Professional Documents
Culture Documents
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
KAUNAS, 2014
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
2
Turinys
Įvadas...............................................................................................................................................................7
1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................................9
1.1. Trumpa anestezijos istorija...............................................................................................................9
1.2. Pagrindiniai anestezijos tikslai ir uždaviniai...................................................................................10
1.3. Anestetiko kelias į gyvūno organizmą............................................................................................10
1.4. Rizikos veiksniai turintys įtakos anestezijai...................................................................................11
1.5. Anestezijos rizika...........................................................................................................................12
1.6. Bendrosios nejautros klasifikacija..................................................................................................13
1.7. LSMU dr. L. Kriaučeliūno klinikoje naudotų medikamentų įtaka gyvūnų organizmui..................13
1.7.1. Atropino sulfato įtaka organizmui.........................................................................................13
1.7.2. Bioketan įtaka organizmui....................................................................................................14
1.7.3. Sedaxylan įtaka organizmui..................................................................................................15
1.7.4. Pyralgin įtaka organizmui.....................................................................................................16
1.7.5. Shotopen įtaka organizmui....................................................................................................17
1.8. Bendrosios nejautros stadijos.........................................................................................................17
1.9. Gyvūno paruošimas anestezijai......................................................................................................18
1.10. Centrinės nervų sistemos stebėjimas..............................................................................................19
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA..................................................................................................20
2.1. Klinikoje Chirurginių operacijų metu naudoti medikamentai ir jų poveikis organizmui................20
2.1.1. Premedikacijos metu naudoti medikamentai.........................................................................20
2.1.2. Bendrosios nejautros sukėlimui naudoti medikamentai.........................................................21
2.1.3. Skausmo malšinimui klinikoje naudoti medikamentai ir jų įtaka organizmui.......................21
2.1.4. Antibiotikų įtaka organizmui.................................................................................................21
2.2. Tyrimas..........................................................................................................................................21
3. TYRIMŲ REZULTATAI.......................................................................................................................23
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS.....................................................................................37
5. IŠVADOS..............................................................................................................................................38
Padėka............................................................................................................................................................39
Literatūros sąrašas..........................................................................................................................................40
3
Santrumpos
Paaiškinimai
Analgezija – skausmo nejautimas, atsirandantis dėl nervų sistemos ligų arba sukeliamas
dirbtinai.
Anemija – per mažas raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis kraujyje. Dėl to
sumažėja deguonies pernaša krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją.
Epinefrinas – katecholaminas, neurotransmiteris, šerdinės antinksčių dalies hormonas.
Hemotoraksas – kraujo buvimas krūtinplėvės ertmėje.
Hipoproteinemija – baltymų sumažėjimas organizme.
Hipovolemija – cirkuliuojančio kraujo kiekio sumažėjimas organizme.
Mandragoros – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas. Mandragora yra stiprus haliucinogenas.
Antikoje, Viduramžiais naudota įvairiose apeigose. Visos augalo dalys labai nuodingos.
Apsinuodijimas mandragora gali nepataisomai pažeisti sveikatą arba turėti mirtiną poveikį.
Miastenija – autoimuninė neuroraumeninė liga, kuomet organizme yra gaminami
autoantikūnai prieš neuroraumeninių sinapsių acetilcholinoreceptorius, dėl ko neužtenka nervinio
signalo pajėgumo per acetilcholiną stimuliuoti raumenis ir pasireiškia jų silpnumas.
Pneumotoraksas – oro ar kitų dujų susikaupimas pleuros ertmėje.
Salivacija – padidėjęs seilėtekis.
Tachikardija – širdies susitraukimų dažnio padidėjimas.
4
Santrauka
Raktiniai žodžiai: smulkių gyvūnų anestezija, analgezija, skausmo valdymas, anestetikai, šunų
veislių ligos, anestezijos rizika.
5
Summary
This master work was prepared in Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary
Academy in 2012 – 2013 years.
This master work compiles from a content, introduction, review of literature, results,
consideration, conclusion, and thanks. The master work consists of 41 pages and includes 10 tables
and 6 pictures.
The aim: Rate of small animal surgical techniques used in general anesthesia effectiveness
and the importance of monitoring vital functions.
The tasks:
1. Examine general anesthesia techniques by the small animal clinic.
2. Monitoring indicators.
3. Monitoring of common complications, their prevention and ways to remove them.
After study shows that the development is an important vital functions the animal's age, breed,
health status, complexity of procedures performed and the medicinal use for its intended purpose
6
Įvadas
7
Darbo tikslas:
Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno
smulkiųjų gyvūnų klinikoje chirurginėje praktikoje naudojamų bendrosios nejautros metodų
efektyvumą ir gyvybinių funkcijų stebėsenos svarbą.
Darbo uždaviniai:
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Narkozė (gr. Narkōsis – sustingimas) arba anestezija – dirbtinis paciento užmigdymas, kurio
metu jis netenka sąmonės ir nejaučia skausmo. Anestezija reikalinga per operacijas, kad pacientas
nejaustų skausmo ir į jį nereaguotų. Dažniausiai taikoma per operaciją skausmui slopinti, taip pat
chirurgui ji sudaro geresnes operavimo sąlygas, suteikia gydytojui anesteziologui galimybę
reguliuoti svarbiausias gyvybines organizmo funkcijas. (Priega per internetą 2013 11 05
http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkoz%C4%97.).
Manoma, kad graikų filosofas Dioskoridas I a.pr.m.e. pirmasis panaudojo terminą
„anestezija“ apibūdinantis svaiginantį mandragorų veikimą (Bižokas ir kt., 2012). Senosios
civilizacijos žmonės nuskausminimui naudodavo aguonų pieną (t.y. opijų), mandragorų šaknis,
etanolį, kokų lapus, taip pat propogavo kraujo nuleidimą iki sąmonės netekimo (Bižokas ir kt.,
2012).
Šiuo metu esama nemažai registruotų ir patvirtintų anestezijai skirtų medikamentų. Itin
populiarūs pirmoje praėjusio amžiaus pusėje buvo barbitūratai. Anestezijos indukcijai barbitūratai
plačiai pradėti naudoti 1927 m. Susintetinus heksobarbitalį. 1934 m. Pradėtas naudoti tiopentalis.
Suleidus šių anestetikų gyvūnas netrukus užmigdavo (Jones, 2002).
Po kelerių metų buvo sukurti pirmieji inhaliaciniai (įkvepiamieji) anestetikai – holotanas ir kt.
Tai tapo dar vienu labai svarbiu žingsniu šiuolaikinės anestezijos istorijoje (Jones, 2002).
Holotanas tapo daugelio kitų inhaliacinių anestetikų pradininku: pentrano, enflurano,
izoflurano, o per pastaruosius dešimtmečius ir desflurano bei sevoflurano. Visi šie medikamentai
yra itin efektyvūs ir saugūs, tačiau tam tikra apimtimi, šių medikamentų poveikis skiriasi (Jones,
2002).
1942 m. H. Grifitas ir E. Džonsonas pirmieji panaudojo mioreleksantą – tubokurariną. Jį
naudojant palengvėjo trachėjos intubacija, tapo įmanoma užtikrinti stiprų skersaruožių raumenų
atsipalaidavimą ir taip sumažinti anestetikų dozes (Bižokas ir kt., 2012). Buvo susintetinta daug
įvairių miorelaksantų – metokurarinas, galantaminas, paskuronis, vėliau vekuronis, atrokuris,
pipekuronis ir kt. (Jones, 2002).
1805 m. morfinas išskirtas iš opijaus ir pradėtas naudoti kaip intraveninis anestetikas. Iš
pradžių opijatų vengta, nes buvo manoma, kad jie didina pooperacinį mirtingumą. Šiomis dienomis
morfinas naudojamas kaip stiprus analgetikas (Jones, 2002).
9
1.2. Pagrindiniai anestezijos tikslai ir uždaviniai
1. Nuslopinti skausmo jutimą (jo suvokimą) ir atsaką į jį, kad būtų humaniškai atliekamos
chirurginės ir diagnostinės procedūros (Dugdale, 2010).
2. Atlikti gyvūno imobilizaciją ir nejudrumą bei raumenų relaksaciją, jei to reikalauja
procedūra, kad visos procedūros būtų atliekamos saugiai (Bižokas ir kt., 2012).
3. Pasiekti norimų rezultatų nestatant į pavojų gyvūno gyvybės ir saugumo prieš ir po
anestezijos, bei pačios anestezijos metu (Bižokas ir kt, 2012).
A – deguonies šaltinis
B – slėgio reguliavimo vožtuvas
C – srauto matuoklis
D – garintuvas
E – įkvepiamo oro vožtuvas
F – Y formos įkvėpimo ir iškvėpimo žarnos
G – iškvėpimo vožtuvas
H – rezervuaro krepšys
I – anglies dioksido absorbentas
10
1.4. Rizikos veiksniai turintys įtakos anestezijai
1. Veislės jautrumas.
Trumpasnukiai (brachecefalikai) – Šiai grupei priskiriamos tokios veislės kaip: prancūzų
buldogai, pekinai, Shi – Tzu, mopsai, bokseriai, persų katės. Prieš atliekant anesteziją būtina
įvertinti tokių gyvūnų sveikatos būklę ir ar jie neserga įgimtu kvėpavimo takų obstrukciniu
sindromu ( Dugdale, 2010).
Kurtai – Šios veislės šunys turi mažai riebalinio audinio, taip pat raumenų masė lyginant su
kaulų mase yra skirtinga, todėl atliekant anesteziją būtina žinoti, kad Kurtų veislės šunims
atsigavimas nuo anestetikų yra gerokai ilgesnis nei kitiems gyvūnams.(Dugdale, 2010)
Terjerai – idiopatinė plaučių fibrozė (Dugdale, 2010).
Persų katinai – inkstų policistozė, taip pat priskiriamas prie trumpasnukių (brachecefalikų)
( Dugdale, 2010).
Bokseriai – subaortinė stenozė, taipogi priskiaramas prie trumpasnukių (brachecefalikų)
grupės (Dugdale, 2010).
2. Kūno masė.
Anestezijos rizikai turi ir gyvūno kūno masė, ypač jei gyvūnas turi viršsvorio arba per liesas
(Dugdale, 2010).
3. Gyvūno amžius.
Gyvūno amžius, tai vienas iš svarbiausių anestezijos rizikos faktorių. Jei gyvūnas yra labai
senas arba labai jaunas, anestezijos metu gali kilti įvairių komplikacijų, kurios gali sukelti pavojų
gyvybei (Dugdale, 2010).
4. Hipovolemija, širdies ir kvėpavimo ligos.
Sergant tokiomis ligomis, anestezijos metu gali būt apsunkintas deguonies (O2)
pasiskirstymas audiniuose, o visa tai gali sukelti fiziologinius sunkiai grįžtamus arba negrįžtamus
pažeidimus anestezijos metu (Brodbelt et al, 2008).
5. Inkstų ligos.
Sergant inkstų ligomis pakinta farmakokinetika t.y. sumažėja inkstų klirensas, anestetikų
išsiskyrimas ir jų metabolizmas, šie visi sutrikimai gali turėti įtakos anestezijos metu (Brodbelt et al,
2008).
6. Kepenų ligos.
Kepenų ligos įtakoja farmakokinetiką, pakinta plazmos baltymų koincentracija, sumažėja
kepenų detoksikacija, bei klirensas (Brodbelt et al, 2008).
11
1.5. Anestezijos rizika
Anestezijos sukėlimas gali būti pavojingas gyvybei, kadangi tai nėra normali organizmo būklė
(Bižokas ir kt, 2012). Atlikti tyrimai rodo, kad mirtingumas tarp sveikų kačių ir šunų yra 1 iš 679, o
sergančiųjų tarpe – 1 iš 31 (Bižokas ir kt., 2012). Gyvūno savininkai dažnai teiraujasi kokia yra
anestezijos rizika (Tranquilli et al, 2007). Prieš atsakant, būtina įvertinti:
1. Prieš anestezija būtina įvertinti gyvūno sveikatos būklę. Gyvūno sveikatos rizikos
klasifikacija:
Minimali rizika – sveiki gyvūnai, nesergantys jokiomis ligomis (Dugdale, 2010).
Maža rizika – gyvūnai, kurie serga lengvos formos ligomis ir neturintys jokių ryškių
ligos požymių (Dugdale, 2010).
Vidutinė rizika – gyvūnai, kurie serga ligomis su ryškiais klinikiniais požymiais
(Dugdale, 2010).
Didelė rizika – gyvūnai sergantys ligomis, kurios kelia grėsmę gyvūno gyvybei
(Dugdale, 2010).
Labai didelė rizika – šiai rizikos grupei priskiriami tie gyvūnai, kurie miršta ir nėra
jokios tikimybės, kad išgyvens (Dugdale, 2010).
Vertinat rizikos lygį svarbu atsižvelgti ne vien tik į sveikatos būklę tačiau ir į gyvūno rūšį,
veislę, temperament (Hall et al, 2001).
1. Chirurgo įtaka anestezijai.
Nepatyręs chirurgas gali užtrukti ilgiau atlikdamas operaciją, stipriau traumuoti audinius
sukeldamas didesnius metabolinius sutrikimus (Dugdale, 2010). Didesnė rizika iškyla kada
operuojama burna, ryklė. Tada tampa sunkiau išlaikyti švarius kvėpavimo takus. Operuojant akis ar
gerklas išprovokuojami autonominiai refleksai ( Clarke et al, 2001).
12
1.6. Bendrosios nejautros klasifikacija
Visi anestezijos metodai sukeliantys sąmonės praradimą, skausmo jutimo netekimą bei
nuslopinantys atsaką į chirurgines ar diagnostines procedūras vadinami bendrąja anestezija.
Bendrieji anestetikai pacientui pateikiami inhaliaciniu arba parenteriniu būdu (Bishop, 2005).
Inhaliacinė Neinhaliacinė
1.7. LSMU dr. L. Kriaučeliūno klinikoje naudotų medikamentų įtaka gyvūnų organizmui
Indikacijos
Paciento paruošimas prieš bendrąją anesteziją (Hsu, 2008).
Simptomus sukeliančio reto širdies plakimo arba širdies plakimo nutrūkimo gydymas
(Powson et al, 2008).
Apsinuodijimo kai kuriais vaistais, organiniais fosforo junginiais bei tam tikros rūšies
grybais gydymas kartu su kitomis priemonėmis (Papich, 2011).
Kontraindikacijos:
atropino sulfatas išplečia vyzdžius, todėl negalima skirti gyvūnams esant glaukomos ir
sinechijų atvejams (Papich, 2011).
16
1.7.5. Shotopen įtaka organizmui
Indikacijos:
šunims ir katėms profilaktiškai ir gydyti, sergantiems infekcinėmis ligomis, sukeltomis
benzatino benzilpenicilino, prokaino benzilpenicilino ir dihidrostreptomicino deriniui
jautrių gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų (Pawson et al, 2008).
Kontraindikacijos:
Negalima skirti gyvūnams,kurie yra jautrūs penicilinams. Nustatoma antibiotikų
jautrumo testais (Muir et al, 2007).
Negalima maišyti kartu su kitais antibiotikais pvz.: gentamicinu, kenamicinu ir kt.
(Muir et al, 2007).
Nepalankios reakcijos:
Gali pasireikšti alerginės reakcijos, ototoksinis, nefrotoksinis veikimas, nervų ir
raumenų blokada (Muir et al, 2007).
I stadija. Valingų sąmoningų judesių stadija, prasideda nuo inhaliacijos pradžios ir tęsiasi iki
sąmonės netekimo (McKelvey et al, 2003). Sujaudinti gyvūnai gali priešintis, kuriam laikui
sąmoningai sulaikyti kvėpavimą. Epinefrino išsiskyrimas sukelia salivacią, tachikardiją galima
defekacija ir šlapinimasis (Cornick – Seahorn, 2001). Pirmai stadijai pereinant į antrą gyvūnas
tampa atksiškas, jį galima paguldyti ant šono. Gyvūnai šioje stadijoje dažniausiai nerimauja,
pagilėja ir padažnėja kvėpavimas, padažnėja pulsas, išsiplečia akių vyzdžiai, sumažėja skausmo
jutimas (Bižokas ir kt., 2001).
II stadija. Nevalingų judesių stadija. Ši stadija tęsiasi nuo sąmonės netekimo iki reguliaraus
kvėpavimo pradžios. Gyvūnas audringai reaguoja į išorinius dirgiklius gali sulaikyti kvėpavima
arba kvėpavimas tampa labai dažnas (Bižokas ir kt., 2012). Besitęsiantis katecholaminų
išsiskyrimas sukelia tachikardiją, vyzdžiai gali būti plačiai išsiplėtę.
17
Vokų ir blakstienų refleksai išlikę. Apatinio žandikaulio tonusas išlikęs ir bandymas intubuoti
gali sukelti vėmimą (Bižokas ir kt., 2012).
III stadija. Šioje stadijoje vyksta laipsniškas refleksų slopinimas. Raumenys atsipalaiduoja,
kvėpavimas tampa lėtas,reguliarus, išnyksta vėmimo ir rijimo refleksai. III stadiją sudaro 4
laipsniai: III1 III2 III3 III4. III2 stadijos metu kvėpavimas ir širdies darbas reguliarus, gerklų refleksas
pranykęs, vokų refleksas silpnas, ragenos refleksas stiprus, pakankamas raumenų atsipalaidavimas
ir analgezija. III3 stadijos metu kvėpavimas diafragminis ir dažnas silpnas ragenos refleksas, vyzdys
išsiplėtęs ir centruotas (Clarke et al, 2001).
Pašaras ir vanduo
Prieš operaciją 12 – 24 valandas gyvūną reikia nešerti.. Pripildytas skrandis gali apriboti
diafragmos judesius taip pablogindamas plaučių ventiliaciją. Šunys ir katės indukcijos metu gali
vemti. Vandens reikėtų neduoti likus kelioms valandoms iki anestezijos arba atlikus premedikaciją
(Bižokas ir kt., 2012)
Kompensacinės priemonės: anemija, hipoproteinemija, hipovolemija turėtų būti
kompensuojama perpilant kraują, naudojant kraujo forminius elementus, koloidinius tirpalus,
elektrolitus (Dugdale, 2010).
Kvėpavimo sistema
Pacientams su sutrikusia ventiliacija reikėtų taikyti deguonies terapiją tiekiant deguonį nosies
kateriu ar deguonies kauke. Neesant galimybės intubuoti reikėtų atlikti trachėotomiją prieš
indukuojant gyvūną. Pneumotorakso ar hemotorakso atveju prieš atliekant anesteziją reikia iš
krūtinės pašalinti orą ar skysčius (Brodbelt et al, 2008).
18
1.10. Centrinės nervų sistemos stebėjimas
19
2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODIKA
Vieta.
Smulkiųjų gyvūnų bendrosios nejautros ir gyvybinių funkcijų stebėjimo duomenys rinkti
2012 m. rugsėjo – 2013 m. birželio mėn. LSMU Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno
smulkiųjų gyvūnų klinikoje.
Tiriamieji gyvūnai.
Per šį laikotarpį stebėta 36 įvairios chirurginės operacijos ir užpildyti 32 gyvūnų anestezijos
protokolai.
Statistinė analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta skaičiuokle Excel 2010 ir „SPSS Statistics”programa.
Apskaičiuota gyvūno būsenos rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių paklaidos. Tarpgrupiniai
skirtumai įvertinti Stjudento kriterijumi. Ryšio stiprumui tarp naudoto isoflorano kiekio ir gyvulio
būsenos rodiklių apskaičiuoti koreliacijos koeficientai ir įvertintas jų statistinis reikšmingumas.
Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
20
1.2.2. Bendrosios nejautros sukėlimui naudoti medikamentai
1. Bioketan 100mg/ml inj. tirp: Dozė šunims – 0,1ml/kg i/m arba i/v, leidžiama kartu su kitu
neuroleptiku (ksilazinu). Veiklioji medžiaga – ketamino hidrochloridas (115,34 mg) (Pawson et al,
2008).
2. Sedaxylan 20mg/ml inj.tirp. – dozė šunims – 1,0 – 2,0 ml/kg i/m arba i/v. Naudojama kartu
su Bioketan. Veiklioji medžiaga – ksilazino hidrochloridas (23,32 mg) (Papich, 2011).
Pyralgin biowet 500 mg/ml inj.tirp. – Dozė šunims – 0,06 ml/kg leista i/m. Veiklioji
medžiaga – metamizolo natrio druska (500mg) (Hsu, 2008).
21
2.2. Tyrimas
Tyrimo metu siekiant įvertinti smulkiųjų gyvūnų bendrosios nejautros ir gyvybinių funkcijų
stebėsenos kitimą, buvo analizuojama daugiausiai šunų būsena, kuriems buvo taikoma inhaliacinė
anestezija. Tyrimą sudarė kelios dalys:
Pirmoji dalis – prieš operacinė klinikinė apžiūra. Pirmiausiai įvertinama gyvūno
reakcija ( susijaudinęs, ramus, agresyvus, depresuojantis, nervingas ), kuri turi didelės
įtakos tolimesniems klinikinės apžiūros rezultatams. Pvz.: susijaudinusio ar agresyvaus
gyvūno širdies ir kvėpavimo dažnis didesnis nei ramaus gyvūno, taipogi bendra
organizmo temperatūra pakilus 0,5–1oC. Įvertinus gyvūno reakciją, matuojama
temperatūra, apžiūrimos gleivinės ir KPL, auskultuojama širdis ir skaičiuojamas širdies
darbas ir kvėpavimo dažnis.
Antroji dalis – premedikacija. Jos metu klinikoje daugiausiai naudojami
anticholinerginiai vaistai – atropino sulfatas.
Trečioji dalis – indukcija arba bendrosios nejautros sukėlimas.
Ketvirtoji dalis – gyvybinių funkcijų stebėjimas anestezijos metu.
Tyrimų schema:
Premedikacija
Indukcija
Skausmo malšinimas
Antibiotikų panaudojimas
22
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Navikų šalinimas 0 1 2 3 6 19
Akies šalinimas 0 1 0 1 2 6
Piometra 0 2 3 1 6 19
Sterilizacija 4 2 0 0 6 19
Diagnostinė
0 0 1 1 2 6
laparotomija
Torakotomija 1 0 1 0 2 6
Svetimkūniai
2 1 1 0 4 12
organizme
Kaulų lūžiai ir
3 0 1 0 4 12
išnirimai
Iš viso: 10 7 9 6 32 100
Iš pateiktų lentelėje rezultatų matoma, kad didžiausią dalį sudaro: navikų šalinimas, piometra
ir sterilizacija. Mažesnę dalį sudarė: svetimkūniai organizme, kaulų lūžiai ir išnirimai ir mažiausią
dalį sudarė tokios atliktos procedūros kaip: akies šalinimas, torakotomija ir diagnostinė laparotomija
Klinikoje stebėtos chirurginės procedūros pavaizduotos skritulinėje diagramoje procentais,
kurioje matyti kokios procedūros atliktos daugiausiai, o kurios mažiausiai (2 pav.)..
23
Chirurginės procedūros procentais
12%
20%
Navikų šalinimas
12% Akies šalinimas
6% Piometra
Sterilizacija
Diagnostinė laparatomija
6% Torakotomija
6% Svetimkūniai organizme
19%
Kaulų lūžiai ir išnirimai
19%
24
2 lentelėje pateikti atliktų procedūrų rodiklių vidurkiai ir jų paklaidos, kurie pagal skirtingas
procedūras labiausiai kito.
2 lentelė. Kai kurių gyvybinių funkcijų rodiklių vidurkiai atlikus chirurgines procedūras
Vidurkis, paklaidos
Procedūros
Kvėpavimo
T0C SPO2 Širdies darbas
dažnis
Lentelėje matome, kad labiausiai skiriasi navikų šalinimo ir akies šalinimo chirurginių
procedūrų kvėpavimo dažnio rodikliai. Toks ryškus skirtumas matomas del to, kad navikai šalinti 6
gyvūnams, o akies šalinimas atliktas 2 gyvūnams, užtat matomas toks akivaizdus skirtumas tarp šių
dviejų chirurginių procedūrų.
25
3 lentelėje pateikta izoflurano įtaka organizmui anestezijos metu. LSMU dr. L. Kriaučeliūno
klinikoje anestezijos metu buvo naudojamas inhaliacinis anestetikas – izofluranas. Jo kitimas
priklausė nuo daugelio faktorių tokių kaip: apatinio žandikaulio ir vokų reflekso bei giliojo
skausmo. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius didinamas arba mažinamas izoflurano kiekis.
Akivaizdus skirtumas pastebimas tarp navikų ir akies šalinimo procedūrų, nes navikų
šalinimas atliktas 6 gyvūnams, o akies šalinimas atliktas 2 gyvūnams. Izoflurano kiekis gali
varijuoti nuo 2,5 % iki 4,5%. Jo varijavimas priklauso nuo gyvūno gyvybinių funkcijų rodiklių
chirurginių operacijų metu.
* a,b raidėmis stulpelyje pažymėti vidurkiai skyrėsi tarpusavyje statistiškai reikšmingai
26
Stulpelinėje diagramoje (3 pav.) pavaizduota izoflorano įtaka temperatūrai. Chirurginių
operacijų metu temperatūra buvo matuojama kas 5 minutes elektroniniu termometru. Kiekvieno
gyvūno kūno temperatūra nevienoda ir svyravo tarp tam tikų ribų. Tokie svyravimai priklauso nuo
daugelio faktorių: atliekamos chirurginės procedūros sudėtingumo, gyvūno fiziologinės būklės.
27
Stulpelinėje diagramoje (4 pav.) pavaizduota isoflorano įtaka širdies darbui. Anestezijos metu
širdis buvo auskultuojama kas 5 minutes fonendoskopu. Širdies susitraukimų dažnis priklauso nuo
gyvūno amžiaus, sveikatos būklės ir operacijos metu jaučiamo skausmo reflekso, nes jei
anestezijos metu gyvūnas jaučia skausmą, tai jos metu padažnėja širdies darbas.
Kreivėje matome, kad labiausiai kinta širdies darbas esant svetimkūnių organizme šalinimas.
Didžiausiais širdies darbas - 102k/min esant izoflurano 2,75 %, o mažiausias širdies darbas – 94
k/min, kai izoflurano kiekis 3%.
28
Diagramoje (5 pav.) pavaizduota izoflurano įtaka kvėpavimo dažniui, kuris stebėtas kas 5
minutės.
Iš diagramos matome, jog izoflurano kiekis didėja esant tokiom chirurginėms operacijoms:
diagnostinė laparatomija, akies šalinimas, o didžiausias izoflurano kiekis pasiektas atliekant
torakotomiją. Šį pokytį galėjo lemti procedūros sudėtingumas ir paciento reakcija į atliekamą
chirurginę manipuliaciją.
29
Įvertinus svarbiausius gyvybinių funkcijų rodiklius, atlikau koreliacijos skaičiavimus tarp
gyvybinių funkcijų rodiklių ir izoflurano (4 lentelė).
SPO2 ,151***
Širdies darbas ,105**
Temperatūra -,084*
Kvėpavimo dažnis ,004
- p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001
Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad yra silpnas ryšys susijęs su izoflurano kiekiu ir gyvybinių
organizmo būsenos rodiklių. Nors trys ryšiai statistiškai reikšmingi, bet jie labai silpni.
Atlikus koreliacinius skaičiavimus, nustatyta ar izofluranas turi įtakos gyvybinėms
funkcijoms (5 lentelė). Atlikus skaičiavimus, nustatyta, kad izofluranas mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą anestezijos metu.
30
6 lentelėje pateikta gyvybinių funkcijų kitimo anestezijos pradžioje duomenys.
Diagnostinė
38,43±0,125 85,58±0,427 100,12±1,587 15,17±0,271
laparotomija
Svetimkūniai
38,23±0,119 83,11±0,123 99,13±1,487 16,11±1,127
organizme
Kaulų lūžiai ir
38,29±0,164 88,19±2,178 99,01±1,641 16,17±1,133
išnirimai
Iš pateiktų duomenų matome, kad didžiausias skirtumas kvėpavimo dažnio rodiklių tarp akies
ir navikų šalinimo procedūrų. Šiuo atveju skiriasi todėl, kad skirtingas gyvūnų skaičius operacijos
metu. (Navikų šalinimas – 6 gyvūnai, akies šalinimas – 2 gyvūnai).
Rodikliai gali skirtis tiek dėl gyvūnų skaičiaus, kuriems buvo atliktos procedūros, organizmo
reakcija į atliekamą procedūrą, taip pat gali įtakoti ir medikamentai, amžius, veislė.
31
Atlikus koreliacinės reikšmės statistinius skaičiavimus, nustatyta rodiklių tarpusavio įtaka
gyvūno gyvybinėms funkcijoms (7 lentelė).
Pateiktoje lentelėje matome, kad širdies ir kvėpavimo dažnio koreliacinė reikšmė yra vidutinė,
tai reiškia, kad širdies darbo ir kvėpavimo dažnio rodikliai įtakoja gyvūnų gyvybinių funkcijų
kitimą.
Temperatūra ir SPO2 koreliacinė reikšmė yra silpna, vadinasi mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą.
Temperatūra ir širdies darbas, kvėpavimo dažnis, bei SPO2 ir širdies darbo koreliacinė reikšmė
labai silpna, tai reiškia, kad mažai arba visai neįtakoja gyvybinių funkcijų kitimą.
SPO2 ir kvėpavimo dažnio koreliacinės reikšmės nėra, vadinasi visiškai nėra jokios įtakos
gyvybinių funkcijų kitimui.
32
Buvo tirtas ir gyvybinių funkcijų duomenų kitimas anestezijos pabaigoje (8 lentelė).
Vidurkiai
Procedūra
T0 SPO2 Širdies darbas Kvėpavimo dažnis
Diagnostinė
38,13±0,111 85,69±0,417 100,58±1,253 15,26±0,242
laparatomija
Svetimkūniai
38,11±0,100 83,58±0,586 99,45±1,625 16,78±1,427
organizme
Kaulų lūžiai ir
38,13±0,134 88,87±2,587 99,58±1,824 16,78±1,388
išnirimai
33
Atlikus koreliacijos statistinius skaičiavimus nustatyta, kad rodiklių kitimas anestezijos
pabaigoje skiriasi nei anestezijos pradžioje (9 lentelė).
Pateiktoje lentelėje matome, kad temperatūros ir širdies, bei SPO 2 ir kvėpavimo dažnio darbo
koreliacinė reikšmė yra vidutinė, tai reiškia, kad šie rodikliai įtakoja gyvūnų gyvybinių funkcijų
kitimą.
Visų likusiųjų rodiklių koreliacinė reikšmė yra silpna, vadinasi, mažai įtakoja gyvybinių
funkcijų kitimą.
34
Stebint chirurgines operacijas ir analizuojant kokie rodikliai vis dėlto įtakoja gyvūnų
gyvybines funkcijas, diagramoje pavaizdavau dar vieną svarbų rodiklį, tai temperatūros kitimą
chirurginių operacijų metu (6 pav.).
35
Iš 32 stebėtų chirurginių operacijų komplikacijos pasireiškė 2 gyvūnams, kurio amžius buvo
10 metų (10 lentelė).
1. Piometra
Daugybinės
Mišrūnas 10 metų 2. Diagnostinė Eutanazuota
komplikacijos
laparatomija
36
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
37
5. IŠVADOS
2. Izoflurano indukcija gali but skiriama iki 5 % . Anestezijos palaikymui skiriama 1.5 – 2.5
%. Izoflurano kiekis priklauso nuo operacijos sudėtingumo, giliojo skausmo, apatinio žandikaulio
reflekso, akies obuolio pozicijos.
3. Chirurginių operacijų metu stebėti svarbiausi gyvybinių funkcijų rodikliai: širdies darbas,
kvėpavimo dažnis, temperatūra, SPO2. Tyrimo metu nustatyta visų šių rodiklių įtaka gyvybinėms
funkcijoms. Širdies darbas ir kvėpavimo dažnis labiausiai kito esant torakotomijos chirurginės
procedūros metu. Aukščiausia temperatūra pasiekta piometros atveju.
4. Didžiausią įtaką gyvybinėms funkcijoms atliekant anesteziją turi gyvūno amžius, veislė,
sveikatos būklė. Rizikos grupei priskiriami gyvūnai, kurio amžius 10 metų ir vyresni. Anestezijai
jautriausios veislės yra prancūzų buldogai, pekinai, Shi – Tzu, mopsai, bokseriai, persų katės
(brachacefalikai).
5. Chirurginių operacijų metu atsiradus komplikacijoms, nedelsiant reikia jas šalinti, kad
nesukeltų rizikos gyvūno gyvybei. Iš mano stebėtų chirurginių operacijų pasitaikė tik 2
komplikacijos – plaučių edema ir daugybinės komplikacijos. Viena iš jų pašalinta sėkmingai, kitu
atveju taikyta eutanazija. Manau, tiek operacijos metu, tiek po operacijos būtina stebėti gyvūną ir jo
sveikatos būklę.
6. Gyvybinių funkcijų rodikliams didžiausią įtaką turi ne tik gyvūno amžius, veislė, sveikatos
būklė, bet ir gretutinės kepenų, inkstų, bei širdies ligos.
38
Padėka
39
Literatūros sąrašas
40
20. McKelvey D., Hollingshead K. W. Veterinary Anesthesia and Analgesia. USA. 2003. P.
35.
21. Muir WW., Hubbell JAE. Handbook of veterinary anesthesia. Ed 4. St. Luis. 2007. P.13
– 25.
22. Papich M. G. Saunders Handbook of Veterinary drugs Small and Large Animal. Third
edition. North Carolina. USA. 2011. P.59 – 61.,395 – 396., 814 – 815.
23. Pawson P. Forsyth S. Small animal Clinical Pharmacology. Second edition. Anesthetic
agents. Edinburgh. Scottish. 2008. P. 83 – 123.
24. Plumb DC. Veterinary drug handbook. Ed. 5. Ames. Iowa. 2005. P.20 – 21.
25. Seymour Ch., Gleed R. BSAVA Manual of Small Animal Anaesthesia and Analgesia.
UK. 1999. P. 55.
26. Stoelting RK. Hilier SC. Pharmacology and Physiology in Anesthetic Practice. 4 th
edition. Philadelphia. USA. 2006. P. 29 – 68.
27. http://lt.wikipedia.org/wiki/Narkoz%C4%97. Prieiga per internetą 2013 11 05).
28. https://www.osha.gov/dts/osta/anestheticgases/. Prieiga per internetą 2014 01 07).
41