VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

INFORMATIKOS FAKULTETAS
MATEMATIKOS IR STATISTIKOS KATEDRA

Martynas Zaveckas

IZOTERMINĖS SAUGYKLOS PATIKIMUMO IR RIZIKOS ANALIZĖ

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Taikomosios matematikos studijų programa, valstybinis kodas 62101P107
Matematikos studijų kryptis
Vadovas (-ė)prof. habil. dr. Juozas Augutis _________ __________
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ __________

(Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2010
2
TURINYS
1. ĮVADAS............................................................................................................................................5
2. KAS YRA RIZIKA IR KAIP JI VERTINAMA...........................................................................................6
2.1 Rizikos sąvoka...........................................................................................................................6
2.2 Pavojų identifikavimas ir klasifikacija......................................................................................10
2.3 Tikimybinė rizikos analizė (TRA)..............................................................................................11
3. SAUGYKLOS PASKIRTIS IR TRUMPAS TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS............................12
3.1 Amoniako saugyklos talpykla..................................................................................................13
3.2 Saugyklos darbo režimas.........................................................................................................13
3.3 Objektai keliantys pavojų........................................................................................................14
3.4 Saugos sistemos......................................................................................................................16
4. PAVOJŲ IDENTIFIKACIJA. SCENARIJAI, KURIE SUKELTŲ AVARIJAS................................................19
5. SAUGOS BARJERŲ IDENTIFIKACIJA................................................................................................22
6. SISTEMOS PATIKIMUMO ĮVERTINIMAS.........................................................................................23
6.1 Elemento parametrų tikimybiniai įverčiai...............................................................................24
6.2 Gedimų tikėtinumo vertinimas...............................................................................................26
6.3 Avarinių atvejų modeliavimas.................................................................................................36
6.4 Gedimų medis.........................................................................................................................38
Bendras visų elementų saugumas................................................................................................40
6.5 Poveikis aplinkai......................................................................................................................41
7. REZULTATŲ APTARIMAS IR IŠVADOS............................................................................................43
8. NAUDOTA LITERATŪRA.................................................................................................................44

3
SANTRAUKA

Magistro darbo autorius: Martynas Zaveckas

Magistro darbo pavadinimas: „Izoterminės saugyklos patikimumo ir rizikos analizė“

Vadovas: Prof. habil. dr. Juozas Augutis

Darbas pristatytas: Vytauto Didžiojo Universitetas, Informatikos fakultetas,

Kaunas, 2010 gegužė.

Puslapių skaičius: 44

Lentelių skaičius: 1

Paveikslų skaičius: 10

Priedų skaičius: 1

Šiame darbe yra atliekama amoniako izoterminės saugyklos patikimumo ir rizikos analizė.
Ja siekiama apskaičiuoti su kokia tikimybe skystas amoniakas pateks į aplinką, ir koks tai bus
kiekis. Šiai analizei atlikti, yra nustatomi pavojų keliantys elementai ir galimi jų gedimai. Taip pat
svarbūs yra ir saugos barjerai, kurie vienu ar kitu būdu apsaugo nuo galimų avarijų. Pirmiausiai
apskaičiuojamas saugyklos elementų patikimumas. Vienų elementų patikimumas skaičiuojamas
pagal ekspertiniu įvertinimu gautus duomenis, kitų lyginant elementų įrąžos ir atspario Normaliojo
dėsnio pasiskirstymo funkcijas taikant Gauso patikimumo koeficientą. Žinant šiuos duomenis,
naudojantis gedimų medžio loginiais ryšiais skaičiuojamas amoniako patekimo į aplinką tikimybė.
Analizuojant poveikį aplinkai priimamas 5 minučių laiko tarpas kol bus sustabdytas gamybos
procesas ir skaičiuojamas per šį laiką į aplinką patekęs amoniako kiekis.

Reikšminiai žodžiai: Patikimumas, rizika, Normalusis dėsnis, gedimų medis, įvykių medis

4
ABSTRACT

Author of Master Thesis: Martynas Zaveckas

Full title of Master Thesis: „Isothermal storage reliability and risk analysis“

Supervisor: Professor Habilitated Doctor Juozas Augutis

Presented at: Vytautas Magnus University, Faculty of Informatics,

Kaunas, June 2010.

Number of pages: 44

Number of tables: 1

Number of pictures: 10

Number of appendices: 1

The topic of this thesis is reliability and risk analysis of isothermal storage. The purpose of
analysis of isothermal storage is to find the probability of liquid ammonia effuse to atmosphere. In
the beginning it’s necessary to detect critical elements and possibilities of their faults. Also,
accident prevention barriers are important too. Reliability of elements is calculating in two ways:
collecting faults statistics and comparing normal distribution probability density functions of
elements load and resistant by using Gaussian index. Then by using fault tree‘s logical structure we
find out the safety of system and probability of accident when liquid ammonia comes out of system.
And finally we find the amount of ammonia which could get in atmosphere over 5 minutes.

Keywords: Reliability, risk, Normal distribution, fault tree, event tree.

5
 1. ĮVADAS

Turbūt daugelis prisimena Jonavoje tuometinėje „Azoto“ gamykloje įvykusią amoniako

izoterminės saugyklos avariją, kuomet skystas azotas pateko į aplinką ir užsidegė. Avarijos metu
žuvo vienas žmogus, dauguma aplinkinių rajono gyventojų teko evakuoti. Dabar toje pačioje
gamykloje yra pastatyta nauja, moderni izoterminė saugykla, kurios paskirtis išlikus amoniako
buferizacija, kaip ir sprogusios 1989 metais, tik saugos sistemos ir reikalavimai jau kiti. Kaip bus
rašoma teorinėje dalyje, remiantis prof. habil. dr. J. Augučio ir prof. habil. dr. Eugenijaus Ušpuro
monografija „Technologijų rizika“, po avarijų žmonės pradeda neadekvačiai vertinti objektų ar
avarijų rizikas. Kartais jos būna pervertinamos, kartais per mažai įvertintos. Statant šią saugyklą
buvo imtasi ypatingų saugos reikalavimų ypatingai statybos kokybės srityje, nes kaip viena iš
buvusios avarijos priežasčių galėjo būti statybinis brokas.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti talpyklos ir jos darbo rėžimui palaikyti reikalingų įrengimų
patikimumus ir įvertinti juos kaip vieną visumą. Kadangi, stybos inžineriniai sprendimai nežinomi
ir pats statybos procesas nebuvo stebimas, analizėje į riziką nebus įtrauktas galimas statybinis
brokas. Taip pat nebus analizuojamos ir dirbančio personalo galimos klaidos.
Pagrindiniai darbo uždaviniai yra:
 Identifikuoti pavojus. Domina atvejai, kada skystas amoniakas patenka į aplinką.
 Identifikuoti saugos barjerus. Barjerai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu apsaugo nuo
avarijų.
 Sudaryti ekstremalios situacijos gedimų medį bei įvykių medį.
 Įvertinti sistemos elementų patikimumą.
 Įvertinti sistemos patikimumą.
 Įvertinti poveikį aplinkai.
 Aptarti gautus rezultatus.
Elementų patikimumo skaičiavimas atliekamas dviem būdais: pagal ekspertiniu įvertinimu
gautus duomenis ir žinant Normaliojo dėsnio pasiskirstymo funkcijas skaičiuojant Gauso indeksą.
Visi skaičiavimai atliekami programa MATLAB R2010a.

6
 2. KAS YRA RIZIKA IR KAIP JI VERTINAMA

2.1 Rizikos sąvoka

Rizikos sąvoka yra sudėtinga, susijusi su pavojingų įvykių tikimybėmis ir galimybėmis. Ji

turi būti vertinama tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Kokybine prasme kiekvienas rizikos šaltinis
arba pavojus, nesant arba neveikiant apsaugos barjerams, sudaro galimybę atsirasti pavojingai
situacijai ar įvykti avarijai, kurios pasekmės gali būti žmonių gyvybių praradimas, materialiniai ar
kitokie nuostoliai. Ši praradimų galimybė bendrąja prasme ir vadinama rizika. Rizika gali būti
apibrėžiama ir kaip nuostolių galimybė labai plačia prasme (pvz., gyvybės m sveikatos praradimas,
aplinkos užterštumas, ekonominiai ar finansiniai nuostoliai ir t.t.).
Žinoma nemažai rizikos apibrėžimų, tiek kokybinių, tiek ir kiekybinių, tačiau
apibendrinant, jie visi apjungia į vieną visumą du rizikos tikėtinumą (galimybę) ir pasekmes.
Pirmasis rizikos aspektas tikėtinumas išreiškiamas įvykio tikimybėmis arba jo pasirodymo
dažnio įverčiu. Kartu su klasikine tikimybės samprata rizikos įvertinime dažnai vartojama ir
subjektyvios tikimybės samprata, kuri apibudina subjektyvią, dalinai priklausančią nuo, vertintojo,
įvykio tikimybę. Subjektyvūs įverčiai naudojami rizikos įvertinime, vertinant retų įvykių
tikimybes, esant nepakankamai statistikai arba informacijos apie pavojingus reiškinius trūkumui.
Subjektyvių tikimybių įverčiai dažnai gaunami taikant ekspertinių vertinimų metodus.
Kitas rizikos aspektas – pasekmės. Pasekmės dažniausiai nesunkiai nusakomos tam tikroje
matų sistemoje, kuri paprasčiausiu atveju gali būti ir binarine (statinys sugriuvo/nesugriuvo,
aplinka užteršta/neužteršta). Tačiau dažnai yra aktualu nustatyti ir bendresnio pobūdžio pasekmes,
tokias kaip žmonių gyvybių netektis, aplinkos užteršimas ar finansiniai nuostoliai. Sunkumai iškyla
siekiant sujungti kelias skirtingas pasekmes tos pačios analizės ribose.
Kadangi rizikai, bendruoju atveju turi įtakos labai daug veiksnių, tai itin svarbu nusakyti
tam tikrą baigtinę priežasčių ir pasekmių erdvę, kurioje atliekamas rizikos įvertinimas. Be iš anksto
apibrėžtų rizikos įvertinimo ribų, tikslų ir priežasčių rizikos įvertinimo studija yra nelygiavertė ir
jos rezultatų interpretacija gali būti klaidinga, jos gautus rezultatus sunku palyginti su analogiškų
studijų rezultatais. Ypač svarbu įvertinti, kad kiekvienos rizikos analizės rezultatai yra susiję su
neapibrėžtumais, subjektyvumu ir tam tikromis prielaidomis.
Vienas dažniausiai vartojamų rizikos apibrėžimų[1]:
R= <S i , P i , Ci >, i = 1, 2, ..., n;
čia
S i - avarijos scenarijus arba įvykių seka, turintys pavojingą baigtį;
P i - scenarijaus i tikėtinumas (tikimybė, dažnis);
7
 Ci - scenarijaus i pasekmė (pvz., žalos įvertinimas);
n - scenarijų skaičius.
Scenarijai parodo, kas gali atsitikti su nagrinėjamu objektu, o jų tikimybės įvertina, kaip
dažnai gali toks scenarijus įvykti iš tikrųjų. Scenarijų pasekmės gali būti išreiškiamos labai įvairiai,
pvz., žuvusių žmonių skaičiumi, nuostoliais, kurie gali būti įvertinti pinigais, aplinkos užterštumu,
įmonės prestižu ir pan. Įvertinant konkrečių reiškinių riziką stengiamasi visų scenarijų pasekmes
išreikšti vienu matu, pvz., draudimo versle visų nelaimingų atsitikimų nuostoliai išreiškiami
pinigais, avarijų pasekmės atominėse elektrinėse kiekiu radioaktyvių medžiagų, patenkančių į
aplinką, ir t.t. Jeigu šis matas yra skaitinis, tai atsiranda galimybė įvertinti riziką vien kiekybiškai,
kaip nepalankaus įvykio tikimybės arba dažnio q sandauga iš nuostolių dydžio A, t. y. rizika
nusakoma šia išraiška[1];

R  Aq

Rizikos suvokimas ir jos priimtinumas yra glaudžiai susiję su psichologiniais rizikos

aspektais ir labai svarbūs, interpretuojant rizikos analizės rezultatus bei informuojant visuomenę
apie riziką. Rizikos psichologija neatsiejamai susijusi su priimtina rizika, kuri yra veikiama ne tik
technologinių procesų, bet ir visuomenės įsitikinimų.
Visuomenė ar įvairios jos grupės riziką suprasti dažnai gali skirtingai, todėl tikėtinas
neadekvatus arba politizuotas sprendimų, susijusių su rizika, priėmimas. Pirmą kartą atlikus
tikimybinę rizikos analizę buvo pastebėta, kad dėl skirtingo rizikos priimtinumo vertinimo
transporto avarijų rizika visuomenėje yra neįvertinama 10-100 kartų, o branduolinių elektrinių
rizika pervertinama daugiau nei 10 000 kartų. Šis skirtumas gali būti paaiškinamas tuo, kad
visuomenė skirtingai vertina šių dviejų rizikos rūšių pasekmes, t. y. mirtis autoavarijoje yra
„neadekvati" mirčiai nuo spinduliuotės.
Vienas pagrindinių klausimų rizikos įvertinimo studijose yra saugos lygio pakankamumas.
Ši problema tiesiogiai siejasi su priimtino rizikos lygio nustatymu ir labai priklauso nuo rizikingo
proceso teikiamos naudos. Nustatyta, kad savanoriškai patiriamos rizikos priimtinas lygis gali būti
net 1000 kartų didesnis už priverstinai patiriamos rizikos lygį. Objektyvus būdas nustatant
priimtiną riziką yra palyginti skirtingas rizikos rūšis. Įvairių rizikos rūšių statistiniai įverčiai
pateikiami lentelėje 1.1 lentelėje [1]:

Rizikos rūšis Mirties dažnis, per metus

8
 Vėžiniai susirgimai(žmonėms, kuriems per 60 metų)

Vėžiniai susirgimai(žmonėms, kuriems per 40 metų) 1  10 3

Automobilio avarija 2 10 4  3 10 4

Oro transporto avarija 9 10 6

Geležinkelio avarija 4 10 6

Žaibas 5  10 7

Branduolinė energetika 1  10 7

Visos kitos 4  10 5

Visos avarijos 6  10 4

1.1 lentelė, Įvairių veikos rūšių rizika

Logiška manyti, kad priimtina rizika turi būti mažesnė, nei mirties nuo ligos (pvz., vėžio)
rizika ir artima gamtinių reiškinių rizikai (pvz., žaibo). Remiantis šia prielaida, priimtinas rizikos
lygis galėtų būti toks, kad mirties dažnis per metus būtų nuo 1 10 6 iki 1  10 5 . Pasaulinė
sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja, kad tik esant rizikai, didesnei už 1  10 3 , reikia
imtis papildomų saugos priemonių.
Priimtinai rizikos zonai nustatyti dažnai naudojamos Farmerio kreivės, kurios pirmą kartą
nubraižytos 1976 m. Jos skirtos įvykio dažnio ir pasekmių tarpusavio ryšiui įvertinti.
Farmerio kreivės gali būti naudojamos nustatant pavojingų pramonės objektų rizikos
kriterijus. Pvz., Olandijos teisės aktais nustatytas priimtinas rizikos lygis, kuris apskaičiuojamas
kaip avarijos dažnio per metus ir galimų aukų skaičiaus sandauga, turi būti mažesnis už 1  10 5 .
Sudarant kriterijus, naudojamus nustatant žmogaus mirtingumo rizikos priimtinumą, pasitelkiama
kainos ir naudos analizė bei palyginimas su egzistuojančia individualia ir visuomenine rizika.
Kainos ir naudos analizė užtikrina objektyvų būdų nustatant, kiek lėšų turi būti išleista, norint
sumažinti arba kompensuoti neigiamas rizikos pasekmes. Mokslinėje spaudoje galima aptikti
publikacijų, kuriose yra apibrėžtos kainos už sveikatos būklės pablogėjimą dėl jonizuojančiosios
spinduliuotės poveikio, Šiose publikacijose aptarti netgi įvairus metodai, skirti įvertinti žmogaus
gyvybės kainą: 10-25 mln. Lt [1].

9
 Remiantis žmogaus gyvybės įverčiais, galima įvertinti išlaidas, skirtas saugos užtikrinimo
sistemoms, ir pasiekti optimalų rizikos lygį pagal kainos ir naudos kriterijų. Tačiau pažymėtina,
kad toks priimtinos rizikos nustatymo metodas taikomas retai ir ne visose valstybėse.
Pvz., branduolinės energetikos rizika yra priverstinė rizika, be to, daugelyje šalių visuomenės
vertinama itin neigiamai. Tai viena priežasčių, kad priimtinos rizikos lygis branduolinei energetikai
yra labai aukštas, palyginus su kitais pavojingais techniniais objektais. Griežtesni leistinos rizikos
reikalavimai ir darbuotojams, dirbantiems branduolinės energetikos objektuose, palyginus su kitų
rūšių energijos gavimu, santykinai didina branduolinės energijos savikainą, bet ji yra viena saugiausių
energijos rūšių. Pvz., pagal H. Inhaberą, gaunant tą patį kiekį energijos iš akmens anglies, darbuotojo
žūties tikimybė yra šimtą kartų didesnė, nei branduolinėje energetikoje. Daugelio šalių branduolinę
saugą reguliuojančių organizacijų reikalavimuose nurodoma, kad priimtinas branduolinės energetikos
saugos lygis yra nuo 1 10 6 iki 1 10 5 įvykių, sukėlusių žmogaus mirtį, per metus dėl spinduliuotės
prasiskverbimo į aplinką. Taip pat nustatoma priimtina rizika branduolinių objektų darbuotojams, kuri
gali būti apie 1  10 4 įvykių per metus [1].
Tačiau bendriausias saugos reikalavimas skelbia: kiekviena rizika turi būti sumažinta iki
praktiškai pasiekiamo arba racionaliai galimo lygio. Šis reikalavimas yra žinomus ALARA
pavadinimu ir gana dažnai vartojamas kaip pagrindinis saugos principas[1].
Daugelis XX a, katastrofomis vadinamų avarijų branduolinės energetikos. chemijos,
transporto, naftos ir kitose pramonės šakose atnešė didelių nuostolių ir aukų. Įvykusios avarijos ypač
išryškino rizikos valdymo ir įvertinimo svarbą tiek normalios eksploatacijos, tiek ir avarijų metu.
Rizikos įvertinimo metodai pradėti taikyti dar septintame praeito šimtmečio dešimtmetyje, o 1980-
1990 metais buvo padarytas ženklus šuolis tiek metodų išvystymo, tiek taikymų srityse. Šiuo metu
rizikos įvertinimo problematika tapo tarpdisciplinine mokslo šaka, vadinama rizikos analize arba
rizikos įvertinimu, kuri susieja technologijos mokslus, tikimybių teorija ir matematinę statistiką[1].
Kiekvienas rizikos įvertinimas turi atsakyti į tris pagrindinius klausimus:
 Kas turi atsitikti, kad įvyktų pavojingas įvykis?
 Kaip dažnai tai gali atsitikti?
 Kokios pasekmės yra numatomos, įvykiui atsitikus?
Atsakant į pirmą klausimą, nustatomi įvykiai ar jų grupės (scenarijai), (sąlygojantys pavojingą
įvykį). Atsakant į antrą klausimą, įvertinamos šių scenarijų tikimybės arba dažniai ir galimos
pasekmės (trečias klausimas). Šis procesas vadinamas rizikos įvertinimu.
Sistemų rizikos ir patikimumo įvertinimas pirmiausia pradėtas taikyti aviacijoje ir
elektronikoje, kur reikėjo įvertinti daugelio elementų sistemų patikimumą, kai žinomos individualaus
elemento patikimumo charakteristikos, 1961 m. H. Watson pirmą kurtą patikimumo analizėje

10
panaudojo gedimų medį, kuris vėliau tapo vienu populiariausių metodų, taikomų sistemų analizėje
[1].

Rizikos įvertinimo procedūra apima šiuos etapus[1]:

 Pavojų identifikacija. Šiame etape nustatomi visi pavojingi įvykiai, kurie gali sukelti stambią
avariją techniniame objekte;
 Saugos barjerų identifikacija. Nustatomos ir analizuojamos pasyviosios ir aktyviosios saugos
sistemos, skirtos neutralizuoti pradinių įvykių pasekmėms;
 Saugos barjerų sėkmės kriterijų nustatymas. Nustatomi reikalavimai saugos sistemoms įvairių
pradinių įvykių atvejų;
 Avarinių scenarijų analizė. Šiame etape analizuojami avariniai scenarijai, kai saugos sistemos
yra nepakankamos arba dėl gedimų neatitinka sėkmės kriterijų. Įvertinamas šių avarinių
scenarijų dažnis;
 Pasekmių įvertinimas. Šiame etape įvertinamos avarinių scenarijų pasekmės aplinkai ir
žmonėms, finansiniai nuostoliai ir kt. Pasekmės taip pat skirstomos į įvairaus pavojingumo
kategorijas.

2.2 Pavojų identifikavimas ir klasifikacija

Pavojus yra apibrėžiamas kaip fizinės ar cheminės medžiagos, sistemos, proceso ar

technologijos charakteristika, apibūdinanti potencinę žalą. J. Gillettas yra sukūręs metodiką, pagal
kurią pavojų identifikacija susideda iš dviejų etapų:
 specifinių nepageidaujamų pasekmių identifikavimo;
 medžiagos, sistemos, proceso ar įmonės charakteristikų, kurios gali sukelti tas pasekmes,
identifikavimo.
Pirma užduotis santykinai nesudėtinga, bet yra esminė, nes nusako antros užduoties
nagrinėjimo sferą. Nepageidaujamos pasekmės, apskritai kalbant, gali būti suklasifikuotos kaip
poveikio žmogui, aplinkai ar ekonomikai pasekmės. Kartu su tokia bendra klasifikacija gali būti
siejamos specifines pasekmių kategorijos. Kiekviena šių pasekmių kategorijų toliau gali būti
suskirstyta pagal tipą žalos, kurią jos sukelia (pvz., toksinis poveikis, terminis poveikis, didesnis
slėgis, mechaninė jėga, spinduliuotė, elektros iškrova). Kuo tiksliau nagrinėjamos pasekmės yra
apibūdinamos tuo lengviau galima identifikuoti pavojus. Pvz., gali būti (šimtai pavojų, siejamų su
poveikiu žmogui, bet tik keli iš jų sąlygoja didelę ilgalaikę žalą [1].

2.3 Tikimybinė rizikos analizė (TRA)

Tikimybinė rizikos analizė yra vienas metodų, dažniausiai taikomų įvertinant sudėtingų
11
techninių sistemų riziką. Kartais šis metodas dar vadinamas tikimybine saugos analize[1].
TRA modelio kūrimo fazėje nustatomi inicijuojantys įvykiai ir modeliuojami avariniai
scenarijai įvykių ir gedimų medžiais, taip pat nustatomi modelio elementų (pradinių ir bazinių įvykių,
sėkmės kriterijų) kiekybiniai parametrai [1].
Gedimų medžių analizė yra pagrįsta dedukciniu metodu, kuriuo nustatomas konkrečios
avarijos ar pagrindinės sistemos gedimas ir šio įvykio priežastys. Gedimų medis yra grafinis modelis,
kuris vaizduoja įvairias įrangos ir žmogaus klaidų kombinacijas, kurios gali turėti įtakos nagrinėjamos
pagrindinės sistemos gedimui. Gedimų medžio analizės, kaip kiekybinio instrumento privalumas yra
tai, kad šis metodas turi galimybę identifikuoti tas bazinių gedimų ir žmonių klaidų kombinacijas,
kurios sukelia avarijas. Tokia pavojų analize galima nustatyti svarbiausias priežastis, kuriomis
taikomos prevencinės ar pasekmes sušvelninančios priemonės, įgalina sumažinti avarijos atsiradimo
tikėtinumą [1].
Nepaisant TRA populiarumo, metodas turi keletą trūkumų [1]:
Binarinė elementų būsenų aibė. Analizuojamos tik dvi būsenos: sugedęs arba dirba,
tačiau realiose sistemose pasitaiko gedimų, kuriuos reikėtų priskirti tarpinėms būsenoms.
Nepriklausomumas. Dažniausiai TRA modeliuose daroma prielaida, kad gedimai
nepriklausomi, tačiau realiose sistemose egzistuoja daug priklausomų ryšių, kuriuos sunku įvertinti
TRA modelyje.
Senėjimo efektas. Nors yra žinoma, kad šis efektas įtakoja sistemos saugumą, tačiau jis
nėra vertinamas dėl kur kas sunkesnio skaičiavimo algoritmo.
Laiko įvertinimas. Modelis gali įvertinti įvykius tik chronologine tvarka, ją iš anksto
nurodant. Šis trūkumas yra vienas svarbesniu trūkumų TRA modeliuose.
Skaičiavimų neapibrėžtumas. Neapibrėžtumai yra neišvengiama TRA skaičiavimų
dalis, todėl tiesioginė kiekybinių rezultatų interpretacija gali būti neteisinga. Taigi kokybiniai TRA
rezultatai (avarinių scenarijų ir sekų nustatymas, silpniausių sistemos vietų radimas) yra net svarbesnis
nei kiekybiniai.

12
 3. SAUGYKLOS PASKIRTIS IR TRUMPAS TECHNOLOGINIO
PROCESO APRAŠYMAS

AB „Achema“ amoniako cechui priklausanti izoterminė saugykla buvo pradėta statyti

2005m., o baigta statyti 2006 metų pradžioje. Lygiai tokios pat paskirties, tik senesnės technologijos
saugykloje 1989m. Įvyko avarija, kurioje buvo žmonių aukų, ir nemaža Lietuvos teritorija buvo
užteršta amoniako garais. Tiek naujoji tiek senoji saugykla skirtos suskystinto, atšaldyto amoniako
saugojimui. Pagrindinė saugyklos paskirtis saugoti skystą amoniaką, optimizuoti amoniako sintezės
įrenginio darbą ir sukaupti amoniako rezervą, kuris leistų nestabdyti įrenginių, technologiniuose
procesuose naudojančių amoniaką, sintezės įrenginio gedimo, remonto ar techninio aptarnavimo
atvejais. Visi technologiniai procesai yra automatizuoti. Saugykla dirba vienu iš penkių darbo režimų.

Atšaldytas iki minus 29 - 34 °C temperatūros skystas amoniakas iš amoniako sintezės cechų

siurbliais pumpuojamas į izoterminę saugyklą. Skysto amoniako slėgis siurblių spaudiminėje
linijoje 2,1 MPa. Prie izoterminės saugyklos ribos šalto amoniako slėgis 800 kPa, temperatūra minus
31-34 C. Linijoje įrengtas skaitiklis, kuriuo matuojamas kiekis ne daugiau 70 t/h. Kartu matuojama
amoniako temperatūra ir slėgis.

Izoterminėje saugykloje esantis amoniakas šyla ir garuoja. Saugyklos termoizoliacija įrengta

taip, kad dujinio amoniako izoterminėje talpykloje susidaro ne daugiau, kaip 0,045% nuo esamo
skysto amoniako tūrio. Saugykloje įrengti du apsaugos vožtuvai, suveikiantys prie 12 kPa
viršslėgio, vienas - prie 10,8 kPa, du atvirkštiniai apsauginiai vožtuvai, atsidarantys kai slėgis
nukrinta iki - 0,3 kPa.

Dujinis amoniakas nusiurbiamas kompresoriais ir atšaldomas iki minus 34 C temperatūros.

Darbinis slėgis vamzdynuose iki 2,5 MPa, vamzdyno skersmuo 150 mm.

Saugomas šaltas amoniakas dviem siurbliais per pašildytuvą tiekiamas vartotojams.

Siurbliais sukuriamas slėgis vamzdynuose iki 2,1 MPa. Linijoje prieš pašildytuvą įrengtas skaitiklis,
matuojantis ne daugiau 70 t/h, srauto greitis reguliuojamas vožtuvu.

13
3.1 Amoniako saugyklos talpykla

Skystas amoniakas saugomas -32 °C temperatūroje, atmosferinio slėgio sąlygomis.

Talpyklos neto talpa 15 000 t skysto amoniako, o visa saugyklos talpa 22 000 m3.

Talpykla yra dviejų integruotų indų, vadinamo "stiklinė talpykloje". Dviguba integruotų
indų talpykla - tai sistema, su dugnu, sienomis ir stogu, išorinėje talpykloje galinti sutalpinti visą iš
vidinės stiklinės išsiliejusį produktą. Antrinė, t.y. išorinė, talpykla yra garams nepralaidus
apvalkalas apie vidinę talpyklą.

Antrinė talpykla izoliuota poliuretanu (PUR), dugnas izoliuojamas slėgiui atsparia stiklo
puta. Talpyklos pamatai įrengiami ant polių dugną pakeliant nuo žemės paviršiaus, kad išvengti
grunto įšalo iššauktų deformacijų.

Pačią saugyklą galima matyti:

3.2 Saugyklos darbo režimas

Įrengimai sumontuoti taip, kad saugykla galėtų veikti vienu iš penkių darbo režimų:
1. Amoniako tiekimas iš amoniako gamybos įrenginio į amoniako saugyklos talpą.
2. Amoniako išdavimas į kitus gamybinius įrenginius.

3. Slėgio talpoje palaikymo režimas (amoniako sintezės stabdymo metu amoniako garai

14
 suskystinami šaldymo sistemoje ir grąžinami į atmosferinę saugyklą).

4. Avarinis darbas (normalaus energijos tiekimo nutrūkimo atveju saugyklos slėgis

kontroliuojamas išleidžiant amoniako garus į fakelą).

5. Amoniako tiekimas iš amoniako gamybos įrenginio į amoniako saugyklos talpą, amoniako

išdavimas į kitus gamybinius įrenginius ir slėgio talpoje palaikymas vienu metu
(maksimalaus projektinio apkrovimo atvejis).

Amoniako sintezės įrenginyje pagamintas amoniakas paduodamas į vartojančius kitų

cechų įrenginius arba į projektuojamą saugyklą. Amoniakas paduodamas siurbliais, arba
kompresoriais, antžeminiais vamzdynais.

3.3 Objektai keliantys pavojų

Fakelas
Fakelas skirtas saugiam avariniam amoniako garų pašalinimui iš talpyklos, kai pilnai
nutrūksta energijos tiekimas. Fakelo maitinimui numatytas avarinis energijos šaltinis. Fakelo
bokštas stabili 15 m aukščio konstrukcija, degimui palaikyti naudojamos gamtinės dujos. Fakelą
sudaro šie įrenginiai:
• Viršūnė su vėjo skydu ir dviem budinčiais degikliais iš nerūdijančio plieno;
• Stabilus bokštas
• Fakelo uždegimo įrenginys;
• Budinčios liepsnos kontrolė;
• Molekulinis sandarinimas;
• Valdymo skydas su dujų reguliavimo ir atkirtimo vožtuvais, matavimo
prietaisais,
• Filtrai, vamzdynas kuro ir prapūtimo dujoms.

Amoniako garai uždegami budinčiais degikliais, į kuriuos tiekiamos gamtinės dujos. Tai
nuolat veikiantys degikliai, patalpinti uždegimo kameroje. Apsaugai nuo atmosferos oro patekimo į
fakelo sistemą naudojamas azotas. Gamtinės dujos ir azotas tiekiami pastoviai. Fakelo konstrukcija
užtikrina 95% efektyvumą, t.y. sudeginama ne mažiau, kaip 95% amoniako garų.

Šaldymo sistema

Amoniako saugykloje suprojektuoti trys tarpusavyje sujungti kompresoriai, kiekvienam iš

kurių tenka 50% saugyklos šalčio apkrovos (maksimali apkrova 150% nuo projektinės). Šaldymo
sistemos paskirtis dujinei fazei neleisti pasiekti projektinės slėgio ribos. Susidarą amoniako garai

15
siurbiami ir vėl suskystinami. Šį darbą atlieka šaldymo kompresoriai.

Talpykloje dujinio amoniako perteklius gali atsirasti šiais atvejais:

• Natūralus amoniako garavimas talpykloje absorbuojant aplinkos šilumai

• Dujinės fazės išsiskyrimas iš produkcinio amoniako tiekiamo iš amoniako

sintezės įrenginių;

• Garavimas nuo papildomos šilumos iš apvadinio išdavimo siurblių srauto

įrenginiui dirbant pilnu apkrovimu;
• Saugyklą tiekiamo amoniako garavimas.
Šaldymo sistemą sudaro:

 Trys sraigtiniai kompresoriai su alyvos separatoriais, alyvos siurbliais ir alyvos

aušintuvais;
 Du vandeniu aušinami amoniako kondensatoriai su vienu resiveriu;
 Vienas ekonomaizeris tarpiniam amoniako išsiplėtimui;
 Vienas prapūtimo dujų blokas;
 Jungiantys vamzdynai ir automatiniai valdymo bei matavimo prietaisai.

Šaldymo kompresoriai automatiškai paleidžiami ir stabdomi priklausomai nuo slėgio

talpykloje.

Dujinis amoniakas iš saugyklos siurbiamas kompresoriais, suskystinamas kondensatoriuose,

atšaldomas ekonomaizeryje ir grąžinamas į talpyklą. Inertinės dujos, kurios gali būti saugykloje,
kompresoriais siurbiamos kartu su amoniako dujomis ir paduodamos į kondensatorius. Norint
išvengti jų kaupimosi kondensatoriuose ir apsisaugoti nuo perteklinio slėgio, nedidelė dalis
amoniako ir inertinių dujų mišinio nukreipiama į amoniako prapūtimo bloką. Didesnioji dalis
amoniako, esanti šiame mišinyje, atgaunama jam kondensuojantis. Likutis, kartu su inertinėmis
dujomis išleidžiami į fakelą saugyklos šaldymo sistemos įjungimo metu.

Pašildytuvas
Prieš tiekiant amoniaką į technologinius gamybinius įrenginius, jis pašildomas. Pašildytuvas -
gyvatukas, įrengtas vandens vonioje. Karštą vandenį vonioje šildo garas. Garas tiekiamas per
ežektorius, užtikrinančius šilto vandens cirkuliaciją. Garo kiekį reguliuoja temperatūrinis daviklis
TICAL, esantis vandens vonioje. Karštas vanduo vienu iš kondensato siurblių grąžinamas į
gamyklą.

16
Išdavimo siurbliai
Reikiamas amoniako kiekis paimamas išdavimo siurbliais ir suslegiamas iki reikiamo
technologinio slėgio tiekimo į technologinius įrengimus linijoje.

Suprojektuotas rankinis išdavimo siurblių paleidimas ir stabdymas. Siekiant užtikrinti saugų

siurblių darbą prie sumažinto našumo ir paleidimo metu, numatytos minimalaus apvedimo srauto
linijos. Apvadinės linijos skersmuo apskaičiuotas minimaliam siurblio našumui. Šaltas amoniakas iš
apvadinės linijos grąžinamas į saugyklą.

3.4 Saugos sistemos

Talpyklos saugos vožtuvai

Slėgis stebimas registruojančiais įtaisais. Amoniako talpykla nuo slėgio padidėjimo ar

sumažėjimo apsaugota saugos vožtuvais.
Vamzdynų saugos vožtuvai

Vamzdynuose, reikalingose vietose įrengiami slėgio apsauginiai vožtuvai. Slėgiui pasiekus

kritinę ribą vožtuvai užsidaro.
Amoniako lygio matuokliai

Skysčio lygis kontroliuojamas dviem nepriklausomais lygio matuokliais. Pasiekus nustatytą

lygį, uždaromas greitaeigis vožtuvas tiekimo linijoje. Tuo pat metu išjungiami dirbantys siurbliai.
Jungikliai valdomi iš kelių skirtingų vietų.
Fakelas
Apsaugai nuo perteklinio slėgio dingus energijos tiekimui įrengtas fakelas su nuolat
veikiančiais degikliais, naudojančiais gamtines dujas.
Amoniako dujų detektoriai

Nekontroliuojamiems nuotėkiams aptikti įrengta amoniako garų aptikimo signalizacinė

sistema, kurią sudaro 6 amoniako detektoriai, įrengti saugyklos teritorijoje.
Dūmų detektoriai
Kilus gaisrui Detektoriai aptinka CO dujas ir suveikia signalizacija, į kurią reaguoja vietinė
ugniagesių brigada.
Pagrindinės vėdinimo sistemos

Patalpose, kur galimas amoniako nutekėjimas ir sprogios aplinkos susidarymas įrengta

17
avarinio vėdinimo sistema, kuri sujungta su dujų analizatoriais. Įsijungia, kai amoniako
koncentracija pasiekia ilgalaikio poveikio ribinę vertą darbo aplinkoje - 14 mg/l.

Amoniako kompresorinės patalpos vėdinimui projektuojamos pastoviai dirbančios oro

ištraukimo ir padavimo sistemos bei avarinio vėdinimo sistemos.

Kadangi kompresorinė dirba ištisą parą, tai ir vėdinimo sistemų darbas turi būti
nepertraukiamas, todėl oro ištraukimo sistema numatoma su rezerviniu ventiliatoriumi.

Oro ištraukimas iš patalpos numatomas traukiant 2/3 ištraukiamo oro kiekio iš viršutinės
patalpos dalies ir 1/3 oro kiekio - iš apatinės patalpos dalies.

Ištraukiamas iš patalpos oras kompensuojamas taip pat mechanine oro padavimo sistema.
Kadangi oro tiekimo sistema atlieka ir orinį patalpos šildymą, paduoda perkaitintą orą, tai sistema
numatoma taip pat su rezerviniu ventiliatoriumi.

Kad kompresorinėje būtų neigiamas patalpos oro balansas, paduodamo oro kiekis viena
kubatūra yra mažesnis už ištraukiamo oro kiekį.

Į patalpą oras yra išleidžiamas į darbo zoną, oro tiekimo skirstytuvais.

Pagalbinės vėdinimo sistemos

Be pagrindinių kompresorinės vėdinimo sistemų, dar numatomos 2 avarinio vėdinimo

sistemos su rezerviniais ventiliatoriais. Avariniam vėdinimui priimtas 8-inis oro pasikeitimas per 1
valandą. Avarinis oro ištraukimas numatomas iš viršutinės patalpos dalies.

Visi kompresorinės oro ištraukimui skirti ventiliatoriai priimti sprogimui saugaus

išpildymo. Jie numatomi statyti ant statinio stogo.

Sprogimui saugiame išpildyme priimtos visos oro srauto reguliavimo - uždarymo sklendės
bei atbuliniai vožtuvai.

Oro tiekimo į kompresorinę ventiliatoriai priimti paprasto išpildymo, tik sistemoje

numatytas atbulinis vožtuvas sprogimui saugaus išpildymo.

Tambūruose, esančiose prie kompresorinės patalpos, numatomas priešslėgis. Jis sudaromas

oro tiekimo sistema. Šioje sistemoje taip pat numatyti sprogimui saugaus išpildymo atbuliniai
vožtuvai.
Technologinio proceso stebėjimo sistema

Saugykloje įrengta technologinio proceso stebėjimo sistema, kurios vienas iš įrankių yra
avarinė signalizacija, suveikianti kai technologinio proceso parametrų reikšmės nebeatitinka

18
nustatytų slėgio, temperatūros, debito, užpildymo lygio ar kitų charakteringų konkrečioje situacijoje
parametrų. Sistema leis stebėti atskiras technologinio proceso atkarpas pasirinktu masteliu
(detalumu). Atsitikus incidentui, kai dėl vienų ar kitų priežasčių technologiniame įrenginyje ar jo
dalyje darbiniai parametrai viršija leidžiamų nukrypimų nuo normalių eksploatacinių režimų ribas,
valdymo pulte užsidega perspėjimas operatoriui. Lygiagrečiai perspėjimui pulte suveikia ir garsinis
signalas. Tuo atveju, jei per tam tikrą laiką operatorius nesugeba sugrąžinti minėtų parametrų į
reikalingas ribas, suveikia automatinė blokuotė, ko pasėkoje visas įrenginys yra išjungiamas ir
užblokuojamas. Technologinis procesas sustabdomas.

Technologinio proceso monitoringo sistema maitinama iš 2 nepriklausomų elektros

energijos šaltinių - elektros skirstomųjų tinklų ir specialaus maitinimo šaltinio užtikrinančio
nepertraukiamą elektros tiekimą (UPS), galinčio užtikrinti maitinimo srovę sistemai iki 1 vai. laiko
atkarpa.

19
 4. PAVOJŲ IDENTIFIKACIJA. SCENARIJAI, KURIE
SUKELTŲ AVARIJAS.

Pilna saugyklos dehermetizacija.

Teroristinio akto, stichinės nelaimės ar kitu ekstremaliu atveju pažeidžiama arba
sugriaunama ir išorinė talpa ir vidinė stiklinė. Per trumpą laiką išsilieja visas talpykloje saugomas
skysto amoniako kiekis - 15 000 t. Išsiliejusio Išsiliejęs amoniakas šiltų ir intensyviai garuotų
suformuodamas nuodingų dujų debesį, sklindantį vėjo kryptimi.
Nutekėjimas išdavimo siurblių linijoje (2.1 MPa darbinis slėgis)
Amoniako nutekėjimas išdavimo siurblių slėginėje linijoje, gali įvykti plyšus tarpinei šalia
vienos iš sklendžių, arba trūkus vamzdžiui. Per susidariusią angą į aplinką patektų skystas amoniakas.
Nutekėjimas priėmimo linijoje (2.5 MPa darbinis slėgis)
Amoniako nutekėjimas priėmimo slėginėje linijoje, gali įvykti, kai pažeidžiamas arba
pilnai nutraukiamas amoniako padavimo vamzdynas šalia uždarymo sklendės prie izoterminės
saugyklos.
Amoniako šaldymo sistemos skystos fazės vamzdynų dehermetizacija
Suskystinto amoniako grąžinimo atgal į saugyklą linijoje, šalia vienos iš sklendžių plyšta
tarpinė. Plyšus tarpinei į aplinką išsiveržia skystas amoniakas.
Per šilto amoniako padavimas į saugyklą, kai saugos sistemos neveikia ir dingsta
elektra.
Ekstremalios situacijos metu, kai į saugyklą paduodamas per aukštos temperatūros amoniakas
ir į tai nesureaguoja stebėjimo sistema. Tuo metu sugenda fakelo ir stogo vožtuvai, sugenda šaldymo
sistema. Šiltas amoniakas garuoja, didėja slėgis ir įvyksta sprogimas arba talpyklos trūkis. Šio
scenarijaus įvykių medis pateiktas 1 paveiksle.

20
1 pav. Per šilto amoniako priėmimo linijoje įvykių medis2 pav.

21
 Šiame scenarijuje inicijuojantis įvykis yra per aukštos temperatūros amoniako padavimas i
saugyklą. Veikiant visoms sistemoms šis įvykis nėra labai pavojingas. Technologinio proceso
stebėjimo sistema pastebėtų temperatūros neatitikimą ir įspėtų operatorių. Jei jis nespėtų per tam
tikrą laiką tinkamai reaguoti, stabdytų procesą.

Jei sistema nesuveikia, susidarę garai siurbiami šaldomi ir kondencuojami šaldymo

sistemoje. Jei ji sugestų, susidaręs garų perteklius būtų sudeginamas fakele, kurio vožtuvas atsidaro
esant 10,8 kPa slegiui ir į aplinką patektų tik 5% amoniako garų. Darant prielaidą, kad sugenda
vožtuvas, susidarius 12 kPA slėgiui turėtų atsidaryti apsauginis stogo vožtuvas, kuris išleistų į
aplinką perteklines dujas.

Sugedus visoms šioms apsaugos sistemoms, besikaupiantys garai sudarytų didžiulį slėgį,
kuris galėtų įtakoti sprogimą arba amoniako išsiliejimą į apsauginę kapsulę.

22
 5. SAUGOS BARJERŲ IDENTIFIKACIJA

Operatorius. Esant temperatūros, slėgio ar kitų parametras nuo darbinės normos,

technologinio proceso stebėjimo sistema pirmiausia informuoja operatorių ir šis privalo imtis
veiksmų. Jos pagrindinis tikslas yra pašalinti gedimus nestabdant technologinio proceso, tačiau jei
taip nepavyksta operatorius stabdo gamybos procesą.
Saugos sistema. Jei operatorius nepastebi arba nespėja per tam tikrą laiko tarpą pašalinti
gedimo arba sustabdyti proceso, saugos sistema automatiškai išjungia visus įrenginius, kurie gali
pakenkti tolimesniam darbui.
Šaldymo sistema. Jei gamybinio proceso metu atsiranda garų perteklius, papildomai
įsijungia šaldymo sistemos kompresoriai(darbinis rėžimas yra 1 dirbantis kompresorius), kurie
siurbia perteklinius garus ir perduoda į ekonomaizerį, kur garai kondencuojami ir jau skystu
pavidalu grąžinami i talpyklą.
Fakelas. Pasiekus 10,8 kPa slėgį talpykloje atsidaro vožtuvas, kuris leidžia garams patekti
į fakelą, kur jie yra sudeginami.
Stogo vožtuvai. Pasiekus 12 kPa slėgį atidaromas vienas iš trijų stogo vožtuvų ir amoniako
dujos išleidžiamos į atmosferą.

23
 6. SISTEMOS PATIKIMUMO ĮVERTINIMAS.

Tikimybinis patikimumas yra bendroji objekto savybė, rodanti jos saugos ir ilgalaikiškumo
laipsnį.

Sauga yra konstrukcijų savybė priešintis išoriniams poveikių sukeltoms įraižoms bei
įtempimams be pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat be žalos aplinkai ir gamtai. Saugos
skaičiavimais tikrinama ar konstrukcija gali išvengti pirmosios ribinių būvių.

Konstrukcijos saugos rodiklis yra ilgalaikis jos saugis

P{Tt}=P{Tt1},t.y. tikimybė, kad jos saugos eksploatacinė trukmė T (atsitiktinis dydis)

bus didesnė kaip projektinė trukmė t=t1 (fiksuotas dydis).

Labai svarbi konstrukcijos savybė yra jos ilgalaikiškumas, kurio tikimybinis rodiklis yra
techninis išteklius. Jis nusako konstrukcijos gebą per tam tikrą būti tinkamai ir saugiai per tam tikrą
statinių ir įrenginių eksploatavimo trukmę, kuri vadinama naudingąja trukme.

Objekto techninis išteklius yra dydis tres, kai jis matuojamas atitinkamai laiko vienetais arba
apkrovimo ciklais.

Prognozuojamo konstrukcijos techninio ištekliaus garantija yra tikimybinis ilgalaikis

saugis P{Ttres}. Patikimos eksploatacijos atsitiktinių trukmių T iki pirmojo jų gedimo ar suirimo
tikimybinė tankio funkcija yra gT(t).

Tarp ilgalaikio saugio P{T>t} ir jos eksploatacijos trukmės t yra tiesioginis ryšys. Todėl ir
techninis išteklius priklauso nuo jos saugio reikšmės. Vidutinė konstrukcijos eksploatacijos trukmė
Tm tik sąlygiškai apibūdina jos ilgalaikiškumą. Ši reikšmė naudojama kai norima sugretinti skirtingo
tipo konstrukcijų pranašumus ir trūkumus.

Kadangi integralinė eksploatacijos trukmės pasiskirstymo funkcija yra G T(t)=QT(T<t),

todėl galima parašyti, kad P{Tt}+Q{T<t}=1.

Skaičiuojant įrenginių techninio ištekliaus likutį, kai skaičiuojama esant laiko momente t1
rašoma:

(t)res=tres-t1

Konstrukcijos saugis negali būti mažesnis kaip leistinas [P]. Ši reikšmė priklauso nuo
objekto paskirties ir galimų ekonominių, socialinių bei moralinių nuostolių dėl gedimo, avarijos ar
katastrofos.

24
 Avarijų galima išvengti, jei objekto saugis yra ne mažesnis kaip

[P]=1-*10-4/B

 - socialinės svarbos koeficientas. Šiuo atveju  yra 0,005.

B- Vidutinis žmonių skaičius objekto įtakos zonoje.

Bet kuriuo konstrukcijos eksploatavimo metu, pavyzdžiui, praėjus laikui t, jos elemento
kokybę nusako atsitiktinė kompozicinė efektyvumo funkcija

Zt=Rt-Et

Čia Rt ir Et yra nagrinėjamo elemento atspario ir įrąžos atsitiktinių argumentų funkcijos.

Elemento efektyvumo funkciją rodo skirtumą tarp jo atspario R ir įrąžos E. Konstrukcija

yra 100% patikima jeigu jos elementų efektyvumo funkcijų reikšmės yra daug didesnės už nulį, bet
jos yra labai neekonomiškos.
Bendruoju atveju elementų efektyvumo funkcijos kaip ir jų sudedamosios yra
nestacionarūs stochastiniai procesai, nes konstrukcijų statistiniai tikimybiniai įverčiai kinta
eksploatavimo metu.

6.1 Elemento parametrų tikimybiniai įverčiai

Sistemos saugą galima įvertinti tik tuo atveju, jei žinomi jos elementų patikimumo
rodikliai. Kad būtų galima juos apskaičiuoti, reikia žinoti konstrukcijų atspario ir įražos tikimybinių
ar statistinių skirstinių įverčius. Turint duomenų apie elemento atspario ir įražos atsitiktines
dedamąsias – argumentus, tikimybinius įverčius galima apskaičiuoti Teiloro daugiamatės eilutės
pagalba, jei dispersijos nėra labai didelės. Kitais atvejais naudojama Monte- Karlo ar statistinio
netiesinių funkcijų ištiesinimo metodai.

Turint eksperimentinių duomenų, skaičiavimas tampa paprastesnis. Elemento atspario ir

kitų jo parametrų statistinio skirstinio įverčiai apskaičiuojami iš formulių [2]:

1
Vidurkis Lm    xi ;
n i
1
Dispersija s L 
2
  ( xi  Lm ) 2 ;
(n  1) i

25
 sL
Variacijos koeficientas L  ;
Lm

1
Autokovariacija cov(Lk , Ll )   ( xki  Lkm )( xli  Llm ) ;
n 1 i

Saugyklos užpildymas buvo stebimas 100 dienų ir skaičiuojamas slėgis siūlę tarp dugno ir
šoninių sienų.
Stebėjimo rezultatai:
Eil. p Eil. p Eil. p Eil. p Eil. p
Nr h(m) kPa Nr h(m) kPa Nr h(m) kPa Nr h(m) kPa Nr h(m) kPa
1 5 3.7 21 4 2.96 41 4 2.96 61 11 8.14 81 4 2.96
2 5 3.7 22 3 2.22 42 3 2.22 62 15 11.1 82 3 2.22
3 7 5.18 23 5 3.7 43 4 2.96 63 15 11.1 83 2 1.48
4 5 3.7 24 5 3.7 44 4 2.96 64 12 8.88 84 2 1.48
5 5 3.7 25 5 3.7 45 5 3.7 65 10 7.4 85 2 1.48
6 8 5.92 26 5 3.7 46 5 3.7 66 8 5.92 86 2 1.48
7 11 8.14 27 4 2.96 47 5 3.7 67 6 4.44 87 3 2.22
8 8 5.92 28 5 3.7 48 5 3.7 68 5 3.7 88 4 2.96
9 7 5.18 29 4 2.96 49 5 3.7 69 5 3.7 89 5 3.7
10 6 4.44 30 5 3.7 50 6 4.44 70 5 3.7 90 5 3.7
11 5 3.7 31 5 3.7 51 7 5.18 71 5 3.7 91 6 4.44
12 5 3.7 32 5 3.7 52 8 5.92 72 5 3.7 92 5 3.7
13 5 3.7 33 5 3.7 53 5 3.7 73 5 3.7 93 6 4.44
14 6 4.44 34 6 4.44 54 6 4.44 74 5 3.7 94 5 3.7
15 5 3.7 35 6 4.44 55 7 5.18 75 4 2.96 95 6 4.44
16 8 5.92 36 5 3.7 56 7 5.18 76 5 3.7 96 5 3.7
17 9 6.66 37 5 3.7 57 7 5.18 77 6 4.44 97 5 3.7
18 6 4.44 38 5 3.7 58 8 5.92 78 7 5.18 98 5 3.7
19 5 3.7 39 5 3.7 59 9 6.66 79 7 5.18 99 5 3.7
20 5 3.7 40 7 5.18 60 10 7.4 80 5 3.7 100 5 3.7

Atlikus 100 matavimų buvo paskaičiuoti slėgio statistiniai įverčiai:

Kaip matome slėgis yra atsitiktinis dydis, kuris pasiskirstęs pagal normalųjį dėsnį su
vidurkiu 4,2624 ir dispersija 2,811235.

26
 S le g io h is t o g ra m a
y = n o rm a l(x , 4 . 2 6 2 4 , 1 . 6 7 6 6 7 3 6 6 7 0 7 3 8 )* 2 . * 1 0 0 .
E x p e c te d N o rm a l
70

60

50

40
No. of obs.

30

20

10

0
-1 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
X < = C a te g o ry B o u n d a ry

2 pav. Talpyklos irąžos pasiskirstymo funkcija ir histograma

6.2 Gedimų tikėtinumo vertinimas

Analizėje gedimų tikimybinis įvertinimas buvo apskaičiuojamas turint ekspertinius

duomenis (gedimų skaičių per 4 darbo metus) ir turint sistemos slėgio įražų bei sistemos elementų
atspario pasiskirstymo funkcijas.

Elementų patikimumo skaičiavimas pagal ekspertinius duomenis. Taikant šį metodą

atsirado daug neapibrėžtumų, nes nėra vedami gedimų žurnalai. Todėl skaičiavimai atliekami
pasikliaunant darbuotojų atmintimi apytiksliai nusakant kiek kartų per visus darbo metus buvo
sutrikęs šių prietaisų darbas. Naudojant ekspertinius duomenis buvo skaičiuojami šių gedimų
tikėtinumai:
 KMP oro tiekimo gedimas
 Techniniai/mechaniniai vožtuvų, kompresorių gedimai
 Apytakinio vandens sutrikimo gedimai
 Elektros srovės nutrūkimas.

27
 Pateikiami elementu ir jų grupių patikimumo skaičiavimai naudojant ekspertinius
duomenis:

Fiksuotige dim ai
Naudojama formulė: P ( ge dim o)  .
Elementodarbolaikas(dienomis)

Gauti rezultatai:

Stogo vožtuvų gedimas

Kadangi vožtuvų vienokių ar kitokių problemų dėl KMP oro tiekimo iškyla 15 kartų, o dėl
techninių gedimų 20 kartų per metus, prietaisas dirba 4 metus, tikimybė, kad jis suges skaičiuojama:

15 20
P(gedimo)  + ;
365  4 365  4

P(visų vožtuvų gedimo)= P(gedimo)  P(gedimo)  P(gedimo)

Kadangi šiems vožtuvams suveikti sąlygos susidaro labai retai, todėl statistiniai duomenys
naudojami panašių vožtuvų iš kitų cechų. KMP oro tiekimas buvo sutrikęs 15 kartų per 4 metus, o
panašaus tipo vožtuvų darbas dėl techninių gedimų sutrinka 15 kartų. Remiantis šiais duomenimis
buvo paskaičiuotos šių gedimų tikimybės. Kadangi vožtuvo neveikimui pakanka vieno iš gedimų,
naudojama tikimybių sąjunga. Avarinei situacijai sukelti būtina sąlyga visų(3) vožtuvų neveikimas,
todėl kiekvieno iš vožtuvų tikimybės yra sudauginamos.
Atlikus skaičiavimus gauti rezultatai:

Vožtuvo gedimas dėl KMP gedimo: 0,010279

Vožtuvo gedimas dėl techninio gedimo: 0,013698
Vieno vožtuvo sugedimo tikimybė: 0,023972
Visų stogo vožtuvų sugedimo tikimybė 1,37767  10 5

Remiantis šiuo metodu buvo atlikti ir kitų elementų sugedimo tikėtinumo skaičiavimai.

Fakelo vožtuvo gedimas:

Fakelo vožtuvo gedimas dėl KMP gedimo: 0,010279
Fakelo vožtuvo gedimas dėl techninio gedimo: 0,013698
Vieno vožtuvo sugedimo tikimybė: 0,023972

28
Kompresorinės darbo sustojimas:

%kompresorines sustojimas
El1=5/(4*365) %elektros saltinio gedimas
El2=3/(4*365) %avarinio elektros saltinio gedimas
El=El1*El2 %abieju elektros saltinių netekimas is karto
Techn=32/(4*365) %techninis gedimas
Komp1=El+Techn %kompresoriaus sugedimo tikimybė
Komp2=El+Techn
Komp3=El+Techn
Kompresorines_sustojimas=Komp1*Komp2*Komp3 %visų kompresorių sugedimas iš karto

Rezultatai:
El1 =
0.003424657534247
El2 =
0.002054794520548
El =
7.036967536123099e-006
Techn =
0.021917808219178
Komp1 =
0.021924845186714
Komp2 =
0.021924845186714
Komp3 =
0.021924845186714
Kompresorines_sustojimas =
1.053924757084952e-005

Kadangi kompresorinei tiekiama elektra iš dviejų elektros šaltinių skaičiavimai atliekami

atsižvelgiant į tai, kad vienu metu turi įvykti gedimai abiejuose elektros tiekimo stotyse.

Ekonomaizerio gedimas
%ekonomaizerio gedimas
ApVand=1/(4*365)
VamzdTruk=1/(4*365)
TechnEk=19/(4*365)
Ekon_gedimas=ApVand+VamzdTruk+TechnEk

Ekonomaizeriui didžiausia grėsmė kiltų tuo atveju, jei nutruktų apytakinio vandens
tiekimas, todėl yra naudojami net trys vandens tiekimo šaltiniai ir tokio įvykio nėra buvę, todėl
vienas gedimas įtrauktas, nes išlieka tikimybė, kad gali trūkti vamzdžiai ar dingti elektros srovė
tiekimo linijoje. Ekonomaizerio vamzdeliai, kuriuose dujinis amoniakas kondensuojamas į skystą,
dėl nusidėvėjimo gali įtrūkti, tačiau taip dar nebuvo nutikę, todėl tikimybė naudojama labai maža.
Rezultatai:
ApVand =
6.849315068493151e-004
VamzdTruk =
29
 6.849315068493151e-004
TechnEk =
0.013013698630137
Ekon_gedimas =
0.014383561643836

Saugos sistemos gedimas

%Saugos sistemos gedimas
Saug_sist=4/(365*4)

Rezultatai:
Saug_sist =
0.002739726027397

Visos šaldymo sistemos gedimas

%visos saldymo sistempos gedimas ekonomaizeris + kopresorine
Saldymo_sistemos_gedimas=Ekon_gedimas*Kompresorines_sustojimas*Saug_sist;

Šis įvykis jau būtų tikrai labai pavojingas. Garuojantis amoniakas vis didintų spaudimą
talpykloje ir vienintelis būdas slėgį sumažinti išliktų fakelas ir apsauginiai vožtuvai, kurie turėtų
dujų garus arba išleisti į atmosferą arba sudeginti.

Rezultatai:
Saldymo_sistemos_gedimas =
4.153203208629008e-010

Staigi talpyklos dehermetizacija dėl per didelio slėgio

%staigi talpyklos dehermetizacija del per didelio slegio

Staigi_talpyklos_dehermetizacija=Saldymo_sistemos_gedimas*Fakelo_gedimas*Voztuvu
_gedimas

Rezultatai:
Staigi_talpyklos_dehermetizacija =
1.371651981224142e-016

Rezultatai rodo, kad toks įvykis yra beveik neįmanomas, nes vienu metu turi įvykti virtinė
gedimų, kurie sukeltu rimtą avariją.

Pagrindinės to priežastys gali būti, vamzdynų trūkimas arba staigus slėgio didėjimas
talpykloje.

Patikimumo skaičiavimas pagal įrąžos ir atspario pasiskirstymo funkcijas

30
 Normalusis įtempių ir atsparių pasiskirstymo dėsnis yra būdingas elementams, kuriuose
įrąžas sukelia ilgalaikės apkrovos, taip pat jų ir kraštutinių epizodinių apkrovų derinys. Statinis
modelis akimirksniniam elemento saugiui apskaičiuoti yra pateiktas žemiau esančiame
paveikslėlyje [2].

3pav. Statiniai modeliai akimirksniniam elemento saugiui apskaičiuoti, kai plieno įtempis ir
atsparis pasiskirsto pagal Normalųjį dėsnį

Kai žinoma elemento efektyvumo funkcija Zk=Rk-Ek, tai akimirksninis elemento saugis yra
[2]:

Pk=Pk{Zk>0}=  (  ) ;

Čia  (  ) - standartinio normalaus skirstinio arba lentelinė patikimumo funkcija, kurios

reikšmė priklauso nuo patikimumo indekso (Gauso koeficiento), kitaip dar vadinamo Gauso
patikimumo rodikliu.

Kai laikui bėgant, elemento atsparis ir įrąža nekinta, tai elemento patikimumo indeksas [2]

Rm  E m

 s R  s E  2 cov( R, E )]1 / 2
2 2

Kai žinomi elementų plieno atspario f ir jo įtempio  įverčiai ir žinome, kad užleistinių
sandūrų kovariacija tarp kertinių siūlių metalo atspario ir tangentinio įtempio cov(fw,  w)=0.
Sandūrų patikimumo indeksas yra [2]:

31
 f wm   wm

 s f w  s 2 w ]1 / 2
2


Taigi, darant prielaidas, kad talpykla ir vamzdynai padaryti iš apyramio stingimo plieno, kurių
atspario įverčiai yra [2]:

Vidurkis fm=288MPa,

Variacijos koeficientas f  0.06 ;

Apskaičiavus vidutinį amoniako slėgį pm, variacijos koeficientą ᵟf bei surinkus duomenis apie
elementų skersmenį d, plieno storį t, galima paskaičiuoti elementų saugį.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad suvirinimo siūlių vietose, plieno atspario variacijos koeficientas
didinamas 20%, todėl

f  0.06  1.2

Dabar apskaičiuojame suvirinimo siūlių metalo atspario dispersiją.

s2f= (ᵟf  f)
m
2

Kadangi įtempiai yra žiediniai ir išilginiai skaičiuojame abiejų vidurkius [2]:

 xm  0,5 p m  d / t ;

 ym  0,5   xm ;

Dabar pagal dviašiame įtempių būvyje esančio elemento svarbiausio normaliojo įtempio,
apskaičiuoto pagal energetinę stiprumo teoriją, vidurkis ir dispersija yra [2]:

 ym =(  xm
2
  ym
2
  xm
2
  ym
2
)1/2 - vidurkis

s 2  (p   m ) -dispersija

Turėdami šiuos duomenis apskaičiuojame elemento saugį [2]:

 fm  m 
P f    0    1/ 2 
 
 s 2 f  s 2 

32
Remiantis šiomis formulėmis buvo atlikti skaičiavimai, kuriuose įvertintas vamzdynų ir
talpyklos patikimumas.

Išnagrinėsime Priėmimo linijos (2,5 MPa) patikimumo skaičiavimo momentus

%----------plieno atspario charakteristikos--------------------------------

fm=288; %plieno atspario ivertis MPa (vidurkis)
fvar=0.06; %plieno patvario variacijos koeficientas
fvar_suv=fvar*1.2; %plieno patvario variacijos koeficientas suvirinimo vietose
s2f=(fvar*fm)^2 %metalo atspario dispersija
sf=(fvar*fm) %metalo atspario standartinis nuokrypis
s2f_suv=(fvar_suv*fm)^2; %sudurtines siules metalo atspario dispersija

%---------duomenys apie 2.5 MPa vamzdyna----------------------------------

pm=2.5; %vidutinis amoniako slegis MPa
pvar=0.27; %vidutinio amoniako slegio variacijos koeficientas
d1=0.15; % vamzdyno skersmuo
t=0.001; %vamzdyno storis
sigmaxm25=0.5*pm*d1/t; % ziediniu normaliuju itempiu vidurkis
sigmaym25=0.25*pm*d1/t; %isilginiu normaliuju itempiu vidurkis
sigmam25=(sigmaxm25^2+sigmaym25^2-sigmaxm25*sigmaym25)^(1/2); %itempiu vidurkis
s2sigma25=(pvar*sigmam25)^2; %2,5MPa vamzdyno itempio dispersija
ssigma25=(pvar*sigmam25); %2,5MPa vamzdyno itempio standartinis nuokrypis

Šiame programos fragmente apskaičiuojami vamzdyno atspario ir įtempio įverčiai,

turėdami juos galime apskaičiuoti Gauso indeksą, o tada ir patikimumą

f wm   wm

Pagal formulę
 s f w  s 2 w ]1/ 2
2

Apskaičiuojame Gauso indeksą.

Gauso25=(fm-sigmam25)/((s2f+s2sigma25)^(1/2)) % 2,5 MPa vamzdyno Gauso indeksas

Gauso25_suv=(fm-sigmam25)/((s2f_suv+s2sigma25)^(1/2)) %2,5 MPa vamzdyno Gauso
indeksas per suv siules

Gauname rezultatus:
Gauso25 = (Gauso indeksas 2,5 MPa vamzdynui)
2.665680970925695
Gauso25_suv =
2.590163217369728 (Gauso indeksas 2,5 MPa vamzdynui per suvirinimo siūles)

Dabar įstatome į formulę Gauso indeksą:

patikimumas_25=normcdf(Gauso25,0,1)
patikimumas_25_suv=normcdf(Gauso25_suv,0,1) % 2.5 MPa vamzdyno patikimumas

rezultatai:

33
patikimumas_25 = (2,5 MPa vamzdyno patikimumas)
0.996158371683341
patikimumas_25_suv = (2,5 MPa vamzdyno patikimumas per suvirinimo siūles)
0.995203478182027

Taigi matome, kad šio modelio atveju 2.5 MPa vamzdyno patikimumas yra 99,61%, o per
suvirinimo siūles jis sumažėja iki 99,52%

Atlikus analogiškus skaičiavimus gauti rezultatai ir apie talpyklą bei 2,1 MPa
vamzdyną. Rezultatai pateikiami apačioje:

Gauso21 = Gauso indeksas išdavimo linijos vamzdynuose

3.726651605412650
Gauso21_suv = Gauso indeksas išdavimo linijos vamzdynuose per
3.58698294063147 suvirino siūles
Gauso_t = Gauso indeksas saugykloje
16.262780993103878
Gauso_t_suv = Gauso indeksas saugykloje per suvirinimo siūles
13.569329458243276
patikimumas_21 = Išdavimo linijos patikimumas 99,9902%
0.999902979811268
patikimumas_21_suv = Išdavimo linijos patikimumas suv siūlėse 99,98%
0.999832736899950
patikimumas_t = Talpyklos patikimumas 100%
1
patikimumas_t_suv = Talpyklos patikimumas per suvirinimo siūles100%
1

Apskaičiuoti duomenys pavaizduoti grafiškai:

34
 4 pav. Talpyklos įrąžos Pasiskirstymo funkcija. Vidurkis 4.2, standartinis nuokrypis 1.67

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiame grafike slėgis matuojamas KPa.

35
 5 pav. Vamzdynų atspario ir įrąžos pasiskirstymo funkcijos

Išdidintame grafike (6 pav.), galima matyti, kaip vizualiai įvertinti tikimybę, kad linijoje
įvyks avarija.

Zona, kurioje
galima avarija
2,5 MPa linijoje
Zona, kurioje
galima avarija 2,1
MPa linijoje

6 pav.

36
 Toliau pateiktame grafike aiškiai matome, kad talpyklos įražą yra žymiai mažesnė nei jos
patikimumas, todėl sprogimas ar savaiminis indo trūkimas dirbant normaliu rėžimu neįmanomas.
Tai gali įtakoti nebent didelis statybinis brokas, arba operatoriaus klaida arba sugedę kiti elementai,
ko pasekoje slėgis imtų stipriai didėti.

7 pav. Talpyklos atspario ir įrąžos pasiskirstymo funkcijos

6.3 Avarinių atvejų modeliavimas

Tarkime įvykus eilei gedimų, slėgis talpykloje pasiekia 220KPa ( normaliomis sąlygomis darbinis
slėgis yra 3-8 KPa, vožtuvai atsidaro prie 10,8KPa). Tokiu atveju talpyklos patikimumas pasidaro
tik 42% ir avarijos tikimybė jau labai didelė.
patikimumas_t =
0.420644243881282
patikimumas_t_suv =
0.421361624125598

Įrąžis ir atspario pasiskirstymo funkcijos atrodo taip:

37
 8 pav. Talpyklos įrąžos ir atspario p.f. kai slėgis pakyla iki 0,22MPa

Toliau pateikti duomenys tuo atveju jei slėgis vamzdynuose pakiltu iki 4.6 MPa. Realiai
tokia situacija sunkiai tikėtina, nes siurbliai neturi tiek galios, jog slėgis sukiltų iki tokios ribos,
tačiau norint sužinoti, kada patikimumas pasidaro mažesnis už 50% buvo atliktas bandymas. Gauti
rezultatai:

patikimumas_25 =
0.448025578695472
patikimumas_25_suv =
0.448517300529768
patikimumas_21 =
0.448025578695472
patikimumas_21_suv =
0.448517300529768

9 pav. Įrąžos ir atspario p.f kai slėgis vamzdynuose pakyla iki 4.6 MPa.

38
 Šiame grafike, išdavimo ir priėmimo linijų vamzdynų įrąžos pasiskirstymo funkcijos
persidengė, nes slėgis dirbtinai suvienodintas.

6.5 Gedimų medis

Gedimų medis buvo sudarytas analizuojant amoniako patekimo į aplinką galimybes. Visi
gedimų medžio įvykiai susieti loginiais ryšiais:

Jungtis „IR“ naudojama tada, kai aukštesniame lygyje esantį gedimą gali sukelti, tik
žemiau esančių gedimų tikimybių sankirta. Pvz:

P(A ir B)=P(A B)=P(A)  P(B)

Jungtis „ARBA“ naudojama tada, kai aukštesniame lygyje esantį gedimą gali
sukelti, bet kuris iš žemiau esančių įvykių, t.y. tikimybių sąjunga. Pvz:

P(A arba B)=P(A B)=P(A) + P(B)

Griežta jungtis „ARBA“ naudojama tada, kai aukštesniame lygyje esantį gedimą
gali sukelti, vienas iš žemiau esančių gedimų, tačiau abu jie vienu metu negali įvykti. Pvz:

P(A arba B)=P(A B)- P(A  B)=P(A) + P(B)- P(A)  P(B)

Gedimų medžio įvykių žymėjimai šiame darbe naudojami dviejų rūšių:

Pagrindinis įvykis arba gedimas, kuris gali sąlygoti avariją

Įvykis, kuris jau yra kaip pasekmė, anksčiau buvusių įvykių.

Kadangi šio darbo tikslas išanalizuoti amoniako patekimo į aplinką tikimybę, gedimų
medis buvo sudarytas pradedant nuo dominančios pasekmės ir leidžiantis žemyn medžio
lygmenimis. Kitaip sakant ieškant kiekvieno iš įvykių priežasčių, ir jas skaidant iki smulkiausio
lygmens. Pagrindinės dvi skysto amoniako patekimo į aplinką priežastys: vamzdynų trūkimas ir
talpyklos dehermetizacija dėl per didelio susidariusio slėgio. Tiek vienu, tiek kitu atveju amoniakas
patenka į aplinką, todėl čia naudojama jungtis „arba“.

39
 Vamzdynai yra dviejų rūšių: išdavimo(tiekimo į kitus cechus) , kur darbinis slėgis 2,5
MPa, ir priėmimo(gavimo iš gamybines amoniako linijos), kur darbinis slėgis 2,1 MPa. Vamzdynai
gali trūkti tiek per suvirinimo siūles tiek ne per suvirinimo siūles, tačiau iš karto įvykti abu įvykiai
negali. Todėl buvo naudojama griežta „arba“ jungtis tarp šių įvykių.
Per didelis slėgis gali susidaryti ir nebūti sumažintas tik įvykus trims sudėtinėms gedimų
grupėms vienu metu:
 fakelo vožtuvo gedimo atveju
 stogo vožtuvų(trijų iš karto) gedimo atveju
 šaldymo sistemos gedimo atveju.
todėl tarp šių trijų gedimų grupių naudojamas logine jungtis „ir“
Kadangi šaldymo sistemoje yra du elementai, tai kompresorinė ir ekonomaizeris, o bent
vieno iš jų gedimas yra kritinis sistemai, naudojama jungtis „arba“.
Darbiniu rėžimu kompresorinė dirba naudodama tik vieną kompresorių, kompresorinės
nefunkcionavimą galėtų sąlygoti tik visų trijų kompresorių sustojimas vienu metu, todėl tarp šių
gedimų naudojama jungtis „ir“.
Kaip rodo praktika, vožtuvai gali sugesti dėl techninio gedimo(užstringa ar pan.) arba dėl
KMP(kontrolinių matavimo prietaisų) oro tiekimo nutrūkimo. Siekiant išskaidyti riziką, KMP oro
tiekimas i skirtingos rūšies vožtuvus paduodamas skirtingomis linijomis. Kaip matome, vožtuvai
gali sugesti arba dėl vienos arba dėl kitos priežasties, todėl šie gedimai susieti jungtini „arba“.
Kad įvyktų avarija ir slėgis nesuvaldomai imtų didėti(tuo atveju jei nesustabdomas
tiekimas) būtina sąlyga, kad neveiktų visi vožtuvai, taigi tarp jų yra jungtis „ir“.
Žinant šias sąlygas ir nusibraižius gedimų medį, reikia apskaičiuoti pagrindinių įvykių
tikėtinumus ir tada apskaičiuoti mus dominančių avarijų tikimybes.

40
 10 pav. Ekstremalios situacijos gedimų medis

6.6 Bendras visų elementų saugumas

Remiantis gedimų medžiu loginiais ryšiais ir elementų patikimumo tikimybėmis buvo

apskaičiuotas visos sistemos patikimumas.

%visos saldymo sistempos gedimas ekonomaizeris + kopresorine

Saldymo_sistemos_gedimas=Ekon_gedimas*Kompresorines_sustojimas*Saug_sist

Staigi_talpyklos_dehermetizacija=Saldymo_sistemos_gedimas*Fakelo_gedimas*Voztuvu
_gedimas

%vamzdyno 21 trukimas
truk_21_suv=1-patikimumas_21_suv;
truk_21=1-patikimumas_21;
trukimas_21=(truk_21+truk_21_suv)-(truk_21*truk_21_suv)

%vamzdyno 25 trukimas
truk_25_suv=1-patikimumas_25_suv;
truk_25=1-patikimumas_25;
trukimas_25=(truk_25+truk_25_suv)-(truk_25*truk_25_suv)

41
%patekimas i aplinka
pat_apl_vamzd=trukimas_25+trukimas_21

%avarijos tikimybe
avarija=pat_apl_vamzd+Staigi_talpyklos_dehermetizacija

Gauti rezultatai:
Saldymo_sistemos_gedimas =
4.153203208629008e-010
Staigi_talpyklos_dehermetizacija =
1.371651981224142e-016
trukimas_21 =
0.008619723680594
trukimas_25 =
0.008619723680594
pat_apl_vamzd =
0.017239447361189
avarija =
0.017239447361189
Scenarijus kai sugenda visi šaldymo sistemos
elementai vienu metu
Scenarijus kai sugenda šaldymo sistema ir
visi apsaugos vožtuvai
Išdavimo linijos vamzdžio trūkimo tikimybė
Priėmimo linijos vamzdžio trūkimo tikimybė
Tikimybė, kad amoniakas pateks į aplinką
per vamzdžius
Skysto amoniako patekimo į aplinką
(tiek iš talpyklos, tiek iš vamzdyno tikimybė)

6.5 Poveikis aplinkai

Susidarius situacijai, kada trūksta vamzdis, remiantis Uhde skaičiavimais, vamzdžiams,

kurių diametras >100mm priimamas angos plotas yra 100 mm2.
Buvo atlikti skaičiavimai išsiliejusio amoniako per 5 minutes per visiškai nutrūkusį vamzdį
ir per 100mm2 angą. Turint galvoje, kad maksimalus pralaidumas priėmimo linijose yra 70t/h arba
19,5 kg/s skaičiavimai atlikti, kad tekėjimo greitis, kuris susidaro esant 2,5MPa slėgiui išsilaikytų 5
sekundes.

%amoniako issiliejimo debitui nustatyti naudojamai bernulio lygtis

A=100/1000000 %angos plotas kvadr. m

S=3.14*(0.15-0.001*2)^2 %vamzdzio skerspjuvio plotas
C=0.6 %dinamines klampos koeficientas
ro_amon=0.679 %amoniako tankis kg/kubini metra
p_darb25=2500 %slegis KPa 2.5MPa linijoje
p_darb21=2100 %slegis KPa 2.1MPa linijoje
p_apl=100 %aplinkos slegis KPa
v21=(2*(p_darb21-p_apl)*ro_amon)^(1/2) %tekejimo per anga greitis
v25=(2*(p_darb25-p_apl)*ro_amon)^(1/2) %tekejimo per anga greitis
m21=A*C*v21*1000 %istekejusio amoniako mase 2.1 MPa linijoje per anga
m25=A*C*v25*1000 %istekejusio amoniako mase 2.5 MPa linijoje per anga
m_nutr=S*C*v25*1000 %istekejusio amoniako masë nutrukus vamzdziui
Istekejusio_amon_mase21_per5min=m21*300 %mase per 5min
42
Istekejusio_amon_mase25_per5min=m25*300 %mase per 5min
Istekejusio_amon_mase_nutr_per5min=m_nutr*5+19.5*295 %mase per 5min

Rezultatai:
m21 =
3.126915412990892
m25 =
3.425364214211388
m_nutr =
2.355916181289908e+003
Istekejusio_amon_mase21_per5min =
9.380746238972677e+002
Istekejusio_amon_mase25_per5min =
1.027609264263416e+003
Istekejusio_amon_mase_nutr_per5min =
1.753208090644954e+004

43
 7. REZULTATŲ APTARIMAS IR IŠVADOS

Atliekant skaičiavimus teko šiek tiek supaprastinti technologinio proceso schemą bei daryti
prielaidas, kad talpykla ir vamzdynai pagaminti iš apyramio stingimo plieno, kurio atspario
pasiskirstymo funkcijos vidurkis yra 288MPa. Taip buvo daroma tam, kad labai sudėtinga yra
sužinoti plieno atspario charakteristikas, todėl duomenys buvo panaudoti iš panašių objektų.
Atskirų objektų patikimumui skaičiuoti, kurių duomenys ekspertiniai buvo naudojama pati
paprasčiausia metodika, tačiau turint tik tiek duomenų sunku buvo gauti tikimybių reikšmes. Dabar
kai yra bendras sistemos analizės modelis ir skaičiavimai, galima bus tobulinti elementų, kurių
patikimumas vertinamas ekspertiniu būdų, metodiką.
Elementų, kurių patikimumo neįmanoma apskaičiuoti ekspertiniu būdu, buvo naudojamas
standartinis normalusis skirstinys, kuriam reikėjo apskaičiuoti Gauso indeksą.
Gautų atskirų elementų patikimumas yra toks kokio ir tikėtasi, tačiau avarijos dėl per
didelio slėgio talpykloje atvejis yra labai mažai tikėtinas. Skaičiavimai rodo, kad tai
1,371651981224142  10 -16 . Tai labai mažas skaičius, kuris beveik neįtakoja bendro sistemos
patikimumo. Taip yra todėl, kad yra net 4 saugos barjerai, kurie saugo nuo šio įvykio. Vienu metu
turi sugesti visi vožtuvai, šaldymo sistema, gedimo nepastebėti nei operatorius nei saugos sistema.
Analizė rodo, kad labiausiai tikėtina, jog amoniakas į aplinką pateks per vamzdynus. Juose
yra sklendžių tarpinių, todėl čia ir kyla didžiausia rizika. Skaičiavimai rodo, kad tikimybė, jos
skystas amoniakas pateks į aplinką per vamzdynus yra 0,017239447361189.
Bendra avarijos tikimybė yra suma tikimybių, kad talpykla staigiai dehermetizuosis arba
įvyks avarija vamzdynų linijose. Ši tikimybė yra 0,017239447361189
Taip buvo atlikta poveikio aplinkai analizė. Kadangi talpyklos staigios dehermetizacija yra
labai mažai tikėtina, skaičiavimai atlikti vamzdynų trūkio atvejais: gauti rezultatai rodo, kad per 5
min į aplinką patektų:
Kai pramušama 100 mm2 anga:
 938 kg. amoniako išdavimo linijos vamzdynuose
 1027,6 kg. amoniako priėmimo linijos vamzdynuose
Kai vamzdynai visiškai nutrūksta
 17532 kg priėmimo linijoje
 16505 kg išdavimo linijoje

44
 8. NAUDOTA LITERATŪRA

1. Monografija: J. Augutis, E. Ušpuras Technologijų rizika. Lietuvos energetikos institutas 2006 05

25. p 13-27 ISBN 9986-492-89-0
2. Knyga: A. Kudzys, V. Vaitkevičius Suvirintų besiūlių plieninių konstrukcijų saugos ir
ilgalaikiškumo įvertinimas. Vilniaus technikos universitetas 1995
3. Internetas: www.reliasoft.com/
4. Internetas: en.wikipedia.org/wik
5. Internetas: reliability.sandia.gov/
6. Internetas: www.weibull.com/basics/fault-tree/index.htm
7. Internetas: www.isograph-software.com/ftpovereta.htm

45
 1 PRIEDAS
Skaičiavimų programos tekstas

format long
%----------plieno atspario charakteristikos--------------------------------
fm=288; %plieno atspario ivertis MPa /vidurkis
fvar=0.06; %plieno patvario variacijos koeficientas
fvar_suv=fvar*1.2; %plieno patvario variacijos koeficientas suvirinimo vietose
s2f=(fvar*fm)^2; %metalo atspario dispersija
sf=(fvar*fm);
s2f_suv=(fvar_suv*fm)^2; %sudurtines siules metalo atspario dispersija

%---------duomenys apie 2.5 MPa vamzdyna----------------------------------

pm=2.5; %vidutinis amoniako slegis MPa
pvar=0.27; %vidutinio amoniako slegio variacijos koeficientas
d1=0.15; % vamzdyno skersmuo
t=0.001; %vamzdyno storis
sigmaxm25=0.5*pm*d1/t; % ziediniu normaliuju itempiu vidurkis
sigmaym25=0.25*pm*d1/t; %isilginiu normaliuju itempiu vidurkis
sigmam25=(sigmaxm25^2+sigmaym25^2-sigmaxm25*sigmaym25)^(1/2); %itempiu vidurkis
s2sigma25=(pvar*sigmam25)^2;
ssigma25=(pvar*sigmam25);

%-----------------duomenys apie 2.1 MPa vamzdyna--------------------------

d2=0.15; % vamzdyno skersmuo
t=0.001; %vamzdyno storis
pm1=2.1; %darbinis slegis
sigmaxm21=0.5*pm1*d2/t; % ziediniu normaliuju itempiu vidurkis
sigmaym21=0.25*pm1*d2/t; %isilginiu normaliuju itempiu vidurkis
sigmam21=(sigmaxm21^2+sigmaym21^2-sigmaxm21*sigmaym21)^(1/2); %itempiu vidurkis
s2sigma21=(pvar*sigmam21)^2;
ssigma21=(pvar*sigmam21);

%-----------------duomenys apie talpykla----------------------------------

d2=38.4; % talpyklos skersmuo
t=0.012; %lakstu storis
pm3=0.0042; %vidutinis slegis MPa
sigmaxm_t=0.5*pm3*d2/t; % ziediniu normaliuju itempiu vidurkis
sigmaym_t=0.25*pm3*d2/t; %isilginiu normaliuju itempiu vidurkis
sigmam_t=(sigmaxm_t^2+sigmaym_t^2-sigmaxm_t*sigmaym_t)^(1/2); %itempiu vidurkis
s2sigma_t=(pvar*sigmam_t)^2;
ssigma_t=(pvar*sigmam_t);

%------------------------------
Gauso25=(fm-sigmam25)/((s2f+s2sigma25)^(1/2)); % 2,5 MPa vamzdyno Gauso indeksas
Gauso25_suv=(fm-sigmam25)/((s2f_suv+s2sigma25)^(1/2)); %2,5 MPa vamzdyno Gauso
indeksas per suv siules

Gauso21=(fm-sigmam21)/((s2f+s2sigma21)^(1/2)) % 2,1 MPa vamzdyno Gauso indeksas

Gauso21_suv=(fm-sigmam21)/((s2f_suv+s2sigma21)^(1/2)); %2,1 MPa vamzdyno Gauso
indeksas per suv siules

Gauso_t=(fm-sigmam_t)/((s2f+s2sigma_t)^(1/2)) %talpyklos Gauso indeksas

Gauso_t_suv=(fm-sigmam_t)/((s2f_suv+s2sigma_t)^(1/2)); %isorinio Gauso indeksas
per suv siules

46
patikimumas_25=normcdf(Gauso25,0,1);
patikimumas_25_suv=normcdf(Gauso25_suv,0,1); % 2.5 MPa vamzdyno patikimumas

patikimumas_21=normcdf(Gauso21,0,1);
patikimumas_21_suv=normcdf(Gauso21_suv,0,1); % 2.1 MPa vamzdyno patikimumas

patikimumas_t=normcdf(Gauso_t,0,1);
patikimumas_t_suv=normcdf(Gauso_t_suv,0,1); % talpyklos patikimumas

%%
%---------------------------------------------------
figure
x = -10:0.1:20;
mu = 4.2;
sigma =1.67;
pdfNormalIraza = normpdf(x, mu, sigma);
plot(x, pdfNormalIraza);
title('Iraza KPa talpykloje pagal stebejimo duomenis')
%------------------------------------------------------
figure
hold on

% braizoma 25 vamzdyno itempio pasiskirstymo funkcija

x25 = -50:1:350;
mu25 = sigmam25;
sigma25 = ssigma25;
vamzd25pf = normpdf(x25, mu25, sigma25);
plot(x25, vamzd25pf,'-r'); %braizoma norm d Pf

% braizoma 21 vamzdyno itempio pasiskirstymo funkcija

x21 = -50:1:350;
mu21 = sigmam21;
sigma21 = ssigma21;
vamzd21pf = normpdf(x21, mu21, sigma21);
plot(x21, vamzd21pf,'-g');

%vamzdyno atspario pf
vamzd_atsp = normpdf(x21, fm,sf);
plot(x21, vamzd_atsp ,'-y');

title('Vamzdynu Áraþos ir Atspario pasiskirstymo funkcijos');

legend('Iraza 2.5 MPa vamzdyne','Iraza 2.1 MPa vamzdyne','Vamzdynu atsparis',4);
xlabel('Slegis MPa');
ylabel('P(X)');
%---------------------------------------------------
figure
hold on
% braizoma talpyklos itempio pasiskirstymo funkcija
x_t = -50:1:350;
mu_t = sigmam_t;
sigma_t = ssigma_t;
talp_pf = normpdf(x_t, mu_t, sigma_t);
plot(x_t, talp_pf,'-b');

%vamzdyno atspario pf
talp_atsp = normpdf(x21, fm,sf);
plot(x21, talp_atsp ,'-r');
title('Talpyklos Irazos ir Atspario pasiskirstymo funkcijos');
legend('Iraza talpykloje','Talpyklos atsparis',4);
xlabel('Slegis MPa');
ylabel('P(X)');

%-------------------------------------------------------------------

47
%figure
%hold on
%x3 = 100:1:350;
%pdfNormalatsparis2 = normpdf(x3, fm,ssigma25);
%plot(x3, pdfNormalatsparis2,'-y');
%plot(x3, normpdf(x3, mu1, sigma1),'-r');
%plot(x3, normpdf(x3, mu2, sigma2),'-g');

%stogo voztuvu gedimas

StKmp=15/(4*365);
StTch=20/(4*365);
VoztNr1=StKmp+StTch;
VoztNr2=StKmp+StTch;
VoztNr3=StKmp+StTch;
Voztuvu_gedimas=VoztNr1*VoztNr2*VoztNr2;

%fakelo voztuvo gedimas

FakKmp=15/(4*365);
FakTch=20/(4*365);
Fakelo_gedimas=FakKmp+FakTch;

%kompresorines sustojimas
El1=5/(4*365);
El2=3/(4*365);
El=El1*El2;
Techn=32/(4*365);
Komp1=El+Techn;
Komp2=El+Techn;
Komp3=El+Techn;
Kompresorines_sustojimas=Komp1*Komp2*Komp3;

%ekonomaizerio gedimas
ApVand=1/(4*365);
VamzdTruk=1/(4*365);
TechnEk=19/(4*365);
Ekon_gedimas=ApVand+VamzdTruk+TechnEk

%Saugos sistemos gedimas

Saug_sist=4/(365*4);

%visos saldymo sistempos gedimas ekonomaizeris + kopresorine

Saldymo_sistemos_gedimas=Ekon_gedimas*Kompresorines_sustojimas*Saug_sist

Staigi_talpyklos_dehermetizacija=Saldymo_sistemos_gedimas*Fakelo_gedimas*Voztuvu
_gedimas
sporgimas=Staigi_talpyklos_dehermetizacija;

%vamzdyno 21 trukimas
truk_21_suv=1-patikimumas_21_suv;
truk_21=1-patikimumas_21;
trukimas_21=(truk_21+truk_21_suv)-(truk_21*truk_21_suv)

%vamzdyno 25 trukimas
truk_25_suv=1-patikimumas_25_suv;
truk_25=1-patikimumas_25;
trukimas_25=(truk_25+truk_25_suv)-(truk_25*truk_25_suv)

%patekimas i aplinka
pat_apl_vamzd=trukimas_25+trukimas_21

48
%avarijos tikimybe
avarija=pat_apl_vamzd+Staigi_talpyklos_dehermetizacija

%-------------------------------------------------------------------------
%amoniako issiliejimo debitui nustatyti naudojamai bernulio lygtis

A=100/1000000 %angos plotas kvadr. m

S=3.14*(0.15-0.001*2)^2 %vamzdzio skerspjuvio plotas
C=0.6 %dinamines klampos koeficientas
ro_amon=0.679 %amoniako tankis kg/kubini metra
p_darb25=2500 %slegis KPa 2.5MPa linijoje
p_darb21=2100 %slegis KPa 2.1MPa linijoje
p_apl=100 %aplinkos slegis KPa
v21=(2*(p_darb21-p_apl)*ro_amon)^(1/2) %tekejimo per anga greitis

v25=(2*(p_darb25-p_apl)*ro_amon)^(1/2) %tekejimo per anga greitis

m21=A*C*v21*1000 %istekejusio amoniako mase 2.1 MPa linijoje per anga

m25=A*C*v25*1000 %istekejusio amoniako mase 2.5 MPa linijoje per anga
m_nutr=S*C*v25*1000 %istekejusio amoniako masë nutrukus vamzdziui
m_nutr1=S*C*v21*1000

Istekejusio_amon_mase21_per5min=m21*300 %mase per 5min

Istekejusio_amon_mase25_per5min=m25*300 %mase per 5min

Istekejusio_amon_mase_nutr_per5min=m_nutr*5+19.5*295 %mase per 5min

Istekejusio_amon_mase_nutr_per5min=m_nutr1*5+19.5*295 %mase per 5min

49