

Pagrindinis / Mediateka / Vaizdo įrašų galerija / Andriaus Sniadeckio skaitymai (2023)

Andriaus Sniadeckio skaitymai (2023)

2023-12-12
Kuo galiu padėti?

Pradėtiistorikų
2023 m. lapkričio 29 d. Prancū zų institute Lietuvoje įvyko kasmetiniai Andriaus Sniadeckio skaitymai. Rengėjai: Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo susirašinėjimą
ir
filosofų bendrija; partneriai: Prancū zų institutas Lietuvoje; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika bei Sveikatos etikos, teisės ir istorijos sukurti savo quriobot
centras; Lietuvos neurologų asociacija. Sklaidos stilių sukū rė dailininkė Miglė Datkū naitė. Rėmėjai: Rū ta ir Rimvydas Baranauskai. Informacinis rėmėjas: laikraštis Mokslo Lietuva.
Vikos Petrikaitės nuotraukos. Pranešimas nufilmuotas ir skelbiamas bibliotekos svetainėje. 

Renginio dalyvius šeimininkų vardu pasveikino Viktorija Jurkevič-Kjaėsė (Chiaese), direktoriaus asistentė, atsakinga už universitetinį ir mokslinį bendradarbiavimą. Mediatekos vadovė
p. Agnė Judžentytė-Žalguvienė renginio pradžioje pakvietė visus dalyvius į trumpą ekskursiją, kurios metu apžiū rėjome patalpas, susipažinome su instituto 25 metų istorija Vilniuje.
Mū sų renginys, kaip sužinojome, vyko kambariuose, kur ir gyveno Andrius Sniadeckis. Pranešimą apie Andriaus Sniadeckio kelią į Vilniaus universitetą perskaitė Lietuvos MA
Vrublevskių bibliotekos darbuotoja Birutė Railienė.

Šių metų skaitymų tema – organologijos apžvalga Sniadeckio darbuose. Sužinojome, kuriose smegenų srityse slepiasi žmogaus talentai. Pranešėjai Polas Elingas (Paul Eling) iš
Redbaudo universiteto (Nyderlandai) ir Stenlis Fingeris (Stanley Finger) iš Vašingtono universiteto (JAV) pasakojo apie XVIII a. pab. – XIX a. pradžios organologijos koncepciją, kurios
pradininkas buvo F. J. Galas (Gall) ir iš kurios vėliau išsivystė lokalizacijos galvos smegenų žievėje teorija.

Pranešėja dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė aptarė Andriaus Sniadeckio indėlį į organologijos mokslo sklaidą XIX a. pradžios Vilniuje. Pranešėja turėjo žmogaus kaukolės muliažą,
kurį atvėrusi demonstravo vietas, apie kurias pasakojo pranešime.

Skaitymams pasirinktas 1805 m. skelbtas Sniadeckio straipsnis „Trumpa paskaita apie Galo sistemą, prijungiant kai kuriuos pastebėjimus apie jo mokslą“[1]. Straipsnį į lietuvių kalbą
išvertusi Fiordės centrinėje ligoninėje (Norvegija) dirbanti gydytoja Arleta Bublevič pasidalino vertimo iššū kiais.

Skaitymuose susidarė graži tradicija – sklaidyti originalų leidinį, kuriame paskelbtas skaitomas tekstas. 1805 m. laikraštį Dziennik Wileńskirenginio dalyviams pristatė kultū ros
istorikas ir renginio mecenatas Rimvydas Baranauskas. Renginio metu buvo eksponuojama padidinta straipsnio iliustracija – Izidoriaus Veiso (1774–1821) kaukolės studija (1805).
Renginio metu profesorė Rū ta Janonienė patikslino niekur anksčiau neskelbtą informaciją: „graviū ros išraižytos pagal Pranciškaus Pelikano[2] (1778–1817) piešinį“.

Andrius Sniadeckis buvo savo laikmetį pralenkusi asmenybė, nevengusi drąsių mokslinių sprendimų, atvėrusi naujus organinės chemijos, biochemijos mokslo horizontus. Visas
Kuo galiu jėgas
padėti?
jis skyrė jaunosios kartos, jos šviesiausios dalies – studentų – ugdymui. Jis matė savo idėjų tąsą jaunų, talentingų sekėjų veikloje. Šią Sniadeckio estafetę atgaivino mū sų gerbiamas
mecenatas bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įsteigusi ir 2018 m. pirmą kartą įteikusi Andriaus Sniadeckio stipendiją. Stipendija teikiama kasmet per Andriaus Sniadeckio
sukurti savo quriobot
skaitymus. 2023 m. Andriaus Sniadeckio stipendija buvo skirta Vilniaus universiteto studentams: Skaistei Vaitkevičiū tei (I studijų pakopa, Genetikos programa, 3-as kursas) ir Karoliui
Krinickiui (I studijų pakopa, Genetikos programa, 4-as kursas). Stipendiją įteikė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo programų vadovas Edvinas Stankevičius. 

Renginio pabaigoje, prie karšto gėrimo puodelio, dalyviai ir organizatoriai svarstė, kokį Andriaus Sniadeckio darbą skaitysime ir kur susitiksime kitais metais. Skaitymų data numatyta
2024 m. lapkričio 29 d. (penktadienį).

Toliau pateikiame ištraukas iš Andriaus Sniadeckio straipsnio, kurias perskaitėme renginio metu.[3]

Trumpa paskaita apie Galo[4] sistemą, prijungiant kai kuriuos pastebėjimus apie jo mokslą

(Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką)

Andrius Sniadeckis (Jędrzey Sniadecki)

Publikuota 1805 m. žurnalo Dziennik Wileński 1 tome, 16-42 psl.

Gydytojo Galo fizionomijos sistema iki šiol jokių kitų autorių nebuvo paskelbta svarbiu darbu, išskyrus viename laiške,[5] skirtame baronui Retzer,[6] kuris davė pradžią panašiems
laiškams ne tik vokiečių, bet ir kitomis kalbomis ir patraukė visų dėmesį. Kokia lemtis belauktų šio mokslo, jis neabejotinai turi genialumo bruožų ir išskirtinės drąsos ir, panašu, daug
svarbių tiesų, itin dominančių žmogų. Todėl manydami, kad jis vertas visuomenės dėmesio, tikimės mū sų skaitytojams padaryti paslaugą, kuomet pateiksime trumpiausią [Galo
mokslo] aprašymą, pridedant kai kuriuos pastebėjimus.

(…)

Visuose gyvū nų jutimo organuose aiškiausiai matoma – kuo organas platesnis, tuo jutimas greitesnis. Gyvū nų anatomijos [mokslas] rodo: kuo gyvū no smegenys didesnės,
Kuo galiutuo jo
padėti?
proto galios turi daugiau gebėjimų. Tiriant žmogų pastebėta, kad pirmaujančiųjų moksle smegenys yra didesnės ir sunkesnės negu bukųjų ar nevykėlių (tępych lub niedołężnych).
Galo atlikti gyvū nų stebėjimai įtikino: kuo sugebėjimas ar polinkis didesnis, tuo platesnė už jį atsakinga smegenų sritis.
sukurti savo quriobot
(…)


Visos, mažiau kilnios smegenų dalys, reikalingos tik gyvybei palaikyti arba perduodančios nervus jutimo organams (narzędzióm zmysłowym), guli kaukolės dugne ir yra bendros
beveik visoms gyvū nų rū šims. Tačiau kuo labiau gyvū nai tobulėja, tuo daugiau smegenų pasiskirsto šonuose ir viršuje, taip, kad labiausiai iškili ir plati kakta rodo kilniausias smegenų
dalis.

(…)

Ištvirkimo organas (organ lubieżności, Fig. 2, N. 2). Populiarioji nuomonė skelbia, kad tobulas dauginimosi organų išsivystymas yra pagrindinis fizinę meilę žadinantis veiksnys. Viską
apmąstęs autorius, pastebėjęs dažnai neįprastą ištvirkimą vaikų ir eunuchų tarpe, suprato, kad reikėtų surasti atskirą smegenų organą, [atsakingą už ištvirkimą]; ir už tai atsako
smegenėlės (cerebellum). Kuo didesnės smegenėlės, tuo iškilesnė galinė ir apatinė galvos dalis, tuo storesnis sprandas. Šis organas turėtų bū ti labai didelis toms pamišusioms
moterims, kurių [ligai] duotas nimfomanijos pavadinimas (nymphomania). Šis organas didžiausias beždžionių, žvirblių, balandžių, gaidžių ir t.t. [galvose]. Vaikams ir mulams – visiškai
neženklus. (…)

Puikybės organas (organ wyniosłości, Fig. 1, N. 26). Užima viršugalvį. Skirtinga [organo] išvaizda lemia skirtingus polinkius, bet visi jie susiję su puikybe. Apvalus šio organo iškilumas
reiškia norą iškilti ir dominuoti, ambicingumą. Pailgai ištįsęs organas reiškia puikybę arba įžū lų pasididžiavimą. Skersai ištįsęs – tuštybę, tuščias pastangas įrodyti tai, kuo nesame iš
tikrųjų. (…)

Meilės tiesai organas (organ miłości prawdy, Fig. 1, N. 27). Nėra tiksliai žinoma jo vieta: tai nieko keista, nes žmonės paprastai mėgsta meilikavimus ir bijo tiesos, todėl Galas ir jo
pasekėjai turės peržiū rėti dar daugybę kaukolių, kol jį atras. Reikėtų jo ieškoti Henriko IV galvoje. Remiantis paskutiniais tyrimais matoma, kad melagiai šioje vietoje turi ženklų
įdubimą.

Dr. Birutė Railienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Kuo galiu padėti?

Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Vilniaus universitetas

sukurti savo quriobot
 Renginio mecenatai – Rū ta ir Rimvydas Baranauskai.

[1]Śniadecki, Jędrzej. Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką. Dziennik Wileński, 1805, t. 1, nr 1, p. 16–42.

[2] Pranciškus Pelikanas – rektoriaus prof. Vaclovo Pelikano (1790–1873) brolis, nuo 1797 m. studijavo Vilniaus akademijoje piešimą ir tapybą pas P. Smuglevičių ir J. Rustemą, 1812
gavo meno magistro laipsnį.

[3] Arletos Bublevič vertimas į lietuvių kalbą išspausdintas straipsnyje: Pakulaitė, G.; Bublevič, A.; Sakalauskaitė-Juodeikienė, E.; Jatužis, D. Andrius Sniadeckis (1768–1838) ir
organologijos mokslo sklaida XIX a. pradžios Vilniuje. Neurologijos seminarai, 2017, [t.] 21(73), p. 181–189. Tas pats vertimas internete: http://www.neuroseminarai.lt/wp-
content/uploads/2017/11/Neuro_2017_Nr3_181-189.pdf

[4] Pranciškus Juozapas Galas, gimęs Tyfenbrune, Švabijoje (dabartinės Bavarijos teritorijoje), nuo 1785 m. gyvena Vienoje, kur užsiima medicinine praktika (aut. past.).

[5] Laiškas išspausdintas leidinyje Der neue teutsche Merkur (1798, Bd. 3, p. 311–332), jo tekstas paskelbtas internete: http://www.historyofphrenology.org.uk/texts/retzer1.htm
(vert. past.).

[6] Šis laiškas randamas apžvalgoje Wielanda, Neuer Deutscher Mercur, 1798 metais (aut. past.).

Kuo galiu padėti?

sukurti savo quriobot

 
Andriaus Sniadeckio skaitymai (2023)

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS

VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA

Žygimantų g. 1, LT-01102 Vilnius, Lietuva

Tel. (8 5) 262 9537
El. p. biblioteka@mab.lt
Įmonės kodas 191379828
Kuo galiu padėti?

Privatumo politika
Slapukų politika sukurti savo quriobot
 Autorių teisės
Naujienlaiškio prenumerata 

Lietuvos mokslų akademija

Ankstesnė svetainė
Darbuotojams

    
© 2021 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Techninis sprendimas UAB ThinkBig

Kuo galiu padėti?

sukurti savo quriobot