1.

Bendras paciento tyrimas

Tyrimą sudaro 2 dalys:

I. Subjektyvus tyrimas- paciento apklausa.

II. Objektyvus tyrimas- bendroji apžiūra, apčiuopa, antropometrija, termometrija, AKS matavimas ir kiti
tyrimai...

Apklausa ( anamnezė) – tai yra paciento arba jo artimųjų pasakojimai apie ligą. Prieš pokalbį su pacientu reikia
pasisveikinti, galimas rankos paspaudimas. Toks dėmesys sukelia paciento pasitikėjimą ir padeda plėtoti draugiškus
ryšius. Atstumas tarp slaugytojo ir paciento turėtų būti ne didesnis kaip 1-1,5 metro. Veido išraiška turi būti rami,
neabejinga ir ne per daug emocinga. Į pacientą kreiptis mandagiai, nemandagus arba netinkamas kreipimasis į
pacientą gali pakenkti tolimesniam pokalbiui.

Anamnezę ( apklausą) sudaro keturios dalys:

1. Dokumentiniai duomenys.
2. Skundai, slaugos problemos.
3. Ligos anamnezė.
4. Gyvenimo anamnezė.

Subjektyvus paciento tyrimas:

Dokumentiniai duomenys – paciento vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta, darbovietė, mokykla,
draudimas, pilietybė.
Skundai, slaugos problemos – susipažinus su pacientu reikia išsiaiškinti kokių skundų, slaugos problemų turi
pacientas. Pacientas savo skundus išsako taip, kaip jam atrodo. Tiksliais klausimai galima padėti pacientui
konkretizuoti skundus, slaugos problemas.

Ligos anamnezė – skundų chronologinė seka, jų kitimo pobūdis. Sudaro:

 Būklė prieš atsirandant ligos požymiams;
 Ligos pradžia ( laikas ir pobūdis);
 Aplinkybės ir priežastys;
 Ligos eiga;
 Kokius medikamentus vartojo, kur gydėsi;

Gyvenimo anamnezė – sudaro 3 dalys:

1. Medicininė paciento anamnezė ( persirgtos ligos, operacijos, traumos, kraujo perpylimai, alerginės reakcijos,
ankstesnis gydymasis ligoninėje);
2. Šeimos anamnezė ( artimųjų giminaičių sveikatos būklė, paveldimos ligos, giminaičių ligos);
3. Socialinė padėtis ( išsilavinimas, darbas, šeimyninė padėtis, gyvenimo ir darbo sąlygos, žalingi įpročiai
( rūkymas, alkoholis, narkotikai)).
Patikra, t. y. patikslinti ką pacientas galėjo pamiršti pasakyti.
o Ar nekosti, ar nejaučia dusulio?
o Ar nejaučia širdies skausmų, plakimų?
o Ar neviduriuoja?
o Ar nėra šlapinimosi sutrikimų?
o Ar neskauda sąnarių?
o Ar nesvaigsta galva?
o Kokius medikamentus vartoja? Medikamentų vartojimą kartu su pacientu aptarti, ar tiksliai pacientas žino
kaip juos reikia vartoti.
Objektyvus paciento tyrimas:
Bendrosios apžiūros būdu įvertinama:
1. Bendroji paciento būklė;
2. Sąmonė;
3. Padėtis;
4. Kūno sandara;
5. Laikysena;
6. Eisena;
7. Stovėsena;
8. Veidas;
9. Oda;
Bendroji paciento būklė įvertinama atsižvelgus į bendrą išvaizdą, sąmonę, kūno temperatūrą ir gyvybinius procesus –
pulsą, arterinį kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį.
Paciento sąmonė įvertinama pokalbiu.

 Jeigu sąmonė aiški, pacientas žvaliai ir aiškiai atsako į užduodamus klausimus. Paklausiama paciento
vardo ir pavardės.
 Kai yra įtariamas, kad gali būti sutrikusi sąmonė ar pacientas miega, paprašyti atmerkti akis, pašaukti
vardu.
 Jeigu neatsibunda, priliečiama prie rankos, papurtoma už peties.

2. Slaugos organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pagrindiniai

principai ir ypatumai
Pagrindiniai principai.
1. Sveikatos apsaugos standartai: reikia laikytis visų tarptautinių sveikatos apsaugos standartų ir reikalavimų,
kad būtų užtikrinta pacientų sauga ir gerovė. Tai visuotiniai reikalavimai, kuriuos sveikatos priežiūros įstaigos
turi laikytis, kad būtų užtikrinta pacientų sauga ir gerovė. Šie standartai apima daugelį svarbių aspektų, tokiu
kaip pacientų tiesių ir interesų apsauga, medicinos įrangos naudojimo reikalavimai, paslaugų kokybės
kontrolė ir dokumentų valdymo reikalavimai.
2. Personalas: svarbu turėti kompetentingą ir kvalifikuotą personalą, kuris gali teikti kokybiškas paslaugas ir
užtikrinti pacientų saugą. Personalas yra vienas svarbiausių veiksnių sveikatos priežiūros įstaigose.
Kompetentingas ir kvalifikuotas personalas yra būtinas, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir užtikrina
pacientų sauga. Kvalifikuotas personalas privalo turėti reikiamas žinias ir įgūdžius, kad galėtų atlikti savo
darbus efektyviai ir atitinkamai pacientų poreikiams. Tai apima ne tik medicininius įgūdžius, bet ir darbo su
pacientais įgūdžius, kaip komunikaciją ir empatiją. Personalas turi būti atsakingas ir atidus, kad pacientai būtų
apsaugoti nuo žalos ar rizikos. Kvalifikuotas personalas užtikrina teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrina, kad
pacientai lieka patenkinti savo patirtimi su sveikatos pr. įstaiga. Kompetentingo ir kvalifikuoto personalo
turėjimas yra svarbus veiksnys, kuris reikalingas užtikrinti, kad sveikatos per. įstaigos veiktų efektyviai ir
atitinkamai pacientų poreikiams.
3. Medicinos įranga: būtina įsigyti ir naudoti modernią ir patikimą medicinos įrangą, kad būtų užtikrinta
pacientų sauga ir gerovė. Moderni įranga yra svarbus veiksnys sveikatos priežiūros įstaigose, kuris reikalingas
pacientų saugai ir gerovei užtikrinti. Patikima ir moderni įranga padidina efektyvumą ir patikimumą, kai yra
teikiamos sveikatos per. paslaugos. Todėl, įsigyjant ir naudojant patikimą ir modernią medicinos įrangą ir
priemones, sveikatos priežiūros įstaigos gali užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos reikiamos paslaugos ir
jie būtų apsaugoti nuo bet kokios žalos ar rizikos.
4. Pacientų teisių ir interesų apsauga: svarbu garantuoti pacientų teises ir interesus, užtikrinti jų privatumą ir
saugą, teikti kokybiškas paslaugas bei reaguoti į pacientų poreikius. Pacientų teisių ir interesų apsauga yra
svarbus principas sveikatos priežiūros įstaigose, kuris reikalauja, kad būtų u-tikrinta pacientų teisių ir interesų
 gynybą. Tai apima garantuotą pacientų privatumą ir saugą, kai jie gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Tai
reiškia, kad visi pacientų duomenys turi būti laikomu konfidencialiais ir neprieinamais trečiosioms šalims be
paciento sutikimo. Svarbu teikti kokybiškas paslaugas, atsižvelgiant į pacientų poreikius ir norus. Sveikatos
priežiūros įstaiga turi sugebėti atsakyti į pacientų klausimus ir pateikti informaciją, reikiamą pacientui, tam
kad gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Pacientų teisių ir interesų apsauga taip pat reiškia, kad sveikatos
priežiūros įstaiga turi imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta pacientų gerovė ir sauga.
5. Paslaugų kokybės užtikrinimas: būtina nuolat stebėti ir gerinti paslaugų kokybę, kad būtų užtikrintas pacientų
poreikių patenkinimas. Svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigos suprastų ir laikytųsi pacientų teisių ir interesų
apsaugos principų, siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir jie būtų
apsaugoti nuo bet kokios žalos ar rizikos. Paslaugų kokybės užtikrinimas yra svarbus principas sveikatos
priežiūros įstaigose, kuris reikalauja, kad būtų užtikrinta aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų
teikimas pacientams. Svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaiga nuolat gerintų savo paslaugų kokybę, kad būtų
užtikrintas pacientų pasitikėjimas ir pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis. Paslaugų kokybės
užtikrinimas - taip pat reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaiga turi būti atsakingas už pacientų gydymo ir
slaugos rezultatų. Tai reiškia, kad sveikatos priežiūros įstaiga turi stebėti pacientų sveikatos būklę ir nuolat
tobulinti gydymo ir slaugos procesus. Geros kokybės paslaugų teikimas yra svarbi sveikatos per. įstaigų
reputacijai ir sėkmei, o pacientų patenkinimas ir pasitikėjimas yra svarbus rodiklis, kuris gali padėti sveikatos
priežiūros įstaigai tęsti savo veiklą ir plėtoti savo paslaugas.
6. Dokumentų valdymas: svarbu laikytis visų dokumentu valdymo reikalavimų ir procedūrų, kad būtų užtikrinta
pacientų sauga ir gerovė. Svarbi sveikatos priežiūros įstaigos funkcija, nes tai užtikrina, kad būtų laikomasi
visų reikiamų standartų ir procedūrų, susijusių su pacientų saugumu ir gerove. Tai apima pacientų asmens
duomenų ir medicininės informacijos saugojimą, kad būtų užtikrintas pacientų privatumas ir saugumas. Taip
pat reikia užtikrinti, kad visi pacientų dokumentai būtų patikimi, tikslūs ir laiku atnaujinami. Be to, reikia
laikytis visų teisinių reikalavimų, susijusių su dokumentų, pvz., pacientų asmens duomenų apsaugos įstatymų
ir privatumo reikalavimų. Slaugos dokumentacija yra slaugytojų sukurti ir saugomi dokumentai, kurie padeda
fiksuoti pacientų gydymo ir slaugos procesus. Tai yra svarbi ir reikalinga sveikatos priežiūros įstaigoms
informacijos šaltinis apie pacientų būklę, gydymo programas, rezultatus ir pokyčius.
7. Kooperacija su savo ir kitais sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais: reikia bendradarbiauti su kitais
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais, kad būtų užtikrinta efektyvus pacientų gydymas ir jų sauga.
Kooperacija su kitais sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais yra svarbus principas, užtikrinantis efektyvų
pacientų gydymą ir slaugą. Bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais apima
keitimąsi informacija ir žiniomis, kad būtų galima teikti kokybiškas ir integruotas sveikatos priežiūros
paslaugas. Tai taip pat padėtų užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos reikiamos paslaugos vienoje vietoje,
be kartojamų tyrimų ir procedūrų. Be to, bendradarbiavimas su kitais sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais
leidžia atskleisti ir spręsti sudėtingus pacientų atvejus, o tai yra ypač svarbu, kai reikia teikti sudėtingas ir
specifines paslaugas. Taigi, svarbu, kad visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai laikytųsi šio principo,
kad būtų teikti efektyvias ir kokybiškas paslaugas.

3. SLAUGOS PROCESAS
Slaugos procesas- tai moksliškai pagrįsta, iš anksto suplanuota, nuosekli, visapusiška paciento priežiūra.
Slaugos duomenų nustatymas:
1. Vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu.
2. Vadovaujantis A. Maslow poreikių hierarchijos teorija.
Vadovaujantis A. Maslow poreikių hierarchijos teorija slaugos tikslas: padėti žmogui – sergančiam ir sveikam –
optimaliai patenkinti hierarchijos piramidėje nurodytus poreikius, siekti savirealizacijos.
N. Roper gyvenimo modelis – tai yra specifinė slaugos funkcija – padėti žmogui, išvengti problemos, ją sumažinti ar
išspręsti, prisitaikyti prie akivaizdžių ar potencialių, susijusių su gyvybinėmis veiklomis problemų ar jas įveikti.
A. Maslow poreikių hierarchijos teorija.
A. Maslow teigė, kad žmogus turi įgimtą norą tenkinti savo poreikius. Pasak, jo žemesnėje hierarchijos pakopoje
esančių poreikių patenkinimas sudaro sąlygas kilti aukštesnės pakopos poreikiams.
Slaugos proceso etapai:

 Vertinam;
 Planuojam;
 Atlikti;
 Apibendrinti;
Šių keturių etapų visuma yra – slaugos planas.
1. Paciento sveikatos vertinimas. Vertinimo tikslas- tai nustatyti specifinius asmens ar šeimos slaugos poreikius ir
savirūpos galimybes šiems poreikiams patenkinti.
Paciento sveikatos vertinimo etapai:
a) Paciento sveikatos būklės įvertinimas ir slaugos duomenų ir poreikių nustatymas;
b) Aiškintis surinktą informaciją;
c) Išvardinti aktualias ir galimas paciento problemas ir slaugos poreikius;
d) Nustatyti priežiūros nuoseklumą;
e) Apžvelgti nustatytus poreikius ir priežiūros nuoseklumą kartu su pacientu ( jei tai įmanoma);
Slaugos problema – tai organizavimo struktūra, kurie trukdo pacientui patenkinti poreikius, taip pat tai išoriniai ar
vidiniai veiksniai, kurie trukdo pacientui patenkinti savo poreikius, dėl to reikia tam tikrų slaugos veiksmų.
Gali būti:

 Reali – jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, gali iškilti grėsmė paciento
sveikatai, gyvybei bei gerovei.
 Potenciali – yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos
veiksmų.
Slaugos diagnozė – tai slaugos problema su ja sukėlusiomis priežastimis, kurias nustato slaugytojas, įvertinęs slaugos
duomenis.
2. Slaugos planavimas.
Planavimo tikslas – išvengti potencialių problemų tapimą realiomis problemomis, sumažinti arba išspręsti realias
problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti.
Slaugos planavimo svarba – įgyvendinama nuosekli, efektyvi, visapusiška ir ilgalaikė slauga, užtikrinimas slaugos
tęstinumas, iš anksto numatomos slaugos priemonės.
Slaugos planavimo etapai:
1. Nustatyti norimus rezultatus (tikslus) su pacientu;
2. Nustatyti slaugos veiksmus;
3. Aptarti slaugos planą su pacientu;
4. Aptarti slaugos planą su sveikatos priežiūros komanda, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo tęstinumas;
3. Slaugos plano įgyvendinimas.
Įgyvendinant slaugą, svarbūs šie sisteminiai etapai:

 Koordinavimas ir slaugymas pagal numatytą planą ( šiame etape, slaugoma pagal sudarytą planą, o
pasikeitus situacijai ir atsiradus naujiems slaugos poreikiams, slaugos veiksmai keičiami ir derinami su
pacientu bei sveikatos priežiūros komandos nariais);
 Užrašymas ( dokumentavimas) neatliktos planuotos procedūros ir atliktos neplanuotos slaugos priemonių.
Slaugos organizavimas ir atlikimas:

 Nuolatinis slaugos duomenų rinkimas ( ligonio stebėjimas), registravimas ir slaugos duomenų

įvertinimas;
 Dienos prioritetų nustatymas;
 Slaugos procedūrų atlikimas;
 Slaugos dokumentacija;
 Bendrojo slaugos plano laikymasis;
Dienos prioritetų nustatymas.
Kasdienių slaugos prioritetų nustatymas yra slaugos plano įgyvendinimo esmė. Kad ir koks geras būtų
planas, jame neįmanoma numatyti, kas įvyks kasdien. Slaugytojas turi mokėti vertinti situacija kiekvieną
dieną ir kiekvienu momentu, būti lankstus ir koreguoti suplanuotus veiksmus.
Rekomenduojami veiksmai nustatant dienos prioritetus.

 Kiekvieną pamainą slaugytojai atidžiai peržiūri medicininius ir slaugos dokumentus;

 Įvertina pamainos perdavimo ataskaitas;
 Turimą informaciją būtina patikslinti tiesiogiai ( pačiam patikrinus paciento sveikatos būklę)
ir įsitikinus, kad ji nepasikeitė.
4. Apibendrinimas.
Vertinimas turi būti trumpas ir glaustas. Slaugytoja privalo įvertinti kiekvieną veiksmą ir atliktą procedūrą.
Dažniausi vertinimo kriterijai:

 Kaip toleravo procedūrą – gerai, patikimai, blogai. Jei blogai, kodėl?

 Ar neatsirado šalutinių reiškinių ir kokių;
 Ar ligonis patenkintas;
 Kokie nauji slaugos duomenys ir problemos pastebėti atliekant procedūrą;
Vertinant priežiūros planą, laikomasi keturių pakopų sistemos:

 Sprendžiame apie procesą ir rezultatus pagal numatytus priežiūros rezultatus;

 Nustatomas planuoto slaugos proceso efektyvumas;
 Jei norimi rezultatai nepasiekti, reikalingas tolesnis vertinimas ir planavimas;
 Proceso etapai kritiškai analizuojami ir daromas sprendimas;
Slaugos dokumentavimo svarba.
o Kaupiama informacija apie pacientą, kuris bus naudingas ir ateityje;
o Užtikrinamas priežiūros tęstinumas ir perimamumas;
o Užtikrinama paciento priežiūros atsakomybė;
o Gerai išryškėja slaugos veiksmų efektyvumas;
o Slaugos istoriją galima naudoti kaip mokomąją priemonę;
o Gaunami patikimi duomenys medicinos ekspertui, moksliniams tyrimams;
o Slaugos informacija yra svarbi ir kitiems komandos nariams;
o Tai slaugytojo darbo mobilizavimo, savikontrolės ir kontrolės, profesinio tobulėjimo priemonė.
Patarimai kaip dokumentuoti vertinimo duomenis:
o Slaugytojai turi sugebėti lengvai naudotis paciento slaugos planu, o esant reikalui, ji keisti ir priimti
sprendimus;
o Slaugos proceso įgyvendinimo tam tikro etapo dokumentuose turi būti aiškiai matyti: kas slaugo, slaugos data
ir laikas. Planuota slauga užrašoma nurodant data ir patvirtinama parašu, o neplanuota slauga tik pažymima
papildomai;
o Slaugos vadybininkai gali sumažinti dokumentavimo apimti išsiaiškinę ligonines reikalavimus;
o Slaugos plane nereikia kartoti paciento norų, kurie nekelia problemų;.

Aprašant slaugos procesą, būtina:

o turėti elementariu raštvedybos įgūdžių;

o naudotis visuotinai priimtomis santrumpomis, vengti nesuprantamų sutrumpinimų;
o užrašai turi būti paprasti, nevarginant slaugytoju ir kitų skaitančiųjų slaugos istorija;
o informacija turi būti aiškiai suformuluota, pateikiama tik svarbiausia;
o pacientas gali pats užrasti kai kuriuos savirūpos veiksmus (pvz.: suvartotu skysčių kiekį);
o vykdymo veiksmai, laikas, data turi būti užrašyti ir patvirtinti atlikėjo parašu;
o informacija geriau užrasti iš karto arba tam tikrais etapais, bet ne vėliau kaip per 24 val. pavėluotai užrašius,
informacija gali būti netiksli ar visa užmiršta. Slaugos plane labai svarbus pirminis vertinimas.
o privalu išsaugoti konfidencialumą ir išvengti informacijos sklidimo. Dalis informacijos gali būti įslaptinta.

Visa tai reikia aptarti su sveikatos priežiūros komanda.