LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

IEVA KRASAUSKAITĖ – LABUKIENĖ

SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ BENDROJI NEJAUTRA IR GYVYBINIŲ

FUNKCIJŲ STEBĖJIMAS

SMALL ANIMAL ANESTHESIA AND MONITORING

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas

KAUNAS, 2014
 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

„Smulkiųjų gyvūnų bendroji nejautra ir gyvybinių funkcijų stebėjimas“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros
sąrašą.

Ieva Krasauskaitė - Labukienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Ieva Krasauskaitė - Labukienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Prof. dr. Audrius Kučinskas

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

2
 Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................................7
1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................................9
1.1. Trumpa anestezijos istorija...............................................................................................................9
1.2. Pagrindiniai anestezijos tikslai ir uždaviniai...................................................................................10
1.3. Anestetiko kelias į gyvūno organizmą............................................................................................10
1.4. Rizikos veiksniai turintys įtakos anestezijai...................................................................................11
1.5. Anestezijos rizika...........................................................................................................................12
1.6. Bendrosios nejautros klasifikacija..................................................................................................13
1.7. LSMU dr. L. Kriaučeliūno klinikoje naudotų medikamentų įtaka gyvūnų organizmui..................13
1.7.1. Atropino sulfato įtaka organizmui.........................................................................................13
1.7.2. Bioketan įtaka organizmui....................................................................................................14
1.7.3. Sedaxylan įtaka organizmui..................................................................................................15
1.7.4. Pyralgin įtaka organizmui.....................................................................................................16
1.7.5. Shotopen įtaka organizmui....................................................................................................17
1.8. Bendrosios nejautros stadijos.........................................................................................................17
1.9. Gyvūno paruošimas anestezijai......................................................................................................18
1.10. Centrinės nervų sistemos stebėjimas..............................................................................................19
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA..................................................................................................20
2.1. Klinikoje Chirurginių operacijų metu naudoti medikamentai ir jų poveikis organizmui................20
2.1.1. Premedikacijos metu naudoti medikamentai.........................................................................20
2.1.2. Bendrosios nejautros sukėlimui naudoti medikamentai.........................................................21
2.1.3. Skausmo malšinimui klinikoje naudoti medikamentai ir jų įtaka organizmui.......................21
2.1.4. Antibiotikų įtaka organizmui.................................................................................................21
2.2. Tyrimas..........................................................................................................................................21
3. TYRIMŲ REZULTATAI.......................................................................................................................23
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS.....................................................................................37
5. IŠVADOS..............................................................................................................................................38
Padėka............................................................................................................................................................39
Literatūros sąrašas..........................................................................................................................................40

3
 Santrumpos

CNS – centrinė nervų sistema

KPL – kapiliarų prisipildymo laikas.
Mak – minimali alveolinė koncentracija.
SPO2 – pulsinė oksimetrija.
T0C – temperatūra.

Paaiškinimai

Analgezija – skausmo nejautimas, atsirandantis dėl nervų sistemos ligų arba sukeliamas
dirbtinai.
Anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to
sumažėja deguonies pernaša krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją.
Epinefrinas – katecholaminas, neurotransmiteris, šerdinės antinksčių dalies hormonas.
Hemotoraksas – kraujo buvimas krūtinplėvės ertmėje.
Hipoproteinemija – baltymų sumažėjimas organizme.
Hipovolemija – cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme.
Mandragoros – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas. Mandragora yra stiprus haliucinogenas.
Antikoje, Viduramžiais naudota įvairiose apeigose. Visos augalo dalys labai nuodingos.
Apsinuodijimas mandragora gali nepataisomai pažeisti sveikatą arba turėti mirtiną poveikį.
Miastenija – autoimuninė neuroraumeninė liga, kuomet organizme yra gaminami
autoantikūnai prieš neuroraumeninių sinapsių acetilcholinoreceptorius, dėl ko neužtenka nervinio
signalo pajėgumo per acetilcholiną stimuliuoti raumenis ir pasireiškia jų silpnumas.
Pneumotoraksas – oro ar kitų dujų susikaupimas pleuros ertmėje.
Salivacija – padidėjęs seilėtekis.
Tachikardija – širdies susitraukimų dažnio padidėjimas.

4
 Santrauka

Smulkiųjų gyvūnų bendroji nejautra ir gyvybinių funkcijų stebėjimas

Magistro darbas buvo parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos

akademijoje 2012 – 2013 metais.
Magistro darbas susideda iš turinio, įvado , literatūros apžvalgos , rezultatų ir jų aptarimo,
išvadų bei padėkos .Visą darbą sudaro 41 puslapiai , 10 lentelių ir 6 diagramos.
Tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr.
L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje chirurginėje praktikoje naudojamų bendrosios nejautros
metodų efektyvumą ir gyvybinių funkcijų stebėsenos svarbą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti bendrosios nejautros būdų taikymą smulkiųjų gyvūnų klinikoje.
2. Įvertinti stebėjimo (monitoravimo) rodiklius.
3. Stebėti ir įvertinti pasitaikančias komplikacijas, taikomus būdus joms pašalinti bei jų
prevenciją.

Raktiniai žodžiai: smulkių gyvūnų anestezija, analgezija, skausmo valdymas, anestetikai, šunų
veislių ligos, anestezijos rizika.

5
 Summary

Small animal anesthesia and monitoring

This master work was prepared in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary
Academy in 2012 – 2013 years.
This master work compiles from a content, introduction, review of literature, results,
consideration, conclusion, and thanks. The master work consists of 41 pages and includes 10 tables
and 6 pictures.
The aim: Rate of small animal surgical techniques used in general anesthesia effectiveness
and the importance of monitoring vital functions.
The tasks:
1. Examine general anesthesia techniques by the small animal clinic.
2. Monitoring indicators.
3. Monitoring of common complications, their prevention and ways to remove them.
After study shows that the development is an important vital functions the animal's age, breed,
health status, complexity of procedures performed and the medicinal use for its intended purpose

Keywords: small animals anesthesia, analgesia, pain management, anaesthetic management in

small animals, dog breeds disease, anesthesia risk.

6
 Įvadas

Šiuolaikinė veterinarinė chirurgija neįmanoma be bendrosios nejautros. Anestezija (žodis,

reiškiantis be pojūčių) – tai vaistų sukelta bendroji nejautra, kuriai esant įmanoma atlikti įvairias
skausmingas gydymo ar diagnostines procedūras.
Šiomis dienomis bendroji anestezija taikoma itin dažnai. Anestezijai skirti vaistai gali būti
leidžiami į veną, įkvepiami per specialias kaukes ar anestezijos aparatus.
Miegas visos chirurginės procedūros metu, kai pacientas nieko nejaučia, šiandien yra normalu
tiek gyvūnų šeimininkams, tiek veterinarijos gydytojams.
Bendroji nejautra veterinarinėje chirurgijoje yra būtina tam, kad būtų išvengta įvairių
komplikacijų, kurios gali kelti grėsmę gyvybei. Operuojant be aneztezijos, galimos tiek gyvūno,
tiek ir prie jo esančių darbuotojų traumos. Dėl skausmo itin padidėja kraujagyslių tonusas,
padažnėja kvėpavimas, kraujyje padidėja adrenalino kiekis, sumažėja virškinimo liaukų sekrecija,
suintensyvėja medžiagų apykaita, vystosi acidozė, galima mirtis dėl trauminio šoko (Bižokas ir kt.,
2001).
Anestezijos metu vykstant diagnostinei manipuliacijai (procedūrai) ar chirurginei operacijai,
stebimas ne tik vaistų poveikis gyvūnui, bet kartu stebima gyvūno organizmo gyvybinių funkcijų
rodikliai tokie kaip: kvėpavimo dažnis, širdies darbas, temperatūra, KPL, SPO2.
Atlikus gyvūnui bendrąją nejautrą išnyksta, skausmo, lietimo, temperatūros jutimo refleksai,
atsipalaiduoja skeleto raumenys, susilpnėja visos organizmo funkcijos, tačiau svarbūs gyvybiniai
centrai esantys pailgosiose smegenyse, kurie reguliuoja kvėpavimą, širdies darbą, kraujaspūdį ir
lygiųjų raumenų tonusą, lieka nepaliesti (Hall et al, 2001).

7
 Darbo tikslas:
Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno
smulkiųjų gyvūnų klinikoje chirurginėje praktikoje naudojamų bendrosios nejautros metodų
efektyvumą ir gyvybinių funkcijų stebėsenos svarbą.

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti bendrosios nejautros būdų taikymą smulkiųjų gyvūnų klinikoje.

2. Įvertinti stebėjimo (monitoravimo) rodiklius.
3. Stebėti ir įvertinti pasitaikančias komplikacijas, taikomus būdus joms pašalinti bei jų
prevenciją.

8
 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Trumpa anestezijos istorija

Narkozė (gr. Narkōsis – sustingimas) arba anestezija – dirbtinis paciento užmigdymas, kurio
metu jis netenka sąmonės ir nejaučia skausmo. Anestezija reikalinga per operacijas, kad pacientas
nejaustų skausmo ir į jį nereaguotų. Dažniausiai taikoma per operaciją skausmui slopinti, taip pat
chirurgui ji sudaro geresnes operavimo sąlygas, suteikia gydytojui anesteziologui galimybę
reguliuoti svarbiausias gyvybines organizmo funkcijas. (Priega per internetą 2013 11 05
http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkoz%C4%97.).
Manoma, kad graikų filosofas Dioskoridas I a.pr.m.e. pirmasis panaudojo terminą
„anestezija“ apibūdinantis svaiginantį mandragorų veikimą (Bižokas ir kt., 2012). Senosios
civilizacijos žmonės nuskausminimui naudodavo aguonų pieną (t.y. opijų), mandragorų šaknis,
etanolį, kokų lapus, taip pat propogavo kraujo nuleidimą iki sąmonės netekimo (Bižokas ir kt.,
2012).
Šiuo metu esama nemažai registruotų ir patvirtintų anestezijai skirtų medikamentų. Itin
populiarūs pirmoje praėjusio amžiaus pusėje buvo barbitūratai. Anestezijos indukcijai barbitūratai
plačiai pradėti naudoti 1927 m. Susintetinus heksobarbitalį. 1934 m. Pradėtas naudoti tiopentalis.
Suleidus šių anestetikų gyvūnas netrukus užmigdavo (Jones, 2002).
Po kelerių metų buvo sukurti pirmieji inhaliaciniai (įkvepiamieji) anestetikai – holotanas ir kt.
Tai tapo dar vienu labai svarbiu žingsniu šiuolaikinės anestezijos istorijoje (Jones, 2002).
Holotanas tapo daugelio kitų inhaliacinių anestetikų pradininku: pentrano, enflurano,
izoflurano, o per pastaruosius dešimtmečius ir desflurano bei sevoflurano. Visi šie medikamentai
yra itin efektyvūs ir saugūs, tačiau tam tikra apimtimi, šių medikamentų poveikis skiriasi (Jones,
2002).
1942 m. H. Grifitas ir E. Džonsonas pirmieji panaudojo mioreleksantą – tubokurariną. Jį
naudojant palengvėjo trachėjos intubacija, tapo įmanoma užtikrinti stiprų skersaruožių raumenų
atsipalaidavimą ir taip sumažinti anestetikų dozes (Bižokas ir kt., 2012). Buvo susintetinta daug
įvairių miorelaksantų – metokurarinas, galantaminas, paskuronis, vėliau vekuronis, atrokuris,
pipekuronis ir kt. (Jones, 2002).
1805 m. morfinas išskirtas iš opijaus ir pradėtas naudoti kaip intraveninis anestetikas. Iš
pradžių opijatų vengta, nes buvo manoma, kad jie didina pooperacinį mirtingumą. Šiomis dienomis
morfinas naudojamas kaip stiprus analgetikas (Jones, 2002).

9
 1.2. Pagrindiniai anestezijos tikslai ir uždaviniai

1. Nuslopinti skausmo jutimą (jo suvokimą) ir atsaką į jį, kad būtų humaniškai atliekamos
chirurginės ir diagnostinės procedūros (Dugdale, 2010).
2. Atlikti gyvūno imobilizaciją ir nejudrumą bei raumenų relaksaciją, jei to reikalauja
procedūra, kad visos procedūros būtų atliekamos saugiai (Bižokas ir kt., 2012).
3. Pasiekti norimų rezultatų nestatant į pavojų gyvūno gyvybės ir saugumo prieš ir po
anestezijos, bei pačios anestezijos metu (Bižokas ir kt, 2012).

1.3. Anestetiko kelias į gyvūno organizmą

Paveikslėlyje (1 pav.) pavaizduotas deguonies ir anestetiko kelias į gyvūno plaučius iš

anestezijos aparato per kaukę ar trachėjos intubacinį vamzdelį (Prieiga per internetą 2014 01 07
https://www.osha.gov/dts/osta/anestheticgases/).

1 pav. Kvėpavimo sistemos ratas naudojant anestetikus.

A – deguonies šaltinis
B – slėgio reguliavimo vožtuvas
C – srauto matuoklis
D – garintuvas
E – įkvepiamo oro vožtuvas
F – Y formos įkvėpimo ir iškvėpimo žarnos
G – iškvėpimo vožtuvas
H – rezervuaro krepšys
I – anglies dioksido absorbentas
10
 1.4. Rizikos veiksniai turintys įtakos anestezijai

1. Veislės jautrumas.
 Trumpasnukiai (brachecefalikai) – Šiai grupei priskiriamos tokios veislės kaip: prancūzų
buldogai, pekinai, Shi – Tzu, mopsai, bokseriai, persų katės. Prieš atliekant anesteziją būtina
įvertinti tokių gyvūnų sveikatos būklę ir ar jie neserga įgimtu kvėpavimo takų obstrukciniu
sindromu ( Dugdale, 2010).
 Kurtai – Šios veislės šunys turi mažai riebalinio audinio, taip pat raumenų masė lyginant su
kaulų mase yra skirtinga, todėl atliekant anesteziją būtina žinoti, kad Kurtų veislės šunims
atsigavimas nuo anestetikų yra gerokai ilgesnis nei kitiems gyvūnams.(Dugdale, 2010)
 Terjerai – idiopatinė plaučių fibrozė (Dugdale, 2010).
 Persų katinai – inkstų policistozė, taip pat priskiriamas prie trumpasnukių (brachecefalikų)
( Dugdale, 2010).
 Bokseriai – subaortinė stenozė, taipogi priskiaramas prie trumpasnukių (brachecefalikų)
grupės (Dugdale, 2010).
2. Kūno masė.
Anestezijos rizikai turi ir gyvūno kūno masė, ypač jei gyvūnas turi viršsvorio arba per liesas
(Dugdale, 2010).
3. Gyvūno amžius.
Gyvūno amžius, tai vienas iš svarbiausių anestezijos rizikos faktorių. Jei gyvūnas yra labai
senas arba labai jaunas, anestezijos metu gali kilti įvairių komplikacijų, kurios gali sukelti pavojų
gyvybei (Dugdale, 2010).
4. Hipovolemija, širdies ir kvėpavimo ligos.
Sergant tokiomis ligomis, anestezijos metu gali būt apsunkintas deguonies (O2)
pasiskirstymas audiniuose, o visa tai gali sukelti fiziologinius sunkiai grįžtamus arba negrįžtamus
pažeidimus anestezijos metu (Brodbelt et al, 2008).
5. Inkstų ligos.
Sergant inkstų ligomis pakinta farmakokinetika t.y. sumažėja inkstų klirensas, anestetikų
išsiskyrimas ir jų metabolizmas, šie visi sutrikimai gali turėti įtakos anestezijos metu (Brodbelt et al,
2008).
6. Kepenų ligos.
Kepenų ligos įtakoja farmakokinetiką, pakinta plazmos baltymų koincentracija, sumažėja
kepenų detoksikacija, bei klirensas (Brodbelt et al, 2008).

11
 1.5. Anestezijos rizika

Anestezijos sukėlimas gali būti pavojingas gyvybei, kadangi tai nėra normali organizmo būklė
(Bižokas ir kt, 2012). Atlikti tyrimai rodo, kad mirtingumas tarp sveikų kačių ir šunų yra 1 iš 679, o
sergančiųjų tarpe – 1 iš 31 (Bižokas ir kt., 2012). Gyvūno savininkai dažnai teiraujasi kokia yra
anestezijos rizika (Tranquilli et al, 2007). Prieš atsakant, būtina įvertinti:
1. Prieš anestezija būtina įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Gyvūno sveikatos rizikos
klasifikacija:
 Minimali rizika – sveiki gyvūnai, nesergantys jokiomis ligomis (Dugdale, 2010).
 Maža rizika – gyvūnai, kurie serga lengvos formos ligomis ir neturintys jokių ryškių
ligos požymių (Dugdale, 2010).
 Vidutinė rizika – gyvūnai, kurie serga ligomis su ryškiais klinikiniais požymiais
(Dugdale, 2010).
 Didelė rizika – gyvūnai sergantys ligomis, kurios kelia grėsmę gyvūno gyvybei
(Dugdale, 2010).
 Labai didelė rizika – šiai rizikos grupei priskiriami tie gyvūnai, kurie miršta ir nėra
jokios tikimybės, kad išgyvens (Dugdale, 2010).
Vertinat rizikos lygį svarbu atsižvelgti ne vien tik į sveikatos būklę tačiau ir į gyvūno rūšį,
veislę, temperament (Hall et al, 2001).
1. Chirurgo įtaka anestezijai.
Nepatyręs chirurgas gali užtrukti ilgiau atlikdamas operaciją, stipriau traumuoti audinius
sukeldamas didesnius metabolinius sutrikimus (Dugdale, 2010). Didesnė rizika iškyla kada
operuojama burna, ryklė. Tada tampa sunkiau išlaikyti švarius kvėpavimo takus. Operuojant akis ar
gerklas išprovokuojami autonominiai refleksai ( Clarke et al, 2001).

12
 1.6. Bendrosios nejautros klasifikacija

Visi anestezijos metodai sukeliantys sąmonės praradimą, skausmo jutimo netekimą bei
nuslopinantys atsaką į chirurgines ar diagnostines procedūras vadinami bendrąja anestezija.
Bendrieji anestetikai pacientui pateikiami inhaliaciniu arba parenteriniu būdu (Bishop, 2005).

Bendrosios anestezijos klasifikacija

Inhaliacinė Neinhaliacinė

Kaukinė Endotrachėjinė Endobronchinė Laringinė Intraveninė Intramuskulinė Rektinė

1.7. LSMU dr. L. Kriaučeliūno klinikoje naudotų medikamentų įtaka gyvūnų organizmui

1.7.1. Atropino sulfato įtaka organizmui

Indikacijos
 Paciento paruošimas prieš bendrąją anesteziją (Hsu, 2008).

 Skrandžio ar žarnų spazmų šalinimas (Hsu, 2008).

 Kepenų ar inkstų dieglių slopinimas (Hsu, 2008).

 Simptomus sukeliančio reto širdies plakimo arba širdies plakimo nutrūkimo gydymas
(Powson et al, 2008).

 Apsinuodijimo kai kuriais vaistais, organiniais fosforo junginiais bei tam tikros rūšies
grybais gydymas kartu su kitomis priemonėmis (Papich, 2011).
Kontraindikacijos:
 atropino sulfatas išplečia vyzdžius, todėl negalima skirti gyvūnams esant glaukomos ir
sinechijų atvejams (Papich, 2011).

 jeigu yra padidėjęs jautrumas atropinui (Papich, 2011).

 jeigu sergama sunkiąja miastenija (Papich, 2011).

 jeigu yra paralyžinis žarnų arba skrandžio nepraeinamumas (Papich, 2011).

 jei yra prostatos hiperplazija (Papich, 2011).

13
 1.7.2. Bioketan įtaka organizmui
Indikacijos:
 šunims, katėms bendrąjai nejautrai sukelti (Pawson et al, 2008).
Kontraindikacijos:
 esant širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumui (Pawson et al,2008).
 esant kepenų ar inkstų sutrikimų (Pawson et al, 2008).
 patelėms vėlesnio vaikingumo metu (Pawson et al, 2008).
 diagnozavus epilepsiją (Pawson et al, 2008).
Nepalankios reakcijos:
 Naudojant ketaminą bendrąjai nejautrai, operacijos ir budimo metu stebėjau širdies ir
kvėpavimo sistemos darbą, nes ketaminas slopina kvėpavimo sistemą ir gali pasireikšti
apnėja, dispnėja ar tiesiog sustoti širdis (Martinez, 2007).

Ketaminas yra fenciklidino darinys, priklausantis disociatyviesiems ir nenarkotiniams

anestetikams (Pawson et al, 2008). Jis slopina smegenų žievę (neocortex), gumburą (thalamus),
pasirinktinai blokuoja asocijuotus nervinius takus tarp jų (thalamus-cortex) ir stimuliuoja limbinę
sistemą (Martinez, 2007). Tokiu būdu desinchronizuojamos (disocijuojamos) smegenų funkcijos ir
pasireiškia vadinamoji disocijuotoji analgezija (Martinez, 2007).
Ketaminas neblokuoja nervinių impulsų į smegenėles, smegenis ir netgi į kai kurias žievės
zonas, tačiau dėl disocijuojančio poveikio menkėja aplinkos suvokimas (Martinez, 2007).
Ketaminas anestetiškai veikia tik funkcionuojančią smegenų žievę – nustatyta, kad jis
neefektyvus anestezuojant gyvūnus, kuriems sunkiai pažeista smegenų žievė ar sergančius sunkia
galvos vandenės (hidrocefalijos) forma (Pawson et al, 2008). Anestezijai naudojant vien tik
ketaminą, galima sukelti I ir II laipsnio, tačiau ne III laipsnio narkozę. Ketaminas stimuliuoja CNS
(limbinę sistemą), dėl to gydomiems gyvūnams gali sukelti traukulius, ypač jei jiems buvo
diagnozuota epilepsija (Martinez, 2007). Ketaminas CNS sistemoje veikia NMDA gliutamato
receptorius, kaip gliutamato, jaudinamojo neuromediatoriaus antagonistas (Martinez, 2007).
Analgeziją ketaminas taip pat sukelia saveikaudamas su opiatų receptoriais (Pawson et al, 2008).
Ketaminas neslopina širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo sistemos funkcijų.
Priešingai, jis ją stimuliuoja (Pawson et al, 2008). Tačiau ketaminas, didindamas deguonies
sunaudojimą miokarde, gali būti pavojingas pacientams, sergantiems širdies kraujagyslių
nepakankamumu (Pawson et al, 2008). Terapinis ketamino indeksas gyvūnams yra labai didelis.
Gyvūnų LD50/ED50 santykis yra 5 kartus didesnis nei pentobarbitūratų (Pawson et al, 2008).
Pakartotinas naudojimas nesukelia žymaus pripratimo ar komplikacijų (Pawson et al, 2008). Tačiau
ketaminas skatina mikrosominius kepenų fermentus (Pawson et al, 2008).
14
 Anestezuojančios vaisto dozės nepanaikina ryklės bei gerklės reflekso ir neatpalaiduoja
skeleto raumenų. Farmakologinį ketamino poveikį galima nutraukti ar sutrumpinti naudojant l-
amfetamino ir johimbino mišinį (Martinez, 2007).

1.7.3. Sedaxylan įtaka organizmui

Indikacijos:
 Šunims ir kitiems gyvūnams naudojamas sedacijai sukelti.
Kontraindikacijos:
 Negalima naudoti patelėms vėlesnėse vaikingumo stadijose (Papich, 2011).
 Negalima naudoti, esant stemplės nepraeinamumui ar skrandžio užsisukimui, nes
raumenis atpalaiduojantis vaisto poveikis pasunkina nepraeinamumo pasekmes, gali
sukelti vėmimą (Papich, 2011).
 Negalima naudoti gyvūnams, esant inkstų, kepenų, kvėpavimo ir širdies veiklos
sutrikimams (Papich, 2011).
 sergantiems diabetu (Papich, 2011).
 Šokui (Papich, 2011).
 Hipotenzijos atveju (Papich, 2011).
Nepalankios reakcijos:
 Gali pasireikšti simptomai, būdingi α2-adrenerginiams agonistams: bradikardija,
praeinanti aritmija ir hipotenzija (sumažėjęs kraujospūdis). Gali sutrikti
termoreguliacija, atitinkamai, sumažėti arba padidėti (priklausomai nuo aplinkos
temperatūros) kūno temperatūra. Gali būti slopinamas ar visai sustoti kvėpavimas, ypač
katėms (Papich, 2011).
 Šunys ksilazino sukeltos sedacijos pradžioje vemia, ypač jei neseniai šerti (Plumb,
2005). Todėl šeimininkams rekomenduojame gyvūnų prieš operaciją nešerti 12-24 val.
(Plumb, 2005). Jiems gali padidėti seilėtekis, drebėti raumenys, pasireikšti bradikardija
su prieširdžių ir skilvelių blokada, hipotenzija, jautrumas stipriems išoriniams garso
dirgikliams, sulėtėti kvėpavimas. Sušvirkštus po oda, šunims šalutinis poveikis būna
stipresnis, o požymiai mažiau numatomi, nei sušvirkštus į raumenis (Papich, 2011).

Ksilazinas yra α2-adrenoreceptorių agonistas, kuris veikia aktyvindamas centrinius ir

periferinius α2-adrenoreceptorius (Martinez, 2007). Veikdamas centrinius α2-adrenoreceptorius
ksilazinas pasižymi stipriu antinociceptiniu aktyvumu (Martinez, 2011). Ksilazinas atpalaiduoja
skeleto raumenis, nes slopina impulsų sklidimą CNS neuronais (Papich, 2011) . Analgetinio ir
raumenis atpalaiduojančio poveikio stiprumas labai priklauso nuo gyvūno rūšies (Papich, 2011).
15
 Visišką analgeziją galima sukelti tik naudojant su kitomis medžiagomis (Papich, 2011).
Daugumos rūšių gyvūnams ksilazinas trumpam padidina arterinį kraujospūdį, vėliau ilgam
pasireiškia hipotenzija ir bradikardija (Papich, 2011). Šis skirtingas poveikis kraujospūdžiui susijęs
su ksilazino α2-adrenerginiu ir α1- adrenerginiu poveikiu (Papich, 2011).
Ksilazinas veikia kai kurias endokrinines funkcijas. Ypač sumažėja insulino (kasos β-ląstelėse
yra α2- receptorių, todėl slopinamas insulino išskyrimas), antidiurezinio (slopina ADH sintezę ir
sukelia poliuriją) ir folikulus stimuliuojančio hormonų išskyrimas (Martinez, 2007).

1.7.4. Pyralgin įtaka organizmui

Indikacijos:
 Klinikoje Pyralgin buvo naudojamas skausmo malšinimui po operacijos ar reikalui
esant operacijos metu (Hsu, 2008).
Kontraindikacijos:
 Negalima naudoti katėms (Hsu, 2008).
 Negalima švirkšti po oda (Hsu, 2008).
 Negalima naudoti, esant hemopoezinės sistemos veiklos sutrikimams (Hsu, 2008).
Nepalankios reakcijos:
 Nepastebėtos
Pyralgin įtaka organizmui:
Metamizolas yra pirazolono darinys. Ši medžiaga pasižymi analgetiniu, antispazminiu,
antipiretiniu bei priešuždegiminiu (mažiau) poveikiu (Pawson et al, 2008). Metamizolo aktyviems
metabolitams būdingas centrinis ir periferinis veikimas, kurio mechanizmas paremtas ferment
ciklooksigenazės slopinimu (Allen et al, 2005). Antipiretinis ir analgetinis metamizolo poveikis yra
stipriau išreikštas nei priešuždegiminis poveikis. Lyginant su kitais nesteroidiniais vaistais nuo
uždegimo metamizolą labai gerai toleruoja virškinimo traktas (Hsu, 2008).

16
 1.7.5. Shotopen įtaka organizmui
Indikacijos:
 šunims ir katėms profilaktiškai ir gydyti, sergantiems infekcinėmis ligomis, sukeltomis
benzatino benzilpenicilino, prokaino benzilpenicilino ir dihidrostreptomicino deriniui
jautrių gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų (Pawson et al, 2008).
Kontraindikacijos:
 Negalima skirti gyvūnams,kurie yra jautrūs penicilinams. Nustatoma antibiotikų
jautrumo testais (Muir et al, 2007).
 Negalima maišyti kartu su kitais antibiotikais pvz.: gentamicinu, kenamicinu ir kt.
(Muir et al, 2007).
Nepalankios reakcijos:
 Gali pasireikšti alerginės reakcijos, ototoksinis, nefrotoksinis veikimas, nervų ir
raumenų blokada (Muir et al, 2007).

1.8. Bendrosios nejautros stadijos

Bendrinės anestezijos stadijos, nustatomos remiantis klinikiniais požymiais (Bižokas ir kt.,

2012). Sunkiau nustatyti bendrinės anestezijos stadijas vartojant, daugiakomponentę anesteziją,
opiatus, anticholinerginius vaistus (Green, 2002). Skiriamos 4 bendrinės anestezijos stadijos. Jos
nustatomos, atsižvelgiant į kvėpavimą, vyzdžių, akių, kvėpavimo takų refleksus, raumenų tonusą
(Bižokas ir kt., 2012).

I stadija. Valingų sąmoningų judesių stadija, prasideda nuo inhaliacijos pradžios ir tęsiasi iki
sąmonės netekimo (McKelvey et al, 2003). Sujaudinti gyvūnai gali priešintis, kuriam laikui
sąmoningai sulaikyti kvėpavimą. Epinefrino išsiskyrimas sukelia salivacią, tachikardiją galima
defekacija ir šlapinimasis (Cornick – Seahorn, 2001). Pirmai stadijai pereinant į antrą gyvūnas
tampa atksiškas, jį galima paguldyti ant šono. Gyvūnai šioje stadijoje dažniausiai nerimauja,
pagilėja ir padažnėja kvėpavimas, padažnėja pulsas, išsiplečia akių vyzdžiai, sumažėja skausmo
jutimas (Bižokas ir kt., 2001).

II stadija. Nevalingų judesių stadija. Ši stadija tęsiasi nuo sąmonės netekimo iki reguliaraus
kvėpavimo pradžios. Gyvūnas audringai reaguoja į išorinius dirgiklius gali sulaikyti kvėpavima
arba kvėpavimas tampa labai dažnas (Bižokas ir kt., 2012). Besitęsiantis katecholaminų
išsiskyrimas sukelia tachikardiją, vyzdžiai gali būti plačiai išsiplėtę.

17
 Vokų ir blakstienų refleksai išlikę. Apatinio žandikaulio tonusas išlikęs ir bandymas intubuoti
gali sukelti vėmimą (Bižokas ir kt., 2012).

III stadija. Šioje stadijoje vyksta laipsniškas refleksų slopinimas. Raumenys atsipalaiduoja,
kvėpavimas tampa lėtas,reguliarus, išnyksta vėmimo ir rijimo refleksai. III stadiją sudaro 4
laipsniai: III1 III2 III3 III4. III2 stadijos metu kvėpavimas ir širdies darbas reguliarus, gerklų refleksas
pranykęs, vokų refleksas silpnas, ragenos refleksas stiprus, pakankamas raumenų atsipalaidavimas
ir analgezija. III3 stadijos metu kvėpavimas diafragminis ir dažnas silpnas ragenos refleksas, vyzdys
išsiplėtęs ir centruotas (Clarke et al, 2001).

IV stadija. Agonijos ar perdozavimo stadija. CNS stipriai nuslopinta, kvėpavimas išnykęs,

spaudimas nukritęs, KPL labai prailgėjęs. Išeinamosios angos ir šlapimo pūslės sfinkteriai
atsipalaidavę. Šioje stadijoje nesiimant reanimacijos priemonių ištinka mirtis (Bishop, 2005).
Nutraukus anestetikų tiekimą pacientas pradeda pabusti. Anestezijos stadijos eina viena
paskui kitą atbuline tvarka (Clarke et al, 2001).

1.9. Gyvūno paruošimas anestezijai

Pašaras ir vanduo
Prieš operaciją 12 – 24 valandas gyvūną reikia nešerti.. Pripildytas skrandis gali apriboti
diafragmos judesius taip pablogindamas plaučių ventiliaciją. Šunys ir katės indukcijos metu gali
vemti. Vandens reikėtų neduoti likus kelioms valandoms iki anestezijos arba atlikus premedikaciją
(Bižokas ir kt., 2012)
Kompensacinės priemonės: anemija, hipoproteinemija, hipovolemija turėtų būti
kompensuojama perpilant kraują, naudojant kraujo forminius elementus, koloidinius tirpalus,
elektrolitus (Dugdale, 2010).

Kvėpavimo sistema

Pacientams su sutrikusia ventiliacija reikėtų taikyti deguonies terapiją tiekiant deguonį nosies
kateriu ar deguonies kauke. Neesant galimybės intubuoti reikėtų atlikti trachėotomiją prieš
indukuojant gyvūną. Pneumotorakso ar hemotorakso atveju prieš atliekant anesteziją reikia iš
krūtinės pašalinti orą ar skysčius (Brodbelt et al, 2008).

Širdies ir kraujagyslių sistema

Jei tenka anestezuoti gyvūnus turinčius širdies ligas prieš tai reikėtų stabilizuoti jų būklę
inotropiniais, antiaritminiais ar kitais vaistais (Bižokas ir kt., 2012).

18
 1.10. Centrinės nervų sistemos stebėjimas

 Akies obuolio pozicijos ir judėjimo stebėjimas. Tiopentalis, propofolis, halotanas ir

izofluranas sukelia panašius akies obuolio judėjimus orbitoje. Esant paviršinei ir vidutinio gylio
anestezijai akies obuolys sukasi rostroventraliai, o gilios anestezijos metu grįžta į centrą. Ketamino
anestezijos metu dėl išlikusio raumenų tonuso kačių ir šunų akies obuolys lieka centre. Esant
chirurginei anestezijai vokų refleksas silpnas, akies nistagmas išnykęs. Susilpnėjus anestezijai vokų
refleksas sustiprėja (Grant , 2006).
 Katėms ir šunims anestezijos gylis tikrinamas naudojant kojos atitraukimo refleksą.
Spaudžiant tarpupirštį ar nagą, esant nepakankamai anestezijai gyvūnas pradeda trūkčioti koją
(Bižokas ir kt., 2012).
 Kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos stebėjimas. Kvėpavimo dažnio, širdies
susitraukimo dažnio, kraujo spaudimo stebėjimas nėra patikima priemonė anestezijos gyliui
nustatyti, tačiau gilėjant anestezijai didėja kvėpavimo ir kardiovaskulinės sistemos depresija.
Gilinant anesteziją izofluranu kvėpavimas retėja tuo tarpu halotanas gali padažninti kvėpavimą. Kol
šuo nestimuliuojamas jo spaudimas gali būti normalus ir jis ne reaguoja į aplinką. O padarius pjūvi
šuo pradeda judinti kojas kandžioti tubusą spaudimas pakyla (Carrol, 1998).
 Širdies darbas. Prieš anesteziją gyvūnas būna susijaudinęs todėl padidintas širdies darbas yra
normalus reiškinys (Bižokas ir kt., 2012). Anestezijos metu leistinas lėčiausias širdies dažnis yra:
stambiems šunims 55k/min, katėms 65 k/min.. Smulkių veislių šunims ir jauniklių širdis ritmas turi
būti dažnesnis ( Bižokas ir kt., 2012).
 Kvėpavimo sistema. Kvėpavimo gylis ir dažnis įvertinamas vizualiai stebint krūtinės
judesius bei kvėpavimo maišo judesius (Dugdale, 2010).
SPO2. Tai ilgalaikis neinvazinis arterinio kraujo įsotinimo deguonimi stebėjimo būdas
naudojant daviklį skleidžiantį raudonąją ir infraraudonąją šviesą (Bishop, 2005).
 Kapnografija. CO2 matavimas iškvepiamame ir įkvėpiamame ore (Brodbelt et al, 2008).

19
 2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA

Vieta.
Smulkiųjų gyvūnų bendrosios nejautros ir gyvybinių funkcijų stebėjimo duomenys rinkti
2012 m. rugsėjo – 2013 m. birželio mėn. LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno
smulkiųjų gyvūnų klinikoje.

Tiriamieji gyvūnai.
Per šį laikotarpį stebėta 36 įvairios chirurginės operacijos ir užpildyti 32 gyvūnų anestezijos
protokolai.

Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle Excel 2010 ir „SPSS Statistics”programa.
Apskaičiuota gyvūno būsenos rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių paklaidos. Tarpgrupiniai
skirtumai įvertinti Stjudento kriterijumi. Ryšio stiprumui tarp naudoto isoflorano kiekio ir gyvulio
būsenos rodiklių apskaičiuoti koreliacijos koeficientai ir įvertintas jų statistinis reikšmingumas.
Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

2.1. Klinikoje Chirurginių operacijų metu naudoti medikamentai ir jų

poveikis organizmui

2.2.1. Premedikacijos metu naudoti medikamentai

LSMU dr. L. Kriaučeliūno klinikoje premedikacijai naudojamas atropino sulfatas, kuris

priskiriamas anticholinerginių vaistų grupei.
Atropino sulfatas – dozė šunims: 0,02 ml/kg leidžiama po oda ( s/c). Leidžiant į veną dozė
mažinama – 0,01ml/kg, nes gali sukelti bradikardiją, vėliau seka tachikardija (Papich, 2011).

20
 1.2.2. Bendrosios nejautros sukėlimui naudoti medikamentai

1. Bioketan 100mg/ml inj. tirp: Dozė šunims – 0,1ml/kg i/m arba i/v, leidžiama kartu su kitu
neuroleptiku (ksilazinu). Veiklioji medžiaga – ketamino hidrochloridas (115,34 mg) (Pawson et al,
2008).
2. Sedaxylan 20mg/ml inj.tirp. – dozė šunims – 1,0 – 2,0 ml/kg i/m arba i/v. Naudojama kartu
su Bioketan. Veiklioji medžiaga – ksilazino hidrochloridas (23,32 mg) (Papich, 2011).

1.2.3. Skausmo malšinimui klinikoje naudoti medikamentai ir jų įtaka

organizmui

Pyralgin biowet 500 mg/ml inj.tirp. – Dozė šunims – 0,06 ml/kg leista i/m. Veiklioji
medžiaga – metamizolo natrio druska (500mg) (Hsu, 2008).

1.2.4. Antibiotikų įtaka organizmui

Pasibaigus operacijai dažniausiai suleidžiami antibiotikai infekcinių ligų profilaktikai.

Shotapen inj. susp.ml. – Dozė šunims – 1ml/10kg i/m. Veiklioji medžiaga - benzilpenicilino
benzatino druskos 100 mg, benzilpenicilino prokaino druskos 100 mg, dihidrostreptomicino sulfato
164 000 TV (Muir et al, 2007).

21
 2.2. Tyrimas

Tyrimo metu siekiant įvertinti smulkiųjų gyvūnų bendrosios nejautros ir gyvybinių funkcijų
stebėsenos kitimą, buvo analizuojama daugiausiai šunų būsena, kuriems buvo taikoma inhaliacinė
anestezija. Tyrimą sudarė kelios dalys:
 Pirmoji dalis – prieš operacinė klinikinė apžiūra. Pirmiausiai įvertinama gyvūno
reakcija ( susijaudinęs, ramus, agresyvus, depresuojantis, nervingas ), kuri turi didelės
įtakos tolimesniems klinikinės apžiūros rezultatams. Pvz.: susijaudinusio ar agresyvaus
gyvūno širdies ir kvėpavimo dažnis didesnis nei ramaus gyvūno, taipogi bendra
organizmo temperatūra pakilus 0,5–1oC. Įvertinus gyvūno reakciją, matuojama
temperatūra, apžiūrimos gleivinės ir KPL, auskultuojama širdis ir skaičiuojamas širdies
darbas ir kvėpavimo dažnis.
 Antroji dalis – premedikacija. Jos metu klinikoje daugiausiai naudojami
anticholinerginiai vaistai – atropino sulfatas.
 Trečioji dalis – indukcija arba bendrosios nejautros sukėlimas.
 Ketvirtoji dalis – gyvybinių funkcijų stebėjimas anestezijos metu.

Tyrimų schema:

Prieš operacinė klinikinė apžiūra

Premedikacija

Indukcija

Skausmo malšinimas

Antibiotikų panaudojimas

22
 3. TYRIMŲ REZULTATAI

LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno klinikoje atliktų procedūrų klasifikacija

pagal gyvūno amžių (1 lentelė). Iš viso stebėta 36 chirurginės operacijos, iš jų užpildyta 32 gyvūnų
anestezijos protokolai. Rizikos grupei buvo priskirti 3 gyvūnai, kurių amžius 10 metų. Iš jų 2
gyvūnams pasireiškė komplikacijos.

1 lentelė. Chirurginės procedūros pagal gyvūno amžių.

Amžius Iš viso Iš viso

Procedūra procentais,
1-2 2-4 4-6 6-10 pacientų %

Navikų šalinimas 0 1 2 3 6 19

Akies šalinimas 0 1 0 1 2 6

Piometra 0 2 3 1 6 19

Sterilizacija 4 2 0 0 6 19
Diagnostinė
0 0 1 1 2 6
laparotomija
Torakotomija 1 0 1 0 2 6
Svetimkūniai
2 1 1 0 4 12
organizme
Kaulų lūžiai ir
3 0 1 0 4 12
išnirimai
Iš viso: 10 7 9 6 32 100

Iš pateiktų lentelėje rezultatų matoma, kad didžiausią dalį sudaro: navikų šalinimas, piometra
ir sterilizacija. Mažesnę dalį sudarė: svetimkūniai organizme, kaulų lūžiai ir išnirimai ir mažiausią
dalį sudarė tokios atliktos procedūros kaip: akies šalinimas, torakotomija ir diagnostinė laparotomija
Klinikoje stebėtos chirurginės procedūros pavaizduotos skritulinėje diagramoje procentais,
kurioje matyti kokios procedūros atliktos daugiausiai, o kurios mažiausiai (2 pav.)..

23
 Chirurginės procedūros procentais
12%
20%
Navikų šalinimas
12% Akies šalinimas
6% Piometra
Sterilizacija
Diagnostinė laparatomija
6% Torakotomija

6% Svetimkūniai organizme
19%
Kaulų lūžiai ir išnirimai

19%

2 pav. Chirurginės procedūros pagal gyvūno amžių procentais

Diagramoje pateikta chirurginės procedūros pagal gyvūno amžių, duomenys pateikti

procentais (%). Diagramoje matyti, kad daugiausiai buvo atliekama navikų šalinimo, piometros,
sterilizacijos chirurginės procedūros.

24
 2 lentelėje pateikti atliktų procedūrų rodiklių vidurkiai ir jų paklaidos, kurie pagal skirtingas
procedūras labiausiai kito.

2 lentelė. Kai kurių gyvybinių funkcijų rodiklių vidurkiai atlikus chirurgines procedūras

Vidurkis, paklaidos
Procedūros
Kvėpavimo
T0C SPO2 Širdies darbas
dažnis

Navikų šalinimas 38,63±0,164 87,11±1,820 99,86±1,295 17,56±1,300

Akies šalinimas 38,71±0,215 89,39±3,067 100,99±0,447 13,32±1,275

Piometra 38,50±0,190 87,13±1,915 100,11±1,083 16,83±1,098

Sterilizacija 38,48±0,168 87,08±1,902 100,06±1,218 17,67±1,549

Diagnostinė laparatomija 38,59±0,135 85,16±0,987 100,84±1,256 15,34±0,244

Torakotomija 38,28±0,176 88,82±3,136 101,34±0,568 18,25±3,932

Svetimkūniai organizme 38,33±0,137 83,97±0,911 99,66±1,644 16,93±1,434

Kaulų lūžiai ir išnirimai 38,48±0,141 88,63±2,351 99,98±1,808 16,87±1,381

Lentelėje matome, kad labiausiai skiriasi navikų šalinimo ir akies šalinimo chirurginių
procedūrų kvėpavimo dažnio rodikliai. Toks ryškus skirtumas matomas del to, kad navikai šalinti 6
gyvūnams, o akies šalinimas atliktas 2 gyvūnams, užtat matomas toks akivaizdus skirtumas tarp šių
dviejų chirurginių procedūrų.

25
 3 lentelėje pateikta izoflurano įtaka organizmui anestezijos metu. LSMU dr. L. Kriaučeliūno
klinikoje anestezijos metu buvo naudojamas inhaliacinis anestetikas – izofluranas. Jo kitimas
priklausė nuo daugelio faktorių tokių kaip: apatinio žandikaulio ir vokų reflekso bei giliojo
skausmo. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius didinamas arba mažinamas izoflurano kiekis.

3 lentelė. Izoflurano įtaka organizmui anestezijos metu

Širdies Kvėpavimo
Procedūra Isofloranas T0C SPO2
darbas dažnis
Navikų
šalinimas
2,58±0,037 a 38,63±0,164 87,11±1,820 99,86±1,295 17,56±1,300
Akies
2,69±0,080 38,71±0,215 89,39±3,067 100,99±0,447 13,32±1,275
šalinimas
Piometra 2,56±0,034 a 38,50±0,190 87,13±1,915 100,11±1,083 16,83±1,098

Sterilizacija 2,57±0,043 a 38,48±0,168 87,08±1,902 100,06±1,218 17,67±1,549

Diagnostinė
2,66±0,068 38,59±0,135 85,16±0,987 100,84±1,256 15,34±0,244
laparatomija
Torakotomija 2,79±0,028 b 38,28±0,176 88,82±3,136 101,34±0,568 18,25±3,932
Svetimkūniai
2,58±0,043 a 38,33±0,137 83,97±0,911 99,66±1,644 16,93±1,434
organizme
Kaulų lūžiai ir
2,55±0,031 a 38,48±0,141 88,63±2,351 99,98±1,808 16,87±1,381
išnirimai

Akivaizdus skirtumas pastebimas tarp navikų ir akies šalinimo procedūrų, nes navikų
šalinimas atliktas 6 gyvūnams, o akies šalinimas atliktas 2 gyvūnams. Izoflurano kiekis gali
varijuoti nuo 2,5 % iki 4,5%. Jo varijavimas priklauso nuo gyvūno gyvybinių funkcijų rodiklių
chirurginių operacijų metu.
* a,b raidėmis stulpelyje pažymėti vidurkiai skyrėsi tarpusavyje statistiškai reikšmingai

26
 Stulpelinėje diagramoje (3 pav.) pavaizduota izoflorano įtaka temperatūrai. Chirurginių
operacijų metu temperatūra buvo matuojama kas 5 minutes elektroniniu termometru. Kiekvieno
gyvūno kūno temperatūra nevienoda ir svyravo tarp tam tikų ribų. Tokie svyravimai priklauso nuo
daugelio faktorių: atliekamos chirurginės procedūros sudėtingumo, gyvūno fiziologinės būklės.

3 pav. Temperatūros kitimas, didėjant izoflurano kiekiui

Diagramoje pavaizduota temperatūros kitimas, didėjant izoflurano kiekiui. Diagramoje ir

kreivėje matome, kad temperatūra ir izoflurano kiekis labiausiai didėjo esant tokiom chirurginėm
procedūrom kaip: diagnostinė laparatomija, akies šalinimas bei torakotomija.

27
 Stulpelinėje diagramoje (4 pav.) pavaizduota isoflorano įtaka širdies darbui. Anestezijos metu
širdis buvo auskultuojama kas 5 minutes fonendoskopu. Širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo
gyvūno amžiaus, sveikatos būklės ir operacijos metu jaučiamo skausmo reflekso, nes jei
anestezijos metu gyvūnas jaučia skausmą, tai jos metu padažnėja širdies darbas.

4 pav. Izoflurano įtaka širdies darbui

Kreivėje matome, kad labiausiai kinta širdies darbas esant svetimkūnių organizme šalinimas.
Didžiausiais širdies darbas - 102k/min esant izoflurano 2,75 %, o mažiausias širdies darbas – 94
k/min, kai izoflurano kiekis 3%.

28
 Diagramoje (5 pav.) pavaizduota izoflurano įtaka kvėpavimo dažniui, kuris stebėtas kas 5
minutės.

5 pav. Izoflurano įtaka kvėpavimo dažniui

Iš diagramos matome, jog izoflurano kiekis didėja esant tokiom chirurginėms operacijoms:
diagnostinė laparatomija, akies šalinimas, o didžiausias izoflurano kiekis pasiektas atliekant
torakotomiją. Šį pokytį galėjo lemti procedūros sudėtingumas ir paciento reakcija į atliekamą
chirurginę manipuliaciją.

29
 Įvertinus svarbiausius gyvybinių funkcijų rodiklius, atlikau koreliacijos skaičiavimus tarp
gyvybinių funkcijų rodiklių ir izoflurano (4 lentelė).

4 lentelė. Koreliacijos tarp izoflurano kiekio ir būklės rodiklių.

Gyvybinių funkcijų rodikliai Izofluranas

SPO2 ,151***
Širdies darbas ,105**
Temperatūra -,084*
Kvėpavimo dažnis ,004
 - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad yra silpnas ryšys susijęs su izoflurano kiekiu ir gyvybinių
organizmo būsenos rodiklių. Nors trys ryšiai statistiškai reikšmingi, bet jie labai silpni.
Atlikus koreliacinius skaičiavimus, nustatyta ar izofluranas turi įtakos gyvybinėms
funkcijoms (5 lentelė). Atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad izofluranas mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą anestezijos metu.

5 lentelė. Tarpusavio koreliacijos tarp būklės rodklių

Rodikliai SPO2 Širdies darbas Kvėpavimo dažnis
***
Temperatūra ,344 -,107** ,326***
SPO2 - ,028 ,139**
Širdies darbas - - ,147***
* - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

30
 6 lentelėje pateikta gyvybinių funkcijų kitimo anestezijos pradžioje duomenys.

6 lentelė. Gyvybinių funkcijų kitimas anestezijos pradžioje

Vidurkiai, paklaidos
Procedūra Kvėpavimo
Temperatūra SPO2 Širdies darbas
dažnis
Navikų
38,54±0,144 86,15±1,611 99,02±1,732 17,11±1,208
šalinimas

Akies šalinimas 38,62±0,115 89,22±2,041 100,18±0,175 13,44±1,589

Piometra 38,30±0,290 87,53±1,417 100,13±1,125 16,85±1,378

Sterilizacija 38,33±0,124 87,10±1,382 100,07±1,109 17,22±1,879

Diagnostinė
38,43±0,125 85,58±0,427 100,12±1,587 15,17±0,271
laparotomija

Tarakotomija 38,18±0,156 88,13±3,555 101,17±0,128 18,88±3,178

Svetimkūniai
38,23±0,119 83,11±0,123 99,13±1,487 16,11±1,127
organizme
Kaulų lūžiai ir
38,29±0,164 88,19±2,178 99,01±1,641 16,17±1,133
išnirimai

Iš pateiktų duomenų matome, kad didžiausias skirtumas kvėpavimo dažnio rodiklių tarp akies
ir navikų šalinimo procedūrų. Šiuo atveju skiriasi todėl, kad skirtingas gyvūnų skaičius operacijos
metu. (Navikų šalinimas – 6 gyvūnai, akies šalinimas – 2 gyvūnai).
Rodikliai gali skirtis tiek dėl gyvūnų skaičiaus, kuriems buvo atliktos procedūros, organizmo
reakcija į atliekamą procedūrą, taip pat gali įtakoti ir medikamentai, amžius, veislė.

31
 Atlikus koreliacinės reikšmės statistinius skaičiavimus, nustatyta rodiklių tarpusavio įtaka
gyvūno gyvybinėms funkcijoms (7 lentelė).

7 lentelė. Rodiklių tapusavio kitimas anestezijos pradžioje

Rodiklių tarpusavio įtaka Koreliacijos koeficientas

Koreliacijos reikšmė
gyvybinėms funkcijoms (R)

Temperatūra ir SPO2 R= -0.5 Silpna

Širdies ir kvėpavimo dažnis R= 0.5 Vidutinė

Temperatūra ir širdies darbas R= 0.1 Labai silpna

Temperatūra ir kvėpavimo
R= 0.2 Labai silpna
dažnis
SPO2 ir širdies darbas R= -0.2 Labai silpna

SPO2 ir kvėpavimo dažnis R= -0.01 Nėra koreliacinės reikšmės

Pateiktoje lentelėje matome, kad širdies ir kvėpavimo dažnio koreliacinė reikšmė yra vidutinė,
tai reiškia, kad širdies darbo ir kvėpavimo dažnio rodikliai įtakoja gyvūnų gyvybinių funkcijų
kitimą.
Temperatūra ir SPO2 koreliacinė reikšmė yra silpna, vadinasi mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą.
Temperatūra ir širdies darbas, kvėpavimo dažnis, bei SPO2 ir širdies darbo koreliacinė reikšmė
labai silpna, tai reiškia, kad mažai arba visai neįtakoja gyvybinių funkcijų kitimą.
SPO2 ir kvėpavimo dažnio koreliacinės reikšmės nėra, vadinasi visiškai nėra jokios įtakos
gyvybinių funkcijų kitimui.

32
 Buvo tirtas ir gyvybinių funkcijų duomenų kitimas anestezijos pabaigoje (8 lentelė).

8 lentelė. Gyvybinių funkcijų kitimas anestezijos pabaigoje

Vidurkiai
Procedūra
T0 SPO2 Širdies darbas Kvėpavimo dažnis

Navikų šalinimas 38,11±0,157 86,03±1,642 99,15±1,898 17,24±1,200

Akies šalinimas 38,58±0,101 89,42±2,022 100,25±0,427 13,24±1,224

Piometra 38,11±0,280 87,15±1,325 100,25±1,425 16,24±1,054

Sterilizacija 38,21±0,114 87,03±1,258 100,01±1,218 17,23±1,524

Diagnostinė
38,13±0,111 85,69±0,417 100,58±1,253 15,26±0,242
laparatomija

Tarakotomija 38,03±0,114 88,15±3,586 101,14±0,425 18,88±3,911

Svetimkūniai
38,11±0,100 83,58±0,586 99,45±1,625 16,78±1,427
organizme

Kaulų lūžiai ir
38,13±0,134 88,87±2,587 99,58±1,824 16,78±1,388
išnirimai

Anestezijos pabaigoje atliekant chirurgines procedūras, dažniausiai mažinamas yra izoflurano

kiekis, gyvūnas pradeda budintis ir jausti skausmą. Toks rodiklių svyravimas galimas dėl skausmo
jutimo, todėl klinikoje, po operacijos visada suleidžiami nuo skausmo vaistai.

33
 Atlikus koreliacijos statistinius skaičiavimus nustatyta, kad rodiklių kitimas anestezijos
pabaigoje skiriasi nei anestezijos pradžioje (9 lentelė).

9 lentelė. Rodiklių tarpusavio kitimas anestezijos pabaigoje

Rodiklių tarpusavio įtaka Koreliacijos koeficientas

Koreliacijos reikšmė
gyvybinėms funkcijoms (R)

Temperatūra ir SPO2 R= 0,4 Silpna

Širdies ir kvėpavimo dažnis R= 0,3 Silpna

Temperatūra ir širdies darbas R= 0,6 Vidutinė

Temperatūra ir kvėpavimo
R= 0,4 Silpna
dažnis
SPO2 ir širdies darbas R= 0,4 Silpna

SPO2 ir kvėpavimo dažnis R= 0,6 Vidutinė

Pateiktoje lentelėje matome, kad temperatūros ir širdies, bei SPO 2 ir kvėpavimo dažnio darbo
koreliacinė reikšmė yra vidutinė, tai reiškia, kad šie rodikliai įtakoja gyvūnų gyvybinių funkcijų
kitimą.
Visų likusiųjų rodiklių koreliacinė reikšmė yra silpna, vadinasi, mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą.

34
 Stebint chirurgines operacijas ir analizuojant kokie rodikliai vis dėlto įtakoja gyvūnų
gyvybines funkcijas, diagramoje pavaizdavau dar vieną svarbų rodiklį, tai temperatūros kitimą
chirurginių operacijų metu (6 pav.).

6 pav. Temperatūros kitimas procedūrų metu

Kiekvienos procedūros metu, buvo matuojama temperatūra kas 5 minutes. Diagramoje

matome, kad temperatūra skiriasi kiekvienos procedūros metu.Temperatūros kitimą įtakojo tiek
atliekama procedūra, tiek medikamentų poveikis.

35
 Iš 32 stebėtų chirurginių operacijų komplikacijos pasireiškė 2 gyvūnams, kurio amžius buvo
10 metų (10 lentelė).

10 lentelė. Atliktos chirurginės operacijos, pasitaikiusios komplikacijos ir jų gydymas.

Gyvūno Gyvūno Chirurginė
Komplikacijos Gydymas
rūšis amžius procedūra
Furosemide 5 %
Vokiečių
10 metų Naviko šalinimas Plaučių edema inj. tirp. Suleista
aviganis
2ml x 2 k.i/v.

1. Piometra
Daugybinės
Mišrūnas 10 metų 2. Diagnostinė Eutanazuota
komplikacijos
laparatomija

Lentelėje matome chirurgines operacijas, sukeltas komplikacijas ir jų gydymą. Pirmu atveju,

plaučių edema išgydyta Furosemide 5% inj. tirp. Antru atveju pirmiausiai buvo diagnozuota
piometra, operacijos metu pašalinta gimda. Po operacijos kalytė blogai jautėsi, labai sunkiai
atsigaudinėjo po anestezijos, atlikti kraujo tyrimai, kurie rodė stiprų organizmo apsinuodijimą.
Atlikta diagnostinė laparatomija, kurios metu kalytė eutanazuota. Manoma, kad tai buvo uždelstos
piometros atvejis, nes negydomos ir uždelstos piometros metu toksinės medžiagos ir bakterijos iš
gimdos yra rezorbuojamos į kraują – tai sukelia gyvybei pavojingą bendrą organizmo apsinuodijimą
ir šoką.

36
 4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Inhaliacinių anestetikų taikymas ir naudojimas veterinarinėje medicinoje yra plačiai paplitęs

daugelyje šalių, nes palengvina ne tik gydytojo – chirurgo darbą operacijos metu, bet padeda
užtikrinti ir kontroliuoti kvėpavimą bei kitų gyvybinių funkcijų stebėseną.
Mūsų pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti vienoje iš smulkiųjų gyvūnų klinikos
chirurgijos praktikoje naudojamų bendrosios nejautros metodų efektyvumą ir gyvybinių funkcijų
stebėsenos svarbą.
Pagal atliktą tyrimą ir gautus rezultatus galime teigti, kad anestezijos metu gyvybinių funkcijų
kitimui įtakos turi:
1. Gyvūno amžius.
Kaip teigia autorius (Dugdale, 2010), jei gyvūnas yra 10 metų ir vyresnis, visada
veterinarijos gydytojui kelia riziką tokio amžiaus gyvūnai, nes dažnai chirurginės operacijos
nepraeina be komplikacijų. Iš mano stebėtų chirurginių operacijų tokių pacientų buvo 3 ir 2 iš jų
pasireiškė komplikacijos (10 lentelė).

2. Izoflurano įtaka gyvūno organizmui anestezijos metu.

Atskirai paskaičiavus isoflorano įtaką temperatūrai (3 pav.), širdies darbui (4 pav.),
kvėpavimo dažniui (5 pav.) galime teigti, kad izofluranas mažai įtakos turi gyvybinėms
funkciojoms.

3. Premedikacijai ir bendrąjai nejautrai naudotų medikamentų įtaka gyvūno organizmui.

Prieš leidžiant medikamentus būtina žinoti kokie medikamentai kai kuriais atvejais
nevartotini. Pvz.: atropino sulfato negalima leisti tiems gyvūnams, kurie serga glaukoma. Bioketan
negalima leisti esant širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumui, kepenų, inkstų sutrikimams,
vaikingoms patelėms. Prieš anesteziją būtina atsižvelgti į gyvūno sveikatos būklę, veislę bei amžių.

4. Atliekamų procedūrų įtaka gyvybinėms funkcijoms.

Iš stebėtų operacijų sudėtingiausios ir dižiausią riziką gyvybinėms funkciojoms kėlė šios
chirurginės procedūros: navikų šalinimas, piometra.

37
 5. IŠVADOS

1. LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje esant

sudėtingesnėms chirurginėms operacijoms taikoma inhaliacinė anestezija. Jos metu naudojamas
inhaliacinis anestetikas – izofluranas.

2. Izoflurano indukcija gali but skiriama iki 5 % . Anestezijos palaikymui skiriama 1.5 – 2.5
%. Izoflurano kiekis priklauso nuo operacijos sudėtingumo, giliojo skausmo, apatinio žandikaulio
reflekso, akies obuolio pozicijos.

3. Chirurginių operacijų metu stebėti svarbiausi gyvybinių funkcijų rodikliai: širdies darbas,
kvėpavimo dažnis, temperatūra, SPO2. Tyrimo metu nustatyta visų šių rodiklių įtaka gyvybinėms
funkcijoms. Širdies darbas ir kvėpavimo dažnis labiausiai kito esant torakotomijos chirurginės
procedūros metu. Aukščiausia temperatūra pasiekta piometros atveju.

4. Didžiausią įtaką gyvybinėms funkcijoms atliekant anesteziją turi gyvūno amžius, veislė,
sveikatos būklė. Rizikos grupei priskiriami gyvūnai, kurio amžius 10 metų ir vyresni. Anestezijai
jautriausios veislės yra prancūzų buldogai, pekinai, Shi – Tzu, mopsai, bokseriai, persų katės
(brachacefalikai).

5. Chirurginių operacijų metu atsiradus komplikacijoms, nedelsiant reikia jas šalinti, kad
nesukeltų rizikos gyvūno gyvybei. Iš mano stebėtų chirurginių operacijų pasitaikė tik 2
komplikacijos – plaučių edema ir daugybinės komplikacijos. Viena iš jų pašalinta sėkmingai, kitu
atveju taikyta eutanazija. Manau, tiek operacijos metu, tiek po operacijos būtina stebėti gyvūną ir jo
sveikatos būklę.

6. Gyvybinių funkcijų rodikliams didžiausią įtaką turi ne tik gyvūno amžius, veislė, sveikatos
būklė, bet ir gretutinės kepenų, inkstų, bei širdies ligos.

38
 Padėka

Noriu padėkoti už suteiktą pagalbą ruošiant Veterinarinės medicinos magistro baigiamąjį

darbą LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos direktorei dr.
Birutei Karvelienei, gydytojams – chirurgams ir darbo vadovui prof. habil. dr. Vidmantui Bižokui.

39
 Literatūros sąrašas

1. Bishop Y. The Veterinary Formulary. Sixth edition. UK. 2005. P.274-275.

2. Bižokas V., Daunoras G. Veterinarinė anesteziologija ir vietinę bei bendrąją nejautrą
sukeliančios medžiagos. Kaunas, 2012. P. 8, 12, 13, 34, 35.
3. Bižokas V., Raulinaitis A., Vaitkus V. Veterinarinė operacinė chirurgija. Vilnius, 2001. P.
46-51.
4. Bryant S. Anaesthesia for veterinary technicians. 2010. P. 35 – 37.
5. Broadbelt DC. Risk factors for anaesthetic-related death: results from the confidential
enquiry into perioperative small animal fatalities. British J of Anaesthesia. 2007. P. 23.
6. Dugdale A. Veterinary anaesthesia principles to practice. UK. 2010. P. 3 -45.
7. Flecknell P., Waterman – Pearson A Eds. Pain Management in Small Animals. Published
by WB Saunders. London. UK. 2002. P. 45.
8. Grant D. Pain management in Small Animals. Philadelphia, USA. 2006. P. 21 – 37.
9. Green S. A. Anaesthesia and pain managemant. 2002. P. 31 – 33.
10. Gwendolyn L. Carrol, American Animal Hospital Association. Small animal pain
management. USA. 1998. P. 22 – 23.
11. Hsu W. H. Handbook of Veterinary pharmacology. Inhalant Anesthetics. Ames. Iowa.
2008. P. 135 – 140.
12. Janyce L. Cornick – Seahorn. Veterinary Anesthesia. USA. 2001. P. 18-20.
13. Januškevičius A., Januškevičienė G. Veterinarinės medicinos, veterinarinės maisto
saugos ir gyvulininkystės technologijos studijų programų. Magistrų baigiamųjų darbų metodiniai
nurodymai. Kaunas. 2012. 26 p.
14. Jones RS. A history of veterinary anaesthesia. 2002. UK. P. 7-15.
15. K.W. Clarke, C.M. Trim, L.W. Hall. Veterinary anaesthesia. Australia. 2001. P.38 – 43.
16. Kurt A. Grimm, William J. Tranquilli, Leigh A. Lamont. Essentials of Small animal
Anesthesia and Analgesia. USA. 2011. P. 25 – 28.
17. Lietuvos Respublikoje registruotų veterinarinių vaistų katalogas 2007-2008 m. Kaunas.
2006. P.170- 173, 975 – 976, 1119 – 1120.
18. Martinez E. A. Small Animal Clinical Pharmacology & Therapeutics. Second edition.
Anesthetic Agents. 2008. P. 887 – 892.
19. Mathews KA. Ed Update on Management of Pain. Veterinary Clinics of North America.
Small Animal Practice. USA. 2008. P – 38-41.

40
 20. McKelvey D., Hollingshead K. W. Veterinary Anesthesia and Analgesia. USA. 2003. P.
35.
21. Muir WW., Hubbell JAE. Handbook of veterinary anesthesia. Ed 4. St. Luis. 2007. P.13
– 25.
22. Papich M. G. Saunders Handbook of Veterinary drugs Small and Large Animal. Third
edition. North Carolina. USA. 2011. P.59 – 61.,395 – 396., 814 – 815.
23. Pawson P. Forsyth S. Small animal Clinical Pharmacology. Second edition. Anesthetic
agents. Edinburgh. Scottish. 2008. P. 83 – 123.
24. Plumb DC. Veterinary drug handbook. Ed. 5. Ames. Iowa. 2005. P.20 – 21.
25. Seymour Ch., Gleed R. BSAVA Manual of Small Animal Anaesthesia and Analgesia.
UK. 1999. P. 55.
26. Stoelting RK. Hilier SC. Pharmacology and Physiology in Anesthetic Practice. 4 th
edition. Philadelphia. USA. 2006. P. 29 – 68.
27. http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkoz%C4%97. Prieiga per internetą 2013 11 05).
28. https://www.osha.gov/dts/osta/anestheticgases/. Prieiga per internetą 2014 01 07).

41