LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija
Medicinos fakultetas
Akių ligų klinika

VAIKŲ ATVIRO IR UŢDARO TIPO AKIŲ TRAUMŲ YPATUMAI IR

IŠEITYS
Baigiamasis magistrinis darbas
Medicinos vientisųjų studijų programa

Mokslinio darbo vadovė: Dr. Edita Puodţiuvienė

Parengė: Monika Vieversytė

Kaunas, 2016
1
 TURINYS

1. SANTRAUKA .............................................................................................................................. 3
2. SUMMARY .................................................................................................................................. 4
3. PADĖKA ....................................................................................................................................... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ......................................................................................................... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ............................................................................................... 5
6. SANTRUMPOS ............................................................................................................................ 6
7. SĄVOKOS .................................................................................................................................... 7
8. ĮVADAS ........................................................................................................................................ 8
9. DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI........................................................................................... 9
10. LITERATŪROS APŢVALGA ................................................................................................... 10
11. TYRIMO METODIKA ............................................................................................................... 12
12. REZULTATAI ............................................................................................................................ 14
13. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 29
14. IŠVADOS.................................................................................................................................... 32
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS....................................................................................................... 33
16. PRIEDAI ..................................................................................................................................... 36
1 priedas. BETT. Birmingemo akių traumų terminų sistema ............................................................ 36
2 priedas. BETT terminai ir jų apibrėţimai........................................................................................ 37
3 priedas. Mechaninė akių traumų klasifikacija ................................................................................. 38

2
 1. SANTRAUKA

Autorė: Monika Vieversytė

Darbo pavadinimas: Vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų ypatumai ir išeitys
Tikslas. Nustatyti vaikų atvirų ir uţdarų akių traumų ypatumus ir išeitis.
Uţdaviniai.
1.Palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų prieţastis ir pobūdį.
2.Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų klinikinius ypatumus.
3.Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų struktūrines ir regos išeitis.
Metodika. Retrospektyviai ištirti 220 sunkių akių traumų, stacionarizuotų į LSMUL KK Vaikų akių
ligų skyrių 2009-2013m., atvejai. Duomenys gauti iš asmens sveikatos istorijų (forma 025/a) ir
sukaupti vadovaujantis Pasaulinio Akių Traumų Registro (WEIR) pradinio tyrimo anketa ir
Mechaninių akies suţalojimų klasifikacija.Analizuoti demografiniai, epidemiologiniai ir klinikiniai
veiksniai.Gauti duomenys nagrinėti naudojant statistikos paketą SPSS 20.0. Reikšmingumo lygmuo
pasirinktas 0,05.
Rezultatai. Tiriamųjų amţiaus vidurkis - 10,1 ± 4,6m. Berniukų ir mergaičių santykis buvo 4:1
(p<0,001).Atviro tipo akių suţalojimai nustatyti 35%, o uţdaro tipo – 65% atvejų. Atviro tipo
suţalojimus patyrė 74% vyriškos lyties ir 26% moteriškos lyties asmenų, o uţdaro atitinkamai – 83,2%
ir 16,8%. Atviro tipo susiţalojimai reikšmingai daţniau įvyko namuose (75,3%), o uţdaro tipo –
gatvėje (18,2%). Atviro tipo suţalojimų atvejais akių traumas daţniausiai sukėlė aštrūs daiktai (72,7%),
o uţdaro tipo – buki daiktai (69,9%). Uţdaro tipo suţalojimų atvejais reikšmingai vyravo geras 1⁰
(28,2%) ir 2⁰ (33,1%), o atviro – blogas 4⁰ (40%) ir 5⁰ (2,7%) pradinis regos aštrumas. Atviro tipo
suţalojimų atvejais operacija atlikta 94,8%, o uţdaro tipo - 18,9%. Atviro tipo traumų atvejais daţniau
buvo diagnozuotas rainelės iškritimas (45,5%), o uţdaro tipo – hifema (72%). Po uţdaro tipo
suţalojimų galutinis regos aštrumas reikšmingai daţniau nustatytas geras 1° (83,1%), o atviro tipo
suţalojimų atvejais – patenkinamas 3° ir blogas 5° regos aštrumas (12,1%). Galutinį regos aštrumą
atviro tipo traumų atvejais blogino pokyčiai ragenoje (86,9%), drumstys vyzdţio plote (27,9%), o
galutinės nustatytos diagnozės daţniau buvo ragenos randai (85,2%) bei ragenos drumstys (62,3%).
Išvados. Akių traumas daţniau patyrė ikimokyklinio amţiaus mergaitės ir 13-18 metų berniukai. Atviro
tipo susiţalojimai daţniau įvyko namuose, uţdaro tipo – gatvėje. Po atviro tipo suţalojimų daţniau nei
uţdaro tipo nustatytas blogas pradinis regos aštrumas. Galutinį regos aštrumą blogino pokyčiai ragenoje
bei drumstys vyzdţio plote. Uţdaro tipo traumų atvejais daţniau nustatytas geras regos aštrumas. Atviro
tipo traumų atvejais daţniau buvo diagnozuota rainelės iškritimas ir trauminė katarakta, o uţdaro tipo –
hifema ir tinklainės paburkimas.

3
 2. SUMMARY

Author: Monika Vieversytė

Title: Characteristics and outcomes of open globe and closed globe injuries in children
Aim: To evaluate characteristics and outcomes of open globe and closed globe eye injuries in children.
Tasks:
1. To compare demographic and epidemiological characteristics of open globe and closed globe
injuries in children.
2. To evaluate and compare clinical characteristics of open globe and closed globe ocular injuries in
children.
3. To identify and compare structural and visual outcomes of open and closed globe injuries in
children.
Methods. A retrospective study of 220 pediatric cases (218 children) of severe eye injuries admitted to
Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics during the period 2009-2013 was
performed. Data from medical records were collected on the demographic, epidemiological and clinical
chracteristics of patients and trauma. Ocular injuries were classified by BETT based Classification of
Ocular Trauma. Statistical analysis was performed using software program SPSS 20.0. P value less
than 0.05 was considered to be statistically significant.
Results. The average age of patients was 10,1 ± 4,6 years. The male to female ratio was 4:1 (p<0.001).
Open globe injuries accounted for 35%, and closed globe - 65% of all cases. 74% of male and 26% of
female had open globe, while accordingly83,2% and 16,8% had closed globe injuries. Home was the
most common place for open globe (75.3%), and street – for closed globe injuries (18,2%). Open globe
injuries were usually caused by sharp objects (72,7%) and closed-globe by blunt objects (69,9%).
Initial good visual acuity was more common for closed globe (28.2%), while poor visual acuity - for
open globe injuries (40%). Iris prolapse (45,5%) was more often diagnosed in open globe and
hyphema (72%) - in closed globe injuries. Final good visual acuity was found in 83,1% of closed globe,
satisfactory and poor - in 12,1% of open globe injuries. Corneal scarring (86,9%), pupillary oppacities
(27,9%) were factors responsible for worse final visual acuity.
Conclusions. Preschool girls and boys aged 13-18 years more often experienced eye injuries. Open
globe injuries more frequently occurred at home, while closed globe- on the street.Initial poor visual
acuity was more common for open globe injuries. Changes in the cornea and pupil floaters worsened
final visual acuity. Initial good visual acuity was more common in closed globe injuries. Iris prolapse
and traumatic cataractwere more often diagnosed in open globe injuries, whilehyphema and retinal
edema in closed globe injuries.

4
 3. PADĖKA

Padėka mokslinio darbo vadovei dr. Editai Puodţiuvienei uţ pagalbą ruošiant mokslinį darbą ir
visapusišką palaikymą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konfliktų nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimas išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro2015-03-20 (Nr. BEC-MF-
679).

5
 6. SANTRUMPOS
bendr. bendraautoriai
BETT Birmingemo Akių Traumų Terminologija (Birmingham Eye Trauma
Terminology)
IOL dirbtinis intraokulinis lęšis
IOSv intraokulinis svetimkūnis
p reikšmingumo lygmuo
PPV pars plana vitrektomija
PVR proliferacinė vitreoretinopatija
RA regos aštrumas
ŠS šansų santykis
USEIR JAV Akių traumų registras (United States Eye Injury Registry)
WEIR Pasaulinis akių traumų registras (World Eye Injury Registry)
χ2 chi kvadrato kriterijus

6
 7. SĄVOKOS

1. Atviro tipo akies trauma - akies sienoje yra viso jos storio ţaizda.
2. Uţdaro tipo akies trauma - nėra viso storio akies sienos ţaizdos.
3. Penetruojanti ţaizda - viena (įėjimo) ţaizda akies sienoje, padaryta aštriu daiktu.
4. Perforuojanti ţaizda - dvi (įėjimo ir išėjimo) viso storio akies sienos ţaizdos, padarytos aštriu daiktu.
5. Akies plyšimas - viso storio akies sienos ţaizda, padaryta buku daiktu.
6. Intraokulinis svetimkūnis - viena įėjimo ţaizda ir akies viduje esantis svetimkūnis.
7. Sumušimas (kontūzija) - akies sienoje nėra ţaizdos arba ji ne per visus akies sienos sluoksnius.
8. Afakija - lęšiuko nebuvimas akyje.
9. Anoftalmas - akies nebuvimas.
10. Hifema - kraujas priekinėje akies kameroje.
11. Hipopionas - uţdegimo elementai priekinėje akies kameroje.
12. Iridodializė - rainelės šaknies plyšimas.
13. Pars plana vitrektomija - stiklakūnio pašalinimo mikrochirurginė procedūra.
14. Proliferacinė vitreoretinopatija - su tinklainės pigmentinio epitelio ląstelių proliferacija susijęs
skaidulinių – ląstelinių membranų, neturinčių kraujagyslių, augimas ir kontrakcija stiklakūnyje.

7
 8. ĮVADAS
Akies trauma – audinių anatominio vientisumo ir funkcinės būklės paţeidimas išoriniais veiksniais. Tai
viena pagrindinių išvengiamų prieţasčių, sukeliančių aklumą, silpnaregystę bei įtakojančių
pablogėjusią gyvenimo kokybę vaikams. Akių traumos - daţna monokulinio aklumo prieţastis [1]. Jos
sukelia didelį emocinį ir psichologinį stresą [2] bei būna daţna apsilankymų skubios pagalbos
skyriuose prieţastimi [3]. Akių traumų sąlygotas aklumas nustatytas apie 1,6 milijonams, blogas abiejų
akių regos aštrumas – 2,3 milijonams, o vienos akies – 19 milijonų ţmonių [4].

8
 9. DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI

Tikslas – Nustatyti vaikų atvirų ir uţdarųakių traumų ypatumus ir išeitis.

Uţdaviniai:
1. Palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų prieţastis ir pobūdį.
2. Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų klinikinius ypatumus.
3. Nustatyti ir palyginti vaikų atviro ir uţdaro tipo akių traumų struktūrines ir regos išeitis.

9
 10. LITERATŪROS APŢVALGA
Vaikų ir suaugusiųjų akių traumų etiologija skirtinga. Vaikai daţniausiai susiţaloja atsitiktinai,
tuo tarpu suaugusiųjų akių traumos neretai įvyksta dėl smurto [5]. Savisaugos nebuvimas, didesnis
emocionalumas, fizinis paţeidţiamumas, polinkis imituoti suaugusiųjų elgesį be adekvataus rizikos
įvertinimo, nepakankamų motorinių įgūdţių bei koordinacijos stoka – daţni traumų rizikos veiksniai
jaunesniame amţiuje [6,7].
Akies trauma yra mechaninio paţeidimo pasekmė. Atviro tipo akių suţalojimų, kuomet
paţeidţiamas uţpakalinis akies segmentas, prognozė yra ţymiai blogesnė nei uţdaro tipo suţalojimų
[5]. Šio tipo suţalojimai yra viena iš ekstremaliausių situacijų akių ligų klinikose, nes neatidėliotinai
turi būti atliekama operacija [8,9].
Akių traumų epidemiologija, pobūdis ir išeitys skiriasi besivystančiose ir vakarų šalyse. Tam
daro įtaką demografiniai, socialiniai bei kultūriniai šalių skirtumai. Vaikų akių traumų ypatumai
priklauso nuo lyties ir amţiaus, o jų etiologija yra skirtinga įvairiose šalyse [10].
Įvairių studijų duomenimis vaikų akių traumos sudaro 12,5–33,7% visų sunkių akių traumų [11].
Labai blogas regėjimas ar net aklumas nustatomas nuo 2 iki 14% akių traumas patyrusių vaikų
[11,12,13,14].
Ţvelgiant iš visuomenės sveikatos ir suţalojimų prevencijos perspektyvos, traumų daţnio
nustatymas apibrėţtoje populiacijoje yra tikslinis švietimo įrankis, siekiant sumaţinti akių traumų
pasireiškimą.
Kadappu ir bendr. duomenimis iš 203 atvejų berniukai sudarė 78%, o mergaitės – 22% visų akių
traumų. Uţdaro tipo akies suţalojimai buvo daţnesni nei atviro. Atviro tipo akies suţalojimai daţniau
pasitaikydavo jaunesniems - 3-5 metų amţiaus berniukams, kai tuo tarpu uţdaro tipo akies suţalojimai
buvo daţnesni vyresniems - 9-11 metų amţiaus berniukams. Pagrindinė susiţalojimo vieta - namai
(48%), o akies traumą sukėlęs objektas – pagalys (15%). Buvo nustatyta, kad geresnis regos aštrumas
vyrauja uţdaros tipo traumų atvejais, lyginant su atviro tipo akių traumomis. Veiksniai, kurie lėmė
prastesnį regos aštrumą buvo stiklakūnio suţalojimas, prastesnis pradinis regėjimo aštrumas, lęšiuko
trauma ir ţaizdos ilgis didesnis nei 10 mm [15].
Kaip rodo šešiasdešimties uţdaro ir atviro tipo akių traumų 8-12 metų amţiaus vaikams tyrimo
rezultatai Irane, berniukų ir mergaičių santykis buvo 2:1. Atviro tipo akių traumos sudarė 51,7%,
uţdaro – 35%. Didţioji dauguma (65%) pacientų buvo jaunesni nei 10 metų amţiaus. Šioje amţiaus
grupėje dominavo atviro tipo akies traumos. Daţniausia akies sumušimo prieţastis – smūgis akmeniu ir
kamuoliu, o kiaurinio suţalojimo – šaka ir stiklu. Pradinis tyrimas per pirmas 24 valandas po akies
traumos buvo atliktas 88,3% pacientų (69,4% uţdaro ir 30,6% atviro tipo traumos atveju). Uţdaro tipo
akies suţalojimų atvejais nustatytas geresnis regos aštrumas. Atviros akių traumos sukėlė sunkesnes

10
pasekmes - daugiau nei pusė pirminio patikrinimo metu ištirtų pacientų buvo akli suţalota akimi, o
30% suţeidimų sukėlė ţenklų regos aštrumo sumaţėjimą (<20/200). Uţdaro tipo traumų atvejais
daţniausiai diagnozuota hifema, o atviro tipo – ragenos penetruojanti ţaizda [16].
Skirtingi traumų pasiskirstymo duomenys buvo nustatyti Egipte, kur atviro tipo akies suţeidimų
skaičius buvo ţymiai didesnis negu uţdaro tipo (atitinkamai 67,3% ir 30,7% visų atvejų). Vertinant
pagal amţiaus grupes, tiek atviro tiek uţdaro tipo suţalojimų atvejais, daţniausiai nukentėjo vaikai nuo
2 iki 7 metų. Didţiajai daugumai (86,6%) pacientų prireikė operacinio gydymo. Daţniausiai traumos
įvykdavo gatvėje (54,3%) bei namuose (32,7%). El-Sebaity ir bendr. duomenimis, prieš įvykstant
nelaimingam atsitikimui, net 92% vaikų buvo vieni arba palikti be prieţiūros. Taip pat buvo pastebėta,
kad pacientai, kurių socialinė - ekonominė padėtis buvo ţemesnė (pradinis išsilavinimas ir nedidelės
pajamos), po traumos į akių ligų specialistą kreipdavosi vėliau nei „aukštesnės“ padėties atstovai,
nepaisant ar trauma buvo sunki ar lengva [17].
Schorkhuber ir bendr. nuomone pradinis regos aštrumas, ţaizdos lokalizacija, trauminė katarakta,
tinklainės atšoka, hifema ir stiklakūnio kraujosruva yra statistiškai reikšmingi prognostiniai rizikos
veiksniai, įtakojantys akies traumos išeitis. Tyrimo rezultatai parodė, kad paciento amţius, ţaizdos
uţteršimas ir operacijos, atliktos praėjus >48 valandoms po traumos, reikšmingos įtakos galutiniam
regos aštrumui neturėjo [18].
Sėkmingas atviro tipo akių traumų gydymo rezultatas gaunamas tuomet, kai nustatomas galutinis
regos aštrumas yra 20/40 arba geresnis. Toks rezultatas 54-56,5% atvejų stebimas išsivysčiusiose
šalyse [17,19,20]. Besivystančiose šalyse šis rezultatas nėra toks geras – tik 15,5 -25,7% [21,22].
Daţniausios blogo regos aštrumo prieţastys po atviro tipo akių suţalojimų vaikams yra ragenos
drumstys ir ambliopija [23].
Akių traumų skaičius išlieka nemaţas, nepaisant įdedamų pastangų, siekiant jų išvengti ir
kontroliuoti. Podbielski ir bendr. nuomone daugiau nei 90% akių traumų galima būtų išvengti,
uţtikrinus tinkamą vaikų prieţiūrą, akių apsaugos priemonių naudojimą bei tėvų ir mokytojų švietimą
[24].
Jaunųjų pacientų akių traumų diagnostika ir gydymas visuomet yra sudėtingi, pooperacinė
prieţiūra ir regėjimo reabilitacija kelia daug iššūkių, nes išsaugoti regėjimą galima tik sumaţinus
ambliopijos atsiradimo galimybę [25,26,27].
Pastaruoju metu, sumaţėjus atviro tipo suţalojimams (kurie buvo daţnesni anksčiau) bei
pagerėjus medicininei prieţiūrai, jos galimybėms, pagerėjo ir traumos išeitys, sumaţėjo sunkių
potrauminių pasekmių [28].
Sunkūs vaikų akių suţalojimai kelia didţiausią susirūpinimą, ţvelgiant į visuomenės sveikatos
perspektyvos, nes gali neigiamai įtakoti vaiko psichosocialinę raidą bei gyvenimo kokybę [29,30,31].

11
 11. TYRIMO METODIKA
Mokslinis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikoje. Vykdytas
retrospektyvusis vaikų sunkių akių traumų, stacionarizuotų į LSMUL KK vaikų akių ligų skyrių 2009-
2013m. tyrimas (Kauno regioninio bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC-MF-679).
Duomenys gauti iš asmens sveikatos istorijų (forma 025/a) ir sukaupti, vadovaujantis Pasaulinio
Akių Traumų Registro (WEIR) pradinio tyrimo anketa ir Mechaninių akies suţalojimų klasifikacija.
Analizuoti demografiniai veiksniai (lytis, amţius, gyvenamoji vieta, profesinė grupė), etiologiniai
veiksniai (akių traumos vieta, traumos šaltinis, traumos aplinkybės) ir klinikiniai veiksniai (akių
traumos tipas, rūšis, laipsnis, pradinė diagnozė, suţaloti akies audiniai, laikas nuo traumos iki
stacionarizavimo, laikas nuo traumos iki operacijos, operacijos metodas bei išeitys (galutinė
diagnozė,geriausias koreguotas galutinis regos aštrumas).
Atviro tipo akių traumos suskirstytos pagal:
1. Rūšį:
A. Plyšimas
B. Penetruojanti ţaizda
C. IOSv
D. Perforuojanti ţaizda.
2. Laipsnį (RA):
1˚ 0,5
2˚ 0,2-0,4
3˚ 0,03-0,1
4˚ 1/∞-0,02
5˚ 0.
3. Zoną (ţaizdos lokalizacija):
I. Ragena
II. Ragenos limbas ir 5 mm į odeną
III. Nuo 5 mm orientyro odenoje į uţpakalinį polių.
Uţdaro tipo traumos suskirstytos pagal:
Laipsnį (RA):
1˚ 0,5
2˚ 0,2-0,4
3˚ 0,03-0,1
4˚ 1/∞-0,02
5˚ 0.

12
 Daliai vaikų dėl jų maţo amţiaus RA nustatyti nepavyko.
Ištirti 220 vaikų akių traumų atvejai (218 vaikų). Pagal amţių tiriamieji buvo suskirstyti į tris
grupes: iki 7 metų, 7-12 metų ir 13-18 metų amţiaus. Suţalotų akių būklė buvo stebima 121 atvejui iš
220.
Regos rezultatas vertintas pagal galutinį koreguotą regos aštrumą [32]:
 Blogas (RA=0-0,02)
 Patenkinamas (RA=0,03-0,4)
 Geras (RA≥0,5)

Surinkti duomenys sukaupti duomenų bazėje. Juos analizuojant buvo skaičiuojamos

aprašomosios statistikos ir tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių daţnio bei
poţymių tarpusavio priklausomumo. Reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Dviejų grupių vidurkiams palyginti taikytas Student t-testas. Šansų santykiui skaičiuoti buvo
taikytas binarinės logistinės regresijos metodas. Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomumui
vertinti imtas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Priklausomai nuo imčių dydţio buvo taikytas tikslus (maţoms
imtims) ir asimptominis χ2 kriterijus.

13
 12. REZULTATAI
Ištirti 220 sunkių uţdaro ir atviro tipo akių traumų atvejai (218 vaikų). Tiriamųjų amţiaus vidurkis
10,1 ± 4,6 metai (nuo 1 iki 17 metų). Vyriškos lyties asmenys sudarė 80% (176/220), moteriškos lyties
– 20% (44/220) visų atvejų, o jų santykis buvo 4:1 (p<0,001).

Tiriamuosius pagal amţių suskirsčius į tris grupes, ikimokyklinio amţiaus vaikai iki 7 metų
amţiaus sudarė 27,7% (61/220), 7-12 metų – 36,4% (80/220), o 13-18 metų – 35,9% (79/220) visų
atvejų.

Akių traumas reikšmingai daţniau patyrė iki 7 metų amţiaus mergaitės ir 13-18 metų amţiaus
berniukai. Amţiaus grupių pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 1 paveiksle.

120,00

100,00
8,90
21,30
80,00 32,80*

60,00
Moteris
91,10*
40,00 78,80
67,20 Vyras
20,00

0,00
<7m. 7-12m. 13-18m.
Amžiaus grupė

Pastaba: *p=0,002

1 paveikslas. Tiriamųjų amžiaus grupių pasiskirstymas pagal lytį (%)

Atviro tipo akių suţalojimai nustatyti 35% (77/220), o uţdaro tipo – 65% atvejų (143/220). Uţdaro
tipo akių traumas reikšmingai daţniau patyrė 7-12 metų ir 13-18 metų amţiaus vaikai, palyginus su
ikimokyklinio amţiaus grupe. Amţiaus grupių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus pateiktas 2
paveiksle.

14
 80 72,5*
67,50*
70
60 52,5
47,50
50
40 32,50
27,80 Atviras tipas
30
Uždaras tipas
20
10
0
<7 metų 7-12 metų 13-18 metų
Amžiaus grupė

Pastaba: *p=0,02

2 paveikslas. Tiriamųjų amžiaus grupių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus (%)

Uţdaro tipo akies suţalojimus patirti reikšmingai didesnį šansą turėjo 7-12 metų (ŠS 1,882;
p=0,041) ir 13-18 metų amţiaus asmenys (ŠS 0,348; p=0,017), lyginant su ikimokyklinio amţiaus
tiriamaisiais. Šansas patirti uţdaro tipo akies traumą su kiekvienais amţiaus metais padidėjo 1,084
karto (p=0,009).

Atviro tipo suţalojimus patyrė 74% (57/220) vyriškos lyties ir 26% (20/220) moteriškos lyties
asmenų, o uţdaro tipo atitinkamai – 83,2% (119/220) ir 16,8% (24/220). Statistiškai reikšmingo
skirtumo, vertinant akių traumų tipus pagal lytį, negauta.

Mieste gyveno 55,5%, kaimo vietovėse – 44,5% tiriamųjų. Reikšmingo skirtumo, analizuojant
pacientų gyvenamąją vietą pagal akių traumų tipus nestebėta.

Daţniausiai akių traumos vaikams įvykdavo namuose (59,1%) ir lauke (31,8%), rečiau -
mokykloje (6,4%) ir sportuojant (2,3%).

Ikimokyklinio amţiaus vaikai daţniausiai susiţalojo namuose, o 13-18 metų amţiaus – gatvėje ar
laisvalaikio metu (1 lentelė).

1 lentelė. Traumos vietos pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Traumos vieta <7 m 7-12 m 13-18 m
Namai 85,24* 60 38
Mokykla 1,6 10 6,3
Poilsis 4,96 20,05 25,3*
Gatvė 8,2 8,75 25,3*

15
Sportas - 1,2 5,1
Pastaba: *p<0,05

Atviro tipo susiţalojimai reikšmingai daţniau įvyko namuose (75,3%), o uţdaro tipo – gatvėje
(18,2%). Traumos vietos pasiskirstymas pagal akių traumų tipus pateiktas 3 paveiksle.

80 75,30*

70

60
50,30
50

40
Atviras
30
Uždaras
18,90 18,20*
20 14,30
8,40 7,80
10
2,60 3,50
0 0% 0,70
0
Namai Mokykla Sportas Poilsis Gatvė Visuomeninė
įstaiga
Traumos vieta

Pastaba: *p<0,05

3 paveikslas. Traumos vietos pasiskirstymas pagal akių traumų tipus (%)

Dešinioji akis buvo suţalota 49,1%, kairioji – 50,9% atvejų (p=0,787). Abiejų akių traumos
diagnozuotos 1,8% atvejų. Reikšmingo skirtumo tarp dešiniosios ir kairiosios akies suţalojimų negauta,
lyginant akių traumų tipus. 94,5% tiriamųjų vaikų akių traumas patyrė netyčia ir reikšmingo skirtumo
tarp akių traumų tipų taip pat nestebėta.

Analizuojant akių traumas sukėlusias prieţastis, daţniausiai tiriamieji susiţalojo bukais (48,6%)
ir aštriais (32,3%) daiktais (4 paveikslas).

16
 1 0
1 2 1
4 Aštrus daiktas
2
Bukas daiktas
8 32 Kritimas
Šratas, kulka
Eismo įvykis
Fejerverkas
Sprogimas
Įrankiai lauko darbams
Metalo kalimas plaktuku
Kita
49

4 paveikslas.Akių traumų priežastys (%)

Ikimokyklinio amţiaus vaikai daţniausiai akis susiţalojo aštriais daiktais (52,5%), o vyresni –
bukais (7-12 metų - 53,8% ir 13-18 metų - 54,4%). Fejerverkų ir kitų sprogmenų sukelti suţalojimai
ikimokyklinėje grupėje stebėti nebuvo. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal amţiaus
grupes pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Traumos šaltinis <7 m. 7-12 m. 13-18 m.

Aštrus daiktas 52,5* 28,8 20,3
Bukas daiktas 34,4 53,8* 54,4*
Kritimas 8,2 5,0 10,1
Šratas/kulka 3,3 1,3 2,5
Metalo kalimas plaktuku 0,0 2,5 1,3
Sprogimas 0,0 2,5 2,5
Eismo įvykis 0,0 1,3 1,3
Fejerverkas 0,0 3,8 7,6*
Ţemės ūkio instrumentai 1,6 0,0 0,0
Kita 0,0 1,3 0,0
Pastaba* p=0,035

17
 Atviro tipo akių suţalojimų atvejais akių traumas daţniausiai sukėlė aštrūs daiktai, o uţdaro tipo
– buki daiktai. Duomenys pateikti 5 paveiksle.

0,7
Kita
0

0
Įrankiai lauko darbams
1,3

0,7
Sprogimas
3,9

4,9
Fejerverkas
2,6

0,7
Autoįvykis
1,3

2,1
Šratas , kulka
2,6

69,9*
Bukas daiktas
9,1

10,5
Kritimas
2,6

10,5
Aštrus daiktas
72,7*

0
Metalo kalimas plaktuku
3,9

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Uždaras Atviras

Pastaba: *p<0,01
5 paveikslas. Akių traumas sukėlusių objektų pasiskirstymas pagal traumų tipus (%)

Aštrių ir bukų daiktų analizė pateikta 6 ir 7 paveiksluose. Tarp aštrių daiktų vyravo aštrūs
instrumentai (peiliai, ţirklės ir kt.), stiklas, aštrus pagalys, o tarp bukų – pagaliai, akmenys, sporto
inventorius.

18
 8
15
9
stiklas/plastikas
aštrus instrumentas
pagalys
11
metalo skeveldra
viela
dantys/snapas/nagai
30
žaislas
11
kita

3
13

6 paveikslas. Aštrių daiktų pasiskirstymas (%)

21
24
pagalys
akmuo
kumštis
šampano kamštis
11 sporto inventorius
žaislas
12
augalinės kilmės
kita
9
7
2
14

7 paveikslas. Bukų daiktų pasiskirstymas (%)

Buki daiktai sukėlė 48,6% akių traumų, daţniau vyresnio amţiaus vaikams. Daţniausiai pasitaikę
buki daiktai buvo pagaliai (24,3%), sporto inventorius (14%), akmenys (12,1%) ir augalinės kilmės
buki daiktai (11,2%). Bukų daiktų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 8 paveiksle.

19
 35

30 28,6
27,3
25
25 23,3 23,3 22,7*
19 19
20
16,3* <7m.
15
14
15 7-12m.
11,6
9,5 8,3
10 13-18m.
6,8 6,8
4,8 6,7 4,8
5 4,7
2,3
0
0
Pagalys Akmuo Kumštis Šampano Sporto Žaislas Augalinės Kiti
kamštis inventorius kilmės
Buki daiktai
*
Pastaba: *p <0,05

8 paveikslas. Bukų daiktų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

Reikšmingai daţniau traumas kumščiu patyrė 13-18 metų, o augalinės kilmės bukais daiktais – 7-12
metų vaikai (p <0,05).

Aštrūs daiktai sukėlė 32,3% visų akių traumų ir reikšmingai daţniau – ikimokyklinio amţiaus grupėje
(p=0,035). Aštrių daiktų pasiskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 9 paveiksle.

40
34,8
35 31,3 31,3
30 27,5
25
18,8 18,5 18,8 17,4
20 17,4
15 13 12,5 12,5 12,5 12,5
10 9,4 8,7 <7m.
5,3 6,3 6,3 6,3
5 3,1 7-12m.

0 13-18m.

Aštrus daiktas

Pastaba: *p>0,05

9 paveikslas. Aštrių daiktų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (%)

20
 Regėjimo korekcinius akinius nuolat nešiojo 7,7% (17/220) vaikų. 13-18 metų amţiaus vaikai
akinius nešiojo daţniau nei ikimokyklinio amţiaus (atitinkamai 12,7% ir 1,6%, p=0,053). Akinių
nešiojimo tikimybė vyresnio amţiaus vaikams 8 kartus didesnė nei ikimokyklinio amţiaus vaikams (ŠS
8,698; p=0,04).

Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74,0%
(57/77), perforuojančios – 1,3% (1/77), ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1% (17/77), o
akies plyšimai – 2,6% (2/77) visų atviro tipo suţalojimo atvejų.

Vertinant traumos laipsnį (pradinis regos aštrumas) vyravo geras pradinis 1⁰ ir 2⁰ regos aštrumas
(atitinkamai 23,6% ir 24,5%). Patenkinamas 3⁰ regos aštrumas nustatytas 9,5%, o blogas 4⁰ ir 5⁰ -
atitinkamai 23,6% ir 1,4% visų tiriamųjų atvejų. Regos aštrumas neištirtas 15,9% atvejų ir jie visi buvo
ikimokyklinio amţiaus grupėje.

Traumos laipsnių pasiskirstymas pagal traumos tipus pateiktas 3 lentelėje. Uţdaro tipo suţalojimų
atvejais reikšmingai vyravo geras 1⁰ ir 2⁰ pradinis regos aštrumas, o atviro tipo traumų atvejais –
blogas 4⁰ ir 5⁰ regos aštrumas. Šio tipo atvejais reikšmingai daţniau regos aštrumas buvo neištirtas dėl
jauno tiriamųjų amţiaus.

3 lentelė. Akies traumos laipsnis pagal traumos tipą (%)

Laipsnis Atviras tipas Uţdaras tipas
1⁰ (≥0,5) 16,0 28,2*
2⁰ (0,2-0,4) 9,3 33,1*
3⁰ (0,03-0,1) 6,7 11,3
4⁰ (1/∞ - 0,02) 40,0* 15,5
5⁰ (0) 2,7* 0,7
Netirtas dėl amţiaus 25,3* 11,3
Pastaba: *p<0,0001

Pradinio tyrimo metu atviro tipo traumų atvejais reikšmingai daţniau buvo diagnozuota akies
hipotonija, trauminė katarakta, rainelės ir stiklakūnio iškritimas bei vyzdţio suţalojimas, o uţdaro tipo
traumų atvejais – vokų sumušimas, akies hipertenzija, hifema ir tinklainės paburkimas. Pradinių
diagnozių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus pateiktas 4 lentelėje.

4 lentelė. Pradinių diagnozių pasiskirstymas pagal akies sužalojimo tipą

21
 Atviras tipas Uţdaras tipas
Pradinės diagnozės p
% N % N
Akies plyšimas 2,6 2 0 0 0,121
Ragenos kiaurinė ţaizda 66,2 51 1,4 2 0,001*
Odenos kiaurinė ţaizda 10,4 8 0,7 1 0,001*
Korneoskleralinė kiaurinė 16,9 13 0,0 0 0,001*
ţaizda
Ragenos erozija 50,6 39 59,4 85 0,210
Vokų sumušimas 39,0 30 62,2 89 0,001
Vokų ţaizdos 24,7 19 27,3 39 0,677
Ašarų takų suţalojimas 3,9 3 4,9 7 0,734
Nudegimas 1,3 1 1,4 2 0,951
Hipertenzija 1,3 1 13,3 19 0,003
Hipotonija 23,4 18 4,2 6 0,0001
Hifema 39,0 30 72,0 103 0,0001
Hipopionas 6,5 5 0,7 1 0,012
Trauminė katarakta 42,9 33 6,3 9 0,0001
Lęšiuko dislokacija 3,9 3 2,1 3 0,435
Rainelės iškritimas 45,5 35 0 0 0,0001
Iridodializė 14,3 11 6,3 9 0,049
Trauminė midriazė 7,8 6 15,4 22 0,107
Vyzdţio įtrūkimas 16,9 13 3,5 5 0,001
Hemoftalmas 23,4 18 14,0 20 0,079
Stiklakūnio iškritimas 18,2 14 1,4 3 0,0001
Tinklainės atšoka 6,5 5 0,7 1 0,012
Tinklainės paburkimas 10,4 8 32,9 47 0,0001
Tinklainės kraujosruva 11,7 9 20,3 29 0,108
Tinklainės defektai 10,4 8 8,4 12 0,623
Gyslainės plyšimas 2,6 2 3,5 5 0,717
Gyslainės atšoka 3,9 3 0,7 1 0,124
Regos nervo trauma 1,3 1 1,4 2 1,000
Akiduobės hematoma 3,9 3 0,7 1 0,124
Akiduobės svetimkūnis 3,9 3 0,7 1 0,124
Akiduobės lūţis 2,6 2 0 0 0,121

22
Potrauminis uveitas 16,9 13 3,5 5 0,01
Endoftalmitas 1,3 1 0 0 0,350
Pastaba: *p<0,005

Pacientai į gydymo įstaigą kreipėsi vidutiniškai 0,75±1,67 dienos (nuo 0 iki 14) po akies
traumos: traumos dieną 60%, kitą dieną - 25,9%.

Vertinant kreipimosi į gydymo įstaigą po akies traumos laiką buvo nustatyta, kad tą pačią dieną
kreipėsi 60% (132/220), kitą dieną – 25,9% (57/220) atvejų, o likusieji kreipėsi trečią dieną ir vėliau.
Reikšmingo skirtumo tarp akių traumų tipų, vertinant kreipimosi laiką nenustatyta (p<0,150).

Chirurginė intervencija vidutiniškai atlikta 2,35±8,45d. po akies traumos: traumos dieną 21,4%, kitą
dieną - 11,4%.

Viena chirurginė intervencija atlikta 45,45% (100/220) tiriamųjų atvejų. Atviro tipo suţalojimų
atveju operacija atlikta 73 atvejams iš 77 (94,8%): akies ţaizdos siuvimas 91,8%, lęšiuko šalinimas
23,3%, intraokulinio svetimkūnio šalinimas 20,5%, akies revizija 75,3%. Po uţdaro tipo traumos
operuota 27 atvejais iš 143 (18,9%): vokų ţaizdų siuvimas 66,7%, ašarų takų siuvimas 18,5%. Pradinių
operacijų pasiskirstymas pagal suţalojimo tipus pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Pradinių chirurginių intervencijų pasiskirstymas pagal akių traumų tipus

Atviras tipas Uţdaras tipas

Chirurginė intervencija p
% N % N
Vokų ţaizdos siuvimas 15,1 11 66,7 18 <0,001
Ašarų takų siuvimas 2,7 2 18,5 5 0,006
Akies revizija 75,3 55 33,3 6 <0,001
Akies ţaizdos siuvimas 91,8 67 22,2 6 <0,001
IOSv šalinimas 20,5 15 0 0 0,011
Lęšiuko šalinimas 23,3 17 7,4 2 0,072
IOL implantacija 4,1 3 3,7 1 0,927
PPV 9,6 7 7,4 2 0,735
Priekinė vitrektomija 6,8 5 3,7 1 0,557
Antibiotikų leidimas į
2,7 2 0 0 0,385
stiklakūnį
Priekinės kameros
4,1 3 3,7 1 0,927
plovimas

23
Enukleacija 1,4 1 0 0 0,541

Dvi chirurginės intervencijos atliktos 31% (31/100). Daţniau antra operacija atlikta atviro tipo
suţalojimų atvejais nei uţdaro, tačiau reikšmingo skirtumo negauta. Trys operacijos, visos esant atviro
tipo suţalojimui, atliktos septyniems atvejams (22,6%) ir tik vienam atvejui buvo atliktos keturios
operacijos.

Po akies traumos stebėta buvo 55% (121/220) iš visų tiriamųjų atvejų. Atviro tipo traumų atvejais –
79,2% (61/77), uţdaro tipo traumų atvejais 42,0% (60/143). Pacientų akių būklės stebėjimo vidurkis
343±455 dienos (mediana = 162 d.).

Paskutinio apsilankymo metu nustatytos galutinės diagnozės pateiktos 6 lentelėje. Atviro tipo
suţalojimų atvejais reikšmingai daţniau nustatytos galutinės diagnozės buvo ragenos randai ir
drumstys, rainelės deformacijos, akies hipotonija, afakija, uţpakalinės kameros IOL ir tinklainės
atšoka.

6 lentelė. Galutinių diagnozių pasiskirstymas pagal akių traumų tipus

Atviras tipas Uţdaras tipas

Vėlyva diagnozė p
% N % N
Junginės randai 14,8 9 5,0 3 0,073
Ragenos randas 85,2 52 10,0 6 0,0001
Ragenos drumstis 62,3 38 16,7 10 0,0001
Rainelės deformacija 27,9 17 13,3 8 0,048
Glaukoma 8,2 5 11,7 7 0,523
Hipotonija 14,8 9 0 0 0,002
Rainelės subatrofija 6,6 4 5,0 3 0,714
Katarakta 21,3 13 10,0 6 0,087
Lęšio dislokacija 3,3 2 3,3 2 0,987
Afakija 16,4 10 0 0 0,001
Priekinės kameros IOL 11,5 7 5,0 3 0,196
Uţpakalinės kameros IOL 13,1 8 1,7 1 0,016
Stiklakūnio kraujosruva 4,9 3 3,3 2 0,661
Tinklainės kraujosruva 3,3 2 8,3 5 0,234
Tinklainės edema 0 0 1,7 1 0,311
Tinklainės defektai 11,5 7 20,0 12 0,198

24
Tinklainės atšoka 9,8 6 0 0 0,013
PVR 1,6 1 0 0 0,319
Makulos degeneracija 3,3 2 5,0 3 0,648
Tinklainės degeracija 5,0 3 11,7 7 0,186
Gyslainės plyšimas 0 0 3,4 2 0,150
Ţvairumas 15,0 9 5,1 3 0,073
Regos nervo avulsija 0 0 1,7 1 0,311
Regos nervo atrofija 1,7 1 3,4 2 0,549
Uveitas 1,7 1 0 0 0,319
Akiduobės svetimkūnis 0 0 1,7 1 0,311
Anoftalmas 5,0 3 0 0 0,082

Vertinant galutinį geriausiai koreguotą suţalotos akies regos aštrumą, uţdaro tipo suţalojimų atvejais
reikšmingai daţniau nustatytas geras 1°, o atviro tipo suţalojimų atvejais – patenkinamas 3° ir blogas
5° regos aštrumas (7 lentelė).

7 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal sužalojimo tipą (%)

Traumos laipsnis Atviras tipas Uţdaras tipas
1⁰ (≥0,5) 46,6 83,1*
2⁰ (0,2-0,4) 12,1 10,2
3⁰ (0,03-0,1) 12,1* 1,7
4⁰ (1/∞ - 0,02) 5,2 -
5⁰ (0) 12,1* -
Neištirtas dėl amţiaus 12,1 5,1
Pastaba: *p<0,005

Galutinį regos aštrumą bloginantys anatominiai veiksniai, reikšmingai daţniau susiję su atviro tipo
suţalojimais buvo ragenos pokyčiai, akies hipotonija, drumstys vyzdţio plote, katarakta ir afakija (8
lentelė).

8 lentelė. Galutinį regėjimą bloginančių anatominių veiksnių pasiskirstymas

pagal akies traumos tipus

Atviras tipas Uţdaras tipas

Blogina matymą p
% N % N

25
Vokai 9,8 6 6,7 4 0,527

Ragena 86,9 53 26,7 16 0,0001

Glaukoma 54,5 6 45,5 5 0,774

Hipotonija 14,8 9 0 0 0,002

Drumstys vyzdţio plote 27,9 17 1,7 1 0,0001

Vyzdţio deformacija 19,7 12 18,3 11 0,851

Katarakta 23 14 8,3 5 0,027

Afakija 18 11 0 0 0,001

Stiklakūnio drumstys 11,5 7 8,3 5 0,563

Tinklainė 14,8 9 26,7 16 0,106

Makula 6,6 4 6,7 4 0,981

Gyslainė 1,6 1 5,0 3 0,301

Akiduobė 0 0 1,7 1 0,311

Anoftalmas 3,3 2 0 0 0,157

Pradinio ir galutinio regos aštrumo palyginimas pateiktas 10 paveiksle.

70 63,6

60

50

40

30 Pradinis RA
24 24,9 24
Galutinis RA
20 16,1
11,1 9,7
6,8 8,5
10 5,8
2,6 1,4
0
1° 2° 3° 4° 5° Netirtas
Regos aštrumo laipsniai

10 paveikslas. Pradinio ir galutinio regos aštrumo palyginimas (%)

26
 Geras galutinis 1° ir 2° regos aštrumas nustatytas 63,6% (77/121), o blogas 5° - 5,8% (7/121)
tiriamųjų atvejų. Iš minėtųjų septynių atvejų vienam atvejui buvo atlikta suţalotos akies enukleacija,
likusiems šešiems buvo nustatytas blogas 1° ir 2° pradinis regos aštrumas, o galutinį regėjimą blogino
ragenos randai ir drumstys bei tinklainės paţeidimas.

Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74,0%
(57/77), perforuojančios – 1,3% (1/77), ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1% (17/77), o
akies plyšimai – 2,6 % (2/77) visų atviro tipo suţalojimo atvejų.
Vertinant galutinį regos aštrumą atskiroms atviro tipo suţalojimų rūšims stebėtiems pacientams
nustatėme, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp traumos laipsnio ir atviro traumos tipo
(p>0,05) (9 lentelė).

9 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal atviro tipo sužalojimo rūšis
Penetruojanti Perforuojanti IOSv
Traumos Akies plyšimas
ţaizda ţaizda
laipsnis
% N % N % N % N
1⁰ (≥0,5) 42,2 19 0 0 60 6 100 2
2⁰ (0,2-0,4) 13,3 6 0 0 10 1 0 0
3⁰ (0,03-0,1) 13,3 6 0 0 10 1 0 0
4⁰ (1/∞ - 0,02) 4,4 2 100 1 0 0 0 0
5⁰ (0) 13,3 6 0 0 10 1 0 0
13,3 6 0 0 10 1 0 0
Neištirtas dėl
amţiaus

*Pastaba: p>0,05

Vertinant atviro tipo suţalojimus pagal zoną nustatyta, kad I zona diagnozuota 45 (81,8%), II zona - 1
(1,8%) ir III zona - 9 (16,4%) atvejais.
Vertinant galutinį regos aštrumą pagal traumos zoną atviro tipo suţalojimų atvejais statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp zonų nenustatyta (10 lentelė).

10 lentelė. Galutinio regos aštrumo pasiskirstymas pagal traumos zoną

I zona II zona III zona
Traumos laipsnis
% N % N % N
1⁰ (≥0,5) 44,4 20 100 1 44,4 4

27
 2⁰ (0,2-0,4) 15,6 7 0 0 0 0
3⁰ (0,03-0,1) 8,9 4 0 0 33,3 3
4⁰ (1/∞ - 0,02) 4,4 2 0 0 0 0
5⁰ (0) 11,1 5 0 0 22,2 2
Neištirtas dėl 15,6 7 0 0 0 0
amţiaus
*Pastaba: p>0,05

28
 13. REZULTATŲ APTARIMAS

Sunkios akių traumos turi didelę reikšmę būsimai vaikų gyvenimo kokybei, psichikos bei
socialinei raidai, nes greičiau vystosi suţalotos akies ambliopija [33]. Apie 90% akių traumų galima
išvengti, todėl klinikiniai - epidemiologiniai tyrimai gali padėti nustatyti veiksmingiausias priemones
aklumo prevencijai jauname amţiuje [34].
Ištyrėme 220 vaikų sunkių akių traumų atvejų ir nustatėme, kad akių traumas reikšmingai daţniau
patyrė berniukai negu mergaitės ir jų santykis buvo 4:1. Panašius duomenis pateikia ir kitos studijos,
kurių duomenimis vyriškos ir moteriškos lyties asmenų santykis buvo 2,5:1 [35,15], 2,7:1 [24]. Šiuos
rezultatus galima būtų paaiškinti iš prigimties didesniu berniukų judrumu, smalsumu bei polinkiu
uţsiimti pavojingesne veikla. Taip pat berniukai daugiau laiko praleidţia lauke, kur suaugusiųjų
prieţiūra neretai būna nepakankama.
Mūsų tyrime vaikai daţniau patyrė uţdaro (65%) nei atviro (35%) tipo akių suţalojimus. Panašūs
duomenys gauti atlikus epidemiologinius vaikų akių traumų tyrimus Indijoje, Taivane ir Australijoje
[15, 36, 37], tačiau Egipte ir Irane atliktose studijose stebėta priešinga tendencija – dominavo atviro
tipo akių traumos [17, 38]. Mūsų duomenimis atviro tipo akių traumas reikšmingai daţniau patyrė
ikimokyklinio amţiaus mergaitės, o uţdaro tipo – 13-18 metų amţiaus berniukai.
Mūsų duomenimis daţniausiai atviro tipo akių traumos įvykdavo namuose (59,1%), ypač
ikimokyklinio amţiaus vaikams (85,24%), o uţdaro tipo – 13-18 metų amţiaus vaikams gatvėje
(25,3%) ir sportuojant (25,3%). Pastebėta, kad besivystančiose šalyse vaikai akis daţniausiai
susiţeidţia būdami lauke [21, 39]. Al-Bdour ir bendr.duomenimis net 74,1% atvejų akių traumų
prieţastis – sportas [40]. Literatūros duomenimis atviro tipo traumos daugiau nei 60% atvejų įvyksta
namuose, o jas 32-79% atvejų sukelia aštrūs daiktai [41, 42, 43]. Mūsų gauti duomenys panašūs –
daţniausiai akių traumas sukėlė aštrūs daiktai, reikšmingai daţniau ikimokyklinio amţiaus, ir buki
daiktai bei fejerverkai - 7-12 bei 13-18 metų amţiaus vaikams. Tokie rezultatai rodo, kad namai yra
nesaugi vieta, o tėvų prieţiūra - nepakankama.
Analizuojant atviro tipo suţalojimus pagal rūšį, penetruojančios ţaizdos diagnozuotos 74%,
perforuojančios ţaizdos - 1,3%, ţaizdos su intraokuliniais svetimkūniais - 22,1%, o akies plyšimai –
2,6% visų atviro tipo suţalojimo atvejų. Panašūs rezultatai aprašyti ir kituose literatūros šaltiniuose [22,
39, 44, 45].
Kaip rodo mūsų gauti tyrimo duomenys, uţdaro tipo akių traumų atvejais daţniausiai nustatytos
pradinės diagnozės buvo hifema, akies hipertenzija ir tinklainės paburkimas, o atviro tipo traumų
atvejais – trauminė katarakta, rainelės ir stiklakūnio prolapsas bei akies hipotonija. Egipte atliktos
studijos rezultatai rodo, kad trauminė katarakta dominavo tiek atviro, tiek uţdaro tipo akių traumų
atvejais [17].

29
 Tiek mūsų, tiek ir Irane ir Taivane atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad penetruojančias ţaizdas
daţniausiai sukėlė tokie aštrūs daiktai kaip ţirklės, peiliai, stiklo ar plastiko fragmentai bei aštrūs
pagaliai, tuo tarpu akių sumušimus daţniausiai sąlygojo buki daiktai - pagaliai, sporto inventorius ir
akmenys [37].
Mūsų duomenimis reikšmingai daţniau geras 1° (28,2%) ir 2° (33,1%) pradinis regos aštrumas
nustatytas uţdaro tipo, o blogas pradinis 4° (40%) ir 5° (2,7%) regos aštrumas - atviro tipo akių traumų
atvejais. Geras 1° pradinis regos aštrumas nustatytas 16% atviro tipo akių suţalojimų atvejų ir šis
rezultatas yra geresnis, lyginant su duomenimis iš Australijos, kur po atviro tipo akies traumos geras
pradinis regos aštrumas nustatytas tik 9% tiriamųjų [15]. Uţdaro tipo suţalojimai kiek lengvesni, nors
daţnesni [12, 13, 46], o jų atvejais nustatytas geresnis galutinis regos aštrumas [16]. Mūsų gauti
duomenys buvo panašūs.
Funkcinės akių traumų išeitys apibūdinamos kaip sėkmingos tuomet, kai galutinis regos aštrumas
siekia 0,5 ir daugiau. Išsivysčiusiose šalyse toks regos aštrumas nustatomas nuo 54 iki 56,5%
[15,19,20], besivystančiose šalyse nuo 15,5 iki 25,7% [15,20, 47], o mūsų tyrime nustatytas 65%
stebėtų atvejų.
Galutinis blogas 4° ir 5° regos aštrumas nustatytas 17,3% atviro tipo akių traumų atvejų ir ši
funkcinė išeitis yra geresnė nei Taivane atliktoje studijoje, kur blogas galutinis regos rezultatas siekė
net 25% [48].
Vertinant anatomines akių traumų išeitis vaikams nustatėme, kad atviro tipo akių suţalojimų
atvejais reikšmingai daţniau nustatytos galutinės diagnozės buvo ragenos randai ir drumstys, rainelės
deformacijos, akies hipotonija, afakija ir tinklainės atšoka. Galutinį regos rezultatą įtakojantys
anatominiai veiksniai daţniausiai buvo pokyčiai ragenoje, hipotonija, drumstys vyzdţio plote, katarakta
ir afakija.
Remiantis mūsų gautais rezultatais, po atviro tipo akies traumos buvo operuota 94,8% tiriamųjų,
o Saxena ir bendr. duomenimis - 95,45% [49]. Sudėtingesnės chirurginės intervencijos ir blogesnė
regėjimo prognozė stebima atviro tipo suţalojimų, kurie ypač daţni tarp maţamečių, atvejais [43].
Škotijoje atliktoje studijoje nustatyta, jog po sunkių akių traumų į gydymo įstaigą pacientai atvyko per
1-25 dienas, o pirminė chirurginė intervencija buvo atlikta net 48% pacientų [36]. Mūsų tyrime
pastebėjome, kad pacientai į gydymo įstaigą, kurioje teikiama specializuota oftalmologinė trečio lygio
pagalba, atvyksta greičiau - per 1-14 dienų, o operacija atliekama panašiu daţniu kaip nurodoma
Škotijoje atliktame tyrime - 45,45% nukentėjusiųjų [12].
Akių traumų atvejais regėjimo prognozę įtakoja ne tik akies traumos sunkumas, greitas paciento
ištyrimas ir diagnozės nustatymas, bet ir šalies socialinė-ekonominė padėtis. Autoriai iš besivystančių
šalių nurodo pagrindines prieţastis, kurios lemia blogesnes išeitis. Tai - maţas gydymo įstaigų,
teikiančių skubią ir savalaikę oftalmologinę pagalbą skaičius, dideli atstumai iki gydymo įstaigų,

30
kvalifikuotų gydytojų trūkumas ir informacijos apie veiksmus, įvykus akies trauma, stoka [37].
Kolumbijoje beveik kas trečia uţdelsta situacija po akių traumos įvyko dėl aplaidumo, neįvertinto
traumos sunkumo bei jų pasekmių neţinojimo [42].
Nepaisant visų dedamų pastangų vaikų akių traumų daţnis vis dar išlieka nemaţas. Mūsų ir
uţsienio šalių vaikų akių traumų tyrimų rezultatai rodo didelį pirminės profilaktikos ir kontrolės
poreikį. Labai svarbu ypatingą dėmesį skirti akių traumų prevencijai, kurti vaikams saugią aplinką,
ugdyti savisaugą bei skatinti atsakingą elgseną. Švietimas turėtų būti orientuotas ne tik į tėvus, vaikus,
bet ir į mokytojus, socialinius darbuotojus bei bendrosios praktikos gydytojus, kurie yra pirminės
profilaktikos grandis, todėl labai svarbu bendradarbiauti tarpusavyje ir vaikams sukurti tinkamas
sąlygas sveikai augti [42].

31
 14. IŠVADOS
1. Akių traumas reikšmingai daţniau patyrė ikimokyklinio amţiaus mergaitės ir 13-18 metų amţiaus
berniukai. Uţdaro tipo akies suţalojimaidaţnesni 7-12 metų ir 13-18 metų amţiaus grupėse.
Atviro tipo suţalojimai daţniau įvyko namuose, uţdaro tipo – gatvėje. Ikimokyklinio amţiaus
vaikai daţniau susiţalojo aštriais, o vyresni – bukais daiktais, tarp kurių vyravo kumštis ir augalinės
kilmės buki daiktai.
2. Uţdaro tipo suţalojimų atvejais daţniau nustatytas geras 1⁰ ir 2⁰ pradinis regos aštrumas, o atviro
tipo suţalojimų – blogas 4⁰ ir 5⁰ regos aštrumas. Atviro tipo traumų atvejais daţniau buvo
diagnozuota akies hipotonija, trauminė katarakta, rainelės ir stiklakūnio iškritimas bei vyzdţio
suţalojimas, o uţdaro tipo traumų atvejais – vokų sumušimas, akies hipertenzija, hifema ir
tinklainės paburkimas.
3. Uţdaro tipo akių traumų regos rezultatas geresnis nei atviro tipo, nes joms daţniau nustatytas geras
galutinis 1⁰ regos aštrumas, o atviro tipo traumų atvejais – patenkinamas 3⁰ ir blogas 5⁰ galutinis
regos aštrumas. Atviro tipo akių traumų struktūrinės išeitys buvo blogesnės, daţniau nustatytos
galutinės diagnozės buvo ragenos randai ir drumstys, rainelės deformacijos, hipotonija, afakija,
uţpakalinės kameros IOL ir tinklainės atšoka, ogalutinį regos aštrumą bloginantys veiksniai buvo
pokyčiai ragenoje, drumstys vyzdţio plote, akies hipotonija, afakija ir katarakta.

32
 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Riordan-Eva P, Whitcher J, Vaughan D, Asbury T. Vaughan & Asbury's general ophthalmology.

Ocular and orbital trauma. New York: Lange Medical Books/McGraw-Hill Medical Pub. Division;
2008.
2. McGwin G. Incidence of Emergency Department–Treated Eye Injury in the United States. Archives
of Ophthalmology. 2005;123(5):662.
3. McGwin G. Rate of Eye Injury in the United States. Archives of Ophthalmology. 2005;123(7):970.
4. Négrel AThylefors B. The global impact of eye injuries. Ophthalmic Epidemiology. 1998;5(3):143-
169.
5. Kaur A, Agrawal A. Paediatric ocular trauma. Current science, 2005;89:43–46. 7.
6. Al-Mahdi H, Bener A, Hashim S. Clinical pattern of pediatric ocular trauma in fast developing
country. International Emergency Nursing. 2011;19(4):186-191.
7. Nelson L. Pediatric eye injuries related to consumer products in the United States, 1997-2006.
Yearbook of Ophthalmology. 2009;2009:175..
8. Katz S. Ocular Trauma: Principles and Practice. Optometry and Vision Science. 2004;80(3):196.
9. Soylu M, Demircan N, Yalaz M, Isigüzel I. Etiology of pediatric perforating eye injuries in Southern
Turkey. Ophthalmic Epidemiology. 1998;5(1):7-12.
10. Abbott JShah P. The epidemiology and etiology of pediatric ocular trauma. Survey of
Ophthalmology. 2013;58(5):476-485.
11. Poon AS, Ng JS, Lam DS, Fan DS, Leung AT. Epidemiology of severe childhood eye injuries that
required hospitalisation. Hong Kong Med J, 1998 Dec;4(4):371-374.
12. MacEwen C, Baines P, Desai P. Eye injuries in children: the current picture. British Journal of
Ophthalmology. 1999;83(8):933-936.
13. Moreira C, Debert-Ribeiro M, Belfort R. Epidemiological Study of Eye Injuries in Brazilian
Children. Archives of Ophthalmology. 1988;106(6):781-784.
14. Rapoport I. Eye Injuries in Children in Israel. Archives of Ophthalmology. 1990;108(3):376.
15. Kadappu S, Silveira S, Martin F. Aetiology and outcome of open and closed globe eye injuries in
children. Clinical & Experimental Ophthalmology. 2012;41(5):427-434.
16. Shoja MR, Miratashi AM. Pediatric ocular trauma. Acta Medica Iranica. 2006;44:125e130.
17. Soliman W, El-Sebaity, Fathalla, Soliman A. Pediatric eye injuries in upper Egypt. OPTH.
2011;1417.
18. Schorkhuber M, Wackernagel W, Riedl R, Schneider M, Wedrich A. Ocular Trauma Scores in
paediatric open globe injuries. British Journal of Ophthalmology. 2014;98(5):664-668.

33
19. Liu M, Chang Y, Tseng S, Cheng H, Huang F, Shih M et al. Major Pediatric Ocular Trauma in
Taiwan. Journal of Pediatric Ophthalmology & Strabismus. 2010;47(2):88-95.
20. Bunting H, Stephens D, Mireskandari K. Prediction of visual outcomes after open globe injury in
children: A 17-year Canadian experience. Journal of American Association for Pediatric
Ophthalmology and Strabismus. 2013;17(1):43-48.
21. Narang S, Gupta V, Simalandhi P, Gupta A, Raj S, Dogra MR. Paediatric open globe injuries.
Visual outcome and risk factors for endophthalmitis. Indian J Ophthalmol. 2004; 52:29-34.
22. Liu X, Liu Z, Liu Y, Zhao L, Xu S, Su G et al. Determination of visual prognosis in children with
open globe injuries. Eye. 2014;28(7):852-856.
23. Lee CH, Su WY, Lee L, Yang ML. Pediatric ocular trauma in Taiwan. Chang Gung Med J.
2008;31(1):59-65.
24. Podbielski D, Surkont M, Tehrani N, Ratnapalan R. Pediatric eye injuries in a Canadian emergency
department. Canadian Journal of Ophthalmology / Journal Canadien d'Ophtalmologie. 2009;44(5):519-
522.
25. Prevent Blindness America. The scope of the eye injury problem, 2011.
26. Augsberger J, Asbury T. Ocular and orbital trauma. General Ophthalmology, 17th ed, 2008.
27. Garcia T, McGetrick B, Janik J. Spectrum of Ocular Injuries in Children with Major Trauma. The
Journal of Trauma: Injury, Infection, and Critical Care. 2005;59(1):169-174.
28. Kuhn F, Morris R, Mester V. Trauma. In: Hartnett ME. ed. Pediatric retina. Philadelphia:
Lippincott Williams & Wilkins, 2005; 467-489.
29. Sharma H, Sharma N, Kipioti A. Comment on a new ocular trauma score in pediatric penetrating
eye injuries. Eye. 2011;25(9):1240-1240.
30. Rahman I, Maino A, Devadason D, Leatherbarrow B. Open globe injuries: factors predictive of
poor outcome. Eye. 2005;20(12):1336-1341.
31. Knyazer B, Levy J, Rosen S, Belfair N, Klemperer I, Lifshitz T. Prognostic factors in posterior
open globe injuries (zone-III injuries). Clinical & Experimental Ophthalmology. 2008;36(9):836-841.
32. Ehlers J, Kunimoto D, Ittoop S, Maguire J, Ho A, Regillo C. Metallic Intraocular Foreign Bodies:
Characteristics, Interventions, and Prognostic Factors for Visual Outcome and Globe Survival.
American Journal of Ophthalmology. 2008;146(3):427-433.e2.
33. Sul S, Gurelik G, Korkmaz S, Ozdek S, Hasanreisoglu B. Pediatric open-globe injuries: clinical
characteristics and factors associated with poor visual and anatomical success. Graefes Arch Clin Exp
Ophthalmol. 2015;.
34. Escobedo J, Rodríguez-Abrego G, Aranda J, Zurita B, Ramirez T, Herrera J. Disability-adjusted
life-years (DALYs) for diabetes in Mexico in 2005: a cross-sectional burden of disease analysis. The
Lancet. 2013;381:S46.

34
35. Cariello A, Moraes N, Mitne S, Oita C, Fontes B, Melo Jr L. Epidemiological findings of ocular
trauma in childhood. Arquivos Brasileiros de Oftalmologia. 2007;70(2).
36. Rajendra P Maurya et al. Profile of pediatric ocular trauma at tertiary eye care centre in northern
India. Indian Journal of Clinical and Experimental Ophthalmology, 2015;148:63-123.
37. Lee CH, Su WY, Lee L, Yang ML. Pediatric ocular trauma in Taiwan. Chang Gung Med J.
2008;31(1):59–65.
38. Shoja, Miratashi AM. Pediatric ocular trauma. Acta Medica Iranica. 2006;44:125e130.
39. Skiker H, Laghmari M, Boutimzine N, Ibrahimy W, Benharbit M, Ouazani B, et al. Open globe
injuries in children: retrospective study of 62 cases. Bull Soc Belge Ophtalmol 2007;306:57-61.
40. Al-Bdour MD, Azab MA. Childhood eye injuries in North Jordan. Int Ophthalmol, 1998;22(5):269-
73.
41. Jandeck C, Kellner U, Bornfeld N, Foerster M. Open globe injuries in children. Graefe's Archive
for Clinical and Experimental Ophthalmology. 2000;238(5):420-426.
42. Serrano J. Epidemiology of Childhood Ocular Trauma in a Northeastern Colombian Region.
Archives of Ophthalmology. 2004;121(10):1439.
43. Hill JR, Crawford BD, Lee H, Tawansy KA. Evaluation of open globe injuries of children in the
last 12 years. Retina, 2006;26(Supplement):S65-S68.
44. Lesniak S, Bauza A, Son J, Zarbin M, Langer P, Guo S et al. Twelve-Year Review of Pediatric
Traumatic Open Globe Injuries in an Urban U.S. Population. Journal of Pediatric Ophthalmology &
Strabismus. 2011;49(2):73-79.
45. Lee C, Lee L, Kao L, Lin K, Yang M. Prognostic indicators of open globe injuries in children. The
American Journal of Emergency Medicine. 2009;27(5):530-535.
46. Tomazzoli L, Renzi G, Mansoldo C. Eye injuries in childhood: a retrospective investigation of 88
cases from 1988 to 2000. Eur J Ophthalmol, 2003.; 13:710. 2.
47. Acuna OM, Yen KG. Outcome and Prognosis of Pediatric Patients with Delayed Diagnosis of
Open-Globe Injuries. Journal of Pediatric Ophthalmology & Strabismus. 2009;46(4):208-209.
48. Ching-Hsing Lee et al. Pediatric Ocular Trauma in Taiwan. Chang Gung Med J, 2008; ;31(1):59–
65.
49. Saxena R, Sinha R, Purohit A, Dada T, Vajpayee R, Azad R. Pattern of pediatric ocular trauma in
India. Indian J Pediatr. 2002;69(10):863-867.

35
 16. PRIEDAI

1 priedas. BETT. Birmingemo akių traumų terminų sistema

36
2 priedas. BETT terminai ir jų apibrėţimai

Terminas Apibrėţimas Pastabos

Nuo limbo akies siena turi tris
sluoksnius. Dėl klinikinių ir
Akies siena Ragena ir odena
praktinių sumetimų įtrauktas tik
išorinis – odena
Uţdaras akies
Nėra viso storio akies sienos ţaizdos
suţalojimas
Atviras akies suţalojimas Akies sienoje yra viso jos storio ţaizda
Akies paţeidimą sukėlė
Akies sienoje nėra viso jos storio tiesioginis buko objekto
Sumušimas (kontuzija)
ţaizdos energijos pasiskirstymas arba
staigus akies formos pokytis
Nekiaurinė ţaizda Dalinio storio ţaizda akies sienoje
Staiga suspaudus skystį akies
viduje, pakyla akispūdis, siena
Viso storio akies sienos ţaizda, plyšta silpniausioje vietoje
Plyšimas
padaryta buku daiktu (korneosklaralinėje zonoje,
tiesiųjų raumenų prisitvirtinimo
vietose ir kt.)
Viso storio akies sienos ţaizda, Ţaizda atsiranda aštraus daikto
Ţaizda
padaryta aštriu daiktu poveikio vietoje
Nėra išėjimo ţaizdos. Jei yra
Viena (įėjimo) ţaizda akies sienoje,
Penetruojanti ţaizda kelios įėjimo ţaizdos, jos
padaryta aštriu daiktu
padarytos skirtingais daiktais
IOSv suţalojimas – tai
techniškai penetruojanti ţaizda,
Viena įėjimo ţaizda ir akies viduje atskirta dėl skirtingų klinikinių
Intraokulinis svetimkūnis
esantis svetimkūnis ypatumų (gydymo metodo,
operacijos laiko, endoftalmito
daţnio)
Dvi (įėjimo ir išėjimo) viso storio akies Abi ţaizdos padarytos tuo pačiu
Perforuojanti ţaizda
sienos ţaizdos, padarytos aštriu daiktu aštriu daiktu

37
3 priedas. Mechaninė akių traumų klasifikacija

Akių traumos Atviras tipas Uţdaras tipas

Rūšis A Plyšimas Sumušimas
B Penetruojanti ţaizda Nekiaurinė ţaizda
C IOSv Paviršinis svetimkūnis
D Perforuojanti ţaizda Mišrus
E Mišrus
Laipsnis 1 ≥ 0,5 0,5
2 0,2-0,4 0,2-0,4
3 0,03-0,1 0,03-0,1
4 1/∞-0,02 1/∞-0,02
5 0 0
Zona I Ragena ir limbas Išorinė (junginė, ragena, odena)
II Limbas ir 5 mm į odeną Priekinis segmentas (priekinio
segmento audiniai ir krumplyno
ataugos)
III Nuo 5 mm taško odenoje Uţpakalinis segmentas (visi
į uţpakalinį polių audiniai uţ lęšiuko uţpakalinės
kapsulės)
Vyzdys RAVD Teigiamas Teigiamas
(Reliatyvus
aferentinis Neigiamas Neigiamas
vyzdţio
defektas)

38