LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

KRISTINA LIUTKEVIČIŪTĖ

PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VERTINIMAS REGIONO

LIGONINĖJE
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė Slauga“ (621B70002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė
Prof. Dr. O. Riklikienė

KAUNAS, 2018
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Kvalifikacinės komisijos pirmininkė

Dr. L. Spirgienė

PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VERTINIMAS REGIONO

LIGONINĖJE

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė Slauga“ (621B70002) baigiamasis darbas

Darbo vadovė
Prof. Dr. O. Riklikienė
2018 gegužės mėn. 14 d.

Magistrantė
Kristina Liutkevičiūtė
2018 gegužės mėn. 14 d.

KAUNAS, 2018
 3

TURINYS

SANTRAUKA......................................................................................................................................... 4
SUMMARY............................................................................................................................................. 5
SANTRUMPOS ...................................................................................................................................... 6
ĮVADAS................................................................................................................................................... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................................. 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 10
1.1. Pacientų saugos kultūros reikšmė paslaugų kokybei .................................................................. 10
1.1.1 Pacientų saugos kultūros samprata ........................................................................................ 12
1.1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo iniciatyvos Lietuvoje .......................... 13
1.2 Pacientų saugos problematika Lietuvoje ir užsienio valstybėse .................................................. 16
1.3 Pacientų saugos kultūrą gydymo įstaigoje lemiantys veiksniai ................................................... 23
1.3.1 Komandinio darbo svarba pacientų saugai gydymo įstaigoje ............................................... 23
1.3.2 Sveikatos priežiūros vadovų vadovavimo reikšmė pacientų saugos stiprinimui gydymo
įstaigoje .......................................................................................................................................... 25
1.3.3. Žmogiškųjų išteklių skaičiaus ir struktūros poveikis sveikatos priežiūros kokybei ............ 27
1.4. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas, taikant Sisteminių veiksnių teoriją ir J. Reason
“Šveicariško sūrio” modelį................................................................................................................. 29
2. TYRIMO METODIKA ................................................................................................................... 35
2.1 Tyrimo organizavimas.................................................................................................................. 35
2.2 Tyrimo imtis ir atranka ................................................................................................................. 35
2.3 Tyrimo metodai ir priemonės ....................................................................................................... 37
2.4 Tyrimo etika ................................................................................................................................. 38
2.5 Duomenų analizės metodai .......................................................................................................... 38
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ............................................................................................ 40
3.1. Slaugos specialistų ir gydytojų požiūris į pacientų saugos kultūrą atskirose įstaigos veiklos
srityse ................................................................................................................................................. 40
3.2. Pacientų saugos kultūros sričių palyginimas pagal tyrimo dalyvių sociodemografinius požymius
............................................................................................................................................................ 45
3.3 Pacientų saugos kultūros sričių vertinimo sąsajos su respondentų darbo vietų charakteristikomis
............................................................................................................................................................ 46
3.4. Slaugos specialistų ir gydytojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą palyginimas ........................ 48
3.5. Pacientų saugos gerinimo įstaigoje galimybės slaugos specialistų ir gydytojų požiūriu ............ 51
IŠVADOS .............................................................................................................................................. 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................. 54
PUBLIKACIJOS .................................................................................................................................. 55
LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................................ 56
PRIEDAI ............................................................................................................................................... 62
 4

SANTRAUKA

Kristina Liutkevičiūtė. Pacientų saugos kultūros vertinimas regiono ligoninėje. Magistrantūros

baigiamasis darbas / Mokslinė vadovė Prof. Dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2018: 61 p.
Darbo tikslas: ištirti pacientų saugos kultūrą regiono ligoninėje slaugos specialistų ir gydytojų
požiūriu.
Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo VšĮ. Marijampolės ligoninės gydytojai ir slaugos specialistai,
t.y. slaugytojai ir akušeriai. Anketinė apklausa vyko 2017 m. Tyrime dalyvavo 209 respondentai (atsako
dažnis - 83,93 proc.). Tyrimui naudota Pacientų saugos kultūros tyrimo ligoninėse anketa. Anketa
sudaryta vadovaujantis JAV Sveikatos priežiūros kokybės ir tyrimų agentūros parengta metodika (2004).
Duomenys analizuoti „SPSS/w 17.0“ ir MS Excel programomis.
Rezultatai: VšĮ. Marjampolės ligoninės specialistų nuomone, pacientų saugumui užtikrinti svarbiausi
yra: bendradarbiavimas (63,6±15,9), darbo vieta (51,5±7,4), vadovavimas (48,1±11,5), administracijos
veiksmai (44,9±7,9) ir nepageidaujamų įvykių dažnumas (24,9±13,5). Nustatyta, jog gydytojai
bendradarbiavimo dimensiją, sprendžiant pacientų saugos klausimus, laiko mažiau vyraujančia (56,4±17,8),
negu slaugos specialistai, t. y. slaugytojai ir akušerės (65,4±14,9) (p=0,001). Taip pat nustatyta, kad slaugos
specialistai dažniau sutinka, jog jų darbo vietoje yra aptariami nepageidaujami įvykiai, bei diskutuojama
apie prevencijos būdus (76,6 proc.), o gydytojai mano, kad tai vyksta rečiau (50,0 proc.) (p<0,05).
Tyrimas taip pat parodė, kad priėmimo (56,7±6,5), radiologijos (52,9±17,4), reabilitacijos (58,8±15,9)
ir vidaus ligų (58,3±15,4) skyriuose dirbantys gydytojai, slaugytojai ir akušerės prasčiau vertina
bendradarbiavimą ir komandinį darbą savo aplinkoje, lyginant su kitais skyriais (p=0,001).
Reabilitacijos (43,8±19,0), traumatologijos (45,2±9,0) ir vidaus ligų (45,0±12,2) skyriai mažesniais
balais vertino savo vadovų vadovavimą ir nuo vadovavimo priklausantį saugumo užtikrinimą, negu kiti
ligoninės skyriai (p= 0,047). Nustatyta, jog beveik pusė apklaustųjų (42,6 proc.) pacientų saugos kultūrą
vertino labai gerai. Tuo tarpu 2,9 proc. manė, jog jų ligoninėje pacientų saugumas nėra užtikrintas.
Išvados: Bendradarbiavimas ir komandinis darbas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys pacientų
saugumo užtikrinimą rajono ligoninėje gydytojų ir slaugos specialistų požiūriu, nors gydytojai linkę
mažiau su tuo sutikti nei slaugos specialistai. Dar ne visuose skyriuose jaučiamas vadovų indėlis gerinant
pacientų saugą; bei priėmimo, radiologijos, reabilitacijos ir vidaus ligų skyriuose vis dar stinga
komandinio darbo.
Raktiniai žodžiai: pacientų sauga, saugos kultūra, nepageidaujami įvykiai.
 5

SUMMARY

Kristina Liutkevičiūtė. The assessment of patient safety culture at the regional hospital. Thesis
of Master‘s degree / Scientific supervisor Prof. Dr. Olga Riklikienė. Lithuanian university of Health
Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2018: 61 p.
The purpose of this study: to assess the attitude of nursing specialists and physicians towards
patient safety culture at the regional hospital.
Methods. Marijampole Hospital physicians and nursing specialists, i.e. nurses and
obstetricians, participated in the research. Questionnaire survey was carried out in 2017. 209
respondents participated in the research (response rate 83.93 %). Patient Safety Culture Survey
Questionnaire was used for the research. The Questionnaire was developed in accordance with the
USA Agency for Healthcare Research and Quality method (2004). Data were analysed using “SPSS/w
17.0” and MS Excel software.
Results. According to specialists of Marijampole Hospital, the most important factors to
assure safety of patients are: cooperation (63.6±15.9), workplace (51.5±7.4), management (48.1±11.5),
administration actions (44.9±7.9) and frequency of adverse events (24.9±13.5). It was established that
physicians consider cooperation dimension, when solving safety issues, less dominating (56.4±17.8)
than nursing specialists, i.e. nurses and obstetricians (65.4±14.9) (p=0.001). It was also established
that nursing specialists more often agree that at their workplaces adverse events and their prevention
measures are discussed (76.6 %), and physicians suppose that this happens rarely (50.0 %) (p<0.05).
The research also demonstrated that physicians, nurses and obstetricians working in emergency
(56.7±6.5), radiology (52.9±17.4), rehabilitation (58.8±15.9) and inner disease (58.3±15.4) units have
low assessment of cooperation and team work in their environment, comparing with other units
(p=0.001). Rehabilitation (43.8±19.0), traumatology (45.2±9.0) and inner disease (45.0±12.2) units
have lower assessment in points of their management and safety assurance depending on management,
comparing with other units of the hospital (p=0.047). It was established that almost half of the
respondents (42.6 %) have high assessment of patient safety culture. Thus, 2.9 % suppose that patient
safety is not ensured in their hospital.
Conclusions. Cooperation and team work are the most important factors, predetermining
patient safety assurance in a regional hospital in terms of physicians and nursing specialists, though the
opinion of physicians differs from the opinion of nursing specialists. Contribution of managers in
patient safety improvement is felt not in all units; here is low team work assessment in emergency,
radiology, rehabilitation and inner disease units.
Key words: Patient safety, safety culture, adverse events.
 6

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

PS – Pacientų sauga
ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga
NĮ – Nepageidaujami įvykiai
SP – Sveikatos priežiūra
GMP – Greitoji medicinos pagalba
PSPC – Pirminės sveikatos priežiūros centras
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ES – Europos Sąjunga
VšĮ. – Viešoji įstaiga
ABC – Amerikos transliavimo kompanija (angl. American Broadcasting Company)
N – Populiacijos dydis
SN – Standartinis nuokrypis
r – Spearman koreliacijos koeficientas
p – Reikšmingumo lygmuo
m - Aritmetinis vidurkis
z – proporcijų lygybės testo (z testo) statistinis kriterijus
Pagr. – Pagrindinis
 7

ĮVADAS

Pacientų saugos gerinimas yra vienas Europos Sąjungos (ES) sveikatos politikos prioritetų. Greita
mokslo ir praktikos pažanga, sveikatos priežiūros technologijų vystymasis, teisinės bazės kaita bei
nuolat vykstantys sveikatos priežiūros struktūrų ir procesų pertvarkymai daro sveikatos priežiūrą vis
sudėtingesnę ir rizikingesnę, sudaro prielaidas techninių-organizacinių veiksnių sąlygotoms klaidoms
atsirasti. Sveikatos priežiūros sektoriuje net elementariausios klaidos gali tapti tragiškų pasekmių
priežastimi, todėl sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas, ypatingą dėmesį
skiriant pacientų saugai, tampa svarbiu iššūkiu visoms pasaulio valstybėms organizuojant ir pertvarkant
nacionalines sveikatos priežiūros sistemas [9].
Aktualumas: per paskutinį dešimtmetį pasaulyje parengtų publikacijų rezultatai įrodo, kad
Sveikatos priežiūroje pasitaikantys nepageidaujami įvykiai (NĮ) yra pakankamai dažni [14]. 2008 m.
kovo 25 d. – gegužės 20 d. Europos bendrijos komisijos vykdytos apklausos, pacientų saugos klausimais,
rezultatai parodė, kad maždaug 20 proc. iš konsultacijose dalyvavusių 185 respondentų yra patyrę
nepageidaujamų įvykių [12]. Todėl NĮ dažnai sukelia didelius ekonominius, socialinius, psichologinius
bei moralinius nuostolius. Atlikti tyrimai rodo, jog papildomos gydymo išlaidos ir hospitalizacija,
gydymo įstaigoje įgytos infekcijos, negalia bei bylinėjimosi išlaidos kai kurioms pasaulio šalims
kiekvienais metais kainuoja nuo 6 iki 29 milijardų JAV dolerių. Todėl pacientų sauga yra laikoma
aktualia globaline visuomenės sveikatos problema, kuri paveikia visas pasaulio šalis, nepriklausomai
nuo jų ekonominio išsivystymo lygio [14].
NĮ medicinoje kartojasi, jų dažnis bei sukeliami finansiniai nuostoliai tampa nepakeliami net
tokioms valstybėms kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Australija. JAV NĮ medicinoje kasmet kainuoja
17–29 mlrd. JAV dolerių. Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba teisminiams ieškiniams
patenkinti išleidžia apie 400 mln. svarų sterlingų per metus, SP sistema dėl ligoninėse įvykusių infekcijų
praranda daugiau kaip 1 mlrd. svarų sterlingų. Nepageidaujamų įvykių mastas Europos Sąjungos (ES)
valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose taip pat gana aukštas. 8–12 proc. Europos Sąjungos
ligoninėse gydomų pacientų, gaudami Sveikatos priežiūros paslaugas, patiria NĮ. Problemos
akivaizdumas Europos Sąjungos ir kitas Pasaulio valstybes paskatino pacientų saugą įvardyti kaip
atskirą procesą bei pradėti kurti pacientų saugos kultūrą tarptautiniu mastu [1].
2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. visose 28 ES valstybėse narėse atliktos „Eurobarometro“
apklausos apie Pacientų saugą ir Sveikatos priežiūros kokybę duomenimis, šiek tiek daugiau nei pusė
(53 proc.) respondentų ES piliečių (lygiai tiek pat ir Lietuvoje) mano, kad jų šalies ligoninių pacientai
gali patirti žalą [16]. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) apskaičiavo, kad nuo su
sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES vidutiniškai nukenčia vienas iš dvidešimties hospitalizuotų
 8

pacientų, t. y. 4,1 mln. pacientų per metus, o dėl tokių infekcijų kiekvienais metais miršta 37 000 žmonių
[15]. Nerimą keliantį infekcijų mastą lemia daug veiksnių. Tarp organizacinių ir elgsenos veiksnių –
didelis lovų užimtumas, didėjantis pacientų judėjimas sveikatos priežiūros sistemose ir tarp jų,
nepatenkinamas darbuotojų ir pacientų skaičiaus santykis, nepakankama rankų higiena ir kita infekcijų
prevencijos ir kontrolės praktika, netinkamai sveikatos priežiūros personalo naudojamos invazinės
priemonės. Už sveikatos priežiūros įstaigų ribų svarbūs kiti veiksniai, kaip antai, netinkamas
antimikrobinių medžiagų naudojimas [12]. Todėl atsirado poreikis apibendrinti ir sukurti modelį,
mažinantį NĮ sveikatos priežiūroje.
Pacientų saugos kultūra – individualaus ir organizacinio elgesio modelis, nukreiptas nuolat mažinti
žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas [1]. Ji lemia gydytojų ir
kitų specialistų elgesį, nuostatas ir supratimą darbe teikiant prioritetą pacientų saugai, lyginant su kitais
tikslais (pavyzdžiui, našumo arba efektyvumo). Kultūra taip pat padeda suvokti, kas yra pagirtina ir kas
yra baudžiama (formaliai darbo vadovų arba neoficialiai kolegų ir komandos narių). Tokiu būdu, kultūra
įtakoja motyvaciją įsitraukti į saugų elgesį ir vėliau jį išplėsti savo kasdieninėje praktikoje [53]. Tai
atvira ir teisinga, žmones kalbėti apie klaidas skatinanti kultūra [16].
Ne visada nepageidaujamų įvykių atsiradimui įtakos turi vien tik darbuotojo neprofesionalumas ir
asmeninės klaidos. Vis dažniau pradedama manyti, kad klaidų medicinoje priežastys yra kur kas
gilesniuose sveikatos sistemos sluoksniuose. Svarbus yra bendras visos ligoninės kvalifikuotų
darbuotojų požiūris į pacientų saugos kultūrą ir nuo ko jis priklauso. Todėl šio mokslinio tyrimo metu
bus tyrinėjamas kvalifikuotų darbuotojų požiūris į pacientų saugos kultūrą, atsižvelgiant į organizacinius
veiksnius.
Naujumas: pacientų saugos tema Lietuvoje tampa vis labiau analizuojama lietuvių autorių.
Mokslinius tyrimus šioje srityje atliko S. Paulikienė (2013), R. Žigutienė (2014), J. Grigonienė (2017),
J. Ribelienė (2017) ir kt., taip pat prie pacientų saugos tyrinėjimo prisidėjo ir L. Paškevičius parašęs
disertaciją (2017). Tačiau rajoninės ir regioninės ligoninės sulaukia kiek mažesnio autorių
susidomėjimo. Todėl pirmą kartą VšĮ. Marijampolės ligoninėje atliktas Pacientų saugos kultūros
tyrimas, suteikiantis galimybę įstaigai palyginti esamą padėtį ir dalintis patirtimi su kitomis ligoninėmis
ne tik valstybiniu, bet ir tarptautiniu lygiu.
Šio darbo tikslas - ištirti pacientų saugos kultūrą regiono ligoninėje slaugos specialistų ir gydytojų
požiūriu.
 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti pacientų saugos kultūrą regiono ligoninėje slaugos specialistų ir gydytojų
požiūriu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti pacientų saugos kultūrą atskirose įstaigos veiklos srityse slaugos specialistų ir gydytojų
požiūriu.
2. Išanalizuoti pacientų saugos kultūros vertinimą, atsižvelgiant į slaugos specialistų ir gydytojų
darbo vietų charakteristikas.
3. Palyginti slaugos specialistų ir gydytojų požiūrį į pacientų saugos kultūrą.
4. Išanalizuoti slaugos specialistų ir gydytojų nuomonę apie pacientų saugos kultūros gerinimo
perspektyvas.

Tyrimo objektas - požiūris į saugos kultūrą.

Tyrimo subjektas – regiono ligoninės gydytojai ir slaugos specialistai: slaugytojai ir akušeriai.

Darbo hipotezė: Marijampolės ligoninės gydytojų ir slaugos specialistų: slaugytojų ir akušerių

požiūris į pacientų saugos kultūrą ligoninėje yra teigiamas.
 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Klysti - žmogiška, slėpti klaidas – nedovanotina, nesimokyti iš klaidų –

neatleistina. Liam Donaldson

1.1. Pacientų saugos kultūros reikšmė paslaugų kokybei

1999 m. Nacionalinės mokslų akademijos išleistoje mokslinėje publikacijoje „Klysti yra žmogiška:
saugesnė sveikatos priežiūra“ viena pagrindinių autorių Linda T. Kohn teigė, kad kiekvienais metais
Amerikoje dėl nesaugios medicinos praktikos miršta nuo 44 iki 98 tūkst. žmonių [18]. Šis pranešimas
tapo iššūkiu sveikatos priežiūros sistemai ir „kaltinimo ir bausmių kultūrai“, egzistuojančiai ir JAV, ir
kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose. Publikacijos autoriai įžvelgė naują sisteminį požiūrį į sveikatos
paslaugų saugumą ir klaidų medicinoje prevenciją: „klaidos yra organizacinių - sisteminių veiksnių ir
prielaidų, o ne individualaus neprofesionalumo ar aplaidumo pasekmė”. Po Amerikos medicinos
instituto paskelbtos ataskaitos pasaulyje gerokai padidėjo naujų tyrimų, pranešimų apie pacientų saugą.
Tad mokslininkai paskatino politikus, valstybių vadovus ir tarptautines organizacijas suprasti pacientų
saugos svarbą ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta pacientų sauga. Autorių idėjos paskatino sveikatos
priežiūros paslaugų saugumo problemą iškelti į viešumą ir įvardyti prioritetine sveikatos priežiūros
sektoriaus problema. Tai galima laikyti naujos sveikatinimo krypties – pacientų saugos – pradžia [9],
kuri yra orientuota į sistemines organizacines klaidos pasekmes, kurios sudaro sąlygas atsirasti klaidai
medicinoje.
Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos suprantamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos
sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos [74]. Jas
pacientui suteikia sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal
šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo
galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Viena iš kokybiškos asmens
sveikatos priežiūros dimensijų – pacientų sauga, kuri analizuojama kaip visuomenės sveikatos problema
bei kaip sudėtinė kokybiškos sveikatos priežiūros dalis [51]. Taip atsirado poreikis apibendrinti ir
sukonkretinti teikiamas saugias sveikatos priežiūros paslaugas ir buvo priimtas pacientų saugos kultūros
terminas. Pacientų saugos kultūra – tai individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir
vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti
padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros pslaugas [3].
Kanadoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad per metus 7,5 proc. pacientų, patekusių į ligonines,
patyrė 1 ar daugiau NĮ. 36,9 proc. šių pacientų patyrė NĮ, kurie galėjo būti išvengti. 20,8 proc. visų
 11

patyrusiųjų NĮ, mirė. Dažniausiai pasitaikantys NĮ buvo susiję su chirurginėmis procedūromis bei vaistų
vartojimu. Taip pat šio tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad 255 pacientams, patyrusiems NĮ, gydyti
ligoninėje buvo reikalinga papildomai 1521 diena, kurios buvo tiesiogiai susijusios su įvykusiais NĮ
[52]. JAV atliktos studijos išvados atskleidžia, jog NĮ, kuriuos patyrė pacientai, darė didelį poveikį jų
gyvenimo kokybei. Patirtas stipresnis skausmas, negalia ar psichologinė trauma paveikė tiriamųjų darbą
bei visuomeninį gyvenimą. Nustatyta, kad tai sukrėtė ne tik pačius pacientus, patyrusius NĮ, bet ir jų
artimuosius [14]. Visame pasaulyje patiriami nepageidaujami įvykiai ir jų pasekmės paskatino susikurti
pacientų saugos kultūrai, kuri būtina norint užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros
paslaugas.
Lietuvoje medikai ir politikai sutaria vienu klausimu, kad sveikatos priežiūros kokybę reikia
gerinti. Tuo tikslu sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-642 buvo patvirtinta
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programa. Nuo 2008 m. įsigaliojo „Minimalių
asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašas“. Visa tai įgalina sveikatos priežiūros
įstaigas daugiau dėmesio skirti pacientų saugai [22].
Sveikatos priežiūros kokybei ir saugai užtikrinti bei gerinti naudojami įvairūs kokybės vadybos
principai ir metodai. Būdus, kaip galima gerinti ir užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, galima
suskirstyti į išorinius ir vidinius. Lietuvoje vyrauja išoriniai sveikatos priežiūros kokybės reguliavimo
metodai, o kokybė užtikrinama „gaisrų gesinimo“ būdu. Taikant šį būdą nubaudžiamas klaidą padaręs
asmuo, pacientui atlyginama žala, tačiau neįsigilinama į tikrąsias NĮ priežastis. Šios priežastys
neanalizuojamos ir neįgyvendinamos reikiamos prevencinės priemonės. Reikia pripažinti, kad kokybės
sistemos veiksmingumą sveikatos priežiūros įstaigose lemia ir vidiniai įstaigos veiksniai, tokie kaip
administracijos reiklumas ir sugebėjimas įdiegti sistemą personalui nepriverstiniu būdu [22].
Taigi paciento teisė į kokybišką paslaugą reikštų paciento galimybę gauti tinkamą, jo poreikius
atitinkančią asmens sveikatos priežiūros paslaugą, garantuojamą įstatymo. Kokybė – objekto savybių
visuma, įgalinanti tenkinti vartotojų išreikštus ir numatomus poreikius. Teisės į kokybišką paslaugą
samprata plačiai aptariama ir etikos aspektu. Kokybiška sveikatos priežiūra suprantama kaip veikla,
„apimanti viską, ką mes darome, kad išlaikytume, tęstume ir atkurtume savo „pasaulį“ tokį, kad mums
jame būtų kuo geriau gyventi“. Autoriai išryškina moralinius kokybiškos paslaugos požymius: gydytojo
rūpinimąsi pacientu, dėmesingumą, atsakomybę už pacientą [21].
Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos
stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam
pacientui, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar
sveikatos priežiūros specialistų komanda. Kokybė vertinama remiantis požymiais, kurie turėtų atspindėti
įvairias sveikatos priežiūros kokybės savybes. Tai gali būti rekomendacijos, gydymo metodikos,
procedūrų aprašymai, įvairūs sveikatos priežiūros rodikliai. Pacientų saugos rodikliai yra būtina sąlyga
 12

sveikatos priežiūros kokybei vertinti, stebėti ir gerinti. NĮ atvejų skaičius sveikatos priežiūroje vaidina
svarbų vaidmenį kalbant apie kokybės vadybą. Jie yra kokybės ir jos gerinimo žymuo, išreikštas
kiekybiškai ir įgalinantis mokytis iš klaidų [20].
Juk net ir Hipokratas pripažino potencialias klaidas, kurios kyla dėl gydytojų kaltės nors, jų
ketinimai ir būna geri. Graikijos gydytojai 4 amžiuje prieš Kristų parengė Hipokrato priesaiką ir
pažadėjo "Pagal mano sugebėjimus nustatyti pacientams gydymo režimą ir niekada niekam nepadaryti
žalos." Nuo tada, direktyva primum non nocere (Pirmiausia nepakenkti) tapo pagrindiniu principu
šiuolaikinėje medicinoje. JAV visuomenė ir anestezijos specialistai buvo šokiruoti 1982 balandžio
mėn. ABC televizijos laidoje 20/20 , pavadintame "Gilus miegas“, pristatydamas anestetikų sukeltus
nelaimingus atsitikimus. Gamintojai teigė, kad kiekvienais metais 6000 amerikiečių miršta arba kenčia
smegenų pažeidimus, susijusiomis su šiomis nesėkmėmis [17]. Tai buvo pirmasis bandymas kalbėti ir
atskleisti gydytojams ir visuomenei apie medicinoje vyraujančias problemas.
1984 m. Amerikos anesteziologų draugija įsteigė Anestezijos pacientų saugos fondą. Tai buvo
pirmoji profesionali organizacija, panaudojusi terminą "pacientų sauga". Nors anesteziologai sudaro tik
apie 5 proc. gydytojų Jungtinėse Amerikos Valstijose, anesteziologija tapo pirmaujanti medicinos
specialybės sritis, sprendžianti klausimus pacientų saugos srityje. Šia patirtimi pasekė ir Australijos
anesteziologai, kai 1989 m. jie taip pat įkūrė Australijos pacientų saugos fondą , kurio tikslas buvo stebėti
ir kontroliuoti anestezijoje įvykstančias klaidas [17]. Tai buvo vienas rimtesnių bandymų kalbėti apie
pacientų saugą, tačiau nelaimingų atsitikimų medicinoje skaičius dar labai didelis. Visa tai suvaldyti
reikia tarptautinio masto organizacijos, vienijančias visas pasaulio valstybes, kovoti su šia medicinoje
vyraujančia problema.
Apibendrinant, pacientų saugos reikšmė yra svarbi sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Apie
pacientų saugą jau kalbėta net ir Antikos laikais. Ir nors nuo medicinos susikūrimo pradžios iki šių laikų
medicina patobulėjo neatpažįstamai, tačiau pacientų saugos kultūros problema išliko. Šiai problemai
spręsti reikia ne tik medikų, bet ir administracijos, vadovybės bei politikų atitinkamų sprendimų.

1.1.1 Pacientų saugos kultūros samprata

Pacientų saugos kultūra – pamatinis pacientų saugos elementas, todėl svarbu teisingai suvokti jos
sampratą ir turinį [16].
Pacientų saugos kultūra (angl. Patient Safety Culture) yra platesnė sąvoka nei pacientų sauga,
apimanti ne tik vadybą, saugos sistemas Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), bet ir darbuotojų
suvokimą apie Pacientų saugos kultūrą, jos vertybes, nuostatas, jų požiūrį, kompetenciją ir elgesį.
Saugos kultūra – tai individualių ir grupinių vertybių, požiūrių, supratimo, kompetencijų ir elgesio
 13

modelių visuma, kuri nustato organizacijos pacientų saugos valdymo ypatumus ir įpareigoja jų laikytis.
Tai įsitikinimai, vertybės, požiūriai, normos, neišsakytos prielaidos ir įsišakniję procesai saugos srityje,
kaip žmonės elgiasi ir dirba kartu, kad išvengtų NĮ. Iš esmės tai kultūra, kai darbuotojai nuolat
sąmoningai supranta, kad galima suklysti. Tai atvira ir teisinga, žmones kalbėti apie klaidas skatinanti
kultūra. Organizacijose, kur egzistuoja saugos kultūra, žmonės žino, kad klaidų pasitaiko ir kaip jų
išvengti [16]. Saugos kultūra reiškia, jog visos struktūros ir procesai organizacijoje, visos darbo vietos
ir priemonės, darbuotojų kvalifikacija ir jų tarpusavio santykiai yra apibrėžti tokiu būdu, kad saugus
veiksmas ir bendravimas yra galimas, bet kuriuo metu, ir bet kurioje darbo vietoje. Akivaizdu, kad
efektyvi saugos kultūra nėra priskiriama pavieniams už PS atsakingiems ASPĮ darbuotojams (pvz.,
saugos ar kokybės atstovams), bet visi įstaigos darbuotojai kiekvieną dieną savo darbe turi laikytis
saugos kultūros [19].
Pacientų saugos kultūrą galima apibrėžti kaip vieną organizacijos kultūros aspektų [23].
Konkretizuojant, tai bendros vertybės, įsitikinimai, normos ir procedūros, susijusios su pacientų sauga
tarp organizacijos, padalinio ar komandos narių. Ji įtakoja gydytojų ir kitų specialistų elgesį, nuostatas
ir supratimą darbe teikiant santykinį prioritetą pacientų saugai, lyginant su kitais tikslais (pvz., našumo
arba efektyvumo). Kultūra taip pat formuoja gydytojų ir kitų specialistų suvokimą apie „normalų“elgesį,
susijusį su pacientų sauga. Ji padeda suvokti, kas yra pagirtina ir kas yra baudžiama (formaliai darbo
vadovų arba neoficialiai kolegų ir komandos narių). Tokiu būdu, kultūra įtakoja motyvaciją įsitraukti į
saugų elgesį ir vėliau jį išplėsti savo kasdieninėje praktikoje. Daroma išvada, kad pacientų saugos
kultūros plėtojimas yra esminis didelių pastangų elementas, siekiant pagerinti pacientų saugą ir
Sveikatos priežiūros kokybę [53].
Taigi visuotinai yra priimta, kad užsienio šalių sveikatos kokybės valdymo ekspertai bei
mokslininkai pacientų saugos kultūrą apibūdina kaip individualaus ir organizacinio elgesio bendrais
įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstą kompleksinį modelį, nukreiptą nuolat mažinti žalą pacientui, kuri
gali būti padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas [10].
Apibendrinant galima teigti, jog pacientų saugos kultūra turėtų sąmoningai ugdyti sveikatos
priežiūros specialistų požiūrį į klaidas medicinoje ir taip užtikrinti pacientams saugias sveikatos
priežiūros paslaugas.

1.1.2 Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo iniciatyvos Lietuvoje

2005 – 2010 m. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje medicinos

paslaugų prieinamumas apibrėžiamas kaip valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros
sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį
 14

priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Mūsų šalyje yra aktualu gerinti paslaugų prieinamumą pacientams
bet kuriuo paros metu, mažinti pakartotinų diagnostikos ir gydymo procedūrų skaičių, gerinti
specializuotų gydytojų konsultacijų prieinamumą. Sveikatos apsaugos kokybė yra kompleksinė sąvoka,
sujungianti struktūrinius ir organizacinius sveikatos priežiūros aspektus (prieinamumas), procesų
aspektus (profesionalus ir produktyvus išteklių naudojimas ir geri priežiūros rezultatai), pacientų
sveikatos rezultatus, pacientų gerovę ir pasitenkinimą medicinos paslaugomis [54]. Tačiau 2011 m.
parengtoje Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programos ataskaitoje buvo
pateiktos išvados, kad:
• Atsižvelgiant į tai, kad programos įgyvendinimui buvo skirta apie 19 procentų
reikalingų lėšų, programa praktiškai liko neįgyvendinta;
• Plačiosios visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmime nėra pakankamas. Didžioji dalis
informacijos yra gaunama iš žiniasklaidos, kurios požiūris nėra teigiamas;
• Trūksta koordinuotos veiklos pacientų saugai nacionaliniu lygiu gerinti;
• Taikant tam tikras, lokalias priemones kiekvienoje organizacijoje, medikų motyvacija ir
organizacijos kultūra gerėja [23].
2014 m. nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. apklaustų respondentų ir ES piliečių nuomone, kol
kas pacientų sauga tebelieka neišspręsta ES problema. Tą patvirtina ir mokslinių tyrimų rezultatai –
atskleistas nemenkas pacientų saugos strategijų atotrūkis nuo praktikos ir tai, kad dėl to nemažai Europos
piliečių daliai gresia pavojus gauti nepakankamą priežiūrą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija laikosi
nuomonės, kad reikia dėti tolesnes ES lygmens pastangas ir padėti valstybėms narėms gerinti pacientų
saugą ir sveikatos priežiūros kokybę [25].
Todėl 2014 m. Europos Komisija paskelbė rekomendacijas dėl pacientų saugos ir su sveikatos
priežiūra susijusių infekcijos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo. Protokole buvo atptarti pasiekti ir
nepasiekti tikslai. Rekomendacija padidino informuotumą apie pacientų saugą politiniu lygmeniu ir
daugelyje ES valstybių narių paskatino tokius pokyčius kaip nacionalinių pacientų saugos strategijų ir
programų plėtotė bei pranešimų teikimo ir mokymosi sistemų kūrimas. Ji taip pat padeda puoselėti
aplinką, kurioje skatinama gerinti pacientų saugą ES. Tačiau rekomendacija padarė kiek mažesnį poveikį
puoselėjant pacientų saugos kultūrą sveikatos priežiūros įstaigų lygmeniu, t. y. skatinant sveikatos
priežiūros specialistus mokytis iš klaidų ir neieškant kaltųjų. Poveikis pacientų teisių gerinimo srityje
padarytas tik iš dalies. Valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai nurodė, kad reikia dėti daugiau
pastangų šviesti ir mokyti sveikatos priežiūros specialistus. Be to, Rekomendacijos įgyvendinimas
nepadidino ES piliečių pasitikėjimo savo šalies sveikatos priežiūros sauga ir kokybe [25].
Atsižvelgiant į atliktų tyrimų žemus pacientų saugos įvertinimus Lietuva ėmėsi iniciatyvos slaugos
srityje ir sukūrė Nacionalinės slaugos politikos 2016 – 2025 m. gaires, kuriose įtraukti ir pacientų saugos
klausimai.
 15

Nacionalinės slaugos politikos 2016 – 2025 m. gairės nustato nacionalinės slaugos politikos tikslą,
kryptis, problematiką, vertinimo kriterijus, rezultatų įgyvendinimą ir koordinavimą, siekiant pagerinti
slaugos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Slaugos kokybei ir pacientų saugumui užtikrinti įtakos turi
nepalanki slaugytojų darbo ir kita socialinė aplinka: nepakankamas slaugytojų skaičius ir naujų darbo
vietų trūkumas, dideli darbo krūviai, mažas darbo užmokestis, maža darbo vietų diferenciacija pagal
slaugytojų įgytą išsilavinimą ir kompetencijas, neužtikrinta darbų sauga, žemas profesijos prestižas [24].
Situacijai pagerinti buvo iškelti tikslai:

Slaugos kokybės ir pacientų saugos gerinimui [24]:

1. Įstatyminiu lygmeniu suteikti slaugytojams daugiau teisių ir atsakomybės, teikiant asmens sveikatos
priežiūros paslaugas ir užtikrinant slaugos paslaugų kokybę.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų slaugos administratoriams suteikti autonomiškumą.
3. Diegti slaugos kokybės ir stebėsenos vertinimo sistemą.
4. Sukurti bendrą elektroninės slaugos dokumentacijos sistemą.
5. Plėsti slaugos paslaugas ir slaugytojų savarankiškumą bei užtikrinti tolygų slaugos paslaugų
pasiskirstymą šalies regionuose.
6. Optimizuoti slaugytojų darbo krūvius.

Taip pat imtasi pacientų saugos gerinimo priemonių tikslams pasiekti [24]:

• Pirmajam tiksliui pasiekti nustatyta parengti Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir

akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projektą.
• Slaugos administratorių autonomiškumui pasiekti būtina patvirtinti jų kvalifikacinius
reikalavimus ir suteikti didesnius įgaliojimus priimti sprendimus.
• Slaugos kokybės ir stebėsenos vertinimo sistemai įdiegti būtina tobulinti teisės aktus, nustatyti
slaugos kokybės rodiklius ir vertinimo kriterijus bei juos patikrinti ASPĮ bandomuosiuose
projektuose.
• Sukurti e. slaugos dokumentacijos sistemą atsižvelgiant į specialistų darbo specifiką. Sukurtą
sistemą išbandyti ASPĮ ir integruoti į e. sveikatos sistemą. Taip pasirūpinti slaugytojų mokymais,
kaip naudotis šia sistema.
• Didinant slaugytojų savarankiškumą palaipsniui įtraukti daugiau slaugos paslaugų į ASPĮ
paslaugų teikimo reikalavimus ir numatyti naujų paslaugų finansavimą bei didinti slaugytojų
darbo užmokestį.
 16

• Optimizuojant slaugytojų darbo krūvius vertinti, kokią tai turi įtaką paslaugų kokybei ir pacientų
saugai. Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius slaugytojų darbo krūvius bei didinti slaugytojų
ir gydytojų skaičiaus santykį siekiant ES šalių narių vidurkio.

Pasiekus šiuos tikslus bus galima kokybiškai ir kiekybiškai vertinti sveikatos priežiūros kokybės ir
pacientų saugos mastą, kuris turi lemiamos reikšmės vertinant ir lyginant su ES sveikatos priežiūros
sistemų kokybe ir sauga [26]. Tikimasi, kad įgyvendinus 2016 – 2025 m. gaires, bus pasiektas aukštas
pacientų saugos lygis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Nors pagal 2016 – 2025 m. gaires slaugytojams numatyta suteikti daugiau teisių ir atsakomybės
teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, reikės atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir
išsiaiškinti, ar tai efektyvi priemonė užtikrinant paslaugų kokybę. Vienas svarbiausių veiksnių - darbo
krūvio optimizavimas.
2011 m. Lietuvoje atlikto “Dienos fotografijos”tyrimo duomenimis dalinai slaugytojų ir akušerių
skaičiaus mažėjimas kompensuojamas mažėjančio Lietuvos gyventojų skaičiaus, tačiau vis didėja
vyresnio amžiaus asmenų dalis, kuriems tenka nemaža sveikatos priežiūros paslaugų, ypač slaugos ir
geriatrijos profilio, dalis. Todėl esamas slaugytojų ir akušerių skaičius neatitinka esamo, o juo labiau,
ateities poreikio. Taip pat tyrimas parodė, kad slaugytojai daug laiko skiria netiesioginei priežiūrai, o tai
leidžia daryti pagrįstą išvadą, dėl didelio darbo krūvio, galimai neracionaliai administruojamo darbo,
pagalbinio personalo stokos ir / ar netinkamos jo struktūros [55].
Todėl galima daryti prielaidą, jog slaugytojų trūkumas, dideli darbo krūviai, greitas darbo tempas
neužtikrina pacientų saugos. Pradėti pertvarką reikėtų būtent nuo šių veiksnių įgyvendinimo.

1.2 Pacientų saugos problematika Lietuvoje ir užsienio valstybėse

Linda T. Kohn (1999) ir kt. parašyta knyga “To Err is Human: Building a Safer Health System” yra
laikoma vienu didžiausių pacientų saugos proveržiu medicinos istorijoje. Autorė prakalbo apie
medicininių kaidų mastą medicinoje ir jų daromą žalą ne tik pacientams, bet ir sveikatos priežiūrai.
Knygoje aprašomi du didelės apimties tyrimai, vienas atliktas Kolorade ir Jutoje, o kitas – Niujorke.
Nustatyta, kad nepageidaujami įvykiai sudarė 3,7 proc. hospitalizacijų. Iš jų Kolorado ir Jutos ligoninėse
6,6 proc. sudarė pacientų mirtys, o Niujorke - net 13,6 proc. Abiejuose tyrimuose daugiau kaip pusė šių
nepageidaujamų reiškinių įvyko dėl - medicininių klaidų, kurių buvo galima išvengti [63]. Pasak knygos,
dažniausiai pasitaikančios kaidos: paciento identifikavimo problemos, netinkamas medikamentų
administravimas, antiseptikos nesilaikymas, nepakankamai atidus paciento būklės stebėjimas [64].
 17

Veiksnių, lemiančių blogus pacientų rezultatus, yra keletas. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų,
įrodančių ryšį tarp darbo krūvių ir pacientų sveikatos būklės. Amerikiečių mokslininkė L. Aiken (2011)
atliko didelės apimties tyrimą, kuriame dalyvavo net 665 šalies ligoninės. Tyrimo metu buvo norima
išsiaiškint ryšį tarp slaugytojų pacientų slaugymo, darbo aplinkos ir slaugytojų išsilavinimo įtakos
pacientų mirštamumui ir klaidų išvengimo. Nustatyta, kad padidėjęs darbo krūvis didina pacientų mirčių
tikimybę maždaug 1,3 karto (arba 3 proc.). Taip pat geresnė slaugytojų darbo aplinka yra siejama su
mažesniu mirtingumu. Geresnė slaugytojų darbo aplinka yra ta, kurioje gydytojai ir slaugytojai turi gerus
darbo santykius, slaugytojai dalyvauja ligoninių organizaciniame valdyme, vadovybė išklauso ir
reaguoja į ligonių priežiūros problemas, kurias identifikuoja slaugytojai, bei kai institucijos investuoja į
nuolatinį slaugytojų mokymą ir pacientų priežiūros kokybės gerinimą [65].
Amerikiečių mokslininkė B. Kalisch (2011) atliko dar vieną svarbų pacientų saugai tyrimą.
Tyrimas atskleidė uždelstus slaugos veiksmus ir jų priežastis. Nustatyta, jog dažniausiai yra neatliekami
arba uždelsiama atlikti pacientų vedžiojimą, jų vartymą, maitinimą, pacientų mokymą, išrašymo
planavimą, teikiant emocinę paramą, higieną, pacientų priežiūros sekimą, bei paciento atvykimo ir
išvykimo dokumentavimą. Tam įtakos turėjo nepakankami darbo jėgos ištekliai, materialiniai ištekliai
bei bendravimo stoka [67].
Apibendrinant galima teigti, jog pacientų saugos srityje yra atlikta daug svarbių mokslinių tyrimų,
pagrindžiančių pacientų saugos svarbą ir priežastis. Tačiau sparčiai tobulėjanti medicinos sritis skatina
tobulėti ir pacientų saugą. Todėl moksliniai tyrimai šioje srityje turi būti vystomi toliau.
Pacientų saugos problematika Lietuvoje. Visame pasaulyje pacientų sauga sulaukia vis daugiau
dėmesio kaip itin aktuali ir bene svarbiausia 21 amžiaus medicinos problema. Ne išimtis ir Lietuva, kur
pacientų sauga vis labiau aptarinėjama mokslinių tyrimų pagrindu parodydama, kad Lietuvos medicina
neatsilieka nuo ES ir kitų pasaulio valstybių.
J. Grigonienė (2017) atliko tyrimą siekiant ištirti neatliktų arba uždelstų standartinių slaugos
veiksmų apimtis ir priežastis slaugos ligoninėje. Paaiškėjo, kad dažniausiai uždelsiamas arba
neatliekamas paciento vedžiojimas 3 kartus per dieną arba kaip paskirta (37,9 proc.), paciento mokymas
apie ligą ir atliekamus tyrimus (33,3 proc.), emocinės paramos pacientui ir jo šeimai teikimas (30,1
proc.), paciento vartymas kas 2 val. (21,6 proc.), taippat personalo dalyvavimas rengiamose
tarpdisciplininės priežiūros renginiuose. Respondentai identifikavo priežastis, kurios skatina neatlikti
arba uždelsti standartinius slaugos veiksmus. Tai stoka darbo išteklių, materialinių išteklių ir bendravimo
kliūtys [66]. Kitas svarbus tyrimas atliktas R. Žigutienės (2014), kurio tikslas buvo ivertinti Kauno
regiono greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbo vietos saugą. Nustatyta, jog saugos kultūros
vertinimas GMP darbuotojų požiūriu nėra teigiamas. Žemiausiais balais darbuotojai vertino streso
pripažinimo ir NĮ raiškos sritis. Taip pat tyrimas atskleidė, kad teikiant greitosios medicinos pagalbos
 18

paslaugas iškyla nepageidaujamų įvykių grėsmė, nors vadovų požiūris į saugą yra teigiamas, bet saugos
klimatas nėra suformuotas, darbuotojai nėra skatinami atvirai kalbėtis, pripažinti klaidas ir stresą [64].
2010 ir 2011 m. atlikti nacionaliniai tyrimai parodė, kad 80 proc. 2010 m. ir 74 proc. 2011 metais
šalies gyventojų stacionarinių paslaugų kokybę įvertino gerai ir labai gerai. Bet dėl tyrimo
metodologinių skirtumų teigti, kad per trejus metus stacionarinių paslaugų kokybė ženkliai pagerėjo,
visgi negalima. Tačiau lyginant su kitomis ES valstybių sveikatos sitema Lietuvos gyventojų nuomonė
paslaugų kokybė, tiek jų prieinamumo organizacine prasme yra reikšmingai prastesnė nei vidutiniškai
Europos Sąjungoje, tačiau ekonominio prieinamumo vertinimas yra labai arti Europos Sąjungos vidurkio
[41].
Svarbu paminėti, kad pacientų saugos suvokimas turi prasidėti nedirbant, o jau studijuojant.
S. Paulikienės (2013) atliktame tyrime, kurio tikslas buvo atskleisti praktinio mokymo ir mentorystės
vaidmenį, ugdant slaugos studentų pacientų saugos gebėjimus, tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią
respondentų dalį, praktinio mokymo metu įgijusią pacientų saugos gebėjimus, sudarė tik pusė tyrimo
dalyvių. Todėl galima teigti, kad praktinio mokymo metu slaugos studentai pacientų saugos gebėjimų
įgija nepakankamai. O mentoriaus veikla yra svarbi plėtojant slaugos studentų gebėjimus užtikrinti
pacientų saugą praktinio mokymo metu. Kuo kokybiškesnė mentoriaus veikla, tuo studentai įgyja
daugiau gebėjimų praktinio mokymo metu [38]. Todėl privaloma, net ir studijų metu, pradedant nuo
bakalauro laipsnio mokytis ne vien tik teorijos, bet ir vystyti kokybišką praktinę veiklą.
2014 – 2015 m. Lietuvoje buvo įgyvendinamas projektas „Visuomenės sveikatos priežiūros
kokybės gerinimas, diegiant visuomenės sveikatos technologijų vertinimo sistemą ir nepageidaujamų
įvykių (NĮ) registravimo sistemą“. Vienas iš pagrindinių Projekto uždavinių buvo sukurti
Nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos modelį, kurį būtų realu įdiegti
Lietuvoje, atsižvelgiant į esamą sveikatos priežiūros sistemos sąrangą ir teisinę aplinką. Remdamiesi
2013 m. atlikta analize („Analizė apie galimybę sukurti NĮ ir gydymo klaidų registracijos sistemą“) ir
PSO paskelbtais NĮ registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos įgyvendinimo principais, projekto
ekspertai parengė Modelį, pateikdami organizacines ir technines priemones, skirtas nuolatiniam pacientų
saugos gerinimui Lietuvos ASPĮ. Tokiu būdu skatinant aktyvią NĮ registraciją, įtraukiant ASPĮ
darbuotojus (gydytojus, slaugytojus), bei papildomai suteikiant galimybę pacientams ir jų artimiesiems
aktyviai dalyvauti pateikiant atsiliepimus apie ASPĮ teikiamų paslaugų kokybę ir saugą [16].
Modelis išbandytas keturiose savanoriškai sutikusiose dalyvauti skirtingo lygio (rajoninėje,
apskrities, respublikinėje ir universitetinėje) bendro pobūdžio stacionarinėse ASPĮ. Projekto metu vykęs
tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir grįžtamojo ryšio užtikrinimas duomenų apie NĮ teikėjams davė
akivaizdžius rezultatus – užregistruotų NĮ skaičius gerokai išaugo lyginant su iki tol registruotais NĮ,
vadovaujantis LR SAM 2010 m. įsakymu [16].
 19

Viename svarbesnių 2016 m. Higienos instituto užsakytame Infekcijų ir jų rizikos veiksnių

paplitimo tyrime, kuriame dalyvavo 103 ligoninės, nustatyta, kad daugiausia hospitalinių infekcijų (1
lentelė) net 4, 8 proc. pasitaiko bendrojo pobūdžio ligoninėse, lyginant su palaikomojo gydymo ir
slaugos ar kitomis ligoninėmis. Taip pat svarbu paminėti, kad palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse
infekcijų, įskaitant hospitalines ir visuomenėje įgytų skaičius yra, kur kas mažesnis vos 5, 5 proc., nei
bendrojo pobūdžio ar kitose ligoninėse. Taigi, iš tyrimo duomenų matome, kad bendrojo pobūdžio
ligoninėse yra gana aukšta infekcijų paplitimo rizika.

1 lentelė. Hospitalinių ir visuomenėje įgytų infekcijų paplitimas [39]

Pacientų Infekcijos
Iš viso
skaičius
Ligoninės Hospitalinės Visuomenėje įgytos
abs. sk. % abs. sk. % abs. sk. %
Bendrojo pobūdžio* 13055 631 4,8 2535 19,4 3166 24,3
Palaikomojo gydymo
1944 78 4,0 29 1,5 107 5,5
ir slaugos
Kitos** 1311 9 0,7 336 25,6 345 26,3
Iš viso 16310 718 4,4 2900 17,8 3618 22,2
* - bendrojo pobūdžio ligoninės, įskaitant onkologijos ligonines
** - kitos ligoninės, įskaitant psichiatrijos, infekcinių ligų ir tuberkuliozės, reabilitacijos ir privačias ligonines

Tame pačiame tyrime buvo norima išsiaiškinti, kuriuose skyriuose pacientai labiausiai nukenčia
dėl medicinos specialistų klaidų, apsikrečiant hospitalinėmis infekcijomis. Paaiškėjo, jog didžiausia
hospitalinių infekcijų rizika yra Reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuose (2 lentelė), tai sudarė
net 28, 5 proc. Kiek mažiau, 10 proc. buvo užfiksuota Hematologijos – onkologijos skyriuose. O
mažiausia rizika buvo Psichiatrijos skyriuose, tai sudarė vos 0, 6 proc. Iš pateiktų duomenų galima
spręsti, kad skyriuose, kuriuose infekcijų rizika yra aukšto lygio, yra skiriamas nepakankamas
dėmesys pacientų saugai [39].
 20

2 lentelė. Hospitalinių infekcijų paplitimas bendrojo pobūdžio ligoninėse skirtingo profilio

skyriuose [39]

Hospitalinės infekcijos
Pacientų
Skyriaus profilis
skaičius
abs.sk. %
Chirurginio profilio skyriai: 3404 206 6,1

Traumatologijos-ortopedijos 582 35 6,0

Chirurgijos 2295 161 7,0
Ginekologijos-akušerijos 527 10 1,9

Terapinio profilio skyriai: 8277 270 3,3

Suaugusių terapijos 4433 143 3,2

Vaikų-naujagimių 1029 19 1,8
Slaugos-palaikomojo gydymo 1716 74 4,3
Psichiatrijos 810 5 0,6
Hematologijos-onkologijos 289 29 10,0

Kiti skyriai: 1374 155 11,3

Reanimacijos-intensyvios 424 121 28,5
terapijos
Infekcinių ligų 394 19 4,8
Reabilitacijos 556 15 2,7
Iš viso: 13055 631 4,8

Taip pat buvo norima sužinoti, kokios infekcijos vyravo ligoninėse. Nustatyta, kad labiausiai
dominuoja infekcijos sukeliančios pneumoniją (1 pav.) net 21,5 proc., operacinių žaizdų infekcijos
sudaro 15 proc., apatinių kvėpavimo takų infekcijos 13,2 proc. Mažiausia tikimybė susirgti širdies ir
kraujagyslių sistemos infekcijomis vos 0,4 proc. Galima teigti, kad hospitalinių infekcijų pobūdis yra
labai įvairus, o labiausiai dominuojančios - galima teigti, kad yra nepakankama hospitalinių infekcijų
kontrolė, bei leidžia suprasti, į ką labiausiai būtų galima atkreipti dėmesį išvengiant dažniausiai
pasikartojančių infekcijų.
 21

1 pav. Hospitalinių infekcijų struktūra ligoninėse (proc.) [39]

Kitame Higienos instituto „Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo“ (2016) apžvalgoje
matome (3 lentelė), kad nuo 2009 iki 2013 m. hospitalinių infekcijų paplitimo procentas nebuvo
pastovus ar dinaminis, o buvo labiau kintantis. Tačiau didžiausią nerimą keliantys metai buvo 2013, kai
hospitalinių infekcijų buvo užregistruota daugiausiai tirtame laikotarpyje, tai siekė net 4, 6 proc. Tačiau
reikėtų atkreipti dėmesį, jog tais metais buvo ir daugiau ligoninių, kurios pateikė pranešimus apie
hospitalines infekcijas. Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvos ligoninių sąmoningumas apie pacientų
saugą tampa vis labiau aktyvesnis pranešant apie įvykusius nepageidaujamus įvykius.

3 lentelė. Duomenys apie užregistruotus NĮ Hospitalinės infekcijos [37]

Metai Ligoninių, pateikusių Hospitalinių infekcijų
pranešimus, skaičius paplitimo procentas
2009 61 4,3
2010 63 3,9
2011 76 4,2
2012 76 3,5
2013 95 4,6

Apibendrinant situaciją galima teigti, jog vis daugiau matome Lietuvoje tobulėjančią Pacientų
saugos sritį: sukurtas nepageidaujamų įvykių registras, kuriami įstatymai ir projektai, išbandomi
 22

modeliai. Taip pat vykdomų mokslinių tyrimų gausa Lietuvoje parodo šalies vystymąsi medicinos
srityje, tačiau Lietuvos sveikatos priežiūroje dar daug kur reikia tobulėti norint pasivyti kitas labiau
išsivysčiusias šalis.
Pacientų saugos problematika užsienio valstybėse. Nustatyta, kad apie 8 – 12 proc. į ES
ligonines paguldytų pacientų gydomi patiria tokių nepageidaujamų reiškinių kaip su sveikatos priežiūra
susijusios infekcijos (25 proc. visų nepageidaujamų reiškinių), gydymo klaidos, chirurginio gydymo
klaidos, medicinos prietaisų gedimas, diagnozės klaidos ir nereagavimas į tyrimų rezultatus. Su
sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis ES kasmet užsikrečia maždaug 4,1 mln. pacientų, o 37 000
jų dėl to miršta [40].
2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. visose 28 ES valstybėse narėse atliktos „Eurobarometro“ apklausos
apie pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę duomenimis:
• Kiek daugiau nei pusė (53 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalies ligoninių pacientai gali patirti
žalą. Vis dėlto procentinė dalis valstybėse narėse gerokai skyrėsi: nuo 82 proc. Kipre iki 21 proc.
Austrijoje;
• Kaip ir 2009 m. (kai buvo atlikta panaši apklausa), kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.)
respondentų teigė, kad jie patys ar jų šeimos nariai yra patyrę nepageidaujamų reiškinių. Dažniau
taip teigė šiaurinių ir vakarinių ES šalių gyventojai;
• Apie nepageidaujamus reiškinius pranešė 46 proc. respondentų (2009 m. – tik 28 proc.). Tai
rodo, kad pacientams suteikiama kur kas daugiau galimybių. Tokių pranešimų itin padaugėjo
tokiose šalyse kaip Prancūzija (+61 proc.), Ispanija (+40 proc.) ir Liuksemburgas (+32 proc.);
• Vis dėlto 37 proc. atvejų, kai buvo pranešta apie nepageidaujamą reiškinį, nebuvo imtasi jokių
veiksmų. Vienas iš penkių respondentų sulaukė gydytojo ar slaugytojo atsiprašymo, 17 proc. –
sveikatos priežiūros įstaigos pasiaiškinimo dėl klaidos [40].
Iš 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. vasario mėn. vykusių apklausų, nustatyta, kad pilietinė
visuomenė (per 90 proc. respondentų) pacientų saugą tebelaiko neišspręsta ES problema. Taip pat
paaiškėjo, kad konsultacijų dalyviai aiškiai pritarė, kad visose Komisijos nustatytose srityse reikia siekti
pažangos. Respondentų nuomone, veiksmingiausios priemonės – sveikatos priežiūros specialistų
įtraukimas, privalomi nacionalinės teisės aktai, pacientų organizacijų įtraukimas ir ES
bendradarbiavimas pacientų saugos srityje. Be to, dauguma respondentų (72 proc.) laikėsi nuomonės,
kad pacientų saugos srities ES veiklos išplėtimas apimant sveikatos priežiūros kokybę teiktų didelę
naudą. Pacientų sauga laikoma kokybiškos – saugios, veiksmingos, pacientų reikmių tenkinimą ir orumą
užtikrinančios – sveikatos priežiūros rezultatu [40].
D. Jankauskienė (2012) atliko sisteminę ir palyginamąją duomenų analizę, remiantis Europos
Sąjungoje atliktais tarptautiniais tyrimais, atliktais po 2007 metų, palyginant ir įvertinant pacientų
pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybe dešimtyje Europos šalių (penkiose senose ES
 23

narėse: Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoj ir penkiose naujose ES narėse:
Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Rumunijoje). Nustatyta, kad igoninių paslaugų kokybę
teigiamai vertino daugiau nei du trečdaliai Europos Sąjungos gyventojų (71 proc.). Tarp lyginamų 10
šalių aukščiausius balus savo šalies ligoninių paslaugoms skyrė austrai bei švedai, o žemiausius – latviai,
lietuviai ir rumunai (atitinkamai 92–90 proc. ir 42–57 proc. gyventojų paslaugas respondentai vertina
gerai) [41].
Apibedrinant, pacientų požiūriu geriausiai vertinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra
Austrijoje, Danijoje Vokietijoje ir Švedijoje, blogiausiai apie paslaugas pacientai atsiliepia Latvijoje,
Lietuvoje, Estijoje ir Rumunijoje [41].
2012 m. Turkijoje atliktame tyrime net 13,6 proc. slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos
skyriuose susiduria su potencialia grėsme keliančia pavojų pacientų saugumui. Ir net 48,8 proc. iš šių
atvejų buvo įvykęs nepageidaujamas įvykis [42]. Kiek kitokiame tyrime vykusiame Kinijos valstybinėje
ligoninėje, buvo norima ištirti pacientų saugos kultūros klimatą. 76 proc. respondentų nurodė, kad
medikas būtų drausmingesnis, jeigu jo padaryti nepageidaujami įvykiai būtų išaiškinti ir paviešinti. Tai
pat nustatyta, kad net 42 proc. respondentų manė, kad prašyti kitų darbuotojų pagalbos yra
nekompetencijos ženklas, 42 proc. respondentų manė, kad pasakoti kitiems apie klaidas yra gėda ir
nepatogu, o 40 proc. respondentų manė, kad medikai nebūtų papasakoję kitiems apie įvykusią klaidą,
kuri galėjo turėti rimtų pasekmių, jeigu niekas nepastebės jų klaidos [43]. Šie tyrimo duomenys
atskleidžia tarp medikų vyraujančią įtampą, nepasitikėjimą ir menką suvokimą, kad apie kaidas
medicinoje būtina kalbėti nesigėdijant, kad ateityje būtų galima aplamai to išvengti. Nes tik bendras visų
medicinos specialistų susivienijimas ir užkirstų kelią įvykti skaudžioms pasekmėms.

1.3 Pacientų saugos kultūrą gydymo įstaigoje lemiantys veiksniai

1.3.1 Komandinio darbo svarba pacientų saugai gydymo įstaigoje

Kadangi Europos Sąjungos šalių ligoninėse 8 – 12 proc. pacientų patiria nepageidaujamus įvykius,
valstybės raginamos spręsti pacientų saugos problemas kompleksiniu būdu – taikyti komandinio darbo
principą. Mokslininkų teigimu, šiuolaikinėje medicinoje siekiant patenkinti pacientų lūkesčius ir teikti
kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas vieno asmens sveikatos priežiūros specialisto nepakanka.
Komandinio darbo svarba asmens sveikatos priežiūroje sietina su tokiais pokyčiais, kaip įvairių
specializacijų darbuotojų bendradarbiavimo poreikis, pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, skaičiaus
augimas, mokslu grindžiami įrodymai, kad komunikacijos ir bendradarbiavimo stoka – veiksniai,
sukeliantys nepageidaujamus įvykius [27].
 24

Šiuo metu medicinos ir slaugos bakalauro ar magistrantūros studijose yra mažai komandinio darbo
tobulinimo mokymų, daugiausiai komandinio darbo išmokstama darbe. Sveikatos apsaugoje, kur
pacientų rezultatai priklauso nuo efektyvaus tarpdisciplininio komandinio darbo, ten yra didesnis
komandinio darbo pasiruošimo poreikis tarp sveikatos specialistų. Nors dauguma studijų įrodė, kad
komandinis darbas būtinas kokybiškai pacientų priežiūrai, tačiau mes turime ribotą supratimą kaip
kiekvienas specialistas prisideda prie efektyvaus komandinio darbo. Nors dauguma tyrimų bando
nustatyti ir apibrėžti keliamus reikalavimus veiksmingoms sveikatos priežiūros komandoms, tačiau
didžiausias dėmesys turi būti skiriamas gerinti esamas komandas [28].
Atlikti tyrimai pagrindžia ir teigia, kad komandinio darbo principų taikymas sveikatos priežiūroje
turėjo teigimą efektą pacientų gydymo eigai. Taip pat yra nustatyta, kad komandinis darbas yra
naudingas ir tuo, kad yra geresnis veiksmų koordinavimas tarp komandos narių, efektyvesnis išteklių
naudojimas bei pačių komandos narių aukštesnis pasitenkinimas darbu [28].
Amerikos sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės agentūra (AHRQ) teigia, kad pacientų saugos
kultūrai didelę reikšmę turi darbas komandoje tarp padalinių ir darbas komandoje tame pačiame
padalinyje [74].
Komandinis darbas tapo sistemos pagrindu siekiant pagerinti pacientų saugą ir medicinos mokslo
standartus. Komandos nariai turi bendrauti tarpusavyje, koordinuoti ir prisitaikyti prie pokyčių.
Ypatingai sveikatos priežiūros darbuotojams tenka dirbti dinamiškoje aplinkoje, kurioje greitai gali
keistis komandos narystė, dažnai dirbama trumpam laikui susideda iš specialistų ar kelių specializuotų
brigadų, pavyzdžiui, operacinėse, intensyvios terapijos, skubiosios medicinos darbuotojai privalo dirbti
ir bendradarbiauti tarpusavyje [29]. Komandinio darbo principų svarba gydymo įstaigose pabrėžiama
visose šalyse, kuriose yra išvystyta tvirta sveikatos priežiūra. Teikiant paslaugas, ypatingai svarbus yra
specialistų bendradarbiavimas ir tarpusavio veiksmų derinimas. Pilnavertišką pagalbą ligoniui gali
užtikrinti tik darniai funkcionuojanti ir derinanti savo veiksmus įvairių specialistų komanda
(multiprofesinė, daugiaprofilinė specialistų komanda). Tokios daugiaprofesinės komandos veiklos
pagrindinis tikslas – gerinti bendruomenės sveikatą ir užtikrinti visavertę, orientuotą į paciento poreikius
sveikatos priežiūrą [28].
Atvira ir sąžininga aplinka komandoje, padeda užtikrinti pranešimą apie įvykusias klaidas ir NĮ, iš
kurių galima pasimokyti ir pagerinti pacientų saugą ir kultūrą. Priešingu atveju, jei darbuotojai manys,
kad jie, pranešdami apie klaidas, paskųs patys save arba savo kolegas, kuriems gresia pavojus būti
nubaustiems,vyraus neatvira, paremta bausme ir nepasitikėjimu kultūra. Be to, įdiegta saugos kultūra
ASPĮ, turi labai teigiamos įtakos ne tik pacientų saugai, t.y. kultūriniai pokyčiai įtakoja ir klinikinę SP
specialistų komandos veiklą [23]. Moksliniai duomenys rodo, kad komandinis darbas gali pagerinti
pacientų saugą. Viename Morey ir Simon tyrime (2010), kuriame buvo norima įgyvendinti komandinio
darbo iniciatyvas, nustatyta, kad sumažėjo klaidų lygis nuo 30,9 proc. iki 4,4 proc. Kitame Mann ir
 25

Marcus tyrime po komandos mokymų nepageidaujamų įvykių sumažėjo 50 proc. [30]. Taigi matome
akivaizdų komandinio darbo svarbą gerinant pacientų saugą. Taip pat svarbu dalintis informacija ir
aptart įvykusias nesėkmes komandoje. 2012 m. Turkijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 316
slaugytojų, beveik visos slaugytojos (93 proc.) nurodė, kad jos dalijasi informacija apie įvykusius
nepageidaujamus įvykius komandoje [42].
Taigi, komandinio darbo svarba pacientų saugai yra neabejotina, tai įrodo moksliniai tyrimai.
Tiesioginis bendradarbiavimas ir komunikacija yra saugios medicinos pagrindas. Nes užtikrinant
paciento sveikatą prie jo prisideda ne vienas, o visa grupė specialistų. Tinkamas susikalbėjimas ir
veiksmų koordinacija ne tik padalinyje, bet ir tarp padalinių užtikrina visavertę ir saugiai teikiančią
sveikatos priežiūrą.

1.3.2 Sveikatos priežiūros vadovų vadovavimo reikšmė pacientų saugos stiprinimui

gydymo įstaigoje

Vadovavimas ir lyderiavimas sveikatos priežiūros įstaigoje yra specifinių vadovavimo įgūdžių

reikalaujanti veikla – dažnai reikia vadovauti aukštą kompetenciją ir išsilavinimą turintiems
pavaldiniams (pvz., tarptautinį pripažinimą turintiems medikams), derinti skirtingų pavaldinių poreikius
(vienokių poreikių turi medicinos slaugytojai, kitokių – gydytojai ar sveikatos priežiūros įstaigų
administracinis personalas). Didelė atsakomybė jaučiama prieš vartotojus, nes vadovai ir jų pavaldiniai
atsakingi už itin jautrią kiekvienam asmeniui sritį – sveikatą bei gyvybę [33].
Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių ryšį tarp lyderiavimo stiliaus ir vyraujančios
slaugytojų darbo aplinkos, kuri susijusi su slaugytojų pasitenkinimo darbu ir pacientų saugumo
užtikrinimu. Kanadoje 2010 m. buvo norima nustatyti, kaip lyderystės vadovavimo stilius gali lemti
slaugytojo darbą. Nustatyta, kad skirtingas lyderiavimo stilius turi netiesioginį ryšį tarp pacientų
priežiūros kokybės, atsižvelgiant į slaugytojų skaičių ir darbo aplinką [49]. Geriausiai slaugytojų
vertinamas lyderiavimo stilius yra transformacinis stilius. Taivane atliktame tyrime nustatyta, kad
transformacinio vadovavimo stiliaus įtaka turi tiesioginį ryšį su slaugytojų darbo pasitenkinimu.
Rezultatai taip pat rodo, jog taikant šį vadovavimo stilių pagerėjo slaugytojų darbo kokybė, bei pagerėjo
pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūra [50].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino asmens sveikatos priežiūros
paslaugų kokybės reikalavimų aprašą, siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų
kokybės valdymą ir gerinimą. Priimta, kad įstaigos vadovas [32]:
1. Nustato įstaigos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką bei jos įgyvendinimo priemones
ir su jomis supažindina darbuotojus;
2. Nustato organizacinius ir klinikinius kokybės rodiklius;
 26

3. Užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklių stebėseną;

4. Užtikrina informacijos rinkimą apie pacientų pasitenkinimą gautomis sveikatos priežiūros
paslaugomis ir gautos informacijos analizę;
5. Tvirtina struktūrinių padalinių darbo organizavimo, medicininių dokumentų pildymo, ir mirčių
atvejų nagrinėjimo tvarką [32].
Tačiau praktinė patirtis rodo, kad daugelis asmens sveikatos priežiūros organizacijų patiria
vadovavimo problemų, kurios kyla dėl įvairių lygių vadovų žinių ir vadovavimo įgūdžių stygiaus [31],
taip pat turi nepakankamai sprendimo priėmimo galios dėl slaugos paslaugų organizavimo tobulinimo,
nes trūksta bendros slaugos kokybės vertinimo sistemos, slaugos protokolų bei slaugos dokumentacijos,
užtikrinančių kokybišką slaugą bei pacientų saugumą sveikatos priežiūros įstaigose, tai pat, dėl
pasirinkto slaugos paslaugų finansavimo modelio nepakankamai išvystytas slaugos paslaugų teikimas
asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose [24].
Nepaisant to, vadovams keliami išsilavinimu, žiniomis ir gebėjimais pagrįsti dalykiniai
reikalavimai, nors ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės, turinčios įtakos konkrečių darbų vykdymui.
Greta tam tikrų asmeninių savybių būtina turėti etikos, psichologijos, vadybos ir kitų įvairių mokslo
sričių žinių, reikalingų formuoti organizacijos kokybės kultūrą. Antra vertus, vadovavimas žmonių
kolektyvui grindžiamas įgūdžiais ir reikalauja įžvalgumo vertės kūrimo procesuose, todėl teisė priimti
sprendimus ir atsakomybė už savo veiklą yra pagrindiniai principai, pagal kuriuos darbuotojai
priskiriami vadovo kategorijai [31].
Lyderiai turėtų žinoti, kokių laikytis elgesio normų, kad geriausiai apsaugotų savo komandą nuo
galimų rizikų. Tai apima:
1. Psichologinį saugumą, kuris užtikrina, kad kalbėjimas nėra siejamas su ignoravimu,
nekompetencija, kritika ar trukdymu. Lyderio pareiga sukurti psichologinį saugumą seikiant
saugos kultūros įsivyravimo. Psichologinis saugumas yra aplinka, kurioje niekas nesigėdija
išsakyti susirūpinimą apie pacientui ar bet kurią kitą kylančią riziką. Pacientams yra svarbu ne
tik tai, kad jiems padės, o ir tai, kad jie bus gydomi pagarbiai. Deja, yra daugybė pavyzdžių, kai
buvo galima išvengti rimtos žalos ir mirties ligoninėse, tačiau medikas jautėsi įbaugintas,
nesaugus išreikšti savo susirūpinimą ir to nepadarė;
2. Organizacinį sąžiningumą, kur specialistai žino, kad jie yra atsakingi už teikiamas paslaugas ir
sąžiningai tai atlieka;
3. Mokymosi sistemą, kur atsakingi vadovai įsiklauso į kylančias problemas, kurios trukdo teikti
saugias paslaugas, ir skatina gerinti pacientų saugą bei mažinti klaidas [34].

Kanadoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 356 slaugytojai, nustatytas ryšys tarp lyderiavimo ir
pacientų saugos gerinimo [35]. Kitame tyrime, taip pat vykusiame Kanadoje vėl rastas ryšys tarp
 27

vadovavimo ir sumažėjusių nepageidaujamų įvykių. Išvadose teigiama, kad slaugos lyderio dėmesys yra
svarbi organizacinė strategija siekiant pagerinti pacientų saugą [36].
Apibendrinant, komandos lyderis privalo įkvėpti kiekvieną sveikatos priežiūros specialistą taip, kad
jis suprastų savo asmeninį vaidmenį ir indėlį gerinant pacientų saugą [10]. Jeigu komandos vadovas
nesugeba to padaryti, tarp darbuotojų įsivyrauja sumaištis ir nepasitikėjimas ne tik tarp darbuotojų, bet
ir dėl paties savęs. Be abejo, vyraujančios neigiamos emocijos ir komandos lyderio nekompetencija
sudaro puikias sąlygas darbuotojams suklysti.

1.3.3. Žmogiškųjų išteklių skaičiaus ir struktūros poveikis sveikatos priežiūros

kokybei

Sveikatos priežiūros darbuotojams keliami aukšti teisės aktų nustatyti reikalavimai, nes sveikatos
priežiūros paslaugos teikiamos žmogui ir yra susijusios su sveikata. Pabrėžtina, kad asmens sveikatos
priežiūros sektorius palyginti su kitomis įvairiomis paslaugomis yra specifinis, nes šios paslaugos turi
būti teikiamos nepertraukiamai, t. y. visą parą ir kiekvieną savaitės dieną [56].
Lietuvos Respublikoje 2003 m. priimtas darbo kodeksas, kuris patvirtina sveikatos priežiūros
specialistų darbo krūvį reglamentuojančius teisės aktus. Sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems
sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja
pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nustatoma 36 valandų darbo savaitė [57].
Tačiau dėl įvairiausių priežasčių asmens sveikatos priežiūros darbuotojai dirba keliose darbovietėse arba
toje pačioje darbovietėje pagal kelias darbo sutartis. Taip pat specialistai dažniausiai dirba viršydami
darbo įstatymų nustatytas darbo laiko normas, dėl įvairių priežaščių (mažo darbo užmokesčio,
specialistų trūkumo ir kt) vadinasi, pažeisdami nustatytą teisinį darbo ir poilsio laiko reglamentavimą
bei rizikuodami savo ir pacientų sveikata [56].
2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį buvo atlikta pasirinktų ASPĮ apklausa (N ꞊ 37). Tyrimo metu
buvo vertinama ASPĮ žmogiškųjų išteklių ir veiklos rodikliai, įstaigos darbuotojų darbo krūvius bei
teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybes reglamentuojančius įstaigų vidaus dokumentus. Iš 37
tyrime dalyvavusių ASPĮ darbo krūvius reglamentuojančius dokumentus pateikė tik 3 įstaigos.
Papildomai pasiteiravus gydymo įstaigų neatsiuntimo priežastį, nurodė, kad šių dokumentų įstaiga
neturi arba jie yra rengiami. 4 įstaigos atsisakė dalyvauti tyrime, nurodydama, kad ši informacija yra
konfidenciali [55]. Taigi matomas daugumos ASPĮ nenoras bendradarbiauti mokslinėje veikloje,
atskleidžiant darbuotojų darbo krūvius. Todėl galima daryti prielaidą, jog darbo krūviai sveikatos
priežiūros įstaigose turi spragų arba yra neatitinkantys teisės normų.
2012 m. Lietuvoje priimtas teisės aktas reglamentuojantis slaugytojų darbo krūvį. Ambulatorinės
slaugos srityje dirbančių slaugytojų darbo krūvį nustato atsižvelgiant į:
 28

1. Slaugytojo darbo pamainą arba vieną darbo valandą;

2. Vidutinį suteiktos slaugos paslaugos laiką (minutėmis), kurį sudaro pasirengimas atlikti gydytojo
paskirtą procedūrą ar manipuliaciją, jos atlikimas, suteikiamos paslaugos paaiškinimas pacientui
(jo artimiesiems), bendravimas su pacientu (jo artimaisiais) ir medicinos dokumentų pildymas
[58].
O stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje slaugytojų darbo krūvis nustatomas
atsižvelgiant į licencijuojamų paslaugų pobūdį ir atsižvelgiant į slaugytojų, darbo dienomis dirbančių be
slaugytojo padėjėjo, rekomenduojama netaikyti didesnio nei maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui
(2 priedas) [58].
Dar vienas svarbus su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir pacientų sauga susijusių veiksnių
yra sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencija. Lietuvos sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų
kompetencijų centras nuolat organizuoja kvalifikacijos tobulinimo programas [60]. Lietuvoje sveikatos
priežiūros specialistai privalo nuolat tobulinti savo žinias dalyvaudami įvairiuose kvalifikacijos kėlimo
paskaitose, ir tokiu būdu prasitęsti savo veiklos licencijas. Licencijos turėtojas privalo kas penkeri metai
nuo licencijos išdavimo dienos susirinkti tam tikrą tobulinimosi valandų skaičių. Slaugytojai ne mažiau
60 val., gydytojai ne mažiau 120 val. [59].
Dar viena priemonė didesnei pacientų saugai užtikrinti yra išplėstinė slaugos praktika. 2015 m.
birželio 30 d. priimtas Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo papildymas. Šis įstatymo
papildymas reglamentuoja išplėstinę slaugos praktiką ir išplėstinės praktikos slaugytojo veiklą.
Išplėstinės praktikos slaugytojas turi šias teisias:
• Išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
• Išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka;
• Atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka [61].
Išplėstinė slaugos praktika skirta sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti, slaugytojų
kompetencijų plėtrai vykdyti. Taip pat pagerėtų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas
(ypač kaimo vietovėse), sutrumpėtų eilės patekti pas gydytojus, efektyviau būtų naudojamos lėšos,
sumažėtų hospitalizacijų ir pakartotinių hospitalizacijų bei apsilankymų priėmimo (skubios pagalbos)
skyriuose skaičius, pagerėtų sąlygos greičiau reaguoti į kintančius pacientų poreikius bei užtikrinti
kokybišką tęstinę sveikatos priežiūrą. Slaugytojoms pagerėtų slaugytojų karjeros galimybės ir padidėtų
mokslinis potencialas, mažėtų slaugos specialistų emigracija [62].
Apibendrinant galima teigti, jog žmogiškieji ištekliai sveikatos priežiūros kokybei daro didelį
poveikį. Norint užtikrinti gerą paslaugų kokybę ir pacientų saugą reikia užtikrinti geras sveikatos
 29

priežiūros darbuotojų darbo sąlygas, darbo krūvius, palankią fizinę ir emocinę darbo aplinką, profesinės
tobulėjimo galimybes.

1.4. Tyrimo problemos teorinis pagrindimas, taikant Sisteminių veiksnių teoriją ir

J. Reason “Šveicariško sūrio” modelį

Šiuolaikinė medicina sparčiai tobulėja diegiant naujausias sveikatos priežiūros (toliau – SP)
technologijas, įveikiančias praeityje, atrodo, neįveikiamas sveikatos problemas. Tačiau tuo pat metu
sveikatos sektorius, turintis didelę riziką ir aukštą klaidų potencialą, pacientui gali pakenkti. Pacientų
sauga paskutinius dešimt metų tapo aktualia SP sistemos problema. Duomenų apie nepageidaujamų
įvykių mastą Europos Sąjungos valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose daugėja. Žinoma, kad 8–
12 proc. ES ligoninėse gydomų pacientų, gaudami SP paslaugas, patiria NĮ. NĮ medicinoje kartojasi, jų
dažnis bei sukeliami finansiniai nuostoliai tampa nepakeliami net tokioms valstybėms kaip JAV,
Jungtinei Karalystei ar Australijai. JAV NĮ medicinoje kasmet kainuoja 17–29 mlrd. JAV dolerių.
Jungtinėje Karalystėje Nacionalinė sveikatos tarnyba teisminiams ieškiniams patenkinti išleidžia apie
400 mln. svarų sterlingų, SP sistema dėl ligoninėse įvykusių infekcijų praranda daugiau kaip 1 mlrd.
svarų sterlingų [1]. Vien JAV klaidos medicinoje lemia nuo 44 iki 98 tūkst. išvengtinų mirčių ir apie 1
mln. pacientų pakenkimų kiekvienais metais. Australijoje medikų klaidos lemia iki 18 tūkst. mirčių per
metus, o daugiau kaip 50 tūkst. pacientų kasmet tampa neįgaliais [2].
Nepageidaujamų įvykių tyrimai, Sveikatos priežiūroje, rodo, kad dažniausiai klaidų medicinoje
priežastimi yra ne individualūs SP darbuotojo veiksmai, o sisteminiai, t. y. - organizaciniai veiksniai.
Kuriama atvirumu ir pasitikėjimu paremta atmosfera, kurioje darbuotojas drąsinamas pranešti apie
įvykusį ar galėjusį įvykti incidentą, sukėlusį ar galėjusį sukelti žalą sveikatai ar gyvybei. Taip
išaiškinamos vidinės sistemos problemos ir randami būdai joms spręsti [1].
Kiekviena problema turi savo teorinį ir mokslinį pagrindimą bei sprendimo būdą. Mokslinės teorijos
ir modeliai leidžia geriau suprasti, kodėl įvyksta nepageidaujami įvykiai. Sisteminga įvykio mokslinė
analizė taip pat sumažintų ligoninių finansinius kaštus sprendžiant problemą, kad ateityje būtų galima
to išvengti.

Sisteminių veiksnių teorijos sąsajos su pacientų sauga. Kompleksinis požiūris į SP sistemą ir jos
organizacijas suformavo modernų požiūrį į žmogaus klaidas, grindžiamą sisteminių veiksnių teorija
(angl. systems approach, system factors theory). Ši teorija teigia, kad žmogui yra būdinga klysti ir
žmogaus klaidos nėra atsitiktinės ar retos, jos atsitinka nuolat. Problemos kyla ne iš žmonių, bet iš
sistemų, o žmogaus klaida yra ne NĮ priežastis, bet simptomas giliau esančių sisteminių (latentinių)
 30

problemų. NĮ įvyksta esant situacijoms, kai sumiškai veikiantys keli nepalankūs veiksniai sustiprina
vienas kitą ir praeina pro susilpnėjusius sistemos apsauginius barjerus. [4]. Sisteminių veiksnių teorija
pagrindinį dėmesį skiria ne į žmogaus asmenines savybes, bet į darbo sąlygas, aplinką, organizacijos
struktūras ir procesus, kurie sudarė sąlygas pasireikšti nepageidaujamam įvykiui. Prielaida – žmogus yra
klystanti būtybė ir klaidos pasireiškia net tobulose organizacijose. Sisteminių veiksnių teorija nelaiko
mediko potencialiu nusikaltėliu, kurį reikėtų bausti ar kaltinti, bet greičiau sudėtingos sistemos dalimi
glaudžiai susijusia su kitais SP sistemos elementais [5].

J. Reason “Šveicariško sūrio” modelio sąsajos su pacientų sauga. Sisteminių veiksnių teoriją
aprašė J. Reason „Šveicariško sūrio“ modelyje (2 pav.). Aiškinantis įvykusio NĮ priežastis svarbu ne tai,
kas suklydo, bet kodėl nesuveikė sistemos apsauginiai barjerai ir saugikliai, neužkirto kelio žalingam
veiksniui tapti nepageidaujama pasekme [4].

Apsaugos barjerų, saugiklių silpnosios vietos

Pavojus Pasekmė
(NĮ)

Apsaugos barjerų, saugiklių sistema

2 pav. J. Reason „Šveicariško sūrio“ modelis [4]

Pasak J. Reasono, klaidų medicinoje priežastys susijusios su komandos, situacijos, užduoties ir

organizaciniais veiksniais. Toks priežasčių grupavimas dar kartą įrodo, kad klaidą lemia ne vieno
žmogaus neteisėti veiksmai, bet įvairūs veiksniai. Todėl siekiant išvengti arba sumažinti klaidas
medicinoje, J. Reasonas rekomenduoja:
• Sutikti su faktu, kad klaidos yra ir jos gali atsirasti;
• Įvertinti blogas sąlygas arba klaidos atsiradimą skatinančius veiksnius prieš pradedant užduotį;
• Būti pasirengusiems susidoroti su nenumatytais atvejais ir problemomis [6].
Modernusis požiūris yra orientuotas į sisteminius sveikatos sistemos trūkumus: į darbo sąlygas,
aplinką, organizacijos struktūras ir procesus, kurie sudaro sąlygas atsitikti NĮ. Žmonės yra klystantys
asmenys, klaidos yra pasekmės, o ne priežastys, ir tik latentiniai veiksniai, organizaciniai procesai sudaro
 31

asmeniui sąlygas "padaryti" klaidą. Šios teorijos esmė – NĮ nutinka pavojui praėjus pro nustatytus
apsaugos barjerus, saugiklius [6].
Pagal J. Reason „Šveicariško sūrio“ modelį sistemos apsauginių komponentų silpnosioms vietoms
išsirikiavus tiesia linija, pavojus nekliudomas pro jas praeina ir tada pasireiškia nepageidaujamas įvykis
[3]. Tam, kad būtų išvengta nelaimės, turi būti sukurta keletas apsauginių barjerų (inžinerinių,
organizacinių, žmogiškųjų). Tačiau, jei vykdant organizacijos valdymą ir priežiūrą, padaroma klaidų,
klaidos sukelia plyšius sienose ir paveikia žemesnius sistemos lygius. Šios klaidos gali būti tiek aktyvios,
tiesiogiai darančios įtaką įvykiui, tiek pasyvios,- neturinčios tiesioginio kontakto ir sunkiai pastebimos
[6].
Atsižvelgdami į „Šveicariškojo sūrio“ modelį galime teigti, kad, jei organizacija palieka spragų
valdyme bei neužtikrina tinkamos priežiūros ir nesukuria tinkamų prevencinių sąlygų, kurios užkirstų
kelią incidentams – įvyksta nelaimingas įvykis. Pagal žmogaus veiksnių analizės ir klasifikavimo
sistemą, organizacija, norėdama numatyti tendencijas, privalo analizuoti jau įvykusias nelaimes bei
tinkamai identifikuoti priežastis. Tik atliekant sistemingą analizę galima palyginti jau įvykusių nelaimių
priežastis bei sukurti efektyvias prevencines priemones. Didžiausia „Šveicariškojo sūrio“ modelio dalis
– organizacinė įtaka, kuri apima išteklių valdymą, organizacijos klimatą bei organizacinius procesus.
Analizuojant nelaimių arba incidentų priežastis per šių trijų veiksnių prizmę, organizacija gali ir turi
numatyti, kur yra jos silpnoji vieta, ir kur reikalingas tobulinimas [8]. Tinkamas arba blogas
organizacinis valdymas gali sukelti ir daugiau problemų sveikatos priežiūros sektoriuje. Japonijoje buvo
atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama nustatyti veiksnius, kurie skatina slaugytojus keisti darbą. Ir
buvo nustatyta, jog vienas iš veiksnių yra nepasitenkinimas organizaciniu valdymu [47].
Šiandien ekonominis spaudimas mažesniais ištekliais pasiekti daugiau rezultatų skatina sveikatos
priežiūros darbuotojus priimti sprendimus ir judėti didesnio ekonominio efektyvumo kryptimi link
reglamentuotos saugos ribų. Laikui bėgant, dėl to paties spaudimo, darbuotojų elgsena ir veikla pereina
reglamentuotos saugos ribas ir juda link praktikoje priimtinos (išbandytos) elgsenos ir veiklos ribos. Ši
darbuotojų elgsenos ir veiklos translokacija padidina rizikų ir nepageidaujamo įvykio tikimybę.
Peržengus praktikoje priimtinas saugias ribas, veikiant nepalankiems veiksniams bei susilpnėjus
kontrolei, gali įvykti nepageidaujamas įvykis. Todėl J. Rasmussenas pažymi, kad būtina nustatyti aiškiai
suprantamas saugios veiklos ribas, su jomis supažindinti darbuotojus bei užtikrinti jų elgsenos ir veiklos
kontrolę, kad šios ribos nebūtų peržengtos [3].
Aiškėja, kad Sisteminių veiksnių teorija ir „Šveicariško sūrio“ modelis sukuria modernų požiūrį į
klaidas medicinoje. Dėmesio centre atsiduria ne klaidą padaręs žmogus, o bandoma aiškintis įvykusios
klaidos priežastis sisteminiu organizaciniu požiūriu. Jei visos sveikatos priežiūros įstaigos analizuotų
įvykusias klaidas pagal „Šveicariško sūrio“ modelį,- būtų sukuriama nebausminė aplinka. Tai paskatintų
 32

darbuotojus atviriau kalbėti apie pacientų saugą ir aiškintis padarytų klaidų priežastis ir būdus jų
išvengti.

Medicinos klaidos analizė pagal Reasono „Šveicariško sūrio“ modelį. Kadangi, nėra tobulos
visuomenės ir tobulos sveikatos priežiūros sistemos, sudėti saugikliai neužtikrina šimtaprocentinio
patikimumo, kad klaida neįvyks, britų mokslininko J. Reasono sukurtame „Šveicariško sūrio“
modelyje kiekvienas veiksnys turi spragų, kai susidaro sąlygos įvykti nepageidaujamam įvykiui, pvz.:
slaugytoja suleido pacientui netinkamus vaistus ir jis mirė.
Šioje situacijoje aptariant organizacinį veiksnį (2 pav.) pacientų sauga ir pacientų saugos kultūra
bus susijusi su lyderių (įstaigų ir institucijų vadovų) gebėjimais. Pacientų saugos kultūra - tai
individualaus ir organizacinio elgesio modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti
padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas [12]. Sveikatos priežiūros organizacijos, turinčios tą
pačią infrastruktūrą, tačiau skirtingai vertinančios pacientų saugos reikšmę sveikatos priežiūros procese,
pasiekia skirtingų rezultatų. Ne tik turimos patalpos ir naujausios sveikatos priežiūros technologijos
nulemia gydymo įstaigos sėkmę, bet daugiausia – specialistai, jų darbo stilius ir vertybių sistema [9].
Todėl sveikatos priežiūros organizacijos turi detaliai analizuoti organizacijos lyderių savybes, darbo
organizavimo, bei technologijų įdiegimo procesus, kad sukurtų pacientų pasitikėjimą turinčios
organizacijos įvaizdį.
Sveikatos priežiūros organizacijos pasiskolino komandinio darbo mokymo strategijas (daugiausia
– iš aviacijos), tačiau šie mokymai vis dar neturi plataus poreikio sveikatos priežiūroje arba šis poreikis
yra formalus. Akreditavimo tarnybos, neskiria tinkamo dėmesio darbuotojų komandinio darbo
įgūdžiams, darbo komandoje kompetencija nevertinama ir priimant į darbą naują sveikatos priežiūros
specialistą. Nors sveikatos priežiūros organizacijų lyderių vaidmuo vis dažniau siejamas su pacientų
sauga, tačiau pačių lyderių supratimas apie saugą dažnai yra ribotas. Tikrosios lyderystės sveikatos
sektoriuje trūksta: kaip įkvėpti ir užvesti kiekvieną sveikatos priežiūros specialistą taip, kad jis suprastų
savo asmeninį vaidmenį ir indėlį gerinant pacientų saugą. Lyderiai privalo pateikti aiškumo apie
organizacijos viziją ir pokyčius, formuodami pacientų saugos kultūrą. Taip pat lyderiai privalėtų
nuolatos domėtis, kiek resursų skiriama saugos vadybai ir personalo tobulinimui, nepageidaujamų įvykių
registravimo sistemai, saugos kultūros matavimui ir tobulinimui organizacijoje [10].
Analizuojant socialinį veiksnį, tenka konstatuoti, kad sveikatos priežiūroje vis dar vyrauja
baudimo kultūra, sutelkianti dėmesį baudimui, o ne mokymuisi ir sveikatos priežiūros paslaugų
tobulinimui. Personalas dažnai susiduria su užgauliu elgesiu, jaučiasi demoralizuojamas ir atsiduria
stresinėse situacijose [10]. Todėl būtina ir toliau formuoti žiniasklaidos, visuomenės ir pacientų požiūrį
į nepageidaujamus įvykius sveikatos priežiūroje, skleidžiant informaciją apie nepageidaujamų įvykių
medicinoje dažnį, priežastis bei taikomas priemones paslaugų saugumui gerinti, tokiu būdu mažinant
 33

visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų susipriešinimą ir didinant pasitikėjimą sveikatos priežiūra

[1]. Mūsų minėtą slaugytoją padaryti klaidą, galbūt, paskatino šiame lygmenyje esantys neigiami
aspektai: vyraujantis visuomenės nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, dažnai esantis
užgaulus pacientų bendravimas su specialistais bei įstaigoje galiojanti baudimo kultūra, kuri sukuria
stresinę aplinką.
Aptariant techninį veiksnį galima teigti, kad išaugęs veiklos sudėtingumas yra neatsiejamai susijęs
su netikrumu ir rizika, kuri kelia problemų ir meta iššūkį net profesionalams. Kasdien reikia priimti
sprendimus neturint pakankamos informacijos [11]: Todėl būtina skatinti sveikatos priežiūros
darbuotojų lavinimą ir mokymą pacientų saugos klausimais:
• Įtraukiant pacientų saugos temas į ikidiplominių ir podiplominių studijų bei sveikatos priežiūros
specialistų nuolatinio profesinio tobulinimo programas;
• Teikiant ir platinant visiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams informaciją apie
nepageidaujamų įvykių riziką, saugos lygius ir taikomas priemones klaidų skaičiui mažinti arba
jų išvengti [12].
Minėta slaugytojos klaida praėjo pro šį apsauginį barjerą todėl, nes buvo nesilaikoma diplominėse
studijose išmoktų slaugos technikos įgūdžių ir reikalavimų t.y. prieš praskiedžiant vaistus svarbu žiūrėti
ir garsiai skaityti kelis kartus vaistinio preparato pavadinimą; prieš leidžiant vaistus pacientui dar kartą
pažiūrėti į sutraukto vaisto pavadinimą.
Pagal Reasono „Šveicariško sūrio“ modelį žmogaus veiksniai yra fiziologiniai ir psichologiniai,
darbo vietos ir aplinkos, žmogaus ir technikos sąsajos. Didžiausios šio lygmens problemos yra tai, jog
net ir sergantys darbuotojai eina į darbą, vyrauja personalo trūkumas ir dideli darbo krūviai, konfliktinės
situacijos su kolegomis darbo vietoje, tarp gydytojų ir slaugytojų tvyro stresinė įtampa ir kt. Norint
išvengti šių problemų, būtina mažinti darbo krūvį, įdarbinti naujų darbuotojų, suteikti galimybę ir
skatinti psichologinę pagalbą darbuotojams darbo vietoje. Nesudėtinga suprasti, kokie žmogiškieji
veiksniai sąlygojo, kad slaugytoja padarė klaidą. Galbūt, ją slėgė nuovargis, kurį sąlygojo didelis darbo
krūvis, galbūt šeiminės problemos bei, galimai, pačios slaugytojos sveikatos problemos.
Apibendrinant galima teigti, kad Sisteminių veiksnių teorija – akcentuoja ne žmogaus asmenines
savybes, bet jo veiklos sąlygas, aplinką. Klaidos ‒ sisteminių defektų (ydų) požymis, o ne asmenybės
(charakterio) defektų požymis. Ši teorija teigia, kad NĮ įvyksta dažniausiai susisumavus latentiniams
(atsiradusiems dėl sisteminių veiksnių: didelis darbo krūvis, neadekvačios žinios ir patirtis, netinkamas
vadovavimas, stresinė aplinka, prasta komunikacija ir netinkama įranga) ir aktyviems (atsiradusiems dėl
žmogaus veiksnių: klaidinga veikla, neapdairumas, neatidumas, grubūs pažeidimai) faktoriams bei
susilpnėjus sistemų apsauginiams barjerams. O apie tai ir kalba J. Reason „Šveicariško sūrio“ modelyje.
Aiškinantis įvykusio NĮ priežastis svarbu ne tai, kas suklydo, bet kodėl nesuveikė sistemos apsauginiai
barjerai ir saugikliai, neužkirto kelio žalingam veiksniui tapti nepageidaujama pasekme. Šiame modelyje
 34

svarbūs organizaciniai, socialiniai, techniniai ir žmogaus veiksniai. Taigi, tiek teorijoje, tiek modelyje
nagrinėjami tokie patys pacientų saugą veikiantys veiksniai.
 35

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas

Tyrimo metu buvo ištirtas pacientų saugos kultūros vertinimas regiono ligoninėje. 2017 sausio 11 d.
– gegužės 10 d. Buvo vykdomas kiekybinis tyrimas. Pasirinkti tyrimo dalyviai buvo tiesiogiai
kontaktuojantys su pacientais ir turintys didelį atsakomybės poreikį pacientų atžvilgiu: gydytojai ir
slaugos specialistai: slaugytojai ir akušerės.
Tyrimo eiga:
1. Mokslinės literatūros paieška ir analizė.
2. Anketos paieška.
Anketos lietuviška versija prieinama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje: http://www.vaspvt.gov.lt/.
3. Duomenų rinkimas.
Anketas išdalino, tyrime sutikus dalyvauti ligoninės skyrių slaugos administratorės. Anketas užpildė
ligoninėje dirbantys gydytojai ir slaugos specialistai: slaugytojai ir akušerės,jiems nuo darbo laisvu
metu: prieš, po darbo arba pertraukos metu. Respondentų buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius
su pacientų saugos kultūra, VšĮ. Marijampolės ligoninėje. Prieš pateikiant anketas, visiems tyrimo
dalyviams paaiškintas tyrimo tikslas. Iš viso buvo išdalinta 249 anketos. Gydytojai, slaugytojos ir
akušerės užpildė ir grąžino 209 anketų (atsako dažnis – 83,93 proc.). Statistinei analizei buvo
naudojamos 209 anketos. Gydytojams išdalinta 64 anketos, grįžo – 42 anketos. Gydytojų atsako dažnis
65,62 proc. Slaugos specialistams išdalinta 185 anketos, grįžo 167 anketos. Slaugos specialistų atsako
dažnis 90,27 proc.
4. Statistinė duomenų analizė, duomenų aptarimas ir išvadų pateikimas.
Naudojant „SPSS/w 17.0“ ir MS Excel programas, iš gautų anketinės apklausos duomenų buvo sudaryta
viena duomenų bazė – sveikatos priežiūros specialistų. Gauti rezultatai ir duomenų pasiskirstymas
pateiktas grafikų ir lentelių pagalba. Tyrimų rezultatai aprašyti ir interpretuoti.
5. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos.

2. 2 Tyrimo imtis ir atranka

Tyrime dalyvauti buvo pakviesti VšĮ. Marijampolės ligoninėje dirbantys ir tiesioginį kontaktą bei
riziką susidurti su pacientų sauga turintys gydytojai ir slaugos specialistai: slaugytojai ir akušerės. Iš
viso buvo išdalinta 249 anketos. Reanimacijos ir intensyvios terapijos bei operacinių blokų sk. – 45
 36

anketos, Reabilitacijos sk. – 11, Skubios pagalbos ir priėmimo sk. – 25, I Vidaus sk. – 21, II Vidaus –
22, Neurologinio sk. – 16, Psichikos sk. – 14, Vaikų ligų sk. – 24, Traumatologinio sk. – 20, Chirurginio
sk. – 21, Akušerijos ir ginekologijos sk. – 30, Radiologijos sk. – 9 anketos.
Pagal pareigas respondentai buvo sugrupuoti į dvi grupes: slaugos administratoriai, akušerės ir
slaugytojai priskirti prie slaugos specialistų. Skyriaus vedėjai ir gydytojai priskirti prie gydytojų grupės.
Analizuojant tiriamosios imties pasiskirstymą pagal darbo patirtį dėl mažų imčių grupės “<1
metai” ir “1 – 5 metai” sujungtos su grupe “6 – 10 metų”, o grupė “11 – 15 metų” sujungta su grupe “16
– 20 metų”. Sudaryti nauji kintamieji: “<10 metų” ir “10 – 20 metų” darbo patirtis.

4 lentelė. Tiriamosios imties charakteristika (N=209)

Požymis Abs. skaičius Proc.
(n)
Pareigos
Slaugos specialistai 167 79,9
Gydytojai 42 20,1
Skyrius
Akušerijos 14 6,7
Chirurgijos 20 9,6
Ginekologijos 5 2,4
Neurologijos 11 5,3
Priemimo 20 9,6
Psichiatrijos 9 4,3
Radiologijos 10 4,8
Reabilitacijos 9 4,3
Reanimacijos 32 15,3
Operacinė 12 5,7
Traumatologijos 17 8,1
Vaikų ligų 19 9,1
Vidaus ligų 31 14,8
Darbo pagal profesiją patirtis
<10 metų 31 14,8
10-20 metų 40 19,1
>20 metų 138 66,0
Laikas, išdirbtas ligoninėje
<10 metų 44 21,1
10-20 metų 34 16,3
>20 metų 131 62,7
Laikas, išdirbtas skyriuje
<10 metų 63 30,1
10-20 metų 51 24,4
>20 metų 95 45,5
Darbo trukmė per savaitę
<20 val. 70 33,5
20-39 val. 128 61,2
39-59 val. 11 5,3
Iš viso 209 100,0
 37

Mažino atsakomumą darbuotojų kasmetinės atostogos, motinystės ir vaiko auginimo atostogos,

nepasitikėjimas konfidencialumo užtikrinimu. Nors tyrimo dalyviams buvo paaiškinta, kad tai neturės
jokios įtakos jų duomenims, tačiau jie turi laisvą valią nesutikti dalyvauti tyrime, todėl ir atsisakė ne tik
pasirašyti asmens sutikimo formą, bet ir dalyvauti tyrime. Tyrimas vyko 2017 sausio 11 d. – gegužės 10
d. šis laikotarpis pasirinktas, kad būtų galima išvengti didžiausio darbuotojų atostogavimo laiko.
Kiekvienas skyrius turėjo užpildyti anketas per vieną mėnesį.

2.3 Tyrimo metodai ir priemonės

Anketinė apklausa raštu: Tyrimo dalyviams buvo pateikta anoniminė anketa „Pacientų saugos
kultūra ligoninėse klausimynas“. Anketa sudaryta vadovaujantis JAV Sveikatos priežiūros kokybės ir
tyrimų agentūros parengta metodika (2004).
Anketą sudarė 8 dalys, suskirstytos pagal tam tikro pobūdžio kausimus. Anketos sudėtis: A -
klausimai apie darbo vietą, skyrius, B – klausimai apie vadovą, C – klausimai apie bendravimą ir
bendradarbiavimą, D – klausimai apie nepageidaujamų įvykių dažnumą, E – klausimai skirti pacientų
saugos lygiui nustatyti, F – klausimai apie ligoninę, H – demografinės charakteristikos klausimai, norint
sužinoti informaciją, kuri galėtų lemti skirtingą atsakymų pasiskirstymą. I – atviro pobūdžio klausimas,
kuriuo tyrimo dalyviai siūlė įvairius patarimus, kaip pagerinti pacientų saugą jų darbo vietoje. Atviro
tipo klausimo rezultatamas apibendrinti atlikta kokybinė turinio analizė. Klausimo atsakymai buvo
suskirstyti į temas ir potemes, atsižvelgiant į jų požymius. Požymiams pagrįsti pateiktos respondentų
citatos.
Nuo A iki D ir F anketos dalių, respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikia įvertinti nuo
„visiškai sutinku” iki „visiškai nesutinku”. E klausimus respondentai vertino nuo „puikus” iki
„nepatenkinamas”. H dalies klausimai suskirstyti taip pat pasirinktino pobūdžio pagal intervalus.
Atsakymų įvertinimas - visų teiginių taškų suma.
Tyrime vertinamos pacientų saugos kultūros dimensijos skyriuje ir ligoninėje:
• Ligoninės vadovybės veiksmai gerinant pacientų saugą ligoninėje.
• Komandinio darbo skyriuje ir ligoninėje ypatumai.
• Bendravimo atvirumas ir pasitikėjimas.
• Požiūris į klaidas.
• Nebaudžiamojo pobūdžio reagavimas į klaidą.
• Grįžtamasis ryšys ir pranešimas apie klaidas.
 38

Anketas išdalino tyrime sutikusios dalyvauti ligoninės skyrių slaugos administratorės. Anketas
užpildė ligoninėje dirbantys gydytojai ir slaugos specialistai: slaugytojai ir akušerės,jiems nuo darbo
laisvu metu: prieš, po darbo arba pertraukos metu. Respondentų buvo prašoma atsakyti į klausimus,
susijusius su pacientų saugos kultūra, jų dirbančioje VšĮ. Marijampolės ligoninėje.

2.4 Tyrimo etika

Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos komisijos leidimas, protokolo Nr. BEC – KS (m) – 191 (6
priedas), taip pat ir VšĮ. Marijampolės ligoninės direktorės leidimas. Skyrių slaugos administratorės
įteikė klausimyną tyrime dalyvaujančiam ir atrankos kriterijus atitinkančiam savo padalinio darbuotojui.
Anketa atitiko visus anoniminės apklausos raštu reikalavimus. Taip pat buvo pabrėžta kiekvieno
apsisprendimo nedalyvauti tyrime teisė. Sutikusiems dalyvauti tyrime, buvo išdalintos ir užpildytos
informuoto asmens sutikimo formos, pabrėžiančios asmens laisvą apsisprendimą dalyvauti tyrime.
Visiems respondentams buvo paaiškinti tyrimo tikslas ir uždaviniai.

2.5 Duomenų analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w
17.0“ ir MS Excel programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta
aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys
pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai ( m ) su standartiniu nuokrypiu (SN). Daugiau kaip dviejų grupių
skirstiniai lyginti taikant Kruskal-Wallis testą nepriklausomoms imtims, dviejų grupių skirstiniai lyginti
taikant Mann - Whitney U testą nepriklausomoms imtims. Proporcijų lygybė vertinta z testu. Ranginių
požymių ryšio stiprumui vertinti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Jei 0<|r|≤0,3,
dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi.
Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai
vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų
grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

Anketoje pateiktų teiginiai vertinti 5 balų Likerto skale. 1 reiškia „visiškai nesutinku“, „niekada”,
2 – „nesutinku”, „retai”, 3 – „neturiu nuomonės”, „kartais”, 4 – „sutinku”, „dažnai” ir 5 – „visiškai
sutinku”, „visada”. Atliekant tyrimo duomenų analizę, pagal klausimyno metodiką respondentų
atsakymai buvo verčiami į 100 balų sistemą, kai 1 atitinka 0 balų, 2 atitinka 25 balus, 3 atitinka 50 balų,
4 atitinka 75 balus ir 5 atitinka 100 balų. Respondentų požiūris į atskiras pacientų saugos kultūros
 39

dimensijas laikomas teigiamu / dažnu, kai apibendrintų balų suma yra lygi 75 arba daugiau ir neigiamu
/ retu, jei apibendrintų balų suma yra mažesnė už 75 [44].
Anketos skalės vidinis suderinamumas (angl. Scale Internal Consistency) įvertintas naudojant
Cronbacho alfa koeficientą, kuris remiasi atskirų klausimų, sudarančių anketą, koreliacija ir įvertina, ar
visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai
sudarytai anketai turėtų būti didesnė už 0,7 (kai kurių autorių teigimu – už 0,6) [45] (5 lentelė). Viena
priežasčių žemo Cronbacho alfa yra mažas teiginių skaičius [46].

5 lentelė. Anketos vidinio patikimumo vertinimas

Anketos skalės Teiginių skaičius Cronbach’o alpha
koeficientas
Darbo vieta 18 0,880
Vadovavimas 4 0,701
Bendradarbiavimas 6 0,744
NĮ dažnumas 3 0,685
Ligoninės vadovybės veiksmai gerinant pacientų saugą 11 0,842
Bendras 42 0,954

Atlikus anketos skalės vidinį suderinamumą, nustatytas aukštas vidinis patikimumas, tai rodo,
kad anketa yra patikima ir naudoti Pacientų saugos kultūrai vertinti, galima.
Paskutinis anketos klausimas buvo atviras, todėl gauti kokybiniai duomenys teksto turinio
pavidalu. Į šį klausimą atsakė 50 iš 209 respondentų. Atsakymai buvo perrašyti į duomenų bazę ir
analizuoti kokybinio turinio analizės metodu [77]. Duomenys buvo koduojami, vėliau pagal kodų
prasmę sugrupuojami į grupes ir pagrindines grupes.
 40

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Slaugos specialistų ir gydytojų požiūris į pacientų saugos kultūrą

atskirose įstaigos veiklos srityse

Pacientų saugai užtikrinti įtakos turi penkios pacientų saugos kultūros sritys (3 pav.). Nustatyta,
jog Marjampolės ligoninės specialistų nuomone pacientų saugumui užtikrinti svarbiausias yra
bendradarbiavimas. Svarbu gauti ir perduoti tikslią informaciją apie pacientą savo kolegoms. Atliktas
tyrimas parodo, koks svarbus ir vertinamas komandinis darbas medicinoje. Šią tendenciją pagrindžia
kitų autorių atlikti tyrimai. Kinijos tyrėjai Chi Chen ir Hung-Hui Li Taivano ligoninėje nustatė itin aukštą
komandinio darbo svarbą pacientų saugai, beveik visi ligoninės apklaustieji (94 proc.) teikė pirmumą
bendradarbiavimui, bei vadovavimui (83 proc.) [68]. Lyginant tą pačią dimensiją Lietuvoje taip pat buvo
rasta panašumų. L. Kulevičiūtė vertindama slaugytojų požiūrį į pacientų saugą nustatė, kad slaugytojai
aukščiausiais balais vertino pasitenkinimą darbu (vidurkis 3,9) ir komandinio darbo aplinką (vidurkis
3,8), žemiausiais balais įvertino vadovybės požiūrį į pacientų saugą (vidurkis 3,3) [69]. Lietuvoje ir kitų
šalių medicinos specialistų požiūrį į pacientų saugą formuoja daug veiksnių: darbo organizavimo,
kultūriniai skirtumai, tačiau bendras požiūris vertinant pacientų saugos dimensijas nesiskiria.
Mažiausio svarbumo dimensija, anot respondentų, yra NĮ dažnumas. Išsiaiškinti įvykę NĮ, pagal
tyrimo rezultatus, neapsaugo nuo jų galimo pasikartojimo.

100
90
80
70
60
Balai

50
40
30 63,6
51,5 48,1
20 44,9
10 24,9
0
Darbo vieta Vadovavimas Bendradarbiavimas NĮ dažnumas Administracijos
veiksmai
Pacientų saugos kultūros sritys

3 pav. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas (m±SN)

 41

Personalo darbo vietos atspindinčios dimensijos teiginiai vertinami teigiamai, kai pritaria
teiginiui, kai atskirų skalių balų suma yra didesnė nei 75. Analizuojant darbuotojų darbo vietą nustatyta,
jog daugiausiai respondentų vertina daromus tikslingus pokyčius (79,4 proc.), aktyvius veiksmus
siekiant pagerinti paslaugų saugumą (77,0 proc.) (4 pav.). Taip pat nustatyta, jog vyrauja didesnis darbo
krūvis (71,8 proc.) ir darbuotojų trūkumas (75,1 proc.), o šie veikniai sąlygoja įvykti NĮ. Tai įrodo Irane
2013 m. atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog dėl didelio darbo krūvio (86,7 proc.) įvyksta NĮ [75].

Pritaria teiginiui Nepritaria teiginiui

Mes turime daugiau laikinai įdarbintų darbuotojų 2,9

negu derėtų 97,1
Darbuotojai išgyvena, kad jų padarytos klaidos 11,0
registruojamos jų asmeninėse bylose 89,0
Kai darbo krūvis skyriuje padidėja, padeda kiti 11,0
skyriai 89,0
Skyriaus darbuotojai mano, kad jų klaidos 12,4
naudojamos prieš juos 87,6

Skyriuje yra problemų susijusių su pacientų sauga 21,1

78,9
Tai, kad čia nenutinka rimtų nelaimių, yra tik 23,4
laimingas atsitiktinumas 76,6

Skyriuje pakanka darbuotojų 24,9

75,1
Nutikus NĮ, teisiamas darbuotojas padaręs klaidą, o 34,9
ne svarstoma pati problema ir jos priežastys 65,1
Mūsų procedūros ir sistema patikimai apsaugo nuo 36,8
NĮ atsiradimo 63,2
Siekdami atlikti kuo daugiau darbų, niekada to 42,6
nedarome paslaugų saugumo sąskaita 57,4

Skyriuje darbuotojai vienas kitą gerbia 51,7

48,3
Dirbame "krizės režimu", nuolat darydami per 52,6
daug ir per greitai 47,4
Įgyvendinę pokyčius susijusius su pacientų sauga, 57,9
įvertiname kiekvieno pokyčio efektyvumą 42,1

Skyriuje darbuotojai palaiko vienas kitą 67,9

32,1
Kai atsiranda neatidėliotinų darbų, visi imamės jo 70,8
kaip vieninga komanda 29,2
Šio skyriaus darbuotojai dirba ilgesnes darbo 71,8
valandas negu priklauso. 28,2
Mes aktyviai imamės veiksmų, siekdami pagerinti 77,0
paslaugų saugumą 23,0
Norėdami išvengti nepageidaujamų įvykių 79,4
pasikartojimo, imamės tikslingų pokyčių 20,6

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Procentai

Pritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75; nepritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis
< 75
4 pav. Personalo darbo vietos dimensijos vertinimas (N=209)
 42

Todėl galime teigti, jog įvykti NĮ Marijampolės ligoninėje yra gana didelė rizika. Nustatytas dar
vienas įdomus faktas. Anot respondentų, vertinant pacientų saugos kultūros sritis, labiausiai respondentų
vertinamas komandinis darbas, tačiau šioje ligoninėje komandinis darbas vyrauja tik tarp darbuotojų
tame pačiame skyriuje (70,8 proc.), o tarp skyrių bendradarbiavimo pasigendama (89,0 proc.).
Analizuojant vadovavimo dimensijos vertinimą pastebėta, kad respondentai savo vadovų darbą
vertina palankiai (5 pav.). Moksliniai tyrimai įrodė ryšį tarp gerai vertinamo vadovavimo ir sumažėjusių
nepageidaujamų įvykių. Kanadoje atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad slaugos lyderio dėmesys yra
svarbi organizacinė strategija siekiant pagerinti pacientų saugą [36]. Todėl, atsižvelgiant į šio tyrimo
rezultatus galima teigti, jog tiriamojoje ligoninėje, dėl palankaus vadovų vadovavimo pacientų saugumo
lygis yra geras.

Pritaria teiginiui Nepritaria teiginiui

Mano vadovas pagiria, kai mato, jog 59,3

dirbama pagal nustatytas procedūras 40,7

Mano vadovas atsižvelgia į personalo

57,9
pasiūlymus dėl darbo organizavimo ir
42,1
paslaugų saugumo gerinimo
Kai krūvis padidėja, vadovas ragina mus
19,6
dirbti greičiau, net jei dėl to nukenčia
80,4
darbo kokybė
Vadovas "žiūri pro pirštus" į nuolat
9,1
pasikartojančias pacientų saugos
80,9
problemas
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Procentai

Pritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75; nepritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis
< 75
5 pav. Vadovavimo dimensijos vertinimas (N=209)

Ištyrus bedradarbiavimo sritį, nustatyta, jog dauguma respondentų net 89 proc. bijo užduoti klausimų
dėl pastebėtų problemų (6 pav.). Tačiau, nustatytas nuomonių išsiskyrimas teiginyje „Darbuotojai laisvai
išsako savo nuomonę jeigu pastebi, kas galėtų pakenkti teikiamų paslaugų kokybei“ ir net 55, 5 proc.
respondentų pritaria, kad tai daro. Ir tik šiek tiek mažiau nei pusė ligoninės darbuotojų (44, 5 proc.) bijo
apie tai pasisakyti. Todėl būtina išsiaiškinti, kokios aplinkybės lemia tokių baimių kilmę. Kiek kitokie
atsakymai buvo gauti V. Lukoševičiūtės tyrime (2013), kur nustatyta, kad net 92,4 proc. gydytojų ir 86,9
proc. slaugytojų gali lengvai užduoti klausimus, jei darbe iškyla neaiškumų, susijusių su pacientų sauga
 43

[23]. Todėl galima teigti, jog šie nesklandumai yra vietinio pobūdžio, priklausančio nuo dirbančios
ligoninės organizacinių veiksnių.

Reti atvejai Dažni atvejai

Skyriaus darbuotojai bijo užduoti kausimų dėl 11,0

pastebėtų problemų 89,0

Mes esame informuojami apie šiame skyriuje 27,3

įvykusius NĮ 72,7

Skyriuje mes aptariame būdus kaip išvengti klaidų 28,7

pasikartojimo 71,3

Mums yra pranešama apie priimtus sprendimus,

36,4
padarytus po įvykusio NĮ, siekiant išvengti įvykio
pasikartojimo 63,6

Darbuotojai laisvai išsako savo nuomonę jeigu

44,5
pastebi, kas galėtų pakenkti teikiamų paslaugų
kokybei 55,5

Skyriaus darbuotojai gali laisvai užduoti klausimus

48,8
vadovybei dėl priimtų sprendimų ir atliekamų
veiksmų 51,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Procentai

Dažni atvejai – pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75; reti atvejai – pacientų saugos kultūros srities įvertis < 75
6 pav. Bendravimo / Bendradarbiavimo dimensijos vertinimas (N=209)

Tai pat nustatyta, jog slaugos specialistų ir gydytojų požiūriu, NĮ retai nutinka tiriamojoje ligoninėje (7
pav.).

Reti NĮ Dažni NĮ

Padaryta klaida gali pakenkti 97,6

pacientui, tačiau dar nepakenkė 2,4

Klaida padaryta, tačiau ji nekelia 98,1

grėsmės paciento sveikatai 1,9

Klaida padaryta, tačiau ji pastebėta 98,1

prieš pakenkiant pacientui 1,9

0 20 40 60 80 100
Procentai

Dažni atvejai – pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75; reti atvejai – pacientų saugos kultūros srities įvertis < 75
7 pav. Nepageidaujamų įvykių dažnumo vertinimas (N=209)
 44

Analizuojant ligoninės administracijos veiksmus gerinant pacientų saugos kultūrą (8 pav.) dar kartą
nustatyta, kad šioje ligoninėje trūksta komandinio darbo tarp skirtingų skyrių net 67, 5 proc respondentų
nepritaria teiginiui, jog skyriai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, bei daugiau nei pusė ligoninės
darbuotojų (59,3 proc.) nepritaria teiginiui, jog ligoninės skyriai glaudžiai bendradarbiauja siekdami
suteikti kuo geresnę priežiūrą pacientams. Taip pat slaugos specialistai ir gydytojai nemano, jog
ligoninės vadovybės veiksmai parodo, kad pacientų sauga šioje ligoninėje yra prioritetinė sritis (67,5
proc.). Lyginant su V. Lukoševičiūtės (2013) atliktu tyrimu, nustatyta, jog 71,16 proc. slaugytojų ir
60,54 proc. gydytojų geriau vertino vadovybės veiksmus siekiant, kad pacientų sauga būtų prioritetinė
sritis [23]. Gauti rezultatai atskleidė, jog esamas nepalankus požiūris ir nepasitikėjimas ligoninės
vadovybe yra vietinės reikšmės, priklausančios nuo ligoninės savitų organizacinių veiksnių.

Pritaria teiginiui Nepritaria teiginiui

Perkeliant pacientą iš vieno skyriaus į kitą, įvyksta 10,5

daug nesusipratimų 89,5

Pacientams šioje ligoninėje problemų kelia personalo 12,4

pamainų keitimasis 87,6

Dažnai nemalonu dirbti su darbuotojais iš kitų 12,4

ligoninės skyrių 87,6

Svarbi informacija apie pacientą dažnai 12,4

neperduodama keičiantis pmainoms 87,6

Dažnai kyla sunkumų keičiantis informacija tarp 17,7

ligoninės skyrių 82,3

Ligoninės skyrių tarpusavio bendradarbiavimas 22,5

blogai koordinuotas 77,5

Ligoninės vadovybė susirūpina pacientų sauga tik kai 32,5

įvyksta NĮ 67,5

Ligoninės vadovybės veiksmai parodo, kad pacientų 32,5

sauga šioje ligoninėje yra prioritetinė sritis 67,5

Ligoninės skyriai glaudžiai bendradarbiauja 32,5

tarpusavyje 67,5

Ligoninės skyriai glaudžiai bendradarbiauja siekdami 40,7

suteikti kuo geresnę priežiūrą pacientams 59,3

Ligoninės vadovybė kuria aplinką, kurioje rūpinamasi 51,7

pacientų sauga 48,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Procentai

Pritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75; nepritaria teiginiui – pacientų saugos kultūros srities įvertis
< 75
8 pav. Ligoninės administracijos veiksmų, gerinant pacientų saugos kultūrą, vertinimas (n=209)
 45

Nustatytas bendras pacientų saugos vertinimas specialistų požiūriu (9 pav.). Dauguma apklaustųjų
(42,6 proc.) saugos kultūrą vertina labai gerai. 39, 7 proc. vertina patenkinamai. Panašūs rezultatai buvo
gauti ir JAV atliktame tyrime, kuriame tik 39 proc. gydytojų teigiamai vertino pacientams saugų klimatą
[76].

Prastas Patenkinamas Labai geras Puikus

14.8 proc. 2.9 proc.

39.7 proc.

42.6 proc.

9 pav. Respondentų požiūris pagal bendrąjį pacientų saugos vertinimą (N=209)

Apibendrinant galima teigti, jog pacientų saugumui užtikrinti svarbiausias yra bendradarbiavimas.
Dauguma respondentų savo vadovų darbą vertina palankiai, tačiau tai nesumažina įtampos tarp
darbuotojų ir vadovybės, nes dauguma respondentų bijo užduoti klausimų dėl pastebėtų problemų. Taip
pat slaugos specialistai ir gydytojai nemano, jog ligoninės vadovybės veiksmai parodo, kad pacientų
sauga šioje ligoninėje yra prioritetinė sritis.

3.2. Pacientų saugos kultūros sričių palyginimas pagal tyrimo dalyvių

sociodemografinius požymius

Analizuojant pacientų saugos kultūros dimensijų sąsajas su respondentų darbo trukme ligoninėje ir
skyriuje, statistiškai reikšmingų ryšių negauta (p>0,05). Palyginus pacientų saugos kultūros dimensijų
vertinimo vidutines reikšmes priklausomai nuo respondentų kontakto su pacientais, statistiškai reikšmingo
skirtumo taip pat nebuvo nustatyta (p>0,05).
Tarp pacientų saugos kultūros dimensijų ir darbo pagal profesiją trukmės nustatyta statistiškai
reikšmingų sąsajų. Tarp dimensijos “darbo vieta” ir darbo pagal profesiją trukmės gautas silpnas
teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys (r=0,214, p=0,015). Taip pat tarp dimensijos
 46

“bendradarbiavimas” ir darbo pagal profesiją trukmės gautas vidutinio stiprumo teigiamas statistiškai
reikšmingas ryšys (r=0,320, p=0,004). Tarp dimensijos “administracijos veiksmai’ ir darbo pagal
profesiją trukmės gautas vidutinio stiprumo neigiamas statistiškai reikšmingas ryšys (r=-0,360,
p=0,012). Kuo didesnis darbo pagal profesiją stažas, tuo palankiau respondentai vertina savo darbo vietą
bei pacientų saugumo užtikrinimą jų darbo vietoje, bendradarbiavimą laiko svarbesniu veiksniu siekiant
užtikrinti pacientų saugumą, tačiau labiau kritiškiau vertina administracijos veiksmus užtikrinant pacientų
saugą (6 lentelė). Todėl galima teigti, jog administracija turėtų dėti daugiau pastangų prisidedant prie
pacientų saugos kultūros gerinimo.

6 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimo ir darbo pagal profesiją trukmės sąsajos
(Spearman koreliacija)

Pacientų saugos Darbo pagal profesiją patirtis

kultūros dimensijos r p
Darbo vieta 0,214 0,015
Vadovavimas -0,009 0,897
Bendradarbiavimas 0,320 0,004
NĮ dažnumas -0,040 0,565
Administracijos veiksmai -0,360 0,012

Apibendrinant galima teigti, jog darbuotojai, turintys didesnį darbo stažą šioje ligoninėje, palankiau
vertina savo darbo vietą ir pacientų saugumo užtikrinimą, nes būna prisitaikę prie esamos
nusistovėjusios aplinkos, bei vyresniame amžiuje pokyčiai vertinami atsargiai.

3.3 Pacientų saugos kultūros sričių vertinimo sąsajos su respondentų darbo vietų
charakteristikomis

Atlikus 13 skyrių palyginimą nustatytos kelios reikšmingos sąsajos tarp skyrių ir skirtingų saugos
kultūros dimensijų (p<0,05) (7 lentelė). Nustatyta, kad akušerija su psichiatrija reikšmingai skirtingai
vertino darbo vietą – psichiatrijos skyriaus darbuotojai prasčiau vertino savo darbo vietą ir pacientų
saugumo užtikrinimą tame skyriuje. Palyginus akušerijos skyrių su radiologijos ir reabilitacijos skyriais
taip pat skyrėsi darbo vietos vertinimas. Anot respondentų, radiologijos ir reabilitacijos skyriuose
prasčiau užtikrinamas pacientų saugumas.
Taip pat nustatyta, kad reabilitacijos (43,8±19,0), traumatologijos (45,2±9,0) ir vidaus ligų
(45,0±12,2) skyrių respondentai mažesniais balais vertino savo vadovų vadovavimą ir nuo vadovavimo
priklausantį saugumo užtikrinimą, negu kiti ligoninės skyrių specialistai (p= 0,047). Iš gautų tyrimo
rezultatų matome, jog reabilitacijos ir vidaus ligų skyrių respondentai praščiau vertina ne tik komandinį
 47

darbą, bet ir savo vadovų vadovavimą ir nuo vadovavimo priklausantį pacientų saugumo užtikrinimą.
Todėl galima teigti, jog šių skyrių vadovai nėra kompetetingi suburti komandą ir įkvėpti kiekvieną
darbuotoją dirbti gerai koordinuotą komandinį darbą. Taivane atliktame didelės apimties tyrime,
kuriame dalyvavo 200 ligoninių, nustatyta, kad teigiamai vertina vadovavimą tik 45,2 proc. respondentų
[73].
7 lentelė. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas priklausomai nuo skyriaus (m±SN)
Pacientų saugos kultūros dimensijos (m±SN)
Skyrius Darbo Vadovavimas Bendradar- NĮ Administra-
vieta biavimas dažnumas cijos
veiksmai
Akušerijos 52,0±6,8 48,2±7,9 74,4±16,9 27,9±5,5 44,9±7,5
Chirurgijos 51,9±6,1 49,1±10,5 63,8±18,3 25,0±8,1 42,5±6,4
Ginekologijos 51,1±8,4 48,8±5,2 66,7±7,8 21,7±7,5 44,5±8,4
Neurologijos 52,3±5,5 48,3±9,7 72,0±9,9 22,7±8,5 43,2±4,4
Priemimo 51,3±7,2 54,4±12,6 56,7±6,5*** 29,2±8,4 46,5±6,,9
Psichiatrijos 45,7±9,2* 50,0±9,4 73,6±9,3 21,3±9,4 43,4±6,9
Radiologijos 46,4±2,5* 45,6±6,6 52,9±17,4*** 24,2±10,7 46,1±6,1
Reabilitacijos 49,8±6,0* 43,8±19,0** 58,8±15,9*** 24,1±9,8 40,9±5,7
Reanimacijos 52,7±8,4 44,3±13,9 59,6±16,3 23,7±8,3 45,6±6,8
Operacinė 49,9±6,4 53,1±7,8 70,5±10,0 20,1±13,5 47,2±6,7
Traumatologijos 54,4±7,3 45,2±9,0** 66,4±13,7 28,4±8,6 43,6±5,2
Vaikų ligų 56,1±6,6 53,3±7,6 68,6±14,5 24,6±8,8 45,5±8,4
Vidaus ligų 50,1±8,0 45,0±12,2** 58,3±15,4*** 24,7±7,3 46,0±8,7
Kruskal Wallis testas 23,3 21,2 (0,047) 34,6 (0,001) 8,8 (0,719) 9,8 (0,633)
(χ2 (p)) (0,010)
Mann-Whitney U testas, *-p<0,05, palyginus su akušerijos, chirurgijos, reanimacijos, traumatologijos
ir vaikų ligų skyriais;
*-p<0,05, palyginus su akušerijos, chirurgijos, reanimacijos, traumatologijos ir vaikų ligų skyriais;
**-p<0,05, palyginus su priėmimo, operacine ir vaikų ligų skyriais; ***-p<0,05, palyginus su
akušerijos, ginekologijos, neurologijos, psichiatrijos, operacine, traumatologijos ir vaikų ligų skyriais

Daugiausiai statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta išanalizavus bendradarbiavimo dimensiją.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog bendradarbiavimas ir komandinis darbas atlieka svarbų vaidmenį
pacientų saugumo užtikrinimui. Tyrimas taip pat parodė, kad priėmimo (56,7±6,5), radiologijos
(52,9±17,4), reabilitacijos (58,8±15,9) ir vidaus ligų (58,3±15,4) skyriuose dirbantys gydytojai,
slaugytojai ir akušerės prasčiau vertina bendradarbiavimą ir komandinį darbą savo aplinkoje, lyginant
su kitais skyriais (p=0,001). Galima teigti, jog šiuose skyriuose yra vidinių problemų, kurios skatina
medicinos specialistus taip galvoti. Panašus rezultatas gautas ir Lukoševičiūtės (2013) atliktame tyrime,
paaiškėjo, jog vidaus skyriuje slaugytojai ir gydytojai mažiau dirba gerai koordinuotą komandinį darbą
(p>0,05) [23]. Tuo tarpu Kringelytės (2012) moksliniame darbe teigiama, jog vidaus skyriuje dirbantys
specialistai vidutiniškai mano, jog komandinis darbas labiausiai padeda gerinti SP kokybę jų įstaigose
[72]. Taigi, nepalanki pacientų saugos užtikrinimo tendencija vyrauja vidaus skyriuje dėl komandinio
darbo trūkumo ne tik tiriamojoje ligoninėje, bet ir kitose Lietuvos ligoninėse. Todėl galima daryti
 48

prielaidą, jog šiame skyriuje trūksta mokomosios medžiagos, pokalbių, grupinių užsiėmimų skatinančių
dirbti ir mokytis dirbti komandinį darbą.
Tarp NĮ dažnio ir administracijos veiksmų skirtinguose skyriuose dirbančių respondentų nuomonė
statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

3.4. Slaugos specialistų ir gydytojų požiūrio į pacientų saugos kultūrą palyginimas

Atlikus pacientų saugos kultūros vertinimo analizę priklausomai nuo respondentų pareigų (10
pav.), nustatyta, jog gydytojai bendradarbiavimo dimensiją sprendžiant pacientų saugos klausimus laiko
mažiau vyraujančia, negu slaugos specialistai, t. y. slaugytojai ir akušerės (p=0,001). Buvo lyginti vertinimai,
kurie surinko ≥75 įverčio balus, t.y. atspindi požiūrį „dažni atvejai”. Kadangi buvo rastas statistiškai
reikšmingas skirtumas tik bendradarbiavimo dimensijos vertinime, svarbu išsiaiškinti, kuriais klausimais
konkrečiau nuomonė nesutapo.

Slaugos personalas Gydytojai

100
90
80
70
60
Balai

50
40
30 65,4
51,7 51,0 56,4
48,7 45,5 44,2 47,6
20
10 24,6 26,0
0
Darbo vieta Vadovavimas Bendradarbiavimas NĮ dažnumas Administracijos
veiksmai
Pacientų saugos kultūros sritys

Mann - Whitney U testas, *- p=0,001, palyginus su slaugos personalu

10 pav. Pacientų saugos kultūros dimensijų vertinimas, priklausomai nuo respondentų pareigų
(m±SN)

Todėl buvo atliktas bendradarbiavimo dimensijos vertinimas priklausomai nuo respondentų pareigų
(8 lentelė). Nustatyta, kad reikšmingai skyrėsi teiginys apie tai, kad yra aptariami NĮ, kad nesikartotų.
Slaugos specialistai dažniau sutinka, jog jų darbo vietoje yra aptariami nepageidaujami įvykiai, bei
diskutuojama apie prevencijos būdus (76,6 proc.), o gydytojai mano, kad tai vyksta rečiau (50,0 proc.)
(p<0,05). Tai gali reikšti, jog gydytojai linkę mažiau bendradarbiauti su kitais komandos nariais, bei
 49

pastebantys, jog šioje ligoninėje pasigenda komandinio darbo. Priešingai, slaugytojams ir akušerėms
komandinio darbo nestinga. Tai parodo įdomią ir retą tendenciją tarp slaugytojų ir gydytojų, neatmetama
šio fakto interpretacija – jog slaugytojai ir gydytojai dirba atskirai, ne bendroje komandoje. Tačiau
anksčiau atliktas Brasaitės (2016) tyrimas atskleidė, jog kaip tik gydytojai turėjo aukštesnį pacientų
saugos požiūrį į komandinio darbo klimatą, nei slaugytojai [71]. Tokį nuomonių nesutapimą paaiškina
kitų autorių atliktas tyrimas, teigiantis, jog gydytojai ir slaugytojai skirtingai suvokia savo komandinį
darbą [70]. Kitų teiginių vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

8 lentelė. “Bendradarbiavimo” dimensijos teiginių vertinimas priklausomai nuo

respondentų pareigų, n (proc.)
Bendradarbiavimo dimensijos Pareigos
teiginiai Slaugos Gydytojai z (p)
personalas (n=42)
(n=167)
Mums yra pranešama apie priimtus sprendimus, 110 (65,9) 23 (54,8) 1,3 (0,194)
padarytus po įvykusio NĮ, siekiant išvengti pasikartojimo
Darbuotojai laisvai išsako savo nuomonę jeigu pastebi, 96 (57,5) 20 (47,6) 1,2 (0,251)
kas galėtų pakenkti teikiamų paslaugų kokybei
Mes esame informuojami apie šiame 125 (74,9) 27 (64,3) 1,3 (0,194)
skyriuje įvykusius NĮ
Skyriaus darbuotojai gali laisvai užduoti klausimus 90 (53,9) 17 (40,5) 1,6 (0,117)
vadovybei dėl priimtų sprendimų ir atliekamų veiksmų
Skyriuje mes aptariame būdus kaip išvengti 128 (76,6) 21 (50,0) 3,2 (0,002)
klaidų pasikartojimo
Skyriaus darbuotojai bijo užduoti 16 (9,6) 7 (16,7) 1,2 (0,253)
kausimų dėl pastebėtų problemų
„dažni atvejai“– pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75

Tyrimo rezultatai atskleidė ir reikšmingas sąsajas tarp ligoninės administracijos veiksmų gerinant
pacientų saugą ir darbuotojų pareigų (9 lentelė). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp
slaugytojų. Slaugytojai dažniau nei gydytojai vertino teigiamai ligoninės administracijos indėlį, kad
rūpinamasi pacientų saugos aplinka (p<0,05). Tačiau slaugytojai labiau nei gydytojai sukritikavo
ligoninės administracijos veiksmus, jog ligoninės skyrių tarpusavio bendradarbiavimas yra blogai
koordinuotas (p<0,05).
Taip pat nustatytos silpnos, bet statistiškai reikšmingos sąsajos ir tarp kitų kelių ligoninės
administracijos veiksmų. Slaugytojų ir gydytojų nuomonės išsiskyrė ir teiginyje „Ligoninės vadovybė
susirūpina pacientų sauga tik kai įvyksta NĮ”. Slaugytojai teigiamai pritarė šiam teiginiui lyginant su
gydytojais (p<0,05). Taip pat reikšmingai didesnė teigiamų vertinimų dalis apie personalo pamainų
keitimąsi nustatyta tarp slaugytojų (p<0,05). Slaugytojai dažniau nei gydytojai pritaria, jog pacientų
saugai problemų kelia kai keičiasi pamainos.
 50

9 lentelė. Ligoninės administracijos veiksmų gerinant pacientų saugos kultūrą

teiginių vertinimas, priklausomai nuo respondentų pareigų, n (proc.)

Ligoninės administracijos veiksmų gerinant Pareigos

pacientų saugos kultūrą Slaugos Gydytojai z (p)
teiginiai personalas (n=42)
(n=167)
Ligoninės vadovybė kuria aplinką, kurioje 92 (55,1) 16 (38,1) 2,0 (0,042)
rūpinamasi pacientų sauga
Ligoninės skyrių tarpusavio bendradarbiavimas 32 (19,2) 15 (35,7) 2,1 (0,040)
blogai koordinuotas
Perkeliant pacientą iš vieno skyriaus į kitą, 16 (9,6) 6 (14,3) 0,8 (0,424)
įvyksta daug nesusipratimų
Ligoninės skyriai glaudžiai bendradarbiauja 57 (34,1) 11 (26,2) 1,0 (0,307)
tarpusavyje
Svarbi informacija apie pacientą dažnai 17 (10,2) 9 (21,4) 1,7 (0,099)
neperduodama keičiantis pmainoms
Dažnai nemalonu dirbti su darbuotojais 20 (12,0) 6 (14,3) 0,4 (0,700)
iš kitų ligoninės skyrių
Dažnai kyla sunkumų keičiantis informacija 25 (15,0) 12 (28,6) 1,8 (0,071)
tarp ligoninės skyrių
Ligoninės vadovybės veiksmai parodo, kad 56 (33,5) 12 (28,6) 0,6 (0,534)
pacientų sauga šioje ligoninėje yra prioritetinė sritis
Ligoninės vadovybė susirūpina pacientų 47 (28,1) 21 (50,0) 2,6 (0,010)
sauga tik kai įvyksta NĮ
Ligoninės skyriai glaudžiai bendradarbiauja siekdami 68 (40,7) 17 (40,5) 0,1 (0,981)
suteikti kuo geresnę priežiūrą pacientams
Pacientams šioje ligoninėje problemų kelia 15 (9,0) 11 (26,2) 2,4 (0,017)
personalo pamainų keitimasis
„pritaria teiginiui“– pacientų saugos kultūros srities įvertis ≥ 75

Apibendrinant galima teigti, jog gydytojai linkę mažiau bendradarbiauti, nei slaugos specialistai.
Nors slaugytojai dažniau nei gydytojai vertina teigiamai ligoninės administracijos indėlį, kad rūpinamasi
pacientų saugos aplinka, tačiau slaugytojai labiau nei gydytojai sukritikavo ligoninės administracijos
veiksmus, jog ligoninės skyrių tarpusavio bendradarbiavimas yra blogai koordinuotas. Todėl ligoninės
administracija turėtų dėti didesnes pastangas geriau koordinuoti skyrių darbą.

Darbo hipotezė pasitvirtino – Marijampolės ligoninės gydytojų ir slaugos specialistų: slaugytojų

ir akušerių požiūris į pacientų saugos kultūrą, ligoninėje yra teigiamas, kadangi nustatytas bendras
pacientų saugos vertinimas specialistų požiūriu (9 pav.). Dauguma apklaustųjų (42,6 proc.) saugos
kultūrą vertina labai gerai ir 14,8 proc. respondentų vertina puikiai. Taip pat atlikus pacientų saugos
kultūros sričių palyginimą pagal tyrimo dalyvių sociodemgrafinius požymius nustatyta, jog darbuotojai,
turintys didesnį darbo stažą šioje ligoninėje palankiau vertina darbo vietą ir pacientų saugumo
užtikrinimą (r=0,214, p=0,015) (6 lentelė).
 51

3.5. Pacientų saugos gerinimo įstaigoje galimybės slaugos specialistų ir gydytojų

požiūriu
Pacientų saugos problemos geriausiai matomos ir pastebimos darbuotojų, kurie dirba su
pacientais: slaugytojų, akušerių ir gydytojų. Todėl būtent jiems buvo užduotas paskutinis anketos atviro
pobūdžio klausimas „Kokie būtų jūsų patarimai ir siūlymai, kaip pagerinti pacientų saugą ir sumažinti
nepageidaujamus įvykius jūsų darbo vietoje”. Šio klausimo atsakymams analizuoti buvo atlikta
kokybinė turinio analizė. Daugiausiai pasisakiusiųjų (19 respondentų ) įvardino, jog viena iš svarbiausių
priežasčių, dėl kurių prastėja pacientų sauga yra darbuotojų trūkumas. Dėl to darbuotojai negali skirti
pakankamai dėmesio kiekvienam pacientui (3 priedas).
„Didinti darbuotojų skaičių.“
„Didinti bendrosios praktikos slaugytojų skaičių skyriuose.“
„Skirti daugiau personalo, nes esant dideliems darbo krūviams tiesiog neįmanoma išvengti NĮ.“

Tokias pačias problemas pabrėžia ir R. Žigutienės tyrimo respondentai teigdami, jog reikia didinti
brigadų skaičių [64]. Tuo tarpu Suomijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog darbuotojai labiau
linkę vertinti finansinį paskatinimą ir didesnį darbo užmokestį. Antrasis pagal populiarumą veiksnys,
kurį nurodė beveik pusė apklaustųjų, yra dideli darbo krūviai, ir dėl to nesugebėjimas užtikrinti
pacientams geros ir saugios priežiūros. Trečiasis veiksnys yra nepalankios darbo sąlygos: per didelis
išdirbamų valandų skaičius [48].
Taip pat nustatyta, kad svarbi yra ir darbo aplinka, saugios aplinkos pacientams užtikrinimas.
Respondentai įžvelgia pacientų griuvimo riziką provokuojančius veiksnius.

„... labai trūksta erdvės palatose, nes turi būti 2 lovos, o sustatyta po 3, todėl pacientai eina kliūva už
lovų, taip pat palatose stovi kėdės, staleliai maistui, spintos, kėdės - basonai, tai nėra kartais kur koją
padėti.“
„Tinkamai įvertinti paciento aplinką t. y. prausyklas tualetu, kad krentant susižeisti būtų galima kuo
mažiau. Atsižvelgiant į paciento būklę leisti ar apriboti savarankišką jo judėjimą, kėlimąsi iš lovos ir
pan.“
Analizuojant atsakymus pastebėta, jog pacientų saugai turi įtakos darbuotojų bendravimas su
pacientu ir pastarųjų bendradarbiavimas komandoje. Komandos nariams svarbu keistis tikslia
informacija apie pacientą ir vystyti komunikaciją su pacientu (4 priedas).

„... išklausyti pacientą, kuo daugiau bendrauti su pacientu.“

„Daugiau dėmesio skirti pacientų švietimui: tiktų įvairūs lankstinukai “brošiūrėlės“. Daugiau kalbėtis,
bendrauti, aiškinti pacientui....“
 52

„Kuo daugiau bendrauti tarpusavyje su skyriais, kuriuose guldomi pacientai.“

„Glaudesnio bendradarbiavimo tarp gydytojų ir slaugos personalo.“

Analizės metu taip pat rasti mažiau apčiuopiami, bet itin svarbūs, veiksniai susiję su sveikatos
apsaugos organizavimo spragomis. Net 7 respondentai įžvelgė darbo organizavimo problemas, kurie
sukelia nepageidaujamus įvykius medicinoje. Ir pateikia šių problemų sprendimo būdus (5 priedas).

„Reguliuoti pacientų srautus daugiau jų nukreipiant į PSPC (koreguoti ir didinti lankstumą PSPC, kad
būtų sudarytos geresnės sąlygos žmonėms papulti pas savo šeimos gydytojus).“
„Spręsti tik problemas abstrakčiai - nepersonalizuojant kaltę.“
„Analizuoti klaidas nekaltinant personalo.“
„Kad slaugytojai dirbtų darbo krūviu tokiu, koks jai priklauso pagal įstatymus.“

Apibendrinant respondentų nuomones, galima teigti, jog norint pagerinti pacientų saugą, reikia
sudaryti tinkamas darbo sąlygas, užtikrinti komandinį darbą ir komunikaciją su pacientais, bei spręsti
problemas, esančias aukštesnėje grandyje, t. y. sveikatos priežiūros paslaugų organizavime.

Sulyginus šio tyrimo kiekybinius rezultatus su kokybiniais respondentų pasisakymais, apklausa

parode, kad pacientų saugumui užtikrinti svarbiausias yra bendravimas su pacientais ir
bendradarbiavimas komandoje, taip pat ligoninėje vyrauja didesnis darbo krūvis ir darbuotojų trūkumas,
o atsakymai į atvirą klausimą tai patvirtino. Nors apklausa leido išsiaiškinti, kad respondentai palankiai
vertina savo vadovų vadovavimą, atsakydami į atvirą klausimą, respondentai nenurodė, jog prie pacientų
saugumo užtikrinimo turi prisidėti ir skyrių padalinių vadovai. Taip pat atviro klausimo metu buvo
galima išsiaškinti sveikatos apsaugos organizavimo spragas, kurias paminėjo respondentai ir leido
išsamiau apie tai kalbėti patiems specialistams, nors apklausos metu to ir neminėjo.

Apibendrinus kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatus, galima teigti, jog kokybinis tyrimo metodas
suteikia galimybę gauti papildomą, vertingą informaciją, kurios neina ištirti apklausos būdu.
 53

IŠVADOS

1. Gydytojų ir slaugos specialistų požiūriu bendradarbiavimas laikytas svarbiausiu

veiksniu pacientų saugumui užtikrinti, kartu pritariant vykdomiems pokyčiams ir
aktyviems veiksmams siekiant saugių sveikatos paslaugų. Vadovų darbas vertintas
palankiai, tačiau dar trūksta atvirumo kalbėtis apie saugos problemas ir svarstyti retai
vykstančius nepageidaujamus įvykius, nes pacientų sauga įstaigoje nėra akivaizdi
prioritetinė sritis.
2. Psichiatrijos, radiologijos ir reabilitacijos skyriuose prasčiau vertinama darbo vieta ir
pacientų saugumo užtikrinimas. Reabilitacijos, traumatologijos ir vidaus ligų skyriuose
nejaučiamas vadovų indėlis gerinant pacientų saugą, bei priėmimo, radiologijos,
reabilitacijos ir vidaus ligų skyriuose vis dar stinga komandinio darbo.
3. Bendradarbiavimas ir komandinis darbas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys pacientų
saugumo užtikrinimą regiono ligoninėje gydytojų ir slaugos specialistų požiūriu, nors
gydytojai linkę mažiau su tuo sutikti nei slaugos specialistai. Slaugytojai labiau teigiamai
vertina ligoninės administracijos indėlį į pacientų saugos aplinką, bet labiau kritikavo
ligoninės administracijos veiksmus, koordinuojant bendradarbiavimą tarp skyrių.
4. Specialistų požiūriu tinkamos darbo sąlygos, komandinis darbas bei komunikacija su
pacientais gerintų Pacientų saugos kultūrą ligoninėje.
 54

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Įvertinus Všį. Marijampolės ligoninės specialistų požiūrį į pacientų saugos kultūrą, nustatyta, kad
susiduriama su pacientų saugos problemomis. Todėl rekomenduojama:

1. Ligoninės skyrių vadovams sukurti palankią aplinką, kuri skatintų kalbėti darbuotojus apie
pastebėtas problemas.
2. Ligoninės skyrių vadovams rengti grupinius užsiėmimus, įtraukiant visus ligoninės skyrius,
simuliuoti situacijas ir mokytis komandinio darbo.
3. Ligoninės skyrių vadovams sudaryti palankią darbo aplinką gerinant darbuotojų tarpusavio
santykius, organizuojant skyriaus darbuotojų neformalias išvykas, renginius.
4. Ligoninės administracijai bendrauti ir bendradarbiauti su kitų šalių ligoninėmis, kurios vykdo
pacientų saugos prevencines programas ir dalintis patirtimi.
5. Ligoninės administracijai atlikti tyrimus, siekiančius nustatyti darbuotojų darbo krūvį.
6. LR Sveikatos apsaugos ministerijai suteikti PSPC daugiau savarankiškumo priimant sprendimus:
suteikti šeimos gydytojams daugiau aktyvių veiksmų, sprendžiant pacientų problemas, PSPC
aprūpinti būtiniausia technika, reikalinga diagnozuoti ligas, bei ieškoti būdų trumpinti eiles, kad
būtų sudarytos geresnės sąlygos patekti pas savo šeimos gydytojus.
 55

PUBLIKACIJOS

1. Straipsnis
Kristina Liutkevičiūtė, Olga Riklikienė „Sveikatos priežiūros specialistų saugios veiklos
ribų nustatymas - pacientų saugos prielaida“. Slauga. Mokslas ir praktika, 2017;7-8 (247-
248).
2. Tezės
Kristina Liutkevičiūtė, Olga Riklikienė „Pacientų saugos kultūros vertinimas regiono
ligoninėje“. 2018- slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: Sveikata - žmogaus
teisė, 2018; ISBN 978-9955-15-537-9
 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugo ministerijos
internetinis tinklalapis. Nacionalinė pacientų saugos platforma 2010–2014 m. 2009;5,15. [žiūrėta 2017
12 12]. Internetinė prieiga: http://www.vaspvt.gov.lt/node/135.
2. Kanapeckienė V, Jurkuvėnas V. Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į nepageidautinus
įvykius ir jų priežastis vertinimas. Visuomenės sveikata 2014; 4(51):63.

3. Cvirkienės D. Pacientų požiūris į medicininių paslaugų saugą PSPC grandyje. Magistrinis darbas.
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas 2014.

4. Paškevičius L. Kompleksinio požiūrio į pacientų saugą ir rizikos valdymą sveikatos priežiūros

organizacijose paieška. Sveikatos politika ir valdymas 2014;1(6):139–149.

5. Augulevičienės D. Kokybės vadybos sistemos įgyvendinimas sveikatos priežiūros įstaigoje personalo

požiūriu. Magistrinis darbas. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas 2014.

6. Kutkaitės S. Vilniaus universiteto medicinos studentų ir gydytojų rezidentų žinios ir nuomonė apie
klaidą medicinoje. Magistrinis darbas. Vilniaus Universitetas 2012.

7. Stankūnaitės E. Lietuvos bendrosios aviacijos avarijų ir pavojingų incidentų įvykusių 2000 – 2011 m.
analizė. Magistrinis darbas. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas 2012.

8. Kuckaitės A. Kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas antžeminių paslaugų

organizacijose. Magistrinis darbas. Vilniaus Universitetas 2016.

9. Jerdiakova N, Mikaliūkštienė A, Kalibatienė D. Pacientų saugos užtikrinimas Sveikatos priežiūros

įstaigose. Medicina teorija ir praktika 2015;21(4.3):740-741.

10. Brogienė D. Strateginiai pokyčiai formuojant ir tobulinant pacientų saugos kultūrą asmens sveikatos
priežiūros įstaigose. Seminaras.Vilnius 2015.

11. Janušonis V. Rizikos valdymas sveikatos priežiūros organizacijose. Tiltai 2011;(4):1-6.

12. Europos Bendrijų Komisija. Komisijos ataskaita Tarybai KOM(2008) 836 „Dėl pacientų saugos ir
su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės“. Briuselis, 2008. [žiūrėta 2017 11 05].
Prieiga per internetą: http://eur-
lex.europa.eu/legalcontent/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52008DC0836&from=LT.
13. Europos Komisijos Visuomenės sveikatos internetinis puslapis. Sveikata- ES. [žiūrėta 2018.01.15].
Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/health/newsletter/137/focus_newsletter_lt.htm
 57

14. Bakanaitės J. Pacientų saugos sveikatos priežiūroje gerinimo galimybės medicinos personalo
požiūriu. Magistrinis darbas. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas 2014.

15. Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos įgyvendinimo ataskaita 2009 m. Europos Sąjungos
oficialusis leidinys 2009;151:1–5.

16. Brogienė D, Kisielienė I, Rudaitis K, Plentaitė A. Nepageidaujamų įvykių registravimo stebėsenos

ir prevencijos sistemos diegimas ir plėtra Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodinis
leidinys. Vilnius 2015:6–7.

17. Balaji S, Sekar Babu M, Umasankar K. A review on pharmacovigilance and patient‘s safety.
International journal of pharmacy 2012:17–18.

18. Kohn L. To err is human: an interview with the Institute of Medicine’s Linda Kohn. The Joint
Commission journal on quality improvement 2000;26(4):227-234.

19. Michael St. Pierre. Safe patient care – safety culture and risk management in otorhinolaryngology
2013;12:1-3.

20. Rudaitis K, Kanapeckienė V. Nepageidaujamų įvykių nustatymo būdų asmens sveikatos priežiūros
įstaigose apžvalga. Visuomenės sveikata 2013;3(62):10.

21.Brogienės D. Paciento teisės į kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą ir žalos sveikatai atlyginimą.
Daktaro disertacija. Vilniaus Universitetas 2010.

22. Glamba V, Jerešiūnienė O, Jerešiūnas A. Kokybės vadybos sistemos įtakos analizė reabilitacijos
ligoninėje pacientų požiūriu. Medicinos teorija ir praktika 2010;16(1):70.

23. Lukoševičiūtė V. Pacientų saugos kultūros pokyčių vertinimas ligoninėse. Magistrinis darbas.
Lietuvos Sveikatos Moklsų Universitetas 2013.

24. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl nacionalinės slaugos politikos 2016 – 2025 metų gairių
patvirtinimo. 2016;Nr.V-222. Valstybės žinios, 2016, Nr. 2675.

25. Europos Komisijos Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių
infekcijos prevencijos ir kontrolės (2009/C 151/01) įgyvendinimo antroji Komisijos ataskaita Tarybai
COM(2014) 371. Briuselis. 2014:3–14.

26. Pacientų sauga ir priežiūros kokybės ES. Veiksmingo investavimo į sveikatos sektorių ekspertų
grupės nuomonė 2012. [žiūrėta 2018 01 15]. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/health/newsletter/151/focus_newsletter_lt.htm
 58

27.Marmienė L, Kalėdienė R, Kaselienė S, Vladičkienė J. Gydytojų ir slaugytojų požiūris į komandinį

darbą Lietuvos bendrojo pobūdžio ligoninėse. Visuomenės sveikata 2015;2(69):48.

28. Balašaitienė G. N ligoninės medicinos personalo požiūrio į komandinį darbą vertinimas Magistrinis
darbas 2015:37–39.

29. Manser T. Teamwork and patient safety in dynamic domains of healthcare: a review of the literature.
Acta Anaesthesiologica Scandinavica 2009;53:143.

30. Hunt CM. Patient safety is enhanced by teamwork. Pennsylvania Patient Safety Advisory. 2010;7:14.

31. Šilys A. Vadovavimo kokybės vertinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje: Europos verslo
tobulumo modelio ir 360º grįžtamojo tyrimo taikymo ypatybės. Medicinos teorija ir praktika
2009;15(2):171.

32. LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. V-338: „Dėl minimalių
asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2008,
Nr. 53-1992.

33. Endriulaitienė A, Stelmokienė A, Snaebjornsson I, Littrell RF. „Idealus lyderis” Lietuvos sveikatos
priežiūros įstaigų darbuotojų požiūriu. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2016;75(4):58-63.

34. Leonard M, Frankel A. How can leaders influence a safety culture?. The Health Foundation Inspiring
Improvement 2012:3.

35.Ginsburg L, Norton PG, Casebeer A, Lewis S. An Educational Intervention to Enhance Nurse

Leaders' Perceptions of Patient Safety Culture. Health Research and Educational Trust 2005; 40(4):997-
1002.

36. Wong CA, Cummings GG, Ducharme L. The relationship between nursing leadership and patient
outcomes: a systematic review. Nursing Management. 2013;21(5):709-715.

37. Mekšriūnaitė S. Nepageidaujamų įvykių registravimas Lietuvoje.Teisinė bazė, susijusi su

nepageidaujamais įvykiais ir pacientų sauga. Higienos institutas 2013. [žiūrėta 2018 01 15]. Prieiga per
internetą : http://www.hi.lt/uploads/news/id135/pranesimas%20new_Sandra.pdf.

38. Paulikienė S. Praktinio mokymo ir mentorystės vaidmuo ugdant pacientų saugos gebėjimus: slaugos
studijų atvejis. Sveikatos mokslai 2013;23(2):127-133.

39. Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas. Higienos institutas. 2015. [žiūrėta 2018 01 15].
Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=912&cntnt01returnid=503.
 59

40. Europos Komisijos pranešimas. European Commission Press Release Database internetinis puslapis.
2014. [žiūrėta 2017 02 20] . Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-694_lt.htm

41. Jankauskienė D. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo pacientų požiūriu palyginimas
Lietuvoje ir kai kuriuose Europos šalyse. Sveikatos politika ir valdymas 2012;1(4):88–91.

42. Yilmaz Z, Goris S. Determination of the patient safety culture among nurses working at intensive
care units. Pakistan Journal of Medical Sciences 2015;31(3):597.

43. Zhou P, Bundorf K M, Gu J, He X, Xue D. Survey on patient safety climate in public hospitals in
China. BMC Health Services Research 2015;15(53):4.

44. Safety Attitudes Questionnaire Scale Computation Instructions. 2012. [žiūrėta 2017 11 25]. Prieiga
per internetą: <https://med.uth.edu/chqs/files/2012/05/Scale-Computation-Instructions.pdf>
45. Pukėnas K. Apklausų duomenų analizė su SPSS. Mokomoji knyga. Leidykla Lietuvos kūno kultūros
akademija 2004.
46. Riklikienė O, Pukėnas K. Slaugos rezultatų klasifikacijos lietuviškos anketos parengimas ir
psichometrinis įvertinimas. Slaugos mokslas 2007;43(11):899–900.
47. Takase M, Oba K, Yamashita N. Generational differences in factors influencing job turnover among
Japanese nurses: An exploratory comparative design. International Journal of Nursing Studies
2009;46(7):958.
48. Flinkman M, Laine M, Leino – Kilpi H, Hasselhorn HM, Salanterä S. Explaining young registered
Finnish nurses intention to leave the profession: Aquestionnaire survey. International Journal of Nursing
Studies 2008;45(5):735–736.
49. Cummings GG, MacGregor T, Davey M, Lee H, Wong CA, Lo E, Muise M, Stafford E. Leadership
styles and outcome patterns for the nursing workforce and work environment: A systematic rewiev.
International Journal of Nursing Studies 2010;47(3):378.
50. Lin PY, MacLennan S, Hunt N, Cox T. The influences of nursing transformational leadership style
on the quality of nurses’ working lives in Taiwan: a cross-sectional quantitative study. BMC Nursing
2015;14 (33):2, 4–5.
51. Marmienės L. Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į pacientų saugą bendrojo pobūdžio
ligoninėse vertinimas. Daktaro disertacija. Lietuvos Sveikatos Moklsų Universitetas 2015.
52. Baker GR, Norton PG, Flintoft V, Blais R, Brown A, Cox J. et al. The Canadian adverse events
study: the incidence of adverse events among hospital patients in Canada. Canadian Medical Association
Journal 2004;170(11):1678-1686.
53. Weaver SJ, Lubomksi HL, Wilson RF, Pfoh ER., Martinez AK. Promoting a Culture of Safety as
a Patient Safety Strategy: A Systematic Review. HHS Public Access 2013;158(502):369–371.
 60

54. Bubnienė D, Ruževičius J. Kokybės valdymo sveikatos priežiūros institucijose ypatumai. Verslo ir
teisės aktualijos 2010;5:5.
55. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio
pilotinės „Dienos fotografijos” analizė. Galutinė ataskaita 2011;374.
56. Stirblienė J. Darbo laiko sveikatos priežiūros sektoriuje teisinio reguliavimo problematika.
2015;22(1):163
57. LRVyriausybės 2003 m. nutarimas „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne
protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos, ir darbuotojų, kuriems nustatytas
sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 64-
2569.
58. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo”
Nr. V-400. 2012 m. Valstybės žinios, 2009, Nr. 33-1268.
59. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
internetinis puslapis. Dėl medicinos praktikos licencijavimo dokumentų pateikimo tvarkos. [žiūrėta
2018.01.23]. Prieiga per internetą: http://www.vaspvt.gov.lt/node/608.
60. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro internetinis puslapis. Dėl
kvalifikacijos tobulinimoprogramos. [žiūrėta 2018 01 23]. Prieiga per internetą:
http://www.sskc.lt/teikiamos-paslaugos.html.
61. LR Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX - 413 2, 3, 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių,
Trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo papildymo 11 – 1 straipsniu įstatymas Nr. XII – 1913. 2015.
(Valstybės žinios, 2015, Nr. 11091).
62. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V – 766 „Dėl išplėstinės slaugos praktikos gairių
patvirtinimo”. Valstybės žinios, 2014, Nr. 9961.
63. Kohn LT, Corrigan JM, Donaldson SM. To Err Is Human Building a Safer Health System.1999;
[žiūrėta 2018.01.2]. Prieiga per internetą: http://www.csen.com/err.pdf.
64. Žigutienės R. Kauno regiono Greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbo vietos saugos kultūros
vertinimas. Magistrinis darbas. Lietuvos Sveikatos Moklsų Universitetas 2014.
65. Aiken LH, Cimiotti JP, Sloane DM, Smith LH, Flynn L, Neff DF. The Effects of Nurse Staffing
and Nurse Education on Patient Deaths in Hospitals With Different Nurse Work Environments. NIH
Public Access 2011;49(12):2-5.
66. Grigonienė J, Riklikienė O. Neatlikti arba uždelsti standartiniai slaugos veiksmai: priežastys ir
apimtys slaugos ligoninėje: magistro tezės. Kaunas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas 2017.
67. Kalisch BJ, Tschannen D, Lee H, Friese RC. Hospital variation in missed nursing care 2011;26(4):3-
5.
 61

68. Chen C, Li H. Measuring patient safety culture in Taiwan using the Hospital Survey on Patient Safety
Culture. BMC Health Services Research 2010;10(152):3-6.
69. Kulevičiūtė L, Vasiliūtė I, Brasaitė I. Slaugytojų požiūris į pacientų saugą. Sveikatos mokslai
2017;27(6):196.
70. Thomas EJ, Bryan J, Helmreich RL. Discrepant attitudes about teamwork among critical care
nurses and physicians. Critical Care Medicine 2003;31(3):956-959.
71. Brasaitė I, Kaunonen M, Martinkėnas A. Health care professionals’ attitudes regarding patient safety:
cross-sectional survey. BMC Research Notes 2016;9(177):4.
72. Kringelyė G. Sveikatos priežiūros specialistų požiūris į nepageidaujamų įvykių pranešimus ir
registraciją daugiaprofilinėse ligoninėse. Magistrinis darbas. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
2012.
73. Lee WC, Wung HY, Liao HH, Lo CM, Chang FL, Wang PC. et al. Hospital Safety Culture in Taiwan:
A Nationwide Survey Using Chinese Version Safety Attitude Questionnaire. BMC Health Services
Research 2010;10(234):4.
74. Sriubas M. Paciento teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas turinio ypatumai Lietuvoje.
Teisės problemos 2013;1(79):59-63.
74. Agency for Healthcare Research and Quality internetinis tinklalapis. [žiūrėta 2018 02 28] Internetinė
prieiga: https://www.ahrq.gov/teamstepps/instructor/reference/teamattitudesmanual.html
75. Shahrokhi A, Ebrahimpour F, Ghodousi A. Factors effective on medication errors: A nursing view.
Journal of Research in Pharmacy Practice 2013;2(1):18-20.
76. Carney BT, Mills PD, Bagian JP, Weeks WB. Sex differences in operating room care giver
perceptions of patient safety: a pilot study from the Veterans Health Administration Medical Team
Training Program. Qual Saf Health Care (QSHC) 2010;19(2):128–131.
77. Elo S, Kyngäs H. The qualitative content analysis process. JAN Informing Practiceand Policy
Worldwide through Reasearch and Scholarship 2008;62(1):107-115.
 62

PRIEDAI
63
64
65
66
67
 68

2 priedas

1 lentelė. Rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis

be slaugytojo padėjėjo stacionare

Eil. Licencijuojamos stacionarinės paslaugos Maksimalus

Nr. pacientų
skaičius 1
slaugytojui
1. Suaugusiųjų chirurgija 7
2. Suaugusiųjų krūtinės chirurgija 6
3. Suaugusiųjų neurochirurgija 6
4. Suaugusiųjų abdominalinė chirurgija 6
5. Suaugusiųjų plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija 7
6. Suaugusiųjų kraujagyslių chirurgija 8
7. Suaugusiųjų širdies chirurgija 6
8. Suaugusiųjų burnos, veido ir žandikaulių chirurgija 8
9. Suaugusiųjų ortopedija ir traumatologija 7
10. Suaugusiųjų urologija 7
11. Oftalmologijos chirurgija, oftalmologija 9
12. Otorinolaringologijos chirurgija, otorinolaringologija 9
13. Vidaus ligos 9
14. Ginekologija 7
15. Suaugusiųjų alergologija 9
16. Suaugusiųjų gastroenterologija 8
17. Suaugusiųjų endokrinologija 9
18. Suaugusiųjų hematologija, onkohematologija 7
19. Infektologija 9
20. Suaugusiųjų kardiologija 9
21. Suaugusiųjų nefrologija 7
22. Suaugusiųjų neurologija 6
23. Suaugusiųjų pulmonologija 9
24. Suaugusiųjų reumatologija 9
25. Geriatrija 6
26. Klinikinė toksikologija 9
27. Onkologija chemoterapija 7
28. Onkologija radioterapija 7
29. Onkologija 7
 69

Eil. Licencijuojamos stacionarinės paslaugos Maksimalus

Nr. pacientų
skaičius 1
slaugytojui
30. Dermatovenerologija 11
31. Neonatologija 4
32. Psichiatrija 11
33. Priklausomybės ligų psichiatrija 11
34. Specialioji psichiatrija (gydymas bendro, sustiprinto ir griežto 11
stebėjimo sąlygomis)
35. Suaugusiųjų tuberkuliozė 7
36. Suaugusiųjų medicininė reabilitacija II 9
37. Suaugusiųjų medicininė reabilitacija III, pakartotinė ir palaikomoji 4
reabilitacija
38. Organų transplantacija (suaugusiųjų arba vaikų) 1
39. Suaugusiųjų arba vaikų kaulų čiulpų transplantacija 1
40. Palaikomasis gydymas ir slauga 6
41. Vaikų ir paauglių psichiatrija 7
42. Vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija 6
43. Vaikų reumatologija 7
44. Vaikų chirurgija 7
45. Vaikų tuberkuliozė 7
46. Vaikų krūtinės chirurgija 6
47. Vaikų širdies chirurgija 6
48. Vaikų neurochirurgija 6
49. Vaikų abdominalinė chirurgija 6
50. Vaikų burnos, veido ir žandikaulių chirurgija 6
51. Vaikų plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija, mikrochirurgija 7
52. Vaikų kraujagyslių chirurgija 7
53. Vaikų ortopedija ir traumatologija 7
54. Vaikų urologija 7
55. Vaikų oftalmologija 7
56. Vaikų ligos 7
57. Vaikų nefrologija 7
58. Vaikų hematologija, onkohematologija 7
59. Vaikų gastroenterologija 7
60. Vaikų pulmonologija 7
 70

Eil. Licencijuojamos stacionarinės paslaugos Maksimalus

Nr. pacientų
skaičius 1
slaugytojui
61. Vaikų kardiologija 7
62. Vaikų endokrinologija 7
63. Vaikų neurologija 7
64. Vaikų alergologija 7
65. Vaikų medicininė reabilitacija II, sveikatą grąžinamasis gydymas, 7
antirecidyvinis gydymas
66. Vaikų medicininė reabilitacija III, pakartotinė ir palaikomoji 4
reabilitacija

2 lentelė. Rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius 1 slaugytojui dirbant darbo dienomis

su slaugytojo padėjėju stacionare

Eilės Licencijuojama paslauga Slaugytojų skaičiaus santykis su Maksimalus

Nr. slaugytojo padėjėju pacientų skaičius
1 slaugytojui,
slaugytojai slaugytojo
esant
padėjėjai
rekomenduojam
am santykiui
1. Palaikomasis gydymas ir 1 1 10
slauga 1 2 14
1 3 18
2. Organų transplantacija 2 1 2
(suaugusiųjų arba vaikų)
3. Suaugusiųjų arba vaikų 2 1 2
kaulų čiulpų transplantacija
4. Geriatrija 1 1 10
 71

3 priedas
10 lentelė. Respondentų nuomonės apie darbo sąlygas

Pagr. Grupė Citatos

grupė
Palatose turi būti daugiau erdvės.
Per didelis pacientų skaičius, labai trūksta erdvės palatose, nes
turi būti 2 lovos, o sustatyta po 3, todėl pacintai eina kliūva už
lovų, taip pat palatose stovi kėdės, staleliai maistui, spintos,
kėdės-basonai, tai nėra kartais kur koją padėti.
Tinkamai įvertinti paciento aplinką t.y.prausyklas tualetu, kad
Darbo aplinka krentant susižeisti būtų galima kuo mažiau. Atsižvelgiant į
paciento būklę leisti ar apriboti savarankišką jo judėjimą,
kėlimąsi iš lovos ir pan.
Pacientų palatose turi būti mažiau, kad žmonės jaustųsi laisviau
būtų daugiau vietos.
Mažinti darbo krūvį.
Darbo krūvis Kartais gali nukentėti ligonio saugumas kai jis
transportuojamas gulimais ratais vieno asmens, nes kito
darbuotojo tuo momentu nėra arba jis užsiėmęs dėl per didelių
krūvių.
Padėjėjos taip pat turi turėti mažesnius krūvius.
Didinti atlyginimą.
Būtų teisinga jei žmonės už pragarišką ir atsakingą darbą gautų
Darbo užmokestis adekvatų atlyginimą. Tada nereikėtų bėgti į kitą darbą, ateitų
Darbo sąlygos

pailsėję, motyvuoti ir nepikti.

Motyvuoti personalą, keliant jiems atlyginimus.
pakelti atlyginimus.
Turi būti pakankamai dirbančio personalo.
Pakankamas personalo kiekis (ypač atostogų metu).
Didinti personalo kiekį.
Reikalinga daugiau dirbančių slaugytojų, tada sumažėtų NĮ.
Didinti darbuotojų skaičių
Užtikrinti pakankamai personalo skyriuose. Padidinti
slaugytojų etatų, o ne mažinti.
Didinti darbuotojų skaičių.
Reikalinga didinti slaugytojų etatų. Ritmiškumas darbo
Darbuotojų skaičius grafike.
Didinti darbuotojų skaičių.
Didinti bendrosios praktikos slaugytojų skaičių skyriuose.
Pirmiausia reikia padidinti darbuotojų skaičių, kad viską būtų
galima atlikti kokybiškai ir efektyviau.
Skirti daugiau personalo, nes esant dideliems darbo krūviams
tiesiog neįmanoma išvengti NĮ.
Jei būtų daugiau personalo budėjimo metu, daugiau dėmesio
būtų galima skirti kiekvienam pacientui.
Didinti personalo skaičių.
Reikalinga daugiau slaugos personalo
Didesnis slaugytojų padėjėjų skaičius.
 72

4 priedas

11 lentelė. Bendravimo ir bendradarbiavimo svarba, respondentų požiūriu

Pagr. Grupė Citatos

grupė
Daugiau žmogiškumo ir supratimo.
Pirmiausia išklausyti pacientą, kuo daugiau bendrauti su
pacientu.
Bendravimas ir bendradarbiavimas

Daugiau dėmesio skirti pacientų švietimui: tiktų įvairūs

lankstinukai “brošiūrėlės“. Daugiau kalbėtis, bendrauti,
aiškinti pacientui – tada bus pacientas saugesnis.
Bendravimas Slaugytoja turi turėti mažiau pacientų, kad daugiau galėtų
skirti dėmesio ligoniui ir bendravimui su juo.
Pacientai mažai informuojami apie pareigas ( pacientai
galėtų būti daugiau savarankiškesni, o ne reikalauti iš
personalo primityvios pagalbos, nors patys galėtų atlikti tam
tikrą veiksmą). Pvz. reikalauja, kad pasodintų, pamaitintų,
nuvestų, nors patys gali tai padaryti, dažnai sakydami, kad
tai (toks) personalo darbas.
Daugiau stengtis dirbti komandinį darbą.
Kuo daugiau bendrauti tarpusavyje su skyriais, kuriuose
Komanda guldomi pacientai.
Glaudesnio bendradarbiavimo tarp gydytojų ir slaugos
personalo.
Daug bendrauti kolektyvui tarpusavyje.
 73

5 priedas

12 lentelė. Sveikatos apsaugos organizavimo problemos, respondentų požiūriu

Pagr. Grupė Citatos

grupė
Reguliuoti pacientų srautus daugiau jų nukreipiant į PSPC
Sveikatos apsaugos (koreguoti ir didinti lankstumą PSPC, kad būtų sudarytos
Sveikatos apsaugos organizavimas

sistemos geresnės sąlygos žmonėms papulti pas savo šeimos

organizavimas gydytojus).
Esminiai pasikeitimai galimi tik valstybiniu mastu, o po to
ir žemesnėse grandyse. Vietinės pastangos duoda tik
kosmetinius pasikeitimus
Kad slaugytojai dirbtų darbo krūviu tokiu, koks jai priklauso
pagal įstatymus.
Teisės aktai Kiekvienam darbui atlikti reikalingas atitinkamas personalo
skaičius (kad būtų teisės aktais numatytas tenkantis pacientų
skaičius, ir darbo valandų skaičius pagal etatą.).
Vienai slaugytojai turėtų būti skirta prižiūrėti ne daugiau
kaip 10 pacientų.
Vienam slaugytojui turėtų būti apie 10 pacientų
Darbo krūvis privalo atitikti reikalavimus.
Nebaudžiamumo Spręsti tik problemas abstrakčiai- nepersonalizuojant kaltę.
principas Analizuoti klaidas nekaltinant personalo.
74

6 priedas