ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

ŢEMĖS ŪKIO INŢINERIJOS FAKULTETAS

Energetikos ir biotechnologijų inţinerijos institutas

Graţvydas Burdulis

MAŢOS GALIOS VĖJO JĖGAINĖS TYRIMAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Energijos inţinerija
Studijų programa: Agroenergetikos inţinerija

Akademija, 2014
Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Projektui pritarta dekanato posėdyje, vykusiame 2014-03-25, prot. Nr. 63 (12-5) – 5)

Pirmininkas: prof. Saulius Gudţius, Kauno technologijos universitetas

Nariai:
1. Doc. dr. Jonas Čėsna, Aleksandro Stulginskio universitetas
2. Doc. dr. Kęstutis Navickas, Aleksandro Stulginskio universitetas
3. Prof. dr. Stasys Slavinskas, Aleksandro Stulginskio universitetas
4. Inţ. Vytautas Grušauskas, Ţuvininkystės tarnybos prie LR Ţemės ūkio ministerijos
direktorius

Mokslinis vadovas lekt. dr. Antanas Kavolynas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas prof. dr. Jonas Bukšnaitis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorius doc. dr. Kęstutis Navickas, Aleksandro Stulginskio universitetas

2
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
ŢEMĖS ŪKIO INŢINERIJOS FAKULTETAS
ENERGETIKOS IR BIOTECHNOLOGIJŲ INŢINERIJOS INSTITUTAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

MAŢOS GALIOS VĖJO JĖGAINĖS TYRIMAS

Autorius: Graţvydas Burdulis

Vadovas: Lekt. dr. Antanas Kavolynas
Kalba – lietuvių

Darbo apimtis – 54 p.
Lentelių skaičius – 4
Paveikslų skaičius – 43
Naudota informacijos šaltinių – 30
Priedų skaičius – 2

SANTRAUKA

Šio darbo tikslas – analitiniais ir eksperimentiniais tyrimais nustatyti maţos galios

horizontaliosios ašies vėjo jėgainės ir jos vėjaračio charakteristikas.
Naudojantis atliktų tyrimų rezultatais, kuriuose buvo tirta ir nustatyta vėjaračio
charakteristikos bei pačių vėjo jėgainių efektyvumas galima teigti, kad naudojant programinę
įrangą nustačius suprojektuotos vėjo jėgainės vėjaračio aerodinamines savybes tikslinga
patikslinti eksperimentiniais tyrimais. Darbe nustatyta, kad didelę įtaką jėgainės darbo
efektyvumui turi vėjaračio aerodinaminės savybės. Šias savybes lemia vėjarčio menties forma
bei aerodinaminis profilis. Išanalizuota eksperimentiniu būdų atliktų tyrimų gauti rezultatai tarp
teorinio modelio ir realiai veikiančios vėjo jėgainės. Nustatyta, kad tarp teorinio modelio ir
realiai veikiančios vėjo jėgaines rezultatų nesutapimas siekia – 15 %.

Reikšminiai ţodţiai: vėjo jėgainė, menties profilis, vėjo greitis, efektyvumas

3
ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY
FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING
INSTITUTE OF ENERGY AND BIOTECHNOLOGY ENGINEERING

Master theses

RESEARCH OF SMALL WIND POWER PLANT

Author: : Graţvydas Burdulis

Supervisor: Lekt. dr. Antanas Kavolynas
Language – Lithuanian

Pages – 54 p.
Tables – 4
Pictures – 43
Sources of literature – 30
Annexes – 2

SUMMARY

The Paper objective is to establish the characteristics of a low-power horizontal axis wind
turbine and its wind wheel by analytical and experimental researches.
According to the results of the researches, carried out for the purpose of research and
establishment of the wind wheel characteristics and efficiency of wind turbines, it can be stated it
is reasonable to specify aerodynamic properties of the wind wheel of the wind turbine, designed
using software, by experimental researches. It was established in the Paper that aerodynamic
properties of the wind wheel have great impact on the wind turbine operation efficiency. These
properties are predetermined by the wind wheel vane shape and aerofoil profile. The results of
experimental researches of theoretical model and real wind turbine were analysed. It was
established that non-conformity between the results of research of theoretical model and real
wind turbine reaches 15%.

Keywords: wind turbine, blade profile, wind speed, efficiency.

4
 TURINYS

SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS ........................................................................................6

ĮVADAS ..........................................................................................................................................7
1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ ..................................................................................8
1.1.Vėjo energetikos plėtra pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje ......................................................8
1.2. Vėjo energetiniai ištekliai Lietuvoje ...................................................................................11
1.3. Vėjo jėgainės ir jų tipai .......................................................................................................15
1.4. Maţos galios horizontalios ašies vėjo jėgainės ...................................................................17
1.5. Vėjaračio geometrija ...........................................................................................................20
1.6. Mechaniniai vėjaračio valdymo būdai ................................................................................21
1.7. Pagrindinės vėjaračių charakteristikos ................................................................................24
1.8. Aerodinaminiai vėjo elektrinių menčių profiliai ................................................................26
1.9. Informacijos šaltinių analizės, apibendrinimas ...................................................................31
2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ....................................................................................33
3. TYRIMŲ METODIKA .............................................................................................................34
3.1 Maţos galios horizontaliosios ašies vėjo jėgainės vėjaračio ir menties charakteristikos ....34
3.2. Tyrimų objektas ..................................................................................................................35
3.3. Maţos galios vėjo jėgainės eksperimentinio tyrimo metodika ...........................................39
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS .......................................................................41
4.1 Metinės vėjo jėgainės elektros gamybos analizė .................................................................48
IŠVADOS ......................................................................................................................................51
NAUDOTA LITERATŪRA .........................................................................................................52
MOKSLINIO DARBO APROBACIJA ........................................................................................54
PRIEDAI .......................................................................................................................................55

5
 SIMBOLIŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

- oro tankis kg/m3;

– vėjo greitis m/s;
E – vėjo energija W/m2;
V1b– vėjo greitis, išmatuotas meteorologijos stotyje m/s;
n – vėjo greičio profilio polinkio laipsnio rodiklis;
κ – Karmano konstanta;
z0 – ţemės paviršiaus šiurkštumo koeficientas;
u* – trinties koeficientas;
L – menties ilgis m;
Hd – stebulės viršūnės skersmuo m;
c – menties tam tikros dalies pjūvio plotis m;
P0 – nurodytoji vėjo jėgainės galia, W
R – vėjaračio spindulys m;
r – didţiausias menties pjūvio santykinis storis;
λ – optimalus vėjaračio santykinis greitis;
uR – menties galo linijinis greitis;
v1 – stacionarus vėjo greitis m/s;
α – menties atakos kampas;
S – menties plotas m2;
CD – pasipriešinimo jėgos koeficientas;
CL – keliamosios jėgos koeficientas;
FL – keliamoji jėga N;
FD – pasipriešinimo jėga N;
Cp – vėjaračio naudingumo koeficientas;
kc− vidutinis vėjo energijos konversijos koeficientas;
Aj − vėjaračio darbo plotas m2;
Vvid − vidutinis vėjo greitis m/s;
Ej − pagaminamos elektros energijos kiekis kWh;
P0vid − vidutinė vėjo srauto, pratekančio per vieną m2, galia W/m2.

6
 ĮVADAS

Iki šiol absoliuti dauguma, daugiau nei 99% Vėjo jėgainių pagamintos energijos
panaudojama elektros energijai gaminti. Šis tradicinis vėjo jėgainių naudojimo būdas yra
išsamiai ištirtas ir aprašytas daugybėje vadovėlių, monografijų ir straipsnių. Europos Sąjungoje ir
visame pasaulyje įrengtų vėjo jėgainių skaičius kasmet didėja. Kartu didėja ir vėjo jėgainių
sugeneruotos elektros energijos kiekiai [1].
Didţioji dalis vėjo jėgainių savininkų sugeneruotą perteklinę elektros energiją siekia
parduodi skirstomiesiems elektros tinklams ir nusipirkti iš skirstomųjų tinklų kai šios jiems
trūksta. Reikia paţymėti, kad Lietuvoje tai dar neveikia, o jei ir veikia, tai nepakankamai
efektyviai ir priimtinas tik dideliems elektros energijos gamintojams. Tikėtina, kad tinkamai
įstatymiškai reglamentuojant ir laikantis Europos Sąjungos direktyvos normų Lietuvos
energetikos strategai daugiau dėmesio skirs alternatyviai energetikai, o vėjo energetika taps
viena iš efektyviausių alternatyviosios energetikos sričių [1].
Pagal maţos galios vėjo jėgainių konstrukciją šiuo metu gaminami dviejų maţos galios
vėjo jėgainių variantai: horizontalios ašies vėjo jėgaines ir vertikalios ašies vėjo jėgainės. Pagal
gaminamų vėjo jėgainių tipų skaičių šiuo metu pirmauja horizontalios ašies vėjo jėgainės. Maţos
galios vėjo jėgainės sparčiai didėja, nes jos yra vienos iš ekonomiškai efektyviausių energijos
gamybos priemonių [2].
Didelę įtaką jėgainės darbo efektyvumui turi vėjarčio aerodinaminės savybės. Šias savybes
lemia vėjarčio menties forma bei aerodinaminis profilis. Išanalizavus atliktus tyrimų rezultatus,
kuriuose buvo tirta ir nustatyta vėjaračio charakteristikos bei pačių vėjo jėgainių efektyvumas,
galima teigti, kad teoriškai gautų vėjaračių charakteristikos skiriasi nuo eksperimentiniais
tyrimais ištirtų vėjaračių. Naudojant programinę įrangą nustačius suprojektuotos vėjo jėgainės
vėjaračio aerodinamines savybes tikslinga patikslinti eksperimentiniais tyrimais [3].

7
 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ

1.1.Vėjo energetikos plėtra pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje

Šiuo metu pagal diegimo mastus vėjo energetika viena iš sparčiausiai besiplečiančių
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijų. Per paskutinius 18 metų iš vėjo
išgaunamos energijos kaina ţenkliai sumaţėjo ir priartėjo prie mums įprastais būdais išgaunamos
energijos kainos, kadangi nuo vėjo energetikos pradţios, ne tik padidėjo vėjo jėgainių pasiūla,
bet ţenkliai padidėjo vėjo jėgainių patikimumas, išvystoma galia, naudingumo koeficientai ir
ištobulėjo jų gamybos technologijos.
Šiuo metu pasaulyje vėjo energijos poreikis nuolatos auga, kadangi dauguma šalių yra
įsipareigojusios sumaţinti aplinką teršiančių dujų išmetimą į atmosferą. Kiekviena šalis siekia
uţtikrinti energetinę nepriklausomybę bei energetikos sektoriaus darnų vystymąsi [4].
Per paskutinius kelerius metus pasaulyje instaliuojamų vėjo jėgainių galios augimas buvo
apie 40 GW per metus. 2013 metų pabaigoje pasaulyje buvo instaliuota – 318,137 GW vėjo
energijos iš kurių – 35 GW buvo instaliuoti per 2013 metus (1.1 pav.) [5].

1.1 pav. Vėjo elektrinių suminės galios augimas pasaulyje [5]

Visos Europoje vėjo jėgainės, pastatytos 2013 metais, generuoja – 129 TWh elektros
energijos per metus. Šiuo metu Europoje vėjo energetikos sektoriuje dirba apie 249 tūkstančių
ţmonių, o 2020 metais planuojama, jog iš viso bus sukurta apie 520 tūkstančių darbo vietų [5].
2013 metais Azijoje bendra instaliuota vėjo jėgainių galia siekia apie 116,6 GW, Europoje
apie 119,8 GW, Šiaurės Amerikoje apie 74,1GW. Šiuose ţemynuose sparčiausia vėjo jėgainių
plėtra lyginant su kitais ţemynais (1.2 pav.) [5].
Prognozuojama, jog vėjo energetika toliau sparčiai plėsis ir 2017 metais pasaulyje
instaliuota bendra vėjo jėgainių galia sieks apie 534 GW. Taip pat prognozuojama, kad toliau

8
Azija bus didţiausias ţemynas pagal instaliuotų vėjo jėgainių galią visame pasaulyje. Europoje
bendra vėjo jėgainių galia sieks apie 172,78 GW, Šiaurės Amerikoje – 120,12 GW, Azijoje –
209,07 GW. (1.2 pav.) [5].

1.2 pav. Prognozuojama vėjo elektrinių suminės galios augimas pasaulyje [5]

2013 metais Kinija ir Vokietija įsitvirtino rinkoje kaip šalys, instaliavusios daugiausia vėjo
jėgainių per 2013 metus. Šios šalys sudaro – 54 % visos instaliuotos vėjo jėgainių galios visame
pasaulyje per 2013 metus (1.3 pav.) [5].

Kinija
Vokietija
Jungtinė Karalystė
18.5%
2% Indija
2% Kanada
2.5% 45.6 %
JAV
2.7%
Brazilija
3.1%
4.5% Lenkija
Švedija
4.9% 5.3% Rumunija
9.1%
Likusi dalis

1.3 pav. 2013 m. instaliuotų vėjo elektrinių galios pagal geografinius pasaulio regionus [5]

9
 Šiuo metu vėjo jėgainių pagaminamas elektros energijos kiekis patenkina tik – 2 % visos
pasaulio elektros energijos paklausos. Tačiau yra šalių, kurios patenkina nemaţą energijos
poreikį panaudodamos vėjo jėgainių pagaminta elektros energiją. 2013 metais Jungtinėje
Karalystėje vėjo jėgainių pagaminta elektros energija sudaro – 5,3 %, Indija – 4,9 %, Kanada –
4,5 %, JAV – 3,1 % visos pagaminamos elektros energijos [5].
Pagal bendrą instaliuotą vėjo jėgainių galią pirmauja Kinija, kurioje instaliuota galia
sudaro –28,7 % viso pasaulio instaliuotos vėjo jėgainių galios, JAV sudaro – 19,2 %, Vokietija –
10,8 % ir Ispanija – 7,2 % (1.4 pav.) [5].

Kinija
JAV
15.2%
1.5% Vokietija
2.5% 28.7% Ispanija
2.6% India
2.7%
Jungtinė Karalystė
3.3%
Italija
6.3% Prancūzija
Kanada
7.2% 19.2%
Danija
10.8%
Likusi dalis

1.4 pav. Bendra instaliuotų vėjo elektrinių galios pagal geografinius pasaulio regionus [5]

Pagal instaliuotą vėjo jėgainių galią Lietuva uţima 38-tą vietą pasaulyje. Lietuvoje vėjo
jėgainių instaliuota galia sudaro apie 223 MW (1.1 lent.) [6].
Pastaruoju metu elektros energijos gamyba iš vėjo jėgainių Lietuvoje auga: 2013 m. vėjo
jėgainėse mūsų šalyje pagamintos energijos kiekis išaugo apie 11,5 %, lyginant su 2012 m. [7].
Pagal Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pateiktą statistiką iš viso šalyje veikiančios vėjo
jėgainės sugeneravo – 599,99 GWh elektros energijos, tai sudarė apie 6 % visos Lietuvoje
sunaudotos energijos. 2012 m. vėjo jėgainėse sugeneruota – 537,67 GWh elektros energijos [7].
2013 m. pabaigoje bendra visų veikiančių vėjo jėgainių galia sudarė – 222,83 MW, tai yra
16,19 MW daugiau negu 2012 m. pabaigoje. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus
prie bendrų perdavimo tinklų jungiamų vėjo elektrinių suminė galia gali siekti daugiausia 500
MW. Visas šis kiekis 2013 m. aukcionuose buvo išdalintas vėjo energijos gamintojams,
pasiūliusiems maţiausią supirkimo kainą. Vėjo jėgainės 2013 m. Lietuvoje sugeneruota

10
daugiausiai elektros iš visų atsinaujinančių energijos išteklių. Hidroelektrinės praėjusiais metais
sugeneravo – 516,20 GWh elektros energijos, saulės jėgainės – 44,80 GWh [7].
Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2020 m. pasiekti, kad gaunama elektros
energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarytų 23 % šalyje sunaudojamos elektros
energijos kiekio [7].

1.1 lentelė. Vėjo energetikos plėtros Lietuvoje statistika [7]

Metai 2010 2011 2012 2013
1 Bendra vėjo jėgainių galia metų gale MW 163 179 205 222,83

1.2. Vėjo energetiniai ištekliai Lietuvoje

Lietuvoje pradedant naudoti vėjo energiją jau atliktas pirminis vėjo energijos išteklių
vertinimas, parengtos skaičiavimo metodikos. Jos būtinos norint tinkamai parinkti vėjo jėgainę
prieš statant pasirinktoje vietovėje, prognozuoti energijos pagamintą kiekį, atlikti ekonominių
rodiklių analizę. Taip pat būtina ištirti vėjo parametrų kitimą, vėjo greičio kitimus, gūsių
susidarymą, profilius, atsiţvelgiant į ţemės paviršiaus šiurkštumą ir teritorijos uţstatymo laipsnį
bei vėjo srautų susidarymą uţ gamtinių ar kitų kliūčių. Vienas pačių svarbiausių parametrų yra
vietovės vidutinis metų vėjo greitis, kurio dydis nustatomas atliekant daugiamečius vėjo
parametrų matavimus [1].
Vėjo greitis – pagrindinė vėjo energetinė charakteristika. Vėjo greitis ir kryptis nėra
pastovūs veiksniai, dėl įvairių meteorologinių veiksnių, veiklos ir vietovių reljefo sąlygų. Todėl
vėjo greitis nuolatos kinta ir vėjo jėgainės gaminamas energijos kiekis, kuris gali būti
įvertinamas su tam tikta tikimybe. Per tam tikrą laiką pagamintas energijos kiekis, kurį gali
generuoti vėjo jėgainė gali būti nustatytas tiksliai, nustačius minėtus veiksnius [8].
Tam tikros vietovės vėjo greičio pasiskirstymą tiksliausiai atspindi daugiamečiai matavimo
duomenys. Lietuvos meteorologijos stotyse matavimai kas 3 valandas atliekami jau kelerius
metus, tačiau registruojami momentiniai vėjo greičiai, o pateikiamas vidutinis mėnesių ir metų
vėjo greitis yra tiesiog aritmetinis vidurkis. Dėl šios prieţasties meteorologijos stočių duomenys
panaudojami tik trumpalaikių matavimo duomenų statistiniam patikslinimui [8].
Vėjo energijos ištekliam nustatyti naudojami meteorologinių stočių duomenys.
Pagrindinėms vėjo energijos charakteristikoms nustatyti taikomi statistiniai duomenų
apibendrinimo metodai.
Vakarų Lietuvoje vėjo greičiai pasiskirstę tolygiau palyginus Vidurio ar Rytų Lietuvoje.
Akivaizdu, kad didţiausi vėjo energijos ištekliai yra pajūrio zonoje. Vakarų Lietuvoje vidutiniai
11
metiniai vėjo greičiai siekia apie 6,5 m/s, toliau nuo Vakarų Lietuvos į Rytus vidutiniai metiniai
vėjo greičiai maţėja. Vidutiniai metiniai maţiausi vėjo greičiai yra Rytų ir Pietryčių Lietuvoje jie
siekia apie 3,5 m/s. Šiose Lietuvos vietovėse sąlygos vėjo jėgainių plėtrai yra prastos ir neturi
perspektyvos (1.5 pav.) [8].

1.5 pav. Vidutiniai vėjo greičiai Lietuvoje 10 m. aukštyje [9]

Tikslesnis vėjo greičio, krypties ir energijos pasiskirstymo įvertinimas atliekamas

naudojant standartinius 10 min. vėjo matavimo duomenų vidurkius, pagal šių matavimų
rezultatus atliekama statistinė analizė ir apskaičiuojami Veibull'o parametrai. Išsamiai vietovės
vėjo išteklių analizei turi būti naudojami ne trumpesnio kaip vienerių metų matavimo duomenys.
Dėl vėjo greičio nepastovumo ir atskirų sezoninių vėjo svyravimų vidutiniai vėjo greičio
duomenys gali ţymiai skirtis. Į šiuos svyravimus reikia atsiţvelgti norint, kad statistiškai
apibendrinus, duomenys atspindėtų ne konkrečių metų, o daugiametį (daugiau nei 10 metų) vėjo
greičio ir energijos pasiskirstymą toje tirtoje vietovėje. Ši problema išspręsta panaudojant
artimiausios, panašių vėjo energijos išteklių regione esančios meteorologijos stoties
daugiamečius vėjo matavimo duomenis (Kauno meteorologijos stoties) [9].
Oro tankio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir barometrinio slėgio, kuris priklauso
nuo aukščio virš jūros lygio. Lietuvos teritorijoje metinė vidutinė oro temperatūra – 6,5°C,
vidutinis aukštis virš jūros lygio – 100 m, vidutinis barometrinis slėgis – 750 mm Hgst [10].

12
 Vėjo energijos kiekis, tenkantis per 1 sek. 1 m2 vėjaračio plotui, statmenam vėjo srautui,
apskaičiuojamas taip [11]:
; (1.1)

čia – oro tankis kg/m3;

– vėjo greitis m/s;
E(t) – vėjo energija W/m2.

Pavyzdţiui, esant vėjo jėgainės vėjaračio ašies aukščiui 10 metrų nuo ţemės paviršiaus, t.y.
110 metrų virš jūros lygio, gauname, kad vidutinis oro tankis – 1,15 kg/m3 [11].
Vėjo jėgainių vėjaračio ašies aukštis nuo ţemės paviršiaus daţniausiai būna nuo 10 iki 75
metrų. Vėjo jėgainių, kurių galia ne didesnė kaip 250 kW, ašis paprastai yra nuo 20 iki 30 metrų
aukštyje. Laikantis tarptautinių standartų, vėjo parametrai meteorologijos stotyse matuojami 10
metrų aukštyje. Naudojantis atliktais tyrimo matavimo rezultatais (Katinas, Merkevičius, 2003)
aiškiai matyti, kad vėjo greitis didėja didėjant aukščiui ir priklauso nuo oro temperatūros bei
vietovės šiurkštumo laipsnio. Esant stabiliam temperatūros pokyčiui, vėjo greitį V2 pasirinktame
aukštyje h2 galima apskaičiuoti taip [10,11]:

; (1.2)

čia V1 – vėjo greitis m/s;

n – vėjo greičio profilio polinkio laipsnio rodiklis kuris įvertina vietovės šiurkštumo laipsnį.

Katinas, Merkevičius (2003) nustatė, kad esant lygiai be augmenijos ir pastatų vietovei
arba atviram vandens paviršiui n = 0,1. Vietovė su pasėlių plotais arba apaugusioje ne aukšta
ţole n = 0,4. Kai vietovėje auga pasėliai ir keletas nedidelių medţių, n = 0,2, o esant miškingai
vietovei n = 0,3. Urbanistiniais pastatais uţstatytai vietovei n = 0.4, o kai kuriais atvejais gali
būti ir didesnis [11].
Vėjo greitis iš vieno aukščio į kitą perskaičiuotas pagal logaritminį dėsnį [8]:

(1.3)

čia u (z) – vėjo greitis aukštyje virš ţemės paviršiaus z;

κ – Karmano konstanta, lygi 0,4 [10];
z0 – ţemės paviršiaus šiurkštumo koeficientas;
u* – trinties koeficientas.

13
 Ne tik vėjo greitis turi didelę reikšmę vietovės vėjo energijos išteklių dydţiui, bet ir
kryptis. Energijos kiekis priklausys nuo vėjo greičio ir trukmės viena ar kita kryptimi. Paprastai
pastebimos skirtingos topografinės sąlygos pagal skirtingas pasaulio šalių kryptis. Todėl vėjo
greičio nustatymas pagal kryptis leidţia tiksliau apskaičiuoti jo energijos išteklius. Paprastai vėjo
kryptys suskirstytos į 8 pasaulių šalių sektorius (1.6 pav.): šiaurės (Š), šiaurės rytų (ŠR), rytų (R),
pietryčių (PR), pietų (P), pietvakarių (PV), vakarų (V), šiaurės vakarų (ŠV), kur kiekvienas
sektorius apima 45o kampą [11].
Pagal meteorologinės stoties duomenimis įvertinamas vėjo krypties pasiskirstymo
daţnumas Kauno raj. 2012 – 2013 metais (1.6 pav.). Matyti, kad 2013 metais daţniausiai Kauno
rajone vyravo vakarų, pietų, pietvakarių, pietryčių krypčių vėjai, rečiau šiaurės, rytų, šiaurės
rytų.

1.6 pav. Vėjo krypčių pasiskirstymas Kauno rajone 2012 – 2013 metais [12]

Vėjo greitis kinta pastoviai kiek per metus, tiek per parą. Kaip matyti iš pateikto paveikslo
(1.7), kad vėjo greičiai ţiemą vyrauja didesni, vidutinis vėjo greitis siekė apie 4,9 m/s, o
maţiausi vasarą, vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,3 m/s [13].

1.7 pav. Vidutinis vėjo greičio kitimas Kauno raj. 2012.10.01 – 13.10.01 laikotarpiu [13]
14
 Vėjo jėgainė nepanaudoja visos vėjo energijos praeinančios per vėjaratį. Keičiantis vėjo
greičiui, krypčiai bei transmisijose perduodant sukamąjį judesį generatoriui, pačiame
generatoriuje, atsiranda energijos nuostoliai. Didţiausias teorinis vėjo energijos kiekis kurį gali
panaudoti vėjo jėgainė sudaro 59,3% visos minėtos energijos. Tai yra teorinė riba (Betz'o
dėsnis), prie kurios turi artėti vėjo jėgainių gamintojai [10].

1.3. Vėjo jėgainės ir jų tipai

Vėjo jėgainės vėjaratis – pagrindinė dalis kuri vėjo energiją paverčia į mechaninę energiją.
Vėjo jėgainės pagal vėjaračio ašies orientaciją erdvėje skirstomos į du tipus: vertikalios ir
horizontalios ašies vėjo jėgaines (1.8 pav.) [2].

1.8 pav. Vertikalios ir horizontalios ašies jėgainių principinė schema [14]

Vertikalios ašies vėjo jėgainės turi privalumų, palyginti su įprastos konstrukcijos

horizontaliosios ašies vėjo jėgainėmis. Vertikaliosios ašies vėjo turbinų privalumas tas, kad jų
nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį. Jos dirba esant bet kurios krypties vėjui. Dar vienas labai
svarbus privalumas tas, kad pavara, generatorius ir kiti mechanizmai yra bokšto apačioje, todėl
paprasčiau juos montuoti bei eksploatuoti [14].
Vėjo jėgainėse naudojami asinchroniniai, sinchroniniai arba sinchroniniai daugiapoliai
generatoriai. Didţiausia generuojama galia gaunama, kai generatoriaus rotoriaus sukimosi greitis
yra keliais procentais didesnis uţ elektros tinklo daţnio sąlygojamą sukamojo elektromagnetinio
lauko sinchroninį greitį. Naudojant sinchroninius generatorius, jų rotoriaus sukimosi greitis ir
elektros tinklo įtampos daţnio sąlygojamas sukamojo elektromagnetinio lauko sinchroninis
greitis sutampa. Naudojant sinchroninius daugiapolius generatorius pavarų dėţė nereikalinga. Į
elektros konversijos sistemą dar įeina taip pat galios keitiklis su jo valdoma sistema ir
transformatorius, kuris galios keitiklio įtampą paaukština iki tinklui reikalingos įtampos. Galios
15
keitiklis, kuris naudojamas netiesioginio jungimo vėjo jėgainėse, išlygina generatoriaus srovę ir
keičia ją į elektros tinklo daţnio kintamąją srovę [14,1].
Vėjo jėgainių vėjaračių yra daug įvairių konstrukcijų, bet jų visų darbo principas yra, kad
šių įrenginių mentis aptekant oro srautui, atsiranda nesimetrinės jėgos veikiančios vėjaratį,
sukeliančios sukimo momentą. Vėjo jėgainės su skirtingais rotoriaus tipais ir pagrindinės
techninės charakteristikos pateiktos (1.9 pav.).

1.9 pav. Vėjo jėgainių pagrindinės techninės charakteristikos [1]

Naudojantis atliktų tyrimų rezultatais galima teigti, kad vertikalios ašies vėjo jėgainės taip
pat turi ir trūkumų: nepasiţymi aukštu naudingumo koeficientu, kad sukimo momentas esant tam
tikrose vėjaračio padėtyse judančio oro srauto atţvilgiu yra nepakankamas, kad jis pradėtų suktis
be pradinio impulso. Vertikalios vėjo jėgainės su Savonijaus tipo rotoriumi sukimo momentas
yra tolygesnis, ypač su spiralinėmis mentimis, nei vėjo jėgainės su Ortogonaliniais vėjaračiais,
tačiau dėl didelės jų masės, tenkančios galios vienetui, juos tikslinga naudoti tik maţos galios
2
vėjo jėgainėse, kai vėjaračio darbo plotas iki 10 m [16].

16
 1.4. Maţos galios horizontalios ašies vėjo jėgainės

Šiuo metu rinkoje yra daugiau kaip 200 modelių, kurių išvaizda ir gamybos technologijos
skirtingos. Šiuo metu instaliuota daugiau kaip 650 000 maţos galios vėjo jėgainių visame
pasaulyje. Nors šios jėgainės yra technologiškai paţangios, tačiau jų konstrukcija nesudėtinga,
kadangi jos daţniausiai turi dvi arba tris judančias dalis [17].
Didţiojoje Lietuvos dalyje dėl maţo vėjo greičio ekonomiškai apsimoka statyti tik
nedidelės galios vėjo jėgaines, kadangi didţiųjų jėgainių potencialas tiesiog bus neišnaudotas.
Lietuvos sąlygomis tokios jėgainės labiau atsiperka, kadangi jų efektyvumas didesnis esant
nedideliam vėjo greičiui. Šių jėgainių sugeneruota elektros energija kaupiama akumuliatoriuose
ir panaudojama ūkio ar sodybos poreikiams. Efektyviausia tokias jėgaines įrengti kartu su saulės
baterijų moduliais [18].
Labiausiai rinkoje paplitusios trijų menčių vėjo jėgainės. Jos sudarytos iš menčių, kurių
ilgis daţniausiai būna nuo 0,5 iki 5 metrų, generatoriaus ir vėjarodţio. Turbina pritvirtinama ant
plieninio bokšto, kurio aukštis būna nuo 10 iki 50 metrų. Taip pat vėjo jėgainės klasifikuojamos
pagal galią (1.2 lent.) [18].

1.2 lentelė. Vėjo jėgainių klasifikacija [18]

Dydis Galia, kW Bokšto aukštis, m
Labai maţos galios 0 – 1,5 10 – 18
Maţos galios 1,5 – 15 12 – 25
Maţos-vidutinės galios 15 – 30 15 – 50

Horizontalios ašies vėjo jėgainės plačiau naudojamos nei vertikalios ašies. Tokios vėjo
jėgainės gali dirbti autonominiu reţimu ar įjungiamos į bendrą regiono arba valstybės elektros
tiekimo tinklą. Esant tokiems vėjo energijos ištekliams, tik dalis Lietuvos teritorijos (Baltijos
jūra, pajūris, Kuršių marios, Tauragės raj.) gali būti panaudota pramoninei vėjo energetikai.
Kadangi jų naudingumo koeficientas didesnis negu vertikalios ašies, todėl pagaminamos elektros
kaina gaunama pigesnė. Šių vėjo jėgainių naudingumas Lietuvos sąlygomis gali siekti apie 30%,
kur tuo tarpu vertikalios ašies iki 20% [19].
Maţos galios vėjo jėgainės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Miestų gyventojai,
ūkininkai, smulkūs verslininkai, mokyklos ir kitos institucijos naudoja jas siekdami tapti
energetiškai nepriklausomais arba bent jau sumaţinti sąskaitas uţ elektrą arba šildymą [19].
Maţos galios vėjo jėgainių paplitimą įtakoja neribotos jų pritaikymo galimybės. Dėl
paprastesnės konstrukcijos lyginant su didelės galios vėjo jėgainėmis ir maţesnių vėjo jėgainių

17
dydţių galima sumontuoti ant namų stogų, sienų ar net ant gatvių apšvietimo konstrukcijų (1.9,
1.10 pav.).

1.10 pav. Vėjo jėgainė naudojama ant namo stogo [20]

a) b)
1.11 pav. Maţos galios vėjo jėgainių pritaikymas:
a – vėjo jėgainės naudojamos gatvės apšvietimui; b – vėjo jėgainės sumontuotos ant pastato
sienų [20]

Vėjaratis – daţniausiai naudojamas trijų menčių vėjo jėgainių konstrukcija. Konstrukciniu

poţiūriu vėjo jėgainės plėtojasi tobulinant vėjaratį, t.y. naudojant sudėtingo profilio mentys,
siekiant padidinti efektyvumą taip pat triukšmingumui maţinti. Pačios mentys gaminamos iš
stiklo pluošto naudojant epoksidinės dervos klijus. Ţinoma, menčių konstrukcija turi pasiţymėti
geromis aerodinaminėmis bei atsparumo išoriniams veiksniams savybėmis. Sukantis vėjaračiui
didelėmis rotacijoms per minutę atsiranda didelės jėgos kurios veikia vėjaračio mentis [20].
Šiuolaikinėse vėjo jėgainių vėjaračiuose naudojamos skirtingo aerodinaminio profilio
mentys. Svarbus vėjaračio parametras yra vėjo srauto panaudojimo plotas, kadangi vėjo
energijos panaudojimo potencialas proporcingas šiam plotui [17,2]:

(1.4)

čia L – menties ilgis m;

Hd – stebulės viršūnės skersmuo m.
18
 Vėjo jėgainės konstrukcija priklauso nuo vėjo jėgainės galingumo. Maţos galios vėjo
jėgainių konstrukcija būna paprastesnė nei didelės galios. Pagrindinės horizontalios ašies vėjo
jėgainės dalys pavaizduotos (1.12 pav.) [21].

1.12 pav. Horizontalios vėjo jėgainės pagrindinės dalys [21]

Vėjo jėgainės stiebas. Vėjo jėgainės vėjaratis veikiamas didţiulės jėgos, pavyzdţiui, jei
didelės vėjo jėgainės vėjaračio skersmuo siekia 80 m, tai esant 25 m/s vėjo greičiui per rotorių
praeina 430 t/s oro masė. Šio spaudimo jėgą padauginus iš jėgainės stiebo aukščio, galima rasti
lenkimo momentą, kuris veikia bokštą bei pamatą. Taigi, jėgainės bokštas turi atlaikyti vėjo
spaudimą esant 50 m/s vėjo greičiui, o pamatas turi atlaikyti dar ir keleto šimtų tonų vėjo
jėgainės stiebo svorį [21, 2].
Maţos galios vėjo jėgainėse yra naudojami pastovaus magneto generatoriai. Standartiškai
naudojami neodimio magnetai kurie yra standţiai įstatyti generatoriaus korpuse. Statorius tik turi
varines apvijas su trimis fazėmis [21, 2].
Jėgainės galios reguliavimo sistemos. Vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad jų energijos
kaštai būtų kuo maţesni, o jėgainės konstrukcija parenkama taip, kad jos didţiausia galia būtų
pasiekta vėjo greičiui esant apie 15 m/s. Jei vyrauja didesnis nei 15 m/s vėjo greitis, būtina

19
perteklinę vėjo energiją sumaţinti, kad generatorius neviršytų nustatytųjų apsisukimų. Todėl
naudojama galios reguliavimo sistema. Vėjo jėgainės galiai reguliuoti panaudojamos atitinkamos
vėjaračio menčių aerodinaminės savybės: vėjo atiduodamos galios vėjaračiui didėjimas didinant
menties atakos kampą ir oro srauto judėjimas nuo priešingos menties pusės, kai atakos kampas
pasiekia didţiausią reikšmę [2,17, 21].

1.5. Vėjaračio geometrija

Vėjaratis turi radialinės krypties mentis, kurių skaičius kinta nuo dviejų iki penkių – tai
priklauso nuo projektuotojo (daţniausiai vėjaračiai turi dvi, tris ar keturias mentis). Visos
vėjaračio mentys yra identiškos formos ir sumontuotos ant kūgio formos įvorės arba stebulės ar
oro sraigto aptako (1.13 pav.) [22].
Raidė B ţymi menčių skaičių, šiuo atveju – trys mentys, raidė R ţymi vėjaračio spindulį,
taigi skersmuo D = 2R. Kiekvienoje vėjaračio padėtyje išilgai menties yra pjūvio spindulys r
(arba santykinis pjūvio padėtis x = r/R), kaip paţymėta (1.13 pav.) tarp vėjaračio tvirtinimo ašies,
kur yra aerodinaminis mentės pjūvis (čia profilis apibūdintas tam tikru vardu bei numeriu) ir
menties tam tikros dalies pjūvio pločiu arba stygos ilgiu, didţiausiu pjūvio santykiniu storiu bei
kampu. [23]

1.13 pav. Vėjaračio menčių skaičius, skersmuo ir santykinis pjūvis [23]

Kampas tarp sukamosios plokštumos (vėjaračio plokštumos) ir menties profilio linijos,

jungiančios menties priekinį ir galinį kraštą bet kurioje menties dalyje, vadinamas ţingsnio
kampu ir ţymimas β. Ţingsnio kampas nėra pastovus išilginiam vėjaračio menties ilgiui. Taigi β
= β(R), jis reiškia, kad ţingsnio kampas β yra radialinio atstumo r funkcija, kuri gali būti
išmatuojama nuo vėjaračio pagrindo (1.14 pav.) matyti dviejų skirtingų skerspjūvių ţingsnio
kampai išilgai radialinės krypties. Ţingsnio kampas yra labai maţas (artimas nuliui) viršūnėje,
bet padidėja beveik π/2, kai priartėja prie vėjaračio pagrindo [23].

20
 1.14 pav. Vėjaračio menčių ţingsnio kampai netoli viršūnės ir pagrindo [23]

Kampas β paprastai atidedamas kaip (1.15 pav.), t. y. tarp vėjaračio sukimosi ašies ir kitos
profilio plokštumos pusės.

1.15 pav. Vėjaračio menties pjūvis [23]

Kai menties profilis sudarytas iš dviejų su tam tikru išgaubtumu dalių, plokštumoje imama
ta linija, kuri jungia tas dvi išgaubtas dalis. Kai kuriais atvejais kampas β matuojamas nuo
nulinės linijos, kuri yra ant priekinės menties briaunos (būtina ţinoti kuris kampo β matavimo
būdas pritaikomas konkrečiu atveju). Vėjaračio dydį nusako spindulys R arba skersmuo D [23].

1.6. Mechaniniai vėjaračio valdymo būdai

Vėjo greitis ir jo kryptis yra nuolatos kintantys dydţiai. Vėjo jėgainių vėjaratį valdo kelių
pakopų valdymo sistema priklausomai nuo vėjo greičio ir krypties pokyčių.
Pagrindinė vėjarčio valdymo sistemos funkcija yra palaikyti jo optimalų santykinį greitį λ,
t.y. priklausomai nuo akimirkinio vėjo greičio palaikyti tokį vėjaračio (kartu ir generatoriaus)
sukimosi greitį, kad per vėjaračio plotą praeinančio oro srauto būtų galima išgauti esamam vėjo
greičiui didţiausią generuojamą galią. Vėjo jėgainių, kurių generatoriai prie elektros tinklo
jungiami per elektroninį keitiklį (lygintuvo ir inverterio sistemą), vėjaračio sukimosi greitis kinta
priklausomai nuo akimirkinio vėjo greičio. Viena vertus, vėjaračio (generatoriaus) sukimosi
greitį reguliuoja vėjas, bet, kita vertus, šis sukimosi greitis dar turi būti reguliuojamas apkraunant

21
generatorių nurodytąja apkrova, kuriai esant iš vėjo jėgainės generatoriaus per keitiklį elektros
tinklą atiduodama elektrinė galia būtų didţiausia [24].
Vėjo jėgainių vėjaračio daţniausiai naudojami šie mechaniniai valdymo būdai, galia ir
sukimosi greitis valdomi šiais būdais:
1. Keičiant atakos kampą tarp oro srauto krypties ir mentės skersinės ašies;
2. Oro sūkuriais, susidarančiais kitapus vėjaračio menčių (pasyvusis valdymas);
3. Kompleksiškai;
4. Keičiant kampą β tarp oro srauto krypties ir horizontaliosios vėjo jėgainės ašies.
Valdymas atakos kampu tarp oro srauto krypties ir menties skersinės ašies α (1.16 pav.)
yra pagristas kėlimo jėgos priklausomybe nuo šio kampo. [24]

1.16 pav. Vėjo elektrinės valdymas atakos kampu α ir kampu β tarp Vėjo jėgainės
horizontalios ašies ir vėjo krypties [24]

Keičiant kampą α nuo nulio iki αb, kinta ir kėlimo jėga FL reguliuojant kėlimo jėgą galima
reguliuoti vėjaračio sukimosi greitį ir vėjo jėgainės generuojamą galią. Tai leidţia optimaliai
panaudoti oro srauto energiją, kai to srauto greitis neviršija nurodytojo, apriboti galią, kai oro
srauto greitis viršija nustatytąjį [24].
Valdymas kampu α yra labai tikslus. Be to, taikant šį metodą, išlaikoma stabili vėjaračio
menties mechaninė apkrova. Tačiau reikalingas papildomas vėjaračio menčių valdymo įrenginys.
Naudojant pasyvųjį valdymą sūkuriais, vėjaračio mentis nejudamai įtvirtinama tam tikru
kampu α. Didėjant oro srauto greičiui didėja ir kitoje menties pusėje susidarantys oro sūkuriai,
kurie slopina kėlimo jėgą ir taip apriboja vėjaračio galią. Taip pasiekiama, kad vėjaračio galia
neviršytų nurodytosios. Dviejuose trečdaliuose pasaulyje gaminamų vėjo jėgainėms taikomas
sūkurinis valdymas. Pagrindinis šio metodo privalumas yra paprastumas, tai kad be jokių

22
papildomų įrenginių menties prie stebulės tvirtinamos nejudamai. Tačiau, esant maţiems oro
srauto greičiams, kai vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimai nedideli, dėl sūkurių prarandama dalis
energijos, atsiranda turbulencija. Be to, iškyla tam tikrų problemų dėl sūkurių sukeliamų
vibracijų [25].

Kompleksinis valdymas apima abu anksčiau minėtus būdus. Kol vėjo greitis nesiekia
nurodytojo, naudojamas valdymas kampu. Vėjo greičiui viršijus nurodytąją ribą, prasideda galios
ribojimas sūkuriais [25].
Kadangi vėjo kryptis nuolatos kinta, tai ir vėjaratis, o kartu ir horizontalioji ašis, nuolat
orientuojami pagal vėjo kryptį. Keičiant orientacijos kampą β, kuris susidaro tarp oro srauto
krypties ir horizontaliosios vėjo jėgainės ašies, galima reguliuoti ir vėjaračio galią t.y. oro srautą
praeinantį per vėjo jėgainės vėjaratį. Vėjo jėgainės galios reguliavimas kampu β yra daugiau
teorinis, nes yra susijęs su gana didelėmis valdymo mechanizmo energijos sąnaudomis ir
sudėtingesne konstrukcija, nuolat kintant vėjo greičiui, reikia sukinėti visą daug sveriančią
viršutinę vėjo jėgainės dalį. Praktikoje jis taikomas tik maţoms vėjo jėgainėms ne didesnėms
kaip 1 kW galios. [15]
Yra atliktas maţos galios vėjo jėgainės reguliavimas kampu β tyrimas. Parinktas vėjaračio
galios ribojimo būdas, keičiant vėjaračio padėtį oro sraute, priklausomai nuo tos jėgos veikimo ir
remiantis analitiniais tyrimais sukurtas vėjaračio galios reguliavimo įtaisas šiai jėgainei, taip
numatyta reguliuoti vėjaračio galią. Jėgainės galvutę su vėjaračiu, pavarų dėţę bei generatorių
pakreipti vertikalioje plokštumoje. Atlikti eksperimentiniai tyrimai 4 – 14 m/s vėjo greičio
intervale parodė, kad horizontaliosios ašies vėjo jėgainės galios ribojimo mechanizmas labai
gerai veikia ir atlieka savo funkcijas. Veikiant šiam mechanizmui, vėjo greičiui viršijus 8 m/s, į
vėjaračio ašį veikianti jėga pasuka vėjo jėgainės viršutinę dalį, taip maţėja pro vėjaračio
sukimosi plokštumą praeinantis oro srautas, kartu ir vėjaračio galia. Vėjo jėgainės tyrimų
rezultatai pateikti (1.17 pav.) [15].

1.17 pav. Horizontalios ašies vėjo jėgainės galios Pv priklausomybė nuo vėjo greičio v:
punktyrinė linija - analitinių, ištisinė - eksperimentinių tyrimų [15]
23
 Grafike punktyrine linija parodyta teorinė jėgainės galios priklausomybė nuo vėjo greičio,
nustatyta analitiniais tyrimais [15].
Iš eksperimentinių tyrimų matyti, kad vėjo jėgainė pradeda gaminti elektros energiją, kai
vėjo greitis pasiekia 4 m/s (1.17 pav.) [15].
Nustatytoji galia 1,1 kW pasiekiama esant vėjo greičiui 8 – 9 m/s. Toliau didėjant vėjo
greičiui pradeda veikti jėgainės galios ribojimo įtaisas: viršutinė vėjo jėgainės dalis su vėjaračiu
atsilenkia ir jėgainės galia išlieka pastovi. Parodytos jėgainės padėtys, darbinė padėtis kai vėjo
jėgainės galia neribojama (a) ir vėjo jėgainė su atlenkta galvute (b) (1.18 pav.) [15].

1.18 pav. Horizontalios ašies vėjo jėgainė: a – darbinė padėtis; b – su atlenkta galvute [15]

1.7. Pagrindinės vėjaračių charakteristikos

Praktikoje vienas iš pagrindinių taikomų vėjaračio parametrų yra santykinis linijinis

vėjaračio greitis, kuris yra skaičiuojamas kaip menties galo linijinio greičio ir stacionaraus vėjo
greičio santykis [24]:

; (1.5)

čia uR – menties galo linijinis greitis

v1 – stacionarus vėjo greitis, m/s

Kiekvieno tipo vėjaračiai turi savo optimalų santykinį linijinį greitį, kuriam esant
naudingumo koeficientas yra didţiausias, t.y. esant tam tikram vėjo greičiui ir tam tikram
vėjaračio sukimosi greičiui vėjaratis mechanine energija paverčia didţiausią vėjo kinetinės
energijos dalį (1.19 pav.) [24].

24
 Vėjaračio santykinio linijinio greičio formulėje naudojamas linijinis menties greitis u R . Jis
priklauso nuo vėjaračio skersmens, t. y. nuo jo galios, ir kinta nuo 50 iki 150 m/s. Megavatų
galios vėjo jėgainių vėjaračio sukimosi greitis yra apie 20 r/min, o maţos galios vėjo jėgainėse
jis siekia apie 180 r/min. Tai reiškia, kad to paties tipo, bet skirtingos galios vėjaračių santykinis
greitis bus skirtingas. Todėl pagal optimalų santykinį greitį tarpusavyje palyginti galima tik tos
pačios nurodytosios galios vėjo jėgainių vėjaračius [25].
Menties taško, esančio arti stebulės, linijinis judėjimo greitis yra maţesnis negu taško,
esančio menties gale. Todėl, kad būtų galima vėjo kinetinę energiją efektyviai paversti
mechanine energija, arti stebulės esančios ir maţesniu greičiu judančios menties dalies plotis turi
būti didesnis uţ galinės ir didesniu linijiniu greičiu judančios menties dalies plotį. Todėl, mentis į
galą turi siaurėti. Dėl to trapecinės formos mentis turinčios vėjo jėgainės, vėjaračio naudingumo
koeficientas yra didesnis. Didţiausia, naudingumo koeficientą turi vėjaratis su hiperbolės formos
mentimis, kaip pateikta (1.19 pav.) [26].

1.19 pav. Įvairių vėjaračių menties geometrija esant skirtingiems jų santykiniams greičiams (λ) ir
jų menčių skaičiams [26]

Vėjaračio menties plotis priklauso nuo vėjaračio menčių skaičiaus vėjaratyje ir nuo mentės
judėjimo greičio. Kuo didesnis menties linijinis greitis , o kartu ir santykinis greitis λ, tuo
vėjaračio mentis turi būti siauresnė (1.19 pav.). Mentys yra siaurinamos ir didinant jų skaičių
vėjaratyje [26].
25
 1.8. Aerodinaminiai vėjo elektrinių menčių profiliai

Menties aerodinaminis profilis turi būti toks, kad pro menčių paviršius pratekėdamas oro
srautas paveiktų juo kuo didesne jėga, nukreipta reikiama kryptimi. Vėjo jėgainės vėjaratis būna
sudarytas maţiausiai iš vienos ar kelių menčių (jų skaičius daţniausiai būna nelyginis), turinčių
vienodus aerodinaminius profilius. Labiausiai paplitę vėjo jėgainių vėjaračių menčių NACA ir
NASA profiliai, kurie dar yra ţinomi bendrieji aviaciniai profiliai. Jie grupuojami į NACA 44xx,
NACA 230xx profilius. Šiuose profiliuose kėlimo jėgos koeficientai didesni uţ pasipriešinimo
jėgos koeficientus. NACA profiliai klasifikuojami į 4, 5, 6 serijos grupes. Vėjo jėgainėms
paprastai naudojamos 4 grupės NACA profiliai [24].
Menčių aerodinaminiai profiliai gali būti įvairių formų. Kai kurios tų profilių formos
pateiktos (1.20 pav.) [1].

1.20 pav. Vėjaračių menčių aerodinaminių profilių formos [1]

Vėjo jėgaines pagal naudojamos aerodinaminės jėgos rūšį galima suskirstyti į du tipus [1]:
1. Vėjo jėgainės daugiausiai naudojančios aerodinaminio pasipriešinimo jėgą.
Aerodinaminio pasipriešinimo jėgą daţniausiai naudoja maţo greičio jėgainės (vėjaračio rotacijų
skaičius per minutę maţas apie 20 r/min), kurių vėjaračio menčių linijinis greitis maţesnis nei
vėjo greitis, o sukimo momentas didelis.
2. Vėjo jėgainės daugiausiai naudojančios aerodinaminio kėlimo jėgą. Aerodinaminio
kėlimo jėgą daţniausiai naudoja didelio greičio vėjo jėgainės (vėjaračio rotacijų skaičius per
minutę didelis, siekia kelis šimtus), kurių vėjaračio menčių linijinis greitis keletą kartų didesnis
nei vėjo greitis, o sukimo momentas palyginti ţemas.

26
 Aerodinaminių jėgų veikimą į vėjo jėgainės vėjaračio mentis galima paaiškinti klasikine
aerodinaminio profilio teorija. Kai aerodinaminį profilį apteka skysčio ar dujų srautas, abipus šio
profilio atsiranda skirtingo dydţio ir krypties slėgio jėgos. (1.21 pav.) [25].

1.21 pav. Skirtingo slėgio zonos aerodinaminiame profilyje [25]

Viršutinėje dalyje atsiradusi maţo slėgio oro zona kelia aerodinaminį profilį aukštyn.
Apatinėje dalyje – priešingai, susidariusi aukšto oro slėgio zona kelia aerodinaminį profilį
aukštyn (1.21 pav.) [25].
Profilį veikia normalinė jėga FN, kurią galima išskaidyti į dvi dedamąsias – kėlimo jėgą FL,
kuri su oro srautu sudaro 90° kampą, ir pasipriešinimo jėgą FD, kurios kryptis lygiagreti su oro
srauto kryptimi (1.22 pav.).

1.22 pav. Aerodinaminį profilį veikiančios jėgos [25]

Pagal tai, kuri iš šių jėgų vyrauja, vėjaračiai skirstomi į keliamuosius ir stumiamuosius.
Keliamieji (FL> FD) vėjaračiai paprastai turi didesnį kampinį sukimosi greitį ir gana maţą
sukimo momentą, o stumiamieji (FL< FD) atvirkščiai. [25]
Keliamoji jėga apskaičiuojama pagal formulę:

; (1.6)

čia CL – keliamosios jėgos koeficientas [27];

ρ – oro tankis, kg/m³;
27
 v – oro srauto greitis, m/s;
S – menties plotas, m2.

Pasipriešinimo jėga apskaičiuojama pagal formulę:

; (1.7)

čia CD – pasipriešinimo jėgos koeficientas [27];

ρ – oro tankis,kg/m³;
v – oro srauto greitis, m/s;
S – menties plotas, m2.

Kėlimo jėgai sudaryti reikalingas tam tikras kampas tarp oro srauto krypties ir
aerodinaminio profilio ašies. Šis kampas vadinamas atakos kampu α (1.21 pav.) [28].
Kadangi kėlimo jėga priklauso nuo kampo α, tai nuo šio kampo priklauso ir kėlimo jėgos
koeficientas – CL. Šią priklausomybę ir parodo menties charakteristika (1.23 pav.).
Būdinga vėjaračio menties charakteristika: kėlimo jėgos koeficiento priklausomybė nuo
atakos kampo α (1.23 pav.). Šiuo atveju kėlimo jėgos koeficiento priklausomybė nuo atakos
kampo su pateiktais skirtingais menties storiais [28].

1.23 pav. Kėlimo jėgos koeficiento priklausomybė nuo atakos kampo

Naudojantis atliktais tyrimų rezultatais matyti, kad vėjo jėgainės menties profilio NACA
4421 kėlimo jėgos koeficientas didėja – CL, didinant vėjaračio menties atakos kampą – α esant
bet kokiam menties profilio storiui. Tačiau ties tam tikra riba jis pradeda maţėti. Atitinkančio
NACA 4421 menties profilio standartą keičiant kampą nuo -4° iki 12° kėlimo jėgos koeficientas
didėja, toliau didinant kampą pradeda maţėti, tačiau didėjant šiam kampui didėja pasipriešinimo
28
koeficientas CD (1.24 pav.). Iš šio tyrimo rezultatų matyti, kad taip pat atitinkamai keičiasi
kėlimo jėgos koeficientas su skirtingais menties profilių storiais.
Tačiau naudojantis atliktų tyrimų rezultatais, kuriuose buvo tirta ir nustatyta vėjaračio
charakteristikos bei pačių vėjo jėgainių efektyvumas galima teigti, kad teoriškai gautų vėjaračių
charakteristikos skiriasi nuo eksperimentiniais tyrimais ištirtų vėjaračių. Naudojant programinę
įrangą ar teoriškai apskaičiavus ir nustačius suprojektuotos vėjo jėgainės vėjaračio
aerodinamines savybes tikslinga patikslinti eksperimentiniais tyrimais [3,24].
Kaip ir buvo minėta, kad kėlimo jėgos koeficientas CL taip pat priklauso ir nuo
pasipriešinimo koeficiento CD. Šiuo atveju atlikti tyrimai su dviem skirtingais NACA 0015 ir
NACA 2212 vėjaračio menties profiliais. Taip pat buvo keičiamas menties profilio atakos
kampas (1.24 pav.). Naudojantis šiais tyrimų rezultatais ir analizuojant vėjaračio menties profilio
pasipriešinimo ir kėlimo jėgos koeficientų priklausomybę matyti, kad kėlimo jėgos koeficientui
didėjant iki tam tikros ribos didėja ir pasipriešinimo koeficientas [24,3].

1.24 pav. Pasipriešinimo koeficiento nuo kėlimo jėgos koeficiento priklausomybė [24]

Tarkim teorinio tyrimo NACA 0015 profilio esant – 1,4 kėlimo jėgos koeficientui,
pasipriešinimo koeficientas – 0,1. Toliau didėjant pasipriešinimo koeficientui kėlimo jėgos koeficientas
maţėja, nes viršutiniu aerodinaminio profilio paviršiumi praeinančiame oro sraute susidaro sūkuriai.

29
 Projektuojant vėjo elektrines, svarbu surasti tokį nuo atakos kampo priklausantį darbo
tašką, kuriame pasipriešinimo ir kėlimo koeficientų santykis būtų minimalus [24,1].
Ţinynuose pateikiamos CD ir α vertės, esant įvairiems menčių aerodinaminiams profiliams.
Tačiau kartais būna pasirenkamas CD ir CL šiek tiek didesnis nei galima būtų gauti teoriškai
skaičiuojant dėl paprastesnės vėjo jėgainės menčių formos gamybos [24, 3].
Atakos kampas α gali būti tiesioginis ir santykinis. Tiesioginis kampas yra toks, kurį
sudaro oro srautas ir nejudantis menties aerodinaminis profilis (vėjaratis nesisuka). Tačiau,
vėjaračiui sukantis, pats menties aerodinaminis profilis taip pat juda oro atţvilgiu. Tai įvertinama
vėjaračio aerodinaminiuose skaičiavimuose naudojant santykinį atakos kampą (1.25pav.) [24].
Kėlimo ir pasipriešinimo jėgų atstojamoji sukuria sukimo momentą, kuris priverčia vėjaratį
suktis.

1.25 pav. Santykinis atakos kampas

Mechaninę vėjo jėgainės veleno energiją vėjaratis paverčia ne visą pro jo skerspjūvio plotą
praeinančia oro srauto energiją. Esant idealiam atvejui jei panaudojus visą judančio oro srauto
kinetinę energiją tai pro vėjaratį praėjusio oro srauto greitis būtų lygus nuliui. Tokiu atveju jis
sustotų ir negalėtų nutolti nuo vėjaračio. Tada iš vėjo gaunama energija būtų lygi nuliui, nes uţ
vėjaračio sustojąs oro srautas neleistų oro srautui judėti pro vėjaratį. Kitu idealizuotu atveju, jei
pro vėjaratį praėjusio oro srauto greitis nepakistų, iš vėjo gaunama energija taip pat būtų lygi
nuliui. Suprantama, kad norint judančio oro srauto kinetinę energiją paversti vėjaračio
mechanine energija, vėjaračio daroma įtaka oro srautui turi būti tarp šių dviejų ekstremumų.
Idealus vėjaratis turėtų pristabdyti vėjo srautą 2/3 jo pradinio greičio. Betz'o dėsnis teigia, kad ne

30
daugiau kaip 59,3% kinetinės vėjo energijos galima paversti mechanine vėjaračio energija (1.26
pav.) [24].

1.26 pav. Vėjo jėgainės efektyvumo priklausomybė nuo rotoriaus tipo [29]

Kiekvienas vėjaratis turi savo optimalų santykinį linijinį greitį – λ, kuriam esant
naudingumo koeficientas yra didţiausias – Cp (1.26 pav.). Šiuo metu arčiausiai teoriškai idealaus
vėjo jėgainės vėjaračio, kurio naudingumo koeficientas turėtų būti – 0,593 tai yra trimenčiai
vėjaračiai. Kaip matyti (1.26 pav.) šių vėjaračių didţiausias naudingumo koeficientas siekia –
0,48. Šie vėjaračiai labiausiai ir yra naudojami vėjo jėgainėse. Taip pat yra naudojami kitokio
tipo vėjaračiai t.y. stačiamenčiai, vertikalios ašies, plokščiamenčiai, daugiamenčiai. Su šiais
vėjaračiai vėjo jėgainės taip pat naudajamos ne tik naudojančios generatorių kaip apkrovą, bet ir
vandens siurblius. Nes vėjo jėgainių su minėtais vėjaračiais sukimo momentai yra dideli lyginant
su trimenčiais, dvimenčiais ar vienamenčiais [29,24].

1.9. Informacijos šaltinių analizės apibendrinimas

Atlikus literatūros šaltinių analizę galima teigti, kad vėjo jėgainės yra vienos iš populiariausių
atsinaujinančios energijos šaltinių. Vėjo jėgainės yra dviejų tipų: horizontalios ir vertikalios.
Maţos galios vėjo jėgainės (iki 30 kW) sparčiai plinta Lietuvoje, nes jas nesudėtinga ir
ekonomiška įsirengti ir naudoti pavieniams asmenims savo energetinėms reikmėms tenkinti
individualiuose ūkiuose.
Nustatyta, kad atliekant vėjo jėgainės menties aerodinaminius skaičiavimus, nustatomi
optimal ū s menties geometriniai parametrai – ilgis, storis, plotis ir profilis. Nuo menties
aerodinaminio profilio priklauso vėjaračio darbo efektyvumas [22].
31
 Teoriškai nustatyta, kad menties taško, esančio arti stebulės, linijinis judėjimo greitis yra
maţesnis negu taško, esančio menties gale. Todėl, kad būtų galima vėjo kinetinę energiją
efektyviai paversti mechanine energija, arti stebulės esančios ir maţesniu greičiu judančios
menties dalies plotis turi būti didesnis uţ galinės ir didesniu linijiniu greičiu judančios menties
dalies plotį [26].
Nustatyta, kad projektuojant vėjo jėgainės vėjaratį, svarbu surasti tokį nuo atakos kampo
priklausantį darbo tašką, kuriame pasipriešinimo ir kėlimo jėgų koeficinetų santykiai būtų
maţiausi (artimi nuliui) [24,1].
Nustatyta, kad vėjo jėgainės vėjaračio charakteristikos bei pačių vėjo jėgainių efektyvumas
iš teoriškai apskaičiuotų vėjaračių charakteristikų skiriasi nuo eksperimentiniais tyrimais ištirtų
vėjaračių. Naudojant programinę įrangą ar teoriškai apskaičiavus ir nustačius suprojektuotos vėjo
jėgainės vėjaračio aerodinamines savybes tikslinga patikslinti eksperimentiniais tyrimais.

32
 2. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Šio darbo tikslas – analitiniais ir eksperimentiniais tyrimais nustatyti maţos galios

horizontaliosios ašies vėjo jėgainės charakteristikas.
Uţdaviniai:
1. Analitiniais tyrimais nustatyti maţos galios horizontaliosios ašies vėjo jėgainės vėjaračio
charakteristikas.
2. Naudojantis programine įranga išanalizuoti vėjo jėgainės energines charakteristikas.
3. Atlikti eksperimentinius tyrimus, pagrindţiančius teorinių tyrimų rezultatus.
4. Išanalizuoti eksperimentiniu būdų atliktų tyrimų gautus rezultatus tarp teorinio modelio
ir realiai veikiančios vėjo jėgainės.
5. Atliekant skaičiavimus, pagal 2013 metų vėjo parametrų matavimo duomenis, atlikti
elektros energijos gamybos analizę.

33
 3. TYRIMŲ METODIKA

Eksperimentiniai tyrimai atliekami įmonėje gaminančioje šias vėjo jėgaines bazėje.

Eksperimentiškai ištirtos vėjo jėgainės vėjaračio ir jo menčių charakteristikos nustatomos
naudojant „Qblade” programinę įrangą.

3.1 Maţos galios horizontaliosios ašies vėjo jėgainės vėjaračio ir menties

charakteristikos

„Qblade” programinė įranga naudojama įvairių konstrukcijų vėjo jėgainėms modeliuoti,

projektuoti bei šių jėgainių energetinėms charakteristikoms tirti. Naudojantis „Qblade”
programine įranga galima: projektuoti, analizuoti vėjo jėgainės mentis, vėjaračius bei atlikti
suprojektuotos vėjo jėgainės modeliavimą. Dėl to gaunamas funkcionalumas leidţia naudoti
„Qblade” kaip visapusę priemonę, skirtą vėjo jėgainės projektavimui. „Qblade” yra nuolat
atnaujinama su nauju funkcionalumu [3].
Modeliuojant vėjo jėgainę pirmiausiai turi būti pagal tiriamos menties matmenis atkurtas
menties profilis. Modeliuojant vėjaračiomentį programinėje įrangoje turi būti suvesti šie
pagrindiniai parametrai: menties išgaubtumas, susukimo kampas, atskirų pjūvių ilgiai, pločiai.
Su „Qblade” programine įranga naudojantis NACA 2412 profilio koordinatėmis
atkuriamas menties profilis (3.1 pav.). Profilio išgaubtumas 1%.

3.1 pav. NACA 2412 profilis

Toliau apskaičiuojamos pagrindinės charakteristikos nusakančios menties aerodinamines

savybes, tokios kaip kėlimo jėgos koeficiento priklausomybė – CL nuo atakos kampo – α. Kėlimo
jėgos koeficientas taip pat priklauso nuo pasipriešinimo koeficiento – CD.
Sumoduliavus tiriamos vėjo jėgainės vėjaračio mentis (3.2 pav.), kurių koordinatės
pateiktos (1 priedas) ir suvedus į programą tiriamos vėjo jėgainės techninius parametrus tokius

34
kaip vėjo jėgainės generatoriaus galią, rotacijų per minutę skaičių. Taip pat vėjo jėgainės
vėjaračio menčių fiksuotas atakos kampas – 4°. Skaičiavimai atlikti prie įvairių vėjo greičių
intervalų. Toliau buvo apskaičiuotos vėjo energinės charakteristikos įvertinant vėjo jėgainės
nuostolius.

3.2 pav. Tiriamos vėjo jėgainės sumodeliuotos vėjaračio mentys

3.2. Tyrimų objektas

Tyrimams naudota maţos galios horizontaliosios ašies vėjo jėgainė, kurios vėjaračio
skersmuo – 2,48 m, aerodinaminių sparnų skaičius – 3, vėjaračio menties profilis – NACA 2412,
vėjo jėgainės vėjarodţio ilgis – 1,1 m. Stiebo aukštis – 8 m.
Pagrindinės vėjo jėgainės dalys pavaizduotos (3.3 pav.).

3.3 pav. Pagrindiniai elementai: 1 – generatorius, 2 – sparnų laikiklis-vėjo rato centras, 3

– aerodinaminiai sparnai, 4 – vėjo rato centro aerodinaminis gaubtas
35
 Vėjo jėgainėse gali būti naudojami keliu tipų generatoriai. Asinchroniniai generatoriai yra
paprasti ir pigiausi, tačiau reikalingos stabilios apsukos, ir būtinas reduktorius. Kadangi vėjo
jėgainės vėjaračio rotacijos per minutę būna nuo 0 iki 200 priklausomai nuo vėjo greičio ir
jėgainės tipo bei konstrukcijos, ir tam kad išgauti pakankamą linijinį greitį kertantį magnetiniu
lauku apvijas reikia keliasdešimt kartų pagreitinti, dėl ko jėgainė sunkiai startuoja, dideli
nuostoliai reduktoriui sukti [1,30].
Todėl maţos galios vėjo jėgainėje paprastai būna įrengtas nuolatinių neodimio magnetų
trifazis kintamos srovės generatorius. Vėjo jėgainės rotoriaus konstrukcija nėra sudėtinga, tačiau
jo gamybai ir ypač gamybos tikslumui reikia skirti ypatingą dėmesį, kadangi esant stipriam vėjui,
vėjaračio rotacijų skaičius per minutę yra didelis. Netinkamai pagamintas vėjaratis (kartu su
mentimis) gali sukelti ţalingas vibracijas ir negrįţtamas deformacijas. Pastovaus magneto
generatoriai pradėti vėjo jėgainėse naudoti kai išsivystė labai stiprių magnetų gamyba, kurie turi
didesnį įmagnetinimo stiprumą uţ įprastuosius feritinius. Pagrindinis trūkumas, kad jie yra
trapūs, sunkiai apdirbami mechaniškai ir jautrūs aukštai temperatūrai. Tokio tipo magnetų
naudojimas supaprastina vėjo jėgainės konstrukciją ir eksploataciją [22].
Šiuo atveju tyrimams naudotas sinchroninis trifazis kintamos srovės generatorius GL-
PMG-1800. Korpusas pagamintas iš aliuminio lydinio atsparaus korozijai ir oksidacijai.
Gamintojo pateiktas generatoriaus generuojamos galios priklausomybė nuo rotacijų skaičiaus per
minutę pavaizduota (3.4 pav.).

3.4 pav. Generatoriaus galios priklausomybė nuo rotacijų skaičius

Tiriamos vėjo jėgainės generatoriaus pradinis sukimo momentas – 0,9 Nm. Nurodytasis
generatoriaus galingumas – 1800 W pasiekiamas esant 480 r/min greičiui ir 44,5 Nm sukimo
momentui, nurodytoji įtampa – 400 V.
36
 Vėjo jėgainės generatorius 400 V įtampą generuoja sukantis – 480 r/min , 230 V įtampą
generuoja esant – 260 r/min. Tai teoriškai norint, kad vėjo jėgainė generuotų 400 V įtampą tai
vėjo jėgainės generatorius turi dirbti savo nustatytąja galia.
Generuojama įtampa didėja tiesiškai priklausomai nuo generatoriaus nuo rotacijų skaičiaus
per minutę. Generatoriaus generuojamos įtampos priklausomybė nuo rotacijų skaičiaus per
minutę pavaizduota (3.5 pav.).

3.5 pav. Generatoriaus įtampos priklausomybė nuo rotacijų skaičiaus (be apkrovos)

Šie generatoriai pasiţymi, kad jiems nereikia valdymo, papildomo elektrovaros šaltinio,
susiţadinimui, kai to reikia įprastam generatoriui. Pradeda generuoti elektros srovę iškarto
pradėjus vėjaračiui suktis.
Vėjo ratas montuojamas tiesiai ant generatoriaus ašies be jokių tarpinių aktyvių įrengimų.
Vejaratį sudaro: vėjo rato centras, prie kurio pritvirtinti 3 aerodinaminiai sparnai, kurie
pagaminti pagal NACA 2412 profilį ir aerodinaminis gaubtas (3.6 pav.).

3.6 pav. Horizontalios ašies vėjo jėgainės vėjaratis

Vėjo jėgainės menčių aerodinamines savybes sąlygoja jų forma ir menties aerodinaminis
profilis. Teoriškai šiuos parametrus apskaičiuoti beveik neįmanoma. Jie nustatomi
eksperimentiškai ir apdorojami empiriniu būdų, rezultatai vaizduojami duomenų lentelėmis,
37
grafikais arba sukurtomis kompiuterinėmis programomis, su kuriomis galima gauti ne tik menčių
aerodinaminius profilius, bet ir apskaičiuoti viso vėjaračio charakteristikas ar pačios vėjo
jėgainės energines charakteristikas. Mentys pagal savo formą kaip ir buvo ankščiau minėta gali
būti stačiakampės, trapecinės, ovalinės, kardo formos ir kitų įvairių formų. Tiriamosios vėjo
jėgainės mentys yra trapecinės formos. Šios formos mentys yra paprastesnės lyginant su kitomis,
nes vieno pagrindo kampas yra status, tai supaprastina gamybos technologiją [22].
Gaminant mentis reikia įvertinti ne tik profilį, susukimo kampą, profilio plotį, bet ir
išlaikyti visas proporcijas, nes maţėjant profilio pločiui, maţėja ir profilio storis. Menčių
gamybos procesas pradedamas nuo technologijos būdo pasirinkimo. Tiriamos vėjo jėgainės
vėjaračio mentys pagamintos iš kompozicinių medţiagų (stiklo audinio, epoksidinė derva) ir
tarpsluoksninės medţiagos (korėtas didelio tankio putplastis). Šis gamybos metodas labai plačiai
taikomas gaminant šiuolaikinių lėktuvų sparnus ir kitas dalis, valtis, jachtas ir didelės galios vėjo
jėgaines.
Vėjo ratą pagal vėjo kryptį orientuoja vėjo jėgainės vėjarodţio mechanizmas (3.7 pav.).

3.7 pav. Vėjarodţio konstrukcijos elementai: 1 – vėjo jėgainės korpusas; 2 – vėjarodţio

laikiklis; 3 – sujungimo strypas, 4 – vėjarodţio padėtį fiksuojantis varţtas

Tai lengvai keičiamas ir nuimamas mechanizmas, prie pagrindinio korpuso fiksuojamas

nerūdijančio plieno. Vėjarodis kartu yra ir apsauginis mechanizmas, kuris kartu išveda vėjo ratą
iš vėjo krypties esant dideliems vėjo greičiams ir vėjaračio sūkiams. Kadangi vėjo rato ašis ir
stiebo centro ašis nesusikerta, tai atsiradus slėgio jėgai į vėjaračio plokštumą, kartu atsiranda ir
jėgos momentas sukantis vėjo ratą apie stiebo ašį. Dėl vėjarodţio kampinio tvirtinimo, pasisukus
vėjaračiui, vėjarodis kartu stengiasi išlikti vėjo kryptyje, o dėl vėjarodţio sunkio stengiasi vėl

38
grąţinti vėjaratį į vėjo kryptį. Mechaninis vėjaračio sūkių ribojimas vėjarodţio atsilenkimu turi
galimybę būti išjungtas – uţfiksuotas.
Elektros srovė matuojama specialiu kontaktiniu įrenginiu, kuris neleidţia susisukti
jungiamiesiems laidams, besisukiojant vėjo jėgainės korpusui pagal vėjo kryptį (3.8 pav.)

3.8 pav. Įrenginys neleidţiantis susisukti jungiamiesiems laidams, besisukant vėjo jėgainės
korpusui

Ant vėjo jėgainės korpuso gali būti sumontuota sistema papildomų jutiklių, fiksuojančių
jėgainės darbą. Gali būti matuojamas vėjo greitis, vėjaračio rotacijos per minutę ar vėjo jėgainės
generatoriaus generuojama įtampa, elektros srovė.

3.3. Maţos galios vėjo jėgainės eksperimentinio tyrimo metodika

Eksperimentiniai tyrimai atlikti įmonėje gaminančioje šias vėjo jėgaines bazėje.

Eksperimentiniai tyrimai atlikti natūraliomis sąlygomis naudojant 3.9 pav. pateiktą tyrimų
schemą.
Eksperimentinių tyrimų metu, vėjo greitis registruojamas vėjo jėgainės aukštyje
anemometru 4-20MA (1), kurio matavimo diapazonas nuo 0 iki 50 m/s, tikslumas ± 5 %.
Tiriamos vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimai per minutę matuojami tachometru Extech-RPM10
(3), kurio matuojamo greičio tikslumas ± 0,05%, matavimo atstumas iki 2 metrų, matavimo
diapazonas nuo 0,5 iki 20000 r/min. Eksperimentinės vėjo jėgainės energinės charakteristikos:
generatoriaus sugeneruota įtampa ir srovė matuojama srovės ir įtampos jutikliais Ametes CM-
25A-3CSA-PSW (5), kurio srovės matavimo diapazonas nuo 0 iki 25 A, didţiausia matuojama

39
įtampa 1000 V. Trifazis srovės lygintuvas SEMIPONT SKD-62 kintamąją generatoriaus srovę
keičia į nuolatinę, kurio didţiausia įėjimo įtampa – 1800 V, srovė – 60 A.

3.9 pav. Eksperimentinių tyrimų schema: 1 – anemometras; 2 – vėjo jėgainės vejaratis; 3 –

tachometras; 4 – vėjo jėgainės generatorius; 5 – srovės ir įtampos matavimo jutiklis; 6 –
elektrinės galios valdiklis

Vėjo greitis, vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimų skaičius, generatoriaus sugeneruota įtampa
ir srovė registruojami matavimo ir registravimo įranga Almemo 5690-2, su kuria galima atlikti
iki 100 skirtingų matavimų ir visus duomenis išsaugoti kompiuteryje. Elektrinės galios valdiklis
REGIN-TTC-2000(6), kurio didţiausia elektros srovė – 25 A, maitinimo įtampa dviejų fazių
tinkle nuo 210 iki 255, trijų fazių nuo 380 iki 415 V, kontrolės signalas nuo 0 iki 10 V, apsaugos
klasė IP30. Elektrinės galios valdiklis valdo 2 kW apkrovą, kuri naudoja pagamintą vėjo jėgainės
elektros energiją. Matavimai atlikti prie įvairių vėjo greičio intervalų. Teorinių ir
eksperimentinių tyrimų gauti vėjo jėgainės energinių charakteristikų duomenys apibendrinami.

40
 4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Naudojant „Qblade” programinę įrangą ir nustatytos pagrindinės tirtos vėjo jėgainės

menties aerodinaminės savybės prie skirtingų Reinolds'o skaičių, kuris įvertina menties
turbulentiškumą (4.1 pav.), menties išgaubtumas – 1%.
Skaičiavimai rodo, kad esant Reinolds'o skaičiui 100000, kėlimo koeficientas yra maţas
prie atitinkamų pasipriešinimų jėgų koeficientų. Taigi galima teigti, kad vėjo jėgainės vėjaračiui
sukantis esant tokiam turbulentiškumui, vėjaračio aerodinaminė kokybė yra maţiausia.
Papildomi skaičiavimai rodo, kad profilis tampa efektyvus, kai Reinolds'o skaičiai yra didesni uţ
300000 bei esant didesniems nei 200r/min vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimams (4.1 pav.).

Cl
1,5
1
2
1

0,5

0 Cd
0 0,02 0,04 0,06 0,08 0,1 0,12

-0,5

-1

-1,5

4.1 pav. NACA 2412 menties profilio kėlimo ir pasipriešinimo jėgų koeficientų
priklausomybė. 1- esant 500000 Reinolds'o skaičiui, 2- esant 100000 Reinolds'o skaičiui

Atlikus skaičiavimus matyti, kad kaip ir būdinga maţos galios vėjo jėgainėms, kurių
vėjaračių pasipriešinimo jėgos maţesnės uţ kėlimo jėgas, turi didesnį nurodytąjį sukimosi greitį,
bet maţą sukimosi momentą.
Kėlimo jėgos – Cl ir pasipriešinimo jėgos – Cd koeficientų didţiausias santykis yra 87.
Paprastai horizontalios ašies vėjo jėgainėse su – 3 aerodinaminiais sparnais, su 0,5 % išgaubtumu
kėlimo ir pasipriešinimo jėgų koeficientų santykis gali būti nuo 25 iki begalybės, bet daţniausiai
siekia maţos galios vėjo jėgainėse apie 100. Praktikoje kėlimo ir pasipriešinimo koeficientų jėgų

41
santykiai yra sumaţinami dėl optimalesnio menties dizaino, kad būtų lengviau pagaminti, taip
pat dėl menties aerodinaminių savybių praradimo menties profilio pabaigoje.
Kadangi kėlimo jėga priklauso nuo kampo α tarp oro srauto judėjimo krypties ir vėjaračio
menties aerodinaminio profilio ašies, tai nuo šio kampo priklauso ir kėlimo koeficientas – Cl
kaip pateikta (4.2 pav.).

CL
2

1,5

0,5

0 α
-20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

-0,5

-1

-1,5

4.2 pav. NACA 2412 menties profilio kėlimo koeficiento priklausomybė nuo atakos
kampo

Kėlimo ir pasipriešinimo koeficientai kinta, keičiant atakos kampą α. Kai atakos kampas
pasieka 15° esant 500000 Reinolds'o skaičiui, viršutiniu aerodinaminio profilio paviršiumi
praeinančiu oro srautu susidaro sūkuriai. Dėl to kėlimo koeficientas pradeda maţėti, o
pasipriešinimo didėti. Šis būdas daţnai taikomas sūkurinio valdymo vėjo elektrinėse.
Tiriamojoje vėjo jėgainėje naudojamas valdymas sūkuriais, kai rotoriaus mentis įtvirtinama
nejudamai tam tikru kampu (šiuo atveju 4°). Didėjant oro srauto greičiui didėja ir kitoje pusėje
vėjaračio menties susidarantys oro sūkuriai, tuo pačiu maţėja kėlimo koeficientas Cl ir tokiu
būdu apribojama vėjo jėgainės galią. Taip siekiama, kad vėjo jėgainės galia nebūtų didesnė uţ
nustatytąją.
Pagrindinis šiuo metodo privalumas yra paprastumas, nes mentys nejudamai pritvirtinamos
prie vėjo jėgainės ašies. Tačiau esant maţiems oro srauto greičiams dėl sūkurių prarandama dalis
energijos.

42
 Nustatyta, kad tirtos vėjo jėgainės vėjaračio, kurio menčių profilis NACA 2412 didţiausias
teorinis vėjaračio naudingumo koeficientas – 0,44. Vėjaračio menties pasukimo kampas – 4°. Tai
optimalus santykinis linijinis vėjaračio greitis – 4, prie kurio vėjo jėgainės vėjaratis mechaninę
energija paverčia didţiausią vėjo kinetinės energijos dalį (4.3 pav.). Esant santykiniui vėjaračio
greičiui – 4 ir toliau didėjant, maţėja energijos kiekio dalis, kurią vajaratis iš mechaninės
energijos paverčia į kinetinę.

4.3 pav. Vėjo jėgainės rotoriaus naudingumo koeficiento priklausomybė nuo santykinio
linijinio vėjaračio greičio

Vėjo jėgainės eksperimentiniai tyrimai tiriamoje vietovėje atlikti pagal ankščiau pateiktą
metodiką. Visi vyraujantys toje vietovėje vėjai suskaidomi į intervalus, kurie sudaro kas 1 m/s.
Su matavimo įranga vėjo greitis buvo matuotas kas 5 sekundes. Toliau duomenys suintegruojami
ir įrašomi į kompiuterio atmintį. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų vėjo jėgainės generatoriaus
generuojamos galios prie skirtingų vėjo greičių pateiktos 4.1 lentelėje.

4.1 lentelė. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų vėjo jėgainės generatoriaus generuojamos galios
prie skirtingų vėjo greičių
Eksperimentinių Teorinių
Vėjo tyrimų vėjo tyrimų vėjo
greitis jėgainės galia jėgainės
m/s kW galia kW
1,5 - 32
2 50 90
3 105 150
4 140 232
5 225 320
6 306 421
7 400 587
43
4.1 lentelės tęsinys
Eksperimentinių Teorinių
Vėjo tyrimų vėjo tyrimų vėjo
greitis jėgainės galia jėgainės
m/s kW galia kW
8 600 766
9 756 984
10 998 1250
11 1350 1590
12 1580 1750
13 1750 1800
14 1800 1800
15 1650 1800
16 1250 1800

Vėjo elektrinės galios kreivė yra viena iš pagrindinių vėjo elektrinės charakteristikų. Vėjo
jėgainės galios kreivė parodo jos generatoriaus generuojamos galios priklausomybę nuo vėjo
greičio, ši priklausomybė pateikta (4.4 pav.).

P, W
2000
1800
1600
1400
1200
1000
800
eksperimentinis
600
400 teorinis
200
0
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 v, m/s

4.4 pav. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų vėjo jėgainės galios priklausomybė nuo vėjo greičio

Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad vėjo jėgainė vardinę galią – 1800 W išvysto ir
generuoja elektros energiją esant 14 m/s vėjo greičiui. Vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 2
m/s. Didėjant vėjo greičiui nuo 2 m/s vėjo jėgainės generatoriaus galia pradeda didėti iki 14 m/s
kol pasiekia vardinę vėjo jėgainės galią (4.4 pav.).
Toliau didėjant vėjo greičiui virš 14 m/s vėjo jėgainės vėjaratis patenka į turbulencijos sritį
(viršutiniu aerodinaminio profilio paviršiumi praeinančiu oro srautu susidaro sūkuriai), dėl to
vėjo jėgainės vėjaračio sukimosi greitis pradeda maţėti, taip generatoriaus generuojama galia
44
maţėja. Kaip matyti (4.4 pav.) iš gautų rezultatų norint, kad vėjo jėgainė virš 14 m/s dirbtų
nustatytąja galia turi būti įrengtas mechaninis arba elektroninis mechanizmas, kuris galėtų
išlaikyti vėjo jėgainės generatoriaus generuojamą nurodytąją galią. Tačiau vėjo jėgainės kaina
padidėtų taip, kad jos atsiperkamumas padidėtų kelis kartus.
Naudojant „Qblade” programinę įrangą nustatyta, kad vėjo jėgainės generatoriaus vardinė
galia pasiekiama esant 13 m/s vėjo greičiui. Vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis 1,5 m/s (4.4
pav.). Sukantis vėjaračiui 75 r/min pradedama generuoti elektros energija.
Kaip jau yra ţinoma, kad bet kuris vėjo greitis turi jam būdingą galios priklausomybę nuo
vėjaračio (generatoriaus) rotacijų skaičiaus. Tiriamos vėjo jėgainės galios priklausomybė nuo
rotacijų skaičiaus per minutę pateikta (4.5 pav.) Vėjo jėgainės apkrova priklausomai nuo vėjo
greičio buvo pastoviai automatiškai reguliuojama, kad vėjo jėgainės generatoriaus generuojama
galia būtų didţiausia esamam vėjo greičiui.

P, W
2000
1800
1600
1400
1200
1000
800
600
400
200
0
37 95 120 145 180 225 265 292 344 392 421 444 482 422 365 r/min

4.5 pav. Tiriamos vėjo jėgainės generatoriaus galios priklausomybė nuo rotacijų
skaičiaus per minutę

Matome, kad esant 482 r/min vėjo jėgainės generatoriaus generuojama galia pasiekia
nustatytąją 1,8 kW galią. Sukantis vėjaračiui 37 r/min vėjo jėgainės generatoriaus generuojama
galia siekia 50 W. Nuo šio skaičiaus vėjaračio rotacijų per minutę vėjo jėgainės generatorius
pradeda generuoti elektros energiją. Toliau didėjant vėjaračio rotacijoms vėjo jėgainės
generuojama galia didėja iki 1,8 kW.
Didţiausias vėjo jėgainės naudingumo koeficientas – 0,44, kuris gaunamas kai vėjo
greitis – 14 m/s (4.5 pav.). Šis naudingumo koeficientas apskaičiuojamas pagal vėjo jėgainės

45
vėjo jėgainės galios santykis su vėjaračio plotu t.y. santykinė vėjo jėgainės generatoriaus
*
generuojama galia – Piš ir santykinę oro srauto galią kaip pateikta 4.1 formulėje [1]:

P * iš
  * ;
P (4.1)
čia Piš* – santykinė vėjo jėgainės generatoriaus generuojama galia W/m2;
P * – santykinė oro srauto galia W/m2.

ŋ
0,5
0,45
0,4
0,35
0,3
0,25
0,2
0,15
0,1
0,05
0
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 m/s

4.6 pav. Vėjo jėgainės naudingumo koeficiento priklausomybė nuo vėjo greičio

Prie šio vėjo greičio generuojamas elektros energijos kiekis didţiausias. Tai svarbus
parametras parenkant vėjo jėgainę tam tikrai vietovei. Nes esant 14 m/s vėjo greičiui jėgainė
dirba nustatytąja galia. Kaip vėjo greitis maţesnis arba didesnis uţ 14 m/s, tai vėjo jėgainės
naudingumo koeficientas maţėja. Jei vėjo greitis maţesnis uţ 14 m/s tai energijos nuostoliai dėl
vėjo jėgainės naudingumo koeficiento maţėjimo nėra dideli. Esant didesniems nei 14 m/s vėjo
greičiams naudingumo koeficientas maţėja, nes vėjo jėgainės nustatytoji galia gaunama prie 14
m/s vėjo greičio todėl santykinė vėjo jėgainės generatoriaus generuojama galia didėti negali, bet
didėjant vėjo greičiui santykinė oro srauto galia taip pat didėja todėl maţėja ir vėjo jėgainės
naudingumo koeficientas.
Tiriamojoje vietovėje daugiamečiai vidutiniai vėjo greičiai siekia apie 4,5 m/s. Tai iš gautų
rezultatų matyti, kad esant tokiems vidutiniams vėjo greičiui vėjo jėgainės naudingumo
koeficientas vidutiniškai sieks tik apie 0,15. Todėl šioje vietovėje būtų netikslinga statyta didelės
galios vėjo jėgaines.

46
 Ţinoma, kad sugeneruota vėjo jėgainės generatoriaus visa elektros energija yra netinkama
perduoti tiesiogiai į elektros tinklus ar asmeniniam vartojimui. Generuojamos įtampos amplitudė
ir daţnis priklauso nuo apkrovos, vėjaračio menčių kampinio sukimosi greičio, o šitą greitį
sąlygoja vėjo greitis, kuris pastoviai kinta.
Įtampos priklausomybė nuo vėjo greičio pavaizduota (4.7 pav.).

U, V
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
0 5 10 15 20 v, m/s

4.7 pav. Vėjo jėgainės generuojamos įtampos priklausomybė nuo vėjo greičio

Eksperimentiškai nustatyta, kad pvz. 230 V vėjo jėgainės generatoriaus įtampa

generuojama esant 8 m/s vėjo greičiui. Prie tokio vėjo greičio vėjo jėgainės generatoriaus
rotacijos siekia apie 290 r/min. Kaip matyti iš ankščiau pateikto (3.5 pav.), kad esant tokiom
generatoriaus rotacijoms, generuojama įtampa turėtų būtu apie 270 V (4.7 pav.).
Todėl teorinės generatoriaus charakteristikos neatitinka dėl mechaninių nuostolių vėjo
jėgainėje. Didţiausią apie 400 V įtampą generuojama esant 14 m/s vėjo greičiui, toliau didėjant
vėjo greičiui įtampa atitinkamai maţėja maţėjant vėjo jėgainės generatoriaus rotacijoms.
Kadangi srovės stipris priklauso nuo generatoriaus generuojamos elektrovaros, taip pat
eksperimentinių tyrimų metu buvo matuojama elektros srovė, esant 2 kW apkrovai (4.7 pav.).
Teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatų nesutapimas siekia apie 15 %. Iš gautų
rezultatų galima teigti, kad projektuojant vėjo jėgainę ar vėjo jėgainės vėjaratį bei ieškant
efektyviausio veikimo, būtų tikslinga, vėjo jėgainę ir vėjaratį sumodeliuoti naudojantis
programine įranga, atlikti tyrimus eksperimentiškai. Tokį rezultatų neatitikimą galėjo sąlygoti
tai, kad maţos galios vėjo jėgainės eksperimentiniai tyrimai atlikti natūraliomis sąlygomis.

47
 4.1 Metinės vėjo jėgainės elektros gamybos analizė

Kiekvienų metų vėjo energijos ištekliai šiek tiek skiriasi nuo daugiamečių vidutinio. Todėl
beveik visuomet vėjo jėgainės praktiškai pagamintos elektros energijos kiekiai šiek tiek skirsis
nuo teoriškai apskaičiuoto. Todėl per metus tos pačios vėjo jėgainės toje pačioje vietovėje
pagamintos energijos kiekiai skirsis.
Vėjo jėgainės teoriniai ir eksperimentiniai vėjo jėgainės pagaminti atskirais mėnesiais
(2013 metais) energijos kiekiai pateikti 4.1 lentelėje, Analizei buvo parinkti ir naudoti Kauno
meteorologinės stoties 2013 metų kiekvieno mėnesio vidutiniai vėjo greičiai.
Vėjo jėgainės gaminamos energijos kiekis skaičiuojamas pagal vidutinę vėjo srauto,
pratekančio per vėjaračio darbo plotą, galią W/m2 įvertinus mechaninius nuostolius nes dalis
energijos prarandama pavaros mechanizmuose, elektros generatoriuje [30]:

1 (4.1)
P0     vvid
3
 A  c p    g ;
2
3
čia vvid − vėjo greičio reikšmių trečiajame laipsnyje vidurkis m/s;
ρ − oro tankis kg/m3;
cp – vėjaračio galios koeficientas ( teoriškai nustatytas cp = 0,44);

ηp – pavarų naudingumo koeficientas ( ηp = 0,9);

ηg – elektros generatoriaus naudingumo koeficientas (ηg = 0,9).

Vėjaračio darbo plotas [24]:

A  (  D) / 4 (4.2)
j

čia D – vėjaračio skersmuo m.

Jėgainės per laikotarpį t(h) pagaminamos elektros energijos kiekis Ej kWh [24]:

E j  P0  t  k c  A j  10 3 (4.3)

čia kc− vidutinis vėjo energijos konversijos koeficientas.

4.1 lentelė. Teoriniai ir eksperimentiniai vėjo jėgainės sugeneruoti elektros energijos kiekiai
Teorinis Eksperimentinis
Vidutinis vėjo Vėjo jėgainės Vėjo Vėjo jėgainės
Mėnesis pagaminamos Vėjo jėgainės jėgainės pagaminamos
greitis, m/s
energijos išvystoma išvystoma energijos
kiekis kWh galia W galia W kiekis kWh
sausis 5,0 92,5 319 225 70,2
vasaris 4,7 79,1 293 202 61,5
48
4.1 lentelės tęsinys
Teorinis Eksperimentinis
Vidutinis vėjo Vėjo jėgainės Vėjo Vėjo jėgainės
Mėnesis pagaminamos Vėjo jėgainės jėgainės pagaminamos
greitis, m/s
energijos išvystoma išvystoma energijos
kiekis kWh galia W galia W kiekis kWh
kovas 4,2 54,8 245 158 40,7
balandis 4,0 47,5 231 140 37,6
geguţė 3,5 53,4 192 121 40,1
birţelis 3,2 30,3 168 114 17,2
liepa 3,3 32,8 178 117 19,4
rugpjūtis 3,5 51,7 192 121 38,1
rugsėjis 3,7 56,7 208 129 45,8
spalis 4,8 90,5 298 207 68,6
lapkritis 5,5 114,5 371 265 90,4
gruodis 5,2 101,1 348 232 80,9

Metinis vidutinis vėjo greitis – 4,2 m/s. Per 2013 metų laikotarpį vėjo jėgainė sugeneravo –
690,4 kWh, o teoriškai apskaičiavus – 804,9 kWh. Vėjo jėgainė negeneruos pastoviai elektros
energijos, nes tam neleidţia Lietuvos klimatinės sąlygos.
Matome, kad maţiausiai elektros energijos generuojama vasaros metu, nes vasaros
laikotarpį vidutinis vėjo greitis siekia – 3,3 m/s. Vasaros laikotarpiu vidutiniškai per mėnesį vėjo
jėgainė generuoja apie 25 kWh. Prie tokio vidutinio greičio jėgainės išvystoma – 117 W galią.
Daugiausiai elektros energijos generuojama ţiemą vidutiniškai per mėnesį apie 80,4 kWh. Ţiemą
vidutinis vėjo greitis siekė – 4,9 m/s. Prie šio vidutinio greičio jėgainės išvystoma galia – 212 W.
Pavasarį vidutinis vėjo greitis 3,9 m/s, šiuo metų laiku vidutiniškai generuojama apie 39 kWh
per mėnesį. Prie tokio vidutinio vėjo greičio vėjo jėgainės išvystoma galia apie 135 W. Rudenį
vidutinis vėjo greitis – 4,6 m/s, prie šio greičio jėgainė išvysto apie 198 W. Vidutiniškai vėjo
jėgainė generuoja 68 kWh per mėnesį.
Kaip matyti iš gautų rezultatų, kad pagamintas elektros energijos kiekis per metus šios vėjo
jėgainės yra per menkas, kad būtų galima perduoti į skirstomuosius elektros tinklus. Prie
skirtingų vidutinių vėjo greičių vėjo jėgainės generuojama galia labai svyruoja nuo 114 iki 265
W, todėl pagaminta elektros energija turėtų būti kaupiama akumuliatoriuose norint prijungti
elektros imtuvus.
Matome, kad tarp teorinių ir eksperimentinių tyrimų metiniai pagaminti elektros energijos
kiekiai skiriasi apie 114,5 kWh. Tai sąlygoja, kad pagaminti metiniai elektros energijos kiekiai
buvo skaičiuojami su pastoviais vidutiniais vėjo greičiais, taip pat atsiţvelgiama tik į bendrąjį
ţemės paviršiaus nelygumą, bet neatsiţvelgiama į vyraujančias vėjo kryptis. Norint apskaičiuoti

49
tiksliai vėjo jėgainės generuojamos elektros energijos kiekius turi būti atliekami daugiamečiai tos
vietovės vėjo energijos išteklių tyrimai.
Pagal daugiamečius meteorologijos stoties tirtoje vietovėje vidutinius vėjo greičius ir
atliktų eksperimentinių tyrimų sugeneruoti vėjo jėgainės elektros energijos kiekiai atskirais
mėnesiais pateikti grafiškai (4.9 pav.).

4.8 pav. Teoriniai ir eksperimentiniai sugeneruoti vėjo jėgainės elektros energijos kiekiai

Apibendrinant kaip matyti iš gautų rezultatų (4.9 pav.), kad vėjo jėgainė daugiausiai
elektros energijos generuoja šaltuoju metų laiku vidutiniškai apie 80,4 kWh, per mėnesį. Dėl to
šildymo sezonu yra palankios sąlygos vėjo jėgainės pagamintą elektros energiją naudoti patalpų
bei vandens šildymui.

50
 IŠVADOS

1. Teoriniais tyrimais nustatyta, kad vėjaračio menčių kėlimo jėgos CL ir pasipriešinimo jėgos
Cd koeficientų didţiausias santykis – 87.
2. Ištirta, kad didţiausias vėjo jėgainės naudingumo koeficientas – 0,44, kuris pasiekiamas kai
vėjo greitis – 14 m/s.
3. Eksperimentiškai nustatyta, kad vėjo jėgainė vardinę galią išvysto esant 14 m/s vėjo greičiui,
vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 2 m/s.
4. Tirtos vėjo jėgainės vėjaračio, kurio menčių profilis NACA 2412 didţiausias teorinis
naudingumo koeficientas – 0,44, kai vėjaračio menties pasukimo kampas – 4°.
5. Atlikus vėjo jėgainės tyrimus nustatyta, kad jėgainės galios priklausomybė nuo vėjo greičio
duomenys tarp teorinių ir eksperimentinių nesutampa vidutiniškai apie 15 %.

51
 NAUDOTA LITERATŪRA

1. Petrauskas G., Adomavičius, V. Vėjo energijos naudojimas elektrai gaminti. Kaunas:

Technologija, 2012. 167 p.
2. Kytra S. Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kaunas: Technologija, 2006. 301 p.
3. Marten D., et al. Qblade: an open source tool for design and simulation of horizontal and
vertical axis wind turbine. Institute of Fluid Dynamics and Technical Acoustics,
Technical University Berlin, Germany, Feb 2013. P. 264-269.
4. Global Wind Energy Council. Wind is a global power source. [Ţiūrėta 2013 01 12].
Prieiga per inertnetą: <http://www.gwec.net/index.php?id=13&L=hytfykxckcvagce>.
5. World Wind Energy Association. World wind energy report 2013. [Ţiūrėta 2013 04 13].
Prieiga per internetą <http://www.wwindea.org/home/index.php>.
6. Elektros perdavimo sistemos operatorius. Vėjo elektrinių gamyba. [Ţiūrėta 2013 04 14].
Prieiga per internetą: <http://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/vejo-
elektriniu-gamyba/82>.
7. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Statistika Lietuvoje. [Ţiūrėta 2013 04 14]. Prieiga per
internetą: < www.lvea.lt>.
8. Marčiukaitis M., Marčiukaitienė R., Tomusa A. Vėjo greičio kitimo dėsningumų
Lietuvos pajūrio regione tyrimas. Energetika. 2009. T. 55. Nr. 1, P. 27–34.
9. Vidutiniai vėjo greičiai. [Ţiūrėta 2013 05 10] Prieiga per internetą:
<http://www.vejoekspertai.lt/Energetikos_rinka.html>.
10. Katinas V., Markevičius A. Vėjo energijos ištekliai ir stebėjimo postų kūrimas Lietuvoje.
Energetika, 2003, Nr. 2, P. 45–50.
11. Katinas V., Markevičius A. Vėjo energetikos plėtros tendencijos. Energetika, 2003, Nr.
3, P. 22–27.
12. Lietuvos valstybinio oro monitoringo matavimų duomenys. [Ţiūrėta 2013.04.15]. Prieiga
per internetą: <http://stoteles.gamta.lt>.
13. Meteorologinės sąlygos Kaune. [Ţiūrėta 2013.04.15]. Prieiga per internetą:
<http://193.219.38.28>.
14. Informacija apie vėjo jėgainių tipus. [Ţiūrėta 2013.04.16]. Prieiga per internetą:
<http://thesolarguide.com/wind-power/turbine-types.asp>.
15. Gulbinas A. Vėjo jėgainių galios reguliavimas. LŽŪU ŽŪI Instituto ir LŽŪ Universiteto
mokslo darbai, 2007, 39(3), P. 81–94.
16. Gulbinas A. Vėjaračių nedidelės galios vėjo jėgainėms veikimo tyrimas. Žemės ūkio
inžinerija. 2005. 37(3), P. 111–122.

52
17. Carbon Trust. Small - scale wind energy. London, 2008. P. 40.
18. Olatz A., Pedro María G., Vicente M., Julián M., Itziar Z. Small wind in urban sectors:
Review of literature and dynamic model implementation. Department of Electrical
Engineering. No.11, March, 2013. P. 50-57.
19. Pupka V. Maţų vėjo jėgainių efektyvumo priklausomybė nuo aplinkos parametrų
tyrimas: magistrantūros studijų baigiamasis darbas . VDU, Kaunas, 2001. P. 51.
20. Michael J. D. Small wind turbines mounted to existing structures. Georgia Institute of
Technology. 2010. P. 105.
21. Vėjo jėgainės konstrukcija. [Ţiūrėta 2013.05.16]. Prieiga per internetą:
<http://www.vejojegaines.lt/content/view/22/30>.
22. Lankauskas A., Ramonas Z., Ramonienė A. Maţos galios vėjo jėgainė: brėţiniai ir
technologijos. Šiauliai, 2012. 54 p.
23. Bručas D. Propeleriai. Vilnius, VGTU, 2012. 92 p.
24. James F., Manwell G., Anthony L. Wind energy explained: theory, design and
application, 2nd edition. University of Massachusetts, Amberst, USA. 2009, 704 p.
25. Petrauskas G. Modernių vėjo jėgainių savybės ir plėtojimo perspektyvos. KTU, Elektros
ir šviesos inžinerijos katedra. Kaunas, 2001. Nr. 1, P. 74–78.
26. Peter J., Schubel R., Crossley J. Wind turbine blade design. University of Nottingham,
Nottingham NG7 2RD, UK. 2012, No. 5, P. 3425–3449.
27. Lankauskas A. Kaip pačiam pasigaminti modernią Saulės ir vėjo jėgainę. Šiauliai, 2008.
59 p.
28. Juan P. Murcia. CFD analysis of blunt trailing edge airfoils obtained with Several
modification methods. Bogotá. 2011, No. 33, P. 14–24.
29. Johnson G. Wind energy system, Electronic Edition. Manhattan KS. December 2001. P.
419.
30. Marques J., Pinheiro H., Gründling H. A., Pinheiro J. R. A survey on variable-speed wind
turbine system. Federal University of Santa Maria. Brazil. P. 732–738.

53
 MOKSLINIO DARBO APROBACIJA
Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėje konferencijoje:
Burdulis G., Kavolynas A. Maţos galios vėjo jėgainės tyrimas. Studentų mokslinė konferencija
,,Jaunasis mokslininkas 2014“. LŢŪU, 2014 04 24 (2 PRIEDAS).

Tyrimų rezultatai paskelbti mokslo leidinyje:

Burdulis G., Kavolynas A. Maţos galios vėjo jėgainės tyrimas. Agroinžinerija ir energetika.
2014. Nr. 18, P 28–32.

54
 PRIEDAI

1 priedas

1 lentelė. NACA 2412 menties koordinatės

Eil. nr. X ašis Y ašis
1 1,00000 0,00130
2 0,95000 0,01140
3 0,90000 0,02080
4 0,80000 0,03750
5 0,70000 0,05180
6 0,60000 0,06360
7 0,50000 0,07240
8 0,40000 0,07800
9 0,30000 0,07880
10 0,25000 0,07670
11 0,20000 0,07260
12 0,15000 0,06610
13 0,10000 0,05630
14 0,07500 0,04960
15 0,05000 0,04130
16 0,02500 0,02990
17 0,01250 0,02150
18 0,00000 0,00000
19 0,01250 -0,01650
20 0,02500 -0,02270
21 0,05000 -0,03010
22 0,07500 -0,03460
23 0,10000 -0,03750
24 0,15000 -0,04100
25 0,20000 -0,04230
26 0,25000 -0,04220
27 0,30000 -0,04120
28 0,40000 -0,03800
29 0,50000 -0,03340
30 0,60000 -0,02760
31 0,70000 -0,02140
32 0,80000 -0,01500
33 0,90000 -0,00820
34 0,95000 -0,00480
35 1,00000 -0,00130

55
 2 priedas

MAŢOS GALIOS VĖJO JĖGAINĖS TYRIMAS

Gražvydas Burdulis, Antanas Kavolynas

Įvadas

Vėjo jėgainės – viena iš sparčiausiai besiplečiančių atsinaujinančių išteklių energijos

naudojimo technologijų Lietuvoje. 2014 metais bendra vėjo jėgainių instaliuotoji galia yra apie
222,8 MW [1]. Numatyta, kad iki 2020 m. vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų,
įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW [2], į šias prognozes neįskaičiuotos maţos galios
vėjo jėgainės, kurių įrengtoji galia iki 30 kW.
Didelę įtaką jėgainės darbo efektyvumui turi vėjarčio aerodinaminės savybės. Šias savybes
lemia vėjarčio menties forma bei aerodinaminis profilis [3]. Naudojantis atliktų tyrimų
rezultatais, kuriuose buvo tirta ir nustatyta vėjaračio charakteristikos bei pačių vėjo jėgainių
efektyvumas [4] galima teigti, kad teoriškai gautų vėjaračių charakteristikos skiriasi nuo
eksperimentiniais tyrimais ištirtų vėjaračių. Naudojant programinę įrangą nustačius
suprojektuotos vėjo jėgainės vėjaračio aerodinamines savybes tikslinga patikslinti
eksperimentiniais tyrimais.
Tyrimų tikslas – analitiniais ir eksperimentiniais tyrimais nustatyti maţos galios
horizontaliosios ašies vėjo jėgainės vėjaračio charakteristikas.
Tyrimo uždaviniai – naudojantis programine įranga nustatyti prie kokio vėjo greičio maţos
galios vėjo jėgainė išvysto vardinę galią ir kada vėjaratis pradeda suktis. Išanalizuoti
eksperimentiniu būdų atliktų tyrimų gautus rezultatus tarp teorinio modelio ir realiai veikiančios
vėjo jėgainės.

Tyrimų objektas ir metodika

Tyrimams naudota horizontaliosios ašies vėjo jėgainė, kurios vėjaračio skersmuo – 2,48
m, aerodinaminių sparnų skaičius – 3, vėjaračio menties profilis – NACA 2412, vėjo jėgainės
vėjarodţio ilgis – 1,1 m. Vėjo jėgainės vėjarodţio mechanizmas orientuoja vėjaratį pagal vėjo
kryptį. Stiebo aukštis – 8 m.
Vėjo jėgainėje įrengtas nuolatinių neodino magnetų trifazis kintamos srovės generatorius
GL-PMG-1800. Generatoriaus korpusas pagamintas iš aliuminio lydinio. Pradinis sukimo
momentas – 0,9 Nm. Vardinis generatoriaus galingumas – 1800 W pasiekiamas esant 480 r/min
greičiui, vardinė įtampa – 400 V.
Eksperimentiškai ištirtos vėjo jėgainės vėjaračio ir jo menčių charakteristikos nustatytos
naudojant „Qblade” programinę įrangą. Ši įranga naudojama įvairių konstrukcijų vėjo jėgainėms
modeliuoti, projektuoti bei jėgainių energetinėms charakteristikoms tirti. Programinės įrangos
„Qblade” funkcijos: projektuoti, analizuoti bei optimizuoti vėjo jėgainės mentis ir vėjaračius,
taip pat atlikti suprojektuotos vėjo jėgainės modeliavimą ir optimizavimą [5].
Eksperimentiniai tyrimai atlikti įmonėje gaminančioje šias vėjo jėgaines bazėje.
Eksperimentiniai tyrimai atlikti natūraliomis sąlygomis naudojant 1 pav. pateiktą tyrimų schemą.

56
 1 pav. Ekspermentinių tyrimų schema: 1 – anemometras; 2 – vėjo jėgainės vejaratis;
3 – tachometras; 4 – vėjo jėgainės generatorius; 5 – srovės ir įtampos matavimo jutiklis; 6 –
elektrinės galios valdiklis.

Eksperimentinių tyrimų metu, vėjo greitis registruojamas vėjo jėgainės aukštyje

anemometru 4-20MA (1), kurio matavimo diapazonas 0...50 m/s, tikslumas ± 5 %, tiriamos
vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimai per minutę matuojami tachometru Extech-RPM10 (3).
Eksperimentinės vėjo jėgainės energinės charakteristikos: generatoriaus sugeneruota įtampa ir
srovė matuojama srovės ir įtampos jutikliais Ametes CM-25A-3CSA-PSW (5). Vėjo greitis,
vėjo jėgainės vėjaračio apsisukimų skaičius, generatoriaus sugeneruota įtampa ir srovė
registruojami matavimo ir registravimo įranga Almemo 5690-2. Elektrinės galios valdiklis
REGIN-TTC-2000 (6) valdo 2 kW apkrovą, kuri naudoja pagamintą vėjo jėgainės elektros
energiją. Trifazis srovės lygintuvas SEMIPONT SKD-62 kintamąją generatoriaus srovę keičia į
nuolatinę.
Matavimai atlikti prie įvairių vėjo greičio intervalų. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų
gauti vėjo jėgainės energinių charakteristikų duomenys apibendrinami. Vėjo jėgainės galios
priklausomybės nuo vėjo greičių pateikiamos 2 pav.

Tyrimo rezultatai

Naudojant „Qblade” programinę įrangą ir nustačius tirtos vėjo jėgainės energines

charakteristikas nustatyta, kad vėjo jėgainė vardinę galią –1800 W išvysto ir generuoja elektros
energiją esant 13 m/s vėjo greičiui. Vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 1,5 m/s (2 pav.).
Nustatyta, kad tirtos vėjo jėgainės vėjaračio NACA 2412 didţiausias teorinis naudingumo
koeficientas – 0,44. Sukantis vėjo jėgainės vėjaračiui 55 r/min generatorius pradeda gaminti
elektros energiją.
Ištyrus vėjo jėgainę eksperimentiškai nustatyta, kad vėjo jėgainės generatoriaus vardinė
galia pasiekiama esant 14 m/s vėjo greičiui. Vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 2 m/s.
Sukantis vėjaračiui 75 r/min pradedama generuoti elektros energija.

57
 2 pav. Teorinių ir eksperimentinių tyrimų vėjo jėgainės galios priklausomybė nuo vėjo
greičio
Pasiekus vėjo jėgainės generatoriaus vardinę galią ir didėjant vėjo greičiui virš 14 m/s vėjo
jėgainės vėjaratis patenka į turbulencijos sritį ir vėjo jėgainės vėjaračio sukimosi greitis pradeda
maţėti, taip generatoriaus generuojama galia maţėja (2 pav.).
Teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatų nesutapimas siekia apie 15 %. Iš gautų
rezultatų galima teigti , kad projektuojant vėjo jėgainę ar vėjo jėgainės vėjaratį bei ieškant
efektyviausio veikimo, būtų tikslinga, vėjo jėgainę ir vėjaratį sumodeliuoti naudojantis
programine įranga, atlikti tyrimus eksperimentiškai.
Išvados

1. Teoriškai nustatyta, kad vėjo jėgainė vardinę galią išvysto esant 12 - 13 m/s vėjo
greičiui, vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 1,5 m/s.
2. Eksperimentiškai nustatyta, kad vėjo jėgainė vardinę galią išvysto esant 14 m/s vėjo
greičiui, vėjo jėgainės vėjaratis pradeda suktis – 2 m/s.
3. Atlikus vėjo jėgainės tyrimus nustatyta, kad jėgainės galios priklausomybė nuo vėjo
greičio duomenys tarp teorinių ir eksperimentinių nesutampa vidutiniškai apie 15 %.

Literatūra

1. Vėjo jėgainių įrengtoji galia Lietuvoje. Elektros perdavimo sistemos operatorius. Prieiga
per interneta: http://www.litgrid.eu.
2. Vėjo energetikos plėtra. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymas. Prieiga per internetą: http://www.infolex.lt/. [ţiūrėta 2014-02-15].
3. Arvin Singh Rathore, Sirijan Ahmed. Aerodynamic analyses of horizontal axis wind
turbine by different blade airfoil using computer program. 2012. P. 118-123.
4. D. Marten1, J. Wendler1, G. Pechlivanoglou, C.N. Nayeri1, C.O. Paschereit. Qblade: an
open source tool for design an simulation of horizontal and vertical axis wind turbines.
2013. P. 264-269.
5. Programinė įranga. Qblade. Prieiga per internetą: http://qblade.npage.de/. [ţiūrėta: 2014-
02-15].

Summary

Wind energy has been shown to be one of the most viable sources of renewable energy.
With current technology, the low cost of wind energy is competitive with more conventional
sources of energy such as coal. Most blades available for commercial grade wind turbines
58
incorporate a straight span-wise profile and airfoil shaped cross sections. For the testing of
aerodynamic efficiency wind turbine blade, wind turbine test is carried out. In this paper we
select NACA 2412 airfoil for analysis. CFD Analysis of HAWT Blade is carried out at various
blade angles with help of "Qblade" and comparing that result with experimental results. HAWT
efficiency is highly depends on the blade profile and its orientation. We can find optimum angle
at which HAWT gives constant output.

Antanas Kavolynas – ASU, Energetikos ir biotechnologijų inţinerijos institutas, tel.8-37-

752219, antanas.kavolynas@asu.lt.
Graţvydas Burdulis – ASU, Energetikos ir biotechnologijų inţinerijos institutas,
magistrantas, mob. tel. 8-615-44955, grazvydas0@gmail.com.

59