ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

AGRONOMIJOS FAKULTETAS
ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS

Žygimantas Dijokas

BIOLOGINIŲ PREPARATŲ FOSFIX IR NPK MAGIC ĮTAKA

ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ PRODUKTYVUMUI SKIRTINGO
TRĘŠIMO FONUOSE

Magistro studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Biomedicinos

Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai
Studijų programa: Agronomija

Akademija, 2014
Magistro baigiamojo darbo valstybinė kvalifikacinė komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. .............)

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:

....................................................................................................................................

Pirmininkas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – LAMMC direktorius,

profesorius habil.dr. Zenonas Dabkevičius

Nariai:
Agronomijos fakulteto dekanas, Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto
docentas dr. Viktoras Pranckietis (mokslininkas–praktikas)
Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Vytautas Liakas
(mokslininkas–praktikas)
Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorius, docentas dr. Evaldas
Klimas (mokslininkas–praktikas)
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius habil. dr.
Rimantas Velička (mokslininkas–praktikas)
Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorė, docentė dr.
Darija Jodaugienė (mokslininkas)
UAB ,,Dotnuvos projektai“ vadovas dr. Rimantas Dapkus (socialinis
partneris–praktikas)

Vadovas Doc. dr. Vytautas Liakas

ASU, Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Recenzentė Doc. Elena Jakienė

ASU, Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Oponentas Prof. dr. Vytautas Pilipavičius

ASU, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas

2
Dijokas, Ž. BIOLOGINIŲ PREPARATŲ FOSFIX IR NPK MAGIC ĮTAKA ŽIEMINIŲ
KVIEČIŲ PRODUKTYVUMUI SKIRTINGO TRĘŠIMO FONUOSE. Agronomijos
studijų programos magistro darbas / Vadovas doc. dr. V. Liakas; Žemės ūkio ir maisto mokslų
institutas. Aleksandro Stulginskio universitetas. – Akademija, 2014, 45 p.: 4pav., 6 lentelės.
Bibliogr.:

SANTRAUKA
Lauko bandymas tiriant biologinių preparatų Fosfix ir NPK Magic įtaką
žieminių kviečių produktyvumui skirtinguose azoto trąšų fonuose atliktas 2013 m. ASU
Bandymų stotyje. Dirvožemis IDg8-k (LVg-p-w-cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas
išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols).
Tyrimo objektas: Žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) veislė ʽAdaʼ.
Darbo metodai: Derliaus nuėmimo metu kiekviename bandymo laukelyje
buvo išpjauti 4 – iose vietose 0,25 m2 apskaitiniai ploteliai. Kiekvieno laukelio kviečių pėdai
atnešti į laboratoriją. Nustatyti derliaus struktūros elementai. Po to apskaičiuoti vidutiniai
rodikliai. Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti vieno veiksnio kiekybinių požymių
dispersinės analizės metodu, taikant kompiuterinę programą ANOVA (Tarakanovas,
Raudonius, 2003).
Darbo rezultatai: NPK magic esmingai didino žieminų kviečių derlingumą,
grudų skaičių varpose bei varpos produktyvumą visuose tręšimo fonuose. Atitinkamai
derlingumo skirtumas lyginant su kontrole panaudojus NPK Magic 1,5t/ha. Pasėlio tankumui
ir 1000 grudų masei NPK Magic esminiai pokyčiai nepastebėti. Išpurškus tuo pačiu metu
preparatą Fosfix jo veiksmingumas pastebėtas mažesnis, tačiau visuose rodikliuose
neesmingas lyginant su NPK Magic. Panaudojus Fosfix ir patręšus N140 ir N180 gautas esminis
žieminų kviečių derlingumas (7,32 t/ha) lyginant su kontrole.

Raktažodžiai: žieminiai kviečiai, Fosfix, NPK Magic, produktyvumas, grudų derlingumas,

biologiniai preparatai.

3
Dijokas, Ž. WINTER WHEAT OPTIMIZATION OF THE NUTRITION STUDIES(nutrition
optimization researches), USING BIOLOGICAL PREPARATIONS. Master thesis of Agronomy
study program / Supervisor assoc. doc. dr. V. Liakas; ASU. Akademija, 2014, 50 p.: 4 figures,
6 tables. References: 33

SUMMARY

Field testing for biological agents Fosfix and NPC Magic on winter wheat
productivity of different nitrogen fertilizer backgrounds were made in 2013 ASU test station.
Soil IDg8 -k (LVg - pw - cc ) - shallow calcareous luvisol ( Calc ( ar) i - Epihypogleyic
Luvisols) .
Object of the work: winter wheat ( Triticum aestivum L. ) variety ʽAdaʼ.
Method of the work: on harvest time for each test field was cut in 4 different
places of 0.25 m2 plots accounting. Each box of wheat sheaves were bringed to the laboratory.
Set vintage structure elements. Research data to statistically assess the quantitative
characteristics of a factor analysis of variance method using a computer program ANOVA (
Tarakanovas, Red, 2003) .
The results of the work: NPK magic substantially increased winter wheat
yield, grain number per ear and ears productivity in all fertilization backgrounds. Accordingly
yields compared to the control using NPK Magic 1.5 t / ha. Stand density and weight of 1000
grains NPK Magic fundamental changes were not noticed. Droplets at the same time with the
product Fosfix efficacy had lower, but not essential in all indicators compared with NPK
Magic. Using Fosfix and N140 and N180 fertilized received substantial winter wheat yield (
7.32 t / ha) compared to the control.

Key words: winter wheat , Fosfix, NPK Magic , productivity, grain yield , biological
preparations.

4
 TURINYS
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ........................................................................................... 6
Terminų ir sąvokų paaiškinimai .......................................................................................................... 7
ĮVADAS ................................................................................................................................................. 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................ 9
1.1. Bendros žinios apie žieminius kviečius ..................................................................................... 9
1.2. Augimo sąlygos ......................................................................................................................... 10
1.3. Žieminių kviečių auginimo agrotechnika ............................................................................... 11
1.3.1. Priešsėliai ............................................................................................................... 11
1.3.2. Dirvos dirbimas žieminiams kviečiams ................................................................. 12
1.3.3. Sėklos ir sėja .......................................................................................................... 13
1.3.4. Žieminių kviečių tręšimas ..................................................................................... 14
1.3.5. Pasėlių priežiūra .................................................................................................... 18
1.4. Biologinis preparatas Fosfix .................................................................................................... 19
1.5. Biologinis preparatas NPK Magic .......................................................................................... 20
2. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS ........................................................................................... 23
2.1. Tyrimų vieta, laikas, detali schema ........................................................................................ 23
2.3. Tyrimo duomenų statistinės analizės metodai ....................................................................... 25
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ................................................................................ 26
3.1. Žieminių kviečių grūdų derlingumas ..................................................................................... 26
3.2. Žieminių kviečių produktyvaus pasėlio tankumas ................................................................ 27
3.3. Žieminių kviečių varpos produktyvumas............................................................................... 28
3.4. Žieminių kviečių 1000 grūdų masė ......................................................................................... 29
3.5. Žieminių kviečių grūdų kiekis varpoje ................................................................................... 29
IŠVADOS ............................................................................................................................................. 32
LITERATŪRA .................................................................................................................................... 33
DARBO APROBACIJA IR PUBLIKACIJOS ................................................................................ 36
PRIEDAI ............................................................................................................................................. 37

5
 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Lentelės:
1. 2.2.1 lentelė. Meteorologinės sąlygos eksperimento vykdymo metu, Kauno
meteorologinės stoties duomenys, 2013 metai (24 p.).
2. 3.1. lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių grūdų derlingumui
skirtinguose tręšimo fonuose, t ha-1 ASU Bandymų stotis, 2013m (26 p.).
3. 3.2 lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių produktyviam pasėlio
tankumui skirtinguose tręšimo fonuose, vnt. m-2 ASU Bandymų stotis, 2013m (27 p.).
4. 3.3. lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių varpos produktyvumui, g
ASU Bandymų stotis, 2013m (28 p.).
5. 3.4. lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių 1000 grūdų masei
skirtinguose tręšimo fonuose, g ASU Bandymų stotis, 2013m (30 p.).
6. 3.5. lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių grūdų kiekiui varpoje, vnt.
ASU Bandymų stotis, 2013m (31 p.).

Paveikslai:
1. 1.4.1 pav. Bacillus magaterium - fosforą atpalaiduojančios bakterijos (19 p.).
2. 1.5.1 pav. Azospirillum spp. - azotą fiksuojančios bakterijos (20 p.).
3. 1.5.2 pav. Frateuria aurentia - kalį atpalaiduojančios bakterijos (21 p.).
4. 3.5 pav. Žieminio kviečio varpos formavimasis, ASU Bandymų stotis, 2013m
(31 p.).

6
 Terminų ir sąvokų paaiškinimai

1. Fosfix – Biologinės kilmės preparatas, kurio sudėtyje yra fosforą atpalaiduojančios

bakterijos
2. NPK Magic – Biologinis preparatas su trijų skirtingų bakterijų tipais: azotą
fiksuojančiomis, fosforą atpalaiduojančiomis, kalį mobilizuojančiomis
3. Transpiracija– vandens garavimas iš augalo dalių, ypač lapų, mažesniais kiekiais iš
stiebų, žiedų ir vaisių.
4. Morfogenezė – oragnų, jų dalių ir sistemų atsiradimas bei raidai organizmų
ontogenezės ir filogenezės metu
5. Organogenezė – tai organų susidarymas ir auginimas iš ląstelių ir audinių

7
 ĮVADAS

Dirvožemis yra ne tik pagrindinis žemės ūkio gamybos šaltinis, bet ir augalų ir
mikroorganizmų gyvenamoji vieta bei mitybos procesų pagrindas (Piaulokaitė – Motuzienė ir
kt., 2005). Labai dažnai naudojant pesticidus kinta natūralūs biocheminiai, biofizikiniai ir
biologiniai procesai dirvožemyje. Dėl deguonies ir drėgmės stygiaus, bei dėl tiesioginų saulės
spindulių dirvos paviršiuje žūsta mikroorganizmai, mikrofauna ir mikroflora. Šių
mikroorganizmų mažėjimas susilpnėja organinių liekanų skaidymą, o tai tiesiogiai priklauso
nuo dirvos mikrofloros rūšinės sudėties ir tankumo (Šiuliauskas ir kt., 2000).
Daugelio autorių duomenimis, tinkamas dirvožemio tręšimas organinėmis ar
mineralinėmis trąšomis ne tik didina augalų derlių, bet skatina mikrofloros ir mikrofaunos
gausėjimą ir gerina mikrobiologines dirvožemio savybes bei didina fermentų aktyvumą
(Лаломова ir kt., 2001; Šiuliauskienė, 1981). Biologiniai preparatai gerina dirvos struktūrą,
mažina patogenų kieki dirvožemyje. Biologiniai preparatai naudingi patiems augalams,
kadangi sustiprina jų imuninę sistemą, padidina jų atsparumą ligoms ir kenkėjams, ypač
naudojant juos kartu su aminorūgščių kompleksu. Naudojant javų auginimo technologijose
biologinius preparatus esmingai pagerėja augalininkystės produkcijos kokybė ir sumažėja
aplinkos tarša (Jakienė, 2011).
Tyrimo hipotezė – biologiniai preparatai Fosfix ir NPK Magic padidina žieminių kviečių
produktyvumą.
Tyrimo objektas – žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) veislė 'Ada'.
Tyrimų tikslas – įvertinti Fosfix ir NPK MAGIC biologinių preparatų, naudojamų
skirtinguose azoto trąšų normų fonuose, poveikį žieminių kviečių pasėlyje.
Tyrimo uždaviniai – nustatyti žieminių kviečių derlingumą, pasėlio tankumą, varpos
produktyvumą, 1000 grūdų masę ir grūdų skaičių varpoje naudojant biologinius preparatus
skirtinguose azoto trąšų normų fonuose.

8
 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Bendros žinios apie žieminius kviečius

Paprastasis kvietys (lot. Triticum) – tai miglinių (Poaceae) šeimos vienametis

augalas. Lietuvoje yra auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.). Visos kviečių
rūšys yra kultūrinės, tik kelios laukinės. Laukinės rūšys auga stepių ir pusdykumių srityse. Iš
visų grūdinių augalų, kviečiai yra labiausiai paplitęs augalas visame Žemės rutulyje. Kviečių
grūdai rasti Kaukaze, priešistorinio laikmečio archeologinuose paminkluose. Šiuo metu yra
virš 30 tūkstančių kviečių veislių. Kviečiai (Triticum) skirstomi į 22 rūšis, iš kurių tik dvi turi
platų pritaikymą. Tai minkštieji kviečiai (Triticum aestivum) ir kietieji kviečiai (Triticum
durum)(Petrulis, 1997). Lietuvoje išvestos kelios derlingos kviečių veislės Ada, Tauras, Seda,
Milda, Alma, Kaskada, Zunda ir kt.
Lietuvoje auginami tik minkštieji kviečiai (Triticum aestivum) (Ežerinskienė,
1995). Minkštieji kviečiai (Triticum aestivum), tai 60-150 cm aukščio augalai, jų šiaudas
visada tuščias. Tarpubambliai su mažais plaukeliais ar visai be jų. Lapai pliki, plokšti, truputi
plaukuoti, makšties sandūroje yra auselės: liežuvėlis bukas ir trumpas. Grūdams subrendus,
varpažvyniai su žiedažvyniais lieka prisitvirtinę varpoje, išbyra tik grūdai. Grūdai priekinėje
pusėje abipus vagelės išsigaubę, nesuspausti, pailgi ir miltingi (www.mokslai.lt).
Žieminių kviečių sėklų optimali dygimo temperatūra yra 12-16 °C šilumos.
Tokioje temperatūroje kviečiai sudygsta per 7-8 dienas. Dygdami žieminiai kviečiai išleidžia
tris pirmines šakneles. Žieminiai kviečiai pradeda krūmytis - leisti naujas atžalas praėjus 2-3
dienoms po trečiojo lapo pasirodymo. Pavasarį, praėjus 3-4 savaitėms nuo vegetacijos
pradžios, sparčiai pradeda augti stiebas ir kartu formuojasi varpos. Javai pradeda plaukėti
užaugus stiebui - iš paskutinio lapo makšties ima rodytis varpos viršūnė. Žieminiai kviečiai
pradeda žydėti tik išplaukę (Lazauskas, 1998).
Lietuvoje žieminių kviečių derliai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
Tik kai kurie metai visiškai atitinka optimalias kviečių augimo ir brandos sąlygas. Tik laiku ir
kokybiškai rudenį pasėti žieminiai kviečiai intensyviai vysto šaknų sistemą ir gerai krūmijasi.
Krūmijimasis gali tęstis ir pavasarį. Žiemos metu kviečiai krūmijimosi mazge pakelia nuo -17
°C iki -18 °C šaltį. Žiema – kritiškiausias metas žieminiams kviečiams, tad jie pradeda
grūdintis, kai rudens naktimis oro temperatūra nukrinta iki 0 °C, o dieną vėl pakyla iki 10 - 12
°C šilumos. Šiuo laikotarpiu augaluose kaupiasi cukrus, vyksta endogeninių augimo
reguliatorių persitvarkymas, ląstelėse mažėja laisvo vandens. Didžiausią fotosintezės
9
produktyvumą augalai pasiekia tuomet, kai oro temperatūra siekia 20-22 °C šilumos. Tačiau
geriausia kai oro temperatūra nebūna aukštesnė nei 12 °C, tuomet kviečiai gali baigti rudenį
prasidėjusį krūmijimosi procesą, o lėčiau augant vegetatyviniams organams, šaknų sistema
nenusilpsta ir gerai aprūpina augalą vandeniu bei mineraliniais elementais intensyviu jų
augimo laikotarpiu (Šiuliauskas, Liakas, 1998).

1.2. Augimo sąlygos

Pusiau kontinentiniame klimate kviečiai išaugina geriausios kokybės grūdus, kur

būna didelis saulės radiacijos intensyvumas bei nedidelis drėgmės deficitas grūdų
formavimosi metu. Menkesnės vertės grūdai susiformuoja ten, kur blogesnės klimatinės ir
dirvožemio sąlygos, gaunamas labai mažas baltymų kiekis (Ežerinskienė, 1995).
Žieminiai kviečiai kelia aukščiausius reikalavimus dirvožemių derlumui iš visų
Lietuvoje auginamų lauko augalų. Ji norima gauti kuo didesnius kviečių derlius (5 – 8 t ha-1),
tuomet rekomenduojama nesti į dirvas, kurių reakcija yra žemesnė nei pH 6, o judriųjų
fosforo ir kalio formų yra mažiau kaip 150 mg kg-1 dirvožemyje, taip pat mineralinio azoto 0-
60 cm dirvos sluoksnyje turėtų būti 60,0 kg ha-1 (Magyla, 1997; Petraitienė, 1994).
Kviečiai yra labai jautrūs sausringiems orams, todėl norint apsagoti nuo galimo
žemo derlingumo, nevertėtų jų sėti į uždžiūstančius dirvožemius kuomet gruntiniai vandenys
žemai. Kviečiams visiškai netinkamas durpžemių bei smėlingos dirvos (Ežerinskienė, 1995).
Kviečiai gerai auga neutralios arba netgi silpnai šarminės reakcijos
dirvožemiuose. Svarbiausia, kad dirvos būtų gerai sukultūrintos, neužmirkusios, nešlapios ir
nepiktžolėtos. Kviečiams yra reikalingos aukštesnio nei vidutinio našumo bei sukultūrinimo
dirvų. Kvieęiams tinkamiausias yra lengvo priemolio dirvožemis, tačiau labai gerai gali augti
ir velėniniuose glėjiniuose vidutinio sunkumo, ir sunkiuose priemoliuose (Šiuliauskas ir kt.,
1998). Augalams daugiausiai azoto reikia grūdų brendimo metu iki jiems pasiekiant vaškinę
brandą, tačiau jų šaknys dėl savo biologinės senatvės nepajėgia gerai aprūpinti maistiniais
elementais (Šiuliauskas ir kt., 1998; Vaišvila, 1996).
Žieminiai kviečiai pradeda dygti esant 3 – 4 °C šilumos. Rudeniniam
krūmijimuisi optimali oro temperatūra yra 10 – 14 °C šilumos. Pavasarį intensyviu augimo
periodu, kuomet oro temperatūra siekia 13 – 18 °C šilumos, tuomet kviečiai gali užbaigti
rudenį prasidėjusį krūmijimosi procesą, o lėčiau augant vegetatyviniams organams,
nenusilpsta šaknų sistema ir augalai yra gerai aprūpinami vandeniu bei mineraliniais
elementais. Prasidėjusi grūdų branda tęsiasi apie 30 dienų. Tuomet kviečiams reikia

10
aukštesnės oro temperatūros – 24 - 26 °C. Tokiomis sąlygomis grūdai būna gyvybingi ir
biologiškai išsivystę (Aleksynas, 2006).
Lietuvos sąlygomis geriausiai peržiemoja augalai, kurie iki žiemos suspėja
išauginti 3-4 ūglius. (Šiuliauskas ir kt., 1998). Bene svarbiausias veiksnys, kuris turi įtakos
žiemojimui, yra augalų atsparumas šalčiui – tai savybė išgyventi esant žemesnei nei 0 °C
temperatūrai. Atsparumas šalčiui nėra pastovus kriterijus, kadangi jis viso sezono metu kinta.
Krentant oro temperatūrai prieš žiemą, augalų atsparumas šalčiui palaipsniui didėja – taip
augalai grūdinasi. Pavasarį atsparumas šalčiui pradeda silpnėti, augalai tęsia krūmijimosi
procesą (Aleksynas, 2006).
Krituliai - tai svarbiausias drėgmės šaltinis augalams. Žieminius kviečius sėti į
perdžiuvusią dirvą (9 – 12 proc. drėgnumo) – rizikinga. Jei sausoje dirvoje sėkla išguli 30
dienų ir būna tik sudrėkinta lietaus - blogai dygsta. Jei ruduo sausas, tuomet kviečius geriausia
sėti po gerų priešsėlių, nepaankstinus ir nepavėlinus sėjos bei giliai įterpiant sėklą į dirvą ir
pasėlį privoluojant. Sėkla dygs ilgiau, jei bus pasėta į šaltą ir šlapią dirvą. Optimaliomis
sąlygomis (kai pakanka drėgmės ir šilumos), žieminiai kviečiai sudygsta per 7 – 8 dienas, o
suvėlavus sėją, dygsta apie 15 dienų (Janušauskaitė ir kt., 2004).

1.3. Žieminių kviečių auginimo agrotechnika

1.3.1. Priešsėliai

Derlingiausi javai Lietuvoje yra žieminiai kviečiai sėjami gerose ir derlingose

žemėse. Sėjomaina - tai svarbiausia sąlyga didinanti grūdų derlių, yra tinkama ir leidžia
parinkti geriausius priešsėlius. Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai teigia, kad žieminiai
kviečiai skirtingai nei kiti grūdiniai javai yra labiausiai jautrūs priešsėliams ( Magyla, 1997).
Daugiametės ankštinės žolės (liucernos, dobilai) ir jų mišiniai su varpinėmis,
vienmečių ankštinių ir varpinių žolių mišiniais, juodasis pūdymas, rapsai, ankstyvos bulvės ir
pašarinės ropės yra geriausi žieminių kviečių priešsėliai. Priešsėliui gali tikti žirniai, avižos ar
kiti augalai, tačiau ji turi būti nupjaunami 3 savaitės prieš kviečių sėją (Banevičienė, 1985;
Petrulis, 1997).
Jei dirvožemis sunkesnio priemolio, tuomet kviečių priešsėliui geriau tinka dobilai
nei mišiniai, nes po dobilų dirvožemis būna geresnės struktūros ir turi daugiau maisto
medžiagų. Rizikinga kviečius sėti po linų, žaliajam pašarui nupjautų kukurūzų, nes po šių
augalų derliaus nuėmimo lieka mažai laiko gerai paruošti žemę. Netinkamiausia žieminius

11
kviečius sėti, ir ypač atsėliuoti po varpinių javų, kadangi apsikrečiama ligomis (Lazauskas,
1998).
Baltymingesni žieminių kviečių grūdai visada būna po juodojo pūdymo, liucernų,
dobilų, vikių – avižų mišinio, žirnių, o mažesnio baltymingumo – po žieminių ir vasarinių
javų (Lazauskas, 1998). Žieminių kviečių derliui įtakos turi ne tik priešsėliai, bet ir sugrįžimo
laikas į tą patį lauką. Žieminiams kviečiams grįžtant kas ketvirti, treti metai derlius lieka tas
pat, bet pasėlis tampa labiau piktžolėtesnis (Lazauskas, 1998).
Sunkios granuliometrinės sudėties dirvose labai išryškėja anksti nuimamų
priešsėlių privalumai, kadangi dėl didelio rišlumo šias dirvas tenka dirbti daug intensyviau nei
lengvesnes. Kuo anksčiau nuimamas priešsėlis, tuo didesnius tarpus galime išlaikyti tarp
skutimo ir arimo, priešsėjinio dirbimo ir sėjos, tuo dėl atmosferos poveikio geriausiai trupa ir
lengviau įdirbamos molingos dirvos (Maikštėnienė, 1997).

1.3.2. Dirvos dirbimas žieminiams kviečiams

Dirvos paruošimas žiemkenčiams yra vienas iš atsakingiausių darbų, kadangi

nuo to priklauso jų derlingumas. Laukuose, kurie yra skirti žieminiams kviečiams, reikia
išnaikinti piktžoles, nes jų kviečiai bijo labiau už rugius. Taip pat reikia išpurenti dirvą ir
palaukti, kol armuo susigulės. Žemės dirbimo laikas bei intensyvumas priklauso nuo
pasirinkto priešsėlio, o drėgnais ar sausais metais – ir kokybė, nes dėl dirvos grumstuotumo
kartais po per vėlai nuimtų priešsėlių blogai sudygsta kviečiai. Gali skirtis žemės dirbimo
technologija, bet viena taisyklė galioja visada: paskutinį kartą dirva turi būti suarta tokiu
laiku, kad iki sėjos dar suspėtų susigulėti (3 savaites iki sėjos). Suarus vėliau ir žemei
tebeslūgstant dažniausiai nukenčia kviečių krūmijimosi bambliai, todėl pasėlis išretėja arba
sunyksta.
Jeigu dirvožemis suartas pakankamu armens storiu (25 – 28 cm) ir yra
nepiktžolėtos, neutralios reakcijos, gerų agrofizinių savybių, tinkamai patręštas, tuomet nėra
būtina kasmet giliai arti. Tad tokiose dirvose gilų arimą galima periodiškai kaitalioti su
normaliu ar sekliu (Lazauskas, 1999).
Sunkią dirvą lengviausia paruošti sėjai po dobilienų, kadangi dirva būna
geresnės struktūros, puresnė. Antrų metų dobilienos pradedamos dirbti po pirmos žolės.
Dobilienas galima įdirbti dvejopai: skusti ir vėliau arti arba iš karto arti plūgais su
priešplūgiais. Po pirmų naudojimo metų dobilienos pradedamos įdirbinėti nušienavus antrą
žolę, iš karto ariamos plūgais su priešplūgiais.

12
 Užimtuose pūdymuose, nupjovus mišinį žaliajam pašarui ar silosui, dirva tuojau
nuskutama verstuviniais skutikais arba sekliai suariama. Piktžolėtoms dirvoms yra naudingas
sluoksninis žemės dirbimas, kadangi po jo piktžolių sumažėja perpus. Juodieji pūdymai
dažniausiai paliekami labai piktžolėtuose ar mažiau sukultūrintose dirvose. Iki pat sėjos jie
intensyviai sluoksniškai dirbami. Pasirodžius pirmosioms piktžolėms dirva skutama 8 – 10 cm
gyliu, joms vėl sudygus, skutama dar keliais centimetrais giliau. Prieš kviečių sėją dirvas
paruošti nesudėtinga. Skustas, kartotas ir lygintas dirvas, išbėrus mineralines trąšas, galima
paruošti sunkiomis akėčiomis, o sunkesnėse dirvose – kultivatoriais (Lazauskas, 1999).

1.3.3. Sėklos ir sėja

Gauti didelius derlius bei išauginti aukštos kokybės grūdus galima sėjant ne
žemesnės kaip C4 reprodukcijos grūdus. Bandymų duomenys rodo, kad sėjant C1 ir C2
reprodukcijos sėklas, derliaus priedas, lydinant su C4 ir C5 sėklomis, yra net 0,5 t ha-1.
Bandymais nustatyta, kad sėjant 98 proc. daigumo sėklas žieminių kviečių derliai
būna 0,3-0,5 t ha-1 didesni nei sėjant 93,0-94,9 proc. (II klasė) daigumo sėklas ir 0,5-0,65 t ha-
1
– nei sėjant 90 proc. daigumo sėklą (III klasė). Todėl sėti žemesnio daigumo sėklas nei I
klasės yra nerekomenduojama (Šiuliauskas, Liakas, 1998).
Po gana ilgos pertraukos 2001 metais Lietuvos augalų veislių sąrašą papildė ir šalies
laukuose buvo pradėtos auginti LŽI sukurtos žieminių kviečių veislės Ada, Tauras ir Seda,
2002 metais – Milda ir Alma, o 2010 metais – Kaskada, Vikaras, Zunda. Naujų lietuviškų
žieminių kviečių veislių ilgokai nebuvo todėl, kad 1980 metais buvo nutraukta jų selekcija.
Atnaujinę selekcinį darbą, LŽI selekcininkai kūrė įvairaus tipo naujas žieminių kviečių
veisles, kad jos atitiktų platų reikalavimų spektrą. Buvo atkreiptas dėmesys į žemdirbių
pageidavimą turėti veislių asortimente ankstyvesnės brandos veislių, kadangi iš Vakarų
atvežamos veislės būna gerokai vėlyvesnės, nes tose šalyse būna ilgesnis ruduo nei Lietuvoje
(Ruzgas, Liatukas, 2006).
Žieminių kviečių sėkla turi būti gerai išvalyta. Rekomenduojama atsisakyti
smulkesnių frakcijų sėklų ir rinktis stambesnes, kadangi stambi sėkla yra sukaupusi savo
endosperme didesnį kiekį atsarginių medžiagų, o kartu ir energijos, tad net ir nepalankiomis
dygimo sąlygomis gali geriau iškelti daigą į dirvos paviršių. Sėkla beicuojama norint pasėlius
apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Iš gerai dygstančios sėklos išauga stiprūs daigai. Tokie augalai
geriau vystosi ir žiemoja (Grigas, 1997, Grigas, 1998; Petrulis, 1997).
Konkretus sėjos laikas pasirenkamas priklausomai nuo geografinės padėties,
užsėjamo ploto bei turimų sėjamųjų santykio – optimali sėjos data būtų rugsėjo 10–15

13
dienomis. Mažesni nuostoliai gaunami kai sėja yra nevėlinama, bet ankstinama (Šiuliauskas,
Liakas, 1998).
Šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose sėją reikėtų pradėti rugpjūčio pabaigoje,
agrotechninės sėjos trukmė 12-15 dienų. Vidurio Lietuvoje geriausias sėjos laikas – rugsėjo 5-
10 d. Sėjos nereikėtų nutęsti ilgiau, kaip iki rugsėjo 15 d. Pietinėje Lietuvoje reikia sėti
rugsėjo 10-15 d. Taip pasėti augalai neperaugs, mažiau bus pažeisti švedinės, žiemkentinės
muselės ir būdingų ligų. Sėją suvėlinus iki rugsėjo 25 d. arba spalio 1 d. derliaus nuostoliai
būna 0,7-1 t ha-1, o kartais javai ir visai žūsta (Banevičienė, 1985; Petraitis, 1987; Petrulis,
1997).
Sėklų išsėjimo norma tiesiogiai priklauso nuo dirvos našumo ir planuojamo gauti
derliaus dydžio. Didelio našumo žemėse reikėtų sėti 4,5-5,0 mln. ha-1, o vidutinio našumo
5,0-5,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Kai faktinė sėklos norma yra didesnė už optimalią, derliaus
nuostoliai būna mažesni.
Žieminių kviečių sėkla turi būtų įterpta tokiame gylyje, kuriame yra formuojamas
krūmijimosi mazgas. Sėjos gylis lemia savalaikį daigų pasirodymą, krūmijimosi mazgo gylį,
žiemkenčių šaknų sistemą, atsparumą žiemos šalčiams, derlingumo ir žiemkentiškumo
formavimąsi. Todėl žieminių kviečių sėjai dirva turi būti ruošiam tik iš anksto, kad iki sėjos ji
dar spėtų susigulėti, o prieš sėją būtų purenama ne giliau nei 5-8 cm.Jei dirva sausa, sėklą
reikėtų įterpti šiek tiek giliau (5 cm), o pasėjus sekliai privoluoti. Drėgnoje dirvoje sėti 3-4 cm
gylyje atsižvelgiant ir į dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Sunkiame dirvožemyje sėjama
sekliau, lengvame dirvožemyje – giliau, tačiau ne giliau kaip 6 cm (Banevičienė, 1985).

1.3.4. Žieminių kviečių tręšimas

Žieminiai kviečiai, kaip ir priklauso derlingiausiems javams, reikalauja gausaus

tręšimo. Žieminių kvičių šaknų sistema ne taip greitai paima iš dirvos sunkiai tirpstančius
junginius. Tyrimais nustatyta, kad 1 t žieminių kviečių išauginti reikia apie 25-35 kg v.m.
azoto, fosforo – 12-15 kg v.m. , kalio – 25-30 kg v.m. Tam tikrais augimo tarpsniais šios
medžiagos yra pasisavinamos netolygiai. Dygimui iki krūmijimuisi žieminiai kviečiai maisto
medžiagų paima palyginti nedaug 16-17% visos reikmos normos, iki bamblėjimo 40 % iki
plaukėjimo pabaigos pasisavina beveik visą azotą ir daugiau kaip 90 % fosforo bei kalio
(Kučinskas, 1999).
Daugiausiai organinų medžiagų javuose susikaupia prieš derliaus nuėmimą, azoto ir
fosforo susikaupia daugiausiai pieninėje bei vaškinje brandoje, o kalio daugiausiai
sukaupiama plaukėjimo tarpsnyje. Tačiau tarp bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsnių per 15-20

14
dienų žieminiai kviečiai sunaudoja apie 50% azoto, ir 40% fosforo bei kalio nuo tręšimo
normos.
Azotas yra pagrindinis gyvosios gamtos elementas. Azotas įeina į visų svarbiausių
gyvų ląstelių medžiagų sudėtį. Apie 16-18% baltymų molekulėję sudaro azotas. Jis vyrauja
visų amino rūgščių, fosfatų, alkaloidų, chlorofilo, gliukozių, vitaminų, fermentų ir kitų
organinių medžiagų junginių sudėtį. Azotas yra pagrindinė baltymų sudedamoji dalis, o
baltymai yra esminis maistinių kviečių kokybės rodiklis.
Parenkant azoto trąšų normas butina atsižvelgti į iterptų organinių trąšų normas ir
dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose,
turinčiuose didelį potencialų derlingumą, ypač gerai tręštuose organinėmis trąšomis, tokiu
atvėju azoto trąšų normos reiktų mažinti o lengvesniame dirvožemyje didinti.
Rudens laikotarpiu žieminiams kviečiams reikia gana nedaug azoto, todėl dažnai, jį
reikia išberti pavasarį atsinaujinus vegetacijai. Daugumos tyrimų duomenimis nustatyta, kad
augalų derlių lemia mineralinio azoto kiekis dirvožemyje.
Vandenį ir mineralinį azotą kviečiai sugeba efektyviai panaudoti iki 70 cm gylio, o
mažesnį jo kiekį paima iš 70-120 cm gylio. Azoto panaudojimas ir dirvožemio efektyvumas
priklauso nuo šaknų sistemos išsivystimo, drėgmės ir mineralinio azoto pasiskirstymo
dirvožemio sluoksnyje, mineralizacijos, imobilizacijos ir denitrifikacijos procesų..
Apibendrinus 63 Lietuvoje moreniniuose dirvožemiuose atliktų bandymų duomenis
buvo nustatyta, kad azoto trąšos geriausiai veikė dirvožemiuose, kuriuose mineralinio azoto
buvo labai mažai (iki 30 kg ha-1 0-40 cm sluoksnyje). Išbėrus 60 kg ha-1 azoto pavasarį,
žieminių kviečių vegetacijos pradžioje, grūdų derliaus priedo gauta vidutiniškai 1,40 t ha-1.
Dirvožemiuose, kuriuose azoto mažai (30-60 kg ha-1), gautas vidutinis 1,32 t ha-1 derliaus
priedas, kur azoto vidutiniškai (60-90 kg ha-1) – 1,18 t ha-1 ir dirvožemiuose, kuriuose
mineralinio azoto gausu (daugiau kaip 90 kg ha-1) – 1,03 t ha-1 (Vaišvila,1996).

Kuomet atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai mineralinio azoto yra 30-60 kg ha-1,
optimali azoto trąšų norma 60 kg ha-1, nes patręšus didesnėmis normomis, patikimų derliaus
priedų negaunama.
Norint pasiekti didžiausią šiuolaikinių žieminių kviečių veislių derlingumą galima tik
tinkamai aprūpinus augalus makro ir mikroelementinėmis trąšomis visos vegetacijos metu.
Žieminiams kviečiams išskiriami keturi kritiniai laikotarpiai: krūmijimosi tarpsnyje gerai
patręšus azotu padaugėja produktyviųjų stiebų, bamblėjimo tarpsnyje grūdų skaičius varpoje,
bamblėjimo pabaigoje 1000 grūdų masė, o plaukėjimo ar žydėjimo metu grūdų
baltymingumas .

15
 Lietuvoje registruotoms žieminių kviečių veislėms azoto norma neturėtų viršyti 120
kg ha-1. Nuo 90 kg ha-1 azoto, patręšus dar P90 K90 žieminių kviečių grūdų derlius padidėjo
1,68 t ha-1 (Vaišvila,1996).
Rudenį žieminiai kviečiai sunaudoja 30-40% viso reikalingo fosforo ir kalio trąšų
kiekio. Pirmais augimo tarpsniais jie labai jautrūs fosforo trūkumui. Žieminiai kviečiai
daugiausiai fosforo sunaudoja plaukėjimo ir žydėjimo tarpsniais, bet pradiniuose augimo
tarpsniuose – nuo sudygimo iki krūmijimosi pabaigos – jiems ypač reikalingas fosforo.
Fosforas reikalingas generatyvinių organų formavimuisi, jei jo trūksta, kviečiams esant trijų
lapelių tarpsnije apatinių lapų viršūnės tampa rausvos arba raudonai violetinės, jei ir toliau
trūksta fosforo apmiršta ir paruduoja. Augalai mažai krūmijasi, lapai sunkiai vystosi buna
siauri.
Fosforo trąšos stiprina šaknų augimą, o gerai išsivysčiusios šaknys prasiskverbia į
gilesnius ir platesnius dirvos sluoksnius, todėl aprūpina augalą didesniu kitų elementų kiekiu.
Jei netrūksta fosforo kviečiai geriau žiemoja. Fosforo trąšos reikia išberti prieš sėją, vėliau
tręšti nėra tikslo, nes dėl mažo fosforo judrumo jis kviečių šaknims lieka neprieinamas, juo
pasinaudos tik piktžolės. Kviečiai retais atvėjais teįstengia panaudoti daugiau kaip 75%
dirvožemyje esančio azoto ir fosforo, o kai kurias atvejais fosforo pasisavinama tik 10% .
Nustatyta , kad fosforo trąšos efektyvesnės priemolio dirvožemyje. Vidutiniškai , kai
judriojo fosforo dirvožemyje iki 100 mg kg-1, 1 kg fosforo trąšų kviečių derlių padidino
vidutiniškai 8,8 kg (Vaišvila,1996).
Didelę reikšmę žieminių kviečių augimui ir derėjimui turi kalio trąšos. Nuo jų
priklauso kviečių organų funkcijos tai yra kvėpavimas, fotosintezė, baltymų sintezė. Kalį
augalai pasisavinti nuo pirmų augimo dienų. Pirmuose žieminių kviečių augimo etapuose jo
augale jau būna gana nemažai, o didziausias kalio kiekis augale randamas žydėjimo tarpsnyje
iki pieninės brandos. Kai dirvožemyje pakankankamai kalio, kviečių stiebai vystosi tvirtesni,
augalai rečiau išgula, buna atsparesni žiemą, mažiau plinta ligos.
Augalų sausosiose medžiagose kalio randama 0,6-2,0%. Kalio fiziologinis vaidmuo
augalų augime pasireiškia pirmiausia tuo, kad kalis prižiūri ląstelės protoplazmos palankias
fizikines ir chemines savybes, tai lemia protoplazmos elastingumą, klampumą,
vandeningumą. Kalis mažina žieminių kviečių transpiracija, dėl šios priežasties augalai
maiziau naudoja vandenį ir darosi atsparesni sausroms. Jei augalas pakankamai apsirūpina
kaliu augalo sultyse padidėja druskų koncentracija, dėl šios priežasties žieminiai kviečiai
geriau žiemoja.
Kalis turi didelę įtaką monosacharidų sintezei, jų pasikeitimui į sudėtingesnes cukrų
formas, jų mobilizavimui iš lapų į stiebus ir šaknis. Rekomenduojama kalio trąšų norma yra

16
75-90 kg ha-1. Bet nustatyta, kad patręšus tik kalio 90 kg ha-1 veikliaja medžiaga trąšų norma
žieminių kviečių derlingumas praktiškai nepadidėja. Geriausiai žieminių kviečių derlių veikia
trąšos naudotos kartu. P90 K90 trąšų fone azoto kviečių derlius padidėjio 1,7 t ha-1 (Vaišvila ,
1996).
Lietuvos meteorologinės sąlygos ne kėkvienais metais palankios didelio bei geros
kokybės derliui išauginimui. Todėl nuolat ieškoma būdų kaip butu galima optimizuoti augalų
mitybos procesus, atiduodant augalams būtinas maisto medžiagas tinkamu laiku ir optimalia
norma. Pasaulyje ir Lietuvoje mineralinių trąšų gamintojai nuolat didina mineralinių trąšų
asortimentą, siekiama pagaminti tokias jų formas, kurios labiausiai atitiktų augalų mitybos
elementų poreikį ir mazintų neigiamą poveikį aplinkai. Viena iš priemonių gerinanti augalų
aprūpinimą maisto medžiagomis galėtų būti skystosios azoto trąšos su biologiniais priedais.
Tręšiant šiomis trąšomis augalai yra aprūpinami ne tik reikiamu azoto kiekiu bet ir
struktūriniais baltymų komponentais. Skystosios trąšos leidžia tinkamai reguliuoti augalų
mitybos sąlygas, užtikrinama tinkamesnė tręšimo kokybę, sumažina ekonomines išlaidas.
Vienas iš svarbiausių ir efektyviausių egzogeninių veiksnių ne tik derliui didinti, bet ir
derliaus maistinių kokybės rodiklių formavimosi eigai reguliuoti yra tręšimas azoto trąšomis
(Šiuliauskas ir kt., 2000; Ehdaie, Waines, 2001; Acevedo ir kt., 2002; Mašauskas,
Mašauskienė, 2002). Azoto poveikis žieminių kviečių augimui ir grūdų kokybiniams
rodikliams priklauso nuo trąšų panaudojimo laiko. Optimizavus žieminių kviečių mitybą
azotu krūmijimosi tarpsniu, augalai geriau krumijasi, bamblėjimo tarpsniu užagina daugiau
produktyvių stiebų, po žydėjimo didina grūdų baltymingumą. Nustatyta, kad žieminiai
kviečiai iki bamblėjimo pradžios sunaudoja 40 %, nuo bamblėjimo iki plaukėjimo – 20 %,
nuo plaukėjimo iki žydėjimo – 10%, nuo žydėjimo iki derliaus nuėmimo – grūdų masės
didinimui ir baltymų susikaupimui grūduose dar – 30 % viso sunaudojamo azoto, todėl norint
užauginti grudus tinkamų maistinių savybių baltymingus grūdus, augalai turi būti aprūpinti
azotu ne tik ankstyvaisiais vystymosi, bet ir vėlesniais tarpsniais (Janušauskaitė, Šidlauskas,
2004).
Žieminius kviečius azoto trąšomis patręšus po zydėjimo, grūdų baltymingumas didėja
net iki 24%, o glitimo kokybė turi tendenciją prastėti (Janušauskaitė, Mašauskas, 2004).
Žieminius kviečius apipurškus karbamido tirpalu du kartus po 30 kg ha-1 plaukėjimo ir
pieninės brandos pradžioje, produkcijoje padidėja baltymų ir glitimo kiekis. (Šiuliauskas ir
kt., 2002)

17
 1.3.5. Pasėlių priežiūra

Patikima žieminių kviečių pasėlių apsauga nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių yra labai
svarbus derliaus ir grūdų kokybės didinimo rezervas. Žieminių kviečių pasėlių priežiūra
prasideda jau nuo 2 - 3 lapelio tarpsnio, kadangi šiuo metu gali išplisti švedinės muselės ir
viršyti leistiną žalingumo ribą (kai 100 entomologinio tinklelio mostu sugaunama daugiau
kaip 50 muselių). Tokiu atveju pasėliai turi būti pradėti purkšti Lietuvoje registruotais
insekticidais (Kinderienė, 1997; Lazauskas, 1999; Dabkevičius, 1996).
Sėklų beicavimas apsaugo augalus nuo ligų visą rudens vegetacijos periodą. 1987 -
1995 m. Lietuvos žemdirbystės institute prof. Z. Dabkevičius atliko fungicidų naudojimo
laiko ir dažnumo žieminiuose kviečiuose tyrimus ir atlikti tyrimų duomenys parodė, kad
sėjant gerai paruoštą ir sisteminio veikimo beicais apdorotą sėklą, bei laikantis agrotechnikos
reikalavimų, taip pat negausiai plintant pašaknio ligoms, miltligei, pasėlius purkšti fungicidais
krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniuose neverta. Nuo pašaknio ir kai kurių ligų žieminius
kviečius verta nupurkšti fungicidais tuomet, kai sėkla yra beicuota tik kontaktiniais
preparatais.
Piktžolėms laukuose naikinti geriausias būdas yra teisingas žemės dirbimas ir
herbicidų naudojimas. Rudenį yra naikinamos tik gausiausiai dirvoje išplitusios piktžolės.
Pasėliai purškiami herbicidais 2–3 lapelių tarpsnyje. Pavasarį žieminių kviečių pasėlius
krūmijimosi tarpsnyje galima purkšti herbicidais, kurie yra leidžiami naudoti žieminių kviečių
pasėliuose (Dabkevičius, 1996; Dabkevičius, Semaškienė, Gaurilčikienė, 1998).
Pavasario metu žieminių kviečių pasėliai herbicidais purškiami iki jų bamblėjimo
pradžios. Jei pavasarį žieminių kviečių pasėlių tankumas būna labai didelis ir yra pavojus
jiems išgulti, į herbicidus yra maišomi augimo reguliatoriai. Pirmą kartą augimo reguliatoriai
naudojami krūmijimosi pabaigoje - bamblėjimo (vamzdelėjimo) pradžioje. Veislės, kurios yra
linkusios į išgulimą, turi būti purškiamos didesne augimo reguliatorių norma, o mažiau
linkusios išgulti - mažesnėmis augimo reguliatorių normomis. Trumpastiebės veislės nėra
rekomenduojamos purkšti augimo reguliatoriais, kadangi šios veislės nėra linkusios išgulimui.
Reikėtų nepamiršti, kad naudojant augimo reguliatorius V organogenezės etape, augale
susilaiko žiedynų formavimasis, kas gali nežymiai paveikti derlių (Petrulis, 1997).
Beicų apsauga praranda efektyvumą kviečiams bamblėjant. Tad tuo metu yra didesnė
tikimybė išplisti miltligei, rūdims bei lapų septoriozei. Varpų ir lapų ligos, tokios kaip
septoriozė ar rūdys, tiesiogiai sumažina fotosintezės produktyvumą, ko dažniausia pasekmė -
smulkesni grūdai. Todėl labai svarbu žieminius kviečius apsaugoti nuo lapų ir varpų ligų,
norint gauti gausų grūdų derlių. Pavykus apsaugoti augalus nuo šių ligų yra prailginamas jų

18
fotosintezės asimiliantų kaupimosi grūduose laikotarpis, o tai ypač didina grūdų derlių.
Apsaugai nuo ligų pasėliai yra purškiami fungicidais.
Fungicidus tikslingiausia vartoti atsižvelgiant į pasėlių būklę, ligų plitimą,
meteorologines sąlygas, planuojamą derlingumą, o ne pagal iš anksto sudarytą planą.
Panaudojus fungicidus grūdų derlius vidutiniškai padidėja 0,10-1,67 t ha-1 (Šurkus,
Gaurilčikienė, 2002).
Daugumos naujos kartos fungicidų veikimo periodas trunka18-21 dienas. Tad
antrąkart pasėliai fungicidais turi būti purškiami ne vėliau nei praėjus trims savaitėms po
pirmojo purškimo. Ši data sutampa su grūdų formavimosi tarpsniu (pieninės brandos pradžia).
Naudojami tie patys fungicidai kaip ir pirmo purškimo metu, šio tarpsnio metu gali išplisti ir
tripsai, todėl į fungicidus tenka įmaišyti ir insekticidų (Dabkevičius, 1996; Dabkevičius,
Semaškienė, Gaurilčikienė, 1998; Šiuliauskas, Liakas, 1998).

1.4. Biologinis preparatas Fosfix

Fosfix tai biologinės kilmės bakterinė trąša, turinti mikroorganizmą Bacillus

magaterium var. phosphaticum. Šios bakterijos geba savarankiškai, sudėtingus fosforinius
junginius, nukleino rūgštis, nukleproteinus ir sunkiai pasisavinamus fosfatus paversti į
augalui prieinamas formas. Bakterijos taip pat sintetina medžiagas - tiaminą, piridoksiną,
biotiną, pantoteninę ir nikotininę rūgštis bei kita. Todėl ši bakterinė trąša puikiai stimuliuoja
augalų augimą. Preparatas - baltos spalvos skystis, jis turi labai didelį kiekį mikroorganizmų
sporų (ne mažiau 10 mlrd./ 1 g).

19
1.4.1 pav. Bacillus magaterium - fosforą atpalaiduojančios bakterijos
http://en.wikipedia.org/wiki/Bacillus_megaterium
Fosfix rekomenduojamas naudoti visų tipų dirvožemiuose, kurie turi augalui
neprieinamų fosforo junginių. Reikia naudoti bulvių, cukrinių runkelių, javų ir kitų kultose,
kad užtikrinti derliaus padidinimą. Veikiant biologiniam preparatui augalas apsaugomas nuo
ligas sukeliančių grybų, tinkamai stimuliuojama augalų šaknų sistema ko pasekoje grėja
augalo šaknų sistemos vystimasis, pagerėja netirpaus fosforo, mikroelementų įsisavinimas,
bei azoto fiksacija iš oro.

1.5. Biologinis preparatas NPK Magic

Biologinio preparato NPK Magic sudėtyje vyrauja trys pagrindinės bakterijos: azotą
fiksuojančios, atpalaiduojančios fosforą ir kalį. Azospirillum spp. fiksuoja atmosferos azotą ir
kaupia jį dirvožemyje, o augalai azotą lengviau įsisavina. Bandyų duomenys rodo, kad
mineralinio azoto panaudojus biologinį preparatą dirvoje sukaupiama daugiau iki 30%.
Azospirillum spp. bakterijos atiduoda augalų augimą gerinančias biologiškai aktyvias
medžiagas tokias kaip vitaminus, auksinus bei giberelinus, o tai daro didėlę įtaką augalų
augimui. Iš atmosferos fiksuotas azotas, kitaip negu mineralinis, nereikalauja tokių didėlių
ekonominių išlaidų, biologiniai preparatai natūraliai praturtina dirvožemį azotu.

20
 1.5.1 pav. Azospirillum spp. - azotą fiksuojančios bakterijos
http://www.royalagroindia.com/index.php?page=bio

Bacillus megaterium fosforą atpalaiduojanti bakterija. Dirvoje gali būti didelis fosforo
kiekis, kurio didelė dalis yra netirpaus, augalams sunkiai prieinamų druskų formose, todėl
augalas nepasisavina jam taip reikiamo fosforo. Netirpūs fosforai laikomi neorganiniai
junginiai, tokie kaip apatitas ir keletas organinių pavidalų, tokių kaip inozitolio fosfatas,
fosforo rūgšties esteriai ir fosfotriesteris. Didelė dalis mineralinio tirpiojo fosforo, naudojamo
trąšose, imobilizuojasi iškart po patekimo į dirvą ir augalas sesugeba jo pasisavinti. Taip
išmetami ekonominiai ištekliai ir fosforas. Fosforas augalams yra gyvybiškai būtinas, todėl
ribotas jo biologinis pasiekiamumas augalo nulemia jo augimo lėtėjimą. Todėl, fosfatus
tirpinančios ir mineralizuojančios bakterijos atliekamas darbas yra labai efektyvus.
Dažnai, neorganinio fosforo tirpumą nuliamią mažos molekulinės masės organinės
rūgštys, tokios kaip gliukonio ir citrinų, šios medžiagos yra sintetinamos daugėlio
dirvožemyje esančių bakterijų. Organinio fosforo mineralizacija, taip pat, vyksta ir per įvairių
fosfatazių sintezę, katalizuojant fosforo esterių hidrolizę. Ilgą laiką mineralinėse trąšose
esančius fosfatus atpalaiduojančių bakterijų naudojimas buvo gana ribotas, todėl NPK Magic,
kurio sudėtyje yra bakterijų Bacillus megaterium, atpalaiduojančių ir mineralizuojančių
fosfatus panaudojimai didiną šių trašų įsisavinimo efektyvumą.
Frateuria aurentia kalį atpalaiduojanti bakterija. Ši bakterija ypatinga tuo, kad jos
dėka, kalis tampa prieinamame augalams pavidale, dirvoje kalio padaugėja 40-60 kg/ha.

21
Augalų tinkamai įsisavinamas kalis didina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjų daromai žalai,
gerina augalo vystimasi sausros laikotarpiu.

1.5.2 pav. Frateuria aurentia - kalį atpalaiduojančios bakterijos

http://www.standardsingenomics.org/index.php/sigen/article/view/sigs.4338002/991
Dėka unikalių Amalgerol savybių, kurios skatina mikromicetų ir bakterijų veiklą
(Gamtos Tyrimų centro Botanikos Instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos duomenimis
jų padaugėja nuo 4 iki 6 kartų), mes dar turime galimybę ne tik įtakoti augalinių liekanų
geresnį skaidymą, bet ir panaudodami NPK Magic, sukaupti dideles makro ir mikro elementų
atsargas dirvoje, kurios augalų yra gerai įsisavinamos.

22
 2. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS

2.1. Tyrimų vieta, laikas, detali schema

Biologinių preparatų poveikio žieminiams kviečiams tyrimai vykdyti 2012–2013

metais lauko eksperimentų metodu ASU Bandymų stotyje. Bandymų stoties dirvožemis –
karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) - IDg8-k
(LVg-p-w-cc). Dirvožemio granuliometrinė sudėtis – vidutinis priemolis.
Tyrimai buvo atliekami pagal schemą:
1. Kontrolė;
2. Augalai apipurkšti Fosfix 1 l ha–1 (30 BBCH);
3. Augalai apipurkšti NPK MAGIC 1 l ha–1 (30 BBCH).
Variantai tiriami buvo skirtinguose azoto trąšų fonuose.
Pradinis bandymų laukelio plotas - 36 m2, apskaitinio laukelio – 10 m2. Apsauginių
juostų plotis tarp laukelių – 2 metrai. Variantai pakartojimų blokuose išdėstyti rendomizuotai.
Bandymas darytas keturiais pakartojimais. Žieminių kviečių priešsėlis – žieminiai rapsai.
Žieminių kviečių veislė – Ada. Žieminiai kviečiai bandyme pasėti 2012 m. rugsėjo 5 d. Sėjos
tarpueilių plotis – 15 cm. Įterpimo gylis - 4 cm. PK trąšomis tręšta prieš sėją (P40K60). Azoto
trąšos išbertos pavasarį krūmijimosi tarpsniu BBCH 29-30. Žieminiai kviečiai eksperimento
lauke auginti pagal įprastinę žieminių kviečių auginimo technologiją.
Biologiniai preparatai Fosfix ir NPK Magic žieminių kviečių pasėlyje naudojami pagal
eksperimento schemą. Biologinis preparatas Fosfix padidina dirvoje esančio fosforo
prieinamumą augalams. Panaudojus šį preparatą augalai nejaučia fosforo stygiaus, gali
tolygiai vystytis ir brandinti derlių ("Bio-energy", 2014). NPK Magic – tai bakterijų mišinys
dirvožemio mikrobiologiniam aktyvumui paskatinti. Naudojant NPK MAGIC iš oro
fiksuojamas azotas, iš dirvožemio atpalaiduojamas augalams prieinamas fosforas bei
mobilizuojamas dirvožemyje esantis kalis ("Kustodija", 2014).
Matavimų metodai:
Pasėlio tankumas nustatytas skaičiuojant augalus kiekviename laukelyje keturiose vietose
0,25 m2 plote. Vidutinis varpos produktyvumas paskaičiuotas pagal formulę:

, kur: P – varpos vidutinis produktyvumas g; D – grūdų derlius t ha-1; T – pasėlio

tankumas mln. ha-1 varpų.
Varpos grūdų kiekis apskaičiuotas pagal formulę:

23
 , kur: G – varpos grūdų kiekis vnt.; P – vidutinis varpos produktyvumas g; M –
1000 grūdų masė g.
1000 grūdų masei nustatyti iš vidutinio sėklų ėminio buvo paimti du ėminiai po 500
sėklų ir atskirai pasverti. Jeigu skirtumas didesniam nei 3 proc., paimamas trečias ėminys ir
pasveriamas. Vidurkis apskaičiuojamas iš dviejų ėminių, tarp kurių yra mažiausias skirtumas.

2.2. Meteorologinės sąlygos eksperimento vykdymo metais

Geros oro sąlygos ir tinkama dirvožemio drėgmė padėjo žiemkenčiams greitai sudygti.
Rudens periodu krituliai neviršijo daugiamečio vidurkio. Vegetacijos pabaigoje žieminiai
kviečiai turėjo po 3–4 ūglius. Šalčiausias periodas buvo nuo sausio 18 iki 26 dienos, tuo metu
žemiausia oro temperatūra nukrito iki -15–21°C. Sniego per mėnesį iškrito 17 proc. daugiau
nei įprastai. Žiemojimo sąlygos buvo geros, sniego danga siekė 15–25 cm. Vasario pradžioje
įšalas žieminiuose kviečiuose buvo 20–25 cm, vasario antros dekados pabaigoje šylant orams
mažėjo ir įšalusio dirvožemio sluoksnis, mėnesio pabaigoje sumažėjo iki 13–15 cm. Kadangi
pavasaris buvo vėlyvas žiemkenčių vegetacija prasidėjo balandžio 18–20 dienomis.

2.2.1 lentelė. Meteorologinės sąlygos eksperimento vykdymo metu, Kauno meteorologinės

stoties duomenys, 2013 metai.
Dekados Daugiamečiai
Mėnuo Per mėnesį
I II III vidurkiai
Kritulių kiekis, mm
Balandis 37.0 8.1 7.5 52.6 41.4
Gegužė 0.0 17.1 46.7 63.8 46.4
Birželis 35.0 0.6 10.3 45.9 65.6
Liepa 1.5 79.8 37.2 118.5 63.8
Rugpjūtis 36.1 25.7 5.4 67.2 45.9
Rugsėjis 19.2 66.0 19.1 104.3 53.8
Spalis 0.2 2.6
Vidutinė paros temperatūra, 0C
Balandis 1.0 7.9 8.5 5.8 6.3
Gegužė 14.6 17.8 17.3 16.5 12.6
Birželis 18.7 17.2 19.7 18.5 15.5
Liepa 19.1 17.6 20.9 19.2 17.0
Rugpjūtis 21.0 17.2 17.1 18.4 16.7
Rugsėjis 14.1 14.4 8.5 12.3 12.2
Spalis 8.4 8.3
Atsinaujinus vegetacijai palaipsniui pradėjo kilti oro temperatūra, gegužės
mėnuo buvo 3,90C šiltesnis jei daugiametis vidurkis. Krituliai gegužės mėnesi taip pat viršijo
vidutinį metinį mėnesio vidurkį, tačiau didžiausias krituliu kiekis iškrito trečioje dekadoje
24
kviečiams baigiant krūmytis. Birželis buvo šiltesnis ir sausesnis nei įprastai kritulių kiekis
neviršijo daugiamečio vidutinio vidurkio, tačiau kiekvieną dekadą išrito vidutiniškai po
18mm šio mėnesio pabaiga kviečiams yra labai svarbi, kviečiai pradeda žydėti. Liepa buvo
labai drėgna, kritulių iškrito 54,7mm daugiau nei įprastai ir buvo 30C šilčiau nei įprastai.
Rugpjūtis buvo tinkamas javapjūtei.

2.3. Tyrimo duomenų statistinės analizės metodai

Žieminių kviečių derlingumo ir derliaus struktūros duomenys įvertinti vieno veiksnio

kiekybinių požymių dispersinės analizės metodu. Gautų duomenų patikimumas apskaičiuotas
statistinės analizės metodu, naudojant statistinę duomenų įvertinimo kompiuterinę programą
ANOVA iš paketo SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).

25
 3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3.1. Žieminių kviečių grūdų derlingumas

Biologinės trąšos didina derliaus priedą, kadangi gerina dirvožemį, stiprina augalus
(Pekarskas, 2011). Apibendrinant 3.1 lentelės duomenis, galima teigti, kad didžiausias
žieminių kviečių grūdų derlingumas (7,75 t ha-1) gautas išpurškus NPK MAGIC ir tręšiant
N120. Lyginant su kontrole gautas derlius didesnis 1,5 t ha-1. Didžiausias derliaus priedas
gautas N140 tręšimo fone, panaudojus NPK Magic 1 l ha-1 priedas siekė 2,1 t ha-1. Didinant
azoto tręšimo normą ir naudojant biologinį preparatą NPK Magic 1 l ha-1derliaus priedas
mažėjo. Atlikti tyrimai rodo, kad biologinis preparatas NPK MAGIC didino žieminių kviečių
grūdų derlingumą esmingai visuose tręšimo fonuose tręšiant net ir mažomis azoto trąšų
normomis N40, N60, N80.

3.1. lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių grūdų derlingumui skirtinguose
tręšimo fonuose, t ha-1
ASU Bandymų stotis, 2013m.

Variantai/ Tręšimo fonai / fertilizing backgrounds

treatments ( P40K60)
(purkšta/ sprayed
BBCH 30) N40 N60 N80 N120 N140 N160 N180
1. Kontrolė 4,85 5,15 6,10 6,25 5,55 5,65 5,75
2. Fosfix
(1 l ha-1) 5,50 5,75 6,80 6,90 7,32 6,95 7,32

3. NPK
MAGIC 5,95 6,55 7,55 7,75 7,65 7,25 7,42
(1 l ha-1)

R05 0,49 0,52 0,58 0,63 0,66 0,64 0,62

Purškiant žieminius kviečius Fosfix 1 l ha-1 preparatu, grūdų derlingumas lyginant su

kontrole visais atvejais didėjo patikimai. Panaudojus preparatą Fosfix 1 l ha-1, didžiausias
pasėlio derlingumas (7,32 t ha-1 ) nustatytas N140 ir N180 tręšimo fonuose, kuris yra esminis,
tačiau didžiausias derliaus priedas lyginant su kontrole gautas N140 tręšimo fone -
derlingumas siekė 1,77 t ha-1. Naudojant biologini preparatą Fosfix 1 l ha-1didesni derliaus
priedas gautas naudojant vidutines ir padidintas azoto trąšų normas. Mažiausi žieminių

26
kviečių derlingumai gauti kontroliniuose variantuose. N40 tręšimo fone derlingumas siekė tik
4,85 t/ ha-1. Kontrolėje didžiausias derlingumas pasiektas N120 foniniame tręšime
-1
derlingumas siekė 6,25 t ha .

3.2. Žieminių kviečių produktyvaus pasėlio tankumas

Gauti duomenys (3.2 lentelė) rodo, kad didžiausias produktyvus pasėlio tankumas
(700 vnt. m-2) nustatytas kontroliniame variante tręšiant N120.

3. 2 lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių produktyviam pasėlio tankumui

skirtinguose tręšimo fonuose, vnt. m-2
ASU Bandymų stotis, 2013m.
Variantai/ Tręšimo fonai/ fertilizing backgrounds
treatments (P40K60)
(purkšta/ sprayed
BBCH 30) N40 N60 N80 N120 N140 N160 N180
1. Kontrolė 520 553 680 700 633 608 611
2. Fosfix
(1 l ha-1) 540 560 660 675 640 630 620

3. NPK
MAGIC 525 570 655 650 640 650 644
(1 l ha-1)

R05 48,0 52,5 60,4 61,3 60,0 59,5 62,0

Panaudojus preparatą Fosfix, didžiausias pasėlio tankumas (675 vnt. m-2) nustatytas
foniniame tręšime N120. Didinant azoto trąšų normas nuo N40 iki N120 pasėlio tankumas didėjo,
tačiau didinant azoto trąšų normas nuo N120 iki N180 pasėlio tankumas pradėjo mažėti.
Išpurškus preparatą NPK MAGIC, pasėlio tankumas padidėjo naudojant azoto trąšų normas
N80-120.Naudojant biologinius preparatus NPK Magic 1 l ha-1 ir Fosfix 1 l ha-1 pasėlio tankumą
didino tik tręšiant didesnėmis tręšimo normomis N140-180. Didinant azoto trąšų normą ir
naudojant biologinius preparatus esminis produktyvaus pasėlio tankumo padidėjimas
nenustatytas. Naudojant biologinius preparatus esminiu skirtumų pasėlio tankumui nėra.

27
 3.3. Žieminių kviečių varpos produktyvumas

Gauti duomenys 3.3 lentelėje parodo, kad žieminių kviečių apipurškimas biologiniu
preparatu NPK MAGIC 1 l ha-1, tręšiant skirtingomis azoto trąšų normomis, darė esminę įtaką
varpos produktyvumui.

3.3 lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių varpos produktyvumui, g

ASU Bandymų stotis, 2013m.
Variantai/
Tręšimo fonai/ fertilizing backgrounds
treatments
(P40K60)
(purkšta/ sprayed
BBCH 30) N40 N60 N80 N120 N140 N160 N180
1. Kontrolė 0,93 0,93 0,90 0,89 0,88 0,93 0,94

2. Fosfix
(1 l ha-1) 1,02 1,03 1,03 1,02 1,14 1,10 1,18

3. NPK
MAGIC 1,13 1,15 1,15 1,19 1,19 1,12 1,15
(1 l ha-1)

R05 0,09 0,09 0,08 0,10 0,10 0,10 0,10

Didžiausias (1,19 g) varpos produktyvumas nustatytas žieminius kviečius tręšiant

N120-140. Didziausias priedas varpos produktyvumui pasiektas N140 trešimo fone, panaudojus
NPK Magic 1 l ha-1 gautas 0,31 g priedas. Išpurškus Fosfix preparatą, didžiausias žieminių
kviečių varpos produktyvumas (1,18 g.) nustatytas tręšiant N180. Lyginant su kontrole (N180),
varpos produktyvumas padidėjo esmingai 0,24 g. Naudojant biologinius preparatus Fosfix 1 l
ha-1 ir NPK Magic 1 l ha-1 visuose azoto tręšimo fonuose varpos produktyvumas didėjo.
Geriausi rezultatai pasiekti naudojant didesnes azoto tąšų normas N120-180. NPK Magic 1 l ha-1
visuose azoto tręšimo fonuose didino varpos produktyvumą esmingai lyginant su biologiniu
preparatu Fosfix 1 l ha-1.

28
 3.4. Žieminių kviečių 1000 grūdų masė

Vertinant žieminių kviečių 1000 grūdų masės rodiklius gauti duomenys parodė, kad
tręšiant N140 tiek kontroliniame variante, tiek ir su Fosfix ir NPK MAGIC preparatais 1000
grūdų masė buvo didžiausia – nuo 37,3 g iki 38,0 g, tačiau rezultatai nebuvo esminiai (3.4
lentelė). Naudojant biologinį preparata NPK Magic 1 l ha-1 didžiausia 1000 grudų masė
pasiekta N140 azoto tręšimo fone tai yra 38,0 g, skirtumas su kontrole 0,7g. Didziausias
priedas 1000 grudų masės pasiektas N180 tręšimo fone ir žieminius kviečius apipurškus NPK
Magic 1 l ha-1 priedas siekė lygiai 2 g. Mažiausia 1000 grudų masė (34,8 g) gauti N180 tręšimo
fone kontroliniame variante. Iš lentelės duomenų matyti, kad nenaudojant biologinių preparatų
1000 grūdų masės rodikliai kito priklausomai nuo tręšimo azoto trąšomis normos, tačiau
pokyčiai nebuvo esminiai.

3.4 lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių 1000 grūdų masei skirtinguose
tręšimo fonuose, g
ASU Bandymų stotis, 2013m.
Variantai/ Tręšimo fonai/ fertilizing backgrounds
treatments ( P40K60)
(purkšta/ sprayed
N40 N60 N80 N120 N140 N160 N180
BBCH 30)
1. Kontrolė 35,8 35,3 36,5 37,0 37,3 36,8 34,8
2. Fosfix
(1 l ha-1) 35,5 35,8 36,2 36,7 37,5 36,0 36,5

3. NPK
MAGIC 36,2 36,0 36,0 37,7 38,0 37,5 36,8
(1 l ha-1)

R05 2,80 2,90 2,82 2,84 2,91 2,80 2,84

3.5. Žieminių kviečių grūdų kiekis varpoje

Tyrimų metu įvertinta ir biologinių preparatų įtaka grūdų kiekiui varpoje (3.5 lentelė).
Didžiausias grūdų kiekis varpoje (31,9 vnt.) kuris yra esminis išpurškus gautas NPK MAGIC 1 l ha-
1
foniniuose N60-80 tręšimuose. Didžiausias grudų priedas vienoje varpoje gautas 7,7 vnt lyginant su
kontrole išpurkštus NPK MAGIC 1 l ha-1 N140 tręšimo fone.

29
 Lyginant skirtingus variantus tarpusavyje, mažiausias grūdų kiekis varpoje (23,6 vnt.)
nustatytas, kontroliniame variante tręšiant N140.

3.5 pav. Žieminio kviečio varpos formavimasis

ASU Bandymų stotis, 2013m.

Purškiant biologiniu preparatu Fosfix 1 l ha-1, pasiektas didžiausias žieminių kviečių grudu
skaičius varpoje (32,3 vnt.) foniniame tręšime N180, preparato panaudojimas buvo esmingas
lyginant su kontrole.

3.5 lentelė. Biologinių preparatų įtaka žieminių kviečių grūdų kiekiui varpoje, vnt.
ASU Bandymų stotis, 2013m.
Variantai/ Tręšimo fonai/ fertilizing backgrounds
treatments (P40K60)
(purkšta/ sprayed
N40 N60 N80 N120 N140 N160 N180
BBCH 30)
1. Kontrolė 26,0 26,4 24,7 24,1 23,6 25,3 27,0
2. Fosfix
(1 l ha-1) 28,7 28,8 28,5 27,8 30,4 30,6 32,3

3. NPK
MAGIC 31,2 31,9 31,9 31,6 31,3 29,9 31,3
(1 l ha-1)

R05 2,45 2,64 2,58 2,62 2,60 2,57 2,61

30
 Panaudojus NPK Magic 1 l ha-1 turėjio esminį poveikį grudų skaičiui varpoje visuose azoto
tręšimo fonuose lyginant su kontrole. Galima teigti kad biologinis preparatas NPK Magic 1 l ha-1
teikiamai veikė žieminių kviečių užaugintų grudų skaičių varpoje betkokiame azoto tręšimo fone.

31
 IŠVADOS

1. Žieminių kviečių grūdų derlingumą didino biologinių preparatų naudojimas. Didžiausias

žieminių kviečių derlingumo padidėjimas kuris buvo esmingas, nustatytas patręšus
žieminius kviečius N120 trąšų norma ir išpurškus NPK MAGIC, atitinkamai 1,5 t ha-1
daugiau nei kontrolėje.
2. Didinant azoto trąšų normas didžiausias produktyvus pasėlio tankumas (700 vnt. m-2)
nustatytas kontroliniame variante tręšiant N120 nenaudojant biologinių preparatų, tačiau
jis skirtumas nėra esmingas.
3. Žieminių kviečių varpos produktyvumo padidėjimas panaudojus preparatą Fosfix ir
tręšiant N180 buvo lygus 1,18 g. Tačiau panaudojus NPK MAGIC žieminių kviečių
varpos produktyvumas buvo esmingas (1,19 g) tręšiant
N120-140.
4. Didžiausias 1000 grūdų masės rodiklis (38,0 g) gautas purškiant NPK MAGIC ir tręšiant
N140. Žieminių kviečių 1000 grūdų masės svoris kito priklausomai nuo tręšimo azoto
trąšomis normos, tačiau pokyčiai nebuvo esminiai.
5. Purškiant biologiniu preparatu Fosfix, didžiausią įtaka žieminių kviečių grūdų kiekiui
varpoje (32,3 vnt.) turėjo foninis tręšimas N180.

32
 LITERATŪRA

1. ARLAUSKIENĖ, E. 1998. Dirvožemio biologinio aktyvumo rodiklių palyginimas.

Žemdirbystė: mokslo darbai. LŽI, LŽŪU. T. 61, 178–193 p.
2. BANEVIČIENĖ, Z. 1985. Žieminiai kviečiai. Javai. Vilnius: Mokslas, 1985, p.53-86.
3. ČAIKAUSKAS, V. Augalininkystė. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 349 p.
4. DABKEVIČIUS, Z. 1996. Fungicidai nuo žieminių kviečių pašaknio, lapų ir varpų
ligų. Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. Dotnuva - Akademija, 1996, T. 56. p. 65-83.
5. DABKEVIČIUS, Z.; SEMAŠKIENĖ, R.; GAURILČIKIENĖ I. 1998. Beicų
efektyvumas žieminiams kviečiams. Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. Dotnuva -
Akademija, 1998, T. 62. p. 105-119.
6. DARGINAVIČIENĖ, J.; NOVICKIENĖ, L. 2002. Augimo problemos šiuolaikinėje
augalų fiziologijoje. Vilnius. 42–45 p.
7. GRIGAS, A. 1998. Visiškai subrendusių ţieminių kviečių sėklos ramybės būklės
trukmė. Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. - Dotnuva - Akademija, 1998, T. 61. p. 36 –
50.
8. GRIGAS, A.1997. Žieminių kviečių sėklų dygimas dirvoje ir jos paviršiuje.
Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. - Dotnuva - Akademija, 1997, T. 60. p. 87-93.
9. JAKIENĖ, E. 2011. Formation of the Productivity of Spring Oilseed Rape Using a
Biological Product Azofit. Rural development . 2011. Akademija: Aleksandras
Stulginskis University. Vol. 5, 183-188 p.
10. JANUŠAUSKAITĖ, D. 1997 b. Azoto trąšų normos ir jų paskirstymo vegetacijos
metu įtaka proteinų ir glitimo kiekiui žieminių kviečių ‚Širvinta 1„ grūdų miltuose.
Lietuvos klimato ir dirvožemio potencialo racionalaus naudojimo perspektyvos.
Mokslinės konferencijos pranešimai, Vilnius–Dotnuva-Akademija, p. 111-
11. KINDERIENĖ, I. 1997. Herbicidų vartojimo laikas ir efektyvumas žieminiuose
rugiuose ir kviečiuose, auginamuose kalvose. Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. -
Dotnuva - Akademija, 1997. T. 60. p. 153-164
12. LAZAUSKAS, P. Agrotechnika prieš piktžoles. V.: Mokslas, 1990. 214 p.
13. LAZAUSKAS, S. 1994. Azotas ir javų produktyvumas. Žemės ūkio mokslai. Lietuvos
mokslų akademija. -V.”ACADEMIA”. 1994. Nr.1. p. 27 -33
14. LAZAUSKAS, S. 1998. Augalų selekcija Lietuvoje. Lietuvos mokslas. 1998 Kn. 16.
p. 8-11
15. LAZAUSKAS, S. 1999. Žieminių javų auginimas. V., 1999. Dotnuva. p.-5-7.

33
16. LIAKAS, V.; LIAKIENĖ E. 1999. Ţieminių kviečių derliaus formavimosi ypatumai
skirtingomis agrotechnikos sąlygomis. Augalininkystės ir bitininkystės dabartis ir
ateitis. Mokslinių straipsnių rinkinys. –K., 1999. p.275 – 282.
17. MAGYLA, A. 1997. Žieminių kviečių pasėliai ir derlius įvairios specializacijos
sėjomainose. Žemdirbystė. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbai. Dotnuva-
Akademija, 1997, Nr. 58. p. 76-97.
18. MAIKŠTĖNIENĖ, S.1997. Sunkių dirvų dirbimo minimizavimo galimybės
žieminiams kviečiams, auginamiems po daugiamečių žolių. Žemdirbystė. LŢI mokslo
darbai. Dotnuva-Akademija. 1997.-T.58.-P.3-24.
19. PETRAITIENĖ, V.1996. Mineralinių NPK trąšų normų ir santykių įtaka maisto
medžiagų susikaupimui žieminių kviečių derliuje. Žemdirbystė. LŢI mokslo darbai. -
Dotnuva - Akademija, 1996. T. 51. p. 37-45.
20. PETRAITIS V. 1987. Parankinė agronomo knyga. Intensyvios varpinių javų
auginimo technologijos. Vilnius. “Mokslas”. 1987.p.3-62.
21. PETRULIS J.1997. Kviečiai. Monografija. Vilnius, ŢMŪM UAB Informacijos ir
leidybos centras, 1997. 227p.
22. PIAULOKAITĖ-MOTUZIENĖ, L. 2005. Azotą transformuojančių mikroorganizmų
paplitimo ir rūšinės sudėties priklausomumas nuo dirvožemio pH ir tręšimo.
Žemdirbystės instituto baigtų tiriamųjų darbų konferencijos pranešimai, Nr.37.
Akademija, 19 p.
23. RUZGAS, V.; LIATUKAS, Ž. Lietuviški žieminiai kviečiai. LŢI. Mano ūkis. NR.9.
24. ŠIULIAUSKAS, A. Žieminių kviečių būklė rudens vegetacijos pabaigoje. 2009.
[žiūrėta 2014 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://savasukis.lt/straipsniai/14-
zieminiu-kvieciu-bukle-rudens-vegetacijos-pabaigoje.htm>.
25. ŠIULIAUSKAS, A.; LIAKAS, V. 1998. Žieminių kviečių auginimo technologijos 5-7
t/ha grūdų derliui gauti (1) . Mano ūkis. 1998. Nr.6. p.6-7.
26. ŠIULIAUSKAS, A.; LIAKAS, V.; PALTANAVIČIUS, V. 2000. Žieminių kviečių
augimo ir derliaus formavimosi ypatumai skirtingai juos tręšiant. Žemdirbystė: mokslo
darbai. LŽI, LŽŪU. Akademija, 79-85 p.
27. ŠIULIAUSKIENĖ, N. 1981. Dirvožemių kultūrinimas ir mikroorganizmai. Vilnius, 44
p.
28. ŠURKUS, J.; GAURILČIKIENĖ, I. 2002. Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų
apskaita. Lietuvos žemdirbystės institutas.- Dotnuva- Akademija, 2002, p.66-133.

34
29. TARAKANOVAS, P.; RAUDONIUS, S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų
statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš
paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija. 56 p.
30. UAB „Bio-energy“. 2014. Fosfix [žiūrėta 2014-02-26]. Prieiga per internetą:
http://www.bio-energy.lt/lt/ produktai/fosfix
31. UAB „Kustodija“. 2010. NPK MAGIC [žiūrėta 2014-03-02]. Prieiga per internetą:
http://www.kustodija.lt/ pdfbook.php?file=npk-magic
32. VAIŠVILA, Z.; MAŽVILA, J.; RYLIŠKIENĖ, E.; ARBAČIAUSKAS, J.1997.
Mineralinių trąšų įtaka žemės ūkio augalų derliui, jo kokybei, maisto medžiagų
balansui ir ekologinei būklei vidutinio sunkumo limnoglacialiniame priemolio
dirvožemyje. Žemdirbystės Mokslo darbai. Akademija, 1997. T.60. p.24-37.
33. ЛАЛОМОВА, Т. В.; ГОРБЫЛЕВА, А. И.; МИНЧЕНКО, Т. Э. 2001. Комплексная
относительная оценка ферментативной активности и урожайность дерного-
подзолистой легкосуглинистой почвы в зависимости от способов обработки
почвы и системы удобрения. Почвы и их плодородие на рубеже столетий:
материалы ІІ съезда Белорусского общества почвоведов. Минск, 159–162 p.

35
 DARBO APROBACIJA IR PUBLIKACIJOS

Dijokas, ž. 2014. Biologinių preparatų Fosfix ir NPK Magic įtaka žieminių kviečių
produktyvumui skirtingo tręšimo fonuose. Jaunasis mokslininkas 2014: studentų mokslinė
konferencija: pranešimų rinkinys. Akademija (Kauno r.), 62-65 p. (priedas Nr.1).

36
PRIEDAI

37