas stresas nedaro.
3. 71 proc. respondenčių stresą patiria gaudamos menką darbo užmokestį.
4. 28 proc. slaugytojų stresas praeina būnant namų aplinkoje, 20 proc. kai yra gera darbo
atmosfera, 18 proc. pašalinus streso priežastį, kita 34 proc.
5. 61 proc. slaugytojų mano, kad jų darbo sąlygas reikia gerinti modernizuojant techniką, 37
proc. atliekant reorganizaciją, 62 proc. plėtojant personalo bendradarbiavimą.
48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Vadovai turi stengtis kuo dažniau paskatinti slaugytojas, jei trūksta lėšų, tai galėtų būti ir
moralinio pobūdžio paskatinimas.
2. Būtina gerinti slaugytojų darbo bei poilsio sąlygas.Tai darbuotojas nuteiktų pozityviau ir
skatintų suteikti kokybiškesnes paslaugas.
3. Įtraukti darbuotojas į įstaigos veiklą, skatinti jų profesinį savarankiškumą.
4. Slaugos tarnybos vadovai turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas darbuotojų tobulėjimui:
organizuoti kuo daugiau nemokamų tobulinimosi kursų, viešųjų paskaitų, skatinti specialistų
mainus tarp ligoninių, skatinti slaugytojas siekti aukštojo išsilavinimo.
49
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ašmenskas J., Baubinas A., Obelenis V., Šimkūnienė B. Aplinkos medicina. Vilnius: Avicena, 1997,
p.181 – 183.
2. Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. Kaunas: Technologija, 2000, p. 155 – 160.
3. Bennett D.,Degeling D., Žengi į viduramžį. Kaunas: Šviesa, 1997, p.137.
4. Bydam J. Pedagogika. Vilnius: Charibdė, 2000, p.82 – 85.
5. Dembinskas A. ir kt., Teisininkams apie stresą. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2000, p.6 -8 ,98.
6. Hallbjorg A. Klinikinė slauga. Vilnius: Charibdė,1999, p.54 – 62.
7. Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001, p. 256 – 271.
8. Kriščiūnas A.A. ir kt. Šeimos daktaras. Vilnius: Avicena, 1995, p.194 – 195.
9. Kriščiūnas A.A. Neurozė. Vilnius: Avicena, 1994, p. 54 – 60.
10. Lemon. Slauga, slaugos mokomoji medžiaga 10d. .,1998, p. 47 – 76.
11. Lukienė J. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas., kovas, tomas VIII, Nr.3. Stresoriai susiję su
medicininiu darbu. Vilnius: Vitae Litera, 2004, p. 235 – 236.
12. Meška V., Juozulynas A. Streso malšinimas. Vilnius: Pradai, 1996, p.23 – 27.
13. Myers D.G. Psichologija. Poligrafija ir informatika, 2000, p. 586.
14. Neverauskas J., Nervų sistemos bei psichikos ligos. Kaunas: Spauda,1999, p.66.
15. Obelenis V. Bagdonienė T ir kt,. Darbo medicina. Kaunas:Už gyvybę, 2002, p 66 – 68.
16. O‘Hanlon B., Stresas.Gaivata, 1999, p.5, 29, 69.
17. Pajarskienė B. Stresas darbe ir sveikata. Vilnius: Higienos instituto moksliniai – praktiniai darbai,
1995, p.6 -19, 28 -32.
18. Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidykla, 1993, p. 295.
19. Žukauskas G., Abilitacija stresas reabilitacija. Vilnius: Lietuvos teisės akademija, 1998,
20. Slauga ir sveikata, Kvalifikacijos kėlimo medžiaga, 2000, Nr.1 sausis, p.1 - 4.
21. Slauga ir sveikata, Kaip išvengti streso ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą streso metu, 1999, Nr. 11
lapkritis, p.5.
22. Slauga ir sveikata, Kaip išvengti streso ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą streso metu, 1999, Nr. 9
rugsėjis, p.6.
23. Weigand V., Moterų stresai. Vilnius: Alma Littera, 1998, p.12.
24. Chang E. Role stress in new nursing graduates. Nursing and Health Sciences, 2003, No. 5.
25. Ellis R. J., Hartley L.C. Managing and coordinating nursing care. Lippincott, 2000, p.236 – 237.
26. Greggs D. The stressful world of nursing. Medsurg nursing, June. 2004. No. 3.
50
27. Maurice V. Adams and Victor‘s principles of neurology. Seventh edition, 2001, p. 530.
28. Miller B.F., Brackaman C. K., Encyclopedia and dictionary of medicine, nursing and allied health.
Sounders company, 1987, p.1181.
29. Slocumb E. A measure of critical care nurses. Blackwel science, journal of advanced nursing. No .3
30. file://A:\Work related stress in nursing.htm
31. http://osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.htm
32. http://www.takas.lt/cv/mstraipsnis.php?msgid=13&=Sveikata
33. http://www.kvsc.lt/04_sveikata
51
1 priedas
ANKETA
“STRESAS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBE”
Šiuo metu klinikose yra vykdomas tyrimas, kurio tikslas yra įvertinti ar slaugytojos savo darbe
patiria stresą ir nustatyti kaip jis veikia darbo kokybę ir psichologinę savijautą. Nuoširdžiai prašome
Jūsų užpildyti šią anketą. Nei Jūsų vardai, nei pavardės nebus naudojamos (anketa anoniminė).
Anketą sudarė KMU Klinikinės slaugos magistratūros studentė Aušra Damašaitė. Anketos
duomenys bus naudojami rašant magistro darbą.
Teisingus anketos atsakymus prašome pabraukti.
I. BENDRI DUOMENYS:
Amžius ..............
Išsilavinimas................................................................
Darbo vieta ..................................................................
Kokioje pamainoje dirbate:
dieninėje
popietinėje
naktinėje
mišrioje
Kiek dirbate valandų per savaitę?....................
Kiek metų dirbate slaugytoja? ..................
II. DARBO APLINKA: (ar teisingi šie teiginiai?)
1. Jūs esate patenkinta savo dabartiniu darbu

5 Visiškai teisinga 4 Teisinga 3 Iš dalies teisinga 2 Neteisinga 1 Visiškai neteisinga
2. Galite savo žinias ir sugebėjimus panaudoti darbe
52
3. Jūsų darbe būna labai sunkūs periodai

4. Jūsų darbas nerviškai įtemptas

5. Jūsų darbas fiziškai įtemptas
6. Į jūsų nuomonę darbo klausimais yra atsižvelgiama
7. Jūsų viršininkas jums padeda ir paremia kai to reikia
8. Gerai sutariate su bendradarbiais
9. Jūs dažnai vėluojate į darbą (jei į klausimą atsakysite teigiamai pereikite prie klausimo
9a.)
9.a. Jei vėluojate, kiek kartų per mėnesį ..............................
10. Jūs jaučiate dėmesio koncentracijos stoką darbe
11. Dėl įtemptos situacijos darbe suprastėja jūsų darbo kokybė
12. Jūs dažnai atsiduriate konfliktinėse situacijose (jei į klausimą atsakysite teigiamai,
pereikite prie 12a. klausimo)
12.a. Jei atsiduriate konfliktinėse situacijose tai kiek kartų per mėnesį .............................
13. Dažnai darbe dėl susilpnėjusio saugaus elgesio patiriate traumų (jei į klausimą atsakysite
teigiamai, pereikite prie 13a. klausimo)
13.a. Jei patiriate traumas, tai kiek kartų per mėnesį .........................
53
14. Jūsų budėjimai yra įdomūs ir prasmingi
15. Vyresnysis personalas gerai išnaudoja ir pritaiko jūsų žinias ir patirtį
16. Jūsų žinios ir išsilavinimas leidžia gerai atlikti užduotis
17. Jeigu jums reikia pasimokyti, pvz: reikia vykti į tobulinimosi kursus, tai galite atlikti be
jokių trukdymų
18. Su bendradarbėmis dalijatės patirtimi, žiniomis, mokotės viena iš kitos
19. Didžiąją laiko dalį esate pasinėrusi į darbą
20. Jaučiate, kad jūsų pareiga yra sekti , jog visi suplanuoti darbai būtų įvykdyti
21. Jums leista priimti sprendimus savo darbo vietoje
22. Darbe jūs padedate ir paremiate viena kitą
23. Darbo vietoje vyrauja komandos dvasia
24. Jūsų kolegos džiaugiasi kai gerai atliekate savo darbą
25. Jūsų kolegos rūpinasi jumis
26. Jus palaiko ir paremia kai turite sumanymų ir pasiūlymų
54
27. Darbo atmosfera yra draugiška ir gera
28. Stengiatės, kad niekas neliktų nesuprastas ir atsiskyręs
29. Jei darbe iškilo problemų visada surasite su kuo pasikalbėti
30. Nesutarimai paprastai sprendžiami gražiai ir nuoširdžiai
31. Jūsų skyrius (operacinė) gražiai sutaria ir bendrauja su kitais skyriais
III. STRESAS IR PASITENKINIMAS (ar teisingi šie teiginiai?)
1. Jūs jautėte stresą per pastąrąjį mėnesį

2. Jūsų sveikatos būklė palyginus su kitais jūsų amžiaus žmonėmis yra gera
3. Jūs patenkinta savo dabartiniu gyvenimu

4. Jūs dažnai jaučiatės nusiminus dėl to, kad kažkas įvyko netikėtai
5. Jūs jaučiate, kad negalite kontroliuoti svarbių dalykų savo gyvenime
6. Jūs pasitikite savo sugebėjimais spręsti asmenines problemas
7. Viskas klostosi taip kaip jūs norite
55
8. Jūs pykstate dėl dalykų, kurių negalite sukontroliuoti
9. Susikaupė tiek darbų, jog negalite susitvarkyti
10. Namuose jūs išliejate darbe susikaupusias emocijas
11. Rūpesčiai namuose sumažina dėmesio koncentraciją darbe
12. Jūs jaučiate šiuos požymius:
Esu nuvargus
Jaučiu depresiją
Buvo gera diena
Fiziškai sudirgus
Emociškai sudirgus
Esu laiminga
Jaučiuosi”perdegus”
Jaučiuos nelaiminga
Jaučiuos išvargus
Jaučiuos bevertė
Esu pasipiktinus žmonėmis
Jaučiuos silpna ir bejėgė
Jaučiuos beviltiškai
Jaučiuos atstumta
Jaučiuos optimistiškai
Jaučiuos energingai
56
Jaučiuos suirzus.
Iš pateiktų variantų išsirinkite ir pažymėkite tuos, kurie jums sukelia stresą:
Susidūrimas su mirtimi
Didelė pacientų kaita
Negalėjimas užtikrinti reikiamos kokybės slaugos, nes trūksta pinigų, personalo
Negalėjimas atlikti profesinių reikalavimų dėl per didelio darbo krūvio
Nuolatinis spaudimas atlikti užduotis kaip galima greičiau
Kraujo ar ekskrementų vaizdas
Rutininis ar monotoniškas darbas
Baimė, kad negalėsite prisitaikyti prie greit besikeičiančios tobulėjančios technikos
Neveikianti aparatūra
Priekabus gydytojas
Aparatūra ar instrumentai, kurių reikiamu metu negalima surasti
Tingūs bendradarbiai
Nepakankamas bendravimas
Nepakankama problemų sprendimo aplinka
Menkas darbo užmokestis
Kita.........................................................................................................
V.DARBO PAGERINIMAS IR PARAMOS POREIKIS:
1. Savo asmenines problemas norėtumėte aptarti su psichologu

2. Jūsų darbo sąlygas reikia patobulinti

57
3. Kaip reikėtų pagerinti jūsų darbo sąlygas?
Modernizuojant techniką
Atliekant reorganizaciją
Plėtojant personalo bendradarbiavimą
Kita.........................................................................................................
4. Išvardinkite tris pagrindinius būdus nuo kurių jums praeina stresas:
1......................................................................................
2......................................................................................
3......................................................................................
DĖKOJU UŽ SUGAIŠTĄ LAIKĄ!
58

Kauno Medicinos Universitetas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Kauno Medicinos Universitetas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

STRESAS IR JO ĮTAKA BENDROSIOS PRAKTIKOS

Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų darbo kokybę ir

1. Įvertinti kaip stresas veikia bendrosios praktikos slaugytojų darbą.

I. KAS YRA STRESAS

Nurodomos pačios įvairiausios priežastys, galinčios sukelti stresines situacijas. Skiriamos

I. III. STRESO PASIREIŠKIMO FORMOS

I. IV. REAKCIJOS Į STRESĄ

Psichologijoje ir psichiatrijoje dažnai vartojamas “ frustracijos “ terminas, kurį 1945 metais

II. I. PRIEŽASTYS GALINČIOS SUKELTI STRESĄ DARBE

Dažniausios streso priežastys:

1 lentelė. Psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai.

II. II. KOKIAS PASEKMES SUKELIA STRESAS DARBE

II. II. I. EMOCINIS IŠSEKIMAS

III. KAIP IŠVENGTI STRESO DARBE

III. I. LAZARUS STRESO VALDYMO MODELIS

III. II. ANTANOWSKIO SUSIDOROJIMO SU STRESU

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Apklausoje dalyvavo 13 respondenčių iš Gastroenterologinio skyriaus, 20 – iš Psichiatrijos skyriaus,

2 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą.

3 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal darbo stažą.

Vėliausiai įdarbinta slaugytoja dirba 6 mėnesius, ilgiausiai – 40 metų.

4 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal dirbamas pamainas.

Apibendrinus galima pasakyti, kad respondenčių demografinės socialinės charakteristikos buvo

IV. II. DARBO APLINKOS ANALIZĖ

1 pav. Slaugytojų pasitenkinimas savo dabartiniu darbu.

2 pav. Ar darbe būna sunkūs periodai.

3 pav. Ar slaugytojų darbas fiziškai įtemptas.

4 pav. Ar atsižvelgiama į slaugytojų nuomonę darbo klausimais.

5 pav. Ar slaugytojos vėluoja į darbą.

Per mėnesį laiko slaugytojos pavėluoja į darbą nuo 1 iki 10 kartų.

6 pav. Konfliktinių situacijų vertinimas.

Ar slaugytojų budėjimai yra įdomūs ir prasmingi, 33 proc. tiriamųjų sutinka su teiginiu,

7 pav. Ar slaugytojų budėjimai yra įdomūs ir prasmingi.

8 pav. Ar slaugytojos didžiąją laiko dalį pasinėrusios į darbą.

9 pav. Komandinio darbo vertinimas.

10 pav. Darbo atmosferos vertinimas.

Ar slaugytojos stengiasi, kad niekas neliktų nesuprastas ir atsiskyręs, teigiamai atsakė

11 pav. Ar nesutarimai sprendžiami gražiai.

12 pav. Ar slaugytojos jaučia stresą.

13 pav. Pasitenkinimas savo dabartiniu darbu.

14 pav. Ar slaugytojos namuose išlieja darbe susikaupusias emocijas.

18 proc. respondenčių rūpesčiai namuose sumažina dėmesio koncentracijos stoką darbe.

5 lentelė. Slaugytojų pojūčių vertinimas.

POŽYMIAI VISIŠKAI TEISINGA IŠ DALIES NETEISINGA VISIŠKAI

ESU NUVARGUS 5% 15% 37% 38% 7%

JAUČIU 1% 30% 42% 27%

BUVO GERA 12% 3%4 48% 2% 4%

FIZIŠKAI 1% 6% 57% 25% 11%

EMOCIŠKAI 2% 14% 53% 21% 10%

ESU LAIMINGA 5% 29% 56% 8% 2%

JAUČIUOS 2% 3% 32% 32% 31%

JAUČIUOS 4% 3% 29% 34% 30%

JAUČIUOS 4% 8% 58% 19% 11%

JAUČIUOS 4% 26% 25% 47%

ESU 2% 6% 43% 29% 20%

JAUČIUOS 1% 3% 25% 29% 42%

JAUČIUOS 1% 21% 30% 48%

JAUČIUOS 1% 23% 40% 36%

JAUČIUOS 17% 23% 53% 7%

JAUČIUOS 7% 19% 61% 12% 1%

JAUČIUOS 1% 4% 45% 32% 18%