LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas

Marius Bartkus

E. SVEIKATOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GERINANT ASMENS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMĄ

Antrosios pakopos ištęstinių studijų baigiamasis darbas

Visuomenės sveikatos vadyba

Studentas Mokslinis vadovas

________ Marius Bartkus _____ lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
________ ______

Kaunas, 2020
 DARBAS ATLIKTAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „E. sveikatos panaudojimo galimybės gerinant
asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl
COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl
COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl
COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO

KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl
COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

__________________ _______________________ ____________

(aprobacijos data ) (komisijos pimininko (-ės)) (parašas)
vardas, pavardė)

2
BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl
COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

_____________________________ __________________
(recenzento vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

____________ _____________________________ ____________

(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) (parašas)
vardas, pavardė)

3
 SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

E. SVEIKATOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GERINANT ASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMĄ
Marius Bartkus
Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas
Kaunas; 2020. 55 p.
Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių
specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.
Metodika: 2019 m. laikotarpiu buvo atliekamas kiekybinis tyrimas (anoniminė apklausa) stacionarinėse asmens
sveikatos priežiūros įstaigose. Apklausti įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, medicininę veiklą vykdančių
padalinių vadovai, vyr. slaugytojai, IT specialistai, finansininkai, medicinos auditoriai. Respondentams buvo
išdalinta 180 anketų, į analizę įtraukta – 171 anketa, atsako dažnis – 95 proc. Statistinei duomenų analizei naudota
IBM SPSS Statistics programa. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai: Dauguma respondentų nurodė, kad jų gydymo įstaigose el. būdu yra tvarkoma medicininė
informacija apie paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą, išrašomas e. receptas, peržiūrimi skaitmeniniai
vaizdai, pildomas nedarbingumo pažymėjimas, mirties liudijimas, vykdoma išankstinė pacientų registracija
internetu, tačiau neteikiamos arba iš dalies neteikiamos telemedicinos ir nėštumo eigos sekimo paslaugos.
Daugumos respondentų nuomone, įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose padidėjo prieinamumas prie paciento
asmens sveikatos istorijos, pagreitėjo medicininės informacijos gavimas, gydymo įstaigoms tapo lengviau
valdyti pacientų eiles, tačiau nesutrumpėjo gydytojų darbo laikas peržiūrint bei pildant medicininius dokumentus.
Dauguma tiriamųjų teigė, kad yra patenkinti ar iš dalies patenkinti savo informuotumu apie e. sveikatos paslaugas
ir informacinių technologijų naudojimo galimybes ugdymo įstaigoje bei e. sveikatos paslaugų teikimu, tačiau tik
mažiau nei pusė respondentų sutiko ar iš dalies sutiko, kad e. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros
paslaugų išlaidas. Dauguma respondentų nurodė, kad visos e. sveikatos paslaugos, kurios teikiamos Lietuvoje
yra svarbios pacientams. Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai lyginant su slaugos administratoriais ir vyr.
slaugytojomis bei administracijos darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigose
yra įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema, elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas
konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus (p<0,05). Slaugos
administratoriai ir vyr. slaugytojos lyginant su aukščiausio lygio vadovais, skyrių vedėjais ir administracijos
darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e. sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose tapo
lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus, valdyti pacientų eiles, efektyviau išnaudojama brangi medicininė
įranga, sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas paciento registravimui (p<0,05). Regioninių ligoninių

4
specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes statistiškai reikšmingai skyrėsi
lyginant su rajoninių ligoninių specialistų nuomone. Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai dažniau nei
rajoninių ligoninių administracijos darbuotojai teigė, kad jų įstaigose teikiamos įvairios e. sveikatos paslaugos
bei dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą (p<0,05). Regioninių ligoninių specialistai taip pat
dažniau nurodė, kad yra pakankamai informuoti apie informacinių technologijų naudojimo galimybes, dažniau
pastebėjo, kad e. sveikatos paslaugos gerina sveikatos paslaugų kokybę ir mažina sveikatos priežiūros paslaugų
išlaidas lyginant su rajoninių ligoninių darbuotojais (p<0,05).
Išvados: Rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusiose gydymo įstaigose taikomos įvairios e. sveikatos paslaugos.
Aukščiausio lygio vadovų ir skyrių vedėjų, slaugos administratorių ir vyr. slaugytojų bei administracijos
darbuotojų nuomonė apie e. paslaugas ir jų panaudojimo galimybes statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Regioninių ligoninių specialistai palankiau vertino e. sveikatos paslaugas ir jų panaudojimo galimybes nei
dirbantys rajoninėse ligoninėse.
Raktiniai žodžiai: E. sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos.

5
 SUMMARY

Management of Public Health

E. HEALTH POSSIBILITIES OF USING HEALTH IN IMPROVING THE PROVISION OF PERSONAL
HEALTH CARE SERVICES
Marius Bartkus
Scientific supervisor lect. Dr Snieguole Kaseliene
Lithuanian University of Heath Sciences, Medical Academy Faculty of Public Health
Kaunas: 2020, 55 pg.
Aim of the paper. To evaluate the attitude of specialists performing administrative functions of inpatient
personal health care institutions to e. health services and uses.
Methodology: 2019 during the period, a quantitative survey (anonymous survey) was performed in inpatient
personal health care institutions. Heads of institutions, deputy heads, heads of medical departments, chief of
nurses, IT specialists, financiers, medical auditors were interviewed. 180 questionnaires were distributed to the
respondents, 171 questionnaires were included in the analysis, the response rate was 95%. IBM SPSS Statistics
program was used to analyze statistics data.. Results were considered statistically significant when p <0,05.
Results: The majority of respondents indicated that their medical institutions e. medical information about the
patient's inpatient and / or outpatient treatment is processed, e. prescription, review of digital images, completion
of incapacity certificate, death certificate, pre-registration of patients online, but no or partial provision of
telemedicine and pregnancy tracking services. According to the majority of respondents, the introduction of e.
health in medical institutions increased access to the patient's personal health history, accelerated access to
medical information, made it easier for medical institutions to manage patient queues, but did not reduce the
working hours of doctors in reviewing and filling in medical documents. Most respondents stated that they are
satisfied or partially satisfied with their awareness of e. health services and opportunities to use information
technologies in the educational institution and e. health care, but only less than half of the respondents agreed or
partially agreed that e. health services reduce the cost of health care. Most respondents indicated that all e. health
services provided in Lithuania are important for patients. Top level managers and department heads compared
to nursing administrators and senior nurses and administrative staff statistically significantly more often indicated
that their medical institutions have a system for regulating patient queues, electronically fill in and send a patient
for consultation, research, treatment to another institution or to specialists of their institution (p <0.05). Nursing
administrators and chief compared to top managers, heads of departments and administrative staff, nurses were
statistically significantly more likely to report that the introduction of e. health in health care institutions became
easier to diagnose diseases and ailments, to manage patients queues, more expensive use of expensive medical
equipment, shortened working hours of reception staff for patient registration (p <0.05). Opinion of regional
hospital specialists on e. health services and access possibilities differed statistically significantly compared to the

6
opinion of district hospital specialists. Specialists working in regional hospitals more often than employees of
district hospital administrations stated that their institutions provide various e. health services and more often
reported positive changes after the introduction of e. health (p <0.05). Specialists of regional hospitals also more
often indicated that they are sufficiently informed about the possibilities of using information technologies, more
often noticed that e. health services improve the quality of health services and reduce the costs of health care
services compared to the staff of district hospitals (p <0.05).
Conclusion: The results showed that a variety of e. health services were provided. Top managers and heads of
departments, nursing administrators and senior nurses and administrative staff about e. health services and their
possibilities of use differed statistically significantly (p <0.05). Specialists from regional hospitals favored e.
health services and their use than those who were working in district hospitals.
Key words: E-health, health care services.

7
 PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju šio mokslinio darbo vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už suteiktą pagalbą,
vertingas konsultacijas ir patarimus rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.
Dėkoju Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojams, kurie magistratūros studijų metu padėjo nuosekliai
gilinti žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.
Dėkoju VšĮ Šilutės ligoninės, VšĮ Kretingos ligoninės VšĮ Gargždų ligoninės, VšĮ Šilalės ligoninės, VšĮ
Plungės ligoninės, VšĮ Telšių ligoninės vadovams už suteiktą leidimą atlikti tyrimą. Taip pat ligoninių
darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

8
 Turinys
SANTRUMPOS ....................................................................................................................... 10

SĄVOKOS................................................................................................................................ 11

ĮVADAS .................................................................................................................................... 12

1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...................................................................... 13

2. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS VAIDMUO ........................................................... 14

2.1. E. sveikatos samprata sveikatos priežiūros sistemoje ................................................ 14

2.2. ES šalių patirtis diegiant e sveikatą ............................................................................. 18

3. ELEKTRONINĖ SVEIKATA LIETUVOJE: STRATEGIJA IR PRAKTINIS

ĮGYVENDINIMAS ................................................................................................................. 20

3.1. Elektroninė sveikata Lietuvoje .................................................................................... 20

3.2. E. sveikatos paslaugų diegimo poreikis sveikatos priežiūros įstaigose..................... 24

4. TYRIMO METODIKA ................................................................................................ 27

5. REZULTATAI .............................................................................................................. 29

5.1. Respondentų charakteristika ....................................................................................... 29

5.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių

specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo įstaigose......... 30

5.3. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines

funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų panaudojimo 40

5.4. Rajoninių ir regioninių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines

funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo
galimybes .................................................................................................................................. 42

6. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................... 47

7. IŠVADOS ....................................................................................................................... 49

8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .......................................................................... 50

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 51

PRIEDAI .................................................................................................................................. 56

1 PRIEDAS............................................................................................................................... 56

2 PRIEDAS............................................................................................................................... 58

9
 SANTRUMPOS

ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga

ES – Europos sąjunga
BPG – bendrosios praktikos gydytojas
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga
ESI - elektroninė sveikatos istorija
ESĮ – elektroninis sveikatos įrašas
IRT – informacinės ryšio technologijos
IS - informacijos sistema
IT - informacinė technologija
ESPBI IS – el. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema
PSDF - privalomasis sveikatos draudimo fondas
SAM - sveikatos apsaugos ministerija

10
 SĄVOKOS
E. sveikata – „sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama
diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta
sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai
reikalingą informaciją“ (1).
E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (toliau - ESPBI
IS) – „SAM valdoma informacinė sistema, skirta elektroninei sveikatos istorijai (toliau – ESI) tvarkyti bei
užtikrinanti Lietuvos e. sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, ESI
formavimą, e. sveikatos paslaugų veikimą bei prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių
išteklių“ (2).
Elektroninis sveikatos įrašas (toliau - ESĮ) – „integralus visuminis į pacientą orientuotas sveikatos
įrašas, sudarantis e. sveikatos sistemos pagrindą. ESĮ renkama ir saugoma elektroninė informacija apie pacientą
bei jo sveikatą, nustatyta tvarka elektroniniu būdu prieinama tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek
pačiam pacientui“ (1).

11
 ĮVADAS

Tyrimo problema. 2001 metais Pasaulio sveikatos organizacija šalių sveikatos apsaugos sričiai nustatė
uždavinius ne tik stiprinti gyventojų sveikatą, saugojant gyventojus nuo ligų ir jų tolimesnių pasekmių, taip pat
plėtoti gyventojų sveikatos teisinius lūkesčius, kaip juos traktuoja sveikatos paslaugų teikėjai - gerinti teikiamų
medicinos paslaugų kokybę. Vis daugiau pasaulyje šalių supranta, kad informacinės technologijos turi didelę
reikšmę sveikatos apsaugai ir skiria didelį dėmesį diegiant sveikatos srityje. Dauguma šalių turi tikslą užtikrinti
didesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir geresnę paslaugų kokybę, o asmens sveikatos priežiūros
specialistai turėtų geresnę asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybę, tokiu būdų pagerėtų sveikatos
priežiūros įstaigų administravimas, todėl šalys vis labiau diegia e. sveikatos sistemas. (3)(4). E. sveikatos
paslaugų naudojimas turi didžiulę įtaką sveikatos priežiūros sistemai bei jos organizacijų vadybai (5). Asmens
sveikatos priežiūros įstaigose nuolat įdiegiant naujausias informacines technologijas gerinamos sąlygos e.
sveikatos plėtrai. Informacinės technologijos suteikia galimybę kaupti ir analizuoti paciento informaciją, ja
dalintis su kitomis institucijomis, sveikatos priežiūros įstaigomis, taupyti laiką. E. sveikatos sistemos įdiegimas
sudaro galimybes efektyvinti sveikatos apsaugos sistemą (6). Per pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje nuolat
vystėsi e. sveikatos praktinis pritaikymas ir integracija į sveikatos priežiūros sistemą. Naujų technologijų
diegimas sveikatos priežiūros sektoriuje apima sudėtingus pokyčių procesus sveikatos priežiūros specialistams,
pacientams ir sveikatos priežiūros organizacijoms (7).
Darbo aktualumas ir mokslinis naujumas. Įvairių šalių mokslininkai: plačiai išnagrinėjo
informacinių technologijų taikymą sveikatos priežiūros įstaigų veiklos administravime (8,9,10,11). Lietuvoje
tyrimų, susijusių su e. sveikatos įgyvendinimu yra atlikta. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų
informacinių technologijų poreikį, analizavo Kairys, Savickis, Baubinas ir kt. (2008 m.); informacinių sistemų
pritaikomumą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tyrinėjo Griškevičius, Kizlaitis (2012 m.), Pitrėnaitė-
Žilėnienė, Mikulskienė (2009 m.) atliko suinteresuotųjų požiūrio į e. sveikatos sistemas ir jų kokybinę
diagnostiką; Štaras (2011 m.) pateikė vertinimą kaip informacinės technologijos daro įtaką sveikatos priežiūros
įstaigų veiklos efektyvumui. Lietuvoje tyrimų, kuriuose būtų užsiminta apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų
administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes
nerasta.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Šis tyrimas gali būti pradžia platesniems šios temos tyrinėjimams ir
pagrindas teikiamos e. sveikatos paslaugos gerinimui. Tyrimo metu išanalizavus e. sveikatos paslaugų
panaudojimo galimybes, galima prisidėti prie efektyvesnio sveikatos priežiūros įstaigų valdymo, galima padėti
gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

12
 1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių
specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų
nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo įstaigose.
2. Palyginti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines funkcijas
vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.
3. Palyginti rajoninių ir regioninių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių
specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.

13
 2. ELEKTRONINĖS SVEIKATOS VAIDMUO

2.1. E. sveikatos samprata sveikatos priežiūros sistemoje

Sąvoka „e. sveikata“ buvo pradėta labiau vartoti apie 1999 - 2000 metus, tačiau informacinės
technologijos ir asmens sveikatos priežiūros sistemos sprendimai jau buvo naudojami ilgesnį laiką. Europos
Komisija e. sveikatą apibūdina kaip informacijos ir ryšio priemonių taikymą daugeliui funkcijų sveikatos
priežiūroje atlikti. Šiuo požiūriu e. sveikata yra ypač svarbi priemonė teikiant kokybiškesnes sveikatos priežiūros
paslaugas, kurios yra geriau pasiekiamos visiems šalies gyventojams (12). E. sveikata yra svarbi priemonė
gerinanti asmens sveikatos priežiūros sistemą. Yra daug sėkmingų e. sveikatos diegimo pavyzdžių, įskaitant
sveikatos informacijos tinklus, elektroninius sveikatos įrašus, nuotolinės medicinos paslaugos, pacientų
stebėjimo sistemos, sveikatos portalai (13). Šiandien bent keturi iš penkių Europos gydytojų turi internetą,
ketvirtadalis europiečių naudojasi informacija internete (14). E. Sveikata apima paciento sveikatos istorijos,
visuomeninės sveikatos ir verslo bendradarbiavimą, susijusios su sveikatos paslaugų ir informacijos tiekimu arba
apsikeitimu per internetą ar kitų panašių technologijų pagalba. Rawabdeh (2007 m.) teigia, kad e. sveikatos
apibrėžime „e“ turi daug reikšmių. Dažniausiai „e“ suvokiama kaip elektroninės paslaugos, taip pat apima ir kitas
prasmes: kokybės gerinimas, efektyvumas, įrodymais pagrįsta praktika, mokymai, įgaliojimai, skatinimas,
leidimas, tęstinumas, etika ir teisingumas (15). E. sveikatos terminas apibūdina ne tik informacinių technologijų
raidą, bet ir elgseną, mąstymo būdą, psichinę būseną ir įsipareigojimą tinkliškai mąstyti, panaudojant
informacines technologijas gerinant sveikatos priežiūrą vietos, regioniniu ir pasauliniu mastu.
E. sveikata vis plačiau taikoma įvairių pasaulio sveikatos sistemose, bet vis dar nėra sutarta dėl bendro e.
sveikatos termino apibrėžimo (1 lentelė). E. sveikatą, jos terminą tyrė Rawabdeh (2007 m. ), Stašys (2009m. ),
Štaras ir kt. (2012 m.), Griškevičius ir Kizlaitis (2012 m.), Gaddi ir kt. (2014 m.) ir kt. E. sveikata mokslinėje
literatūroje yra tyrinėjama kaip naujas terminas, nes internetas bei jo integraciją viešojoje politikoje, sveikatos
priežiūros sistemoje prasidėjo XXI a.
Remiantis literatūros analize 1 lentelėje pateikti apibrėžimai kaip e. sveikatą apibūdina įvairių
šalių mokslininkai: Gaddi ir kt. (2014 m.), Rawabdeh (2007 m.), Neuhauser (2010 m.), Stašys (2009
m.), Štaras ir kt. (2012 m.), apibūdina kaip sritį, kurioje sąveikauja visuomenės sveikata, medicininė
informatika, privatus verslas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kitos
suinteresuotosios grupės. E. sveikatos paslaugų naudojimo srityje taikomos internetas, šiuolaikinės
informacijos ir komunikacijos technologijos, kuriomis siekiama patenkinti gyventojų, pacientų,
sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir gydymo įstaigų
administratorių poreikius. Svarbu pažymėti, kad taikant e. sveikatos terminą akcentuojama interneto,
informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) priemonių svarba (15,16,17,18,19).

14
 1 lentelė. E. sveikatos terminų įvairovė
Autorius (-iai) Apibrėžimas
Rawabdeh (2007 m.) E. sveikata – nauja sritis, kurioje ypač bendradarbiauja visuomenės
sveikata, medicinos informatika, privataus verslo ryšiai, kurie nukreipti į
sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, informacijos sklaidą internete
naudojant technologijas.

Stašys (2009 m.) E. sveikata – visuomenės sveikatos ir verslo tarpusavio ryšiai, sveikatos
informacijos, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų ir informacijos teikimu
ir apsikeitimu naudojantis internetą arba panaudojant kitas technologijas“.

Kreps, Neuhauser E. sveikata – sritis, apimanti informacines sveikatos svetaines, elektroninius

(2010 m.) sveikatos įrašus, sveikatos priežiūros sprendimų priėmimo sistemas,
sveikatos švietimo programas, mobiliuosius sveikatos technologinius
įrenginius, kurie padidina pacientų ir specialistų prieinamumą prie
reikalingos sveikatos informacijos.

Štaras ir kt. (2012 E. sveikata – stiprėjantis ryšys tarp trijų sričių - sveikatos informacijos,
m.) sveikatos apsaugos ir SPĮ, kurioms galima teikti sveikatos priežiūros
paslaugas, naudojant internetą.

Griškevičius, E. sveikata – šioje srityje naudojamos šiuolaikinės informacijos ir

Kizlaitis (2012 m.) komunikacijos technologijos, kurios siekia pagerinti, pacientų, sveikatos
priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir SPĮ
administratorių poreikius.

Lietuvos E. sveikata – „sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir

Respublikos administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių
sveikatos apsaugos technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta
ministro įsakymas sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti
(2017, Nr. V–811) operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją“.

Pitrėnaitė – E. sveikata – tai modernių informacinių ir komunikacinių technologijų

Žilėnienė, diegimo visuma sveikatos priežiūros sektoriuje.
Mikulskienė (2014
m.)

Eysenbachas apibūdina elektroninėje sveikatoje svarbiu dalykus, kurie pasislepia po priedėliu „e“:
1. Efektyvumas (Effciency) – elektroninės sveikatos perspektyvų yra didinti sveikatos apsaugos
efektyvumą, tokiu būdu sumažinant išlaidas. Pagrindinis būdas mažinantis išlaidas yra išvengti pasikartojančių
ir nepagrįstų diagnostinių ar terapinių intervencijų, pagerėjus bendradarbiavimui tarp sveikatos priežiūros įstaigų,
įtraukiant į tai pacientą.
2. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas (Enhancing quality of care) – efektyvumo
didinimas reiškia ne tik išlaidų sumažinimą, taip pat kokybiškų paslaugų teikimą. E. sveikata galėtų tobulinti

15
sveikatos priežiūros paslaugų kokybę suteikiant galimybę palyginti skirtingus paslaugos teikėjus, įtraukiant
pacientu kaip papildomą kokybės užtikrinimą ir nukreipiant pacientų srautus kur teikiamos kokybiškos sveikatos
priežiūros paslaugos.
3. Įrodymais paremta (Evidence based) – e. sveikatos paslaugos turi būti paremtos įrodymais, kad jų
veiksmingumas ir efektyvumas neturėtų būti imituojamas, tačiau pagrįstas tiksliais moksliniais metodais.
4. Vartotojų ir pacientų įgalinimas (Empowerment of consumers and patients) – vartotojams
sudaroma galimybė per internetą pasiekti medicinos duomenų bazių ir asmeninių elektroninių įrašų. E. sveikata
suteikia svarbias galimybes į pacientą orientuotai medicinai.
5. Padrąsinimas (Encouragement) - skatininama užmegzti naujus santykius paciento ir sveikatos
priežiūros specialisto, siekiant tikros partnerystės, kur sprendimai priimami bendrai.
6. Gydytojų švietimas (Education) - gydytojų švietimas per internetinius šaltinius (tęstinis medicininis
švietimas) ir vartotojų švietimas (sveikatos mokymas, pritaikyta prevencinė informacija vartotojams).
7. Įgalinti (Enabling) - sudaryti sąlygas keistis informacija ir bendrauti sveikatos priežiūros įstaigoms
standartizuotai.
8. Išplėsti (Extending) - e. sveikata suteikia vartotojams galimybę lengvai gauti sveikatos priežiūros
paslaugas internetu iš pasaulinių paslaugų teikėjų. Šios paslaugos gali būti nuo paprastų patarimų iki
sudėtingesnių intervencijų ar vaistų gaminimo.
9. Etika (Ethics) – e. sveikata apima naujas paciento ir gydytojo sąveikos formas ir kelia naujus iššūkius
bei grėsmę etinėms problemoms, tokioms kaip internetinė profesinė praktika, informuotas sutikimas, privatumo
ir teisingumo klausimai.
10. Lygiateisiškumas (Equity) – padaryti sveikatos priežiūrą teisingesnę yra vienas iš e. sveikatos
perspektyvų, bet gali iškilti grėsmė, kad e. sveikata gali padidinti spragą tarp „turtingųjų“ ir „beturčių“ („haves“
and „have-nots“).G. Eysenbachas e. sveikatą apibūdina trimis bruožais: paprasta naudotis, įdomus naudotis,
jaudinantis (20).
E. sveikata, nors ir įdomi ir perspektyvi, taip pat kelia naujus iššūkius, ypač susijusius su priimtinais
standartais, technologijų pasirinkimu, tradicinių jurisdikcijos ribų įveikimu, investicijomis į priekį ir privatumu
bei konfidencialumu.
Bendrai yra priimti šie pagrindiniai e. sveikatos komponentai, kurie nustato e. sveikatos pagrindus:
• Klinikinis taikymas: elektroninių medicininių įrašų perdavimas, telekonsultacijos, klinikinių
sprendimų palaikymo sistemos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; modernios
medicinos duomenų bazės; gyvybinių funkcijų bei namų slaugos monitoravimo sistemos).
• Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinių žinių skatinimas ir mokymas: sveikatos apsaugos
darbuotojų žinių, kompetencijų lygio kėlimas, pasaulinių medicinos praktikos pavyzdžių bei
standartų taikymas.

16
 • Vieša sveikatos informacija: visuomenės informacijos prieinamumo lygio sveikatos klausimais
didinimas, asmenų atsakomybės didinimas už savo sveikatą.
• Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas: medicininių įrašų kaupimas, racionalus jų
panaudojimas, leidžiantis susisteminti informaciją apie paciento sveikatos istoriją, klinikiniams ir
administraciniams sprendimams palaikyti, ligų prevencijai, išankstinės pacientų registravimo
sistemos; elektroninės receptų išrašymo sistemos; elektroninės sveikatos priežiūros paslaugų
kompensavimo sistemos (21).
Tyrėjai išskyrė esminius ir bendrai priimtus e. sveikatos elementus: Richardson ir kt. (2004 m.) teigia, kad
e. sveikata palaiko esminę savo infrastruktūrą. Chauhan ir kt. (2012 m.), George ir kt. (2013 m.), tyrimų
duomenimis e. sveikatą siūlo skirstyti į 4 struktūrinius elementus: klinikines programas, kurioms taip pat
priskiriama ir sveikatos priežiūros specialisto telekonsultacija. Taikant šias priemones (pvz., telekonferencijos)
elektroninius klinikinius įrašus galima perduoti nuotolinių būdu kitiems sveikatos priežiūros specialistams,
siekiant gauti kito specialisto konsultaciją, įvertinti specialistų kitų nuomonę. Medicininėse programose galima
naudoti klinikines sprendimų priėmimo programines įrangas. Pritaikydami šiuolaikines medicinos
enciklopedijas, nuotolinę pacientų priežiūrą namuose, nuotolines sveikatos ir gyvybiškai svarbių požymių
monitoravimo paslaugas. Antras, svarbią reikšmę turintis e. sveikatos elementas yra e. sveikatos priežiūros
kompetencijų skleidimas – sveikatos priežiūros įstaigų specialistams (gydytojams, slaugytojoms, medicinos
technikams ir įstaigų administratoriams), leidžia patobulinti kvalifikacinius gebėjimus ir skatinti medicinos
praktikos standartų gerinimą visame pasaulyje. Visuomenės sveikatos informacija – labai svarbus e. sveikatos
elementas, šis elementas turi didelę svarbą skiriant visuomenės sveikatos raštingumo gerinimui sveikatos
apsaugos srityse, tokiu būdu pacientai gali prisiimti daugiau atsakomybių už savo pačių sveikatos būklę.
Paskutinis elementas – viso paciento gyvenimo trunkanti sveikatos istorija, kuri gali numatyti išsamią
informacijos apie asmens sveikatos priežiūrą įrašymą ir galimybę pritaikyti stebint paciento sveikatos būklę.
Tokius sveikatos duomenis galima būtų papildyti turim informacija apie žmogaus genomą, aplinką kurioje
pacientas gyvena ir socialinę bei ekonominę padėtį. Turėdami tokius duomenis, kuriuos galima būti naudoti
regioniniu, nacionaliniu ir net pasauliniu lygmeniu rengiant sveikatos priežiūros strategiją, tokiu būdu galima
sukurti e. prevenciją visame pasaulyje. (22,23,24).
Apibendrinant galima teigti, kad e. sveikatos samprata interpretuojama pabrėžiant IT svarbą ir sveikatos
priežiūros paslaugų teikimą internetu. Tačiau gilesnė šios sąvokos reikšmė taip pat atskleidžiama per „e“
priedėlio reikšmę, kuri apima efektyvumą, kokybę, ryšį tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo bei kitus aspektus. E.
sveikatos svarba taip pat analizuojama per komponentus, kuriuos sudaro klinikinės programos, e. sveikatos
priežiūros profesinio išsilavinimo skleidimas, visuomenės sveikatos informacija bei visą gyvenimą trunkanti
sveikatos istorija. Šie komponentai parodo, jog e. sveikata apima platų spektrą dalykų.

17
 2.2.ES šalių patirtis diegiant e sveikatą

Europos komisija 2004 m. patvirtino e. sveikatos veiksmų planą ES šalims narėms. Europos Komisijos
iniciatyva parengė tikslines e. sveikatos politikos iniciatyvas, kuriomis siekta skatinti e. sveikatos technologijas
diegti visoje ES šalyse . Valstybės narės aktyviai atsiliepė ir aiškiai įsipareigojo įgyvendinti e. sveikatos politikos
darbotvarkę, visų pirma dalyvauti didelio masto bandomuosiuose projektuose (25,26).
Europos komisija pabrėžia, kad sveikatos informacijos tinklai, elektroniniai sveikatos įrašai, nuotolinės
medicinos paslaugos, sveikatos portalai ir daugelis kitų informacinių ir ryšių technologijų priemonių, padeda
valdyti ligų prevenciją, diagnozių nustatymą, sveikatos stebėjimus. E. sveikatos paslaugos kartu su
organizaciniais pokyčiais ir naujų įgūdžių ugdymu yra pagrindinės priemonės, kurios gali gerokai pagerinti
prieigą prie sveikatos priežiūros kokybės ir sveikatos sektoriaus efektyvumo bei našumo gerinimo (27).
Gyventojų sveikatos apsaugai naujus iššūkius kelia socialinė ekonominė padėtis, kuriai didelę įtaką turi
demografinis gyventojų senėjimas, mokslo technologijų pažanga, stiprėjanti Europos valstybių integracija,
globalizacijos procesai, ekonominės situacijos kaita.
Pasaulio sveikatos organizacija 2001 metais sveikatos apsaugos sektoriui nubrėžė uždavinius ne tik gerinti
gyventojų sveikatą, apsaugoti juos nuo ligų ir jų alinančių pasekmių, bet ir įgyvendinti gyventojų sveikatos
teisinius lūkesčius, kaip juos traktuoja sveikatos paslaugų teikėjai ir, tai svarbiausia, gerinti teikiamų medicinos
paslaugų kokybę, todėl sveikatos priežiūros įstaigose diegiant modernias informacines technologijas sudaromos
sąlygos mažinti paslaugų savikainą, efektyviau vykdyti įstaigų veiklą (18).
Stroetmann (2011 m.) atiktame tyrime nurodomi labai skirtingi būdai, kuriais skirtingos ES valstybių narių
sistemos ir įmonės sprendžia, kaip elektroninio verslo aspektai gali tapti pagrindiniais e. sveikatos pokyčių
veiksniais, ir produktyvumo padidėjimas tokiose srityse, kaip infrastruktūra ir įgūdžių ugdymas, viešųjų pirkimų
procedūros ir tiekimo grandinės valdymas (28). Mokslininkai pabrėžia, kad naudojantis informacinėmis
komunikacijos technologijomis galima daryti poveikį visoms sveikatos sistemos sritims, nuo diagnozės
nustatymo iki tikslo pasiekimo (pasveikimo) (18).
Anot Hovenga (2004 m.) Europos Sąjunga ir kitos šalys galės gerai įvertinti e. sveikatos poveikį geresnės
prieigos ir veiksmingesnių paslaugų, taip pat bendro sveikatos priežiūros sektoriaus produktyvumo požiūriu. E.
sveikata turėtų tapti įprastu įrankiu gerinant sveikatos priežiūros sektorių ir bus pakankamai finansuojama iš
sveikatos priežiūros biudžeto ir prisidės prie platesnių tikslų, pvz., konkurencingumo, darbo vietų ir sanglaudos
didinimo (29).
Europos Sąjungos šalyse yra nemaža elektroninės sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos galima
orientuotis. Vienos iš sėkmingiausi šalių e. sveikatos diegime yra Danija, Švedija, Estija ir Suomija (30). Pvz.,
Danijoje buvo įgyvendinami projektai „MedCom1“ ir „MedCom2“ kurie kokybiškai pagerino 13 bendrosios
praktikos gydytojų darbo sąlygas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę: dauguma (daugiau nei 90
proc.) Danijos bendrosios praktikos gydytojų naudoja darbe kompiuterius, tokiu būdu kasdien sutaupo po

18
valandą savo darbo laiko. Taikant šias priemones pagerėjo paslaugų kokybė, nes gydytojas remdamasis sveikatos
informaciniu tinklu gali prieiti prie paciento elektroninės sveikatos istorijos ir informacijos apie specialistų darbo
grafikus, vaistus ir kt., tokiu būdu gydytojas priima sprendimus greičiau ir tiksliau. Danija yra ta šalis, kuri
elektroniniu būdu perduoda apie 2 mln. žinučių per mėnesį, tai sudaro 70 proc. visos pirminės asmens sveikatos
priežiūros lygio sveikatos duomenų komunikacijos. Pažymėtina, kad bendrosios praktikos gydytojai (toliau –
BPG) pradėjo naudotis kompiuteriais savo iniciatyva, o tie, kurie nesinaudojo jais (daugiausia priešpensinio
amžiaus ar tik pradedantys sveikatos priežiūros specialistai) sveikatos paslaugų rinkoje buvo įvertinti prasčiau
(21).
Švedijoje oficialus strateginis e. sveikatos darbas prasidėjo 2002 metais, tik po ketverių metų buvo
sudaryta pirmoji nacionalinė e. sveikatos strategija. (31). Švedijoje taip pat nemažai yra pasiekta naujovių e.
sveikatos įgyvendinimo srityje. Švedija 1983 m. pirmoji šalis, kuri išrašė pirmąjį e-receptą. Šios šalies sukurtoje
e. receptų išrašymo sistemoje yra saugomi pacientams išrašyti vaistų receptai, kuriuos gali matyti pacientas,
gydytojas ir farmacininkas. E. receptų išrašymo sistema sudarė palankias sąlygas pasiekti gerų rezultatų, saugų
ir greitą vaistų išdavimą pacientams, leido sutaupyti laiką vaistų išrašymo procedūroms, padėjo kontroliuoti
kainos ir naudos santykį. Informacinių specialistų pagalba Švedijos pirminės sveikatos priežiūros centruose buvo
įdiegta e. sveikatos sistemos, kurios padėjo kokybiškai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas.
Jankauskienė savo atliktame tyrime nurodo, kad Estijoje sėkmę diegiant e. sveikatą lėmė stiprus
kompetencijos centras, griežtas teisinis reglamentavimas, ir laipsniškas e. sveikatos paslaugų diegimas. Šiuo
metu Estijoje veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje pradėta kaupti informaciją apie paciento
sveikatos istoriją. Techniškai paciento sveikatos istorija turi galimybę matyti kiekvienas gydytojas, tačiau
išimtinai sveikatinimo tikslais. Veikia pacientų portalas, kuriame, pagal Estijos įstatymus kiekvienas asmuo gali
uždrausti rodyti savo sveikatos įrašus, tačiau tuomet už tolesnį gydymą, pilietis atsako pats. Pacientų portale
pasirašomi sutikimai dėl kraujo, organų donorystės, matoma visa išrašytų receptų istorija. Pacientai gali matyti,
kas ir kada peržiūrėjo įrašus (32).
E. receptų srityje geriausių rezultatų pasiekė Estija (100 %), Kroatija (99 %) ir Švedija (97 %). Estijos
sveikatos informacinė sistema yra valstybei priklausanti informacinių sistemų duomenų bazė, kurioje su
sveikatos priežiūra susiję duomenys tvarkomi siekiant sudaryti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis,
užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir pacientų teises (33). Estijoje sukurta elektroninė sistema apjungė ne vien
tik sveikatos sektoriuje naudojamą informaciją, bet ir kitų (ekonomikos, socialinio, politinio, akademinio ir t.t.)
sektorių (30,34).
Apibendrinant galima teigti, kad ES šalyse yra nemažai e. sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos
galima orientuotis. Vienas iš pagrindinių e. sveikatos diegimą reglamentuojančių dokumentų buvo
paskelbtas2004 metais Europos komisijos: – „E. sveikata: sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Europos
gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“.

19
 3. ELEKTRONINĖ SVEIKATA LIETUVOJE: STRATEGIJA IR
PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS
3.1. Elektroninė sveikata Lietuvoje

E. sveikatos paslaugos (toliau – paslaugos) kuriamos gyventojams, pacientams, gydytojams ir

administratoriams. Nepaisant institucinių ir organizacinių barjerų paslaugos leistų saugiai bei patikimai pateikti
reikiamą išsamią sveikatos informaciją, – tokia e. sveikatos paslaugų plėtros strategijos vizija (35). E. sveikatos
paslaugos gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, užtikrina į gyventoją orientuotų
informacinių bei komunikacinių technologijų diegimo tęstinumą. Taip pat daug dėmesio skiriama gyventojų
informuotumui, stiprinamas jų noras rūpintis savo sveikata. E. sveikatos paslaugų plėtojimu siekiama efektyviau
naudoti turimus išteklius teikiant esamas ir kuriant naujas sveikatinimo paslaugas, paremtas moderniomis
informacinėmis technologijomis (35). Įgyvendinant e. sveikatos strateginius tikslus, buvo priimti reikiami
sprendimai, kuriant prioritetinius informacinių technologijų pritaikymo ir infrastruktūros elementus –
elektroninius paciento sveikatos įrašus; elektroninių receptų perdavimą; elektroninį sveikatos duomenų
perdavimą ligoninėms ir pirminės sveikatos priežiūros centrams, paslaugos užsakymus, atsakymus iš
laboratorijų, išrašus iš ligoninių, ligonio persiuntimą; skaitmeninio vaizdo gavimą ir susijusių paslaugų užsakymą
bei atsakymus; elektroninį receptų išrašymą ir metodinę pagalbą, pasirenkant vaistą; duomenų perdavimą (21).
Lietuva 2004 metais tapo pilnateisė Europos Sąjungos narė, nuo tada nacionalinės politikos kryptys tapo
kur kas labiau susietos su ES institucijų parengtomis rekomendacijomis ir jų keliamais bendrais valstybių narių
tikslais. Sveikatos politika buvo ta sritis, kuri vis labiau ir vis dažniau buvo integruota su e. sveikata ir naujai
rengiamomis sveikatos sistemos reformomis. Pastebima, kad e. sveikatos politika neišvengiamai susijusi su ES
vykdoma politika ir tokiu būdu turi didelę įtaką nacionalinei e. sveikatos plėtrai, nes ES bendrijos mastu siektina
sukurti tarpusavyje veikiančią ir pacientų mobilumą kuriančią sistemą.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir
užimtumui skatinti“, taip pat 2002 m. patvirtintą Europos Komisijos komunikatą „e-Europa 2005“ Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 patvirtino nacionalinę informacinės visuomenės
plėtros strategiją „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos patvirtinimo“. Šiuo dokumentu buvo
įtvirtintas ne tik Lietuvos ekonomikos funkcionavimas paremtas elektroninėmis ryšių sistemomis, bet tuo pačiu
ir būtinybė – stiprinti visuomenės sveikatą pasitelkiant informacines technologijas suteikiant galimybę rasti
lengvai prieinamą ir patikimą informaciją apie sveikatą.
Remiantis aukščiau paminėtomis informacinės visuomenės plėtros strategijos siūlomiems ekonominiams
– socialiniams pokyčiams įtvirtinti visuomenėje, buvo pradėta rengti ir bendrąją „Valstybės ilgalaikės raidos
strategija (iki 2015 metų)“, kurioje buvo išdėstyti teiginiai, jog Lietuvoje sveikatos priežiūros sistemos plėtojimas,
bei sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tobulinimas privalo atitikti PSO ir ES keliamiems reikalavimams ir plėtros
principams. Teigiama, kad nuo 2000 metų buvo siektina kuo efektyviau išnaudoti elektroninę informacinę erdvę

20
sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau tokiam informacijos perdavimo būdui užtikrinti buvo būtina sukurti
sklandžiai veikiančią, teisiškai reglamentuotą ir saugią informacinę erdvę. Galima teigti, kad vėlesniuose
Lietuvos Valstybės planuose ir įstatymų projektuose svarbią vietą užėmė ir atitinkamos pataisos buvo atliktos,
kurios padėjo užtikrinti:
• elektroninės informacijos saugumą;
• tinkamą e. sveikatos informacijos koordinavimą;
• informacijos perdavimo sistemų tobulinimą;
• bendrą visuomenės informacijos saugos kultūros kėlimą.
Remiantis Europos Sąjungos e. sveikatos veiksmų planuose numatytais tikslais – kiekviena valstybė narė
privalo turėti savo nacionalinį arba regioninį veiksmų planą, 2007 metais spalio 9 d. LR sveikatos apsaugos
ministras patvirtino Lietuvos e. sveikatos 2007–2015 metų plėtros strategija parengta įgyvendinant Lietuvos
sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. VIII-833. Šios
strategijos tikslas – subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir komunikacinių technologijų
galimybes, nacionalines bei pasaulines tendencijas, kad būtų užtikrinta e. sveikatos sistemos plėtra, tolygiai
gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tokiu būdu e. sveikatos plėtra buvo suplanuota 3 pagrindiniais
etapais (žr. 2 lentelę) kurie palaipsniui privalėjo integruoti e. sveikatos paslaugas į elektroninę informacinę erdvę,
ir pasiekti tam tikrus siektinus tikslus.

2 lentelė. Lietuvos e. sveikatos plėtros etapai pagal LR SAM e. sveikatos plėtros strategiją 2007-2015
metams
I plėtros etapas Sukurti ir įdiegti NESS branduolį;
2007 - 2010 m. Naudoti EMĮ sistemas;
Įdiegti e. recepto, laboratorinių ir kt. tyrimų informacijos apsikeitimo funkcijas
II plėtros etapas Išplėsti e. paslaugų kiekį;
2011 - 2013 m. Vykdyti tarptautinio suderinamumo vertinimą ir akreditavimą;
E. sveikatos funkcijas įdiegti nacionaliniu mastu;
III plėtros etapas E. sveikatos informacija naudoti visose sveikatos priežiūros įstaigose;
2014 - 2015 m. Galutinai įkurti archyvavimo sistemą;
E. sveikatos sistemą paruošti darbui ES.

2015 m. gegužės 26 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Elektroninės sveikatos paslaugų ir

bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos nuostatas (toliau – nuostatos), kuriomis nustatė, kad
asmens sveikatos priežiūros įstaigos, privalo dalyvauti E. sveikatos sistemos plėtros projektuose,
finansuojamuose iš Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinant
Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ priemones Nr. VP2-
3.1-IVPK-10-V „Elektroninės sveikatos paslaugos“ ir Nr. VP2-3.1-IVPK-11-V „Elektroninės sveikatos
paslaugos savivaldybėse“, užbaigiant šiuos projektus, bet ne vėliau kaip nuo 2015 m. lapkričio 2 d. duomenis,
susijusius su pacientų sveikata ir jos priežiūra, asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės tvarkyti elektroniniu

21
būdu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės vadovautis Elektroninės sveikatos paslaugų ir
bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (2).
Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistema (toliau - ESPBI
IS) privalo užtikrinti vieną prieigą šalies gyventojams ir sveikatos priežiūros specialistams prie e. sveikatos
paslaugų. ESPBI IS, kaip pagrindinė platforma, privalo apjungti įvairias e. sveikatos IS, laiku gauti klasifikatorių
duomenis (pvz., medicininių terminų, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų, ASPĮ
licencijavimo ir licencijų farmacinei veiklai išdavimo ir vaistinių preparatų informacijos teikimo). ESPBI IS
paslaugų teikimas apima:
• Pacientų atvykimo fakto į asmens sveikatos priežiūros įstaigą registracija
• Elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) tvarkymas, pranešimų siuntimas, apskaitos ir
statistinių duomenų teikimas
• Siuntimo išdavimas
• Skiepų kalendoriaus tvarkymas
• Vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso), kompensuojamosios medicinos
pagalbos priemonės skyrimo formavimas ir e. recepto sudarymas
• Vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ar kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių pagal e. receptą išdavimas
• Medicininių vaizdų duomenų įvedimas ir peržiūra
• Pacientų naudojimasis e. sveikatos paslaugomis e. sveikatos portale
Sveikatinimo įstaigose, kurios neturi savo IS, su sveikatinimo įstaiga susiję duomenys tvarkomi (įvedami
ir (ar) koreguojami sveikatinimo įstaigas identifikuojantys kontaktiniai duomenys, sveikatinimo įstaigos skyrių
sąrašai, sveikatinimo įstaigoje dirbančių specialistų, turinčių teisę naudotis ESPBI IS, sąrašai, atliekami kiti būtini
duomenų tvarkymo veiksmai) per e. sveikatos portalą (2).
Pacientas e. sveikatos portale turi teisę peržiūrėti savo, vaiko (įvaikio), globotinio ESI įrašus ir atsisiųsti su
savo ESI įrašais susijusiu medicininius vaizdus, peržiūrėti išduotus siuntimus, sudarytus e. receptus ir skiepų
kalendoriaus įrašus, pateikti savo komentarą apie atitinkamą ESI įrašą, išduotą siuntimą ar sudarytą e. receptą
arba pateikti su sveikata susijusius pastebėjimus bei pasirinkti, ar ši paciento įvesta informacija bus matoma tik
jam ar visiems prieigą prie paciento ESI turintiems asmenims (2)
Nuo 2015 m. naujo e. sveikatos strategijos dokumento nebuvo sukurta, tačiau buvo patvirtinta Lietuvos e.
sveikatos sistemos 2015–2025 metų plėtros programa. Siekiant programą įgyvendinti pagal prioritetinius
Lietuvos sveikatos programos aspektus ir tikslus, keliamus gyventojo (paciento) ir sveikatos priežiūros įstaigos
atžvilgiu, tolimesnei bendro naudojimo e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros, kuri yra
būtina programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, plėtrai keliami šie tikslai:
• suteikti vieningą ir patogią prieigą prie e. sveikatos paslaugų gyventojams
• Sudaryti sąlygas bendradarbiauti sveikatos priežiūros sektoriaus dalyviams

22
 • Mažinti e. sveikatos sprendimų įgyvendinimo ir eksploatavimo sąnaudas, įgyvendinimo
nesėkmės ir nesuderinamumo riziką
2017 m. buvo patvirtinta e . sveikatos sistemos 2017 - 2025 m. plėtros programa parengta siekiant
subalansuoti esamus ir naujai atsirandančius informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimo poreikius ir
galimybes bei jų pritaikymą sveikatos priežiūros srityje taip, kad būtų užtikrinta nuosekli Lietuvos e. sveikatos
sistemos plėtra, nuolat gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą (36). Plėtros programa
buvo iškelti tikslai, kurie apimtų šias e. sveikatos sistemos sritis:
• efektyvų ir tvarų e. sveikatos sistemos valdymą ir veikimą
• užtikrintų patogią elektroninę sveikatos priežiūros specialisto darbo vietą su elektronine
(bepopierine) sveikatos duomenų dokumentacija bei statistinės apskaitos dokumentacija
• užtikrintų e. sveikatos duomenų mainus
• Diegti e. sveikatos analitikos priemones, kurios leistų gerinti pacientų gydymo rezultatus,
sveikatos paslaugų kokybę, sveikatos specialistų darbo efektyvumą, skatintų biomedicininius
tyrimus bei racionaliau naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius
2018 metais kovo 29 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lietuvos e. sveikatos sistemos 2018 –
2025 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame buvo numatyti tolimesni tikslai:
• Užtikrinti efektyvų ir tvarų E. sveikatos sistemos valdymą ir veikimą.
• Užtikrinti ASPĮ lygmenį ir veiklos specifiką atitinkančią e. sveikatos sprendimais
besinaudojančiam sveikatos priežiūros specialistui patogią elektroninę sveikatos priežiūros
specialisto darbo vietą su elektronine (bepopierine) sveikatos duomenų dokumentacija bei
statistinės apskaitos dokumentacija.
• Plėtoti informacinių ir ryšių technologijų paslaugas, skirtas Privalomojo sveikatos draudimo
fondo (toliau – PSDF) valdymo ir vykdymo kokybei gerinti bei sveikatos sistemos subjektų,
teikiančių ir prižiūrinčių iš PSDF apmokamas paslaugas, bendradarbiavimui vystyti.
• Užtikrinti e. sveikatos duomenų mainus.
• Diegti e. sveikatos analitikos priemones, kurios leistų gerinti pacientų gydymo rezultatus,
sveikatos paslaugų kokybę, sveikatos specialistų darbo efektyvumą, skatintų biomedicininius
tyrimus bei racionaliau naudoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklius (37).
Institucinių dokumentų reglamentuojančių e. sveikatą daug, tačiau sveikatos sistemos informacinių
technologijų plėtra apibrėžta tik kaip ilgalaikė visuomenės informuotumo bei telekomunikacijų plėtros strategijos
bendroji dalis. E. sveikatos strategija pradedama įgyvendinti tik, kai buvo pastebėta, kad medicinos įstaigos
dokumentai, jų saugumo aspektai yra specifiniai, tokiu būdu atsiranda ypatingi reikalavimai pačiai informacinių
technologijų sistemai. Buvo suprasta, kad būtina pasiekti techninę ir teisinę pažangą e. sveikatos srityje (38).
2017 m. balandžio 26 d. Valstybės kontrolė pateikė Valstybinio audito ataskaitą „Elektroninės sveikatos
sistemos kūrimas“ kurioje išnagrinėjus audituojamu laikotarpiu galiojusius planavimo dokumentus nustatyta,

23
kad visi e. sveikatos sistemos diegimą ir siektinų rezultatų nustatantys dokumentai yra parengti ir patvirtinti,
tačiau ne visi tarpusavyje suderinti – nustatyti kriterijai turi skirtingas reikšmes (39).
Apibendrinant galima teigti, kad E. Sveikatos programos turėjo tikslą padėti plėtoti sveikatos priežiūros
sistemą, plėtojant paslaugų prieinamumą, kokybę ir efektyvumą, pasitelkiant informacines ir komunikacines
technologijas. E. Sveikatos sistema įgalina suteikti unikalias galimybes stiprinti informacijos, duomenų ir žinių
kaupimą ir panaudojimą sveikatos sistemoje. Išsamios ir patikimos informacijos egzistavimas yra sveikatos
priežiūros sistemos pagrindas priimant sprendimus. Pastebėta, kad Lietuva turi parengtą neblogą e-sveikatai
reikalingą teisinę bazę, o nacionalinės e. sveikatos strategijos kryptys yra susietos su PSO ir ES tikslais ir
vertybėmis.

3.2. E. sveikatos paslaugų diegimo poreikis sveikatos priežiūros įstaigose

Naujausios technologijos daug dažniau integruojamos į kasdieninį socialinį – ekonominį gyvenimą,

darydamos visuomenės gyvenimą kokybiškesnį. Informacinės technologijos sveikatos priežiūros srityje daug
dažniau padeda didinti kokybės reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. E. sveikatos
paslaugų valdymo sistemos per pastaruosius kelerius metus sukėlė perversmą sveikatos apsaugos sistemoje,
suteikdama daug naujų galimybių pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, ypač padėdama
piliečiams, kurių riboti finansiniai ištekliai (40).
Štaras (2011 m.), Richardson (2004 m.) savo darbuose teigia, kad teisiniai dokumentai, mokslinės
literatūros ir medicininės praktikos analizės patvirtina, sveikatos priežiūros sistemose pritaikius informacines
technologijas pagerėja pacientų priežiūra, greičiau pasikeičiama informacija, pritaikomos tikslesnės diagnozės
bei laiku paskiriamas reikiamas gydymas. Tokios priemonės padeda sumažinti teikiamų paslaugų patiriamus
kaštus taip efektyvindama gydymo įstaigų veiklą. (6,16).
Sveikatos priežiūros specialistai, teikdami pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, sukaupia labai daug
vertingos klinikinės paciento informacijos, gautos atlikus tyrimus ir pritaikius šiuolaikines diagnostikos
priemones ir metodus. E. sveikatos požiūriu svarbiausia yra klinikinė paciento informacija, jos integralumas ir
pasiekiamumas. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų iniciatyva kuriamos nuosavos informacinės e.
sveikatos sistemos, kurios yra integruojamos į bendrą SAM kuriamą branduolį (18). E. sveikatos paslaugų
įgyvendinimui reikalingas nuolatinis SPĮ personalo kvalifikacijos tobulinimas, žinių atnaujinimas ir įgūdžių
įtvirtinimas pagal tuometinius poreikius. Kad būtų užtikrintas sklandus e. sveikatos sistemos diegimas buvo
imtasi priemonių, siekiant nustatyti sveikatos srityje dirbančių specialistų turimas kompetencijas, darbui su e.
sveikata. (32).
Tyrimai rodo, kad socialiniai ir demografiniai netolygumai naudojantis e. sveikata tarp vartotojų, sukuria
netolygumus plėstis e. sveikatos paslaugoms. E. sveikatos paslaugų kokybė geresnė didesniuose miestuose, kur
geresnė interneto prieiga taip pat didesnes pajamas turi ir geresnį išsilavinimą turi gyventojai. E. sveikatos

24
paslaugos kokybiškiau veikia dideliuose miestuose, kokybiškesnė internetinė prieiga yra pasiekiama didesnių
pajamų, aukštesnio išsilavinimo, ir jaunesnių gyventojų grupei (43). Svarbiausias IT diegimo tikslas yra aukšta
sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, kuri yra kokybės valdymo SPĮ rezultatas, kurio turėtų siekti kiekviena SPĮ
ir kuris parodo, kaip įvykdyti uždaviniai, susiję su kokybės gerinimu, ir ar pacientas yra patenkintas. Mokslininkai
pabrėžia, kad svarbu į IT taikymą, valdant sveikatos priežiūros įstaigas, įtraukti suinteresuotas puses ir palaikyti
su jomis konstruktyviu bendradarbiavimu grįstus santykius. Svarbiausiomis suinteresuotomis pusėmis laikomos
– SPĮ vadovai ir darbuotojai (subjektai, kuriems IT yra priemonė valdymui/darbui efektyvinti; taip pat subjektai,
dalyvaujantys valdymo sprendimų priėmimo procese), pacientai (subjektai, besinaudojantys IT ir interneto
pagalba teikiamomis paslaugomis) ir IT tiekėjai (informacinių sistemų kūrėjai ir inžinieriai, pagal užsakymą
kuriantys e. produktus, atitinkančius SPĮ valdymo poreikius). Visos šios pusės turi bendradarbiauti – SPĮ
darbuotojai turi gilinti profesinius įgūdžius IT naudojimui, kad geriau patenkintų pacientų poreikius ir gebėtų
reaguoti į naujus darbinius iššūkius; vadovai turi gilintis į pacientų norus ir spręsti dėl IS tobulinimo galimybių,
tariantis su savo darbuotojais; o IT tiekėjai turi atnaujinti, tobulinti e. sveikatą, atsižvelgiant į SPĮ vadovų
reikalavimus ir kintančios aplinkos sąlygas (17,18,19).
Gydymo įstaigoms informacinės technologijos padeda valdyti: finansinę apskaitą, planuoti pacientų
srautus, vykdyti personalo apskaitą, tobulinti padalinių – skyrių veiklą. Taip pat suteikia galimybę vykdyti
komunikaciją, nuotolines konsultacijas su kitomis gydymo įstaigomis (6).
Tyrimai rodo, kad įdiegus informacines technologijas sveikatos priežiūros įstaigose numatytų rezultatų
įstaigų valdyme galima ir nepasiekti. Dažniausios priežastys pasitaiko dėl prasto bendravimo su sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais, darbo vietų neaprūpinimas kompiuterine įranga (46). Tyrimai
rodo, kad įdiegus IT ir e. sveikatos sistemas sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda teigiami pokyčiai susiję su
galimybė teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas ir didinti gydymo efektyvumą. Taip pat pastebėta
kad atsirado geresnės galimybės sparčiau keistis esama informacija apie paciento ligas, taikytus gydymo metodus
su kitomis gydymo įstaigomis, tokiu būdu sudaro palankesnes sąlygas efektyviau administruoti sveikatos
priežiūros įstaigas. (3, 47).
Štaras (2011 m.) teigia, kad valdant ir administruojant SPĮ didelę įtaką turi e. sveikatos turima informacija
apie atliktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pastebima, kad naujausiose e. sveikatos sistemose
surenkama daug kokybiškesnės informacijos apie paciento sveikatos istoriją, taip pat daugiau informacijos gali
perteikti įstaigų administratoriams, kurie gali panaudoti šią informaciją rengiant statistines ataskaitas, efektyviau
valdyti resursus ir valdyti paslaugų apmokėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigos turi ypač atkreipti dėmesį į e.
sveikatos sistemų plėtrą tam skirdamos investicijas. (6).
Siekiant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą padaryti efektyvesnę, sutrumpinti pacientų laukimo laiką, eiles,
turi būti diegiamos sveikatos priežiūros įstaigų kompleksinio išteklių ir pacientų srautų valdymo priemonės,
padedančios gerinti planavimo kokybę, įstaigos veiklos ir darbo procesų valdymą ir koordinavimą. Dauguma

25
sveikatos priežiūros administratorių ir sveikatos vadybininkai žino, kad pokyčiai, diegiant e. sveikatos sistemas,
gali užtrukti (48).
Apibendrinant galima teigti, kad mokslininkams ir sveikatos priežiūros specialistams e. sveikata suteikia
geresnes galimybes bendrauti gydytojui ir pacientui, tokiu būdu padeda mažinti medicininių klaidų atsiradimą,
užtikrina kokybiškesnių paslaugų teikimą. Informacinių sistemų sprendimai suteikia plačias galimybes tobulinti
sudėtingų struktūrų valdymą, taupyti pacientų ir personalo darbo laiką, tobulinti visų lygių administravimą,
supaprastinti ir optimizuoti buhalterinę apskaitą. Svarbiausias IT diegimo tikslas yra aukšta sveikatos priežiūros
paslaugų kokybė, kuri yra kokybės valdymo SPĮ rezultatas.

26
 4. TYRIMO METODIKA

Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines
funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos panaudojimo galimybes buvo pasirinktas kiekybinio tyrimo
metodas. 2019 m. laikotarpiu buvo atliekamas kiekybinis tyrimas (anoniminė apklausa) stacionarinėse asmens
sveikatos priežiūros įstaigose.
Tyrimo instrumentas. Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketos apklausos metodas. Šis tyrimo
metodas siekia atspindėti populiacijos nuomonę ir suteikia galimybę sužinoti įvertinti stacionarinių asmens
sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos panaudojimo
galimybes. Anketa buvo sudaroma atsižvelgiant į kitų mokslininkų pateiktus tyrimus, kurie nagrinėjo e. sveikatos
paslaugas (47,49,50). Tiriamųjų apklausai buvo panaudota autoriaus sudaryta 11 klausimų anketa (1 priedas).
Anketos klausimai buvo suskirstyti į grupes: socialinę - demografinę charakteristiką (nuo 1 iki 4 klausimo),
informuotumą apie e. sveikatos paslaugas, e. sveikatos paslaugų naudojimą gydymo įstaigose, apie pokyčius
įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose.
Pradžioje buvo pateikti klausimai apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialinius ir
demografinius veiksnius. Vertinant tai, kad nuo demografinių duomenų priklauso individo suvokimas ir elgsena,
todėl šios dalies tikslas buvo išsiaiškinti, kaip demografiniai duomenys įtakoja administracines funkcijas
vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes. Kiti klausimai, skirti ir palyginti
asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e.
sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes, tokiu būdu buvo klausiama kokios e. sveikatos paslaugos
teikiamos gydymo įstaigose, kokie teigiami pokyčiai įvyko įdiegus e. sveikatą, taip pat palyginti rajoninių ir
regioninių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes.
Tiriamieji ir vertinimo kriterijai: Respondentų atsakymų grupavimas buvo susietas su socialiniais
veiksniais. Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentų atsakymai pagal išsilavinimą buvo suskirstyti
į 2 grupes: 1 grupė – turintys aukštąjį išsilavinimą, 2 grupė – visi kiti. Pagal amžių respondentai buvo suskirstyti
į dvi grupes: 1 grupė – 55 m. ir mažiau, 2 grupė – 56 m. ir daugiau. Pagal užimamas pareigas respondentai buvo
suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė – aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai, 2 grupė – slaugos administratoriai ir
vyr. slaugytojos, 3 grupė – administracijos darbuotojai.
Tiriamasis kontingentas. Buvo apklausiama Kretingos, Gargždų, Šilutės Šilalės, Plungės, Telšių
esančių stacionarinę veiklą vykdančių ligoninių administracines funkcijas atliekantys darbuotojai (įstaigų
vadovai, vadovų pavaduotojai, medicininę veiklą vykdantys padalinių vadovai, vyr. slaugytojos, IT specialistai,
finansininkai, medicinos auditoriai). Išviso šiose 6 ligoninėse dirbo vidutiniškai 1800 darbuotojai, iš jų
vidutiniškai 30 darbuotojų, kurie atliko administracines funkcijas. Vykdant tyrimą numatytose ligoninėse išviso
buvo 180 darbuotojų, kurie atliko administracines funkcijas.

27
 Tyrimo imtis. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis statistinio paketo Epi Info 7 imties skaičiavimo
programa STATCALC. Tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 95,0 proc. pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc.
paklaidos tikimybe (p). Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta, remiantis realiu imties tūrio poreikiu ir finansinėmis
galimybėmis. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus reprezentatyvi
imtis - 123 administracines funkcijas atliekančių darbuotojų.
Tyrimo organizavimas. 2019 m. liepos mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio tikslas –
išsiaiškinti, ar anketoje pateikti klausimai yra aiškūs bei suprantami Bandymo metu buvo apklausiami 20
respondentų. Atsižvelgiant į išsakytą specialistų nuomonę, neaiškiai pateikti klausimai buvo sukonkretinti ir
papildyti. Pagrindinis tyrimas buvo atliktas 2019 m. spalio mėn. Dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, todėl
tyrimo dalyviai turėjo teisę atsisakyti dalyvauti šioje apklausoje. Taip pat dalis respondentų nesutiko pildyti
anketas iki pabaigos. Išviso buvo išdalinta 180 anketų. Pasirinkta į analizę įtraukti tas anketas, kuriose yra
užpildyta ne mažiau nei 80,0 proc. klausimų, į analizę buvo įtraukta 171 anketų, atsako dažnis – 95,0 proc. Prieš
dalyvaujant tyrime, tyrimo dalyviai supažindinti su tyrimo tema, tikslu bei užtikrintas jų anonimiškumas. Tyrimo
metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir panaudoti tik mokslo tikslais. Respondentams dėl didelio darbo
krūvio anketų pildymui buvo suteikiama daugiau laiko – anketas buvo galima gražinti per dvi savaites laiko nuo
išdalinimo datos.
Duomenų analizės planas ir metodai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistiniu
duomenų analizės paketu. Respondentų atsakymų pasiskirstymas buvo išreikštas procentine išraiška, o sąsajų
buvo ieškoma taikant Chi kvadrato (χ2) kriterijų, z kriterijų, Mann - Whitney U testą ir Spearman'o koreliacijos
koeficientą. Sąsajos buvo laikomos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05.

28
 5. REZULTATAI
5.1. Respondentų charakteristika

5.1.1 lentelėje pateiktas pacientų pasiskirstymas pagal pagrindinius socialinius ir demografinius veiksnius.
Didžioji apklaustųjų darbuotojų dalis įstaigose – moterys (88,3 proc.). Didžioji dalis (66,1 proc.) tyrime
dalyvavusių darbuotojų nurodė, kad dirba rajoninėje ligoninėje. Respondentų amžiaus vidurkis – 53,1 m.,
jauniausias respondento amžius 25 metai, vyriausias respondento amžius 81 metai (standartinis nuokrypis
10,112). Pagal amžių pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – 55 m. ir jaunesni (toliau – jaunesni), 2
grupė – 56 m. ir vyresni (toliau – vyresni). Puse respondentų (50,3 proc.) nurodė, kad yra įgiję aukštąjį
universitetinį išsilavinimą. Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo, respondentai pagal išsilavinimą buvo
suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė - įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (50,3 proc.), 2 grupė – visi kiti (49,7
proc.). Pagal užimamas pareigas respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė – aukščiausio lygio vadovai ir
skyrių vedėjai (36,3 proc.), 2 grupė – slaugos administratorės ir vyresniosios slaugytojos (45,0), 3 grupė –
administracijos darbuotojai (18,7 proc.).

5.1.1 lentelė. Respondentų socialinė demografinė charakteristika

Charakteristika N Proc.
Vyras 20 11,7
Lytis
Moteris 151 88,3
≤ kaip 55 m. 96 56,1
Amžius
≥ kaip 56 m. 75 43,9
Rajoninė ligoninė 113 66,1
Darbo vieta
Regioninė ligoninė 58 33,9
Vidurinis 0 0
Specialusis vidurinis 17 9.9
Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla) 54 31.6
Išsilavinimas Aukštasis koleginis 13 7,6
Nebaigtas aukštasis 1 0,6
Aukštasis universitetinis (universitetas, akademija, 86 50,3
institutas)
Aukščiausio lygio vadovas (-ė) (vyr. gydytojas, 10 5,8
direktorius, pavaduotojas)
Skyrių vedėjas (-a) 52 30,4
Užimamos Vyr. slaugytoja (-as) 72 42,1
pareigos Slaugos administratorė (-ius) 5 2,9
Medicinos auditorius (-ė) 5 2,9
Finansininkas (-ė) (buhalteris, ekonomistas) 14 8,2
Medicinos statistikas (-ė) 13 7,6

Dažniausiai respondentai savo kompiuterinį raštingumą vertina gerai (35,1 proc.) arba vidutiniškai (31,6
proc.). Savo įgūdžius darbo metu naudotis e. sveikatos sistema (40,9 proc.) dažniausiai vertino gerai (5.1.1 pav.).

29
 Silpnai 6,0
5,3

Pakankamai 12,3
11,1

Vidutiniškai 25,7
31,6

Gerai 40,9
35,1

Puikiai 14,6
17,0

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Proc.

Įgūdių vertinimas darbo metu naudotis e. sveikatos sistema

Kompiuterinis raštingumas

5.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal savo kompiuterinio raštingumo ir įgūdžių darbo metu
naudotis e. sveikatos sistema vertinimą (proc.)

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų sudarė
moterys – 88,3 proc. Pagal darbo vietą regioninių ligoninių respondentai sudarė 66,1 proc. Jauniausio
respondento amžius 25 metai, vyriausio respondento amžius 81 metai, amžiaus vidurkis sudarė 53,1 metus.
Aukštajį išsilavinimą turintys respondentai sudarė 50,3 proc. Didžiąją dalį respondentų pagal užimamas
pareigas sudarė vyr. slaugytojos. Dažniausiai savo kompiuterinį raštingumą ir įgūdžius respondentai vertino
gerai.

5.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių

specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo
įstaigose

Tyrimo metu respondentai pateikė atsakymus apie e. sveikatos paslaugų teikimą savo darbovietėse. 5.2.1
lentelėje pateikti tyrime dalyvavusių darbuotojų duomenys rodo, kad 82,5 proc. įstaigose tvarkoma medicininė
informacija apie paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą (gydymo išrašas, anamnezė ir kt.), 50,9 proc.
elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuotis, atlikti tyrimus, gydytis į kitą gydymo
įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus, 89,5 proc. elektroniniu būdu peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai
(radiologiniai ir/ar instrumentinių tyrimų rezultatai), 59,1 proc. elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai
ir gaunami rezultatai, 93,6 proc. elektroniniu būdu pildomas nedarbingumo pažymėjimas, 86,6 proc. teikiamos

30
e. recepto paslaugos, 84,8 proc. išrašomas e. mirties liudijimas, 42,7 proc. pacientai gauna priminimą apie vizitą
pas gydytoją SMS žinute ar el. paštu, 70,2 proc. teikiama išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu,
52 proc. respondentų teigia, kad yra įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema. Tyrimo metu nustatyta, kad
telemedicinos paslaugos 32,7 proc. nėra teikiamos ir elektroniniu būdu nestebima nėštumo eiga 37,4 proc.

5.2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal e. sveikatos paslaugų teikimą asmens sveikatos priežiūros
įstaigose
Teikiamos
Taip Kartais Ne Nežinau
E. sveikatos paslaugos
N Proc. N Pro N Pro N Proc
c. c. .
Tvarkoma medicininė informacija
apie paciento stacionarinį ir/ar
141 82,5 16 9,4 11 6,4 3 1,8
ambulatorinį gydymą (gydymo
išrašas, anamnezė ir kt.)
Elektroniniu būdu pildomas ir
išsiunčiamas paciento siuntimas
konsultuoti, atlikti tyrimus, 87 50,9 37 21,6 35 20,5 12 7,0
gydytis į kitą gydymo įstaigą ar
pas savo įstaigos specialistus
Elektroniniu būdu peržiūrimi
skaitmeniniai vaizdai
153 89,5 8 4,7 9 5,3 1 0,6
(radiologiniai ir/ar instrumentinių
tyrimų rezultatai)
Elektroniniu būdu užsakomi
laboratorijos tyrimai ir gaunami 101 59,1 7 4,1 50 29,2 13 7,6
rezultatai
Elektroniniu būdu
39 22,8 8 4,7 64 37,4 60 35,1
stebima/sekama nėštumo eiga
Elektroniniu būdu pildomas
160 93,6 3 1,8 4 2,3 4 2,3
nedarbingumo pažymėjimas
E. recepto paslaugos 148 86,5 16 9,4 5 2,9 2 1,2
E. mirties liudijimo išrašymas 145 84,8 6 3,5 11 6,4 9 5,3
Telemedicinos paslaugos
(tiesioginiu vaizdo ir garso ryšiu 37 21,6 27 15,8 56 32,7 51 29,8
konsultuotis su kitais specialistais)
Pacientas gauna priminimą apie
vizitą pas gydytoją SMS žinute ar 73 42,7 14 8,2 39 22,8 45 26,3
el. paštu
Išankstinė pacientų registracija
120 70,2 9 5,3 27 15,8 15 8,8
pas gydytoją internetu
Įdiegta pacientų eilių reguliavimo
89 52,0 14 8,2 30 17,5 38 22,2
sistema

31
 Siekiant įvertinti skirtingą išsilavinimą turinčių respondentų nuomonę kokios e. sveikatos paslaugos yra
teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paaiškėjo, jog aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai geriau
žinojo kokios e. sveikatos paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (pav.5.2.1).

Įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema 69,4

70,9

Išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu 40,0

45,3 *
Pacientas gauna priminimą apie vizitą pas gydytoją SMS 41,3
žinute ar el. paštu 43,8
Telemedicinos paslaugos (tiesioginiu vaizdo ir garso 21,2
ryšiu konsultuotis su kitais specialistais) 22,1

E. mirties liudijimo išrašymas 81,2

88,4

E. recepto paslaugos 85,9

87,2

Elektroniniu būdu pildomas nedarbingumo pažymėjimas 92,9

94,2
Elektroniniu būdu stebima/sekama nėštumo eiga 20,0
25,6
Elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai ir 54,1
gaunami rezultatai 64,0
Elektroniniu būdu peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai 87,1
(radiologiniai ir/ar instrumentinių tyrimų rezultatai) 91,9
Elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento
siuntimas konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą 47,1
gydymo įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus
54,7
Tvarkoma medicininė informacija apie paciento 75,3
stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą (gydymo išrašas,
anamnezė ir kt.)
89,5 *

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Proc.

Visi kiti Aukštajį išsilavinimą turintys

* - p<0,05 lyginant su neturinčiais aukštojo išsilavinimo respondentais

5.2.1 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugų teikimą asmens sveikatos priežiūros
įstaigose pagal išsilavinimą (proc.)

Atsižvelgiant į išsilavinimą, aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai (45,3 proc.) statistiškai reikšmingai
dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigose yra įdiegta išankstinė pacientų registracijos pas gydytoją internetu
sistema, lyginant su kitą išsilavinimą turinčiais specialistais (40,0 proc.) (p<0,05). Taip pat aukštąjį išsilavinimą

32
turintys specialistai (89,5 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigoje tvarkoma
medicininė informacija apie paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą, lyginant su kitą išsilavinimą
turinčiais specialistais (75,3 proc.) (p<0,05). Lyginant e. sveikatos paslaugų teikimą asmens sveikatos priežiūros
įstaigose pagal amžių ir lytį, gauti rezultatai nesiskyrė (p>0,05).
Siekiant įvertinti respondentų nuomonę apie teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą sveikatos priežiūros
įstaigose, buvo vertinamos pagrindinės įstaigų administravimo sritys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrime
dalyvavę specialistai sutinka su teigiamais pokyčiais, kurie įvyko įdiegus e. sveikatą įstaigoje (5.2.2 lentelė). 46,8
proc. respondentų sutinka, kad įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padidėjo prieinamumas
prie paciento asmens sveikatos istorijos, 47,4 proc. respondentų sutinka, kad pagreitėjo medicininės informacijos
gavimas ir perdavimas įdiegus e. sveikatą. Taip pat 45,6 proc. respondentų sutinka, kad lengviau valdyti pacientų
eiles įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau 40,9 proc. specialistų nesutinka, kad įdiegus
e. sveikatą gydymo įstaigoje sutrumpėjo gydytojų darbo laikas peržiūrint bei pildant paciento medicininius
dokumentus. Taip pat 21,1 proc. respondentų nesutinka, kad įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigoje sumažėjo
nepagrįstų paciento neatvykimų planinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

5.2.2 lentelė. Respondentų nuomonė apie teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos
priežiūros įstaigoje
Sutinku Iš dalies Nesutinku Nežinau
Pokyčiai sutinku
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Padidėjo prieinamumas prie
paciento asmens sveikatos istorijos
(gydytos ligos, vartojami
80 46,8 60 35,1 20 11,7 11 6,4
medikamentai, atlikti
tyrimai/intervencijos, gydymosi
epizodai ir kt.)
Pagreitėjo medicininės informacijos
81 47,4 67 39,2 13 7,6 10 5,8
gavimas ir perdavimas
Lengviau diagnozuoti ligas ir
48 28,1 59 34,5 30 17,5 34 19,9
negalavimus
Lengviau valdyti planines
59 34,5 47 27,5 18 10,5 47 27,5
hospitalizacijas
Lengviau valdyti planines operacijas
63 36,8 41 24,0 19 11,1 48 28,1
ir/ar kitas intervencijas, procedūras
Lengviau valdyti pacientų eilės 78 45,6 46 26,9 18 10,5 29 17,0
Efektyviau išnaudojama brangi
53 31,0 47 27,5 17 9,9 54 31,6
medicininė įranga
Mažinamas perteklinių tyrimų
50 29,2 40 23,4 34 19,9 47 27,5
darymo skaičius
Sutrumpėjo laboratorijos
darbuotojo darbo laikas priimant,
58 33,9 38 22,2 24 14,0 51 29,8
registruojant siuntimus bei
pateikiant rezultatus

33
 Sutrumpėjo registratūros
darbuotojo laikas paciento 60 35,1 50 29,2 40 23,4 21 12,3
registravimui
Sutrumpėjo gydytojo darbo laikas
peržiūrint bei pildant paciento 39 22,8 42 24,6 70 40,9 20 11,7
medicininius dokumentus
Sutrumpėjo administracinio darbo
laikas tvarkant ir klasifikuojant
55 32,2 56 32,7 23 13,5 37 21,6
administracinius, statistinius ir
klinikinius duomenis
Greičiau ir efektyviau
administracinis personalas rengia ir 69 40,4 51 29,8 11 6,4 40 23,4
(ar) analizuoja ataskaitas
Mažiau naudojama popierinių
59 34,5 54 31,6 48 28,1 10 5,8
blankų, bei spausdinimo medžiagų
Sumažėjo nepagrįstų paciento
neatvykimų planinėms asmens
35 20,5 49 28,7 36 21,1 51 29,8
sveikatos priežiūros paslaugoms
gauti
Lengviau planuoti gydytojų darbo
64 37,4 44 25,7 21 12,3 42 24,6
laiką
Lengviau planuoti sveikatos
51 29,8 41 24,0 12 7,0 67 39,2
priežiūros įstaigos finansinę veiklą
Lengviau įvertinti medikų darbą 61 35,7 52 30,4 12 7,0 46 26,6

Respondentų nuomonė apie pokyčius įdiegus e. sveikata įstaigoje statistiškai reikšmingai priklausė nuo
išsilavinimo (p<0,05) (5.2.2 pav.). Turintys aukštąjį išsilavinimą tiriamieji geriau nei turintys kitą išsilavinimą
nurodė, kad jų gydymo įstaigoje padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos istorijos (gydytos ligos,
vartojami medikamentai, atlikti tyrimai/intervencijos, gydymosi epizodai ir kt.) (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą
turintys specialistai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigose sutrumpėjo registratūros
darbuotojo laikas paciento registravimui lyginant su kitą išsilavinimą turinčiais specialistais. Taip pat aukštąjį
išsilavinimą turintys specialistai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigoje greičiau ir
efektyviau administracinis personalas rengia ir (ar) analizuoja ataskaitas, lyginant su kitą išsilavinimą turinčiais
specialistais (p<0,05).
Atsižvelgiant į amžių, jaunesni nei 55 ir mažiau metų turintys specialistai (32,3 proc.) statistiškai
reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigoje lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus įdiegus e.
sveikatą, lyginant su vyresniais nei 56 ir daugiau metų turinčiais respondentais (22,7 proc.) (p<0,05). Taip pat
tiriamieji jaunesni nei 55 ir mažiau metų turintys specialistai (35,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė,
kad jų gydymo įstaigoje efektyviau išnaudojama brangi medicininė įranga, įdiegus e. sveikatą, lyginant su
vyresniais nei 56 ir daugiau turinčiais metų specialistais (25,3 proc.) (p<0,05). Lyginant, kokie yra teigiami
pokyčiai įdiegus e. sveikatą, jaunesni nei 55 ir mažiau metų turintys respondentai (42,7 proc.) statistiškai
reikšmingai dažniau nurodė, kad sutrumpėjo registratūros darbuotojų laikas paciento registravimui, lyginant su
vyresniais nei 56 ir daugiau metų turinčiais specialistais (25,3 proc.) (p<0,05). Tiriamieji jaunesni nei 55 ir mažiau

34
metų turintys specialistai ( 35,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e. sveikatą mažiau
naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo medžiagų, lyginant su vyresniais nei 56 ir daugiau metų turinčiais
respondentais (33,3 proc.) (p<0,05). Lyginant teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos
priežiūros įstaigose pagal lytį, gauti rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Lengviau įvertinti medikų darbą 28,2

43,0
Lengviau planuoti sveikatos priežiūros įstaigos finansinę 25,9
veiklą 33,7
Lengviau planuoti gydytojų darbo laiką 32,9
41,9
Sumažėjo nepagrįstų paciento neatvykimų planinėms 17,6
asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti 23,3
Mažiau naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo 24,7
medžiagų 44,2
Greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir 30,6
(ar) analizuoja ataskaitas 50,0 *
Sutrumpėjo administracinio darbo laikas tvarkant 23,5
administracinius, statistinius ir klinikinius duomenis 40,7
Sutrumpėjo gydytojo darbo laikas peržiūrint bei pildant 18,8
paciento medicininius dokumentus 26,7
Sutrumpėjo registratūros darbuotojo laikas paciento 28,2
registravimui 41,9 *
Sutrumpėjo laboratorijos darbuotojo darbo laikas priimant, 25,9
registruojant siuntimus bei pateikiant rezultatus 41,9
Mažinamas perteklinių tyrimų darymo skaičius 24,7
33,7
Efektyviau išnaudojama brangi medicininė įranga 29,4
32,6
Lengviau valdyti pacientų eilės 43,5
47,7
Lengviau valdyti planines operacijas ir/ar kitas 32,9
intervencijas, procedūras 40,7
Lengviau valdyti planines hospitalizacijas 31,8
37,2
Lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus
28,2
27,9 *
Pagreitėjo medicininės informacijos gavimas ir 38,8
perdavimas 55,8
Padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos 36,5
istorijos 57 ,0*
0 10 20 30 40 50 60
Proc.

Visi kiti Aukštąjį išsilavinimą turintys

* - p<0.05, lyginant su neturinčiais aukštojo išsilavinimo respondentais

5.2.2 pav. Respondentų nuomonė apie teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos
priežiūros įstaigose pagal išsilavinimą (proc.)

35
 Analizuojant respondentų nuomonę apie teikiamas e. sveikatos paslaugas tik apie pusė iš dalies sutiko,
kad yra patenkinti e. sveikatos paslaugų teikimu ir yra patenkinti savo informuotumo apie e. sveikatos paslaugas
(5.2.3 pav.). Tik apie du ketvirtadalius respondentų sutinka arba iš dalies sutinka, kad e. sveikatos paslaugos
gerina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir mano, kad e. sveikatos paslaugos sparčiai vystosi. 26,9 proc.
respondentų nesutinka, kad e. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, 32,2 proc.
specialistų nežino, kad Lietuvoje yra platus e. sveikatos paslaugų spektras.

Esu patenkintas/-a e. sveikatos paslaugų teikimu 17,5 51,5 25,1 5,8

Lietuvoje e. sveikatos paslaugos sparčiai vystosi 30,4 39,2 10,5 19,9

Lietuvoje yra platus e. sveikatos paslaugų spektras 23,4 31,6 12,9 32,2

E. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros

paslaugų išlaidas 22,2 24,6 26,9 26,3

E. sveikatos paslaugos gerina sveikatos priežiūros

paslaugų kokybę 34,5 35,1 18,7 11,7

Esu pakankamai informuotas apie informacinių

technologijų naudojimo galimybes gydymo įstaigoje 43,9 42,7 11,12,3

Esu patenkintas savo informuotumu apie e. sveikatos

paslaugas 33,9 50,9 9,9 5,3

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Proc.
Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku Nežinau

5.2.3 pav. Respondentų nuomonė apie teikiamas e. sveikatos paslaugas asmens sveikatos priežiūros
įstaigose (proc.)

Lyginant kokie yra teigiami pokyčiai įdiegus e. sveikatą pagal pareigas, slaugos administratoriai ir vyr.
slaugytojos (36,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus,
lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais (25,8 proc.) ir administracijos darbuotojais (12,5 proc.)
(p<0,05). Taip pat slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos (55,8 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė,
kad įdiegus e. sveikatą lengviau valdyti pacientų eiles, lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais

36
(43,5 proc.) ir administracijos darbuotojais (25,0 proc.) (p<0,05). Slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos
(37,7 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e .sveikatą efektyviau išnaudojama brangi
medicininė įranga, lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais (30,6 proc.) ir administracijos
darbuotojais (15,6 proc.) (p<0,05). Analizuojant respondentų nuomonę apie teigiamus pokyčius įdiegus e.
sveikatą, slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos (39,0 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad
sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas paciento registravimui, lyginant su aukščiausio lygio vadovais
ir skyrių vedėjais (33,9 proc.) ir administracijos darbuotojais (28,1 proc.) (p<0,05).
Analizuojant respondentų nuomonę, kurios metu buvo klausiama, ar sutinka su pateiktais teiginiais,
atsakymai buvo lyginami, pagal amžių, rezultatai parodė, kad respondentai kurių amžius jaunesnis nei 55 ir
mažiau metų, statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su pateiktais teiginiais (p<0,05) (5.2.4 pav.). Lyginant
teiginius pagal amžių, respondentai, kurių amžius jaunesnis nei 55 ir mažiau metai, statistiškai reikšmingai
dažniau teigė, kad Lietuvoje e. sveikatos paslaugos sparčiai vystosi (33.3 proc.) (p<0.05), lyginant su
respondentais, kurie buvo vyresni nei 56 ir daugiau metai (26,7 proc.). Respondentai kurių amžius jaunesnis nei
55 ir mažiau metai taip pat statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad Lietuvoje yra platus e. sveikatos paslaugų
spektras (33,3 proc.) (p<0,05), lyginant su vyresniais nei 56 ir daugiau metų turinčiais respondentais (10,7 proc).
Respondentai, kurių amžius 55 ir mažiau metai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad e. sveikatos paslaugos
mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas (32,3 proc.) (p<0,05), lyginant su vyresniais nei 56 ir daugiau
metus turinčiais respondentais (9,3 proc.). Lyginant respondentų nuomonę, pagal lytį ir išsilavinimą, gauti
rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Esu patenkintas e. sveikatos paslaugų teikimu 12,0

21,9

Lietuvoje e. sveikatos paslaugos sparčiai vystosi 26,7

33,3 *

Lietuvoje yra platus e. sveikatos paslaugų spektras 10,7

33,3 *
E. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros paslaugų 9,3
išlaidas 32,3 *
E. sveikatos paslaugos gerina sveikatos priežiūros paslaugų 28,0
kokybę 39,6
Esu pakankamai informuotas apie informacinių 36,0
technologijų naudojimo galimybes gydymo įstaigoje 50,0
Esu patenkintas savo informuotumu apie e. sveikatos 29,3
paslaugas 37,5

0 10 20 30 40 50 60
Proc.
56 ir daugiau metai 55 ir mažiau metai

* - p<0,05 lyginant su vyresnei nei 56 respondentais

5.2.4 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas (proc.)

37
 Lyginant, pagal lytį respondentų nuomonę, apie svarbiausias e. sveikatos paslaugas pacientams, rezultatai
parodė, kad moterys statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad gauti elektroninį receptą yra labai svarbi e.
paslauga (70,9 proc.) (p<0,05), lyginant su vyrais (45,0 proc.). Taip pat moterys statistiškai reikšmingai dažniau
nurodė, kad gauti priminimus apie būsimą vizitą pas gydytoją ir/ar planinei hospitalizacijai yra labai svarbi e.
paslauga (64,2 proc.) (p<0,05), lyginant su vyrais. (55,0proc.). Lyginant respondentų nuomonę, pagal amžių ir
išsilavinimą, gauti rezultatai statistiškai nesiskyrė (p>0,05).

Gauti elektroninį nedarbingumo lapelį 79,5

65,0

Gauti elektroninį receptą 70,9 *

45,0

Galimybė pacientui konsultuotis su gydytoju 37,1

nuotoliniu būdu (elektroniniu būdu) 20,0

Gauti informaciją apie gydymo eigą ir/ar tyrimų 58,3

rezultatus 65,0

Gauti priminimus apie būsimą vizitą pas gydytoją 64,2 *

ir/ar planinei hospitalizacijai 55,0

Užsiregistruoti pas gydytoją elektroniniu būdu 57,6

40,0

0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0
Proc.
Moteris Vyras

* - p<0,05 lyginant su vyrais

5.3.4. pav. Respondentų nuomonė apie svarbiausias e. sveikatos paslaugas pacientams, lyginant pagal
lytį (proc.)

Paklausus respondentų nuomonės kokios e. sveikatos paslaugos svarbiausios pacientams, respondentai

galėjo pasirinkti atsakymą 10 balų skalėje. Tolimesnėje analizėje, siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo,
galimi atsakymo variantai buvo suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – svarbu (nuo 6 iki 10 balų), 2 grupė – nesvarbu
(nuo 1 iki 5 balų). Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentų nuomone, visos išvardintos e. sveikatos paslaugos
yra svarbios pacientams (5.2.5 pav.).

38
 Gauti elektroninį nedarbingumo lapelį 93,0 7,0

Gauti elektroninį receptą 91,2 8,8

Galimybė pacientui konsultuotis su gydytoju

nuotoliniu būdu 71,9 28,1

Gauti informaciją apie gydymo eigą ir/ar tyrimų

rezultatus 90,1 9,9

Gauti priminimus apie būsimą vizitą pas gydytoją

ir/ar planinei hospitalizacijai 91,2 8,8

Užsiregistruoti pas gydytoją elektroniniu būdu 86,5 13,5

0 20 40 60 80 100
Proc.
Svarbu Nesvarbu

5.2.5 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugų svarbą pacientams (proc.)

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tirtose gydymo įstaigose teikiamos įvairios e. sveikatos
paslaugos. Dauguma respondentų nurodė, kad jų gydymo įstaigose el. būdu tvarkoma medicininė informacija apie
paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą, išrašomas e. receptas, peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai, pildomas
nedarbingumo pažymėjimas, mirties liudijimas, vykdoma išankstinė pacientų registracija internetu. Apie puse
respondentų teigė, kad jų darbovietėse yra pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuosi į kitas gydymo
įstaigas, užsakomi ir gaunami laboratorijos tyrimai ir jų rezultatai, įdiegta pacientų eilių registravimo sistema bei
pacientas gauna priminimą apie vizitą pas gydytoją SMS žinute ar el. paštu. Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikros
e. sveikatos paslaugos retai taikomos gydymo įstaigose: telemedicinos paslaugos ir nėštumo eigos sekimas.
Respondentų nuomone, įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose atsirado teigiamų pokyčių t.y. padidėjo
prieinamumas prie paciento asmens sveikatos istorijos, pagreitėjo medicininės informacijos gavimas, gydymo
įstaigoms tapo lengviau valdyti pacientų eiles. Tačiau paaiškėjo, kad įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigoje
nesutrumpėjo gydytojų darbo laikas peržiūrint bei pildant medicininius dokumentus.
Dažniausiai tyrime dalyvavę specialistai teigė, kad yra patenkinti ar iš dalies patenkinti savo informuotumu
apie e. sveikatos paslaugas ir informacinių technologijų naudojimo galimybes ugdymo įstaigoje bei e. sveikatos
paslaugų teikimu, tačiau tik mažiau nei pusė respondentų sutiko ar iš dalies sutiko, kad e. sveikatos paslaugos mažina
sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Dauguma respondentų nurodė, kad visos e. sveikatos, kurios teikiamos
Lietuvoje yra svarbios pacientams.
Aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai statistiškai reikšmingai dažniau žinojo kokios e. sveikatos paslaugos
teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą turintys bei jaunesni nei 55 metų

39
amžiaus specialistai dažniau pastebėjo teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose (p<0,05). Moterys
statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai nurodė, kad svarbiausios e. sveikatos paslaugos pacientams yra gauti
elektorinį receptą ir priminimus apie būsimą vizitą pas gydytoją ar planinei hospitalizacijai (p<0,05).

5.3. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skirtingas administracines

funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir jų
panaudojimo

Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai (58,1 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų
gydymo įstaigose yra įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema, lyginant su slaugos administratoriais ir vyr.
slaugytojomis (55,8 proc.) ir administracijos darbuotojais (31,3 proc.) (p<0,05). Taip pat aukščiausio lygio
vadovai ir skyrių vedėjai (62,9 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigoje
elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą įstaigą
ar pas savo įstaigos specialistus, lyginant su slaugos administratoriais ir vyr. slaugytojomis (51,9 proc.) ir
administracijos darbuotojais (25,0 proc.) (p<0,05) (5.3.1 pav.).

40
 31,3
Įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema 55,8
58,1 *
71,9
Išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu 70,1

69,4
Pacientas gauna priminimą apie vizitą pas gydytoją 34,4
SMS žinute ar el. paštu 40,3
50,0

Telemedicinos paslaugos (tiesioginiu vaizdo ir garso 15,6

ryšiu konsultuotis su kitais specialistais 23,4
22,6
87,5
E. mirties liudijimo išrašymas 84,4
83,9

87,5
E. recepto paslaugos 88,3
83,9

Elektroniniu būdu pildomas nedarbingumo 90,6

pažymėjimas 93,5
95,2

9,4
Elektroniniu būdu stebima/sekama nėštumo eiga 23,4
29,0

Elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai ir 46,9

gaunami rezultatai 59,7
64,5

Elektroniniu būdu peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai 100

(radiologiniai ir/ar instrumentinių tyrimų rezultatai) 89,6
83,9
Elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento 25,0
siuntimas konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą 51,9
gydymo įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus 62,9 *
Tvarkoma medicininė informacija apie paciento 81,3
stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą (gydymo 81,8
išrašas, anamnezė ir kt.) 83,9

0 20 40 60 80 100
Proc.

Administracijos darbuotojai Slaugos adminstratoriai ir vyr. slaugytojos

Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai

* - p<0.05, lyginant su slaugos administratoriais ir vyr. slaugytojomis bei administracijos

darbuotojais
5.3.1 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugų teikimą pagal pareigas (proc.)

41
 Lyginant kokie yra teigiami pokyčiai įdiegus e. sveikatą pagal pareigas, slaugos administratoriai ir vyr.
slaugytojos (36,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus,
lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais (25,8 proc.) ir administracijos darbuotojais (12,5 proc.)
(p<0,05). Taip pat slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos (55,8 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė,
kad įdiegus e. sveikatą lengviau valdyti pacientų eiles, lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais
(43,5 proc.) ir administracijos darbuotojais (25,0 proc.) (p<0,05). Slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos
(37,7 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e .sveikatą efektyviau išnaudojama brangi
medicininė įranga, lyginant su aukščiausio lygio vadovais ir skyrių vedėjais (30,6 proc.) ir administracijos
darbuotojais (15,6 proc.) (p<0,05). Analizuojant respondentų nuomonę apie teigiamus pokyčius įdiegus e.
sveikatą, slaugos administratoriai ir vyr. slaugytojos (39,0 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad
sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas paciento registravimui, lyginant su aukščiausio lygio vadovais
ir skyrių vedėjais (33,9 proc.) ir administracijos darbuotojais (28,1 proc.) (p<0,05).

Apibendrinant galima teigti, kad aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai lyginant su slaugos
administratoriais ir vyr. slaugytojomis bei administracijos darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė,
kad jų gydymo įstaigose yra įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema, elektroniniu būdu pildomas ir
išsiunčiamas paciento siuntimas konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus
(p<0,05).
Vertinant kokie įvyko teigiami pokyčiai įdiegus e. sveikatą pagal pareigas, slaugos administratoriai ir vyr.
slaugytojos lyginant su aukščiausio lygio vadovais, skyrių vedėjais ir administracijos darbuotojais statistiškai
reikšmingai dažniau nurodė, kad tapo lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus, lengviau valdyti pacientų eiles,
efektyviau išnaudojama brangi medicininė įranga, kad sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas
paciento registravimui (p<0,05).

5.4.Rajoninių ir regioninių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines

funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir
panaudojimo galimybes

Siekiant palyginti, kokios e. sveikatos paslaugos yra teikiamos rajoninėse ir regioninėse asmens sveikatos
priežiūros įstaigose, paaiškėjo, jog regioninėse ligoninėse respondentai geriau žinojo kokios e. sveikatos
paslaugos teikiamos (5.4.1 pav.).
Lyginant kokias e. sveikatos paslaugas teikia rajoninės ir regioninės ligoninės respondentų atsakymai
statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05). Regioninėse ligoninėse statistiškai reikšmingai 2 kartus dažniau
elektroniniu būdu buvo užsakomi laboratorijos tyrimai ir gaunami rezultatai, 3 kartus dažniau pacientai gauna
priminimą apie vizitą pas gydytoją SMS žinute ar el. paštu, beveik 1,5 karto dažniau regioninėse ligoninėse

42
vyksta išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu, beveik 2 kartus dažniau regioninėse ligoninėse
įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema (p<0,05).

Įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema 77,6 *

38,9

Išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu 89,7 *

60,2
Pacientas gauna priminimą apie vizitą pas gydytoją SMS žinute 79,3 *
ar el. paštu 23,9
Telemedicinos paslaugos (tiesioginiu vaizdo ir garso ryšiu 27,6
konsultuotis su kitais specialistais) 18,6

E. mirties liudijimo išrašymas 89,7

82,3
E. recepto paslaugos 86,2
86,7
Elektroniniu būdu pildomas nedarbingumo pažymėjimas 94,8
92,9
Elektroniniu būdu stebima/sekama nėštumo eiga 34,5
16,8
Elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai ir gaunami 91,4 *
rezultatai 42,5
Elektroniniu būdu peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai 86,2
(radiologiniai ir/ar instrumentinių tyrimų rezultatai) 91,2
Elektroniniu būdu pildomas/išsiunčiamas paciento siuntimas 65,5
konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą gydymo įstaigą 43,4
Tvarkoma medicininė informacija apie paciento stacionarinį 87,9
ir/ar ambulatorinį gydymą
79,6
0 50 100
Proc.

Regioninė ligoninė Rajoninė ligoninė

* - p<0,05 lyginant su rajonine ligonine

5.4.1 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugų teikimą pagal darbo vietą (proc.)

Analizuojant kokie yra teigiami pokyčiai įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose, pagal darbo vietą gauti visi
atsakymai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) (5.4.2 pav.). Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai
dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą nei rajoninėse ligoninėse dirbantys specialistai.
Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai nurodė, kad lengviau valdyti pacientų eiles, pagreitėjo medicininės
informacijos gavimas (perdavimas), greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir analizuoja
ataskaitas, padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos istorijos, lengviau planuoti gydytojų darbo
laiką, lengviau valdyti planines operacijas (intervencijas, procedūras) (p<0,05).

43
 Lengviau įvertinti medikų darbą 63,8 *
21,2
Lengviau planuoti sveikatos priežiūros įstaigos finansinę
veiklą 15,9 56,9 *

Lengviau planuoti gydytojų darbo laiką 55,2 *

28,3
Sumažėjo nepagrįstų paciento neatvykimų planinėms asmens
sveikatos priežiūros paslaugoms gauti 8,8 43,1 *
Mažiau naudojama popierinių blankų, bei spausdinimo
medžiagų 25,7 51,7 *
Greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir
(ar) analizuoja ataskaitas 25,7 69 *
Sutrumpėjo administracinio darbo laikas tvarkant
administracinius, statistinius ir klinikinius duomenis 18,6 58,6 *
Sutrumpėjo gydytojo darbo laikas peržiūrint bei pildant
paciento medicininius dokumentus 11,5 44,8 *
Sutrumpėjo registratūros darbuotojo laikas paciento
registravimui 23,9 56,9 *
Sutrumpėjo laboratorijos darbuotojo darbo laikas priimant,
registruojant siuntimus bei pateikiant rezultatus 25,7 50 *

Mažinamas perteklinių tyrimų darymo skaičius 48,3 *

19,5
Efektyviau išnaudojama brangi medicininė įranga 60,3 *
15,9
Lengviau valdyti pacientų eilės 70,7 *
32,7
Lengviau valdyti planines operacijas ir/ar kitas intervencijas,
procedūras 24,8 60,3 *

Lengviau valdyti planines hospitalizacijas

22,1 58,6 *

Lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus

16,8 50 *

Pagreitėjo medicininės informacijos gavimas ir perdavimas 77,6 *

31,9
Padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos
istorijos 31,9 75,9 *

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Proc.
Regioninė ligoninė Rajoninė ligoninė

* - p<0.05, lyginant teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą, pagal darbo vietą

5.4.2 pav. Teigiami pokyčiai įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pagal darbo
vietą (proc.)

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama nuomonės apie e. sveikatos paslaugų teikimą Lietuvoje,
rezultatai parodė, kad regioninių ligoninių darbuotojai statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau sutiko su
pateiktais teiginiais nei rajoninių ligoninių darbuotojai (pav. 5.4.3). Regioninių ligoninių specialistai dažniau

44
nurodė, kad yra pakankamai informuoti apie informacinių technologijų naudojimo galimybes taip pat nurodė,
kad e. sveikatos paslaugos gerina sveikatos paslaugų kokybė ir mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Esu patenkintas/-a e. sveikatos paslaugų teikimu? 41,4 *

5,3

Lietuvoje e. sveikatos paslaugos sparčiai vystosi 51,7 *

19,5

Lietuvoje yra platus e. sveikatos paslaugų spektras 43,1 *

13,3

E. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros 39,7 *

paslaugų išlaidas 13,3

E. sveikatos paslaugos gerina sveikatos priežiūros 58,6 *

paslaugų kokybę 22,1
Esu pakankamai informuotas apie informacinių
technologijų naudojimo galimybes asmens sveikatos 77,6 *
priežiūros įstaigoje
26,5

Esu patenkintas savo informuotumu apie e. sveikatos 63,8 *

paslaugas 18,6

0 50 100
Proc.

Regioninė ligoninė Rajoninė ligoninė

* - p<0,05 lyginant teiginius, pagal darbo vietą

5.4.3 pav. Respondentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas pagal darbo vietą (proc.)

Lyginant regioninių ir rajoninių ligoninių respondentų nuomonę apie svarbiausias e. sveikatos paslaugas
pacientams, pastebėjome, kad regioninių ligonių darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad
užsiregistruoti pas gydytoją elektroniniu būdu yra labai svarbi e. sveikatos paslauga (p<0,05), taip pat regioninių
ligoninių darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad gauti elektroninį nedarbingumo lapelį yra labai
svarbi e. sveikatos paslauga (p<0,05) (5.4.1 lentelė).

45
 5.4.1 lentelė. Respondentų nuomonė apie svarbiausias e. sveikatos paslaugas pacientams, lyginant pagal
darbo vietą
Ligoninė Mediana Vidutinis
Funkcijos p*
rangas
Rajoninė 9 81,12
Užsiregistruoti pas gydytoją elektroniniu būdu 0,047
Regoninė 10 95,52
Gauti priminimus apie būsimą vizitą pas Rajoninė 10 83,39
0,265
gydytoją ir/ar planinei hospitalizacijai Regoninė 10 91,09
Gauti informaciją apie gydymo eigą ir/ar tyrimų Rajoninė 10 82,62
0,160
rezultatus Regoninė 10 92,59
Galimybė pacientui konsultuotis su gydytoju Rajoninė 8 84,87
0,669
nuotoliniu būdu (elektroniniu būdu) Regoninė 8 88,21
Rajoninė 10 83,84
Gauti elektroninį receptą 0,336
Regoninė 10 90,22
Rajoninė 10 81,69
Gauti elektroninį nedarbingumo lapelį 0,029
Regoninė 10 94,40
*pagal Mann Whitney U test

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad regioninių ligoninių specialistų nuomonė apie e.
sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant su rajoninių ligoninių
specialistų nuomone. Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai 2 kartus dažniau nei rajoninių ligoninių
administracijos darbuotojai teigė, kad jų įstaigose elektroniniu būdu užsakomi laboratorijos tyrimai ir gaunami
rezultatai, 3 kartus dažniau nurodė, kad pacientai gauna priminimą apie vizitą pas gydytoją SMS žinute ar el.
paštu, beveik 1,5 karto dažniau, kad vyksta išankstinė pacientų registracija pas gydytoją internetu ir beveik 2
kartus dažniau pažymėjo, kad įdiegta pacientų eilių reguliavimo sistema (p<0,05).
Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai taip pat dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e.
sveikatą nei rajoninėse ligoninėse dirbantys specialistai (p<0,05). Regioninėse ligoninėse dirbantys specialistai
dažniau teigė, kad įdiegus e. sveikatos paslaugas jų įstaigoje tapo lengviau valdyti pacientų eiles, pagreitėjo
pasikeitimas medicinine informacija, greičiau ir efektyviau administracinis personalas rengia ir analizuoja
ataskaitas, padidėjo prieinamumas prie paciento asmens sveikatos istorijos, tapo lengviau planuoti gydytojų
darbo laiką bei valdyti planines operacijas.
Regioninių ligoninių specialistai dažniau nurodė, kad yra pakankamai informuoti apie informacinių
technologijų naudojimo galimybes, dažniau pastebėjo, kad e. sveikatos paslaugos gerina sveikatos paslaugų
kokybę ir mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas lyginant su rajoninių ligoninių darbuotojais (p<0,05).

46
 6. REZULTATŲ APTARIMAS
Analizuojant sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę apie e.
sveikatos paslaugas ir jų naudojimąsi gydymo įstaigose, paaiškėjo, kad e. sveikatos paslaugos plačiai taikomos.
Rečiau taikomos telemedicinos paslaugos ir nesekama nėštumo eiga elektroniniu būdu. Priežastys galėtų būti,
kad telemedicinos paslaugas šiuo metu dar technologiškai sudėtinga įgyvendinti gydymo įstaigose. Nėštumas
nesekamas elektroniniu būdu dėl to, kad daugumoje įstaigų, kurios dalyvavo tyrime nėra teikiamos stacionarinės
akušerinės paslaugos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad įdiegus e. sveikatos paslaugas asmens sveikatos priežiūros
įstaigose padidėjo prieinamumas prie asmens sveikatos istorijų, pagreitėjo medicininės informacijos gavimas,
taip pat lengviau valdyti pacientų eiles įdiegus e. sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Anksčiau atlikti
tyrimai Lietuvoje atskleidė, kad įdiegus e. sveikatą atsirado galimybė plėtoti geros kokybės sveikatos priežiūros
paslaugas ir didinti gydymo efektyvumą, susidarė galimybė operatyviai keistis turima informacija apie pacientą,
ligų diagnozavimo bei gydymo metodus. Galima virtualioje aplinkoje stebėti pacientų diagnozavimo ar tyrimo
eigą, matyti medicinos tyrimų rezultatus. Yra galimybė valdyti pacientų srautus, padidėja medicinos paslaugų
prieinamumas, nelieka pacientų eilių registratūros, taupomas pacientų laikas. Užtikrinamas pacientų
registracijos, medicinos paslaugų teikimo skaidrumas (47).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad aukštąjį išsilavinimą turintys ir jaunesni nei 55 metų specialistai reikšmingai
dažniau žinojo kokios e. sveikatos paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros įstaigose, taip dažniau nurodė
teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose. Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai dažniau
nurodė, kad gydymo įstaigose įdiegta eilių reguliavimo sistema, elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas
paciento siuntimas konsultuotis į kitas gydymo įstaigas. Galimai e. sveikatos paslaugų naudojimo galimybės
skyrėsi dėl to, kad buvo būtinybė naudotis e. sveikata kaip pagrindiniu technologinių įrankiu siekiant atlikti tam
tikras funkcijas susijusias su tiesioginėmis pareigomis. Kita vertus, tai natūralu, nes skirtingas išsilavinimas ir
užimamos pareigos bei atliekamos pareigos yra skirtingos. Siekiant išsiaiškinti administracines funkcijas
vykdančių specialistų nuomonę apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes, paaiškėjo, kad regioninėse
ligoninėse respondentai geriau žinojo kokios e. sveikatos paslaugos teikiamos regioninėse ligoninėse dirbantys
specialistai taip pat dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą nei rajoninėse ligoninėse dirbantys
specialistai. Tyrimai rodo, kad yra objektyvūs socialiniai - demografiniai netolygumai tarp e. sveikatos paslaugų
vartotojų, kurie išreiškia netolygumus ir e. sveikatos plėtroje. (43). Tyrimai rodo, kad įdiegus IT ir e. sveikatos
sistemas sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda teigiami pokyčiai susiję su galimybė plėtoti geros kokybės
sveikatos priežiūros paslaugas ir didinti gydymo efektyvumą, susidarė galimybė operatyviai keistis turima
informacija apie pacientą, ligų diagnozavimo bei gydymo metodus, pagreitino informacijos apie pacientą
gavimą, panaudojimą ir keitimąsi, padėjo racionalizuoti administracinius procesus, sutrumpėjo laiko sąnaudos
popierinėms operacijoms (3).
Tyrime dalyvavusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos naudojo skirtingas informacines sistemas, su
kuriomis turi teikti e. sveikatos paslaugas asmens sveikatos priežiūros specialistai. Gydymo įstaigų

47
administratoriai privalo užtikrinti informacinių sistemų kokybišką ir nepertraukiamą veiklą.. Iš šešių gydymo
įstaigų, keturiose buvo naudojamos vienodos informacinės sistemos, likusiose dviejuose buvo naudojama kita
informacinė sistema. Galima teigti, kad skirtingos informacinės sistemos turi nevienodas galimybes teikti e.
sveikatos paslaugas, dėl nevienodų šių sistemų funkcionalumų. Tyrimo rezultatai parodė, kad regioninėse ir
rajoninėse ligoninėse skiriasi naudojamų e. sveikatos paslaugos apimtys: laboratoriniai tyrimai nėra arba nepilna
apimtimi užsakomi elektroniniu būdu, siuntimai nėra pildomi, taip pat nevisose gydymo įstaigose yra įdiegtos
pacientų eilių reguliavimo sistemos. Tikėtina, kad gydymo įstaigos negali skirti pakankamai finansinių resursų
gerinti e. sveikatos paslaugų kokybę. Plėtojant turimas e. sveikatos paslaugas būtina užtikrinti informacinių
sistemų efektyvumą, skirti finansinius resursus gerinant šių paslaugų kokybę, tokiu būdu suteiktų asmens
sveikatos priežiūros specialistams ir administratoriams geriau išnaudoti e. sveikatos paslaugų galimybes.
Tyrimo trūkumai. Darbo autorius nevisose ligoninėse, kur buvo vykdomos apklausos galėjo pats
dalyvauti dėl didelio atstumo tarp gydymo įstaigų bei paties atliekamų pareigų darbovietėje, todėl buvo tartasi su
įstaigų administracijomis dėl palankiausio duomenų surinkimo būdo ir laiko. Manyčiau, kad šios priežastys
galėjo įtakoti tyrimo rezultatus. Dėl apklausoje dalyvavusių respondentų didelio darbo užimtumo keliose
gydymo įstaigose tyrimo atlikimas užtruko ilgiau nei buvo numatyta.
Tyrimo privalumai. Lietuvoje tyrimų, kuriuose būtų užsiminta apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų
administracines funkcijas vykdančių specialistų požiūrį į e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes
nerasta, todėl pasirinktose stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios apėmė didžiąją dalį vakarų
Lietuvos buvo palyginama administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas
ir jų panaudojimo galimybes.
Tyrimo rezultatų praktinė reikšmė. Tyrimo rezultatai parodė respondentų nuomonę apie e. sveikatos
paslaugas, todėl tyrimo rezultatai galėtų turėti tolimesnės praktinės reikšmės tobulinant e. sveikatos paslaugas,
gerinant sveikatos priežiūros paslaugų administravimą bei e. sveikatos technologijų tvarumą asmens sveikatos
priežiūros įstaigose.
Interesų konfliktas. Interesų konflikto šiame tyrime neįžvelgta

48
 7. IŠVADOS
1. Dauguma respondentų nurodė, kad jų gydymo įstaigose el. būdu yra tvarkoma medicininė informacija apie
paciento stacionarinį ir/ar ambulatorinį gydymą, išrašomas e. receptas, peržiūrimi skaitmeniniai vaizdai,
pildomas nedarbingumo pažymėjimas, mirties liudijimas, vykdoma išankstinė pacientų registracija
internetu, tačiau neteikiamos arba iš dalies neteikiamos telemedicinos ir nėštumo eigos sekimo paslaugos.
Daugumos respondentų nuomone, įdiegus e. sveikatą gydymo įstaigose padidėjo prieinamumas prie
paciento asmens sveikatos istorijos, pagreitėjo medicininės informacijos gavimas, gydymo įstaigoms tapo
lengviau valdyti pacientų eiles, tačiau nesutrumpėjo gydytojų darbo laikas peržiūrint bei pildant
medicininius dokumentus. Dauguma tiriamųjų teigė, kad yra patenkinti ar iš dalies patenkinti savo
informuotumu apie e. sveikatos paslaugas ir informacinių technologijų naudojimo galimybes ugdymo
įstaigoje bei e. sveikatos paslaugų teikimu, tačiau tik mažiau nei pusė respondentų sutiko ar iš dalies sutiko,
kad e. sveikatos paslaugos mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Dauguma respondentų nurodė,
kad visos e. sveikatos paslaugos, kurios teikiamos Lietuvoje yra svarbios pacientams. Aukštąjį išsilavinimą
turintys bei jaunesni respondentai palankiau vertino e. sveikatos paslaugas ir pokyčius įdiegus jas sveikatos
priežiūros įstaigose (p<0,05).
2. Aukščiausio lygio vadovai ir skyrių vedėjai lyginant su slaugos administratoriais ir vyr. slaugytojomis bei
administracijos darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jų gydymo įstaigose yra įdiegta
pacientų eilių reguliavimo sistema, elektroniniu būdu pildomas ir išsiunčiamas paciento siuntimas
konsultuoti, atlikti tyrimus, gydytis į kitą įstaigą ar pas savo įstaigos specialistus (p<0,05). Taip pat slaugos
administratoriai ir vyr. slaugytojos lyginant su aukščiausio lygio vadovais, skyrių vedėjais ir administracijos
darbuotojais statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad įdiegus e. sveikatą sveikatos priežiūros įstaigose
tapo lengviau diagnozuoti ligas ir negalavimus, valdyti pacientų eiles, efektyviau išnaudojama brangi
medicininė įranga, sutrumpėjo registratūros darbuotojų darbo laikas paciento registravimui (p<0,05).
3. Regioninių ligoninių specialistų nuomonė apie e. sveikatos paslaugas ir panaudojimo galimybes statistiškai
reikšmingai skyrėsi lyginant su rajoninių ligoninių specialistų nuomone. Regioninėse ligoninėse dirbantys
specialistai dažniau nei rajoninių ligoninių administracijos darbuotojai teigė, kad jų įstaigose teikiamos
įvairios e. sveikatos paslaugos bei dažniau nurodė teigiamus pokyčius įdiegus e. sveikatą (p<0,05).
Regioninių ligoninių specialistai taip pat dažniau nurodė, kad yra pakankamai informuoti apie informacinių
technologijų naudojimo galimybes, dažniau pastebėjo, kad e. sveikatos paslaugos gerina sveikatos paslaugų
kokybę ir mažina sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas lyginant su rajoninių ligoninių darbuotojais
(p<0,05).

49
 8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Įvertinus asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracines funkcijas vykdančių specialistų nuomonę
apie e. sveikatos paslaugas ir jų naudojimą gydymo įstaigose rekomenduojama:
Sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams:
1. Užtikrinti tolimesnes e. sveikatos paslaugų plėtojimo galimybes, rekomenduojama diegti pacientų
eilių reguliavimo sistemas, dažniau taikyti telemedicinos paslaugas, gerinti gydymo įstaigų
laboratorijų informacinių technologijų taikymą perduodant klinikinius duomenis pasinaudojant e.
sveikatos paslaugomis.
2. Skatinti vyresnio amžiaus sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimą e. sveikatos paslaugų
naudojimo srityje.
3. Užtikrinti sveikatos priežiūros specialistų nuolatinį informuotumą apie vykdomus e. sveikatos
paslaugų pakeitimus ir pritaikymus atliekant tiesiogines funkcijas.
4. Rekomenduojama peržiūrėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų naudojamas vidines e. sveikatos
informacines sistemas, kurios būtų patogesnės ir darbuotojams leistų dažniau naudotis e. sveikatos
paslaugomis.

Sveikatos apsaugos ministerijai:

1. Organizuoti tolimesnę e. sveikatos paslaugų plėtrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose
nepriklausomai nuo jų pavaldumo (viešosios ir privačios asmens sveikatos priežiūros gydymo
įstaigos).
2. Planuoti finansinę paramą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikant ir tobulinant informacines
sistemas.

50
 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Dėl Lietuvos e. sveikatos 2007–2015 metų plėtros strategijos patvirtinimo: Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. V-811.
2. V-657 Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės
sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. V-657.
3. Pinciroli F, Corso M, Fuggetta A, Masseroli M, Bonacina S, Marceglia S. Telemedicine and
E-health. IEEE Pulse. 2011;2(3):62–70.
4. Jankauskienė D. Sveikatos priežiūros įstaigų personalo dalyvavimas e. sveikatos sistemoje.
[Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/.
5. Ramutė N. E. sveikatos administravimo sistemos komunikacijos rodikliai ir jų reikšmingumo
vertinimas. [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
https://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/st/apie_leidini/https://www.mruni.eu/en/mokslo_dar
bai/st/apie_leidini/index.php.
6. Štaras K. Informacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros įstaigos veiklos efektyvumui:
analizė, vertinimas, veiksmingumas [disertacija]. Mykolo Riomerio universitetas; 2011.
7. Mair FS, May C, O’Donnell C, Finch T, Sullivan F, Murray E. Factors that promote or inhibit
the implementation of e-health systems: an explanatory systematic review. Bull World Health
Organ. [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. 2012 90(5):357–64. Prieinama per:
https://www.who.int/bulletin/volumes/90/5/11-099424.pdf.
8. Bukachi F, Pakenham-Walsh N. Information Technology for Health in Developing Countries.
[Internetas]. [žiūrėta 2019 liepa]. 2007 132(5):1624–30. Prieinama per:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17998362.
9. Peters DH, Kohli M, Mascarenhas M, Rao K. Can computers improve patient care by primary
health care workers in India? Int J Qual Heal Care [Internetas]. [žiūrėta 2019 liepa]. 2006
18(6):437–45. Prieinama per: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17041232.
10. Murtola L-M, Lundgrén-Laine H, Salanterä S. Information systems in hospitals: a review
article from a nursing management perspective [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. 2013 Vol.
13, Int. J. Networking and Virtual Organisations. Prieinama per:
https://pdfs.semanticscholar.org/d4e0/a55f8ae84c182b299169a0e153763305762a.pdf
11. Torrent-Sellens J, Díaz-Chao Á, Soler-Ramos I, Saigí-Rubió F. Modeling and Predicting
Outcomes of eHealth Usage by European Physicians: Multidimensional Approach from a
Survey of 9196 General Practitioners. [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis 4]. 2018
20(10):e279. Prieinama per: http://www.jmir.org/2018/10/e279/

51
12. Darulis Ž. Sveikatos informacija šeimos gydytojo praktikoje įgyvendinant e. sveikatos
strategiją [disertacija]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2010
13. Hillestad R, Bigelow J, Bower A, Girosi F, Meili R, Scoville R, et al. Can Electronic Medical
Record Systems Transform Health Care? Potential Health Benefits, Savings, And Costs The
adoption of interoperable EMR systems could produce efficiency and safety savings of $142-
$371 billion. [Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. Prieinama per:
https://www.healthaffairs.org/doi/pdf/10.1377/hlthaff.24.5.1103
14. Committee and the committee of the regions. E-Health-making healthcare better for European
citizens: An action plan for a European e-Health Area. [Internetas]. [žiūrėta 2019 kovas].
Prieinama per:
http://europa.eu.int/information_society/eeurope/ehealth/conference/2003/index_en.htm
15. Ahamd Awad Rawabdeh A. An e‐health trend plan for the Jordanian health care system: a
review. Int J Health Care Qual Assur [Internetas]. 2007 Sep 11. [Žiūrėta 2019 balandis].
Prieinama per: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18030969
16. Stašys R. Elektroninės sveikatos paslaugos ir jų poreikio vertinimas. [Internetas]. [žiūrėta 2019
sausis]. 2010 8(1):246–60. Prieinama per:
https://journals.vgtu.lt/index.php/BME/article/view/7205
17. Kreps GL, Neuhauser L. New directions in eHealth communication: Opportunities and
challenges. [Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. 2010 78(3):329–36. Prieinama per:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0738399110000224?via%3Dihub
18. Štaras K, Kairys J, Kudukytė-Gasperė R. Sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie
informacinių technologijų įtaką sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. 2012;4789(2):271–88.
19. Capello F. LMGG (2014) eHealth P. Capello F., Luini M.G. G. (2014) eHealth Policy. In:
Gaddi A., Capello F., Manca M. (eds) eHealth, Care and Quality of Life. Springer, Milano, p.
129 – 155.
20. Eysenbach G. What is e-health? [Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. 2001;3(2). Prieinama per:
http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=1761894&tool=pmcentrez&rend
ertype=abstract
21. Griškevičius J, Kizlaitis R. Informacinės sistemos medicinoje. Vilnius „Technika“ 2012
[Internetas]. [Žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
http://dspace.vgtu.lt/bitstream/1/1373/1/1353_Griskevicius_Kizlaitis_Informacines_web.pdf
22. Richardson, R., Schug, S., Bywater, M., Williams DL (2004). Development of eHealth in
Europe. Development of eHealth in Europe.
23. Chauhan B, George R, Coffin J. Social media and you: what every physician needs to know.
[Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. 28(3):206–9. Prieinama per:

52
 http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23373164
24. George dr, Rovniak L, Kraschnewski J. Dangers and Opportunities for Social Media in
Medicine. Clin Obstet Gynecol [Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. 2013 Sep 56(3):453–62.
Prieinama per: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23903375
25. European Commission. E. sveikatos veiksmų planas. Digital Agenda: EU Task Force to advise
how to promote eHealth to help patients and healthcare systems in Europe [Internetas]. [žiūrėta
2019 sausis]. Prieinama per: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-11-
551_en.htm?locale=en
26. Europos komisija. 2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra
XXI amžiui. [Internetas]. [žiūrėta 2019 sausis]. Prieinama per:
http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/com/com_com(2012)0736_/
com_com(2012)0736_lt.pdf
27. European Commission. E-Health - making healthcare better for European citizens: An action
plan for a European e-Health Area. [Internetas]. [žiūrėta 2019 kovas]. Prieinama per:
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/e-health-making-healthcare-better-
european-citizens-action-plan-european-e-health-area
28. Stroetmann SKA and VN. Electronic business in the health and social services sector – Sector
Impact Study No. 10-I (draft). The European e-business W@tch 2003/4, European
Commission, Enterprise Directorate General: Brussels/Bonn, February 2004.
29. Hovenga EJS (Evelyn JS., Mantas J (John). Global health informatics education [Internet].
IOS Press; 2004 [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
https://books.google.lt/books?id=Kf3uAgAAQBAJ&pg=PA126&lpg=PA126&dq=Stroetma
nn+K.A.+and+V.N.+Stroetmann+(2004)+Electronic+business+in+the+health+and+social+se
rvices+sector+–+Sector+Impact+Study+No.+10-
I&source=bl&ots=QyYjIi93M0&sig=ACfU3U2F1fdoIP6myBq8nk0AfO9DDx8gUQ&hl=lt
&sa=X&ved=2ahUKEwiOiNGrsfLhAhXxkosKHVkfCCsQ6AEwAHoECAgQAQ#v=onepa
ge&q=Stroetmann K.A. and V.N. Stroetmann (2004) Electronic business in the health and
social services sector – Sector Impact Study No. 10-I&f=false
30. Europos komisija. E. sveikata Europos Sąjungoje. Šiandieninė padėtis [Internetas]. [žiūrėta
2019 balandis]. Prieinama per: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-302_lt.htm
31. Wass S. The Importance of eHealth Innovations Lessons About Patient Accessible
Information. [Internetas]. 2017 Vol. 117, International Business School JIBS Dissertation
Series.
32. Jankauskienė D. Sveikatos priežiūros įstaigų personalo dalyvavimas e. sveikatos sistemoje.
[žiūrėta 2019 kovas]. Prieinama per: http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/

53
33. Health Services Organisation Act – Riigi Teataja. [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis].
Prieinama per: https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/512122013005/consolide
34. Higienos institutas. Pranešimas spaudai. Švedijoje mokslininkai aptarė e-sveikata sistemos
diegimo naudą bei problemas [Internetas]. 2012 [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
http://hi.lt/uploads/pdf/pranesimai spaudai/2012/14. e-sveikata.pdf
35. Parengtos pagrindinės e. sveikatos paslaugų plėtros iki 2015 m. strateginės nuostatos | Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama
per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/e-sveikata/parengtos-pagrindines-e-sveikatos-paslaugu-
pletros-iki-2015-m-strategines-nuostatos
36. Dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos 2017–2025 metų plėtros programos patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-878.
37. Dėl Lietuvos e. sveikatos sistemos 2018–2025 metų plėtros programos įgyvendinimo
priemonių plano patvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m.
kovo 29 d. įsakymas Nr. V - 362.
38. Račkauskienė J. Medicinos personalo ir pacientų pasiruošimas informacinių sistemų diegimui
ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Daktaro disertacija. Biomedicinos
mokslai, visuomenės sveikata (10 B). Vilniaus universitetas, 2008.
39. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė. Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas. 2017;42.
Prieinama per: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3707
40. Štaras K. Informacinių technologijų vaidmuo didinant sveikatos paslaugų efektyvumą:
viešosios įstaigos centro poliklinika patirtis. [Žiūrėta 2019 vasaris]. Prieinama per:
https://www.mruni.eu/upload/iblock/2ce/6_staras.pdf
41. Khalifa M. Selection. Barriers to Health Information Systems and Electronic Medical Records
Implementation A Field Study of Saudi Arabian Hospitals. Procedia - Procedia Comput Sci;
2013.
42. Al Kuwaiti A, Al Muhanna FA, Al Amri S. Implementation of Digital Health Technology at
Academic Medical Centers in Saudi Arabia. Oman Med J: 33(5):367–73 2018 Sep.
[Internetas]. [Žiūrėta 2019 kovas]. Prieinama per:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30210714
43. Caronkutė E, Mikulskienė B. E. sveikatos paslaugų naudotojo portretas Lietuvoje. Heal Policy
Manag. 2014 Nov 11;2(7):31–47.
44. Juciute R. ICT implementation in the health-care sector: effective stakeholders’ engagement
as the main precondition of change sustainability. AI Soc 2009 Jan 25 23(1):131–7 [Internetas].
Žiūrėta 2019 kovas. Prieinama per: http://link.springer.com/10.1007/s00146-007-0168-4
45. Rotomskienė R. Koncepcinis nacionalinio e. sveikatos plėtros proceso modelis. Socialinės

54
 technologijos/Social Technologies. 2011;1(2):415–26.
46. Jankauskienė D. Rotomskienė R., Tamošiūnaitė R. Sveikatos priežiūros darbuotojų ir
gyventojų įtraukimo bei dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastas ir tendencijos Lietuvoje.
Vilnius. MRU, 2014; 34.
47. Bernotas V, Jurgutis A. Informacinių technologijų įtaka vakarų lietuvos sveikatos priežiūros
įstaigų valdymui. Sveikatos ekonomika ir vadyba: 2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 98-104
48. Lewis W, Agarwal R, Sambamurthy V. Sources of Influence on Beliefs about Information
Technology Use: An Empirical Study of Knowledge Workers. MIS Q. 2003 27(4):657
[Internetas]. [Žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
https://www.jstor.org/stable/10.2307/30036552
49. Wernhart A, Gahbauer S, Haluza D. eHealth and telemedicine: Practices and beliefs among
healthcare professionals and medical students at a medical university. PLoS One 2019 Feb 28
14(2):e0213067 [Internetas]. [Žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama per:
http://dx.plos.org/10.1371/journal.pone.0213067
50. Blaya JA, Fraser HSF, Holt B. E-health technologies show promise in developing countries.
Health Aff 2010;29(2):244–51 [Internetas]. [žiūrėta 2019 balandis]. Prieinama
per:https://www.healthaffairs.org/doi/pdf/10.1377/hlthaff.2009.0894

55
PRIEDAI
1 PRIEDAS

56
57
2 PRIEDAS

58