Kvantines Duobes2.Tmp

EUROPOS S JUNGA
2004-2006m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto 5 priemon

mogik
itekli kokyb s gerinimas mokslini tyrim ir inovacij srityje
Projektas
Fizini moksl II ir III studij pakop pertvarka, jas pritaikant prioritetini
MTEP sri
vystymui
Projekto numeris BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0012
Vilniaus Universitetas
Fizikos Fakultetas
Puslaidininki fizikos katedra
Optiniai Reikiniai Puslaidininkiuose

(I dalis)
Pareng :
habil.dr. Vladimiras Gavriuinas
Vilnius 2006-2008
ANOTACIJA
Vladimiras Gavriuinas
Optiniai Reikiniai Puslaidininkiuose

Knygoje nuosekliai apraoma pagrindini optini reikini ir j savybi , b ding
kristalin ms puslaidininkin ms mediagoms ir j defektams, visuma. D stymas
grindiamas delokalizuot ir lokalizuot b sen bei elementari suadinim s vokomis.
Analizuojamas sav , priemaiini ir defekt b sen , fonon , laisv kr vinink ir kit
kvazidaleli dalyvavimas optiniuose reikiniuose. Isamiai pateikiami ir grafikai
iliustruojami grupi teorijos b dai, skirti nustatyti atrankos taisykles ir analizuoti optini
uoli poliarizacines savybes. Gausiai naudojami optini proces grafiniai modeliai ir
schemos, palengvinan ios mediagos suvokim ir leidian ios analizuoti bei prognozuoti
spektroskopinius eksperimentus. D stoma kvantin s mechanikos ir taikomosios grupi
teorijos primityviosios neabstrak ios technikos pagrind baz je.
Tradicinis puslaidininki optini savybi apraymas prapl stas pagrindini netiesin s
optikos reikini ir j panaudojimo mediagotyroje galimybi aptarimu. Taikomas
nuoseklus per jimas nuo vienkvan
optini reikini ir viesos intensyvumo did jimo
lygot j metamorfozi iki labiau komplikuot daugiafotoni , koherentini proces
(dvifoton sugertis, sklaida, harmonik generavimas ir t.t.) spektroskopijos. Orientuojamasi
puslaidininki tiesin s bei netiesin s spektroskopijos metod fizikin pagrindim ir j
taikym mediagotyroje.
Knyga skiriama vyresni
kurs studentams, magistrams ir doktorantams,
specializuojantiems fizikoje, mediagotyroje ir elektronikoje, fizikams-eksperimentatoriams
ir visiems besidomintiems puslaidininkini kristal spektroskopija.
PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI
TURINYS
Turinys
Pratarm ...................................................................................................
1.
1.1.
1.1.1.
1.1.1.1.
1.1.1.2.
1.1.1.2.1.
1.1.1.2.2.
1.1.1.3.
1.1.1.4.
1.1.2.
1.1.3.
1.1.3.1.
1.1.4.
1.1.4.1.
1.1.4.2.
1.1.5.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.
1.5.1.
1.5.2.
1.5.3.
1.5.4.
1.5.5.
1.5.6.
1.5.6.1.
1.6.
1.6.1.
1.6.2.
1.6.3.
1.7.
1.7.1.
1.7.2.
1.7.3.
1.7.4.
1.7.4.1.
1.7.4.2.
1.7.4.3.
1.7.4.4.
1.7.4.5.
1.7.5.
Optini reikini kvantin mechanika. vadas............................................

veikos potencialas. B sen kvantavimas .....................................................
Sta iakamp kvantin duob . Kvantin ininerija ............................................
Begalinio gylio sta iakamp s duob s spektras ...............................................................
Baigtinio gylio sta iakamp s duob s spektras ................................................................
Duob s gylio taka ..........................................................................................................
Duob s plo io taka ........................................................................................................
Trimat arba "sferin " potencialo duob ..........................................................................
Periodiniai potencialai. Peni modelis. Juostinis spektras ......................................................
Kvantin ininerija. Kvantini duobi strukt ros. Supergardel s

........................
Parabolinis potencialas. Kvantinis osciliatorius .................................................
3
7
9
11
12
12
13
13
13
14
14
16
20
20
Kuloninis potencialas. Eksitonai. Seklios priemaios ....................................... 22
Sferin s harmonikos, kampin udavinio dalis .............................................................. 23
Radialin s bangin s funkcijos ......................................................................................
26
Apibendrinimas. S veikos potencialas - energinis spektras .............................. 28
28
Pamainin s veika ..........................................................................................
29
Elektron ir foton s veika ...............................................................................
30
Optini reikini perturbacijos teorija ................................................................
31
Vienkvantiniai ir daugiakvantiniai reikiniai .........................................................
31
Vienfotoniai procesai ......................................................................................
31
Dvifotoniai procesai .....................................................................................
32
Trifotoniai procesai .........................................................................................
32
Miraus kvantikumo procesai ........................................................................
32
Virtualios b senos ..........................................................................................
34
Matricini element strukt ra ......................................................
Matricini element atskyrimas komponentus ................................................................
34
35
Lauko teorijos vadas. Antrinis kvantavimas ....................................................
35
Bozonai .........................................................................................................
37
Fotoniniai matriciniai elementai ......................................................................
38
Fermionai ......................................................................................................
Tverm s d sniai. Atrankos taisykli s voka .......................... 39
39
Energin s atrankos taisykl s ..........................................................................
39
Impulso atrankos taisykl s .............................................................................
40
Atranka pagal magnetinius kvantinius skai ius ....
41
Simetrijos atrankos taisykl s ..........................................................................
Neredukuotini atvaizdavimai
41
..
Charakteri lentel s. Bazin s funkcijos
42
...
Viengubos ir dvigubos grup s. Spin-orbitin s s veikos taka
43
..
Operatoriai ir j simetrija .................................................................................................
44
Grupi teorijos formalizmas ir atrankos taisykl s
44
...
46
Draudimas pagal bangini funkcij lyginum
Harmoninio osciliatoriaus potencialo spektras .................................................................
.
1.7.6.
1.7.7.
Simetrini atrankos taisykli nustatymo proced ra
Poliarizacini priklausomybi nustatymas
47
50
2.
2.1.
2.1.1.
2.1.2.
2.2.
2.2.1.
2.2.2.
2.2.3.
3.
3.1.
3.1.1.
3.1.2.
3.2.
3.3.
3.4.
3.4.1.
3.4.2.
3.4.3.
3.4.3.1.
3.4.4.
3.4.4.1.
3.4.4.2.
3.4.5.
3.4.6.
3.4.7.
3.5.
3.5.1.
3.5.2.
3.5.3.
3.5.4.
3.5.5.
3.5.6.
3.6.
3.6.1.
3.6.2.
3.6.3.
3.7.
3.8.
3.8.1.
3.8.2.
3.8.2.1.
3.8.2.2.
3.8.3.
3.8.4.
3.8.5.
3.9.
3.9.1.
3.9.2.
3.9.3.
3.9.3.1.
Kvantin statistika. vadas ........................................................................

sen tankis .............................................................................................
Fermion b sen tankis .................................................................................
Bozon b sen tankis .....................................................................................
sen upildymas. Kvazidaleli s voka ...........................
Fermi-Dirako pasiskirstymas ..........................................................................
Boze-Einteino pasiskirstymas ....................................................
Maksvelo-Bolcmano pasiskirstymas .................................................................
Kvazidalel s ...............................................................................................
Elektronai ir skyl s .......................................................................................
Kristalo elektronin strukt ra ...........................................................................
Parabolinis artutinumas ..................................................................................
Fotonai .......................................................................................................
Plazmonai ......................................................................................................
Eksitonai ...........................................................................................................
Vanje-Motto eksitonai ....................................................................................
Eksitono transliacinio ir vidinio jud jim atskyrimas ..........................................
Vidinis elektrono ir skyl s jud jimas eksitone ...................................................
Eksitono kampiniai momentai .........................................................................................
Eksitono bangin s funkcijos ...........................................................................

Eksiton gaubiamosios R ir K-erdv se ..........................................................................
Eksiton "portretai" ....................................................................................................
Eksiton simetrija ..........................................................................................

Eksitonin s b senos diskretinio spektro srityje ................................................
Jonizuot eksiton tolydinio spektro b senos ..................................................
Kolektyvin s eksiton savyb s ........................................................................
Eksiton jud jimas .........................................................................................
Bieksitonai - eksitonin s molekul s ................................................................
Eksiton laai. Elektron-skylinis skystis ..........................................................
Eksiton laai. Fononinis v jas .......................................................................
Eksiton Boz -kondensacija ..........................................................................
Eksiton kristalizacija .....................................................................................
Poliaritonai .....................................................................................................
Poliaritonai ir erdvin dispersija ......................................................................
Poliariton rekombinacija. "Butelio gerkl s" efektas ......................
Fononiniai poliaritonai ....................................................................................
Frenkelio eksitonai .........................................................................................
Fononai ......................................................................................................
Fononai - kvantiniai osciliatoriai. Pirminis kvantavimas ...................................
Dispersijos d snis. Akustiniai ir optiniai fononai ...............................................
Vienmat "vienatom " gardel ......................................................................................
Vienmat "dviatom " gardel ........................................................................................
Fononai amorfiniuose kristaluose ...................................................................

Fononai supergardelin se strukt rose ............................................................
Lokalizuoti gardel s svyravimai .....................................................................
Kvazidaleli s veika ......................................................................................
Fonon-fononin s veika ................................................................................
Bangini vektori k ir k+K ekvivalentikumas .................................................
Elektron-fononin s veika ..............................................................................
Akustiniai fononai
a) Deformacin akustin sklaida
b) Pjezoelektrin akustin s veika
3.9.3.2.
Optiniai fononai
a) Deformacin optin sklaida
b) Poliarin optin s veika
52
52
52
53
54
57
58
60
62
63
64
67
69
71
73
74
75
76
77
78
78
79
82
85
87
91
91
92
93
94
94
95
95
96
98
98
99
100
100
102
102
104
111
111
111
113
113
114
115
117
117
118
118
118
118
3.9.3.3.
Elektron sklaida fononais .

a) Deformacin sklaida akustiniais fononais
..
3.9.3.4.
Sklaida optiniais fononais ..

a) Deformacin sklaida
..
b) Poliarin sklaida optiniais fononais .
3.10.
Poliaronai
4.
4.1.
4.1.1.
4.1.2.
4.1.2.1.
4.1.2.2.
4.2.
4.2.1.
4.2.2.
4.2.3.
4.2.4.
4.2.5.
4.2.6.
4.2.7.
4.2.8.
4.3.
4.3.1.
4.3.2.
4.3.2.1.
4.4.
4.4.1.
4.4.1.1.
4.4.1.2.
4.4.1.3.
4.4.2.
4.4.3.
4.4.4.
4.5.
4.5.1.
4.5.2.
4.5.2.1.
4.5.2.2.
4.6.
4.6.1.
4.6.2.
4.7.
viesos sugertis (Tiesin spektroskopija) ...

Savoji sugertis
Vienelektronis juost modelis .
Tarpjuostiniai tiesioginiai uoliai .
5.
5.1.
5.1.1.
5.1.2.
5.1.3.
5.1.4.
5.1.5.
5.1.5.1.
5.2.
5.2.1.
5.2.1.1.
Vienfotoniai procesai. Formalus perturbacijos teorijos art jimai .

Simetrija draudiami uoliai
Eksitonin sugertis
Dvielektronis juost modelis
Elektron ir skyli s veikos taka spektrams
Simetrijos "leidiami " uoliai
Simetrija draudiami uoliai
Simetrijos atrankos taisykl s eksitonams .
Defektais suriti eksitonai
Eksiton-fononin s veika
Urbacho kratas
Sud tingos energetin s strukt ros taka spektr formavimui
Konfig racin uoli tikimybi interferencija. (Fano efektas)
Tarpjuostiniai netiesioginiai uoliai
Netiesiogini eksiton sugertis ..
Priemaiin sugertis .
Seklus ir gilus gardel s defektai
Sekli centr optika .
Gil s lygmenys puslaidininkyje .
Gili centr optika .
Fonon taka spektr formavimui

sen lokalizacijos taka s veikai su fononais
Gili centr "konfig racinio potencialo modelis"
Laisvakr
sugertis
Netiesiogin vidujzon laisvakr
sugertis
Tiesiogin tarpjuost (selektyvin ) laisvakr
sugertis
Sekli lokalini gaudykli taka kr vinink suger iai
Energin s strukt ros tyrimai laisv
kr vinink spektroskopija .
Gardelin "fononin " sugertis .

Vienfononiai procesai ..
Daugiafononiai procesai ..
viesos sklaidos reikiniai
viesos sugertis (Netiesin spektroskopija)

Dvifoton sugertis. Teorija .
Dvifoton s sugerties kristaluose apraymas
Vienas viesos altinis .
Dvizonis modelis
Elektron impuls projekcij vidurkinimas
Dviej viesos altini atvejis. Dvifoton spektroskopija
Dvizonis modelis "dviem altiniams"
.
Indukuotos sugerties lazerin spektroskopija ..

Dvifoton kristal spektroskopija
Energetini b sen "dvifoton defektoskopij " ..
119
120
122
122
123
123
127
127
128
130
131
134
135
135
136
139
141
142
145
146
147
147
148
150
151
153
153
155
156
157
157
159
160
163
164
165
168
169
170
170
171
172
175
176
178
178
181
183
183
184
188
192
194
5.2.2.
5.2.3.
5.2.3.1.
5.2.3.2.
5.2.3.2.1.
5.3.
5.3.1.
5.3.2.
5.3.2.
6.
6.1.
6.1.1.
6.1.2.
6.1.3.
6.1.4.
6.1.5.
6.1.6.
6.1.7.
6.1.8.
6.1.8.1.
6.1.8.2.
6.1.8.3.
6.1.8.4.
6.1.8.5.
6.2.
6.2.1.
6.3.
6.3.1.
6.3.2.
6.3.3.
6.3.3.1.
6.3.3.2.
6.3.3.3.
Dvifoton eksiton spektroskopija

Tarpini b sen rezonansai dvifoton je spektroskopijoje
194
197
197
198
Sav
tarpini b sen dvifotoniai rezonansai
Dvigubas zoninis rezonansas. Gigantiniai netiesikumai
Netiesinis Fano efektas . 199

Nerezonansin gili centr taka dvifotoniai spektroskopijai 199
Dvifoton s sugerties, vykstan ios per gilius centrus, teorija 200
203
Dvipakopiai procesai .
204
Gili
centr dvipakop s sugerties lazerin s moduliacijos teorija
205
Gili centr dvipakop s sugerties tiesiogin lazerin moduliacija
Gili centr dvipakop s sugerties netiesiogin lazerin moduliacija dvifotoniai

generuojam kr vinink pagavimu .
viesos emisija
Tarpjuost s ir eksiton s emisijos procesai ..
Tarpjuost laisv kr vinink plazmos rekombinacija
"Karta" elektron-skylin plazma ir spindulin rekombinacija
Nespindulin Oe rekombinacija
Laisv eksiton spindulin anihiliacija
Eksiton-fononin rekombinacija ..
Eksiton Oe rekombinacija - tarpeksitonin sklaida .
Spindulin bieksiton rekombinacija
Defektais surit eksiton rekombinacija
Eksiton ir defekt kompleks klasifikacija
Surit
eksiton vieta spektruose .
Skirtingos prigimties eksiton-defektini kompleks dinamika
..
Oe-rekombinacija eksiton ir defekt kompleksuose ..
Eksiton-fononin EDK rekombinacija
Rekombinacija netvarkingose sistemose ..

Eksiton lokalizacija fluktuaciniu potencialu
Priemaiin s liuminescencijos mechanizmai
Rekombinacija "juosta-centras" ..
Donor-akceptorin fotoliuminescencija .
Fonon taka spektr formavimui. Konfig racinis modelis
Konfig racini koordina
modelis ..
Temperat rinis linij iplitimas
Nespindulin rekombinacija
208
212
214
214
217
218
221
224
228
229
229
230
232
233
235
236
238
238
240
242
242
244
245
248
250
7.
7.1.
7.1.1.
7.1.1.1.
7.1.1.2.
7.1.2.
7.1.2.1.
7.1.2.2.
7.1.2.3.
7.2.
7.2.1.
252
252
Elektrini lauk poveikis spektrams ..
253
Franco-Keldyo efektas
Franco-Keldyo "uodega" 255
Franco-Keldyo osciliacijos 256
tarko efektas 257
Elektrinio lauko poveikis eksitonams 257
Simetrijos draudim eliminavimas lauke . 258
Elektrinio lauko poveikis erdvikai kvantuotoms b senoms 260
261
Magnetinio lauko taka. Landau b senos .
Ain s simetrijos erdvinis kvantavimas. Analogijos 264
8.
8.1.
8.1.1.
8.1.2.
8.2.
Netiesin optika
Ioriniai laukai. Poveikis spektrams ..
vadas ..
Dielektrin skvarba
Savipraskaidr jimas. Kvantikumo metamorfoz s
Pusiauklasikinis fenomenologinis apraymas ..
265
265
265
267
268
8.2.1.
8.2.2.
8.2.3.
8.3.
8.3.1.
8.3.2.
8.3.3.
8.3.3.1.
8.3.4.
8.3.5.
8.3.6.
8.3.6.1.
8.3.6.2.
8.3.7.
8.4.
8.4.1.
8.4.2.
8.5.
8.5.1.
Netiesin dielektrik ir puslaidininki poliarizacija

Fenomenologinio nagrin jimo pavyzdiai
viesos savifokusavimas
Kvantinis netiesin s optikos reikini apraymas ...
Antros optin s harmonikos generavimas .
Fazinis sinchronizmas = Impulso atrankos taisykl s
Harmonikos generavimas fazinio nesinchronizmo s lygomis
Fazinis sinchronizmas .
2HG fazinio sinchronizmo s lygomis. Spontaninis generavimas

2HG fazinio sinchronizmo s lygomis. Stimuliuotas generavimas
Fazinio sinchronizmo s lyg patenkinimo b dai
Sinchronizmas anomalios dispersijos srityje
Fazinis sinchronizmas anizotropiniuose kristaluose
..
268
269
272
273
273
276
277
278
279
280
281
281
281
Optinis detektavimas
Koherentin spektroskopija .
Ultraspar ioji spektroskopija
Poliariton grupinio grei io dispersijos spektroskopija
Optiniai netiesikumai erdvikai ribotuose aplinkose
.
Supergardel s. Kvantiniai si lai ir takai
287
Literat ra
293
283
284
285
285
286
Dedicated to my daughters, Elena and Anna
Pratarm
Rainio tikslas - pateikti lengvai suvokiam , neapkraut matematikai mokymo
priemon puslaidininki optikos ir spektroskopijos studijoms, skirt studentams,
doktorantams ir fizikams eksperimentatoriams. Ji orientuota kristal (puslaidininki ,
dielektrik ) spektroskopij , pradedant nuo papras iausi vienkvan
optini reikini ir
baigiant labiau komplikuotais daugiafotoniais, koherentiniais procesais (dvifoton sugertis,
harmonik generavimas ir t.t.). Siekiama supaindinti skaitytojus su pagrindini optini
reikini ir savybi visuma, b dinga kristalin m mediagom ir j defektams, imokyti
laisvai naudotis grafiniais kvantini uoli analiz s metodais, optini reikini analizei ir
prognozavimui. Bandoma suteikti grupi teorijos formalizmo praktines inias, leidian ias
laisvai naudotis ios teorijos "technika" nagrin jant fundamentini optini reikini
atrankos taisykles ir poliarizacines priklausomybes.
Knygos pagrind sudar paskaitos, skaitytos autoriaus Vilniaus Universitete 1992 1995 m. i knyga atsirado kaip rezultatas suvokimo jos b tinumo, nes norintiems
susipainti su optini reikini kristaluose fizika, ypatingai i lazerin s spektroskopijos
srities, tektu kreiptis didel kiek ibarstyt altini , kurie danai b davo skiriami gerai
inantiem i srit profesionalams. Mano tikslas koncentruojamas tame, kad pateikti
skaitytojui viening suvokim apie jau gerai inomus vadov linius ir naujus reikinius, be
to siekti aktyvinti jo fizikin intuicij . Busiu laimingas, jeigu ios knygos skaitymas takos
jos ivystymui ir suteiks ryto savarankikam reikini interpretavimui.
Fizikai, kaip ir kitam kokiam mokslui, tikriausiai, b dinga viena savyb , kuri retai
akcentuojama, bet ji nat raliai siskverbia k
ir krauj kiekvieno mokslininko. Ta savyb
- abstrakcijos b tinumas, tai yra inarpliojimas i daugyb s ryi ir saviveik kiekio tik t ,
kurie labiausiai takuoja tiriamam reikiniui. Materializuota abstrakcija - modelis. I esm s,
mokslas visuomet turi reikal su modeliais, o ne realybe.
Stengiausi privesti visus skai iavimus iki galo, - arba bent paversti juos i principo
suvokiamais, - ne vartojant pernelyg danai prast pavargusio autoriaus posak : Galima
parodyti, kad .... Kartu turiu pripainti, kad teoretikams profesionalams teks pasiiekoti sau
dirvos kur nors kitur.
Aiku, kad mums reikalingi vadov liai. Tarp monografijos ir vadov lio yra gilus
skirtumas. Monografija teikia, vadov lis aikina. Niekados ir ne svajokime, kad studentas
sugeb s sud ti savo galvoje vis fizik arba nors koki jos dal pilnumoj. Bet j reikia
mokinti fizikai mastyti, imokinti skaityti originalius altinius, imokinti kalbai, kuria jie
surayti, jis turi minti pagrindinius principus ir faktus, kuriais grindiamas jo mokslas. Tik
tada atsiras mokslin dr sa ir pagrista fantazija.
Puslaidininki
optikos ir spektroskopijos inios bus teikiamos remiantis
kvantmechaniniu apraymu, delokalizuot ir lokalizuot b sen bei elementari
suadinim s vokomis. Toks pateikimas duoda galimyb vaizdios elementari
optini
reikini puslaidininkiuose formuluot s, kuri palengvina i reikini suvokim ir leidia
juos analizuoti vieningai, grafikai vaizdiai ir pakankamai informatyviai spektroskopiniu
poi riu. Mediagos sisavinimas pagr stas vaizdini asociacij formavimu, kas pasiekiama
gausiai naudojant grafinius modelius ir schemas.
Bus d stoma remiantis kvantini s vok ir grupi teorijos pagrindais, naudojantis jos
primityvi ja neabstrak ja technika, tinkama kristal pagrindini spektroskopini savybi
analizei ir apraymui. Aptariamos ir grafikai iliustruojamos pagrindin s kristal juostines
elektronin s teorijos ir optini uoli s vokos. Analizuojamas nuosav , priemaiini ir
defekt b sen , fonon , laisv kr vinink ir kit kvazidaleli dalyvavimas optiniuose
reikiniuose. Pateikiami ir grafikai iliustruojami grupi teorijos b dai, skirti atrankos
taisykl ms nustatyti ir optini uoli poliarizacin ms savyb ms analizuoti. Nuosekliai,
pradedant nuo kristal simetrijos savybi apraymo ir baigiant dvifoton s tarpjuost s
sugerties poliarizacini priklausomybi skai iavimais, demonstruojamas grupi teorijos
neredukuotin atvaizdavim formalizme panaudojimas.
Optiniai tyrimo metodai, suvaidin lemiam vaidmen tiriant laisvus atomus ir
molekules, iuo metu leidia prasiskverbti giliai kristalini mediag mikrostrukt
ir
nustatyti j energin spektr . Esant dideliems adinan ios viesos intensyvumams atsiranda
vair s netiesiniai optiniai reikiniai: daugiafoton sugertis, indukuotas skaidr jimas,
skirtumini ir sumini dani spinduliavimas, harmonik generavimas, priverstiniai sklaida
ir spinduliavimas. i netiesini efekt tyrimai ir spektroskopija yra naujas ir labai svarbus
papildomos ir alternatyvios informacijos apie mediagos savybes altinis.
Teorikai nagrin jant kristal spektroskopijos eksperimentinius tyrimo rezultatus,
problemos daniausiai atsiranda nemokant sukurti pradin model ir supaprastinti teorinius
skai iavimus. Rezultat analizei geriausiai tinka grafiniai kvantini uoli modeliavimo
metodai ir grupi teorija. Beje, taikomoji grupi teorija yra ataka abstrak ios matematin s
grupi teorijos, operuojan ios logikai ubaigtom ir matematikai grietom lemom ir
teoremom, kurios fizikus slegia savo neakivaizdumu. Esama literat ra iuo klausimu taip
pat yra kilusi i matematik arba fizik -teoretik galv ir savo abstraktumu virija
eksperimentatori kantrumo ribas.
i problema yra bendra visoms taikomosios grupi teorijos knygoms, nors pats ios
teorijos pritaikymas yra ypatingai paprastas, bent daugeliu atvej . Pavyzdiui, atrankos
taisykli nustatymui, naudojantis kristalo simetrijos charakteri lentel mis, pakanka
aritmetikos, o nagrin jant poliarizacines spektr priklausomybes - prie to dar teks pridurti
tik trigonometrij .
Pasaulin je mokslin je literat roje yra tiek gausu nauding monografij ir vadov li i
skirting puslaidininki fizikos ir optikos atak , kad i knyga grei iau b
j papildymas
negu konkuruot su jomis. Beje, labai truko vadov li , pagrist grafin m asociacijom ir
optini reikini prognozuojan iu modeliavimu, kas ir buvo siekiama ruoiant leidin .
1. Optini reikini kvantin mechanika
1.Optini
reikini
kvantin
mechanika
vadas
Kvantin teorija grindiam bangini funkcij , operatori ir operatori sav
ver
sampratomis. Pagrindiniu kvantin s mechanikos teiginiu es tvirtinimas, kad bet kurios
sistemos b sena apraoma tam tikra tolydine funkcija, pavadinta bangine funkcija. i funkcija, bendrai kalbant, yra kompleksin . Dalel s bangin s funkcijos reikm s tam tikram
erdv s takui modulio kvadratas duoda mums tikimyb s tank aptikti dalel iame take. i
-funkcijos fizikin prasm buvo pirm kart suprasta M. Borno 1926 m. vyki
tikimybinis apraymas kvantin je mechanikoje n ra suritas su tuo, kad mes neinome ko
nors apie tiriam sistem (kaip, pavyzdiui, apie metam monet ), - tikimybin kalba yra
organikai gimta kvantiniai mechanikai.
Bangin funkcija (r,t) yra diferencin s redingerio (E. Schrdinger, 1926) lygties
sprendinys, kuri yra pagrindin kvantin s mechanikos lygtis, - kaip Niutono (I. Newton)
lygtis klasikin je mechanikoje:
(r , t )
H (r , t ) i
,
(1.1)
t
arba stacionarin m b senom E :
H o V (r )
(r ) E (r ) ,
kur H - Hamiltono (W. Hamilton) operatorius, E - savoji operatoriaus H vert .
redingerio lygties pavidalas yra panaus difuzin s lygties ir skiriasi tuo, kad turi
savyje menam vienet . Tai suteikia esmin skirtum i lyg sprendiniams. Jei difuzijos
lygtis turi realius aperiodinius sprendinius, tai redingerio lygties sprendiniai yra
kompleksin s periodin s (osciliuojan ios) -funkcijos.
Kvantin mechanika nedaro joki revizij j
s vokose. Bendroje priklausan ioje nuo
laiko r dingerio lygtyje laiko ir erdv s koordinat s atsiskiria, tod l bangin funkcija
paprastai yra reikiama dviej funkcij , priklausan nuo skirting kintam , sandauga:
i
(r , t )
Et ) .
(1.2)
k ( r ) exp(
Toliau visur bus kalbama apie bangini funkcij stacionarines dalys
stacionari
r dingerio lyg
sprendini .
(r), taip vadinam ,
Nat ralu, kad kristalams tur sime pradines lygtys, kurios yra invariantin s gardel s
transliacijoms, t.y. liekan ias nepasikeitusiom apkei iant r r+a (a - gardel s transliacinis
vektorius) visuose operatoriuose, veikian iuose bangin funkcij
. Tuo pas koje bet
kokiai kristalo -funkcijai egzistuoja banginis k-vektorius toks, kad transliacija per gardel s
parametr a yra ekvivalentin padauginimui ios funkcijos i fazinio daugiklio:
ika
k (r+a)=e
k (r). Dar patogiau b tu suteikti kristalo suadinimams bangin m funkcijoms
pavidal , labiausiai artim laisvojo elektrono banginiai funkcijai:
10
k(r)
= uk(r)eikr ,
(1.3)
kur uk (r) - yra transliaciniai invariantin : uk (r) = uk (r+a). Tai stipri s lyga, vadinama
Blocho (F. Bloch) teorema, ir suteikiama elementari suadinim bangin ms funkcijoms
tuo faktu, kad gardel yra periodin , o tokia priderinta jai bangin funkcija (1.3) vadinama
Blocho funkcija. Tai - plok ios bangos, pramoduliuotos kristalo periodo funkcija, kuri
pavyzd rasite Pav. 1.1 .
Pav. 1.1.
Scheminis elektronini
bangini funkcij
kristale atvaizdavimas.
a) potencialas iilgai
atom grandin s; b)
realios dalies
kompleksin s savosios
funkcijos pavyzdys.
i funkcij galima
sivaizduoti sandaugos
pavidalu: Blocho
funkcijos (c) kristalo
periodo ir laisvo elektrono
plok ios bangos (d).
Jeigu dalel s jud jimo erdv s sritis yra apribota ("kvantin s d s" efektas), tai dalel s
energija neivengiamai bus kvantuota, t.y. gali tur ti diskretini reikmi eilut , kas yra
nat raliai susij su mikrodaleli bangine prigimtimi (stovin ios bangos "d je").
Jeigu dalel s neveikia iorin s j gos, tai jos impulsas p= k yra isilaikantis dydis
(kitaip, - yra geras kvantinis skai ius). Tokios laisvos dalel s jud jimo sritis n ra apribota,
tod l jos impulsas gali tur ti bet kokias vertes. Tai reikia, kad ir energija = p2/2m taip pat
bus nevaroma ir gali tur ti bet kokias reikmes. Tokiu atveju dalel s bangin funkcija yra
plok ia de Broilio banga danio ( = ).
Su banga yra susij s tam tikras greitis. Netgi du. Pirmas, - bangos faz s jud jimo greitis
- fazinis greitis vf = /k. Fazinis greitis charakterizuoja bangos strukt , bet tiesiogiai
nenusako bangos energijos perneimo. Antras, - energijos perneimo greitis. Jis vadinamas
grupiniu grei iu, nes iuo grei iu sklinda bang paketas (bang grup ), ir lygus vg = / k.
Kai vg = vp , - tai kalbama apie dispersijos nebuvim . Dalel s dispersija - tai priklausomyb
= (k).
Mikrodalel s jud jimui negalime priskirti mums prastos trajektorijos. Trajektorijos
voka nenutr kstamai susieta su b tinumu tiksliai uduoti dalel s koordinat ir greit tuo
pa iu momentu. Bet vienas pagrindini kvantin s mechanikos princip teigia, kad dalel
negali tur ti tuo pa iu metu apibr tas koordinat ir impuls . Tai gali b ti urayta garsaus
Heizenbergo s ryio pavidale:
x p > 1/2
(1.4)
Heizenbergo neapibr tumo principo galiojimas reikia, kad mikrodalel s savo

prigimtimi reikalauja statistinio (tikimybinio) j elgesio apraymo. Planko pastovioji nauja pasaulin konstanta - atsirado fizikoje kartu su kvantine mechanika, atsisakius min
klasikini s vok . Formalus per jimas klasikin mechanik visuomet gali b ti atliktas,
jeigu laikyti =0 (tiesa, tai ne visada lengva atlikti, ypatingai, kai bandoma tai padaryti
11
galutin je formul je). I tikro, pagal Heizenbergo princip , toks per jimas leidia
koordinat s ir impulso vert ms b ti lygiom nuliui vienu metu, dalel fiksuojama erdv je, jai leidiama tur ti ramyb s trajektorij .
Neapibr tumo s ryis teikia nelauktas pasekmes, ypatingai svarbias kieto k no fizikai:
erdvikai lokalizuotos kvantin s dalel s jud jimas negali b ti sustabdytas, - sustojimas
(px =0, o reikia ir px =0) prietarauja Heizenbergo nelygybei, nes reikalauja pilnos dalel s
delokalizacijos ( x= ). is nepanaikinamas, fatalus jud jimas danai yra vadinamas dalel s
nuliniais svyravimais.
Neapibr tumo s ryis yra susiej s su bangin mikrodaleli prigimtimi. Prisiminkime
banginio paketo s vok bangin je optikoje. Banginis paketas yra formuojamas bangini
skai
intervalu kx , kurie yra b tini elektromagnetinio lauko koncentravimui erdv s
srityje x. Be to, toks bangini vektori rinkinis tuo turtingesnis, kuo maesni paketo
matmenys x, t.y. x kx >1. Akivaizdu, kad i nelygyb yra ekvivalentin neapibr tumo
ryiui jei laikyti
p= k
(1.5)
i lygyb , kaip ir mikrodalel s bangin funkcija, vadinama Lui de Broilio vardu (1925).
Galime teigti, kad Heizenbergo neapibr tumo principo egzistavimas reikia pripainim
dalel ms bangini savybi . Objekto dalelini (korpuskuliarini ) savybi charakteristika yra
impulsas, bangini savybi - banginis vektorius. Jie yra susij tarpusavyje de Broilio
ryiu, kur galima skaityti ir i kair s dein , ir i dein s kair . Tai rodo, kad ir bangos
turi dalel m b ding savybi .
Kvantin mechanika teigia, kad kiekvienai dalelei energijos E galima sutapatinti bangin
proces danumo . Ir atvirk iai, jei yra banga danio , tai galima laikyti kad tai juda
dalel energijos . Naudinga sugretinti inomas dalelines ir bangines formules greta:
Laisvoji dalel :
Banga vakuume:
sii
E2 - c2p2 = m2c4,
2
- c2k2 = 0.
ias lygtys, matome, kad j skirtumas inyksta, jei laikyti E=
(1.6)
(1.7)
ir m=0,
pavyzdiui, elektromagnetiniai bangai.
1.1 S veikos potencialas. B sen kvantavimas

Min jome, kad kvantin s dalel s savyb ms labai takuoja tai: - ar ji yra patekusi
"kvantin d " ir koki ? "Kvantin d " - tai potencin duob , kurios forma ir dydis ir
nusako sistemos kvantines savybes,- jos b sen kvantavimo taisykles.
Kietas k nas - tai didel "kvantin d ". Kristalas, - d l transliacin s simetrijos, - ta
pati didel "kvantin d ", bet upildyta labai dideliu kiekiu labai ma ir vienod
"kvantini d u ", - elementari l steli . Jo elektronin ms savyb ms aprayti pakanka
pastudijuoti elektron elges toki potencini duobi sistemoje: elges pa iose duob se, ar
jie ioka i j ?, jei taip, tai kaip okin ja iais "kupstais"?
Jei vartosime bangin terminologij , tai visa apie k yra kalbama - yra kratini s lyg
efektas stovin
bang formavimuisi. Potencin duob n ra visikai abstrakti s voka, - tai
vairi kvantini daleli
veikos potencialas. Kaip matysime toliau, neb tina laisv dalel
mesti "kvantin d ", tam kad is efektas prad tu veikti - pakanka j paveikti koki nors
veika, lokaliai fiksuotos j gos lauku, ir t.t. Panaudojome vulgarizmus tam kad atkreipti
12
skaitytoj d mes kvantini duobi fizikos svarb ir universalum , arba, kitaip kalbant, kratini s lyg efekt .
1.1.1 Sta iakamp kvantin duob . Kvantin ininerija

Sta iakamp kvantin duob yra papras iausias i galim potencial , lokalizuojan
dalel . Jis yra svarbus kristalini mezostrukt
fizikai: supergardel s, kvantini si ir
kvantini tak strukt ros. Tai galima pavadinti kvantine ininerija, nes kristal savyb s
gali b ti tikslingai kei iamos kvantiniame lygyje, sudarant jame dirbtin kvantini duobi
strukt .
Pav. 1.2.
Begalinio gylio
sta iakamp s duob s
sen spektras,
pavaizduotas stacionari
sen bangini
funkcij ir j modulio
kvadrato koordinacini
funkcij pavidale.
Vienamat s sta iakamp s duob s su potenciniais barjerais Vi atveju stacionarioji

redingerio lygtis gyja paprast form :
2
2
2m
Vi
( x)
( x) ,
(1.8)
kur Vi - konstanta duotojoje srityje,

- nabla-operatorius, nes kvantin je mechanikoje
impulso operatorius yra p = -i . Pirmas narys skliaustuose atitiktu kinetin s energijos
sampratai. ios lygties sprendinys :
i
kur
ki
ai e iki x
x
2m
2
bi e
iki x
(1.9)
E Vi .
Pritaikant iuos sprendinius sta iakampiui barjerui arba kvantinei duobei, laikome,
kad tr kio takuose V(x) kinta uolikai nuo vienos vert s prie kitos. Tokiu atveju bangin
funkcija lieka () pavidalo, kurios koeficientams gauti taikomos kratin s s lygos,
reikalaujan ios, kad bangin funkcija liktu tolydin , t.y.: ji bei jos ivestin pagal koordinat
x yra lygios tr kio takuose:
(xo -0) = (xo+0),
d ( x 0 0) d ( x 0 0)
(1.10)
dx
dx
1.1.1.1 Begalinio gylio sta iakamp s duob s spektras

Jeigu sta iakamp s duob s potencialas yra begalinis, tai redingerio lygties sprendiniai turi
ti lyg s nuliui ties duobes rib . Stovin ios bangos atstotu tokias bangines funkcijas.
Mikrodalel s jud jimo srityje galimos tik dviej tip tikrines funkcijos:
13
n
x)
d
n
Nelygin (n=2,4,...):
2 / d sin( x)
n ( x)
d
Energinis spektras yra diskretinis, i surit
b sen energijos yra:
2
( n / d )2
En ( x )
,
n=1,3,5, ...
(1.11)
2m
ir gaunamos raius sprendinius redingerio lygt , galiojan nulinio potencialo (duob s)
srityje:
2
d2
En n ( x ) ,
(1.12)
n(x)
2m dx 2
Begalinio gylio sta iakamp s duob s b sen spektras vaizduojamas Pav. 1.2
stacionarini b sen bangini funkcij ir j modulio kvadrato koordinacini funkcij
pavidale. Tokioje strukt roje yra begalinis surist
b sen skai ius, kuri spektras greitai
suret ja augant energijai. Apatin arba pagrindin b sena yra nenulin s energijos, elektronas visuomet osciliuoja neugesdamas, - nuliniai svyravimai.
Lygin (n=1,3,...):
( x)
2 / d cos(
1.1.1.2 Baigtinio gylio sta iakamp s duob s spektras

Panaus sprendiniai yra gaunami ir fiksuojant
potencialo vert . Sta iakamp s kvantin s duob s
plo io ir gylio takos formuojam stacionarini
sen spektrui yra iliustruojamos Pav. 1.4 ir Pav.
1.3. Matome, kad did jant lokalizacijos laipsniui
suadintos b senos yra "istumiamos" i kvantin s
duob s rib , j lieka vis maiau.
Jei vardinsime tokios vienetin s strukt ros
savybes tezi pavidale, tai bus sekan ia:
Baigtinio gylio duob je gali b ti tik
baigtinis surist
b sen skai ius.
Skirtingai nuo begalinio gylio duobi
bangini funkcij , baigtinio gylio duobi bangin s
funkcijos nelygios nuliui ir duob s ior je
(kvantinis tuneliavimas), ta iau jos eksponentikai
ma ja tolstant nuo duob s krat .
Spar iausiai ma ja u duob s rib
pagrindin s b senos bangin funkcija, nes jai
barjeras yra auk iausias.
1.1.1.2.1 Duob s gylio taka:
Did jant duob s gyliui, did ja ir surist
sen skai ius (Pav. 1.3).
Gilesni b sen tuneliavimas
suma ja augant barjerui.
1.1.1.2.2 Duob s plo io taka:
barjer
Pav. 1.3.
Sta iakamp s kvantin s duob s gylio
taka formuojam b sen spektrui.
Did jant duob s gyliui, did ja ir
surist
b sen skai ius.
14
Did jant duob s plo iui, did ja ir surist
b sen skai ius (Pav. 1.4).
Atvirk iai, did jant lokalizacijos laipsniui suadintos b senos yra "istumiamos" i
kvantin s duob s rib , j lieka vis maiau. Akivaizdu, kad nulinio plo io duob je neturi
likti elektronini b sen .
Pav. 1.4.
Sta iakamp s kvantin s duob s plo io taka formuojam b sen spektrui.
Did jant duob s plo iui, did ja ir surist
b sen skai ius.
Taip gausime, kad begalinio gylio, bet nulinio plo io energinis potencialas ( potencialas) sugeneruos tik vien stacionarin b sen . Tai yra naudojama modeliuojant
gili lokalini centr bangines funkcijas.
1.1.1.3 Trimat arba sferin potencialo duob

Iki iol buvo pateikti rezultatai vienma iam atvejui. Trimatis variantas skiriasi tuo, kad
sta iakamp potencin duob turi sferin simetrija ir koordinat s atskaita vykdoma nuo
duob s centro, tod l visi sprendiniai turi prasm tik teigiamom koordinat s reikm m.
2
Trimat s redingerio lygties
2m
(r )
E ( r) ,
kur E= 2k2/2m*, o sprendinys yra sferin banga:

A e ikr e ikr
sin kr
A
r
r
2i r
Tai - baigtinio gylio V0 sferin s potencialo duob s surit
b sen bangin funkcija, kai
judesio kiekio momentas yra lygus nuliui: l=0.
n (r )
1.1.1.4 Periodiniai potencialai. Peni modelis. Juostinis spektras

Periodin vienod potencialo duobi sistema yra kristaluose. Papras iausias kristalo
modelis, tai vienmat sta iakampi duobi periodin virtin , vadinama Peni modeliu.
Periodinio sta iakampio potencialo ir delokalizuot bangini funkcij formavimas yra
demonstruojamas Pav. 1.5, kai didinamas sta iakampi duobi skai ius. Parodytas
simetrini -antisimetrini
bangini
funkcij
kombinacij
susidarymas kiekvienam
lygmeniui, kurie suskyla nuimant isigimim . ia demonstruojamas elektronini b sen
kvazitolydini juost formavimasis. V l tezi pavidale:
Dviej artim duobi sistemoje atsiranda artim tikrini energij ver
poros.
Viena tokios poros tikrin funkcija visada simetrin , o antroji visada antisimetrin .
15
Jei apjungiamos N duob s, tai

kiekvienos duob s tikrin vert
atitikt N surit
b sen tokios
periodin s duobi sistemos. Tokie
lygmenys sudaro energin juost .
sen , sudaran
juost ,
kiekis lygus potencialo duobi
skai iui.
I juostos bangini funkcij
galima sudaryti paket , nusakant
pavien
lokalizuot
kvazidalel .
Tokio paketo nusakoma dalel gali
laisvai jud ti periodinio potencialo
lauke - elektronas laidumo
juostoje.
Begalin s grandin s sprendiniai
yra Blocho funkcijos plok ios
bangos
tipo,
pramoduliuotos
duobi periodo funkcija u(x):
k(x)
= uk(x)eikx.
(1.13)
Elektronas su vienoda tikimybe

gali b ti aptiktas bet kurioje
duob je (ties bet kurio mazgo
gardel je) ir laisvai juda grandine
(transliuojasi), nepaisant potencini
barjer tarp duobi (atom ).
Elektrono periodiniame lauke
energinis spektras gauna leistin
energij juost , atskirtu udraust
energij
tarpais, pavidal . Tai
parodyta Pav. 1.6b utuuotoms ir
tu iom juostom.
Pav. 1.5.
Periodinio sta iakampio potencialo ir
delokalizuot bangini funkcij formavimosi
demonstracija didinant duobi skai .
Parodytas simetrini -antisimetrini funkcij
susidarymas ir elektronini b sen juost
formavimasis.
Palyginimui
horizontaliom
linijom Pav. 1.6a pateiktas diskretinis spektras elektrono b sen vienoje potencin je
duob je. Vir duob s yra tolydinis spektras laisvo elektrono - kontinuumas. Periodin s
sekos duobi apjungimas suskaido kiekvien diskretin (atomin ) lygmen juost .
Lyginant Pav. 1.6 a ir b matome, kad periodikumas suskaido ir tolydin vienetin s
duob s (atomo) kontinuum juostas, atskirtas udraustais tarpais.
Udraust energij juostos atsiranda kai elektronin banga patiria piln vidin Brego
atspind nuo periodin s gardel s, kuris trukdo bangin s funkcijos sklidimui gardel je.
Augant barjer auk iui Vo, charakterizuojan iam elektrono ryio su gardele
stiprum , leistin juost plotis ma ja. Riboje Vo
gaunamas diskretinis izoliuotos
duob s spektras.
Ma jant barjer auk iui leidiamos juostos plat ja, ir kai Vo
laisvojo elektrono spektr .
0 gausime tolydin
16
Skaitytojui, kuris gali b ti varomas grubaus Peni modelio aptariant kristal b senas,
Pav. 1.7 yra pateikta delokalizuot b sen formavimosi schema kuloninio potencialo
atvejui. Aiku, kad atomuose, d l potencini duobi formos, dar grei iau bus
apibendrinamos suadintos b senos. Be to is sugretinimas parodo, kad potencin s duob s
ir barjerai tarp j yra formuojamos tam tikr s veik potencial .
Pav. 1.6.
Energinis spektras
sta iakampi potencini
barjer auk io V0 atveju:
(a) Vienos pavien s
potencin s duob s atveju;
(b) Barjer periodin s
grandin s atveju.
Pav. 1.7.
atom suritos
senos (a) ir
delokalizuotos Blocho tipo
senos kristale.
Laisv
Pav. 1.8.
Energijos priklausomyb nuo
banginio vektoriaus vienma iam
laisv elektron atvejui(punktyras)
ir beveik laisv elektron art jimui
kristale (itisos kreiv s). Parodytas
ipl stin s Briliujeno zonos
redukavimas pirm Briliujeno
zon - /a
/a.
Tai kas buvo iki iol aptariama (Pav. 1.6) atitinka, taip vadinamam kietojo k no
teorijoje, stipraus ryio s veikos art jimui. Kitas art jimas, vadinamas silpno ryio arba
kvazilaisvo elektrono, yra grindiamas laisvo elektrono dispersijos d snio modifikavimu
silpno periodinio lauko poveikyje (Pav. 1.8). Tai atitiktu duob s kontinualinio spektro
transformavimuisi juostin spektr periodin je strukt roje (pla ios virbarjerin s juostos
Pav. 1.6).
1.1.2 Kvantin ininerija. Kvantini duobi strukt ros.

Supergardel s
Sta iakamp kvantin duob yra svarbus modelis kristalini nanostrukt
(nanometriniai masteliai) fizikai. Tai lie ia supergardeles, kvantini si ir kvantini duobi
strukt ras (pavyzdiui, nanokristalai stiklo matricoje). Kitais odiais, toki kristalini
sistem k rim galima pavadinti kvantine ininerija, kai kristal savyb s yra tikslingai
kei iamos kvantiniame lygyje, sudarant jame dirbtin kvantini duobi strukt ras.
Vienetin s kvantin s duob s energin s strukt ros scheminis atvaizdavimas ir
atitinkamas subjuost formavimasis laidumo ir valentin je kristalo juostoje, kai jis yra
pramoduliuojamas papildomu periodiniu potencialu, yra pateiktas Pav. 1.9. Duob sudaryta
maesn s draudiamos energijos juostos kristalo plono sluoksnio terpimu tarp sluoksni
kristalin s mediagos su platesne draudiam ja juosta (barjerai). Toki sluoksni periodinis
17
pasikartojimas gali sudaryti multiplikuot kvantini duobi (MKD) strukt (multiple

quantum wells or MQW) arba supergardel . Tai skirtingos s vokos, nors tarp j n ra
grietos ribos. Jas sudarius pasikei ia energin kristalo strukt ra statmenai sluoksniams,
pavyzdiui, kaip yra parodyta Pav. 1.9b ir c MKD strukt rai, kuri galime sivaizduoti kaip
nepriklausom (stori barjerai) tvarkingai id styt kvantini duobi rinkin su kvantuotom
senom.
Pav. 1.9. Scheminis
atvaizdavimas vienetin s
kvantin s duob s elektronin s
strukt ros. Duob sudaryta
maesn s draudiamos energijos
juostos kristalo plono sluoksnio
terpimu tarp sluoksni
kristalin s mediagos su platesne
draudiam ja juosta. Kairys pav.
atitinka atvaizdavimui realioje
erdv je, o vidutinis - impulso
erdv je. Deiniame pav.
parodytas b sen tankis toki
duobi strukt rai (MKD).
a)
b)
c)
Kr vinink lokalizacija kvantin se duob se statmenai sluoksniams (z) ir pilna

delokalizacija iilgai jiems (x,y) priveda prie galimyb s gauti strukt ras ireikt dvidimensini (2D) savybi .
Supergardelin s strukt ros gaunamos esant ploniems barjerams tarp kvantini duobi ,
kai lokalizuot kr vinink bangin s funkcijos persikloja barjer srityse (tuneliavimas
barjer ). Tuomet kristalin s periodo a gardel s erdvikai neapribotos energin s juostos
(Pav. 1.10, punktyras) suskyla energines pajuostes (j bus L/a skai ius) d l papildomo
erdvinio periodinio potencialo didesnio periodo L (Pav. 1.10 atitinka L = 6a), kuris
sumaina Briliujeno zon iilgai papildomo potencialo strukt ros (Pav. 1.10 BZ suma ja 6
kart). Mat me, kad panaiai formuojasi elektronin s kristalo juostos i laisvo elektrono
dispersin s kreiv s (Pav. 1.8) Peni modelyje.
Laidumo ir valentini papildomai erdvikai kvantuot b sen juost formavimasis
supergardel je yra smulkiau pavaizduotas Pav. 1.11 kartu su bangini funkcij profiliais.
Pajuos
plotis priklauso nuo bangini funkcij persiklojimo laipsnio barjer srityse.
Bangini funkcij persiklojimas barjer srityse nusako tridimensines (3D) savybes, bet jau
dirbtinos anizotropijos elektronini b sen .
Atkreipkime d mes , kad naujai kvantuotos bangin s funkcijos turi gerai apibr tas j
lyginumo savybes kvantini duobi centr atvilgi . Jos yra alternatyviai lygin s arba
nelygin s. Tai apsprendia atrankos taisykles optiniams uoliams tarp subjuost MKD
strukt rose ir supergardel se, kas bus nagrin jama v liau.
18
Pav. 1.10.
Suskilimas kristalin s periodo a
gardel s erdvikai neapribotos
energin s juostos (punktyras)
energines pajuostes d l
papildomo erdvinio periodinio
potencialo periodo L = 6a.
Briliujeno zona suma ja 6 kart.
Be energikai persiklojan
pajuos
post miai, didinantys draudiam energij
reikiam parametr .
formavimosi, supergardel se vyksta juost

tarp . Tai leidia kurti dirbtinas mediagas
Sta iakampi potencini duobi -barjer grandin s energini b sen spektro evoliucija,
priklausomai nuo barjer plo io LB, yra pateikta Pav. 1.12b, esant pastoviam duob s
plo iui. Matome, kad barjer periodin s grandin s atveju yra generuojamas juostinis
spektras (Pav. 1.12a), - tuo platesni juost , kuo siauresni barjerai, - art jantis laisvo
elektrono itisiniam spektrui, kai LB 0. Kai LB
gaunamas tipinis diskretinis pavien s
potencin s duob s spektras (Pav. 1.12c).
Supergardel s ir MKD gali b ti sudaromos dviej tip , panaudojant skirting mediag
kompozicijas, kaip yra parodyta Pav. 1.13. ia yra pateiktos laidumo ir valentin s juost
pad tys vakuuminio lygmens (trichin linija) atvilgiu, nekontaktuojan ioms mediagoms
(i kair s) ir kompozitin ms supergardel ms (i dein s) skirtingo tipo: a) supergardel Itipo; b) supergardel II-tipo. Matome, kad iose gardel se susidaro visikai skirtingi
kvantini duobi profiliai.
Pav. 1.11.
Supergardel s (I-tipo)
laidumo ir valentin s
juost b sen
formavimasis iilgai
papildomo periodinio
potencialo V(z).
Parodytos papildomai
erdvikai kvantuotos
bangin s funkcijos.
Matome, kad I-tipo supergardel se (Pav. 1.13a) nepusiausvyriniai elektronai ir skyles

bus kaupiamos tuose pa iuose srityse (sluoksniuose). Tokios strukt ros aiku bus labiau
aktualios gaminant vies emituojan ias strukt ras. Skirtingai, II-tipo supergardel se (Pav.
1.13b) elektronai ir skyles bus koncentruojamos skirtinguose gretimuose sluoksniuose ir jos
labiau tinka elektronini prietais su kr vio perneim konstravimui.
Kvantini duobi strukt ros gali b ti skirtingo dimensikumo. J schematinis
atvaizdavimas ir atitinkamos joms b sen tankio funkcijos yra pavaizduotos Pav. 1.14.
Punktyru paym ta b sen tankio funkcija erdviniame kristale. ia atvaizduotos:
19
a) Dvimat sluoksnin strukt ra (kvantinis "sumutinis").

b) Vienmat adatin strukt ra (kvantiniai si lai).
c) Nulmat takin strukt ra (kvantiniai takai).
Matome energin s strukt ros drastinius poky ius, sukeltus b sen erdvinio
kvantavimo efekt . Neperturbuoto erdvinio kristalo tolydinis spektras pavirsta laipteli ,
pj klo ir uk formos spektrus vienma io (1D-QW = 1 dimension quantum well (a)),
dvima io (2D-QW) ir trima io (3D-QW) kvantavimo atvejais, atitinkamai, d l erdvinio
apribojimo efekt . iuolaikin kvantin ininerija leidia gauti unikalias mediagas, kuri
savyb s i esm s skiriasi nuo gamtini t rini kristal savybi .
Pav. 1.12. Energini b sen
spektro evoliucija (b)
sta iakampi potencini duobi barjer grandin je priklausomai
nuo barjer plo io LB , esant
pastoviam duob s plo iui
LW=100. Barjer periodin s
grandin s atveju generuojamas
juostinis spektras (a), art jantis
laisvo elektrono itisiniam
spektrui, kai LB 0. Kai LB
gaunamas diskretinis pavien s
potencin s duob s spektras (c).
Atkreipkime d mes , kad spektras Pav. 1.14b savo forma atitinka emiau aptariamus
Landau b sen spektrus puslaidininkiuose magnetiniuose laukuose. Landau lygiai susidaro
l cirkuliuojan
magnetiniame lauke elektron kvantavimo ain s simetrijos, kas daro
juos panaiais su elektronais vienaiose kvantin se strukt rose (2D-QW).
Pav. 1.13. Laidumo ir
valentin s juost pad tys
vakuuminio lygmens (trichin
linija) atvilgiu parodytos
nekontaktuojan ioms
mediagoms (i kair s) ir
kompozitin ms supergardel ms
(i dein s) skirtingo tipo: a)
supergardel I-tipo;
nepusiausvyriniai elektronai ir
skyles bus kaupiamos tuose
pa iuose srityse (sluoksniuose).
b) supergardel II-tipo;
elektronai ir skyles bus
kaupiamos skirtinguose
gretimuose sluoksniuose.
20
Aiku, kad erdvinis apribojimas labiausiai veiks didelio Boro radiuso kvazidaleles,
pavyzdiui, eksitonus ir seklias priemaias, drastikai modifikuojant j savybes. Vienais
eksitonini bangini funkcij sugniauimas sukelia j ryio energijos padid jim . Toki
du gali b ti gautos didelio liuminescencinio spinduliavimo paj gumo supergardel s,
veikian ios ymiai auktesn se temperat rose. Be to atsiranda gigantiki tarko efektai
erdvikai kvantuotiems eksitonams (elektrooptiniai moduliatoriai), galimos strukt ros su
vidiniu daugkartiniu stiprinimu (kietak niai fotodaugintuvai) ir t.t. Apie tai dar bus kalbama
liau.
Pav. 1.14.
Skirtingo dimensik mo
kvantini duobi
strukt ros ir j b sen
tankio pasiskirstymai per
energijas.
Punktyru paym ta
sen tankio funkcija
erdviniame kristale.
a)
b)
c)
1.1.3 Parabolinis potencialas. Kvantinis osciliatorius

Kitas kvantin s duob s pavidalas, formuojamas parabolinio tipo potencine funkcija,
yra nemaiau svarbus, nes tai papras iausio harmoninio kvantinio osciliatoriaus prototipas.
Tokio tipo s veikos potencialai yra b dingi, pavyzdiui, fononams kaip gardel s atom
kooperuot svyravim apie savo pusiausvyros pad tys kvantams. Tai yra harmonini
svyravimo bang kvantavimo padariniai, tokie kaip plazmonai, magnonai ir, gal gale, tie
patys fotonai.
1.1.3.1 Harmoninio osciliatoriaus potencialo spektras

Harmoniniai svyravimai atsiranda, kai dalel veikia j ga, tiesikai priklausanti nuo
atlenkino i pusiausvyros, pavyzdiui:
F(x) = - kx ,
(k > 0) .
Mas s m klasikin dalel , veikiama ios j gos, atlieka harmoninius. svyravimus (mechanin
vytuokl ), kuri danis:
= (k/m)1/2
Potencial V(x) galima ireikti:
V(x) = (m
2 2
x )/2,
ir matome, kad b tent jis ir yra parabolinio tipo.

raius i iraik
stacionarin redingerio lygt , gauname:

2
d2
2m dx 2
Pavartojus bemat (bedimensin ) kintam
x/
x2
n
( x)
/ mv ,
En
( x)
21
redingerio lygtis pasidaro paprastesn ir gerai inoma diferencini lyg

d2
d 2
Bemat tikrin vert
1
2
kvantais
2
n
( )
( ),
( )
teorijoje:
, )
lygi osciliatoriaus energijai, ireiktai Planko energijos
n=En/
. Harmoninio osciliatoriaus redingerio lygties sprendinius galima normuoti, tik
jei n = n+ 1/2, n =0, 1, 2, ... . Tai apibr ia harmoninio osciliatoriaus hamiltoniano tikrines
vertes:
En =
= (n + 1/2)
ir tikrines funkcijas:
2
( ) ( 2n n !) 1/ 2 H n ( )e / 2 ,
n =0, 1, 2, ... .
ia Hn( ) yra Ermito (Hermite) polinomai. Jie apibr iami rekurentiniu s ryiu:
n
H0( )=1 , H1( )=2 ,
Hn( )=2 Hn-1( ) - 2(n-l)Hn-2( ),
(n = 2, 3, ... ).
Ma n ver
keletas pirm
Ermito polinom Hn( ) ir normuot tikrini funkcij
n( )
atvaizduota Pav. 1.15. Gr tant prie tikrini funkcij
n(x) (normuotos integruojant
kintamuoju x), gauname:
n
( x) (
2n n !)
1/ 2
Hn (x /
) exp( x 2 / 2
2
0
Tos funkcijos ir potencin energija V(x) yra parodytos Pav. 1.16.a. Horizontalios
br knin s linijos ymi energijos tikrines vertes. Kartu jos yra ir abscisi ays vaizduojant
atitinkamas bangines funkcijas. Dein je paveikslo pus je parodytas energijos spektras.
Pavaizduotos
tikimyb s
2
tankio | n(x)| kreives rodo, kad
net tikimyb
aptikti dalel
srityse, kuriose dalel s energija
E yra maesn u V(x) (t.y.
barjero srityje), n ra lygi nuliui.
Pagrindin s b senos funkcijos
modulio kvadratas, yra Gauso
pasiskirstymas plo io 0/2. :
1
2
2
exp( x 2 / 0 )
0 ( x)
0
Klasikinio
osciliatoriaus
(vytuokl s)
energija
n ra
kvantuojama ir gali b ti bet
kokia: kuo didesn svyravim
amplitud
x, tuo didesn
2
2 2
energija: E =mv /2=m u /2 ,
kur m - osciliatoriaus mas , v kampinis greitis ir
- jo
svyravim danumas.
Kaip matome, kvantin
mechanika duoda kvantuotas
energij reikmes mikrodaleli
harmoniniams
svyravimams,
kuriomis ir isid sto kvantinio
Pav. 1.15.
Ermito (Hermite) polinomai Hn( ) ir harmoninio
osciliatoriaus tikrin s funkcijos n( ) kai n vert s maos.
22
osciliatoriaus tipo sistem b senos.
E = En =
kur
/2 - yra nulini
(n+1/2) ,
svyravim
n=0, 1, 2, ... ,
(1.14)
energija kvantiniam osciliatoriui, kur principiniai
negalima "nuraminti" pagal Heizenbergo neapibr tumo princip .

Yra labai svarbu paym ti, kad parabolin je duob je energin s b senos isid sto
vienodu tarp ir tokiai kvantiniai sistemai yra b dingas parametras - osciliatoriaus kvantas
. Kiekvienai b senai galima priskirti tam tikr i kvant skai , tai - b senos
upildymo skai iai. Matysime toliau, kad kietas k nas, - tai osciliatori "duj " konteineris.
Pav. 1.16.
Vienma io
harmoninio
kvantinio
osciliatoriaus
sen bangin s
funkcijos ir
spektras.
Matome, kad augant b sen upildymo skai iui bangin s funkcijos tikimybin iraika
(r) vis labiau spaudiama ties potencin s duob s krat . Tai dideli energij svyravimus
padaro vis daugiau panaius klasikin osciliatori , nes ios pad tys atitinka osciliojan ios
vytuokl s pos kio takus, kuriuose greitis lygus nuliui ir klasikin dalel ilgiausiai randasi
juose.
2
1.1.4 Kuloninis potencialas. Eksitonai. Seklios priemaios

Kuloninio tipo potencialo kvantin s duob s udavinys yra svarbus panagrin ti, nes jos
sen spektras sutampa su vandenilio atomo tipo kvantini sistem energine strukt ra.
Kristaluose tai yra eksitonai ir seklios priemaios.
Avansu pateikiame trima io kuloninio potencialo duob s (vandenilio atomo tipo)
sen spektr , vaizduojant j radialines bangines funkcijas, j modulio kvadrato ir
normuotas t rio did jimui r2R2 funkcijas, atitinkan ias tikimyb s tankiui aptikti dalel .
Matome, kad b sen spektras, skirtingai nuo jau aptart sta iakamp s ir parabolin s
duobi atvej , greitai tank ja augant energijai (n-dydiui) ir kvazitolygiai pereina tolydin
kontinuum . Kontinuumas atitinka laisvo elektrono b senoms, bet modifikuotoms
kulonin s traukos s veikos. Jei tai eksitonai, tai kontinuumas atitiks laisv elektron-skylini
por spektrui, prasidedan iam vir draudiam energij tarpo Eg kristaluose.
ra kuloninio potencialo iraik
2
2m
stacionarin redingerio lygt , gauname:
e2
r
(r )
Ex
(r ) .
(1.15)
Tai atitinka udaviniui elektrono jud jimo centriniai simetrinio kuloninio potencialo
lauke, kuris nat raliai sprendiamas pereinant prie sferini koordina
[1]. Sferines ir
Dekarto koordinates sieja formul s (1.16).
23
Pav. 1.17.
Sferin s (poliarin s)
Eulerio
koordinat s.
x = r sin
cos ,
(1.16)
y r sin sin ,
z r cos .
Ryis su Dekarto
koordinat mis.
Atliekant toki udavinio transformacij redingerio lygtis susiskaido

dvi
nepriklausomas dalis ir leidia atitinkamai faktorizuoti vis udavin . Viena dalis, kontroliuojama radialin s koordinat s ir priklauso nuo s veikos potencialo, antra yra
nepriklausoma "kampin " dalys.
Pav. 1.18.
Trima io kuloninio
potencialo duob s
(vandenilio atomas)
sen spektras,
vaizduojant j
radialines bangines
funkcijas, j modulio
kvadrato ir normuot
rio augimui r2R2
funkcijas,
atitinkan ias
tikimyb s tankiui
aptikti dalel , kai
orbitinis kvantinis
skai ius l=0.
1.1.4.1 Sferin s harmonikos, kampin udavinio dalis

Laplaso operatorius sferin se koordinat se yra itoks:
2
1 2
r
r r2
ia atsiranda L - judesio kiekio momento operatorius L
1 1 2
L .
r2 2
r p
(1.17)
, kurio tikrin s
i
funkcijos yra taip vadinamos sferin s harmonikos Ylm( , ) [2], tenkinan ios judesio kiekio
momento operatoriaus kvadrato L2 bei jo projekcijos L z tikrini ver lygtims:
L2 Yl m ( , )
L z Yl m ( , )
1) Yl m ( , ) ,
m Yl m ( , ) .
(1.18)
24
io tipo diferencini lyg

polinomai:
m
Pl (u)
sprendiniai yra inomi jungtiniai Leandro (Legendre)

2
(1 u )
dm 1 dl 2
(u 1)l } ,
{
du m 2l l ! du l
(1.19)
kurie nusako azimutines priklausomybes bangini funkcij kvantuot b sen . i

polinom grafikai yra pateikiami Pav. 1.19 ir j pavidalas faktikai nusako sferini
harmonik form .
Jei m 0, sferin s harmonikos Ylm( , ) pagal (1.18) sutampa normavimo ir fazinio eim
daugikli tikslumu su Leandro polinomais itaip :
Ylm ( , )
Kai m
( 1) m
2l 1 (l - m)! m
Pl (cos ) exp(im )
4 (l + m)!
(1.20)
0, tai Ylm( , )=(-1)mYlm*( , ).
Sferin s harmonikos yra kompleksin s ir funkcijos, o fizikin prasm - tikimyb

aptikti kvazidalel ( , )-kryptimi - turi j moduli kvadratai: |Ylm( , )|2= Ylm( , )
Ylm*( , ), kurie aiku (paskutinis daugiklis (1.20) bus eim e-im =1, primename kompleksini
dydi kvadrato gavimo taisykl ) kad priklauso tik nuo -kampo, t.y. turi z-ain simetrija.
Pav. 1.19.
Jungtiniai Leandro (Legendre)
polinomai Plm(x) pirmom l
kvantinio skai iaus vert m ir
m=0: 1 - 00, 2 - 10, 3 - 20, 4 30, 5 - 40.
Sferin s harmonikos turi didel svarb atom ir kristal fizikoje, nes pagal j simetrij
yra atliekama kvazidaleli orbitali ir energini b sen klasifikacija. Tod l
1.20
pateikiami j atvaizdai sferin je koordina
sistemoje, kuriame atstumui nuo koordina
pradios iki pavaizduoto paviriaus kryptimi ( , ).yra lygus |Ylm( , )|2 . Tokiame
atvaizdavime pagrindin s b senos tikimybinis pasiskirstymas |Y00( , )|2 =1/4 , tai yra
sfera, ir atitinka 1s-tipo bangini funkcij simetrijai, t.y. pilnasimetriniam atvaizdavimui.
Sferin je koordina
sistemoje judesio kiekio momento operatoriai nepriklauso nuo
|r| , tai ir lemia i erdvini polini koordina
tradicin pasirinkim , nes leidia atskirti
kintamuosius ir atvaizduoti gaubiam
eksitono bangin funkcija F( ) per radialin
nl( )
ir sferin Ylm( , ) funkcijas:
Fnlm( )=
nl(
)Ylm( , )
(1.21)
ia n - pagrindinis (radialinis) kvantinis skai ius, l - orbitalinis (azimutinis) (l = 0,1,2, ... , n1), ir m - magnetinis (m = 0, 1, ... , l , t.y.- kvantuota lz projekcija jud jimo kiekio
momento l ) kvantiniai skai iai.
Kaip matome i (1.18), l ir m nusako orbitalinio jud jimo kiekio momento
L = 2l(l+1) ir jo projekcijos L z = m
2
laisvai pasirinkt a sav sias reikmes. Tokiu
du, energiniai lygmenys Enl priklauso nuo kvantini skai

n radialin s ir l kampin s
udavinio faktori ir yra isigim . Tarp kitko is isigimimas susij s tik su kampine
sprendinio dalimi ir indeksas m lygtyje (1.21) numeruoja isigimusias b senas.
25
|Y00( , )|2
|Y10( , )|2
|Y11( , )|2
|Y20( , )|2
|Y30( , )|2
|Y31( , )|2
|Y40( , )|2 |Y41( , )|2
|Y21( , )|2
|Y32( , )|2
|Y42( , )|2
|Y43( , )|2
|Y22( , )|2
|Y33( , )|2
|Y44( , )|2
1.20.
Sferini harmonik absoliutini ver
kvadrat atvaizdai sferin je koordina
sistemoje.
Atstumas nuo koordina
pradios iki bet kurio paviriaus tako ( , )-kryptimi lygus
|Y10( , )|2.
26
Tokiu b du gauname, kad energini b sen Enl isigimimo laipsnis yra lygus 2l+1, ir
seka, kad tik b senos su l=0 yra neisigimusios. Sferin s harmonikos Ylm( , ) uduoda
kampinius pasiskirstymus aptikti s veikaujan ias daleles tarpusavio atstumu r tikimyb s
tank . Kitais odiais, Ylm( , ) - nusako "elektroninio debes lio" atome arba eksiton
elektron-skylin s "formos" pavidal uduotiems l ir m kvantiniams skai iams.
I
1.20 matome, kad tik kai l=0 ir m=0, t.y. neisigimusiose b senose, yra stebima
pilna sferin simetrija. Kitais atvejais ji yra paeidiama ir tai iaukia skirting multipolini
dalel s charakteristik atsiradim iuose b senose, skirtingai nuo absoliutaus elektrinio
neutralumo min toms s-b senoms.
1.1.4.2 Radialin s bangin s funkcijos

redingerio lygtis, panaudojus Laplaso operatoriaus iraik
koordinat se, gauna pavidal :
2
L2
e2
2
nl
( )Ylm ( , )
E nl
nl
(1.17) sferin se
( )Ylm ( , ) ,
(1.22)
i kurios galime atskirti lygt radialin ms bangini funkcij komponent ms nl( ), kuri
moduli kvadratai turi tikimyb s surasti dalel atstumu nuo lauko centro =0 prasm :
2
1
Veff
E n nll ( )
nll ( )
2
.
(1.23)
ia Veff( ) apibr ia efektin potencial
2
( 1) e 2
,
(1.24)
Veffl ( )
2
2
kurio pavidalas ir apsprendia bangini funkcij skirtum priklausomai nuo orbitinio
kvantinio skai iaus l. Icentrinis potencialas dar vadinamas icentriniu barjeru, nes veikia
kaip st mos potencialas, ver iantis dalel jud ti atokiau nuo sferikai simetrinio potencialo
V( ) centro =0.
Normuota radialin funkcija turi itok pavidal :
nl
( )
2
2
n aB
(n l 1)!
[(n l )!]3
2
na B
exp(
na B
) L2nl
1
l 1
2
.
na B
(1.25)
Pav. 1.21.
Apibendrinti Lagero
polinomai Lp(x)
keliom p vert m.
ia fig riniuose skliaustuose yra daugiklis, gaunamas i normavimo s lyg :
27
2
nl
( )d
(1.26)
L2nl
1
l 1
(x) - yra apibendrintas Lagero polinomas:

Lmn ( x)
dm
L n ( x)
dx m
n
dm
x d
e
(e x x n )
m
n
dx
dx
n!
dn
e x n (e x x n m ) .
( n m)! dx
(1.27)
Kad geriau sivaizduoti gautus sprendinius b sen bangini funkcij radialin ms

dalims, atkreipkime d mes
efektin potencial , kuris, kai l 0, gauna duob s su
minimumu, pasislinkusiu i lauko centro tako d l icentrin s potencialo dalies, form .
Lygtis (1.23) ir yra bangin lygtis bangai ( ), kuri osciliuoja ioje potencin je duob je,
kaip ir prie tai apkalb tais atvejais. V liau, aptariant eksitonus, pateiksime konkre ius
pavidalus (keli yra
1.22) radialini bangini funkcij eksitonams, kurios atspindi
elektron-skylin s poros vidin jud jim eksitone, arba j debes .
Yra prasm susidaryti konkretesn vaizd apie vandenilinio tipo bangin s funkcijas.
Taip b senai nlm atitinka bangin funkcija F( ):
Fnlm ( , , )
nl
( ) Yl m ( , ) ,
(1.28)
kur nl ( ) - yra radialin komponent bangin s funkcijos, Ylm( , ) - sferin harmonika, o l

(l = 0,1,2, ... , n-1) - orbitinis ir m (m = 0, 1, ... , l ) - magnetinis kvantiniai skai iai.
Pagrindin s 1s-b senos bangin funkcija F100 gaunama pavidalo:
1
F100 ( )
exp
aB
a 3B
Pirmos suadintos 2s-b senos bangin funkcija F200 yra tokia:
1
F200 ( )
2
exp
aB
4 2 aB3
a)
(1.29)
2a B
(1.30)
b)
Pav. 1.22.
Vandenilio tipo s-b sen erdvin strukt ra: piln
gaubiam
bangini funkcij absoliutini ver
kvadrat |F100 ( )|2 atvaizdai dvima iais paviriais
( x, y)-erdv je. Atstumas nuo koordina
pradios
iki bet kurio paviriaus tako atitinka tikimyb s
tankiui aptikti tiek pat =re-rh nutolusius
bes veikaujan ius elektron ir skyl .
c)
Bangin s funkcijos trij suadint 2p-b sen F210 , F21+1 ir F21-1 (n=2, l=1, m=0, 1) yra:
cos
1
F21 ( , , )
exp
ei
(1.31)
3 a
2aB sin
8 aB B
28
ia aB - yra, taip vadinamo, Boro radiuso parametras, kuris atitinka pagrindin s b senos
debes lio radiusui. Erdviniai paveikslai pagrindin s b senos gaubiam
bangini funkcij
vandenilio atomo tipo kvantin m sistemom, formuojamom kulonin s traukos s veikos, yra
pateiktos Pav. 1.22, atidedant koordinates Boro radiuso vienetais.
Priminkime, kad
(x,y,z) 2 duoda tikimyb s tank aptikti dalel take (x,y,z), o
2
( ) 2 - atstumu nuo lauko centro. Erdvinis pasiskirstymas gaubiamosios |F100(x,y)|2
(Pav. 1.22a) atrodo taip, lygtai dalel yra tikimiausia surasti take =0. I tikro gi, yra
erdvinis vektorius ir tenka skaityti tikimyb ne tik pagal did , bet ir pagal erdvines kryptis.
Tam atitinka Pav. 1.22b ir c.
1.1.5 Apibendrinimas. S veikos potencialas - energinis spektras

Kaip sitikinome, kvantin s sistemos savyb s radikaliai priklauso nuo formuojan ios
sistem s veikos savybi . Konkre iai kalbant, viskas priklauso nuo s veikos potencialo V(r)
pavidalo redingerio lygtyje. Geriausiai tai sivaizduojama vedant potencin s duob s arba
"kvantin s d s" s vokas, kurios forma bei dydis ir nusako sistemos kvantines savybes,
jos b sen kvantavimo taisykles.
domu palyginti vis trij potencialo tip , inagrin
funkcijas ir tikrini ver spektrus (Pav. 1.23).
iame skyriuje, bangines
Sferin s duob s potencialas (Pav. 1.23a) u jos rib tapatingai lygus nuliui, tod l
bangin s funkcijos yra vienodo efektingo radiuso ir did jant kvantuot b sen
energijai, jos greitai stumiamos i duob s.
Osciliatoriaus potencialo duob (Pav. 1.23b) kvadratikai ple iasi augant energijai,
tai atitinka b sen efektingo radiuso augimui ir visos b senos yra vienodai
kvantuojamos.
Kulono gi potencialas (Pav. 1.23c), kai r did ja, art ja prie nulio, duob greitai
ple iasi iki begalyb s, ir nat ralu, kad jo b senos greitai sutank ja augant energijai ir
tolygiai susilieja su kontinuumu.
Pav. 1.23.
Sulyginimas b sen ir j spektr formavimosi skirtingos erdvinio kitimo formos potencin se
duob se, arba kitaip, - priklausomyb nuo s veikos tipo.
a) sta iakampio potencialo duob s b sen spektras, b) parabolinio potencialo (kvantinio
osciliatoriaus) b sen spektras, c) kuloninio potencialo (vandenilio atomo tipo) b sen
spektras.
29
Palyginus b sen energij spektrus, nesunku pasteb ti, kad sferin s duob s potencialo
lauke atstumas tarp lygmen did ja did jant energijai, harmoninio osciliatoriaus potencialo
lauke lieka pastovus, o Kulono lauke - ma ja.
1.2 Pamainin s veika

Elektron b sena priklauso ne tik nuo j jud jimo branduoli laukuose charakterio, bet
ir nuo j sukini tarpusavio orientacijos (lygiagretus arba antilygiagretus), netgi jei ir
nesiskaitysime su galimybe magnetin s sukini s veikos. is reikinys gavo pamainin s
veikos pavadinim , o t dalis elektron energijos, kuri priklauso nuo sukini tarpusavio
orientacijos , vadinama pamainine energija.
Tokia s veika neturi klasikinio analogo. Jos atsiradimas - yra daleli neatskiriamumo
principo ir Pauli principo pasekm . Tai pilnai kvantini elektrono savybi takos rezultatas.
Jeigu iskirti du atomus, tai negalima tvirtinti tikrai, kad vienas elektronas randasi pirmo
atomo ribose, o antras - kito atomo. Abu elektronai visa laik lygtai kei iasi vietomis
(neatskiriamumo principas). Su tokio tipo virtualiais uoliais tarp atom ir yra susijusi
pamainin energija, o atranka leistin uoliams b sen vyksta pagal Pauli princip . Aiku,
kad pamainin s traukos j gos greitai ma ja su nuotoliu, - tai yra kontaktinio tipo s veika.
1.3 Elektron ir foton s veika

Optiniai reikiniai kristaluose yra paprastai nagrin jami taikant dipolin elektronfotonin s s veikos art jim . Skirting elektron-fotonin s s veikos s lygot proces
diagramos yra pateiktos Pav. 1.24. ia sutartiniais enklais vaizduojami sugerties ir emisijos
procesai: laisvais kr vininkais tarpjuostiniuose (c c' ar v v') uoliuose, tarpjuostini
tiesiogini ir netiesiazoni uoli , dvifoton s sugerties ir antros harmonikos generavimo
arba artimos jai parametrin s generacijos (fotono suskilimas du).
Pav. 1.24. Skirting elektronfotonin s s veikos s lygot
proces diagramos.
a) fotono sugertis ir emisija
laisvais kr vininkais
tarpjuostiniuose (c c') uoliuose;
b) fotono tarpjuostin sugertis ir
emisija;
c) dvifoton sugertis;
d) antros harmonikos generavimas
arba parametrin generacija;
e-f) fotono netiesiazon sugertis ir
emisija dalyvaujant fononams (d emituojant fonon ; e - sugeriant
fonon ).
ia ym ta:
k - elektronas, k
- skyl , q - fononas, - fotonas
Tam kad vesti elektron-fotonin s veik "k no-lauko" sistemai, - reikia redingerio
lygtyje elektron impuls operatorius pi apkeisti apibendrinto impulso operatorius:
30
ei
A(ri ) ,
(1.32)
c
kur A(ri) - elektromagnetinio lauko vektorinis potencialas, ei ir ri - kr vis ir koordinat s i
elektrono. Apibendrinti impulsai Hamiltoniane fig ruoja elektron kinetin s energijos
pavidale:
Pi 2
pi2
ei
ei2
2
pi A(ri )
2 A ( ri )
i 2 mi
i 2 mi
i mi c
i 2 mi c
Pirmas narys ia elektron kinetin energija. Paskutinis kvadrupolinis narys yra k liom
eil m maesnis u antr tod l antrasis paprastai ir naudojamas dipolin s s veikos
operatoriaus iraikai. Primenant, kad kvantmechaninis impulso operatorius yra
ireikiamas per nabl operatori
Pi
pi
i ex
ey
ez
x
y
z
elektron-fotonin s s veikos operatorius gali b ti ireiktas taip
(1.33)
e
pA
i (A ) ,
(1.34)
mc
Foton lauko vektorinio potencialo operatorius A, kurio ryis su bangos lauko
1
H rotA , gali b ti pateiktas ir kitaip, harmonini
stiprumu yra E
c t A;
osciliatori (foton ) lauko antrinio kvantavimo (bus toliau) formalizme:
(1.35)
A
a A a A .
H int
Tai faktikai reikia monochromatini bang ( mod ) superpozicij arba pak .

ia a ir a * - yra, taip vadinami, foton nykimo ir gimimo operatoriai. Vektorinio
potencialo operatoriaus komponent s yra plok ios bangos:
A
2 c2
exp(ik r ) ,
V
(1.36)
kur e - yra vienetinis foton lauko poliarizacijos vektorius, | k |=
/v=
/c. Dabar
mes galime urayti kit elektron-fotonin s s veikos operatoriaus iraik :
Hint
e
mc
[a ( pA ) a ( pA )]
(1.37)
1.4 Optini reikini perturbacijos teorija

Optini reikini kvantin mechanika operuoja kvazidaleli bangin m funkcijom ir
kvantini uoli matriciniais elementais. uoli tikimyb s esant silpnai sistemos
perturbacijai nusakomos perturbacijos teorijos eilute sekan io pavidalo [1]:
2
(n )
WFG
F H M M HG
FHG
F
( EF
EM
EG
F H Mn
M1
Mn
(E M n
EG )
M 2 H M1 M1 H G
( E M2
EG )( E M 1
EG )
EG )
ia H Hint - yra s veikos operatorius, pavyzdiui, elektron-fotonin s, arba elektronfononin s; - yra Dirako funkcija:
31
( x)
1,
jei
0
,
(1.38)
0,
jei
x 0
kuri nusako energijos tverm s d snio galiojim procesui. Pavyzdiui, matysime kad nfoton s sugerties atveju tur sime (EF - EG) = (Ec - Ev - n ), t.y. leidiami yra uoliai,
patenkinantys s lyg
Ec - Ev =n
, kuri teigia kad generuojam
elektrono ir skyl s
energij skirtumas yra lygus sugert iame akte kvant energijai.

Toliau ymima: F|H|G
F*(r) Hint G(r) dr - yra optini uoli tarp b sen G ir F
matriciniai elementai. ia yra paym tos: G - pradin s (ground) ir F - galin s (final)
realios b senos, o M - tarpin s (middle) virtualin s b senos.
Pla iai naudojami yra Dirako sutartiniai ym jimai: bangin s funkcijos i yra ymimos
|i ir vadinamos "ket-vektoriumi". Vektorius, kompleksikai sujungtinas ket-vektoriui, t.y.
j *, uraomas j| ir vadinasi "bra-vektoriumi". Pats matricinis elementas j|H|i vadinamas
"bra-ket" (nuo angl. odio braket - skliaustai). Tai yra patogus ym jimai lakonikam
integralini formuli suraymui ir duodantys tam tir algebr darbui antrinio kvantavimo
formalizme.
1.5 Vienkvan iai ir daugiakvan iai reikiniai

Optini uoli tikimyb s kvantin je mechanikoje nusakomos atskirais perturbacijos
teorijos eilutes nariais.
1.5.1 Vienfotoniai procesai
Tai pirmos eil s procesai, kuriuos reik tu traktuoti kaip vienkvan ius uolius tarp G ir
F b sen :
2
2
( n)
(1.39)
(E F E G )
WFG
FHG
F
Tokie sugerties ir emisijos kvantiniai uoliai pavaizduoti schemoje:

g,n
f , n -1
Pav. 1.25.
Vienfotoniai procesai:
a) sugertis;
b) emisija.
(n -1)
(n + 1 )
f , n +1
g,n
b)
a)
1.5.2 Dvifotoniai procesai

Panaiai antros eil s procesams tikimyb :
2
(n )
WFG
FHM
2
F
EM
M HG
EG
(EF
EG ) ,
(1.40)
kuri aprao dvifoton s sugerties ir emisijos kvantinius uolius, be to ir viesos dispersijos

(q1=q2) arba elastin s (Rel jaus) sklaidos (q1 q2) reikinius.
Kombinacin (Ramano) viesos sklaida, dalyvaujant molekuliniams arba gardel s
svyravimams (fononams), o tai pat ir bet kokiom kitom "tre iom" b senom ar
suadinimams, taip pat yra s lyginai dvikvan iai procesai. Jie visi lakonikai pavaizduoti
Pav. 1.26.
32
f , n -2
m , n 1 -1
( n -2 )
(n 1 -1 )
m , n -1
(n 2 + 1 )
m , n -1
n
a)
g , n
b)
1+
2 = E f , -E g .
k 1 + k 2 = K f, -K g .
g , n
f , n
1=
f , n 1 -1 , n 2 + 1
g , n
c)
1-
2 = E f , -E g .
k 1 -k 2 = K f, -K g .
Pav. 1.26.
Dvifotoniai procesai: a) sugertis; b) viesos dispersija (q1=q2) arba elastin (Rel jaus)
sklaida (q1 q2); c) Kombinacin (Ramano) sklaida.
Daugiakvan iai reikiniai yra koherentiniai, jeigu jie vyksta dalyvaujant

neegzistuojan ioms realiai, taip vadinamom, virtualiom b senoms. Tam neturi b ti
rezonanso nei vieno i sugeriam foton su mediagos b senom. Kitaip turime nagrin ti
vienfotonius uolius, aptartus prie tai, arba , taip vadinamus, dvilaipsnius uolius,
kuriems taikomas pirmos eil s art jimas skaitant tarpini b sen upildym poky ius.
Tai jau yra i suadint b sen nestacionarin s spektroskopijos srities.
1.5.3 Trifotoniai procesai

Tre ios eil s procesams tikimyb bus:
2
(n )
WFG
F H M2
2
F
M2 H M1 M1 H G
( E M2
M1 M 2
EG )( E M1
EG )
( EF
EG )
(1.41)
kuri aprao jau trifoton s sugerties ir emisijos kvantinius uolius. Antros harmonikos
generavimas ( 1= 2), optini dani sumavimas ( 1
2) ir parametrin generacija
(fotono suskilimas
schemoje:
du fotonus) taip pat yra trifotoniai reikiniai. Jie ir pavaizduoti
f , n-3
m1
m 2 , n1- 2
m 2 , n-2
m2
m 1 , n- 1
m 1 , n 1 -1
f , n 1 -2,n 2 +1
g,n
a)
1+
2+
g,n
= E f ,-E g .
k 1 +k 2 +k 3 = K f,-K g.
3
b)
1+
2=
g
3
k 1 +k 2 =k 3 .
c)
1=
2+
3,
k 1 =k 2 +k 3 .
Pav. 1.27.
Trifotoniai procesai: a)
TriFoton Sugertis; b)
Antros Harmonikos
Generavimas
1
2 ) arba
Optini dani
sumavimas ( 1
2 ); c) Parametrin
generacija.
1.5.4 Miraus kvantikumo procesai

Reikia pasteb ti, kad lazerin spektroskopija gali b ti dalyvaujama ir kit reikini , kuri
apraymui gali nebetikti perturbacijos teorija arba turi b ti naudojama ne pavieni eilut s
nari pavidale, bet keli skirtingos eil s, suritu tarpusavyje per tarpines suadintas kristalo
33
senas. Pavyzdiai toki , konkuruojan

su daugiafotoniais, miraus kvantikumo
reikini yra pateikti Pav. 1.28. Tai pseudo-trifoton sugertis, laisv
nepusiausvyrini
kr vinink sugertis, indukuota dvifoton s sugerties procese.
1.5.5 Virtualios b senos

Pabandykime pateikti supaprastint
daugiafotoni
reikini
interpretacij .
sivaizduokime fotono s veik su nebe sugerian ia j aplinka (Pav. 1.29). Sklindant
mediagoje fotonai sukelia jos perturbacij , beinertikai sekan
juos. Beinertikumas
tokios s veikos yra s lygojamas tuo, kad d l m
susitarimo apie sugerties neb vim
( <Eg) toks fotonas negali pakeisti kvantin s sistemos energin s b kl s.
Vienas aktas i reikini pavaizduotas (Pav. 1.29) ir juos tenka i ti kaip vien
momentin sugert ir perspinduliavim mediaga besklindan
pro j foton . Skirtingai
nuo reali , tokie virtualus optiniai uoliai nebereikalauja iorini energijos itekli .
Atkreipkime d mes , kad aptariamas reikinys grindia dielektrin s skvarbos kvantin
paaikinim , t.y. viesos l io rodiklio, arba jos sklidimo grei io poky ius dielektrin je
aplinkoje (6 skyrius).
Pav. 1.28.
Mirus daugiafotoniai
reikiniai: a) PseudoTriFoton -Sugertis;
b) Laisv
kr vinink sugertis,
indukuota dvifoton s
sugerties procese.
a)
b)
Esant didesniam foton tankiui padid ja tikimyb to, kad pirmo fotono trumpalaikiai
perturbuotoje srityje atsiras kitas fotonas, t.y. kad perturbuotos keli foton sritys
persiklotu. Aplinkos perturbacijos (poliarizacijos) laipsnis priklauso nuo visos eil s foton
ir mediagos parametr . Bet ia mums yra svarbu tai, kad aplinkos reakcija du energijos
vien foton su energija
1 fotonus yra tapatinga jos atsakui
2=2
1. Tod l i
perturbuota sritis gali perspinduliuoti ne du tokius pat patekusius j fotonus, o ir vien
sudvigubintos energijos. Tai ir bus antros harmonikos generavimo elementar s aktas.
Jei 2
1>Eg,
tai perturbuotoje dviem fotonais gardel s srityje gali pakakti energijos
valentinio elektrono atlaisvinimui, kas yra tapatinga dvifotoniai suger iai. Apkalb
neinertin aplinkos perturbacij jos skaidrumo spektro srityje galime sutapatinti su virtuali
energini b sen trumpalaikiu atsiradimu. Jos yra pavaizduotos br knin m linijom.
Grietas kvantmechaninis nagrin jimas draudia laisvai naudotis reali erdv s-laiko
modeli tokiems virtualiniams reikiniams. Tam prieinasi energijos-laiko ( E t> ) ir
impulso-koordinat s ( p x> ) neapibr tumo principai.
Aplinkos perturbacijos d l sklindan
foton beinertikumas ( t 0) sukelia mikrosistemos energin s strukt ros neapibr tum (imozuojim ) ( E
). Tod l virtualios
senos, parodytos schemose, realiai neegzistuoja ir jomis gali tapti vienu metu praktikai
34
visos kristalo b senos. Tai ir atsispindi suma per visas

mediagos b senas perturbacijos teorijos formul se.
Skirtingai nuo reali
b sen virtuali
b sen
pad tis energin je skal je gali b ti pasirenkama laisvai.
Jokiais matavimais aptikti sistem virtualiniame lygmenyje
negalima. Tod l, pavyzdiui, dvifoton s sugerties etapai
negali b ti atskirti laike, - turime viening dvifoton akt ,
abu fotonai sinchronikai inyksta.
Tod l, vaizduojant uol i realaus virtual lygmen
galime nesilaikyti energijos tverm s d snio reikalavim .
Negalima sustoti virtualioje b senoje, ji gali tarnauti tik
kaip tarpin grandis. Energijos tverm s d snis privalomas
taikyti tik pradin m ir galin m akto b senoms. Tod l
dvifoton s sugerties proces , pavyzdiui, galime atvaizduoti
labai skirtingai, kas yra pavaizduota Pav. 1.30.
Pav. 1.30.
Koherentiniai dvifotoniai
tarpjuostiniai uoliai: a)
virtuali uoli
atvaizdavimas; b) virtuali
tarpini b sen
atvaizdavimas.
1.5.6 Matricini element strukt ra
Impulso ir simetrijos
atrankos
taisykl s,
bei
intensyvin s optini reikini
priklausomyb s ir dalinai spektro formavimas slypi
apibendrintuose matriciniuose elementuose F|H|G ir t.t.,
fig ruojan iuose perturbacijos teorijos eilut s nariuose.
Kvantini uoli matriciniai elementai F|H|G -tipo ia
vadinami apibendrintais d l to, kad pradines (G), tarpin s
virtualios (Mi) ir
galin s (F) proceso b senos yra
apibendrintos s veikaujan ios elektron-fotonin s sistemos
senos (apima mediagos i ir foton lauko ns bangines
funkcijas):
|G
F|
|g,n
f,n |
pradin ,
Pav. 1.29.
Koherentin fotono s veik
su nesugeren ia j aplinka.
galin elektron-fotonin b sena.
ia g,f - elektronin bangin funkcija pradin s (ground) ar galin s (final) b sen , n bangin funkcija fotoninio ansamblio pradin je ir galin je b senose. Tod l, matriciniai
elementai atrodo sekan iai:
F|Hint|G
f,
n |
Hint |
g,
f,n |Hint|g,n
arba iskleidus bra-ket simbolius:
F|H|G
F*(r)HintG(r)dr
f *(r)
nl*(r)Hint
g(r)
nl(r)dr
1.5.6.1 Matricini element atskyrimas komponentes

Elektron-fotonin s s veikos operatoriaus iraik galime urayti
e
Hint
[a ( pA ) a ( pA )]
(1.42)
mc
ir prad ti siekti m
tikslo: suskaldyti matricinius elementus elektronin ir fotonin
dalis.
F H int G
35
e
n
mc
f , n H el g , n
( f ( pA ) g a
f ( pA ) g a ) n
arba:
F H int G
( abs )
F H int
G
( emis)
F H int
G
[ Pfg
n a n
Pfg
n a n ]
Paskutin iraika ia susideda i dviej nari , kuri pirmas nusakomas fotono

nykimo operatoriaus a ir aprao foton sugerties procesus, o antras - fotono gimimo
operatoriaus a + ir apsako foton emisijos procesus. Matome, kad mums pavyko
faktorizuoti matricin element elektroninius Pfg ir fotoninius ann matricinius elementus.
Jei vesime ym jim :
e
e 2
Hel
( pA )
( pe ) exp(ik r )
(1.43)
mc
m V
elektroniniams matriciniams elementams, tai apibendrintus elektron-fotonin s s veikos
matricinius elementus galime patekti labai paprastoje formoje:
( abs )
F H int
G
n a n
f H el g
f H el g
,
( emis )
F H int
G
n a n
f H el g
f H el g
,
kuriuos dar karta uraysime visikai supaprastintoje formoje, nes jie mums bus svarbus:
( abs )
F H int
G
( emis )
F H int
G
Pfg( el )
1 Pfg( el )
(1.44)
ia yra paym ti naujai uoli elektroniniai matriciniai elementai

Pfg
f H el g
(r ) H el
(r )dr
Fotonini matricini element iraik kilm pateiktose formul se aptarsime v liau, o

upildymo skai ryis su matuojamu viesos srauto intensyvumu yra toks:
I ( )
)3
(2 ) 3 c 2
(1.45)
1.6 Lauko teorijos vadas. Antrinis kvantavimas

Antrinis kvantavimas leidia operuoti b sen upildymo kvantiniais skai iais, kurie
yra pla iai vartojami kvantin je lauko teorijoje. Antrinio kvantavimo proced ros
fermionin m ir bozonin m dalel m ir elementariems suadinimams yra skirtingos, tiek
skirtingos kiek skiriasi ir j statistin s savyb s, t.y. j kolektyvinis elgesys. Tai bus
svarstoma sekan iame skyriuje. Prad sime nuo bozon , nes mums yra svarbu dabar
prarykinti fotonini matricini element iraik svarstytose lygtyse atsiradim .
1.6.1 Bozonai
Aptariant kvantin osciliatori (parabolin duob ) ir jo b sen energin kvantavim
(pirminis kvantavimas, gaunamas sprendiant redingerio lygt ) mes aptikome, kad io
tipo bozoniniai suadinimai yra charakterizuojami tarpusavyje vienodai nutolusiomis
36
energin mis b senomis. Jos yra atskirtos lygiai per svyravimo energijos kvant
(fonono, fotono ir pan. energija), jei sutarsime atskait vesti nuo pa ios emiausios,
nulin s arba pagrindin s b senos.
Tokiu b du, kvantinio osciliatoriaus pirmai suadintai b senai (r. Pav. 1.1) atitiks
vieno kvanto
b vimas ioje duob je, antrai suadintai b senai - dviej kvant 2
egzistavimas, tre iai - 3
, ir t.t. Taip ir atsiranda upildymo skai
(iai svyravim
modai) s voka ir mes priart jome antrinio kvantavimo esm , t.y. b sen upildymo
kvantavimo. Lieka vis tai formalizuoti matematikai, t.y. vesti paym jimus, kvantavimo
operatorius ir j komutavimo taisykles, - taip, kaip yra pridera kvantin je mechanikoje.
Taigi, osciliacini
reikmes
proces
energija yra kvantuojama ir gali tur ti tik diskretines
E = En =
kur
/2
(n+1/2) ,
n=0, 1, 2, ... ,
(1.46)
yra nulinio svyravimo energija ir tuo pa iu atskaitos energija bozoniniams
suadinimams, kuri kvantai

Iskirt kristalo b sen
leistin bozon b sen :
. ia n yra -modos upildymo skai iai.

galime atvaizduoti per upildymo skai ius kiekvienos i
| n(k1), n(k2), ... , n(kj), ... , n(kN)
| n1, n2, ... , nj, ... , nN,
kur kj - leistinos banginio skai iaus k reikm s b sen zonai (N - gardel s elementari
steli skai ius). ia mes ty ia perokome atvirk
kristalo erdv ( -moda
kmoda). Jei dabar paveiksime i b sen tam tikru operatoriumi
j
su nuosavom reikm m upildymo nj , tai gausime sav

j
(1.47)
a+j aj,
reikmi lygt
| n1, n2, ... , nj, ... = nj . | n1, n2, ... , nj, ...
(1.48)
kuri galima traktuoti redingerio lygties kvantinio lauko teorijoje analogu
H
kur
H=
(a+a+)
=E
,
ir
(1.49)
E =
(n+).
Daleli skai iaus operatorius nebe takuoja upildymo skai ius kit b sen , iskyrus
sav , nes jos visos yra nepriklausomos. Kvazidaleli skai iaus operatoriaus nuosavom
reikm m tampa sveiki nat ralus teigiami skai iai 0, 1, 2, ..., t.y. daleli skai iui vienoje kj senoje n ra apribojim (bozonai).
Apibr iant kvazidaleli skai iaus operatori atsirado naujos s vokos: suadinim
gimimo a+j ir nykimo aj operatoriai. Tai yra paseka to, kad upildymo skai pamatavimams reiktu vienu metu suadinti ir deaktyvuoti i b sen , kas tapatinga palyginimui
io skai iaus su tokiais gretimose b senose. i proced ra atvaizduota Pav. 1.1.
37
Pav. 1.1.
Gimimo a+j
ir nykimo aj
operatori
vokoms.
Operatoriai a+j ir aj kei iant bozon skai

kj - b senoje perveda sistem
kita
sen ispinduliuojant arba sugeriant bozon su energija E(kj). Tokiu b du, pasinaudoj
gimimo ir nykimo operatori 3N por , galima sukonstruoti bet kuri b sen .
Gimimo ir nykimo operatoriai nekomutuoja, nes atvirk ios sekos sugertis-emisija
ir emisija-sugertis n ra ekvivalentin s, kas paaikinama schemikai Pav. 1.1 a ir b.
Komutavimo taisykl bozonams gauna tok pavidal
[a,a+] = aa+ - a+a = 1
(1.50)
1.6.2 Fotoniniai matriciniai elementai

Didesniam aikumui galime gr ti prie mums prast kvantinio osciliatoriaus bangini
funkcij
energini reikmi En. B sena | N+1 , vir
N, nuosav b sen | N ir sav
isirinktos Pav. 1.1a galime gauti paprastu gimimo operatoriaus poveikiu m
irinkt b sen :
a+| N = | N+1 ,
En+1 = En + ,
Atitinkamai emesn b sen | N-1
poveikiu, bet jau nykimo operatoriaus:
(1.51)
galime gauti (arba pasiekti) tokiu pat paprastu
a|
(1.52)
= | N-1 ,
En-1 = En - ,
N
Tokiu b du, mes pademonstravome galimyb sudaryti bet kuri kvantin s sistemos
sen naudojantis gimimo ir nykimo operatoriais.
Jeigu jau mes ved me bangines funkcijas, tai akivaizdu kad jos turi b ti normuotomis:
N
N+1
N+1
N-1
N-1
=1
(primename:
N dr
=1 ),
kas nebuvo paisoma prie tai, sudarant b senas (1.51) ir (1.52). Itaisome netikslum ir
tuo pa iu gausime iekomas iraikas fotoniniams (fononiniams) matriciniams
elementams. Taip lyg iai (1.52) mes tur jome vesti skaitmenin normavimo koeficient Cn
ir urayti
a|
= Cn |
N-1
Tam kad nustatyti normavimo koeficient , padauginkime io s ryio abi puses i

ermito-sujungtini iraik :
38
| a+a |
= N-1 | C*N-1CN-1 |
a+a = C*N-1CN-1 ,
N = C2N-1 ,
CN-1= (N)1/2 .
N-1
(1.53)
ia mes be to pasinaudojome b senos upildymo operatoriaus apibr imu (1.47).

Analogik proced ra pritaikykime ir lyg iai (1.51) su gimimo operatoriumi
a+ |
= CN+1 |
N+1
N | aa+ | N = N+1 | C*N+1CN+1 | N+1 ,

a+a + 1 = C*N+1CN+1 ,
N+1 = C2N+1 ,
CN+1 = (N+1)1/2 .
(1.54)
ia yra pasinaudota dar ir operatori komutavimo taisykle (1.50) . Tokiu b du, mes
gavome teisingas (normuotas) iraikas lygtims (1.51) ir (1.52):
ak
Nk
Nk
ak
Nk
Nk
Nk 1
Nk 1
(1.55)
kurias galime pateikti ir iekom fotoniniams (fononiniams) matriciniams elementams

ryi pavidale, kurie buvo vesti aptariant piln elektron-fotonini b sen matricinius
elementus:
Nk ,
N k 1 ak
Nk
Nk 1
ak
Nk
Nk
(1.56)
Pilno lauko b sena bus apraoma mod rinkinio pavidale, kur galima urayti atskir
sen sandaugos pavidalu, nes modas skaitome nepriklausomomis:
N k1
Nk2
N k1
N k2
Atskiros ki -modos operatorius veikia tik fotonus ios modos, pavyzdiui:

a k N k1 , N k2 ,
, N ki ,
N ki
1 N k1 , N k2 ,
ak N k1 , N k 2 ,
, Nki ,
Nki
N k1 , N k2 ,
, N ki
, N ki
1,
1,
(1.57)
(1.58)
Pateiktas iraikas galima perrayti lakonikoje neindeksin je formoje:
a+a|n> = n |n>,
a+|n> = (nj +1)1/2 |nj+1>,
a|n> = nj1/2 |n-1>.
Pav. 1.31
vairumui pateiksime kit b

gauti min tas iraikas
pasinaudoj Pav. 1.31. Sudarant matricinius elementus
remiantis gimimo ir nykimo operatori apibr imu (kaip
operatori , pervedan
sistem
artimiausi auk iau ar
emiau gulin
b sen , atitinkamai), mes gausime tokiam
dvikvan iam procesui (Pav. 1.1 b), beje ilaikan iam sistem
toje pa ioje b senoje:
39
<n |a+| n-1><n-1|a| n> = <n |a+a| n> = n
(1.59)
Per jim tikimybi detalios pusiausvyros principo d ka abu bra-ket kairioje lygties
a| n> = n
(1.59) pus je yra lygus. Tod l
<n |a+| n-1>=<n-1|a| n> = n1/2 ,
(1.60)
1.6.3 Fermionai
Fermionai yra pavald s antikomutavimo reikalavimams, tai yra:
c+c+cc+ = 1,
c+c++c+c+= cc+cc = 0,
Daleli skai
b senoje
2
(1.61)
(t.y., c+c+= cc = 0)
(1.62)
c+c, tod l gauname
= c+cc+c = c+(1-c+c)c = c+c+c+c+cc = c+c= .
(1.63)
2
=
Lygtis
turi sprendin tik jei jis lygus 0 arba 1. Tokiu b du, upildymo
skai iaus operatoriaus nuosavos reikm s yra 0 arba 1. Tai atitinka Pauli principui ir
reikia, kad jeigu b senoje jau yra dalel , tai jokia kita negali patekti j . Mat me, kad
bozonams toki apribojim daleli skai iui duotoje b senoje nebuvo. Jeigu s ryius
(1.55) pritaikyti fermi-dalel ms, tai gausime:
c+|0> =|1>;
c+|1> = 0
(1.64)
c|0> = 0;
c|1> = 0
1.7 Tverm s d sniai. Atrankos taisykli s voka

Trumpai aptarkime pagrindines atrankos taisykles optiniams reikiniams, kurios
patogumui formuluojamos remiantys tverm s d sniais. Akcentuosime tverm s d sni
viet bendruose kvantin s mechanikos iraikose, skirtose optini reikini apraymui.
1.7.1 Energin s atrankos taisykl s

Energijos tverm s d snis optiniams reikiniams, kurie yra apraomi perturbacijos
teorijos pagalba yra patenkinamas -funkcijos su energiniais argumentais d ka (i k
(1.82)). i funkcija atrenka energines b senas patenkinan ias sugeriam kvant ir b sen
rezonans , o itisinio spektro b senoms pavirsta b sen tankio funkcij . Rezonansin m
spektrin m linijoms apraant i funkcija b na danai apkei iama galinio plo io spektrin m
funkcijom, pavyzdiui, lorencianais, gausianais ir panaiai.
1.7.2 Impulso atrankos taisykl s

io skyriaus tikslas - parodyti impulso atrankos taisykli kilm (viet bendrose
iraikose) optiniuose reikiniuose. Optini uoli tikimybi formul se buvo paym ti
elektronini uoli matriciniai elementai
Pfg
f H el g
( r ) H el
( r )d 3 r
(1.65)
Puslaidininki optikoje b sen bangin s funkcijos daniausiai yra laidumo ir valentin s

energini juost delokalizuotos Blocho funkcijos:
40
( r , k c ) uc ( r ) exp( iK c r ),
v (r , kv )
(1.66)
uv ( r ) exp( iK v r )
kurios yra plok ios bangos tipo funkcijos kaip ir laisvojo elektrono, tik pramoduliuotos
erdv je gardeles periodo funkcijomis uc(r). Tai vaizdiai parodyta Pav. 1.1. Elektronfotonin s s veikos operatorius:
H el ( pe ) exp( ik r )
(1.67)
Sustat ias iraikas matricin element (1.65) mes tur sime jam
Pcv
c H el v
uc (r )( pe )uv ( r ) exp[i(
K )r ] d 3r
(1.68)
ir galime artutiniai paversti j dviej integralini dali sandaug

Pcv
( pe )cv exp[i (
K )r ] d 3r
( pe ) cv
( pe )cv
0,
jei
1,
jei
(1.69)
pirma kuri nepriklauso nuo bangini vektori , o antra yra erdvinis harmonin s funkcijos,
nusakomos elektronini ir fotonini plok
bang superpozicijos, integralas. Jis jau yra
pateiktas Dirako -funkcijos pavidalu, nes jau i Pav. 1.32 aiku kad tokios periodines
funkcijos integralas bus visuomet lygus 0, iskyrus atvej kai K=0. Kitaip tariant, i
funkcija turi vienodai teigiam ir neigiam p psni , kuri erdvin suma bus lygi nuliui.
lyga
K=0 atitinka be galo dideliam bangos ilgiui tokios elektron-fotonin s
superpozicin s bangos arba pilnam jos komponen sinchronikumui.
Tai ir yra ta vieta optini uoli tikimyb je (i k (1.82)), kurioje formuojamos
impulso atrankos taisykl s, atitinkan ios prastam bes veikaujan
kvazidaleli impulso
tverm s d sniui K=0. Taip m
nagrin jimas faktikai atitinka vienfotoni tarpjuostini
uoli atvejui ir mes gauname kad K=-Kc+k +Kv =0, arba i anksto intuityviai buvusi
jau iama s lyga Kc--Kv =k , t.y. generuojamos elektron-skylines poros impuls pokytis
apspr stas sugerto fotono impulsu k .
Pav. 1.32. Scheminis periodin s
bangin s funkcijos kristale
atvaizdavimas. Tokios funkcijos erdvinis
integralas lygus nuliui: teigiam ir
neigiam reikmi plotai vienodi.
Kartais, ypa netiesin s optikos viesos pluot s veikoje, is impulso tverm s d snis
yra vadinamas fazinio sinchronizmo s lyga, nes j patenkinant bangos sklinda mediagoje
sinchronikai j fazi atvilgiu. Tai labai stipriai takuoja i reikini pasireikimui ir mes
detalizuosime tai emiau, nagrin dami antros optin s harmonikos generavim kristaluose.
1.7.3 Atranka pagal magnetinius kvantinius skai ius

Dalel s, dalyvaujan ios procese, turi patenkinti ir kvantuoto jud jimo kiekio momento
tverm s d sn : bendra j projekcij reikm turi ilikti nepakitusi. Mikrodaleli jud jimo
kiekio momentas yra kvantuojamas pagal projekcijas ir tai apraoma, taip vadinamais,
magnetiniais kvantiniais skai iais ms+j. Kristaluose b senos yra charakterizuojamos bendro
sukini ir orbitinio jud jimo kiekio momento (S+J) projekcijomis.
Jau i bendr princip galima pateikti atrankos taisykl s pagal magnetinius kvantinius
skai ius iraik koherentiniams -fotoniniams uoliams:
41
msg
arba
msg
Mj
msf
msf
Mj
(1.70)
(1.71)
ia Mj - sugeriam foton jud jimo kiekio momentas ir yra laikomasi, kad tarpin se
virtualiuose b senose spin-orbitin relaksacija yra nebeaktuali d l nykstamai ma j
gyvavimo laik . Dabar d l jud jimo kiekio momento projekcij reikmi fotonams ir
elektronams kristale.
Pav. 1.33.
Scheminis tarpjuostini
elektronini uoli ,
leidiam atrankos
taisykli pagal magnetin
kvantin skai ,
atvaizdavimas skirtingoms
fotonin ms
konfig racijoms.
Bendriausia poliarizacin b sena fotonams yra cirkuliariniai poliarizuota, ir apraoma

kompleksiniais poliarizacijos ortais: e j = (2)-1/2 (ej ej). Deininiai ( +) ir kairiniai ( -)
cirkuliariniai poliarizuoti kvantai turi jud jimo kiekio momento projekcijas sklidimo krypt
Mj+=+1 ir Mj- = -1, atitinkamai. Tiesiniai poliarizuoti fotonai randasi mirioje b senoje su
Mj = 1, kuri galima traktuoti kaip savikompensuojan koherentin kombinacij + ir
- cirkuliarini kvant [3] .
Elektronin s b senos kristaluose yra paveiktos spin-orbitin s s veikos ir kvazidaleli
jud jimo kiekio moment (S+J) projekcijos apib dinamos magnetiniais kvantiniais
skai iais ms+j = 1/2; 3/2, nes S =1/2 bei J = 0 (s-tipo b senoms) ir J = 1 (p-tipo
senoms).
Atrankos taisykli pagal magnetinius kvantinius skai ius taikymas spektroskopijoje yra
ypa naudingas tiriant elektron sukini optin s orientacijos reikinius. Tai iliustruojama
Pav. 1.33, kur yra pavaizduoti dvifotoniai tarpjuostiniai uoliai, leidiami ms+j - atrankos
taisykli , sugeriant skirtingos poliarizacijos fotonus. Matome, kad kai kuri poliarizacini
kombinacij atvejais yra leidiami tik uoliai, generuojantys elektronus ir skylutes vienos
sukinio orientacijos. Tai yra nemagnetini kristal optinio magnetinimo efektas. Tokie
kr vininkai rekombinuojant gali emituoti cirkuliariniai (elipsiniai) poliarizuot vies .
1.7.4 Simetrijos atrankos taisykl s

Optini reikini simetrijos atrankos taisykl s yra apsprendiamos s veikos operatoriaus
matricinio elemento pavidalu ir jo simetrin m savyb m.
Aplenkiant d stym suformuluokime paprast taisykl : Jei matricin element
sudaran
funkcij kompozicija turi savyje pilnasimetrin (homogenin erdvikai)
komponent (atvaizdavim ), - tai toks matricinis elementas yra nelygus nuliui ir juo
nusakomi optiniai uoliai yra leidiami pagal simetrij .
i taisykl turi b ti mums jau priimtina i impulso atrankos taisykli aikinimo
analogijos: erdvinis integralas antisimetrini funkcij visuomet lygus nuliui (neigiamas
plotas = teigiamam plotui). Lieka priprasti prie matematini simetrijos pateikim ir
proced , o tai yra grupi teorijos objektai [4,5].
42
1.7.4.1 Neredukuotini atvaizdavimai

Kiekvienam kristalui yra b dingas tam tikras simetrijos operacij (pos kiai, atspindiai,
inversija, ir t.t.) rinkinys, kuri poveikyje kristalas lieka nepakit s erdv je. Toki simetrijos
operacij pilna visuma sudaro, taip vadinama, grup .
Jei grup s operacija nekei ia kristalo, tai ir keli simetrijos operacij nuoseklus
atlikimas jo netransformuos. Tai atitinka grup s operacij sandaugai. Vis manom grup s
operacij sandaugos kombinacijos sudaro, taip vadinam , grup s operacij sandaugos
lentel , kurios visikai pakanka aprayti objekto simetrij .
Analitini iraik rinkinys, tenkinantys sandaugos lentelei yra vadinamas grup s
atvaizdavimu ir paprastai gali b ti pateiktas matric rinkinio pavidalu. Kiekvienai simetrijos
operacijai savo matrica. Tokia matrica tam pa iam "atvaizdavimui + simetrijos operacijai"
gali b ti pateikiama skirtingai matematikai, bet tenkinti ta pa
operacij sandaugos
lentel , tod l danai yra patogu j transformuoti (redukuoti) sekanti "blokin " pavidal :
a11 a12
0
0
a21 a 22
a11 a12
a1n
0
0
1
b11 b12 b13
a 21 a 22
a2 n
0
0
2
, (1.72)
R
b21 b22 b23
0
0
b31 b32 b33
a m1 am 2
amn
0 0 0
n
0
0
0 cnn
kur lieka tik diagonaliniai elementai ir maesnio rango matricos, kiti elementai yra lygus
nuliui. Tokia proced ra yra vadinama atvaizdavimo redukavimu, o pats atvaizdavimas,
kuriam j galima atlikti vadinamas redukuotinu atvaizdavimu. Tie redukuotino
atvaizdavimo blokai, kuri tolesnis redukavimas n ra manomas yra vadinami
neredukuotinais atvaizdavimais ir paprastai yra ymimi raide su indeksu.
Akivaizdu, kad pateiktas matricinis uraymas redukuotino atvaizdavimo ir jo

pateikimas per neredukuotinus yra tapatingas sekan iam, labai lakonikam:
Rs =
(1.73)
Svarbu, kad kiekvienai grupei atitinka tam tikras neredukuotin atvaizdavim rinkinys,
kiekvienam kuri galima priskirti tam tikr analitin iraik , atstojan ia jo simetrin m
savyb m, vadinama bazine funkcija. Neredukuotin atvaizdavim kristaluose fizikin
prasm yra ta, kad b tent tiek ir toki simetrini savybi energini b sen tur sime ios
grup s kristaluose. Arba, kitaip tariant, b tent tokios simetrijos bangin s funkcijos yra
leidiamos kristalui, "pritampa" jo vidiniai simetrijai. I to seka, kad tai ir yra minimalus, bet
pilnas rinkinys tarpusavi nepriklausom (primename bangini funkcij ortogonalumo
voka, kuri jau buvome iliustrav sferini harmonik atveju: j "portretai" nepersikloja
erdv je) simetrini s vok , pakankam kristalo simetrin m savyb m ir atrankos taisykl ms
nusakyti.
1.7.4.2 Charakteri lentel s. Bazin s funkcijos

Norime pradiuginti, kad, norint atrankos taisykl ms gauti, toki baisi matricini
iraik praktikai analizuoti ir nereikia. Pasirodo, kad visa reikalinga informacija yra
sukaupiama i matric charakteriuose (grupi teorijos terminas, kuriam matematikoje
atstoja "matricos puras": (R) = SpD(R) = iDii(R)), tai yra j diagonalini element
sumose, kurios daniausiai yra paprasti skai iai.
43
Tokiu b du, matricin algebra pavirsta paprasta aritmetika, keli taisykli , kurios
pakanka optines atrankos taisykles analizuoti. Tam yra sudaromos, taip vadinamos, grup s
charakteri lentel s (R), viena kuri , sfalerito simetrijos (Td) kubin ms kristalams (A2B6:
ZnSe, ZnTe; A3B5 : GaAs, InAs, GaP), yra pateikta kartu su bazin m funkcijom.
Lentel s stulpeliai atitinka simetrijos operacijoms: E - identikumo, Cp - pos kio 360 /p
kampu (p-eil s ais), Sp - veidrodin p-eil s ais, - atspindys ploktumoje.
I bazini funkcij pasidaro aiku, kad s-tipo funkcijoms atitiks neredukuotinas
atvaizdavimas 1, tai sferin s simetrijos, arba pilnasimetrinis atvaizdavimas, kurio visi
charakteriai lygus vienetui. Tuo tarpu, p-tipo funkcijai atitinka neredukuotinas
atvaizdavimas 4 , kurio simetrija sutampa su poliarinio vektoriaus (x,y,z) projekcij
simetrija. Kristaluose toki atvaizdavim b senos yra trigubai isigimusios. Tipin energin
Td simetrijos kristal strukt ra Briliujeno zonos centro aplinkoje yra pateikta deiniau.
Atkreipkime d mes , kad pirmas charakteri lentel s stulpelis, atitinkantis identikumo
operacijai E, duoda charakterius, kuri reikm visuomet atitinka i simetrijos b sen
isigimimo laipsniui.
1.7.4.3 Viengubos ir dvigubos grup s. Spin-orbitin s s veikos taka

Ne skaitant spin-orbitin s s veikos, kristal simetrin m savyb ms aprayti yra
pakankama virutin charakteri lentel s dalis ( 1 - 5). Tai atitiktu kristalo energiniai
strukt rai su isigimusiomis -take (k=0) valentin mis juostomis 4 simetrijos. Tai yra
sen isigimimas pagal elektrono sukin : s ir s , kur leidia Pauli principas.
isigimim gali paalinti magnetinis laukas, iorinis arba vidinis, pavyzdiui, atsirandantis
l orbitinio elektron jud jimo.
Lentel 1.1. Sfalerito tipo (Td) kubini kristal charakteri
(R) lentel
8C3
3C2
6S4
-1
-1
-1
-1
-1
-1
-1
1/2
- 2
3/2
-1
3/2
Bazin s funkcijos
x2+y2+z2 (s-tipo)
be spin-orbitin s s veikos
x,y,z
(p-tipo)
1/2
3/2
1/2
skaitant spin-orbitin
veik
Pav. 1.34.
Spin-orbitin s s veikos taka pasireikia daliniu isigimimo nu mimu pagal jud jimo
kiekio momento (J= j+s) projekcijas Jz= 1/2 ir Jz= 3/2. Grupi teorijoje tam atitinka
nauj , taip vadinam , dvigub arba spinorini neredukuotin atvaizdavim ( 6 - 8).
vedimas. Jie gaunami i pirm trij atvaizdavim atlikus j tiesiogin sandaug su
spinoriniu atvaizdavimu D1/2 : ( 1 , 2 , 5) D1/2 = ( 6 , 7 , 8). Matome, kad kiekvienos
44
viengubo atvaizdavimo b senos isigimimas padvigub ja spinoriniams atvaizdavimams,

t.y. vedus apskait spin-orbitin s veik (prisideda po dvi sukini orientacijas: s ir s ).
l to jie ir vadinami dvigubais neredukuotinais atvaizdavimais. Tipin energin Td kristal
strukt ra skaitant spin-orbitin s veik yra pateikta deiniau lentel s, apa ioje.
Kas lie ia atrankos taisykles, tai kartais yra naudinga analizuoti jas ne tik bendresn ms
dvigubiems neredukuotiniems atvaizdavimams, bet kartu ir viengubiems. Jeigu optiniai
uoliai yra leidiami pagal simetrij spinoriniams atvaizdavimams, bet yra draustini
nagrin jant juos viengubuose atvaizdavimuose, tai galima teigti, kad toki proces tikimyb
bus tarpinio didumo tarp simetrijos leistin ir draustin uoliu ("silpnai leistini"). iuo
atveju draudimas yra nuimamas spin-orbitin s s veikos. Konkretus pavyzdiai bus
nagrin jami.
1.7.4.4 Operatoriai ir j simetrija

Elektron-fotonin s s veikos operatorius paprastai yra dipolinio tipo (pe), t.y. poliarinio
vektoriaus simetrijos. Poliarinio vektoriaus analogas - antisimetrin funkcija, turinti erdv je
inversijos tak , kurio atvilgiu ji kei ia enkl ilaikant modul . Schemikai tokia p-tipo
funkcija p(r) pavaizduota Pav. 1.35 ir akivaizdu, kad jos erdvinis integralas bus lygus
nuliui:
(r )dr
0.
Tokiu b du, dipolin kristalo perturbacija tiesiniai poliarizuotais fotonais (foton

bangin s funkcijos kristale) yra charakterizuojama antisimetrini neredukuotin
atvaizdavimu p-tipo, kuri bazin s funkcijos yra (x,y,z) poliarinio vektoriaus komponen
pavidalo. Taip, kubiniams Td simetrijos kristalams elektron-fotonin s dipolin s s veikos
) atitiks neredukuotinas atvaizdavimas 4.
operatoriaus simetrijai (toliau ym sime
Anizotropiniuose kristaluose s veikos operatoriui atitinka keli neredukuotini
atvaizdavimai, priklausomai nuo viesos poliarizacijos orto orientacijos kristalini ai
atvilgiu.
Pav. 1.35.
Scheminis tiesiniai poliarizuot
fotonini bangini funkcij
simetrijos kristale (x,y)-tipo
atvaizdavimas, atitinkantys ptipo simetrijai pagal atomin
klasifikacija.
1.7.4.5 Grupi teorijos formalizmas ir atrankos taisykl s

Grupi teorijoje sistemos , sudarytos i s veikaujan
posistemi i ir j, bendra
simetrij yra apraoma tiesiogine sandauga (Kronekerio, ymim enklu ) simetrini
atvaizdavim :
e
(1.74)
Bendru atveju toks atvaizdavimas yra redukuotinas gimtus sistemai elementarius arba
neredukuotinus atvaizdavimus. Tai yra uraoma:
e
(1.75)
Dabar jau galime leisti sau surayti grupi teorijos iraikas simetrin m atrankos
taisykl ms. Jei Kronekerio sandauga ireikime sudaran
matricin element funkcij
45
savybes ir jei, atlikus redukavim , tarp i simetrini sudedam

randame pilnasimetrin
atvaizdavim , ymim 1 , tai toks matricinis elementas bus baigtinis ir uoliai leistini. Tai
uraoma:
f
(1.76)
Tai ir bus atrankos taisykl s vienfotoniams uoliams neredukuotin atvaizdavim

formalizme. ia g - pradin s ir f - galines b senos neredukuotini atvaizdavimai, o
perturbacijos (elektron-fotonin s s veikos) operatoriaus neredukuotinas atvaizdavimas.
Pav. 1.36.
Atrankos taisykli pagal
simetrij tarpjuostini
elektronini (a) ir
eksitonini (b) uoli
scheminis atvaizdavimas.
Atkreipkime d mes , kad min tose impulso arba banginio vektoriaus atrankos taisykl se
taip pat galima i ti pilnos simetrijos b vimo reikalavim . Bangini funkcij erdvinio
svyravimo atvilgiu (Pav. 1.32) pilnasimetriniu (erdvikai pastovi ) atvaizdavimu butu
tent egzistavimas kompozicijos su begaliniu bangos ilgiu, t.y. atvejis kai K=0.
Yra ir kitas ekvivalentinis atrankos taisykli vienfotoniams uoliams pavidalas:
c
(1.77)
Pradin s (valentin juosta v) ir galin s (laidumo juosta c) b sen neredukuotin

atvaizdavim sandaugos produkte reikia iekoti fotoninio atvaizdavimo
. Suger iai
eksitonines b senas x
leidiami
simetrijos
uoliai
nustatomi
analogikai,
env
c
v
prisimenant, kad eksiton "nulin " b sena yra visuomet 1:
f
env
arba:
(1.78)
1,
(1.79)
arba:
env
Analogikai galime surayti simetrijos atrank ir dvifotoniams uoliams, sekant sud tinio
matricinio elemento pavidalo:
c
tarpjuostin DFS :
ti "bifotono"
c
c
eksiton DFS :
ia galima i
v
x
(1.80)
1)
(1.81)
1)
simetrijos atvaizdavim
1.
Pateiktose
iraikose buvo naudojamasi tuo, kad vienod neredukuotin atvaizdavim tiesiogin

sandauga atitinka pilnasimetriniam atvaizdavimui 1 (tam sitikinti pakanka periodin
funkcij Pav. 1.32 pakelti kvadratu ir gausime simetrin funkcij , kurios integralas 0),
46
dauginimas i kurio nekei ia simetrijos. Reziumuojant formal aptarim , galime nurodyti

pagrindini atrankos taisykli "atsiradimo viet " optini uoli tikimyb s iraikoje:
W
( 1)
c H el
fot
(E)
uc (r ) ( pe ) u v (r ) exp[i (
K)r ] d r
[ E c (k )
E v (k )
]
(1.82)
uoli tikimyb
Simetrin atranka
Impulso
atranka
Energijos
atranka
Reikia pabr ti, kad kristalin ms b senoms simetrin s savyb s yra gerai apibr tos tik
tam tikruose Briliujeno zonos auktos simetrijos takuose, j tarpe ir jos centre ( -takas).
Tolstant nuo i tak bangin s funkcijos gauna mirios simetrijos pob di (hibridin s),
monotonikai transformuodamos gretimo ypatingo tako simetrij . D l ios prieasties
grietas simetrinis draudimas optiniams uoliams galioja tik ypating Briliujeno zonos
tak aplinkoje. Tai matome ir i tipini matricini element priklausomybi nuo banginio
vektoriaus, pateikt Pav. 1.37b leistiniems ir draustiniems uoliams: |Mfg(draust0|2
0 tik
tuomet, kai k 0.
Pav. 1.37.
Schema grietam atrankos
taisykli pagal simetrij galiojimui
koherentiniams neabsorbciniams
reikiniams paaikinti.
a) Antros harmonikos generacijos
proceso schema.
b) leistin ir draustin uoli
matricini element kpriklausomyb s.
Visa tai leidia teigti, kad koherentiniams neabsorbciniams reikiniams, kurie vyksta
k=0 tako aplinkoje, centrosimetrin se aplinkose visuomet galioja grietos atrankos
taisykl s pagal simetrij . Tai yra iliustruojama Pav. 1.37a schema, skirta antros
harmonikos generacijos procesui.
Deja, bet min tas grietas draudimas veikia tik pamin tuose centrosimetriniuose
kristaluose (Si, Ge kristalai Oh grup s), kurie turi tarp savo simetrijos element inversijos
centr (r
-r). Tik tuomet bangin ms funkcijoms galima priskirti lyginumo s vok ; tai ir
yra atskaitos takas nustatyti ar yra jos lygin s, ar ne, pakei iant koordina
enkl .
Tokiems kristalams galime vesti papildomas atrankos taisykles uoliams: pagal b sen
bangini funkcij lyginum .
1.7.5 Draudimas pagal bangini funkcij lyginum

Optinis dipolinis uolis (realus arba virtualus) yra leidiamas simetrijos sumetimais tik
tarp b sen prieingo lyginumo (pvz., tarp s- ir p-tipo b sen ) ir draudiamas vykti tarp
sen vienodo lyginumo (pvz., s s, arba p
p uoliams).
Tam paaikinti detaliau pateikiame optini uoli schemas Pav. 1.38, iliustruojan ias
atrankos pagal bangini funkcij lyginum takos koherentiniams netiesiniams reikiniams
paaikinti. Pliusu ia paym tos lygin s simetrijos b senos; minusu, - nelygini bangini
funkcij b senos.
47
Taip, pavyzdiui, pasidaro suprantama kod l trikvan iai (antros harmonikos

generavimo, kvant sumavimo ir parametrin s generacijos) reikiniai n ra stebimi
centrosimetrin se aplinkose (Pav. 1.38e, valentin b sena reikalinga (+,-)-tipo), skirtingai
nuo tre ios harmonikos spinduliavimo (Pav. 1.38f). Nesugertiniai trifotoniai procesai yra
galimi tik necentrosimetrin se mediagose, kurioms b sen lyginumas yra miraus tipo
(s-p hibridizacija).
Dabar tik lieka pasiaikinti d l pateikt grup s teorijos taisykli realizavimo technikos.
1.7.6 Simetrini atrankos taisykli nustatymo proced ra

Jau min jome, kad visa reikalinga informacija apie b sen simetrij yra sukaupta
kristalo simetrijos grup s charakteri lentel je (simetrijos element matric diagonalini
element sumos (purai)), viena kuri buvo pateikta (Lentel 1.1) sfalerito tipo kubin ms
kristalams.
Mat me, kad grupi teorijos formalizme atrankos taisykl s yra grindiamos
neredukuotin atvaizdavim tiesiogin s sandaugos s vok , kuri isiskleidia j sum :
e
i ci
(1.83)
iai iraikai atitinka tokia pat iraika atitinkamiems charakteriams

simetrijos elemento R:
e(R)
f (R)
i ci i(R)
(R) kiekvieno
(1.84)
Pav. 1.38.
Schemos,
iliustruojan ios
atrankos pagal
bangini funkcij
lyginum principus,
koherentiniams
netiesiniams
reikiniams paaikinti.
Pliusu paym tos
lygin s simetrijos
senos; minusu, nelygini bangini
funkcij b senos.
To pakanka analizuoti optines atrankos taisykles. Taip, gauname jas tarpjuostiniams

uoliams
c
(1.85)
kurie sfalerito tipo kubiniuose kristaluose bus:

1
6
4
3
(1.86)
4
4
(1.87)
Dein se pus se aptinkame fotoninius atvaizdavimus .

(Lentel 1.1 reikia abu ie
optini uoli variantai [ne skaitant ( 4
1 ) ir skaitant ( 6
8 ) spin-orbitin s veik )
yra simetrijos leidiami. ie Kronekerio sandaugos skleidimai gaunami i charakteri
lentel s (Lentel 1.1 aritmetikos:
48
6
8
6
8
3
4
5
( 2
( 4
1
-1
0
0
2
0
0 )
0 )
( 8
0 )
( 2
( 3
( 3
-1
0
0
2
-1
-1
0
1
-1
0 )
-1 )
1 )
Sandauga pirm dviej charakteri eilu

duoda tre eilut , kuri gauti galima sud jus
trij apatini eilu
charakterius. Tai yra vienintel galima kombinacija iai grupei. Tai ir
yra min ta taikomosios grupi teorijos technika gauti atrankos taisykles.
Pateiksime dar pavyzdi . Dvifoton s sugerties analizei yra aktuali bifotono simetrija:
.
(1.88)
kuriai gauti atliekame proced ras:

4
4
4
1
3
4
5
( 3
-1
-1 )
( 9
1 )
(
(
(
(
1
-1
0
0
1
2
-1
-1
1
0
1
-1
1
0
-1
1
1
2
3
3
)
)
)
)
Kristaluose, kuriems b dinga inversijos centro operacija J, charakteri lentel padid ja:
element skai ius padvigub ja; neredukuotiniai atvaizdavimai susiskaido lyginius ir
nelyginius inversijos operacijos atvilgiu.
Tam paaikinti Pav. 1.39 pateikiama kubini izotropini kristal Oh ir Td takin s
simetrijos kristalin s strukt ros schema.
Primityvioji l stel (apibraukta) susidaro i
E g1 ... gm
JE Jg1... Jgm
dviej atom , priklausan
skirtingoms
+
kubin ms pogardel ms, terptoms viena
1
{ (gk)}
{ (gk)}
kit
. Oh tipo kristaluose (Ge, Si) abu ie
+
m
atomai vienodi, tod l jiems b dinga
inversijos centro simetrija. Td tipo
1
kristaluose (GaAs, ZnTe) elementari
-{ (gk)}
{ (gk)}
m
stel sudaro skirtingi atomai, d l to jiems
inversijos centro operacija negalioja.
Savarankikai atlikus atrankos taisykli analiz centrosimetriniems kubiniams
kristalams Oh grup s (Ge, Si; charakteri lenteles
Oh
g
Jg
aptiksite visuose taikomosios grupi
teorijos
+
vadov liuose, pvz., [5]), skaitytojas aptiktu, kad
{Td}
{Td}
skirtumas tarp charakteri lenteli sfalerito Td ir Oh tipo
{Td}
-{Td}
kristalams bus toks kaip ioje lentel s schemoje. Be to,
pilnasimetrinis atvaizdavimas yra lyginis 1+ o optiniai
aktyv s yra nelyginis atvaizdavimas - = 4-, ir tuomet skaitytojas gautu emiau pateiktas
atrankos taisykles (Lentel 1.2).
ia matome piln patvirtinim jau aptart atrankos taisykli pagal bangini funkcij
lyginum . Specialiai reikia atym ti, kad simetrin s atrankos taisykl s vienfotoniai ir
49
dvifotoniai sugertims yra alternatyvin s, t.y. vienfotoniai leidiami uoliai yra udrausti
dvifotoniai suger iai, ir atvirk iai.
Kokie ypatumai anizotropini kristal ? Tam iliustruoti pateiksime toki pat analiz kitai
kristal grupei, - vien siams heksagoniniams C6v simetrijos kristalams (A2B6: ZnS, CdS,
CdSe), kuri charakteri lentel yra pateikta (Lentel 1.3).
Pav. 1.39.
Kubini izotropini kristal Oh ir Td takin s simetrijos kristalin s
strukt ros schema.
Primityvioji l stel (apibraukta) susidaro i dviej atom ,
priklausan skirtingoms kubin ms pogardel ms, terptoms viena
kit . Oh tipo kristaluose (Ge, Si) abu ie atomai vienodi, - jiems
dinga inversijos centro simetrija. Td tipo kristaluose (GaAs,
ZnTe), - skirtingi atomai sudaro l stel , - inversijos centro
operacija negalioja.
I bazini funkcij matome, kad s-tipo funkcijoms ia v l atitiks pilnasimetrinis

atvaizdavimas 1 , o p-tipo funkcijoms atitinka jau du neredukuotini atvaizdavimai: 1
(iilgai heksagoniniai aiai z; t.y. || viesai, poliarizuotai e||z) ir 5 (skersai z-aiai; t.y.
viesai, poliarizuotai e z). Tokie viurtcito tipo kristalai yra vien siai anizotropiniai, ir
lentel je min ti dipoliniai atvaizdavimai
yra paym ti apskritimais. Dar maesn s
simetrijos kristaluose gali atsiskirti jau visos dipolin s s veikos komponent s i=(x,y,z),
i
ir tektu naudoti nagrin jant atrankos taisykles skirtingoms
kuri atvaizdavimus
poliarizacin ms konfig racijoms "kristalas-viesa".
Lentel 1.2. Centrosimetrini kubini (Oh) kristal atrankos taisykl s vienfotoniai ir dvifotoniai
suger iai (tarpjuostiniai ir eksitoniniai)
Vienfoton sugertis (
Vienelektroniai uoliai
c
v
4
+
1
Eksitoniniai uoliai
ex
env
4
s
ex
+
3
+
1
p
ex
Tarpjuostiniai uoliai leistini.
+
4
+
5
uoliai s-tipo b senas leistini, o p-tipo - draustini.

Dvifoton sugertis
(bifotonas:
c
+
1
+
3
Tarpjuostiniai uoliai draustini.
Tarpjuostiniams uoliams ( c
valentin ms b senoms, dabar gauname:
+
4
+
5 )
ex
uoliai p-tipo b senas leistini, o s-tipo - draustini.
), dalyvaujant skirtingos simetrijos
Pirmos lygties dein se pus je aptinkame tik vien fotonin atvaizdavim

(sugertis leidiama tik viesai, poliarizuotai e z), o antroje - jau abu ||
1 ir
(1.89)
5
5
50
reikia abi viesos poliarizacijos yra leidiamos simetrijos. ie Kronekerio sandaug

skleidimai gaunami i charakteri lentel s (Lentel 1.3 itaip:
7
9
7
9
5
6
( 2
( 2
0
0
1
-2
3
0
0
0
0 )
0 )
( 4
-2
0 )
( 2
( 2
-2
2
-1
-1
1
-1
0
0
0 )
0 )
( 4
0 )
( 1
( 1
( 2
1
1
-2
1
1
-1
1
1
1
1
-1
0
1 )
-1 )
0 )
ir antrai uoli kombinacijai:

7
7
1
2
5
Matome, kad grupi teorijos d ka atrankos taisykl s pagal simetrij yra gaunamos labai
lengvai ir paprastai.
Lentel 1.3. Heksagoninio tipo (C6v ) kristal charakteri lentel
E
C2
2C3
2C6
-1
-1
-1
-1
-1
-1
-1
-1
-2
-1
-1
-1
- 3
-2
Bazin s funkcijos
z; x2+y2+z2
be spin-orbitin s
veikos
x,y
1/2
1/2
3/2
3/2
skaitant spin-orbitin
veik
Pav. 1.40.
1.7.7 Poliarizacini priklausomybi nustatymas

Grupi teorija leidia nusakyti ir poliarizacines optini reikini priklausomybes. Bendru
atveju, kampin reikinio priklausomyb nuo viesos ort ei ir kristalo ai tarpusavio
orientacijos yra apsprendiama elektron-fotonin s s veikos operatoriaus simetrijos.
Pastaroji pagal pateiktas atrankos taisykli iraikas yra nusakoma dipoliniu atvaizdavimu
, arba bifotono atvaizdavimu (
) aptariamo kristalo takin s grup s G. Tai ypa
akivaizdu bendriausiam eksitonini uoli atvejui (Pav. 1.36b). Naudojant charakteri
lenteles, ie atvaizdavimai yra lengvai skaidomi neredukuotinus atvaizdavimus.
51
Kiekvieno neredukuotino atvaizdavimo i simetrija yra charakterizuojama bazin mis

koordinatin mis funkcijomis, i kuri , pereinant prie projekcij sferin se koordinat se,
galima sukonstruoti elementarias kampines funkcijas Gi(e1,e2) kiekvienam neredukuotinam
atvaizdavimui i. Pavyzdiui, atrankos taisykles eksitoniniai dvifotoniai suger iai jau
inome:
= i ci i ,
ex
(e1,e2) tur s tokios pat min
tod l ir poliarizacin kampin priklausomyb
elementari kampini funkcij tiesin s kombinacijos pavidal :
(e1,e2) |MfgG(e1,e2)|2 = |MfgG(
2)|
kristalo
| MiG G(e1,e2)|2 (1.90)
kur MiG - koeficientai, proporcingi osciliatori j goms, kurie nenustatomi grupi teorijos.
Dabar galime pateikti pavyzdius. Vienfotoniai suger iai eksitonines 1+ b senas Oh
grup s kristaluose atitikimas bazin s funkcijos ir kampin s priklausomyb s bus toks:
+
1
x2 + y2 + z2
G1(1)(e)
l2 + m2 + n2 = (cos2 + cos2 + cos2 ) = 1
|Mfg(1)(e) |2 = M12 = const
Pav. 1.41.
Poliarizacini priklausomybi
vienfotoniai ir dvifotoniai suger iai
kubiniuose izotropiniuose
kristaluose schema, iliustruojanti
kampini priklausomybi skirtum .
Dvifotoniai suger iai atitinkamai gautume:

G1(2)(e1,e2)
|Mfg(1)(e1,e2) |2
l1l2 + m1m2 + n 1n2 = (e1 e2) = cos(e1,e2)
M12(e1
e2)2 = M12 cos2(e1,e2)
Tokiu b du, dvifotoniai suger iai, netgi izotropiniuose kubiniuose kristaluose, tur sime
ireikt poliarizacin priklausomyb , skirtingai nuo vienfoton s, kuriai ie kristalai yra
pilnai izotropiniai. Akivaizdu, kad dvifotoniai suger iai neivengiamai yra budinga kampin
priklausomyb nuo sugeriam foton poliarizacijos ort tarpusavio orientacijos.
52
(E)
n(E)
100K
4.2K
300K
500K
-0.1
2.
0.0
0.1
Kvantin
statistika
vadas
Kaip jau inome, visos mikrodalel s yra skirstomos fermionus ir bozonus. Tai yra
lygojama j bangini funkcij principiniu skirtumu: - simetrin s ar antisimetrin s daleli
perstatymo operacijos atvilgiu yra bangin s funkcijos? ie du variantai atsiranda i bendro
daleli neatskiriamumo principo. ios daleli kategorijos skiriasi sukini dydiais, b tent,
pusiniai fermionams ir sveiki bozonams, jos skiriasi antrinio kvantavimo operatori
komutavimo taisykl mis ir to pasekme: Pauli principas galioja fermionams ir negalioja bozonams.
Daug kas i pamin to yra tarpusavi susiej , ta iau mums yra svarbu iaikinti dar du
principinius fermion ir bozon savybi skirtumus: i) koks yra b sen pasiskirstymas j
arealo fazin je erdv je (k-erdv )? ir ii) kokia yra daleli kvantin statistika, b tent, j
termodinaminis tikimybinis pasiskirstymas per tas b senas?
sen tankis
2.1
Kvazidalel s irgi gali tur ti fermion ar bozon savybes. J arealas - fazin arba
kvaziimpuls erdv . Pasirodo, ir b damos laisvos (delokalizuotos, nepatekusios prie tai
aptarin tas potencines duobes) dalel s pasiskirsto savo areale pagal tam tikr tvark , be to,
skirtingai bozonams ir fermionams. Fazin erdv yra formuojama i daleli kvantini
sen . Tos b senos yra pasiskirs iusios skirtingai j pa erdv je. Tai ir aptarkime.
2.1.1 Fermion b sen tankis

Prie kalbant apie fermionin b sen tankio pasiskirstymo funkcij turime susitarti d l
dalel s, pavyzdiui, elektrono, pavaldaus Pauli draudimo principui, energin s b senos
vokos. Elektrono b sen galime sutapatinti su tuo t riu, kuris tenka elektronui fazin je
erdv je. Raskime t , remiantis Heizenbergo "koordinat s-impulso" neapibr tumo
principu:
r p=2
(2.1)
Tai reikia, kad jeigu yra inomas vienas i daugikli , tai kit galima nustatyti tik iki
tikslumu. Kitaip kalbant, elektronas yra lyg tai "itepliotas" fazin je koordina ir impuls
erdv je per dyd . I ia seka, kad atskirti mikrodaleli kvantines b senas tokioje
eiamat je erdv je galima tik tada, jei kiekvienai b senai priskirsime ios erdv s element
ne maesn u 3. Tod l kvantin je statistikoje fazin s erdv s elementari ja l stele
laikomas t ris, lygus
v = x y z px py pz = (2
)3
(2.2)
2. Kvantin s statistikos vadas
53
Fazin s erdv s skirstymo l steles baigtinio

dydio procesas yra vadinamas fazin s erdv s
kvantavimu. Atitinkamai, fermiono b sena
galima traktuoti kaip minimal fazin t
(2 )3.
pz
p
E+dE
E
p+dp
Tokiu b du, b sen tankio funkcijos (E)

nustatymo udavinys susiveda i elementari
px
ri kiekio energiniame dE intervale suradim .
Laisvo elektrono kinetin s energijos reikmei E
atitinka elektrono impulsas p, pavyzdiui, pagal
dispersin s ry :
py
p2
Pav. 2.1.
.
(2.3)
Ec E g
2mc
Homogenin s fazin s erdv s
Elektrono energijos pokytis per dE yra
schema. B sen tankio
tolygus jo impulso poky iui dp. I Pav. 2.1 pasiskirstymo funkcijos nustatymui.
matome, kad visi elektronai energij intervalo dE
randasi sferos sluoksnyje dp, tarp sfer radius p ir p+dp, impuls erdv je. Tokio
sluoksnio t ris
V=4 p2 dp ,
(2.4)
ir b sen skai ius

c(E)dE=2(V/v)
(2.5)
ia mes skait me, kad vienoje b senoje, pagal Pauli princip , gali b ti du fermionai su
prieingai orientuotais sukiniais 1. ved ia p2 ir dp i (2.3) ir skait (2.2), gausime:
3
1
8 2
2
2
m
E
E
(
)
(
)
.
c (E )
c
c
(2 )3
(2.6)
Kvantini b sen tankio funkcijos iraika

(2.6) galioja laisviem elektronam vakuume ir
taip pat kristale, kai jie yra kvazidalel s
pastovios efektin s mas s m*. Fermionin
sen
tankio funkcija yra parabol ir
pavaizduota Pav. 2.2 kartu su bozonine, kuri
dabar ir aptarkime.
2.1.2 Bozon b sen tankis

Kristale, bozonai daniausiai ireikia
vairi svyravimo proces (fotonai, fononai,
magnonai, plazmonai, poliaritonai, ...) kvantin
esm . Nors ios svyravim modos yra
delokalizuotos per vis kristal "tiesiogin je"
erdv je, ta iau, j kvantavimas veda atitikim
joms daleli , "normaliai" lokalizuot fazin je
1
Pav. 2.2.
Tipin s fermion (a) ir bozon (b)
kvazidaleli b sen tankio
funkcijos, nusakomos j
dispersijos d sniais.
Iekant analogij su banginiais procesais (bozoniniai laukai), fermion sukini orientacijos skaitymas
atitinka galim bang poliarizacij skai
skaitymui: 2 - fotonams (abi skersin s), 3 - fononams (dvi
skersin s ir viena iilgin ).
54
impuls (atvirktin je) erdv je, kuri ir yra i kvazidaleli gyvavimo arealas.
i samprat atitikimas yra analogikas Furje-transformacijai "impulsas - bang
pak tas", kuri perveda sistem Furje-erdv , kuri ir yra ta "atvirktin " bangini vektori kerdv .
Tam kad sudaryti bendresn vaizd , ir skaitantys su bozon kristale bangin m
analogijom, bus nat ralu panagrin ti b sen tankio udavin i stovin bang sampratos
realioje erdv je. Osciliacini b sen tankio j( ) voka atsako klausim : kiek svyravimo
proces tenka j danum intervalui?
Isirenkame kubo pavidalo t su kratin L. Kratin s s lygos udeda apribojimus
leistinom bangini vektori reikm m - tai yra inoma stovin bang s lyga.
k = ( nx /L, ny /L, nz /L),
(2.7)
-3
kur nx , ny, nz - yra sveiki skai iai. Dabar minimalus t ris k-erdv je (cm vienetais), tenkantis
vienai itaip leistinai b senai, aiku bus lygus
v =( /L)3
skai
(2.8)
Samprotaujant analogikai (Pav. 2.1), b sen tankio funkcij gausime nustatant b sen
sluoksnyje tarp k ir k+dk:
k dk
= 1/8 ( sluoksnio t
ris
/minimalus t
ris )
= 4 k2 dk / (2 /L)3
(2.9)
l to, kad fotonai turi dvi poliarizacines b senas, - dauginame i dviej , ir gauname
phot(
) = V(k/ )2 = V 2/ 2c* 3 ,
(2.10)
- bozonini b sen tankiui budinga kvadratin priklausomyb (Pav. 2.2.) nuo danumo
(energijos
): BE( ) 2, skirtingai nuo parabolinio tipo fermionin s priklausomyb s
(2.6). ia V - yra kristalo t ris, c* - "vidutinis" bang (viesos, garso) sklidimo greitis
kristale. Deinioji ios iraikos dalis yra gaunama skaitant tiesin foton dispersijos d sn .
=c*k
ios b sen tankio funkcij priklausomyb s fermionams ir bozonams yra pateiktos
Pav. 2.2, ir j skirtumas, aiku kad lemiamas dispersijos d sni skirtum , pavyzdiui
elektronams ir fotonams.
2.2
sen upildymas. Kvazidaleli s voka
Optini reikini puslaidininkiuose suvokimui danai yra b tina inoti daleli energinio
pasiskirstymo juost b senomis n(E) pavidal . Jam nustatyti, be kvantini b sen tankio
funkcijos (E), yra reikalingos statistinio daleli pasiskirstymo funkcijos f(E):
n(E, ) = f(E,T) (E)
(2.11)
Pasiskirstymo funkcija f(E) vadinasi vidutinio daleli skai iaus fazin s erdv s
stel je (2.2) funkcija. ios funkcijos pavidalas pirmiausiai priklauso nuo to, ar yra daleli
dujos isigimusios ar ne, o isigimusiam ansambliui - i koki daleli jis yra susidar s: i
fermion , ar bozon , - nes j statistikin s savyb s skiriasi i esm s.
Primename, kad bozon sukinys s yra sveik skai
(s=0, 1, 2, ...), o fermion pusini (s=1/2, 3/2, ...). Sukinys - yra individuali kiekvienos dalel s savyb , bet jis ir
nulemia daleli elges kolektyve. Taip, negali b ti dviej fermion vienoje kvantin je
senoje (Pauli draudimo principas). Draudimas yra tiek grietas, kad j net nenugali bet
kurios fizikin s sistemos nat ralus poreikis nubyr ti emin - uimti b sen minimalios
55
energijos. Bozonai gi, atvirk iai, turi potrauki susiburti vienoje b senoje. Fermionai individualistai, o bozonai - kolektyvistai.
Reikia paym ti, kad sukinio poveikis ne susiveda j
tipo s veik tarp daleli ir
nebeturi jokio klasikinio analogo. Sukini poveikis yra jau iamas daleli atstumuose de
Broilio bangos ilgio eil s =2 /, kur (2m*kBT) - yra vidutinis dalel s impulsas
esant temperat rai T (gaunama i kinetin s ir statistin s energij sulyginimo p2/2m*=kBT.)
Pav. 2.3.
Pasiskirstymo funkcij
fermionams ir bozonams
sutapatinimas su klasikine
Bolcmano-Maksvelo
statistika, elektronin s
sen tankio funkcijos
(E) fone.
Kvantin sukinio koreliacija i esm s pakei ia daleli statistines savybes, bet ne

visuomet, - tik esant pakankamai emoms temperat roms T To, kur To - ,taip vadinama,
isigimimo temperat ra, arba/ir esant pakankamai auktam daleli tankiui, tenkinan iam :
kBTo =
/2m*n2/3,
(2.12)
Daleli ansamblio isigimimo temperat ros

prasm lengva suprasti: kai T=To
dalel s vidutinio iluminio impulso ir vidutinio tarpusavio atstumo < x>
n-1/3
sandauga yra lygi < x>
, t.y. art ja minimaliam fazin s erdv s dydiui. Kitaip
tariant, kai T=To - vien jos l stel (kvantin b sen ) stengiasi patekti kelios dalel s.
Pradeda veikti daleli ansamblio jud jimo kvantin koreliacija.
Pavelkime tai kitaip. Ma jant temperat rai, daleli vidutinis impulsas 
(2m*kBT) ma ja, o minimalus impulso neapibr tumas min n-1/3 nebepriklauso nuo
T. Tod l, atsiras tokia temperat ra, nuo kurios impulso neapibr tumas bus didesnis u
vidutin daleli impuls . Tai ir bus isigimimo temperat ra.
Analogikai vedama ir isigimimo koncentracijos no s voka kiekvienai fiksuotai
temperat rai T:
no = (2m* kBT / 2)3/2
(2.13)
Turime pasteb ti, kad kiekviena tikroji dalel b tinai yra pavaldi kuriai nors i dviej
min
statistik , bet apie kieto k no kvazidaleles, bendrai kalbant, to tvirtinti grietai
negalima. Reikalas tas, kad pa ias kvazidaleles, kaip s vok , yra galima vesti tik nepaisant
kai kuria dalimi reali kristalo daleli s veikos. Tuo tarpu, daugumai kvazidaleli yra galima
nustatyti j statistikos tip . Tarp kitko, danai, kai yra esmin kvantin suadinim
56
koreliacija, specialiai yra svarstomas ir klausimas apie, pavyzdiui, eksiton bozonikumo

laipsn konkre iuose kristaluose [1].
Tarp kitko, kvazidalel m, norint nustatyti j tip , yra toks savotikas poymis.
Elektronas ir skyl visada gimsta poromis, - tai reikia , kad jie yra fermionai.
Elementarus kristalo suadinimas - eksitonas, atsirandantis kaip s voka d l elektron ir
skyli s veikos, - arba atsiranda, arba inyksta jam anihiliojant, tai reikia, - suskylus e-h
porai. Tai reikia, kad eksitonai, kaip ir fononai ir fotonai, - gali gimti ir nykti pavieniui, - o
tai reikia, kad jie yra bozonai.
Nors fermion ir bozon pasiskirstymo funkcij savyb s i esm s skiriasi, formul s gi,
jas ireikian ios, yra labai panaios. Fermion pusiausvyrinio pasiskirstymo b senomis
funkcija yra vadinama Fermi-Dirako funkcija:
f FD ( k )
1
e[ E ( k )
]/ k B T
(2.14)
Bozon pusiausvyrinio pasiskirstymo funkcija yra vadinama Boze-Einteino funkcija:
f BE ( k )
1
e[ E ( k )
]/ k B T
(2.15)
Jas skiria tik enklas prie vienet vardiklyje! J grafinis palyginimas pateikiamas Pav. 2.3.
iose formul se fig ruoja - , taip vadinamas, cheminis potencialas. Jo fizikin esm
paaik s truputi v liau. Pirm susipainkime su tuo, kaip reikia, inant daleli statistik ,
suskai iuoti mus dominan ius makroskopinius dydius, pavyzdiui, - daleli skai
N
rio V k ne, ir j energij E :
gV
(2 ) 3
dk x dk y dk z
e [ E (k )
E
]/ k B T
gV
( 2 )3
(2.16)
E ( k )dk x dk y dkz
e[ E ( k )
]/ k BT
;
(2.17)
Integravimas ia vedamas per vis k-erdv ,

g=2s+1, kur s - dalel s sukinys. Daugikli g ir V
atsiradimas yra suritas su daleli energijos
nepriklausomumu nuo sukinio orientacijos ir
nuo koordinat s, atitinkamai.
Pav. 2.4.
Fermion ir bozon chemini
potencial temperat rin s
priklausomyb s, art jant
isigimimo temperat ros.
TB - Boze-Einteino
kondensacijos temperat ra; EF
- Fermi energija.
uduotos, tai
Jeigu sii sime ias iraikas, tai bus aiki

konstrukcija:
makroskopini dydi
skai iavimas reikia kiekvienos dalel s indeli
dyd sumavim , tik tas sumavimas yra
atliekamas ne per daleles, o per fazin s erdv s
steles.
Tarp kitko, integravimas k-erdve yra
analogikas daleli b sen tankio s vokos
vedimui ir formul
gauna sekan
prasm :
E=
sen tankis
vidutin energi
Jeigu daleli skai ius ir temperat ra yra

galima laikyti cheminio potencialo nustatymo lygtimi. Tai ir nusako
57
jo fizikin prasm : jis teikia pasiskirstymo funkcijos normavim kai daleli skai ius
savaime nekinta (dalel s nenykstan ios). Aiku, kad neilaikan
skai iaus daleli
ansambliui (fotonai, fononai, eksitonai, ... ) cheminio potencialo neturi b ti. Energiniame
argone, cheminis potencialas yra lygus laisvos energijos F kiekiui, tenkan iam vienai
pusiausvyrin s sistemos dalelei: = F/ n .
2.2.1 Fermi-Dirako pasiskirstymas

Kaip seka i Fermi-Dirako pasiskirstymo funkcijos (2.14), fermionams, skirtingai nuo
bozon , n ra draudimo cheminio potencialo enklo poky iams. B tent, temperat rose,
artimose isigimimo temperat rai To,
gali sau ramiai keisti enkl (Pav. 2.4.). Kas gi su
juo atsitinka kai art jama absoliutaus nulio: T
0 ? Imkime ir tvarkingai apskai iuojame
i rib kokiai nors fiksuotai reikmei (T 0) = o :
lim
T
1
e
(E
0 ) kBT
jeigu
jeigu
,
0
(2.18)
Toki dvireikm funkcij vadina Fermi-laipteliu (Pav. 2.6a). Absoliutaus nulio

cheminis potencialas yra vadinamas Fermi-energija, t.y. o = EF .
Pav. 2.5.
Kristalo iluminio
talpumo tipinis
pokytis temperat rai
art jant isigimimo
temperat ros:
a) Fermi - daleli
dujos; Boze daleli dujos
Netgi absoliutaus nulio temperat roje daleli jud jimas nesibaigia. Vis daleli
impuls lygyb nuliui prietarautu Pauli draudimo principui. Dviej s lyg suderinimas energijos minimumo ir Pauli principo - padaro taip, kad fermionai upildo visas fazines
senas su impulsais, maesniais u tam tikr pF , vadinam Fermi-impulsu. Energiniam gi
sen spektrui, tai atitiks pilnam b sen upildymui emiau Fermi-energijos EF
(pavyzdiui, EF = 2kF2/2m* - paraboliniam dispersijos d sniui). Pagal (2.16) galima
apskai iuoti kF ir EF , priklausan ius nuo daleli koncentracijos ir mas s (d l b sen
tankio).
Atkreipkime d mes tai, kad isigimusio ansamblio dalel s vidutin energija priklauso
nuo daleli kiekio jame. Tai daleli jud jimo kvantin s koreliacijos - Pauli principo pasekm .
Nat ralu, kad b tent i fermion duj b kl , kai T=0, yra patogu laikyti elementari
suadinim pagrindine b sena (nuliniu fonu) ir nuo jos vesti kvazidaleli energijos
atskait .
Fermi-Dirako pasiskirstymo funkcijos (2.14) ir energinio fermi-daleli pasiskirstymo
nFD(E) (2.11) parabolin je juostoje funkcijos yra pateikiamos Pav. 2.6 (a) ir (b), atitinkamai.
Kaip matome, bendras fermion skai ius (kreivi plotas) ilieka nepakit s bet kuriai
temperat rai.
58
Augant isigimusi (T<<To) fermion duj temperat rai tam tikra daleli dalis pereina
i b sen E<EF b senas vir EF. Taip gimsta elektrono ir skyl s emiau Fermi lygmens
pora. Sakoma, kad elementarus fermi suadinimai gimsta e-h porom. Atvirk ias procesas poros anihiliacija.
a)
b)
Pav. 2.6.
Fermi-Dirako pasiskirstymo fFD(E) funkcijos (2.14) (a) ir energinio fermi-daleli
pasiskirstymo nFD(E) (2.11) parabolin je juostoje funkcijos (b), esant keliom temperat roms.
2.2.2 Boze-Einteino pasiskirstymas

Elementarus Boze-duj suadinimai, t.y. kvazidalel s, gimsta pavieniui. Pauli principo
reikalavimai joms nebegalioja. Pusiausvyroje bozonai turi laisvos energijos minimum ,
tod l j cheminis potencialas BE= F/ n=0.
Boze-Einteino pasiskirstymo funkcijos (2.15) ir energinio boze-daleli pasiskirstymo
funkcijos, esant tiesiniam dispersijos d sniui, yra pateikiamos Pav. 2.8 (a) ir (b), atitinkamai.
Matome, kad bendras bozon skai ius (kreivi plotas) kinta su temperat ra. Ma jant
temperat rai, ma energij bozon skai ius ma ja; bendras j skai ius - taip pat.
I formul s (2.15) matosi, kad Boze-duj cheminis potencialas negali b ti teigiamas
(kristalui - jis visuomet emiau juostos dugno, Pav. 2.3). Jei daleistum m > 0, tai tam
tikr daleli skai ius nBE fBE(E) fazin s erdv s l stel se pasidarytu neigiamu. Tai dalel s
energij intervalo 0<E(k)< . Be to, kai E(k)=
0, j skai ius augt iki begalyb s.
Bet, pagal (2.16), Boze-daleli
gali pavirsti nul . Temperat
vyksta, galima apskai iuoti pagal (2.16), laikant, kad =0:
gV
(2 )3
TB , kuriai esant taip
dk x dk y dk z
e E ( k )/ k BTB
(2.19)
priklausomyb nuo
Pav. 2.4 yra pateikta k tik aptarta cheminio potencialo
temperat ros. Kyla klausimas, - kas gi turi vykti kai T < TB ? Atsakymas. Judan bozon
skai ius nustoja likti pastovus (bozon isigimimas).
Absoliutaus nulio temperat rai pasiekus (jeigu!) visos dalel s nurimsta jud ti - j
impulsas lygus nuliui, bet daleli koordinat s tokiu atveju - visikai neapibr tos.
Paskutin fraz reikia, kad absoliu iam nuliui esant dalel s yra visikai neaptinkamos ... !
Jos iaip egzistuoja kakur inde (kristale), bet kur ... , to ne tik negalima pasakyti, bet ir
negalima ir uduoti tokio klausimo - jis beprasmis. Aptariamas kvantinis reikinys yra
59
vadinamas Boze-Einteino kondensacija.

Boze-kondensacijos
suvokimas
padeda
suprasti superlaidumo ir supertakumo reikini
prigimt .
Suprantama, kad Boze-kondensuotos
dalel s lygtai dingsta (lygtai - nes indo
svoris nepakis) ir negali daugiau dalyvauti,
pavyzdiui, energijos perneime, - k no
ilumin talpa turi staigiai kristi kai temperat ra
pasidaro emesn
u boze-isigimimo
temperat
TB . Pagal (2.13) galima laukti
charakteringos bozonams ematemperat rin s
ilumin s talpos priklausomyb s2
C
3/2
(T/TB) , kuri pateikta Pav. 2.5a.
Reikia taip, susitarkime, - ualdyti,
inyk bozonai - atskaitos nulis. Tuomet
bozon ansambliui elementari suadinim
rol vaidina judan ios dalel s. Taip detaliai ir
vulgariai aptariame reikin , tam kad
susiformuotu analogijos, pavyzdiui, tarp
foton ir fonon , ir tikr daleli -bozon suskystinto supertakaus helio atom . J
kvantin statistika ta pati.
Pav. 2.7.
Energinis isigimusi (EF=30 kT) ir
neisigimusi (EF=-2 kT) fermidaleli pasiskirstymas nFD(E)
parabolin je juostoje.
1 - Fermi pasiskirstymas,
2 - Bolcmano art jimas
Reziumuojant pabr kime, kad daleli ir

skyli poras Fermi-dujose ir judan ias daleles
Boze-dujose galime laikyti kvazidalel mis, nors ir yra aiku, kad tokios kvazidalel s - yra
tos pa ios i duj dalel s, bet kitaip ir patogiau pernumeruotos, su atskait nuo sutarto
fono. Akivaizdu, kad kvazidaleli skai ius nebeilieka pastovus - jis kinta su temperat ra
arba veikiant ioriniam adinimui.
Fotonai ir fononai kristale - rykus pavyzdiai bozonini
kvantinio osciliatoriaus suadintos b senos energija En yra lygi
En =
kvazidaleli . Kiekvieno
(n+1/2),
n=0, 1, 2, ...,
kur skai ius n turi paprast ir vaizdi prasm : tai uduotos r ies foton skai ius, su
energija
, o suvidurkinta bozono energija E yra nusakoma to pa io s ryio, bet su n,
turin iu prasm vidutinio statistikinio toki foton skai iaus uduotai temperat rai:
60
b)
a)
Pav. 2.8.
Boze-Einteino pasiskirstymo fBE(E) funkcijos (2.15) ir jai atitinkantys boze-daleli b sen
upildymas nBE(E) (2.11), esant tiesiniam dispersijos d sniui (fotonai, ilgabangiai akustiniai
fononai), keliom temperat roms. (E) - b sen tankis tiesinio dispersijos d snio daleli .
1
e
/ k BT
(2.20)
pagal Boze statistik . Pavyzdiui, foton energijos tankis (Planko formul ) pagal (2.17) bus:
E = b sen tankis
Vw 2
vidutin energija = 2 3
p c e
w
w / kB T
(2.21)
Atkreipkime d mes , kad osciliaciniai procesai kietuose k nuose yra gana vairus.
Galima netgi suformuluoti paprast taisykl : jeigu kondensuotoje aplinkoje vyksta koks
nors svyravimo procesas, daleidiantis klasikin interpretacij , tai atitinkanti jam po
kvantavimo kvazidalel - bozonas.
Mes band me pailiustruoti, kiek skirtingai elgiasi boze- ir fermi-dujos. Bet reikia
nepamirti, kad ie skirtumai pasireikia tik pakankamai emose temperat rose. Kai tik
temperat ros T TF (arba T TB) ir/arba esant maoms daleli koncentracijoms n nF
(arba n nB) ir fermionai, ir bozonai pradeda elgtis vienodai, daleli jud jimas pasidaro
nepriklausomas, vidutin daleli energija pradeda nebepriklausyti nuo j tankio. Jos visos
valdomos tuomet klasikin s Maksvelo-Bolcmano statistikos, kuri lieka ir panagrin ti .
2.2.3 Maksvelo-Bolcmano pasiskirstymas

Maksvelo-Bolcmano pasiskirstymo fB(E) funkcijos ir energinio daleli pasiskirstymo
nB(E) (2.11) parabolin je juostoje funkcijos yra pateiktos Pav. 2.9. Matome, kad skirtingai
nei bozonai, ma jant temperat rai, ma energij maksvelion skai ius neribotai auga.
Bendras gi daleli skai ius(plotas po kreiv m) ilieka bet kokiai temperat rai. Absoliu iam
nuliui esant - visos dalel s uimtu pa emiausi b sen .
61
b)
a)
Pav. 2.9.
Maksvelo-Bolcmano pasiskirstymo fB(E) funkcijos (a) ir energinio daleli pasiskirstymo
nB(E) (2.11) parabolin je juostoje funkcijos (b), esant keliom temperat roms..
Jau ne kart min jome, kad auktose temperat rose T >>To ( ia To - isigimimo
temperat ra, (2.12)) viepatauja klasikin s statistikos d sniai. Ribinis per jimas prie aukt
temperat
vyksta formul se (2.14) ir (2.15) eliminuojant vienetus vardikliuose. Rezultate
abi statistikos pavirsta Bolcmano pasiskirstym .
f MB(k) e
[ E ( k ) m]/ k B T
(2.22)
Atlikta transformacija atitinka s lygai f(E,T)<<1, o daleli sistema tokiose s lygose yra
vadinama neisigimusia. Auktose temperat rose vidutinis daleli skai ius fazin s erdv s
stel je nykstamai maas, jos nebetrukdo viena kitai, j kvantin s koreliacijos
nejau iama, tod l ir galioja klasikin statistika.
a)
b)
Pav. 2.10.
Palyginimas pasiskirstymo f(E) funkcij (a) ir energini b sen upildymo fermionam
nFD(E), bozonam nBE(E) ir maksv lionam nB(E) parabolin je juostoje dispersijos ().
Palyginkime statistikas. Pasiskirstymo f(E) funkcijos ir energini b sen upildymai

fermion nFD(E), bozon nBE(E) ir maksv lion nB(E) atveju yra pateikiamos Pav. 2.10,
kur parodyti ir j chemini potencial energiniai atitikimai.
Matome, kad maose energijose bozon yra nepalyginamai daugiau negu fermion .
Maksvelion pasiskirstymas - visuomet yra kakas vidutinio tarp bozon ir fermion .
62
E c (k )
E g(k )
E v ( k)
3. Kvazidalel s
Norint teisingai aprayti kondensuot aplink mums tekt spr sti kvantmechanines
jud jimo lygtis didiuliam daleli skai iui, s veika tarp kuri yra nei kiek ne maa. Tai i
ties titanikas (iki absurdo) udavinys, juk viename cm 3 mediagos yra madaug 1023
daleli ! Netaikant radikali supaprastinim kiet k
savybi apraymo udavinys ir iki
iol likt toje pa ioje b kl je kaip ir jo suformulavimo metu.
Toks udavinio supaprastinimas kristal fizikoje yra glaudiai susij s su kvazidalelini
suadinim s vokos vedimu. Pa ios proced ros atlikimo s km pasirodo yra labiausiai
lygojama kristal strukt ros periodikumu.
Kvazidaleli vedimo galimyb turi principin reikm , nes faktikai tai reikia stipriai
veikaujan
daleli sistemos problem suvedim
silpnai s veikaujan
kvazidaleli
duj udavin . Mums jau teko statistikos skyriuje vesti kvazidaleli , kaip kristalo
elementari
suadinim , ir j pradin s "fonin s" b senos s vokas.
Kvazidaleli ir tikr daleli arealai yra visikai skirtingi. Tikrosios dalel s "gyvena", t.y.
juda, susiduria, virsta viena kit , sudaro vairias konstrukcijas - nuo atom iki kristal , tu ioje erdv je. Kvazidalel s gi gyvuoja makroskopin se sistemose - tikr atom
konstrukcijose. Atom arba elektron galima perkelti i kristalo vakuum , tuo tarpu
kvazidalel , pavyzdiui, fonon , "ileisti" i kristalo negalima. Bet koki daleli savyb se
pasireikia j arealo savyb s: dalel ms - izotropinio vakuumo, kvazidalel ms - kristalo,
galimai anizotropinio.
Periodinis kristalo atom isid stymas s lygoja periodin s priklausomyb s nuo
kvaziimpulso atsiradim visiems dydiams, taip pat ir energijai. iuo nor tasi pabr ti, kad
kvazidaleli dispersijos d sni periodikumas - kristalo mikrosand ros geometrini
savybi pasekm .
Kiet k
- kristal - patogu sau sivaizduoti kaip kvazidaleli duj telkin , tuo b du
gaunant galimyb nagrin ti kristalo dinamines savybes, s lygotas kvazidaleli duj
savybi .
Mokslin je literat roje vis daniau ir daniau pasitaiko keli kvazidaleli konstrukcijos:
bieksitonai, bifononai, viesoeksitonai, plazmon-fonon-poliaritonai, eksitoniniai laai ir t.t.
liau aptarsime kai kuriuos iuos egzotinius suadinimus.
Taigi, kvazidalel s kristale - tai suadintos kristalo b senos. Vis j savybi atskaitos
taku, t.y. "vakuumu" kvazidalel ms, - laikomas kristalas pagrindin je, nesuadintoje
senoje.
3. Kvazidalel s
63
3.1 Elektronai ir skyl s

Suadinti kokiu nors b du pagrindin s b senos elektron tai reikia perkelti j prie tai
laisv , energiniai leistin k-erdv s tak (tos pa ios juostos ribose - metalai (Pav. 3.1a),
isigim puslaidininkiai (Pav. 3.9a), arba kit juost - puslaidininkiai (Pav. 3.1b)) ).
Po suadinimo pradiniame k-erdv s take atsiranda laisva vieta - "skyl " (Pav. 3.1).
Skyl elgiasi kaip teigiamo kr vio dalel . iame tvirtinime n ra nieko mistiko, - kai visi
elektronai laukui veikiant juda dein , skyl , likdama vietoje, juda kair fono atvilgiu.
Danai
elektronin s
sistemos
pagrindin je b senoje - "fono" - galima
visai nepaisyti (pvz., eksitonai). Tod l
elektronais-kvazidalel m vadinami tik tie
elektronai, kurie i jo i fono, t.y
suadinti auktesnes b senas (metalai) ar
juostas (puslaidininkiai). Kartu atsiranda ir
kvazidalel s-skyl s.
Tokie elementari
suadinim
nekoreliuot
elektron-skylini
por
rimosi procesai yra vaizduojami Pav. 3.1
realios erdv s schemoje ir Pav. 3.9a impulso erdv s schemoje.
Pav. 3.1.
Elementari fermionini suadinim : elektron
ir skyli por formavimas ir anihiliacija
metaluose (a) ir puslaidininkiuose (b).
Pateikti samprotavimai atitinka formal per jim nuo daleli prie kvazidaleli . Taip
apraant, elektronai ir skyl s atsiranda kaip elementar s elektronin s sistemos suadinimai.
Viena pagrindini savybi , charakterizuojan
fermi tipo suadinimus, - daleli
atsiradimas poromis: dalel -antidalel , iliekant bendram kvantin s sistemos neutralumui.
Elektrono grainimas "savo viet " likviduoja ir dalel , ir antidalel - tai poros anihiliacija
isiskiriant energijai.
Tai, kad elektronai pavald s Pauli principui, ir tai, kad adinimas gimdo elektronskylines poras, - yra susij tarpusavyje reikiniai. I tikro, skyl s s voka gal jo atsirasti tik
l to, kad turime pilnai upildytas valentines juostas.
Kaip konstruojamos fermionin s b senos ir kaip reikia traktuoti kvazidaleles formaliai ?
Fermionai skiriasi nuo bozon tuo, kad fermion bangin s funkcijos yra antisimetrin s
daleli porini perstatym (transpozicij operatorius Tik) atvilgiu: ( 3.1.1
Tik
(r1 ,
, ri ,
, rk ,
rN )
(r1 ,
, rk ,
, ri ,
rN )
(3.1.2)
Kaip atrodyt tokios bangin s funkcijos? Dviej fermion bangin funkcija, tenkinanti
antisimetrijos perstatymui reikalavimus, gali b ti konstruojama taip:
1
(r1, r2 )
[ (r )
(r )
(3.1.3)
k 1 ( r2 ) k 2 ( r1 )]
2 k1 1 k2 2
ia indeksas yra kvaziimpulsas kaip isilaikantis dydis (kvantinis skai ius). i lygt
galima pateikti ir determinanto pavidalu (dvi dalel s - antro rango):
Kai kalbama apie elektronines ir fotoelektronines savybes, netgi patys geriausi izoliatoriai
vadinami puslaidininkiais, bent jau n ra bendros taisykl s, leidian ios skirti izoliatorius ir
puslaidininkius.
64
1
k 1 ( r1 )
k 2 ( r1 )
(3.1.4)
2 k1 (r2 )
k 2 ( r2 )
Lygiai taip pat bendram N-fermion su koordinat mis ri sistemos atvejui uraome Ntojo rango determinant :
k 1 ( r1 )
k 2 ( r1 )
k h ( r1 )
k N ( r1 )
1
k 1 (r2 )
k 2 ( r2 )
k h ( r2 )
k N ( r2 )
(
r
,
r
)
(3.1.5)
0 1
N
N!
k1 ( rN )
k 2 ( rN )
k h ( rN )
k N ( rN )
(r1 , r2 )
Toks determinantas atitinka pagrindin s kristalo b senos | 0 bangin funkcij ir yra

vadinamas Sleterio vardu. Dviej daleli sukeitim ia atitiks dviej determinanto stulpeli
sukeitimas vietomis. Tokia operacija kei ia determinanto enkl , taigi yra patenkinamas
bangin s funkcijos antisimetrikumo reikalavimas. Dar daugiau, - jeigu bet kurie du
determinanto stulpeliai bus vienodi, tai jis pasidaro tapatingai lygus nuliui. Tai ir reikia
Pauli principo veikim : fermion sistemoje toje pa ioje b senoje negali b ti daugiau kaip
viena dalel . Matome, kad labai paprasta antisimetrikumo prielaida ir pagimdo Pauli
princip .
Kaip dabar sukonstruoti suadint b sen , atitinkan
elektron-skylin s poros | eh
atsiradim ir sukuriam perkeliant valentin elektron
laidumo juost ? J gausime i
pagrindin s b senos bangin s funkcijos pakeisdami vien i valentini funkcij
h
laidumo juostos Blocho funkcij e :
(r1 )
k1 ( r2 )
(r1 )
k 2 ( r2 )
k1
ke kh
(r1 ,
rN )
1
N!
(r1 )
k e ( r2 )
k2
ke
(r1 )
k N ( r2 )
kN
(3.1.6)
k1
( rN )
k2
( rN )
ke
(rN )
kN
(rN )
Laidumo elektrono Blocho

funkcija valentinio elektrono
vietoje
Tokiu b du konstruojama elektron-skylin pora. Tai labai nat raliai atitinka ir poros
sudarymui antrinio kvantavimo formalizme - nyksta valentinis elektronas ir gimsta laidumo
elektronas:
k ek h
cke ckh
( 3.1.7)
kur ck - elektron gimimo ir nykimo operatoriai (ank iau jau m
aptarti).
Taigi kristal absoliutaus nulio temperat roje, t.y. kristal be iluminio atomo jud jimo,
galima traktuoti ne kaip fizikin objekt , o kaip kvazidaleli egzistavimo viet , "teritorij ",
kurioje vyksta kvazidaleli "gyvenimo vykiai : j susid rimai, susiliejimai ir suskilimai.
Nat ralu, kad skyles istumia valentiniai elektronai prie juostos "lub " - relaksacijos
procesas su energijos isiskyrimu, pavyzdiui, gimstant fononams (Pav. 3.1). Juostos
maksimumo srityje, d l k-erdv s periodikumo reikalavim , efektin elektrono-kvazidalel s
mas yra neigiama. Skyl s gi mas ten pat bus teigiama, kaip ir elektrono juostos "dugne".
3.1.1 Kristalo elektronin strukt ra

Skaitytojui turi b ti inoma apie kiet
Prab gom priminsime apie jo prigimt .
energinio spektro juostin charakter .
3. Kvazidalel s
65
Valentiniai elektronai atome turi apibr tas

diskretines b sen energijos reikmes - lygmenis.
Tarpin s energijos reikm s yra udraustos, kaip ir turi
ti "sugniaut
potencin je d je" elektron
bangin m funkcijom ir j tikrin m reikm ms
(energijoms).
Atomams suart jus, elektronams atsiranda
Pav. 3.1.
galimyb keistis vietomis. D l tokios pamainin s
Brego tipo elektronini bang
veikos energijos lygmenys suskyla (Pav. 3.2).
difrakcinio atspindio kristalo
Lygmens suskilimui N lygi visai n ra b tin kad visi
atominiai sluoksniais s lygoms
N atom b
artimi vienas kitam, pakanka, kad
paaikinti
kiekvienas b
pasiekiamas per kaimynus. Akivaizdu,
kad maksimalaus suskilimo dydis yra apsprendiamas labiausiai stipria atom -kaimyn
veika.
Kristale yra fantastikai didelis atom skai ius : 1022 1023 cm-3. Kiekvienas atominis
lygmuo suskyla N lygi , atstumai tarp kuri tuo maesni, kuo didesnis N. Riboje N
jie
susilieja, sudarydami leistin energij juost , kurios plotis tuo didesnis, kuo stipresn yra
veika tarp artimiausi kaimynini atom gardel je. Reikia juost plo iai s lygojami
kristalo ryiais, o ne jo gabaritais.
Kiet
k
fizikoje labai svarb vaidmen turi atvirktin s gardel s vedimo
proced ra. Tai galima grubiai sau sivaizduoti kaip kristalin s gardel s "ivertim ivirk iai"
atvirk bangini vektori erdv . Tokios "ivirk ios" gardel s elementari l stel yra lyg
siurbusi save visus kristalo simetrijos elementus, kartu ir transliacij , ir yra vadinama
pirm ja Briliujeno zona. Briliujeno zonomis, kaip ir kristalo elementari ja l stele, galima
pilnai, "be tarp " upildyti vis atvirk erdv . Briliujeno zon ribos sudaro t "peiza ",
kurio fone "gyvena kvazidalel s. Tiesiogin je erdv je joms atitinka tikimybin s bangos.
Per jimas tarp i gardeli atitinka matematin Furje transformacijos proced .
Visos fizikin s kvazidaleli savyb s, taip pat ir energija, bus periodin s pagal
kvaziimpuls p= k (p x , t.y. k 1/x)
su atvirktin s gardel s periodu 2 /a.
Svarbu
sivaizduoti,
kad
Briliujeno zonos centras k=0,
ymimas
-taku, dabar atitinka
makroskopiniam mastui arba, kitaip
kalbant, - kvazidaleli ilgabang m
bangin m funkcijom, - t.y. atitinka
tolimajai kristalin s gardel s tvarkai. Ir
atvirk iai, - Briliujeno zonos kratai
(k
2 /a) atitinka "trumpabangi "
kvazidaleli arealui, kuri bangin s
funkcijos yra periodo, artimo gardel s
periodui a ia kryptimi, ir yra
apspr stos artim ja kristalo tvarka.
Tokiu b du, i esm s mes galime
paisyti tik kvaziimpuls , tenkan
vienai atvirktin s gardel s l stelei Briliujeno zonai. Kitaip kalbant,
Pav. 3.2.
Laisv
atom suritos b senos (a) ir
delokalizuotos Blocho b senos kristale. .
66
kristalo kvazidalel s kvaziimpulsas, skirtingai nuo tikro impulso, yra apribotas ir negali
viryti (2 /a) dydio, kur a - yra gardel s periodas. Tas aiku ir intuityviai, nes elektronin s
bangin s funkcijos bangos ilgis negali b ti maesnis u tarpatomin atstum .
Didesnes nei 2 /a k reikmes atitiks paprastas sistemos post mis sekan Briliujeno
zon , kuri yra identika pirmai. Toks elgesys ties Briliujeno zonos kratu atitinka
elektronini bang Brego tipo difrakcinio atspindio nuo kristalo atomini sluoksni
lygas (Pav. 3.1).
Rezultate, lyginant laisvo elektrono ir kristalo elektrono dispersijos kreives, paskutin m
turi atsirasti draudiam energij tarpai Briliujeno zonos krat k-reikm ms (Pav. 3.3ii).
Energij tarp leidiam b sen juost negali tur ti joks elektronas kristale - tai draudiam
energij juostos.
Atkreipkime d mes
tok fakt . Apsijungiant atomams gardel ir susiformavus
udraustiems energiniams plyiams, jie skiria b senas skirtingos simetrijos. Pav. 3.3ii
parodytos dvi tokios delokalizuotos funkcijos (j moduli kvadratai), viena kuri atitinka
elektron koncentravimui ties gardel s mazg (duobi centrai). Jos formuojama b sena
bus maesnes energijos d l elektrono pagavimo atom potencin m duob m. Kitaip,
elektronus aptikti tikimyb yra didesn tarp gardel s mazg ir jos energin b sena bus
didesn , nes stumiama barjer , ir atitiks b senai vir plyio.
Pav. 3.3.
i) Energinis spektras sta iakampi potencini barjer auk io V0 atveju: (a) Vienos pavien s
potencin s duob s atveju; (b) Barjer periodin s grandin s atveju.
ii) Energijos priklausomyb nuo banginio vektoriaus vienma iam atvejui laisv elektron
(punktyras) ir beveik laisv elektron art jimui kristale (itisos kreiv s). Parodytas ipl stin s
/a.
Briliujeno zonos redukavimas pirm Briliujeno zon - /a
iii) Periodinis potencialas ir elektron aptikimo tikimyb s tankis s- ir p-tipo b senoms, kurios
formuoja dispersini kreivi tr kio zon .
iv) Tipin kubini kristal energin strukt ra ir b sen simetrija ties Briliujeno zonos centro.
3. Kvazidalel s
67
I analogijos su atomini orbitali klasifikacija galima sakyti, kad pirma bangin

funkcija aprao s-tipo b sen , centrosimetrin bet kurio gardel s atomo atvilgiu. Antroji gi
atitiks p-tipo simetrijai, nes yra antisimetrin gardel s mazg atvilgiu (Pav. 3.3iii pateikti j
moduli kvadratai, lai tas neklaidina skaitytojo).
i pastaba yra svarbi supratimui kristalini delokalizuot b sen klasifikacijos,
panaios lokalizuot atomini orbitali klasifikacij .
Draudiam energij juost atsiradimas yra labiausiai specifinis kiet
k
bruoas ir
rykiai parodo skirtum tarp laisvos kvazidalel s ir laisvos dalel s, kuri gali tur ti bet koki
energij (Pav. 3.3 ii, punktyras).
Tarp kitko, mes prad jome kalb nuo atom apibendrinim - tai atitinka stipriai surit
elektron kristale teorijos ideologij , o k tik kalb jome apie beveik laisv elektron teorijos
vokas.
Kvazidalel s energijos E priklausomyb nuo jos kvaziimpulso vadinama dispersijos
sniu, kuris faktikai pilnai nusako dinamines ir optines kvazidaleli charakteristikas.
Pavyzdiui, jos greitis yra apraomas ne klasikiniu ryiu v=p/m , o energijos kitimo grei iu
tam tikra anizotropin s k-erdv s kryptimi:
E(k)
.
v
(3.1.8)
k
Kuo platesn juosta, tuo grei iau kinta energija juostoje kintant k, tuo didesnis
elektron greitis (efektin mas maesn ). Jeigu juosta yra siaura, kaip daugumoje
dielektriku, tai efektin mas yra didel ir pagrindin laik judantis elektronas leis ties
gardel s atom mazgais.
Kai kalbama apie kvazidaleles, danai vedama efektin s mas s s voka,
charakterizuojanti kvazidalel s dinamines savybes. Ji pati priklauso nuo kvaziimpulso
reikm s, gali b ti anizotropin ir netgi keisti enkl . Toki kvazidaleli elgesys gali b ti
labai egzotinis. inoma, galima visai apsieiti be efektin s mas s s vokos - dispersijos d snis
pilnai charakterizuoja kvazidaleli dinamik . Efektin mas vedama patogumui. I (3.1.8)
seka toks jos apibr imas:
1
1 2E
(3.1.9)
m
k2
t.y. - kuo didesnis dispersijos kreivumas, tuo maesn efektin mas . Bendru atveju m*
kinta nuo k, bet m*=const paraboliniam dispersijos d snio kitimui esant.
Realaus ZnSe kristalo (kubinio, sfalerito tipo Td simetrijos) juostin s elektronin s
strukt ros iklotin , atitinkanti dispersijos d snius skirting energini juost Briliujeno
zonos ribose, yra parodyta Pav. 3.4. ia, kaip prasta, yra pateiktos dispersin s
priklausomyb s iilgai atskir auktos simetrijos kryp kristalo Briliujeno zonoje, kuri yra
atvaizduota Pav. 3.5.
3.1.2 Parabolinis artutinumas.

Daugumoje atvej yra svarbu inoti energini juost strukt
tik ties dispersijos
ekstremumo takais, nes b tent iose b senose paprastai yra sukaupiami laisvi kr vininkai.
Be to ir dauguma optini proces vyksta iose k-erdv s srityse.
68
Neisigimusiom juostom j dispersija E(k) yra simetrin ir turi tolygias ivestines nuo k
vektoriaus. Tod l E(k) galima iskleisti Teiloro eilute, kuri tur s tik narius su lyginiais
laipsniais. Izotropiniam kristalui gautume pirmus du narius:
2
E(k) = E(k-ko) = E(ko) +
2m
(k 2x
k 2y
k 2z )
(3.1.10)
kur m* - yra efektin kvazidalel s mas , nusakoma (3.1.9).

Tai yra parabolinis art jimas, kuris danai galioja juost ekstremumuose ir yra patogus
pradiniam optini reikini modeliavimui. Tokio art jimo galiojimo ribose efektin mas
yra pastovus dydis ir visos matematin s iraikos supaprast ja.
Steb tina, bet efektin mas ekstremumuose daniausiai yra lengvesn u elektrono
mas vakuume - kristale jis lyg tai "okin ja kupstais per pelk ".
Zonin s strukt ros schema kubiniams Td -simetrijos kristalams yra pateikta Pav. 3.3iv
-tako (Briliujeno zonos centro) aplinkoje. iem kristalams laidumo juosta yra paprasta,
neisigimusi, susiformavusi i s-tipo atomini orbitali , o valentin juosta - trigubai
isigimusi, nes sudaryta i p-tipo orbitali . Tiesa isigimim dalinai nuima i b sen
spin-orbitin s veika.
Pav. 3.4.
Pav. 3.5.
Kubinio, sfalerito Td - simetrijos ZnSe kristalo

juostin s elektronin s strukt ros iklotin jo
Briliujeno zonoje, iilgai atskir auktos simetrijos
kryp .
Kubinio sfalerito tipo (Td ) kristalo

Briliujeno zona. Parodytos atskiros
auktos simetrijos kryptys ir takai.
Pilnesniam vaizdui suformuoti Pav. 3.4 yra atvaizduota ZnSe kristalo juostin s
elektronin s strukt ros iklotin jo Briliujeno zonoje iilgai atskir auktos simetrijos
kryp . Pati gi io kristalo Briliujeno zona pateikiama Pav. 3.5, kur parodytos min tos
auktos simetrijos kryptys ir takai.
Pav. 3.6 pateikta schema vienelektroni (eksitonam - dvielektronis) dispersini kreivi
modeli "tiesiazoniam" (b) ir "netiesiazoniam" (c) puslaidininkiui ties Briliujeno zonos
centru. Palyginimui pateikta ir energin kristalo schema "tiesiogin je" erdv je (a), tinkama
gal tik erdvikai nevienaly strukt
analizei.
3. Kvazidalel s
69
Paraboli pj viai duoda pastovios energijos kreives. Aiku, kad trima iam
atvaizdavimui pastovios energijos paviriai tur s udar apvalkal formas.
Kaip taisykl , efektin skyli mas yra ymiai didesn u laisv elektron mas . Tai
seka i to, kad labiau suritos valentin s b senos persikloja maiau su kaimyniniais atomais
nei laidumo orbital s. To pas koje ir turime siauresnes energines juostas ir sunkesnes
efektines mases. I to seka, kad paiydami energin strukt , nat raliai atrodys tik ta,
kurioje valentin juosta turi maesn kreivum nei laidumo.
Kristalin je gardel je tarpatominis atstumas priklauso nuo krypties, tod l
izoenergetiniai paviriai paprastai yra ne sferiniai. Be to, d l tarpatomini s veik
minimumas kai kuri juost gali atsidurti ne k=0 take - netiesiazoniai kristalai (Pav. 3.6 c).
3.2 Fotonai
Elektromagnetin s energijos kvantas turi visus kvantin s dalel s atributus, pavyzdiui,
jo impulsas lygus p = k = 2 / . Tai, be abejo, i gyvenimik pozicij keista dalel . Jos
rimties mas lygi nuliui, o greitis inercin je atskaitos sistemoje visada vienodas.
Fotonas - stabili elementarioji dalel . J gyvavimo laikus nusako s veika su kitom
dalel m. iose s veikose fotonas arba gimsta, arba nyksta. Mes svarstysime viesos
sklaidos ir l imo reikinius. i terminologija - duokl senom pai rom, turin iom prad
nuo Niutono viesos korpuskul s vok . I tikro gi sklaidos metu vyksta pirminio fotono
nykimas ir naujo gimimas.
Pav. 3.6.
Vienelektroninis
dispersini kreivi
modelis
"tiesiazoniam" (b) ir
"netiesiazoniam" (c)
puslaidininkiui ties
Briliujeno zonos
centru. Palyginimui
pateikta energin
kristalo schema
"tiesiogin je"
erdv je (a).
Kvanto energijos ir jo impulso ryis yra ypatingai paprastas: energija proporcinga

impulsui q
E=c q
(3.2.1)
Priminsime, kad Maksvelo lygtys, apraan ios elektromagnetini bang sklidim , turi
sprendinius tik tuo atvej , jeigu bangos danumas ir jos banginis skai ius susij
= ck
(sulyginkite su (3.2.1))
Priminsime taip pat, kad prastos, mas s m dalel s energija E yra proporcinga jos
impulso kvadratui: E=p2/2m . Galima manyti, kad pagrindinis skirtumas tarp fotono ir
70
dalel s j dispersijos d sniuose. Lengva sitikinti, kad taip

ra. inoma, kad reliatyvistin formul , rianti dalel s
energij su jos impulsu, yra
E=(m2c4+c2p2).
(3.2.2)
i dispersin priklausomyb rodoma Pav. 3.7

punktyrine linija. ia pat pateikta priklausomyb (3.2.1),
realizuojama ir reliatyvistiniu atveju, kai dalel s energijos
didesn s u rimties energij mc2.
Pav. 3.7.
Dispersijos kreiv s
reliatyvistin s dalel s: kai
rimties mas m 0
(punktyras) ir kai m=0
(itisin linija).
Matome,
kad
labai
dideliem
impulsam,
ultrareliatyvistiniu atveju, kai p>>mc, dispersin s foton
ir normali daleli priklausomyb s beveik neatskiriamos.
ia prasme fotonas labiau panaus dalel , tik ne prast
- l , o ultrareliatyvistin .
Tarp kitko, yra dalel s, kuri visos savyb s leidia jas
laikyti "normaliom" dalel m, bet j mas , kaip ir foton ,
yra lygi nuliui, tod l ir dispersijos d snis j tiesinis, kaip
foton . Tai - neutrinas.
Foton sukinys s = 1 ir jie yra bozonai. Bozonin foton statistika vaidina ypatinga
vaidmen optiniuose reikiniuose. B tent statistini fotono ir elektrono (fermiono) savybi
skirtumas paaikina, pavyzdiui, t principin fakt , kad fotoninis kolektyvas tam tikrom
lygom gali b ti apraomas klasikin mis bangom (elektromagnetin m), kai tuo tarpu,
elektroniniam fermi-kolektyvui joki klasikini bang priskirti negalima.
Klasikumo s lyga fotonam: nk >>1, t.y. didelis pavieni b sen upildymas, kas yra
galima tik bozonam. Tiesiogin foton bozonikumo ilyga - priverstin (stimuliuota)
emisija ir lazeri egzistavimas.
Fotoniniai kolektyvai turi eil specifini savybi . Pirmiausia, fotonai tiesiogiai
tarpusavyje nes veikauja: vienas foton srautas laisvai sklinda pro kit . J s veika galima
tik mediagoje - netiesiniai optiniai reikiniai. Pusiausvyra foton dujose nusistovi tik d l
veikos su kitom dalel m, gimimo-nykimo procesuose. Taip "juodo k no" pusiausvyrinis
spinduliavimas yra d l foton ir talpos sieneli s veikos.
Antra, fotonam negalioja daleli skai iaus tverm s s lyga, - jie gali gimti ir nykti be
duj pusiausvyros trikdym . To pas koje foton cheminis potencialas lygus nuliui =0.
Tre ia, d l ankstesnio, t.y. =0, seka, kad fotonin s dujos visuomet isigimusios ir gali
ti apraomos tik kvantine Boze-Einteino statistika. Jam yra ne manomas per jimas prie
klasikin s statistikos.
Samprotavim schema "banga
kvantinis osciliatorius
dalel ", taikoma pirminiam
kvantavimui elektromagnetini bang energijos kvantais
. Vidutinis foton skai ius
senoje q (modoje), po antrinio kvantavimo ir Boze-statistikos pritaikymo, skaitant =0,
yra lygus:
/ k BT
(3.2.3)
ir j energijos tankis ertm je (Planko formul ):

E =
sen tankis
vidutin energija =
2
2 3
/ k BT
(3.2.4)
3. Kvazidalel s
71
Fotonini b sen tankio funkcij jau nagrin jome statistikos skyriuje.

Kristale fotonas taip pat turi kvazidalel s s vok . J skirtumas nuo foton vakuume
pasireikia:
i) j sklidimo grei io pasikeitime ir jo neadekva ios priklausomyb s nuo kvanto
energijos (kita dispersijos kreiv - kita dalel ) d l virtualios s veikos su kristalo b senomis
(bus v liau).
ii) fotonai kristale gali aktyviai s veikoti su kitom kvazidalel m-bozonais, be to ne tik
nykstant fotonams ir kitoms gimstant, ir atvirk iai, bet ir virtualiai "susimaiius" su kitais
bozonais, ko rezultate gimsta "tre ios" kvazidalel s. Tai aptarsime v liau, nagrin dami
eksitoninius ir fononinius poliaritonus (viesoeksitonai ir viesofononai). iom
kvazidalel m rezonansin s veika padaro
trivial
dispersijos
d sn
(3.2.1)
neatpa stamu.
iii) Kaip ir kit kristalo kvazidaleli ,
foton
dispersijos d sniai patiria
suskilimus Briliujeno zonos kratuose
(Pav. 3.8). Tai vyksta dideli energij
rentgeno spinduli diapazone (30-50
KeV), kai "viesin " dispersijos kreiv
pasiekia Briliujeno zonos krat /a. Tai
priklauso rentgeno difrakcijos kristalo
gardel je reikiniams kai
= a (a gardel s periodas).
iv) Daugiau, fotonams gali b ti
aktual s, taip vadinami, "permetimo"
procesai atvirktin s gardel s erdv je
(Pav. 3.8), - tuomet -foton impulsas
fiksuotom porcijom K=2 b (b atvirktin s gardel s vektorius) "nyksta"
be atatrankos efekt , sinchronikai
veikdamas visus makrokristalo atomus.
Permetimo proces fizika bus d stoma
fonon skyriuje. Fotonams - tai jau
Mesbaujerio efekt fizikos sritis.
Pav. 3.8.
Foton dispersijos kreiv Briliujeno zonos
ribose. Schema paaikina kvazidalelin esm
foton kristale.
3.3 Plazmonai
Laisvi elektronai, esantys ties laidumo juostos dugnu, juda teigiam jon , kuriuos
galime laikyti nejudan iais, fone. Aplamai, vidurkyje kristalas ilaiko elektrin neutralum ,
bet kilus elektroninio tankio fluktuacijoms, atsiranda stiprios elektrin s j gos, stengian ios
atstatyti neutralum ir s lygojan ios elektroninio tankio svyravim atsiradim .
l Pauli principo reikalavim yra aiku, kad tik dalis elektron ties Fermi energija gali
dalyvauti svyravimuose ir j amplitud s dispersija bus labai l kta.
Lokalinis elektrinis laukas, atsirandantys d l elektron tankio fluktuacijos (n-no),
apraomas Puasono lygtimi:
e
E = ( n n0 )
(3.3.1)
72
Elektrono jud jimo lygtis iame lauke:
dv
= eE
dt
(3.3.2)
Be to, elektron skai ius lieka nepakit s, tod l tolydumo lygtis bus:
dn
= - (vn)
dt
ios lygtys suformuoja mums elektron tankio harmonini svyravim lygt :
d 2n
= - 2p (n n0 )
dt 2
kur p - yra t svyravim danumas, vadinamas plazminiu danumu:
p
(3.3.3)
(3.3.4)
n0
m
(3.3.5)
Pav. 3.9.
a) Isigimusio puslaidininkio schema ir laisv elektron
kolektyvini svyravim dispersija (punktyras). Plazmon
viesos sugerties ir Landau gesinimo uoliai.
b) Plazmono dispersijos d snis. Utamsinta sritis atitinka
Landau gesinimui.
Jei b tume skait elektronini duj spaudimo-pl timo j gas, tai gautume sprendinius
gan elektron tankio fluktuacij bang pavidale, kuri dispersijos d snis:
2
(q)
2
p
v a2 (q) q 2
(3.3.6)
ia va(k) - akustini bang elektron dujose greitis arba elektron greitis Fermi-sferoje.
Nat ralus toki svyravim kvantavimas s lygoja nauj kvazidaleli - plazmon atsiradim ,
kuri energija
p(k) su dispersijos d sniu (3.3.6). Plazmon dispersijos d snis (3.3.6) yra
parodytas Pav. 3.9.
Augant kr vinink koncentracijai, tam tikri plazmonai, kuri nuosavi kvaziimpulsai q >
qL
dujomis
p/vF virija Fermi-sferos radius k-erdv je, gali b ti sugeriami elektron
vykstant uoliui elektron dispersijos kreiv je i upildyt
laisvas b senas vir Fermienergijos. Toks plazmos svyravim gesinimas yra vadinamas Landau gesinimu.
Utamsinta sritis Pav. 3.9 atitinka tokio Landau gesinimo s lygas, kai kolektyvinio
suadinimo (plazmono) energija yra perduodama viendaleliniam suadinimui.
Energijos tverm s d snis tokiam uoliui:
E(k+q)-E(k) =
E(k) =
2 2
k /2m*
p(q)
73
3.
3.1
3.2 Eksitonai
Nagrin jant elektron-skylin s poros bangines funkcijas kvazidalel ms skirtame skyriuje
nebuvo paisoma vidin kulonin s veika iam elementariam fermioniniam suadinimui.
Toks art jimas vadinamas vienelektroniu. Nors ir aiku, kad jame atsisakoma akivaizdaus
reikinio, jis kartais b na pakankamas atskirom mediagom tam tikrose s lygose.
vedant apskait elektron-skylin kulonine s veika "gimsta" naujos kvazidalel s eksitonai. Energin kristalo strukt ra iuo atveju yra vadinama eksitonine arba
dvielektronine.
Eksiton s voka buvo vesta J.Frenkel (1931) molekulini kristal suadint b sen
apraymui. Nuo t laik pasidar aiku, kad eksiton buvimo faktorius yra charakteringas
bruoas bet kurio nemetalinio kristalo suadinim spektrui ir iaukia radikalius poky ius
optiniuose spektruose.
Elektron-skylin ms poroms, pavyzdiui, generuojamoms fotonais, yra nat ralu skaitytis
su tarpusavio kulonine s veika, bent d l j artimos lokalizacijos gardel je susik rimo
momentu. Kr vio enklas j yra prieingas ir efektyvios mas s j abiej yra teigiamos (bent
artimiausiu tarpusavy energikai ekstremum srityse), tod l tokia fermion pora patirs
tarpusavio trauk i. Aiku, kad minimali energija, reikalinga sukurti elektron-skylin por
kristaluose bus maesn u draudiam energij tarp , b tent d l kulonin s traukos.
Bendra taisykl : s veikaujan
(ar lokalizuojam ) kvazidaleli energija visada
maesn jos energijos ne traukos lauke, be to, b tent ta dalimi, eikvojama
veikai.
skaitant kulonin elektron-skylin ir pamainin s veikas gaunamos lygtis negali b ti
ispr stos bendru pavidalu. Tod l daniausiai yra apsiribojama dviem kratiniais atvejais. Jei
elektron-skylin pora silpnai susiria, - tai b na didel s dielektrin s skvarbos ir stiprios
kr vinink dispersijos E(k) atveju, - vidutinis atstumas tarp elektrono ir skyl s yra didelis
lyginant su gardel s konstanta, tai toks suadinimas vadinamas didelio radiuso eksitonu
arba Vanje eksitonu (G.Wannier) bei Vanje-Moto eksitonu (N.Mott) [1]. Kitu kratiniu
atveju, kai elektronas ir skyl d l s veikos randasi praktikai toje pa ioje kristalo l stel je, turime reikal su Frenkelio eksitonu (J.Frenkel) [2].
Atkreipkime d mes , kad kristale gali egzistuoti ir tarpusavio stumian ios elektron-skylin s
poros. Pavyzdiui, jeigu abu kr vininkai yra adinami juost lub aplinkoje. Tuomet
elektronas bus neigiamos efektin s mas s (greitinamas iilgai elektrinio lauko, o ne prie j ) ir
tur sime reikal su pakankamai egzotiniu savisusiardan iu antieksitonu Kaip taisykl , eksitono
mas b na anizotropin , tod l galimi ir, taip vadinami, balno tako eksitonai, kai viena
kryptimi eksitonai yra stabil s, o kita - savisusiardantys.
74
Priminsime, kad analogiki art jimai yra naudojami kristal zon teorijoje. Stipraus
ryio art jime elektronas skaitomas lokalizuotu ties pavienio atomo (molekul s), o visi
kiti atomai yra laikomi silpnos perturbacijos altiniais. Prieingame, beveik laisv
elektron art jime yra laikoma, kad elektronas yra iteptas per vis kristal ir juda silpno
periodinio potencialo lauke.
Eksitonas be abejo yra bozonas, tai jau buvo aptarta, bet ar atitinka jo sukinys iai
tybei ? Kristalo pagrindin b sena (upildyta valentin juosta), d l Pauli principo gali b ti
charakterizuojama tik nuliniu sukiniu. Jeigu dabar vien i valentini elektron adinant jo
sukinys nebe apsiver ia, tai, akivaizdu, ir suadintai kristalo b senai (eksitonui) bendras
elektronis sukinys yra lygus nuliui. Jei ilaisvinus elektron sukinys apsigr ia, tai eksitono
sukinys bus lygus 1. Reikia eksitono sukinys yra sveiko skai iaus ir tai taipogi yra bozon
specifika ii.
3.2.1 Vanje-Motto eksitonai.

Toki surit b sen - eksiton galima traktuoti mechanistikai kaip s veikaujan
elektrono ir skyl s tarpusavio jud jim , sinchronikai besisukan iu kvantine orbita aplink
bendro svorio centro ir tuo pa iu laiku laisvai judan iu kristalu.
sen energijos ir bangin s funkcijos nustatymui tenka spr sti redingerio lygt su
Kulono lauko potencialu V(r):
( Ho
Ho
V (r ))
E k (k)
Ex
e2
r
V (r )
(3.2.1)
(3.2.2)
e2
re
rh
(3.2.3)
ia Ho - pilnas neperturbuoto kristalo hamiltonianas, - dielektrin skvarba, vesta skaityti

kulonin s s veikos susilpn jim d l gardel s atom poliarizacijos.
ia jau yra
kvazitolygin s aplinkos art jimas, tinkantys tik didelio radiuso deriniams.
Galima laikyti, kad kristalo atomai yra savotiki dipoliai. Tada jie poliarizuosis taip, kad
aplink skyl s susidaro apvalkalas neigiam kr vi , o apie elektron - teigiam . Tai slopins
(dielektrinis ekranavimas) elektron-skylin s veik . Reikia eksitonai puslaidininkiuose gali
ti dideli pur s deriniai, beveik nejautrus gardel s strukt rai. Nuo kristalo jie atsimena
tik elektrono ir skyl s efektini masi dydius.
Naudosim s efektyvinies mas s metodu [3]. Lyginant su bendros redingerio lygties
(3.2.1) sprendimu, jo privalumas yra tas, kad vietoje neinomo pakankamai gardel s lauko
galime pasinaudoti eksperiment nustatomomis efektin mis kvazidaleli mas mis. Tada
hamiltoniane lieka tik laisvos dalel s kinetin s energijos operatorius Ho=T=- 2 2/2m*. Taip
veikaujan iai elektron-skyliniai porai gausime [3]:
2
2 me
ii
2
e
2 mh
e2
h
re
rh
( re , rh )
Ex
(re , rh ) .
(3.2.4)
Danai eksitonus su s=0 vadina singletiniais (viena s projekcija - viena b sena), o su s=1 tripletiniais (galimos yra trys b senos su skirtingom sukinio projekcijom pasirinkt krypt ).
3. Kvazidalel s. Eksitonai
ia
ir
75
- Laplaso operatoriai elektrono ir skyl s koordinat se.
3.2.2 Eksitono transliacinio ir vidinio jud jim atskirimas

Matematikai dviej s veikaujan
daleli jud jimo udavinys visada gali b ti
redukuotas vienos dalel s jud jimo udavin centriniame lauke [4]. Mums tai ypatingai
svarbu suvokti ryium su tolimesn ms vaizdin m eksiton strukt ros s vokom.
Tam yra patogu pereiti naujas eksitono svorio centro radius-vektoriaus R ir elektrono ir
skyl s tarpusavio pad ties koordinates:
me re mhrh
R
r = re- rh .
me mh
Tuomet lygtis (3.2.4) gaus labiau fizikin pavidal :
2
2M
2
R
e2
r
(R , r )
Ex
(R , r )
(3.2.5)
ia M = me*+ mh* - yra transliacin eksitono mas , o

cv - redukuota eksiton-skylin s
poros mas :
(3.2.6)
1/ =1/me*+1/mh* ,
ir r
koordina
R
- nauj kintam
laplasianus e ir
laplasianai, gaunami transformuojant i-projekcijas sen

h:
re i
Ri
2
ei
ei
R
re i
r
ri re i
me
M
re i
2
hi
2
hi
R 2i
2
mh
M
rh i
me
M Ri
R 2i
ri
2
me
M R i ri
2
mh
2
M R i ri
ri2
, (3.2.7)
2
ri2
Tokiu b du, hamiltonianas subyra dviej nepriklausom dali sum ; R ir r yra

nepriklausomi kintamieji, tod l lygties (3.2.5) sprendiniu bus dviej bangini funkcij
sandauga:
(3.2.8)
x(R,r)=
x(R) Genv (r),
viena kuri priklauso tik nuo eksitono svorio centro koordinat s (transliacin ), o kita - nuo
elektrono pad ties skyl s atvilgiu (gaubiamoji (angl. - envelope)). state (3.2.8) (3.2.5) ir
padaline abi gautos lygties puses i x , gauname:
1
x( R)
2M
x (R)
1
G (r )
e2
r
G (r ) = Ex .
ios lygties dein je yra pastovus dydis; kair pus - dviej , skirting kintam
suma. Tokiai lygybei turi galioti s lygos:
(3.2.9)
, nari
2M
ir
(R) = ER
e2
r
G(r )
(R) ,
Er G(r ) .
(3.2.10)
(3.2.11)
76
Ex = ER + Er
(3.2.12)
itaip (3.2.5) lygtis suskyla dvi nepriklausomas lygtys, kiekvienam i eksitono iorinio
ir vidinio kvantini jud jim r i , be to su skirtingom energijom, tenkinan iom (3.2.12).
Lygtis (3.2.10) - yra inoma laisvos dalel s mas s M bangin lygtis, kurios sprendinys
yra plok ia banga transliacinio jud jimo kristale:
x(R)=C
exp( iKR) ,
(3.2.13)
Tai apib dina derin kaip nauj , impulso P= K kvazidalel , susijusi su mas s centro
koordinate R, kuriai budingas savo dispersijos d snis Ex (K), atitinkantis kvazidalel s
*
*
efektin s mas s M=me +mh transliaciniam jud jimui su kinetine energija ER= 2K2/2M :
2
Ex ( K )
Er
ER
( Eg
En )
K2
2( me mh )
(3.2.14)
Kita (3.2.11) lygtis aprao santykin elektron-skylin jud jim ir sutampa su redingerio
lygtimi vandenilio atomui [4], jeigu laikyti elektrono mase, o e/ - efektiniu protono
kr viu. Reikia minim jud jim galima sivaizduoti sau kaip elektrono mases
jud jim
aplink nejudamos skyl s pernormuotos begalin s mas s mh= (Pav. 3.2.6).
3.2.3 Vidinis elektrono ir skyl s jud jimas eksitone

Bendrai kalbant, mes sitykinome, kad m
nagrin jamas udavinys dviej
veikaujan
k
udaros sistemos simetrijos atvilgiu yra ekvivalentis dalel s jud jimo
centriniame lauke udaviniui. i probl ma yra tapatinga dalel s kulonin je potencin je
duob je b sen nustatymo udaviniui, detaliai inagrin tam m
1me skyriuje: kvantiniai
svyravimai kvantin se duob se.
Trumpai priminsime. Centrosimetrinis potencialas; sprendiama pereinant sferini
koordina
sistem . redingerio lygtis suskyla dvi: viena, priklausan
nuo s veikos
potencialo, radialin lygt ir antr , ne priklausan nuo potencialo, kampin lygti. Tai
leidia faktorizuoti udavin , gaunant bendr sprendin - eksitono gaubiam
bangin
funkcija G(r) - min
lyg
sprendini (radialin
nl(r) ir sferin Ylm( , ) funkcijos)
sandaugos pavidale:
Gnlm( )=
nl(
)Ylm( , )
(3.2.15)
ia n - pagrindinis (radialinis) kvantinis skai ius, l - orbitinis (l = 0,1,2, ... , n-1), ir m magnetinis (m= 0, 1, ... , l ) kvantinis skai iusiii. Dydiai l ir m nusako nuosavas vertes
orbitinio jud jimo kiekio momento operatoriaus L2 = 2l(l+1) ir jo kvantuotos projekcijos
L z = m laisvai pasirenkam a .
iii
B sen su skirtingom orbitinio momento reikm m ym jimui yra laikomasi

atomin s simbolikos:
l = 0 1 2 3 4 ...
s p d f g ...
Ji buvo sutarta dar iki kvantin s teorijos atsiradimo vandenilio atom spektini linij serijoms
ym ti. Tai simboliai , kil i odi pradini raidi : sharp (atri), principal (pagrindin ),
diffuse (iplauta), fundamental.
77
Eksitono energiniai lygmenys Enl yra nusakomi kvantini skai

n ir l, be to yra
isigim pagal m, kuris numeruoja skirting bangini funkcij bet vienod energij b senas.
Sferin s harmonikos fizikin prasm - tikimyb aptikti kvazidalel ( , )-kryptimi - turi j
moduli kvadratai: |Ylm( , )|2, kuri atvaizdai sferin se koordinat se buvo pateikiami 1me
skyriuje. Tokiame atvaizdavime pagrindin s eksitono b senos tikimybinis pasiskirstymas
|Y00( , )|2 =1/4 , tai yra sfera, ir atitinka 1s-tipo bangini funkcij simetrijai, t.y.
pilnasimetriniam atvaizdavimui 1.
3.2.3.1 Eksitono kampiniai momentai

Kvantini skai
l ir m apibr imai yra glaudiai susi su kampinio momento traktuote
kaip dvima io vektoriaus ir jo tverm s d sniu kvantin je mechanikoje. Jis turi eil
specifini savybi .
z
J=1/2
J=1
+1/2
+1/2
Jz
Jz
Jz
J=0
+1
J=1/2
+3/2
-1/2
-1/2
+1
+1/2
+1/2
-1
-1/2
-1/2
J=1/2
-1
J=3/2
J=1
+3/2
J=1/2
+1
+1/2
+1/2
J=1/2
J=1
J=3/2
-3/2
+1/2
0
-1/2
-1/2
-1/2
-1
-3/2
Pav.3.2.1. "Dvimatis" modelis jud jimo

kiekio momento J operatoriaus
sferikai simetrini daleli ,
paaikinantis jo projekcijos Jz
kvantavim tik vien a , kai J=1/2, 1
ir 3/2.
Pav.3.2.2. Dviej moment sumos schema,

atitinkanti skirting J=L=S elektrono ir skyl s
"susiliejimui" eksiton . Gali b ti panaudota
nustatant eksitonini moment reikmi ir
jud jimo kiekio projekcij galimas reikmes.
tent, jis duoda tik du (o ne trys, kaip klasikin je mechanikoje) isilaikan ius
(kvantinius) skai ius ir tuo daleidia atsiradim mikrodalel ms nuosavo momento: sukinio
S
s , kur s= 1/2 yra sukinio kvantinis skai ius. Kit , nepriklausom nuo L ir Lz
kampinio momento charakteristik , atitinkan
matuojamiems dydiams kvantin je
mechanikoje n ra, ir mes prieiname prie inomo dvima io" modelio, pateikto grafikai
Pav.3.2.1.
Kaip yra priimta, mes taikome ym jim J=L+S pilno kampinio momento (J=0, 1/2, 1,
3/2, ...), L - orbitinio ir S- sukininio momento dydiams, matuojamiems
vienetais.
Skai ius J, lygus apskritimo spinduliui schemose ir apsprendia maksimaliai galima reikm
projekcijos Jz , uduodan
jo "orientacij " kvantine prasme. Dydi Jx ir Jy
neapibr tumui atitinka schemos pos kio aplink Z-a galimyb . Tarp operatori Jx , Jy ir Jz
ra tarpusavyje komutuojan , tod l jie visi ir duoda tik vien isilaikant kvantin skai ,
pavyzdiui, Jz (aies pasirinkimas yra laisvas).
78
Gana dana situacija, - nagrin jant sud tingas sistemas, susidedan ias i sferikai
simetrini objekt , tenka sumuoti kampinius momentus. Eksitono formavimasis - yra
papras iausias pavyzdys dviej moment sumavimo, atitinkan io "apsijungimui" elektrono
ir skyl s (Pav.3.2.2). Galim J reikmi spektras yra nustatomas i intervalo |Je-Jh | J
Je+Jh su sveiko skai iaus ingsniu. Sumin s projekcijos Jz nustatymas gaunamas paprastu
sumavimu Jz = Jze +Jzh komponen projekcij .
3.2.4 Eksitono bangin s funkcijos

Yra naudinga susidaryti sau vaizdius apie eksiton bangines funkcijas. Eksiton
senai nlm energijos Enlm , jau inome, kad atitinka bangin funkcija
1 ikR
k; nlm
e Gnlm (r ) ,
(3.2.16)
x
V
atspindinti eksiton
transliacin ir vidin elektron-skylin jud jim , apib dinam
gaubiamosios funkcijos Gnlm(r).
3.2.4.1 Eksiton gaubiamosios R ir K-erdv se

Dabar d l eksiton bangini funkcij savybi . 1s-pagrindin b sena su G100 gaubiam ja
mums gerai inoma
G1s (r )
R100 (r )
0
0
( a B3 )
( , )
1
2
r /a B
(3.2.17)
Jos Furje-atvaizdas k-erdviai gaunamas suintegravus 1s-funkcij sferin se koordinat se:

A1s ( k )
G1s (r ) e
ik r
( a 3B )
dr
1/ 2
ik r cos
r / aB
r 2 sin d d dr
a 3B/ 2
[1 (ka B ) 2 ]2
(3.2.18)
kurios modulio kvadratas turi tikimyb s aptikti eksiton su impulso reikm k fizikin
prasm ir dalyvauja eksitoniniu daugikliu optini uoli tikimyb se. Jis turi "gaubto"
pavidal (tuo siauresn , kuo didesnis yra Boro radiusas).
Matome, kad eksitono bangin s funkcijos paketo harmonikos yra lokalizuojamos
siauroje Briliujeno zonos srityje aplink ekstr mum .
Bangin funkcija G200 pirmosios suadintos 2s-b senos turi pavidal :
G 2 s (r )
R200 (r )Y00 ( , )
32 a
3
B
[2 (r 2a B )] e
r 2a B
(3.2.19)
Jos Furj -atvaizdas:

A2 s ( k )
G2 s (r ) e
ik r
dr
211
a 3B/ 2 [(2 ka B ) 2 1]
[1 (2 ka B ) 2 ]3
(3.2.20)
Bangin s funkcijos G21m trij suadint 2p-b sen (n=2, l=1, m=0, 1) turi jau priklausanti
nuo r krypties pavidal :
G21m (r , , )
1
8
3
B
r
e
aB
r 2 aB
cos
sin
e im
m
(3.2.21)
79
l priklausomyb s nuo r krypties jo Furj -atvaizdas irgi bus anizotropinis, bet

priklausys jau nuo k krypties. Optini uoli tikimyb yra proporcinga i amplitudi
moduli kvadratams suvidurkintiems per visas isigimusias b senas (m=0, 1) ir per visas k
kryptys. Suvidurkintas |A2p|2 taip pat turi "gaubto" pavidal :
A2 s ( k )
13
(2ka B ) 2
a
3[1 (2ka B ) 2 ]6
3
B
(3.2.22)
Mes svarstome Vanje-Motto didelio radiuso (ax >>ao) eksitonus. J reliatyvinio

jud jimo funkcija yra l tai kintanti erdv je, tod l j b senos yra formuojamos i ilgabangi
funkcij stipriai lokalizuot k-erdv je apie kmin(K) srityje | k| ax -1, kaip seka i k tik
pateikt formuli .
3.2.4.2 Eksiton "portretai"

Vanje-Moto eksiton piln gaubiam
bangini funkcij moduli kvadrat "erdviniai
paveiksliukai" yra pateikti Pav. 3.2.4 - Pav. 3.2.5 Boro radius vienetuose (x,y,z x,y,z/a B).
Primename skaitytojui, kad bangin s funkcijos moduli kvadratai
(x,y,z) 2 duoda
2
2
tikimyb aptikti dalel take (x,y,z), tuo tarpu, r (r) - atstumu nuo lauko branduolio.
Eksitonui tai atitiks elektrono ir skyl s tarpusavio pad iai judant eksitone ir atspindi j
vidin tikimybin strukt , arba "elektron-skylinio debes lio" formai.
Pav. 3.2.3.
Trima io kuloninio potencialo
duob s (vandenilio tipo kvantin
sistema) b sen spektras.
Atvaizduotos j radialini
bangini 1s-tipo funkcij
moduli kvadratai, normuoti
rio augimui r2R2 , atitinkan ias
tikimyb s tankiui aptikti daleles
tarpusavio atstumu r (l=0).
Atkreipkime d mes , kad vaizdiausi eksiton "elektron-skylinio debes lio" formai

traktuot gausime prisimin matematin redukavim udavinio begaliniai skyl s masei, kai
pereinam prie -mas s elektrono jud jimo aplink fiksuotos viename gardel s mazge skyl s,
kaip ir vaizduojama Pav. 3.2.8. itaip atsiskiriame nuo transliacinio jud jimo, o udavinys
pasidaro tapatingu sekli priemai ir takini defekt kristaluose. Dydis yra vektorius ir
reikia skaityti tikimyb s pasiskirstym ne tik pagal dydius, bet ir pagal kryptys. Tam ir
atstoja funkcijos r2 (r) 2, vaizduojamos visuose paveiksluose
Verta paym ti sekan ias bangin s funkcijos savybes:
80
visos s-b senos sferikai simetrin s, r=0 take turi maksimum . Tai reikia, kad
elektrono ir skyl s banginis persiklojimas yra ymus iose b senose.
Visos p-tipo b senos turi mazgin ploktum
(
0)=0, praeinan per eksitono
"branduol ". Tai reikia, kad elektrono ir skyl s banginis persiklojimas yra maas iose
senose. Dar maesn io tikimyb yra d-tipo b senoms, kur pro "branduol " praeina
po dvi mazgines ploktumas. Ryium su tai, galime suformuluoti dar vien prasm
Eksiton "portretai"
n=1
n=2
100
200
210
211
n=3
300
310
311
320
321
322
Pav. 3.2.4.
Vanje-Motto eksiton n=1 3 erdvin strukt ra: piln
gaubiam
bangini funkcij
absoliutini ver kvadrat |Gnlm (r)|2 atvaizdai dvima iais paviriais (rx,ry)-erdv je.
Atstumas nuo koordina pradios iki bet kurio paviriaus tako atitinka tikimyb s tankiui
aptikti tiek pat r =re-rh nutolusius bes veikaujan ius elektron ir skyl .
81
orbitinio kvantinio skai iaus l - jis nusako skai

mazgini ploktum , kertan
koordina
pradi , t.y. centrinio lauko "branduol ". Be to, bangin s funkcijos tuo
grei iau sueina nul lauko centre, kuo didesnis l .
Tai visa yra svarbu apraant optini uoli tikimybes, k teks aptarin ti v liau.
3.2.5 Eksiton simetrija
l=0
400
l=1
410
411
l=2
420
421
422
l=3
430
431
432
433
Pav. 3.2.5.
Vanje-Motto eksiton n=4 erdvin strukt ra: piln
gaubiam
bangini funkcij
absoliutini ver kvadrat |Gnlm (r)|2 atvaizdai dvima iais paviriais (rx,ry)-erdv je.
Atstumas nuo koordina pradios iki bet kurio paviriaus tako atitinka tikimyb s tankiui
aptikti tiek pat r = re-rh nutolusius bes veikaujan ius elektron ir skyl .
82
Dar kart priminsime, kad santykini elektrono ir skyl s jud jim galime sau isivaizduoti
kaip elektrono mas s jud jim aplink nejudan ios skyl s, tai atitinka udavinio suvedim
dalel s -mas s jud jimo centriniai simetriniame lauke model . Taip paaikinamas
redukuotos mas s atsiradimas kaip kr vinink masi pernormavimas atvejui mh= .
Tokiame begalin s skyl s mas s art jime optiniai suadintos b senos kristalo tur s mas s elektron tokioje redukuotoje laidumo juostoje ir teigiam skyl , lokalizuota atome i
kurio buvo eektuotas elektronas. Taip samprotaujant, mes gauname teis s lyginai
atvaizduoti eksitonines b senas, taip pat kaip ir vandenilio atomui arba sekliem donoram
puslaidininkiuose, lokalizuotomis trimat je kuloninio potencialo duob je (Pav. 3.2.3).
Jei neb tu skyl s, tai sugeneruotas elektronas sklistu kristalu tur damas impuls
plok ios Blocho bangos pavidalu (Pav. 3.2.8 d), bet esant jai, elektronas sklys aplink skyl
pagal udar (eliptin , Pav. 3.2.7.a) arba neudar (hiperbolin , Pav. 3.2.7.b) vandenilin
orbit . Skyl s kulonin trauka pakei ia Blocho-tipo bangin funkcij , sudaryt i periodin s
uck , pramoduliotos plok ia banga Vexp(ikr),
nauj : toki pat periodin uck , bet
pramoduliot vandenilinio tipo gaubiam ja Gn(r):
Vexp(ikr) uck(r)
Gn(r) uck(r),
3 -
pavyzdiui, 1s-tipo: Gn(r)=( a ) exp(-r/a B), kur aB - eksitono Boro radiusas.

Tokiame begalin s skyl s mas s art jime optikai suadintos b senos kristalo tur s mas s elektron tokioje redukuotoje laidumo juostoje ir teigiam skyl , lokalizuota atome i
kurio buvo eektuotas elektronas (Pav. 3.2.6.a). Skyl d l jos begalin s mas s yra nejudanti
ir gali b ti laikoma takiniu kr viu, pritraukian iu elektron laidumo juostoje.
Pav. 3.2.6.
a) Schemin energin strukt ra E(k)
skyl s begalin s efektin s mas s
atveju. b) Atitinkama energin
diagrama realioje erdv je E(r).
Tipin laisvojo laidumo elektrono
bangin funkcija parodyta punktyru.
c) Kulonin s s veikos efektas mh*
= atveju. Elektron-skylin s veika
formuoja suritas ir nesuritas
eksitonines
b senas,
kuri
elektronin s gaubiamosios funkcijos
atvaizduotos punktyru.
skaitant kulonin s veik ir laikant lokalizuota vienoje l stel je skyl galima

sukonstruoti tipines eksiton bangines funkcijas, pavaizduotas Pav. 3.2.8 . I kair s ia bus
atvejui, kai yra p-tipo skyl , s-tipo periodin funkcija uck ir s-tipo gaubiamoji Gn(r). Tokio
h
e
env
eksitono funkcija x tur s bendr dipolio tipo p-simetrij ( x = p
= p
s
s
1
1 = p) ir jis gali b ti optiniai suadintu (Pav. 3.2.8 a) dipoliniame art jime. Jei,
atvirk iai, valentin juosta yra s-tipo ir laidumo yra p-tipo, tai viesa dipolin s s veikos
pas koje suadins s-tipo gaubiamosios eksiton (Pav. 3.2.8 b).
Gal gale, jei skyl s ir elektrono juostos yra abi s-tipo, tai bendroji p-simetrijos
fotoaktyvioji bangin funkcija gali b ti tik esant p-tipo Pav. 3.2.8 c. Pirmas atvejis yra
dingas II-VI tipo junginiams kuriuose dominuoja 1s-eksiton b senos, o paskutinis -
83
Cu2O kristalams, kuriuose stebimos tik 2p ir auktesn s eksiton b senos. Taip schemikai,
mes isamprotavome eksitonams atrankos taisykles pagal simetrij .
Tokiu b du, eksitono bangin funkcij (3.2.16) galima pateikti ir tokiame pavidale:
x
G (re
rh )
ck o
(re )
vk o
(rh ) ,
(3.2.23)
kuris yra ypatingai naudingas simetrijos atvaizdavimams. Tai yra, kad eksitono bangin
funkcij galima sukonstruoti i gaubiamosios ir Blocho bangini funkcij .
Grupi teorijos neredukuotin atvaizdavim
analogas eksitonams atrodytu sekan iai:
x
env
s vokose lygties (3.2.23) simetrinis
ai
x
i
(3.2.24)
kur x - redukuotinas atvaizdavimas pasirinktos eksitono b senos, kurios simetrijos savyb s

yra gaunamos Kronekerio sandauga: env - eksitono b senos gaubiamosios (atomo-tipo
simetrija) neredukuotino atvaizdavimo ir c ir v - neredukuotin atvaizdavim laidumo ir
valentin s juost b sen Briliujeno zonos centre, nes b tent ios elektron-skylin s b senos
formuoja didelio radiuso eksiton .
Galimos eksiton simetrijos yra gaunamos redukuojant i Kronekerio sandaug io
kristalo gardel s neredukuotin atvaizdavim sum , kaip seka i (3.2.24). ia paprastai
naudojamos pilnos rotacijos grup s (dvigubos, spinorin s), skaitant spin-orbitin b sen
veik .
Pav. 3.2.7.
Erdviniai sutartiniai
jud jimai elektrono
fiksuotos skyles atvilgiu
esant kuloninei s veikai
tarp j . a) 1s -tipo surita
sena eksitono; jud jimas
udarom eliptin m
orbitom. b) Jonizuota
sena, eksitono
kontinuumas; jud jimas
neudaromis
hiperbolin mis orbitomis.
Apa ioje pateiktos
atitinkamos gaubiamosios
bangin s funkcijos suritos
G100 ir jonizuotos
(kontinualin s) Gk b sen .
Konkretus i s vok pavyzdiai yra pateikti Pav. 3.2.9 kubiniams Td-simetrijos (a) ir
heksogoniniams C6v -simetrijos (b) kristalams zonin s strukt ros schemose -tako arba
Briliujeno zonos centro aplinkoje. iom kristal grup ms atitinka visa eil puslaidininkini
binarini jungini II-VI ir III-V grupi .
i kristal laidumo ir valentin s juost b sen , susiformavusi i atomini s-tipo
sen kation ir p-tipo anion , atitinkamai, galimos kampini moment projekcij
reikm s ir simetrija Briliujeno zonos -take yra pateikiama lentel se. ia nuosekliai
vaizduojamas formavimas kristal pilnos rotacijos grup s (dvigubos, spinorin s),
84
sudaromos i takin s simetrijos grup s skaitant spin-orbitin

iliustruojama anks iau aptarta kampini moment kvantin algebra.
b sen
s veik , ir
Dvigubai isigimusi pagal sukin laidumo juosta ir eiakart isigimusi valentin juosta
lygoja turting eksiton b sen strukt
aptariamuose kristaluose, kuria atvaizduoja Pav.
3.2.9.
Pav. 3.2.8.
Atvaizdavimas skirting fotoaktyvi
(bendra simetrija p x-tipo) eksitonini bangini funkcij :
a) p x-tipo skyl s v, s-tipo elektrono c ir s-tipo eksitonin s gaubiamos Genv bangin s funkcijos;
b) s-skyl , px -elektronas ir s-gaubiamoji; c) s-skyl , s-elektronas ir px-gaubiamoji. Atvejai (a,b)
atitinka leidiamiems vienelektroniniams uoliams, o (c) - udraustiems vienelektroniams. d)
Blocho bangos analogikas atvaizdavimas s-tipo laidumo juostai. (Pagal Knox [5]). Viruje
parodytos atitinkamos s- ir p-tipo eksiton gaubiamos funkcijos.
Akivaizdu, kad esant tokiai kristal juost strukt rai, kai isigimusi p-tipo valentin
juosta yra formuojama atskylusi d l spin-orbitin s s veikos ir anizotropinio kristalinio
heksagoninio lauko, eksiton spektras bus sudarytas i trij serij b sen , ymim A,B ir C
serijomis. Galima toki eksiton b sen simetrija yra nusakoma grupi teorijos taisykli
(3.2.23), (3.2.24) ir j pateikia pagrindin ms 1s-b senoms.
85
ia atsispindi tas faktas, kad dipoliaus

(viesos poliarizacijos vektoriaus E) simetrijai Td
grup je atitinka 5 neredukuotinas atvaizdavimas,
o C6v grup je - 5 ir 1 , poliarizacijai E c ir E ||
c , atitinkamai. B tent ios simetrin s eksiton
senos ix yra dipoliai leidiamos optiniams
uoliams ir yra optikai aktyvios b senos.
3.2.6 Eksitonin s b senos

diskretinio spektro srityje.
Eksiton redingerio lygties nuosav
sprendiniai duoda suritoms (neigiam
sprendiniai) eksiton b senoms begalin
sistem [4], apsakom pagrindiniu
skai iumi n=1,2,3,... itaip:
reikmi
energij
lygmen
kvantini
Pav. 3.2.9.
Zonin s strukt ros schemos -take
Briliujeno zonos centro aplinkoje
kubiniams Td- simetrijos (a) ir
heksogonaliniams C6v- simetrijos (b)
kristalams.
EexB
1
En
(3.2.25)
n2
2 2 2 n2
ir eksitono b sen kontinuumui (teigiam energij sprendiniai):
e4
klm =
2 2
k /2
(3.2.26)
ia fig ruoja suadint eksiton n-b sen efektinis radiusas:

2
an
a B n2
n2
(3.2.27)
is sprendinys, vandenilio tipo atom terminuose atitinka s ryiui: En = - b/n2 , kur

4
2 2
- taip vadinama eksitonin Ridbergo pastovioji, turinti eksitono ryio
b= e /2
energijos (bound energy) kai n=1 prasm , ir kartais vadinama eksitono Ridbergu.
Eksiton ryio energija EB ir efektinis Boro radiusas aB atitinka 1s-b senai (n=1,
l=m=0) ir gali b ti pateiktos "reskalinus" tokius pat vandenilio atomo (H) dydius:
E
b
ex
e4
Ry
2
2
aB
m0
e2
2 aB
aH
2 a
1
2
B
m0
RH
(3.2.28)
(3.2.29)
kur m0 - yra tikroji elektrono mas .

kart didesnis u vandenilio Boro radius
Eksitoninis Boro radiusas yra m0/
2
2
aH= /m0e , o eksitono ryio energija yra tik pat maesn u vandenilio Ridberg .
Pilnas spektras eksitonini b sen , skaitant j transliacin kinetin energija, duoda
dispersini kreivi eim Briliujeno zonoje, k atvaizduoja k=0 ( -takas) aplinkoje Pav.
3.2.10. Dvielektron kristalo suadinim schema.
Lentel 3.1. Laidumo ir valentin s juost b sen galimos kampini moment
projekcijos ir simetrija Briliujeno zonos -take k biniems Td-simetrijos kristaluose.
86
Atomin
sena
Orbitinis
momentas lz
(z-komponent )
1/2
0, 1
1/2
Simetrija
-take
Isigimimas
Sukinys
sz
(z-komponent )
Pilnas orbitinis
momentas Jz
(z-komponent )
Simetrija take
(spin-orbit)
Isigimimas
1/2
3/2
1/2
Lentel 3.2. Laidumo ir valentin s juost b sen galimos kampini moment

projekcijos ir simetrija Briliujeno zonos -take heksogonaliniams C6v-simetrijos
kristalams.
Atomin
sena
Orbitinis
momentas lz
(z-komponent )
1
0
Simetrija
-take
Isigimimas
Sukinys
sz
(z-komponent )
Pilnas orbitinis
momentas Jz
(z-komponent )
Simetrija take
(spin-orbit)
Isigimimas
1/2
1/2
1/2
3/2
1/2
1/2
1/2
1/2
Pagrindin nesuadinto kristalo b sena yra ia vaizduojama taku k=0 ( -takas) ir

atitinka elementari suadinim nebuvimui (E=0).
Eksitono b sen kontinuumo kratas atitinka energijai Eg (draudiam energij tarpas),
kuri sutampa su laisv nes veikaujan
elektron-skylini por generavimo kratu
vienelektroniame modelyje (Pav. 3.2.9). ia avansu yra parodyti dar ir optiniai eksiton
rimo uoliai ir lokalizuot defektais eksiton b sena.
I pateikt gaubiam
bangini funkcij vaizd yra aiku, kad aptikti elektrona ir skyl
vienoje cel je (r=0) galima tik s-b senose, tod l tik joms tur sime nenykstan
Gn00(0).
Kaip matysime v liau, ie dydiai nusako optinius eksiton spektrus, dabar tik pateikiame,
kad j , t.y. "1s-eksitonini gaubt maksimum " kitimas per s-tipo b senas augant n yra:
2
v0 1
Fns (0)
(n = 1, 2, ... )
(1.43)
a 3 n3
t.y. greitai krenta einant auktyn per suadintas, greitai iplintan ias erdv je, b senas.
Realios erdves atvaizdavime eksitonai gali b ti vaizduojami tikimyb s bangom ir j
paketais. Toki eksitono energin schem galima labai naudingai bendram suvokimui
pateikti jau detaliai aptartame "sunkios skyl s" mh*=
ir " -mases elektrono"
atvaizdavime. Tai pateikta Pav. 3.2.12a. Pagrindin nesuadinto kristalo b sena yra
vaizduojama ia taku r=0, kuriai atitinka isirinkto valentinio elektrono kristalinis mazgas.
Parodytas optinis eksitono k rimo uolis, jo pagrindin je b senoje 1s-tipo. Tai atitiktu
atvejui, kai skyl lieka tame pa iame suadintame kristaliniame mazge, t.y. mh*= .
87
Lentel 3.3. Eksiton serij pagrindini 1s-b sen (n=1) galimos simetrijos komponent s,
pateiktos neredukuotin atvaizdavim formoje, -take Briliujeno zonos centro aplinkoje,
kubiniams Td- simetrijos ir heksogonaliniams C6v- simetrijos kristalams.
T d -simetrija
env
1
c
6
env
x (B) = 1
c
6
x (A) =
1s-eksiton simetrija
v
v
=
=
C6v -simetrija
3
Isigimimas
env
x (A) = 1
c
7
x (B) =
env
1
c
7
x (C) =
env
1
c
7
7
v
7
5
1
Isigimimas
5
2
1
1
2
B eksitonai :
2
3
2
5
C eksitonai :
1
2
Dipoliai aktyvinis atvaizdavimas
A eksitonai :
3
v
9
kai e||C
kai e C
Dipoliai aktyvinis atvaizdavimai:
Eksitono kontinuumo energijoms atitinka delokalizuota bangin gaubiamoji Gk (r)

funkcija, bet paveikta elektron-skylin s s veikos r=0 aplinkoje, kas taip pat yra vaizduojama
Pav. 3.2.12a. Tai yra labai svarbu kontinualini b sen suvokimui ir vien d l to nupai me
i schem . Elektrono sutartiniam jud jimui fiksuotos skyles atvilgiu eksitono kontinuumui
atitiks, neudaros hiperbolin s orbitos (Pav. 3.2.7b). Priminsime, kad suritom eksitono
senom atitiks jud jimas udarom eliptin m orbitom (Pav. 3.2.7a).
Tokiu b du, eksiton diskretini b sen energinis spektras yra toks:
E x (K )
Er
ER
Eg
EexB
n2
K2
2(me mh )
(3.2.30)
Pateiktas eksiton apraymas yra bazuojamas dviej art jim : i) efektin s mas s
aproksimacija (me*, mh* ir ) ir ii) dielektrinio kontinuumo modelis Kulono s veikos
ekranavimui ( ). Tai galioja tik Vanje-Moto didelio radiuso eksitonams, kai aB >>a0 , kur
ao - gardel s periodas. D l to suadintoms b senom dideli n is modelis galioja geriau nei
(>>1) ir ma
eksitono pagrindiniai b senai. Jai is modelis tinka tik mediagose dideli
(<<m0).
3.2.7 Jonizuot eksiton tolydinio spektro b senos

Jau inome, kad teigiamos vidin s eksiton energijos vert s atitinka infinitiniam
elektron-skylin s poros jud jimui, tam atvaizduoti galimas Pav. 3.2.7a jud jimas neudarom
hiperbolin m orbitom. I esm s, kai >0 eksitonas jau nebe egzistuoja - elektronas ir skyl
atitruk vienas nuo kito, bet nenustoja "jausti" vienas kit .
88
ios b senos tapatingos kulonin s kvazidaleli sklaidos udaviniui. I ia ir galimos

vizualin s analogijos: klasikin s fizikos k no jud jimas traukos lauke ~1/r2 yra: - elipse kai
E<0, - parabole, kai E=0, - hiperbole, kai E>0 (Pav. 3.2.7).
Pav. 3.2.10.
Dvielektron kristalo suadinim schema.
Pilnas eksitonini b sen spektras, skaitant j
transliacin kinetin energija, pateiktas
dispersin m kreiv m Briliujeno zonos centro
aplinkoje.
Pagrindin nesuadinto kristalo b sena yra
vaizduojama ia taku k=0 ( -takas) ir atitinka
elementari suadinim nebuvimui, E=0.
Eksitono b sen kontinuumo kratas atitinka
energijai Eg (draudiam energij tarpas), kuri
sutampa su laisv nes veikaujan elektronskylini por generavimo kratu vienelektroniame
modelyje (Pav. 3.2.9).
Parodyti optiniai eksiton k rimo uoliai ir
lokalizuot defektais eksiton b sena.
Laikant laidumo (c) ir valentin (v) juostas parabolin m izotropini efektini masi mc*
ir mh* , su ekstremumais ties k = 0:
c(k)
= c(0) +
v(k)
= c(0) -
g(k)
2 2
k /2me*
2 2
k /2mh*
K2/2M ,
(3.2.31)
(c, k ) energij taip:
galime urayti vienelektronio suadinimo (v, k - K)

c(k)
- v(k - K) =
k
g(k)
k 2/2
E(k, K),
(3.2.32)
k - (me*/M) K .
ia K ir k' - yra transliacinio (masi centro) ir vidinio elektron-skylinio jud jimo banginiai
vektoriai, atitinkamai.
Reikia eksiton jonizaciniam kontinuumui, kai n= , s veikaujan
elektron-skylini
2
2
por energija bus lygi Ek = k /2 . ia k - vidinio santykinio elektrono ir skyl s jud jimo
impulsas, joms isiskleidiant hiperbolin m orbitom. Pilna tokio suadinimo energija bus:
2
E x (k )
Eg
k2
2
K2
2( me m h )
Eg
k e2
2 me
k h2
2 mh
(3.2.33)
kur deinioji dalis atitinka laisvai porai su banginiais vektoriais ke ir kh, sutapatinamai su
eksitonu kontinuumo srities. Reikia eksitono kontinuumo b sen energija priklauso nuo
impulso taip, lyg elektronas ir skyl nes veikauja tarpusavyje. Bet ios s veikos efektas
89
pasireikia ir ia, bet per bangines funkcijas.

Generuojant eksiton
jo kontinuum , gausime por su kinetine energija E=
-Eg>0,
ir sferikai isisklaidan ia bangin funkcija, kuri kai r

turi vienintel nenykstant nar
ikr
e asimptotikai pereinan
plok ias Blocho bangas. Tai vaizduojama Pav. 3.2.7.
Pav. 3.2.11.
a) K loniai s veikaujan
elektrono ir skyl s poros
optinis generavimo schema
realios erdves atvaizdavime.
Generuojama prieprieai
judanti pora.
b) Optinis sugertis eksitono
kontinuum , tenkinant
impulso tverm s d sn .
Nat ralu, kad kuo yra didesn perteklin kinetin poros energija, tuo grei iau vyks jos
"suirimas", arba kitaip, - grei iau ieis i tarpusavio takos sferos. Skaitytojui tikriausia aiku,
kad tokia kvazidalel turi apibr t energij , bet jos momentas ir jo projekcija (vektorinis
impulsas) bus neapibr ta. Kiekviena i kontinuumo nuosav reikmi yra isigimusi su
begaliniu kartotinumu. Kiekvienai E reikmei atitinka begalin b sen visuma su kvantiniais
skai iais l ir m tarp 0 ir .
Pav. 3.2.12.
a) Eksitono schema realios
erdves mh*= atvaizdavime.
Pagrindin nesuadinto kristalo
sena yra vaizduojama ia
taku r=0, kuriai atitinka
isirinkto valentinio elektrono
kristalinis mazgas. Parodytas
optinis eksitono k rimo uolis,
jo pagrindin je b senoje 1stipo ir bangin funkcija
eksitono kontinuume.
b) Eksitono gaubiamosios
|G100|2 kitimas einant gylin
kontinuum .
a)
b)
Kulono s veikos takai elektrono ir skyl s jud jimui charakterizuoti gali tarnauti
eksitono gaubiamos bangin s funkcijos kai r=0 ir laisvo jud jimo Blocho funkcijos
modulio kvadrat santykis. Eksiton kontinuumo b senoms tai bus inomas atomo
teorijoje Rezerfordo faktorius:
2
Gk (0)
2
k
exp( )
sh( )
2
1 exp( 2
(3.2.34)
90
EB
kur
EB
- Eg
2
2
EB
k2
1
kaB
(3.2.35)
is faktorius, atspindintys tikimyb s aptikti elektron ir skyle toje pa ioje l stel je tak
spektr formavimui, yra pateiktas Pav. 3.2.12b. Kokia yra io faktorius reikm ?
Eksitono gaubiamosios modulio kvadrato |G100|2 kitimas einant gylin kontinuum yra
pateikta Pav. 3.2.12b (virutin kreiv ), ir parodo elektron-skylin s s veikos takos ma jim
didinant generuojamos poros kinetin energij E =Ex -Eg = 2K2/2 . ia pat pateiktos tos
pa ios kreiv s mainant elektron-skylin s s veikos stiprum , pavyzdiui, ekranavimo keliu.
I ia seka, kad kulonin s veika smarkiai pakei ia ir kontinualin kristalo energin spektr ir
toli jo gilumoj. Did jant kinetiniai energijai ir poros isiskyrimo grei iui elektrono ir skyl s
veikos laikas vis ma ja ir eksitoninis Rezerfordo faktorius |G100|2 art ja vienetui Pav.
3.2.12b.
Eksitonin s sugerties spektras formuojamas optini uoli matricinio elemento iraika
elektron-skylin s poros generavimui. D l to, kad poros savitarpio jud jimo gaubiamoji
funkcija Gk (r) yra makroskopin (ax 100), tuomet kai atominio periodo (ax 1) funkcija
uv,c(r) yra mikroskopin ia prasme, tod l gaubiam
galime ikelti i matricinio elemento
kai k 0:
nlm
e p0
Gnlm (0) uck ( r ) (ep) uvk ( r )
Gnlm (0) pcv (0)
(3.2.36)
Eksitonin sugertis bus proporcinga (i) tikimybei |Gn(0)|2 kad elektronas ir skyl yra
kuriami viesa tame pa iame erdv s take, (ii) lokalinio matricinio elemento kvadratui, arba
tarpjuostiniai suger iai nesant kuloniniai s veikai tolydinio spektro srityje:
ex
( )
Wex
Gnlm (0)
2
cv
( )
(3.2.37)
ia ir yra eksitoninio Rezerfordo faktorius (3.2.34) reikm optini spektr formavimui,

didinanti sugert ir ikraipanti spektrines priklausomybes.
91
3.3 Kolektyvin s eksiton savyb s

Eksitonas yra panaus
pozitronio atom , susidaranti i elektrono ir pozitrono
(antielektrono). Bet yra esminis skirtumas, nes eksitonui anihiliojant isiskiria visai ma
energijos, nes elektronas uima vakantin b sen valentin je juostoje ir ilieka kaip toks.
Tod l jo suadinimui reikalinga tik apie 1 eV, o ne 1000 eV, kaip pozitroniui.
Eksitonus yra
koncentracijose, kas
skirtingose agregatin
sistemos elg sis did
sl giui (tankiui).
lengva generuoti optikai, galima gauti juos labai didel se

leidia tyrin ti naujas mediagos formas - eksitonines, kuri gali b ti
se b kl se: dujin je ir skys io formose. Nepusiausvyrini kvazidaleli
jant j koncentracijai gali b ti analogikas aplink elgesiui did jant
Pav. 3.3.13 parodytas elektronini kompleks , kurie gali susiformuoti optikai

adinamuose emose temperat rose kristaluose, schematinis paveikslas. Sukuriami poromis
optiniu adinimu, laisvi elektronai ir skyl s labai greitai susijungia laisvus eksitonus, kurie
lengvai juda kristalu ir, savo ruotu, gali sudarin ti daugiaeksitonius kompleksus,
susidaran ius i dviej (bieksitonas), trij ir daugiau eksiton . Didesn se koncentracijose
gali susidaryti elektron-skyliniio skys io la maos uuomazgos, kurie gali uaugti iki
makroskopini dydi . Bet kurie ivardint derini gali susiriti su neutraliais priemaiiniais
atomais, kuri yra pakankamai daug net gi labiausiai variuose kristaluose.
Per tas kelias mikrosekundes iv (netiesizoniai Ge ir Si kristalai), kuri b gyje eksitonas
gimsta ir inyksta d l rekombinacijos, is objektas elgiasi labai aktyviai. Jie yra didelio
judrumo, kaip ir laisvi atomai, gali , jungiantys su kitais eksitonais, sudaryti molekules ir
netgi kondensuotis skys io tipo b senas: elektron-skylinis skystis ir Boze-Einteino
kondensatas. Tai gali vykti emose temperat rose dideli , lazerini adinimo intensyvum
lygose, kai vidutiniai tarpeksitoniai nuotoliai pasidaro sulyginami su j matmenimis:
(n)1/3 aB. Tai bozonini kvantini -statistini savybi pasireikimo eksiton sistemoje s lyga.
3.3.1 Eksiton jud jimas

Vienodai kaip ir elektronai ir skylin , eksitonai yra auktai judrios kvazidalel s su
transliacin m bangin m funkcijom Blocho-tipo. Tam kad pamatuoti eksiton judrum reikia
paveikti juos kokia nors j ga ir imatuti j dreifin greit .
Gerai, bet kaip paveikti neutral eksiton iorine j ga? Elektrinis laukas tam netinka, jis
gali tik suardyti eksiton pakankamai stipriuose laukose (Pav. 3.3.14). Reikia tenka
tiesiogiai veikti aplink , kurioje juda eksitonas.
iv
Tiesiajus iuose kristaluose eksiton gyvavimo laikai yra mai, eil s 1 ns, tod l
kvazipusiausvyra tarp eksiton , laisv kr vinink ir gardel s, jeigu ir pasiekiama, tai labai retai.
92
Pav. 3.3.13.
Pav. 3.3.14.
Optikai adinamo emose temperat rose

kristalo kvazidaleli ansamblio schematinis
paveikslas (1- elektronas, 2- skyl ).
Eksitonas juost ilenkimo srityse.

a) stiprus lokalinis elektrinis laukas.
b) deformacinio potencialo laukas.
Kristalo deformacija iek tiek kei ia gardel s konstant ir tuo sukelia poky ius
energinius juost plo iams. Kaip taisykl , atom suartinimas iple ia juostas, mainant
draudiam energij tarp Eg. Tod l paveikti eksiton iorine j ga galima sudarant
deformacijos gradient .
Eksitonai j
F=- Eg lauke turi dreifuoti dideli deformacij srities pus , t.y. slysti
labiau siauros draudiamos juostos srit (Pav. 3.3.14b). Jeigu lokalinis laukas yra susij s su
deformaciniu potencialu, tai ir elektron ir skyl veiks j gos, nukreiptos viena kryptimi.
ios j gos neardo eksitono, o priver ia j jud ti minimalaus draudiamo tarpo
deformuot srit . Eksiton dreif link deformacin s gaudykl s ir jo trekus galima steb ti
eksiton 6 nekombinacines fotoliuminescencijos su erdvine ir laikine skiriama geba pagalba.
Esant kristalo stipriam legiravimui potencialo fluktuacijos suformuoja lokalinius
vidinius laukus. ie laukai gali ardyti eksitonus (Pav. 3.3.14a) kai j stiprumas virija
eksitono vidin lauk , jie disocijuoja.
3.3.2 Bieksitonai - eksitonin s molekul s

Did jant eksiton koncentracijai sistemoje gali atsirasti eksitonin s molekul s, panaios
vandenilio molekules.
Teoriniu poi riu tokios suritos b senos egzistavimas atrodo beveik ir neivengiamu,
bet realu jos egzistavimas visada yra problematinis. Tai aikinama tuo, kad skirtingai nuo
vandenilio molekul s, bieksitone n ra sunki daleli - elektrono ir skyl s mas s yra tos
pa ios eil s.
Kvantiniai nuliniai svyravimai, silpninantys molekulin ry , turi b ti ymiai stipresni
bieksitone, nei prastose molekul se, amplitud s eksitono radiuso aB eil s. D l to bieksiton
disociacijos energija gali b ti labai maa.
93
inome, kad eksitonas pagrindin je b senoje yra sferikai simetrinis ir yra aplamai
neutralus derinys. Tokios kvantin s sistemos s veikauja sudarant, taip vadinam ,
homeopoliarin ry , kaip ir vandenilio molekul je.
Pav. 3.3.15.
Iorinio electrinio lauko taka bangini funkcij formavimuisi. a,b) Blocho funkcija electrono
sant laukui (a) ir judant elektriniame lauke (b); c,d) Kuloniai surit kr vinink (eksitonai,
seklios priemaios) bangin s funkcijos poky iai elektriniuose laukuose skirtingo stipr mo.
Matome tuneliavimo reikini tak jonizacijos elektriniais laukais reikiniuose.
Vidiniai s veikos tarp fermi daleli energijai visada yra budinga ir pamainin s energijos
komponent . Pamainin s veika gali b ti traukos ar tarpusavio st mimo priklausomai nuo
fermion -komponen
santykin s orientacijos. Tai iliustruojama Pav. 3.3.16., dviej
veikaujan
eksiton gaubiamosios bangin s funkcijos |G(r)|2 erdvinio pasiskirstymo
kont rais, kai yra tarpusavio atatrankos s veika (a) ir kai dominuoja trauka d l
antilygiagre sukini .
Aik , kad d l papildomos s veikos atsiradimo bieksitono b senos energija bus
maesn u dvigubos laisv eksiton energijos per i molekulinio ryio energij EBM.
EM = 2Ex - EBM
Eksitoni molekuli spinduliniai rekombinacijai atitinka, taip vadinamas, vidinis Oe
procesas, kai bieksitonui yrant rekombinuoja vienas eksitonas, o antras lieka kristale (Mlinija).
3.3.3 Eksiton laai. Elektron-skylinis skystis

Esant pakankamai auktam tankiui ir emai temperat rai, eksitonai gali kondensuotis
"elektron-skylinio skys io" laus - fermi-skys io, susidedan io i pa lengviausi tarp vis
galim skys
daleli , - elektron ir skyli . Panaiai kaip garai kondensuojasi laus,
eksitonai kondensuojasi tankaus skys io laus, kai j tankis virija tam tikr kritin
reikm .
Nors skystas vandenilis yra formuojamas i vandenilio molekuli , deja maai tikima,
kad tai galios ir eksitonams. Bieksiton ryio energija labai maa, o jos kvantini nulini
svyravim amplitud yra eil s tarpmolekulini atstum tokioje hipotetin je skystoje faz je.
94
Tod l labiausiai tikima, kad molekul s turi irti

eksitonus.
atskirus tarpus vije saveikojan ius
+
E
Pav. 3.3.16.
Pav. 3.3.17.
Dviej s veikaujan eksiton gaubiamosios

Eksiton kompleksas - bieksitonas, susidar s i
bangin s funkcijos |G(r)|2 erdvinio
dviej elektron kulonikai suritu su dviem
pasiskirstymo kont rai.
skyl m.
a) tarpusavio atatrankos s veika; b) trauka
esant antilygiagretiems sukiniams.
Skysta faz n ra paprasta tankiai supakuot eksiton Boro radiuso aB sistema, nors jos
tankis madaug atitinka 1/aB3 dydiui. Eksitonin kondensacija turi pasireikti stipriausioje
vis elektron ir skyli kolektyvizacijoje, nes eksitonas yra faktikai "vienelektronis atomas"
ir turi tendencij mainytis savo elektron su kaimyniniais eksitonais. Tokiu b du, kiekvienas
elektronas nera kietai suritas su "savo" skyle, o gali pereiti nuo jos prie kaimynin s, toliau
prie kitos, t.y. keliauti, tam tikra prasme, nepriklausomai nuo skyl s.
pob
Tokiu b du, elektronai ir skyl s laisvai juda pro laus, suteikiant sistemai metalin
, tod l juos tenka nagrin ti kaip daugiadalelin fermi-sistem daleli su sukiniu 1/2.
Elektron-skylinio skys io skirtumas nuo paprastos elektron-skylin s plazmos

puslaidininkiuose yra toks pat, kaip skysti metalai (pavyzdiui, gyvsidabris) skiriasi nuo
elektron-ionin s plazmos. Pusiausvyras tankis n o skystoje faz je yra s lygojamas
tarpdalelin s s veikos tod l toks skystis nebe isilieja difuzikai visu t riu (kristalu), o
upildo tik N/no t , - tai ir yra la susidarymas. La susidarymo branduoliais gali b ti
kokie nors kristalo netobulumai - lokalin s deformacijos, defekt susikaupimai, dislokacijos.
Kitas skirtumas yra tas, kad eksitonai turi galin gyvavimo laik ir j koncentracijos
palaikymui b tinas pastovus adinimas. D l to kad la susidarymas yra papildomos
tarpdalelin s s veikos pasekm , nat ralu, kad elektron-skylinio skys io rekombinacin s
emisijos linija turi atsirasti spektruose emiau bieksiton linijos per ios s veikos dyd .
Eksiton laai lengvai kuriami netiesiajuostiniuose Ge ir Si kristaluose, kuriuose dideli
eksiton
gyvavimo laikai leidia pasiekti reikalingus eksiton tankiai. viesos Relejaus
barstymo eksperimentai parod , kad atskiri laai iuose kristaluose siekia 2 m dydi ir
susidaro i apitiksliai 107 elektron-skylini por .
Toks laas, lyginant su pavieniu eksiton , yra masyvi dalel su labai ma iluminio
jud jimo grei , eil s 10 m/s. Lyginant gi su prastais atominiais skys iais, laai
puslaidininkiuose yra labai judr s, nes efektin s mas s tankis juose yra maas: m M/aB3
10-10 g/cm3. Greitinti ir kaupti juos gali nehomogeniniai: deformacijos, magnetiniai laukai,
fononai, ir panaiai.
95
3.3.4 Eksiton laai. Fononinis v jas.

Masyvaus eksitoninio lao difuzinis kelias, nueinamas jo u jos gyvavimo laik ( 40 s
Ge kristaluose), labai maas, ne didesnis u 1 m. Nepaisant to, la liuminescentinis
spinduliavimas stebimas keli milimetr atstumuose nuo adinamo kristalo paviriaus.
Kokiu b du laai gali atsirasti tiek toli nuo adinimo viet .
Pasirodo, kad laai gali b ti velkami kryptingu fonon srautu - "fononiniu v ju", kuris
formuojamas fonon , generuojam suadinimo srityje vairi relaksacini proces
pas koje. Fonon srautas sugeriamas laais ir taip yra perteikiamas impulsas nuo kristalin s
gardel s lao kr vininkams.
Fononinio v jo aptikimo faktas turi fundamentin reikm . Tai liudija, kad fonon
vaidmuo susiveda ne tik kr vinink jud jimo stabdymui per j sklaid ; - kryptingas fonon
srautas gali ir greitinti kr vininkus.
3.3.5 Eksiton Boz -kondensacija.

Eksiton Boz -Einteino kondensacijos, kaip koherentinio daugiadalelinio reikinio
galimumas pirm kart buvo aptartas jau 1962 m. [7].
Jeigu pasiektume absoliutaus nulio temperat , tai pagal bozon statistikos
reikalavimus visi eksitonai ir bieksitonai nustoja jud ti - j impulsas pasidaro lygus nuliui,
bet daleli koordinat s tokiu atveju - visikai neapibr tos. Paskutin fraz reikia, kad
absoliu iam nuliui esant dalel s yra visikai neaptinkamos ... Jos iaip egzistuoja kakur
kristale, bet kur ... , tai neapibr ta. Tai Heizenbergo neapibr tumo principo reikalavimai.
Aptariamas kvantinis reikinys yra vadinamas Boz -Einteino kondensacija.
Pav. 3.3.18.
a) Eksiton molekuli Boz kondensato (itisin kreiv , 0K) ir
nekondensuot molekuli
(punktyras, 8K) teoriniai emisijos
spektrai
b) CdSe kristal (1.8K)
liuminescencijos spektrai, adinant
-sekundiniais impulsais.
Eksiton molekuli Boz -kondensato teorinis emisijos spektras kai T=0 yra pateiktas
itisin kreiv Pav. 3.3.18 lyginant su nekondensuot molekuli spektru (punktyras, 8K).
Matome labai siauros linijos atsiradim , kuri atitinka vienodo nulinio impulso boz daleli
rekombinacijai. Buvo atlikti eksperimentai adinant -sekundiniais lazerio impulsais CdSe
kristalus (1.8K) siekiant aptikti tok reikin vir inomos bieksiton emisijos juostos.
Rezultatai yra pateikti Pav. 3.3.18b ibarstytais takais liuminescencijos spektruose.
3.3.6 Eksiton kristalizacija.

Jeigu jau galimas egzistavimas eksitoninio skys io, tai sekan ia faze augant eksiton
tankiui gal tu b ti eksiton kristalizacija. Reikia paym ti i karto, kad "kristalin " erdvikai
tvarkingai isid iusi eksiton faz ("kristalas kristale") negali egzistuoti. Reikalas tas, kad
eksitonams su mase eil s elektronin s yra b dinga nulini svyravim amplitud aB eil s, t.y.
eil s tarpeksitoni atstum "skystoje" faz je.
96
Kiet k
lydimasis paprastai vyksta kai gardel s atom ilumini svyravim
amplitud pasidaro eil s 10% nuo tarpatomini atstum . I to seka, kad "eksitoninis"
kristalas b tu isilyd s dar nuliniai temperat rai esant. iuo atvilgiu eksitonin sistema
skiriasi nuo vis kit mediag , iskyrus hel , kuris nesant dideliem spaudimams taip pat
lieka skystu iki pat nulini temperat
b tent d l dideli nulini svyravim .
3.4 Poliaritonai
Kalbant apie eksitonus verta pamin ti ir egzotines, "mirias" foton-eksitonines
kvazidaleles - poliaritonus.
Pa pirmiausia terminas "poliaritonas" buvo taikomas s veikos tarp eksiton ir foton
apraymui. Dabar jis naudojamas ir tais atvejais, kai yra kalbama apie s veik tarp foton ir
optini fonon , tarp foton ir plazmon , foton ir magnon . Be to paym tina, kad tai
viskas yra s veikos bozon-bozoninio tipo.
Pav. 3.4.1.
Eksitonini poliariton dispersijos
sni schema.
Parodytos apatin E2(k) ir virutin
E1(k) poliaritonin s akos, bei
iilgini ir skersini eksiton
dispersijos kreiv s.
Tik pagrindin s 1s b senos yra
pateiktos.
Kvantmechaninis sprendimas toki rezonansini s veik teigia kad poliaritonas yra

eksitono ir fotono neatskiriama kombinacija, kuri atsiranda j dispersini kreivi kirtimosi
tak aplinkoje (Pav. 3.4.1).
Matome, kad eksitoninis indelis poliaritonin b sen kei iasi einant per dispersin
kreiv . Didesn ms k reikm m poliaritonas beveik nesiskiria nuo eksitono - elektronskylinio suadinimo. Sta iose kreivi dalyse poliaritonas elgiasi kaip fotonas su maa
virtualiai suadint eksiton priemai .
Labiausiai domi yra pereinamoji dispersin s kreiv s dalis, kurioje poliaritonas dali laiko
lig tai randasi fotono b senoje, o dal - eksitono b senoje. Sklindant kristale, tokie
poliaritonai gali b ti traktuojami kaip pamainin eksitono generacija foton - eksitono
anihiliacija emituojant foton , v l fotonas pavirsta eksitonu, eksitonas - fotonu ir t.t., kol i
miri dalel nepasieks kristalo briaunos ir iskris fotono pavidalu, arba patirs ibarstym
tre ia dalele arba kokiu defektu ir pavirs "tikru" eksitonu.
Matysime, kad nukrypimo nuo "tikr " b sen ir pereinamosios srities dydis auga su
osciliatoriaus stiprumu ties danumu t rezonansin s s veikos.
Tod l poliariton taka skaitytis tenka dideli osciliatori j
sugerties koeficientas eksiton linijoje virija 106 cm-1.
3.4.1 Poliaritonai ir erdvin dispersija
atveju. Pavyzdiui, kai
97
Elektronin s sistemos dielektrin konstanta ( ,k)

n( ,k)2 gali b ti gaunama
skai iuojant aplinkos poliarizacij P kaip atsak viesos elektrin lauk E. Abu ie laukai,
sklindantys dielektrine aplinka, t ri tenkinti Maksvelo lygtis, kurios skersin m bangom bus
c2
E= 2D/ t2 ,
(3.4.1)
ir turi plok ios bangos tipo sprendin exp[i(kr- t)] su dispersija

yra l io rodiklis. ia
=ck/n( ,k), kur n( ,k)
D= 'E+ 4 P
Poliarizacijos moda P savo nuosavo danio
lauku per statin poliarizuojamum
(3.4.2)
, turi b ti surita su elektrini
oK/
( = 0, k). Tai isireikia sukabintuose lygtyse
P"+
2
t P
'E"-c2
2
t oE
E = -4 P"
Izotropin je aplinkoje galima laikyti P||E ir lyg

2
(3.4.3) sprendiniai tenkina
2
t
(3.4.3)
2
t
2
P
E
c K2
Prilygin determinant nuliui gausime suritoms P-E modoms nuosavas

funkcijos nuo banginio vektoriaus k pavidale
c2 K 2
2
kur
( )
2
t
2
0
2
t
2
l
2
t
(3.4.4)
vertes
2
2
(3.4.5)
1/ 2
0
(3.4.6)
Iilginiai poliarizacijos modai vietoje (3.4.1) mes tur tume D = 0 ir tod l ( ) = 0.

Taigi, l atitinka iilgin s modos danumui.
Lygtis (3.4.5) nusako danines banginio vektoriaus k ir dielektrin s konstantos
priklausomybes, atvaizduotas schematikai Pav. 3.4.2.a,b. Tokios suritos lauko E ir
mediagos atsako P bangos kvantas yra vadinamas poliaritonu.
Danumams - t>> poliaritonas yra paprasta pastovaus l io rodiklio n = ( '+
4 0)1/2 elektromagnetin banga Atspindio koeficientas R (Pav. 3.4.2c) yra nusakomas
Maksvelo lyg kratin mis s lygomis:
R( )
n( ) 1
n( ) 1
( n1 1) 2
( n1 1) 2
n 22
n 22
(3.4.7)
kur n( ) = n 1( )+in2( ) yra kompleksinis l io rodiklis.

Srityje t< < l, ( ) yra neigiamas, o n( ) ir k( )= k1( )+ik2( ) yra menami dydiai, kai
yra pavaizduota kairiose Pav. 3.4.2a,b dalyse. Tai dar nereikia, kad krintanti banga yra
sugeriama mediagoje. Uuot ji yra pilnai atspindima paviriumi be energijos nuostoli ,
kaip yra rodoma Pav. 3.4.2c. 2( ) , atsakantis u disipacij , yra lygus nuliui iem
danumams. I kitos pus s, elektromagnetin banga su
= t yra rezonansikai
sugeriama.
98
Pav. 3.4.2.
a) Poliaritono dispersijos kreiv
(k).
b) Dielektrin dispersija e( ). c) Atspindio koeficientas.
Poliaritoninis traktavimas pasidarys ekvivalentiniu dielektriniam apraymui jei mes t,

dydiams nepaisysime erdvin s dispersijos (k-priklausomyb s). Nauji poliaritoniniai
0, ir
aspektai pilnai susiej su erdvine dispersija per sprendim k( ), taigi n( )2 c2k( )2/ 2 gali
pavirsti daugiareikme funkcija nuo . Tuomet monochromatin banga sukels daugiau nei
vien poliaritonin bang skirting k ir n. Toks reikinys yra inomas dvigubas viesos
imas.
Pabaigai pamin sime, kad suritos E-P modos sklidim, arba poliaritono, s voka buvo
vesta nepriklausomai Born ir Huang [8] optin ms gardel s svyravim modoms (fononams)
ir Hopfield [9] eksitonams.
3.4.2 Poliariton rekombinacija. Butelio gerkl s efektas

Poliaritoninis modelis gali b ti taikomas eksitonin s liuminescencijos paaikinimui. Tam
reikia vesti dar s veik su fononais ar kitom kvazidalel m. vedant toki s veik poliaritonai
dideli k (faktikai terminiai eksitonai) gali perduoti impuls fononams, emituojant ar
sugeriant juos, ir tuo pa iu "slankioti" per dispersin kreiv .
Gali pasirodyti, kad tai tur tu pasireikti greitame
nubyr jime skersinio apatin s akos poliaritono
nulin s
energijos b sen , nes i poliaritonin aka tolygiai nueina
tak k=0, =0. D ja, bet su fononais efektyviai s veikauja tik
eksitonin poliaritono dalys, o fotonin praktikai nejau ia
fononus. Tod l Bolcmano tipo pasiskirstymas per energijas
poliaritonais lieka nepasiekiamas, ir jie susikaupia srityje vir
staigaus polinkio dispersin s kreiv s, kaip yra pateikta Pav.
3.4.3.
is efektas vadinamas "butelio gerkl s efektu"
(bottleneck).
Pav. 3.4.3.
Poliariton fononin
sklaida "butelio gerkl s"
srit (b).
Tuo pa iu, foton i jimas i kristalo vyksta danumuose

tik neymiai emesn se u t. Pasirodo, kad poliaritono
gyvavimo laikas, t.y. poliaritono per jimo pro siaur gerkl b,
99
yra lygus radiacin s emisijos laikui, gaunamam i perturbacijos teorijos.
3.4.3 Fononiniai poliaritonai

Kaip jau inome, optin fonon svyravim aka riboje
(arba k 0) atitinka tokiai
situacijai kai visi vienodi atomai vienos pogardel s svyruoja vienoda faze ir amplitude, bet
prieingoje faz je su atomais kitos r ies. Kitaip kalbant, lengv ir sunki atom pogardel s
juda be deformacij prieingom kryptim.
Rezultate, jei atomai gardel je yra bent kiek poliariniai gardel je yra indukuojamas
optikai aktyvus osciliojantis dipolinis momentas, kuris gali s veikoti su infraraudonu
elektromagnetiniu spinduliavimu.
Tokiem kristalams yra aktualus ir k tik aptartas ryium su eksitonais dinaminis ryis
elektromagnetinio lauko (foton ) su skersiniais poliariniais optiniais gardel s svyravimais
(TO-fononais), kurio pas koje atsiranda fonon-poliaritonai. J dispersin s kreiv s skiriasi
nuo eksiton-poliariton ir pateiktos Pav. 3.4.5.
Pav. 3.4.4.
Rezonansin fotono sugertis gimstant fononui:
a) sklindant fononui jis v l reemituoja fotona;
b) antrame etape fononas suskyla du fononus
maesn s energijos.
Pav. 3.4.5.
Fonon-poliariton dispersin s kreiv s
Fonon-poliaritono sklidimas kristalu susiveda itis virtin nykimo-gimimo proces

(Pav. 3.4.4): rezonansin fotono sugertis gimstant fononui, po to sklindant fononui jis v l
reemituoja foton ir taip toliau, kol fotonas ieina i kristalo. Egzistuoja tam tikra tikimyb
kad tokiame sklidimo procese fononas suskils du fononus maesn s energijos. Tik taip
fotonas gali b ti eliminuojamas i spinduliavimo lauko ir jo energija perduodama gardeliai.
3.5 Frenkelio eksitonai.

Kai Blocho tipo juostos yra siauros ir d l to efektin s mas s me ir mh didel s, kaip
molekuliniuose kristaluose, kuriem yra budingas silpnas tarpmolekulinis persiklojimas,
ir/arba dielektrin s konstantos yra maos, kaip tai yra pla iajuos iuose dielektrikuose,
reliatyvaus jud jimo bangin s funkcijos (r) gali b ti tik lokalizuotos, kad elektronas ir
skyl eksitono atsiduria tame pa iame atome ar molekul je.
100
Galima laikyti, kad tokio Frenkelio [2] eksitono bangin funkcija yra lokalizuota tik
vienoje lastel je, t.y. tai atominio ar molekulinio tipo elementarus suadinimas kristalo,
judantis su banginiu vektoriumi K.
Svarbu paym ti, kad Frenkelio eksitono jud jimas vyksta kitaip negu Vanje-Motto:
suadinto atomo elektronas pereina
pagrindin b sen , o isiskyrusi taip energija
perduodama valentiniam elektronui kaimyninio atomo ir t.t. Tokiu b du, eksitono jud jimas
- tai suadinimo jud jimas, bet ne elektrono ir skyl s.
Jeigu kristalo elementarioji l stel sudaroma i keli molekuli , tai atsiranda papildomas
efektas, vadinamas Davydovo suskilimu. Vietoje vienos eksitonin s juostos atsiranda serija
i tokio pat skai iaus linij . is efektas savo prigimtimi yra analogikas optini fononini
atak atsiradimui kristaluose, kuri l stel je yra vir vieno atomo.
100
3.
3.1
3.2
3.3
3.4
3.5
3.6
3.7
3.8 Fononai
Istorikai susiklost , kad pirmais suadinimais, traktuojamais kaip kvazidalel s, buvo
akustini bang kvantai kristale - fononai. Atrodytu, labai sud tinga aprayti jud jim labai
didelio skai iaus s veikaujan tarpusavyje atom . Bet dar iki kvantin s fizikos atsiradimo
buvo pasi lyta labai paprastai aprayti tokias sud tingas svyruojan ias sistemas, vedant
didel skai nepriklausom ir papras iausi osciliatori . Toks nepriklausomas svyravimas
vadinamas normaliniu svyravimu arba normaline moda.
Sud tingo, bet periodinio jud jimo iskaidymas per normalines modas yra ta pati
proced ra, kaip ir periodini funkcij Furj -analiz . Furj transformacijos perveda sistem
Furj -erdv , kuri priimta vadinti atvirktine, impuls , bangini vektori arba k-erdve.
Normalini mod skai ius yra lygus sistemos laisv s laipsni skai iui. Kiekviena
normalin moda aprao visos atom visumos svyravimus, bet matematikai atrodo kaip
paprasto osciliatoriaus svyravimai. Kiekviena i mod delokalizuota ir yra b ganti kristalu
svyravim banga su banginiu vektoriumi k ir danumu (k).
Atvirktin s gi gardel s erdv je fononas pasirodo kaip kvazidalel su lokalizuotomis,
tiksliai fiksuotomis k-koordinat mis leidiamoje dispersijos kreiv je. Energija - fonono
kvaziimpulso periodin funkcija, kaip ir bet kuriai kitai kristalo kvazidalelei. Fonon fizikai
yra skirta monografija J.Reissland [1], sklaidos procesai dalyvaujant fononams labai detaliai
yra d stomi K.Seeger [2] knygoje.
3.8.1 Fononai - kvantiniai osciliatoriai. Pirminis kvantavimas

Dabar, i dami toki mod kaip kvantin , o ne klasikin , osciliatori , galima kalb ti
apie tokios normalin s modos energijos kvantus ir, laikantis Lui de Broilio id , svyravim bang sivaizduoti sau kaip kvazidalel - fonon . Jis charakterizuojamas
kvantuota energija ir kvaziimpulsu, kurio prasm yra ta pati kaip ir prasto mums elektrono.
Vienma io osciliatoriaus-fonono hamiltonianas yra
2
2m
1
m
2
x2
(3.8.1)
su parabolinio tipo potencine energija efektin s mas s m* dalel s svyravimams.

redingerio lygtis transformuojama
standartin diferencin Ermito lygt . Dalel s
parabolin je kvantin je duob je energijos kvantavimo udavinio sprendimas jau buvo
ank iau m
nagrin jamas, sutapatinant su sprendimais kuloninei ir sta iakampei
duob ms.
3. Kvazidalel s. Fononai.
n ( x)
101
( n!2 )
12 m
14
12
H n x( m )
m
2
x2
(3.8.2)
ia Hn[..] - Ermito polinomai. Kvantinio osciliatoriaus, o reikia ir fonon , b sen bangini

funkcij grafinis pavidalas buvo detaliai pateiktas ir nagrin jamas auk iau.
Kaip buvo parodyta, fizikinio realumo (visos bangin s funkcijos turi tur ti
integruojam kvadrat (normavimas)) ir kratini s lyg reikalavimai padaro taip, kad
osciliatoriaus energetiniai lygmenys gali tur ti tik diskretines vertes, be to, tokio tipo
potencialui, - vienodai atskirtas tarpusavyje per
vertes.
En= (n+1/2)
(3.8.3)
Tai pirminis kvantavimas, arba fonon energijos kvantavimas.

Tikriausiai, labiausiai esminis skirtumas tarp atomo, svyruojan io apie pusiausvyros
pad , ir paprastos klasikin s vytuokl s yra tame, kad atomas - tai "kvantin vytuokl ",
kurios ne manoma nuraminti. Net absoliutaus nulio temperat roje atomai patiria jud jim .
Toks specifinis kvantinis mikrodaleli jud jimas yra vadinamas nuliniais svyravimais.
Paprastai nulini svyravim amplitud yra labai maa - ymiai maesn , nei atstumai tarp
atom . Kitu atveju (taip yra helio atomams), tokia sistema s veikaujan
atom niekados
neuals (ne kristalizuojasi), netgi kai T=0, - tai yra, taip vadinamas, kvantinis skystis.
Susikristalizavimo ne manomumas - yra kvantini savybi ribinis pasireikimas, kurios
pilnai suardo klasikin s fizikos reikalaujam tvark atom isid styme, kai T=0. Su
kvantinio skys io, sudaromo i kvazidaleli , pavyzdiais mes susidursime emiau, aptariant
eksiton savybes.
Pasteb kime taip pat, kad kristaluose, sudarytose i lengv atom , atomai gali
"pralindin ti" i vienos pusiausvyros pad ties kit pro jas skiriant barjer , - tai kvantinis
tuneliavimas. Tokiose kristaluose difuzija ir savidifuzija nenurimsta net gi ties T=0, o
kristalas gauna steb tin savyb : gardel s mazgai iskirti, bet atomai yra nepilnai
lokalizuoti savo primityviose l stel se - jie "slankioja" kristalu net absoliutaus nulio
temperat roje. Tokie kristalai gavo kvantini kristal pavadinim .
Taip, be kristal , skys io,
duj ir plazmos, - yra dar dvi
agregatin s mediagos b kl s:
kvantinis skystis ir kvantinis
kristalas.
Dabar
inome,
kad
suadintos kristalin s gardel s
senos gali b ti apraomos
kvazidalel mis - fononais. Kai
kristalas kaitinamas, tai reikia,
kad
atomai
svyruoja
intensyviau, tai kalbama, kad
gimsta nauji fononai. Fononai
juda kaitintu k nu pernedami
energij , j
jud jimas yra
nelaidi
kiet
k
iluminio laidumo prieastis.
Fononas
turi
visus
Pav. 3.1.
Iilgini (LA) ir skersini (TA) akustini kristalo atom
svyravim mod schema vienmatei kristalo gardeliai.
Nukrypim nuo pusiausvyros pad ties funkcijos pavidalas
yra vienodas abiem iom LA- ir TA- modom.
102
kvantin s dalel s atributus. Apie atom post mi bang taip ir kalbama - viendalelinis
suadinimas. Yra kakas tai steb tino tame, kad vis kristalo daleli jud jimas yra
apraomas vienu kvaziimpulsu. Tokio paprastumo prieastis slypi periodiniame atom
isid styme kristale [1].
3.8.2 Dispersijos d snis. Akustiniai ir optiniai fononai

Kristaluose gali sklisti bangos ne su bet
kokiais bang ilgiais ir danumais , o tik su
tam tikrais s ryiais tarp ir ( ar ir k):
= (k)
(3.8.4)
Toks s ryis vadinamas dispersijos

sniu. Dispersijos d snis fononams pagrindin
osciliacinio kristalo atom
jud jimo charakteristika, leidianti nusakyti j
pagrindines savybes.
Kristaluose gali sklisti keli tipai atom
poslinki bang . Jos skiriasi atom tarpusavio
jud jimu vienos kristalo l stel s viduje. Tod l
kristaluose egzistuoja keli tip , turin
savo
specifin dispersijos d sn , fononai.
3.8.2.1 Vienmat "vienatom " gardel
Pav. 3.2.
Svyravim danumo (a), fazinio vf= /k (b)
ir grupinio vgr= / k (c) sklidimo grei io
priklausomyb s akustiniai bangai nuo
banginio vektoriaus k vienmat je grandin je
vienod atom .
Gaukime fonon
dispersijos d sn
papras iausiam vienma iam ma poslinki
amplitudi u ir tiesini grainimo j
F= u
(
- elastingumo koeficientas) atvejui.
Pasteb kime, kad papras iausias iilgini
svyravim vienmat s grandin s modelis (Pav.
3.1) yra ekvivalentus realiam trima iam
iilgin s fononin s modos udaviniui. Toki
mod atitinka atom , gulin
lygiagre iose
ploktumose,
sinchroniniai
svyravimai,
sta iakampiai bangos sklidimo kryp iai.
Mas s M n-to gardel s mazgo jud jimo

lygtis yra:
d 2 un
M
Fn ,
(3.8.5)
dt 2
Tuo atveju, kai skaitoma s veika tik su kaimyniniais atomais grandin je, grainanti
pusiausvyros pad tis j ga bus lygi
Fn=- (un=0-un=-1)- (un=0-un=1) =- (2un=0 - un=-1 - un=1),

Sprendiniai bus b gan
pavidalo:
1
(3.8.6)
bang lygtys, tenkinan ios Blocho teorem , pavyzdiui, tokio
Amorfiniuose k nuose galima vesti s vok tik ilgabangi akustini fonon (i k emiau), nes
jiems mediagos strukt ra yra visai nesvarbi: kiet k
jie jau ia kaip elasting homogenik
kontinuum .
103
un = uo exp(i( it - kixn)),
(3.8.7)
kur xn= an - yra n-to atomo koordinat grandin je. Tod l (3.8.5) transformuojasi :
M un=0 = - (2-e-ika - eika) un=0 =-2 (1-cos ka)un=0 ,
(3.8.8)
I ia kartu su (3.8.7) gauname iekom dispersin s ry :
(k )
sin
ak
2
(3.8.9)
Gauta priklausomyb yra pateikta Pav. 3.2 Briliujeno zonos ribose - /a<k< /a , o Pav.
3.4 ipl stinei Briliujeno zonai.
Priminsime, kad bangos sklidim yra prasta charakterizuoti faziniu ir grupiniu grei iais.
Fazinis greitis vf= /k gali b ti vestas tik plok iai monochrominei bangai ir ireikia
uduotos faz s tako jud jimo greit . Grupinis greitis vgr= / k nusako banginio paketo
jud jimo greit , tod l nusako kvazidalel s impuls ir jos perneam energij .
Pav. 3.3
Optin s ir akustin s fononini
dispersijos ak kristale su dviem
atomais elementarioje l stel je
susidarymo schema.
Parodytas dispersin s kreiv s
suskilimas kai elementarios l stel s
atom M1 ir M2 mas s yra skirtingos.
Parodytas Briliujeno zonos
"sulenkimas" kai gardel s periodas
yra sudvigubinamas pakeitimu: a
a*=2a
Pav. 3.2 pateikiamos gautos sklindan ios akustin s bangos svyravim danumo
(fonon energijos
), fazinio grei io vf (b) ir grupinio grei io vgr (c) priklausomyb s nuo
banginio vektoriaus k vienmat s vienod atom grandin s atveju (arba iilgin s akustin s
LA-modos).
Nesunku pasteb ti, kad kai k 0, fazinis bei grupinis grei iai virsta pastoviu dydiu,
lygiu garso grei iui kristale vak=a( /M)1/2. Pa iom gi trumpiausiom bangom, kurios gali
sklisti kristale, kai k= /a, grupinis greitis suma ja iki nulio, o fazinis - iki 2/ vak dydio.
Ilg bang atveju kristal galime traktuoti kaip tolydin aplink , tampri svyravim
sklidimo greitis kurioje yra maksimalus ir lygus garso grei iui. Jeigu kristalas b tu tolydin
tampri aplinka, tai priklausomyb (k) pavirst tiesi linij , atitinkan pastoviam garso
grei iui vak, kaip tai yra vaizduojama punktyru Pav. 3.2. Beje, trumpose bangose kristalin
gardel jau nebegalima i ti kaip tolydin aplink .
Tas faktas, kad svyruojan ios sistemos mas yra sutelkiam
atskirus takus, nea
esminius poky ius
svyravim proces . Toks masi susikaupimas takuose veikia
ekvivalen iai sistemos mas s padidinimui arba jos inertikumo did jimui. Savo ruotu,
inertikumo did jimas s lygoja trump bang danumo ir sklidimo grei io ma jim .
Reikia paym ti, kad gaunant (3.8.9) kristalo matmenys nebuvo apriboti, tod l gautas
leidiam danum
spektras yra tolydinis. Ribot gi matmen kristalui, sudarytam i N
104
atom , danum spektras bus diskretinis ir pilnas svyravim

sutampantis su kristalo atom laisv s laipsni skai iumi.
skai ius bus lygus 3N,
Briliujeno zona sukaupia lygiai tiek leidiam bangini vektori , kiek yra primityvi
steli kristale.
3.8.2.2 Vienmat "dviatom " gardel
Pakeitus kas antr atom "vienatom je" grandin je kitos mas s atomu gausime
vienmat "dviatom " gardel . Jei v l bus skaitoma s veika tik su kaimyniniais atomais
grandin je, tai n'-to ir n"-tojo gardel s mazg , kuri mas s M1 ir M2 , atitinkamai, jud jimo
lygtys gaus pavidal :
M1 un' + 1(un' -un")+ 2(un' - un"-1) = 0,

M2 un" + 1(un" -un')+ 2(un" - un'+1) = 0.
(3.8.10)
Pav. 3.4
Akustin s fononin s
dispersijos akos
formavimosi schema
viema iame
monoatomiame" kristale,
ipl stin s Briliujeno zonos
atvaizdavime.
Pavaizduoti atom
grandin s svyravimai,
atitinkantys skirtingom
charakteringom kreikm m.
Iekodami b gan bang , su skirtingomis amplitud mis A' ir A", bet vienodais k ir ,
pavidalo sprendini , eliminav exp[i(kan- t)], gausime lyg sistem :
1+
2-
M1
( 1+
)A' = ( 1+ 2e-ika )A",

ika
2 e )A' = ( 1+ 2 - M2 )A",
I ia, padalinus pirm lygt i antros gauname bikvadratin

4
M1 M 2
M1M2
M1 M2
sin 2
(3.8.11)
atvilgiu lygt :
ka
2
0,
(3.8.12)
kurios sprendinys yra iekomas dispersinis s ryis:

2
1,2
(k)
2
0
sin 2
ak
2
(3.8.13)
Abu gautos priklausomyb s sprendiniai yra pateikti Pav. 3.5 Briliujeno zonos ribose:
/a<k< /a. ia yra vesti paym jimai:
1
0
M1 M 2
)( M 1
M2 )
M1 M 2
( M1 M 2 )
(3.8.14)
Taigi kristaluose, sudarytuose i dviej ir daugiau skirtingos mas s atom arba d l

skirting tarpatomini atstum (elementarioje l stel je yra daugiau nei vienas atomas),
atsiranda dvi dispersijos ak grup s - pasirodo papildomos, taip vadinam , optini
105
fonon atakos (Pav. 3.5). Tai paaikinama elementarios l stel s padid jimu sud tingos
strukt ros kristaluose, kas atitinka Briliujeno zonos suma jim atvirktin je bangini
vektori erdv je. Tam paaikinti pateikiamas Pav. 3.4. Kaip pavyzdys, - prie tai svarstom
"vienatom " Briliujeno zon reikia "sulenkti kaip s siuvinio lap " naujos maesn s
"dviatom s" Briliujeno zonos ribas.
Matome, kad dvi fononin s akos, akustin ir optin , yra atskirtos udraust danum
juosta, t.y. danum diapazone (2 /M2)1/2 <
< (2 /M1)1/2 n ra bangini sprendini .
Aplenkiant pasakysime, kad vedant gardel priemaiinius atomus (pavyzdiui, pakei iant
vien i atom kitos mas s atomu) ioje danum juostoje atsiranda sprendiniai, vadinami
lokalin m modom. Atsiskleidia analogijos tarp kvazidaleli savybi , pavyzdiui, tarp
fonon ir elektron .
Pav. 3.5.
Akustin s ir optin s fononini dispersijos ak formavimosi schema viema iame "biatomiame"
kristale (atitinka trima io kristalo LA ir LO-fononus).
Pavaizduoti dviatomi grandini svyravimai, atitinkantys dispersijos kreivi skirtingas
charakteringas k-reikmes ( =a*=2a ; >a* ir = ) optini (viruje) ir akustini (apa ioje)
svyravim modoms.
Kaip seka i gauto sprendinio ir pateikt schem , jeigu laikysime, kad M1 = M2, tai
"biatom " grandin virsta "monoatome", ta iau sudvigubinto periodo, lyginant su prie tai
nagrin ta ekvivalentini atom grandine, ir udraust danum juosta inyksta. Tokiu
du, vienod atom grandin m, bet su dviguba elementari l stele, gauname dispersin
kreiv , parodyt punktyru Pav. 3.5.
Jeigu abu elementarios l stel s atomai skiriasi mas mis, tokia "sulenkta" dispersijos
kreiv ties "naujos" Briliujeno zonos krato /a* = /2a turi gauti tr .
Taip, vienmatei gardelei, sudarytai i dviej tip atom , dviej svyravimo danum
vienai bangos ilgio reikmei egzistavimas ties trumpabangio Briliujeno zonos kratu, yra
106
paaikinamas sunkesni atom svyravimais kai lengvesni ilieka rimtyje, ir atvirk iai, kaip
yra vaizduojama Pav. 3.5 (atom grandin s i dein s).
Akivaizdu, kad lengvesn s pogardel s atom svyravimai nejudan ios sunkesn s
kristalo pogardel s atvilgiu svyruos didesniais danumais, negu sunkesn lengvesn s
atvilgiu, esant tam pa iam bangos ilgiui.
Dideliems bangos ilgiams, kaip ir vienatom s gardel s atveju, akustini svyravim
dispersijos akas suformuoja visos grandin s sufazuoti svyravimai, (i k Pav. 3.5,
apa ioje). Akustiniai svyravimai k 0 riboje gauna sinfazinio vis atom svyravimo
pavidal - banginio proceso n ra, danis "art ja nul ".
Optin gi ak nusako kaimynini atom prieprieiai svyravimai gardel s elementarios
stel s viduje (i k Pav. 3.5, viruje). Riboje, kai
(arba k 0) optin dispersin
kreiv yra formuojama vis vieno tipo atom vienodos faz s ir amplitud s svyravim ,
vykstan priefaz je svyravimams kitos r ies atom .
Kitaip kalbant, lengv
prieingomis kryptimis.
ir sunkesni
atom
pogardel s juda be deformacij
Jeigu atomai gardel je yra skirtingo tipo ir skirtingo efektinio kr vio (didel dalis
joninio ryio), tai ties k=0 tokie gardel s svyravimai sukelia optikai aktyv osciliuojanti
dipolin moment , - i ia ir pavadinimas "optin " moda. Tokiuose kristaluose yra aktualus
ir dinaminis elektromagnetinio lauko (foton ) ir skersini poliarini optini gardel s
svyravim (TO-fononai) ryys, kuris atsakingas u fononini poliariton formavim si (bus
emiau).
Pav. 3.6.
Pav. 3.7.
Dispersijos kreiv s akustiniams (A) ir

optiniams (O) fononams kristaluose: L iilgin s, T - skersin s poliarizacijos modos.
Amplitudi santykis dispersijos kreiv se

akustiniams (A1) ir optiniams (A2) fononams
vienma iame kristale.
Svarbu suprasti, kad optin s modos daniai nedaug skiriasi Briliujeno zonos centre ir
ties kratu, nors jis yra didesnis kai k=0, negu kai k= /a* ( tai paaik s po to kai sulyginsite
kaires ir deines grandines Pav. 3.5 viruje).
Fizikinis skirtumas tarp akustini ir optini mod paaik ja, kai sulyginame bang
amplitudi santyk A/A skirtingiems k (Pav. 3.7). Matome, kad Briliujeno zonos centre
LO- ir LA-ak faz s yra prieingos.
107
Ties Briliujeno zonos kratu amplitudi santykis A/A art ja begalyb akustinei
akai ir nul - optinei. Tai reikia, kad ties /2a akustin je modoje juda tik sunkieji atomai
ir atvirk iai, tik lengvieji - optinei modai.
Erdvin je gardel je kiekvienam k-vektoriui (pagal dyd bei krypt ) atitinka po tris
svyravimus: vienas iilginis (LA ir LO) ir du skersiniai (du TA ir du TO). Esant vienodom
amplitud m ir k gr inanti elastin j ga yra didesn iilginiams svyravimams, nei
skersiniams (t.y. L
, i k Pav. 3.2 a). Tai s lygojama tuo, kad iilgin s modos vienu
metu iaukia tarpatomi ryi ir suspaudim ir itempim (kai k= /a, LA-moda sukelia
ryi su prieingais kaimynais suspaudim ir itempim ), o skersiniai - tik poslinkio
deformacij . Tod l skersini fonon dispersijos kreiv s visada yra emiau iilgini .
Aiku, kad vienma iam modeliui, kuriuo mes r
s, abu skersiniai svyravimai turi
ti isigim (dispersin s kreiv s sutampa). Bet realiuose kristaluose, kai fonon sklidimo
kryptis yra laisvai pasirenkama, jau negalima pagal poliarizacij svyravimus skirstyti
tiksliai iilginius ir tiksliai skersinius (iskyrus atskiras auktos simetrijos kryptis,
pavyzdiui, [100] kubiniuose kristaluose), nes poslinkiai viena kryptimi sukelia
deformacijas kita kryptimi. Tod l gi ir inyksta skersini fononini mod isigimimas
trimat je gardel je.
Sud tingesn se gardel se su m
atom elementarioje l stel je, be
trij
akustini
fonon
ak ,
atsiranda dar 3(m-1) optini fonon
akos, kurios, kaip jau inome,
atitinka vidul stelinius svyravimus,
arba kitaip, - kristalo pogardeli
tarpusavio svyravimus.
Manau
jau
aiku,
kad
kristaluose su vienu atomu
elementarioje
l stel je
gali
egzistuoti tik akustin s fonon
modos.
Apibendrinkime
fonon
dispersijos d sni , kuri tipinis
pavidalas pateiktas Pav. 3.6,
pagrindines savybes:
Pav. 3.8.
Tipin s kreives: a) dispersijos d sni , b) b sen
tankio funkcij kristalo fononini mod .
Itisin s kreiv s - Debajaus art jimas; punktyras artimas realiam.
1. Kristale gali sklisti 3m bang

tip , kai m - yra skirting atom skai ius kristalo elementarioje l stel je.
2. I 3m tip bang trys vadinamos akustin mis, kuriomis visi elementarios l stel s
atomai svyruoja kartu, kaip vienas. Kod l trys? Kristaluose, be tankio poky io svyravimu
(iilgin s bangos LA, kaip dujose ar skys iuose), gali egzistuoti ir skersin s poslinkio
bangos (TA). Aiku, kad gali b ti dvi skersin s TA-bangos.
3. Akustini mod dispersijos d snis ties Briliujeno zonos centru (aktuali yra tik
tolimoji tvarka, toki ilg bang atvilgiu aplinka yra kvazitolydin ) yra begalo paprastas,
kaip ir fotonams:
=vA k ,
(3.8.15)
4. Be to, iilgini akustini LA-fonon greitis vLA (garso) visuomet didesnis u skersini
mod TA-fonon greit vTA.
108
5. Sud tingesn s gardel s, sudarytos i m atom l stel je (m>2), be trij akustini

bang , atsiranda dar 3(m-1)-tip bang , vadinam optin m, kurias atitinka skirting atom
svyravimai l stel s viduje, arba pogardeli svyravimai.
6. Kiekviena i esam
argumento funkcijos:
3m bang
dispersijos funkcij
j(k+2
j (k)
- yra periodin s savo
b)= j(k)
(3.8.16)
ia b - yra atvirktin s gardel s vektorius ( kubiniai gardelei |b|=1/|a| ). Svyravimo

danum periodikumas - yra bendr kristalo savybi pasireikimas: periodinis atom
isid stymas realioje erdv je "pagimdo" periodin atvirktin k-erdv .
7. Fononas, kurio danis
energijos porcij , arba kvant ,
, banginis vektorius k ir poliarizacija ( =1,2,3), pernea

k ir pakl sta Boze-Einteino statistiniam pasiskirstymui,
tod l kiekvienai fonon modai atitinka vidutin energija:

Ek
( nk
1
2
k
k
exp(
k BT) 1
(3.8.17)
ia pirmas narys atitinka "nulini kvantini svyravim energij ". Pilna vidin (ilumin )
gardel s energija:
U
Ek
(3.8.18)
k
ilumin gardel s talpa:

Ug
Cv
(3.8.19)
v
I ia seka, kad kieto k no ilumini savybi nagrin jimui reikalingi fonon dispersijos
parametrai, kurie juos pilnai ir nusako.
Pav. 3.9.
Vienmat s "monoatom s" gardel s b sen
tankio kreiv ( ).
Pav. 3.10.
sen tankis vienma iai "biatomiai"
gardeliai.
Jei vienmat gardel traktuosime kaip styg , tai sklindan

interval :
min
min =
v/2L;
<
<
bang daniai pateks
max
max =
(3.8.20)
v/2a,
kur v - yra bang greitis, L - kristalo (stygos) matmenys, a - gardel s periodas. Bang
spektro maksimaliam danumui
max danai priskiria, taip vadinam , Debajaus
temperat : D
max k B.. Rezultatas gaunamas labai nat ralus - kristale negali sklysti
109
bangos, kuri ilgis maesnis u atstum tarp gretim gardel s atom , kas atitinka bangin
vektori kD /a.
Fonon dispersijos d sniai labai pilnai charakterizuoja kristalo dinamines savybes, bet
danai pakanka inoti kiek svyravim patenka danum interval , t.y. fononini b sen
tank j( ). Bendrus b sen tankio funkcijos bruous galima gauti pasinaudojus, taip
vadinamu Debajaus art jimu: kai k<kD akustin s bangos yra tokios kaip itisin je aplinkoje
(i k (3.8.9)), o bang su k>kD visai n ra (Pav. 3.8 a).
V
4 k 2 dk
3
(2 )
( )d
2
V
d
2 2 v 3A
Tod l, Debajaus art jime b sen tankis gauna labai paprast pavidal (Pav. 3.8b).
Ma danum srityje A( ) 2, kas yra tipika bozonams, pvz., fotonams, o vir
Debajaus danumo D, b sen tankis staigiai "krinta" iki nulio (tai jau fonon specifika):
3V
3
2 2 v~A
2
A
max ,
(3.8.21)
0,
max .
3
2
1
.
3
3
~
vA
v LA
vTA3
Panaius s ryius mes ank iau gavome fotonams. I ia seka, kad Debajaus energija
yra D (6 2)1/3 v~A /a
vA/a, kas paaik ja i Pav. 3.8.c.
ia V - kristalo t ris, v~A - suvidurkintas garso greitis:
Pav. 3.11.
Vienmat s "vienatom s" gardel s b sen
tankio kreiv s ( ) sulyginimas su
pasiskirstymu Debajaus art jime.
Plotas po kreive yra lygus plotui , apribotam
punktyriniu sta iakampiu, kuris atitinka
Debajaus model . is sta iakampis sukaupia
1/a b sen gardel s ilgio vienet .
Pav. 3.12.
Dispersijos kreiv s ir b sen tankis vienmatei
"dviatomei" gardeliai, kai atom masi
santykiai: M1=M2 (a) ir M1 M2 (b).
Su garso banga, kurios banginis vektorius k ir danis , susiejamas kvantinio

osciliatorius danis = vAk arba dalel s-fonono impulsas k ir energija
. Vidutinis
fonon skai ius pagal Boz -Einteino statistik yra lygus:
110
1
e
w/ k B T
(3.8.22)
ir j energijos tankis kristale:

E = b sen tankis
3Vw 2
vidutin energija =
2p 2 c 3 e
w
w / kB T
(3.8.23)
Dabar galime vertinti tikimiausi fonon impuls emose temperat rose (T<< D): kph
( /a)T/ D ir toki gardel s svyravim bangos ilg : ph a( D/T). Tai seka i s ryio E =
vAkph , kB
( /a)vA (i
k Pav. 3.8), laikant labiausiai tikimus fononus su energijomis E
kBT . Suadinti didesn s energijos fononus n ra j

(ema temperat ra), o maos
energijos fonon aplamai yra maai, nes b sen tankis greitai ma ja ( E2 ).
Tikros b sen tankio funkcijos ( ) pakeitimas Debajaus funkcija yra pilnai priimtinas,
jei kristalas yra pakankamai paprastas (l stel je vienas atomas, optini mod n ra). Jei gi
kristalas sud tingesnis, tai tenka skaitytis su kvazidiskretini danum osciliatori
egzistavimu (optin s modos, Pav. 3.12).
Ubaigiant vienma
kristal dani spektro aptarim , gr kime prie b sen tankio
funkcij , remiantis mums inomais dispersijos d sniais. Primename apibr im
(vienma iam atvejui):
d
Na
1
( )d
dk
vienmatis
dk
(3.8.24)
3
8
2
Na
1
2 d dk
pagal (3.8.9) vienatomei gardelei tur sime:
( )
d
dk
max
1
cos ka
2
(3.8.25)
max
(1 sin 2
1
ka ) 1/ 2
2
a(
2
max
2 1/ 2
ir galu gale gauname akustiniams fononams:
( )
2
max
1/ 2
(3.8.26)
ia max=( /M)1/2 - maksimalus danis. Akustini fonon b sen tankio priklausomyb

(3.8.26) yra pateikta Pav. 3.8. Matome, kad maksimalus fonon b sen tankis yra
gaunamas ties Briliujeno zonos kratu, o jos centre ( ) 0.
Pasinaudojus dispersijos d sniu (3.8.13) galima analogikai atlikti fonon b sen
tankio skai iavimus ir biatomei vienmatei gardelei, , kuriai akustini ir optini fonon
sen tankio priklausomyb yra pateikta Pav. 3.10.
Atkreipkime d mes , kad fonon (3.8.21) ir foton b sen tankio skirtum s lygoja,
pirmiausia, garso ir viesos grei
skirtumas, antra, skirtingas bang tip skai ius: garso
banga turi vien i trij poliarizacij , o viesos - vien i dviej (iilgin poliarizacija,
savaime aiku, yra negalima).
Formaliai, samprotavim schema "banga
kvantinis osciliatorius
kvazidalel ",
leidianti pereiti nuo garso bang prie fonon , yra analogika jau aptartam kvantavimo
atvejui, galinan iam per jim nuo elektromagnetini bang prie foton s vokos. Fononas elementari garso energijos porcija kristale, panaiai kaip fotonas - yra elementari viesos
energijos porcija.
111
3.8.3 Fononai amorfiniuose kristaluose

Amorfiniuose k nuose visikai nelieka
kristalin s gardel s artimosios tvarkos.
Tod l jiems galima vesti tik ilgabangi
akustini fonon s vok (fononai su maais
impulsais, nes jiems k no mikroskopin
strukt ra yra praktikai nesvarbi: kietas
nas jau iamas kaip elastinis homogeninis
kontinuumas.
Galimos
fononini
dispersijos kreiv s amorfiniems k nams su
paeista tolim ja tvarka gardel je yra
pateikta Pav. 3.13.
Optini
ir trumpabangi
akustini
fonon
s vokos amorfiniems k nams
negalioja, o netvarkingoms kristalin ms
sistemoms yra apribotos.
Pav. 3.13.
Tipini fononini dispersijos kreivi schema
amorfiniams k nams su paeista tolim ja
tvarka gardel je.
3.8.4 Fononai supergardelin se strukt rose

Supergardelin s ir multipleksin s kvantini duobi strukt ros gaunamos esant
periodiniams (kvantini duobi - barjer ) sluoksniams skirting , bet gimining
puslaidininki . Tuomet kristalin s periodo a gardel s erdvikai neapribotos fononin s
modos (Pav. 3.14, punktyras) suskyla
papildomas optini svyravim submodas
(kiekvienam fononui j bus L/a skai ius) d l papildomo periodinio potencialo didesnio u
a periodo L (Pav. 3.14 atitinka L = 3a), kuris sumaina Briliujeno zon iilgai papildomo
potencialo (Pav. 3.14 BZ suma ja 3 kart). Tai jau inomas mums primityvios l stel s
padidinimo efektas. Skersin m modom atitiktu svyravim bangos iilgai sluoksni .
Pav. 3.14.
Supergardel s (periodo
L) svyravimo mod
formavimasis lyginant su
homogeninio kristalo
fonon dispersin mis
kreiv mis (punktyras).
a) Viena akustin ir viena
optin moda; b) Realus
kristalas.
Briliujeno zonos
redukavimas d l
efektinio periodinio
potencialo vedimo.
Tokiu b du, supergardel se atsiranda gausyb nauj optini fonon ak , elektronfononin s veika yra efektyvesn , optiniai sugerties, emisijos ir sklaidos spektrai
komplikuojasi d l gausi fononini replik takos.
112
3.8.5 Lokalizuoti gardel s svyravimai

Dvi fononin s akos, akustin ir optin , yra atskirtos udraust danum juosta. Ta iau
vedant
gardel
priemaiinius atomus ioje danum
juostoje atsiranda
sprendiniai,vadinami lokalin m modom.
Priemaiinis atomas, b damas lengvesniu u j supan ius kristalo atomus, tur
b ti
charakterizuojamas ir didesniais nuosav svyravim daniais. Tai pasireikia kaip lokalinis
fononas, kurio energija yra vir delokalizuot fononini bang zonos (Pav. 3.15.a). Esant
tokiam lokaliniam gardel s svyravimui, kartu su defektu juda tik nedidelis skai ius
kaimynini gardel s atom .
Tai seka i bendros teoremos - kvazidalel s, kurios energija d l koki nors prieas
patenka draudiam energij tarp , kvaziimpulsas turi b ti menamas (i k skyri , skirta
Franco-Keldyo efektui). Gr kime prie vienmat s gardel s modelio. Lygtyje (3.8.7) laikant
k = iq ir sprendiant (3.8.5) lygt , vietoje (3.8.8) mes gautume:
M un=0 = -
lok(2
- eka - e-ka) un=0 = -2 (1- ch(ka))un=0 ,
(3.8.27)
I kur, skaitant (3.8.7), gauname, panaiai kaip (3.8.9), nauj dispersin d sn :

lok
( q)
kur atitinka post mi amplitud , g stan

funkcija exp(-ql) su gesimo parametru 1/q.
lok
sh
aq
2
(3.8.28)
, tolstant nuo defekto, kaip eksponentin
Pav. 3.15.
Lokalin s gardel s
svyravimo modos ir j
galimas atvaizdavimas
Briliujeno zonoje (d).
a) Lengvas
priemaiinis atomas;
lokalin moda yra vir
fononin s juostos.
b,c) rezonansin s
lokalin s optin ir
akustin modos,
patenkan ios
fononin juost .
Toki mod galime atvaizduoti k-erdv je kaip lokalizuot ties Briliujeno zonos kratu ir
iplitusi intervale |q|. Fizikai kalbant, - kuo didesn svyravim lokalizacija gardel je, tuo
didesnis kvaziimpulso neapibr tumas, laikantis Heizenbergo principo reikalavim . Tai ir
yra vaizduojama Pav. 3.15 schemoje.
Tokiu pat b du galima aptarin ti ir kitus ties mazgu su defektu lokalizuot svyravim
pavyzdius. Atomas su padidinta mase tur
emesnius osciliacij danius, ir tod l galimi
yra lokaliniai svyravimai, atskil nuo apatinio prastos fononin s juostos krato, pavyzdiui,
113
nuo optini fonon juostos ir patenkantys draudiam

energij ply tarp optini ir akustini fononini spektr
ak .
Priemaia su nuosavu svyravim
danumu,
patenkan iu
fononin juost gali b ti rezonansini
sen pavyzdiu. Tam tikram danumui svyravim
amplitud didesn , negu kit kristalo mazg . Bet ji
slopinama nebe eksponentikai tolstant nuo centro, tod l
svyravimas pasidaro negrietai lokalizuotas. Akivaizdu,
kad toks defektas turi stipriai sklaidyti io rezonansinio
danumo gardel s fononus.
3.9 Kvazidaleli s veika

l didelio tarpdalelini s veik vairumo, galim
skirting kvazidaleli kiekis kietame k ne yra labai didelis.
Tai, kad pagrindin je kristalo b senoje visikai n ra
kvazidaleli , reikia, kad nei viena i j neegzistuoja
Pav. 3.16.
aminai. Kvazidalel s gyvavimo laikas toje ar kitoje
Daleli (a) ir fonon (b)
senoje yra nusakomas jos susid rimais su kitom
susid rimo proces schema.
kvazidalel m. Kuo temperat ra yra emesn , tuo
Pateikti impulso ir energijos
susid rim
danis maesnis, ir tuo individualesn
tverm s d sniai.
gyvenim veda kiekviena kvazidalel , t.y. grietai kalbant, tuo labiau kvazidaleli dujos yra idealios. Svarbi kvazidaleli s veikos reikm yra ta, kad ji
yra relaksacini proces ir pusiausvyrin s b senos kristale nusistov jimo prieastis.
3.9.1 Fonon-fononin s veika

Netgi esant ypa emoms temperat roms fonon kristaluose yra ne sivaizduojamai
daug. Pavyzdiui, ties T 0.1 D j tankis yra ne maesnis u 1020 cm-3. Jeigu fononai
jud
kristalu visikai laisvai, tai tobul kristal iluminis laidumas b
begalinis. Pasirodo
fononai s veikauja tarpusavyje ir tokie procesai pasidaro manomi skaitant gardel s
svyravim anharmonizmo efektus 2 (be j fononai laisvai "praeidin tu" vienas pro kit ).
Iki tol, kol kristalo ilumin energija yra pakankamai maa ir atom svyravimai lieka
harmoniniais, mes galime j pateikti nes veikaujan
daleli sumos pavidale, kaip ir
idealiuose dujose. Fononai - yra bozonai, j skai ius neilieka pastovus, augant
temperat rai gimsta nauji fononai; taip kakada pasidaro tikima j s veika. Klasikiniu
poi riu tai atitinka svyravimo amplitud s did jim , augant T, kol taps aktual s j
nukrypimai nuo tiesikumo - anharmonizmo efektai. Toks yra atitikmuo tarp klasikin s ir
kvantin s fonon-fononin s s veikos traktuot s.
l fonon susid rim
termodinamin pusiausvyra ir
kiet
k
ilumin laidum .
suskilim du ir daugiau kit
2
fonon
"dujose", kaip ir atom dujose, susidaro
atsiranda fonon stabdymo, trinties j gos, kurios maina
Anharmonizmas paaikina ne tik fonon susid rim , bet ir
fononus, o taip pat ir dviej fonon "susiliejim " vien .
Visikai elastingi svyravimai yra vadinami harmoniniais. Tai osciliacijos su post mio
gomis, grietai proporcingomis atom nukrypimams i pusiausvyros pad ties. Tuomet,
gardel s svyravimams - fononams turime post mi potencin s energijos parabolin
priklausomyb .
114
Fonon susid rimai yra nepana s

prast daleli susid rimus. Sutarkime dalel
ym ti str le, o susid rimo fakt rutuliuku. Tada dviej daleli susid rim galime
atvaizduoti diagrama Pav. 3.16a. Kita schema Pav. 3.16b parodo vien i galim fonon
sm gi tip . Pasteb kime, - daleli skai ius susid rimuose yra ilaikomas, o fonon
skai ius neisaugomas.
Bet, tikriausiai, pagrindinis skirtumas yra tame, kad susiduriant fononams, impulsas gali
ti neisaugomas. Tuo atveju kristalin gardel priima save dal impulso. Tiesa, ji gali
priimti tik tam tikr fiksuot fonon impulso porcij : K=2 b (b - atvirktin s gardel s
vektorius).
Susid rimai, kuri metu kristalas pasisavina impulso dal , lygi Briliujeno zonos ribos
reikmei, yra vadinami permetimo procesais. Toki reikini prieastis, aiku, slypi kristalo
k-erdv s periodikume. Kai susismogian
kvazidaleli kvaziimpulsas ieina i pirmos
Briliujeno zonos rib , - j reikia grainti viet . Tai ir yra permetimas. Permetimo
procesai suteikia papildomus sklaidos kanalus. Kristale gali vykti sm giniai procesai,
udrausti tverm s d sniais vakuume. ie reikiniai apriboja auktaenergini fonon laisvo
prab gimo keli ir nusako iluminio laidumo eksponentin kritim auktose temperat rose.
Bendrai kalbant, kvazidalel s kvaziimpulsas skiriasi nuo dalel s impulso tuo, kad jis
negali neribotai augti. Kiekvien kart jis gali keistis per dyd , kartotini K. i impulso
porcija perduodama gardelei kaip visumai, nes fononas gali egzistuoti tik gardel je.
Aiku, kad vis impuls , perduodam gardelei, suma lieka lygi nuliui ir kristalas kaip
visuma ne gauna jokio impulso i nuosav gardel s bang . Aptarkime tai smulkiau.
3.9.2 Bangini vektori k ir k+K ekvivalentikumas

Dabar pats laikas aptarti atvirk ios gardel s ir Briliujeno zonos fizikin prasm .
Idealioje gardel je banginiai vektoriai k ir k+K yra ekvivalent s. Tam teiginiui iliustruoti
pateiksime tok samprotavim . Turime periodo a vienmat gardel , kaip Pav. 3.1.b. Pirmas
atvirktin s gardel s vektorius yra K=2 /a ; atitinka svyravim moda su bangos ilgiu
=2 /K=a (Pav. 3.17.b); iuo atveju visi atomai juda vienoda faze, kaip ir k=0 ( = ) atveju
(i k Pav. 3.17.a arba Pav. 3.3.).
Pav. 3.17.
Skersini akustini atom svyravimo
mod (TA-fononai) schema vienma iai
kristalo gardeliai, paaikinanti
permetimo reikinius ir b sen k ir
k+K ekvivalentikum .
a)
= 2 /q= ; b) = a; c) = a/2.
b) ia K=2 /a - atvirk ios gardel s
vektorius, atitinkantis Briliujeno
zonos kratui.
Matome, kad bangos yra skirtingos, bet
atom osciliaciniai judesiai yra vienodi
bet kokiam takui q=nK.
Pav. 3.17.c yra parodyta moda, atitinkanti k=2K vertei; jos bangos ilgis =a/2 ir iuo
atveju atomai taip pat juda sufazuotai. Akivaizdu, kad gardel s atomai nebegali atskirti
bangos k=0 nuo k=nK, kur n - yra sveikas skai ius. Atom tarpmazguose n ra, tod l (b ir c)
115
tipo bangos yra tik patogios atvaizdavimui ir kiekviena j turi savo ekvivalent Briliujeno
zonoje (- /a<k< /a), kurios pilnai pakanka kristalo savybi apraymui.
Analitikai aiku kod l k ir k+K yra ekvivalentiniai, ta iau koks fizikinis turinys to, apie
mes kalbame kaip apie impulso k fonon ? Jeigu fonono impulsas auga ir ieina u
pirmos Briliujeno zonos rib , pavyzdiui d l tarpdalelini
perdavin ti impuls K vienetais.
sm gi , - fononas prad s
is impulsas turi b ti perduodamas gardelei ir tai atsiskleidia kaip eil Brego

atspindi nuo kristalo atomini ploktum . Fononas K nyksta, ir jo impulsas sugeriamas
generuojant k=0 mod . Tai begalinio bangos ilgio yra akustin moda (Pav. 3.17.a), kai visas
kristalas svyruoja viena faze.
Tai lieka galioti bet kokiom kvazidalel m, o atvirktin gardel s erdv , vesta patogumui
ir leidia osciliacini proces energij (fononai, fotonai, plazmonai, magnonai, ...) ireikti
daleli energij , lokalizuot atvirktin je erdv je, pavidalu, nors visos ios modos priklauso
visam kristalui realioje erdv je.
Kaip jau buvo paym ta, i proced ra yra analogika Furj -transformacijai impulsas
bang paketas, kuri perveda sistem
Furj -erdv , kuri mes vadiname atvirktine,
impulsine, arba k-erdve.
3.9.3 Elektron-fononin s veika

Nagrin jant laisvo elektrono ar skyl s jud jim kristale yra laikoma, kad kristalo laukas,
veikiantis kr vininkus, turi periodin strukt
ir kristalo simetrij . Taip, bet atom
svyravimais kristalo periodin strukt ra yra lokaliai trikdoma. Fononai - tai lokalin s
deformacijos bangos, kai atomai isijudina i pusiausvyros tak , - elektrono energija ir
sena iek tiek pasikei ia.
Pav. 3.18.
Elektron-fononini s veik diagramos:
a) fonono emisija; b) fonono sugertis;
c) elektron-skylin s poros rekombinacija
emituojant fonon ;
d) elektron-skylin s poros generavimas
dalyvaujant fononui;
e) virtualinio fonono emisija ir
reabsorbcija, kaip poliaronini reikini
modelis;
f) fonono transformacija virtualin
elektron-skylin por ;
g) elektron-elektronin s veika per
virtualini fonon mainus, s lygojanti
Kuperio por susidarym (superlaidumas);
Permetimo procesai pro Briliujeno
zon ,kuriuose elektronas patiria papildom
Brego atspind , n ra skaitomi.
ie elektrono energijos ir impulso poky iai, atsirad d l jon poslinki , ir sudaro

elektron-fononin s s veikos esm . Fonon kaip kvazidaleli s voka yra labai naudinga, nes
leidia spr sti elektron sklaid fononais taip pat, kaip elektron sklaid takiniais defektais
116
ir kitais kristalo netolygumais. Aiku, kad energijos ir impulso tverm s d sniai turi galioti,
nes ir elektronas, ir fononas yra periodin s kristalo strukt ros k dikiai.
Pagrindin s elektron-fononini susid rim " r ys, gimstant ir nykstant fononams, bei
elektron skylin m porom, yra pavaizduoti Pav. 3.18.
prastiniai mechanikoje susid rimai (Pav. 3.16.a) taip pat yra galimi, bet ymiai maiau
tikimi. Tverm s gi d sniai ym jim tikslumu yra raomi vienodai:
E(q)+
= E(q+ k)
(3.9.1)
Akustini fonon gimimo (nykimo) elektroniniai procesai gali b ti traktuojami kaip

garso ispinduliavimo erenkovo efekte kvantinis analogas.
Elektron sklaida fononais yra varos elektros sroviai tobuluose monokristaluose
atsiradimo pagrindin prieastis. Panaiai kaip ir fonon anharmonizmui (fonon-fononin
sklaida), elektron-fononin s veika neesminiai kei ia elektron piln energij , bet vaidina
svarbiausi vaidmen vairiuose kinetiniuose ir optiniuose reikiniuose.
Pav. 3.19.
Elektron sklaidos
proces schema
sugeriant ir
emituojant optinius
ir akustinius
fononus.
Laisv kristalo elektron jud jimo greitis ( 108 cm/s) paprastai yra nepalyginamai
didesnis u fonon sklidimo grei ius ( 106 cm/s). Nors ir nevisuomet fononui galima taikyti
efektin s mas s s vok , vis vien fizikai sako, kad elektronas ymiai lengvesnis u fonon .
Tai b
teisingiau traktuoti ta prasme, kad esant vienodiems impulsams fonon energijos
yra i esm s maesn s negu elektron .
Tod l susiduriant su fononu, elektrono energija pasikei ia labai neymiai, bet gali i
esm s pakeisti impuls ir jud jimo krypt . Lygiai taip lengvas teniso kamuoliukas atoka
nuo sunkaus biliardo kamuolio, beveik nepakeisdamas grei io dydio, reikia ir energijos.
Pavieni atom
(plok ias bangas):
post mis gardel je yra skleidiamas per normalines koordinates
rj
1
2
uq e
iq rj
Fononini bang amplitud s osciliatoriaus antrinio kvantavimo formalizme yra

kvantuotos per fonon gimimo ir nykimo operatorius:
uq
2M
(bq
q
b q)
117
Jeigu ir elektronin m bangin m funkcijom taikyti antrin kvantavim (matricini

+
element eksponentes tarp elektronini b sen galima gauti pakeitus eiqr
k a k+qa k , nes
vienelektron s b senos irgi laikomos plok iom bangom), tai elektron-fononin s s veikos
operatorius bus toks:
He
1
2
F (q ) a k q a k (bq
bq )
(3.9.2)
kq
Jis susideda i elektrono impulso k dviej sklaidos nari : sugeriant fonon , impulso q,
ir emituojant fonon , impulso (-q). F(q) yra elektron ir fonon ryio funkcija, kuri
priklauso nuo fonon ir s veikos tipo.
veikoje su delokalizuotom juostin m b senom dominuoja ilgabangiai fononai ties
k=0. Tod l galime naudotis kontinualiniu art jimu, kai kristalas laikomas tolydine aplinka.
Akustiniai ir optiniai fononai apraomi skirtingai.
Pav. 3.20.
Impulso tverm s
schema elektron
sklaidos procesuose
sugeriant ir
emituojant optinius ir
akustinius fononus.
3.9.3.1 Akustiniai fononai

Akustiniai fononai sukelia elementarios l stel s t rio poky ius, kas yra ekvivalentika
kristalo gardel s konstantos poky iams. Tai lydi energetini juost b sen post mis.
Izotropiniuose kristaluose tai b dinga tik iilginiems LA-fononams.
a) Deformacin akustin s veika

Akustiniai svyravimai kei ia (moduliuoja) elektron dispersijos d sn , pastumdami j
priklausomai nuo deformacini atom post mi u(r) skirtumo ru(r) per deformacinio
potencialo c dyd :
Ec = Ec(k,ur) - Ec(k) = -
ur(r).
(3.9.3)
Plok iai atom post mi bangai u(r) gausime:

r
ur(r) =
i(q u).
(3.9.4)
Kadangi vektorius q nukreiptas iilgai sklidimo, tai skaliarin sandauga (qu) bus lygi
nuliui skersin m bangom su u(r), statmenom iai kryp iai. Deformacin potencial kuria tik
iilgin s LA-modos.
118
Ireikiant lokalines gardel s deformacijas ur per normalias fonon koordinates Qk

(plok
bang paketo amplitud s) vedami gimimo ir nykimo operatoriai, kuriais
ireikiamas deformacinis potencialas:
U d (r )
divu (r )
1
2
Fak (q ) (bak e iqr
bak e
iqr
(3.9.5)
kur
Fak (q )
|q |
2 Mv ak
iq
2M
(3.9.6)
q
M - gardel s l stel s atom mas , vak - garso greitis kristale,
ak (q)
=|q| vak .
b) Pjezoelektrin akustin s veika

Jeigu kristalas sudarytas i skirting atom su joninio ryio taka ir elementari l stel
neturi inversijos simetrijos, tai tokios gardel s iilginiai svyravimai sukelia ir dipolin
moment , kuris takuoja elektronines b senas. Toks elektron-fononin s s veikos
mechanizmas, budingas poliariniams kristalams, yra vadinamas piezoelektriniu ir yra
poliarin s optin s EFS analogas, pritaikytas akustiniems fononams.
Piezoelektrin akustin s veika indukuoja lokal elektrin lauk :
e pz
E
r u (r ) ,
(3.9.7)
ir elektrono potencin s energijos poky ius:

e Edr
ee pz
(3.9.8)
r u (r ) ,
q
ia epz - pjezoelektrin konstanta, ir, sulygindami poveik elektronams su deformaciniu
(3.9.3), matome, kad pjezoelektrinis ma ja su fonono impulso augimu.
3.9.3.2 Optiniai fononai

Optiniai fononai nesukelia lokalini t rio poky , bet iaukia: i) deformacin
energetini b sen pokyt ir ii) kristalo jonin s poliarizacijos atsiradim poliariniuose
kristaluose. Jei akustin m bangom vektorius u(r) atitinka elementarios l stel s post
, tai
optin m bangom jis reikia elementarios l stel s atom poros santykin post
.
c) Deformacin optin s veika

Ilgabangiai optiniai svyravimai sukelia priepriein kristalo pogardeli post
, tod l
elektrono energija, pereinant tarp atom l stel je (energini juost deformacija) bus
proporcinga post miui:
E = Dopt u(r)
kur Dopt - yra energini zon ekstremum optinio deformacinio potencialo konstanta.
d) Poliarin optin s veika

Tam, kad sivaizduotume ilgabangi optini svyravim ry su kristal poliarizacija
pakanka pavelgti, pavyzdiui,
joninio ryio NaCl kristalo gardel (Pav. 3.21).
+
Prieprieinis x katijon Na ir jon Cl- pogardeli poslinkis sukuria vidutin dipolin
moment
P = |e|Nx,
119
kuris sukelia elektrin lauk E = -4 P ir jon svyravimo (Niutono) lygtis bus:

2x
~d
M 2
dt
eE
4 e 2 Nx
2
1/2
I ia gausime jonin -plazmin danum
p=(4 e N/M) , kuris atitiks optin s akos
dan kai k = 0, jeigu laikysime
M p/2, ia M - redukuota jon mas .
Kad iskirti jonin poliarizacijos dal , priminkime, kad statin poliarizacij formuoja
kaip jonai, taip ir elektronai, auktadan gi - tik elektronai, nes jonai nesp ja sekti greitai
kintant lauk . Tod l dominanti mus jonin poliarizacijos dalis bus
1
[(1 0 1 ) D (1
4
kur 0 ir - atitinkamai statin ir optin dielektrin s skvarbos, ~
dielektrin skvarba.
Popt (r )
P0 (r ) P (r )
) D]
1
D (r )
(3.9.9)
4 ~
1
1
- efektin
0 )
Antrinio kvantavimo atvaizdavime elektron s veikos su LO-fononais operatorius bus

toks pat kaip ir akustiniams(3.9.2), bet pakei iant Fak (q) Fopt(q) :
Fopt (q )
2
v 0 pt
LO
~ |q|
(3.9.10)
Gardel s deformacija sklindant LO-fononui paeidia lokalin elektroneutralum d l ko

atsiranda ilgabangiai, veikiantys elektronus elektriniai laukai, kuri potencialas:
U opt ( r )
divP ( r ) 3
d r'
| r r '|
Taip gaunama iilgini optini fonon

banga, kurios vektorinis potencialas:
A LO (r )
Z
~V
sukeliama makroskopinio elektrinio lauko

N
(3.9.11)
3
LO
q
(bak e iqr
| q|
bak e
iqr
(3.9.12)
Elektron-gardelin s veika dabar tampa identika elektron-fotoninei s veikai, jei

sukeisime vektorin elektromagnetin fotoninio lauko potencial fononiniu: He-f =
(e/m)(p A(r)).
Pav. 3.21.
Makroskopinio elektrinio lauko
bangos, sukeliamos iilgini
optini fonon , formavimasis
poliariniuose kristaluose.
Pateikta schema NaCl
kubiniam kristalui su joniniais
ryiais (a); Jon Na+ ir Clpogardeli prieprieiai
poslinkiai iaukia dipolio
atsiradim (b).
a)
Elektron-fononin s veika sukelia:
b)
120
i) per jimus tarp Blocho b sen energin se juostose (real s uoliai) - tai laisv
kr vinink sklaida, formuojanti j energijos ir impulso relaksacijos reikinius (vara,
judrumas variuose kristaluose);
ii) Blocho b sen sumaiym (virtual s uoliai), kei iant j energin s juostos
dispersijos d sn , - tai poliaroninis efektas d l laisv kr vinink virtualios s veikos su
fononais. Tai bus aptariama ryium su nauj kvazidaleli , - poliaron , atsiradimu.
3.9.3.3 Elektron sklaida fononais

Elektron sklaidos fononais, t.y. fonono gimimo arba nykimo, sukelian
elektrono
viduzonin uol k k', tikimyb bus apraoma pirmos eil s perturbacijos teorijos
standartine iraika:
2
2
Wk ,k '
k ' , n 1 He f k , n
( E f Ei )
(3.9.13)
kur |k elektrono Blocho b sena su kvaziimpulsu k; |nq - fononin bangin funkcija,
kurios matriciniame elemente per savo plok
bang eksponentinius daugiklius
sugeneruoja impulso atrankos taisykles:
k' = k
q,
1
N
kuris lieka toliau -funkcijos pavidale:
(3.9.14)
e iqi r
1, kai
k 0
0,
kitaip
skaitydami bozonini gimimo ir nykimo operatori savybes:

bq n q
nq
1 nq
bq nq
nq
nq
gausime toki sklaidos tikimyb s iraik :

Wk ,k '
Cq2 J k2, k ' nq 1

nq
q
V
~
2
8 NM
(E k '
k q ,k '
Ek
) dk ' .
(3.9.15)
M - osciliatoriaus mas (akustiniam fononui - tai
ia N - elementari l steli skai ius,
pilna elementarios l stel s mas , optiniam fononui - tai redukuota l stel s atom mas :
M = ( M1-1 + M2-1)-1. Beje, galima vesti kristalo tank :
= N M / V. Cq - elektron-
fononinio ryio parametras, kuris priklauso nuo sklaidos mechanizmo ir fonono tipo; Jk,k' =
k'|k - yra Blocho funkcij persiklojimo integralas. Elektronams ir skyl ms atsirandant ties
juost dugnais, j Blocho funkcij periodin s dalys uk l tai kinta nuo k, reikia uc,k uc,k q
ir, tada persiklojimo integral galime laikyti: Jk,k' 1.
Viename sklaidos akte dalyvauja tik viena fononin b sena. Fonon ispinduliavim
ia atitinka minusas, sugert - pliusas. Aplamai, fononini operatori (He-f iraikoje (3.9.2))
poveikis fonon b senai yra:
(bq
b q ) nq
l fonon b sen upildymo skai

nq
nq
1 nq
(3.9.16)
, priminsime, kad fononai yra bozonai, tod l:

kB T
1
exp(
nq nq
kB T)
kai
kB T
(3.9.17)
121
a) D formacin sklaida akustiniais fononais

ia pateiktas pasiskirstymo funkcijos "auktatemperat rinis" art jimas, kuris deja
akustiniams fononams galioja jau pradedant nuo keli laipsni Kelvino temperat ros.
Akustiniems fononams tai reikia, kad nq >>1 ir j emisijos bei sugerties tikimyb s
pasidaro vienodos.
Tam, kad emituot akustin fonon elektronas turi jud ti grei iu virijan iu garso greit
kristale, kurio tipin reikm yra vs 105 cm/s (elektronui judant garso grei iu, jo energija
siekia tik 10-5 eV). Vidutinis elektron gi iluminis greitis paprastai yra vT 106 107 cm/s
(temperat
diapazone 1 300K; vertinant remiantis: vT k/m*; 2k2/2m* (3/2)kBT),
tod l elektronas gali emituoti fononus.
Pagal impulso ir energijos tverm s d sni reikalavimus elektronai gali sugerti fononus
tik su banginiais vektoriais diapazone: 0 < q < 2k, kaip ir matome i barstymo proces kerdv je schem , pateikt Pav. 3.19 ir Pav. 3.20.
Pav. 3.22.
Tikimyb s laisv kr vinink
deformacin s sklaidos fononais
priklausomyb s nuo kr vinink
kinetin s energijos:
1 - akustiniai fononai;
2 - optiniai fononai, pilna
priklausomyb fonon suger iai ir
emisijai;
3 - optiniai fononai, fonon
sugerties komponent .
Toki fonon energijos yra maos lyginant su elektron ilumine energija, ir sklaida
akustiniais fononais yra praktikai elastin (Pav. 3.20). Vektoriaus k kryptis gali keistis i
esm s, tuo tarpu jo reikm - labai neymiai.
I formuli (3.9.3) (3.9.6) seka, kad deformacin s sklaidos akustiniais fononais ryio
parametras yra proporcingas deformacijos potencialui ir fonono banginiam vektoriui
Cq =
q,
kuriam yra proporcingas ir akustini bang danis:
= vak q , pagal
dispersijos
sn ilgabang je srityje; vak - suvidurkintas pagal kryptis akustini bang greitis.

Dabar galime akustinei elektron sklaidai pagal (3.9.15) urayti tikimyb
2
Wk , k '
kBT
v 2LA
k q ,k '
(Ek '
Ek
) dk '
(3.9.18)
l to, kad aktuali sklaidoje akustini fonon energijos yra maos lyginant su
elektron ilumine energija, i -funkcijos argumento galime eliminuoti fonono energij
-funkcijoje yra ekvivalentikas osciliuojan ios gardel s
q. io dydio nepaisymas
pakeitimui statikai deformuota gardele: elektroniniai per jimai n ra greiti, lyginant su
laikais, b dingais gardel s jud jimams. Tuo pa iu atsiribojame nuo pointegrin s funkcijos
kampini savybi , kuri ir pavirsta elektron juostos b sen tankio funkcija:
122
1
(2 ) 3
( Ek '
E k )dk '
(2 m*) 3/ 2 1/ 2
Ek
4 2 3
( Ek )
(3.9.19)
ir galutinai gauname sferinei parabolinei juostai:

2
Wk , k '
k BT
v 2LA
( Ek )
(3.9.20)
ia daugiklis 2 vestas d l to kad skai iavome tik vien i dviej vienod nari fonon
suger iai ir emisijai. Toks elektron sklaidos tikimyb s "spektras", priklausomai nuo
elektron kinetin s energijos, yra pateiktas Pav. 3.22 kreive 3.
3.9.3.4 Sklaida optiniais fononais

Skirtingai nuo akustini fonon , d l dispersijos d snio ypatum
opt
10 50 meV
const, sklaida optiniais fononais yra i esm s neelastin , bet kaip ir akustini fonon atv ju,
optini svyravim , kuriem leidiama s veikoti su elektronais tverm s d sniais, banginiai
vektoriai yra ties Briliujeno zonos centru: tai - ilgos makroskopin s bangos.
Kas d l emisijos, tai aiku, kad tam. kad ispinduliuot optin fonon (Pav. 3.19 ir Pav.
3.20), elektronas turi tur ti pakankam kinetin energij Ek >
opt .
Pav. 3.23.
Laisv kr vinink sklaidos
fononais tikimyb s poliariniuose
kristaluose priklausomyb s nuo
kr vinink kinetin s energijos: 1 akustiniai fononai - pjezoelektrin
sklaida; 2 - optiniai fononai,poliarin optin sklaida fonon
suger iai ir emisijai.
Deformacin sklaida
Skirtingai nuo akustini fonon , ilgabang s optin s gardel s atom deformacijos gali
tiesiogiai takoti elektrono energij . Elektron-fononin s s veikos operatorius bus:
He-f = Dopt u
Cq = Dopt ,
ir ryio parametras:
kur Dopt - optinio deformacijos potencialo konstanta, u - santykinis dviej atom post mis
elementarioje gardel je.
Sklaidos tikimyb s skai iavimai atliekami taip pat kaip ir akustini fonon atveju, bet
su fonon energija dabar reikia skaitytis. Jei nepaisytume optini fonon dispersijos, tai funkcija nustot priklausyti nuo krypties, ir integravimas per galines b senas v l leist
vesti energetini juostos b sen tank , kaip ir akustini fonon atveju.
Taip gaunama elektron deformacin s sklaidos optiniais fononais tikimyb :
opt
k ,k '
2
D opt
Lo
nq
(E k
LO
[n q
1]
(Ek
LO
(3.9.21)
123
kurios priklausomyb nuo sklaidomo elektrono kinetin s energijos yra vaizduojama Pav.
3.22 pilnai sklaidai su fonon sugerties ir emisijos procesais (kreiv 2) ir atskirai - fonon
sugerties komponent (kreiv 3).
is sklaidos mechanizmas yra aktualus nepoliariniams kristalams, turintiems inversijos
centr .
Poliarin sklaida optiniais fononais

Poliariniuose junginiuose skirtingo kr vio atom svyravimai sukelia ne tik deformacijos
potencialus, bet ir tolimo poveikio makroskopinius elektrinius laukus, kurie gali sklaidyti
elektronus. variuose poliariniuose junginiuose tai dominuojantys sklaidos procesai.
Poliarinio ryio konstanta paprastai vadinama Frhlich'o vardu:
Cq
LO
M
V
1
(3.9.22)
0
Kaip ir pjezoelektrin sklaida, poliarin ma ja augant sklaidom elektron kinetinei

energijai. Tuo ir skiriasi poliarini ir deformacini sklaidos tikimybi spektrai Pav. 3.22 ir
Pav. 3.23.
Electrons interact with LO phonons through the Frhlich interaction as well as the
deformation potential interaction, and they interact with TO phonons via the deformation
potential interaction only.
Then, if only the LO phonon modes are appeared, experimental results demonstrate
that the Frhlich interaction is much stronger than the deformation potential interaction in
this wide band-gap semiconductor. Experimental results therefore show that hot electrons
thermalize primarily through the emission of polar longitudinal optical phonons in
predominantly polar wide band-gap crystals (for example, GaN [3]).
3.10 Poliaronai
Poliaronas - tai yra elektronas, judantis
potencin je duob , kuri atsirado d l gardel s
poliarizacijos tuo pa iu elektronu. Tai mechanistinis
paveiksliukas. Kas gi yra poliaronas kaip kvantin
voka? Be abejo, tai specifin s elektron-fononin s
veikos, vadinamos b sen pernormavimu, paseka.
Iki iol bendrais bruoais kalb jome apie realius
sklaidos fononais procesus, kurie apsprendia vara,
kr vinink judrum ir elektron termodinamin
relaksacij vari monokristal energin se juostuose.
Yra labai svarbus dar vienas elektron-fononin s
veikos kristaluose aspektas, - tai elektron virtuali
sklaida fononais, kai emituotas virtualiai fononas tuoj
pat v l sugeriamas elektronu, ir atvirk iai.
Tokia "dviuol " virtuali s veika yra antros eil s
perturbacij teorijos objektas ir sukelia energini
sen savybi lokalinius poky ius, kuriuos yra
priimta vadinti poliaroniniu efektu.
Laisv kr vinink virtualios s veikos su fononais
Pav. 3.24.
Elektronas joniniame kristale d l
kulonini j
poliarizuoja savo
aplink . Elektronas ir gardel s
deformacija susijungia kvazidalel poliaron .
124
rezultate gauname Blocho b sen sumaiym , kei iant j energin s juostos dispersijos
sn . Rezultate turime naujas kvazidaleles, kuriuos d l s veikos su poliariniais fononais
yra vadinamos poliaronais. Aiku, kad i virtuali s veika galima visiems keturiems
elektron-fononin s s veikos mechanizmams, jau m
aptartiems: deformacin akustin ,
pjezoelektrin akustin , deformacin optin ir poliarin optin .
Visuose kietuose k nuose elektronai bus apvilkti gardel s deformacija. Bendrai
kalbant visiems iems atvejams galima vesti naujos kvazidalel s s voka ir tokius
suadinimus galima b tu pavadinti "akustonas", "piezonas", "optikonas" ir gal gale "poliaronas". D
tik poliariniuose kristaluose d l poliarin s gardelin s s veikos
dominavimo yra pla iai kalbama apie poliaronus, kitais atvejais ir nepoliariniuose
kristaluose paprastai kalbama apie "apvilktus fononais" kr vininkus.
Nuosava elektrono energija kinta d l jo s veikos su gardel s svyravimais ir gali b ti
ireikta perturbacijos teorija:
Ek
0 He
Ek 0
0 He
E0
Ek0
k , n H eabsf k
q ,n 1 k
E0
k ,n
n n He
Ek
En
q , n 1 H eemf k , n
k , n H eemf k
q, n 1 k
E0
Ek
q , n 1 H eabsf k , n
(3.10.1)
ia |0 - elektron-fononin s sistemos b sena, kurioje s veika tarp elektron ir fonon

"ijungta". Pirmos eil s narys atitinka elektron sklaid be b senos poky io, tod l lygus
nuliui. Toliau naudosime Mq,em ir Mq,abs matriciniams elementams vieno fonono emisijos ir
sugerties aktams paym ti.
q
E = E
k k
Virtualus
fononai
a)
Elektronas
Pav. 3.25.
Elektronas
b)
Ec
x
Ep
c)
Ep
a) Virtualin s elektronfononin s s veikos,

salygojan ios poliaroninius
efektus, diagrama.
b) Autolokalizuotos
poliaronin s energin s b senos
i apatin s b senos laidumo
juostoje susidarymo schema.
c) Poliaronin s juostos
perturbuot b sen schema.
125
l kvaziimpulso tverm s s veika su fononu suria elektrono b sen |k ir b sen

|k q . D l to kad antros eil s procesas graina elektron
ieities b sen , tai energijos
tverm s d snis neudeda joki apribojim tarpinei b senai.
Kaip ir sklaidos reikinius nagrin jant:
M
2
q
~
2 NM
Cq2 J k2,k ' nq
1
(3.10.2)
nq
fonon emisijai ir suger iai, atitinkamai. Tolimesnis sprendimas leist nustatyti energini
sen post mius, kurie, bendrai kalbant, priklauso nuo temperat ros ir nusako,
pavyzdiui, draudiam
energij tarpo temperat rin susiaur jim d l gardel s svyravim
suaktyv jimo.
ie lygmen poslinkiai, kaip ir sklaidos procesuose, priklauso nuo kr vinink energijos,
ir tai galima vertinti vedant pataisas kr vinink efektin m mas m.
Tokie masi pernormavimai, s lygojami virtualios fononin s sklaidos, yra suriti su
elektron nenutr kstamu virtuali fonon debes lio apvilkimu. Gardel poveikio radiuse
yra ikraipoma (Pav. 3.24) ir jud damas, elektronas velka paskui i deformacij srit , kas,
aiku, didina kr vinink inercij .
Pav. 3.26.
Didelio ir mao (autolokalizacija)
radiuso poliaron susidarymas d l
gardel s poliarizacijos dielektrikuose.
a) atveju poslinkiai kinta maai
pereinant nuo jono prie jono ir
elektron galime sivaizduoti sau kaip
bangin paket itisus per daugel
tarpatomini interval . Paketo
jud jimas yra lydimas lokaline kristalo
deformacija. Tai poliaronas.
b) deformacija smarkiai lokalizuota ir
paketas nebegali atitr kti nuo
derformacijos centro. Tokia
autolokalizacija yra b dinga skyl ms
siaurose izoliatori valentin se
juostuose.
vertinkime poliaronin efekt laikydami temperat ras emom (galima tik spontanin
emisija, nq =0), persiklojimo integral Jk,k=1, piln izotropij ir parabolin dispersij zonoje:
Ek
Ek0
Ek0
V
8 3
V
4 2 E k0
M q2,em q 2 dqd (cos )d
12
10
q) 2
2m *)[( k
M
(q k ) 2
2
q ,em
k2]
(3.10.3)
q dqd (cos )
2(q k ) cos
toliau galima iskleisti pointegrin s funkcijos atvirk

kvadratinio nario) ir suintegravus, gausime iraik :
Ek0
vardikl eilute nuo cos
(iki
126
~
Ek
Ek0
VM q2,em
2
Ek0
dq
0
q2
(q k ) 2
Ek 0
4( q k ) 2
3[(q k ) 2
E k 0 ]2
(3.10.4)
kuria jau galima pateikti formoje:

~
Ek
Ek 0 1
Ee
(3.10.5)
kur Ee-f - yra energin s juostos post mis d l fonon lauko; - yra bedimensin poliarinio
ryio (Frhlich'o) konstanta:
e2
m*
1
1
(3.10.6)
4
2 LO
0
t.y. papildoma inercija, atsirandanti d l gardel s poliarizavimo, iaukia lyg tai efektin s
mas s padid jim . Toks aprengtas LO-fononais elektronas ir vadinamas poliaronu. Jo
efektin mas :
1
m* m0 * 1
m0 * 1
(3.10.7)
Vadinasi poliaronas turi energij , maesn u grynai elektroninio suadinimo energij .

Be to, jo energijos ma jimas priklauso nuo elektrono grei io, reikia, ir nuo jo banginio
vektoriaus. Tod l tokio suadinimozonin strukt ra kei iasi d l gardel s deformacijos.
Aiku, tai yra d l to kad judantis elektronas velka paskui poliarizacinius kailinius, ir reikia
laukti, kad jo dinamika pakis.
Tai silpno ryio arba didelio radiuso poliaronas (Frhlich, 1950), - kai tipin s A3B6
junginiams reikm s yra: (akust.def.)
0.03,
(opt.def.)
0.03,
(pjezo)
0,1,
(poliar.) 0,1.
Stipriai poliarin se mediagose
virija vienet (perturbacijos teorija negalioja) ir
elektronas gali b ti labiau pagaunamas potencine duobe, kuri jis pats ir suk . Yra
posakis: poliaronas - tai elektronas pats sau kasantis duob . Stipraus elektron-fononinio
ryio poliaronas (arba mao radiuso poliaronas) gali b ti traktuojamas kaip autolokalizuota
gardel je elektrono b sena, atvaizduota bangini funkcij pak to, lokalizuoto ties vienu
gardel s mazgu, pavidalu Pav. 3.26b.
Priminsime analogijas fermion-bozonin s s veikos. Fotonas l virtualios s veikos su
kristalo elektronais patiria klampumo efekt , - jo sklidimo greitis mediagoje suma ja
(dielektrin skvarba). Elektronas virtualiai s veikaujantis su fononais taipogi klimpsta
mediagoje. i reikini kvantin mechanika yra labai panai.
Reikia paym ti, kad virtualiniai mainai LO-fononais tarp elektron sukelia tarp j
efektin s traukos s veikos atsiradim . Tokie procesai s lygoja elektronini Kuperio por
atsiradim , kuriom remiasi ematemperat rinio superlaidumo atsiradimo kvantinis
aikinimas, kai fermionai poruojasi bozonus ir kondensuojasi supertak Boz -skyst .
127
4. viesos sugertis
Tiesin spektroskopija
Veikiant puslaidinink viesa vyksta viesos kvant
posistem m - atomine ir elektronine.
s veika su abiem kristalo
viesos s veika su kristalin s gardel s atomais pasireikia viesos kvant energijos

perteikime fonon sistemos energijai. Tai fononin arba gardelin sugertis, kombinacin
arba Ramano sklaida fononais ir t.t.
viesos s veika su elektronine kristalo posisteme yra ypatingai turtinga reikiniais.
Pirm pirmiausi , tai foton s veika su valentin s juostos elektronais, sudaran iais
kristalin s gardel s cheminius ryius. Fotonai tam tikr energij sugeba perduoti savo
energij iems elektronams, atpl yti juos nuo atom ir perkelti laidumo juostos b senas.
Tokia sugerties r vadina nuosava arba fundamentine sugertimi.
Fotonai gali s veikuoti ir su laisvais kr vininkais leidiam energij juostuose, ir su
kr vininkais, lokalizuotais gardel s defektais arba priemaiomis. Ypatingai reikmingi
kristal optikai yra eksitoniniai reikiniai visame j vairume ir informaciniame turtingume
Tarp kitko, elektron-fotoniniai reikiniai ne lieka be d mesio i fononin s kristalo
posistem s, kuri esminiai takuoja j spektr formavimui. viesos sugerties reikini
puslaidininkiuose trumpa suvestin yra pateikta Pav. 4.1, o tipiniai nuosavos ir priemaiin s
viesos sugerties reikini spektrai - Pav. 4.2. Palyginimui ia yra pateikti ir tipiniai
nuosavos dvifoton s sugerties spektrai.
4.1 Savoji sugertis.

Prad sime tradiciniu tarpjuostini optini uoli tikimyb s aptarimu, nes tai yra
papras iausias kristal delokalizuot Blocho tipo b sen suadinimo viesa atvejis, kuris
yra svarbus kit sugerties reikini gilesniam supratimui. Deja, bet ie reikiniai tiesiogiai
reali sugerties spektr kristaluose praktikai neformuoja, nes paprastai fundamentalioji
fotonin sugertis puslaidininkiuose yra stipriai takuojama vairi tarpdalelini s veik ,
kurios i esmes pakei ia spektrus ir suteikia jiems individualumo.
Tai eksitoniniai reikiniai, elektron-fononiniai, eksiton-fononiniai ir t.t. Visus juos tenka
priskirti prie fundamentalios sugerties, nes jie yra galimi ir idealioje kristalin je gardel je.
Pirma pasirinkime startin puslaidininkio energetini juost model , kuris turi b ti
labiausiai paprastas, bet atspind tu pagrindinius kristal ypatumus. Tai izotropini
parabolini dispersijoje juost modelis.
128
Jeigu laidumo juostos minimumo (dugnas) ir valentin s juostos maksimumo

(lubos) pad tys Briliujeno zonos k-erdv je sutampa, tai toks kristalas vadinamas
tiesiajuos iu, o tarpjuostiniai uoliai - tiesioginiais arba tiesiais. Jeigu ekstremumai i
juost nesutampa, tai puslaidininkis yra netiesiajuostis, o optiniai per jimai - netiesus
arba kreivi. Fizika i proces yra skirtinga ir bus m
aptariama.
Pav. 4.1.
viesos sugerties reikini puslaidininkiuose trumpa suvestin .
Taigi primename skaitytojui vienelektron (be eksitonini

paraboliniame art jime (arti ekstremum ).
efekt ) kristalo model
4.1.1 Vienelektronis juost modelis

Parabolinis artutinumas
Daugumoje atvej yra svarbu inoti energetini juost strukt
tik ties dispersijos
ekstremumo tak , nes b tent iose b senose paprastai randasi laisvi kr vininkai ir
dauguma optini proces vyksta iose k-erdv s srityse.
Neisigimusiom juostom j dispersija E(k) yra simetrin ir turi tolygias ivestines nuo k
vektoriaus. Tod l E(k) galima iskleisti Teiloro eilute, kuri tur s tik narius su lyginiais
laipsniais. Izotropiniam kristalui gautume
4. viesos sugertis. Tiesin spektroskopija
129
E(k)=E(k-ko)=E(ko)+
2m
(k 2x
k 2y
k 2z )
(4.1)
kur m* - yra efektin kvazidalel s mas .

Pav. 4.3 pateikti vienelektroni (eksitonam - dvielektronis) dispersini kreivi modeliai
"tiesiazoniam" (b) ir "netiesiazoniam" (c) puslaidininkiui ties Briliujeno zonos centru.
Palyginimui pateikta ir energin kristalo schema "tiesiogin je" erdv je (a), tinkama gal tik
erdvikai nevienaly strukt
analizei.
Pav. 4.2.
Nuosavos ir priemaiin s
viesos sugerties reikini
pasireikim spektruose
schema.
Palyginimui pateikti tipiniai
dvifoton s sugerties
spektrai, kuriems budingi tik
didesn s tikimyb s
vienfotoni reikini
analogai.
Paraboli pj viai duoda pastovios energijos kreives. Aiku, kad trima iam
atvaizdavimui pastovios energijos paviriai tur s udar apvalkal formas. Daniausiai
elektron laidumo juostoje efektin mas yra lengvesn u skyli valentin je juostoje.
Nat ralu, nes skyl s jud jim nusako kolektyvinis valentini elektron jud jimas per
kristalo ryius. Be to, tai seka i to, kad labiau suritos valentin s b senos persikloja maiau
su kaimyniniais atomais nei laidumo orbital s.
To pas koje ir turime siauresnes energines juostas ir sunkesnes efektines mases. I to
seka, kad paiydami energin strukt , nat raliai atrodys tik ta, kurioje valentin juosta
turi maesn kreivum nei laidumo.
Kristalin je gardel je tarpatominis atstumas priklauso nuo krypties, tod l
izoenergetiniai paviriai paprastai yra ne sferiniai. Be to, d l tarpatomini s veik
minimumas kai kuri juost gali atsidurti ne k=0 take - netiesiazoniai kristalai (Pav. 4.3. c).
Paprastai laidumo juosta yra paprasta, neisigimusi, susiformavusi i s-tipo atomini
orbitali , o valentin juosta - trigubai isigimusi, nes sudaryta i p-tipo orbitali . Tai buvo
aptarta 1me skyriuje. Valentin s juostos isigimim dalinai nuima spin-orbitin i b sen
veika, o anizotropiniuose kristaluose dar ir kristalinio lauko potencialas (isigimimas
pilnai nuimamas -take) .
Laikant laidumo (c) ir valentin (v) juostas parabolin m izotropini efektini masi mc*
ir mh*, su ekstremumais ties k = 0 Briliujeno zonoje, galime pateikti dispersijos d snius
taip:
Ec(k) = Ec(0) + Eg +
2 2
k /2me*
(4.2)
2 2
Ev(k) = Ev(0) - k /2mh*
130
ia k - yra transliacinio elektron ir skyli jud jimo banginiai vektoriai. Tokios energetin s
juostos yra pateiktos visuose Pav. 4.1 schemose.
4.1.2 Tarpjuostiniai tiesioginiai uoliai.

Papras iausiu "tiesiogini ", izotropini , parabolini juost atveju, t.y. kai galioja
kvadratinio tipo dispersijos d snis ir kai laidumo ir valentin s juost ekstremumai sutampa
k-erdv je Briliujeno zonos, tai gali b ti sugeriami fotonai energijos
ir sukelti
tarpjuos ius uolius tik tarp b sen , sudaran
tam tikras izoenergines sferas i juost
fazin se erdv se.
Pav. 4.3.
Vienelektroninis dispersini kreivi modelis "tiesiazoniam" (b) ir "netiesiazoniam" (c)
puslaidininkiui ties Briliujeno zonos centru.
Palyginimui pateikta energin kristalo schema "tiesiogin je" erdv je (a), tinkama analizei gal
tik erdvikai nevienaly
strukt
.
Sutartinai sivaizduojant proces dvimat je k-erdv je, kaip yra atvaizduota Pav. 4.3,
mes tur sime to pas koje elektron ir skyli optin generacij energijos tverm s iskirtuose
apskritiminiuose pj viuose energini juost paraboli .
Integralas, atliekamas Briliujeno zonoje pagal iuos pavirius, fiksuojamus -funkcijos
pateiktose formul se, priklauso nuo zonini b sen tankio ir gali b ti traktuojamas, kai
matricinis elementas silpnai kinta nuo k, kaip taka redukuoto zonini b sen tankio:
d 3k
( E c ( kc ) E v (k v )
)
(4.3)
cv ( k )
(2 )3
ZB
( 1)
( )
(ep) cv
2
cv
( )
(4.4)
cv
Priminsime, kad fotono sugerties akto tikimyb yra proporcinga foton

modoje:
( abs )
F H int
G
Pfg( el )
skai iui ioje

(4.5)
131
kas yra budinga stimuliuotiems reikiniams, jei lyginti su atbuliniu ispinduliavimo aktu. Tai
reikia, ir i tikro yra, kad absorbcin s veika visuomet yra indukuojama, o ne spontanin .
ie reikiniai visuomet yra lokaliniai erdv je ir d l to turi savo specifik .
4.1.2.1 Vienfotoniai procesai. Formalus perturbacijos teorijos art jimai

Tarpjuost s vienfoton s sugerties procesai idealiuose puslaidininki kristaluose yra
vaizduojami Pav. 4.5 realios (a) ir atvirk ios erdv s (b) energin se schemose (Briliujeno
zonos centro aplinkoje). Schemoje (c) pateiktos b sen tankio (E), Fermi tipo
pasiskirstymo funkcijos f(E) ir laisv elektron bei skyli koncentracijos n(E) ir p(E)
energin s priklausomyb s.
Pav. 4.4.
Ec(k)
Tarpjuos iai optiniai uoliai

tiesiajuos io puslaidininkio
Briliujeno zonos centro srityje.
Eg(k)
Energijos ir impulso atrankos

leidiamos uoliams b senos sudaro
udaras kreives iame dvima iame
(kx, ky)-atvaizdavime.
Ev(k)
kx
ky
Tikimyb s iraika tokio proceso aktui b tu sekanti:
(1)
WFG
abs
F H int
G
(E F
EG )
(4.6)
kuri iskleisti ym jimai
|G =|
v,N
F|=
c,N
-1| ;
EG = Ev(kv) + N
(4.7)
EF = Ec(kc) + (N -1)
leidia ireikti taip:
Wcv(1)
2
c
( kc ), N
abs
1 Hint
2
v
(kv ), N
[ Ec
( N 1)
( Ev
)]
Atskiriant matricini element fotonines dalys pagal (4.5), vedant Blocho funkcijas ir
dipolin s s veikos operatori iraikas, gausime:
Wcv(1)
Hel
( Ec ( k c )
Ev ( kv )
(4.8)
132
2
(1)
cv
i ( kv k c q ) r
uc (r )( ep) uv ( r ) e
dr
( E c ( kc )
Ev ( kv )
) (4.9)
Plok
Blocho ir viesos bang integravimas duoda impulso atrank :
kc
kv
q;
| q| 0
(4.10)
Lyginant su Blocho banga, gardel s periodo eil s, matomos viesos bangos yra ymiai
labiau ilgabang s ir atitiks impulsams glaudiantiems Briliujeno zonos centro. Tod l kristal
absorbcin je optikoje galima paprastai nesiskaityti su viesos kvant impulsais:
n
2 n
|q (
1 m)|
10 4 cm 1
c
o
| KZB |
108 cm
Pav. 4.5.
Tarpjuost s vienfoton s
sugerties procesai
puslaidininkiuose:
a) Tarpjuost sugertis
atvirk ios erdv s energin je
schemoje (Briliujeno zonos
centro aplinkoje).
b) B sen tankio (E),
pasiskirstymo funkcijos f(E)
ir kr vinink koncentracijos
n(E) ir p(E) energin s
priklausomyb s.
1
Tokiu b du, vienam tarpjuost s sugerties aktui tikimyb bus:
Wk(1)
(ep)cv
( Ec (kc )
Ev ( kv )
(4.11)
kur yra vestas prastas paym jimas optini uoli matriciniam elementui:
uc (r )(ep)uv (r ) ei ( k v
(ep) cv
kc q ) r
d 3r .
(4.12)
Balanso lygtis viesos sklidimui -fotoniai sugerian ioje aplinkoje atrodytu sekan iai:
dI
dz
( )
W .
I ia tuoj pat gauname indukuotos sugerties koeficient [cm-1]:

( )
( )
W( ).
Bendra tarpjuost s sugerties tikimyb , kaip bus gauta v liau, yra tokia:
(4.13)
133
( )
c
d 3k
( )
,
3 Wk
(2 )
ZB
(4.14)
kur vieno akto tikimyb yra sumuojama per Briliujeno zon ir visas pradines ir galines
juostas.
Papras iausiu "tiesiogini ", izotropini , parabolini juost atveju, t.y. kai galioja
kvadratinio tipo dispersijos d snis ir kai laidumo ir valentin s juost ekstremumai sutampa
k-erdv je Briliujeno zonos, t.y.:
2 2
k
(4.15)
E c (k ) E v ( k ) E g
2 cv
tai gali b ti sugeriami fotonai energijos
ir sukelti tuo tarpjuostinius uolius tik tarp
sen , sudaran
tam tikras izoenergines sferas i juost fazin se erdv se. Sutartinai
sivaizduojant proces dvimat je k-erdv je, kaip yra atvaizduota Pav. 4.4, mes tur sime
to pas koje elektron ir skyli optin generacij energijos tverm s iskirtuose energetini
juost paraboli apskritiminiuose pj viuose.
Pav. 4.6.
Tiesus tarpjuos iai optiniai
per jimai hipotetin se
energetin se strukt rose:
a) paprastos neisigimusios
parabolin s juostos.
b) Sud tinga strukt ra
isigimusi , persiklojan
juost .
Pavaizduoti sugerties
spektrai, atitinkantys
pateiktiems elektroniams
uoliams.
Integralas, atliekamas Briliujeno zonoje pagal iuos pavirius, fiksuojamus -funkcijos

pateiktose formul se, priklauso nuo zonini b sen tankio ir, kai matricinis elementas
silpnai kinta nuo k, gali b ti traktuojamas kaip taka redukuoto zonini b sen tankio:
cv ( k )
d 3k
(2 ) 3
ZB
(Ec (kc )
E v (k v )
2
2
cv
) 2(
Eg )
(4.16)
ia skaitytas Paulio principo reikalavimas padvigubinti b sen tank d l dviej prieing

sukini orientacijos galimyb s kiekvienoje b senoje.
Redukuotos tarpjuostini uoli efektin s mas s cv ir redukuoto zonini b sen
tankio cv
vokas reikia pakomentuoti. sii jus redukuotos efektin s mas s cv
apibr im ( cv )-1 = (m*c)-1 + (m*v )-1 galime leisti sau j traktuoti kaip generuojam
134
kr vinink efektin mas , kai valentini elektron (skyl s) mases redukuosime begalin mis
mh
. Tai reikia fiksavim skyl s gardel s mazge, kuriame yra sugeneruota pora.
Tam iliustruoti yra pateiktas Pav. 4.7, kur matome, kad redukavimas atitinka dispersini
kreivi modifikacijai kai valentin juosta yra pilnai itiesinama atitinkamai deformavus
laidumo juost (b). Taip pasidaro aikesn ir redukuoto b sen tankio prasm (d). Tai
matematinis suprastinimas, bet labai naudingas suvokti nes veikaujan ios elektron-skylin s
poros s vok , be to leis nuosekliai pateikti eksitono s vok kaip kuloniai s veikaujan
elektrono ir skyl s por .
Taip gauname papras iausi iraik vienfoton s tarpjuost s sugerties koeficientui,
proporcingam matricinio elemento kvadratui ir parabolikai did jan iam augant
energetiniam " metimo gyliui" zonas E
-Eg :
(1)
( )
(ep) cv
cv
2
cv
( )
cv
(ep) cv (
Eg )
1
2
(4.17)
cv
Tiesus tarpjuostiniai optiniai per jimai hipotetin se energetin se strukt rose ir j

sugerties spektrai (4.17) yra pateikti Pav. 4.6. ia pavaizduotos paprastos neisigimusios
parabolin s juostos (a) ir sud tingos strukt ros isigimusios, persiklojan ios energetin s
juostos ir j spektrai parodytiems elektroniniams uoliams.
Pav. 4.7.
Tarpjuostini uoli ,
kurian elektronskylines poras,
atvaizdavimas
vienelektroniame
modelyje.
uoli redukavimo
proced ra.
cv - redukuota
optini uoli b sen
tankio mas . cv redukuoto b sen
tankio funkcija.
4.1.2.2 Simetrija draudiami uoliai

inome, kad optiniai uoliai gali b ti klasifikuojami dipoliai leidiamus ir draudiamus
pagal b sen simetrij uolius, remiantis grupi teorijos simetrine analize. Aiku, kad kaip
ir bet kokiai alternatyvai, ia pakanka susitarti d l draudimo s vokos. uoliai yra skaitomi
udraustais dipoliniame art jime jei pcv (kmin=0) = 0, - t.y. matricinis elementas lygus nuliui
ekstremumo take.
Tarp kitko, tik iuose takuose simetrija b sen yra grietai apibr ta ir nusakoma
neredukuotinais atvaizdavimais. Tolstant nuo i tak simetrin s b sen savyb s
neivengiamai kei iasi. Matricini element kitimas k-erdv je yra s lygojamas tarpzonin s
veikos.
Mes laik me iki iol, kad optini uoli matriciniai elementai yra pastovus dydiai. I
tikro gi, paprastai, tai yra l tai kintan ios k-funkcijos.
135
Tod l tarpjuos
uoli matricin element visada galime iskleisti eilute pagal k
juostos ekstremumo kmin(K) srityje:
pc ( k )
pc ( k min (0))
pc ( k min ( K ))[ k
k min (0)]
(4.18)
Dipoliniai leidiamiems pagal simetrij uoliams pcv (kmin) 0. Iki iol mes naudojom s
tik pirmu skleidimo nariu, nes laik me optin sugert leidiama
pagal simetrij . Draudiamiems uoliams tod l tenka naudoti
antr eilut s nar , kuri tiesiajuostini uoli paraboliniam
art jimui gausime toki :
m0
pcv ( k ) pcv (0)
k
(4.19)
cv
Matricini element tarpjuostiems uoliams kitimas ties

Briliujeno zonos centru pavaizduotas schematikai Pav. 4.8.
Pav. 4.8.
Tarpjuos
uoli
matricini element kitimas
ties Briliujeno zonos centru
k=0 leidiam (1;3) ir
draudiam (2) pagal
simetrij dipolini uoli
atvejais.
Panaudoje antr nar (4.19) iraikos prie tai pateiktuose

skai iavimuose gautume iraik
simetrijos draustinos
vienfoton s tarpjuost s sugerties koeficientui, maesniam negu
leistiniems uoliams, bet staigiau did jan iam tolstant nuo
sugerties "krato": ( E)3/2 - augant energiniam " metimo gyliui"
zonas E
-Eg :
2
( 1)
draust
( )
cv
(ep) cv
cv
( )
cv
Eg )
cv
k 0
(4.20)
Vis auktesn s eil s matricinio elemento skleidimo eilut s nari

skai iavimuose suteiktu spektrams pavidal
( 1)
( )
Eg ) m
panaudojimas
(4.21)
kur m - yra matricinio elemento ivestin s pagal bangin vektori eil . Tai galima skaityti
optini uoli "multipolikumo" parametru.
4.2 Eksitonin sugertis

Dabar teks parodyti, kad viskas kas buvo kalb ta apie tarpjuos ius uolius ir j sukelt
sugert puslaidininkiuose yra nerealu d l savo primityvumo, nes nebuvo skaitomasi su
kulonine elektron-skylin s veika, t.y eksitoniais efektais.
Jau senai nustatyta (pirm kart eksitonai tirti 1951 m. E.Grosso ir N.Karyevo [1] Cu 2O
kristale), kad viesos sugerties spektrams puslaidininkiuose gali drastikai takoti kulonin
veika elektrono ir skyl s poros, generuojamos fotonu. Eksitoni efekt takos tiesiems ir
kreiviems tarpjuostiems uoliams detali teorija buvo pateikta R.Ellioto [2]. .
Reikia pabr ti, kad eksitoninis fenomenas aplamai pakei ia ir inom kritini VanHovo tak b sen tankio funkcijose s vokas [3], kurios atsiranda kaip pasekm
vienelektronio art jimo ir bendros transliacin s simetrijos kristale buvimo. Pasirodo iuos
kritinius takus i esm s sukei ia eksitonin s strukt ros, kurios atsiranda faktikai d l
transliacin s simetrijos paeidim
tarpusav
s veikaujantiems elementariems
suadinimams. Pavyzdiui, suadinto elektrono potencin s energijos funkcija nustoja b ti
grietai periodin kai jis s veikauja su kartu sugeneruota skyle.
136
4.2.1 Dvielektronis juost modelis.

Kaip jau inome, eksiton diskretini b sen energinis spektras ir jo dispersija yra:
E x (K )
Er
ER
Eg
EexB
n2
K2
2(me mh )
(4.22)
kuris susidaro i surit eksiton b sen begalin lygmen sistem , nusakom pagrindiniu
kvantini skai iumi n=1,2,3,... , ir eksitono b sen kontinuumo.
Pilnas eksitonini b sen spektras, skaitant j transliacin kinetin energija, duoda
dispersini kreivi eim Briliujeno zonoje, k atvaizduoja k=0 ( -takas) aplinkoje Pav.
4.9. Tai ir yra, taip vadinama, dvielektron kristalo suadinim schema.
Pagrindin nesuadinto kristalo b sena yra ia vaizduojama taku k=0 ( -takas) ir
atitinka elementari suadinim nebuvimui. Vienelektronin zonin strukt ra ia yra lyg tai
sutraukta
-tak (k=0, E=0) nulin s eksitono (vakuumo) b senos. Priminsime, kad
kvazidalel ms vakuumas - tai kristalas pagrindin je, nesuadintoje b senoje, o pati
kvazidalel - suadinta kristalo b sena. Eksiton-bozonams tai gerai tinka, nes jie lengvai
gimsta ir nyksta, dalyvaujant fotonams.
Eksitono b sen kontinuumo kratas atitinka energijai Eg (draudiam energij tarpas),
kuri sutampa su laisv nes veikaujan
elektron-skylini por generavimo kratu
vienelektroniame modelyje (Pav. 4.3). ia kartu yra parodyti optiniai eksiton k rimo
uoliai ir dar lokalizuot defektais eksiton b sena.
Jau inome, kad teigiamos vidin s eksiton energijos vert s atitinka infinitiniam
elektron-skylin s poros jud jimui. I esm s, kontinuume eksitonas jau nebe egzistuoja elektronas ir skyl yra atitruk vienas nuo kitos, bet nenustoja "jausti" vienas kit .
Reikia eksiton ionizaciniam kontinuumui, kai n= , s veikaujan
elektron-skylini
2
2
por energija bus lygi Ek = k /2 . ia k - vidinio santykinio elektrono ir skyl s
jud jimo impulsas, joms isiskleidiant hiperbolin m orbitom. Pilna tokio suadinimo
energija atitinka laisvai porai su banginiais vektoriais ke ir kh, sutapatinamai su eksitonu
kontinuumo srities. Reikia eksitono kontinuumo b sen energija priklauso nuo impulso
taip, lyg elektronas ir skyl nes veikauja tarpusavyje. Bet ios s veikos efektas pasireikia ir
ia, bet per bangines funkcijas.
Generuojant eksiton
jo kontinuum , gausime por su kinetine energija E =
> 0, ir sferikai isisklaidan ia bangin funkcija, kuri asimptotikai pereinan

Blocho bangas. Tai vaizduojama Pav. 4.15a.
-Eg
plok ias
Nat ralu, kad kuo yra didesn perteklin kinetin poros energija, tuo grei iau vyks jos
"suirimas", arba kitaip, - grei iau ieis i tarpusavio takos sferos. Tokia kvazidalel turi
apibr t vidin energij , bet jos momentas ir jo projekcija (vektorinis impulsas) bus
neapibr ta. Kiekviena i kontinuumo nuosav reikmi yra isigimusi su begaliniu
kartotinumu. Kiekvienai E reikmei atitinka begalin b sen visuma. Tod l, skirtingai nuo
vienelektronio modelio, ia yra leidiami (impulso atrankos) uoliai ne tik dispersin
kreiv , bet bet kur jos perklojamo ploto!
137
4.2.2 Elektron ir skyli s veikos taka spektrams

Fotono energijos
ir impulso p = k =
/c sugerties aktas pasibaigs gymstant
eksitonui jeigu yra patenkinamos dvi s lygos: energijos
(k
) ir impulso k =k
tverm s. Jeigu viename paveiksle nupieti fotono ir eksitono dispersines energijos nuo
impulso priklausomybes, tai j susikirtimo takai atitiks sugeriamo fotono ( ,k ) ir
generuojamo eksitono (Ex ,k) b senas (Pav. 4.9. b). Tai darant nepamirkime, kad ir fotonas
ir eksitonas yra bozonai ir j pagrindin s (nulin s) b senos kristale sutampa - Briliujeno
zonos centras (0,0), atitinkantys "pliko" nesuadinto kristalo apibendrintai b senai su visais
jo atomais ir ryiais.
Bendra taisykl : tiesioginiai sugerties ir emisijos aktai (kvazidaleli tarpusavio
pavirtimai) gali vykti tik jeigu kvazidaleli dispersin s kreiv s persikerta.
Kirtimo takai - gimstan
ir nykstan
kvazidaleli b senos.
l fotono impulso dydio nykimo (dispersin kreiv labai stati, Pav. 4.9.b ji yra
ikreipta vaizdumui) jo sugertis pagimdo eksiton beveik nulin s kinetin s energijos Ex (0), eksitono juostos "dugne". Tai pasireikia atri siaur linij atsiradimu ematemperat rin s
sugerties spektruose (Pav. 4.9. b).
Jeigu eksitonui netektu daugiau sus veikauti, tai judant kristalu ta pa ia kryptimi,
uduota jam fotono impulsu, gal gale pasiektu kristalo ribos ir, pavirt s foton "iskristu
lauk", t.y. viesa faktiniai neb tu sugeriama l tai sklindant kristalu. I tikro tokioje
situacijoje vykt nenutr kstami virtualus sugerties-perspinduliavimo virsmai fotonaseksitonas-fotonas-... . Tai jau yra nauja kvazidalel - poliaritonas.
Pav. 4.9.
Dvielektron kristalo
suadinim schema (b) ir j
sugerties spektrai, lyginant
su vienelektrone (a).
Eksitonini b sen
spektras, skaitant j
transliacin kinetin
energija, pateiktas
dispersin m kreiv m
Briliujeno zonos centro
aplinkoje. Eksitono b sen
kontinuumo kratas atitinka
vienelektroniam kratui Eg
(a). Parodyti optiniai
eksiton k rimo uoliai ir
lokalizuot defektais
eksiton b sena.
Apa ioje pateikti tipiniai
eksitonin s sugerties
spektrai ir j atitikimas
vienelektroniai suger iai Mokritiniame take.
138
Yra taip kad eksitonui lemta efektingai s veikuoti su kitom kristalo kvazidalel m, ir
pirmoj eilei - su fononais. Eksitonai savo jud jimo kelyje gali gimdyti ir sug rin ti fononus,
barstantys jais ir kei iant savo energij ir impuls , - "slankioti" per dispersines kreives.
Tod l, susik rus, eksitonas gana greitai ieina i "pavojingo" tako dispersini kreivi
kirtimosi ir jau pats sau negali inykti anihiliojant foton .
The Coulomb interaction is distinguished by two important properties:
1. It is weak when connecting Bloch pair states from different bands or distant regions
in momentum space.
2. It is singularly strong for small momentum transfer processes within a single band.
According to the first property, we may expect that the effective mass approximation
gives the main features of the excitonic effects correctly. The second property reflects a
rather singular behaviour of the solutions of the effective mass equation. Moreover, the
second point is the reason that the band region exciton effects became more stable, for
example under destroying influence of the temperature, than the resonance effects near the
bands.
If the electron-hole interaction is taken into account we get two kinds of states, bound
ones |x whith energies in the forbidden bands of the spectra of one-pair Bloch states | ,
and scattering outgoing states | + with a continuous spectrum identical in region with that
of the one-pair spectrum. The basis of the outgoing continuous states may be defined as
the perturbed Bloch states
V (r )
(4.23)
E
H i0
The imaginary part of the dielectric function is given by the eguation [4]
2( )
2 (2 ) 2
m2 2
x p0
( Ex
A(cvk)
cvk p 0
(4.24)
cvk
( E c ( k) E v ( k )
)
2
cvk
A(cvk )
The quantity
p0
(4.25)
cvk p 0
may be called amplifying factor. Reducing Coulomb interaction field V 0, the discrete
levels disappear, and A tends to unity, thus reducing equation (4.24) to the well-known
formula for 2 in the band approximation. The influence of the electron-hole interaction on
the continuous part of intrinsic absorption is contained just in the factor A.
The solution of the problem was first found by Elliott [2] for the hydrogen-like case of
the excitons of an isotropic band minimum M0 (m*>0). His result for the allowed 1sexciton continuum read
2
ex ( , eksitonis)
cv ( , vienelektronis)
kur
G k (0)
2
exp( )
sh( )
2
1 exp( 2
(4.26)
EB
E
EB
- Eg
cv
2
EB
k
1
ka B
(4.27)
139
ia kuloninio ryio energija EB ir efektinis Boro radiusas aB atitinka 1s-b senai (n=1,
l=m=0):
EB
e4
2
e2
2 aB
2 a 2B
aB
e2
(4.28)
Eksiton kontinuumo b senoms A-faktorius atitiks inomam atom teorijoje

Rezerfordo arba Gamovo formfaktoriui. is dydis atspindi tikimyb aptikti elektron ir
skyle toje pa ioje cel je. Jo tak spektr formavimui yra aiki i pateikto Pav. 4.11. jo
kitimo einant gilyn kontinuum (punktyrin kreiv ). i priklausomyb liudija apie
elektron-skylin s s veikos takos ma jim did jant generuojam elektron kinetinei
energijai E =
-Eg = 2K2/2m*, arba jud jimo grei iui skyl s atvilgiu.
Pav. 4.10.
The scheme of electronic states and optical transitions explaining the influence of Coulomb
interaction to the formation of absorption spectra of excitons.
a) The reduced masses (m* h= ) scheme of electron-holer generation displayed in space of
quasiimpulses. b) The same, displayed in coordinate space, with irrelevant Coulomb interaction.
c) and d) Photon absorption in the case of a Coulomb interaction to the M0- point (m*c>0, or
attraction Z > 0 case) and to the M3- point region (m*c<0, or repulsion Z < 0 case), accordingly.
Coulomb potential and wave functions, and also their modification under moving into
continuum are shown.
Due to electron-hole Coulomb interaction, the M0 and M1 branch-points of energy

bands are enchanced and sharpened, while the M2 and M3 critical points are weakened and
smoothed out [4]. Only the M0 points of fundamental band edges generate discrete exciton
levels below the critical energy. Only for a very prolate M1 singularities, certain specifical
exciton states named hyperbolic excitons may appear in continuum region below the
saddle-point type M1 points [5].
Optin s sugerties spektr pokytis d l elektron-skylin s kulonin s traukos yra
vaizduojamas Pav. 4.11., kai generuojamos skyles ir normalus teigiamos mas s elektronai
kritiniame take M0.
140
Idomiausia, kad kritiniam takui M3 situacija radikaliai pasikei ia. Eksitoninis b sen
tankio didinimo faktorius A pasidaro j silpninimo (praretinimo) faktoriumi. Tai susije su
tuo, kad juostos virutiniai daliai atitinka neigiamos mas s elektronai (M3 - takas j
dispersin s kreiv s maksimumas, m*<0). Tai reikia, kad j gos lauke jie juda prie io
lauko krypt . Elektriniame lauke taip jud tu teigiamai ukrautas elektronas. Tod l
generuojant skyles ir neigiamos mas s elektronus M3 kritiniame take elektron-skylin
kulonin s veika bus ne traukos, o st mos pob dio. Generuojamos skyl s ir elektronai
stengsys kuo grei iau atsiskirti, suartinimui su skyle elektronui tenka tuneliuoti pro kulonin
barjer . laitinis juostos kratas pavirsta eksponentiniai nykstan ia uodega ties M3 kritinio
tako. Optin s sugerties spektr pokytis d l elektron-skylin s kulonin s st mos yra
vaizduojamas Pav. 4.12, kai generuojamos skyles ir anomalus neigiamos mas s elektronai
kritiniame take M3.
The solution of an exciton problem for an isotropic band maximum are similar to those
obtained in the repulsive Coulomb field with m*>0. Now, there exist no diskrete levels, and
the amplifying factor in the continuum range becomes the same as (4.26), but with negative
value of
EB
(4.29)
E3
As a result, the M3 singularity is weakened to such an extent that it should not be
observable at all. A sketch of the corresponding amplifying factor is given in Pav. 4.13.
Pav. 4.11.
Pav. 4.12.
Elektron-skylin s kulonin s s veikos taka

M0 kritinio tako b senoms.
Elektron-skylin s kulonin s s veikos taka M3

kritinio tako b senoms
Plona linija - juostin sugertis, stora linija - sugertis eksitonin kontinuum , punktyras Rezerfordo formfaktorius eksitonams.
Schematiniai konstruojant energin juost , pradedant nuo jos dugno M0 iki jos
maksimumo M3, kaip Pav. 4.13, galima susidaryti sau vaizd Rezerfordo formfaktoriaus
principinio kitimo, atvaizduoto punktyru Pav. 4.13. Br kniais ia vaizduojama simetrin
vienelektron parabolinio tipo juosta (m*1 = m*3), o itisin linija tai kontinualinis spektras,
141
paveiktas eksitoninio efekto. ie Pav. 4.11 - Pav. 4.13 rezultatai gauti skai iuojant sugerties
spektrus xcont( ) = 0( ) A( ) pagal iraikas (4.26) - Error! Reference source not
found. paraboliniai izotropiniai juostai.
Kurian
eksitonus viesos sugert galima skai iuoti dvielektroniame modelyje Pav.
4.9, naudojant eksitonines bangines funkcijas. Bet papras iausia yra vesti eksitoninius
efektus, pagal Elliot [2], vienelektronio tipo skai iavimus. Tam pakanka tarpjuostini
uoli tikimyb s integralines iraikas vesti svorio daugikl (Rezerfordo faktori )
G(0) 2/ k 2.
I tikro, skaitant kulonin koreliacij viesa kuriam elektron ir skyli jud jimo,
sen tankis, o reikia ir sugerties koeficientas, padid ja tiek kiek pasidaro tikimesniu
aptikti elektron skyl s vietoje, ir atvirk iai, (eksitonin gaubiamoji G(0) 2). Lyginti ia
tenka su nes veikaujan kr vinink delokalizuot Blocho bang persiklojimu.
Priminsime. Jei neb tu kartu sugeneruota skyl s, tai fotoelektronas sklystu kristalu
tur damas impuls
k, sklystu plok ios Blocho bangos Vexp(ikr), pramoduliotos
periodin s kristalo periodo uck (r) funkcijos, pavidale:
ex(r,k)
= uck(r) Vexp(ikr),
Pav. 4.13.
Elektron-skylin s kulonin s s veikos taka formuojant eksitonin kontinuum iilgai energiniai juostai
pradedant nuoM0 ir baigiant M3 kritinio tako b senomis
Bet esant jai, elektronas sklys aplink skyl udarom arba neudarom vandenilinio tipo
orbitom. Skyl s kulonin trauka pakei ia Blocho-tipo bangin funkcij
nauj , naujai
kvazidalelei: plok
bang Vexp(iKr), pramoduliuot ne uck , bet vandenilinio tipo
gaubiam ja funkcija Gn(r) vidinio poros jud jimo, t.y.:
ex(r,K;nlm)
= Gnlm(reh) Vexp(iKr),
(4.30)
pavyzdiui, 1s-tipo gaubtui: Gn(r)=( a3)- exp(-r/aB), kur aB - eksitono Boro radiusas.
142
l ios funkcijos fizikin s prasm s reiktu priminti proced ras gaunant uoli
tikimybes. Optinio uolio, pavyzdiui, ""nieko"
eksitonas" tipo, matricinis elementas
tu sekantis:
ex
| ep|0
ex
(r ) pe e
ik r
dr
A( k ) pcv
(4.31)
kur ir atsiranda gaubiamosios G(r) furje-atvaizdas A(k), nusakantis eksitono "bangin

paket " k-erdv je (paketo dedam
amplitud s):
Anlm ( k )
ik r
Gnlm (r ) dr
(4.32)
Dabar d l jo savybi . Pagrindin vandenilinio tipo 1s-b sena yra mums gerai inoma
1s
(r )
R1s (r )
0
0
( aA3)
( , )
1/ 2
r /a A
ir suintegrav gausime jos furje-atvaizdo funkcij :

2
A1s ( k )
ik r
1s
(r ) dr
3
B
( a )
1/ 2
r /aB
r dr e
2
ik
a B3
[e(
1/ a B ik ) r
(1/ a B ik ) r
]rdr
ikr cos
sin d
2
1
3/ 2
1
ika B ( a B ik ) 2
1
(a B1
ik ) 2
a 3B/ 2
[1 ( ka B ) 2 ] 2
kurios modulio kvadratas turi tikimyb s aptikti lokalizuot kr vinink su impulso reikm k
fizikin prasm ; jis turi "gaubto" pavidal (tuo siauresn , kuo didesnis yra Boro radiusas).
Eksitonin s sugerties spektras gali b ti suskai iuotas pasinaudojus eksiton bangin mis
funkcijomis bendroje vienfotoni optini uoli tikimyb s iraikoje. Spektras
formuojamas elektron-skylin s poros generavimo optini uoli matricinio elemento
iraika.
2
Wex
e
mc
A(r j ) p j v
c
c ,v
(Ec
Ev
(4.33)
2
A2
nlm
ep 0
(E x
E0
nlm
Daugiaelektronis matricinis elementas (j-suma perb ga visas kristalo celes) kulonikai

veikaujan iai elektron-skyliniai porai ia yra redukuojamas dvielektron . D l to, kad
poros savitarpio jud jimo gaubiamoji funkcija Gk (r) yra makroskopin (ax 100), kai
atominio periodo (ax 1) funkcija uv,c yra mikroskopin ia prasme, tai gaubiam galime
be nuostoli ikelti i matricinio elemento kai k 0.
nlm
e p0
Gnlm (0) uck ( r ) (ep) uvk ( r )
Gnlm (0) pcv (0)
(4.34)
Svarbu, kad tokiu b du, eksitoninis matricinis elementas faktorizuojasi dvi dalys:
pirmoji Fn(0), priklauso tik nuo makroskopini kristalo savybi (efektin mas ir dielektrin
konstanta) ir antroji - apsprendiam lokalini savybi .
143
Pav. 4.14.
Eksitonin s sugerties spektrai
dipoliai leistiniems (a) ir
draustiniems (b) per jimams.
Punktyru pateikti analogiki
spektrai, bet ne skaitant eksitoni
efekt .
Eksitonin sugertis bus proporcinga:

i) tikimybei |Gn(0)|2 kad elektronas ir skyl yra kuriami viesa tame pa iame erdv s
take (reh=0);
ii) ii) lokalinio matricinio elemento kvadratui, arba tarpjuos iai suger iai nesant
kuloninei s veikai tolydinio spektro srityje; ir
iii) iii) tikimybei kad elektronas ir skyl turi t ri nulin piln impuls K=0 (nes fotono
impulsas q yra nykstamai maas):
( )
Wex ( )
Gnlm ( 0)
(4.35)
cv ( ) .
K
J
ia cv( ) - yra sugerties koeficientas ne skaitant eksiton , ir yra aiki eksitonin s
gaubiamosios funkcijos reikm optini spektr formavimui, didinanti sugert ir ikraipanti
spektrines priklausomybes.
ex
4.2.3 Simetrijos leidiami uoliai

Simetrijos leidiami uoliai yra tokie, kuriem vienelektronis tarpjuostis matricinis
elementas Blocho funkcij n ra lygus nuliui juost ekstr mume km: pcv(km(0)) 0.
I ank iau pateikt gaubiam
bangini funkcij vaizd (portret ) yra aiku, kad
aptikti elektron ir skyl vienoje cel je (reh=0) galima tik s-b senose, tod l tik joms
tur sime nenykstan
gaubiamosios funkcijos reikm Gn00(0). Tuomet gauname inom
i vandenilio atomo teorijos begalin diskretini linij serij :
b
E ex
E n ,0
(
0
)
,
(4.36)
g
n2
kuri sugerties amplitud s
V0 1
2
Gn00 (0)
,
(n = 1, 2, ... )
(4.37)
aB3 n 3
greitai krenta einant auktyn per n - suadintas, greitai iplintan ias erdv je, b senas, nes tai
yra gerai mums inom "ns-eksitonini gaubt |Gn00(r)|2 maksimum " kitimas per s-tipo
senas, augant pagrindiniam kvantiniam skai iui n. ia Vo - yra kristalo l stel s t ris. i
linij serija tolygiai pereina sugerties kontinuum :
144
Gn00 (0)
( E g ( 0)
EB
E
kur
k2
V0
1
3
2 aB EB 1 exp( 2
cv
EB
- Eg
cv
2
EB
k
(4.38)
1
ka B
(4.39)
Reikia sugerties spektras s-tipo eksiton b senas gali b ti pateiktas:
ex
( ) C
n 1
E B n2 )
Eg
3
B
1
2 a E B [1 exp( 2
3
B
a n EB
EB
E g )]
(4.40)
Kad eksitoni linij serijos spektrinis tankis, |Gn(0)|2 |dEn/dn|-1, tolygiai pereina sugerties
kontinuum , kai n
, seka i to, kad
ex(
lim
nes:
n 1
g+0)
V0
( E
a B3 n 3
ex(
g-0),
E B n2 )
V0
,
2 a B3 E B
(4.41)
t.y. lygi kontinuumo (4.38) ilgabangio uolio reikmei.

I ia seka, kad kulonin s veika smarkiai pakei ia ir kontinualin kristalo energetin
spektr ir toli jo gilumoje. Did jant kinetiniai energijai ir poros isiskyrimo grei iui
elektrono ir skyl s s veikos laikas vis ma ja ir eksitoninis Rezerfordo faktorius |G100|2
art ja vienetui Pav. 4.15b.
Galime ir kitaip pavelgti eksitoninius reikinius. Vienod impuls k elektronai ir
skyl s, bendrai kalbant, juda skirtingais grei iais: elektrono greitis bus vc= --1(dEc/dk), o
skyl s - vv = --1(dEv /dk), kas yra s lygojama j dispersini kreivi (efektini masi )
skirtumais. Aiku, kad elektronas ir skyl , sudarant eksiton turi jud ti kristale kartu, - j
transliaciniai grei iai turi sutapti. B tent tai ir udeda apribojimus k-erdv s sritys kur gali
egzistuoti eksitonai: (dEc/dk)=(dEv /dk). Tai yra, b tent, "kritiniai Briliujeno zonos takai"
(Van-Hovo takai), kuriuose redukuot b sen tanki funkcijos cv patyria tr kius.
Pav. 4.15.
a) Eksitono schema realios
erdves ir mh*=
atvaizdavime. Pagrindin
nesuadinto kristalo b sena
yra takas r=0, kuriame
lieka skyl . Parodytas
optinis eksitono k rimas jo
pagrindin je b senoje 1stipo ir atitinkama bangin
funkcija eksitono
kontinuume.
b) Eksitono gaubiamosios
| G100|2 kitimas einant gylin
kontinuum (virutin
kreiv ).
b)
a)
E=Ex-Eg, eV
145
4.2.4 Simetrija draudiami uoliai

Mes svarstome Vanje-Motto didelio radiuso (aB>>ao) eksitonus. J reliatyvinio
jud jimo gaubiamoji funkcija yra l tai kintanti erdv je, tod l j b senos yra formuojamos
i ilgabangi funkcij stipriai lokalizuot k-erdv je apie kmin(K) srityje | k| aB-1. Tod l
tarpjuos
uoli matricin element visada galime iskleisti eilute pagal k juostos
ekstremumo kmin(K) srityje (4.18), kurios konvergavimo faktorius bus eiles a0/aB .
Dipoliniai leidiamiems pagal simetrij uoliams pcv (kmin=0) 0 ir, atvirk iai,
pcv (kmin=0) = 0, - jei uoliai yra udrausti dipoliniame art jime. Iki iol mes naudojom s tik
pirmu skleidimo nariu, nes laik me optin sugert leidiama pagal simetrij . Draudiamiems
uoliams tod l tenka naudoti antr eilut s (4.18) nar .
Matricini element kitimas k-erdv je yra s lygojamas tarpzonin s s veikos, ir esant
kuloniniai s veikai eksitoninis matricinis elementas
Genv(0)Pcv(0)
turi b ti pakeistas bendresne jo forma:
Fenv ( 0) Pcv ( 0)
(4.42)
k Pcv
R Fenv ( 0)
Tokiu b du mes gauname, kad skirtingai nuo dipoliai leidiam uoli , kurie yra
leidiami tik s-tipo b senoms, kurioms Fenv(0) 0, draudiami uoliai bus leidiami tik
senas p-tipo gaubiam , kuri gradientas n ra nulinis k=0 srityje. Tuo sitikinti
galime prisimin eksiton portretus 3ojo skyriaus. Tokiu b du, netgi draudiam
tarpjuos
uoli atveju per jimai eksitonines b senas lieka leidiami pagal simetrij , tik
spektruose nebebus stebima s-tipo ( n=1) eksitonini linij ir sugertis prasid s nuo 2plinij (Pav. 4.14)
Atkreipkime d mes , kad terminas dipoliai draustini per jimai turi kit prasm
kristal spektroskopijoje negu atom ar molekuli . Paskutiniuoju atveju, jei uoliai
dipolikai udrausti, tai galimi tik magnetiniai dipoliniai ir kvadrupoliniai per jimai. Kristal
gi atveju t sia galiojim dipolinis art jimas, bet jau kitoms Briliujeno zonos sritims arba
kitos simetrijos eksiton b senoms. Jei eksitono radiusas n ra labai didelis kristalo cel s
atvilgiu, tai ir intensyvumas dipoliai draustin uoli n ra nykstamas lyginant su dipoliai
leistinais.
Pav. 4.16.
Geros kokyb s GaAs kristal sugerties
spektras (T=1,2K) .
Spektras b dingas dipoliai leistiniems
pagal simetrij tarpjuostiems uoliams.
Pav. 4.17.
Cu2O kristal sugerties spektras (T=1,2K) .
Spektras b dingas dipoliai draustiniems pagal
simetrij tarpjuostiems uoliams. Spektras
prasideda nuo n=2 linijos ir formuojamas p-tipo
146
Toks beeksitonis spektras parodytas

punktyru. D0X - sugertis suritais
neutraliais donorais eksitonais.
sen . Spektras persikloja su netiesiogini uoli

kontinuumu, parodytu punktyru. D l to eksiton
linijos yra asimetrin s formos, nes takuojamos
Fano efekto.
p-tipo b senoms gaunama ta pati linij serija (4.36), bet be n=1, kuri intensyvumai
pasiskirsto taip
2
v0 1
1
Gnpx (0)
(4.43)
5
3
x
a n
n5
ir pereina draustino tipo kontinuum :
2
1
V0
2
(
)
(1.46)
G
r
r
n10
2 a B5 E B 1 exp( 2 )
Paym tina, kad draudiami spektrai yra silpnesni (a0/aB)2 kart nei leidiami. viesos
sugerties ir emisijos eksitonais linijos forma negalima aprayti ne vedus eksiton ir fonon
veikos. Tai mes atid sime tolimesniam d stymui.
4.2.5 Simetrijos atrankos taisykl s eksitonams

Optini reikini simetrijos atrankos taisykl s yra nusakomos s veikos operatoriaus
matricinio elemento pavidalu ir jo simetrin m savyb m.
Pirmame skyriuje buvo suformuluota paprast taisykl : Jei matricin element
sudaran
funkcij kompozicija turi savyje pilnasimetrin (erdvikai homogenin )
komponent (atvaizdavim ), - tai toks matricinis elementas yra nelygus nuliui ir juo
nusakomi optiniai uoliai yra leidiami pagal simetrij .
Grupi teorijoje sistemos , sudarytos i s veikaujan
posistemi i ir j, bendra
simetrij yra apraoma tiesiogine sandauga (Kron kerio, ymim enklu ) simetrini
atvaizdavim :
e
Bendru atveju toks atvaizdavimas yra redukuotinas gimtus sistemai elementarius arba
neredukuotinus atvaizdavimus. Jei itaip ireikime sudaran
matricin element funkcij
savybes ir jei tarp i simetrini sudedam
randame pilnasimetrin atvaizdavim , ymim
1 , tai toks matricinis elementas bus baigtinis ir uoliai leistini. Tai raoma:
e
Atkreipkime d mes , kad min tose impulso arba banginio vektoriaus atrankos
taisykl se taip pat galima i ti pilnos simetrijos b vimo reikalavim . Bangini funkcij
erdvinio svyravimo atvilgiu pilnasimetriniu (erdvikai pastovi ) atvaizdavimu butu b tent
egzistavimas kompozicijos su begaliniu bangos ilgiu, t.y. atvejis kai K=0.
Eksitono bangin funkcij galima pateikti pavidale:
x
G (re
rh )
ck o
(re )
vk o
(rh ) ,
(4.44)
kuris yra patogus simetrijos atvaizdavimams. Taip yra, kad eksitono bangin funkcij
galima sukonstruoti i gaubiamosios ir Blocho bangini funkcij .
Grupi teorijos neredukuotin atvaizdavim s vokose lygties (4.44) simetrinis analogas
eksitonams atrodytu sekan iai:
147
env
ai
(4.45)
kur x - redukuotinas atvaizdavimas pasirinktos eksitono b senos, kurios simetrijos

savyb s yra gaunamos Kronekerio sandauga: env - eksitono b senos gaubiamosios
ir v - neredukuotin
(atomo-tipo simetrija) neredukuotino atvaizdavimo ir c
atvaizdavim laidumo ir valentin s juost b sen Briliujeno zonos centre, nes b tent ios
elektron-skylin s b senos formuoja didelio radiuso eksiton .
Atrankos taisykl s eksitonams bus tokios:
=(
env
(4.46)
arba:
x
=(
env
(4.47)
reikia ie simetrijos reikalavimai?

Simetrinis hibridas matricinio elemento
pointegrin s funkcijos turi b ti gaubto tipo
(s-tipo,
pilnasimetrin ), - nes kitaip
1,
matricinis elementas lygus nuliui.
Arba antras variantas reikalauja pilnos
eksitono simetrijos sutapimo su optinio dipolio
simetrija.
Pav. 4.18.
Zonin s strukt ros schemos -take
Briliujeno zonos centro aplinkoje kubiniams
Td- simetrijos (a) ir heksogonaliniams C6vsimetrijos (b) kristalams.
iom atrankos taisykl m pailiustruoti

skirtas Pav. 4.19. ia atliekamas vaizdinis
sulyginimas hibridin s gaubiamosios bangin s
funkcijos sp-tipo [ 200* 210 (c)], dirbtinai
sudarytos i 2s-funkcijos [| 200|2 (a)] ir 2pfunkcijos [| 210|2 (b)], su, kaip matome,
tapatinga jai bangine funkcija 3p-tipo [| 310|2
(d).].
Tai atitinka dipolini matricini element s| |p simetrijos transformacijai ir parodo,

kad tokiame matriciniame elemente s ir p bangin s funkcijos persikloja, jis 0, ir s
p
per jimas yra leidiamas simetrijos.
Galimos eksiton simetrijos yra gaunamos redukuojant i Kronekerio sandaug io
kristalo gardel s neredukuotin atvaizdavim sum , kaip seka i (4.45). ia paprastai
naudojamos pilnos rotacijos grup s (dvigubos, spinorin s), skaitant spin-orbitin b sen
veik .
Konkretus i s vok pavyzdiai yra pateikti Pav. 4.18 kubiniams Td-simetrijos (a) ir
heksogonaliniems C6v -simetrijos (b) kristalams zonin s strukt ros schemose -tako arba
Briliujeno zonos centro aplinkoje. Charakteri lentel s, apibudinan ios j b sen simetrijos
savybes buvo pateiktos 1me skyriuje.
i kristal laidumo ir valentin s juost b sen , susiformavusi i atomini s-tipo
sen kation ir p-tipo anion , atitinkamai. Dvigubai isigimusi pagal sukin laidumo
juosta ir eiskart isigimusi valentin juosta s lygoja turting eksiton b sen strukt
aptariamuose kristaluose, kuri atvaizduoja Lentel 4.1.
148
Akivaizdu, kad esant tokiai kristal juost

strukt rai, kai isigimusi p-tipo valentin juosta yra
formuojama atskylusi d l spin-orbitin s s veikos ir
anizotropinio kristalinio heksagoninio lauko, eksiton
spektras bus sudarytas i trij serij b sen , ymim
A,B ir C serijomis.
Galima toki eksiton b sen simetrija yra
nusakoma grupi teorijos taisykli (4.44), (4.45) ir j
pateikia pagrindin ms 1s-b senoms Lentel 4.1.
Isigimimo faktorius nusako charakteri reikm s
identikumo operacijai pagal charakteri lenteles,
pateiktas 1me skyriuje.
2
200| -
a) |
b) |
ia atsispindi tas faktas, kad dipoliaus (viesos
poliarizacijos vektoriaus E) simetrijai Td grup je
atitinka 5 neredukuotinas atvaizdavimas, tuo tarpu,
C6v grup je - 5 ir 1 , poliarizacijai E c ir E || c ,
atitinkamai. B tent ios simetrin s eksiton b senos
x
i yra dipoliai leidiamos optiniams uoliams ir yra
c)
optikai aktyvios b senos.
Taip gauname, kad kubiniems Td kristalams yra
leidiami uoliai
abi eksitonines serijas.
Heksagoniems C6v kristalams A-serija yra leidiama tik
viesai, poliarizuotai statmenai kristalo aiai E c, tuo
tarpu uoliai B ir C-serij b senas nepriklauso nuo d) |
poliarizacijos.
2
210|
200*
2s-tipo
- 2p-tipo
210
- 2(s-p) - tipo
2
310|
Pav. 4.19.
Sulyginimas hibridin s gaubiamosios

bangin s funkcijos sp-tipo [ 200* 210
(c)], sudarytos i 2s-funkcijos [| 200|2 (a)]
ir 2p-funkcijos [| 210|2 (b),], su tapatinga
jai bangine funkcija 3p-tipo [| 310|2 (d).].
Tai atitinka dipolini matricini element
s| |p simetrijos transformacijai ir
parodo, kad tokiame matriciniame
elemente s ir p bangin s funkcijos
persikloja, jis 0, s
p per jimas yra
leidiamas simetrijos.
Lentel 4.1. Eksiton serij pagrindini 1s-b sen (n=1) galimos simetrijos komponent s,
pateiktos neredukuotin atvaizdavim formoje, -take Briliujeno zonos centro aplinkoje,
kubiniams Td- simetrijos ir heksogonaliniams C6v- simetrijos kristalams.
T d -simetrija
env
x (A) = 1
c
6
env
x (B) = 1
c
6
=
=
C6v -simetrija
3
2
4
5
env
x (A) = 1
c
7
x (B) =
env
1
c
7
x (C) =
env
1
c
7
v
9
v
7
v
7
149
Isigimimas
A eksitonai:
Isigimimas
2
5
B eksitonai:
Dipoliai aktyvinis atvaizdavimas
eksitonai:
kai e||C
kai e C
Dipoliai aktyvinis atvaizdavimai:
4.2.6 Defektais suriti eksitonai

Lokaliniais gardel s defektais suriti eksitonai, j klasifikacija ir elektron-fononin s
veikos specifika bus aptariami detaliai 5 skyriuje, skirtame emisijos reikiniam. ia tik
trumpai pamin kime i b sen taka sugerties spektrams.
Tai yra didelio radiuso eksitoniniai deriniai aBE >> aB. Jie yra suriti gardel je prie
defekto, tod l jiems n ra budinga transliacin simetrija ir j dispersijos kreiv s yra
ymimos trumpais br kniais emiau laisv eksiton juostos. i br kni ilgiai k-erdv je
atitinka j impulso neapibr tumui k 1/aBE, arba j bangini funkcij "pak to"
amplitudi pasiskirstymui k-erdv je.
I pamin to seka, kad surit eksiton linijos turi b ti ymiai siauresn s spektrikai, nes
joms s veika su fononin m modom turi b ti ymiai silpnesn , be to dispersijos nebuvimas
lemia fononini replik siaurum , nes jos jau bus nebe takuojamos eksiton pasiskirstymo
grei iais. Surit eksiton b sena ir optiniai uoliai, susiej su ja jau buvo pateikti Pav. 4.9.
Geras pavyzdys surit
pateiktas Pav. 4.16.
defektais eksiton
pasirodymui sugerties spektruose yra
4.2.7 Eksiton-fononin s veika

Gardel s svyravim taka eksiton sugerties spektrams akivaizdi, - tai siaur linij
iplytimas. Realiuose kristaluose, kuri gardel s yra paveiktos vairiausi kristalini defekt ,
chaotikai pasiskirs iusi kristale, stipri fonon ir eksiton s veika tokiame erdviniai
fluktuojan iame fononiniame lauke [3] nusako ilgabangio sugerties krato form , kuri yra
eksponentinio tipo, vadinamo "Urbacho kratu", kuriam gali b ti sukurti vairus modeliai,
priklausomai nuo defektinio lauko ypatum , bet fonon taka ia yra neivengiama.
Optin eksiton generacija dalyvaujant akimirksniai fonon emisijai arba suger iai
dvikvan iuose uoliuose "fotonas-fononas", kurie formuoja linijos form , yra pateikta Pav.
4.20. Fonon asistuojama, generuojanti eksitonus sugertis, gali b ti antros eil s
perturbacijos teorijos objektu:
150
ph
ex
(H ph )
( )
k,
k ,i 0
Mi 0
Eio
(E
ph
(4.48)
ia Mi0 - eksitono i-b senos generacijos matricinis elementas, Hph - matricinis elementas
eksiton-fononin s sklaidos emituojant (+) ir sugeriant (-) fonon :
(H ph )
( k) n
k ,i 0
i
Pav. 4.20.
Optin generacija eksiton
(itisos str s) dalyvaujant
akimirksniai fonon emisijai
arba suger iai (banguotos
str s).
(k ) nk
( )
( )
(4.49)
Pav. 4.21.
Tiesiogini eksiton sugerties spektrai suskai iuoti
skirtingoms temperat roms, kurie atspindi eksiton
savybes erdviniai fluktuojan iame fononiniame lauke [3].
Tai yra vienas i galim "Urbacho krato" modeli .
Skai iavimai yra sud tingi, bet j esm manau yra aiki. Eksiton
funkcija paprastai yra aproksimuojama dviem kritiniams atvejams:
i) Silpnos eksiton-fononin s s veikos atveju - Lorenco konturas:
/2
S( )
[
(E x
)]2 ( / 2) 2
linijos formos
(4.50)
kur
= ph -1 - yra linijos pusplotis, lygus atvirktiniam gyvavimo laikui d l fononin s
sklaidos, ir - yra linijos poslinkis. Pusplotis gali b ti takuojamas ir radiacini gyvavimo
-1
-1
laik , nusakom osciliatoriaus j , tod l gali b ti: = ph + r .
ii) Stiprios eksiton-fononin s s veikos atveju - Gauso konturas:
1
(
Ex )2
exp
S( )
2 2
2
(4.51)
kur - linijos pusplotis, priklausantys nuo temperat ros pagal inom fononinio iplitimo
formule:
2
2
o
coth(
ph/2kBT)
Gauso kont ras gali b ti iauktas ir kristalo defekt , priemai , tempim lauko,
sukelian io nehomogenin linijos iplytim , nepriklausomai nuo fonon takos. Tokios
linijos jau beveik ir nepriklauso savo forma nuo temperat ros.
151
4.2.8 "Urbacho" kratas

Senai yra pasteb tas toks d sningumas daugelyje kristalini sistem , kad sugerties
ilgabangis kratas turi eksponentin pavidal , kuris yra pavadintas empirine "Urbacho
taisykle" [6] (F.Urbach, 1953):
E0
( )
(4.52)
0 exp
kB T
Tai yra universali, paprasta ir galiojanti pla iame diapazone mediag ir temperat ros
priklausomyb , kuriai buvo skirta daug teoretik d mesio, naudojant vairiausius modelius.
Kaip pavyzd , Pav. 4.21 pateikti teoriniai tiesiogini eksiton sugerties spektrai, suskai iuoti
skirtingoms temperat roms, kurie atspindi eksiton savybes erdviniai fluktuojan iame
fononiniame lauke [3]. Tai yra vienas i galim "Urbacho krato" modeli .
4.3 Sud tingos energetin s strukt ros taka spektr formavimui

Jau tur jome iliustracijas optin s sugerties
spektr kristalams, kuri energin strukt ra yra
sud tinga,
sudaroma
daugelio
juost
persiklojimu. Tai yra realus atvejis, nes kristal
paprastos dvijuost s strukt ros, daniausiai
naudojamos,
gamtoje
tikriausia
neegzistuoja.
Mat me, kad pla iom sugerties juostom be
staigi lait galima naudotis adityvumo
principu
optiniams
uoliams,
t.y.
papras iausiai sumuoti atskir juost spektrus.
Kitaip yra kai persikloja energetikai
rezonansin s ir kontinualin s b senos.
Pasirodo adityvumo principas ia jau negalioja
Pav. 4.22.
ir tai yra bendra kvantin s mechanikos
Trizonis puslaidininkio modelis ir jo
taisykl : alternatyviais kvantiniams aktams eksitoni linijini ir kontinualini b sen
(optiniams
uoliams) sumuojamos ne
spektras.
tikimyb s, o j matriciniai elementai:
W(1+2) = C | M1 + M2 |2 = C | M1 + M2 +2 M1M2 |,
o ne taip kaip klasikin je fizikoje:
W(1+2) = W(1) + W(2)
| M1|2 + | M2 |2 .
Matome interferencin nar matricini element sandaugos pavidalo, kurio netgi enklas
priklauso nuo konkre s lyg . Tai kvantini akt tikimybi interferencijos reikiniai.
4.3.1 Konfig racin uoli tikimybi interferencija.

efektas)
(Fano
Trumpai aptarkime egzotinius mokomajai literat rai reikinius, kuriuos galima pavadinti
konfig racin s kvantini uoli interferencijos reikiniais. Atom spektroskopijoje jie
vadinami Fano efektu (U.Fano, 1961) arba Fano rezonansu (antirezonansu). Kvantin je
mechanikoje jis budingas uoliams energetikai persiklojan ias b senas. Rykiausiai jie
pasireikia sugerties rezonans formavime kai jie persikloja su kontinuumu.
152
Kaip pavyzdys, gali b ti si lomas eksiton s sugerties spektras Cu2O kristal (Pav.
4.17), kuriuose tiesiogiai per jimai eksiton b senas persikloja su netiesioginiais uoliais
kit juost . Matome, kad eksiton linijos yra rykiai asimetrin s.
Pav. 4.23
Kvantin s uoli
interferencijos
Fano efektams
paaikinti.
a) energin
trizon kristalo
schema; b)
atitinkama
eksiton schema;
c) iskirta
komponentes
schema kad
pavaizduoti
autoionizacijos
uolius.
Labai rykiai Fano efektai gali pasireikti eksiton spektruose, kuri pavyzdys
schema iai pateiktas Pav. 4.22. Matome surit b sen , formuojam gilesn s valentin s
juostos skyli , persiklojim su eksiton kontinuumu, formuojam virutin s valentin s
juostos. Atliksime optini uoli
rezonansin b sen , persiklojan
su kontinuumu,
tikimyb s skai iavimus pagal schem , pateikt Pav. 4.23.
Laikysime galimais uolius rezonans per kontinualines b senas ir, atvirk iai, uolius
kontinuum vykstan ius pro rezonansin b sen , - kaip virtualiai vykstan ias antros eil s
procese. Tuo pa iu bus skaityti b sen tarpusavio sklaidos procesai. Taip atsiranda
rezonanso autoionizacijos reikiniai, nusakomi i b sen bangini funkcij persiklojimo
integralo Fc|Fr , kaip tai yra parodyta Pav. 4.23c. Tokios sumarin s foton sugerties uoli
i pradin s b senos |0 tikimyb tuomet uraome:
2
Fr Fc Fc H 0
Fc Fr Fr H 0
E Fc
E Fr
E0
E0
(E F
E0 )
(4.53)
ia vesti b sen iplitimo parametrai , o indeksai atitinka kontinuumo (c) ir

rezonanso (r) b senoms. Aiku, kad kontinualiniai matriciniai elementai yra beveik
nekintantys rezonanso diapazone, tod l juos galime ikelti i sumos:
W
Fr Fc Fc H 0
2
F
2
c
Fr H 0
Fc H 0
E Fr
(4.54)
r
153
ir paym ti juos kaip Wcont , be to patogu yra vesti taip vadinam Fano parametr q, kaip
rezonansinio ir kontinualinio fono matricini element santyk , normuot
:
2
Wcont 1
q
E Fr
Wcont 1
r
q2
( E Fr
2q
)
2
r
E Fr
(4.55)
r
Gavome trij nari uoli tikimyb , kurios reali dal bus vaizdiau pateikti dalimis:
Wcont
Re W
( E Fr
continuumas
q 2Wcont
)2
2
r
2 qWcont ( E Fr
( E Fr
)
2
2
r
lorencianas
(4.56)
antisimetrinis
lorencianas
ios funkcijos yra pateiktos pavieniui ir visumoj Pav. 4.24. Pirmos dvi yra visikai
lauktinos, - tai kontinuumo ir rezonanso spektrai, kurie butu gauti nesant j persiklojimo.
Paskutinis gi ir yra kvantin s uoli interferencijos narys, kuris kei ia enkl per jus per
rezonans ir formuoja antisimetrines linij formas.
Pav. 4.24.
Fano autoionizacini
rezonans linij
kont rai (b) ir j
dedamosios (a):
kontinuumo,
Lorenco tipo
rezonanso ir
antisimetrinio
Lorencoo spektrai,
Tai galima buvo laukti jau pavelg startin formul (4.53), kur antro nario vardiklis
kei ia enkl rezonanso danume, ir d l kito foninio nario egzistavimo po tuo pa iu
modulio enklu tikimyb turi b ti antisimetrin rezonanso srityje.
Dabar v l yra verta gr ti prie eksitonini spektr Cu2O kristalams Pav. 4.17 ir naujai
juos sii ti Fano efekto takos aspektu.
Originalioje literat roje [7] nuoseklus skai iavimai duoda dar ir rezonanso energin
post
, o pateiktos Fano-profilio formul s pateikiamos labai lakonikoje formoje:
( q )2
(4.57)
cont
1 2
kur
= (EF- )/ . Matome, kad q=0 atvejui gauname vietoje rezonanso antirezonans , sugerties suma jim .
4.3.2 Tarpjuostiniai netiesioginiai uoliai
154
Netiesiajuos iuose kristaluose tarpjuostems optiniams uoliams vykti reikalingas

dalyvavimas tre ios dalel s, kuri gal tu suteikti impulso tverm s d snio galiojim . Tai gali
ti fononas. Tokie optiniai uoliai, vykstantys kartu su fonon emisija arba sugertimi yra
pavaizduoti Pav. 4.25 ir gali b ti aprayti antros eil s perturbacijos teorijos:
ph
ind
( H ph ) ck2 ,i M ivk1
( )
c ,v q ,
E cv ( k 1 )
( Ec (k 2 )
E v ( k1 )
ph
(4.58)
c)
Pav. 4.25.
Netiesini eksiton optin s sugerties procesai,
vykstantys fononams tam tikro impulso
dalyvaujant dvikvan iuose uoliuose "fotonfonon-eksiton" tipo.
a) Parodyti uoliai per virtualias b senas
fonon sugerties ir emisijos atvejais. Be to
atskirai pateikti lygiateisiai uoliai kito akt
eilikumo (pirma fononas, po to fotonas).
Vienas i uoliu yra pavaizduotas kartu su
fonon dispersijos kreiv m (c).
b) - sugerties spektr schema.
ia Miv - vertikalaus optinio uolio matricinis elementas, Hph - matricinis elementas

elektron-fononin s sklaidos emituojant (+) ir sugeriant (-) fonon :
( H ph ) q
( q) n
(q) nq
( )
(4.59)
( )
kur nq - yra mums inoma Planko funkcija fonon termodinaminiam pasiskirstymui, kuri
atsirado atskiriant elektronin ir fononin dalys:
nq
(exp
1)
(4.60)
k BT
Galime atlikti standartin per jim nuo sumavimo b senom prie b sen tankio tipo
integralini iraik :
d k
(2 ) 3
155
(2 ) 3
ZB
(2mv ) 3/ 2
v
(4.61)
ZB
tuomet gausime:
2
ph
ind
epcv (0) Bq2
( )
(E
dir
g
1
2
( nq
2
q,
1
)
2 ZB
E gind
)d
Integravimas atliekamas panaudojus -funkcij :

E ind
g
c
ZB
E gind
) d
E gind
)2
ir rezultate gauname netiesiogin s tarpjuost s sugerties spektr :

2
ph
ind
epcv (0) Bq2
( )
)2
( E gdir
E gind
(
q
)2
E gind
)2
, (4.62)
1 exp(
) 1
)
kBT
k BT
susidarant i atskir fonon sugertini ir emisini komponen , kvadratikai augan
tolstant nuo j "krat ".
exp(
Simetrija udraust optini uoli atvej

pcv
k ir pointegriniai nariai bus dar
2
padauginti papildomai i k ir gautume spektrini komponen laipsnio rodiklius didesniais
per vienet :
ind(
- Egind
q)
4.3.2.1 Netiesiogini eksiton sugertis

Elektron-skylin s veika netiesioginiams uoliams yra skaitoma vienodai kaip ir
vertikaliem, vedant eksitonin formfaktori , lyg tikimybei aptikti elektron ir skyl vienoje
stel je, t.y. - eksitono gaubiamosios bangin s funkcijos modulio kvadrat : |Gex (0)|2
2
ph
ind
( )
epcv (0) Bq2 Gex (0)

(E
dir
g
(nq
2
q,
1
2
1
)
2
2
ZB
(2 ) 3
dk ex ( E ( k ex )
Gaunama, kad jeigu netiesioginiame uolyje elektronas ir skyl sukuria surit eksitoni
sen , tai sugerties spektras bus tolydinis, susidarant i fononini komponen :
2
ex ph
ind
( )
Egind
Gex (0) epcv Bq2

(E
dir
g
dir
B
2
q
exp(
EB
q
kBT
E gind
) 1
EB
1 exp(
q
q
kBT
)
(4.63)
Fononin s komponent s netiesigini eksiton sugerties yra parabolinio pavidalo:

ind(
- Egind -EB
q)
1/2
Primename, kad vertikaliems uoliams d l impulso atrankos reikalavim

sugerties spektras yra diskretini linij pavidalo. Tolyginis gi netiesiogini
eksiton
eksiton
156
sugerties spektras yra nusakomas tuo, kad procese dalyvauja fononas, leidiantys uoliui
patekti bet kok eksiton s juostos tak .
Pav. 4.26.
Sulyginimas tiesiogini (vertikali ) (a) ir
netiesiogini (b) eksiton optin s sugerties
spektr .,
Parodytos LO-fonon sugerties ir emisijos
lygotos komponent s.
trichais pateiktas eksiton kontinuumo
sugerties spektras.
Pav. 4.27.
Dvifoton s netiesiogini eksiton optin s
sugerties spektrai, gauti PbMoO4 kristaluose
300K ir 80K temperat rose,
Parodytos trij fonon sugerties (A) ir emisijos
(E) s lygotos komponent s ir eksitono bei juost
krato energij reikm s. trichais pateiktas
eksiton kontinuumo sugerties spektras.
Sugerties eksiton kontinuum spektrui yra gaunama, kad jis sudaromas fononini
komponen :
ind(
- Egind
q)
3/2
Pav. 4.25 pateikta detali schema netiesiogini eksiton optin s sugerties proces ,
vykstan
dalyvaujant fononams tam tikro impulso kq=kind dvikvan iuose uoliuose
"foton-fonon-eksiton" tipo. Atskirai yra parodyti uoliai per virtualias b senas fonon
sugerties ir emisijos atvejams. Be to atskirai pateikti lygiateisiai uoliai kito akt eilikumo
(pirma fononas, po to fotonas). Pilnesniam aikumui Pav. 4.25c vienas i uoliu yra
pavaizduotas kartu su fonon dispersijos kreiv m i ko pasidaro labiau aiki fonon
impulso atranka. Pav. 4.25b yra pavaizduoti tipiniai sugerties spektrai diskretinias ir
kontinualines eksiton b senas netiesiajuos iame kristale.
Pav. 4.26 pateiktas sulyginimas tiesiogini (vertikali ) (a) ir netiesiogini (b) eksiton
optin s sugerties spektr . Primename, kad vertikaliems uoliams d l impulso atrankos
reikalavim eksiton sugerties spektras yra diskretini linij pavidalo. Tuo tarpu,
netiesiogini eksiton sugerties spektras yra tolyginis ir formuojamas fononini emisijos ir
sugerties komponen
poromis. Fononai patenkina impulso atranka ir leidia generuoti
eksitonus bet kokio impulso, tod l fonon s komponent s atspindi j b sen tankio
157
krato Egind gali b ti
pasiskirstym . Charakteringos energijos eksitono Eex ar juost

vertintos kaip vidutin s reikm s fononini por krat energij .
Pav. 4.26b parodytos LO-fonon sugerties ir emisijos s lygotos komponent s: trichais

pateiktas eksiton kontinuumo sugerties spektras.
Eksperimentiniai dvifoton s netiesiogini eksiton optin s sugerties spektrai, gauti
PbMoO4 kristaluose 300K ir 80K temperat rose [8] yra pateikiami Pav. 4.27. ia yra
parodytos trij skirting fonon sugerties (A) ir emisijos (E) s lygotos komponent s ir
eksitono bei juost krato energij reikm s. trichais pateiktas eksiton kontinuumo
sugerties spektras. Punktyrini linij , nurodan
fonini komponen
kratus, polinkis
atitinka draudiam energij juostos temperat riniam poky iui.
4.4 Priemaiin sugertis.

Priemaiin sugertimi yra priimta vadinti viesos nuostolius kristalo skaidrumo srityje
< Eg, kurie yra s lygoti vairi lokalini gardel s defekt . Tai gali b ti ir nuosavi gardel s
defektai (vakansijos, tarpmazgiai atomai i t.t.), susidarantys kristalo auginimo metu, ir
priemaiiniai defektai, vedami specialiai legiruojant kristalus, arba atsirandantys kaip
nekontroliuojamos priemaios kristalo auginimo mediag , bei j asociatai arba
kompleksai.
Priemaios ir kristalo defektai (lokaliniai centrai), kai jie gali "suriti" laisvus
kr vininkus, sudaro lokalizuotas b senas (lygmenys) draudiam energij juostoje. Ryio
energijai lokalizuot kr vinink atitinka energinis nuotolis (lygmens gylis) nuo atitinkamos
juostos puslaidininkio energetin s strukt ros schemoje. Donorams - nuo laidumo,
akceptoriams - nuo valentin s juostos.
4.4.1 Seklus ir gilus gardel s defektai.

Visi ios sugerties ypatumai ir tarpusavio skirtumai yra s lygojami j b sen lokalinio
charakterio. Paprastai lokaliniai defektai yra skirstomi
gilius ir seklius pagal j
lokalizuojam kr vinink ryio energij reikmes. Tokia klasifikacija atitinka ir skirtingam
b sen lokalizacijos laipsniui, nes didesn ms ryio energijom atitinka labiau lokalizuotos
bangin s funkcijos. J apraymui yra taikomi skirtingi art jimai.
Did jant ryio energijai did ja ir surit b sen bangini funkcij erdvin s lokalizacijos
laipsnis, arba kitaip, - ma ja lokalinio centro radiusas. Pavyzdiui, akceptoriui danai
vedamas lokalizacijos radiusas aA arba atvirk ias jam impulso neapibr tumo dydis kA
pagal sekant s ry :
2
EA
Lokalini
centr
k A2
2mv
2mv
1
aA
(4.64)
b senos, pagal neapibr tumo princip ( x k> ), yra iplitusios
Briliujeno zonos k-erdv je ( k kA) priklausomai nuo j lokalizacijos laipsnio realioje

erdv je. Skirtingai nuo delokalizuot zonini b sen laisv
kr vinink , suritam
kr vininkui su gaubiam ja bangine funkcija A(r) "banginio paketo" tipo kvaziimpulsas
praranda kvantinio skai iaus savybes, pasidaro neapibr tas. Tai faktikai ir formuoja
158
lokalini b sen optini savybi specifik : defekt sugerties ir emisijos spektrai yra ne
linij bet juost pavidalo ir tuo platesniu spektrikai, kuo gilesni yra defekt lygmenys.
Pav. 4.28.
Lokalizuotos
akceptorini defekt
senos: a)
koordinatiniame (E-x)
ir b) impulsiniame (Ek) atvaizdavimuose.
c) optini uoli
spektro formavimas i
juostos b sen tankio
v(E) funkcijos ir,
centro gaubiamosios
bangin s funkcijos
A(k).
a)
b)
c)
Pav. 4.28 pavaizduotos lokalizuotos b senos koordinatiniame (E-x) ir impulsiniame (Ek) atvaizdavimuose. Tikimyb aptikti lokalin kr vinink su impulso reikme k yra
nusakoma centro bangin s funkcijos gaubiamosios
A(r)
furj -atvaizdo
(k) modulio
kvadratu, kurio funkcija yra pavaizduota punktyru vir centro lygmens Pav. 4.28b.
Sekli centr fizika yra labiau aiki, nes j bangin s funkcijos yra didelio radiuso ir
galioja kulonin s s veikos dielektrinio ekranavimo modelis, kuris yra tapatingas Vanj Moto teorijai vandenilinio tipo atom . Skirtumas ia yra tas kad kr vininkai yra lokalizuoti
veikos lauko centro atvilgiu. Tai atitiktu m
pla iai id styto skyl s begalin s
efektin s mas s atvaizdavimui eksitonams. Aiku, kad priemaiin ms b senoms yra
budingas dispersijos neb vimas, t.y. E(k) = const, nes lokalizuoti kr vininkai negali
transliuotis kristale.
Sekliom priemaiin ms b senoms yra budingi dideli radiusai, perklojantys didel
skai
gardel s celi , tod l did jant j koncentracijai yra galimas bangini funkcij
persiklojimas (Pav. 4.29a) ir tas gali iaukti priemaiin s zonos atsiradim draudiamojoje
juostoje (b). Tokia juosta gali vykti elektron migracija kristalu, nes j bangin s funkcijos
yra persiklojan ios ir b senos apibendrinamos.
l to, kad energin s b senos sekli defekt randasi ties energini juost dugno, tai jos
gali dalyvauti energini juost fliuktuacinio potencialo uodegos formavime. Tai
demonstruojama Pav. 4.30, kur parodytas toki "uodeg " susidarymas i (a) grynai
fliuktuacinio potencialo ir (b-d) laito susidarymas augant vienos i tirpan
kristale
komponen koncentracijai d l sekli klasterini centr formavimosi.
4.4.1.1 Sekli centr optika

Lokalinio centro bangin funkcija paprastai yra konstruojama i gaubiamosios,
pramoduliuotos kristalinio lauko Blocho-komponent s uv,k (r) (juostos krato Blocho
funkcija):
A(r)
159
= uv,0(r)
A(r)
Taip seklaus centro bangin s funkcijos yra formuojamos i artimiausios juostos

sen . Optinio uolio, pavyzdiui, "juosta
akceptorius" tipo, matricinis elementas b tu
sekantis:
pcA
A| ep| c, k
kur ir atsiranda gaubiamosios
A(r)
(r ) pe uck (r ) e
Furj -atvaizdas
ik r
dr
( k ) pcv
(k), nusakantis centro "bangin
paket " k-erdv je:

A
Pav. 4.29.
Sekli priemaiini b sen bangini
funkcij persiklojimas did jant j
koncentracijai (a) ir priemaiin zona,
atsirandanti draudiamojoje juostoje d l
persiklojimo (b).
(k )
ik r
A
(r ) dr
(4.65)
Pav. 4.30.
Fliuktuacinio potencialo uodegos
formavimasis ties energini juost . a) grynai
fliuktuacinio potencialo; b) - d) laito
susidarymas augant vienos i tirpan
kristale
komponen koncentracijai d l klasterini
centr formavimosi.
Dabar d l jo savybi . Leiskime kad vyksta procesai sekliame akceptoriuje vandenilinio

tipo. Tada 1s-pagrindin b sena bus mums gerai inoma
1s
(r )
R1s (r )
0
0
( aA3 )
( , )
1/ 2
r / aA
(4.66)
ir gausime suintegravus jos Furj -atvaizdo funkcij :

A1 s
(k )
ik r
1s
(r ) dr
( a 3A )
1/ 2
ikr cos
r/ a A
r 2 sin d d dr
(4.67)
a 3A/ 2
8
[1 ( ka A ) 2 ]2
kurios modulio kvadratas turi tikimyb s aptikti lokalizuot kr vinink su impulso reikm k
fizikin prasm ; jis turi "gaubto" pavidal (tuo siauresn , kuo didesnis yra Boro radiusas), ir
yra pavaizduota Pav. 4.28 b punktyru vir centro lygmens.
Sugerties "juosta-centras" spektras formuojamas pagal sekan
L( ) = (NA - nA) |pcv(0)|2 |
2
A(k)| c(E)
formul
(4.68)
160
kur (NA - nA) = NAo yra neupildyt elektronais, neutrali akceptorini b sen (lokalizuot
skyli ) skai ius; c(E) - b sen tankis laidumo juostoje. Pav. 4.28c pavaizduota
priemaiin s sugerties spektro formavimosi schema pagal pateikt iraik . Matome, kad
ilgabangis sugerties juostos kratas atitinka centro lygmens energiniam atstumui nuo
laidumo juostos.
Trumpabang spektro dalis yra formuojama |FA(k)|2 ma jimo tolstant nuo k=0, t.y.
nusakomas nuosmukiu k-erdv je centro gaubiamosios tolstant nuo Briliujeno zonos centro.
iose s lygose spektras priklauso tik nuo centro parametr , b tent j lokalizacijos laipsnio,
ir nebepriklauso nuo temperat ros.
Pirmos eil s perturbacijos teorijos skai iavimai vandenilinio tipo akceptoriui duoda
sugerties spektro priklausomyb :
NA
EA
(4.69)
A( )
5
2
2
mc a A
[( / a A ) 2mc (
E A )]4
I pateikto yra aiku, kad sugerties spektras, formuojamas sekliais centrais, bus ymiai
siauresnis nei gili centr . Jei pusplotis linijos pasidaro maesnis optini fonon energij ,
tai bus stebimi fononiniai pakartojimai sekli centr liuminescencijos. Giliems centrams
elektron-fononin s veika iaukia papildom juostos iplitim .
Sekli lokalini centr sugerties spektrai j kitime nuo centro ryio energijos dydio
yra pateikti Pav. 4.31. Matome, kad tolstant nuo tarpjuostin s sugerties krato, spektrai
pavirsta
pla
juost su staigiu ilgabangiu slenks iu, atitinkan iu centro pad iai
draudiam energij tarpe.
4.4.1.2 Gil s lygmenys puslaidininkyje

Energiniai lygmenis esantys puslaidininkio draudiamojoje juostoje ir nutol nuo
valentin s juostos viraus arba laidumo juostos dugno daugiau kaip per 4kT yra gilieji.
Gil s centrai gali elgtis kaip rekombinaciniai centrai arba gaudykl s. Jie formuoja optinius
nuostolius kristalo skaidrumo srityje ir nusako pla iajuostini kristal atspalv .
Pagrindiniai
puslaidininkyje:
fizikiniai
parametrai,
charakterizuojantys
giliuosius
lygmenis
a) energin lygmens pad tis draudiamojoje juostoje ET (t.y. lygmens pad tis
laidumo juostos dugno ar valentin s juostos viraus atvilgiu ),
b) gili
lygmen koncentracija NT.
c) ilumin s emisijos greitis en ir ep elektronams ir skyl ms atitinkamai,

d) elektron ir skyli pagavimo skerspj viai
ir
p,
e) akceptorin arba donorin centro prigimtis (priklausomai nuo centro kr vio enklo
prie ir po kr vininko pagavimo, gil s lygmenys yra skirstomi
donorinius arba
akceptorinius).
Centrai turintys vienetin kr
ir pagaunantys nepagrindinius kr vininkus paprastai
elgiasi kaip rekombinacijos centrai. Tai vyksta d l to kad pagavimo skerspj vis
pagrindiniams kr vininkams, kai centras yra neutralus, gali b ti viena eile maesnis nei
nepagrindiniams kr vininkams, kuri tokiu atveju yra ymiai maiau nei pagrindini .
Daugiakr viai centrai, kurie pritraukia nepagrindinius kr vininkus, grei iausiai yra
nepagrindini kr vinink prilipimo centrai. Jie turi didiul nepagrindini kr vinink
161
pagavimo skerspj , jau pagav vien , jie dar

stumia
pagrindinius
kr vininkus.
Toks
st mimas sumaina pagrindini kr vinink
pagavimo skerspj
kel ta eili , tod l
nepagrindini kr vinink emisija yra ymiai
tikimesn nei rekombinacija.
Pagavimo
skerspj vio
vert s
yra
-12
isid iusios pla iame intervale: nuo 10 cm2
iki 10-25 cm2. Pagavimo skerspj vi vert s,
susijusi su pritraukian iais centrais, 10-12 1015
cm2; su neutraliais centrais 10-15 10-17 cm2 ;
su atstumian iais apie 10-22 cm2.
Pav. 4.31.
Sekli lokalini centr sugerties spektrai j
kitime nuo centro ryio energijos.
Gilaus centro pagavimo skerspj vis

priklauso nuo temperat ros, elektrinio lauko
stiprumo, kr vio dydio vairioms jonizacijos
senoms.
4.4.1.3 Gili centr optika

Gili centr sugerties spektr formavimas matematikai atrodo vienodai kaip ir sekli ,
bet naudojami kiti art jimai aprayti bangines funkcijas lokaliom b senom. Problema yra t
kad dabar centro potencialo forma i esm s kei ia rezultatus. Tai yra sena gili centr
problema. Dabar jau negalima sudarin ti centro gaubiamosios i Blocho funkcij vienos i
juost , visos energin s b senos takoja gilaus defekto b sen formavimui.
Pav. 4.33 yra pateikiama schema gilaus centro sugerties spektro formavimosi i juostos
sen tankio (E) funkcijos ir centro gaubiamosios bangin s funkcijos | D(k)|2.
Pav. 4.1.
Gili centr fotoionizacijos spektrai j kitime nuo centro ryio energijos: 1- 0.5eV, 2- 1eV ir 3- 2eV. b)
Leistini uoliai c) Draustini uoliai, Lukovskio -potencialo modelis
Because of the simplicity of its concept and results, and the ease of its interpretation, the
-function model of Lucovsky [Error! Bookmark not defined.] has been the most widely
used by experimentalists; sometimes even when the spectral shape is not accurately
represented for the deep centers in question. Lucovsky formula for a -function potential,
centered at the impurity site, is of the form:
162
E I1/2 (
( )
E I ) N /2
)3
(4.70)
where N=1 for allowed transitions and N=3 for forbidden transitions.
Since most semiconductors have s-like conduction bands and p-like valence bands, a
forbidden transition corresponds to photoionization of an electron from an s-like impurity
ground state to the conduction band, whereas an allowed transition corresponds to
photoionization of a hole from our assumed s-like local state to the valence band.
Whereas Lucovsky treated only the photo-ionization of electrons from s-like impurity
states to the conduction band (forbidden transitions), this formula considers also the photoneutralization of ionized center, whereby an electron from the valence band is trapped at an
impurity site after the absorption of a photon, generating the holes in the valence band
(allowed transitions).
Kulonin s veika galin je b senoje.

Akivaizdu, kad yra galima situacija, kai s veikos metu vyksta kr vio atskirimas ir
jonizuojantis fotonas sukuria kr vinink dipol . Pavyzdiui, neutralaus donoro
fotoionizacijos pas koje tur sime teigiam jonizuoto centro (Z>0) ir neigiam generuojamo
kr vininko kr vius. Atsiranda traukos laukas ir, savaime, tenka skaityti kulonin s s veikos
galin je b senoje tak [9]. Tas pats galioja ir neutrali akceptori jonizacijai.
Kulonin s s veikos takos priemaiini spektr formavimui vertinimas yra galimas
vedant Lukovskio tipo formules gerai inomo Rezerfordo form-faktoriaus draudiamiems
uoliams [9]:
Coul
R( )
Gn10 (r )
2
e
( )
R ( )
2
(1
1 exp( 2
Luk
( )
(4.71)
)
exp
)
arctg
Ei
Ei
(4.72)
kur
Z
EB
E
EB
- Ei
2 me E B
2
ke 2
Z
ke a B
(4.73)
ia Ei - centro ryio (jonizacijos) energija, EB - Boro ryio energija elektron skyliniai porai,
aB - Boro radiusas.
Kulono s veikos takai elektrono jud jimui charakterizuoti ia pateikta jo gaubiamos
bangin s funkcijos ties centro (kai r=0) ir laisvo jud jimo elektronin s Blocho funkcijos
modulio kvadrat santykio pavidalu. Analogikai yra apraomos eksiton kontinuumo
senos.
Rezerfordo faktorius, atspindintys tikimyb s aptikti elektron centro l stel je, yra
pateiktas br knine linija Pav. 4.2.a. Jo kitimas tolstant gilyn kontinuum parodo elektroncentrin s s veikos takos ma jim didinant generuojamos poros kinetin energij E =
-Ei = 2K2/2mc*. Nat ralu, kad kuo yra didesn perteklin kinetin fotoelektrono energija
E, tuo grei iau jis ieis i centro takos sferos.
163
Pav. 4.32.
sen ir optini uoli schemos, aikinan ios kulonin s s veikos galin je b senoje taka lokalini
centr jonizacijos spektr formavimui. a) Gilaus centro fotoionizacijos schema kvaziimpulso erdves
atvaizdavime. b) Centro A fotoionizacija koordinatin s erdves atvaizdavime kai kulonin s veika
neaktuali. c) ir d) Centro fotoionizacija kulonin s traukos (Z>0) ir st mos (Z<0) j
atvejais. Parodytas
kuloninis potencialas ir bangin s funkcijos bei j kitimas einant gylin kontinuum .
sen ir optini uoli schemos, aikinan ios kulonin s s veikos galin je b senoje
taka lokalini centr fotroionizacijos spektr formavimui yra pateiktos Pav. 4.32 ia
vaizduojamas kuloninis potencialas traukos (c) ir st mos (d) j
atvejais ir bangin s
funkcijos bei j kitimas einant gilyn kontinuum . Matome, kad elektrono bangin s
funkcijos transformuojamos arti centro, atstojant tikimybei aptikti elektron alia jo.
Traukos (c) j
atveju elektronas siurbiamas centro d l kulonin s duob s, ir st mos (d)
atveju istumiamas i jo aplinkos, nes jam priart ti trukdo kuloninis barjeras.
Matome, kad elektrono bangin s funkcijos transformuojamos arti centro, atstojant
tikimybei aptikti elektron alia jo. Traukos (c) j
atveju elektronas siurbiamas centro d l
kulonin s duob s, ir st mos (d) atveju istumiamas i jo aplinkos, nes jam priart ti trukdo
kuloninis barjeras.
Pav. 4.2.
a) Lukovskio tipo gili centr fotoionizacijos spektrai Pav. 4.1.c, paveikti kulonin s traukos
164
veikos (Z=+1) galin je b senoje. Kuo seklesnis defektas, tuo didesn taka kulonin s
veikos. b) Kulonin s traukos taka (Z=+1) gili centr fotojonizacijos spektrui (1) lyginant
su Lukovskio tipo spektru (2) neutraliam centrui. Br knine linija vaizduoja Rezerfordo
form-faktori R( )/10, pagal (4.72)
Traukos j
atvejis (Z>0). Priemaiiniuose spektruose, kaip ir laisv elektron-skylini
por (eksiton ) atveju, atsiras kuloninis krato slenks io efektas. Tai apsprendiama tuo,
kad dipolin s veika begalo did ja mauose atstumuose l tai judantiems kr vininkams, t.y.
ma kinetini energij generuojamiems kr vininkams. Laisv gi kr vinink b sen tankis
art jant prie sugerties slenks io staigiai nyksta. ie priesprieiai kitimai asimptotikoje
sugeneruoja uolin slenkst . emiau galima strukt ra d l surit b sen .
Pav. 4.3.
a) Gili centr fotojonizacijos spektrai Pav. 4.1.c, paveikti kulonin s st mos s veikos (Z=-2)
galin je b senoje. b) Kulonin s st mos (Z=-2) taka gili centr fotojonizacijos spektrui (1)
lyginant su Lukovskio tipo spektru (2) neutraliam centrui. Br knine linija vaizduoja
Rezerfordo form-faktori R( ) pagal (4.72)
Spektrai pateikti Pav. 4.2.a j kitime nuo centro ryio energijos ir Pav. 4.2.b lyginant su
Lukovskio tipo spektru neutraliam centrui. Rezerfordo daugiklio R( ) spektrin
priklausomyb , yra pateiktas br knine linija Pav. 4.2.b. Matome, - kuo seklesnis defektas,
tuo didesn taka kulonin s s veikos, nes tuo labiau persikloja bangin s funkcijos
lokalizuoto ir fotojonizuoto kr vinink . Palyginimui, Pav. 4.2. pateikti fotojonizacijos
spektrai j kitime nuo centro ryio energijos Lukovskio -potencialo modeliui.
St mos jeg atv jis (Z<0). Visikai kitaip atrodo spektrai, kai fotojonizacija vyksta i
daugiakr vi centr , kuomet galimas Kulonin s st mos lauk atsiradimas tarp ilaisvinamo
kr vininko ir centro.
Tuomet atsiranda tarp centro ir fotokr vininko kuloninis barjeras (Pav. 4.32 d) ir
fotojonizacijos spektruose turime steb ti trumpabangius krato post mius d l kr vinink
tuneliavimo efekto pro barjer . Ilgabang spektro dalis gauna eksponentin pob ,
charaktering tuneliavimo reikiniams.
ia svarbu paym ti, kad kulonin s s veikos d ka gili centr spektrai gali tur ti tolyg
ilgabang krat , kuris paprastai ir stebimas eksperimentuose. Tuo tarp , ie spektrai silpnai
kinta nuo temperat ros.
4.4.2 Fonon
165
taka spektr formavimui
Apraant optinius reikinius kristaluose

yra svarbu skaitytis su fonon dalyvavimu
juose nes j taka radikaliai gali pakeisti j
spektrus. Bendrais bruoais, elektronfononin s veika (EFS) pasireikia fonon
emisijos ir (arba) sug rimo j . Spektruose tai
stebima pla
juost
staigi
slenks
iplitime.
Tam pavyzdiais gali tarnauti: a)
eksponentinio Urbacho krato, tipinio
puslaidininkiams,
formavimas,
kurio
prieastys tobuliem kristalams slypi eksitonfononini proces
takoje. b) Iplitimas
sugerties ir emisijos giliais defektais spektr
ilgabangi lait ir t.t. c) Temperat riniai
spektr formos poky iai.
Elektron-fononin s veika smarkiai auga
nuo chemini ryi jonikumo laipsnio.
Poliariniuose kristaluose atomu su prieingais
efektingais joniniais kr viais svyravimai ne tik
sukelia deformacijos potencialus, kaip
kovalentiniuose junginiuose, bet ir iaukia
atsiradim tolimai veikian
makroskopini
elektrini lauk . Elektron s veika su tokiais
poliarizacijos laukais pasidaro dominuojanti.
Elektron-fononin
s veikos vaidmuo
greitai auga lokalizuojant elektron bangines
funkcijas. Ypatingai EFS takuoja gili
lokalini defekt savybes, kai elektrono
vimas juose lokaliai poliarizuoja supan j
gardel s srit . D l to gili centr spektrai yra
nestrukt riniai ir platus.
Pav. 4.33.
Gili donorini defekt lokalizuotos
senos ir optiniai uoliai.
Spektro formavimosi i juostos b sen
tankio v(E) funkcijos ir centro
gaubiamosios bangin s funkcijos | A(k)|2.
4.4.3 B sen lokalizacijos taka s veikai su fononais

Didesni ryio energij (gilesni ) lokaliniai centrai charakterizuojami didesniu bangini
funkcij lokalizavimo laipsniu ( r ma ja) ir j impulsai vis labiau neapibr ti ( k did ja).
Linijos, vaizduojan ios b sen , ilgis tuo didesnis turi b ti k-erdv je.
Tai reikia, kad bangini funkcij , formuojan
lokalizuot pak , amplitud s a(k)
(Furj atvaizdai) yra pasiskirst k-erdv je tuo pla iau kuo gilesni yra centrai. Gilesni
lokaliniai deriniai tokiu b du gali s veikoti su didesniu fononini b sen skai iumi, kurios
pasiskirs iusios savo dispersijos kreiv m. Elektron-fononin s veika did ja. is reikinys
elektron-fononin s s veikos did jimo lokalizuojant kvazidaleles turi bendr pob
ir
veikia skirtingose sistemose ir reikiniuose.
166
Did jant ryio energijai Ei fononini pakartojim intensyvumas did ja. Svarbu, kad
fononiniai pakartojimai slypi informacij apie bangini funkcij pasiskirstym k-erdv je.
Pav. 4.34.
Vienma
"monoatom s" (a) ir
"biatom s" gardeli
sen tankio kreiv s
( ).
a)
b)
sen lokalizacijos laipsnio taka elektron-fononin s s veikos stiprumui yra labai

ymi ir to prieastis dar yra susijus su tuo kad Briliujeno zonos centro aplinkoje fononini
sen skai ius greitai auga tolstant nuo k=0 tako, t.y. sinchronikai su centro kneapibr tumo augimu.
Tam pailiustruoti Pav. 4.34 yra pateiktos akustini ir optini fonon b sen tankio
priklausomyb s vienma iai gardeliai. Matome, kad maksimalus fonon b sen tankis yra
gaunamas ties Briliujeno zonos krato, jos gi centre ( ) 0.
4.4.4 Gili centr konfiguracinio potencialo modelis

Lokalin s elektron-fononin s s veikos kokybiniai analizei pla iai naudojamas yra, taip
vadinamas, konfiguracini koordina
metodas (KKM) [10,11]. Jame b senos energija
laikoma priklausanti tik nuo vienos "konfiguracin s" koordinat s Q, kuri atstoja vis
kombinacij atom post mi defekto aplinkoje.
Tai yra tiesin kombinacija normalini koordina
rinkinio: Q= k Bk Qk . Taip vesta
moda vadinama veikos moda ir n ra normalin kristalo moda, kuria yra atliekamas
fonon kvantavimas.
Toks art jimas gali b ti priimtinas kai dominuoja EFS su viena i kristalo mod ,
pavyzdiui su LO-fononais poliariniuose kristaluose, kuriem galime priskirti viena efektin
danum , su lokalini svyravim moda.
Potencin energija iame art jime gali b ti atvaizduota paprast paraboli pavidale.
Tokia KKM diagrama yra pateikta Pav. 4.36 ir Pav. 4.38 dviej lygmen sistemai: Eg(Q) pagrindin s elektronin s b senos potencin energija ir Ee(Q) - suadintos b senos.
Kreiv s yra pateiktos tiesinio kvantinio osciliatoriaus s vokoje, kurio potencin energija
yra kvadratikai priklausanti nuo normalin s koordinat s Q:
Ei (Q) = M
2
q
(Q-Qi )2/2
Gardel s svyravim b senos tuomet atitiks harmoninio osciliatoriaus b senoms

kvantuot energij ( q - fonono energija):
167
En,i =
q,i
(n+1/2)
Defekto suadinimas pakei ia gardel s aplink

defekt osciliacines savybes. Nors modos ir j
danumai yra vienodi pirmame art jime, bet atomai
svyruoja apie skirtingus rimties takus Qg ir Qe.
Tokiu b du, optiniai uoliai sukelia pusiausvyrin s
pad ties pokyt ir, kaip matysime, tas pokytis yra
elektron-fononin s s veikos matas ir nusako
pagrindinius d sningumus sugerties ir emisijos
proces , spektr form ir fononini replik atsiradim .
Sugerties ir emisijos procesams ia taikomas
Kondono principas, kai laikoma, kad elektronini
uoli metu ymiai sunkesni jon konfiguracija
nesp ja pasikeisti.
emose temperat rose defektas bus emiausioje
pagrindin je b senoje n=0, kuriai atitinka nuliniai
svyravimai su energija Eo=
q/2. viesos kvanto
Pav. 4.35.
sugertis perkelia defekt

suadint b sen su tuo Konfig racin s schemos gili centr
pa iu Q. Po to, nespindulini fonon emisijos proces
optini uoli sugerties procesams.
ka defektas relaksuoja pusiausvyrin suadint
- lokalin s fononin s modos
sen Qe. (Pav. 4.35).
svyravim kvanto energija.
Pav. 4.36.
Defekto elektrono vidin s energijos
priklausomyb nuo gardel s lokalini
deformacij , charakterizuojam
konfiguracine koordinate Q.
Atvaizduotos pagrindin ir suadinta
elektronin s b senos.
Pav. 4.37.
Gilaus centro dviej b sen konfiguracini
koordina
schema. Parodytas optinis uolis
tarp befononini b sen n=0.
Apa ioje pateiktos harmoninio osciliatoriaus
pagrindin s b senos bangin s funkcijos tam
kad parodyti j persiklojimo zon .
Galima sakyti, kad optiniame adinime kuriamas"plikas" elektroninis suadinimas,

kuris d ka relaksacijos yra "aprengiamas" jonin s sistemos deformacija. i argonin
terminologija yra b dinga poliaron teorijai - elektron deformuojamoje gardel je.
Matome, kad tokiem procesams yra b dingi stoksiniai energijos nuostoliai (EFC,
Franko-Kondono nuostoliai):
168
EFC
=M
2
q
(Qe - Qg)2/2 ,
kur S - yra taip vadinamas Huano-Ryso faktorius, kurio fizikin prasm - vidutinis gardel s
relaksacijos metu emituojam fonon skai ius. io faktoriaus S dydis ir laikomas
bedimensiniu EFS stiprumo matu. Aiku, kad sugerties ir emisijos kvant energij
skirtumas (stoksinis poslinkis) yra lygus
sug
em
= 2S
Smulkiau optini uoli tikimyb dalyvaujant fononams konfiguracini koordina

modeliui bus nagrin jama v liau, ryium su terminiais efektais emisijai. Rezultatas bus
gautas laukiamas ir intuityviai: Sugerties, ir emisijos taip pat, spektrinis kont ras L( ):
2
L( )
( E e ,n
E g ,m )) ,
(4.74)
yra nusakomas elektron-fononin s s veikos ir rodo, kad:

Gili centr optini proces savybes lemia b sen , tarp kuri vyksta uolis,
osciliacini bangini funkcij persiklojimas.
ia -funkcija atrenka osciliatoriaus b senas su fonon upildymo skai iais n ir m, kurios
atitinka optinio uolio energijos tverm s d sn . Pasirodo, kad persiklojimo integral galima
ireikti per Huango-Ryso faktori S, kuris faktiniai yra apsprendiamas konfiguracini
kreivi pusiausvyros tak post miu.
Pav. 4.38
Gilaus centro konfiguracini
koordina modelis.
Parodytos osciliacini b sen bangin s
funkcijos.
Pav. 4.39
Lokalini sugerties ir emisijos proces spektr
poky iai, vykstantys augant Huango-Ryso faktoriaus
S. ia
=Eo+ n q,
q - fonono energija.
S - Huango-Ryso faktorius, charakterizuojantis
elektron-fononin s s veikos stiprum .
169
Gilaus centro dviej b sen konfiguracini koordina

schema ir optinis uolis tarp
befononini b sen n=0 yra parodytas Pav. 4.37. Paveikslo apa ioje pateiktos pagrindin s
kvantinio harmoninio osciliatoriaus b senos bangin s funkcijos. Aikiai matome j
persiklojimo zon , kuri nusako optinio per jimo tikimyb . Seka, kad gardel s lokalin
deformacija io centro aplinkoje 5 kart sumaina uoli tikimyb , nes persiklojimo
integralas iuo atveju yra lygus 0,2.
Detaliau defekt optini charakteristik formavimas skaitant gardel s svyravim tak
iliustruojamas Pav. 4.38. ia yra parodytos kvantinio osciliatoriaus (parabolin potencin
duob ) bangin s funkcijos m(Q) skirtingiems kvantiniams skai iams m fononini b sen .
Pagrindin s b senos bangin funkcija yra simetrin , Gauso formos, neturi mazg . Augant
m funkcijos pakaitom yra arba simetrin s ar antisimetrin s.
Tikimyb aptikti elektron take Q, intervale dQ yra lygi | m(Q)|2dQ. Tod l elektronai
lokalizuoti labiausia ties minimumu Qg pagrindin je b senoje, bet suadintose, augant m,
vis daugiau koncentruojami ties potencin s duob s rib (Pav. 4.40).
Pav. 4.38 punktyru yra parodyta suadinta b sena, kai faktorius S=0, t.y. neb ra
elektron-fononinio ryio. Tokiu atveju persiklojimo integralas bus nelygus nuliui tik m=n
senoms; visos jos formuos vien spektrin linij . Kitoms kombinacijoms b sen optiniai
uoliai bus udrausti, nes b sen persiklojimo matriciniai elementai yra nuliniai (vienodas
plotas teigiam ir neigiam bangini funkcij reikmi ).
Esant bent maiausiam potencini kreivi post miui (S 0) atsiras fononiniai
pakartojimai d l uoli i virutin s b senos visas apatin s paraboles osciliacines b senas.
Pav. 4.40 pateiktos kvantinio osciliatoriaus b sen bangin s funkcijos n=0 ir n=10
fononiniems upildymams. Matome, kad jos patyria didiausi persiklojim tik jeigu
sen (duobi ) centrai yra pastumti d l pusiausvyrin s deformacijos per Q (2n )1/2,
t.y. S n
. Pasteb kime, kad tokia defekto aplinkos deformacija virija nulini svyravim
amplitud (Gauso plotas). Atitinkamas elektroninis uolis tarp i

gardel je 10 svyravimo kvant .
b sen
suadins
Pav. 4.40.
Kvantinio osciliatoriaus bangin s
funkcijos n=0 ir n=10 fononin m
senom.
Matome, kad jos patyria didiausi
persiklojim tik jeigu b sen
(duobi ) centrai yra pastumti d l
pusiausvyrin s deformacijos per Q
(2n )1/2, t.y. S n .
emom temperat rom (kT<<
) tik pagrindin s osciliacin s b senos yra upildytos;
galimi procesai tik su fonon emisija ir linijos forma apraoma Puasono pasiskirstymo
funkcijos. Normuota optini uoli tikimyb pasidaro:
Lom
Sm S
(4.75)
e
Wom ( )
Lom m!
m
170
Optini uoli spektras turi didelio skai iaus -funkcij , pasiskirs iusi pagal Puasono
sn , pavidal . Lokalini sugerties proces spektr poky iai, vykstantys augant HuangoRyso faktoriaus S yra pavaizduoti Pav. 4.39.
Spektrini linij , susidaran
i fononini pakartojim serijos maksimumo pad tis
atitinka replikai m S, kai optinio uolio met yra emituojama S-fonon . Matome, kad
silpnos EFS atveju S<1 spektruose fig ruoja tik silpnos fononin s replikos. Augant S
befononin linija ma ja ir linij maksimumas pereina S-fononiniam pakartojimui.
Tolimesnis did jimas elektron-fononin s s veikos paver ia emisijos spektr vis labiau
panaesniu gausin
kuri asimptotikai pavirsta Puasono pasiskirstymas. vertindami
dideli S atveju n! pagal Stirlingo formul (n! (2 n)1/2nne-n) paskutin je formul je gausime
per jima Gauso kont :
(m S ) 2
lim W0m exp
(4.76)
S
2S
Faktikai gauso forma atsiranda d l gausin s gaubiamosios nulini svyravim b senoje
( exp(-Q2 2LO)/2 LO) ir beveik tolydinio osciliacini b sen pasiskirstymo galin je kai
galioja stiprios EFS art jimas.
4.4.5 Elektrinio lauko poveikis lokalin ms b senoms
Pav. 4.41.
sen ir optini uoli schemos, aikinan ios kulonin s s veikos galin je b senoje taka
lokalini centr ionizacijos spektr formavimui. a) Gilaus centro fotoionizacijos schema
kvaziimpulso erdves atvaizdavime. b) Centro A fotoionizacija koordinatin s erdves atvaizdavime
kai kulonin s veika neaktuali. c) ir d) Centro fotoionizacija kulonin s traukos (Z>0) ir st mos
(Z<0) jeg atv jais. Parodytas kuloninis potencialas ir bangin s funkcijos bei j kitimas einant
gylin kontinuum .
4.5 Laisvakr
171
sugertis
Laisvi kr vininkai puslaidininkiuose, tuo tarpu ir nepusiausvyriniai, adinami viesos,

gali sugerin ti fotonus, persikeliant auktesnes energikai b senas. Jeigu tai b senos toje
pa ioje juostoje (tos pa ios dispersin s kreiv s), tai tur sime, taip vadinam neselektyvin
vidujzon sugert laisvais kr vininkais. Jeigu gi fotono energijos pakanka perkelti
kr vininkus kit juost , tai steb sime jau selektyvin (spektrikai) tarpjuostin sugert
laisvais kr vininkais. i proces spektrai ir teorija skiriasi i esm s.
Pav. 42.
Vidujzon s (a) ir
tarpzon s (b) laisv
kr vinink sugerties
(LKS) optini uoli ir
spektr formavimosi
schemos, kristalo
dvifotonio adinimo
lygomis.
1 - tarpjuostin dvifoton
v c sugertis
moduliuojan io lazerio
kvant ; 2 - kr vinink
relaksacija juostoje; 3 vidujpazon LKS (a) ir
tarppazon LKS (b); 4 tapatingi uoliai i sekli
centr ; 5 - pagavimo ir
termojonizacijos procesai
sekliuose centruose.
Paprastai ie reikiniai yra b dingi legiruotiems, didelio laidumo puslaidininkiams.

Stipriai adinant kristal optiniai, sukeliant tarpjuostinius v c uolius, galima steb ti ir
optiniai indukuot sugert laisvais kr vininkais. Akivaizdu, kad tuomet atsiranda galimyb
tirti reikinius, b dingus pa iam kristalui, laisvus nuo priemai ansamblio takos.
Labiausiai perspektyvi iuo atvilgiu yra dvifotoniai adinam laisv kr vinink sugerties
spektroskopija [12], nes jie yra generuojami beveik homogenikai kristalo t ryje. Abi
atmainos, neselektyvin vidujzon ir selektyvin tarpjuostin sugertis laisvais kr vininkais
yra pateiktos Pav. 42 optini uoli ir j spektr schemose. ia moduliuojan iai lazeriniai
viesai atitinka dvigubos str s, o zonduojan iai, kintamo bangos ilgio, - viengubos.
4.5.1 Netiesiogin vidujzon laisvakr
sugertis
Trumpai aptarsime vidujzon s sugerties laisvais kr vininkais spektr formavim si.

Tiesioginiai optiniai uoliai laisv kr vinink savo energin s juostos viduje yra draudiami
impulso tverm s d snio (elektron ir foton dispersin s kreiv s nesikerta). Tod l tokiai
suger iai yra pageidaujami impulso neelastin s sklaidos procesai, pavyzdiui, fononais arba
defektais [13], laisv kr vinink plazmos [14] ir t.t.
172
Labai ilg bangos ilgi viesai (
<<
fonon)
impulso atrankos galima nepaisyti ir
taikyti klasikin nagrin jim , vadinama Drud teorija, kuris duoda sugerties koeficient ,
proporcing kr vinink koncentracijai n ir bangos ilgio kvadratui [13]:
2
) n
klas(
(4.77)
t.y. nuostoliai greitai auga ma jant viesos kvant energijai (ir foton impulsui). To ir
reikia laukti, nes mainant foton energijas impulso deficitas ma ja. Akivaizdu, kad i
analiz neatitinka tikrov s ir eksperimentin s priklausomyb s yra kitokios:
eksp(
,T) n(0,7
2)
(1,5 4)
(4.78)
be to esminiai priklausan ios nuo temperat ros. Teoriniam nagrin jimui tai yra dvikvan iai
kr vinink adinimo reikiniai, apraomi antros eil s perturbacijos teorijos. Lentel je
pateikiamos laisv
kr vinink sugerties spektrin s ir koncentracin s priklausomyb s,
tipin s skirtingiems j sklaidos procesams [13].
Lentel 2. Laisv
kr vinink spektrin s ir koncentracin s viesos sugerties
priklausomyb s, tipin s skirtingiems j sklaidos procesams trumpabang je riboje.
Kr vinink sklaidos mechanizmas
Sklaida deformaciniu potencialu:
Spektrin priklausomyb
TA-fononai:
nT
energini juost krato moduliacija,

nepoliariniai kristalai,
>> LO,TA; kBT
TA(
LO-fononai:
LO(
Sklaida indukuotu dipoliniu momentu:
TA-fononai:
TA(
nT
LO-fononai:
LO(
poliariniai kristalai,
>>
LO,TA;
kBT
Sklaida jonizuotais lokaliniais defektais:

poliariniai kristalai,
>> kBT >>Ei
Elektron-elektronin kulonin sklaida:

Elektron-skylin kulonin sklaida:
(parabolin juosta) [14]
ii (
n Ni Zi2
3/2
3/2
5/2
5/2
7/2
Zi - defekto elektrinis kr vis
n2 T
neparabolin juosta:
ee(
parabolin juosta:
ee(
)=0
eh(
np
5/2
7/2
Nat ralu, kad neparabolikumo efektai kr vinink dispersijose padidina laipsnio

rodiklius spektrin se priklausomyb se, nes tolstant nuo krato juost kreivumas ma ja
(efektin mas did ja) pasireikiant didesniais impulso deficitais sugerties uoliuose.
Sklaidos proces tikimyb s yra aditivin s, tod l esant keliu sklaidos mechanizm takai
sugerties koeficientus galima sumuoti. Tai palengvina optini eksperiment interpretavim
lyginant su perneimo reikiniais.
Tikriausiai aiku, kad i spektroskopija labiausiai charakterizuoja dominuojan ius laisv
kr vinink sklaidos mechanizmus. Tuo tarpu, kai tarpjuost sugertis laisvais kr vininkais
yra svarbi teikiama informacija apie energin kristal strukt . Tai ir aptarsime sekan iame
skyrelyje.
173
4.5.2 Tiesiogin tarpjuost (selektyvin ) laisvakr
sugertis
Tarpjuost laisvakr
sugertis n ra apribojama impulso tverm s d snio (elektron ir
foton dispersin s kreiv s susikerta), tod l gali vykti tiesiogiai, vienfotoniai, nedalyvaujant
tre iai daleliai. Tod l ji gali b ti vadinama tiesiogin ; jai b dingi vertikalus optiniai uoliai
tarp tos pa ios r ies pajuos iu. Toki uoli teorinis apraymas buvo pirm kart pateiktas
A.Kahn [15].
Pav. 4.43.
Selektyvin s tarppazon s laisv
kr vinink sugerties (LKS)
optiniai uoliai ir spektr
formavimasis.
Kai nutolusios juostos (galin s
senos) efektin mas (juostos
kreivumas) yra maesn , gauname asim trin spektr
staigaus ilgabangio krato ties
EA ir eksponentin s uodegos
formos trumpabang lait . Tam
atitinka pavaizduoti skylu
optiniai uoliai.
Kai nutolusios juostos efektin
mas yra didesn , tai gauname
pana , tik veidrodikai
atspind spektr , atitinkant
elektron uoliams schemoje.
Tokiems uoliams tarp energikai ij atskirt pajuos iu i ir j, pateiktiems Pav. 42b ir

Pav. 4.43, foton pagavimo skerspj viai ij yra apraomi pirmos eil s perturbacijos teorijos
[15,16] ir, kaip dera, yra proporcingi matriciniam elementui |Mij( )|2 , i juost
redukuotam b sen tankiui ij( ) ir kr vinink statistiniai Bolcmano pasiskirstymo
pradin je juostoje funkcijai fi(T) :
2
n
n ij ( )
M ij ( ) ij ( ) f i ( , T )
(4.79)
ij ( )
kur parabolini juost atvejui:
ij ( )
fi ( ,T)
2
2
3/ 2
ij
3
(k BT)
ij
3/ 2
exp(
) 1/ 2
Ei ( k )
)
k BT
(4.80)
(4.81)
174
kur Ei(k) - juostos i b sen dispersija,

redukuota efektin mas .
-1
ij
= m*i-1 - m*j-1 - kr vinink juostuose i ir j
Pav. 4.44.
Teoriniai selektyvin s sugerties laisvais (a,b) ir lokalizuotais (c,d) kr vininkais spektrai.
a) Spektr poky iai nuo efektini masi santykio: m1/m2 = 3 (1); 2.5 (2); 2 (3); 1.5 (4); 0.5 (5); 0.3
(6); 0.1 (7); ir 0 (8). T= 300K; 12 = 1.5 eV. Spektr formos temperat rin priklausomyb : T=300K
(1 ir 3) ir 80K (2 ir 4). m1/m2 = 2.5 (1 ir 2) ir 0.1 (3 ir 4). Lokalizuot kr vinink sugerties spektrai
priklausomai nuo centro Boro radiuso: aB = 15 (1); 20 (2); 30 (3) ir 40 (4) . Lokalizacijos energija
EvA =20 meV; m1=0.5m0; m2 = 0.2 m0 . 5 - atitinkamas laisv kr vinink spektras. Laisv (1.48eV
slenkstis) ir lokalizuot (1.515eV slenkstis) kr vinink sugerties sumarini spektr temperat rinis
kitimas. EvA=35 meV; aB =25; m1 =0.5mo; m2 =0.2mo .
Tarppajuostiniai uoliai dipoliniai udrausti.
Matricinis gi dipolinis elementas Mij bus skirtingas leistiniems (Mij

const) ir
draustiniems (Mij k/ ij) pagal simetrij uoliams. Tokiu b du, gauname galutines iraikas
[16] leidiamiems :
2
leid
12
( , T)
Cl
n M ij ( )
( k B T ) 3/ 2
ir draudiamiems pagal simetrija uoliams:
Cdr n
dr
(
12 ( , T )
5/ 2
(k B T ) 3/ 2
12
12
12
) 1/ 2 exp(
) 3/ 2 exp(
k BT
12
k BT
) (4.82)
(4.83)
175
kur yra vestas paym jimas: =m*1 /m*2 - 1

Teoriniai spektrai (4.83) ir j priklausomyb nuo juost efektini masi santykio, kai
T=const, yra pateikti Pav. 4.44a. Matome, kad i spektr formos galima spr sti apie
efektini masi dydius, juostoms spektrikai nustatomo tarpusavio energinio tarpo 12.
Tam parykinti yra pateiktos Pav. 4.43 schemos.
Matome, kad kai nutolusios juostos efektin mas (juostos kreivumas) yra maesn , gauname asim trin staigaus ilgabangio krato ties EA spektr su eksponentin s uodegos
formos trumpabangiu laitu, formuojamu Bolcmano pasiskirstymo. Tam atitinka
pavaizduoti optiniai skylu
uoliai. Kai efektin mas nutolusios juostos yra didesn , tai
gauname pana , tik veidrodikai atspind spektr , schemoje atitinkant elektron
uoliams.
Pav. 4.44b pateikia spektrini juost poky ius, patiriamus kei iant kristalo temperat
kas atspindi laisv kr vinink termodinamin pasiskirstym per energijas.
4.5.2.1 Sekli lokalini gaudykli
taka laisv kr vinink suger iai
Laisvi nepusiausvyriniai kr vininkai gali b ti labai efektingai sugaudomi sekliais

jonizuotais donorais ir akceptoriais, relaksuojant per vandenilinio tipo b sen virtin ,
traukiami kuloninio potencialo. I i dabar jau neutrali b sen gali vykti optiniai uoliai,
perkeliant kr vininkus
auktesnes energines juostas (Pav. 42), analogikai aptartai
selektyviniai suger iai. Esminis skirtumas ia bus tas, kad pradin je lokalin je b senoje
kr vinink
impulsas yra neapibr tas priklausomai nuo lokalizacijos laipsnio
(neapibr tumo principas), b tent tai ir formuoja spektrus ir j forma nebepriklauso nuo
temperat ros. Temperat ra dabar tik kontroliuoja centr upildym (spektr amplitud ) per
termin jonizacij .
Teorinis apraymas bus panaus k tik aptart , tik pakeitus Bolcmano pasiskirstymo
funkcij f(T) gaudykli upildymo koeficientu Fi = 1-g, kur g yra nusakomas termini
main tarp juostos ir centr [16]:
N v1
E vA
g 1 1
exp(
)
(4.84)
NA
k BT
Tuomet redukuotas b sen tankis uoliams A v2 gauna pavidal :
2
N A v2 ( ) N A 2 3 mv32/ 2 (
E vA ) 1/ 2
(4.85)
A v2 ( )
12
ia NA ir EvA - sekli akceptori koncentracija ir ryio energija; Nv1 - virutin s valentin s
juostos b sen tankis, redukuotas juostos dugno energijai; v2 - b sen tankis antros
gilesn s valentin s juostos.
Be to, ia jau fig ruos kito pavidalo matricinis elementas (gaubto formos k-erdv je
l impulso lokalizacinio neapibr tumo), atitinkantis lokalini b sen specifikai, jau
aptarin tas m
ank iau. Tokiu b du, gaunama iraika sugerties koeficientui
udraustiems simetrijos uoliams :
N A (1 g )
EvA ) 3/ 2
(
12
dr
(4.86)
C
(
)
8
Av 2
dr
m1*
EA 4
E A3/ 2
12
(1
)
EA
m2*
176
Pav. 4.44c yra pateikti akceptorius juosta spektr paskai iavimai pagal (4.86)
priklausomai nuo lokalizacijos parametro aB. Temperat ra kontroliuoja i gaudykli
upildym skylut mis ir kei ia santykin konkuruojan
laisv ir lokalizuot kr vinink
sugerties proces indel :
Pav. 4.45.
Pav. 4.46.
Dvifotoniai indukuotos laisv ir lokalizuojam

skyli sugerties spektrai GaSe kristaluose 300K
(a) ir 80K (b) ir j palyginimas su teoriniais
spektrais.
a) GaSe valentin s juostos strukt ra ties

Briliujeno zonos centru, gauta pagal
Pav. 4.45. b) Teorin energetin -GaSe
strukt ra.
( ) = NA[(1-g)
v2(
)+g
12(
)].
(4.87)
Tokios konkurencijos temperat riniai poky iai yra pateikti Pav. 4.44d, i kuri seka
spektr dubletin strukt ra ir silpnas rezultatinis sugerties linij terminis iplytimas,
lyginant su tarpjuostiniais laisv kr vinink uoliais.
4.5.2.2 Energin s strukt ros tyrimai laisv

spektroskopija
kr vinink
Pavyzdys toki spektroskopini tyrim yra pateiktas Pav. 4.44 sluoksniniams

monokristalams GaSe [12], kuri zonin strukt ra yra pakankamai sud tinga. ia taikomas
177
dvifotonis lazerinis kristal adinimas ir stebima indukuota sugertis laisvais ir greitai

lokalizuojamais sekliais centrais kr vininkais.
Matome, kad spektrai charakterizuojami eile asimetrini persiklojan
juost , kuri
forma esminiai kei iasi su temperat ra. ia yra pateikti ir teoriniai spektrai selektyvin s
LKS, takojamos sekli akceptori , lyginant su eksperimentu j temperat rin je
dinamikoje, ilaikant tuos pa ius parametrus skai iavimuose. Taip yra gaunamos juost
dugn energijos, j efektin s mas s ir santykin s osciliatori j gos tarppajuostiniams
per jimams. Be to, i dubletin s strukt ros seka akceptori ryio energija ir j Boro
radiusai.
Tokiu b du yra prognozuojamas GaSe kristal valentin s juostos strukt ros
fragmentas (Pav. 4.46a), kuris yra lyginamas su inoma, teoriniai suskai iuota energine
Briliujeno zonos strukt ra GaSe kristalams.
4.6 Gardelin fononin sugertis

Tirti akustinius fononus su maais impulsais galima pjezoakustiniais metodais, nes tai
yra paprastos garso bangos kristale. Galima juos tirti ir optiniais metodais, - viesos sklaidos
garso bangom, - tai yra Mandeltamo-Briliujeno sklaidos spektroskopija, aptariama 6me
skyriuje. Tiesioginiai gi sugerties procesai yra galimi tik optiniams fononams, kuri
dispersijos kreiv s persikloja su viesos kvant dispersine kreive.
Pav. 4.47.
Vienkvan iai
fononin s gardelin s
sugerties proces
schema (a,c) ir
atitinkamos
kvazidaleli virsm
diagramos (b,d).
a,b) vienfonon
sugertis skersiniais
(TO) optiniais
fononais. c,d) optiniai
aktyvuotas akustini
fonon pavirtimas
optiniais.
4.6.1 Vienfononiai procesai

Gardelin arba fononin viesos sugertis gali vykti infraraudonos srities diapazone.
Jeigu jos akto rezultate gimsta vienas fononas (vienfonon sugertis), tai tam procesui yra
patenkinti energijos ir impulso tverm s d sniai:
178
=
(4.88)
q= k
Tai atitinka foton
= cq ir optini TO-fonon dispersini kreivi kirtimosi tak
radimo s lygai Pav. 4.47a. Fonon kalboje toks sugerties procesas reikia: "fotonas pavirsta
fononu". Tai galima atvaizduoti paprasta diagrama Pav. 4.47b.
Akivaizdu, kad foton dispersin kreiv niekuomet nesikirs su fononin m TA ir LA
kreiv m, t.y. viesa negali tiesiogiai gimdyti akustinius svyravimus kristalo gardel je.
Prieastis gi, aiku, yra didiuliame skirtume viesos ir garso sklidimo grei iuose kristale.
Kitaip yra su optiniais gardel s svyravimais1, ta iau, d l didelio viesos grei io, ji gali
kurti tik labai mao impulso optinius fononus ir
dispersijos d snio tyrimams i spektroskopija yra
problematin .
Svarbu pabr ti, kad pagal impulso atrank
(4.88) s veikaujan ios dalel s turi b ti
vienod vektorini impuls , t.y. ir j krypties,
tod l viesa gali kurti tiesiogiai tik skersinius TOfononus. Tai seka i elektromagnetini svyravim
lauk skersin s prigimties. Reikia ne visi i
optini fonon yra optiniai aktyvus.
Vienfonon s sugerties spektrai pasireikia
tolimoje IR-srityje siaur intensyvios sugerties (
104 cm-1) pik pavidale (Pav. 4.48).
Pav. 4.48b yra pavaizduoti ir kitos r ies
vienfoton s sugerties procesai, vykstantys su
fonon
dalyvavimu. Tai galimi auktesn se
temperat rose optikai aktyvuoti akustini fonon
virsmai optinius fononus.
Aiku, kad toki sugerties akt spektrai yra
platus ir gali formuoti bestrukt rin sugerties fon
ilgabang je vienfononi linij pus je.
4.6.2 Daugiafononiai procesai

Yra reali galimyb sklindant kristale fotonams
paversti savo kvanto energij
fonon
kombinacijos energij , tarp kuri gali b ti vis
i fononai: optiniai, akustiniai, skersiniai,
iilginiai.
Toks kvazidalel s-fotono skylimas
kelis
Pav. 4.48.
Gardelin s sugerties proces schema.
a) vienfononiai ir dvifononiai uoliai;
b) atitinkami sugerties spektrai.
1 Tai ir yra toki fonon pavadinimo optiniais prieastis, nes tik jie gali b ti optiniai aktyvus,
kaip akustiniai aktyvus yra akustiniai fononai. Ta iau akustiniem fononam j pavadinimas yra
labiau nat ralus, nes jie su maais impulsais yra tipin s garso bangos.
179
fononus procesas vadinamas daugiafonone viesos sugertimi ir yra atitinkamos eil s

perturbacij teorijos objektas.
Vienas i toki dvifonon s sugerties proces yra atvaizduotas Pav. 4.48. Matome, kad
tokiam procesui atrankos taisykl s susidaro i vektorin s generuojam fonon impuls
sumos, tod l proces yra traukiami fononai vis dispersin s kreiv s mod . B tent tod l
daugiafonon s sugerties, ypa dvifonon s, linijos gali b ti tos pa ios eil s matuojamumo,
kaip ir vienfonon s linijos.
Daugifonon s linijos, kaip matome i Pav. 4.48b, gali d l tos pa ios prieasties tur ti
asimetrin form su pla iais sparnais, atspindin iais fononini svyravim b sen tankio
pasiskirstymo d sningumus.
Daugiafononiai spektrai paprastai susidaro i didelio skai iaus persiklojan
siaur
sugerties linij , nutolusi nuo vienfononi linij didesnes sugeriam foton energijas. ie
spektrai ir charakteringi danumai yra individuali duoto kristalo charakteristika, tod l tai gali
ti naudojama kristalo strukt ros ir tipo (formul s) identifikavimui. Pavyzdiui,
brangiakmen ir j padirbin jimo fakt patvirtinimui.
4.7 viesos sklaidos reikiniai
Pav. 4.49.
viesos sugerties reikini puslaidininkiuose trumpa suvestin .
179
5. viesos sugertis
Netiesin spektroskopija
Jau tikriausiai yra pasteb ta, kad eil tiesini optini reikini , toki kaip netiesiazon
sugertis, fononiniai linij ipl timo reikiniai ir kt., reikalavo savo apraymui antros eil s
perturbacijos teorijos. Nei rint to, jie liko tiesiniais viesos srauto intensyvumo atvilgiu.
Taip yra d l to kad visi jie yra dvikvan iai, bet miraus tipo dalyvaujan
procese
kvazidaleli atvilgiu. is skyrius bus pav stas fotoniai netiesiniams reikiniams, t.y.
daugiafotoniams procesams, kuri makroskopin s charakteristikos pradeda priklausyti nuo
sugeriamos viesos foton tankio.
Neparametrin , absorbcin s veika

Primename, kad apibendrinti elektron-fotonin s s veikos matriciniai elementai atskiriant
fotonines dalys gauna sekanti pavidal :
( abs )
F H int
G
Pfg( el )
( emis )
F H int
G
(5.1)
1 H fg
Fotono sugerties akto tikimyb yra proporcinga foton skai iui ioje modoje, kas yra
dinga stimuliuotiems reikiniams, jei lyginti su atbuliniu ispinduliavimo aktu. Tai reikia
(ir i tikro yra), kad absorbcin s veika visuomet yra indukuojama, o ne spontanin . ie
reikiniai visuomet yra lokaliniai erdv je ir d l to turi savo specifik .
ia yra paym ti optini uoli matricini element elektronin s dalys
H fg
f H el g
(r ) H el
(r )dr ,
kur fig ruoja Blocho bangin s funkcijos valentin s ir laidumo juost :

c,v
H el
upildymo skai
e
( pA )
mc
(r )
e 2
m V
uc , v ( r ) exp( ik c ,v r )
( pe ) exp( ik r )
( pe ) exp(ik r )
ryis su matuojamu viesos srauto intensyvumu yra toks:

I ( )
c
8
)3
(2 ) 3 c 2
180
NETIESIN
NETIESIN INDUKUOTOS
INDUKUOTOS
SUGERTIES
SPEKTROSKOPIJA
SUGERTIES SPEKTROSKOPIJA
Eksiton
DFS
Tarpjuost
DFS
Laisv
Laisv
kr
kr vinink
vinink
Dvipakop
Dvipakop
sugertis
sugertis
Dvifoton
Dvifoton sugertis
sugertis
Tiesiogin
DPS LM
DFS juost
defektoskopija
Netiesiogin
DPS LM
Vidujuost
LKS
Tarpjuost
LKS
Dvifotonio adinimo reimas

C'
C
Bex
Ex
x
2p
D
D
1s
*V
A
V
V'
5.1 Dvifoton sugertis. Teorija

Tikimyb s iraika vienfotonio proceso aktui b vu sekanti:
(1)
WFG
abs
F H int
G
(E F
EG )
(5.2)
Dvikvan iam procesui taikome jau antros eil s perturbacijos teorijos nar :
2
( 2)
WFG
FH M
2
F
EM
M HG
EG
(EF
EG )
(5.3)
kuris idealiuose kristaluose aprao pavaizduotus Pav. 5.1 reikinius:

a) dvifoton sugert ;
b) koherentin fotono s veik su nesugerian ia j aplinka: viesos l io rodiklio modelis
(viesos dispersija, q1=q2) arba elastin (Rel jaus) sklaida (q1 q2);
c,d) Stoksin (c) ir antistoksin (d) kombinacin (pvz. Ramano) sklaid .
Proceso koherentikumo s vokos

Netiesiniai optiniai reikiniai, savo daugumoje, - tai daugiakvan iai procesai, kuriuos
reikia skirti koherentinius ir nekoherentinius. Pirmieji vyksta bet kokiose s lygose su tam
viesos sugertis. Netiesin spektroskopija
181
tikra maa tikimybe, gali b ti apraomi perturbacijos teorijos, operuojan ios virtuali
sen s vokomis, pagalba. ia ir slypi koherentikumo poymiai: pavieniai etapai
(fotoniniai aktai) yra pilnai tarpusavyje sufazuoti. Virtualin se b senose nevyksta jokiu
relaksacini ar defazavimo proces , nes jie "kuriami viesos" tik akto metu, realiai toki
sen pastoviai mediagoje neegzistuoja.
Kitai grupei priklauso daugiafotoniai reikiniai, nors dalinai vykstantys pro "realias"
tarpines b senas, kuri elektronin pilda veikiama viesos. iose b senose vyksta
relaksacijos ir defazavimo procesai ir "antras aktas nebeatsimena apie pirm ". Reikiniai
pradeda priklausyti jau nuo pradinio tarpini b sen upildo. Daniausiai tai viesa
indukuoti reikiniai, vadinami "suadint b sen spektroskopija". J pavyzdiai, toliau
svarstomi dvilaipsnini priemaiini uoli lazerin s moduliacijos ir dvifotoniai
generuojam laisv kr vinink reikiniai.
Pav. 5.1.
Dvifotoniai reikiniai ir j energijos ir impulso tverm s d sniai:
a) dvifoton sugertis;
b) viesos dispersija,( q1=q2) arba Rel jaus sklaida (q1 q2);
c,d) Stoksin (c) ir antistoksin (d) kombinacin (pvz. Ramano) sklaida.
Pabandome pateikti supaprastint interpretacij daugiafotoni reikini . sivaizduokime

fotono s veik su nesugeren ia j aplinka. Sklindant mediagoje fotonai sukelia jos
perturbacij , neinertikai sekan
juos. Beinertikumas tokios s veikos yra s lygojamas
tuo, kad d l m
susitarimo d l sugerties neb vimo ( <Eg) toks fotonas negali pakeisti
kvantin s sistemos energin s b kl s.
Skirtingai nuo reali , tokie virtualus optiniai uoliai nebereikalauja iorini energijos
itekli .
Esant didesniam foton tankiui padid ja tikimyb to, kad pirmo fotono trumpalaikiai
perturbuotoje srityje atsiras kitas fotonas, t.y. kad perturbuotos sritys keli foton
persiklotu.
Aplinkos perturbacijos (poliarizacijos) laipsnis priklauso nuo visos eil s foton
mediagos parametr .
Bet ia mums yra svarbu tai, kad aplinkos reakcija du identikus fotonus energijos
yra tapatinga jos atsakui vien foton energijos
2=2
1.
ir
1
Tod l i perturbuota sritis gali
perspinduliuoti ne du tokius pat patekusius j fotonus, o vien sudvigubintos energijos.

Tai ir bus antros harmonikos generavimo elementar s aktas.
182
Jei 2
1>Eg,
tai perturbuotoje dviem fotonais gardel s srityje gali pakakti energijos
valentinio elektrono atlaisvinimo, kas yra tapatinga dvifotoniai suger iai tokiu kristalu.
Apkalb neinertin aplinkos perturbacij jos skaidrumo spektro srityje galime sutapatinti
su virtuali energini b sen trumpalaikiu atsiradimu. Jos yra pavaizduotos br knin m
linijom Pav. 5.2.
Grietas kvantmechaninis nagrin jimas draudia laisvai naudotis reali erdv s-laiko
modeli tokiems virtualiams reikiniams. Tam prieinasi grindiantys kvantin teorij
neapibr tumo principai: energijos-laiko ( E t> ) ir impulso-koordinates ( p x> ).
Beinertikumas aplinkos perturbacijos sklindan iu fotonu ( t 0) sukelia neapibr tum
(iplitim ) mikrosistemos energin s strukt ros ( E
). Tod l virtualios b senos
parodytos schemose realiai neegzistuoja ir jomis gali tapti vienu metu praktikai visos
kristalo b senos. Tas ir atsispindi sumos per visas
mediagos b senas atsiradime perturbacijos teorijos
formul se.
Skirtingai nuo reali , virtuali
b sen pad tis
energin je skal je gali b ti pasirenkama laisvai. Jokiais
matavimais aptikti sistem virtualiniame lygmenyje
negalima. Tod l, pavyzdiui, dvifoton s sugerties etapai
negali b ti atskirti laike, - turime viening dvifoton akt ,
abu fotonai sinchronikai inyksta.
Tod l, vaizduojant uol i realaus virtual lygmen
galime nesilaikyti energijos tverm s d snio reikalavim .
Negalima sustoti virtualioje b senoje, ji gali tarnauti
tik kaip tarpin grandis. Energijos tverm s d snis
privalomas taikyti tik pradin m ir galin m akto
senoms.
Tod l dvifoton s sugerties proces , pavyzdiui,
galime atvaizduoti labai skirtingai, kas yra pavaizduota
Pav. 5.2.
Pav. 5.2.
Virtuali uoli (a) ir virtuali
sen (b) sampratai.
5.1.1 Dvifoton s sugerties kristaluose apraymas

Mes aptarsime smulkiau dvifoton s sugerties teorij , kiti reikiniai b tu apraomi
panaiai jei nepamirti panaudoti teisingai absorbcinius ir emisinius matricinius elementus ir
galines b senas pagal pateiktas Pav. 5.1 schemas.
Atskirai panagrin kime dvifoton sugert vieno lazerinio viesos pluoto foton , kuri
danai naudojama aplink
homogeniniam suadinimui arba netiesiniuose
optoelektroniniuose elementuose. Po to, bendrumui, tam kad detaliai pademonstruoti
integravimo pagal Briliujeno zon problem , ispr sime bendr atvej dvifoton s sugerties
dviej nepriklausom viesos altini kvant . is atvejis, - apraymas dvifoton s
spektroskopijos, labai perspektyvios mediagos tyrimo metodikos.
5.1.2 Vienas viesos altinis.

Vieno lazerinio viesos pluoto foton dvifoton sugert skai iuosime, pradedant
skleisti bendroje iraikoje (5.3) apibendrint b sen ym jimus:
|G
=|
M|=
v ,N
m,N
F|=
c,N
183
EG = Ev (kv ) + N
-1| ;
(5.4)
EM = Em(km) + (N -1)
-2| ;
EF = Ec(kc) + (N -2)
TPA procesui tikimyb s iraika bus sekanti:

2
Wcv( DFA )
2 H (abs ) m, N
c, N
( Em
(N
1)
1 m, N
)
( Ev
1 H (abs ) v , N
N
( Ec
(N
2)
( Ev
kuri atskiriant matricini element fotonines dalys pagal (5.1), vedant Blocho funkcij ir
dipolin s s veikos operatori iraikas, ymiai supaprast ja:
Pav. 5.3
Tiesin s (E-x) ir
atvirktin s (E-k) erdv s
tarpjuostini dvifoton s
sugerties uoli
modeliai.
Dvifotoniai uoliai
vaizduojami vykstant
jiems per virtualias
tarpinias (m) b senas.
Jos kristale stacionariai
neegzistuoja ir yra
virtualiai sukuriamos
veikos metu.
2
( DFA)
cv
u c (ep) um u m (ep) uv
2
m
Em
Ev
i ( kv kc 2 q ) r
d r
(Ec
Ev
) (5.5)
ia plok
Blocho ir viesos bang (pradinis rodiklis: -kc+q+km-km+q+kv ) integravimas
duoda impulso atrank :
k c k v 2q ;
| q| 0
(5.6)
Lyginant su Blocho banga, gardel s periodo eil s, matomos viesos bangos yra ymiai
labiau ilgabangis ir atitiks Briliujeno zonos centro impulsams. Tod l kristal absorbcin je
optikoje galima paprastai nesiskaityti su viesos kvant impulsais:
|q (
1 m)|
c
o
| KZB |
Impulso atrank galime paversti d l nykstam viesos impuls

( DFA)
k
2
m
(ep) cm (ep) mv
Em (km ) Ev (kv )
2 n
10 4 cm
108 cm
Dirako
k-funkcij
(kc
kv )
( Ec (kc )
E v (k v )
) (5.7)
184
Wk( DFA)
M k( dfa )
( Ec (k )
E v (k )
(5.8)
Gavome iraik , panai

vienfoton , tik kitas matricinis elementas ir kita intensyvin
priklausomyb . Tai vieno akto tikimyb . Kaip gauti dvifoton s sugerties koeficient ( ) ?
Balanso lygtis viesos sklidimui -fotonikai sugeren ioje aplinkoje atrodytu sekan iai:
dI
dz
( )
W .
(5.9)
I ia tuoj pat gauname indukuotos sugerties koeficient [cm-1]:

( )
( )
W( ).
(5.10)
Bendra tarpjuost s sugerties tikimyb yra tokia:

W
( )
c
Tam kad gauti dvifoton s sugerties koeficient
d 3k
(
3 Wk
(
)
2
ZB
(5.11)
( ) dar teks atlikti sekan ias proced ras:
i) Vidurkinimas matricinio elemento projekcijos viesos poliarizacijos ort , arba

veikos erdvinis vidurkis, nes viesos poliarizacija e fiksuota erdv je, o elektron
kvaziimpuls pi orientacija statistikai chaotin . T atliekame su akto tikimybe Wi
standartin je proced roje, pageidautinai kampiniu integravimu sferin se koordinat se:
Wk( dfa ) d
DFA
k
(5.12)
d
V
ii) Sumavimas per visus kristalo elektronus, dalyvaujan ius procese, t.y.
atitiktu:
ip i
. Tam
suvidurkintos orientacikai tikimyb s Wk DFA k integravimas Briliujeno zonos kerdv je, kuris atrinks tik b senas, leistinas energijos ir impulso atrank , vykdom
k ir E Dirako funkcijom;
padalinimas i elementariosios atvirktin s k-erdv s celes t rio (2 )3 , - normavimas
b sen skai ;
sumavimas per juostas, dalyvaujan ias procese pradini
vaidmenyje. Vis tai galima urayti:
d 3k
( DFA )
DFA
W
3 Wk
c
v
ZB ( 2 )
iii) Tik dabar galime paversti tikimyb
( 2)
ir galini
(5.13)
dvifoton s sugerties koeficient
( )
2
I
b sen
( ):
W ( DFA )
(5.14)
ir gauti jam matematin iraik :

(2 )
( )
I
cv
d 3k
(2 )3
ZB
(ep)cm (ep) mv
m
Em (k )
Ev (k )
2
k
( Ec (k )
Ev (k ) 2
(5.15)
Dabar turime iraik (5.15) dvifoton s sugerties koeficientui, kuriai galime taikyti
modeliavim . Tai neivengiama, nes, bendru atveju, sumavimas pagal tarpines akto b senas
185
apima visas manomas kristalo energines juostas, ir nutolusias nuo sugerties krato, - tai ne
tik sud tingas matematikai, bet ir reikalaujantis didelio kiekio paprastai neinom
parametr . Paprasta taikomi keli zon modeliai: dvizonis, trizonis ir t.t.
Pav. 5.4.
Pav. 5.5.
Elektron-fotonin
veika. viesos
poliarizacijos orto
e ir elektrono
kvaziimpulso p
atvaizdavimas
polin se Eulerio
koordinat se.
Nepriklausomi
dvifotoniai
uoliai kristale
dviem
valentin m
juostom esant.
Atkreipkime d mes tai, kad dvifoton s sugerties koeficientas tiesikai priklauso

nuo viesos intensyvumo I (netiesin s optikos reikinys), ir kad sud tinis matricinis
elementas sukaupia savyje aplinkos savybi tak procesui. Visos energin s b senos, labiau
ar maiau dalyvauja (kaip virtualin s, m-indeksas) dviej foton susiliejimo ir sugerties
reikinyje. Matricinio elemento reikm nusako skirtum proceso efektyvumo ir simetrini
savybi skirtingose mediagose.
5.1.3 Dvizonis modelis

Dvizoniame art jime mes apsiribojame virutine valentine ir apatine laidumo
juostomis, kurios formuoja draudiam
energij tarp .
Papras iausiu "tiesiogini " (vertikali ), izotropini , parabolini juost atveju, t.y. kai
galioja kvadratinio tipo dispersijos d snis ir kai laidumo ir valentin s juost ekstremumai
sutampa k-erdv je Briliujeno zonos, tur sime apibendrint dispersijos d sn :
2
E c (k )
E v (k )
Eg
k2
(5.16)
cv
Tai reikia, kad d l energijos ir impulso tverm s gali b ti sugeriami fotonai energijos n
ir
sukelti tuo tarpjuos ius uolius tik tarp b sen (fiksuojam

-funkcijos pateiktose
formul se), sudaran tam tikras izoenergines sferas i juost fazin se erdv se.
Abi juostos gali dalyvauti virtuali tarpini b sen vaidmenyse, kaip parodyta Pav. 5.7
apa ioje. Tod l m-suma formul je (5.15) pavirsta du narius, kai m=v ir m=c :
m
(2 )
( )
(ep) cc (ep) cv
d 3k
I
3
Ec (k ) E v (k )
ZB ( 2 )
i)
ii )
(ep) cv (ep) vv
d 3k
(ep)cv
3
(
)
2
ZB
I
(2 )
(ep)cv
(ep) cc
2
k
(Ec (k )
(ep) vv
Ev (k ) 2
2
k
E
m0
mc
m0
mv
(ek )
ZB
d 3k
186
iii )
iv )
I
3(2 )3
m0
(ep) cv
cv
2
0
3
m I
9(2 ) 3
k 2 d 3k
(ep)cv
2
cv
ZB
k3
Galutinai gauname labai paprast iraik :

( 2)
m02
( )
9( 2 )
(ep) cv ( E ) 3/ 2
(5.17)
cv
ia mes pasinaudojome, paeiliui:

i)
E-atranka:
Ec(k)-Ev(k) = 2
ii) artutin m formul m matriciniams elementams vidujzoni
virtuali
uoli , kuriuos
laikome udraustais dipolikai:
m0
m
,
(ep) vv
kv 0
(5.18)
mc
mv
iii) optini
uoli redukuotos efektin s mas s cv apibr imu ir pasinaudojome
vidurkinimo (ek) k per elektron impuls projekcijas rezultatu (ek) k=k/3, kur
gausime sekan iame skyriuje.
(ep) cc
kc
iv) atlikome
integravim k2, su pakeitimu k per fotokr vinink

metimo gyl
Ev + Ec=2 -Eg zonas, kur apsprendia energijos tverm s d snis ( E):
Ec ( k )
Ev ( k )
2
2
Ec ( k )
k
Pav. 5.6.
Atskiri
virtualus
dvifotoniai
uoliai,
dalyvaujant
dviem (a) ir
trims
energin ms
juostoms.
Eg
2
cv
k
,
2mc
(2
Ev ( k )
k
,
2mv
(5.19)
Eg )
Pav. 5.7.
Dvizonis
modelis
dvifoton s
sugerties
skai iavimams
.
Primename, kad, d l paprastumo, didel se formul se praleisdavome tam tikr daugikl konstant (ryis tarp kvant skai iaus ir intensyvumo), kuris lengvai gali b ti atstatytas
savarankikai.
187
5.1.4 Elektron impuls projekcij vidurkinimas

Atskirai atlikime labai svarbi proced
per jimo nuo mikroskopinio apraymo
kvantini reikini prie makroskopinio. Su tuo yra susij s b tinumas atlikti elektron
impuls projekcij
viesos orto irinkt
krypt erdvin vidurkinim pagal min ,
Pav. 5.8.
standartin statistikoje, formul (5.12).
Dvifotoniai uoliai
Tai surita su tuo, kad viesos
sugeriant fotonus
skirting viesos
poliarizacija e yra fiksuota erdv je, o
altini
. Atsiranda
elektron kvaziimpuls pi orientacija yra
neapibr
tumas d l
statistikai chaotin , tod l matriciniai
nykimo tvarkos
elementai (e pi)lm-tipo yra makroskopikai
- kvantin uoli
neapibr ti. Tod l i proced
galime
interferencija.
traktuoti
kaip
matricinio
elemento
projekcijos
viesos poliarizacijos ort
vidurkinim , arba elektron
ir-foton
veikos erdvin vidurkinim . Tam atlikti yra patogios sferin s koordinat s, fiksuotos pagal
Pav. 5.4:
2
cos2
WkDFA d
DFA
k
k
(ek i )
ki
cos
ki
2 0
1
k
3 i
sin
sin d
sin d
cos
cos
sin
( 1 1)
4 ,
sin
ki
sin
cos2
d (cos )
1 3
cos
3
2
( 1 1)
3
Mes specialiai atlikome detalius skai iavimus, nes rezultat
1
(5.20)
3
reiktu gerai siminti, nes jis yra vartotinas bet kuriai s veikai homogenin se aplinkose ir yra
pla iai naudojamas, ta iau retai akcentuojamas.
(cos 2 ) k
5.1.5 Dviej viesos altini metodika. Dvifoton spektroskopija.

Atskirai panagrin sime atvej , kai dvifoton sugertis yra sukeliama dviem
nepriklausomais viesos altiniais (e1, 1 ir e2, 2 ). Tai yra svarbu, nes i situacija yra
pla iai naudojama principiniai naujoje (pagal galimybi platum ) vairi aplink
dvifoton je spektroskopijoje. Tikimyb s iraika tokiam procesui:
Wcv( DFA)
N 1 1 ( abs )
N1 1
N 1 1 ( abs ) N 1
c,
H 2 m,
m,
H1 v,
N2 1
N2
N2
N2
2
m
( Ec
(Em
( N 1 1)
( N 1 1)
(N2
N2
1)
) ( Ev
) ( Ev
N1
N1
N2
N2
A12
188
kuri atskiriant matricini element fotonines dalys pagal (5.1), vedant Blocho funkcijas ir
dipolin s s veikos operatori iraikas, ymiai supaprast ja:
Wcv( DFA)
N1 N 2
Em
( Ec
ia integravimas plok
atrank :
I1 I2
m
k c q1 q 2 ) r
d 3r
(5.21)
V
1
bang (pradinis rodiklis -kc+q1+km-km+q2+kv ) duoda impulso
kv
q1
q2 ;
kuri galime paversti d l nykstam viesos impuls

W
ei ( k v
A12 )
Ev
Ev
kc
( dfa )
k
uc (e2 p) um um (e1 p) uv
| q1,2 | 0
Dirako
(5.22)
k-funkcij
(e2 p) cm (e1 p) mv
Em (km ) Ev (kv )
A12
(Ec (kc )
Ev (kv )
ia naujai yra vestas labai patogus operatorius A12 , sukei iantis foton indeksus 1
jo prie tai pateikta iraika b tu sud tingesn :
(dfa )
k
I1I 2
m
( e1 p) cm (e2 p) mv
Em ( k ) Ev ( k )
))
( e2 p) cm (e1 p ) mv
Em ( k ) Ev ( k )
2. Be
I1 I 2
M12
2
E
(5.23)
Matome, kad dviej altini atveju atsiranda dvigubas sud tinis matricinis elementas,
kuris yra apspr stas kvantiniu neatskiriamumu dvifotoni uoli (Pav. 5.8), besiskirian iu
foton nykimo tvarka. Tai glaudiai susij su kvantin s uoli interferencijos reikiniais,
smulkiai nagrin tais ank iau, aptariant Fano efekt eksiton spektroskopijoje.
5.1.5.1 Dvizonis modelis dviem altiniams

Analogikai ispr skime udavin dvizoniame art jime. Sekant tas pa ias proced ras,
l dviej virtuali tarpini b sen m=v ir m=c (Pav. 5.7), dvigubas sud tinis matricinis
elementas M12 dar padvigub ja:
M 12DFA
(e 2 p) cc (e1 p) cv
Ec E v
1
A12
m0
(e2 k )
pcv
3
mc 2
(e1 k )
mc 1
m0
1
pcv
3
mc
(e2 p) cv (e1 p) vv
Ev Ev
1
m c
1
mv
m0
(e1k )
pcv
3 cv
1
( e1 k )
mv 1
(e1k )
A12
m v
(e2 k )
mv 2
(e 2 k )
(e 2 k )
2
Pereinant prie dvifotonio akto tikimyb s dvizoniame art jime paym kime naujus
elektron impuls
viesos ortus e1 ir e2 projekcij kampus: 1,2=(e1,2,k). Atlikti erdvin
vidurkinim jau mokame.
DFA
k
1,
2)
p cv
1
I1I 2
3
cv
(e1 k ) 2
(e2 k ) 2
2
1
2(e1 k )(e 2 k )
189
p cv
1
I1 I 2
3
cv
cos2
cos 2
2
1
pcv
1
I1I 2
9
cv
E
1
2(e1 e2 )
2
2
(5.24)
6(e1e2 )
1
2
Analogikai gauname iraik dvifoton s sugerties koeficientui panaios spektrin s

priklausomyb s
E3/2, bet su poliarizacine priklausomybe izotropin je (!!) mediagoje:
(2 )
cv
I2
pcv
3/ 2
Eg
cv
6(e1e2 )
2
1
2
2
(5.25)
Tipin poliarizacin priklausomyb izotropiniai aplinkai yra pateikiama Pav. 5.9a.

Nepoliarizuot viesos altini atveju gausime po papildomo kampinio vidurkinimo, kad
(e1e2) k=1/2,
( e1 e2 )
cos
1
4
1
cos d (cos )
20
cos sin d
ir i dvifoton s sugerties reikm

priklausomyb s fone.
1 1
cos 2
2 2
1
( 1 1)
4
1
2
parodyta Pav. 5.9b takine linija kampin s
Pav. 5.9.
Tipin s dvifoton s sugerties savyb s:
a) poliarizacin (kampin ) priklausomyb
a+ b cos(e1,e2) izotropiniai aplinkai;
b) spektrin s priklausomyb s leistinai-leistiniems ir leistinai-draustiniems tarpjuos iams
uoliams;
c) Lazeriu indukuotos sugerties koeficiento intensyvin priklausomyb (dviej altini metode);
d) Pra jusios netiesin kristal viesos intensyvin priklausomyb (vieno altinio metode).
Tipin s dvifoton s sugerties savyb s demonstruojamos Pav. 5.9. Spektrin s

priklausomyb s leistinai-leistiniems ir leistinai-draustiniems tarpjuostiems uoliams
dvizoniame art jime pateiktos Pav. 5.9.b. Leistini-draustini ia yra ta prasme, kad vienas
i elementari
matricini element yra udraustas sugerties krato take (zonos
ekstr mumas, -takas Briliujeno zonos, k = 0). Tai atitinka m
atliktiems skai iavimams
(5.25).
Taip papras iausiam dvizoniam sp-tipo zon modeliui DFA spektras
3/ 2
Eg
1
2
1
(5.26)
2
2
E3/2 draustiniems uoliams. Leistinaiiek tiek skiriasi nuo tradicinio vienfotonio

leistino tipo spektras gali b ti dabar lengvai gautas savarankikai ir tur s panaum su
leistinu vienfotoniu
E1/2, kaip Pav. 5.9b.
190
Dabar jau akivaizdu, kad bendruoju atveju dvifoton s sugerties spektras visuomet yra
dvima io paviriaus tipo, skirtingai nuo vienfotoni . Toks dvifoton s tarpjuost s sugerties
spektras-pavirius, suskai iuotas pagal formul (5.26) CdS kristalams, yra pateiktas Pav.
5.10. Tokio pavidalo spektras b
gautas jei matavimuose keistume abiej viesos altini
kvant energij .
Vieno altinio metodikoje, kai abu sugeriami kvantai yra vieno tipo, vietoje paviriaus
gausime paprast spektr , atitinkanti diagonaliniam Pav. 5.10 pj viui, pradedant nuo (0.750.75) tako.
Atkreipkime d mes io paviriaus asimetrij , - deinys spektro sparnas yra didesnis.
Tai surita su tuo, kad dviej nepriklausom altini metode indukuot nuostoli
matavimai atliekami tik vienam, zonduojan iam altiniui. Jei sukeisime juos iuo atvilgiu,
tai asimetrija gausime prieinga. Matematikai tai yra surita su daugikliu 1 iraikoje
(5.26) ir aplamai, - d l sugerties koeficiento nustatymo proced ros (5.10), kuri yra
nesimetrin foton atvilgiu.
Pav. 5.10.
Teorinis dvifoton s
tarpjuost s sugerties
spektras -pavirius,
suskai iuotas pagal
formul (5.26) CdS
kristalams.
Toks spektras b
gautas jei matavimuose
keistume abiej viesos
altini kvant energij .
l indukuotos sugerties priklausomybi nuo adinan io pluoto viesos intensyvumo.

Vieno lazerinio altinio eksperimentuose yra domi ypatum . Mes jau buvome gav , kad
-fotoniniam procesui indukuotos sugerties koeficientas [cm-1]:
( )
( )
Vieno altinio metodui:
W (2 )
2
C1 I Laz
Dviej altini metodui:
W (2 )
C2 I zond I Laz
W( ).
Balanso lygtis lazerio pluoto sklidimui dvifotonikai sugerian ioje aplinkoje, jei
vesime nepriklausanti nuo viesos intensyvumo dvifotoni nuostoli koeficient
[cm/MW], duoda sekanti rezultat :
Dvifotonio ribojimo efektas yra lengvai pasiekiamas tiesiajuos iuose puslaidininkiuose
impulsiniai lazeri viesai ir naudojamas lazerini viesos altini spinduliavimo ne tik
laikin s, bet ir erdvin s fluktuacijos sumainimams. Tai apspr sta daugiafotoni reikini ,
vykstan
per virtualias b senas, beinertikumu. Kuo didesnis momentinis intensyvumas,
tuo didesni nuostoliai. Fluktuacijos slopinamos. Ieinamo i netiesin s aplinkos pluoto
191
fotonai bus pasiskirst laike ir erdv je labiau tolygiai nei prie s veik . reikin galima
traktuoti kaip foton antigrupuot s efektas. Tai taka proceso fluktuacijom.
I
z
d
(2 )
z,
I2
1
I
I 2,
0
d
d,
0
1
Id
1
I0
Id
I0
.
(1 dI 0 )
d,
Lazerio pluoto intensyvumo apribojimo efektas.

Maksimalus ieinan ios i dvifotonikai
sugerian ios mediagos storio d viesos
intensyvumas yra
1
lim I d
.
I0
d
(5.27)
Dabar d l viesos lauko fluktuacij takos daugiafotoniam procesui. Fluktuacijos

didina daugiafotonius nuostolius. Gausiniai foton statistikai galioja s ryis
I /I
= !
kuris apsprendia santyk -foton s sugerties gausiniai chaotinio pluoto ir nefluktuojan io

homogeninio. t.y., pavyzdiui:
i) 2FS fluktuojan io pluoto 2!=2-kart didesn ,
ii) 10FS fluktuojan io pluoto 10!=3 106-kart didesn u nefluktuojan io.
Dvifotonio ribojimo efektas yra paaikinamas Pav. 5.11, vaizduojan iu viesos pluoto
intensyvumo kitim sklindant netiesiniame kristale storio d (pagal (5.27)) ir jo variacijas
augant krintan iam kristal intensyvumui I0 iki begalyb s. Matome, kad lazerio pluoto
intensyvumo apribojimo efektas esant dvifotoniai suger iai pasireikia tuo, kad maksimalus
ieinan ios i dvifotonikai sugerian ios mediagos viesos intensyvumas negali viryti tam
tikros reikm s ( d)-1 prie kurios jis art ja asimptotikai tik augant intensyvumui
krintan iam kristal iki begalyb s
Pav. 5.11.
Lazerio viesos pluoto intensyvumo
kitimas sklindant netiesiniame
dvifotonikai sugerian iame ( =const)
kristale storio d (pagal (5.27)) ir jo
variacijos augant krintan iam kristal
intensyvumui I0 iki begalyb s
Turime atkreipti d mes , kad sklindant kristalu ir esant tiem patiems nuostoliams,
dvifotoniai sugeriama viesa slopinama sklidimo keliu ymiai l iau nei vienfotoniai
192
sugeriama (Bugerio d snis: I=I oexp(- d)). Tai reikia, kad dvifotonis adinimas kristalo
rio yra labiau homogenikas, nei vienfotonis.
Pav. 5.12.
Dvifotoniai adinamos "krato" liuminescencijos topografinis pasiskirstymas t riniame
monokristale CdS: a) liuminescencijos topograma; b) liuminescencijos densitograma.
Registracija ties
= 2,5 eV, adinimas impulsinio ( tL = 60 ns) rubino lazerio viesa
L = 1,78
eV, T = 80 K.
i dvifoton s sugerties savyb gali b ti panaudota puslaidininkini ir dielektrini

mediag kvazihomogenikam suadinimui. Pavyzdiui, skanuojant pavyzd
pro
adinant lazerio pluot galima registruoti dvifotoniai adinamos liuminescencijos i
kristalo t rio erdvin pasiskirstym .
Pav. 5.12. pateiktas itaip adinamos "krato" liuminescencijos topografinis
pasiskirstymas t riniame CdS monokristale. ia pateikti (a) liuminescencijos topograma ir
(b) liuminescencijos densitograma, kurie atspindi spindulin s rekombinacijos efektyvum ir
jo pasiskirstym kristalo t ryje. Atliekant tokius matavimus skirtingom liuminescencijos
juostom, nuosavos ir defektin s prigimties, galima spr sti apie nespindulin s
rekombinacijos centr pasiskirstym . Galima tirti papildom termini apdorojim tak
emisin m mediagos charakteristikom.
ia yra svarbu, kad iems tyrimam, skirtingai nuo vienfotonio adinimo atvejo,
nebe takuoja pavirin s rekombinacijos reikiniai.
5.2 Indukuotos sugerties lazerin spektroskopija

Lazeriu indukuotos sugerties koeficiento
intensyvin priklausomyb dviej altini
metode yra tiesin nuo lazerio impulso intensyvumo ir pateikta Pav. 5.9.c.. iuo atveju tik
bent vienas altini turi b ti pakankamai intensyvus, t.y. impulsinio lazerio. Antras gali b ti
silpnas ir vaidinti zonduojan ios viesos, pavyzdiui, kei iamo bangos ilgio, vaidmen . Tuo
ir yra pagrista klasikin dvifoton s spektroskopijos metodika, kurios eksperimentin ranga
ir tipiniai registruojami signalai yra pateikti Pav. 5.13.
Dvipluot netiesin s sugerties spektroskopija yra grindiama zonduojan io viesos
pluoto sugerties, fotoindukuotos impulsiniu lazerio spinduliavimu, signal registravimu.
Abu viesos pluotai yra kristalo nuosavo skaidrumo srities, tod l indukuota sugertis vyksta
tiriamo kristalo t ryje. i metodika, kurios tipin blokin schema pavaizduota Pav. 5.14,
193
leidia tirti spektrines, poliarizacines, laikines relaksacines ir intensyvines priklausomybes

indukuot viesos nuostoli .
Pav. 5.13.
Indukuotos sugerties spektroskopijos principin schema ir tipiniai registruojami signalai.
Varijuojant lazerinio adinimo ir registracijos s lygas, i schema tinka tirti vis eil
reikiniu:
i) Dvifoton sugert ;
ii) Gili lokalini defekt s lygot sugert ir jos moduliacinius spektrus;
iii) Laisv nepusiausvyrini dvifotoniai injektuojam kr vinink s lygota sugert ;
iv) Piln fotoliuminescentin spektroskopij .
Paprastai zonduojantis altinis yra tolydinio spektro, kuris monochromatizuojamas tik
po s veikos kristale. Tai svarbu tam, kad pavyzdio adinimo s lygos iliktu vienodos
spektr skanavimo metu. Tai ypatingai svarbu tiriant lokalini defekt indukuotos sugerties
spektrus. Jei zonduojanti viesa yra impulsin , tai abu altiniai sinchronizuojami taip kad
moduliuojantis patektu plato zonduojan io (Pav. 5.13).
Gaukime iraik signal apdorojimui kad jie nusakytu indukuotos sugerties
koeficient . Zonduojan ios viesos indukuotas pokytis bus:
I( ,tL,d) = I( ,0,d) - I( ,tL,d),
(5.28)
kur t L - lazerio impulso maksimumo laiko momentas, d - kristalo storis zonduojan iai
viesai, tiksliau jo dalis, perdengta lazerio pluotu.
Tam, kad surasti ry tarp I ir kristalo parametru, dvifoton s sugerties konstanta , tenka spr sti balanso lygtys, apraan ias viesos pluot gesinim kristale esant tiesiniams
ir dvifotoniams nuostoliams:
194
I ( , t, r)
{ ( )
( , L ) I L ( L , t , r )} I ( , t , r ),
x
(5.29)
I L ( L , t, r)
{ ( L)
( , L ) I ( , t , r )} I L ( L , t , r )
xL
ia - tiesini nuostoli koeficientas, - DFS konstanta ir laikoma kad patys lazerio
kvantai dvifotonikai nesugeriami ( L <Eg/2, ( L, L)=0).
Pav. 5.14.
Aparat ros blok-schema indukuotos sugerties
netiesin s spektroskopijos eksperimento
realizavimu.
1 - tiriamas kristalas kriostate, 2 - impulsinis
lazeris, 3 - ksenonin impulsin lempa, 4 - greiti
fotoelementai, 5 - monochromatorius, 6 fotodaugintojas, 7 - auktadanis filtras, 8 pla iajuostis stiprintuvas, 9,10 - stroboskopiniai
impuls matuokliai, 11 - KAMAK- kreitas, 12kompjuteris, 13 - lazerio pluoto slopintuvas.
Pav. 5.15.
Indukuotos sugerties spektroskopijos
matuojam signal spektrin s iklotin s
skanavimo laike. A) indukuotos sugertiespraskaidr jimo
( ) spektras. b)
matuojam signal I( ) ir I( ) spektriniai
kitimai, bei moduliuojan
impuls IL
pastovumas matavimo laike. (CdS kristalas,
adinamas rubino lazerio impulsais
L=1,78
eV, tL=50 ns, IL=20 MW/cm2).
Laikant I L silpnai slopinamu, gausime:

( , L ) I L (t ,0) d }
I ( , t , r ) I ( ,0,0) exp{ d
(5.30)
I ( ,0, d ) exp{ ( , L ) I L ( t ,0) d}
Taip gauname iraikas DFS konstantai, turin iai prasm indukuotos sugerties
,
redukuotos moduliuojan ios viesos intensyvumo vienetui:
I
1
ln 1
(5.31)
IL
I Ld
I
Indukuoto ir zonduojan io signal santykis I/I (Pav. 5.13) paprastai nevirija 5 10%
netgi ties optinio ardymo ribos. Tod l I/I << I, ir galime supaprastinti paskutin s ry :
I ( , t, d)
( , L)
(5.32)
I ( ,0, d ) I L d
( ,
195
NETIESIN
INDUKUOTOS
NETIESIN
INDUKUOTOS
SUGERTIES
SPEKTROSKOPIJA
SUGERTIES SPEKTROSKOPIJA
Dvifoton
Dvifoton
Eksiton
DFS
Tarpjuost
DFS
Laisv
Laisv
kr
kr vinink
vinink
Dvipakop
Dvipakop
sugertis
sugertis
sugertis
sugertis
Tiesiogin
DPS LM
DFS juost
defektoskopija
Netiesiogin
DPS LM
Vidujuost
LKS
Tarpjuost
LKS
Dvifotonio adinimo reimas

C'
C
Bex
Ex
REIKINIAI :
2p
D
D
1s
*V
A
V
V'
* -Tarpin s b senos rezonansas

LM
m* 1 > m*2
T1 < T 2
Spektr
formavimas:
2p
m* 1 < m* 2
exp(-E/kT)
...
3p
...
0
Eksiton
sugertis
Eg -
0
Tarpjuostin
sugertis
Eg
Ecc (0)
EvD
EcD
L
Intensyvin s
priklausomyb s:
m oi
~I L
~I L2
i
IL
IL
IL
Soties efektas
Relaksacija:
IL
0
Pav. 5.16.
Schema indukuotos sugerties spektroskopijos atmain ir j pagrindini charakteristik .
Matome, kad indukuotos sugerties spektroskopija yra fotomoduliacin metodika,

kurios matuojami dydiai nebepriklauso nuo aparatini spektrini funkcij : zonduojan ios
viesos spektrin sud tis, monochromatoriaus ir kt. spektrin s funkcijos, fotoimtuvo jautrio
spektrin funkcija.
196
Aiku, kad indukuotos sugerties netiesin s spektroskopijos realizavimui reikalinga

registruoti vienu metu trys impulsinius signalus: indukuotos sugerties I, zonduojan io
impulso I ir moduliuojan io impulso I L , bei kiekvienam matavimo aktui atlikti j statistin
ir skaitmenin apdorojim . Reali eksperimento aparat ros blok-schema yra parodyta Pav.
5.14, ir matuojam signal spektrin s iklotin s skanavimo laike yra pateiktos Pav. 5.15
CdS kristal , adinam rubino lazerio impulsais
t L = 50 ns, I L = 20
L =1,78 eV,
MW/cm 2, atveju.
Tokia metodika yra labai universali, nes leidia matuoti keli signal sinchroninius
poky ius. Varijuojant lazerinio adinimo ir registracijos s lygas i schema tinka tirti vis
eil reikiniu, kurie yra klasifikuoti Pav. 5.18.
5.2.1 Dvifoton kristal spektroskopija

Dvifotoniai optiniai uoliai vienelektroniame ir eksitoniniame kristalo energin s
strukt ros modeliuose yra pavaizduoti Pav. 5.17. Matome, kad dvifoton spektroskopija
leidia tyrin ti tas pa ias energines b senas, kaip ir vienfoton . Ta iau jai b dingi visa eil
skirtum , kurie yra specifiniai ir alternatyvus, bei didina tokios lazerin s spektroskopijos
informatyvum .
Pav. 5.17.
Dvifotoniai optiniai uoliai
vienelektroniame ir eksitoniniame kristalo
modeliuose.
Pav. 5.18.
Sulyginimas tipini vienfotoni sugerties spektr vairios
prigimties su tipiniais dvifotoniais spektrais (deiniame
kampe).
Pagrindiniai ypatumai dvifoton s spektroskopijos sekantys:

i) Mai indukuotos sugerties koeficientai ir vis
ryje.
reikini vyksmas tiriamo kristalo
ii) Skirtingos ir alternatyvios nuo vienfoton s sugerties atrankos taisykl s pagal

simetrij ir turtingos poliarizacin s priklausomyb s, leidian ios detal b sen simetrijos
tyrim .
iii) Naujo tipo rezonansini reikini takos spektr formavimui. Tai tarpin s virtualin s
senos rezonansas su realiom lokalin mis ar juostin mis b senomis.
Pirm dviej teigini taka yra iliustruojama Pav. 5.18, kur pateiktas schematinis
sulyginimas tipini vienfotoni sugerties spektr vairios prigimties su tipiniais dvifotoniais
spektrais (deiniame kampe). Matome, kad DFS spektrai n ra tokie "turtingi" vairi kristalo
defekt takos, nes dvifoton sugertis lokalines b senas yra labai maos tikimyb s, kad j
manoma butu registruoti. Jie pasireikia visai kitos r ies reikiniuose - dvilaipsniai uoliai
ir j lazerin moduliacija. Tai bus aptariama v liau. Tas pats lie ia "Urbacho tipo kratus".
Pav. 5.19
Dvifoton s tarpjuost s sugerties spektrai,
imatuoti CdS kristaluose.
197
Pav. 5.20.
Dvifoton s tarpjuost s sugerties spektr
suvestin II-VI grup s (CdS, ZnSe, ZnO, ZnS)
kristalams.
Dvifoton s tarpjuost s sugerties spektrai, imatuoti CdS kristaluose, yra patekti Pav.
5.19 ir gerai sutampa su skai iavimais optini uoli
p-eksitones diskretines ir
kontinualines b senas paraboliniame art jime. Pav. 5.20 pateikta dvifoton s tarpjuost s
sugerties spektr suvestin II-VI grup s (CdS, ZnSe, ZnO, ZnS) kristalams, kurie visi taip
pat turi t pati dominuojant dvifoton s sugerties mechanizm .
Pav. 5.21
Teorinis dvifoton s tarpjuost s sugerties spektras,
suskai iuotas pagal formul (5.33) CdS kristalams.
Atskirai pavaizduotos ir spektr formuojan ios
komponent s: spektras neiskaitant eksiton
kontinumo takos (punktyras) ir Rezerfordo formfaktorius (5.34), atstojantis eksiton kontinumo
tak (trich-punktyras).
Pav. 5.22.
Teorinis dvifoton s eksiton s sugerties
spektras, suskai iuotas pagal formul (5.36)
CdS kristalams. Palyginimu pateikta
punktyru spektro dalis, gaunama neiskaitant
eksiton , ir 1s-linijos, dominuojan ios
vienfotoniuose spektruose, pad tis.
Apitiksli formul dvijuos iam parabolini juost modeliui, skaitant eksitoninio

kontinuumo faktori , kuria galima taikyti pla iajuostiems kristalams, gali b ti lengvai gauta
i jau pateikt iraik , ir yra tokia:
198
( )
7,2 10 3 f cv
2
r G p (0)
Eg (
cv
m0
E g )3 2
L
L
1
(
2( eeL )
1
)
2
L
(5.33)
kur dvifoton s sugerties koeficiento dimensija yra [cm/MW], energini didi - [eV], ir
vesta bedimensin tarpjuos uoli osciliatoriaus j ga fcv 2|pcv |2/ moEg.
Eksiton p-tipo kontinuumo gaubiamosios bangin s funkcijos gradiento (reh=0 take)
modulio kvadrato iraika yra inoma:
2
r G p ( 0)
kur
(1
EB
) exp(
sh( )
E
2
(1
)
1 exp( 2 )
EB
L
Eg
(5.34)
(5.35)
Simetrijos atranka eksiton ms b senoms yra prieinga nei vienfoton s sugerties, tod l,
pavyzdiui, leidiam tarpjuostini uoli kristaluose 1s-eksitonai yra udrausti dvifotoniai
suger iai. Rezultate turime t rini kristal DFS-spektrus, atitinkan ius plon mikronini
stori kristal viefotoniams spektrams. Paviriaus taka eliminuojama. Be to, dvifotoniuose
spektruose yra priart jama ymiai ar iau juostini b sen , nes simetrijos leidiami yra tik
p-tipo eksitonai.
Pav. 5.23.
Teorinis dvifoton s
tarpjuost s sugerties
spektras -pavirius,
suskai iuotas pagal
formul (5.33) CdS
kristalams.
Toks spektras b
gautas jei matavimuose
keistume abiej viesos
altini kvant energij .
l primename, kad dvifoton s sugerties spektras bendruoju atveju visuomet yra

dvima io paviriaus pavidalo, skirtingai nuo vienfotoni spektr . Toks dvifoton s sugerties
CdS kristal eksitonin kontinuum spektras-pavirius, suskai iuotas pagal formul (5.33),
yra pateiktas Pav. 5.23. Tokio pavidalo spektras b
gautas jei matavimuose keistume
abiej viesos altini kvant energijas.
Atkreipkime d mes io paviriaus asimetrij : deinys spektro sparnas yra didesnis.
Tai surita su tuo, kad dviej altini metode indukuot nuostoli matavimai atliekami tik
vienam, zonduojan iam altiniui. Jei sukeisime juos iuo atvilgiu, tai asimetrija gausime
prieinga. Matematikai tai yra surita su daugikliu 1 iraikoje (5.26) ir aplamai, - d l
sugerties koeficiento nustatymo proced ros (5.10), kuri yra nesimetrin foton atvilgiu.
199
5.2.2 Dvifoton eksiton spektroskopija

ematemperat riniai didel s spektrin s gebos dvifotoni spektr matavimai yra
informatyvus kristal detalios energetin s strukt ros ir jos simetrini savybi nustatymui.
Eksitonini b sen vaidmuo dvifoton s sugerties spektr formavimui turi savo
specifik , skirian
nuo vienfoton s spektroskopijos. Tai yra paaikinama Pav. 5.24
schema.Eksiton vaidmuo kei iasi did jant foton energijai:
a) DFS kuriant suritus eksitonus. Leidiami uoliai 2p-b senas.
b) DFS eksitonin kontinuum p-tipo simetrijos.
c) Tarpinis eksitonis rezonansas vykstant DFS per 1s-tipo virtualias b senas
kontinuum .
p-
Kaip pavyzd , Pav. 5.25 pateikiame sulyginimui vienfoton s ir dvifoton s eksitonin s

sugerties spektrus ZnO monokristalams. Matome, kad ie spektrai i esm s skiriasi.
Vienfotoni ir dvifotoni uoli atrankos taisykl s yra alternatyvios, tod l ie spektrai yra
formuojami skirtingos simetrijos eksitoni b sen : s-tipo vienfotoniams uoliams ir p-tipo
dvifotoniams. Dubletin linij strukt ra iuo atveju yra s lygota valentin s juostos
suskilimo, formuojan io dvi serijas eksiton b sen .
Sulyginimui su eksperimentu tenka skaitytis su eksiton linij iplitimu, pavyzdiui, d l
veikos su fononais. Tam galima formaliai atlikti diskretini ir kontinualini indeli
konvoliucij su lorencianu plo io 4 p :
A
( )
E( )
r Gp
0
ia
( +
(n 2 1)
n5
L)
Eg
Eg
Eg
2
reh 0
L
2
1
Eg
[ (
3 2
( E)
)
2
p
) (Eg
p
EB 2
)]
n2
2
p
(5.36)
d( E)
- Eg , Rezerfordo form-faktorius p-kontinuumui pagal (5.34). Reikia
pabr ti, kad kulonin s elektron-skylin s s veikos taka spektr formavimui pasireikia ne
tik linijin s strukt ros emiau nuosavos sugerties krato atsiradime, bet ji pakei ia spektr
form ir spektr kontinuumo srityje. Tai aprao antras pateiktos formul s narys, atitinkantis
dvizoniam DFS modeliui kai e||eL.
Augant temperat rai eksiton linijos plinta, kol visikai neinyksta. Ta iau, diskretini
sen irimas n ra tapatingas kulonin s s veikos inykimui. Tuo galima sitikinti
eksperimentais su eksiton kontinuumo ekranavimu.
Eksiton kontinuumas
Kontinualini eksiton b sen taka spektr formavimui yra demonstruojama Pav.
5.26 eksperimentiniais dvifoton s sugerties spektr pagalba. ia yra pateikta funkcin
spektrin priklausomyb dvifoton s sugerties spektr santykio dviej CdS monokristal :
nelegiruoto ir stipriai legiruoto n-tipo CdS:In.
Matome, kad auktose temperat rose (T=300K) i kristal spektrai vir tarpjuost s
dvifoton s sugerties krato yra skirtingi, o emose temperat rose (T=80K) jie praktikai
sutampa (takai isid sto horizontalia linija). ia laikas paym ti, kad seklios In priemaios
yra jonizuojamos kambario temperat roje, laisv kr vinink koncentracija didel , jie
200
ekranuoja elektron-skylin s veik CdS:In kristale. Skysto azoto temperat roje donorai
nejonizuoti, neutral s centrai, tod l spektrai i kristal sutampa.
Pav. 5.24.
Eksitonini b sen vaidmuo
dvifoton s sugerties spektr
formavimui.
a) DFS kuriant eksitonus.
Leidiami 2p-eksitonai.
b) DFS eksiton
kontinuum p-tipo.
c) Tarpinis eksitonis
rezonansas vykstant DFS per
1s-b senas p-kontinuum .
Itisom linijom ia yra pateiktos tos pa ios funkcin s priklausomyb s, bet

suskai iuotos pilnos kulonin s s veikos ir dalinio ekranavimo atvejams. Ekranavimo taka
ia yra formaliai vedama mainant eksiton ryio energij reikmes. Taip buvo gauta
reikalinga iraika:
2
( E)
ekr ( E )
G p ( 0)
2
r G p ( 0)
(1
EB
1
2
(1
EB
1 exp( 2
1 (
1 exp( 2
EB )
(5.37)
ekr
kur B - yra 1s-eksiton ryio energij skirtumas B = EB - EBekr; eksitoniniai Rezerfordo

form-faktoriai | rGp(0)|2 ia yra p-tipo gaubiam
b senoms (draudiam uoli tipo). Be
to, ia paym ta E = + L - Eg , ir
EB
EB
L
Pav. 5.25.
Sulyginimas vienfoton s ir dvifoton s
eksitonin s sugerties spektr ZnO kristaluose.
Atrankos taisykl s vienfotoni ir dvifotoni
uoli yra alternatyvios, tod l ie spektrai yra
formuojami skirtingos simetrijos eksitoni
sen . Dubletin linij strukt ra yra s lygota
valentin s juostos suskilimo, formuojan io dvi
eksiton b sen serijas.
Eg
(5.38)
Pav. 5.26.
Kontinualini eksiton b sen taka spektr
formavimui. Funkcin spektrin
priklausomyb dvifoton s sugerties spektr
santykio CdS kristalams: nelegiruoto ir
stipriai legiruoto n-tipo CdS:In. Itisom
linijom pateiktos tos pa ios priklausomyb s,
skai iuotos kulonin s s veikos dalinio
ekranavimo atvejams.
201
Taip suskai iuotos kreiv s yra atvaizduotos Pav. 5.26, kai EB=29 meV ir Eg= 2,53 eV.
Itisin linija, tapatinama su eksperimento takais atitinka =9 meV, o atskirai pateiktos
kreiv s yra gautos kai:
EB -EBekr = 0 (0); 9 (1); 19 (2); 24 (3) ir 29 (4) meV. Kratin s io
parametro reikm s atitinka neekranuotom ir pilnai ekranuotom (be eksitoninio efekto)
kontinualin m b senom.
ia yra svarbu, kad visa tai liudija, kad eksitoninis faktorius spektr formavimui
takuoja netgi kambario temperat rose, kai rezonansin s eksiton b senos yra terminiai
iardytos ir spektruose j n ra. Tai nat ralu: suristi eksitonai kaip deriniai neegzistuoja, bet
kulonin elektron-skylin s veika lieka aktuali.
5.2.3 Tarpini b sen rezonansai dvifoton je spektroskopijoje

Trumpai aptarkime vien dom aspekt dvifotoni uoli fizikos, susijusi su virtualini
tarpini b sen kvazirezonansais. Jau i pa
pradini perturbacijos teorijos iraik
matome toki rezonansini efekt aktualumu d l skirtumini energij sumuojam
virtualini "kanal " nari vardikliuose.
Principiniai yra aiku, kad art jant bent vienam i dviej sugeriam dvifotoniai kvant
prie kokios nors energin s b senos, - jos taka kaip virtualios tarpin s (M) b senos
dvifotoniam aktui turi did ti. Jei tai yra delokalizuota juostin arba eksitonin b sena, tai
vedami tarpini b sen ipl timo faktoriai ir galime vertinti reikinius. Tam skirsime
sekant skyrel .
Pav. 5.27.
Tarpinio eksitonio rezonanso
pasireikimai CdS kristal
dvifoton je sugertyje.
Pateikta trumpabang
spektro dalis, kai
Eg
Kreiv 1 - 300K;Kreiv s 2-4
- 80K;
1, 2 - nepoliarizuota viesa;
3 - e c ; 4 - e||c.
Kitaip yra kai rezonansas aptinkamas su lokalin mis b senomis, pavyzdiui, gili
defekt . ia problema slypi tame, kad tokiems uoliams nustoja galiuoti impulso atrankos
snis, nes jo reikm s yra neapibr tos stipriai lokalizuotoms b senoms. iai problemai, ir
kaip ja reikia spr sti, yra paskiriamas atskiras skyrelis.
5.2.3.1 Sav
tarpini b sen dvifotoniai rezonansai
Eksitoninis rezonansas
Pirmas pavyzdys specifini dvifotoni rezonansini reikini gali b ti pavadintas
tarpiniu eksitoniu rezonansu. Jis turi pasireikti kai vienas i sugeriam dvifotoniai kvant
202
savo energija priart ja eksitono b senos. J

kristalams.
pavyzdys yra pateiktas Pav. 5.26 CdS
i reikini fizika susijusi su tuo, kad art jant tarpiniam rezonansui pradeda did ti
atskir dedam
vaidmuo sud tiniame matriciniame elemente DFS, kuriom atitinka tam
tikras eilikumas kiekvieno akto etap . Pavyzdiui CdS kristalui, kuriam budingos yra tris
serijos A,B ir C eksiton d l valentin s juostos suskilimo, gautume tarpinio 1s-eksitonio
rezonanso komponentei toki iraik :
2
A , B ,C
rez
( )
cv
n( )
Fp e L p (1s)i (1s)i ep 0
2
i
( )
(5.39)
2
s
kur
AB
ir
AC
= Eg - EBA -
= Eg +
AB
- EBB -
= Eg +
AC
- EBC -
- yra valentin s juostos suskilimo energijos, EB - eksiton A,B,C ryio energijos.
Dvigubas zoninis rezonansas. Gigantiniai netiesikumai

tik pateiktas pavyzdys yra susij s su tarpiniu rezonansu vieno i sugeriam foton
pluot . Galima tik tis tokios situacijos, kai abu i dvifotoniai sugeriam viename akte
foton patenka rezonans su kokioms nors energikai atskirtom kristalo b senom.
Pav. 5.28.
"Dvigubo tarpinio dvifotonio rezonanso" efektas ir taka jam Fano konfiguracin s uoli
interferencijos GaSe kristaluose.
Atskirai pateikti zonduojan ios viesos ir indukuot signal spektrai ir optini uoli schemos
vienelektroniame ir eksitoniame atvaizdavimuose.
Tokia situacija dvigubo tarpinio rezonanso buvo realizuota dvifoton je GaSe kristal
spektroskopijoje (Pav. 5.28). ia matome staig augim indukuot viesos nuostoli kai
203
zonduojan
kvant energija art ja juostos krato. Pakei iant moduliuojan io lazerio
kvant energij rezonansinis pob dis dingsta. Atskirai yra pateikti zonduojan ios viesos ir
indukuot signal spektrai ir optini uoli schemos vienelektroniame ir eksitoniame
atvaizdavimuose.
Tai yra apspr sta dvigubo tarpinio rezonanso s lyg patenkinimu, kai zonduojantis
kvantas art ja tarpjuostiniam rezonansui
Eg , o antras, moduliojantis kvantas yra
rezonansikai artimas energiniam tarpui tarp atskir valentini pazoni :
Ev ( 4) -
Ev ( 6). i situacija yra parodyta GaSe kristal energetin je schemoje, pateiktoje Pav. 5.29.
Netiesinis Fano efektas

Mes jau buvome aptarin
Fano efekto svarb rezonansini spektr formavimui.
Dabar yra proga prapl sti jo takos ribas, nes k tik aptarti dvifoton s sugerties spektrai taip
pat yra paveikti konfiguracin s optini uoli interferencijos (Pav. 5.28).
ia matome indukuotos sugerties minimumo srit prie pradedant jai augti d
rezonanso. Tai yra s lygojama konfiguracin s konkurencin s s veikos
rezonansin s DFS "kanalo" diskr tines eksitonines b senas ( 6 x 3)-tipo
kontinuum kitos eksiton serijos ( 4 x 3)-tipo. Tai yra detaliai pavaizduota
optini uoli schemose vienelektroniame ir eksitoniame atvaizdavimuose.
l dvigubo
aptartos
ir DFS
Pav. 5.28
Pav. 5.29.
GaSe kristal energetin
schema ir optiniai
dvifotoniai uoliai,
paaikinantys "dvigubo
dvifotonio rezonanso"
efekt .
5.2.3.2 Nerezonansin gili centr

spektroskopijai
Gilus lokaliniai defektai, kaip b senos draudiam
indukuotos sugerties procesuose dvejopai [1] :
taka dvifotoniai
energij
juostoje gali dalyvauti
i) Dvilaipsniuose uoliuose, nekoreliuojan iuose tarpusavyje, o lazerio impulsai,

moduliuojant centr upild , indukuoja poky ius i nekoherentini dvilaipsni uoli
spektruose. Tai - dvipakop s priemaiin s sugerties lazerin s moduliacijos spektroskopija.
aptarsime sekan iame skyriuje.
ii) Koherentiniuose dvifotoniuose procesuose, dalyvaujant papildom virtuali b sen
vaidmenyje. ie reikiniai n ra trivial s, nes tenka skaitytis su lokaline specifika i tarpini
sen , kuriom impulsas n ra kvantinis skai ius, skirtingai nuo zonini b sen . Pasirodo,
pereinant prie makroskopini matuojam
per centr ansambl , ia irgi manoma
204
patenkinti impulso atrank dvifotoniam reikiniams ir steb ti io papildomo kanalo

konkurencij su sav ja dvifotone sugertimi.
Jeigu tarpin s virtualin s b senos yra lokalizuotos erdv je, tai impulso atrankos
taisykli taikymas yra negalimas (d l jo neapibr tumo), be to pasireikia faziniai kvantin s
interferencijos efektai, nes atskir lokalini centr indeliai pasidaro neaditiviniai ir jie
dalyvauja kiekviename daugiakvan reikini akte kaip vieningas ansamblis.
Tam isiaikinti skirsime skyri , tuo pa iu imoksime per jimo nuo mikroakt prie
makroskopini matuojam
proced ros.
5.2.3.2.1 Dvifoton s sugerties, vykstan ios per gilius centrus, teorija
Sekant antros eil s perturbacijos teorijos, tarpjuostin s dvifoton s sugerties (v A
c), vykstan ios per gilius akceptorius A, uoli tikimyb bus tokia:
W
(2 )
A
2 e2 2
(
)
cm0
I1I 2
2
1
2
2
dk c dk v
(2 ) 3 (2 ) 3
1 2
(e 2 p) cA (e1 p) Av
EA
Ev (kv )
(1 A12 )
1
(5.40)
(Ec (kc ) Ev (kv ) ( 1

2 ))
ia integravimas apima visas k-erdv s b senas, o sumavimas atliekamas per centr
ansamblio A koordinates. Juostas laikysime izotropiniai parabolin mis, centruotomis take (k=0), pastovaus matricinio elemento pcv. Lokaliniams centrams ryio energijos EA
taikysime -potencialo art jim , generuojan io tik po vien s-tipo b sen :
A 1
(5.41)
u v ,k ( r ) e A r
A (r )
v
2 r
2
EA
kur A - akceptorini b sen

elementai (5.40) gaus pavidal :
(5.42)
2m
erdvin s lokalizacijos parametras. Tuomet matriciniai
(e1 p) Av
m0 (e1 k v )
exp(ik v rAi )
mv* ( 2A k v2 )
(5.43)
(e 2 p) cA
(e2 pcv )
exp( ik c rA j )
( 2A k c2 )
(5.44)
vedus juos iraik (5.40) gausime

2 e 4 2A I1 I 2
(2 )
WA
V 1 2 (cm0mv* 1 2 ) 2
(e 2 pcv )(e1 k v )
EA
v
1
2
A
*
v
dk c dk v
( E c ( kc )
( 2A
Ev ( k v )
( 1
2 2
2
k v ) ( A k c2 ) 2
))
(5.45)
(e1 pcv )(e2 k v )

EA
v
2
*
A
Sumavimas tarpini lokalini b sen ansamblio koordinat mis rN yra pasl ptas faziniuose
daugikliuose A, kurie, dominuojant vienam kvant sugerties eilikumui (kvazirezonansinis
atvejis) ir skaitant atskir akto etap vyksm per skirtingus centrus, gali b ti:
N
2
A
( k v , k c , r1 ,
, rN )
exp{i ( k v k c )(ri
r j )}
(5.46)
i 1 j 1
Matuojamas dydis - PDFS koeficientas

makroskopine tikimybe WA(2) :
A(
) - yra nusakomas suvidurkinta per erdv
A(
2)
205
= WA(2)
2 /I 1I 2
(5.47)
Makroskopikai homogeniniams kristalui ir eksperimento s lygoms esant, statistinio

vidurkinimo N lokalini centr ansamblio koordinat mis proced ra bus tokia [2] :
1
| A |2
WA( 2 )
WA( 2) ( k v ,k c ; r1 , , rN )dr1 drN
(5.48)
N
V V V
kuri veikia tik fazines amplitudes A. Dviguboje sumoje identik nari (5.46) iskiriant
narius su i=j, atitinkan ius abiej kvant suger iai tuo pa iu centru, be to dar
suporindami likusius narius nauj kintam
R = ri-rj ir r = (ri+rj)/2 vedimo pagalba,
gausime, kad
N ( N 1)
N
| A |2
exp{i ( k v k c ) R} dR
(5.49)
V
V
Pav. 5.30.
Dvifotoni uoli , dalyvaujant giliems centrams
kaip tarpin ms virtualioms b senoms,
schematinis atvaizdavimas. a) Nuosava DFS per
virtualias b senas (i) ir virtuali tarp- ir vidujjuostini uoli atvaizdavimuose;
b) Koherentinis priemaiin s DFS per gili
centr b sen ansambl su k-atranka (PDFSk);
c) PDFS* procesas be k-atrankos.
d) Nekoherentin dvilaipt sugertis, kei ianti
centr upild , rezonanso
L >EA s lygomis.
Pav. 5.31.
Eksperimentiniai (C1 ir C7) bei teoriniai (1 5) tarpjuostin s dvifoton s sugerties (DFS)
spektrai "varaus" ZnO (C1) ir legiruoto
ZnO:Li (C7) kristal ( L = 1.17 eV,
T=80K). 1 - Nuosava DFS dvizoniam
modeliui; 2 - DFS ir PDFS suminis spektras;
3 - PDFSk (4) ir PDFS* (5) indeli suma.
Paym tos A-eksiton energijos kai T=80K.
Skai iuota priemaiinei DFS per EA =1.2 eV
akceptorius.
Dabar jau taikant asimptotik V

ir N
, kuri ilaiko centr koncentracij baigtine NA
N/V ir galina per jim prie makroskopinio objekto, galime paversti iraik (5.49)
vektorin -funkcij :
lim {V 1 2A } N A N 2A (2 ) 3 (k v k c )
(5.50)
N ,V
Toki veiksm rezultate priemaiin s dvifoton s sugerties koeficientas A suskyla dvi

komponentes, skirtingai priklausan ias nuo NA :
(i=j)
NA + Bk (i j)NA2.
(5.51)
A = * + k = B*
ia pirmas narys atsiranda d l abiej kvant sugerties per to pa io centro b sen (i=j),
nepriklausomai nuo kit defekt , tod l ir tiesiogiai proporcingas j koncentracijai NA .
206
Impulso atranka ia negalioja d l jo neapibr tumo giliam centrui. Jo pilna iraika pagal
(5.40), (5.47) ir (5.50) yra
*
( )
(i j )
*
NA
C* N A
f cv(1) mc3 2 E g
m
52
v
1 2
Q
(5.52)
) 2 E 5A
kur C* - konstanta, fcv(1) - tarpjuostini uoli osciliatoriaus stiprumas, Q - integralas per kv

ir kc impulsus pradini ir galini akto b sen :
1
(1 t 2 ) 3 2 t 2 [(c 2 bt 2 ) 1 (c1 bt 2 )]2

dt
(1 at 2 ) 2 [1 b(1 t 2 )]2
0
su integravimo parametru:
kur v,c - kr vinink
perteklin energija:
mc* /(mv *EA); b
*
v
m kv
optin s gereracijos
v + c =
1 +
/EA; c1,2
kv
(Eg - EA -
kc
(5.53)
c
(1 t 2 )
(5.54)
j juostas giliai,
- bendra fotokr vinink
2 -Eg . Formul je (5.53) vesti paym jimai: a
1,2)/EA.
Matome, kad pagal (5.54) (kv +kc ir fiksuojami energijos tverm s d snio) integravimas
(5.53) apima Briliujeno zonos centro srit nuo v,c=0 iki v,c= abiem dvikvan io uolio be
impulso atrankos etapams (Pav. 5.30).
Antras narys k formul je (5.51) atitinka koherentiniam procesui, kurio kiekviename akte
dalyvauja visas centr ansamblis, o impulso atrankos taisykl s yra patenkinamos d l
fazin s lokalini bangini funkcij interferencijos. D l to, kad atskiri akto etapai vyksta
skirtinguose centruose (i j), sugerties koeficientas kvadratikai priklauso nuo centr
koncentracijos. Jam yra gaunama iraika
Pav. 5.32.
Priemaiin s dvifoton s sugerties per gilius akceptorius gilio EA teoriniai spektrai ZnO kristalams
moduliuojant
=1.17 eV kvantais. a) EA=0.9; b) 1.1; c) 1.2; d) 1.4 eV.
Kreiv s: 1 - PDFSk ; 2 - PDFS*; 3 - j suma
f cv(1)
k
( )
Ck N A2
52
cv
E A Eg
32
[( E A
5
v
cv
1
mv*
) (E A
(E A
cv
cv
mv*
4
) 1 ]2
(5.55)
)
mv
Dvifotoni uoli , dalyvaujant giliems centrams kaip tarpin ms virtualioms b senoms,
schematinis atvaizdavimas yra pateiktas Pav. 5.30. ia vaizduojamas yra koherentinis
priemaiin s dvifoton s sugerties (PDFS) per gili centr b sen ansambl su k-atranka
1 2
207
(PDFSk, (5.55)) procesas (b), bei priemaiin s dvifoton s sugerties (PDFS*, (5.52))
procesas, vykstantis abiem uoliams be impulso atrankos per t pat centr (c). Palyginimui
taip pat yra pateikta ir nuosavos dvifoton s sugerties schema (a), bei nekoherentin s
dvilaipt s sugerties schema (d), kei ianti centr upild rezonanso L >EA s lygomis.
Matome, kad PDFS* galima atvaizduoti uoliais, apiman iais juostines b senas iki
atstumo nuo j krato. I pirmo vilgsnio atrodo, kad uoliai be k-atrankos vyksta su
impulso sklaida lokalinio centro b senose. Ta iau, integravimas (5.53) yra simetrinis
Briliujeno zonos centro atvilgiu, aplink kur yra centruotas ir defekto b sen paketas, tod l
ir impulso mainai yra eliminuojami.
Koherentiniai gi PDFSk procesai gali b ti vaizduojami vedant "fotonines" virtualines
senas, formuojamas i viso defekt ansamblio s veikos laikams, kurios atrenkamos
energijos ir impulso tverm s d sniais.
Svarbu, kad, skirtingai nuo PDFS* , priemaiin dvifoton sugertis su k-atrankos
galiojimu priklauso nuo erdvinio pasiskirstymo lokalini centr gardel je d l atskir centr
indeli neadditivumo. Jie visi dalyvauja kiekviename sugerties akte. Defekt erdvinio
pasiskirstymo funkcij X(r) tenka vesti
makroskopin s uoli tikimyb s gavimo
proced
(5.48):
WA( 2) ( k v ,k c ; r1 ,
(2 )
A
lim
V ,N
, rN ) X (r )dr1
drN
(5.56)
( X (r ) dr ) N
V
Eksperimentiniai (C1 ir C7) bei teoriniai (1 - 5) tarpjuostin s dvifoton s sugerties (DFS

ir PDFS) spektrai "varaus" ZnO (C1) ir legiruoto ZnO:Li (C7) kristal , gauti kai L = 1.17
eV ir T=80K, yra pateikiami Pav. 5.31 [1]. ia kreiv ms atitinka: 1 - nuosava DFS
dvizoniam modeliui; 2 - DFS ir PDFS suminis spektras; 3 - PDFS k (5.55) ir PDFS* (5.52)
indeli suma. Paym tos A-eksiton energijos kai T=80K. Skai iuota priemaiinei DFS per
EA =1.2 eV akceptorius.
Priemaiin s dvifoton s sugerties per gilius akceptorius gylio EA teoriniai spektrai ZnO
kristalams moduliuojant
=1.17 eV kvantais yra pateikti Pav. 5.32. Atskiri paveikslai ia
skiriasi centr jonizacijos energija: a) EA=0.9; b) 1.1; c) 1.2; d) 1.4 eV, o kreiv s: 1 - PDFSk
proceso su impulso atranka indeliui ; 2 - PDFS* proceso be impulso tverm s indeliui; 3 - j
sumai.
5.3 Dvipakopiai procesai.

Kristalin s gardel s defektai arba priemaiiniai atomai kuria elektronines b senas
draudiam energij juostoje. Gilios lokalin s b senos gali dalyvauti viesos sugertyje, be
to skirtinguose uoliuose ("juosta centras" arba "centras juosta"), priklausomai nuo j
termodinamin s upildos s lyg . proces galima lazerini impuls d ka ivesti i
pusiausvyros, optiniai kei iant centr upild . Taip atsiranda fotoindukuoti reikiniai,
kuriuos galima vadinti "dvipakop s sugerties lazerine moduliacija" (DSLM), grindiantys
gili centr netiesin spektroskopij . ie reikiniai vaizduojami Pav. 5.33 schemoje
donorinio tipo centrams kartu su j trumpu apraymu, vykstant lazeriniai moduliacijai
skirtingo tipo.
208
5.3.1.1 Gili
centr dvipakop s sugerties lazerin s moduliacijos teorinis

pagrindimas
Jei puslaidininkyje yra gilus lokaliniai centrai D, kuri koncentracija yra M o pad tis
draustin je juostoje charakterizuojama energiniu lygmeniu ED, tai gilaus lygmens
upildymas elektronais m(0) nusakys kvazistacionarin viesos sugert abiem pakopoms: v
D ir D
c. Tokius pradinius zonduojan ios viesos nuostolius aprao sugerties
koeficientas:
( ,0) = m(0)
kur
vD(
) ir
Dc(
Dc(
) + [M - m(0)]
) - yra zonduojan ios viesos foton
fotoneutralizacijos v
sugert
D ir fotojonizacijos D
vD(
),
(5.57)
pagavimo skerspj viai centr
c uoliams, formuojantiems dvipakop
Pav. 5.34.
Veikiant moduliuojan iam viesos impulsui sugerties koeficiento kitimas laikui b gant
apraomas sekan iai:
( ,t) = m(t)
Dc(
) + [M - m(t)]
vD(
),
(5.58)
Pav. 5.33.
Dvipakopi uoli per gilius centrus lazerin s moduliacijos proces ir j fenomenologinio
apraymo schema.
Tuomet priemaiin s sugerties pokytis zonduojan iai viesai, indukuotas lazerinio

impulso, atskaitant nuo moduliacijos jungimo t=0 (m(t=0) m(0)) momento, bus toks:
( ,t)
( ,t) - ( ,0) =[
vD(
Lieka surayti balanso lygt centr upildos dinamikai:
)-
Dc(
)] [m(0) - m(t)],
(5.59)
m(t )
t
[M
m(t )] [
vD
( )I( )
209
] m(t )[
cD
( )I( )
cD
)I L (
ia vestas nepusiasvyrin s upildos gyvavimo laikas, nusakomas laisv

pagavimo koeficientais cD ir vD ir j koncentracijomis n ir p juostose:
(t )
cD
n( t )
m(t )
M m(t )
vD
p(t )]
, t )] (5.60)
kr vinink
(5.61)
Visi ie procesai yra vaizduojami Pav. 5.33 ir leidia b ti supaprastinti laikant =const.
Tai galimas art jimas kai zonduojan ios viesos pavietimo s lygos nekinta eksperimento
metu, o moduliojan ios viesos impulsai yra pakankamai trumpi t L <
. Tai gali b ti
patikrinama eksperimento metu, nes indukuotos sugerties signal kinetika yra nusakoma
laikais.
Pav. 5.34.
Dvipakopi optini uoli per gili centr b senas schemos.
5.3.1.1.1 Gili centr dvipakop s sugerties tiesiogin lazerin moduliacija

Jeigu lazerio kvantai dvifotoniai neadina kristalo (2
gili
centr
fotojonizacijai (
< Eg), bet j energijos pakanka
> ED), tai lygtis (5.60) gali b ti supaprastinama, nes
lazerinio impulso veikimo metu galima nepaisyti visais kitais perturbuojan iais faktoriais:
m(t )
m(t ) cD ( L ) I L ( L , t )
(5.62)
t
Tuomet kartu su (5.59) gausime sprendin indukutos priemaiin s sugerties poky iams:
t
( , t, I L )
m(0) [
vD
( )
Dc
( )] [1 exp(
Dc
) I L (t ' ) dt ' )] (5.63)

0
i iraika atspindi pagrindinius - DSLM d sningumus, iliustruojamus Pav. 5.35:

i) Indukuotos sugerties spektras nusakomas centr fotoneutralizacijos ir fotoionizacijos
skerspj vi spektr skirtumu
( )
-DSLM spektrai leidia
vD( ) - Dc( ). Reikia
nustatyti gili centr energin pad
abiej juost atvilgiu pagal spektrines pad tis
indukuoto praskaidr jimo (EcD) ir indukuotos sugerties (EvD) ilgabangi slenks .
210
ii) Indukuotos sugerties priklausomyb nuo moduliacijos intensyvumo

(IL) turi
soties pobud , kas yra s lygota pilno centr itutinimo (upildos) impulsiniu lazeriniu
pavietimu:
riboje IL
negali viryti ( ) = m(0)[ vD( )- Dc( )] dydio. Spektr
formavimasis yra aikinamas Pav. 5.35 schemose.
iii) Soties pob dis priklauso tik nuo lazerio foton pagavimo centrais skerspj vi
cD( L) dydio, t.y. nusakomas centr optiniu aktyvumu: kuo jis didesnis tuo grei iau
pasiekiamas sisotinimas indukuotos sugerties. Tai duoda metodik tiesiogiai i intensyvini
matavim nustatyti centr parametr cD( L), o tai ir yra raktelis nustatyti kitus dydius
charakterizuojan ius centrus. i proced ra iliustruojama Pav. 5.39a. Matome, kad cD( L)
dydis apsprendia soties pasiekimo greit , o centr koncentracija - signal amplitud .
iv) Indukuotos sugerties signalo laikinis kitimas
(t) yra integralinio pob dio lazerio
impulso gaubiamosios atvilgiu. Tai surita su lokalizuojam kr vinink kaupimusi
centruose ir iliustruojama apskai iuotomis signal kinetikomis Pav. 5.40 gausin s formos
lazerio impulsams. Soties intensyvumams esant centrai yra itutinami jau pradin se
impuls stadijose ir priekinis frontas (t) pasislenka maesni laik pus .
v) Indukuotos sugerties signalo relaksacija pasibaigus moduliuojan iam lazerio
impulsui yra s lygojama lokalizuot kr vinink gyvavimo laik
.
Pav. 5.35.
Dvipakopi optini uoli per gili centr
senas tiesiogin s lazerin s moduliacijos ( DSLM) schemos.
Pav. 5.36.
Dvipakopi uoli per gilius centrus
netiesiogin s, lazerin s, dvifotoniai
adinan ios kristal moduliacijos ( DSLM) schemos.
Aptart iraik gali b ti pakeista labiau patogia [3] jeigu moduliacijos impulso
intensyvum ireikime integralin je formoje per jo efektyvin trukm tL :
I La
( tL)
I L (t ) dt
(5.64)
211
Tuomet fotoindukuotos sugerties koeficientas, redukuotas moduliojan ios lazerio

viesos intensyvumui (
/IL), atitinkantis keli -DSLM kanal (keli tip centr ) ir
koherentin s dvifoton s tarpjuostin s sugerties konkurencijai, gaus pavidal :
a
L
( ,I )
DFA
( )
a
L
( ,I )
( )
1
I La
I La
exp( k )] (5.65)
i ( ,0) I [1
Ii
k
i
kuris yra patogus derinimui su eksperimentin m intensyvin m priklausomyb m. ia yra

taikyta skirting centr atsak aditivumo savyb ir vestas kritinio soties intensyvumo
parametras Iik , charakterizuojantis soties reikinius ir yra nusakomas centr skerspj viais
i( L) lazerio foton pagavimui :
Iik 1.6 10-16 L[ tL i( L)]-1
ia yra parinktos dydi dimensijos: [cm/MW]; IL, Iik [MW/cm 2]; [cm2]; m(0) [cm-3];
tL [ns];
L [eV]. ios iraikos tinka aprayti eksperimento rezultatus ir atskirti skirting
centr indukuotos sugerties spektrines komponentes.
Pav. 37
Pav. 38
Tai yra iliustruojama Pav. 5.41, kur pateiktos dvipakop s sugerties lazerin s
moduliacijos spektrin s komponent s skirtingiems defektams ir j
atitikimas
stacionariniems priemaiin s sugerties spektrams skirtinguose ZnSe:Te kristaluose [4]. Gili
centr dvipakop s sugerties spektrin s priklausomyb s j kitime nuo lazerin s
moduliacijos intensyvumo skirtinguose ZnSe monokristaluose. yra pateiktos Pav. 5.43.
5.3.1.1.2 Dvipakop s sugerties netiesiogin lazerin moduliacija ( -DSLM)
dvifotoniai generuojam kr vinink pagavimu
Esant
t riniam
dvifotoniam
kristalo
adinimui
(2
L>Eg)
vyksta
laisv
nepusiausvyrini kr vinink generacija, kurie gali b ti sugaunami giliais centrais ir to

pas koje pakinta j upilda. Tokiu b du tur sime nauja atmain gili defekt lygmen
moduliacin s spektroskopijos, kuri irgi apspresta (Pav. 5.36) dvipakop s sugerties lazerin s
moduliacijos procesais ( -DSLM).
ie reikiniai taip pat yra apraomi balanso lygties (5.60), kur nepusiasvyrin
kr vinink koncentracija n(t) yra s lygojama dvifotonio adinimo ir pakankamai trump
lazerio impuls atv ju:
t
n( t )
p( t )
n(t ) n0
I L2 (t ' )dt '

L 0
(5.66)
212
Pav. 5.39.
Dvipakop s gili centr sugerties intensyvin s priklausomyb s esant skirtingoms adinimo
lygoms: tiesiogin s (a) ir netiesiogin s (b), dvifotoniai adinan ios kristal , lazerin s
moduliacijos schemos.
Tuomet, kai dominuoja pagavimas centrais kr vinink i artimiausios energikai zonos,

galima gauti iraik
t t'
( ,t, I L )
[M
m(0)] [
cD
( )
vD
( )] [1 exp(
I L2 (t ' ) dt ' dt ' ' )]
(5.67)
L 0 0
kuri atspindi pagrindinius -DSLM ypatumus.

Spektrai v l yra kombinuoti ir nusakomi
skerspj vi (Pav. 5.36). Maiems moduliacijos
intensyvin s priklausomyb s turi kvadratinio
koncentracij . Augant adinimui vakantini centr
signal sisotinim (Pav. 5.39b).
fotoneutralizacijos ir fotojonizacijos
intensyvumams, iki soties pradios,
kitimo form , sekant kr vinink
kiekis gali isekti ir gausime indukuot
Svarbu, kad ios moduliacijos atveju gaunama informacija apie kr vinink pagavimo
centrais procesus ir leidia nustatyti j pagavimo koeficientus. Be to, amplitud
yra
apsprendiama dydio M-m(0), tod l matavimai abiej moduliacijos reimu s lygose
leidia tiesiogiai nustatyti centr koncentracij M ir j kvazistacionarin upildym m(0)/M.
i lygt taip pat galime transformuoti patogesn :
a
L
( ,I )
IL
g i ( ,0)
i
I 2i
I
a
L
{1 exp[ (
I La
I
) 2 ]}
(5.68)
kur vesti eksperimentiniai nustatomi parametrai:

gi ( ,0)
lim gi ( , I L )
IL
[M
mi (0)] [
( )
*
i
( )] I
2
i
(5.69)
213
Pav. 5.40.
Pav. 5.41.
Gili centr dvipakop s sugerties lazerin s

moduliacijos signal isivystymas laike esant
skirtingiems lazerio impulso (punktyras)
intensyvumams ir j intensyvin priklausomyb su
atym tais pateikt signal amplitudi takais.
Apa ioje - tas pats tik skaitant dvifoton s sugerties
signalus.
Dvipakop s sugerties lazerin s moduliacijos

spektrin s komponent s skirtingiems defektams ir
atitikimas stacionariniems priemaiin s
sugerties spektrams skirtinguose ZnSe:Te
kristaluose.
3,2 10
Pav. 5.42.
Gili centr
dvipakop s
sugerties spektrin s
ir intensyvin s
priklausomyb s
skirtingos lazerin s
moduliacijos r ies
atvejais ZnSe
kristaluose
7
L
2
L
(5.70)
214
ia parametrai gi( ,0) ir I turi prasmes pradinio polinkio indukuot signal

intensyvini priklausomybi ir soties pradios lazerio spinduliavimo intensyvumo.
Gili centr dvipakop s sugerties spektrin s ir intensyvin s priklausomyb s skirtingos
lazerin s moduliacijos r ies atvejais ZnSe kristaluose yra pateiktos Pav. 5.42
Pav. 5.43.
Dvipakop s gili centr sugerties spektrin s priklausomyb s j kitime nuo lazerin s moduliacijos
intensyvumo skirtinguose ZnSe monokristaluose.
214
6. viesos emisija
Liuminescencijos reikiniai puslaidininkiuose
Mes iki iol nagrin jome viesos sugerties procesus, kuri pas koje aplinka yra
suadinama. Suadinimai sukelia vis grandin energijos disipacijos proces . Pavelkime
smulkiau sugerto fotono tolimesn likim .
Pirminis fotono sugerties aktas susiveda vieno i daugelio suadint kristalo b sen
tip atsiradim . Jeigu fotono energija yra maesn u draudiam energij tarp , tai jo
sugertis gali arba pervesti gardel s defekt suadint b sen , arba iaukti jo jonizacij .
Pirmu atveju suadinimas lieka lokalizuotas erdv je, antruoju - vyksta suadinimo
delokalizacija.
Kai fotono energija priklauso fundamentin s sugerties sri iai, tai normaliai vyksta
eksiton gimimas, po to, augant
, - delokalizuot elektron-skylini por generavimas.
Toliau generuojami suadinimai dalyvaujant apatin ms energin ms b senoms. Visi ie
suadinimai turi baigtinius gyvavimo laikus ir gali migruoti, bei skyla, sukeldami naujus
suadinimus. Kuo didesn fotono energija, tuo gausesni vyksta energijos relaksacijos
procesai, kuri schema pateikta Pav. 6.1.
Atsirad elektronas ir skyl gali atsiskirti ir nepriklausomai vienas nuo kitos patirti vis
gam poky , arba, likti kartu, sudarant eksitoninio tipo suadinim , - jis elgsis kaip
vieninga kvazidalel . Toliau galimi vair s elastin s ir neelastin s sklaidos reikiniai.
Po to, kai usibaigia energijos main reikiniai, lieka dar neelastin sklaida, emituojant
ir sugeriant fononus. i s veikos r is ir priveda prie realios ir negr tamos energijos
disipacijos - tai elektronini suadinim termalizacija. Rezultate gaunami tie patys
termalizuoti suadinimai (elektronai, skyl s, eksitonai) kaip ir maesn s energijos foton
sugerties pas koje, bet j erdvinis pasiskirstymas ir tarpusavio koreliacija gali esminiai
skirtis. Sekantys, tai spinduliniai ir nespinduliniai termalizuot suadinim rekombinacijos
procesai.
Suadinti elektronai, skyl s ir/arba eksitonai puslaidininkiuose ir dielektrikuose gali
sugr ti savo terminiai pusiausvyrin pasiskirstym tik d l rekombinacijos proces ,
kuriuose draudiamo tarpo dydio Eg energija turi b ti atlaisvinama viena porcija. Paprastai
laikoma, kad energinis vis
kvazidalelini
suadinim
pasiskirstymas dar iki
rekombinacijos pasiekia savo juostoje termin pusiausvyr , tipikai per pikosekundes.
Kai rekombinuoja perteklin s elektron-skylin s (e-h) poros, jos gali atlaisvinti savo
energij viename i kili skirting proces . Rekombinacijos gyvavimo laikus ,
priklausomai nuo injekcijos lygio, gali kontroliuoti tris pagrindiniai mechanizmai:
spindulin ( R), nespindulin ( NR) ir O ( A) rekombinacijos
6. viesos emisija kristaluose
215
1
R
i lygtis b dinga "lygiagretaus vyksmo" procesams.

laik apspr s rekombinacijos laikus.
1
NR
1
Auger
(6.1)
ia maiausias i trij gyvavimo
Pav. 6.1.
Skirting energij kvantais generuojam kristaluose suadinim galim relaksacijos proces
schema
Trumpai apvelkime pagrindini spindulin s rekombinacijos proces d sningumus ir

skiriamus ypatumus puslaidininki kristaluose.
216
Pav. 6.2.
Eksitonin s emisijos procesai puslaidininkiuose.
a) Eksiton-elektronin rekombinacija. b) Eksiton-eksitonin rekombinacija;
c) Eksiton-fononin rekombinacija; d) Bieksiton liuminescencija.
6.1 Tarpjuost s ir eksiton s emisijos procesai

i termalizuot suadinim disipacijos proces grup dalinai pavaizduota Pav. 6.2. Tai
yra didelio emisinio paj gumo reikiniai, kurie gali stimuliuotis ir b ti taikomi
puslaidininkini lazeri gamybai.
6.1.1 Tarpjuost laisv kr vinink plazmos rekombinacija

variuose kristaluose ir auktesn se temperat rose, kai eksitonai neaktual s, nes
ardomi termikai (kT>>EB), galima steb ti ir tenka skaitytis su galimybe tarpjuost s
termodinamiai pusiausvyros elektron-skylin s plazmos (ESP) rekombinacijos. Tarpjuost
rekombinacija - tai laisvo elektrono laidumo juostoje ir nekoreliuotos su juo skyl s
valentin je juostoje rekombinacija. Tod l spektrin juosta tokios liuminescencijos yra
artima draudiam energij tarpo energijai. Pav. 6.3a. pateikta suadinimo, fononin s
termalizacijos ir spindulin s ESP rekombinacijos schema. Deiniau, ia pateiktas scheminis
spektro formavimo paaikinimas per kr vinink pasiskirstym redukuotoje cv-juostoje.
Spindulin kr vinink
fenomenologikai taip:
gyvavimo trukm s dalis tokiam procesui bus apraoma

-1
R
(po+ no + n + p),
kur R yra spindulin s rekombinacijos koeficientas. Didelio adinimo atveju ( n

p >>
no, po) spinduliniai laikai yra atvirk iai proporcingi perteklini kr vinink koncentracijai R
217
n-1. Maam gi injekcijos lygiui gyvavimo laikai bus apsprendiami legiravimu ir

spindulin s rekombinacijos sparta, proporcinga stacionariam kristalo laidumui.
Pav. 6.3.
Pusiausvyros elektronskylin s plazmos (ESP)
tarpjuost s rekombinacijos
schema.
a) suadinimo, fononin s
termalizacijos ir spindulin s
ESP rekombinacijos procesai;
b) spektro formavimas
kr vinink pasiskirstymo
redukuotoje cv-zonoje
atvaizdavime;
c) ESP liuminescencijos
spektras ir jo ilgabangis
kratas.
a)
b)
c)
Spektrin tarpjuost s neisigimusios e-h plazmos liuminescencijos intensyvumo

pasiskirstym L( ) galima gauti nagrin jant tokio proceso tikimyb W( )= r-1, kuri yra
lygi nekoreliuotos elektron-skylin s poros spindulin s gyvavimo trukm s (apsprendiamos
io proceso) atvirktinei reikmei:
n
L( )
n2 Rcorr pcv2 cv ( ) f B ( , T ) .
(6.2)
(
)
r
ia n - nepusiausvyr
kr vinink koncentracija ( n p); pcv - tarpjuostini uoli
matricinis elementas, kuris
const leidiamiems pagal simetrij uoliams; cv ( ) redukuotas energini juost b sen tankis.
Akivaizdu, kad e-h rekombinacija turi lokalin pob , ir jos tikimyb bus skirtinga
tarpusavyje skirtingai nutolusioms e-h poroms. Tai reikia, kad laisv
kr vinink
kulonin traukos s veika, koreliuojanti juos erdvikai, turi takoti ESP spektr formavimui,
analogikai eksitoniniams "sustiprinimo" (enhancement) efektams sugerties spektruose j
kontinuumo srityje, smulkiau d stytiems ank iau. Tod l mes galime vesti kont ro
funkcij L( ) dar ir Rezerfordo faktori -daugikl Rcorr, kuris turi kvantmechanin s
tikimyb s aptikti elektron ir skyl tame pa iame erdv s take fizikin prasm . Ji yra
tiesiogiai nusakoma kontinualiomis eksiton gaubiamosiomis bangin mis funkcijomis
Fex (reh). Simetrijos leidiam s-p - tipo tarpjuos uoli atveju, tai bus elektron ir skyli
tarpusav s koreliacijos s-tipo gaubiamoji, kuriai mes jau tur jome iraik :
Rcorr
Fcv (0)
2
k
2
1 exp( 2
kur
(mc
(6.3)
E cv - E g
cv
mv )
cv
2
B
2
1
,
ka B
218
EB ir aB - eksiton ryio energija ir Boro spindulys, cv - redukuota b sen tankio efektin

mas , k - rekombinuojan ios e-h poros svorio centro kvaziimpulsas ir Ecv - jos energija
redukuotoje cv-zonoje.
Pav. 6.4.
Pav. 6.5.
Tarpjuost s sugerties ir liuminescencijos spektr

sulyginimas tiesiajuos iams kristalams sud tingos
energin s strukt ros.
h - sunki , l - lengv skyli , s - atskilusios valentin s
juostos.
Terminis kr vinink pasiskirstymas sukaupia
liuminescencij keli kT plo io spektr ties zon kratu.
Netiesiogin s tarpjuost s
sugerties ir liuminescencijos
spektr sulyginimas dviej
energij fononams dalyvaujant.
Tokio Rezerfordo faktoriaus Rcorr kitimas, tolstant nuo juost krato srities, yra parodytas
Pav. 6.3b ir labiausiai didina kuo maesn s kinetin s energijos kr vinink rekombinacijos
tikimyb , spausdamas ir deformuodamas spektr krato srit .
inome, kad izotropiniame efektin s mas s art jime (parabolin s juostos be gofravimo
k-erdv je) b sen tankis yra
( 2 2 3 ) 3cv/ 2 (
E g ) 1/ 2
cv ( )
,
(6.4)
fB - termodinaminio kr vinink pasiskirstymo juostose funkcija, kuri, nesant kr vinink

isigimimui, yra eksponentin Bolcmano funkcija. Rezultate gauname tok ESP
liuminescencijos spektr :
Eg
L( )
n2 Rcorr (
E g )1/ 2 exp
,
(6.5)
k BT
kurio formavimas yra pavaizduotas Pav. 6.3. Tokiu b du, tarpjuost liuminescencija
pasiymi:
i) ESR-juosta gana plati, lokalizuojama ties tarpjuost s sugerties kratu Eg ;
ii) juosta asimetrin su eksponentiniu trumpabangiu kratu, kuris nusakomas gardel s
temperat ros;
iii) supertiesin intensyvumo priklausomyb nuo suadinimo lygio;
iv) fotoliuminescencijos relaksacija yra hiperbolinio tipo, b dingo bimolekuliniams
(kvadratin s) rekombinacijos procesams.
219
Pav. 6.4 pateiktas schematinis tarpjuost s sugerties ir liuminescencijos spektr

sulyginimas tiesiajuos iams kristalams, kuri energin strukt ra yra sud tinga ir artima
realiems kristalams II-VI ir III-V grupi . J laidumo juosta yra izotropin s-tipo, bet
valentin sud tinga, anizotropin p-tipo ir suskilusi tris pazones: h - sunki , l - lengv
skyli ir s - atskylusios valentin s juostos. Matome, kad terminis kr vinink pasiskirstymas
sukaupia liuminescencij keli kT plo io spektr ties juost krato.
Netiesiogin s tarpjuost s sugerties ir emisijos spektr sulyginimas yra pateiktas Pav.
6.5 schemoje, viengub juost atvejui. ia mes leidome dalyvauti spektr formavime
dviej skirting energij fononams, be to su j emisija, t.y. emose temperat rose.
Akivaizdu, kad sugerties ir liuminescencijos spektrai i esm s skiriasi nuo tiesiajuos
ir
atsiskiria spektre d l skirtingos fonon emisijos takos j formavimui.
Atkreipkime d mes , kad tarpjuostin pusiausvyrin rekombinacija yra maai tikima
steb jimui, nes jos tikimyb i esm s maesn kit , tuo tarpe, ir dalyvaujant gardel s
defektams, be to ji yra stipriai paveikiama reabsorbcijos reikini . Ji gali dominuoti stipriai
legiruotose nekompensuotuose kristaluose, kuriuose eksitonai yra ardomi ekranavimu
kr vininkais ir defekt chaotiniais laukais. Tam atvejui yra b dingas staigaus ilgabangio
linijos krato "iplitimas" d l "uodeg " atsiradimo juost b sen tankio funkcijose.
6.1.2 "Karta"
rekombinacija
elektron-skylin
plazma
ir
spindulin
Esant intensyviam lazeriniam ar kitam nepusiausvyriniam kristalo suadinimui

generuojant kr vininkus su dideliu energijos perteklium (generacija giliai juostas) gali b ti
sukurta nepusiausvyrin elektron-skylin plazma, siekianti koncentracijas 1019 cm-3. Tuo
tarpu pasidaro aktualiais daugiaelektroniai reikiniai:
i) kulonin s s veikos ekranavimas, ardantis eksiton b senas;
ii) zonini b sen pernormavimas (paprastai ma ja Eg) pamainin s ir koreliacin s
kr vinink s veikos pas koje;
iii) deformacin s gardel s poliarizacijos ekranavimas, silpninantis poliarin elektronfononin s veik , kuri kontroliuoja kr vinink plazmos termalizacija. Rezultate, energini
main balansas tarp ESP ir gardel s sutrinka ir gali vykti nepusiausvyrini kr vinink
perkaitimas.
iv) did jant koncentracijai, iauga sm gin s rekombinacijos tikimyb (O
rekombinacijos, aptariamos sekan iame skyriuje), kurios pas koje elektron kinetin
energija did ja ir ji taip pat gali sul tinti termalizacijos spart .
ie reikiniai, vykstant spar iam kr vinink generavimui, gali pasireikti plazmos
nepusiausvyriniame kaitinime, kuriai galima formaliai priskirti temperat , besiskirian
nuo gardel s temperat ros Teh>Tg.
Esant didel ms koncentracijoms, perteklin s energijos mainai gali b ti formuojami
labiau plazmon generavimu (kr vinink stabdymas plazmoje), nei fonon emisijos
procesais (gardel s kaitinimas), o tai gali s lygoti staig
slenkstin plazmos
nepusiausvyrin s temperat ros Teh augim . Plazmos kaitimas pasireikia: i) trumpabangio
eksponentinio spektro sparno, nusakomo kr vinink pasiskirstymu juostoje, iplitime, ii)
ilgabangiame fotoliuminescentin s juostos post myje d l juost
pernormavimo ( Eg -
pernormuotas draudiam energij tarpas, ma jantis did jant e-h koncentracijai):
220
L( )
E g )1/ 2 exp
Eg
k B Teh
(6.6)
Paprastai ilgabangis spektro sparnas n ra slenks io pavidalo, o yra taip pat ipl stas,
eksponentinio tipo, nors ir labiau staigus, nei trumpabangis. To prigimtis apsprendiam
tokiais pat procesais kaip ir "Urbacho" krato formavimas tarpjuost s sugerties spektruose.
Galima laukti, kad pagal sparn galima spr sti apie nepusiausvyrin gardel s temperat
( LO-fonon ansambl ).
6.1.3 Nespindulin Oe rekombinacija

Mintys apie tai, kad elektron susid rimo (sklaidos) procesas, kuriame gali vykti
energijos mainai, gali tarnauti rekombinacijos reikiniams yra kil dar 50-tais. Pirm kart
P.Auger tokio tipo reikiniais paaikino sm gin atom jonizacij ir jie toliau vadinami jo
vardu.
Kai kurie Oe (Auger) rekombinacijos puslaidininkiuose pavyzdiai yra pateikti Pav.
6.6: a) tiesiogin (e-e-h)-tipo, kai du elektronai susiduria arti skyl s, vienas j rekombinuoja
su skyle ir isiskirianti energija yra sugeriama kito elektrono; b) (e-e-h)-tipo, bet dalyvaujant
fononams, kurie pasiima impulso pertekli ; c) procesas su elektrono lokalizacija; d)
perduodant energij donoro jonizacijai; e) donor-akceptorin Oe rekombinacija. Aiku,
kad d l io proceso, kuris gali b ti tikimas tik esant pakankamai daug laisv
kr vinink ,
perteklin energija lieka kristale ir nebus ispinduliuota foton pavidale. Tai nespindulin
rekombinacija.
Atkreipkime d mes , kad kiekvieno tipo Oe rekombinacijai atitinka atvirktinis
sm gin s jonizacijos procesas (jiems visas str les reikt apgr ti Pav. 6.6).
Pav. 6.6.
Oe (Auger) rekombinacijos pavyzdiai puslaidininkiuose:
a) tiesiogin (e-e-h)-tipo; b) netiesiogin (e-e-h)-tipo, dalyvaujant fononams;
c) su elektrono lokalizacija; d) perduodant energij donoro jonizacijai;
e) donor-akceptorin Oe rekombinacija.
Tarpjuost s Oe rekombinacijos procesai yra pavaizduoti ir Pav. 6.7 (e-e-h) ir (h-h-e)

aktams, bet jau Briliujeno zonos k-erdv je. Bendrumui antro tipo procesas yra pateiktas
221
tam atvejui, kai skyl yra permetama kit valentin juost . is reikinys susiveda tai, kad
pirmas elektronas rekombinuoja su skyle (uolis 1 1'). Energija ir impulsas perduodami
antram elektronui arba skylei (uolis 2 2'). Pav. 6.7.b parodytas atvejis, kai Oe
rekombinacijai yra asistuojama elektron-fononin s s veikos (fonono emisija), kuri
palengvina impulso atrank .
Tarpjuost s Oe rekombinacijos gyvavimo laikams kinetin lygtis gali b ti tokia:
n
e
( p2n
p02 n0 )
( pn 2
p0 n02 )
(6.7)
kur e ir h yra Oe rekombinacijos koeficientai (e-e-h) ir (h-h-e) Oe sklaidos procesams.

Tokios rekombinacijos tikimyb
yra kvadratikai priklausanti nuo kr vinink
koncentracijos. i priklausomyb gali b ti ekstrapoliuojama
1
(6.8)
kai n= p<<no
A
2 ,
e n0
ma suadinim atveju ( ia n-tipo kristalui) ir
1
(6.9)
kai n= p>>po,no
A
2
( e
h) n
dideli suadinim atveju.
Oe koeficientas dviej elektron tiesioginio susid rimo ir "juosta-juosta" (e-e-h)
rekombinacijos procesui, vykstan iam pagal schem Pav. 6.7a, perturbacijos teorijos
pagalba, tur tu b ti skai iuojamas
2 2 V3
M f ( k 1 ) f ( k 2 )[1 f ( k1 )][1 f (k 2 )]
e
n 2 p (2 ) 9 k1 k2 12
(6.10)
( E ck 2
kur matricin element turime
1
M12
u (r )e ik1 r1 uck 2 (r2 )e
V 2 k1 k2 vk1 1
Eg
ik 2 r2
E vk1
E ck1
E ck2 )dk 2 dk1
e 2 e q0 |r1 r2 |
u (r )e
4 | r1 r2 | ck1 2
ik1 r1
uck2 (r2 )e
ik 2 r2
dr1dr2
(6.11)
ia vestas kulonin s s veikos ekranavimas (q0 - ekranavimo ilgis), nes kr vinink

koncentracija iam procesui turi b ti didel . Impulso tverm s d snis ia akivaizdus:
k1 + k2 = k'1 + k'2 ,
kuriuo eliminuojamos Blocho eksponent s matricinio elemento formul je, kuri tuomet
tampa sekan ia:
e2
M 12
I vc ( k 1 , k 1 )
(6.12)
I (k , k )
| k 1 k 1 |2 q 0 cc 2 2
ia jau akivaizdiau matomi daugikliai d l elektronini uoli c v ir c c', vaizduojam
Pav. 6.7 (I cv ir I cc - Blocho funkcij kristalini dali persiklojimo integralai), ir nuo
kulonikai besibarstan elektron .
Kvaziimpulso ir energijos tverm s s lygojami Oe procesai vyksta tik maame k-erdv s

ryje, tai nusako slenks io EA elektron kinetinei energijai atsiradim , vir kurio prasideda
Oe rekombinacijos aktai. Tai gerai matoma i Pav. 6.7a. Tik kristaluose su efektin mis
kr vinink mas mis mc << mv sm gin je rekombinacijoje gali dalyvauti b senos i
laidumo juostos dugno ir valentin s juostos vir s. Kitas ribinis atvejis: kai mc = mv
tuomet Oe rekombinacija galima tik kr vininkams, kuri kinetin energija virija 1/6 Eg
222
Tod l ie reikiniai yra labiausiai tikimi siaurajuos iuose kristaluose ir didesn se

temperat rose, ma jant temperat rai j efektyvumas gali staiga ma ti.
a)
b)
Pav. 6.7.
c)
Tarpjuostin s Oe rekombinacijos schemos:

a) Tiesiogin (e-e-h)-tipo; b) fonon asistuojama (e-e-h)-tipo;
c) (e-h-h) - tipo su tarpjuostini skyli permetimu kristaluose su p-tipo valentine juosta (A3B5)
Pirmas elektronas rekombinuoja su skyle (uolis 1 1'). Energija ir impulsas perduodami
antram elektronui arba skylei (uolis 2 2').
Elektronams su kinetine energija E, maesn u O -slenkst EA, yra udrausti

normalus Oe uoliai, bet galimi fonon asistuojami uoliai, atvaizduoti Pav. 6.7b. Fonon
dalyvavimas patenkina impulso tverm s d sn ir iple ia s veikos k-t , bet tai jau bus
antros eil s perturbacijos reikiniai.
Nespindulin s rekombinacijos tyrimai ir j mechanizmo nustatymas visuomet susij su
dvejon m. Jei kiekvienas spindulin s rekombinacijos mechanizmas palieka "savo atspaud "
emisijos spektruose, tai nespindulin s rekombinacijos negalima steb ti tiesiogiai.
Pagrindiniai fizikiniai poymiai, kurie leist interpretuoti Oe reikinius, gali b ti ie:
i) Nepagrindini kr vinink gyvavimo laik ma jimas, augant pagrindini kr vinink
koncentracijai;
ii) Kr vinink gyvavimo laik eksponentinis ma jimas, augant kristalo temperat rai;
iii) Koncentracinis liuminescencijos gesinimas;
iv) Temperat rinis liuminescencijos gesinimas;
v) Kartos liuminescencijos atsiradimas, labiausiai tikimas procesams Pav. 6.6c - tipo,
kai dalyvauja atskilusios tre ios juostos.
Laisvi elektronai ir skyl s yra labai palankus j kuloniniam pagavimui, formuojant arba
laisvus eksitonus arba donorus ir akceptorius, jei kr vininkai sugeba surasti jonizuotas,
prieingo enklo priemaias. ie procesai turi gigantikus skerspj vius, nes kr vininkai
yra pagaunami labai dideli orbit b senomis ir gali tuoj pat "kaskaduoti" emyn
kulonin mis b senomis, emituojant kiekviename uolyje fononus (primename jau aptartas
kulonin s duob s b senas).
223
6.1.4 Laisv eksiton spindulin anihiliacija

Eksiton b sen strukt ra (Pav. 6.8) yra nusakoma mums inomu dispersijos d sniu:
2
EB
K x2
E x Eg
(6.13)
n 2 2(mc mv )
Impulso tverm s d snis leidia optin generavim ir spindulin anihiliacij tik t
eksiton , kuri transliacinio jud jimo impulsas yra artimas nuliui Kx = q 0, nors patys
eksitonai yra pasiskirst pagal termodinamin Bolcmano pasiskirstym . Tod l eksiton
sugerties spektrai turi b ding siaur linij serijos pavidal , o spinduliavimo spektrai
susidaro i vienos - pagrindin s b senos anihiliacijos linijos (Pav. 6.8) ir jos fononini
pakartojim .
Pav. 6.8.
Sugerties ir
spinduliavimo
spektr formavimas,
dalyvaujant
eksitonams. Laisv
eksiton anihiliacija,
emituojant fononus:
a) optiniai uoliai;
b) sugerties spektrai;
c) liuminescencijos
spektrai
a)
b)
c)
Laisvo eksitono spindulinis nykimas yra maai tikimas nes pakankamai "alt "
eksiton su maais transliacinio jud jimo banginiais vektoriais Kx 0 yra tik maa dalis, kai
kristalo temperat ra T > 40K, ir pakankama, kad eksitonai b tu ilaisvinami nuo rian
juos defekt (bus toliau). Be to, befononin eksiton rekombinacijos linija yra stipriai
paveikiama pakartotinos sugerties (reabsorbcijos) efekt .
Laisv eksiton sugerties ir liuminescencijos spektrai yra schematikai palyginami Pav.
6.11. Punktyru ia yra parodyta Bolcmano pasiskirstymo kreiv
exp(- /kT), bei
parabolin beeksiton s sugerties spektro dalis.
Tiesiogin s eksiton anihiliacijos linijos iplitimas yra s lygojamas baigtiniais j
gyvavimo laikais. Jie danai b na nusakomi nespinduliniais procesais. Maos ryio
energijos, eksiton b senos stipriai takuojamos ardan io kulonin s elektron-skylin s
veikos ekranavimo laisvais ir suritais kr viais poveikio (dielektrinis ekranavimas), bei
ukraut defekt statistiniuose laukuose tarko iplitimo (stipri "dipol-monopol" s veika).
Tokiu b du, laisv
eksiton spinduliavimo intensyvumas charakterizuoja kristal kokyb .
Stipri adinim s lygomis koegzistuoja eksitonai bei elektron ir skyli plazma, kurios
koncentracijai augant eksiton ryio energija ma ja d l kulonin s s veikos ekranavimo
laisvais kr vininkais [1]. Statin je aproksimacijoje ekranuotas Kulono potencialas yra (e2/ or)exp(-r/lD), kur lD - yra Debajaus ekranavimo ilgis. Tokiam potencialui suritos
senos egzistuoja tik, jei aB/lD < 1.19 , kur aB - eksitono Boro spindulis. i s lyga eksiton
egzistavimo paprastai yra vadinama Moto kriterijumi. Elektronas ir skyl eksitone yra greito
santykinio jud jimo b senoje. Tai apriboja statinio ekranavimo efektyvum , o dinaminis gi
224
eksiton ekranavimas laisvais kr vininkais pasidaro neefektingas, jeigu plazmono energija

yra ymiai maesn u eksitono ryio energij .
Pav. 6.9.
Pav. 6.10.
Eksiton pagrindin s b senos energijos

priklausomyb nuo plazmos tankio,
suskai iuota kai kBT=0.1EB [1].
Eksiton pagrindin s b senos gausin s

sugerties linijos formavimo procesai esant
stipriai eksiton-fononinei s veikai.
Labai svarbu, kad ekranavimo s lygose, eksitono b senos energin pad tis praktikai
nesikei ia nuo laisv kr vinink koncentracijos. Suma jimas gi ryio energijos vyksta
skaita krato energijos Eg' renormalizacijos d l perteklini kr vinink . Tai vaizdiai
parodyta Pav. 6.9, kur pateikti teoriniai rezultatai, patvirtinantys vairiausius
eksperimentinius. Eksitonin s b senos iplitimas prasideda tik visai prie pat jonizacij d l
ekranavimo; tai matome i linijos pusplo io x (n) priklausomyb s Pav. 6.9. ie rezultatai
gerai atitinka min tam paprastam Moto kriterijui.
Eksiton emisija gali b ti skai iuojama
Lx( ) = (4e2/m2 2c3) ( )1/2 |pcv|2 |F(0)|2 P[Ex(0)] [
- Ex(0)],
-funkcija, atsakinga u energijos atrank , paprastai yra aproksimuojama linijos formos

S( )-funkcija. ia Px - yra eksiton statistinio bozoninio pasiskirstymo pagal energijas
funkcija. Tod l Bolcmano art jime tur sime:
Lx( )
P(
) S(
-Ex(0))
S( ) exp(-
/kBT)
Linijos formos funkcija eksitonams paprastai yra aproksimuojama dviem kritiniams

atvejams: i) silpnos eksiton-fononin s s veikos atvejui - Lorenco kont ras:
/2
(6.14)
[
(E x
)]2 ( / 2) 2
kur = -1 - linijos pusplotis, lygus atvirktiniam gyvavimo laikui, d l sklaidos fononais, ir
- linijos poslinkis.
S( )
ii) Stiprios eksiton-fononin s s veikos atveju linijos formos apraymui gerai tinka
Gauso kont ras:
(
Ex ) 2
1
S( )
exp
(6.15)
2 2
2
225
kur - linijos pusplotis, priklausantis nuo temperat ros pagal inom fononinio iplitimo
formul :
2
2
o
coth(
ph/2kBT)
Gausinio kont ro atveju emisijos linija bus pastumta

maesnes energijas d l
2
Bolcmano pasiskirstymo eksponent s poveikio per dyd /kBT, nesikei iant jos formai. Tai
yra parodyta Pav. 6.11 ir Pav. 6.15 kartu su atitinkamais sugerties spektrais.
Pav. 6.11.
Pav. 6.12.
Laisv eksiton sugerties ir

liuminescencijos spektr schematinis
sulyginimas. Punktyru parodyta Bolcmano
pasiskirstymo kreiv
exp(- /kT) ir
parabolin beeksiton sugerties spektro
dalis.
ematemperat rin s eksiton

fotoliuminescencijos spektrai n-tipo (2) ir
kompensuotuose (1) CdS monokristaluose.
Eksitonin s sugerties aktas nereikalauja formaliai pa

eksiton buvimo. Jo tikimyb
faktikai yra proporcinga vis valentini elektron koncentracijai ( 1022 cm-3), kurie visi gali
dalyvauti besikuriant eksitonams. Kitaip kalbant, eksitonai puslaidininkiuose, - tai didelio
spindulio kvazidalel s (rB 20 30 ), ir tai apriboja j maksimaliai galim koncentracij nx
< rB-3 1018 1019 cm-3. Jau i to seka, kad inversinis b sen upildymas ir stimuliuotas
spinduliavimas d l tiesiogin s eksiton anihiliacijos praktikai ne manomas.
Kalbant apie laisv
eksiton spektrines linijas, reikia paym ti, kad jos yra
formuojamos poliaritoniniais erdvin s dispersijos efektais, nes eksiton-fotonin s veika
vyksta stipraus foton ir poliariton maiymo srityje. D l to i linija danai yra dubletin ,
su papildomu trumpabangiu maksimumu (AT - strukt ra Pav. 6.8c ir Pav. 6.12), kuris
suritas su eksitoniniu atspindio spektru, kuris turi papildom minimum (padidintas
kristalo briaun pralaidumas) ioje srityje.
6.1.5 Eksiton-fononin rekombinacija
226
Spinduliniai rekombinuoti, virstant fotonais, gali tik nykstamai maa eksiton dalis,
kuri kvaziimpulsai (kinetin energija) yra beveik lyg s nuliui (nejudantys). Kit
kinetini energij eksitonai gali emituoti rekombinacinius fotonus dalyvaujant fononams.
Pav. 6.13.
Pav. 6.14.
Vienfonon s eksitono anihiliacijos,

emituojant LO-fonon , X-LO linijos spektro
formavimas
Dvifonon s eksitono anihiliacijos, emituojant

du LO-fononus, X-2LO replikos spektro
formavimas. Parodytos impulso atrankos
taisykl s, leidian ios bet kurio dispersin s
kreiv s tako fonon emisij .
Kristalo elementar s suadinimai gali s veikauti su gardele, sugeriant arba emituojant

fononus. Poliariniuose kristaluose elektron ir fonon s veikoje dominuoja iilgin s
optin s gardel s svyravim modos (LO-fononai), kurie skirtingai nuo skersini , indukuoja
makroskopin elektrin binarin s gardel s poliarizacij . Atsiranda stipri dipolin s veika,
vadinama Frohlich vardu.
Jei eksitono energij paym sime Ex = Eg - EB +
emisija, asistuojama
ph(q)
kin(k),
tai yra galima foton
(k)
fonon :
i) Befononin emisija:
K=k=0,
= Ex ;
ii) Vienfonon emisija:
K=k + q,
= Ex -
iii) Daugiafonon emisija:
K=k +
i q,
= Ex -
ph
i
;
ph
Anihiliuojan
eksiton s veika su optiniais ir akustiniais fononais, juos emituojant,
yra vaizduojama Pav. 6.13 ir Pav. 6.14 schemose, kartu su liuminescencijos spektrais,
formuojamais eksitonin s rekombinacijos linijos LO-fononiniais pakartojimais. Pav. 6.13
yra skirtas detaliai aptarti LO-fonon vienfononei emisijai , o Pav. 6.14 - dvifononei emisijai
eksiton anihiliacijos metu. Nors eksiton-fononin s veika gali b ti priskirta silpniems
227
tridaleliams efektams, ta iau fononini replik intensyvumas ymiai pastiprinamas tuo, kad
rekombinacijos proces traukiami bet kuri kinetini energij eksitonai, - perduodant
perteklin impuls , kuris negali b ti nuneamas fotonais, optiniams fononams.
l to, kad LO-fononai yra silpnos dispersijos kvazidalel s, kuri
LO(k)
const, tai
fononini pakartojim
spektrai turi asimetrin linij form su eksponentiniais
trumpabangiais sparnais, kurie atitinka eksiton Bolcmano pasiskirstymui savo juostoje.
Pav. 6.15.
Pav. 6.16.
Vienfonon s ir rezonansin s eksiton sugerties (a) ir

emisijos (b) spektr kont
sulyginimas.
a) Vienfonon s [ E3/2exp(-E/kT)] ir
Parodytas linij santykinis post mis: befonon s Bolcmano faktoriumi, LO-fonon s - eksiton kinetin s
energijos.
b) dvifonon s [E1/2exp(-E/kT)]
eksiton emisijos spektr kont
sulyginimas.
Liuminescencijos spektras nusakomas eksiton pasiskirstymo pagal impulsus funkcijos

nx (k) ir eksiton-fononin s s veikos priklausomyb s nuo impulso Wx-f(k), kuri poliariniai LOsklaidai yra proporcinga k2 (arba eksiton kinetiniai energijai kin):
L( )
nx ( K ) W (q LO )
K ,q LO
Ex)
nx (
kin
) W(
kin
(6.16)
K ,q LO
LA
LO
( )
N x W(
kin
) (k BT)
3/ 2
ios vienfonon s X-LO linijos pusplotis

schemoje Pav. 6.13.
kin
3/ 2
kin
kin
(6.17)
exp(
)
k BT
k BT
3kBT. Spektro formavimas yra pavaizduotas
kin
exp(
Dvifonon s eksitono anihiliacijos tikimyb nepriklauso nuo eksitono impulso, nes

dabar jau yra leidiamos daugyb dviej fonon kombinacij su fiksuota vektorine suma,
tenkinan ia impulso atrank . Tod l dvifonon s X-2LO replikos intensyvumas gali b ti tos
pa ios eiles kaip ir vienfonon s. Dvifonon s eksitono anihiliacijos, emituojant du LOfononus, spektro formavimas yra aikinamas Pav. 6.14 schema. Parodytos impulso
atrankos taisykl s, leidian ios bet kurio dispersin s kreiv s tako fonon emisij . Linijos
kont ras yra apraomas taip pat kaip ir vientonon s, bet su matriciniu elementu W,
nebepriklausan iu nuo eksitono impulso. Linija X-2LO apsprendiama eksiton Maksvelo
pasiskirstymu per energijas:
228
LA
) nx (
) W(
kin
kin
kin
1/ 2
kin
exp(
kin
),
(6.18)
k BT
kurios pusplotis
2kBT yra jau maesnis, nei vienfonon s emisijos. Vienfonon s ir
dvifonon s eksiton emisijos spektr kont
sulyginimas yra pateiktas Pav. 6.16.
2 LO
Pav. 6.17.
Pav. 6.18.
Temperat riniai poky iai krato liuminescencijos spektr kompensuotuose CdS

kristaluose:
A - laisv eksiton XA (A-valentin s
juostos); I1 - neutraliais akceptoriais surit
eksiton ; I2 - neutraliais donorais surit
eksiton
Temperat rin priklausomyb skirting

liuminescencijos linij eksitonin s (ir LOfononini replik ) ir priemaiin s prigimties
CdS monokristaluose: "R"ir "O" - gili
centr "raudonos" ir"oranin s" FL juostos;
"G" - Donor-Akceptorin s "alios"
rekombinacijos.
Temperat ros kitimas iaukia ne tik fononini pakartojim kont

pokyt , bet ir
kei ia j intensyvum santyk . Integralini intensyvum santykis I 1/I 2 = LA-LOdE / LAkBT, t.y. auga kartu su temperat ra, tod l su temperat ros augimu ma ja fononini
2LOdE
pasikartojim
skai ius.
Tai gerai matoma eksperimentiniuose eksitonin s
fotoliuminescencijos spektruose, pateiktuose Pav. 6.17, kurie yra gauti kompensuotiems
CdS kristalams skirtingose temperat rose.
ia yra suym tos linijos ir juostos: A - laisv eksiton (arba XA - formuojami Avalentin s juostos b sen ); I 1 - neutraliais sekliais akceptoriais surit eksiton ; I 2 neutraliais sekliais donorais (ED< EA) surit eksiton ; "G" - Donor-Akceptorin s "alios"
rekombinacijos, vykstant uoliams tarp sekli donor ir akceptori . Pav. 6.18 pateiktos
229
temperat rin s priklausomyb s i skirting liuminescencijos linij eksitonin s (ir LOfononini replik ) ir priemaiin s prigimties, vaizduojam Pav. 6.17. ia "R"ir "O" - gili
centr "raudonos" ir"oranin s" fotoliuminescencijos (FL) juostos.
l eksiton kinetin s energijos takos LO-rekombinacijos procesui fononini replik
maksimumas yra nustumtas iek tiek auktesnes energijas, kaip yra rodoma Pav. 6.15,
lyginant su neikraipytomis sugerties linijomis. Pavyzdiui, post mis per 2/3kBT yra
gaunamas diferencijuojant LA-LO( ) pateikt iraik . Atkreipkime d mes , kad sugertyje
fononai dalyvauja jiems nykstant, tod l fononines LO-replikos sugerties spektruose yra
labai silpnos emose temperat rose. Emisijoje gi fononai yra emituojami, tod l LO-replik
linijos yra gana stiprios netgi emose temperat rose.
Eksiton-fononin s spindulin s eksiton anihiliacijos procesas yra labai perspektyvus
stimuliuoto spinduliavimo gavimui, nes: i) fononin s b senos n ra tankiai upildytos netgi
iki kambario temperat , kai LO > kBT; ii) tokiai emisijai yra labai mai nuostoliai.
Pav. 6.19.
Pav. 6.20.
Tamprios eksiton-eksitonin s sklaidos proces

(Eksiton Oe rekombinacija) poliaritonin
schema, paaikinanti Pn-juostos formavim
liuminescencijos spektruose.
Eksiton-eksitonin s Oe rekombinacijos
Pn-juostos susiformavimo ZnO kristal
liuminescencijos spektruose pavyzdys. ios
linijos atsiranda tarp laisv
eksiton ir
fononinio pakartojimo linij .
Kalbant apie akustini fonon dalyvavim liuminescencijos spektr formavime, tai

laisv
eksiton sklaida gardel s svyravimais iaukia asimetrin liuminescencijos linij
iplitim . Tai bus detaliau aikinama surit
eksiton anihiliacijai aptariant. Akustini
fonon asistuojami per jimai vyksta analogikai kaip ir dalyvaujant optiniams
svyravimams. Tiek, kad d l ymiai maesni energij ir dispersijos d snio ypatumo, jie
iaukia linij ir j LO-fononi replik iplitim , o ne atskir LA-replik atsiradim .
Akustini fonon taka taip "suvelnina" impulso atrank , kad gali anihiliuoti eksitonai
bet koki kinetini energij . Per jim tikimyb X-LA linijai yra proporcinga fonon
impulsui qLA: W( kin) |qLA| ( kin)1/2, tod l linijos form gausime:
F(
kur
kin=
Nx(
kin)
W(
- Ex (K=0) +
kin)
kin
LA(q LA),
exp(-
kin/kBT),
230
t.y. modifikuotas Maksvelo pasiskirstymas, formuojantis ilgabang linijos krat , skirtingai

nuo min to LO-sklaidos atvejo. Deja, toks iplitimas yra ymiai maiau tikimas, nei kit
sklaidos reikini .
6.1.6 Eksiton Oe rekombinacija - tarpeksitonin sklaida
ILium
Augant kristalo adinimui emose temperat rose, auga ir tikimyb tamprios eksitoneksitonin s sklaidos, kai "ilti" eksitonai gali atiduoti perteklin termodinamin impuls
kitam eksitonui ir po to spinduliniai anihiliuoti. Tada, kaip matome i Pav. 6.19, vienas i
susismogusi eksiton pereina fotonin poliaritonin s dispersijos ak (trumpai kalbant,
pavirsta fotonu, isispinduliuoja). Tuo tarpu antras eksitonas patenka suadintas b senas.
Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita kaip spindulin Oe rekombinacija eksitonams, ia tik
dalis kvazidalel s energijos nespinduliniai perduodama kitai dalelei.
Si
9K
Ex
6K
B Ex
4K
1.4K
e-h skystis
1.050
1.055
1.060
1.065
Pav. 6.21.
Pav. 6.22.
Bieksiton formavimosi,relaksacijos ir
spindulin s rekombinacijos proces
schema: 1) bieksiton formavimasis i
dviej eksiton emituojant LO-fonon ; 2)
Akustinio fonono emisija; 3) bieksitono
irimas eksiton ir emituojant foton (Mt ir
Ml juostos FL)- 4) dvifoton bieksiton
generacija ir lydinti j emisija (5).
Tipin temperat rin priklausomyb

fotoliuminescencijos spektr Si kristalo,
deformacin s eksiton gaudyl s srities.
Paym tos juostos atitinka trejom faz m:
eksitonai (Ex); bieksitonai (Bex) ir elektronskyliniam skys iui kur kondensuojami
eksitonai ir j molekul s temperat rai
ma jant.
Tokiame Oe procese nustoja veikti impulso atrankos apribojimai, egzistuojantys laisv

eksiton anihiliacijai, kurie ia gali rekombinuoti, b dami bet kokios kinetin s energijos.
Jau i Pav. 6.19 aiku, kad fotoliuminescencijos spektras tur s persiklojan
linij serijos
pavidal , kurios yra vadinamos P-linijomis (P2, P3, ... P ,), kuri spektras [1] bus toks:
Ex
E AT (n 1) E x
2k B T
(6.19)
m
n2
Auktos kokyb s kristaluose ir emose temperat rose P-linijos isivysto, augant
adinimui ir gali formuoti stimuliuoto spinduliavimo spektrus. Eksiton-eksitonin s Oe
rekombinacijos Pn-juostos susiformavimo ZnO kristal liuminescencijos spektruose
pavyzdys yra pateiktas Pav. 6.20. ios linijos paprastai atsiranda tarp laisv
eksiton ir j
231
fononinio pakartojimo linij , jei eksiton ryio energija EB yra maesn u LO-fonon
energij , kaip tai yra ZnO kristaluose.
6.1.7 Spindulin bieksiton rekombinacija

Aik , kad d l papildomos s veikos atsiradimo bieksitono b senos energija bus
maesn u dvigubos laisv eksiton energijos per molekulinio ryio energijos EBM dyd .
EM = 2Ex - EBM
Eksitoni molekuli spinduliniai rekombinacijai atitinka vidinis Oe procesas, kai
bieksitonui yrant rekombinuoja vienas eksitonas, o antras lieka kristale (M-linija). Pav. 6.22
pateiktas tokios rekombinacijos spektrai lokaliniai deformuotam Si kristalui [2].Plati
ilgabang uodega atitinka i , likusi po rekombinacijos eksiton kinetin s energijos
pasiskirstymui. Paym tos juostos atitinka trejom faz m: eksitonam (Ex); bieksitonam
(Bex) ir elektron-skyliniam skys iui kur kondensuojami eksitonai ir j molekul s
ma jant temperat rai.
Bieksitonai gali b ti stebimi fotoliuminescencijos spektruose ir taip vadinamoje
hiperkombinacin je viesos sklaidoje [1], kai bieksiton b senos virtualiai dalyvauja
dvifotoniai adinamoje mediagoje eksiton ir foton sinchronin je emisijoje. Bieksiton
formavimosi, relaksacijos ir spindulin s rekombinacijos proces tiesiajuos iuose
kristaluose schema yra pateikta Pav. 6.21. ia yra atvaizduoti:
1) bieksiton formavimasis i dviej eksiton emituojant LO-fonon ;
2) akustinio fonono emisijos s lygojama bieksiton termalizacija;
3) bieksitono irimas skersin arba iilgin eksiton emituojant foton Mt arba Ml
fotoliuminescencijos juostose;
4) dvifoton bieksiton generacija ir lydinti j emisija (5), kai elektronas ir skyl
molekul je rekombinuoja ispinduliavus fotonus (emituojamos siauros nt ir nl
linijos), o bieksitonas pavirsta skersiniu arba iilginiu eksitonu. Virtualus bieksiton
dalyvavimas tokiame procese s lygoja min hiperkombinacin sklaid .
6.1.8 Defektais surit eksiton rekombinacija

Elektronas ar skyl , sudarantys eksiton , gali lokalizuotis ties kristalo takiniu defektu,
taip pat kaip ir laisvi kr vininkai, lokalizuojami jonizuotais donorais ir akceptoriais. Tokiu
atveju eksitonas lokalizuojamas ties priemaia ir jo kinetin energija bus artima nuliui.
Briliujeno zonos schemoje tokie deriniai, vadinami defekt suritais eksitonais arba
eksiton-defektiniais kompleksais, turi b ti vaizduojami trumpa (didelis spindulys
maas
kvaziimpulso neapibr tumas) horizontali ja (lokalizuota kvazidalel
bedispersin
sena) linija, emiau laisvojo eksitono energijos (dalis energijos sunaudojama ryiui su
defektu). Poliaritonin s dispersin s kreiv s fone tai atrodytu kaip yra Pav. 6.23.
Tod l surit
eksiton (bound exciton) ar eksiton-defektini kompleks (EDK)
spindulin s rekombinacijos linijos yra labiau siauros spektrikai nei laisv
eksiton ir
nusistumia nuo j ilgabang pus per ryio energij Ei eksitono ties defektu.
Surit
defektais eksiton ryio energija priklauso nuo defekt b senos pad ties
draustin je energij juostoje (ED, EA), bei nuo fizikin s ir chemin s defekto prigimties (
lokalinio potencialo pavidalo). Visa tai pasireikia taip vadinamame "cheminiame"
232
post myje siaur EDK linij , kuri strukt ra apib dina

defektin kristalo s stat . Yra gautos labai apytiksl s
empirin s "Haynes" [3] ir "Halsted-Aven" [4] taisykl s
sp ti ryio energijoms eksiton , suriam neutraliais
donorais (DoX) ir akceptoriais (AoX), atitinkamai,
remiantis defekt energijomis:
Ei (DoX) = 0.2 ED ,
Ei (AoX) = 0.1 EA
(6.20))
ie s ryiai gali b ti naudojami sekli defekt ,

rian
eksitonus, jonizacijos energijoms apytiksliam
vertinimui pagal EDK linij spektrines pad tis.
Pav. 6.23.
Surit
neutraliu donoro
centru eksiton b senos
atvaizdavimas poliaritonin s
dispersin s kreiv s fone.
Eksiton-defektiniai kompleksai yra charakterizuojami

"gigantiniu" osciliatoriaus j
efektu [5] ("Rabos
efektas"), kurie nusako dideles j spinduliavimo ir
sugerties tikimybes ir, atitinkamai, trumpus spindulin s
rekombinacijos laikus ( r fi-1 1ns). io efekto atsiradimas
yra susij s su dideliais surit
eksiton matmenimis,
nes eksiton-fotonin s veika yra proporcinga t riui,
apimamam EDK gaubiamosios bangin s funkcijos.
Yra patvirtinta, kad osciliatoriaus j

santykis surit
ir laisv
eksiton yra
103 104 , suriant juos neutraliais defektais ir dar 10 100 kart didesni, lokalizuojant
eksitonus jonizuotiems defektams. D l to EDK linijos paprastai dominuoja
ematemperat riniuose liuminescencijos spektruose, be to jos leidia ne tik identifikuoti,
bet ir pasteb ti sekli defekt labai ma koncentracij tak , kurios nenustatomos kitais
fizikiniais ar cheminiais metodais.
Antras aspektas eksiton-defektini kompleks spektroskopijos pasireikia tuo, kad
tyrimo objektai ia yra kvazimakroskopiniai ir lengvai ardomi nestabil s dariniai. Tod l bet
kokie periodin s kristalin s strukt ros sutrikdymai, d l kristalo nehomogenikumo, ir t.t.
pasireikia surit
eksiton linij iplitime arba inykime. Tod l tokios linijos gali tarnauti
kristalo varumo ir tobulumo etalonu.
6.1.8.1 Eksiton ir defekt kompleks klasifikacija

EDK savyb s skiriasi i esm s, priklausomai nuo centr tipo ir j kr vio b kl s. Pav.
6.24a schemoje yra parodyti skirtingo tipo suritieji eksitonai: lokalizuoti ties neutrali
donor (DoX) ir akceptori (AoX), bei ties jonizuot donor (D+X). ia lokalinio centro
kr vis vaizduojamas apvestais enklais, pvz. , laisvi - neapvestais. Pav. 6.24b schemoje
patektos skirian ios savyb s tokiems EDK heksagonin s grup s II-VI kristalams
(CdS,CdSe). i kristal zonin strukt ra buvo jau pateikta.
Pakomentuosime lentel Pav. 6.24b. Matome, kad eksiton pagavimas neutraliais
gardel s defektais formuoja keturdalelinius kompleksus. Taip (DoX) sudaromas i teigiamo
donoro centro, dviej suporint sukiniais ( ) elektron ir vienos nesuporintos
(paramagnetin s) skyl s, nusakan ios rezultatin sukin S=1/2. D l to, kad i skyl tokiame
komplekse yra silpnai surita, tod l jos simetrijos savyb s yra s lygojamos virutin s
valentin s A-juostos ( 9) simetrijos ir yra anizotropin s. Pats gi neutralus donoras Do,
233
damas seklus, turi silpnai surit nesuporint

izotropin m laisv
c-zonos elektron ( 7).
elektron , kurio savyb s sutampa su
Analogikai gali b ti aptartas EDK (AoX), kurio savyb s irgi pateiktos Pav. 6.24b. Tokiu
du, neutraliais defektais suriti eksitonai pasireikia paramagnetin m savyb m. B tent, ir
pagrindin Ao ,Do ir suadinta (AoX),(DoX) b senos suskyla magnetiniame lauke (Zemano
efektas) dvi b senas su skirtingom nesuporinto fermiono (s= 1/2) sukini orientacijom
iilgai ir prie magnetinio lauko krypt . Tod l EDK linijos suskyla magnetiniame lauke
keturias komponentes, kaip ir parodyta Pav. 6.24b. Pamatavus Zemano skilimo koeficient
(g-faktorius) ir j anizotropij EDK linijoms, jos lengvai identifikuojamos donorin mis arba
akceptorin mis.
Pav. 6.24.
a) Skirtingo tipo surit eksiton schema: lokalizuoti neutraliais donorais (D oX) ir akceptoriais
(AoX), bei ties jonizuotais donorais (D +X). Lokalinio centro kr vis vaizduojamas apvestais
enklais, pvz. , laisvi - neapvestais.
b) Eksiton ir defekt kompleks (EDK) skirian
savybi heksagoniniuose grup s II-VI
kristaluose (CdS,CdSe) schema. Parodyti tipiniai b sen suskilimai Zemano efekte,
formuojantys spektrus magnetiniame lauke.
Visai kitaip pasireikia eksitonai, susiriti jonizuotais centrais. Tai jau ne keturdaleliniai,
o tridaleliniai kompleksai. Pagrindin b sena (jonizuotas centras be pagaut kr vinink )
ra paramagnetin , magnetiniame lauke neskyla. Suadinta b sena (b tent EDK (D+X))
formuojama elektron-skylin s poros su lygiagre iais ( 6, s=1) arba antilygiagre iais ( 5,
s=0) sukiniais. Pamainin spin-spinin s veika silpnai suskaido i b sen net nesant
magnetinio lauko, bet optiniai aktyvioji yra tik 5 - b sena (i ti skyri apie atrankos
taisykles). Magnetiniame lauke ios b senos papildomai atsiskiria d l Zemano efekto, be to
sumaiomos, ir simetrinis draudimas nuimamas. Stebima dubletin strukt ra toki EDK
spektruose, kas ir pateikta Pav. 6.24b.
6.1.8.2 Surit
eksiton vieta spektruose
Dabar apie energines b senas ir linij spektrines pad tis. CdS kristal liuminescencijos
spektrai, formuojami surit
eksiton vairios prigimties yra patekti Pav. 6.27.
Pirma aptarkime jonizuot centr EDK. I Pav. 6.24 aiku kad (D+X) galime traktuoti
kaip neutral donor , pagavus skyl . Tokios skyl s ryio energija bus maa d l pagavusio
centro neutralumo, ir jos b sen reikia skai iuoti nuo neutralaus donoro b senos (i ti
234
Pav. 6.25), o ne nuo laisvo eksitono b senos. Energin I 3 - linijos (D+X) pad tis spektre
tuomet bus tokia (Pav. 6.25d,e):
(6.21)
E g E D0 Ei0 A1Ts E x E D0 Ei0 ,
m ( I3 )
kur Eg - draustin energij tarpas, ED0 - seklaus donoro elektrono ryio energija, A1sT pagrindin s eksitono 1s-b senos energija, Ex - eksitono ryio (Boro) energija (Ex = Eg A1sT). Jei kompleks traktuojame kaip surit eksiton , tai tenka vesti prast jo ryio
energij ties jonizuotu donoru:
Ei
E ( ) A1Ts
(6.22)
m (I 3 ) .
Matome, kad eksitono, riamo jonizuotu donoru, ir skyl s ties neutralaus donoro ryio
energijos s vokos skiriasi tiek, kiek skiriasi laisvo eksitono ir neutralaus donoro ryio
energijos:
Ei Ei0 E x E D0
(6.23)
Pav. 6.25.
Energin s strukt ros ir spektr schemos skirtingo tipo surit
eksiton b senoms: a-b)
lokalizuoti ties neutrali
donor (DoX) ir akceptori (AoX) eksitonai; c-e) jonizuot donor
suriti eksitonai (D+X).
Tokiu b du, I 3 - linij spektrin pad tis priklauso nuo neutrali donorini lygmen
energin s pad ties. Galime vertinti ias ryio energijas vandenilio art jime:
e 4 me
ED
2
Ex
2
0
e
2
me
4
2
cv
2
0
1
cv
me
mh
Taip yra, kad sekli donor ryio energija tur

b ti iek tiek didesn u laisv eksiton
m*e . I tikro, tipin s III ir VII grupi donor energijos CdS
ryio energij : ED Ex , nes
kristaluose yra ED
30 meV ir Ex = 29,8 meV. Tod l danai tenka laukti I 3 - linij
pasirodymo tarp laisvojo eksitono A1s - ir I 2(D0X) - linij , kaip yra pavaizduota Pav. 6.25b
ir daniausiai stebima CdS ir kituose kristaluose.
Atskiriems donorams, pavyzdiui, gardel s tarpmazgi (intarp ) defektams (Cdi2+ ir
Li i+) galima laukti nukrypim nuo vandenilio tipo vertinimo. Tokiu atveju I 3 - linijas galima
235
aptikti ir emiau neutrali donor EDK I 2 - linij , ir auk iau laisv eksiton A1s - linijos,
kai ED > Ex ir ED < Ex , atitinkamai. Tai schematikai atvaizduota Pav. 6.25d ir e. Ta iau,
tokie atvejai maiau tikimi spektruose, nes pirmiesiems b dingos maesn s osciliatoriaus
gos, antriesiems - stipri sugertis laisvo eksitono juostoje.
Apie jonizuotais akceptoriais riamus eksitonus (A-X). Teorikai parodyta, kad j
egzistavimui reikalingas efektini masi santykis m*h m*e , kuris kaip taisykl neb dingas
puslaidininkiniams kristalams. Tokie kompleksai yra nestabilus jau pirmame art jime, ir
nebuvo iki iol identifikuoti eksperimente. Bus aikiau, jei sivaizduosime taip: neigiam
takin kr
(jonizuotas akceptorius), kuris d l kulonin s traukos pagauna teigiam skyl
(neutralus akceptorius), ir po to prie j prijungiame ymiai lengvesn (judresn ) elektron
((A-X)- kompleksas). Elektronas lengvai ekranuos centro ir skyl s kulonin s veik kompleksas subyr s. Kompleksams gi (D+X)-tipo tas negresia kol elektronas yra judresnis
u skyl , kuri jame juda aplink aprengt elektrono debesiu donor D+. Toks masi
disbalansas reikalingas eksiton-defektini kompleks stabilumui ir tai patvirtinama
teorikai.
6.1.8.3 Skirtingos prigimties eksiton-defektini kompleks dinamika

Aptarkime EDK formavimosi procesus priklausomai nuo iorini poveiki , kei ian
sekli defekt kr vin b sen . Daugumoje puslaidininki tipini sekli donor ir
akceptori ansambliai ymiai skiriasi savo ryio energijomis. D l to jie b na pagrindinai
vieno dominuojan io laidumo tipo. Poliariniai kristalai, pavyzdiui II-VI grup s, be to dar
turi stipri tendencij lokalini defekt savikompensacijai.
Pav. 6.26.
Sekli donorini ir akceptorini centr kr vin s b kl s poky
schema, esant emoms
temperat roms ir skirtingoms suadinimo s lygoms:
a) pusiausvyros s lygose, nesant pavietimo; b) adinant viesa nuosavos kristalo sugerties;
c) esant infraraudonos viesos pavietimui; d) kai yra aktualus stiprus donor-akceptorinis
liuminescencijos kanalas.
Tod l dana situacija, kai em temperat

pusiausvyrin se s lygose turime neutralius
bei jonizuotus donorus, o akceptorius tik jonizuotus (Pav. 6.26a). D l to gali pasirodyti
nelauktu I 2 (D0X) ir I 1(A0X) - linij pasireikimas vienu metu, kaip tai yra CdS spektruose
Pav. 6.27. To prieastimi yra laisvi kr vininkai, generuojami trumpabangio pavietimo, ir
pagaunami sekliais jonizuotais defektais, tuo pa iu kuriant stabilius emose temperat rose
neutralius centrus (Pav. 6.26b). I tikr , I 3(D+X) - linijos geriausiai yra stebimos sugerties
spektruose, kurie matuojami maesniuose intensyvumuose, kuri nepakanka centr
perelektrinimui.
236
Infraraudonos viesos pavietimas, matuojant ematemperat rin fotoliuminescencij ,

sukelia I 3(D+X) - linij pastipr jim ir I 2 (D0X), I 1(A0X) - linij gesinim . Tai aikinama tuo,
kad IR-spinduliavimas jonizuoja gilius akceptorius, laisvinant skyles, rekombinuojan ias su
D0 - centr elektronais. D l to formuojami D+ ir A- centrai (Pav. 6.26c). Tokiu b du,
savasis pavietimas neutralizuoja seklius defektus, o IR-pavietimas - jonizuoja juos. i
specifika gali b ti naudojama eksiton-defektini kompleks identifikavimui.
siant samprotavimus d l spinduliuot s poveikio defekt pusiausvyriniam upildymui
ir to atsakams spektruose, turime pamin ti, kad kristal savikompensacija vyksta d l
kulonin s s veikos tarp centr , kurie pasireikia donor-akceptorin je liuminescencijoje
(apie tai sekantis skyrius). Tas v l skatina formuotis I 3(D+X) - kompleksus, kaip yra
parodyta Pav. 6.26d. Galin s D-A rekombinacijos b senos (jos produktai) yra jonizuoti D+
ir A- centrai:
(D0, A0)
(D+,.A-) +
DA,
t.y.- tarpcentrin liuminescencija perveda neutralius centrus jonizuotas b senas ir galimas

I3(D+X)- linij suintensyv jimas spektruose.
Pav. 6.27.
CdS kristal liuminescencijos spektrai, formuojami vairios prigimties surit
eksiton .
Bendrai, jonizuot donor koncentracijos retai yra didel s fotoliuminescencijos

matavim s lygose ir j dani pasireikimai byloja apie j gigantines osciliatori j gas,
min tas anks iau. Gal gale, yra dar vienas aspektas, toleruojantis I 3(D+X)-kompleks
spindulin rekombinacij : skirtingai nuo keturdalelini kompleks I 1(A0X) ir I 2(D0X), jiems
ra b dingi vidiniai nespindulin s Oe rekombinacijos procesai. Apie tai sekantis skyrelis.
237
6.1.8.4 Oe-rekombinacija eksiton ir defekt kompleksuose

Keturdaleliniams eksiton-defektiniams kompleksams (A0X)- ir (D0X) egzistuoja gana
intensyvus vidin s Oe-rekombinacijos proces kanalai. Jie galimi dviej tip :
i)
Nespindulin O -rekombinacija surit neutraliais defektais eksiton - jonizuojant

defekto elektron (skyl ) giliai laidumo (valentin ) juost . Tai pavaizduota Pav.
6.29a-b anihiliacija lokalizuotos elektron-skylin s poros, perduodant isiskirian
energij tre iam komplekso kr vininkui, kuris metamas zonin kontinuum .
0
Pavyzdiui, jonizuojant donor , kaip tai yra Pav. 6.29a: (D X)
D + + e- .
Toks procesas gal tu konkuruoti su spindulin s rekombinacijos aktais:
(D0X)
D0 +
(I2) .
Pav. 6.28.
Jonizuotais akceptoriais
riam eksiton (A-X)
nestabilumui paaikinti:
a) jonizuoto donoro
pagautas eksitonas;
b) neutralus
akceptorius;
c) jonizuoto
akceptoriaus pagautas
eksitonas
Tai savotikas nesm ginis Oe-procesas numanomai didelio efektyvumo, nes tre ioji
dalel , b tina Oe-aktui, yra lokalizuojama pa iame EDK, nepriklausomai nuo adinimo
lygio. Jos nebereikia laukti i aplinkos, kaip yra sm giniuose procesuose, dalyvaujant
laisviems kr vininkams. Tai paspartinti gali ir egzistavimas reikiamose energijose Ec - Ec
Eg
papildom energini juost (Pav. 6.29a), palengvinan iu impulso atrankos
reikalavimus.
Aiku, kad tridaleliniams (D+X)-tipo kompleksams tokie reikiniai yra neb dingi.
Galimas atvejis, kad b tent aptariami vidiniai Oe-reikiniai, kuriantys D+ centrus, palaiko
jonizuot donor nenykstan ias koncentracijas netgi labai emose temperat rose (kT <<
ED), kai n ra j termojonizacijos, ir esant palyginus dideliems suadinimams.
(D0X)-kompleks O -rekombinacija, kurios schema pateikta Pav.
6.29b-c. Tai procesai, vykstant tik daliniam energijos perdavimui donorini centr
adinimui (be jonizacijos), likusia jos porcij ispinduliuojant viesos pavidalu. Tai
vadinama 2e-rekombinacija eksiton-defektini kompleks . ios reakcijos
formul atrodo taip:
ii) Spindulin
(2e) =
(I2) - [E(D0n) - E(D01)] .
l i akt kristale lieka neutral s donorai, bet suadintose b senose, pavyzdiui

vandenilio tipo 2s, 2pxx , 2pz, - b senose. Tokie procesai, pasireikiantys nauj linij
serijos atsiradime spektruose, pirm kart yra steb ti CdS kristaluose [6]. Galiausiai, tokios
linijos eksitonin s kilm s, gavusios pavadinim 2e-uoli , buvo steb tos daugelyje
kristal : CdSe, ZnSe, ZnO, GaP, GaAs ir kituose.
238
Tipinis pavyzdys tokios 2e-rekombinacin s strukt ros formavimosi CdS kristal

liuminescencijos spektruose yra pateiktas Pav. 6.12. Akivaizdu, kad toki efekt
spektroskopiniai tyrimai [7] leidia tiesiogiai nagrin ti sekli donor vidin energin
strukt , magneto-optiniai tyrimai - nustatyti efektin mas laisv elektron ir jos
anizotropij pagal 2pxy ir 2pz - suadint b sen suskilim .
6.1.8.5 Eksiton-fononin EDK rekombinacija

Kiek efektingai dalyvauja fononai laisv eksiton rekombinacijoje, tiek i s veika yra
svarbi ir lokalizuotiems defektais eksitonams. Iskirkime pagrindinius fononini efekt
bruous:
iuo atveju eksitonai yra lokalizuoti, nedalyvauja transliaciniame jud jime ir neturi
jam b dingos b sen dispersijos, tod l LO-fononiniai pakartojimai surit
eksiton anihiliacijos linij ilieka siaur simetrini linij pavidale, kaip ir j
befononin s linijos.
Pav. 6.29.
Spindulin s ir nespindulin s O tipo rekombinacijos reikiniai
eksiton-defektiniuose
kompleksuose.
a)-b) Nespindulin O rekombinacija (D0X)-komplekso jonizuojant donorin elektron giliai
laidumo juost .
b)-c) Spindulin (D0X)-komplekso
O -rekombinacija - adinant
donorin centr be jonizacijos, - tai
vadinama 2e-rekombinacija
EDK.
ia a) ir c) pavaizduotos juost ir
donor b sen vienelektroniai
modeliai; b) - dvielektron eksiton
ir EDK b sen schema. Punktyras nespindulinis energijos perdavimo
kanalas.
a)
b)
c)
Maas spektrinis linij plotis leidia akivaizdiai pasireikti s veikai su akustiniais

fononais. Taip akustini fonon emisija formuoja asimetrin ilgabang sparn ties
befonone linija ir ties kiekvienu jos LO-pakartojimu. Detaliai i linij forma (I 1-TA
sparnas, I 1-LO-TA, ) gerai i rim Pav. 6.12 ir Pav. 6.27 spektruose. Akustini
fonon taka spektr formavimui yra detaliai paaikinama optini uoli schemoje Pav.
6.30. ia rodomas ilgabangio akustini fonon emisijos "sparno" susidarymas ties
kiekvien EDK liuminescencijos linij . Paaikinama b sen lokalizacijos laipsnio taka
"sparno" plo iui: kuo gilesn b sena, tuo platesnis is sparnas.
Didesni ryio energij (gilesni) EDK charakterizuojami didesniu bangini funkcij
lokalizavimo laipsniu (aBE ma ja) ir j impulsai labiau neapibr ti ( k did ja). Linijos,
vaizduojan ios b sen , ilgis tuo didesnis k-erdv je (Pav. 6.23). Tai reikia, kad bangini
239
funkcij , formuojan lokalizuot paket , amplitud s a(k) yra pasiskirst k-erdv je tuo
pla iau, kuo gilesn s yra b senos. Gilesni lokaliniai dariniai tokiu b du gali s veikauti
su didesniu fononini b sen skai iumi, kurios pasiskirs iusios savo dispersijos
kreiv mis. Elektron-fononin s veika did ja. is elektron-fononin s s veikos did jimo
lokalizuojant kvazidaleles reikinys turi bendr pob
ir veikia skirtingose sistemose ir
reikiniuose. Fononais asistuojama surit
eksiton rekombinacija ir jos spektrai yra
detaliai aikinami optini uoli schemoje Pav. 6.31. ia aikinama b sen lokalizacijos
laipsnio taka elektron-fononin s s veikos stiprumui.
Did jant eksiton ties defektu ryio energijai Ei, fononini pakartojim intensyvumas
did ja. Tai s lygoja, pavyzdiui, dominavim fononini replik I 1(A0X)-linij lyginant su
pakartojimais I 2(D0X)-linij d l silpniau surit neutraliais donorais eksiton . Antra,
fononiniai pakartojimai slypi informacij apie bangini funkcij pasiskirstym k-erdv je.
Pav. 6.30.
Akustini fonon taka surit defektais
eksiton emisijos spektr formavimui.
Parodytas akustini fonon emisijos
ilgabangio "sparno" susidarymas ties
kiekvienos lokalizuotos b senos linija.
Paaikinama b sen lokalizacijos laipsnio
taka "sparno" plo iui.
Pav. 6.31.
Optini fonon
taka EDK emisijos spektr

formavimui.
Parodytas pirmo fononinio pasikartojimo

susidarymas ir b sen lokalizacijos laipsnio
taka elektron-fononin s s veikos stiprumui.
EDK liuminescencijos, emituojant n LO-fononus, intensyvumas tur tu tenkinti

universal Puasono pasiskirstym , b ding ir lokaliniai elektron-fononiniai s veikai:
n
4 S
(6.24)
(
)
(
0
)
(
)
Ii n
Ii
n LO
e S
0
n!
ia S - Huano-Ryso (Huang-Rhys) faktorius, charakterizuojantis elektron-fononin s
veikos stiprum , ir staigiai ma jantis, did jant kompleks geometriniams matmenims,
t.y., ma jant j ryio energijoms. I formul s (6.43) seka, kad S-faktorius sutampa su
pirmos fononin s replikos ir befonon s linijos intensyvum santykio dydiu, kaip yra
parodyta Pav. 6.40. D l to fononiniai pakartojimai suritiems eksitonams yra labai ma
intensyvum ir yra eil s
240
I2 (n 1)
10 4 10 3
(6.25)
I 2 (n 0)
Reikia pamin ti, kad dideli matmen eksiton-defektiniams kompleksams (6.43)
ryis gali b ti paeidiamas daugiafonon ms replikoms d l t pa
kaip ir laisv
eksiton atveju impulso vektorin s atrankos efekt , aptariam anks iau (Pav. 6.14).
S
6.2 Rekombinacija netvarkingose sistemose

Kristalin periodin strukt ra kai kuriais atvejais gali patirti dideles perturbacijas, toks
statistinis kristalin s gardel s sutrikdymas gali b ti charakterizuojamas monotoniniu
per jimu nuo tvarking sistem iki beveik visikos betvark s, bent jau tolimajai tvarkai,
kaip amorfiniuose k nuose. Tai priklauso nuo legiravimo sekliomis priemaiomis laipsnio,
kristal auginimo technologijos, arba nuo cheminio s stato miriuose junginiuose,
vadinamuose "kietais tirpalais". Tokiose kvazitvarkingose kristalin se sistemose svarb
vaidmen vaidina, taip vadinamas, fliuktuacinis potencialas ir jo formuojamos
kvazilokalios b senos. Eksiton , lokalizuojam fliuktuaciniu potencialu, liuminescencija
yra gerai itirta A2B6 tirpaluose: CdS1-xSex, ZnSe1-xTe, ZnS1-xSex [8].
6.2.1 Eksiton lokalizacija fluktuaciniu potencialu

Puslaidininkiniuose kietuose tirpaluose, d l statistikai netvarkingo komponen
pasiskirstymo (paprastai tai yra giminingi izovalentiniai atomai didel s koncentracijos,
"itirp " pagrindin je kristalin je matricoje) atsiranda naujos b senos ties juost kratais
l fluktuacinio itirpusios komponent s potencialo. ios fluktuacin s b senos - potencin s
duob s su chaotiniu potenciniu reljefu - gali lokalizuoti elektroninius suadinimus:
elektronus, skyles ir eksitonus.
Pav. 6.32.a yra schematikai pateiktos lokalizuotos b senos ties juost kratais,
kvazitolygiai pasiskirs iusios pagal energijas. Svarbu, kad kiekviena i i b sen priklauso
skirtingoms kristalo sritims ir j erdvin lokalizacija yra atsitiktin . Lokalin s b senos
parodomos horizontaliomis atkarpomis, kuri ilgiai atspindi lokalizuot juose kr vinink
impulso neapibr tumo laipsn k. Augant lokalizacijos energijai E, "bangini funkcij
paketas" yra vis labiau lokalizuojamas potencin je duob je - impulso neapibr tumas auga.
Tai galima vertinti s ryiu:
2
2
( k )2
E
(6.26)
2m *
2m * ( x ) 2
Juostin s b senos tolygiai pereina
fluktuacini b sen tankiouodeg , kurios
formavim si paaikina schema Pav. 6.34.a, kur V(r) - fluktuacinis potencialas virtualaus
kristalo draustini energij tarpo Eg atvilgiu; ELX - lokalizuot potencin se duob se
eksiton energijos. ia pateikta energija EAnd atitinka taip vadinamam Andersono judrumo
kratui (kaip amorfiniuose k nuose), kuris atitinka ryio energijai fluktuacijomis, vir kurios
eksitonai savaime delokalizuojami ir yra judr s (bangin funkcija LX(r) pasklidusi
atstumuose, didesniuose u duobi vidutin statistin dyd ). emiau EAnd eksitonai yra
lokalizuoti.
241
lium,
Pav. 6.32.
Lokalizuotos fluktuacinio potencialo b senos (a),
optiniai uoliai (b) ir tipiniai emisijos spektrai (c)
kietuose tirpaluose, lyginami su liuminescencijos
spektrais nelegiruot kristal .
eV
Pav. 6.33.
ematemperat rinis (T=4.2K)
kieto tirpalo CdS1-xSex, (x=0.17)
liuminescencijos spektras
pusiaulogaritmin je skal je.
Pav. 6.32 vaizduoja fluktuacinio potencialo b senas (a), lokalizuot eksiton

tiesiogin s anihiliacijos optinius uolius ALX (ALX-LO ir ALX-LA - dalyvaujant fononams)
(b), be to ia parodyti ir tipiniai emisijos spektrai (c) kietuose tirpaluose, lyginami su
liuminescencijos spektrais monokristaluose (d). ematemperat rinis kieto tirpalo CdS1-xSex,
(x=0.17) liuminescencijos spektras yra pateiktas Pav. 6.33, o kristal ZnxCd1-xS (x=0.06) Pav. 6.35.
Eksiton lokalizacijos fluktuacini potencial procesas yra labai greitas, lyginant su
kitais spindulin s rekombinacijos kanalais. Nepusiausvyrin s skyl s paprastai pagaunamos
pirmos. Lokalizuota skyl toliau suria kulonikai elektron , - susidaro lokalizuotas
eksitonas. emose temperat rose i eksiton spindulin rekombinacija dominuoja d l
keli prieas :
i) greitas kr vinink pagavimas fluktuacines potencines duobes dideliu koncentraciju;
ii) didel s surit
eksiton osciliatori j gos;
iii) silpna migracija nespindulin s rekombinacijos centrus padaro neveikliais.

l to danai kiet tirpal liuminescencijos spektruose dominuoja pla ios lokalizuot
eksiton juostos, kurios netgi gesina kitas liuminescencijos linijas ir juostas. Augant
temperat rai ( 77K) vyksta termin eksiton delokalizacija ir paprastai atsiranda laisv
eksiton linijos ir j fononiniai pakartojimai.
Spektrai yra nusakomi atskir eksiton lokalizacijos energijos erdviniu ibarstymu, tai
yra nehomogeninis iplitimas, ir stiprios eksiton-fononin s s veikos takos, kuri yra
pastiprinama d l lokalizacijos efekt .
Stipriai lokalizuotiems eksitonams liuminescencija gali pasireikti vienos pla ios (iki
200 meV) juostos pavidalu (kreiv 1, Pav. 6.32.c). Maesni fluktuacij tirpalams
fotoliuminescencijoje atsiranda LO-fononin s replikos (kreiv 2, Pav. 6.32.c).
242
Pav. 6.34.
Pav. 6.35.
Fluktuacinio potencialo ir bangini

funkcij erdviniai poky iai (a) ir b sen
tankio uodegos formavimasis ties energini
juost .
ematemperat rinis kieto tirpalo ZnxCd1-xS,

(x=0.06) liuminescencijos spektras
pusiaulogaritmin se skal se.
6.3 Priemaiin s liuminescencijos mechanizmai

Priemaios ir kristalo defektai (lokalus centrai), kai jie gali "suriti" laisvus kr vininkus,
sudaro lokalizuotas b senas (lygmenys) draustin energij juostoje. Lokalizuot
kr vinink ryio energijai (lygmens gylis) atitinka energinis nuotolis nuo atitinkamos
juostos puslaidininkio energin s strukt ros schemoje. Donorams - nuo laidumo,
akceptoriams - nuo valentin s juostos. Did jant ryio energijai, did ja ir surit b sen
bangini funkcij erdvin s lokalizacijos laipsnis, arba kitaip, - ma ja lokalaus centro
spindulis. Pavyzdiui, nelabai giliam akceptoriui danai vedamas lokalizacijos spindulis aA
arba atvirk ias jam impulso neapibr tumo dydis kA pagal tok s ry :
2
EA
k A2
2mv
2mv
1
aA
(6.27)
Pagal neapibr tumo princip ( x k> ), lokalini centr b senos yra tarsi "iplitusios"
k-erdv je Briliujeno zonos ( k kA) priklausomai nuo j lokalizacijos laipsnio realioje
erdv je. Skirtingai nuo delokalizuot laisv
kr vinink b sen , suritam kr vininkui su
gaubiam ja bangine funkcija A(r) "banginio paketo" tipo kvaziimpulsas praranda
kvantinio skai iaus savybes, pasidaro neapibr tas. Tai faktikai ir formuoja lokali b sen
optini savybi specifik : defekt sugerties ir emisijos spektrai yra ne linij , bet juost
pavidalo ir tuo platesn s spektrikai, kuo gilesni yra defekt lygmenys.
Lokalin s b senos yra pavaizduotos Pav. 6.36 koordinatiniame (E-x) ir impulsiniame
(E-k) atvaizdavimuose. Tikimyb aptikti lokalin kr vinink su impulsu k yra nusakoma
centro bangin s funkcijos gaubiamosios
A(r)
Furje-atvaizdo
(k) modulio kvadratu,
kurio funkcija yra pavaizduota punktyru vir centro lygmens Pav. 6.36b.
l ios funkcijos fizikin s prasm s reik
priminti proced ras, atliekamas
skai iuojant uoli tikimybes. Lokalinio centro bangin funkcija paprastai yra
243
konstruojama i gaubiamosios, pramoduliuotos kristalinio lauko Blocho komponente uv,k (r)

(juostos krato Blocho funkcija):
A(r)
= uv,0(r)
a)
A(r)
b)
c)
Pav. 6.36.
Lokalizuotos gili akceptorini defekt b senos: a)koordinatiniame (E-x) ir b) impulsiniame (Ek) atvaizdavimuose. c) optini uoli spektro formavimas juostos b sen tankio v(E) funkcijos,
centro gaubiamosios bangin s funkcijos A(k), ir Bolcmano faktori f(E).
Optinio uolio, pavyzdiui, "juosta
pcA
akceptorius" tipo, matricinis elementas b tu toks:
A| ep| c, k
kur ir atsiranda gaubiamosios
A(r)
(r ) pe uck (r ) e
Furje-atvaizdas
ik r
dr
( k ) pcv ,
(6.28)
(k), nusakantis centro "bangin
paket " k-erdv je:

A
(k )
ik r
A
(r ) dr
(6.29)
Dabar apie jo savybes. Sekliam akceptoriui vandenilio tipo 1s-pagrindin b sena mums
gerai inoma:
R1s (r ) 00 ( , ) ( a A 3 ) 1/ 2 e r / aA
1s (r )
(6.30)
suintegrav gausime jos Furje-atvaizdo funkcij :
A1 s
(k )
ik r
1s
( r ) dr
( a 3A )
a 3A/ 2
[1 ( ka A ) 2 ]2
1/ 2
ikr cos
r /a A
r 2 sin d d dr
(6.31)
kurios modulio kvadratas turi tikimyb s aptikti lokalizuot kr vinink su impulsu k fizikin
prasm ; jis turi "gaubto" pavidal (tuo siauresn , kuo didesnis yra Boro radiusas), ir yra
pavaizduotas Pav. 6.36b punktyru vir centro lygmens.
244
6.3.1 Rekombinacija "juosta-centras"

"Juosta-centras" rekombinacijos spektras yra formuojamas pagal toki formul :
L( ) = (NA - nA) Ne
c(E) fT(E)
2
A(k)| ,
(6.32)
kur (NA - nA) = NAo yra neupildyt elektronais, neutrali akceptorini b sen (lokalizuot
skyli ) skai ius; Ne yra laisv elektron skai ius; c(E) - b sen tankis laidumo juostoje;
fT(E); - kr vinink pasiskirstymo juostoje funkcija. Pav. 6.36c pavaizduota priemaiin s
liuminescencijos spektro formavimosi schema pagal pateikt iraik . Matome, kad
liuminescencijos juostos ilgabangis kratas atitinka lygmens energiniam atstumui nuo
laidumo juostos. Trumpabang spektro dalis yra formuojama dviej fT(E) ir |FA(k)|2 nari
konkurencijos.
Laisv kr vinink , pasiskirs iusi
impulsas kT gali b ti vertintas taip:
juostoje pagal Bolcmano d sn , termodinaminis

2
k T2 3
(6.33)
Ek
k T
2mc
2 B
Tod l, kai kT > aA-1 (sekl s defektai arba didel s temperat ros) trumpabangis spektro
laitas bus nusakomas centro gaubiamosios nuolydiu k-erdv je, tolstant nuo Briliujeno
zonos centro. iose s lygose spektras priklauso tik nuo centro parametr , b tent jo
lokalizacijos laipsnio, ir nebepriklauso nuo temperat ros (Pav. 6.36b, kreiv 1).
Atvirk iai, kai kT < aA-1 (gil s centrai ar/ir emos temperat ros) spektro plotis
priklauso nuo temperat ros ir trumpabangis laitas yra eksponentinis d l fT(E) takos:
L( )
NAo Ne |
2
A(k)|
Ek exp(-Ek /kBT)
Tokio spektro maksimumas atitiks elektronams kinetin s energijos Ek =
(6.34)
m
- Eg +EA
kBT, t. y. jis tiesikai slenka augant T didesni energij pus . Tod l temperat rin juostos
pad ties priklausomyb tokio tipo rekombinacijai yra silpnesn u Eg(T) kitim , nes j
poky iai yra prieingi.
Aiku, kad liuminescencijos spektras, formuojamas sekliais centrais, bus ymiai
siauresnis nei gili centr spektrai. Jei linijos pusplotis pasidaro maesnis u optini fonon
energij , tai sekli centr liuminescencijoje bus stebimi fononiniai pakartojimai.
6.3.2 Donor-akceptorin fotoliuminescencija

Esant sekliems didelio spindulio donorams ir akceptoriams kristale yra galimi
tarppriemaiiniai uoliai, emituojant viesos kvantus, kaip tai parodyta Pav. 6.37.
veikaujan ios donor ir akceptori poros - tai keturdaleliniai kompleksai su dviem
fiksuotais prieingo kr vio centrais.
Elektronas, pagaunamas donoro, jau ia gretimo jonizuoto akceptoriaus kulonin
st mim . Panaiai veikiama ir skyl akceptoriuje. Tod l DA-poroms yra b dingas ryio
energij ma jimas ma jant tarpcentriniam atstumui R=rDA. Labiau seklios b senos
(paprastai, donorai) gali patekti juostin kontinuum glaudesn m DA-porom (Pav. 6.37).
Pakankamai nutolusioms poroms liuminescencijos procesas yra charakterizuojamas
DA
( R)
245
Eg
(E D
EA )
e2
R
DA
( )
e2
R
(6.35)
Artimoms poroms reik

taip pat skaityti ir pamainin persiklojan
bangini
funkcij kr vinink s veik . Tuomet DA-asociatas generuoja tik vien surit b sen .
Rekombinacijos tikimyb yra apsprendiama DA-poros komponen
bangini
funkcij persiklojimo laipsniu ir turi staigiai ma ti did jant tarpcentriniam atstumui R.
Sekliems vandenilio tipo centrams:
WDA=Wo exp(-2r/ao),
(6.36)
kur ao - DA-poros seklesnio centro kr vininko Boro radiusas. ios staigiai ma jan ios nuo
R funkcijos taka yra kompensuojama greitu por skai iaus did jimu su dideliais R
(ND>>NA):
4
N DA ( R) N D N A 4 R 4 exp(
N R3)
(6.37)
3 D
Pav. 6.37.
Donor-akceptorin s rekombinacijos spektro formavimosi schema.
Silpno legiravimo atveju ND<<(4 R3/3)-1 ir eksponent s takos galima nepaisyti, tod l
NDA staigiai auga, did jant R. Liuminescencijos spektras yra apsprendiamas jau aprayt
funkcij sandauga: L( )= WDA NDA . Taip modeliojamas DA-rekombinacijos spektras,
atvaizduotas Pav. 6.37.
Priemaiiniai atomai esti gardel je tam tikruose mazguose, tod l artimoms poroms R ir,
aiku,
DA gali tur ti diskretin reikmi eil , kurios, augant R, tank ja ir sueina pla
juost kaip yra rodoma Pav. 6.37b. ioje smulkioje spektro strukt roje ties
liuminescencijos juostos ilgabangiu sparnu pasireikia vienas i charakteringiausi DAliuminescencijos bruo . Reikia pasteb ti, kad smulki strukt ra DA-por spektruose yra
galima tik pakankamai gilioms priemaioms D ir A, kai j s veika nebeistumia seklesn s
246
priemaios lygmens energin juost . Kitaip, gretimos poros nebeturi surit b sen ir yra
formuojamas tik itisinis spektras, nulemiamas nutolusiu DA-poru.
Charakteringais DA-por liuminescencijos poymiais galima laikyti:
i)
Neeksponentin vyt jimo relaksacij po suadinimo, nusakoma skirting por

spindulini uoli laik rinkiniu. Tai seka i to, kad r W-1 , ir WDA vertinama pagal
Error! Reference source not found., t.y. grei iau isivie ia artimesn s poros.
ii) Spektro ilgabangis post mis did jant registracijos momento ulaikymui (t-
poslinkis), - prieastis yra ta pati.

iii) Spektro trumpabangis post mis, did jant suadinimui (I-poslinkis). is reikinys
suritas su artim ir tolim por isivietimo grei

skirtumu Error! Reference
source not found. ir ankstesniu (pagal I augim ) tolim por sisotinimu
(gyvavimo laikai juose yra didesni). Tam vykstant, did ja trumpiau gyvuojan
por spinduliuot s lyginamasis svoris, kurioms atitinka didesnes kvant energijos
DA.
Augant temperat rai, DA-liuminescencija paprastai pavirsta juosta-centras tipo
procesu, kai kBT>ED, t.y., kai dominuoja seklesn s komponent s termojonizacija. Taip
esant, poymiai i) ir ii) inyksta. Bet reik
nepamirti, kad ir iose s lygose gilesnio
centro b sena yra takuojama kit defekt poveikio.
6.3.3 Fonon
taka spektr formavimui.

modelis
Konfig racinis
Apraant optinius reikinius kristaluose yra svarbu skaitytis su fonon dalyvavimu

juose, nes j taka gali radikaliai pakeisti spektrus. Bendrais bruoais, elektron-fononin
veika (EFS) pasireikia fonon emisijos ir (arba) j sug rimo reikiniais. Spektruose tai
stebima skirtingai priklausomai nuo spektrini linij plo io: siaur linij spektruose
atsiranda stoksiniai ir antistoksiniai fononiniai linij pakartojimai, pla
juost spektrams
yra budingas staigi slenks fononinis iplitimas. Tai galima iliustruoti pavyzdiais:
a) eksponentinio Urbacho krato formavimas, tipikas puslaidininkiams, kurio
atsiradimas tobuluose kristaluose yra paprastai d l eksiton-fononini proces
takos.
b) Gili defekt sugerties ir emisijos spektr ilgabangi lait iplitimas ir t.t.
Elektron ir fonon s veikos stiprumas smarkiai auga priklausomai nuo chemini ryi
jonikumo laipsnio. Atom su prieingais efektiniais joniniais kr viais svyravimai
poliariniuose kristaluose ne tik sukelia deformacinius potencialus, kaip kovalentiniuose
junginiuose, bet ir iaukia atsiradim tolimai veikian
makroskopini elektrini lauk .
Elektron s veika su tokiais poliarizacijos laukais tampa dominuojanti. Tas sukelia
kr vinink sklaid (poliarin sklaida), bei pasireikia ir optiniuose reikiniuose.
Elektron ir fonon s veikos vaidmuo greitai auga lokalizuojant daleli bangines
funkcijas. Tai jau buvo aptariama siauroms surit eksiton fononin ms replikoms
interpretuoti. EFS ypatingai takuoja gili lokalini defekt savybes, kai elektrono buvimas
juose lokaliai poliarizuoja supan
j gardel s srit . D l to gili centr spektrai yra
nestrukt riniai ir plat s. Be to, tai leidia vykti daugiafononiams kr vinink pagavimo
reikiniams ir tuo pa iu yra nespindulin s rekombinacijos per gilius defektus prieastis.
247
6.3.3.1 Konfig racini koordina
modelis
Lokalin s elektron-fononin s s veikos kokybinei analizei pla iai naudojamas taip

vadinamas konfig racini koordina
metodas (KKM) [8,9]. Jame b senos energija
laikoma priklausanti tik nuo vienos "konfig racin s" koordinat s Q, kuri atstoja vis atom
post mi kombinacij defekto aplinkoje. Tai yra tiesin normali koordina
rinkinio Q=
B
Q
kombinacija.
Taip
vesta
moda
vadinama
veikos
moda
ir
n
ra
normali
kristalo
k k k
moda. Toks art jimas gali b ti priimtinas, kai dominuoja elektron ir fonon s veika su
viena i kristalo mod , pavyzdiui, su LO-fononais poliariniuose kristaluose, kuriems
galime priskirti vien efektin dan . Kitas pavyzdys, kai vyksta s veika su lokalini
svyravim moda.
Potencin energija iame art jime gali b ti pavaizduota paprast paraboli pavidalu.
Tokia KKM diagrama yra pateikta Pav. 6.37 ir Pav. 6.39 dviej lygmen sistemai: Eg(Q) pagrindin s elektronin s b senos potencin energija ir Ee(Q) - suadintos b senos.
Pateiktos kreiv s atitinka tiesinio kvantinio osciliatoriaus s vokai, kurio potencin energija
kvadratikai priklauso nuo normalin s koordinat s Q:
Ei (Q) = M
2
q
(Q-Qi )2/2
Gardel s svyravim b senos tuomet atitiks harmoninio osciliatoriaus b senoms, kuri

energijos yra kvantuotos fonono energijos reikme q :
En,i =
q,i
(n+1/2)
Defekto suadinimas pakei ia defekto aplinkoje gardel s osciliacines savybes. Nors

pirmame art jime modos ir j daniai yra vienodi, bet atomai svyruoja apie skirtingus
rimties takus Qg ir Qe. Tokiu b du, optiniai uoliai sukelia pusiausvyrin s pad ties pokyt .
Kaip matysime, tas pokytis yra elektron-fononin s s veikos matas ir nusako pagrindinius
sugerties ir emisijos proces d sningumus, spektr form ir fononini replik atsiradim .
Pav. 6.38.
Konfig racin s
schemos gili
centr optini
uoli sugerties ir
emisijos
procesams.
lokalios fononin s
modos svyravim
kvanto energija.
Sugerties ir emisijos procesams ia taikomas Kondono principas, kai laikoma, kad

elektronini uoli metu ymiai sunkesni jon konfig racija nesp ja pasikeisti. Tuomet
optinius uolius galima vaizduoti vertikaliomis linijomis.
248
emose temperat rose defektas bus emiausioje pagrindin je b senoje n=0, kuriai
atitinka nuliniai svyravimai su energija Eo= q/2. viesos kvanto sugertis perkelia defekt
suadint b sen su tuo pa iu Q. Po to, nespindulini fonon
defektas relaksuoja pusiausvyrin suadint b sen Qe.
emisijos proces
d ka
Analogikai vyksta viesos emisijos reikiniai, perkeliant kr vininkus i suadintos

pagrindin b sen (Pav. 6.39). Po relaksacijos jon konfig racija pasikei ia.
Galima sakyti, kad optiniame adinime kuriamas "plikas" elektroninis suadinimas,
kuris d l relaksacijos yra "aprengiamas" jonin s sistemos deformacija. i argonin
terminologija yra b dinga poliaron teorijai - elektron j pa deformuojamoje gardel je.
Matome, kad tokiem procesams yra b dingi stoksiniai energijos nuostoliai (EFC,
Franko-Kondono nuostoliai):
EFC
=M
(Qe - Qg)2/2 ,
kur S - yra taip vadinamas Huano-Ryso faktorius, kurio fizikin prasm - vidutinis gardel s
relaksacijos metu emituojam fonon skai ius. io faktoriaus S dydis ir laikomas
bedimensiniu EFS stiprumo matu. Aiku, kad sugerties ir emisijos kvant energij
skirtumas (stoksinis poslinkis) yra lygus
sug
em
= 2S
Optini uoli tikimyb :

2
Wge
( Ee
E g ))
(6.38)
ia
yra kombinuotos elektronini
ir fononini
b sen bangin s funkcijos.
Franko-Kondono art jime elektronin ir fononin dalys atsiskiria (optiniai uoliai ir
fononin relaksacija vyksta nepriklausomai) tuomet tur sime:
2
Wge
( Ee
E g )) ,
(6.39)
kuriai galime gr inti prast elektroniniams uoliams pavidal :

2
Wge
L( ) ,
kur vietoje -funkcijos, atliekan ios griet

kont ras L( ):
(6.40)
energijos atrank , fig ruoja spektrinis

2
L( )
( E e ,n
E g ,m )) ,
(6.41)
nusakomas elektron-fononin s s veikos. ia -funkcija atrenka osciliatoriaus b senas su

fonon upildymo skai iais n ir m, kurios atitinka optinio uolio energijos tverm s d sn .
Mes atlikome labai formali proced , siekdami pabr ti, kad optini proces savybes
lemia b sen , tarp kuri vyksta uolis, osciliacini bangini funkcij persiklojimo
laipsnis. Pasirodo, kad persiklojimo integral galima ireikti per Huango-Ryso faktori S,
kuris faktikai yra apsprendiamas konfig racini kreivi pusiausvyros tak post mio
dydiu.
Defekt optini savybi formavimas, skaitant gardel s svyravim tak , detaliau
iliustruojamas Pav. 6.39. ia yra parodytos kvantinio osciliatoriaus (parabolin potencin
duob ) bangin s funkcijos m(Q) skirtingiems kvantiniams skai iams m fononini b sen .
249
Pagrindin s b senos bangin funkcija yra simetrin , gauso formos, neturi mazg . Augant
m funkcijos pakaitomis yra arba simetrin s, arba antisimetrin s. Tikimyb aptikti elektron
take Q, intervale dQ yra lygi | m(Q)|2dQ. Tod l elektronai lokalizuoti daugiausia ties
minimumu Qg pagrindin je b senoje, tuo tarpu suadintose, augant m, vis daugiau
koncentruojasi ties potencin s duob s riba Pav. 6.41.
Pav. 6.39 punktyru yra parodyta suadinta b sena, kai faktorius S=0, t.y. neb ra
elektron-fononinio ryio. Tokiu atveju persiklojimo integralas bus nelygus nuliui tik m=n
senoms; tod l visos jos formuos vien spektrin linij , nes visos b senos atskirtos
vienoda energija. Kitoms b sen kombinacijoms optiniai uoliai bus udrausti, nes b sen
persiklojimo integralai (matriciniai elementai) yra nuliniai, nes plotas teigiam ir neigiam
bangini funkcij reikmi yra vienodas.
Esant bent maiausiam potencini kreivi post miui (S 0), atsiras fononiniai
pakartojimai d l uoli i virutin s b senos visas apatin s paraboles osciliacines b senas.
emoms temperat roms (kT<<
) tik pagrindin s osciliacin s b senos yra upildytos,
tod l galimi tik procesai su fonon emisija. Linijos forma apraoma Puasono pasiskirstymo
funkcija:
Sm S
(
Lom ( )
e
m q ) (6.42)
eg
m 0 m!
Normuota optini uoli tikimyb :
Lom
Sm S
(6.43)
e
Wom ( )
Lom m!
m
Pav. 6.39.
Pav. 6.40.
250
Gilaus centro konfig racini koordina

Lokali sugerties ir emisijos proces spektr
modelis. Parodytos osciliacini b sen
poky iai, vykstantys, augant Huango-Ryso
bangin s funkcijos. S - Huango-Ryso
faktoriaus S.
faktorius, charakterizuojantis elektron- Emisijai:
=Eo - n q,, suger iai:
=Eo+ n
fononin s s veikos stiprum .
fonono
energija.
q
q ,;
Optini uoli spektras turi didelio skai iaus funkcij , pasiskirs iusi pagal Puasono d sn ,
pavidal . Lokalini sugerties ir emisijos proces
spektr poky iai, vykstantys augant Huango-Ryso
faktoriui S, yra pavaizduoti Pav. 6.40. ia viesos
=Eo - n q, suger iai =Eo+
emisijai galioja
n
Spektrini linij , susidaran

i fononini
pakartojim serijos, maksimumo pad tis atitinka
replikai m
S, kuri formuojama optini uoli
emituojant S-fonon . Matome, kad silpnos EFS
atveju S<1, spektruose fig ruoja tik silpnos
fononin s replikos. Augant S, befononin linija
ma ja ir linij maksimumas pereina S-fononiniam
pakartojimui.
Pav. 6.41.
Konfig racinis optini proces
modelis autolokalizuotai b senai,
atskilusiai nuo laidumo juostos,
dalyvaujant.
Tolimesnis elektron
ir fonon
s veikos
stipr jimas paver ia emisijos spektr vis labiau
panaesniu gausin , kuri asimptotikai pavirsta
Puasono pasiskirstymas. Dideli S reikmi atveju
vertindami
n!
pagal
Stirlingo
formul
(n! (2 n)1/2nne-n), i (6.42) gausime per jima
Gauso kont :
(m S ) 2
lim W0m exp
(6.44)
S
2S
Eksperimentini spektr aproksimacijai, kuri linijos yra iplitusios d l s veikos,

pavyzdiui, su akustiniais fononais, gali b ti naudojama iraika (6.42), bet pakei iant funkcij gausianais:
m LO )
4 ln 2(
Sm
0
exp
Lom ( ) L0
(6.45)
2
m m!
kur
- yra linij pusplotis,
- befononin s linijos energija, Lo - befononin s linijos
intensyvumas.
Stiprios elektron ir fonon s veikos takoje, pavyzdiui gili centr emisijai, Puasono
spektras, kaip min jome, pavirsta gausin , kur galima aproksimuoti itaip:
L0
S LO ) 2
(
0
L( )
(6.46)
exp
2S ( LO ) 2
2 S LO
su pusplo iu:
1/ 2
8 ln 2S
LO
, ir su maksimumu ties Eeg - S
LO.
Tai tik em temperat
251
kBT <<
gausin s gaubiamosios nulini
LO
aproksimacija. Faktikai gauso forma atsiranda d l

b senos ( exp(-Q2
svyravim
2
LO)/2
LO)
ir beveik
tolydinio pasiskirstymo galini osciliacini b sen , kai galioja stiprios EFS art jimas.
6.3.3.2 Temperat rinis linij iplitimas

Analogikai galime gauti spektro form didel m temperat rom. ia pradinis
pasiskirstymas pagal Q bus nusakomas jau ne nuliniais svyravimais, o temperat riniu
Bolcmano pasiskirstymu: ( exp(-Q2 2LO)/2kBT). Taip v l gausime gausin spektr (6.46),
bet su apkeitimu LO kBT [i ti (6.52)].
Augant temperat rai, gardel je gimsta fononai ir reikia skaitytis su procesais
vykstan iais dalyvaujant suadintoms fononin ms b senoms. Jei i sime uoli schema
Pav. 6.37, tai paaik s, kad silpnai elektron ir fonon s veikai sant spektras v l bus
sudaromas i fononini replik serijos su tarpais
LO. Be to, did jant temperat rai, kai
upildymo skai iai suadint fononini b sen did ja, tur s vykti spinduliavimo
"perpumpavimas" replikas, artesnes befononei linijai. Galimas ir antistoksini replik
atsiradimas energikai vir befonon s linijos o + m LO.
Optin s sugerties ir emisijos spektr terminis iplitimas gali b ti vertintas pasinaudojus
konfig racini koordina modeliu. Termodinamin je pusiausvyroje tikimyb pagrindiniai
elektron b senai tur ti svyravim energija Eph yra :
exp( E ph k B T )
W ( E ph )
exp( m
kBT)
ph
E ph
2 exp
sh
k BT
ph
(6.47)
2k B T
Pagrindin s ir suadintos b sen konfig racin s kreiv s:
(Q Q g 0 ) 2 ,
(6.48)
(Q Qe0 ) 2 ,
(6.49)
Eg
Eg0
1
2
ph
Ee
Ee0
1
2
ph
tod l osciliacinei energijai Eph atitiks amplitud Q, lygi
(2 E ph /
Qe 0
ph
)1/ 2 .
(6.50)
Laikant, kad optinis uolis vyksta be Q poky io (Kondono art jimas), jau i (6.49) gausime,
kad suadintos b senos energija bus
Ee
E e0
1
2
ph
[Q g 0
Qe 0
(2 E ph /
Svyruojan ioje gardel je per jimas i suadintos b senos

emisij su energija
ph
pagrindin
= Ee - Eg = Ee - (Eg0 +Eph).
Taip gauname iraik termikai svyruojan io elektrono energijai:
Eph = [
- (Eeg0
ph)]
/(4S
ph).
Tod l fotono sugerties (+) - emisijos (-) tikimyb bus proporcinga iraikai:
) 1/ 2 ]2 .
(6.51)
sukels fotono
252
W (
2 sh(
( E0
ph
)]2
(6.52)
) exp
2k B T
4 S ph k B T
i iraika aprao gausin s formos sugerties ar emisijos juost , plat jan , augant
temperat rai, kurios pusplotis (kBTS ph)1/2 ir maksimumas ties m=S. Ji galioja auktoms
temperat roms, kai kBT >
ph
ph.
Bendresn iraika, galiojanti ir tarpin se temperat rose stiprios EFS s lygomis, atitinka
ematemperat riniam art jimui (6.46), bet vedant formaliai vietoje Huango-Ryso
faktoriaus S jo analog ST, kintanti su temperat ra:
ST = S cth(
ph/2kBT).
Dabar aptarkime, koki naud galime gauti, taikant ias iraikas eksperimento
duomenims apdoroti. Galima nustatyti Huango-Ryso faktori S, esanti elektron-fononin s
veikos stiprumo matu, pasinaudojus iraikomis:
(L /Lo)T
i)
= exp(S),
kur L - juostos integralinis intensyvumas; Lo - befononin s linijos intensyvumas.
(L1 /Lo)T
ii)
S,
kai EFS yra silpna, S<1.

iii) I gausini juost (stipri EFS) temperat rini poky
1/ 2
(0) T
16 ln 2 S
1/ 2 T
svyravim
kvant
ph
8 ln 2 S cth(
1/ 2 T 0
Lokalini
8 ln 2 S
energija
ph
ph
ph
/ 2k B T )
k BT
gali skirtis nuo fonon
delokalizuotos kristalin s modos jai lokalizuojantis ties defektu. J

temperat rini juostos plo io poky :
ph
lim
(0)
1/ 2 ( T )
1/ 2
LO
energijos
LO
galima vertinti i
2k B T
6.3.3.3 Nespindulin rekombinacija.

Idealaus kristalo svyravimo modos yra pilnai delokalizuotos kristalo t ryje ir j
amplitud ties gardel s mazgu lygi N-1/2, kur N - kristalo mazg skai ius. Tod l defekto Sfaktorius s veikai su kristalin m modom yra nykstamai maas (N-1 eil s). Tod l
konfig racin s zonini b sen kreiv s turi b ti centruojamos ties Q = 0.
toki rib art ja ir suadintos gilaus defekto b senos kai jos art ja prie zon ar
persikloja su jomis. Taip galima taikyti konfig racini koordina
metod , nagrin jant
optinius uolius tarp lokalizuot ir juostini b sen . Tai grindia ir daugiafononius
kaskadinius nespindulin s rekombinacijos ir kr vinink pagavimo procesus, vykstan ius
per energikai gilius centrus.
Nespindulin s rekombinacijos proces konfig racinis modelis yra pateiktas Pav. 6.42,
kur konfig racin s kreiv s Ec(Q) ir Ev (Q) atitinka laisv elektron ir skyli zonin ms
253
senoms. Er(Q) - gilaus centro adiabatinio potencialo kreiv , minimumas kurios yra
pastumtas per Qr.
Pav. 6.42.
Nespindulin s rekombinacijos procesai, vykstant daugkartinei lokali fonon emisijai ties giliu
defektu. a) centras su termo-barjerais laisv kr vinink pagavimui; b) centras tiesiogin s
rekombinacijos.
Matome, kad nespindulinei rekombinacijai, kai vyksta fonon emisija, paprastai

egzistuoja iluminis barjeras r, kurio auktis ma ja did jant centro konfig racin s kreiv s
post miui Qr , t.y. lokalini elektron ir fonon s veikos stiprumui augant.
Taip darosi aiku, kad, augant temperat rai, nespindulin s rekombinacijos efektyvumas
irgi auga. Be to, tai parodo, kad gali egzistuoti gilus superefektingo "gesinimo centrai", kurie
yra ties draustini energij juostos vidurio ir kuri S-faktoriai yra tokie (S ph Eg/2), kad
iluminiai barjerai inyksta, kas yra vaizduojama Pav. 6.42b.
254
7.
Ioriniai laukai.
Poveikis spektrams
Ioriniai laukai kei ia optines mediagos charakteristikas veikdami energines b senas ir

optini uoli tikimyb ms. J takoje gali vykti esminiai energin s strukt ros poky iai,
pavyzdiui, d l bangini funkcij ikraipym ir simetrini pakitim . vairi lauk
kvazistacionariu poveikiu yra bazuojamos vairios moduliacin s spektroskopijos
metodikos, kurios pasiymi labai dideliais jautrumais ir skiriam ja geba. iame skyriuje
aptarsime stacionari lauk poveikius kvazidaleli b senoms puslaidininkiniuose
kristaluose ir kaip tai pasireikia j spektroskopijoje. Tai leistu geriau suvokti netiesinius
optinius reikinius, kuriuos kartais galima traktuoti nestacionari (Heizenbergo
neapibr tumo principo s vokose) iorini lauk poveikio sistemai aspekte.
7.1 Elektrini
lauk poveikis spektrams
Elektronas kristale, veikiamas iorinio elektrinio lauko F, bus apraomas nestacionarios

redingerio lygties pagalba
( H0
eF r )
(7.1)
t
kur H0 - kristalo elektrono hamiltonianas, e - elektrono kr vis, (r,t) - elektrono bangin
funkcija. jungus iorin elektrin lauk elektronai patyria krypting jud jim , kuris laikui
gant pavirsta osciliacijas. Lygtis (7.1) duoda bangin s Blocho funkcijos (ko,,r, t=0)
laikin evoliucij :
(k ,r , t )
(ko ,r ) e
i ( H 0 eFr ) t
(7.2)
Tam kad isiaikinti ios funkcijos savybes, atliksime transliacijos operacij per gardel s
vektori :
eF
t ) } (7.3)
(k , r
,t)
( k , r , t ) e ieF t eik0
( k , r , t ) exp{i ( k o
Tokiu b du, bangin funkcija (7.2) lieka Blocho tipo funkcija bet kokiu laiko momentu,
bet jos banginio vektoriaus elektrinio lauko krypties komponent kinta laike:
k(t)=ko - eFt/ .
(7.4)
Toks elektronini b sen bangini funkcij kitimas gali b ti transformuotas kristalo

energin s strukt ros arba b sen tankio funkcij pakitimus elektriniuose laukuose [1].
Tuomet bangin funkcija atrodys taip
t
i
(7.5)
Ev ,c (k ) dt} ,
v,c (k ,r , t )
v ,c ( k , r ) exp{
0
kur k nusakomas (7.4). Rezultate, optini uoli tikimyb s gali b ti apraomos taip pat
perturbacijos teorijos eilut mis, tik su tuo skirtumu, kad vietoje -funkcijos, nusakan ios
7. Ioriniai laukai. taka spektrams
255
energijos atrank , ten fig ruos integralin s iraikos, iplaukian ios i bangin s funkcijos
(7.5) iraikos:
( Ec ( kc )
Ev ( kv )
1
2
dt exp{
( E c ( kc )
Ev ( k v )
)dt}
(7.6)
Kaip matysime, toks elektrinio lauko poveikis elektronui sukelia jo osciliacijas kerdv je, o tai yra tapatinga b sen tankio funkcijos osciliacijoms, sekan ioms i (7.6)
transformacijos. Pasirodo tokios spektrin s osciliacijos, o reikia, ir elektrinio lauko taka
optin ms kristal savyb ms yra reikmingos tik Briliujeno zonos kritiniuose takuose,
kur juost dispersija yra artimai parabolinio tipo.
7.1.1 Franco-Keldyo efektas

Ioriniai laukai pakei ia optines mediagos charakteristikas, nes jie veikia kaip pa ias
senas, taip ir optini uoli tikimyb ms. Juostin m tolydinio energinio spektro b senom
kristaluose elektrinio lauko taka yra inoma kaip Franco-Keldyo efektas [4,6].
Stiprus elektrinis laukas, modifikuojant juost b sen tankius, sukelia fundamentin s
sugerties krato iplytim ir osciliuojan g stan priklausomybi tarpjuostin s sugerties
spektruose ties kritiniais takais atsiradim . is efektas, pirm karta ianalizuotas W.Franco
ir L.Keldyo (1958) [2,3], pasireikia sugerties krato poslinkiu ilgabang pus augant
elektrinio lauko stiprumui.
Franco-Keldyo efekt galima supaprastintai sau sivaizduoti kaip tikimyb s aptikti
elektron (skyle) draudiam energij tarpe padid jim d l j tuneliavimo j elektriniame
lauke. Taip atsiranda tarpjuostinio tuneliavimo tikimyb , tuo tarpu ir stimuliuoto viesos
kvantais
< Eg .
Esm tokia. Greitinamas elektrinio lauko, laisvas elektronas sukaupia kinetin energij .
Tai priimta vaizduoti energin je schemoje juost krat polinkiu (Pav. 7.1.a,b). Tuomet yra
neivengiamas kr vininko i jimas draustini energij srit , kur jo bangin funkcija turi
gestanti charakter .
Tai vyksta analogikai kvantmechaniniam daleli tuneliavimui potencinio barjero srit .
Juo, iuo atv ju, tarnauja draustin juosta, ikreipta elektrinio lauko
"trikamp
pseudobarjer ". Tokio potencinio barjero auktis bus lygus Eg ,tuo tarpu, barjero plotis d
priklauso nuo juost polinkio laipsnio d l lauko, arba kitaip, - nusakomas kinetin s
energijos prieaugiui iki Eg reikm s, judant lauke stiprumo E, reikalingo kelio d dydiu :
d =
Eg
(7.7)
eE
Tam kad valentiniam elektronui tuneliniai patekti laidumo juost , jam tenka tuneliuoti
per min
trikamp pseudobarjer (Pav. 7.1.c, didelis trikampis). is reikinys vadinamas
vidine emisija elektriniame lauke arba Zinerio efektu.
Kaip aiku i Pav. 7.1.c (maas trikampis), energijos
fotono dalyvavimas
tuneliavime yra ekvivalentis pseudobarjero storio suma jimui iki dydio
Eg
eE
(7.8)
256
Pav. 7.1.
Schemos, skirtos aikinti Franco-Keldyo efekt puslaidininkiuose.
a) Laisvo kristalo juostin schema ir kr vinink bangin s funkcijos.
b) Elektrinio lauko stimuliuota optin sugertis emiau optinio krato. Juost polinkis atstoja
kr vinink greit jimo lauke fakt .
c) optinis ir savi-tuneliavimas stipriuose elektriniuose laukuose.
Jau i zonin s elektron kristale teorijos yra inoma, kad jeigu sprendiant kristalo
redingerio lygt nuosavom vert m gaunamos bangini funkcij realios bangini vektori
reikm s (plok ios bangos Blocho tipo), tai bus leidiamos energijos, formuojan ios
energines juostas. Kitaip, jei sprendiniai atitinka menamoms bangini vektori reikm ms,
tuomet ios energijos atitinka draustin energij tarpams. ia bangin s funkcijos pavirsta
eksponentikai gestan ias savo kelyje.
Lygiai taip pat bangin s funkcijos ubarjerin je srityje gauna gestan
bang pavidal
uneikr, su menama iilgine komponente banginio vektoriaus k, kuris nustoja b ti kvantiniu
skai iumi. Isilaiko tverm s d snyje tik skersin s laukui kvaziimpulso k komponent s,
iilgin gi nuslopsta iki nulio u juostos krato, atgreymo takuose (Pav. 7.2).
Tikimyb aptikti kr vinink draustin energij tarpe eksponentikai slopsta tolstant nuo
juost krato: uce-kx ir uv e-k(d-x). Augant laukui barjero storis ma ja (palyginkime Pav. 7.1 b
ir c) ir auga bangini funkcij persiklojimas, nusakantis tikimyb kr vininko tarpjuostinio
tuneliavimo.
Dabar aiku, kad Franco-Keldyo efektas nuosavoje sugertyje, atitinkantis fotonu
asistuojamam tuneliavimui (Pav. 7.1 b,c), pasireikia lauko indukuotame sugerties krato
poslinkyje maesnes energijas kai
<Eg (Franco-Keldyo "uodega"). Daugiau, u
sugerties krato
>Eg, tolstant nuo jo, atsiranda g stan ios optini nuostoli osciliacijos.
257
Nuoseklus teorinis Franco-Keldyo apraymas skaitant bangini funkcij modifikacijas

elektriniame lauke yra pateiktas [4], mes gi tenkinsim s tik kokybiniu nagrin jimu.
Pav. 7.2.
Kvazidaleli ,
generuojam take x=0,
isisklaidymo
trajektorijos elektriniame
lauke.
Daleli impulsai vienodo
dydio, bet skirting
kryp .
Daleli apgr imo takai
formuoja potencialin
pseudobarjer .
7.1.1.1 Franco-Keldyo "uodega"

Sugeriant foton , elektronas gauna dar ir papildom energij nuo elektrinio lauko ir
tarpjuostiniai uoliai vyksta maesniems kvant energijoms. Iraikas lauko sukeliamo
optin s sugerties krato iplitimui bandysime gauti pasinaudojus neapibr tumo principu
[5].
Elektrono energijos pokytis Ec trajektorijos atkarpoje x, veikiant elektriniam laukui
stiprumo E, skaitant neapibr tumo s ry , bus lygus
Ec
eE x
eE
p
Akivaizdu, kad tai atitinka kinetin s energijos prieaugliui
2
Ec
Ec
e2 E2
2mc *
(7.9)
2mc .
(7.10)
Tada
2
1
3
(7.11)
Analogikai gautume ir skyli atvejui, tod l krato post miui galime urayti:
1
e E2 3
(7.12)
Eg
Ev
Ec
2 cv
Matome, kad sugerties krato ilgabangis poslinkis elektriniame lauke bus tuo didesni ,
kuo maesn s yra efektin s generuojam kr vinink mas s.
2 2
Kai
<Eg sugerties koeficientas
, apsprendiamas prastos tuneliavimo per trikamp
lauko sukurt barjer (Pav. 7.3. b,c) tikimyb s, turi eksponentin daugikl :
3
E
Eg
i kur, prisimenant tarpjuostin s sugerties iraik
exp
o(
4
3
Eg
E1/2 , gausime:
(7.13)
258
kur
cv
pcv
2
cv
E exp
Eg
- yra redukuota elektron-skylin
4 2
cv
3 eE
Eg
3
2
(7.14)
mas , Eg - draustin energij juosta, pcv .tarpjuostinis matricinis elementas.

ia didesniam aikumui buvo
panaudoti keli ym jimai: E=Eg , - kaip fotono energijos
deficitas tam kad jis b tu sugertas
normaliai, be lauko asistavimo; Eg
- sugerties krato iplitimo laipsniui
elektriniu lauku; ir 0( )
|pcv|2
1/2
2
3/2
|pcv| ( cv)
( E ) , cv( )
nulinio lauko spektrinei sugerties
priklausomybei, toms pa ioms
optinio kr vinink
metimo
juostas gyliui E = | E|.
7.1.1.2 Franco-Keldyo
osciliacijos
Spektrini
osciliacij
vir
sugerties krato ( >Eg) fizikin
prigimtis yra nusakoma bangini
funkcij
interferencija
daleli
atgr imo tako srityje atsispindint
joms nuo min to lauko sukurto
pseudobarjero.
Tai
yra
iliustruojama schematikai Pav. 7.2,
kur
pateiktos
generuojam
elektron
trajektorijos, kai j
kvaziimpuls vektoriai skirtingai
orientuoti elektrinio lauko krypties
atvilgiu.
Pav. 7.3.
Krato sugerties schematiniai spektrai nesant iorini
lauk (a) ir j modifikacijos elektriniame lauke (b)
skaitant eksitoninius efektus ir ne skaitant j (apatiniai
utrichuoti spektrai).
c) sugerties koeficiento poky iai, moduliuoti elektrinio
lauko, kai eksiton takos n ra [6].
Elektronai gimsta take x=0 ir

i tako sklinda bangin s funkcijos
pak tas. Elektronas, judant tiksliai
prie lauk E, praeina atstum
x0=(Eg- )/eE ir apsisuka atgal
prarad s savo kinetin perteklin
energij .
ia
ir
atsiranda
pseudobarjeras, kuriamas iorinio
elektrinio lauko. Take x=0
atspind ta banga interferuoja su
art jan ia barjer ir is efektas yra
ekstremalus b tent tokiai iilginiai
259
laukui trajektorijai. Skirting kamp trajektorij bangos (Pav. 7.2) irgi interferuoja, jeigu j
fazi post mis x nuo iilgin s laukui bangos skiriasi per dyd , apsprendiam
neapibr tumo principo x p||= . Tokia kvantin interferencija ir sukelia Franco-Keldyo
spektrines b sen tankio osciliacijas, apraomas (7.5) ir (7.6) lygtimis (Pav. 7.3. b,c).
Augant kr vinink pertekliniai kinetiniai energijai ir impulsui (t.y. tolstant nuo sugerties
krato) jie vis labiau tolsta nuo interferencijos srities (kelias nuo generacijos tako iki
apsigreimo tako elektriniame lauke), - bangini funkcij faz prarandama, osciliacijos
greitai gesta. Osciliacij periodas yra proporcingas aptariamam krato poslinkiui
Eg ir
tod l priklauso vienodai nuo E ir nuo redukuotos mas s cv .
7.1.2 tarko efektas

Diskr tini b sen spektroskopijoje (atomai, molekul s, eksitonai) lemia spektrini
linij poslinkiai ir suskilimai elektriniuose laukuose, inomi kaip tarko efektas.
Elektrinis laukas stengsis orientuoti surit
elektron elipsines orbitas taip kad
orientuoti j tarpfokalin krypt iilgai lauko E. Akivaizdu, kad laukas nebeveiks itaip
apskritiminio tipo orbitas pilnasimetrini b sen s-tipo, toki kaip pagrindin s b senos
eksiton arba vandenilio tipo sekli defekt kristale. Suadintos gi eksiton ir priemai
senos, pavyzdiui p-tipo, bus perorientuojamos elektriniais laukais, kas sukelia j busen
energin poslink E=edE (d - orbitos ekscentrisitetas) ir j isigimimo nu mimui. Tai yra
tiesinis tarko efektas. Did jant elektrinio lauko stiprumui, jis gali poliarizuoti lokalizuot
kr vinink orbitas, tarp j ir sferines s-tipo. Tai jau vadinama kvadratiniu tarko efektu.
7.1.2.1 Elektrinio lauko poveikis eksitonams

Eksiton arba sekli vandenilinio tipo gardel s defekt energiniams lygmenims,
akivaizdu kad tur tume steb ti labiau linij iplitim elektriniame lauke negu j poslink .
Rezonansin s linijos gauna lorenciano tipo form spektrinio plo io, apsprendiamo
sen jonizacijos elektriniu lauku tikimyb s (Pav. 7.3.b, Pav. 7.4.c).
Eksiton ir laisv elektron (skyli ) bangin s funkcijos ir j modifikacijos elektriniame
lauke yra pavaizduotos Pav. 7.4. ia pavaizduotos laisvojo elektrono Bloho bangin
funkcija (a) ir eksitono (seklios priemaios) pagrindin b sena ir jos bangin 1s-funkcija
kuloninio potencialo fone, kai n ra iorini lauk (pav.a i dein s). Toks atvaizdavimas,
kaip jau inome, atitiktu skyl s begalin s mas s modeliui elektron-skylin je poroje.
Pav. 7.4b pateikta laisvojo elektrono bangin funkcija esant pastoviam elektriniam
laukui (pseudobarjerin sritis), tuo tarpu c) - tai jau eksitono autojonizacija elektriniame
lauke tuneliuojant elektronui pro potencin barjer . ia pavaizduota eksiton s bangin s
funkcijos modifikacija, kuri u deformuoto lauku potencinio barjero gauna laisvojo
elektrono Blocho tipo bangin s funkcijos pavidal . I Pav. 7.4 d matome, kad ma jant
elektrinio lauko stipr mui jonizacinio barjero plotis did ja ir tikimyb eksitonui
autoionizuotis suma ja.
Pati gi pagrindin 1s-b sena patyria ain deformacij iilgai elektrinio lauko.
Susiformuoja elektron - skylinis dipolis, apib dinantis kvadratinio tarko efekto
atsiradim .
260
Kulonin s gi s veikos skaitymas tarpjuostini uoli teorijoje [6] kei ia kiekybini

pob di sugerties spektr , bet kokybiniai Franco-Keldyo reikinio bruoai ilieka. Tam
sitikinti gali tarnauti Pav. 7.4 schemos.
a)
d)
Pav. 7.4.
Eksiton ir laisv elektron bangin s funkcijos ir j modifikacija elektrinio lauko takoje.
a) Laisvo elektrono Bloho bangin funkcija ir eksitono pagrindin b sena ir jos bangin 1sfunkcija kuloninio potencialo fone, kai n ra iorini lauk .
b) Laisvojo elektrono bangin funkcija esant pastoviam elektriniam laukui (pseudobarjerin sritis).
c) Eksitono autojonizacija elektriniame lauke tuneliuojant elektronui pro potencin barjer .
Pavaizduota bangin s funkcijos modifikacija, kuri u deformuoto lauku potencinio barjero
gauna laisvojo elektrono Blocho tipo bangin s funkcijos pavidal .
d) Tas pats silpnesniame lauke.
7.1.2.2 Simetrijos draudim eliminavimas lauke

Labiausiai domus d stymui poveikis elektrinio lauko eksitonin ms b senoms,
udraustoms pagal simetrij pasireikti spektruose. Tuomet be lauko takos aktualios yra tik
p-tipo b senos, o s-tipo yra udraustos (Cu2O). Iorinis laukas tuomet turi dvigubo
pob dio tak .
Elektrinis laukas "sumaio" s- ir p- tipo b senas, tod l optiniai uoliai n=1 s-b sen
pasidaro leistini, - stebimas ios udraustos linijos isiiebimas esant iilginiai laukui viesos
poliarizacijai e||E .
261
senos gi p-tipo su n=2;3;..., be iplitimo dar gali patirti ir tarko tipo suskilim
dublet kai poliarizacija viesos yra iilgin (Pav. 7.5). Tuomet linija su magnetiniu
=0;1
kvantiniu skai iumi m=0 suskyla pagal "tarkin " parabolin kvantin skai
(n= 1+ 2+1).
sena gi su m= 1 lieka isigimusia. i aplinkyb aikinama Pav. 7.6 ,
kuriame pateiktos sferin s orbital s 2p-tipo, tarp kuri tik gantelinio pavidalo orbital
Y10( , ) su m=0 yra dipolio tipo simetrijos.
a)
|Y10( , )|2
b)
|Y11( , )|2
Pav. 7.5.
Pav. 7.6.
Simetrijos draudiamos eksitonin s sugerties

spektro schemos esant ioriniam elektriniam laukui.
a) ir b) schemos skiriasi viesos poliarizacijos
vektoriaus e ir elektrinio lauko E tarpusavio
orientacija.
P-tipo b sen (n=2; l=1) kvantini

orbitali formos skirtumas kai yra
skirtingi tik magnetiniai kvantiniai
skai iai =0 ir =1.
Nuosekli teorin apvalga Franco-Keldyo efekt puslaidininkiuose skaitant eksiton

tak yra pateiktas [6] darbe. Eksitonui elektriniame lauke efektin s mas s lygtis gauna
pavidal :
2
2 2
e2
K
2
eE r F (r ) EvK E0
F (r )
(7.15)
r
g
2
2( me mh
r
kur F(r) yra vandenilio tipo bangin funkcija nesant ioriniam elektriniam laukui. i lygtis
neturi analitinio sprendinio, o artutiniam sprendiniui gauti galima pasinaudoti prielaida
ma iorini elektrini lauk potencin s energijos lyginant su Kulono ryio energija.
Tuomet elektrinio lauko taka gali b ti traktuojama kaip maa vandenilio tipo bangini
funkcij perturbacija. Tokia taka yra ne kas kita kaip tarko efektas eksitonin m b senom.
Lauko stiprumo vienetais iais atv jais yra patogu laikyti E/EI, kur EI - eksitono
jonizacijos lauko stipr mas, lygus EB/eaB , kur EB eksitono ryio energija, o aB - eksitono
Boro radiusas. Kai E=EI, tai potencin lauko energija skersai eksitono radius yra lygi
eksitono ryio energijai, tod l jis bus jonizuojamas tokiais laukais.
Eksitonin s sugerties spektrai elektrini lauk poveikyje buvo nagrin jami teorikai
Blossey [7], kuri rezultatai vaizduojami Pav. 7.7. Matome, kad netgi ma lauk atv ju
(E/EI=0.005) tik 1s ir 2s eksiton b senos silpnai veikiamos lauk , kuomet n=3 ir auktesni
262
lygmenys jau ymiai veikiami. Taip n=3 linijos pirmos eil s tarko efekto poveikyje
suskyla tris iplitusias, kurios atstoja mirias 3s, 3p 0, ir 3d0 vandenilinias b senas. Jau
tokiems laukams esant auktesni n>3 b senos yra istumiamos kontinuum .
Pav. 7.7.
Elektrinio lauko
taka eksiton
senoms,
iliustruojama
teoriniais spektr
skai iavimais [7],
kai E/EI = 0.005,
0.02, 0.25 ir 1.
Did jant laukus nuo E/EI =0.005 iki 0.02 jau ir n=3 b senos yra jonizuojamos ir
patenka kontinuum , o n=2 linija suskyla dvi, kurios yra 2s ir 2p b sen hibridai. Toles
nis lauko didinimas iki 0.25 istumia n=2 linij ir iple ia 1s b sen . D l kvadratinio tarko
efekto 1s linija pasislenka maesnes energijas.
Laukuose E/E1 = 1 suritos eksiton b senos dingsta i spektr , nes eksitonas yra pilnai
jonizuojamas elektrinio lauko. Eksitonin s b senos iplitimas yra salygotas bangin s
funkcijos pasiskirstymo kulonin je potencin je duob je, deformuotoje elektrinio lauko.
Tam paaikinti priminsime, kad elektrinis laukas maina Kulono potencial (Pav. 7.4a) tik
viena kryptimi, iilgai lauko (Pav. 7.4c), taip, kad elektrono atitr kimas nuo skyl s ia
kryptimi yra palengvinamas. Tai padidina lygmens jautr jonizacijai ir pasireikia linijos
iplytime.
Elektrooptiniais Franco-Keldyo ir tarko tipo reikiniais yra pagristos moduliacin s
spektroskopijos metodai, kartu su magneto-, termo- ir akusto-optiniais, yra pla iai taikomi
kristal
energetin s strukt ros tyrimams. Vienas i svarbiausi
elektrooptikos
ekspermentini taikym buvo nustatymas energini spektr kritini tak (Van-Hovo
ypatumai) ir j pob dio kristaluose. Pavyzdiui, elektroatspindio metodas yra labiau
jautrus ir tikslus negu neperturbuoto atspindio spektroskopija, nes iorinis laukas
stipriausiai takuoja spektrus b tent iose ypatingose spektr srityse. Moduliacinems
spektrams yra budingos priklausomyb s atvaizduot Pav. 7.3. c tipo.
7.1.2.3 Elektrinio lauko poveikis erdvikai kvantuotoms

senoms
Kvantuotos elektron b senos potencin se duob se gali b ti stipriai paveikiamos
iorini lauk . Elektronai traukiami teigiamo potencialo turi kauptis ties vieno i barjer "nurieda" emyn potencialo erdviniu profiliu, ikraipomu lauku (duob s Pav. 7.8b dugnas).
Kvantin se duob se tai pasireikia (Pav. 7.8):
i) bangini
persiskirstym
funkcij
deformacijoje, atspindin ia tikimyb s aptikti elektron erdvin
263
ii) Energetin s b senos pasistumia. Begalin je duob je labiausiai veikiama turi b ti

apatin b sena nes jai potencin s duob s profilio kitimas takuoja labiausiai. Energinis
tarpas tarp b sen did ja.
Pav. 7.8.
Elektrinio lauko taka
sta iakamp s kvantin s
duob s (begalinio gylio)
senoms ir j bangin ms
funkcijoms.
Aiku, kad erdvinis apribojimas labiausiai veiks didelio Boro radiuso kvazidaleles,
pavyzdiui, eksitonus ir seklias priemaias, drastikai modifikuojant j savybes. Vienais
sugniauimas eksitonini bangini funkcij sukelia j ryio energijos padid jimo, kai j
osciliatoriaus j gos ma ja l iau. Toki b du gali b ti gautos supergardel s didelio
emisinio paj gumo, veikian
ymiai auktesn se temperat rose. Be to atsiranda
gigantiniai tarko efektai erdvikai kvantuotiems eksitonams (elektro-optiniai moduliatoriai,
ir t.t.
7.2 Magnetinio lauko taka. Landau b senos

Magnetiniame lauke puslaidininkio energetin s juostos patyria esminius poky ius. Jos
senos patyria papildom kvantavim ir suskyla , taip vadinamas, Landau pajuostes.
Jau i klasikinio nagrin jimo inome, kad elektronas mas s m veikdamas magnetinio
lauko Hz jud s xy-ploktumoje sferine orbita su kampiniu daniu
eH
wc
,
( 7.16)
m*c
vadinamu ciklotroniniu danumu. Tai gaunama sulyginus icentrin j ga m* 2r Lorenco
gai (e/c) [vH], kur v=[ r] - orbitinis greitis (t.y. i lygties m 2r =er H/c).
Kvantin mechanika duoda analogik rezultat , bet udeda grietus apribojimus toki
osciliacini orbit radiusams. Juos yra kvantuotos. Leistinos yra tik tos orbitos, kuri
jud jimo kiekio momentas yra Planko konstantos kartotinis dydis. is udavinys laisviem
elektronams buvo ispr stas L.D.Landau (1930) ir gavo jo vard . Jis tinka ir elektronams
kristale su izotropin mis neisigimusiomis juostomis efektin s mas s art jime.
Laisvo elektrono jud jimui magnetiniame lauke atitinka hamiltonianas
e 2
1
(p
A)
( 7.17)
2m *
c
), A(r) - operatorius lauko vektorinio potencialo
H
kur p - impulso operatorius (p = -i
(H=rotA). Magnetiniam laukui iilgai z-aies Hz=(0,0,H) vektorinis potencialas Ax =-Hy,

Ay=Az=0.
264
Pav. 7.9.
Landau lygi formavimas i
tolydinio b sen spektro (a)
ir j pasireikimas impulso
erdv je(b). Magnetinis
laukas sulieja m* c/
sen grupes stipriai
isigimusias pazones
(Landau lygius) su
ekvidistantin mis
energijomis (n+1/2) c.
a)
b)
redingerio lygtis tuomet bus

2
2
2m *
ie
H (y
m*c
x
e2 H 2
(x2
2m * c 2
y2 )
(7.18)
i lygtis transformuojasi gerai inom harmoninio kvantinio osciliatoriaus jud jimo

xy ploktumoje lygt
2
m * c2 2
2
(7.19)
( x y2 )
E .
2m * xy
2
kurios nuosavos energijos reikm s yra kvantuotos Exy=
c(n+1/2),
kur n - osciliatoriaus
kvantiniai skai iai, o osciliatoriaus bangin s funkcijos n(x-xo) isireikia gausiano ir Ermito
polinomo sandaugos pavidale, kaip jau inome i 3jo skyriaus. Bendra gi laidumo elektrono
bangin funkcija yra
( x , y, z )
k 0
( r ) Gnk e k z ( x , y , z)
uk (r ) e
i ( k y y kz z)
n
(x
x0 )
(7.20)
kur Gn(xyz) - yra gaubiamoji bangin funkcija, k(r) = uk(r) eikr - Blocho banga. Ja galima
atvaizduoti ir grafikai, pavyzdiui kaip Pav. 7.10.
Pav. 7.10.
Laisvojo elektrono bangin
funkcija (7.20) magnetiniame
lauke.
Laidumo elektrono magnetiniame lauke dispersin priklausomyb jud jimui xyploktumoje tuomet gaunama ekvidistantini lygmen (Landau lygiai) serijos pavidale
2
1
k2
( 7.21)
E xy Ec0
(n
)
c,
*
2mc
2
o jud jimui z-aies (magnetinio lauko) kryptimi lieka galiuoti prastas dispersijos d snis:
2
Ez
E c0
k2
.
2mc*
( 7.22)
265
Reikia magnetinio lauko kryptimi elektronas juda kaip laisva efektin s mas s m*
dalel , o gi ploktumoje, statmenoje z-aiai, jis harmonikai osciliuoja su ciklotroniniu
danumu c.
Pav. 7.11.
Elektronin s k-erdv s kvantavimas magnetiniame lauke.
Leistinos b senos sudaro eil koaksialini cilindr atvirktin je erdv je, be to apribot Fermi-sferos
sritimi. Tai yra iliustruojama laisvoms elektron dujoms trims magnetinio lauko reikm ms H, 2H ir 4H.
Landau lygi formavimas i tolydinio b sen spektro (a) ir j pasireikimas impulso

erdv je (b) yra vaizduojami schematikai Pav. 7.9. Magnetinis laukas sulieja m c/ b sen
grupes stipriai isigimusias pazones (Landau lygius) su ekvidistantin mis energijomis
(n+1/2) c. Kiekviena i i pazoni atitinka vienam i cilindr k-erdv je (b). k-erdv s
sritis tarp toki kvantuot cilindr nustoja b ti leidiamos dalel ms. Dispersijos kreiv (b)
suskyla kvantuotas Landau pazones. Sferin Briliujeno zona magnetiniame lauke pavyrsta
" terptus" sfer koncentrinius cilindrus su bendra aimi ir 2 BH atstumais tarp kaimynini
cilindr Pav. 7.11.
sen tankis laidumo juostoje gaunamas
H
c
( Ec )
2mc*
n max
3/ 2
(7.23)
Ec0 (n 1 / 2)] c ]1/ 2

4
n 0 [E
Jeigu H 0, tai c 0 ir sumavim per Landau lygius galima pakeisti integravimu, tada
gauname per jim prie prastos parabolinio tipo b sen tankio funkcijos. Funkcijos (7.23)
grafikas yra pateiktas Pav. 7.12. Ten pat parodyta b sen tankio funkcija nesant magnetinio
lauko. Matome, kad juostin s b senos lyg tai susispaudia siauras ekvidistantines juostas.
Pirma Landau juosta (n=0) pasistumia vir juostos dugno per c/2 dyd , kaip ir priklauso
2
kvantiniam osciliatoriui (nuliniai svyravimai).

Jeigu energetin s juostos yra isigimusios, tai kiekvienai juostos atakai susidaro savo
Landau lygmen sistema pagal j efektini masi reikmes. Jeigu dar efektin s mas s
anizotropin s, tai magnetinio lauko takoje susiformuoja labai sud tinga energin kristalo
strukt ra.
Tokiu b du, puslaidininki magnetospektroskopijoje turi b ti stebimi osciliaciniai
efektai, atitinkantys optiniams uoliams tarp Landau lygmen . Izotropini energini juost
atveju arba cilindrin s b sen simetrijos magnetiniame lauke bangin s funkcijos
harmonini osciliatori yra proporcingos viena kitai ir yra tarpusavyje ortogonalios. Tai
duoda atrankos taisykl pagal Landau lygi indeksus:
n = 0.
266
Pav. 7.12.
a) elektron dispersija Landau pazon se. Fermi lygis laikomas tarp 6 ir 7-os pazon m, kas
atitinka b sen pasiskirstymui k-erdv je (b).B sen tankio funkcijos priklausomyb nuo
energijos kai H=0 ir esant magnetinio lauko poveikiui.
Ji papildo prast kvaziimpuls atrankos taisykl :
kx = kz = 0
Turint b sen tankio iraika Landau lygmenims galima lengvai gauti sugerties spektro
iraikas, kurias skai iuojant reikia laikytis min
atrankos taisykli ir sudaryti atitinkamus
energetinius skirtumus valentin s ir laidumo juost b sen , atstojan ius optinius uolius
tarp magnetini pajuos iu. Pagal spektrinius atstumus tarp osciliacini pik spektruose
galima nustatyti efektinias kr vinink mases.
7.2.1 Ain s simetrijos erdvinis kvantavimas. Analogijos

Atkreipkime d mes , kad Landau b sen spektrai savo forma labai panaus spektrus
elektron vienain se kvantin se strukt rose. Landau lygiai susidaro d l cirkuliojan
elektron ain s kvantavimo simetrijos, kas daro juos panaiais su elektronais vienmat se
adatin se strukt rose (kvantiniai si lai), kuri schematinis atvaizdavimas ir atitinkamos
joms b sen tankio funkcijos yra pavaizduotos Pav. 7.13. Punktyru paym ta b sen
tankio funkcija erdviniame kristale.
Matome drastinius energetin s strukturos poky ius, sukeltus b sen perturbacijos
magnetinio lauko arba erdvinio kvantavimo efekt . Tolydinis spektras neperturbuoto
erdvinio kristalo pavirsta pj klo formos spektrus dvima io kvantavimo d l erdvinio
apribojimo efekt .
i analogija gali tarnauti bendresniam s veikos potencialo takos energin ms b senoms
ir j spektrams suvokimui.
Pav. 7.13.
Skirtingo dimensik mo
kvantini duobi strukt ros ir j
sen tankio pasiskirstymai per
energijas.
Punktyru paym ta b sen tankio
funkcija erdviniame kristale.
267
8.
Netiesin
optika
Netiesiniai optiniai reikiniai daniausiai yra susij su daugiakvan iais procesais,

kuriuos reikia skirti koherentinius ir nekoherentinius. Pla ja prasme, koherentiniai
procesai vyksta bet kokiose s lygose su tam tikra maa tikimybe ir gali b ti apraomi
perturbacijos teorijos, operuojan ios virtuali b sen s vokomis, pagalba. Virtualiose
senose nevyksta jokiu relaksacini ar defazavimo proces , nes jie yra "kuriami viesos"
tik akto metu, realiai mediagoje toki b sen stacionariai neegzistuoja. ia ir slypi
koherentikumo poymiai: pavieniai etapai (fotoniniai aktai) yra pilnai tarpusavyje
sufazuoti.
Kitai grupei priklauso daugiafotoniai reikiniai, vykstantys per realiai egzistuojan ias
kristale tarpines energines b senas, kuri elektronin pilda kei iasi viesos poveikyje. iose
senose vyksta pilna relaksacijos ir defazavimo proces gama ir galima sakyti, kad "antras
aktas nebeatsimena apie pirm ". Reikiniai pradeda priklausyti jau ir nuo pradin s tarpini
sen upildos. Daniausiai, tai yra viesa indukuoti reikiniai, kuriuos priskiria prie, taip
vadinamos, "suadint b sen spektroskopijos". J pavyzdiais gali tarnauti jau apsvarstyti
dvilaipsni priemaiini uoli lazerin s moduliacijos ir dvifotoniai generuojam
laisv kr vinink sugertiniai reikiniai.
8.1 vadas
Pirmiausiai aptarsime papras iausi ir gerai inom dielektrin s skvarbos kaip tiesin s
optikos reikin ir tipin netiesin savipraskaidr jimo efekt , - tam, kad pademonstruoti
pradiai bendrus daugiakvan
optini reikini bruous ir j galimos metamorfozes
priklausomai nuo adinimo s lyg . Po to pateiksime du netiesini koherentini reikini
apraymo budus: klasikin ir kvantmechanin . Nuoseklus kvantinis apraymas bus taikomas
keliems tipiniams reikiniam smulkiai paaikinti.
8.1.1 Dielektrin skvarba

Daugiafotoniai reikiniai visikai neb tinai yra kakokia egzotika. Pavyzdiui, gerai
visiems inomi mediag dielektrin skvarba arba viesos l imo efektas yra s lygoti
normali dvikvan
koherentini proces , vykstan
be energijos nuostoli mediagos
skaidrumo srityje. viesa patyria l im , bet lieka nesugeriama. Tai, grubiai kalbant, yra
savotikas "viesos klampumo mediagoje efektas", susij s su viesos kvant virtualine
perspinduliavimo tipo s veika su valentiniais arba laisvais kr vininkais. D l jo viesos
sklidimo greitis mediagoje suma ja, ir kuo s veika stipresn , - tuo labiau.
268
Tam paaikinti Pav. 8.1 yra pateikti atitinkami virtualus dvikvan iai uoliai valentini ir
laisv elektron , gr tan
tas pa ias pradines b senas aktui pasibaigus.
Jeigu kristale yra lokaliai paeidiama transliacin simetrija, tai ir impulso tverm s
lygos bus paeidiamos ir tur sime elastin viesos sklaid (Relejaus sklaida), pavyzdiui,
nehomogeniniuose kristaluose su lokalin mis elektroninio impulso neapibr tumo sritimis.
Dielektrin s skvarbos arba viesos l imo efektas yra koherentinis dvikvantis procesas
ir gali b ti antros eil s perturbacij teorijos taikymo objektu. Jo apraymui, sekant Pav. 8.1
schem , tinka tokia dielektrinio sp dingumo iraika:
( )
,0 H ( sp ) 0, i 0,i H ( abs)
{
i
,0
,0 H ( abs) 2 ,i 2 ,i H ( sp ) ,0
Ei
Ei
(8.1)
Atskiri dvikvan io proceso virtualus uoliai gali b ti "sumaiomi laike" (Pav. 8.1.a,
apatiniai uoliai), tam skaityti (8.1) sumoje yra skirtas antras narys. Anizotropiniuose
kristaluose tai bus jau elektroninio poliarizojamumo tenzorius, apraantis j tiesin optik .
c)
a)
Pav. 8.1.
Schemos, aikinan ios kvantine
interpretacij viesos l imo mediagoje,
kaip s lygoto elektron-foton-fotonin s
koherentin s s veikos.
a) energin kristalo schema ir virtualus
kvantiniai uoliai;
b) tipinis dielektrin s skvarbos spektras;
b)
c) poliaroninis efektas elektronams d l

elektron-fonon-fononin s koherentin s
veikos (fononin analogija).
Kitas reikinys, sukeliantis analogijas, - poliaroninis efektas. Tai irgi elektron

virtualin s perspinduliavimo tipo s veikos s lygoti reikiniai, analogiki k tik aptartiems,
bet dalyvaujant ne fotonams, bet fononams, - gardel s svyravimams (Pav. 8.1.c). Jis
pasireikia irgi savotiku "klampumo efektu", bet jau elektronams, kuris maina laisv
kr vinink judrum , nes j mas padid ja d l koherentin s s veikos su fononais (Pav.
8.1.c). Tokios s veikos atveju kr vininkus priimta vadinti poliaronais, o j mas poliaronin mas me** . Poliaroniniai reikiniai jau buvo aptariami 3me skyriuje.
8. Netiesin optika
269
Tam kad geriau suvokti sekant skyrel , bandykime atkurti dielektrin s skvarbos
spektrin priklausomyb remiantys k tik pateikta kvantine interpretacija. Akivaizdu, kad
tam labiausiai takuos energiniai vardikliai formul je (8.1), ypatingai art jant prie rezonanso
lyg . Pateiktai b sen schemai bus aktualus du rezonansai. Tarp j tur sime "nulin
rezonans (
0), kai tarp galim virtualini b sen dominuoja tos pa ios pradin s
senos taka (valentin juosta). Ir antras rezonansas tai "krato rezonansas (
Eg), kai
viesos kvant energija art ja prie draudiam energij tarpo reikm s Eg ir virtualin s
senos vaidmenyje vyrauja laidumo juosta. Art jant prie i danum dielektrin skvarba
smarkiai padid ja. ymint mao danio (statin ) dielektrin skvarb o ir aukto danio
(optin ) dielektrin skvarb
(nerezonansin je skaidrumo srityje!), pasidaro aiku, kod l
tarp i reikmi . Tokiu b du, tipin dielektrin s
paprastai galioja inomas s ryis o >
skvarbos spektrin priklausomyb galime pavaizduoti kaip yra Pav. 8.1 b.
8.1.2 Savipraskaidr jimas. Kvantikumo metamorfoz s

Dabar, su tam tikra intencija, aptarkime koherentinio savipraskaidr jimo reikin .
Optini reikini kvantikumo laipsnis priklauso nuo vairi prieas ir gali staiga keistis,
kai vieno tipo reikiniai yra apkei iami kitais. Pavyzdiui, kai vienfoton sugertis patyria
"metamorfoz " virstant dvikvant praskaidr jimo efekt (Pav. 8.2).
Tegul turime tarpjuostinius tiesinius optinius uolius puslaidininkyje, formuojantys
vienfoton sugert . Did jant intensyvumui auga laisv
kr vinink koncentracija juostose.
Fermi lygmuo EF suskyla sutartinius kvazifermi lygmenys elektronams Fn ir skyl ms Fp,
art jan ius prie savo juost augant kr vinink koncentracijai. D l relaksacijos proces
greitai nusistovi pusiausvyrinis kr vinink pasiskirstymas juostose.
Pav. 8.2.
Schemos, paaikinan ios vienfoton s tarpjuost s sugerties reikini pavirtim
savipraskaidr jimo efekt , kai yra didinamas viesos intensyvumas ir mainama viesos impuls
trukm .
Dabar iveskime sistem i pusiausvyros didinant kvant srauto intensyvum I ir

trumpinant viesos impulso trukm t. Kai tik pasieksime s lygas t ir t fot << rel ( ia
t fot - yra vidutinis laiko tarpas tarp dviej foton patekim
duot srit kristale, kuris
270
charakterizuoja foton srauto intensyvum , ir rel - yra juostin s kr vinink relaksacijos

laikas), - kr vininkai nesp ja atlaisvinti adinamas kristalo b senas ir pusiausvyrinis j
pasiskirstymas juostose sutrinka.
Gauname situacij , pavaizduot Pav. 8.2 schemos dein je: tam tikruose dispersini
kreivi takuose, sudaran iuose k-erdv je paviri (impulso ir energijos tverm s d sni
taka), susidaro b sen upildos kr vininkais staigus padid jimas kit k-erdv s sri
atvilgiu. Nesunku pasteb ti, kad tai atitiks indukuotos inversijos rezonansin se
elektronin se b senose formavimosi atvejui. Reikia laukti stimuliuot perspinduliavimo
reikini .
sen upildos inversija stimuliuoja toki pat foton kaip ir adinantys
perspinduliavim . Formuojasi dinaminio praskaidr jimo reikinys. Procesas gali gauti
koherentines savybes ir, sii jus dein schem , pasteb sime reikinio panaum su k
tik aptartu viesos l imo reikiniu: sugerties uolis ir sinchroninis emisijos uolis ("tenatgal" tipo). Taip yra panaumo, bet ie virtualus dvikvan iai uoliai vyksta dar ir
rezonansikai su didelio tankio kristalin mis b senomis. Tod l l io rodikliai tokioms
bangoms gali pasiekti gigantik reikmi , - viesos sklydimo greitis kristale vykstant iam
nestabilumui gali smarkiai suma ti. Dar kart pabr kime, kad neskaidri kristal
koherentinis skaidr jimas supertrumpiems ir galingiems viesos impulsams turi b ti
lydimas gigantiniais viesos l imo reikiniais.
I tikro, eksperimentai rodo, kad pikosekundini lazerini impuls skaidrinami kristalai
pasireikia ne tik slenkstiniu skaidr jimu did jant intensyvumui, bet dar ir anomaliu viesos
impuls udelsimu pavyzdyje [1].
8.2 Pusiauklasikinis fenomenologinis apraymas

is netiesini reikini apraymo b das istorikai susij s su parametrini reikini
apraymais radiotechnikoje ir bazuojasi Maksvelo lygtimis, kuriuose mediagos parametrai
ir - dielektrin s ir magnetin s skvarbos konstantos yra laikomos priklausan iom nuo
iorini elektromagnetini lauk funkcijom.
8.2.1 Netiesin dielektrik ir puslaidininki poliarizacija

Aplinkos poliarizacija, veikiant intensyvios lazerio viesos laukui ir did jant jos
intensyvumui, tur s nukrypim nuo tiesikumo ir tuomet j galima iskleisti eilute:
Pi (r , t )
kur
e
ijk
PL
PNL
ij
Ej
( 2)
ijk
E j Ek
( 3)
ijkl
E j Ek El
(8.2)
- yra netiesinio dielektrinio sp dingumo n-tos eil s tenzorius; i,j,k =1,2, ..., n.
Tenzoriaus eil (rangas) nusakomas laipsnin priklausomyb nuo lauko stiprumo E. is

dydis atsiranda i lygties elektriniai mediagos indukcijai, kuria operuojama Maksvelo
lygtyse:
D= E=E+4 P=(1+4 )E.
Tiesin je optikoje ios mediagin s lygtys yra tiesin s, nes , =const; lygtyje (8.2)
lieka tik pirmas tiesinis narys; bangos sklinda aplinkoje nepriklausomai (bang
superpozicijos principas).
Netgi taikant pilnai fenomenologin apraym , netiesin s optikos ir netiesin s
spektroskopijos perspektyvos mediagotyroje atrodo praktikai neribotomis. I tikro,
8. Netiesin optika
271
skirtingai nuo tiesin s optikos, kai aplinkos savyb s apraomos vieninteliu parametru, tiesiniu sp dingumu ( ), netiesin optika reikalauja mediagos apraymui, bendrai
kalbant, begalin nauj mediagos parametr (n) rinkin .
Dabartin lazeri technika leidia pasiekti optini galingum tankius I 1014 - 1016
W/cm2 eil s. Esant tokiems intensyvumams, viesos lauko stiprumas E=(8 I/c)1/2 pradeda
susilyginti su atominio lauko stiprumu (vandenilio atomui Ea=e2/aB 3 108 V/cm). Tod l
yra galima situacija, kai lokalinius netiesinius efektus jau negalima bus laikyti silpnais. Tuo
atveju iskleidimas (8.2) praranda prasm , kadangi tai yra faktikai perturbacijos teorijos
eilut pagal parametr E/Ea. Beje, min tai komplikacijai egzistuoja tam tikra "sklend ",
suveikianti dar ikikritiniuose laukuose - tai optinis pramuimas kondensuotos aplinkos ir
daugiafoton jonizacija ar disociacija atom ir molekuli .
8.2.2 Fenomenologinio nagrin jimo pavyzdiai

Bendru atveju, veikiant viesos elektriniam laukui E(t)=E cos( t), aplinkoje bus
indukuota poliarizacija ( ia supaprastinkime indeksavim ):
P(t) =
1E
+ 2E2 +
3E
Skirtingoms netiesin ms aplinkoms tai atrodytu kaip yra pateikta Pav. 8.3.
Pav. 8.3.
Schematin s
poliarizuojamumo
priklausomyb s
P=P(E) skirtingoms
aplinkoms:
a) tiesinis;
b) kvadratinis;
b) P= 1E + 2E2
( 2>0)
a) P= 1E
c) kubinis
netiesikumas.
c) P= 1E + 3E3 .
3 <0
I) Pirma patyrin kime kvadratikai netiesin aplink P= 1E+ 2E2 viesos lauke
E(t)=E cos( t). Pasinaudojus trigonometrija (cos2x=(1+cos2x)), indukuotai poliarizacijai
gausime:
2
2
P(t )
t
1 E cos t
2 E cos
1
P0
E cos t
P
E2
E 2 cos 2 t
(8.3)
P2 .
Tai reikia, kad indukuota netiesin s aplinkos poliarizacija (reikia ir mediagos atsakas
lauko poveik ) kinta laike i esm s kitaip negu adinanti banga. Pav. 8.4 yra parodyta
schematikai dielektriko su kvadratinio tipo netiesikumais poliarizacijos, sukeliamos
harmoninio signalo, laikin priklausomyb . Pilnoje indeksin je formoje ie nariai atrodytu
sekan iai:
Pi ( 2) (0 )
Pi ( 2 ) (2 ,2k )
e
ijk
(0 )E 0j Ek0 ,
1
e
ijk
(2 ,2k ) E 0j E k0 ,
272
ir nusako optinio detektavimo ir antros optin s harmonikos generavimo (2HG) efektus,

atitinkamai. V liau mes smulkiai tyrin sime iuos reikinius i kvantin s mechanikos
pozicij .
- Aplinkos poliarizacija P(t)
Komponent s P(t):
- P - pagrindin harmonika,
- P2 - antroji harmonika ( + =2 ),
- Po - pastovioji komponent ( - =0) optinis detektavimas.
Pav. 8.4.
Kvadratinio tipo (P= 1E+ 2E2) netiesinio poliarizuojamumo dielektriko reakcijos harmonin
adinim schema. einantis signalas E=Eocos t suadina aplinkoje poliarizacij , kuria
galime suskaidyti trys dedam sias.
II) Kubiniai netiesin je aplinkoje [cos3x=1/3(3cosx+cos3x); cosxcosy= (cos(x+y) +cos(x-y)]

tur sime:
P(t) = 1E+ 2E2+ 3E3;
E=Eocos t.
P(t )
1
2
P0
E cos t
E2
( 1E
P cos t
E 2 cos2 t
3
4
E 3 ) cos t
P2 cos 2 t
E 3 cos3 t
1
2
E 2 cos 2 t
1
4
E 3 cos 3 t
(8.4)
P3 cos 3 t .
netiesine aplinka su
Rezultatas (8.4) reikia, kad sklindant viesos bangai danio
kvadratinio ir kubinio tipo netiesikumais, tur sime sekan ius aplinkos atsakus:
1) Pastovi mediagos poliarizacij - t.y. indukuojamas pastovus elektrinis laukas,
proporcingas viesos intensyvumui, - optinio lyginimo arba optinio detektavimo efektas.
Jis atsiranda d l 2 nario, tai reikia, kad is reikinys yra stebimas kartu su antraja
harmonika (apie tai bus toliau). D l "pastovumo": tiksliau kalbant, tai bus kvazipastovus
atsakas, kuris yra pastovus viesos danio atvilgiu, bet kartoja jos intensyvumo laikin
kitim , t.y. lazerio impuls .
2) Danio viesos bang (pirm harmonik ), sklindan kitu grei iu negu vakuume
( 1, l io rodiklis, viesos dispersija) ir veikiama vifokusavimo efekto d l 3 nario
(stebima kartu su 3os harmonikos generavimu).
3) Danio 2 viesos bang - antros optin s harmonikos generavimo (2HG) efektas.
4) Danio 3 viesos bang - tre ios optin s harmonikos generavimo (3HG) efektas.
Akivaizdu, kad skaitant auktesn s eil s netiesikumo narius, mes gautume optini
8. Netiesin optika
273
harmonik vis didesnio laipsnio perspinduliavim ir vis naujus jas lydin ius netiesinius
reikinius. Primename, kad ia nagrin jome skaidrios aplinkos atvej .
III) Netiesin s optikos ir elektrooptikos reikiniai turi bendrumo, tod l
panagrin kime aplinkos netiesin
poliarizacij , atsirandan ia veikiant statiniam
(kvazistatiniam) ir viesos elektriniams laukams kartu. Paprastumui, - vienodai juos
orientuokime; tas leidia pateikti juos skaliarin s sumos pavidalu:
Statin poliarizacija:
P0 =
1E0
Tiesin
dielektrin
poliarizacija
aplinkos
el.lauku.
+ 2E0E0
+1/2
Kvadratin
diel. poliarizacija
elektiniame lauke.
Tiesinis elektrooptinis Pokelso
efektas.
(*)
Optinis
detektavimas.
2 ijk(0, , ).
Lydi 2HG
nesinchronizmo
atveju.
(*)
E E
+ 3E0E0E0
+3/2
Kubin dielektrin
poliarizacija.
Kvadratinis
elektro-optinis
Kero efektas
Statin poliarizacija 3HG

el.lauke atv ju. Skys iuose
- molekuli optinis
orientavimas.
E0E E
Pirma harmonika:
P =
1E
Tiesin
(koherentin )
viesos
dispersija.
+2 2E0E
+3 3E0E0E
+3/4
Dinaminis elektrooptinis Pokelso

efektas (n E0).
Dinaminis elektrooptinis Kero efektas.

Dvigubas viesos
imas el.lauke
(n E02)
viesos s vifokusavimas io rodiklio kitimas

veikiant viesos laukui.
E E E
Antra harmonika:
P2 =
+1/2 2E E
+3/2
Antros harmonikos
generavimas (2HG).
Antros harmonikos
generavimas ioriniame
elektriniame lauke.
(centrosimetriniai kristalai,
skys iai, dujos)
ijk(2
, , ).
(*)
E0E E
Tre ia harmonika:
+1/4
P3 =
E E E
Tre ios harmonikos

generavimas (3HG).
(*) - pasireikia tik poliariniuose kristaluose be inversijos centro (pjezoelektrikai), d l atrankos pagal
lyginum negaliojimo.
E(t) = Eo +E cos( t).

Analogikai gausime t pat rezultat :
P(t )
P0
P cos t
P2 cos2 t
P3 cos3 t ,
(8.5)
bet su kitais ir gausesniais nariais, kurie yra pateikti ir paaikinti lentel je.
Rezultate, netiesin poliarizacija suskyla 10 netiesini komponen
atsako u tam tikr netiesin optin reikin skirtingos prigimties.
, kuri kiekviena
Kristaluose sp dingumai turi tenzorin pavidal , pavyzdiui, antros harmonikos

generavimui kristale ir tas pats, bet ioriniame elektriniame lauke, poliarizuojamumo nariai
atrodytu sekan iai:
1
(2 , , ) E j Ek
Pi (2 )
2 j k ijk
274
3
2
Pi (2 )
ijkm
j
(2 ,0, , ) E 0j E k Em
Laikin dispersija d l aplinkos inertikumo s lygoja ir spektrines priklausomybes, kuri

seka yra pateikta indeksais skliaustuose. Kaip pavyzd , pirm i pateikt iraik galime
pateikti ir matricin je formoje:
E 12
E 22
P1
11
12
13
14
15
16
E 32
.
P2
21
22
23
24
25
26
E 2 E3
P3
31
32
33
34
35
36
E1 E 3
E1 E 2
8.2.3 viesos savifokusavimas

Augant viesos intensyvumui l io rodiklis gali prad ti kisti. D l to dar kart
panagrin kime aplink su kubiniu netiesikumu:
P(t) = 1E+ 3E3;
E=Eocos t.
P(t )
E cos t
E cos
3
4
1
4
E ) cos t
E 3 cos 3 t
P3 cos 3 t .
P cos t
Mus domina pirmas narys, kuris formuoja elektrin s indukcijos D mediagin lygt :
(1 4
Reikia:
4 P
1
) 3
(1 4
3
E2
E 2 )E
E2 ,
io rodikliui tod l gausime iraik :

n
3
0
E2
(1
3
2
E2)
n0
n2 E 2
(8.6)
Tokiu b du, viesos bangos fazinis greitis v=c/n=c/(n0+n2I) priklauso nuo viesos
intensyvumo I, tai yra, - kuo didesnis intensyvumas, tuo didesnis aplinkos optinis
klampumas. Jei turime viesos pluotel
su plok iu bangos frontu, bet ribot
matmen ir jo intensyvumas auga nuo
periferijos centr , kaip pavaizduota Pav.
8.5., tai pluotelio centre n2 bus didesnis,
sklydimo greitis maesnis ir frontas
pasidaro gaubtas sklindant pluotui, t.y.
viesa pati save fokusuoja sklindant
netiesine aplinka.
Pav. 8.5.
Savifokusavimo reikinys bangini front
atvaizdavime
Tokiu b du pasireikia viesos savidefokusavimas,

savikanaliavimas
skys iuose, ir panaiai.
8. Netiesin optika
275
Bendru atveju, nagrin jant aplink n-tos eil s, b tume gav , kad savifokusavimas yra
susiej s su netiesinio sp dingumo (8.2) eilut s vis nelygini nari realiom dalim (n2
Re (3), n4 Re (5), n6 Re (7) ):
n0
n2 E 2
n4 E 4
n6 E 6
(8.7)
8.3 Kvantinis netiesin s optikos reikini apraymas

Netiesiniai optiniai reikiniai, nuosekliai apraant juos kvantin s mechanikos metodais,
bus traktuojami kaip daugiafotoniai reikiniai. Tarp kitko, kai kurie reikiniai netiesin je
optikoje, tokie kaip daugiafoton sugertis ir aplinkos praskaidr jimas visikai neturi analog
klasikiniame aikinime bang s veika. Daniausiai tam naudojamasi kvantine perturbacijos
teorija, kurios pagrindai, atsivelgiant netiesin s optikos poreikius, buvo d stomi 1me
skyriuje.
Visi optiniai reikiniai gali b ti aprayti ir i "pirm
princip ". Pavyzdiui, netiesinis
sp dingumas n-tos eil s, nusakantis bangos kombinacinio danio s = 1+ 2+...+ n
generavim , gali b ti io pavidalo:
p0n pn( n 1) p21 p10
2
(n )
( s)
n
( s
( 1
0n )
2
02 )( 1
01 )
ia pij - dipolinio momento matriciniai elementai, riantys energines lygmenys i ir j, 0i rezonansiniai danumai. Tiksliau tenka nagrin ti tokio tipo nari sum , atitinkan
skirtingiems daugiafotonini uoli keliams.
Tam kad pilniausiai parodyti skai iavim proced ras ir pademonstruoti fazinio
sinchronizmo bei stimuliuot optini reikini prigimt ir tak , smulkiau panagrin kime
antros optin s harmonikos generavimo reikinius.
8.3.1 Antros optin s harmonikos generavimas

Antros harmonikos generavimo (2HG) reikinys faktikai susiveda dviej foton
susiliejim vien s veikaujant su mediaga. Mediagos b kl nepakinta. Optiniai uoliai
virtualus, procesas koherentinis. Tai yra trifotoninis reikinys, tod l 2HG uoli tikimyb
yra nusakoma tre ios eil s perturbacijos teorijos eilut s nariu:
( 3)
WAGG
G H 2( em) M 2
2
c, v M 1 M 2
M 2 H 1( abs) M 1 M 1 H1( abs) G
( E M2
E G )( E M1
EG )
(EF
E G ) (8.8)
Pagrindiniai, giminingi aptariamajam, trifotoniai reikiniai yra pavaizduoti Pav. 8.7.

Primename, kad elektron-fotonin s s veikos apibendrinti matriciniai elementai, atskiriant
fotonines ir elektronines j dalis, gauna sekanti pavidal :
( abs)
F H int
G
( emis )
F H int
G
n
n
H fg
1 H fg
ia yra paym ti optini uoli matricini element elektronin s dalis
(8.9)
276
H fg
f H el g
(r ) H el
(r )dr ,
kur fig ruoja valentines ir laidumo juost Blocho tipo bangin s funkcijos:
c,v
e
( pA )
mc
H el
Upildymo skai
e 2
m V
(r )
uc , v ( r ) exp( ik c ,v r ) ,
( pe ) exp( ik r )
( pe ) exp(ik r ) .
ryis su matuojamu viesos srauto intensyvumu yra toks:

I ( )
c
8
)3
(2 ) 3 c 2
Pabandykime pateikti supaprastint

daugiafotonini
reikini
interpretacij .
sivaizduokime fotono s veik su nesugerian ia j aplinka (Pav. 8.8). Sklindant mediagoje
fotonai sukelia jos perturbacij , sekan juos beinertikai. Tokios s veikos beinertikumas
yra s lygojamas tuo, kad, d l m
susitarimo apie sugerties neb vim (
<Eg), toks
fotonas negali pakeisti kvantin s sistemos energin s b kl s. Vienas i reikini aktas
pavaizduotas (Pav. 8.8) ir
juos tenka i ti kaip
vienmomentin sugert
perspinduliavim sklindan mediaga foton .
Pav. 8.6
Antros harmonikos
generacijos proceso
schemos.
Skirtingai nuo reali , tokie virtualus optiniai uoliai nebereikalauja iorini energijos
itekli . Atkreipkime d mes , kad aptariamas reikinys grindia dielektrin s skvarbos
kvantin paaikinim , t.y. viesos l io rodiklio, arba jos sklidimo grei io poky ius
dielektrin je aplinkoje.
Esant didesniam foton tankiui padid ja tikimyb to, kad trumpalaikiai perturbuotoje
pirmu fotonu srityje atsiras kitas fotonas, t.y. kad perturbuotos sritys nuo keli foton
persiklotu. Aplinkos perturbacijos (poliarizacijos) laipsnis priklauso nuo visos eil s foton
ir mediagos parametr . Bet ia yra svarbu tai, kad aplinkos reakcija du identikus fotonus
energijos
vien foton dvigubos
1 yra tapatinga (su tam tikra tikimybe) jos atsakui
energijos
2=2
1.
Tod l i perturbuota sritis gali perspinduliuoti ne tik du tokius pat
patekusius j fotonus, o ir vien sudvigubintos energijos. Tai ir bus antros harmonikos

generavimo elementarus aktas.
Jei 2
1>Eg,
tai dviem fotonais perturbuotoje gardel s srityje gali pakakti energijos
valentinio elektrono atlaisvinimui, kas yra tapatinga dvifotoniai suger iai. Apkalb
8. Netiesin optika
277
beinertin aplinkos perturbacij (jos skaidrumo spektro srityje) galime sutapatinti su

virtuali energini b sen trumpalaikiu atsiradimu. Jos yra pavaizduotos Pav. 8.7
br knin m linijom.
Pav. 8.7.
Trifotoniai reikiniai ir j energijos ir impulso tverm s d sniai:
a) trifoton sugertis; b) antros harmonikos generacija;
c,d) parametriniai generavimo reikiniai.
Grietas kvantinis mechaninis nagrin jimas draudia laisvai naudotis realiu erdv s-laiko
modeliu min tiems virtualiems reikiniams. Tam prieinasi grindiantys kvantin teorij
neapibr tumo principai: energijos - laiko ( E t > ) ir impulso - koordinates ( p x > ).
Aplinkos perturbacijos, sukeltos sklindan iu fotonu, beinertikumas ( t 0) sukelia
mikrosistemos energin s strukt ros trumpalaik neapibr tum (imuozojim ) ( E
).
Tod l virtualios b senos, parodytos schemose, realiai neegzistuoja ir jomis vienu metu gali
tapti praktikai visos kristalo b senos. Tas ir atspindi sumos per visas mediagos b senas
perturbacijos teorijos formul se atsiradim .
Skirtingai nuo reali
b sen , virtuali
b sen pad tis
energin je skal je gali b ti pasirenkama laisvai. Jokiais matavimais
negalima aptikti sistem virtualiame lygmenyje. Tod l, pavyzdiui,
dvifoton s sugerties etapai negali b ti atskirti laike, - turime
viening dvifoton akt , abu fotonai sinchronikai inyksta
("bifotonas?" Kod l gi ne?).
Tod l, vaizduojant uol i realaus virtualin lygmen , galime
nesilaikyti energijos tverm s d snio reikalavim . Negalima
sustoti virtualioje b senoje, ji gali tarnauti tik kaip tarpin
grandis. Energijos tverm s d snis privalomas taikyti tik pradin ms
ir galin ms pilno akto b senoms.
Pav. 8.8.
Koherentin fotono
veik su
nesugerian ia j
aplinka.
Gr kime prie antros harmonikos generavimo. Pradin ir

galin elektronin s b senos tokiam procesui sutampa, t.y. aplinka
po s veikos gr ta
pradin b kl . Puslaidininkiui tai b tu
valentin juosta (Pav. 8.6). Tikimyb s iraika tokiam procesui bus sekanti:
278
( 3)
WFG
v, N1
2, N 2 1 H2( sp ) l , N1 2, N 2 l , N1 2, N 2 H1( abs ) m, N 1 1, N 2 m, N1 1, N 2 H1( abs ) v, N1 , N 2

[El
m, l
( Ev
( N 1 2)
( N 1 2)
1
) ( Em
( N 2 1)
( N1 1)
) ( Ev
N1
] [( E m ( N1 1)
N2
) ( Ev
N1
)]
kuri, atskiriant matricini element fotonines dalys pagal (8.9), ymiai supaprast ja:
2
( 3)
WFG
N 12 ( N 2
v P2 l l P1 m m P1 v
1)
m ,l
( El
Em
) ( Em
Dabar, vedant Blocho funkcijas , m ir l

operatori iraikas, gausime:
( 3)
FG
N1 ( N 2
1)
m ,l
( p e2 ) vl ( p e1 ) lm ( p e1 ) mv
( El Ev 2 1 ) ( Em Ev
Daugiklis (N2+1)
Ev
(2
(8.10)
senoms ir naudojant dipolin s s veikos

2
exp i( 2 k1
k 2 )r d r
(2
ia atsirado i matricinio elemento, nusakan io fotono
ispinduliavim . Jis iskaido 2HG tikimyb s lygt du narius: vienas spontaniniai, o kitas
priverstiniai (stimuliuotai) generavimo proceso formoms.
Eksponentinis pointegralinis daugiklis atsiranda atlikus vis bang ir bangini funkcij
eksponen
sudauginim , t.y. j rodykli sumavim : (-Kv -k2+Kl)+(-Kl+k1+Km)+(Km+k1+Kv ) = 2k1 - k2. Akivaizdumui mes sugrupavome iuos impuls vektorius ta tvarka,
kuri jie turi matriciniuose elementuose.
Atkreipkime d mes tai, kad vis aplinkos vaidmen 2HG procesui sukaupia savyje
sud tinis matricinis elementas. Visos kristalo energin s b senos, labiau ar maiau dalyvauja
(kaip virtualin s) atrodo tiek paprastame dviej foton susiliejimo reikinyje. Matricinio
elemento reikm nusako proceso efektyvumo skirtum skirtingose mediagose. Jo
simetrin s savyb s, kaip mat me anks iau, gali visai udrausti antros harmonikos
generavim tam tikros simetrijos aplinkose.
8.3.2 Fazinis sinchronizmas = Impulso atrankos taisykl s

Eksponent s integralas lygtyje (8.10) apsprendia impulso atrankos taisykles antros
harmonikos generavimo procesui. Skirtingai nei sugerties procesuose, ia negalime
nepaisyti s veikaujan
viesos pluot banginiais vektoriais. Puslaidininki fizikoje tokie
atvejai vadinami erdvin s dispersijos efektais, pavyzdiui, poliariton teorijoje. Netiesin je
optikoje impulso tverm s d snio patenkinimas vadinamas faziniu sinchronizmu. Ryium
su didele i efekt svarba koherentin je netiesin je optikoje ir jos taikymuose, aptarkime
tai smulkiau.
Akivaizdu, kad integralas lygtyje (8.10) bus artimas nuliui visoms k 2k1-k2
reikm ms, kai jos nelygios nuliui, tod l kad pointegrin funkcija yra periodin harmoninio
tipo funkcija su lygiais teigiamais ir neigiamais p psniais. Svarbu, kad k ia turi
nukrypimo laipsnio nuo impulso tverm s d snio patenkinimo s lyg fizikin prasm :
2 k1
k2
(8.11)
8. Netiesin optika
279
skaitant energijos tverm s d sn

k = /v= n /c, gauname labai paprast
2=2
ir banginio vektoriaus apibr im
io rodikli atitikimo reikalavim :
n(
1)=n(
2),
(8.12)
kuris fazinio sinchronizmo patenkinimui "prao" vienod sklidimo grei

abiem viesos
bangom, kas yra paprastai nesuderinama d l mediagos dispersini savybi n( ).
Antros harmonikos spinduokliuose sinchronizmo reikalavimai yra patenkinami
specialiais b dais, o pa io reikinio tyrimai arba mediag tyrimai jo pagrindu, paprastai,
yra atliekami, atvirk iai, - nepatenkinant i s lyg . Tod l apsvarstykime pagrindinius
skirtumus 2HG proces priklausomai nuo fazinio sinchronizmo realizavimo laipsnio.
8.3.3 Harmonikos generavimas fazinio nesinchronizmo s lygomis

Fazinio nesinchronizmo atveju antros harmonikos kvantin ieiga bus maa ir mes
galime lygtyje (8.10) nepaisyti stimuliuotais reikiniais (N2<<1). Antros harmonikos
vidutinio intensyvumo kitimas pluotelio sklidimo kryptimi bus apspr stas balanso lygtimi:
I2
( 3)
(8.13)
2 WAHG .
z
Tada ilgio L kristalo gale antros harmonikos intensyvumas bus gaunamas sekan iai:
L
2
2
I2
( 3)
I 2 ( L)
dz I12 M AHG
e i k r dz ,
(8.14)
(2 1
2)
z
0
0
kur vestas sutrumpintas sud tinio matricinio elemento ym jimas. Matome, kad
spontaniniam 2HG procesui yra budingas kvadratinis antrinio pluoto intensyvumo
augimas nuo adinimo intensyvumo. Tai yra parodyta Pav. 8.9a.
Pav. 8.9.
a) Antros harmonikos
spontanin s generacijos
intensyvin priklausomyb
I2 (L)=f(I (0)).
b) Antros harmonikos
spontanin s generacijos
priklausomyb nuo sklidimo
kelio I2 (z) netiesin je aplinkoje
(arba nuo kristalo storio).
Paym tas proceso
koherentikumo ilgis Lk.
Netiesinio proceso erdvinis kitimas iilgai sklidimo krypties yra apsprendiamas

paskutiniojo nario lygtyje (8.14), kuris lengvai suskai iuojamas:
280
e
0
i kzz 2
dz
1 exp(i k z z )
4
i kz
L 2
1 exp(i k z L) 1
4
i kz
1 1 cos( k z L )
2
( kz )2
sin 2 ( 12 k z L)
( kz )2
ia pasinaudota inomu s ryiu e ix =cosx isinx. Dabar lygt (8.14) galime pateikti itaip:
( 3)
I 2 M AHG
I 2 ( L)
L2
1
sin 2 ( 12 kL )
( 21 kL) 2
(8.15)
Charakteringu atstumu, per kuri stipriai pasireikia sufazavimo efektai, galime laikyti dyd :
Lk
c
k
n( ) n(2 )
(8.16)
paprastai vadinam antros harmonikos generacijos koherentikumo ilgiu. Kad paaik tu

io parametro fizikin prasm , sudarykime sau 2HG intensyvumo koordinatinio kitimo
(8.15) grafin priklausomyb , parodyta Pav. 8.9.
8.3.3.1 Fazinis sinchronizmas.

Matome, kad esant realiam nukrypimui nuo fazinio sinchronizmo, kai abi
ir 2
bangos sklinda besiskirian iais grei iais, harmonikos generavimo efektyvumas yra
osciliuojanti praeito atstumo funkcija. Aiku, kad faktikai tai yra bang interferencijos
paseka. Koherentikumo ilgio Lk fizikin prasm : - tai kelio ilgis, kuriame generuojama
banga pirma kart pasiekia maksimali reikm . Tolesnis s veikos kelio didinimas pasireikia
osciliacijose ir niekados 2H intensyvumas nevirys jau pasiekto atstume Lk , kuris paprastai
yra maas, 5 50 m. Tod l ne manoma efektyviai inaudoti likusios netiesin s aplinkos
dalies potencijos harmonikos generavimui.
I bangini pozicij tokia 2HG proceso lokalizacija erdv je aikinama bang
interferencija (b tent, aplinkos poliarizacin s bangos ir antros harmonikos bangos
interferencija), kurios sklinda skirtingais grei iais: v1=c/n( ) ir v2=c/n(2 ), atitinkamai.
Pav. 8.10.
Pav. 8.11.
Priklausomyb nuo kristalo ilgio spontaninio

antros harmonikos generavimo esant (a) ir
nesant (b) faziniam sinchronizmui.
Kampin antros harmonikos intensyvumo

priklausomyb , imatuota plonoje kvarco
ploktel je
is nesinchroninio harmonikos generavimo proceso erdvini osciliacij efektas

lengvai stebimas eksperimentikai antros harmonikos intensyvumo kampin je
8. Netiesin optika
281
priklausomyb je, palengva sukant kristal sklidimo aies atvilgiu (Pav. 8.11). Matuojant
atstumus tarp maksimum ir turint omeny lengvai gaunam kampo ir sklidimo kelio s ry
z
galima nustatyti koherentikumo ilg Lk .
normal s ir viesos kritimo aies.
sin 2
L 1
n2
ia
(8.17)
- yra kampas tarp kristalo paviriaus
I kvantini pozicij tai apsprendiama Geizenbergo neapibr tumo principo k x>1

k suma ja optini lauk
reikalavimais. Augant proceso isiderinimui pagal impuls
efektyvios s veikos sritis x.
Jei b ti grietesniems, tai proces
Pav. 8.12.
Intensyvin priklausomyb kvantin s ieigos
stimuliuoto antros harmonikos generavimo.
Palyginimui parodytas spontaninis AHG
kitimas i kurio isivysto stimuliuotas
augimas.
analiz yra nekorektika kai paeidiamas

fundamentalus impulso tverm s d snis.
Tikrumoje impulso likutis arba deficitas
k, atsirandantis d l netiesin s foton
veikos, yra perduodamas aplinkai, tik
kurioje ir yra manomas foton s veikos
reikinys. Taip, pavyzdiui, k=2k1 - k2
atsirado lygtyje (8.10) d l prielaidos, kad
valentinio elektrono b sena nekinta s veikos
metu: Kf=Kg. Jeigu mes laikysime, kad
valentinio elektrono bangin funkcija vykus
2HG procesui pasikei ia per k, tai tas turi
lygoti proceso lokalizacij ant atskir atom
ir koherentikumo praradim .
pat turime dvifoton s sugerties arba
kombinacin s sklaidos atvejais, kurie vyksta
adinant mediag . ia ir slypi neapibr tumo
principo taka. Be to, k
tik min ti
samprotavimai apie fazin sinchronizm
duoda
kvantin
interpretacij
optinio
detektavimo efektui, kur aptarsime v liau,
8.3.7 skyriuje.
8.3.4 2HG fazinio sinchronizmo

lygomis. Spontaninis generavimas
Fazinio sinchronizmo s lygomis ( k=0) koherentinio antros harmonikos generavimo
sningumai, kai procesas vyksta be iorini energijos nuostoli , gali b ti gaunami i (8.15)
lygties, atliekant ribin per jim k 0:
2
sin( kL / 2)
lim
1
k 0
kL / 2
ir (8.15) lygtis gaus tok pavidal :
I 2 ( L)
( 3)
I 2 L2 M AHG
2
(8.18)
282
Tokiu b du, sinchroninio

antros harmonikos generavimo
efektyvumas yra proporcingas
pirminio pluoto intensyvumo,
kristalo ilgio ir matricinio
elemento modulio kvadratams.
Mikroskopini aplinkos savybi
taka slypi matricinio elemento
naryje. Priklausomyb (8.18)
nuo kristalo, kuriame vyksta
sinchronin s veika, ilgio yra
atvaizduota Pav. 8.10 kartu su
Pav. 8.13.
tokia pat nesant faziniam
AHG proceso fazinio sinchronizmo patenkinimas
sinchronizmui. Matome, kad
anomalios dispersijos srityje.
AHG efektyvumas greitai auga
su kristalo ilgiu. Tai yra
apsprendiama tuo, kad AHG koherentikumo ilgis art ja begalyb ( k 0) ir dabar
visame kristalo ilgyje vyksta koherentin antros harmonikos generacija.
Atidus skaitytojai tikriausiai pasteb jo, kad lygtis (8.18), beje visai be pagrindo iuo
atveju, buvo gauta ne skaitant stimuliuoto perspinduliavimo nario N2 (i k (8.10). Lygtis
(8.18) galioja tik maiems spontaninio 2GH intensyvumams (I 2 <<I ).
8.3.5 2HG fazinio sinchronizmo s lygomis. Stimuliotas

generavimas
Matome, kad fazinio sinchronizmo s lygomis neb ra kli
2HG kvantin s eigos
didinimui, tod l turime skaityti stimuliuoto spinduliavimo proces tak . Tai gaunama
paliekant (8.10) formul je (N2+1) nar , kuris iskaido 2HG tikimyb
spontaninio ir
stimuliuoto proces sum . Fazinio sinchronizmo atveju stimuliota 2HG forma yra
gaunama i (8.13) ir (8.10) lyg :
2
2
I2
3)
,
(8.19)
I 2 I 12 M (AHG
ei k zr
k 0
2 2 1
z
Atskiriant kintamuosius ir integruojant gausime
L
I2
I2
I 2 ( L)
2
1
( 3)
2
2
ei
1
kz r
dz
k
( 3)
I 2 (0) exp CI12 L2 M AHG
(8.20)
2
2
(8.21)
ia C=const. Matome, kad stimuliuoto 2HG atveju intensyvumas auga eksponentikai su

teigiamu stiprinimo koeficientu CL2 I 12 . Bendru atveju :
I2
I 2 L2
C I 2 (0) exp C I 12 L2
(8.22)
Tai reikia, kad antros harmonikos spinduliavimas i pradi augantys kvadratikai nuo
adinamo intensyvumo, v liau pradeda staigiai augti pagal eksponentin d sn . Kritinis
toki poky
intensyvumas (I )kr atitinka spontaninio ir stimuliuoto proces tikimybi
suvienod jimo s lygai. Pav. 8.12 yra schemakai pavaizduotas 2HG intensyvumo kitimas
8. Netiesin optika
283
pereinant i spontanin s
stimuliuoto generavimo srit . ia pat parodyta ir 2HG
efektyvumo soties sritis, kuri s lygota pirmos harmonikos perpumpavimo antr
harmonik ir kit netiesini efekt .
Trikvantis 2HG procesas aplamai yra labai maai tykimas ir nesant faziniam
sinchronizmui, net gi naudojant lazerinius intensyvumus, nevirija eil s I 2 /I
10-7. Tik
pritaikant specialius fazinio sinchronizmo realizavimo metodus, ir pasiekus proceso
stimuliavimo, buvo gautas gigantikas uolis kvantin s ieigos nuo 10-7 iki beveik 100% (10
60 %).
8.3.6 Fazinio sinchronizmo s lyg patenkinimo b dai

Skaidrumo srityje l io rodiklio kitimas nuo danumo paprastai yra toks kaip
vaizduojama kreive a) Pav. 8.13. Tai yra taip vadinama normalioji dispersija. Reikia
n2 >n ir bang fazi suderinimas yra normaliai ne manomas.
8.3.6.1 Sinchronizmas anomalios dispersijos srityje

Fazinio sinchronizmo s lyga n2 =n
gali b ti patenkinta jei abu 2HG proceso
danumai yra atskiriami pakankamai intensyvia sugerties juosta. Rezonansin s sugerties
sritis pasiymi taip vadinama anomali ja dispersija, kuri yra vaizduojama kreive b) Pav.
8.13. Tokia situacija galima organin se ir molekulin se sistemose, dalinai ir legiruotuose
kristaluose.
Ta iau toks fazinio suderinimo realizavimo b das susij s su viesos nuostoliais, kurie
maina tikimyb pasiekti stimuliuoto generavimo reimo s lygas.
8.3.6.2 Fazinis sinchronizmas anizotropiniuose kristaluose

Efektyviausias b das suvienodinti l io rodiklius 2HG bangoms yra grindiamas
dvigubu l imu anizotropiniuose kristaluose. Tai pasiekiama tinkamu s veikaujan bang
poliarizacijos ir j sklidimo
kryp
kristalografini ai
atvilgiu pasirinkimu.
Dvigubo
l imo
kristaluose gali sklisti po dvi
bangas: vienod danum ,
bet skirting fazini grei ;
jos vadinamos ordinarin mis
(o,
paprastos)
ir
ekstraordinarin mis
(e,
nepaprastos) bangomis. ios
bangos skiriasi poliarizacijos
orto orientacija kristalo
optin s aies ploktumos ir
sklidimo krypties atvilgiu.
Kristalo
bangini
paviri (arba l io rodiklio
indikatris ) pavyzdiai yra
Pav. 8.14.
Tipin antros harmonikos intensyvumo priklausomyb nuo
sinchronizmo kampo ir nuo azimutinio kampo , kuri
yra paaikinama maoje poliariniu koordina
schemoje
kristalo l io rodikliams.
284
pateikti Pav. 8.15. Ordinarini bang frontas yra sferinis, t.y. no( ) nepriklauso nuo
krypties, nes visais atvejais ortas lieka statmenas kristalo aiai. Fazinis greitis
ekstraordinarin s bangos priklauso nuo sklidimo krypties kristale, tod l banginis pavirius
ne( ) turi pavidal sukimosi elips s. Pagal l io rodykli santykinius dydius kristalai b na
neigiami ne no (Pav. 8.15 a) ir teigiami ne no (Pav. 8.15 b).
Paprast
(sferiniai paviriai) ir ekstraordinarini (sukimo elipsi paviriai) viesos
spinduli l io rodykli paviriai pagrindiniai (indeksas 1) ir antrajai harmonikai (indeksas
2) kristale KDP-tipo (kalio dihidrofosfatas) yra pateikti Pav. 8.15. Parodyta taip pat ir
sinchronizmo kryptis s, kuriai sklidimo grei iai vo1 ir ve2 yra lygus. Tokiu b du sudaromos
lygos sinchroniniam 2HG procesui.
Pav. 8.15.
Ordinarini (sferos) ir ekstraordinarini (sukimo elips s) viesos spinduli l io rodykli
paviriai - pagrindiniai ir antrajai harmonikai kristale KDP-tipo (ne no). Parodyta
sinchronizmo kryptis , kuriai sklidimo grei iai yra lygus.
Sinchronizmo kryptis normaliai orientuoto kristalo (a) ir specialiai orientuoto antros
harmonikos (oo-e)-tipo generavimui kristalo (b).
Pabr iame, kad iuo atveju antroji harmonika bus generuojama kei iantis jos
poliarizacijai adinimo atvilgiu, tai (OO-E) - tipo 2HG. Pav. 8.15 d) parodyta kaip tur tu
ti orientuotas ir ipjautas kristalas, kad krentant normalia jo paviri butu patenkinta
sinchronizmo s lyga 2HG, bet tai galios tik fiksuotam danumui .
Tipin s antros harmonikos intensyvumo priklausomyb s nuo sinchronizmo kampo
ir nuo azimutinio kampo yra pateikiamos Pav. 8.14, kurios yra paaikinamos poliarini
koordina schema kristalo l io rodikliams.
Atym kime atri priklausomyb 2HG efektyvumo nuo kampo
ir silpn - nuo
kampo . I ia matome, kad yra grieti reikalavimai kampiniam suderinimui ir spindulio
koherentin m savyb ms: pluoto maakampyst , monochromatikumas.
8.3.7 Optinis detektavimas

Antros harmonikos generavimo reikinius tiriant jau pirmi eksperimentai parod , kad
proces lydi pastovi laike aplinkos poliarizacija. i poliarizacija iaukia pavirinio elektrinio
kr vio kristalo briaunose, statmenuose viesos vektoriui E( ), atsiradim . Tokiu b du,
8. Netiesin optika
285
kristalas su kvadratiniu netiesikumu leidia paversti osciliojant viesos bangos elektrin

lauk E( ) pastov elektrin lauk E(0). Toks procesas yra vadinamas optiniu lyginimu
(detektavimu) remiantys analogija su elektros srov s lyginimu.
Pav. 8.16.
Optinio detektavimo efekto, lydin io nesinchronin antros harmonikos generavim ,
paaikinimui. a) AHG, esant patenkintam faziniam sinchronizmui k=0 (n =n2 ). Procesas
koherentinis, aplinkos perturbavimo n ra. Pradin ir galin proceso b senos sutampa. Optinio
detektavimo n ra. b) Optiniai virtualus uoliai AHG normalios dispersijos atveju (n2 >n ), kai
fazinis sinchronizmas nepatenkinamas ir k-dalis foton impulso perduodama valentiniai zonai
ir sukelia optinio detektavimo reikin .. Koherentikumas paeistas, procesas lokalizuotas
erdv je.
I kvantini pai
is efektas aikinamas tuo, kad valentiniai elektronai (tuo pa iu ir
aplinkos atomai) gauna dal bes veikaujan
2HG procese foton impulso. Dydis
perduodamo ia impulso yra lygus b tent nukrypimo k nuo 2HG fazinio sinchronizmo
lyg dydiui. D l tokio k perteikimo kristalui i fotoninio lauko (kiekviename 2HG akte)
aplinka yra poliarizuojama ir ant kristalo atsiranda elektrinis potencialas. Aiku, kad optinio
detektavimo efektas galimas steb ti tik nesinchroninio netiesinio proceso metu.
Bandykime pateikti schematin optinio detektavimo interpretavim . Pav. 8.16a zonin s
schemos fone yra parodytas antros harmonikos generavimo procesas, esant patenkintoms
fazinio sinchronizmo s lygoms k=0 (n =n2 ). iuo atveju 2HG procesas lieka
koherentinis, nes n ra aplinkos perturbavimo. Pradin i ir galin f proceso b senos
sutampa. Optinio detektavimo iuo atveju nebus stebima. Paveiksle b) yra pavaizduoti
optiniai virtualus 2HG uoliai normalios dispersijos n2 >n atveju, kai fazinis
286
sinchronizmas nepatenkinamas ir foton impulso

zonai. Taip atsiranda optinio detektavimo reikinys.
8.4
k dalis yra perduodama valentiniai
Koherentin spektroskopija
Egzistuoja taip vadinamos koherentin s atmainos dvifoton s spektroskopijos.

Koherentin s - proceso registracijos prasme. Taip tiesioginis dvifoton s sugerties
registravimas - tai indukuotos sugerties spektroskopija. alutiniai, bet ymiai jautresni, - tai
fotoliuminescentin s arba fotolaidumo registracijos dvifoton s sugerties, adinan ios
kristal . Juos visus galima vadinti nekoherentiniais, - registracijos b do atvilgiu.
Toki dvifotonini per jim koherentin s spektroskopijos pavyzdi schemos yra
parodytos Pav. 8.17. ia - papildomo zonduojan io altinio danumas,
- registracijos
bangos danumas. ia a) ir b) schemos atitinka dvifotoniai suger iai, detektuojant
skirtumin ir sumin danum ; c)-schema skirta Ramano sklaidai, detektuojant antistoksin s
kombinacin s sklaidos pagalba. Paskutin yra taip vadinama aktyvioji kombinacin s
sklaidos spektroskopija (AKSS).
a)
b)
c)
Pav. 8.17.
Koherentin s spektroskopijos dvifotonini per jim variantai:
a) dvifoton s sugerties, detektuojant skirtumin danum ; b) dvifoton s sugerties, detektuojant
sumin danum ; c) Ramano sklaidos, detektuojant antistoksine kombinacine sklaida (aktyvioji
kombinacin s sklaidos spektroskopija).
ia - papildomo zonduojan io altinio danumas,
- registracijos bangos danumas.
Tokio tipo netiesini

reikini netiesin s registracijos metodai yra labai
informatyvus, nes leidia tiesiogiai pamatuoti piln netiesinio sp dingumo | (3)|2 reikm ,
t.y. realiosios ir menamosios dali netiesinio sp dingumo, be to ir aplinkos
depoliarizacini reikini tyrim [2].
8.4.1 Ultraspar ioji spektroskopija

Yra daug atmain , taip vadinamos, ultraspar ios spektroskopijos, kuri rianti esm
yra: tai spektroskopija su didele laikin ja skiriam ja galia. Paprastai tam tikslui yra taikomi
derinamo bangos ilgio pikosekundiniai ir subpikosekundiniai lazeriai. Tokios metodikos
leidia tiesiogiai registruoti greit proces dinamik ir nustatyti relaksacijos ir/arba
rekombinacijos charakteringus laikus, kurie kitaip gal tu b ti nustatomi tik netiesiogiai,
8. Netiesin optika
287
modeliuojant proces dinamika ir termodinamik .

Reikia pasteb ti, kad taikant ultratrumpus viesos impulsus, kuri foton pak to ilgis
pasidaro suliginamas su bangos ilgiu, yra neivengiamas matavim spektrin s skiriamos
galios suma jimas. Taip, d l neapibr tumo principo t
>1, jau standartin ms 10 s
lazerio impulsams atitinka spektrinis plotis
0,5 cm-1, kuris ir lemia spektrin gali .
Pasirinksime specifin ultraspar iosios spektroskopijos eksperiment , pavyzdiui, skirta
kieto k no elementari
suadinim tyrimui.
8.4.2 Poliariton grupinio grei io dispersijos spektroskopija

Eksitoniai poliaritonai yra nuosavi kristalo suadinimai, atsirandantys stiprios
rezonansin s eksiton-fotonin s s veikos pas koje (III skyrius). Tai neutralios kvazidalel s,
efektingai pernean ios kristaluose energij .
Pav. 8.18.
Poliariton dispersija.
Pav. 8.19.
Eksperimento schema pikosekundini viesos
impuls sklidimo ulaikymo laikams matuoti,
panaudojant atramin signal .
Poliariton sklidimo greit galima tiesiogiai nustatyti i j dispersijos d snio (Pav. 8.20a)
polinkio. Aiku, kad pereinant eksiton-fotoninio rezonanso srit tokios "sumaiytos"
eksiton-fotonin s kvazidalel s grupinis greitis vg= / k turi smarkiai ma ti (tolygiai virsta
eksitonu), po to v l augti iki normalios viesos sklidimui vert s, kai patenkame virutin s
poliaritonin s akos srit . Tai iliustruoja Pav. 8.18, kur pateiktos dispersijos kreiv s
poliaritonui kristale ir viesai vakuume.
Eksperimentinis nustatymas energijos sklidimo grei io kristaluose su dipoliai
aktyviomis eksitonin mis b senomis gali b ti atliktas spektriniuose matavimuose su
laikiniu iskyrimu (CuCl [3], GaAs [4]). Tokie tyrimai leidia spr sti apie eksitoni
poliariton dispersijos d snius ir, kas yra svarbu mums, - duoda tikinan iai patvirtina
egzistavim io tipo egzotini miri suadinim kristaluose.
Pav. 8.20 yra pateikti duomenys poliariton grupinio grei io dispersijos CuCl
kristaluose ultraspar iajai spektroskopijai [3] ir tipin eksperimento schema [4]. ia a)
schemoje pateiktos poliariton apatin s (LBP) ir virutin s (UBP) ak dispersijos kreiv s;
b) - eksperimentin ir paskai iuota poliariton grupinio grei io vg/c priklausomyb nuo
energijos.
288
Pav. 8.20.
Poliariton grupinio grei io dispersijos CuCl kristaluose ultraspar ioji spektroskopija.
a) Poliariton apatin s (LBP) ir virutin s (UBP) ak dispersijos kreiv s;
b) Poliariton grupinio grei io vg/c priklausomyb nuo energijos: takai eksperimentas,
tolydin kreive - paskai iuota LBP-akos ivestines kreiv , punktyras - UBP-akos ;
Pateikti rezultatai yra gauti plonam kristalui, emuose temperat rose, kas leido
prasiskverbti pro eksitoninio rezonanso didel s sugerties srit ir steb ti sklidimo grei io
minimum , atitinkanti apatin s poliaritono akos persilenkimo takui, bei did jim ,
atstojanti energijos perneimo virutin s akos poliaritonais pradiai. Ties L signalas net
suskyla du atskirtus laike impulsus, kas yra s lygojama abiej ak taka. Tai visa gali
tarnauti tikinan iu rodymu poliaritonines s veikos aktualumo kristaluose.
8.5 Optiniai netiesikumai erdvikai ribotuose aplinkose

Paskutin deimtmet labai tapo populiariais vairiausi spektroskopiniai eksperimentai
dirbtin se daugiasluoksnin se puslaidininkin se strukt rose, kurios pasiymi elementari
suadinim kvantiniais erdvinio ribojimo efektai. Tai yra nauji reikiniai, susij su naujais
technologijos pasiekimais, be to svarbus praktiniai optoelektronikai. Aiku, kad ir netiesin s
spektroskopijos metodai ia gali b ti efektingi.
8.5.1 Supergardel s. Kvantiniai si lai ir takai

Multidimensin s kvantin s supergardelin s strukt ros ir joms tipin s b sen tankio
energin s priklausomyb s yra pateiktos Pav. 8.25: a) Dvimat sluoksnin strukt ra
(kvantinis "sumutinis"); b) Vienmat adatin strukt ra (kvantiniai si lai); c) Nulmat
takin strukt ra (kvantiniai takai). Matome, kad iuolaikin kvantin ininerija leidia
gauti unikalias mediagas kuri savyb s drastikai skiriasi nuo gamtini t rini kristal
savybi .
Pav. 8.21 yra pateiktas detalesnis dvimat kvantin supergardelin s GaAs-AlAs
daugiasluoksn s strukt ros (a) apraymas. ia pateikta supergardel s energetin strukt ra
iilgai auginimo krypties (b), elektron ir skyli erdvikai kvantuotos b senos atskirame
kvantiniame sluoksnyje (c) ir b sen tankio energetin s priklausomyb s laidumo ir
valentin s juost (d) [5]. Sulyginimui punktyru yra pateikta b sen tankio funkcijos
8. Netiesin optika
289
priklausomyb t riniam kristalui.
Pav. 8.21.
Dvimat kvantin supergardelin GaAs-AlAs daugiasluoksn strukt ra (a), jos energetin
strukt ra iilgai auginimo krypties (b), elektron ir skyli b senos atskirame kvantiniame
sluoksnyje (c) ir laidumo ir valentin s juost b sen tankio energin s priklausomyb s (d).
Punktyras - b sen tankio funkcijos t riniam kristalui.
Scheminis atvaizdavimas vienetin s kvantin s duob s elektronin s strukt ros yra

pateiktas Pav. 8.22. Duob sudaryta maesn s draudiamos energijos juostos kristalo plono
sluoksnio terpimu tarp sluoksni kristalin s mediagos su platesne draudiam ja juosta
(barjerai). Toki sluoksni periodinis pasikartojimas gali sudaryti arba multiplikuota
kvantini duobi (MKD) strukt (multiple quantum wells or MQW) arba supergardel .
Atkreipkime d mesi, kad naujai kvantuotos bangin s funkcijos turi gerai apibr tas j
lyginumo savybes kvantini duobi centr atvilgi . Jos yra alternatyviai lygin s arba
nelygin s. Tai apsprendia atrankos taisykles optiniems uoliams tarp subjuost MKD
strukt rose ir supergardel se. Panagrin kime tai.
inome, kad dipoliniame art jime optini uoli tikimyb ir j simetrinis draudimas
apsprendiami tarpjuostinio matricinio elemento tarp pradin s ir galin s uoliui b sen .
Elektrono supergardel s kvantin je duob je bangin funkcija gali b ti aproksimuojama:
n(z)
n(z)
u0(z)
kur l tai kintanti supergardel s periodo gaubiamoji funkcija n(z) moduliuoja didelio danio
(gardel s periodo) Blocho funkcij uk (z); n - subjuost indeksai. Matricinis elementas
uoliams tarp valentini ir laidumo subjuost :
c
f
e p
v
i
*
f
uc e p uv
( z)
( z ) d 3r
(8.23)
Matome, kad supergardel nea papildomas atrankos taisykles, apsprendiamas

erdvikai kvantuot b sen gaubiam
funkcij persiklojimo integralo. iom funkcijom
dingos grito lyginumo s vokos ir jau i Pav. 8.22 matome, kad persiklojimo integralas
bus nenulinis tik busenoms vienodo lyginumo. Reikia supergardelin m strukt rom bus
leidiami tik uoliai tarp subjuost vienodo lyginumo i=f. Tokie uoliai pavaizduoti Pav.
290
8.21 ir formuoja optinius sugerties spektrus Pav. 8.24.
Pav. 8.22.
Scheminis atvaizdavimas
vienetin s kvantin s duob s
elektronin s strukt ros. Duob
sudaryta maesn s draudiamos
energijos juostos kristalo plono
sluoksnio terpimu tarp sluoksni
kristalin s mediagos su platesne
draudiam ja juosta.
Kairys pav. atitinka atvaizdavimui
realioje erdv je, o vidutinis impulso erdv je. Deiniame pav.
parodytas b sen tankis toki
duobi strukt rai (MKD).
Kvantin m strukt rom yra budingi ymus efektai eksitonin m (sekli priemai )
didelio radiuso b senom, kuri Boro radiusas virija supergardel s period . Tai surita su
eksitono gaubiamos bangin s funkcijos erdviniu "sugniauymu" viena kryptimi. Tai atitinka
eksitono efektinio radiuso sumainimui ir atitinkamam ryio energijos ir osciliatoriaus j gos
padid jimui. Tai yra labai svarbi galimyb padidinti eksitoni reikini efektyvum ir visus
s lygotus tiesinius, netiesinius ir elektrooptinius reikinius. Rezultate, be min to,
gaunama galimyb steb ti eksitonus kambario temperat rose.
Visa tai demonstruojama Pav. 8.23 ir Pav. 8.24. Supergardel s energin s strukt ros
skersai sluoksniams schema yra pateikta Pav. 8.23. ia punktyru pateiktos elektron ir
skyli pagrindini erdvikai kvantuot b sen
bangin s funkcijos, lokalizuotos
kvantiniuose sluoksniuose. Apskritimas ir elipse ia vaizduoja kaip laisvas eksitonas
(apskritimas) yra deformuojamas tokioje strukt roje (elipse), kuri j lokalizuoja viename
sluoksnyje kaip potencin je duob je. Toks bangini funkcij erdvinis apribojimas atitinka
eksiton ryio energijos padid jimui, o d l to ir j terminio stabilumo padid jim .
Primename skaitytojui asociacij : "didesn ryio energija
maesnis kvazidalel s
banginio pak to radiusas". Matome, kad supergardel se galimas rykus eksitoni reikini
pastipr jimas.
Pav. 8.24 yra pateikti eksperimentiniai optin s sugerties spektrai GaAs-AlAs
supergardel je (itisin kreiv ) ir t riniame auktos kokyb s GaAs monokristale
(punktyras), gauti kambario temperat ros s lygose. Matome kiek stipriai padid ja
eksitonini linij efektyvumas, be to ir pats spektras patyria trumpabang poslink ir pakinta
jo strukt ra.
Vienfoton s eksiton s sugerties tikimyb puslaidininkin m kvantikai erdviniai ribotom
strukt rom gali b ti skai iuojama pirmos eil s perturbacijos teorijos art jime, vedant
papildomai eksitonin Reserfordo faktori :
d
1 FS
kur c|ep|v
4 e2 A
2
o
m c L
G (r||
c ep v
3 d
v hh ,lh
0) L (
),
(8.24)
- tarpzonis matricinis elementas, sumuojamas per sunki (hh) ir lengv (lh)
8. Netiesin optika
291
skyli pajuostes, G
- eksitono gaubiamoji funkcija, L
- eksitono spektrin s linijos
funkcija, d - dimensikumo parametras, nusakantys ais xl (l=1,2,...,d) iilgai sluoksni ir xt
(t=d+1, d+2,...,3) skersai sluoksni (apribojimo kryptis), L = L +Lbarjeras - kvantin s
strukt ros periodas, kiti ym jimai prastiniai.
Pav. 8.23.
Schema supergardel s energetin s strukt ros
skersai sluoksniams.
Punktyru pateiktos elektron ir skyli pagrindini
sen bangin s funkcijos kvantiniuose
sluoksniuose.
Apskritimas ir elipse vaizduoja kaip eksitonas yra
deformuojamas tokioje strukt roje.
Pav. 8.24.
Optin s sugerties spektrai GaAs-AlAs
supergardel s (itisin kreiv ) ir t rinio
GaAs monokristalo (punktyras). T=300K.
Paym tos linijos eksiton n=1 ir 2,
formuojam i lengv (lh) ir sunki (hh)
skyli
Svarbiausia reikia ia paym ti jau min

daugikl
| , - tai tarppazonis
persiklojimo integralas elektronini
ir skylini
b sen , susidariusi d l kvantinio
apribojimo strukt ros potencin se duob se. Optiniai uoliai bus tikimesni lokalioms
senoms su gerai persiklojan iom erdv je bangin m funkcijom. ia matome analogija su
suadinimais kvantin se duob se, pavyzdiui, primename konfiguracin model lokalini
defekt optikai.
Dvifoton s eksiton s sugerties teoriniai spektrai puslaidininkin m supergardel m
skirtingo dimensikumo yra suskai iuoti [6] skaitant elektron-skylin kulonin s veik .
Spektrai yra pateikti Pav. 8.26 atskirai pagal strukt
dimensikum .
Dvifoton s sugerties tikimyb gali b ti skai iuojama analogikai, bet antros eil s
perturbacijos teorijos art jime. Iilgai ribojimo krypties (statmenai sluoksniams) gautume:
d
2 FS
( )
A1 A2
2
g
2
2
2
3 d
E L
v
v
c ep v
e
,
G ( r||
Iilgai sluoksniams kvantikai apribotoje strukt roje gautume:
0) L (
) (8.25)
292
d
2 FS
(||)
A1 A2
E g2 L3
2
2
v ||
c ep|| v
e
,
x||
G (r|| )
L (
) (8.26)
r|| 0
ia galima atlikti per jim prie beeksiton s sugerties apkei iant eksiton gaubiam
plok ia Blocho banga: G (r) L-d/2eikr.
Dvifoton s sugerties spektrai yra suskai iuoti [6] ir pateikti Pav. 8.26 atskirai pagal
strukt
dimensikum ir poliarizacijos kryptys. ia pavaizduoti spektrai b dingi:
sluoksninei dvimatei strukt rai (a), si linio tipo vienmatei strukt rai (b), takinei nulmatinei
strukt rai (c) ir t riniam kristalui (viruje). Pav. 8.26c yra pateikti: spektras nulmat s
strukt ros (apa ioje) ir t rinio kristalo (viruje). Punktyru parodyti atitinkami spektrai bet
jau ne skaitant eksitonini efekt .
Skai iavimai atlikti GaAs-AlAs kristalin m strukt roms su parametrais: lh||=0.06m o,
eksitono ryio energijai Rlh||= lhe4/2 2 2=5.2meV ir Boro spinduliui alh||= 2/ e2=110.
Supergardel s periodas ia laikomas L =Lbarj=90 .
Yra parodyta, kad, skirtingai nuo vienfoton s sugerties, dvifoton s sugerties
spektroskopija sluoksnin m (d=2) ir adatin m (d=1) kvantin m strukt rom duoda drastines
poliarizacines priklausomybes netgi izotropin m startin m mediagom. i anizotropija yra
lygota mao dimensikumo efekt . Vienfoton spektroskopija atspindi tik b sen tankio
anizotropij , o dvifotoniai - budingi ir gaubiam
funkcij matricini element
anizotropijos efektai per b sen erdvin kvantavim (Pav. 8.23).
Pav. 8.25.
Multidimensin s
kvantin s
supergardelin s
strukt ros. a) Dvimat
sluoksnin strukt ra.
b) Vienmat adatin
strukt ra. c) Nulmat
takin strukt ra.
Aptarkime pateiktus spektrus dimensikumo takos aspektu.

a) Tridimensin sistema (3D).
2FS spektrai atitiks iraikai (8.26) su d=3, kai erdvinio ribojimo efektas dingsta.
Spektrai pateikti viruje Pav. 8.26a ir atitinka leidiam ms-draudiam ms tarpjuostiniems
uoliams arba uoliams eksitoninias p-b senas skaitant kontinuum . Formul je tai slypi
gaubiamosios ivestin s nariu, budingu tokios simetrijos uoliams. Eksitoniai pikai beveik
neireikti d l silpnos sugerties.
b) Kvazi-nulin s-dimensijos sistema (Q0D).
Tai prieingas 3D atvejui, multi-kvantini -d i art jimas, kai e-h poros yra apribotos
erdvikai visose kryptyse. Tokiems spektrams atitinka iraika Error! Reference source
not found. kai d=0. Eksitoniai efektai yra silpni lyginant su pazoni kvantizacijos efektu,
spektras susideda i diskretini linij pazoni
poroms ir yra pateiktas Pav. 8.26a
apa ioje.
c) Kvazi-dvi-dimensin sistema (Q2D).
8. Netiesin optika
293
Spektrai, matuojant poliarizacijai iilgai sluoksni , atitinka draustinai 2FS p-tipo

senas (Pav. 8.26b, viruje), tuo tarpu, matuojant poliarizacijai skersai sluoksni (iilgai
apribojimo), spektrai atitinka leistinai dvifotoniai suger iai s-tipo b senas. Eksiton s linijos
gerai ireiktos ir stipresn s negu trima iam atvejui.
d) Kvazi-vien-dimensin strukt ra (Q1D).
a) Sluoksnin dvimat strukt ra
b) si lin vienmat strukt ra
c) takin nulmatin strukt ra

ir t riniam kristalui (viruje)
Pav. 8.26.
Dvifoton s eksiton s sugerties teoriniai spektrai puslaidininkin se supergardel se, atskirai
poliarizacijos kryptims: iilgai kvantavimo kryp iai (a,b, apa ioje) ir iilgai nekvantuotai kryp iai
(a,b, viruje). c) -spektras nulmat s strukt ros (apa ioje) ir t rinio kristalo (viruje).
Punktyru pateikti spektrai be eksitonini efekt . Energijos skal normuota efektin Boro radius
aB(lh||). Pateikti kvantuot pazoni indeksai ( c; v).
is atvejis iliustruojamas spektrais Pav. 8.26c ir j ypatumas yra tas, kad skersin je
poliarizacijoje eksitoniniai pikai labai suintensyv ja, o j kontinuumas susilpn ja ir pasidaro
maesn s sugerties negu beeksitoniu atveju (punktyras). Tai susiej su anomaliai stipria
koncentracija osciliatoriaus stiprumo suritose eksitonin se b senose.
Tuo ir ubaigsime trump aptarim netiesini optini reikini , tik damasi, kad
skaitytojas pasteb jo gaus vairum skirting reikini ir j pa egzotines metamorfozes
kei iant mediagos strukt , viesos poliarizacija ir t.t. Visa tai ir sudaro galing
spektroskopin arsenal mediag tyrimams. Ginkluokit s juo ir driskyte savo mokslin se
fantazijose ir avanti rose.
293
Literat ra
1.
1.1.
,
.
.
.
,"
",
1974.
1.2. S.Brandt, H.D.Dahmen. Iliustruotoji kvantin mechanika. Kaunas, "Vytauto Didiojo universitetas",
1993. (vertimas i: S.Brandt, H.D.Dahmen. "The picture book of quantum mechanics" J.Wiley & Sons,
Inc., 1985)
1.3.
. .,
. .,
. .,
.
,
, 1968, . 4, . 1.
1.4. F.Bassani, G.Pastori Parravicini. Electronic States and Optical Transitions in Solids. Pergamon Press,
NY, 1975. (Yra vertimas:
,
.
.
,
, 1982).
1.5. H.Poulet, J.-P.Mathieu. Spectres de vibration et sym trie des cristaux. Gordon & Breach, Paris, 1970.
(Yra vertimas:
,
.
,
,
1973.
2.1.
,
.
2.2.
,
,
,
,"
", 1979.
3.2.1. Wannier G.H. - Phys.Rev., 1937, v. 52, p. 191; Mott N.F. - Trans.Faraday Soc., 1938, v. 34, p.500.
3.2.2. Frenkel J. - Phys.Rev., 1931, v. 37, p. 17.
3.2.3.
.
.
,"
", 1978.
3.2.4.
.
.
,"
", 1963.
3.2.5. Knox R.S. Theory of Excitons , Academic Press, NY, 1963.
3.2.6. Wolfe J.P. Thermodimamics of excitons in semiconductors, Physics Today, 1982, 3, p.46.
3.2.7. M.Ueta, H.Kanzaki, K.Kobayashi, Y.Toyozawa, E.Hanamura, Excitonic Processes in Solids,
Springer-Verlag, Sol.St.Sc.V.60, 1986.
3.2.9.
.
.
, 1962, 4,
.276.
M.Born, K.Huang. Dynamical Theory of Crystal Lattice. Oxford University Press, Oxford, 1954.
3.2.10. J.J.Hopfield. Phys.Rev. 112, 155 (1958).
3.3.1. J.A.Reissland. The physics of phonons. Willey & sons Ltd, 1973 (yra vertimas:
..
.
. ."
", 1975.
3.3.2. K.Seeger, Semiconductor physics, Springer-Verlag, 1973. (yra vertimas:
,
, ."
", 1977.
4.1 E.
,
.
.
, 84, 261, 1952;
.
, 84,
471, 1952.
4.2. Elliot R.J. - Phys.Rev., v. 108, p. 1384, 1957.
4.3. John D.Dow, Final state interactions in the optical spectra of solids: elements of exciton theory. In
"Optical properties of solids. New developments". Ed. B.O.Seraphin, North-Holland Publ.Comp., 1976,
Ch.2, p.34-79.
4.4. F.Urbach, Phys.Rev. 1953, v.92, p.1324.
4.5. U.Fano, Effects of configuration Interaction on intensities and phase shifts, Phys.Rev. 1961, v.124,
N.6, p.1866-1878.
4.6. Sh.Efendiev, V.Gavryushin, G.Ra iukaitis, ..., Two-photon spectroscopy of PbMoO4 single crystals.
Indirect interband transitions. Physica Status Solidi (b), 1989, v.156, p.697-704.
4.7.
,
,
, 1985,
,
, 304
4.8.
,
, 1978, .1,
,
, 569
4.9. Baltramiej nas R., Gavryushin V., Ra iukaitis G., Giant nonlinear losses in GaSe crystals under
two-photon resonant conditions. Valence band structure from free carrier absorption. Sol.State
Communic., 1991,
4.10. K.Seeger, Semiconductor physics, Springer-Verlag, 1973. (yra vertimas:
,
, ."
", 1977), p.445-460.
4.11. Vlasov G., Ma kevi V., Timonina E. Apie viesos sugert laisvais kr vininkais, salygota s veikos
tarp j . Sov.Phys.Sol.State, 1972, v.14, p.3397-3404.
4.12. Kahn A.H., Theory of the infrared absorption of carriers in Ge and Si. Phys. Rev. 1955, v.97, N6,
p.1647-1652.
4.13. Willey J.D., Didomenico M. Infrared absorption in GaAs and GaP. Phys. Rev. B, 1971, v.2, N2,
p.375-385.
5.1. R.Baltramiejunas, V.Gavryushin, G.Ra iukaitis, V.Kubertavi ius, A.Kazlauskas. Two-photon
absorption via deep local levels as a virtual intermediate states in semiconductors. Phys.Stat.Solidi (b),
1989, 151, Nr.2, p.721-731.
294
5.2.
,
.
.
,
, 1977, c.475,
661.
5.3. Baltramiej nas R., Gavryushin V. Nonlinear spectroscopy of deep levels in wide-gap II-VI
semiconductors. J.Crystal Growth, 1990, v.101, p.699-704.
5.4. Baltramiej nas R., Ryzhikov V., Gavryushin V., Kazlauskas A., Ra iukaitis G., Luminescent and
nonlinear spectroscopy of recombination centers in isovalent doped ZnSe:Te crystals. J.Luminescence,
1992, v.52, p.71-81.
6.1. C.Klingshirn, H.Haug, "Optical properties of highly excited direct gap semiconductors." Physical
Reports 70/2 (1981): 547-556.
6.2. I.R.Haynes, Physical Revue Letters 4 (1960): 361.
6.3. R.E.Halsted, M.Aven, "Photoluminescence of defect-exciton complexes in II-VI compounds,"
Physical Revue Letters 14/3 (1965): p. 64-65.
6.4. E.I.Ra ba, "Gigantin s osciliatoriaus j gos, suri tos su eksitoniniais kompleksais",
Sov.Phys.Semicond. 8/7 (1974) p.1241.
6.5. D.C.Reynolds, C.W.Litton, T.C.Collins, "Excited states of bound exciton complexes in CdS",
Phys.Rev., 174/3, (1968), p.845-849; C.H.Henry, K.Nassan, Magneto-optical studies of excited states of
the Cl-donor in CdS", Phys.Rev., B2/4, (1970), p.997-1004.
6.6. D.C.Reynolds, C.W.Litton, T.C.Collins, "Excited states of bound exciton complexes in CdS",
Phys.Rev., 174/3, (1968), p.845-849; C.H.Henry, K.Nassan, Magneto-optical studies of excited states of
the Cl-donor in CdS", Phys.Rev., B2/4, (1970), p.997-1004.
6.7. S.Permogorov, A.Reznitsky, S.Verbin, e.a., Exciton localization by compositional fluctuations in IIVI semiconductor solid solutions, J. de Physique, 1985, v.46, N.10, p.c7-173.
6.8.
,
,
, 1985,
,
, 304
6.9.
,
, 1978, 1,
,
, 569
7.1. F.Bassani, G.Pastori Parravicini. Electronic states and optical transitions in solids. Pergamon Press,
1975.
7.2.
,
, 1958, 7, .788.
7.3. W.Franz, Zs.Naturforsch., 1958, 13a, p.484.
7.4.
.
.
,"
", 1978, c.445.
7.5.
,
,
,"
", 1984
7.6.
,
.
.
."
",
,"
",
1985, .193.
7.7. D.F.Blossey. Phys. Rev. B2, 3976 (1970)
7.8. D.F.Blossey. Phys. Rev. B2, 3976 (1970)
8.1. Saviindukuotas praskaidr jimas, imp.udelsimas !!
8.2. Koherentin dvifotonin spektroskopija
8.3. MasumotoY., Unuma Y., Tanaka Y., Shionoya S. - J.Phys.Soc. of Japan, v.47, p.1844, 1979.
8.4. Ulrich R.G., Fehrenbach G.W. - Phys.Rev.Lett., v.43, p.963, 1979.
8.5. H.Okamoto. Semiconductor Quantum-Well structures for optoelectronics - Resent advances and
future prospects. Japanese J. of Applied Physics, 1987, 26, N3, p.315-330.
8.6. A.Shimizu, T.Ogawa, H.Sakaki. Two-photon absorption spectra of quasi-low-dimensional exciton
systems. Physical Revuew 1992, B, 45, N19, p.11338-11341.
8.7. A.Shimizu, T.Ogawa, H.Sakaki. Two-photon absorption spectra of quasi-low-dimensional exciton
systems. Physical Revuew 1992, B, 45, N19, p.11338-11341.
8.8. M.E.Schmidt, S.A.Blanton, M.A.Hines, P.Guyot-Sionnest, Size-dependent two-photon excitation
spectroscopy of CdSe nanocrystals, Phys.Rev. B, 53, 19, 12629-12632 (1996).

Kvantines Duobes2.Tmp

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Kvantines Duobes2.Tmp

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

EUROPOS S JUNGA

2004-2006m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto 5 priemon

Puslaidininki fizikos katedra

Optiniai Reikiniai Puslaidininkiuose

Optiniai Reikiniai Puslaidininkiuose

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Optini reikini kvantin mechanika. vadas............................................

Kvantin ininerija. Kvantini duobi strukt ros. Supergardel s

Simetrini atrankos taisykli nustatymo proced ra

Poliarizacini priklausomybi nustatymas

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Kvantin statistika. vadas ........................................................................

Eksitono bangin s funkcijos ...........................................................................

Eksiton simetrija ..........................................................................................

Fononai amorfiniuose kristaluose ...................................................................

b) Poliarin optin s veika

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Elektron sklaida fononais .

Sklaida optiniais fononais ..

viesos sugertis (Tiesin spektroskopija) ...

Vienfotoniai procesai. Formalus perturbacijos teorijos art jimai .

Fonon taka spektr formavimui

Gardelin "fononin " sugertis .

viesos sugertis (Netiesin spektroskopija)

Indukuotos sugerties lazerin spektroskopija ..

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Dvifoton eksiton spektroskopija

Netiesinis Fano efektas . 199

Gili centr dvipakop s sugerties netiesiogin lazerin moduliacija dvifotoniai

Rekombinacija netvarkingose sistemose ..

Ioriniai laukai. Poveikis spektrams ..

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Netiesin dielektrik ir puslaidininki poliarizacija

2HG fazinio sinchronizmo s lygomis. Spontaninis generavimas

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

Dedicated to my daughters, Elena and Anna

PUSLAIDININKI OPTIKOS IR SPEKTROSKOPIJOS PAGRINDAI

1. Optini reikini kvantin mechanika

(r), taip vadinam ,

Heizenbergo neapibr tumo principo galiojimas reikia, kad mikrodalel s savo

1. Optini reikini kvantin mechanika

ias lygtys, matome, kad j skirtumas inyksta, jei laikyti E=

pavyzdiui, elektromagnetiniai bangai.

1.1 S veikos potencialas. B sen kvantavimas

1.1.1 Sta iakamp kvantin duob . Kvantin ininerija

Vienamat s sta iakamp s duob s su potenciniais barjerais Vi atveju stacionarioji

kur Vi - konstanta duotojoje srityje,

1.1.1.1 Begalinio gylio sta iakamp s duob s spektras

1. Optini reikini kvantin mechanika

1.1.1.2 Baigtinio gylio sta iakamp s duob s spektras

Did jant duob s plo iui, did ja ir surist

b sen skai ius (Pav. 1.4).

1.1.1.3 Trimat arba sferin potencialo duob

Trimat s redingerio lygties

kur E= 2k2/2m*, o sprendinys yra sferin banga:

1.1.1.4 Periodiniai potencialai. Peni modelis. Juostinis spektras

1. Optini reikini kvantin mechanika

Jei apjungiamos N duob s, tai

Elektronas su vienoda tikimybe

1.1.2 Kvantin ininerija. Kvantini duobi strukt ros.

1. Optini reikini kvantin mechanika

pasikartojimas gali sudaryti multiplikuot kvantini duobi (MKD) strukt (multiple

Kr vinink lokalizacija kvantin se duob se statmenai sluoksniams (z) ir pilna

formavimosi, supergardel se vyksta juost