Ankstyvojo Pasitraukimo Iš Švietimo Sistemos Prevencija

TYRIMO ATASKAITA
TYRIMO ATASKAITA
Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencija
2007
ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO I VIETIMO
SISTEMOS PREVENCIJA
EUROPOS SJUNGA
Projekt finansuoja Lietuvos Respublika. Projekt i dalies remia Europos Sjunga.

Atlikta ir ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos usakymu.
Projekt vykdo
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos
Europos Sjungos paramos koordinavimo skyrius
A. Volano 2/7, LT-01516 Vilnius
Tel. (5) 219 1176, (5) 219 1177
www.smm.lt/es_parama
Tyrim atliko
V Vieosios politikos ir vadybos institutas
Lukiki g. 5-303, LT-01108 Vilnius
Tel. (5) 262 0338, el. p. info@vpvi.Lt
www.vpvi.Lt
Tyrimo vykdytojas prisiima atsakomyb u ataskaitos turin ir kalb.
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, 2007

Tiraas 150 egz.
TURINYS
Anotacija ..................................................................................................... 6
1. Tyrimo metodologija................................................................................ 8
1. 1 Tyrimo teorins prielaidos ......................................................... 10
1. 2 Tyrimo tikslas ir udaviniai ........................................................ 14
1. 3 Tyrimo metodika...................................................................... 15
1. 4 Tyrimo altiniai ........................................................................ 15
1. 5 Metodiniai keblumai ................................................................. 16
2. Ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos svoka, tikslins
grups ir mastai ........................................................................................ 17
2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
terminologijos apvalga................................................................... 17
2. 2 Tikslins grups ....................................................................... 22
2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos statistikos
rinkimas ir pasitraukimo mastai........................................................ 26
3. Valstybs politikos ankstyvojo ikritimo i vietimo sistemos
srityje........................................................................................................ 39
3.1. Aktualiausios ES lygmens politikos ............................................. 39
3.2. Prevencijos politikos poiriu aktualiausios Lietuvos
valstybs strategijos ir programos .................................................... 42
4. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos agentai ....... 50
4. 1. Prevencinio darbo grups mokyklose ......................................... 55
4. 2 Mokykl specialiojo ugdymo komisija ir Pedagogins
psichologins tarnybos .................................................................... 58
4. 2. 1 Specialiojo ugdymo komisija ...................................... 58
4. 2. 2 Pedagogins psichologins tarnybos............................ 59
4. 3 Nepilnamei reikal inspekcija.................................................. 60
4. 4 Vaiko teisi apsaugos tarnyba.................................................... 61
4. 5 Seninijos............................................................................... 61
4. 6 Alternatyvs bendrojo lavinimo mokykloms prevencijos
agentai ......................................................................................... 62
4. 6. 1 Jaunimo mokyklos .................................................... 62
4. 6. 2 Suaugusij mokyklos .............................................. 64
4. 6. 3 Profesins mokyklos ................................................. 65
4. 6. 4 Neformalaus ugdymo staigos .................................... 69
4. 6. 5 Dienos centrai.......................................................... 70
5. Mokyklos nelankymo prieastys ............................................................ 73
5. 1 Asmeninio pobdio prieastys ir jas lemiantys struktriniai
veiksniai ....................................................................................... 77
5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir struktriniai veiksniai ................77

5. 1. 2 Emocinis, psichologinis nesaugumas,
nepatenkintas verting emocini ryi poreikis ir
mokyklos mikroklimatas ......................................................86
5. 1. 3 gdi stoka ir struktrins prielaidos.........................89
5. 2 Socialins ekonomins prieastys ir jas lemiantys
struktriniai veiksniai ......................................................................90
5. 2. 1 eima .....................................................................91
5. 2. 2 Darbin veikla ..........................................................92
5. 3 Su mokyklomis susij struktriniai veiksniai .................................93
5. 3. 1 Kurso kartojimas ......................................................93
5. 3. 2 Mokini alinimas .....................................................95
6. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
priemons ..................................................................................................97
6. 1 Paslaugos, sietinos su asmeninmis ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastimis ....................................98
6. 1. 1 Prevencins priemons, padedanios isprsti
mokiniams ikylanius sunkumus mokykloje ......................... 100
6. 1. 2 Prevencins priemons, susietos su mokymo
organizavimu ................................................................... 117
6. 2 Priemons, sietinos su socialinmis - ekonominmis
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prieastimis .................. 120
6. 3 Kurso kartojimas ir alinimas i mokykl kaip priemons
mokyklos nelankymo kontekste ...................................................... 126
6. 4 Prevencini priemoni veiksmingum ribojantys veiksniai ............ 128
Ivados ir rekomendacijos .......................................................................134
Literatra.................................................................................................148
Priedas 1..................................................................................................155
Priedas 2..................................................................................................161
Priedas 3..................................................................................................168
Paveiksl sraas
1. paveikslas. Investicij gra vairiuose vis gyvenim
trunkanio mokymosi etapuose..........................................11
2. paveikslas. Mokini, gijusi pagrindin ir vidurin isilavinim,
dalis (procentais).............................................................27
3. paveikslas. Mokyklos nelankani privalomo mokytis amiaus
vaik skaiius 2000-2005 m..............................................28
4. paveikslas. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai
2005 m. .........................................................................31
5. paveikslas. 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio i
vietimo sistemos (negijusio vidurinio isilavinimo ir
nesimokanio) dalis 2000-2005 m. ....................................34
6. paveikslas. U ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos gyvendinim atsaking agent schema
.....................................................................................52
7. paveikslas. Asmeninio pobdio, socialini ekonomini bei
struktrini mokyklos nelankymo prieasi ssajos.............96
8. paveikslas. Asmenini ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prieasi, su jomis susijusi struktrini veiksni ir
priemoni schema............................................................99
9. paveikslas. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prieasi ir jas orientuot priemoni
schema.........................................................................121
10. paveikslas. Kurso kartojimas ir alinimas i mokyklos mokyklos
nelankymo kontekste......................................................127
Lenteli sraas
1. lentel. Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje naudojami
ikritimo i vietimo sistemos apibrimai.........................19
2. lentel. Mokini, istojusi i mokymo staig, skaiius (be
perjusi kitas to paties tipo mokyklas).............................29
3. lentel. Profesini mokykl mokini kontingento kitimas........30
4. lentel. Mokini, kurie mokosi toje paioje klasje antrus metus,
skaiius be suaugusij, specialij ir sanatorini
mokykl..........................................................................33
5. lentel. vietimo ir mokslo ministerijos usakyt tyrim, susijusi
su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija,
apvalga .......................................................................163
ANOTACIJA
Studija Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos

prevencija buvo parengta 2006 m. rugpjio spalio mnesiais,
remiantis paslaug teikimo sutartimi su vietimo ir mokslo
ministerija. Studijos rengjas V Vieosios politikos ir vadybos
institutas. Tyrimo naudos gavjai Lietuvos Respublikos vietimo
ir mokslo ministerija.
Siekiant gyvendinti ES Atnaujintos Lisabonos strategijos
(2005 m.) gaires gyventoj isilavinimui ir uimtumui didinti, vis
pirma, yra svarbu utikrinti lygias galimybes gyti pagrindines
inias, kompetencijas ir gdius, kuri reikia norint skmingai
integruotis darbo rink. Todl valstybs politika turi kompleksikai
sprsti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problemas. Iki
iol nedidelis dmesys buvo skirtas vieosios politikos analizei,
sisteminiam poiriui ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencij. is tyrimas yra skirtas ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos politikos analizei,
kurios
rezultatai
padt
padidinti
prevencins
politikos
veiksmingum ir teisingum. Tyrimo pabaigoje suformuluojamas
pasilymas kaip kompleksikai sprsti ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos problem, nuosekliai mainant pasitraukimo i
vietimo sistemos tikimyb.
Problemos
aktualumas
Lietuvoje intensyviai vykstant visuomens senjimo ir didels

dalies gyventoj emigracijos procesams, viena i valstybs
politikos krypi yra vis galini dirbti visuomens nari
traukimas darbo rink. Jaunimas iuo aspektu yra svarbiausias
mogikj itekli rezervuaras. Didesnis jaunimo nedarbo lygis,
palyginus su vidutiniu gyventoj nedarbo lygiu, rodo, kad dalis
jaun moni sunkiai integruojasi darbo rink. Viena i
svarbiausi jaunimo nedarbo prieasi yra gdi ir kompetencij
trkumas dl ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos.
Ankstyvas pasitraukimas i vietimo sistemos enkliai sumaina
jaunuoli integracijos galimybes, nes vystantis ini ekonomikai vis
maja darbo pasila emos kvalifikacijos darbuotojams. Todl
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problema iuo metu
yra laikoma vienu svarbiausi sprstin dalyk, norint utikrinti
auktesn ini, gdi ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius
skmingai integracijai ini visuomens darbo rink.
Studijos tikslas ir
svarbiausi
klausimai
Studija yra orientuota ankstyvojo pasitraukimo i vietimo

sistemos prevencijos politikos analiz. Studijos tikslas yra pateikti
rekomendacijas
kaip
padidinti
ios
prevencins
politikos
veiksmingum ir teisingum. Siekiant io tikslo, reikia atsakyti
tokius klausimus:
-
Kokia
yra
formuojama
Lietuvos
valstybs
ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencin politika?
Kiek esamos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos
politikos
priemons
atitinka
ankstyvojo
pasitraukimo prieastis?
Kokios valstybs prevencins politikos priemons bt
veiksmingesns ir utikrint lygias galimybes?
Metodai ir
duomenys
ie klausimai nagrinjami, remiantis su ankstyvuoju pasitraukimu

i vietimo sistemos susijusi statym, sakym bei kit teisini
akt analize, duomen apie ankstyvojo pasitraukimo mastus bei
taikomas priemones analize, tyrim, nagrinjani ankstyvojo
ikritimo i vietimo sistemos prieastis bei prevencij, analize.
Analizuojant iuos dokumentus ir duomenis taip pat remiamasi
interviu su ekspertais bei usienio ali patirtimi. Dl riboto
biudeto ir tyrimo trukms, nebuvo galimybs specialiai iam
tyrimui usakyti plai ir visa apimani sociologini apklaus ir
remiantis jomis atlikti gili kiekybin analiz. vairaus tipo altini
analiz padeda kompensuoti rizik, kad kai kurie i i altini nra
pakankamai reprezentatyvs.
Studijos
emlapis
i studij sudaro eios pagrindins dalys. Pirmoji yra skirta

tyrimo metodologijai. Joje aptariama tyrimo problema, analizs
objektas, pristatomas tyrimo teorinis pagrindas ir aptariami iame
tyrime naudot duomen rinkimo metodai. Antrojoje studijos
dalyje aptarta ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
svoka
ir
terminologiniai
sunkumai,
pateikti
ankstyvojo
pasitraukimo tikslins grups statistiniai rodikliai, nusakantys
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mast. Treioji dalis
yra skirta nustatyti formuojamos prevencins politikos kryptis.
Ketvirtojoje dalyje aptariami ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos politikos agentai (institucijos). Penktojoje
dalyje apvelgiamos ankstyvojo pasitraukimo prieastys, etojoje
dalyje analizuojamos atitinkamos prevencijos politikos priemons,
nustatomos politikos spragos ir veiksmingesns intervencijos
galimybs. Pateikiamas Keturi pakop modelis, kompleksikai
sprendiantis ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
problem.
Studijos
pabaigoje
suformuluotos
ivados
ir
rekomendacijos, ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos
politikos
tobulinimui.
Rekomendacijos
apima
horizontalias
ir
vertikalias
priemones.
Vis
pirma
tai
rekomendacijos paiai vietimo sistemai, sietinos su ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos apibrimo problema bei
pasitraukimo mast matavimu. Taikytinos priemons vietimo
sistemoje. Paskutins rekomendacijos lygiagreiai taikomos
priemons, lieianios ne vietimo, o kitas sistemas.
1. TYRIMO METODOLOGIJA
Tyrimo problemos pristatymas

Lisabonos strategijoje didelis dmesys yra teikiamas isilavinimo
gijimo utikrinimui, turiniam didiausi tak ekonomikos augimui
ir uimtumui1. Valstybs investicijos mogikuosius iteklius per
isilavinimo lygio klim lemia geresn pasirengim konkuruoti
darbo rinkoje ir didesnes galimybes sidarbinti bei kelia valstybs
gerovs lyg2. Veiksmingiausios3 investicijos yra siejamos su
investicijomis vaik vietim kuo ankstesniame amiuje, ypa
labiausiai paeidiam asmen atvilgiu4. Todl ioje strategijoje
iskirtinis dmesys skiriamas jauniems monms ir siekiama toki
reform, kurios suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir
sudaryt slygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks
gyvenime, sigyti5.
Susirpinim jaun moni isilavinimu Europos Sjungoje lemia
dideli ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastai6 bei
didelis struktrinis jaunimo nedarbo lygis7. Isams tyrimai, atlikti
ES alyse, atskleidia, kad ankstyvas pasitraukimas i vietimo
sistemos labai apriboja skming jaunuoli integracij darbo rink
ir visuomen: nedarbo lygis su emesniu nei vidurinis isilavinimu
yra gerokai auktesnis, anksti pasitraukusieji i vietimo sistemos
paprastai dirba rizikingesnmis darbo slygomis ir gauna
Prognozuojama,
kad
i
padtis,
maesnius
atlyginimus8.
reorganizuojantis ini ekonomik, tik sunks: jau 2010m.
monms, turintiems tik pagrindin mokyklin isilavinim, bus
4
5
Bendrasis praneimas apie Europos Sjungos veikl prieiga per internet:

http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm
Wosmann L., Schutz, G., Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitin
ataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet:
http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039
Veiksmingum galima nusakyti indlio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema
laikoma veiksminga, kai indlis utikrina maksimalius rezultatus, Europos vietimo ir mokymo sistem
veiksmingumas ir teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006,
prieiga per internet:
http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf
Ten pat.
Bendrasis praneimas apie Europos Sjungos veikl, prieiga per internet:
http://europa.eu/generalreport/lt/2005
ES kas etas jaunas asmuo nuo 18 iki 24 m. anksti pasitraukia i vietimo sistemos be jokios
kvalifikacijos ar tik su emesniu nei vidurinis isilavinimas. Commission of the European Communities
staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to
the European parliament Efficiency and equity in European education and training systems,
2006.09.08, psl. 69, prieiga per internet:
http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.
ES jaunimo nedarbo lygis yra 2,3 kartus didesnis nei suaugusij (jaunimo nedarbo lygis 18,5 proc., kai
bendras nedarbo lygis 9 proc.), Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria and Romania
2005, psl.8, prieiga per internet:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DN-06001/EN/KS-DN-06-001-EN.PDF
Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04)
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 10 psl. prieiga per
internet:
http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers
%20ES%20Fulham%20Road%22
skiriama vos 15 proc. nauj darbo viet9. emas isilavinimo lygis

taip pat turi neigiam tak kitiems socialinio gyvenimo aspektams:
demokratiniam dalyvavimui, bendruomens krimui, tuo tarpu
auktesnis isilavinimo lygis pagerina socialin integracij,
sanglaud ir traukt, gyvenimo kokyb, individuali ir visuomens
sveikat, sumaina nusikalstamum10.
Lietuvoje, siekiant gyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos
nuostatas ir sprendiant jaunimo nedarbo11 ir emigracijos12
problemas, viena i pagrindini valstybs politikos krypi taip pat
yra jaunimo isilavinimo ir kvalifikacij utikrinimas bei traukimas
darbo rink. Viena i svarbiausi jaunimo nedarbo prieasi yra
gdi ir kompetencij trkumas dl ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos. Todl ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos problema iuo metu yra laikoma vienu svarbiausi
sprstin dalyk, norint utikrinti auktesn ini, gdi ir
kompetencij lyg ir parengti jaunuolius skmingai integracijai
ini visuomens darbo rink.
Lietuvoje jaunimo integracijos darbo rink ir visuomen
problemos pradtos reflektuoti jau pirmaisiais Nepriklausomybs
metais. Nustatytas labai padidjs mokyklos nelankani mokini
skaiius dl kritusio gyvenimo lygio, sumajusio mokymosi
prestio ir sutrikusios privalanij mokytis apskaitos.13 Nors per
paskutin deimtmet mokini, gijusi pagrindin ir vidurin
isilavinim, dalis, palyginti su 16 ir 18 m. amiaus gyventoj
skaiiumi, padidjo14, ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
problemos pasekms ilieka labai opios tiek jaunuoliams,
patiriantiems socialin atskirt ir sidarbinimo sunkumus, tiek
valstybei. Valstybs ilaidos su kiekvienu pasitraukusiu i vietimo
sistemos mokiniu padidja: tenka investuoti socialines paalpas,
integracijos ir papildomo mokymo programas15. Btina tokia
vietimo politika, kuri skatint prevencini ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos atvilgiu priemoni taikym, optimaliai
organizuot isilavinimo gijim, tokiu bdu maindama vietimo
sistemos nuostolius bei piliei socialin atskirt.
Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos vietimo ir mokymo
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.2,
prieiga
per
internet:
ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf
10
Commission of the European Communities staff working accompanying document to the
Communication from the Commission to the Council and to the European parliament Efficiency and
equity in European education and training systems, 2006.09.08, prieiga per internet:
11
Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis 2005 sudar 15,7 proc., kai bendras nedarbo lygis - 8,3 proc.,
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1391
12
Dl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amiaus jaunimo: 2005 m. emigrant tarpe 2024
met amiaus jaunimas sudar 16,3 procento, kai 3034 met amiaus 12,9 procento ir 3539 met
amiaus 8,8 procento, o 60 met ir vyresnio amiaus gyventojai tik 2,9 procento, LR Statistikos
departamentas, prieiga per internet: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1750.
13
1993 m. Statistikos departamento duomenimis nesimok pradins ir pagrindins mokyklos klasse 9
proc. (24 tkst.) mokytis privalani vaik(Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje, 1995, 53
psl.).
14
Mokini, gijusi pagrindin isilavinim, dalis palyginti su 16 m. amiaus gyventoj skaiiumi padidjo
nuo 74,5 proc. 1995 iki 88,5 proc. 2005 m., atitinkamai mokini, gijusi vidurin isilavinim, dalis
palyginti su 18 m. amiaus gyventoj skaiiumi padidjo nuo 45,7 proc. 1995 iki 77 proc. 2005 m.
(vietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 23 psl.).
15
Pasaulio banko duomenimis apie 20 proc. vis vietimo l skiriama kartojantiems kurs ir palikusiems
mokykl mokiniams, kuri ateit visuomenei tenka investuoti vliau, Neskmingo mokymosi mastai ir
prieastys, 2003, prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc
1. 1 Tyrimo teorins prielaidos

Pagrindiniai valstybins vietimo politikos principai remiasi
veiksmingumo (efektyvumo) ir teisingumo (lygybs) reikalavimais.
Mokslin vietimo politikos (taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijos politikos) analiz apima tiek i
princip laikymosi vertinim, tiek santyk tarp j16.
Veiksmingum galima nusakyti indlio ir rezultat santykiu
vykstant tam tikram procesui. Sistema yra laikoma veiksminga, jei
indlis utikrina maksimalius rezultatus. Santykinis veiksmingumas
vietimo sistemose paprastai vertinamas pagal test ir egzamin
rezultatus, o plaiosios visuomens ir visos ekonomikos atvilgiu
pagal privai ir socialin gros norm17.
Teisingum galima nusakyti kaip individ naudojimosi vietimo ir
mokymo paslaugomis mast, vertinant pagal galimybes,
prieinamum, slygas ir rezultatus. Teisingose sistemose
utikrinama, kad vietimo ir mokymo rezultatai yra nepriklausomi
nuo socialini ir ekonomini aplinkybi bei kit veiksni, galini
sudaryti nepalankias slygas vietimo atvilgiu, taip pat kad
utikrinamos konkreius asmens mokymosi poreikius atspindinios
slygos18.
Danai manoma, kad politikos veiksmingumo ir teisingumo tikslai
yra tarpusavyje nesuderinami. Vis dlto, patirtis rodo, kad
velgiant i platesns perspektyvos teisingumas ir veiksmingumas
i ties stiprina ir papildo vienas kit. Neutikrinant teisingumo
principo, visuomen praranda vietimo naud, padidja tiesioginiai
ir alternatyvs katai valstybei. ie katai yra imatuojami pajam
mokesi praradimu, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo ir
nusiengim bei socialins paramos katais19. Tokiu bdu,
visuomen turt bti suinteresuota kuo ilgiau ilaikyti jaunuolius
vietimo sistemoje. Tai yra maiau nuostolinga nei vlesni
sveikatos apsaugos ar socialins paramos katai20.
Valstybs
intervencijos,
kuriomis
siekiama
sumainti
su
ankstyvuoju pasitraukimu i vietimo sistemos susijusias ilaidas,
16
Wmann L., Schtz G. Efficiency and Equity in European Education and Training Systems. Analytical
Report for The European Commission, 2006, p. 2.
17
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.2,
prieiga
per
internet:
18
Ten pat, p. 2.
19
JAV yra paskaiiuota, kad bendrosios ilaidos vienam vidurins mokyklos nebaigusiam atuoniolikmeiui
per vis jo gyvenim sudaro madaug 450 tkst. USD (arba 350 tkst, EUR). i sum yra traukiami
negauti pajam mokesiai, taip pat ilaidos, susijusios su didesne sveikatos apsaugos paslaug ir
valstybs pagalbos paklausa bei didesniu bendru ir nepilnamei nusikalstamumu. Jei Jungtinje
Karalystje auktesnj vidurin isilavinim turt 1 proc. daugiau vis dirbani gyventoj, neturini
jokio isilavinimo, dl maesnio nusikalstamumo ir didesni pajam JK per metus gaut madaug 665
mln. GBP ekonomins naudos. Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui:
Europos vietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.2, prieiga per
internet: ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf
20
equity in European education and training systems, 2006.09.08, psl. 11-13, prieiga per internet:
10
gali bti ir teisingos, ir veiksmingos bei gali maksimaliai padidinti

reali ir ilgalaik gr. Idsius investicijas tolygiai per mogaus
gyvenim, investicij mogikj kapital gra maja su asmens
amiumi (pav.1)21.
Didiausia gros norma, vertinant pagal vis gyvenim trunkanio

mokymosi
etapus,
yra
bdinga
ankstyvos
intervencijos
programoms. Tai ypa veiksminga socialiai nuskriaust asmen
atveju22:
Ankstyvame amiuje (darelyje, vidurinje ar profesinje
mokykloje) investicij gra aukiausia asmenims i skurdios
socio-ekonomins aplinkos.
Nesiimant valstybs intervencij, investicij gra su amiumi
maja spariau asmenims i skurdios socio-ekonomins aplinkos
nei turtingos.
Nepakankam investicij ankstyvj mokymsi pasekms
didesns ilaidos korekcinms priemonms vlesniuose gyvenimo
etapuose. ios ilaidos apima nusikalstamumo mainimui,
sveikatos stiprinimui, uimtumo didinimui ir kitoms socialins
politikos priemonms skirtas ilaidas ir yra kur kas maiau
21
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.4,
prieiga
per
internet:
22
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.4,
prieiga
per
internet:
11
ekonomikai naudingos23. Dmesys ankstyvajai intervencijai yra

pagrstas vietimo sinergetiniu efektu: investicijos vien vietimo
etap padidina ne tik inias, gdius ir kompetencijas per etap,
bet ir sukuria pagrind tolesni gdi ir kompetencij gijimui.
Ankstyvame amiuje investicij vietim gra yra didiausia, nes
jos palengvina vlesn mokymsi, o gra i intervencij vietim
vlyvoje paauglystje ir vyresniame amiuje yra emesn, nes iuo
atveju yra solidi mokymosi pagrind trkumas. Ekonomikos
terminais, vyresniems monms lieka maiau laiko, per kur
pasinaudot vlyvo vietimo rezultatais. Visgi tenka pabrti, kad
ankstyvosios intervencijos reikalauja ilgalaiks nuoseklios politikos,
nes pozityvius rezultatus (gr) galima gauti tik prajus 20 ar 30
met24.
Be to, vlyvas vietimas yra susijs ir su apsunkintu sertifikavimo
procesu.
Todl
neformalaus
vietimo,
ypa
suteikianio
kvalifikacijas, teisinimas yra labai svarbus. Tai labai svarbu
stiprinant vietimo sistemos teisingum, nes daug socialiai
nuskriaust asmen kompetencij ir gdius gyja neformalaus ir
savaiminio vietimo bdu. Papildom veiksmingum ir teisingum
galima utikrinti, siekiant, kad bet kokio pobdio mokymasis bt
teisintas, taip paalinant mokymosi proceso aklavietes25.
Suaugusij vietimas yra labai naudingas tiek asmeniui, tiek
visuomenei, taiau ankstesni vietimo neskmi itaisymas yra
brangesnis, nei ankstyvosios intervencijos26.
Valstybs intervencijos gali bti suskirstytos pagal skirtingus
intervencijos lygius penkis tipus27:
1. Individualios pagalbos strategijos (jos reikalauja daugiau
kompetencijos
ir
laiko
snaud,
taiau
yra
ymiai
veiksmingesns ir labiau utikrina teisingumo princip nei
iniciatyvos mokyklos lygiu, nes suteikia pagalb tiesiogiai tiems,
kuriems jos reikia).
2. Mokymo program iniciatyvos (ios programos skirtos ne tik
ini perteikimui ir kognityvini gdi lavinimui, bet traukia ir
emocin socialini gdi ir elgesio vystym).
3. Mokykl organizaciniai pokyiai (ie pokyiai yra orientuoti
vadovavimo
gerinim,
visos
mokyklos
bendruomens
sitraukim, bendradarbiavimo ir dalyvavimo skatinim).
23
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.4,
prieiga
per
internet:
24
equity in European education and training systems, 2006.09.08, psl. 14, prieiga per internet:
25
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.4,
prieiga
per
internet:
26
equity in European education and training systems, 2006.09.08, psl. 154, prieiga per internet:
27
A research raport Innovation and best practices in schools: review of literature and practice,
Department of education, training and youth affairs, 2001, p.4, prieiga per internet:
http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm
12
4. bendruomen orientuoti silymai (bendradarbiavimas su

platesne bendruomene bei vietimo ir socialins apsaugos
intervencij suderinimas, kas utikrina tiek veiksmingum, tiek
teisingumo principo gyvendinim.
5. Sisteminiai pokyiai (veiksmingiausi pokyiai yra susij su
vietimo infrastruktros gerinimu bei vietimo ir socialins,
sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu).
Kaip viena i esmini intervencijos krypi ir svarbiausi
veiksmingum ir teisingum utikrinani veiksni taip pat yra
vardinama mokytoj parengimo kokyb, j patirtis ir motyvacija,
taip pat j naudojami pedagoginiai metodai. Mokytojai,
bendradarbiaudami su tvais ir vaik gerovs tarnybomis, gali
vaidinti svarbiausi vaidmen, utikrinant labiausiai socialiai
nuskriaustj traukim. Tai ypa veiksminga, jei mokyklose
vykdomos nuolat atnaujinamos pedagoginiais tyrimais pagrstos
integracijos programos28.
ios teorins prielaidos yra apibendrintos G. Withers ir J. Russell
Intervencijos modelyje29, kuris pateikia holistin (nefragmentuot)
prieig prie ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
problemos sprendimo ir traukia tiek prevencij, tiek intervencij30.
is modelis apima tiek mokykl ir vietimo sistemos struktrines
reformas, tiek sveikatos ir socialins paramos teikim, susiet su
mokyklomis. Pagrindiniai prevencijos ir intervencijos program
principai, utikrinantys prevencins politikos veiksmingum ir
teisingum, pagal model yra ie:
1. Program rezultatai turi bti nukreipti tiek individ, tiek
bendruomen, neleidiant susieti problemas tik su individu.
2. Ankstyva prevencija.
3. Orientacija kompleksin problem sprendim, o ne specifini
problem alinim.
4. Atsparumo rizikos veiksniams didinimas per apsaugini
veiksni, toki kaip eimos ir mokyklos suartinimas, stiprinim.
5. Orientacija kompleksinius socialins aplinkos (eimos,
mokyklos, bendraami, bendruomens) pokyius.
6. Daugiakomponentin strategija, nes vienas komponentas nra
veiksmingas, jei pritaikomas atskirai nuo kit.
7. Integruotos paslaugos per glaud bendradarbiavim tarp
vietimo, sveikatos, eimos ir socialins apsaugos specialist.
8. Ankstyvas problem identifikavimas per vaik ir jaunuoli
stebjim.
28
sistem
veiksmingumas
ir
teisingumas,
2006.09.08,
psl.4,
prieiga
per
internet:
29
G. Withers ir J. Russell modelis pateiktas ir cituojamas leidinyje A research raport Innovation and best
practices in schools: review of literature and practice, Department of education, training and youth
affairs, 2001, p.23-24, prieiga per internet: http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm.
30
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, psl. 23, prieiga per
internet:
13
9. Individualizacija, nes kiekvienas jaunas asmuo turi savo

unikali poreiki bei galimybi ir atitinkamai problem, kurios
didina ankstyvojo pasitraukimo rizik, rinkin.
10. Pozityvi, skatinanti, atliepianti kultra, utikrinanti saugumo ir
pagarbos pojius.
11. Program planavimas, vystymas ir poveikio vertinimas.
12. Jaunuoli ir j tv/globj dalyvavimas program planavime,
vykdyme ir vertinime.
13. Personalo (mokytoj, socialini darbuotoj ir pan.) kokyb yra
esminis veiksnys program gyvendinimo skmingumui.
14. Vaik
ir
jaunimo
stiprybi
akcentavimas,
program
gyvendinimo lkesi susiejimas su iomis stiprybmis,
pripainimu, skmi pabrimu.
15. Mokymosi patirties suteikimas, traukiant tiek moksl inias,
tiek socialinius ir asmeninius gdius, profesinius gdius ir
siekius, fizinius ir rekreacinius gebjimus per dalyvaujant ir
interaktyv mokymsi.
16. Mokymosi proceso sisteminis stebjimas, suteikiantis pagrind
toliau planuoti, mokyti ir priimti sprendimus.
17. Atsiskaitomyb apie program pasiekimus jaunuoliams,
tvams/globjams, bendruomenei ir vyriausybei.
18. Program trukm turt bti pakankama, kad bt sulaukta
pozityvi rezultat, bet nesukelt priklausomybs efekto.
19. Prevencini program tstinumas per vis mokymosi laik kaip
kontrastas vienkartiniams veiksmams.
20. Resurs paieka, nes programos tam, kad bt efektyvios, turi
bti adekvaiai aprpintos.
1. 2 Tyrimo tikslas ir udaviniai

Tyrimo tikslas yra inagrinti ankstyvojo ikritimo i vietimo
sistemos prevencijos politik Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas
dl ios sistemos stiprinimo.
Tyrimo objektas yra ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos politika Lietuvoje. Bus nagrinjama
prevencijos sistema, j sudarantys agentai, j funkcijos, taikomos
prevencins priemons bei tarpusavio bendradarbiavimas.
Tyrimo udaviniai:
x
x
Ianalizuoti ankstyvojo ikritimo i vietimo

sistemos prevencijos teisin baz (statymus,
sakymus ir kt.).
Ianalizuoti
ankstyvojo
ikritimo
prevencin
sistem, skirt asmenims iki 18 met, bei
asmenims nuo 18 iki 24 nustatyti pagrindinius
prevencini priemoni formavimo, taikymo bei
koordinavimo agentus.
Ianalizuoti, kokios yra ir kaip taikomos ankstyvojo
ikritimo
i
vietimo
sistemos
intervencijos
(prevencins priemons) tikslini grupi atvilgiu, ir
nustatyti, kokias dar tikslines grupes ir joms
taikomas prevencines priemones galima iskirti.
14
x
x
Ianalizuoti iuo metu vykdomus ir ES SF

finansuojamus projektus, skirtus ikritimo i
vietimo sistemos prevencijai.
Nustatyti ankstyvojo ikritimo i vietimo sistemos
prevencins politikos silpnsias ir stiprisias grandis
bei pateikti rekomendacijas dl ankstyvojo ikritimo
i
vietimo
sistemos
prevencijos
politikos
tobulinimo.
Pateikti rekomendacijas, kaip panaudoti ES SF
param ankstyvojo ikritimo i vietimo sistemos
prevencijos stiprinimui.
1. 3 Tyrimo metodika
Tyrimo metu yra taikomi ie duomen rinkimo bdai:
x
x
x
x
x
Su ankstyvuoju ikritimu i vietimo sistemos

susijusi statym, sakym bei kit teisini akt
analiz.
Duomen apie ikritusius i vietimo sistemos ir
jiems taikomas prevencines priemones analiz.
ES SF projekt, skirt ikritimo i vietimo sistemos
prevencijai, analiz.
Tyrim, nagrinjani ankstyvojo ikritimo i
vietimo sistemos prieastis bei prevencij, analiz.
Interviu su ekspertais ir suinteresuotomis grupmis.
1. 4 Tyrimo altiniai
iame tyrime yra naudojami tiek pirminiai, tiek antriniai
informacijos altiniai (isamus apraymas 1 ir 2 prieduose).
Pirminiai altiniai:
1. Interviu su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
ekspertais bei suinteresuotomis grupmis, atskleidiantys esmines
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos Lietuvoje prielaidas,
prevencins politikos pagrindinius principus bei numatomas
priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoni
veiksmingum bei atskleidia trkstamas priemones.
2. Pagrindiniai strateginiai ir teisiniai ES ir Lietuvos vietimo
politikos dokumentai, atspindintys prevencins politikos formavimo
principus.
3. Statistikos duomenys, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo
rodiklius bei reikinio mastus.
4. Paymos dl privalomojo mokymo utikrinimo, atskleidianios
patikrinimus rezultatus31, nustatanius kurso kartojimo bei mokini
nubyrjimo bkl, taip pat, kaip vykdomas kurso kartojimo,
mokini nubyrjimo atvej forminimas ir teisinimas, kaip
gyvendinama kurso kartojimo ir mokini nubyrjimo prevencija.
31
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004-09-29 sakymu Nr. ISAK-1542 Dl Lietuvos
Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 12 d. sakymo Nr. ISAK-14 Dl valstybins
vietimo politikos gyvendinimo 2004 met prieiros tem ir vykdymo termin tvirtinimo
pakeitimo.
15
Antriniai altiniai:
1. Lietuvoje ir usienio alyse atlikti tyrimai, padedantys itirti
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos politikos
ir vietimo sistemos struktrini trkum nulemtas mokyklos
nelankymo prieastis. ie tyrimai nustato tv, mokytoj ir pai
vaik nusakomas mokykl nelankymo prieastis ir prevencijos
galimybes.
2. Projekt, finansuojam i ES struktrini fond, apraymai,
pateikiantys informacij apie Lietuvos vietimo politikos prioritetus
ir gyvendinimo priemones, kurios projekto skms atvejais galt
tapti pagrindu vietimo politikos formavimo ir gyvendinimo
tobulinimui.
1. 5 Metodiniai keblumai
x
x
x
iame tyrime remiamasi kitais tyrimais, todl

analiz riboja jau pateiktos informacijos kiekis,
gavimo bdas, altinio prieinamumas (pvz.: apie
2006 m. tyrimus yra inoma tik i j pristatym
konferencijose).
Trksta isami kiekybini tyrim, kurie leist
patikrinti kai kurias hipotezes (pvz.: kurso
kartojimo ssajas su nubyrjimu).
Mediagoje, kuri mes analizuojame, daugiausiai
aptariama vaik iki 16 m. ir besimokani bendrojo
lavinimo mokyklose situacija bei jiems taikomos
priemons.
Apie vyresnius nei 16 m. tyrim beveik nra32,
surinkta tik Eurostato ankstyvo pasitraukimo
apibrim atitinkanti statistika, kuri plaiau
neanalizuojama.
Dauguma projekt, finansuojam i ES struktrini
fond, veiklos yra tik pusjusios, todl sunku
vertinti j veiksmingum. Vis projekt veiklos
rezultatuose
yra
numatomas
prevencini
mechanizm ar modeli sukrimas, taiau iuo
metu toki modeli aprayta nra, kas apriboja j
poveikio vietimo politikai analizs galimybes.
32
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc
16
prieiga
per
internet:
2. ANKSTYVASIS PASITRAUKIMAS I VIETIMO

SISTEMOS SVOKA, TIKSLINS GRUPS IR
MASTAI
Ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos yra siejamas su

jaun moni konkuravimo galimybi darbo rinkoje, produktyvumo
ir gyvenimo lygio sumajimu bei nematerialiniais nuostoliais
majaniu pasitenkinimu gyvenimu, maesnmis sveikatos
apsaugos galimybmis, emesniu vaik gerovs utikrinimu ir
pan.33. Dideli anksti pasitraukusi i vietimo jaun moni skaiiai
neigiamai veikia valstybs ekonomin ir socialin gerov. Valstybs
investicijos i jaunuoli ankstesn vietim nepasiekia tikslo,
didja nauj ilaid poreikis dl socialini, bedarbysts ir kit
paalp tokiems jaunuoliams ir j eimoms. Be to, valstyb patiria
mogikj itekli, kvalifikuotos darbo jgos nuostolius. Dl
ankstyvojo pasitraukimo ltesnis auktos kvalifikacijos moni
skaiiaus didjimas, maesnis darbo naumas ir produktyvumas,
ltesnis nauj ini ir technologij krimas bei naudojimas stabdo
valstybs makroekonominius siekius stiprinti ini ekonomik ir
konkuruoti globaliame kontekste. Todl ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijos politika ir jos priemoni taikymas
tampa vienu i esmini vietimo politikos prioritet.
Siekiant ianalizuoti iuo metu veikiani ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos prevencijos politik, jos teisin baz ir
gyvendinamas priemones, kuri pagalba bt mainami
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastai, ir pateikti
rekomendacijas dl jos tobulinimo, svarbu apibrti ankstyvojo
pasitraukimo
i
vietimo
sistemos
svok,
ankstyvojo
pasitraukimo tikslines grupes bei mastus.
2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos terminologijos
apvalga
Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje nra suvienodintos
ikritimo i vietimo sistemos terminologijos. Pats terminas
ikrit34 i vietimo sistemos yra gantinai problemikas ne vien
kalbos kultros35, taiau ir prasms atvilgiu. Jis susijs su asmens
neskme. iame tyrime siloma naudoti svok pasitraukimas
33
Wosmann L., Schutz, G., Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitin
ataskaita
Europos
Komisijai,
2006,
prieiga
per
internet:
34
ikrit i vietimo sistemos - tai daugiau vertinys i angl kalbos - school dropouts.
35
Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialists Auros Birietiens, i svoka yra
kritikuojama kalbinink, taip ji nra vartojama prevencinje politikoje, sietinoje su mokyklos nelankymu.
Naudojamos svokos Mokyklos nelankantis vaikas, prastai lankantis vaikas.
17
i vietimo sistemos36. i svoka yra platesn nei mokyklos

nelankantis vaikas, nes apima ir asmenis, turinius daugiau nei 18
m., tuo tarpu svoka mokyklos nelankantis vaikas taikoma
vaikams iki 16 met imtinai. Taip pat ankstyvojo pasitraukimo
svoka, lyginant su ikritimu, leidia perkelti dmes nuo
neskms situacijos prie asmens poreikio.
Svarbu atsivelgti tai, kad mokyklos nelankymo ar ikritimo
prevencijos politikoje nepakankamai irykinami du skirtingi
pasitraukimo i vietimo sistemos bdai: asmuo gali pats
smoningai pasitraukti i vietimo sistemos, jeigu ji nra pajgi
tenkinti jo poreiki, kita vertus asmuo gali bti imestas i
vietimo sistemos. Imesti i mokyklos vaikai taip pat fiksuojami
kaip pasitrauk, ikrit ar nelankantys. iame tyrime
vartojama svok ankstyvasis pasitraukimas - apima taip pat
mokyklos nelankym, nes anksti pasitraukiantis i vietimo
sistemos asmuo vis pirma pradeda nelankyti mokyklos.
iuo metu greta egzistuoja keli skirtingi apibrimai, kuriuose
skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas ikritusiu i
vietimo sistemos (r. 1. lentel). Problemai apibrti daniausiai
pasitelkiamos ios svokos:
x
x
x
x
x
Mokyklos nelankantys vaikai;

Prastai lankantys vaikai;
Epizodikai lankantys vaikai;
Ikrit i vietimo sistemos;
Anksti pasitrauk i vietimo sistemos ir pan.
Ikritimas
i
vietimo
sistemos
apibriamas pagal kelis kriterijus:
x
x
x
Lietuvoje
Ami;
Isilavinimo pakop (t.y. negytas
isilavinimo lygio sertifikatas);
Praleist pamok skaii.
daniausiai
tam
tikro
Svarbu pabrti, jog nra vieno apibrimo, kuris apimt visus tris
kriterijus. Svarbiausiuose dokumentuose, sietinuose su ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos politika, pagrindinis
dmesys skiriamas amiaus ribai, atsivelgiant tai, jog Lietuvoje
vietimo statymu reglamentuotas privalomas mokymasis iki 16
met.
36
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos svoka taip pat atliepia anglik svok early school
leavers, naudojam aptarti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problemas bei prevencijos
politik.
18
1. lentel. Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje naudojami

ikritimo i vietimo sistemos apibrimai.
Ikritusiojo i
vietimo sistemos
apibrimas
altinis
Trkumai
Ikritusieji i nuosekliojo
mokymosi sistemos asmenys
vaikai ir suaugusieji, negij
pagrindinio
isilavinimo
paymjimo, taip pat mokiniai
ir
studentai,
ikrit
i
profesinio mokymo staig,
mokslo ir studij staig ir
negij
kvalifikacijos,
reikalingos patekti darbo
rink.
Gairs
pareikjams
pagal Lietuvos 2004
2006
met
bendrojo
programavimo
dokumento 2 prioriteto
mogikj
itekli
pltra
2.4
priemon
Mokymosi
vis
gyvenim
slyg
pltojimas37, 2 psl.
Nediferencijuojama
tarp vairi isilavinimo
pakop.
Mokyklos nelankantys vaikai

tai vaikai, kurie pedagog
tarybai pasilius, mokyklos
tarybai nusprendus ir gavus
savivaldybs
vietimo
padalinio raytin sutikim
ibraukti i mokini sra,
taip pat tie, kurie mokyklos
turimais duomenimis turt
lankyti, bet nelanko.
Dl mokyklinio amiaus
vaik
iki
16
met
apskaitos
tvarkos
patvirtinimo/Lietuvos
Respublikos vyriausybs
nutarimas
1997
m.
rugpjio 4 d. Nr. 88938
Neatsiejama
mokyklos nelankymas
kaip sprstina problema
bei paalinimas i
mokyklos kaip
administracinio poveikio
priemon.
Nesusieta su amiaus
grupmis
Apibrimas
nekonkretus,
nenurodoma:
kiek pamok praleids
asmuo laikomas
nelankaniu;
kokia ssaja su amiumi
bei mokymo pakopa
Nuo 6-7 iki 16 met amiaus Lietuvos

vietimas
vaikai ir paaugliai, ikrit i 200239,
141
psl.
vietimo sistemos yra laikomi (Leidinyje
Lietuvos
nelankaniais.
vietimas skaiiais 2006
jau
nebepateikiamas
apibrimas,
taiau
pateikiama statistika iki
16
met40;
Lietuvos
vietimas skaiiais, 44
psl.)
Dmesys
amiaus
grupei, o ne tam tikros
pakopos
isilavinimo
gijimui.
Nenurodoma,
kiek
pamok
praleids
vaikas
laikomas
nelankaniu.
Nesimokantis vaikas tai Pagal

vaiko
teisi Vaiko teisi apsaugos
vaikas nuo 7 iki 16 met apsaugos
kontroliers kontroliers
silomas
(skaitant
ir
eiameius, seime
silom apibrimas
kuriems tais kalendoriniais savivaldybs teritorijoje tiksliausias palyginus su
37
Gairs pareikjams pagal Lietuvos 20042006 met Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto
monikj itekli pltra pagal 2.4 priemon Mokymosi vis gyvenim slyg pltojimas, Prieiga
per
internet:
http://www.phare.lt/docs/ESF/naujienos/konkursas%20BPD%202.4/Gaires%20pareiskejams%202.4%2
0priemonei.doc
38
Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo,1997 m. rugpjio 4 d. Nr. 889,
Vilnius,
Prieiga
per
internet:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=
39
Nelankantys mokyklos mokyklinio amiaus vaikai, Lietuvos vietimas, 2002, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/ls084.pdf
40
Lietuvos
vietimas
skaiiais
2006,
Prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/lietuvos%20svietimas%20skaiciais.pdf
19
metais
sueina
septyneri),
neintegruotas n vien i
mokini duomen bazi arba
registruotas duomen baz,
taiau daugiau kaip vien
mnes
be
pateisinamos
prieasties nesimokantis pagal
privalomojo
vietimo
programas vaikas.
gyvenani
vaik
apskaitos tvarkos aprao
projekt, kuris sigaliot
nuo 2007 met
naudojamais
mokyklos
nelankymo prevencinje
politikoje. Visgi jame taip
pat akcentuojamas vaiko
amius, o ne tam tikros
isilavinimo
pakopos
gijimas.
sakyme Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 met apskaitos

tvarkos patvirtinimo41 suformuluotas apibrimas yra abstraktus,
tad mokyklose, kuri surinkti duomenys apie ikritusius i vietimo
sistemos asmenis patenka LR vietimo ir mokslo ministerijos
vedam ikritusij i vietimo sistemos apskait, interpretuojami
skirtingai. Tai apsunkina problemos mast ir prielaid supratim.
2006 metais apskrii virinink administracij valstybins
vietimo prieiros tarnybos patikrino vaik iki 16 met privalomo
mokymo utikrinimo bkl Kazl Rdos, Jonavos, Bir, iauli
rajon savivaldybse. Tikrinim ataskaitose nurodoma, kad nesant
tikslaus apibrimo, kokius vaikus laikyti mokyklos nelankaniais
vaikais, mokyklos paios sprendia, kiek pamok praleidus vaik
laikyti nelankaniu42. Kai kuriose mokyklose nelankymo kriterijumi
tampa neatestuot mokini skaiius, kuris neatspindi bendros
lankomumo situacijos, tik parodo gilias lankomumo problemas43.
Pvz.: Jonavos rajono mokyklose stebima tokia ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos duomen fiksavimo praktika44:
x
x
mokiniui, per pusmet praleidusiam 30 nepateisint

pamok, taikomos poveikio priemons;
mokiniai, nelank mokyklos be pateisinamos
prieasties
dvi
savaites
ir
ilgiau,
laikomi
nelankaniais mokyklos;
41
Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos

vyriausybs
nutarimas
1997
m.
rugpjio
4
d.
Nr.
889,
prieiga
per
internet:
42
Informacija dl privalomojo mokymo utikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMO
JO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22;
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Bir rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga per
internet:
http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKY
MO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22;
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo iauli rajono savivaldybs bendrojo lavinimo mokyklose,
2006, 2 4 psl., prieiga per internet:
http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf;
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Marijampols apskrities Kazl Rdos savivaldybje, 2006,
2 3 psl., prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc
43
2006, 3 psl., prieiga per internet:
http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf
44
Informacija dl privalomojo mokymo utikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2-3 psl., prieiga
per internet:
JO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22
20
x
x
x
x
mokiniai, praleid 30 pamok per mnes be

pateisinamos prieasties laikomi blogai lankaniais
mokykl;
nelankantis mokinys - raytas abclin knyg,
bet nelankantis mokyklos;
epizodikai lankantis kai mokinys mokykl
ateina 3-5 dienas per mnes;
blogai lankantis mokinys, kuris per trimestr
praleidia 10 mokslo dien be prieasties.
Isprsti terminologin painiav yra svarbu, kad galtume suvokti

ankstyvojo pasitraukimo problemos mastus ir numatyti priemones
iai problemai sprsti. Statistika fiksuoja maus nelankani vaik
skaiius, taiau atlikus patikrinimus savivaldybse aikja, kad
blogai lankani arba vengiani lankyti mokykl mokini skaiius
auga. Terminologinis aikumas ir vieningumas reikalingas tam, kad
bt utikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams.
Vieno bendro apibrimo, kur naudot visos su ikritimo
prevencija susietos inybos, poreikis yra sietinas ir su integraciniais
Lietuvos Respublikos politikos ES atvilgiu tikslais bei su btinybe
alims narms teikti isamius, palyginamus duomenis apie vietimo
bkl. Tam reikalingas viening vietimo kokybs rodikli sistemos
formavimas45 (apie ankstyvojo pasitraukimo i vietimo iuo metu
naudojamus rodiklius r. ios studijos poskyr 2. 3. Ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos statistika).
iuo metu rengiamas valstybins vaik grinimo mokyklas
programos
projektas,
kuriame
pasilyta
nauja
mokyklos
nelankani vaik apibrtis46. Vaik sugrinimo mokyklas
programos projekto bendrosiose nuostatose nurodoma, jog
nelankantis mokyklos vaikas tai vaikas, kuris nesimoko pagal
pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 met
amiaus; o nereguliariai mokykl lankantis vaikas tai vaikas,
kuris yra mokyklos srauose ir per tris mnesius praleido daugiau
kaip tredal pamok be pateisinamos prieasties. Matyti, kad vlgi
yra koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amiumi, o ne
pagrindini ini ir gdi gijim. Be to, programos gyvendinimo
ir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankani vaik
skaiius, o nereguliariai mokykl lankani vaik skaiius kaip
vertinimo kriterijus lieka nepamintas.
Tikslins prevencijos grups susiaurinimas iki 16 met turi trkum
dl emiau nurodyt prieasi:
x
Europos Sjungos vietimo ir ankstyvojo pasitraukimo i

vietimo sistemos prevencinje politikoje dmesys skiriamas
visiems asmenims iki 25 met, gijusiems pagrindin
isilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas
mogus ugdyt gdius jo galimybes atitinkaniais bdais ir
per vietim integruotsi visuomen.
45
Nacionalins monitoringo sistemos vietimo kokybs rodikli poreiki tyrimas 1 psl. , prieiga per
internet: http://www.pedagogika.lt/naujienos/poreikiu%20analize.doc
46
Vaik grinimo mokyklas programos projekto 2006.06.22 versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR
vietimo ir mokslo ministerijos.
21
x
x
Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18

met.
Kurs kartojantys (antrameiavimo treiameiavimo
situacija) asmenys sulauk 16 met, taiau negij
pagrindinio isilavinimo nebelaikomi prevencins politikos
objektais.
Profesins ir kitos mokyklos, suteikianios pagrindin ir/ar
vidurin isilavinim. Daugelis profesinio mokymo program
reikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesinse ir
jaunimo mokyklose daugelis mokini, besimokani pagal
pagrindinio isilavinimo program, yra vyresni nei 16 m.
ioje studijoje ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos

siejamas su dviem amiaus grupmis, ankstyvojo ikritimo i
vietimo sistemos prevencijos atvilgiu:
x
x
Vaikai nuo 6 7 iki 18 met, kuriems gresia

ikritimas (bent vien mnes nesimoko) arba jie
jau yra ikrit i vietimo sistemos.
Jaunuoliai nuo 18 iki 24 met imtinai, turintys
emesn nei vidurinis isilavinimas ir toliau
nesimokantys.
Toliau bus akcentuojama, jog kiekvienas vaikas, besimokantis

mokykloje ir dar nepatiriantis didesni sunkum, yra prevencins
politikos objektas. Aukiau iskirtos grups pasirinktos, siekiant
pabrti, jog prevencin politika neturt apsiriboti vaikais iki 16
m.
2. 2 Tikslins grups
Nors ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
politikoje nra tiksliai suformuluot kriterij, kuriais remiantis
asmuo yra priskiriamas ankstyvojo pasitraukimo rizikos grupei,
mokykl veikloje47 rykja tendencija mokyklos nelankym sieti su
prevenciniais, rizikos grups vaikais. Identifikavus mokinius,
priskirtinus rizikos grupei, juos nukreipiamas prevencinis
darbas48.
Daniausiai rizikos grupei priskiriamos tokios grups:
x
47
48
Vaikai ir jaunuoliai, padar nusikaltimus ar teiss

paeidimus, teisti, nelankantys mokyklos, link
valkatauti, turintys psichologini problem. ia
priskyrimo rizikos grupei indikatoriumi tampa
elgesio problemos.
Vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena eimose
apibriamose kaip problemins ir/ar socialins
Remiantis patikrinim ataskaitose teikiama informacija.

Payma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl
mastus
bei
prevencij,
2005,
7
psl.,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc,
Pasak
Sietuvos
vidurins
mokyklos socialins pedagogs Danguols Januiens, prevencinis vaikas kiekvienas vaikas, taiau
daugiausiai dirbama su jau problem turiniais vaikais, jie vadinami prevenciniais. Mokyklos
nelankani vaik, eksperts nuomone, negalima vertinti kaip vienalyts grups.
22
rizikos (beje, atskirai skaiiuojami vaikai augantys

probleminse ir atskirai asocialiose eimose)49. ia
indikatorius socialin aplinka.
Vaikai ir jaunuoliai, turintys specialij poreiki turintys koki nors gimt ar gyt sveikatos
sutrikim50, kurie tampa vaik priskyrimo rizikos
grupei indikatoriumi.
Mokyklos nelankani vaik sugrupavimas tik pagal mintas rizikos

grupes nra tinkamas. Ekspertini interviu metu iaikjo51, kad
mokyklos nelankantys vaikai nesudaro viening pagal socialines
demografines ar psichologines charakteristikas grupi, mokykl
lankyti nustoja ir pasituriniose eimose augantys vaikai. Taip pat
svarbu atsivelgti tai, jog eimos, kurioje auga vaikas
normalumas yra santykin kokyb. Pasikeitus socialinei situacijai,
eima gali perengti menam normalumo nenormalumo rib. Tai,
jog nra vientiso, tipiko vengianio lankyti mokykl vaiko
paveikslo, t.y., jog nelankym lemia individualus prieasi
kompleksas, pabriama ir 2005 matais atliktame tyrime
Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai
(Civinskas ir kiti, 2006, 18).
Specialij poreiki vaik taip pat negalima vienareikmikai
vardinti kaip rizikos grups tik dl to, kad jie turi koki nors gimt
ar gyt sveikatos sutrikim52. Specialij poreiki turintys mokiniai
2004-2005 mokslo metais sudar 10,4 proc. vis bendrojo lavinimo
mokykl mokini. J iek tiek padaugjo, palyginus su 2002-2003
m. (9,6 proc.). 2005-2006 m. tik 12,7 proc. specialij poreiki
turini mokini moksi specialiosiose ar sanatorinse mokyklose,
likusieji yra integruoti bendrojo ugdymo klases53. Specialieji
ugdimosi poreikiai nebtinai yra tikroji ar vienintel mokyklos
nelankymo prieastis. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos
departamento vyriausiosios specialists Auros Birietiens, vaikas,
turintis specialij ugdimosi poreiki gali nelankyti mokyklos todl,
jog jo neleidia tvai arba gyvena skurdioje socialinje aplinkoje.
Neretai specialij poreiki turini mokini grup patenka ir j
neturintys, bet su elgesio ir emocij sutrikimais ir kilusieji i
skurdios socialins aplinkos54. Tokiu bdu, rizikai pasitraukti i
vietimo sistemos prielaidas sudaro ne tiek patys sveikatos
49
mastus
bei
prevencij,
2005,
psl.,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc; Nurodoma: Visose tikrintose
mokyklose sudaryti rizikos grups mokini, delikventiko elgesio mokini bei problemini eim sraai.
Rizikos grups mokini elgesys yra stebimas ir stengiamasi kiek galima daugiau su iais mokiniais dirbti
individualiai.
50
Lietuvos vietimas skaiiais 2006, LR vietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl.15.
51
Negalima skirstyti normali nenormali eima, - teigia Sietuvos vidurins mokyklos socialin
pedagog Danguol Januien, - normalumo riba yra trapi. Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts
Tatjanos erniavskiens, nemaai problem patiria ir turtingos eimos. Mokyklos nelankymas nra vien
socialiai remtinose eimose augani vaik ir jaunuoli problema. iandienai normali eima, rytoj jie
isiskyr. Ir jau nenormali eima. O kas kenia? Vaikai. Ir ne kiekvienas vaikas gali tai igyventi. Pasak
nepilnamei reikal inspektors Nomedos Cibarauskiens, kai matai neprieir, eimos kontrols
stok, apleistum lengviausias variantas. Yra pakankamai atvej, kai vaikas nelanko mokyklos, o
eima ms vis klasikiniu poiriu normali.
52
Teigiama, kad apie 10 proc. vaik raida vairiose alyse yra sutrikusi (Aliauskas, cituojamas Specialiojo
ugdymo pagrindai, 2003, psl.36.).
53
vietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 60 psl.
54
Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.37.
23
sutrikimai, kiek nepakankamas mokykl pritaikymas specialij

poreiki
turintiems
vaikams,
nepakankamos
mokytoj
kompetencijos dirbti su jais bei netiksli ar nesavalaik diagnostika.
Todl, svarbu akcentuoti tai, kad prevencins priemons turt bti
taikomos ne skirstant vaikus grupmis pagal tam tikr jiems
priskirt poym auga asocialioje eimoje, yra link nusikalsti ar
turi specialij poreiki, o sukurti toki aplink bei formuoti
pagalbos sistem, jog kuo anksiau bt identifikuotos mokiniui
kylanios problemos, galinios paskatinti mokyklos nelankym.
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos siejimo su rizikos
grups vaikais praktika turi kelet kit esmini trkum:
x
x
Vaikai
priskiriami
konkreiai
grupei
kaip
prevenciniai55 nra individualizuojamas vaiko
patiriam sunkum pobdis.
Vaikai yra vardijami kaip esmingai besiskiriantys
nuo kit vaik ir traktuojami kaip grup, ir tokiu
bdu tarsi izoliuojami nuo bendraami grups.
2004 metais atliktame, vietimo ir mokslo
ministerijos
usakytame
tyrime
Delinkventai
Lietuvos mokyklose nustatyta, jog mokiniai link
nebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais56.
Atsivelgiant tai, jog pripainimas bendraami
grupje
labai
svarbus
vaiko
psichologiniam
saugumui tokia praktika gali turti neigiam
pasekmi57.
I darbo su prevenciniais vaikais praktikos58
rykja, kad danai pati vietimo sistema nra
pritaikyta vairi poreiki vaikams (pvz.: vaikas yra
links praktin mokymsi, o toki orientacij
atitinkanios dualinio mokymo sistemos ar bent tam
tikr mokymo metod nra).
Anksti pasitraukusi i vietimo sistemos ir rizikos grups

mokini tapatinimas yra bdingas ne vien Lietuvos situacijai.
Studijoje Europos Sjungos ali patirties siekiant mainti
nebaigusij mokyklos mokini skaii apvalga mokymosi
sunkumai
susiejami
su
blogu
elgesiu,
jame
taip
pat
diferencijuojami paliekanij vietimo sistem tipai pagal rizikos
grupes59:
55
Svarbu atsivelgti tai, kad, kaip jau minta, is apibrimas yra abstraktus, nra iki galo aiku, pagal
kokius poymius vaikas yra vardijamas kaip prevencinis, kita vertus uuot vardijus ar priskyrus
vaik tam tikrai grupei, vertt padti sprsti jam kylanius sunkumus.
56
Delinkventai
Lietuvos
mokyklose,
2004,
47
psl.,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/AtaskaitaDelinkventai.doc
57
Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialists Auros Birietiens, sunku nustatyti rib,
nuo kurios vaikas tampa probleminiu, todl dirbti reikia su visa grupe vaik, neiskiriant vieno j kaip
nusienglio. Atskyrim, kaip sukeliant problem vardija ir Senamiesio vidurins mokyklos psicholog
Zofija Salietis.
58
Socialiniai pedagogai su rizikos grups mokiniais dirba individualiai, veda socialini ir gyvenimo
gdi usimimus, organizuoja grupinius usimimus. Payma apie programos kartojimo ir mokini
nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij, 2005, 7 psl., prieiga per
internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc
59
Europos Sjungos ali patirties siekiant mainti nebaigusij mokyklos mokini skaii apvalga,
prieiga per internet: http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc
24
x
x
x
x
x
Jauni mons i asociali eim, kuriems stinga

socialini gdi;
Nepriklausomi krybingi jauni mons, daniausiai
i pasiturini eim, kurie atmeta akademin
struktr;
praktin veikl orientuoti jauni mons, paprastai
besidomintys nekvalifikuotu darbu. is tipas
siejamas su mokymosi sunkumais bei blogu elgesiu;
Tautini
maum
atstovai,
sunkiai
besiintegruojantys mokyklos aplink;
Kritinse situacijose (pvz.: ntumo atveju) esantys
asmenys,
kuri
tvai
maai
domisi
vaiko
pasiekimais mokykloje.
Viename naujausi tarptautini tyrim, analizavusiame ankstyvo

pasitraukimo i vietimo sistemos (vartojamas terminas early
school leavers) situacij Europoje bei 4 ne Europos alyse (JAV,
Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje) atsisakoma tokios tikslini
grupi tipologijos. ia pateikiami ei anksti pasitraukusi
(ikritusi) i vietimo sistemos asmen tipai60:
x
x
x
Pozityvs paliekantieji. Pasitrauk i vietimo

sistemos,
nes
pasirenka
profesin
karjer,
sidarbinant arba amato mokymsi (pameistryst).
Savalaikiai paliekantieji. Darbas pasirenkamas kaip
pirmenyb mokyklos atvilgiu. Tokiems gali reikti
antros galimybs grti mokytis.
Numatomi, bsimi paliekantieji, kurie nort palikti
mokykl, taiau stokoja galimybi, k pasirinkti be
mokyklos. J situacij gali pagerinti geresni
mokytojo mokinio santykiai, suderintas mokymo
planas.
Su aplinkybmis susij paliekantieji. Palieka
mokymsi ne dl mokymosi tiksl ar problem, o
dl eimos poreiki. Novatorika prieiga, lankstus
lankymas, galimyb derinti darb ir moksl gali
padti juos ilaikyti.
Netek noro, nusivyl paliekantieji. Blogi mokymosi
pasiekimai.
Blogai
mokosi
ir
praranda
susidomjim. Gali padti lankstesn mokyklos
politika, mokymosi programa.
Atitol, susvetimj paliekantieji. Gali padti
uimtumas bendruomenje, programos po pamok.
Toks pasitraukianij i vietimo sistemos skirstymas yra

orientuotas ne grups poym (pvz.: auga asocialioje eimoje),
o konkretaus vaiko poreikius. Perkeliant dmes nuo grups
60
internet:
25
poymi prie konkretaus vaiko nelankymo prieasi ir poreiki,

prevencin politika galt bti efektyvesn.61
Lietuvos ir usienio ali tyrimai atskleidia, kad mokyklas
paliekani vaik negalima vienareikmikai tapatinti tik su
rizikos grups vaikais62, todl prevencins priemons turt bti
skirtos ne tiek pagal rizikos grupes, kiek pagal skirtingas
mokyklos nelankymo prieastis bei asmens poreikius, siekiant
formuoti efektyvi ikritimo i vietimo sistemos prevencijos
politik ir mainti ikritimo i vietimo sistemos mastus.
2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos statistikos rinkimas
ir pasitraukimo mastai
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastas yra vienas
reikming vietimo sistemos kokybs ir veiksmingumo rodikli,
sietinas su lygi galimybi mokytis utikrinimu visiems vaikams
Pasitraukimo i vietimo sistemos mastus iuo metu galima
nustatyti pagal penkis rodiklius. Duomen rinkimas pagal iuos
rodiklius nra isamiai reglamentuotas, t.y. ne visi ie rodikliai yra
renkami oficialioje statistikoje. Rodikliai:
x bendrus pagrindinio ir vidurinio isilavinimo gijimo
rodiklius,
x ikritusi ir/ar istojani i vairi vietimo
staig rodiklius,
x nereguliariai lankani mokini skaii vairiose
vietimo staigose,
x kurs kartojani mokini skaii vairiose vietimo
staigose,
x vyresni nei 18 m. jaunuoli, neturini pagrindinio
ir vidurinio isilavinimo ir toliau nesimokani
rodiklius.
Tai, jog ne visi ie rodikliai yra iuo metu skaiiuojami, riboja
galimyb vertinti prevencins politikos gyvendinimo apimtis.
2. 3. 1 Pagrindinio ir vidurinio isilavinimo gijimo rodikliai
Bendriausi informacij apie mokini mokymosi skmingum ir
ankstyvj pasitraukim i vietimo sistemos galima gauti
analizuojant, kuri mokini dalis gijo pagrindin ir vidurin
isilavinim. Tai, jog maja vidurin isilavinim gijusi mokini
dalis, skatina atkreipia dmes tai, kad didja jaunuoli, negijusi
viduriniojo isilavinimo skaiius. Tarp i jaunuoli gali bti ir toliau
61
Kadangi dl trkstamos mediagos negalima pasiremti palyginamaisiais tyrimais, efektyvumo prielaida

keliama kaip hipotez. Taiau idstyt poir patvirtina kalbinti ekspertai bei usienio literatros
analiz. (Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC
38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005 bei Asociacijos
Naujos jungtys pateikiamos Europos Sjungos ali patirties siekiant mainti nebaigusij mokyklos
mokini skaii apvalgos mediaga).
62
Neatmetant prielaidos, jog socialini gdi stoka bei tai, jog mokykla, kaip bus nurodyta toliau,
stokoja efektyvumo kaip toki gdi teikja, gali tapti svarbiu mokyklos nelankymo veiksniu.
26
netsiani mokslo asmen. Negij viduriniojo isilavinimo ir

netsiantys mokslo asmenys, kaip jau minta yra laikomi anksti
pasitraukusiais i vietimo sistemos.
2 pav. Mokini, gijusi pagrindin ir vidurin isilavinim, dalis
(procentais)63
Kaip matyti i 2 paveikslo, jei mokini, gijusi pagrindin

isilavinim, palyginti su 16 m. amiaus gyventoj skaiiumi, 1995
m. buvo tik 74,5 proc., tai 2005 m., is rodiklis siek 88,5 proc. is
rodiklis kiek emesnis nei 2004 metais, taiau situacijos
pablogjimo prieastys lieka neinomos. LR vietimo ir mokslo
ministerijos leidinyje Lietuva. vietimas regionuose yra
pateikiamos tik spjimas, kad majanti pagrindin isilavinim
gyjani mokini dalis gali byloti apie pagrindinio ugdymo
problemas: ugdymo turinio neprieinamum daliai mokini, ugdymo
turinio ir mokini gebjim, polinki bei poreiki neatitikim64.
Nagrinjant vidurinio isilavinimo gijim matyti, kad 2005 m. 77
proc. jaunuoli gijo vidurin isilavinim, palyginti su 18 met
amiaus gyventoj skaiiumi. is skirtumas nereikia, kad tiek
procent paliko vidurines ar kitas, suteikianias vidurin
isilavinim, mokyklas. is skirtumas traukia ir nebaigusius
pagrindinio mokslo, ir po pagrindinio isilavinimo baigimo toliau
nebesimokiusius, ir pasitraukusius i vidurins mokyklos. Be to,
dalis jaunuoli, vedus 12 met vidurin isilavinim, isilavinim
gyja tik bdami 19 m. Taigi tiek pagrindinio, tiek vidurinio
isilavinimo gijimo rodikliai tik labai netiksliai ir bendrais bruoais
nusako ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos mastus.
2. 3. 2 Mokyklos nelankymo rodikliai
ymiai tiksliau ankstyvo pasitraukimo mastus galt atskleisti
tiesioginiai mokyklos nelankymo (ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos) rodikliai. Duomenis apie mokyklos nelankanius
63
64
vietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006.

Lietuva. vietimas regionuose, LR vietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.22.
27
vaikus Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybs bei vietimo ir mokslo ministerijos
Socialins politikos departamentas. Skiriasi i institucij
skaiiavimo metodikos, todl pateikiami duomenys taip pat skiriasi.
vietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amiaus vaik iki 16
met
apskaitos
vykdymo
tvark
reglamentuoja
Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1997 m. rugpjio 4 d. nutarimas Nr.889
Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos
patvirtinimo. Mokyklos nelankaniais vaikais vardinami mokiniai,
kurie pedagog tarybai pasilius, mokyklos tarybai nusprendus ir
gavus savivaldybs vietimo padalinio (steigjo) raytin sutikim
ibraukti i mokini sra, taip pat tie, kurie, mokyklos turimais
duomenimis turt lankyti mokykl, bet nelanko. Minta tvarka
nustato mokyklinio amiaus vaik nuo 7 iki 16 met apskaitos
organizavim ir kontrol. Siekiant tvarkos gyvendinimo, numatyti
Gyventoj registro tvarkytojo, bendrojo lavinimo mokykl,
savivaldybi administracij padalini (vietimo skyri, Vaiko teisi
apsaugos tarnyb, seninij), pirmins sveikatos prieiros staig,
apskrii virinink administracij, vietimo ir mokslo ministerijos
veiksmai.
Pagal vietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amiaus vaik iki
16 met apskaitos vykdymo tvark, per pastaruosius penkerius
metus mokyklos nelank 789-505 vaik. 2005 m. spalio 1 d.
mokyklos nelankani mokini skaiius siek 631 vaik, i j 97
buvo negals (r. pav. 3). skaii neeina vaikai iki 16 m.,
kurie nereguliariai lanko mokykl bei vyresni nei 16 m. vaikai ir
jaunuoliai65.
3 pav. Mokyklos nelankani privalomo mokytis amiaus vaik
skaiius 2000-2005 m.66
900
800
700
600
500
400
300
200
100
0
789
684
433
255
550
572
360
393
190
179
471
213
505
631
534
389
116
Bendras
skaiius
Nelankantys dl
kit prieasi
Nelankantys dl
negals
97
2000 2001 2002 2003 2004 2005
Pagal iuos duomenis, nuo 2000 m. nelankani privalomo mokytis

amiaus vaik skaiius iki 2004 m. majo, o 2005 m. padidjo.
Tam tak daugiausiai padaro mokyklos nelankani dl kit
65
66
Vaik sugrinimo mokyklas programos projektas 2006.

Lietuvos vietimas skaiiais 2006, LR vietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl. 44.
28
prieasi (nurodomos prieastys: nenori mokytis, konfliktuoja su

mokytojais, nori dirbti, yra i asociali eim ir kt.) vaik skaiiaus
padidjimas, nes nelankani mokyklos dl negals skaiius ir
toliau maja nuo 255 2000 m. iki 97 2005 m. Preliminariais
duomenimis 2006 m.67, mokyklos nelank 257 mokiniai, i kuri 57
dl negals. Kai jau buvo minta skyriuje Tikslins grups,
vieningos terminologijos trkumas, renkant statistik apie
mokyklos nelankanius vaikus, veria abejoti i duomen
patikimumu.
Kitas tiesioginis ankstyvojo pasitraukimo rodiklis yra pateikiamas
LR vietimo ministerijos leidinyje Lietuva. vietimas regionuose68
ir rodo istojusi i bendrojo lavinimo mokykl mokini skaiiaus
dal, palyginti su bendru mokini skaiiumi mokslo met pradioje.
2003-2004 m. alies vidurkis buvo 3 proc., o savivaldybse is
rodiklis stipriai skiriasi nuo 1 proc. Lazdij (43 mokiniai) ir Molt
(40 mokini) rajon savivaldybse iki 5,2 proc. Kauno miesto
(2865 mokiniai) savivaldybse. Nepateikiant istojimo prieasi,
hipotetikai teigiama, kad didjanti istojani i mokyklos
mokini dalis gali bti signalas, kad vis didesnei mokini daliai
bendrojo lavinimo turinys yra sunkai prieinamas: neatitinka j
polinki, gebjim, socialins eimos slygos tampa klitimi
skmingai mokytis mokykloje69. Siekiant tai patikrinti yra
reikalingas duomen skirtingais metais palyginimas, kuris
nepateikiamas, taip pat, svarbu inoti istojimo prieastis, kurios
nra ufiksuotos.
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
savo leidinyje taip pat pateikia istojusi i vietimo sistemos
vaik skaiiaus rodiklius bei suteikia galimyb juos palyginti (r. 2.
lentel).
2. lentel. Mokini, istojusi i mokymo staig, skaiius (be
perjusi kitas to paties tipo mokyklas)70
Per mokslo
metus istojo
mokini
Mokslo metai
Nubyrjimo
procentas
Dienins bendrojo lavinimo mokyklos

1995-1996
6706
1,3
2000-2001
5502
1,0
2001-2002
5638
1,0
2002-2003
5258
0,9
2003-2004
6560
1,2
1995-1996
4163
8,4
2000-2001
5558
11,8
2001-2002
5235
11,5
Profesins mokyklos
67
68
69
70
ie oficials duomenys pateikti tyrimo eksperts Biretiens.

vietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.26
29
2002-2003
5136
11,3
2003-2004
5726
12,8
2004-2005
6750
14,6
Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, didiausias

istojusi i dienini bendrojo lavinimo mokykl mokini skaiius
buvo 1995-1996 mokslo metais (6706). Vliau daugiau kaip
tkstaniu sumajo, taiau 2003-2004 m. vl stipriai pakilo
(6560). Duomenys neiskirstyti vietimo lygmenimis (pradinis,
pagrindinis, vidurinis). Iskirstymas vietimo lygmenimis padt
adekvaiau suprasti pasitraukimo i vietimo sistemos tendencijas.
inant, i koki mokymosi pakop pasitraukia didiausias mokini
skaiius, galima bt adekvaiau orientuoti prevencines priemones.
Nagrinjant ankstyvojo pasitraukimo statistik labai svarbu inoti
ne tik pasitraukimo i bendrojo lavinimo mokykl mastus, bet ir i
kit formalaus vietimo staig, suteikiani pagrindin ir vidurin
isilavinim. 1.2. lentelje pateiktas istojusij i profesini
mokykl skaiius, kuris iki 2004-2005 met vis didjo ir pasiek
14,6 nubyrjimo procent (6750). Atsivelgiant didelius
pasitraukimo i profesini mokykl mastus, svarbu jas orientuoti
prevencines priemones, taiau profesinms mokykloms iuo
atvilgiu kol kas skiriama maiau dmesio nei bendrojo lavinimo
mokykloms. Danai tai siejama su nuomone, kad jaunuoliai palieka
profesines mokyklas ir pradeda dirbti, tad is pasitraukimas nra
grsmingas. Visgi anksti i profesinio parengimo pasitrauks asmuo
negyja
formalaus
kompetencij
pripainimo,
be
to,
jo
kompetencij lygis lieka emas, kas apriboja profesins karjeros
skmingum bei sumaina vietimo politikos veiksmingum.
Profesini mokykl atvilgiu, Statistikos departamento leidinyje yra
pateikti profesini mokykl kontingento kitimo duomenys, bent i
dalies atspindintys istojimo prieastis (r. 3. lentel).
3. lentel. Profesini mokykl mokini kontingento kitimas71
20002001
71
20032004
20042005
I viso moksi per mokslo metus
47234
44643
46661
Ivyko i profesini mokykl per

mokslo metus dl nepaangumo
2044
2566
2829
Procentas
ivykusi
dl
nepaangumo i vis besimokani
4,3
5,7
6,0
Procentas
ivykusi
dl
nepaangumo i vis ivykusi
mokslo met bgyje
36,8
44,8
41,9
Palikti kartoti kurso
531
515
463
Procentas palikti kartoti kurso

palyginti su visu mokini skaiiumi
mokslo met pabaigoje
1,1
1,2
1,0
vietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.72
30
Pagal pateiktus 3. lentelje duomenis, istojani (arba

ivykstani)
mokini
skaii
sudaro
istojantys
dl
nepaangumo ir dl kit prieasi. Dl nepaangumo istojani
mokini dalis 2004-2005 m. sudar 6 proc. vis besimokani arba
41,9 proc. vis ivykusi. Kitos prieastys taip ir lieka neaikios -ar
buv mokiniai pradeda dirbti, ar ivyksta usien. Be to,
palieiamos tik profesins mokyklos - nra traukta statistikos apie
jaunimo ir suaugusij mokyklas.
Treias statistikos apie mokyklos nelankanius vaikus altinis yra
Savivaldybi administracij vietimo skyri Vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus staigai pateikti duomenys. Pagal iuos duomenis,
2005 m. gegus 1 d. nelankani ir vengiani lankyti mokykl
yra 2294 mokyklinio amiaus vaikai72. I j penktadalis nepradjo
lankyti mokyklos arba nra registruoti jokioje mokykloje, kitas
penktadalis nustojo lankyti ir didij dal sudaro vengiantys
lankyti ir/ nereguliariai lankantys (r. 4 pav.).
4 pav. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m.
Nepradjo
lankyti; 175; 8%
Su negalia; 116;
5%
Nustojo lankyti;
454; 20%
Neregistruoti
jokioje
mokykloje; 12;
1%
Vengia
lankyti/nereguli
ariai lankantys;
1537; 66%
Apibendrinus Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateikt

informacij ir sulyginus j su Statistikos departamento skelbiamais
bei vietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis,
atsiskleidia iuo metu galiojanio mokyklinio amiaus vaik
apskaitos teisinio reglamentavimo netobulumas. Iki iol nra
patikimo ir efektyvaus mechanizmo, leidianio surinkti tikslius
duomenis apie tai, kiek privalomojo mokyklinio amiaus vaik nuo
6-7 iki 16 met nelanko bendrojo lavinimo mokykl. Mokyklos
nelankantys vaikai ir jaunuoliai, kurie nra gij pagrindinio
isilavinimo, ir turi daugiau nei 16 m. i viso nepatenka mokyklos
nelankani mokini apskait.
Pagrindins problemos, apsunkinanios LR vietimo ir mokslo
ministerijos (ir kit suinteresuot ankstyvojo pasitraukimo mastais
institucij) privalomojo mokyklinio amiaus vaik apskaitos
72
Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankanius ir vengianius lankyti mokykl mokyklinio
amiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27., prieiga per
internet: http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/nelankantysmokyklos2005.pdf
31
veiksmingum yra susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu

ir gyventoj migracija73. Dl nevykdomo LR gyvenamosios vietos
deklaravimo statymo, negalima ivykusi su tvais usien vaik
apskaita, neinoma, kiek j yra ivyk, kiek i j lanko ugdymo
staigas. Dalis ivykusi usien mokini mokykl srauose
fiksuojami kaip lankantys mokykl, nes nra teisinio pagrindo juos
ibraukti i mokykl sra. Gyvenamosios vietos taip pat
nedeklaruoja ir Lietuvoje gyvenamj viet pakeit asmenys,
neinoma, kurioje savivaldybje gyvena j vaikai.
Be to, seninijos neturi vis duomen apie savo teritorijoje
gyvenanius
vaikus,
nes
gyventoj
gyvenamosios
vietos
deklaravimo funkcij iuo metu vykdo migracijos tarnybos. Todl,
seninijos negali atlikti Vietos savivaldos statymo 31 straipsniu
jiems pavestos funkcijos - rinkti ir savivaldybs administracijos
direktoriui teikti duomenis, reikalingus mokyklinio amiaus vaik
apskaitai. Be to, mokyklinio amiaus vaik apskaitai trukdo minto
statymo nuostata, kad tarp asmen, kuriems nereikia i naujo
deklaruoti gyvenamosios vietos, yra mokiniai ir studentai j
mokymosi laikotarpiu74.
2. 3. 3 Nereguliaraus mokykl lankymo rodikliai
Norint tobulinti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos politik, neutenka inoti ikritusi ar istojusi i
vietimo sistemos vaik ir jaunuoli skaii, nes tai labiau lieia
postvencij nei prevencij. Ypa svarbu inoti vaik, kurie gali
pasitraukti i vietimo sistemos skaii. Tai vaikai, kurie lanko
nereguliariai, vengia lankyti mokykl. Tokiems vaikams svarbu
taikyti
prevencins
politikos
priemones,
siekiant
ivengti
pasitraukimo. Pasitraukimo rizikos mastus i dalies leidia nustatyti
savivaldybi vietimo skyri pateikta Vaik teisi apsaugos
kontrolieriaus staigai informacija apie nereguliariai lankanius
vaikus, taip pat kurs kartojani mokini skaiius.
Kaip jau minta, pagal iuo metu galiojant teisin reglamentavim,
apskait (tiek LR vietimo ir mokslo ministerijos, tiek Statistikos
departamento) nepatenka tie mokyklinio amiaus vaikai, kurie
vengia lankyti mokykl, t.y. epizodikai, nereguliariai lankantys
mokykl mokiniai. Duomen rinkimo tvarkoje nra tiksliai
apibrta, kas yra nelankantis ir kas yra blogai lankantis vaikas.
Dl tikslaus apibrimo nebuvimo mokyklos gali nepateikti
duomen, kad mokinys yra nelankantis, nes laikys j blogai
lankaniu. Tai ikreipia problem fiksavimo apimtis. Kai nra
tiksli kriterij, mokyklos juos nusistato paios ir dauguma
mokykl nusistato skirtingus kriterijus.75
I savivaldybi vietimo skyri pateiktos Vaik teisi apsaugos
kontrolieriaus staigai informacijos matyti, kad nereguliariai
lankani ar vengiani lankyti mokykl grups mokiniai sudaro
didiausi dal, 66 proc. bendro mokyklos nelankani vaik
skaiiaus. Nutrks, sporadikas (nenuoseklus) mokymosi procesas
73
74
75
LR vietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, 2005.12.07.

Ten pat.
Tai rykja i analizuot savivaldybse atlikt privalomojo mokymo utikrinimo patikrinim.
32
turi neigiam poveik vaik ini kokybei bei mokymosi

motyvacijai. Tai gali nulemti ankstyvj pasitraukim i vietimo
sistemos.
2. 3. 4 Kurs kartojani mokini rodikliai
Kurs kartojani mokini skaiius yra ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo rizikos rodiklis. Remiantis usienio tyrimais bei Lietuvos
moksliniais ankstyvojo pasitraukimo tyrinjimais, galima teigti, kad
kurso kartojimas padidina pasitraukimo i vietimo sistemos
tikimyb76. is rodiklis Lietuvoje nuo 0,6 proc., palyginti su vis
mokini skaiiumi, 2000-2001 m. padidjo iki 0,8 proc. 2004-2005
m. ir 2005-2006 mokslo metais (r. 4. lentel)77.
4. lentel. Mokini, kurie mokosi toje paioje klasje antrus metus,
skaiius be suaugusij, specialij ir sanatorini mokykl
Mokosi toje paioje
klasje antrus metus
Palyginti su vis
mokini skaiiumi
(procentais)
20002001
20042005
20052006
20002001
20042005
20052006
I viso
3700
4400
3900
0,6
0,8
0,8
1-4 klass
1400
1100
900
0,7
0,7
0,6
5-10 klass
ir 1-2
gimnazijos
klas
2300
3100
2700
0,7
1,0
0,9
11-12
klass ir
3-4
gimnazijos
klas
30
200
300
0,1
0,2
0,4
Bendras kurs kartojani mokini skaiius auga, taiau netolygiai

skirtingose apskrii savivaldybse. Daugiausiai 9-10 klasse (be
gimnazij 1-2 klasi) mokiniai kurs kartoja Jonikio, Jonavos,
Kdaini rajon savivaldybse (vir 2 proc. vis mokini)78.
Nagrinjant kaip kurs kartojantys mokiniai pasiskirsto pagal
klases, iaikja, kad daugiausiai mokini kurs kartoja
pagrindinje bendrojo lavinimo programoje, 5 10 klasje. Taiau
pradinio ugdymo programoje kurs kartojani vaik skaiius taip
pat yra didelis, nors 2005-2006 m. is rodiklis (0,6 proc.)
sumajo, palyginti su 2000-2001 m. (0,7 proc.).
Pagal mokykl vidaus audito duomenis pagrindins ir vidurins
mokyklos, nurodydamos kurso kartojimo prieastis daniausiai
minjo nepakankam mokini mokymosi motyvacij, mokini
76
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, prieiga per internet:
77
vietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, psl.58.
78
33
atsakomyb ir aktyvum mokantis.79. Ketvirtojoje tyrimo dalyje

atkreipiamas dmesys, jog nurodytos prieastys gali bti susijusios
su gilesnmis prieastimis. Pvz.: mokinys gali stokoti mokymosi
motyvacijos, kai jam yra per sunku mokytis, trksta dmesio
eimoje arba jis nesutaria su mokytoja. Tinkamas savalaikis
pagalbos teikimas galt bti alternatyvi priemon.
2. 3. 5 Vyresni nei 16 m. jaunuoli, neturini pagrindinio
ir vidurinio isilavinimo ir toliau nesimokani rodikliai
Vyresni nei 16 m. vaik ir jaunuoli ankstyvo pasitraukimo i
vietimo sistemos rodiklius atspindi tik kurso kartojimo rodikliai bei
18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio i vietimo sistemos
(negijusio
vidurinio
isilavinimo
ir
nesimokanio)
dalis,
skaiiuojama pagal Eurostato kriterij. Pagal Eurostato kriterij
surinkti duomenys rodo, jog ankstyvojo 18-24 met jaunimo
pasitraukimo i vietimo sistemos mastai Lietuvoje gana stabiliai
maja jei 2000 m. jie siek 16,7 proc., tai 2005 m. 9,2 proc.
(r. 5 pav.).
5 pav. 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio i vietimo
sistemos (negijusio vidurinio isilavinimo ir nesimokanio) dalis
2000-2005 m.80
18
16
14
12
10
8
6
4
2
0
Lietuva
ES 25
2000
2001
2002
2003
2004
2005
Lyginant su kitomis Europos valstybmis is rodiklis nra labai

auktas - ES vidurkis 2005 m. yra 15,2 proc., taiau panaaus
kultrinio ir ekonominio lygio ali rodikliai yra daugiau nei du
kartus emesni (Lenkija - 5,5 proc., Slovnija 4,3 proc., ekija 6,4 proc.)81.
Nors Eurostato rodiklis leidia imatuoti alies bkl jaunuoli nuo
18 iki 25 met pasitraukimo i vietimo sistemos atvilgiu, tyrimo
Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early
School Leavers ataskaitoje pateikiama io rodiklio kritika.
79
80
81
Ten pat, psl.21.

Eurostato duomenys, 2006.
Ten pat.
34
Nurodomi techniniai rinkimo, metodologiniai ir reprezentatyvumo

trkumai82:
x
x
x
x
x
x
matuodamas
vidurinio
isilavinimo
negijusi
asmen
skaii,
neteikia
informacijos
apie
nubyrjim i profesini mokykl;
yra renkamas ne pagal mokykl registrus, o tyrim
bdu;
neteikia informacijos apie grusius mokytis
asmenis;
nenustato kiek yra nauj pasitraukusij;
homogenikai traktuoja ikrentanius;
nenustato, kokio amiaus i kokios pakopos
asmenys pasitraukia.
Tyrimo atlikjai silo, kalbant apie anksti paliekanius vietimo

sistem (early school leavers), atsivelgti kelias charakteristikas:
x
x
x
x
x
Pamok praleidimas;
Imesti mokiniai ir jaunuoliai;
Nesugebantys gyti minimalios kvalifikacijos;
Nepratsiantys mokslo per tam tikr laik;
Nepatenkantys darbo rink per tam tikr laiko
tarp.
Lietuvoje pagal Eurostato rodikl surinkti duomenys praktikai

vieninteliai (be kurso kartojimo duomen) atspindi vyresni nei 16
m. asmen situacij ankstyvojo ikritimo atvilgiu. Taiau is
rodiklis nra susietas su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencine politika bei iuo metu fiksuojamais ankstyvojo
pasitraukimo apimties rodikliais. io tyrimo metu taip pat nebuvo
rasta gilesns Eurostato rodiklio Lietuvoje analizs ar isami
tyrim susijusi su vyresni nei 16 m. asmen pasitraukimo i
vietimo sistemos situacija.
Inagrinjus iuo metu renkamus duomenis, galima daryti ivadas
apie renkam ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
statistik:
x
i statistika daugiausiai apima duomenis apie privalomojo

mokytis amiaus 7-16 met vaikus, kurie nustojo lankyti
mokykl ar dl sunkios negalios negali lankyti bendrojo
lavinimo vietimo staig. ie duomenys nekritikai susieja i
mokyklos paalintus ir pasitraukusius vaikus. Tokiu bdu
neilaikomas vietimo politikos tiksl nuoseklumas ir
apsunkinamas prevencijos politikos formavimas.
Duomenys apie mokyklinio amiaus vaikus, nepradjusius
lankyti mokyklos, neregistruotus jokioje mokykloje, ivykusius
kit mokykl (mokini srautus), vengianius lankyti mokykl
82
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 140-141 psl. prieiga per
internet:
%20ES%20Fulham%20Road%22?
35
x
x
(epizodikai, nereguliariai lankanius) nra tiksls arba visikai

nerenkami83.
Visikai ikrinta i statistikos akiraio vaikai nuo 16 iki 18
met. Tai ikreipia informacij apie ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos mastus ir galimas prieastis. Apsunkina
tendencij nustatym (i koki mokymosi pakop daugiausiai
pasitraukia, ar sugrta ir kiek sugrta, nori sugrti vietimo
sistem).
Nra sistemingai renkami duomenys apie nereguliariai
lankanius vaikus. Nereguliariai lankantys vaikai ir yra tie,
kuriems reikt skirti daugiausiai dmesio, nes tai, jog vaikas
pradjo praleidinti pamokas rodo, kad usimezg problema.
Be to, nra aiku, kokius vaikus laikyti nereguliariai
lankaniais, kokius nelankaniais - nra praleist pamok
skaiiaus ar kito kriterijaus. Nereguliariai lankani (dar
vartojamos svokos blogai lankantys, vengiantys lankyti)
vaik skaiius leist nustatyti tikruosius nelankomumo mastus
alyje.
ie duomenys neparodo, kiek vaik i ties ikrito ar
pasitrauk i vietimo sistemos, o kiek buvo paalinti. Keliant
veiksmingos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos klausim tokia situacija, kai vien rodikl
sudedami paalinti ir pasitrauk mokiniai, yra neadekvati
vietimo tikslams bei nepadeda prevencins politikos
formavimui. Kyla apskritai tiksl nuoseklumo klausimas, kai
vienas vietimo politikos sieki yra sudaryti galimybes visiems
gyti isilavinim ir kad kuo daugiau j pabaigt, tuo tarpu kaip
priemon panaudojamas paalinimas, ir apie problemos
mastus yra sprendiama i to, kiek paalinta.
Lietuvoje fiksuojamas Eurostato ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos rodiklis nra giliau analizuojamas ir
susiejamas su prevencine pasitraukimo politika.
Nors Lietuvoje renkami duomenys nevisikai atspindi
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastus, taiau
nereguliaraus mokyklos lankymo bei kurso kartojimo rodikliai,
kurie bent i dalies nusako ikritimo grsm, veria atkreipti
iskirtin dmes ankstyvojo ikritimo prevencij.
vietimo ir mokslo ministerija, gyvendindama LR vietimo statymo

59 straipsnio 4 punkt, yra parengusi Savivaldybs teritorijoje
gyvenani vaik apskaitos tvarkos projekt84. Pagal projekt,
seninijoms nuo 2007 m. sausio 1 d. pradjus gyvendinti
gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij, yra numatoma tobulinti
savivaldybi teritorijoje gyvenani vaik apskaitos tvark. ioje
tvarkoje nesimokanio vaiko svoka apibriama taip: tai nuo 7 iki
16 m. (skaitant ir eiameius, kuriems tais kalendoriniais metais
sueina septyneri), neregistruotas n vien i mokini duomen
bazi arba registruotas duomen baz, taiau daugiau kaip vien
mnes be pateisinamos prieasties nesimokantis pagal privalomojo
vietimo programas vaikas. is apibrimas tikslesnis nei iki iol
naudotas, traukiami mokyklas nepatenkantys vaikai, kurie ligi iol
83
Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankanius ir vengianius lankyti mokykl mokyklinio
amiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27.
84
LR vietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, 2005.12.07.
36
buvo u prevencins politikos dmesio rib. Taip pat vestas

kiekybinis kriterijus praleist pamok skaiius leisiantis nustatyti,
kok vaik laikyti nelankaniu. Ligiolinje ikritimo, mokyklos
nelankymo terminologijoje tai nebuvo konkretizuota.
Vis dlto, ilieka trkumai, kurie leidia kelti hipotez, kad ir i nauja
tvarka neleis visikai nustatyti mokyklos nelankymo mast.
Pastebtos silpnos naujos apskaitos tvarkos puss:
x
Apskaita vl susiejama su vaiko amiumi, o ne su

pagrindini kvalifikacij gijimu. Negalima bus
nustatyti vis vaik, kuriems reikt pagalbos arba
suinoti, kodl ir koks kiekis nebaigia pagrindinio
isilavinimo, kokioje pakopoje daugiausiai pasitraukia.
Vaikai, turintys 16 m. ir daugiau, bet dl kurso
kartojimo ar mokymosi pertraukos, besimokantys
pagal pagrindinio isilavinimo program apskait vl
nepateks. Ypa tai aktualu profesinms ir jaunimo
mokykloms, kuriose dauguma mokini, besimokani
pagal pagrindinio isilavinimo programas, yra vyresni
nei 16 m.
Yra numatytas vieno mnesio be pateisinamos
prieasties nesimokymo terminas, pagal kur vaikas
jau turi bti trauktas kaip nesimokantis. Tai turt
bent i dalies atspindti nereguliariai mokykl
lankani vaik skaii. Trksta konkrei mokyklos
pareigojimo termin nusakymo, kada ir kokiu bdu
jos turi apie tokius nereguliariai lankanius vaikus
praneti savivaldybi vietimo padaliniams.
Naujoje tvarkoje detaliau nurodomos prieastys,
traukiamos
mokykloje
patiriamos
neskms,
mokyklos konteksto veiksniai, kurie yra vieni
svarbiausi mokyklos nelankymo kontekste. Taiau ir
naujojoje tvarkoje nurodomos prieastys yra daugiau
orientuojamos vaik (jo problemas - socialines,
psichologines, mokykloje patiriamas neskmes,
priklausomybes ir nusikalstam), o ne situacij bei
vaiko poreikius.
Taigi, nors apskaitos tvarka ir patobulinta, taiau galima daryti

prielaid, kad duomenys, kurie bt naudingi prevencins politikos
formavimui ir toliau bus nepakankami.
Kit ali anksti pasitraukiani i vietimo sistemos

asmen apskaitos tvarka
Anksti paliekani (early school leavers, dropouts)
registravimo sistema kitose alyse (pvz.: Olandijoje,
Airijoje, Italijoje) yra orientuota ne tiek ami kaip
Lietuvoje, kiek pagrindini kvalifikacij gijim. Tokios
registravimo sistemos esm yra ta, kad suraomi asmenys,
negij pagrindini kompetencij ir stengiamasi padti
jiems grti vietimo sistem.
37
Pavyzdiui, Olandijoje85 kiekvienas vaikas ar jaunuolis iki 23

met, negijs pagrindini kompetencij86, laikomas anksti
pasitraukusiu i vietimo sistemos. Ugdymo staigos turi
informuoti savivaldybes apie asmenis iki 23 met,
negijusius pagrindini kompetencij ir praleidusius mnes
usimim. Tokios registracijos tikslas yra ne tik vesti
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos statistik, bet
padti vaikams ir jaunuoliams grti vietimo sistem.
Registro metu nustatoma, kurie jaunuoliai bando sugrti
vietimo sistem ir jie yra konsultuojami, nukreipiami,
jiems sudaromos galimybs grti.
Apibendrinus galima teigti, kad vienas didiausi trukdym

veiksmingai ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
politikai yra amiaus ribos fiksavimas iki 16 m. Toks poiris daugiau
sietinas su kontrole, negu su vietimo tikslais. Pagrindinis dmesys
turt bti skiriamas ne amiui, o pagrindini gdi, kvalifikacijos
gijimui. Toki gdi gijimo kriterijus sietinas su pagrindinio
isilavinimo gijimu, pasirengimu integruotis darbo rink ir
visuomen.
Poiris, kad statistika neturt apsiriboti informacijos apie vaikus iki
16 met rinkimu, nebtinai yra sietinas su privalomojo mokymosi iki
18 met vedimu. Renkant statistik apie vyresnius nei 16 m. i
vietimo sistemos pasitraukianius asmenis, bt pagilintas
isilavinimo mast ir pasitraukimo prieasi suvokimas. Tokia
praktika bt naudinga dl keleto prieasi. Vis pirma, galima bt
isiaikinti alinimo i mokykl situacij: ar taikomos tokios priemons
kaip alinimas asmenims, kuriems yra daugiau nei 16 met ir jie nra
gij net pagrindinio isilavinimo. Taip pat bt galima padti
utikrinti, jog kuo daugiau asmen gyt pagrindin isilavinim.
Amiaus rib ipltimas neturt bti sietinas su iaugania kontrole,
kai privalomas mokymasis ipleiamas iki 18 met. Pagrindinis
dmesys turt bti ne tiek kontrolei, kiek pagalbos teikimui ir
asmen poreiki tenkinimui, jog kuo didesniam kiekiui asmen bt
padta gyti isilavinim, svarb tolesnms j mokymosi ir
sidarbinimo bei gyvenimo kokybs perspektyvoms.
85
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 59 psl., prieiga per
internet:
86
Pagrindins kompetencijos ES politikoje yra aptariami Europos Bendrij Komisijos pateiktame pasilyme
Europos parlamento ir tarybos rekomendacija dl bendrj vis gyvenim trunkanio mokymosi
gebjim. Pagrindins kompetencijos dar apibriamos kaip bendrieji gebjimai tai asmenin
pasitenkinim, socialin integracij, aktyv pilietikum ir uimtum skatinantys gebjimai. Bendrj
gebjim samprata yra sietina ir su galimybe mokytis vis gyvenim, suaugusij vietimu. Tai, kad iki
16 met vaikas buvo ilaikytas mokykloje dar nereikia, jog jis gijo pagrindines kompetencijas.
Mintame pasilyme pateikiamuose vis gyvenim trunkanio mokymosi gebjim metmenyse
nurodomi ie pagrindiniai gebjimai: Bendravimas gimtja kalba; bendravimas usienio kalbomis;
matematiniai gebjimai ir pagrindiniai gebjimai mokslo ir technologij srityse; skaitmeninis
ratingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultriniai, socialiniai ir pilietiniai gebjimai;
verslumas ir kultrin iraika.
38
3. VALSTYBS POLITIKOS ANKSTYVOJO

IKRITIMO I VIETIMO SISTEMOS SRITYJE
ioje dalyje aptariamos aktualiausios valstybs politikos, turinios

tiesiogins ar netiesiogins takos ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos problemai sprsti. Pagrindins politikos
susijusios su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencija yra vietimo ir socialins apsaugos politikos, nes kaip tik
j numatom priemoni kompleksas gali utikrinti prevencijos
veiksmingumo ir teisingumo princip gyvendinim. Pirmiausia
nagrinjamos svarbiausios ES politikos, kuri pagrindiniai principai
yra perkeliami valstybi nari nacionalines politikas. Toliau
pristatomos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos politikos poiriu reikmingiausios Lietuvos valstybs
strategijos, programos bei gairs.
3.1. Aktualiausios ES lygmens

politikos
2004 m. gegus 1 d. Lietuvai tapus ES nare, tam tikros ES
politikos tiesiogiai veikia su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos problem spendimu susijusius Lietuvos vietimo ir
socialins apsaugos politik pokyius bei priemoni pasirinkim.
Pagrindiniai ES vietimo ir socialins politikos principai yra nusakyti
Europos Tarybos 2000 met Lisabonos susitikime suformuluotoje
Lisabonos strategijoje. i strategija yra nukreipta ES tolesnio
vystymosi tikslus iki 2010 met padaryti Europos Sjung
konkurencingiausia ir dinamikiausia ini ekonomika pasaulyje,
galinia ilaikyti tvar ekonomikos augim, sukurti daugiau ir
geresni darbo viet ir pasiekti didesn socialin sanglaud87.
Atliekant pustos Lisabonos strategijos vertinim, 2004 m. kovo
22 -23 d. Europos Vadov Taryba nutar atnaujinti Lisabonos
strategij ekonominje, socialinje ir aplinkos apsaugos srityse,
atsivelgiant tai, kad paangos buvo pasiekta tik i dalies. Tarp
prieasi atnaujinti Lisabonos strategij minima: nauji ikiai,
susijusi su ltu demografiniu augimu ir visuomens senjimu;
sudtingos ekonomins slygos ir visuotin konkurencija, ali
nari politikos koordinavimo sunkumai, susikertantys prioritetai.
Todl 2005 metais Europos Bendrij Komisija paskelb Atnaujint
Lisabonos
strategij88.
Atnaujintoje
Lisabonos
strategijoje
sukonkretinami tikslai ir priemons tam, kad Europos veiksmai
bt
tikslingesni,
bt
sutelkta
parama
pokyiams
bei
supaprastintas Lisabonos strategijos gyvendinimo valdymas.
87
88
http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm; prieiga: 2005-07-20.

http://europa.eu/general raport/lt/2005/rg57.htm; prieiga: 2005-07-21.
39
Su vietimu ir socialine apsauga labiausiai yra susijs Atnaujintos

Lisabonos strategijos 3 darbo viet utikrinimo udavinys, kuris
apima iuos aspektus:
x
x
x
darbinti daugiau moni ir modernizuoti socialins

apsaugos sistemas;
Gerinti darbuotoj ir moni galimybes prisitaikyti
bei didinti darbo rink lankstum;
Daugiau investuoti mogikj kapital, skatinant
geresn isilavinim ir kvalifikacijas.
ioje strategijoje iskirtinis dmesys skiriamas jauniems monms,

kaip Europos ateiiai. Strategijoje yra reikalaujama, kad silomos
reformos suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryt
slygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime,
sigyti89, kadangi tarp Europos jaunimo vis dar didelis struktrinis
nedarbas ir dideli mokslo nebaigusi jaun moni skaiiai.
Tokie reikalavimai Atnaujintoje Lisabonos strategijoje yra
inspiruoti Europos jaunimo pakto90, kuriame pagrindinis dmesys
skiriamas
jaunimo
kvalifikacij
utikrinimui
ir
nedarbo
sumainimui. Europos jaunimo pakto akcentai vietimo ir socialins
apsaugos politik atvilgiu:
x
x
x
x
x
Skatinti sudaryti bendr pagrindini gdi baz;

Utikrinti, kad jaunimo inios atitikt iniomis
paremtos ekonomikos poreikius;
Dti pastangas sprendiant mokyklos nebaigimo
problem;
Stengtis padidinti jaunimo uimtum;
Teikti pirmenyb paeidiamiausio jaunimo, ypa
skurstanio, padties pagerinimui ir iniciatyvoms,
kuriomis siekiama ivengti mokymo neskmi.
Nacionaliniame lygmenyje atnaujinta Lisabonos strategija (o kartu

ir Europos uimtumo strategija) nuo 2005 met gyvendinama
Nacionalini reform program pagrindu. Kiekviena isipltusios
Europos alis turjo parengti savo trej met trukms nacionalin
Lisabonos strategij ir numatyti prioritetus, atsivelgdama alies
specifik. Po pirmojo 3 met laikotarpio planai bus peririmi ir
atnaujinami.
Siekiant utikrinti Lisabonos strategijos gyvendinimo darn bei
gerosios patirties permim i ali, nacionalins reform
programos rengiamos Europos komisijos paruoto integruotj
ekonomikos augimo ir darbo viet krimo gairi 2005-2008 m.
paketo bei pasilytos struktros (angl. Common Outline) pagrindu.
Taiau yra pabriama, kad nacionalins reform programos turi
remtis konkreios alies poreikiais, esama situacija bei
nacionaliniais prioritetais Lisabonos strategijos srityse.
Integruotose ekonomikos augimo ir darbo viet krimo gairse
2005-2008 m. pasilytoji struktra susideda i 3 dali:
89
90
http://europa.eu/generalreport/lt/2005; prieiga 2006.06.26

http://www.lijot.lt/getfile.php?id=1450; prieiga 2006.06.26
40
1. Makroekonomini prioritet;
2. Makroekonomini prioritet;
3. Uimtumo didinimo prioritet.
Treioji, su jaunimu labiau susijusi, struktros dalis Uimtumo
didinimo prioritetai pakeit anksiau rengtus Nacionalinius
veiksm planus (angl. NAP Employment) bei sustiprino Lisabonos
strategijoje dmes uimtumo didinimo svarbai. i uimtumo
didinimo prioritet gyvendinimui buvo sukurtos Integruotos
uimtumo gairs91, kurios atspinddamos Lisabonos dienotvark,
skatina valstybes nares siekti trij svarbiausi ir tarpusavyje
susijusi tiksl: visiko uimtumo, darbo kokybs ir naumo,
socialins sanglaudos ir traukimo. Taip pat nurodoma, kad siekiant
i tiksl, lygios galimybs ir lyi lygyb yra btini.
Gair Nr. 23: Iplsti ir padidinti investicijas monikj
kapital. ioje gairje atkreipiamas dmesys tai, kad daugeliui
moni nepavyksta patekti darbo rink arba joje isilaikyti dl
gdi stokos arba dl gdi ir darbo rinkos neatitikties. ia taip
pat akcentuojamos jaunimo problemos, pabriama auktesni
isilavinimo lygi bei btin svarbiausij gebjim (laikantis
Europos jaunimo pakto) gijimo svarba:
x sukuriant imli vietimo ir mokymo politik bei
imantis veiksm siekiant ymiai palengvinti
galimyb gauti pagrindin, profesin, vidurin ir
auktj isilavinim, skaitant gamybin praktik ir
verslumo mokym;
x ymiai sumainti nebaigusij vidurins mokyklos
skaii;
x sukuriant mokyklose, monse, valdios institucijose
ir namuose visiems prieinamo mokymosi vis
gyvenim
strategijas,
skaitant
atitinkamas
paskatas ir ilaid pasidalijimo mechanizmus,
siekiant skatinti nepertraukiam dirbanij, ypa
emos
kvalifikacijos,
dalyvavim
tstiniame
mokymesi ir darbo vietoje organizuojamame
mokyme.
Gair Nr.24: vietimo ir mokymo sistemas pritaikyti
naujiems gebjim reikalavimams. ioje gairje kreipiamas
dmesys vietimo sistemos prieinamum, pasiekiamum ir
gebjim reaguoti kintanius poreikius didinant ir utikrinant
vietimo ir mokymo patrauklum, atvirum ir kokybs standartus,
pleiant vietimo ir mokymosi galimybi pasil, utikrinant
lanksius mokymosi modelius bei gerinant veiksming kvalifikacij
pripainim ir neformalaus bei savarankiko mokymosi teisinim.
Integruotos uimtumo gairs (2005-2008 m.) yra papildytos su
tikslais:
91
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Site/lt/oj/2005/l_205/l_20520050806lt0021;
prieiga 2006.06.26
41
x
x
Siekti, kad iki 2010 m. ES vidutinikai bt ne

daugiau kaip 10 proc. nubyrani ir anksti mokykl
paliekani jaunuoli;
Iki 2010 m. maiausiai 85 proc. 22 mei Europos
Sjungoje turt bti gij auktesn vidurin
isilavinim.
3.2. Prevencijos politikos poiriu

aktualiausios Lietuvos valstybs
strategijos ir programos
Lietuvos Nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo
programa
Lietuvoje tokia Nacionalin Lisabonos strategijos gyvendinimo
programa patvirtinta 2005 met lapkriio 22 dien92. i programa
bus realizuota 2006-2008 met valstybs biudeto ir ES
struktrins paramos Lietuvai lomis, tiek dabartinje, tiek ir
bsimoje finansinje perspektyvoje 2007-2013 m.
Kaip ir Atnaujintoje Lisabonos strategijoje su vietimo ir socialins
politikos tikslais ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos atvilgiu yra susijs Lietuvos Nacionalins Lisabonos
strategijos
gyvendinimo
programos
uimtumo
prioritetas,
apjungiantis tiek uimtumo, tiek vietimo ir socialins apsaugos
priemones. ios politikos tikslas mainti struktrin nedarb
daugiau investuojant mones (atitinka gaires Nr. 23, 24):
1. Restruktrizuoti
vietimo,
pasibaigus
mokymui, sistem;
2. Pltoti pagalb mokiniams ir mokytojams;
3. Didinti mokytoj ir dstytoj kompetencij.
privalomajam
Programoje ikelti udaviniai, skirti gyvendinti tikslams, yra

siauresni, nei rekomenduojama Atnaujintoje Lisabonos strategijoje.
Ypa tai svarbu 3-jo tikslo atvilgiu, nes yra deklaruojamas siekis
restruktrizuoti t vietimo sistemos dal, kuri prasideda tik
pasibaigus privalomajam mokymui. Privalomas mokymas Lietuvoje
pagal vietimo statym yra reglamentuotas susietai su jaunuoli
amiumi - iki 16 m. Kaip jau aptarta ankstesnse dalyse, is
amiaus apribojimas yra perkeliamas ir ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos prevencijos politik ir ikritusij apskait.
Tai sumaina galimybes utikrinti veiksmingumo ir teisingumo
principus ankstyvojo pasitraukimo prevencijoje. iuo atvilgiu ir
naujausiame Lietuvos strateginiame dokumente nra laikomasi
Atnaujintos Lisabonos strategijos ikelto udavinio palengvinti
galimyb gauti pagrindin, profesin, vidurin ir auktj isilavinim,
skaitant gamybin praktik ir verslumo mokym.
alia ikelt tiksl ir udavini Nacionalinje Lisabonos strategijos
gyvendinimo programoje yra pateikiamos io strateginio
dokumento ssajos (priemonse yra pabriamas poreikis
92
http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc/Lisabona/Uzimtumas; 2006.07.27
42
gyvendinti kitas strategijas ir programas) su kitais Lietuvos

strateginiais dokumentais ir juose suformuluotomis priemonmis.
ie strateginiai dokumentai yra Lietuvos Respublikos 2004-2006
met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm
plano gyvendinimo 2005-2006 m. priemons, Mokymosi vis
gyvenim utikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm
planas.
Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategija 2004
Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijoje ir jos
gyvendinimo veiksm plane, patvirtintuose 2004 m., yra
orientuojamasi ES politikos prioritetus. ioje strategijoje
pabriama, kad nyksta nekvalifikuoti arba maai kvalifikuoti
darbai, dl spartaus ini ekonomikos vystymosi tampa visikai
nebemanoma jauniems monms iki 25 met gyti gebjim ir
kvalifikacij rinkin visam gyvenimui. Todl turi keistis poiris
vietim - ini perteikimo akcentavim turt keisti mokymosi,
sprendimo primimo gdi lavinimas. Atkreipiamas dmesys tai,
kad svarbu vietimo metodologijoje remtis ne mokymu, bet
mokymosi gebjim ugdymu. Mokymo turinys turi bti maiau
akademikas, daugiau orientuotas kompetencij ugdym.
Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategijoje ir jos
gyvendinimo veiksm plane idstyta nuostata, jog btina didinti
mokymosi poreik ir plsti pasil tiems, kurie i vietimo sistemos
gavo maiausiai. Mokymasis turi tapti prieinamesnis. Turi bti
sudarytos galimybs visiems gyti kokybik isilavinim. Tuo tarpu
ankstyvojo pasitraukimo prevencijos politikoje formuluojama
nuostata, kad turi bti sudarytos slygos antrojo anso galimybs
asmenims iki 16 m., kurie negijo pagrindinio isilavinimo.
Taigi, ioje strategijoje antrojo anso galimybs taip pat yra
numatomos tik asmenims iki 16 m. Tokia prevencins politikos
nuostata sudaro prielaid, jog 17 m. sulauk jaunuoliai nebra
reikmingi prevencins politikos objektai, kad jiems nra skirta
antrojo anso galimyb. Toks antrojo anso pririimas prie 16
m. yra gana dirbtinis ir neatliepia ES politikos, skirtos visai jaunimo
grupei iki 25 m.
Valstybin vietimo strategija 2003-2012 m.
Valstybins vietimo strategijos 2003-2012 m., patvirtintos 2003
m., nuostatose teigiama, kad atsivelgiant visuomenei tenkanius
dabarties ikius ir Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje
apibrtus
ini
visuomens,
saugios
visuomens
ir
konkurencingos ekonomikos prioritetus, vietimui tenka i misija:
padti asmeniui suvokti iuolaikin pasaul, gyti kultrin bei
socialin
kompetencij,
bti
savarankikam,
veikliam
ir
atsakingam, troktaniam ir gebaniam nuolat mokytis, kurti savo
ir bendruomens gyvenim; padti asmeniui gyti profesin
kvalifikacij, atitinkani iuolaikin technologij, kultros ir
asmenini gebjim lyg, sudaryti slygas mokytis vis gyvenim
nuolat tenkinti painimo poreikius, siekti naujos kompetencijos ir
kvalifikacijos, kuri reikia jo profesinei karjerai.
43
ioje strategijoje pateikiamos gyvendinimo priemons numato

vietimo decentralizacij, finansavimo utikrinim, mokykl kaip
mokymosi bendruomeni savarankikumo ipltim, atsakomyb
u ugdymo kokyb, formalaus ir neformalaus vietimo jungim,
rizikos vaikams skirtos pedagogins ir socialins programos, ir
daug kit priemoni, atitinkani progresyviausius vietimo
politikos principus. tvirtinama nuostata, kad vietimo politika turi
buti koordinuojama kartu su kitomis valstybs politikos sritimis,
pavyzdiui, teigiama, kad pinigin parama eimai turi bti siejama
su tv pareiga rpintis savo vaik ugdymu.
Dauguma ioje strategijoje numatyt priemoni, jei bt
gyvendintos, reikmingai prisidt prie ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijos ir padt pasiekti vien pagrindini
strategijos siekini, kad ne maiau kaip 95 proc. vaik gyt
pagrindin isilavinim ir ne maiau kaip 95 proc. vaik, gijusi
pagrindin isilavinim, mokytsi toliau ir gyt vidurin isilavinim
arba vidurin isilavinim ir darbo rinkoje paklausi profesin
kvalifikacij.
LR vietimo statymas (2003 m. redakcija)
Naujojoje vietimo statymo redakcijoje, patvirtintoje 2003 m.,
siekiama tvirtinti Valstybins vietimo strategijos ir Mokymosi vis
gyvenim strategijos nuostatas. Taiau kai kurios vietimo politikos
veiksmingum apribojanios nuostatos ilieka. Pavyzdiui, iame
statyme tvirtinamos privalomo mokymosi amiaus ribos nuo 7
met (arba nuo 6 met, jei tais kalendoriniais metais jam sueina 7
metai) iki 16 met. Tarptautini tyrim rezultatai leidia daryti
prielaid, kad vienas i mokymosi skms ir ankstyvojo
pasitraukimo prevencijos veiksni yra ankstyva mokymosi starto
pradia. Todl tokia vlyva vaik ugdymo pradia Lietuvoje gali
turti neigiam tak j mokymosi skmei ir ankstyvojo
pasitraukimo prevencijai.
Kaip
alternatyva
mokykloms
ankstyvajame
ugdyme
yra
pateikiamas ikimokyklinis ugdymas, taiau io ugdymo paslaugos
nra prieinamos visiems pageidaujantiems. Ypa trksta ir maja93
ikimokyklinio ugdymo paslaug kaimo vietovse, kur vaikams i
skurdios socialins aplinkos ypa bt tikslinga anksiau pradti
ugdyti mokymosi, atsakomybs ir kit mokykloje adaptuotis
reikaling gdi. Be to, nra pakankama ikimokyklinio ugdymo
kokyb. Tokiu bdu nra utikrinamas ankstyvojo ugdymo
principas, ypa svarbus socialiai paeidiam vaik atvilgiu. Tai
sumaina tiek ios politikos veiksmingum, tiek teisingum.
iame statyme taip pat yra nustatoma vyriausybs ir savivaldybi
atsakomyb u mokyklos nelankani vaik masto, ugdymosi
poreiki nustatym. Tuo tarpu mokyklos privalo utikrinti ugdymo,
mokymo, vietimo program vykdym. iuo atveju, mokyklos turi
maiau pareigojim ankstyvojo pasitraukimo prevencijos atvilgiu,
nors kaip tik jos
tiesiogiai susiduria su ia problema ir gali
geriausiai nustatyti ugdymosi poreikius. Tokiu bdu, iame
93
Mokymosi vis gyvenim utikrinimo strategija, 2004, psl.11.
44
statyme, mokykloms suteikiama maiau atsakomybs, bet kartu

maiau autonomijos nustatyti mokymo program turin ir mokymo
metodus. Tai, pagal usienio ali tyrimus, sumaina vietimo
politikos, taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos veiksmingum.
Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi veiksm planas
2004 metais Lietuva pareng savo 2004-2006 m. Nacionalin kovos
su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plan, remdamasi ES
Nicos bendraisiais kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslais94:
1) palengvinti visiems susirasti darb ir naudotis itekliais,
teismis, prekmis ir paslaugomis (ypa socialine apsauga,
bstu ir pagrindinmis paslaugomis, sveikatos prieira, vietimu,
teisingumu, kultra, sportu ir laisvalaikiu);
2) ukirsti keli socialins atskirties pavojui (ypa utikrinti
siskolinimo, atskirties nuo mokyklos ir benamysts prevencij);
3) padti labiausiai paeidiamiems (ypa vaikams ir tiems
monms, kurie patiria specifines integracijos problemas);
4) mobilizuoti visas su tuo susijusias institucijas (viej
administracij, verslo atstovus, socialinius partnerius, NVO,
socialini paslaug tiekjus, visus pilieius ir paius patirianius
skurd mones).
Kaip matyti iuose tiksluose yra ypa pabriama, jog labai svarbu
kovoti su mokyklos nebaigimo tendencijomis ir panaikinti jaun
moni socialin atskirt, padedant sidarbinti ir naudotis visomis
paslaugomis, tarp j vietimo). Kaip ir Lisabonos strategijoje yra
akcentuojama uimtumo ir vietimo svarba kovojant su socialine
atskirtimi.
Nacionaliniame veiksm plane Lietuva vardina savo sipareigojimus
imtis visapusik vairias sritis (uimtum, vietim, sveikatos
apsaug, socialin apsaug ir kt.) apimani veiksm silpniausi
gyventoj grupi padiai pagerinti, j galimybms padidinti bei j
skurdui ir socialinei atskiriai sumainti.
Vienas svarbiausi Europos Sjungos socialins traukties politikos
prioritet yra minimas vietimui ir profesiniam mokymui nepalanki
slyg alinimas. Labiausiai pabriama:
x
x
x
x
94
Ankstyvo pasitraukimo i oficialios vietimo ir

profesinio mokymo sistemos prevencija;
vietimo ir profesinio mokymo prieinamumo
socialiai nepalanki slyg paveiktoms grupms
didinimas ir j integravimas bendro aprpinimo
sistem;
Nuolatinio mokymosi visiems skatinimas;
Btinyb daugiau ir veiksmingiau investuoti
mogikj kapital.
http://www.vjrt.lt/get.php?f.29
45
Formuluojant juos remiamasi dviem pagrindinm nuostatom:

1. Kuriant socialins aprpties visuomen turi bti
utikrinamos
vienodos
galimybs
visiems.
Socialinio
teisingumo bus siekiama visose srityse atveriant daugiau galimybi
kiekvienam naudotis alies ekonominiais ir kultriniais pasiekimais,
sudarant slygas saugoti ir stiprinti sveikat, mokytis, tobulti ir
dirbti. Bus vadovaujamasi nuostata, kad kiekvieno asmens
traukimas ekonomines, socialines bei kultrines veiklas kartu yra
ir visos vieosios politikos tikslas, ir priemon, kuri padidina
visuomens iteklius iam tikslui pasiekti. iandienos ilaidos
atskirties mainimui yra investicija ilgalaik gerovs augim.
2. Planuojant ir gyvendinant visas kovos su socialine
atskirtimi priemones turi bti laikomasi lyi lygybs
principo.
Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimo 20052006 m. priemonse, patvirtintose 2005 m., numatyta imtis
priemoni, kurios padt koordinuoti veiksmus ir politik, skirt
kovai su skurdu aktyvinti ir socialinei atskiriai mainti.
Vienas reikmingiausi ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos atvilgiu Nacionalinio veiksm plano ilgalaiki
tiksl yra socialini paslaug pltojimas ir j prieinamumo
didinimas. Juo siekiama ipltoti paangias, ypa nestacionarias,
socialini paslaug teikimo formas, utikrinti paslaug kokyb,
pagalbos tstinum ir visapusikum. Taip pat siekiama, kad
socialins paslaugos pagal poreikius vienodai bt prieinamos
visoms socialinms grupms, t.y. moterims, vaikams, vyresnio
amiaus asmenims, kurie patiria smurt eimoje, taip pat rizikos
grupms (narkomanams, alkoholikams, buvusiems kaliniams,
prekybos monmis aukoms ir kt.). Pabriama, kad socialins
paslaugos turi bti teikiamos kompleksikai, neatsiejant asmens
nuo eimos ir derinant socialines paslaugas su pinigine socialine
parama bei kitomis socialins apsaugos formomis, sveikatos
prieiros, vietimo sistemos paslaugomis.
Nacionalinis praneimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir
socialins aprpties strategijas (2006-2008)
Lietuvos Respublikos Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine
atskirtimi veiksm plano gyvendinimas numatytas iki 2006 m. iuo
metu yra rengiamas Nacionalinis praneimas apie Lietuvos
socialins apsaugos ir socialins aprpties strategijas, kuriame yra
suformuluojami pagrindiniai kovos su skurdu ir socialine atskirtimi
principai 2006-2008 m. laikotarpiui.
Nacionaliniame praneimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir
socialins aprpties strategijas (2006-2008) numatyta, kad
socialin politika, susijusi su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencija, bus atnaujinama taip, kad:
x
bt beslygikai utikrinamos pagrindins vaik ir

jaunimo
teiss
visaveriam
gyvenimui
ir
kokybikam isimokslinimui;
46
x
x
bt sudaryta kuo daugiau galimybi socialin

atskirt patekusiems asmenims grti visavert
gyvenim;
bt nuosekliai ir sistemingai sprendiamos lyi
lygybs problemos visose srityse, utikrinant tiek
kiekybinius, tiek kokybinius moter ir vyr padties
pokyius.
iame praneime taip pat yra tiesiogiai vardinama ankstyvojo

pasitraukimo problema ir pateikiamos dvi pagrindins naujojo
etapo mokyklos nelankymo prevencins priemons:
1. Paruoti kompleksin, plat priemoni spektr apimani,
Mokyklos nelankani vaik susigrinimo mokyklas program,
kuri leist utikrinti, kad asmen, gijusi bent vidurin isilavinim,
dalis sudaryt nors 90 proc. vis to amiaus jaunuoli.
2. Vykdyti Vaik ir jaunimo socializacijos program95.
dokument (kaip ir vietimo strategij) jau yra traukiama ES
nuostata utikrinti ne tik pagrindinio, bet ir vidurinio isilavinimo
gijim. Taiau iame praneime nra numatyta, kokiomis
priemonmis bus to siekiama ir kokius teisinius pakeitimus yra
btina atlikti kituose svarbiausiuose LR teisiniuose aktuose. Visgi,
toks principas atveria didesnes galimybes veiksmingiau sprsti
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problemas.
Vaik ir jaunimo socializacijos programa
Vaik ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta 2004 m.,
numatyta iki 2014 m. Jos paskirtis utikrinti vaik ir jaunimo iki
18 m. gerov, socialins partnerysts pagrindu kuriant ir
gyvendinant kryptingas uimtumo, prevencijos ir edukacines
programas (strategijas), slygojanias skming vaik ir jaunimo
socializacij, ugdanias j kultrin brand, pilietikum,
socialinius gdius, saviraik, gebjimus ir polinkius, padedanias
sudaryti geresnes socialines ir edukacines ugdymosi slygas.
ios programos prioritetai, tikslai ir udaviniai yra nukreipti
socialinio ugdymo gerinim eimoje ir vietimo staigose, socialini,
ir
teisini
kompetencij
didinim,
socialins,
edukacini
pedagogins, psichologins ir kitos pagalbos utikrinim, saugios ir
sveikos ugdymo aplinkos krim, specialist rengim ir j
kvalifikacijos tobulinim, bendruomens traukim problem
sprendim. Atskiras dmesys yra skiriamas vaik ir jaunimo
neformaliojo vietimo teisins normins bazs ir finansavimo
sukrimui.
iems tikslams pasiekti yra numatytos gyvendinimo priemons,
kurios turt gerokai palengvinti ir ankstyvojo ikritimo i vietimo
sistemos prevencij. Visgi, kai kuriems udaviniams vykdyti yra
numatytos tik jau esamos, bet nepakankamos, priemons.
95
http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/docs/2006/nap/lithuania_lt
.pdf.
47
Pavyzdiui, vienam i svarbiausi ankstyvojo pasitraukimo

prevencijos atvilgiu udaviniui pltoti aktyvi socialin param
socialin atskirt patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialins
integracijos visuomenje galimybes - yra numatomos priemons tik
tobulinti mokini nemokamo maitinimo organizavim bei
aprpinim btiniausiomis ugdymo priemonmis prasidedant
naujiems mokslo metams.
Vaik sugrinimo mokyklas gairs96
Pagal Vaik ir jaunimo socializacijos program yra parengtos ir
2005 m. patvirtintos Vaik sugrinimo mokyklas gairs. ios
gairs iuo metu yra svarbiausias ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijos politinis dokumentas. Taiau
suformuluotas gairi tikslas kurti vaik sugrinimo mokyklas
sistem, mainant nesimokani pagal privalomojo vietimo
programas vaik skaii taip pat susiaurina ankstyvojo
pasitraukimo prevencijos taikym tik vaikams iki 16 m. Nekritikas
yra ir situacijos analizje pateikiamas mokyklos nelankani vaik
skaiiaus, kuris pateikiamas pagal 1997 m. apskaitos tvark
surinktus duomenis, jau kritikuotos majimo tendencijos
pristatymas.
Nepaisant i apribojim, kuri ala jau buvo pabriama
ankstesnse studijos dalyse, iose gairse yra tvirtinami labai
svarbs ankstyvojo pasitraukimo principai. Esminis principas yra
tas, kad mokyklos nelankymas yra kompleksinis, daugiaveiksmis
reikinys, reikalaujantis skirting inyb ir kvalifikacij specialist
kompetencijos ir bendro poirio. Be to, nusakomos ne su vien
nelankaniu mokyklos asmens sutrikimais susijusios nelankymo
prieastys, bet ir nepatenkinam socialini-ekonomini slyg,
laiku
nesuteiktos
pedagogins,
psichologins
pagalbos,
nepakankamos pedagog kompetencijos dirbti su nesimokaniais,
praleidinjaniais pamokas mokiniais, toki vaik poreiki
neinojimo, netinkam nuostat ir poirio tokius vaikus
prieastys.
Gairi gyvendinimo pagrindins kryptys apima:
x
x
x
x
x
Valstybs ir savivaldybi institucij, staig,

asociacij,
nevyriausybini
organizacij
bei
visuomens bendradarbiavimo skatinim;
Tv atsakomybs u privalom savo vaik
mokymsi didinim derinant materialin param su
socialinmis paslaugomis eimai;
Ugdymo form ir metod vairovs skatinimas
vairi ugdymo poreiki turintiems vaikams,
pritaikant mokymosi aplink;
Pagalbos teikim vaikams ir eimos koordinavim ir
pagalbos prieinamumo didinimas;
mogikj itekli darbui su rizikos grups,
speciali ugdimosi poreiki turiniais vaikais
telkimas ir specialist kompetencij tobulinimas.
96
Vaik sugrinimo mokyklas gairs, patvirtintos LR vietimo ir mokslo ministro

2005 m. gruodio 14 d. sakymu Nr. ISAK-2571.
48
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje formuojama ankstyvojo

pasitraukimo i vietimo sistemos politika, ypa 2004 -2006 m.
priimti strateginiai dokumentai, yra grindiama progresyviais
prevencijos politikos principais, nustatytais tarptautini tyrim ir
daugeliu atveju atitinka antrojoje studijos dalyje pristatyto
Intervencijos modelio nuostatas. Pagrindinis trkumas, mainantis
veiksmingum, yra daugelio prevencijos priemoni taikymo
apribojimas privalomojo mokymosi laikotarpiui vaikams iki 16 m.
Tai nereikia, kad turt bti pratsiamas mokymasis iki 18 met,
taiau tai neturt bti trukdiu registruoti ir rinkti duomenis apie
pasitraukusius i vietimo sistemos vyresnius jaunuolius ir
jaunuoles bei taikyti j atvilgiu prevencines priemones. Toks gana
dirbtinis prevencijos taikymo apribojimas maina prevencins
politikos veiksmingum bei teisingum.
49
4. ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO I VIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJOS AGENTAI
Tam, kad ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija

bt veiksminga, svarbu pripainti ssaj, susietumo tarp
prevencini program, platesnio bendruomens tinklo, pagalb
teikiani institucij, mokykl ir tv svarb. Svarbiausias vaidmuo
deleguojamas mokyklai, taiau prevencinje politikoje (teiss
aktuose) numatomas bendradarbiavimas tarp suinteresuot ali.
Daroma prielaida, kad n viena suinteresuot institucij neturi vis
resurs mokyklos nelankymo problem sprendimui, turt bti
tarpinybin, tarpinstitucin prieiga.97 Tam btina utikrinti aukt
politikos gyvendinimo koordinavimo laipsn.
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problema yra
kompleksin, todl apima daug prevencin politik gyvendinani
institucij. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento
specialists Auros Biritiens, u prevencij atsakingos institucijos
apima tris pavaldumo lygius:
x
x
x
Mokyklos;
Savivaldyb, kurioje vaikas gyvena;
vietimo ir mokslo ministerija, atsakinga u
politikos
formavim
(programos,
apskaitos
tvarkos).
ioje studijoje labiau orientuojamasi prevencij gyvendinanias

institucijas - prevencijos agentus. 6 paveiksle yra pateikta i
agent tarpusavio ssaj schema. Dalis institucij yra daugiau
susijusios su vietimo sistema bendrojo lavinimo mokyklos,
jaunimo mokyklos, profesins mokyklos, specialiosios mokyklos,
dalis neformaliojo vietimo staig ir panaiai. Kitos institucijos yra
susijusios su sveikatos apsaugos sistema darbui su specialij
poreiki ir aling priklausomybi turinia rizikos grupe,
teistvarkos
sistema
darbui
su
teistvarkos
paeidimais
charakterizuojama rizikos grupe ir socialins apsaugos sistema
darbui su socialins rizikos eimomis bei socialiai paeidiama
rizikos grupe. Tokiu bdu schemoje siekiama atspindti vis tinkl
tarpusavyje susijusi institucij, kurios yra atsakingos u
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencins politikos
gyvendinim.
Kadangi tiriama problema susijusi su ankstyvuoju pasitraukimu i
vietimo sistemos, schemoje ufiksuoti prevencijos agentai ir j
tarpusavio ssajos nuo vaiko patekimo vietimo sistem momento
97
Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 58 psl., prieiga per
internet:
50
- nuo bendrojo lavinimo mokyklos pirmosios klass. iame tyrime

atsiribojama nuo toki svarbi ankstyvos prevencijos agent kaip
ikimokyklins staigos, kurios yra labai svarbios ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos kontekste. Pasak ekspert,
ankstyviausias prevencijos etapas turi prasidti prie vaikui
patenkant mokyklas. Taip pat schemoje atsiribojama nuo
specifini atvej, kai vaikai ivis nepatenka vietimo sistem. Tai
nereikia, kad j atvilgiu neturi bti imtasi atitinkam priemoni,
taiau jos yra kiek kitokio pobdio nei ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencins priemons. Taip pat yra netrauktas
toks prevencins politikos gyvendinimo agentas kaip eima. Jos
indlis yra svarbus visais prevencijos etapais, ir ssajos, idealiu
atveju, turt bti su visais kitais prevencijos agentais.
Netraukiamos strategij formuojanios institucijos kaip vietimo ir
mokslo ministerija bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centras.
51
52
U ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencij yra

atsakingi trys lygmenys: mokykla, savivaldyb bei vietimo ir
mokslo ministerija. Schemoje 6. pavaizduotas staig tinklas
paremtas ne tiek pavaldumu, kiek skirtingo tipo veikla. Schemoje
iskirti trys u prevencij atsaking institucij tipai.
Vis pirma, rusva spalva paymta prevencinio darbo sistema
bendrojo lavinimo mokykloje. Nuo tada, kai vaikas patenka
bendrojo lavinimo mokykl, ji tampa pirminiu ir svarbiausiu
prevencins politikos gyvendinimo agentu, nes nuo tada ji, pasak
Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniavskiens, yra
svarbiausia institucija, kuri turi vis informacij apie vaik.
Prevencinio darbo sistema mokykloje apima prevencinio darbo
grup, specialiojo ugdymo komisij. Prevencinio darbo grup apima
ne tik mokykloje dirbanius (socialin pedagog, psicholog,
mokytojus, aukltojus, pavaduotoj ugdymui ir kt.), bet ir ne
mokyklos specialistus: nepilnamei reikal inspektori, vaiko
teisi apsaugos tarnybos darbuotoj, atstov i seninijos,
pedagogins psichologins tarnybos ir kt. Specialiojo ugdymo
komisija turt susidaryti i logopedo, specialiojo pedagogo,
psichologo, socialinio pedagogo. Mokyklos specialaus ugdymo
komisija yra orientuota specialij poreiki mokinius. Specialiojo
ugdymo komisijos atsako u specialij poreiki vaik ugdym. Jos
reguliariai vertina specialij poreiki vaik ugdymo rezultatus,
numato optimalias toki vaik bendrojo ir specialiojo ugdymo
kryptis.98
Prevencinio darbo grupei ir mokyklos specialiojo ugdymo komisijai
mokyklos nelankymo ar grsms nelankyti dl specialij poreiki
irykjimo problemas vis pirma pranea klass aukltojas, kitas
mokykloje su prevencija susijs darbuotojas (daniausiai
psichologas, socialinis pedagogas ar pan.) arba kiti mokyklos
bendruomens nariai. Pasak ekspert, bet kok signal apie
mokiniui ikilusias problemas, galinias privesti prie mokyklos
nelankymo, turi bti nedelsiant reaguojama ir problema turi bti
sprendiama bendradarbiaujant. Danai jos negali isprsti vienas
socialinis pedagogas ar klass aukltojas. Tokiu bdu prevencinio
darbo krvis turi bti paskirstytas komandos principu - komand
eina ir klass aukltojas, ir socialinis pedagogas, psichologas,
medicinos darbuotojas. Danai nepakanka paios mokyklos
pastang gyvendinant prevencin politik, todl prevencinio
darbo grup turt apimti ir iorinius prevencijos agentus nepilnamei reikal inspektori, vaiko teisi apsaugos inspektori
ir pan..
Ankstyvojo pasitraukimo prevencijos gyvendinimas yra ne tik
mokyklos uduotis. Remiantis ekspertine nuomone, vien mokyklos
priemonmis nelankymo problemos negalima isprsti. Tad
antrasis institucij tipas, paymtas balta spalva tai institucijos,
kurios turi vairaus tipo informacij apie vaik bei gali teikti
mokykloms metodin pagalb. ios institucijos apima sveikatos
apsaugos sistem, nepilnamei reikal inspekcij, savivaldybs
98
LR vietimo ir mokslo ministro 2003 m. birelio 25 d. sakymas Nr. ISAk-897 Dl pedagogins ir

psichologins pagalbos teikimo modelio
53
vietimo skyri bei vaiko teisi apsaugos tarnyb, pedagogines

psichologines tarnybas.
Treiojo tipo institucijos tai tos, kurios galt padti traukti
asmen, pasitraukiant i vietimo sistemos. Tai alternatyvios
ugdymo staigos. Prie treiosios grups staig ar organizacij
prisidedani prie ankstyvojo pasitraukimo prevencijos schemoje
priskirtos neformalaus ugdymo staigos, kurios organizuoja tiek
vairias popamokines veiklas paioje mokykloje, tiek daugyb
neformalaus ugdymo galimybi u mokyklos rib. ia nema
vaidmen gali atlikti vairios nevyriausybins organizacijos, pajgios
organizuoti patraukli veikl vaikams ir jaunuoliams bei tokiu bdu
atlikti netiesiogin prevencin funkcij. Danai sitraukimas tokias
veiklas mokykloje didina motyvacij lankyti mokykl. Schemoje
taip pat yra atkreipiamas dmesys jau ikritusi i vietimo
sistemos asmen sugrinimo j bei i naujo atliekanius
pasitraukimo prevencij agentus - jaunimo, suaugusij,
profesines mokyklas, dienos centrus. ie agentai sudaro
alternatyvi bendrojo lavinimo mokykloms prevencini agent
grup. Danai vairius dienos centrus kuria vairios nevyriausybins
organizacijos (pvz.: dienos centras Nendr Vilniuje, kurtas
organizacijos Caritas), taiau nemaiau skmingai gali tokius
dienos centrus kurti ir, pavyzdiui, policijos komisariatai (plaiau
toks geros praktikos pavyzdys pristatytas aptariant dienos
centrus).
Ekspertai paminjo ir kitas potencialias prevencin darb galinias
atlikti institucijas:
x
x
Banyia, ypa kaimikuose rajonuose vaidinanti

didel vaidmen;
Jaunimo organizacijos, kurios galt aktyviau
sprsti mokyklos nelankymo problem. Mokini
parlamentas inicijavo akcij Draugai mokykl,
kurios metu buvo siekiama traukti paius mokinius
pagalb naujokams, kitiems mokiniams. Pasak
ekspert, danai mokiniams labiausiai galt padti
j bendraamiai.
Vietos bendruomens, kuri traukimas prisideda ne
tik prie mokyklos nelankymo prevencijos, bet ir
bendruomens solidarumo skatinimo. Pvz.: akcija
mokykl pakeliui, kai kaimynai yra skatinami
pastebti atkreipti bendruomens dmes vaik,
kuris turt eiti mokykl, bet yra kakur kitur.
Pasak ekspert, iuo metu ne tik neinaudojamos potenciali

prevencin darb galini atlikti institucij pajgos, bet danu
atveju net ir schemoje vardint prevencijos agent pajgos. Kai
kuri grieiau vertinani ankstyvojo pasitraukimo mastus
ekspert nuomone, toks schemoje pateiktas prevencijos agent
tinklas arba danu atveju nra susidars, arba veikia
nepakankamai efektyviai. Todl yra svarbu detaliau aptarti
kiekvien i prevencijos agent ir j galimybes utikrinti
bendradarbiavim veikiant ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos problemas.
54
4. 1. Prevencinio darbo grups

mokyklose
Mokyklose yra numatytos prevencinio darbo grups, kuri paskirtis
sprsti prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant teiss
paeidim, alkoholio, tabako, narkotini ir psichotropini mediag
vartojimo,
smurto,
prekybos
monmis,
nusikalstamumo,
IV/AIDS prevencijos klausimus bei organizuojant pagalbos
mokiniui, mokytojui ir tvams (globjams, rpintojams) teikim.
ios grups pagal sakym turi rengti prevencinio darbo planus,
atlikti situacijos vertinim ir stebsen, nagrinti prevencinio darbo
klausimus, aprobuoti mokykloje vykdomus projektus ir gyvendinti
teiss paeidim, alkoholio, tabako, narkotini ir psichotropini
mediag
vartojimo,
smurto,
prekybos
monmis,
nusikalstamumo, IV/AIDS ir kitus prevencinius projektus, vykdyti
mokyklos bendruomens vietim ir vaiko teisi apsaug, teiss
paeidim prevencij ir mokini uimtum.99
eimoje ir mokykloje mokiniai praleidia daugiausiai laiko, todl
tai, kad pagrindinis prevencinio darbo krvis tenka mokykloms,
vertintina pozityviai. Mokyklos formuoja prevencines programas
individualiai, o ne unifikuotai. Tai leidia atsivelgti mokyklos
bendruomens, tv poreikius. Taiau tyrimo Prevencinio darbo
grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldybse veiklos
vertinimas ataskaita atskleidia, jog mokyklos bendruomens,
mokini, tv poreikius ne visada yra atsivelgiama. Specialist,
teikiani pagalb, funkcijos nra aikiai apibrtos, nra bendr
vertinimo kriterij, leidiani nustatyti prevencins veiklos
veiksmingum. Prevencija danai vyksta formaliai, sunku vertinti
jos veiksmingum stingant konkrei mokykloms bendr rodikli.
Prevencins veiklos organizavimas mokyklose siejamas su
paskaitomis, renginiais, tad stokoja sistemikumo veikla yra
vienkartin, vyksta fragmentikai, trksta sistemingo darbo,
prevencins veiklos veiksmingumo vertinimo sistemos. Pasak
savivaldybs vietimo skyriaus vyriausiosios specialists Daivos
elviens, prevencinio darbo grups stokoja veiksmingumo todl,
jog dalyvavimas jose yra ne pagrindinis, jas sudarani specialist,
darbas, o greta kit darb. Todl j veikla gali bti atliekama
formaliai. Kai tai nra pagrindin veikla, o viena i daugelio
funkcij, tai ji ir negali bti efektyviai vykdoma.
Pagal bendruosius socialins pedagogins pagalbos teikimo
nuostatus mokyklos turi atlikti ne tik ini kaupimo, bet ir socialini
gdi ugdymo funkcij. Tuo tarpu mokykl vadovai 2005 metais
atlikto Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi
savivaldybse veiklos vertinimo duomenimis labiausiai akcentuoja
vieiamj prevencinio darbo grupi funkcij. Bendruosiuose
socialins pedagogins pagalbos teikimo nuostatuose numatyti
udaviniai apima prieasi dl kuri mokiniai negali lankyti
mokyklos arba vengia tai daryti alinim, nelankani mokini
sugrinim mokykl, pagalb mokiniams, adaptuojantis naujoje
99
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl prevencinio darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo
koordinavimo grupi savivaldybse sudarymo bei j veiklos krypi aprao patvirtinimo, 2004 m.
gruodio 9 d. Nr. ISAK-1970
55
mokykloje. I esms prevencinis darbas mokyklose susietas su

konkreiais projektais, o tvai, mokyklos bendruomen, vietos
bendruomen maai traukiami. Darbas su socialiniais partneriais
turt padti utikrinti pagalbos veiksmingum, taiau jis arba
nevyksta, arba su jais bendradarbiaujama tik ikilus problemai,
daniausiai ratikai.
Visgi vyksta ir tam tikras prevencinis bendradarbiavimas
paskaitos, renginiai. Mokiniai dalyvauja konkursuose, taiau tokia
veikla labiausiai nukreipta paangius mokinius. Labiausiai mokiniai
pasigenda diskusij ir mokym, prevencinio darbo grupi veikloje
dalyvauja daugiausiai kaip klausytojai, aktyviai nejungiami
organizavim. Aktyvus sitraukimas padt tenkinti dmesio,
pripainimo, emocinio saugumo poreikius. Prevencinio darbo
grups
veikloje
nepakankamai
atsivelgiama
mokyklos
bendruomens poreikius, jos nariai neintegruojami bendr veikl,
prevencins grups veikl nedideliu mastu traukiami tvai (21,5
proc.), taip pat menkai atstovaujami mokiniai (mokini prezidentas
1 proc., mokiniai 14,7 proc.) bei vietos bendruomen (miestelio
bendruomens pirmininkas 1 proc.)100
Maiausiai akcentuojamos prevencinio darbo grupi veiklos sritys:
x
x
x
Mokyklos bendruomens poreiki tenkinimas (1,7

proc.);
Telkimas bendrai veiklai (2,6 proc.)
Darbas su socialins rizikos vaikais (1,1 proc.).
Mokyklose pastebima tendencija nesprsti sunki
vaik problem, akcentuojama tyrime Socialins
paslaugos eimoms. Pasak Vaik ir jaunimo
socializacijos
departamento
vyriausiosios
specialists
Auros
Birietiens,
mokyklose
pastebima poirio mokyklos nelankant arba
blogai besimokant vaik problema: Nra paslaptis,
kad tokius vaikus mokytojai iri truputl kitaip
nei kitus, nes tie blogiukai vadinamieji, i ties
blogiukai nra, bet yra problema su mokytoj
poiriu.
Mokini motyvacijos skatinimas (0,9 proc.).
ios sritys yra aktualios sprendiant mokyklos nelankymo

problemas, tad galima daryti prielaid, kad mokyklos nelankymas
nra aktyviai prevencinio darbo grups sprendiama problema.
Paymoje dl privalomojo mokymo iki 16 met utikrinimo Kazl
Rdos savivaldybje pabriama, jog nelankani ir blogai
lankani mokykl mokini problem sprendimo planavimui
prevencinio darbo grupse skiriamas minimalus dmesys. N
vienoje
mokykloje
komisij
darbe
nedalyvauja
policijos,
visuomens sveikatos prieiros, socialini institucij specialistai.
Akmens rajone atlikto tyrimo duomenimis, mokytoj nuomone
svarbiausia yra tv vietimas (93,1 proc.), mokini socialini
100
Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldybse veiklos vertinimas, 2005,
prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Prevencines_veiklos_%20ataskaita_2005_factus_domi
nus.pdf
56
gebjim ugdymas (86,2 proc.) bei individualios konsultacijos

(84,5 proc.). Taigi mokytojai mato sistemingos prevencijos
btinyb.101 Mokykl vadovai labiausiai akcentuoja prevencini
grupi vieiamj veikl. Nepakankamas dmesys skiriamas
socialini gdi ugdymui.
Kauno, Marijampols, iauli, Teli, Taurags apskrityse 2004 m.,
2005 m. atlikt patikrinim dl programos kartojimo bei mokini
nubyrjimo i bendrojo lavinimo mokykl mast ir prevencijos
metu nustatyta, jog daugumoje mokykl nebandoma iekoti
akademini, organizacini prasto lankomumo prieasi, nekeliama
klausim, susijusi su ugdymo turiniu, ugdymo proceso
organizavimu pamokos metu102. Ne visose tikrintose mokyklose
pakankamai inicijuojama ir vykdoma tiriamoji veikla mokini
mokymosi
motyvacijos,
mokymosi
problem,
mokymosi
Nesiaikinamos
pedagogins,
veiksmingumo
srityse.103
psichologins, socialins neskmi prieastys, o apsiribojama
formaliais, nieko nepareigojaniais nutarimais skirti daugiau
dmesio, toliau vesti lankymo apskait, tirti nelankymo
prieastis, silomos nuobaudos, mokytojai pareigojami grietinti
lankomumo
apskait,
lankytis
namuose,
nurodoma
Marijampols apskrityje atlikto patikrinimo ataskaitoje.104
Prevencinio darbo grups, siekdamos efektyvaus lankomumo
problem sprendimo turt ne vien organizuoti renginius, bet ir
nukreipti mokinius, kuriems kyla problem mokantis bendrojo
lavinimo mokyklose alternatyvias mokymo institucijas, sprsti
individuliai mokiniui kylanias problemas, traukti tvus
prevencin veikl. Neipltotas tarpinybinis bendradarbiavimas,
sietinas su informacijos, apibrtos veiklos stoka, nepasitikjimu,
l trkumu.
prevencinio darbo grupes mokyklose orientuotas Lietuvos
socialini pedagog asociacijos projektas pagal BPD 2.4 priemon
Vaik ikrentani i bendrojo lavinimo sistemos skaiiaus
mainimas,
stiprinant
prevencini
grupi
veikl
ugdymo
institucijose. iame projekte planuojama mokyti 150 naudos
gavj. Numatomi pedagog ir vairi srii specialist mokym
organizavimas ir vykdymas; prevencins grups koordinatori ir
konsultant mokymai.
101
Skirien, Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo prieasi ir pagalb teikiani specialist ir staig tinklo
tyrimas. Praneimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje
konferencijoje Rizikos grups vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini grinimas mokyklas
102
103
Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyrjimo i Kauno apskrities bendrojo lavinimo
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo
Marijampols apskrities Kazl Rdos savivaldybje, 2006, 2 3 psl., prieiga per internet:
ttp://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc
104
57
4. 2 Mokykl specialiojo ugdymo

komisija ir Pedagogins psichologins
tarnybos
4. 2. 1 Specialiojo ugdymo komisija
Pagal Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymo bendrsias
nuostatas vietimo staigose105 yra numatytos specialiojo ugdymo
komisijos (SUK), kurias sudaro grup specialist, sprendiantys
vietimo staigos vaik specialij ugdymosi poreiki pradinio
vertinimo, j siuntimo pedagogin psichologin tarnyb, ugdymo
organizavimo ir mokymo turinio klausimus.
Pagal 2000 m. rugpjio 17 d. sakym Nr. 1057 Dl vietimo
staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo
organizavimo tvarkos komisija sudaroma vietimo staigoje,
kurioje dirba ne maiau kaip 5 pedagogai, ikimokyklinio ugdymo
staigoje, specialiojoje ikimokyklinio ugdymo staigoje, bendrojo
lavinimo mokykloje, specialiojoje mokykloje, ugdymo centre.
Komisija sudaroma i 5 - 9 nari: vietimo staigos vadovo ar
vadovo pavaduotojo ugdymui; specialist - psichologo, specialiojo
pedagogo, logopedo. komisijos sudt ikimokyklinje ugdymo
staigoje ir specialiojoje ikimokyklinio ugdymo staigoje eina grups
aukltojai, pradinje mokykloje - klass mokytojai, pagrindinje ir
vidurinje mokykloje - klass ir dalyk mokytojai, specialiojoje
mokykloje ir ugdymo centre - vaik ugdantys pedagogai.
Pageidautina, kad komisijoje dalyvaujantys pedagogai turt
kvalifikacines kategorijas ir ne maesn kaip 5 met pedagogin
darbo sta, o dirbantys bendrojo ugdymo staigoje bt tobulin
pedagogin kvalifikacij specialiojo ugdymo srityje. komisij gali
bti rayti vietimo staigoje dirbantis socialinis pedagogas bei
sveikatos prieiros darbuotojas. Jei vietimo staigoje nra vieno,
keli ar n vieno specialisto (psichologo, specialiojo pedagogo,
logopedo), sudaroma specialiojo ugdymo komisija i 3 ar 5 nari.
komisij gali bti traukiami pedagoginje psichologinje tarnyboje
dirbantys specialistai, gavus j sutikim. 106
2006 metais vietimo ir mokslo ministerijos usakymu atlikto
tyrimo Psichologini pedagogini tarnyb veiklos veiksmingumas
duomenimis, daugumoje Lietuvos mokykl ir ikimokyklini staig
SUK teturi po 1 specialist, tik nedaugelis komisij gali visikai,
kompetentingai atlikti savo funkcijas, reglamentuotas vietimo ir
mokslo ministerijos 2000m. rugpjio 17 d. sakymu Nr. 1057 Dl
vietimo staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo
organizavimo tvarkos107. Piln ir nepiln SUK santykis alyje
1:10108. Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro sakyme
dl pedagogins ir psichologins pagalbos teikimo modelio109
105
Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas 1998 m. gruodio 15 d. Nr. VIII-969 Vilnius, 2 psl.
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Nr. 1057 Dl vietimo staig specialiojo ugdymo komisij
sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos, 2000m. rugpjio 17 d.
107
Psichologini pedagogini tarnyb veiklos veiksmingumas, 2006, 17 psl. prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/PPT_ataskaita.pdf
108
Ten pat 20 psl.
109
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl pedagogins ir psichologins pagalbos teikimo modelio,
2003 m. birelio 25 d. Nr. ISAK-897 Vilnius
106
58
situacijos analizje akcentuota specialist, ypa psicholog stoka

vietimo staig specialiojo ugdymo komisijose. Kai kurios didesns
vietimo staigos turi savo psichologus, specialiuosius pedagogus,
logopedus ir socialinius pedagogus. Ugdymo staigose dirbantys
specialistai pagal savo kompetencij teikia pirmines psichologines ir
specialisias pedagogines paslaugas. Tik nedaugelio vietimo
staig specialiojo ugdymo komisijos sudarytos i vis reikiam
specialist, t. y. jose yra trys specialistai psichologas, specialusis
pedagogas, logopedas. Situacijos analizje nurodoma, jog visus
btinus specialistus turinios mokyklos sudaro labai nedidel
Lietuvos mokykl dal. Apibendrinus 38 savivaldybi pateiktus
duomenis, aikja, kad tik 37 mokyklose i 569 veik specialiojo
ugdymo komisijos, sudarytos i vis reikiam specialist. Taigi tik
6,5 procento bendrojo lavinimo mokykl, esani 38 savivaldybi
teritorijose, turi specialist komandas, pajgianias atlikti
kompleksin moksleivio tyrim ir vertinim. Tarp komisij vyrauja
(toki yra apie 90 procent) turinios po 1 specialist, daniausiai
logoped arba specialj pedagog.110
4. 2. 2 Pedagogins psichologins tarnybos
Pedagogins psichologins tarnybos teikia specialij pedagogin ir
psichologin pagalb ugdymo staigoms, neturinioms savo
specialist, bei skiria specialj ugdym visais atvejais, kai
specialiojo ugdymo komisijose nra n vieno specialisto arba kai
bendrojo lavinimo programas btina adaptuoti. Atlieka psichologin
ir pedagogin vaiko vertinim. Taip pat turt prisidti prie
visuomens vietimo ir pedagog bei psicholog profesins
kompetencijos tobulinimo, atlikti psichologin vaik, j tv,
mokytoj konsultavim, rengti psichologins savitarpio paramos
bei korekcijos grupes vaikams, konsultuoti tvus dl vairi
socialins raidos, emocij ir elgesio sutrikim bei vykdyti vairias
prevencines programas.111 Pedagogini psichologini tarnyb (PPT)
veiksmingumui tenkinant specialij poreiki turini vaik
poreikius skirtas 2004 m. vietimo ir mokslo ministerijos usakymu
atliktas tyrimas Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo
ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant specialij poreiki
turini vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius bei
2006 m. tyrimas Pedagogini psichologini tarnyb veiklos
veiksmingumas. Pirmasis tyrimas irykino PPT darb ribojanius
veiksnius. PPT trksta vertinimo instrument ir metodini
priemoni. Todl ribojamas tarnybos darbo veiksmingumas.
Ugdytini ir kit ugdymo proceso dalyvi (pedagog, tv)
psichologini poreiki tenkinimas dl psicholog stokos PPT ir
ugdymo staigose yra problemikas. Darbuotoj trkum liudija ir
tai, jog specialist (psicholog, specialij pedagog ir kt.) darbo
krviai virija PPT veikl reglamentuojaniuose dokumentuose
nustatytas normas. Per dideli specialist darbo krviai neigiamai
veikia darbo kokyb, trukdo pilnavertikai atlikti visas PPT
deleguojamas funkcijas. Todl prasmingas intensyvus mogikj
PPT veiklos tobulinimo resurs mobilizavimas: tiek specialist
110
Ten pat.
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl prevencinio darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo
koordinavimo grupi savivaldybse sudarymo bei j veiklos krypi aprao patvirtinimo, 2004 m.
111
59
skaiiaus didinimas, tiek j kompetencij klimas, nes nustatant

specialiuosius ugdymo(si) poreikius dominuoja orientacija
sutrikim ir tam tikr normos neatitikim, taigi vertinamoji, o ne
rekomendacin informacija, vertinimo centras vaiko negal, o
ne negals situacija. Nepakankam specialist skaii liudija ir
faktas, jog PPT specialistai skiria daugiau laiko dokument
tvarkymui nei tiesioginiam darbui su vaiku. Tyrimo ataskaitoje
teigiama, jog nepakankamas alies PPT veiklos koordinavimo,
metodinio vadovavimo ir pagalbos lygis. Trksta bendros alies PPT
veiklos strategijos, PPT veiklos prioritet numatymo. Nra aikus
socialini poreiki vertinimo ir tenkinimo aspektas PPT lygiu, nes
tarnyboje nenumatyti socialini pedagog etatai, neapibrtos j
funkcijos.
Antrasis 2006 m. tyrimas irykina jau 2004 m. pastebt
tendencij apie PPT koncentracij vaik ir jo negals vertinim,
kai vaikas lieka vertinimo objektu, o ne proceso dalyviu. Kartu per
maai dmesio skiriama tv vietimui, tv kaip svarbi partneri
integravimui.
Akmens rajone atlikto tyrimo duomenimis, PPT tai institucija, su
kuria mokyklos glaudiausiai bendradarbiauja. Didioji dalis
apklaust mokytoj (60,3 proc.), susidr su mokymosi
problemomis, nukreipia mokinius psichologines pedagogines
tarnybas. Akmens rajone Pedagogin psichologin tarnyb kaip
galini padti veikti mokyklos nelankym vardija ir tredalis
apklaust tv. 112. iuo metu alyje yra 52 tarnybos. vietimo ir
mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausiosios
specialists Teresos Aidukiens teigimu, toks tarnyb skaiius yra
pakankamas, taiau svarbu stiprinti ias tarnybas metodine bei
mogikj resurs prasme: didinti darbuotoj kiek ir kelti j
kvalifikacij.
4. 3 Nepilnamei reikal inspekcija

Nepilnamei reikal inspekcijos (NRI) pareignai turi nustatyti
nelankanius mokyklos vaikus ir apie tai informuoti Vaiko teisi
apsaugos tarnyb (VTAT). NRI ne tik nustato, bet ir vykdydamas
nusikaltim ir teiss paeidim prevencij yra suinteresuotas
rpintis iais vaikais, nes vaikas, kuris nelanko mokyklos, pasak
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos
Vieosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausiosios
specialists Nomedos Cibarauskiens, yra potencialus NRI klientas:
kai vaikas ima nelankyti mokyklos, prasideda netinkamas elgesys,
apie kur informuojama policija.
Per rugsjo ir spalio mnesius mokyklos turi pateikti NRI sraus
vaik, kurie neatjo mokykl. Nepilnamei reikal inspektoriai
kartu su socialiniais pedagogais ir klass vadovais aikinasi, kodl
vaikas nelanko mokyklos. Pasak eksperts, yra vaik, kuriems
utenka klass aukltojo atjimo. Kitiems reikia policijos sikiimo
dl tv, nes vaikai yra neparuoti mokyklos lankymui, niekas
112
60
nesirpina, jog jie eit mokykl. Visus mokslo metus mokykla turi
informuoti nepilnamei reikal inspektori, kokie vaikai pradeda
nelankyti mokyklos. NRI stengiasi, kad kai jie gauna informacij
apie mokyklos nelankant vaik, mokykla bt padariusi savo darb
atsakingas asmuo turi bti paskambins ir isiaikins prieastis.
NRI priemons skirtos vaikams, nelankantiems mokyklos:
x
x
x
x
x
Tiksliniai reidai internetines kavines, turgavietes,

prekybos centrus pamok metu. Nustatoma, kurie
vaikai ne mokykloje, aikinamasi to prieastys.
NRI turi mokyklos nelankani vaik apskait,
vaikai yra kontroliuojami domimasi, ar jie neturi
problem, k jie veiks vasar. Vasar nelankantys
ar blogai lank mokykl yra stebimi.
NRI eina prevencinio darbo grup mokykloje.
ioje grupje turt bti sprendiama kiekvieno
vaiko problema.
iuo metu NRI pradjo vaik grinimo mokyklas
program.
Su
vietimo
skyriaus
atsakingu
pareignu
vainjama po mokyklas, stebimas ir analizuojamas
prevencinio darbo grupi darbas.
NRI kriterijai, pagal kuriuos vaikai raomi policij dominani

asmen grups apskait: vaikai, kurie nelanko mokyklos yra rayti
kaip vaikai, kurie nuolat valkatauja, bga i nam, nelanko
mokyklos iki 16 met. Dmesys koncentruojamas vaikus iki 16 m.
Prevencines priemones reikt taikyti ir vyresniems, kartojusiems
kurs ar pasitraukusiems i bendrojo lavinimo mokykl vaikams ir
jaunuoliams.
4. 4 Vaiko teisi apsaugos tarnyba

Vaiko teisi apsaugos tarnyba (VTAT) renka informacij apie
eimas savo kontroliuojamoje teritorijoje. Turdama informacij
apie eimas, ino, apie galim vaik neprieira, gali pateikti
informacij nepilnamei reikal inspekcijai, informuoti mokyklas.
VTAT specialistai eina prevencini grupi sudt bendrojo
lavinimo mokyklose. Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts
Tatjanos erniavskiens, Vaiko teisi apsaugos tarnyba turi
informacijos apie eimas ir turt j perduoti nepilnamei reikal
inspekcijai, policijai, o ne tada, kai vaikas jau buvo sulaikytas u
kok nors nusikaltim. i tarnyba yra vienintel, kuri atkreipia
dmes Vaik teisi konvencij, kurioje vaiku yra vardijamas
asmuo iki 18 m. su atitinkama vis vaik teisi apsauga.
4. 5 Seninijos
Seninijos, turdamos informacij apie savivaldybje gyvenanius
vaikus, taip pat turt bti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos agentais. Nelankani mokyklos vaik apskaitos
vykdymas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m.
rugpjio 4 d. nutarimu Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 m.
apskaitos tvarkos tvirtinimo negali vykti veiksmingai todl, jog
seninijos neturi vis duomen apie j teritorijoje gyvenanius
61
vaikus. Seninijos negali rinkti ir teikti savivaldybs administracijos

direktoriui duomen, reikaling mokyklinio amiaus vaik
apskaitai. Viena vertu todl, jog gyvenamosios vietos deklaravimo
funkcij vykdo migracijos tarnybos, kita vertus Vietos savivaldos
statyme numatyta, jog asmenys neturi i naujo deklaruoti savo
gyvenamosios vietos. Tarp i asmen yra mokiniai j mokymosi
laikotarpiu.113
Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij nuo 2007 m. sausio 1 d.
gyvendins savivaldybi seninijos. Nuo 2007 m. sausio 1 d. turt
pradti funkcionuoti nauja apskaitos tvarka, kurios pagrindas
vairi institucij duomen bazi lyginimas programine ranga.
Pagal naujj savivaldybs teritorijoje gyvenani vaik apskaitos
tvarkos apra, mokyklos nelankantis vaikas tai vaikas nuo 7 iki
16 met (skaitant ir eiameius, kuriems tais kalendoriniais
metais sueina septyneri), neintegruotas n vien i mokini
duomen bazi arba registruotas duomen baz, taiau daugiau
kaip vien mnes be pateisinamos prieasties nesimokantis pagal
privalomojo vietimo programas vaikas. Pagal apra numatoma,
jog seninijos darbuotojas eis nesimokani vaik iaikinimui,
mokyklos nelankymo prieasi nustatymui ir problem sprendimui
skirt vietimo ir mokslo ministerijos sudaryt Komisij. Seninij
atstovai gali eiti prevencinio darbo grupi mokykloje sudt.
4. 6 Alternatyvs bendrojo lavinimo

mokykloms prevencijos agentai
Kaip alternatyvs bendrojo lavinimo mokyklai prevencijos agentai,
yra aptariamos jaunimo ir suaugusij mokyklos, profesins
mokyklos, neformalaus ugdymo staigos bei dienos centrai. ie
prevencijos agentai danai sitraukia prevencins politikos
gyvendinim jau po asmen pasitraukimo i bendrojo lavinimo
mokykl, kai noras dirbti, dl kurso kartojimo viryta 16 met
amiaus riba, ntumas, polinkis praktin veikl, netinkamas
teorinis dstymo bdas kelia alternatyvi mokymosi galimybi
poreik. ie agentai, pagal savo galimybes siekia pritraukti
pasitraukusius i vietimo sistemos bei apsaugoti nuo pakartotinio
pasitraukimo i vietimo sistemos, todl j prevencinis darbas yra
reikmingas utikrinant prevencijos politikos gyvendinim ne tik
vaik iki 16 m., bet ir vyresni vaik ir jaunuoli atvilgiu.
4. 6. 1 Jaunimo mokyklos
Siekiant utikrinti privalom vaik mokymsi pradtos kurti
jaunimo mokyklos, skirtos pagrindinse ir vidurinse mokyklose
nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar dl kit
socialini-ekonomini prieasi bendrojo lavinimo mokykl
nelankantiems vaikams ir jaunuoliams114. 1993 m. jaunimo
mokykl koncepcijoje buvo apibrta, kad jaunimo mokykloje gali
mokytis 12-16 met mokiniai, turintys mokymosi sunkum, bei 1618 met mokiniai, dl socialini-ekonomini prieasi negalintys
113
LR vietimo ir mokslo ministerija, LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei Dl mokyklos nelankani

vaik, 2005 m. gruodio 2 d. Nr. 17-01-R-10415
114
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl jaunimo mokykl koncepcijos,2005 m. gruodio 12 d. Nr.
ISAK-2549.
62
lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. Taiau realiai tik 58 proc.

jaunimo mokykl mokini atitiko nustatyt ami. Todl buvo
btina surasti ir teisinti vairesnius jaunimo mokyklos modelius,
atitinkanius jaunuoli poreikius ir padedanius ukirsti keli
ankstyvajam pasitraukimui i vietimo sistemos.
Viena i peraugusi mokini buvimo jaunimo mokykloje
prieasi privalomas mokyklinis amius pasibaigia, kai vaikui
sueina 16 met, o pagrindin mokykl jis baigia 16,517 met,
jaunimo mokykloje ir vyresnis, paprastai dl antrameiavimo
kurioje nors emesnje klasje. Kita prieastis 16-17 met
dirbanio jaunimo klasi, skyri, suaugusij skyri, filial ar
mokykl stoka savivaldybse115.
2005 met Jaunimo mokykl koncepcijoje yra numatomas toks i
mokykl tikslas padti vaikams ir jaunuoliams grti nuosekliojo
mokymosi sistem, padedant jiems atstatyti mokymosi motyvacij,
sudarant slygas painti save, imokti sprsti gyvenime ikylanias
problemas ir isiugdyti atsparum neigiamai socialinei aplinkai.
Atsivelgiant skirtingas jaunimo tikslines grupes yra numatomi du
jaunimo mokykl tipai:
x
Jaunimo mokykla, skirta vaikams ir jaunuoliams, linkusiems
praktin
veikl,
turintiems
mokymosi
sunkum,
stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga
nesocializacin pagalba.
Jaunimo namai, skirti neteistiems vaikams ir jaunuoliams,
linkusiems vairias priklausomybes, bei vaikams ir
jaunuoliams, turintiems emocij ir elgesio sutrikim,
kuriems reikalinga pagerinti dvasin savijaut, susigrinti
mokymosi motyvacij. Jaunimo namuose sudaromos
slygos mokytis, gyventi ir dirbti, pasirengiant ivengti
socialini paeidim ir socialins izoliacijos.
tokias jaunimo mokyklas ar jaunimo namus priimami 12-17 met

bendrojo lavinimo mokykl, profesini mokykl I pakopos mokiniai,
negij pagrindinio isilavinimo, niekur nedirbantys ir nesimokantys
asmenys. Mokymas individualizuojamas ir integruojamas su
popamokine, papildomojo ugdymo veikla, ikiprofesiniu mokymu.
Mokiniui teikiama kur kas didesn nei kitose mokyklose
informacin, pedagogin, psichologin, specialioji, socialin
pedagogin, sveikatos prieiros pagalba. Ypatingas dmesys
skiriamas gero mikroklimato krimui, mokytoj ir mokini santyki
puoseljimui, nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su tvais,
be to, visiems mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas.
Nuo 1992 m. alyje steigtos ir veikia 25 jaunimo mokyklos, taiau
nuo 2004-2005 mokslo met jaunimo mokykl pltra sustojo.
Savivaldybs nesteigia jaunimo mokykl, nors mokini, paliekani
vietimo sistem, yra. Alytaus suaugusij ir jaunimo mokyklos
direktorius Gintautas Draugelis ekspertiniame interviu teig, kad
dabar liko 24 ar 23 mokyklos, nes dl l stygiaus jos neisilaiko.
Pagrindin prieastis - krepelio metodika, nes, pasak eksperto,
115
Payma dl jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo, 2004, Vilnius 1 psl.
63
tiek mokykl vadovai, tiek mokytojai ino, kad nuo krepeli

tiesiogiai priklauso j atlyginimai. Mokinio krepelis yra tiesioginiai
pinigai. Todl mokyklos yra linkusios nesisti vaik jaunimo
mokykl. Tai, eksperto nuomone, yra viena i pagrindini
prieasi, kodl neisilaiko jaunimo mokyklos.
Kitos problemos, su kuriomis susiduria jaunimo mokyklos, sietinos
su tuo, kad darbas iose mokyklose yra sudtingas ir auktos
kvalifikacijos mokytojui nepatrauklus. Be to, ikiprofesinio mokymo,
papildomojo ugdymo usimimus danai veda gamybininkai,
praktikai, nepakanka mokytoj kvalifikacijos tobulinimo program.
Psichologai yra tik 3 jaunimo mokyklose116. 2005 m. atlikto tyrimo
Jaunimo mokykl veiksmingumas duomenimis, mokykl darb
apsunkina ir tv abejingumas vaik ugdymui, patalp stoka,
nepritaikymas vairiapusikai veiklai, specialist trkumas (soc.
pedagog, psicholog). Esami specialistai yra silpni, per daug
mokytoj antraeilinink, mokomj priemoni stoka, mokytojai
neparengti darbui su sunkiais mokiniais117.
Taiau, i kitos puss, atlikto tyrimo Jaunimo mokykl
veiksmingumas duomenimis, iose mokyklose vaikams patinka jie jauiasi saugs, mokytoj ir draug palaikomi, pripainti. Ypa
pozityviai mokiniai vertina mokykloje sudarom galimyb dalyvauti
ygiuose,
projektuose,
ekskursijose,
ventse,
galimyb
konsultuotis su mokytojais118. Tyrime apklausti mokiniai teig, jog
iose mokyklose gali klausinti kol supranta, jauia didesn
mokytoj param, palaikym. Rezultatai rodo, kad 63,2 proc.
mokini jaunimo mokykloje i karto surado draug. Daugiau nei
pus dalyvavusi tyrime pritar teiginiui, jog i karto supratau,
kad tai mano mokykla. Daugiau nei tredaliui mokini pradioje
buvo sunkiau, taiau jiems padjo klass vadovas, socialinis
pedagogas, mokytojai, administracija. Taigi perjimas tokias
mokyklas teigiamai veikia vaik ir jaunuoli susigrinim
vietimo sistem.
4. 6. 2 Suaugusij mokyklos
Suaugusieji formaliai gali mokytis suaugusij mokymo centruose
ir suaugusiems skirtose mokyklose. Neformalaus suaugusij
ugdymo programos yra orientuotos 18 met ir vyresnio amiaus
asmenis, kurie siekia mokytis, plsti akirat, tobulinti kvalifikacij
bei gyti nauj kultrini ar socialini kompetencij. Jau yra
paruotas neformalaus suaugusij ugdymo staigose gyto
isilavinimo pripainimo dokumento projektas. 1999 metais buvo
patvirtintos suaugusij neformalaus ugdymo programos ir
suaugusij neformalaus ugdymo finansavimo tvarka119.
Naujoje vietimo statymo redakcijoje (2003 m.) nurodoma
neformaliojo suaugusij vietimo paskirtis sudaryti slygas
116
Payma dl jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo 5 psl.

Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
80
118
Ten pat.
119
VJRT tinklapis. http://www.jrd.lt/
117
64
psl.
prieiga
per
internet:
asmeniui mokytis vis gyvenim, tenkinti painimo poreikius,

tobulinti
gyt
kvalifikacij,
gyti
papildom
kvalifikacij.
Neformalusis suaugusij vietimas teikiamas kiekvienam j
pasirinkusiam mokiniui, ne jaunesniam kaip 18 met amiaus.
Neformaliojo vietimo bdu asmens gyta kompetencija gali bti
pripastama kaip formaliojo vietimo programos ar kvalifikacijos
dalis Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka
arba
auktosios
mokyklos
nusistatyta
tvarka.
Siloma
reglamentuoti informalj vietim (saviviet), kurio paskirtis
suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankikai ir savaimikai
mokytis remiantis supania informacijos erdve (bibliotekos,
iniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir i kit perimama
gyvenimo patirtimi. Taip pat teigiama, kad informaliojo vietimo
(savivietos) bdu asmens gyta kompetencija gali bti
pripastama kaip formaliojo vietimo programos ar kvalifikacijos
dalis Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka.
2004 m. pagal 2.4 priemon parengta keletas projekt, kuriuose
numatomas suaugusij alternatyvi mokymosi galimybi krimas,
padsiantis gyvendinti jaunimo nuo 18 iki 25 m. ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencij. Akmens rajono
savivaldybs Suaugusij mokymo centrui gyvendinant projekt
Mokymo form ir program priartinimas prie skirting suaugusij
grupi poreiki kurti trys padaliniai, kuriuose per projekto
gyvendinimo laikotarp numatoma 243 suaugusiesiems sudaryti
slygas mokytis ir gyti pagrindin bei vidurin isilavinim, teikiant
mokymo paslaugas nuotoliniu ir neakivaizdiniu bdu ariau
gyvenamosios vietos. Daug technologijos ir verslo mokyklos
projekte Socializacija mokantis numatoma pltoti suaugusij
vietimo sistem, kuri leist suaugusiesiems, kurie dl vairiausi
prieasi negijo pagrindinio isilavinimo ir dl to neturi galimybi
sigyti profesin kvalifikacij, leidiani sitvirtinti iuolaikinje
darbo rinkoje, gyti pagrindin isilavinim.
4. 6. 3 Profesins mokyklos
Asmenims,
kurie
nesidomi
bendrojo
lavinimo
mokyklose
teikiamomis akademinmis iniomis ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos rizika yra didesn. Patrauklaus profesinio
mokymo galimybi sudarymas maina pasitraukimo i vietimo
sistemos mastus, teigiama tarptautinio tyrimo Study on Access to
Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers
ataskaitoje120. Tokiu bdu profesins mokyklos tampa vienu i
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencins politikos
agent.
1997 metais buvo priimtas Profesinio mokymo statymas.
statymas nustat profesinio mokymo sistemos srang ir tvirtino
valstybs institucij ir visuomenini partneri tarpusavio
bendradarbiavimu paremt profesinio mokymo sistemos struktr.
120
internet:
%20ES%20Fulham%20Road%22.
65
1998 metais buvo patvirtinta Profesinio mokymo Baltoji knyga ir,

kiek vliau, j seks Veiksm planas. iuose dokumentuose buvo
vardinti esminiai profesinio mokymo sistemos reformos momentai:
buvo tikimasi, kad profesinio mokymo sistema ilgainiui taps atvira
ir kompleksine ugdymo sistema, kuri bt glaudiai susijusi su
kitais vietimo sistemos lygiais ir organizuojama atsivelgiant
socialinius, ekonominius ir kultrinius atitinkamam regione
gyvenani jaun moni poreikius121.
Pagal Profesinio mokymo statym, profesinse mokyklose gali
mokytis neturintys ar siekiantys patobulinti profesinius gdius,
arba siekiantys sigyti kit profesij jaunuoliai nuo 14 met.
Profesinse mokyklose perteikiama pagrindinio profesinio mokymo
programa apima teorines inias ir praktin profesijos mokym
(praktik atliekant paioje ugdymo staigoje arba toje srityje
besispecializuojanioje monje) bei bendrsias, bendrojo ugdymo
staigose teikiamas, inias.
Egzistuoja ie profesinio mokymo staig tipai:
x
x
x
profesins mokyklos, kuriose suteikiami teoriniai ir praktiniai

atitinkamos profesijos pagrindai bei bendrj isilavinim
atitinkanios inios;
profesinio mokymo centrai ir specials kursai, kuriuose
suteikiami teoriniai ir praktiniai atitinkamos profesijos
pagrindai;
specialios profesinio mokymo staigos, orientuotos speciali
poreiki turinius asmenis (negaliuosius, nuteistuosius ir
t.t.). ie asmenys gali lankyti ir pirmuose dviejuose
punktuose ivardintas profesinio mokymo staigas.
Profesinms mokykloms bdingi dideli nubyrjimo mastai.

Pavyzdiui, Kauno apskrityje fiksuojama, jog 2002 2004 m. m.
nubyrjo apie dvideimt procent profesini mokykl mokini.
Nubyrjimas neymiai maja.122 Nubyrjimas siejamas su sunkia
materialine padtimi, mokymosi motyvacijos stoka, nepaangumu
moksle, prastu lankomumu, sveikatos sutrikimais, eiminmis
aplinkybmis, ivykimu usien. Profesinse mokyklose mokiniai
nepaliekami kartoti kurso, turintys siskolinim gali likviduoti juos
auktesniame kurse. Tokia profesini mokykl praktika fiksuojama
visose apskrityse atlikt patikrinim ataskaitose. I profesini
mokykl mokiniai danai alinami u mokini elgesio taisykli
paeidimus, u nepaangum ir pamok nelankym. Savo noru
nutraukto
mokymosi
prieastimis
vardijamos
eimynins
aplinkybs, socialin padtis, ivykimas usien, sidarbinimas.
Tokios nepalankios ankstyvojo pasitraukimo prevencijai slygos
sietinos su pasenusia profesinio rengimo sistema Lietuvoje.
Vieosios politikos ir vadybos instituto parengtoje Pasirengimo
121
http://www.vjd.lt
majimo pokytis sudaro 2,1 proc. nuo bendro apskrities profesini mokykl mokini skaiiaus.
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf
122
66
optimaliai profesinio ugdymo infrastruktros pltrai123 galimybi

studijoje teigiama, jog Lietuva pagal darbo jgos dalyvavim
formaliajame ir neformaliajame mokyme yra tarp trij labiausiai
atsiliekani ES ali. alies profesinio rengimo sistema, pagrsta
valstybiniu usakymu yra nepakankamai lanksti124. Atlikta analiz
leidia teigti, jog profesinio rengimo staig infrastruktra yra
prastos bkls, reikalaujanti investicij125.
Lietuvoje jau imtasi gerinti profesinio rengimo srit. 2004 m. i ES
struktrini fond buvo finansuoti trys stambs projektai pagal
BPD 2.4 priemon, susij su profesiniu mokymu. Vienas j Ukmergs technologij ir verslo mokyklos projektas Jaunimo
ugdymo mokymo sistema Ukmergs auktesniojoje verslo
mokykloje. Pagrindinis tikslas: kokybikos profesinio mokymo
sistemos sukrimas ir diegimas Ukmergs technologij ir verslo
mokykloje, skatinant pasilikti jaun mog vietimo sistemoje iki
jis gyja profesin kvalifikacij bei skatinant gebjim usitikrinti
uimtum darbo rinkoje. Projektu sprendiamos problemos:
ikritusij jaun moni i mokymo sistemos skaiiaus
didjimas;
mokytoj,
profesijos
mokytoj
bei
dstytoj
pedagogins, dalykins technologins kvalifikacijos neatitikimas
ES standartams; rengiamos specialybs, mokymo programos
neatitinka regiono darbo rinkos poreiki. Projekto udaviniai:
x Sudaryti slygas kokybik, vietins darbo rinkos ir
socialinius
poreikius
atitinkani
bei
ES
keliamus
reikalavimus atitinkani mokymo paslaug teikimui.
x Pasirengti nauj mokymo program, paklausi specialybi
diegimui, kvalifikacijos klimui, sistemos mokymuisi vis
gyvenim sukrimui.
x Utikrinti profesinio mokymo paslaug prieinamum, bei
patogum naudotis teikiamomis paslaugomis nutolusi
region gyventojams.
x Sudaryti slygas besimokantiems naudotis informacini
technologij (IT) teikiamomis galimybmis mokymosi ir
tobuljimo tikslais.
x Sudaryti slygas profesijos mokytoj kvalifikacijos klimui,
j pagrindini gebjim ugdymui, bei gdi, dirbant su
specialij poreiki asmenimis (ikritusiais i bendrojo
lavinimo sistemos mokiniais, negaliais mokiniais ir
studentais).
x Sudaryti slygas atnaujinti profesijos mokytoj ir dstytoj
dalykin-technologin kompetencij.
Projekto naudos gavjai, 37 profesijos mokytojai (20 moter, 17
vyr) patobulinsiantys kvalifikacij. Yra suprojektuotos 4 mokymo
programos naujoms specialybms; atnaujinta automechaniko
specialybs mokymo programa, bet vargu ar tai stipriai prisidt
prie visos Lietuvos profesinio mokymo tobulinimo.
123
Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastruktros pltrai galimybi studija, Vieosios politikos ir
vadybos institutas.2006.
124
Ten pat, p. 5 .
125
Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastruktros pltrai galimybi studija, Vieosios politikos ir
vadybos institutas.2006, p.138.
67
Kitas projektas - Ikritusi i profesinio mokymo sistemos ir

negijusi kvalifikacijos jaunuoli profesinis mokymas ir rengimas
tstinms studijoms yra vykdomas Vilniaus paslaug verslo
darbuotoj profesinio rengimo centre. Projekto tikslas - sudaryti
slygas
profesins
kvalifikacijos
negijusiems
mokiniams,
ikritusiems i profesinio rengimo sistemos, grti profesin
mokykl, tuo utikrinant skming jaunuoli integracij
konkurencing darbo rink. Projekto veiklos: kirpj, dekoratyvins
kosmetikos ir aukli specialybs mokymo bazi renovavimas ir
vaik socializacijos kambario (aukli pradinio praktinio mokymo
bazs) rengimas, sudarant slygas grti paslaug verslo
darbuotoj profesin rengimo centr ir modernioje mokymo
aplinkoje gyti iuolaikinius darbo rinkos reikalavimus atitinkanias
specialybes.
Projekto laukiami rezultatai: bus sukurtas mechanizmas,
skatinantis jaun mog pasilikti vietimo sistemoje, iki jis gis
profesin kvalifikacij. Bus sukurta patraukli iuolaikika mokymosi
aplinka,
naudojant
modernias
profesines
ir
informacines
technologijas. Bus parengta nauja kirpjo modulinio kreditinio
kaupiamojo mokymo programa, kuri leis utikrinti patrauklesn
mokymosi tstinum auktesnje profesinio rengimo pakopoje.
Projekto gyvendinimo metu bus diegti novatoriki profesijos
mokytoj ir moksleivi rengimo metodai. Sugrinant profesinio
mokymo sistem ikritusius jaunuolius ir sudarant jiems
moderni mokymosi aplink bei papildomas socialines mokymosi
slygas (organizuojant vaik prieir), bus skatinama jaun
socialiai izoliuot moni reintegracija profesinio vietimo
sistem. Bus sukurtas jaun motin ikritimo i profesins mokymo
sistemos prevencijos modulis: jaunos motinos, gaudamos
papildomas socialines paslaugas (vaik prieira), turs galimyb
po akademini atostog tsti mokymsi, nedarydamos dideli
pertrauk ir neikrisdamos i vietimo sistemos.
Treias projektas pagal BPD 2.4 priemons 2005 m. kvietim - V
Amat mokyklos Sodiaus meistrai projektas Nauj program ir
dualaus mokymo metodikos krimas ir diegimas amat mokykloje
Sodiaus meistrai. Bendrasis projekto tikslas sudaryti slygas
gyti paklausi profesij jaunuoliams, neturintiems pagrindinio
isilavinimo, mokantis pagal dualinio mokymo metodik. Dualinis
mokymas Pagrindins projekto veiklos: kulinaro ir stogdengio
program pagal dualaus mokymo metodik I ir II pakopoms
sukrimas ir parengimas; moni mokini darbinimui praktikos
metu paieka; nauj program pateikimas akreditacijai; program
diegimas. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas imokyt
naudos gavj skaiius sieks 29 asmenis. Projekto udaviniai:
x
x
x
Vystyti profesinio mokymo infrastruktr, gerinti teikiam

paslaug kokyb;
Garantuoti
auktos
kokybs
profesin
mokym
ir
sidarbinimo galimybes mokiniams; - Rengti darbo rinkoje
perspektyvi specialybi specialistus;
Utikrinti kokybik mokymosi paslaug prieinamum kaimo
vietovse gyvenantiems vaikams, buvusiems gatvs
vaikams ir jaunuoliams, priklausantiems socialins rizikos
grupms.
68
io projekto stiprioji pus nauj mokymo metod diegimas,

mokymo priartinimas prie besimokanij sugebjim bei poreiki,
taip ivengiant egzistuojanios profesinio ugdymo sistemos
trkum stagnacijos ir nelankstumo.
4. 6. 4 Neformalaus ugdymo staigos
Neformalaus ugdymo staigos vis labiau tampa lygiaveriais
gyvendinimo partneriais alia kit prevencijos agent. Neformalaus
ugdymo staigos organizuoja tiek vairias popamokines veiklas
paioje mokykloje, tiek daugyb neformalaus ugdymo galimybi u
mokyklos
rib.
ia
nema
vaidmen
atlieka
vairios
nevyriausybins organizacijos, pajgios organizuoti patraukli
veikl vairi rizikos grupi vaikams ir jaunuoliams bei tokiu bdu
atlikti netiesiogin prevencin funkcij. Danai sitraukimas tokias
veiklas mokykloje pakelia motyvacij ir mokyklos lankymui,
uklupus vairioms asmeninio ir socialinio pobdio problemoms.
Neformalaus ugdymo staigos veikia pagal naujoje vietimo
statymo redakcijoje apibrtos i formaliojo, neformaliojo ir
informaliojo vietim susidedanios vietimo sistemos principus.
iame statyme neformalusis vietimas apibriamas kaip
vietimas, vykstantis pagal vairias vietimo poreiki tenkinimo,
kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos gijimo
programas. Neformaliojo vietimo suteikti gdiai gali bti
formaliai pripastami Vyriausybs.
Neformalus papildomas ugdymas apima tokias veiklos sritis, kurios
anksiau buvo vadinamos papildoma mokykla arba popamokine
veikla. Pastarosios papildomo ugdymo sritys buvo vertinamos kaip
sudedamoji vietimo sistemos dalis, o u j finansavim buvo
atsakinga valstyb. Iki 2002 met neformalus ugdymas nebuvo
aikiai apibrtas ir vardintas kaip savarankika, vietimo
sistemoje taikom mokymo program dalis. Daniausiai jis buvo
vardijamas kaip viena i naujai atsiradusio jaunimo darbo srii
(pvz.: nevyriausybini jaunimo organizacij veikla). Tiriant
vietimo sistemoje taikomas mokym programas, galima iskirti tik
pakankamai aikiai apibrt suaugusij neformal ugdym.
Naujoje vietimo statymo redakcijoje yra aikiai atskirtos vaik
neformalaus ugdymo ir suaugusij neformalaus ugdymo
svokos. Neformalus vaik ugdymas orientuotas asmenis iki 18
met amiaus, o neformalus suaugusij ugdymas visus
vyresnius. Pagrindinis neformalaus vaik ugdymo tikslas - sukurti
slygas, leidianias vaikams ir jauniems monms socializuotis,
painti, tobulti ir realizuoti save. Kitas svarbus momentas yra tai,
kad bet kuri neformalaus ugdymo sistemos grandis (pvz.:
nevyriausybins jaunimo organizacijos) yra pripastama kaip
bendros vietimo sistemos dalis. Vertinant tai, galima pripainti,
kad naujoji statymo redakcija yra ymiai patobulinta.
Visgi naujoje vietimo statymo redakcijoje (2003 m.) neformalus
vaik ugdymas yra labiau siejamas su popamokine veikla
breliais, o ne alternatyvia mokymo forma, naujais mokymo
metodais. Danai mokyklos nelankymas yra siejamas su
netinkamais visiems mokiniams ini perteikimo metodais. Tai ypa
69
reikmingas vaik, orientuot praktin mokymsi, atveju, nes

mokykloje inios yra pateikiamos teorikai. Kai neformalaus
vietimo samprata apima tik uklasin veikl, o ne alternatyv
pagrindiniam isilavinimui neformalaus vietimo samprata yra
dirbtinai susiaurinta, be to, tai, ekspert nuomone, apsunkina ir
neformalaus ugdymo organizacij finansavim.
4. 6. 5 Dienos centrai
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos priemone
galt tapti aktyvesnis dienos centr vystymas bei aktyvesnis
mokyklos, Nepilnamei reikal inspekcijos bendradarbiavimas su
dienos centrais. dienos centrus, kuriuose ugdomi socialiniai
gdiai, didinamas uimtumas, galima popamokin veikla, yra
specialist socialinis pedagogas, psichologas, socialinis
darbuotojas, galintys padti vaikui ir jo eimai sprsti problemas,
paskatinanias vaik nelankyti mokyklos, galt bti nukreipiami
mokiniai, kuriems mokykloje kyla problem, siekiant atstatyti
mokymosi motyvacij bei padti sprsti mokiniui kylanius
sunkumus. Akmens rajone vykdytame tyrime nustatyta, kad
mokiniai ir j tvai i vis su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencija susiet institucij, labiausiai pasitiki dienos
Policijos
jaunimo
klubo
eksperts
Tatjanos
centrais126.
erniavskiens,
ilg
laik
dirbusios
nepilnamei
reikal
inspektore, nuomone, Nepilnamei reikal inspekcija turt
rekomenduoti skaitoje esantiems vengiantiems lankyti mokykl
vaikams dienos centrus.
Interviu su ekspertais127 rodo, jog mokyklose stengiamasi
bendradarbiauti
su
dienos
centrais,
nevyriausybinmis
organizacijomis. Ir is bendradarbiavimas ekspert laikomas
efektyvia priemone padti mokiniui, kai kyla ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos rizika. Pasak Sietuvos vidurins
mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukiens, ioje
mokykloje stengiamasi bendradarbiauti su NVO tam, kad bt
pratstas mokyklos poveikis vasar - vaikai nelikt be uimtumo:
Vasar mokytojai ieina atostog, ir tarsi vaikai pasilieka be tokios
globos ir prieiros. Mes stengiams rasti draug, kurie gyvendins
ms idjas ir per vasar. Senamiesio vidurins mokyklos
psichologs Zofijos Salietis teigimu, mokykla bendradarbiauja su
dienos centrais. Dienos centre esantys savanoriai padeda
mokiniams paruoti nam darbus. Mokiniai ten bna iki 18 19 h.
Dienos centro geros praktikos pavyzdys

6 tojo Vilniaus policijos komisariato steigta vieoji staiga
Policijos jaunimo klubas
126
127
Remiamasi Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukiens, Sietuvos
vidurins mokyklos psichologs Danguols Januiens, Senamiesio vidurins mokyklos psichologs
Zofijos Salietis suteikta informacija.
70
Siekiant sistemingo darbo su vaikais ir jaunuoliais

patenkaniais nepilnamei reikal inspekcijos skait (
i skait patenka ir mokyklos nelankantys vaikai nes
Lietuvos Respublikos vietimo statymas reglamentuoja
privalomj mokymsi iki 16 m.) steigtas policijos jaunimo
klubas, siekiant utikrinti sisteming veikl su mintaisiais
asmenimis.
Klub lanko asmenys nuo 5 6 met iki 25 29 met.

Jame integruojami skirtingo lygio problemas patiriantys
(vaikai i socialiai remtin eim, mokyklos nelankantys,
elgesio problem turintys, nubausti ir atleisti nuo bausms
lygtinai, besigydantys reabilitacijos centre narkomanai) ir
neturintys toki problem (slyginai normals) vaikai,
lankantys klub popamokins veiklos (breliai) tikslais.
iame centre beveik visi vaikai ir jaunuoliai neturi
pagrindinio isilavinimo. Pasak Policijos jaunimo klubo
eksperts Tatjanos erniavskiens, yra nebaigusi 4 5
klasi, 17 met vaikai bna nebaig penktos, etos klass.
Ekspert vardija socialines ekonomines tokios padties
prielaidas bei j struktrinius veiksnius: O todl, kad jau
amius toks, kad jau neisi vidurin mokykl, tai jie lieka
gatvse todl, kad darbo bira nepriima kursus jie neturi
isilavinimo. Vakarin mokykla priima, bet jiems reikia
dirbti, amius neleidia jau ant tv sdt nugaros. Bet
daniausiai, kad ir tvai nedirba. Arba alkoholikai, arba
visai nra eimos. Su tokiais vaikais yra problemos, kai
jiems reikia ir mokytis, ir dirbti. ia ieina udarytas ratas.
Dienos centre dirba 2 socialins pedagogs, psichologas,
policijos pareign, kuri kuruoja vis staig ir yra
atsakinga u teisin vietim, administracija, breli
vadovai. Eksperts nuomone, svarbu sistemingas darbas su
problem patirianiais vaikais ir jaunuoliais, kartu j
neatskiriant nuo kit vaik ir jaunuoli, kurie neturi toki
problem.128 Klube esanio vaiko problemos sprendiamos
kompleksikai: skambinama mokykl, kontroliuojama,
kaip vaikas (jaunuolis) j lanko. Domimasi, kaip gyvena
vaiko, jaunuolio eima. Kreipiamasi VTAT, NRI,
savivaldybs vietimo departament. Socialinis pedagogas
organizuoja dienos centr, kur mokiniai gali ateiti
pasibaigus pamokoms, atostog metu, rpinasi maitinimu,
bendrauja su tvais, vykdo ekskursijas. Kiekvieno vaiko,
eimos problemos sprendiamos individualiai. Mokiniams
padedama ruoti pamokas. Klube padedama grinti vaik
mokykl. Dirbama su eimomis: Jeigu tu dirbi ir nori kad
bt rezultatas, tu turi dirbti su visa eima. Profilaktinis
128
Neatskyrimo svarb, neskirstimo probleminius ir neprobleminius vaikus akcentuoja ir Vaik ir jaunimo

socializacijos departamento vyriausioji specialist Aura Birietien.
71
tv pokalbis su specialistais klube. Pasak eksperts, tvai

neino savo teisi, pareig.
Eksperts nuomone, svarbus dienos centro, esanio

mokykloj ar savivaldybs steigto klubo bendradarbiavimas
su NRI. NRI turdami sraus vaik galt juos nukreipti
dienos centrus.
Galimi vairs dienos centr organizavimo bdai, pavyzdiui,

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projekte
Ikritusi i mokyklos mokini grinimas pagal BPD 2.4
priemon numatomas tarpins grandies tarp gatvs ir mokyklos
vystymas - steigiamos uimtumo (papildomo ugdymo) grups
mokykl palikusiems ir blogai mokykl lankantiems mokiniams.
pads
ios
grups,
teigiama
projekto
pristatyme129,
pasitraukusiems i vietimo sistemos bei blogai lankantiems
mokiniams atstatyti mokymosi gdius, pasijusti saugiems,
susirasti draug. Mokymas iose grupse vyks per praktin veikl ir
praktini gdi ugdym. Uimtumo grupje dirbs mokytojas ir
specialusis pedagogas. Toki papildomo uimtumo grupi modeliai
bus ibandyti eiose savivaldybse.
Visgi
mokykl
bendradarbiavimas
su
nevyriausybinmis
organizacijomis yra maai ivystytas. Mokykl ir kit ankstyvojo
pasitraukimo
i
vietimo
sistemos
prevencijos
agent
(Nepilnamei reikal inspekcijos, Vaiko teisi apsaugos tarnyba)
bendradarbiavimas su NVO, dienos centrais bt veiksmingo
prevencinio darbo galimyb. Tyrimo Prevencinio darbo grupi
mokyklose
ir
koordinavimo
grupi
savivaldybse
veiklos
130
vertinimas duomenimis , mokyklose esanios prevencinio darbo
grups maiausiai i galim prevencinio darbo partneri
bendradarbiauja su nevyriausybinmis organizacijomis. Mokykl
bendradarbiavimo
su
dienos
centrais
galimybms
bei
veiksmingumui nra skirta isamesni tyrim.
129
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, valstybins svarbos projektas Ikritusi i

mokyklos mokini grinimas, 4 psl., prieiga per internet: http://www.sppc.lt/index.php?63225463
130
prieiga
per
internet:
nus.pdf
72
5. MOKYKLOS NELANKYMO PRIEASTYS
Siekiant ianalizuoti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos

prevencins politikos priemones, svarbu suprasti, kokias mokyklos
nelankymo prieastis jos yra (turt bti) orientuotos. ioje dalyje
pateikiamos galimos asmenins bei socialins ekonomins
mokyklos nelankymo prieastys, analizuojant struktros galimybes
jas patenkinti. Kadangi tyrimo tikslas yra pateikti rekomendacijas
formavimui, pagrindinis dmesys yra skiriamas galim struktrini
veiksni, lemiani mokyklos nelankym arba sustiprinani
asmenines bei socialines-ekonomines ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prieastis paiekai. ioje dalyje prieasi
analiz atliekama antrins literatros analizs131 bei ekspertini
interviu bdu.
Galimas mokyklos nelankymo prieastis galima suskirstyti tris
pagrindines grupes:
x
x
x
Asmeninio pobdio prieastys;

Socialins ekonomins prieastys;
Struktrins sistemins prieastys.
Renkant duomenis apie mokyklos nelankanius vaikus pagal

132
sutelkiamas dmesys psichologinius bei
nelankymo prieastis
socialinius ekonominius veiksnius. Mokymosi motyvacijos stoka ir
socialin ekonomin eimos situacija paprastai nurodomos kaip
133
dvi pagrindins mokyklos nelankymo prieastys . i veiksni
131
Tematik lieiani praktini tyrim ir mokslins literatros bei pirmini altini: privalomojo mokymo
utikrinimo savivaldybse patikrinim ataskait ir teisini akt analiz.
132
vyriausybs
nutarimas
1997
m.
rugpjio
4
d.
Nr.889,
prieiga
per
internet:
Statistika renkama pagal 10 prieasi: nenori mokytis; neveikia mokymo turinio, konfliktuoja su
mokytojais, tingi, nori dirbti, nori mokytis jaunimo mokykloje, nori mokytis amato ir panaiai; neleidia
tvai; sunki materialin bkl; turi negal; asociali eima; dirba; valkatauja; nelanko dl kitoki
prieasi.
133
Pedagog teigimu, mokymosi motyvacijos trkumas ir nepalankios eimynins aplinkybs tampa
pagrindinmis blogo lankymo prieastimis. Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Marijampols
Kazl
Rdos
savivaldybje,
2006,
2
psl.
prieiga
per
internet:
http://www.marijampole.aps.lt/documents/sp/pmkr.doc;
Informacija
dl
privalomojo
mokymo
utikrinimo
Jonavos
rajono
savivaldybje,
2006,
2-3
psl.,
prieiga
per
internet:
(http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOM
OJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22; Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo
iauli rajono savivaldybs bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 4 psl., prieiga per internet:
http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf; Payma dl
privalomojo mokymo utikrinimo Bir rajono savivaldybje, 2006, 4 psl. prieiga per internet:
MO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22; iauli apskrities virininko administracijos valstybins
vietimo prieiros skyrius: Payma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i bendrojo
lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij, 2005, 8, 10 psl. prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc
Daniausiai nurodomos mokyklos nelankymo prieastys yra susij su ema mokymosi motyvacija,
nenoru mokytis bei socialinmis moksleivio ir jo eimos slygomis. 2003 metais nurod tredalis
moksleivi nelankanij mokykl .Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 15 psl., prieiga
per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc
73
konstatavimas yra nepakankamas ir sudaro galimybes deleguoti

mokyklos nelankymo problem paiam vaikui ir jo eimai,
nesiimant jos sprsti.
Mokymosi motyvacija visa tai, kas mokin skatina mokytis. Ji
kinta brstant asmenybei bei keiiantis iorinms aplinkybms,
taiau turi savyje ir stabilumo element, kurie leidia ilaikyti
individo santykin veiklos tstinum ir produktyvum vairiomis
slygomis. Tai yra sudtingas konstruktas, lemiamas daugelio
veiksni. J veikia polinkis bendrauti ar bti udaresniu, vaiko
nerimastingumas, orientacija skm ar neigiam pasekmi
vengim, valdios motyv. (Rupien 2000, 44 45)
Mokymosi motyvacijos stoka ir mokyklos nelankymas sudaro
udar problem rat. Nelankant mokyklos susidaro ini spragos,
mokiniui tampa sunkiau mokytis. Tai maina mokymosi motyvacij,
ir vaikas neina mokykl, teigia Vilniaus Sietuvos vidurins
mokyklos socialin pedagog Danguol Januien. Kaip mokymosi
motyvacijos trkumo prielaidas minta ekspert vardija vertybi
sistem, gyvenim gatvje, santykius su draugais, santykius su
mokytojais. Tai liudija, jog mokymosi motyvacijos stoka nra
atskiras veiksnys, o greiiau pasekm, kuri sukelia kiti asmeninio,
socialinio, ekonominio ar struktrinio pobdio veiksniai. Siekiant
mainti mokyklos nelankymo mastus, reikminga suvokti
mokymosi motyvacijos stok veikianias prielaidas bei galimybes
paveikti jas struktrini priemoni pagalba, sudarant sistemines
galimybes pokyiams.
Nenorinio mokytis vaiko stereotipas apibriamas tokiais
asmenybs bruoais kaip nesugebjimas ir tingjimas mokytis,
nelaimingumas,
netvarkingumas,
neskmingumas,
teigia
mokymosi motyvacijos stok tyrinjusi Liudmila Rupien (2000,
196). Autor, taip pat ir Remigijus Civinskas, Vita Levickait, Ilona
Tamutien (2006, 18) pabria, kad nra vientiso, tipiko
vengianio lankyti vaiko paveikslo: iuolaikiniame akademiniame
mokyklos nelankymo tyrim lauke vyrauja nuostata, kad rizikos
veiksni sryis nra vienpusikai grstas prieasties ir pasekms
apibrtimi. Taip pat akcentuojama individuali, kiekvienam
mokiniui bding, prieastini poymi analizs, atsisakant kurti
pamok nelankani, ikritusi i vietimo sistemos mokini
tipus, svarba. (Civinskas et al. 2006, 21 22)
Remiantis Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
organizuot konferencij metu skaitytais praneimais134, vietimo ir
elvien, Daiva. 2006. Antros galimybs slyg pltojimas ikritusiems i bendrojo lavinimo sistemos
Vilniaus mieste Praneimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje
konferencijoje Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs,
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
14
psl.
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc
134
konferencijoje Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs
Civinskas, Remigijus, Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik problem ir poreiki
74
mokslo ministerijos usakytais tyrimais: Neskmingo mokymosi

mastai ir prieastys 2003 m., Mokymosi neskms: mastai ir
prieastys 2004 m., vietimo pagalba bendrojo lavinimo
mokyklose 2005 m., Jaunimo mokykl veiksmingumas 2005 m.,
ekspertine nuomone, dr. V. . Jonyniens ir dr. L. Dromantiens
straipsniu Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje,
Liudmilos Rupiens darbu Nenoras mokytis socialinis
pedagoginis reikinys 2000 m., Remigijaus Civinsko, Vitos
Levickaits ir Ilonos Tamutiens monografija Vengiani lankyti
mokykl vaik problemos ir poreikiai 2006 m. galima suformuluoti
ias mokyklos nelankymo prieastis:
Asmeninio pobdio veiksniai:
x gimtos,
su
mokinio
asmenybe
susijusios
prieastys;
x Mokymosi sunkumai (neparuoiami nam darbai,
bijoma blogo vertinimo, bijomasi nepateisinti
mokytojo lkesi, nespjama kartu su kitais);
x gdi stoka: atsakomybs stoka, gyvenimo
gdi stoka, gdi mokytis stoka;
x Emocinis
psichologinis
nesaugumas
(Nepasitikjimas
mokytojais,
konfliktai
su
mokytojais ir mokiniais, silpni ryiai su eima);
x Draug taka;
x alingos priklausomybs;
x Vertybin orientacija.
Socialinio ekonominio pobdio veiksniai:
x eimos mikroklimatas ir materialin situacija;
x Darbin veikla;
Struktriniai veiksniai:
x Mokyklos mikroklimatas (mokytoj ir mokini
bendravimo problemos, )
x Nepakankamas
mokyklos
ir
eimos
bendradarbiavimas;
x Neefektyvus mokyklos valdymas;
x Vertinimo paymiais problemos;
x Pamokos trkumai, pati pamokos organizacija
silpninanti
mokymosi
motyvacij.
Neindividualizuotas dmesys, ugdymo orientavimas
vidutinio gabumo mokinius (nepakankamas
dmesys
maiau
gabiems
ir
gabesniems
mokiniams), grieta drausm ir paklusnumas (ypa
sunku tokiomis slygomis paklusti emocini ir
elgesio sutrikim turintiems vaikams), nra slyg
mokytis individui tinkamu tempu ir panaikinti
mokymosi
spragas.
Tradicins
mokyklos
trkumai.
Tokia
mokykla
nesusitvarko
su
socializacijos funkcija: mokymas orientuotas
mokytoj, mokymo turinys susideda i ini, kurios
nesiejamos sistem su mokinio turimomis ir nra
jam asmenikai reikmingos, nutolusios nuo
mokinio asmenybs. socialinio mokymo stoka,
tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje

Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs
75
dmesys paymiams ir kontrolei. ema socialini

santyki kokyb.
Kurso kartojimas.
Taip pat kiti veiksniai, kurie detaliau atskleisti tolimesniame tekste.

Kadangi io tyrimo tikslas, kaip jau minta, yra ne ianalizuoti
visas galimas mokyklos nelankymo prieastis, o atrasti struktrines
mokyklos nelankymo prielaidas, kurioms bt galima daryti tak
prevencins
politikos
pagalba,
tyrimo
ataskaitoje
nra
nagrinjamos visos ivardintos prieastys.
2004 metais atlikto tyrimo Mokymosi neskms: mastai ir
prieastys autoriai pateik mokiniams klausimus, siekdami
isiaikinti mokymosi sunkum prieastis. Reikia atsivelgti tai,
jog tyrimo autoriai ikritim i vietimo sistemos laiko mokymosi
neskme, sieja su mokymusi (galima susieti nebtinai tik
mokymosi neskmmis, taip pat nebtinai pasitraukim i vietimo
sistemos sieti tik su mokinio neskm. Kaip jau minta skyriuje
Tikslins grups prasminga perkelti dmes nuo neskms
situacijos prie vaiko poreiki) Pagal teigini pobd, kuriems buvo
silyta pritarti arba nepritarti, juos galima skirstyti susijusius su
situacija eimoje ir mokykloje (iskiriant ugdymo organizavim,
santykius su mokiniais, santykius su mokytojais).
eimos konteksto veiksniams (trksta pinig, trksta dmesio,
eimose pykstamasi, eimoje igyvenamas stresas, nra slyg
mokytis namuose), kaip apsunkinantiems mokymosi proces
vidutinikai pritaria ir i dalies pritaria 42 proc. vaik. Nra aiku,
kaip susijusios tos prieastys. Ir kaip jos veikia mokymosi proces.
Su mokykla, paiu mokymosi organizavimu, mokymusi (per daug
nam darb, sunku mokytis, sudtinga susidoroti su mokymosi
apimtimi per pamokas, nesimena ir neatgamina mokytojo
aikinimo, sunkiai supranta mokytojo aikinim, sunkiai sekasi
sukaupti dmes) susijusioms prieastims pritaria ir i dalies
pritaria vidutinikai 76 proc. mokini. Taip pat nra pateikiamos
aikios i prieasi ssajos. Dl santyki su klass draugais, jog
nebendrauja, nes buvo atstumti, neturi apie k kalbtis, klass
draugai bendrauja tik su irinktaisiais vidutinikai 33 proc. dl
eidinjimo pritaria 35 proc. Iankstinis mokytoj nusistatymas
vaik supratimu yra j mokymosi neskmi prieastis. 49 proc. t,
kurie patiria mokymosi neskmes taip galvoja.
Taigi pagal io tyrimo prasmin tinklel rykja, kad su mokykla, jos
veiksniais, mokini nuomone yra susij daugiausiai mokymosi
neskmi.
Mokyklos konteksto veiksni svarb pabria ir monografijos
Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai autoriai.
Nors prieastys veikia kompleksikai, nra lemiani veiksni, visgi
isiskiria edukacins. (Civinskas et al. 2006, 25)
Asmeninio pobdio, socialins ekonomins, struktrins
sistemins ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys
tarpusavyje glaudiai susij. Vienos j (pvz.: emocinis
nesaugumas, mokymosi sunkumai ar tai, jog asmuo turi dirbti)
tiesiogiai sietinos su mokyklos nelankymu, kitos prielaidos gilesns,
sietinos su nepakankamu prevencinio darbo veiksmingumu,
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos sistemos
nepakankamumu. Btent io pobdio veiksnius, kuriuos galima
tiesiogiai veikti politinmis poveikio priemonmis, siekiama aprayti
76
iame tyrime. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos

prieastys yra kompleksikai susijusios, veikia viena kit, tad
pateikiamas j iskaidymas supaprastina ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos kontekst. Isami ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prieasi analiz perengia io tyrimo ribas,
todl apsiribojame pagrindini prieasi aptarimu.
5. 1 Asmeninio pobdio prieastys ir

jas lemiantys struktriniai veiksniai
Detaliau aptariamos ios asmeninio pobdio mokyklos nelankymo
prieastys:
mokymosi
sunkumai,
emocinis,
psichologinis
nesaugumas bei socialini gdi stoka. iuos veiksnius kaip
vienus svarbiausi mokyklos nelankymo kontekste patvirtina
tyrimo Neskmingo mokymosi prieastys ir mastai duomenys135.
Mokini daniausiai nurodomos mokyklos nelankymo prieastys:
mokytojas nesugebjo gerai iaikinti (sietina su mokymosi
sunkumais) ir nesutariu su mokytoju (su santykiais mokyklos
bendruomenje,
mokyklos
mikroklimatu).
ias
prieastis
(mokymosi neskms ir nesutarimas su mokytojais) kaip
pagrindines Jaunimo mokyklos mokini ijimo i ankstesns
mokyklos
prieastis
vardija
bendrojo
lavinimo
mokykl
mokytojai136. Mokini teigimu, ieiti i bendrojo lavinimo jaunimo
mokyklas
paskatina
neskmingas
mokymasis
ankstesnje
mokykloje, antrameiavimas ir nesutarimai su mokytojais137.
Sietuvos vidurins mokyklos socialin pedagog Danguol
Januien nurodo, kad su mokyklos nelankymu susijusi
psichologikai nesaugi atmosfera mokykloje konfliktuojama su
bendraamiais, patiriamos patyios bei neveikiamas ugdymo
krvis.
5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir struktriniai veiksniai
Mokyklos nelankymo prieastis nenori mokytis yra viena i
fiksuojam pagal 1997 met mokyklos nelankani vaik apskaitos
tvark. Taip mokyklos nelankymo motyvus supranta ir patys vaikai
jie nenori mokytis138. Taiau, svarbu suprasti kas slypi u io
nenoro, kodl vaikas nenori mokytis.
Nenoras mokytis, pasak Rupiens (2000, 199) socialinis
reikinys. jis kyla dl nepatenkint poreiki, susijusi su mokymosi
veikla. Pasak dr. V. . Jonyniens ir dr. L. Dromantiens, vaik
orientacija socialins sistemos vertybes skm ir presti,
kurios yra siejamos su mokinio laimjimais moksle, yra viena
135
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
56
psl.
prieiga
per
internet:
136
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
79
psl.
prieiga
per
internet:
137
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005
80
psl.
prieiga
per
internet:
138
Civinskas, Remigijus, Levickait, Vita, Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik
problemos ir poreikiai.
77
mokyklos nelankymo prieasi139. Savs vertinimas mokykloje

siejasi su paangumu ir gebjimais (Rupien 2000, 66). Tad
mokymosi neskms maina mokymosi motyvacij (Rupien
2000, 124). i valg patvirtina tai, jog daniausiai paskatinania
praleisti pamokas prieastimi mokiniai vardija prasto vertinimo
baim, nepasirengim pamokai, kontrolini darb baim.140
Orientuojantis pasiekimus moksle kaip visuomenins skms
indikatori, patiriami mokymosi sunkumai tampa svarbia
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastimi. Didioji dalis
nenorini mokytis mokini sieja tai su blogais paymiais. neigiami
vertinimai skatina labiau stengtis mokytis, taiau aktualizuojama
neskms vengimo motyvacija. Neigiami vertinimai sukelia
abejingum. (Rupien 2000, 196) Todl blogai besimokantys
vaikai, kurie nuolatos patiria neskm mokykloje, jauia
psichologin
diskomfort,
igyvena
nepasitenkinimo,
nepilnavertikumo jausmus, didjant nepasitikjim savo jgomis.
(Rupien 1996, 118) Remigijus Civinskas, Vita Levickait ir Ilona
Tamutien (2006, 41 42) nenor mokytis aikina ini
sisavinimo sunkumais, kurie siejasi su neveiksminga mokymo
metodika, popamokins paramos trkumu (maai pagalbos
susijusios su mokslais) ir bendravimo su mokytojais problemomis.
Remiantis 2005 metais vietimo ir mokslo ministerijos usakymu
atlikto tyrimo vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose
duomenimis, viena didiausi vaikams mokykloje kylani
problem - mokymosi sunkumai.141 Nuovargio dl mokymosi
problema tampa aktuali jau nuo penktos klass.142 Tad nekeista,
jog mokiniai kaip pagrindin mokyklos nelankymo prieast nurodo
nenor mokytis.143 Tyrimo Neskmingo mokymosi prieastys ir
mastai metu 48 proc. apklaust mokyklos nelankani, blogai
lankani mokini kaip mokyklos nelankymo prieast nurod: per
sunku buvo mokytis. Daugiau nei tredalis moksleivi paymjo
nuolatos nesusidoroj su mokymosi apimtimi144. Mokymosi
problemas, tai, jog mokinys neveikia mokymosi krvio, kaip vien
mokyklos nelankymo prielaid vardija MM Vaik ir jaunimo
socializacijos departamento vyriausioji specialist Aura Birietien
bei Vilniaus Senamiesio vidurins mokyklos psicholog Zofija
Salietis.
Mokini mokykloje patiriami mokymosi sunkumai yra susij su
nepakankamai skmingai organizuojamu mokykl darbu, vietimo
sistemos trkumais. Remiantis analizuotais altiniais145, galima
139
V. . Jonynien, L. Dromantien Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje, Socialinis darbas, 25

psl. prieiga per internet: http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc2.doc
140
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
42
psl.
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc Civinskas, Remigijus, Levickait, Vita,
Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai. 47 psl.
141
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, 60 psl. prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf
142
143
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 14 ps. prieiga per internet:
144
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 56 psl. prieiga per internet:
145
altiniai nurodomi toliau aptariant iuos veiksnius.
78
iskirti iuos mokymosi sunkumus sukelianius bei j sprendim

ribojanius veiksnius mokyklos kontekste (jie gali bti tarpusavyje
susij):
x Per didelis mokymosi krvis;
x Netinkamas krvio idstymas;
x Nepakankamas ugdymo turinio individualizavimas;
x Nepakankamas
pagalbos
teikimas
mokymosi
sunkumus patiriantiems bei mokymosi sprag
turintiems mokiniams;
x Netinkama ini pateikimo forma;
x Nevienodos pirmok startins galimybs.
Per didelio mokymosi krvio problema akcentuojama tyrimo
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose ataskaitoje146.
Tyrime Per didelio mokymo krvio prieastys ir jo sprendimo
galimybs nurodoma, jog per didelis mokymosi krvis sukelia
mokiniams stres, kenkia sveikatai, sumaina laisvalaikio bei
popamokins veiklos galimybes, apsunkina nauj, domesni
mokymo metod panaudojim147. 2004 metais iauli apskrities
virininko administracijos vietimo prieiros skyriaus atlikto
patikrinimo apie mokini nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir
profesini mokykl mastus ir prieastis ataskaitoje teigiama, jog
daugelio mokomj dalyk programos mokiniams yra per sunkios.
Pasak Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos
Neringos iukiens, krviai yra labai dideli ir nepaisant to, kad
mokytojui duota teis gyvendinti 60 proc. reikalavim, kiekvienas
mokytojas rizikuoja, kad vaikas nepasiruo baigiamiesiems
egzaminams. Eksperts nuomone, pasiruoimas egzaminams iki
iol yra pagrindinis tikslas, kai tuo tarpu pedagogika turt bti
nukreipta asmenybs ugdym iki pat paskutins 12 klass. Tada
vaikai bt brandios, tikslingos, krybingos ir mokanios planuoti
savo gyvenim asmenybs ir sugebt patys pasiruoti ilaikyti
egzaminus. Nereikt korepetitori, papildom dalyk, moduli.
Kol kas nedidelis dmesys skiriamas asmenybs formavimui. Tam
nra palankios aplinkos, tinkam mokymo priemoni. Greitai
keiiasi informacija bei ugdymo turinys. Susidaro irkls tarp
valstybini egzamin programos bei bendrojo ugdymo program.
Mokymosi krvio mainimas ilgalaiks vietimo politikos
udavinys. Kita vertus, mokymosi krvio tak mokyklos
nelankymui galima iskleisti trumpalaikiu periodu veiktinus
veiksnius:
Per didelio krvio keliamas nuovargis siejasi su netinkamu
mokymosi krvio idstymu: netinkamu tvarkarai sudarymu,
kai susidaro langai tvarkaratyje (paskatinantys nebeiti po
lango
esani
pamok),
netinkamas
kontrolini
darb
idstymas148, nesistemingas mokymosi krvi koordinavimas149.
146
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, 66 psl., prieiga per internet:
147
Per didelio mokymo krvio prieastys ir jo sprendimo galimybs, 2002, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokymo_kruvis_ataskaita.pdf
148
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, prieiga per internet:
79
ie trkumai susij su mokykl vadov vadybins kompetencijos

stoka150.
Nepakankamas mokymo turinio individualizavimas. Tyrim
duomenimis, mokymosi sunkum mokiniai patiria, kai nespja
mokytis kartu su kartu su kitais151, neturi pakankamai mokymosi
gdi152. Tuo tarpu mokytoj kompetencijos, gebjimas
individualizuoti, diferencijuoti ir integruoti ugdymo turin yra
nepakankamas153. Pasak Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotojos Neringos iukiens, lanksiai taikyti ugdymo turin
prie asmens gebjim yra sudtinga, jeigu mokytojas daugiau
dmesio kreipia tuos vaikus, kurie turi problem, palieka
talentingus vaikus. Dl ko kyla konfliktas. Talentingi vaikai nori
dirbti daugiau, gauti ini, yra ingeids. Jiems reikia suteikti
pakankam informacijos kiek. To nedarant, jie pereina
prevencini vaik grup. Tada mokytojo darbas tampa beprasmis.
Individualizuoti dmes, eksperts nuomone, trukdo per didels
klass. Individualios prieigos stok t.y. tai, kad ugdymo turinio
pateikimas nra orientuotas individualias asmens galimybes, kad
mokytojas dstydamas klasje nepajgia orientuotis skirtingo
lygio mokini gebjimus, kaip pasitraukimo i vietimo sistemos
prielaid vardija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
psicholog Kristina Ignataviien.
Bendrj ugdymo plan teikiamos galimybs individualiems
mokini
ugdimosi
poreikiams
tenkinti
inaudojamos
Blogai
organizuotas
mokytoj
darbas.155
nepakankamai.154
Mokyklos,
planuodamos
ugdomj
veikl,
nenumato
individualizuotos
pagalbos
blogai
lankantiems
mokiniams
149
Mokymosi
krviai
bendrojo
lavinimo
mokykloje,
2004
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_kruviai_atask_04.doc;
vietimo
pagalba
bendrojo
lavinimo
mokykl
mokiniams,
2005,
prieiga
per
internet:
150
151
152
Payma apie programos kartojimo mastus ir mokini nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini
mokykl mastus bei prevencij iauli apskrityje, 2005, 10 psl., prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc Nemokjimas mokytis vardijamas
kaip viena svarbi mokymosi sunkumus sukeliani prieasi.
153
154
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf,
155
mastus
bei
prevencij,
2005,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc
80
priemoni, susijusi su atitinkam ugdymo plano galimybi

inaudojimu, ugdymo turinio, mokymo metod pritaikymu.156
Vilniaus miesto savivaldybs bendrojo lavinimo mokykl tinklo
pertvarkos 2005 2012 met bendrajame plane nurodoma, jog
vidutinikai 1 mokiniui ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti
mokyklose skiriama 4,4 valandos per savait (pvz., Klaipdos
mieste 0,09), 1 specialij poreiki turiniam mokiniui vidutinikai
tenka 2 valandos per savait pedagogins ir specialiosios pagalbos
(pvz., Klaipdos mieste 0,5). Negaudami tinkamos individualiosios
ir specialiosios pagalbos, mokiniai praranda mokymosi motyvacij,
pradeda nelankyti pamok, prastja mokymosi rezultatai.
Kita prielaida sukelianti mokymosi sunkumus nepakankamas
mokytoj aikinimas157. Nepakankamas aikinimas tampa mokyklos
keitimo prielaida.158 Tyrimo Neskmingo mokymosi mastai ir
prieastys metu 68,9 proc. apklaust bendrojo lavinimo mokyklos
mokini kaip mokyklos nelankymo prieast nurod tai, jog sunkiai
suvokia
informacij
pamokos
metu.
Panaiai
problema
formuluojama ir tyrimo Per didelio mokymo krvio prieastys ir jo
sprendimo galimybs ataskaitoje: daugiausiai (35 proc.)
mokymosi sunkum kyla dl nesupratimo, k mokytojas aikina.159
Nesuprantamas mokytojo aikinimas, negebjimas prisitaikyti prie
mokyklos reikalavim ir tvarkos, mokiniui nepriimtinas, pernelyg
intensyvus mokymosi tempas tampa prieastimi mokiniams ieiti
jaunimo mokyklas.160 Mokiniai, nesuprasdami pamokos, patenka
uburt rat. Kyla emocinis diskomfortas ir baim. (Civinskas et al.
2006, 48)
Mokymosi sunkumai kelia papildomos pagalbos poreik. Tad svarbi
mokyklos nelankymo prevencijos priemon pagalbos teikimas.
Analizuoti altiniai leidia daryti prielaid, jog pagalbos teikimas
mokymosi sunkumus patiriantiems mokiniams yra nepakankamas.
Pavyzdiui, Kauno, Marijampols, iauli, Teli, Taurags
apskrityse 2004 m., 2005 m. atlikt patikrinim metu nustatyta,
kad mokykl administracijos nari teigimu, mokini, kurie blogai
lanko pamokas dl to, kad jiems mokytis yra per sunku, i esms
nra. Blogo mokymosi prieastys paprastai yra specialieji vaiko
poreikiai, ligos, tv paramos ir dmesio trkumas, mokymosi
motyvacijos stoka. Ugdymo turinys mokyklose yra pritaikomas tik
156
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Marijampols apskrities Kazl rdos savivaldybje, 2006
prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc
157
Akmens rajono savivaldybs eksperts Daivos Skiriens skaitytame praneime Specialiosios
pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje Rizikos grups vaik ugdymo
motyvacijos skatinimas ir mokini grinimas mokyklas bei projekto Prevencini mechanizm,
mainani moksleivi ikritim i bendrojo lavinimo vietimo sistemos krimas ir testavimas tyrimo
pristatyme Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje Mokyklos
nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs taip pat buvo akcentuotos
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos ssajos su tuo, jog mokytojai neiaikina pamokos,
nekonsultuoja, nesuteikia pagalbos.
158
Ugdymo kokyb skirting tip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j tv poiris, 2004, prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Ugdymo%20kokybes%20tyrimo%20ataskaita.doc
159
Mokymosi
krviai
bendrojo
lavinimo
mokykloje,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_kruviai_atask_04.doc
160
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
80
psl.,
prieiga
per
internet:
81
specialij poreiki turintiems mokiniams.161 Pakankamas pagalbos

teikimas padt mainti mokini patiriamus mokymosi sunkumus,
kita vertus, laiku suteikta pagalba (pvz. atjus mokykl po ligos)
leist j nepatirti. Tuo tarpu, altini analiz atskleidia, kad
mokiniams,
patiriantiems
mokymosi
sunkumus
suteikiama
nepakankamai pagalbos:
x
Paliktieji
kartoti
kurso
mokiniai
gauna
nepakankamai
konstruktyvios
ir
savalaiks
pagalbos, kita vertus su papildomais metais, kai
kartojamas kursas, gaunamos pagalbos kiekis
maja162.
Mokymosi krvis veikiamas sunkiau dl susidariusi
ini sprag. Atjusiems po ligos mokiniams
sudaromos
nepakankamos
slygos
pasivyti
bendraklasius. Nepakankama didaktin reabilitacija
grusiems po ligos mokykl vaikams163. (Naujojoje
jaunimo mokykl koncepcijoje (2005) numatomos
klass turintiems dideli ugdimosi sprag, bet
svarbu utikrinti pagalb pasivyti besimokaniuosius
ir bendrojo lavinimo mokyklose).
Nepakankamai
dmesio
skiriama
mokinio
adaptacijai naujoje mokykloje, pagal tyrim
duomenis, pakeitus mokykl sumaja mokini
vertinimai. Ekspertai vertina pagalb adaptuojantis
naujoje
mokykloje
kaip
svarbi
mokyklos
nelankymo
prevencijos
priemon.
Pvz.:
Senamiesio vidurinje mokykloje didelis dmesys
skiriamas naujoko adaptacijai pravedami pokalbiai
su naujokais pagal amiaus grupes, grupmis;
bsimi mokiniai ateina pasiirti mokykl prie
j uregistruodami. Sietuvos vidurinje mokykloje,
priimant mokinius mokykl, susipastama su j
eima. Vaikas gali nustatyt laik vaikioti
mokykl formaliai nepriimtas, pasirinkti klas. Keli
mnesiai skiriami adaptacijai. Tuo metu vaik stebi,
konsultuoja socialin pedagog ir psicholog.
Tai, jog mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkum, suteikiama

nepakankamai socialins pedagogins pagalbos, rykja i Kauno,
Marijampols, iauli, Teli, Taurags apskrii virinink
administracij vietimo prieiros tarnyb atlikt patikrinim.
Nepakankama mokytoj pagalba mokiniams, kuriems numatyti
papildomi
darbai.
Mokiniai
papildomus
darbus
atlieka
savarankikai164. Tokios pagalbos teikimas nra svarstomas kaip
prioritetin sritis:
161
Nustatyta Kauno, Marijampols, iauli, Teli, Taurags apskrityse 2004 m., 2005 m. atlikt
patikrinim metu.
162
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
prieiga
per
internet:
163
164
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Payma apie programos kartojimo ir mokini
82
x
x
Daugelio mokykl mokytoj tarybos posdiuose

nepristatomas, neapibdinamas dalyk mokytoj
bei klass aukltoj per mokslo metus atliktas
prevencinis darbas su mokiniais, turiniais neigiam
vertinim165.
Neatliekamas mokytoj ir klass aukltoj darbo su
mokymosi
sunkum
turiniais
mokiniais
vertinimas166.
Mokytoj
metodiniuose
susivienijimuose
nesprendiama,
kaip
individualizuoti,
derinti
pedagoginio
poveikio
priemones
dirbant
su
mokiniais, turiniais ugdymo problem167.
Mokyklose nesuformuotos Pagalbos komandos,
nesudaryti Pagalbos teikimo planai nesukurta
Pagalbos mokiniams, turintiems mokymosi, elgesio
problem, sistema168.
Mokytoj poiriu169, mokymosi neskms pirmiausiai siejasi su

pamok praleidinjimu. Praleidiant pamokas atsiranda ini
spragos, o tai vl skatina vengti pamok. Susidaro udaras ratas,
galintis paskatinti nustoti lankyti mokykl. Padti galt tinkama,
konkretaus mokinio situacij orientuota pagalba. Taiau i tyrim
aikja, jog tinkamos pagalbos teikimui skiriamas nepakankamas
dmesys mokytoj poiriu maiausiai reikminga mokini
ijimo i bendrojo lavinimo mokyklos jaunimo mokykl prieastis
mokiniui nesuteikta savalaik pagalba mokykloje.170
Mokyklose dominuoja ini pateikimo forma, kai mokinys laikomas
neinaniu, o mokytojas ini pateikju. Akcentuojamas ini
tikrinimas, o ne gdi gijimas. Tokia pedagoginio poveikio forma
netraukia mokinio kaip aktyviai savo inias konstruojanio
subjekto.171 Dr. V. . Jonyniens ir dr. L. Dromantiens straipsnyje
Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje nurodoma, jog
mokiniai prieinasi ne pedagoginiam poveikiui, o jo pateikimo
nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij iauli apskrityje, 2005,
prieiga per internet:http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc
165
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
166
167
168
prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc, Payma apie
programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei
pravencij Teli apskrityje, 2005 prieiga per internet:
http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5%BDYMA.pdf
169
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
11
psl.
prieiga
per
internet:
170
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
14
psl.
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc.
171
Mokytoj didaktins kompetencijos atitiktis iuolaikiniams vietimo reikalavimams, 2005, prieiga per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20
SIUOLAIK_REIKALAV.pdf
83
formai. Liudmila Rupien (2000, 93) mokytoj apibdina kaip

mokyklos erd, viso mokyklos vidaus gyvenimo organizatori.
Pasak autors, vaikas neturi bti laikomas tuiu indu, kur
kiekvienas pedagogas pila inias (Rupien 2000, 94).
Senamiesio vidurins mokyklos psichologs Zofijos Salietis
teigimu, vaikai nenori, kad jiems bt diktuojama, k jie turi
daryti. Mokytojas, pasak Rupiens (2000, 45) turi gebti suprasti
mokin. Mokytojas ugdymo proceso organizatorius, o ne vien
ini perteikjas. Mokini ugdymuisi, saviraikai, taip pat savs
vertinimui didiul poveik daro mokytoj nuostatos ir laukimai,
todl mokytojo uduotis suprasti ir vertinti kiekvieno mokinio
gebjimus, kartu su juo formuoti tikslus.(Gudinskien 2000, 105)
Pats mokymosi procesas turt tapti mokymosi tikslu. (Rupien
2000, 201) Tuo tarpu tradicin pedagogika yra orientuota ini
kiekyb ir paymius. Toks ugdymas yra orientuotas mokytoj,
neindividualizuotas. (Rupien 2000, 126) Kad vaikas nort
mokytis, reikia perkelti mokymo proceso akcentus nuo
informacijos transliavimo prie savarankikumo stimuliavimo.
(Rupien 1996, 76) Viena pagrindini konflikto tarp mokyklos ir
mokytis nenorini mokini prieastis yra ta, kad mokykloje
vertinami tik tie gebjimai, kurie siejasi su akademini ini ir
mokjim raida, o perteikiamos inios maai siejasi su vaiko
asmeniu, jo interesais, praktine patirtimi. (Rupien 2000, 120)
Kita vertus, pedagoginio poveikio forma sietina su klasikiniu
dstymo metodu, kai mokytojas apsiriboja tradicinmis mokymo
priemonmis vadovliu, lenta bei knyga. Tai daro poveik
mokymosi domumui. Tai yra svarbu, siekiant suprasti, kokie
veiksniai gali daryti tak mokyklos nelankymui. Tyrime
Neskmingo mokymosi prieastys ir mastai nurodoma, jog 70
proc. apklaust moksleivi mokykloje mokytis nedomu. Nuobodul
pamok metu kaip svarb veiksn iskiria ir monografijos
Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai
(Civinskas et al. 2006, 45).
Teli apskrities virininko administracijos vietimo prieiros
tarnybos atlikto patikrinimo apie programos kartojimo ir mokini
nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl paymoje
nurodoma, jog mokyklose nepakankamai suvokiama, kad mokini
mokymosi motyvacijai didel tak daro ir mokymosi skmingum
didina:
x
x
x
pozityvs mokytojo ir mokinio santykiai (svarbus

skatinimo sistemos buvimas, kurio stokojama172.
Pasak Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotojos Neringos iukiens labai svarbu
visada rasti u k mokin pagirti, kaip j paskatinti.);
mokymo metod vairov;
ugdymo turinio diferencijavimas.173
172
173
mastus
bei
pravencij
Teli
apskrityje,
2005
prieiga
per
internet:
84
domesni mokymo metod, pvz., informacini technologij

panaudojimas pamokose, siekiant padaryti jas domesnes, didina
mokymosi motyvacij.174 Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotoja Neringa iukien teigia, jog su programomis bt
galima dirbti lanksiau. Taiau pati mokymo aplinka: 45 minuts,
privalom
pamok
skaiius,
nusistovjs
j
idstymas
(matematikos pamokos turi bti keturios per savait, o ne trys per
vien dien), vaik sdjimas nugara vien kitus prieais
mokytoj, kreida ir lenta kaip priemons visa tai apsunkina
domesn ugdymo organizavim. Yra daug stereotipini nuostat
ugdymo struktros atvilgiu. Turint internetines galimybes,
informacij susirinkti nra sunku. Vadovliai nebeatlieka to paties
vaidmens, pamau keiiasi mokytojo paskirtis.
2004 m. pagal BPD 2.4 priemon finansuotas Kdaini rajono
tos vidurins mokyklos projektas Mokoms kartu, kuriame
numatomas modernios, iuolaikinmis IT aprpintos, naujausiais
mokymo metodais, bendravimo ir bendradarbiavimo principais
pagrstos mokymo(si) aplinkos krimas. Toks projektas bus
vykdomas vienoje mokykloje, tuo tarpu domesni mokymo(si)
metod diegimas galt tapti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos priemone.
Nevienodos startins galimybs dl ikimokyklinio ugdymo staig
neprieinamumo taip pat gali tapti veiksniu, kodl mokinys patiria
mokymosi sunkumus. Nepakankama branda mokyklai gali tapti
vlesni mokymosi neskmi prieastimi. Pirmok starto galimybs
dl priemokyklinio ugdymo grupi stokos yra nevienodos. Ne visi
vaikai turi galimyb tinkamai pasiruoti mokyklai.175
Apibendrinant galima suformuluoti pasilymus, kokios galt bti
efektyvesns prevencins priemons:
x
x
x
Sumainta per didel mokymosi turinio apimtis

(perirjimas/mainimas ilgalaiks vietimo
politikos udavinys);
Pakankamas
ugdymo
turinio
iaikinimas,
pakankamas ugdymo turinio individualizavimas
(mokytoj kompetencijos klimas);
Pakankama socialin pedagogin pagalba (mokytoj
padjjai, numatomos valandos ir atlyginimas u
pagalbos teikim, panaudojamos ugdymo plano
galimybs, numatoma individualizuota pagalba
blogai lankantiems mokiniams);
Optimalus krvi idstymas (mokykl vadov
vadybins kompetencijos klimas);
174
2006,
prieiga
per
internet:
175
Payma dl programos kartojimo bei mokini nubyrjimo i Taurags apskrities bendrojo lavinimo ir
profesini
mokykl
2003/2004
m.
m.
mast
ir
prevencijos,
2005,
prieiga
per
internet:http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/TAURAGE%20G.doc
85
x
x
x
Tinkamas pasirengimas mokyklai (ikimokyklinio

ugdymo staig pltra ilgalaiks vietimo politikos
udavinys);
Galimyb taikyti informacines technologijas pamok
metu (vietimo staig infrastruktros pltra);
Tradicins
pedagogikos,
pabrianios
ini
kaupimo ir atsiskaitymo svarb, keitimas mokin
orientuota pedagogika, kurioje didesnis dmesys
skiriamas
pagrindini
kompetencij
gijimui,
mokinio jau turimoms inioms mokinio gebjimams.
Pedagog
rengimas,
traukiant
psichologini
kompetencij klim (pvz.: kaip pamokoje kurti
pozityvi atmosfer, skatinti mokinius, traukti juos
pamokos proces kaip aktyvius dalyvius
ilgalaiks vietimo politikos udavinys).
5. 1. 2 Emocinis, psichologinis nesaugumas, nepatenkintas

verting emocini ryi poreikis ir mokyklos mikroklimatas
Nepatenkintas verting emocini ryi poreikis, dr. V. .
Jonyniens ir dr. L. Dromantiens teigimu, taip pat tampa
mokyklos nelankymo prieastimi. Nepasitikjimas mokytojais,
konfliktai su bendraamiais, silpni ryiai su eima, vaiko (jaunuolio)
psichologinis nesaugumas mokykloje paskatina praleisti pamokas
ar visai nustoti lankyti mokykl. Mintame straipsnyje nurodoma,
jog emocionaliai saugs mokykloje retai ar net niekada nesijauia
23 proc. 79mei, 40 proc. 1214mei ir 72 proc. nuomon
ireikusi 1618mei176. Tyrimo Neskmingo mokymosi
prieastys ir mastai duomenimis, mokiniai mokykloje danai
nesijauia saugiai177.
Nepalankus mokyklos mikroklimatas greta mokymosi sunkum
viena svarbiausi mokini mokykloje patiriam problem,
veikiani mokyklos nelankym. Pasak Specialiosios pedagogikos ir
psichologijos centro psichologs Kristinos Ignataviiens, konfliktai
mokyklos bendruomenje, mokini mokytoj santykis,
nepakankama konflikt sprendimo mokyklose kultra, tampa
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastimis. Prastas mokyklos
mikroklimatas apima mokyklos valdymo pobd, darbuotoj
motyvacij, mokyklos bendruomens nari komunikacij, santyki
pobd, fizin ir psichologin saugum, nuobaud ir skatinim
sistem. Mokykloje vaikai nemaai konfliktuoja. daugiausiai
smurtini konflikt vyksta pagrindins mokyklos klasse. altas
mokyklos mikroklimatas, lydimas tiek fizinio, tiek psichologinio
nesaugumo, konflikt, abejingumo, lankstumo ir savitarpio
supratimo stokos, kelia, pasak Rupiens (2000, 92 - 93)
moksleivi neigiamas emocijas ir yra nenoro mokytis formavimosi
prielaida. Autor pristato 1995 1999m. atlikt tyrim duomenis,
jog mokytojo ir mokinio santykiai ne visada yra geri (patenkinami).
Negatyvus
mokyklos
mikroklimatas,
tyiojimasis
mokyklos
176
.V. . Jonynien, L. Dromantien Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje Socialinis darbas,
prieiga per internet: http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc2.doc (pasenusi
nuoroda)
177
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 8 psl., prieiga per internet:
86
bendruomenje kaip viena mokyklos nelankymo prieasi yra

akcentuojamas monografijoje Vengiani lankyti mokykl vaik
problemos ir poreikiai (Civinskas 2006, 95)
Nepalankus mokyklos mikroklimatas sietinas su pakantumo,
bendradarbiavimo,
savitarpio
pagalbos
trkumu
mokyklos
bendruomenje.178 Kaip pagrindines problemas galima iskirti:
x
Mokini
tarpusavio
santykius,
blog
klass
mikroklimat179; patyias (patyios kaip reikminga
mokyklos nelankymo prielaida bus aptartos plaiau
prie socialini veiksni), (nepagarbias tarpusavio
santyki
normas,
vyraujani
nepagarbos,
ugauliojim atmosfer kaip jiems trukdani
problem vardija daugiau kaip tredalis 7 ir 9 klasi
mokini. tempti santykiai su kitais mokiniais kelia
problem
panaiai
daliai
septintok
ir
vienuoliktok180.)
Mokini
santykius
su
mokytojais,
mokyklos
administracija. (Mokyklose stokojama pozityvi
santyki tarp mokytoj ir moksleivi.181 Mokiniams
labai svarbus ne tik geras pamokos organizavimas,
bet ir mokini ir mokytoj santykiai.182 ) Tai susij
su atviru mokinio paeminimu kai jis kit mokini
akivaizdoje pasmerkiamas (Senamiesio vidurins
mokyklos psicholog Zofija Salietis pabria, kad
negalima vieai mokinio paeminti, nes tai turi labai
neigiam pasekmi.) Neigiam pasekmi susilaukia
vieas mokinio atstmimas, kai mokytojai iskiria
blogiukus i mokini grups ir juos netaktikai
vieai kritikuoja Tai, kaip bendrauja mokytojai ir
mokiniai,
daro tak
mokini
santykiui
su
mokymusi. Paeminimai, ironizavimas, pykio
protrkiai, nenoras iklausyti bei suprasti ir kiti
prasto
bendravimo
poymiai,
bdingesni
pagrindins mokyklos mokytojams, sukelia, pasak
Rupiens (2000, 96) neigiamas moksleivi
emocijas ir silpnina j mokymosi motyvacij. Ypa
neigiamai tokie santykiai veikia silpnesnius ir
maiau motyvuotus ugdytinius.
Smurto, ypa psichologinio, problemas (Dar
atresn
yra
kratutini
nepagarbos
ir
netolerancijos apraik fizinio ir psichologinio
smurto problema.183)
178
179
180
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, 66 psl., 2005, prieiga per internet:
181
182
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc, psl. 3
183
87
Remigijaus Civinsko, Vitos Levickaits, Ilonos Tamuliens

monografijoje Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir
poreikiai teigiama, jog viena pagrindini problem, su kuria
susiduria vengiantys lankyti mokykl vaikai, yra paplitusios
patyios su aikiais prievartos elementais. Psichologikai nepalanki
socialin aplinka, prasti santykiai su bendraamiais, tyiojimasis
kaip
svarbios
vaikams
mokykloje
kylanios
problemos
formuluojamos ir kituose tyrimuose.184 Mokiniai patiria mokytoj ir
mokini patyias. Tai menkina mokini savivert, jie jauiasi
mokykloje nesaugiai ir renkasi pasitraukimo i mokyklos taktik.
(Civinskas et al. 2006, 61)
Monografijoje teigiama, jog stokojama intervencini priemoni
sprsti iai problemai. Konfliktiki santykiai su mokytojais bei
mokiniais lemia ne vien psichologin nesaugum mokykloje, taiau
gali bti susij ir su mokymosi sunkumais. Tyrimo Neskmingo
mokymosi mastai ir prieastys duomenimis185, dalis apklaust
mokini (11,9 proc.) mano, kad jie patys sau turjo padti:
nepraleidinti pamok, drsiai klausti mokytoj, sakyti, kad
nesupranta. Mokiniai to nedar, bijodami prarasti autoritet,
pasirodyti nemokomis. Tyrime daroma prielaida, kad dalis mokini
nedrsta klausinti, bijodami draug akyse pasirodyti negebaniais
suprasti, vadinasi jie jauiasi nesaugiai, trksta pedagogins
sveikos. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog tai didino tikimyb bti
paliktiems
kartoti
kurso.
Kurso
kartojimas,
kaip
toliau
atskleidiama, didina ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
tikimyb. Pasak Remigijaus Civinsko, Vitos Levickaits, Ilonos
Tamoliens (2006, 60) mokyklos gali ir turi dirbti patyi mainimo
linkme, tai nra beviltikas dalykas, jas galima veikti. Taiau kol
kas galimybs sprsti mokini ir pedagog konfliktus yra ribotos.
2005 metais atliktame tyrime Mokykl tinklo pertvarkos socialinis
poveikis
nurodoma,
jog
po
mokykl
tinklo
reformos
susiformavusiam didels pagrindins mokyklos tipui bdinga sunki
psichologin atmosfera186. Susiformuoja pagrindin mokykla, turinti
nuo 500 iki 800 11-16 met mokini. Tyrimo ataskaitoje teigiama,
jog tokio tipo mokykloje susiklosto psichologikai specifinis mokini
kontingentas. Mokslui pajgesniems 8-9 klasi mokiniams ijus
gimnazij, mokykloje lieka mokslui maai motyvuoti mokiniai.
Darbui su dideliu kiekiu maiau mokslui motyvuot mokini
reikalingos kompetencijos, kuri pedagogai stokoja. Todl, pvz.:
Senamiesio vidurinje mokykloje yra dirbama su mokytojais
kalbamasi individualiai. Konsultuojami pedagogai, kaip bendrauti
su mokiniu. Senamiesio vidurins mokyklos psicholog Zofija
Salietis vardija vaiko kritikavim prie visus, kai mokinys
iskiriamas, svarbia bgimo i pamok prieastimi. Analizuoti
altiniai atskleidia, jog konflikt sprendimo kultra mokyklose yra
nepakankama. Socialiniai pedagogai nra pajgs sprsti konfliktus
184
konferencijoje Rizikos grups vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini grinimas mokyklas,
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005 prieiga per internet:
185
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 54 psl., prieiga per internet:
186
Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis, 2005, 155 psl., prieiga per internet:
Mokyklu%20tinklo%20pertvarka%202005[1].zip - ZIP archive, unpacked size 33.750.528 bytes
88
mokyklos bendruomenje.187 Tuo tarpu, noras mokytis stiprja, kai

mokykloje taikoma efektyvi mokymosi motyvacijos skatinimo
sistema, tenkinami esminiai mokinio poreikiai (fiziologiniai,
saugumo, meils, savigarbos, saviraikos) (Rupien 2000, 201).
5. 1. 3 gdi stoka ir struktrins prielaidos
Kaip atskir problem grup galima iskirti socialini gdi
stok. Vaikas, jaunuolis stokoja atsakomybs, gyvenimo,
mokymosi gdi188. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centro psicholog Kristina Ignataviien bei Senamiesio vidurins
mokyklos psicholog Zofija Salietis teigia, jog ankstyvasis
pasitraukimas i vietimo sistemos gali bti susietas su elgesio,
emociniais
sutrikimais,
bendravimo
problemomis.
Tyrimo
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys ataskaitoje
nurodoma, jog apklausti mokytojai kaip mokyklos nelankymo
prieastis nurodo nemokjim mokytis bei nepakankamus
socialinius gdius.
Nepakankami socialiniai ir mokymosi gdiai tampa pasitraukimo
i vietimo sistemos prielaida. Pasak Specialiosios pedagogikos ir
psichologijos centro psichologs Kristinos Ignataviiens, mokytoj
kompetencijos pedagoginiam darbui yra nepakankamos, t.y.
mokytojai dirba kaip dalykininkai, yra orientuoti ini kaupim, o
ne kaip pedagogai socialini gdi ugdymo prasme. Vienas
vietimo politikos tiksl, nurodytas vietimo statyme, yra ugdyti
asmens
iuolaikin
socialin
kompetencij
ir
gebjimus
savarankikai kurti savo gyvenim189. Tuo tarpu, tyrim
duomenimis, mokykla vis dar atlieka daugiau ini teikimo, j
kaupimo ir vertinimo funkcij. Maai dmesio skiriama mokini
socializacijai, socialini gdi ugdymui190. Maryt Gailien ir Rita
Makarskait (2001, 39) pabria socialini gdi ugdymo
mokykloje svarb.
Pasak Senamiesio vidurins mokyklos psichologs Zofijos Salietis,
svarbi mokyklos nelankymo prevencijos priemon maesnis
dmesys ini patikrinimui, didesnis suvokimo formavimui.
Tyrimo Mokytoj didaktins kompetencijos atitiktis iuolaikiniams
vietimo reikalavimams duomenimis, mokiniai supranta mokykl
kaip inias teikiani ir egzaminams ruoiani institucij.
Pagrindin veikla mokymosi procese ini kaupimas,
187
188
konferencijoje Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs,
mastus
bei
prevencij,
2005,
7
psl.,
prieiga
per
internet:
,
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc
189
Lietuvos Respublikos vietimo statymas. Nauja statymo redakcija nuo 2003 m. birelio 28 d.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279441
190
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc;
Socialins
paslaugos
eimoms,
auginanioms
vaikus:
bkl
ir
perspektyvos,
2001,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm
89
atsakinjimas ir egzamin laikymas.191 Prioritetas teikiamas

formalaus vietimo ir mokymo paslaug pltrai. Kaip raoma
tyrimo Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis ataskaitoje,
vaik ir jaunuoli socializacijos, prasmingo laisvalaikio ir profesinio
rengimo klausimai lieka slyginai apleisti. Stokojama kompleksinio
poirio vietimo sistem. Tokiam poiriui vietim pltotis
trukdo tradicinis vietimo tik kaip mokymo traktavimas.192
Apibendrinant asmeninio pobdio mokyklos nelankymo prieastis
j struktrinius veiksnius, galima teigti, kad asmeninio pobdio
problemos, kylanios mokiniams mokyklose ir didinanios
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos rizik gali bti
sprendiamos mokyklos turimomis priemonmis. Taiau ios
priemons nra optimaliai panaudojamos. Kita vertus, tam tikri
sisteminiai mokykl darbo trkumai (netinkamas mokymosi krvi
idstymas, netinkama ini pateikimo forma, nepakankamas
aikinimas) gali prisidti prie to, jog mokiniams kyla mokymosi
sunkum.
Svarbu atsivelgti tai, jog nagrinjant mokyklos nelankymo
kontekst pagrindinis dmesys skiriamas mokykl darbo
Pabriama
efektyvi
priemoni
stoka,
vertinimui193.
nepakankamas mokytoj darbas. Maiau dmesio skiriama
mokyklos galimybi realizuoti joms numatytas funkcijas analizei,
t.y. koki priemoni trksta efektyviam mokykl darbo
organizavimui, kokie veiksniai apsunkina numatyt funkcij
vykdym. Trksta gilesns analizs (tyrim), kodl mokykl darbas
stokoja efektyvumo.
5. 2 Socialins ekonomins
prieastys ir jas lemiantys
struktriniai veiksniai
Pagrindins socialins, ekonomins problemos ekonomins
eimos problemos (tvai bedarbiai, vaikas neaprpintas, turi
dirbti), psichologikai nepalankus klimatas, dmesio, kontrols
stoka eimoje. Socialin aplinka materialins problemos,
socialins problemos eimoje glaudiai susijusios su asmeninio
pobdio veiksniais. Pasak MM Vaik ir jaunimo socializacijos
departamento vyriausiosios specialists Auros Birietiens, tai gali
paskatinti psichologini problem atsiradim pradedama
konfliktuoti su bendraamiais, mokytojais, galima pasekm
valkatavimas, mokyklos nelankymas. Kita socialin ekonomin
prieastis asmens noras dirbti, kuris nebtinai turi bti susietas
su eimos materialine situacija.
191
Mokytoj didaktins kompetencijos atitiktis iuolaikiniams vietimo reikalavimams, 2005, 34 psl.,

prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20
SIUOLAIK_REIKALAV.pdf
192
Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis, 2005, 159 psl., prieiga per internet:
Mokyklu%20tinklo%20pertvarka%202005[1].zip - ZIP archive, unpacked size 33.750.528 bytes
193
i informacija gauta i privalomojo mokymo utikrinimo patikrinim, SPPC konferencijose skaityt
praneim, analizuojam MM usakyt tyrim
90
5. 2. 1 eima
eimoje pradeda formuotis ir mokymosi motyvacija, nuostatos
mokymosi atvilgiu, emociniai santykiai su mokymusi (Rupien
2000, 72). Kaip socialinis mokyklos nelankymo veiksnys tyrimuose,
apskrii vietimo skyri atliktuose patikrinimuose daugiausiai
akcentuojama eimos aplinka. Socializacija socialins rizikos
eimose, tv dmesio stoka dl uimtumo, neveiksmingos
kontrols formos arba kontrols stoka eimoje tampa mokyklos
nelankymo prieastimis.194 eimos veikiamas mokyklos nelankymo
tikimyb didinanias problemas galima sugrupuoti dvi pagrindines
dalis:
Santyki eimoje problemos, sietinos su emociniu vaiko saugumu,
socializacija, vaiko prieira. Tai dmesio, paramos eimoje stoka tv pasyvumas ir abejingumas. Prastas eimos mikroklimatas,
nepakankamas dmesys vaikui eimoje maina vaik galimybes
skmingai mokytis (Rupien 2000, 124) eimos mikroklimatas
eimos nari santyki padarinys. Netiks tv pedagogini pareig
atlikimas, destruktyvs ugdymo eimoje modeliai, nepalanki
eimos struktra ir jos pokyiai, neigiama tv mokymosi patirtis
maina mokinio mokymosi motyvacij (Rupien 2000, 73).
Neutikrinamas vaiko psichologinis komfortas, saugumas. Taip pat
tv takos nebuvimas, kontrols stoka.195 Neformuojamos
isilavinimo gijim orientuotos vertybs.196 Rizikingiausia eimos
taka mainania mokymosi motyvacij Rupien (2000, 125) laiko
vaik neprieir ir menkas tv pastangas ugdyti mokymosi
motyvacij. Tyrimo vietimo pagalba bendrojo lavinimo
mokyklose duomenimis, mokinius, kuri nuomone, santykiai j
eimoje yra geri, reiau vargina blogas tvarkaratis, mokymosi
priemoni stoka, tempti santykiai su mokytojais, sveikatos
problemos, nuovargis po pamok, sunkumai susikaupti mokykloje
dl nesutarim namuose.197 Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts
Tatjanos erniavskiens, tv isiskyrimas bei tv dmesio
trkumas dana problema, prisidedanti prie to, jog pradedama
nelankyti mokyklos. Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotojos Neringos iukiens teigimu, mokyklos nelankymas
yra sietinas su eimos konflikto problema. Dmesio trkum
eimoje, tv atsakomybs trkum, emocines krizes eimoje kaip
mokyklos nelankymo prielaid vardija ir Senamiesio vidurins
194
Rupien, Liudmila. 2000. Nenoras mokytis socialinis pedagoginis reikinys, Civinskas, Remigijus,
Levickait, Vita, Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai
195
196
Kita vertus nra isami kiekybini duomen, jog bt galima teigti, kad socialins rizikos eimose
augantys vaikai nenori mokytis, arba kad socialins rizikos eima yra tas faktorius, kuris nulemia, jog
joje augantis vaikas nelanko mokyklos. Kaip jau minta, aptariant tikslines ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos grupes, btina suprasti individuliai asmeniui kylanias problemas bei tai, jog jos gali
bti kompleksikai susijusios.
197
91
mokyklos psicholog Zofija Salietis. Vaik neigiamai veikia

netinkama tv pedagogika, kai i vaiko daug tikimasi, jis
neskatinamas, o kaip tik baudiamas, jei gauna blog paym.
Vaikas gali pradti bijoti mokytis, imti laikyti save tiesiog negabiu,
jaustis kaltu ir pradti ne tik vengti eiti mokykl, bet ir bgti i
nam. (Rupien 1996, 118) Smulkmenika kontrole besiremianti
parama vaikui yra neveiksminga ir net gali iaukti patyi
situacij, silpninti kitas kontrols. (Civinskas et al. 2006, 36)
eimos ekonominis statusas kita socialin problema, veikianti
ankstyvj pasitraukim i vietimo sistemos, sietina su tuo, jog
vaikas turi dirbti (pvz.: eimos kyje) ir todl neturi galimybs
mokytis.198
eimos konteksto problemos, ribojanios mokykl prevencins
veiklos veiksmingum, galt bti sprendiamos utikrinant
pakankam darb su eimomis. Kol kas, kaip aikja i altini ir
tyrim analizs, darbas su eimomis yra nepakankamas,
apsiribojama tv, kuri vaikai nelanko, spjimais, baudomis.
Rengiamos atvir dur dienos suinteresuotiems tvams, taiau
vargu ar tai pakankama priemon, kai tvai yra nesuinteresuoti.
mokyklos prevencin veikl tvai traukiami nedideliu mastu.
Mokyklose stokojama atsakingo u darb su tvais asmens. Klass
aukltojai kaip pirminiai pagalbos teikjai, viena vertus, nra
pakankamai apmokami, jog galt dirbti su vaik tvais, kita
vertus, neturi tinkam socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo
kompetencij.
Socialiniai
pedagogai,
kuri
pareigybinje
instrukcijoje numatytas darbas su tvais, vykdo daug kit funkcij
(pvz.: administracini, rengini organizavimo), kita vertus
daugumoje mokykl i vis nra socialinio pedagogo arba jo darbo
krvis yra labai didelis.
5. 2. 2 Darbin veikla
Renkant statistik apie mokyklos nelankanius vaikus, viena
nurodom prieasi nori dirbti199. Noras dirbti gali bti susietas
su sunkia materialine situacija, tam tikra socialine situacija (pvz.:
jaunos eimos atveju) bei su asmeninmis vaiko ar jaunuolio
savybmis, kai asmuo labiau links profesin veikl nei
akademini ini kaupim. Darbas gali bti pasirenkamas kaip
pirmenyb mokyklos atvilgiu. Skirsnyje Tikslins grups,
nurodoma, jog noras dirbti, arba tam tikra socialin situacija, kai
mokyklinio amiaus (ar negijs pagrindinio isilavinimo) jaunuolis
turi eiti dirbti, tampa nelankymo prieastimi. Darbin veikla
mokyklos nelankymo kontekste paprastai yra paminima kaip viena
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prielaid, taiau
maai analizuojama, taip pat jai skiriama nedaug dmesio t.y.
198
199
vyriausybs
nutarimas
1997
m.
rugpjio
4
d.
Nr.
889,
prieiga
per
internet:
92
nra pakankamai vietimo staig, kurios sudaryt galimyb

derinant darb ir moksl gyti pagrindin isilavinim.
2004 m. pagal 2.4 priemon parengtas vietimo pltots centro
projektas Mokymosi krypties pasirinkimo galimybi didinimas 1419 m. mokiniams, kuriame atsivelgiama praktikai orientuot
mokini ugdym. Numatyta sukurti patrauklias mokymosi slygas
praktin veikl linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis
bendruosius gebjimus, reikalingus skmingai baigti pagrindinio
ugdimosi program bei mokytis toliau. Svarbu pastebti, jog iame
projekte ipleiama mokini, kuriuos orientuotos ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos amiaus riba. 2005 m. kvietimui
parengtame V Amat mokyklos Sodiaus meistrai projekte
Nauj program ir dualaus mokymo metodikos krimas ir diegimas
amat mokykloje Sodiaus meistrai numatyta sudaryti slygas
gyti paklausi profesij jaunuoliams, neturintiems pagrindinio
isilavinimo, mokantis pagal dualaus mokymo metodik. Garantuoti
auktos kokybs profesin mokym ir sidarbinimo galimybes
mokiniams. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas imokyt
naudos gavj skaiius sieks 29 asmenis. iame projekte
orientuojamasi socialins rizikos grupes.
Vienos socialins ekonomins prielaidos, pvz.: eimos kontekstas,
analizuojamos gana plaiai. Kitos, pvz.: bendruomens paramos
trkumas, kuris yra vardijamas kaip problema200, yra maai
tyrintos. Noras ar btinyb dirbti kaip ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prielaida bei galimybs derinti moksl ir darb,
tam, kad asmuo gyt pagrindin isilavinim dirbdamas, nra
detaliau tyrinta.
5. 3 Su mokyklomis susij
struktriniai veiksniai
Be ankstesniuose poskyriuose aptart, asmenines ir socialines
ekonomines ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos prieastis
veikiani struktrini prielaid, galima iskirti dar du specifinius su
mokykl kontekstu susijusius veiksnius: kurso kartojim ir alinim
i mokykl. Danai abu ie veiksniai yra taikomi kaip poveikio
priemons mokyklos nelankymo kontekste.
5. 3. 1 Kurso kartojimas
Trksta isami kiekybini duomen, jog bt galima kalbti apie
tiesiogines ssajas tarp kurso kartojimo ir ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos, taiau atlikti tyrimai teigia, kad kurso
kartojimas yra vienas i veiksni, darani tak ankstyvajam
pasitraukimui i vietimo sistemos.
Tyrimo Study on Access to Education and Training, Basic Skills
and Early School Leavers, analizavusio ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos situacij Europoje bei 4 ne Europos alyse (JAV,
200
93
Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje), ataskaitoje nurodoma, jog

kurso kartojimas yra susijs su majania asmens saviverte bei
motyvacija. Ryio tarp kurso kartojimo, sumajusios motyvacijos
bei ikritimo i vietimo sistemos konstatavimui trksta isami
duomen, taiau tyrimas neatmeta hipotezs, jog dl kurso
kartojimo sumajusi asmens motyvacija susijusi su mokyklos
nelankymo tikimybs padidjimu. Nurodoma, jog efektyviau
investuoti ne kurso kartojim, o pritraukti kvalifikuotesni
mokytoj, mainti klases, geriau pateikti mediag ir kelti
mokytoj kompetencij201.
i tendencij pabria ir Liudmila Rupien (2000, 67)202. Pasak
autors kurso kartojimas ypa emina savs vertinim, silpnina
mokymosi motyvacij. Kai kurie mokiniai jauiasi nuvertinti, eisti,
nebenori eiti mokykl, mokymosi rezultatai blogesni negu kitos
grups vaik, blogesn socialin ir emocin adaptacija, elgesys,
negatyvesns nuostatos mokykl.
Tyrimo Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys ataskaitoje
nurodoma, jog kurso kartojimas padidina nubyrjimo tikimyb.
Moksleivi antrameiavimas padidina ikritimo i mokyklos
tikimyb nuo 45 iki 50 proc., o pakartotinas mokyklinio kurso
kartojimas (treiameiavimas) - 90 proc. Pagalbos ir paramos
sistema mokymosi sunkum turintiems mokiniams yra neefektyvi ir
pavluota, kartojantiems mokyklin kurs sumaja tikimyb
sulaukti pagalbos.203.
Kurso kartojimo poveikis, susijs su mokyklos nelankymu:
x
x
x
Sumajusi mokymosi motyvacija;

Psichologinis diskomfortas, neatitinkant amiaus
grups;
Sulauks 16 asmuo nebeprivalo mokytis todl gali
laisvai savanorikai pasitraukti i vietimo sistemos,
negijs
pagrindinio
isilavinimo
arba
bti
paalintas.
Svarbu atsivelgti ir amiaus skirtum tarp palikto kartoti mokinio

ir bendraklasi, galint sukelti mokiniui psichologin diskomfort.
Dl kurso kartojimo mokiniai ieina jaunimo mokyklas204, vadinasi
kurso kartojimas tarsi istumia mokinius i bendrojo lavinimo
sistemos. jaunimo mokyklas ieinama ir todl, kad bt ivengta
kurso kartojimo.
201
internet:
202
Taip pat: Rupien, Liudmila. 1996. Paaugli silpnos mokymosi motyvacijos pedagoginis koregavimas.
203
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
8
psl.,
prieiga
per
internet:
204
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005,
prieiga
per
internet:
94
Kurso kartojimo prieastys, suformuluotos patikrinim apskrityse

metu205, tapaios mokyklos nelankymo prieastims, nustatytoms
tyrim metu bei savivaldybse atlikt patikrinim metu.
Nurodomos kurso kartojimo prieastys mokymosi motyvacijos
stoka, prastas mokyklos lankomumas, slygojantis ini spragas,
menkas tv dmesys, rpinimasis vaik mokymusi, socialins
prieastys, mokymosi motyvacijos neskatinanti eimos aplinka,
tv darbas usienyje, ligos sukelti mokymosi sunkumai (tokios
prieastys nurodomos vis apskrii patikrinim ataskaitose).
Kartoti kurso paliekama mokytoj tarybos sprendimu. Kai kur, teigiama Teli apskrityje atlikto patikrinimo ataskaitoje, protokoluose skaitoma aiki mokytoj nuostata, kad dl mokymosi
motyvacijos stokos kalti patys mokiniai. Ivardintos prieastys
susijusios su mokymosi neskmmis bei lankomumo problemomis,
alinimu i mokykl. Atsivelgiant tai, kad tiek kurso kartojimo,
tiek alinimo i mokyklos, tiek mokyklos nelankymo prieastys yra
tapaios, vertt kurso kartojim, alinim laikyti ne i prieasi
pasekmmis, o taikomomis priemonmis problem sprendimui.
ias priemons galt keisti kitos pvz.: laiku suteikta profesionali
socialin, psichologin, pedagogin pagalba.
Kurso kartojimas ne tik padidina ikritimo i mokyklos tikimyb,
bet ir reikalauja nemaai papildom l Tinkamas ugdymo
diferencijavimas ir individualizavimas sudaryt prielaidas sumainti
antrameiavimo ir treiameiavimo mastus. Remiantis vietimo
strategija nuo 2003 m. pradedama gyvendinti nacionalin gatvs
vaik sugrinimo mokyklas programa. Investavimas mokini
antrameiavim keiiamas investavimu papildom pedagogin ir
socialin darb su problem turiniais moksleiviais206.
5. 3. 2 Mokini alinimas
Mokiniai neturintys 16 met i mokykl alinami retai (1, 2
mokiniai), taiau paalinam 16 17 met sulaukusi mokini
skaiius stipriai iauga207. Direktori sakymai daniausiai raomi
remiantis mokyklos tarybos, kai kur - ir mokytoj tarybos, silymu
vaikus, turinius dideli lankomumo, mokymosi problem, ibraukti
i mokini sra, kai tik jiems sukanka 16 met208.
Tokiu bdu, atsivelgimas 16 met rib ne utikrina bent jau
pagrindinio isilavinimo gijim, kaip numatyta vietimo statyme, o
kaip tik suteikia pretekst nebesprsti 16 met turini, taiau
mokymosi sunkumus patiriani, isilavinimo negyjani mokini
problem. Uuot suteikus jiems pagalbos, jie tiesiog paalinami.
Paalinimo i mokyklos prieastimis vardinamas sistemingas
mokyklos nelankymas, mokymosi motyvacijos neturjimas,
siskolinim nelikvidavimas, blogas elgesys, nepaangumas,
valkatavimas ir kt. 209 Lietuvos Respublikos vietimo statymo 29
205
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
206
Valstybins vietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos
207
profesini
mokykl
mastus
ir
prevencij,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo
Marijampols
apskrities
Kazl
Rdos
savivaldybje,
2006,
prieiga
per
internet:http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc
208
209
prieiga per internet:http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc
95
str. 10 p. normos leidia alinti mokinius, kurie mokosi pagal

privalomojo vietimo programas, tik tais atvejais, kai j elgesys
kelia reali ir akivaizdi grsm bendruomens nari saugumui.
Tokia praktika, viena vertus neteista, kita vertus prietarauja
vietimo politikos tikslams. Vykdoma ne mokyklos nelankymo
prevencija, o kaip tik mokyklos nelankymas tampa pretekstu
paalinti mokin i mokyklos. Tai, kad daugiausiai kurs kartojani
mokini yra 5 10 klasse, gali bti susij ir su tuo, jog 16 met
sulauk mokiniai nebepaliekami kartoti kurso, o tiesiog paalinami.
Kita vertus danas palikimas kartoti kurs sudaro prielaid tam,
jog mokinys bus paalintas negijs pagrindinio isilavinimo, kai
jam sueis 16 met.
Apibendrinimas
Asmeninio pobdio, socialins ekonomins bei struktrins
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys yra
tarpusavyje
susijusios.
Asmeninio
pobdio,
socialiniai
ekonominiai veiksniai, tampa mokyklos nelankymo prieastimis ne

vien dl asmenini mokinio savybi ar eimos situacijos. Viena
vertus jie gali turti gilesnes, struktrines prielaidas, kaip pvz.:
netinkamas ugdymo organizavimas, galintis sukelti mokymosi ir
psichologini sunkum. Kita vertus, jie gali netapti mokyklos
nelankymo prieastimis tinkamai organizuojant pagalb (pvz.:
didaktin reabilitacija grusiems po ligos, alternatyvios bendrojo
lavinimo mokyklai ugdymo institucijos, socialinis darbas su eima ir
pan.). ie struktriniai veiksniai yra tiesiogiai paveikiami
prevencins politikos priemonmis. 210 Asmeninio pobdio,
socialini ekonomini ir struktrini veiksni ssajos parodytos 7
pav.
7 pav. Asmeninio pobdio, socialini ekonomini bei struktrini
mokyklos nelankymo prieasi ssajos
Ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos
Asmeninio pobdio prieastys
Socialins ekonomins prieastys
Struktrins prieastys
210
Prevencins politikos priemons taikomos siekiant sumainti
pasitraukimo i vietimo sistemos rizik aptariamos skyriuje 3. 2

Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos priemons
96
6. ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO I VIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJOS PRIEMONS
Penktojoje tyrimo dalyje Mokyklos nelankymo prieastys buvo

aptartos galimos asmenins bei socialins ekonomins ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys, j struktriniai
veiksniai bei struktriniai su mokyklomis susij veiksniai kurso
kartojimas bei alinimas i mokykl. iame skyriuje apvelgiama,
kokios pagrindins ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos priemons skiriamos vairiems mokiniams kylantiems
sunkumams sprsti, siekiant sumainti pasitraukimo i vietimo
sistemos rizik. Apvelgiant priemones, jos yra susiejamos su
galimomis pasitraukimo i vietimo sistemos prieastimis. Tiek
ankstyvojo pasitraukimo prieastys, tiek prevencijai skirtos
priemons yra kompleksikai tarpusavyje susijusios, taiau iame
skyriuje siekiant giliau panagrinti priemones, skirtas ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos mast mainimui, jos yra
atskiriamos analitiniais tikslais.
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos politikoje nemaai
nuveikta siekiant utikrinti mokyklos lankomum. Vaik ir jaunimo
socializacijos departamento vyriausioji specialist Aura Birietien
nurodo ias tstines ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos
priemones,
kurioms
utikrintas
sistemingas
finansavimas:
x Krvi mainimas;
x Psichologinio klimato gerinimas (vairios programos,
vykdomos pai mokykl bei savivaldybi);
x Socialiniai pedagogai mokyklose;
x Psichologai mokyklose;
x Prevencinio
darbo
grups
mokyklose
ir
koordinavimo grups savivaldybse;
x Pavjimas (geltonieji autobusiukai);
x Socialiai remtiniems vaikams didesni krepeliai
mokymo
priemonms
sigyti,
nemokamas
maitinimas;
x Atliekami tyrimai (galima vadinti prevencija, nes
prieasi iaikinimas leidia numatyti priemones;
atliekami mokyklose, savivaldybse, ministerijos
usakymu);
x vairi tip mokykl krimas;
x Dienos centr steigimas prie mokykl, savivaldybi;
x Akcija mokykl pakeliui.
Visgi tai, jog vis dar yra mokyklos nelankani vaik ir jaunuoli,
kurie negyja pagrindinio ar vidurinio isilavinimo, skatina
perirti, koki priemoni dar trksta bei kodl numatytos
priemons stokoja veiksmingumo. Analizuoti altiniai211 rodo, kad
211
Kauno, Marijampols, iauli, Teli, Taurags apskrii virinink administracij vietimo prieiros
skyri atlikt kurso kartojimo ir nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl patikrinim
97
prevencins
priemons
mokyklose
danai
siejamos
su
administracinmis poveikio priemonmis: mokini svarstymu
prevencinse komisijose, vaik teisi tarnybos posdiuose,
papeikim raymu ir pan., kurios yra neveiksmingos baudiant
mokin didja prieikumas mokyklai, tvai vengia lankytis
mokykloje, nebesileidia klass vadovo, mokytoj namus.
Atkreiptinas dmesys tai, jog prevencijos organizavimo ir
gyvendinimo sistemos stokoja vieningumo atskiri mokyklos
veiklos komponentai, nesusieti bendr visum, taip ir lieka be
tstinumo, neduodami norimo rezultato.
ioje dalyje pateikiamos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prieasi ir prevencini priemoni schemos nra
galutins, dl tyrim stokos bei problemos kompleksikumo
iskiriamos
svarbiausios
prieastys,
daniausiai
taikomos
priemons bei priemons, kuri, kaip rykja i analizuot altini,
labiausiai stokojama.
6. 1 Paslaugos, sietinos su
asmeninmis ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos prieastimis
Asmenins pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys yra
plaiausiai nagrinjamos, todl ir iame tyrime ios prieastys
aptariamos plaiausiai. Pagrindiniai mokiniams kylantys sunkumai,
galintys padidinti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
rizik tai mokymosi sunkumai, emocinis psichologinis
nesaugumas bei socialini gdi stoka. ie sunkumai, kaip
idstyta antrojoje dalyje bei detalizuota schemoje (r. 7 pav.),
siejasi su tam tikrais vietimo organizavimo trkumais, kurie
vardinti kaip asmenini pasitraukimo i vietimo sistemos
prieasi struktriniai veiksniai.
Analitiniais tikslais vertt atskirai aptarti prevencines priemones,
padedanias isprsti mokiniams ikylanius sunkumus mokykloje,
ir priemones susietas su mokymo organizavimu. Prevencins
priemons, padedanios isprsti mokiniams ikylanius sunkumus
mokykloje
apima
socialins
pedagogins,
psichologins,
specialiosios pedagogins, mokymosi pagalbos teikim, papildom
ugdym, darb su mokinio eima ir kt. Tuo tarpu priemons
susietos su mokymo organizavimu apima mokymosi krvio
mainim, tinkam jo idstym, tinkamos ini pateikimo formos
parinkim, socialini kompetencij ugdym, skatinimo sistemos
sukrim ir panaiai.
Nra atlikt isami tyrim, nustatani aukiau ivardint
priemoni efektyvum mokyklos nelankymo kontekste. I esam
tyrim nepaaikja prieastingumo ryiai - kiek tos priemons
sumaina mokyklos nelankym ir kaip spariai. io tyrimo rmuose
taip pat nra manoma pasakyti, kiek ios priemons efektyvios,
taiau ir neteigiama, kad jos neveiksmingos (galbt nesant i
priemoni, mokyklos nelankani mokini skaiius dar daugiau
iaugt). Todl iame tyrime yra siekiama nustatyti koki
priemoni trksta pagal antroje dalyje isakytas mokyklos
nelankymo prieastis ir kokie irykja priemoni organizavimo ir
taikymo trkumai.
98
99
8 paveikslo schemoje pateikiami detalizuoti asmenini mokyklos nelankymo prieasi ir

galim joms taikyti prevencini priemoni sryiai. ioje schemoje yra keli lygmenys.
Vis pirma vardijama problema mokymosi motyvacijos stoka, kaip viena pagrindini
mokyklos nelankymo prieasi. i problema schemoje iskleidiama pagal tai, kokios
asmenins prieastys gali sumainti mokymosi motyvacij. Taigi antrasis schemos
lygmuo asmenins prieastys socialini gdi stoka, mokymosi sunkumai ir
emocins psichologins problemos. Po jomis idstytos ias prieastis lemiantys
struktriniai veiksniai. Siekiant ivengti ir taip sudtingos schemos perkrovimo, j
netraukti tokie veiksniai kaip pvz.: skirtingi asmen gebjimai, kurie gali sukelti
mokymosi sunkumus ar nevienodas asmen jautrumo lygis (vieni vaikai abejingai
reaguoja tyiojimsi ar mokymosi neskmes, o kiti gali patirti gil psichologin
sukrtim). schem trauktas tiek asmeninius sunkumus, tiek socialines problemas
galintis sukelti veiksnys eimos kontekstas. Jis bus aptartas tolimesniame skyriuje
Priemons sietinos su socialinmis ekonominmis ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prieastimis, todl iame skyriuje neanalizuojamas. emiausias schemos
lygmuo priemons, orientuotos detalizuot struktrini veiksni tobulinim. Tokiu
bdu, schema leidia velgti kokioms asmeninms mokyklos nelankymo prieastims
paalinti trksta atitinkam prevencini priemoni, o jos detalesnis apraymas
atskleidia esam priemoni naudojimo trkumus, kas padt pagerinti prevencijos
politik ioje srityje.
6. 1. 1 Prevencins priemons, padedanios
mokiniams ikylanius sunkumus mokykloje
isprsti
I pradi bus analizuojamos prevencins priemons, padedanios

isprsti mokiniams ikylanius sunkumus mokykloje: socialins
pedagogins ir psichologins pagalbos teikimas, papildomas ir
specialusis ugdymas. Svarbu atkreipti dmes tai, jog ios
priemons turt bti orientuotos asmenin mokini situacij
(pvz.: skirtingi asmen gabumai, polinkis praktin mokymsi,
problemos eimoje), o ne struktrini veiksni sukelt situacij.
T.y. jie neturt bti skirti sistemos klaidoms lopyti. Struktrins
problemos turt bti sprendiamos ne tiesiogiai padedant
mokiniams, o formuojant mokymosi aplink.
Viena toki priemoni socialins pedagogins, specialiosios
(kadangi specialioji pagalba aptariama plaiau skyriuje Specialusis
ugdymas, iame skyriuje detaliau nenagrinjama) ir psichologins
pagalbos teikimas. Ji apima tiek mokiniams kylani mokymosi,
tiek psichologini, tiek socialini sunkum sprendim. i priemon
yra prevencin tiek, kiek sugebama anksti pastebti mokiniui
kylanias asmenines problemas, kad bt galima efektyviai
apsaugoti j nuo ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos.
Analizuoti tyrimai atskleidia, kad socialins pedagogins ir
psichologins pagalbos teikimas nra iki galo panaudojamas. Todl
toliau i priemon aptariama detaliau.
6. 1. 1. 1 Socialins pedagogins ir psichologins pagalbos teikimas
Viena svarbi pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
priemoni laiku suteikta veiksminga pagalba. Pagrindins
mokini mokykloje patiriamos problemos mokymosi sunkumai ir
psichologins, emocins problemos, susietos su bendravimo,
100
asmeninmis problemomis, mokyklos mikroklimatu212. Todl

pagalbos teikimas yra orientuotas tiek mokymosi sunkumus
papildomos valandos, kuri metu mokytojai aikina mokymosi
turin, padeda atlikti uduotis; tiek psichologines mokinio
problemas psichologo konsultacija; tiek paties mokyklos
mikroklimato gerinim sietina su konflikt sprendimo kultros
klimu.
Galima iskirti du pagrindinius teikiamos pagalbos tipus:
x Psichologin pagalba mokinio asmenybs ir
ugdimosi problem vertinimas ir sprendimas,
psichologins pagalbos teikjams bendradarbiaujant
su mokinio tvais (globjais, rpintojais) ir
mokytojais, juos konsultuojant.
x Socialin
pedagogin
pagalba
mokyklos
darbuotoj (socialini pedagog, klass aukltoj,
mokytoj ir administracijos) veikla, susijusi su
mokini
socialini
ir
pedagogini
poreiki
tenkinimu,
leidiant
padidinti
vietimo
veiksmingum.
Tyrim duomenys atskleidia, jog ios numatytos priemons nra
nuodugniai panaudojamos, kad bt pasiektas maksimaliai
Didesnis
dmesys
skiriamas
veiksmingas
j
efektas213.
administracinms poveikio priemonms: mokini svarstymui
prevencinse komisijose, vaik teisi tarnybos posdiuose,
papeikim raymas ir pan.214 Priemons, kuri imasi mokyklos,
inodamos apie mokyklos nelankanius vaikus 7 16 met j
teritorijoje: vaik tvams (globjams) yra isiuniami praneimai,
stokojama kontakto tarp tv ir mokyklos, tarpininko, kuris
utikrint vaik patekim mokykl215. Pasak Vilniaus miesto
vyriausiojo policijos komisariato Vieosios policijos Vieosios
tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausiosios specialists
Nomedos Cibarauskiens, nepakanka kaltinti vaik, kad jis nelanko
reikia kalbti apie tai, k mes padarm, kad jis lankyt. Manau
yra aplinkybs, kurios parodo ir jas galima atpainti, kada vaikas
prads nelankyti mokyklos. Analizuojant mokymosi proces,
problemas eimoje ir mokymosi ypatumus.
Problemos nustatymas
Svarbu kuo anksiau identifikuoti mokiniui ikylanias problemas,
siekiant efektyviai jas sprsti. Ekspertai ankstyv problemos
212
Mokiniams labai svarbus geras pamokos organizavimas, mokini ir mokytoj santykiai. Payma apie
programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei
prevencij,
2005,
3
psl.
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc
213
214
Payma dl programos kartojimo bei mokini nubyrjimo i Taurags apskrities bendrojo lavinimo ir
profesini mokykl 2003/2004 m. m. mast ir prevencijos, 2005, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/TAURAGE%20G.doc
215
Informacija dl privalomojo mokymo utikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga
per
internet:
101
identifikavim iskiria kaip vien efektyviausi prevencijos

priemoni. Pasak Rupiens (2000, 201) efektyviausia sprsti
nenoro mokytis problem tada, kol ji dar nra gavusi konfliktiko
masto. Padti mokiniui reikia tik pastebjus paias ankstyviausias
nenoro mokytis apraikas. Kita vertus, nereguliarus informavimas
apie problem tyrimuose vardijamas kaip prieastis, apsunkinanti
pagalbos teikim216. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo policijos
komisariato Vieosios policijos Vieosios tvarkos tarnybos
prevencijos
skyriaus
vyriausiosios
specialists
Nomedos
Cibarauskiens, daugiausia dmesio skiriama ne prevencijai, o
intervencijai. Vaiku pradedama rpintis tada, kai jis jau nelanko.
Tuo tarpu btina velgti problemas kuo anksiau ir ukirsti joms
keli.
Prevencin darb su vaiku, jog jis vliau nepasitraukt i vietimo
sistemos negijs pagrindini gdi, Vaik ir jaunimo
socializacijos departamento vyriausiosios specialists Auros
Birietiens teigimu, reikia pradti jau darelyje: pareigos,
atsakomybs u savo veiksmus jausmas yra ir darelyje ugdomas.
Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniauskiens
nuomone, jau darelyje galima pastebti ar vaikas bus
problemikas. Kol vaikas darelyje, nra jokio VTAT darbo.
Darelis pirma grandis. Po to visa informacija eina mokykl. 6-7
met vaikas, jei pirmoje, antroje klasje yra elgesio problem, tai
jau yra rimtas signalas, kad vaikui reikalinga pagalba, teigia
ekspert. Todl jau su ikimokyklinio amiaus vaikais reikia pradti
dirbti kuo anksiau ir ugdyti mokykloje reikaling susikaupimo,
atsakomybs pajautimo, pareigos suvokimo gdius.
Senamiesio vidurins mokyklos psicholog Zofija Salietis taip pat
akcentuoja kuo ankstyvesn pagalbos teikim, pradedant nuo pirm
mokyklos met. Pasak jos, vaikai, kuriems kyla problem,
mokykloje nustatomi nuo pirmos klass. Psichologas stebi klas
pagal pieinius, pagal ssiuvinius, pagal tai, kaip vaikas priirtas
(aprengtas), kaip elgiasi, bendrauja su kitais. Taip pat ir vlesnse
klasse einama klases, irima, kaip vyksta pamokos. Pagalbos
pradinse klasse svarb pabria ir Sietuvos vidurins mokyklos
socialin pedagog Danguol Januien.
Tyrim, kurie tiesiogiai nustatyt prevencijos poreik paiose
ankstyviausiose stadijose nra. Taiau kai kurie tyrimai pateikia
tam tikras ssajas tarp mokyklos nelankymo ir pradinse klasse
kylanio nenoro eiti mokykl (12 proc. moksleivi jau pradinse
klasse nenori lankyti mokyklos217), dl sudtingesni santyki su
pradini klasi mokytojais, vaikystje patirt traum218. Daugiau
nei penktadalis (22,2 proc.) tyrimo Neskmingo mokymosi mastai
216
217
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.
218
102
ir prieastys metu apklaust mokini mano, kad jiems pagalba

buvo reikalinga nuo pradini klasi.219 Sietuvos vidurins mokyklos
direktoriaus pavaduotojos Neringos iukiens teigimu, pavluotas
problemos sprendimas sudtingas. Reikia kuo anksiau identifikuoti
problemas, taiau sunku gauti pirmin informacij. Panaias
problemas apie vaik lieiani informacij nurodo ir Senamiesio
vidurins mokyklos psicholog Zofija Salietis.
Mokyklose u mokyklos nelankanio vaiko suradim esama
atsakingu pagal pareigyb. Pasiskirstoma paioje mokykloje.
Pagrindin atsakomyb skiriama socialiniam pedagogui ir
direktoriaus pavaduotojui, ypa jei vaikas visai neuraytas joki
klas. Jeigu vaikas buvo uraytas mokykl, taiau nelanko u j
atsakingas aukltojas, jis turi susisiekti su tvais. Kiti atsakingi
asmenys ir institucijos: socialinis pedagogas, prevencinio darbo
grup, koordinavimo grup savivaldybje.
Problem nustatymo pavyzdiai

Sietuvos
vidurinje
mokykloje,
pasak
direktoriaus
pavaduotojos Neringos iukiens, vaiko pradedama
iekoti, kai jis neateina mokykl tris, keturias dienas.
Pagrindinis skms rodiklis susitarimas su mokytojais,
kad ne mokyklos pareiga yra bausti ir kaltinti. Mokykloje
darbo grafikas sutvarkytas taip, kad visada bt kas nors
iki 20 h, kas gali suteikti socialin arba psichologin
pagalb mokykloje. Mokykloje yra trys specialistai. Pirmin
informacija apie tai, kad vaikas pradjo nelankyti, gaunama
i mokini. I tv retai igirstama, kad yra problem,
paprastai mokykla informuoja tvus, kad j vaikai nelanko.
Pasak eksperts, danai tvai tikisi, kad mokykla gali
isprsti visas problemas. Mokykla gali padti eimai
sprsti problemas, taiau ji j nesprendia. Eksperts
teigimu, pirminius problemos poymius turt reaguoti
specialistai: mokytojai, aukltojai, socialin pedagog.
Todl yra stengiamasi, kad aukltojai galt kas dien
matytis su aukljamja klase. Usimezgani problem
turt pastebti klass aukltojas, dalyko mokytojas, nes
jie yra ariausiai.
Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios

specialists Auros Birietiens nuomone, jeigu yra mokyklos
nelankantis vaikas, j surasti vis pirma turt mokykla. Mokyklos
gavusios i seninij vaik sraus savo teritorijoje turi surasti
nelankanius vaikus. iuo atvilgiu mokyklos bendradarbiauja su
Vaiko teisi apsaugos tarnyba ir su sveikatos apsaugos sistema
gaunama informacija apie vaik poliklinikoje. Tai, jog duomen
apie asmens sveikat negalima skleisti, apsunkina vaiko paiekas.
Tam, kad lengviau bt anksti identifikuoti problemas, Vaik ir
219
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003,

103
63
psl.
prieiga
per
internet:
jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialists

Auros Birietiens teigimu, turt bti ir yra Specialiosios
pedagogikos ir psichologijos centro organizuojami kursai
mokytojams kaip pastebti, kuriems vaikams kyla sunkum, kaip
nustatyti mokyklos nelankymo prieastis.
Klass, kurias reikia koncentruoti pagalb
Nenoras mokytis, pasak Rupiens (2000, 138) formuojasi jau
ikimokykliniame amiuje, Autors nuomone, tai susij su
mokyklinmis prieastimis ir norint panaikinti nenoro mokytis
formavimosi prielaidas, reikia imtis priemoni jau pradios
mokykloje. Mokymosi motyvacija susilpnja treioje pradins
mokyklos klasje, silpnja pereinant i pradins mokyklos
pagrindin. Tai susij su neskmingai veikta pirmja krize (kai
nebenorima mokytis treioje klasje), mokymosi sistemos
pasikeitimu daug mokytoj, kuriuos vaikai blogai pasta,
tradicinis mokymas, orientacija ne vaik, o dalyk. Treioji kriz
7, 8, 9 klass, kai didja nepaangumas, santykiai su mokytojais
tampa pernelyg konfliktiki ir vaikas gali pasitraukti i mokyklos.
Kiekvienas i mokyklos pasitraukiantis vaikas, pasak autors,
pereina iuos tris etapus, taiau suteikus tinkam pagalb vaikas
gali nepasitraukti. (Rupien 2000, 142 143) Todl didiausi
dmes sprendiant nenoro mokytis problem reikt sutelkti
prevencij ir pagalb, kai prasideda ankstyviausios nenoro mokytis
apraikos (Rupien 2000, 194)
30 proc. nelankanij mokyklos yra fiksuojama pirmoje ir
ketvirtoje klasse, teigiama tyrimo Neskmingo mokymosi mastai
ir prieastys ataskaitoje220. Analizuot tyrim duomenimis 5 10
klass yra kritikiausias pasitraukimo rizikos laikotarpis. 5 klasje
dmesys nuo mokymosi perkeliamas prie bendravimo. Nuo
santykio su mokytojais priklauso ir motyvacija mokytis jo dalyk ar
netgi mokytis apskritai. Todl juo vliau pedagogas imasi
motyvacijos koregavimo, tuo maesns galimybs tiktis skms.
(Rupien 2000, 82)
Didiausias mokyklos nelankani mokini skaiius yra 6 ir 7
klasse. Nelankanij moksleivi skaiius didja ir 9 klasje. 5
10 klasje taip pat yra didiausias skaiius kurs kartojani
mokini. Todl svarbus pagalbos teikimas tiek kartojantiems kurs,
tiek tiems, kuriems ikyla mokymosi sunkum, siekiant ivengti
kurso kartojimo, kaip didiausios rizikos po jo sekaniam
ankstyvajam pasitraukimui i vietimo sistemos. Jau pradiniame
ugdymo etape rizikos ikristi i mokyklos klasmis laikytinos 1 ir 4,
tuo tarpu pagrindinje mokykloje 5 8 klass. Nenoras lankyti
mokykl ypa rykus 5 klasje, ir tai nepriklauso nuo mokyklos
tipo. Tyrim analizs met iaikjo, kad ypatingai svarbus
laikotarpis yra 5 klas. 5 klasje pasikeiia mokymosi sistema,
mokiniai turi adaptuotis prie dalykins sistemos, taip pat neretai ir
220
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 16 17 psl. prieiga per internet:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc,
Ugdymo
kokyb
skirting
tip
mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j tv poiris, 2004, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Ugdymo%20kokybes%20tyrimo%20ataskaita.doc
104
naujoje mokykloje. is laikotarpis taip pat siejamas su mokyklos

nelankymo tikimybs iaugimu.221
40,2 proc. tyrime Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys
apklaust mokini nurod, kad pagalba mokantis jiems buvo btina
5-6 klasse, kai neretai tvai negaljo tokios pagalbos suteikti.
Apie 31 proc. apklaustj teig norj pagalbos sulaukti 7-8
klasse, nes tada jiems tapo sunkiau mokytis.222 Pirmieji pabgimai
i pamok bdingi jau pradins mokyklos moksleiviams, jie tampa
ypa dani 5 6 klasse. Tyrimas leidia teigti, kad daniausiai
pamokas praleidinti skatina nepasirengimas joms, kontrolini
darb ir neigiamo vertinimo baim. Tuo tarpu, didiausi fizin ir
psichologin smurt patiriani mokini dalis yra VII klasje.223 Taigi
tiek psichologins, tiek pagalbos mokantis poreikis kyla jau
pradinse klasse, yra ypa reikmingas penktoje klasje ir
mokymosi pagrindinje mokykloje metu.
Pagalbos teikjai
Kaip pagrindinis pagalbos teikjas socialins pedagogins pagalbos
teikimo
nuostatuose
yra
numatytas
aukltojas.
Tyrim
duomenimis, pagrindiniais pagalbos teikjais ilieka mokytojai ir
klass aukltojai224. Mokymosi motyvacij galima koreguoti
pedagoginiais bdais. Rupien (2000, 126) iskiria motyv
grupes, kurios gali bti ugdymo individualizavimo metodikos
krimo prielaida: saugumo poreikio tenkinimas, emocini santyki
stokos alinimas, savs vertinimo koregavimas. Koreguojamosios
pedagogins veiklos principas individuali prieiga, saugumo
poreikio tenkinimas. Silpnos mokymosi motyvacijos koregavimas
yra mokytojo veiklos sfera, taiau mokytojai nra rengiami dirbti
su emos motyvacijos mokiniais, tad neino, koki pagalb
mokiniui teikti. (Rupien 2000, 128) Pagalbos teikimui neutenka
mokytojo, reikalinga specialist: psichologo, socialinio pedagogo,
gydytojo pagalba. mokymosi
Mokini nuomone, geriausiai isprsti mokymosi neskmes bei
mokyklos nelankymo problemas gali padti klass aukltojas225.
klass aukltoj kreipiamasi ne vien dl mokymosi sunkum, bet ir
dl toki problem kaip psichologinis smurtas.226 Pastebima, kad
klass aukltojo, vadovo pareigos atliekamos nepakankamai227.
Vis pirma, dl didelio darbo krvio bei nepakankamo atlygio u
darb, klass aukltojai yra nepajgs skirti labai daug dmesio
221
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003, 38, 62 psl. prieiga per internet:
222
Ten pat 50 psl.
223
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc, vietimo pagalba bendrojo lavinimo
mokykl
mokiniams
2005,
prieiga
per
internet:
224
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams 2005, prieiga per internet:
225
226
vietimo pagalbos teikimas bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, prieiga per internet:
227
105
asmenikai kiekvienam aukljamosios klass vaikui - klasi vadov

darbo apmokjimas neatitinka darbo apimties ir reikalavim,
teigiama paymoje dl privalomojo mokymo utikrinimo iauli
rajono savivaldybje 228. Be to, tiek mokytojai, tiek klasi aukltojai
kaip pagalbos teikjai stokoja kompetencij. Psichologinje srityje
kompetentingi jauiasi tik 25 proc. mokytoj, jiems trksta
kompetencijos dirbant su specialij poreiki ir su rizikos grupi
vaikais229. Tyrimo Socialins paslaugos eimoms ataskaitoje
nurodoma, jog pedagogai neturi tinkamo metodinio ir moralinio
pasirengimo socialins pagalbos teikimui. Tai, kad mokytoj
kompetencijos dirbti su nesimokaniais ir praleidinjaniais
pamokas mokiniais yra nepakankamos, kad mokytojai neino i
vaik poreiki, j nuostatos i vaik atvilgiu yra neigiamos,
nurodoma ir paymoje dl privalomojo mokymo utikrinimo Kazl
Rdos savivaldybje.230 Tokiu bdu, dl didelio darbo krvio ir
kompetencij trkumo, klass aukltojai nepajgs iuo metu
utikrinti pakankam pagalb mokiniams, kuriems kyla vairi
asmeninio ir socialinio pobdio problem.
Pirmas klass aukltojo pagalbininkas mokyklose yra socialinis
pedagogas. Dabar Lietuvoje gyvendinama 2000-2005 met veiklos
programa, kurios pagrindinis tikslas mokyklose sukurti socialini
pedagog pareigybes. Visikai gyvendinus program, vairiose
ugdymo ir socialins rpybos staigose socialiniais pedagogais gals
dirbti tik socialinio darbuotojo kvalifikacij turintys asmenys.
Vienas socialinis pedagogas gals dirbti ir keletoje ugdymo staig,
taiau jam gals tekti ne daugiau kaip 800-1.000 moksleivi.
Socialinio pedagogo tikslas isiaikinti mokini mokyklos
nelankymo, blogo elgesio ir vairaus amiaus mokini tarpusavio
nesutarimo prieastis, bei rasti efektyv i problem sprendimo
bd. Atsivelgiant tam tikras slygas, yra tikimasi, kad socialinis
pedagogas uims tarpininko tarp mokinio ir jo eimos, arba
mokyklos pozicij. Dabar vairiose ugdymo staigose dirba apie
200, taiau, gyvendinus program, Lietuvoje dirbs apie 800
socialini pedagog231.
2004 m. atlikto tyrimo Mokymosi neskms: mastai ir prieastys
duomenimis, 58 proc. apklaust vaik socialinis pedagogas,
psichologas, logopedas nepadjo veikti mokymosi sunkum.
socialin pedagog niekada nesikreipia 75 proc. vaikin ir 71 proc.
mergin. Tyrime nra analizuojama, kodl tokie emi pagalbos
mastai, kodl su sunkumais susidr vaikai nesikreipia
specialistus. Danai socialin pedagog pagalbos, ikilus mokymosi
sunkumams, kreipiasi 3 proc. vaikin ir 6 proc. mergin.
228
2006,
2
4
psl.,
prieiga
per
internet:
229
Lietuvos Respublikos 2004 2006 met nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm
planas.
Prieiga
per
internet:
http://ec.europa.eu/employment_social/soc-prot/socincl/nap_incl_2004_lt.pdf
230
231
vietimo politika, vjrt
106
Bendruosiuose
socialins
pedagogins
pagalbos
teikimo
nuostatuose232 nurodoma, jog socialinis pedagogas teikia pagalb
vaikams, kai nebeutenka klass aukltojo ar mokytojo
kompetencijos. Pagal socialinio pedagogo pareigybin instrukcij233,
jis turi teikti socialin pagalb, bti tarpine grandimi tarp eimos ir
mokyklos, padti sprsti vairias vaikams kylanias problemas,
susijusias su pagrindini reikmi tenkinimu, saugumo utikrinimu,
priklausomybi problem sprendimu, seksualiniu ir fiziniu
inaudojimu.
Be
to,
turi
utikrinti
mokinio
saviraik,
saviaktualizacij,
skatinti
mokymosi
motyvacij,
sprsti
lankomumo problemas, emocines ir elgesio problemas. Taip pat
numatytas socialinio pedagogo darbas su tvais, pedagogais
aikinant, kaip kurti jauki, saugi darbo aplink, ryio su
bendruomene, valstybinmis ir nevyriausybinmis, teikianiomis
socialin, psichologin, teisin pagalb organizacijomis palaikymas.
Socialinis pedagogas kartu su aukltojais trt rpintis socialini
gdi ugdymu, lankyti vaikus, kai klass aukltojas negali.
Teikiamos pagalbos pavyzdys

Sietuvos vidurinje mokykloje yra pamok ruoos grups,
kuriose pamokas padeda ruoti kas nors i specialist,
bna socialin pedagog arba psicholog.
Nors mokyklose yra sukurti socialinio pedagogo ir psichologo

etatai, tyrimai liudija, kad vaikai dl vairi veiksni nesulaukia i
specialist pagalbos. Pvz.: tyrimo Neskmingo mokymosi mastai ir
prieastys duomenimis, daugiau nei pusei moksleivi padjo
dalyko mokytojas, deimtadaliui - draugai ir tik kas imtasis
sulauk psichologo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbos.234
Pagalbos teikim mokykloje pakeiia palikimas po pamok: tarp
suteikusi pagalb daniausiai (36,8 proc.) buvo minimi mokytojai,
kurie papildomai aikindavo ir skirdavo darbus per pertraukas ar
palikdavo po pamok. Socialinis pedagogas ar dalyko mokytojas
taip pat padjo mokytis: atlikti vairias uduotis, nam darbus 6,7
proc. mokini. 2,7 proc. apklaust mokini nurod, jog psichologas
aikinosi neskmi prieastis, patardavo kaip elgtis su mokytojais,
nuramindavo. 1,9 proc. teig, jog mokytojas leisdavo pasitaisyti,
atlikus uduot papildomai paraydavo paym, skirdavo daugiau
dmesio, utardavo, patardavo.235
Todl galima teigti, kad mokyklos specialist socialinio pedagogo,
psichologo funkcijos inaudojamos menkai. Tyrimo vietimo
232
Bendrieji socialins pedagogins pagalbos teikimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo
ir mokslo ministro 2004 m. birelio 15 d. sakymu Nr. ISAK 941, 3 psl.
233
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl socialinio pedagogo kvalifikacini reikalavim ir
pareigini instrukcij patvirtinimo, 2001 m. gruodio 14 d. Nr. 1667
234
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
63
psl.
prieiga
per
internet:
235
107
pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams yra teigiama, kad

itin maa dalis sulaukia specialist (logopedo, psichologo, socialinio
pedagogo) pagalbos (0,6 proc.)236. 70 proc. apklaust mokini
niekada nesikreipia pagalbos socialin pedagog bei psicholog.
Psichologo, socialinio pedagogo pagalba veiksminga, taiau vaikai
psichologus mokyklose gali nesikreipti dl to, jog kit vaik akyse
atrodys prastai. (Civinskas et al. 2006, 57, Senamiesio vidurins
mokyklos psichologs Zofijos Salietis suteikta informacija) Pasak
Remigijaus Civinsko, Vitos Levickaits, Ilonos Tamutiens (2006,
141) komunikacija su socialiniu pedagogu nra efektyvi, vaikai
nesupranta jo uduoi, funkcij mokykloje.
Naujojoje Akmenje atliktame tyrime237 nurodoma, kad socialin
pedagog ir psicholog kreipiasi atitinkamai 36,4 proc. ir 27,3 proc.
mokini, kuriems ikyla problem. Tai, kad specialist funkcijos
panaudojamos nepakankamai, nustatyta ir 2005 metais vietimo ir
mokslo ministerijos usakymu atliktame tyrime vietimo pagalba
bendrojo lavinimo mokykl mokiniams. Jame nurodoma, jog dl
psichologinio smurto socialin pedagog kreipiasi 7 proc.,
psicholog 3 proc. atsakiusij.238 Vaikai labiau yra link kreiptis
pagalbos mokytojus, tvus (pvz.: tredalis mokini laiko tvus,
galiniais padti veikti blog lankym239) ir draugus, o ne
specialistus, nors ten juos nukreipia mokytojai.
Taiau ir besikreipiantiems specialistus mokiniams specialiosios
pedagogins pagalbos poreikiai tenkinami mau laipsniu, j gauna
tik dalis t vaik, kuriems jos, tv nuomone, reikt.240 Tyrime
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose nurodoma, jog tik
pusei i apklaust mokini buvo sudarytos galimybs pasivyti
besimokanius, sugrus po ligos.241 Iskirtin specialioji pedagogin
pagalba blogai lankantiems mokiniams taip pat maai teikiama242.
Taip pat ir kartojantiems kurs suteikiama maiau pagalbos. Kaip
nurodoma tyrimo Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys
ataskaitoje243 tik 12,3 proc. antramei ir 0,2 proc. treiamei yra
gav mokytoj pagalb, atitinkamai 2 proc. ir 0,2 proc. - logoped
pagalb, 2,9 proc. antramei ir 0,4 proc. treiamei spec.
pedagog pagalb, o 3,5 proc. antramei ir 0,6 proc. treiamei
psicholog pagalb. 23,6 proc. antramei ir tik 3,3 proc.
treiamei pagalba susijusi su mokymusi buvo suteikta namuose.
3,3 proc. antramei ir 0,6 proc. treiamei buvo samdomi
236
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams 2005, prieiga per internet:
237
konferencijoje Rizikos grups vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini grinimas mokyklas.
238
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
prieiga
per
internet:
239
240
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
prieiga
per
internet:
241
Neskmingo
mokymosi
mastai
ir
prieastys,
2003,
prieiga
per
internet:
242
2006,
2
4
psl.,
prieiga
per
internet:
243
108
mokytojai. ie duomenys rodo, kad tiek tvai, tiek mokytojai,

esant pirmosios neskmms, dar stengiasi iek tiek padti su
mokymosi sunkumais susidrusiam moksleiviui, taiau tokia
parama gerokai sumaja vaikui, kuris lieka dar kart kartoti
mokyklinio kurso. Tai rodo neefektyvi ir pavluot pagalbos ir
paramos sistem moksleiviams, turintiems mokymosi sunkum.
Socialiniai pedagogai stokoja galimybi padti mokiniams bei
sprsti mokytoj ir mokini konfliktus.244 Svarbu nustatyti, kokie
veiksniai riboja veiksmingo specialist darbo galimybes:
x
Nepakankama infrastruktra245, blogas aprpinimas

materialiniais
resursais,
trksta
metodins
mediagos,
kartais
net
atskiro
kabineto.
Nepakankam
materialin
baz
kaip
vien
specialist darb ribojani veiksni pabria ir
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
psicholog Kristina Ignataviien;
Neaikiai
suformuluotos
specialisto
funkcijos,
socialinis pedagogas danai vykdo kitas funkcijas
pvz.: administracines246. Specialiosios pedagogikos
ir
psichologijos
centro
psicholog
Kristina
Ignataviiens teigimu, specialistams mokyklose
deleguojamos jiems nepriklausanios funkcijos;
Neefektyvi komunikacija trksta informacijos apie
pagalbos
teikim.247
Mokiniams,
j
tvams,
mokytojams trksta informacijos apie specialist
teikiamas paslaugas (pvz.: 45 proc. septintok
neino, kur kreiptis, kai ikyla problem, konflikt,
yra netinamos mokymuisi slygos namuose; 7 proc.
pradini ir 12 proc. V-VI klasi mokini tv neino,
kur kreiptis turint su vaikais susijusi problem.248).
Informacijos apie specialist darb stoka gali kelti ir
nepasitikjim jais, tada mokinys galbt kreipsis
geriau pastam asmen klass aukltoj ar
mokytoj. Sietuvos socialin pedagog Danguol
Januien pabria, jog vaikai danai galvoja, kad
socialinis pedagogas susijs su bausmmis, mes
bandom parodyti, - kalba ekspert, - kad esam
pagalba, o ne baudiamoji institucija;
Nepasitikjimas tarp specialist ir mokytoj
dalykinink. Mokytojai dalykininkai iri skeptikai
specialistus249. Galbt tai reikia, kad stinga
informacijos,
kontakto,
nra
suprantamos
244
245
Ten pat.
246
Ten pat., vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose, 2005, prieiga per internet:
247
248
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokykl mokiniams, 2005, prieiga per internet:
249
vietimo
pagalba
bendrojo
lavinimo
mokykl
mokiniams
prieiga
per
internet:
109
specialist
funkcijos.
komunikacijos.
Stokojama
efektyvios
Specialist pagalbos teikim apsunkina nepakankami mogikieji

resursai. Ne visose mokyklose yra socialinis pedagogas.
Daugumoje pagrindini mokykl nra socialini pedagog ir/ar
psicholog250. Pvz.: n vienoje Kazl Rdos savivaldybs mokykloje
nra psichologo. Jo darbo krvis tenka socialiniam pedagogui,
pavaduotojams ugdymo reikalams. Panai situacija ir Bir rajono
savivaldybje labai maa mokykl dalis gali naudotis psicholog
paslaugomis.251 U mokyklos rib pagalb turt teikti Psichologins
pedagogins tarnybos, taiau j darbo krviai 4 kartus virija
nustatytus.
Be to, vargina dideli specialist darbo krviai - vienam darbuotojui
tenka didelis vaik skaiius.252 Pasak Sietuvos vidurins mokyklos
direktoriaus
pavaduotojos
Neringos
iukiens,
socialins
pedagogs darbo krvis labai didelis. Labai daug moni nori
konsultuotis, 15 min yra nepakankamos konsultacijai. Jei ateina
eima, be 1.30 h nesibaigia pokalbis. Senamiesio vidurins
mokyklos psicholog Zofija Salietis teigia: Turiu vien etat ir
dirbu, kai reikia tai bni ir 12 valand mokykloj. Per didelis tiek
pedagog, tiek specialist darbo krvis. Mokykloje tenka dirbti
eimos darb mokyti vaikus socialini gdi, suteikti jiems
emocin param. Pedagog atlyginimai per mai, nemotyvuojantys
darbui. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
psicholog Kristina Ignataviien taip pat vardijo specialist
trkum mokyklose kaip svarb veiksn.
Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniavskiens,
didelje mokykloje per maai vieno socialinio darbuotojo. Socialinis
darbuotojas turi dirbti su eima. Pagal esamus mogikuosius
resursus, socialinis darbuotojas gali tik lankyti eim, atlikti
daugiau kontrols funkcij. Senamiesio vidurins mokyklos
psichologs Zofijos Salietis nuomone, trksta specialiojo pedagogo
pradinei mokyklai. Kadangi trksta mogaus, tai jo funkcijas
perima kiti darbuotojai ir darbas nra vykdomas taip, kaip turt
bti. Trksta laiko, kompetencijos suteikti pagalb. Specialist
stok akcentuoja ir Sietuvos vidurins mokyklos socialin pedagog
Danguol Januien: A kaip socialinis pedagogas dirbu su visa
mokykla, bet problem a matau tiek, kad reikt keturi socialini
pedagog, kad i tikrj vykt ne postvencija, o prevencija.
Kartais psicholog ar specialij pedagog paslaugos utikrinamos
kaip projektin veikla (t.y. laimjus projektus, finansin param).
Specialist darbui stokojant efektyvumo, vien j skaiiaus
padidinimas gali neisprsti pagalbos trkumo. Svarbu analizuoti
250
mastus
bei
pravencij
Teli
apskrityje,
2005
prieiga
per
internet:
251
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Bir rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga per
internet:
MO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22
252
vietimo
pagalba
bendrojo
lavinimo
mokykl
mokiniams
prieiga
per
internet:
110
efektyv darb ribojanius veiksnius, t.y. isiaikinti, kodl toki

nedidel mokini dal pasiekia specialist pagalba ar specialistai
jos nesuteikia, ar mokiniai nesikreipia pagalbos. Kita vertus
svarbu nustatyti pagalbos utikrinimo krypt ar mokiniai turt
kreiptis pagalbos ar specialistai nustatyti, kuriems mokiniams
pagalba btina, nors jie dl jos ir nesikreipia. Taip pat svarbu
analizuoti, kodl stokojama pasirtikjimo tarp specialist ir
mokytoj dalykinink. Galbt trksta informacijos apie specialist
veikl, galbt dl specialist funkcij neaikumo nra pasitikima
jais kaip pagalbos teikjais. Tad prasminga giliau panagrinti, kaip
utikrinti efektyvi informacijos sklaid ir kaip formuoti pasitikjim
kuris yra bendradarbiavimo pamatas.
6. 1. 1. 2 Papildomas ugdymas kaip prevencijos priemon
Kita prevencin priemon, padedanti sumainti asmeninio pobdio
mokyklos nelankymo prieastis yra papildomas ugdymas.
Papildomas ugdymas apima tiek popamokin veikl, tiek
neformalj ugdym. Papildomas ugdymas ir popamokin veikla
buvo nagrinta dviejuose vietimo ir mokslo ministerijos
usakytuose tyrimuose. 2001 metais atliktas tyrimas Papildomas
ugdymas moksleivi socializacijos kontekste bei 2003 met
tyrimas Popamokins veiklos veiksmingumas. Popamokin veikla
kaip ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencin
priemon maai nagrinta tema. iuose tyrimuose nustatyta,
kokios yra popamokins veiklos formos, taiau neanalizuojamas jos
kaip prevencins veiklos veiksmingumas. Papildomas ugdymas,
kuris leidia pltotis vaik gebjimams, j saviraikai ir
socialiniams gdiams, didina vaik uimtum, gali tapti efektyvia
mokyklos nelankymo prevencijos priemone. Popamokinje veikloje
realizuojami bendravimo, pripainimo, sitvirtinimo bendraami
grupje poreikiai253. Paymoje dl privalomo mokymo utikrinimo
Bir savivaldybje nurodoma, jog projektai, kuri metu buvo
siekiama traukti rizikos grups vaikus projekt organizavim bei
popamokin veikl, padidino lankomum.254
Liudmila Rupien (1996, 125) akcentuoja tai, kad vaikai, kuri
mokymosi motyvacija silpna visgi turi koki nors pomgi.
Saviraikos skatinim galima pasitelkti mokymosi motyvacijos
koregavimui. Vaikas traukiamas dominani veikl, tokiu bdu
formuojami painimo interesai. Remigijus Civinskas, Vita
Levickait, Ilona Tamutien (2006, 46) kaip ir Liudmila Rupien,
teigia, kad net ir prarad motyvacij mokiniai rodo tam tikras
pastangas ir interes mokytis vieno ar kito dalyko. Labai svarbu
yra sudominti vaik, traukti j veikl.
emas mokini uimtumas po pamok ir ypa vasaros atostog
metu yra veiksniai galintys padidinti mokyklos nelankymo rizik.255
Popamokin veikla galt tapti patraukliu bdu pritraukti vaikus
253
Popamokins
veiklos
veiksmingumas,
2003,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tr_ataskaita_040303.doc
254
Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Bir rajono savivaldybje, 2006, prieiga per internet:
MO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22
255
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf Sietuvos
vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukiens ekspertin nuomon
111
mokyklas, kita vertus didinti j uimtum, kad nuo mokyklos

nepriklausantys iors veiksniai (pvz.: neigiama draug, gatvs
taka) neprisidt prie mokyklos nelankymo. Popamokin veikla,
mokytoj nuomone yra svarbi prevencin veikla (74,1 Akmens
rajone apklaust mokytoj mano, kad tai btina prevencin
programa)256. Senamiesio vidurins mokyklos psichologs Zofijos
Salietis, taip pat ir Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotojos Neringos iukiens nuomone, vaik uimtumo
problemos, kultrinio gyvenimo trkumas prisideda prie mokyklos
nelankymo.
Kaip
prevencin
priemon
popamokinis
uimtumas
nra
pakankamai inaudojamas:
x
x
x
x
Paprastai jame dalyvauja skmingiau besimokantys,

iniciatyvs, pasiturini eim vaikai.257
Nra suvoktas ne vien kaip ini teikimo, bet ir
uimtumo
organizavimo
prevenciniais
tikslais
popamokins veiklos vaidmuo. Tvai labiausiai
akcentuoja kvalifikacin ini suteikimo
mokyklos funkcij, skeptikai irima kitus
papildomo
ugdymo
kontekste
realizuojamus
tikslus258.
Vaikams
stinga
informacijos
apie
galim
popamokin veikl.259
Mokyklose stinga strateginio popamokins veiklos
planavimo260. Policijos jaunimo klubo eksperts
Tatjanos rniavskiens nuomone, popamokin
veikla turt bti nukreipta, o ne chaotika.
Popamokins veiklos panaudojim kaip priemon
mokyklos nelankymo prevencijai riboja ir tai, jog
mokytojai neturi tinkamos kvalifikacijos papildomai
veiklai organizuoti. 261
Uimtumas mokykloje vertinamas prasiau nei u jos rib.262 Pasak

Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos
iukiens, vaikas, kuris ateina mokykl, kuriam prastai sekasi,
kuris ibna ia 8 h beveik mokykloj, dar ateis brel po to? Reikia
galvoti blaiviai. Jis nenori brel. Jis jauiasi pavargs. Tada
brelius ateina vlgi talentingi vaikai, kurie planuoja savo laik, gali
tikslingai brel pasirinkti. Labai danai tie vaikai ateina 7h vakaro
ms bendravimo kambar tiesiog pabti. Nes gatvje jiems nra
256
257
Popamokins
veiklos
veiksmingumas,
2003,
prieiga
per
internet:
258
Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste, 2001, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc
259
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc ;Popamokins veiklos veiksmingumas, 2003,
prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tr_ataskaita_040303.doc
260
Popamokins
veiklos
veiksmingumas,
2003,
prieiga
per
internet:
261
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc
262
Popamokins
veiklos
veiksmingumas,
2003,
prieiga
per
internet:
112
k veikti. Mes aiku diaugiams, kad jis pas mus atjo, o ne

gatvj. eimos ne visos gali utikrinti prasming vaiko laisvalaikio
planavim. Eksperts nuomone, prevencinei veiklai per papildom
ugdym kol kas nerandama galimybi: jeigu bt paaugli
kultros, uimtumo centrai, bt gerai. Reikia uimtumo galimybs
nuo 16.30 iki 21 h. Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts
Tatjanos rniavskiens, vaikai vis dien ibna mokykloje, dar
bti ir brelyje per daug. Popamokin veikla neturt bti
mokyklose, vaikai ibna jose vis dien. Dienos centrai turt
usiimti prevencija. Mokyklos galt nukreipti dienos centrus.
Vilniaus miesto savivaldybs bendrojo lavinimo mokykl tinklo
pertvarkos 2005 2012 met bendrajame plane raoma:
papildomo ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose
rodo, kiek dmesio yra skiriama mokini uimtumui ir socializacijai.
Miesto mokyklose (be papildomojo ugdymo staig) brelius lanko
112,9 proc. moksleivi (danai vienas moksleivis lanko kelet
breli). Mokyklose i viso veikia 3748 breliai, kurie gali bti
skirstomi 10 ri: muzikos, choreografijos, teatrinio meno,
dails, etnokultros, sporto ir sveikatos, turizmo ir kratotyros,
technins krybos, gamtos ir kiti breliai. (Populiariausi yra sporto
ir sveikatos, muzikos, dails bei teatrinio meno ri breliai).
Vienam moksleiviui vidutinikai tenka 0,15 brelio valandos.
Vilniaus miesto moksleiviai savo poreikius gali tenkinti 32
papildomo ugdymo staig silomuose 712 sporto, muzikos, dails
ir kt. ri usimimuose. Jauiama technini breli, kuriuos ypa
mgsta berniukai, pasilos stoka.
Papildomas ugdymas kaip priemon numatomas naujojoje jaunimo
mokykl koncepcijoje. Papildomasis ugdymas atsivelgiant
mokyklos pasirinkt krypt gali bti labiau orientuotas menin,
sportin ar technologin ugdym ir siejamas su mokini polinkiais
bei interesais. Jis gali bti derinamas ir kooperuojamas su kit
mokykl, taip pat mokykl, vykdani neformaliojo vaik vietimo
programas ar modulius (muzikos, dails, meno, sporto), veikla,
laisvalaikio centr ir kit institucij vykdoma veikla. Gali bti
pltojama klubin papildomojo ugdymo veikla, atradim programos
ir kiti aktuals projektai.263
6. 1. 1. 3 Specialusis ugdymas kaip prevencijos priemon
Specialj ugdym gyvendina visos pradinio, pagrindinio ugdymo
programas vykdanios ir visuotin vietim teikianios mokyklos,
turintis licencij kitas vietimo teikjas, atskirais atvejais
specialiosios mokyklos. Negalintys lankyti ugdymo staigos
asmenys gali bti mokomi namuose. Bendrasis specialij poreiki
turini vaik ugdymas pradedamas jiems sujus 6-7 met amiui,
taiau mokymasis specialaus ugdymo staigoje, ar specialiose
klasse bendrojo ugdymo staigose, gali trukti 1-2 metais ilgiau nei
prasta.
Specialij
profesinse
poreiki turintys asmenys profesij gali

mokyklose, profesinio mokymo centruose
263
gyti
arba
LR vietimo ir mokslo ministerija, Payma dl jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo

2004- 06 25 Nr. 24-01-05-50
113
kursuose, specialiose profesinio mokymo staigose, specialij

mokykl profesinio mokymo departamentuose bei auktesniosiose
profesinse ar auktosiose mokyklose. Paymtina tai, kad
specialij poreiki turintiems asmenims stojant yra teikiama
pirmenyb, taiau mokantis aukiau ivardintose ugdymo
staigose, jiems taikomi bendri reikalavimai. Visgi, kiekviena
ugdymo staiga, atsivelgdama specialij poreiki turinio
asmens
sugebjimus, privalo sudaryti tinkamas slygas gyti
isilavinim. Specialij poreiki turini suaugusij neformalus
ugdymas yra organizuojamas suaugusij mokymo centruose,
mokyklose, specialiuose suaugusij centruose ir kitose staigose.
Reabilitacijos kursai yra organizuojami reabilitacijos staig ir yra
prieinami tiek atitinkamoje staigoje, tiek namuose. Kiekviena
ugdymo staiga specialij poreiki turintiems asmenims turi
sudaryti tinkamas tobulti ir realizuoti save slygas.
Specialij ugdymo(si) poreiki turini vaik integracija bendrojo
lavinimo mokyklas
Antrojoje tyrimo dalyje Mokyklos nelankymo prieastys nebuvo
atskirai iskirtos prieastys, galinios paskatinti specialij
ugdimosi poreiki (SUP) turini vaik ar jaunuoli mokyklos
nelankym. iame skyriuje aptariamos pagrindins analizuot
tyrim pagalba nustatytos specialij poreiki turini vaik
integravimo bendrojo lavinimo mokyklas problemos, kuri
sprendimas galt padti mainti nubyrjimo mastus.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologs
Kristinos Ignataviiens teigimu, tredalis mokyklos nelankani
vaik vaikai su specialiaisiais poreikiais. Daugiausiai tai vaikai
turintys negali. Pasak eksperts specialij poreiki vaik
integracija bendrojo lavinimo mokyklas nebtinai paskatina j
ikritim.
Pasitraukimo i vietimo sistemos prevencinje politikoje didelis
dmesys skiriamas vaikams, turintiems specialij ugdymo(si)
poreiki. iai grupei skirt MM usakyt tyrim metu iaikjo,
jog specialieji ugdimosi poreikiai nra pagrindinis veiksnys,
apsunkinantis integracij vietimo sistem, nulemiantis jo
santykius su bendraamiais ir pedagogais264. Ne specialieji ugdimosi
poreikiai, o nesudarytos slygos: nepakankama infrastruktra,
nepakankamas pagalbos teikimas, nepakankamas tv ir mokyklos
bendradarbiavimas, tv nenoras, jog SUP vaikai bt diagnozuoti,
jog jiems bt pritaikytas mokymo turinys (didioji tv dalis
mano, jog nra btina individualizuoti ugdymo plan j vaikams,
turintiems specialij poreiki265), tampa veiksniais galiniais
paskatinti sudtingesn SUP vaik integracij bendrojo lavinimo
mokyklas, tuo padidindami mokyklos nelankymo tikimyb. Pasak
Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios
specialists Auros Birietiens, kad neatsirast toki ivad, kad
vaikas nemokytinas. Toki nra. Dar atsiranda toki svok.
264
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc
265
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
114
2003,
prieiga
per
internet:
2003
prieiga
per
internet:
SUP vaikams padidjs nerimastingumas, siejamas su ini

tikrinimo baime, saviraikos baime, bendru nerimu, baime
bendraujant su mokytojais, baime nepateisinti aplinkini
lkesi.266 Pasak Rupiens (2000, 53), mokinys turintis mokymosi
negal, nepajgiantis imokti mokomosios mediagos reikiamu
lygiu, patiria psichologin diskomfort. Mokytojai nra pajgs
dirbti su visa klase, nes neturi mokytoj padjj. Laiku vertinus ir
pritaikius vaikui tinkam program, dideli pasekmi nepatiriama.
Taiau kai vaiko poreikiai nra nustatomi, vaikui nesiseka mokytis,
o jis yra spaudiamas mokytis geriau kyla konfliktin situacija.
Integruojant specialij ugdimosi poreiki turinius vaikus ar
jaunuolius bendrojo lavinimo mokyklas susiduriama su
nepakankamu tinkamos mokymosi aplinkos utikrinimu. Toliau
aptariami pagrindiniai mokymosi aplinkos pritaikymo specialij
poreiki turintiems mokiniams trkumai: nepakankama mokykl
infrastruktra ir priemons, mokytoj nepasirengimas dirbti su
specialij poreiki turiniais mokiniais, specialiosios pagalbos
teikimo trukdiai.
Nepakankama mokykl infrastruktra ir priemons.
Mokyklos technikai ir materialiai nra pasirengusios ugdyti
negalius vaikus267. Trksta metodins, mokymo mediagos268.
Stokojama mokytoj padjj pedagog galimybs turti
pagalbinink (asistent) pamokos metu yra nedidels.269
Pedagog kompetencij stoka.
Pedagogai dalykininkai nra pasireng dirbti su negaliais ir
specialij poreiki vaikais270. Daugiau negu kas treias pedagogas
pripasta, jog jam trksta patirties ir ini parinkti adekvaias
uduotis specialij ugdimosi poreiki turintiems mokiniams,
garantuoti i mokini psichologin bei fizin saugum klasje,
fiksuoti specialij ugdimosi poreiki turini vaik ugdymosi
pokyius, vertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines inias
pedagoginiame darbe. Praktikai kas ketvirtas nemoka parinkti
tinkam mokymo metod ir bd, diferencijuoti ugdym klasje,
skatinti mokini motyvacij mokytis271, analizuoti mokini
mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius. Mokytojai pasiymi
neigiamu negals suvokimu. Mokytojai dar nra pakankamai
tikslingai pasireng ne tik patys dalykikai siekti integruoti vaik,
266
Bendrojo ugdymo klasje besimokanio specialij ugdymo (-si) poreiki vaiko socialins
psichologins
charakteristikos
atskleidimas,
2003,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ATASKAITA-Alisauskas-2003.doc
267
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003,
prieiga
per
internet:
Pedagog
profesins
kompetencijos
vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo pltros aspektu
268
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, 2005, prieiga per internet:
269
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003.
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc vietimo pagalba bendrojo lavinimo
mokykl
mokiniams,
2005,
2005,
prieiga
per
internet:
270
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003,
prieiga
per
internet:
Pedagog
profesins
kompetencijos
vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo pltros aspektu
271
Pedagog profesins kompetencijos vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo pltros aspektu
115
bet ir konstruoti negal ar specialij poreiki turint vaik

priimani emocin, dalykin, santyki aplink.272
Nepakankamos mokytoj psichologins kompetencijos. (beveik
pus pedagog jauia psichologini ini stygi).273
Nepakankamos
mokytoj
dalykinink
kompetencijos
individualizuoti dmes SUP vaikui, t.y. paskirstyti dmes klasje,
derinti skirtingus poreikius turini vaik mokymsi. Tyrimai rodo,
jog mokytojas pamokoje tik epizodikai orientuojasi specialij
poreiki mokin, labai retai j traukdamas klasje vykstanius
procesus274. Kita vertus, nepakankama galimyb individualizuoti
dmes gali bti susijusi su tuo, jog klass yra per didels mokytojai nesuspja per pamok skirti pakankamai laiko ir
dmesio vaikams dirbantiems pagal bendras ir adaptuotas ar
modifikuotas programas.275 Toki problem padt sprsti
mokytoj padjj etat skaiiaus didinimas.
Specialiosios pagalbos teikimo trukdiai.
Kaip ir kitos jau aptartos pagalbos atveju (socialins pedagogins,
psichologins, mokymosi) specialiosios pagalbos teikimas yra
nepakankamas276. Daugumoje alies ugdymo staig veikia nepilnos
specialiojo ugdymo komisijos nenustatoma, kurie vaikai turi
specialij ugdymo(si) poreiki, jie nevisikai patenkinami.277
Teikiant specialij pagalb susiduriama su panaiais trukdiais
kaip ir teikiant socialin pedagogin pagalb: nepakankamas
bendradarbiavimas tarp specialist ir mokytoj278, didelis specialist
darbo krvis279.
Svarbu aptarti ir prieastis, kurias sunkiau paveikti tinkamo
mokymo aplinkos organizavimo pagalba. Vis pirma tai tv
vaidmuo vaiko integravime.
Tv nenoras, jog j vaikai bt diagnozuojami kaip turintys
specialij poreiki bei jog jiems bt taikoma palengvinta ugdymo
programa, sudaro prielaidas situacijai, kai vaikas neveikia
272
Ugdymo turinys kaip specialij poreiki vaik socialinio ir edukacinio dalyvavimo prielaida, 2004,
prieiga
per
internet:
Pedagog
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/spec_poreikiu_vaiku_tyrimo_ataskaita_SMM.doc,
profesins kompetencijos vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo pltros aspektu
273
274
Moderni (metakognityvini) specialij didaktik (metodik) rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklose, 2003
275
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003,
prieiga
per
internet:
276
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf,
Pedagog profesins kompetencijos vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo pltros aspektu
277
Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant
specialij poreiki turini vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius, 2004, prieiga per
internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pedagog_psicholog_tarnybu_Tyrimo%20ataskaita.doc
278
279
vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005, , prieiga per internet:
, Vidutinikai alyje PPT psichologo normatyvai virijami 4, o pedagogo 3 kartus tai neigiamai veikia
darbo kokyb, trukdo atlikti numatytas funkcijas. Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir
veiklos planavimo prioritetai, tenkinant specialij poreiki turini vaik edukacinius, psichologinius,
socialinius
poreikius,
2004,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pedagog_psicholog_tarnybu_Tyrimo%20ataskaita.doc
116
programos, paliekamas kartoti kurso. Kurso kartojimas (ypa, kai

kartojama kelis kartus) gali sukelti vaikui papildom psichologini
problem. Tyrimai rodo, jog nedidel dalis tv bendradarbiauja su
pedagogais pritaikant turin SUP vaikui.280 Didioji tv dalis mano,
jog nra btina individualizuoti ugdymo plan j vaikams,
turintiems specialij poreiki.281
Priemons ivardintoms integravim apsunkinanioms problemoms
sprsti galt bti tolimesnis infrastruktros pltimas,
mogikj resurs pltra ir tv vietimas. Pagrindinis dmesys
galt bti skiriamas mogikj resurs pltrai pakankamo
specialist kiekio ir j darbo slyg utikrinimas, mokytoj
kompetencij pastebti problem ir nukreipti vaik pas specialistus
ugdymas. Svarbus ir mokytoj kompetencij dirbti su specialij
ugdymosi poreiki turiniu vaiku klimas, taiau verta atsivelgti
tai, kad specialieji ugdimosi poreikiai apima vairias negalias kaip
regjimo sutrikimus, disleksij ir kt., t.y. jos nebtinai sietinos su
psichikos sutrikimais. Todl klasi mainimas (kaip ilgalaikio
laikotarpio politikos priemon) ir mokytoj padjj skaiiaus
didinimas (vidutinio, trumpojo laikotarpi politikos priemon)
galt bti efektyvesns priemons nei mokytoj kompetencijos
individualizuoti turin klimas. Taip pat, kaip jau minta, svarbu
informuoti tvus, kokios galimos pasekms vaiko sveikatai ir
psichologinei savijautai, neleidiant jam tenkinti specialij
ugdymosi poreiki.
6. 1. 2 Prevencins
organizavimu
priemons,
susietos
su
mokymo
Kaip jau minta antrojoje tyrimo dalyje Mokyklos nelankymo

prieastys,
vietimo
politikos
organizavimas
ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos atvilgiu gali bti
aptartas dviem lygmenimis. Vis pirma tai tokios palankios
mokymosi aplinkos formavimas, kuri nesudaryt prielaid
sunkumams ikilti. Tokia mokymosi aplinka turt bti tiek
psichologikai saugi, emocikai patraukli, tiek nesudaranti prielaid
mokymosi sunkumams atsirasti. Tokios aplinkos formavimas apima
tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpio politikos tikslus.
Viena pagrindini mokymosi sunkumus sukeliani prieasi per
didelis mokymosi krvis. Dalyk gausa, netinkamas mokymosi
krvio idstymas, didels klass, didelis mokytoj darbo krvis
apsunkina individualaus mokytoj dmesio mokiniui skyrim.
Mokytojui
nepakankamai
iaikinus
mokymosi
turin,
nepakankamai dmesio skyrus grusiam po ligos mokiniui,
atsiranda ini spragos. Atsiradusios ini spragos sunkina nauj
ini sisavinim, maja mokinio mokymosi motyvacija ir jis gali
pradti vengti lankyti mokykl. Todl iuo atveju prasminga
investuoti ne tiek mokyklos nelankymo prevencijos rengini ar
280
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc Bendrojo ugdymo klasje besimokanio
specialij ugdymo (-si) poreiki vaiko socialins psichologins charakteristikos atskleidimas, 2003,
prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ATASKAITA-Alisauskas-2003.doc
281
Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos,
2003,
prieiga
per
internet:
117
paskait rengim, kiek pat mokymosi proceso perirjim:

mokymosi krvi perirjim ir sumainim; tinkam krvi
idstym, kur galima bt utikrinti paklus mokykl vadov
vadybines kompetencijas; bei mokytoj skatinim skirti daugiau
asmeninio dmesio vaikams.
Kadangi mokytoj asmeninis dmesys vaikams yra viena
svarbiausi prevencini priemoni, yra tikslinga panagrinti i
priemon detaliau kas galt paskatinti labiau individualizuoti
mokym.
Daugiausiai
yra
koncentruojamasi
mokytoj
kompetencij klim. Tyrimai rodo, jog mokytoj kompetencijos
yra nepakankamos, tad vairi mokytoj kompetencij klimas
galt bti reikminga prevencins politikos dalis. Svarbu pabrti,
jog nra tyrim, kurie analizuot mokytoj kompetencijos klimo
veiksmingum, todl sunku pasakyti ar nepakankamos mokytoj
kompetencijos, ar mai nemotyvuojantys darbui atlyginimai ir
didelis darbo krvis apsunkina efektyv mokytoj darb. Tuo
tarpu, vaik skaiiaus klasse sumainimas bei mokytoj darbo
krvio mainimas (ekspert silymu - tiek utikrinant pakankamas
pajamas u maiau kontaktini valand, tiek mainant vairi
dokument, kuriuos turi pildyti, skaii) galbt labiau nei mokytoj
kompetencij (kaip individualizuoti dmes klasje) klimas galt
prisidti prie galimybs mokiniams gauti pakankamai mokytojo
dmesio.
Kitos priemons, i esms galinios padti ivengti neefektyvaus
mokytoj darbo, kuris danai tampa mokiniams kylani
psichologini ir mokymosi sunkum prieastimi, yra susij su
pedagog paruoimu ir mokymo metodais. Siekiant ivengti
neefektyvaus mokytoj darbo svarbu i anksto tinkamai paruoti
bsimus
pedagogus,
traukiant
psichologini
kompetencij
formavim bei mokin orientuot mokym. mokin orientuotas
mokymo bdas atsiremia mokinio skatinim, socialini gdi
formavim, o ne tik ini tikrinim ir baudim. Specials mokymo
metodai gali padti isprsti su mokymosi sunkumais susijusias ir
pamok nelankymo problemas. (Civinskas et al. 2006, 47)
ini pateikimo principas, kai mokytojas yra vienintelis ini
altinis ir pateikia mokiniams faktus, o ie turi juos atkartoti, yra
kritikuojamas knygoje Mokymasis vis gyvenim globalinje ini
ekonomikoje: ikiai besivystanioms alims282. Toks mokymasis
neleidia mokiniams isiugdyti gebjim, svarbi socialiniame
gyvenime: dirbti komandoje, sprsti problemas, isiugdyti
mokymosi vis gyvenim motyvacij. Tok klasikin mokymo model
turt keisti nauji mokymo metodai. Taip pat reikminga dti
pastangas, kurti naujas programas, skirtas tiems mokiniams,
kuriems tradicini institucij programos nra tinkamos.
Mintame veikale yra silomas naujas, besiskiriantis nuo tradicinio,
mokymo modelis. ini pateikimo bdas arba tai, kaip asmenys
mokosi, yra labai reikmingas ini sisavinimui. Todl naujajame
mokymo modelyje akcentuojami tokie esminiai elementai kaip
mokytojo vaidmuo kaip vedanio prie ini altini (pats pedagogas
282
Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Developing Countries, 2003, 28
44 psl.Washington: The World Bank
118
nebra ini altiniu), mokymasis darant (angl. learning by doing)

(leidia sisavinti detales, kurias bt sunku paaikinti, bet kurios
paaikja
atliekant
uduot),
mokymasis
grupmis283,
individualizuoti mokymosi planai, mokytojai taip pat mokosi,
tobulja, sudaromos galimybs tsti mokymsi vis gyvenim.
Naujajame modelyje akcentuojamas besimokantj orientuotas
(angl. learner centered) mokymas, kai naujos inios pateikiamos
atsivelgiant tai, k besimokantysis jau ino, stengiamasi pateikti
inias susietai. Svarbu, jog mokymosi metu, formuluojant uduotis
bt trauktas reali u klass rib vykstani problem
svarstymas, tai didina mokini susidomjim ir motyvacij. Taip
pat
akcentuojamas
moderni
technologij
panaudojimas
pamokose, leidiani formuoti lygesnius mokytojo mokinio
santykius, padarani pamokas domesnmis.
Atliekant tyrimus paaikjo, kad etos klass mokiniai, kuriems
buvo pristatytos tam tikros svokos, naudojant besimokantj
orientuotus metodus, gebjo geriau isprsti konceptualias fizikos
problemas nei 11 ar 12 klasi mokiniai toje paioje mokykloje,
kurie fizikos buvo mokomi tradiciniais metodais284. Tokiu bdu ne
visuomet dl mokymosi neskmi galima kaltinti mokini
motyvacijos mokytis stok, bet reikt atkreipti dmes
naudojamus mokymo metodus. I kitos puss, didelis mokymosi
krvis ir didelis mokytoj darbo krvis bei danai nepakankamai
ivystyta mokykl infrastruktra nesudaro galimybs panaudoti
iuos ir kitus domius mokymo metodus: taikyti modernias
informacines technologijas pamokose bei praktines uduotis.
Nuobodios pamokos vienas struktrini mokyklos nelankymo
veiksni. Tad palankios mokymosi aplinkos formavimas turt
traukti galimyb taikyti informacines technologijas pamok metu,
tam svarbu utikrinti vietimo staig infrastruktros pltr.
Prie tinkamos vietimo situacijos organizavimo, siekiant sudaryti
toki mokymosi situacij, kad mokiniai patirt kuo maiau
problem, priskirtinas tinkamo pasirengimo mokyklai galimybs
sudarymas ikimokyklinio ugdymo staig pltra ir stiprinimas.
Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniavskiens teigimu
per mai mokytoj atlyginimai gali nulemti, jog gabesni,
iniciatyvesni asmenys nesirinks mokytojo profesijos, neis dirbti
mokyklas: Nra kam dirbti mokyklose, nes mokytojo atlyginimas
yra labai maas. Mokytojas pirmas mogus. Specialiosios
pedagogikos ir psichologijos centro psichologs Kristinos
Ignataviiens nuomone, nauj pedagog rengimas turt traukti
pasirengim ugdyti socialinius vaik gdius, anksti pastebti
vaikams kylanias problemas. Pedagog rengim kaip ilgojo
laikotarpio politikos priemon akcentuoja ir MM Vaik ir jaunimo
socializacijos departamento vyriausioji specialist Aura Birietien:
Bt labai gerai, jeigu mes ne tik dirbant mokytoj mokytume,
bet ir ruoiant mokytoj student mokymo programas bt
283
Rupien (2000, 141) teigia, kad vertingas yra mokymasis grupelmis. Tokiu bdu mokomasi
bendrauti, derinti interesus, pasiskirstyti pareigomis etc.
284
Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Developing Countries, 2003, 31
psl. Washington: The World Bank
119
traukiami tam tikri moduliai. Nes mes dabar, i tikrj, ruoiame

mokytoj dalykinink, o ne mokytoj pedagog.
Lietuvoje trksta tyrim apie prevencinio poveikio priemoni
veiksmingum. Atskiros priemons, kurios gali turti prevencin
poveik yra nagrintos, pvz.: popamokin veikla, prevencinio darbo
grups,
pagalbos
teikimas,
taiau
neanalizuojamas
j
veiksmingumas kaip prevencinio poveikio priemoni. Taip pat
neskiriama dmesio paios ugdymo aplinkos formavimo analizei
prevencijos kontekste. Dauguma tyrimuose minim ir priemoni
pobdis yra intervencinis ir postvencinis, apie prevencines
priemones kalbama labai maai, ypa apie prevencij. Didiausias
dmesys turt bti skiriamas palankios aplinkos formavimui tiek
emocikai ir fizikai saugaus mikroklimato krimui, tiek
infrastruktros tobulinimui; novatorik mokymo metod diegimui,
popamokins veiklos kaip prevencins priemons naudojimui bei
mokytoj kvalifikacijos klimui.
6. 2 Priemons, sietinos su
socialinmis - ekonominmis
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prieastimis
Antroji galim ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prieasi grup susieta su socialiniais ekonominiais veiksniais.
Antrojoje tyrimo dalyje Mokyklos nelankymo prieastys aptartos
prieastys susietos su vaiko ar jaunuolio eimos kontekstu, noru ar
btinybe dirbti. Kaip jau minta ios prieastys nebtinai tiesiogiai
veikia ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos situacij, jos
gali bti kompleksikai susijusios su asmeninmis mokyklos
nelankymo prieastimis socialini gdi stoka, mokymosi
sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka.
Toliau pateikiamoje schemoje (9 pav.) iskiriami keli lygmenys
problemos lygmuo ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
situacija, iskleista prieasi struktra bei priemons orientuotos
detalizuotas prieastis.
120
9 pav. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo i vietimo

sistemos prieasi ir jas orientuot priemoni schema
problema
Anksti pasitraukia i vietimo sistemos
Mokymosi
motyvacijos stoka
Neigiama
socialins
aplinkos taka
Negali mokytis, nes

turi dirbti/ nori dirbti
Socialini gdi
stoka, emocins
psichologins
problemos,
vertybi sistema
Polinkis
praktin veikl
prieastys
eimos kontekstas
Santyki,
emocins,
socializacijos
problemos
Uimtumo
didinimas
popamokin
veikla, dienos
centrai
Socialinis
darbas su
eima
U
bendravim
su tvais
atsakingas
asmuo
mokykloje
Prasta
materialin
padtis
Tv
traukimas
mokyklos
bendruomens veikl
Socialiai
remtin vaik
rmimas
Alternatyvios
mokymosi
galimybs,
leidianios
derinti darb
ir moksl
priemons
Toliau aptariamos prevencins politikos priemons pagal mokyklos

nelankymo prieastis.
Neigiama socialins aplinkos taka.
Neigiamos socialins aplinkos taka nebuvo plaiau nagrinta
antrojoje tyrimo dalyje. Neigiama socialin aplinka gatvs,
neigiama draug taka, dalyvavimas delinkventikai besielgianiose
vaik ar jaunuoli grupse nra plaiau nagrinta tyrimuose,
kuriais remiamasi io tyrimo kontekste, taiau ji minima ne
viename tyrime kaip mokymosi motyvacijos stokos, mokyklos
nelankymo prieastis. Vienas bd mainti gatvs patirties,
neigiamos grups takos poveik mokyklos nelankymui, galt bti
sietinas su uimtumo problem sprendimu. Uimtumo, kultrins
veiklos stok kaip vien galim mokyklos nelankymo prieasi
vardija ir ekspertai. Priemons orientuotos ios problemos
sprendim galt bti uimtumo didinimas per popamokin veikl
taip pat dienos centruose. Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus
pavaduotoja Neringa iukien akcentuoja jaunimo klub poreik.
Ilgalaikiu ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencins
politikos laikotarpiu neigiamos socialins aplinkos poveikis
mokyklos nelankymo mast augimui galt bti sprendiamas,
skiriant dmesio vaik ir jaunimo uimtumo politikos formavimui
tai ir vietimo ir socialins politikos sfera. Tokios politikos, pasak
ekspert, stokojama.
Darbin veikla
121
Viena svarbi ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos

prieasi noras ir/ arba btinyb dirbti. Darbins veiklos ir
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos ssajos, kaip jau
minta, nebuvo pakankamai analizuotos. Darbin veikla kaip
mokyklos nelankymo prieastis daugiausiai minima prastos
materialins eimos situacijos ir/ arba eimos socialins rizikos
kontekste. Nenagrintas polinkio praktin veikl veiksnys, taip pat
tokios galimos prieastys, jog darbin veikla vaikui ar jaunuoliui
atrodo domesn, prasmingesn, perspektyvesn nei mokyklinio
isilavinimo teikiamos galimybs.
Su noru ar btinybe dirbti yra susijs prieasi ir galim
sprendimo priemoni kompleksas. Sugrinti vaik mokykl
galima keliais bdais, priklausomai nuo btinybs dirbti prieasties:
x
Jeigu problema - prasta eimos, vaiko situacija,

materialins problemos, isprendus jas (vaiko
krepelis, eimos politika) vaikui gali nebereikti
dirbti ir jis gr mokykl;
Jeigu problema - eimos vertybins nuostatos
tvai nesirpina vaiku, nelaiko mokymosi vertybe,
neleidia mokytis, isprendus ias eimos socialines
problemas (ia labai svarbus naujasis socialini
paslaug teikimo statymas, numatantis socialins
rizikos eim ugdym) vaikui nereiks dirbti, ir jis
gr mokykl;
Jeigu vaikas ar jaunuolis vis vien nori dirbti (yra
links praktin veikl sunkiai sisavina mokyklos
teikiamas akademines inias; darbin veikl vertina
aukiau nei mokyklos teikiam isilavinim; turi
dirbti, nes pvz.: turi ilaikyti savo sukurt eim),
tai turi bti sudarytos galimybs derinti moksl su
darbine veikla. iuo atveju veiksminga priemon
galt bti alternatyvios mokymosi galimybs,
kuriose daugiau dmesio skiriama praktini gdi
gijimui, sudaromos galimybs mokantis dirbti.
Aukiau kaip prevencinio tinklo agentai aptartos
alternatyvios
mokymosi
galimybs
nevisikai
padengia tokio mokyklos tipo, kuris leist derinti
moksl ir darb, poreik. Jaunimo mokykl
naujojoje koncepcijoje nurodoma, jog jos mokiniais
gali bti niekur nedirbantys ir nesimokantys
asmenys, profesins mokyklos yra ieitis praktik
orientuotiems asmenims, taiau jos nra skirtos
tam, kad asmuo galt gyti pagrindin isilavinim
dirbdamas. Taigi vietimo staigos ar galbt klasi,
grupi, kurios sudaryt galimyb lanksiai derinti
darb, moksl ir tokiu bdu gyti pagrindin, o gal ir
vidurin
isilavinim,
yra
trkstama,
taiau
reikalinga ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos politikos priemon.
eimos kontekstas
eimos kontekstas apima tiek materialin eimos situacij, tiek
santyki plotm. Prasta materialin eimos situacija nebtinai turi
sukelti problemas santyki plotmje, kaip ir nepakankamas tv
dmesys, vaiko neprieira nra tik prastomis materialinmis
122
slygomis gyvenani eim problema. ios dvi iame tyrime

iskirtos mokyklos nelankym galinios paveikti prieastys gali, bet
nebtinai turi bti susijusios. Tai svarbu akcentuoti, atkreipiant
dmes tai, jog prevencin politika neturt bti orientuota vien
socialins rizikos eimas.
Kadangi ioje dalyje aptariamos socialins ekonomins mokyklos
nelankym
sukelianios
problemos,
eimos
konteksto
(nepakankamo dmesio ir/arba prastos materialins situacijos)
sukeltos asmenins prieastys schemoje yra apjungtos. Tiesiog
siekiama parodyti, kaip eimos situacija gali veikti asmeniui
kylanias problemas. Schema, kaip jau minta, yra supaprastinta,
siekiant aikumo, joje nra iskirtos visos galimos mokyklos
nelankymo prieastys ir j ryiai.
eimos konteksto sukeliam problem sprendimas apima tiek
vietimo, tiek socialins politikos priemones. eim politika, eim
padties gerinimas yra viena svarbi ilgalaikio laikotarpio socialins
politikos priemoni, siekiant utikrinti pilnavert vaiko socializacij.
Trumpo ar vidutinio laikotarpio priemons tai socialinis darbas su
eima. vietimo sistemos, ypa mokyklos kontekste gyvendinamos
priemons tai tv traukimas prevencinio darbo grupi veikl,
mokyklos
bendruomens
veikl,
intensyvus
mokykl
bendradarbiavimas su tvais. iuo metu yra numatyta, jog klass
aukltojas yra atsakingas u bendravim su mokinio eima. Klass
aukltojui pritrkus kompetencijos, u bendravim su eima yra
atsakingas mokyklos socialinis pedagogas285. gyvendinant ias
numatytas prevencins politikos priemones susiduriama su tomis
paiomis problemomis kaip ir teikiant kitas paslaugas dideli
klass aukltojo darbo krviai, klass aukltojai neturi socialinio
darbuotojo kompetencijos, tad esant problemoms eimoje jie
negali padti. Jau minti veiksniai daro tak ir specialist darbui
specialist trkumas, trkumo sukeliamas didelis darbo krvis,
neefektyvi komunikacija su kitais mokyklos bendruomens nariais.
Atsivelgiant ias problemas galima daryti prielaid, kad mokyklos
lygiu darbas su tvais nra pakankamas. Galimyb sprsti i
problem atsiremia specialist skaiiaus didinim, aik j
funkcij formulavim ir bd sprsti komunikacijos neefektyvum
mokyklos
bendruomenje
paiek.
Tolesniame
skyrelyje
aptariamas darbas su eima, gyvendinamas mokyklos lygiu.
Darbas su eima
Mokykla ir eima dvi pagrindins asmens socializacijos
institucijos. I mokyklos vaikas daniausiai grta eim (pas
tvus arba globjus), todl mokyklos nelankymo prevencijos
priemons taikomos tik mokykloje ir tik vaikui nra pakankamos.
Prevencinio darbo veiksmingumui svarbus ir eimos sitraukimas.
Norint utikrinti ilgalaik prevencinio darbo poveik, neutenka
padti vien vaikui, reikia dirbti su visa eima. Mokykloje teikiamos
vietimo pagalbos veiksmingum riboja problemin situacija
285
Dl bendrj socialins pedagogins pagalbos teikimo nuostat patvirtinimo. 2004 m. birelio 15 d. Nr.
ISAK-941
123
eimoje286. Darbas su eima kaip mokyklos nelankymo prevencijos

priemon yra svarbus, padeda vertinti eimos kontekst kiekvieno
vietimo pagalbos stokojanio mokinio atvilgiu. Taiau, kaip rodo
mokytoj apklausos duomenys, darbui su eima stokojama
specialist. Tai riboja galimybes atsivelgti eimos konteksto tak
vaikui kylani sunkum atvilgiu.287
Apskrii virinink administracij atlikt privalomojo vietimo
utikrinimo savivaldybse patikrinim metu nustatytos tokios darbo
su eima formos:
x
x
x
Tvai, kuri vaikai nelanko informuojami ratu,

telefonu, kvieiami mokykl.
Rengiamos atvir dur dienos.
VTAT ir policijos komisariat specialist reidai
mokyklos nelankani mokini namus. Tvams
skiriamos nuobaudos288.
Atsivelgiant tai, kad mokyklos nelankymas ir problemin situacija

eimoje danai bna susij, toks darbas su eimomis yra
nepakankamas. Jis arba orientuotas suinteresuotus tvus (atvir
dur dienos), arba apsiriboja administracinmis poveikio
priemonmis socialins rizikos eimos yra stebimos ir
kontroliuojamos. Darbas su eima numatytas naujojoje jaunimo
mokykl koncepcijoje. Numatyta, kad paddami mokiniui, jaunimo
mokykl specialistai turt bendradarbiauti su mokinio eima,
konsultuoti eim, aptarti su eima pagalbos veiksmingum,
fiksuoti mokinio pasiekimus ir paang289.
Pasak Policijos jaunimo klubo eksperts Tatjanos erniavskiens,
vaiko problemos turi bti sprendiamos padedant jo eimai,
sprendiant jos problemas: klass vadov turi turti galimyb
susisiekti su eima. Rizikos eima nesidoms ir neis mokykl. Turi
bti kakaip suorganizuota taip, kad bt telefonas, kad klass
vadov galt paskambinti tvams, jei nra galimybs
prisiskambinti, klass vadov turt gauti atlyginim u vaik
lankym. Sprsti problem reikia ne po to, kai vaiko pus met
nra mokykloje. Kai jis dar 7, 8 met, kai j dar galima nukreipti.
Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos
iukiens teigimu, ioje mokykloje prevencins priemons
taikomos ne vien vaikams, stengiamasi, kad apie tai inot eima.
Vykdomas tv vietimas:
x
x
Paskaitos;
Tv susirinkimai;
286
287
288
Informacija dl privalomojo mokymo utikrinimo Jonavos rajono savivaldybje, 2006, 2 psl., prieiga
per
internet
289
LR vietimo ir mokslo ministerija, Payma dl jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo 2004- 06
25 Nr. 24-01-05-50 4 psl.
124
x
x
Psichologo,
socialinio
pedagogo
atmintins apie galimas grsmes;
Informacija apie pagalbos galimybes.
paruotos
Ekspert teigia, jog eimos informavimas ir mokymas yra

reikminga prevencin priemon. Mokykla kartu su kartu su
nevyriausybinmis organizacijomis organizuoja vasaros stovyklas,
kuriose dalyvauja eima ir mokytojai. Mes informuojame tvus,
kur jie gali kreiptis, nes tvai bijo mokyklos, yra prat girdti koki
nors negrai dalyk apie savo vaikus. Jie nenori to girdti. Nors
ms mokykloje ta pedagogika, mes visada stengiams pirma
kalbti gerus dalykus ir ne kaltinti, ne bausti, nes ia ne ms
institucija yra, ne ta institucija yra, kuri turt tai daryti, ir
mokytojai yra vieiami, skatinami, kad kalbt bet kuriuo atveju
pirmiausia apie gerus dalykus. Nes, teigia Sietuvos vidurins
mokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukien, kai
atsistato tv ir vaiko ryys, visos problemos tarsi savaime
isisprendia.
eima nepakankamai traukiama mokykloje organizuojam
pedagogin proces. Tv vaidmuo mokykloje yra labai menkas.
(Rupien 2000, 98) Nors teisiniuose dokumentuose tiek kalbant
apie pagalbos teikim, tiek apie prevencin veikl ar specialj
ugdym akcentuojamas bendradarbiavimas su tvais, taiau, kad
tvai yra menku mastu traukiami mokyklos bendruomens
veikl. Liudmila Rupien (2000, 98) teigia, jog bendradarbiavimo
stokojama dl nepakankamo pasitikjimo. Tvai, nepasitikintys
mokytojais, vengia lankytis mokyklose. Remigijus Civinskas, Vita
Levickait, Ilona Tamutien (2006, 37) atlik kokybin vengiani
lankyti mokykl vaik problem ir poreiki tyrim, pabria, kad
darbas su tvais tik kaip informavimas (raai paymi knygelje)
yra neveiksmingas. Kai yra pateikiama informacija, kad vaikas
nelanko, po to seka moralas ir sankcija vaiko elgsena pasikeiia
trumpam. Tuo tarpu mokyklos ir eimos santykiai vienas
veiksmingiausi prevencijos ranki. (Civinskas et al. 2006, 37)
Siekiant maksimalaus prevencinio darbo efekto, grinant
mokyklos nelankanius vaikus mokyklas, galima suformuluoti du
darbo su eima lygmenis:
x
Ilgalaiks socialins politikos atvilgiu socialinio

darbo su eima utikrinimas. Pagal naujj socialini
paslaug statym numatoma vis miest ir rajon
savivaldybse
steigti
naujas
556
socialini
darbuotoj dirbani su socialins rizikos eimomis
pareigybes. Tam numatoma skirti 8041 tkst. lit290
i valstybs biudeto. iomis lomis finansuojamos
socialini darbuotoj pareigybs bus steigiamos
socialini paslaug staigose (Socialini paslaug
centruose, Vaik dienos centruose, Paramos eimai
tarnybose,
seninijose
ar
kitose
socialines
paslaugas teikianiose staigose), o darbas su
290
Nurodoma Socialins apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje. Su socialins rizikos eimomis

dirbs
daugiau
kaip
500
nauj
darbuotoj
prieiga
per
internet:
http://www.socmin.lt/index.php?851874393
125
socialins rizikos eimomis organizuojamas i

eim namuose bei mintose staigose. Tai leis
socialins rizikos eimoms gauti ne vien materialin
param, bet ir socialines paslaugas, didinti
socialins rizikos eim ugdymo prieinamum. Iki
iol nebuvo vieningos sistemos, kurioje bt aikiai
apibrta atsakomyb u teikiamas paslaugas.291
Kita
priemon
socialins
politikos
ribose,
rekomenduojama ekspert - eimos konsultavimo
centrai.292
x
vietimo sistemos ribose numatyti mokyklose

specialistus, kurie kontaktuot su tvais, traukt
tvus mokyklos bendruomens veikl. Tai galt
bti specialiai u mokini lankomum atsakingas
asmuo
(pvz.:
socialinis
pedagogas,
kurio
pareigybinje instrukcijoje yra numatyta pagalba
vaikui, dirbant su jo eima293).
6. 3 Kurso kartojimas ir alinimas i

mokykl kaip priemons mokyklos
nelankymo kontekste
Kurso kartojimas ir alinimas i mokyklos jau buvo aptarti prie
struktrini mokyklos konteksto veiksni. Svarbu pabrti, jog jie
yra naudojami kaip poveikio priemons mokyklos nelankymo
kontekste.
alinimo i mokyklos atvilgiu sumaiomi tikslai tuo metu, kai
vietimo politikoje sprendiama, kaip nesudaryti slyg vaikams ir
jaunuoliams pasitraukti i vietimo sistemos negijus pagrindinio
isilavinimo ir padti sprsti jiems kylanius sunkumus, kurie gali
paskatinti nelankyti mokyklos, mokyklos nelankym yra
reaguojama paalinant mokin i mokyklos.
Kurso kartojimas, kaip jau minta, taip pat neisprendia mokyklos
nelankymo problemos, o tik j pagilina, kartu padidindamas
vietimo sistemos ilaidas vaiko isilavinimui. Laiku suteikta
pagalba, kai vaikas susiduria su pirmaisiais sunkumais, kainuot
maiau nei vaiko laikymas mokykloje viso kurso kartojimo metu.
Be to, kaip jau minta, kurso kartojimas maina mokymosi
motyvacij ir sukelia psichologin diskomfort. Tokiu bdu mokyklai
ikyla papildomos uduotys mokinio psichologini problem
sprendimas, mokymosi motyvacijos stiprinimas ir kt.294
291
statyme numatoma: socialins paslaugos socialins rizikos eimai teikiamos padedant ugdyti
suaugusi eimos nari socialinius gdius ir motyvacij kurti saugi, sveik ir darni aplink savo
namuose, eimoje, palaikyti socialinius ryius su visuomene ir utikrinti ioje eimoje augani vaik
visapus vystymsi ir ugdym. LR socialini paslaug statymas, 2009 sausio 19 d. Nr. X-493
292
Remiantis Sietuvos vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukiens suteikta
informacija
293
LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl socialinio pedagogo kvalifikacini reikalavim ir
pareigini instrukcij patvirtinimo, 2001 m. gruodio 14 d. Nr. 1667
294
Nenorima pasakyti, kad visi be iimties kurs kartojantys mokiniai susiduria su iomis problemomis,
taiau visi be iimties kainuoja daugiau nei savalaikis pagalbos teikimas ir susiduria su didesniu
diskomfortu nei toliau tsiantys mokslus savo klasje.
126
Kurso kartojimo, alinimo i mokyklos ir mokyklos nelankymo

ssajas iliustruoja schema (10 pav.)
10 pav. Kurso kartojimas ir alinimas i mokyklos mokyklos
nelankymo kontekste
Kurso kartojimas
Mokyklos
nelankymas
alinimas i
mokyklos
i schema labai paprasta. Ji parodo udar rat kur patenka

mokinys, taikant toki priemon kaip kurso kartojimas. Ji susiveda
tai, kad mokinio mokykloje nebelieka.
Ianalizavus galimas preventyviai veikianias pasitraukimo i
vietimo sistemos priemones, galima pateikti 4 pakop schem,
kokiu bdu mainti ankstyvojo pasitraukimo i veitimo sistemos
tikimyb. Pakopos formuojamos nuo pai bendriausi priemoni,
orientuot visus vaikus. Kiekviena tolimesn pakopa nurodo
papildomas priemones greta jau panaudot pasitraukianij. Taip
sistemingai pradedant veikti dar neikilus problemoms ir nuo
pirmj problemos poymi, bt didesn tikimyb ilaikyti vaikus
ir jaunuolius vietimo sistemoje, jog jie gyt pagrindines
kvalifikacijas, gdius. i schema neapima kit sistem
(Socialins, Sveikatos ir kt.), joje pavaizduota, kokiu bdu vietimo
sistemos pagalba galima bt sutankinti sietel, kad bt kuo
maiau ikrintanij.
4 pakop ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos schema
1.
Ukirsti problemos
ikilimo galimyb
Mokytoj suinteresuotumas (utikrintos darbo

slygos ir darbo apmokjimas) bei aukta
kompetencija; palanki fizin ugdymosi aplinka,
geras mokyklos mikroklimatas,
gerai organizuotas mokymas, doms mokymo
metodai.
2.
Pastebti problem
kuo anksiau
Mokymosi, psichologin, socialin pedagogin

pagalba, teikiama atsivelgiant vaiko ar jaunuolio
individualias problemas.
3.
traukti
pasitraukianius
Prastai
lankani
registras,
koordinuojantis
asmuo,
traukimas
projektus,
uimtumo
didinimas per popamokin veikl, nukreipimas
dienos centrus ar mokyklai alternatyvias ugdymo
staigas.
4.
Grinti
nelankanius iki 24
m.,
neturinius
pagrindini gdi
Padti tiems, kurie nori tsti mokymsi ir ieko

tam galimybi. Padti grinti tuos, kurie to
nedaro, parinkti tinkam ugdymo staigos tip.
127
6. 4 Prevencini priemoni
veiksmingum ribojantys veiksniai
Trkstamos mokytoj kompetencijos
Tam, jog bt galima efektyviai taikyti numatytas mokyklos
nelankymo prevencijos priemones, svarbus mogikj resurs
buvimas t.y. asmenys, kurie turt teikti numatyt pagalb, turi
turti tam tinkamas kompetencijas. Kaip rykja i aukiau
idstytos mediagos, mokytojai, kuriems skiriamas pagrindinis
vaidmuo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencinje politikoje,
stokoja i svarbi kompetencij:
x
x
x
x
x
x
x
Ugdymo turinio individualizavimas;

Darbas su specialij ugdimosi poreiki turiniais
vaikais;
Darbas su nelankaniais mokiniais;
Ankstyvas kylani sunkum nustatymas;
Psichologins kompetencijos (psichologin pagalba
mokiniui turt teikti mokyklos psichologas, taiau
mokytojas yra atsakingas u klass mikroklimato
formavim ir pedagogins pagalbos teikim,
psichologini kompetencij stoka riboja mintas
mokytojo funkcijas);
Socialins pagalbos teikimas;
Papildomo ugdymo organizavimas.
Kaip teigia Sietuvos vidurins mokyklos socialin pedagog

Danguol Januien: Dirbama su mokytojais, yra toki, kurie
tikisi, kad prevencinio darbo komanda dirbs su vaiku, o jie ne.
Daug neformalaus darbo, eini asmenin santyk, tiesiog per
bendravim bandai pasakyti, kaip tam vaikui padti. Mokytoj
kompetencij, atsakomybs u vaikus, j inias trkum
akcentuoja
ir
Policijos
jaunimo
klubo
ekspert
Tatjana
erniavskien.
2004 m. pagal BPD 2.4 priemon parengta keletas mokytoj
kompetencij
klim
orientuot
projekt.
Specialiosios
pedagogikos ir psichologijos centro vykdomame projekte Ikritusi
i mokyklos mokini grinimas numatyta organizuoti seminarus
mokytojams bei socialiniams pedagogams, suteikiant teorini ini
apie mokymosi motyvacij ir mokyklos nelankymo prieastis bei
darbo sistemos su vietimo sistem palikusiu ir rizikos grups
mokiniu mokykloje sukrim. iauli miesto savivaldybs
administracijos projekte Ikritimo i bendrojo vietimo sistemos
prevencija iauli miesto vietimo staigose numatyta parengti
pedagogus, gebanius kompetentingai dirbti su "ikritimo" rizikos
bei antros galimybs iekaniais mokiniais. Parengti kursus
mokytojams numatyta ir Trak rajono savivaldybs biudetins
staigos vietimo centras projekte Skmingo mokymo(si) link,
teiktame 2005 m. kvietimui pagal BPD 2.4 priemon. Skuodo
rajono
savivaldybs
administracijos
projekte
Priemoni,
mainani ikritim i nuosekliojo mokymosi sistemos, krimas
Skuodo rajone numatyta kelti Skuodo rajono bendrojo lavinimo
mokykl mokytoj kompetencij pagal temas: "Socialinis darbas su
eima",
"Efektyvi
pamoka",
"Informacini
technologij
128
panaudojimo ugdymo procese naujovs", "Bendravimo psichologija

(konfliktai ir j sprendimo bdai, mokymas bendradarbiaujant,
mokini motyvavimas)".
Nepaisant jau finansuot projekt, tolimesnis mogikj itekli
pltros finansavimas yra prasmingas, atsivelgiant tai, jog
mokytoj kompetencija dirbti ne tik su ikritimo rizikos, bet su
visais vaikais, jog ie nepapult mintj rizikos grup, yra viena
reikmingiausi prevencins politikos uduoi. Mokytojas yra
asmuo, su kuriuo vis pirma nuolatos kontaktuoja mokinys
mokykloje ir tinkama jo kompetencija didiule dalimi lemia tai, ar
mokiniui kils mokymosi sunkum bei kaip jie bus sprendiami.
Palanki klass atmosfera, ankstyvas mokiniui kylani sunkum
pastebjimas taip pat atsiremia pakankamas mokytojo
kompetencijas.
Bendradarbiavimo kultra
Prevencinis darbas pasiymi ema bendradarbiavimo kultra:
x Mokyklos nedideliu mastu bendradarbiauja su
kitomis u prevencij atsakingomis inybomis,
paprastai jau ikilus problemai. Tarpinybinio
bendradarbiavimo klitys sietinos su grtamo ryio
stoka, dideliu specialist uimtumu, efektyvi
poveikio priemoni neturjimu, informacijos apie
Tarpinybinis
paslaugas
trkumu295.
bendradarbiavimas
yra
numatomas
mokykl
prevencini grupi veikloje bei bendruosiuose
socialins
pedagogins
pagalbos
teikimo
nuostatuose,
taiau
Policijos
jaunimo
klubo
eksperts Tatjanos erniavskiens teigimu toks
bendradarbiavimas gyvendinamas tik konkrei
projekt pagalba, o ne nuolatos. Eksperts teigimu,
yra daug udar institucini rat, kurie skiriasi savo
kompetencijomis, taiau trkstant kompetencijos,
nebendradarbiaujama su j turiniais;
x Stinga bendradarbiavimo tarp tv ir mokyklos296.
Tv dalyvavimas mokyklos veikloje yra pasyvus;
x Nepakankamas
bendradarbiavimas
mokyklos
bendruomens
viduje,
stokojama
komandinio
295
Socialins paslaugos eimoms, auginanioms vaikus: bkl ir perspektyvos, 2001, prieiga per
internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm;
296
Ten pat, Civinskas, Remigijus, Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik problem ir
poreiki tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje
konferencijoje Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs;
vietimo
pagalba
bendrojo
lavinimo
mokyklose,
2005,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf;
prieiga
per
internet:
nus.pdf
129
darbo,
trksta
pasitikjimo
tarp
mokytoj
dalykinink ir mokykloje dirbani specialist.297
Svarbi ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos subjekt
bendradarbiavimas
yra
reikmingas
prevencinio
darbo
veiksmingumui. 2004 m. pagal BPD 2.4 priemon parengtame NVO
Koalicijos "Naujos jungtys" projekte Prevencini mechanizm,
mainani moksleivi ikritim i bendrojo lavinimo vietimo
sistemos, krimas ir testavimas numatomas prevencini
mechanizm ir alternatyvi program, skatinani pasilikti jaun
mog vietimo sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij,
sukrimas ir testavimas (pilotavimas) regionuose, traukiant
patrauklios mokymosi aplinkos formavim remiantis eimosmokyklos-bendruomens
bendradarbiavimo
principu.
iame
projekte numatomas bendradarbiavimas su vietimo staig
darbuotojais,
vairi
srii
specialistais,
valstybinmis
ir
nevyriausybinmis organizacijomis, verslo partneriais ir vietos
bendruomenmis.
Informacijos sklaida
Tyrim duomenimis, informacijos sklaida vairiuose lygiuose yra
nepakankamai utikrinta, tai gali mainti ankstyvojo pasitraukimo
i vietimo sistemos prevencijos veiksmingum:
x
x
x
Mokyklos stokoja informacijos apie institucij veikl,

j teikiamas paslaugas298.
Mokiniai stokoja informacijos apie specialist
teikiam pagalb, prevencinio darbo grups veikl,
popamokin uimtum.299
Tvai stokoja informacijos apie specialist teikiam
pagalb, prevencinio darbo grupi veikl.300
Populiariausios informacijos sklaidos formos mokykloje apie

specialist teikiam pagalb: informacija apie socialinio pedagogo
pagalbos galimybes vaikus pasiekia per klass aukltojus,
informuojama per tv susirinkimus, klasje, informacija
stenduose, uraai ant dur, daugiausiai informacijos sklinda
neformaliai i vaik vaikams.301
Infrastruktra
Tvarkinga vietimo staig aplinka, gera patalp bkl, galimybes
uimtumui sudaranti infrastruktra (sutvarkytos mokykl sporto
297
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf;
298
prieiga
per
internet:
nus.pdf
299
Ten pat.
300
Ten pat.
301
Ekspertin nuomon: Sietuvos vidurins mokyklos socialin pedagog Danguol Januien,
Senamiesio vidurins mokyklos psicholog Zofija Salietis
130
aiktels) teigiamai veikia vaikus, teigia ekspertai302, taiau kol kas

mokykl infrastruktra nevisikai atitinka mokini poreikius.
Nepakankamas infrastruktros ivystymas pastebimas tiek
bendrojo lavinimo, tiek jaunimo303, ypa profesinse mokyklose,
taip pat pedagoginse psichologinse tarnybose.
Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonje vietimo
kokybs gerinimas modernizuojant mokymosi aplink ir gerinant
vietimo infrastruktr numatytas kaip vienas prioritetini tiksl.
2005 m. pagal 1.5 priemon parengta keletas infrastruktros
pltr orientuot projekt. Tai Specialiosios pedagogikos ir
psichologijos centro projektas Pedagogini psichologini tarnyb
pltra, kuriuo numatoma modernizuoti pedagogini psichologini
tarnyb ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
infrastruktr ir pritaikyti j materialij bei technin baz i
paslaug pltrai. iauli miesto savivaldybs administracija pateik
projekt iauli miesto vietimo infrastruktros pltra ir
pritaikymas ikritimo i bendrojo lavinimo sistemos prevencijai ,
kuriuo siekiama sukurti modernias ugdymo slygas Jaunimo
mokykloje, pagerinti "ikritimo" rizik turini mokini mokymosi
slygas projekte dalyvaujaniose iauli miesto mokyklose.
vietimo pltots centro pateiktame projekte Technologinio
ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas utikrinant
mokini pasirinkimo galimybes ir mokymosi neskms pavojaus
mainim pagrindiniame ir viduriniame ugdyme numatoma 26
mokyklose (13 savivaldybi) atlikti rekonstrukcijas, btinas
moderniems technologij ir projektavimo kabinetams rengti.
Skuodo rajono savivaldybs administracija projektu Priemoni,
mainani ikritim i nuosekliojo mokymosi sistemos, krimas
Skuodo rajone ketina modernizuoti Skuodo rajono bendrojo
lavinimo
mokykl
infrastruktr,
rengiant
informacini
technologij klases. Visgi tokie projektai orientuoti siaurai, kelias
mokyklas, kelis regionus, todl reikia siekti iplsti j patirt visos
Lietuvos mastu.
Apibendrinant galima teigti, kad investicijos pat ugdymo proceso
organizavim pasiteisina labiau nei jau ikilusi problem
sprendim. Ugdymo proceso organizavimas, siekiant ankstyvojo
pasitraukimo prevencijos tiksl, tai mokiniui palankios mokymosi
aplinkos krimas, pedagog rengimas, j darbo krvi mainimas,
tinkamas mokini krvio idstymas, doms mokymo metodai
sietini su mokin orientuotu mokymu, galimybi mokytojui skirti
mokiniui individualizuot dmes sudarymas, ikimokyklini staig
pltra, kuriose bt mokoma socialini gdi, ugdomas vaiko
atsakomybs jausmas, alternatyvi mokymosi form, atitinkani
vaik ir jaunuoli poreikius krimas.
302
Ekspertin nuomon: Policijos jaunimo klubo ekspert Tatjana erniavskien, Sietuvos vidurins
mokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukien, Senamiesio psicholog Zofija Salietis
303
Pavyzdiui, poreikis infrastruktros gerinimui suformuluojamas tyrimo Jaunimo mokykl
veiksmingumas ataskaitoje. Nurodoma, jog jaunimo mokykl infrastruktr taip pat reikia gerinti,
tvarkyti patalpas. Tyrimu siekta suinoti, k reikt keisti respondent rajone/mieste esanioje Jaunimo
mokykloje. Beveik pus apklaust mokytoj teig, kad reikia gerinti patalpas. Neretai buvo paymima,
kad mokykla neturi sporto sals ar stadiono, o klass labai maos, netenkinanios higienos norm. (19
psl.)
131
Tinkamos mokymo aplinkos mokykloje nepakanka siekiant mainti

ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastus. Ijs i
mokyklos vaikas grta eim, kita vertus jis gali susidurti su
neigiama socialine aplinka (gatvs patirtis) arba bti links
praktin veikl. Todl ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos politika turt apimti taip pat ir socialin politik
eim ugdymas, socialinis darbas su eimomis, vaik ir jaunimo
uimtumo politikos formavimas, siekiant ivengti gatvs patirties.
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija neturt
bti siejama vien su pagalba socialins rizikos eimose augantiems
vaikams, taiau organizuoti toki kiekvieno mokinio aplink, jog is
su sunkumais susidurt tik dl toki tarpasmenini skirtum kaip
pvz.: skirtingi vaik, jaunuoli gabumai.
Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos politika,
teisiniai dokumentai, esamos priemons galt sudaryti tinkamas
prielaidas ankstyvojo pasitraukimo i veitimo sistemos prevencijai,
taiau galimi resursai nra iki galo panaudojami.
Pagrindins priemons, kurios panaudojamos kaip prevencins
tai prevencini grupi veikla. i grupi veikla daugiausiai siejama
su renginiais, paskaitomis konkursais. Tai tiesioginio poveikio
priemons. Taiau, kaip iaikjo tyrim metu, jose labiausiai
dalyvauja aktyvs vaikai. Tiesiogiai asmeniui padedanios
priemons, arba individualios pagalbos strategijos kaip valstybs
intervencijos tipas socialin pedagogin, psichologin, specialioji
pagalba. is prevencins veikos tipas jau orientuotas ikilusios
problemos situacij. Pagrindiniai pagalbos teikjai klass
aukltojai ir mokytojai dalykininkai, kurie dl kompetencij
trkumo, didelio darbo krvio negali tinkamai suteikti pagalbos.
Numatytas specialist pagalbos teikimas yra nepakankamas,
stokojama darbuotoj, kita vertus esam specialist darbas yra
nepakankamai efektyvus. Specialij, socialini pedagog,
psicholog pagalbos teikim vis dar riboja infrastruktros trkumai,
taiau ypa svarbus ir tolesni tyrim reikalingas veiksnys
nepasitikjimas
specialistais
mokyklos
bendruomenje.
Neisprendus prieasi, kodl stokojama pasitikjimo mokyklos
bendruomenje galbt tai sietina su neaikiomis specialist
funkcijomis, gal su neefektyvia komunikacija, nepakankama
informacija specialist skaiiaus didinimas gali duoti maesn
naud. Kitos individualios pagalbos priemons tai dienos centrai
bei popamokin veikla. Kol kas nra iki galo panaudojami
popamokins veiklos kaip galimos prevencijos priemons itekliai.
Ji daugiau orientuota ini teikim bei aktyvius vaikus. Taip pat
silytina plsti mokykl ir dienos centr bendradarbiavim.
Pagrindinis prevencins politikos dmesys turt bti skiriamas
ankstyvajai prevencijai. Investavimas ankstyvj prevencij
maina vlesns intervencijos poreik. Viena ankstyvosios
prevencijos priemoni ankstyvas mokymosi startas. Lietuvoje
esant privalomajam mokymuisi nuo 7 m. ne visiems vaikams
utikrinama ikimokyklin branda. Ikimokyklinio ugdymo staigos
nra vienodai prieinamos visiems vaikams. Taigi, nra utikrintas
teisingumo principas. Tuo tarpu, mokymosi startas turi didels
takos mokinio mokymosi skmingumui ir kartu mokymosi
motyvacijai.
Kita ankstyvosios prevencijos priemon pats ugdymo aplinkos
organizavimas, sisteminiai pokyiai. Valstybs intervencijos
strategijos sietinos su mokymo program iniciatyvomis, skirtomis
132
ne tik ini perteikimui ir kognityvini gdi lavinimui, bet

traukianioms ir emocin, socialini gdi ir elgesio vystym nra
pakankamai panaudojamos. Kol kas mokyklose vyrauja tradicin
pedagogika. Tuo tarpu usienio patirties analiz rodo, jog
veiksminga naudoti naujus mokymo metodus, mokin orientuot
ugdym.
Palankios ugdymo aplinkos organizavimui svarbi tinkama mokyklos
vadov
vadybin
kompetencija,
mokyklos
bendruomens
traukimas. Kol kas ji yra maai traukiama. Mokyklos
bendruomens ir platesn bendruomens kaip prevencijos agent
galimybs yra maai inaudojamos.
Taip pat nedideliu mastu panaudojamas toks valstybs
intervencijos
tipas
kaip
bendradarbiavimas
su
platesne
bendruomene bei vietimo ir socialins apsaugos intervencij
suderinimas, kas utikrina tiek veiksmingum, tiek teisingumo
principo gyvendinim. Analizje irykjo, kad bendradarbiavimas
tarp u prevencij atsaking institucij nra pakankamas. Usienio
patirtis rodo, kad veiksmingiausi yra sisteminiai pokyiai, yra susij
su vietimo infrastruktros gerinimu bei vietimo ir socialins,
sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu. Kol
kas bendradarbiavimas mokyklos nelankymo prevencijos srityje yra
ribotas.
133
IVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Problemos apibrtis
1. 1 Terminologija
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos politikoje
stokojama
aikios
ir
vieningos
reikin
apibrianios
terminologijos. iuo metu greta egzistuoja keli apibrimai,
kuriuose skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas anksti
pasitraukusiu i vietimo sistemos. Ankstyvj pasitraukim
apibrianios svokos turi trkum:
x
Ankstyvasis pasitraukimas gali bti apibriamas

trim kriterijais: amiumi, isilavinimo pakopos
gijimu, praleist usimim skaiiumi, taiau nra
vieno apibrimo, kuris apimt visus tris kriterijus.
Todl apibrimai yra abstrakts, neleidiantys
nustatyti, kas yra tikrasis ankstyvojo pasitraukimo
i veitimo sistemos prevencijos objektas.
Pagrindin
mokyklos
nelankanius
vaikus
apibrianti svoka susieta su privalomo mokymosi
riba 16 m. Pagrindinis dmesys turt bti
skiriamas ne amiui, o pagrindini gdi,
kvalifikacijos gijimui. Toki gdi gijimo kriterijus
sietinas
su
pagrindinio
isilavinimo
gijimu,
pasirengimu integruotis darbo rink ir visuomen.
Mokyklos nelankymo ar ikritimo prevencijos
politikoje nepakankamai irykinami du skirtingi
pasitraukimo i vietimo sistemos bdai: asmuo gali
pats smoningai pasitraukti i vietimo sistemos,
jeigu ji nra pajgi tenkinti jo poreiki, kita vertus
asmuo gali bti imestas i vietimo sistemos
(paalintas i mokyklos).
Vieningos terminologijos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo

sistemos prevencijos politikoje trkumas riboja problemos masto
supratim. Nesant vieningo apibrimo, mokyklose skirtingai
apibriami nelankantys, vengiantys lankyti, blogai lankantys
vaikai, tokiu bdu apsunkinamas statistikos rinkimas, galimybs
isiaikinti, kiek asmen yra reikalinga pagalba. Problemai esant
neapibrtai, apsunkinamas veiksming valstybs intervencij
taikymas. Terminologinis aikumas ir vieningumas reikalingas tam,
kad bt utikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams.
Vieno bendro apibrimo, kur naudot visos su ankstyvojo
pasitraukimo prevencija susietos vieojo valdymo ir viej
paslaug staigos, poreikis yra sietinas ir su Lietuvos dalyvavimu
ES vieojoje politikoje.
Rekomenduojame:
1. 1. 1
suvienodinti ikritimo i vietimo sistemos terminologij. iame
tyrime siloma naudoti svok ankstyvasis pasitraukimas i
134
vietimo sistemos, leidiani perkelti dmes nuo neskms

situacijos prie asmens poreiki. i svoka yra platesn u
mokyklos nelankanio vaiko apibrim. Ji apima ir asmenis
turinius daugiau nei 18 m., tuo tarpu svoka mokyklos
nelankantis vaikas taikoma vaikams iki 16 met imtinai.
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos svoka apibdina
situacij, kai pasitraukiama i vietimo sistemos, negijus
pagrindini gdi. Anksti pasitrauk i vietimo sistemos
asmenys, tai asmenys gij ne auktesn nei vidurinis isilavinimas
ir toliau nesimokantys.
Apibriant ankstyvj pasitraukim i vietimo sistemos turt bti
susieti 3 kriterijai:
x
Isilavinimo pakopos gijimas;
x
Praleist usimim skaiius;
x
Amius.
1. 2 Tikslins grups
Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencin
politika yra nukreipta vaikus iki 16 m., siejant ami su
privalomojo mokymosi riba. Toks tikslins grups apribojimas turi
trkum:
x
x
x
x
Europos Sjungos vietimo ir ankstyvojo pasitraukimo i

vietimo sistemos prevencinje politikoje dmesys skiriamas
visiems asmenims iki 25 met, gijusiems pagrindin
isilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas
mogus ugdyt gdius jo galimybes atitinkaniais bdais ir
per vietim integruotsi visuomen.
Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18
met.
Kurs kartojantys asmenys sulauk 16 met, taiau negij
pagrindinio isilavinimo nebelaikomi prevencins politikos
objektais.
Profesins ir kitos mokyklos, suteikianios pagrindin ir/ar
vidurin isilavinim. Daugelis profesinio mokymo program
reikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesinse ir
jaunimo mokyklose daugelis mokini, besimokani pagal
pagrindinio isilavinimo program, yra vyresni nei 16 m.
Rekomenduojame:
1. 2. 1
iplsti tikslins grups amiaus ribas, taikant prevencines
priemones. Pagrindin dmes skirti ne tiek amiui, kiek pagrindini
gdi ir kvalifikacijos gijimui. Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencin politik skirti vaikams nuo 6 7 iki
18 met bei jaunuoliams nuo 18 iki 24 met imtinai, turintiems
emesn nei vidurinis isilavinimas ir toliau nesimokantiems.
Toks terminologijos ipltimas ir sukonkretinimas leist tiksliau
fiksuoti reikinio mastus, utikrint pagalbos galimybes didesniam
asmen, kuriems reikia pagalbos, skaiiui. Amiaus rib ipltimas
terminologijoje turt bti susietas su prevencini priemoni
taikymu asmenims iki 24 m. imtinai. Iplsta amiaus riba, iki
kurios taikomos prevencijos priemons, turt bti siejama ne tiek
135
su kontrole, kiek su pagalba. Tai yra svarbu aptariant privalomojo

mokymosi iki 18 m. klausim. Prevencins politikos siekis turt
bti orientuotas ne galimyb priversti ilgiau mokytis, o galimyb
padti ilgiau mokytis.
Daniausiai priskyrimo rizikos grupei indikatoriais tampa elgesio
problemos, vaik ir jaunuoli socialin aplinka, gimti ar gyti
sveikatos sutrikimai. Mokyklos nelankani vaik sugrupavimas tik
pagal mintas rizikos grupes nra tinkamas. Mokyklos nelankantys
vaikai nesudaro viening pagal socialines demografines ar
psichologines charakteristikas grupi. Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos siejimo su rizikos grups vaikais praktika turi
kelet kit esmini trkum:
x
x
x
Priskiriant
vaik
konkreiai
grupei
kaip
prevencinei,
neindividualizuojamas
vaiko
patiriam sunkum pobdis.
Vaiko iskyrimas grupje kelia grsm vaiko
psichologiniam saugumui.
I darbo su prevenciniais vaikais praktikos
rykja, kad danai pati vietimo sistema nra
pritaikyta vairi poreiki vaikams. (pvz.: vaikas yra
links praktin mokymsi, o toki orientacij
atitinkanios dualinio mokymo sistemos ar bent tam
tikr mokymo metod nra).
Rekomenduojame:
1. 2. 2
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencinje
politikoje skirti priemones ne vien nusistovjusioms rizikos
grupms, bet formuoti palanki mokymosi aplink visiems vaikams
kuo ankstyvesniame amiuje. Palanki mokymosi aplinka turt
apimti nauj metod panaudojim, mokymo kokyb, pozityvios
atmosferos mokyklos bendruomenje krim. Usienio ali tyrimai
rodo, jog efektyviausia yra ankstyvoji prevencija, t.y. investavimas
palankios ugdymo aplinkos krim, ypa ankstyvuoju vaiko
formavimosi etapu.
1. 2. 3
pagalbos priemones orientuoti ne pagal skirstym rizikos grupes,
o pagal individual prieasi kompleks bei vaiko ar jaunuolio
poreik. Mokyklos nelankymo prevencijos priemoni taikymas pagal
i anksto numatytas rizikos grupes neutikrina intervencijos
veiksmingumo, priskyrimas pagal poym kokiai nors rizikos grupei
nebtinai atskleidia, kodl vaikas subjektyviai renkasi neiti
mokykl. Perkeliant dmes nuo grups poymi prie konkretaus
vaiko nelankymo prieasi ir poreiki, prevencin politika galt
bti efektyvesn.
1. 3 Statistika
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos mastas yra vienas
reikming vietimo sistemos kokybs rodikli, sietinas su lygi
galimybi mokytis visiems vaikams utikrinimu bei valstybs
finansavimo poreikio vertinimu. Taiau iuo metu sunku vertinti
realius pasitraukimo i vietimo sistemos mastus. Stokojama
tiksliai apibrt statistikos rinkimo kriterij. i problema sietina su
vieningos, aikios terminologijos trkumu.
136
Trkumai, sietini su statistikos rinkimu:

x Statistika
daugiausiai
apima
duomenis
apie
privalomojo mokytis amiaus 7-16 met vaikus,
nustojusius lankyti mokykl ar dl sunkios negalios
negalinius lankyti bendrojo lavinimo vietimo
staig. ie duomenys nekritikai susieja i
mokyklos paalintus ir pasitraukusius vaikus. Tokiu
bdu
neilaikomas
vietimo
politikos
tiksl
nuoseklumas ir apsunkinamas prevencijos politikos
formavimas.
x Duomenys apie mokyklinio amiaus vaikus,
nepradjusius lankyti mokyklos, neregistruotus
jokioje mokykloje, ivykusius kit mokykl
(mokini srautus), vengianius lankyti mokykl
(epizodikai, nereguliariai lankanius) nra tiksls
arba visikai nerenkami.
x Nerenkama statistika apie vaikus nuo 16 iki 18
met. Tai ikreipia informacij apie ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos mastus ir galimas
prieastis. Apsunkina tendencij nustatym (i
koki mokymosi pakop daugiausiai pasitraukia, ar
sugrta ir kiek sugrta, nori sugrti vietimo
sistem).
x Nra
sistemingai
renkami
duomenys
apie
nereguliariai lankanius vaikus. Be to, nra aiku,
kokius vaikus laikyti nereguliariai lankaniais,
kokius nelankaniais - nra tiksliai apibrto
kriterijaus. Nereguliariai lankani vaik skaiius
leist nustatyti tikruosius mokyklos nelankymo
mastus alyje.
x Lietuvoje
fiksuojamas
Eurostato
ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos rodiklis nra
giliau analizuojamas ir susiejamas su prevencine
pasitraukimo politika.
Btinas vieningos reikming ankstyvojo pasitraukimo kaip
vietimo kokybs rodikli sistemos formavimas, kuris traukt ir
vaikus bei jaunuolius iki 24 met amiaus imtinai, siekiant
efektyviai padti jiems integruotis visuomen, t.y. sudaryti
slygas gyti isilavinim.
Rekomenduojame:
1. 3. 1
Utikrinti nereguliaraus mokyklos lankymo statistikos rinkim,
paremt suvienodinta ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
terminologija, t.y. apibrus, kiek usimim praleids asmuo
vengia lankyti mokykl. Suformuoti duomen rinkimo ir stebsenos
sistem.
1. 3. 2
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos apskait sieti su
isilavinimo gijimu, neapsiribojant 16 met riba.
1. 3. 3
Statistiniai duomenys apie ankstyvj pasitraukim i vietimo
sistemos turt bti siejami su pasitraukim veikianiomis
prieastimis, o ne j pasekmmis, tokiomis kaip motyvacijos
trkumas, valkatavimas, tingjimas, priklausomybs ir panaiai.
1. 3. 4
137
Rekomenduojama susieti Eurostat ankstyvojo pasitraukimo i

vietimo sistemos kriterij su Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencin politika, numatant prevencini
priemoni programas bei finansavim.
Renkant statistik apie vyresnius nei 16 m. i vietimo sistemos
pasitraukianius asmenis, bt pagilintas isilavinimo mast ir
pasitraukimo prieasi suvokimas. Tokia praktika bt naudinga
dl keleto prieasi. Vis pirma, galima bt isiaikinti alinimo i
mokykl situacij: ar taikomos tokios priemons kaip alinimas
asmenims, kuriems yra daugiau nei 16 met ir jie nra gij net
pagrindinio isilavinimo. Taip pat bt galima padti utikrinti, jog
kuo daugiau asmen gyt pagrindin isilavinim.
2. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos politika
Lietuvoje
Lietuvoje formuojama ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos prevencijos politika, ypa jos 2004 -2006 m. priimti
strateginiai dokumentai, yra grindiama progresyviais prevencijos
politikos principais, daugeliu atveju atitinkaniais G. Withers ir J.
Russell intervencijos modelio nuostatas. Ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijos politikos veiksmingum maina tai,
jog daugelis prevencijos priemoni taikomos privalomojo mokymosi
laikotarpiui - vaikams iki 16 m.; esant dideliam skaiiui u
prevencij atsaking institucij tarp j trksta veiksmingo
bendradarbiavimo; numatytos intervencijos nra sistemingai
susietos.
2. 1 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
U prevencij atsakingos dviej pagrindini vieojo valdymo
lygmen institucijos: vietimo ir mokslo ministerija, atsakinga u
politikos formavim (programos, apskaitos tvarkos) ir savivaldyb,
kurioje vaikas gyvena bei veikia jai pavaldios mokyklos.
LR teisiniuose dokumentuose numatytas platus u prevencij
atsaking institucij ratas. ios institucijos nra susijusios
pavaldumo santykiais. Nors bendradarbiavimas tarp j yra
reglamentuotas
LR
statymais,
taiau
trksta
realaus
tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Trkum galima paaikinti:
x Bendradarbiavimas ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos klausimu yra tik viena i funkcij,
kurias
vykdo
institucij
darbuotojai.
Kai
darbuotojams priskiriama daug vairi funkcij,
kiekvienai i j gali bti skiriama nedaug dmesio.
Todl prevencinis darbas gali bti vykdomas
epizodikai, neisamiai.
x Trksta tarpinstitucinio koordinavimo. Nra aikiai
apibrtos
koordinuojanios
institucijos
ar
pareigybs, kuri turt sutelkti relevantikas
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos institucijas.
x Nra
tiksliai
apibrta
atsakomyb
u
bendradarbiavim su ja susietas finansavimas
institucij viduje.
138
Neutikrintas finansavimas, gyvendinti statymais

numatyt bendradarbiavim.
Rekomenduojame:
2. 1. 1
Apibrti
bendradarbiavimo
mechanizm.
tiksliau
apibrti
bendradarbiavimo krypt ir bd atskir institucij ribose.
2. 1. 2
Nustatyti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
atvilgiu reikmingas institucijas koordinuojani institucij arba
pareigyb savivaldybs lygmenyje (kur asmuo bt atsakingas
btent u tai, o ne u daug kit funkcij).
2. 1. 3
vertinti atskiras funkcijas darbo laiko ir finansavimo atvilgiu.
2. 2 vietimo politikos intervencijos
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys apima
plat vairi, kompleksikai tarpusavyje susijusi veiksni rat. Jas
galima suskirstyti tris pagrindines grupes: asmeninio pobdio,
socialins ekonomins ir struktrins sistemins prieastys.
Pagrindinis dmesys iame tyrime buvo skirtas galim struktrini
trkum, susijusi su ankstyvuoju pasitraukimu i vietimo
sistemos analizei. Galimi struktriniai ankstyvojo pasitraukimo i
vietimo sistemos veiksniai gali bti suskirstyti dvi dalis:
x Struktrins prieastys, veikianios pai problem
susiformavim.
x Struktriniai trkumai, apsunkinantys asmenims
kylani
problem
sprendim.
Kai,
ikilus
problemai, jos sprendim riboja struktros trkumai
arba taikomos problem gilinanios priemons, kai
vietoj prevencini priemoni mokyklos nelankymo
kontekste naudojami kurso kartojimas ir alinimas
i mokykl kaip drausmins priemons.
Problemoms, paskatinanioms ankstyvj pasitraukim i vietimo
sistemos sprsti, yra numatyta nemaai valstybs intervencij,
taiau jos nra nuosekliai susiejamos sistem. Ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys yra kompleksins,
susijusios su individualia asmens situacija. Taikant pavienes
priemones, sistemingai sprsti problem tampa sudtinga.
Vykdoma nemaai ikritimo i vietimo sistemos prevencijos
projekt, kuriamos programos vietos ir nacionaliniu lygiu. Visgi
danai ios priemons yra fragmentikos (vyksta vienos
savivaldybs arba vienos mokyklos ribose), stokoja integracijos
alies prevencin politik bei vietimo sistem, neutikrinamas j
tstinumas, btinas skmingam ankstyvo ikritimo i vietimo
sistemos prevencijos politikos gyvendinimui.
Rekomenduojame:
2. 2. 1
remti sisteminio pobdio vieosios politikos sprendimus
orientuotus projektus.
2. 2. 2
nuosekliai sieti valstybs intervencijas keturi pakop modelio
pagalba. Pakopos formuojamos nuo pai bendriausi priemoni,
139
orientuot visus vaikus. Kiekviena tolimesn pakopa nurodo

papildomas priemones greta jau panaudot. Taip sistemingai
pradedant veikti dar neikilus problemoms ir nuo pirmj
problemos poymi, bt didesn tikimyb ilaikyti vaikus ir
jaunuolius vietimo sistemoje, jog jie gyt pagrindines
kvalifikacijas, gdius.
Etapas
Nesudaryti
slyg
problemoms
ikilti
Kam taikyti?
Visiems
vaikams
mokymosi
staigose
Kokias priemones taikyti?
x
x
x
x
Pastebti
Vaikams ir
problem kuo jaunuoliams,
kuriems kyla
anksiau
mokymosi,
psichologini,
socialini
sunkum.
Palanki fizin ugdymosi

aplinka;
Geras mokyklos mikroklimatas;
Gerai organizuotas mokymas
(idstyti krviai, galimybs
konsultuotis);
doms mokymo metodai,
mokin orientuotas mokymas
ugdantis pagrindinius gdius,
socialines kompetencijas.
Mokymosi, psichologin, socialin

pedagogin, specialioji pagalba,
teikiama atsivelgiant vaiko ar
jaunuolio individualias problemas.
Kokios priemons reikalingos

utikrinimui?
Mokytoj suinteresuotumas:
utikrintos darbo slygos ir
darbo apmokjimas
Mokytoj kompetencija;
Mokytoj padjjai;
Infrastruktros pltra.
x
x
x
x
x
Specialist kiekio didinimas;

Specialist funkcij
apibrimas, utikrinant tai, jog
specialistai vykdys konkreias,
jiems numatytas funkcijas;
Specialist darbo slyg
utikrinimas;
Pasitikjimo specialistais
mokyklos bendruomenje
formavimas.
x
x
traukti
Vaikams ir
pasitraukiani jaunuoliams,
us
nereguliariai
lankantiems
usimimus
ugdymo
staigoje
x
x
x
x
x
x
x
x
Grinti
pasitraukusiu
s
Vaikams ir
jaunuoliams
iki 24 m.,
negijusiems
pagrindini
gdi ir
nesimokantys
jokioje
ugdymo
staigoje arba
besimokantie
ms, taiau
praleidusiems
tam tikr
skaii
usimim.
Vengiani lankyti registras;

Nelankaniuosius
koordinuojantis asmuo;
Veiksminga prevencinio darbo
grup;
Individuali prieiga prie
nereguliariai lankanij pagal
j poreikius:
traukimas projektus,
uimtumo didinimas per
popamokin veikl ugdymo
staigoje;
Nukreipimas dienos centrus;
Nukreipimas mokyklai
alternatyvias ugdymo staigas;
Galimybi lanksiai derinti
darb ir moksl sudarymas.
Padti tiems, kurie nori tsti mokymsi

ir ieko tam galimybi. Padti grinti
tuos, kurie to nedaro, parinkti tinkam
ugdymo staigos tip.
x
x
x
x
x
x
140
Koordinuojanio asmens
vykdom funkcij apibrimas
ir j vykdymo utikrinimas;
Vaik ir jaunimo uimtumo
politikos formavimas;
Dienos centr pltra bei
mokykl skatinimas
bendradarbiauti su dienos
centrais;
Mokymosi alternatyv
linkusiems praktin
mokymsi formavimas;
Galimybi lanksiai derinti
darb ir mokymsi vystymas.
Statistikos apie jaunuoli iki 24

m. negijusi pagrindini
gdi ir toliau nesimokani
bei besimokani taiau
praleidusi vien mnes
usimim rinkimas;
Atsaking u i asmen
koordinavim institucij ir
pareigybi nustatymas;
Galimybi grti vietimo
sistem asmenims vir 16 m.
vystymas.
i schem netraukti asmenys, nepatek vietimo sistem

nepradj lankyti mokyklos. Sudaryti galimybes patekti vietimo
sistem labai svarbu, taiau ne visada tai yra gyvendinama
vietimo sistemos pagalba. iuo atvilgiu turt bti integruojamos
socialins apsaugos ir vietimo sistemos.
1. Ukirsti keli problemos galimybei.
Pirmasis ingsnis yra orientuotas visus vaikus. Tai tokios
mokymosi aplinkos formavimas, kad vaikui neikilt problem,
susijusi su mokykla, mokymusi, buvimu joje. ini pateikimas ir
mokyklos mikroklimatas du pagrindiniai veiksniai, svarbs iame
etape. Jie gali tapti struktriniais veiksniais, paskatinaniais vaikus
nelankyti mokyklos. Pagrindins asmeninio pobdio ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prieastys tai mokymosi
sunkumai, emocinis nesaugumas mokykloje ir socialini gdi
stoka. ios prielaidos siejasi su struktrinio pobdio veiksniais
(netinkama ini pateikimo forma, nepakankamas ugdymo turinio
individualizavimas, nepakankamas pagalbos teikimas ir kt.),
kuriuos galima takoti prevencins politikos priemoni pagalba. Kol
kas maiau dmesio skiriama tokios palankios mokiniui aplinkos
krimui, kuri nesudaryt prielaid pasitraukimui i vietimo
sistemos. Mokykla kol kas apsiriboja ini teikimo funkcija, joje per
maai dmesio skiriama socialini gdi formavimui, tuo tarpu
vienas vietimo politikos tiksl, nurodytas vietimo statyme, yra
ugdyti asmens iuolaikin socialin kompetencij ir gebjimus
savarankikai kurti savo gyvenim. Per didelis mokymosi krvis
netinkamas jo idstymas viena svarbi mokymosi sunkumus
sukeliani prieasi. Usienio ali tyrimai atskleidia, kad
naujiems ini visuomens ikiams pasiekti svarbus ne tiek vis
didjanio ini srauto sisavinimas, kiek ugdomi gebjimai
mokytis, daryti sprendimus ir sprsti problemas savarankikai,
suteikiami socialiniai gdiai. Todl reikia formuoti emocikai,
psichologikai palanki aplink, taikyti mokin orientuotus
mokymo metodus, sukurti jauki ir saugi fizin aplink. Tam
padt tinkamas pedagog rengimas, traukiantis mokin
orientuot mokym, tinkamas mokymosi krvi idstymas,
socialini kompetencij ugdymas dar ikimokyklinse staigose taip
pat ir vliau. Svarbus specialij ugdymosi poreiki turini vaik ir
jaunuoli tinkamos fizins ugdymo aplinkos formavimas.
Investicijos ankstyvojo pasitraukimo problemos atsiradimo
prevencij, nukreiptos tokias prevencines priemones kaip
mokytoj suinteresuotumo (utikrinant darbo slygas ir adekvat
darbo apmokjim) bei ugdymo kompetencijos klim; palankios
fizins vaik ugdymo aplinkos, gero mokyklos mikroklimato
utikrinim, novatorik mokymo metod diegim ir ger mokymo
organizavim bt paios veiksmingiausios. Tai nereikia, kad
dmesys kitoms ankstyvojo pasitraukimo prevencijos priemonms,
taikomoms jau ikilus ankstyvojo pasitraukimo galimybei yra
maiau svarbus. Perjimas nuo tokios mokymosi aplinkos, kuri
nesudaryt prielaid problemai susiformuoti krimo prie jau
pasitraukusij i vietimo sistemos grinimo, turt bti
laipsnikas kartu taikant tiek pagalbos, tiek traukimo ir
grinimo prevencines priemones, siekiant, kad bt utikrintos
141
lygios galimybs gyti btin kvalifikacij kuo didesniam vaik ir

jaunuoli skaiiui.
Rekomenduojame
2. 2. 3
skirti prioritet mokin orientuot, geresn ini sisavinim,
socialini kompetencij formavim, mokymo domum didinani
mokymo metod krimui. Mokymsi sieti ne su ini kaupimu, bet
su mokymosi gebjim ugdymu.
2. 2. 4
rengiant pedagogus, ugdyti ias kompetencijas:
x darbo su specialij poreiki turiniais vaikais,
x dmesio individualizavimo pamokoje,
x nauj metod taikymo,
x formuoti
pozityvi
aplink
klasje,
skatinti
mokinius,
x psichologines.
2. 2. 5
toliau vystyti mokymo staig infrastruktr, formuoti grai
mokyklos aplink, renovuoti sporto aikteles, sudarant galimybes
tikslingam mokini uimtumui, plsti galimybes taikyti informacines
technologijas.
Kad vaik ir jaunuol orientuotos priemons bt utikrintos
btinos ios prielaidos:
x
Esant didelms klasms mokytojo galimybi

individualizuoti dmes specialij ugdimosi poreiki
turiniam vaikui nepakanka. Be to, yra rizikuojama,
kad mokytojas maiau dmesio skirs paangiems
vaikams, taip neskatindamas j tobuljimo, todl
efektyvesn priemon bt mokytojo padjjas,
kuris padeda specialij ugdimosi poreiki turiniam
mokiniui atlikti uduotis.
Laiku aprpinus speciali poreiki turinius vaikus ir
jaunuolius atitinkaniomis mokymosi priemonmis
ir/ar instrumentais bei pritaikius mokyklos aplink
pagal j poreikius galima pasiekti dideli rezultat
apsaugant nuo ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos bei integruojant mokytis su kitais
mokiniais, tokiu bdu vystant socialinius gdius.
Vaiko
vertybs,
atsakomybs
jausmas
intensyviausiai formuojasi pradiniame socializacijos
etape, todl svarbu skirti dmes ikimokyklinio
ugdymo staig pltrai bei j kokybs (ugdomi
gebjimai ir motyvacija mokytis, atsakomybs ir
savarankikumo jausmas) didinimui.
iuo metu mokymo procesas yra orientuotas ini
perteikim ir j sisavinimo kontrol. Btina
perirti
mokytoj
ruoimo
principus,
kad
pedagogo isilavinim gyjantys jauni mokytojai
galt ugdyti mokinius naujomis ini visuomens
slygomis ir tokiu bdu atlikti prevencin darb
ankstyvojo pasitraukimo i mokyklos dl pasenusi
ir neefektyvi mokymo metod atvilgiu.
142
Rekomenduojame:
2. 2. 6
steigti mokytoj padjj etatus.
2. 2. 7
pritaikyti mokyklas specialij poreiki vaikams (aprpinti
mokyklas reikalingais instrumentais, pritaikyti j infrastruktr).
2. 2. 8
plsti ikimokyklinio ugdymo staigas, siekiant utikrinti tinkam
mokini brand mokyklai.
2. 2. 9
tobulinti pedagog rengimo kokyb, traukiant psichologini
kompetencij tobulinim (pvz.: kaip pamokoje kurti pozityvi
atmosfer, skatinti mokinius, traukti juos pamokos proces kaip
aktyvius dalyvius).
Palankios mokymosi aplinkos formavimas visiems vaikams
pagrindin prevencijos priemon. Kitos priemons yra taikomos jau
ikilus problemoms ir gali bti siejamos su intervencija, taiau jos
yra prevencins tuo poiriu, jog yra pasitelkiamos tam, kad
asmuo nepasitraukt i vietimo sistemos visam laikui, negijs
pagrindini gdi. Vien palankios aplinkos formavimo nepakanka.
Ankstyvj pasitraukim i vietimo sistemos veikia ir asmenins
vaiko, jaunuolio savybs, jo socialin aplinka, kuri sudaro ne vien
mokykla. Todl utikrinus palanki fizikai ir psichologikai
mokyklos aplink ir sudarius galimybes sisavinti inias visiems
vaikams reikia taikyti papildomas priemones, siejant jas su
ikylaniais poreikiais.
2. Kuo anksiau pastebti problem
Norint veiksmingai sprsti mokiniams kylanias problemas bei
mainti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos tikimyb yra
svarbu kuo anksiau pastebti vaikui kylani problem. Antrasis
etapas tai visokeriopos pagalbos teikimas vaikui, kai jam ikyla
psichologini, socialini, mokymosi sunkum.
Mokytojas yra asmuo, su kuriuo vaikas praleidia labai daug laiko.
Anksti identifikuota problema sprendiama efektyviau, todl
mokytojas turt gebti pastebti, kada mokiniui pradeda kilti
problem: mokymosi, psichologini sunkum, galbt vaikas turi
specialij ugdimosi poreiki, ir nukreipti vaik pas specialistus.
Kad pagalba vaikams mokykloje bt taikoma veiksmingai, btinos
ios prielaidos:
x
x
Pakankamas specialist skaiius;

Utikrintos specialist darbo slygos:
x Apibrtos funkcijos (kad vykdyt tai, kas
priklauso);
x Pakankama infrastruktra;
Pasitikjimas
specialistais
mokyklos
bendruomenje.
Socialins pedagogins, specialiosios, psichologins pagalbos

teikimas kol kas nepanaudojamas pilnai. Daugelyje vietimo staig
(tiek bendrojo lavinimo, tiek jaunimo, o ypa profesinse
mokyklose) trksta socialini pedagog, psicholog, specialij
143
pedagog. Nesant reikaling specialist, funkcijos perskirstomoms

kitiems specialistams ar mokytojams, taip didinat j darbo krv ir
mainant darbo kokyb. Didelius specialist darbo krvius dar
labiau apsunkina papildom jiems mokyklose priskiriam funkcij
vykdymas. Tada specialist tiesiogins funkcijos yra vykdomos
prasiau. Be to, funkcij neaikumas gali paskatinti nepasitikjim
specialistais mokyklos bendruomenje. Nedidel dalis mokini
kreipiasi specialistus. Tok elges skatina specialisto kaip
pagalbininko nepripainimas. Mokiniai nenori kreiptis specialistus,
nes j nepasta, galvoja, jog juos nubaus, nori ivengti
bendraami tyiojimosi. Todl svarbu formuoti teigiam
specialist vaizd. Tai padaryti padt vairios programos, kuri
metu specialistai tiesiogiai bendrauja su vaikais, aptaria bendr
usimim rezultatus su mokytojais ir silo pastebt problem
sprendimo bdus. Tokios programos padt skleisti informacij
apie specialist pagalbos galimybes tiek mokytoj, tiek vaik tarpe,
padti vertinti specialist teikiam naud kuriant vaikams palanki
mokymosi aplink ir tai savo ruot pakelt specialist vaizd.
Mokykloje
specialist
bendradarbiavimas
su
tvais
nra
pakankamas. Siekiant sprsti i problem reikia didinti specialist
skaii, aikiai formuluoti j funkcijas ir iekoti efektyvios
komunikacijos su tvais ir platesne bendruomene bd. Taip pat
nepakankama specialist materialin baz, stokojama atskir
kabinet, metodins literatros.
Rekomenduojame:
2. 2. 10
didinti pagalbos teikimo specialist kiek (psicholog, socialini
pedagog).
2. 2. 11
utikrinti, jog specialistai vykdyt savo tiesiogines funkcijas.
viesti mokykl vadovus apie specialist reikm mokyklos
bendruomenei bei tikrinti specialist darbo slygas.
2. 2. 12
plsti specialist paramos materialin baz.
2. 2. 13
formuoti pozityv specialist vaizd, kuriant ir gyvendinant vairias
programos, kuri metu specialistai bendrauja su vaikais
3. traukti pasitraukianius
iame etape taikomos priemons skirtos vaikams, kurie jau
pradeda nelankyti mokyklos. Jei vaikui teikiant pagalb jis vis vien
nelanko, reikia pagal individualius poreikius taikyti priemones,
kurios padt ilaikyti vietimo sistemoje. Mokykloje turt bti
suformuota sistema, kokiu bdu isiaikinami vaiko poreikiai ir kaip
jis yra nukreipiamas.
144
Pasitraukianij traukimo sistema mokykloje

Kas?
K daro?
Vengianij
Fiksuojami vengiantys lankyti mokykl vaikai.
lankyti registras
Koordinuojantis
asmuo
Atsakingas u lankomum. Realizuoja atsakomyb u vaik mokykloje.
Prevencinio
darbo grup
Surenkama koordinuojanio asmens kvietimu ir analizuoja individual atvej. Sprendia

kokias priemones taikyti:
Alternatyvi mokymo
Popamokinis
staiga.
uimtumas,
traukimas mokyklos
bendruomens
veikl.
Lankstus mokymosi
grafikas (galimyb
derinti darb ir
moksl).
Nukreipimas kitas
motyvacij
atstatanias ,
psichologin,
socialin pagalb
teikianias staigas
dienos centrus.
Siekiant kuo anksiau sureaguoti tai, jog vaikas, jaunuolis

pradeda nelankyti mokymo staigos, joje turt bti vedamas
prastai lankanij registras. Mokyklose yra numatytos prevencinio
darbo grups. Dalyvavimas prevencini grupi veikloje tra viena
daugelio funkcij, kurias atlieka jas sudarantys asmenys. Todl i
grupi veikla stokoja veiksmingumo pagal joms priskirtas funkcijas.
Todl mokykloje turt bti asmuo, atsakingas u lankomumo,
darbo su vengianiais lankyti vaikais koordinavim. iuo metu
mokyklose numatyti socialiniai pedagogai, taip pat aukltojui
priskiriama vaik lankomumo stebjimo funkcija. Taiau svarbu,
kad darbas su vengianiais lankyti vaikais, j koordinavimas
poreiki aikinimasis bt pagrindin ios pareigybs funkcija ir
kad visose mokyklose bt apibrta, kas tai daro, kad nebt
persidengiani funkcij bei tai nebt viena daugelio funkcij,
tokiu bdu ribojant jos gyvendinimo veiksmingum. is asmuo
turt suaukti prevencinio darbo grup, kurioje sprendiama kokiu
bdu galima vaikui, jaunuoliui padti. Priklausomai nuo vaiko,
jaunuolio poreiki, mokyklos nelankymo prieasi, jis gali bti
traukiamas vairias veiklas mokykloje, arba nukreipiamas dienos
centrus, bendrojo lavinimo mokykloms alternatyvias mokymo
staigas, sudaromos galimybs derinti darb ir mokslus.
Kad bt galima gyvendinti ias priemones rekomenduojame:
2. 2. 14
Numatyti darb su vengianiais lankyti vaikais koordinuojanio
asmens pareigyb, tiksliai apibrti jos funkcijas;
2. 2. 15
Plsti dienos centrus ir skatinti mokyklas bendradarbiauti su jais.
2. 2. 16
Inicijuoti programas mokyklose, kurios skatint praleidinjanius
pamokas vaikus sijungti koki nors neformalaus vietimo
(popamokin) veikl.
2. 2. 17
Sukurti koncepcij kaip tenkinti vaik ir jaunuoli su polinkiu
praktin mokymsi poreikius.
2. 2. 18
Vystyti galimybes lanksiai derinti darb ir moksl.
145
4. Grinti pagrindinio isilavinimo negijusius bei nesimokanius

jokioje mokymo staigoje arba besimokanius, taiau praleidusius
mnes usimim vaikus ir jaunuolius iki 24 m. imtinai vietimo
sistem.
is etapas yra orientuotas i vietimo sistemos pasitraukusius,
taiau negijusius pagrindini gdi vaikus ir jaunuolius. Jo tikslas
padti tiems, kurie nori tsti mokymsi ir ieko tam galimybi.
Padti grinti tuos, kurie to nedaro, parinkti tinkam ugdymo
staigos tip.
Statistikos departamento renkami duomenys apie ankstyvj
pasitraukim i vairi mokykl, suteikiani pagrindin ir vidurin
isilavinim, atskleidia, kad didiausi nubyrjimo mastai yra
profesinse, jaunimo ir suaugusij mokyklose. Ankstyvas
pasitraukimas i vietimo sistemos, negijus profesini kvalifikacij
turi neigiam poveik tolimesnei asmens karjerai, pajamos bei
valstybs ekonomikai.
Rekomenduojame
2. 2. 19
apibrti atsakomyb kokios taigos turt bti atsakingos u
asmen iki 24 m. negijusi pagrindini gdi ir toliau
nesimokani registr bei nukreipim mokymo staigas, kuriose
jie galt gyti pagrindines kompetencijas suteikiant isilavinim.
2. 2. 20
iplsti prevencini priemoni taikym jaunuoliams iki 25 met.
2. 2. 21
pltoti galimybes lanksiai derinti darb ir moksl jaunuoliams, jog
jie gyt pagrindinius gdius.
2. 3 Kitos prevencins priemons
Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos problema yra
kompleksinio pobdio. Todl siekiant veiksmingos prevencins
politikos nepakanka taikyti priemones, tobulinant vietimo
paslaug teikim, btina jas derinti su kit politikos srii
socialins, uimtumo, nusikalstamumo prevencijos ir kt.
priemonmis.
Viena i svarbiausi ankstyvojo pasitraukimo prieasi yra su
eima susij veiksniai (psichologin ir/ar materialin neprieira,
mokyklos lankymo ribojimas, diegiamas isilavinimo nevertinimas
ir panaiai. Todl yra btinas ypatingas dmesys darbui su eima
nuolatinis kontaktas, eimos vietimas, socialin ir materialin
parama eimai, eimos traukimas mokyklos bendruomens veikl
bei kitos priemons. eimos politika, eim padties gerinimas yra
viena svarbi ilgalaikio laikotarpio socialins politikos priemoni,
siekiant utikrinti pilnavert vaiko socializacij. Atsivelgiant tai,
kad mokyklos nelankymas ir problemin situacija eimoje danai
bna susij, darbas su eimomis, pasak ekspert ir tyrim
duomen, kol kas yra nepakankamas. Jis arba orientuotas
suinteresuotus tvus (atvir dur dienos mokyklose), arba
apsiriboja administracinmis poveikio priemonmis socialins
rizikos eimos yra stebimos ir kontroliuojamos.
146
Rekomenduojame
2. 3. 1
skirti daugiau dmesio darbui su eima mokykloje ir u mokyklos
rib, tiek skiriant socialin ir materialin param, tiek kuriant
specialias eim traukimo mokyklos bendruomens veikl
programas.
2. 3. 2
didinti socialinio darbo su eima bei jos vietimo apimt.
2. 3. 3
susieti socialin param eimai su vaiko dalyvavimu vietimo
sistemoje.
Svarbu informuoti tvus, kokios galimos pasekms vaiko sveikatai
ir psichologinei savijautai, neleidiant jam tenkinti specialij
ugdimosi poreiki. Analizuoti altiniai rodo, jog pasitaiko atvej, kai
tvai nenori, jog bt nustatyta, kad j vaikai turi specialij
ugdimosi
poreiki,
nenori,
jog
tokiems
vaikams
bt
individualizuojamas ugdimosi turinys, nebendradarbiauja su
mokytojais.
Rekomenduojame
2. 3. 4
skirti dmesio tv, kuri vaikai turi specialij ugdimosi poreiki,
vietimui.
3. Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos analizs
bkl ir tolimesni tyrim poreikis
Siekiant valstybini intervencij veiksmingumo, btina taikyti
informuot viej politik. Todl svarbu toliau gilinti analiz
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos srityje. Mokymosi
motyvacija akademinje literatroje nra nauja tema, taiau
praktiniai
tyrimai,
skirti
valstybs
intervencijos
tikslams,
analizuojantys ankstyvojo pasitraukimo i veitimo sistemos
tematik yra nauja, Lietuvoje dar maai tyrinta sritis. Dauguma
Lietuvoje atlikt tyrim, tiriani vietimo situacij, tik netiesiogiai
tiria ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos tematik. i
tematika neanalizuojama kompleksikai, trksta ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencinio poveikio priemoni
veiksmingumo analizs. Keletas pastaruoju met atlikt tyrim
atskleidia subjektyviai vaikus skatinanias nelankyti mokyklos
prieastis. Maai dmesio skiriama vieosios politikos analizei.
Atskiros priemons, kurios gali turti prevencin poveik yra
nagrintos, pvz.: popamokin veikla, taiau neanalizuojamas j
kaip prevencinio poveikio priemoni veiksmingumas. Taip pat
neskiriama dmesio paios ugdymo aplinkos formavimo sisteminei
analizei prevencijos kontekste.
Rekomenduojame:
3. 1
analizuoti darbo laiko normatyvus atskiroms funkcijoms vykdyti bei
su tuo siejam apmokjim.
3. 2
vykdyti
nuolatin
prevencins
sistemos
bei
ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos situacijos stebsen, siekiant
veiksmingai reaguoti pokyius.
3. 3
tirti prevencini priemoni veiksmingum.
147
LITERATRA
Pirminiai altiniai
Teiss aktai
1. Commission of the European Communities staff working
accompanying document to the Communication from the
Commission to the Council and to the European parliament
Efficiency and equity in European education and training
systems, 2006 rugsjo 8 d., prieiga per internet:
http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_e
n.pdf
2. Dirbti kartu augimo ir darbo viet labui. Nauja Lisabonos
strategijos
pradia,
Pirmininko
Baroso
praneimas
pritariant pritariant pirmininko pavaduotojui Verheugen,
Europos bendrij komisija, Briuselis, 2.2.2005, KOM(2005)
24 galutinis, Praneimas pavasario Europos vadov tarybai
prieiga
per
internet:
Http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg57.htm
3. Europos jaunimo paktas. 2005. prieiga per internet:
http://www.lijot.lt/getfile.php?id=1450
4. Europos parlamento Ir tarybos rekomendacija dl bendrj vis
gyvenim trunkanio mokymosi
Komisija, Briuselis, 2005 10 11
gebjim,
Europos
Bendrij
5. Gairs pareikjams pagal Lietuvos 20042006 met

Bendrojo
programavimo
dokumento
2
prioriteto
monikj itekli pltra pagal 2.4 priemon Mokymosi
vis gyvenim slyg pltojimas
6. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl bendrj
socialins
pedagogins
pagalbos
teikimo
nuostat
patvirtinimo 2004 m. birelio 15 d. Nr. ISAK-941
7. LR Vyriausybs nutarimas, 1997 m. rugpjio 4 d. Nr. 889.
Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos
patvirtinimo
8. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl pedagogins ir
psichologins pagalbos teikimo modelio 2003 m. birelio 25
d. Nr. ISAK-897
9. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl prevencinio
darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo
grupi savivaldybse sudarymo bei j veiklos krypi aprao
patvirtinimo, 2004 m. gruodio 9 d. Nr. ISAK-1970
10. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl vietimo
staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo
organizavimo tvarkos 2000 m. rugpjio 17 d. Nr. 1057
11. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl jaunimo
mokykl koncepcijos,2005 m. gruodio 12 d. Nr. ISAK-2549
12. LR vietimo ir mokslo ministerija, Payma dl jaunimo
mokyklos koncepcijos gyvendinimo 2004- 06 25 Nr. 2401-05-50
13. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl neformaliojo
vaik vietimo koncepcijos patvirtinimo 2005 m. gruodio
30 d. Nr. ISAK-2695
148
14. LR vietimo ir mokslo ministro ir LR socialins apsaugos ir

darbo ministro sakymas Dl profesinio orientavimo
strategijos ir jos gyvendinimo veiksm plano tvirtinimo,
2003 m. lapkriio 19 d. Nr. ISAK-1635/A1-180
15. Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su
skurdu ir socialine atskirtimi veiksm planas
16. LR vyriausybs nutarimas Dl nacionalins Lisabonos
strategijos gyvendinimo programos, 2005 m. lapkriio 22 d.
Nr. 1270;
17. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusij vietimo
statymas, 1998 m. birelio30 d. Nr. VIII-822
18. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo statymo projektas,
2006 m. rugsjo 7 d. Nr:XP-1638
19. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas, 1998
m. gruodio 15 d. Nr. VIII-969
20. Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas, 2009
sausio 19 d. Nr. X-493
21. Lietuvos Respublikos vietimo statymas, nauja statymo
redakcija nuo 2003 m. birelio 28 d. Nr. IX-1630, 2003-0617, in., 2003, Nr. 63-2853, aktuali redakcija nuo 2006 m.
birelio 13 d. Nr.: I-1489
22. Lisbon European Council, Presidency conclusions, 2000 kovo
23-24,
prieiga
per
internet:
http://consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressDa
ta/en/ec/00100-r1.en0.htm
23. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl socialinio
pedagogo kvalifikacini reikalavim ir pareigini instrukcij
patvirtinimo, 2001 m. gruodio 14 d. Nr. 1667
24. Mokymosi vis gyvenim strategija, 2004 m.
25. Nutarimas Dl Vaik ir jaunimo socializacijos programos
patvirtinimo, 2004 m. vasario 23 d. Nr. 209
26. Vaiko teisi konvencija, Priimta Generalins Asambljos
44/25 rezoliucija pagal Treiojo komiteto praneim
A/44/736 ir Corr. 1
27. LR vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl vaik
sugrinimo mokyklas gairi patvirtinimo, 2005 m.
28. Vaik grinimo mokyklas programos projekto 2006.06.22
versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR vietimo ir mokslo
ministerijos
29. Valstybins vietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos
Kiti pirminiai altiniai
30. Bendrasis praneimas apie Europos Sjungos veikl. 2005,
prieiga
per
internet:
http://europa.eu/generalreport/lt/2005
31. Demografins tendencijos, Statistikos departamentas. 2006.
prieiga
per
internet:
32. Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankanius ir
vengianius lankyti mokykl mokyklinio amiaus vaikus,
pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos
2006.07.27.
33. Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyrjimo i
Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl
149
mastus ir prevencij, 2004, prieiga per internet:

http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf,
34. Ikritusi i mokyklos mokini grinimas, Specialiosios
pedagogikos ir psichologijos centras, valstybins svarbos
projektas,
prieiga
per
internet:
http://www.sppc.lt/index.php?63225463
35. Kauno apskrities virininko administracijos Valstybins
vietimo prieiros tarnybos pateikta informacija dl
privalomojo
mokymo
utikrinimo
Jonavos
rajono
savivaldybje,
2006,
prieiga
per
internet:
http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.p
df#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYM
O%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22
36. Lietuva. vietimas regionuose, LR vietimo ir mokslo
ministerija, 2005
37. Lietuvos vietimas skaiiais 2006, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/lietuvos
%20svietimas%20skaiciais.pdf
38. LR vietimo ir mokslo ministerija, LR vaiko teisi apsaugos
kontrolierei Dl mokyklos nelankani vaik, 2005 m.
gruodio 2 d. Nr. 17-01-R-10415
39. Nacionalinis praneimas apie Lietuvos socialins apsaugos ir
socialins aprpties strategijas 2006-2008 m. 2006. prieiga
per
internet:
http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/doc
s/2006/nap/lithuania_lt.pdf
40. Nedarbo lygio pokyiai, Statistikos departamentas, 2004.
prieiga
per
internet:
41. Nelankantys mokyklos mokyklinio amiaus vaikai, Lietuvos
vietimas,
2002,
prieiga
per
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/ls084.p
df
42. Panevio apskrities virininko administracijos valstybins
vietimo prieiros skyriaus payma dl privalomojo
mokymo utikrinimo Bir rajono savivaldybje, 2006,
prieiga
per
internet:
http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22
%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5
%BDTIKRINIMO%22%20%22
43. Payma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i
bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei
prevencij iauli apskrityje, 2005, prieiga per internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI
%20G.doc
44. Payma apie programos kartojimo ir mokini nubyrjimo i
bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei
prevencij Teli apskrityje, 2005 prieiga per internet:
http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5
%BDYMA.pdf
45. Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Bir rajono
savivaldybje, 2006, prieiga per internet:
http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22
%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5
%BDTIKRINIMO%22%20%22
46. Payma dl privalomojo mokymo utikrinimo Marijampols
apskrities Kazl Rdos savivaldybje, 2006, prieiga per
150
internet:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%
20G.doc
47. Payma dl programos kartojimo bei mokini nubyrjimo i
Taurags apskrities bendrojo lavinimo ir profesini mokykl
2003/2004 m. m. mast ir prevencijos, 2005, prieiga per
internet:http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos
/TAURAGE%20G.doc
48. Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria
and
Romania.
2005,
prieiga
per
internet:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KSDN-06-001/EN/KS-DN-06-001-EN.PDF
49. Su socialins rizikos eimomis dirbs daugiau kaip 500
nauj
darbuotoj
prieiga
per
internet:
http://www.socmin.lt/index.php?851874393
50. iauli apskrities virininko administracijos valstybins
vietimo prieiros skyriaus payma dl privalomojo
mokymo utikrinimo iauli rajono savivaldybs bendrojo
lavinimo
mokyklose,
2006,
prieiga
per
internet:
http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/
VS_3_2006200681243647.pdf
51. vietimas 2005. 2006. Statistikos departamentas.
52. vietimo politika, VJRT
Antriniai altiniai
53. Aliauskas, Algirdas, Gerulaitis, D. 2003. Bendrojo ugdymo
klasje besimokanio specialij ugdymo (-si) poreiki
vaiko
socialins
psichologins
charakteristikos
atskleidimas. Tyrimo ataskaita. iauli universitetas.
vietimo ir mokslo ministerija.
54. Aliauskas, Algirdas, Kionien, Rita, Urnikien, Janina,
Maylien, Auks, apelyt, Odeta. 2004. Pedagogini ir
psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo
prioritetai, tenkinant specialij poreiki turini vaik
edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius. Tyrimo
ataskaita. iauli universitetas, Specialiojo ugdymo centras.
55. Ambrulaitis, Jonas, Udrien, Gitana, Bagdonien, Vilma,
Rimdeikien,
Sonata.
2004.
Pedagog
profesins
kompetencijos vertinimas specialij poreiki vaik ugdymo
pltros aspektu. Tyrimo ataskaita. iauli universitetas.
56. Bagdonas, Albinas, Brazauskait, Audron, Gevorgianien,
Violeta, Girdzijauskien, Sigita, Kaalynien, Jolita. 2003.
Specialij poreiki vaik integravimo problemos. Tyrimo
ataskaita. vietimo ir mokslo ministerija.
57. Barkauskait, Marija, Gaigalien, Maryt, Indraien,
Valdon, Rimkeviien, Violeta, Guoba, Andrius. 2004.
Mokymosi neskms: mastai ir prieastys. Tyrimo ataskaita,
Vilniaus pedagoginis universitetas. vietimo ir mokslo
ministerija.
58. Barkauskait, Marija, Martiauskien, Elvyda, Gaigalien,
Maryt, Indraien, Valdon, Maiulyt, Rta, Zybartas,
Saulius, Guoba, Andrius. 2004. Mokymosi krviai bendrojo
151
lavinimo mokykloje. Tyrimo ataskaita. vietimo ir mokslo

ministerija.
59. Barkauskait, Marija, Vasiliauskas, Romanas, Gaigalien,
Maryt, Indraien, Valdon, Prakapas, Romas, Survutait,
Dalia, Rimkeviien, Violeta, Guoba, Andrius. 2003.
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys. Tyrimo
ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas. vietimo ir
mokslo ministerija.
60. Bendrasis praneimas apie Europos Sjungos veikl, prieiga
per
internet:
http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm
61. Buinskas, Gintautas, Kublickien, Lilija, Samuleviius,
Saulius, utinien, Irena, Trakelis, Kstas, Trakelien,
Salomja. 2005. vietimo pagalba bendrojo lavinimo
mokykl mokiniams. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginis
universitetas, Lietuvos socialini tyrim institutas, Lietuvos
konflikt prevencijos asociacija, vietimo ir mokslo
ministerija.
62. Civinskas, Remigijus, Levickait, Vita, Tamolien, Ilona.
2006. Vengiani lankyti mokykl vaik problemos ir
poreikiai. Klaipda: Garnelis
63. Civinskas, Remigijus, Tamolien, Ilona. 2006. Vengiani
lankyti mokykl vaik problem ir poreiki tyrimo
pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centro organizuotoje konferencijoje Mokyklos nelankani
vaik grinimo vietimo sistem problemos ir galimybs
64. Dobryninas, Aleksandras, Povilinas, Arnas, Tureikyt,
Danut, ilinskien, Laima. 2004 . Delinkventai Lietuvos
mokyklose. Tyrimo ataskaita. Vilniaus universitetas,
sociologijos katedra. vietimo ir mokslo ministerija.
65. Europos
Sjungos
ali
patirties
siekiant
mainti
nebaigusij mokykl mokini skaii apvalga, prieiga per
internet:
http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc
66. Europos vietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir
teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006, prieiga
per
internet:
http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481
_lt.pdf
67. Gailien, Maryt, Makarskait, Rita. 2001. Socialini gdi
ugdymas
bendroje
veikloje.
Socialinis
ugdymas:
papildomojo
ugdymo
situacija
ir
perspektyvos,
Respublikins mokslins praktins konferencijos straipsni
rinkinys. iauli universiteto leidykla
68. Gudinskien,
Vida.
2000.
Mokytojo
ir
moksleivio
bendravimo bei bendradarbiavimo svarba ugdant kritin
mstym, vietimo reforma ir mokytoj rengimas, VII
tarptautin mokslin konferencija, mokslo darbai, Vilnius
69. Heckman, J.J., Policies to foster Human capital, 1999,
prieiga per internet: http://www.nber.org/papers/w7288
70. Innovation and best practices in schools: review of literature
and practice, Department of education, training and youth
affairs.
2001,
prieiga
per
internet:http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm
71. Jonynien,.Vilma
ivil,
Dromantien,
Leta.
2002.
Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje Socialinis
darbas,
prieiga
per
internet:
152
http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/so
c2.doc
72. Juceviien, Palmira, Simonaitien, .Berita, Bankauskien,
Nijol, iauiuknien, Liuda. 2005. Mokytoj didaktins
kompetencijos
atitiktis
iuolaikiniams
vietimo
reikalavimams. Tyrimo ataskaita. vietimo ir mokslo
ministerija.
73. Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy:
Challenges for Develping Countries, 2003, Washington: The
World Bank
74. Merkys,
Gediminas,
Urbonait-lyiuvien,
Balinas,
Sigitas, Jonuait, Simona, Pialkien, Viktorija, Titkov,
Denis. 2005. Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis.
Tyrimo ataskaita. Socialini tyrim laboratorija (Kauno
technologijos universitetas) ir Socialini tyrim centras
(iauli universitetas). vietimo ir mokslo ministerija.
75. Nacionalins monitoringo sistemos vietimo kokybs
rodikli
poreiki
tyrimas,
prieiga
per
internet:
http://www.pedagogika.lt/naujienos/poreikiu%20analize.do
c
76. Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste,
2001. Tyrimo ataskaita. VPU sociologini vietimo tyrim
laboratorija. vietimo ir mokslo ministerija.
77. Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastruktros
pltrai galimybi studija, Vieosios politikos ir vadybos
institutas.2006.
78. Per didelio mokymo krvio prieastys ir jo sprendimo
galimybs, 2002. Tyrimo ataskaita. VPU sociologini
vietimo tyrim laboratorija. vietimo ir mokslo ministerija.
79. Popamokins veiklos veiksmingumas, 2003. Tyrimo
ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas, Sociologini
vietimo tyrim laboratorija. vietimo ir mokslo ministerija.
80. Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje, 1995
81. Rimkeviien, Violeta, Barkauskait, Marija, Targamadz,
Vilija,
Gaigalien,
Marija,
Indraien,
Valdon,
Malinauskien,
Oksana.
2005.
Jaunimo
mokykl
veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. vietimo ir mokslo
ministerija.
82. Rupien, Liudmila. 1996. Paaugli silpnos mokymosi
motyvacijos pedagoginis koregavimas. Klaipda, Klaipdos
universitetas, daktaro disertacija
83. Rupien, Liudmila. 2000. Nenoras mokytis socialinis
pedagoginis reikinys. Klaipda: Klaipdos universiteto
leidykla
84. Rupien, Liudmila, Tijnlien, Ona, Jautakyt, Rasa,
Kuinskien, Ramut, ukauskien, Lilia, Zulumskyt,
Aurin, Saveljeva, Regina. 2004. Ugdymo kokyb skirting
tip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j tv
poiris. Tyrimo ataskaita. vietimo ir mokslo ministerija.
85. Rukus, Jonas, Aliauskas, Algirdas, apelyt, Odeta. 2006.
Pedagogini psichologini tarnyb veiklos veiksmingumas.
Tyrimo ataskaita. iauli universitetas, vietimo ir mokslo
ministerija.
86. Rukus, Jonas, Melien, Rita, Elijoien, Ligita. 2003.
Moderni
(metakognityvini)
specialij
didaktik
(metodik) rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
153
Tyrimo ataskaita. iauli universitetas, Specialiojo ugdymo

centras. vietimo ir mokslo ministerija.
87. Rukus, Jonas, Poceviien, Rasa, Geleinien, Renata,
Urbelyt, Ingrida. 2004. Ugdymo turinys kaip specialij
poreiki vaik socialinio ir edukacinio dalyvavimo prielaida.
Tyrimo ataskaita. iauli universitetas. vietimo ir mokslo
ministerija.
88. Skyrien, Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo prieasi ir
pagalb teikiani specialist ir staig tinklo tyrimas.
Praneimas,
skaitytas
Specialiosios
pedagogikos
ir
psichologijos centro organizuotoje konferencijoje Rizikos
grups vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini
grinimas mokyklas.
89. Socialins paslaugos eimoms, auginanioms vaikus: bkl
ir perspektyvos, 2001. Tyrimo ataskaita. vietimo ir mokslo
ministerija.
90. Specialiojo ugdymo pagrindai. 2003 iauliai: iauli
universiteto leidykla.
91. Study on Access to Education and Training, Basic Skills and
Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early
School Leavers: Final Report, European Commission DG
EAC,
2005,
prieiga
per
internet:
http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.p
df#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulh
am%20Road%22
92. Tarnauskas, Kstutis, Adakeviien, Vilija, Baltruaitien,
Jurgita, Uparait, Oksana , virdauskas, Dainius. 2005.
Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi
savivaldybse veiklos vertinimas. Tyrimo ataskaita. Factus
Dominus, vietimo ir mokslo ministerija.
93. Wmann L., Schtz, G., Efficiency and Equity on European
Education and Training Systems, Analytical Report for The
European Commission. 2006, prieiga per internet:
9
94. VJRT tinklapis. http://www.jrd.lt/
95. elvien, Daiva. 2006. Antros galimybs slyg pltojimas
ikritusiems i bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste
Praneimas
skaitytas
Specialiosios
pedagogikos
ir
psichologijos centro organizuotoje konferencijoje Mokyklos
nelankani vaik grinimo vietimo sistem problemos ir
galimybs
154
PRIEDAS 1
Ekspert sraas bei ekspert atrankos pagrindimas

Kaip vienas tyrimo duomen rinkimo bd, pasirinktas kokybini
ekspertini interviu metodas. ie interviu atskleidia esmines
ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos Lietuvoje prielaidas,
prevencins politikos pagrindinius principus bei numatomas
priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoni
veiksmingum bei atskleidia trkstamas priemones.
Ekspertais laikomi asmenys tiesiogiai dirbantys su pasirinktu tyrimo
objektu. io tyrimo atvilgiu, tai asmenys susij su ankstyvojo
pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija. Vis pirma nustatyta,
kokios institucijos yra svarbios ankstyvojo pasitraukimo i vietimo
sistemos atvilgiu. Ekspertai i i institucij buvo atrinkti dviem
bdais:
x Labiausiai su tyrimo objektu susieti darbuotojai,
pagal pareigybinius apraus (vietimo ir mokslo
ministerijoje, savivaldybje, Valstybinje jaunimo
reikal taryboje).
x Sniego gnits metodas: nustaius prevencijos
atvilgiu svarbias institucijas, ekspertai buvo
pasirinkti, kit ekspert rekomendacij pagalba
(Ekspertai bendrojo lavinimo mokyklose).
Interviu su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos ekspertais
bei suinteresuotomis grupmis:
x
x
x
x
x
x
x
x
vietimo ir mokslo ministerija:

x Vaik
ir
jaunimo
socializacijos
departamentas;
x Specialiojo ugdymo skyrius;
Valstybin jaunimo reikal taryba;
Bendrojo lavinimo vidurins mokyklos;
Jaunimo ir profesins mokyklos;
Savivaldybs vietimo skyrius;
Vaik teisi apsaugos tarnyba;
Nepilnamei reikal inspekcija;
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.
Toliau lentelje pagrindiamas kiekvieno eksperto pasirinkimas.

Vardas
pavard,
institucija,
Kontaktai
pareigos
Pagrindimas
Teresa
Aidukien,
vietimo
ir
mokslo
ministerija, Specialiojo
ugdymo skyrius,
Vyriausioji specialist
El.patas:
teresa.aidukien@smm.lt
Tel.: 2743145
Specialij ugdimosi poreiki turintys vaikai

prevencinje politikoje yra apibriami kaip
ikritimo rizikos grup. vietimo ir mokslo
ministerijos specialiojo ugdymo skyrius buvo
pasirinktas kaip formuojantis ir gyvendinantis
specialij poreiki turini asmen ugdymo
politik.
Aura Birietien,
El. patas:
Vaik ir jaunimo socializacijos departamento
155
vietimo
ir
mokslo
ministerija,
Vaik
ir
jaunimo
socializacijos
departamentas,
Vyriausioji specialist
ausra.birietiene@smm.lt
Tel.: 2743133
vyriausioji specialist pasirinkta ekspertiniam

interviu
todl,
jog
is
departamentas
glaudiausiai siejasi su nagrinjama tematika.
Departamentas
atsakingas
u
socialin
vietimo
politik,
laiduojani
vietimo
prieinamum ir veiksmingum, koordinuoja
socialins,
pedagogins
ir
psichologins
pagalbos
teikim,
tarpinybin
bendradarbiavim siekiant veiksmingos vaik
ir
jaunimo
socializacijos,
vaik
teisi
utikrinimo, socialins ir vietimo politikos
derms.
Nomeda Cibarauskien,
Vilniaus
miesto
vyriausiojo
policijos
komisariato
Vieosios
policijos
Vieosios
tvarkos
tarnybos
Prevencijos
skyrius,
vyriausioji specialist
Tel. 2716568
Nepilnamei reikal inspekcija yra viena i

institucij, atsaking u mokyklos nelankymo
prevencij. Mokyklos lankymas iki 16 m. pagal
LR vietimo statym yra privalomas, todl
mokyklos
nelankantis
vaikas
atsiduria
nepilnamei reikal inspekcijos akiratyje.
Nepilnamei reikal inspektoriai eina
prevencinio
darbo
grupes
mokyklose.
Ekspertiniam interviu pasirinktas Vilniaus
miesto
vyriausiojo
policijos
komisariato
Vieosios policijos Vieosios tvarkos tarnybos
prevencijos skyrius. Specialist rekomendavo
savivaldybs vyriausioji specialist Daiva
elvien
Tatjana erniavskien,
Policijos
jaunimo
klubas,
Vilniaus
m.
vyriausiojo
policijos
komisariato
Organizacinio skyriaus
Viej ryi poskyrio
vyr.
specialist
projekto "A pats kuriu
savo
ateit"
koordinator
El. patas:
tatjana@policeclub.lt
Tel.: (8-5) 2387209
Policijos jaunimo klubas pasirinktas kaip

skmingas dienos centro, kuriame teikiama
psichologin, socialin pedagogin pagalba bei
sudaromos popamokinio uimtumo galimybs
pavyzdys.
Neringa
iukien, El.patas:nerciuk@yahoo.com.sg
Vilniaus
Sietuvos Tel. (8-5) 2478334
vidurin mokykla,
Direktoriaus
El.patas:jadangute@yahoo.com
pavaduotoja
papildomam ugdymui;
Danguol
Januien,
socialin pedagog
Sietuvos
vidurin
mokykla
pasirinkta
rekomendavus
savivaldybs
vyriausiajai
specialistei Daivai elvienei. Sietuvos vidurin
mokykla rekomenduota dl i kriterij: turi
darbo su probleminiais vaikais sistem, vykdo
domi prevencin veikl,
Gintautas Draugelis,
Alytaus suaugusij ir
jaunimo
mokykla,
direktorius
El.
patas
jaunimas@alytus.omnitel.net
Jaunimo mokyklos ankstyvojo pasitraukimo i

veitimo sistemos prevencinje politikoje yra
kuriamos
kaip
prevencijos
priemon.
Mokymosi
motyvacij
praradusi
vaik
motyvacijai stiprinti. Suaugusij mokyklos
yra ilgalaikio pasitraukimo i vietimo sistemos
prevencijos priemon. i.
Kristina Ignataviien,
Specialiosios
pedagogikos
ir
psichologijos
centras,
projekto Ikritusi i
mokyklos
mokini
grinimas vadov
El. Patas
kristina.ignataviciene@sppc.lt
Tel.: (8~5) 230 53 76
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos

centras
atsakingas
u
specialiosios,
pedagogins ir psichologins pagalbos teikimo
alies mastu strategijos formavim ir jos
gyvendinim. Taip pat i centras vykdo
valstybins svarbos projekt Ikritusi i
mokyklos mokini grinimas. Tai yra
didiausias nagrinjam tematik lieiantis
projektas, be to jo ribose vykdomas tyrimas.
Ekspertiniam interviu pasirinkta centre dirbanti
psicholog, projekto vadov.
Joana Nakvosien,
Valstybin
jaunimo
reikal
taryba,
El. patas joana@vjrt.lt

Tel.: (8~5) 246 16 75
Jaunimo reikal taryba sietina su jaunimo

politikos formavimu, todl pasirinkta apklausti
ios tarnybos specialist, siekiant suprasti,
kaip jaunimo politikos formavimas sietinas su
156
prevencija.
Zofija
Salietis,
Senamiesio
vidurin
mokykla, psicholog
El.patas:
zofijasalietis@yandex.ru
Senamiesio vidurin mokykla pasirinkta

rekomendavus
savivaldybs
vyriausiajai
specialistei Daivai elvienei. Senamiesio
vidurin mokykla rekomenduota dl i
kriterij: daug mokini i socialiai nepalankios
aplinkos, vykdo rom vaik integracijos
program, turi lankomumo problem.
Rimant alaeviit,
Vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus
staiga,
vaiko teisi apsaugos
kontrolier
El. patas: risala@lrs.lt

Tel.: (8~5) 210 70 77
Vaiko teisi apsaugos tarnyba yra viena

institucij, sietin su mokyklos nelankymo
prevencija. i institucija atsakinga u vaiko
palaikym, turi informacijos apie vaiko eim,
jos specialistai eina prevencinio darbo grupi
sudt mokykloje. Kalbtasi su vaiko teisi
apsaugos kontroliere seime, darant prielaida,
jog kontrolier turi plaiai aprpiant padties
suvokim.
Daiva elvien, Vilniaus

miesto
savivaldybs
administracijos
Kultros, vietimo ir
sporto
departamento
vietimo
skyrius,
El. patas:
daiva.zelviene@vilnius.lt
Tel.: (8 ~ 5) 211 23 88
Ekspertiniam interviu pasirinkta Kultros,

vietimo ir sporto departamento vietimo
skyriaus Neformaliojo vietimo ir jaunimo
reikal
poskyrio
vyriausioji
specialist.
Specialist pasirinkta todl, jog koordinuoja
socialin bei prevencin pagalb bendrojo
lavinimo ugdymo staigose. Neformaliojo
vietimo ir jaunimo reikal poskyris, kuruoja
prevencinius
projektus,
koordinuoja
prevencini, vasaros poilsio ir kit moksleivi
bei jaunimo program, projekt gyvendinim
Savivaldybje; nustato mokyklos nelankani
vaik skaii ir j ugdymo poreikius, kartu su
mokyklomis vykdo tikslines i vaik traukimo
vietimo veikl programas, utikrindamas,
Savivaldybs teritorijoje gyvenani vaik iki
16 met mokymsi pagal privalomo jo
vietimo programas.
Ekspertini interviu gairs

Ekspertini interviu metu buvo naudoti pusiau struktruoti
klausimynai. Panaudoti du skirtingi klausimynai. Pirmasis
klausimynas skirtas ekspertei i vietimo ir mokslo ministerijos.
Juo remiantis buvo kalbama su Vaik ir jaunimo socializacijos
departamento vyriausija specialiste Aura Birietiene. Antrasis
klausimynas buvo pateiktas kitiems ekspertams.
1. klausimynas.
Apibrimas ir statistika
1. Kaip ir kokiuose teiss aktuose yra apibriami
ikritusieji i vietimo sistemos?
2. Ar yra vienas, patvirtintas apibrimas ar keletas
alternatyviai taikom?
3. Egzistuoja skirtingi apibrimai: ikritusieji i vietimo
sistemos, ankstyvas pasitraukimas i vietimo sistemos,
vengiantys lankyti mokykl vaikai. Kuo ie apibrimai
skiriasi?
4. Ar kiekviena institucija, renkanti mediag apie
ikritusius i vietimo sistemos, renka j pagal tuos
paius rodiklius? (Kai kur informacija renkama nuo 7 16 m., pagal Eurostato nuo 18-24)
157
5. Ar duomenys apie ikritusius i vietimo sistemos bei

vengianius lankyti mokykl vaikus yra renkami
remiantis iais apibrimais?
6. Kokia statistika ir kaip yra renkama apie ikritusius i
vietimo sistemos?
7. Ar ir kaip nustatomi potencialiai ikrisiantys mokiniai?
Tikslins grups ikritimo prevencijos atvilgiu
1. Kokios grups ikrenta, t.y., kaip galima suskirstyti
ikrentanius i vietimo sistemos?
2. Kokioms tikslinms grupms skiriama ikritimo prevencija?
3. Kaip yra nustatoma, kokioms grupms labiausiai reikia
taikyti prevencijos priemones?
4. Kokios priemons, kokioms grupms yra taikomos?
5. Ar ikritusi i vietimo sistemos prevencija vykdoma tik iki
ikritimo, ar dirbama ir su ikritusiais i vietimo sistemos?
6. Ar skiriamos prevencins priemons neusiraantiems
mokyklas?
7. Ar yra iskiriama vaik su specialiais poreikiais grup kaip
iritimo rizikos grup?
Prevencin sistema
1. Kokie statymai bei j pataisos reglamentuoja prevencines
programas?
2. Kokios staigos, institucijos Lietuvoje vykdo (yra atsakingos
u) vietimo prevencij?
3. Koks i institucij bendradarbiavimo principas? Veikiama
atskirai ar susietai?
4. Kaip (ar) vyksta informacijos kaita tarp prevencijos
institucij?
5. Ar vietimo ministerija koordinuoja visas prevencijos
programas ar yra ir kit atsaking institucij?
6. Koks savivaldybs vaidmuo ikritimo i vietimo sistemos
prevencijoje?
7. Koks mokykl vaidmuo?
8. Koks nevyriausybini organizacij vaidmuo?
9. Kokios dar institucijos, staigos, organizacijos galt usiimti
ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija?
10. Kiek yra traukiami tvai, bendruomens ankstyvo
ikritimo i vietimo sistemos prevencij? Ar sistemikai, ar
savanorikai, ar skatinama?
11. Kokius prevencins sistemos trkumus Js galtumte
vardinti, kuriuos paalinus bt galima efektyviau vykdyti
ikritimo i vietimo sistemos prevencij?
Ikritimo i vietimo sistemos prieastys
1. Kokios yra ikritimo i vietimo sistemos prieastys?
2. Kokios yra sistemins (institucins) ankstyvo pasitraukimo
i vietimo sistemos prielaidos?
Prevencijos finansavimo mechanizmas
1. kaip veikia ikritimo i vietimo
finansavimo mechanizmas?
158
sistemos
prevencijos
2. Ar finansavimas teikiamas sistemingai, ar fragmentikai

projektams?
3. Kokiais rodikliais vadovaujantis sprendiama, kuriuos
projektus finansuoti?
4. Kokioms prevencijos priemonms yra skiriama daugiausiai
finansavimo?
5. Ar Js nuomone, los skiriamos ikritimo i vietimo
sistemos yra paskirstomos efektyviai?
6. Kaip yra panaudojami ES SF ankstyvo pasitraukimo i
vietimo sistemos prevencijai?
7. Kokioms prevencijos priemonms Js silytumte skirti
finansavim ateityje? Kodl?
Prevencins priemons
1. Kokios yra prevencins priemons, kas yra daroma, kokiu
bdu stengiamasi grinti mokyklas?
2. Koki dar priemoni trksta?
3. Su kokio amiaus mokiniais reikt pradti dirbti, siekiant
ilaikyti juos vietimo sistemoje?
4. Ar prevencijos priemons taikomos tik ikritimo rizikos
grupms ar ir visiems mokiniams?
5. Ar yra prevencini program, kurios bt taikomos ne vien
ikrintantiems ar potencialiai ikrisiantiems mokiniams, bet
ir j tvams, bendruomenei?
6. Kokias ankstyvo ikritimo i vietimo sistemos prevencijos
programas js vertintumte kaip efektyviausias? Kokios
maiau efektyvios?
7. Kokiu
bdu
nustatomas
prevencini
priemoni
efektyvumas?
8. Kokie tyrimai buvo daryti prevencini program efektyvumo
nustatymui?
9. Kaip numatytos prevencijos priemons yra susietos su
ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos prielaidomis?
10. Ar yra utikrinamas prevencijos priemoni (program,
projekt) tstinumas?
11. Ar visa prevencin politika yra orientuota asmen
ilaikym bendrojo lavinimo mokyklose?
12. Kokios
alternatyvios
prevencins
priemons
(pvz.:
profesinis mokymasis, dualinis mokymasis, neformalus
mokymasis ir kita)?
13. Ar taikomos kokios nors prevencins priemons jau
ikritusiems i vietimo sistemos, kad jie galt grti
vietimo sistem ir baigti mokslus?
Ikritimo prevencijos priemoni integracija
1. Ar yra integruota prevencijos priemoni sistema, ar tai
daugiausiai projektin veikla?
2. Ar ir kaip integruojami projektai (ar jie pavieniai, ar
susiejami ir kokiu pagrindu)?
3. Ar skiriamos skirtingos priemons pagal mokyklas
vidurinei, gimnazijai, jaunimo, profesinio mokymo?
4. Ar prevencins programos yra integruotos vietimo
sistem? Kaip, kokiu bdu?
159
2. klausimynas (buvo koreguojamas pagal institucijos, i

kurios atstovo imamas interviu tip)
Pagrindiniai klausimai:
1. Kokiu bdu Js institucija prisideda prie mokyklos
nelankymo prevencijos?
2. Kokiu bdu organizuojama prevencija, kokios priemons
taikomos?
3. Su kokiomis institucijomis bendradarbiaujate, vykdydami
prevencij?
4. Kaip bendradarbiaujama, dirbama su tvais?
5. Nuo reikia kada pradti dirbti su vaikais, kad jie neikrist i
vietimo sistemos?
6. Kaip yra nustatoma, kokiems vaikams skirti prevencines
priemones?
7. Kaip galima suskirstyti ikrentanius i vietimo sistemos?
Kokioms tikslinms grupms skiriama ikritimo prevencija?
8. Kaip yra nustatoma, kokioms grupms labiausiai reikia
taikyti prevencijos priemones?
9. Kokios priemons, kokioms grupms yra taikomos?
10. Ar yra iskiriama vaik su specialiais poreikiais grup kaip
iritimo rizikos grup?
11. Kaip integruojamos prevencins priemons?
12. Kokios yra sistemins (institucins) ankstyvo pasitraukimo
i vietimo sistemos prielaidos?
13. Koki dar priemoni trksta?
14. Kokios dar institucijos, staigos, organizacijos galt usiimti
ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija?
15. Kokias ankstyvo ikritimo i vietimo sistemos prevencijos
programas js vertintumte kaip efektyviausias? Kokios
maiau efektyvios?
Papildomi klausimai mokyklose:
1. Ar yra patvirtinta darbo su motyvacijos netekusiais vaikais
tvarka?
2. Ar yra mokini tarpusavio pagalbos klubai?
3. Ar yra organizuojamas darbas su mokini grupmis?
4. Kiek traukiama mokyklos bendruomen?
5. Kam tenka didiausias prevencinio darbo krvis mokykloje?
6. K daro prevencinio darbo grup?
7. K daro socialinis pedagogas? Kokios jo funkcijos?
8. Kaip yra teikiama vietimo pagalba, socialin pedagogin
pagalba?
9. Kokie vaikai daugiausiai nelanko mokyklos kokios
problemos?
10. Kuo remdamiesi sudaro prevencinio darbo plan?
11. Kokios galimybs lanksiai taikyti ugdymo form prie
asmens gebjim?
12. Ar organizuojami mokytoj mokymai kaip taikyti
prevencij?
13. Kaip mokytojo darbo sutartyje numatoma prevencin
veikla?
14. Kaip sivertina prevencini priemoni efektyvum?
15. Kada imamasi priemoni kaip identifikuojama problema
(kiek laiko, kai nelanko ar kakaip kitaip?)
16. K vis pirma daro, kai taria problem?
17. Koks klass aukltojo vaidmuo?
160
PRIEDAS 2
Tyrimai
ioje studijoje iskirtinis dmesys yra kreipiamas jau atlikt
tyrim usienyje ir Lietuvoje rezultat kritin analiz, padedani
itirti ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencijos
politikos ir vietimo sistemos struktrini trkum nulemtas
mokyklos nelankymo prieastis.
1. Usienio ali tyrimai:
x Innovation and best practices in schools: review of
literature and practice, Department of education,
training and youth affairs. 2001
x Lifelong Learning in the Global Knowledge
Economy: Challenges for Develping Countries,
2003, Washington: The World Bank
x Study on Access to Education and Training, Basic
Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC
38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report,
European Commission DG EAC, 2005.
x Wmann L., Schtz, G., Efficiency and Equity on
European
Education
and
Training
Systems,
Analytical Report for The European Commission.
2006
2. Tiesiogiai ankstyvj pasitraukim
analizuojantys tyrimai Lietuvoje:
x
vietimo
sistemos
Civinskas, Remigijus, Levickait, Vita, Tamolien,

Ilona. 2006. Vengiani lankyti mokykl vaik
problemos
ir
poreikiai.
Klaipda:
Garnelis
Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys (atliktas
MM ir Vilniaus pedagoginio universiteto 2003 m. ir
2004 m.), skirtas nustatyti vairi tip mokykl
moksleivi neskmingo mokymosi situacij ir
prevencijos galimybes.
Dalis naujausi tyrim rezultat dar nra prieinami ataskait

forma, taiau pristatyti konferencijose.
x
Mokyklos nelankymo prieasi, pagalb

teikiani specialist ir staig tinklo
tyrimas, atliktas Specialiosios pedagogikos
ir psichologijos centro 2006 m. Tikslas nustatyti mokyklos nelankymo prieastis
Vilniaus mieste, mokyklos nelankantiems ir
nereguliariai
lankantiems
mokiniams
pagalb teikiani staig tinkl.
elvien, Daiva. 2006. Antros galimybs
slyg pltojimas ikritusiems i bendrojo
lavinimo
sistemos
Vilniaus
mieste
Praneimas
skaitytas
Specialiosios
161
pedagogikos
ir
psichologijos
centro
organizuotoje
konferencijoje
Mokyklos
nelankani vaik grinimo vietimo
sistem problemos ir galimybs
Skyrien, Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo
prieasi ir pagalb teikiani specialist ir
staig tinklo tyrimas. Praneimas, skaitytas
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos
centro organizuotoje konferencijoje Rizikos
grups
vaik
ugdymo
motyvacijos
skatinimas ir mokini grinimas mokyklas
Praneimai, kuriais remiamasi iame tyrime nra reprezentatyvs

visos alies atvilgiu. Tyrime panaudojamame Vilniaus miesto
savivaldybs vietimo skyriaus Neformaliojo vietimo ir jaunimo
reikal poskyrio vyriausiosios specialists D. elviens praneime
Mokyklos nelankani vaik grinimo vietimo sistem
problemos ir galimybs, skaitytame Specialiosios pedagogikos ir
psichologijos centro organizuotoje konferencijoje, aptariama
Vilniaus miesto situacija. Akmens rajono savivaldybs eksperts
Daivos Skiriens praneime Rizikos grups vaik ugdymo
motyvacijos skatinimas ir mokini grinimas mokyklas.
pristatyto tyrimo imtis taip pat yra nedidel: dalyvavo 35
pedagogai, 31 mokinys ir 27 tvai i Akmens rajono. Svarbu
atsivelgti tai, kad Vilniaus miestas bei Akmens rajonas yra
specifiniai savo ekonomine socialine padtimi. Stokojant isami
mokyklos nelankymo prieasi tyrim, ie praneimai greta kit
altini padeda irykinti esminius mokyklos nelankymo veiksnius.
3. vietimo ir mokslo ministerijos usakyti tyrimai (5. lentel),
susij su ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija.
ie tyrimai buvo analizuoti, siekiant nustatyti, kam skiriama
daugiausiai dmesio bei, analizuojant tyrim gautus duomenis,
padaryti ivadas apie mokyklos nelankymo situacij. MM usakyti
tyrimai nra tiesiogiai skirti mokyklos nelankymo tematikai, taiau
tampriai su ja susieti per prevencini darbo grupi veiklos
mokyklose, socialins-pedagogins pagalbos mokyklose teikimo,
specialij poreiki vaik integracijos vietimo sistem, ugdymo
kokybs ir papildomo ugdymo skirting tip mokyklose, mokyklos
konteksto takos mokymosi skmingumui, mokymosi krvio,
delinkventinio elgesio prielaid, ir kt. analiz. ie ir kiti tyrimai,
ypa lieiantys vietimo staig tinklo pertvark, padeda irykinti
struktrinius trkumus, kuriuos sprendiant galima bt efektyviau
sprsti mokyklos nelankymo problem.
vietimo ir mokslo ministerijos usakyti tyrimai, susij su
ankstyvuoju pasitraukimu i vietimo sistemos
1. Per didelio mokymo krvio prieastys ir jo sprendimo galimybs, 2002
2. Mokykl tinklo pertvarka ir moksleivi veiojimo bkl: kiekybinis ir kokybinis
tyrimas, 2003
3. Mokymosi krviai bendrojo lavinimo mokykloje, 2004
4. vietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005
5. Jaunimo mokykl veiksmingumas, 2005
6. Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis, 2005
7. Neskmingo mokymosi mastai ir prieastys, 2003
162
8. Delinkventai Lietuvos mokyklose, 2004

9. Ugdymo kokyb skirting tip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j tv
poiris, 2004
10. Mokytoj
didaktins
kompetencijos
atitiktis
iuolaikiniams
vietimo
reikalavimams, 2005
11. Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste, 2001
12. Popamokins veiklos veiksmingumas, 2003
13. Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldybse
veiklos vertinimas, 2005
14. Socialins paslaugos eimoms, auginanioms vaikus: bkl ir perspektyvos,
2001
15. Moderni (metakognityvini) specialij didaktik (metodik) rengimas Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklose, 2003
16. Specialij poreiki vaik integravimo problemos, 2003
17. Bendrojo ugdymo klasje besimokanio specialij ugdymo (-si) poreiki vaiko
socialins psichologins charakteristikos atskleidimas, 2003
18. Tv, specialist ir specialij poreiki turini vaik bendradarbiavimo pltot
ugdymo institucijose, 2003
19. Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo
prioritetai,
tenkinant
specialij
poreiki
turini
vaik
edukacinius,
psichologinius, socialinius poreikius, 2004
20. Ugdymo turinys kaip specialij poreiki vaik socialinio ir edukacinio
dalyvavimo prielaida, 2004
21. Pedagog profesins kompetencijos vertinimas specialij poreiki vaik
ugdymo pltros aspektu
Tyrim
analizuojam altiniai
os temos
vietimo
organizavimas:
x Pagalbos
teikimas;
x vietimo
staig
tinklas,
jo
pertvarka;
x Mokymosi
krviai.
1. Per didelio mokymo

krvio prieastys ir
jo
sprendimo
galimybs, 2002
2. Mokykl
tinklo
pertvarka
ir
moksleivi veiojimo
bkl: kiekybinis ir
kokybinis tyrimas,
2003
3. Mokymosi
krviai
bendrojo
lavinimo
mokykloje, 2004
4. vietimo
pagalba
bendrojo
lavinimo
mokykl
mokiniams, 2005
5. Jaunimo
mokykl
veiksmingumas,
2005
6. Mokykl
tinklo
pertvarkos socialinis
poveikis, 2005
Irykjusios problemos
Mokymosi proceso organizavimas:

Per didelis mokymosi krvis, keliantis stres, mainantis laisvalaikio,
popamokins veiklos prieinamum sietinas su tuo, jog dalis mokini nustoja
lankyti mokykl. (1)
Mokymo turinio kiekis, kur btina idstyti, apsunkina nauj, domesni
mokymo metod panaudojim. (1)
Per didelis mokymosi krvis sietinas su mokykl vadov vadybins
kompetencijos stoka. (1)
Daugiausia (35 proc.) mokymosi sunkum kyla dl nesupratimo, k
mokytojas aikina; dalyko sunkumo (20,75 proc.); mokytoj aikinimo
(16,04 proc.); mokytoj reikalavim (11,1 proc.). (3)
Mokini mokymosi krvius takojantys veiksniai: sudtingas ugdymo turinys,
nepakankamas mokytoj gebjimas individualizuoti, diferencijuoti ir
integruoti ugdymo turin, nesistemingas mokymosi krvi koordinavimas,
individualios mokini savybs. Beveik trys ketvirtadaliai mokini mokymosi
sunkumus pamokose labiausiai sieja su negebjimu suprasti mokytojo
aikinimo. (3)
Mokykloje patiriama adaptacijos, mokymosi sunkum (per didelis krvis,
netinkamas jo idstymas, tvarkaraio sudarymas. (4)
Darbui su specialij poreiki mokiniais trksta metodins, mokymo
mediagos, beveik pus pedagog jauia psichologini ini stygi. (4)
Pedagogams sunku vienu metu dirbti su skirting poreiki turiniais
mokiniais. (4)
Moderniam, kompleksiniam poiriui vietim pltotis trukdo tradicinis
poiris vietim i esms tik kaip mokym (7)
Pagrindinis dmesys ini kaupimui, o ne socializacijai (7)
Infrastruktros trkumai:
Sudtingas mokyklos pasiekimas kaimikuose rajonuose kelia mokyklos
nelankymo problem. 5 proc. vaik atsiduria ekstremalioje mokyklos
163
pasiekimo atvilgiu situacijoje. Veiojimas susijs su vaik popamokiniu

uimtumu, saugumu, socialiniu-psichologiniu mikroklimatu, socialinepedagogine kontrole. (2)
Nepakankama mokykl infrastruktra). (4)
Popamokin veikla:
Nepatenkintas popamokins veiklos poreikis, menkas uimtumas atostog
metu. (4)
Pagalbos teikimas:
Specialiosios pedagogins pagalbos poreikiai tenkinami mau laipsniu, j
gauna tik dalis t vaik, kuriems jos, tv nuomone, reikt. (4)
Pagrindiniai pagalbos teikjai (septintokams) klass aukltojai, tvai,
draugai.
Dl toki problem kaip psichologinis smurtas, vaikai kreipiasi klass
aukltoj, draugus, tvus, socialin pedagog 7 proc, psicholog 3 proc.
atsakiusij (4)
Mokiniams, j tvams trksta informacijos apie specialist funkcijas (pvz.:
45 proc. septintok neino, kur kreiptis, kai ikyla problem, konflikt, yra
netinamos mokymuisi slygos namuose; 7 proc. pradini ir 12 proc. V-VI
klasi mokiniu tv neino, kur kreiptis turint su vaikais susijusi problem.)
(4)
Tik pusei i apklaust mokini buvo sudarytos galimybs pasivyti
besimokanius, sugrus po ligos (4)
mokykloje teikiamos vietimo pagalbos veiksmingum riboja problemin
situacija eimoje (4)
vieni pagrindini vietimo pagalbos teikj pedagogai (4)
Mokyklos mikroklimatas:
Nepagarbus elgesys, konfliktai mokyklose yra rimta problema. (4)
Didiausia fizin ir psichologin smurt patiriani mokini dalis yra VII
klasje.(4)
tempti santykiai su mokytojais;
mokykla per toli nuo nam;
blogas mikroklimatas klasje;
pakantumo, bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos trkumas mokyklos
bendruomenje (4)
Bendradarbiavimas:
Ryys tarp tv ir mokytoj yra komplikuotas. (4)
Trksta pasitikjimo tarp mokytoj dalykinink ir mokykloje dirbani
specialist. (4)
Specialist darb apsunkinantys veiksniai:
1. per didelis darbo krvis + darbai nesusij su profesija.
2. blogas aprpinimas matrialiniais resursais, metodine literatra.
3. mokytojai dalykininkai iri skeptikai specialistus.(4)
Problemos dirbant su specialij poreiki vaikais:
x
x
x
x
x
x
x
metodins mediagos trkumas;

mokytoj padjj trkumas;
mokytoj kompetencijos stoka;
sudtinga derinti skirtingus poreikius turini vaik mokymsi;
nepakankamas bendradarbiavimas tarp specialist ir mokytoj;
didelis specialist darbo krvis;
prastas specialist aprpinimas metodine literatra, resursais. (4)
vietimo staig tinklas:

jaunimo mokyklas patenka mokiniai, gyvenantys sunkiomis socialinmis
ekonominmis slygomis, stokojantys mokymosi motyvacijos, paprastai jie
bna pereng 16 met rib ir galimybs grti bendrojo lavinimo sistem
yra ribotos (5)
Po mokykl tinklo pertvarkos susiformavo naujas mokyklos tipas didel
pagrindin mokykla, kurios kontingentas paaugliai. I kurios ieina gabesni
mokslui mokiniai. (6)
164
Mokyklos
konteksto
vaidmuo
skmingo/
neskmingo
mokymosi
mast,
delinkventinio
elgesio
prielaid
atvilgiu
7. Neskmingo
mokymosi mastai ir
prieastys, 2003
8. Delinkventai
Lietuvos
mokyklose, 2004
9. Ugdymo
kokyb
skirting
tip
mokyklose: mokykl
pakeitusi vaik ir j
tv poiris, 2004
10. Mokytoj
didaktins
kompetencijos
atitiktis
iuolaikiniams
vietimo
reikalavimams,
2005
Pagalbos teikimas:
Kurso kartojimas padidina nubyrjimo tikimyb. Pagalbos ir paramos sistema
mokymosi sunkum turintiems mokiniams yra neefektyvi ir pavluota,
kartojantiems mokyklin kurs sumaja tikimyb sulaukti pagalbos (7)
Mokiniai pagalbos tikisi i:
x
Mokytoj;
x
Tv;
x
Tikisi susidoroti patys.
x
Itin maa dalis sulaukia specialist (logopedo, psichologo, socialinio
pedagogo) pagalbos (0,6 proc.) (7)
emiausiai pagalbos srityje vertinami mokyklos darelio ir pagrindins
mokyklos tipai. i tip mokyklose pasigendama atskir srii specialist
(socialini, specialij pedagog, medicinos personalo) (9)
Mokyklos nelankymo prieastys:
Pagrindin mokyklos nelankymo prieastis nenoras mokytis. Kitos
svarbiausios socialin ekonomin eimos padtis (7)
Mokini vardijamos pagrindinmis mokyklos nelankymo prieastys:
x
Nepasirengimas pamokai, kontrolini darb, blogo vertinimo
baim;
x
Nesutarimai su mokytoju;
x
Mokytoj kompetencijos iaikinant dalyk stoka
x
Nepakankami asmeniniai gebjimai. (7)
Stebima tam tikra tendencija - vliau nelankysiantys mokyklos vaikai jau
pradinse klasse pasiymi nenoru eiti mokykl, sudtingesniais santykiais
su pradini klasi mokytojais, vaikystje patirtomis traumomis ir mokyklos
starto pradia. (7)
Mokiniai mokykloje jauiasi nesaugiai (7)
70 proc. mokini mokykloje yra nedomu.(7)
Kritins amiaus grups:
x
x
x
5 klas adaptacija prie dalykins sistemos, danai naujoje

mokykloje (7, 9);
7 klas paauglyst (4, 7)
9 klas (7)
Delinkvencija mokyklose:
Pamok nelankymas laikomas delinkvencijos poymiu. tarp delinkventini
vaik yra ne tik tv nepriirimi vaikai, dar vadinami gatvs vaikais, bet ir
vaikai i pasiturini eim.
Pagrindiniai delinkventinio elgesio pasireikim maintojai mokykloje
klass aukltojas, mokyklos direktorius, maesne dalimi socialinis
pedagogas. Mokiniai labiausiai vertina klass aukltojo, mokytoj, mokyklos
vadovybs vaidmen ukertant keli nusiengimams. Specialist galimybs
mainti delinkvencijos apraikas laikomos silpniausiomis.
Delinkvencijos alinimui naudojami ie sprendimo bdai: tv ir globj
informavimas, pastabos ir perspjimai.
5 10 klasse, mokytoj nuomone, stipriausiai pasireikia delinkventinis
elgesys. Turintys auktesnes aukljamsias klases pedagogai link pritarti
delikventikai besielgiani vaik atskyrimui nuo kit mokini. Mokiniai link
nebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais (8)
Mokykl keisti skatinantys veiksniai:
x
x
x
x
x
x
x
Nepakankamas mokytoj aikinimas;

Individuali galimybi neatitinkantys reikalavimai;
Konfliktika atmosfera;
Nepakankamas tv informavimas apie ugdym (9)
Ne visose mokyklose yra utikrinta ugdymo proceso kokyb
mokytojas geriau paaikina, geresni santykiai tarp mokini ir
mokytoj; mokymosi krvio pritaikymas prie mokinio galimybi;
bendravimas su tvais (9)
Perjimas jaunimo mokyklas sukelia teigiamus savijautos pokyius
(9)
Nepakankama mokykl materialin baz. (9)
Pedagog kompetencija:
165
Dauguma mokytoj naudoja poveikio pedagogik, paremt mokinio

neinaniojo, mokytojo inaniojo principu, kuri nesuponuoja aktyvaus
mokinio sitraukimo mokymosi proces. (10)
Papildomas
ugdymas,
popamokin
veikla
11. Papildomas
ugdymas
moksleivi
socializacijos
kontekste,
2001
12. Popamokins
veiklos
veiksminguma
s, 2003
Tv dalyvavimas mokyklos veikloje yra pasyvus (11)

Tvai labiausiai akcentuoja kvalifikacin ini suteikimo mokyklos
funkcij, skeptikai irima kitus papildomo ugdymo kontekste
realizuojamus tikslus (11)
Mokytojai neturi tinkamos kvalifikacijos papildomai veiklai organizuoti (11)
Informacijos apie popamokin veikl stoka (11, 12)
Popamokinje veikloje realizuojami bendravimo, pripainimo, sitvirtinimo
bendraami grupje poreikiai (12)
Popamokine veikla daugiau usiima pasiturini ir vidutines pajamas turini
eim mokiniai (12)
Popamokin veikla ne mokykloje susilaukia daugiau teigiam vertinim nei
mokykloje (12)
Nra strateginio popamokins veiklos planavimo (12)
Prevencija
13. Prevencinio
darbo grupi
mokyklose ir
koordinavimo
grupi
savivaldybse
veiklos
vertinimas,
2005
Mokyklos nelankymas greta priklausomybi bei konfliktiko elgesio viena

daniausiai mokykl situacijos analizje vardijam problem
Informacija apie prevencin veikl nepakankama mokiniai, tvai,
mokytojai danai neino apie prevencini grupi veikl.
Prevencinio darbo grups veikloje neatsivelgiama mokyklos bendruomens
poreikius, jos nariai neintegruojami bendr veikl. Neipltotas
tarpinybinis bendradarbiavimas, sietinas su informacijos, apibrtos veiklos
stoka, nepasitikjimu, l trkumu.
Tvai menkai traukiami prevencins grups veikl (21,5 proc.), taip pat
menkai atstovaujami mokiniai (mokini prezidentas 1 proc., mokiniai
14,7 proc.) bei emu mstu sitraukia vietos bendruomen (miestelio
bendruomens pirmininkas 1 proc.)
Maiausiai akcentuojamos prevencinio darbo grupi veiklos sritys:
x
Bendruomens poreiki tenkinimas (1,7 proc.), telkimas bendrai veiklai
(2,6 proc.);
x
Darbas su socialins rizikos vaikais (1,1 proc.);
x
Mokini motyvacijos skatinimas (0,9)
Mokykl vadovai akcentuoja prevencini grupi vieiamj veikl.
70 proc. apklaust mokini niekada nesikreipia pagalbos socialin pedagog
bei psicholog. Pagrindiniai asmenys kuriuos kreipiamasi pagalbos klass
aukltojas, dalyk mokytojai. Pagrindins problemos dl kuri kreipiamasi
pagalbos:
x
Mokymosi sunkumai;
x
Konfliktai su mokytojais;
x
Mokymosi motyvacijos stoka;
x
Mokyklos nelankymas.
Prevencin veikla fragmentika. Nra prevencins veiklos veiksmingumo
vertinimo sistemos.
Prevencin veikla yra integruojama mokomuosius dalykus.
Socialin
aplinka, susieta
su
vietimo
sistemoje
patiriamomis
neskmmis
14. Socialins
paslaugos eimoms,
auginanioms
vaikus:
bkl
ir
perspektyvos, 2001
x
x
x
x
x
Specialij
poreiki vaik
ugdymas
15. Moderni
(metakognityvini
)
specialij
didaktik
(metodik)
rengimas Lietuvos
bendrojo lavinimo
mokyklose, 2003
16. Specialij
poreiki
vaik
integravimo
problemos, 2003
17. Bendrojo ugdymo
klasje
Mokyklos bendradarbiavimo su kitomis socialin param teikianiomis

inybomis stoka;
Bendrojo lavinimo mokyklos organizacija labiau orientuota ini
kaupim nei socialinei adaptacija btin gdi ugdym;
Tendencija mokyklos nesprendia sunki vaik problem;
Pedagogai neturi tinkamo metodinio ir moralinio pasirengimo socialins
pagalbos teikimui;
Trksta aiki socialini pedagog veiklos gairi;
Vaiko negalumas nra esminis veiksnys, nulemiantis jo santykius su

bendraamiais ir pedagogais. (16)
Didioji tv dalis mano, jog nra btina individualizuoti ugdymo plan j
vaikams, turintiems specialij poreiki (16)
Sunkumai dirbant su SUP vaikais:
x
x
x
emai vertinta pedagog galimyb turti pagalbinink (asistent)

pamokos metu;(16)
Mokyklos technikai ir materialiai nra pasirengusios ugdyti negalius
vaikus;(16)
Pedagogai dalykininkai nra pasireng (neturi kompetencij) dirbti su
negaliais ir specialij poreiki vaikais. (16) Daugiau negu treias
pedagogas pripasta, jog jam trksta patirties ir ini parinkti
166
18.
19.
20.
21.
besimokanio
specialij
ugdymo
(-si)
poreiki
vaiko
socialins
psichologins
charakteristikos
atskleidimas,
2003
Tv, specialist
ir
specialij
poreiki
turini
vaik
bendradarbiavimo
pltot
ugdymo
institucijose,
2003
Pedagogini
ir
psichologini
tarnyb
organizavimo
ir
veiklos planavimo
prioritetai,
tenkinant
specialij
poreiki
turini
vaik edukacinius,
psichologinius,
socialinius
poreikius, 2004
Ugdymo turinys
kaip
specialij
poreiki
vaik
socialinio
ir
edukacinio
dalyvavimo
prielaida, 2004
Pedagog
profesins
kompetencijos
vertinimas
specialij
poreiki
vaik
ugdymo
pltros
aspektu
x
x
x
x
x
x
adekvaias uduotis SPV, garantuoti i mokini psichologin bei fizin

saugum klasje, fiksuoti SPV ugdimosi pokyius, vertinti jo mokymosi
sunkumus, taikyti teorines inias pedagoginiame darbe. Praktikai kas
ketvirtas nemoka parinkti tinkam mokymo metod ir bd,
diferencijuoti ugdym klasje, skatinti mokini motyvacij mokytis,
analizuoti mokini mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius (21)
Mokytojui sunku klasikins didaktikos metodais organizuoti kokybik
mokymo/si proces klasje. Tai patvirtina stebjimo duomenys, kurie
rodo, kad mokytojas pamokoje tik epizodikai orientuojasi specialij
poreiki mokin, labai retai j traukdamas klasje vykstanius
procesus.(15)
Per didels klass, mokytojai nesuspja per pamok skirti pakankamai
laiko ir dmesio vaikams dirbantiems pagal bendras ir adaptuotas ar
modifikuotas programas.(16)
Vidutinikai alyje PPT psichologo normatyvai virijami 4, o pedagogo
3 kartus tai neigiamai veikia darbo kokyb, trukdo atlikti numatytas
funkcijas. (19)
Daugumoje alies ugdymo staig veikia nepilnos specialiojo ugdymo
komisijos nenustatoma, kurie vaikai turi specialij ugdymo(si)
poreiki, jie nepilnai patenkinami. (19)
SUP vaikai vertinami objektyvistins o ne socialins sveikos
paradigmos kontekste. Pokytis padt efektyviau panaudoti tuos paius
materialinius resursus (19) Mokytojai pasiymi neigiamu negals
suvokimu. mokytojai dar nra pakankamai tikslingai pasireng ne tik
patys dalykikai siekti integruoti vaik, bet ir konstruoti negal ar
specialij poreiki turint vaik priimani emocin, dalykin, santyki
aplink.(20)
Specialij ugdymo(si) poreiki moksleivi integracija bendrojo
lavinimo mokyklas sunkiau vyksta kaimo vietovse. Kaimo pedagog
neigiam poir SUP moksleivi ugdym lemia prastesn mokykl
materialin baz, neretai formalus mokyklos administracijos poiris
specialj ugdym, nepakankamas specialist bendradarbiavimas
(trksta specialij pedagog, logoped, socialini darbuot ir kt.),
nepakankama pedagog kompetencija (21)
Daniausiai
teigiama
mokini
patirtis
su
negaliaisiais
nra
stimuliuojama oficialiosios mediagos (vadovli turinio) ir autoriteto
(mokytoj nuomons).
Tvai per maai bendradarbiauja su pedagogais pritaikant turin SUP
vaikui. (16, 17)
SUP vaikams padidjs nerimastingumas, siejamas su ini tikrinimo baime,

saviraikos baime, bendru nerimu, baime bendraujant su
mokytojais,
baime nepateisinti aplinkini lkesi. (17)
167
PRIEDAS 3
Projektai, gyvendinami i ES struktrini fond

Pagal BPD 2.4 priemon Mokymosi vis gyvenim slyg
pltojimas viena i remiam veiklos srii tiesiogiai susijusi su
ankstyvo pasitraukimo i vietimo sistemos prevencija yra
mechanizm, mainani ikritim i nuosekliojo mokymosi
sistemos, krimas. Su ja susijusios kitos remtinos veiklos, per
kurias
finansuojamos
ankstyv
pasitraukim
mainanios
priemons: alternatyvios mokymosi galimybs, antros galimybs
suteikimas, novatoriki mokymo metodai ir formos, mokytoj
rengimo sistemos tobulinimas, mokymo kokybs laidavimo
sistemos sukrimas.
Pagal ias prioritetines veiklas kartu su BPD 1.5 priemone, kurios
remiamos veiklos yra susijusios su vietimo infrastruktros
gerinimu, 2004-2005 metais yra finansuoti ir gyvendinami 19
projekt Lietuvoje. Taiau dauguma j yra fragmentiko pobdio,
orientuoti ankstyvo pasitraukimo sumainim atskirose mokyklose
ar rajono mokykl grupje (pvz.: Skuodo, Ukmergs, Utenos ar
iauli rajonuose), numatant, kad bus kuriami ir ibandomi nauji
prevenciniai modeliai.
sisteminio pobdio sprendimus yra orientuoti trys projektai (du
i j - valstybins svarbos), kuri patirtis turt tapti gairmis
formuojant valstybin politik:
x
vietimo pltots centro projektas Mokymosi

krypties pasirinkimo galimybi didinimas 1419
met mokiniams, skirtas sukurti mechanizm,
ukertant keli 14-19 met mokini ikritimui i
mokyklos.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro
projektas
Ikritusi
i
mokyklos
mokini
grinimas, skirtas sukurti ir gyvendinti ikritusi
i vietimo sistemos mokini grinimo ir ikritimo
i mokyklos prevencijos model.
Asociacijos Naujos jungtys projektas Prevencini
mechanizm, mainani moksleivi ikritim i
bendrojo lavinimo vietimo sistemos, krimas ir
testavimas,
traukiant
patrauklios
mokymosi
aplinkos formavim remiantis eimos-mokyklosbendruomens bendradarbiavimo principu.
Vis projekt veiklos rezultatuose yra numatomas prevencini

mechanizm ar modeli sukrimas, taiau iuo metu toki modeli
aprayta nra, nes daugumos projekt veikla numatyta keletui
met ir jie nra pasibaig. Tai apriboja projekt veiklos vertinimo
bei poveikio vietimo politikai analizs galimybes.
168
2004 met kvietimas pagal BPD 2.4 priemon:

Veikla: Antros galimybs slyg pltojimas:
Nr.
Projekto kodas
BPD2004-ESF-2.4.01
01-04/0068
Specialiosi
Ikritusi i
os
pedagogiko mokyklos
mokini
s ir
psichologij grinimas
os centras
BPD2004-ESF-2.4.02
01-04/0078
Akmens
raj.
Savivaldyb
s
Suaugusij
mokymo
centras
BPD2004-ESF-2.4.03
01-04/0042
BPD2004-ESF-2.4.04
01-04/0079
Projekto apraymas
Projekto
Projekto
vykdytoja pavadinima
s
s
Mokymo
form ir
program
priartinimas
prie skirting
suaugusij
grupi
poreiki
Kdaini r.
tos
Mokoms
vidurin
kartu
mokykla
Daug
technologij Socializacija
os ir verslo mokantis
mokykla
Paramos
suma, Lt
Projektu siekiama sukurti ir eiose pilotinse

savivaldybse gyvendinti ikritusi i vietimo
sistemos mokini grinimo ir ikritimo i
mokyklos prevencijos model. Sukurtas
modelis taps gairmis formuojant valstybin
politik iuo klausimu.
Spendiant mokini grinimo mokyklas
klausim yra labai svarbi mokytoj, kurie
ugdo mokinius, ir specialist, kurie teikia
jiems pagalb, kompetencija. Projekte
numatyta organizuoti seminarus mokytojams
bei socialiniams pedagogams, suteikiant
teorini ini apie mokymosi motyvacij ir
mokyklos nelankymo prieastis bei darbo
6.454.10
sistemos su vietimo sistem palikusiu ir
2
rizikos grups mokiniu mokykloje sukrim;
kelti pedagogini psichologini tarnyb
specialist profesin kvalifikacij mokykl
palikusi ir rizikos grups mokini
pedagoginio psichologinio vertinimo,
konsultavimo, ugdymo, prevencini program
krimo ir vykdymo klausimais bei stiprinti i
tarnyb metodin baz.
Projektu siekiama paskleisti mokyklos
nelankymo problemos sprendimo patirt ir
sudaryti prielaidas i problem sistemingai
sprsti visoje alyje.
Projekto tikslas - "ikritusi" mokini i
bendrosios vietimo sistemos grinimas ir
mechanizm krimas. krus tris padalinius,
kuriuose numatoma apmokyti 243
suaugusiuosius paslaug teikimas ariau
gyvenamosios vietos, sudarant slygas
mokytis.
432.925
Projekto tikslas - modernios, iuolaikinmis IT

aprpintos, naujausiais mokymo metodais,
bendravimo ir bendradarbiavimo principais
pagrstos mokymo/si aplinkos pagalba
466.350
isprsti mokini nelankymo, nesimokymo
problemas, pagerinti mokymosi motyvacij,
ukirsti keli j ikritimui i vietimo sistemos,
(sudaryti slygas "antrai galimybei").
Projekto tikslas - ipltoti Alytaus, Trak ir
Varnos rajon sankirtoje esani kaimo
vietovi suaugusij vietimo bendrojo
lavinimo, profesins kvalifikacijos tobulinimo,
profesinio informavimo ir konsultavimo
sistem bei sukurti prielaidas mokytis
gimnazijose ir profesinse mokyklose bei
pasirengti studijoms kolegijose ir
universitetuose.
Dalis suaugusij (ypa kaimo vietovse) dl 376.338
vairiausi prieasi negijo pagrindinio
isilavinimo, neturi galimybi sigyti profesin
kvalifikacij, leidiani sitvirtinti iuolaikinje
darbo rinkoje, nes profesinse mokyklose
mokytis pagal pirminio profesinio mokymosi
programas priimami asmenys, gij tik vidurin
isilavinim. Dl to tokie asmenys negali
niekur sidarbinti, blogja kriminogenin
padtis, krenta bendras kultrinio gyvenimo
169
lygis. Moterys, auginanius maameius

vaikus neturi galimybs tsti mokymsi ir
gyti profesin kvalifikacij. ioms
problemoms sprsti V Daug technologijos ir
verslo mokyklos bazje kurtas Suaugusij
pagrindinio mokymo centras. Jame numatoma
mokyti suaugusius pagal pagrindinio ugdymo
programas 9-10 klasse.
Projekto gyvendinimo metu bus parengti
mokytojai darbui su suaugusiais, kurtas
Suaugusij pagrindinio mokymo centras,
kuriame bus vykdoma pagrindinio ugdymo
programa (9-10 klass) suaugusiems,
ikritusiems i bendrosios vietimo sistemos.
Veikla: Mechanizm, mainani ikritim, pltojimas
Nr.
5.
Projekto kodas
Projekto apraymas
Projekto
Projekto
vykdytoja pavadinima
s
s
vietimo
BPD2004-ESF-2.4.0pltots
01-04/0053
centras
Paramos
suma, Lt
Projektas skiriamas sukurti mechanizm,

ukertant keli 14-19 met mokini
ikritimui i mokyklos. Bus paankstintos ir
iplstos mokini mokymosi krypties
pasirinkimo galimybs, sukurtos patrauklios
mokymosi slygos praktin veikl
linkusiems mokiniams, padedama jiems
ugdytis bendruosius gebjimus, reikalingus
skmingai baigti pagrindinio ugdymosi
program bei mokytis toliau.
Lietuvoje daugiau kaip 20 proc. vaik palieka
vietimo sistem negav pagrindinio
isilavinimo paymjimo, daugiau kaip 30
proc. negav vidurin isilavinim
patvirtinanio brandos atestato. Didel dalis
anksti palikusij vietimo sistem nueina
darbo rink be jokios kvalifikacijos, nra
Mokymosi
apsaugoti nuo bedarbysts. Jaun moni
krypties
darbo jgos uimtumas Lietuvoje yra
pasirinkimo
5.738.51
maiausias tarp vis amiaus grupi ir
galimybi
6
tesiekia 30,9 proc.(plg. Europoje 47,7
didinimas 14proc.).
19 m.
Projektas bus gyvendinamas 13-oje
mokiniams
savivaldybi, 26-iose bendrojo lavinimo
mokyklose (8ose pagrindinse, 12oje
vidurini, 6ose gimnazijose).
Projekto vykdymo metu bus sukurtas ir
valstybiniu mastu ibandytas mokymosi
krypties pasirinkimo modelis 14-19 met
vaikams, parengtos mokomj dalyk
programos su technologinio ir meninio
ugdymo elementais, sukurtos integruotos
programos men ir technologij dalykams
pagrindiniame ugdyme, iplsta i dalyk
program pasila viduriniame ugdyme,
susiejant jas su iuolaikine darbo rinka ir
profesine karjera. Bus parengtos metodins
rekomendacijos, kaip padti mokiniams
pasirinkti mokymosi krypt.
Projekto tikslas - pagerinti prevencin veikl

su rizikos grupje ("ikristi" i pagrindinio
ugdymo pakopos) esaniais mokiniais Utenos
Ikritimo i
Utenos
rajono mokyklose.
pagrindinio
rajono
Projekte dalyvauja penkios pagrindins
BPD2004-ESF-2.4.0- savivaldyb ugdymo
534.405
6.
Utenos rajono mokyklos: Vyturi, Utenos,
prevencija
s
01-04/0067
administrac Utenos rajono Jaunimo, Daugaili, Vyuon.
Projekto veiklos: skatinama klub
mokyklose
ija
(iuolaikinio meno klubas, Lli teatro
klubas, Breiko klubas, Riedutinink,
170
Drabui dizaino ir dailij amat klubas)

veikla mokyklose, dirbama su mokymosi ir
elgesio problem turiniais vaikais (mokytojo
pagalbininks), mokyklos aprpinamos
naujomis mokymo priemonmis.
Klubai i projekto l aprpinami
priemonmis, dalyviai vyksta varybas,
susitikimus su mokyklomis partnermis.
Mokytojai ir mokiniai dalyvauja mokymuose,
vyksta dienins stovyklos mokini atostog
metu.
Projekto tikslas prevencini mechanizm ir
alternatyvi program, skatinani pasilikti
jaun mog vietimo sistemoje iki jis gyja
profesin kvalifikacij, sukrimas ir
testavimas (pilotavimas) regionuose,
traukiant patrauklios mokymosi aplinkos
formavim remiantis eimos-mokyklosbendruomens bendradarbiavimo principu.
iuo projektu siekiama kurti bei ibandyti
regionuose prevencinius mechanizmus ir
alternatyvias
programas,
skatinanias
pasilikti jaun mog vietimo sistemoje iki
jis gyja profesin kvalifikacij, traukiant
patrauklios mokymosi aplinkos formavim,
Prevencini
siekiant kelti vengiani lankyti mokykl
mechanizm,
moksleivi
mokymosi
motyvacij
ir
mainani
atsakomyb u savo mokymsi, gerinant
moksleivi
vietimo kokyb regionuose, telkiant vietimo
NVO
ikritim i
staig darbuotojus, vairi srii specialistus, 1.157.82
BPD2004-ESF-2.4.0- Koalicija
bendrojo
7.
valstybines ir nevyriausybines organizacijas,
"Naujos
01-04/0070
7
lavinimo
verslo partnerius ir vietos bendruomenes
jungtys"
vietimo
bendram darbui.
sistemos,
krimas ir
Projekt rezultatai tiesiogiai palies projekte
testavimas
dalyvaujani organizacij regionus: Vilni,
Kauno rajon, Panev, Skuod, Elektrnus,
Trakus, alininkus, Radvilik. ie regionai
skiriasi savo geografine vieta, gyventoj,
tame tarpe ir besimokanij skaiiumi,
infrastruktra. Tokia vairov leis visokeriopai
ibandyti projektu kuriam model, palyginti
gautus rezultatus ir juos apibendrinti bei
panaudoti tolimesnei sklaidai. Dirbant su
savivaldos
vietinmis
bendruomenmis,
institucijomis,
nevyriausybinmis
organizacijomis,
telkiant
vis
vietos
suinteresuot pastangas, bus utikrinta kuo
platesn
galutini
projekt
rezultat
prieinamumo galimyb.
Pagrindinis projekto tikslas - sukurti slygas,
mainanias "ikritim" i bendrojo vietimo
Ikritimo i sistemos iauli miesto mokyklose.
Tikslui pasiekti keliami udaviniai:
bendrojo
iauli
- parengti pedagogus, gebanius
vietimo
miesto
kompetentingai dirbti su "ikritimo" rizikos
sistemos
BPD2004-ESF-2.4.0- savivaldyb
449.375
bei antros galimybs iekaniais mokiniais,
prevencija
8.
s
01-04/0001
- sukurti mokiniams psichologikai patraukli
iauli
administrac
mokymosi aplink, teikti pagalb mokymosi
miesto
ija
motyvacijai skatinti, vykdyti rmim
vietimo
btinoms mokymosi priemonms ir kitiems,
staigose
mokyklai lankyti reikalingiems, daiktams
sigyti.
Pagrindinis tikslas : kokybikos profesinio
Jaunimo
Ukmergs
mokymo sistemos sukrimas ir diegimas
ugdymo
BPD2004-ESF-2.4.0- technologij
9.
Ukmergs technologij ir verslo mokykloje, 350.870
mokymo
01-04/0130
ir verslo
skatinant pasilikti jaun mog vietimo
sistema
mokykla
sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij,
Ukmergs
171
auktesniojoj bei skatinant gebjim usitikrinti uimtum

e verslo
darbo rinkoje.
mokykloje
Projektu
sprendiamos
problemos: Ikritusij jaun moni i
mokymo
sistemos
skaiiau
didjimas;
mokytoj, profesijos mokytoj bei dstytoj
pedagogins, dalykins technologins
kvalifikacijos neatitikimas ES standartams;
rengiamos specialybs, mokymo programos
neatitinka regiono darbo rinkos poreiki.
Projekto udaviniai:
1. Sudaryti slygas kokybik, vietins darbo
rinkos ir socialinius poreikius atitinkani, bei
ES
keliamus
reikalavimus
atitinkani,
mokymo paslaug tiekimui.
2.
Pasirengti nauj mokymo program
paklausi specialybi diegimui, kvalifikacijos
klimui, sistemos mokymuisi vis gyvenim
sukrimui.
3. Utikrinti
profesinio mokymo paslaug
prieinamum,
bei
patogum
naudotis
teikiamomis paslaugomis nutolusi region
gyventojams.
4. Sudaryti slygas besimokantiems naudotis
informacini technologij (IT) teikiamomis
galimybmis mokymosi ir tobuljimo tikslais.
5. Sudaryti slygas profesijos mokytoj
kvalifikacijos klimui, j pagrindini gebjim
ugdymui, bei gdi, dirbant su specialij
poreiki asmenimis(ikritusiais i bendrojo
mokymo
sistemos
mokiniais,
negaliais
mokiniais ir studentais).
6.
Sudaryti slygas atnaujinti profesijos
mokytoj ir dstytoj dalykin-technologin
kompetencij.
Laukiami projekto rezultatai ir pasekms:
profesijos mokytoj kvalifikacijos klimas
37 profesijos mokytojai (20 moter, 17
vyr); suprojektuotos 4 mokymo programos
naujoms
specialybms;
atnaujinta
automechaniko
specialybs
mokymo
programa.
Projekto tikslas - sudaryti slygas profesins
kvalifikacijos
negijusiems
mokiniams,
ikritusiems i profesinio rengimo sistemos
grti profesin mokykl, tuo utikrinant
skming
jaunuoli
integracij
konkurencing darbo rink.

Ikritusi i
profesinio
mokymo
Vilniaus
sistemos ir
paslaug
negijusi
verslo
kvalifikacijos
BPD2004-ESF-2.4.0darbuotoj
10
jaunuoli
01-04/0013
profesinio
profesinis
rengimo
mokymas ir
centras
rengimas
tstinms
studijoms
Projekto veiklos: kirpj, dekoratyvins

kosmetikos ir aukli specialybs mokymo
bazi renovavimas ir vaik socializacijos
kambario (aukli pradinio praktinio mokymo
bazs) rengimas, sudarant slygas grti
paslaug verslo darbuotoj profesin rengimo
centr ir modernioje mokymo aplinkoje gyti 387.154
iuolaikinius
darbo
rinkos
reikalavimus
atitinkanias specialybes.
Projekto laukiami rezultatai: bus sukurtas
mechanizmas, skatinantis jaun mog
pasilikti vietimo sistemoje, iki jis gis
profesin kvalifikacij. Bus sukurta patraukli
iuolaikika mokymosi aplinka, naudojant
modernias
profesines
ir
informacines
technologijas. Bus parengta nauja kirpjo
modulinio kreditinio kaupiamojo mokymo
programa, kuri leis utikrinti patrauklesn
mokymosi tstinum auktesnje profesinio
172
rengimo pakopoje. Projekto gyvendinimo

metu bus diegti inovatyvs profesijos
mokytoj ir moksleivi rengimo metodai.
Sugrainant profesinio mokymo sistem
ikritusius jaunuolius ir sudarant jiems
moderni mokymosi aplink bei papildomas
socialines mokymosi slygas (organizuojant
vaik prieir), bus skatinama jaun
socialiai izoliuot moni reintegracija
profesinio vietimo sistem. Bus sukurtas
jaun motin ikritimo i profesins mokymo
sistemos
prevencijos
modulis:
jaunos
motinos, gydamos papildomas socialines
paslaugas (vaik prieira), turs galimyb
po akademini atostog tsti mokymsi,
nedarydamos
dideli
pertrauk
ir
neikrisdamos i vietimo sistemos.

Veikla: Antros galimybs slyg pltojimas:
Nr.
11.
12.
Projekto
Projekto apraymas
Projekto
Paramos
vykdytoja
pavadinimas
suma, Lt
s
Bendrasis projekto tikslas sudaryti slygas
gyti paklausi profesij jaunuoliams,
neturintiems pagrindinio isilavinimo,
mokantis pagal dualaus mokymo metodik.
Pagrindins projekto veiklos: kulinaro ir
stogdengio program pagal dualaus
mokymo metodik I ir II pakopoms
sukrimas ir parengimas; moni mokini
Nauj
darbinimui praktikos metu paieka; nauj
program ir
program pateikimas akreditacijai;
dualaus
program diegimas. Planuojama, kad
mokymo
gyvendinus projekto veiklas imokyt
V Amat
metodikos
naudos gavj skaiius sieks 29 asmenis.
BPD2004-ESF-2.4.0- mokykla
315 751
krimas ir
Projekto udaviniai:
Sodiaus
03-05/0087
diegimas
- Vystyti profesinio mokymo infrastruktr,
meistrai
amat
gerinti teikiam paslaug kokyb;
mokykloje
- Garantuoti auktos kokybs profesin
Sodiaus
mokym ir sidarbinimo galimybes
meistrai
mokiniams; - Rengti darbo rinkoje
perspektyvi specialybi specialistus;
- Utikrinti kokybik mokymosi paslaug
prieinamum kaimo vietovse gyvenantiems
vaikams, buvusiems gatvs vaikams ir
jaunuoliams, priklausantiems socialins
rizikos grupms.
Projekto kodas
Trak
rajono
savivaldyb
Skmingo
BPD2004-ESF-2.4.0- s
mokymo(si)
biudetin
03-05/0011
link
staiga
vietimo
centras
Projekto tikslai: sudaryti rajone gyventojams

slygas mokytis vis gyvenim, gerinant
mokymosi paslaug prieinamum,
patrauklum bei utikrinti, kad rajono
gyventojai pagal savo sugebjimus galt
pltoti savo mogikj kapital ir ilikt
paklausiais darbo rinkoje, prisitaikyt prie
besikeiianios ekonomikos ir rinkos slyg. 349 114
Pagrindins projekto veiklos: kurs
mokytojams parengimas; program ir
mediagos nuotoliniam mokymui rengimas;
kompiuterinio ratingumo kurs
besimokantiems nuotoliniu bdu parengimas
bei pravedimas; mokymosi programos, kuri
apimt bendrojo lavinimo sistemos dalyk ir
173
darbini, ekonomini, socialini, menini bei

komunikacini gebjim formavim
sukrimas, mokym septyniose seninijose
organizavimas. Planuojama, kad gyvendinus
projekto veiklas imokyt naudos gavj
skaiius sieks 170 asmen.
Veikla: Mechanizm, mainani ikritim, pltojimas
Nr.
13.
14.
15.
Projekto
kodas
Projekto
vykdytojas
BPD2004- Skuodo rajono

ESF-2.4.0- savivaldybs
03-05/0154 administracija
Projekto
pavadinimas
Projekto apraymas
Paramos
suma, Lt
Bendrasis io projekto tikslas mainti

neskmingo mokymosi (kurso kartojimo,
"ikritimo") mastus Skuodo rajono bendrojo
lavinimo mokyklose. Pagrindins projekto
veiklos: bendrojo lavinimo mokykl
Priemoni,
mokytoj kvalifikacijos klimas pagal tem
mainani
"Socialinis darbas su eima"; "Efektyvi
ikritim i
pamoka"; "Informacini technologij
382 719
nuosekliojo
panaudojimo ugdymo procese naujovs";
mokymosi
"Bendravimo psichologija (konfliktai ir j
sistemos, krimas
sprendimo bdai, mokymas
Skuodo rajone
bendradarbiaujant, mokini motyvavimas".
Planuojama, kad gyvendinus projekto
veiklas imokyt naudos gavj skaiius
sieks 215 asmen.
Bendrasis io projekto tikslas

mechanizmo, mainanio "ikritim" i
nuosekliojo mokymosi sistemos,
gyvendinimas, sukuriant patraukli
mokymosi aplink ir platesni mokymosi
Patrauklios
krypties pasirinkimo galimybi model.
mokymosi
Pagrindins projekto veiklos: 3 program
aplinkos,
skirt pedagogams krimas; 14 mokymo
BPD2004- Vilniaus miesto mainanios
moduli, utikrinani patrauklios mokymosi
741 611
ikritim i
ESF-2.4.0- savivaldybs
aplinkos formavim, krimas; mokym vis
03-05/0100 administracija nuoseklios
projekte dalyvaujani mokykl
mokymo
pedagogams pagal sukurtas programas
sistemos, krimas
gyvendinimas; mokomosios mediagos
Vilniaus mieste
paruoimas; sukurt moduli bandymas ir
koregavimas. Planuojama, kad gyvendinus
projekto veiklas imokyt naudos gavj
skaiius sieks 1750 asmen.
Lietuvos
BPD2004socialini
ESF-2.4.0pedagog
03-05/0077
asociacija
Bendrasis io projekto tikslas efektyvinant

prevencini grupi veikl ugdymo
institucijose, parengti mechanizm, kuris
padt mainti ikrentani i ugdymo
sistemos vaik skaii. Pagrindins projekto
veiklos: ugdymo institucij ir socialini
Vaik ikrentani
partneri kvalifikacijos tobulinimo mokymo
i bendrojo
moduli, leidiani veiksmingai gyvendinti
lavinimo sistemos
ugdymo institucijose vaik saugumui
skaiiaus
reikalingas slygas, sukrimas; apmokymas
443 534
mainimas,
multidisciplinini ugdymo institucij ir
stiprinant
socialini partneri prevencins pagalbos
prevencini grupi
komand, gyvendinani vaik socialins
veikl ugdymo
gerovs politik ugdymo institucijose institucijose
pedagog ir vairi srii specialist
mokym organizavimas ir vykdymas;
prevencins grups koordinatori ir
konsultant mokymai. Planuojama, kad
gyvendinus projekto veiklas imokyt
naudos gavj skaiius sieks 150 asmen.
174

Nr.
16.
17.
Projekto
kodas
BPD2004ERPF-1.5.011-05/0036
(sutartis dar
nepasirayta)
BPD2004ERPF-1.5.011-05/0047
Projekto
vykdytojas
Projekto
pavadinimas
Projekto apraymas
Projekto tikslai:
1. siekiant didinti psichologins
pedagogins pagalbos prieinamum,
efektyvum ir kokyb bei sprsti ikritimo
i bendrojo vietimo sistemos problem
modernizuoti pedagogini psichologini
tarnyb ir Specialiosios pedagogikos ir
psichologijos centro infrastruktr ir
pritaikyti j materialij bei technin baz
i paslaug pltrai.
2. siekiant vykdyti specialij poreiki
vaik integracij bendrojo lavinimo
mokyklas ir utikrinti specialiosios
pedagogins pagalbos kokyb sukurti
penki ugdymo klasi ir filmavimo studijos
bei montains materialij ir technin
baz i vaik aprpinimui specialiosiomis
ugdymo priemonmis.
Pedagoginms psichologinms tarnyboms
savivaldybi skirtos patalpos daniausiai
nepritaikytos arba nepakankamai
pritaikytos i tarnyb veiklai ir teikiamoms
paslaugoms. Seniau veikiani pedagogini
psichologini tarnyb infrastruktra yra
skurdi, kai kur patalpos neatitinkanti
higienos reikalavim, nra pritaikytos
3 998
darbui - trksta darbo kabinet, mokymo 254,03
viet, darbui btin priemoni ir rangos.
Savivaldybs dl l stygiaus negali
sukurti reikiamos technins bazs.
Sutvarkytos ir aprpintos Pedagogins
psichologins tarnybos gals efektyviau
sprsti vaik ikritimo i nuosekliojo
vietimo sistemos problem. Projektas
"Pedagogini psichologini tarnyb pltra"
skiriamas moksleiviams, turintiems
padidint rizik ikristi i nuosekliojo
vietimo sistemos: specialij poreiki
vaikams, vaikams igyvenantiems
psichologin kriz, vaikams i nedarni
eim ir pan. Taip pat i vaik tvams,
globjams, rpintojams, mokytojams bei
specialistams, teikiantiems specialij
pedagogin pagalb. Sukrus ir
modernizavus pedagogini psichologini
tarnyb bei kit projekte dalyvaujani
staig infrastruktr, jos gals aptarnauti
daugiau vaik, j tv, gals utikrinti
savalaik, kokybikesn ir vairiapusikesn
pagalb, bus pasiekti vaikai, gyvenantys
atokiose alies vietovse.
Specialiosios
Pedagogini
pedagogikos ir
psichologini
psichologijos
tarnyb pltra
centras
iauli miesto
savivaldybs
administracija
Paramos
suma, Lt
iauli miesto
vietimo
infrastruktros
pltra ir
pritaikymas
ikritimo i
bendrojo lavinimo
sistemos
prevencijai
Projekto tikslas pritaikyti iauli miesto

vietimo infrastruktr ikritimo i bendrojo
lavinimo sistemos prevencijai.
io projekto udaviniai:
- sudaryti palankias slygas mokymosi
motyvacijos netekusiems mokiniams
"ikritimo" prevencijos utikrinimui,
1 822
- sukurti modernias ugdymo slygas
957,0
Jaunimo mokykloje,
- pagerinti "ikritimo" rizik turini
mokini mokymosi slygas projekte
dalyvaujaniose mokyklose: Dubijos,
Jovaro, "Juventos", Vinco Kudirkos,
Medelyno, Ragains, Rkyvos, Salduvs,
Vijoli, Zokni pagrindinse, Simono
175
Daukanto, "Santarvs", Stasio alkauskio

vidurinse, Diddvario gimnazijoje.
- didinti Suaugusij mokyklos galimybes
mokyti daugiau mokini.
gyvendinus investiciniame projekte
numatytas veiklas, bus sumaintas danai
praleidinjani pamokas mokini skaiius
ir "ikritimo" rizika. Mokytojai tobulins
darbo metodus ir gis nauj ini bei
patirties dirbdami su "ikritimo" rizik
turiniais mokiniais.
18.
BPD2004ERPF-1.5.011-05/0087
Pagrindinai projekto tikslai:
atlikti IKT taikymo pradinio ugdymo

proceso organizavimui situacijos, poreikio ir
galimybi tyrimus, vertinant vietimo
sistemos pasirengim tenkinti
besikeiianios ini visuomens poreikius;
parengti virtuali mokymosi aplink

bei resursus, metodin ir mokymosi
mediag, skirt nuolatiniam kontaktiniam
ir nuotoliniam pedagog kompetencij
taikyti IKT ir aktyvaus ugdymo metodus
tobulinimui, mokini ugdymo(si) proceso
modernizavimui;
organizuoti pradini klasi ir

specialiojo ugdymo pedagog mokymus,
padedanius gyti kompiuterinio ratingumo
Technologinio
gdius bei kompetencij taikyti IKT ir
ugdymo aplinkos
rekonstravimas ir aktyvaus mokymo(si) metodus ugdymo
proceso modernizavimui, palaikanius
modernizavimas
utikrinant mokini mokymosi vis gyvenim motyvacij.
pasirinkimo
1 332
vietimo
Pagrindins projekto veiklos: tyrim
galimybes ir
146,52
pltots centras
mokymosi
atlikimas; metodins ir mokymosi
neskms
mediagos rengimas; pedagog
pavojaus mainim konsultant rengimas; virtualios mokytoj
pagrindiniame ir
bendruomens krimas; pradini klasi ir
viduriniame
specialiojo ugdymo pedagog mokymai.
ugdyme
Planuojama, kad gyvendinus projekto
veiklas imokyt naudos gavj skaiius
sieks 2800 asmen.
Projekto metu parengtas investicij
projektas vertino galimybes 26 mokyklose
13 savivaldybse atlikti rekonstrukcijas,
btinas moderniems technologij ir
projektavimo kabinetams rengti. ie
kabinetai btini technologinio ugdymo
aplinkai modernizuoti, naujai mokymosi
kokybei utikrinti, kas utikrint platesnes
mokini mokymosi pasirinkimo galimybes,
sumaint neskms pavoj ikritimo i
bendrojo lavinimo mokyklos.
19.
BPD2004ERPF-1.5.011-05/0117
Bendrasis projekto tikslas: mainti

neskmingo mokymosi (kurso kartojimo,
ikritimo) mastus Skuodo rajone,
Priemoni,
sukuriant bendrojo lavinimo mokyklose
mainani
patrauklesn mokymosi aplink.
Skuodo rajono ikritim i
Specifinis projekto tikslas: modernizuoti
608 108,00
nuosekliojo
savivaldybs
Skuodo rajono bendrojo lavinimo mokykl
administracija mokymosi
infrastruktr, rengiant informacini
sistemos, krimas
technologij klases, kur iuolaikini
Skuodo rajone
mokymosi priemoni pagalba bt galima
efektyviau organizuoti mokymo(si) proces.
176

Ankstyvojo Pasitraukimo Iš Švietimo Sistemos Prevencija

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ankstyvojo Pasitraukimo Iš Švietimo Sistemos Prevencija

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TYRIMO ATASKAITA

Projekt finansuoja Lietuvos Respublika. Projekt i dalies remia Europos Sjunga.

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerija, 2007

5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir struktriniai veiksniai ................77

Studija Ankstyvojo pasitraukimo i vietimo sistemos

Lietuvoje intensyviai vykstant visuomens senjimo ir didels

Studija yra orientuota ankstyvojo pasitraukimo i vietimo

ie klausimai nagrinjami, remiantis su ankstyvuoju pasitraukimu

i studij sudaro eios pagrindins dalys. Pirmoji yra skirta

Tyrimo problemos pristatymas

Bendrasis praneimas apie Europos Sjungos veikl prieiga per internet:

skiriama vos 15 proc. nauj darbo viet9. emas isilavinimo lygis

1. 1 Tyrimo teorins prielaidos

gali bti ir teisingos, ir veiksmingos bei gali maksimaliai padidinti

Didiausia gros norma, vertinant pagal vis gyvenim trunkanio

ekonomikai naudingos23. Dmesys ankstyvajai intervencijai yra

4. bendruomen orientuoti silymai (bendradarbiavimas su

9. Individualizacija, nes kiekvienas jaunas asmuo turi savo

1. 2 Tyrimo tikslas ir udaviniai

Ianalizuoti ankstyvojo ikritimo i vietimo

Ianalizuoti iuo metu vykdomus ir ES SF

Su ankstyvuoju ikritimu i vietimo sistemos

iame tyrime remiamasi kitais tyrimais, todl

2. ANKSTYVASIS PASITRAUKIMAS I VIETIMO

Ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos yra siejamas su

i vietimo sistemos36. i svoka yra platesn nei mokyklos

Mokyklos nelankantys vaikai;

1. lentel. Lietuvos Respublikos prevencinje politikoje naudojami

Mokyklos nelankantys vaikai

Nuo 6-7 iki 16 met amiaus Lietuvos

Nesimokantis vaikas tai Pagal

kuriems tais kalendoriniais savivaldybs teritorijoje tiksliausias palyginus su

sakyme Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 met apskaitos

mokiniui, per pusmet praleidusiam 30 nepateisint

Dl mokyklinio amiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos

mokiniai, praleid 30 pamok per mnes be

Isprsti terminologin painiav yra svarbu, kad galtume suvokti

Europos Sjungos vietimo ir ankstyvojo pasitraukimo i

Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18

ioje studijoje ankstyvasis pasitraukimas i vietimo sistemos

Vaikai nuo 6 7 iki 18 met, kuriems gresia

Toliau bus akcentuojama, jog kiekvienas vaikas, besimokantis

Vaikai ir jaunuoliai, padar nusikaltimus ar teiss

Remiantis patikrinim ataskaitose teikiama informacija.

rizikos (beje, atskirai skaiiuojami vaikai augantys

Mokyklos nelankani vaik sugrupavimas tik pagal mintas rizikos

sutrikimai, kiek nepakankamas mokykl pritaikymas specialij

Anksti pasitraukusi i vietimo sistemos ir rizikos grups

Jauni mons i asociali eim, kuriems stinga

Viename naujausi tarptautini tyrim, analizavusiame ankstyvo

Pozityvs paliekantieji. Pasitrauk i vietimo

Toks pasitraukianij i vietimo sistemos skirstymas yra

poymi prie konkretaus vaiko nelankymo prieasi ir poreiki,

Kadangi dl trkstamos mediagos negalima pasiremti palyginamaisiais tyrimais, efektyvumo prielaida

netsiani mokslo asmen. Negij viduriniojo isilavinimo ir

Kaip matyti i 2 paveikslo, jei mokini, gijusi pagrindin

vietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006.

vaikus Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Pagal iuos duomenis, nuo 2000 m. nelankani privalomo mokytis

Vaik sugrinimo mokyklas programos projektas 2006.

prieasi (nurodomos prieastys: nenori mokytis, konfliktuoja su

Dienins bendrojo lavinimo mokyklos