Kriminologija 2

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Viktoras Justickis
KRIMINOLOGIJA
KRIMINOLOGINIS PROGNOZAVIMAS.
NUSIKALTIMØ PREVENCIJA
Vadovëlis
2 dalis
Vilnius 2004
UDK 343.9(075.8)
Ju259
2003 m. gruodžio 19 d. Nr. A-188

Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota
Recenzavo:
Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Administracinës teisës ir
proceso katedros doc. dr. Algimantas Urmonas;
Vilniaus universiteto Teisës fakulteto dekanas doc. dr. Vytautas Ne-
kroðius
Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Socialinio darbo fakul-

teto Psichologijos katedros 2004 m. geguþës 18 d. posëdyje (protokolo iðra-
ðas Nr. 1PSK-9) ir rekomenduotas spausdinti
Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, moko-

møjø, metodiniø bei kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2004 m.
geguþës 26 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L-5) vadovëlá patvirtino spausdinti
Visos leidinio leidybos teisės saugomos. Šis leidinys arba kuri nors jo dalis
negali būti dauginami, taisomi ar kitu būdu platinami be leidėjo sutikimo
ISBN 9955-563-89-3
ISBN 9955-442-64-6 (bendras) © Mykolo Romerio universitetas, 2004
3
TURINYS
Pratarmë........................................................................................................ 5
Ávadas............................................................................................................. 8
PIRMA DALIS. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS PAGRINDAI
Pirmas skyrius. Nusikaltimø prevencija kaip taikomoji kriminologija... 12

Antras skyrius. Reagavimo á nusikalstamumà tikslai................................ 14
Treèias skyrius. Nusikaltimø prevencijos lygiai......................................... 19
Ketvirtas skyrius. Prevencijos atmainos priklausomai nuo taikymo
momento. Pirminë (ankstyvoji), antrinë ir tretinë prevencija.................. 25
Penktas skyrius. Nusikaltimø prevencijos elementai................................ 37
Ðeðtas skyrius. Tiesioginiø ir galutiniø nusikaltimø prevencijos tikslø
nustatymas..................................................................................................... 46
Septintas skyrius. Centralizuotas (administracinis) ir fondinis preven-
cijos tikslø vertinimas................................................................................... 57
Aðtuntas skyrius. Prevencijos priemonës ir programos............................ 62
ANTRA DALIS. NUSIKALSTAMUMO DINAMIKA

BESIKEIÈIANÈIOJE VISUOMENËJE IR
KRIMINOLOGINË PROGNOZË
Devintas skyrius. Nusikaltimø prevencijos kriminologinio-socialinio

konteksto samprata...................................................................................... 88
Deðimtas skyrius. Pasaulio lygmuo. Ilgalaikës tarptautinës ir naciona-
linës nusikalstamumo dinamikos tendencijos............................................ 101
Vienuoliktas skyrius. Ðalies lygmuo. Dabartinës nusikalstamumo Lie-
tuvoje plëtros tendencijos ir ateitis. Lietuvos nusikalstamumas 2012
metais............................................................................................................. 125
Dvyliktas skyrius. Pavojinga nusikalstamumo tendencija........................ 176
Tryliktas skyrius. Prasidedanèiø nepalankiø nusikalstamumo tenden-
cijø iðaiðkinimas. Kriminologinis monitoringas......................................... 209
4
TREÈIA DALIS. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS KRYPTYS
Keturioliktas skyrius. Mokyklinë prevencija.............................................232

Penkioliktas skyrius. Ðeima ir nusikaltimø prevencija............................. 275
Ðeðioliktas skyrius. Nusikaltimø prevencija veikiant gyventojø ir rizi-
kos grupiø uþimtumà.................................................................................... 312
Septynioliktas skyrius. Lokalinë (bendruomenës) prevencija................ 363
Aðtuonioliktas skyrius. Prevencinis darbas su neformaliomis antisocia-
linëmis ir nusikalstamomis grupëmis.......................................................... 399
Literatûra...................................................................................................... 408
PRIEDAI
1 priedas. Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa.. 422
2 priedas. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë
programa....................................................................................................... 455
3 priedas. Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos pro-
grama............................................................................................................. 485

5
Pratarmė
Dþiaugiuosi galëdama pristatyti antràjà profesoriaus Viktoro Justickio
„Kriminologijos“ vadovëlio dalá. Pirmoji dalis pasirodë prieð trejus metus –
2001-aisiais. Nuo to laiko vadovëlis plaèiai taikomas dëstant kriminologijà
mûsø ðalies aukðtosiose mokyklose. Vadovëlis buvo puikiai ávertintas vi-
suomenës, jis uþëmë antràjà vietà Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo
ministerijos skelbtame aukðtøjø mokyklø vadovëliø konkurse.
Antroji „Kriminologijos“ dalis „Kriminologinis prognozavimas. Nusi-
kaltimø prevencija“ yra pirmosios dalies, skirtos bendrosios kriminologijos
problemoms, tæsinys. Pirmojoje dalyje nagrinëjamos teorinës kriminologi-
jos temos, tokios kaip kriminalizacija, kriminologijos teorijos, kriminologi-
nis paþinimas, nusikaltëlio asmenybë, apibûdinta nusikalstamumo bûklë
pasaulyje ir Lietuvoje. Antroji dalis skirta taikomosios kriminologijos pro-
blemoms. Èia aiðkinama, kaip praktiðkai taikyti kriminologijos teorines þi-
nias, nagrinëjamos nusikalstamumo dinamikos tendencijos, numatyta to-
lesnë nusikalstamumo raida ir reikiamos prevencijos priemonës.
Antroji „Kriminologijos“ dalis paraðyta taip, kad gali bûti panaudojama
ir kaip savarankiðkas nusikaltimø prevencijos vadovëlis. Manau, kad tai la-
bai svarbu norint ið esmës pakelti prevencinës veiklos profesionalumo lygá
mûsø ðalyje. Ið tikrøjø ðiuo metu jau pakankamai suvokiama prevencinës
veiklos masiðkumo reikðmë. Jau pripaþintas bûtinumas á nusikaltimø pre-
vencijà átraukti ávairiausiø specialybiø þmones, visà plaèiàjà visuomenæ, tam
imamasi ávairiø skatinimo priemoniø. Taèiau vis dar nepakankamai suvo-
kiama, kad prevencinës veiklos masiðkumas jokiu bûdu nereiðkia, kad ði
veikla gali bûti mëgëjiðka, neprofesionali. Mëgëjiðkumas nusikaltimø pre-
vencijos veikloje yra apgaulingas ir pavojingas. Jis sudaro iliuzijà, kad „im-
tasi visø priemoniø“, taèiau ið tikrøjø tos priemonës neretai bûna neprofe-
sionaliai parengtos ir ágyvendintos ir dël to neveiksmingos. Bûtina sudaryti
sàlygas, kad visi prevencinës veiklos subjektai galëtø gauti reikiamà profe-
siná parengimà, kad jie sugebëtø rengti ir realizuoti prevencijos projektus
pagal ðiuolaikinio kriminologijos mokslo reikalavimus. Pirmojo lietuviðko
nusikaltimø prevencijos vadovëlio pasirodymas bus labai naudingas spren-
dþiant ðià problemà. Ávairiausiø specialybiø þmonës, kurie norëtø dalyvauti
nusikaltimø prevencijos veikloje, gaus vadovëlá, kuris padës jiems susidaryti
6
sëkmingai prevencinei veiklai bûtinà þiniø pagrindà. Tai leis sujungti jø kil-
nø entuziazmà su þiniomis, sieká stabdyti nusikalstamumà su profesionaliu
iðmanymu, kaip tai reikia daryti. Dël to manau, kad prevencijos vadovëlio
pasirodymas gali ið esmës pagelbëti uþtikrinant mûsø ðalyje atliekamos
prevencinës veiklos profesionalumà ir tuo didinant jos veiksmingumà.
Vadovëlis taip pat turëtø sukelti susidomëjimà ir baudþiamosios justici-
jos pareigûnø – teismø, policijos, prokuratûros, bausmiø vykdymo ástaigø
darbuotojø, visø, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi uþ nusikals-
tamumo kontrolæ ar prievartinæ prevencijà mûsø ðalyje. Ypaè svarbios va-
dovëlyje dëstomos mintys apie ávairiø valstybës ir visuomenës institucijø at-
liekamà ne prievartinæ, o proaktyviàjà prevencijà. Tenka pripaþinti, kad
ðiuo metu priimant net ir svarbiausius sprendimus dar toli graþu ne visada
sugebama áþvelgti jø kriminologinius padarinius, dar pakankamai daþnai
priimami „trumparegiðki sprendimai“, kai problema sprendþiama neatsi-
þvelgiant á tolesnius to sprendimo kriminologinius padarinius. Manau, kad
ðis vadovëlis, ypaè jo skyriai, skirti nusikalstamumo tendencijoms, jo raidos
prognozavimo, nepalankiø pokyèiø nustatymo problemoms, bus labai nau-
dingi tokiam trumparegiðkumui áveikti.
Vadovëlyje pagrástai kritikuojama tiek mûsø ðalyje, tiek uþsienyje labai
paplitusi neveiksminga nusikaltimø prevencijos praktika – „kovojama“ su
jau esanèiais ir dël to labiausiai patraukianèiais dëmesá nusikalstamumo
reiðkiniais. Daug maþiau dëmesio skiriama reiðkiniams, kurie tik pradeda
plisti ir kuriø padariniai ne ið karto juntami. Dël to prevencijos priemonës
neretai vëluoja, nusikalstamumo problemomis susirûpinama tik tada, kai
jos tampa sunkiai áveikiamos. Tai neveiksminga strategija. Tikiuosi, kad
vadovëlio pasirodymas paskatins uþ baudþiamosios politikos formavimà
mûsø ðalyje atsakingus pareigûnus perþiûrëti atitinkamus prevencijos poli-
tikos formavimo aspektus, leis uþtikrinti, kad nusikaltimø prevencijos veik-
la bûtø tikrai strateginë, tai yra nukreipta á ateitá, á ilgalaikæ perspektyvà, á
pavojingø nusikalstamumo pokyèiø uþkardymà tinkamu laiku.
Nusikaltimø prevencijos vadovëlis itin svarbus aukðtosioms mokykloms
rengiant teisës ir kitø specialybiø studentus. Jis leis ið esmës praplësti kri-
minologijos dalyko dëstymà, sëkmingiau ir plaèiau gvildenti kriminologijos
temas, skirtas kriminologijos taikymo problemoms. Manyèiau, kad vadovë-
lio pasirodymas atveria perspektyvas dëstyti specialø kriminologinës pre-
vencijos kursà Mykolo Romerio universitete, kitose aukðtosiose mokyklo-
se.
Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedra jau kelerius me-
tus rengia specialius taikomosios kriminologijos kursus, kuriuose studentai
mokomi praktiðkai taikyti kriminologijos þinias. Vadovëlio pagrindà sudaro
trys profesoriaus Viktoro Justickio uþsienio studentams skaityti kursai pa-
gal Erasmus Socrates programà: „Eurointegracinë kriminologija“, „Legisla-
7
tyvinë kriminologija“ ir „Baudþiamosios justicijos sistemos: kriminologinës

ir psichologinës problemos“. Esu tikra, kad bûtent ði dëstymo patirtis buvo
labai svarbi uþtikrinant vadovëlio kalbos aiðkumà, gebëjimà paprastai pa-
aiðkinti sudëtingus dalykus.
Neretai vadovëlis (netgi aukðtosios mokyklos) ásivaizduojamas kaip ele-
mentariø, nusistovëjusiø, visø pripaþintø tiesø dëstymas. Profesoriaus
V. Justickio parengto nusikaltimø prevencijos vadovëlio jokiu bûdu negalë-
tume priskirti prie jø. „Kriminologijoje“ vykusiai suderinti vadovëlio ir
mokslo monografijos bruoþai, aptariamos kontroversiðkos nuomonës, neið-
spæstos problemos, moksliniai ginèai, remiamasi naujausia kriminologiniø
tyrimø medþiaga. Labiausiai tai iðryðkëja vadovëlio skyriuose, kurie parem-
ti mûsø Universitete parengtos kompleksinës valstybinës mokslinës pro-
gramos „Nusikalstamumo Lietuvoje dinamika, prognozë, kontrolës kryptys
ir ðiuolaikinë kriminalistikos koncepcija“ rezultatais, ypaè paties autoriaus
ir kitø mûsø Universiteto kriminologø parengta dalimi „Prognostiniai
trumpalaikio ir ilgalaikio nusikalstamumo Lietuvoje modeliai“.
Mûsø Universitete iðleistas dviejø daliø „Kriminologijos“ vadovëlis yra
unikalus nagrinëjamø problemø kompozicija ir apimtimi. Tokio fundamen-
talaus vadovëlio pasirodymas mûsø aukðtojoje mokykloje dar kartà parodo,
kad Mykolo Romerio universitetas yra pirmaujanti ðalyje institucija tiek
nusikalstamumo problemø nagrinëjimo, tiek kriminologijos kurso dëstymo
tobulinimo atþvilgiu.
Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedėja

prof. dr. Genovaitė Babachinaitė

8
Įvadas
Antrojoje „Kriminologijos“ dalyje nagrinëjamos taikomosios krimino-
logijos, ypaè nusikaltimø prevencijos ir nusikalstamumo prognozës, pro-
blemos.
Vadovëlis skirtas teisës, sociologijos, psichologijos specialybiø studen-
tams, kuriems reikia susipaþinti su nusikaltimø prevencija. Knyga taip pat
pasitarnaus ir tiems asmenims, kuriems nusikaltimø prevencijos þiniø pri-
reikia kasdieniame darbe, tai – kriminalinës justicijos, ðvietimo darbuoto-
jai, verslininkai, þurnalistai. Pagaliau knyga skiriama visuomenës atsto-
vams, nusikaltimø prevencijos entuziastams, kurie dalyvauja nusikaltimø
prevencijos veikloje, ágyvendina nusikaltimø prevencijos programas.
Pagrindinis vadovëlio tikslas – parodyti, kaip kriminologijos þinios gali
bûti panaudojamos praktiniais tikslais, aptarti kylanèias problemas ir supa-
þindinti su jø sprendimo bûdais.
Tai pirmasis nusikaltimø prevencijos vadovëlis nepriklausomoje Lietu-
voje. Turëjau didelæ laimæ dalyvauti rengiant pirmàjá (ir vienintelá) buvu-
sioje Tarybø Sàjungoje nusikaltimø prevencijos vadovëlá „Nusikaltimø pre-
vencija“. Vadovëlis buvo iðleistas rusø kalba, taèiau beveik visas buvo para-
ðytas Lietuvos kriminologø, kuriems vadovavo prof. J. D. Bluvðteinas.
Nuo to pirmojo vadovëlio pasirodymo praëjo jau 20 metø, nemaþai ja-
me iðdëstytø faktø ir teiginiø paseno. Taèiau vienu poþiûriu anas prieð 20
metø leistas vadovëlis ir dabar yra modernus ir vertas dëmesio: tai – siste-
minis poþiûris á nusikaltimø prevencijà. Jame atskleista ástatymo kûrimo,
taikymo ir ávairiausiø jo galiojimà papildanèiø bei stiprinanèiø priemoniø
sàveika, uþtikrinanti nusikaltimø prevencijos veiksmingumà.
Antrojoje „Kriminologijos“ dalyje siekiama pratæsti turtingas mûsø ða-
lies kriminologijos ir nusikaltimø prevencijos tyrimo bei praktinio taikymo
tradicijas. Taip pat supaþindinama su ðiø dienø poþiûriu á nusikaltimø pre-
vencijos problemas.
Vadovëlyje daug dëmesio skiriama nusikalstamumo prognozei, taèiau
kriminologinio prognozavimo dëstymas nëra savitikslis. Jis reikðmingas
tiek, kiek yra nusikaltimø prevencijos ðerdis, kiek sugeba uþtikrinti, kad nu-
sikaltimø prevencija bûtø bûtent prevencija (tai yra nepalankiø ateities
9
reiðkiniø numatymas ir iðankstinis kelio uþkirtimas), o ne tradicinë kova su

nusikalstamumu, kuri nieko nenumato, o tik reaguoja á tai, kas jau ávyko – á
dabartinæ kriminogeninæ padëtá.
Vadovëlis susideda ið trijø daliø. Pirmoji skirta nusikaltimø prevencijos
teoriniams pagrindams. Joje aptariama prevencinës veiklos struktûra ir pa-
grindinës sàvokos.
Antroji skirta kriminologinei prognozei, analizuojami jos metodai ir
vieta nusikaltimø prevencijos veikloje, ypaè pasirenkant prevencijos tikslus,
priemones bei jø vykdymo socialiná kontekstà.
Treèiojoje dalyje atskleistos pagrindinës nusikaltimø prevencijos kryp-
tys. Daugiausia dëmesio skiriama mokyklinei prevencijai, prevencijai ðei-
moje, darbo vietoje, bendruomenëje. Vadovëlio apimtis neleido labiau ið-
plësti ðios dalies. Nemaþai prevencijos krypèiø liko nenagrinëtos. Taèiau
susipaþinus su nusikaltimø prevencijos pagrindais ir su svarbiausiomis pre-
vencijos kryptimis vadovëlio skaitytojui bus lengviau tas likusias nusikalti-
mø prevencijos kryptis iðstudijuoti savarankiðkai.
Sparti kriminologiniø tyrimø mûsø ðalyje plëtra lëmë dar vienà ðios va-
dovëlio dalies ypatumà. Nemaþà vietà jame uþima naujausiø tyrimø rezul-
tatai ir iðvados. Ypaè svarbûs ðiuo atþvilgiu tyrimai kriminologinës progno-
zës srityje. Didelë jø dalis dar tik rengiama spaudai, dar tik parengtos ata-
skaitos. Paprastai moksliniø tyrimø rezultatø kelias á vadovëlá gana ilgas.
Pirmiausia paskelbiami tyrimø rezultatai ir tik po to á juos atkreipia dëmesá
vadovëliø autoriai. Tai uþima metus. Rengdami ðá vadovëlá stengëmës ap-
lenkti laikà ir átraukti á já svarbiausius atliktø tyrimø rezultatus. Dël to dau-
giau dëmesio ir buvo skirta tø tyrimø aptarimui, jø rezultatø svarstymui ir
paaiðkinimui. Nors tai ðiek tiek apsunkina skaitymà, taèiau kartu ir padeda
studentui geriau suprasti naujø þiniø mokslinæ prigimtá. Studentas susipa-
þásta, kaip veiksmingai prevencijai reikalinga medþiaga gaunama, apdoro-
jama, kaip nustatomas jos patikimumo laipsnis ir panaudojimo ribos. Ma-
nytume, kad tai leis susipaþinti su naujausiais kriminologijos ir prevencijos
mokslo laimëjimais ir padës geriau suvokti kriminologiniø tyrimø ir krimi-
nologinës informacijos specifikà.
Pastaraisiais metais pasirodë keletas naujø Lietuvos kriminologø darbø,
pristatanèiø Lietuvos ir uþsienio ðaliø kriminologijos laimëjimus. Ðiuo at-
þvilgiu ypaè svarbios Lietuvos kriminologø parengtos knygos: „Nusikalsta-
mumo ir kitø nepageidautinø socialiniø procesø prevencijos problemos bei
jø sprendimas Europos valstybëse“ (red. prof. G. Babachinaitë), „Ðiuolai-
kinis nusikalstamumas“ (red. doc. T. Klimas), doc. G. Jurgelaitienës diser-
tacija „Recidyvinis nusikalstamumas ir jo prevencija“. Taip pat daugybë
kriminologijos straipsniø paskelbta „Jurisprudencijoje“ ir „Teisëje“.
Vadovëlis jokiu bûdu nekelia sau tikslo apibendrinti visus ðiuos tyrimus.
Mûsø tikslas – tik papildyti juos smulkiau panagrinëjant specifines nusikal-
10
timø prevencijos ir kriminologinio prognozavimo problemas. Taèiau turi-

me vilèiø, kad tai padës geriau ir nuodugniau suvokti atliktø darbø iðvadas
ir, kas, mûsø manymu, ypaè svarbu, veiksmingiau bei plaèiau panaudoti
kriminologiniø tyrimø rezultatus praktiniais tikslais – atitinkamø nusikal-
timø prevencijai.
Antroji „Kriminologijos“ dalis remiasi modulinio dëstymo principu. Ji
suskaidyta á daugybæ moduliø – nedideliø teksto daliø. Kiekviena ið jø pra-
sideda trumpu uþdaviniø formulavimu, pasakoma, kà skaitytojas turëtø su-
prasti ar iðmokti susipaþinæs su modulio medþiaga. Modulio pabaigoje kar-
tais teikiami savikontrolës klausimai. Modeliø nuoseklumas toks: pirmosios
dalies skyriai studijuojami ið eilës. Antrosios ir treèiosios dalies skyriai gali
bûti studijuojami nepriklausomai vienas nuo kito, laisva tvarka. Svarbø
vaidmená vaidina dar du vadovëlio struktûros elementai, kuriais siekiama
sustiprinti mokymo praktiná kryptingumà, padëti skaitytojui geriau suvokti
gautø þiniø praktinio taikymo galimybes. Pirmasis elementas – savarankið-
kos uþduotys. Jos besimokanèiajam suteikia galimybæ pabandyti pritaikyti
gautas þinias sprendþiant praktinæ problemà.
Antrasis elementas – vadinamieji „rëmeliai“. Paprastai juose dëstomi
kokie nors gyvenimiðki atvejai, situacijos, kuriomis pasireiðkia aptariami
dësningumai.
Svarbi knygos dalis yra jos priedai. Èia pateiktos kelios mûsø ðalyje pri-
imtos prevencijos programos. Jos yra svarbios paèios savaime, kadangi yra
prevencinës veiklos, atliekamos tiek valstybës, tiek rajonø mastu, mûsø ða-
lyje pagrindas. Ðios programos vadovëlyje plaèiai panaudojamos kaip mo-
komoji medþiaga savarankiðkiems uþdaviniams atlikti.
„Kriminologijos“ antroji knyga remiasi medþiaga, iðdëstyta pirmojoje
knygoje. Kad skaitytojui bûtø lengviau orientuotis, pateikiami nurodymai,
kokie pirmosios knygos skyriai ypaè svarbûs susipaþástant su atitinkamu
antrosios knygos skyriumi. Tokie nurodymai paþymëti þenklu ☺.

Pirmas skyrius. Nusikaltimų prevencija kaip taikomoji kriminologija 11
PIRMA DALIS
NUSIKALTIMŲ
PREVENCIJOS
PAGRINDAI
12 PIRMA DALIS
Pirmas skyrius
NUSIKALTIMØ PREVENCIJA KAIP

TAIKOMOJI KRIMINOLOGIJA

☺ Kriminologija I. Pirma dalis „Kriminologija. Mokslas ir jo meto-
dai“. P. 9–49.

(1*)
Teorinë kriminologija siekia nustatyti nusikalstamumo prieþastis, já sti-

muliuojanèius veiksnius, visuomenës reakcijà á nusikalstamumà (V. Justic-
kis, 2001). Kriminologiniai tyrimai parodo, kodël þmonës daro nusikalti-
mus. Teorinës kriminologijos tikslas yra kuo daugiau suþinoti apie nusi-
kalstamumà.
Taikomosios kriminologijos tikslas yra praktinis – skatinti gautas þinias
panaudoti praktiniais tikslais. Taikomoji kriminologija – tai kriminologijos
dalis, nagrinëjanti bûdus, kuriais kriminologijos þinios gali bûti panaudotos
nusikalstamumo kontrolei.
Mokslø ir jø ðakø skirstymas á teorinius ir taikomuosius yra áprastas
reiðkinys. Beveik kiekvienà teoriná mokslà atitinka vienas ar keli taikomieji,
kurie nagrinëja teoriniø þiniø praktiná panaudojimà.
Pirmas skyrius. Nusikaltimų prevencija kaip taikomoji kriminologija 13
Teoriniai mokslai Taikomieji mokslai
Biologija Medicina
Veterinarija
Agronomija
Teorinë mechanika Taikomoji mechanika
Psichologija Psichoterapija
Pedagogika
Sociologija Politologija
Pavyzdþiui, biologijos mokslas nagrinëja gyvojo organizmo funkciona-

vimà. Medicina, veterinarija, agronomija panaudoja tas þinias praktiðkai.
Medicina panaudoja biologijos þinias þmonëms gydyti, veterinarija – gyvu-
liams gydyti, agronomija – þemës ûkio produktams auginti.
Teorinë mechanika nagrinëja fizines mechanizmø savybes. Taikomoji
mechanika tyrinëja, kaip ðias þinias panaudoti konstruojant ávairiausius
mechanizmus.
Psichologija siekia iðtirti þmogaus psichinius procesus. Taikomoji
psichologija, psichoterapija, pedagogika panaudoja tas þinias tam tikriems
praktiniams tikslams pasiekti, pavyzdþiui, þmonëms gydyti ir mokyti.
Reikia pabrëþti, kad ryðys tarp teorinio ir taikomojo mokslo nëra nei
vienpusis, nei iðimtinis. Sakykime, medicinos mokslas siekia rasti kuo ge-
resnius þmogaus gydymo bûdus. Þmogaus, kaip ir visø gyvûnø, organizmo
funkcionavimà tiria biologijos mokslas. Dël to svarbiausiø þiniø apie þmo-
gaus organizmà medicina semiasi ið biologijos mokslo. Þinant, kaip funk-
cionuoja þmogaus organizmas, ieðkoma gydymo bûdø. Taèiau spræsdama
taikomàsias gydymo problemas medicina neretai pati gauna informacijà ir
apie tam tikrus bendresnius biologijos dësningumus. Ir nors medicina la-
biausiai remiasi biologija, taèiau ieðkodama tobulesniø gydymo metodø
siekia panaudoti visø mokslø laimëjimus. Mûsø laikais medicina tam tikslui
taiko matematikos, psichologijos, mechanikos ir kitø mokslø laimëjimus.
Lygiai taip pat ir taikomoji kriminologija ieðko bûdø, kaip panaudoti
kriminologijos þinias, kad bûtø galima maþinti nusikalstamumà. Ðiam tiks-
lui pasiekti ji taip pat panaudoja kitø mokslø þinias ir tuo savo ruoþtu pra-
turtina teorinæ kriminologijà.

14 PIRMA DALIS
Antras skyrius
REAGAVIMO Á NUSIKALSTAMUMÀ
TIKSLAI
Perskaitę modulį turėtumėt aiškiai suvokti skirtumą tarp trijų taikomosios

kriminologijos tikslų: kovos su nusikalstamumu, nusikalstamumo kontrolės ir
nusikaltimų prevencijos.
Kova su nusikalstamumu kaip reagavimo

á nusikalstamumà tikslas
(1*)
Kriminologijos þinios apie nusikaltimus ir jø prieþastis pirmiausia reika-

lingos tam, kad bûtø uþtikrintas ástatymø vykdymas. Aiðku, kad kuo dau-
giau þinome, kodël þmonës nesilaiko ástatymø, tuo lengviau rasti veiksmin-
gus bûdus sulaikyti juos nuo ástatymø paþeidimø.
Ðis tikslas istoriðkai buvo ávairiai formuluojamas.
Seniausia formuluotë – tai „kova su nusikalstamumu“. Kitas terminas
„nusikalstamumo kontrolë“ atsirado palyginti neseniai. Jis vis labiau pakei-
èia pirmàjá. Labai artimas ir vienam, ir kitam yra terminas „nusikaltimø
prevencija“. Visi jie reiðkia „ko nors darymà tam, kad sumaþëtø ar visai
nebûtø nusikaltimø“. Visi trys terminai labai plaèiai taikomi tiek mokslo li-
teratûroje, tiek norminiuose aktuose. Seimo posëdþiuose, Vyriausybës nu-
tarimuose, vidaus reikalø ir kitø ministrø ásakymuose, politiniø partijø dek-
Antras skyrius. Reagavimo į nusikalstamumą tikslai 15
laracijose rasime visus tuos terminus vartojamus ávairiu daþnumu. Pakan-

kamai daþnai jie pasitaiko ir visuomenës informavimo priemonëse (A. Do-
brynino „Virtuali nusikaltimø tikrovë“, 2001).
Ði terminø taikymo istorija yra kartu ir savotiðka poþiûrio á nusikalsta-
mumà istorija, atspindinti kriminologijos mokslo ir visuomenës poþiûrio á
patá nusikalstamumà pokyèius.
Terminas „kova su nusikalstamumu“ pabrëþia þmoniø ir institucijø, su-
sijusiø su nusikaltëliais ir nusikaltimais, ryþtà, principingà pozicijà, pasiren-
gimà sutelkti visas jëgas jam áveikti. Þodis „kova“ padeda mobilizuoti ávai-
riausias visuomenës jëgas veiklai prieð nusikalstamumà.
Taèiau ðis terminas turi ir trûkumø. Pirmiausia jis iðreiðkia ásitikinimà,
kad nusikaltimà padaræs þmogus daugiau ar maþiau yra prieðiðkas visuo-
menei, siekia padaryti jai þalà ir dël to turi bûti traktuojamas kaip prieðas.
Padaræs nusikaltimà þmogus tampa visuomenës prieðu, pavojaus ðaltiniu.
Þodis „kova“ suponuoja analogijà su karu, karo veiksmais. Kare mus
maþai domina prieðo asmenybë, jo jausmai, simpatijos ir antipatijos. Mus
domina viena – kiek jis pavojingas. Dël to ankstesnës kriminologijos ir tei-
sës teorijos visus nusikaltëlius skirstydavo tik pagal vienà poþymá – kiek
antivisuomeniðkai nusikaltëlis1 yra orientuotas. Antivisuomeniðkumas buvo
nustatomas labai paprastai, pagal tai, kiek ir kokiø nusikaltimø asmuo pa-
darë. Vadovautasi ásitikinimu, kad bûtent nusikaltimo padarymas tiksliau-
siai atskleidþia þmogaus esmæ. Kuo sunkesnis nusikaltimas, vadinasi, tuo
ryðkesnë yra tokio asmens antivisuomeninë orientacija.
Visiðkai natûralu, kad jo ir visuomenës santykio esmë buvo kova, konf-
rontacija. Kaip ir kiekvienoje kovoje, visuomenës tikslas buvo áveikti ir nu-
kenksminti prieðà. „Jeigu prieðas nepasiduoda – jis sunaikinamas“ (M. Gor-
kis, 1935).
Nusikalstamumo kontrolë kaip reagavimo á

nusikalstamumà tikslas
Perëjimas prie termino „kontrolë“ parodo visuomenës poþiûrio á nusi-

kalstamumà pasikeitimà. Tuo pripaþástama, jog nusikaltëlis, kad ir koks
uþkietëjæs jis bûtø, buvo, yra ir bus visuomenës narys.
Jis gimë ir augo visuomenëje. Dël to visuomenë bent ið dalies atsakinga
uþ tai, kad jis tapo nusikaltëliu. Antra vertus, jis ir toliau lieka jos narys. Tai
1
Nusikaltëlio asmenybës antivisuomeninës orientacijos laipsniai: nuosekliai antivisuome-
niðkas, antivisuomeniðkas, nepastovus, atsitiktinis nusikaltëlis.
16 PIRMA DALIS
reiðkia, kad já ir toliau gina ðalies ástatymai, jis ir toliau turi visas svarbiau-
sias pilieèio teises ir pareigas. Dël to visuomenë negali þiûrëti á já kaip á
prieðà. Jo nusikaltimas ðiuo poþiûriu reiðkia visai kà kità. Jis nëra prieðið-
kumo visuomenei þenklas. Jis yra þenklas, kad tiek jis pats, tiek ir tam tikri
procesai visuomenëje tapo nekontroliuojami. Nei visuomenë, nei pats nu-
sikaltëlis nenorëjo, kad jis taptø toks, koks tapo, padarytø nusikaltimà. Ta-
èiau viskas vyko kitaip, negu buvo norima. Dël to visuomenës tikslas yra
„kontrolës“ atkûrimas. Reikia atkurti mûsø poveiká ávykiams, asmeniui, vi-
suomeniniams procesams, nukeipti visus juos reikiama linkme –- kitaip ta-
riant, pradëti vël kontroliuoti.
Nusikaltëlis ðiuo atveju – ne prieðas, o potencialus sàjungininkas, ne vi-
suomenës prieðas, bet jos narys, veikiama ne prieð já, o su juo kartu, sie-
kiama ne sutrukdyti, o padëti jam.
Perëjimas prie termino „nusikalstamumo kontrolë“ kartu parodo ir nu-
sikalstamumo áveikimo idëjos atsisakymà.
Kiekvienos kovos tikslas yra galutinë pergalë. Lygiai taip pat kalbant
apie kovà su nusikalstamumu ankstesniais visuomenës vystymosi laikotar-
piais buvo keliamas tikslas – nugalëti nusikalstamumà. Tikëjimas, kad tai
ámanoma, buvo itin bûdingas socialistinei ideologijai, kuri teigë, kad nusi-
kalstamumo ðaknys glûdi prieðiðkoje kapitalistinëje visuomenëje ir socia-
lizmo sàlygomis jis turi bûti visiðkai áveiktas. Pavyzdþiui, Tarybø Sàjungos
istorijoje buvo laikotarpis, kai beveik nustota finansuoti kalëjimø statybà,
kadangi manyta, jog greitai jø nereikës.
Nusikalstamumo kontrolës tikslas reiðkia daug iðmintingesná ir realesná
poþiûrá á nusikalstamumo áveikimo galimybes. Kontroliuoti nusikalstamu-
mo tendencijas – tai veikti jas, nukreipti jas reikiama linkme. Atsiþvelgiant
á socialines sàlygas, realià padëtá ir nusikalstamumo atmainas, ðio poveikio
tikslas gali bûti ávairus: vienais atvejais – maþinti tam tikrø nusikaltimø
skaièiø, kitais – bent sulëtinti jø pavojingà plëtrà. Atsisakoma iliuzijos, kad
„ryþtingomis priemonëmis“ galima visiðkai áveikti nusikalstamumà. Uþtat
siekiama, jog bûtø iðnaudotos visos realios poveikio jam (kontrolës) gali-
mybës.
Nusikalstamumo kontrolë – tai veikla, kurios tikslas yra paskatinti viso
nusikalstamumo ir jo atskirø rûðiø teigiamus (pageidaujamus) pokyèius.
Nusikalstamumo kontrolės kaip veiklos prieš

nusikalstamumą trūkumai
Nusikalstamumo kontrolë turi ir esminiø trûkumø. Svarbiausias ið jø –

turinio neaiðkumas ir neatitiktis prieð nusikalstamumà nukreiptos veiklos
turiniui.
Antras skyrius. Reagavimo į nusikalstamumą tikslai 17
Ið tikrøjø kokio nors proceso kontrolë paprastai reiðkia, kad jis vyksta
normaliai, taip, kaip reikia. Mes jam netrukdome, tik priþiûrime, kad neat-
sirastø nukrypimø. Sveikatos kontrolës tikslas yra patikrinti, ar sveikata yra
gera. Taèiau nusikalstamumo kontrolës tikslas yra kaip tik prieðingas – tie-
siog siekiama, kad nusikaltimø iðvis nebûtø.
Antra vertus, pats terminas „kontrolë“ daugiaprasmis ir neapibrëþtas.
Juntama ir anglø kalbos átaka (terminas artimesnis þodþiui „valdymas“ ap-
skritai, t. y. bet koks gebëjimas daryti poveiká). Taigi þodþiø junginys „nusi-
kalstamumo kontrolë“ skamba áspûdingai, bet nesuprantamai.
Nusikaltimø prevencija kaip reagavimo á

nusikalstamumà tikslas
Terminas „nusikaltimø prevencija“ paprastai apima viskà, kà galima

padaryti ar jau daroma, kad nusikaltimø ið viso nebûtø ar kad jø bûtø kuo
maþiau.
Pabandykime ásivaizduoti, kas gi daroma ir gali bûti padaryta, kad nusi-
kaltimø nebûtø. Ásitikinsime, kad „nusikaltimø prevencija“ – labai plati sà-
voka. Pirmiausia ji apima ástatymø leidybà. Ástatymo leidëjas tobulina bau-
dþiamàjá ástatymà, kad jis bûtø veiksmingesnis ir geriau sulaikytø þmones
nuo nusikaltimø (bendroji prevencija). Ástatymo taikytojai – policija, tei-
smai – aiðkina ir ávertina nusikaltimà, tuo taip pat siekiama, kad nusikaltë-
lis, jau kartà padaræs nusikaltimà, nedarytø naujø (specialioji prevencija).
Mokykla, televizija, radijas, spauda, visuomeninës organizacijos irgi gali
kelti sau uþdaviná – maþinti nusikalstamumà. Siekdami ðio tikslo, jie imasi
priemoniø, nuo kuriø, jø nuomone, sumaþëtø nusikaltimø, tai yra imasi tø
naujø nusikaltimø prevencijos. Be to, ko gero, nerasime në vieno krimina-
linës justicijos pareigûno, kurio veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nebûtø
nukreipti prieð nusikalstamumà ir nesiektø já maþinti.
Taigi terminas „nusikaltimø prevencija“, viena vertus, labai universalus,
apima viskà, kas daroma ar gali bûti daroma prieð nusikalstamumà. Antra
vertus, jis yra ir pakankamai tikslus.
Taèiau á ðá terminà neáeina tai, kas daroma, kad bûtø sumaþinti jau pa-
darytø nusikaltimø padariniai – atlyginama nukentëjusiajam padaryta þala.
Tai jau kitokia veikla, nors kartais tie du tikslai gali ir sutapti. Pavyzdþiui,
atlygindamas nukentëjusiajam padarytà þalà nusikaltëlis pats gauna pamo-
kà, kuri gali sulaikyti já nuo tolesniø nusikaltimø.
Reaguojant á nusikaltimus nemaþai daroma negalvojant apie nusikalti-
mø prevencijà. Nusikaltëlis iðaiðkinamas ir bausmë skiriama pirmiausia
18 PIRMA DALIS
tam, kad bûtø atkurtas teisingumas, paþeistas teisinis santykis. Objektyviai

teisybës atkûrimas gali bûti naudingas ir prevencijos poþiûriu, taèiau teisin-
gumas neretai vykdomas nepriklausomai nuo to, ar tai prisidës ar neprisi-
dës prie nusikaltimø prevencijos.
Palyginti su terminu „kova su nusikalstamumu“, þodþiø junginys „nusi-
kaltimø prevencija“ daug plaèiau ir tiksliau atskleidþia veiklos prieð nusi-
kaltimus turiná. Mat prieð nusikalstamumà tenka veikti ávairiausiais meto-
dais. Kartais tai gali bûti ið tikrøjø labai stiprios ir ryþtingos priemonës, pa-
dedanèios áveikti kriminaliniø struktûrø pasiprieðinimà. Tokios priemonës
gali bûti apibûdinamos kaip „kova“. Pasitaiko atvejø, kai bûtent tokios
priemonës yra paèios veiksmingiausios uþtikrinant nusikaltimø prevencijà.
Taèiau tai toli graþu nëra viskas, kas daroma ar gali bûti daroma prieð nu-
sikaltimus. Daug daþnesnës ir svarbesnës yra priemonës, numatanèios taip
pat ir bendradarbiavimà su þmonëmis, kuriø nusikaltimams siekiama uþ-
kirsti kelià.
Terminas „nusikaltimø prevencija“ yra tikslesnis ir uþ „nusikalstamumo
kontrolæ“. Jis iðreiðkia esmæ to, kas daroma, kad bûtø galima „kontroliuo-
ti“ nusikalstamumà, – imamasi priemoniø neleisti jam atsirasti.
Nusikalstamumo kontrolës pripaþinimas vienu ið visuomenës veiklos
tikslø yra svarbus þingsnis tobulinant visà kovà su nusikalstamumu. Toks
tikslo formulavimas padeda realiau ir tiksliau apibrëþti prieð nusikalsta-
mumà nukreiptos veikos tikslus: mes „nekontroliuojame“ nusikalstamumo,
o siekiame neleisti jam atsirasti.
Dël to daþniausiai ðioje knygoje kalbësime bûtent apie nusikaltimø pre-
vencijà.

Trečias skyrius. Nusikaltimų prevencijos lygiai 19
Treèias skyrius
NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS LYGIAI
(2*)
Modulio tikslas – suvokti trijų pagrindinių prevencijos lygių ypatumus.
1 l e n t e l ë . Nusikaltimø prevencijos lygiai
Lygis Pavadinimas Tikslas

Teisëkûros – ásta- Teisëkûros Parengti tinkamus baudþiamuosius ástaty-
tymø leidyba kriminologija mus. Iðnagrinëti socialinæ, ekonominæ ar ki-
tà problemà ir ávertinti kriminalizacijos kaip
socialinës problemos sprendimo veiksmin-
gumà. Jeigu tikslinga, parengti reikiamà ásta-
tymà, nustatyti kriminologiniu poþiûriu tiks-
lingà baudþiamojo ástatymo formulavimà
Institucinis – ásta- Kriminologija Ávertinti kriminalinës justicijos (ir kitø uþ
tymø taikymas ástatymo taikymà atsakingø) institucijø veik-
là taikant ástatymus, tos veiklos realø poveiká
nusikalstamumui. Nustatyti, kokie ðiø insti-
tucijø, jø veiklos pokyèiai reikalingi ástatymo
veiksmingumui uþtikrinti
Priemonës, papil- Nusikaltimø Tirti prevencijos priemones, kurios papildo
danèios baudþia- prevencija ir uþtikrina ástatymo taikymo prevenciná po-
mojo ástatymo tai- siauràja veiká
kymà prasme
20 PIRMA DALIS
I. Teisëkûros lygis. Nusikaltimø prevencijos

teisëkûra
Ðiam etapui priklauso ástatymø, ástatymø lydimøjø teisës aktø leidyba,

turint tikslà uþkirsti kelià tam tikrø visuomenei pavojingø veiksmø padary-
mui. Ðie veiksmai paskelbiami nusikaltimais (kriminalizuojami) siekiant
tam tikrø ekonominiø, politiniø, socialiniø ir kitø tikslø. Sakykime, nuþu-
dymai ir apskritai smurtiniai veiksmai pripaþástami nusikaltimais norint uþ-
tikrinti pilieèiø saugumà. Vagystës pripaþástamos nusikaltimais siekiant ga-
rantuoti nuosavybës teisæ ir drauge visos ekonomikos plëtrà. Ekologiniai
nusikaltimai – tai veiksmai, uþdrausti norint apsaugoti gamtinæ aplinkà ir
pan.
Taigi kriminalizacijos tikslai kiekvienu atveju yra skirtingi. Taèiau jø
siekiama tuo paèiu bûdu – nustatant tam tikrø veiksmø (ar neveikimo)
baudþiamàjá draudimà ir uþtikrinant baudþiamàjá persekiojimà uþ to drau-
dimo nepaisymà.
Baudþiamosios teisës istorija teikia daugybæ pavyzdþiø, kai net ir grieþ-
èiausias baudþiamasis persekiojimas neduoda jokio rezultato. Daugybë
þmoniø buvo þiauriausiai baudþiami uþ tam tikrà nusikaltimà, taèiau tai
nepadarydavo jokio poveikio kitiems, nemaþindavo tokiø nusikaltimø skai-
èiaus.
Neretai tai atsitikdavo tuomet, kai ástatymo leidëjas klydo pasirinkda-
mas kriminalizacijà kaip problemos sprendimà. Jis neþinojo, kad baudþia-
masis persekiojimas dël tam tikrø prieþasèiø nebus veiksmingas, kad reikia
taikyti kitokias (pvz., ekonomines, socialines, politines) priemones.
Nuo ðios klaidos já galëjo apsaugoti kriminologijos þiniø panaudojimas.
Jeigu prieð priimant baudþiamàjá ástatymà bûtø atlikta kriminologinë anali-
zë, bûtø paaiðkëjæ, kad baudþiamasis persekiojimas ðiuo atþvilgiu nebûtø
veiksmingas (þr. Kriminologija I. P. 123–130).
II. Institucinis lygis. Organizacinë prevencija
Ir geriausias ástatymas nebus veiksmingas, jeigu jis netinkamai taiko-

mas. Baudþiamasis ástatymas gali numatyti grieþtà bausmæ uþ tam tikros
teisës normos paþeidimà, taèiau jeigu nesugebama ðio paþeidimo iðaiðkinti
ir árodyti, norma negalios.
Prieþastys, dël kuriø nesugebama iðaiðkinti nusikaltimø, gali bûti paèios

ávairiausios: policijos pareigûnai blogai atrenkami, netinkamai rengiami, jie
nesuinteresuoti, jø darbas blogai organizuotas, jie neturi reikiamos techni-
kos. Gali bûti, kad jie supranta savo uþduotá kitaip negu ástatymo leidëjas.
Gali bûti, kad jø neremia visuomenë, kad nusikaltëliai ágijo techninæ per-
svarà – vaþinëja geresnëmis maðinomis, turi iðsamesnæ ir tikslesnæ informa-
cijà, palaikymà valdþios sluoksniuose ir pan. Tas pats gali bûti pasakyta ap-
ie teisëjus, prokuratûrà, bausmiø vykdymo pareigûnus. Taigi kriminologijos
þiniø taikymas reikalingas ne tik atsakant á klausimà, kodël paþeidþiamas
tam tikras baudþiamasis ástatymas. Tos þinios gali bûti naudingos atsakant á
klausimà, kodël ástatymas blogai taikomas.
Pagaliau gali bûti, kad kriminalinës justicijos pareigûnai, kurie turëjo
ágyvendinti ðá ástatymà, darë tai netinkamai. Jie nenorëjo, nesugebëjo ar
negalëjo uþtikrinti baudþiamojo persekiojimo veiksmingumo. Ðiuo atveju
ne blogas ástatymas ar blogas pilietis, bet blogas policininkas arba kitas
kriminalinës justicijos pareigûnas yra prieþastis, dël kurios baudþiamojo
persekiojimo priemonëmis nepavyksta pasiekti ástatymo leidëjo uþsibrëþto
tikslo.
XX amþiaus pradþios amerikieèiø kriminologas Ch. Edwinas ðá reiðkiná
vykusiai pavadino „blogo policininko filtras“. Jis turëjo omeny situacijà, kai
net ir geriausios prevencijos priemonës yra neveiksmingos vien dël to, kad
jas taikantys þmonës nenori, nesugeba ar neturi galimybiø jas tinkamai ágy-
vendinti.
III. Ástatymo galiojimà papildanèios ir uþtikrinanèios

priemonës. Nusikaltimø prevencija
siauràja prasme
Pagaliau net ir tobuliausias, ir geriausiai taikomas ástatymas gali neuþ-

tikrinti nusikaltimø prevencijos. Tam turi bûti atliktos já papildanèios pre-
vencinës priemonës. Sakykime, nusikaltimas iðaiðkintas, nusikaltëlis nu-
baustas. Ir viena, ir kita padaryta tiksliai pagal ástatymà. Taèiau atlikæs
bausmæ nusikaltëlis ne tik nepasitaisë, o atvirkðèiai – dar tvirèiau stojo á nu-
sikaltimø kelià. Taip ávyko dël to, kad ástatymo veiksmingumas (nusikalti-
mo iðaiðkinimas ir baudþiamasis ávertinimas) nebuvo papildytas auklëjimo
priemonëmis. Ástatymo taikymas ðiuo atveju tik sudaro prielaidà kitoms, já
papildanèioms priemonëms ágyvendinti. Kol nusikaltëlis buvo laisvëje,
22 PIRMA DALIS
sëkmingai darë nusikaltimus, tiesiog nebuvo realesnës galimybës pradëti

kalbëtis su juo, aiðkintis, kodël jis daro nusikaltimus, kas padëtø sulaikyti já
nuo tolesniø nusikaltimø. Tokia galimybë atsirado tik sulaikius nusikaltëlá.
Jeigu ði galimybë nebus iðnaudota, ástatymas neturës jokio poveikio.
Vienas ið svarbiausiø baudþiamojo ástatymo tikslø yra sulaikyti moralið-
kai netvirtus pilieèius nuo nusikaltimo. Pilietis, þinodamas, kokia bausmë
jam gresia, turëtø atsisakyti minties daryti nusikaltimà. Taigi ástatymas turi
atgrasinantá prevenciná poveiká.
Taèiau, kad tai ávyktø, taip pat reikia uþtikrinanèiø ir papildanèiø prie-
moniø. Tai gali bûti teisinis ðvietimas (pilieèiui pasakojama apie ástatymà,
jo paþeidimo padarinius), situacinë prevencija (daroma taip, kad jis negalë-
tø paþeisti ástatymo situacijose, kuriose pagunda itin stipri) ir pan.
Tokià prevencijà bûtø tiksliausiai vadinti ástatymà uþtikrinanèia ar pa-
pildanèia prevencija. Siekiama to paties tikslo, kaip ir baudþiamuoju ásta-
tymu, – neleisti pilieèiams ko nors daryti, taèiau tai atliekama visai kitomis,
ástatymà papildanèiomis ar jo veiksmingumà uþtikrinanèiomis priemonë-
mis.
Istoriðkai nusikaltimø prevencija atsirado bûtent kaip tokia – ástatymà
uþtikrinanti ar papildanti. Vis labiau buvo ásisàmoninama, kad pats savai-
me baudþiamasis ástatymas nepasiekia savo tikslø. Dël to ir atsirasdavo já
papildanèios priemonës. Buvo manoma, kad ástatymas yra tobulas, kad jis
vykdomas pakankamai gerai, tik reikia dar labiau sustiprinti jo veiksmin-
gumà. Nusikaltimø prevencija to ir ëmësi.
Vëliau nusikaltimø prevencijos samprata gerokai iðsiplëtë apimdama ir
teisëkûros, ir organizacinæ prevencinæ veiklà. Iðliko ir pirminis siauras jos
supratimas – vadinamoji nusikaltimø prevencija siauràja prasme.
Išvados
Išskiriamos trys svarbiausios kriminologijos žinių pritaikymo kryptys.

Pirmoji – įstatymo leidybos tobulinimas (teisėkūra). Čia kriminologijos ži-
nios taikomos tam, kad būtų parengtas veiksmingas baudžiamasis įstatymas.
Kriminologijos žinios turi padėti atsakyti į klausimus:
1. Ar siekiant numatyto socialinio, ekonominio, politinio, dorovinio tikslo
yra veiksminga taikyti baudžiamąjį persekiojimą?
2. Jeigu taip, tai koks turi būti įstatymas, kokios jo hipotezės, sankcijos,
dispozicijos formulavimas labiausiai užtikrintų jo veiksmingumą?
Antroji kryptis – organizacinė (institucinė). Čia ieškoma būdų, kaip pato-
bulinti įstatymo taikymą. Tai daroma gerinant kriminalinės justicijos ir kitų
institucijų veiklą taikant baudžiamuosius įstatymus.
Kriminologijos žinios apie šių institucijų veiklą leis įvertinti jų poveikį įsta-
tymo taikymui, išvengti „blogo policininko filtro“. Šiame etape nustatoma,
kiek įstatymo veiksmingumas priklauso nuo šių institucijų pareigūnų elgesio ir
savybių.
Priėmus naują įstatymą kriminologijos žinios panaudojamos tam, kad bū-
tų nustatyta, kokie nauji reikalavimai kils šioms institucijoms užtikrinant įsta-
tymo veiksmingumą, rengiamos rekomendacijos dėl šių institucijų organizaci-
jos ir veiklos tobulinimo.
Taip pat nustatoma, kokių priemonių reikia imtis, kaip pakeisti šių institu-
cijų veiklą, kad jos būtų pajėgios užtikrinti įstatymo veiksmingumą.
Trečioji kryptis – nusikaltimų prevencija siaurąja prasme. Tai priemonės,
kurios papildo ir užtikrina įstatymo prevencinį veiksmingumą.
# Savarankiðko darbo uþduotis
1. Perskaitykite vadovëlio 1 priede pateiktà Nacionalinæ nusikaltimø

prevencijos ir kontrolës programà. Nustatykite ávairiø ðios programos uþ-
daviniø vykdymo lygius.
Savikontrolės testas
Ar sutinkate su ðiais teiginiais:
Kur sugráþti,
Eil. Atsaky-
Teiginys jei kyla
Nr. mas
abejoniø
1. Sàvoka „nusikalstamumo kontrolë“ daug platesnë uþ 1*
„nusikaltimø prevencijà“
2. Sàvoka „kova su nusikalstamumu“ reiðkia kovà su 1*
nusikaltimais, kurie jau ávyko. O „nusikaltimø pre-
vencija“ parodo, kaip siekiama uþkirsti kelià bûsi-
miems nusikaltimams
3. Nusikaltimø prevencijos teisëkûra nagrinëja, kà da- 2*
ryti, kad ástatymo leidëjai (parlamento nariai) nepa-
þeistø ástatymø
4. Nusikaltimø prevencija siauràja prasme nagrinëja 2*
siauresnio pobûdþio prevencijos priemones
5. Nusikaltimø prevencija siauràja prasme nagrinëja 2*
baudþiamojo ástatymo veiksmingumà papildanèias ir
uþtikrinanèias priemones
24 PIRMA DALIS
2. Iðnagrinëkite prieduose pateiktas prevencijos programas. Remda-

miesi ið ðio skyriaus gautomis þiniomis suklasifikuokite programose pateik-
tas prevencijos priemones á:
1) teisësaugos lygio;
2) institucinio lygio;
3) ástatymo galiojimà papildanèias ir uþtikrinanèias.
Norëdami pasitikrinti þr. 2* P. 19–22.

Ketvirtas skyrius. Prevencijos atmainos priklausomai nuo taikymo momento 25
Ketvirtas skyrius
PREVENCIJOS ATMAINOS
PRIKLAUSOMAI NUO TAIKYMO
MOMENTO. PIRMINË (ANKSTYVOJI),
ANTRINË IR TRETINË PREVENCIJA

☺ Kriminologija I. „Nusikaltimo mechanizmas“. P. 189–192.

Susipažinę su toliau pateikiamu tekstu pamėginkite susidaryti aiškų vaizdą,

kuo skiriasi įvairios nuo taikymo momento priklausančios prevencijos atmai-
nos, kokie yra jų privalumai ir trūkumai.
Nusikaltimø prevencijà galima traktuoti kaip nusikaltimo veiksniø

grandinës nutraukimà. Þmogus padarë nusikaltimà: apimtas pykèio sumu-
ðë kità þmogø, padarë sunkø kûno suþalojimà. Ið kriminologijos kurso þi-
nome, kad nusikaltimo padarymà lemia daug veiksniø. Vieni veiksniai tie-
siogiai dalyvauja atsirandant nusikaltimui. Mûsø pavyzdyje tai gali bûti
pyktis ir aukos elgesys, sukëlæs pyktá. Ðie veiksniai veikia paèioje nusikalti-
mo situacijoje.
Taèiau nusikaltimo padarymà lemia ir ankstesni veiksniai. Pyktis minë-
toje situacijoje galëjo kilti ir dël to, kad pastaruoju metu þmogaus gyvenime
ávyko daug nemaloniø, jo pasipiktinimà kelianèiø ávykiø. Visi ðie momentai
lyg ir „parengë“ pykèio sprogimà, dël jø þmogus reagavo taip stipriai. O
ðios nepalankios aplinkybës susiklostë dël dar kitø prieþasèiø, kurias savo
26 PIRMA DALIS
ruoþtu lëmë dar ankstesnës, ir taip toliau iki begalybës. Visi ðie vienas kità
sukëlæ veiksniai sudaro vadinamàjà veiksniø grandinæ. Jà gali sudaryti patys
ávairiausi veiksniai: ir asmeniniai, susijæ su paties individo gyvenimu, ir glo-
baliniai, susijæ su visuomenës gyvenimu apskritai. Tai gali bûti ir psicholo-
giniai, ir ekonominiai, ir politiniai veiksniai.
Laiko poþiûriu grandinës pradþia gali bûti labai toli – vienas kità stimu-
liavæ ávykiai, kurie atvedë prie tokio stipraus individo gyvenimo situacijos
pablogëjimo, galëjo prasidëti labai seniai prieð daugelá metø.
Veiksniø grandiniø paprastai bûna daug. Apraðytu nusikaltimo pada-
rymo atveju labai svarbus buvo nesuvaldomo pykèio sprogimas. Individas
tiek ásiuto, kad nesusivaldë. Toli graþu ne kiekvienam þmogui nesëkmës ar
kito þmogaus elgesys gali iðprovokuoti pykèio sprogimà. Norëdami supras-
ti, kodël þmogus bûtent taip reagavo, turime paanalizuoti jo charakterá.
Taèiau jo charakterá savo ruoþtu lëmë jo santykiai su tëvais ankstyvojoje
vaikystëje. O ðie santykiai buvo bûtent tokie dël to, kad jo tëvai patys turëjo
asmenybës problemø. O ðios psichologinës problemos atsirado paèiø tëvø
vaikystëje, jas lëmë santykiai su jø paèiø tëvais. Ðie tëvai buvo tokie, kokius
juos suformavo jø ðeima, ir taip toliau vël iki begalybës.
Ir vël veiksniø grandinë prasideda labai seniai ir nuosekliai ateina iki
mûsø laikø, iki nusikaltimo padarymo momento.
Taèiau ðios grandinës turi vienà svarbià savybæ: nutraukus bet kokià
vienà grandá, nutraukiama ir visa grandinë. Jeigu ðio þmogaus tëvai bûtø
sulaukæ psichoterapeuto pagalbos, ðis bûtø padëjæs jiems iðspæsti asmeny-
bës problemas. Tuomet visa grandinë bûtø nutraukta.
Grandinë galëjo nutrûkti (ar bûti nutraukta) ir kitoje vietoje. Jeigu mû-
sø nusikaltëlis bûtø iðaugæs normalioje ðeimoje, jis nebûtø pasidavæs agresi-
jos sprogimui, bûtø mokëjæs geriau valdytis ir nusikaltimo situacijoje, bûtø
pasielgæs visai kitaip. Tuo atveju á nusikaltimà já atvedusi veiksmø grandinë
bûtø nutraukta prieð daugelá metø.
Galima buvo bandyti nutraukti ðià veiksniø grandinæ ir dar kitoje vieto-
je – prieð pat nusikaltimo padarymà. Nusikaltimas nebûtø ávykæs, jeigu au-
ka bûtø sugebëjusi laiku pastebëti, kad artëja sprogimas, ir bûtø þinojusi,
kaip tokiu atveju reikia elgtis. Jeigu bûtume þinojæ, kad individas gali taip
pasielgti (tai galëjo atskleisti jo ankstyvesnis elgesys), bûtume galëjæ pasi-
rûpinti tuo, kad individas, kad ir koks jis bûtø, nebûtø galëjæs padaryti to
nusikaltimo. Pavyzdþiui, galima buvo pamokyti nukentëjusiàjà, kaip paste-
bëti, kad artëja jos vyro agresijos sprogimas ir kaip tokiu atveju reikia veik-
ti. Rezultatas bûtø toks pats – veiksniø grandinë bûtø nutraukta. Aiðku, ðá
syká ji bûtø nutraukta visai kitoje vietoje – prieð pat nusikaltimo padarymà.
Taigi nusikaltimo prevencijos strategija yra siekti nutraukti veiksniø,
vedanèiø á nusikaltimà, grandinæ.
Vedančių į nusikaltimą veiksnių grandinės nutraukimo vieta
Priklausomai nuo to, kur yra ta nutraukiama grandis, galima kalbëti

apie ankstyvàjà (pirminæ) ar áprastàjà (antrinæ) prevencijà.
Apie áprastàjà (antrinæ) prevencijà kalbama tokiu atveju, kai bandome
nutraukti nusikaltimo grandies veiksnius, kurie veikia paèioje nusikaltimo
situacijoje ar ið karto prieð jà. Mûsø pavyzdyje nusikaltimas ávyko dël to,
kad auka nemokëjo pastebëti artëjanèio emocinio sprogimo ir neþinojo,
kaip elgtis. Nusikaltimas ávyko ir dël to, kad nukentëjusioji buvo visiðkai
beginklë prieð já, neturëjo galimybës gauti pagalbos. Taigi antrinës preven-
cijos priemonës, tokios kaip iðmokyti atpaþinti artëjantá sprogimà, tinkamai
elgtis jam artëjant, uþtikrinti galimybæ sulaukti pagalbos, gintis, galëtø uþ-
kardyti ðá nusikaltimà.
Lygiai taip pat uþkirsti ðiam sprogimui kelià galëtø ir atitinkamas pre-
vencinis darbas su paèiu vyru. Kilus pavojui, kad jis padarys toká nusikalti-
mà, jam galima bûtø suteikti psichologinæ pagalbà, nusiøsti pas psichotera-
peutà ir pan. Visais tais atvejais prevencijos momentas yra labai arti nusi-
kaltimo situacijos.
Apie ankstyvàjà (pirminæ) prevencijà kalbama, kai prevencijos priemo-
nës yra nukreiptos á ankstesnes nusikaltimo veiksniø grandis. Pagalba gali-
mam nusikaltëliui dar vaikystëje sprendþiant jo mokymosi problemas,
priemonës jo santykiams ðeimoje pagerinti, psichologinë pagalba jo tëvams
– visos ðios priemonës priskirtinos prie ankstyvosios prevencijos.
1 schema. Prevencijos atmainos pagal taikymo momentà
Nusikaltimo
situacija
Veiksnių, sukėlusių nusikaltimą,
grandinė
Veiksniai iki nusikaltimo Veiksniai po

situacijos nusikaltimo
padarymo
Ankstyvoji Įprastoji
(pirminė) (antrinė) Tretinė
prevencija prevencija prevencija
28 PIRMA DALIS
Atskirai kalbama dar apie vienà prevencijos atmainà – tretinæ prevenci-

jà. Tai priemonës, kuriø imamasi, kai individas jau padarë nusikaltimà. Jø
tikslas – uþtikrinti, kad jis jo daugiau nepakartotø.
Kyla klausimas, kokias grandis geriau nutraukti: ankstesnes ar tas, ku-
rios jau tiesiogiai yra susijusios su nusikaltimo situacija. Kitaip tariant, kuri
prevencija yra veiksmingesnë: ankstyvoji (pirminë) ar áprastoji (antrinë)?
Ankstyvoji (pirminë) prevencija
Kiekviena prevencijos atmaina turi savø privalumø.

Ankstyvàja prevencija vadinsime priemones, nukreiptas á veiksnius, ku-
rie yra dar pakankamai nutolæ nuo nusikaltimo.
Terminà „ankstyvoji nepilnameèiø nusikalstamumo prevencija“ teisinë-
je literatûroje pirmasis pradëjo vartoti rusø mokslininkas (kriminologas)
G. Minkovskis. Svarbus þingsnis ðiam terminui ásitvirtinti Lietuvoje buvo
A. Èepo ir V. Pavilonio iðleista knyga „Ankstyvoji nepilnameèiø nusikals-
tamumo prevencija“ (Vilnius, 1973), taip pat G. Babachinaitës, A. Èepo,
A. Dapðio ir kt. „Nepilnameèiø asmenybë ir nusikalstamumas“ (Vilnius,
1984).
Terminà „pirminë prevencija“ kriminologijoje pirmasis pradëjo vartoti
garsus vokieèiø kriminologas G. Kaiseris.
Ankstyvosios prevencijos tikslas – padëti þmogui iðspræsti problemas,
kurios gali atvesti já á nusikaltimo kelià. Tai nepalankûs, asmenybës nukry-
pimus lemiantys santykiai ðeimoje, auklëjimo klaidos, vaiko psichologinës,
mokymosi ir kitos problemos. Suaugusiøjø atþvilgiu – tai ðeimos finansinës
problemos, nedarbas, kvalifikacijos stoka ir pan. Visais ðiais atvejais dar
neturime aiðkaus supratimo, kokius nusikaltimus gali padaryti asmuo dël
visø ðiø prieþasèiø. Taèiau remiamës tuo, kad didesnës individo ir ðeimos
problemos gali lemti paèiø ávairiausiø nusikaltimø padarymà.
Ankstyvosios prevencijos atveju itin svarbø vaidmená vaidina sàvoka
„rizikos grupë“. Ðiai grupei priskiriami þmonës, kurie galëjo dar ir nebûti
padaræ jokiø nusikaltimø, taèiau jiems yra bûdingi bruoþai, vienaip ar ki-
taip skatinantys nusikaltimø darymà.
Terminas „rizikos grupë“ yra patikslintas keliuose toliau pateikiamuose
norminiuose dokumentuose.
2 schema. Nusikaltimo veiksniø grandinës
Agresyvumas Pastarojo laikotar-

pio piniginės pro-
blemos
Santykiai su tėvais
vaikystėje
Nesėkmės
ieškant darbo
Tėvų psichologinės
problemos
Atleidimas iš
darbo
Tėvų santykiai tar- Konfliktai su

pusavyje darbdaviu
Problemos
Tėvų santykiai su darbe
jų pačių tėvais
Nepakankama
kvalifikacija
30 PIRMA DALIS
Panagrinëkite ðias iðtraukas ir jø pagrindu sudarykite asmens, priklau-

sanèio rizikos grupei, poþymiø sàraðà.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. geguþës 10 d. ásakymu

Nr. 194 patvirtintos Nepilnameèiø reikalø policijos pareigûno tarnybinës
veiklos instrukcijos 5.3 punkte nustatyta, kad priklausanèiais rizikos grupei
laikomi vaikai, dël ávairiø prieþasèiø paþeidþiantys ástatymus, valkataujan-
tys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos, patyræ fiziná ar psichiná smurtà,
turintys pedagoginiø ar psichologiniø problemø, gyvenantys ypaè sunkiomis
materialinëmis sàlygomis.
Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 18 d.
ásakymu Nr. 64 „Dël Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos pro-
gramø organizavimo ir finansavimo tvarkos“ patvirtintos Ðalies vaikø ir
paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø organizavimo ir finansa-
vimo 2002 metams tvarkos 4.1 punkte pateikta socialiai ir pedagogiðkai ap-
leistø vaikø samprata: tai vaikai, padaræ nusikaltimø ar kitø teisëtvarkos
paþeidimø; beglobiai, valkataujantys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos,
asocialiø ðeimø ir kiti gatvës vaikai; vaikai, gyvenantys ypaè sunkiomis ma-
terialinëmis sàlygomis; vaikai, patyræ fiziná, emociná ir seksualiná smurtà;
vaikai, vartojantys alkoholá, psichotropines, toksines bei narkotines me-
dþiagas; vaikai, turintys pedagoginiø, psichologiniø ir socialiniø problemø,
pedagoginëms-psichologinëms tarnyboms, mokyklø pedagogø taryboms,
vaikø teisiø apsaugos tarnyboms pritarus.
Kriminologijos ir sociologijos literatūroje teigiama, kad rizikos grupei pri-
klauso þmonës, kuriems bûdingi negatyvûs asmenybës bruoþai ir kurie yra
patekæ arba linkæ patekti á kriminogeninæ situacijà. Nepilnameèio priklau-
symà rizikos grupei lemia daug aplinkybiø, pirmiausia – negatyvios gy-
venimo ir auklëjimo sàlygos. Tai antivisuomeninis tëvø elgesys, tëvø al-
koholizmas, nervø ir psichinës ligos, þemas ðeimos kultûros lygis, paauglio
neturëjimas namø ir nuolatinës gyvenamosios vietos, paauglio orumo þe-
minimas namie, mokykloje arba darbe, paauglio nebaudþiamumas, t. y.
amoralaus ar neteisëto elgesio faktø skatinimas arba nuslëpimas, mokymas
ir auklëjimas vaikø namuose, internate ir pan.
Kitos aplinkybës, lemianèios nepilnameèiø priklausymà rizikos grupei, –
tai negatyvios asmenybës ir elgesio ypatybës: ankstesnis teisës paþeidimø
padarymas, siauras interesø ir poreikiø ratas, perdëtas savo asmenybës ver-

tinimas, negatyvus poþiûris á dorovines vertybes, piktumas, grubumas, kerð-
tingumas, abejingumas kitiems þmonëms (taip pat ir artimiems), girtuok-
liavimas, narkotikø vartojimas, azartiniai loðimai, bëgimas ið namø ar auk-
lëjimo ástaigø, ankstyvi lytiniai santykiai, áprotis savintis svetimà turtà,
smurtas prieð silpnus draugus.
Kaip matome, oficiali rizikos grupës samprata apima labai daug ávai-
riausiø neigiamø asmenybës bruoþø. Vieno ar keliø tokiø bruoþø konstata-
vimas sudaro formalià prielaidà imtis asmens atþvilgiu nusikaltimø preven-
cijos veiksmø. Jais siekiama „pataisyti“ tuos neigiamus bruoþus, iðspræsti uþ
jø slypinèias psichologines ir kitas problemas. Tikima, kad jeigu tai pavyks
padaryti, asmuo nedarys nusikaltimø.
Sakykime, remiantis Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro
2002 m. sausio 18 d. ásakymu Nr. 64 „Dël Vaikø ir paaugliø nusikalstamu-
mo prevencijos programø organizavimo ir finansavimo tvarkos“, mokyklos
nelankymas yra rizikos veiksnys. Nelankanèiam mokyklos vaikui turëtø bûti
taikomos prevencijos priemonës, kurios paskatintø já lankyti mokyklà. Jei-
gu toks vaikas pradëtø lankyti mokyklà, rizika, kad jis darys nusikaltimus,
maþëtø.
Savaime suprantama, kad bet kokias problemas lengviau spæsti joms tik
atsiradus. Daug lengviau suteikti vaikui psichologo pagalbà, negu taisyti
nusikaltëlá. Daug lengviau bûtø paaiðkinti tëvams, kaip auklëti agresyvø
vaikà, negu perauklëti suaugusá susiformavusá þmogø.
Kitas svarus ankstyvosios prevencijos argumentas yra tas, kad ðios pre-
vencijos priemonëmis paðalinama pirminë nusikaltimo prieþastis. Mat, be-
siformuojant nusikalstamam elgesiui, neretai susidaro savotiðkas neigiamø
pirminës problemos padariniø „sniego kamuolys“. Pirminës problemos
neigiami padariniai savo ruoþtu tampa naujomis nusikalstamumo prieþas-
timis.
Sakykime, vaikas blogai mokosi. Tai sumaþina ðansus, kad ateityje jis
ágis gerà profesijà, padidina nedarbo ir nusikaltimø rizikà. Taigi blogas
mokymasis yra kriminogeninis poþymis ir verèia priskirti mokiná rizikos
grupei. Taèiau blogas elgesys tuoj pat pagimdo ir kità kriminogeniná poþy-
má.
Mat blogas mokymasis pablogina vaiko pozicijà klasëje, skatina jo san-
tykiø su mokytoju konfliktiðkumà. O ðitai kelia pasiprieðinimà ir mokytojo
skelbiamoms paþiûroms. Tai bûtø jau savarankiðkas didesnës nusikaltimø
rizikos veiksnys, padidinantis tikimybæ, kad asmuo vëliau stos á nusikaltimø
32 PIRMA DALIS
kelià. Taigi turime jau du savarankiðkus kriminogeninius veiksnius, kurie

veikia kartu. Nusikaltimo rizika dar labiau padidëja.
Taèiau ðis antras kriminogeninis veiksnys skatina ir treèiojo atsiradimà.
Bloga pozicija klasëje ir pasiprieðinimas mokyklos diegiamoms paþiûroms
skatina toká mokiná suartëti su paaugliø antisocialinëmis grupuotëmis. Tai
dar labiau padidina tikimybæ, kad ateityje ðis mokinys darys nusikaltimus.
Matome, kad viena kriminogeninë asmenybës savybë pagimdo kità, kuri
savo ruoþtu skatina treèiosios atsiradimà, ir taip toliau. Visa tai panaðu á
besiridenantá sniego kamuolá, prie kurio prilimpa vis daugiau sniego, ir nuo
to jis ágyja vis didesná svorá (þr. 3 schemà „Kriminogeniniø savybiø savitar-
pio ryðys. Kriminogeninis „sniego kamuolys“).
3 schema. Kriminogeniniø savybiø savitarpio ryðys.

Kriminogeninis „sniego kamuolys“
Blogas
mokymasis
Bloga pozici-
ja klasėje
Suartėjimas su anti-
socialinėmis paaug-
lių grupėmis
Nusikaltimų darymas
Ankstyvàja prevencija siekiama koreguoti pirminá kriminogeniná veiksná

ir kartu neleisti atsirasti tolesniems veiksniams.
Ðie privalumai lëmë ankstyvosios prevencijos idëjos didelá populiarumà.
Bûtent ðia idëja remiasi daugelis nacionaliniø nusikaltimø prevencijos pro-
gramø.
Taèiau ði prevencija turi ir nemaþai trûkumø:
1. Blogas mokymasis, nedarbas, antivisuomeninë orientacija, narkotikø
vartojimas, alkoholizmas ir daugelis kitø rizikos grupës poþymiø nëra vien
nusikalstamumo problemos. Sakykime, dël blogo mokymosi asmeniui ir
dabar kyla daug problemø, ir ateityje kils. Menko iðsilavinimo asmens aki-
ratis bus labai siauras. Toks þmogus nesugebës adekvaèiai dalyvauti de-
mokratinës visuomenës gyvenime, nesupras to, kas darosi aplinkui. Jam
bus neprieinama daugelis mokslo, technikos ir meno vertybiø, kurias suku-
ria mûsø laikø civilizacija. Jis negaus ið gyvenimo didelës dalies to, kà galë-
tø gauti, jeigu turëtø gerà iðsilavinimà. Ir savo ruoþtu jis neduos aplinki-
niams viso to, kà galëtø duoti, jeigu bûtø labiau iðsilavinæs.
Taigi potencialus nusikaltimø darymas, nors ir svarbus, bet yra tik vie-
nas ið daugelio momentø. Ankstyvàja prevencija siekiama pagerinti moky-
màsi tik dël vieno momento – nusikaltimø rizikos maþinimo.
Ðiuo atþvilgiu iðpuèiamas vienas (kad ir svarbus) tikslas. Mokiniui pa-
dedama geriau mokytis ne dël to, kad jis taptø visaverèiu pilieèiu, ne dël to,
kad gyventø visavertá gyvenimà, ne dël to, kad jis bûtø naudingas sau ir ki-
tiems, bet tik tam, kad jis nedarytø nusikaltimø.
Susidaro vaizdas, kad jeigu mokinys blogai mokosi, bet nëra pavojaus,
kad tai padidins jo nusikalstamumo rizikà, jam pagalba nereikalinga.

☺ Kriminologija I. „Etikeèiø teorija“. P. 180–181.

2. Kitas ankstyvosios prevencijos trûkumas yra asmenø, kuriems ji tai-

koma, „stigmatizacijos“ (paþenklinimo) pavojus.
Kai asmuo tampa rizikos grupës nariu, bûtent tai, kad jis gali kada nors
ateityje padaryti nusikaltimà, tampa jo svarbiausiu poþymiu. Kitiems moki-
niams padedama, kad jie geriau mokytøsi, kad jiems bûtø lengviau susido-
roti su mokslo sunkumais. Rizikos grupës mokiniui teikiama pagalba tam,
kad jis nedarytø nusikaltimø. Narkotikais piktnaudþiaujanèiam paprastam
asmeniui padedama iðsigydyti, nes narkomanija kelia pavojø jo asmenybës
raidai, atima ið jo visaverèio gyvenimo galimybæ. Rizikos grupës þmogui
pagalba teikiama tam, kad ðis nedarytø nusikaltimø.
34 PIRMA DALIS
Toks akcentø perkëlimas á nusikaltimø prevencijà ið esmës apsunkina

minëtø problemø sprendimà. Ið tikrøjø ðios problemos turi bûti sprendþia-
mos dël asmens ir visuomenës, o ne tik dël nusikaltimø maþinimo. Svarbu
ir tai, kad toks paþenklinimas iðkreipia individo santykius su aplinkiniais,
apsunkina jo integracijà á visuomenæ, skatina já suartëti su antivisuomeni-
nëmis grupëmis.
3. Ankstyvoji prevencija nukreipta á pirmà grandá ið ilgos veiksniø gran-
dinës. Daugybë metø gali atskirti poveikio momentà nuo pageidaujamo re-
zultato. Pavyzdþiui, prevencinio pokalbio rezultatas gali pasireikðti po dau-
gelio metø. Eidamas per visas tas grandis poveikis neiðvengiamai silpsta ir
nepadaro reikiamo efekto.
4. Ankstyvosios prevencijos tikslai daþniausiai yra pernelyg bendri ir
nekonkretûs. Sunku numatyti, kokius bûtent nusikaltimus mokinys darys
ateityje dël to, kad dabar blogai mokosi. Todël bendràja nusikaltimø pre-
vencija siekiama maþinti „nusikalstamumo apskritai“ rizikà. Taèiau „nusi-
kalstamumà apskritai“ gali lemti nepaprastai daug veiksniø. Mokymasis ga-
li bûti tik laðas ðiø veiksniø jûroje.
Dël to ankstyvosios prevencijos programos yra labai plaèios, á jas átrau-
kiama daugybë ávairiausiø tikslø ir priemoniø. Ir todël programos tampa
labai brangios, sunkiai ávykdomos, o jø poveikis menkai kontroliuojamas.
Prieð keletà deðimtmeèiø ankstyvosios prevencijos idëja atrodë paþan-
giausia ir perspektyviausia. Vyravo ásitikinimas, kad bûtent ji þada kardina-
lø nusikaltimø prevencijos problemø sprendimà.
Taèiau minëti trûkumai gerokai susiaurina ankstyvosios prevencijos tai-
kymà. Kartu tyrimai parodë, kad kai kurios ankstyvo poveikio priemonës
tikrai maþina nusikaltimø tikimybæ. Tokios priemonës yra, pavyzdþiui, „ðei-
mos vizitai“, aptarti skyriuje apie ðeimà, mokyklos bendrojo funkcionavimo
pagerinimo priemonës, aptartos skyriuje apie mokyklinæ prevencijà, arba
tam tikri policijos bendravimo su bendruomene pagerinimo bûdai, aptarti
skyriuje apie lokalinæ (bendruomenës) prevencijà.
Áprastoji (antrinë) prevencija
Antrine nusikaltimø prevencija stengiamasi paveikti veiksnius, kurie

tiesiogiai dalyvauja nusikaltimo situacijoje ar jai besiformuojant.
Antrinës prevencijos atveju jau konkreèiai þinoma, nuo kokio nusikal-
timo siekiame apsaugoti asmená. Prieðingai nei pirminës, ðios prevencijos
poveikis daromas ne per daugelá tarpiniø grandþiø, o tiesiogiai.
Dël to antrines prevencijos priemones naudojame ne tada, kai keliam
sau labai bendrà tikslà – maþinti bet kokio nusikalstamumo rizikà. Antrinës
prevencijos atveju iðskiriame koká nors vienà ar kelis pavojingiausius, la-

biausiai paplitusius nusikaltimus ir sutelkiame jëgas jiems uþkardyti.
Antrinës prevencijos priemonës pagal tai, kokiam nusikaltimo mecha-
nizmo veiksniui daromas poveikis, skirstomos á kelias grupes. Viena svar-
biausiø ið jø yra situacinë prevencija.
Situacinë prevencija – tai priemonës, kuriø imamasi, kad nesusidarytø
situacija, kurioje individas gali padaryti tam tikrà nusikaltimà (þr. „Situaci-
nës prevencijos pavyzdys. Vidurnakèio krepðinis“).
Situacinės prevencijos pavyzdys.

Vidurnakčio krepšinis
Kriminologijos tyrimai parodë, kad nemaþa jaunimo nusikaltimø pada-

roma vëlai naktá, po 23 val., kada baigiasi ávairiausi renginiai ir paaugliai
bei jaunuoliai lieka be uþsiëmimo gatvëje.
Norint to iðvengti, buvo pradëta organizuoti naktinius sporto renginius
(daþniausiai krepðinio varþybas). Taip siekta iðvengti situacijos, kada dau-
gybë jaunø þmoniø, pilni energijos, bet nerandantys uþsiëmimo, atsiduria
naktinëse miesto gatvëse.
Taigi situacija, kai labiausiai nusikaltimus daryti linkæs gyventojø kon-
tingentas (jaunimas) atsiduria vietoje, kurioje jie daþniausiai daro nusikal-
timus (gatvëje), ir kaip tik tuo metu, kai tokie nusikaltimai daþniausiai da-
romi (iki ir po vidurnakèio), pagerëjo.
Vidurnakèio krepðinis, kaip nusikaltimø prevencijos priemonë, sulaukë
didelio populiarumo JAV. 1991 metais JAV prezidentas G. Bushas pava-
dino já vienu ið „tûkstanèio ðviesos spinduliø“, tai yra viena ið dar neiðnau-
dotø galimybiø gerinti situacijà ðalyje. Naktiná krepðiná jis priskyrë perspek-
tyviausioms priemonëms, galinèioms paþaboti nusikalstamumà (Youth To-
day, Nov/Dec, 1994).
Antrinës prevencijos priemonës gali bûti nukreiptos á asmenybæ. Pavyz-

dþiui, tai priemonës, kuriomis siekiama pataisyti nepalankius asmenybës
bruoþus.
Antrinë prevencija yra daug konkretesnë ir tikslesnë negu pirminë.
Svarbu ir tai, kad turima nepalyginti daugiau veiksmingø poveikio priemo-
niø.
Geras antriniø poveikio priemoniø programos pavyzdys yra mokyklinës
prevencijos programa, kurios tikslas yra mokiniø smurtiniø veiksmø prieð
kitus mokinius prevencija (þr. skyriø „Mokyklinë prevencija“).
36 PIRMA DALIS
Kad bûtø nutraukti smurtiniai veiksmai, programos autoriai numatë

poveikio priemones ir potencialiems paþeidëjams (iðaiðkinimas, poveikis
dorovinëms nuostatoms), ir aukoms (pagalbos smurto atveju uþtikrinimas),
ir situacijai.
Tretinë prevencija
Tretinë prevencija nukreipta á asmenis, kurie jau padarë nusikaltimà.

Ðios prevencijos tikslas – neleisti jø recidyvo. Skiriamos dvi svarbiausios
ðios prevencijos atmainos.
Specialioji tretinė prevencija – visuma prevencijos priemoniø, kuriø tiks-
las – neleisti specialaus recidyvo, tai yra kad individas pakartotinai padary-
tø tà patá nusikaltimà.
Aiðku, kad recidyvo prevencijos atveju specialioji prevencija ypaè svar-
bi. Jeigu þmogus kartà padarë nusikaltimà, turime pagrindà nuogàstauti,
kad tas pats pasikartos ir antrà kartà.
Nespecialioji tretinė prevencija – tai priemonës, kuriomis siekiama neleis-
ti individui padaryti ir kitus nusikaltimus. Nespecialioji prevencija turi ne-
maþai ypatumø, susijusiø su tuo, kad tiek nusikaltimo padarymas, tiek vë-
lesni ávykiai: suëmimas, tardymas, bausmës vykdymas – gali sustiprinti ne-
pageidaujamus asmenybës bruoþus. Nemaþa dalis ðiø bruoþø yra bendra-
vimo su kitais nusikaltëliais, paþenklinimo (stigmos), socialinës dizadapta-
cijos atliekant bausmæ (ypaè laisvës atëmimo) rezultatas. Dël to tretinës
prevencijos priemonës turi uþtikrinti ðiø kriminogeniniø veiksniø áveikimà.

Penktas skyrius. Nusikaltimų prevencijos elementai 37
Penktas skyrius
NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS
ELEMENTAI
Modulio tikslas – suvokti pagrindines sąvokas, apibūdinančias prevencinės
veiklos elementus.
Tiek pirminë, tiek antrinë ir tretinë prevencijos gali bûti labai ávairios.
Taèiau visoms joms bûdingi ðie elementai:
Sudėtingumo laipsnis. Prevencinë veikla gali bûti vykdoma kaip kokia
nors atskira prevencijos priemonë arba kaip jø kompleksas.
Trukmė. Prevencinë veikla gali bûti trumpalaikë: perskaityta paskaita,
patruliø reidas miesto gatvëmis. O gali bûti ir ilgalaikis prevencinis darbas
– nuolatinis budëjimas tose miesto vietose, kuriose daþniausiai pasitaiko
nusikaltimø, sistemingas teisinis ðvietimas ir pan.
Subjektai (organizatoriai ir vykdytojai). Prevencijos organizatoriai ir
vykdytojai gali bûti ir pavieniai entuziastai, ir ástaigos ar organizacijos. Pre-
venciná darbà gali organizuoti vyriausybë, konkreti ministerija ar þinyba,
politinë partija, visuomeninë organizacija. Visi jie vadinami prevencinio
darbo subjektais (arba trumpiau – prevencijos subjektais).
Profesionalumo lygis. Prevencinës veiklos profesionalumo lygis irgi ski-
riasi. Tai priklauso nuo to, ar panaudojami moksliniai metodai prevencijai
organizuoti, ar atsiþvelgiama á mokslo tyrimus vykdant ðá darbà. Vienais at-
vejais prevencijà organizuoja ir vykdo solidþios mokslo ástaigos, prevenci-
jos profesionalai, kitais atvejais jà gali inicijuoti ir ágyvendinti paprasti
þmonës, vedami sveiko proto ir noro paþaboti nusikalstamumà.
Daþnas atvejis, kai prevencijos programà sudaro profesionalai, o vykdo
neprofesionalai, þmonës, kurie dirba ten, kur ágyvendinama programa
(mokytojai, policijos pareigûnai, visuomenininkai).
Finansinės ir kitos galimybės. Pagaliau labai skirtingos yra prevencinës
veiklos organizatoriø finansinës ir kitos galimybës. Vieni prevencijos pro-
jektai gali bûti gerai finansuojami, jiems gali bûti skiriamos didþiulës lëðos.
38 PIRMA DALIS
Kiti gali vykti visuomeniniais pagrindais, projekto dalyviø laisvalaikiu,

jiems patiems sumokant visas projekto iðlaidas.
Stimulai, kurie skatina programø autorius imtis nusikaltimø prevencijos
ir sudaryti prevencijos programas, irgi yra nepaprastai ávairûs.
Prevencinës veiklos poþymiø sistema
Kyla klausimas: o kokia gi turi bûti prevencinë veikla ið tikrøjø? Ðis

klausimas neretai kyla organizuojant prevencijos priemones. Karðtø disku-
sijø metu iðdëstomos labai prieðtaringos nuomonës visais prevencinës veik-
los organizavimo klausimais:
kokios apimties turi bûti ði priemonë,
kiek þmoniø turi joje dalyvauti,
ar reikalinga specialistø – kriminologø pagalba,
kiek lëðø skirti programai,
kiek laiko ji turi bûti vykdoma,
daugelis kitø klausimø.
Svarbiausia yra tai, kad visi šie klausimai sudaro sistemą, yra glaudþiai
susieti vienas su kitu ir atsakymas á vienà ið jø labai priklauso nuo to, kaip
atsakëme á visus kitus klausimus.
Pavyzdþiui, kuo didesnës apimties turi bûti priemonë, tuo daugiau joje
turëtø bûti vykdytojø, o kuo daugiau vykdytojø, tuo daugiau reikia skirti
lëðø.
Antra vertus, visa prevencinës veiklos ypatumø sistema priklauso nuo
keliø svarbiausiø momentø.
Prevencinės veiklos tikslas – pats svarbiausias iš jų. Priemonės, kuriomis jis
gali būti pasiektas, – būtų antroje vietoje.
Jeigu þinome, ko norime ir kaip tai gali bûti pasiekta, gausime atsaky-
mus ir á visus kitus klausimus: kiek reikia þmoniø, laiko, lëðø, specialistø ir
pan.
Taigi prevencinës veiklos aiðkus tikslø formulavimas ir toks pats tikslus
priemoniø jiems pasiekti nustatymas yra prevencinës veiklos pagrindø pa-
grindas. Prie jø prisiderina visa ávairiausiø kitø prevencinës veiklos ypaty-
biø sistema.
Jeigu jûs esate supaþindinamas su prevencijos projektu ir jûsø praðo
ávertinti, ar tas projektas geras, kiek gerai parinkti organizavimo, finansa-
vimo, vykdymo bûdai, jûsø pirmas klausimas turi bûti toks: „Koks yra ðio
projekto tikslas?“
Gavæs atsakymà á pirmà klausimà, turëtumëte uþduoti ir antrà: „Ko-

kiomis priemonëmis ðis tikslas gali bûti pasiektas?“ Tik turint iðsamø atsa-
kymà á ðiuos du klausimus, galima atsakyti á visus likusius.
Tokius paèius reikalavimus þmogui kelia bet kokia kita tikslinë veikla.
Kad ir kà darytum, reikia þinoti, ko nori. O þinant tai, reikia gerai suvokti,
kaip tai ið tikrøjø gali bûti pasiekta. Lygiai tokie patys reikalavimai kyla ir
prevencinëje veikloje. Taèiau prevencinës veiklos atveju tikslø ir priemo-
niø suvokimas turi itin svarbià reikðmæ.
Kituose skyriuose apibûdinsime ðiuos du svarbiausius prevencinës veik-
los klausimus.
Nusikaltimø prevencijos tikslø sistema. Prevencijos

tikslø savitarpio santykiø nustatymas
Nusikaltimø prevencija yra tikslinga þmogaus veikla. Ji nukreipta á tam

tikrø tikslø siekimà.
Tikslas – tai pageidaujamas veiklos rezultatas, tai, ko galiausiai siekiama
organizuojant ir vykdant bet kokią veiklą.
Pageidaujamas veiklos rezultatas – tikslas atlieka keletà svarbiø funkci-
jø prevencinëje veikloje.
Pirmiausia tikslas vaidina svarbiausià vaidmená organizuojant bet kokià
veiklà, taip pat ir prevencinæ. Kai tiksliai iðsiaiðkiname, ko norime, atsiran-
da galimybë nuspræsti, kaip tai pasiekti.
Antra vertus, tikslas įprasmina veiklà. Prevencinë veikla gali bûti labai
sudëtinga, susidëti ið daugelio etapø, atskirø veiksmø. Taèiau, kad ir kà da-
rytume, bûtent tikslas yra atsakymas á klausimà, kam tai darome.
Treèia, tikslas turi didelæ psichologinę reikðmæ. Jis sukuria prevencinës
veiklos dalyviø, organizatoriø, asmenø, kurie finansiðkai ir kitaip jà palaiko,
veiklos motyvus ir stimulus. Tikslai yra ta centrinë grandis, kuri jungia pre-
vencinæ veiklà su jos dalyviø ávairiausiais poreikiais, interesais ir pan.
Mokytojas, policijos pareigûnas, visuomenininkas, vykdantis prevencijos
projektà, verslininkas ar valstybës ástaigos pareigûnai, kurie priima spren-
dimà já finansuoti, gyventojai, kurie palaiko prevencijos priemonæ ar jos
nepalaiko, – visi jie turi daug savø poreikiø, interesø, tikslø.
Bûtent projekto tikslai yra tas magnetas, kuris pritraukia ir suvienija
ávairius individualius poreikius, interesus, tikslus ir nukreipia juos viena
kryptimi.
Ðtai kad ir toks specifinis projektas kaip vagysèiø ið parduotuviø pre-
vencija. Prieþastys, kurios skatina dalyvauti ðiame projekte parduotuvës
40 PIRMA DALIS
ðeimininkà ir vietinës mokyklos mokytojà, kunigà ir jaunimo organizacijos

atstovà, labai skirsis. Taèiau bûtent tikslas – maþinti vagystes ið parduotu-
viø – yra tai, kas, nepaisant visø interesø skirtumø, skatina juos susivienyti.
Nuo prevencinës veiklos tikslø apibûdinimo paprastai ir prasideda pre-
vencijos projektas. Neretai projekto tikslas tiesiog átraukiamas á jo pavadi-
nimà. Perskaitæ projekto pavadinimà ið karto þinome, kokio tikslo jis siekia
(þr. „Didþiosios Britanijos nacionalinë programa „Saugus miestas“).
Didžiosios Britanijos nacionalinė programa

„Saugus miestas“
T. Schäuble, T. Kommunalle. Kriminalitaetsprevention. Innenministe-

rium, 2001. P. 257–258.
Ði programa apima 40 miestø, kuriuose nusikalstamumas didþiausias.
Programa apima ðiø nusikaltimø prevencijà:
- butø plëðimø,
- transporto priemoniø vagysèiø ir vagysèiø ið jø,
- smurto ðeimoje,
- vagysèiø ið parduotuviø,
- nusikaltimø uþsienieèiams,
- nusikaltimø, susijusiø su piktnaudþiavimu alkoholiu ir narkotiniø me-
dþiagø vartojimu.
Jau programos pavadinimas atskleidþia jos tikslus – nusikaltimø, kurie

yra patys opiausi miesto gyventojams, uþkardymas. Programoje suformu-
luoti uþdaviniai patikslina juos.
Prevencijos tikslų šaltiniai
Kas nustato, kad reikia pradëti tam tikrø nusikaltimø prevencijà? Kaip
kyla idëja, kad kokioje nors ðalyje, mieste ar rajone ið ávairiausiø nusikalti-
mø reiktø pasirinkti bûtent ðá vienà ar keletà ir imtis specialiø priemoniø
jø prevencijai? Kas nusprendþia, kad ið daugelio socialiniø grupiø, kuriø
nariai daro nusikaltimus, reikia iðskirti vienà ir jai skirti daugiausia dëme-
sio? Kaip nustatoma, kad ið daugelio galimø kovos su nusikalstamumu
krypèiø reikia iðskirti bûtent tokià, o ne kitokià?
Prevencijos tikslø ðaltiniai bûna patys ávairiausi:
Gyventojų nuomonė. Demokratinëje visuomenëje gyventojø nuomonë, jø

reikalavimai yra labai svarbûs. Jie yra rinkëjai, jie vertina tiek vietinës, tiek
centrinës valdþios veiklà, taip pat ir nusikaltimø prevencijos srityje.
Gyventojø nuomonë, jø idëjos, kaip turi vykti nusikaltimø prevencija,
kokie turi bûti jos tikslai, yra svarbus politinis veiksnys, lemiantis tiek vieti-
nës, tiek centrinës valdþios sprendimus.
Gyventojø reikalavimai ar pageidavimai atskleidþia jø nerimà dël nepa-
lankios kriminogeninës padëties tam tikroje ðalyje ar atskiroje vietovëje.
Juos tiesiog labiausiai jaudina tam tikras nusikalstamumo pasireiðkimas jø
vietovëje ar regione. Apie tai daugiausia kalbama, dël to labiausiai iðgyve-
nama. Gyventojams labai svarbu, ar bûtent tam pagrindiná dëmesá skiria
þmonës ir ástaigos, atsakingos uþ nusikaltimø prevencijà.
Reikia pripaþinti, kad toks prevencijos tikslø pasirinkimas ne visada yra
pats tinkamiausias. Gyventojai paprastai nelabai iðmano, kokia yra tikroji
kriminogeninë padëtis. Jie tik epizodiðkai susidomi kriminaline statistika.
Gyventojai, pavyzdþiui, nelabai ásivaizduoja skirtumo tarp 19 ar 190 nusi-
kaltimø 10 tûkstanèiø gyventojø. Jie nelabai suvokia, kiek pavojinga yra tai,
kad nusikalstamumas ðiais metais iðaugo, sakykime, 5 ar 15 procentø, paly-
ginti su praeitais metais.
Gyventojø orientyrai yra kitokie. Apie kriminogeninæ padëtá jie dau-
giausia sprendþia ið to, kiek daþnai mato ar girdi apie tam tikrus nusikalti-
mus. Susidarant nusikalstamumo vaizdà, jiems nëra itin svarbu, ið kur gavo
ðià informacijà: ar patys matë ir girdëjo, ar suþinojo ið televizijos laidø, ið
pokalbiø su kitais þmonëmis, ar ið mokslinës publikacijos, straipsnio laik-
raðtyje, ar tos informacijos ðaltiniai yra paprasèiausi gandai.
Pakankamai ribotos yra ir gyventojø galimybës ávertinti turimà infor-
macijà, nustatyti nusikaltimø daromà þalà, veiksnius, skatinanèius nusikal-
timus. Neretai jie ir nebando atsakyti á visus tuos klausimus. Jiems bûna
svarbiau iðaiðkinti, kas kaltas, kad nusikaltimai vyksta, kad nusikalstamumo
lygis yra aukðtas. Stiprø poveiká susidarant kriminogeninës padëties vaizdà
gyventojams daro vadinamieji rezonansiniai nusikaltimai. Tai nusikaltimai,
kurie ypaè patraukia gyventojø dëmesá ir plaèiai aptariami. Jie suaktyvina
dëmesá nusikalstamumo problemoms, skatina diskusijas, padidina gyvento-
jø nesaugumo jausmà. Tai nusikaltimai, kurie plaèiai þinomi, kurie patrau-
kë visuotiná dëmesá dël ypaè ryðkaus ir iðskirtinio padarymo bûdo, dël daly-
viø (pavyzdþiui, jeigu nusikaltimà padarë þmonës, ið kuriø nelaukiama to –
vaikai, kunigai, valdþios atstovai). Gyventojams toks nusikaltimas yra þenk-
las, ið kurio sprendþiama apie kriminogeninæ padëtá apskritai. Rezonansi-
nis nusikaltimas rodo, „iki ko priëjo nusikalstamumas“, kas gali atsitikti.
Gyventojai mano, kad jeigu jau tokie dalykai vyksta, jeigu jau tokie þmonës
daro nusikaltimus, vadinasi, visas nusikalstamumas priëjo kritinæ ribà. Á to-
kius atvejus reaguojama kaip á þenklà, kokias pavojingas formas gali ágyti
42 PIRMA DALIS
nusikalstamumas. Gyventojams sunerimus, pradedama intensyviai reika-

lauti „imtis visø priemoniø“ uþkirsti kelià tokiems atvejams. Prevencijos
projektas ir bûna valdymo institucijø ar vietiniø visuomeniniø organizacijø
atsakymas á tai.
Kasdienės problemos kaip prevencijos tikslų šaltiniai. Prevencijos iniciaty-
và neretai paskatina kasdienës problemos, su kuriomis susiduria tiek val-
dþios institucijos, tiek gyventojai. Kai nepavyksta problemos iðspæsti ápras-
tomis priemonëmis, atsiranda stipresniø priemoniø poreikis. Tuomet reika-
laujama, kad atitinkami ástatymai bûtø vykdomi nuosekliau, juos paþei-
dþiantys asmenys baudþiami grieþèiau. Kartu atsiranda reikalavimas „imtis
visø kitø priemoniø“.
Tai ir yra paskata kelti prevencijos tikslus ir rengti prevencijos progra-
mas. Miesto valdþiai kelia susirûpinimà jaunimas, kuris vakarais grupëmis
vaikðèioja gatvëmis ir baugina gyventojus. Tai ir bus akstinas imtis preven-
cijos priemoniø, nukreiptø á ðá jaunimà (nuo galimybiø bûti gatvëse vaka-
rais apribojimo iki priemoniø jø laisvalaikiui organizuoti). Norëdami suþi-
noti, kodël ið daugelio galimø prevencijos tikslø pasirinktas jaunimo laisva-
laikis vakarais, turime panagrinëti subjektyvias ypatybes, iðsiaiðkinti, kodël
miesto valdþiai bûtent jaunimas gatvëse sukëlë itin didelá nerimà (sakyki-
me, didesná negu nelegali prekyba tame paèiame mieste, jo valdininkø ky-
ðininkavimas ar kas nors kita).
Kitas pavyzdys. Tëvai su nerimu mato, kad augdami jø vaikai tampa vis
savarankiðkesni. Jie tampa vis labiau priklausomi nuo bendraamþiø, ima
nepaisyti tëvø nuomonës. Tëvai vis labiau jauèia bejëgiðkumà, poveikio
priemoniø trûkumà. Jeigu nepilnametis iðgeria draugø kompanijoje, laiku
nepareina namo, tampa nepaklusnus, nepaiso tëvø reikalavimø, tai tëvai
traktuoja kaip nusikalstamos karjeros pradþià. Jie jauèiasi bejëgiai. Tëvø
nerimas ir bejëgiðkumas skatina juos domëtis jaunimo nusikalstamumo
prevencija, inicijuoti prevencijos projektus, dalyvauti juose.
Politinių partijų, visuomeninių organizacijų iniciatyva kaip prevencijos
tikslų šaltinis. Prevencijos projektai gali atsirasti politiniø partijø, visuome-
niniø organizacijø iniciatyva. Mat kova su nusikalstamumu, korupcija, or-
ganizuotu nusikalstamumu, rûpinimasis visuomenine tvarka – stipri prie-
monë visuomenei pritraukti. Politinio gyvenimo stebëjimas rodo, kad daþ-
nas politinis veikëjas savo ávaizdá sukuria bûtent ugningomis kalbomis apie
„visuotinæ korupcijà“, „nusikalstamumo sprogimà“, „mafijà“, „narkomani-
jà“. Toks veikëjas bando átikinti visuomenæ, kad bûtent jis imsis ryþtingø
priemoniø ðioms negerovëms paþaboti.
Jo ir jo partijos inicijuojami prevencijos projektai turi parodyti visuo-
menei, kad bûtent jis ir jo partija ne tik þodþiais, bet ir realiai siekia paþa-
boti nusikalstamumà. Toká vaidmená suvaidino Lietuvos konservatoriø par-
tijos inicijuotas judëjimas „Stabdyk nusikalstamumà“.
Vyriausybė kaip prevencijos projektų iniciatorė. Neretai prevencijos pro-

jektus inicijuoja vyriausybë. Tokios iniciatyvos gali bûti vyriausybës vykdo-
mos kriminalinës politikos dalis. Nusikalstamumo augimas, kriminogeninës
padëties blogëjimas verèia vyriausybæ, teisësaugos institucijas imtis prie-
moniø neigiamiems reiðkiniams paðalinti. Ðios priemonës daþniausiai áfor-
minamos kaip prevencijos projektas, jungiantis daugelio valstybës instituci-
jø veiklà realizuojant priemones prieð nusikalstamumà.
Vyriausybës ar jos institucijø inicijuojami prevencijos projektai gali tar-
nauti ir kitiems tikslams. Áspûdingas prevencijos projektas gali bûti bûdas
nuslëpti vyriausybës bejëgiðkumà ir nesugebëjimà spræsti nusikalstamumo,
kitas skaudþias socialines problemas.
Pablogëjusi kriminogeninë padëtis ið karto patraukia visuomenës dëme-
sá. Jeigu vyriausybë akivaizdþiai nesugeba ðios padëties pagerinti, tuomet,
norëdama nuslopinti grësmingai augantá visuomenës nerimà ir pasipikti-
nimà, imasi rengti ilgametá visuotiná „kompleksiná priemoniø planà“.
Sunerimusiai visuomenei sakoma: „Taip, padëtis ið tikrøjø pablogëjo.
Bet þiûrëkite, vyriausybë energingai veikia ir parengë didþiulæ prevencijos
programà. Numatyta ávairiausiø priemoniø, tos priemonës jau pradëtos
vykdyti. Neabejokite, per kelerius metus visa tai duos efektà ir padëtis pra-
dës taisytis!“ Neretai po metø kitø ateina nauja vyriausybë ir, nepagerëjus
situacijai, rengia naujà programà.
Paprastai tokios programos bûna tik bûdas apsiginti nuo naujø iniciaty-
vø nusikaltimø prevencijos srityje, nuo kritiniø pastabø dël neveiklumo ar
nenoro imtis ryþtingø priemoniø. Bet kokie nauji pasiûlymai ramiai átrau-
kiami á prevencijos programà, prijungiami prie kitø, ten jau numatytø, ir
kuriam laikui „neutralizuojami“.
Pavieniai asmenys, mokslo institucijos kaip prevencinės veiklos iniciatoriai.
Prevencijos projektai kartais rengiami jau vien todël, kad atsiranda jø fi-
nansavimo galimybë. Taip bûna, jeigu vyriausybë, visuomeninës organizaci-
jos ar pavieniai asmenys skiria finansavimà kovai su nusikalstamumu, pa-
vyzdþiui, steigia specialius fondus. Ðiø fondø tikslai gali bûti patys ávairiau-
si. Religinës organizacijos tokius fondus steigia moraliniais sumetimais.
Nusikaltimø aukos daro tai siekdamos iðvengti nusikaltimø. Verslininkai
nori sustiprinti savo átakà teisësaugos institucijoms. Steigiamas fondas pa-
prastai gana bendrais bruoþais formuluoja savo tikslà nusikaltimø prevenci-
jos srityje. Tada ávairiausi asmenys ar jø grupës pradeda siûlyti savo pro-
jektus. Jø tikslai suformuluoti taip, kad atitiktø fondo tikslus ir gautø rei-
kiamà finansavimà.
Kaip matome, stimulai, dël kuriø inicijuojami ir rengiami prevencijos
projektai, yra patys ávairiausi. Pasirinkti prevencijos tikslai ir bûdai, kuriais
bus ágyvendinamos projekte numatytos prevencijos priemonës, padarysian-
èios reikiamà poveiká nusikalstamumui, parodo projektà inicijavusiø þmo-
44 PIRMA DALIS
niø interesus, ásitikinimus, idëjas apie nusikalstamumà, jo prieþastis ir bû-

dus, kuriais já galima paveikti.
Bûtent dël to nusikaltimø prevencija daþnai vadinama „judëjimu“. Nu-
sikaltimø prevencija yra labai margas judëjimas, vienijantis ávairiø ásitiki-
nimø ir iðsilavinimo þmones ar organizacijas.
Ðiuo atþvilgiu ypaè svarbûs du klausimai:
1. Visai visuomenei svarbių tikslų kėlimas. Prevencijos tikslai keliami ir
veiksmai tam tikra kryptimi daþniausiai inicijuojami tik dël to, kad atsiran-
da þmoniø, jø grupiø ar institucijø, kuriems rûpi ði veikla. Jie daro ne tai,
kas reikalinga ðaliai ar regionui, bet tai, kas naudinga jiems patiems. Jeigu
neatsiras suinteresuotos ir pakankamai aktyvios grupës, tai net ir labai
svarbus nusikaltimø prevencijos darbas nebus atliekamas. Þaliøjø judëji-
mas gali inicijuoti ekologiniø nusikaltimø uþkardymà, taèiau vargu ar jiems
rûpës kova su butø plëðimais ar piktybiniu vengimu mokëti alimentus. Tai
jau paèiø butø gyventojø ar alimentø negaunanèiø motinø rûpestis. Jeigu
jie nesusiorganizuos ir neiðkels prevencinës iniciatyvos, atitinkamas projek-
tas nebus pradëtas, nors jis ir labai bûtø reikalingas. Tokiu atveju nepalan-
kios nusikalstamumo tendencijos galës nekliudomai toliau plisti ir stiprëti.
2. Mokslinė pagalba planuojant ir vykdant prevencijos programas. Kaip
minëta, prevencijos veikloje dalyvauja ávairiausi subjektai: institucijos, vi-
suomeniniai judëjimai, pavieniai asmenys. Jø profesinis pasirengimas bûna
pats ávairiausias, bet daþniausiai jie nëra prevencijos profesionalai – krimi-
nologai.
Dël to labai svarbi problema – mokslinë pagalba planuojant ir vykdant
prevencijos projektus. Ði pagalba turi bûti teikiama ávairiomis formomis.
Pirmiausia – tai kriminologinis švietimas. Neretai þmonës ir organizaci-
jos, vykdanèios prevencijos projektus, ne tik neturi reikiamø specialiø þi-
niø, bet net ir neátaria, kad tokios þinios yra reikalingos. Prevencijos prie-
monës vykdomos besivadovaujant sveiku protu ir sumetimais: „Reikia gi
kaþkà daryti“, „Kuo daugiau, tuo geriau…“ ir pan. Nagrinëdami atskiras
prevencijos sritis matysime, kad prevencijos tyrimai daþnai nepatvirtina ar
net paneigia tokias nuostatas.
Antra – kriminologinis konsultavimas. Organizuojant prevencijos pro-
jektus yra ir tokiø dalykø, kuriø negalima greitai iðmokti, ir èia reikia spe-
cialisto – kriminologo pagalbos, jo specialiø statistikos ir kriminologijos þi-
niø. Tai ypaè aktualu uþtikrinant projekto veiksmingumà.
Treèia – kriminologinė prevencijos projektų ekspertizė. Kaip matëme,
prevencijos projektai gali bûti inicijuojami paèiais ávairiausiais psichologi-
niais, politiniais ir kitais motyvais. Prevencijos projektams tenka ir ávairios
kitos funkcijos – pagerinti ávaizdá (pvz., savivaldybë prieð naujus rinkimus
pradeda plaèià prevencinæ veiklà), formuoti visuomenës nuomonæ, nura-
minti jà ir pan. Problema yra ta, kad ðios funkcijos atliekamos tik tuo atve-
ju, jeigu projektà finansuojantys asmenys palaiko já, padeda já vykdyti, tiki,
kad projektas yra veiksmingas – ið tikrøjø daro planuotà poveiká nusikals-
tamumui. Politikas ar kitas asmuo, inicijavæs moksleiviø nusikalstamumo
prevencijos projektà, gali tai daryti ir vien tam, kad atkreiptø á save dëmesá,
sustiprintø savo autoritetà, susikurtø kovotojo ávaizdá. Taèiau mokiniø të-
vams, mokytojams, projekto rëmëjams svarbu visai kas kita: ar projektas
darys reikiamà poveiká, ar jis bus veiksmingas.
Taigi labai svarbu, kad bûtø galima uþsisakyti siûlomo ar jau vykdomo
projekto ekspertizæ. Parengæ tokià ekspertizæ specialistai turi atlikti projek-
to moksliná ávertinimà ir atsakyti á klausimà, ar projektas atitinka prevenci-
jos mokslo reikalavimus, ar jis pasieks uþsibrëþtà tikslà.
Toliau aptarsime pagrindines mokslinio prevencijos projektø rengimo ir
jø tikslø nustatymo problemas.

46 PIRMA DALIS
Ðeðtas skyrius
TIESIOGINIØ IR GALUTINIØ
NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS TIKSLØ
NUSTATYMAS
Modulio tikslas – suvokti prevencijos tikslų nustatymo principus ir jų reali-

zavimo priemones.
Pagrindinis bet kokios nusikaltimø prevencijos veiklos tikslas – maþinti

nusikaltimø rizikà. Nuþudymø prevencijos priemonëmis siekiama, kad bûtø
maþiau þudoma, vagysèiø – kad bûtø maþiau vagiama, ir pan.
Tiesioginis prevencijos tikslas – tai reiðkinys, kurá tiesiogiai siekiame
pakeisti tam, kad bûtø maþiau to reiðkinio nulemtø nusikaltimø.
Pavyzdþiui, siekiant, kad bûtø maþiau vagysèiø, galima organizuoti tei-
sinio ðvietimo priemones. Jei þmonës geriau iðmanys ástatymà, kuris drau-
dþia vogti, tai savo ruoþtu turëtø sumaþinti rizikà, kad jie vogs. Taigi pre-
vencijos priemonë tiesiogiai nukreipta á þmogaus ásitikinimø (dël teisës pa-
þeidimo) korekcijà. O tai maþina rizikà, kad asmuo darys ðá nusikaltimà
(galutinis, pagrindinis tikslas).
Ðià rizikà bûtø galima maþinti ir kitaip: apsunkinti vagystæ, pavyzdþiui,
gerinant apsaugà (tiesioginis tikslas). Taèiau tai jau savo ruoþtu maþina rizi-
kà, kad vagys pasiryð nusikalsti (galutinis, pagrindinis tikslas).
Ir vienu, ir kitu atveju pagrindinis tikslas tas pats – maþinti rizikà, kad
ávyks vagystë. Taèiau tiesioginiai prevencinës veiklos tikslai (ir tiesioginiai
veiklos rezultatai) vienu ir kitu atveju skirtingi. Pirmuoju toks rezultatas –
tai aukðtesnë teisinë sàmonë, antruoju – sunkesnës vagystës sàlygos.
Dar pavyzdys. Sakykime, iðsiaiðkinome, kad tam tikros nepilnameèiø
grupës nusikaltimus daro dël neuþimtumo. Paaugliai, neturëdami kà veikti,
ieðko nuotykiø. Prevencijos programa siekia iðtaisyti tai, organizuoti laisva-
laiká (tiesioginis tikslas). Tikimasi, kad dël to paaugliø nusikaltimø darymo
rizika sumaþës (galutinis tikslas).
Šeštas skyrius. Tiesioginių ir galutinių nusikaltimų prevencijos tikslų nustatymas 47
Taigi nusikaltimø prevencija visada turi savotiðkà dvigubà tikslà. Vienas

ið jø galutinis – tam tikrø nusikaltimø maþinimas. Antras – tiesioginis – kà
nors pakeisti gyvenime, kad maþëtø nusikalstamumas. Ðiuos du tikslus jun-
gia mûsø ásitikinimas (ar prielaida), kad tarp jø egzistuoja prieþastinis ry-
ðys. Mes tikimës, jog veiksmai gerinant paaugliø laisvalaiká sumaþins jø nu-
sikalstamumà, nes vadovaujamës tiesa, kad bûtent neuþimtumas skatina
nusikaltimus.
Taigi prevencijos tikslai turi tokià struktûrà:
4 schema. Prevencinio poveikio tikslø struktûra
Galutinis tikslas:
nusikaltimų mažėjimas
Priežastinis
ryšys
Tiesioginis Prevencinis
tikslas poveikis
Prevencijos programos pavadinimas ir joje suformuluoti tikslai vienais

atvejais nurodo tik galutinius tikslus, kitais – tik tiesioginius (tokiu atveju
galutiniai gali bûti numanomi). Pavyzdþiui, programose, kuriose keliami
tokie aptakûs tikslai kaip „pagerinti jaunimo uþimtumà“, „mobilizuoti
bendruomenæ kovai su nusikalstamumu“, „teikti pedagoginæ pagalbà rizi-
kos grupës vaikams“ ir pan., atsispindi tik tiesioginiai tikslai, o apie galuti-
nius neuþsimenama.
Formuluodami nusikaltimø prevencijos tikslus tokiu bûdu, veiklos or-
ganizatoriai nesiima atsakomybës uþ tai, kad pagrindiniai tikslai bûtø pa-
siekti. Pavyzdþiui, nurodymas tyrimo ataskaitoje, kad pavyko padidinti jau-
nimo uþimtumà, lyg ir leidþia manyti, kad prevencijos programos tikslas
48 PIRMA DALIS
pasiektas ir galima negalvoti, ar tai turëjo koká nors poveiká nusikalstamu-

mui.
Kalbëdami apie prevencijos tikslø patikslinimà turime omenyje pir-
miausia galutiná tikslà – kokio nusikaltimo rizikà norime maþinti, ir, antra,
– koká visuomenës reiðkiná norësime ðiuo tikslu paveikti. Taigi konkretesnis
prevencijos tikslo suformulavimas – tai visø pirma pagrindinio prevencijos
tikslo susiejimas su tiesioginiu tikslu.
Pasirinktø tikslø santykis su kitais

prevencijos tikslais
Aiðku, bendriausias nusikaltimø prevencijos tikslas yra neleisti ávykti

nusikaltimams. Taèiau nusikaltimø yra labai daug, o iðtekliai (finansiniai,
þmoniø pajëgos) yra riboti. Be to, nusikalstamumas daþniausiai yra labai
atsparus bet kokiam poveikiui. Negalima vienu metu imtis visø ámanomø
nusikaltimø prevencijos priemoniø. Nusikaltimø prevencijai, kaip ir visiems
kitiems gyvenimo reiðkiniams, tinka liaudies iðmintis: „Norëdamas pagauti
visus zuikius, nepagausi në vieno“. Toliau matysime, kad nusikaltimø pre-
vencijos priemonës yra labai brangios, jø vykdymas reikalauja dideliø fi-
nansiniø iðtekliø ir ávairiausiø kitø sànaudø.
Dël to vienas svarbiausiø nusikaltimø prevencijos klausimø yra tinkamø
tikslø pasirinkimas. Pasirinktas prevencijos tikslas turi bûti ne tik svarbus,
bet dar ir svarbesnis uþ kitus nepasirinktus. Maþa to, reikia pasirinkti, ko-
kiø nusikaltimø prevencijai, kur ir kada skirsime daugiausia dëmesio. Ki-
taip tariant, tenka pasirinkti:
• kokiø nusikaltimø prevencija ðiuo metu yra svarbiausia, o nuo kokiø
kol kas atsisakysime;
• pasirinktø nusikaltimø prevencijà vykdysime visoje ðalies teritorijoje
ar apsiribosime tik tam tikra siauresne vieta, kurioje tai ypaè svarbu;
• darysime tai nedelsdami ar ðiek tiek vëliau.
Auksinë karo strategijos taisyklë yra sutelkti pajëgas reikiamoje vietoje
reikiamu laiku. Nusikaltimø prevencijos strategija ðiuo atþvilgiu visiðkai
panaði á jà. Jeigu esamas þmoniø pajëgas ir lëðas paskirstysime viskam po
truputá, nepasieksime jokio rezultato. Prevencijos tikslai, vieta ir laikas turi
bûti pasirinkti taip, kad uþtikrintø kuo geriausià rezultatà.
Ðis pasirinkimas grindþiamas dviem momentais:
Pirma, reikia patikslinti prieþastis, dël kuriø ið daugelio galimø preven-
cijos tikslø ir vietø pasirenkamas bûtent ðis tikslas ir ði vieta.
Antra, patikslinti prieþastis, dël kuriø turimos lëðos ir jëgos neskiriamos

alternatyviems tikslams (þr. „Pagrindiniai prevencijos tikslø nustatymo
klausimai“).
Pagrindiniai prevencijos tikslø nustatymo klausimai
1. Kodël svarbi ði nusikaltimø prevencijos kryptis?

2. Ar nëra svarbesnës kitos nusikaltimø prevencijos krypties? Dël kokiø
prieþasèiø turimos lëðos ir jëgos galëtø bûti skirtos alternatyviems prevenci-
jos tikslams?
Antras momentas yra ne maþiau, o neretai dar ir svarbesnis negu pir-

mas. Ásivaizduokite, kad esate nusikaltimo prevencijos organizatorius. Tu-
rite ganëtinai dideles, bet vis dëlto ribotas lëðas ir màstote, kokiø nusikal-
timø prevencijai jas geriausiai skirti. Kad ir koká nusikaltimà prisimintumë-
te, visada rasite svariø argumentø, kad visas lëðas reikia skirti bûtent jam.
Ar reikia vykdyti nusikaltimø nuosavybei (pavyzdþiui, vagysèiø) preven-
cijà? Be abejo, juk nuosavybë yra ðiuolaikinës visuomenës ekonomikos pa-
grindas. Bet koks nuosavybës instituto susilpnëjimas kelia visø kitø visuo-
menës institutø problemas. Nusikaltimai nuosavybei – tai þenklas, kad toks
susilpnëjimas jau prasideda. Taigi nusikaltimø nuosavybei prevencijos sun-
ku nepripaþinti svarbiausia prevencinës veiklos kryptimi.
O korupcija? Tai nusikaltimas, kuris þlugdo valstybës valdymà, visuo-
menës moralæ, pasitikëjimà valstybe. Korupcijos plitimas kelia mirtinà pa-
vojø paèiam valstybës egzistavimui.
O organizuotas nusikalstamumas? Situacija, kai milþiniðkos lëðos sutel-
kiamos nusikalstamo verslo atstovø rankose, kai masiðkai gaminamos pre-
kës ir teikiamos paslaugos, kelianèios grësmæ visuomenei (narkotinës me-
dþiagos, ginklai, uþsakomieji nuþudymai ir pan.), kai toks nusikalstamas
verslas duoda didþiules pajamas, kai ðios pajamos leidþia papirkti valdþios
atstovus ir paðalinti tuos, kurie nesileidþia paperkami, yra mirtinai pavojin-
ga visuomenei.
Lygiai tokiais pat svariais argumentais galime paremti daugelá kitø pre-
vencijos tikslø: nepilnameèiø nusikaltimø, nusikaltimø asmenybei, aplinkai
ir pan. Dël to pasirenkant kokià nors, kad ir labai svarbià, nusikaltimø pre-
vencijos kryptá visada reikia ne tik þinoti, kodël privalu skirti jai lëðø, bet
sugebëti atsakyti ir á prieðingà klausimà: kodël visas dëmesys neskiriamas
kitiems alternatyviems nusikaltimams?
50 PIRMA DALIS
Praktika rodo, kad ðio antrojo klausimo supratimas kol kas kelia dau-
giausia problemø nustatant prevencijos tikslus. Ðtai pavyzdys: yra pareng-
tos vyriausybës prevencijos programos. Viena svarbiausiø tokiø programø
daliø paprastai bûna áþanginë, kurioje pagrindþiamas programos reikalin-
gumas. Pagal susiklosèiusias tradicijas ðiose programose kalbama tik apie
tai, kodël reikia imtis minëtø nusikaltimø prevencijos. Taèiau në þodþio ne-
rasime, kodël ði, kad ir labai reikalinga, prevencijos kryptis iðskirta ið dau-
gelio kitø ne maþiau reikalingø. Studijuodami programos pagrindimà rasi-
me argumentø, kodël ði kryptis yra svarbi, taèiau nerasime, kodėl ji yra
svarbiausia.
Susipaþinkite su vadovëlio priede pateiktomis prevencijos programo-

mis, raskite jø pagrindþiamàsias dalis ir pabandykite savarankiðkai nustaty-
ti:
1. Kaip grindþiamas nusikaltimø, á kuriuos nukreipta programa, preven-
cijos reikalingumas?
2. Kaip grindþiamas prevencijos krypties pasirinkimas, t. y. kokiais ar-
gumentais pagrástas bûtent ðiø (o ne kokiø nors kitø, ne maþiau pavojingø)
nusikaltimø prevencijos pasirinkimas?
Jeigu pasirenkant prevencijos programos tikslus atsakoma tik á pirmàjá

klausimà (kodël tokiø nusikaltimø prevencija yra reikalinga), taèiau neat-
sakoma á antràjá (kodël ði prevencija yra reikalingiausia), tai yra nusikalti-
mø prevencijos politika, skirta apskritai „viskam ir niekam“. Joje tiek nusi-
kaltimø prevencijos tikslø, kiek yra nusikaltimø. Tokioje programoje nesu-
formuluotos strateginës kovos kryptys (arba jos apima visas ámanomas
kryptis).
Þemesnio nusikaltimø prevencijos lygio (tikslinant kokios nors preven-
cijos programos tikslus) padëtis yra panaði. Imkime kad ir tokià nusikalti-
mø prevencijos kryptá kaip nusikaltimø nuosavybei prevencija. Ði sàvoka
apima labai daug ávairiausiø nusikaltimø. Tai ir vagystës, ir neteisëtas nau-
dojimasis energija ar ryðiø paslaugomis, plëðimas, turto prievartavimas, tur-
to pasisavinimas ir daugelis kitø. Kiekvieno ið jø atþvilgiu rasime daug sva-
riø argumentø, árodanèiø, kad bûtent ðiam nusikaltimui reikia skirti visas
prevencijos pastangas.
Taèiau kitoká vaizdà matysime, atsakydami ir á kità klausimà: kodël bû-

tent jam? Ðiuo atveju iðnagrinësime argumentus, kurie verèia pasirinkti al-
ternatyvius prevencijos tikslus. Tik sulyginæ visus argumentus – ir tuos, ku-
rie skatina pasirinkti nustatytà prevencijos kryptá, ir tuos, kurie pagrindþia
alternatyviøjø pasirinkimà – galësime patikslinti ávairiø tikslø santyká. Ki-
tais þodþiais, galësime nustatyti tokius tikslus, kuriems turime skirti dau-
giau dëmesio, ir tokius, kuriems skirsime maþiau dëmesio.
Kaip jau minëta, rengiamø prevencijos programø autoriai daþniausiai
svarsto tik pirmà klausimà – kodël ði prevencija ir ði programa reikalinga?
Svarbiausi yra argumentai uþ, o ne prieð ir ne klausimas: „O gal kas nors
kita yra svarbiau?“
Yra nemaþai prieþasèiø, dël kuriø pasirenkant prevencijos programø
tikslus neretai pabrëþiamas pirmasis ið dviejø minëtø svarbiausiø klausimø
ir ignoruojamas (ar tiesiog jam skiriama maþiau dëmesio) antrasis.
Pirmiausia tai gali bûti paaiðkinta tam tikrais þmoniø, sudaranèiø pre-
vencijos programas, màstymo ypatumais. Buitiniam, praktiniam màstymui
ir glaudþiai su juo susijusiai naiviajai kriminologijai (þr. Kriminologija I.
P. 53–54) bûdinga vadinamoji patvirtinimo tendencija. Jos esmë yra ta, kad
þmogus, turëdamas savo nuomonæ, paprastai kryptingai ieðko, kaip jà pat-
virtinti, ir kur kas maþiau tikrina, ar nëra taip pat ir argumentø prieð.
Daugelis þmoniø, kurie rengia ir ágyvendina prevencijos programas, yra
tokie pat. Jie daugiau galvoja apie prieþastis, dël kuriø reikia vykdyti pre-
vencijà tam tikra kryptimi, ir kur kas maþiau apie prieþastis, dël kuriø to
nereikëtø daryti.
Patvirtinimo tendencija
V. Justickis. Bendroji ir teisės psichologija. – Vilnius: LTU, 2003. P. 80, 82.
Vaþiuodami visuomeniniu transportu kartais pajuntame kaþkieno

þvilgsná.
Atsisukæ pamatome þmogø, kuris lyg ir ið tikrøjø á mus þiûrëjo. Nustatæ
ðá faktà dar kartà susimàstome apie þmogaus psichikos paslaptingumà ir jos
stebuklingus sugebëjimus. Tiriant ðá ádomø fenomenà paaiðkëjo, kad dalis
þmoniø, vaþiuodami visuomeniniu transportu, kartkartëmis spontaniðkai
atsigræþia. Vieni tai daro daþniau, kiti reèiau.
Bendra tendencija yra tokia: kuo stipresnis þmogaus nerimas, tuo dau-
giau tokiø orientaciniø atsisukimø.
Tai daroma mechaniðkai, þmogus neprisimena nei paèiø atsisukimø, nei
kiek jø buvo. Taèiau kartais atsisukæs jis pagauna kito þmogaus þvilgsná.
52 PIRMA DALIS
Tuoj pat atsiranda jau áprastas vienintelis paaiðkinimas – atsisukau dël

to, kad pajutau þvilgsná. Ir imama samprotauti apie stebuklingus reiðkinius.
Visø atvejø, kai atsisukome ir jokio kito þmogaus þvilgsnio nepamatëme,
mes tiesiog neatsimename, nekreipiame á juos dëmesio.
Ðis reiðkinys puikiai iliustruoja gana svarbià þmogaus atpaþinimo ypaty-

bæ – jis yra linkæs orientuotis tik á faktus, patvirtinanèius jo prielaidà. Nepa-
lyginti maþiau dëmesio skiriama jà paneigiantiems faktams.
„Iðbandykite ðá vaistà, – sako vienas pacientas kitam. – Man padëjo“. Ir
nei vienam, nei kitam neateina á galvà pasidomëti, kiek yra þmoniø, ku-
riems vaistas nepadëjo.
Psichikos selektyvumas ir polinkis atrinkti faktus, sutampanèius su pa-
saulëvaizdþiu, nustatytas atliekant daugybæ ávairiø þmogaus psichikos si-
stemø tyrimø.
Itin ryðkus patvirtinimo tendencijos pasireiðkimas – okultiniai tikëjimai.
Ar tikite aiðkiaregyste, pranaðystëmis, telepatija, ekstrasensine chirurgi-
ja, gydomaisiais kristalais, psichokineze, astralinëmis kelionëmis, levitacija,
Bermudø trikampio paslaptimis, neatpaþintais skraidanèiais objektais, au-
galø sàmone, aura, vaiduokliais? Jeigu nors kartà atsakëte „taip“, nesate
vieniðas.
JAV koledþø studentø apklausa parodë, kad 99 proc. tiki bent vienu ið
minëtø reiðkiniø. Visi jie remiasi „tam tikrais patvirtinanèiais pavyzdþiais“.
Ásivaizduokite, kad pagalvojote apie seniai matytà draugà, ir jis jums pa-
skambina. Na argi tai ne telepatija! Aiðku, jûsø gyvenime buvo daugybë at-
vejø, kai pagalvodavote apie ávairius þmones, bet jie tuo momentu nepa-
skambindavo. Ir visi ðie atvejai, deja, pamirðti. Tik tas konkretus atvejis, kai
kaþkas ávyko, ákvepia vaizduotæ. Tik jis susilaukia susidomëjimo ir paaiðki-
nimo (þinoma, mistinio). Pagaliau faktas, kad paslaptingos jëgos pasireiðkia
tik vienà kartà, nesuvaidino jokio vaidmens. Faktas ir jo paaiðkinimas ágau-
na ásitikinimo statusà ir tampa individo „pasaulëvaizdþio“ dalimi.
Kita minëto fenomeno prieþastis – padëtis, á kurià patenka þmonës,

rengiantys ir vykdantys prevencijos programas. Daþniausia aplinkiniø reak-
cija á jø veiklà – tai pasiprieðinimas ir skepticizmas. Ypaè daþnai taip rea-
guoja þmonës, nuo kuriø sprendimo priklauso galimybë vykdyti tam tikras
prevencijos priemones: aukðto rango pareigûnai, galimi rëmëjai, gyvento-
jai, kuriø palaikymas programai itin reikalingas. Dël to prevencijos organi-
zatoriai ir vykdytojai privalo bûti entuziastai, ieðkoti argumentø, kurie pa-
dëtø gauti paramà prevencijos programai, o ne argumentø, kurie sukeltø
abejoniø jos reikalingumu.
Prevencijos programos, sudarytos kruopðèiai nepatikslinus tikslø, besi-

vadovaujant principu „visko reikia“, kartais vadinamos „aklomis“ prevenci-
jos programomis. Tai reiðkia, kad ðiø programø autoriai nesugeba iðskirti
aiðkiø prevencinio darbo tikslø.
Išvada
Formuluojant prevencinio darbo tikslus būtina ne tik pagrįsti tam tikrų nu-
sikaltimų prevencijos būtinumą, bet ypač svarbu pagrįsti prevencijos krypties
pasirinkimą – parodyti pasirinkto tikslo santykį su alternatyviais galimais pre-
vencijos tikslais.
??? Savikontrolës klausimai
1. Ásivaizduokite, kad rengiate nusikaltimø prevencijos programø kon-

kursà. Kokius nustatytumëte konkursui pateikiamø programø tikslø formu-
lavimo reikalavimus?
2. Vienos konkursui pateiktos prevencijos programos autorius smulkiai
pagrindë, kodël svarbi jo siûloma prevencijos kryptis. Taèiau jis nepalygino
savo programos tikslø svarbos su galimais alternatyviais prevencijos tiks-
lais. Kà apie tai paraðytumëte atsiliepime apie programà?
Norëdami pasitikrinti, ar atsakëte teisingai, dar syká perskaitykite skyriø

„Reagavimo á nusikalstamumà tikslai“.
Prevencijos tikslo vieta bendroje veiksmų prieš

nusikalstamumą sistemoje
Kaip matome, prevencijos programos konkretaus tikslo santykio su ki-

tais tikslais nustatymas kelia specifiniø papildomø problemø.
Ðis ávertinimas visada turi du aspektus. Pirmasis – absoliuti tikslo reikš-
mė. Turima omenyje, kiek ðis tikslas svarbus apskritai. Pavyzdþiui, vertinant
projektà, kurio tikslas – maþinti vieðosios tvarkos paþeidimus, pirmiausia
reikia ávertinti, kiek svarbu, kad ðiø paþeidimø bûtø kuo maþiau. Vertinant
ðiuos tikslus, gali paaiðkëti, kad nors ávairiausiø paþeidimø yra nemaþai, ta-
èiau jie nekelia ypatingo susirûpinimo, tai yra ði problema nëra labai svarbi.
Antrasis aspektas – santykinė tikslo reikšmė. Mums maþa þinoti, kiek ap-
skritai svarbu uþtikrinti kokio nors nusikaltimo prevencijà. Ne maþiau
svarbu ávertinti, kiek tai svarbu, palyginti su kitais galimais prevencijos tiks-
54 PIRMA DALIS
lais. Gali paaiðkëti, kad nors vieðosios tvarkos paþeidimo prevencija yra pa-
kankamai svarbi, bet yra daug svarbesniø prevencijos problemø, pavyz-
dþiui, greitai didëjantis narkotiniø medþiagø vartojimas. Dël to, nepaisant
vieðosios tvarkos svarbos, jëgos ir lëðos turi bûti skirtos alternatyviajam
tikslui.
Prevencinës veiklos tikslø ávertinimas (tiek absoliuèios, tiek santykinës
reikðmës) neiðvengiamai yra politinis. Ið tikrøjø pabandykime ávertinti, kiek
svarbu, kad vieðosios tvarkos paþeidimø bûtø kuo maþiau. Ið karto kyla
klausimas: „Svarbu kam?“
Vieðoji tvarka daþniausiai paþeidþiama vëlai vakare. Dël to tai gali bûti
svarbu darbuotojams, kurie darbà baigia vëlai vakare. Tai gali bûti ne ma-
þiau svarbu tëvams, kuriø vaikai vëlai gráþta namo. Vargu ar tai turi kokià
nors reikðmæ ðeimoms, kurios gyvena uþ miesto ir vakare ramiai þiûri tele-
vizoriø. Jeigu kiekvienai ið ðiø grupiø tektø spræsti klausimà, kiek svarbi
vieðosios tvarkos paþeidimø prevencija, jø vertinimas bûtø labai ávairus.
Taigi prevencijos tikslø ávertinimas pirmiausia atskleidþia ávairiø socialiniø
grupiø interesus, jø poreikius, socialinæ padëtá. Ðie interesai neiðvengiamai
prieðtarauja vieni kitiems.
Prieðtaravimai tarp grupiniø interesø demokratinëje visuomenëje
sprendþiami balsavimo, demokratinio atstovavimo ir kitais politiniais me-
todais.
Vadinasi, prevencijos tikslai bus deramai ávertinti, jeigu visuomenëje
tinkamai funkcionuos demokratiniai valdymo ir sprendimø priëmimo me-
chanizmai. Taigi vertinant prevencijos tikslus svarbu, kiek tai atliekantys
þmonës reprezentuoja ávairias (ir ypaè suinteresuotas) socialines grupes,
kiek gerai jie suvokia ir yra pasiryþæ ginti jø interesus. Net ir patys moder-
niausi tyrimo metodai negali parinkti teisingo tikslo uþ ðalies gyventojus ir
jø atstovus. Tik patys gyventojai gali pasakyti, kas jiems svarbu, kokie nusi-
kaltimai ar jø grupës jiems nepriimtini, kokios baudþiamojo ástatymo gina-
mos vertybës turi svarbiausià reikðmæ. Pats þodis „teisingas“ ðiuo atveju tu-
ri ypatingà reikðmæ. Jis reiðkia „tiksliai iðreiðkiantis tam tikros klasës,
sluoksnio interesus“. Dviejø konfliktuojanèiø socialiniø grupiø politiniai
sprendimai tuo paèiu klausimu gali bûti visiðkai prieðingi ir vis dëlto abu
teisingi.
Taèiau tai jokiu bûdu nereiðkia, kad mokslo, ypaè kriminologijos, pa-
galba nëra reikalinga. Politinis sprendimas gali bûti teisingas (minëta
reikðme) tik tuo atveju, jeigu já priimantys þmonës savo sprendimà priëmë
teisingos informacijos pagrindu. Net ir puikiausiai suvokiantis savo sociali-
nës grupës, klasës, rajono ir pan. padëtá politikas priims neteisingà spren-
dimà, jeigu neturës teisingos, objektyvios informacijos apie kriminogeninæ
padëtá, nusikalstamumà apskritai.
Visø pirma tai pasakytina apie prevencijos tikslo absoliuèios ir santyki-

nës reikðmës nustatymà. Ádomu, kad ir vienu, ir kitu atveju reikia gana skir-
tingø þiniø. Sakykime, kad norint nustatyti, ar tam tikrame rajone apskritai
reikalinga prevencijos veikla jaunimo uþimtumui pagerinti (absoliuti
reikðmë), reikia turëti patikimos informacijos apie pačią sprendžiamą pro-
blemą – jaunimo uþimtumo lygá ir prieþastiná ryðá tarp uþimtumo ir nusikals-
tamumo. O norint nustatyti to paties tikslo sàlyginæ reikðmæ reikia turëti
jau kitos, daug platesnës informacijos apie visų kitų problemų kompleksą.
Reikia gerai paþinti visà to rajono gyvenimà, visas jo problemas. Ðiuo pa-
grindu galima tiksliau ávertinti alternatyvias prevencinës veiklos kryptis. Tik
tuo atveju galima nustatyti, kas ðiame rajone ið tikrøjø yra svarbiau: jauni-
mo uþimtumo programos vykdymas ar, sakykime, veikla, nukreipta prieð
piktnaudþiavimà alkoholiu, narkotikø vartojimà, korupcijà, ar pagalba as-
menims, gráþusiems ið ákalinimo ástaigø, ir pan.
Antra vertus, priimant toká sprendimà reikia taip pat turëti kuo tiksles-
nës informacijos apie įvairių prevencijos tikslų pasiekimo kainą, tai yra pas-
tangas, finansines iðlaidas, reikalingas tiems tikslams pasiekti. Gali bûti,
kad jaunimo uþimtumo uþtikrinimas, nors ir nëra toks jau svarbus, bet kar-
tu nëra ir labai brangus. Tokiu atveju, vadovaudamiesi iðmintimi „geriau
þvirblis rankoje nei briedis girioje“, pasirinksime bûtent jaunimo uþimtumo
uþtikrinimà (smulkiau tai aptarsime kalbëdami apie finansiná prevencijos
programø veiksmingumà).
Treèia, priimant politiná sprendimà dël prevencijos tikslo tam tikros
svarbos reikalingos tikslios þinios apie įvairių tikslų savitarpio ryšius. Saky-
kime, tenka rinktis tarp prevencijos programos, skirtos jaunimo piktnau-
dþiavimui alkoholiu maþinti, ir programos, kurios tikslas – maþinti vieðosios
tvarkos paþeidimus. Ðie du tikslai konkuruoja tarpusavyje. Jeigu skirsime
daugiau lëðø antialkoholinei programai, teks skirti maþiau lëðø vieðajai
tvarkai pagerinti, ir atvirkðèiai. Taèiau gali paaiðkëti, kad ðie tikslai ne tik
konkuruoja, bet ir palaiko vienas kità. Kriminologijos tyrimai gali parodyti,
kad maþinant alkoholio ar narkotikø vartojimà savaime sumaþëja vieðosios
tvarkos paþeidimø. Tuo atveju tikrai verta skirti daugiau pastangø kovai su
jaunimo piktnaudþiavimu alkoholiu, o tai savaime paskatins vieðosios tvar-
kos pagerëjimà. Taigi kriminologijos þinios apie ávairiø tikslø savitarpio ry-
ðius bûtinos priimant politiniu atþvilgiu tinkamà sprendimà.
Ketvirta, politiniu atþvilgiu tinkamam sprendimui priimti reikia gerai
ásivaizduoti, kokį poveikį daro prevencijos priemonë. Pirmiausia – tai in-
formacija, kiek ði priemonë ið tikrøjø veiksminga. Karvedys, apmàstantis
mûðio planà, turi labai gerai þinoti kiekvieno savo padalinio galingumà. Bet
kokios iliuzijos ðiuo atþvilgiu yra labai pavojingos. Kelti galima tik realius
tikslus, tai yra tokius, kuriuos galima pasiekti esamomis pajëgomis. Lygiai
taip pat prevencijos priemonës gali labai skirtis pagal savo „galingumà“ –
56 PIRMA DALIS
tikimybæ, kad jas taikant bus pasiektas numatytas tikslas. Ir nusikaltimø

prevencijoje galima kelti tik realius tikslus. Donkichotai kelia susiþavëjimà,
bet jie pasmerkti pralaimëjimui. Pergalei pasiekti reikia turëti kuo tikslesnæ
informacijà apie savo galimybes, ko galima ir ko negalima pasiekti esamo-
mis priemonëmis.
Bendrøjø ir lokaliniø þiniø vaidmuo uþtikrinant

prevencijos veiklos tikslø tinkamà pasirinkimà
Bendros þinios – tai tos, kurias ágyjame studijuodami kriminologijà.

Taèiau ne maþesnæ reikðmæ gali turëti ir vadinamosios lokalinës þinios.
Mokytojas, kuris organizuoja nusikaltimø prevencijà savo mokykloje, gerai
iðmano jos gyvenimà, puikiai paþásta mokytojus ir mokinius, jø poþiûrá ávai-
riausiais klausimais. Jis gali gana tiksliai ávertinti, kas yra svarbiau, numaty-
ti, kas ir koká poveiká padarys. Tai lokalinës þinios, kuriø nëra vadovëliuo-
se, jos neperteikiamos per paskaitas. Pagrindinis jø ðaltinis – asmeninë pa-
tirtis, praktinis bendravimas.
Perþiûrëkite prieduose pateiktas prevencijos programas. Iðskirkite pre-

vencijos tikslus. Surikiuokite juos pagal tai, kaip sunkiai jie gali bûti pasie-
kiami. Apraðykite bûdus, kuriais programos autoriai maskuoja tam tikrø
tikslø nepasiekiamumà.
Taigi prevencijos tikslø pasirinkimas yra politinio pobûdþio – jis turi

kuo geriau iðreikðti tiek atskirtø socialiniø grupiø, tiek visuomenës intere-
sus uþtikrinant baudþiamosios teisës ginamas vertybes. Tai ðaliðkas, subjek-
tyvus pasirinkimas, taèiau jam uþtikrinti reikalingos teisingos, tikslios ir ob-
jektyvios þinios.
Tokiø objektyviø mokslo þiniø, reikalingø tinkamai pasirenkant preven-
cijos tikslà, visumà vadinsime kriminologiniu pasirinkimo pagrindu arba
kriminologiniu sprendimo uþtikrinimu.

Septintas skyrius. Centralizuotas (administracinis) ir fondinis prevencijos tikslų vertinimas 57
Septintas skyrius
CENTRALIZUOTAS
(ADMINISTRACINIS) IR FONDINIS
PREVENCIJOS TIKSLØ VERTINIMAS
Kas yra tas asmuo, kuris turëtø ávertinti tam tikrø prevencijos tikslø
svarbà? Ið ankstesniø skyriø matyti, kad jam keliami aukðti reikalavimai.
Pirmiausia – tai politiniai reikalavimai. Jis turi gerai iðmanyti ir gebëti rep-
rezentuoti pilieèiø, kuriems svarbiausi yra numatomi prevencinës veiklos
rezultatai, interesus. Kita vertus, tai moksliniai reikalavimai. Ðis asmuo turi
iðmanyti visà mokslinæ informacijà, kuri gali bûti svarbi vertinant prevenci-
jos tikslø svarbà, ir gebëti atsiþvelgti á jà. Svarbus yra ir jo paties, jo lokali-
niø þiniø lygis. Ðis þmogus privalo gerai paþinti prevencijos objektà.
Patikslindami reikalavimus, keliamus ðiam asmeniui, turime iðskirti du
atvejus. Pirmasis – vadinamasis unitarinis vertinimas – yra situacija, kai
numatomi prevencinës veiklos rezultatai neiðeina uþ prevencijos objekto
ribø. Ðeimininkas, tvarkantis savo darþà, pats geriausiai þinos, kaip já veiks-
mingiausiai iðnaudoti, pats geriausiai ávertins visus pasiûlymus. Lygiai taip
pat mokyklos administracija, kuri vertina pasiûlymus dël prevencijos mo-
kyklos viduje gerinimo, pati geriausiai nuspræs, ko labiausiai reikia. Ji –
mokyklos ðeimininkë, ji geriausiai þino, ko reikia mokyklai, ji gyvybiðkai su-
interesuota, kad padëtis mokykloje bûtø kuo geresnë. Todël ið daugelio
ámanomø veiklos krypèiø ji pasirinks svarbiausias. Taigi ðiuo atveju verti-
nama ið vieno taðko.
Antrasis atvejis – stratifikuotas – kelių lygių vertinimas. Jis atliekamas
tuomet, kai prevencijos priemonës, reikðmë ir poveikis yra platesnis ir virði-
ja svarstomo objekto ribas. Jeigu minëto darþo ðeimininkas mano, jog tam,
kad jis galëtø geriau iðnaudoti savo darþà, reikia kà nors pakeisti viso rajo-
58 PIRMA DALIS
no, kuriame jis gyvena, mastu, tam jau reikëtø stratifikuoto vertinimo. Ly-
giai taip pat gali bûti, kad tai, kà jis padarys savo darþe, reikðminga visam
rajonui. Tai suteiktø jam teisæ kreiptis pagalbos á rajono valdþià, argumen-
tuojant tuo, kad ðios permainos naudingos ne tik jam, bet ir kitiems rajono
gyventojams. Lygiai taip pat bûtø, jeigu mokyklos administracija pasiûlytø
priemones, kuriø poveikis bûtø platesnis ir pranoktø tik mokyklos porei-
kius (sakykime, pagerintø kriminologinæ padëtá mikrorajone, mieste, ðaly-
je).
Pirmuoju atveju asmuo, susirûpinæs „savo darþo situacija“, vienodai su-
interesuotas iðaiðkinti kiekvieno savo pasiûlymo pranaðumus ir trûkumus.
Jis pats nukentës, jeigu neatkreips dëmesio á kokius nors pasiûlymo trûku-
mus. Kitaip yra, jeigu pasiûlymas virðija siauras ribas, ir juo siekiama pri-
traukti aukðtesniø institucijø paramà. Teikdamas toká pasiûlymà, asmuo
vadovaujasi savo interesais, bet siekia árodyti savo pasiûlymø naudingumà
ne sau, o rajonui ar miestui. Dël to toks asmuo bus ðaliðkas, sieks rasti kuo
daugiau argumentø, kodël jo pasiûlymas gali bûti naudingas rajonui ar
miestui, vengs tokiø, kurie jam nepalankûs.
Dël to antruoju atveju pasiûlymà reikia vertinti dvejopai. Pasirinktø
tikslø svarba turi bûtø ávertinta ir siaurai – prevencijos projekto interesø
poþiûriu (sakykime, pasiûlymo nauda konkreèiai mokyklai, kurios admi-
nistracija siûlo projektà) ir platesniu (pvz., ið miesto, rajono pozicijø) po-
þiûriu.
Kaip organizuoti stratifikuotà prevencijos tikslø vertinimà? Organizaci-
niu poþiûriu yra du svarbiausi bûdai. Pirmas, nustatyti prevencijos tikslus
centralizuotai – administraciniu bûdu. Taigi aukðtesnio lygio prevencijos
organizatoriai tiesiog numato, kas turi bûti padaryta þemesniu lygiu.
Tokiu atveju aukðtesnio lygio programa yra pagrindas þemesnio lygio
programai parengti. Sakykime, ðalies mastu rengiama nepilnameèiø nusi-
kalstamumo prevencijos programa. Ðios programos pagrindu sudaroma ir
þemesnio lygio, tarkim, atskiro rajono programa. Þemesnio lygio progra-
mos struktûra ir numatomos veiklos kryptys atitinka aukðtesnës programos
struktûras ir kryptis.
Tipiðki tokio sprendimo pavyzdþiai yra valstybinës prevencijos progra-
mos (þr. priedus). Kiekviena ið jø siekia kuo tiksliau numatyti, kas, kà ir
kokiu laiku turi padaryti. Sakykime, valstybinë prevencijos programa siekia
numatyti visas svarbiausias nusikaltimø prevencijos kryptis. Joje iðdëstoma
prevencijos tikslø visuma ir siekiama patikslinti ðiø prevencijos tikslø savi-
tarpio santyká – kokie tikslai svarbiausi ir kokie ne tokie svarbûs.
Kitas stratifikuoto prevencijos tikslø vertinimo bûdas – fondinis. Aukð-
tesniu lygiu numatomi tam tikri veiklos prioritetai, tai yra nustatomi svar-
biausi prevencijos tikslai, numatoma tikslo svarbà atitinkanti pinigø suma ir
potencialiø prevencijos organizatoriø papraðoma árodyti, jog jø siûlomas
projektas atitinka nustatytus bendruosius prevencijos tikslus, ir tik tuomet

skiriamas finansavimas.
Ir fondinis, ir centralizuotas variantai turi savø pranaðumø ir trûkumø.
Centralizuoto varianto pranaðumas yra tas, kad egzistuoja grieþta prevenci-
jos priemoniø realizavimo administracinë tvarka. Jas realizuoja drausmingi
ir atsakingi pareigûnai, kurie turi tiksliai ir laiku ávykdyti kiekvienà preven-
cijos programos punktà. Svarbu ir tai, kad administraciniu prevencijos tiks-
lø vertinimo atveju nepalyginti lengviau patraukti bendradarbiauti atitin-
kamas þinybas, uþtikrinti mokslininkø, kriminologijos specialistø pagalbà.
Tam tik reikia, kad jie bûtø átraukti á prevencijos programà ir ta programa
bûtø patvirtinta aukðtu lygiu. Centralizuoto vertinimo trûkumai iðplaukia ið
to, kad jis kaip prevencijos subjektus átraukia tik tuos, kurie privalo vykdyti
tokià programà, t. y. valstybës tarnautojus. Projektas vykdomas ir jo tikslø
siekia ne tie, kuriems jis ið tikrøjø svarbus (sakykime, þmonës, kurie labiau-
siai kenèia nuo tam tikrø nusikaltimø), o valdininkai, kuriems minëtos pro-
gramos vykdymas yra tik viena ið daugybës jø tarnybinës veiklos uþduoèiø.
Fondinis sprendimas bent ið dalies tokiais trûkumais nepasiþymi. Po-
tencialûs prevencijos subjektai patys imasi prevencinës veiklos, o fondas tik
remia juos, sudaro galimybæ vykdyti numatytà programà. Taigi tam tikros
prevencinës veiklos reikalingumà árodinëja, prevencijos priemones parenka
ir realizuoja kaip tik tie, kurie jais labiausiai suinteresuoti. Tai svarbus
momentas.
Prevencinë veikla priklauso prie sunkiausiai kontroliuojamø þmogaus
veiklø. Galime labai tiksliai patikrinti automobilio detalës pagaminimà.
Tam pakanka atlikti reikiamus pagamintos detalës kontrolinius matavimus.
Visai kitaip tikrinama prevencinë veikla.
Imkime kad ir tokià populiarià prevencijos priemonæ kaip paskaita. Ga-
lima labai tiksliais metodais árodyti, kad paskaita ðia tema ir ðiai auditorijai
gali turëti didelá prevenciná poveiká, galima pakviesti tinkamà lektoriø ir
reikiamà auditorijà. Taèiau paskaita vis tiek gali neturëti jokio poveikio,
jeigu lektorius jà vertins nerimtai, nesugebës uþmegzti ryðio su auditorija,
klausytojai netikës juo. Ðiuo atveju nesunku kontroliuoti iðorinæ priemonës
pusæ – patá faktà, kad paskaita ávyko, ásitikinti, kad reikiami klausytojai rei-
kiamu laiku klausë numatytos paskaitos. Kur kas sunkiau ásitikinti, kad
klausytojai buvo átikinti paskaitos ir kad prisimins jà, susidûræ su galimybe
padaryti nusikaltimà. Taigi sunkiausiai kontroliuojami svarbiausi – vidiniai,
dvasiniai dalykai, nors bûtent nuo jø priklauso priemonës sëkmingumas.
Lygiai taip pat galima numatyti labai ádomias jaunimo uþimtumo for-
mas, pakviesti reikiamø þmoniø, atlikti visas numatytas priemones. Taèiau
nepaprastai sunku (ypaè áprastomis biurokratinëmis priemonëmis) uþtik-
rinti, kad vidinis, dvasinis priemonës turinys bûtø bûtent toks, kuris sukelia
reikiamus jaunø þmoniø orientacijos pokyèius.
60 PIRMA DALIS
Dauguma prevencijos priemoniø turi „þmogiðkàjà sudedamàjà“, kuri

vaidina labai svarbø vaidmená uþtikrinant veiksmingumà, bet yra labai sun-
kiai kontroliuojama.
Situacijos paradoksas yra tas, kad biurokratiðkai, laikantis visø reikiamø
formaliø reikalavimø atlikta prevencijos priemonë puikiai vertinama kont-
roliniø rodikliø atþvilgiu, taèiau nëra realiai veiksminga prevencijos veiks-
mingumo atþvilgiu.
Fondinis prevencijos organizavimo bûdas lengviau susidoroja su ðia
„þmogiðkosios sudedamosios“ problema. Ðiuo atveju suinteresuotas pre-
vencija þmogus ateina pats, jis pats siûlo prevencijos tikslus, pats pagrindþia
jø svarbà, bûtinumà vykdyti tam tikrø nusikaltimø prevencijà. Tuo atþvilgiu
fondinis organizavimas ið esmës skiriasi nuo administracinio, kur „virðuje“
suplanuotà programà vykdo pareigûnas tik dël to, kad gavo toká nurodymà.
Taèiau ir fondinis prevencijos organizavimas turi trûkumø. Pirmiausia
jam bûdingesnis stichiðkumo elementas. Ar bus ávykdyta objektyviai labai
reikalinga prevencijos veikla, priklauso nuo subjektyviø veiksniø, nuo to, ar
atsiras asmuo arba organizacija, kuri suinteresuota tokia veikla ir sugeba jà
organizuoti. Potencialûs prevencijos dalyviai gali ir nepasinaudoti fondo
pasiûlymu. Jiems gali bûti nesvarbu, kad prevencinë veikla yra labai reika-
linga, sakykime, ðalies mastu. Jeigu potencialus prevencinës veiklos organi-
zatorius dël kokios nors prieþasties nemano, kad ji yra reikalinga asmenið-
kai jam, jo artimai aplinkai, jis nepasinaudos fondo teikiamomis galimybë-
mis.
Kita vertus, fondinis prevencijos organizavimo bûdas irgi susiduria su
„þmogiðkosios sudedamosios“ problema (nors ðiuo atþvilgiu ir yra daug
pranaðesnis uþ administraciná). Potencialus prevencijos organizatorius gali
susidomëti fondo pasiûlymu tik kaip bûdu uþdirbti pinigø, o ne dël to, kad
manytø, juk prevencinës veiklos vykdymas duos kokios nors naudos jam, jo
apylinkei, ástaigai. Remdamasis þinomu C. N. Parkinsono rinkos ekonomi-
kos darbuotojo elgesio dësniu, jis sieks ðá sandorá su fondu padaryti kuo
naudingesná sau, tai yra uþ nustatytà (fondo skirtà) uþmokestá padaryti kuo
maþesná darbà.
Centralizuotu (administraciniu) nusikaltimø prevencijos organizavimo
atveju daþniausiai tenka susidurti su prevencijos tikslø ávertinimu pirmi-
niame prevencijos programos rengimo etape. Ðiame etape, pavyzdþiui,
rengiant eilinæ nacionalinæ prevencijos programà, renkami suinteresuotø
asmenø pasiûlymai dël priemoniø, kurios turëtø bûti átrauktos á programà,
tikslinamas jø finansavimas. Programos rengëjai pirmiausia turi atsakyti á
klausimà, kiek svarbi yra siûloma prevencinë veikla. Atsakyti á ðá klausimà
galima tik ávertinus numatomà jos vykdymo rezultatà, jo reikðmæ.
Fondo valdyba, gavusi paraiðkà skirti tam tikrà paramà, turi ávertinti
siûlomos veiklos tikslus, nustatyti, kas turi bûti pasiekta fondo lëðomis.
Taigi ir centralizuotas, ir fondinis variantas labai priklauso nuo to, kiek po-
tencialus prevencijos veiklos subjektas ið tikrøjø yra suinteresuotas preven-
cinës veiklos rezultatais, tai yra kiek jam svarbûs jos tikslai.
Ir vienas, ir kitas prevencinës veiklos tikslø numatymo ir vertinimo bû-
dai turi savo pranaðumø ir trûkumø. Be abejo, kiekvienas ið jø turi uþimti
deramà vietà nusikaltimø prevencijos veikoje, taèiau nors ir kokiu bûdu bû-
tø priimamas sprendimas, labai svarbu, kad bûtø sudarytos pirmiau api-
brëþtos sprendimo priëmimo prielaidos: politinio, mokslinio ir lokalinio
prado integracija vertinant sprendimà.
Kol kas administracinës institucijos, dalyvaujanèios nusikaltimø preven-
cijos veikloje, nëra parengusios sprendimø vertinimo metodikos. Jose turë-
tø bûti numatytas reikalavimas vertinant prevencinës veiklos reikalingumà
atsiþvelgti á naujausius mokslo laimëjimus, suinteresuotø grupiø poreikius
ir turimà patirtá.
Iðnagrinëkite prieduose pateiktà Organizuoto nusikalstamumo ir ko-

rupcijos prevencijos programà. Nustatykite centralizuoto ir fondinio bûdø
santyká. Apibûdinkite organizacines problemas, kurios kyla ið jûsø nustaty-
to santykio.

62 PIRMA DALIS
Aðtuntas skyrius
PREVENCIJOS PRIEMONËS IR
PROGRAMOS
Modulio tikslas – išsiaiškinti sąvokų „prevencijos priemonė“ ir „prevencijos

programa“ santykį.
Þodis „priemonë“ apskritai reiðkia viską, kas panaudojama kokiam nors

tikslui pasiekti. Sakydami, „reikia imtis priemoniø“, turime omenyje tai, kà
reikia daryti, kad bûtø pakeista, pagerinta, iðtaisyta. Daþniausiai tardami
þodá „priemonë“, omenyje turime tam tikrą veiklą, veiksmų kompleksą. Mo-
kytojas, kuris teigia, kad numatë priemones klasës mokymuisi pagerinti, tu-
ri omenyje tai, kad ves papildomas pamokas silpnai besimokantiesiems
(viena priemonë), skirs daugiau dëmesio mokymuisi kalbëdamas su visa
klase ir pavieniais mokiniais (kita priemonë), praðys mokiniø tëvus daugiau
kontroliuoti, kaip jø vaikai ruoðia pamokas (treèia priemonë), ir pan.
Kartu priemonë – tai veiksmai, skirti kokiam nors tikslui pasiekti. Ðiuo
atþvilgiu þodis „priemonë“ visada turi árankio reikðmæ. Priemonë gali bûti
skirta nusikalstamumui maþinti, padëèiai gerinti ir pan.
Pagaliau priemonë – tai nusistovėjęs tikslinis veiksmø kompleksas. Jeigu
mokytojas sako, kad mokymuisi pagerinti jis imsis tokiø priemoniø kaip
papildomos pratybos silpnai besimokantiems mokiniams, gerai supranta-
me, kà jis darys. Juk paprastai silpniems mokiniams tokiu atveju ir teikiama
pagalba. Tai nusistovëjæs veiksmø, kuriais siekiama pagerinti mokymàsi,
kompleksas. Ðiuo atþvilgiu priemonë skiriasi nuo plano. Planas yra veiksmø
kompleksas, sukurtas „èia ir dabar“, bûtent ðiam tikslui pasiekti. Jis gali ir
nebûti „nusistovëjæs“.
Taigi priemonė – tai nusistovėjęs veiksmų kompleksas, skirtas tam tikram
tikslui pasiekti.
Aštuntas skyrius. Prevencijos priemonės ir programos 63
Nusikaltimø prevencijoje þodis „priemonë“ turi bûtent ðià reikðmæ. Þo-

dis „prevencijos priemonë“ – vienas svarbiausiø organizuojant nusikaltimø
prevencijà. Padaugëjus tam tikrø nusikaltimø, keliamas klausimas: „Kokiø
priemoniø prieð já reikia imtis?“ Omenyje turimos ðvietimo, ekonominës,
teisinës ir daugelis kitø priemoniø. Kiekviena ið jø padeda pasiekti tam tik-
rà rezultatà, kuris savo ruoþtu maþina nusikalstamo elgesio rizikà.
Pavyzdþiui, keliant tikslà maþinti tam tikro regiono nepilnameèiø nusi-
kalstamumà, gali bûti imtasi priemoniø jø laisvalaikiui pagerinti, taip pat
teisinio ðvietimo priemoniø (aiðkinami ástatymai ir jø vykdymo bûtinumas),
administraciniø priemoniø (pvz., neleidþiama nepilnameèiams lankytis tam
tikrose vietose, stiprinama teisësaugos paþeidimø (pvz., alkoholiniø gërimø
pardavimas nepilnameèiams) kontrolë ir pan.).
Kiekviena ið minëtø priemoniø turi uþtikrinti tam tikro tikslo pasieki-
mà. Priemonë laisvalaikiui pagerinti gali atitraukti nepilnameèius nuo nu-
sikalstamos veiklos. Dël to sumaþëja tikimybë, kad nepilnameèiai darys nu-
sikaltimus. Administraciniai apribojimai sumaþina tà paèià tikimybæ tik ki-
tu bûdu – maþinant lankymàsi tose vietose, kur nepilnameèiai gali daryti
nusikaltimus.
Priemonë – tai elementarus prevencinės veiklos vienetas.
Prevencijos priemonë yra pagrindinis prevencinës veiklos elementas, jos
atomas. Ji elementari, nes toliau neskaldoma. Sporto bûrelis gali turëti sa-
varankiðkà prevenciná poveiká (bent jo nariams). Smulkesni veiksmai, pa-
vyzdþiui, tokiam bûreliui organizuoti reikalingi telefono pokalbiai, patalpø
nuoma, reikiamo inventoriaus ásigijimas, tokios savarankiðkos prevencinës
reikðmës neturi.
Kaip chemija yra mokslas apie elementariø daleliø – atomø savybes ir
kombinacijas, lygiai taip pat ir nusikaltimø prevencija yra mokslas, kurio
dëmesio centre yra prevencijos priemonës, jø veiksmingumas, jø ypatybës,
savitarpio derinimas, jø naudojimo ávairiems tikslams galimybës.
Treèioje knygos dalyje susipaþinsime su priemonëmis, taikomomis nu-
sikalstamumui maþinti mokykloje, ðeimoje, ekonomikos ir kitose srityse.
Gerai iðmanyti prevencijos priemones prevencinio darbo organizatoriui yra
tiek pat svarbu kaip ðaltkalviui paþinti savo árankius, mokytojui iðmanyti
mokymo bûdus.
Prevencijos programa yra priemonių, skirtų tam tikram bendram tikslui pa-
siekti, kompleksas.
Kai susiduriama su bûtinumu vykdyti nusikaltimø prevencijà, sudaroma
prevencijos programa. Ji susideda ið tam tikrø priemoniø. Pavyzdþiui, á ne-
pilnameèiø nusikalstamumo maþinimo programà gali bûti átrauktos tokios
priemonës: paskaitos nepilnameèiams teisës tema, susitikimai su policijos
darbuotojais, dalyvavimas policijos pagalbos veikloje, priemonës nepilna-
meèiø laisvalaikiui organizuoti ir pan.
64 PIRMA DALIS
Ið to iðplaukia, kad prevencijos programos veiksmingumas labiausiai

priklauso nuo to, kiek veiksmingos yra jà sudaranèios priemonës, kiek vy-
kusiai jos papildo viena kità.
Prevencijos priemoniø veiksmingumas
Veiksmingumas – tai gebëjimas pasiekti kuo daugiau kuo maþesnëmis

sànaudomis. Prevencijos priemoniø atþvilgiu tai reikðtø kuo plaèiau pasiek-
ti numatytà tikslà kuo maþesnëmis finansinëmis ir kitomis sànaudomis.
Veiksmingumas – tai prevencijos priemonës svarbiausias apibûdinimas.
Prevencijos programa, skirta kokiam nors nusikaltimui maþinti, gali apimti
ðimtus priemoniø. Taèiau jeigu në viena ið jø nëra veiksminga, tai ir visa
programa bus neveiksminga.
Kà reiðkia þodis „veiksminga“ nusikaltimø prevencijos atveju? Atsaky-
mas lyg ir akivaizdus: ágyvendinus veiksmingà programà, turi sumažėti nusi-
kaltimų. Taèiau ne viskas yra taip paprasta.
Ne maþiau svarbûs gali bûti ir ávairiausi kiti priemonës taikymo rezulta-
tai. Pavyzdþiui, ne maþiau svarbus yra nusikaltėlių skaičius (T. Hirschi,
1987). Nusikaltimø prevencijos organizatoriai gali tik pasidþiaugti, jeigu
pavyksta sumaþinti, sakykime, nepilnameèiø nusikaltëliø skaièiø. Dar vie-
nas svarbus prevencijos rodiklis – tai nusikaltimø daromos žalos mažėjimas
(Reiss, Roth, 1993). Kiekvienu minëtu atveju gali bûti svarbu, kiek pastovus
yra toks pokytis: sakykime, ar prevencijos programos vykdymas sukëlë ilga-
laikius, ar tik trumpalaikius teigiamus pokyèius.
Nelengva pasirinkti, kuris ið tø prevencijos rodikliø yra svarbiausias.
Rasime svariø argumentø kiekvienam ið jø paremti. Galima teigti, kad bet
kuris minëtas prevencinio poveikio rezultatas yra svarbus ir liudija, kad
prevencija buvo sëkminga, taèiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Vienu atveju gali bûti svarbiau sumaþinti nusikaltimø skaièiø, kitu – nusi-
kaltëliø, dar kitu – daromà þalà.
Svarbi prevencijos poveikio ypatybë yra ta, kad jo rezultatas yra vadi-
namojo stochastinio (tikimybinio) pobûdþio. Nusikaltimø prevencija susiju-
si su stochastiniais reiðkiniais, tai yra tokiais, kurie egzistuoja pagal tam tik-
rà tikimybæ, kad jie ávyks. Tai reiðkia, kad mus dominantis reiðkinys kartais
ávyksta, o kartais neávyksta. Tikimybë atspindi, kiek daþnai galime laukti to
ávykio, kai kalbame apie neigiamai vertinamà reiðkiná. Paprastai tokia tiki-
mybë vadinama rizika. Ðiuo atþvilgiu galime kalbëti apie nusikalstamumo
rizikà, poveiká jai, plaèiàja prasme – apie ðios rizikos valdymà.
Veiksmingas priemonës poveikis maþina rizikà. Tai reiðkia, kad nepa-

geidaujamas reiðkinys panaudojus prevencijos priemonæ atsitiks reèiau. Tai
ir suponuoja vienà ið veiksmingumo poveikio supratimø. Kuo labiau pre-
vencijos priemonës taikymas maþina nusikalstamumo (arba bet kokio kito
su juo susijusio reiðkinio) rizikà, tuo priemonë yra veiksmingesnë.
Tokia prevencijos priemonës veiksmingumo samprata geriausiai tinka
analizuojant reiðkinius, kurie ávyksta arba neávyksta. Pavyzdþiui, asmuo gali
padaryti arba nepadaryti nusikaltimo, nepilnametis gali prisijungti arba ne-
prisijungti prie asocialios grupës. Paauglys ið probleminës ðeimos gali daþ-
niau arba reèiau patirti smurtà. Taèiau minëta samprata nelabai tinka reið-
kiniams, kurie ne ávyksta (reèiau arba daþniau), o kinta. Nusikalstamumas
didëja arba maþëja, jo struktûra blogëja arba gerëja, nepilnameèiø, daran-
èiø nusikaltimus, daugëja arba maþëja ir pan. Tokie reiðkiniai retai bûna
pastovûs. Vienais metais nusikalstamumas ðiek tiek padidëja, bet kitais gali
sumaþëti. Lygiai taip pat koks nors þmogus alkoholiniø gërimø arba narko-
tiniø medþiagø vartoja tai daugiau, tai maþiau. Kartais nusikalstamumas
stipriai sumaþëja arba padidëja be jokiø akivaizdþiø prieþasèiø. Taèiau to-
kiu atveju neverta per daug dþiaugtis, nes po kurio laiko nusikalstamumas
vël gráð prie ankstesnio lygio arba net nepadidës.
Prevencinio poveikio efektas ðiuo atveju pasireiðkia tuo, kad tø svyra-
vimø amplitudë nukreipiama reikiama linkme. Pavyzdþiui, kasmet kinta
nusikalstamumo daromos þalos dydis. Pritaikius veiksmingà poveikio prie-
monæ galima pasiekti tik tiek, kad ði þala vis reèiau bus labai didelë ir vis
daþniau maþa.
Dar viena daþnai naudojamø prevencijos rodikliø grupë yra kriminoge-
niniai veiksniai, tai yra tokie veiksniai, kurie didina nusikaltimø rizikà.
Pavyzdþiui, daugybë tyrimø parodë, kad mokiniai, palikæ mokyklà, bet
neradæ darbo, padaro kur kas daugiau nusikaltimø negu tie jø bendraam-
þiai, kurie toliau mokosi arba dirba. Tyrimais atskleistas prieþastinis ðiø
reiðkiniø ryðys. Dël to sumaþinus nedirbanèiøjø ir nesimokanèiøjø skaièiø,
savaime sumaþëjo ir nusikaltimø rizika. Neretai tokiais atvejais prevencijos
programø rengëjai net nebando ásitikinti, ar jø konkreèiu atveju krimino-
geninio veiksnio sumaþinimas ið tikrøjø veikia toliau ir, sakykime, sumaþina
nusikaltimø skaièiø.
Naudotis ðiais prevencijos rodikliais labai patogu. Juk daug lengviau ási-
tikinti, ar mokiniai pradëjo lankyti mokyklà, ar geriau iðmano ástatymus
(ávykdþius teisinio ðvietimo priemonæ), ar maþiau laiko lieka neuþimti (ágy-
vendinus uþimtumo pagerinimo programà), negu ásitikinti, kad jie pradëjo
maþiau daryti nusikaltimø.
Taèiau ðiø veiksmingumo rodikliø naudojimas kelia ir tam tikrø pro-
blemø. Kaip rodo ávairiø prevencijos priemoniø veiksmingumo tyrimai (su
jais daugiau susipaþinsime antroje knygos dalyje), kriminogeninio veiksnio
66 PIRMA DALIS
sumaþinimas tam tikromis sàlygomis gali nedaryti jokio poveikio nusikals-

tamumui. Taigi rizikos veiksniø sumaþinimas gali bûti ir apgaulingas pre-
vencijos rodiklis.
Nusikaltimø prevencija yra sritis, kurioje tradiciðkai mokslinio patikri-
nimo standartai nebuvo aukðti. Nusikalstamumo prevencijos istorijoje buvo
pasiûlyta aibë prevencinio darbo formø, ið karto taikant jas praktiðkai, ne-
bandant ásitikinti, kad nauja prevencijos forma yra veiksminga.
Nusikaltimø prevencijos judëjimas egzistuoja jau ne pirmà ðimtmetá.
Sukurta ir taikyta daugybë metodø, ágyvendinta ðimtai ir tûkstanèiai pre-
vencijos projektø. Laikui bëgant, ið esmës keitësi reikalavimai prevencijos
metodams, supratimas, kokie jie turi bûti, kaip jie turi bûti rengiami ir tai-
komi, kad bûtø veiksmingi.
Pirmajame prevencijos judëjimo etape vyravo „puiki prevencijos idëja“.
Paprastai idëjos autorius – prevencijos entuziastas ir aktyvus dalyvis – kurá
laikà stebëdavo nusikaltimus savo ðalyje arba rajone, matë, kaip blogëja
kriminogeninë padëtis ir didëja nusikaltimø daroma þala visuomenei. Kar-
tu jis matë ir visuomenës bei kriminalinës justicijos nesëkmingus bandymus
pagerinti padëtá. Jis stengësi suprasti prieþastis, dël kuriø net ir labai atkak-
lûs bandymai sumaþinti nusikalstamumà nepavyksta.
Kaip visø tø stebëjimø ir apmàstymø rezultatas jam kildavo „puiki idë-
ja“ – mintis, kaip ið tikrøjø turi bûti vykdoma nusikaltimø prevencija. Ði
idëja galëjo bûti labai ávairi: kitaip dirbti su nuteistaisiais laisvës atëmimo
vietoje ar pradëti prevenciná darbà nuo kûdikystës, á prevenciná darbà
átraukti teigiamai nusiteikusá kolektyvà arba paèiam tapti nusikalstamos
grupuotës nariu ir ieðkoti bûdø, kaip paveikti nusikaltëlius, taip pat grieþ-
tinti kriminalines bausmes arba atvirkðèiai – ðvelninti jas ir t. t.
Nors ir kokia bûtø nuostabi prevencijos idëja, jos pagrindas buvo tas,
kad ji atrodë paprasta ir átikinama, humanistinë, kelianti dorø ir paþangiø
þmoniø simpatijà bei sulaukianti pritarimo. Kiekviena tokia idëja atrodë
lyg ilgai ieðkotas atsakymas á klausimà, kaip reikia organizuoti prevencijà,
kad ji bûtø veiksminga. Svarbu ir tai, kad nauja nuostabi idëja paprastai
gan ryðkiai kontrastavo su tuo, kaip buvo daroma iki ðiol. Visuotinæ orien-
tacijà á bausmæ nauja idëja siûlydavo keisti geru þodþiu, supratimu ir atlei-
dimu. Formalø teisiná poþiûrá á nusikaltëlá buvo siûloma keisti siekimu kuo
nuodugniau já suprasti.
Paprastai idëja tuo momentu atrodydavo tokia akivaizdi ir jos poveikis
toks nekeliantis abejoniø, kad buvo ið karto entuziastingai pereinama prie
jos realizavimo ir gana greitai praneðama apie stebuklingus jos taikymo re-
zultatus.
Taèiau pradëjus taikyti plaèiau, kai ið entuziastø idëjà perimdavo blai-
viai nusiteikæ profesionalai, kiekvienà kartà neiðvengiamai ateidavo nusivy-
limas. Paaiðkëdavo, kad nauja nuostabi idëja ne tokia jau nuostabi, kad su
ja susietos viltys nepasitvirtina. Entuziazmas iðblësdavo, ir po truputá buvo

gráþtama prie seno, o ilgainiui kildavo nauja nuostabi idëja.
Siûlomos prevencijos priemonës ðalininkai daþniausiai mano, kad jos
formos veiksmingumas yra toks akivaizdus, jog nereikalauja tolesnio patik-
rinimo. Èia nemaþà vaidmená vaidina ir tai, kad prevencijos judëjimo
prieðakyje daþnai bûna ryðki asmenybë, kuri ðventai tiki siûlomais kovos su
nusikalstamumu metodais ir sugeba ðá intuityvø tikëjimà ákvëpti ir kitiems
þmonëms, savo ðalininkams. Esant tokiam karðtam ásitikinimui, buvo sku-
bama pradëti taikyti ðias priemones. Bet kokie prevencijos metodo moksli-
niai patikrinimai atrodë nereikalingas ir neleistinas laiko gaiðimas.
Ðá „ðventà tikëjimà“ puikiai iliustruoja toliau pateikiamas pavyzdys.
„Šventas tikėjimas“ prevencijos veiksmingumu

Šaltinis: Understanding Crime Prevention. – Boston, London, Durban,
Singapore, Toronto, 1986. P. 193–194.
Viename ið þinomiausiø nusikaltimø prevencijos vadovëliø „Nusikalti-
mø prevencijos supratimas“, parengtame JAV nacionalinio nusikaltimø
prevencijos centro, dëstomi ávairiausi ðiuolaikiniai nusikaltimø prevencijos
metodai. Paskutiniame vadovëlio skyriuje aptariamas visø iðdëstytø pre-
vencijos metodø veiksmingumas.
„Jûs, aiðku, paklausite – kreipiasi vadovëlio autoriai á skaitytojà, – koks
yra visø èia iðdëstytø metodø veiksmingumas. Baiminamës, kad mûsø atsa-
kymas nuvils skaitytojus – mes to neþinome“.
Toliau aiðkindami, kodël neskubama tikrinti prevencijos metodø veiks-
mingumo, vadovëlio autoriai tæsia: „Perfrazuojant George'à Barnardà
Show, apie nusikaltimø prevencijà galima teigti taip: „Kai kurie þmonës,
kalbëdami apie nusikaltimø prevencijà, klausia: kodël? O mes norime jø
paklausti: o kodël ne?“
Manome, kad mûsø ðalis (JAV – V. J.) gali pateikti ilgà sàraðà laimëji-
mø, kurie buvo padaryti besivadovaujant principu: „O kodël ne?“
Pavyzdþiui: kodël negalëtume sukurti demokratinës, konstitucija besi-
remianèios respublikos? Kodël negalëtume iðrasti gàsdinanèios galingos te-
chnologijos, pajëgios áveikti mûsø materialines problemas? Kodël negalë-
tume nusiøsti þmogaus á Mënulá? Kodël negalëtume bandyti áveikti uþkre-
èiamas ligas? Taigi kodël negalëtume pasiraitæ rankoves imtis tokios uþ-
duoties kaip nusikalstamumo maþinimas?
Þmonës, dirbantys nusikaltimø prevencijos srityje, ëjo á prieká remda-
miesi ásitikinimu. Jie taip skubëjo, kad ne tiek daþnai turëdavo laiko sustoti
ir patikrinti koká nors konkretø prevencijos atvejá ir apskritai pasitikrinti, ar
galës turimas nusikaltimø prevencijos þinias ir patirtá transformuoti á pati-
kimà technologijà. Didþiausias dabartinio prevencijos judëjimo jëgos ðalti-
68 PIRMA DALIS
nis yra Evangelijos aistra (evangelistic fervor), kuria persmelktas daugelio

praktikø ir judëjimo dalyviø darbas. Dël to apie jø taikomas prevencijos
formas sunku pasakyti: iðbandyta ir nustatyta, kad jos tinkamos“.
Kita vertus, glaudus prevencijos judëjimo ryðys su praktika yra, ko gero,
geriausias ðio judëjimo reikalingumo árodymas.
Taigi prevencijos metodø veiksmingumu ðiuo atveju nesidomima dël to,

kad á tuos metodus þiûrima daugiau kaip á simbolinæ veiklà, kurià reikia
vykdyti negalvojant, ar ið to gausime praktinës naudos vien dël to, kad nu-
sikaltimo prevencija yra kilnus, ðventas reikalas kaip kova uþ þmogaus tei-
ses arba kelionë á Mënulá.
Dar viena prieþastis, dël kurios vengiama tikrinti prevencijos metodø
veiksmingumà, – tai metodo autoriø baimë, kad tikrinimas duos neigiamà
rezultatà. Ði baimë kyla ið klaidingo ásitikinimo, kad mokslui vertingas tik
teigiamas rezultatas. Jie yra ásitikinæ, kad neigiamas rezultatas reikðtø tik
pralaimëjimà. Ið tikrøjø toks ásitikinimas iðplaukia ið klaidingo mokslo ir jo
raidos supratimo. Ðie þmonës mokslà ásivaizduoja taip, kaip senovës al-
chemikai ásivaizdavo filosofinio akmens paieðkà: begalinis bergþdþias klai-
dþiojimas tamsoje, kol vienam laimingajam pavyks rasti tà akmená ir taip ið
karto iðspræsti visas problemas. Ið tikrøjø mokslas yra judëjimas þiniø kau-
pimo keliu. Neigiamas rezultatas taip pat duoda mums svarbiø þiniø apie
nusikalstamumo prevencijà.
Nemaþà vaidmená, sulaikant nusikaltimø prevencijos judëjimo dalyvius
nuo prevencijos metodø patikrinimo, vaidina ir tam tikri sveiko proto ásiti-
kinimai. Vienà ið jø galëtumëm apibûdinti þodþiais „imtis visø priemoniø“.
Tai tikëjimas, kad norint pasiekti realiø rezultatø svarbu ne kas, o kiek da-
roma. Þodþiø junginys „imtis visø priemoniø“ reiðkia kvietimà vykdyti kuo
daugiau, kuo ávairesniø prevencijos priemoniø nelabai sukant sau galvà,
kiek jos veiksmingos. Tikima, kad visos tos priemonës kartu bus veiksmin-
gos, nepriklausomai nuo to, kiek veiksminga kiekviena ið jø atskirai. Ðis ási-
tikinimas yra ávairiausiø „kompleksiniø“, „strateginiø“ prevencijos „pro-
gramø“, „priemoniø planø“ ir pan. sudarymo pagrindas.
Geri tokiø programø pavyzdþiai yra kovos su korupcija, su organizuotu
nusikalstamumu programos, nepilnameèiø nusikalstamumo prevencijos
programa ir daugelis kitø. Visos jos numato aibæ priemoniø, apie kuriø
veiksmingumà nieko neþinoma. Taèiau tikima, kad programos kompleksið-
kumas, solidumas, pritarimas jai aukðèiausiu lygiu – visa tai uþtikrins jos
veiksmingumà.
Nesunku suprasti, kad ðis ásitikinimas yra klaidingas. Ásivaizduokime,
kad mums reikia atlikti tam tikro nusikaltimo prevencijà. Sakykime, kad
sudarëme didelá sàraðà metodø, kurie, mûsø manymu, galëtø padaryti pre-
venciná poveiká. Ásivaizduokime, kad tikrovëje iðties egzistuoja keletas me-
todø, kurie galëtø bûti veiksmingi. Taigi gali bûti, kad në vienas ið tikrai
veiksmingø metodø nepateko á mûsø sàraðà, taèiau gali bûti, kad vieni me-
todai pateko, o kiti – ne.
Jeigu në vienas ið tikrai veiksmingø metodø á priemoniø planà nepate-
ko, vadinasi, visas priemoniø planas bus neveiksmingas. Jeigu pateks tik
viena tokia priemonë, planas bus veiksmingas tiek, kiek veiksminga ta
priemonë. Negana to, visas likusias neveiksmingas priemones ágyvendinsi-
me veltui tik dël to, kad neþinome, jog jos neveiksmingos.
Be to, neveiksmingoms priemonëms atlikti eikvosime lëðas ir jëgas, ku-
rias galima bûtø kryptingai panaudoti vien tik naðioms priemonëms. Svar-
biausia tai, kad visos programos veiksmingumas priklausys nuo to, ar mums
pasiseks, ar á mûsø sudaromà programà pateks bent viena ið tø tikrai veiks-
mingø priemoniø.
Kitas paplitæs ásitikinimas prevencinës veiklos srityje galëtø bûti iðreikð-
tas fraze „reikia kà nors daryti“. Tai ásitikinimas, kad nusikalstamumas yra
toks neigiamas ir toks pavojingas socialinis reiðkinys, kad pavojingiausia yra
visai nieko nedaryti. Geriau imtis priemoniø, kuriø veiksmingumas neþi-
nomas ir kelia pagrástø abejoniø, nei nedaryti nieko.
Ðis ásitikinimas yra aiðkiausiai klaidingas. Jeigu nemokome skraidyti, ga-
lime be galo plasnoti rankomis, taèiau nuo þemës nepakilsime. Jeigu neþi-
nome, kaip spræsti problemà, vadinasi, turime dëti visas pastangas, kad ras-
tumëm sprendimà. Tik tada galima pradëti veikti. Apraðytas ásitikinimas
klaidingas ir dël kitos prieþasties. Prevencijos priemoniø tyrimas parodë,
kad tam tikros priemonës gali daryti prieðingà poveiká – uþuot maþinus, di-
dinti nusikaltimø rizikà. Klasikinis pavyzdys – laisvës atëmimas. Atrodytø,
tokia bausmë negali nepadaryti poveikio nusikaltëliui. Uþ padarytà nusikal-
timà jam atimama laisvë. Kiekviena laisvës atëmimo minutë arba valanda
auklëja já: „jeigu nebûtum padaræs nusikaltimo, bûtum dabar laisvëje, dary-
tum tai, kà nori“. Atrodytø, neámanoma nepasitaisyti tokiomis sàlygomis.
Taèiau tikras laisvës atëmimo poveikis neretai bûna prieðingas. Paaiðkë-
ja, kad laisvës atëmimo vieta yra kaip bloga infekcinë ligoninë, kurioje
þmogus iðsigydo nuo vienos ligos, bet suserga keliomis kitomis. Laisvës atë-
mimo ástaiga – asocialiai orientuotø þmoniø susibûrimo vieta, kurioje atë-
jæs þmogus gali ásitvirtinti ir iðgyventi tik priëmæs jø orientacijas.
Nusikaltimo prevencijos istorija – tai árodymas, kad kruopðèiai nepatik-
rinus metodo negalima tikëtis, jog jis tikrai bus veiksmingas, ir nederëtø
pradëti plaèiai já taikyti sprendþiant praktines prevencijos uþduotis.
Kaip þinoma, viena svarbiausiø nusikaltimø prevencijos uþduoèiø – ne-
leisti jau kartà nusikaltusiems asmenims padaryti pakartotiná nusikaltimà.
Jau nuo seno buvo siûlomi vis nauji nusikaltëliø korekcijos metodai. Nebu-
vo në vienos psichologijos mokyklos, kuri nebûtø pasiûliusi savø bûdø, kaip
taisyti nusikaltëlius.
70 PIRMA DALIS
Kiekvienà kartà naujas metodas uþkariaudavo protus savo átikinamu-

mu, aiðkumu, logika. Jo atsiradimas sukeldavo entuziazmà, pritraukdavo
daugybæ ðalininkø ir skatindavo jausmà, kad pagaliau pavyko rasti gerà nu-
sikaltëliø taisymo metodà. Toks naujas metodas bûdavo plaèiai taikomas,
taèiau kiekvienà kartà entuziazmas atslûgdavo, ateidavo nusivylimas ir vël
bûdavo laukiama naujø metodø.
Kad bûtø sulauþyta „ðvento tikëjimo“ siûlomais prevencijos metodais
tradicija, labiausiai nusikalstamumo prevencijos teorijoje prisidëjo du ávy-
kiai.
Pirmasis – tai amerikieèiø kriminologo R. Martinsono ir jo kolegø
D. Liptono ir J. Wilkso 1970 metais atliktas metatyrimas. Metatyrimu va-
dinamas toks tyrimas, kurio objektas yra kiti tyrimai. Amerikieèiø krimino-
logai apibendrino visus tyrimus, kuriuose buvo siûlomi nauji korekcijos me-
todai. Jie apþvelgë 231 programà, kurios visos buvo ágyvendintos tarp 1945
ir 1967 metø. Ið daugelio to laikotarpio programø buvo atrinktos tik tokios,
kuriose buvo uþtikrintas pasiekto efekto (poveikio) matavimas, organizuo-
tos eksperimentinë ir kontrolinë grupës ir buvo atliktas jø palyginimas.
Ðiuo atveju buvo labai svarbu, kad tyrimo dalyviai á eksperimentines ir
kontrolines grupes bûtø paskirstyti visiðkai atsitiktiniu bûdu (pvz., panau-
dojant atsitiktiniø skaièiø lentelæ). Antraip kontrolinio eksperimento rezul-
tatai gali bûti iðkreipti. Pavyzdþiui, jeigu á eksperimentinæ grupæ subursime
vyrø skyriaus nuteistuosius, o á kontrolinæ – moterø, tai eksperimentinës ir
kontrolinës grupiø skirtumai parodys ne poveikio efektà, o vyrø ir moterø
nesutapimus.
Ið D. Liptono ir jo kolegø apibendrinto 231 tyrimo tik 35 proc. tyrimø
buvo taikytas atsitiktinis paskirstymas. Taigi ið didþiulio kiekio ávykdytø
projektø tik labai maþa dalis tiko poveikio, padaryto nuteistøjø asmenybei,
veiksmingumui tirti.
Ðiø programø apibendrinimas parodë, kad nors ir buvo dedamos milþi-
niðkos pastangos, aibës pasiûlytø ir praktiðkai taikomø metodø veiksmin-
gumas yra labai menkas. Beveik nebuvo në vieno metodo, apie kurá bûtø
galima pagrástai sakyti, kad jis puikiai funkcionuoja. R. Martinsonas taip
apibendrina juos straipsnyje reikðmingu pavadinimu: „Kas gi pasiteisino?“
„Iðskyrus keletà iðimèiø, visi mums þinomi nusikaltëliø asmenybës korekci-
jos bandymai neturëjo kokio nors pastebimo poveikio recidyvizmui“. Savo
iðvadas jis apibendrino þodþiais: „niekas nepasiteisino“.
Aptardamas pavienius sëkmingo poveikio atvejus, R. Martinsonas pa-
brëþia jø izoliuotà pobûdá. „Negalima teigti, – sako jis, – kad mes nerado-
me në vieno pavyzdþio, kai programa buvo sëkminga ar bent ið dalies sëk-
minga. Taèiau ðie pavieniai pavyzdþiai yra izoliuoti, jie nesudaro jokios aið-
kios efektyvaus veikimo sistemos. Be to, negalime atmesti teiginio, kad prie
ðio stebimo reiðkinio neprisidëjo paðaliniai veiksniai.“
Keliø kitø apþvalgø, parengtø tuo paèiu laikotarpiu, autoriø buvo priei-
ta prie tos paèios iðvados.
Tai buvo lyg ðaltas duðas visiems nusikaltimø prevencijos entuziastams –
niekas nepasiteisino. Kitais þodþiais tariant, nors ir koks patrauklus bûtø
atrodæs koks nors naujas asmenybës korekcijos metodas, atlikus kvalifikuo-
tà jo veiksmingumo patikrinimà, visada paaiðkëdavo, kad metodas nepasi-
teisino.
Tolesni tyrimai suðvelnino R. Martinsono ir jo kolegø iðvadø kategorið-
kumà. Paaiðkëjo, kad vis dëlto yra veiksmingø prevencijos metodø.
Antroji „revoliucija“ nusikaltimø metodø prevencijos veikloje buvo ne-
seniai iðleista þymaus kriminologo Lawrence‘o W. Shermano vadovauja-
mos komisijos garsioji ataskaita. Ðios ataskaitos istorija labai ádomi. JAV
kongresas ávairioms nusikaltimø prevencijos programoms finansuoti kas-
met skirdavo 3 milijardus JAV doleriø. Finansuojant ðiuos projektus, ne-
buvo specialiai reikalaujama árodymø, kad numatomos priemonës tikrai
duoda efektà. Buvo ðventai tikima, kad efektas „turi bûti“. Taèiau 1996 m.
vis dëlto atsirado abejoniø ir kilo noras iðtirti, koká poveiká tos kasmet lei-
dþiamos milijardinës sumos daro vis didëjanèiam nusikalstamumui. Buvo
sudaryta L. W. Shermano vadovaujama komisija, kuri atliko darbà, labai
panaðø R. Martinsono su kolegomis atliktà tyrimà, bet ðákart komisija tyri-
nëjo visas JAV prevencijos programas. Tyrimas parodë, kad milijardinës
lëðos eikvojamos dideliø abejoniø kelianèioms programoms finansuoti.
Taip pat paaiðkëjo, kad daugelyje srièiø, uþuot vykdþius abejotinas preven-
cijos priemones, pirmiausia reikia atlikti tyrimus, kurie padëtø nustatyti, ar
tos priemonës veiksmingos.
Nusikaltimø prevencijos „veiksmingumo revoliucijos“ atskleidë tokià
svarbiausià iðvadà: net ir labai átikinamai atrodanèios prevencijos priemo-
nës negalima taikyti visapusiðkai profesionaliai nepatikrinus.
Kartu pasidarë aiðku, kad pirmoji prevencijos veiklos uþduotis – ávertin-
ti jau taikomø prevencijos priemoniø veiksmingumà.
Prevencijos priemoniø veiksmingumo uþtikrinimas
Kà reiðkia nustatyti, ar prevencijos priemonë veiksminga? Kaip tai da-

roma?
Kontrolinių ir eksperimentinių grupių sudarymas
Ásivaizduokime, kad susidûrëme su nauja nusikaltimø prevencijos prie-

mone, kurios efektyvumas mums neþinomas. Kaip galima nustatyti, ar
72 PIRMA DALIS
priemonë veiksminga? Savaime kyla mintis, kad reikia iðmëginti, koká po-
veiká ji padarytø pritaikyta nedideliam þmoniø skaièiui. Jeigu pritaikius
priemonæ paaiðkës, kad grupës nusikalstamumas sumaþëjo, lyg ir galëtume
dþiaugtis, kad priemonë veiksminga. Taèiau gali bûti, kad nusikalstamumas
sumaþëjo dël kitø prieþasèiø, nesusijusiø su mûsø priemone.
Norëdami tuo ásitikinti, turime organizuoti kità panaðiø þmoniø grupæ,
taèiau jai minëtos priemonës netaikome. Ði grupë vadinama kontroline.
Jeigu joje per tà patá laikotarpá nusikalstamumas sumaþës taip pat, kaip ir
pirmojoje (eksperimentinëje), kurioje taikëme prevencijos priemonæ, vadi-
nasi, nusikalstamumas sumaþëjo ne dël mûsø prevencijos priemonës, bet
dël kitø prieþasèiø.
Taigi pirmasis reikalavimas tikrinant prevencijos priemonæ yra sudaryti
kontrolinæ grupæ. Taèiau ir sudarius tokià grupæ galima klaidingai ávertinti
priemonæ. Taip gali atsitikti tuomet, jeigu kontrolinës ir eksperimentinës
grupës nariai nebus panaðûs. Sakykime, jeigu pasiûlysime þmonëms pa-
tiems pasirinkti, kur jie norëtø dalyvauti: kontrolinëje ar eksperimentinëje
grupëje, tai á eksperimentinæ tikriausiai susiburs entuziastai, norintys patirti
kaþkà nauja, taigi ir naujà prevencijos metodà. Á kontrolinæ grupæ pateks
skeptikai ir ramaus gyvenimo mëgëjai. Grupiø skirtumas gali atsirasti tie-
siog dël to, kad vienoje grupëje yra entuziastai, siekiantys, kad naujas me-
todas pasisektø, o antroje grupëje – skeptikai. Todël eksperimento dalyvius
á kontrolinæ ir eksperimentinæ grupes reikia suskirstyti visiðkai atsitiktinai.
Nubyrėjimas
Jeigu eksperimentas trunka ilgesná laikà (prevencijos priemoniø ban-

dymas gali trukti mënesius ir metus), svarbus yra ir nubyrëjimo veiksnys –
kas ir dël ko nustoja dalyvauti eksperimente. Teigiamà bandymo rezultatà
gali nulemti ir tai, kad tie, kurie netikëjo eksperimento rezultatais, kam ne-
sisekë jame dalyvauti, paprasèiausiai pasitraukë ið ðios veiklos.
Taigi reikia arba iðvengti tokio nubyrëjimo, arba turëti svariø árodymø,
kad nubyrëjimas nedaro átakos eksperimento rezultatams.
Alternatyvių paaiškinimų paneigimas
Priemonës taikymas eksperimentinëje grupëje gali duoti efektà ir dël

to, kad ðalia taikomos priemonës atsirandantis koks nors veiksnys yra tikra-
sis poveikio ðaltinis. Hotorno mieste atliktu garsiuoju eksperimentu buvo
bandoma nustatyti, kaip apðvietimas veikia darbo naðumà. Greitai paaiðkë-
jo, kad bet koks apðvietimas eksperimentinëje grupëje pagerina darbo na-
ðumà. Tikra ðio efekto prieþastis buvo eksperimentuotojø dëmesys darbi-
ninkams. Taigi nustatant prevencijos metodo veiksmingumà, reikia galvoti,

kokie kartu atsirandantys veiksniai gali sukelti eksperimentinëje grupëje
pastebimà efektà, ir imtis priemoniø, kad bûtø galima paneigti alternaty-
vius paaiðkinimus.
Tokio eksperimentinio priemonës veiksmingumo patikrinimo pavyzdá ra-
site ðio vadovëlio pirmojoje dalyje (Kriminologija I. „Grupinio nuteistøjø
konsultavimo poveikis. Korekcijos programos tyrimo pavyzdys“. P. 264–265).
Veiksmingumo tyrimo metodinë kontrolë
Ankstesniame skyrelyje nagrinëjome, kà reikia daryti norint patikimai

patikrinti tam tikros prevencijos priemonës veiksmingumà. Ðiame skyrelyje
aptarsime, kaip ávertinti jau atliktus veiksmingumo tyrimus. Sakykime, ren-
giate geresnio gatviø apðvietimo programà. Pavyzdþiui, þinote, kad jûsø
mieste blogai apðviestose gatvëse padaroma daug daugiau nusikaltimø ne-
gu tose, kurios gerai apðviestos. Tai duoda pagrindà tikëtis, kad pagerintas
apðvietimas sumaþins nusikaltimø gatvëse skaièiø.
Taèiau þinote, kad vis dëlto reikia ásitikinti, jog yra apðvietimo ir nusi-
kaltimø skaièiaus priežastinis ryšys, kad ið tikrøjø pagerëjus apðvietimui su-
maþëjo nusikaltimø. Tai galima patikrinti atlikus eksperimentiná tyrimà,
kaip buvo apraðyta ankstesniame skyrelyje. Skaitydamas kriminologinæ lite-
ratûrà nustatote, kad tokiø tyrimø jau buvo nemaþai atlikta. Susipaþindami
su jais ásitikinate, kad ðie tyrimai labai ávairûs. Vienais atvejais buvo atlikti
labai grieþti eksperimentai, kitais atvejais tai buvo veikla, tik ðiek tiek pana-
ði á eksperimentà.
Labai skirtingi ir priemonës veiksmingumo vertinimai – vienais atvejais
nustatoma, kad priemonë veiksminga, kitais – nenustatoma jokio poveikio
arba netgi þalingas poveikis.
Kaip vertinti ðiuos tyrimus ir susidaryti nuomonæ apie priemonës
veiksmingumà?
Aiðku, kad kiti tyrimai vertinami pagal tuos paèius principus. Todël tik-
riname, ar buvo sudaryta kontrolinë grupë, ar jos dalyviai buvo tinkamai
atrinkti (pvz., atsitiktiniu principu), ar buvo kontroliuojami paðaliniai
veiksniai, kurie galëjo iðkreipti priemonës poveiká, ar vertinant gautus re-
zultatus panaudoti reikiami statistikos kriterijai.
Priemonës veiksmingumo patikrinimui ávertinti L. W. Shermanas ir
D. Gottfredsonas parengë tyrimo apklausos lapà. Jis susideda ið daugelio
klausimø apie ávairius tyrimo aspektus, leidþianèius susidaryti iðsamø tyri-
mo vaizdà. Ðiø klausimø pagrindu parengta 2 lentelë „Prevencijos priemo-
nës veiksmingumo tyrimo vertinimas“ (pagal L. W. Shermanà ir kt., 2000).
74 PIRMA DALIS
2 l e n t e l ë . Prevencijos priemonës veiksmingumo tyrimo vertinimas
Eil. Verti-
Poþymio variantai nimas
Nr.
1 2 3
1. Ar buvo sudaryta kontrolinë grupë?
Nebuvo. 1
Buvo, bet ji turëjo esminiø trûkumø: buvo maþa, jos nariai nebuvo at- 2
rinkti atsitiktiniu bûdu, nëra informacijos apie grupës sudarymà ir su-
dëtá.
Kontrolinë grupë buvo, jos dalyviai nebuvo atrinkti atsitiktiniu bûdu, 3
taèiau yra pateikta visapusiðka informacija apie kontrolinës grupës su-
dëtá, nurodyta, kuo ði grupë skiriasi nuo eksperimentinës.
Kontrolinë grupë yra, ji nebuvo atrinkta atsitiktiniu bûdu, taèiau pa- 4
teikta gausi informacija apie eksperimentinës ir kontrolinës grupiø
sudëtá. Ið tos informacijos matome, kad kontrolinës ir eksperimentinës
grupiø skirtumai yra neesminiai.
Yra kontrolinë grupë, jos nariai atrinkti atsitiktiniu bûdu, grupiø skir- 5
tumai yra statistiðkai neesminiai.
2. Ar buvo parinkti kontroliniai kintamieji ir atsiþvelgta á juos? Tai yra
ar buvo nustatyti veiksniai, kurie (kaip þinoma ið kriminologiniø ty-
rimø) paprastai daro priemonei átakà, modifikuoja jos rezultatus ir
kuriø poveiká reikia kontroliuoti norint nustatyti tikrà efektà (pvz., ið
tyrimø gali bûti þinoma, kad priemonë yra veiksminga vyrø atþvilgiu
ir nelabai veikia moteris. Vertinant tyrimà, reikia nustatyti, ar buvo
numatytas atskiras moterø ir vyrø tyrimas).
Nebuvo. 1
Kaþkoks parametras buvo kontroliuojamas, taèiau á daugelá kitø, kuriø 3
reikðmë yra þinoma, nebuvo atsiþvelgta.
Á svarbiausius veiksnius, kurie galëjo modifikuoti prevencijos priemo- 5
nës poveiká, buvo atsiþvelgta.
3. Poveikio rezultato ávertinimas.
Poveikio objektas nebuvo apibûdintas (pvz., tyrimo rezultatas apraðy- 1
tas taip: „Moksleiviø elgesys gerokai pagerëjo“ arba „Sumaþëjo buvu-
siø nusikaltëliø antivisuomeninës orientacijos“.
Tokiu atveju galime suprasti, kad, tyrimo autoriø nuomone, jie pasie-
kë norimà teigiamà rezultatà, taèiau neaiðku, koks tai rezultatas.
Kintamasis, bruoþas, reiðkinys, kuriam buvo siekiama padaryti povei- 2
ká, apraðytas gana tiksliai (pvz., ne aptakiai „antivisuomeninës orien-
tacijos“, o konkreèiai „poþiûris á vagystæ ið parduotuvës tokiomis ir to-
kiomis aplinkybëmis“). Taèiau neapibûdinta, kaip tas reiðkinys ar
bruoþas susidarë.
Buvo imtasi priemoniø patikimam poveikio rezultato rodikliui pareng- 3
ti, taèiau nebuvo nustatyta, kiek pastovus yra matavimas naudojant ðá
rodiklá (reliability).
1 2 3
Poveikiui ávertinti buvo panaudotas ankstesniø tyrimø rodiklis arba 4
parengtas savas rodiklis, nustatytos jo svarbiausios psichometrinës sa-
vybës. Taèiau paaiðkëjo, kad pagal kai kurias savybes naudojamas ro-
diklis nëra labai patikimas.
Rodiklis sukonstruotas ir jo psichometrinës savybës apibûdintos pagal 5
psichodiagnostikos metodinius reikalavimus. Pateikti duomenys rodo,
kad rodiklis yra visais esminiais atþvilgiais patikimas.
4. Nubyrëjimo poveikio kontrolë.
Nepateikta jokiø duomenø apie nubyrëjimà arba nubyrëjimas buvo 1
didesnis negu 50 proc. ir nebuvo imtasi jokiø priemoniø jo poveikiui
tyrimo rezultatams ávertinti.
Nubyrëjimas buvo maþesnis negu 50 proc., taèiau jo poveikis tyrimo 2
rezultatams nebuvo apraðytas ir aptartas.
Eksperimentinës ir kontrolinës grupiø skirtumai eksperimentinio ty- 3
rimo pradþioje ir jo pabaigoje buvo apraðyti.
Galimas nubyrëjimo poveikis tyrimo rezultatams buvo aptartas. 4
Nubyrëjimas buvo minimalus arba buvo atlikta kruopðti nubyrëjimo 5
statistinë kontrolë.
5. Ar buvo kontroliuojamas poveikio stabilumas?
Nebuvo ir tas klausimas net neaptariamas. 1
Nebuvo, taèiau tas klausimas aptariamas. Pateikiamas paaiðkinimas, 2
kodël manoma, kad poveikis yra gana stabilus.
Buvo atliktas pakartotinis poveikio vertinimas ir nustatyta, kad povei- 3
kis iðlikæs, nors jau praëjo pusë metø (arba maþiau).
kis iðliko, nors ir praëjo nuo pusës metø iki metø.
kis iðlikæs, nors praëjo daugiau kaip metai.
6. Gautø rezultatø statistinë kontrolë.
Jokios statistinës duomenø kontrolës nëra. Pavyzdþiui, nenustatomas 1
procentiniø arba vidurkiø skirtumø statistinis reikðmingumas. Be to,
yra pagrindo manyti, kad statistikos iðvados nëra patikimos. Atranka
maþa, procentiniai ir vidurkiø skirtumai nedideli.
Jokios statistinës duomenø kontrolës. Pavyzdþiui, nenustatomas pro- 2
centiniø arba vidurkiø skirtumø statistinis reikðmingumas, taèiau yra
pagrindo manyti, kad iðvados vis dëlto gali bûti statistiðkai patikimos.
Atranka didelë, procentiniai ir kitokie skirtumai yra gana ryðkûs.
Kontrolë atliekama, taèiau tai daroma pavirðutiniðkai ir neprofesiona- 3
liai. Pavyzdþiui, naudojami skirtumø kriterijai, kurie paremti normaliu
pasiskirstymu, taèiau nenustatyta, ar pasiskirstymas tikrai yra toks.
Atlikta statistinë kontrolë, statistikos iðvados padarytos kvalifikuotai. 4
Taèiau jø analizë rodo, kad iðvados nëra labai patikimos. Realus duo-
menø pasiskirstymas gerokai skiriasi nuo numanomo teorinio (pvz., në-
ra normalus), nulinë hipotezë atmetama dël menko patikimumo.
Statistikos iðvados padarytos nepriekaiðtingai. 5
76 PIRMA DALIS
Prevencijos priemonës veiksmingumo lentelës

naudojimas ir jos rezultatø apibendrinimas.
L. W. Shermano skalë
L. W. Shermanas ir jo kolegos naudojo pirmiau pateikto tipo klausimus

norëdami susidaryti bendrà tyrimo metodikos vaizdà. Nebuvo siekiama nu-
statyti kokià nors formalizuotà jø apdorojimo procedûrà. Tokiø klausimø
tikslas buvo padëti tyrimo vertintojui nepraleisti në vieno svarbesnio verti-
nimo aspekto. Vëliau ði skalë buvo patobulinta (S. Aos, 2001).
L. W. Shermano skalė bendram prevencijos priemonės

metodiniam lygiui įvertinti
5 balais vertinamas projektas, kurio eksperimentinës ir kontrolinës gru-

piø dalyviai buvo atsitiktiniai pagal visus reikalavimus. Tuo atveju eksperi-
mentinë ir kontrolinë grupës turi bûti panaðios.
4 balais vertinamas projektas, kuriuo pagrindas yra vadinamasis kvazi-
eksperimentas. Tai reiðkia, kad dalyviø pasirinkimas nebuvo atsitiktinis, ta-
èiau taikant specialius statistikos metodus paaiðkëjo, jog grupiø dalyviø su-
dëtis vis dëlto yra tendencinga, atsitiktinës atrankos á eksperimentinæ ir
kontrolinæ grupes nebuvo.
Ketvirtam lygiui taip pat priskiriami tyrimai, kuriuose, nors jie ir buvo
atliekami eksperimentinæ ir kontrolinæ grupes sudarant pagal atsitiktinæ at-
rankà, vis dëlto buvo svarbesniø problemø arba paþeidimø.
3 balais vertinamas projektas, kuriame dalyviai á eksperimentinæ ir
kontrolinæ grupes buvo atrenkami pagal tam tikrus jø skirtumus. Pavyz-
dþiui, norint nustatyti, ar teisinis ðvietimas yra veiksminga prevencijos
priemonë, lyginama grupë, kurios teisës þiniø lygis yra aukðtas (eksperi-
mentinë), su grupe, kurios nariø teisës þiniø lygis yra þemas (kontrolinë), ir
analizuojama, kurios grupës nariai darys daugiau nusikaltimø. Vykdant to-
kià priemonës veiksmingumo kontrolës procedûrà, reikia pateikti svariø
árodymø, ar abi grupës yra vienodos pagal kitus parametrus, ypaè tuos, ku-
rie yra susijæ su tiriamais kintamaisiais ir dël to galëtø sukelti pseudokore-
liacijas1.
1
Pseudokoreliacija – stiprus koreliacinis kintamøjø ryðys susidaro dël treèiosios poveikio.
Pavyzdþiui, yra stipri koreliacija tarp to, kiek televizoriø yra tam tikroje vietovëje, ir to, kiek
Treèiam lygiui priskiriami ir tyrimai, kuriuose specialiais statistikos me-

todais (regresijos analizë, dalinës koreliacijos skaièiavimas) neutralizuoja-
mas kitø veiksniø poveikis.
2 balais vertinamas projektas, kuriame tiesiog lyginama grupë, kuriai
buvo daromas poveikis, su grupe, kuriai poveikis nebuvo daromas, taèiau
nesiimama jokiø priemoniø, siekiant nustatyti, ar gautas rezultatas nëra nu-
lemtas paðaliniø veiksniø.
1 balu vertinamas projektas, kuriame kontrolinës grupës tiesiog nebuvo.
Nustatoma, kad pritaikius prevencijos priemonæ atsirado reikiamø poky-
èiø, taèiau nieko nedaroma, kad bûtø paneigta prielaida, jog skirtumas atsi-
rado atsitiktinai, pavyzdþiui, dël natûralios prevencijos objekto plëtros.
Prevencijos priemonës finansinis

veiksmingumas
Nepilnameèiø nusikaltimø prevencijà galbût galima bûtø uþtikrinti, jei-

gu prie kiekvieno nepilnameèio pristatytumëme daugybæ auklëtojø ir
psichologø, kurie, negailëdami lëðø, laiko ir pastangø, organizuotø jam as-
meniðkai visas ámanomas prevencijos priemones. Taèiau tokiu bûdu pa-
siekta pergalë kainuotø labai daug. Tai atitrauktø visuomenës finansines
pajëgas nuo kitø ne maþiau svarbiø tikslø.
Vis dëlto tai toli graþu nereiðkia, kad galima taikyti tik pigias prevenci-
jos priemones. Nors ir kiek brangi bûtø prevencijos priemonë, jà galima ir
reikia taikyti, jeigu ðios prielaidos taikymas atsiperka, jeigu á jà investavæ
apsaugom visuomenæ nuo daug didesnës þalos. Negaila iðleisti 100 tûkstan-
èiø litø, jeigu tai leis iðvengti 200 tûkstanèiø litø þalos. Tokiu atveju preven-
cinæ veiklà galime laikyti pelninga. Dël ðios veiklos visuomenë tapo turtin-
gesnë.
Dël to labai svarbus prevencijos priemonës apibûdinimas yra jos finan-
sinis veiksmingumas. Ðis apibûdinimas rodo, kiek lëðø sutaupo priemonei
ágyvendinti iðleisti pinigai.
Svarbiausias veiksmingumo elementas – pinigø, sutaupytø ágyvendinus
priemonæ, santykis su iðleistais pinigais. Ðis santykis parodo, kiek uþdirba
kiekvienas prevencijos priemonei iðleistas litas.
gyventojø serga psichinëmis ligomis. Atrodytø, kad televizija þaloja gyventojø psichikà. Ið tik-
røjø toks ryðys susidaro ne dël televizijos poveikio psichikai, o dël treèiojo kintamojo – urbani-
zacijos lygio. Miestuose daugiau televizoriø ir psichiniø ligoniø, kaime ir vienø, ir kitø yra ma-
þiau.
78 PIRMA DALIS
Priemonës finansinio veiksmingumo vertinimas visada buvo labai svarbi

ir kartu sunkiai áveikiama uþduotis. Ið tikrøjø, kol neþinome, kiek prevenci-
jos priemonë yra veiksminga, ji yra visuomenës iðlaidø skiltyje. Tai reiðkia,
kad jai skiriame lëðø, nes to tiesiog reikia, kaip kad skiriame lëðø, pavyz-
dþiui, kasdieniam vartojimui. Nustaèius prevencijos priemonës finansiná
veiksmingumà, iðlaidos jai tampa investicija, pinigais, kurie gamina kitus
pinigus.
Sunkumai vertinant prevencijos priemonës veiksmingumà iðplaukia ið
to, kad nelengva ávertinti þalà, ypaè nematerialinæ, kurios pavyks iðvengti
taikant veiksmingà priemonæ. Nemenka dalis nusikaltimø tyrimø iðlaidø
tenka kriminalinei justicijai. Ávykus nusikaltimui, prisideda darbo policijai,
tardymui, teismui, bausmiø vykdymo sistemai. Ðis darbas nemaþai kainuo-
ja.
Kita vertus, nelengva nustatyti, kiek to darbo ir iðlaidø sumaþëjo, pavy-
kus prevencijos metodais uþkirsti nusikaltimui kelià.
Praëjusiame amþiuje bûta nemaþai bandymø patikslinti nusikaltimø fi-
nansiná veiksmingumà. Tikru prasiverþimu ðioje srityje tapo metodika, ku-
rià parengë Vaðingtono valstijos (JAV) valstybinis vieðosios politikos insti-
tutas (S. Aos, 2001).
Metodikos tikslà autoriai formuluoja taip: atlikti nepriklausomà nusi-
kaltimø prevencijos programos finansiná vertinimà ir nustatyti, „ar, atsi-
þvelgiant á mokesèiø mokëtojø iðlaidas ir nusikaltimo aukai padarytà þalà,
ði programa yra pelninga, tai yra ar laukiamo poveikio nusikalstamumui
efektas persveria programos iðlaidas“ (S. Aos, 2001).
Remiantis ðia metodika, buvo ávertinta daugiau kaip 400 prevencijos
programø, ágyvendintø JAV ir Kanadoje per paskutiná XX amþiaus ketvir-
tá, ir pateiktos garsios penkios iðvados:
1. Egzistuoja finansiškai veiksmingi investavimo į nusikaltimų prevenciją
būdai.
Kitaip tariant, yra programø, á kurias investavus visuomenë finansiðkai
laimi, gauna pelno. Pavyzdþiui, nustatyta, kad paèios pelningiausios ir il-
giausiai trunkantá finansiná efektà duoda programos, skirtos nepilnameèiø
nusikalstamumo prevencijai. Kai kuriø ið tø programø pelningumas labai
didelis: kiekvienas mokesèiø mokëtojo doleris, iðleistas nusikaltimø pre-
vencijai, duoda 12 JAV doleriø pelno. Taip pat finansiðkai labai pelningos
pasirodë ir programos, skirtos seniausiø asmenø nusikaltimø prevencijai.
2. Egzistuoja ir blogos investicijos.
Pirmiausia – tai programos, kurios nedaro jokio poveikio nusikalsta-
mumui. Kita vertus, tai programos, kurios nors ir daro tam tikrà poveiká
nusikalstamumui, taèiau yra labai brangios.
Ir vienu, ir kitu atveju tikslinga nefinansuoti tokiø programø ir sutaupy-
tas lëðas iðleisti veiksmingiems projektams finansuoti.
3. Yra programų, kurios nors daro tik nedidelį poveikį nusikalstamumui, ta-
čiau vis tiek yra finansiškai veiksmingos.
Pavyzdþiui, recidyvo prevencijos programø poveikis gali siekti 20–30
proc. Taèiau tokios programos labai brangios, joms ágyvendinti reikia kvali-
fikuoto personalo, brangios árangos. Yra nemaþai ir tokiø, kurios maþina
recidyvà tik 5 proc. arba maþiau, bet yra palyginti nebrangios.
Tokiø nelabai veiksmingø ir nebrangiø programø reikðmë ypaè padidë-
ja, jeigu jas galima taikyti dideliu mastu. Pavyzdþiui, recidyvo sumaþinimas
5 proc. neturës didelës átakos, jeigu programa bus ágyvendinta vienoje ástai-
goje arba vietovëje. Taèiau jeigu pavyksta 5 proc. sumaþinti nusikalstamu-
mà ðalies mastu, tai – labai didelis laimëjimas, nes uþkertamas kelias dau-
geliui tûkstanèiø nusikaltimø.
4. Kiekvienos programos finansinis veiksmingumas turi būti įvertintas.
Bûtina ávertinti kiekvienos siûlomos ar jau realizuojamos programos fi-
nansiná veiksmingumà. Tai reikia daryti ne tik dël to, kad apskritai „pinigai
turi bûti skaièiuojami“.
Ávertinti prevencijos programas ypaè svarbu todël, kad veiksmingø, fi-
nansiðkai pelningø programø yra nedaug. Jeigu neávertinsime prevencijos
programos finansiðkai ir ðiuo atþvilgiu pasikliausime laime, labai didelë ti-
kimybë, kad bus vykdoma neveiksminga ir finansiðkai nuostolinga progra-
ma.
5. Kompleksinis programų taikymas.
Yra programø, kurios gali bûti labai pelningos, bet tik po kurio laiko.
Yra ir tokiø, kurios ne tiek pelningos, bet jø efektas pasireiðkia labai grei-
tai. Taip pat vienø programø veiksmingumas jau árodytas, o kitø dar nëra
árodytas, bet dël vienø arba kitø prieþasèiø galima tikëtis, kad ir jos gali bûti
labai veiksmingos. Dël to labiausiai apsimoka derinti programas. Patys me-
todo autoriai, aiðkindami ðio derinio naudà, cituoja amerikieèiø patarlæ:
„nereikia dëti visø kiauðiniø á vienà krepðá“ (S. Aos, 2001).
Jø tyrime finansiðkai veiksmingiausi pasirodë vadinamieji ankstyvieji
ðeimos lankymai. Smulkiau ðios programos apraðytos skyriuje „Mokyklinë
prevencija“. Tai lankymas moterø, kurios vienos augina maþameèius vaikus
(paprastai iki 2 metø) ir kuriø pajamos yra labai menkos. Funkcinë ðeimos
psichoterapija yra labai brangi prevencijos priemonë, taèiau jos finansinis
veiksmingumas svyruoja nuo 14 149 iki 59 067 JAV doleriø. Tai prevenci-
nës veiklos, kuri yra pelninga, nors ir labai brangi, pavyzdys. Kitos, irgi la-
bai brangios, psichoterapijos atmainos – multisisteminës psichoterapijos
pelningumas yra dar didesnis ir svyruoja tarp 31 661 ir 131 918 JAV dole-
riø. Pelningos pratybos, per kurias nepilnametis mokomas valdyti ir tinka-
mai nukreipti savo pyktá (nuo 8 287 iki 33 143 JAV doleriø). Visø jø finan-
sinis veiksmingumas glaudþiai siejasi su bendruoju, tai yra ðios pratybos
smarkiai maþina nusikalstamumo rizikà. Multisisteminës psichoterapijos
80 PIRMA DALIS
nusikaltimø rizikos maþinimo efektas sumaþëja beveik treèdaliu, funkcinës

psichoterapijos – ketvirtadaliu, agresijos valdymo programos maþina nusi-
kalstamo elgesio rizikà maþdaug penktadaliu.
Gydymas nuo narkotinës priklausomybës laisvës atëmimo vietoje neda-
ro tokio stipraus poveikio nusikaltimø rizikai. Uþtat ði priemonë nëra
brangi. Dël to apsimoka jà vykdyti.
Neveiksmingos programos pavyzdys yra „Profesinio mokymosi bendra-
darbiavimo aktas“. Jo tikslas – padëti asmenims, ypaè jaunimui, taip pat
neturintiems profesinio pasirengimo suaugusiesiems ágyti ne tik profesijà,
bet ir profesinei veiklai reikalingø ágûdþiø: darbo paieðkos, santykiø su
darbdaviais. Be to, programa teikë konkreèià pagalbà ásidarbinant ir
sprendþiant darbinës veiklos problemas.
Programos sumanymas ið tikrøjø labai geras, taèiau, kaip tai neretai bû-
na, realus gyvenimas pasirodë sudëtingesnis. Eksperimentinis nusikaltimø
rizikos pasikeitimo tyrimas parodë, kad programos dalyviø nusikalstamu-
mo rizika faktiðkai padidëjo deðimtadaliu. Tai ir lëmë ðios programos nuo-
stolingumà. Vieno jaunuolio dalyvavimo programoje kaina yra apie 1 430
doleriø. Dël didesnio programos dalyviø nusikalstamumo lygio padidëja
kriminalinës justicijos darbo krûvis, o tai nemaþai kainuoja mokesèiø mo-
këtojams – 4 562 dolerius vienam dalyviui. Dar didesnë þala, kuri dël padi-
dëjusios nusikaltimo rizikos padaroma nukentëjusiajam. Atsiþvelgus á tai,
programos nuostoliai sudaro 12 082 dolerius vienam dalyviui.
Kiekviena programa ávertinama tam tikra tvarka. Pirmasis þingsnis –
nustatyti tiriamosios priemonës veiksmingumà. Paprastai tai daroma api-
bendrinant jau atliktus veiksmingumo tyrimus, kuriais lyginami eksperi-
mentinës grupës (kurioje buvo taikoma prevencijos priemonë) ir kontroli-
nës (kurioje ði priemonë nebuvo taikoma) pokyèiai.
Antrasis þingsnis – apibendrinti tyrimus, naudojant toliau pateikiamà
formulæ:
Èia: ESm(p) – vidutinis keliø tyrimø poveikis.

Pe – asmenø, kurie pradëjo elgtis taip, kaip ir buvo siekiama, procentas.
Pc – tokiø paèiø asmenø procentas kontrolinëje grupëje.
Treèiasis þingsnis – nustatyti, kiek pastovus yra poveikis, gautas taikant

prevencijos priemonæ. Tam tikslui panaudojami duomenys apie programos
dalyviø recidyvà.
Ketvirtasis þingsnis – nustatyti nusikaltimo kainà. Kad galëtumëm suþi-

noti, kiek lëðø buvo sutaupyta todël, kad nusikaltimas neávyko, reikia suþi-
noti, kokiø nuostoliø visuomenë bûtø patyrusi, jeigu nusikaltimas vis dëlto
bûtø buvæs padarytas.
Ðie nuostoliai skirstomi á dvi grupes: pirmoji – nuostoliai, kurie atsiran-
da mokesèiø mokëtojui dël to, kad padarytas nusikaltimas padidino krimi-
nalinës justicijos darbo krûvá, o kartu ir iðlaidas. Tuo tikslu buvo skaièiuo-
jamas nusikaltimø skaièiaus ir ávairiø institucijø iðlaidø ryðys. Pavyzdþiui,
esant didesniam baudþiamøjø bylø skaièiui, teismø darbo krûviai didëja, o
kartu didëja ir teismø iðlaidos. Lygiai taip pat didëja ir laisvës atëmimo vie-
tø iðlaidos esant didesniam nuteistøjø skaièiui.
Skaièiavimo tikslas (taikyti regresijø skaièiavimai) buvo nustatyti, kiek
keièiasi ðios iðlaidos padidëjus darbo krûviui vienu vienetu.
Antroji grupë – þala, padaroma nusikaltimo aukai. Ji irgi susideda ið
dviejø daliø. Pirmoji dalis – tai materialinë þala, ávairûs nukentëjusiojo
nuostoliai. Antroji – moralinë þala, nukentëjusiajam suteiktos kanèios. No-
rint ávertinti jø dydá, buvo apibendrinama teismø praktika ir nustatoma,
kokias þalos atlyginimo sumas teismai vidutiniðkai priteisdavo nukentëju-
siajam, patyrusiam tokià pat moralinæ þalà.
Sakykime, panaudojus veiksmingà prevencijos priemonæ, pavyko uþtik-
rinti, kad asmuo daugiau gyvenime nedarys nusikaltimø. Kad ávertintume,
kokia piniginë suma ðiuo atveju sutaupyta, reikia nustatyti, kiek ilgai (kiek
metø) ðis asmuo dar gali daryti nusikaltimus ir kokia kiekvienais tais metais
yra tikimybë, kad jis padarys nusikaltimà. Ðiai tikimybei nustatyti metodi-
koje naudojami duomenys apie nusikaltimø darymo priklausomumà nuo
asmens amþiaus (þr. 1 grafikà „Nusikaltimo darymo tikimybë priklausomai
nuo asmens amþiaus“). Matome, kad nuo 22 iki 24 metø tikimybë, kad as-
muo padarys nusikaltimà, visà laikà maþëja.
Dël to nustatant galutinæ nusikaltimo kainà, atsiþvelgiama á visus ðiuos
momentus: besikeièianèià tikimybæ, kad asmuo ateityje padarys nusikalti-
mà, besikeièianèias ekonomikos sàlygas ir nusikaltimo padarytos þalos ver-
tës pokyèius.
Penktasis þingsnis – nustatyti priemonës realizavimo iðlaidas tiek apskri-
tai, tiek vienam jos dalyviui. Ið nusikaltimo ir priemonës vertës skirtumo
paaiðkëja galutinis priemonës finansinis veiksmingumas.
Prielaida, kad metodiðkai netobulai atlikto tyrimo rezultatai taip pat ga-
li bûti naudingi ir informatyvûs, reikalauja tolesniø diskusijø. Ið tikrøjø, jei-
gu atliekant tyrimà visiðkai nesilaikoma esminiø metodiniø eksperimenti-
nio tyrimo reikalavimø, tokios tyrimo iðvados paskelbiamos nevertomis pa-
sitikëjimo. Jeigu atliekant tyrimà kruopðèiai laikomasi visø reikalavimø, to-
kios tyrimo iðvados pripaþástamos vertomis pasitikëjimo. Taèiau kaip elgtis
tuomet, kai atliekant tyrimà minëtø esminiø reikalavimø laikomasi tik ið
82 PIRMA DALIS
dalies? Pavyzdþiui, kontrolinë grupë yra, taèiau ji sudaryta ne pagal atsitik-

tinumo principà, vidurkiø skirtumai nustatyti, taèiau nenustatyta, ar jie yra
statistiðkai patikimi, ir pan.
1 grafikas. Nusikaltimo darymo tikimybë priklausomai nuo asmens amþiaus
Ar tokiu bûdu gauti duomenys verti pasitikëjimo? Atliekantieji tyrimà

laikosi principo „geriau nors ðis tas, negu visai nieko“. Jie ásitikinæ, kad me-
todiniø trûkumø turintis tyrimas yra vis dëlto geriau negu tiesiog sveikas
protas. Dël to nesant aukðtesnio metodinio lygio tyrimø, jie (nors ir atsar-
giai) vadovaujasi þemesnio lygio tyrimais.
Ar galima pateisinti toká elgesá?
Ásivaizduokime, kad lëktuvas, sukonstruotas ne visai pagal taisykles, kad
paraðiutas, pagamintas laikantis tik dalies reikalavimø. Automobilis, ku-
riame trûksta svarbiø detaliø, tiesiog nevaþiuoja. Namas, kuriame trûksta
blokø, sugriûna. Kodël turëtume tikëti, kad tyrimai, atlikti nesilaikant rei-
kalavimø, vis dëlto verti pasitikëjimo?
Kita vertus, kol kas gyvename pradiniø prevencijos priemoniø tyrimø
laikotarpiu, kai yra labai nedaug kruopðèiai iðtirtø priemoniø, ir pagrindiná
vaidmená organizuojant daugumà prevencijos priemoniø vaidina vadina-
masis sveikas protas. Empirinis tyrimas, kad ir netobulas, pirmiausia kelia
abejoniø sveiku protu paremtiems ásitikinimams dël vienos arba kitos prie-
monës veiksmingumo.
Sakykime, sveikas protas neabejoja, kad bausmë turi sulaikantá poveiká.

Tas poveikis ásivaizduojamas kaip savaime suprantamas, stiprus, akivaizdus
ir gana vienareikðmis, pasireiðkiantis kiekvienà kartà ir bet kokiomis sàly-
gomis. Toks ryðys turëtø bûti lengvai nustatomas atliekant kad ir metodið-
kai netobulà tyrimà. Ið tikrøjø tyrimai nerodo jokio stipraus ir pastovaus
bausmës poveikio kriminaliniam elgesiui. Taigi toks tyrimas iðjudina sveiku
protu paremtus ásitikinimus ir tampa postûmiu tolesniems ir tobulesniems
tyrimams. Kadaise Sokratas, árodinëdamas teisme, kad jis ið tikrøjø iðmin-
tingesnis uþ daugelá kitø Atënø þmoniø, pasakë, kad jis protingesnis tuo,
kad bent þino, ko neþino. Empiriniai prevencijos priemoniø veiksmingumo
tyrimai kaip tik ir atskleidþia mûsø neþinojimà. Mums neretai atrodo, kad
gana gerai ásivaizduojame, kiek veiksminga gali bûti viena arba kita prie-
monë. Veiksmingumo tyrimai rodo, kiek klaidingas ir iðkreiptas yra tas mû-
sø þinojimas.
Manytumëme, kad tokio lygio tyrimø rezultatai yra tik hipotezë. Jeigu
keletas þemo lygio tyrimø parodë, kad pagerintas gatvës apðvietimas leidþia
sumaþinti nusikalstamumà, tai tik reiðkia, kad turime pagrindà iðtirti ðià
prielaidà ir kad jos patikrinimas gali bûti perspektyvus.
Remiantis modifikuota metodika, galima nustatyti bendrà metodinio
lygio vertinimà.
Nagrinëjant tam tikro tyrimo metodiná lygá, kiekvienas ið aspektø áver-
tintas 5 balø sistema. Apibendrinti tuos ávertinimus galima bent dviem bû-
dais.
Pirmasis – tai bendras metodiðkumo lygis. Já nustatome sumuodami ba-
lus, kuriais ávertinti tyrimo aspektai. Idealiai atliktas tyrimas gali surinkti 30
balø. Praktiðkai tai atsitinka retai. Sakykime, kontrolinës grupës sudarymas
ávertintas 4 balais, kontroliniø poþymiø parinkimas – 3, poveikio rezultato
ávertinimas – 2 balais, nubyrëjimo kontrolë – 5, poveikio stabilumas – 2 ba-
lais, statistinë iðvadø kontrolë ávertinta 1 balu, taigi bendras ávertinimas bus
lygus 4+3+2+5+2+1= 17. Tai sudaro 17/30 x 100 = 56,7 proc. Ðis rodik-
lis daugiau parodo ne tiek paties tyrimo, kiek já rengusiøjø ir atlikusiøjø
metodiðkumo lygá, t. y. kaip, atliekant tyrimà, buvo siekiama laikytis to-
kiems tyrimams keliamø metodiniø reikalavimø.
Antrasis bûdas – tyrimo rezultatø patikimumo rodiklis. Kaip þinoma, vi-
so laivyno greitá lemia pats lëèiausiais laivas. Grandinës stiprumas priklau-
so nuo silpniausios grandies. Lygiai taip pat ir veiksmingumo tyrimo rezul-
tatø patikimumà lemia tai, kaip laikomasi kiekvieno ið pirmiau aptartø rei-
kalavimø. Sakykime, visais atþvilgiais tyrimas atliktas laikantis aukðèiausiø
metodiniø reikalavimø. Kiekvienas ið jø gali bûti ávertintas 5 balais. Tik nu-
byrëjimo aspektas visiðkai nekontroliuojamas. Ið tyrimo rezultatø nieko ne-
suþinome, ar apskritai buvo nubyrëjimas, jei buvo, tai kokio masto – ar jis
buvo gana atsitiktinis, ar daugiausia nubyrëjo dalyviø, pasiþyminèiø tam
84 PIRMA DALIS
tikrais asmenybës bruoþais, ir pan. Taigi nubyrëjimo kontrolë vertinama

þemiausiu 1 balu. Tokiu atveju tikrai negalime susidaryti jokio vaizdo, kiek
apskritai patikimi gauti rezultatai. Vadinasi, nors visais kitais atþvilgiais ty-
rimas atitinka metodinius reikalavimus, jis turi bûti ávertintas þemiausiu ba-
lu – 1.
Tyrimø rezultatø apibendrinimas
Sakykime, tam tikra prevencijos priemonë, panaudota mieste A tam

tikroje gyventojø grupëje, padarë reikiamà poveiká. Kartu buvo atliktas
aukðto metodinio lygio prevencijos priemonës veiksmingumo tyrimas. Pa-
gal visus metodinius reikalavimus buvo atrinkta kontrolinë grupë. Joje pre-
vencijos priemonë nebuvo taikoma. Palyginus eksperimentinæ ir kontrolinæ
grupes, patikimai patvirtinta, kad pageidaujamus pokyèius sukëlë bûtent
panaudota prevencijos priemonë.
Nors patvirtinta, kad priemonë daro reikiamà poveiká, taèiau tiksliai þi-
nome tik, kad ji veiksminga mieste A taikant atitinkamoje gyventojø grupë-
je. Ar galime ðia iðvada vadovautis persikëlæ á kità miestà, kaimo vietovæ,
kità ðalá? Tai priklauso nuo to, kiek ten gyvenantys þmonës ir jø gyvenimo
sàlygos yra panaðios á miesto A. Jeigu esame tuo ásitikinæ, galime tikëti, kad
priemonë, kuri buvo veiksminga mieste A, bus veiksminga ir kitur.
Jeigu vis dëlto abejojame, pavyzdþiui, manome, kad yra tik tam tikrø
panaðumø, jau ir pats idëjø perkëlimas kelia abejoniø. Taèiau tokiu atveju
mieste A nustatytas priemonës veiksmingumas yra puiki prielaida kelti hi-
potezæ, kad ði priemonë bus veiksminga ir kitoje vietoje. Tai svarbus mo-
mentas. Norëdami uþtikrinti tam tikro nusikaltimo prevencijà, galime pa-
naudoti paèias ávairiausias prevencijos priemones. Jeigu neturime patiki-
mesniø duomenø apie jø veiksmingumà, tenka tas priemones patikrinti.
Duomenys apie tai, kad vienos ið galimø priemoniø veiksmingumas jau
buvo tikrinamas kitur ir ji ten pasirodë veiksminga, gali bûti svarus argu-
mentas ið daugelio galimø prevencijos priemoniø tikrinimui pasirinkti bû-
tent ðià. Jos veiksmingumas kitur leidþia tikëti, kad tokio tikrinimo rezulta-
tas bus teigiamas – patvirtins jos veiksmingumà. Tokiu atveju nereikës tik-
rinti kitø priemoniø.
Jeigu priemonë buvo tikrinta ne vienà kartà ávairiose vietose ir visais
tais atvejais pasirodë veiksminga, galime tikëtis, kad ji bus veiksminga ir ki-
tur, nepaisant tam tikros taikymo sàlygø ávairovës.
Kadangi veiksmingumo patikrinimo sàlygos atliekant ávairius tyrimus
skiriasi, neiðvengiamai ðiek tiek skirsis ir jø poveikis. Net ir labai veiksmin-
ga priemonë vienomis sàlygomis padaro didesná poveiká, o kitomis – sil-

pnesná. Taèiau jeigu poveikio stiprumas, nepaisant visø svyravimø, vis dëlto
nevirðija tam tikrø ribø, galime manyti, kad ir mes, pritaikæ ðià priemonæ,
gausime nevirðijantá tø ribø (ne maþesná nei jo þemutinë riba) poveiká.
Nustatyti tas ribas yra nelengva. Poveikis matuojamas ávairiais vienetais.
Gali bûti nustatoma, kiek, panaudojus priemonæ, sumaþëjo nusikaltimø, ki-
tu atveju – nusikaltëliø, treèiu – kiek sumaþëjo nusikaltimø padaryta þala, ir
pan. Kita vertus, visi ðie parametrai nëra pastovûs, jie nuolat kinta, tad ir
prevencijos priemonës padarytas poveikis gali skirtis.
Dël to labai svarbu surasti visuotiná, nuo minëtø trukdanèiø veiksniø
nepriklausantá veiksmingumo vienetà. Juo remdamiesi galëtume lyginti
ávairiø prevencijos priemoniø veiksmingumà.
Amerikieèiai Rosenthalis, Rubinas (1982) ir kiti tyrëjai pasiûlë toká vie-
netà.
Jø logika tokia: imkime bet koká vyraujantá reiðkiná (nusikalstamumo
lygis, alkoholio metinis vartojimas ir pan.). Ðis reiðkinys svyruoja tam tik-
romis ribomis. Sakykime, nusikalstamumo lygio metinis svyravimas viduti-
niðkai nukrypsta nuo metinio vidurkio á vienà ar kità pusæ tam tikru dydþiu.
Ðis vidutinis – standartinis nukrypimas naudojamas ávertinant poveikio me-
todo efektà. Poveikio rodiklis yra dalis to nukrypimo, kurá lemia prevenci-
jos priemonës. Sakykime, mieste A vidutiniðkai buvo padaroma 100 nusi-
kaltimø per mënesá. Mieste B – vidutiniðkai 200 nusikaltimø per mënesá.
Mieste A nusikalstamumo svyravimai per mënesá sudaro ± 20 nusikaltimø.
Tà svyravimà iðreiðkia 0,8 standartinio nuokrypio. Mieste B nusikalstamu-
mo svyravimai per mënesá yra ± 50. Sakykime, mieste A buvo pritaikyta
tam tikra prevencijos priemonë, o mieste B nebuvo. Pritaikius jà mieste A,
nusikalstamumo lygis sumaþëjo 15 nusikaltimø per mënesá. Tai sudaro 0,6
minëto standartinio nuokrypio.
Ðis skaièius, naudojamas kaip prevencijos priemonës poveikio rodiklis,
svyruoja nuo –1 iki +1. Jeigu poveikio dydis yra lygus –1, tai reiðkia, kad
eksperimentinëje grupëje, kurioje buvo pritaikyta prevencijos priemonë,
mus dominantis reiðkinys sumaþëjo –1 standartiniu nuokrypiu (labai smar-
kiai).
Jeigu poveikis lygus +1, tai reiðkia, kad eksperimentinëje grupëje, ku-
rioje buvo pritaikyta prevencijos priemonë, mus dominantis reiðkinys padi-
dëjo vienu standartiniu nuokrypiu (irgi labai daug). Tai leidþia palyginti
tarpusavyje ávairiø poveikio priemoniø veiksmingumà. Sakykime, reikia pa-
lyginti du priemonës taikymo bûdus. Priemonë buvo pritaikyta ir nedide-
liame ramiame miestelyje, ir dideliame neramiame mieste. Aiðku, taikymo
rezultatas labai skirsis. Abiejuose miestuose poveikio efektas iðreiðkiamas
visai skirtingais skaièiais. Minëto poveikio dydþio koeficiento taikymas lei-
dþia poveikio dydþius palyginti nepaisant ðio skirtingumo.
86 PIRMA DALIS
Rosenthalis ir Rubinas parodë, kad poveikio dydis gali bûti iðreikðtas

procentais, kad bûtø patogiau já naudoti. Tam reikia padalyti já ið 2 ir pa-
dauginti ið 100. Gautas skaièius iðreiðkia procentiná eksperimentinës ir
kontrolinës grupiø skirtumà pritaikius poveikio metodà. Pavyzdþiui, povei-
kio dydis, lygus –0,5, rodo, kad mus dominanèio reiðkinio (pvz., nusikals-
tamumo) lygis eksperimentinëje grupëje 25 procentais þemesnis negu
kontrolinëje. Kitais þodþiais tariant, eksperimentinëje grupëje pritaikius
prevencijos priemonæ, nusikaltimø darymo rizika sumaþëjo 25 procentais.
Dël to minëtà rodiklá galime vadinti priemonës veiksmingumo maþinant
nusikalstamumo rizikà rodikliu.
Poveikio dydþio naudojimas leido atlikti labai plaèius ávairiø prevenci-
nio poveikio priemoniø palyginimus. Lipsey ir Wilsono (1993) parengta
apþvalga – Guinnesso rekordø knygos vertas pavyzdys. Ðie mokslininkai
pabandë nustatyti, kiek apskritai yra veiksmingos jø ðalyje taikomos pre-
vencijos priemonës. Wilsonas apibendrino 9 400 atvejø, kai taikant tam tik-
rus poveikio bûdus buvo bandoma pakeisti þmoniø elgesá. Jo gautas rodik-
lis buvo gana aukðtas: mokslininkas nustatë, kad viena prevencijos priemo-
në maþina nusikalstamumo rizikà maþdaug 28 procentais. Lipsey (1992),
apþvelgæs maþesná prevencijos projektø priemoniø veiksmingumo skaièiø –
397 projektus, nustatë, kad vidutinë programa maþina nusikalstamumo ri-
zikà maþdaug 17 procentø.
Iðnagrinëkite vadovëlio 3 priede pateiktà Organizuoto nusikalstamumo

ir korupcijos prevencijos programà. Atlikite jos struktûros analizæ ir nusta-
tykite prevencijos priemones bei jø grupes.

Devintas skyrius. Nusikaltimų prevencijos kriminologinio-socialinio konteksto samprata 87
ANTRA DALIS
Nusikalstamumo
dinamika besikeičiančioje
visuomenėje ir
kriminologinė prognozė
Savarankiški moduliai.
Šios dalies skyriai gali būti
studijuojami nepriklausomai
vienas nuo kito.
88 ANTRA DALIS
Devintas skyrius
NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS
KRIMINOLOGINIO-SOCIALINIO
KONTEKSTO SAMPRATA
Modulio tikslas – išsiaiškinti, kas yra kriminologinis-socialinis kontekstas,

kokį vaidmenį vaidina jo pažinimas organizuojant ir vykdant prevencinę veiklą.
Nusikaltimų prevencijos socialinis kontekstas – tai visuma socialinių reiški-
nių, kurie lemia nusikaltimų prevencijos tikslus ir jų realizavimo sąlygas.
Á nusikalstamumo socialiná kontekstà áeina:

a) socialinės aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso prevencijos tikslai ir jų
realizavimo priemonių pasirinkimas. Socialinë aplinka, jà sudarantys sociali-
niai, ekonominiai, psichologiniai veiksniai lemia ir nusikalstamumà, ir su
juo susijusias problemas. Besikeièiant socialinei aplinkai tos problemos irgi
keièiasi. Kartu keièiasi ir nusikaltimø prevencijos uþdaviniai. Tai, kas ðian-
dien buvo labai svarbu, rytoj, pasikeitus aplinkybëms, gali bûti jau visai ne-
beaktualu;
b) vykdymo sąlygos. Net ir geriausias prevencijos projektas pasmerktas
nesëkmei, jeigu yra labai nepalankios jo realizavimo sàlygos. Tai gali bûti
finansavimo stoka, prieðiðkas ar abejingas projekto dalyviø poþiûris á patá
projektà ar apskritai prevencinæ veiklà, socialiniø grupiø, kuriø atþvilgiu
realizuojamas projektas, pasiprieðinimas, ir pan. Prevencinës veiklos reali-
zavimo veiksniai keièiasi. Sàlygos, kurios vakar buvo visiðkai palankios tam
tikram prevencijos projektui realizuoti, ðiandien gali pasidaryti nepalan-
kios.
Taigi socialinis kontekstas nusikaltimø prevencijos atþvilgiu atlieka dvi-

gubà funkcijà. Viena vertus, ið jo iðplaukia prevencijos uþdaviniai (nusikals-
tamumo lygis, struktûra, visuomenës reakcija á já). Antra vertus, nuo socia-
linio konteksto veiksniø priklauso sàlygos, kuriomis ta veikla vykdoma.
Pavyzdþiui, imkime tam tikrà prevencijos objektà, sakykime, mokyklà.
Ji yra tam tikroje vietovëje, kuri savo ruoþtu priklauso tam tikram rajonui,
o rajonas – ðaliai. Mokykla turi nemaþai problemø, tarp jø labai aktuali ir
moksleiviø nusikalstamumo problema. Tos problemos priklauso nuo mo-
kyklos aplinkos: vidinës tvarkos, dëstymo lygio, mokytojø pasirengimo,
mokiniø kontingento. Kiekvienas ið ðiø momentø savo ruoþtu priklauso
nuo vietovës, kurioje yra mokykla, taip pat nuo socialiniø ir ekonominiø sà-
lygø, kurios glaudþiai siejasi su visos ðalies plëtra.
Ásivaizduokite, kad ketiname numatyti mokykloje vykdyti tam tikrà pre-
vencijos projektà. To projekto realizavimas turëtø padaryti poveiká kokiam
nors konkreèiam mokiniø nusikalstamumà lemianèiam veiksniui. Sakyki-
me, nustatëme, kad didelá poveiká moksleiviø teisëtvarkos paþeidimams da-
ro jø neuþimtumas laisvalaikiu. Laisvalaikiui pagerinti parengëme specialø
projektà, kurio tikslas – organizuoti mokiniams sporto, saviveiklos ir kito-
kiø bûreliø. Tikime, kad atsivërus galimybëms turiningiau ir ádomiau leisti
laisvalaiká mokiniai pasinaudos tuo ir maþiau darys nusikaltimø.
Taèiau realizuojant projektà mums ið karto teks prisiminti, kad nei mo-
kykla, nei jos mokiniai neegzistuoja tuðtumoje. Mokiniai turi ðeimas, drau-
gus, kaimynus, mokytojus. Jø santykis su mokiniais, poþiûris á mokiniø lais-
valaiká, prevencijos projektà, palaikymas ar pasiprieðinimas jam padarys
lemiamà poveiká. Nuo visø jø priklausys, ar mokiniai pasinaudos tomis nau-
jomis laisvalaikio galimybëmis, ir jeigu pasinaudos, tai kokiu mastu, ar ir
toliau liks gatvëje, ir toliau imsis antivisuomeninës veiklos.
Socialinis kontekstas nëra pastovus, jis visà laikà kinta. Ypaè svarbûs
yra kryptingi pokyèiai, kai socialinis kontekstas plëtojamas tam tikra kryp-
timi.
Pavyzdþiui, toje paèioje mokykloje bëgant metams daug kas keièiasi.
Pirmiausia kinta mokiniø kontingentas. Vieni mokiniai palieka mokyklà,
kiti ateina. Tarp jø daugëja ar maþëja tokiø, kurie gerai parengti mokyklai,
nori mokytis, turi planø tæsti mokslà toliau ir ágyti norimà profesijà. Moki-
niø ið probleminiø ðeimø, t. y. ið ðeimø, turinèiø psichologiniø, materialiniø
ir kitokiø sunkumø, skaièius irgi kinta. Nuo to gerokai keièiasi mokytojø
darbo turinys ir problemos, su kuriomis jie susiduria. Atitinkamai kinta ir
reikalavimai mokytojams bei vadovavimo mokyklai bûdas. Visa tai gali pa-
sireikðti kaip raidos tendencija.
Ásivaizduokime, kad vietovëje, kurioje yra ði mokykla, pradëjo veikti
aukðtøjø technologijø ámonë. Praëjus vos keleriems metams dël apraðytø
tendencijø átakos galime pamatyti jau visai kitokià mokyklà: nauji mokiniai,
90 ANTRA DALIS
iðsilavinæ tëvai, aktyviai palaikantys mokyklà ir skatinantys mokymàsi, iðau-

gæs mokyklos autoritetas, glaudûs ryðiai ir bendradarbiavimas su visuome-
ne.
Taigi dar visai neseniai mokykla buvo ganëtinai atsilikusi. Daugiausia
mokiniø ateidavo ið socialiniø, psichologiniø ir kitø problemø turinèiø ðei-
mø. Jø menko iðsilavinimo tëvai, prislëgti ðiø problemø, nedaug dëmesio
skyrë vaikams, jø mokslui. Dël to buvo sunku uþtikrinti geram mokslui bû-
tinà tëvø palaikymà. Dar sunkiau buvo organizuoti mokykloje kokià nors
priemonæ ar bendrà veiklà. Dël to mokyklos autoritetas buvo maþas, o tai
savo ruoþtu dar labiau apsunkino jos veiklà.
O dabar dël minëtø paþangiø tendencijø átakos pasikeis ir prevencijos
uþdaviniai, ir jø vykdymo sàlygos. Kiti nusikaltimai iðeis á pirmà planà, ki-
tomis sàlygomis vyks jø prevencija.
Dël to socialinës aplinkos raidos tendencijø paþinimas yra bûtina sëk-
mingos nusikaltimø prevencijos prielaida. Ypaè ðis paþinimas svarbus pasi-
renkant prevencijos užduotis.
Pirmiausia nuo jø priklauso paèios problemos. Anksèiau, kai mokykloje
mokësi kriminogeninis kontingentas, prevencijos priemonës buvo labai rei-
kalingos, taèiau organizuoti jas buvo sunku. Dabar, pasikeitus mokiniø
kontingentui, viskas pasikeitë: nusikaltimø maþiau, o organizuoti prevenci-
ná darbà nepalyginti lengviau.
Raidos tendencija kaip galinga srovë gali padëti, bet gali ir trukdyti. Ji
padeda, jeigu projektas plaukia pasroviui, ir trukdo, jeigu jis plaukia prieð
srovæ. Be to, palanki raidos tendencija verèia susimàstyti, ar verta ugdyti
specialø prevencijos projektà, jeigu raidos kryptis ir taip palanki. Mûsø mi-
nëtoje mokykloje teisës paþeidimø lygis gali ið esmës sumaþëti ir be jokiø
prevencijos priemoniø, vien dël mokykloje ir visoje vietovëje vykstanèiø tei-
giamø pokyèiø.
Bûtent tokià poveikio strategijà pasirinko Antoine‘o de Saint-Exuperi
pasakos „Maþasis princas“ iðmintingas pirmo asteroido karalius (þr. „Ið-
mintingas karalius valdo atsiþvelgdamas á raidos tendencijas“).
Išmintingas karalius valdo atsižvelgdamas

į raidos tendencijas
– Jûsø didenybe... kam jûs vieðpataujate?

– Visam kam, – didingai paprastai atsakë karalius.
– Visam kam?
Karalius santûriu mostu parodë á savo planetà, á kitas planetas ir
þvaigþdes.
– Visam tam? – paklausë maþasis princas.
– Visam tam... – atsakë karalius.

Nes tai buvo ne tik absoliutinis monarchas, tai buvo pasaulinis monar-
chas.
– Ir þvaigþdës jûsø klauso?
– Þinoma, – tarë karalius. – Jos tuètuojau pajusta. Að nepakenèiu ne-
drausmingumo.
Maþasis princas susiþavëjo tokia didele valdþia. Jeigu jà bûtø turëjæs
pats, tai bûtø galëjæs matyti ne keturiasdeðimt keturis, o septyniasdeðimt
du ar net ðimtà saulëlydþiø tà paèià dienà, visai nepaslinkdamas këdës!
Ir, kadangi jam buvo truputá liûdna, prisiminus paliktà maþutæ savo
planetà, j i s ásidràsino ir papraðë karaliø:
– Að norëèiau pamatyti saulëlydá... Bûkite toks malonus, ásakykite saulei
nusileisti.
– Jei að ásakyèiau generolui, kad jis skraidytø kaip drugelis nuo vienos
gëlës prie kitos arba kad paraðytø tragedijà, arba kad pavirstø jûros
paukðèiu, ir, jei generolas neávykdytø mano ásakymo, katras ið mudviejø
bûtume kaltas – jis ar að?
– Jûs, – tvirtai pasakë maþasis princas.
– Tiesa. Ið kiekvieno privalu reikalauti tai, kà jis gali duoti, – kalbëjo
toliau karalius. – Autoritetas remiasi visø pirma protu. Jei tu savo tautai
ásakysi pulti á jûrà, ji sukels revoliucijà. Að turiu teisæ reikalauti paklus-
numo todël, kad mano ásakymai yra protingi.
– Na, o saulëlydis? – priminë maþasis princas, kuris niekad neuþmirðda-
vo, ko klausæs.
– Saulëlydis tau bus. Að jo pareikalausiu. Taèiau, iðmanydamas valdymo
reikalus, luktelësiu, kol susidarys palankios aplinkybës.
– O kada tai bus? – pasiteiravo maþasis princas.
– Hm! Hm! – atsakë jam karalius, sklaidydamas storà kalendoriø. –
Hm! Hm! Tai bus... tai bus ðávakar, septintà valandà keturiasdeðimt
minuèiø! Ir pamatysi, kaip gerai klausoma mano ásakymø.
Maþasis princas nusiþiovavo. Jam buvo gaila, kad praleido saulëlydá
savo planetoje. Be to, pasidarë truputá nuobodu.
– Nëra èia man daugiau ko veikti, – tarë jis karaliui. – Keliauju toliau.
– Niekur nekeliauk, – tarë jam karalius, kuris taip didþiavosi, kad
turi valdiná. – Niekur nekeliauk, að tave paskirsiu ministru.
– Ko ministru?
– E... teisingumo!
– Kad èia nëra ko teisti!
– O kà gali þinoti, – atsakë karalius. – Að dar neapkeliavau savo kara-
lystës. Esu labai senas, neturiu kur laikyti karietos, o eiti pësèiam man di-
delis vargas.
92 ANTRA DALIS
– O! Jau maèiau, – tarë maþasis princas, kuris pasilenkæs pasiþiûrëjo ir

á kità planetos pusæ. – Tenai irgi nieko nëra...
– Tada galësi, teisti pats save, – atsakë jam karalius. Tai uþvis sunkiau-
sia. Teisti paèiam save – kur kas sunkiau, negu teisti kità. Jei sugebësi ge-
rai save teisti, tas rodys, kad esi tikras iðminèius.
– Að, – atsakë maþasis princas, – galiu save teisti bet kur. Man nëra rei-
kalo gyventi èia.
– Hm! Hm! – tarë karalius. – Rodos, kaþkur mano planetoje yra sena þiur-
kë. Naktá girdþiu jà krebþdant. Galësi teisti tà senà þiurkæ. Retkarèiais nu-
teisi jà mirti. Taigi jos gyvybë priklausys nuo tavo teisingumo. Taèiau kiek-
vienà kartà jos pasigailësi, nes jà reikia laikyti gyvà. Ji tik viena tëra.
– Að, – atsakë maþasis princas, – nemëgstu smerkti myriop ir, man ro-
dos, verèiau keliausiu.
– Ne, – tarë karalius.
Maþasis princas, jau pasiruoðæs kelionei, nenorëjo ðirdyti senojo monar-
cho.
– Jeigu jûsø didenybë norëtumëte, kad að tikrai paklusèiau, galëtumëte
man duoti protingà ásakymà. Galëtumëte, pavyzdþiui, ásakyti, kad iðvykèiau
ðià pat akimirkà. Man rodos, aplinkybës yra palankios...
Kadangi karalius nieko neatsakë, maþasis princas dar kiek padvejojo,
paskui atsidusæs leidosi ðalin.
Socialinio konteksto ir jo raidos tendencijų pažinimas svarbus ir tam, kad

būtų galima numatyti prevencijos projekto vykdymo sąlygas.
Matëme, kad prevencijos priemoniø veiksmingumas labai priklauso nuo
vietiniø institucijø ir visuomenës palaikymo. Vietovës ir mokyklos kaita gali
ið esmës pakeisti to palaikymo lygá. Anksèiau vietovës gyventojai, kupini
rûpesèiø, pasyvûs, neretai ir antisocialiai nusiteikæ, nepalaikë nei priemo-
niø, nei apskritai visuomeninës veiklos. Jie abejingai ar skeptiðkai þiûrëjo á
prevencijos projektus. Dël to prevencijos projektai, jei ir buvo vykdomi,
neduodavo laukiamo efekto. Pasikeitus vietovës gyventojams viskas pasi-
keitë. Nauji, iðsilavinæ, energingi, aktyvûs gyventojai jau visai kitaip þiûri ir á
nusikalstamumo problemas, ir á jo prevencijos priemones. Esant gyventojø
ir vietiniø institucijø palaikymui prevencijos projektai ëmë klestëti.
Pripaþinti ir eksperimentais patikrinti veiksmingi smurto ðeimoje pre-
vencijos metodai pasirodo esà visiðkai neveiksmingi bendruomenëje, kurio-
je 75 proc. gyventojø neturi darbo (Marciniak, 1994). Paprastai veiksmingi
darbo su antisocialiomis jaunimo grupëmis projektai netikëtai pasirodo esà
visiðkai neveiksmingi, kai antisocialiø jaunuoliø skaièius virðija tam tikrà ribà.
L. W. Shermanas puikiai apibûdina ðià situacijà taip: „Nusikaltimø pre-

vencija nevyksta vakuume“. Reiðkinys, kuriam siekiama padaryti poveiká,
yra visuomeniniø santykiø dalis ir daugeliu gijø susietas su visuomenëje
vykstanèiais socialiniais, ekonominiais ir kitais pokyèiais.
Ðis kontekstas daro poveiká prevencijai ávairiais bûdais.
Pirmiausia prevencijos priemonë daro reikiamà poveiká tik tam tikromis
sàlygomis. Reikalingas tam tikrø socialiniø, ekonominiø ir politiniø prielai-
dø junginys, kad prevencijos priemonë, kurios veiksmingumas eksperimen-
tais patikrintas, iðlaikytø veiksmingumà ir padarytø reikiamà poveiká. Dël
to nuo ðio konteksto priklauso, kiek prevencijos priemonës iðliks veiksmin-
gos, kai bus pradëtos taikyti realiomis sàlygomis.
Antra vertus, reiðkinys, á kurá nukreipta prevencijos priemonë, ir pats
nëra pastovus. Veikiamas ávairiausiø socialiniø jëgø, jis nuolat kinta. Todël
nustatant tam tikros prevencijos priemonës veiksmingumà visø pirma sten-
giamasi paðalinti konteksto veiksniø poveiká. Vienas svarbiausiø poveikio
paðalinimo bûdø yra kontrolinës grupës organizavimas. Jeigu taikant pre-
vencijos priemonæ nusikalstamumas sumaþëjo ir eksperimentinëje, ir kont-
rolinëje grupëje, þinome, kad tam tikros átakos turëjo ne ta priemonë, o so-
cialinio konteksto pasikeitimas. Taèiau bûtent tos jëgos, kuriø poveiká sie-
kiama paðalinti atliekant prevencijos eksperimentà, gali bûti lemiamos be-
siplëtojant prevencijos objektui.
Rengiant nusikaltimø prevencijos projektà, reikia labai gerai paþinti
kriminologiná-socialiná kontekstà, t. y. nusikalstamumo tendencijas ir vy-
raujanèius socialinius, ekonominius ir kitus procesus. Socialinë prevencijos
projekto aplinka negali bûti „juodoji dëþë“, kurios turinys neþinomas. Ji tu-
ri bûti labai gerai iðstudijuota prieð pradedant rengti prevencijos projektà.
Buvo pasiûlytos net kelios koncepcijos, kurios siekë patikslinti prevenci-
jos kriminologinio-socialinio konteksto sampratà ir poveiká prevencijos
veiksmingumui.
Dar 1973 metais Tittle‘as ir Loganas iðkëlë „sàlyginio sulaikymo“ teori-
jà. Ði teorija siekë patikslinti baudþiamosios bausmës veiksmingumo sàly-
gas (Tittle, Logan, 1973; Williams, Hawkins, 1986). Ðie mokslininkai paro-
dë, kad baudþiamoji sankcija veiksminga, jeigu jà neformaliai palaiko ávai-
rûs socialiniai institutai. Sakykime, teismas paskiria asmeniui uþ jo padary-
tà nusikaltimà laisvës atëmimo bausmæ. Tiek ástatymo leidëjas, priëmæs tà
ástatymà, tiek teisëjas, paskyræs bausmæ, tiki, kad bausmë padarys asmeniui
prevenciná poveiká, sulaikys nuo tolesniø nusikaltimø. „Sàlyginio sulaiky-
mo“ teorijos autoriai parodë, kad tai gali ávykti, jeigu ðeima, draugai, darb-
davys pritaria teisëjo sprendimui. Èia yra ir dar vienas svarbus niuansas: tas
pritarimas toli graþu ne visada garantuoja bausmës efektà, taèiau neprita-
rimas beveik visada panaikina jos veiksmingumà.
94 ANTRA DALIS
Ði teorija buvo iðplësta ir pritaikyta prevencijos veiklai. Buvo parodyta,

kad bendruomenës, kurioje ágyvendinamas prevencijos projektas, palaikymas
ar nepalaikymas gali turëti lemiamà átakà tokio projekto veiksmingumui.
Tai nëra labai jau nauja mintis. Dar prieð ðimtmetá sociologas E. Durk-
heimas raðë, kad „gëda yra tai, kas padvigubina daugelá bausmiø ir kas ið-
auga kartu su jomis“ (cituojama pagal „Lukes and Scull“, 1983. P. 62).
Reikia prisiminti, kad gëda – tai jausmas, kurá patiriame, kai þinome, jog
þmonës, kuriø nuomonë mums svarbi, mus smerkia. Ðiø dienø sociologas
J. Braithwaite‘as (1989) iðkëlë mintá, kad viena svarbiausiø modernios vi-
suomenës problemø yra ta, kad „ji nutraukë bausmës ir gëdos santuokà“.
Autorius netgi siûlo ávairias priemones ðiam ryðiui atnaujinti.
Gerai suprojektuotas automobilis ar lëktuvas skrenda vienodai gerai
nepriklausomai nuo to, patinka jis ar ne á já þiûrintiems þmonëms. Visai ki-
taip vyksta prevencijos priemonë. Esant nepritarimui, ji stringa.
Taigi aplinkiniø pritarimas yra universalus prevencijos veiklos sociali-
nio-kriminologinio konteksto bruoþas. Kad ir kokios ávairios savo turiniu,
kryptimis ir tikslais bûtø prevencijos priemonës, jos lengvai tampa ne-
veiksmingos vien nuo socialinës aplinkos kritinio poþiûrio.
Kita ádomi nusikaltimø prevencijos konteksto teorija – „kritinës masës“
teorija. Remiantis ðia teorija, prevencijos projektà gali palaikyti ávairios so-
cialinës institucijos: ðeima, darbovietë, policija, mokykla ir t. t. Nëra svarbu,
kuri ið ðiø institucijø ir kiek prisideda prie projekto rëmimo. Svarbu, kad
ávairiø institucijø parama kartu sudarytø tam tikrà „kritinæ masæ“. Tik pa-
siekus ðià bendrà palaikymo ribà atsiranda ðansas, kad projektas, kuris bu-
vo veiksmingas eksperimento sàlygomis, toks iðliks ir realiomis socialinëmis
sàlygomis.
Prevencijos projektų vykdytojų nuomonė apie šių

projektų veiksmingumą
Šaltinis: Svetlana Gečėnienė. Participants of a crime prevention program and their
attitudes to activities included into the program. „Reinvention“ - effect (spaudoje).
2004 m. buvo apklausti Marijampolës m. policijos pareigûnai, mokyto-

jai, socialiniai darbuotojai, visuomenininkai, kurie dalyvavo vykdant nepil-
nameèiø nusikalstamumo prevencijà.
Jiems buvo pateiktas prevencijos priemoniø, kurias jie vykdo ávairiuose
prevencijos programose, sàraðas ir papraðyta ávertinti ir pakomentuoti
kiekvienà priemonæ.
Toliau pateikiame dalá ðio tyrimo mokslinës ataskaitos.
„Apibendrinant galima išskirti veiksmingiausių priemonių dešimtuką, į ku-
rį patenka:
vaikų užimtumo stovyklos („Jaunasis karys“, „Robinzonas“, „Vytis“ ir kt.)

– 94,64 proc. (106 respondentai);
sportinių turnyrų organizavimas – 91,96 proc. (103 respondentai);
policijos pareigūnų ir vaikų teisių apsaugos tarnybos reidai į problemines
šeimas – 88,39 proc. (99 respondentai);
vaikų ir jaunimo klubų pagal pomėgius steigimas (sporto, muzikos, jaunų-
jų verslininkų ir kt.) – 87,5 proc. (98 respondentai);
individualus prevencinis darbas su delinkventinio elgesio vaikais – 86,6
proc. (97 respondentai);
policijos reidų į diskotekas, kavines, barus ir kitas jaunimo susibūrimo vie-
tas organizavimas – 83,97 proc. (94 respondentai);
tėvų, ugdytinių, mokytojų ir policijos pareigūnų budėjimas mokyklose ren-
ginių metu, policijos pareigūnų reguliarus lankymasis ugdymo įstaigose ir ben-
dravimas su ugdytiniais. Šios dvi priemonės įvertintos vienodai. Jas kaip
veiksmingas vertino 83,03 proc. (93 respondentai);
šią vietą dalijasi taip pat dvi priemonės: vaikų dienos centrų steigimas ir
ekskursijos į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, laisvės atėmimo
vietas – 78,57 proc. (88 respondentai);
prevencinis darbas su asmenimis, darančiais įtaką probleminių vaikų elge-
siui, – 77,68 proc. (87 respondentai);
šią vietą dalijasi trys priemonės: prekybos įmonėse ir švietimo įstaigų priei-
gose alkoholio, tabako prekybos nepilnamečių atžvilgiu griežtos kontrolės už-
tikrinimas, interneto svetainių kūrimas mokyklose, bibliotekose, pokalbiai
„Kaip apsaugoti save ir netapti nusikaltimo auka“ – 76,78 proc. (86 respon-
dentai).
Vos vienu respondentu nuo dešimtuko atsiliko informacinės bazės apie
vaikų neužimtumą ir nusikalstamumą kaupimas, keliais respondentais – dis-
kusijos, situacijų žaidimai vaikams ir jaunimui aktualiomis temomis, sociali-
nio pedagogo etato mokyklose steigimas, socialinės pagalbos teikimas vai-
kams, teisinių žinių viktorina-konkursas „Temidė“, policijos rėmėjų būrelių
steigimas mokyklose. Už šias priemones kaip labai veiksmingas ir veiksmingas
pasisakė apie 73 proc. respondentų.
Nagrinëjant ðias prevencijos priemones svarbu nustatyti ne tik tai, kiek
jomis tikima, bet ir suvokti mûsø apklaustøjø „filosofijà“ – motyvus bei su-
metimus, kurie skatina juos duoti tam tikrai priemonei toká ar kitoká áverti-
nimà. Dël to buvo panagrinëti prevencijos priemoniø vykdytojø komenta-
rai.
Apklausos duomenys rodo, kad labiausiai tikima veiksmingumu tokiø
prevencijos priemoniø, kurios nukreiptos á vaikø ir paaugliø uþimtumo uþ-
tikrinimà. Tai ávairaus pobûdþio kontrolës priemonës, tokios kaip policijos
96 ANTRA DALIS
pareigûnø reidai á diskotekas, kavines, barus arba tëvø, ugdytiniø, mokyto-

jø ir policijos pareigûnø budëjimai mokyklose renginiø metu.
Respondentai teigia, kad prevencijos poveikis jauèiamas dël to, kad po-
licijos pareigûnø reguliarus lankymasis mokyklose ir tiesioginis bendravi-
mas su mokiniais bei mokytojais leidþia jiems matyti realià mokyklos padë-
tá, pastebëti kylanèius neigiamus reiðkinius. Be to, respondentai tiki, kad
tokie apsilankymai leidþia áþvelgti asmenines nepilnameèiø problemas ir
prireikus jiems padëti.
Kitas pavyzdys: tëvø, ugdytiniø, mokytojø ir policijos pareigûnø budëji-
mas mokyklose renginiø metu buvo ávertintas kaip veiksminga ir labai
veiksminga prevencijos priemonë (tik 2 policijos ástaigø vadovai ir 1 nepil-
nameèiø reikalø inspektorius ávertino ðià priemonæ „kaip vargu ar veiks-
minga“). Kodël respondentai tiki ðios priemonës veiksmingumu? Tyrimas
rodo, jog svarbiausià vaidmená èia vaidina respondentø ásitikinimas, kad ði
priemonë drausmina vaikus ir tëvai patys mato vaikø teisës paþeidimø prie-
þastis.
Policijos reidø á diskotekas, kavines, barus ir kitas jaunimo susibûrimo
vietas organizavimas veiksmingas, nes, anot apklaustøjø, leidþia pastebëti
asmenis, galinèius átraukti vaikus á girtavimà, nusikaltimus, atbaido narko-
tikø platintojus.
Sunku pasakyti, kiek ið tikrøjø veikia visi tie mechanizmai, kuriuos mini
tyrimo respondentai. Svarbu kita – tai, kad jie tiki, kad tokie mechanizmai
yra ir veikia. Tam tikëjimui jiems nereikia jokiø patvirtinanèiø tyrimø.
Ðiø respondentø poþiûris á kiekvienà prevencijos priemonæ yra nepri-
klausomas nuo objektyviø moksliniø veiksmingumo tyrimø rezultatø. Res-
pondentai turi savo nuomonæ, kaip veikia kiekviena priemonë, kodël ji
veiksminga. Dël to juos gali maþai dominti moksliniø tyrimø rezultatai. Jie
ir be ðiø tyrimø þino, kuri priemonë gera ir kuri bloga.
Respondentai patys susidaro nuomonæ, todël á prevencijos programas
átrauktos priemonës gali bûti veiksmingos ar neveiksmingos. Tai pagimdo
gana pavojingà prevencijos veikloje efektà – pareigûnai ir kiti asmenys, ku-
rie vykdo prevencijos programas, jas „redaguoja“, t. y. vykdo kitaip, negu
buvo numatyta. Amerikieèiø kriminologas Tobleris (1992) ðá efektà vyku-
siai pavadino prevencijos priemonës „pakartotiniu iðradimu“ (reinvention).
Jis pasireiðkia tuo, kad priemonës vykdytojas savotiðkai „reinterpretuoja“
jos prasmæ, savaip supranta, kodël ji turi daryti poveiká ir kaip jà reikia
vykdyti. Reinterpretuota priemonë daþniausiai tampa neveiksminga. Tai
skatina prevencijos programø kûrëjus dëti visas pastangas, kad bûtø iðveng-
ta „reinterpretacijos efekto“ (M. W. Lipsey, 1992).
Reinterpretacija – labai svarbus nusikaltimø prevencijos reiðkinys.
Programos vykdytojų teigiamas požiūris į programos

veiksmingumą
Sunku ásivaizduoti prevencijos programà, kuri bûtø tiek maþa, kad pats
jos autorius sugebëtø jà ir ágyvendinti. Paprastai prevencijos programos au-
toriai visada yra priklausomi nuo tos programos vykdytojø. Daþniausiai tai
yra praktikai – policijos pareigûnai, mokytojai, savivaldybës darbuotojai, vi-
suomenininkai. Tai þmonës, kurie jau daug metø dirba su nusikaltëliais ar
rizikos grupiø þmonëms, turi didelæ patirtá ir tvirtai þino, kaip su jais reikia
elgtis. Ne maþiau tvirtas ir aiðkus bûna jø poþiûris á „mokslininkus“ ir ap-
skritai ávairiausias naujoves. Per ilgà profesinæ veiklà tø naujoviø jie matë
labai daug ir paprastai visos jos pasibaigdavo atitinkamos ataskaitos raðy-
mu.
Nieko nuostabaus, kad nuo pat prevencijos projekto pradþios jo vykdy-
tojai á projektà þiûri gana pragmatiðkai, siekia padaryti savo darbà dëdami
kuo maþiau pastangø. Svarbus ir kitas momentas. Vykdytojas nëra profe-
sionalus kriminologas, prevencijos specialistas. Dël to jis savaip supranta
vykdomas prevencijos programas, savaip pats sau paaiðkina, kodël jos turi
ar neturi padaryti prevenciná poveiká. Tai ir pagimdo jau minëtà „pakarto-
tiná prevencijos priemonës iðradimà“ – vykdytojas vykdo jà ne taip, kaip
reikia, o taip, kaip jam atrodo yra geriausia.
Pakartotinio priemonės išradimo fenomeno

iliustracija
Senoji Kinijos pasakėčia apie gailestingąjį imperatorių Zi iš 25 dinastijos.

Dauguma Kinijos imperatoriø buvo þiaurûs ir valdingi. Taèiau buvo ir
iðimèiø. Vienas ið jø – tai buvo imperatorius Zi ið 25 dinastijos. Jo ðirdis vi-
sada buvo pilna meilës ir gailesèio pavaldiniams.
Kartà imperatorius Zi iðëjo pasivaikðèioti po savo imperijos sostinæ.
Jam bevaikðtant staigiai prasidëjo stiprus lietus. Jo palydos þmonës bere-
gint iðskëtë virð jo galvos didelá skëtá, kad në vienas laðas nenukristø ant
ðventos imperatoriaus galvos.
Imperatorius buvo apsaugotas nuo lietaus, taèiau namo gráþo jis vis dël-
to liûdnas. Imperatorius pamatë, kad dauguma jo pavaldiniø neturi skëèiø
ir dël to suðlapo per lietø.
Po ilgø apmastymø imperatorius sugalvojo, kà daryti. Iðkvietë didájá vi-
zirá ir padiktavo jam savo aukðèiausiàjá ásakà – aprûpinti visus miesto pilie-
èius skëèiais, kad jie galëtø apsisaugoti nuo lietaus.
98 ANTRA DALIS
Viziris truputá paredagavo ásakà. Jis tiesiog paraðë: uþdrausti miesto pi-
lieèiams vaikðèioti be skëèiø. Paredaguotas ásakas buvo iðsiuntinëtas á Kini-
jos provincijas, o ten ir vël buvo ðiek tiek pataisytas. Buvo pridëta: „O kas
vaikðèios be skëèio, tam uþ imperatoriaus ásako nevykdymà nukirsti galvà“.
Ði iðmintinga istorija – puikus priemonës reinterpretacijos pavyzdys.
Kiekvienas jos dalyvis buvo ðventai ásitikinæs, kad puikiai supranta, ko rei-
kia ir kà turëjo omenyje ásako autorius, ir tik patikslina ásakà.
Socialiai ir ekonomiðkai iðsivysèiusiose ðalyse ir regionuose paprastai

bûna ir átakingø socialiniø institucijø, kurioms nesunku organizuoti pre-
vencijos projekto palaikymà. Be to, tokiose ðalyse gyvena daugiau iðsilavi-
nusiø, platesnio akiraèio þmoniø, kurie geriau supranta projekto reikalin-
gumà. O atsilikusiose ðalyse ar regionuose, kuriuose kriminogeninë padëtis
prasèiausia, kuriems labiausiai reikia prevencijos priemoniø, yra sunkiausia
uþtikrinti projekto sëkmingumo prielaidas. Tai vienas keisèiausiø nusikal-
timø prevencijos organizavimo paradoksø: prevencijos projektai sëkmin-
giausiai realizuojami ten, kur jie palyginti maþiausiai reikalingi – vietovëse,
kur nusikalstamumo lygis nëra itin aukðtas ir vietinë bendruomenë sëkmin-
gai sprendþia savo problemas (Walter, 1997).
Taigi rajonuose, kuriuose yra didelis nedarbas, prasta kriminogeninë
padëtis, nepalyginti sunkesnius prevencijos uþdavinius tenka spræsti nepa-
lyginti maþesnëmis priemonëmis. Visos ðios priemonës kartu sudaro pre-
vencijos projekto ágyvendinimo kriminologiná-socialiná kontekstà.
Ið viso to iðplaukia bendra prevencijos projekto sëkmingumo prielaida –
jis turi bûti planuojamas ir vykdomas remiantis reikalingomis kriminologi-
nio-socialinio konteksto þiniomis. Projektai, kurie vykdomi be jokiø kon-
teksto þiniø, kartais vadinami „aklais“ (Walter, 1997).
Projekto autoriai turi þinoti kuo daugiau apie patá objektà, kuriame ágy-
vendinamas ðis projektas: mokyklà, darbo vietà, miestà, rajonà, þmoniø
grupæ. Reikalingos þinios visais minëtais aspektais, taip pat ir poþiûris á to-
kius projektus, jø supratimas ir pan.
Antra vertus, reikalingos ir þinios apie platesná socialiná objektà. Jeigu
prevencijos objektas – mokykla, reikalingos þinios apie bendruomenæ, ku-
rioje yra mokykla. Jeigu prevencijos objektas yra koks nors regionas, reika-
lingos þinios apie visà ðalá. O ðalies savitumai suvokti neretai reikalingos þi-
nios apie kitas ðalis, pasaulá.
Prevencijos objekto kitimo

tendencijos
Prevencijos objekto pokyèiai gali bûti trumpalaikiai (ne ilgesni kaip vie-
neri ar dveji metai), ilgesnës trukmës (keleriø metø) ir pagaliau ilgalaikiai,
trunkantys daug metø ir netgi deðimtmeèiø.
Trumpalaikës raidos tendencijos glaudþiausiai siejasi su lokaliais pre-
vencijos objekto ypatumais. Mokyklos vadovybë iðleidþia naujus potvar-
kius, keièia tvarkà, ateina ir iðeina mokytojai, administracijos atstovai, kei-
èiasi finansavimas, atskiri ávykiai patraukia visuomenës dëmesá, verèia nau-
jai paþiûrëti á esanèià tvarkà ir kà nors keisti. Dauguma tokiø pokyèiø gims-
ta mokykloje ir tik jai yra svarbûs.
Norëdami suvokti ilgesnës trukmës tendencijas, turime paþiûrëti á pre-
vencijos objektà „ið paukðèio skrydþio“ – panagrinëti vietovës, rajono, ku-
riame yra mokykla, pokyèius. Mûsø minëtame pavyzdyje tokius ilgiau trun-
kanèius, bet uþtat labai svarbius pokyèius mokyklos gyvenime lëmë moder-
nios pramonës atsiradimas vietovëje, kurioje yra mokykla. Bûtent ðie poky-
èiai lëmë kelerius metus trukusias labai svarbias mokyklai permainas: visið-
kai pasikeitë mokiniø ir tëvø kontingentas ir darbo sàlygos.
Norëdami suvokti dar ilgesnes prevencijos objekto raidos tendencijas,
turime paþvelgti á objektà ið dar „aukðtesnio“ taðko. Sakykime, vietovës,
kurioje yra mokykla, plëtra gali po keleriø metø sustoti, o gali ir tæstis. Tai
priklauso nuo dar aukðtesnio lygio tendencijø – nuo to, kas vyksta ðalies
mastu. Juk atskiros vietovës modernizavimas – tai tik dalelë visos ðalies
plëtros.
Taigi, rengiant ir vykdant prevencijos projektà, reikalingos þinios apie
visas minëtas raidos tendencijas: ilgalaikes (atspindinèias bendrà ðalies
plëtrà), vidutinës trukmës (susijusias su lokaliniais pokyèiais) ir trumpalai-
kes (tik paties prevencijos objekto pokyèiai) (þr. 5 schemà „Prevencijos ob-
jekto kitimo ávairiø lygiø tendencijos“).
Visa tai kartu teikia mums visapusiðkà prevencijos objekto trumpalai-
kiø, vidutinës trukmës ir ilgalaikiø raidos tendencijø vaizdà. Nuo ðiø ten-
dencijø labai priklauso prevencijos projekto reikalingumas, vykdymo bûdai
ir sunkumai, kurie kils já ágyvendinant.
Visa tai lemia ir tolesnio dëstymo nuoseklumà.
100 ANTRA DALIS
5 schema. Prevencijos objekto kitimo ávairiø lygiø tendencijos
Pasaulio lygis – ilgalaikės nusikalstamumo

tendencijos
Šalies lygis – vidutinės trukmės

nusikalstamumo tendencijos
Lokalinis lygis –
trumpalaikės
nusikalstamumo
tendencijos

Dešimtas skyrius. Pasaulio lygmuo. Ilgalaikės tendencijos 101
Deðimtas skyrius
PASAULIO LYGMUO. ILGALAIKËS

TARPTAUTINËS IR NACIONALINËS
NUSIKALSTAMUMO DINAMIKOS
TENDENCIJOS

☺ Kriminologija I. „Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje“.
P. 288–312.

Skaitydami šį skyrių pamėginkite susidaryti aiškų tendencijų, veikiančių

pasaulio mastu, vaizdą ir pamąstykite, kaip jos gali pasireikšti Lietuvoje.
Ðiuolaikinis pasaulis iðgyvena intensyvios globalizacijos procesus. Glo-

balizacija apima vis didëjantá valstybës sienø, kultûros, ekonomikos ir kito-
kio pobûdþio barjerø silpnëjimà ir nykimà. Antra vertus, vis daugiau atsi-
randa tarpvalstybiniø organizacijø, valdþios struktûrø, teisinio reguliavimo,
kultûros ir mokslo plëtros centrø, jie nuolat pleèiasi. Tai savo ruoþtu suke-
lia vis spartëjantá þmoniø, tautø, ávairiausiø socialiniø grupiø gyvenimo sà-
lygø, kultûros, buities panaðumà (D. Held, 2002).
Gana panaðios yra ir bendriausios ávairiausiø ðaliø nusikalstamumo
plëtros tendencijos.
Nusikalstamumo pasaulinë plëtra yra glaudþiai susijusi su globalizacijos
procesais.
Pirmoje ðio vadovëlio dalyje apibûdinome Jungtiniø Tautø Organizaci-
jos surengtus ilgalaikiø nusikalstamumo tendencijø pasaulio tyrimus. Pir-
102 ANTRA DALIS
mas toks tyrimas buvo pradëtas 1976 m., po to buvo atlikti dar ðeði, kurie
leido nustatyti aiðkias pasaulio nusikalstamumo raidos tendencijas pasta-
raisiais deðimtmeèiais (þr. 2 grafikà „Bendroji nusikalstamumo tendencija
pasaulyje 1975–2001 m. ir prognozës iki 2005 m.“).
2 grafikas. Bendroji nusikalstamumo tendencija pasaulyje 1975–2001 m. ir

prognozës iki 2005 m. (pagal JTO 1–6 tyrimø rezultatus)
Nusikaltimų skaičius
10 tūkst. gyventojų
1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005
Per pastaruosius deðimtmeèius nusikalstamumas pasaulyje gana greitai

didëjo. Per pusæ amþiaus jis padidëjo maþdaug 3–4 kartus.
Ði visuotinë nusikalstamumo didëjimo tendencija sietina su pasaulio
modernizacija ir ypaè su vienu ið svarbiausiø jos reiðkiniø – institucionali-
zacija (þr. Kriminologija I. P. 293–297).
Institucionalizacija yra itin svarbi nagrinëjant registruoto nusikalsta-
mumo dinamikà. Iki XX amþiaus, kai dauguma þmoniø gyveno kaime,
ðeima ir bendruomenë savarankiðkai sprendë svarbiausias socialines pro-
blemas. Ðeima ir bendruomenë auklëjo, mokë vaikus, rengë juos profesijai,
þmonës buvo gydomi liaudies medicinos priemonëmis, konfliktai spren-
dþiami tarpusavyje. Valstybës institucijos, tokios kaip teisësaugos, sveikatos
apsaugos, ðvietimo ir pan., maþai prisidëdavo prie gyventojø problemø
sprendimø.
Tai pasakytina ir apie nusikaltimus. Aiðku, kad ir anais laikais buvo va-
giø, visuomeninës tvarkos paþeidëjø. Buvo padaroma nemaþai veiksmø,
kuriuos dabartinis teismas neabejodamas pripaþintø nusikaltimais. Taèiau
dël nusikaltimo nukentëjæs þmogus kreipdavosi ne á policijà, o á savo ðeimà,
draugus, kaimo bendruomenæ. XX amþiuje besivystant dabartinei visuo-
menei, spartëjant mokslo, industrializacijos ir urbanizacijos raidai, valsty-

bës institucijoms tenka vis didesnë visø ðiø problemø dalis.
Ðvietimo, medicinos, saugumo, taip pat nusikalstamumo problemas per-
ima valstybës institucijos. Vykstant ðiam institucionalizacijos procesui á
kriminalinës justicijos akiratá patenka vis daugiau ávykiø, vis daugiau jø re-
gistruojama ir papildo bendrà nusikaltimø statistikà. Dël to oficialiai re-
gistruotø nusikaltimø skaièius didëja.
Galime teigti, kad ðis procesas vyks ir artimiausiais deðimtmeèiais.
Prognozuoti tokià globalinës pasaulinës tendencijos raidà visø pirma lei-
dþia viktimologiniai tyrimai.
Jie parodo, kad ir dabar tik palyginti nedidelë dalis nusikaltimø patenka
á kriminalinës justicijos akiratá. 1997 m. atliktas tarptautinis viktimologinis
tyrimas atskleidë, kad, pavyzdþiui, apie padarytà þalà automobiliui arba pa-
vogtus ið jo daiktus policijai praneða tik 8,4 proc. suomiø, 12,1 proc. estø,
14,6 proc. latviø ir 11,2 proc. lietuviø; apie ásilauþimà á butà policijai prane-
ða 32,4 proc. suomiø, 30,1 proc. estø, 40,5 proc. latviø, 29,9 proc. lietuviø;
apie seksualiná priekabiavimà arba kitokià seksualinæ prievartà – 16,3 proc.
suomiø, 37,5 proc. estø, 24,1 proc. latviø ir 27,8 proc. lietuviø1.
Taigi nuo pusës iki dviejø treèdaliø ðiø ávykiø nepatenka á kriminalinës
justicijos akiratá.
Neretai visas nusikalstamumas (tiek uþregistruoti atvejai, tiek tokie at-
vejai, apie kuriuos policija nesuþino) vaizduojamas kaip didþiulis ledkalnis.
Kaip þinoma, ledkalnis – tai didþiulis ledo kalnas, kurio septynios aðtunto-
sios yra po vandeniu ir tik viena aðtuntoji yra virð vandens pavirðiaus (þr. 6
schemà „Registruotø ir neregistruotø nusikalstamumo atvejø santykis“).
Kaip rodo schema, plëtojantis minëtiems procesams, vis didesnë led-
kalnio dalis pakyla virð vandens pavirðiaus. Tai reiðkia, kad vis didesnë visø
nusikaltimø dalis áregistruojama.
Kiek ilgai dar ledkalnis kils á pavirðiø, t. y. daugës registruotø nusikalti-
mø atvejø?
Pirmiausia tai priklauso nuo to, kokia nusikaltimø ledkalnio dalis dar
yra po vandeniu.
Atsakymà á ðá klausimà pateikia viktimologiniai tyrimai. Atliekant ðiuos
tyrimus gyventojø grupei uþduodamas klausimas: ar jø atþvilgiu buvo pada-
ryti nusikaltimai (vagystë, sukèiavimas ir pan.). Jeigu þmogus á ðá klausimà
atsakë teigiamai, teiraujamasi, ar jis praneðë apie tai policijai.
Kokia gyventojø dalis ir apie kokius nusikaltimus praneða policijai, pui-
kiai iliustruoja Jungtiniø Tautø Organizacijos atlikti tarptautiniai viktimo-
loginiai tyrimai (U. Zvekic, A. Alvazzi del Frate, 1995, 1997).
1
Dapðys A., Babachinaitë G. ir kt. Tarptautinis viktimologinis tyrimas Lietuvoje 1997 m.:
baigiamoji ataskaita. – Vilnius, 1997.
104 ANTRA DALIS
6 schema. Registruotø ir neregistruotø nusikalstamumo atvejø santykis
Registruoti nusikaltimai
Nusikalstamumo lygis Institucionalizacijos lygiai
Ankstesnis Ankstesnis
Dabartinis Dabartinis
Bûsimas Bûsimas
Neregistruoti nusikaltimai

Toliau pateiktose dviejose lentelėse parodytas gyventojų viktimologinis ak-
tyvumas – tai yra polinkis pranešti policijai apie jiems padarytus nusikalimus.
Išnagrinėkite šias lenteles ir pabandykite savarankiškai atsakyti į pateiktus
klausimus.
1. Treèioje lentelëje pateikti iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologinës
apklausos duomenys. Atkreipkite dëmesá, kad kai kuriose ðalyse buvo atlik-
tos kelios viktimologinës apklausos. Per kiekvienà apklausà gyventojai, ku-
rie yra tapæ nusikaltimø aukomis, atsakë, ar jie praneðë apie tai policijai.
Nustatykite, ar padidëjo ðiose ðalyse gyventojø viktimologinis aktyvu-
mas – ar padaugëjo atvejø, kai gyventojai kreipiasi á policijà dël jiems pada-
rytø nusikaltimø?
2. Ketvirtoje lentelëje pateikti besivystanèiø ðaliø gyventojø viktimolo-
ginës apklausos duomenys. Palyginkite jø atsakymus su iðsivysèiusiø ðaliø
gyventojø atsakymais. Pabandykite savarankiðkai atsakyti á klausimà: kurio-
se – išsivysčiusiose ar besivystančiose – šalyse nukentėję nuo nusikaltimų gy-
ventojai aktyviau kreipiasi į policiją?
3. Susipaþinkite su pirmoje „Kriminologijos“ dalyje (P. 288–293) pateik-
tais nusikalstamumo augimo iðsivysèiusiose ðalyse tempais ir palyginkite su
kreipimosi á policijà atvejø daugëjimu. Pabandykite atsakyti á klausimà: ar
galima nusikalstamumo augimà iðsivysèiusiose ðalyse paaiðkinti gyventojø
viktimologinio aktyvumo padidëjimu?
3 l e n t e l ë . Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologinis aktyvumas (gyventojø, kuriems per pastaruosius penkerius metus buvo
padarytas nusikaltimas ir jie apie tai praneðë policijai, procentas)
Automo- Vagystës ið Asmeninio Seksuali-
Ðalis, Automobiliø Motociklø Dviraèiø Butø Pasikësinimai Vagystës ið Plëði- Uþpuolimai,
biliø auto- turto niai nusi-
metai apgadinimai vagystës vagystës plëðimai apiplëðti butus garaþø mai grasinimai
vagystës mobiliø vagystës kaltimai
Australija
1984–1988 91,2 54,8 25,4 91,8 70,4 84,2 52,4 45,0 7,6 35,8
1987–1991 92,5 54,2 27,3 94,3 75,7 87,9 46,9 51,7 53,2 38,6 12,2 39,4
Austrija
1991–1995 100,0 79,4 33,3 100,0 69,5 78,9 29,8 60,5 52,0 7,1 22,0
Belgija
1984–1988 84,6 65,0 37,4 93,7 70,3 78,2 41,4 50,0 15,4 35,7
1987–1991 91,4 76,5 45,4 89,8 76,7 88,1 57,5 63,7 55,0 60,1 20,1 45,0
Kanada
1984–1988 89,3 64,2 48,2 100,0 69,8 83,0 57,2 38,0 10,6 38,4
1987–1991 91,8 59,7 50,0 72,1 64,5 82,0 44,1 53,7 48,1 35,7 12,5 36,4
1991–1995 88,1 62,1 47,2 85,0 55,8 85,2 47,1 49,6 31,9 17,0 40,2
Didþioji Britanija
1984–1988 95,6 69,5 31,8 86,0 75,9 90,4 67,9 59,4 10,5 43,5
1987–1991 93,6 72,7 37,2 93,9 75,2 95,7 53,5 60,8 50,5 50,5 15,5 41,3
1991–1995 95,4 66,7 38,6 96,7 78,9 93,0 52,5 54,5 48,5 20,3 37,9
Suomija
1984–1988 65,5 61,0 42,5 100,0 63,2 61,8 30,3 38,3 7,5 18,1
1987–1991 100,0 55,1 36,2 85,3 54,5 74,3 21,5 41,9 28,3 37,3 11,6 24,7
1991–1995 71,0 47,3 88,2 52,2 71,2 33,6 39,1 43,0 7,5 26,9
Prancûzija
1984–1988 96,1 68,3 47,2 82,2 54,8 84,3 49,1 52,9 15,3 36,6
1991–1995 95,7 61,3 46,9 81,1 47,3 78,4 44,3 57,4 40,2 29,8 29,7
Vokietija
1984–1988 89,4 82,1 43,6 93,4 72,2 78,7 50,0 38,5 11,3 21,2
Italija
1987–1991 94,7 40,4 15,1 77,2 28,9 65,5 20,8 36,3 41,6 43,1 4,6 23,6
Malta
1992–1996 97,3 56,2 28,3 71,1 66,0 76,7 40,1 26,8 36,6 23,1 37,1
Automo- Vagystës ið Asmeninio Seksuali-
Ðalis, Automobiliø Motociklø Dviraèiø Butø Pasikësinimai Vagystës ið Plëði- Uþpuolimai,
biliø auto- turto niai nusi-
metai apgadinimai vagystës vagystës plëðimai apiplëðti butus garaþø mai grasinimai
vagystës mobiliø vagystës kaltimai
Olandija
1984–1988 91,7 72,4 35,7 94,9 73,2 93,8 54,4 48,0 12,6 39,1
1987–1991 90,1 74,6 39,3 93,9 67,1 90,4 51,7 59,1 59,0 53,4 12,2 43,4
1991–1995 89,8 72,0 42,8 87,6 63,8 85,4 48,7 70,2 56,7 13,6 42,0
Naujoji Zelandija
1987–1991 97,0 63,9 36,3 89,2 87,0 89,1 48,0 60,0 48,9 50,1 11,8 42,2
Ðiaurës Airija
1984–1988 95,8 54,9 36,1 89,2 57,2 85,2 58,9 25,6 8,2 51,2
1991–1995 94,2 60,3 40,3 100,0 69,1 86,3 49,8 92,7 39,9 42,5 57,7
Norvegija
1984–1988 74,9 58,5 37,0 82,9 45,2 78,1 36,2 31,1 4,7 28,9
Ðkotija
1984–1988 91,8 78,3 49,8 81,3 77,2 92,6 49,4 50,6 28,9 43,6
1991–1995 97,4 72,9 41,4 76,9 76,5 96,4 58,9 38,0 47,6 24,6 44,2
Ispanija
1984–1988 81,7 32,1 22,3 54,8 23,7 44,3 29,4 43,0 4,6 27,2
Ðvedija
1987–1991 96,8 69,9 51,0 84,9 66,9 65,8 30,6 48,0 81,3 49,6 19,7 28,6
1991–1995 89,9 75,4 62,6 88,2 58,9 70,6 43,3 80,5 55,7 12,1 28,1
Ðveicarija
1984–1988 88,8 72,0 47,0 87,7 84,1 80,5 39,3 41,7 20,9 25,6
1991–1995 97,6 85,1 30,8 86,8 74,7 87,6 43,1 24,2 36,8 16,2 32,2
JAV
1984–1988 97,3 60,0 55,5 87,4 63,0 79,8 58,0 41,0 18,1 41,6
1991–1995 90,0 66,4 51,2 87,6 47,4 67,6 51,6 65,9 36,2 27,9 45,2
4 l e n t e l ë . Viktimologinis aktyvumas besivystanèiø ðaliø miestuose (gyventojø, kuriems per pastaruosius penkerius metus buvo
padarytas nusikaltimas ir jie apie tai praneðë policijai, procentas)
Vagystës Automo- Pasikësi- Seksua- Uþpuo-

Automo- Motocik- Asmeni-
Ðalis/ ið biliø Dviraèiø Butø nimai liniai limai,
biliø lø Plëðimai nio turto
miestas automo- apgadi- vagystës plëðimai apiplëðti nusikal- grasini-
vagystës vagystës vagystës
biliø nimai butus timai mai
Pietø Afrika/Johanesburgas 88,5 49,7 40,8 – 13,0 59,1 40,5 34,3 14,4 27,3 18,8
Tanzanija/Dar Es Salamas 100,0 71,1 73,2 86,7 81,7 74,3 53,3 65,8 28,4 28,6 66,0
Uganda/Kampala 89,2 48,9 37,1 66,7 51,6 49,1 35,5 27,8 8,7 14,0 21,1
Afrika 92,6 56,6 50,4 76,7 48,8 60,8 43,1 42,6 17,2 23,3 35,3
Egiptas/Kairas 69,2 47,9 26,3 58,8 22,9 13,3 22,7 33,8 21,2 2,5 16,7
Tunisas/Tunisas 91,4 65,0 42,7 67,7 41,9 53,8 38,5 45,2 30,9 32,7 47,2
Šiaurės Afrika 80,3 56,5 34,5 63,3 32,4 33,6 30,6 39,5 26,0 17,6 31,9
Argentina/Buenos Airës 92,6 51,8 20,5 82,4 41,2 70,2 37,3 43,1 15,5 45,6 40,5
Brazilija/Rio de Þaneiras 92,0 18,3 0,9 65,0 7,1 38,4 19,5 20,2 11,3 9,8 11,5
Kosta Rika 70,0 22,1 18,2 91,7 36,2 50,8 23,8 27,6 18,4 9,3 29,9
Lotynų Amerika 84,9 30,7 13,2 79,7 28,2 53,1 26,9 30,3 15,1 21,6 27,3
Kinija/Pekinas 100,0 27,6 0,0 60,0 45,3 56,7 26,8 37,1 19,1 7,6 36,3
Filipinai/Manila 85,7 25,3 25,0 100,0 23,0 31,6 10,7 41,9 13,7 16,7 39,5
Indija/Bombëjus 53,8 51,1 46,7 50,0 50,0 32,9 0,0 21,4 5,7 5,3 29,6
Indonezija/Dþakarta 92,0 32,5 13,7 85,7 4,4 33,0 14,5 25,4 38,5 2,6 15,0
Azija 82,9 34,1 21,4 73,9 30,7 38,6 13,0 31,5 19,3 8,1 30,1
Papua ir Naujoji Gvinëja 74,9 49,8 66,0 30,9 35,7 51,1 54,5 52,9 31,9 47,2 47,9
Azija/Ramusis vandenynas 81,3 37,3 30,3 65,3 31,7 41,1 21,3 35,7 21,8 15,9 33,7
108 ANTRA DALIS
Palyginæ labiausiai iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologiná aktyvumà

matome, kad metams bëgant jis didëja. Ðio didëjimo pobûdis (laipsniðkas,
bet pastovus) yra adekvatus viso nusikalstamumo didëjimui.
Palyginæ iðsivysèiusiø ir besivystanèiø ðaliø gyventojø viktimologiná akty-
vumà lygiai taip pat matome, kad besivystanèios ðalys ðiuo atþvilgiu gerokai
atsilieka. Be to, atkreipiame dëmesá, kad besivystanèiose ðalyse tirti tik di-
deliø miestø gyventojai. Taigi ið tikrøjø skirtumas bûtø dar didesnis.
Pasinaudodami ðiais kriminologiniø tyrimø duomenimis pabandëme
sudaryti aiðkesná vaizdà, kaip vyksta minëti procesai. Tam tikslui buvo pa-
naudoti du apibendrinti viktimologinio aktyvumo pasaulio ðalyse pokyèiø
rodikliai.
Pirmasis – tai apibendrintas iðsivysèiusiø ir besivystanèiø ðaliø viktimo-
loginio aktyvumo skirtumas atitinkamø nusikaltimø atþvilgiu.
Ðis skirtumas buvo apskaièiuojamas pasinaudojant viktimologinio tyri-
mo duomenimis apie kiekvienà atskirà nusikaltimà, kiek procentø ðalies
þmoniø vidutiniðkai kreipiasi á policijà praneðdami apie jø atþvilgiu padary-
tà nusikaltimà. Remiantis ðiais duomenimis apskaièiuoti iðsivysèiusiø ir at-
skirai besivystanèiø ðaliø vidurkiai (pradiniai duomenys yra 3 bei 4 lentelë-
se „Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologinis aktyvumas“ ir „Viktimolo-
ginis aktyvumas besivystanèiø ðaliø miestuose“). Nustatyti vidurkiai davë
galimybæ palyginti iðsivysèiusiø ir besivystanèiø ðaliø gyventojø viktimologi-
ná aktyvumà.
Skaièiavimo rezultatai pateikti 3 grafike „Gyventojø viktimologinis ak-
tyvumas iðsivysèiusiose ir besivystanèiose ðalyse“.
Matome, kad iðsivysèiusioms ðalims bûdingas didesnis viktimologinis
aktyvumas. Ðiø ðaliø gyventojai aktyviau kreipiasi á policijà, praneða apie
didesná nusikaltimø skaièiø. Paþymëtina, kad itin dideli skirtumai yra kaip
tik tø nusikaltimø atþvilgiu, nuo kuriø labiausiai priklauso bendras nusikal-
timø lygis ðalyje, tai yra asmens turto grobstymai, taip pat butø plëðimai, ki-
ti plëðimai. Pavyzdþiui, iðsivysèiusiø ðaliø gyventojai daugiau kaip dvigubai
daþniau praneða apie asmens turto grobstymus (besivystanèiose ðalyse –
19,8 proc., o iðsivysèiusiose – 41,4 proc.). Iðsivysèiusiose ðalyse 1,7 karto
daþniau praneðama apie butø plëðimus (atitinkamai – 46,8 ir 79,4 proc.),
1,4 karto daþniau praneðama apie plëðimus apskritai (36,5 ir 51,2 proc.).
Aiðku, kad 1,5–2 kartus didesnis iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimolo-
ginis aktyvumas lemia ir tiek pat aukðtesná registruotø nusikaltimø lygá. Ðis
pavyzdys rodo, kad aukðtesnis registruotø nusikaltimø lygis gali bûti ir tei-
giamas reiðkinys, liudijantis gyventojø pasitikëjimà kriminalinës justicijos
institucijomis.
3 grafikas. Gyventojø viktimologinis aktyvumas iðsivysèiusiose ir besivystanèiose ðalyse
100,0
90,0
80,0
70,0
60,0
50,0
40,0
30,0
20,0
10,0
Nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyventojų

0,0
Automobilių Vagystės iš Automobilių Motociklų Dviračių Pasikėsinimai Asmens turto Seksualinio Užpuolimai,
Butų plėšimai Apiplėšimai
vagystės automobilių apgadinimai vagystės vagystės apiplėšti butą grobstymai smurto atvejai grasinimai
Besivystančios šalys 84,5 31,2 31,2 84,5 34,8 46,8 28,5 36,5 19,8 18,7 32,1
Išsivysčiusios šalys 92,4 64,4 38,8 85,8 61,6 79,4 44,8 51,2 41,4 16,4 35,3
Besivystančios šalys Išsivysčiusios šalys

110 ANTRA DALIS
Kartu ðie rezultatai parodo, kad toks didesnio viktimologinio aktyvumo

nulemtas nusikalstamumo lygis yra bûdingas iðsivysèiusioms ðalims. Pro-
gnostiniu atþvilgiu tai reiðkia, kad ðalies perëjimas ið besivystanèiø á iðsivys-
èiusiø ðaliø kategorijà tikriausiai bus lydimas ryðkiu (1,5–2 kartø) nusikals-
tamumo joje padidëjimu.
Kitas pavyzdys parodo viktimologinio aktyvumo pokyèius iðsivysèiusiose
ðalyse. Deðimt iðsivysèiusiø ðaliø (Belgija, Ðiaurës Airija, Australija, Suomi-
ja, Didþioji Britanija, Olandija, Ðvedija, Ðveicarija, JAV, Kanada) atliko
pakartotinius viktimologinius tyrimus per trumpà keleriø metø laikotarpá.
Pirmas viktimologinis tyrimas buvo atliktas 1984–1988 m., antras – 1988–
1991 m., treèias – 1991–1995 m. Vëliau palyginti viktimologinio aktyvumo
pokyèiai tarp pirmo ir paskutinio tyrimo atskleidë, kaip kito gyventojø vik-
timologinis aktyvumas 5–10 metø laikotarpiu. Aiðku, per toká neilgà laiko
tarpà negalëjo atsiskleisti labai ryðkios tendencijos, taèiau buvo galima ti-
këtis nustatyti kryptá, kuria plëtojasi iðsivysèiusiø ðaliø viktimologinis akty-
vumas.
Apskaièiuojant viktimologinio aktyvumo pokyèius buvo atsiþvelgta á
kiekvienos konkreèios ðalies rodiklius, kiek ið viso joje yra veikø, kuriø at-
þvilgiu ðalies viktimologinis aktyvumas padidëjo, ir kiek yra tokiø, kuriø at-
þvilgiu jis sumaþëjo (þr. 5 lentelæ „Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologi-
nio aktyvumo pokyèiai“ ir 4 grafikà „Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimo-
loginio aktyvumo pokyèiai“).
5 lentelë. Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologinio aktyvumo pokyèiai
Nusikaltimų veikų, kurių Nusikaltimų veikų, kurių at-

Šalis atžvilgiu viktimologinis ak- žvilgiu viktimologinis akty-
tyvumas padidėjo, skaičius vumas sumažėjo, skaičius
Belgija 9 1
Šiaurės Airija 9 0
Australija 8 1
Suomija 6 2
Didžioji Britanija 5 4
Olandija 5 4
Švedija 5 2
Šveicarija 4 5
JAV 4 5
Kanada 3 7
Iš viso 58 31
Pateikti duomenys rodo, kad iðsivysèiusiose ðalyse ryðkios abi tendenci-

jos: kai kuriø nusikaltimø atþvilgiu viktimologinis aktyvumas didëja, kitø –
maþëja. Taèiau svarbiausia yra tai, kad matyti aiðki didëjimo tendencijos
persvara prieð maþëjimo tendencijà. Tai leidþia manyti, kad viktimologinio
aktyvumo didëjimas yra vyraujanti tendencija, kuri skatina tolesná regist-
ruotø nusikaltimø gausëjimà.
Viktimologinio aktyvumo didëjimo tendencija lenkia jo maþëjimo ten-
dencijà maþdaug 1,9 karto. Ðia persvara galime paaiðkinti bendrà registruo-
to nusikalstamumo atvejø iðsivysèiusiose ðalyse daugëjimà.
4 grafikas. Iðsivysèiusiø ðaliø gyventojø viktimologinio aktyvumo pokyèiai
58
60
50
40
Veikų skaičius
31
30
20
10
0
1
Veikų, kuriose padidėjo viktimologinis aktyvumas

Veikų, kuriose sumažėjo viktimologinis aktyvumas
Ilgametës mûsø ðalies nusikalstamumo dinamikos analizë leidþia teigti,

kad pastaraisiais keturiais XX amþiaus deðimtmeèiais Lietuva nebuvo nu-
tolusi nuo globalinës pasaulio tendencijos. Nuo praëjusio amþiaus septinto-
jo deðimtmeèio mûsø ðalyje vyravo laipsniðko nusikalstamumo augimo ten-
dencija (þr. Kriminologija I. P. 288–303). Ðis ilgalaikis augimas tæsësi ávai-
riausiomis ðalies gyvenimo sàlygomis: socialistinës ir kapitalistinës visuo-
meninës santvarkos, planinës ir rinkos ekonomikos, okupacijos ir nepri-
klausomybës laikotarpiu, ateistinëje ir, atvirkðèiai, – religingoje visuomenë-
je. Visa tai suteikia papildomø argumentø, kad ilgalaikë nusikalstamumo
raidos tendencija Lietuvoje yra glaudþiai susijusi su globaline pasaulio ten-
dencija.
Tai sudaro pagrindà kelioms prognostinëms iðvadoms dël tolesnës ilga-
laikës nusikalstamumo raidos mûsø ðalyje.
1. Galima prognozuoti, kad spartëjant ðalies modernizavimui ir toliau
iðliks ilgalaikë nusikalstamumo augimo tendencija. Èia pabrëþtinas þodis
112 ANTRA DALIS
„ilgalaikë“. Ávairiø trumpalaikiø procesø veikiamas nusikalstamumas gali

trumpam didëti ar maþëti. Taèiau bendra tendencija, siejama su globaline
pasauline tendencija, yra tolesnis nusikalstamumo augimas.
2. Dël spartesnës ðalies socialinës ekonominës plëtros (pvz., tokios, ko-
kia pastebima ðiuo metu, ypaè ástojus á ES) nusikalstamumo dinamika taps
panaði á labiausiai iðsivysèiusiø ðaliø. Tai reiðkia, kad nusikalstamumo au-
gimas spartës. Ðaliai pereinant ið besivystanèiøjø á iðsivysèiusiøjø grupæ (to
galima laukti artimiausiais deðimtmeèiais) nusikalstamumo dinamikos
kreivë turëtø kilti á virðø.
3. Itin svarbø vaidmená didëjant nusikalstamumo rodikliams vaidina gy-
ventojø viktimologinis aktyvumas. Iðsivysèiusiose ðalyse gyventojø viktimo-
loginis aktyvumas yra didesnis. Ðaliai besivystant, ypaè tobulëjant jos kri-
minalinei justicijai ir didëjant gyventojø aktyvumui apskritai, galime laukti
ir kriminologinio aktyvumo padidëjimo, o tai lemia registruotø nusikaltimø
gausëjimà. Galime prognozuoti, kad ateityje mûsø ðalyje ir toliau gyventojø
viktimologinis aktyvumas didës (argumentus ðiai prielaidai paremti pateik-
sime vëliau, nagrinëdami Lietuvos nusikalstamumo dinamikà).
Tai leidþia manyti, kad ði nusikalstamumo augimo tendencija tæsis dar
ne vienà deðimtmetá, taèiau, antra vertus, galima pastebëti ir prieðingà ten-
dencijà. Tam tikrose iðsivysèiusiose ðalyse nepaliaujamas nusikalstamumo
augimas lyg ir sulëtëja. Ðiose ðalyse yra veiksniø, stabdanèiø nusikalstamu-
mo plëtrà (þr. 5 ir 6 grafikus).
5 grafikas. Nusikalstamumo dinamika Danijoje

4
x 10
1.25
1.2
1.15
1.1
1.05
0.95
0.9
0.85
0.8
1980 1982 1984 1986 1988 1990 1992 1994 1996 1998
6 grafikas. Nusikalstamumo dinamika Suomijoje

4
x 10
1.5
1.4
1.3
1.2
1.1
0.9
0.8
0.7
1980 1982 1984 1986 1988 1990 1992 1994 1996 1998
Sunku dabar vienareikðmiðkai atsakyti á klausimà, kodël nusikalstamu-

mas nustoja augti. Gali bûti, kad èia svarbiausià vaidmená vaidina ðiø ðaliø
vystymosi arba nusikaltimø registravimo jose ypatumai.
Pavyzdþiui, 1988–1995 metais Suomija tris kartus dalyvavo tarptauti-
niame viktimologiniame tyrime.
6 lentelëje matyti, kad ið tikrøjø iki 1991 m. buvo ryðki nusikalstamumo
didëjimo tendencija (visø nusikaltimø padidëjo nuo 15,9 proc. 1988 m. iki
21,2 proc. 1991 metais). Po to jø pradëjo maþëti iki 18,9 proc. 1995 metais.
6 l e n t e l ë . Nusikalstamumo dinamika Suomijoje 1988–1995 metais
Auto- Asme-
Ið vi- Auto- Vagys- Dvi- Pasi-
mo- Moto- Vagys- ninës Seksua-
so mobi- tës ið raèiø Butø kësini- Plë- Uþ-
biliø ciklø tës ið nuosa- liniai
Metai nusi- liø auto- va- plë- mai ði- puo-
apga- vagys- gara- vybës nusikal-
kalti- vagys- mobi- gys- ðimai apiplëð- mai limai
dini- tës þø vagys- timai
mø tës liø tës ti butus
mai tës
1988 15,9 0,4 2,7 4,0 0 3,1 0,6 0,4 0 0,7 4,3 0,5 2,9
1991 21,2 0,7 2,9 5,6 0,3 5,0 0,6 0,6 2,6 1,0 3,4 3,7 4,4
1995 18,9 0,4 2,9 4,3 0,2 5,1 0,6 0,7 0 0,5 3,2 2,5 4,1
114 ANTRA DALIS
Gali bûti, kad pagaliau susidurta su pasauline nusikalstamumo „prisiso-

tinimo“ tendencija. Gali bûti ir taip, kad egzistuoja tam tikra nusikalsta-
mumo institucionalizacijos riba – nusikaltimai, priartëjæ prie ðios ribos, pa-
tiems pilieèiams atrodo maþareikðmiai. Kuo labiau kyla ðalies gyvenimo ly-
gis, tuo aukðtesnë gali bûti riba, nuo kurios pilietis linkæs reaguoti á nusikal-
timà. Gali bûti ir taip, kaip rodo pirmiau pateikti duomenys, kad tiesiog
maþëja bendras (registruotø ir neregistruotø) nusikaltimø skaièius. Dël to
maþëja ir praneðimø apie juos.
Ateitis turëtø parodyti, ar tai yra konkreèiø ðaliø nusikalstamumo speci-
fikos pasireiðkimas ar pasaulinës nusikalstamumo dinamikos pokyèiø pra-
dþia.
Pastaruoju atveju tie pokyèiai, jeigu ir pasireiðkia, tai tik pavienëse la-
biausiai iðsivysèiusiose ðalyse.
Lietuvoje tikëtinas tolesnis ilgalaikis nusikalstamumo didëjimas. Tokio
pat nuoseklaus nusikalstamumo didëjimo galime tikëtis ir mûsø kaimyni-
nëse ðalyse: Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje.
Europoje atlikta labai daug tyrimø siekiant iðaiðkinti ðalies ar regiono
socialiniø, ekonominiø ir kitø ypatumø poveiká nusikalstamumui (H. Etorf,
H. Spengler, 2002).
Ðiø tyrimø teorinis branduolys – tai siekis sujungti ðiuolaikines krimino-
logijos teorijas su naujausiais statistikos ir ekonomikos rodikliais, atspin-
dinèiais tiriamø ðaliø ir rajonø ypatumus.
Remiantis ðiais rodikliais bandoma nustatyti veiksnius, daranèius di-
dþiausià poveiká nusikalstamumui. Èia itin svarbø vaidmená vaidina dau-
giamaèiø matematinës statistikos metodø taikymas. Metodai leidþia ne tik
nustatyti statistiðkai reikðmingà ryðá tarp minëtø veiksniø ir nusikalstamu-
mo rodikliø, bet ir iðgryninti, t. y. atskirti tà ryðá nuo já iðkreipianèio povei-
kio. Pavyzdþiui, buvo manyta, kad tarp urbanizacijos lygio ir nusikalsta-
mumo yra glaudûs ryðiai: kuo daugiau gyventojø tam tikroje ðalyje gyvena
miestuose, tuo aukðtesnis toje ðalyje nusikalstamumo lygis. Taèiau ekono-
metrijos specialistai Glaesseris ir Sacerdoto, taikydami statistikos metodus,
iðgrynino ðá ryðá ir parodë, kad já 20 proc. lemia tai, kad mieste tikimybë, jog
nusikaltimas bus iðaiðkintas, paprastai þemesnë, 27 proc. – tai, kad mieste
potencialiø nusikaltimø objektø susitelkimas yra didesnis. Kiti 45–60 proc.
paaiðkinami mieste ir kaimo vietovëse gyvenanèiø þmoniø asmenybës ypa-
tumais (miesto þmogaus asmenybës bruoþai skiriasi nuo kaimo gyventojo).
Taigi pasirodë, kad grynas urbanizacijos poveikis yra visai nereikðmingas.
Kitaip tariant urbanizacija veikia nusikalstamumà tik tiek, kiek yra susijusi
su minëtais bruoþais. Toks „apvalymas“ leidþia daug tiksliau nustatyti, ar
veiksnys veikia pats, ar jo veikimas susijæs su já lydinèiais kitais veiksniais.
Antra vertus, daugiamaèiai statistinës analizës metodai leidþia tiksliau

nustatyti, ar tikrai tiriamas socialinis-ekonominis veiksnys lemia nusikals-
tamumo pokyèius1.
Itin ádomus yra vokieèiø tyrëjø H. Etorfo ir H. Spenglerio prieð dvejus
metus atliktas vienas ið didþiausiø Europos nusikalstamumo tendencijø ty-
rimas. Tyrimas, kurio dëmesio centre buvo Europos Sàjungos ðalys, api-
bendrino gana ilgo laikotarpio duomenis. Kadangi dar neegzistuoja Euro-
pos Sàjungos kriminologiniø duomenø bankas, tyrëjai kreipësi á Belgijà,
Danijà, Vokietijà, Graikijà, Ispanijà, Prancûzijà, Airijà, Italijà, Olandijà,
Austrijà, Portugalijà, Suomijà, Ðvedijà, Didþiàjà Britanijà su praðymu su-
teikti oficialius duomenis apie tokius nusikaltimus: nuþudymus, seksuali-
nius nusikaltimus (tarp jø ir iðþaginimus), smurtinius nusikaltimus (uþpuo-
limus), vagystes (taip pat atskirai apie vagystes stambiu mastu, ásilauþimus,
svetimo turto pasisavinimà panaudojant jëgà), sukèiavimus, pinigø padirbi-
nëjimà, nusikaltimus, susijusius su narkotikais2.
Buvo tiriama, kaip nusikalstamumà apskritai ir konkreèius nusikaltimus
veikia septyni socialiniai-ekonominiai ðalies ar rajono ypatumai: bendras
ðalies turtingumas (bendrasis ðalies produktas vienam gyventojui), nedar-
bas (apskritai, jaunimo, ilgalaikis), socialinio saugumo lygis (bendrojo pro-
dukto dalis, skiriama gyventojø socialiniam ir ekonominiam saugumui uþ-
tikrinti), gyventojø uþimtumas (kiek darbinio amþiaus gyventojø dirba),
darbinës veiklos pobûdis (pvz., kiek þmoniø dirba puse etato, pagal sutartis
ir pan.), iðsilavinimas (aukðtos kvalifikacijos darbuotojø dalis tarp visø dar-
buotojø), veiksniai, apibûdinantys ðeimos stiprumà, narkotiniø medþiagø
vartojimo paplitimà ir pan. Visø ðiø veiksniø poveikis nusikalstamumui bu-
vo nagrinëjamas dviem lygiais: ðalies ir rajono.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai matomi 7 lentelëje. Joje pateikti tik statis-
tiðkai reikðmingi ryðiai tarp socialiniø-ekonominiø veiksniø ir nusikalsta-
mumo.
Kaip rodo lentelë, visose Europos valstybëse keletas socialiniø-eko-
nominiø reiðkiniø itin glaudþiai siejasi su nusikalstamumu. Pirmiausia – tai
ðeimos nestabilumas (didelis skyrybø skaièius, maþas gimstamumas). Ðis
veiksnys glaudþiai siejasi su nuþudymais, vagystëmis, plëðimais, narkotiniais
nusikaltimais. Jaunimo nedarbas – antras pagal svarbumà veiksnys, kuris
daro didelæ átakà smurtiniams nusikaltimams, vagystëms, plëðimams, autot-
ransporto priemoniø vagystëms, nusikaltimams, susijusiems su narkotiniø
medþiagø apyvarta.
1
Cituojama pagal Etorf H., Spengler H. Crime in Europe. Causes and Consequences. –
Berlin, Heidelberg, New-York: Springler Verlag, 2002. P. 77.
2
Ten pat. P. 118–119.
116 ANTRA DALIS
7 l e n t e l ë . Veiksniai, darantys átakà nusikalstamumui

(pagal H. Entorf, H. Spengler. 2002. P. 174)
Nar-
Smur- Vagys- Auto- ko-
Socialinis- Iðþa- Butø Plë-
Nuþu- tiniai Vagys- tës mobiliø tiniai
ekonominis gini- plë- ðimai
dymai nusi- tës stambiu vagys- nusi-
veiksnys mai ðimai apskritai
kaltimai mastu tës kalti-
mai
Ðeimos nestabi-
+ + + + +
lumas
Gyventojø ga-
mybinis akty- + + + + +
vumas
Bendrasis pro-
duktas vienam - + + +
gyventojui
Nelegalus nar-
kotiniø medþia- + + + + +
gø vartojimas
Jaunimo
+ + + + +
nedarbas
Urbanizacijos
+ +
lygis
Jaunimo dalis
+ + + +
tarp gyventojø
Treèias svarbus veiksnys – narkotiniø medþiagø vartojimas (jis siejamas

su penkiais ið deðimties nusikaltimø). Be to, paaiðkëjo, kad toks teigiamas
reiðkinys kaip padidëjæs gyventojø gamybinis aktyvumas pasirodo esàs susi-
etas su gyventojø kriminaliniu aktyvumu.
Taigi turime pagrindo manyti, kad minëtø poþymiø suaktyvëjimas mûsø
ðalyje taip pat lems tam tikros nusikalstamos veiklos suaktyvëjimà. Pavyz-
dþiui, vis didesnis ðeimos nestabilumas, vis intensyvesnis (kad ir visiðkai le-
galiø) narkotiniø medþiagø vartojimas ar didëjantis jaunimo nedarbas – tai
þenklas, kad didëja (ir ateityje didës) nusikalstamumas.
Vienas ið didesniø nusikalstamumo tyrimø pasaulio mastu yra HEUNI
instituto atliktas Europos ir Ðiaurës Amerikos nusikalstamumo ir krimina-
linës justicijos tyrimas. Jis apibendrino JTO ðeðtojo nusikalstamumo tyrimo
rezultatus1.
Ðiame darbe, be minëto JTO tyrimo, buvo pasinaudota dar trim dide-
liais tarptautiniø organizacijø duomenø apie nusikalstamumà bankais: Eu-
1
Crime and Criminal Justice in Europe and North America. 2003.
ropos ðaliø nusikaltimø ðaltiniø knyga (European Crime Sourcebook), In-

terpolo ir Pasaulinës sveikatos organizacijos. Be to, buvo pasinaudota ir
minëto tarptautinio viktimologinio tyrimo duomenimis. Apibendrinant
duomenis buvo kruopðèiai patikrinta, kiek sutampa informacija, gauta ið
visø ðaltiniø. Iðtyrus ryðius tarp socialiniø-ekonominiø reiðkiniø ir nusi-
kalstamumo nustatytos ðios pagrindinës tendencijos:
Nuþudymø daugiausia pasitaiko tose ðalyse, kuriose yra aukðtesnis moderni-
zacijos lygis, didesnë turto pasiskirstymo tarp gyventojø nelygybë, gyventojai turi
daugiau ginklø.
Iðþaginimai labiau paplitæ ðalyse, kuriose didesnë lyèiø nelygybë (pvz.,
moterys maþiau dalyvauja gamybinëje veikloje) ir kartu gyventojai daugiau
laiko (taip pat ir laisvo) praleidþia ne namuose.
Plëðimai – socialiniø-ekonominiø veiksniø, kurie bûtø susijæ su ðiuo nu-
sikaltimu, iðsiaiðkinti nepavyko. Matyt, kiekvienoje ðalyje plëðimus paskati-
na vis kiti veiksniai.
Automobiliø vagystës glaudþiai siejamos su ðalies modernizacijos lygiu.
Vagystës apskritai – poþymiø, kurie visose ðalyse bûtø glaudþiai susijæ su
vagystëmis, faktiðkai irgi nenustatyta.
Dël nelegalios narkotikø apyvartos tyrimas parodë, kad kuo turtingesnë
ir modernesnë ðalis, kuo maþiau laiko jos gyventojai praleidþia namuose,
tuo daugiau kyla problemø dël narkotikø1.
Ekonominës padëties ðalyje gerëjimas

ir nusikalstamumas
Pasaulio ekonominë plëtra yra viena ið jo globaliø raidos tendencijø.

Naujø technologijø atsiradimas, greitas darbo naðumo didëjimas – visa tai
nepaliaujamai didina bendrà turtà, kuriuo disponuoja ðalis. Ekonominë
plëtra bûdinga ávairioms ðalims. Dël to didesnis ar maþesnis, greitas ar lëtas
ekonominis augimas yra bendra daugumos pasaulio ðaliø raidos tendencija.
Vienas svarbiausiø ðalies ekonomikos rodikliø yra bendrasis produktas
ir ypaè jo augimo tempai. Didëjantis bendrasis produktas rodo, kad ðalies
ekonomika klesti. Tai kartu reiðkia, kad kaupiami papildomi materialiniai
iðtekliai, kartu su tuo atsiranda visuomenës ir pavieniø pilieèiø poreikiø
tenkinimo galimybës. Sveikas protas sako, kad sparèiai gerëjant visuome-
nës materialinei padëèiai turëtø maþëti nusikalstamumas ir drauge krimi-
nalinës justicijos darbo apimtis. Ið tikrøjø didëjantis gyventojø uþimtumas,
1
Crime and Criminal Justice in Europe and North America. 2003. P. 41–55.
118 ANTRA DALIS
geresnë ðeimos materialinë padëtis, galimybë skirti daugiau lëðø porei-

kiams tenkinti, taip pat ir prasmingam laisvalaikiui, turëtø maþinti nusikals-
tamumà.
Pasinaudojæ Jungtiniø Tautø Organizacijos duomenimis apie ávairiø pa-
saulio ðaliø nusikalstamumà patyrinëjome, kaip jie priklauso nuo ðalies
ekonominës padëties pasikeitimo. Paaiðkëjo, kad visuomenës gyvenimo ge-
rëjimas nedaro didesnio poveikio nusikalstamumui. Uþtat jis paskatina la-
bai stiprø kriminalinës justicijos veiklos suaktyvëjimà: padaugëja persona-
lo, iðkeliamø bylø, daugiau nusikaltëliø patraukiama atsakomybën ir pan.
Visø pirma ekonominës padëties pagerëjimas ar pablogëjimas labai
glaudþiai siejasi su ðalies nusikalstamumu ir kriminaline justicija. Ko gero,
në vienas kitas ekonominis rodiklis nepasiþymi tokiais gausiais, statistiðkai
reikðmingais ir stipriais ryðiais su nusikalstamumu ir kriminaline justicija
kaip ekonominës padëties pagerëjimas.
Ðiø ryðiø analizë atskleidþia paèioms ávairiausioms ðalims bûdingà nusi-
kalstamumo, ypaè kriminalinës justicijos, reakcijà á bendrojo produkto pa-
didëjimà ar sumaþëjimà1.
Pirmas kompleksas.
Ekonominės padėties gerėjimas ir kriminalinės justicijos personalas
8 l e n t e l ë . Ðalies ekonominës padëties gerëjimas ir kriminalinës justicijos

personalo pokyèiai
Koreliacijos
Kriminalinës justicijos personalas
koeficientas
Bendrai policijos personalo 0,22
Vyrø – policijos personalo 0,22
Moterø – policijos personalo 0,32
Bendrai baudþiamojo persekiojimo personalo 0,79
Vyrø, vykdanèiø baudþiamàjá persekiojimà 0,85
Moterø, vykdanèiø baudþiamàjá persekiojimà 0,81
Bendrai teisëjø 0,73
Bendrai profesionaliø teisëjø 0,73
Moterø – teisëjø 0,82
Vyrø – teisëjø 0,82
Bendrai personalo laisvës atëmimo vietose 0,87
Vyrø – laisvës atëmimo vietø personalo 0,08
Bendrai þmoniø, dirbanèiø jaunimo laisvës atëmimo vietose 0,87
Bendrai moterø – suaugusiøjø laisvës atëmimo vietø personalo 0,77
Bendrai moterø – jaunimo laisvës atëmimo vietø personalo 0,94
Bendrai vyrø – nepilnameèiø laisvës atëmimo vietø personalo 0,9
Vidutinis koreliacijos koeficientas 0,67
1
Panaudoti Jungtiniø Tautø Organizacijos tyrimo duomenys (The Sixth United Nation
Survey on Crime Trends and the Operation of the Criminal Justice Systems. 2000).
Matome, kad ðalies ekonominës padëties gerëjimas glaudþiai siejasi su

kriminalinës justicijos ir bausmës vykdymo vietø personalo skaièiaus didë-
jimu. Galima manyti, kad greitas ðio personalo augimas susietas su gera
kriminalinës justicijos pozicija skirstant ðalyje pagamintà bendràjá produk-
tà. Kitaip tariant, eilëje prie valstybës iþdo didesniam finansavimui gauti
kriminalinës justicijos institucijos stovi paèios pirmos. Kriminalinës justici-
jos reikðmë pripaþástama bet kokioje valstybëje, pasakyti „ne“ kriminalinës
justicijos reikalavimams ne taip jau lengva net ir valdþios atstovui. Atmetus
ðiuos reikalavimus tektø prisiimti kaltæ uþ visus nusikaltimus, kurie tikriau-
siai bûtø iðaiðkinti skyrus papildomà finansavimà.
Antras kompleksas.
Ekonominės padėties gerėjimas ir registruoti nusikaltimai
9 l e n t e l ë . Gerëjanti ðalies ekonominë padëtis ir registruoti nusikaltimai
Registruoti nusikaltimai Koreliacijos koeficientas

Ið viso registruotø nusikaltimø -0,05
Nusikaltimø, susietø su narkotikø apyvarta -0,09
Automobiliø vagystës -0,05
Korupcijos apraiðkos 0,58
Butø plëðimai -0,1
Svetimo turto iððvaistymas -0,03
Sukèiavimai -0,01
Nuþudymai, pasikësinimai 0,22
Tyèiniai nuþudymai 0,24
Tyèiniai nuþudymai panaudojant ðaunamàjá ginklà 0,22
Smurtas prieð asmená -0,04
Vagystës stambiu mastu -0,2
Netyèiniai nuþudymai 0,38
Iðþaginimai 0,11
Plëðimai 0,46
Visos vagystës -0,1
Èia bendras vaizdas jau visai kitoks. Ið tikrøjø ðalies ekonominës padë-
ties gerëjimas siejasi su nusikalstamumo didëjimu, bet ðis ryðys nëra itin
glaudus. Vidutinis koreliacijos koeficientas sudaro apie 0,1. Akivaizdus
glaudesnis ryðys su kai kuriais nusikaltimais – korupcija, nuþudymais, plë-
ðimais. Tai sunkûs ir pakankamai retai iðaiðkinami nusikaltimai. Daug sil-
pnesnis yra ryðys su masiðkai daromais menkesniais nusikaltimais – vagys-
120 ANTRA DALIS
tëmis, sukèiavimais, plëðimais. Matome, kad su nusikaltimais, sudaranèiais

didþiausià nusikaltimø dalá, ryðys nëra glaudus, tai ir su visu nusikalstamu-
mu jis yra faktiðkai nulinis.
Trečias kompleksas.
Šalies ekonominės padėties gerėjimas ir asmenų,
kuriems pareikštas įtarimas, skaičius
Ðiek tiek glaudesnis yra ekonominës padëties ir þmoniø, kuriems pa-

reikðtas átarimas, skaièiaus ryðys. Kitaip tariant, gerëjant ekonomikai, áta-
riamøjø skaièius, palyginti su tuo paèiu nusikaltimø skaièiumi, didëja. Pa-
daugëjus kriminalinës justicijos personalui, aktyviau ieðkoma kaltininkø.
Vidutinis koreliacijos koeficientas jau daug didesnis – 0,27.
Kaip jau minëta, padidintas aktyvumas pirmiausia nukreipiamas á sun-
kesnius nusikaltimus – nuþudymus ir kyðininkavimà.
1 0 l e n t e l ë . Bendrojo produkto didëjimo ryðys su tuo, kiek þmoniø

paskelbiami átariamaisiais
Átariamieji Koreliacijos koeficientai

Ið viso suaugusiøjø 0,19
Ið viso moterø 0,21
Ið viso vyrø 0,31
Ið viso nepilnameèiø 0,15
Nepilnametës moterys 0,13
Nepilnameèiai vyrai 0,19
Pasikësinimas nuþudyti 0,86
Átariami kyðininkavimu 0,73
Átariami tyèiniu nuþudymu 0,81
Átariami svetimo turto iððvaistymu 0,23
Átariami sukèiavimu 0,01
Átariami smurtu prieð asmená -0,02
Átariami vagystëmis stambiu mastu -0,1
Átariami iðþaginimu 0,74
Átariami plëðimais 0,04
Átariami nusikaltimais, susijusiais su narkotikø apyvarta 0,03
Átariami netyèiniais nuþudymais 0,61
Ið viso átariamø vagystëmis -0,14
Koreliacijos koeficiento vidurkis 0,27
Ketvirtas kompleksas.
Šalies ekonominės padėties gerėjimas ir kriminalinių
bausmių skyrimas
Pagaliau labai glaudus ryðys yra tarp ekonomikos paþangos ir taikomø

bei vykdomø bausmiø skaièiaus. Ir taikant kriminalines bausmes, ir vykdant
jas matyti tos paèios tendencijos. Kriminalinës justicijos aktyvumas gerokai
padidëja ir tas padidëjimas labiausiai siejasi su didþiausiomis kriminalinë-
mis bausmëmis, pirmiausia – laisvës atëmimo bausme.
1 1 l e n t e l ë . Bendrojo produkto augimo ryðys su kriminalinës justicijos

aktyvumu, taikant kriminalines sankcijas
Koreliacijos
Asmenys, kuriems paskirta baudþiamoji bausmë
koeficientai
Nuteista kalëti suaugusiøjø 0,09
Ið viso nuteista kalëti -0,15
Nepilnametës merginos, nuteistos laisvës atëmimu 0,90
Nepilnameèiai vaikinai, nuteisti laisvës atëmimu 0,79
Nepilnameèiai, kuriems paskirta probacija 0,54
Nepilnameèiai, kuriems laisvës atëmimas paskirtas lygtinai 0,88
Suaugusieji, kuriems paskirta bauda -0,06
Suaugusieji, nuteisti dirbti visuomenei naudingà darbà -0,07
Asmenys, kuriems paskirtas laisvës atëmimas 0,92
Suaugusieji, kuriems apribota laisvë -0,06
Áspëti suaugusieji -0,21
Visi suaugusieji, kuriems paskelbtas nuosprendis -0,10
Nuteisti uþ vagystæ -0,04
Nuteisti teismo -0,13
Ið viso nepilnameèiø, nuteistø laisvës atëmimo bausme 0,80
Kitø ðaliø pilieèiai, nuteisti ávairiomis bausmëmis 0,29
Nepilnameèiai, nuteisti lygtinai 0,88
Ið viso nuteista uþ kyðininkavimà 0,75
Ið viso nepilnameèiø, nuteistø kalëti 0,80
122 ANTRA DALIS
Penktas kompleksas.
Šalies ekonominės padėties gerėjimas ir baudžiamųjų bausmių vykdymas
1 2 l e n t e l ë . Bendrojo produkto didëjimo ryðys su laisvës atëmimo ir kitø bau-

dþiamøjø bausmiø vykdymu
Koreliacijos
Baudþiamosios bausmës vykdymas
koeficientai
Vidutinis laikas, praleistas laisvës atëmimo vietoje 0,93
Vidutinis laikas, praleistas kalëjime belaukiant teismo 0,86
Ið viso vietø nepilnameèiø laisvës atëmimo vietose 0,88
Ið viso suimtø asmenø -0,04
Vidutiniðkai praleidþiama laisvës atëmimo vietoje 0,93
Bendras laikas tardymo izoliatoriuje belaukiant teismo 0,86
Bendras skaièius asmenø, nuteistø iki gyvos galvos 0,92
Bendras skaièius vietø laisvës atëmimo ástaigose, skirtose jaunimui 0,88
Bendras skaièius asmenø, kuriems bausmë paskirta lygtinai 0,56
Kaip rodo lentelë, pagerëjus ekonominei padëèiai jau paskirta bausmë

tampa „realesnë“ – kalëjimai „geriau“ pripildomi, pailgëja realus buvimo
laisvës atëmimo vietose laikas.
Visa tai ir sudaro bendrà ávairiausioms ðalims kriminologiná ekonomi-

nës plëtros „sindromà“.
Toliau pateikiama apibendrinanti schema (þr. 7 schemà) rodo, kad yra
dvi skirtingos ryðiø grupës. Pirma – tai glaudûs ryðiai tarp ekonominës pa-
dëties gerëjimo ir kriminalinës justicijos personalo skaièiaus didëjimo. Pa-
gerëjus ekonomikai, padaugëja teisëjø, baudþiamojo persekiojimo ir ávairiø
kitø pareigûnø. Antra – suaktyvëja ir jø veikla: áregistravus nusikaltimà –
iðaiðkinama átariamøjø, o ið tø átariamøjø didesnei daliai pateikiami kalti-
nimai, ið pastarøjø daugiau stoja prieð teismà, grieþtesni tampa nuospren-
dþiai. Didëjantis finansavimas lyg gyvybës eliksyras padidina kriminalinës
justicijos aktyvumà.
Be to, geresnis finansavimas ir didesnis aktyvumas paskatina ir pareigû-
nø ryþtingumà skiriant baudþiamàsias sankcijas – sankcijos grieþtëja.
Tas poveikis tuo didesnis, kuo labiau efektas priklauso vien nuo finan-
savimo. Personalui padidinti reikia tik geresnio finansavimo, o registruotø
nusikaltimø skaièius priklauso jau daugiau nuo viktimologinio gyventojø
aktyvumo. Jie gali nejusti padidëjusio kriminalinës justicijos aktyvumo arba
tas padidëjæs aktyvumas gali sukelti jø prieðingà reakcijà.
7 schema. Kriminologinis ekonominës plëtros sindromas (koreliacijos koeficientø vidurkiai)
Įtariamųjų
skaičiaus
padidėjimas
0,27
Personalo didėjimas
Šalies 0,67
intensyvi Registruoti
ekonominė Aktyvesnis nusikaltimai
plėtra 0,36
baudžiamųjų
sankcijų taikymas
0,75
Laisvės atėmimo bausmės
platesnis taikymas
0,10
124 ANTRA DALIS
Šalies ekonominė plėtra ir nusikaltimų prevencija
Apraðytos tendencijos atsiranda spontaniðkai. Kitaip tariant, planuo-

dami tolesnës prevencijos priemones turime kaip karalius Antone‘o de
Saint-Exuperi pasakoje ið anksto þinoti, kad ðie reiðkiniai vyks savaime.
Jeigu turime pagrindo manyti, kad mûsø ðalyje kriminalinës justicijos akty-
vumas prisideda prie nusikaltimø prevencijos pagerëjimo, galime teigti,
kad ekonominë plëtra daro átakà prevencinei veiklai, sudaro reikiamas
prielaidas geresnei nusikaltimø prevencijai.
Jeigu manome, kad mûsø ðalies sàlygomis kriminalinës justicijos parei-
gûnø skaièius ir jø aktyvumas tik padidina þmoniø, átrauktø á kriminalinës
justicijos sferà, skaièiø (kaip teigë kritinës kriminologijos mokslininkai), su-
intensyvina „þymëjimo“ efektà (kaip teigë „þymëjimo teorijos“ ðalininkai)
ir tuo tik padidina nusikalstamumà, turime numatyti priemones, ribojan-
èias tiek pareigûnø skaièiaus augimà, tiek jø aktyvumà bei neutralizuojan-
èias minëtus kriminogeninius efektus.
Pagaliau, jeigu tas poveikis yra nevienareikðmis ar jo tiesiog nëra, turi-
me susimàstyti apie geresná lëðø, skiriamø kriminalinei justicijai, panaudo-
jimà.
Policija visame pasaulyje prieðinosi gyventojø viktimologinio aktyvumo
augimui. Praneðimø apie padarytus nusikaltimus skaièiaus didëjimas polici-
jai reiðkia papildomà darbo krûvá. Dël to visose ðalyse egzistuoja tokiø pra-
neðimø filtravimo sistema. Pastaraisiais keliais deðimtmeèiais mûsø ðalyje
tradiciðkai apie pusæ ið gyventojø gautø pareiðkimø buvo ið karto atmetami.

Vienuoliktas skyrius. Šalies lygmuo. Nusikalstamumo Lietuvoje tendencijos 125
Vienuoliktas skyrius
ŠALIES LYGMUO. DABARTINĖS

NUSIKALSTAMUMO LIETUVOJE
PLĖTROS TENDENCIJOS IR ATEITIS.
LIETUVOS NUSIKALSTAMUMAS
2012 METAIS

☺ Kriminologija I. „Baudžiamojo įstatymo pažeidimai“. P. 143–187.

Studijuodami šį skyrių ypač daug dėmesio turėtumėte skirti ilgalaikių ir

trumpalaikių tendencijų sąveikai. Svarbu, kad įgytumėte bendrą supratimą,
kaip nustatomos tokios tendencijos ir kiek tas nustatymas yra patikimas.
Graikø filosofas Heraklitas sakë: du kartus á tà paèià upæ neábrisi. Ir jis

buvo teisus. Kai brendame á upæ antrà kartà – tai jau visai kita upë, ir mes
jau kitokie.
Panaðiai ir nusikalstamumas – kiekvienà dienà vis kitoks. Permainos èia
gali vykti labai greitai ir audringai, bet galimi ir ilgesni tolygesni plëtros lai-
kotarpiai. Kaip ir upëje, daugybë dideliø ir maþø sroviø, sûkuriø dar labiau
komplikuoja vaizdà. Ið to iðplaukia labai svarbi iðvada: pradedant ilgesná ar
trumpesná prevencijos projektà negalima tikëtis, kad rytoj bus taip pat, kaip
yra ðiandien.
Sakykime, imantis priemoniø, kad miesto gatvës taptø saugesnës, gali
atsitikti taip, kad kol vykdome projektà, teisës paþeidimø gatvëje savaime
sumaþëja. O gali bûti ir atvirkðèiai – paþeidimai suintensyvës tiek, kad mû-
sø prevencijos priemoniø visiðkai nepakaks jiems áveikti. Taigi kartu keièia-
126 ANTRA DALIS
si ir socialinës projekto ágyvendinimo sàlygos: bendruomenë, kuriai ðis pro-

jektas skirtas, socialiniø institucijø galimybës, gyventojø poþiûris á nusikals-
tamumà ir jo prevencijos galimybes.
Todël privalome vadovautis auksine nusikaltimø prevencijos taisykle:
pradedant prevencijos projektà maþa þinoti, koks yra prevencijos objektas
dabar. Reikia þinoti ir koks jis bus ateityje. Pradedant ágyvendinti jaunimo
uþimtumo miestelyje N programà, maþa þinoti, koks yra jaunimo nusikals-
tamumas ðiame miestelyje. Ne maþiau svarbu þinoti, kokios numatomos
plëtros tendencijas ateityje.
Juk vykdydami tam tikrà nusikaltimø prevencijà, siekiame padaryti po-
veiká bûtent jø plëtros tendencijai. Jeigu tokiø nusikaltimø daugëja, mes
norime sustabdyti tà tendencijà. Jeigu maþëja, galime kelti sau tikslà pa-
spartinti ðá procesà, siekti, kad nusikaltimø dar labiau maþëtø. Jeigu nusi-
kalstamumo lygis pastovus, mûsø tikslas gali bûti tà lygá sumaþinti.
Kiekvienu atveju yra svarbios dvi aplinkybës: mûsø galimybës ir minëtos
tendencijos galingumas. Nusikalstamumo plëtros tendencija gali bûti tokia
galinga, kad mûsø pastangos paveikti jà bus visiðkai bergþdþios. Taèiau jëgø
santykis gali bûti ir mums palankus: tendencija stipri, taèiau ir mûsø gali-
mybës paveikti jà yra didelës.
Ðiek tiek klaidinantis yra nusikaltimø prevencijos veikloje áprastas teigi-
nys: „Projekto tikslas yra sumaþinti tokiø ir tokiø nusikaltimø lygá“. Mano-
ma, kad tas lygis stabilus ir ramiai laukia, kol mes já imsime keisti. Ið tikrøjø
jis nuolat kinta: didëja ar maþëja, rutuliojasi tam tikra kryptimi. Dël to tiks-
lesnis bûtø teiginys: „Projekto tikslas yra paveikti tokià ir tokià nusikalsta-
mumo tendencijà“.
Yra tik vienas informacijos apie ateitá ðaltinis – dabartis. Ateitis gimsta
ðiandien.
Suþinoti apie bûsimus nusikalstamumo pokyèius galima nagrinëjant,
kaip keièiasi veiksniai, nuo kuriø jis priklauso. Apie kai kuriuos ið jø kalbë-
jome ankstesniame skyriuje. Þinodami, kaip keièiasi gyventojø institucinis
aktyvumas, galime numatyti, kaip pasikeis ir registruoto nusikalstamumo
lygis.
Kitas bûdas numatyti, kaip pasikeis nusikalstamumas ateityje, tai iðsi-
aiðkinti jo plëtros tendencijas. Ðios dienos tendencijos – tai tiltas tarp da-
barties ir praeities. Pakankamai retas nusikaltimas, kuris ðiandien pasitaiko
vis daþniau, rytoj bus dar daþnesnis. Asmenys, kurie tik pradeda daryti nu-
sikaltimus, ir daro jø vis daugiau, ateityje gali sudaryti svarbiausià nusikal-
tëliø kontingentà.
Nusikalstamumo plëtra susideda ið daugybës tendencijø.
Išryškinti tas tendencijas bûna nelengva. Pagrindinë kliûtis yra ta, kad
mes viso labo þmonës ir mûsø akiratis yra pakankamai ribotas. Vabzdþiui,
ropinëjanèiam baþnyèios kupolu, atrodo, kad jis juda idealiai lygiu pavir-
ðiumi. Lygiai taip pat ir þmonës daug tûkstantmeèiø tikëjo, kad þemë plok-
ðèia. Kad vabzdys galëtø pamatyti, jog kupolo pavirðius nëra visai plokðèias,
jam reikia ðiek tiek pakilti virð jo. Tuo atveju jis pamatys didesná pavirðiaus
plotà ir pastebës, kad jis ne visai plokðèias.
Pakilus dar aukðèiau, jo þvilgsnis apims dar didesná plotà ir galës suvokti
konkretesnæ matomos plokðtumos formà. Jis jau matys, kad tas pavirðius
yra iðlenktas, bet dar nematys, kad jis visai apvalus.
Pagaliau pakilæs visai aukðtai, jis pamatys tikrà baþnyèios kupolo formà.
Svarstant nusikalstamumo problemas, mûsø padëtis yra panaði. Pavienis
þmogus mato tik vienà nusikaltimà, su kuriuo jis pats susijæs, t. y. nukentë-
jo, ið kitø þmoniø jis gali iðgirsti apie kelis kitus nusikaltimus, be to, apie
daugybæ visokiø didesniø ir maþesniø nusikaltimø perskaito laikraðtyje ar-
ba iðgirsta per radijà.
Bet visa tai yra tik maþytë dalelë kasdien, kas mënesá, kasmet vykstanèiø
nusikaltimø jûroje. Þmonës gali turëti savo tvirtà nuomonæ apie nusikals-
tamumà, taèiau visos tiesos jis neþino.
Norint suvokti nusikalstamumo tendencijà mums reikia pirmiausia,
kaip ir tam vabzdþiui, pakilti ir pamatyti bendrà vaizdà – suþinoti, kaip nu-
sikalstamumas keitësi anksèiau – prieð metus, deðimtmetá, daugelá deðimt-
meèiø.
Apþvelgæ nusikalstamumà per daugelá metø ið karto pamatysime, koks
skirtingas buvo jo lygis, kokiø ávairiø, kartais labai aiðkiø, o kartais ir visið-
kai paslaptingø buvo pokyèiø.
Ið tø visø pokyèiø turëtume suvokti vidiná plëtros dësningumà, nuosek-
lumà, logikà, taèiau yra nemaþai dalykø, kurie gali mums kliudyti áþvelgti ðá
dësningumà. Pirmiausia – tai atsitiktiniai kasmetiniai nusikalstamumo svy-
ravimai. Juk nusikalstamumo lygá kasmet lemia aibë ávairiø veiksniø. Aiðku,
kad tas lygis visà laikà keisis, o svyravimai bus pakankamai atsitiktinio po-
bûdþio, kadangi priklausys nuo tos minëtos daugybës ávairiausiø veiksniø
svyravimø. Dël to nusikalstamumas vienais metais ðiek tiek didës, kitais
maþës ir neverta net bandyti paaiðkinti, kodël taip atsitinka.
Antra vertus, tendencijà pastebëti nelengva ir dël jà pristabdanèiø ávy-
kiø ir jø poveikio. Karas, ekonomikos krizë, esminis politinës valdþios pasi-
keitimas – visa tai gali kurá laikà paveikti tendencijà, sukelti paðalinius jos
pokyèius.
Taèiau ðiems ávykiams pasibaigus tendencija vël iðryðkës. Toks tendenci-
jos pastovumas gali bûti nulemtas ávairiø veiksniø: ir toliau egzistuoja so-
cialinës ir kitos sàlygos, kurios tendencijà paskatino. Praëjo karas, þmonës
vël gráþta prie áprasto gyvenimo ir tas gyvenimas tæsiasi kartu su jam bûdin-
gomis tendencijomis.
Bet ypaè svarbi tendencijos pastovumo prieþastis yra… pati tendencija.
Daugelis tendencijø turi savybæ stimuliuoti savo tolesnæ sklaidà.
128 ANTRA DALIS
Geras tokios tendencijos pavyzdys yra nusikalstamumas. Norint suþino-

ti, koks bus nusikalstamumas ateinanèiais metais, geriausiai pasidomëti,
koks jis buvo ðiemet. Vaizdþiai tariant, svarbiausias nusikalstamumo veiks-
nys yra pats nusikalstamumas.
Kad bûtø lengviau suvokti ðá reiðkiná, panagrinëkime 13 lentelæ „Bendro
nusikalstamumo dinamikos Lietuvoje autokoreliacija“.
1 3 l e n t e l ë . Bendro nusikalstamumo dinamikos

Lietuvoje autokoreliacija
Metai Koreliacijos koeficientas

1 0,928
2 0,873
3 0,799
4 0,710
5 0,625
6 0,536
7 0,444
8 0,358
9 0,278
10 0,201
11 0,121
12 0,044
13 –0,014
14 –0,059
15 –0,100
16 –0,124
17 –0,147
18 –0,172
19 –0,198
20 –0,223
Ið lentelës matyti, kaip kiekvienø metø nusikalstamumo mûsø ðalyje ly-

gis priklauso nuo praëjusiø metø nusikalstamumo lygio. Pirmajame stulpe-
lyje áraðytas skaièius rodo su prieð kiek metø buvusiu nusikalstamumu lygi-
nama. Antrajame stulpelyje áraðyti skaièiai rodo einamøjø metø nusikals-
tamumo lygio ryðio su prieð tiek ir tiek metø buvusiu nusikalstamumo lygiu
stiprumà. Ðiø metø ir praëjusiø metø koreliacijos koeficientas pats stipriau-
sias (0,928). Tai labai didelis koreliacijos koeficientas. Sunku surasti kità
koká nors reiðkiná, kurio ryðys su nusikalstamumu bûtø toks stiprus.
Prieðpaskutiniø ir ðiø metø koreliacijos koeficientas irgi labai didelis
(0,873), nors maþesnis negu ðiø ir praëjusiø metø. Palyginti su dar ankstes-
niais metais, ðis ryðys lieka stiprus, nors kasmet po truputá silpsta.
Taigi galime teigti, kad ðiais metais nusikalstamumo lygis yra aukðtas
dël to, kad jis buvo aukðtas ir pernai, ir uþpernai, ir prieð trejus metus.
Lygiai taip pat, jeigu kuriais nors metais nusikalstamumo lygis smarkiai
sumaþëja, tai tikriausiai jis bus maþesnis ir kitais metais. Taigi ðiø metø nu-
sikalstamumo lygis yra daugybe gijø susietas su daugeliu prieð tai buvusiø
metø lygiu.
Lentelëje taip pat matome, kaip vëlesniø metø poveikis einamøjø metø
nusikalstamumo lygiui tolydþiai silpsta. Nusikalstamumo lygis, kuris buvo
prieð penkerius metus, jau beveik nedaro poveikio einamøjø metø lygiui.
Nuo trylikos metø koreliacijos koeficientas pasidaro neigiamas. Tai reiðkia,
kad jeigu ðiemet nusikalstamumas padidëjo, tai tikriausiai prieð ðeðerius
metus jis buvo sumaþëjæs, o prieð septynerius ir aðtuonerius buvo dar ma-
þesnis.
Ið 14 lentelës „Bendro nusikalstamumo dinamikos Lietuvoje dalinë au-
tokoreliacija“ matyti dar kai kurie nusikalstamumo tendencijos ypatumai.
Lentelë parodo kiekvienø metø „ðvarø“ poveiká einamøjø metø nusikals-
tamumui. „Ðvarus“ ðiuo atveju reiðkia „nepriklausomas nuo kitø metø po-
veikio“. Pavyzdþiui, stiprià einamøjø ir uþpraeitø metø koreliacijà galima
paaiðkinti tuo, kad einamieji metai glaudþiai siejasi su praëjusiais, kurie sa-
vo ruoþtu glaudþiai siejasi su uþpraëjusiais. Tokiu atveju einamøjø metø
nusikalstamumas gali bûti ir nesusietas tiesiogiai su uþpraëjusiø metø nusi-
kalstamumu. Taèiau vis tiek tarpininkaujant praëjusiems metams atsiras
glaudi koreliacija. Tai panaðu á grandinæ: pirma grandis gali bûti nesujung-
ta su treèia tiesiogiai, taèiau jø ryðys vis vien bus stiprus, kadangi jos sujung-
tos netiesiogiai, per antrà grandá. Kiti palyginimai – traukinys, kurio kiek-
vienas vagonas sukabintas su kaimyniniais ir tik per juos su visais kitais va-
gonais, arba domino kauliukai, kurie krisdami pastumia vienas kità. Dali-
nës koreliacijos koeficientas ir leidþia nustatyti, kiek stiprus yra bûtent tie-
sioginis (o ne per kitus, tarpinius metus) ryðys tarp ávairiø metø nusikals-
tamumo.
Autokoreliacijos koeficientø nagrinëjimas parodo, kad visi jie yra labai
maþi, në vienas ið jø nëra statistiðkai reikðmingas. Didelis koreliacijos koe-
ficientas yra tik su praëjusiais metais. Taigi nusikalstamumo tendencijos
struktûra mûsø ðalyje ið tikrøjø labiausiai primena grandinës struktûrà –
teigiamas artimiausiø metø ryðys persiduoda grandinës principu. Arba kaip
tie domino kauliukai vieni metai pastumia – t. y. paveikia kitus ir tai lemia
jø nusikalstamumo lygá.
Traukinys, akmenø griûtis ar bet koks kitas sunkus daiktas dar ilgai ið
inercijos judës ta paèia kryptimi, nors jo judëjimà sukëlusi jëga jau seniai
bus nustojusi veikti. Lygiai taip pat ir nusikalstamumo tendencija gali tæstis
net ir tada, kai nustoja veikti jà paskatinusios socialinës jëgos. Prisiminki-
me, kad metø nusikalstamumo lygis yra glaudþiai susietas su kitø metø ly-
130 ANTRA DALIS
giu. Ekonominiø, socialiniø ir kitø veiksniø poveikis yra daug silpnesnis.

Dël to nusikalstamumas, kaip ir ásibëgëjæs traukinys ar kalno griûtis, turi
didelæ inercijà. Sustabdyti jà gali tik labai stiprûs veiksniai. Veikiama sil-
pnesniø ar netgi pakankamai stipriø veiksniø ði tendencija gali tiesiog ne-
pajusti jø poveikio. Tik ypaè stiprus veiksnys gali priversti jà pakeisti kryptá.
1 4 l e n t e l ë . Bendro nusikalstamumo dinamikos

Lietuvoje dalinë autokoreliacija
Metai Dalinës koreliacijos koeficientas

1 0,928
2 0,084
3 –0,153
4 –0,185
5 –0,030
6 –0,050
7 –0,077
8 –0,028
9 –0,003
10 –0,027
11 –0,105
12 –0,076
13 –0,082
14 0,078
15 –0,032
16 0,022
17 –0,020
18 –0,096
19 –0,120
20 –0,037
Tendencijų atmainos
Taigi nusikalstamumo tendencija gali bûti pakankamai savarankiðkas

reiðkinys. Ji gali plëtotis ne tiek iðoriniø veiksniø, bet daugiau vidiniø ryðiø
veikiama, t. y. daugiau pagal savo vidinæ logikà. Tuo pirmiausia ir pasireið-
kia tendencijos plëtros inercija – judëdama tam tikra kryptimi, tam tikru
bûdu, ji sunkiai keièia kryptá.
Panagrinëkime 7 grafikà „Nusikalstamumo tendencija ir jos modeliai
1961–2003 m.“. Jis vaizduoja bendro nusikalstamumo Lietuvoje ilgametæ
raidà ir ávairius jos matematinius modelius.
7 grafikas. Nusikalstamumo tendencija ir jos modeliai 1961–2003 m. (bendro nusikalstamumo dinamikos Lietuvoje pavyzdþiu)
3000
2500
2000
1500
1000
500
61 62 63 64 65 66 6 7 6 8 6 9 7 0 71 7 2 73 74 75 76 77 7 8 7 9 8 0 8 1 8 2 83 84 85 86 87 8 8 8 9 9 0 9 1 9 2 93 9 4 95 96 97 9 8 99 0 0 0 1 0 2 0 3
19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 20 20 20 20
-500
-1000
Linijinis modelis Tendencijos pagreitėjimo pavyzdys Tendencijos lėtėjimo pavyzdys

y = 51,497x – 237,22 Kvadratinio daugianario modelis (logaritminės funkcijos modelis)
2 2
R = 0,7663 y = 2,3266x – 50,873x + 530,56 y = 548,93Ln(x) – 655,76
2 2
R = 0,9587 R = 0,4264
Nusikalstamumas
Nusikalstamumas Linijinis
Linear modelis
(Nusikalstamumas)
Tendencijos pagreitėjimo modelis
Tendencijospagreitinimo modelio pavyzdys. Kvadratinis polinomas Tendencijos
Tendencijossulėtėjimo
sulėtėjimo pavyzdys
modelis .Logaritminė funkcija kaip modelis
132 ANTRA DALIS
Kiekvienas ið ðiø modeliø turi savø ypatumø ir apibûdina vis kitoká ten-
dencijos atskleistà procesà.
Tiesinis (tolygaus kaupimo) modelis
Paprasèiausias yra tiesinis modelis.

Ði tendencija paprastai atspindi paprastà tam tikros savybës kaupimą.
Sakykime, nuolat veikia kriminogeniniai veiksniai ir dël jø poveikio atsi-
randa („kaupiasi“) vis daugiau þmoniø, kurie daro nusikaltimus. Dël to nu-
sikaltimø visà laikà tolygiai daugëja.
Kitas pavyzdys: nuolat veikiantys tam tikri veiksniai formuoja jaunimo
antisocialinæ orientacijà. Kuo ilgiau veiks tokie veiksniai, tuo daugiau atsi-
ras antisocialiai nusiteikusio jaunimo. Jeigu toks veiksnys nuolat veiks dve-
jus metus, tai jaunimas, kuris bus antisocialiai orientuotas ðiemet, tiesiog
prisidës prie to, kuris buvo sugadintas pernai. Taigi tokiø jaunuoliø skaièius
tolygiai augs. Matome, kad tiesinis tendencijos modelis – tai paprasto kau-
pimo modelis.
Pagreitėjimo tendencija
Kvadratinis daugianaris atspindi kitokio pobûdþio procesà. Tiesinio mo-

delio atveju dël kriminogeninio veiksnio atsiradæ nauji nusikaltëliai ramiai
prisijungdavo prie jau esanèiø nusikaltëliø. Kvadratinis daugianaris atspin-
di situacijà, kai kiekvienas naujas nusikaltëlis ne tik prisijungia prie jau
esanèiøjø, bet ir pats ima skatinti naujø nusikaltëliø atsiradimà. Daugëjant
nusikaltëliø sustiprëja kriminogeninis poveikis tiems þmonëms, kurie dar
netapo nusikaltëliais. Jie pasidaro maþiau atsparûs tam kriminogeniniam
veiksniui. Vis daugëjant nusikaltëliø, vis lengviau á nusikaltimus átraukiami
nauji þmonës. Taigi to paties veiksnio poveikis laikui bëgant stiprëja. Bet
tai ávyksta ne dël to, kad pats veiksnys stipriau veiktø. Jis gali likti nepaki-
tæs. Keièiasi þmonës, kuriems jis daro kriminogeniná poveiká. Kuo smarkiau
kriminogeniðkai „infekuoti“ þmonës daro poveiká kitiems, tuo labiau maþë-
ja jø atsparumas ir dël to dar labiau pagreitëja tendencija.
Pavyzdþiui, vienoje ástaigoje ëmë plisti korupcija. Jos plitimà skatina
tam tikri kriminogeniniai veiksniai. Tai gali bûti ðios ástaigos darbo tvarka –
darbuotojams palikta per didelë laisvë priimti sprendimus be iðorës kontro-
lës. Ðiø kriminogeniniø veiksniø stiprumas priklauso nuo to, kiek jau ðioje
ástaigoje yra korumpuotø darbuotojø. Kol jø nëra, kiekvieno darbuotojo at-
sparumas kriminogeniniam veiksniui labai didelis. Korupcijos galimybë to-
kiame sveikame kolektyve gali netgi stiprinti darbuotojø atsparumà, bud-
rumà, pasiprieðinimà jos atsiradimui. Matome, kad pagal kvadratiná dau-
Vienuoliktas skyrius. Šalies lygmuo. Nusikalstamumo Lietuvoje tendencija 133
gianará besiplëtojantis nusikalstamumas pradþioje netgi ðiek tiek sumaþëja.

Taèiau kuo daugiau darbuotojø tampa korumpuoti, tuo lengviau kiekvie-
nas naujas pasiduoda korupcijai. O kuo toliau, tuo labiau kvadratinio dau-
gianario kreivë kyla á virðø. Nors kriminogeninis veiksnys (bloga darbo
tvarka) liko tas pats, bet jo poveikis visà laikà stiprëja.
Panagrinëjæ lygtá, iðreiðkianèià ðià kreivæ, matome, kad ji matematiðkai
sumodeliuoja tokià situacijà. Y (nusikalstamumas) auga ne proporcingai
kriminogeninio poveikio trukmei, bet sukelia dar ir papildomà efektà X2.
Panaðià situacijà apibûdina ir eksponentinis modelis. Vis didëjantá Y
(nusikalstamumo) jautrumà kriminogeniniam veiksniui ðis modelis iðreið-
kia paprastai ir tiksliai: didëjanèià X jëgà modeliuoja vis didëjantis laipsnis,
kuriuo jis pakeliamas. Dël to bëgant laikui nusikalstamumas didëja ne pro-
porcingai, o su vis didesniu pagreitëjimu.
Bûtent pagreitëjimas ir suvaidina pagrindiná vaidmená vis labiau len-
kiant kreivæ.
Sulėtėjimo („prisisotinimo“) tendencija
Logaritminis modelis vaizduoja procesà, kuriam bûdingas „prisisotini-

mas“. Tai labai svarbus nusikalstamumo tendencijos atvejis.
Nusikaltimai paprastai atsiranda ten, kur visuomenës poreikiai nëra
patenkinti ir yra didelës galimybës patenkinti tuos poreikius paþeidþiant
ástatymus. Tokiu atveju (þr. Kriminologija I. „Nusikalstamas verslas. Orga-
nizuotas nusikalstamumas“. P. 313–343) atsiranda nusikalstama paklausa ir
nusikalstama pasiûla. Uþdraudus pornografijà bûtinai atsiras þmoniø, kurie
bandys rasti bûdà vis dëlto gauti pornografinës produkcijos. Atsiradusi
nauja narkotinë medþiaga, nepaisant visø draudimø, vis tiek bus pristatoma
ir vartojama. Ir viena, ir kita plis tuo labiau, kuo ilgiau bus vyravæs nepa-
tenkintas poreikis ir egzistavæs trukdantis já patenkinti teisinis draudimas.
Taèiau tas augimas vyks tik iki tam tikro lygio. Þmoniø, kuriems labai
reikalinga pornografinë produkcija, skaièius kiekvienoje visuomenëje yra
ribotas. Lygiai taip pat ribotas yra potencialiø narkomanø skaièius.
Taigi kuo labiau nusikalstamumo lygis artës prie prisisotinimo lygio, tuo
jis lëèiau augs. Galiausiai, daþnai visiðkai nepriklausomai nuo visø priemo-
niø, kuriø imtasi siekiant suvarþyti jo augimà, jis stabilizuojasi ties tam tik-
ru prisisotinimo lygiu.
Taigi nusikalstamumo tendencijà galima iðreikðti dviem bûdais: kreive,
kuri modeliuoja kriminogeninio veiksnio veikimà, ir formule, kuri mode-
liuoja vidinius procesus.
134 ANTRA DALIS
Ilgalaikės ir trumpalaikės tendencijos
Tardami þodþius „yra tokia tendencija“ paprastai turime omenyje kà

nors neapibrëþtà, vos pastebimà. Apie labiau pastebimas tendencijas sa-
kome: „yra stipri, aiðki tendencija“.
Stipri tendencija dominuoja. Dël to þinant jà, nesunkiai galima numaty-
ti tolesnæ reiðkinio raidà. Silpnesnës tendencijos atveju yra kitaip. Mûsø
kontroliuojami reiðkiniai patiria paèius ávairiausius pokyèius, juda paèiomis
ávairiausiomis kryptimis. Kiekvieno ið jø judëjimo ar pokyèiø kryptá lemia
ávairiausi veiksniai. Tendencija yra tik vienas ið tø veiksniø.
Ásivaizduokime upæ, tekanèià á jûrà, ir joje plaukiantá ðakalá. Upëje yra
ávairiø sroviø. Pagrindinë – jûros link – yra labai ilga: prasideda upës iðta-
kose, driekiasi daugybæ ðimtø kilometrø ir galiausiai áteka á jûrà. Be pa-
grindinës srovës, yra ir daug maþesniø, trumpesniø sroviø ir sroveliø. Upëje
plaukianèio ðakalio kelià daugiausia lemia pagrindinë srovë, taèiau ir ma-
þos srovelës pakoreguoja jo judëjimà. Tiesa, kiekvienos tokios srovelës po-
veikis trumpalaikis, kiekviena ið jø veikia tik savame trumpame upës ruoþe.
Bet jø daug ir jos perduoda ðakalá viena kitai.
Taigi ðakalio kelià upëje lemia pagrindinë (ilgalaikë) ir trumpalaikës
srovës. Jeigu pagrindinë srovë galinga, o maþytës silpnos, tai ðakalio vieta
priklauso tik nuo pagrindinës srovës. Jeigu pagrindinë srovë silpna, o tø
trumpalaikiø daug ir jos stiprios, tai ðakalio judëjimà daugiau koreguoja
trumpalaikës srovës.
Dabar ásivaizduokime, kad tiksliai neþinome, kokia yra pagrindinës sro-
vës kryptis, matome tik ðakalio kelià joje. Tokiu atveju pirmiausia turime
suvokti, kiek stipri yra pagrindinë srovë ir koks jos santykis su kitomis. Jei-
gu manysime, kad pagrindinë srovë yra labai stipri ir dominuoja, darysime
vienà iðvada apie srovës kryptá. Jeigu manysime, kad kitø sroviø poveikis
labai ryðkus, darysime kitokias iðvadas.
Lygiai taip pat gali bûti ir nusikalstamumo atveju. Neretai tam tikro nu-
sikaltimo dinamikà lemia stipri, ilgalaikë tendencija. Pavyzdþiui, nusikals-
tamumas nenumaldomai didëja, lyg ir „nepastebëdamas“ ávairiausiø veiks-
niø, prieðtaraujanèiø tai tendencijai. Kitais atvejais pagrindinës srovës –
ilgalaikës tendencijos poveikis yra sunkiai pastebimas. Nusikalstamumo
pokyèiai priklauso nuo daugelio momentø ir tik vienas ið jø yra pagrindinë
tendencija.
Tokiu atveju nusikalstamumas vienais metais gali didëti, kitais maþëti.
Taip yra dël to, kad pagrindinës tendencijos veikimà sutrikdo trumpalaikës
Vienuoliktas skyrius. Šalies lygmuo. Nusikalstamumo Lietuvoje tendencija 135
(vadinamosios lokalinës) tendencijos. Pagrindinës tendencijos veikimas pa-

sireiðkia tuo, kad, nepaisant visø tø padidëjimø ir sumaþëjimø, bendra plët-
ros kryptis lieka ta pati.
Galimos paèios ávairiausios pagrindinës ir trumpalaikiø tendencijø
kombinacijos. Jeigu pagrindinë tendencija yra labai stipri, o trumpalaikiø
poveikis silpnas, mums bus pakankamai lengva padaryti tiek ilgalaikes, tiek
trumpalaikes prognozes. Sakykime, matome, kad jau daug metø nusikals-
tamumas kasmet reguliariai didëja. Tuo remdamiesi galësime numatyti,
kiek jis padidës per metus ir kiek per daug ilgesná laikà.
Blogesnë padëtis, jeigu trumpalaikës tendencijos vaidina svarbø vaid-
mená. Jos gali atsirasti pakankamai netikëtai, trumpà laikà daryti stiprø po-
veiká nusikalstamumui ir po to uþleisti vietà kitoms trumpalaikëms tenden-
cijoms.
Tokiu atveju gali bûti daug sunkiau daryti trumpalaikes negu ilgalaikes
prognozes. Pagrindinës tendencijos nagrinëjimas parodys kryptá, kuria kei-
èiasi nusikalstamumas ilgalaikëje perspektyvoje. Taèiau dominuojant grei-
tai besikeièianèioms lokalinëms tendencijoms labai sunku pasakyti, kas bus
rytoj.
Ir magui ið Marko Twaino satyrinio romano „Jankis karaliaus Artûro

dvare“ buvo daug lengviau atlikti ilgalaikes prognozes negu trumpalaikes.
Jankis karaliaus Artūro dvare
Kai gráþau, vienuolyne vyko ádomi pramoga. Abatas ir jo vienuoliai bu-

vo susirinkæ didþiojoje salëje ir su vaikiðku smalsumu bei pasitikëjimu þiû-
rëjo neseniai atvykusio naujo burtininko iðdaigø. Jo drabuþiai buvo fantas-
tiðki: tokie margi ir juokingi, kokius dëvi tik Indijos kerëtojai. Jis vaipësi,
burbuliavo, skeryèiojo ir ore bei ant grindø pieðë paslaptingas figûras – jûs
þinote, kad taip daro visi iðdaigininkai. Jis esàs labai garsus Azijoje – jis
pats tai pasakë, ir to pakanka. Tokia savæs reklama – grynas auksas ir visur
turi gerà rinkà.
Kaip lengva ir pigu buvo tokiomis priemonëmis pasidaryti áþymiu burti-
ninku! Jo amatas buvo pasakinëti, kà veikia bet kuris þemës rutulio gyven-
tojas dabar, kà jis bet kada praeityje veikë ir kà bet kada ateityje veiks. Jis
paklausë, ar nenorëtø kas nors suþinoti, kà dabar veikia Rytø imperatorius.
Smalsumu deganèios akys ir dþiaugsmingas rankø trynimas buvo iðkalbin-
gesni uþ bet koká atsakymà á tà klausimà. Aiðku, kad garbingoji minia labai
nori suþinoti, kà dabartiniu metu veikia tas monarchas. Apgavikas sumur-
mëjo kaþkà ir iðkilmingai prabilo:
136 ANTRA DALIS
– Aukðèiausiasis, galingiausiasis Rytø imperatorius dabar deda pinigus á

ðvento elgetaujanèio vienuolio delnà: vienà, du, tris pinigëlius, – ir visi jie
sidabriniai.
Aplink suskambo pasigërëjimo ðauksmai:
– Tai stebuklinga! Nuostabu! Koks mokslas, kiek darbo ádëta tokioms
ástabioms galioms pasiekti! O gal jie panorësià suþinoti, kà veikia Indijos
valdovas? Taip. Jis pasakë, kà veikia Indijos valdovas. Paskui jis pasakë
jiems, kà veikia Egipto sultonas, taip pat ir kà þada daryti Tolimøjø Jûrø
karalius. Ir taip toliau, ir taip toliau... Ir po kiekvieno naujo stebuklo nusi-
stebëjimas jo neklaidingumu vis augo ir augo. Kartais minia manë, kad jis
vis tiek kada nors turës suklysti, bet ne, – jam nebuvo ko delsti, jis visuomet
viskà þinojo kuo tiksliausiai. Að pamaèiau, kad jei taip truks ir toliau, tai
neteksiu savo pranaðumo: ðitas sukèius pavergs mano pasekëjus, o að liksiu
beþiopsàs mulkis. Reikia nedelsiant ákiðti lazdà á jo ratà. Ir tai padaryti tu-
riu tuojau pat, dabar. Tad tariau:
– Að labai norëèiau suþinoti, kà veikia dabar vienas asmuo?
– Klauskite dràsiai. Að jums atsakysiu.
– Bet tai bus sunku, galbût neámanoma.
– Mano menui nëra nieko neámanoma. Juo sunkesnis klausimas, juo
tiksliau að jums á já atsakysiu.
– Matote, – stengiausi suþadinti smalsumà. Ir man pavyko: visi iðtiesë
kaklus ir prislopino alsavimà. Þmonës nesitvërë smalsumu, kai pareiðkiau:
– Jei neapsiriksite ir pasakysite man tikrà tiesà, að jums duosiu du ðim-
tus sidabriniø pensø.
– Pinigai mano! Að jums pasakysiu viskà, kà jûs norite suþinoti.
– Tai pasakykite, kà að dabar darau savo deðine ranka?
– Aaa...k!
Ið nustebimo visi net iðsiþiojo. Niekam ið minios neatëjo á galvà toks pa-
prastas pokðtas – paklausti apie asmená, esantá ne uþ deðimties tûkstanèiø
myliø. Burtininkas sumiðo: niekados per visà jo praktikà jam nebuvo duo-
tas toks keblus klausimas, kuris já nutildë: jis neþinojo, kà daryti. Jis spokso-
jo apstulbæs, sumiðæs, negalëdamas iðtarti þodþio.
– Na! – tariau að, – ko jûs laukiate? Jei galite tuojau pasakyti, kà þmo-
nës veikia kitoje þemës pusëje, tai kodël jums nepasakyti, kà daro þmogus,
stovás tik per porà þingsniø nuo jûsø? Uþpakalyje manæs stovintieji þmonës
mato, kà að darau savo deðiniàja ranka ir, jei teisingai pasakysite, jie tai
patvirtins.
Jis vis dar tebestovëjo lyg nebylys.
– Gerai, – tæsiau að. – Pasakysiu jums, dël ko jûs tylite: dël to, kad neþi-
note. Tai koks jûs burtininkas? Mielieji draugai, ðitas valkata tëra sukèius ir
melagis.
8 grafikas. Bendras nusikalstamumas 1961–2003 m.
Eksponentinis iðlyginimas. Prognozë padaryta tvirtu tendencijos pagrindu
Alfa = 0,100, gama = 0,100; absoliuti prognozës paklaida – 20,84 proc.
18000 1000
16000
800
14000
600
12000
400
10000
8000 200
6000
0
ir nustatytos tendencijos
4000
-200
2000

-400
Skirtumai tarp realių nusikalstamumo duomenų
-2000 -600
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021
Nusikalstamumo duomenys Nustatytos tendencijos duomenys

Skirtumai tarp realių nusikalstamumo duomenų ir nustatytos tendencijos
9 grafikas. Bendras nusikalstamumas 1961–2003 m.
Prognozë vidutinio tvirtumo tendencijos pagrindu
Alfa = 0,400, gama = 0,400; paklaida – 12 proc.
3000 400
2500
200
2000
1500
-200
1000
-400
500

0 -600
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021

Jeigu tirdami tam tikro reiðkinio dinamikà nustatome, kad akivaizdþiai

dominuoja ilgalaikë tendencija, o trumpalaikës yra silpnos, vadinsime tai
tvirta tendencija. Ji, kaip ir bet koks kietas daiktas (pvz., lazda), yra tokia
pat, iðlaiko tà paèià pagrindinæ kryptá visu savo ilgiu. Netvirta vadinsime
tokià tendencijà, kuri pakankamai lengvai modifikuoja savo kryptá, veikia-
ma lokaliniø tendencijø.
Priklausomai nuo mûsø prielaidø, kiek nusikalstamumo dinamikà vei-
kia ilgalaikë ar trumpalaikës tendencijos, priklausys ir prognozës. Palygin-
kime tris ilgalaikes bendro nusikalstamumo Lietuvoje prognozes. Remian-
tis 1961–2003 metø nusikalstamumo dinamika daroma ilgalaikë prognozë
2004–2020 metams.
Visais trim atvejais remtasi tais paèiais duomenimis (Lietuvos bendro
nusikalstamumo ilgamete dinamika) ir panaudotas tas pats prognozavimo
metodas – prognozavimas eksponentinio iðlyginimo pagrindu (vëliau ðá me-
todà aptarsime smulkiau). Skirtumas buvo tik vienas – mûsø prielaida, kiek
tvirta yra ði nusikalstamumo tendencija.
Prieð darant prognozæ, reikia patikslinti tiriamos tendencijos pastovu-
mà.
Nusikalstamumo tendencijos modelių

savitarpio atitiktis
Jau aptarëme keletà svarbiausiø nusikalstamumo dinamikos modeliø

(linijinis, pagreitëjimo, sulëtëjimo). Svarbiausias reikalavimas modeliui –
atitiktis nusikalstamumo tendencijai. Kuo didesnis atitikimas, tuo vertin-
gesnis modelis. Juk turint gerà modelá, galima eksperimentuoti – aiðkintis,
kaip keisis nusikalstamumas vienu ar kitu atveju.
Ypaè vertinga modelio savybë yra galimybë daryti nusikalstamumo
prognozæ. Jeigu þinome, kad nusikalstamumo tendencija pakankamai nuo-
sekli, tiesiog pratæsiame jà á ateitá. Tokia prognozë mums pasako, koks bus
nusikalstamumas ateityje, jeigu mûsø modelis yra teisingas.
Panagrinëjæ 7 grafikà „Nusikalstamumo tendencija ir jos modeliai“ pa-
matysime, kad ne visi tendencijos modeliai vienodai geri. Minëtame grafike
visai netinka logaritminis modelis, ðiek tiek geresnis yra tiesinis ir dar ge-
resnis pagreitëjimo modelis. Aiðku, nusikalstamumo prognozei pasirinksi-
me pastaràjá. Jis geriausiai apibûdina tai, kas vyko praeityje, taigi remda-
miesi ðiuo modeliu tiksliausiai galësime numatyti, koks bus nusikalstamu-
mas ateityje.
140 ANTRA DALIS
Kol kas atitikimà vertinome tik ið akies. Taèiau yra ir tikslesniø jo verti-
nimo bûdø. Pats svarbiausias – tai realiø duomenø palyginimas su tais, ku-
riuos nusako modelis. Toliau pateikiame 15 lentelæ „Nusikalstamumo ten-
dencijos modelio atitiktis realiai tendencijai (bendro nusikalstamumo di-
namikos 1990–2002 pagrindu)“, kurioje tikra bendro nusikalstamumo di-
namika lyginama su ta, kurià pateikia prognozë, padaryta tvirtos tendenci-
jos prielaidos pagrindu (antra skiltis). Treèioje skiltyje pateiktas skaièius
rodo, koks yra skirtumas tarp tikros nusikalstamumo reikðmës tam tikrais
metais ir tos reikðmës, kurià nusako modelis.
1 5 l e n t e l ë . Nusikalstamumo tendencijos modelio atitiktis realiai tendencijai

(bendro nusikalstamumo dinamikos 1990–2002 m. pagrindu)
Nusikalsta- Nusikalstamumo lygis, priëmus tvirtos Skirtumas

Metai
mumo lygis tendencijos prielaidà tarp 2 ir 3 skilèiø
1 2 3 4
1990 1002,00 558,52 443,475
1991 1214,00 626,34 587,660
1992 1530,00 718,45 811,548
1993 1640,00 848,00 792,001
1994 1603,00 992,50 610,504
1995 1676,00 1134,68 541,321
1996 1890,00 1286,47 603,532
1997 2121,00 1464,30 656,704
1998 2202,00 1670,88 531,125
1999 2188,00 1888,75 299,249
2000 2354,00 2105,38 248,624
2001 2277,00 2340,29 -63,285
2002 2094,00 2563,40 -469,398
2003 2758,78
2004 3024,43
2005 3315,67
2006 3634,95
2007 3984,97
2008 4368,70
Nesunku ásitikinti, kad modelis kartais gan tiksliai parodo realø nusi-
kalstamumo lygá: pavyzdþiui, 2001 metais realus nusikalstamumo lygis buvo
2277,00, o pagal modelá buvo numatyta – 2340,29. Taèiau daþniausiai duo-
menys, gauti remiantis modeliu, bûna gerokai klaidinantys. Sakykime, 1998
metais pagal modelá nusikalstamumo lygis turëjo bûti 1670,88, o ið tikrøjø
buvo daug didesnis – 2202.
Vidutiniðkai ðio modelio paklaida sudaro 20,84 proc. (þr. 8 grafikà

„Bendras nusikalstamumas 1961–2003 m.“).
Kitas grafikas, kur nusikalstamumas buvo modeliuojamas netvirtos ten-
dencijos pagrindu, daug tikslesnis – 8,1 proc. Vadinasi, tikslesnis antras
modelis.
Daþnai naudojamas atitikimo tarp tendencijos ir jos modelio rodiklis
yra daugybinës koreliacijos koeficientas (R). Ðis koeficientas svyruoja tarp
–1 ir +1. Jis parodo, kaip sinchroniðkai keièiasi du poþymiai. Jeigu, pavyz-
dþiui, tam tikrais metais tikras nusikalstamumo lygis kyla ir tiksliai toká patá
kilimà parodo modelis, koreliacijos koeficientas bus artimas maksimaliam
+1. Jeigu realaus nusikalstamumo ir modelio pateikti duomenys prieðta-
rauja vieni kitiems (pvz., kiekvienais metais, kai realus nusikalstamumas
padidëja, modelis rodo jo sumaþëjimà), tai turësime neigiamà koreliacijos
koeficientà –1. Pagaliau, jeigu nëra jokio ryðio tarp tikro nusikalstamumo ir
modelio duomenø (realiam nusikalstamumui padidëjus, modelis taip pat
kartais parodo padidëjimà, o kartais prieðingai – sumaþëjimà), koreliacijos
koeficientas lygus 0. Be to, koreliacijos koeficientas turi labai svarbià savy-
bæ. Árodyta, kad já pakëlus kvadratu ir gautà skaièiø padauginus ið 100 gau-
tas skaièius tiksliai parodo, kiek procentø vieno poþymio pokyèiø galima
nusakyti, þinant antrojo reikðmæ. Dël to daþnai R2 naudojamas kaip atitik-
mens kriterijus.
Jis kinta nuo 0 (modelis visai neatitinka) iki 1 (modelis idealiai atitinka).
Pabandykime ðiuo poþiûriu apibûdinti nusikalstamumà Lietuvoje. 7 gra-
fike „Nusikalstamumo tendencija ir jos modeliai 1961–2003 m.“ matome,
kad geriausià atitiktá uþtikrina kvadratinis daugianaris (R2 = 0,9587), ma-
þesnæ – tiesinis modelis (R2 = 0,7663), maþiausià – logaritminis (R2 =
0,4264). Tas skirtumas tarp tikrø ir modelio nusakytø nusikalstamumo
reikðmiø ir vadinamas modelio atitiktimi.
Yra ávairiø modelio ir tikros tendencijos neatitikties atmainø. Pirmoji –
tai neatitiktis, išplaukianti iš modelio netobulumo. Jeigu modelis nesugeba
tiksliai nusakyti tikro nusikalstamumo lygio, vadinasi, jis paprasèiausiai ne-
pakankamai geras, já reikëtø patobulinti arba pakeisti kitu. Jeigu ið dviejø
modeliø viename pasitaiko maþiau klaidø, o kitame daugiau, turime pasi-
rinkti pirmàjá.
Antroji atmaina – tai neatitikimas, susietas su modelio paprastumu.
Ásivaizduokite tokià situacijà: svetimame mieste klausiate praeivio kelio.
Vienas praeivis aiðkina tiksliai, bet labai sudëtingai, ilgai vardina, kiek kar-
tø pasukti á kairæ ir á deðinæ. O kitas tiesiog ranka parodo kryptá, kurioje yra
jums reikalinga gatvë. Laikydamasis tos krypties pats suvoksite, kur sukti á
kairæ, o kur á deðinæ. Pirmas paaiðkinimas yra tikslus, bet per sudëtingas ir
dël to nelabai naudingas. O antras yra ne tiek tikslus, bet uþtat paprastas,
aiðkus. Be to, jis parodo reikalo esmæ – kur link yra jus dominanti gatvë.
142 ANTRA DALIS
Lygiai taip pat netvirtos tendencijos modelis (lyg pirmas praeivis) yra
tikslesnis, bet per daug sudëtingas. Bûdamas labai lankstus, jis siekia kuo
tiksliau pakartoti kiekvienà nusikalstamumo posûká. Tuo tarpu tvirtos ten-
dencijos modelis, kad ir ne toks tikslus, parodo bendrà judëjimo kryptá.
Mûsø nagrinëtame pavyzdyje matëme, kad absoliuti tvirtos tendencijos
modelio paklaida yra 21 procentas. Tai didelë paklaida. Taèiau atkreipki-
me dëmesá, kad tai absoliuti paklaida, kuri buvo gauta sumuojant klaidø
absoliuèias reikðmes. Vadinasi, kad jeigu vienà kartà modelis apsiriko á vie-
nà pusæ (pvz., nusakë 10 proc. didesná nusikalstamumo lygá, negu buvo ið
tikrøjø), o antrà kartà – á kità (nusakë 10 proc. maþesná lygá nei ið tikrøjø),
tai darome iðvadà, kad absoliuti vidutinë paklaida lygi 10 procentø. Taèiau
tokios paklaidos ið tikrøjø pakoreguoja viena kità. Jeigu viena kartà suklys-
tama á vienà pusæ, o antrà kartà – tiek pat á kità, vadinasi, vidutiniðkai mo-
delis veikia teisingai. Ið tikrøjø, jeigu sudësime ne absoliuèias, o tikras (su
pliuso ar minuso þenklais) paklaidø reikðmes, tai tokia tvirtos tendencijos
paklaida bus daug maþesnë – viso labo 10,5 procento. Galime sakyti, kad
kietas modelis klysta ne tiek dël to, kad jis neteisingas, o dël to, kad jis ma-
þiau dëmesio kreipia á detales, geriau iðreiðkia pagrindinæ tendencijà. Jo
paklaidos kyla dël nesvarbiø, antraeiliø tendencijø ar netipiðkø atvejø ypa-
tumø ignoravimo. Tas nereikðmingø tendencijos detaliø ignoravimas kaip
tik ir leidþia geriau iðreikðti pagrindinæ tendencijà.
Kaip matome, „paprastas“ toli gražu ne visada reiškia „primityvus“. Vi-
sais tais atvejais, kai „paprastas“ reiðkia „aiðkus“, paprastumas – svarbus
argumentas, dël kurio mes ne tik atleidþiame, bet net ir toleruojame tam
tikrà modelio neatitiktá.
Antra vertus, „sudëtingas“ toli graþu ne visada reiðkia „tobulas“. Pavyz-
dþiui, galime labai tiksliai sumodeliuoti nusikalstamumo lygá naudodami
sudëtingà modelá, susidedantá ið daugelio elementø, sujungtø labai kebliais
ryðiais. Naudojant toká sudëtingà modelá, nëra sunku visus tuos elementus
ir ryðius pareguliuoti taip, kad jie tiksliai atspindëtø mûsø nagrinëjamà nu-
sikalstamumo tendencijà. Taèiau dël to savo sudëtingumo pats modelis
tampa nenusakomas.
Pavyzdþiui, 10 grafike „Labai sudëtingo modelio panaudojimas nusi-
kalstamumo tendencijai modeliuoti (Lietuvos 1961–2003 metø nusikalsta-
mumo dinamikos pavyzdþiu)“ panaudotas labai aukðto lygio, sudëtingas ir
lankstus modelis bendram nusikalstamumui mûsø ðalyje prognozuoti. Ma-
tome, kad ðio modelio nusakyta kreivë idealiai sutampa su realaus nusi-
kalstamumo kreive. Jo tikslumo lygis yra beveik idealus: R2 = 0,986. Ta-
èiau to „idealaus“ modelio panaudojimas prognozuojant duoda visiðkai ne-
tikëtà rezultatà – per artimiausius metus nusikalstamumo lygis mûsø ðalyje
turi... nukristi þemiau nulio.
10 grafikas. Labai sudëtingo modelio panaudojimas nusikalstamumo tendencijai modeliuoti
(Lietuvos 1961–2003 metø nusikalstamumo dinamikos pavyzdþiu)
3000
2500
6 laipsnio daugianario lygtis
y = 7E – 06x6 – 0,0014x5 + 0,0888x4 – 2,478x3 + 31,876x2 – 171,73x + 606,96
2
R = 0,986
2000
1500
1000
500
61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 7 6 77 78 7 9 8 0 81 82 8 3 84 85 8 6 87 88 8 9 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 00 01 02 03
19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 20 20 20 20
-500
Nusikalstamumas
Nusikalstamumas 66 laipsnio daugianaris
laipsniopolinomas
144 ANTRA DALIS
Labai sudëtingas modelis – ðeðto laipsnio daugianaris turi daugybæ labai

sudëtingø savybiø, kurios ir lëmë ðá netikëtà efektà. Taigi svarbus paprasto
modelio privalumas yra tas, kad jo savybës labai aiðkios ir daug geriau pa-
deda apsisaugoti nuo panaðiø „netikëtumø“.
Treèioji modelio neatitikties atmaina susieta su paðalinio poveikio ten-
dencija. Jau matëme, kad tendencijos pastovumas, jos vidinë inercija su-
sieta su jà sudaranèiø reiðkiniø savitarpio ryðiu. Kaip ásibëgëjæs traukinys ar
kalnø griûtis tendencija turi savo vidinæ inercijà ir gali vis dar tæstis, nors jà
sukëlusios jëgos jau nebeveikia. Todël tendencija yra daugiau ar maþiau
nepriklausoma nuo iðoriniø veiksniø pokyèiø. Taèiau retkartëmis gali atsi-
rasti galingi veiksniai, kurie „nutraukia“ tendencijà. Esminë teisës sistemos
reforma, ekonomikos krizë, dar kitoks visuomenës sukrëtimas gali sukelti
visiðkai netikëtø ir tendencijai nebûdingø nukrypimø. Ðiems ávykiams pasi-
baigus, tendencija gali atsinaujinti ir veikti toliau tokia pati ar ðiek tiek pa-
kitusi.
Tokiø paðaliniø poveikiø – labai stipriø veiksniø sukelti tendencijø su-
trikimai kelia ypaè dideliø problemø prognozuojant nusikalstamumà. Prog-
nozë gali bûti gerai pagrásta, iðreikðti nusikalstamumo tendencijà ir vis dël-
to bûti klaidinga vien jau todël, kad pradëjo veikti nenumatyti, nauji veiks-
niai. Tokie tendencijø sutrikimai ypaè pavojingi, kai yra netikëti ir atima
galimybæ laiku imtis reikalingø priemoniø. Kitame skyriuje nagrinësime
tokiø netikëtø naujai atsiradusiø tendencijø prognozavimo galimybes.
Nusikalstamumo tendencijos analizė.

Eksponentinio išlyginimo (glodinimo) metodika
Nustaèius nusikalstamumo tendencijà pirmiausia reikia iðtirti jos svar-

biausias savybes, parinkti modelá, kuris atitiktø tendencijà ir kartu gebëtø
iðreikðti bendrà jos kryptá, taip pat svarbu nustatyti tendencijos lokaliná ir
bendràjá pastovumà. O tai savo ruoþtu atveria kelià patikimai prognozuoti
jos tolesnæ plëtrà.
Tikimybiniø procesø analizei skirta labai daug literatûros. Jais domisi
beveik visø mokslø atstovai: fizikai, biologai, meteorologai, demografai,
ekonomistai. Ðiø mokslø atstovai domisi vis kitokio pobûdþio procesais, ta-
èiau visais atvejais siekiama nustatyti ir iðtirti tendencijas.
Eksponentinio glodinimo metodas yra vienas ið populiariausiø bûdø,
leidþianèiø kompleksiðkai iðtirti tendencijà. Jis labai vykusiai jungia papras-
tumà su matematinës statistikos naujovëmis, todël yra labai populiarus ir
plaèiai taikomas.
Metodo autoriai – du JAV matematikai, kurie beveik tuo paèiu metu

atskirai vienas nuo kito padëjo jo pagrindus. Vienas ið jø – Brownas. Per
Antràjá pasauliná karà jis dirbo JAV laivyno tarnyboje, kurios tikslas buvo
nagrinëti informacijà apie Vokietijos povandeniniø laivø pasirodymà ávai-
riose vietose. Èia jis pirmà kartà susidûrë su bûtinumu nustatyti nuoseklius
povandeniniø laivø veiksmø procesus. Pasibaigus karui matematikas ëmë
verstis technikos atsarginiø daliø tiekimu. Reikëjo kuo tiksliau nustatyti,
kiek atsarginiø daliø ir kada reikës tam tikru laiku pagamintai didelei te-
chnikos partijai. Brownas suprato, kad naujø atsarginiø daliø poreikis –
tam tikras procesas: kokiø atsarginiø detaliø reikës rytoj, priklauso nuo to,
kokiø detaliø reikëjo vakar. 1959 metais jis iðleido knygà, kurioje apraðë ðá
metodà ir jo taikymo galimybes.
Kaip tai neretai atsitinka mokslo pasaulyje, puiki idëja vienu metu gali
gimti ne vieno mokslininko galvoje. Brownas net neátarë, kad visai netoli
nuo jo, irgi jûrø laivyne, dirba ir kitas mokslininkas, plëtojantis gana pana-
ðias idëjas. Tai buvo Holtas. Jis nuo pat karo pradþios dirbo jûrø laivyno
mokslo padalinyje ir sugebëjo átikinti vadovybæ, kad reikalingas naujas,
daug veiksmingesnis tendencijø nustatymo ir tyrimo metodas. Jis, kaip ir
Brownas, iðdëstë pagrindines ðio metodo idëjas. Be to, jis iðtyrë keletà svar-
biø momentø. Pavyzdþiui, jis pasiûlë, kaip galima nustatyti tendencijas, pa-
siþyminèias reguliariais svyravimais (vadinamasis sezoniðkumo efektas).
Taigi ðiø dviejø mokslininkø pasiûlytas eksponentinio glodinimo meto-
das nuo pat atsiradimo patraukë visuotiná dëmesá. Buvo atlikta daugelis ðio
metodo statistiniø savybiø tyrimø, metodas buvo ne kartà tobulinamas
(Gardner, 1985; Muth, 1960; McKenzie, 1984, 1985).
Amerikieèiø matematikas Makridakis su kitais mokslininkais atliko
empiriná ðio metodo tyrimà (1982, 1983). Eksponentinio glodinimo meto-
das buvo lyginamas su 24 kitais tendencijø nustatymo metodais taikant juos
vienodomis sàlygomis. Paaiðkëjo, kad eksponentinio glodinimo metodas
buvo pranaðesnis uþ visus kitus tiek pagal gebëjimà nustatyti ávairiausio
pobûdþio tendencijas, tiek pagal jø savybiø tyrimà ir tolesnës plëtros prog-
nozæ.
Nusikaltimø prevencijos specialistui daþniausiai nëra bûtina suvokti ðio
metodo matematiniø pagrindø ir visø jo taikymo subtilumø. Taèiau jam yra
bûtina suvokti, kokià informacijà apie tendencijà galima gauti taikant
Browno ir Holto pasiûlytà metodà. Konkreèiai taikant metodà nusikaltimø
prevencijos kontekste gali bûti reikalingas bendradarbiavimas su matema-
tiku. Taèiau reikia pabrëþti, kad turint darbo su kompiuterinëmis statisti-
kos programomis, tokiomis kaip SPSS, „Statistica“, „Matlab“ (nemaþai
psichologø, sociologø, ekonomistø yra susipaþinæ su ðiomis programomis ir
taiko jas kasdienëje veikloje), patirties perprasti ðá metodà nebus itin dide-
lis rûpestis. Eksponentinio glodinimo metodas yra átrauktas á kompiuteri-
146 ANTRA DALIS
niø statistikos programø paketà „Statistica“, jis pateiktas metodø grupëje

„Time Series/Forcasting“. Metodo pagrindai ir taikymas nuodugniai iðdës-
tyti prie paketo pridëtame elektroniniame vadovëlyje.
Metodikos tikslas yra iðnagrinëti duomenis, kurie apibûdina tam tikro
proceso (pvz., nusikalstamumo) kitimà per tam tikrà laikotarpá, ir nustatyti,
kokia yra to kitimo tendencija.
Taikant metodà pirmiausia reikia atsiþvelgti, koks yra pobûdis: ilgalaikis
ar trumpalaikis. Dël to prieð pradedant skaièiuoti iðsiaiðkinamas svarbiau-
sias klausimas: kiek tvirta yra ilgalaikë tendencija ir kiek trumpalaikë.
Tai gali bûti padaryta dviem bûdais. Pirma, pats kriminologas atidþiai
pastudijuoja duomenis, jø metinæ kreivæ ir prieina prie tam tikros iðvados
apie ilgalaikës ir trumpalaikës tendencijos pobûdá. Pavyzdþiui, nagrinëda-
mas nusikalstamumo dinamikà tyrinëtojas pamato, kad nepaisydamas visø
vingrybiø vis dëlto nusikalstamumas labai nuosekliai plëtojasi viena kryp-
timi. Tokiu atveju tyrinëtojas „pasako“ programai, kad prognozuodama
bûsimà nusikalstamumà ji laikytøsi prielaidos, jog nusikalstamumas plëto-
jasi viena kryptimi. Tam tikslui programoje yra specialus parametras γ
(gama), kurio dydis gali bûti nuo 0 iki 1. Ðá dydá gali pasirinkti pats tyrinëto-
jas. Jeigu tas dydis lygus 0, tai reiðkia, kad programa turi laikytis prielaidos,
jog yra visiðkai aiðki ilgalaikë tendencija. Dydis 1 reiðkia, kad tokios ten-
dencijos nëra. Tarpiniai dydþiai reiðkia „tam tikrà tendencijà“. Pavyzdþiui,
0,1 reiðkia „beveik visiðkai aiðki“ ilgalaikë tendencija; 0,2 – „aiðki“; 0,3 –
„beveik aiðki“; 0,5 – „vidutiniðkai aiðki“; 0,9 – „vos pastebima“ tendencija.
Kitas dydis α (alfa) parodo, kiek ryðki yra lokalinë tendencija. Ðis dydis
irgi kinta nuo 0 (ryðki lokalinë tendencija) iki 1 (jokios lokalinës tendenci-
jos). Jeigu tyrinëtojas, nagrinëdamas nusikalstamumo dinamikà, mato, kad
jos pokyèiai aiðkiausiai atsitiktinio pobûdþio ir á juos geriausiai nekreipti
dëmesio, tokiu atveju pasirenkama α dydis, artimesnis 1.
O jeigu ir vël matome aiðkià lokaliniø trumpalaikiø pokyèiø logikà, to-
kiu atveju pasirenkame dydá, artimesná 0.
Taèiau gali bûti ir taip, kad tyrinëtojas neturi aiðkios nuomonës apie
tendencijos parametrus. Pavyzdþiui, duomenø yra per daug ir tiesiog sunku
pastebëti kokià nors tendencijà. Lygiai taip pat gali bûti, jeigu nusikalsta-
mumo dinamika yra labai sudëtinga, paini, bet tyrinëtojas vis tiek mano,
kad uþ tø prieðtaringø duomenø slypi tendencija. Tokiø nelabai lengvai
pastebimø, bet galingø tendencijø pavyzdþiø mus supanèiame gyvenime ga-
lime surasti nemaþai. Nelengva pastebëti kainø augimà, jeigu jos visà laikà
keièiasi. Taèiau dël tø lyg ir nepastebimø pokyèiø, praëjus ilgesniam laiko-
tarpiui, turësime jau visai kità kainø lygá. Lygiai taip pat nepastebimai vyks-
ta organizmo senëjimas, keièiasi þmoniø tarpusavio santykiai ir pan.
Programa leidþia ðiuo atveju ávertinti labiausiai tikëtinus α ir γ paramet-

rus. Ji siekia pasirinkti tokius jø dydþius, kuriems esant bûtø kuo maþiau
prognozavimo klaidø. Kad programa galëtø pati ávertinti minëtus dydþius,
tyrinëtojas paleidþia specialià procedûrà, kuri ir nustato juos.
Dar viena svarbi programos ypatybë – tai galimybë tikrinti prielaidas
apie tendencijos pobûdá. Anksèiau aptarëme tris svarbiausias tendencijø
atmainas: tiesinæ, greitëjanèià (uþsilenkianti á virðø) ir lëtëjanèià (uþsilen-
kianti þemyn). Eksponentinio iðlyginimo procedûra leidþia vadovautis bet
kuria ið tø prielaidø. Sakykime, nagrinëdamas nusikalstamumo dinamikà,
tyrinëtojas mato, kad nusikalstamumas auga greitëjanèiai arba atvirkðèiai –
lëtëjanèiai. Tyrinëtojas gali „liepti“ procedûrai vadovautis tokia prielaida.
Taèiau galima ir nedaryti jokiø prielaidø apie tendencijos pobûdá. Procedû-
ra pati bandys jà nustatyti.
Kiekvienu atveju labai svarbu ávertinti tendencijos tyrimo rezultatà, tai
yra nustatyti, kiek tiksliai ji atspindi realià nusikalstamumo dinamikà.
Nustatytos tendencijos atitiktis realiai dinamikai ávertinama ávairiais
bûdais. Paprasèiausias yra tiesiog nustatyti, kiek procentø realûs nusikals-
tamumo duomenys skiriasi nuo tø, kuriuos nusako nustatytos tendencijos
formulë. Sakykime, jeigu tam tikrais metais nusikalstamumo lygis yra 100,
o eksponentinio iðlyginimo metodas nusako, kad tais metais jis turëjo bûti
110, tai skirtumas tarp tikro ir metodo nusakyto nusikalstamumo lygio yra
10 procentø. Tai yra modelio „paklaida“. Tirdami nusikalstamumo poky-
èius per daugelá metø lygiai taip pat nustatome visø tø metø procentiná
skirtumà nuo modelio nusakytø. Gausime visø metø paklaidas. Suskaièiavæ
tø paklaidø vidurká þinosime, kiek vidutiniðkai klysta modelis.
Aiðku, modelis gali klysti ir á vienà, ir á kità pusæ. Sakykime, vienais me-
tais jis nusakë 10 proc. didesná nusikalstamumo lygá, negu buvo ið tikrøjø
(sakykime, 110 vietoj 100), o kitais 10 proc. maþesná (90 vietoj 100). Tuo
atveju pirmais metais modelio paklaida +10, o antrais –10. Jeigu suskai-
èiuosime paklaidos vidurká per tuos dvejus metus, gausime ðiek tiek keistà
rezultatà – vidutinë paklaida yra 0. Þiûrint vien á tà rezultatà, gali atrodyti,
kad modelis visiðkai tikslus.
Kad iðvengtumëm tokios iliuzijos, skaièiuojant modelio atitiktá imamos
absoliuèios (atmetant þenklà prieð skaièiø) paklaidø reikðmës. Tai ir yra
absoliuti procentinë modelio paklaida.
Taèiau tai nereiðkia, kad paprasta paklaida (tai yra neatmetant þenklo)
negali bûti ádomi. Ásivaizduokime, kad tirdami tam tikrà tendencijà sukû-
rëme jos modelá, kurio absoliuti paklaida yra 10 proc., o áprasta paklaida
yra 0 procentø. Jeigu tai yra paprastas (tiesinis) modelis, galime manyti,
kad jis, nors ir nelabai tikslus, bet labai gerai atspindi pagrindinæ tendenci-
jà. Ðá modelá galima prilyginti anksèiau minëtam praeiviui, kuris, uþuot
148 ANTRA DALIS
smulkiai aiðkinæs kiekvienà kelio posûká, rankos mostu parodo svarbiausià

kryptá, kuria reikia eiti.
Eksponentinio glodinimo metodas pateikia ir vienà, ir kità rodiklá, leis-
damas geriau suprasti santyká tarp modelio ir realios nusikalstamumo di-
namikos.
Nusikalstamumo Lietuvoje tendencijų

tyrimas
Ðiame skyrelyje aptarsime kai kurias mûsø ðalies nusikalstamumo ten-

dencijas ir jø pagrindu padarytas tolesnes nusikalstamumo raidos progno-
zes.
Svarbiausiø nusikalstamumo tendencijø ir jø tolesnës raidos paþinimas
yra svarbus bet kuriai prevencinei veiklai. Prevencijos projekto tikslas yra
paveikti tam tikrà tendencijà.
Tendencijos nustatomos, tiriamos ir jomis remiantis daromos tolesnës
raidos prognozës – visa tai panaðiai daroma ir ðalies, ir rajono, ir vieno
miestelio mastu. Dël to ðalyje nusikalstamumo tendencijø tyrimas padës
geriau suvokti, kaip atliekamas toks prognostinis tyrimas apskritai, pamaty-
ti problemas, su kuriomis tenka susidurti, ir parodys jø sprendimo bûdus.
Tiriant nusikalstamumo Lietuvoje raidà buvo taikomas jau aptartas
eksponentinio glodinimo metodas. Buvo iðtirta pastarøjø deðimtmeèiø ben-
dro nusikalstamumo ir atskirø nusikaltimø dinamika. Visais atvejais ten-
dencijos buvo tiriamos, o prognozës daromos besivadovaujant ávairiomis
prielaidomis ir ið jø buvo pasirenkama geriausia, tai yra tokia, kuri buvo
paprasèiausia ir kartu tiksliausia.
Prognozuojant visada susiduriama su nelengvu klausimu, keleriems me-
tams á prieká daryti prognozæ.
Ðis klausimas kiekvienu atveju sprendþiamas kitaip atsiþvelgiant á kelias
aplinkybes.
Pirmiausia tai priklauso nuo to, kiek turime duomenø. Jeigu turime tik
penkeriø metø stebëjimø duomenis, negalime bandyti prognozuoti nusi-
kalstamumo 50 metø. O turëdami nusikalstamumo dinamikos duomenis
per 50 metø galime daryti ir tolesnæ negu penkeriø metø prognozæ.
Antra vertus, daug kas priklauso ir nuo nagrinëjamos tendencijos. Jeigu
susiduriame su aiðkia, tvirta, pastovia tendencija, galime þiûrëti á prieká
daug toliau negu susidûræ su netvirta, maþiau apibrëþta tendencija.
Treèia aplinkybë – tai mûsø þinios apie nusikalstamumà ir jo raidos
prieþastis. Jeigu turime pagrindà manyti, kad gerai suprantame, kodël nu-
sikalstamumas plëtojasi bûtent taip, galime rizikuoti ir daryti ilgesnæ prog-

nozæ. Jeigu atvirkðèiai – neturime patikimesniø nusikalstamumo dinamikos
ypatumø paaiðkinimø, tenka bûti atsargesniems ir apsiriboti artimesne
prognoze.
Dël to aptariant nusikaltimø tendencijø tyrimus bus pateikiamos prog-
nozës ávairiems laiko tarpams.
Apskritai paëmus, vertinant laikotarpá, kuriam darytina prognozë, bus
vadovaujamasi taisykle: prognozuojamas laikotarpis neturi bûti ilgesnis uþ
laikotarpá, kuriuo pagrindu ði prognozë daroma.
Prieš studijuojant tolesnį skyrelį patartina pirmiausia savarankiškai panag-

rinėti nusikalstamumo dinamikos grafikus, susidaryti nuomonę apie pasirink-
tus modelius ir tik po to susipažinti su siūlomais paaiškinimais.
Bendro nusikalstamumo dinamika

ir prognozė
Turime gana ilgo istorinio laikotarpio – 42 metø (nuo 1961 iki 2003 me-
tø) duomenis apie bendrà nusikalstamumà. Tai labai dideliø socialiniø, po-
litiniø, ekonominiø permainø metai. Periodo pradþia – socializmo laikai,
totalitarinë ideologija, plano ekonomika, oficiali ateistinë pasaulëþiûra. Pe-
riodo pabaiga – nepriklausomybë, kapitalizmas, pliuralistinë ideologija,
demokratinë santvarka. Per minëtà laikotarpá tiek baudþiamoji teisë, tiek
kriminalinë justicija iðgyveno aibæ didesniø ir smulkesniø reformø. Bûtø vi-
siðkai natûralu, jeigu paaiðkëtø, kad jokios bendros ar bent bendresnës nu-
sikalstamumo raidos tendencijos nepavyksta nustatyti.
Ar ði prielaida teisinga, buvo bandyta nustatyti taikant apraðytà ekspo-
nentinio glodinimo metodà. α (lokaliniø tendencijø svarba) ir γ (bendra
plëtros kryptis) parametrai buvo nustatomi automatiðkai. Tai buvo daroma
remiantis skirtingomis nusikalstamumo dinamikos prielaidomis.
Pirmoji prielaida – vyko tiesinë plëtra – nusikalstamumas nuolat augo.
Pagrindà tokiai prielaidai duoda pasaulinës nusikalstamumo dinamikos
tendencijos. Visame pasaulyje pasireiðkianti gana pastovi nusikalstamumo
augimo tendencija verèia manyti, kad tas pats tikriausiai vyksta ir mûsø ða-
lyje.
Antroji prielaida – nusikalstamumo plëtra greitëja. Ið tikrøjø nusikals-
tamumas visà laikà augo, taèiau nepriklausomybës laikotarpiu pradëjo aug-
150 ANTRA DALIS
ti itin smarkiai. Kaip matëme, nusikalstamumas greièiausiai auga labiausiai

iðsivysèiusiose ðalyse. Turint omenyje, kad Lietuva gerokai priartëjo prie
ðiø ðaliø lygio, bûtø suprantamas ir jos nusikalstamumo lygio pagreitëjimas.
Treèioji prielaida – nusikalstamumo plëtra sulëtëjo. Ið tikrøjø greitas
nusikalstamumo augimas pirmais nepriklausomybës metais buvo visiðkai
natûralus. Jis siejosi su perëjimu prie kapitalistinës santvarkos, kuriai ap-
skritai bûdingas daug aukðtesnis nusikalstamumo lygis. Antra vertus, tai
buvo socialinës dezorganizacijos laikotarpis, kurá paprastai irgi lydi nusi-
kalstamumo didëjimas. Taèiau visa tai praeityje. Galima spëlioti, kad nusi-
kalstamumas jau pasiekë kapitalistinei Lietuvai bûdingas „normalias ri-
bas“, jo augimas sulëtës ir galiausiai sustos.
Dar kartà paþvelgæ á nusikalstamumo kreivæ 1961–2003 metais (þr. 7
grafikà) pamatysime, kad ji yra gana sudëtingos formos, lyg ir galëtø bûti
paaiðkinta visais minëtais bûdais. Kreivës pokyèiai lyg ir liudija apie grei-
tesná nusikalstamumo augimà. Bet joje yra ir augimo lëtëjimo poþymiø.
Pagaliau galima interpretuoti jà tiesiog taip: nepaisant visø pagreitëjimø ir
sulëtëjimø, nusikalstamumas tiesiog auga.
Tiriant bendrà nusikalstamumo dinamikà eksponentinio glodinimo me-
todu buvo iðanalizuotos visos prielaidos. Paklaidø dydis visais atvejais pa-
teiktas 16 lentelëje.
1 6 l e n t e l ë . Ávairiø bendro nusikalstamumo dinamikos

Lietuvoje prielaidø palyginimas
Tendencijos Paprasta modelio Absoliuti vidutinë pa-

modelis vidutinë paklaida (%) klaida (%)
Tiesinë tendencija 4,497687446 10,237576223
Greitëjantis augimas 2,134272225 6,840520657
Lëtëjantis augimas 5,98113526 12,28179019
Modeliø palyginimas rodo, kad tiksliausias yra greitëjanèios plëtros

modelis, netiksliausias – lëtëjanèios plëtros modelis.
11 grafikas. Bendras nusikalstamumas 1961–2003 m. ir prognozë iki 2021 m.
Greitëjanèio augimo modelis
Alfa = 1,00, gama = 0,013; paklaida – 12 proc.
18000 1000
16000
800
14000
600
12000
400
10000
8000 200
6000
0
4000
-200
2000

-400
-2000 -600
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021

Tiesinis modelis
Alfa = 1,00, gama = 0,00
4000 400
3500
300
3000
200
2500
2000 100
1500 0
1000
-100
500
-200

-500 -300
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021

Lëtëjanèios plëtros modelis
Alfa=0,202; gama=1,00; pi=0,567
3000 700
600
2500
500
400
2000
300
1500 200
100
1000
-100
500

-200
0 -300
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011
2013
2015
2017
2019
2021

154 ANTRA DALIS
Kaip matome, labiausiai tikëtinas yra tolesnis nusikalstamumo augimas.

Ir greitëjanèio, ir tiesinio modelio atveju gauname tà patá rezultatà – nusi-
kalstamumas augs.
Ádomi ir dar viena aplinkybë. Ir greitëjanèio, ir tiesinio modelio progno-
zës pagrindas yra metodo nustatyta labai tvirta ilgalaikës plëtros tendencija.
Tendencijos tvirtumo rodikliai ir vienu, ir kitu atveju yra maksimalûs:
greitëjanèio modelio atveju parametras γ = 0,13, tiesinio modelio atveju ðis
parametras yra 0,00. Ir vienas, ir kitas modelis „ignoruoja“ lokalines ten-
dencijas. α ir vienu, ir kitu atveju yra 1,0. Abu modeliai „teigia“, jog egzis-
tuoja ilgalaikë nusikalstamumo didëjimo tendencija. Tikriausiai tai yra
greitëjanèio nusikalstamumo augimo tendencija. Ðiek tiek maþiau tikëtina,
kad tai yra tiesinis augimas. Taèiau ir vienu, ir kitu atveju – tai ilgalaikë
pastovi nusikalstamumo augimo tendencija.
Panagrinëjæ grafikà, kuriame nusikalstamumo dinamikai bandyta pri-
taikyti lëtëjanèio augimo modelá, matome dar vienà ádomià aplinkybæ. Lë-
tëjanèios plëtros modelis ne tik kad yra netikslus, bet taip pat paaiðkëjo,
kad já galima pritaikyti prie realiø nusikalstamumo dinamikos duomenø tik
priëmus prielaidà, kad pagrindinë tendencija nevaidina didesnio vaidmens.
Pagrindinës tendencijos reikðmingumas γ ðiuo atveju lygus 1,0, o tai reiðkia
visiðkà pagrindinës tendencijos ignoravimà. Tuo tarpu lokaliniø tendencijø
svarbà iðreiðkiantis parametras α yra lygus 0,202. Visa tai dar kartà patvir-
tina pagrindinæ iðvadà – mûsø ðalies nusikalstamumo dinamikos pagrindas
– ilgalaikë pastovaus ar greitëjanèio augimo tendencija.
Kartu iðryðkëja dar viena svarbi dinamikos savybë – lokaliniai (trumpa-
laikiai) pokyèiai (kuriuos iðreiðkia parametras α) yra atsitiktinio pobûdþio,
jie nedaug gali prisidëti prie tikslesnës nusikalstamumo prognozës, prog-
nozë yra tiksliausia, jeigu ðie trumpalaikiai pokyèiai tiesiog ignoruojami.
Jeigu nuo kalnø rieda akmenø griûtis, jà sudaranèiø akmenø judëjimo tra-
jektorija gali bûti pati ávairiausia. Koks nors vienas akmuo gali tam tikru
momentu aplenkti kitus ar atsilikti nuo kitø, gali keisti judëjimo kryptá, at-
sitrenkæs á pakeliui sutiktà uolà gali netgi atðokti atgal. Taèiau norint nu-
matyti visos griûties judëjimo kryptá informacija apie pavieniø akmenø ju-
dëjimo ypatumus mums visai nenaudinga.
Tai bûdinga ir nusikalstamumo dinamikai mûsø ðalyje. Tam tikrais me-
tais nusikalstamumas gali maþëti ar didëti, stabilizuotis ar destabilizuotis,
pasiþymëti vienais ar kitais ypatumais. Taèiau bendra nusikalstamumo
plëtra nepriklauso nuo ðiø atskirø ypatumø.
Ið to iðplaukia gana paradoksali iðvada Lietuvos nusikalstamumo atþvil-
giu – nëra itin sunku padaryti ilgalaikæ nusikalstamumo prognozæ. Tam
tikslui pakanka pratæsti mûsø nagrinëjamà ilgalaikës tendencijos kreivæ.
Turint omenyje, kad pagal greitëjantá ar tiesiná modelá nusikalstamumas
auga jau labai ilgà laikotarpá (1961–2003 m., tai yra 42 metus) ir kad nusta-
tyta ilgalaikë nusikalstamumo augimo tendencija yra pastovi bei reikðmin-
ga, galima daryti gana patikimà prognozæ 20 ir daugiau metø.
O daryti trumpalaikes prognozes yra nepalyginti sunkiau, nors ði iðvada
skamba ir paradoksaliai. Esame pripratæ, kad artimus daiktus matome ge-
riau, o atokesnius blogiau, kad lengviau kurti konkretesnius planus trum-
pam laikui negu ilgesniam.
Taèiau nusikalstamumo atveju viskas yra atvirkðèiai. Kaip matëme,
trumpalaikiai nusikalstamumo pokyèiai vyksta gan spontaniðkai ir nenusa-
komai. Dël to lengviau numatyti pokyèius, kurie vyks ne po keleriø metø, o
daug vëliau. Gráþtant prie mûsø palyginimo su akmenø griûtimi, mums ne-
sunku pasakyti, kur visi ties akmenys bus po ilgesnio laiko – visi jie bus apa-
èioje, ten, kur krenta visa griûtis. Taèiau akmenims judant nepalyginti sun-
kiau numatyti, kur koks nors konkretus akmuo atsidurs kità sekundæ.
Dël to trumpalaikis nusikalstamumo prognozavimas yra nepalyginamai
problemiðkesnis negu ilgalaikis. Ilgametës nusikalstamumo dinamikos nag-
rinëjimas leidþia pamatyti ir principiná skirtumà tarp to, kaip turi bûti
sprendþiamos ilgalaikio ir trumpalaikio prognozavimo problemos. Ilgalai-
kio prognozavimo atveju galime remtis nustatyta ilgalaike tendencija. Kuo
stipriau pasireiðkia ði tendencija, kuo maþiau yra jà trikdanèiø paðaliniø
poveikiø, tuo lengviau mums prognozuoti.
O trumpalaikës tendencijos atveju viskas yra atvirkðèiai. Kol ði tenden-
cija pasireiðkia spontaniðkai, mums labai sunku numatyti jos kryptá. O jeigu
atsiranda galingas paðalinis veiksnys, nukreipiantis jà tam tikra kryptimi,
atsiranda galimybë daug tiksliau pasakyti, kas ávyks artimiausiais metais.
Bûtent ði trumpalaikiø tendencijø ypatybë panaudota taikant nusikalsta-
mumo monitoringo metodà, kurá pasiûlë ir plëtojo Lietuvos teisës instituto
bendradarbiai. Ðis metodas bus smulkiau panagrinëtas paskutiniame ðios
dalies skyriuje „Prasidedanèiø nepalankiø nusikalstamumo tendencijø ið-
aiðkinimas. Kriminologinis monitoringas“.
Nusikalstamumo atmainų dinamika
Nužudymai
Nuþudymai – visada buvo laikomi vienu ið pavojingiausiø nusikaltimø.

Nuþudymø skaièius – vienas svarbiausiø rodikliø, kiek apskritai tam tikroje
visuomenëje vertinama þmogaus gyvybë. Ypaè ðiuo atþvilgiu ádomus nuþu-
dymø ir saviþudybiø skaièiaus santykis tam tikroje ðalyje ir tam tikru laiko-
tarpiu.
156 ANTRA DALIS
Nuþudymai laikomi nusikaltimais, kuriø registruoti duomenys geriausiai

parodo tikrà nusikaltimø lygá ir dinamikà. Manoma, kad nuþudymai yra to-
kie reikðmingi todël, kad juos sunkiausia nuslëpti. Rimèiausiai þiûrima á
praneðimus apie nuþudymus, á juos reaguojama, jie kruopðèiai tikrinami.
Kaip minëta, kuo ilgesnio laikotarpio duomenys apie tam tikros nusi-
kalstamumo atmainos dinamikà yra sukaupti, tuo daugiau galimybiø daryti
patikimesnes iðvadas apie jo tendencijas.
Duomenis apie nuþudymus turime jau nuo 1961 metø.
Kaip matome ið 14 grafiko „Tyèiniai nuþudymai 1961–2002 m. ir prog-
nozë iki 2011 m.“, ðio nusikaltimo dinamika yra gana sudëtinga (nuþudymø
dinamika parodyta iðtisine linija). Galima pastebëti nuoseklø nuþudymø
daugëjimà iki 1990 metø, po to stiprø ðuolá, kuris truko iki 1995 metø, po to
nuþudymø skaièius maþëjo iki 2000 metø ir pagaliau tais metais ávyko nau-
jas ðuolis ir naujas maþëjimas.
Koks modelis gali tiksliausiai iðreikðti ðià sudëtingà dinamikà?
Eksponentinis glodinimas parodë, kad geriausiai ðiai dinamikai tinka
tiesë. Vadovaujantis tiesinës tendencijos prielaida modelio paklaidos yra
maþiausios. Absoliuti paklaida sudaro 9,45 proc., paprasta paklaida yra
minimali – 1,52 proc. Toks modelis atitiks realià dinamikà, jeigu vadovau-
simës prielaida, kad nuþudymo dinamika yra nestabili: 1. egzistuoja pastovi
ilgalaikë nuþudymø didëjimo tendencija ir bûtent ði tendencija lemia ilga-
laikæ nuþudymø dinamikà, taèiau kiekvienu atskiru atveju nuþudymø dau-
gëjimas ar maþëjimas labai priklauso nuo stipriø lokaliniø tendencijø. To-
kià padëtá ir parodo eksponentinio iðlyginimo metodu nustatytos nuþudy-
mø dinamikos charakteristikos parametras γ, kuris lygus 0 (tai reiðkia jo
maksimalø apibrëþtumà), o α lygi 1,0 (maþiausia reikðmë).
Kitaip tariant, eksponentinio glodinimo metodas mums teigia: aiðku,
nuþudymø skaièius labai svyruoja, jo lygis vienais metais maþëja, kitais di-
dëja. Taèiau þinokite, kad tie dëmesá patraukiantys pokyèiai yra sukelti tam
tikrø laikinø, nuo konkreèiø trumpo laikotarpio sàlygø priklausanèiø veiks-
niø. Uþ tø sunkiai prognozuojamø ryðkiø, bet trumpalaikiø pokyèiø slypi il-
galaikë, pastovi nusikalstamumo didëjimo tendencija.
Panagrinëkime ir taðkeliais paþymëtas modelio paklaidas. Matome, kad
modelio nusakytas nuþudymø skaièius maþiausiai nukrypsta nuo realaus iki
1990 metø. Tai nukrypimas á didëjimo pusæ. Modelis rodo, kad nuþudymø
skaièius iki nepriklausomybës atkûrimo teoriðkai turëtø bûti aukðtesnis. Tai
galëtø reikðti prielaidà, kad tuo laikotarpiu galëjo bûti daug intensyviau
naudojami nuþudymø skaièiaus maþinimo bûdai (perkvalifikavimas á sunkø
kûno suþalojimà, pripaþinimas nelaimingu atveju ar saviþudybe).
14 grafikas. Tyèiniai nuþudymai 1961–2002 m. ir prognozë iki 2011 m.
Tiesinis modelis
Alfa = 1,00, gama = 0,00; paklaida, – 1,52, absoliuti paklaida – 9,45 proc.
16 06
05
14
04
12
03
10
02
8 01
00
6
-01
4
-02

2
-03
0 -04
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011

158 ANTRA DALIS
1990–1994 m. ðuolis itin blogai dera su tiesiniu modeliu. Èia paklaida

didþiausia. Tiesinis modelis verèia interpretuoti ðiø metø nuþudymø ðuolá
kaip tendencijos laikinà nutrûkimà, nulemtà labai didelës iðorinës jëgos.
Prisiminæ to laikotarpio nusikalstamo pasaulio ásisiautëjimà, ávairiø „briga-
dø“ paplitimà, galime manyti, kad toks paaiðkinimas yra logiðkas.
Ið pagrindinës modelio idëjos, kad nuþudymø dinamika yra laipsniðkas
jø skaièiaus augimas, iðplaukia ir tolesnës plëtros prognozë. Prognozuoja-
ma, kad nuþudymø artimiausià deðimtmetá daugës. Jeigu neávyks kokiø
nors naujø sukrëtimø, kurie paveiktø nuþudymø dinamikà, jø lygis 2012
metais pasieks 12 nusikaltimø 100 tûkstanèiø gyventojø. Tai pakankamai
aukðtas lygis, nors ir maþesnis, negu buvo 1995 metais.
Išžaginimai
Iðþaginimai – tai pavojingi smurtiniai nusikaltimai. Ilgà laikà jie buvo

vienas svarbiausiø visuomenës dorovinës bûklës rodikliø. Manoma, jog pa-
garba moteriai, jokios prievartos jos atþvilgiu netaikymas yra vienas svar-
biausiø poþymiø, kad visuomenëje vadovaujamasi savitarpio pagarbos nor-
momis, ribojama prievarta.
Kaip ir nuþudymø atveju, apie iðþaginimø dinamikà galime spræsti ið
duomenø, sukauptø nuo 1961 metø.
Ið 15 grafiko „Iðþaginimai ir pasikësinimai iðþaginti 1961–2002 m. ir
prognozë iki 2011 m.“ matyti, kad ðiuo, kaip ir nuþudymø dinamikos, atveju
geriausià modelá pavyksta rasti, jeigu vadovaujamasi prielaida, jog ilgalaikë
plëtros tendencija yra tiesinë. Absoliuti vidutinë paklaida sudaro 8,06
proc., vidutinë paklaida yra viso labo 1,52 procento.
Iðþaginimo dinamika yra daug stabilesnë negu nuþudymø. γ lygi 0, o α –
0,412. Tai reiðkia, kad nustatant ðio nusikalstimo lygá labiau dominuoja pa-
grindinë tendencija.
Atitinkamai galima daug tikslesnë tolesnës plëtros prognozë. Mes ne tik
galime nusakyti tolesnës plëtros pagrindinæ kryptá, kaip tai buvo nuþudymø
atveju, bet ir nustatyti siauresnes nukrypimo ribas.
Iðþaginimø dinamika kur kas daugiau negu nuþudymø priklauso nuo to,
kiek nukentëjæ linkæ praneðti apie nusikaltimà. Matëme, kad ilgalaikis ir
tolygus viktimologinio aktyvumo didëjimas yra viena svarbiausiø registruo-
tø nusikaltimø daugëjimo prieþasèiø. Galima manyti, kad didesná pagrindi-
nës tendencijos stiprumà galima susieti kaip tik su ðiuo momentu.
15 grafikas. Iðþaginimai ir pasikësinimai iðþaginti 1961–2002 m. ir prognozë iki 2011 m.
Tiesinis modelis
Alfa = 0,412, gama = 0,00; paklaida – 1,52, absoliuti paklaida – 8,06 proc.
7 02
02
6
01
5
01
00
3
-01
2
-01

1 -02
1961
1963
1965
1967
1969
1971
1973
1975
1977
1979
1981
1983
1985
1987
1989
1991
1993
1995
1997
1999
2001
2003
2005
2007
2009
2011

160 ANTRA DALIS
Vagystės
Vagystëms tenka pagrindinis vaidmuo formuojant bendrà nusikalsta-

mumo dinamikà. Tai daþniausias nusikaltimas, jø dalis, tenkanti bendram
nusikaltimø skaièiui, yra didþiausia.
Vagysèiø dinamika buvo tiriama nuo 1984 metø.
16 grafike „Vagystës 1984–2002 m. ir prognozë iki 2013 m.“ pavaizduo-
ta vagysèiø skaièiaus dinamika. Matome gana greità ir po to lëtëjanèià va-
gysèiø augimo tendencijà.
Kompiuteris irgi pasirinko „prisisotinimo“ tendencijos modelá. Kaip ro-
do ði schema, tendencija gana gerai atitinka realià ðio nusikaltimo plëtrà.
Kaip ir nuþudymø atveju, tendencija netvirta. Trumpalaikiø tendencijø
reikðmæ atspindintis α parametras yra maksimalus – 1,0. Kaip rodo paklai-
dø pasiskirstymas, problemiðkiausi pagal ðá modelá yra 2001–2002 metai.
Tais metais vagysèiø lygis buvo daug maþesnis, negu turëtø bûti vadovau-
jantis modeliu.
„Prisisotinimo“ modelis nusako tolesná vagysèiø augimà. Jo lygis
2013 m. pralenks net ir aukðèiausius pakilimus ankstesniais metais ir pa-
sieks rekordiná skaièiø – apie 1900 nusikaltimø 100 tûkstanèiø þmoniø.
Kartu vagysèiø skaièiaus augimo tempai irgi ðiek tiek sumaþës ir taip pat
bus lëèiausi ið viso analizuojamo laikotarpio.
Vagystëms ið butø (þr. 17 grafikà „Vagystës ásilauþiant á gyvenamàsias
patalpas 1984–2002 m. ir prognozë iki 2012 m.“) ir transporto priemoniø
vagystëms (þr. 18 grafikà „Transporto priemoniø vagystës 1994–2002 m. ir
prognozë iki 2012 m.“) apibûdinti kompiuteris pasirinko tiesiná modelá.
Tiesines ilgalaikes tendencijas rodo ir daugelio kitø nusikaltimø dina-
mika (vagystës ið parduotuviø, sukèiavimai). Visais tais atvejais modelis la-
biausiai atitikdavo realius duomenis tuomet, kai buvo vadovaujamasi vis ta
paèia prielaida – vyrauja stipri ilgalaikë tiesinës raidos tendencija, bet jà
slepia stiprios trumpalaikës tendencijos.
Visa tai gana gerai atitinka mûsø turimas þinias apie pasaulio nusikals-
tamumo raidos tendencijas. Galime daryti prielaidà, kad visais nagrinëtais
atvejais tos ilgalaikës tendencijos prigimtis yra ta pati – ji iðreiðkia bendrà
registruotø nusikaltimø didëjimà.
Bendras nusikalstamumo ðuolis, kurio epicentras buvo 1995 metai, pa-
veikë visø nagrinëtø nusikaltimø dinamikà. Tolesnis nusikalstamumo ma-
þëjimas gali bûti interpretuojamas kaip gráþimas prie pagrindinës tendenci-
jos.
16 grafikas. Vagystës 1984–2002 m. ir prognozë iki 2013 m.
Eksponentinis modelis
2200 0400
2000
0300
1800
1600 0200
1400
0100
1200
1000
00
800
600 -0100
400
-0200
Vagysčių skaičius 100 tūkst. gyventojų

200
0 -0300
1984
1985
1986
1987
1988
1989
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
2013

17 grafikas. Vagystës ásilauþiant á gyvenamàsias patalpas 1984–2002 m. ir prognozë iki 2012 m.
Tiesinis modelis
350 060
300 040
250 020
200 00
150 -020
100 -040
Vagysčių skaičius 100 tūkst. gyventojų

50 -060
0 -080
1984
1985
1986
1987
1988
1989
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012

18 grafikas. Transporto priemoniø vagystës 1994–2002 m. ir prognozë iki 2012 m.
Tiesinis modelis
340 40
320
30
300
20
280
10
260
240 0
220
-10
200
-20
180
-30
160
Transporto priemonių vagysčių skaičius 100 tūkst. gyventojų

140 -40
1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012
1995 1997 1999 2001 2003 2005 2007 2009 2011
164 ANTRA DALIS
Toliau prognozuojant nusikalstamumo kitimà eksponentinio glodinimo

metodas daugiausia orientavosi ne á tà pakilimà, o á ilgametæ pagrindinæ
tendencijà. Kai kuriais atvejais tas augimas, kad ir labai didelis, bet nepra-
lenkia ankstesniø metø didþiausiø nusikalstamumo rodikliø. Kitais atvejais,
pavyzdþiui, vagysèiø, butø plëðimø, autotransporto priemoniø vagysèiø,
sukèiavimø, nusikalstamumo lygis virðija visus anksèiau pasiektus nusikals-
tamumo augimo lygius.
Tolesnė nusikalstamumo dinamika.

Nusikalstamumo struktūra 2012 metais
19 grafikas „Dabartinë ir prognozuojama nusikalstamumo struktûra

2002 ir 2012 m.“ apibendrina nusikalstamumo mûsø ðalyje tendencijø tyri-
mà ir tuo pagrindu atliktà tolesnio nusikalstamumo dinamikà. Jos nagrinë-
jimas leidþia mums geriau suvokti, kokiame pasaulyje gyvensime, kokiame
kriminologiniame kontekste vyks nusikaltimø prevencijos darbas ateinantá
deðimtmetá.
Trys bûsimos nusikalstamumo raidos bruoþai yra itin svarbûs. Pirmasis
– nusikalstamumas ateityje savo lygiu ir struktûra bus gana panaðus á da-
bartiná. Nelaukiama itin staigiø ðuoliø. Antrasis – tai skirtumai, visiems èia
minimiems skirtumams bûdingas bendras bruoþas –- padidëjimas. Bendrà
nusikalstamumo augimà labiausiai lemia vagysèiø daugëjimas. Treèiasis –
tai prognozuojamas gyventojø viktimologinio aktyvumo didëjimas. Jo didë-
jimas kiekybiðkai atitinka ir pasaulines nusikalstamumo dinamikos tenden-
cijas. Galima manyti, kad viktimologinis aktyvumas ir toliau bus vienas
svarbiausiø nusikalstamumo augimo veiksniø. Kitaip tariant, kriminalinës
justicijos institucijø darbo apimtis didës. Maþa to, galima matyti, kad ir gy-
ventojai jø atþvilgiu irgi bus reiklesni.
Nagrinëdami pasaulines nusikalstamumo raidos tendencijas matëme,
kad greièiausiai nusikalstamumo lygis augo bûtent labiausiai iðsivysèiusiose
ðalyse. Kuo labiau iðsivysèiusi ðalis, tuo greièiau augo nusikalstamumas.
Lietuva irgi áþengë á spartesnës plëtros laikotarpá. Ið to iðplaukia gana pa-
radoksali iðvada: kuo labiau mûsø ðalis artëja prie labiausiai iðsivysèiusiø
ðaliø, tuo labiau joje greitës nusikalstamumo didëjimo tempai.
Matëme, kad nusikalstamumo dinamika mûsø ðalyje gali bûti sumode-
liuota tiek tiesinio, tiek greitëjanèio augimo modeliais. Taip pat nustatëme,
kad greitëjantis modelis ðiek tiek geriau negu tiesinis atspindi dabartinæ
nusikalstamumo dinamikà.
19 grafikas. Dabartinë ir prognozuojama nusikalstamumo struktûra 2002 ir 2012 m.
3000
2500
2000
1500
1000

500
0
Bendras
Bendras Gyventojų
Gyventojų Nužudy-
Nužudymai Išžagini-
Išžaginimai Vagystės
Vagystės Vagystės
Vagystėsiš Vagystės
Vagystės Sukčiavim
Sukčia- ai Transporto
Transporto
nusikalstamumas viktimolo-
nusikals- viktimologinis mai mai iš parduo- įsilaužiant
parduotuvių įsibraunantįį vimai priemonių
tamumas ginis
aktyvumas tuvių gyvenamąsias
gyvenamasias vagystės
aktyvumas patalpas
patalpas
2002 2012
166 ANTRA DALIS
Ið pateiktø duomenø darome iðvadà, kad Lietuvai artëjant prie labiau-

siai iðsivysèiusiø ðaliø greitëjanèio augimo modelis ágis vis didesnæ persvarà
prieð tiesiná modelá – Lietuvos nusikalstamumo raida vis labiau atitiks pa-
greitëjimo tendencijà.
Nuþudymø skaièius artimiausiais metais vargu ar bus toks didelis, koks
buvo praeityje. Nors nuþudymø sumaþëjo, taèiau ðis sumaþëjimas reiðkia
stiprios trumpalaikës tendencijos veikimo pabaigà. Toliau ðiø nusikaltimø
daugës lëèiau, bet ir stabiliau.
Lygiai tokia pat dinamika labiausiai tikëtina ir kalbant apie iðþaginimus.
Palyginti su praëjusio deðimtmeèio ðuoliu, iðþaginimø sumaþës. Ðiø nusikal-
timø dinamika lyg ir stabilizavosi, taèiau kartu vis labiau pradeda dominuo-
ti ilgalaikë, stabili ðiø nusikaltimø augimo tendencija. Ðis augimas kartu at-
spindës ir padidëjusá gyventojø viktimologiná aktyvumà, vis didesnius jø rei-
kalavimus valstybei ir jos institucijoms.
Ávairiausiø vagysèiø dinamika bus pakankamai stabili – ir vagystës ap-
skritai, ir butø plëðimai, ir transporto priemoniø vagystës pasiþymi nuosek-
liu didëjimu.
Vienintelë geresnë þinia kriminologiniu poþiûriu – tai tam tikras vagys-
èiø ið parduotuviø stabilizavimasis. Jis prasidëjo jau pastaraisiais metais, o
remiantis prognoze iðliks ir artimiausiais metais.
1 7 l e n t e l ë . Nusikalstamumo dinamika artimiausiu laikotarpiu

(nusikaltimø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
Gyvento- Vagys- Vagystës Trans-

Bendras
jø vikti- Iðþa- Vagystës tës ið ásilauþiant porto
nusikal- Nuþu- Sukèia-
Metai mologi- gini- apskri- par- á gyvena- priemo-
stamu- dymai vimai
nis akty- mai tai duo- màsias niø va-
mas
vumas tuviø patalpas gystës
2000 2236,8 440,9 9,8 5,6 1397,3 73,3 267,8 55,2 223,4
2001 2402,8 489,9 11,5 5,5 1565,6 76,3 270,8 44,1 231,1
2002 2325,8 495,9 11,0 5,4 1445,5 59,3 255,8 52,7 238,9
2003 2142,8 459,9 9,1 5,4 1249,1 48,3 208,8 58,9 246,6
2004 2513,8 478,8 9,3 5,5 1448,3 48,5 216,6 59,0 254,4
2005 2562,6 497,8 9,4 5,5 1487,7 48,8 224,3 59,0 262,1
2006 2611,4 516,7 9,6 5,6 1528,1 49,0 232,1 59,0 269,9
2007 2660,2 535,6 9,7 5,7 1569,6 49,3 239,9 59,0 277,6
2008 2709,0 554,5 9,8 5,7 1612,3 49,5 247,7 59,0 285,4
2009 2757,9 573,4 10,0 5,8 1656,1 49,8 255,4 59,0 293,1
2010 2806,7 592,3 10,1 5,8 1701,1 50,0 263,2 59,0 300,9
2011 2855,5 611,3 10,3 5,9 1747,3 50,0 271,0 59,0 308,6
2012 2904,3 630,2 10,4 5,9 1794,8 50,0 278,8 59,0 316,4
20 grafikas. Gyventojø viktimologinis aktyvumas 2000–2012 m.
(pateiktø pareiðkimø dël padarytø nusikaltimø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
650
600
550
500
450
400
350
300
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Viktimologinis aktyvumas 440,9 489,9 495,9 459,9 478,8 497,8 516,7 535,6 554,5 573,4 592,3 611,3 630,2
21 grafikas. Nuþudymø dinamika 2000–2012 m.
(nuþudymø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
11,5
11
10,5
10
9,5
8,5
8
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Nužudymai 9,8 11,5 11 9,1 9,3 9,4 9,6 9,7 9,8 10 10,1 10,3 10,4
22 grafikas. Iðþaginimø dinamika 2000–2012 m.
(iðþaginimø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
5,9
5,8
5,7
5,6
5,5
5,4
5,3
5,2
5,1
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Išžaginimai 5,6 5,5 5,4 5,4 5,5 5,5 5,6 5,7 5,7 5,8 5,8 5,9 5,9
23 grafikas. Vagysèiø dinamika 2000–2012 m.
(vagysèiø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
1800
1700
1600
1500
1400
1300
1200
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vagystės 1397,3 1565,6 1445,5 1249,1 1448,3 1487,7 1528,1 1569,6 1612,3 1656,1 1701,1 1747,3 1794,8
24 grafikas. Butø plëðimø dinamika 2000–2012 m.
(butø plëðimø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
280
270
260
250
240
230
220
210
200
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Butų
Butų plėšimai
vagystės 267,8 270,8 255,8 208,8 216,6 224,3 232,1 239,9 247,7 255,4 263,2 271 278,8
25 grafikas. Vagysèiø ið parduotuviø dinamika 2000–2012 m.
(vagysèiø ið parduotuviø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
1800
1700
1600
1500
1400
1300
1200
1100
1000
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Vagystės iš parduotuvių 1397,3 1565,6 1445,5 1249,1 1448,3 1487,7 1528,1 1569,6 1612,3 1656,1 1701,1 1747,3 1794,8
26 grafikas. Transporto priemoniø vagysèiø dinamika 2000–2012 m.
(transporto priemoniø vagysèiø skaièius 100 tûkst. gyventojø)
320
300
280
260
240
220
200
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Transporto
Transporto priemonių vagystės
vagystės 223,4 231,1 238,9 246,6 254,4 262,1 269,9 277,6 285,4 293,1 300,9 308,6 316,4
174 ANTRA DALIS
Lietuvos nusikalstamumo raidos tendencijos

ir nusikaltimų prevencija
Nagrinëjamø tendencijø visuma parodo, kad dar gana ilgà laikà pagrin-
dinis nusikalstamumo dinamikos veiksnys bus gyventojø viktimologinis ak-
tyvumas. Jeigu neávyks kokiø nors dabar sunkiai numatomø globaliø socia-
liniø pokyèiø, galime laukti ramaus ir stabilaus (o galbût spartëjanèio) nu-
sikalstamumo augimo. Atskirø nusikaltimø dinamikos analizë rodo, kad tas
augimas nëra siejamas vien su labiausiai paplitusiø nusikaltimø – vagysèiø
dinamika. Matëme, kad jis bûdingas ir kitiems nusikaltimams. Taigi nusi-
kalstamumas auga globaliai, apimdamas ávairias struktûras.
Gyventojø viktimologinio aktyvumo didëjimas gali bûti siejamas su ke-
liais veiksniais. Pirmasis ið jø – gyventojø pakantumo nusikaltimams maþë-
jimas. Bet koks nusikaltimas visø pirma yra ðiurkðtus nukentëjusiojo teisiø
paþeidimas. Nukentëjusiojo nereagavimas á jo atþvilgiu padarytà nusikalti-
mà, jo pasiryþimas palikti jam padarytà skriaudà be atsako, susitaikymas su
neteisybë – visi ðie bruoþai bûdingesni tokiai visuomenei, kurioje þmogaus
teisëms neskiriama ypatingo dëmesio. Þmogaus teisiø gynimo reikðmës ak-
centavimas modernioje demokratinëje visuomenëje skatina gyventojus la-
biau reaguoti á tuos paèius nusikaltimus.
Be to, vis geresnis iðsilavinimas ir vis platesnis dalyvavimas valstybës
valdymo srityje padeda nukentëjusiems áveikti „institucijø barjerà“. Jie jau
„nebijo“ valdininko, geriau iðmano savo teises ir jo pareigas, geriau sugeba
bendrauti su juo, pareikðti pretenzijas. Dël to nukentëjusiajam yra vis ma-
þesnë problema nuvykti á teisësaugos institucijà, pateikti pareiðkimà ir
kontroliuoti jo eigà.
Nukentëjusiøjø viktimologinio aktyvumo didëjimas gali bûti siejamas
taip pat ir su poþiûrio á policijà bei kitas teisësaugos institucijas pokyèiais,
ypaè su vis didëjanèiu pasitikëjimu teisësauga. Reikia paþymëti, kad pasiti-
këjimo policija padidëjimas yra gan universali modernios demokratinës vi-
suomenës vystymosi tendencija. Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje policija yra
treèioje vietoje tarp institucijø, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki. Pa-
maþu gerëja poþiûris á policijà ir Lietuvoje. Taèiau didesnis pasitikëjimas
skatina ir glaudesná bendradarbiavimà, didesná reikalavimø lygá.
Visa tai verèia manyti, kad nukentëjusysis ir jo santykis su teisësaugos
institucijomis vis labiau tampa svarbiausia nusikaltimø prevencijos grandi-
mi. Nukentëjusiojo pasirengimas ginti savo paþeistas teises, jo gebëjimas
bendrauti su teisësaugos institucijomis ir kontroliuoti jø veiklà – visa tai
tampa ðios srities santykiø esme. Bûtent pasitikëjimo teisësaugos instituci-
jomis laipsnis vaidina lemiamà vaidmená besiformuojant nusikalstamumo

tendencijoms. Tik per subjektyvø santyká pasireiðkia objektyvûs nusikalti-
mø prevencijos procesai.
Tradicinis nusikaltimø prevencijos tikslas yra nusikalstamumo (nusikal-
timø bei nusikaltëliø skaièiaus, nusikaltimø padaromos þalos) maþinimas.
Minëtø tendencijø analizë rodo, kad prevencijos svorio centras turëtø per-
sikelti á subjektyvios (ypaè nukentëjusiojo) reakcijos sritá. Nukentëjusiojo
pasitenkinimas teisësaugos institucijø reagavimu á jo teisiø paþeidimà, jo
nuomonë apie teisybës atkûrimà – bûtent tai tampa pagrindiniu kriteriju-
mi, kuriuo vertinami objektyvûs nusikaltimø prevencijos rodikliai.
Itin ryðkus argumentas ðiuo atþvilgiu yra aptartos nusikalstamumo au-
gimo tendencijos. Matëme, kad dabartinës ilgalaikës nusikalstamumo au-
gimo tendencijos pagrindà sudaro ne objektyviø gyvenimo sàlygø blogëji-
mas, ne ilgalaikës socialinës destrukcijos reiðkiniai. Ið tikrøjø iki ðiol pa-
grindiná vaidmená skatinant nusikalstamumà vaidino veiksniai, kuriuos tie-
siogiai lemia ávairiausios socialinës problemos: þemas materialinis lygis,
menkas iðsilavinimas, nedarbas, ðeimos nestabilumas, þemas socialinis sta-
tusas, narkotikø paplitimas, alkoholizmas ir pan. Taèiau ðalyse, kur ilgalai-
kë nusikalstamumo didëjimo tendencija pasireiðkia ypaè ryðkiai, pastebima
atvirkštinė visø minëtø neigiamø reiðkiniø raida. Nusikalstamumo didëjimà
ðiose ðalyse lydi gyventojø materialinës padëties ir gyvenimo sàlygø gerėji-
mas, greitas kultûros ir iðsilavinimo lygio augimas, vidurinës klasës forma-
vimasis ir socialinės poliarizacijos mažėjimas.
Dabartinis nusikalstamumo augimas ðiose ðalyse turi visai kità reikðmæ
negu turëjo praeityje. Augantys nusikalstamumo skaièiai – tai diametraliai
prieðingø teigiamø ir neigiamø visuomenës tendencijø integracija.
Visa tai rodo, kad jau negalima orientuotis á nusikalstamumo skaièius,
kad ir kokie tikslûs jie bûtø, kaip á objektyvius kriminogeninës padëties ro-
diklius. Ðiuos skaièius galima naudoti tik suvokiant, ką jie reiškia – ar nei-
giamus socialinius procesus (socialinės destrukcijos padidėjimą), ar atvirkščiai
– teigiamus (vis didėjantį visuomenės narių sugebėjimą ginti savo teises, valdyti
kriminogeninę padėtį).
Remdamiesi 2012 metø nusikalstamumo prognoze mûsø ðalyje, atsaky-

kite á klausimus:
1) Bus kriminogeninë padëtis blogesnë, tokia pati ar geresnë?
2) Ar nusikalstamumo pokyèiai vyks greièiau, tuo paèiu tempu ar lë-
èiau?
176 ANTRA DALIS
Dvyliktas skyrius
PAVOJINGA NUSIKALSTAMUMO
TENDENCIJA
Studijuodami šį skyrių daugiausiai dėmesio skirkite šiems klausimams:

Kodėl kriminogeninių veiksnių poveikis pasireiškia tik po kurio laiko?
Kokios gali būti tokio „atsiliekančio poveikio“ priežastys?
Kaip nustatyti kriminogeninių veiksnių poveikį?
Kaip poveikio tyrimo rezultatai gali būti panaudoti rengiant prevencijos pro-
gramą?
Ankstesniame skyriuje aptarëme ilgalaikes pastovias nusikalstamumo

ðalyje tendencijas ir veiksnius, kurie formuoja ilgametæ nusikalstamumo
dinamikà Lietuvoje bei daugelyje kitø ðaliø.
Kartu matëme, kad egzistuoja pakankamai paradoksali situacija, kai
lengviau daryti ilgalaikes nei trumpalaikes prognozes. Ilgalaikës ir trumpa-
laikës nusikalstamumo raidos tendencijos mûsø ðalyje yra maþai priklauso-
mos vienos nuo kitø. Ilgalaikes tendencijas paskatina globalûs mûsø plane-
toje vykstantys pokyèiai – institucionalizacija, urbanizacija, industrializaci-
ja, gyvenimo bei kultûros lygio kaita. O trumpalaikes tendencijas lemia ga-
na ávairûs kriminogeninio pobūdžio veiksniai. Ankstesniame skyriuje matë-
me, kad nusikalstamumui mûsø ðalyje bûdingas autokoreliacinis pastovu-
mas – raidos inercija. Didþiausià poveiká jam daro jau esamas nusikalsta-
mumo lygis ir egzistuojanti jo dinamika.
Trumpalaikës tendencijos pasireiðkia tuomet, kai atsiranda galingi ðalu-
tiniai veiksniai, kurie sugeba áveikti minëtà inercijà. Taigi trumpalaikiø nu-
sikalstamumo pokyèiø mûsø ðalyje (galima manyti, kad ir daugelyje kitø)
ypatybë yra ta, kad jie labiau priklauso ne nuo vidinës nusikalstamumo di-
Dvyliktas skyrius. Pavojinga nusikalstamumo tendencija 177
namikos inercijos, bet nuo ðalutiniø veiksniø, kurie daro jam vienoká ar ki-
toká poveiká.
Ðiame skyriuje ir aptarsime, kaip galima nustatyti veiksnius, daranèius
poveiká nusikalstamumui.
Kaip ir ankstesnio, taip ir ðio skyriaus dëstymas turi dvejopà tikslà: ne
tik supaþindinti su Lietuvos nusikalstamumo dinamikos ypatumais, bet ir
padëti geriau suvokti metodus, kuriais nustatomi tie veiksniai. Tiriant nusi-
kaltimø prevencijos socialiná kontekstà metodai gali bûti taikomi ávairiais
lygiais: rajono, miesto, vietovës ar ástaigos.
Nusikalstamumo prognostiniai požymiai

ir dinamikos prognozavimas
„Viena kregþdutë – dar ne pavasaris“, – sako liaudies iðmintis. Tai tiesa.

Ne nuo kregþdutës priklauso, ateis pavasaris ar neateis. Taèiau vis dëlto ta
kregþdutë – tai þenklas, kad pavasaris greitai prasidës.
Ðià „kregþdutæ“ nusikaltimø prevencijoje vadinsime prognostiniu pa-
rametru, arba prognostiniu poþymiu.
Prognostinę galią turinčiu parametru vadinsime tokį parametrą, kurio me-
tinių duomenų pagrindu galima patikimai prognozuoti tam tikrą nusikalsta-
mumo kryptį ateinančiais metais.
Pavyzdþiui, mes neþinome, koks bus tam tikro nusikaltimo lygis po N
metø. Taèiau þinome, kad praëjus apibrëþtam N metø skaièiui ir ðiais me-
tais padidëjus nedarbo lygiui X su nedarbu susietas nusikalstamumo lygis ið
esmës padidëjo. Èia nedarbas X yra ta „kregþdutë“, kuri ir nusako, kad uþ
tam tikro laikotarpio atsiras kitas reiðkinys. Toks parametras yra tam tikras
tiltas tarp dabartinës ir bûsimos nusikalstamumo padëties. 8 schema paro-
do galimus prognostinio veiksnio ryðius su bûsimuoju bendru nusikalsta-
mumo lygiu.
Taip gali bûti pirmiausia dël to, kad ankstesnis reiðkinys sukelia vëlesná
(A variantas). Pavyzdþiui, sëkminga teisës reforma gali nulemti vëlesnius
palankius nusikalstamumo pokyèius.
Kitas variantas (B ) – tam tikras reiðkinys yra susijæs su reiðkiniu, paska-
tinanèiu vëlesná. Pavyzdþiui, ið ðiø metø migracijos intensyvëjimo galima
prognozuoti, jog uþ keleriø metø padidës nusikalstamumas. Taèiau ðá padi-
dëjimà lems ne pati migracija, o nedarbo padidëjimas. Tiesiog migracijos
intensyvëjimas neretai bûna susijæs su nedarbu. Mat netekæ darbo þmonës
pradeda intensyviai keisti gyvenamàjà vietà, ieðkodami darbo kitame mies-
te ar rajone. Taigi migracija lydi nedarbà, o nedarbas skatina nusikalsta-
178 ANTRA DALIS
mumà. Dël to ir atsiranda prognostinis migracijos ryðys su bûsimuoju nusi-

kalstamumu.
8 schema. Ankstesnio ir vëlesnio reiðkiniø ryðio variantai
Bendras nusikalstamumas
1990 1991 1992 1993 1994…… ………. 2004
A A A
Prognostinis atsilikimas
B B B
A. Prieþastinis ryðys. Ankstesnis reiðkinys lemia vëlesná.

B. Koreliacinis ryðys. Ankstesnis reiðkinys koreliuoja su veiksniu, lemianèiu
vëlesná.
Prognostiniø veiksniø stebëjimas (kartu ir pavojingos tendencijos pra-

dþios nustatymas) yra dar vienas galingas nepageidaujamø nusikalstamumo
dinamikos pokyèiø nustatymo tinkamu laiku bûdas. Sistemingai stebint to-
kius poþymius galima laiku nustatyti, kad po keleriø metø ávyks nepagei-
daujamas kriminogeninës padëties pasikeitimas. O tai leis laiku jam pasi-
ruoðti ir imtis reikiamø priemoniø.
Prognostinių požymių nustatymas
Kiekvienais metais ávyksta daug ávykiø, taèiau toli graþu ne visi jie pra-
naðauja bûsimus pokyèius. Kaip ið daugelio reiðkiniø iðskirti tà pavasará
prognozuojanèià kregþdutæ?
Parametrø, turinèiø prognostinæ galià, nustatymas kelia nemaþai pro-
blemø. Mat nusikalstamumo lygis tam tikrais metais priklauso nuo daugy-
bës ávairiø veiksniø. Dël to net ir nemaþà prognostinæ galià turintis veiksnys
gali likti nepastebëtas tarp kitø veiksniø.
Dël ðios prieþasties tik tikrai galingi prognostiniai veiksniai gali atlaikyti
kitø veiksniø konkurencijà ir daryti aiðkø vienareikðmá poveiká nusikalsta-
mumo lygiui. Geromis prognostinëmis savybëmis pasiþymi tik nedaugelis
parametrø. Taigi nustatyti gerus prognostinius parametrus – svarbi ir ne-
maþai pastangø reikalaujanti uþduotis.
Vienas geriausiø prognostiniø poþymiø nustatymo metodø yra vadina-
masis atsilikimo analizës metodas (angl. Distributed Lag Analysis Method)1.
Trumpai pateiksime pagrindinæ metodo idëjà.
Ásivaizduokime, kad tam tikrais metais ávyko koks nors reiðkinys ar ávy-
kis, kuris turëtø padaryti esminá poveiká nusikalstamumo lygiui. Pavyzdþiui,
nutarta ið esmës padidinti iðlaidas kriminalinei justicijai arba gerokai su-
grieþtinti bausmes. Kad ir kokia galinga bûtø ðio veiksnio átaka, vargu ar
galime tikëtis, kad jis padarys poveiká nusikalstamumui nedelsdamas, tais
paèiais metais.
Sakykime, padidëjæs finansavimas duoda galimybæ pasamdyti daugiau
policijos darbuotojø. Taèiau vargu ar ðie darbuotojai pradës dirbti ið karto.
Naujus darbuotojus reikia mokyti, supaþindinti su darbo specifika, reikia,
kad jie ágytø tam tikros patirties. Tik po to jie pradës daryti átakà nusikals-
tamumui.
Bandykime apskaièiuoti, kada tai ávyks. Sakykime, vienais metais padi-
dëjo finansavimas. Naujiems darbuotojams priimti reikia atlikti tam tikrà
paruoðiamàjá darbà, kuris gali trukti kelis mënesius ar gal net visus metus.
Po to naujai priimti pareigûnai rengiami bûsimam darbui. Tai gali uþtrukti
dar metus. Vëliau jie jau pradeda dirbti: nauji darbuotojai priskiriami paty-
rusiam pareigûnui ir po truputá perpranta visus policijos darbo subtilumus.
Iki to laiko, kai jie sukaups pakankamai patirties ir taps visateisiais polici-
jos pareigûnais, praeis dar metai. Be to, prireiks dar metø, kad jø darbas
galëtø atsispindëti metinëje ataskaitoje. Taigi praëjus maþdaug 3–4 me-
tams po sprendimo padidinti policijos finansavimà priëmimo bus juntamas
ðio sprendimo poveikis nusikalstamumui.
Sakykime, tas didesnis finansavimas buvo skirtas tik metams. Po metø
teko naujai priimtus policijos pareigûnus atleisti. Ðá syká poveiká pajusime
daug greièiau. Taèiau gali atsitikti, kad ir ðis sprendimas padarys poveiká ne
ið karto. Nuo sprendimo maþinti finansavimà iki realaus darbuotojø atlei-
dimo gali praeiti mënesiai. Be to, ne visi pareigûnai atleidþiami ið karto –
procesas gali uþtrukti. Naujiems pareigûnams iðëjus, jø darbo rezultatai dar
1
Svarbiausia metodo pavadinimo dalis „lag“ á lietuviø kalbà gali bûti verèiama ávairiai:
„atsilikimas“, „vëlavimas“, „delsimas“. Ðioje knygoje pasirinktas terminas „atsilikimas“, turint
omenyje, kad rezultatas (nusikalstamumo pokytis) „atsilieka“ nuo já nusakanèio ávykio.
180 ANTRA DALIS
kurá laikà iðliks. Taigi prabëgs dar kiek laiko, kol kriminogeninë padëtis vël
pablogës.
Èia susiduriame su uþdelstu vieno veiksnio poveikiu kitam. Vienas po-
þymis (vadinkime já X) daro uþdelstà poveiká kitam (vadinkime já Y).
Techniðkai tai atrodytø taip. Paprastai turime du laiko stulpelius. Vie-
nas ið jø X – tai poveiká padariusio veiksnio metinës reikðmës (mûsø pa-
vyzdyje tai finansavimas kiekvienais metais). Y reikðmë parodo, koks tais
konkreèiais metais buvo nusikalstamumas.
Mums reikia nustatyti, kokiø metø finansavimas (X) kokiø metø nusi-
kalstamumui (Y) daro poveiká. Tà patá klausimà galimà suformuluoti dar
kitaip: kiek metø nusikalstamumo (Y) pokyèiai atsilieka nuo finansavimo
(X)? Mûsø pavyzdyje praëjo treji metai, kol padidëjæs finansavimas pradë-
jo daryti átakà nusikalstamumui. Vadinasi, tarp finansavimo ir nusikalsta-
mumo pokyèiø yra trejø metø atsilikimas.
Dabar gráþkime prie dviejø metiniø duomenø stulpeliø (tokiø stulpeliø
kitas pavyzdys yra toliau pateikta 18 lentelë „Baudþiamosios politikos
grieþtumas (nuteistøjø skaièius) ir nusikalstamumo lygis (1981–2001 m.)“.
Ásivaizduokime, kad norime sukurti tokià formulæ, á kurià áraðæ tam tikrø
metø finansavimo (X) duomenis galëtumëm apskaièiuoti to finansavimo
poveiká bûsimøjø metø nusikalstamumui (Y).
Kitaip tariant, mums reikalinga tokia formulë:
Y(t) = B1 × X(t-1) + ….+ BkX(t-k)+ LN.
Èia: t – prognozuojami metai.

Pavyzdþiui, jeigu mums reikia nustatyti finansavimo poveiká 2004 metø
nusikalstamumui, tai t – bûtent 2004 metai, (t-1) – prieð tai buvæ (2003)
metai, (t-2) – uþpraeiti metai ir t. t.
k – atsilikimo dydis, t. y. ðis dydis rodo, kiek ið viso metø yra tiriama.
Pavyzdþiui, k = 3 reiðkia, kad tiriame, koká poveiká ðiø metø nusikalsta-
mumui daro pernai, uþpernai ir uþuþpernai skirtas finansavimas.
X – metinio finansavimo dydis. Pavyzdþiui, X(t-1) reiðkia praëjusiø me-
tø finansavimà, X(t-2) – uþpraeitø metø finansavimà ir t. t.
B – pastovûs skaièiai (matematikai juos vadina koeficientais). Tie skai-
èiai ir yra visa esmë, bûtent juos apskaièiuoja kompiuteris. Kiekvieniems
metams juos reikia taip parinkti, kad sudauginæ kiekvienø metø finansavi-
mà X su tø paèiø metø koeficientu B ir ðias visø metø sandaugas sudëjæ
(kaip parodyta formulëje) gautumëm prognozuojamø metø (mûsø pavyz-
dyje – 2004) nusikalstamumo duomenis.
LN – laisvasis narys. Tai skaièius, kurá irgi apskaièiuoja kompiuteris.
Prie jo reikia pridëti sandaugø sumà (B1 × X(t-1) + ….+ BkX(t-k)), kad fi-
nansavimo skaièiai bûtø perskaièiuoti á nusikaltimø skaièius. Atsilikimo

analizës metodas leidþia surasti tokius B ir LN, kurie, remdamiesi metø fi-
nansavimo dydþiu, prognozuotø nusikaltimø lygá.
Svarbu atkreipti dëmesá, kad koeficientai, kuriuos suranda atsilikimo
analizës metodas, tinka ne tik 2004 metø nusikalstamumui prognozuoti.
Tuos paèius koeficientus galima panaudoti nustatant nusikalstamumo lygá,
sakykime, 1999 metais. Sudauginæ nuteistøjø skaièiø ið tam tikrø metø koe-
ficiento, gausime tø metø nusikalstamumo dydá.
Tuo ir remiasi ðio metodo prognostinës savybës. Pavyzdþiui, jeigu mums
reikës prognozuoti finansavimo pagrindu nusikalstamumà 2005 metais,
mes lygiai taip pat padauginsime prieð tai buvusiø (t-1) 2004 metø finansa-
vimo duomenis (juos mes jau þinome) ið praëjusiø metø koeficiento (jau
rasto) B1, po to (t-2) 2003 metø finansavimo duomenis ið B2 ir pan.
Mûsø formulës koeficientus – parametrus B0, B1, ... Bk – nustato atsili-
kimo metodas.
Naudojant ðá metodà, galima iðtirti praëjusiø metø ávairiausiø veiksniø
poveiká nusikalstamumui. Gyventojø pajamos, migracija, administraciniø
paþeidimø skaièius – tai tik vieni ið daugelio poþymiø, turintys prognostiniø
savybiø. Dël to ðiuos poþymius verta patyrinëti. Daþnai gali ir nepavykti uþ-
èiuopti ryðio tarp to, koká, pavyzdþiui, iðsilavinimà þmonës turëjo praëju-
siais metais ir koks yra ðiø metø nusikalstamumo lygis. Arba toks ryðys gal
ir yra, taèiau jis nepakankamai stiprus ir dël to lengvai pasimeta tarp aibës
kitø veiksniø. Taèiau bûna ir laimëjimø, pavyzdþiui, gali iðaiðkëti netikëtai
stiprus tam tikrø socialiniø ar ekonominiø poþymiø ryðys su bûsimøjø metø
nusikalstamumu.
Jeigu toká poþymá pavyksta surasti, atsiranda galimybë já stebint daryti
prielaidas, kaip keisis nusikalstamumo lygis uþ keleriø metø. Dël to svarbu
iðtirti kuo daugiau socialiniø ir ekonominiø veiksniø ir nustatyti, ar jie turi
prognostiniø savybiø.
Minëtas metodas labai naudingas stebint rajono ar vietovës nusikalsta-
mumo dinamikà, nustatant nusikaltimø prevencijos strategines kryptis. Jis
suteikia galimybæ nustatyti socialinius, ekonominius ir kitus veiksnius, ku-
riø pokyèiai yra siejami su vëlesnio nusikalstamumo pokyèiais.
Dël to reikia mokëti taikyti ðá metodà.
Tam tikslui nebûtina iðmanyti visø ðio metodo subtilybiø. Statistiniø
duomenø apdorojimo kompiuteriniø programø paketas „Statistika 6“ lei-
dþia paprastai ir greitai apskaièiuoti minëtus B koeficientus ir laisvuosius
narius. Paketas „Distributed Lag Analysis“ yra „Statistikos 6“ programø
rinkinyje „Time Series/Forecasting“, o ðis pateiktas rinkinyje „Advanced
Linear/Nonlinear models“.
Pradëjus dirbti programa pirmiausia paklaus, kur yra laiko stulpeliai.
Atlikus skaièiavimus, ji pateiks lentelæ, kurioje rasime apskaièiuotus kiek-
182 ANTRA DALIS
vienø metø B koeficientus. Kuo didesnis koeficientas, tuo didesnë tø metø

prognostinio poþymio átaka nusikalstamumui. Sakykime, 19 lentelëje 2 di-
dþiausi B koeficientai yra einamøjø (nuliniø) metø ir tø, kurie buvo prieð
ketverius metus. Tai reiðkia, kad bûtent nuo prieð ketverius metus buvusio
nuteistøjø skaièiaus ypaè priklauso nusikalstamumas ðiais metais.
Atkreipkite dëmesá, kad koeficientas gali bûti su þenklu (+) ar (-). Tei-
giamas þenklas reiðkia, kad atitinkamø metø prognostinis poþymis didina
nusikalstamumà, o neigiamas – maþina (þr. 9 schemà „Baudþiamosios poli-
tikos grieþtumo poveikis bendram nusikalstamumo lygiui praëjus viene-
riems ir ketveriems metams“).
Kitas svarbus parametras yra koeficiento patikimumo nustatymas. Uþ-
duokime sau klausimà: jeigu pakartotumëm tyrimà 100 kartø (imdami vis
kitø metø duomenis), kiek kartø gautumëm tà patá rezultatà, kad pirmø ir
treèiø metø prognostiniai poþymiai nusako nusikalstamumo lygá (þr. 19 len-
telæ). Paskutinio stulpelio (p) skaièiai rodo: ið 100 tokiø pakartotiniø tyri-
mø maþdaug 11,9 karto (p = 0,119739907720) gautumëm kitoká rezultatà.
Tai kartu reiðkia, kad taip kartojant tyrimà beveik 90 (89,1) atvejø ið 100
rezultatas bûtø toks pats. Mûsø tikslams tai pakankamai stiprus prognosti-
nis ryðys.
O jeigu koeficientas bûtø, nors ir labai aukðtas, bet nepatikimas, negalë-
tumëm sakyti, kad radome prognostiná poþymá.
Vëliau apþvelgsime ávairiø prognostiniø poþymiø tyrimø Lietuvoje re-
zultatus. Tai leis skaitytojui susidaryti pagrindiniø galimø prognostiniø po-
þymiø vaizdà. Rengiant regiono, rajono, miesto nusikaltimø prevencijos
programà, ypaè vietinio nusikalstamumo stebësenà, prevencijos specialistui
irgi tenka patikrinti, kiek ðie poþymiai sugeba nusakyti bûsimus nusikals-
tamumo pokyèius toje vietovëje.
Antra vertus, ði apþvalga padës suprasti, kiek ir kaip ðie prognostiniai
poþymiai veikia ðalies mastu.
Pagaliau apþvalga turi ir mokomàjà reikðmæ – leidþia prevencijos spe-
cialistui ágyti patirties taikant minëtà prognostiniø poþymiø nustatymo me-
todà.
Galima iðskirti keletà svarbiausiø prognostiniø poþymiø grupiø. Pirmoji
– tai kriminalinës justicijos veikla.
Kriminalinė justicija, jos aktyvumas kaip

prognostinis parametras

☺Kriminologija I. „Kriminalinë justicija ir jos tikslai“. P. 221–286.

Kriminalinë justicija – tai visuma institucijø, kuriø pagrindinë funkcija

yra reaguoti á padarytus nusikaltimus, o svarbiausias veiklos tikslas –
maþinti nusikalstamumà.
Kriminalinës justicijos veikla remiasi prielaida, kad ji daro reikiamà po-
veiká nusikalstamumui. Tikima, kad iðaiðkinant nusikaltimus ir vykdant tei-
singumà kartu daromas ir poveikis á nusikaltimus linkusiems pilieèiams. Ði-
taip kriminalinës justicijos veikla prisideda prie nusikaltimø maþëjimo.
Antra prielaida, kuri labai glaudþiai siejasi su pirmàja, yra tokia: kuo
aktyviau ir veiksmingiau kriminalinë justicija atlieka savo funkcijas, tuo
maþiau turëtø bûti nusikaltimø.
Galime tikëtis, pavyzdþiui, kad jeigu ðalies ar tam tikro rajono mastu
kriminalinës justicijos institucijø (policijos, teismø, prokuratûros, pataisos
ástaigø) veiklos rezultatai gerëja, tai bent po keleriø metø nusikalstamumas
turi sumaþëti. Lygiai taip pat ðiø institucijø aktyvumo sumaþëjimas turëtø
nulemti prieðingus rezultatus.
Dalis kriminologijos teorijø nepritaria tokiam supratimui. Remiamasi
prielaida, kad bûtent aktyvesnë kriminalinës justicijos institucijø veikla ir
gali bûti nusikalstamumo padidëjimo prieþastis. Pavyzdþiui, jeigu tam tik-
roje vietovëje dirbantis policijos pareigûnas yra labai aktyvus, á já daþniau
kreipiamasi, jis daugiau fiksuoja teisës paþeidimø. Dël to ðio rajono statis-
tinëse ataskaitose bus didesnis nusikaltimø skaièius.
Manoma, kad skatinti nusikalstamumà gali ir kitø kriminalinës justicijos
institucijø veikla. Pataisos ástaigos gali ne maþinti, o didinti nuteistøjø nusi-
kalstamà aktyvumà. Esmë ta, kad neretai tokios ástaigos veikia kaip bloga
infekcinë ligoninë, kuri gydo nuo vienos ligos, bet þmogus uþsikreèia dau-
geliu kitø. Lygiai taip pat nuteistieji, bendraudami su nusikalstamo pasau-
lio atstovais, ne tik ágyja nusikaltimø darymo ágûdþiø, bet ir susidaro poþiû-
rá á ástatymus bei jø paþeidimus.
184 ANTRA DALIS
Faktiðkai teisûs ir vieni, ir kiti. Galima manyti, kad daromas ir vienoks,

ir kitoks poveikis. Kriminalinës justicijos ástaigø aktyvumo poveikis priklau-
so nuo visø veiksniø santykio.
Vis dëlto galima daryti prielaidà, kad ðiø veiksniø poveikis laiko atþvil-
giu nëra visiðkai vienodas. Pavyzdþiui, policijos aktyvumas ið tikrøjø gali
padidinti nusikaltimø skaièiø, bet tik einamaisiais metais. Jeigu tas aktyvu-
mas daro ir sulaikomàjá poveiká, tai jo rezultatas pasireikð daug vėliau, kada
ir patys á nusikaltimus linkæ pilieèiai suvoks, jog policija suaktyvëjo, ir todël
maþiau darys nusikaltimø.
Tiriant prognostinius poþymius regiono, rajono ar vietovës mastu gali-
ma remtis vietiniø kriminalinës justicijos institucijø darbo ataskaitomis, pa-
vyzdþiui, policijos, kitø institucijø veiklos rezultatais (teismø iðnagrinëtos
bylos, policijos iðkeltø bylø dalis). Ið ðiø ataskaitø matyti, á kokià nagrinëtø
pareiðkimø dalá reaguojama. Visi ðie ðalies ar rajono rodikliai yra lengvai
prieinami.
Nuteistøjø, esanèiø pataisos ástaigose, skaièius – tai savotiðkas visos kri-
minalinës justicijos veiklos rezultatas. Jis reiðkia, kad policija sëkmingai at-
skleidë nusikaltimà, teismas skyrë nusikaltëliui bausmæ, o pataisos ástaigos
darbuotojai stengësi pataisyti ðá asmená.
Jeigu viskas atliekama gerai, tai ir rezultatas turi bûti geras – nusikaltæs
asmuo pataisomas. Antra vertus, kuo daugiau tokiø pataisytø asmenø, tuo
ryðkesnis turëtø bûti poveikis bûsimajam nusikalstamumui.
Taèiau jeigu ið tikrøjø yra taip, tai nuteistøjø skaièius turëtø bûti geras
prognostinis poþymis. Jo svyravimai turëtø daryti poveiká ateinanèiø metø
nusikalstamumo lygiui.
Kriminalinës justicijos veiklos finansavimas, pareigûnø skaièius, jø dar-
bo krûviai – tai irgi svarbûs rodikliai, nusakantys galimybæ sëkmingai dirbti.
Kaip ðios grupës poþymiø tyrimo pavyzdá panagrinësime baudþiamosios po-
litikos grieþtumo prognostines savybes.
Baudþiamosios politikos grieþtumas apibûdina asmens pripaþinimo kal-
tu pasekmes ðiam asmeniui. Èia svarbiausia ástatymo numatytø sankcijø
grieþtumas. Antra vertus, pasekmës priklauso ir nuo bausmës skyrimo tai-
sykliø. Baudþiamojo ástatymo numatyti bausmës individualizacijos bûdai,
bausmiø skyrimo taisyklës ir pan. vaidina svarbø vaidmená nustatant kaltës
pasekmes individui. Taèiau ne maþesnis vaidmuo tenka ir susiklosèiusiai
bausmës skyrimo praktikai, bausmës atlikimui, tolesnëms teisinëms pa-
sekmëms (teistumo iðnykimas ir pan.).
Prognostiniam tyrimui pasirinkome vienà poþymá, kurio pasekmës yra
itin svarbios individui – laisvës atëmimo bausmës skyrimas. Tai grieþèiausia
baudþiamoji bausmë, ji labiausiai apriboja individo teises, visø jo poreikiø
patenkinimà (þr. 18 lentelæ).
Nagrinëjant lentelëje pateiktus duomenis matyti, kaip stipriai keitësi

baudþiamosios politikos grieþtumas. Vienais metais nuteistøjø skaièius bu-
vo pakankamai maþas. Pavyzdþiui, 1990 metais – 21,1 nuteistøjø 10 tûkst.
gyventojø. Kitais metais ðis skaièius buvo beveik tris kartus didesnis. Pavyz-
dþiui, 2001 metais – 56,6 nuteistøjø 10 tûkst. gyventojø.
1 8 l e n t e l ë . Baudþiamosios politikos grieþtumas (nuteistøjø skaièius)

ir nusikalstamumo lygis (1981–2001 m.)
Registruoti nusikaltimai 10 tûkst. Nuteistøjø skaièius 10 tûkst.

Metai
gyventojø gyventojø
1981 41,5 32,6
1982 51,6 37,5
1983 51,6 29,4
1984 51,6 28,1
1985 60,0 32,7
1986 57,3 32,5
1987 55,0 26,0
1988 58,2 21,8
1989 84,2 20,3
1990 99,2 21,1
1991 120,0 24,6
1992 150,5 37,1
1993 162,0 45,4
1994 158,0 47,1
1995 163,6 49,4
1996 183,3 45,8
1997 204,5 48,9
1998 210,9 52,8
1999 208,3 53,2
2000 222,5 55,9
2001 214,5 56,6
Sunku patikëti, kad tokie esminiai kriminalinës politikos grieþtumo po-

kyèiai nepadaro poveikio nusikalstamumui. Patikrinkime tai.
Taikant atsiliko pasiskirstymo metodà buvo siekiama nustatyti, ar ben-
dro nusikalstamumo lygis atitinka baudþiamosios politikos pokyèius.
Minëtø duomenø apdorojimas leido ávertinti bendro nusikalstamumo
lygio priklausomybæ nuo baudþiamosios politikos grieþtumo kiekvienais
praëjusiais metais ir nustatyti laiko tarpà, per kurá baudþiamosios politikos
poveikis nusikalstamumo lygiui yra reikðmingiausias (þr. 19 lentelæ).
186 ANTRA DALIS
1 9 l e n t e l ë . Bendro nusikalstamumo lygio priklausomybë nuo baudþiamosios

politikos grieþtumo
Regresijos Standartinë T – Studento p – statistinis

Metai
koeficientas paklaida kriterijus patikimumas
LN 6,04315903603 0,945172637980 6,39370924760 0,000210539818
1 -2,92640846568 1,815947489835 -1,61150500335 0,145735055018
2 -0,5795459006 2,000031758278 -0,28976834905 0,779361833435
3 -0,32406984628 2,025572566477 -0,15998925521 0,876855347010
4 3,27302671548 1,879245351658 1,74167077896 0,119739907720
5 -1,10689753395 1,457005504991 -0,75970717349 0,469222726755
6 -0,56700635985 0,793719990442 -0,71436572932 0,495313870561
Panagrinëkime ðià lentelæ. Pirmiausia patikslinkime, kas kà reiðkia.

1. Nulinë (LN) eilutë. Ðios lentelës skiltis „Regresijos koeficientas“ pa-
teikia LN koeficientà ðiems metams.
2. Þemesnës lentelës eilutës parodo vëlesniø praëjusiø metø mums rei-
kalingus duomenis. Atkreipkite dëmesá á metø pateikimo tvarkà. Eilutë,
kuri prasideda skaièiumi 1, pateikia praëjusiø metø duomenis, eilutë, pra-
sidedanti skaièiumi du, uþpraëjusiø ir t. t.
3. Skiltyje „Regresijos koeficientas“ pateikti B koeficientai, parodantys,
koká poveiká nusikalstamumo lygiui daro nuteistøjø skaièiai atitinkamais
praëjusiais metais. Praëjusiø metø nuteistøjø skaièiø reikia dauginti ið B
koeficiento -2,92640846568, o uþpraeitø ið koeficiento -0,57954590064.
4. Ketvirtasis stulpelis – patikimumo lygis: T – Studento1 pasiskirstymo
koeficientas, kurio pagrindu nustatytas p. Reikðmingà tam tikrø metø ne-
priklausomo kintamojo (nuteistøjø skaièiaus) poveiká galime konstatuoti
esant dviem sàlygoms: pirma, tø metø regresijos koeficientas turi bûti pa-
kankamai didelis; antra, jo dydis turi bûti konstatuojamas statistiðkai pati-
kimai (kuo maþesnis p, tuo daugiau pagrindo turime atmesti „nulinæ hipo-
tezæ“, kad ðiø metø nuteistøjø skaièius nedaro poveikio bendram nusikals-
tamumui.
5. p – statistinis patikimumas.
Tyrimo rezultatø aptarimas

Gautø rezultatø analizë leidþia manyti, kad egzistuoja tam tikras nuteis-
tøjø skaièiaus poveikis kitø metø bendram nusikalstamumui.
Tai liudija pirmø ir ketvirtø metø dideli regresijos koeficientai (atitin-
kamai -2,92640846568 ir 3,27302671548) ir kartu maþa nulinës hipotezës
pasitvirtinimo tikimybë abiem atvejais (atitinkamai 0,14 ir 0,12).
1
H. Studentas – amerikieèiø statistikas, pasiûlæs statistiná kriterijø, pavadintà jo vardu.
Taigi ðie dveji metai padaro poveiká bûsimam nusikalstamumo lygiui.

Nusikalstamumo lygá „T“ metais galime prognozuoti remdamiesi tuo, kiek
þmoniø buvo laisvës atëmimo vietose praëjusiais metais.
Pradëdami ðio reiðkinio tyrimà tikëjomës, kad baudþiamosios politikos
grieþtumas vienareikðmiðkai maþins nusikalstamumo lygá. Taèiau tikrasis
poveikis pasirodë labai prieðtaringas.
Praëjusiø metø baudþiamosios politikos grieþtumo poveikis yra bûtent
toks, kokio tikisi ástatymo leidëjai – maþina nusikalstamumo lygá (regresijos
koeficientas yra su þenklu „minus“ -2,926, p = 0,146).
Taèiau visai prieðingas ir stipresnis yra „uþdelstas“ baudþiamosios poli-
tikos grieþtumo poveikis (jos pobûdis prieð ketverius metus). Regresijos
koeficientas èia yra su þenklu „plius“, tai yra nuteistøjø skaièiaus ir nusi-
kalstamumo lygio santykis yra teigiamas: kuo daugiau nuteistøjø buvo prieð
ketverius metus, tuo didesnis nusikalstamumas ðiais metais.
Kitaip tariant, nustatëme patikimà ir pakankamai stiprø nusikalstamu-
mo skatinimo poveiká – kuo daugiau þmoniø prieð ketverius metus buvo
nuteisti laisvës atëmimu, tuo aukðtesnis yra ðiø metø bendras nusikalsta-
mumo lygis.
Kartu ðie du nepriklausomi kintamieji (pirmø ir ketvirtø metø nuteistø-
jø skaièius) daro prieðtaringà poveiká ðiø metø nusikalstamumui: vienas
maþina, o kitas didina jo lygá (þr. 9 schemà „Baudþiamosios politikos grieþ-
tumo poveikis bendram nusikalstamumo lygiui praëjus vieneriems ir ketve-
riems metams“).
Nustatyti dësningumai reikalauja atskiro paaiðkinimo. Mat baudþiamo-
sios politikos grieþtumas nedaro poveikio bendram nusikalstamumo lygiui
tiesiogiai. Jis veikia tam tikrus bendro nusikalstamumo aspektus (tam tik-
rus nusikaltimus, nusikaltëliø grupes). Tolesnis tyrimas galëtø iðaiðkinti ir
ðias tarpines grandis.
Taèiau atlikæ ðá pirminá tyrimà jau iðaiðkinome du perspektyvius pro-
gnostinius poþymius, tai – baudþiamosios politikos grieþtumas prieð viene-
rius ir ketverius metus.
Policijos pareigūnų skaičius kaip nusikalstamumo

prognostinis požymis
Kuo daugiau turime kareiviø mûðio lauke, tuo geriau. Aiðku, daug kas
priklauso ir nuo to, kokie yra ðie kareiviai ir kiek gerai yra parengti jø va-
dai. Taèiau jeigu ir vadai, ir kareiviai yra gerai parengti, tai vis dëlto labai
svarbu, kiek tø kareiviø yra.
Panaðià átakà turëtø daryti ir policijos pareigûnø skaièius. Jeigu parei-
gûnø yra daugiau, kiekvienas turi maþiau darbo ir dël to gali geriau já atlik-
ti. O to gero darbo rezultatai turëtø bûti nusikalstamumo sumaþëjimas.
188 ANTRA DALIS
Aiðku, tai gali ávykti ne ið karto, po metø kitø, bet svarbiausia – tai turë-
tø ávykti. Ar taip yra ið tikrøjø? Ar policininkø skaièius yra geras prognosti-
nis poþymis?
9 schema. Baudþiamosios politikos grieþtumo poveikis bendram

nusikalstamumo lygiui praëjus vieneriems ir ketveriems metams
1991
1992
1993 Nusikalstamumą didinantis

Baudžiamosios poveikis.
politikos 1994 Regresijos koeficientas =
griežtumas. +3,2730
Nuteistųjų 1995
skaičius
laisvės 1996
atėmimo
vietose 1997
1998
1999
2000
Nusikalstamumo lygis
2001 metais
Nusikalstamumą mažinantis po-

veikis.
Regresijos koeficientas =
-2,9264
Kaip ir visø kitø poþymiø atþvilgiu atsakymas á ðá klausimà gali bûti labai
ávairus – reikia atsiþvelgti á laikà ir vietà. Gali bûti, kad viename rajone po-
licijos pareigûnø skaièiaus padidëjimas labai greitai paskatina ir nusikals-

tamumo maþëjimà. O kaimyniniame rajone vaizdas gali bûti visiðkai prie-
ðingas – ryðio nebus ar jo kryptis netgi bus prieðinga.
Kaip yra ðalies mastu?
20 lentelë „Policijos pareigûnø skaièiaus kitimas“ rodo, jog policijos pa-
reigûnø skaièius nuo 1990 metø smarkiai keitësi. Pagrindinë tendencija bu-
vo ðio skaièiaus augimas. Tai suprantama. Nusikalstamumas didëjo ir dël to
teko didinti policijos pareigûnø skaièiø. Bet ar buvo ir prieðingas poveikis,
ar policijos pareigûnø skaièiaus svyravimai sukelia (bent po keleriø metø)
ir nusikalstamumo svyravimus?
2 0 l e n t e l ë . Policijos pareigûnø skaièiaus kitimas
Policijos pareigûnø skaièius 10 tûkst.

Metai
gyventojø
1990 24,1
1991 24,1
1992 34,8
1993 34,5
1994 36,4
1995 46,0
1996 48,3
1997 50,1
1998 51,2
1999 51,1
2000 50,0
2001 47,8
2002 46,3
2 1 l e n t e l ë . Policijos pareigûnø skaièius kaip bendro nusikalstamumo

prognostinis poþymis
Me- Regresijos Standartinë T – Studento p – statistinis

tai koeficientas paklaida kriterijus patikimumas
0 -0,133053385679 0,050784212497 -2,61997536513 0,120014129991
1 0,123294427224 0,094884554655 1,29941514372 0,323412106368
2 0,053725312343 0,082414746748 0,65188955209 0,581378320356
3 0,012473054492 0,050533965910 0,24682516535 0,828067261381
4 -0,039188566800 0,052642545776 -0,74442765301 0,534202256931
5 -0,004221809602 0,042480455919 -0,09938239858 0,929898909858
190 ANTRA DALIS
Kaip matome, ðalies mastu tokio poveikio nepavyksta nustatyti. Padidi-

nus policijos pareigûnø skaièiø negalima tikëtis, kad nusikalstamumas po
kurio laiko sumaþës.
Tai, kad tarp policijos pareigûnø skaièiaus ir nusikalstamumo nëra ry-
ðio, reiðkia, jog ðiuo metu policijos pareigûnø skaièiaus padidinimas nëra
tas veiksnys, kuris gali sukelti nusikalstamumo maþëjimà. Ne nuo policijos
pareigûnø skaièiaus priklauso, padaugës nusikaltimø ar sumaþës.
Kodël taip yra ir nuo ko nusikalstamumo maþëjimas vis dëlto priklauso
– kitas klausimas. Mums dabar svarbu tai, kad ðalies mastu pareigûnø skai-
èius nëra prognostinis poþymis.
Nusikaltimo išaiškinimas kaip prognostinis

požymis
Dar C. Beccaria, þymus XVIII amþiaus italø teisininkas, parodë, kad su-
laikantá poveiká turi ne bausmë, o greitas ir neiðvengiamas nusikaltimo ið-
aiðkinimas. Bausmës neiðvengiamumas, o ne jos þiaurumas verèia á nusikal-
timus linkusá asmená susilaikyti nuo nusikaltimo padarymo.
Jeigu taip, galime tikëtis, kad bûtent nusikaltimo iðaiðkinimas turi pasi-
þymëti geromis prognostinëmis savybëmis.
Nusikaltimø iðaiðkinimø skaièius Lietuvoje gerokai keitësi nepriklau-
somybës laikotarpiu. Kaip rodo 22 lentelë „Nusikaltimø iðaiðkinimas“, ðis
skaièius svyravo nuo 35,5 proc. 1995 metais iki 46,5 proc. 2002 metais. Ási-
vaizduokime á nusikaltimus linkusá asmená, kuris gyvena tarp tokiø pat
þmoniø. Jeigu iðaiðkinama ne pusë, o beveik du treèdaliai visø nusikaltimø,
jis turëtø tai pajusti.
Ar ið tikrøjø nusikaltimø iðaiðkinimas yra geras prognostinis poþymis?
23 lentelë „Nusikaltimø iðaiðkinimas kaip prognostinis poþymis“ parodo
gan sudëtingà iðaiðkinimo poveiká. Pirmiausia galima konstatuoti stiprø ir
patikimà ryðá tarp nusikaltimø iðaiðkinimo bei nusikalstamumo. Ketveriø
metø duomenys apie nusikaltimø iðaiðkinimà turi prognostinæ reikðmæ. Tai
praëjæ tretieji, ketvirtieji ir penktieji metai.
Taèiau jø poveikis yra gana ávairus.
Pastarøjø metø nusikaltimø iðaiðkinimas turi neigiamà ryðá su nusikals-
tamumu. Jeigu ðiais metais nusikaltimø iðaiðkinimas pagerëja, tai kitais me-
tais nusikalstamumas sumaþës. Tai liudija neigiamas regresijos koeficien-
tas. Taèiau geresnis nusikaltimø iðaiðkinimas prieð trejus ir ketverius metus
teigiamai susietas su nusikaltimø skaièiumi ðiais metais. Galima pasiûlyti
ávairiø paaiðkinimø, kodël taip yra.
2 2 l e n t e l ë . Nusikaltimø iðaiðkinimas
Iðaiðkinta nusikaltimø,
Metai
proc.
1990 42,2
1991 37,4
1992 35,5
1993 36,8
1994 40,8
1995 40,0
1996 41,3
1997 42,8
1998 40,3
1999 41,0
2000 40,4
2001 42,5
2002 46,5
2003 37,4
2 3 l e n t e l ë . Nusikaltimø iðaiðkinimas kaip prognostinis poþymis

Metai
0 5,1572305273 8,400531681076 10,61391715705 0,601796721815
1 -30,7774735064 9,533603041271 -3,22831497743 0,084032991184
2 9,6782430955 8,148222925772 1,10630961026 0,383852760687
3 49,2431350954 9,732496711300 5,05966110816 0,036912941619
4 48,8908371395 9,679326904680 5,05105753953 0,037031893121
5 -28,4281947097 6,677774074272 -4,25713634417 0,050994056663
Vienas paaiðkinimas galëtø bûti toks: kuo daugiau iðaiðkinama nusikal-

timø ir kartu kuo daugiau þmoniø átraukiama á kriminalinës justicijos vei-
kimo sritá, tuo daugiau registruojama nusikaltimø. Gali bûti ir kitokiø pa-
aiðkinimø: kuo labiau nutolæ yra metai, tuo sunkiau yra nustatyti visas ryðio
grandis.
27 grafikas. Nusikaltimų išaiškinimo cikliškumas 1990–2003 metais, procentais
48
46
44
42
40
38 Išaiškinamumas
36
Išaiškintų nusikaltimų procentas

34
32
30
1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003
10 schema. Poveikio bangos sukeltas nusikalstamumo lygio cikliðkumas
Nusikalstamumo mažėjimas
Intensyvus
darbas
Vangus
darbas
Intensyvus
darbas Nusikalstamumo didėjimas
Vangus
darbas
Neigiamas ryšys
Teigiamas ryšys
Reikës nemaþai tyrimø, kad suprastumëm, kodël ryðys bûtent toks. Ta-
èiau mums svarbu ásitikinti, kad nusikaltimø iðaiðkinimas turi prognostiná
poveiká.
Nusikaltimø iðaiðkinimo skaièius gali rodyti tam tikrà policijos veiklos
cikliðkumà. Dël ávairiausiø prieþasèiø policijos veikla periodiðkai suintensy-
vëja, jai keliami didesni reikalavimai, padidëja darbo krûvis ir átampa. Ta-
èiau po to pamaþu prasideda atoslûgio ir vangesnio darbo periodas (þr. 27
grafikà „Nusikaltimø iðaiðkinimo cikliðkumas 1990–2003 metais“).
Tokiu atveju veiklos suintensyvëjimo laikotarpis paleidþia „bangas“.
Ásivaizduokime, kad konkretûs metai ið tikrøjø daro poveiká tik ateinan-
tiems metams. Tokiu atveju intensyvesnio darbo metai sumaþina ateinan-
èiø metø nusikaltimø skaièiø, o vangesnio darbo metai padidina. Tarkime,
kad ðie metai yra intensyvaus darbo, o ateinantys – vangaus. Tokiu atveju
intensyvaus darbo metai turës neigiamà ryðá su ateinanèiø metø nusikals-
194 ANTRA DALIS
tamumu (intensyvus darbas sumaþina nusikaltimø skaièiø) ir teigiamà ryðá

su dar tolesniais metais, nes nusikalstamumas vël padidëjo dël vangaus
darbo (þr. 10 schemà „Poveikio bangos sukeltas nusikalstamumo lygio cik-
liðkumas“).
Nusikalstamumo bruožai kaip prognostinis

parametras
☺ Kriminologija I. „Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje“.

P. 288–312.
Kriminologijos iðmintis sako: „Svarbiausias nusikalstamumo veiksnys –

tai nusikalstamumas“. Ið tikrøjø norint nustatyti, koks bus nusikalstamumo
lygis ateinanèiais metais, svarbiausia yra þinoti, koks jis yra ðiais metais.
Ankstesniame skyriuje matëme, kad nusikalstamumas nelabai panaðus á
stichiðkà procesà, o daugiau panaðus á dideliu greièiu vaþiuojantá sunkiai
pakrautà sunkveþimá su keliomis priekabomis, kurá pavojaus momentu pa-
liko vairuotojas. Sunkveþimis nevaldomas, kità sekundæ gali netikëtai pa-
keisti kryptá, taèiau bendra kryptis liks ta pati. Reikia panaudoti labai dide-
læ jëgà, kad áveiktumëm jo inercijà.
Nusikalstamumo inercijà lemia daugelis aplinkybiø. Populiacija, daranti
nusikaltimus, yra pakankamai pastovi, negreitai keièiasi aplinkybës, skati-
nanèios þmones daryti nusikaltimus. Dar lëèiau keièiasi gyventojø poþiûris á
ástatymus, pagarba jiems. Pagaliau itin lëtai kinta, ko gero, pats svarbiau-
sias elementas – þmoniø moralë. Mozei reikëjo 40 metø vedþioti savo tautà
po dykumà, kad ávyktø pokyèiø þmoniø psichologijoje.
Dël to norint prognozuoti nusikalstamumo kitimà labai svarbûs gali bû-
ti nusikalstamumo vidaus pokyèiai. Jeigu kokie nors nusikaltimai, nusikals-
tamumo savybës ir nusikaltëliø kontingento struktûra pasikeièia, galima ti-
këtis, kad nusikalstamumo inercija sumaþës ir bus galima prognozuoti nu-
sikalstamumo pokyèius.
Iðskiriamos kelios ðios grupës prognostiniø poþymiø atmainos.
Pirmiausia – tai patys nusikaltimai. Galima manyti, kad besikeièiant nu-
sikalstamumà skatinantiems veiksniams vieni nusikaltimai reaguoja á tai
greièiau, taèiau kiti yra pastovesni.
Antra, nusikalstamos populiacijos ypatumai. Jeigu stipriai padidëja ne-
pilnameèiø nusikalstamumas, turime pagrindo nerimauti, kad gali padidëti
ir bendras nusikalstamumas.
Treèia, aplinkybiø, kurios lydi nusikaltimø padarymà ir skatina daryti

nusikaltimus, pasikeitimas. Tai gali bûti grupiniai nusikaltimai, recidyvas,
nusikaltimai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, ir pan.
Siekiant sukurti patikimà nusikalstamumo rajone ar vietovëje stebëse-
nos sistemà, reikia iðtirti ðiø poþymiø prognostines galimybes.
Pateiksime keliø tokiø poþymiø tyrimo duomenis.
Skaitytojui rekomenduojame ið karto panagrinëti pateiktas pasiskirsèiu-
sio atsilikimo metodo lenteles ir nustatyti, kokie ið toliau pateiktø poþymiø
turi prognostines savybes ir kokias.
„Nusikalstamos populiacijos“ kaip būsimojo nusikalstamumo pokyčių

prognozės parametras
☺ Kriminologija I. „Baudþiamojo ástatymo paþeidimas“. P. 143–187.
Kaip þinoma, tam tikri gyventojø sluoksniai padaro daugiau nusikalti-

mø. Dël to kai kurios nusikalstamumo teorijos sieja nusikalstamumo lygá su
tokiø sluoksniø dydþiu.
Nusikalstamumo didëjimas visais tais atvejais siejamas su tuo, kad pa-
didëjo nusikaltëliø skaièius. Jeigu taip ir yra, turëtumëm tikëtis tokios ávy-
kiø sekos: atsiranda vis daugiau þmoniø, linkusiø daryti nusikaltimus, po to
padidëja ir nusikalstamumo lygis.
Galima vadovautis ir prieðinga hipoteze. Ið tikrøjø kriminalinëje statis-
tikoje figûruoja asmenys, kuriø nusikaltimai iðaiðkinti ar bent jiems pateik-
tas kaltinimas. Ir vienu, ir kitu atveju jie tam tikram laikui „neutralizuoti“ –
negali daryti nusikaltimø. Tuo atveju reikia manyti, kad kuo daugiau asme-
nø tokiu bûdu „neutralizuojami“, tuo maþesnis turi bûti nusikalstamumo
lygis vëlesniais metais.
Taèiau mûsø tyrimas rodo, kad nei viena, nei kita prielaida nëra teisin-
ga. O pasitvirtino prieðinga hipotezë – þmoniø, kurie gali daryti nusikalti-
mus, padaugëjimas nepadaro jokio poveikio ateinanèiø metø nusikalsta-
mumui.
Turime pagrindà manyti, kad nëra jokio ryðio tarp to, kiek yra nusikal-
tëliø, ir tolesnës nusikalstamumo dinamikos. Kitaip tariant, jeigu ðiais me-
tais padaugëjo þmoniø, kurie tapo nusikaltëliais – padarë nusikaltimà, tai
nereiðkia, kad po keleriø metø ði pagausëjusi nusikaltëliø armija padidins
bendrà nusikaltimø skaièiø – nusikalstamumo lygá.
196 ANTRA DALIS
2 4 l e n t e l ë . Nusikalstamos populiacijos didëjimas ir jo poveikis vëlesniø metø

nusikalstamumo lygiui
Me- Regresijos Standartinë T – Studento p – statistinis

tai koeficientas paklaida kriterijus patikimumas
LN 1,486484656590 2,359428838919 0,630018855441 0,593063691272
1 -0,366091679973 2,520135597934 -0,145266659569 0,897818612304
2 0,837034572317 2,889532164198 0,289678233275 0,799332962497
3 1,234957128634 2,948096977728 0,418899764141 0,715990498454
4 0,269759219959 1,813513756783 0,148749475404 0,895395275768
5 -0,332808927914 1,540137916365 -0,216090341247 0,848954156632
Pakartotinai daromų nusikaltimų dalis kaip

prognostinis parametras
Recidyvas – nusikaltimai, daromi þmoniø, kurie anksèiau jau nusikalto,

yra tradicinis kriminologinis rodiklis, figûruojantis visose kriminogeninës
padëties analizëse.
Nustatyti recidyvo poveiká ir reikðmæ nëra lengva. Viena vertus, didelë
recidyvo dalis, palyginti su bendru nusikalstamumo lygiu, liudija, kad nusi-
kaltëliø korekcijos sistema yra neveiksminga. Maþa to, daþniausiai mano-
ma, kad recidyvistø padaryti nusikaltimai yra pavojingesni.
Antra vertus, galima manyti ir prieðingai – jeigu nusikaltimus daro vis
tie patys þmonës, vadinasi, neatsiranda jø pamaina – nauji þmonës neátrau-
kiami á nusikaltimø darymà, o tie, kurie daro nusikaltimus, vis labiau izo-
liuojami. Nusikaltimø darymas tampa palyginti nedidelës „recidyvistø gru-
pës“ veikla, o kiti gyventojai joje nedalyvauja.
Pasikeitus recidyvistø skaièiui po kurio laiko turi atsirasti ir nusikalsta-
mumo dinamikos pokyèiø. Ypaè tai turëtø paveikti nusikaltimus, kuriuos
daþniau daro recidyvistai. Labai svarbios yra turto vagystës, sudaranèios
didelæ nusikalstamumo dalá. Taigi turime pagrindà manyti, kad recidyvistø
skaièius gali bûti geras prognostinis poþymis.
Mûsø tyrimo duomenys duoda gana kategoriðkà atsakymà á minëtà
klausimà: recidyvinio nusikalstamumo didëjimas daro didelá poveiká bûsi-
mam nusikalstamumui (þr. 25 lentelæ „Pakartotinis nusikalstamumas ir jo
poveikis vëlesniø metø nusikalstamumo lygiui“). Apie tà didelá poveiká by-
loja tiek dideli regresijos koeficientai (antras stulpelis), tiek jø patikimumas
(þr. penktà stulpelá – labai maþa tikimybë, kad teisinga prieðinga hipotezë).
Kartu matome, kad tas poveikis gan sudëtingas. Pirmais metais recidyvistø
nuteisimas sumaþina nusikalstamumo lygá. Matome, kad regresijos koefi-

cientas B yra su minuso þenklu. Po to dar vëlesniø metø recidyvo poveikis
keièiasi. Tø metø recidyvas didina nusikalstamumà. Nusikalstamumà skati-
nantis poveikis yra pats stipriausias uþuþpraeitais metais (tai yra prieð tre-
jus metus), o poveikio „virðûnë“ – prieð ketverius metus buvæs lygis. Net ir
recidyvas, kuris buvo prieð penkerius metus, turi stimuliuojantá ðiø metø
nusikalstamumo poveiká.
2 5 l e n t e l ë . Pakartotinis nusikalstamumas ir jo poveikis vëlesniø metø


Metai
0 4,14690482130 0,297753728147 13,9272977272 0,005115917722
1 -4,04724591047 0,346356374734 11,6852069305 0,007244159273
2 -1,69577696990 0,367162609370 4,6185992980 0,043820712961
3 4,64864588062 0,361679768311 12,8529331412 0,005998930488
4 5,74058022400 0,379067458126 15,1439541985 0,004332037224
5 0,824158862404 0,336931859620 2,4460698462 0,134277346832
25 lentelës duomenys rodo, kad pakartotinio nusikalstamumo didëjimas

patikimai prognozuoja ir bendro nusikalstamumo didëjimà ateinanèiais
metais. O prieðingos hipotezës (kad pakartotiniø nusikaltimø dalis nepro-
gnozuoja nusikalstamumo didëjimo) pasitvirtinimo tikimybë yra labai maþa.
Taigi nustatëme pakankamai gerà ir patikimà bûsimo nusikalstamumo
augimo „barometrà“. Ðis rodiklis idealiai atitinka du svarbiausius reikala-
vimus: ryðys su bûsimu nusikalstamumu yra labai stiprus ir labai patikimas.
Remdamiesi ðiuo prognostiniu poþymiu (ðalies mastu) galime nustatyti
prognostinæ taisyklæ: jeigu tam tikrais metais stipriai padidëja recidyvas,
galime patikimai prognozuoti, kad tai skatins nusikalstamumo maþëjimà
per dvejus ateinanèius metus ir jo esminá padidëjimà tolesniais metais.
Nepilnamečių nusikalstamumas kaip būsimo bendro

nusikalstamumo požymis
Nagrinëdami nepilnameèiø nusikalstamumà kriminologai daþniausiai já

interpretuoja kaip bûsimo suaugusiøjø nusikalstamumo rodiklá. Vadovau-
jamasi labai paprasta logika: „Jeigu jie jau dabar, bûdami beveik vaikai, da-
ro nusikaltimus, tai kas bus, kai jie iðaugs! Jie darys dar daugiau nusikalimø!“
198 ANTRA DALIS
Vadovaujantis ðiuo poþiûriu kiekvienai kartai bûdingas tam tikras nusi-

kalstamumo lygis, specifinë struktûra, dinamika. Tai kartai augant, jos nu-
sikalstamumas taip pat auga kartu. Dël to kuo aukðtesnis jis bus ðio kelio
pradþioje, iki tuo didesnio lygio iðaugs. Ðie kriminologai samprotauja taip:
„Jeigu tam tikrø nepilnameèiø nusikalstamumas yra didelis ir jo struktûra
nepalanki, vadinasi, jiems iðaugus, jø nusikalstamumo lygis taip pat bus
aukðtas, o struktûra dar nepalankesnë“.
Jeigu tai tiesa, nepilnameèiø nusikalstamumas turëtø bûti geras pro-
gnostinis bruoþas. Taèiau mûsø tyrimas visiðkai paneigia ðá tradiciná poþiû-
rá. Nerasta jokio ryðio tarp ankstesniø metø nepilnameèiø nusikalstamumo
ir tolesniø metø bendro nusikalstamumo lygio (þr. 26 lentelæ „Nepilname-
èiø nusikalstamumas ir jo poveikis vëlesniø metø nusikalstamumo lygiui“).
Mûsø tyrimo rezultatai verèia manyti, kad ásitikinimas dël prognostinio
ryðio tarp nepilnameèiø ir suaugusiøjø nusikalstamumo lygio yra visiðkai
nepagrástas ir patvirtina „spontaninës remisijos“ teorijà, teigianèià, kad ne-
pilnameèiø ir suaugusiøjø nusikalstamumas yra skirtingos prigimties.
2 6 l e n t e l ë . Nepilnameèiø nusikalstamumas ir jo poveikis vëlesniø metø


Metai
LN 0,37612382889 20,93191203274 0,017968918860 0,987295081532
1 5,39586563824 22,13092356862 0,243815655569 0,830102737611
2 -7,42957599980 21,26118029469 -0,349443252765 0,760120763955
3 -3,45593271366 19,82185147453 -0,174349642267 0,877642522822
4 12,44174459374 19,61539742102 0,634284604421 0,590768521774
5 7,05236027276 19,84389564073 0,355391925076 0,756277884100
Nusikaltimai, padaryti apsvaigus nuo alkoholio,

kaip prognostinis parametras
Tradiciðkai yra manoma, kad visuomenës alkoholizmas labai glaudþiai

siejasi su nusikalstamumu. Didëjantis alkoholiniø gërimø vartojimas pir-
miausia parodo visuomenës moraliná smukimà. Ðis smukimas pasireiðkia
ávairiausiais poþymiais: ðeimos nestabilumu, visuomeninio aktyvumo maþë-
jimu, perspektyvø praradimu. Nusikalstamumo didëjimas yra kraðtutinis vi-
sø ðiø veiksniø rezultatas.
Alkoholizmas ir tiesiogiai skatina nusikalstamumà. Kuo daugiau þmo-

nës geria, tuo daþniau praranda savikontrolæ, o tai savo ruoþtu skatina nu-
sikalstamumà.
Visa tai verèia manyti, kad alkoholizmas turëtø bûti geras prognostinis
poþymis. Ypaè geras prognostinis poþymis turëtø bûti nusikaltimø, padary-
tø apsvaigus, skaièius.
Mûsø tyrimas ið dalies patvirtina tokià nuomonæ (þr. 27 lentelæ „Nusi-
kaltimø, padarytø apsvaigus nuo alkoholio, padidëjimas ir jo poveikis vë-
lesniø metø nusikalstamumo lygiui“).
2 7 l e n t e l ë . Nusikaltimø, padarytø apsvaigus nuo alkoholio, padidëjimas ir jo

poveikis vëlesniø metø nusikalstamumo lygiui

Metai
0 13,41009644494 3,628125470171 3,69638937784 0,066023051423
1 -11,2916581614 5,314693321970 -2,12461142672 0,167553154300
2 -10,0239078933 4,355286526877 -2,30154958382 0,147990813724
3 7,9212992977 4,695807193535 1,68688767900 0,233675281138
4 5,5633926485 3,631727739253 1,53188593637 0,265235998156
5 0,5516425226 3,893866517615 0,14166960272 0,900232347361
Tyrimas parodë, kad þinant ðiø metø nusikaltimø, padarytø apsvaigus

nuo alkoholio, lygá, galima gana patikimai prognozuoti ateinanèiø (p =
0,16755) ir dar vëlesniø metø (p = 0,14799) bendrà nusikalstamumo lygá.
Ðiek tiek maþiau tiksli dar dvejø vëlesniø metø prognozë (p(3) = 0,233675
bei p(4) = 0,26523).
Taèiau dar tolesnei prognozei ðiø nusikaltimø duomenys jau nebetinka
– dar ankstesniø metø bendro nusikalstamumo lygis visiðkai nepriklauso
nuo alkoholiniø nusikaltimø lygio praëjusiais metais.
Kiti nusikalstamumo parametrai ir jų

prognostinė reikšmė
Nedarbas irgi siejasi su nusikalstamumu. Galima bûtø manyti, kad ðios

dienos nedarbas lemia rytdienos nusikaltimus.
Sunkûs nusikaltimai yra savotiðkas nusikalstamumo apskritai branduo-
lys. Galima manyti, kad ðio branduolio padidëjimas paskatins ir viso nusi-
kalstamumo augimà.
200 ANTRA DALIS
Þmogus „iðmoksta“ nusikalstamo elgesio ið kitø. Dël to logiðka bûtø

manyti, kad nusikaltimø, daromø vieðosiose vietose, kur juos gali stebëti
daug þmoniø, neigiamas poveikis daug didesnis. Dël to vieðosiose vietose
padarytø nusikaltimø padidëjimas turëtø sukelti ir bendro nusikalstamumo
padidëjimà.
Taip pat kuo daugiau nusikaltimus daranèiø þmoniø izoliuoti nuo vi-
suomenës, tuo maþiau naujø nusikaltimø turëtø bûti daroma. Iðëjæ á laisvæ
bent dalis jø daugiau nedarys nusikaltimø. Taigi reiktø tikëtis, kad kalëjime
esanèiø þmoniø skaièius turëtø bûti geras prognostinis parametras.
Pagaliau ir su narkotikais susietø nusikaltimø skaièiaus didëjimas galëtø
reikðti, kad ir visas nusikalstamumas ágyja pavojingesná pobûdá. Didëjantis
su narkotikais susietø nusikaltimø skaièius daþnai interpretuojamas kaip
svarbi viso nusikalstamumo charakteristika. Tai irgi leidþia tikëtis, kad ðis
skaièius galëtø bûti neblogas prognostinis kriterijus.
Mûsø tyrimas paneigë visas ðias prielaidas. Në vienas ið minëtø veiksniø
nëra tinkamas prognostinis kriterijus (þr. 28 lentelæ „Kiti galimi prognosti-
niai parametrai ir jø poveikis bûsimam nusikalstamumui“).
2 8 l e n t e l ë . Kiti galimi prognostiniai parametrai ir jø poveikis

bûsimam nusikalstamumui (statistinio patikimumo lygis)
Nusikaltimø,
Nedirbanèiøjø
Sunkiø nusikal- padarytø vieðo- Su narkotikais
Me- dalis tarp nusi- Nuteistøjø
timø dalis tarp siose vietose, susieti
tai kaltimus pada- skaièius
visø nusikaltimø dalis tarp visø nusikaltimai
riusiø þmoniø
nusikaltimø
0 0,60973439453 0,155036698394 0,121358482565 0,155036698394 0,657123571
1 0,38253118249 0,528296317762 0,531176301252 0,528296317762 0,438893517
2 0,498072657564 0,466877811728 0,294736302074 0,466877811728 0,376483659014
3 0,599213199058 0,605637448105 0,161838420654 0,605637448105 0,236099101932
4 0,665964887618 0,453543708241 0,698007713277 0,453543708241 0,518097218360
5 0,343422978133 0,485001310142 0,558185184611 0,485001310142 0,364518277218
Gyventojų viktimologinis aktyvumas
☺ Kriminologija I. „Pasaulinës nusikalstamumo tendencijos“. P. 288–293.

„Pasauliniø nusikalstamumo tendencijø ðaltiniai“. P. 293–297.
Gyventojø institucinis aktyvumas – tai polinkis kreiptis á teisësaugos ir

kitas valstybës institucijas pagalbos sprendþiant problemas.
Pirmiausia – viktimologinis aktyvumas. Kaip rodo viktimologiniai tyri-

mai, toli graþu ne visi þmonës, nukentëjæ nuo nusikaltimø, linkæ praneðti
apie tai policijai. Asmenys, kurie nepraneða apie jø atþvilgiu padarytus nu-
sikaltimus, daugelio nusikaltimø atveju sudaro absoliuèià daugumà.
Pirmoje „Kriminologijos“ dalyje nagrinëdami pasaulinës nusikalsta-
mumo raidos tendencijas matëme, kad institucionalizacija – lygis, kuriuo
valstybës institucijos dalyvauja reaguojant á nusikaltimus, – vaidina labai
svarbø vaidmená. Nuo jo ypaè priklauso tiek nusikalstamumo lygis apskri-
tai, tiek jo pokyèiai. Iðsivysèiusiose ðalyse nusikalstamumas didëja pirmiau-
sia dël to, kad vis daugiau þmoniø nusikaltimo atveju kreipiasi á policijà.
Kartu matëme, kad pilieèiø pasirengimas kreiptis á valstybës institucijas
dël savø problemø sprendimo pasireiðkia ne tik kaip viktimologinis akty-
vumas. Yra ir bendras tokio aktyvumo lygis: kiek þmonës linkæ kreiptis á
valstybines sveikatos ástaigas ligos atveju, kviesti gaisrininkø komandà gais-
ro atveju ir pan. Svarbus rodiklis yra tai, kiek þmonës linkæ kreiptis á teismà
dël ginèø sprendimo (iðkeltø civiliniø bylø skaièius, ypaè ieðkininëje teise-
noje).
Rengiant rajono ar miesto nusikalstamumo stebësenà ir sudarant tam
tikslui prognostiniø poþymiø sistemà, svarbu iðtirti visus minëtus poþymius
ir iðaiðkinti, kurie ið jø turi prognostiniø savybiø.
Kaip pavyzdá, pateiksime gyventojø viktimologinio aktyvumo tyrimà.
Gyventojų pareiškimai dėl padarytų nusikaltimų kaip

prognostinis požymis
Gyventojø aktyvumas praneðant apie nusikaltimus, kuriø aukomis jie

tapo, yra svarbus nusikalstamumo lygá determinuojantis reiðkinys. Tai átiki-
namai parodo viktimologiniai tyrimai.
Logiðka bûtø manyti, kad gyventojø „viktimologinio aktyvumo“ didëji-
mas gali sukelti ir nusikalstamumo lygio augimà. Lygiai taip pat jo maþëji-
mas turëtø determinuoti nusikalstamumo lygio maþëjimà. Toks savitarpio
ryðys turëtø akivaizdþiausiai pasireikðti einamaisiais metais: jeigu einamai-
siais metais gyventojai aktyviau praneða apie padarytus jø atþvilgiu nusikal-
timus, bendras statistinis nusikalstamumo lygis taip pat padidës. Taèiau ga-
lima manyti, kad gyventojø aktyvumo padidëjimas turëtø tam tikru laipsniu
aplenkti nusikalstamumo padidëjimà.
Gyventojø aktyvumo didëjimas – tai „pirmoji banga“. Jis turëtø sukelti
ir „antràjà bangà“ – registruoto nusikalstamumo lygio didëjimà. Jeigu ðian-
dien gyventojai pasidarë viktimologiðkai aktyvesni, rytoj policija gaus dau-
giau pareiðkimø dël padarytø nusikaltimø.
202 ANTRA DALIS
Taèiau galima kelti ir prieðingà prielaidà. Policijos padaliniø sugebëji-

mas priimti ir apdoroti gyventojø pareiðkimus turi savas (neretai gan siau-
ras) ribas. Didëjant gyventojø viktimologiniam aktyvumui, policijos darbo
krûvis greitai padidëja ir prieina prie virðutinës ribos. Rezultatas – policija
gali pradëti prieðintis pareiðkimø registravimui ir grieþtinti baudþiamosios
bylos iðkëlimo reikalavimus.
Ði reakcija gali atsirasti gana greitai pradëjus didëti gyventojø viktimo-
loginiam aktyvumui. O viktimologinio aktyvumo poveikis nusikalstamumo
didëjimui gali bûti lëtesnis.
29 lentelëje „Nukentëjusiøjø viktimologinis aktyvumas ir jo poveikis vë-
lesniø metø nusikalstamumo lygiui“ pateikti ðiø prielaidø patikrinimo re-
zultatai. Einamøjø metø nusikalstamumui beveik nedaro poveikio gyvento-
jø viktimologinis aktyvumas praëjusiais (1) ir uþpraeitais (2) metais. Ma-
tome, kad p(1) ir p(2) yra aukðti: jie abu virðija 0,5. Tai reiðkia, kad yra di-
delë tikimybë, jog teisinga kaip tik prieðinga (nulinë) hipotezë.
p(4) ir p(5) yra daug maþesni uþ p(1) ir p(2). Kitaip tariant, jø poveikis
yra stabilesnis ir stipresnis. Be to, tas poveikis teigiamas (regresijos koefi-
cientas turi þenklà +).
Vaizdþiai tariant, gyventojø viktimologinis aktyvumas banguoja ir ðios
bangos daro periodiná poveiká tolesniø metø nusikalstamumo lygiui.
2 9 l e n t e l ë . Nukentëjusiøjø viktimologinis aktyvumas ir jo poveikis vëlesniø

metø nusikalstamumo lygiui
Regresijos Standartinë T – Studento p – statistikos

Metai
LN 0,001869409972 0,000664607615 2,81280251781 0,106567583466
1 -0,000930844428 0,001417705611 -0,65658513392 0,578896106980
2 -0,001606602217 0,002103598833 -0,76373983068 0,524820027464
3 0,002836380071 0,002309411884 1,22818285065 0,344298120036
4 -0,002637604646 0,001819255787 -1,44982616744 0,284156110605
5 0,002208995859 0,001095878622 2,01573040586 0,181379514461
Socialinės dezorganizacijos rodikliai kaip prognostinis

kriterijus
Nusikalstamumas – socialinis reiðkinys. Jo dinamika glaudþiai susijusi

su kitø socialiniø ir ekonominiø visuomenës gyvenimo srièiø rodikliais. To-
dël galime manyti, kad ðiø rodikliø pokyèiai prognozuoja tolesnius nusi-
kalstamumo pokyèius.
Gyvenimo lygio smukimas, nedarbas, skyrybos, padidëjæs alkoholiniø

gërimø ir narkotikø vartojimas, „socialiniø ligø“ (tuberkuliozë, venerinës
ligos) plitimas – visa tai socialinës negerovës poþymiai. Nusikalstamumas
yra viena ið jø.
Dël to rengiant lokalinæ nusikalstamumo stebëjimo sistemà reikia iðtirti
visø ðiø poþymiø prognostines savybes. Pirminis ávairiø galimø socialinës
dezorganizacijos poþymiø tyrimas davë neigiamà rezultatà. Buvo tirti tokie
potencialûs poþymiai kaip nedarbas, skyrybos, padidëjæs alkoholiniø gëri-
mø ir narkotikø vartojimas, „socialinës ligos“. Taèiau në vienas ið jø netu-
rëjo prognostiniø savybiø.
Tada buvo iðkelta prielaida, kad galbût svarbu ne pats koks nors socia-
linës dezorganizacijos poþymis, o jø visuma. Ið tikrøjø paprastai su viena
problema dar sugebama susidoroti. Bet jeigu tø problemø yra daug, jos vi-
sos tiesiog prispaudþia þmogø, ðeimà ar ðalá.
Dël to galima buvo manyti, kad ðalies mastu (lygiai kaip ir rajono ar
miesto) nusikalstamumo padidëjimà gali paskatinti bûtent tokiø problemø
visuma, bendras socialinës dezorganizacijos lygis.
Tikrinant ðià hipotezæ reikëjo ásitikinti, kad toks savarankiðkas veiksnys
kaip bendras socialinës dezorganizacijos lygis ið tikrøjø egzistuoja.
Tarp tokio poþymio (jeigu jis egzistuoja) ir kiekvieno atskiro socialinës
dezorganizacijos poþymio turëjo bûti glaudus ryðys.
Tokiems poþymiams iðaiðkinti taikomas specialus statistinis metodas –
veiksniø analizë: nagrinëjami tam tikri poþymiai (mûsø atveju tai socialinës
dezorganizacijos poþymiai) ir tuo pagrindu aiðkinamasi, ar neslypi uþ jø
koks nors paslëptas veiksnys, kuris glaudþiai siejasi su mûsø skiriamais po-
þymiais.
Atlikus veiksniø analizæ paaiðkëjo, kad ið tikrøjø toks bendros socialinës
dezorganizacijos veiksnys egzistuoja (þr. 30 lentelæ „Socialinës dezorgani-
zacijos veiksniø analizës rezultatai“).
Ðis veiksnys paaiðkino 61,8 proc. bendros socialinës dezorganizacijos
veiksniø. Tai reiðkia, kad þinant bendros socialinës dezorganizacijos veiksná
galima 61,8 proc. tikslumu nusakyti visø kitø veiksniø reikðmes. Vadinasi,
tai labai átakingas veiksnys.
Kaip ir buvo laukta, jis glaudþiai siejasi su atskirais socialinës dezorga-
nizacijos veiksniais. Pats stipriausias ryðys yra: su saviþudybiø skaièiumi
(koreliacijos lygis – 0,908), susirgimø tuberkulioze (0,922), narkomanø
(0,893) ir þmoniø, besigydanèiø nuo alkoholizmo, skaièiumi (0,921).
Matome, kad socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas yra áta-
kingas veiksnys. Jo ryðys su atskirais socialinës dezorganizacijos poþymiais
yra labai stiprus.
Specialus statistinis rodiklis, atskleidþiantis veiksnio stiprumà, yra skai-
èius, parodantis, kiek visø poþymiø variacijø ðis rodiklis paaiðkina.
204 ANTRA DALIS
3 0 l e n t e l ë . Socialinës dezorganizacijos veiksniø faktorinës analizës rezultatai
Nustatytas latentinis veiksnys.

Socialinës dezorganizacijos
Socialinës dezorganizacijos poþymis
poþymiø intensyvumas
(Koreliacijos koeficientai)
Saviþudybiø (10 000 gyv.) skaièius 0,908
Gaisrø (þuvo þmoniø) skaièius 0,858
Narkomanø skaièius 0,893
Þmoniø, besigydanèiø nuo alkoholinës
0,900
psichozës, skaièius
Þmoniø, besigydanèiø nuo alkoholizmo,
0,921
skaièius
Susirgimø tuberkulioze skaièius 0,922
Susirgimø sifiliu skaièius 0,835
Vaikø, likusiø be tëvø globos, skaièius 0,871
Stipriø alkoholiniø gërimø vartojimas (l) -0,304
Tabako gaminiø vartojimas (Lt) 0,381
Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas paaiðkina 65,4 proc.

visø variacijø. Tai reiðkia, kad þinant, koks yra socialinës dezorganizacijos
poþymiø intensyvumas vienais ar kitais metais, galima gana tiksliai apskai-
èiuoti, kokios yra atskirø socialinës dezorganizacijos poþymiø reikðmës tais
metais.
Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas tam tikrais metais
matyti 31 lentelëje „Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas
kaip prognostinis poþymis“.
Kaip rodo p stulpelio duomenys, poþymis labai patikimai nusako nusi-
kalstamumo pokyèius kiekvienais ateinanèiais metais. Stulpelis „Standarti-
në paklaida“ parodo, kad nusakoma labai tiksliai – paklaidos intervalas yra
labai siauras.
Akcentuokime ir tai, kad visi regresijos koeficientai savo dydþiu gana
vienodi. Vadinasi, socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas tam
tikrais metais vienodai glaudþiai susietas su kiekvienais tolesniais metais.
Kaip paaiðkinti toká rezultatà? Vargu ar teisinga bûtø aiðkinti já tuo, kad
ávairûs socialinës dezorganizacijos reiðkiniai skatina nusikalstamumo augi-
mà. Jeigu bûtø taip, tai stipriausias poveikis bûtø daromas artimiausiø me-
tø nusikalstamumui. Tokiu atveju socialinës dezorganizacijos reiðkiniai
veiktø kaip postûmis, sukeliantis nusikalstamumo didëjimà. Ðio postûmio
efektas bûtø pats stipriausias artimiausiais metais, kol to postûmio energija

pati didþiausia.
Taèiau ið tikrøjø, kaip matëme, poveikis gana vienodai pasiskirstæs tarp
visø tolesniø metø.
Tai galëtø reikðti, kad tiek nusikalstamumas, tiek socialinës dezorgani-
zacijos poþymiø intensyvumas yra to paties reiðkinio dalis. Ir vienas, ir kitas
yra tos paèios socialinës dezorganizacijos didëjimo bangos dalys. Skirtumas
tik tas, kad, vaizdþiai tariant, nusikalstamumas yra inertiðkesnë tos bangos
dalis, o socialinës dezorganizacijos reiðkiniai lengviau suaktyvëja ir anks-
èiau prasideda jø atoslûgis.
3 1 l e n t e l ë . Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas kaip

prognostinis poþymis

Metai paklaida
koeficientas kriterijus patikimumas
0 0,212 0,05043 4,20139 0,05209

1 0,216 0,03965 5,45930 0,03195
2 0,220 0,03153 6,99876 0,01981
3 0,224 0,02846 7,90328 0,01564
4 0,229 0,03192 7,17847 0,01886
5 0,233 0,04027 5,79542 0,02851
R=0,955
R2=0,9124
Paanalizavus 28 grafikà „Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensy-

vumas“ nesunku pamatyti, kodël apibendrintas socialinës dezorganizacijos
rodiklis gerai nusako tolesnius nusikalstamumo pokyèius. Taip yra todël,
kad socialinës dezorganizacijos pokyèiai keleriais metais nuolat lenkia nu-
sikalstamumo pokyèius.
Dezorganizacijos poþymiai suintensyvëjo 1994 metais: nusikalstamumas
tais metais didëjo daug lëèiau, 1996 metais socialinës dezorganizacijos in-
tensyvumas pasiekë virðutiná taðkà ir pradëjo leistis. Nusikalstamumas vir-
ðutiná taðkà pasiekë daug vëliau (2000 m.) ir po to taip pat pradëjo lygia-
greèiai leistis þemyn.
206 ANTRA DALIS
28 grafikas. Socialinës dezorganizacijos poþymiø intensyvumas
1,5
0,5
Sąlyginis nukrypimo vienetas
0
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
00
01
02
19
19
19
19
19
19
19
19
19
19
20
20
20
-0,5
-1
-1,5
-2
-2,5
Dezorganizacijos požymių intensyvumas

Nusikalstamumas (standartizuotas)
Trumpalaikių tendencijų prognozavimas

ir nusikaltimų prevencija
Prognostiniø poþymiø nustatymas – galingas kriminologinio prognoza-

vimo ir nusikaltimø prevencijos árankis. Jo taikymas ðalies, regiono, miesto,
vietovës mastu leidþia ið daugybës ðiuo metu vykstanèiø socialiniø, ekono-
miniø ir kitø procesø iðskirti tuos, kurie nusako tai, kas vyks rytoj, artimoje
ir tolimoje perspektyvoje. Ðie poþymiai duoda statistiðkai patikimà atsaky-
mà, kà reiðkia rytdienai vieni ar kiti dabartiniai procesai: nedarbas, padidë-
jusi socialinë dezorganizacija, nepilnameèiø nusikalstamumas ir pan. Ðie

poþymiai áspëja apie nepageidaujamus nusikalstamumo pokyèius ir nusako
laikà, kada jie gali ávykti. Tai atveria naujas nusikaltimø prevencijos gali-
mybes, pakelia jà á aukðtesnæ pakopà. Esmë yra ta, kad svarbiausia nusikal-
timø prevencijos uþduotis yra neleisti bûsimø nusikaltimø, uþkirsti kelià
tiems nusikaltimams, kurie tikrai ávyks, jeigu nebus imtasi veiksmingø pre-
vencijos priemoniø.
Nusikalstamumo prognostiniø pokyèiø rodikliai kaip tik ir nurodo, kas
gali ávykti, kokiems nusikaltimams ir apskritai nusikalstamumo raidos ten-
dencijoms reikia uþkirsti kelià. Jeigu nusikaltimø prevencijos projektas
vykdomas be tokio bûsimø nepalankiø reiðkiniø prognozavimo ir nëra nu-
kreiptas á tø dar neegzistuojanèiø, bet tikrai laukiamø reiðkiniø uþkardymà,
jis virsta tiesiog kovos su nusikalstamumu projektu. Tokiu atveju projektas
gali bûti nukreiptas tik á dabartinį nusikalstamumà, á reiðkinius, kurie kelia
nerimà šiandien. Tai ne prevencija – uþkardymas, o esamos padëties taisy-
mas. Taip veikdami mes negalësime uþkirsti kelio nusikalstamumui, nes tie
reiðkiniai, á kurios nukreiptos mûsø pastangos, jau įvyko.
Taigi prognostiniø poþymiø panaudojimas ir jais remiantis konkreèiø
prevencijos tikslø pasirinkimas turi bûti nusikaltimø uþkardymo strategijos
ir taktikos pagrindas. Tai procedûra, be kurios negali bûti rengiami ir ágy-
vendinami prevencijos projektai.
Svarbus prognostiniø poþymiø vaidmuo yra siekis atskleisti nusikaltimø
prevencijos „pseudotikslus“ – tikslus, kuriø pagrindas yra vienas ar kitas
nusistovëjæs mitas. Metodikos taikymas parodo daugelio kriminogeninës
padëties ir socialinio konteksto poþymiø, kurie klaidingai buvo laikomi
prognostiniais, nepagrástumà. Atliekant tyrimà paaiðkëjo, kad nepilname-
èiø nusikalstamumo padidëjimas, policijos pareigûnø skaièius ðalies mastu
nëra bûsimo nusikalstamumo prognostiniai poþymiai, nors jø prognostinë-
mis savybëmis ðventai tiki nemaþai þmoniø, dalyvaujanèiø nusikaltimø pre-
vencijos veikloje.
Pagaliau prognostiniø poþymiø tyrimas atskleidþia nusikaltimø preven-
cijos laiko perspektyvą: paaiðkëja, kokiu tempu vyksta vieni ar kiti, planuoti
ar spontaniðki pokyèiai. Nusikaltimø prevencijos organizatoriai ir dalyviai
pradeda aiðkiau ásivaizduoti, kada laukti ðiandien vykstanèiø procesø pada-
riniø. Pavyzdþiai, jeigu ðiais metais imtasi priemoniø recidyvui sumaþinti,
tai toli graþu nereiðkia, kad kitais metais reikia laukti teigiamø pokyèiø.
Antra vertus, jeigu kitais metais tokie teigiami pokyèiai neávyko, tai jokiu
bûdu nereiðkia, kad prevencijos priemonës buvo neveiksmingos. Prognos-
tiniø poþymiø tyrimas parodo, kada reikia laukti tų teigiamų pokyčių.
Tiriant prognostinius poþymius bûtinas ir nusikaltimø prevencijos socia-
linio konteksto tyrimas. Galime ágyvendinti nepriekaiðtingai iðtirtà, labai
veiksmingà prevencijos projektà ir vis dëlto negauti numatomo rezultato
208 ANTRA DALIS
dël paprastos prieþasties – nebuvo iðaiðkinti ir iðtirti prognostiniai bûsimo

nusikalstamumo poþymiai. Taip atsitinka dël to, kad tuo paèiu metu, kai
pradedamas nusikalstamumà maþinantis projektas, vyksta procesai, dël ku-
riø kaip tik tuo laiku, kai turëjo bûti gauti teigiami prevencijos rezultatai,
prasideda esminis nusikalstamumo padidëjimas.
Prognostiniø poþymiø panaudojimas kaip tik ir leidþia tiksliau numatyti
prevencijos projekto teigiamø rezultatø pasireiðkimo bûdà ir laipsná.
Savarankiðko darbo uþduotis
Sudarykite veiksmingø prognostiniø parametrø sàraðà. Sàraðe nurodyki-

te:
a) prognostiná parametrà;
b) kà jis prognozuoja;
c) kada tai ávyks.
Tryliktas skyrius. Prasidedančių nepalankių nusikalstamumo tendencijų išaiškinimas 209
Tryliktas skyrius
PRASIDEDANČIŲ NEPALANKIŲ
NUSIKALSTAMUMO TENDENCIJŲ
IŠAIŠKINIMAS. KRIMINOLOGINIS
MONITORINGAS
Studijuodami šį skyrių išsiaiškinkite, kas yra kriminologinis monitoringas

ir kokia jo vieta prognozuojant nusikaltimus ir užkertant jiems kelią.
Nuolatinis visapusiðkas nusikalstamumo dinamikos stebëjimas sie-

kiant laiku nustatyti prasidedanèias pavojingas ir reikalaujanèias greitos
reakcijos tendencijas ir informuoti apie tai valstybës institucijas bei vi-
suomenæ vadinamas kriminologiniu monitoringu.
Kartu tai dar viena strateginë nepalankiø nusikalstamumo dinamikos

prevencijos krypèiø. Ji gerokai skiriasi nuo trumpalaikio prognozavimo
prognostiniø poþymiø pagrindu.
Remdamiesi prognostiniais poþymiais ágyjame galimybæ numatyti nepa-
lankius nusikalstamumo pokyèius, kurie dar neprasidėjo. Tuo tarpu krimi-
nologinis monitoringas padeda nustatyti nepalankias tendencijas, kurios tik
prasideda. Ðiuo poþiûriu kriminologinis monitoringas – tai dar viena visuo-
menës gynybos nuo bûsimø nepalankiø nusikalstamumo pokyèiø linija. Jos
tikslas – laiku, pačioje pradžioje, vos tik atsiradus pirmiems požymiams, pas-
tebëti pavojingà tendencijà. Gali bûti, kad pirmoji gynybos linija – prognos-
tiniø poþymiø taikymas – „neatlaikys nusikalstamumo puolimo“. Gali atsi-
tikti, kad dël ávairiausiø prieþasèiø neturësime bûtent to prognostinio po-
210 ANTRA DALIS
þymio, kuris leistø ið anksto numatyti gresiantá nepalankø nusikalstamumo

dinamikos pokytá.
Tokiu atveju kaip tik antroji gynybos linija – monitoringas uþfiksuos pa-
èià nepalankaus proceso pradþià ir leis imtis reikalingø prevencijos prie-
moniø.
Yra ir kitas skirtumas tarp prognostiniø poþymiø panaudojimo nusta-
tant bûsimus nepalankius pokyèius ir monitoringo panaudojimo nustatant
jau prasidëjusius pokyèius. Prognostiniai poþymiai nurodo tik tam tikrà ti-
kimybę, kad tokie pokyèiai prasidës, o monitoringas parodo realybę, kad tie
nepalankûs pokyèiai jau prasidëjo.
Vienas ið monitoringo pavyzdþiø yra nuolat veikianti pasaulinë Þemës
atmosferos meteorologinio stebëjimo sistema. Pusiaujuje ir Þemës aðiga-
liuose, aukðtai kalnuose ir vandenyne, yra daugybë meteorologinio stebë-
jimo stoèiø, nuolat renkanèiø informacijà apie visus Þemës atmosferos po-
kyèius. Vienas itin svarbiø meteorologinio stebëjimo tikslø – laiku pastebë-
ti beprasidedanèias pavojingas tendencijas (ðtormus, umarus, audras) ir
nedelsiant áspëti visuomenæ ir atsakingas institucijas.
Svarbus tokios sistemos privalumas yra tas, kad stebima visapusiškai (në
viena svarbesnë tendencija neliks nepastebëta), nuolat (viskas bus pastebë-
ta laiku), apie pavojingas tendencijas praneðama viešai (visi, kam ta ten-
dencija gali padaryti þalos, turi galimybæ skubiai reaguoti).
Tokiø tendencijø nustatymo visapusiðkumas ir operatyvumas sudaro sà-
lygas laiku áspëti gyventojus apie grësmingus meteorologinius reiðkinius,
imtis reikiamø priemoniø jiems sustabdyti, apsiginti nuo jø ar bent padaryti
jø padarinius maþiau skausmingus.
Kriminologija dar neturi tokio lygio nuolatinio stebëjimo sistemos. Èia
nëra specialiø subjektø, kurie nuolat stebëtø kriminogeninæ padëtá ir áspëtø
visuomenæ apie gresianèias pavojingas tendencijas. Jeigu tokia sistema bû-
tø sukurta, visos pavojingos tendencijos bûtø nustatomos centralizuotai ir
sistemingai.
Toks prasidedanèiø pavojingø tendencijø nustatymas bûtø tvirtas jø
prevencijos pagrindas.
Pagrindinë problema, trukdanti nusikaltimø prevencijai pereiti prie to-
kio monitoringo (nuolatinio kriminologinio stebëjimo ir sistemingo pavo-
jingø tendencijø nustatymo) sistemos, yra ta, kad vis dar trûksta pakanka-
mai patikimø bûdø atpaþinti beprasidedanèias pavojingas tendencijas, at-
skirti jas nuo nepavojingø.
Vienas pirmøjø bandymø plëtoti tokià monitoringo metodikà padarytas
Teisës institute. Iðdëstysime pagrindines ðios metodikos idëjas ir pailiust-
ruosime, kaip monitoringas nustato pavojingus bendro nusikalstamumo di-

namikos pokyèius – nusikalstamumo augimo tendencijos pradþià1.
Beprasidedančių nepalankių nusikalstamumo tendencijų nustatymas

kaip pagrindinis monitoringo tikslas
Kaip jau buvo minëta, nusikalstamumas yra labai dinamiðkas reiðkinys.
Vienais metais jis didëja, kitais pats savaime vël sumaþëja. Dalis tokiø nu-
sikalstamumo pokyèiø nevirðija jo normaliø svyravimø ribø, taèiau kai kurie
nusikalstamumo padidëjimo atvejai yra naujø, neretai pavojingø nusikals-
tamumo tendencijø pradþia.
Panagrinëkime, pavyzdþiui, deðimtojo deðimtmeèio (ið karto po nepri-
klausomybës atkûrimo) nusikalstamumo dinamikà. 1993 metais nusikals-
tamumas Lietuvoje pakilo, palyginti su 1992 metais, nuo 1 530 iki 1 640 nu-
sikaltimø 100 tûkst. gyventojø. Kaip Vyriausybë ir visuomenë turëjo rea-
guoti á toká pakilimà? Imtis skubiø priemoniø ir neleisti nusikalstamumui
toliau didëti ar nekreipti ypatingo dëmesio ir tikëtis, kad tai normalus nu-
sikalstamumo svyravimas?
Praëjo metai, ir pats gyvenimas atsakë á tà klausimà. Paaiðkëjo, kad tei-
singesnis buvo antras atvejis: kitais 1994 metais nusikalstamumas pats sa-
vaime sumaþëjo iki 1 603 nusikaltimø 100 tûkst. gyventojø.
1996 metais nusikalstamumas vël ðoktelëjo iki 1 890 nusikaltimø. Todël
kyla tas pats klausimas: ar tai tik dar vienas svyravimas, ar pavojingos nusi-
kalstamumo didëjimo tendencijos pradþia? Kaip reaguoti: nekreipti dëme-
sio, toliau vykdyti prevencijos programas ar ið esmës keisti prevencijos pri-
oritetus, mobilizuoti visas jëgas iðkilusiam pavojui áveikti? Vëlesni metai
parodë, kad ir vël teisingas buvo antras variantas. Nusikalstamumo padidë-
jimas, prasidëjæs 1996 metais, nebuvo áprastas nusikalstamumo svyravimas.
Tai buvo ilgalaikio nusikalstamumo didëjimo pradþia.
Toks pats klausimas kyla ir dabar. 2002–2003 m. nusikalstamumas vël
pradëjo kilti. Kas tai: atsitiktinis svyravimas ar ilgametës nusikalstamumo
didëjimo tendencijos pradþia?
Taigi strateginë uþduotis tokiu atveju – atpaþinti vos tik prasidëjusias
nepalankias (ir reikalaujanèias ryþtingø prevencijos priemoniø) tendenci-
jas. Svarbiausia kliûtis ágyvendinant ðià uþduotá yra ta, kad vos tik prasidë-
jusios tokios tendencijos yra labai panaðios á áprastus nusikalstamumo svy-
ravimus. Net ir pavojingiausia liga neretai prasideda nedideliu negalavimu.
1
Reiðkiu nuoðirdø dëkingumà ðios mokslo ástaigos darbuotojams, ypaè jos direktoriui dr.
Algimantui Èepui, uþ leidimà pasinaudoti jø tyrimo medþiaga ir iðdëstyti jø parengto krimino-
loginio monitoringo principus bei metodus. Ðiame skyriuje (su autorës leidimu) panaudojome
straipsnio „Nusikalstamumo dinamikos monitoringas Lietuvoje“ (spaudoje) medþiagà.
212 ANTRA DALIS
Per visà savo gyvenimà þmogus jau buvo daugelá kartø patyræs tokius ne-
kaltus negalavimus, kurie po to savaime praeidavo. Kaipgi jam atskirti bû-
tent tà negalavimà, nuo kurio prasideda sunki liga?
Lygiai taip pat ir nusikalstamumo lygio padidëjimai – áprastas nusikals-
tamumo dinamikos reiðkinys. Kaip atskirti áprastus, normalius nusikalsta-
mumo svyravimus nuo pavojingø nusikalstamumo dinamikos pokyèiø pra-
dþios?
Reikia paþymëti, kad mûsø teisësaugos organai ir plaèioji visuomenë
kol kas nesugeba atskirti pavojingø tendencijø pradþios nuo áprastø nusi-
kalstamumo svyravimø. Neretai pakankamai neryðkus nusikalstamumo pa-
didëjimas sukelia didelá nerimà ir greità reakcijà. Lygiai taip pat koks nors
nereikðmingas nusikalstamumo lygio sumaþëjimas tampa tiek visuomenës,
tiek teisësaugos institucijø pasitenkinimo ir nusiraminimo ðaltiniu. Dël ne-
sugebëjimo atskirti pavojingos tendencijos pradþios nuo áprasto nusikals-
tamumo svyravimo kriminalinës justicijos pareigûnai ir plaèioji visuomenë
pakliûva á sunkià padëtá. Pakilus nusikalstamumo lygiui, jie neþino, kà da-
ryti: ar dël viso pikto vadovautis prielaida, kad ðis pakilimas gali bûti pavo-
jingo didëjimo pradþia ir imtis energingø priemoniø, ar laukti keletà metø,
kol paaiðkës, ar nusikalstamumo didëjimas savaime sustos ir prasidës jo
maþëjimas. Pirmuoju atveju jie rizikuoja, kad pastangos ir lëðos bus iðnau-
dotos be reikalo, antruoju – kad liks neiðnaudotas palankiausias nusikalti-
mø prevencijai laikas, kai pavojinga tendencija tik prasideda.
Kiek svarbi yra ði problema, nesunku ásitikinti stebint tiek valstybës ins-
titucijø, tiek plaèiosios visuomenës reakcijà á nusikalstamumo pokyèius.
Ðios reakcijos analizë parodo, kad daþniausiai vadovaujamasi nuostata:
„bet koks nusikalstamumo padidëjimas yra pavojingas“. Tai reiðkia: „jeigu
nusikalstamumas pakilo, tai visada blogai. Jeigu jis sumaþëjo, tai visada ge-
rai“. Be to, ignoruojamas elementarus nusikalstamumo dinamikos faktas,
kad nusikalstamumas niekada nebûna visiðkai stabilus, spontaniðki svyra-
vimai yra dësningas jo pasireiðkimo bûdas. Absoliuti dauguma nusikalsta-
mumo svyravimø nereiðkia jokio kriminogeninës padëties blogëjimo (þr. 29
grafikà „Tikra ir ásivaizduojama nusikalstamumo dinamika“).
Teisës institucijos ir visuomenë daþniausiai reaguoja á bet kokius nusi-
kalstamumo pokyèius, ypaè á padidëjimà. Paaiðkëjus, kad pastaraisiais me-
tais padaugëjo nusikaltimø, neretai ið karto didëja gyventojø nerimas dël
savo saugumo. Jie reikalauja, kad vyriausybë ir teisësaugos organai nedels-
dami imtøsi ryþtingø priemoniø nusikalstamumo augimui paþaboti.
Vyriausybë savo ruoþtu imasi veiksmø, kurie galëtø sumaþinti nusikals-
tamumà: keièiami teisësaugos organø vadovai, skubiai ieðkoma bûdø, kaip
paþaboti nusikalstamumo augimà, padidinti finansavimà, rengiami refor-
mos projektai. Nusikalstamumo dinamikai pagerëjus tuoj pat pradedama
dþiûgauti. Teigiami pokyèiai veikiai paskelbiami vyriausybës ir teisësaugos

organø sëkmingos veiklos iðdava.
29 grafikas. Tikra ir ásivaizduojama nusikalstamumo dinamika
Tikra
Įsivaizduojama
Nesugebëjimas atskirti spontaniðkø nusikalstamumo svyravimø nuo pa-

gerëjimo, atsiradusio dël sëkmingos teisësaugos organø veiklos, itin pavo-
jingas. Tai labai klaidina teisësaugos organø vadovus. Kad bûtø aiðkiau, ási-
vaizduokime kità atsitiktiná procesà – ligà: ligonio, serganèio chroniðka liga,
savijauta kiekvienu momentu, kaip ir nusikalstamumo lygis tam tikrais me-
tais, priklauso nuo aibës ávairiausiø veiksniø. Vieni veiksniai stimuliuoja
savijautos pagerëjimà, kiti, atvirkðèiai, – pablogëjimà. Kadangi ir vienø, ir
kitø labai daug ir ðie veiksniai labai ávairûs, tai jie susibalansuoja – savijau-
tos svyravimai pasiekia ðiai ligai bûdingà vidurká.
Taèiau ir savijautà gerinantys, ir bloginantys veiksniai nëra pastovûs.
Taigi minëtas balansas irgi nepastovus. Kartais ðiek tiek persveria blogi-
nantys savijautà veiksniai, kartais – gerinantys. Dël to vienu laikotarpiu li-
gonio savijauta pagerëja, kitu pablogëja. Daþniausiai ji keièiasi pagal sinu-
soidæ, t. y. banguoja. Kurá laikà ji blogëja, o pasiekus tam tikrà ribà prade-
da gerëti, po to vël vyksta blogëjimo ir vël gerëjimo ciklas.
Dabar paþiûrëkime á ðià situacijà paties ligonio akimis. Kai jo savijauta
pradeda blogëti, jis jauèia nerimà ir diskomfortà. Eina pas vienà gydytojà,
vartoja jo nurodytus vaistus, bet savijauta vis blogëja. Ligonis nusivilia ðiuo
gydytoju ir eina pas kità, vartoja jau naujus vaistus, taèiau savijautos blogë-
jimo ciklas dar nepasibaigë, taigi ligonis jauèiasi vis prasèiau.
Nevilties apimtas ir nusivylæs visais gydytojais þmogus kreipiasi á ðun-
daktará. Kaip tik tuo momentu, kai ðis ima gydyti savais metodais, ligonio
savijauta pasiekia þemutinæ ribà ir pradeda gerëti. Pajutæs pagerëjimà po
pirmo vizito pas ðundaktará ligonis daro iðvadà – ðtai kas ið tikrøjø gali man
padëti. Po kiekvieno naujo vizito pas ðundaktará ligonio savijauta vis gerëja.
Ligonis laimingas ir nuoðirdþiai ásitikinæs, kad pagaliau rado savo gelbëtojà
ir kad tik ðundaktaris realiai gali jam padëti.
Taèiau neiðvengiamai ateina ir nusivylimas. Pasiekusi virðutiná teigiamà
214 ANTRA DALIS
taðkà, jo savijautos kreivë leidþiasi þemyn, ligonis vël ima blogai jaustis.
Nusivylæs savo „gelbëtoju“, jis pradeda ieðkoti naujo.
Tokie ligoniai ir kriminalinës justicijos vadovai yra panaðûs tuo, kad at-
sitiktiniø procesø dinamikà (savijautos, nusikalstamumo lygio) susieja su
savo veiksmais. Ir vieni, ir kiti ieðko bûdø, kaip paveikti tuos procesus. Ir
vieni, ir kiti naiviai tiki, kad po tam tikrø veiksmø (gydytojo ar vadovo pa-
keitimo, naujø gydymo ar prevencijos priemoniø taikymo) atsiradusius pa-
geidaujamus pokyèius (savijautos ar nusikalstamumo) nulëmë bûtent ðie
veiksmai. Ir vieni, ir kiti yra ðventai ásitikinæ, kad teigiami pokyèiai liudija jø
veiksmø teisingumà.
Ryðkø tokio màstymo pavyzdá nusikaltimø prevencijos srityje pateikia
danø kriminologas F. Balvigas („Ðveicarijoje kovos su eismo taisykliø pa-
þeidimais priemonës „padarë reikiamà poveiká“).
Šveicarijoje kovos su eismo taisyklių pažeidimais

priemonės „padarė reikiamą poveikį“
(F. Balvig. The snow-white image. – London, New York, 1988)
Ðveicarija visada buvo vadinama „ðalimi, kurioje nebûna nusikaltimø“.
Taèiau ir ði ðalis turi savø problemø. Viena ið didþiausiø – eismo taisykliø
paþeidimai, dël kuriø atsitinka daugybë autoávykiø.
1966–1970 m. Ðveicarijos vyriausybë ir visuomenë ëmësi ryþtingø prie-
moniø, kad eismo taisykliø paþeidimø sumaþëtø. Po ilgameèio atkaklaus
darbo pagaliau prevencijos priemonës davë reikiamà efektà – 1970 metais
tiek paþeidimø, tiek autoávykiø sumaþëjo beveik 20 procentø.
Asmenys ir institucijos, kurie dalyvavo planuojant ir vykdant prevenci-
jos priemones, ðventë pergalæ.
Tuo paèiu laikotarpiu Danijoje, kurioje irgi pasitaikydavo labai daug
eismo taisyklø paþeidimø ir autoávykiø, nebuvo imamasi jokiø specialiø
priemoniø ðiems paþeidimams sumaþinti. Vyriausybës ir visuomenës dëme-
sys buvo nukreiptas á kitas problemas. Taèiau Danijoje tuo paèiu metu ávy-
ko toks pats pasikeitimas, kaip ir Ðveicarijoje: eismo paþeidimø ir autoávy-
kiø sumaþëjo. Tiesa, Danijoje, niekas neðventë pergalës. Eismo taisykliø
paþeidimø sumaþëjimas ðioje ðalyje liko tiesiog nepastebëtas.
Pavojingų nusikalstamumo tendencijų atpažinimo metodika

Kaip atpaþinti nusikalstamumo dinamikos kritinius taðkus, tai yra mo-
mentus, kai nusikalstamumo pokyèiai virðija normalias svyravimø ribas?
11 schema. Dinaminis nusikalstamumo veiksniø balansas ir disbalansas
Balansas
Veiksniai, Veiksniai,
skatinantys skatinantys
nusikalstamumą nusikalstamumo
mažėjimą
Papildomas Disbalansas Kritinis taškas

labai stiprus
veiksnys
Veiksniai,
skatinantys
Veiksniai,
nusikalstamumo
didėjimą
skatinantys
nusikalstamumo
mažėjimą
216 ANTRA DALIS
Tam tikslui metodikos autoriai pirmiausia siekë nustatyti to normalaus

nusikalstamumo svyravimo ribas – tà „koridoriø“, kuriuo paprastai nusi-
kalstamumas svyruoja, kai já skatinantys ir já stabdantys veiksniai yra maþ-
daug subalansuoti (þr. 11 schemà „Dinaminis nusikalstamumo veiksniø ba-
lansas ir disbalansas“).
Nustatyti tas ribas labai svarbu. Þinant jas, galima nustatyti ir svarbiau-
sius nusikalstamumo dinamikos taðkus – momentà, kai naujø ir galingø
kriminogeniniø prieþasèiø veikiami nusikalstamumà skatinantys bei stab-
dantys veiksniai iðsibalansuoja ir nusikalstamumas virðija normalias ribas.
Dël to ðiuo metu viena ið svarbiausiø nusikaltimø kontrolës uþduoèiø
yra rasti bûdà, kaip atskirti tuos du prieðingus nusikalstamumo dinamikos
atvejus.
Viena svarbiausiø monitoringo sàvokø yra „kritiniai nusikalstamumo di-
namikos taškai“, arba (kitas pavadinimas) „kritiniai metai“– tai metai, ku-
riais prasideda kelerius metus trunkanti nusikalstamumo augimo tendencija.
Nusikalstamumo mûsø ðalyje nagrinëjimas parodo, kad kritiniai taðkai
vaidina labai svarbø vaidmená nusikalstamumo dinamikoje.
Apþvelkime 1962–2003 metø bendro nusikalstamumo mûsø ðalyje di-
namikà (þr. 32 lentelæ „1962–2003 metø bendro nusikalstamumo Lietuvoje
dinamika“).
3 2 l e n t e l ë . 1962–2003 metø bendro nusikalstamumo Lietuvoje dinamika
Metinio nusikalstamumo
Metø „statusas“, palyginti su nusi-
svyravimas, palyginti su pra-
Metai kalstamumo pokyèiais praëjusiais
ëjusiais metais (procentais,
metais
praëjæ metai = 100%)
1 2 3
1962 0,72 áprasti
1963 -21,05 áprasti
1964 -9,39 áprasti
1965 -7,69 áprasti
Vidurkis -9,3525
Pirmasis pakilimas 1966–1969 m.

Iki 1966 m. – stabilumas, 1966 m. – ðuolis 19,2 %, po to – stabilizacija
aukðtesniu lygiu
1966 19,2 kritiniai
1967 -1,22 áprasti
1968 -0,92 áprasti
1969 -1,24 áprasti
vidurkis -1,12667
1 2 3
Antrasis pakilimas 1970–1982 m.
Iki 1970 m. – stabilumas, 1970 m. – ðuolis 12,19%, po to – stabilizacija
aukðtesniu lygiu su nedideliais vidutiniðkai 1,7% svyravimais
1970 12,58 kritiniai
1971 -2,23 áprasti
1972 -1,14 áprasti
1973 -1,45 áprasti
1974 3,81 áprasti
1975 3,11 áprasti
1976 1,92 áprasti
1977 2,42 áprasti
1978 -1,05 áprasti
1979 5,57 áprasti
1980 4,27 áprasti
1981 -0,72 áprasti
1982 6,07 áprasti
Vidurkis 1,715
Treèiasis pakilimas 1983–1988 m.

Iki 1983 m. – stabilumas. 1983 m. – ðuolis 29,98%, po to – stabilizaci-
ja aukðtesniu lygiu su vidutiniðkai 0,64% svyravimais
1984 3,7 áprasti
1985 2,38 áprasti
1986 -4,48 áprasti
1987 -3,82 áprasti
1988 5,42 áprasti
Vidurkis 0,64
Ketvirtasis pakilimas 1989–1995 m.

Iki 1989 m. – stabilumas, 1989 m. – ðuolis 45,21%, po to – tolesnio
augimo metai: 1990 m. – 18,16%, 1991 m. – 21,16%
1990 18,16 áprasti
1991 21,16 áprasti
1992 26,03 áprasti
1993 7,19 áprasti
218 ANTRA DALIS
1 2 3
1994 -2,26 áprasti
1995 4,55 áprasti
Vidurkis 12,47167
Penktasis pakilimas 1996–2000 m.

Iki 1996 m. – stabilumas, 1996 m. – ðuolis 12,77%, po to – trejø metø
stabilizacija aukðtesniu lygiu
1997 12,52 áprasti
1998 3,82 áprasti
1999 -0,64 áprasti
2000 7,59 áprasti
2001 -3,27 áprasti
2002 -8,04 áprasti
Vidurkis 1,996667
Ðeðtasis pakilimas (?) – 2003 m. ðuolis.

Iki 2003 m. – stabilumas/maþëjimas, 2003 m. – ðuolis, ar vyks tolesnis
augimas po 2003 m. – kol kas neþinoma
2003 17,72 kritiniai -?
Pateikta lentelë apima labai didelá ir labai ávairø (per 40 metø) laiko
tarpà – nuo „galutinai nugalëjusio socializmo“ laikotarpio iki mûsø dienø.
Ðiuo laikotarpiu 6 kartus pasitaikë esminis nusikalstamumo didëjimas, po
kurio nusikalstamumo lygis nesugráþdavo prie ankstesnio, bet toliau kilda-
vo ir stabilizuodavosi aukðtesniu lygiu. Monitoringo sistemos kûrëjai vaiz-
dþiai raðo apie tai, kad mûsø ðalies nusikalstamumo dinamikai bûdinga
„kopëèiø“ schema (þr. 32 grafikà „Áprasto nusikalstamumo svyravimo ribos
ir jo dinamikos kritiniai taðkai“).
Metai, kuriais prasidëdavo tokia nepalanki tendencija, ir vadinami kri-
tiniais. Tai 1966, 1970, 1983, 1989, 1996 ir 2003 (su klaustuku) metai. Pa-
bandykime nustatyti, kuo tie metai skiriasi nuo áprastø, nekritiniø.
Visais atvejais nusikalstamumo dinamikos kritiniø metø svarbiausi po-
þymiai yra ðie:
1. Prieð tuos metus vyravo santykinis stabilumas (nusikalstamumo me-
tiniai rodikliai yra daugmaþ to paties lygio, jø svyravimai yra minima-
lûs arba maþëja).
2. Kritiniais metais ávyksta didelis nusikalstamumo ðuolis, jo lygis stip-
riai padidëja, palyginti su praëjusiais metais.
3. Po tø metø nusikalstamumo lygis nesumaþëja, nors tai ir bûdinga

áprastiems nusikalstamumo svyravimams, bet:
a) toliau kelerius metus auga, tai mes pavadinome pavojinga nusi-
kalstamumo augimo tendencija; arba
b) naujas aukðtesnis lygis iðlieka ilgesniam periodui.
30 grafikas vaizduoja nusikalstamumo lygio Lietuvoje pokyèius per 20
pastarøjø metø. Vienas jo kritinis taðkas yra 1989 metai. Tais metais nusi-
kalstamumo lygis smarkiai padidëjo, palyginti su 1988 metais, ir po to ne-
sumaþëjo, nors tai ir bûdinga áprastiems nusikalstamumo svyravimams. Vë-
liau nusikalstamumas ketverius metus (iki 1993 m.) kilo, o dar vëliau vyra-
vo stabilizacija iki 1996 metø.
Kitas kritinis taðkas – 1996 metai. Tais metais nusikalstamumas smar-
kiai iðaugo, palyginti su 1995 metais, vëliau didëjo iki 1998 metø, po jø ir
vël matome neilgà 1998–1999 metø stabilizacijà.
2003 metais prasidëjæs nusikalstamumo pakilimas irgi turi kritinio taðko
poþymiø, taèiau ateitis parodys, ar já lydës tolesnio nusikalstamumo augimo
tendencija.
Taigi nusikalstamumas ðalyje plëtojasi savotiðkomis pakopomis. Kritinis
taðkas vaidina svarbø vaidmená formuojantis ðioms pakopoms. Jis uþbaigia
santykiná nusikalstamumo lygio stabilizacijos periodà ir pradeda jo augimo
laikotarpá (þr. 30 grafikà „Bendro nusikalstamumo Lietuvoje dinamika
1985–2003 metais ir jos kritiniai taðkai“).
Kaip atsiranda tokia nusikalstamumo dinamikos schema?
Monitoringo sistemos kûrëjai tai aiðkina kriminogeniniø ir antikrimino-
geniniø veiksniø balanso idëja. Anot jø, nusikalstamumo lygis tam tikroje
ðalyje ir tam tikrais metais priklauso nuo daugybës ávairiausiø veiksniø.
Vieni jø – kriminogeniniai, t. y. skatina nusikalstamumo didëjimà. Kiti –
antikriminogeniniai, skatina jo maþëjimà. To begalinio kriminogeniniø ir
antikriminogeniniø veiksniø skaièiaus prieðprieða sudaro nepastovø balan-
sà: nusikalstamumo lygis priklausomai nuo visiðkai atsitiktiniø kriminoge-
niniø ir antikriminogeniniø veiksniø santykio pokyèiø nuolat svyruoja, ne-
virðydamas tam tikrø ribø.
Esant tokiam nuo daugybës kriminogeniniø ir antikriminogeniniø veiks-
niø priklausanèiam balansui, naujas veiksnys gali já paþeisti ir dël to nusi-
kalstamumas paþeis áprastas ribas, taèiau ðis veiksnys turi bûti labai galin-
gas, palyginti su kitais. Jeigu vis dëlto toks naujas labai stiprus veiksnys, su-
gebantis smarkiai paveikti kriminogeniniø ir antikriminogeniniø veiksniø
santyká, atsiranda, nusikalstamumo lygis pradeda augti ir trunka tol, kol já
skatinanèios ir sulaikanèios jëgos vël susibalansuoja aukðtesniu lygiu. Tas
naujas veiksnys gali bûti ir didelë teisës sistemos reforma, ir ryðkus ekono-
minis ar politinis pokytis visuomenëje, ir kt.
30 grafikas. Bendro nusikalstamumo Lietuvoje dinamika 1985–2003 metais ir jos kritiniai taðkai
(Nusikaltimų skaičius 100 tūkst. gventojų)
3000
2500
2000
1500
1000
500
85 986 987 988 989 990 991 992 993 994 995 996 997 998 999 000 001 002 003
19 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2
Galimi ir kiti to paties reiðkinio paaiðkinimai. Pavyzdþiui, ankstesniame

skyriuje, nagrinëdami nusikalstamumo tendencijas, matëme, kad nusikals-
tamumo lygio tam tikrais metais autokoreliacijos dëka nusikalstamumui
apskritai bûdinga labai didelis inertiðkumas. Lyginome nusikalstamumo di-
namikà su ásibëgëjusiu sunkiu traukiniu ar kalnø griûtimi. Ir vienam, ir ki-
tam procesui bûdinga didelë inercija, pakeisti jo kryptá gali tik labai stiprus
veiksnys. Bûtent tai atsitinka kritiniais metais: „traukiná“ (nusikalstamumo
dinamikà) pradeda veikti labai stiprus veiksnys ir jis keièia judëjimo kryptá.
Taigi remsimës prielaida, kad egzistuoja dvi visiðkai skirtingos nusikals-
tamumo dinamikos atmainos. Pirmoji – tai atsitiktiniai, áprasti svyravimai,
kuriuos sukelia áprastas nusikalstamumo lygá lemianèiø veiksniø balansas,
kriminogeniniø ir antikriminogeniniø veiksniø santykio atsitiktiniai poky-
èiai, nevirðijantys nusistovëjusiø svyravimo ribø.
Antroji – tai pokyèiai, kurie ávyksta atsiradus naujam, galingam veiks-
niui, paþeidþianèiam balansà. Ðie pokyèiai paþeidþia áprastas svyravimo ri-
bas.
Atskirti tas dvi dinamikos atmainas galima tokiais bûdais:
1. Mûsø dëmesio centre turi bûti metinio nusikalstamumo pokyèiai, tai
yra einamøjø ir praëjusiø metø skirtumas. Jeigu paaiðkëja, kad eina-
møjø metø nusikalstamumas padidëjo taip smarkiai, kad virðijo ápras-
tas nusikalstamumo svyravimo ribas, turësime pagrindà manyti, kad
tai yra antrojo tipo nusikalstamumo pokyèiai.
2. Reikia iðtirti nusikalstamumo metinius svyravimus ir nustatyti, ar eg-
zistuoja aiðkesnë normaliø nusikalstamumo svyravimø riba. Kitaip
tariant, reikia nustatyti, ar yra tokia kritiniø svyravimø virðutinë riba,
kurià virðijus vyrauja keleriø metø nusikalstamumo didëjimo (ar tie-
siog perëjimo á aukðtesná lygá) tendencija.
3. Reikia iðtirti tos kritinës ribos statistines savybes ir nustatyti, kiek
tiksliai jos virðijimas prognozuoja nusikalstamumo ilgalaikio augimo
tendencijà.
30 grafikas rodo nusikalstamumo Lietuvoje dinamikà 1985–2003 me-
tais. Strëlëmis paþymëti kritiniai metai, kai nusikalstamumas: a) smarkiai
padidëjo ir b) po to prasidëjo tolesnis nusikalstamumo didëjimas.
31 grafikas parodo kiekvieno ið tø metø procentiná pokytá, palyginti su
praëjusiais metais, t. y. kiek procentø einamøjø metø nusikalstamumas
aukðtesnis ar þemesnis uþ praëjusiøjø. Praëjusiøjø metø lygis yra lygus 100
proc., skaièius grafiko vertikalioje aðyje reiðkia, kiek procentø paþymëtø
metø nusikalstamumas skiriasi nuo praëjusiøjø.
32 grafikas rodo santyká tarp tø metø procentinio skirtumo nuo praëju-
siøjø ir tikimybës, kad tie metai yra kritiniai.
31 grafikas. Kritiniø metø nusikalstamumo lygio padidëjimas (palyginti su praëjusiais metais) virðija kritinæ ribà 12,5 proc.
50
40
30
12,5% nusikalstamumo
lygio padidėjimas, palyginti
su praėjusiais metais
20
10
8
0
1
5
2
3
9
0
5
6
7
0
62
63
64
65
66
67
6
69
7
7
72
73
74
7
76
77
78
79
80
81
8
8
84
85
86
87
88
8
9
91
92
93
94
9
9
9
98
99
0
01
02
03
9
9
9
9
9
9
9
9
19
19
19
19
19
1
19
19
19
19
19
19
1
19
19
19
1
19
19
1
19
19
19
1
19
19
1
19
19
19
1
19
19
19
19
19
19
1
20
20
20
20
-10
-20
-30
12 schema. Nusikalstamumo lygio pasikeitimas, palyginti su praëjusiais metais (procentais)
Skirtumas, palyginti su praėjusiais metais, procentais

224 ANTRA DALIS
Nagrinëjant pateiktas schemas nesunku pamatyti, kad yra tam tikra kri-
tinë riba, kurià virðijus galima gan patikimai prognozuoti nusikalstamumo
padidëjimo tendencijos pradþià. Tai 12,5 proc. metinio nusikalstamumo
skirtumas (padidëjimas), palyginti su praëjusiais metais (þr. 30, 31, 32 gra-
fikus). Nëra tokiø kritiniø metø, kuriø nusikalstamumo lygis nebûtø dides-
ni uþ praëjusius metus maþiau kaip 12,5 procento. Visø kitø – áprastø metø
lygis yra maþesnis uþ ðià ribà.
Kaip matome 32 lentelëje, kritiniai 1989 metai pasiþymëjo itin dideliu
pradiniu, kritiniu ðuoliu – net 45,21 procento! Po to dësningai ásivyravo nu-
sikalstamumo augimo tendencija – 1990–1992 metais nusikalstamumas pa-
didëdavo daugiau kaip 12,5 procento. Taèiau ðie metai nëra kritiniai, nes
ne jie pradeda augimo tendencijà. Jie jau tendencijos tàsa.
Bendrà vaizdà galësime susidaryti paanalizavæ 33 lentelæ „Kritiniø ir
áprastø metø svyravimø dydþiai“.
3 3 l e n t e l ë . Kritiniø ir áprastø metø svyravimø dydþiai
Metinio nusikals- Metinio nusikals-

tamumo padidëji- tamumo padidë-
mas (palyginti su jimas (palyginti su
praëjusiais metais) praëjusiais me-
maþiau negu 12,5 tais) daugiau kaip
proc. 12,5 proc.
Metinio nusikalstamumo padidë- 0 6
jimas kritiniais metais
Metinio nu- Visais nekritiniais 34 3
sikalstamu- metais
mo padidë- Ið jø po kritiniø _ 3
jimas nekri- metø ið karto ei-
tiniais metais nanèiais tolesnio
augimo metais
Taigi apibendrindami 1961–2003 metø nusikalstamumo dinamikà priei-

name prie iðvados, kad ðiuo ganëtinai ilgu laikotarpiu kritinë riba, kurios
perþengimas reiðkë nepalankios nusikalstamumo augimo tendencijos pra-
dþià, buvo 12,5 proc. metinio nusikalstamumo augimas, palyginti su praëju-
siais metais.
Monitoringo sistemos rengëjai nustatë tam tikrà normalaus, áprasto nu-
sikalstamumo svyravimo „koridoriø“. Tai ribos, kuriomis nusikalstamumo
svyravimas yra áprastas, dël to formuojant kriminogeninæ politikà á toká au-
gimà galima nekreipti ypatingo dëmesio. O to „koridoriaus“ virðutinës ri-
bos paþeidimas yra rimtas signalas, kad vyksta esminiai nusikalstamumo
pokyèiai.
32 grafikas. Áprasto nusikalstamumo svyravimo ribos ir jo dinamikos kritiniai taðkai
3000
2500
2000
1500
1000

500
62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 00 01 02 03
19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 20 20 20 20
Nusikalstamumas Viršutinė riba Žemutinė riba

226 ANTRA DALIS
Tokio nusikalstamumo svyravimo „koridoriaus“ apskaièiavimo duome-

nys panaudoti 34 grafike. Matome, kad didëjant nusikalstamumo lygiui
„koridoriaus“ ribos smarkiai platëja. Tai suprantama: kuo aukðtesnis nusi-
kalstamumo lygis, tuo didesná absoliutø metinio nusikalstamumo pokytá
sudaro 12,5 procento. Pavyzdþiui, jeigu pernai buvo 100 tûkst. nusikaltimø
ir kitais metais jø padidëtø 12,5 proc., vadinasi, buvo padaryta 12,5 tûkst.
nusikaltimø daugiau. O jeigu pernai buvo 200 tûkst. nusikaltimø, tokiam
pat procentiniam pokyèiui reikia, kad nusikaltimø padidëtø 25 tûkstanèiais.
Kaip matome, „koridoriaus“ virðutinë riba patikimai atskiria dviejø mi-
nëtø skirtingø nusikalstamumo metiniø pokyèiø atmainas. Áprasti svyravi-
mai lieka „koridoriaus“ viduje. Kritiniai pokyèiai virðija jo virðutinæ ribà.
Tai patvirtina mûsø prielaidas dël dviejø skirtingø nusikalstamumo me-
tiniø pokyèiø egzistavimo ir dël galimybës jais pasinaudojant patikimai
prognozuoti tolesniø nusikalstamumo pokyèiø pobûdá.
Nepalankių nusikalstamumo dinamikos pokyčių

atpažinimo patikimumas
Nusikalstamumo metodikos autoriai teisingai nurodo, kad monitoringo
pagrindas yra labai ilgas laikotarpis, apimantis beveik pusë amþiaus. Tiria-
mo laikotarpio ilgumas uþtikrina, kad „12,5 proc. dësnis“ bus pastovus ir
dël to patikimas.
Reikia taip pat turëti omenyje, kad tai laikotarpis, kai nusikalstamumo
pokyèiai vyko labai skirtingomis, neretai visiðkai prieðingomis sàlygomis.
Laikotarpio pradþia – 1961 metai, pabaiga – 2003 metai. Per ðiuos metus
ðalis atkûrë nepriklausomybæ, perëjo nuo socialistinës sistemos prie kapita-
lizmo, nuo planinës ekonomikos prie rinkos, nuo ateistinës visuomenës
prie tokios, kur didelá vaidmená vaidina religija, nuo totalitarinës ideologi-
jos prie pliuralizmo. Tas faktas, kad nusikalstamumo dinamikos ypatumai
buvo stebimi labai skirtingomis sàlygomis, – tai dar vienas svarus argumen-
tas, kad ðis nusikalstamumo dinamikos bruoþas yra pastovus.
Labai svarbu paþymëti ir tai, kad minëtu laikotarpiu ðalis iðgyveno kele-
tà dideliø kriziø, kurios darë átakà jos gyvenimo pagrindams, palietë visus
jos gyventojus. Tai, kad mûsø apraðomi dinamikos reiðkiniai nesikeitë vei-
kiami tokiø ryðkiø permainø, vël parodo, kad tai esminiai ir pastovûs reið-
kiniai.
Taigi galime daryti iðvadà, kad nusikalstamumo metinës dinamikos po-
bûdis – patikimas pagrindas prognozuoti jo raidà artimiausiais metais.
Kurdami monitoringo sistemà rengëjai pabandë ávertinti ir jos patiki-
mumà. Tam reikëjo ávertinti tikimybæ, kad áprastø metø metinis nusikals-
tamumas vis dëlto atsitiktinai virðys 12,5 proc. ribà. Ið tikrøjø, susidûrus su
stochastiniais (atsitiktiniais) procesais, „niekada nesakyk niekada“. Atsitik-
tinai gali atsitikti viskas. Fizikai netgi paskaièiavo, kad karðtoje deganèioje
krosnyje visiðkai atsitiktinai gali susiformuoti kilogramo svorio ledo luitas.
Kitas reikalas, kad tai gali atsitikti labai retai, kartà per daugelá milijonø
metø.
Taigi rengëjai nustatë vadinamàjá metiniø skirtumø (tai yra einamøjø
metø skirtumo nuo praëjusiøjø) statistiná pasiskirstymà. Atlikæ specialø ty-
rimà, jie nustatë, kad tokie skirtumai yra iðsidëstæ pagal vadinamàjá norma-
løjá pasiskirstymà (þr. 33 grafikà „1961–2003 metø nusikalstamumo rodikliø
skirtumai nuo praëjusiø metø ir jø atitiktis normaliam pasiskirstymui“).
Toks pasiskirstymas yra gerai þinomas ðiø dienø mokslui. Jis taikomas
gyventojø ûgiui, protiniams sugebëjimams, materialiniam lygiui ir pan. Pa-
prastai normalaus pasiskirstymo atveju daugiausia yra vidutiniø reikðmiø.
Kuo didesnis yra nukrypimas, tuo jis retesnis.
Statistikos metodai leidþia nustatyti bet kokio nukrypimo nuo vidurkio
tikimybæ. Nustatyta, kad 12,5 proc. ribos atsitiktinio virðijimo tikimybë yra
maþesnë nei 5 procentai.
34 grafike pavaizduota virðutinë nusikalstamumo 0,05 patikimumo riba,
tai yra riba, kurià atitinkamø metø nusikalstamumas gali virðyti atsitiktinai
tik iðimtinai retu atveju (tokia tikimybë 0,05).
Kartu pavaizduota ir virðutinë nusikalstamumo kritinë riba, tai yra riba,
kurios virðijimas prognozuoja, kad prasidëjo nusikalstamumo didëjimo
tendencija. Matome, kad visur kritinë riba virðija patikimumo intervalo ri-
bas.
Tai reiðkia, kad jeigu metinis nusikalstamumas ateityje virðys virðutinæ
kritinæ nusikalstamumo metinio pokyèio ribà, tai yra maþesnë kaip 5 proc.
tikimybë, kad tai ávyko atsitiktinai, 95 proc. tikimybë, kad tai ávyko ne atsi-
tiktinai, o dësningai, tai yra veikiant galingam naujam veiksniui, kuris pa-
þeidë nusistovëjusá kriminogeniniø ir antikriminogeniniø jëgø balansà ir
sukëlë ne atsitiktiná, o dësningà pokytá.
Nusikalstamumo monitoringas ir prevencija
Apraðyta nusikalstamumo stebëjimo metodika leidþia naujai ávertinti

nusikalstamumo dinamikos analizæ ir nusikalstamumo prevencijà. Atsiran-
da galimybë laiku ir tinkamai reaguoti á naujas nusikalstamumo dinamikos
tendencijas. Auksinë medicinos mokslo taisyklë yra pastebëti ligà vos tik jai
prasidëjus. Tai duoda galimybæ sustabdyti nepalankø ligos vystimàsi paèio-
je pradþioje, kai yra daugiausia galimybiø jà paveikti. Nusikalstamumo
monitoringas leidþia tà paèià veiksmingà praktikà taikyti ir nusikaltimø
prevencijos veikloje. Atsiranda galimybë reaguoti ir pradëti veikti nepalan-
kius nusikalstamumo pokyèius jø pradiniame etape, tuo metu, kai yra dau-
giausia galimybiø tuos nepalankius pokyèius paveikti.
33 grafikas. 1961–2003 metø nusikalstamumo rodikliø skirtumai nuo praëjusiø metø ir jø atitiktis normaliam pasiskirstymui
Kolmogorov-Smirnov d = 0,14038; p = 0,20. Hipotezë, kad skirtumø pasiskirstymas neatitinka normaliojo, atmetama 80 proc.
patikimumu. Iðvada: pasiskirstymas yra normalus
16
14
12
10
Metai
6
0
-30 -25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55
Skirtumas nuo praėjusių metų, procentais
(1961–2003 metai)
34 grafikas. Nusikalstamumo kritinë riba ir patikimumo (pasikliautino) intervalo virðutinë riba
3000
2500
2000
1500
1000
500
61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 00 01 02
19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 20 20 20
Kritinė riba 95% patikimumo intervalo viršutinė riba
230 ANTRA DALIS
Nusikalstamumo monitoringas leidþia sumaþinti subjektyviðkumà for-

muojant kriminogeninæ politikà. Kol kas nebuvo objektyvesniø kriterijø
kriminogeninës padëties pavojingumui ávertinti. Nebuvo ir objektyvaus at-
sakymo á klausimà, kaip reaguoti á nusikalstamumo padidëjimà: imtis ypa-
tingø priemoniø, mobilizuoti visas jëgas nepalankiai tendencijai áveikti ar
ramiai laukti, nesiimant jokiø ypatingø veiksmø. Minëti klausimai buvo
sprendþiami subjektyvaus vertinimo pagrindu, remiantis nusikalstamumo
kontrolës veikloje dalyvaujanèiø politiniø grupiø interesais. Tai neiðven-
giamai sukeldavo neadekvaèias reakcijas á nusikalstamumo pokyèius: ne-
reikalingas pastangas, lëðø ðvaistymà vienais atvejais ir pavëluotà reagavi-
mà á pavojingas nusikalstamumo tendencijas kitais atvejais.
Nusikalstamumo monitoringo metodika suteikia toká objektyvaus nusi-
kalstamumo dinamikos ávertinimo pagrindà. Labai svarbu kuo greièiau or-
ganizuoti nusikalstamumo stebësenà mûsø ðalyje. Speciali institucija turëtø
nuolat stebëti nusikalstamumo dinamikà ir taikyti ðià metodikà kritiniams
dinamikos taðkams ávertinti. Institucija turëtø bûti atsakinga uþ tai, kad
prasidëjusi nepalanki nusikalstamumo dinamika bûtø laiku pastebëta ir vi-
sos institucijos, kurios turi imtis atitinkamø reagavimo priemoniø, bûtø lai-
ku áspëtos.
Kartu metodikos autoriai pabrëþia, kad pasiûlytà metodikà reikëtø to-
liau tobulinti. Bûtø tikslinga iðtirti jos taikymo perspektyvas ávertinant kri-
minogeninæ padëtá ðalies rajonuose. Ðalies nusikalstamumo lygis priklauso
nuo atskirø rajonø nusikalstamumo, taèiau nepalyginti lengviau sustabdyti
nepalankià nusikalstamumo tendencijà kokiame nors viename rajone negu
visoje ðalyje. Dël to nusikalstamumo monitoringas rajonuose, reagavimas á
prasidedanèius viename ar kitame rajone nepalankius pokyèius ir jø su-
stabdymas tinkamu laiku gali tapti labai veiksminga nusikaltimø prevenci-
jos ðalies mastu priemone.
Kita perspektyvi monitoringo plëtros kryptis – itin pavojingø nusikalti-
mø dinamikos tyrimas. Tokiø nusikalimø dinamika gali gerokai skirtis nuo
bendros nusikalstamumo dinamikos. Tokie nusikaltimai kaip nuþudymai,
autotransporto priemoniø vagystës, iðþaginimai yra labai specifiðki. Dël to
perspektyvu bûtø atlikti atskirà ðiø nusikaltimø monitoringà.
Susikûrus Europos Sàjungai, atsirado bendra daugelio Europos ðaliø
ekonominë erdvë, kartu susidarë ir bendra „kriminogeninë erdvë“. Visoje
Europos Sàjungoje veikianèios kriminogeninës jëgos vis greièiau formuoja
bendrà Europos „nusikaltimø katilà“. Dël to neabejotinai naudingas bûtø
bendro ES ðaliø nusikalstamumo monitoringas. Jis leistø laiku nustatyti
nepalankias nusikalstamumo tendencijas, o tokiu atveju atskiros ðalys galë-
tø laiku pasiruoðti kitø ðaliø kriminogeninës átakos sustiprëjimui.

Keturioliktas skyrius. Mokyklinė prevencija 231
TREČIA DALIS
NUSIKALTIMŲ
PREVENCIJOS
KRYPTYS
Savarankiški moduliai.
Šios dalies skyriai gali būti
studijuojami nepriklausomai
vienas nuo kito.
232 TREČIA DALIS
Keturioliktas skyrius
MOKYKLINĖ PREVENCIJA
Studijuodami šį skyrių skirkite ypatingą dėmesį tokiems momentams: ko-

kias prevencijos priemones apima mokyklinė prevencija, kiek jos veiksmingos?
Tuo remdamiesi turite pateikti mūsų šalyje vykdomų prevencijos programų
veiksmingumo apibūdinimą.
Mokyklinë prevencija. Samprata ir reikðmë
Mokyklinė prevencija – tai prevencinė veikla, vykdoma mokykloje ir nu-

kreipta į jos mokinių nusikaltimų prevenciją.
Kalbant apie mokyklinæ prevencijà daþniausiai turima omenyje ávairiau-
sios mokymo ástaigos, kuriose mokosi vaikai ir jaunimas, taèiau neretai ði
sàvoka apima ir ikimokyklines, ir ávairias kitas ástaigas, kurios vienaip ar ki-
taip dalyvauja ugdant auganèià kartà.
Mokykla uþima ypatingà vietà nusikalstamumo, ypaè nepilnameèiø,
prevencijos veikloje. Taip yra dël daugelio prieþasèiø:
1. Mokykloje mokosi daugybė nepilnamečių ir jaunų žmonių kaip tik to-
kio amžiaus, kai nusikalstamo elgesio rizika greitai didėja. Dauguma mokyk-
linio amþiaus paaugliø ir jaunuoliø lanko mokyklà. Taigi mokykla yra ta
vieta, kur patogiausia juos visus surinkti ir su jais dirbti.
2. Darbas su mokiniais, jų asmenybės vystymasis yra vienas svarbiausių
mokyklos uždavinių. Në viena kita institucija neturi tiek galimybiø paveikti
savo mokiniø vystymàsi, sustabdyti nepalankiø bruoþø atsiradimà. Taip yra
pirmiausia dël to, kad èia dirba profesionalûs pedagogai, þmonës, dauguma
kuriø turi reikiamà pedagoginá pasirengimà, pedagogikos ir psichologijos
þiniø, kurie paþásta jaunimà, turi darbo su juo patirties. Bûtent mokykloje
daþnai pastebimos elgesio sutrikimø ir vystymosi problemos, skatinanèios
nusikaltimø darymà.
3. Mokykla palaiko unikalius ryšius su gyventojais. Juk mokykloje besi-
mokantys mokiniai, lygiai kaip ir jø ðeimos, atstovauja visiems socialiniams
visuomenës sluoksniams. Vienoje klasëje mokosi mokiniai ir ið labai var-
gingø, ir ið turtingø ðeimø, ir aukðto iðsilavinimo, ir neraðtingø tëvø. Ávairios
yra tëvø profesijos, kilmë, tikslai. Juos vienija tik viena – jie visi gyvena
bendruomenës teritorijoje, jø visø vaikai lanko tà paèià mokyklà. Dël to visi
jie suinteresuoti spræsti bendruomenës gyventojus lieèianèias problemas.
Viena ið tokiø bendrø problemø yra bendruomenës kriminogeninë padëtis.
Nieko nuostabaus, kad daugelyje regionø bûtent mokykla yra natûralus
bendruomenës visuomeninio gyvenimo centras ir kad bûtent ið mokyklos
kyla nemaþai nusikaltimø prevencijos iniciatyvø.
4. Kartu mokykla yra savotiškas skydas, ginantis mokinius nuo socialinės
aplinkos kriminogeninių veiksnių poveikio. Kiekviena mokykla dirba tam
tikroje bendruomenëje, kuriai priklauso ir mokiniai, ir jø tëvai, ir daþniau-
siai visas mokyklos kolektyvas. Dël to dezorganizuota bendruomenë, pasi-
þyminti dideliu nedarbu, þemu ekonomikos lygiu, alkoholizmu, nepastovia
ðeima, „atakuoja“ mokiná kriminogeniniais veiksniais. Mokyklai tenka sa-
votiðko skydo nuo neigiamø, kriminogeniniø veiksniø vaidmuo. Á mokyklà
atëjæs vaikas ið asocialios, girtaujanèios, konfliktuojanèios ðeimos atsineða
tokios ðeimos poþiûrá á gyvenimà. Bûtent mokykloje tas mokinys gali ir turi
suvokti, kad galima gyventi ir galvoti kitaip negu jo ðeima. Á mokyklà nere-
tai ateina paauglys, kurio gyvenime pagrindinæ vietà uþima asocialios gru-
pës. Mokykla bûna pirma vieta, kurioje jis susiduria su kitokiu poþiûriu á
gyvenimà, suþino daugiau apie ástatymus ir plaèiàjà visuomenæ.
Mokyklinës prevencijos reikðmë vienoje ar kitoje visuomenëje priklauso
nuo tos visuomenës poþiûrio á jaunimà, nuo to, kokià vietà jaunoji karta uþ-
ima valstybës ir visuomenës prioritetø sistemoje. Jeigu valstybės ir visuome-
nės ateitis, tautos ir nacijos egzistavimo bei dvasios tęsimas yra svarbûs priori-
tetai – tai mokyklinë prevencija uþima reikðmingà vietà.
Jeigu tam tikroje valstybëje vaikų teisių apsauga yra svarbus prioritetas,
tai visiðkai natûraliai didesnio dëmesio sulaukia ir mokyklos veikla saugant
mokinius nuo kriminogeninio poveikio.
Jeigu visuomenë ir vyriausybë yra susirûpinusios nusikalstamumo ten-
dencijomis ir siekia išvengti nusikalstamumo šuolių ateityje, tai ir vël mokyk-
linë prevencija sulaukia didesnio dëmesio.
Poþiûris á mokyklinæ prevencijà valstybës lygiu neretai bûna gana prieð-
taringas. Retorinis mokyklinës prevencijos didelës reikðmës deklaravimas
daþnai neatitinka tikrø veiksmø, ypaè finansavimo srityje. Tarp bendro
prevencijos reikðmës pripaþinimo ir realaus atitinkamø programø finansa-
234 TREČIA DALIS
vimo pastebimas didelis skirtumas. Ðiuo atþvilgiu gana ryðkus kontrastas

yra tarp mokyklinës prevencijos ir policijos bei laisvës atëmimo ástaigø fi-
nansavimo. Neretai èia pasirenkamas (visiðkai klaidingai) praktiðkesnis ir
trumpesnis bûdas nusikalstamumo problemoms spræsti (Gottfredson,
1996).
Mokyklos vaidmuo užkertant kelią nusikaltimams
Mokykla ne tik saugo mokinius nuo asocialaus vystymosi, bet kartu ji

pati yra kriminogeninio poveikio ðaltinis. „Mokykliniai“ nusikalstamumo
veiksniai uþima svarbiausià vietà tarp kitø kriminogeniniø veiksniø. Krimi-
nologinës karjeros tyrimai rodo, kad bloga mokykla ir bloga klasë yra daþni
veiksniai, atskleidþiami tokio vystymosi pradþioje. Mokykloje, pakeliui á
mokyklà ar ið jos daþniausiai padaromi pirmi rimti teisëtvarkos paþeidimai.
Ðiø nusikaltimø aukomis, bendrais, iniciatoriais daþniausiai yra tos paèios
mokyklos mokiniai. Pastaruoju metu yra parengtos kelios didelës ðiø veiks-
niø apþvalgos (Gottfredson, Sealock, Koper, 1996; Hawkins, Catalano,
Miller, 1992; Howell, Krisberg, Wilson, Hawkins, 1995).
Pagrindiniai su mokykla siejami kriminogeniniai veiksniai – tai mokyk-
los ir klasës, kurià lanko mokinys, ypatumai. Bloga mokykla, sistemingas
pamokø praleidimas, neigiamas mokinio poþiûris á mokyklà ir mokymàsi –
visa tai patikimai prognozuoja mokiniø nusikaltimus.
Prie mokykliniø kriminogeniniø veiksniø, be to, priskiriami bendravimo
su kitais mokiniais ypatumai, ypaè mokinio atstûmimas klasëje (jis nepopu-
liarus, neranda draugø savo klasëje), ir ryðiai su antivisuomeninëmis pa-
augliø grupëmis.
Svarbûs kriminogeniniai mokykliniai veiksniai taip pat yra nusikaltimo
rizikà keliantys mokinio asmenybës bruoþai, kurie daþniausiai iðryðkëja
mokykloje ir daro itin stiprø poveiká jo mokymuisi ir drausmingumui. Tai
vystymosi atsilikimas ar sutrikimas, nusikaltimø darymà skatinanèios orien-
tacijos ir asmenybës bruoþai (pvz., agresyvumas, nepakankama savikontro-
lë ir socialinë kompetencija, tai yra gebëjimas suprasti þmoniø santykius,
ávairias realaus gyvenimo situacijas, paþvelgti á problemas kitø þmoniø aki-
mis).
Jeigu mokykla sugeba laiku pastebëti ðiuos kriminogeninius reiðkinius ir
tinkamai reaguoti, toks asmenybës kriminogeninis vystymasis gali bûti su-
stabdytas. Mokyklos nesugebëjimas tai padaryti – vienas svarbiausiø krimi-
nogeniniø veiksniø. Todël mokykla ir tampa natûraliu nepilnameèiø ir viso
nusikalstamumo prevencijos centru.
Mokyklinės prevencijos priemonės ir jų

veiksmingumas
Sunku rasti kità nusikalstamumo prevencijos sritá, kurioje bûtø sukurta

ir taikoma tiek daug ávairiausiø nusikaltimø prevencijos priemoniø, kaip
mokykla. Mokykloje mokytojai, auklëtojai kasdien stebi mokinius, bando
pagerinti jø elgesá, iðtaisyti blogus asmenybës bruoþus. Mokykloje nuolat
kuriamos ir realizuojamos ávairiausios auklëjimo, pataisos priemonës. Joms
priskiriamas ir tam tikras vaidmuo maþinant moksleiviø nusikalstamo elge-
sio rizikà.
Nieko nuostabaus, kad bûtent èia, mokykloje, gimë nemaþa dalis pre-
vencijos naujoviø.
Su nusikaltimø prevencija mokykloje siejamos priemonës yra paèios
ávairiausios. Tai ir individualioji prevencija, pavyzdþiui, mokytojo ar mokyk-
los psichologo individualus darbas su probleminiu elgesiu pasiþyminèiais
mokiniais. Tai ir grupinis darbas, kai mokytojas ar psichologas dirba su pro-
bleminiø mokiniø grupe. Tai pagaliau ir prevencijos priemonës, nukreiptos
á visą mokinių kontingentą. Á visà mokiniø kontingentà nukreiptas prevenci-
nis darbas skirstomas á darbà su konkreèia klase ir darbà visos mokyklos
mastu.
Pagal turiná skiriamos ðios prevencinës veiklos formos:
verbalinė (þodinë) informacija – paskaitos prevencijos tema, pokalbiai
su mokiniais, konsultacijos prevencijos temomis, susitikimai su policijos ir
kitais teisësaugos institucijø pareigûnais ir pan.;
diskusijos – mokiniai aptaria svarbias nusikaltimø prevencijai temas;
mokymas – ugdomi prevenciniu poþiûriu svarbûs ágûdþiai: sugebëjimas
atsispirti bendraamþiø grupës spaudimui daryti nusikaltimus, vartoti alko-
holinius gërimus ir pan.;
kontrolė – nesugebanèio pakankamai valdyti savo veiksmø mokinio el-
gesio sustiprintas kontroliavimas;
skatinimas ir baudimas – sukuriama skatinimo uþ elgesá, maþinantá nusi-
kaltimø rizikà, ir nuobaudø uþ elgesá, didinantá tokià rizikà, sistema.
Mokyklinës prevencijos priemonës pirmiausia yra svarbios kaip pirmi-
nės (ankstyvosios) nusikaltimø prevencijos dalys. Dauguma mokyklos mo-
kiniø nëra padaræ nusikaltimø, daugelis ið jø dar nëra pasiekæ baudþiamo-
sios atsakomybës amþiaus. Dël to mokyklos pastangos nukreiptos á tolimos
perspektyvos nusikaltimø prevencijà. Daþniausiai (kaip tai bûdinga anksty-
236 TREČIA DALIS
vajai prevencijai) ðios pastangos nukreiptos ne á kokiø nors konkreèiø nusi-

kaltimø rizikos maþinimà, o á ávairø nusikalstamà elgesá apskritai.
Þymus JAV kriminologas Gottfredsonas pasiûlë visas mokyklinës pre-
vencijos priemones suskirstyti á dvi dideles grupes: veikianèias patá individà
ir veikianèias socialinæ aplinkà. Priemonës, veikianèios patá individà, nu-
kreiptos tiesiai á asmená, pasiþymintá didesne nusikalstamo elgesio rizika, á
ávairius jo kriminogeninius bruoþus. Siekiama pakeisti jo poþiûrá, ásitikini-
mus, orientacijà, motyvus ir pan. To paties siekiama taikant ir socialinæ ap-
linkà veikianèias priemones. Ðiuo atveju galutinis tikslas irgi yra tas pats –
paveikti asmená, sumaþinti nusikalstamo elgesio rizikà. Taèiau tai daroma
netiesiogiai, o keièiant socialines sàlygas, kuriomis individas gyvena. Moki-
nio atveju – tai mokykla, klasë, þmonës, kurie já supa mokykloje.
Mokyklinės prevencijos programų tikslai
Nedaug rasime mokyklinës nusikaltimø prevencijos programø, kurios

tiesiogiai siektø maþinti mokiniø dabartiná ar bûsimà nusikalstamumà.
Dauguma projektø stengiasi padaryti poveiká ne nusikalstamumui, o ki-
tiems veiksniams. 34 lentelë „Pagrindiniai mokyklinës nusikaltimø preven-
cijos taikiniai ir poveikio rodikliai“ parodo pagrindinius mokyklinës pre-
vencijos taikinius ir empirinius rodiklius, kurie panaudojami nustatant, ar
pavyko padaryti poveiká ir kiek jis stiprus.
3 4 l e n t e l ë . Pagrindiniai mokyklinës nusikalstimø prevencijos taikiniai

ir poveikio rodikliai
Eil.
Paþeidimai Rodikliai
Nr.
1 Pabëgimas ið mokyklos. Savavalis Praleistø pamokø ir dienø skaièius
pamokø praleidimas
2 Elgesio sutrikimai, menka savikont- Nepilnameèiø anoniminë apklausa
rolë, agresija apie jø paèiø elgesá.
Mokytojø praneðimai ir vertinimai
3 Alkoholiniø gërimø vartojimas Mokiniø anoniminë apklausa apie jø
paèiø elgesá
4 Narkotikø vartojimas Mokiniø anoniminë apklausa apie jø
paèiø elgesá
5 Nusikaltimai (veikos, átrauktos á Mokiniø anoniminë apklausa apie jø
Baudþiamàjá kodeksà). paèiø elgesá.
Vagystës, plëðimai, nelegali prekyba, Viktimologinë apklausa
narkotikø platinimas ir pan.
JAV kriminologas Gottfredsonas atliko reprezentatyviausià mokyklinës

prevencijos projektø ir tyrimø apþvalgà (Gottfredson, 2000). Jis apibendri-
no pastarøjø metø 149 tyrimus.
Ið jø tik 9 projektai tyrë prevencijos priemoniø poveiká tokiems rim-
tiems nusikaltimams kaip nuþudymai, iðþaginimai, uþpuolimai. Tik 15 pro-
jektø siekë nustatyti poveiká butø plëðimams, vagystëms ið parduotuviø ir
autotransporto priemoniø vagystëms. 25 projektai tyrë poveiká smulkiems
nusikaltimams. Nepalyginti daugiau buvo tyrimø, vadinamø nusikaltimø
prevencijos programomis, taèiau tirianèiø ávairiø prevencijos priemoniø
poveiká alkoholio, rûkalø, narkotiniø medþiagø vartojimui (77 projektai).
Dar daugiau projektø (79) tyrë mokyklinës prevencijos poveiká apibendri-
nantiems elgesio rodikliams: „antisocialus“, „maiðtaujantis“, „agresyvus“.
Tai pakankamai smulkûs elgesio poþymiai (polinkis spræsti ginèus konflik-
tais, o ne derybomis, kritiðkas poþiûris á ástatymus ir valdþios atstovus,
smulkûs nusiþengimai – vaþiavimas be bilieto, sutikimas padëti nelegaliai
besielgianèiam draugui.
Nusikaltimų prevencijos tikslų santykis su kitais

mokyklos tikslais
Gali kilti átarimas, kad prisidengusi nusikaltimø prevencija mokykla

imasi ðiek tiek kitø reikalø – sprendþia jai paèiai aktualiausias problemas
(mokiniø drausminimas), bet nebûtinai susijusias su nusikaltimø prevenci-
ja. Tai bûtø labai pavojinga tendencija, kadangi tai reikðtø, kad:
• nesprendþiama labai svarbi visuomenei problema – nusikaltimø pre-
vencija;
• neiðnaudojamos svarbios nusikaltimø prevencijos galimybës (poveikis
mokykloje ir per mokyklà);
• lëðos, skiriamos nusikaltimø prevencijai, iðnaudojamos kitiems tiks-
lams;
• visuomenei susidaro klaidingas áspûdis, kad vykdoma nusikaltimø
prevencija labai svarbia kryptimi – per mokyklà. O ið tiesø tokia pre-
vencija mokykloje nevykdoma;
• nedaromas reikiamas poveikis nusikalstamumui. Jo raida spontanið-
ka, visiðkai nevaldoma.
Kokiu pagrindu tikimasi, kad mokiniø elgesio sutrikimai daro átakà jø
vëlesniam nusikalstamumui? Daþniausias atsakymas á ðá klausimà yra tokio
ryðio prezumavimas. Vykdant tokius projektus daþniausiai tiesiog manoma
esà savaime aiðku, kad blogas mokiniø elgesys yra nusikalstamo kelio pra-
dþia. Numanoma, pavyzdþiui, kad vienas atsitiktinis pamokø praleidimas
virsta sistemingu, smulkûs nusikaltimai virsta sunkiais. Dël to jeigu pavyks
238 TREČIA DALIS
padaryti poveiká pamokø praleidimams, tai jau savaime sukels tolesná nusi-
kalstamumo maþëjimà.
Taigi mokyklinës prevencijos numanoma poveikio schema yra tokia (þr.
13 schemà „Prevencinio poveikio priemonës“).
13 schema. Prevencinio poveikio priemonës
Prevencinio poveikio priemonės
Prevencinio poveikio priemonės
NUSIKALSTAMUMAS
Visada numanoma trumpesnë ar ilgesnë prieþastinë grandinë, per kurià

prevencinis poveikis turëtø sumaþinti tam tikrà neigiamà mokinio elgesio
ypatybæ, o ði savo ruoþtu – tikimybæ, kad vëliau ðis mokinys padarys nusi-
kaltimà. Ðios grandinës atskiros grandys paprastai netikslinamos. Daþniau-
siai manoma, kad tai turëtø bûti teigiami asmenybës pokyèiai, mokinio so-
cialinës adaptacijos pagerëjimas, pakitæs poþiûris á ástatymus, jø paþeidimus
ir pan. Pavyzdþiui, imantis priemoniø mokinio lankomumui uþtikrinti, ma-
noma, kad tai galëtø sumaþinti jo kontaktus su asocialiomis paaugliø gru-
pëmis ir paskatinti geriau mokytis. Toliau tikimasi, kad geresnis mokymasis
savo ruoþtu turëtø pagerinti mokinio adaptacijà mokykloje. Dar toliau vi-
liamasi, kad kai mokinys adaptuosis mokykloje, geriau jausis joje, turëtø
aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime. Ir jeigu mokinys tikrai aktyviau da-
lyvauja mokyklos gyvenime, tai jis turëtø pajusti didesnæ pagarbà mokyklos
drausmei. Ði pagarba turëtø paskatinti ir didesnæ pagarbà ástatymams, o tai
savo ruoþtu turëtø sumaþinti rizikà, kad mokinys kada nors padarys nusi-
kaltimà.
Ar galima prezumuoti, kad ði ilga ávairiø „jeigu“ grandinë uþtikrina pre-
vencinio poveikio átakà nusikalstamam elgesiui (þr. 14 schemà „Tarpiniø ir
ðalutiniø veiksniø dalyvavimas iðkreipiant ir silpninant prevenciná povei-
ká“)?
14 schema. Tarpiniø ir ðalutiniø veiksniø dalyvavimas iðkreipiant ir silpninant

prevenciná poveiká
Veikiamas
objektas
Tarpiniai veiksniai
Matome, kad ði grandinë gali lengvai nutrûkti bet kurioje vietoje. Maþa
to, kiekvienà grandá veikia vis kiti veiksniai, kurie pakeièia tà grandá ir dël
to sumaþina poveiká. Jeigu nors vienas ið tø „jeigu“ neávyksta, tai poveikis
nutrûksta. Kaip matëme pirmojoje knygos dalyje, prevencinio poveikio
grandinëje „poveikis uþgæsta“ – kiekvienoje grandyje jo stiprumas greitai
maþëja. Tarp pamokø praleidimo ir mokinio nusikalstamo elgesio labai il-
ga grandinë. Faktiðkai beveik nëra ðansø, kad koks nors prevencinis povei-
kis iðliks.
Dël to neturime jokio pagrindo prezumuoti prevencinio poveikio veiks-
mingumo. Atvirkðèiai – turime prezumuoti, kad prevencijos priemonës,
nukreiptos á mokinio elgesio paþeidimus, nedaro jokio poveikio jo būsimam
nusikalstamumui. Tai reiðkia, kad tik tada, kai kruopðtus tyrimas nustatys
toká poveiká, galësime teigti, kad prevencijos priemonës neveiksmingumo
prezumpcija paneigta. Tuomet galësime tikëti, kad tam tikro mokiniø elge-
sio paþeidimø korekcija prisideda ir prie jo nusikaltimø prevencijos.
240 TREČIA DALIS
Mokyklinės prevencijos priemonių

veiksmingumo tyrimai
Pastaraisiais deðimtmeèiais ir mokyklinë prevencija perëjo nuo intuity-

viø prie moksliniø eksperimentiniø taikomø priemoniø veiksmingumo nu-
statymo metodø. Vis daþniau prieð taikant prevencijos priemones sudaro-
mos kontrolinës grupës, priemonës poveikis kruopðèiai stebimas, stebëjimo
rezultatai apdorojami ðiuolaikiniais matematinës statistikos metodais.
Tai ið esmës pakeitë vyravusià nuomonæ apie prevencijos metodø po-
veiká. Viena vertus, paaiðkëjo, kad daugelis metodø, kurie buvo laikomi
veiksmingais ir vaidino pagrindiná vaidmená mokyklinës prevencijos veiklo-
je, yra neveiksmingi. Antra vertus, buvo iðskirta nedidelë grupë mokykloje
taikomø prevencijos metodø, kuriø veiksmingumu jau neabejojama. Bet
svarbiausia, paaiðkëjo, kad daugiausia yra tokiø metodø, apie kuriø veiks-
mingumà negalime pasakyti nieko aiðkaus. Intuityvios nusikaltimø preven-
cijos laikotarpiu daugelio ið tø poveikio priemoniø stiprus ir akivaizdus po-
veikis atrodë savaime aiðkus. Nebuvo jokios abejonës, kad tas poveikis gali
bûti nestiprus. Taèiau realûs tyrimai parodë, kad ðis poveikis, jeigu ir nusta-
tomas, tai jis yra nedidelis, nepastovus. Neretai vieni tyrimai já lyg patvir-
tindavo, kiti – nerasdavo, treti – nustatydavo visiðkai prieðingà rezultatà.
Tai reiðkë, kad jeigu numatomas poveikis ir yra, tai jo pobûdis priklauso
nuo daugybës paðaliniø veiksniø. Ðiø poveikio metodø atþvilgiu pasidarë
„aiðku, kad neaiðku“, jog taikyti ðiuos metodus galima tik prieð tai nusta-
èius, kokio bûtent poveikio galime laukti konkreèiomis sàlygomis.
Apþvelgsime mokyklinës prevencijos metodø veiksmingumo tyrimus.
Daugiausia dëmesio skirsime tai nedidelei veiksniø grupei, kuriø veiksmin-
gumà galime vadinti nustatytu. Taip pat daug dëmesio skirsime ir toms
priemonëms, kuriø veiksmingumas intuityvios prevencijos etape buvo lai-
komas akivaizdþiu, metodai buvo plaèiai taikomi, taèiau dabar paaiðkëjo,
kad jie neveiksmingi arba jø veiksmingumas dar nëra aiðkus.
Kaip buvo minëta anksèiau, tas faktas, kad tam tikros priemonës veiks-
mingumas kurioje nors ðalyje, pavyzdþiui, JAV, nustatytas ðiuolaikiniais
veiksmingumo patikrinimo metodais, dar nëra garantija, kad ði priemonë
bus veiksminga ir Lietuvoje. Ðios þinios yra svarbios atrenkant perspekty-
viausias priemones ir tikrinant jø veiksmingumà.
Taigi apþvelgsime turimus duomenis apie ávairiø mokyklinës prevenci-
jos priemoniø veiksmingumà.
Netiesioginio poveikio mokyklinės

prevencijos priemonės.
Poveikis mokinio socialinei
aplinkai
Kaip matëme, á ðià grupæ áeina prevencijos priemonës, kurios pirmiau-

sia pagerina mokinio socialinæ aplinkà, paðalina ið jos kriminogeninius ir
sustiprina antikriminogeninius veiksnius.
Svarbiausią vietą šioje prevencijos priemonių grupėje užima priemonės, tie-
siogiai nukreiptos į mokyklos kaip institucijos veiklos pagerinimą. Mokykla
yra sudëtinga socialinë institucija, kurios sistema labai plati. Tai ir moki-
niai, mokytojai, jø santykiai, mokyklos vadovybë, tëvai, ávairios valstybinës
ir visuomeninës organizacijos, veikianèios mokykloje, pastatai, mokyklos
techninë áranga, sanitarijos bûklë ir pan. Visa tai sudaro sudëtingà savitar-
pio ryðiø, priklausanèiø vienas nuo kito, veikianèiø vienas kità, sistemà.
Dël to mokykla – tai vientisas organizmas. Jeigu kas nors joje funkcio-
nuoja gerai, tai padaro teigiamà poveiká ir visiems kitiems jos gyvenimo as-
pektams. Geroje mokykloje paprastai viskas yra gera: ir mokiniai, ir moky-
tojai, ir jos vadovybë, ir jos materialinë padëtis. O blogoje paprastai yra uþ-
burtas neiðspræstø problemø ratas: mokiniai blogi dël to, kad blogi mokyto-
jai, mokytojai negali normaliai dirbti, nes blogi mokiniai. O ir viena, ir kita
bloga dël to, kad vadovybë nesugeba iðspæsti esanèiø problemø, problemos
neiðsprendþiamos dël to, kad trûksta finansiniø lëðø, ir pan.
Moksleiviø nusikalstamumo tyrimai parodë, kad yra glaudus ryðys tarp
mokyklos kokybës ir jos mokiniø elgesio paþeidimø bei nusikaltimø. Apta-
riamos grupës prevencijos priemonës kaip tik ir remiasi prielaida, kad pa-
gerinus mokyklos padëtá, uþkertamas kelias tiek nusikaltimams, tiek ir pa-
vieniams elgesio paþeidimams.
Ávairios mokyklos „prevencinio pagerinimo“ priemonës siekia padaryti
poveiká kokiam nors itin svarbiam mokyklos reiðkiniui, kurá patobulinus,
kiltø ir visø kitø mokyklos gyvenimo reiðkiniø gerëjimo grandininë reakcija.
Taigi visais atvejais numanoma panaði prevencinio poveikio schema (þr. 15
schemà).
Priklausomai nuo to, koks bûtent latentinis tarpininkaujantis veiksnys
numanomas, galime iðskirti keletà poveikio priemoniø atmainø.
242 TREČIA DALIS
15 schema. Prevencijos priemonës veikimas
P
o
v
e
i
k
Latentinis i
Prevencinis tarpinin-
poveikis o
kaujantis
veiksnys e
f
e
k
t
a
s
I. Mokyklos kolektyvo gebėjimų spręsti problemas ugdymas
Prastoje mokykloje, kurioje aibë neiðspæstø problemø dar labiau komp-

likuoja ir apsunkina viena kità, daþnai yra ir „antrasis gyvenimas“, vieðpa-
tauja antisocialûs mokiniai, todël net ir graþiausi planai lieka tik graþiais
planais, administracijos potvarkius vykdo tik nedidelë dalis drausmingiau-
siøjø, ávairiausios auklëjimo priemonës egzistuoja tik popieriuje ir ataskai-
tose, vadovybës deklaracijos skiriasi nuo jos tikro elgesio. Tai mokykla, kuri
nesugeba susidoroti su uþgriuvusiomis problemomis, nesugeba susiorien-
tuoti, kurias reikia spræsti ið karto, o kurias vëliau.
Aptariamos prevencijos priemonës kaip tik ir siekia ugdyti mokyklos
kolektyvo gebëjimà nagrinëti ir spræsti problemas. Daþniausiai ðios prie-
monës nukreiptos á mokyklos vadovybæ, taèiau neretai tokiø prevencijos
projektø taikiniais tampa taip pat ir mokiniai, jø tëvai, mokyklos visuome-
niniø organizacijø aktyvas. Tikslas visais ðiais atvejais yra vienas – kuo ge-
riau mokyklos kolektyvas sugebës spræsti problemas apskritai, tuo geriau jis
spræs visas atskiras savo mokyklos problemas. Tai sudarys galimybæ page-
rinti visà mokyklos gyvenimà.
Mokymo schema yra paprasta. Sudaromos mokytojø ar kitø administra-
cijos atstovø grupës ir mokomasi: a) nustatyti mokyklos problemas; b) tuo
pagrindu suformuluoti sprendimo tikslus; c) rasti potencialius sprendimus;
d) stebëti jø realizavimo eigà; e) ávertinti rezultatà. Be to, mokoma ben-

dradarbiauti realizuojant kartu parengtà planà.
Itin svarbø vaidmená rengiant ðios krypties projektus suvaidino JAV
jaunimo teisingumo ir nusikaltimø prevencijos agentûra (Office of Juvenile
Justice and Delinquency Prevention – OJJDP). Ði agentûra ágyvendino kele-
tà vadinamøjø „mokyklos pagerinimo“ projektø, kuriø tikslas kaip tik ir
buvo iðmokyti mokyklos kolektyvà nustatyti ir spræsti problemas.
Tam tikslui buvo parengta speciali problemø nustatymo ir sprendimo
metodika (Program Development Evaluation – PDE; Gottfredson, 1984a;
Gottfredson, Rickert, Gottfredson, Advani, 1984). Joje visas darbas su-
skirstytas etapais. Kiekviename etape buvo keliamas tam tikras su proble-
mos sprendimu susijæs tarpinis tikslas, numatomas tikslo siekimo planas ir
kontrolë, kaip pavyko pasiekti uþsibrëþtà tikslà.
Problemø nustatymo ir sprendimo metodika buvo panaudota vykdant ir
didelës apimties projektà PATHE. Ðis projektas, ágyvendintas 1981–1983
metais, apëmë septynias mokyklas (Gottfredson, 1986; metodinis lygis – 4).
Pirmajame etape mokyklos personalas buvo mokomas nustatyti ir apra-
ðyti mokyklos problemas bei jø savitarpio ryðius. Po to buvo mokoma pa-
rengti pakeitimø planà ir já vykdyti. Pokyèiai eksperimentinëse mokyklose
buvo lyginami su kruopðèiai parinktomis kontrolinëmis mokyklomis. Taip
pat buvo siekiama ávertinti, kiek pagerëjo mokyklos personalo gebëjimas
nustatyti ir spræsti problemas, kiek pasikeitë ávairûs mokyklos gyvenimo
reiðkiniai, kaip pakito mokiniø elgesio paþeidimø ir jø daromø nusikaltimø
lygis.
Rezultatai:
1. Projekto ágyvendinimas padidino tiek personalo, tiek mokiniø daly-
vavimà planuojant ir ágyvendinant ávairius mokyklos veiklos pokyèius.
2. Projekto realizavimas padarë pastebimà poveiká mokiniø elgesiui.
Jau po pirmø projekto vykdymo metø pokyèiai buvo akivaizdûs. Eksperi-
mentiniø mokyklø mokiniai turëjo kur kas maþiau teisës paþeidimø (PD =
-0,16), maþiau vartojo narkotiniø medþiagø (PD = -0,19), maþiau mokiniø
teko ðalinti ið mokyklos (PD = -0,27), skirta maþiau bausmiø (PD = -0,18).
Kontrolinëse mokyklose ðiø pokyèiø nebuvo.
Po dvejø projekto vykdymo metø skirtumas tarp eksperimentiniø ir
kontroliniø mokyklø dar labiau padidëjo. Visose kontrolinëse mokyklose
gerokai padidëjo nusikalstamumo lygis, o eksperimentinëse sumaþëjo (PD
= -0,27). Ávyko tolesni teigiami narkotikø vartojimo (PD = -0,13) ir baus-
miø skyrimo (PD = -0,15) pasikeitimai.
Pagerëjo mokyklos darbo kokybë: saugumas mokykloje, jos personalo
poþiûris á darbà, mokyklos taisykliø supratimas, mokyklos administracijos
gebëjimas priimti sprendimus. Palyginti su kontrolinëmis, eksperimentinë-
se mokyklose ðie rodikliai pagerëjo nuo 0,16 iki 0,63 PD.
244 TREČIA DALIS
Atkreipkime dëmesá á dar vienà svarbià aplinkybæ. Ðis projektas nebuvo

specialiai nukreipiamas á nusikaltimø prevencijà: nebuvo vykdoma á kokiø
nors konkreèiø nusikaltimø prevencijà nukreiptø priemoniø. Projektas sie-
kë apskritai pagerinti mokyklos padëtá. Taèiau mokyklos padëties pageri-
nimas pasirodë veiksminga nusikaltimø prevencijos priemonë.
Panaðiø rezultatø sulaukta ir ágyvendinus antrà – efektyvios mokyklos –
projektà (projekto vadovas D. Gottfredsonas, 1987; metodinis lygis – 4).
Ðis projektas buvo vykdomas vienoje daug problemø turinèioje Baltimorës
(JAV) miesto mokykloje. Anksèiau minëta problemø nustatymo ir spren-
dimo metodika pirmiausia buvo panaudota siekiant ið visø ðios mokyklos
problemø iðskirti pagrindines. Buvo numatyti tokie tikslai: a) pasiekti, kad
mokiniai geriau iðmanytø mokyklos taisykles ir kad jø taikymas bûtø aiðkus
ir nuoseklus; b) sumaþinti bausmiø skyrimà, vietoj jø daugiau taikyti paska-
tinimus uþ tinkamà elgesá. Buvo ádiegta mokymosi bendradarbiaujant me-
todika: mokiniai buvo mokomi padëti vienas kitam spæsti problemas. Be to,
buvo ásteigtas karjeros tyrimo centras siekiant padëti mokiniams aiðkiau
suvokti, kokios jø laukia perspektyvos baigus mokyklà.
Kaip ir vykdant pirmàjá projektà, parinkta pagal daugelá parametrø pa-
naði kontrolinë mokykla. Po dvejø metø palyginus poveikio rezultatus buvo
nustatytas ryðkus ávairiø mokyklos darbo ypatumø pagerëjimas. Pagerëjo
personalo darbo moralë, bendradarbiavimas tarp personalo ir mokytojø,
mokyklos kolektyvo aktyvumas dalyvaujant mokyklos gyvenime. Tokiø po-
kyèiø nebuvo kontrolinëje mokykloje. Antra vertus, nustatyta esminiø po-
kyèiø teisëtvarkos paþeidimø srityje. Tokiø paþeidimø ið esmës sumaþëjo
(PD = -0,33). Taip pat gerokai sumaþëjo mokiniø elgesio paþeidimø – ypaè
stiprus buvo projekto poveikis vadinamajam mokiniø protestavimui (PD =
-0,22).
Treèias panaðaus pobûdþio didelis projektas buvo ágyvendintas 1996
metais. Jo ypatybë buvo ta, kad ðiuo atveju organizacinio meno buvo mo-
komi ne mokytojai, o mokiniai (Kenney, Watson, 1996; metodinis lygis – 3).
Eksperimentiniø grupiø mokiniai per pamokas mokësi nustatyti proble-
mas, tyrinëti galimus sprendimus, formuluoti ir ágyvendinti sprendimø stra-
tegijà ir analizuoti rezultatus.
Iðmoktus problemø nagrinëjimo metodus mokiniai panaudojo spræs-
dami mokyklos problemas: mokiniø nusikalstamumo, tvarkos palaikymo
mokykloje ir nesaugumo mokyklos bendrabutyje.
Po dvejø metø paaiðkëjo eksperimentinës mokyklos pokyèiai, palyginti
su kontroline. Ryðkiausi buvo mokiniø elgesio pokyèiai: po dvejø metø bu-
vo maþiau muðtyniø, padidëjo saugumo jausmas mokykloje ir mokyklos
bendrabutyje, sumaþëjo teisëtvarkos paþeidimø.
Apraðyti projektai apëmë didelá mokyklø ir mokiniø skaièiø. Visi jie bu-
vo vykdomi metodiðkai aukðtu lygiu (3 ar 4). Ir visais atvejais nustatyta, kad
mokyklos sugebëjimas spæsti savo problemas ne tik pagerino jos darbo ko-
kybæ, bet ir turëjo aiðkø ir pastovø prevenciná poveiká. Geriausias efektas
buvo -0,33, silpniausias -0,13. Ádomu, kad ypaè didelë átaka padaryta leng-
vesniems nusikaltimams. Jø smarkiai sumaþëjo.
Taigi mokyklos padëties pagerëjimas yra svarbus ne tik paèiai mokyklai
ir apskritai ðvietimui, bet ir nusikaltimø prevencijai. Tai patvirtina dvi pre-
vencijos poþiûriu labai svarbias tiesas. Pirma, prasta mokykla ið tikrøjø yra
svarbus kriminogeninis veiksnys. Antra, projektai, kurie pagerina mokyklos
padëtá, yra veiksmingi ir nusikalstamumo maþëjimo atþvilgiu.
Ðie realizuotø projektø rezultatai itin svarbûs kalbant apie mokyklos,
mokinio ir vietos bendruomenës santyká. Kiekviena mokykla dirba savoje
bendruomenëje, kuriai priklauso ir mokiniai, ir jø tëvai, ir daþniausiai visas
mokyklos kolektyvas. Dël to dezorganizuota bendruomenë, pasiþyminti
þemu ekonominiu lygiu, dideliu nedarbu, alkoholizmu, nepastoviomis ðei-
momis, daro blogà átakà mokyklai, joje blogëja lankomumas, mokiniø pa-
þangumas, kyla drausmës problemø, konfliktø, mokiniai jauèiasi nesaugûs.
Kriminologiniai mokyklø tyrimai rodo, kad dauguma mokyklos problemø
ir ávairiausi neigiami reiðkiniai yra tiesioginiai vietos bendruomenës pro-
blemø ir jos neigiamø reiðkiniø padariniai. Bloga mokykla – tai ir bloga
bendruomenë, bloga bendruomenë – tai ir bloga mokykla (Gottfredson,
Gottfredson, 1985).
Taèiau apraðyti projektai labai svarbûs tuo atþvilgiu, kad parodo, jog
mokyklà galima gerinti ir nepriklausomai nuo bendruomenës tobulëjimo.
Tai reiðkia, kad mokykla, bûdama blogoje bendruomenëje, gali vaidinti jos
„antikriminogeninio skydo“ vaidmená, ginti mokinius nuo neigiamo povei-
kio.
Taigi pagrindinë iðvada yra tokia: prevencija naudinga mokyklai, gerina
jos mokiniø elgesá ir maþina nusikalstamumà.
II. Socialinės mokyklos gyvenimą reguliuojančios normos
Mokyklos gyvenimà reguliuoja aibë ávairiausiø socialiniø normø. Dalis

jø yra átvirtinta ávairaus pobûdþio norminiuose aktuose. Bet dauguma – tai
neraðytos taisyklës, kurios reguliuoja mokytojø, mokiniø, jø tëvø ir mokyk-
los personalo santykius. Geroje mokykloje egzistuoja aiðki, visiems supran-
tama raðytø ir neraðytø taisykliø sistema. Ji visiems þinoma, visø pripaþás-
tama. Dël to problemos pakankamai lengvai sprendþiamos, nebûna dideliø
nesusipratimø ar konfliktø.
Blogoje mokykloje normø sistema yra daugiau deklaratyvaus pobûdþio:
deklaruojama viena, o elgiamasi visai kitaip. Niekas rimtai ir nemano, kad
reikia elgtis taip, kaip reikalauja mokykloje skelbiamos normos. Dvigubi
246 TREČIA DALIS
standartai, neoficialios elgesio normos, dideli atskirø mokytojø reikalavimø

skirtumai – visa tai labai bûdinga silpnai mokyklai.
Joje vyrauja taisyklë „teisus stipresnis“, mokyklos elgesio normos tik
skelbiamos, tuo tarpu vieðpatauja gatvës, antisocialinës normos, mokytojai
neturi dorovinio autoriteto ir ko nors pasiekti gali tik grasinimais ar prie-
varta.
Aptariami projektai remiasi prielaida, kad jeigu mokykloje nėra normų
arba jų nepaisoma, tai dar labiau pablogina mokyklos padėtį. Juk socialinës
normos reguliuoja visus mokyklos gyvenimo ypatumus.
Kartu jø tobulinimas ir átvirtinimas turëtø padaryti teigiamà poveiká
ávairiems mokyklos gyvenimo ypatumams.
Kita prielaida, kuria vadovaujasi tokiø projektø autoriai, yra ta, kad
mokyklos anomija – padėtis, kai socialinės normos deklaruojamos, bet ne-
vykdomos, – savaime sukelia panašų požiūrį ir į visuomenės socialines nor-
mas. Anominëje mokykloje mokinys mokosi nepaisyti socialiniø normø ap-
skritai, tarp jø ir tø, kurios neleidþia daryti nusikaltimø.
Ðios grupës prevencijos priemonës siekia pagerinti mokyklos veiklà
átvirtinant jos socialines normas.
Pirmiausia siekiama, kad socialinës normos bûtø visiems þinomos ir su-
prantamos. Kiekvienas turi þinoti, kaip turi bûti iðspræstas konfliktas, kaip
reikia pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Viena ið mokykliniø normø
átvirtinimo priemoniø yra vadinamieji vaidmenų žaidimai. Ásivaizduojama
ar suvaidinama kokia nors tipiðka mokyklinio gyvenimo situacija, kurioje
gali ávykti paþeidimas. Vienas ið mokiniø uþima mokytojo pozicijà: jam rei-
kia iðsiaiðkinti, kas ávyko, kas kaltas, priimti tinkamà sprendimà.
Mokinys, vaidinantis mokytojà, bando tai padaryti, o visa klasë ar „pa-
tarëjø grupë“ jam padeda. Aptariami ávairûs mokytojo sprendimo varian-
tai, jø privalumai ir trûkumai, iðsiaiðkinama, kas ir kodël bus patenkintas ar
nepatenkintas tokiu sprendimu.
Kita socialiniø normø átvirtinimo priemonë – jø aptarimas su tėvais ir
mokiniais. Kalbama ne apie konkreèiø mokiniø elgesá, bet nupieðiamos ti-
piðko mokyklinio gyvenimo situacijos ir aptariama, kaip mokinys ir moky-
tojas turëtø jose elgtis.
Be to, svarbi tokiø projektø dalis yra perëjimas nuo baudimo už blogą
elgesį prie aktyvesnio skatinimo už gerą. Tuomet mokinių elgesio normos pa-
sidaro aiškesnės ir suprantamesnės, jie lengviau bendrauja su mokytojais.
Mokiniai iðmoksta á tokias situacijas paþvelgti ne tik ið mokinio, bet ir ið
mokytojo pozicijos.
Prevencijos projektai, kurie buvo vykdomi remiantis ðiomis idëjomis,
parodë, kad normø átvirtinimas yra veiksminga priemonë, ne tik gerina
mokyklos veiklà, bet ir daro prevenciná poveiká.
Þinomiausià ðio pobûdþio projektà parengë D. Gottfredsonas, G. Got-

tfredsonas ir L. Hybl (1993; metodinis lygis – 4). Buvo daromas prevencinis
poveikis mokyklos socialinëms normoms ðeðiose miesto mokyklose. Povei-
kio programa (BASIS) apëmë visas minëtas poveikio mokyklø socialinëms
normoms priemones.
Kaip ir ankstesniuose projektuose, buvo nustatytas esminis poveikis tiek
mokyklos darbui ir veiklai, tiek ir mokiniø teisës paþeidimams. Kaip ir pro-
jektuose, formuojanèiuose mokyklos kolektyvo sugebëjimà spræsti proble-
mas, stipriausias poveikis buvo nustatytas smulkiems nusikaltimams, ypaè
tokiems kaip smulkios vagystës ið parduotuvës, chuliganizmas vieðosiose
vietose.
Tolesni tyrimai ðia kryptimi dar turëtø bûti atlikti. Taèiau ðiø projektø
apibendrinimas leido tyrinëtojams konstatuoti, kad jie daro norimà pre-
venciná poveiká.
III. Mokyklos klasė kaip prevencinio poveikio objektas
Bloga klasë, bejëgiai mokytojai, nesusitvarkantys su ja, triukðmas pa-

mokø metu, nedrausmingø mokiniø dominavimas, gerø, norinèiø mokytis
mokiniø persekiojimas ir izoliavimas – visa tai sudaro blogos klasës sin-
dromà. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad tarp blogos klasës ir jos mokiniø
teisës paþeidimø yra labai glaudus ryðys. Net ir geresnis mokinys neiðven-
giamai tampa tokios klasës ákaitu ir neturi kito pasirinkimo, kaip elgtis taip,
kaip ir visa klasë.
Blogos klasës poveikis jos mokiniø nusikalstamumui toks akivaizdus,
kad atsirado daugybë prevencijos projektø, siekianèiø padëti perauklëti
klasæ. Tokiø projektø yra net apie keliasdeðimt, taèiau savo turiniu jie gana
skirtingi.
Pirmiausia, kaip ir mokyklos atþvilgiu, bandoma gerinti blogos klasës
mokytojø ir mokiniø gebëjimà spræsti savo klasës problemas. Tai daroma
tokiu pat nuoseklumu – pirma iðmokstama spræsti problemas apskritai, po
to bandoma ðiuos ágûdþius taikyti sprendþiant savo klasës problemas.
Daþniausiai klasës projektai vykdomi kartu su mokyklos projektais. Pa-
vyzdþiui, mokiniø mokymas kartu spræsti klasës problemas (cooperative
learning) buvo panaudotas jau aptartuose PATHE projekte (Gottfredson,
1986), Efektyvios mokyklos projekte (Gottfredson, 1987) ir STATUS pro-
jekte (Gottfredson, 1990). Analizuojant bendras mokyklos problemas pa-
aiðkëdavo, kad dideliø rûpesèiø kelia viena ar kelios itin sunkios klasës. Tai
paskatindavo numatyti klasës prevencijos priemones.
1992–1994 metais ágyvendinto projekto Childern development program
(CPD) pagrindinis prevencinio darbo taikinys buvo sunkios klasës. Faktið-
kai tai buvo bendra metodika susieti 6 atskiri projektai, kiekvieno ið jø tai-
248 TREČIA DALIS
kinys buvo konkreti mokyklos klasë. Buvo tikimasi, kad ágyvendinant pro-
jektà sumaþës mokiniø alkoholizmas, jø teisëtvarkos paþeidimø. 35 lentelë-
je pateikti tokio klasës projekto prevencinës veiklos rezultatai. Nesunku
pamatyti, kad ðios priemonës tikrai davë tam tikrà rezultatà maþinant mo-
kiniø alkoholizmà, taip pat pagerëjo klasës tarpusavio santykiai, mokiniai
labiau prisiriðo prie mokyklos. Taèiau reikiamas poveikis teisëtvarkos pa-
þeidimams beveik nepastebëtas.
3 5 l e n t e l ë . Projektø veiksmingumo apþvalga
Meto-
Rezultatas, kurio buvo
Projekto vadovai dinis Papildomas rezultatas
siekiama
lygis
Hawkins, Catalano 3 Mokiniai tapo ne tokie
(1991) agresyvûs. PD* = -0,34
Hawkins, Catalano, 2 Sumaþëjo alkoholio var- Mokiniai labiau prisiriðo
Morrison, O'Don- tojimas. PD = -0,12 prie mokyklos, aktyviau
nell ir kt. (1992) dalyvavo jos gyvenime
O'Donnell, 2 Sumaþëjo alkoholio var- Mokiniai labiau prisiriðo
Hawkins, Catalano, tojimas. PD = -0,40. prie mokyklos
Abbott, Day (1995) Vaikinai padarë maþiau
smulkiø nusikaltimø. PD
= -0,54
Hawkins, Doueck, 3 Ðiek tiek sumaþëjo nusi- Mokiniai labiau prisiriðo
Lishner (1988) kaltimø skaièius prie mokyklos
Battistich, Schaps, 3 Sumaþëjo alkoholio var-
Watson, Solomon tojimas. PD = -0,12.
(1996) Padaryta maþiau nusikal-
timø
Solomon, Watson, 3 Ðiek tiek pagerëjo elge- Mokiniø savitarpio santy-
Delucchi, Shaps, sys pamokø metu kiai pasidarë draugiðkesni,
Battistich (1988) ðiltesni
* PD – poveikio dydis
Susidaro áspûdis, kad nors prevencijos priemonës klasëje ir daro tei-

giamà poveiká, taèiau drauge ir kelia tam tikrø abejoniø.
Prie panaðiø iðvadø prieita ir gausios literatûros, skirtos klasëje taiko-
moms prevencijos priemonëms, apþvalgose. Taigi pagrindinë iðvada yra to-
kia: apskritai paëmus, á klasæ nukreiptos prevencijos priemonës tikrai page-
rina mokiniø mokymàsi, drausmæ, kitus mokyklai svarbius dalykus, taèiau
koká poveiká jos daro nusikalstamumui, aiðkaus atsakymo dar neturime
(Brewer ir kt., 1995; Brewer D. D., Hawkins J. D., Catalano R. F., Ne-
ckerman H. J., 1995).
Mokinių pergrupavimas. Blogiausių mokinių atskyrimas
Ko gero, kiekvienoje klasëje yra vienas ar keli sunkûs mokiniai. Jie yra
daþniausi drausmës paþeidëjai, kelia daugiausia problemø mokytojams ir
mokiniams. Daþniausiai jie priklauso rizikos grupei, ir yra didelë tikimybë,
kad bûtent jie darys nusikaltimus.
Natûraliai kyla mintis atskirti tokius mokinius nuo visos klasës, suburti
juos atskiroje grupëje, kurioje bûtø galima sudaryti specialias auklëjimo sà-
lygas. Taip bûtø geriau ir visiems mokiniams, kadangi bûtø paðalintas pa-
grindinis trukdymø ir blogos átakos ðaltinis, ir patiems sunkiems moki-
niams, kadangi jiems bûtø sudarytos specialios auklëjimo sàlygos, labiau
atitinkanèios jø asmenybës ypatumus.
Kiek ði prevencijos idëja pasitvirtino tikrovëje? Patys þinomiausi keturi
ðio pobûdþio prevencijos projektai rëmësi panaðiais principais, ið sunkiø
mokiniø buvo sudarytos maþos mokymosi ir auklëjimo grupës, kurios turë-
jo savo atskirà mokymosi ir gyvenimo teritorijà. Jiems buvo sudarytos itin
palankios mokymosi ir laisvalaikio sàlygos: nustatytas lankstesnis dienos
reþimas, sudarytos ávairesnës laisvalaikio leidimo galimybës. Dirbantys su
maþesniu moksleiviø skaièiumi mokytojai galëjo daugiau dëmesio skirti
kiekvienam ið jø, daugiau su jais kalbëtis, geriau paþinti jø asmenybës ypa-
tumus. Projekte dalyvaujantys mokytojai buvo instruktuojami kuo labiau
individualizuoti bendravimà su kiekvienu mokiniu. Buvo siekiama skatinti
kuo glaudesnius mokytojo santykius su kiekvienu mokiniu, pavyzdþiui, bu-
vo sveikinamas mokytojo dalyvavimas kartu su moksleiviais leidþiant laisva-
laiká ir pan. Taigi sunkûs mokiniai buvo intensyviau ugdomi, prisitaikant
prie jø individualiø savybiø, o kiti mokiniai iðvengë blogo elgesio átakos.
Todël buvo pagrindo manyti, kad tokios priemonës turës prevenciná povei-
ká.
Minëtø tyrimø rezultatai pateikti 36 lentelëje „Mokiniø pergrupavimo
prevencinis poveikis“.
Kaip rodo projektø rezultatai, taikant ðià priemonæ nusikalstamumo ir
kitø teisës paþeidimø lygis nesumaþëjo, taèiau yra neabejotinas teigiamas
poveikis – pagerëjo lankomumas, daugiau mokiniø sëkmingai baigë mo-
kyklà.
Galima manyti, kad tokiø ið pirmo þvilgsnio abejoniø nekelianèiø pre-
vencijos priemoniø neveiksmingumas siejasi su dviejø veiksniø grupiø
prieðprieða. Viena vertus, intensyvesnis ir lankstesnis auklëjimas tikriausiai
darë teigiamà poveiká, maþino nusikaltimø rizikà. Taèiau, antra vertus,
sunkiø mokiniø susitelkimas vienoje grupëje galëjo suintensyvinti jø savi-
tarpio kriminogeniná poveiká. Ðios prieðingos jëgos neutralizavo viena kità,
o tai ir sukëlë nuliná efektà.
250 TREČIA DALIS
3 6 l e n t e l ë . Mokiniø pergrupavimo prevencinis poveikis
Projekto Metodinis
Rezultatas, kurio buvo siekiama
vadovas lygis
Felner, Ginter, 4 Sumaþëjo mokiniø, nelankanèiø mokyklos (21 proc.
Primavera eksperimentinëje grupëje ir 43 proc. kontrolinëje)
(1982)
Felner, Adan 4 Ið esmës sumaþëjo mokiniø, nebaigusiø mokyklos
(1988)
Gottfredson 4 Pagerëjo lankomumas (PD* = +0,33 jaunesnëse ir PD
(1990) = +0,42 vyresnëse klasëse
Reyes, Jason 4 Pagerëjo mokymasis.
(1991) Mokyklos nelankanèiø ir mokyklos nebaigianèiø moki-
niø skaièius ið esmës nepasikeitë
* PD – poveikio dydis
IV. Siauros krypties projektai
Visi pirmiau apraðyti projektai siekë prevencinio efekto ir ávairiø ben-

drø teigiamø pokyèiø mokyklos gyvenime. Visais tais atvejais buvo siekia-
ma plataus poveikio, t. y. iðspræsti ið karto daug problemø. Tokiø prevenci-
jos programø taikinys neretai yra kaip tik blogos mokyklos, turinèios uþbur-
tà problemø ratà – daugelá viena kità sukelianèiø problemø. Ðiuo atveju
svarbø vaidmená vaidina paslëptas, taèiau strateginæ reikðmæ turintis veiks-
nys: sugebëjimas spæsti problemas, socialiniø normø sistemos tobulinimas,
klasës sudëties pagerinimas (paðalinant sunkius mokinius).
Siauros krypties prevencijos projektø schema yra kitokia. Ásivaizduoki-
me pakankamai gerà mokyklà, kuri turi svarbià ir skaudþià problemà. Ði
problema nëra nulemta svarbiausiø mokyklos reikalø, neiðplaukia ið jos
blogo funkcionavimo.
Tokiomis sàlygomis taikomas siauros krypties projektas – rengiama
programa, kurios visos priemonës nukreiptos á vienà taðkà.
Pateiksime tokiø tyrimø pavyzdþiø.
Pasityčiojimas iš silpnesnių mokinių (bulling)
Puikus tokios siauros programos pavyzdys yra Norvegijoje ágyvendintas

projektas, kurio tikslas buvo neleisti, kad mokyklose bûtø tyèiojamasi ið
nepopuliariø, nesugebanèiø apsiginti mokiniø. Labai daþniai tokie moki-
niai buvo erzinami, muðami, ið jø atimami pinigai, jie buvo verèiami daryti
þeminanèius darbus.
Specialus tyrimas parodë, kad ðis reiðkinys yra labai paplitæs Norvegijo-
je ir kad suaugusieji, net ir mokytojai, þiûrëjo á tai pro pirðtus, nepakanka-
mai ávertino jo neigiamus padarinius. Svarbu ir tai, kad toks erzinimas ir
priekabiavimas buvo paplitæs tiek gerose, tiek ir blogesnëse mokyklose.
Bandant kovoti su ðiuo reiðkiniu greitai paaiðkëjo, kad tai itin kietas rie-
ðutëlis ir kad áprastos auklëjimo bei administracinës priemonës nëra veiks-
mingos. Visa tai ir paskatino imtis didelio projekto, á kurá buvo átrauktos 42
Norvegijos mokyklos (Olweus, 1991, 1992; Olweus, Alsaker, 1991; metodi-
nis lygis – 3).
Programa buvo sudaryta ið priemoniø, kuriomis mëginta uþkirsti kelià
erzinimui. Pirmiausia buvo siekiama atskleisti visuomenei tà reiðkiná, kad ji
aiðkiai ásivaizduotø, kas ið tiesø darosi. Buvo sukurtas ir plaèiai parodytas
videofilmas, iliustruojantis ir aptariantis ðá reiðkiná.
Be to, mokyklos personalui ir mokytojams buvo parengta speciali knyga
apie ðá reiðkiná, jo reikðmæ ir kovos su juo bûdus, o tëvams buvo parengti ir
iðsiuntinëti specialûs lankstinukai.
Itin svarbø vaidmená suvaidino specialûs aptarimai, per kuriuos moki-
niai klasëje analizuodavo koká nors reiðkiná, jo prieþastis ir galimas reakci-
jas. Pagaliau buvo sustiprinta ir prieþiûra tø vietø, kuriose daþniausiai ir
bûdavo erzinami silpnesni mokiniai.
Ágyvendinant ðá projektà periodiðkai buvo atliekamos reprezentatyvios
mokiniø apklausos, siekiant nustatyti, koká poveiká daro projektas. Apklau-
soje dalyvavo maþdaug 2500 moksleiviø (nuo 11 iki 14 metø) ið visø á pro-
jektà átrauktø mokyklø. Tyrimo rezultatai parodë, kiek sëkmingas gali bûti
toks siauros krypties projektas. Erzinimo atvejø sumaþëjo 50 procentø. Be
to, buvo juntama ir nemaþai papildomø padariniø: sumaþëjo vagysèiø, buvo
maþiau þalojamas vieðasis turtas, pagerëjo mokyklos lankomumas.
Kiti sëkmingo siauros krypties projekto pavyzdþiai – tai projektai, nu-
kreipti prieð vandalizmà – betikslá visuomeninio turto gadinimà. 1983 me-
tais projektas ávykdytas labai metodiðkai (Mayer, Butterworth, Nafpaktitus,
Sulzer-Azaroff, 1983; metodinis lygis – 5).
Ðiame projekte, kaip ir ankstesniame, buvo panaudotos ávairios povei-
kio priemonës, nukreiptos prieð vandalizmà. Taèiau programos pagrindas
buvo specialios „pasitarimo grupës“, kuriose buvo plëtojami vandalizmo
prevencijos metodai ir kuriose dalyvavo tiesioginiai projekto vykdytojai,
mokytojai ir mokiniai-konsultantai.
Ágyvendinus ðá projektà iðlaidos dël vandalizmo sumaþëjo (priklausomai
nuo mokyklos) nuo 10 iki 32 procentø.
252 TREČIA DALIS
Tiesioginis poveikis mokiniui kaip mokyklinės

prevencijos priemonė
Individualiomis poveikio priemonëmis siekiama tiesiogiai padaryti pre-

venciná poveiká asmeniui: pakeisti jo ásitikinimus, tobulinti þinias, ugdyti
tam tikrus sugebëjimus. Prie tokiø priemoniø priklauso ir ðvietimas. As-
muo neturi tam tikrø þiniø (sakykime, apie galimybæ bûti suimtam padarius
nusikaltimà), o paskaita ar kitokia ðvietimo priemonë suteikia jam tokiø þi-
niø. Prevencinis poveikis ðiuo atveju pasireiðkia tuo, kad gavæs naujø þiniø
þmogus susimàstys, ar verta daryti nusikaltimà. Prie individualaus poveikio
metodø priskiriamos ávairios psichologinës treniruotës, konsultacijos,
psichoterapijos seansai ir pan.
Visais ðiais atvejais keièiama ne individà supanti socialinë aplinka, o jo
paties asmenybës.
Apþvelgæ individualius metodus, apibendrinsime, kas þinoma apie jø
veiksmingumà.
Prevencinis švietimas
Ðvietimas, t. y. suteikimas þmogui naujø þiniø, yra, ko gero, vienas se-

niausiø nusikaltimø prevencijos metodø. Jo „filosofija“ labai paprasta ir
aiðki: niekas nëra pats sau prieðas, niekas nenori sau blogo.
Jaunas þmogus neþino, kokià þalà jam gali padaryti, pavyzdþiui, narko-
tiniø medþiagø vartojimas. Ðvietimas jam suteikia tokiø þiniø. Gavæs naujø
þiniø, jaunuolis naujomis akimis paþiûri á narkotikø vartojimà ir atsisako jø.
Suteikimas þiniø, kurios turëtø apsaugoti þmogø nuo nusikaltimø padary-
mo, ir vadinamas prevenciniu švietimu.
Yra ávairiausiø prevencinio ðvietimo formø. Ypaè viliojanèios nusikal-
timø prevencijos poþiûriu yra visuotinio ðvietimo formos: paskaitos, televi-
zijos laidos, spauda, knygos. Ið tikrøjø ðitokiu bûdu galima suteikti preven-
ciniu poþiûriu reikiamø þiniø ið karto dideliam þmoniø skaièiui ir drauge vi-
sus juos apsaugoti nuo nusikaltimø padarymo.
Nieko nuostabaus, kad bûtent ðvietimas uþima didþiausià vietà daugely-
je prevencijos programø. Paskaitos, paðnekesiai nusikalstamumo temomis,
filmø perþiûros ir aptarimai – visa tai planuojama kiekvienà kartà, kai rei-
kia uþtikrinti kokio nors nusikaltimo prevencijà.
Konsultacija, psichoterapija, psichologinë treniruotë gali bûti atlikta

vienu metu su vienu ar keliais þmonëmis. Paskaitos gali klausytis ðimtai
þmoniø.
Prevencinis ðvietimas yra ir pati pigiausia nusikaltimø prevencijos for-
ma. Nepilnameèiø stovyklos organizavimas kainuoja nemaþai pinigø. Dar
daugiau kainuoja psichoterapijos seansai. Tuo tarpu paskaitos organizavi-
mas reikalauja tik, kad lektorius atvaþiuotø á reikiamà mokyklà ir valandà
skaitytø savo paskaità. Vykdydamas nusikalstamø grupuoèiø prevencijà
darbuotojas turi suartëti su á nusikaltimus linkusiais jaunuoliais, netgi tapti
gaujos nariu. Tai reikalauja didþiulës átampos, jis rizikuoja ir savo gyvybe.
O paskaità organizuoti labai paprasta.
Mokyklinës prevencijos taikymas palengvinamas dar ir tuo, kad mokyk-
la pati yra ðvietimo ástaiga. Visa tai padaro prevenciná ðvietimà populia-
riausia ir plaèiausiai naudojama prevencijos priemone. Ar prevencinis ðvie-
timas pateisina visas tas viltis? Ar jis ið tikrøjø pakankamai veiksmingas?
Teisinis švietimas
Natûralu manyti, kad þmonëms, kurie daro nusikaltimus, labiausiai

trûksta þiniø apie ástatymus, apie pilieèio pareigas ir teises, kriminalinës
justicijos veiklà, jos kovà su nusikalstamumu, apie ðalies mastu dedamas
nusikaltimø prevencijos pastangas – visa tai daþnai minima kaip svarbus
nepilnameèiø ir suaugusiøjø nusikalstamumo ðaltinis (Gottfredson, 2000).
Apskritai paëmus, nelabai abejojama ðvietimo veiksmingumu. Dël to
tas veiksmingumas ilgà laikà ir nebuvo tiriamas. Taèiau pastaruoju metu vis
daugiau vykdoma projektø, kuriuose numatomos priemonës ðvietimo átakai
nustatyti.
Ypaè dideli tokio pobûdþio projektai ágyvendinti JAV. Ðie tyrimai leido
naujai paþiûrëti á teisinio ðvietimo (ir ðvietimo apskritai) veiksmingumà.
1979 metais JAV nacionalinis nepilnameèiø justicijos ir nusikaltimø
prevencijos institutas (NIJJDP) ásteigë penkias organizacijas teisiniam ðvie-
timui plëtoti ir jo veiksmingumui tirti.
Ðios organizacijos plëtojo aktyvø teisiná ðvietimà ðalies mokyklose. Jø
paskaitose buvo kalbama apie aplinkybes, kuriomis þmogus gali norëti pa-
daryti nusikaltimà, aptariami baudþiamieji ástatymai, kurie draudþia tai da-
ryti. Buvo teikiama pavyzdþiø, kaip padaræ nusikaltimà þmonës uþ tai buvo
nubausti.
Paprastai toks ðvietimo darbas (paskaitø ciklas, filmø demonstravimas
ir aptarimas ir pan.) buvo atliekamas su kiekviena klase atskirai. Projekto
vykdytojai visada parinkdavo keletà panaðiø pagal daugelá poþymiø klasiø.
Po to atsitiktiniu bûdu viena ið jø buvo skiriama eksperimentine – joje buvo
254 TREČIA DALIS
taikoma priemonë, o kita – kontroline (joje nieko nebuvo daroma). Projek-

tas tæsdavosi dvejus metus.
Atlikto darbo rezultatus apibendrino JAV mokslininkai G. Johnsonas ir
R. Hunteris (1985).
Jie ávertino teisinio ðvietimo veiksmingumà 61 eksperimentinëje ir 44
kontrolinëse klasëse 32 mokyklose ðeðiose JAV valstijose. Tai yra jie nusta-
të, kaip eksperimentinëje ir kontrolinëje klasëse per tuos dvejus metus pa-
kito 132 ávairûs parametrai: mokiniø elgesys, poþiûris, asmenybës raida ir
pan. Ypaè daug dëmesio buvo skiriama nusikalstamumui. Mokiniø buvo
klausiama, ar jie padarë ávairiausiø nusikaltimø, koks jø poþiûris á ðiø nusi-
kaltimø padarymà, á prievartà, á jëgos taikymà, á antisocialines grupuotes,
ar jie pasirengæ padëti á nelaimæ pakliuvusiam þmogui, ir pan. Deja, inten-
syvaus teisinio ðvietimo poveikio rezultatai nuvylë. Vienintelë sritis, kurioje
ávyko esminiø pokyèiø, buvo mokiniø teisës þiniø lygis. Kitaip tariant, ið-
klausæ visas numatytas paskaitas, mokiniai tikrai pradëjo geriau iðmanyti
ástatymus. Taèiau geresnis ástatymø iðmanymas nepadarë pastebimo povei-
kio jø elgesiui. Projekto vykdytojai aiðkino tai tuo, kad ágyvendinant projek-
tà paðaliniai, tarpiniai veiksniai uþtemdë teisinio ðvietimo poveiká.
Pavyzdþiui, ðvietimo poveikis labai priklauso nuo paties mokytojo, nuo
mokyklos, nuo to, kiek kruopðèiai buvo parengta priemonë. Bet netgi jeigu
taip ið tiesø bûtø, tai reikðtø, kad teisinio ðvietimo poveikis nëra labai stip-
rus ir dël to pakankamai lengvai nuslopinamas kitø veiksniø.
Norëdami patikrinti ðià prielaidà projekto rengëjai ëmësi naujo pana-
ðaus projekto. Ðá syká á projektà buvo átraukta maþiau klasiø, taèiau projek-
to vykdymas, lektoriaus kvalifikacija ir patirtis, pasirengimo ypatumai buvo
kruopðèiai kontroliuojami. G. Johnsonas ir R. Hunteris atskirai apibendri-
no kiekvieno lektoriaus rezultatus. Projektas buvo vykdomas 21 eksperi-
mentinëje ir 14 kontroliniø klasiø. Taèiau ir ðio labai kruopðtaus tyrimo re-
zultatai nebuvo labai dþiuginantys. Ið tikrøjø buvo nustatyta viso labo tik 15
statistiðkai ryðkiø palankiø pokyèiø. Ið jø devyni eksperimentinëse klasëse ir
ðeði kontrolinëse. Svarbu ir tai, kad dauguma teigiamø pokyèiø ir vël buvo
susieti su teisës þiniø plëtra. Kaip pastebëjo vienas ið ðio darbo kritikø, „ðis
gigantiðkas ir kruopðèiausias tyrimas parodë viena: teisinio ðvietimo rezul-
tatas yra teisinis ðvietimas“.
Reikia pasakyti, kad teisinio ðvietimo entuziastai vis dar bando parodyti
jo veiksmingumà. Tam tikslui siekiama itin tiksliai parengti eksperimentà,
kruopðèiai atrinkti klases. Pavyzdþiui, jau minëto tyrimo autoriai bandë at-
rinkti maþà tokiø klasiø grupelæ ir parodyti, kad tiriant joje nustatomas
ðioks toks pozityvus poveikis nusikalstamumui. Taèiau tai reiðkia, kad jeigu
koks nors teisinio ðvietimo prevencinis poveikis ir egzistuoja, tai jis labai
silpnas ir gali bûti nustatytas tik taikant labai tikslius eksperimentinius me-
todus.
Taigi ðiuo metu neturime pagrindo manyti, kad teisinis ðvietimas yra
veiksminga nusikaltimø prevencijos priemonë. Kol kas nekelia abejoniø tik
vienas jo rezultatas – geresnis projekto dalyviø teisinis iðprusimas.
Aiðku, tai jokiu bûdu nereiðkia, kad nereikia plëtoti teisinio ðvietimo.
Ástatymø iðmanymas labai svarbus daugeliu atþvilgiø, tai – demokratinës vi-
suomenës veikimo pagrindas. Taèiau aiðku ir tai, kad neturime pagrindo
manyti, jog plëtodami teisiná ðvietimà kartu sprendþiame ir nusikaltimø
prevencijos problemas.
Kriminogeninis švietimas kaip prevencijos priemonė
Prevencinio ðvietimo poveikis turëtø priklausyti nuo to, kokios þinios

suteikiamos þmogui. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad dauguma nusikal-
timà padariusiø þmoniø nebuvo pasirengæ susidurti su nusikalstama situaci-
ja. Dauguma nusikaltëliø pripaþásta, kad sprendimà padaryti nusikaltimà
priimdavo paskutinæ akimirkà (þr. V. Justickis, 2001). Daugelis ið jø teigia,
kad neatsiþvelgdavo á svarbias aplinkybes ir kad „jeigu bûtø geriau pagalvo-
jæ“, bûtø susilaikæ nuo nusikaltimo padarymo. Ypaè paaugliai ir jaunimas
nesugeba visapusiðkiau ávertinti kriminogeninës padëties.
Kriminologija yra mokslas, kuris daugiausia gali pasakyti apie ávairias
kriminogenines situacijas, padëti þmogui suprasti ir atpaþinti veiksnius, ku-
rie gali já pastumti padaryti nusikaltimus. Visa tai duoda pagrindà tikëtis,
kad bûtent kriminologinis ðvietimas, ypaè kriminologijos þinios apie krimi-
nogeninæ padëtá, gali padëti þmonëms susivokti ir apsaugoti juos nuo nusi-
kaltimo padarymo.
Kriminologinës paskaitos, laidos, kursai – tai plaèiausiai taikomos pre-
vencinio ðvietimo formos. Kaip ir teisinio ðvietimo atveju, kriminologijos
þiniø reikðmë atrodë tokia akivaizdi, kad kriminogeninio ðvietimo preven-
cinis poveikis ilgà laikà nebuvo tiriamas.
Pastaraisiais deðimtmeèiais buvo atlikta keletas kriminogeninio ðvieti-
mo projektø ir nustatytas ðio ðvietimo poveikis.
Áspûdingiausias ið jø buvo ir lieka D.A.R.E. (Drug Abuse Resistance
Education) projektas, parengtas 1983 metais. Tai narkotikø vartojimo ir su
tuo susijusiø nusikaltimø prevencijos projektas, kurá parengë Los Andþelo
policijos departamentas kartu su miesto ðvietimo skyriumi. Projektas grei-
tai sulaukë didelës sëkmës ir netrukus pelnë pripaþinimà visoje ðalyje. Jau
1996 metais projekte dalyvavo apie 25 milijonai JAV moksleiviø. Ðiuo me-
tu jis vykdomas apie treèdalyje JAV mokyklø. Apie 25 tûkstanèiai policijos
pareigûnø buvo specialiai parengti dëstyti D.A.R.E. kursà.
Ðis projektas labai populiarëja kitose ðalyse. 44 ðalys jau turi savo
D.A.R.E. programas. Labai svarbu pabrëþti, kad D.A.R.E. nëra skirtas tik
256 TREČIA DALIS
kokiai nors vienai moksleiviø grupei. Modifikuotas ðio projekto kursas dës-
tomas net ir ikimokyklinëse ástaigose.
Kurso ðerdá sudaro 17 savaitiniø paskaitø, kuriose plaèiai naudojama
vaizduojamoji medþiaga, ciklas. Programoje nagrinëjamos ir papildomos
temos, tokios kaip ástatymai ir jø paþeidimai, asmeninio saugumo uþtikri-
nimas, naudingas ir kenksmingas cheminiø medþiagø panaudojimas. Jau-
nesniems mokiniams dëstomos jø amþiui svarbios temos: santykiai su drau-
gais, sugebëjimas reikiamu atveju atsispirti jø poveikiui.
Á D.A.R.E. projektà yra átraukta ir specialiø pramogø. Viena ið jø poil-
siui skirta programa D.A.R.E. + PLUS (Play and Learn Under Supervi-
sion).
Labai svarbu, kad vykdant projektà aktyviai dalyvauja policijos pareigû-
nai. Moksleiviai apie narkotikø þalà ir su jais susijusius nusikaltimus suþino
ið þmoniø, kurie su ðiomis problemomis susiduria kasdien ir turi didelës pa-
tirties.
Kursas buvo keletà kartø papildomas ir tobulinamas. Dabar jis iðtobu-
lintas iki smulkmenø ir yra pritaikytas ávairiausioms mokykloms ir ávairiau-
siam mokiniø kontingentui.
Dauguma tokiø tyrimø buvo apibendrinti analizëje, skirtoje D.A.R.E.
trumpalaikiams efektams (Ringwalt ir kt., 1994).
Atrodytø, kad toks didelis, kruopðèiai parengtas, visuotinai pripaþintas,
puikiai finansuojamas projektas yra „pasmerktas“ sëkmei. Taèiau veiks-
mingumo tyrimai nustatë, kad yra visiðkai prieðingai.
Trumpalaikis D.A.R.E. projekto poveikis narkotiniø medþiagø vartoji-
mui nenustatytas. Poveikio skirtumas tarp eksperimentiniø ir kontroliniø
grupiø yra labai menkas – vidutiniðkai PD yra lygus 0,06 ir niekada nevirði-
ja 0,11.
Kitos programos, kurios irgi siekia sumaþinti moksleiviø narkotikø var-
tojimà, taèiau daro tai kitais negu ðvietimas metodais, yra nepalyginti
veiksmingesnës. Pavyzdþiui, sugebëjimø ugdymo programos (jas nagrinë-
sime vëliau) padaro du tris kartus didesná poveiká narkotikø vartojimui ir
poþiûriui á juos. Kitos ðvietimo programos taip pat nebuvo veiksmingesnës
uþ D.A.R.E. Net ir geriausiø ðvietimo programø poveikio dydis niekada
nevirðija 18. Panaðûs yra D.A.R.E. projekto rezultatai kitose ðalyse. Pavyz-
dþiui, Ðvedijoje D.A.R.E. projekte dalyvavo 1800 mokiniø. Visi jie iðklausë
pagrindiná D.A.R.E. kursà. Jokiø statistiðkai patikimø skirtumø tarp ekspe-
rimentiniø ir kontroliniø grupiø nebuvo nustatyta: nusikalstamumo, narko-
tikø vartojimo lygis, poþiûris á narkotiniø medþiagø vartojimà buvo beveik
toks pats. Skirtumø nerado vëlesni tyrimai (Sigler, Talley, 1995; metodinis
lygis – 2; Rosenbaum, Flewelling, Bailey, Ringwalt, Wilkinson, 1994; me-
todinis lygis – 4; Clayton, Cattarello, Johnsone, 1996; metodinis lygis – 4).
Taigi gigantiðkas D.A.R.E. – ðio prevencinio darbo„Titanikas". Jo ne-

sëkmë siejama pirmiausia su ðvietimo metodø neveiksmingumu. D.A.R.E.
yra „kalbantis“ kursas, ir tai yra jo neveiksmingumo ðaltinis.
G.R.E.A.T.
(Gang Resistance Education And Training)
Tai dar vienas policijos parengtas ðvietimo metodas, skirtas mokiniams.

1991 metais já parengë Fynikso miesto (JAV) policijos departamentas,
siekdamas tikslo – sumaþinti nepilnameèiø dalyvavimà nusikalstamose gru-
puotëse. Kurso pagrindà sudarë mokiniams 9 savaites skaitomos paskaitos
apie nusikalstamas grupuotes ir bûtinumà vengti jose dalyvauti. Mokiniams
buvo pasakojama, kaip paprasta paaugliø grupë perauga á nusikalstamà,
kaip nusikalstamos grupuotës átraukia naujus narius. Daugiau kaip 2000
policijos pareigûnø ið 47 valstijø buvo specialiai parengti, kaip dëstyti ðá
kursà.
Kartu buvo tiriamas ir programos veiksmingumas, t. y. siekiama nusta-
tyti trumpalaikius ir ilgalaikius programos vykdymo rezultatus. Atliekant
pirminá programos ávertinimà (Esbensen, Osgood, 1996), buvo palyginta
2600 mokiniø, iðklausiusiø G.R.E.A.T. kursà, ir 3200 mokiniø, neiðklausiu-
siø kurso. Rasta keletas labai nedideliø skirtumø tarp abiejø grupiø nusi-
kalstamumo lygio ir narkotikø vartojimo atþvilgiu. Ðio kurso veiksmingu-
mas vargu ar galëjo bûti didesnis, nes ir G.R.E.A.T. buvo vien tik „kalban-
tis“ kursas.
Reziumuojant galima teigti, kad šiuo metu neturime jokio pagrindo tikėti
švietimo metodų prevenciniu veiksmingumu.
Antikriminogeninių įgūdžių formavimas
Prevencinio poveikio priemoniø, kuriomis siekiama suformuoti asmens

elgesio arba màstymo ágûdþius, apsauganèius já nuo nusikaltimø padarymo,
pagrindas yra daugybë tyrimø, kurie parodo, kad nusikaltëliai daþnai „pir-
ma veikia, o po to galvoja“, kad jie klaidingai suvokia situacijà, priima kaip
áþeidimà ar agresyvumà toká kitø þmoniø elgesá, kuris visai toks nëra. Susi-
dûræ su problema, jie daþniausiai nenagrinëja visø galimø sprendimo va-
riantø, bet griebiasi pirmo pasitaikiusio, ir pan.
Visa tai psichologiðkai apibûdinama kaip tam tikrø màstymo ágûdþiø
stoka. Turima omenyje, kad susidûræs su problemine situacija individas turi
258 TREČIA DALIS
bûti ápratæs pirma pagalvoti, o tik paskui veikti. Jis turi turëti įprotį panag-
rinëti visus sprendimo variantus, jo màstymas turi bûti ápratæs ieðkoti tokiø
variantø.
Formuojant ágûdþius taikomi visiðkai kiti metodai negu suteikiant þi-
nias. Èia pagrindiná vaidmená vaidina ne paskaitos ar laidos, bet pratimai ir
treniruotës.
Tokios psichologinës treniruotës paprastai rengiamos maþose grupëse.
Jose dalyvauja mokiniai, priklausantys didelës nusikaltimø rizikos grupei,
taip pat ir tie, kuriems trûksta tam tikrø svarbiø socialiniø ágûdþiø ir kurie
bûtent dël to gali padaryti nusikaltimà. Pratybø metu modeliuojamos situa-
cijos, kuriose dël minëtø ágûdþiø stokos paauglys gali padaryti nusikaltimà.
Po to paaugliui sudaroma galimybë pabandyti ðiomis sumodeliuotomis
kriminogeninëmis aplinkybëmis pasielgti teisingai. Taip mokinys mokosi ið-
tirti situacijà ir tinkamai pasielgti (þr. „Antikriminogeniniø ágûdþiø forma-
vimo pavyzdys“).
Svarbi antikriminogeniniø ágûdþiø formavimo programø ypatybë yra ta,
kad jos toli graþu nëra tokios masinës kaip informavimo programos. Pa-
skaitos gali klausytis ðimtai þmoniø, psichologinëje treniruotëje paprastai
dalyvauja 10–15. Kadangi vietø grupëje skaièius yra ribotas, tokiose pro-
gramose dalyvauja tik paaugliai, kuriems to labiausiai reikia – itin didelës
rizikos grupës paaugliai. Antra vertus, tokiø grupiø veikla yra labai kon-
centruota ir tikslinga. Per paskaità galima aptarti daug ávairiausiø proble-
mø, per vienà psichologinæ treniruotæ galima geriausiu atveju suformuoti
vienà kità ágûdá. Plëtojant ðvietimà galima perteikti nemaþai informacijos,
kuri tiesiogiai dabar ir nereikalinga, gali likti „atsargai“. O formuojant ágû-
dþius reikia labai tiksliai þinoti, kokie gebëjimai yra dabar reikalingi.
Antikriminogeninių įgūdžių formavimo

pavyzdys
Mes galime átikinti paauglá, kad gerti spiritinius gërimus yra kenksmin-
ga. Taèiau kada bendraamþiø kompanijoje jam bus pasiûlyta iðgerti, paaug-
lys vargu ar galës atsisakyti dël tos paprastos prieþasties, kad nemoka to
daryti. Jis nesugeba greitai rasti priimtinø atsisakymo argumentø, neþino,
kaip nepatenkinti draugø praðymo, nepraradus jø pagarbos ir simpatijos.
Taigi jo sutikimas gerti iðplaukia ne ið žinių stokos, o ið stokos gebėjimo
greitai ir lengvai rasti argumentus, kurie leistø jam atsisakyti.
Ðiø ágûdþiø neturëjimas padidina tokio mokinio nusikaltimo rizikà. Ji
ypaè padidëja, jeigu jam daþnai tenka bendrauti su paaugliø grupëmis, ku-
rioms iðgërimas yra svarbi gyvenimo dalis.
Tipiðkos tokiø ágûdþiø formavimo pratybos paprastai bûna grupinës ir

vyksta pagal specialià schemà.
Pratybø pagrindas yra vadinamoji „psichologinë drama“. Grupës daly-
viai imituoja kokià nors gyvenimo situacijà, kurioje paaugliui reikalingas
atitinkamas sugebëjimas. Mûsø atveju – tai sugebëjimas atsisakyti draugø
spaudimo iðgerti.
Kiti mokiniai – pratybø dalyviai – vaidina „draugus“, kurie nutaria þût-
bût prikalbinti tà paauglá iðgerti. Tam tikslui jie panaudoja paaugliø grupë-
je áprastas spaudimo priemones – argumentus, tokius kaip: „nesimaivyk“,
„neatsilik“, „nebijok“, „negerbi“ ir pan. Paèiam paaugliui duodama tokia
uþduotis: „Ásivaizduok, kad tu tvirtai nutarei atsisakyti. Tu pats sau pasakei,
jog niekas tavæs neprivers daryti to, ko tu nenori. Kaip tokiu atveju atsaki-
nësi á draugø ákalbinëjimus?“
Ðioje situacijoje paauglys susiduria su bûtinumu savarankiðkai rasti bû-
dus, kaip atsispirti draugø ákalbinëjimui, rasti argumentus, tinkamà tonà ir
pan.
Pasibaigus scenai grupës draugai ávertina, kaip paaugliui pavyko atsi-
spirti ákalbinëjimams, koká áspûdá jo elgesys padarytø jo „draugams“ (kiek
pakeltø jo autoritetà ir pan.).
Po to ðio paauglio vietà uþima kitas psichologinës grupës narys ir scena
kartojama ið naujo. Paaugliai mato, kaip jø draugai susitvarko su panaðio-
mis uþduotimis.
Baigiantis pratyboms mokiniai jau daug geriau sugeba atsispirti bendra-
amþiø psichologiniam spaudimui, rasti tinkamus argumentus, suvokia gru-
piná spaudimà kaip probleminæ situacijà, su kuria privalu susidoroti.
Pavyzdys pasisemtas ið autoriaus patirties vykdant rizikos grupës paaug-
liø grupinæ psichoterapijà.
Ðiuo metu yra parengta daugybë programø, kuriose naudojamos tokios

priemonës. Daþniausiai jose numatytas ir veiksmingumo ávertinimas paly-
ginant eksperimentines ir kontrolines grupes. Atlikta keletas tokiø projek-
tø apibendrinimø (Garrett, 1985; Izzo, Ross, 1990; Lipsey, 1992).
Visuose apibendrinimuose prieita prie bendros iðvados – minëtos me-
todikos yra paèios veiksmingiausios ið ðiuo metu taikomø prevencinio dar-
bo su paaugliais bûdø.
Kaip pavyzdá pateiksime Lochmano darbo su labai agresyviais paaug-
liais metodus, kurie buvo pradëti taikyti devintajame deðimtmetyje. Ðiø
metodø pagrindas yra tyrimai, kurie parodë, kad agresyvûs vaikai turi ten-
dencijà suvokti kitus þmones kaip prieðiðkus jø atþvilgiu. Be to, jie nesuvo-
kia savo paties agresyvumo ir savo aktyvaus vaidmens inicijuojant konfliktà.
260 TREČIA DALIS
Pratybø metu sudaromos ávairios situacijos, kuriose kitø þmoniø keti-

nimus agresyvus paauglys gali suvokti kaip prieðiðkus. Agresyvus paauglys
paskatinamas kiekvienà kartà, kai jis reaguoja neagresyviai, kai jis kito
þmogaus ketinimus suvokia kaip neagresyvius.
Grupinës pratybos trunka maþdaug 45–60 minuèiø, jose paprastai daly-
vauja ir mokiniø mokytojas. Kai mokiniai iðsiugdo neagresyvaus reagavimo
ágûdþius, bandoma juos perkelti á natûralià aplinkà – á mokyklos klasæ.
Grupës vadovas dalyvauja pamokose ir padeda átvirtinti naujus neagresy-
vaus reagavimo ágûdþius.
Metodo veiksmingumas yra nepalyginti aukðtesnis negu ðvietimo.
Veiksmingumo tyrimai (Lochman, Burch, Curry, Lampron, 1984; metodi-
nis lygis – 4) parodo esminá destrukcinio elgesio daþnumo sumaþëjimà.
Ávairiuose tyrimuose agresyvaus elgesio intensyvumas maþëja nuo PD =
-0,55 iki PD = -0,61. Po trejø metø atlikti tyrimai parodë, kad buvæ Loch-
mano grupiø dalyviai, palyginti su kontroline grupe, kur kas maþiau pikt-
naudþiauja alkoholiniais gërimais ir narkotikais (skirtumas sudaro PD =
-0,38). Be to, buvo nustatytas, nors ir nedidelis, bet vis dëlto reikðmingas
nusikalstamo elgesio maþëjimas (PD = -0,11). Ðis koeficientas rodo, kad
didelës kriminalinës rizikos grupës nusikalstamas elgesys sumaþëjo maþ-
daug 5 proc., tai gana reikðmingas laimëjimas.
Ne maþiau sëkmingos buvo programos, kurios rëmësi vadinamuoju „el-
gesio pakeitimu“. Dauguma ðiø programø siekë padëti mokiniams stebëti
savo elgesá „ið ðalies“, iðmokyti juos skirti pageidaujamus ir nepageidauja-
mus poelgius.
Kriminologo Bry projekte mokiniai buvo atsitiktiniu bûdu paskirstyti á
eksperimentines ir kontrolines grupes. Vëlavimai, pasirengimas pamo-
koms, darbas klasëje, elgesys – viskas buvo kruopðèiai ir metodiðkai fiksuo-
jama. Buvo skiriami teigiami ir neigiami balai ir kas savaitæ skaièiuojamas
bendras rezultatas. Surinkæs reikiamà balø skaièiø mokinys gaudavo svarbø
apdovanojimà – dalyvaudavo klasës kelionëje.
Ðiame tyrime yra svarbûs du momentai. Pirmas – tai kruopðtus mokinio
tiek teigiamo, tiek neigiamo elgesio fiksavimas. Antras – paskatinimas uþ
gerà elgesá – mokiniø trokðtama kelionë.
Yra nemaþai mokyklø, kuriose mokiniai vien tik siekia iðvengti neigia-
mo elgesio, jø tikslas – „neákliûti“. Vykdant elgesio pakeitimo projektus
mokiniai suinteresuoti elgtis kuo geriau. Teigiamas elgesys skatinamas –
gaunami kelionei reikalingi balai.
Toks projektas ið pirmo þvilgsnio gali atrodyti ðiek tiek naivus. Galime
suabejoti, ar mokiniai tikrai labai norës pasikeisti vien tam, kad surinktø
kuo daugiau teigiamø balø. Tarp mokiniø yra nemaþa tokiø, kurie nesuge-
ba galvoti apie ateitá ir gyvena tik ðia diena. Galima abejoti ir tuo, ar geras
elgesys dël apdovanojimo taps mokiniui áprastas, kad jis lygiai taip pat elg-
sis ir kitose situacijose, kur elgesys nefiksuojamas ir kur uþ savo teigiamus

poelgius jis negaus apdovanojimo.
Á ðiuos klausimus atsakyti galëjo tik labai kruopðèiai parengtas veiks-
mingumo tyrimas. Veiksmingumas ðiuo atveju tikrinimas pagal aukðèiau-
sius metodinius standartus (Bry, George, 1979; metodinis lygis – 5; Bry,
George, 1980; metodinis lygis – 4; Bry, 1982; metodinis lygis – 4). Paaiðkë-
jo, kad dalyvavæ eksperimente mokiniai ið karto po jo ir dar maþiausiai 18
mënesiø turi daug maþiau problemø dël elgesio. Jie kur kas maþiau (paly-
ginti su kontroline grupe) vartoja narkotiniø medþiagø (PD = -0,44). Ið
esmës sumaþëjo ir padarytø nusikaltimø skaièius (PD = -0,30). Svarbu, kad
pasiekti pokyèiai yra stabilûs. Pasibaigus programai, dar penkerius metus
tikimybë, kad eksperimentinës grupës mokiniai dël teisëtvarkos paþeidimø
paklius á policijos akiratá, buvo 66 proc. maþesnë (PD = -0,50).
Vadinasi, ágûdþiø pakeitimo metodikos yra paèios veiksmingiausios, jos
paveikia didelës rizikos mokinius, kurie yra itin atsparûs auklëjamajam po-
veikiui. Taèiau ðiø metodø taikymas neþada greitø, lengvø ir pigiø pergaliø,
o reikalauja intensyvaus, labai tikslaus darbo su nedidelëmis paaugliø gru-
pëmis.
Bendraamžių įtakos panaudojimas

prevencijos tikslams
Idëja panaudoti bendraamþiø átakà nepilnameèiams nëra nauja. Visada

buvo pedagogø, kurie tikëjo bendraamþiø kolektyvo jëga. Jie tikëjo, kad
bendraamþiø nuomonë sunkiai auklëjamiems paaugliams gali turëti dides-
næ átakà negu suaugusieji, kad bendraamþiø patarimai ar vertinimai bus ið-
klausyti daug atidþiau, kad bendraamþiams lengviau rasti tinkamà þodá, áti-
kinti, ákalbëti.
Paaugliui yra labai svarbu priklausyti bendraamþiø grupei, gauti teigia-
mà jos ávertinimà. Neretai paauglys daug atviresnis su bendraamþiais negu
su tëvais ar mokytojais. Dël to bendraamþiai geriau supranta vieni kitus,
jiems lengviau rasti bendrà kalbà.
Ðiuo pagrindu ir sukurti metodai, kurie remiasi bendraamþiø poveikiu.
Tipiðkas poveikio metodas yra toks: atrenkamos problemiðkiausiø mokiniø
grupës. Jose iðkeliamos ávairios santykiø problemos ir panaudojamos ávai-
rios priemonës, skatinanèios mokinius patiems rasti sprendimus.
Pratybose dalyvauja ir suaugæs þmogus – mokyklos psichologas arba
specialiai parengtas mokytojas. Jo vaidmuo yra ne vadovauti ar pamokyti,
bet skatinti paauglius patiems ieðkoti sprendimø.
262 TREČIA DALIS
Psichologø ir mokytojø atsiliepimai patvirtina, kad grupëse pasiseka or-

ganizuoti savarankiðkà problemø aptarimà ir sprendimø paieðkà. Daugelis
jø tiki, kad toks priëjimas ið tikrøjø padidina poveikio veiksmingumà, kad ið
tikrøjø bendraamþiais daugiau pasitikima, kad atviresnis ir nuoðirdesnis yra
bendravimas, kad mokiniai labiau vertina savus sprendimus.
Pateiksime tipiðkà pasisakymà: „Mokytojo ar psichoterapeuto iðkelta
problema visada ir liks tik mokytojo ar psichoterapeuto iðkelta problema.
Mokytojo ar psichoterapeuto poþiûris á tà problemà visada ir liks mokytojo
ar psichoterapeuto poþiûriu. Mokytojo ar psichoterapeuto samprotavimai
apie problemà visada liks mokytojo ar psichoterapeuto samprotavimais.
Mokytojo ar psichoterapeuto pasiûlytas sprendimas visada liks mokytojo ar
psichoterapeuto pasiûlytu sprendimu. Dël to mokytojui ar psichoterapeu-
tui tik atrodo, kad jie kalba su mokiniais. Ið tikrøjø jie visada kalba tik patys
su savimi. O jiems reikia kalbëti su mokiniais. Jø darbo sëkmë priklauso
nuo to, kaip sudaryti galimybæ patiems mokiniams kelti problemas, pateikti
savo poþiûrá á jas, savarankiðkai samprotauti ir patiems rasti tinkamus
sprendimus. Dël to grupinis sprendimo ieðkojimas visada veiksmingesnis“
(Millers, 2004).
Nieko nuostabaus, kad organizuojant toká problemø sprendimà sten-
giamasi kuo labiau sumaþinti mokytojo ar psichoterapeuto ásikiðimà. To-
lesnë metodo plëtra – tai visapusiðkas suaugusiojo paðalinimas. Toliau pra-
tyboms vadovauja mokiniai (vyresnës klasës ar bendraamþiai), kurie jau
anksèiau dalyvavo tokioje veikloje ir, be to, dar buvo specialiai parengti
ðiam darbui.
Kiek ðios programos pateisino viltis? G. Gottfredsonas (1987) ávertino
tokio pobûdþio programø veiksmingumà. Deja, kruopðtaus veiksmingumo
tyrimo rezultatai nuvylë. Ðis tyrimas, raðo G. Gottfredsonas, „nepateikia
jokio pagrindo tvirtinimui, kad programos vykdymas duoda kokià nors
naudà… Ypaè vyresniø klasiø mokiniø atþvilgiu yra pagrindo manyti, kad
programa daro þalingà poveiká“ (Gottfredson, 1987. P 708).
Tyrimas rodo, kad vyresniø klasiø mokiniai, kurie dirbo grupëse, padarë
daugiau teisëtvarkos paþeidimø, jie daþniau vëlavo á mokyklà. Tiriant ben-
draamþiø átakos veiksmingumà buvo panaudota speciali skalë, kuri atspin-
dëjo ávairiø asocialaus elgesio poþymiø (poelgiø, ásitikinimø, santykiø)
bendrà skaièiø. Pasirodë, kad programos dalyviai rodo daugiau tokiø po-
þymiø negu kontrolinës grupës mokiniai. Gottfredsonas ðá paradoksalø re-
zultatà paaiðkina tuo, kad á grupes buvo surinkti didelës rizikos mokiniai,
tarp jø uþsimezgë artimi ryðiai. Taigi antisocialûs paaugliai neigiamai veikë
vieni kitus.
Vëliau buvo bandoma tobulinti ðá metodà. Buvo tikimasi, kad grupës,
kuriai vadovaus nepilnametis, darbas bus veiksmingesnis. Taèiau nauji ty-
rimai parodë, kad moksleiviø elgesys ir paþiûros beveik nepasikeitë (Lam,

1989; Brewer ir kt., 1995; Tobler, 1992).
Taigi ðiuo metu neturime jokio pagrindo manyti, kad bendraamžių įtaka
(sudarant didelės kriminalinės rizikos grupes ir ieškant jose kriminogeninių si-
tuacijų sprendimų) gali turėti prevencinį poveikį. Be to, taikant šį metodą kri-
minalinės tokių paauglių orientacijos gali net sustiprėti.
Mokyklinis prevencinis šefavimas
Sovietiniais laikais buvo labai populiarus ir këlë daug vilèiø vadinamasis

„sunkaus nepilnameèio ðefavimas“.
Ðefavimas kaip baudþiamosios bausmës (laisvës atëmimo) atidëjimo po-
veikio uþtikrinimas buvo átrauktas á Baudþiamàjá kodeksà.
Organizuojama tai buvo labai solidþiai ir áspûdingai. Kolektyvo susirin-
kime nepilnametis papasakodavo savo nuodëmes, kolektyvas jas apsvarsty-
davo ir, jeigu buvo tikimasi, kad já dar galima pataisysi, skirdavo ðefà.
Mokykloje tai paprastai bûdavo vienas ið mokytojø, kartais klasës vado-
vas, kartais kitas prityræs mokytojas.
Ðefas bendraudavo su sunkiu mokiniu, lankë jo ðeimà, aptardavo su juo
ir tëvais elgesio problemas. Specialiame dienoraðtyje ðefas paþymëdavo vi-
sas atliktas priemones. Uþ savo darbà ðefas atsiskaitydavo kolektyvui.
Spaudoje ir mokslinëje literatûroje buvo raðoma apie didelá ðefavimo
veiksmingumà ir apie daugybæ „pasitaisymø“.
Po nepriklausomybë atgavimo ði sovietinë darbo su nepilnameèiais
forma jau nebuvo taikoma.
Kitose ðalyse toks ðefavimas (mentoring) plaèiai paplitæs ir daugeliu at-
þvilgiø panaðus á jau apraðytà. Ðio metodo pagrindas yra taip pat individua-
lus bendravimas su vyresniu ir labiau prityrusiu asmeniu, kurio uþduotis
padëti ar patarti. Su sunkiu paaugliu bendraujama, kalbamasi apie jo pro-
blemas, atsakoma á paauglio klausimus (konsultavimas), susitinkama su të-
vais ir mokytojais.
Yra daug ðio metodo poveikio veiksmingumo tyrimø. Lipsey (1992) at-
likta analizë parodo, kad ir ið ðio metodo nëra pagrindo tikëtis veiksmin-
gumo. Apþvelgti 24 projektai, kuriø poveikis ðefuojamiems mokiniams bu-
vo iðtirtas kruopðèiai ir aukðtu metodiniu lygiu. Iðvada: ðefavimas yra vienas
ið neveiksmingiausiø nusikalstamumo maþinimo metodø. PD = -0,01, taigi
beveik jokio poveikio nëra.
Šiuo metu negalime teigti, kad šefavimas daro prevencinį poveikį.
264 TREČIA DALIS
Konsultaciniai prevencijos metodai
Ne kà veiksmingesni buvo ir projektai, kuriø tikslas – tiesiog konsultuoti

nepilnameèius, individualiai ar grupëse, susitinkant su jais ar anonimiðkai
(telefonu ar per internetà) atsakyti á jiems rûpimus klausimus. Kaip þino-
ma, tai labai populiarûs prevencinio darbo mokyklose ir uþ jø ribø metodai.
Ávairaus pobûdþio konsultaciniai centrai, pasitikëjimo telefonai ir pan. plin-
ta ir mûsø ðalyje. Viena ið þinomiausiø programø yra JAV pradëta, o dabar
jau taikoma ir kitose ðalyse – tai pagalbos mokiniui programa (Student As-
sistance Program, SAP). Daþniausiai tai bûdavo grupës mokiniø, kuriø tëvai
alkoholikai, kurie patys vartoja narkotikus ar alkoholá, taip pat prastai be-
simokantys mokiniai. Apþvelgus, tiesa, nelabai gausius ðiø programø
veiksmingumo tyrimus, prieita prie iðvados, kad joms veiksmingumo „nuo-
lat trûksta“ (Hansen, O'Malley, 1996).
Laisvalaikio organizavimas kaip prevencijos priemonė
Neuþimtumas – plaèiai pripaþinta nepilnameèiø nusikalstamumo prie-

þastis. Tapo banalia tiesa teiginys, kad neturintis uþsiëmimo, slankiojantis
gatvëmis nepilnametis linkæs daryti nusikaltimus. „Tingëjimas – visø ydø
ðaltinis“, – teigia liaudies iðmintis. Paávairinti mokiniø laisvalaiká – vienas
populiariausiø prevencijos metodø. Siekiama, kad po pamokø mokiniø
lauktø sporto salës, saviveiklos studijos, kitos ádomios pramogos.
Dël to mokykla ir visa ðvietimo sistema deda nemaþai pastangø tokiems
uþsiëmimams organizuoti.
Yra nemaþai pagrindo manyti, kad ávairiausi uþsiëmimai laisvalaikio
metu sulaiko mokinius nuo nusikaltimø padarymo. Paprasèiausiai, jeigu
mokinys yra sporto salëje ar ádomiame renginyje, jis tuo metu nedarys nu-
sikaltimo. Antra vertus, treneris, meno vadovas, renginio organizatorius
tiesiog neleis mokiniui netinkamai elgtis.
Be to, tokios mokyklos ar kitos ðvietimo ástaigos surengtos priemonës
padeda skleisti ir átvirtinti reikiamas socialines vertybes, ugdo ágûdþius, ku-
rie svarbûs ir prevenciniu poþiûriu.
Ávairiausi nepilnameèiø nusikalstamumo tyrimai rodo, kad daugiausia
nusikaltimø daro kaip tik nedirbantys ir nesimokantys paaugliai, tai yra tie,
kurie turi daug laisvo laiko.
Visa ta verèia manyti, kad laisvalaikio organizavimas yra labai veiks-
minga mokiniø prevencijos priemonë. Laisvalaikio renginiai yra áprastas
mokyklos atsakas á nepilnameèiø nusikalstamumà. Vasaros stovyklos, skau-
tø judëjimas, paþintinës kelionës, pramogø vakarai, sporto renginiai, savi-
veikla – á visa tai þiûrima, kaip á svarbø bûdà atitraukti nepilnametá nuo
kenksmingø uþsiëmimø (alkoholio, narkotikø, antisocialiø grupiø) ir drau-
ge nuo nusikaltimø.
Taigi uþimtumas – plaèiai pripaþinta prevencijos priemonë. Kiek dabar-
tiniai tyrimai patvirtina ðá ásitikinimà?
Ðioje sferoje, kaip ir daugelyje kitø, tyrimai atskleidë svarbiø niuansø.
Neatlaikë kritikos lyg ir akivaizdus ásitikinimas, kad kuo aktyviau moki-
nys dalyvauja uþklasinëje veikloje, tuo maþiau daro nusikaltimø. Pirmiausia
paaiðkëjo, kad paprasèiausiai nëra ryðio tarp to, kiek laiko mokinys pralei-
dþia laisvalaikio uþsiëmimuose ir kiek padaro nusikaltimø. Galima bûti ak-
tyviu sportininku, bet vis dëlto padaryti nusikaltimà. Ir atvirkðèiai – galima
nesportuoti, leisti be naudos visà laikà namie prie televizoriaus ir vis dëlto
nusikaltimo nedaryti. Keletas tyrimø tikrino ðá ryðá ir visi nustatë, jog kore-
liacinis ryðys tarp aktyvumo laisvalaikio metu ir nusikalstamumo nëra stip-
rus (Gottfredson, 1984b; Hirschi, 1969).
Antra vertus, paaiðkëjo, kad koreliaciniai ryðiai tarp laisvalaikio pralei-
dimo ir nusikaltimo padarymo gali bûti labai ávairûs, priklausomai nuo
konkretaus uþsiëmimo. Sakykime, yra neigiamas ryðys tarp to, kiek laiko
mokinys daro pamokas ir kiek padaro teisëtvarkos paþeidimø. Bet kuo
daugiau laiko paauglys praleidþia prie maðinos vairo, tuo daugiau padaro
nusikaltimø.
Be to, nustatyta, kad nëra jokio ryðio tarp daugelio kitø laisvalaikio uþ-
siëmimø (sporto, televizijos þiûrëjimo, dalyvavimo ávairiø jaunimo organi-
zacijø, klubø veikloje) ir nusikaltimø padarymo. Paaiðkëjo, kad dalyvavimas
laisvalaikio programose nesumaþina tikimybës, jog nepilnametis vartos al-
koholá ar rûkys (Botvin, 1990; Hansen, 1992; Schaps, Bartolo, Moskowitz,
Palley, Churgin, 1981; Schinke, Botvin, Orliandi, 1991).
Taigi atlikti veiksmingumo tyrimai paneigia senà kaip pasaulis ásitikini-
mà, kad aktyvus laisvalaikis yra veiksminga prevencijos priemonë.
Taèiau naujausi tyrimai vis dëlto leidþia ðiek tiek optimistiðkiau paþvelg-
ti á prevencines laisvalaikio organizavimo galimybes. Keliø ðimtø laisvalai-
kio prevencijos programø veiksmingumo analizë atskleidë, kad ið tikrøjø
laisvalaikio priemonës atskirai neturi jokio prevencinio poveikio. Taèiau
jeigu aktyvaus laisvalaikio organizavimas yra pagalbinė priemonë, antikri-
minogeniniø ágûdþiø formavimas yra pagrindinė, tuomet laisvalaikio pre-
vencijos priemonës daro papildomà poveiká (Gottfredson, 2000; Ross ir kt.,
1992; Thompson, Jason, 1988; Cronin, 1996).
Taigi veiksmingumo tyrimai liudija: laisvalaikio organizavimas toli gra-
þu nenusipelnæs tokios iðskirtinës reikðmës, kokia jam suteikiama.
266 TREČIA DALIS
Išvados
Svarbiausių mokyklinės prevencijos formų veiksmingumo patikrinimo iš-

vados būtų tokios:
1. Kai kurios prevencijos formos pasirodė veiksmingos ir jos turėtų užimti
pagrindinę vietą mokyklinės prevencijos veikloje. Pirmiausia – tai priemonės,
skirtos mokyklai tobulinti, ypač personalo, mokytojų, mokinių gebėjimui
spręsti mokyklos problemas ugdyti. Antroje vietoje tai būtų priemonės, stipri-
nančios mokyklos socialinių normų sistemą.
Veiksmingas pasirodė ir individualus darbas ar darbas mažose grupelėse
formuojant mokinių antikriminogeninius įgūdžius – įgūdžius, kurie reikalingi
norint sugebėti pasirinkti tinkamą sprendimą kriminogeninėje situacijoje.
2. Dauguma populiariausių, masiškiausių, labiausiai finansuojamų pre-
vencinio darbo formų pasirodė visiškai neveiksmingos, o kartais netgi ir žalin-
gos. Tai prevencinis švietimas, šefavimas, konsultavimas, bendraamžių įtaka ir
keletas kitų darbo formų.
3. Kai kurios prevencijos formos gali būti veiksmingos esant papildomoms
sąlygoms. Laisvalaikio organizavimas gali būti veiksmingas, jeigu jis plėtoja-
mas kartu su antikriminogeninių įgūdžių formavimu. Aišku, visų šių išvadų
negalime taikyti automatiškai. Tačiau negalime toliau leisti lėšas ir skirti iš-
skirtinį dėmesį prevencijos formoms, kurių veiksmingumas nepasitvirtina.
Atsakykite į šiuos klausimus:

1. Kas yra mokyklinë prevencija?
2. Kokios prevencinio darbo formos pasirodë veiksmingos?
3. Koks, jûsø nuomone, yra jø prevencinio poveikio mechanizmas?
4. Kokios mokyklinës prevencijos formos pasirodë neveiksmingos?
5. Paaiðkinkite jø neveiksmingumo prieþastis.
6. Kokià reikðmæ turi mokyklinës prevencijos veiksmingumo tyrimai or-
ganizuojant nusikaltimø prevencijà?
Perskaitykite vadovëlio 2 priede pateiktà Vaikø ir paaugliø nusikalsta-
mumo prevencijos nacionalinæ programà ir nustatykite:
1. Kurios prevencijos priemonës programoje yra tiesioginës ir kurios
netiesioginës?
2. Kuriø priemoniø veiksmingumas remiantis ðiuolaikiniø tyrimø rezul-
tatais kelia abejoniø?
3. Kuriø prevencijos priemoniø veiksmingumà patvirtina ðiuolaikiniai
tyrimai?
Mokyklinë prevencija Lietuvoje.

Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos
nacionalinë programa
Auganèios kartos gerovë ir jos nusikalstamumo prevencija visada buvo

vienas ið nacionaliniø prioritetø Lietuvoje. Nuo pat pirmøjø nepriklauso-
mybës atkûrimo metø nepilnameèiø ir jaunimo nusikalstamumas ir jo pre-
vencija uþima svarbià vietà tiek pagrindiniø partijø, tiek vyriausybiø pro-
gramose.
Taip pat buvo aptariama bendra vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-
vencijos nacionalinës programos idëja. Tokios programos tikslas bûtø su-
vienyti ávairiø institucijø ir organizacijø veiklà, uþtikrinti jos koordinavimà.
Kartu tokia programa turëtø sudaryti sàlygas ið esmës padidinti prevenci-
nio darbo veiksmingumà.
1996 metais Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu
buvo sudaryta darbo grupë tokiai nacionalinei prevencijos programai reng-
ti1.
1997 metais ðios darbo grupës parengtai programai pritarta Vyriausybës
nutarimu2. Tuo paèiu nutarimu buvo sudaryta ðios programos vykdymo
komisija, á kurià átraukti asmenys, einantys atsakingas pareigas vykdant ne-
pilnameèiø nusikalstamumo prevencijà: ðvietimo ir mokslo viceministrai,
Seimo nariai, Vaiko teisiø apsaugos tarnybos direktorius, þinomas dvasi-
ninkas, vadovaujantieji pedagogikos ir teisës specialistai.
Buvo numatyta veikla nuo 1997 iki 2005 metø.
Programa vykdoma dviem pagrindiniais etapais:
1. Pirmasis etapas – vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos si-
stemos pagrindø sukûrimas (1997–1999).
2. Antrasis etapas – vaikø ir paaugliø nusikalstamumo sistemos funk-
cionavimo patirties apibendrinimas, sistemos koregavimas ir tobulinimas
(2000–2004).
1
Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos 1996 m. balandþio 12 d. ásakymas
Nr. 396 „Dël darbo grupës vaikø nusikalstamumo prevencijos programai rengti sudarymo“ //
Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-
vencijos nacionalinë programa. – Vilnius: Leidybos centras. P. 4.
2
Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 197 „Dël Vaikø ir
paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës programos“ // Lietuvos Respublikos ðvie-
timo ir mokslo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë pro-
grama. – Vilnius: Leidybos centras. P. 6.
268 TREČIA DALIS
Kaip matome, pirmajame etape vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-

vencijos sistemos pagrindai jau turëjo bûti sukurti ir sistema turëjo pradëti
veikti. O antrajame etape ji turëjo bûti koreguojama ir tobulinama.
Pirmajam – sistemos kûrimo etapui Vyriausybë skyrë dosnø finansavi-
mà: 3 mln. litø – 1996 m.; per 7,62 mln. litø, – 1997 m.; per 8,4 mln. litø –
1998 m., per 9,7 mln. litø – 1999 metais.
Kasmet didþiausia ðiø lëðø dalis buvo skiriama vaikø ir paaugliø nusi-
kalstamumo prevencijos ir teisiø apsaugos programoms finansuoti: 1996 m.
– 98,3 proc., 1997 m. – 94,6 proc., 1998 m. – 97,9 proc., 1999 m. – 94,2
proc.1.
Buvo numatyta, kad programos finansavimu gali pasinaudoti patys ávai-
riausi prevencinës veiklos subjektai. Jiems buvo taikomas vienintelis forma-
lus reikalavimas – turëjo bûti juridiniai asmenys.
Panagrinëkime prevencijos programø pateikimo, ávertinimo ir realiza-
vimo tvarkà.
Pirmiausia iðdëstysime paèià tvarkà, po to panagrinësime, kiek ji uþtik-
rina veiksmingø prevencijos priemoniø atrankà ir realizavimà.
Prevencijos programø pateikimo ir

ávertinimo tvarka
Prevencijos programø pateikimo ir ávertinimo tvarkà reglamentuoja keli

dokumentai. Svarbiausias ið jø yra 2004 m. sausio 22 d. Lietuvos Respubli-
kos ðvietimo ir mokslo ministro ásakymas Nr. 94 „Dël vaikø ir paaugliø nu-
sikalstamumo prevencijos programø organizavimo ir finansavimo“, kuriuo
patvirtinti du norminiai dokumentai: Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo
prevencijos programø savivaldybëse organizavimo ir finansavimo 2004 me-
tams tvarka ir Visuomeniniø vaikø ir jaunimo organizacijø, ðalies neforma-
laus vaikø ðvietimo ir kitø ástaigø vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-
vencijos programø organizavimo ir finansavimo 2004 metams tvarka.
Remiantis ðiais dokumentais, prevencijos projektai pateikiami ir nagri-
nëjami dviem lygiais: ðalies ir rajonø (apskrities). Projektai, kurie numato-
mi realizuoti ðalies mastu, priimami ir nagrinëjami remiantis Visuomeniniø
vaikø ir jaunimo organizacijø, ðalies neformalaus vaikø ðvietimo ir kitø
1
Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo
prevencijos programø organizavimo ir finansavimo tvarka. Kolegijos nutarimas // Lietuvos
Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos
nacionalinë programa. – Vilnius: Leidybos centras. P. 26.
ástaigø vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø organiza-

vimo ir finansavimo 2004 metams tvarka. Projektø, kuriuos numatoma rea-
lizuoti regiono mastu, priëmimo ir nagrinëjimo tvarkà nustato Vaikø ir pa-
augliø nusikalstamumo prevencijos programø savivaldybëse organizavimo
ir finansavimo 2004 metams tvarka. Ir vienu, ir kitu atveju numatomi keli
etapai:
1. Kasmetinis konkurso skelbimas.
2. Projekto áteikimas. Projektai áteikiami specialiai sudarytai komisijai,
kuri ávertina, ar projekto autorius turëjo teisæ pateikti já ir ar paraiðka
atitinka nustatytus formalius reikalavimus.
3. Projektø vertintojø (recenzentø) grupës sudarymas.
4. Vertinimas – recenzentai ávertina kiekvienà projektà.
5. Nagrinëjimas. Besiremdama minëtais recenzentø vertinimais, specia-
li konkurso komisija nagrinëja kiekvienà projektà. Atrenkami finan-
suotini projektai.
6. Su konkursà laimëjusiu projekto rengëju sudaroma nustatytos for-
mos standartinë sutartis.
7. Organizuojamas lëðø pervedimas projekto vykdytojams.
8. Kas ketvirtá ir pasibaigus projektui vykdytojai atsiskaito uþ projekto
ágyvendinimà.
Savivaldybës lygiu projektus gali pateikti valstybës, savivaldybës ir ne-
valstybinës institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Visus projektus
ávertina ir konkurso bûdu atrenka savivaldybëje sudaryta vaikø ir paaugliø
nusikalstamumo prevencijos programø vykdymo komisija. Á ðià komisijà tu-
ri bûti átrauktas apskrities virðininko administracijos atstovas.
Ðalies mastu konkurse gali dalyvauti ir ðalies masto projektus pateikti
tik du subjektai: visuomeninës vaikø ir jaunimo organizacijos, vykdanèios
savo veiklà visoje Lietuvoje ir áregistruotos Teisingumo ministerijoje, ir ða-
lies neformalaus vaikø ðvietimo bei kitos ástaigos, kuriø steigëja yra Ðvieti-
mo ir mokslo ministerija. Sakykime, fiziniai asmenys ar organizacijos, kuriø
tikslas ne ðvietimo, o nusikaltimø prevencija, ðalies mastu jau tokiø parai-
ðkø pateikti negali. Ðias paraiðkas priima ir projektus ávertina dvi instituci-
jos: visuomeninës vaikø ir jaunimo organizacijos teikia savo programas
Respublikiniams moksleiviø techninës kûrybos rûmams, o neformalaus
vaikø ðvietimo ir kitos ástaigos – Ðvietimo ir mokslo ministerijai. Ir viena, ir
kita institucija organizuoja projektø vertinimà.
Toliau ðiuos ávertintus projektus konkurso bûdu atrenka tarpþinybinë
komisija Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinei pro-
gramai ir vaikø vasaros poilsiui koordinuoti prie Ðvietimo ir mokslo minis-
terijos. Komisijà sudaro ir personalinæ sudëtá tvirtina ðvietimo ir mokslo
ministras.
270 TREČIA DALIS
Prevencijos projektų veiksmingumo užtikrinimo Lietuvoje problema
Kaip matome, mûsø ðalyje organizuota pakankamai darni prevencijos

projektø pateikimo ir ávertinimo sistema. Bent regiono lygiu praktiðkai
kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi realià galimybæ parengti savo pro-
jektà ir siekti jo finansavimo.
Tomis galimybëmis ið tikrøjø plaèiai naudojamasi. Kasmet nagrinëjama
keletas ðimtø pateikiamø projektø paraiðkø. Dauguma jø visiðkai ar ið da-
lies yra patenkinami.
Pavyzdþiui, 2003 metais vykdant Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo
prevencijos nacionalinæ programà konkursui buvo pateikti 52 projektai. Tai
paties ávairiausio pobûdþio projektai. Pateiksime keletà pavyzdþiø.
3 7 l e n t e l ë . Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës

programos projekto pavyzdþiai
Paaugliø, ku-
Vykdy-
Skirtas riems skiriamas
Programos Programos pamo
Kas rengë projektà finansa- projektas (ið vi-
pobûdis vadinimas termi-
vimas so priklausanèiø
nas
rizikos grupei)
Profesinio „Paþink profe- Nevyriausybinë orga- 127 800 428/224 4–12
orientavimo sijà“ nizacija jaunimo klu- mën.
programa bas „Praktikos aka-
demija“
Kultûrinë „Að norëèiau Nevyriausybinë 23 720 1707/318 Visi
prikelti nors organizacija „Mairo- metai
vienà senelá ið nieèiø klubas“
kapø milþi-
nø…“
Kultûrinë „Svajonë ir Nevyriausybinë orga- 11 100 60/60 Visi
tikrovë prie nizacija „Lietuvai pa- metai
Naujosios Ag- graþinti draugija“
luonos upelio“
Teisinio „Teisinis jau- Biudþetinë organizaci- 12 500 Per 25000 / 30 Visi
ðvietimo nimo ugdy- ja Panevëþio rajono proc. metai
mas“ policijos komisariatas
Profesinë „Sustok, pa- Biudþetinë organizaci- 8000 350/131 Visi
reabilitacija màstyk, ar ver- ja Profesinës reabilita- metai
ta“ cijos centras
Narkomani- Operacija Nevyriausybinë orga- 30 000 380/96 Visi
jos ir þalin- „Snaigë“ ir nizacija Lietuvos metai
gø áproèiø „Sniego gniûþ- krikðèioniðkojo jauni-
prevencija të“ mo blaivybës sàjunga
Kiek mûsø ðalyje egzistuojanti projektø atrankos tvarka uþtikrina jø

veiksmingumà?
Jau aptarëme, kad ðiuo metu egzistuoja labai aiðkûs ir konkretûs bûdai
prevencijos projekto veiksmingumui ávertinti. Remiantis projekto veiks-
mingumo ávertinimo metodika prevencijos subjektai atsitiktiniu bûdu pa-
skirstomi á kontrolines ir eksperimentines grupes, poveikio ávertinimas
kontrolinëje grupëje leidþia tiksliai atsakyti á klausimà, kiek veiksmingas
yra taikomas prevencinis metodas, ir atskirti pokyèius, kuriuos sukëlë pre-
vencijos priemonë, nuo ðalutiniø veiksniø sukeltø pokyèiø.
Be to, toks ávertinimas suteikia galimybæ: a) pakoreguoti prevencijos
priemonæ, kuri yra nepakankamai veiksminga; b) nustatyti neveiksmingas
priemones ir jø nenaudoti prevencijos programoje.
Veiksmingumas turi bûti tikrinamas prieð átraukiant prevencijos prie-
monæ á prevencijos programà, tiek vëliau, vykdant projektà, kad bûtø gali-
ma kontroliuoti jo realø poveiká, laiku atlikti reikiamas korekcijas.
Taip pat matëme, kad jeigu viso to nedaroma, tikimybë, kad tam tikra
priemonë atsitiktinai bus veiksminga, yra labai maþa. Taip pat buvo at-
skleista, kad intuityvus prevencijos priemonës veiksmingumo ávertinimas
daþniausiai yra klaidingas. Todël norminiai aktai, kurie reglamentuoja pre-
vencijos projektø pateikimà ir atrankà mûsø ðalyje, turi numatyti visus tuos
reikalavimus.
Mûsø ðalyje nieko to nedaroma, prevencinis darbas organizuojamas dar
pagal senus ðio darbo standartus, kurie paseno jau prieð keletà deðimtme-
èiø. Tø standartø pagrindas – intuityvi ir biurokratinë (besiremiant forma-
liais, bet ryðio su veiksmingumo ávertinimu neturinèiais poþymiais) projek-
tø atranka.
Nei savivaldybës, nei ðalies lygiu veikianti sistema nenumato veiksmin-
gumo kaip prioriteto. Prioritetai, pagal kuriuos atrenkamos programos, yra
jos tæstinis pobûdis, socialiniø partneriø dalyvavimas, papildomi finansavi-
mo ðaltiniai, taip pat ir kryptingo vaikø uþimtumo uþtikrinimas. Nenuma-
tomas ir reikalavimas, kad pristatydami projektus konkursui jø rengëjai pa-
teiktø kokius nors jø veiksmingumo árodymus. To nereikalaujama nei nor-
miniuose dokumentuose, nei standartiniame paraiðkos blanke, kuriame
tiksliai nurodyta, kokia turi bûti paraiðkos forma ir kokius priedus turëti.
Veiksmingumo uþtikrinimo reikalavimas nekeliamas ir vertinimo etape.
Pagaliau jokios poveikio veiksmingumo kontrolës nenumatyta ir projek-
to vykdymo ataskaitoms keliamuose reikalavimuose.
Taigi nusikaltimø prevencijos organizavimas mûsø ðalyje vis dar remiasi
intuityviais ir biurokratiniais prevencinio projekto vertinimo kriterijais.
Norint, kad nusikaltimø prevencijos projektas bûtø ávertintas pagal
ðiuolaikinius kriterijus, pirmiausia reikia, kad ðio darbo imtøsi nusikaltimø
prevencijos specialistas, gerai ávaldæs prevencijos projektø veiksmingumo
272 TREČIA DALIS
vertinimo technikà (kontroliniø ir eksperimentiniø grupiø sudarymo meto-

dika, priklausomø ir nepriklausomø kintamøjø parinkimas, poveikio rezul-
tato statistinë analizë ir pan.).
Norminiø dokumentø, reglamentuojanèiø vertintojø-recenzentø parin-
kimà ir darbà, rengëjai mûsø ðalyje to nenumato.
Recenzavimo tvarkà reglamentuoja ðvietimo ir mokslo ministro patvir-
tinta Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø recenzavimo
tvarka1. Remiantis ðia tvarka programø recenzentais skiriami „pedagogai ir
kiti specialistai ið valstybiniø ir savivaldybës institucijø, nevyriausybiniø, vi-
suomeniniø, profsàjunginiø organizacijø, turintys teorinæ ir praktinæ darbo
patirtá ðvietimo, vaiko teisës apsaugos, jø teisës paþeidimo prevencijos, glo-
bos ar kultûros srityse“2. Kaip matome, tarp jø nëra nusikaltimø prevenci-
jos specialistø, kitø specialybiø atstovø, kurie galëtø organizuoti prevenci-
jos priemonës veiksmingumo ávertinimà arba patys ávertinti projektà. At-
virkðèiai – ávertinimas patikimas labai plaèiam þmoniø bûriui. Pagrindinis
reikalavimas – ávairiausia gyvenimiðka (profesinë ar visuomeninë) patirtis
ðvietimo, kultûros, globos ir pan. srityse.
Toks vertintojas prevencijos projektà gali vertinti tik intuityviai, rem-
damasis savo gyvenimiðkais ásitikinimais, stereotipais ir poþiûriu á gyveni-
mà, paauglius ir prevencijos priemones.
Antroji mûsø mokyklinës prevencijos ypatybë, iðplaukianti ið tokio po-
þiûrio á veiksmingumà, yra projektø atrankos „biurokratizmas“, kuris glau-
dþiai siejasi su intuityviu veiksmingumo vertinimu.
Ðiuo atveju nustatomi tam tikri formalûs projektø atrankos kriterijai,
kurie, rengëjø akimis, lyg ir uþtikrina projekto ávertinimà. Pavyzdþiui, pro-
jektø vertinimo tvarkoje kaip prioritetas nustatytas ir asocialiø vaikø,
átrauktø á projektà, skaièius, t. y. tikimasi, kad kuo daugiau tokiø vaikø
átraukta á projektà, tuo didesnë tikimybë, kad projektas bus finansuotas.
Lyg ir akivaizdu, kad kuo daugiau yra vaikø ir paaugliø, kuriems bus pada-
rytas teigiamas prevencinis poveikis, tuo geriau. Taèiau kad taip ið tikrøjø
bûtø, pirmiausia reikia, jog projektas bûtø apskritai veiksmingas. Sakykime,
jeigu projektas daro neigiamà poveiká, tai kuo daugiau asocialiø paaugliø á
já bus átraukta, tuo bus blogiau.
Lygiai tas pats pasakytina apie bet kurá ið projekto atrankos kriterijø,
kuriuos numato Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø
savivaldybëse organizavimo ir finansavimo 2004 metams tvarka ir Visuo-
1
Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø recenzavimo tvarka, patvirtinta
1998 m. spalio 14 d. ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu Nr. 1307. Lietuvos Respublikos ðvie-
timo ir mokslo ministerijos socialiniø ekonominiø programø vykdymo koordinavimo tarnyba.
Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës programos vykdymas. Dokumen-
tø rinkinys. – Vilnius, 2000.
2
Ten pat. P. 164.
meniniø vaikø ir jaunimo organizacijø, ðalies neformalaus vaikø ðvietimo ir

kitø ástaigø vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø orga-
nizavimo ir finansavimo 2004 metams tvarka (þr. „Prevencijos projektø at-
rankos kriterijai Lietuvoje“).
Prevencijos projektų atrankos kriterijai

Lietuvoje
(Pagal Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų savival-

dybėse organizavimo ir finansavimo 2004 metams tvarką ir Visuomeninių vai-
kų ir jaunimo organizacijų, šalies neformalaus vaikų švietimo ir kitų įstaigų
vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programų organizavimo ir fi-
nansavimo 2004 metams tvarką)
Atrinkdama Programas, Komisija teikia prioritetus ðioms Programoms:

9.1. tæstinëms bei numatanèioms vykdomos veiklos sklaidà;
9.2. átraukianèioms socialinius partnerius;
9.3. turinèioms papildomø finansavimo ðaltiniø;
9.4. numatanèioms kryptingà vaikø uþimtumà.
Jeigu tæstinë bei numatanti vykdomos veiklos sklaidà, turinti papildomø

finansavimo ðaltiniø ar papildomà paramà (átraukianti socialinius partne-
rius) programa yra bloga, neveiksminga, tai ðie visi momentai tik padidins
jos daromà þalà.
Kiekvienas ið minëtø kriterijø bus patikimas tik tuo atveju, jeigu pre-
vencinio projekto veiksmingumas jau nustatytas, tai yra atliktos visos tam
reikalingos realaus poveikio ávertinimo procedûros.
Kaip matëme, jeigu projekto veiksmingumas nëra deramai patikrintas,
tai yra tik labai maþa tikimybë, kad jis vis dëlto atsitiktinai darys teigiamà
poveiká. Dauguma tokiø nekontroliuojamø prevencijos priemoniø ne-
veiksmingos.
Dël to galima tvirtinti, kad mûsø nagrinëjama prevencijos sistema „uþ-
programuota neveiksmingumui“. Nëra jokio pagrindo manyti, kad didþiu-
lës lëðos, skirtos nacionalinei vaikø ir nepilnameèiø nusikalstamumo pre-
vencijos programai ágyvendinti, davë bent menkiausià efektà. Daugiau yra
pagrindo manyti, kad (bent jau nusikaltimø prevencijos poþiûriu) tai veltui
iðeikvoti pinigai. Nusikaltimø prevencijos sistema, besiremianti intuityviais
274 TREČIA DALIS
veiksmingumo kriterijais, susiduria su viena problema – turi bûti nuslëpta

prevencinio darbo konkreèiø rezultatø stoka. Tiek prevenciná darbà dir-
bantiems, tiek paðaliniams þmonëms turi atrodyti, kad prevencinis darbas
duoda teigiamø rezultatø.
Aptariama nusikaltimø prevencijos sistema ðiø rezultatø pasiekia keliais
bûdais.
Atliekami finansiniai jø veiklos patikrinimai. Programø autoriai paraðo
smulkias savo veiklos ataskaitas. Ðios ataskaitos tikrinamos ir gali bûti áver-
tintos neigiamai, jeigu neatlikta tai, kas buvo numatyta.
Taèiau vienas parametras nekontroliuojamas ir neávertinamas – ar pro-
gramos vykdymas tikrai davë kokià nors naudà nusikaltimø prevencijai, ar
tikrai pavyko sumaþinti mokiniø nusikalstamo elgesio rizikà?
Ið to iðplaukia keletas svarbiø iðvadø apie mokyklinæ prevencijà mûsø
ðalyje:
1. Nors prevencijos projektø pateikiama nemaþai ir jie gauna nemenkà
finansavimà, mes neþinome, ar ði veikla daro koká nors poveiká nusikalsta-
mumui.
2. Pateikta apþvalga parodo, kad jeigu prevencijos projektø veiksmin-
gumas nekontroliuojamas, labai retai atsitinka, kad jie vis dëlto bûtø veiks-
mingi.
Vadinasi, tik labai maþai vykdomø projektø gali bûti vienu ar kitu at-
þvilgiu naudingi. Visi kiti neduoda jokios naudos ar padaro neigiamà po-
veiká.
3. Mokyklinë prevencija Lietuvoje visiðkai nesiremia pasaulyje atliktu
dideliu darbu tiriant ávairiø prevencijos priemoniø veiksmingumà. Dël to
pagrindinæ vietà tarp mûsø ðalyje vykdomø prevencijos projektø uþima ver-
baliniai-informaciniai (paskaitos, pasiðnekëjimai ir pan.) ir laisvalaikio už-
imtumo užtikrinimo projektai, kurie, kaip parodë apþvelgti tyrimai, yra ne-
veiksmingi.
Iðnagrinëkite prieduose pateiktas prevencijos programas. Nurodykite

mokyklinës prevencijos priemones. Remdamiesi ið ðio skyriaus gautomis
þiniomis apibûdinkite minëtø priemoniø potencialø veiksmingumà.
Norëdami pasitikrinti, ar teisingai ávertinote, palyginkite savo pateiktà
kiekvienos priemonës veiksmingumo apibûdinimà su ðiame vadovëlio sky-
riuje (P. 241–266) aptartø tyrimø iðvadomis.

Penkioliktas skyrius. Šeima ir nusikaltimų prevencija 275
Penkioliktas skyrius
ŠEIMA IR NUSIKALTIMŲ PREVENCIJA
Šeimos prevencijos samprata ir vieta nusikaltimų

prevencijos veikloje
Nagrinėdami šį skyrių, pasistenkite susidaryti aiškią nuomonę apie šeimos

prevencijos srityje taikomų priemonių prevencinio veikimo mechanizmus, taip
pat suvokti skirtumus tarp atskirų priemonių grupių veiksmingumo.
Samprata
Šeimos prevencija – tai į šeimą nukreiptų prevencijos priemonių siekiant

užkirsti kelią jos narių nusikaltimams visuma.
Tai priemonës, kuriø vykdymo vieta yra ðeima: atvykstama á namus pa-
sikalbëti ir vykdomos kitokios prevencinio pobûdþio priemonës ðeimoje.
Tai ir priemonës, kuriø tikslas yra pagerinti ðeimos santykius. Pavyzdþiui,
konfliktiniai tëvø ir vaikø santykiai yra svarbus kriminogeninis veiksnys,
skatinantis paaugliø ir jaunuoliø nusikalstamumà. Konfliktiniai santykiai
tarp sutuoktiniø gali bûti smurtiniø nusikaltimø prieþastis. Ávairiausios
priemonës ðiems santykiams pagerinti ir nusikaltimø rizikai sumaþinti, vyk-
domos ir ne ðeimoje, taip pat priskiriamos ðeimos prevencijai.
Reikšmė
Ðeimos vieta visuomenës ir þmogaus gyvenime yra ypatinga. Èia þmogus

gimsta, èia susiformuoja jo asmenybë, èia patenkinami jo svarbiausi porei-
kiai, èia jo stipriausi psichologiniai ryðiai, ið èia jis eina á mokyklà ir darbo
276 TREČIA DALIS
vietà ir t. t. Todël nusikaltimø prevencijos veikloje su ðeima siejama ypaè

daug vilèiø.
Prevencijos specialistø poþiûris á ðeimà prieðtaringas: viena vertus, pa-
brëþiama didþiulë jos átaka asmeniui, didþiulis vaidmuo formuojant indivi-
do poþiûrá á nusikaltimus, ástatymus, valstybæ. Antra vertus, ðeimoje atsi-
skleidþia daugelis veiksniø, kurie skatina asmenybës antisocialinæ raidà.
Lietuvoje jau yra nemaþai su ðeimos prevencija susijusiø programø: Nu-
sikaltimø asmeninei (privatinei) nuosavybei kontrolës programa (1993),
Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa (2003), Nuteis-
tøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, socialinës adaptacijos
2004–2007 metø programa.
Poveikio ðeimai priemones numato, pavyzdþiui, Nacionalinë narkotikø
kontrolës ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metø programa, Nuteis-
tøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, socialinës adaptacijos
2004–2007 metø programa, Prekybos þmonëmis ir prostitucijos prevencijos
2003–2004 metø programa, Vaikø ir nepilnameèiø nusikaltimø prevencijos
programa ir daug kitø.
Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa (2003) turi
specialø skyriø, kur numatytas poveikis ðeimai prevenciniais tikslais.
Galima padaryti keletà iðvadø dël prevencinio darbo su ðeima taikymo
valstybës programose:
1. Tokios priemonës taikomos rengiant ávairiausias nusikaltimø preven-
cijos programas. Ðeimà lieèianèios priemonës dësningai átrauktos á preven-
cinio darbo su nepilnameèiais programas. Taèiau jø taip pat galime rasti ir
programose, kuriø objektas lyg ir yra nutolæs nuo ðeimos, sakykime, narko-
tikø vartojimo ar nuteistøjø socialinës adaptacijos programose.
2. Ðeimos prevencinës priemonës naudojamos tuo intensyviau, kuo la-
biau programos autoriai siekia paveikti gilumines nusikaltimo prieþastis ir
orientuojasi á ateitá. Jeigu prevencijos programa siekia uþtikrinti prevenciná
poveiká tik „èia ir dabar“, tikëtina, kad poveikio ðeimai priemonës nebus
átrauktos. Taèiau jeigu siekiama uþtikrinti esminá poveiká nusikalstamumui
ir tolesnëje perspektyvoje, yra didelë tikimybë, kad á programà bus átrauk-
tos taip pat ir ðeimos prevencijos priemonës.
3. Ðeimos priemonës taikomos daþniau, jeigu manoma, kad darant nu-
sikaltimus didesná vaidmená vaidina psichologiniai veiksniai, asmenybës
ypatumai. Didesnë tikimybë, kad ðeimos prevencijos priemonës bus átrauk-
tos á spontaniðkø nusikaltimø, kuriuos darant svarbø vaidmená vaidina im-
pulsyvus elgesys, prevencijos programà. Pavyzdþiui, yra didesnë tikimybë,
kad ðeimos priemonës bus átrauktos vykdant smurtiniø nusikaltimø preven-
cijà nei, sakykime, korupcijos arba kontrabandos prevencijà.
Reikia paþymëti, kad ðie skirtumai daugiau yra susijæ su tradicija ir ste-
reotipiniu, buitiniu poþiûriu á nusikalstamumo prieþastis. Sakykime, kovos
su korupcija programos paprastai prevencinio darbo su ðeima nenumato.

Bet taip yra ne dël to, kad ðeima neturëtø poveikio ðiam nusikaltimui. At-
virkðèiai, korupcijos atveju ðeima gali vaidinti netgi labai svarbø vaidmená:
per dideli materialiniai ðeimos poreikiai, intensyvus spaudimas galinèiam
piktnaudþiauti uþimama padëtimi jos nariui – visa tai gali bûti svari korup-
cinio elgesio prieþastis.
Nuodugnesni korupcijos prieþasèiø tyrimai parodë, kad labai daþnai to-
kius asmenis pradëti piktnaudþiauti savo uþimama padëtimi kaip tik ir pa-
skatino ðeimos materialinës problemos, kuriø jie nesugebëdavo iðspræsti ki-
taip (þr. Kriminologija I. P. 372–380).
Šeimos prevencijos subjektai

Asmenø, kurie gali dalyvauti ðeimos nusikalstamumo prevencijos veik-
loje, sàraðas gana ilgas. Tai mokyklos mokytojai, ikimokykliniø ástaigø auk-
lëtojai, socialiniai darbuotojai, psichologai, policijos pareigûnai, teisëjai,
advokatai, ðeimos gydytojai, pediatrai, psichiatrai, gydytojai psichoterapeu-
tai. Nemaþà vaidmená vaidina ir savanoriai, neretai praeityje patys turëjæ
panaðiø problemø.
Su šeima siejami nusikaltimai

Jau matëme, kad ðeima gali prisidëti prie ávairiausiø nusikaltimø. Ta-
èiau daþniausiai su ja siejamos dvi nusikaltimø grupës.
Pirmoji – ðeimoje auganèiø nepilnameèiø padaryti nusikaltimai. Ma-
noma, kad paaugliai ir jaunuoliai yra psichologiðkai priklausomi nuo ðei-
mos. Juos auklëjant didþiausià átakà daro ðeima. Antra vertus, paaugliai ir
jaunuoliai turi klausyti. Tëvai yra atsakingi uþ vaikus. Taigi, palyginti su su-
augusiu asmeniu, nepilnameèio nusikaltimas daug stipriau atspindi ðeimos
problemas, jos funkcionavimo sutrikimus.
Antroji su ðeima siejamø nusikaltimø grupë – tai smurtiniai nusikalti-
mai paèioje ðeimoje. Turimas omenyje smurtas prieð sutuoktiná ir vaikus.
Smurtas ðeimoje gali pasireikðti labai ávairiai. Pavyzdþiui, þmona ar vaikai
gali tapti alkoholio paveikto vyro ar tëvo agresijos protrûkio aukomis. Pasi-
taiko ir sadistinio pobûdþio smurto, kai tyèiojamasi ið silpnesniø ðeimos na-
riø. Tai gali bûti potraukiø anomalijos padarinys arba savæs (pseudo-) rea-
lizavimo bûdas, kai individas, norëdamas kompensuoti nepilnavertiðkumo
kompleksà, siekia sukurti ðeimoje baimës atmosferà. Tai gali bûti ir alko-
holiko kaltës jausmo iðraiðka (alkoholikas, þlugdantis ðeimos gyvenimà,
jauèiasi kaltas ðeimai. Jis nori sunaikinti tà jausmà, naikindamas ðeimà).
Smurtas ðeimoje gali bûti ypatingø santykiø („meilë – neapykanta“) tarp
ðeimos nariø iðraiðka. Tai santykiai, kai ðeimos nariai tiek pat myli, kiek ir
nekenèia vienas kito, kai jie vienodai negali gyventi ir kartu, ir atskirai.
Svarbi ðeimos smurto atmaina yra paranojinis smurtas. Átarimas dël su-
278 TREČIA DALIS
tuoktinio neiðtikimybës sukelia átarianèiojo ðirdyje prieðtaringus jausmus:

paþeminimà, baimæ, pyktá, viltá sulaikyti sutuoktiná jëga ir kartu neapykantà
bei norà nutraukti santykius. Visø ðiø skirtingø jausmø padarinys gali bûti
tas pats – smurtas. Ne maþiau ávairi yra ir smurto aukø reakcija á smurtà –
nuo mazochistinio pasitenkinimo iki didelës neapykantos ar buko pasyvaus
paklusnumo.
Prevencinio poveikio šeimai priemonės
„Prevencinio darbo su ðeima priemoniø sàraðe“ pateikiamos prevenci-

jos priemonës, daþniausiai átraukiamos á prevencijos programas. Jas klasifi-
kuoti galima ávairiais pagrindais.
Prevencinio darbo su šeima priemonių sąrašas

(sudarytas apibendrinant 52 prevencijos programas)
I. Finansinio rëmimo priemonës:

1. Materialinë parama daugiavaikëms ðeimoms.
2. Materialinë parama ðeimoms, kuriø pajamos nevirðija minimalaus
gyvenimo lygio.
II. Pedagoginis darbas su ðeima:
3. Pagalba ðeimoms sprendþiant auklëjimo problemas.
4. Ðeimø pedagoginis konsultavimas.
III. Ðeimos kontrolë:
5. Ðeimø, kurios nariai piktnaudþiauja alkoholiniais gërimais, sustiprin-
ta socialinë kontrolë (ðefavimas).
6. Ðeimø, nepakankamai vykdanèiø auklëjimo funkcijas vaikø atþvilgiu,
prieþiûra.
7. Ðeimø, kuriose vyksta teisës paþeidimai, prieþiûra.
IV. Ðvietimo darbas ðeimoje:
8. Ðeimos nariø ðvietimas ðeimos santykiø, ûkio, auklëjimo, higienos,
teisës klausimais.
9. Kriminologinë propaganda. Informacijos apie nusikaltimø prieþastis
ir nusikaltimø prevencijà teikimas.
V. Ðeimos psichologinës treniruotës ir psichoterapija.
Grupinës ðeimos psichoterapijos programos.
Psichoanalitinë ðeimos psichoterapija.
Dinaminë psichoterapija, ðeimos psichoterapija.
Informacinë-komunikacinë ðeimos psichoterapija.
1. Pagal vietą. Èia svarbu yra tai, kur vyksta priemonë. Ðiuo poþiûriu ga-
lima skirti priemones, kurios vyksta ðeimoje, mokykloje (pvz., tëvø pedago-
ginis ðvietimas – pagrindinis vaidmuo tenka mokytojams, mokyklos perso-
nalui), medicinos ástaigoje (pvz., moters – smurto aukos, besikreipianèios á
medicinos ástaigà ar pasikvietusios gydytojà á namus, konsultavimas), teisës
institucijoje (teismas, policija, advokatûra).
2. Pagal kryptį. Turima omenyje ðeimos gyvenimo sfera, kuriai tiesiogiai
daromas poveikis. Tai priemonës, gerinanèios ðeimos materialinæ padëtá,
ðvietimo priemonës – suteikianèios reikiamø þiniø, ugdymo – ugdanèios
ðeimai reikalingus mokëjimus ir ágûdþius, kontrolës – padedanèios ðeimai
atlikti jos kontrolines funkcijas ir pan.
3. Kitas galimas prevencinio darbo su ðeima priemoniø klasifikavimo
pagrindas – nusikalstamą elgesį keliančios problemos užkardymas.
Ðiuo atveju nelaukiama, kol problema atsiras. Pavyzdþiui, galima ne-
laukti, kol atsiras probleminis nepilnametis ir paaiðkës, kad ðeima neþino,
kaip jai spræsti ðià problemà, ir apskritai nelabai moka spræsti kitas pro-
blemas. Nelaukiant viso to, ðeimoms tiesiog suteikiamos reikiamos þinios.
Tikima, kad ðios þinios padës ðeimoms spæsti problemas, kai jos atsiras.
Vykdant tokias prevencijos priemones siekiama padaryti kryptingà po-
veiká kokiam nors konkreèiam ir daþniausiai gana tiesiogiai skatinanèiam
nusikalstamumà ðeimos ar jos nario elgesiui. Pavyzdþiui, jeigu nustatyta,
kad nepilnameèio teisës paþeidimai stimuliuojami jo padidinto agresyvu-
mo, numatomas dalyvavimas agresyvumà maþinanèiose psichokorekcijos
programose. Taip pat ðiuo atveju gali bûti numatytas tëvø psichologinis
ðvietimas.
4. Pagal specializacijos (poveikio koncentracijos) laipsnį. Èia reiktø iðskirti
bendras ir tikslines priemones. Bendros priemonës remiasi prielaida, kad
gerinant ðeimos santykius sudaromos sàlygos jai lengviau spræsti paèias
ávairiausiais problemas. Pavyzdþiui, mokydami ðeimos narius geriau suvokti
savas problemas, kartu mokome jas spræsti: jeigu ðeimoje problemø kelia
nepilnametis, jo blogas elgesys, tai ðeima þiûrës á tai racionaliai, bûtent kaip
á problemà, kurià reikia iðspæsti. Ji elgsis taip, kaip buvo mokoma psicholo-
ginëse pratybose: tikslins problemà, sieks surinkti kuo daugiau informaci-
jos, panagrinëti kuo daugiau galimø sprendimo bûdø, atrinks paèias veiks-
mingiausias priemones, sugebës nuosekliai ir metodiðkai jas ágyvendinti,
atidþiai kontroliuos, kiek tos priemonës ið tikrøjø veiksmingos. Lygiai taip
pat komunikacijos gerinimo programa skatina ðeimos nariø savitarpio su-
pratimà (komunikacinius procesus). Padëdami ðeimos nariams geriau su-
prasti vienas kità, maþiname konfliktus, didiname stabilumà, pasitenkinimà
ðeima. Tokia ðeima geriau áveikia ávairiausius sunkumus. Pavyzdþiui, ðei-
mos, kurioje vyrauja savitarpio supratimas, nariai, uþuot kaltinæ vieni kitus
280 TREČIA DALIS
dël nusikalstamo paauglio elgesio, kartu ras bûdà, kaip iðspæsti ðià proble-
mà.
Tikslinës priemonës yra nukreiptos tiesiai á problemà, kurià reikia ið-
spæsti. Jeigu ðeima turi rûpesèiø dël asocialaus nepilnameèio elgesio, tai
tikslinës ðeimos prevencijos priemonës padeda ðeimai spræsti bûtent ðià
problemà. Tai gali bûti ðvieèiamasis darbas – ðeimai suteikiama þiniø apie
asocialius nepilnameèius ir jø korekcijos galimybes. Tai gali bûti psicholo-
ginë treniruotë – ugdomi ðeimos nariø bendravimo su probleminiais nepil-
nameèiais ágûdþiai. Tai gali bûti ir kryptingos pagalbos priemonës. Esant
bûtinumui ðeimai grieþèiau kontroliuoti nepilnameèio elgesá, numatoma
atitinkama pagalba ðeimai. Padedama kontroliuoti toká paauglá, rengiamos
probleminiø ðeimø konsultacijos.
Šeimos prevencijos priemonių poveikio

mechanizmai
Daþniausiai programø autoriai tiki, kad ðeimos prevencijos priemonë

bus veiksminga ir gali paaiðkinti, kodël taip mano.
Tyrimø, kurie siektø iðaiðkinti ðá numanomà mechanizmà, nedaug. Ðiuo
atþvilgiu svarbus yra prevencijos subjektø poþiûrio á prevencijos priemonës
veiksmingumà tyrimas (S. Geèënienë, 2003). Nemaþai medþiagos duoda
taip pat vieðøjø (ypaè spaudoje) diskusijø apie nusikaltimø prevencijà nag-
rinëjimas. Neretai tokiø diskusijø dalyviai kalba apie bûtinumà „remtis
ðeima“ vykdant nusikaltimø prevencijà ir paaiðkina, kodël tai svarbu ir turi
duoti reikiamà efektà.
Apibendrinant visà tai, galima skirti keletà numanomų darbo su ðeima
prevencinio poveikio mechanizmø.
Pirmiausia – tikëjimas, kad asmenybë labiausiai pasiduoda korekcijai
pirmais gyvenimo metais. Teigiama, kad bûtent tuo laikotarpiu susiformuoja
„asmenybës pagrindas“. Tikima, kad jeigu ðis „pagrindas“ yra teigiamas, tai
asmuo nedarys nusikaltimø, o jeigu „neigiamas“, „antisocialinis“, yra di-
desnë tikimybë, kad asmuo „kenks visuomenei“. Todël manoma, kad ðei-
mos ugdymas sudarys geresnes sàlygas vaiko asmenybei formuotis, bus ið-
vengta su asmenybës anomalijomis susijusiø nusikaltimø.
Antra – tikëjimas, kad nuo šeimos labiausiai priklauso, kiek vaikas sugeba
adaptuotis visuomenėje, pavyzdþiui, kiek vaikas pasirengæs mokyklai, profe-
sijos pasirinkimui, ðeimos sukûrimui, kiek sugeba adaptuotis darbe, ir pan.
Numanoma, kad bloga ðeima nesugeba pakankamai paruoðti vaiko, jis turi
daugiau problemø, kurios savo ruoþtu skatina já daryti nusikaltimus.
Prevencijos mechanizmas èia numanomas toks: reikia padëti ðeimai

sëkmingiau spræsti jos problemas, kad ji turëtø daugiau laiko, galimybiø ir
sugebëjimø geriau padëti savo vaikams spræsti jø problemas. Maþiau pro-
blemø turintys þmonës geriau sugeba atsispirti kriminogeniniams veiks-
niams. Taigi padëdami ðeimai áveikti jos problemas sumaþiname jose gyve-
nanèiø paaugliø ir jaunuoliø nusikaltimø rizikà.
Treèia – tikëjimas, kad konfliktiniai santykiai šeimoje, jos nariø asmeny-
bës problemos sudaro prielaidà smurtiniam elgesiui. O tai savo ruoþtu sti-
muliuoja vadinamuosius buitinius nusikaltimus. Prevencijos mechanizmas
ðiuo atveju kitoks: manoma, kad gerindami santykius ðeimoje, ypaè jos na-
riø savitarpio supratimà, maþiname átampà, savitarpio nepasitenkinimà.
Kartu maþëja ir agresyvaus, smurtinio elgesio tikimybë.
Ketvirta – manoma, kad ðeima pati gali skatinti nusikalstamà elgesá.
Taip atsitinka tuomet, kai jos nariai yra antisocialinės, kriminogeninės orien-
tacijos, kai nusikaltimø darymas yra jiems áprastas ir pateisinamas elgesio
bûdas. Prevencijos mechanizmas ðiuo atveju bûtø toks: turi bûti vykdomos
suaugusiø ðeimos nariø paþiûrø korekcijos priemonës. Tai savo ruoþtu su-
maþins jø neigiamà poveiká vaikams.
Nuo numanomo mechanizmo priklauso prevencijos priemonës. Jei ma-
noma, kad ðeima nesugeba padëti vaikams iðspæsti jø adaptacijos problemø
(antrasis poveikio mechanizmas), daugiau dëmesio skiriama pagalbos ðei-
mai priemonëms. Ðeimai teikiama materialinë pagalba, atliekamas ðvie-
èiamasis darbas ir tikimasi, kad tai duos galimybæ ðeimai geriau auklëti ne-
pilnametá, o ðis sugebës geriau spræsti savo problemas ir dël to nedarys nu-
sikaltimø.
Jeigu manoma, kad svarbø vaidmená nusikaltimø prevencijos veikloje
vaidina ankstyvieji vaiko metai, daug dëmesio skiriama ðeimoms, turin-
èioms maþø vaikø. Numanoma poveikio schema yra tokia: pagalba ðeimai
tinkamai auklëjant vaikus ðiuo atsakingu periodu padeda suformuoti tvir-
tus asmenybës pagrindus. Toks vaikas vëliau geriau atsispirs kriminogeni-
niams poveikiams.
Manant, kad nusikalstamas elgesys sietinas su neigiama ðeimos átaka,
siekiama imtis priemoniø, kurios apgintø vaikà nuo tokios átakos.
Pasirenkant nusikaltimø prevencijos priemones pirmiausia, remiantis
kruopðèiais kriminologiniais tyrimais, reikia iðsiaiðkinti, kokie veiksniai vai-
dina svarbiausià vaidmená atsirandant nusikaltimams, kokiais bûdais gali-
ma paveikti tuos veiksnius.
Kas gi yra ið tikrøjø þinoma apie ðeimos prevencijos priemoniø poveiká?
Yra gausybë prevencinio darbo su ðeima priemoniø, kurios plaèiai tai-
komos ávairiausiose nusikaltimø prevencijos programose. Ðeimos prevenci-
jos priemonës daþniausiai yra taikomos nepatikrinus, ar ið tikrøjø jos pada-
rys reikiamà poveiká.
282 TREČIA DALIS
Kiek toká tikëjimà patvirtina ðiuolaikiniai nusikaltimø prevencijos prie-

moniø tyrimai? Atlikdami tokiø tyrimø apþvalgà ðias priemones suskirsty-
sime lokaliniu principu (þr. pirmiau pateiktà skyrelá „Prevencinio poveikio
ðeimai priemonës“).
Aptarsime prevencijos priemones, kurios taikomos ðeimos gyvenamojo-
je vietoje, mokykloje, teisësaugos ir gydymo ástaigose1.
Prevenciniai apsilankymai ðeimoje kaip veiksminga

ðeimos prevencijos priemonë
Prevenciniais apsilankymais šeimoje vadinamos įvairiausios priemones, kai

į šeimą ateina asmuo, bendrauja su tėvais ir (ar) vaikais ir siekia sumažinti ti-
kimybę, kad vaikas padarys nusikaltimą.
Ðio asmens veikla ðeimoje gali bûti labai ávairi: jis gali ðviesti ðeimà, su-
teikti jai naudingos informacijos, teikti moralinæ bei emocinæ paramà. Jis
gali tik pasyviai klausytis tëvø pasakojimo, gali pats pasakoti jiems, o gali ir
kà nors rodyti ar net padaryti vietoj tëvø (pvz., jø praðymu kalbëtis su vaiku).
Ðiø vizituojanèiø asmenø profesinis pasirengimas irgi gali bûti labai
ávairus. Tai gali bûti medikai, psichologai, socialiniai darbuotojai, mokyto-
jai, ikimokyklinës ástaigos auklëtojai ar visuomenininkai, besidomintys ðei-
mos problemomis.
Jø apsilankymø daþnumas gali bûti pats ávairiausias: nuo keliø kartø per
savaitæ iki karto per mënesá.
Tokiø vizitø veiksmingumas tapo intensyviø tyrimø objektu. Svarbiausia
ir ádomiausia iðvada yra ta, kad tokie apsilankymai paprastai turi teigiamà
prevenciná antikriminogeniná poveiká.
Tyrimai nenustatë, kad ðis poveikis priklausytø nuo lankanèio asmens
profesijos, kà konkreèiai jis daro ðeimoje. Ðeimos lankymas duoda preven-
ciná efektà nepriklausomai nuo lankanèio patirties (nesvarbu, ar jis naujo-
kas, ar prityræs prevencijos darbuotojas), netgi nuo poþiûrio (ar entuzias-
tas, ar skeptikas).
Pateikiame tokiø projektø veiksmingumo tyrimo rezultatø lentelæ (þr.
38 lentelæ). Joje nenurodomas projekto kontrolës metodinis lygis, kadangi
visi projektai yra aukðèiausio (4 ar 5) lygio.
Lentelës rezultatai yra labai ádomûs. 18-oje projektø buvo atskleistas
vienareikðmis teigiamas prevencinis poveikis. 2 eksperimentai atskleidë
prevenciná poveiká vaikø vëlesniam, kai jie jau tapo paaugliais, elgesiui, 5
eksperimentai parodë tëvø smurtinio elgesio reikðmingà sumaþëjimà, 10
1
Tokià klasifikacijà pasiûlë ir veiksmingai panaudojo L. W. Shermanas.
eksperimentø ir viena analizë atskleidë esminá vizitø poveiká nusikalstamo

elgesio rizikos veiksniams.
3 8 l e n t e l ë . Prevenciniø apsilankymø ðeimoje veiksmingumas

(Pagal Lawrence W. Sherman. Family-based crime prevention.
Yoshikawa, 1994; Tremblay, Craig, 1995)
Eil. Kas Daþnu- Ðeimos ir eksperimen-

Tyrimas Poveikis
Nr. lankësi mas tinës grupës dydis
1 2 3 4 5 6
1 Berrueta– Moky- Kas savai- Rizikos ðeimos, turin- Ðiø ðeimø vaikai, su-
Clement ir tojai tæ 2–3 èios ikimokyklinio am- laukæ 24 metø, buvo
kt., 1984 metus þiaus vaikø (121 ðeima) reèiau suimami polici-
jos. Eksperimentinëje
grupëje – 7 proc., kont-
rolinëje – 31 proc.
2 Lally, Vi- Kas savai- Menkas pajamas gau- Sulaukæ 15 metø, ðiø
Lower ir suome- tæ 5 me- nanèios juodaodþiø ðeimø vaikai buvo re-
kt., 1987 ninin- tus ðeimos, turinèios ma- èiau suimami policijos
kai þameèiø vaikø (119 (6 proc. – eksperimen-
ðeimø) tinëje grupëje, 22 proc.
– kontrolinëje)
3 Olds ir kt., Gydy- Kas savai- Menkas pajamas gau- Tëvai maþiau smurtavo
1986, 1988 tojai, tæ pir- nanèios rizikos ðeimos vaikø atþvilgiu. Tai nu-
medi- muosius (300 ðeimø) statyta po 2 metø (eks-
cinos 2,5 metø perimentinëje grupëje
seserys gimus – 4 proc., kontrolinëje
vaikui – 19 proc.)
4 Barth, Vi- Kas antrà Menkas pajamas gau- Paaugæ ðiø ðeimø vai-
Hacking, suome savaitæ nanèios ðeimos, pasi- kai reèiau bëgdavo ið
Ash 1988 ni- pirmuo- þyminèios didele smur- namø dël tëvø smurti-
ninkai sius 6 tinio elgesio vaikø at- nio elgesio (proc. ne-
mënesius þvilgiu rizika (50 ðei- nurodyti)
gimus mø)
vaikui
5 Gray ir kt., Gydy- Kas savai- Motinos priklauso di- Eksperimentinëje gru-
1979 tojai, tæ pir- delës rizikos grupei (50 pëje nustatyta statistið-
medi- muosius 3 ðeimø) kai maþiau vaikø fizi-
cinos metus nio suþalojimo atvejø
seserys
6 Infant Pirmuo- Ðeimos, auginanèios Retesnis smurtinis el-
Health sius 3 me- vaikà iki 3 metø ir pa- gesys vaikø atþvilgiu
Program tus (daþ- siþyminèios didele ag-
(Tremb- numas resyvaus elgesio jø at-
lay, Craig) nenuro- þvilgiu rizika (985 ðei-
dytas) mos)
284 TREČIA DALIS
1 2 3 4 5 6
7 Larson, Psicho- 10 vizitø Ðeimos, auginanèios Eksperimentinëje gru-
1980 logai vaikus iki 15 mënesiø ir pëje nustatyta statistið-
pasiþyminèios didele kai maþiau smurtinio
agresyvaus elgesio jø elgesio vaikø atþvilgiu
atþvilgiu rizika (95 ðei- atvejø
mos)
8 Seitz ir kt., Gydy- 28 vizitai Ðeimos, auginanèios Eksperimentinës gru-
1982 tojai, vaikus iki 2,5 mënesio pës ðeimø vaikø, sulau-
psicho- ir pasiþyminèios didele kusiø 10 metø, antiso-
logai, agresyvaus elgesio jø cialinio elgesio mokyk-
sociali- atþvilgiu rizika (30 ðei- loje atvejø nustatyta
niai mø) statistiðkai maþiau
dar-
buoto-
jai
9 Johnson, Vi- 25 vizitai Menkas pajamas gau- Eksperimentinës gru-
Walker, suome pirmai- nanèios meksikieèiø pës ðeimø vaikø, sulau-
1987 ni- siais vaiko kilmës didelës rizikos kusiø 10 metø, antiso-
ninkai gyvenimo ðeimos (113 ðeimø) cialinio elgesio mokyk-
metais loje atvejø nustatyta
statistiðkai maþiau
10 Wasik ir Moky- Kas dvi Menkas pajamas gau- Eksperimentinëje gru-
kt., 1990 tojai, savaites nanèios ðeimos (62 pëje nustatytas aukð-
visuo- per pir- ðeimos) tesnis vaikø kognityvi-
meni- muosius 3 nio vystymosi lygis
ninkai mënesius
gimus vai-
kui
11 Ashen- Medi- 11 vizitø Menkas pajamas gau- Nustatyta, kad ekspe-
bach ir kt., cinos nanèios ðeimos (56 rimentinës grupës ðei-
1990 seserys ðeimos) mø vaikai, sulaukæ 7
metø, buvo protiðkai
geriau iðsivystæ
12 McKey ir Moky- 2 apsilan- Menkas pajamas gau- Nustatytas tam tikras
kt., 1985 tojai kymai per nanèios rizikos ðeimos (ne visada statistiðkai
26 tyrimø metus (3– pakankamas) poveikis
duomenø 4 metus) mokiniø elgesiui mo-
apibendri- kykloje, taèiau ðis efek-
nimas tas nepastovus ir ilgai-
niui iðnyksta
13 Gutelis ir Medi- Pirmuo- Netekëjusios motinos Eksperimentiniø ðeimø
kt., 1977 cinos sius 2 me- (95) vaikai, sulaukæ 3 metø,
seserys tus po 12 buvo geriau protiðkai
vizitø iðsivystæ
1 2 3 4 5 6
14 Barrera ir Vi- Kas dvi Motinos, kuriø nauja- Adekvatesnis motinø
kt., 1986 suome savaites gimiai turi vystymosi reagavimas á vaiko po-
ni- 5–9 më- sutrikimø (per maþas reikius
ninkai nesius ar- svoris gimus) (83 moti-
ba kartà nos)
per më-
nesá 10–
12 mëne-
siø
15 Ross, 1984 Medi- Kas dvi Motinos, kuriø nauja- Eksperimentinëje gru-
cinos savaites gimiai turi vystymosi pëje dalyvaujanèiø mo-
seserys 4–12 më- sutrikimø (per maþas tinø adekvatesnis rea-
nesiø svoris gimus) (83 moti- gavimas á vaiko porei-
nos) kius
16 Jacobson Visuo- Kas savai- Ðeimos, kuriø pirmasis Eksperimentiniø gru-
ir Frye, meni- tæ 2 më- vaikas buvo gimæs piø ðeimø vaikai emo-
1991 ninkai nesius ar- anksèiau laiko (46 ðei- ciðkai prisiriðo prie mo-
ba kas mos) tinos
mënesá iki
12 mëne-
siø
17 Lieberman Socia- Kas savai- Menkas pajamas gau- Eksperimentinës gru-
ir kt., 1991 liniai tæ apie nanèios ispanø kilmës pës ðeimø vaikø, sulau-
dar- metus ðeimos, kuriø kûdikis kusiø 2 metø, psichinë
buoto- turi fizinio ir psichinio bûklë (baimingumo ly-
jai vystymosi sutrikimø gis) buvo geresnë
18 Lyons– Vi- Kas savai- Motinos, turinèios vys- Eksperimentiniø gru-
Ruth ir suome tæ 18 tymosi sutrikimø (76 piø ðeimø vaikai, su-
kt., 1990 ni- mën. ðeimos) laukæ 18 mën., buvo
ninkai emociðkai labiau prisi-
riðæ prie motinos
Reikia paþymëti, kad toks vienareikðmis tam tikro prevencijos metodo

veiksmingumo paliudijimas yra gana retas reiðkinys.
Stebina ne tik teigiamo poveikio pastovumas, bet ir sàlygø, kuriomis jis
pasireiðkia, ávairovë. Lentelës analizë rodo, kad tiek vizitø turinys ir pobû-
dis, tiek lankytojø profesija, jø pasirengimo ir patirties lygis buvo labai ávai-
rûs. Daugelá ðiø ðeimø vienijo vienintelis svarbus bruoþas – bloga materia-
linë padëtis. Be to, dauguma jø buvo probleminës ðeimos: ar vaikas, ar mo-
tina, ar apskritai ðeima turëjo koká nors rûpestá, dël kurio padidëdavo kri-
minalinio elgesio rizika.
Esame pripratæ, kad prevencijos priemonës poveikis pasireiðkia per
daugelá tarpiniø veiksniø. Kiekvienoje grandyje veikiamas ávairiausiø veiks-
286 TREČIA DALIS
niø ðis poveikis vis maþëja ir gali net visiðkai iðnykti. Dël to galutinis povei-
kis pasirodo esàs daug silpnesnis negu kiti veiksniai, nuo kuriø priklauso
nusikaltimo padarymas.
Apsilankymø poveikis stebëtinai pastovus.
Mûsø analizuota lentelë rodo teigiamà poveiká, daromà svarbiems nusi-
kaltimo tikimybæ padidinantiems kriminogeniniams veiksniams.
Jau minëjome, kad ankstesnës „naiviosios“ nusikalstamumo prevencijos
ðalininkai buvo ásitikinæ, jog kiekviena prevencijos priemonë savaime pada-
ro reikiamà poveiká daugeliui kriminogeniniø veiksniø, bet kriminologiniai
tyrimai to nepatvirtino. Taèiau atrodo, kad prevencinis apsilankymas yra ið-
imtis. Jo átaka bûtent tokia, kaip ir tikëjosi „naiviosios“ prevencijos ðalinin-
kai.
Kodël gi prevencinis apsilankymas daro toká universalø poveiká? Pateik-
sime galimus paaiðkinimus.
Gali bûti, kad gydytojo, mokytojo, visuomenininko apsilankymas veiks-
mingas yra todël, kad jie yra tam tikrø institucijø atstovai. Galbût jø atvy-
kimas ðeimos suvokiamas kaip paèios institucijos „atvykimas“. Jos reikala-
vimai, ideologija tampa daug akivaizdesni, artimesni ðeimai.
Vienaip suvokiami mokyklos reikalavimai, jeigu ji yra kur nors toli, ir
visiðkai kitaip, jeigu jos atstovas apsilanko ðeimoje ir èia kelia savo reikala-
vimus. Galbût padeda ir tai, kad apsilankymo metu oficialûs visuomenës
reikalavimai dëstomi ðeimai jai suprantama kalba.
Kitas paaiðkinimas yra psichologinis. Minëto asmens atvykimas á ðeimà
ir pokalbis su juo padeda ðeimai naujai paþiûrëti á savo problemas.
Reikia pripaþinti, kad ðio metodo veiksmingumo paslaptis vis dar lieka
neatskleista. Aiðku, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kurie turëtø atskleisti
tikslø ðios priemonës veikimo mechanizmà.
Prevenciniø apsilankymø poveikis buvo pastebëtas ir panaudotas dide-
liuose nacionaliniuose projektuose. Vienas ið jø – Havajø valstijoje vykdo-
mas ðeimø, kurios augina 1–2 metø vaikus, lankymo projektas „Sveika pra-
dþia“ (Healthy Start). Jam vykdyti kasmet skiriama 7 mln. doleriø. Jau nu-
statyta, kad aplankytos ðeimos ima labiau rûpintis savo vaikais ir smarkiai
sumaþëja tëvø smurto atvejø.
Turint omeny, kad ir viena, ir kita yra nusikalstamo elgesio rizikos
veiksniai, ir þinant jø poveikio tokiam elgesiui stiprumà, buvo apskaièiuota,
kad projekto vykdymas ðalies mastu gali uþkirsti kelià maþdaug 533 000
rimtø nusikaltimø (Reiss, Roth, 1993).
Jau beveik 10 metø vyksta ir antrasis dideliø ðeimø lankymo projektas.
Lankoma 1100 juodaodþiø ðeimø Memfio mieste (National Research Coun-
cil, 1993).
Vaikai, kuriems tuo metu, kai jø ðeimos buvo lankomos, tebuvo 1–2 me-
tai, dabar jau iðaugæ, jø amþius artëja prie 14 metø. Netrukus abu projektai
galës atsakyti á labai svarbø klausimà: kiek ðiø vaikø paþeis ástatymus? Kar-
tu bus ávertintas ir prevenciniø apsilankymø veiksmingumas vykdant dide-
lius projektus.
Bendros priemonės šeimai stiprinti

ir nusikaltimų prevencija.
Mokslinis ir praktinis (buitinis)
požiūris į šeimos stiprinimą
kaip prevencijos priemonę
Prie bendrø ðeimos prevencijos priemoniø priskiriamos tokios, kurios

pagerina ðeimos padëtá apskritai: pagerina ðeimos integracijà, jos nariø sa-
vitarpio supratimà, pasitenkinimà ðeima, sugebëjimà konstruktyviai spæsti
problemas.
Analizuodami mokyklinæ prevencijà, matëme, kad bendros priemonës,
pagerinanèios mokyklos padëtá, ypaè gebëjimo spræsti ávairiausias proble-
mas padidinimas, turëjo pakankamai aiðkø prevenciná poveiká. Galima ti-
këtis, kad panaðià átakà darys ir bendro pobûdþio priemonës ðeimai.
Ávairiapusë prevencinë veikla bendrai ðeimos padëèiai pagerinti daþ-
niausiai vadinama (ypaè nusikaltimø prevencijos veikloje) ðeimos stiprini-
mu.
Ir politinës partijos, ir neprofesionalios prevencijos entuziastai yra nuo-
ðirdþiai ásitikinæ, kad stipri ðeima sulaiko þmones nuo nusikaltimø. Todël,
jø manymu, ðeimos stiprinimas – labai svarbi nusikaltimø prevencijos prie-
monë.
Sàvoka „stipri ðeima“ gali bûti suprasta labai ávairiai. Daþniausiai ome-
ny turima ðeimos atitiktis tam tikriems moraliniams standartams, jos pasto-
vumas (maþas skyrybø skaièius), jos nariø pasiaukojimas ðeimai, jø savitar-
pio supratimas.
Stipri ðeima – tai geras vaikø auklëjimas, gera fizinë ir psichinë jos nariø
sveikata, geras tëvø darbas, atsparumams neigiamai átakai (alkoholiui, nar-
kotikams ir pan.). Manoma, kad jeigu ðeima yra stipri, ji susidoroja su ávai-
riausiomis problemomis, tarp jø ir nusikalstamumo. Ji sugeba sulaikyti savo
nará nuo nusikaltimo, nukreipti jo mintis á visuomenei priimtinus tikslus.
Reiktø ypaè atkreipti dëmesá, kad visais tais atvejais paprastai turimas
omeny ðeimos stiprinimas apskritai. Nesvarbu, kà darome: geriname santy-
kius ar materialines sàlygas, mokome ðeimos narius spræsti problemas ar
padedame turiningiau leisti laisvà laikà, padedame auklëti vaikus ar geri-
288 TREČIA DALIS
name buities sàlygas – visais ðiais atvejais ðeima sustiprëja, t. y. didëja jos
atsparumas neigiamai átakai ir drauge sugebëjimas sulaikyti jos nará nuo
nusikaltimo.
16 schema. Ðeimos prevencinio poveikio supratimas
A. Naivusis-buitinis
Šeimos Nusikaltimų
stiprinimas prevencija
Bendras
poveikis
B. Mokslinis
Specifinis poveikis
Šeimos Nusikaltimų
stiprinimas prevencija
Bendras
poveikis
Moksliniai tyrimai daugeliu atvejø patvirtina poþiûrá, kad pagerinus ko-

ká nors vienà ðeimos gyvenimo reiðkiná kartu pagerëja ir visas ðeimos gyve-
nimas. Taip yra dël to, kad visi jos gyvenimo reiðkiniai yra glaudþiai susijæ:
nuo materialiniø buitiniø sàlygø gali priklausyti nuotaika, nuo nuotaikos –
tarpusavio santykiai, nuo tarpusavio santykiø – sugebëjimas sukurti mate-
rialines buitines sàlygas. Taigi ðeimoje bet kokia problema gali sukelti pa-
èius ávairiausius neigiamus padarinius jos nariams.
Taèiau mokslinis poþiûris á ðeimos prevenciná poveiká skiriasi nuo nai-
viojo-buitinio tuo, kad jis, be bendro ðeimos poveikio, iðskiria nemaþai ir
specifiniø ryðiø. Ðio poþiûrio ðalininkai teigia, kad tam tikri ðeimos gyveni-
mo reiðkiniai patys savaime ir nepriklausomai nuo bendro ðeimos darnumo
daro prevenciná poveiká. Pavyzdþiui, jeigu tam tikroje ðeimoje nuo pat ma-
þumës vaikams skiepijama pagarba svetimai nuosavybei, tai savaime turës
prevenciná poveiká ir sumaþins tikimybæ, kad jos nariai darys nusikaltimus.
Moksliniuose ðeimos tyrimuose paprastai dalyvauja psichologai, psi-
chiatrai, socialiniai darbuotojai, kuriuos vienija bendras poþiûris á ðeimà,
jos problemø ir sutrikimø esmæ ir bûdus, kuriais ðie sutrikimai gali bûti ko-
reguojami.
Ðios kryptys daþniausiai vadinamos ðeimos psichoterapijos mokyklomis
ar teorijomis.
Pagrindinës ðeimos psichoterapijos kryptys skiriasi savo poþiûriu á tai,
kas ðeimoje yra svarbiausia. Taèiau visos kryptys pripaþásta ðeimos savitar-
pio ryðá. Faktiðkai visos ðiuolaikinës ðeimos psichoterapijos mokyklos nag-
rinëja visas ðeimos gyvenimo sritis, taèiau kiekviena ið jø tai daro savais ter-
minais ir bûdais, akcentuodama vis kitas problemos ypatybes. Nagrinëda-
ma ðeimos nariø padarytà nusikaltimà kiekviena ðeimos psichoterapijos
kryptis paaiðkins já kiek kitaip, pabrëð reikðmæ tø veiksniø, kuriems ji skiria
daugiausia dëmesio.
Pirmiausia apibûdinsime kelias svarbiausias ðiuolaikines ðeimos psicho-
terapijos teorijas1.
Tada panagrinësime, kaip kiekviena ið jø paaiðkina ryðius tarp ðeimos
problemø ir nusikalstamo elgesio.
Psichoanalitinė šeimos psichoterapijos teorija
Psichoanalitinës teorijos atstovë Ackeman teigia, kad suaugusiø ðeimos

nariø psichologiniai santykiai atspindi jø santykius su tëvais ankstyvojoje
vaikystëje. Bûtent tuo metu susiformuoja vaiko psichologiniai poreikiai (ko
jam reikia ið kitø ðeimos nariø) ir nusistovi jø patenkinimo bûdas (kaip jis
siekia, kad poreikiai bûtø patenkinti). Ðiuo atþvilgiu, sakykime, vyro santy-
kis su þmona daþniausiai yra jo santykiø su motina atkartojimas (projekci-
ja). Pavyzdþiui, jeigu vaikas nëra tikras dël mamos meilës jam (mamos nuo-
taikos daþnai kito ir dël vaikui nesuprantamø prieþasèiø jos meilë jam stai-
giai pradingdavo), jis jauèia baimæ netekti tos meilës. Suaugæs ir sukûræs
1
Daugelis naujø metodø ir teorijø kûrëjø siekia pabrëþti savo sukurtø teorijø ar metodø
savitumà ir originalumà. Mûsø tikslas – labai apibendrintai pristatyti ðias teorijas.
290 TREČIA DALIS
savo ðeimà, jis tà baimæ jauèia ir bendraudamas su savo þmona. Pirmiausia

jam patinka toks emocionaliai nepastovus moters tipas, kuriam priklauso
jo motina. Antra vertus, jis lygiai kaip vaikystëje nuolat jauèia tà paèià bai-
mæ netekti jos meilës.
Taip pat tëvo santykiai su sûnumi gali viso labo atkartoti tëvo vaikystës
santykius su savo broliu. Pavyzdþiui, jeigu ankstyvojoje vaikystëje jis varþësi
su broliu dël tëvø dëmesio, abu nepasitikëjo vienas kitu, tai vëliau jis lygiai
tà patá jauèia savo sûnaus atþvilgiu. Á savo vaikà jis þiûri kaip á kità vyrà, at-
imantá ið jo dalá þmonos dëmesio. Panaðiai ir kitø problemø iðtakø buvo ieð-
kota ankstyvojoje vaikystëje.
Ypaè svarbu, kad (remiantis ðia teorija) pats þmogus daþniausiai nesu-
vokia savo problemø ryðio su ankstyvosios vaikystës problemomis. Tas ryðys
yra jo pasàmonëje. Jis jauèia nepasitikëjimà savo sûnumi, pavyduliauja, bet
yra nuoðirdþiai ásitikinæs, kad tà jausmà sukëlë jo sûnaus asmenybë ir elge-
sys. Jis net neátaria, kad ið tikrøjø ðis nepasitikëjimas atsineðtas ið vaikystës,
kad jis pats mato savo sûnuje savo brolá ir dël to elgiasi atitinkamai, atkrei-
pia dëmesá tik á tuos sûnaus elgesio ypatumus, kurie patvirtina jo átarimus.
Tas tikrø problemos ðaknø nesuvokimas daro já beginklá prieð ðias proble-
mas. Juk jeigu mes problemos nesuvokiame, negalime jos apmàstyti ir ra-
cionaliai iðspæsti.
Psichoanalitinës ðeimos psichoterapijos atstovai siekia padëti ðeimos
nariams suvokti savo konfliktus ir jø ryðá su vaikystës iðgyvenimais. Tik tai,
jø nuomone, duoda ðeimos nariams galimybæ suvokti jø pagrindinæ psicho-
loginæ problemà, iðreikðti jà þodþiais, panagrinëti galimus sprendimo bû-
dus.
Dël to psichoanalitinës ðeimos psichoterapijos atstovai siûlo ávairiø bû-
dø, padedanèiø individui aktyvizuoti prisiminimus apie savo ankstyvosios
vaikystës iðgyvenimus ir pamatyti jø ryðá su dabartinëmis savo ir savo ðei-
mos problemomis.
Visø jø pagrindas yra projekcijos tyrimas. Psichoterapeutas savo neutra-
liu elgesiu stengiasi, kad ðeimos narys jam pradëtø „adresuoti“ vaikystëje
susiformavusá jausmø kompleksà. Mûsø aptartu atveju brolis – vaikas pra-
dëtø psichoterapeute áþiûrëti tuos bruoþus, kurie kelia jam nerimà. Tai
duoda psichoterapeutui galimybæ laipsniðkai padëti asmeniui (ir visai ðei-
mai) pamaþu áveikti su tais jausmais susijusià problemà.
Ne maþiau svarbus ðios krypties árankis yra asociacijø metodas. Kadangi
tikima, kad ðeimos santykius sutrikdantys jausmø kompleksai formuojasi
ankstyvojoje vaikystëje, siekiama kuo geriau paþinti asmens iðgyvenimus
tuo laikotarpiu, suþadinti to periodo prisiminimus. Kadangi didþiausia dalis
to laikotarpio detaliø jau seniai pamirðta, tai, kà individas atsimena, sie-
kiama panaudoti jo prisiminimams suþadinti.
Komunikacinė šeimos psichoterapijos teorija
Ðios teorijos ðalininkai daugiausia dëmesio skiria ðeimos nariø savitar-

pio supratimui. Jie teigia, kad kuo geriau ðeimos nariai supranta vienas ki-
tà, tuo jie lengviau gali padëti vienas kitam kartu spræsti bendras ðeimos
problemas.
Kad ðeimos nariai suprastø vienas kità, itin svarbûs yra komunikacijos
procesai – kiek ðeimos nariai gali bendrauti vienas su kitu, papasakoti apie
savo iðgyvenimus, savo problemas. Tik taip ðeimos narai gali ágyti labai
svarbø sugebëjimà paþiûrëti á ávairiausius klausimus vienas kito akimis. Ðios
teorijos atstovø nuomone, bet koks savitarpio supratimo trukdymas, iðkrai-
pymas, ribojimas neiðvengiamai sukelia visos ðeimos ir pavieniø nariø pro-
blemas. Kai ðeima nesupranta savo nario, ji negali jam duoti to, kas jam
reikalinga. Dël to ðiam nariui iðkyla pasirinkimas: arba nuslopinti savo po-
reikius, arba pradëti kovoti uþ juos, priversti kitus ðeimos narius elgtis taip,
kaip jam reikia. Pirmuoju atveju jo pasitenkinimas ðeima maþëja, ðeima
duoda jam maþiau, negu gali duoti. Antruoju atveju ðeimoje atsiranda
konfliktas, ðeimos narys siekia uþkariauti dominuojanèià pozicijà, kuri lei-
dþia jam elgtis taip, kaip jam reikia.
Komunikacinë teorija gerokai iðplëtë „savitarpio supratimo“ sàvokà.
Buvo parodyta, kad tai ne tik ir ne tiek þodinis supratimas, bet daugiau
reikðmës supratimas – kaip ðeimos narys supranta, kas jam sakoma, ko
praðoma, reikalaujama ir pan.
Dël to ðeimos psichoterapijos krypties atstovai pirmiausia siekia page-
rinti ðeimos nariø savitarpio supratimà. Tam tikslui paðalinami ávairiausi
komunikacijos trukdþiai.
Pavyzdþiui, ðios krypties atstovø tyrimai parodë, kad paprastai ðeimos
nariai netgi „blogai girdi“ vienas kità. Vienam pradëjus kalbëti, kitas tuoj
pat nutaria, kad jau þino, apie kà bus kalbama toliau, ir nebesiklauso, o
rengia savo atsakymà. Rezultatas – kiekvienas kalbasi pats su savimi ir pra-
randa svarbià galimybæ geriau suprasti kità.
Koreguodamas ðá komunikacijos trûkumà ðeimos psichoterapeutas tai-
ko paprastus metodus. Vienas ið jø – „iðsakytos nuomonës kartojimas“.
Ðeimos nariai ápareigojami iðklausyti kito nuomonæ, savais þodþiais atkar-
toti tai, kas buvo pasakyta, ir paklausti, ar teisingai buvo suprasta. Ðeimos
nariams bûna didelis netikëtumas, kai paaiðkëja, kad jie blogai supranta
vienas kità, kad jie nustoja klausyti, vos tik kitas pradeda kalbëti. Paaiðkëja,
kad net ir iðklausius viskà, neretai suvokiama visai ne tas ir ne taip, kaip
norëjo kalbantysis. Tyrimai parodë, kad tokios komunikacijos tobulinimo
metodikos pagerina savitarpio supratimà, o tai ið esmës palengvina ávai-
riausiø problemø sprendimà, prisideda prie ðeimos santykiø pagerinimo.
292 TREČIA DALIS
Elgesio (mokymo) šeimos psichoterapijos kryptis
Ði kryptis akcentuoja, kad ðeima yra susiklosèiusiø santykiø sistema.

Kasdien daug bendraudami ðeimos nariai pripranta elgtis vienaip ar kitaip,
vëliau ðie elgesio bûdai ágyja automatizmo poþymiø, ilgainiui susiformuoja
visa tokiø áprastiniø, automatizuotø santykiø sistema. Taip ávyksta dël to,
kad ðio áprasto elgesio pagrindu formuojasi tolesni bendravimo ðeimoje
ágûdþiai. Jeigu ðeimos narys yra pripratæs siekti savo tikslo konfliktiniais
metodais, bet staiga paaiðkëja, kad ðie metodai nepasiteisina, jis pirmiausia
stengsis modifikuoti juos, ieðkos tokio konfliktinio metodo, kuris vis dëlto
bus veiksmingesnis. Ðis naujas metodas taps savaiminiu elgesio ðeimoje bû-
du. Taigi elgesio ágûdþiai nedingsta, bet toliau plëtojasi ir darosi vis sudë-
tingesni.
Dël to á klausimà, kodël taip elgiasi, ðeimos narys daþniausiai atsako,
kad jis taip yra ápratæs, visada taip elgësi, taip susiklostë santykiai. Bandant
pakeisti elgesá ið karto paaiðkëja, kad tai nëra lengva. Kitoks elgesys suvo-
kiamas kaip nenatûralus, neáprastas. Ið karto paaiðkëja, kad jis susietas su
áprastu ðeimos nariø elgesiu, kad keièiant vienà ðeimos áprotá tenka keisti ir
daugelá kitø.
Mokymo teorijos atstovai kruopðèiai tiria, kokiomis sàlygomis formuo-
jasi elgesio ágûdþiai. Pagrindiná vaidmená èia vaidina mokymasis. Jie paro-
do, kaip ðeimos nariai, patys to nesuvokdami, formuoja vienas kito bendra-
vimo ágûdþius.
Psichoterapijos uþduotis yra iðaiðkinti ðeimos nariø ágûdþiø, sudaranèiø
tos ðeimos gyvenimo ir jos nariø bendravimo pagrindà, sistemà. Problema
ta, kad ðeimos nariai negali apie juos papasakoti. Jiems jø elgesys yra sa-
vaime suprantamas. Jie ásitikinæ, kad elgiasi normaliai, áprastai, kaip visi
þmonës. Norint nustatyti bendravimo ðeimoje sistemà taikomi sudëtingi
metodai. Vienas ið jø – ðeimos stebëjimas per ið vienos pusës permatomà
veidrodá. Ðeima pakvieèiama á specialiai árengtas patalpas, kuriø vienoje
sienoje jie mato veidrodá. Uþ jo yra kita patalpa, kurioje esantys ðeimos
psichoterapeutai stebi jø elgesá. To stebëjimo pagrindu sudaromas detalus
bendravimo ðeimoje apraðymas, kuris panaudojamas nustatant ryðá tarp su-
siformavusios ágûdþiø sistemos ir visos ðeimos bei atskirø jos nariø proble-
mø.
Dar tikslesnis áprasto ðeimos bendravimo modelio nustatymo bûdas yra
psichoterapeuto S. Minuchino taikytas apsigyvenimo ðeimoje metodas.
Ðiuo atveju psichoterapeutas kurá laikà ásikuria ðeimoje ir bando „gyventi
pagal jos taisykles“. Tai leidþia patikimiau suvokti ðias taisykles ir susidaryti
tikslø ðeimos savitarpio santykiø vaizdà.
Tai suteikia galimybæ pirmiausia atkreipti ðeimos nariø dëmesá á tai, ko
jie nepastebi, ir, antra vertus, pasiûlyti pokyèiø. Ðeimos psichoterapeutas
iðplëtojo ádomius ir veiksmingus metodus susiklosèiusiems ágûdþiams

„deautomatizuoti“ ir keisti. Panagrinëkime vienà ið jø – garsø „paradoksa-
lios intencijos“ metodà. Jo esmë yra ta, kad ðeimos nariai įpareigojami kurá
laikà elgtis taip, kaip buvo pripratæ. Pavyzdþiui, jeigu jie, susidûræ su pro-
blema, uþuot jà apsvarstæ, pradëdavo konfliktuoti, tai bûtent taip elgtis ir
buvo jø praðoma taikant ðá metodà. Susidûrus su problema, jiems nebuvo
leidþiama jos svarstyti, bet liepiama pradëti konfliktuoti.
Psichologiniai ðio metodo tyrimai parodë, kad jis gali bûti labai veiks-
mingas sprendþiant ðeimos problemas.
Kognityvinė šeimos psichoterapijos kryptis
Ðeimos psichoterapijos krypties ðalininkai dël ðeimos sutrikimø kaltina

jos nariø màstymà. Ðeima nesugeba iðsiaiðkinti ir tinkamai suformuluoti sa-
vo problemø, surinkti visà joms spræsti reikiamà informacijà, pasirinkti ge-
riausià sprendimà, nuosekliai já ágyvendinti, atidþiai stebëti to ágyvendinimo
rezultatus, prireikus juos koreguoti.
Tikima, kad jeigu ðeima sugeba visa tai daryti, ji sëkmingai susitvarko su
savo problemomis. Uþuot kaltinæ vieni kitus ávairiomis nesëkmëmis, ðeimos
nariai kartu ieðko ir suranda iðeitá. Kiekviena sëkmingai kartu iðspræsta
problema stiprina ðeimà. Jos nariai vis labiau supranta, kad kartu jie daug
sëkmingiau susitvarko su gyvenimo problemomis, didëja pasitenkinimas
vienas kitu, ðeima, jos stabilumas.
Ðios krypties psichoterapijos metodai – tai ðeimos nariø bendra veikla
siekiant iðmokti kartu spræsti ðeimos problemas. Taip pat ðeimos nariai
mokosi realizuoti priimtus sprendimus. Ðios mokyklos patirtis rodo, kad
maþa iðmokyti ðeimos narius spræsti ðeimos problemas. Ne maþiau svarbu,
kad jie sugebëtø atitinkamai „praktiðkai“ þiûrëti á jas, mokëtø „prisitaikyti“
sprendimà (þr. „Problemos sprendimo psichologinë adaptacija“).
Problemos sprendimo psichologinė adaptacija

(Šaltinis: MRU Pirminės teisinės pagalbos centras. Teisinė konsultacija san-
tuokos nutraukimo klausimu)
Agnë N. kreipësi á teisinæ konsultacijà su praðymu teismui parengti pa-

reiðkimà nutraukti santuokà dël jos vyro kaltës. Ji papasakojo, kad jos
sprendimo pagrindinë prieþastis yra vyro smurtinis elgesys. Iðgëræs jis daro-
si pavydus, agresyvus ir nesuvaldomas, daþnai jà þiauriai muða. Savo þo-
dþiams patvirtinti ji pateikë medicinos paþymas.
294 TREČIA DALIS
Jos þodþiais, vyras nenori skyrybø, po kiekvieno tokio eksceso jauèiasi

labai kaltas, atsipraðinëja, prisiekia, kad daugiau tai nepasikartos. Taèiau
po kurio laiko viskas kartojasi ið naujo.
Kità dienà, kai Agnë atëjo atsiimti parengtø dokumentø, su ja atëjo ir
vyras. Jis nuoðirdþiai pasakojo, kad labai gailisi, prisiekë viskuo, kuo tik ga-
lëjo, jog tokie atvejai daugiau nepasikartos. Ið viso jo elgesio matësi, kad jis
nuoðirdþiai ir tvirtai pasiryþæs pasitaisyti. Þmona nelabai tuo tikëjo, abejojo
ir vis dëlto reiðkë norà skirtis.
Galø gale teisininkas pasiûlë jiems „teisinæ iðeitá“.
– Siûlau kol kas nesiskirti ir pabandyti iðsaugoti ðeimà – sudaryti san-
tuokos sutartá. Á jà átrauksime tokià sàlygà: jeigu sumuðimas pasikartos, ta-
da vyras ásipareigoja nedelsdamas sutikti nutraukti santuokà. Be to, tokiu
atveju visas bendras ðeimos turtas lieka þmonai ir vaikai gyvens su ja.
Vyrui tas pasiûlymas atrodë visiðkai netikëtas. Pamàstæs jis pasakë: „O
jeigu að vis dëlto iðgersiu ir vël primuðiu jà, tai að lieku be visko! Ne! Nesu-
tinku…“.
Ðis pavyzdys gerai iliustruoja situacijà, kai ðeimos narys vyras buvo visið-
kai ásitikinæs, kad elgsis pagal savo paties pasiûlytà planà (nenutraukti san-
tuokos, gyventi be minëtø ekscesø). Taèiau ðis ásitikinimas pradingo, kai tik
jis tikrai rimtai paþiûrëjo á savo paties sprendimà.
Kognityvinës psichoterapijos atveju, susidûræs su tokia situacija, psicho-
terapeutas suprastø, kad reikalingas tolesnis darbas su ðeima (ypaè vyru)
bandant padëti ið anksto atpaþinti situacijas, kuriose gali kilti vyro smurti-
nis elgesys, bei surasti bûdus tokiam elgesiui uþkirsti kelià.
Èia aptartos ðeimos psichoterapijos kryptys – tik keletas svarbiausiø.

Yra ir kitø mokyklø, krypèiø, poþiûriø. Taèiau jau vien ðios aptartos pade-
da suvokti ðeimos psichoterapijos taikomø metodø esmæ. Kiekvienu atveju
bandoma nustatyti ðeimos nario asmeniniø problemø ryðá su ðeimos pro-
blema. Taip daroma ir kalbant apie problemas, kurios skatina nusikalstamà
elgesá. Nagrinëjamos ðeimos ir asmens problemos, jø savitarpio ryðys ir tuo
remiantis parodoma, kodël ðeimos narys pradëjo daryti nusikaltimus. Ap-
tarsime du svarbiausius atvejus. Pirmasis – ðeimos nario nusikalstamas el-
gesys labiausiai siejasi su jo paties problemomis, ðeimos vaidmuo ðiuo atve-
ju yra tik toks, kad ji nesugeba laiku sustabdyti nusikalstamo elgesio ir ið-
spræsti jo problemø. Antrasis – ðeima yra ðeimos nario problemø ðaltinis,
jai tenka pagrindinis vaidmuo skatinant já daryti nusikaltimus.
Šeimos narių nusikaltimai ir juos skatinančių šeimos

problemų psichoterapija
Probleminė asmenybė šeimoje. Nusikaltimų šeimos prevencija
Tai situacija, kai vienas ið ðeimos nariø turi asmenybës problemø, kurios
skatina já daryti nusikaltimus ar kitaip didina asocialaus elgesio rizikà. Þi-
nomiausias tokios situacijos pavyzdys yra ðeimos narys (daþniausiai vyras ar
sûnus), piktnaudþiaujantis alkoholiniais gërimais (ar narkotikais).
Kitas svarbus atvejis – asmenybës sutrikimai. Tai psichopatija, protinis
atsilikimas, ávairûs psichikos sutrikimai, kurie nepanaikina pakaltinamumo,
nors ir labai apriboja asmens gebëjimà valdytis (vadinamasis ribotas pakal-
tinamumas).
Asmenybës nukrypimai – psichopatija ir akcentuacija. Jø prigimtis ir
reikðmë detaliau aptarti pirmoje „Kriminologijos“ dalyje ir „Bendrosios ir
teisës psichologijos“ vadovëlyje. Apibûdinsime keliø svarbiausiø asmenybës
nukrypimø pasireiðkimà ðeimoje ir jø ryðá su nusikaltimø darymu.
Hipertiminis asmenybės nukrypimas. Ðeimos narys, turintis hipertiminá
asmenybës nukrypimà, pasiþymi energijos pertekliumi, aistra rizikai, nuo-
tykiams, nesugebëjimu mokytis ið klaidø, savisaugos instinkto sutrikimu.
Nusikaltimas jam nuotykis, eilinë avantiûra, suteikianti galimybæ patirti ri-
zikos skoná. Baudþiamojo ástatymo nustatytos sankcijos ne sustabdo já nuo
nusikaltimø darymo, bet, atvirkðèiai, – stimuliuoja. Dël jo ðeimos gyveni-
mas tampa nepastovus. Jis ilgam dingsta ið namø ir gráþta á ðeimà tik po dar
vieno pralaimëjimo. Ðeima niekada ið anksto neþino, kà ðis þmogus dar ið-
krës, kada vël dings ið namø ir kada sugráð. Ðeimos gyvenimo rëmai jam per
siauri. Ðeimos gyvenimas jam greitai nusibosta.
Epileptoidinis asmenybės nukrypimas. Ðeimos nariui, turinèiam epilep-
toidiná asmenybës nukrypimà, bûdingas átarumas, pavyduliavimas, polinkis
agresijos protrûkiams, kuriø metu jis visiðkai nesivaldo. Ðis ar panaðus as-
menybës nukrypimas dar vadinamas eksploziniu, arba rigidiniu, nukrypimu
(Leonhard, 1978). Ðis asmenybës nukrypimas gali stimuliuoti smurtinius
nusikaltimus savo ðeimai. Ðeimos nariø terorizavimas, liguistas pavydulia-
vimas, polinkis á agresijà, kuris ypaè sustiprëja apsvaigus nuo alkoholio –
visa tai neretai vadinama „Otelo kompleksu“ ir gali tapti þmonos sumuði-
mo ar netgi nuþudymo prieþastimi.
Isteroidinis asmenybės nukrypimas. Ðeimos narys, turintis isteroidiná as-
menybës nukrypimà, pasiþymi perdëtu troðkimu atkreipti á save aplinkiniø,
296 TREČIA DALIS
ypaè ðeimos nariø, dëmesá. Toks þmogus yra labai kaprizingas, visà laikà
„kenèia“ nuo ávairiausiø tikrø ir netikrø negalavimø. Jis atakuoja kitus ðei-
mos narius perdëtomis pretenzijomis, jam visi visada yra kalti, jis „nesu-
prastas“, jo problemoms „neskiriama pakankamai dëmesio“. Ðeimai jis ke-
lia nemaþai rûpesèiø dël polinkio spæsti asmenines problemas vadinamai-
siais „pseudologiniais metodais“ – vaizduojant, meluojant, sukuriant mela-
gingà ávaizdá. Jo sukèiavimai, apgavystës, duoti ir neávykdyti ásipareigojimai
– visa tai gali atvesti já á kaltinamøjø suolà.
Nepastovi, bevalė asmenybė. Bevalë, nepastovi asmenybë – ðeimoje „am-
þinas vaikas“. Dël sutrikusios savikontrolës jis nesugeba atsispirti net ir ne-
didelei pagundai. Jam sunku elgtis nuosekliai, jis lengvai pasiduoda bet ko-
kiai ávairiausiø kitø þmoniø átakai. Tai palanki dirva alkoholizmui, narkoti-
kams. Ðis nukrypimas ið esmës apsunkina ir þmogaus profesinæ karjerà. Ðei-
mos nariams tenka nelengva uþduotis nuolat já kontroliuoti, sulaikyti nuo
iðgërimø, prastø kompanijø. Kontrolës stoka kelia jam ir visai ðeimai ávairiø
problemø: norëdamas gauti pinigø iðgërimams ar tiesiog kompanijos skati-
namas, jis lengvai pasiryþta nusikaltimams, ypaè vagystëms.
Protinis atsilikimas. Dideliø problemø ðeimai gali sukelti ir jos nario
menkas protinis iðsivystymas. Jam gali bûti daug sunkiau negu kitiems þmo-
nëms numatyti tolesnius savo poelgiø padarinius (sakykime, baudþiamàjà
sankcijà uþ ástatymo paþeidimà). Jis lengvai pasiduoda antisocialinës gru-
pës poveikiui, tampa jos árankiu.
Seksualinio potraukio iškrypimas. Pedofilija. Vis didëja dëmesys seksua-
linio potraukio sutrikimams. Jie tampa sadistinio elgesio ðeimos nariø at-
þvilgiu prieþastimi. Pedofilija sukelia vaikø seksualiná iðnaudojimà. Sadisti-
nës pedofilijos atmainos yra þiauriausiø smurto prieð vaikus atmainø ðalti-
niai.
Visais tais atvejai nusikalstamas elgesys labiausiai siejamas su ðeimos
nario asmenybe. Bûtent tas ðeimos narys turi sutrikimà, paþeidimà, kuris
sukelia ávairiausius elgesio nukrypimus, taip pat skatina daryti nusikalti-
mus.
Ðio individo problemos neiðvengiamai tampa ir ðeimos problemomis.
Taip yra dël to, kad ðeima yra uþ já atsakinga. Ðeimø, turinèiø toká nará, ty-
rimai rodo, kad jo elgesys gan greitai tampa svarbiausia ðeimos problema.
Nuo jos sprendimo labiausiai priklauso visas ðeimos gyvenimas, jos nariø
savijauta.
Pagrindinë ðeimos uþduotis ðiuo atveju – paveikti toká asmená: sustabdy-
ti já nuo neleidþiamo elgesio, sukurti jam savikorekcijos stimulus, padëti
jam moraliðkai ir psichologiðkai. Paþeidimai, á kuriuos linkæs alkoholikas ar
protiná atsilikimà turás individas, gali bûti labai skirtingi. Taèiau ir vienu, ir
kitu atveju ðeimos uþdaviniai yra tie patys:
– panaudoti savo átakà individui stengiantis sulaikyti já nuo neleistino

elgesio;
– paskatinti já koreguoti (savarankiðkai ar kartu su psichoterapeutu) sa-
vo elgesá;
– suðvelninti neigiamus jo elgesio padarinius jam paèiam ir aplinki-
niams.
Kiek ðeima sugeba tai padaryti, priklauso nuo to, kiek stipri jos átaka
ðiam asmeniui ir kiek ji yra pasiryþusi pasiaukoti ðiam uþdaviniui.
Ir viena, ir kita priklauso nuo daugelio ðeimos ypatybiø. Ávairios psicho-
terapijos kryptys savaip interpretuoja tas ypatybes ir apskritai ðeimos san-
tykius su tokiu individu. Dël to ávairiai suprantami ir veiksniai, kurie gali
susilpninti ðeimos átakà tokio individo elgesiui, ir priemonës, kuriø kiekvie-
nos teorijos poþiûriu reikia imtis.
Psichoanalitinë ðeimos psichoterapija akcentuoja santykiø racionaliza-
vimà. Pavyzdþiui, alkoholiko þmona gali nesugebëti veiksmingai kovoti su
vyro alkoholizmu dël to, kad ankstyvoje vaikystëje susiformavo jos psicho-
loginës priklausomybës nuo tëvo santykis. Tai verèia jà paklusti alkoholikui
(ir jo potraukiui), pridengti já, padëti jam, o ne prieðintis ir imtis veiksmin-
gø korekcijos priemoniø.
Komunikacijos teorija pabrëþia visai kità aspektà: þmona nepakanka-
mai paþásta savo vyrà, dël to jai sunku rasti veiksmingø poveikio priemoniø.
Ðios teorijos ðalininkai stengsis padëti jai geriau suprasti savo vyrà ir jo el-
gesá.
Mokymo teorijos atstovai siekia iðaiðkinti situacijà, kai þmona, uþuot su-
laikiusi savo vyrà nuo piktnaudþiavimo alkoholiu, atvirkðèiai, – pati to ne-
suprasdama, netgi skatina já tai daryti. Pavyzdþiui, jai patikdavo, kai vyras,
apsvaigæs nuo alkoholio, bûdavo geros nuotaikos, lengvai bendraudavo.
Vyras jautë paslëptà palaikymà, o ne ryþtingà pasiprieðinimà.
Kognityvinës teorijos ðalininkai stengiasi iðaiðkinti problemas, kurios
sukelia toká elgesá, ir padëti individui ir ðeimai geriau jas spræsti. Ávairios
kryptys siûlo skirtingas rekomendacijas, kà reikia daryti.
Ðiø teorijø tikslas yra, viena vertus, sudaryti bendrà rekomendacijø sis-
temà, o antra vertus, atsakyti á labai svarbø klausimà: kaip keièiasi pati
ðeima, joje atsiradus probleminei asmenybei. Á minëtus sunkumus ðeimos
reaguoja labai ávairiai: vienais atvejais padidëja ðeimos nestabilumas, kitais,
atvirkðèiai, – ðeima mobilizuoja savo jëgas, jos stabilumas padidëja.
Reikia pabrëþti, kad visos minëtos teorijos aiðkina ðeimos elgesá ir teikia
rekomendacijas ávairiausiø asmenybës nukrypimø atvejais, ne tik susijusiø
su nusikalstamu elgesiu. Tai yra logiðka. Asmenybës nukrypimas gali pasi-
reikðti ávairiai, ir nusikalstamas elgesys ðiuo atveju yra tik vienas ið daugelio
galimø sutrikimø.
298 TREČIA DALIS
Šeimos orientacija kaip jos narių nusikalstamo

elgesio priežastis
Daþnai nusikalstamo elgesio stimulø reikia ieðkoti paèioje ðeimoje. Èia

svarbø vaidmená vaidina ðeimos socialinë orientacija, gyvenimo filosofija.
Ðeimos nario nusikaltimas tokiu atveju yra tiesioginë, o dar daþniau ne-
tiesioginë visos ðeimos orientacijos iðraiðka. Gali bûti, kad ðeimos nariai
tiesiogiai dalyvauja nusikalstamame versle ir visi jos nariai daro nusikalti-
mus vien dël to, kad tai yra jos áprastas pajamø ðaltinis.
Kur kas daþniau ðeimos orientacija netiesiogiai skatina jos nariø nusi-
kalstamà elgesá. Tokiu atveju ðeima, viena vertus, smerkia nusikaltimus,
nenorëtø, kad jos nariai, ypaè vaikai, darytø juos. Antra vertus, ðeima turi
norø, kurie lengviausiai galëtø bûti tenkinami darant nusikaltimus. Nusi-
kalstamà veiklà tokia ðeima traktuoja tiesiog kaip asmens apsukrumo, iðra-
dingumo, energijos pasireiðkimà.
Nusikalstamas elgesys netiesiogiai skatinamas ávairiomis formomis. Të-
vas didþiuojasi, kad jo sûnus – „tikras vyras – moka muðtis“. O kad tai gali
atvesti prie nusikaltimo slenksèio, jo nedomina. Arba ðeima nuolat akcen-
tuoja, kad kaimynas „geriau gyvena“. Nors ðis kaimynas viskà gavo neteisë-
tai, taèiau „mes jo neklausiame, ið kur visa tai paëmë“. Neklausia, nes jau-
èia, kad atsakymas gali bûti ne toks, kokio norëtøsi.
Psichologas ar kriminologas, susidûræs su ðeima, kurios narys yra pada-
ræs nusikaltimà, vargu ar gali kelti sau uþduotá perauklëti tokià ðeimà, áti-
kinti jà, kad neverta daryti nusikaltimus. Psichokorekcijos tikslas tokiu at-
veju bûtø padëti suvokti ðeimos vaidmená, skatinantá jos nario nusikaltimo
padarymà. Psichologas ar kriminologas pirmiausia siekia, kad motina ar të-
vas suprastø tokio skatinimo mechanizmà, suvoktø, kad skatinti tam tikrà
elgesá galima ir to nesuvokiant.
Šeimos santykių sutrikimas kaip jos narių

nusikalstamo elgesio priežastis
Ðeimos psichoterapeutas paprastai nëra vien teoretikas, jis – daugiau

praktikas, kuris mokosi dirbdamas su konkreèia ðeima. Bûtent ðiame darbe
jis randa atsakymus á jam svarbius klausimus. Taèiau kartu jam kyla ir nau-
jø klausimø, á kuriuos atsakyti padës darbas su kita ðeima. Ávairiø krypèiø
psichoterapeutai, dirbdami ðá darbà, apraðë bûdus, kaip ðeimos problema
gali sukelti asocialø elgesá. Pateiksime keletà ið jø.
1. Nusikalstamas elgesys kaip siekimas atkreipti į save šeimos narių dėmesį.

Daþniausiai taip atsitinka ðeimoje, kurioje auganèiam vaikui ar paaugliui
labai trûksta tëvø dëmesio. Tëvai yra tiesiog pernelyg uþsiëmæ savais reika-
lais, sëkmingai daro karjerà ir jai, o ne ðeimai skiria daugiausia dëmesio.
Toks paauglys paprastai turi brolá ar seserá, su kuriuo tëvai daugiausia ir
sieja ambicijas. Ðis brolis ar sesuo daþniausiai itin gerai mokosi ir jau sëk-
mingai daro sportininko, menininko ar kitokià karjerà. Jo gabumai ir jau
pasiektos pergalës yra ðios ambicingos ðeimos dëmesio centre. Neretai jo
laimëjimai vaidina svarbø vaidmená iðlaikant ðià ðeimà, pasirenkant jos
(kartais vienintelá) bendrà, tëvà ir motinà vienijantá tikslà. Probleminis pa-
auglys atsiduria savo brolio ar sesers ðeðëlyje. Jis nepajëgus varþytis su juo
nei mokslo, nei kokioje kitoje srityje. Vienintelis bûdas patraukti á save të-
vø dëmesá jam yra probleminis elgesys: rimti elgesio sutrikimai, ðokiruojan-
tys poelgiai, nesuprantamos ir ðokiruojanèios mintys. Susiformuoja tipiðka
tokios ðeimos santykiø sistema: vienas vaikas idealus, o kitas – „nusikaltë-
lis“. Ðeimos dëmesys nuo „idealaus“ vaiko nukrypsta á „probleminá“ (þr.
„Nusikalstamas elgesys kaip siekimas patraukti tëvø dëmesá“).
Nusikalstamas elgesys kaip siekimas patraukti

tėvų dėmesį
Albertas R., 17 metø. Abu tëvai muzikantai. Ir vienas, ir kitas baigë

konservatorijà, dirba pagal specialybæ. Taèiau në vienas ið jø nëra visiðkai
savimi patenkintas, tikëjosi pasiekti kur kas daugiau. Pats Albertas vaikys-
tëje mokësi groti akordeonu. Taèiau dideliø gabumø ir polinkiø tam netu-
rëjo, todël nustojo lankyti akordeono klasæ. O jaunesnioji sesuo Alina – ti-
rø tikriausias vunderkindas. Sëkmingai mokosi smuiko klasëje, sëkmingai
dalyvauja koncertuose, muzikali, stropi. Ji turi gerà balsà, pati raðo dainas.
Jai prognozuojama didelë muzikinë karjera. Albertas myli savo seserá, ta-
èiau kartu jauèiasi niekam nereikalingas. Tëvø dëmesys jam sustiprëdavo
tik kai jis susirgdavo ar atsirasdavo kitø rimtesniø problemø. Taèiau padë-
èiai pasitaisius tëvai vël já pamirðdavo ir visas jø dëmesys tekdavo seseriai.
Taigi ávyko tai, kà elgesio psichoterapijos atstovai vadino „mokymusi“. Të-
vai, patys to nesuvokdami, iðmokë Albertà, kad probleminis elgesys yra
vienintelis bûdas atgauti jø dëmesá. Prieð metus jis pareiðkë tëvams, kad ta-
po satanistu ir dalyvauja sektos ritualuose. Vëliau prisijungë prie „faðistø
grupës“. Kartu su kitais paaugliais dalyvavo iðprievartaujant savo klasës
mokinæ. Tëvams vis dëlto pavyko susitarti su mergaitës tëvais ir ákalbëti
nepaduoti pareiðkimo. Netrukus paaiðkëjo, kad jø sûnus vartoja narkotikus.
Alberto elgesys pasidarë rimta tëvø problema ir pagrindinë pokalbiø
tema. Jie aktyviai ieðko psichologø pagalbos, skaito literatûrà apie nepil-
nameèius.
300 TREČIA DALIS
2. Nusikalstamas elgesys kaip konfliktinių santykių dalis. Tai situacija, kai

vienas ið ðeimos nariø savo nusikalstamu elgesiu „baudþia“ kitus uþ tai, kad
nevykdomas svarbus jo noras. Paauglys ðitaip baudþia savo motinà uþ tai,
kad antrà kartà iðtekëjo. Mergaitë, pripratusi bûti ðeimos dëmesio centre,
skaudþiai iðgyvena, kad atsirado broliukas ir jai jau negali bûti skiriama tiek
meilës kiek anksèiau. Nemokëdamas to iðreikðti þodþiais, ir vienas, ir kitas
suvokia tai kaip iðdavystæ. Kol ðeimoje nebuvo kito vyro, paauglys áprato
prie minties, kad motina priklauso jam vienam. Lygiai taip pat mergaitë
nuoðirdþiai tikëjo, kad tëvø pareiga rûpintis tik ja. Darydami nusikaltimà,
abu jie netiesiogiai kaltina ir baudþia tëvus. Jø elgesys lyg ir sako jiems:
„Þiûrëkite, kà jûs padarëte! Dabar að dël jûsø tapau nusikaltëliu“ (þr. „Nu-
sikalstamas elgesys kaip ðeimos nariø baudimas“).
Nusikalstamas elgesys kaip šeimos narių

baudimas
Mykolas A., 15 metø. Tëvas paliko ðeimà, kai Mykolui buvo 11 metø.
Suþinojæs apie motinos ketinimà iðtekëti, paauglys ið karto nusistatë prie-
ðiðkai. Demonstratyviai atsisakinëjo susitikti su patëviu. Prasidëjo tikra ko-
va tarp jo ir patëvio, abu labai stengësi palenkti motinà á savo pusæ. Kai
motina pasakë Mykolui, kad turës brolá ir kad ji negali neiðtekëti, paauglys
pareiðkë, kad dabar jis nereikalingas ir iðeis ið namø. Jis ið tikrøjø labai pa-
sikeitë. Kartu su kitais paaugliais padarë grupiná apiplëðimà. Buvo suimtas.
Kai motina atëjo susitikti su juo, atsisakë kalbëti ir pareiðkë: „Ji þino, kad
að èia per jà pakliuvau“.
3. Nusikaltimas kaip konfliktinių santykių tąsa. „Karmen“ kompleksas. Tai

situacija, kai nusikaltimas (paprastai nuþudymas) yra ilgos psichologinës
kovos tarp sutuoktiniø rezultatas. Vienas ið sutuoktiniø pavyduliauja, bijo,
kad kitas paliks já. Dël to visokiais bûdais bando suvarþyti jo laisvæ, reika-
lauja vis daugiau meilës ir iðtikimybës árodymø. Antrasis (daþniausiai tai
bûna moteris) pradeda kovà uþ savo laisvæ. Pamaþu santykiai ágyja atkak-
lios kovos poþymiø. Vyras siekia árodyti þmonai, kad neleis jai paþeisti savo
pareigø jo (ir neretai vaikø ) atþvilgiu. Ji savo ruoþtu árodinëja, kad neleis
niekam apriboti savo laisvës. Neretai (kaip tai buvo ir garsioje P. Merimee
novelëje „Karmen“, ið pat pradþiø jo veikëja Karmen þinojo, kad Chosë
uþmuð jà) þmona pradeda elgtis provokuojanèiai, savo elgesiu árodinëda-
ma, kad laisvë jai brangiau uþ gyvybæ (þr. „Buitinis nuþudymas. „Karmen“
kompleksas“).
Buitinis nužudymas. „Karmen“ kompleksas
Ignotas L. (43 metai, nuteistas uþ þmonos nuþudymà) iki nusikaltimo

gyveno nedideliame miestelyje. Þmona 11 metø jaunesnë uþ já. Susituokë
prieð 3 metus. Jis dirbo autoservise, ji – mokytoja miestelio mokykloje. Ir
jam, ir jai tai buvo antroji santuoka. Pirmus metus jø santykiai buvo visiðkai
geri, abu buvo patenkinti santuoka. Taèiau jau tada Ignas pastebëdavo, kad
þmona „domisi kitais vyrais“. Ypaè jam nepatiko, kad þmona dalyvauja
miestelio teatro studijoje. Kai gimë vaikas, Ignas pajuto turás moralinæ teisæ
reikalauti, kad þmona visà savo laikà skirtø vaikui. Þmona bandë tai pada-
ryti, taèiau po keliø mënesiø pradëjo prieðintis apribojimams. „Ji pareikð-
davo, – pasakojo vyras, – kad að neturiu teisës ið jos ko nors reikalauti“.
„Jeigu tik norësiu, að pati viskà mesiu dël vaiko. Bet ne dël tavæs“. Konflik-
tui paaðtrëjus, moteris pradëjo grasinti skyrybomis. Kadangi dirbo mokyto-
ja, gana greitai patraukë á savo pusæ miestelio visuomenæ. Buvo aiðku, kad
ji galës iðsiskirti ir kad vaikas liks jai. Ignas labai sielojosi, negalëjo net dirb-
ti. Serviso savininkas prigrasino, kad atleis. Ignas pabandë pamokyti þmo-
nà, bet kità dienà, jam nesant namie, ji su vaiku iðëjo pas motinà. Po savai-
tës jis nutarë bandyti susitaikyti su þmona, bet pas motinà jos nerado.
„Draugë patarë“ ieðkoti pas teatro studijos vadovà. Jis iðgërë, pasiëmë me-
dþiokliná ðautuvà ir ásiverþæs pas teatro studijos vadovà nuðovë þmonà ir
manomà „varþovà“. Ignotas pripaþino, kad ásiverþæs jis nieko átartino nepa-
stebëjo, bet jam nekëlë jokiø abejoniø, kad „tai romanas, jie kalbëjo ir þiû-
rëjo vienas á kità kaip vyras ir þmona“.
Tai situacija, kai nusikaltimas – ðeimos nario reakcija á ðeimos santykiø

sutrikimà. Tokiu atveju ðeimos psichoterapeuto uþduotis – padëti ðeimai
aiðkiai suvokti savo problemà, patikëti, kad ji gali bûti sprendþiama racio-
naliais bûdais, padëti pakeisti susiklosèiusius santykius ir átvirtinti naujus.
O tam labai svarbu yra ðeimos nariø savitarpio supratimas. Keisti santykius
sunkiau, negu juos palaikyti. Dël to komunikacinë ðeimos psichoterapija
labai padeda pagerinti savitarpio supratimà. Elgesio (mokymosi) psichote-
rapijos metodai padeda nustatyti nusistovëjusius ir blogai suvokiamus ben-
dravimo ðeimoje ágûdþius. Psichoanalitinës ðeimos psichoterapijos ágûdþiai
padeda iðaiðkinti jos nariø pasiprieðinimo reikalingiems pokyèiams paslëp-
tus motyvus. Kognityvinë psichoterapija ir jos metodai bûna naudingi for-
muojant naujus ðeimos santykius.
Iðsprendus ðeimos problemà lengviau iðspæsti ir jos nariø nusikalstamo
elgesio problemas.
302 TREČIA DALIS
Šeimos psichoterapijos veiksmingumas vykdant

nusikaltimų prevenciją
Ðeimos psichoterapija yra pripaþinta kaip vienas veiksmingiausiø

psichoterapijos metodø. Èia pasiekiamas aiðkiausias efektas ávairiausiø
psichikos sutrikimø atvejais.
Kiek sëkminga yra ðeimos psichoterapija uþtikrinant nusikaltimø pre-
vencijà? Siekiant atsakyti á ðá klausimà buvo parengta keletas projektø: to-
kios psichoterapijos metodais buvo suteikiama pagalba didesniam skaièiui
asmenø ir po to tam tikrà laikà stebimas tolesnis jø elgesys.
39 lentelë apibendrina ðiuos projektus ir parodo ðeimos psichoterapijos
poveiká tiek nusikaltimø padarymui, tiek veiksniams, kurie padidino nusi-
kalstamo elgesio rizikà.
3 9 l e n t e l ë . Ðeimos prevencijos metodø veiksmingumo apibendrinimas

(pagal Tremblay, Craig, 1995; L. Sherman, 2001)
Prevencijos objektas
Projekto Ðeimos psichotera-
– kam buvo skirta Rezultatai
vykdytojai pijos turinys
ðeimos psichoterapija
1 2 3 4
Kazdin ir 97 berniukai ir mer- 6–8 mënesiø ðeimos Po metø atliktas tyrimas pa-
kt., 1992 gaitës. Amþius – apie psichoterapijos kur- rodë, kad ðiose ðeimose su-
10 metø. Ðeimos suose dalyvavo vai- maþëjo delinkventinio elge-
psichoterapija jiems kai kartu su tëvais sio atvejø, antisocialinio el-
skirta dël elgesio su- gesio atvejø ir konfliktø su
trikimø tëvais
Dishion ir 58 berniukai ir 61 12 savaièiø trukmës Sumaþëjo vaikø antisociali-
kt., 1992 mergaitë nuo 10 iki kursai, kuriuose da- nio elgesio apraiðkø, tëvai
14 metø. Ðeimos lyvavo tik tëvai pradëjo maþiau taikyti
psichoterapija jiems bausmes analogiðkose situa-
skirta dël elgesio su- cijose
trikimø
Yu ir kt., 35 berniukai nuo 7 iki 20 savaièiø ðeimos Pagerëjo sugebëjimas spæsti
1986 12 metø, ðeimos psichoterapijos kur- ðeimos problemas. Pagerëjo
psichoterapijos kursai suose tëvai ir vaikai kiekvieno ðeimos nario su-
skirti dël elgesio su- kartu mokësi spæsti gebëjimas iðreikðti savo
trikimø ðeimos problemas nuomonæ komunikacijos
procese
1 2 3 4
Horn ir 42 berniukams ir 12 savaièiø ðeimos Po 8 mënesiø atliktas tyri-
kt., 1990 mergaitëms nuo 7 iki psichoterapijos kur- mas parodë, jog pagerëjo
11 metø ðeimos suose tëvai ir vaikai socialinë kontrolë, sumaþëjo
psichoterapijos kursai kartu mokësi savi- hiperaktyvumas (hipertimi-
skirti dël elgesio su- kontrolës bûdø niam nukrypimui bûdingas
trikimø elgesys) ir pagerëjo savi-
kontrolë
Kolvin ir 574 vaikai nuo 7 metø Nuo 3 iki 15 mëne- Po 20–32 mënesiø atliktas
kt., 1981 á psichoterapijos kur- siø tëvø konsulta- tyrimas parodë, kad suma-
sus buvo atrinkti pa- vimo ir grupinës þëjo vaikø antisocialinio el-
èiø tyrinëtojø ið di- terapijos kursai (të- gesio apraiðkø
desnës grupës vaikø, vø grupëje buvo
pasiþyminèiø antiso- sprendþiamos san-
cialiniu elgesiu ir tu- tykiø su vaikais
rinèiø neurotiniø po- problemos ir siûlo-
þymiø (neracionalios mi sprendimo bûdai
baimës, mikèiojimas, buvo èia pat iðban-
ðlapinimasis á lovà ir domi imituojant to-
kt.) kias situacijas)
McNeil ir 30 vaikø, kuriø am- 14 savaièiø psicho- Sumaþëjo vaikø agresyvu-
kt., 1991 þiaus vidurkis – 4,9 terapijos kursai, kumas ir uþsispyrimas
metø, buvo skirti ðei- riuose kartu daly-
mos psichoterapijos vavo vaikai ir tëvai
kursai dël elgesio su-
trikimø
Packard ir 34 poroms vaikas – 2 savaièiø ðeimos Po 11 mënesiø atliktas tyri-
kt., 1983 motina skirti ðeimos psichoterapijos kur- mas parodë esminius vaikø
psichoterapijos kursai sai probleminio elgesio poky-
dël elgesio sutrikimø. èius
Vaikø amþiaus vidur-
kis – 4,3 metø
Shurem, 10 berniukø ir 10 3 mënesiø ðeimos Sumaþëjo vaikø ir tëvø elge-
Spivak, mergaièiø, kuriø am- psichoterapijos kur- sio impulsyvumas, jie iðmo-
1979 þiaus vidurkis – 4,3 suose buvo moko- ko geriau spræsti bendravi-
metø, buvo skirti ðei- masi spæsti proble- mo problemas
mos psichoterapijos mas, kylanèias ben-
kursai dël elgesio su- draujant su vaikais
trikimø
Webster– 171 motinai ir tëvui 4 mënesiø ðeimos Po 3 metø atliktas tyrimas
Stratton ir skirti ðeimos psicho- psichoterapijos kur- parodë esminá vaikø prob-
kt., 1988, terapijos kursai dël sai leminio elgesio sumaþëjimà,
1990 vaikø elgesio sutriki- taip pat sumaþëjo hiperak-
mø. Vaikø amþiaus tyvumas (hipertiminiam nu-
vidurkis – 4,5 metø krypimui bûdingas elgesys)
304 TREČIA DALIS
1 2 3 4
Strain ir 40 berniukø ir mer- 17 savaièiø vaikø ir Po 3–9 metø atliktas tyrimas
kt., 1982 gaièiø, kuriø amþius suaugusiøjø ðeimos parodë, jog sumaþëjo konf-
nuo 3 iki 5 metø, skir- psichoterapijos kur- liktiniø santykiø ir padidëjo
ti ðeimos psichotera- sai sugebëjimas nusileisti
pijos kursai dël elge-
sio sutrikimø
Dadds ir 24 ðeimoms (vaikams 6 savaièiø ðeimos Po 6 mënesiø atliktas tyri-
kt., 1987 ir jø tëvams) skirti psichoterapijos kur- mas parodë, jog sumaþëjo
ðeimos psichoterapi- suose buvo moko- konfliktiniø santykiø ir pa-
jos kursai dël vaikø masi spræsti pro- didëjo sugebëjimas nusileisti
elgesio sutrikimø. blemas
Vaikø amþiaus vidur-
kis – 4,2 metø
Strayhorn, 84 vaikai á psichote- 5 mënesiø ðeimos Po metø atliktas tyrimas pa-
Weidman, rapijos kursus buvo psichoterapijos kur- rodë, jog tëvai iðmoko ge-
1991 atrinkti paèiø tyrinë- sai riau elgtis su savo vaikais,
tojø ið didesnio bûrio sumaþëjo hiperaktyvumo
vaikø, pasiþyminèiø (hipertiminiam nukrypimui
antisocialiniu elgesiu. bûdingo elgesio) atvejø. Po-
Vaikø amþius vidur- veikis vaikø agresyvumo ly-
kis – 3,7 metø giui nenustatytas
Ið ðios lentelës matyti, kokios problemos kyla bandant ávertinti ðeimos

psichoterapijos poveiká nusikalstamam elgesiui ir nusikaltimo rizikà didi-
nantiems veiksniams.
Ið analizuojamø 13 projektø tik vienas tiesiogiai nustato ðeimos psicho-
terapijos poveiká nusikaltimø darymo lygiui. Visais kitais atvejais nustatytas
jø poveikis nusikaltimo rizikos veiksniams.
Antra vertus, nëra þinoma, kaip ðie rezultatai skirtøsi nuo kontroliniø
grupiø. Be to, lentelëje nepateiktas atliktø projektø metodinio lygio verti-
nimas.
Daugelyje projektø dalyvavo visai maþi vaikai (daugiausia iki 7 metø).
Ðeimos psichoterapijos veiksmingumas vyresniems vaikams, taip pat jos
poveikis suaugusiø ðeimos nariø nusikaltimams nenustatytas.
Taigi ðiuo metu dar negalime nuodugniai ávertinti ðeimos psichoterapi-
jos prevencinio poveikio, mûsø vertinimas gali bûti tik labai pradinis. Ta-
èiau bandant ávertinti lentelëje apibendrintus 13 projektø galima konsta-
tuoti gan pastovià teigiamà ðeimos psichoterapijos átakà.
Svarbu paþymëti, kad buvo taikomi ávairûs – elgesio, mokymosi, kogni-
tyviniai (problemø sprendimo ir savikontrolës) – ðeimos psichoterapijos
metodai. Visø ðiø metodø taikymas davë teigiamø rezultatø.
Teisėsaugos institucijos ir jų dalyvavimas

šeimos prevencijos veikloje
Teisësaugos institucijomis mes vadinsime visus tuos prevencijos subjek-

tus, kurie gali pritaikyti ðeimø atþvilgiu prievartos priemones, pavyzdþiui,
ásikiðti vykstant ðeimos skandalui, uþdrausti ðeimos nariams tam tikrus
veiksmus. Tai policija, teismas, kitos teisësaugos institucijos. Galimybë pri-
taikyti prievartà toli graþu nereiðkia, kad jø dalyvavimas prevencijos veiklo-
je apsiriboja vien tik prievartos taikymu. Jie veikia ir kitais bûdais. Taèiau
pati galimybë imtis prievartos priemoniø nuolat lieka ir sudaro savotiðkà tø
kitø priemoniø psichologiná kontekstà.
Policija ypaè aktyviai dalyvauja reaguojant á ðeimos nariø nusikalstamà
elgesá ir vykdant jo prevencijà. Iðskirsime tris policijos priemoniø grupes
pagal jø taikymo laikà ir turiná.
Pirmoji grupë – ypaè operatyvus reagavimas á vykstantá ar prasidedantá
nusikaltimà („saugos þiedai“). Antroji – policijos atvykimo á probleminæ
ðeimà prevencinës pasekmës. Treèioji – policijos specialiø prevenciniø po-
kalbiø tokioje ðeimoje vaidmuo.
„Saugos žiedai“ kaip prevencijos priemonė
Dar C. Beccaria, þymus XVIII amþiaus italø teisininkas, teigë, kad ge-
riausia sëkmingos nusikaltimø prevencijos priemonë yra greitas reagavimas
á vykstantá nusikaltimà. „Saugos þiedai“ – tai nedideli, nuolat neðiojami þie-
dai su prietaisu radijo signalui perduoti á policijà. Tokie þiedai iðduodami
Didþiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose ðalyse ðeimos nariams, kuriø at-
þvilgiu daþnai vykdavo smurto aktai. Pavyzdþiui, jeigu policija nustatydavo,
kad tam tikroje ðeimoje vyras muða þmonà, tai moteriai buvo iðduodamas
saugos þiedas. Pamaèiusi, kad vyras ruoðiasi muðti jà, moteris turëjo pa-
spausti þiedo mygtukà, þiede átaisytas radijo siøstuvas perduodavo signalà á
policijos skyriø ir á ðià ðeimà tuoj pat buvo siunèiamas policijos ekipaþas.
Neretai toks ekipaþas atvaþiuodavo tik prasidëjus muðtynëms. Kaltininkas
buvo sulaikomas nusikaltimo vietoje, turint neginèijamø árodymø, kad jis
pradëjo ar bent kësinosi daryti nusikaltimà.
Ðiomis priemonëmis buvo pasiekiami keli tikslai:
1. Uþkertamas kelias nusikaltimui arba jis sustabdomas.
306 TREČIA DALIS
2. Nusikaltimo auka (þmona – ðeimos smurto auka) pagaliau ágijo realià

gynybà, ji jau nesijautë visiðka bejëgë, kaip buvo anksèiau. Vienas mygtuko
paspaudimas – jai á pagalbà atvyksta policijos pareigûnas.
3. Uþtikrinamas kaltininko baudþiamasis persekiojimas. Kol dar nebuvo
ávesta „saugos þiedø“ sistema, policija atvaþiuodavo per vëlai. Tuo metu
kaltininkas jau bûdavo pasiðalinæs ið ávykio vietos, nusikaltimo auka, bijo-
dama kerðto, nieko nepasakodavo. Nesant smurto árodymø, smurtautojas
nebûdavo baudþiamas. Ávedus ðià sistemà, padëtis ið karto pasikeitë. Dabar
nusikaltimas sustabdomas laiku, nusikaltimo auka maþiau leidþiasi terori-
zuojama, kadangi þino, kad kiekvienu momentu gali iðsikviesti pagalbà.
Nusikaltimo árodymai uþtikrinami, nes policija atvaþiuoja dar vykstant nu-
sikaltimui. Tai visiðkai keièia ir kaltininko – smurtaujanèio ðeimos nario
padëtá. Kilus pagundai panaudoti jëgà, jis þino, kad jo veiksmai bus tuoj pat
sustabdyti ir jis gali bûti patrauktas baudþiamojon atsakomybën.
„Saugos þiedas“ – palyginti nauja saugos priemonë. Jos poveikis toles-
niems ðeimos santykiams dar nepakankamai iðtirtas, nors trumpalaikis po-
veikis yra neabejotinai teigiamas (Sherman, 1992; Farrell, 1995).
Didþiojoje Britanijoje, Liverpulyje, „saugos þiedai“ iðduodami ðeimos
nariams, kuriems gresia pavojus, kad prieð juos bus pakartotinai smurtau-
jama. Melburne (Australija) iðtyrus 40 tûkst. policijos kvietimø buvo nusta-
tyta, kad jeigu þmonos atþvilgiu jau buvo panaudotas smurtas, tai didþiau-
sia tikimybë, kad jis bus pakartotas, egzistuoja pirmas 24 valandas ir pirmas
30 dienø po pirmo incidento (Strang, Sherman, 1996). „Saugos þiedai“ kaip
tik ir sustabdo tokius nusikaltimus paèiu pavojingiausiu metu, kai nusikal-
timo rizika itin didelë. Taigi jau dabar, tik pradëjus taikyti ðià priemonæ,
aiðku, kad ji yra labai perspektyvi vykdant smurtiniø nusikaltimø ðeimoje
prevencijà.
Taèiau pirmoji patirtis parodë, kad ði priemonë taip pat nëra ideali ir
yra nemaþai problemø, kurias dar reikës iðspæsti. Pirmiausia ði priemonë
yra labai brangi, dël to jà galima taikyti tik trumpai ir ribotam asmenø skai-
èiui.
Antra, naudojant „saugos þiedus“ pasitaiko labai daug klaidø. Neretai
mygtukas spaudþiamas atsitiktinai, per iðsiblaðkymà ar neatsargumà.
Treèia, potencialûs nusikaltëliai – tos paèios ðeimos nariai nesunkiai
randa bûdà, kaip atsikratyti to nekenèiamo þiedo.
Taèiau vis dëlto ði priemonë nepalyginti geriau negu nieko, ji ið esmës
pakeièia smurto ðeimoje padëtá, sumaþina pakartotinio nusikaltimo rizikà.
Policijos apsilankymas šeimoje kaip prevencijos priemonė
Kriminologiniai tyrimai parodë, kad nemaþa dalis nusikaltëliø, daryda-

mi nusikaltimà, maþiausiai galvoja apie galimà policijos atvykimà ir galimà
bausmæ. Apie tai pagalvojama jau padarius nusikaltimà, bandant paslëpti

jo pëdsakus. Taip yra pirmiausia dël to, kad jam toks policijos vizitas sun-
kiai ásivaizduojamas, tiesiog nerealus. Psichologiniai tyrimai rodo, kad kuo
maþiau mes sugebame ásivaizduoti koká nors ávyká, tuo maþiau tikëtinas jis
mums atrodo (vadinamoji „distancijos euristika“ – þr. „Bendroji ir teisës
psichologija“, 2003). Tai leidþia manyti, kad pats policijos atvykimas á ðei-
mà, kurioje vyko nusikaltimas (pvz., smurtinis), verèia potencialø nusikaltë-
lá aiðkiau suvokti savo nusikaltimo pasekmes, baudþiamojo persekiojimo
neiðvengiamumà.
Floridoje devintajame deðimtmetyje buvo tiriama policijos vizito á ðei-
mà, kurioje buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, reikðmë (Pate ir kt.,
1991). Tyrimo objektai buvo ðeimos, kuriø nariai padarë nusikaltimus:
1) apie kuriuos buvo surinkta pakankamai árodymø, kad bûtø galima taikyti
baudþiamàjà atsakomybæ; 2) remiantis Floridos valstijos ástatymais buvo
galima pritaikyti kurià nors ið ðiø keturiø priemoniø: suëmimà; áspëjimà;
suëmimà ir tolesnæ policijos prieþiûrà (vizitai á ðeimà gráþus ið areðto); áspë-
jimà ir tolesnæ policijos prieþiûrà. Darant ðá eksperimentà poveikio prie-
monës buvo taikytos atsitiktiniu bûdu. Kitaip tariant, kuri ið ðiø priemoniø
bus pritaikyta, buvo sprendþiama panaudojus atsitiktiniø skaièiø lentelæ.
Priemonæ paskirdavo policijos pareigûnas, apsilankæs ðeimoje. Jo veiksmai
buvo apriboti tik priemonës paskyrimu ir jos vykdymo iðaiðkinimu. Jis nesi-
kalbëjo su ðeima, neaiðkino jai apie legalaus elgesio bûtinumà, nesiëmë ki-
tø veiksmø siekdamas sumaþinti tolesniø nusikaltimø tikimybæ.
Praëjus ðeðiems mënesiams buvo nustatyta, kuriose ið ðiø aplankytø
ðeimø padaryta maþiau pakartotiniø nusikaltimø. Be to, ðie rezultatai buvo
lyginami su kontrolinës grupës rezultatais.
Tyrimas buvo atliktas labai kruopðèiai, aukðèiausiu metodiniu lygiu. Bu-
vo bandoma iðaiðkinti vizito reikðmæ kiekvienos taikytos priemonës atveju:
ar per tà laikotarpá buvo padaryta naujø teisës paþeidimø, ar tø ðeimø na-
riai buvo suimamai, ar apie jø neteisëtus veiksmus yra policijos praneðimø
ir pan.
Eksperimento rezultatas buvo vienareikðmis – jokio poveikio neuþfik-
suota. Nebuvo rasta skirtumø tarp ðeimø, kuriose buvo taikomos ðios prie-
monës, ir tarp kontroliniø grupiø ðeimø. Taigi pats savaime policijos apsi-
lankymas nepadaro jokio prevencinio poveikio.
Bûtø galima spëlioti, kad policijos apsilankymo ðeimoje prevencinis po-
veikis priklauso ir nuo to, kaip elgiasi policijos pareigûnas, atvykæs á ðeimà,
koká prevenciná poveiká jis sàmoningai bando padaryti.
Ði hipotezë buvo tikrinama kito eksperimento metu. Buvo tiriamos dvi
eksperimentinës grupës: asmenø, kurie, padaræ nusikaltimà, buvo suimti
(21 proc.) ir kurie suimti nebuvo (79 proc.). Visiðkai atsitiktiniu bûdu vieni
buvo policijos aplankyti, kiti nebuvo (Davis, Taylor; rengiama spaudai).
308 TREČIA DALIS
Ðeimoje apsilankydavo du þmonës: policijos pareigûnas ir socialinis dar-

buotojas. Jie instruktuodavo aukà, aiðkindavo, kaip reikia elgtis pavojaus
atveju. Buvo kalbama ir su auka, ir su kaltininku, taip pat aiðkinama, kad
smurtas ðeimoje – labai rimtas nusikaltimas, buvo siûloma kreiptis psicho-
loginës ir teisinës pagalbos, nurodyta, kur galima kreiptis, jeigu smurtas pa-
sikartos.
Galima buvo manyti, kad toks pokalbis negalëjo nepadaryti poveikio
ðeimai. Ið tikrøjø kaltininkas turëjo progà suvokti, kiek dëmesio skiriama
prievartos ðeimoje prevencijai, kaip rimtai reaguojama á tokius nusikalti-
mus. Be to, smurtautojas galëjo ásitikinti, kad nusikaltimo auka turi nema-
þai teisiø ir gynybos nuo smurto galimybiø. O nukentëjusioji turëjo progos
ásitikinti, kad visuomenë yra jos pusëje ir turi priemoniø jai apginti. Tai, be
abejo, turëjo sustiprinti aukos pozicijà ðeimoje ir jos ryþtà pasiprieðinti
smurtui. Visa tai turëjo sumaþinti pakartotiniø smurtiniø veiksmø ðeimoje
tikimybæ.
Taèiau ir vël gyvenimas pasirodë sudëtingesnis ir sunkiau paveikiamas,
negu tikëtasi. Vëlesnë ðeimos smurto aukø apklausa neparodë jokio skir-
tumo tarp eksperimentiniø (buvo kalbamasi su ðeima) ir kontroliniø (po-
kalbiø nebuvo) grupiø pakartotiniø nusikaltimø lygio. Vienintelis esminis
skirtumas tarp eksperimentiniø ir kontroliniø grupiø buvo kreipimosi á po-
licijà atvejø skaièius. Eksperimentinës grupës ðeimos nariai dvigubai daþ-
niau negu kontrolinës praneðdavo policijai apie smurto atvejus. Taigi po-
kalbis su policijos pareigûnais sustiprino pasitikëjimà policija ir norà kreip-
tis á jà pagalbos, nors visiðkai nesumaþino smurto atvejø.
Moterų prieglaudos kaip prevencijos priemonė
Smurto ðeimoje aukai neretai nëra kur dëtis. Tai ypaè opi problema tu-
rint omenyje, kad dauguma smurto aktø ávyksta vëlai vakare, kai galima tik
iðbëgti á tamsià naktá. Todël nukentëjusioms moterims rengiamos specialios
prieglaudos ar slëptuves – èia jos gali atvykti bet kuriuo paros metu, èia gali
pernakvoti, gauti reikiamà paramà.
Praëjusio deðimtmeèio pabaigoje tokiø prieglaudø JAV buvo apie 2
tûkstanèiai, ir jø vis dar trûko (Plichta, 1995; cituojama pagal Crowell, Bur-
gess, 1996). Jø reikalingumas plaèiai pripaþintas.
Ar galima manyti, kad tokios prieglaudos ne tik duoda moteriai laikinà
prieglobstá, bet ir pagerina atmosferà ðeimoje, maþina smurto recidyvus?
Deja, ðis svarbus klausimas dar nëra pakankamai iðtirtas. Vos ne vienintelis
tyrimas buvo Berk ir kt. (1986) atliktas eksperimentas siekiant nustatyti
buvimo prieglaudoje poveiká tolesniam smurtui ðeimoje (metodinis lygis –
4). Deja, tyrimas parodë, kad moteriai, palikus prieglobstá, tikimybë, kad ji
taps smurto auka, ne sumaþëja, o padidëja.
4 0 l e n t e l ë . Policijos dalyvavimo uþkertant kelià nusikaltimams

ðeimoje tyrimai
Projekto Metodinis Tyrimo ob- Ðeimà aplankæ Apsilankymo ðeimoje rezul-

vykdytojai lygis jektas pareigûnai tatas
Pate ir kt., 5 447 ðeimos, Kriminalinës Praëjus ðeðiems mënesiams
1991 kuriose buvo paieðkos parei- paaiðkëjo, kad policijos apsi-
smurtiniø gûnai lankymai ðeimose, kuriø at-
nusikaltimø þvilgiu buvo pritaikytas áspë-
ðeimos nariø jimas, nepadarë jokio pre-
atþvilgiu vencinio poveikio
Pate ir kt., 5 442 ðeimos, Kriminalinës Praëjus ðeðiems mënesiams
1991 kuriose buvo paieðkos parei- paaiðkëjo, kad policijos apsi-
smurtiniø gûnai lankymai ðeimose, kuriø at-
nusikaltimø þvilgiu buvo pritaikytas suë-
ðeimos nariø mimas, nepadarë jokio pre-
atþvilgiu vencinio poveikio
Davis, 5 442 ðeimos, Policijos parei- Praëjus ðeðiems mënesiams
Taylor, kuriose buvo gûnas kartu su nebuvo rasta smurto recidy-
1991 smurtiniø socialiniu dar- vø skirtumø tarp eksperi-
nusikaltimø buotoju, apsi- mentinës ir kontrolinës gru-
ðeimos nariø lankæ ðeimose, piø. Taèiau eksperimentinës
atþvilgiu kalbëdavosi ir grupës ðeimos nariai dvigu-
su smurto au- bai daþniau praneðdavo poli-
ka, ir su kalti- cijai apie smurtà ðeimoje
ninku
Norint patikrinti ðiuos rezultatus, reikia platesniø tyrimø. Taèiau jeigu

tai tiesa, turi bûti taikomos palikusiø prieglobstá moterø papildomos gyny-
bos priemonës.
Smurto šeimoje kaltininko nubaudimas kaip

prevencijos priemonė
Ástatymas negali kovoti su jausmais, kurie pagimdo smurtà, taèiau jis

persekioja patá smurtautojà. Smurtas vaikø ir moters atþvilgiu uþtraukia
grieþtà baudþiamàjà atsakomybæ.
Ðeimos narys, pavartojæs smurtà, gali uþ tai sumokëti laisvës atëmimu.
Policija, iðkviesta smurto aukos ar kaimynø, gali atvykti á ávykio vietà ir im-
tis administraciniø priemoniø, tarp jø ir grieþèiausiø – skirti administraciná
areðtà.
310 TREČIA DALIS
Tikimasi, jog visomis ðiomis priemonëmis – ir moralinëmis (aplinkiniø

pasmerkimas), ir teisinëmis (baudþiamoji ir administracinë atsakomybë) –
pavyks nuslopinti smurtà.
Manoma, kad smurtautojas, bijodamas aplinkiniø pasmerkimo ir bau-
dþiamosios atsakomybës, pats turi nuslopinti savo asocialià reakcijà, neleis-
ti jai pasireikðti. Tikimasi, kad jeigu smurtas bus uþdraustas, tai individas
bus priverstas rasti kitoká, legalø savo problemos sprendimà.
Kiek pagrástas yra toks tikëjimas? Juk jeigu tai bûtø tiesa, tai smurto
prevencijos esmë – laiku iðaiðkinti smurto atvejus ðeimoje ir imtis teisiniø
bei doroviniø slopinimo priemoniø. Svarbu tik kad individas neliktø nede-
maskuotas ir neiðvengtø savo pareigos – vidinio darbo, kurá jis turi pats pa-
daryti, kad nuslopintø savo agresijà, neleistø pasireikðti smurtui, taip pat
kad rastø nesmurtiná problemø sprendimo bûdà.
Antra vertus, jeigu tai netiesa, jeigu smurto draudimas nepanaikina jo
prieþasèiø, vadinasi, demaskavimas ir baudimas neturi prevencinio efekto.
Mes galime bausti kaltininkà, bet vargu ar galime tikëtis, kad tai turës koká
nors prevenciná poveiká.
Kuri ið ðiø dviejø prieðingø prielaidø yra teisinga? Padëta daug pastan-
gø siekiant atsakyti á ðá klausimà. Pastarajame deðimtmetyje atlikta nema-
þai eksperimentiniø tyrimø, ið kuriø bent 6 yra aukðto ar labai aukðto lygio
(4 ir 5). Ðiais tyrimais siekta iðaiðkinti, koká poveiká daro grieþèiausias rea-
gavimas á ðeimos smurto faktà – suëmimas. Rengiant tyrimus padaryta vis-
kas, kad bûtø galima nustatyti „grynà“ ðios sankcijos poveiká tolesniam
smurtininko elgesiui.
1990 metais Dunfordas su kolegomis atliko 5 metodinio lygio tyrimà. Jis
lygino recidyvà tø smurtininkø, kuriems buvo pritaikytas suëmimas, su tais,
kurie nebuvo suimti. 6 mënesius buvo stebimi tolesni ávykiai. Iðvada – areð-
tas neturëjo jokio poveikio smurto recidyvui.
Kità tokio paties lygio tyrimà tie patys tyrinëtojai atliko 1992 metais.
Tolesni ávykiai buvo stebimi 12 mënesiø. Rezultatas ðá syká jau buvo kitoks.
Pasirinkus ilgesná stebëjimo laikotarpá paaiðkëjo, kad areðtas didina smur-
tà. Panaðià dinamikà nustatë ir kiti tyrinëtojai (L. Sherman ir kt., 1991, me-
todinis lygis – 5). Areðtas nedarë jokio poveikio smurto recidyvui pirmus 6
mënesius, taèiau po 12 mënesiø smurto recidyvø padaugëdavo.
L. Shermano ir jo kolegø atliktas tyrimas davë ne maþiau ádomiø rezul-
tatø. Pasirodo areðto poveikis priklauso nuo to, ar individas... turi darbà.
Jeigu turi, tai suëmimas sumaþina tikimybæ, kad jis vël ims smurtauti. Jeigu
jis darbo neturi – recidyvo tikimybë lieka tokia pati ar netgi padidëja
(L. Sherman ir kt., 1992). Panaðø poveiká pastebëjo A. Pate‘as ir E. Hamil-
tonas, 1992; E. Marciniak, 1994.
Tyrimai, rodantys, kad bausmë didina smurto recidyvà, verèia susimàs-
tyti. Vargu ar tai galima paaiðkinti smurtininkø nejautrumu bausmei. Ið tik-
røjø bausmë atlieka slopinantá vaidmená, taèiau ji nepanaikina smurto prie-

þasèiø, kurios ir toliau egzistuoja, todël atsiranda „spyruoklës“ efektas –
tam tikru momentu spyruoklë iðsitiesia su dar didesne jëga, dar labiau ne-
suvaldoma, iracionali, naikinanti.
Ðiuo „spyruoklës“ efektu galima paaiðkinti tyrimus, kurie nustatë reci-
dyvo augimà. Nieko nuostabaus, kad bedarbiø atþvilgiu ðis efektas buvo
ryðkesnis. Kaltës ðeimai jausmas dar labiau suspaudë spyruoklæ.
Tai verèia naujai paþiûrëti á slopinimu besiremianèiø prevencijos meto-
dø taikymà. Dël „spyruoklës“ efekto jie nesumaþina, o padidina smurto
pavojø, padidina nesuvaldomo ir labai stipraus smurto protrûkio galimybæ.
Tai rodo, kad iðaiðkintas smurto atvejis turi bûti smurto ðaltinio psicho-
loginës analizës pradþia.
Dabartinë psichologija taiko modernius psichikos ir ðeimos santykiø
psichokorekcijos metodus. Taèiau ðie metodai yra veiksmingi tik tam tik-
romis sàlygomis (stipri motyvacija, pakankamas intelekto lygis, svarbià
reikðmæ gali turëti su þmogaus amþiumi susijæ apribojimai). Neretai vidiniø
konfliktø ir konfliktø tarp asmenø korekcija reikalauja specialiø programø,
kurios nëra plaèiai prieinamos.
Vargu ar galime turëti iliuzijø, kad bausmë ir visuomenës pasmerkimas
perauklës smurtininkà. Daþniausiai nuo to spyruoklë dar labiau „suspau-
dþiama“, ir smurto protrûkis tampa dar pavojingesnis. Vargu ar galime tu-
rëti iliuzijø, kad prireikus psichologijos ar medicinos metodais iðspræsime
individo problemas. Þinoma, nors ir ámanoma, bet tai nelengvas, kompli-
kuotas, ilgai trunkantis procesas.

ðeimos prevencijos priemones. Remdamiesi ið ðio skyriaus gautomis þinio-
mis apibûdinkite minëtø priemoniø potencialø veiksmingumà.

312 TREČIA DALIS
Šešioliktas skyrius
NUSIKALTIMŲ PREVENCIJA VEIKIANT

GYVENTOJŲ IR RIZIKOS GRUPIŲ
UŽIMTUMĄ
Studijuodami šį skyrių pasistenkite suvokti, kokia yra sąveika tarp užimtu-

mo ir nusikalstamumo. Skirkite ypatingą dėmesį įvairių poveikio priemonių
veiksmingumui. Be to, pasistenkite susidaryti aiškų vaizdą, kokį prevencinį po-
veikį turi įvairios užimtumo pagerinimo programos ir priemonės.
Samprata
Ðiai prevencijos krypèiai priklauso priemonës, kuriomis nusikalstamu-

mas maþinamas didinant gyventojø uþimtumà. Ði prevencijos kryptis remia-
si prielaida, kad nedarbas ar nepakankamas uþimtumas – viena svarbiausiø
nusikalstamumo prieþasèiø. Dël to siekiant sumaþinti nusikalstamumà
imamasi ávairiausiø uþimtumo didinimo, darbo rinkos sàlygø gerinimo
priemoniø. Tai gali bûti pagalba susirandant darbà, ágyjant profesijà, adap-
tuojantis naujoje darbo vietoje. Ðiuo atveju daugiausia rûpinamasi gyvento-
jø sluoksniu, kuris pasiþymi didþiausia nusikaltimø darymo rizika: bedar-
biais, menko iðsilavinimo ir kvalifikacijos þmonëmis, jaunimu, pradedan-
èiais darbo karjerà.
Paprastai vietoj nepatogios, ið daugelio þodþiø susidedanèios sàvokos
„nusikaltimø prevencija veikiant uþimtumà“ vartojama trumpa, kad ir ne
tokia tiksli, sàvoka „darbo prevencija“.
Šešioliktas skyrius. Nusikaltimų prevencija veikiant gyventojų ir rizikos grupių užimtumą 313
Ryšys tarp užimtumo ir nusikalstamumo
Kriminologiniai tyrimai rodo, kad tarp nedarbo ir nusikalstamumo yra

glaudûs ryðiai. Egzistuoja:
a) ryðys tarp nusikalstamumo ir nedarbo ðalyje;
b) ryðys tarp nusikalstamumo ir nedarbo regione.
Panaðios tendencijos vyrauja ir kitose ðalyse.
Šalies lygis. Uþsienio ðalyse atlikta nemaþa ryðio tarp uþimtumo ir nusi-
kalstamumo pokyèiø tyrimø. Atrodytø, kad toks ryðys turi bûti stiprus ir
pastovus. Kitaip tariant, maþëjant gyventojø uþimtumui turëtø didëti nusi-
kalstamumas. Juk visuotinis nedarbas visos ðalies mastu reiðkia didelio gy-
ventojø sluoksnio socialiniø ir ekonominiø problemø paûmëjimà, nors ty-
rimai toli graþu ne visada patvirtina tokià prielaidà. Chiricos (1986) atlikta
apþvalga rodo, kad paprastai toks ryðys yra, taèiau jis nëra itin stiprus. Tai
bandoma paaiðkinti pirmiausia tuo, kad statistiniai duomenys apie ávairiø
lygiø nusikalstamumà nëra labai tikslûs. Jie daugiau atspindi kriminalinës
justicijos ir ástatymø leidëjø pastangas kontroliuoti nusikalstamumo inten-
syvumà (Freeman, 1994).
Kitas paaiðkinimas – ávairiø nusikaltimø ryðys su nedarbo lygiu. Klasiki-
nis ðiuo poþiûriu ekonominiø svyravimø 1933–1982 metais JAV tyrimas, at-
liktas ekonomistø Cook ir Zarkin (1985), parodë, kad ið tikrøjø ávairûs nu-
sikaltimai skirtingai reaguoja á ekonominius pokyèius. Pavyzdþiui, nužudy-
mų skaičius yra maþai priklausomas nuo ekonomikos pakilimo ar nuosmu-
kio. Butų plėšimų daugëja smunkant ekonomikai ir maþëja jai gerëjant. Vi-
siðkai kitokia yra autotransporto priemonių vagysčių situacija – jø daugëja,
kai ekonominë padëtis gerëja, ir maþëja, kai ekonomika blogëja. Turint
omenyje visus ðiuos nusikaltimø skirtumus, nieko nuostabaus, kad neap-
èiuopiamas stiprus ryðys tarp ekonominës konjunktûros ir bendro nusikals-
tamumo lygio.
Regionas. Ðio lygio tyrimai apima ryðius tarp nusikalstamumo ir nedarbo
(ir pagal kitus statistikos rodiklius) atskiruose rajonuose.
Stebëjimo vienetai ðiuo atveju yra ne nusikalstamumo ir nedarbo lygis
ðalyje, o tam tikruose rajonuose. Tyrimai parodë, kad rajono lygiu ryðys
tarp gyventojø uþimtumo ir nusikalstamumo yra daug stipresnis (Chiricos,
1986). Tai dar vienas (ðá syká grynai statistinis) paaiðkinimas, kodël dauge-
lyje ðaliø ryðys tarp nedarbo ir nusikalstamumo nëra labai stiprus. Taip yra
todël, kad ðalies regionai labai skiriasi nedarbo ir nusikalstamumo lygiu.
Pavyzdþiui, vienuose regionuose ir nedarbo, ir nusikalstamumo lygis labai
aukðtas, o kituose – labai þemas. Ðalies nedarbo ir nusikalstamumo metø
vidurkiai, pagal kuriuos skaièiuojama ðiø dydþiø koreliacija, uþtuðuoja re-
gionø skirtumus. Dël to ir ðis ryðys neatrodo toks stiprus.
314 TREČIA DALIS
Nedarbo ir nusikalstamumo koreliacijos koeficientai ðalies ir regiono

mastu galëtø bûti vienodi tik tuo atveju, jeigu visi rajonai bûtø pakankamai
vienodi ir kiekvienas ið jø bûtø savotiðkas nusikalstamumo ir nedarbo ryðiø
visoje ðalyje modelis.
Europos Bendrijos lygis. 2004 metais Lietuva tapo Europos Bendrijos
nare. Laisvas darbo jëgos ir kapitalo judëjimas yra vienas svarbiausiø ðiø
valstybiø ekonominio bendradarbiavimo dësniø. Tai reiðkia, kad tiek gy-
ventojø uþimtumas, tiek jø nedarbas pleèia savo ribas. Darbininkas, kuris
negali rasti darbo savo ðalyje, gali ieðkoti jo bet kurioje kitoje Bendrijos ða-
lyje. Jis vyks ten, kur yra laisvø vietø ar bent yra daugiau ðansø rasti darbà.
Kartu su nedarbu pleèiasi ir glaudþiai su juo susijusio nusikalstamumo
sienos.
Kokie nusikalstamumo pokyèiai tikëtini Lietuvai tapus Europos Sàjun-
gos nare?
Jeigu Europos Sàjungos ðaliø iðsivystymo lygis bûtø daugmaþ vienodas, á
ðá klausimà bûtø nesunku atsakyti. Veiktø dësnis, panaðus á tà, kuris fiziko-
je vadinamas sujungtø indø dësniu. Jeigu viename inde skysèio lygis padi-
dëja, tai dalis jo per indus jungianèius vamzdþius nuteka á kitus indus ir
skysèiø lygis pasidaro vël vienodas.
Lygiai taip pat bûtø, jeigu Europos Bendrijos ðalys bûtø vienodai iðsi-
vysèiusios: kai kurioje nors ðalyje bedarbiø skaièius padidëja, tai dalis iðke-
liauja á kitas ðalis. Dalis bedarbiø ásidarbina, kiti bando ieðkoti darbo dar
kitur. Taigi nedarbo lygis tarp ðaliø iðsilygina.
Taèiau ið tikrøjø Europos Bendrijos ðalys nëra ir dar ilgai nebus vieno-
dai iðsivysèiusios. Kol kas vienas svarbiausiø Bendrijos egzistavimo faktø
yra gana ryðkus skirtumas tarp labiausiai iðsivysèiusiø turtingøjø ir maþiau-
siai iðsivysèiusiø vargingøjø ðaliø. Prie pirmøjø galima priskirti Vokietijà,
Prancûzijà, Didþiàjà Britanijà, Skandinavijos ðalis, prie antrøjø – vadina-
màsias naujas nares, tarp jø ir Lietuvà.
Vienas svarbiausiø darbo jëgos judëjimo tarp ðiø ðaliø ypatumø yra tas,
kad kol kas migruoja daugiausia nekvalifikuota ir maþai kvalifikuota darbo
jëga. Taip yra dël keliø prieþasèiø. Pirmiausia bûtent nekvalifikuoti ir ma-
þai kvalifikuoti darbuotojai daþniausiai lieka be darbo. Dabartinis ûkis ir
paslaugø sfera vis labiau remiasi aukðtai kvalifikuotu darbu. Kastuvà keièia
ekskavatorius, darbuotojà, stovintá prie konvejerio, – automatas. Antra ver-
tus, nekvalifikuoto darbo turinys maþiau priklauso nuo ðalies specifikos.
Kastuvu kasama visur vienodai, o kvalifikuoto teisininko darbas kiekvieno-
je ðalyje labai skiriasi. Ið Lietuvos á Prancûzijà nuvykusiam nekvalifikuotam
darbininkui uþtenka paimti á rankas kastuvà ir jis gali pradëti dirbti. O tei-
sininkui, mokytojui, ekonomistui, verslininkui, gydytojui, prieð pradedant
dirbti, reikia ilgai mokytis.
Dël to lengviausiai gali judëti maþiau kvalifikuota darbo jëga, nors Eu-
ropos Sàjungos tikslas yra bet kokios darbo jëgos laisvas judëjimas.
Darbo jëgos judëjimas tarp turtingø ir vargingø ðaliø nëra simetriðkas,
nepanaðus á sujungtø indø veikimà. Skirtumas èia yra toks, kad judëjimas
intensyvesnis turtingø ðaliø link ir nepalyginti silpnesnis prieðinga kryptimi.
Judama turtingø ðaliø link, nes èia yra darbo vietø, kuriø neskuba uþim-
ti turtingos ðalies gyventojai. Tai fizinis, nekvalifikuotas, menkai mokamas
darbas. Net ir likæs be darbo turtingos ðalies gyventojas, kol galës, vengs
tokio darbo (þr. „Turtingas ðalies bedarbis nesutinka imtis darbo, neatitin-
kanèio jo profesinës kvalifikacijos“).
Turtingas šalies bedarbis nesutinka imtis darbo,

neatitinkančio jo profesinės kvalifikacijos
Populiaraus Ispanijos žurnalo „Telva“ patarimai skaitytojams, kaip elgtis

likus be darbo
„Ta aplinkybë, kad iki ðiol tau niekas nepasiûlë gero darbo, jokiu bûdu
nereiðkia, kad reikia priimti pasiûlymà dirbti blogesná darbà. Iðlaikyk rimtá.
Nesijaudink. Ieðkok toliau. Þinok, kad norëdamas surasti gerà darbà turi
darbo paieðkai skirti visà savo laisvà laikà.
Svarbiausias principas yra toks: jokiu bûdu nesiimk darbo, kuris neati-
tinka tavo profesinës kvalifikacijos, tavo þiniø, neatitinka tavo galimybiø.
Sutikti dirbti menkesnës kvalifikacijos darbà, vadinasi, þengti þingsná atgal.
Gráþti atgal á aukðtesná lygá bus labai sudëtinga.
Yra þinoma, kad þmogui, likusiam be darbo, tikrai tinkamam darbui su-
sirasti reikia nuo pusës metø iki metø. Dël to normalus darbdavys ið karto
supras ir teigiamai ávertins „baltàjà dëmæ“ tavo darbo karjeroje“.
Nekvalifikuotos darbo jëgos judëjimas á turtingas ðalis turëtø sumaþinti

nedarbà neturtingoje ðalyje ir su juo susijusius neigiamus reiðkinius, taip
pat ir nusikalstamumà. Ekonominës padëties pablogëjimas neturtingoje ða-
lyje reiðkia, kad padidës nekvalifikuotø darbininkø srautas á turtingas ðalis,
o ðiose ðalyse padidës konkurencija tarp tokiø nekvalifikuotø darbininkø. Ir
todël sumaþës jø darbo uþmokestis, nes padaugës vietø, kur ekonomiðkai
naudinga panaudoti pigià ir nereiklià imigrantø darbo jëgà.
Turtingø ðaliø darbo rinka neturtingø ðaliø atþvilgiu vaidina savotiðko
„buferio“ vaidmená: staigiai pablogëjus ekonominei neturtingø ðaliø padë-
316 TREČIA DALIS
èiai, turtingos ðalys gali priimti vargingø ðaliø nekvalifikuotø darbininkø

pertekliø.
Kas gi ávyksta, jeigu ekonominë padëtis pablogëja turtingoje ðalyje? Pa-
blogëjus ekonominei konjunktûrai èia irgi padidëja nedarbas, maþëja ne-
kvalifikuoto darbo vietø. Tai vyksta keliais bûdais. Pirma, maþëjant eko-
nominiam aktyvumui maþëja ir darbo jëgos poreikis. Ámonës siaurina ga-
mybà, todël joms maþiau reikia darbuotojø. Antra, vietiniai gyventojai,
spaudþiami bûtinumo, daugiau renkasi maþiau kvalifikuotà darbo vietà.
Visa tai daro spaudimà minëtiems nekvalifikuotà darbà dirbantiems
imigrantams gráþti atgal á savo ðalá. Dalis tikrai iðvaþiuoja, ir dël to jø ðalyje
vël padidëja nedarbas. Kita dalis neturi kur iðvaþiuoti, neturi ir lëðø, kad
galëtø viskà pradëti ið naujo savo ðalyje. Jie visomis iðgalëmis stengiasi likti.
Ði grupë jauèia didelá spaudimà imtis bet ko, net ir nusikalstamo verslo.
Nusikalstamumas, ypaè organizuotas, tampa bûdu iðsilaikyti. Tai sudaro
palankià dirvà organizuotam nacionaliniam nusikalstamumui ásitvirtinti
ðioje ðalyje (smulkiau apie tai þr. Kriminologija. I. P. 336–344).
Dël to ekonominis spaudimas tokiems imigrantams negali bûti per stip-
rus. Virðijæs tam tikrà ribà, jis sukelia nusikalstamumo turtingoje ðalyje di-
dëjimà. Neretai turtingø ðaliø vyriausybës tokiomis sàlygomis priverstos
padëti imigrantams iðsilaikyti. Antra vertus, ði aplinkybë verèia turtingø ða-
liø vyriausybes riboti naujø imigrantø atvykimà.
17 schema. Nedarbo ir nusikalstamumo sàveika Europos Bendrijos

turtingose ir neturtingose ðalyse
A
Mažai kvalifikuotos jėgos ju- Labiausiai
dėjimas į turtingas Europos išsivysčiu-
Mažiau Bendrijos šalis sios šalys
išsivys-
čiusios
šalys B
Mažai kvalifikuotos jėgos judėjimas atgal
Taèiau esant ekonominiam interesui (pigi darbo jëga), teisinës priemo-

nës imigracijai apriboti nelabai padeda. Turtingose ðalyse vyksta nelegali
migracija. Ðiuo atveju ástatymus paþeidþia ir darbdavys, ir nelegalus imig-

rantas. Policija ir migracijos tarnybos atskleidþia nelegalaus ádarbinimo
faktus: baudþia darbdavá ir iðsiunèia ið ðalies imigrantà. Dël to pastarieji gy-
vena apimti nuolatinës baimës, konfrontuodami su ástatymais.
Ðtai toks yra bendras nedarbo ir nusikalstamumo judëjimo tarp turtingø
ir vargingø ðaliø vaizdas. Turtingos ðalys amortizuoja nepalankius ekono-
minius procesus, o dël to neturtingose ðalyse turi sumaþëti ir nedarbas, ir
su juo susijæs nusikalstamumas. Taèiau ta amortizacija skatina nusikalsta-
mumo didëjimà turtingose ðalyse jø ekonominës padëties pablogëjimo lai-
kotarpiu (þr. 17 ir 18 schemas).
18 schema. Darbo jëgos judëjimas tarp turtingø ir neturtingø ðaliø

(susiliejanèiø indø metafora)
Vamzdþiø A ir B plotis priklausys nuo dviejø momentø.

1. Turtingø ðaliø imigracijos politika. Dauguma labiausiai iðsivysèiusiø
ðaliø apribojo imigracijà ið vargingesniø ðaliø. Aiðku, tai prieðtarauja paèiai
Europos Bendrijos idëjai. Bendrija grindþiama pirmiausia laisvu kapitalo ir
darbo jëgos judëjimu. Taèiau toks apribojimas, kad ir laikinas, vis dëlto lei-
dþia apsisaugoti nuo minëtø neigiamø reiðkiniø. Kuo liberalesnë bus mig-
racijos politika, tuo storesnis taps vamzdis A ir atitinkamai didës abiejø
vamzdþiø storio skirtumai.
2. Kuo labiau neturtingø ðaliø vystimosi lygis artës prie labiausiai iðsi-
vysèiusiø, tuo labiau storës vamzdis B. Vienodëjant ðaliø iðsivystymo ly-
giams, darbo jëgos judëjimas tarp jø vis labiau primins klasikiná sujungtø
indø dësná. Metaforiniø vamzdþiø storio skirtumai vienodës.
318 TREČIA DALIS
3. Kuo didesnë darbo judëjimo tarp Europos Bendrijos labiausiai ir ma-

þiausiai iðsivysèiusiø ðaliø asimetrija, tuo stipresnius nusikalstamumo ðuo-
lius labiausiai iðsivysèiusiose ðalyse sukelia kiekvienas neigiamas jø ekono-
minës padëties svyravimas.
4. Kuo didesnë darbo judëjimo tarp Europos Bendrijos labiausiai ir ma-
þiausiai iðsivysèiusiø ðaliø asimetrija, tuo labiau iðsivysèiusios ðalys maþiau-
siai iðsivysèiusiø ðaliø atþvilgiu atlieka jø nedarbo ir su tuo susijusio nusi-
kalstamumo ðvelninimo funkcijà.
Nelegalios migracijos á Lietuvà

perspektyvos
Lietuva nëra turtinga ðalis ir jai negresia legali ar nelegali migracija ið

turtingesniø ðaliø. Nelengvai iðmokstama lietuviø kalba riboja uþsienio ða-
liø intelektiná darbà dirbanèiø þmoniø konkurencijà su vietiniais gyvento-
jais. Nekvalifikuoto darbo poreikis tenkinamas ið vietiniø darbo iðtekliø,
ypaè ið skurstanèio kaimo.
Taèiau Lietuvai gali grësti migracija ið ðaliø, daug vargingesniø negu ji
pati. Tai besivystanèios Rytø ir Pietø ðalys, kuriø gyvenimo lygis yra nepa-
lyginti þemesnis negu mûsø ðalyje.
Plûstelëjus migrantams, ir Lietuvoje gali prasidëti visai kiti ávykiai, dël
kuriø ribojamas migrantø atvykimas: nelegali imigracija, ástatymams prieð-
taraujantis labai pigios nelegaliø imigrantø darbo jëgos panaudojimas nu-
sikalstamai veiklai, migrantø nenoras iðvaþiuoti ið Lietuvos tuo laikotarpiu,
kai èia pablogës ekonominë padëtis ir dël to sumaþës darbo vietø. Neran-
dantys darbo, bet nenorintys iðvaþiuoti nelegalûs imigrantai papildys orga-
nizuoto nusikalstamumo gretas.
Kiek realus ðis pavojus mûsø ðaliai? Tokiø ávykiø galimybë jau dabar ke-
lia susirûpinimà teisësaugos organams. Lietuvos policijos departamentas
2003 metais planavo parengti studijà, kurios tikslas – ávertinti Kinijos ir
Vietnamo organizuoto nusikalstamumo prasiskverbimo á Lietuvà galimy-
bes.
Departamento praðymu 2003–2004 metais minëtà tyrimà atliko ðio va-
dovëlio autorius. Pateikiame kai kurias tyrimo iðvadas vertinant nelegaliø
imigrantø atsiradimà Lietuvoje ir jø atsiradimo kriminogenines pasekmes.
Dabartinë Kinija ir dabartinis Vietnamas – tai ekonominiø ir socialiniø
kontrastø ðalys. Ir vienoje, ir kitoje ðalyje vyksta intensyvus ekonominis au-
gimas. Taèiau tas augimas bûdingas tik tam tikrai, nedidelei abiejø ðaliø
teritorijai. Kinijoje – tai Ramiojo vandenyno pakrantë, ypaè ðalies pietry-
èiai, Ðanchajaus ir Pekino didmiesèiai. Vietname – pietinës ðalies teritorijos

– Saigono (Cho Ði Mino) regionai. Ir vienoje, ir kitoje ðalyje yra nemaþai
regionø, kuriuose ekonominë plëtra dar net neprasidëjusi, ir ten dar gyve-
nama taip, kaip prieð deðimtá ar ðimtà metø1.
Taèiau didesnë abiejø ðaliø regionø dalis ðiuo metu iðgyvena intensyvø
ir skausmingà pertvarkymà2.
Jo pagrindas – Kinijos ir Vietnamo þemës ûkio krizë bei pertvarka. Ki-
nijoje naikinamos valstieèiø komunos, kurios buvo pagrindinë þemës ûkio
organizavimo forma ðioje ðalyje Mao Dzedungo diktatûros laikotarpiu.
Vienuose ðalies regionuose buvusiø komunø þemes perima didelës þemës
ûkio ámonës. Jos iðstumia smulkius valstieèius, palikdamos juos be þemës ir
be darbo. Kituose regionuose tradicinis þemës ûkis tiesiog þlunga netekæs
galimybës realizuoti gaminamus produktus.
Kaip visø ðiø procesø rezultatas Kinijoje atsirado naujas gyventojø
sluoksnis – ðimtai milijonø buvusiø valstieèiø, kurie laisvai migruoja Kinijos
viduje ið vienos provincijos á kità, iðvaþiuoja á miestà ir gráþta atgal á kaimà,
verèiasi atsitiktiniais darbais, valkatauja, daro nusikaltimus.
Ðis didelës laisvai migruojanèiø gyventojø grupës atsiradimas nëra nau-
jas reiðkinys þemës ûkio kapitalistinio persitvarkymo sàlygomis. XVI–XVII
amþiuje, panaðiems procesams vykstant Didþiojoje Britanijoje, ðalá uþplûdo
netekæ þemës valstieèiai, kurie sudarë toká pat laisvai migruojantá gyventojø
sluoksná: valkatos, þmonës be gyvenamosios vietos ir pragyvenimo ðaltinio,
pasiryþæ bet kam, kad galëtø iðgyventi. Jie plëðë keliautojus, paralyþiavo su-
sisiekimà tarp miestø ir paskatino ðalies vyriausybæ imtis þiauriø priemoniø
alkanoms valkatø minioms sutramdyti.
Laisvai migruojanèio sluoksnio Kinijoje dydis yra diskusijø objektas. Jis
vertinamas nuo ðimto iki keliø ðimtø milijonø þmoniø. Tam tikras orienty-
ras yra bedarbiø Kinijoje skaièius – jis siekia 170 milijonø. Ið jø 150 mln.
yra kaimo gyventojø3. Svarbu ir tai, kad ði problema greitai didëja. Kaimo
gyventojai, kurie dar turi koká nors nepastovø ar atsitiktiná darbà, artimiau-
siais metais neteks ir jo. Kinijoje ateityje laukiamas tikras nedarbo antplû-
dis. Kinijos vyriausybë áspëjo, kad nedarbas per ateinanèius ketverius me-
tus miestuose iðaugs maþdaug trigubai4. Tai reiðkia, kad Kinijoje yra di-
1
Ávairiø Kinijos regionø socialinës-ekonominës plëtros netolygumas oficialiai pripaþintas
viena ið dviejø svarbiausiø dabartinës Kinijos plëtros problemø (Zhao XB, Tong SP. Unequal
economic development in China: Spatial disparities and regional policy reconsideration,
1985–1995 // Regional Studies, 34 (6). AUG 2000. P. 549–561.
2
Haishun Sun Dilip Dutta. China’s economic grow during 1984–1993: a case of regional
dualism // Third World Quarterly–Journal of Emerging Areas. Vol. 18. No. 18. P. 843–864.
3
China says unemployment still rising // BBC News: Asia–Pacific Front Page, Monday, 29
April, 2002 12: 32 www.BBC News ASIA–PACIFIC China says unemployment still rising.htm
4
Ten pat.
320 TREČIA DALIS
dþiulë nereikalingø ir neturinèiø aiðkaus pragyvenimo ðaltinio gyventojø

grupë, kurios dydis prilygsta keletui tokiø ðaliø kaip Rusija. Ðie þmonës yra
pasirengæ bet kam, kad tik galëtø pragyventi.
Tam tikra ðiø þmoniø dalis ásitvirtina besivystanèiuose Kinijos pakrantës
regionuose. Nemaþa dalis bando migruoti, ieðko galimybiø ásitvirtinti kitose
ðalyse.
Kinø emigrantø yra visose pasaulio dalyse. Kaip buvæ valstieèiai, jie gali
sunkiai ir intensyviai dirbti, negailëdami jëgø ir sveikatos. Beviltiðka padë-
tis skatina juos veikti energingai, iðkæsti net ir blogiausias gyvenimo sàlygas.
Tos paèios aplinkybës verèia juos imtis net ir nusikalstamos veiklos. Nere-
tai jie pakliûva á tokià padëtá, kad ði veikla jiems yra vienintelis ðansas iðgy-
venti.
Ði nevilties apimtø, nerandanèiø darbo, pasiryþusiø bet kam þmoniø
masë – tai labai galinga koncentruota ekspansijos energija. Jie negali ið-
spræsti problemø savo ðalyse, todël priversti eiti bet kur. Dël to neiðven-
giama intensyvi (ir vis intensyvëjanti) migracija á tas ðalis, kuriose yra bent
kiek geresnës darbo ir gyvenimo sàlygos. Metaforiðkai ðá Kinijos laisvai
migruojantá sluoksná galima palyginti su ugnikalniu, kuriame jau susikaupë
didþiulis kiekis lavos, taèiau kada ir kaip ji iðsiverð priklauso nuo daugelio
papildomø aplinkybiø1.
Vienas svarbiausiø Kinijos ir Vietnamo laisvai migruojanèio gyventojø
sluoksnio prasiverþimo á Lietuvà (ir kai kurias kitas panaðaus ekonominio
lygio ðalis) ðaltinis siejamas su ðiø dviejø ðaliø smulkiuoju verslu, jo padëti-
mi ir produkcija.
Kinijos smulkusis verslas ir gyventojų migracija
Kinijos ûkio pagrindà vis dar sudaro smulkusis verslas. Tai smulki pre-
kyba, smulki, nekvalifikuota, tik paprasto rankø darbo pagrindu plëtojama
gamyba, paslaugos.
Dabartinës Kinijos verslas yra glaudþiai susijæs su laisvai migruojanèiu
sluoksniu.
Dalis ðio sluoksnio, tai yra pastovaus darbo neturinèiø þmoniø, ávairiais
bûdais sukaupia nedideles lëðas. Daþniausiai tai lëðos, gautos pardavus þe-
mæ ir koká nors turtà, pinigai, pasiskolinti ið giminiø. Su tomis lëðomis ban-
doma pradëti savarankiðkà verslà.
1
Viena ið tokiø aplinkybiø, suteikianèiø migracijai tam tikrà kryptá, yra kalba. Pavyzdþiui,
faktiðkai neturime imigrantø ið Indijos ir Pakistano, nors ten veikia socialiniai procesai, pana-
ðûs á apraðytus. Taip yra dël to, kad ðios ðalies gyventojai moka anglø kalbà ir todël migruoja
pirmiausia á ðalis, kur vyrauja anglø kalba. Lygiai taip pat neturime daug imigrantø ið Baltaru-
sijos, jie pasuka á kalbiniu panaðumu pasiþyminèià Rusijà. O vietnamieèiams ir kinams nëra
panaðia kalba kalbanèios ðalies.
Turëdamos labai maþà kapitalà ðios smulkiojo verslo ámonëlës labai ne-
pastovios. Jas lengvai suþlugdo maþiausi rinkos konjunktûros svyravimai.
Tokias ámones, kurioms bankrutuoti pakanka, kad jos kelis mënesius nega-
lëtø parduoti savo produkcijos, negailestingai eksploatuoja Kinijos biurok-
ratija, policija, vietinë valdþia.
Dël to bankrutuojanèiø smulkiø ámoniø Kinijoje labai daug. Faktiðkai
tik keli procentai tokiø ámonëliø iðgyvena daugiau kaip metus. Kitos bank-
rutuoja, o jø ðeimininkai gráþta á laisvai migruojantá gyventojø sluoksná.
Ðio verslo specifika iðplaukia ið ekonominiø ir socialiniø sàlygø, kurio-
mis jis plëtojamas. Jo pagrindas yra nedidelës ir labai trumpalaikës investi-
cijos. Pats toks verslininkas gyvena ties skurdo riba, nedidelæ sumà gali in-
vestuoti tik labai trumpam laikotarpiui ir bûtinai netrukus turi gauti pelnà.
Jeigu kino kirpykla ar kepykla neduoda pelno per pirmus du tris mënesius,
ji neiðvengiamai þlunga, nes kitø pinigø jai iðlaikyti ðeimininkas jau neturi.
Tai yra labai svarbi ðio verslo ypatybë. Pradëdami savo verslà smulkieji
Kinijos verslininkai negali investuoti nei á vidutiniø, nei á ilgalaikiø investi-
cijø reikalaujantá verslà. Dël to jø pasirinkimas, kur investuoti, yra labai
siauras. Ðimtai tûkstanèiø pradedanèiø Kinijos verslininkø investuoja á tas
paèias verslo sritis: gatvës prekybà, smulkias drabuþiø siuvimo, maitinimo,
nesudëtingø galanterijos gaminiø ámonëles.
Neturëdami sëkmingam verslui reikalingø specialiø þiniø ir kvalifikaci-
jos, neturëdami galimybës panaudoti sudëtingesnæ dabartinæ technikà Ki-
nijos smulkieji verslininkai priversti gaminti tik vieno tipo gaminius – þe-
miausios kokybës. Taèiau jø gaminiai pranaðesni tuo, kad yra labai pigûs.
Gaminio kaina gali maþëti beveik iki nulinio lygio. Taip yra pirmiausia dël
to, kad nenaudojama sudëtingesnë technika. Gaminio savikainà sudaro
vien nekvalifikuotas rankø darbas, kuris faktiðkai nieko nekainuoja. Tai pa-
ties verslininko darbas. Kitas kainos maþinimo ðaltinis – pigios (ir, aiðku,
blogos kokybës) medþiagos, ið kuriø ta prekë gaminama.
Taip ir atsiranda tipiðkas Kinijos smulkiojo verslo produktas – palyginti
prastos kokybës, bet labai pigus. Tokia produkcija turi savo konkretø varto-
tojà. Tai gyventojai, kuriems prekës kaina yra svarbiausia jos savybë, kurie
yra visiðkai nereiklûs prekës kokybei, jeigu ta prekë labai pigi. Tai vargin-
giausias gyventojø sluoksnis – maþiausiai aprûpinti Kinijos gyventojai. Ðios
prekës turi paklausà ir tokiose uþsienio ðalyse, kuriose gyvenimo lygis yra
ðiek tiek aukðtesnis negu Kinijos, taèiau nëra tikrai aukðtas, kuriose yra di-
delis vargingø gyventojø sluoksnis (Lietuva yra viena ið tokiø ðaliø). Ðios ða-
lys yra Kinijos smulkaus verslo gaminiø rinka. Jos uþkariavimas skina kelià
visuotiniam Kinijos ir Vietnamo laisvai migruojanèio gyventojø sluoksnio
atstovø „prasiverþimui“.
Aptarsime ðiuos procesus smulkiau.
322 TREČIA DALIS
Pigių žemiausios kokybės prekių pasiūla ir migracija.

„Turgaus ekonomika“ kaip kinų ir vietnamiečių atsiradimo
šalyje ekonominė prielaida
Minëjome, kad Kinijos ir Vietnamo smulkusis verslas dël nepalankiø

ekonominiø sàlygø yra priverstas specializuotis gaminti þemiausios koky-
bës, bet ir þemiausios kainos produkcijà. Kas gi labiau iðsivysèiusiose ðalyse
yra tos produkcijos vartotojas? Atsakymas paprastas – vargingiausias gy-
ventojø sluoksnis. Tai þmonës, kuriø pajamø lygis yra pats þemiausias ir ku-
riø pagrindinë iðgyvenimo strategija yra begalinis taupumas. Turgus yra
svarbiausia vieta, kur keliami maþiausi reikalavimai prekës kokybei. Maþa
to, turgaus ekonominiai santykiai gerokai skiriasi nuo rinkos ekonomikos
reikalavimø. Vienas ið svarbiausiø rinkos ekonomikos reikalavimø yra par-
davëjo ir gamintojo atsakomybë uþ suteiktos prekës kokybæ. Jeigu paaiðkë-
ja, kad prekë nekokybiðka, gamintojas ar prekeivis yra atsakingas uþ tai,
pavyzdþiui, privalo jà pakeisti. Svarbu ir tai, kad rinkos sàlygomis pardavë-
jas ir gamintojas nëra anonimai. Jie turi savo áregistruotà firmà, prekës
þenklà ir visada atsako moraliai ir materialiai uþ nekokybiðkà produkcijà. O
turguje pardavëjas ir pirkëjas yra anoniminiai. Jokiø garantijø nesuteikia-
ma. Jeigu pretenzijos iðkyla, atsakomybë tenka pirkëjui („Matë gi akys, kà
perka...“ – sako turgaus prieþodis).
Tai nenaudinga pirkëjui, bet pats vargingiausias pirkëjas èia laimi tai,
kas jam svarbiausia – turguje kaina daþniausiai bûna þemiausia.
Taigi kompleksas „menkiausios pajamos“ – „turgaus santykiai“ – „þe-
mos kainos dominavimas perkant prekæ“ yra palankiausia dirva prastos
kokybës, bet pigioms kinø ar vietnamieèiø prekëms realizuoti. Bûtent èia
jiems lengviausia konkuruoti su vietine pramone, kuri neturi tokios pigios
darbo jëgos.
„Turgaus ekonomika“ yra pirmas ekonominis pagrindas kinø ir vietna-
mieèiø prekëms ir jiems patiems atsirasti tam tikroje ðalyje.
Aiðku, pigiø prekiø gamina ir vietinë pramonë. Taip pat jos gali bûti at-
veþamos ið Vakarø ðaliø ar Rusijos. Taèiau beveik veltui dirbantys Kinijos
smulkieji verslininkai gamina uþ nepalyginti þemesnæ kainà.
Savikainos skirtumas tarp kinø pagamintø ir vietiniø analogiðkø prekiø
gali bûti labai didelis. Tai sudaro pagrindà didesniam pelnui gauti, negu
realizuojant vietinæ produkcijà. Jeigu vargingiausiai gyvenanèiø þmoniø
sluoksnis yra didelis, tuo pagrindu susidaro didelë pelninga rinka. Ji tuo di-
desnë, kuo gausesnis ðis sluoksnis. Kuo paklausa didesnë, tuo daugiau pre-
keiviø patraukia rinka. Mûsø atveju – tai Kinijos smulkûs prekeiviai, kurie
pristato ir parduoda minëtà produkcijà. Jeigu ta rinka gana didelë, tai su-
daro pagrindà „prekeiviø srautui“ tarp Kinijos ir tos rinkos ðalies.
Atsiradus tam „srautui“ prasideda ir visa kitø já lydinèiø ávykiø, kuriuos
mes jau pastebime kaimyninëse ðalyse ir kuriuos smulkiau aptarsime kituo-
se vadovëlio skyriuose, grandinë (kinø ir vietnamieèiø „cechø“ atsiradimas,
migrantø (ypaè nelegaliø) populiacijos augimas, vietiniø gyventojø átrau-
kimas á kinø ir vietnamieèiø organizuoto nusikalstamumo veiklà, tolesnë
„darbo“ ekspansija).
Lietuvoje, kaip rodo pastarojo deðimtmeèio statistika, vargingiausias
gyventojø sluoksnis yra tikrai nemaþas. Pavyzdþiui, 16,4 proc. gyventojø
pripaþinti gyvenanèiais þemiau skurdo ribos, ið jø 1 proc. – visiðkai nuskur-
dæ. Tas lygis nesikeièia jau 6 metai1. Tai ne tik reiðkia, kad ðie gyventojai
nedaug gali iðleisti vartojamosioms prekëms, tai kartu reiðkia tam tikrà jø
vartojimo taktikos specifikà: þema kaina – tai svarbiausia, kas juos domina.
Dar nebuvo atlikta tyrimø, todël neturime patikimesnës informacijos
apie ðios rinkos tikslià apimtá ir jos ekonominæ charakteristikà (pigiausiø
prekiø paklausos elastingumas, prekës kainos ir kokybës santykis ir pan.).
Toliau bus pagrástas tokio tyrimo bûtinumas, norint ávertinti ávairiø toles-
nës plëtros scenarijø tikimybæ.
Taèiau jau dabar turime pagrindà manyti, kad ði rinka gali bûti labai di-
delë. Ekonominiai skaièiavimai turëtø parodyti, kiek galëtø sutaupyti vidu-
tinis potencialus vargingiausio mûsø ðalies sluoksnio gyventojas, kokià
bendrà sumà tai sudarytø, koká pelnà tai turëtø duoti vidutiniam prekeiviui.
Kuo didesnë ði reali (ir ypaè potenciali) rinka, tuo gausesnis bus prekei-
viø, besiskinanèiø kelià á Lietuvà, srautas ir tuo intensyviau vyks pirminis
skverbimasis á ðià ðalá.
Kokios yra ðios rinkos ateities perspektyvos? Kiek laiko turi kinø ir
vietnamieèiø prekeiviai pirminiam ásiskverbimui, o po to ir masinei migra-
cijai? Ar ði rinka pastovi, ar maþëja? Egzistuos daugelá metø ar labai greitai
sumaþës ir iðnyks?
Nuo ko gi priklauso vargingiausio gyventojø sluoksnio dydis besivystan-
èioje ðalyje?
Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose socialistinëse ðalyse, ðiuo metu plëto-
jama rinkos ekonomika, vyksta tam tikras ekonomikos augimas. Ðios ðalys
turi perspektyvà pavyti labiausiai iðsivysèiusias pasaulio ðalis. Plëtojantis
ekonomikai gerëja ir ðalies gyventojø gyvenimo lygis. Ar vykstant ðiam pro-
cesui sumaþës paèiø vargingiausiø gyventojø skaièius?
Pasaulyje yra nemaþai ðaliø, kuriose prasidëjus ekonomikos plëtrai gy-
venimo lygis ið esmës pagerëjo. Ðiø ðaliø plëtros tyrimai atskleidë priklau-
1
Dobravolskas A. Skurdas ir socialinë atskirtis Lietuvoje // Skurdas Lietuvoje: prieþastys
ir maþinimo galimybës. Konferencija. – Vilnius, 2002 05 30.
324 TREČIA DALIS
somybæ tarp ðalies ekonomikos raidos ir jos gyvenimo lygio augimo. Tyri-
mai, kuriuos apibendrino Nobelio premijos laureatas amerikieèiø ekono-
mistas S. Kuznetsas, smulkiai iðnagrinëjæs ðá procesà1, parodë, kad ryðys
tarp bendro besivystanèios ðalies gyvenimo lygio gerëjimo ir vargingiausio
ðalies gyventojø sluoksnio materialinës padëties yra sudëtingas.
Paaiðkëjo, kad ávairiø socialiniø sluoksniø gyvenimo lygis kyla ávairiais
tempais. Turtëjant ðaliai pirmiausia pradeda gerëti turtingiausio gyventojø
sluoksnio materialinis lygis. Atsiranda didelis skirtumas tarp turtingiausio
sluoksnio ir visø likusiø gyventojø, kuriø materialinë padëtis dar ilgà laikà
lieka beveik nepakitusi. Praëjus tam tikram laikui ir toliau besivystant ða-
lies ekonomikai, pradeda kilti kito pagal turtingumà gyventojø sluoksnio
materialinë padëtis. Ðio sluoksnio gerovë smarkiai pakyla ir priartëja prie
turtingiausio visuomenës sluoksnio. Tuo tarpu maþiau turtingø gyventojø
lygis vis dar iðlieka toks pat, kaip ir plëtros pradþioje. Po kiek laiko vienas
po kito prasideda ir kitø sluoksniø gerovës kilimas. Vargingiausio sluoksnio
gyvenimo lygis pagerëja paskiausiai.
Taigi vargingiausio sluoksnio materialinë padëtis gali labai ilgà laikà lik-
ti nepakitusi, nors ðalis ir bus padariusi didelæ paþangà ir daugumos gyven-
tojø padëtis bus ið esmës pagerëjusi.
Vadinasi, kinai ir vietnamieèiai dar ilgai gali turëti tvirtà ekonominá pa-
grindà ateiti á mûsø ðalá ir ásitvirtinti joje.
Galime konstatuoti realià Kinijos ir Vietnamo gyventojø laisvai migruo-
janèio sluoksnio prasiverþimo á Lietuvà galimybæ. Ði galimybë iðplaukia ið
esminiø procesø, vykstanèiø vienoje ir kitoje ðalyje. Svarbiausi ið jø – Kini-
jos ir Vietnamo ekonominës plëtros netolygumas, kuris ir paskatino „ne-
reikalingø“ gyventojø sluoksnio atsiradimà, ir Lietuvos ekonominës plëtros
stadija, dël kurios mûsø ðalyje susiformavo gausus vargingiausiø gyventojø
sluoksnis.
Kinø ir vietnamieèiø pigiø prekiø rinkos ir ðiø ðaliø prekeiviø srauto at-
siradimas ir pirminis skverbimasis á ðalá sudaro dësningà pirminá prasiver-
þimo etapà (þr. „Pirmas nelegalios imigracijos srauto atsiradimo etapas –
labai pigios þemos kokybës prekiø rinkos susiformavimas Lietuvoje“).
Nesunku numatyti ir kokiø teisës paþeidimø yra lydimas ðis pirmas
„laisvai migruojanèio sluoksnio invazijos“ etapas. Tai pirmiausia paþeidi-
mai pristatant pigiausias prekes ir jomis prekiaujant. Svarbiausia ðios pre-
kës savybë – maþa jos kaina. Ji svarbiausia bûsimajam pirkëjui – þemiausio
mûsø ðalies gyventojø sluoksniui. Ji svarbi ir paèiam prekiautojui. Gauda-
mas uþ parduodamà prekæ minimalià kainà, jis turi ið jos dar uþsitikrinti
pelnà. Dël to Kinijos prekiautojui tenka godþiai kovoti uþ kiekvienà centà.
1
Leps A., Remmel M. Crime and income distribution in Estonia // Crime and criminol-
ogy at the end of the century. – Tallinn, 1997. P. 81–92.
Sukèiavimai, nelegali prekyba, nelegalus gabenimas per sienà – visi ðie

veiksmai draudþiami ástatymø ir yra rizikingi, bet gerokai padidina pelnà.
Ði aplinkybë lemia pirminio „invazijos“ etapo nusikalstamumo pobûdá.
Tai paþeidimai, susijæ su paèia preke (jos nelegalumas, pvz., autoriaus tei-
siø paþeidimas, prekiø þenklø klastojimas, klastojimas dokumentø, nusta-
tanèiø jø kokybæ, nelegalus gabenimas per sienà, nustatytos prekybos tvar-
kos paþeidimas (pvz., kyðio davimas pareigûnams, kurie tà tvarkà kontro-
liuoja)). Muito, pridëtinës vertës ir kiti mokesèiai mûsø ðalyje sudaro dau-
giau kaip pusæ prekës kainos. Tai reiðkia, kad Kinijos ar Vietnamo smul-
kieji verslininkai, sëkmingai besiverèiantys visa ðia nelegalia veikla, dirba
kelis kartus pelningiau negu sàþiningi jø draugai. Kitaip tariant, ðie smul-
kieji verslininkai ið tiesø labai sunkiai iðsiverstø, jeigu prekiautø nepaþeis-
dami ástatymø.
Ðie paþeidimai – tai pirmas rimtas signalas, kad „invazija“ jau prasidëjo
ir vyksta jos pirmajam etapui bûdingi procesai.
Padariniai kriminogeninei padėčiai
Migrantai atvyksta á tolimà svetimà ðalá, kad uþsidirbtø pinigø, sugràþin-

tø atvykimui pasiskolintas lëðas ir uþsidirbtø naujø. Siekdami uþdarbio, jie
pasirengæ bet kokiam darbui, sutinka verstis viskuo, kas gali duoti jiems
pelno. Tai gali bûti nemalonus, sunkus, þeminantis, pavojingas, sveikatai
kenksmingas darbas. Ir lygiai taip pat tai gali bûti rizikinga veikla – nusikal-
timø darymas.
Atvykæ dël uþdarbio migrantai pasirengæ bet kam, kad tik galëtø uþsi-
dirbti. Dël to jie aukoja laikà, sveikatà, garbæ. Lygiai taip pat gali aukoti ir
laisvæ. Tai ir lemia ðios grupës padidintà kriminogeniðkumà.
Jie pasirengæ imtis ir tokios nusikalstamos veiklos, nuo kurios vietiniai
nusikaltëliai susilaikytø kaip nuo per daug rizikingos. Nelegalûs migrantai,
siekia pakliûti á Vakarus supakuoti á maþas dëþes, narkotikai gabenami
skrandyje – ðie ir panaðûs nusikaltimai tai yra þenklas, kad jie pasiryþæ bet
kam.
Ðiame skyriuje matëme, kad kinø ir vietnamieèiø laisvai migruojanèio
sluoksnio atstovai Lietuvoje pirmiausia uþkariauja pigiausiø prekiø rinkà.
326 TREČIA DALIS
Pirmas nelegalios imigracijos srauto atsiradimo etapas –

labai pigios žemos kokybės prekių rinkos
susiformavimas Lietuvoje
(Pagal dienraštį „Lietuvos žinios“ (2000 01 18). „Ar „Chortika“ turi skėtį?
P. 4. Žurnalistas Gerimantas Šeštokas)
Publikacija informuoja apie teismui perduotà prekeiviø kelioniø á Kinijà

organizatoriø bylà.
Ði byla prasidëjo 1997 m. rugpjûèio pradþioje, kai Vilniaus miesto vy-
riausiojo policijos komisariato Ekonominiø nusikaltimø tyrimo skyrius ir
Organizuotø nusikaltimø tyrimo tarnybos pareigûnai sulaikë ið Kinijos at-
keliavusá plaèiai vartojamø prekiø kroviná. Átarta, kad vengiant mokesèiø
prekës deklaruotos fiktyviai maþomis kainomis. Ðis didþiulis kiniðkø prekiø
krovinys buvo adresuotas Vilniuje Aleksandro Kucharenkos ásteigtai firmai
„Chortika“. Baudþiamàjà bylà tyrë Tardymo departamento prie VRM pa-
reigûnai, jiems pavyko árodyti „Chortikos“ vadovo buvusio imtynininko
Aleksandro Kucharenkos ir ðio verslo organizatoriaus buvusio Vilniaus
transporto policijos tardytojo Mansuro Muksinovo bei jo þmonos Janinos
Muksinovos nelegalià veiklà ir 2,5 mln. Lt þalà valstybei. Nustatyta, kad ðie
verslininkai Kinijos prekiø importo á Lietuvà dokumentuose nedeklaravo
3 960 890 Lt, firmos ûkiniø operacijø registracijos þurnale ir kasos knygoje
nenurodë ið Gariûnø prekeiviø prekëms pirkti ir atgabenti surinktø 4,8
mln. Lt, nesumokëjo keliø mokesèio bei apgaule iðvengë muito, pajamø
mokesèiø ir importo PVM. Per skelbimus Gariûnø turgavietëje suburtø
prekeiviø grupës prekindavosi Pekino „Jebalu“ turguje. Krovinius á Lietuvà
lydëdavo falsifikuoti firmos „Bejing Foreign Economy Trade Import &
Export Corporation“ dokumentai. Ðios firmos direktoriaus pavaduotojas
Wang Liande per apklausà pareiðkë, kad jo kompanija jokiai Lietuvos fir-
mai prekiø netiekë, jokiø prekybiniø ryðiø su „Chortika“ neturëjo, pinigø ið
jos nëra gavusi, niekada neraðë jokiø raðtø Lietuvos muitinei ir niekada në-
ra mokëjusi uþ lietuviø prekeiviø prekiø gabenimà SAS oro linijos lëktu-
vais. Taip pat paaiðkëjo, kad per Kinijos muitinæ „Chortika“ prekes iðga-
bendavo su vienais dokumentais, o á Lietuvà áveþdavo su kitais. SAS avia-
kompanijos atstovybës Kinijoje kroviniø gabenimo direktorius Teddy
Zwbitzas patvirtino, kad M. Muksinovas jo biure Pekine lankësi 1997 m. ir
norëjo pasiraðyti sutartá dël kroviniø gabenimo ið Kinijos. M. Muksinovas,
suþinojæs, kad tokià paslaugà gali suteikti tik krovinius gabenanti Kinijos
firma, sutartá dël prekiø gabenimo á Kopenhagà sudarë su Pekino firma
„Bejing Bruni Pado“. Tuðèiø vaþtaraðèiø su visais reikalingais kinø tarnybø
antspaudais ir paraðais per kratà rasta pas „Chortikos“ vadovus. Taip buvo
paneigta versija, kad „Chortika“ su kinais prekiavo konsignacijos pagrin-

dais. Be to, paaiðkëjo, kad ið Lietuvos á Kinijà buvo veþamos didelës dole-
riø sumos transporto iðlaidoms apmokëti. Toká patá M. Muksinovo organi-
zuotà prekiø gabenimo ið Danijos á Lietuvà mechanizmà patvirtino ir Ko-
penhagoje ásikûrusios transporto firmos „Samson Transport CO“ direkto-
rius Verneris Nilsenas. Jis pareiðkë, kad su M. Muksinovu susipaþino dar
tada, kai ðis dirbo juristu Vilniaus „Ilies“ ámonëje. Kai „Ilies“ steigëja Olga
Gusman atsisakë pelnà dalytis perpus, uþpykæs M. Muksinovas su þmona ir
A. Kucharenka iðëjo ið „Ilies“ ir ákûrë dvi firmas – „Mitazijà“ þmonos Jani-
nos vardu ir „Chortikà“ – A. Kucharenkos vardu. O „Ilies“ savininkë buvo
áskøsta pareigûnams. Darbo pasidalijimas vyko taip: „Mitazija“ organizavo
prekeiviø keliones á Pekinà, o „Chortika“ – jø prekiø gabenimà. Kai Vilniu-
je buvo sulaikytas „Chortikos“ krovinys, J. Muksinovos „Mitazija“ prekei-
viø keliones organizavo tol, kol ir jai buvo iðkelta baudþiamoji byla. Tiriant
ðià bylà paaiðkëjo, jog verslininkai pagalbininkams Kinijoje liko skolingi 26
tûkst. JAV doleriø ir tapo nepagaunami. Pasimokæ ið karèios „Chortikos“
patirties „Mitazijos“ ir A. Jasiulevièiaus ásteigtos „Danbenos“ vadovai pa-
slëpë ar sunaikino beveik visus ðiø firmø kelioniø dokumentus, nors ið neo-
ficialiø ðaltiniø þinoma, kad po kiekvieno reiso jo organizatoriai uþdirbdavo
apie 25 tûkst. JAV doleriø. „Chortikos“ baudþiamàjà bylà tyræ tardytojai
buvo susidûræ su dideliu spaudimu. A. Kucharenka ir M. Muksinovas kartu
paraðë pareiðkimà Generalinei prokuratûrai, kuriame piktinosi VRM pa-
reigûnø veiksmais. Taip pat buvo apskøstos panaðia veikla besiverèianèios
firmos „Melduva“ ir „Trakai“. A. Kucharenkos skundà buvo gavæs Seimo
pirmininkas Vytautas Landsbergis. Tardymo departamento ypatingai svar-
biø bylø vyresnysis tardytojas A. Girdauskas tarnybiniame praneðime in-
formavo vadovybæ apie iðgirstus grasinimus susidoroti. Netrukus po to, kai
A. Girdauskas perëmë ðià baudþiamàjà bylà, buvo pavogtas jo automobilis,
o naujai ásigytas – du kartus subjaurotas. Telefonu buvo pagrasinta A. Gir-
dausko vadovo, Tardymo departamento Baudþiamøjø bylø 2-ojo skyriaus
virðininko R. Stasiulaièio ðeimai. Du buvæ VRM pareigûnai tardytojams
siûlë didþiulius kyðius uþ tai, kad „Chortikos“ krovinys bûtø gràþintas. Jø
pavardës prokuratûrai þinomos. Tardymo departamento Baudþiamøjø bylø
2-ojo skyriaus virðininkas R. Stasiulaitis teigë, kad tiriant „Chortikos“ ir
„Mitazijos“ veiklà ásitikinta, jog panaðiai keleivius bei krovinius gabena ir
kitos Lietuvos firmos.
Dar vienas þurnalistinis tyrimas puikiai parodo, kaip apie minëtà labai
pigiø ir labai prastos kokybës prekiø áveþimo verslà jau dabar formuojasi
328 TREČIA DALIS
organizuoto nusikalstamumo ir korumpuotø teisësaugos pareigûnø kong-

lomeratas.
Labai pigių žemiausios kokybės prekių gabenimo verslas

suformuoja organizuoto nusikalstamumo ir korumpuotų
teisėsaugos pareigūnų konglomeratą
(Pagal savaitraštį „Sargyba“ (2000 04 06). „Kontrabandos bylų likimas“. P. 3.
Žurnalistas Gintautas Stalnionis)
Publikacija informuoja, kad 1999 08 25 muitinës pareigûnai Utenos

Smëlynës kelio poste sulaikë ið Latvijos atvykusá krovininá automobilá
„Mercedes Benz“. Ðio krovinio siuntëja – fiktyvi Vokietijos firma „Ower of
the Goods Vimar Handelsver–mittlung“. Iðkrovus automobilá, rasta daug
nedeklaruotø kiniðkø prekiø (moteriðkø paltø, kailiniø), kuriø reali vertë
deklaruotàjà pranoko net 37 kartus. Stebino ir marðrutas: Karmëlavos oro
uostas – Daugpilis – Vilnius. Dël kontrabandos AB „Auto Jums“ vairuoto-
jui Henrikui Kizevièiui buvo paskirta 10 tûkst. litø bauda, o kiniðkø prekiø
savininkui UAB „Daigva“ vadybininkui Arkadijui Grodinskiui Panevëþio
apygardos administracinis teismas baudà panaikino. Tiriant baudþiamàjà
bylà buvo nustatyta, kad UAB „Daigva“ ir UAB „Ustëja“, kuriø vadovas
V. Lobanovas, 1998–1999 m. ið Kinijos importavo 34 078 029 litø vertës
prekiø. Prekiø vertë, prieð pateikiant jas áforminti muitinës dokumentams,
buvo sumaþinama nuo keliø iki keliasdeðimties kartø. UAB „Daigva“
1998–1999 m. laikotarpiu á Kinijà eksportavo 19 kg JAV doleriø, kuriø ver-
të – 3 466 000 litø. Ið Kinijos á Lietuvà atgabenti kroviniai á Latvijà bûdavo
iðgabenami per Smëlynës kelio postà. Prekes, kuriø ásigijimo sutartys bei
deklaracijos bûdavo suklastotos, jau minëtos vokieèiø firmos vardu siøsda-
vo vilniðkës UAB „Daigva“ direktorius Valerijus Lobanovas. Daugpilio
muitinës sandëliuose krovinius fiktyviai perpirkdavo UAB „Ustëja“, kurios
savininkas – tas pats V. Lobanovas. Importo procedûras, deklaravus suma-
þintà vertæ, áformindavo Vilniaus teritorinë muitinë. V. Lobanovas prisipa-
þino per dvejus metus ið Kinijos gavæs apie 100 tenykðèiø prekiø siuntø, ku-
rios Lietuvà pasiekdavo ne tik automobiliais, bet ir geleþinkeliu, lëktuvais
bei laivais.
Pirmuosius poþymius, kad susidurta ne su eiliniais kontrabandininkais,
bylas tiriantis Utenos teritorinës muitinës Juridinio ir kadrø skyriaus virði-
ninkas kvotëjas Gediminas Pakalnis pajuto, kai Utenos TM apsilankë bu-
væs itin aukðtas VRM pareigûnas. Iðkëlus baudþiamàjà bylà dël kontraban-
dos A. Grodinskis (vëliau – ir V. Lobanovas) sudarë sutartá su advokatu
Juozu Gauduèiu, buvusiu Generalinës prokuratûros Nusikaltimø tyrimo
departamento vyriausiuoju prokuroru, vidaus reikalø viceministru, STT vy-

riausiuoju komisaru. Ðiø baudþiamøjø bylø tyrimo vilkintojais tapo proku-
rorai. Ið Utenos muitinës gautà bylà Vilniaus apygardos prokuratûra per-
siuntë á Vilniaus apylinkës prokuratûrà. Ðios prokuratûros Ekonominiø nu-
sikaltimø tyrimo skyriaus prokurorë Renata Mikðytë bylà perdavë Vilniaus
teritorinei muitinei. Kitoms dviem Utenos muitininkø parengtoms byloms
pasiekus Generalinæ prokuratûrà, Kvotos ir tardymo kontrolës skyriaus
prokuroro Josifo Nenartovièiaus pavedimu skyriaus vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas Kæstutis Gudþiûnas bylas perdavë Panevëþio apygardos vy-
riausiajam prokurorui Justinui Pupkai, kuris nutarë bylas gràþinti Utenos
apylinkës prokuratûrai. Pagaliau bylos vël atsidûrë Utenos TM.
Panaðûs procesai apraðyti aibëje kitø publikacijø.

Taigi pateikta medþiaga rodo, kad:
• vyksta intensyvi prekyba falsifikuotomis ir ypaè pigiomis nekokybið-
komis prekëmis;
• prekyba vyksta dideliu mastø, á jà ádëtos didelës lëðos;
• ði prekyba lydima kriminalinës veiklos, kurios tikslas yra kuo labiau
sumaþinti prekës kainà;
• ðios prekës parduodamos turguose (vadovaujantis „turgaus ekonomi-
kos“ dësniais);
• á ðià veiklà lengvai átraukiami vietiniai prekeiviai;
• prekeiviai á savo veiklà taip pat nesunkiai átraukia korumpuotus Lie-
tuvos valdininkus.
Antrasis etapas yra labai pigios darbo jëgos persikëlimas á Lietuvà.
Spaudþiama vietinës pramonës atstovø vyriausybë pradeda riboti labai
pigiø ir nekokybiðkø prekiø áveþimà. Nelegalaus verslo atstovai á tai rea-
guoja organizuodami jø gamybà vietoje. Atsiranda legalûs ir nelegalûs „ce-
chai“, kuriuose kaip darbo jëga panaudojami tie patys laisvai migruojanèio
sluoksnio atstovai.
Ðis procesas jau ásibëgëjo Rusijoje. 2003 m. gruodþio 17 d. Rusijos tele-
vizijos pirmoji programa praneðë apie Maskvoje rastà pogrindiná siuvimo
cechà, kuriame dirbo daugiau kaip 3000 nelegaliai atvykusiø vietnamieèiø.
Ðis atradimas sukëlë nemaþai problemø Rusijos valdþiai. Remiantis Rusi-
jos ástatymais ðiuos nelegalus reiktø nedelsiant iðsiøsti atgal á Vietnamà.
Taèiau vienas lëktuvo bilietas á Hanojø kainuoja per du tûkstanèius dole-
riø. Taigi reikia daugiau kaip 6 mln. JAV doleriø, kuriø, savaime aiðku, në-
ra. Anot „Lietuvos ryte“ cituoto Maskvos laikraščio „Trud“, kinai jau domi-
nuoja Tolimųjų Rytų žemės ūkyje ir prekyboje. Į Vakarus nuo Baikalo ežero
330 TREČIA DALIS
esantys nuskurdę kolūkiai naudojasi pigia laikinai iš kaimyninės Kinijos atvy-

kusia darbo jėga. Sezoniniams daržininkystės darbams samdomos ištisos kinų
brigados. Dešimtys tūkstančių kinų darbuojasi Sibiro statybų aikštelėse, ver-
čiasi amatais. Kinai dirba kruopščiai, be poilsio dienų, elgiasi santūriai, yra
labai stropūs ir negeria degtinės.
Mûsø ðalyje taip pat yra galimybës kinams ir vietnamieèiams konkuruoti
su Lietuvos þemesnës klasës atstovais dël nekvalifikuotø, menkiausiai mo-
kamø darbo vietø.
Taigi pigiø prekiø rinkos uþvaldymas, nekvalifikuotø darbo vietø uþë-
mimas, migrantø cechø ir gamyklø atsiradimas – tai trys esminës migrantø
atëjimo á ðalá prielaidos. Jø konstatavimas leidþia tinkamai ávertinti kinø ir
vietnamieèiø aktyvumà mûsø ðalyje, suvokti ðiø tautø atstovø migracijos á
Lietuvà reikðmæ ir perspektyvà, atskirti jà nuo áprasto gyventojø judëjimo
bei verslo iðplëtimo.
Neturime didelio pagrindo nerimauti dël kinø restoranø atsiradimo,
studentø atvykimo, bendrø ámoniø steigimo ir pan. Tai normalûs mûsø ða-
lies ekonominës plëtros padariniai. Besiplëtojant mûsø ðalies ûkiui ir kul-
tûrai bendradarbiavimas su Lietuva tampa vis patrauklesnis ávairiausiø ða-
liø verslininkams.
Taèiau visai kità reikðmæ turi ðiø ðaliø atstovø aktyvumas, kuris pats sa-
vaime gal ir nëra pavojingas, bet atveria kelià potencialiai Kinijos ir Viet-
namo laisvai migruojanèio sluoksnio ekspansijai á Lietuvà. Jeigu kinø vers-
lininkai pradeda siûlyti ðalies þemiausiam sluoksniui nekokybiðkà, bet pigià
produkcijà, jeigu jø siûlomos prekës pasirodo labai konkurencingos, jeigu
kaip reakcija á bandymus apriboti kinø prekiø srautà ëmë steigtis kinø po-
grindiniai cechai ir kinai pradeda uþimti maþiausiai kvalifikacijos reikalau-
janèias darbo vietas – galime konstatuoti, kad prasideda ekonominë invazi-
ja. Ði invazija pati nëra pavojinga. Nieko blogo, kad mûsø ðalies vargingiau-
sias sluoksnis gauna jam reikalingø labai pigiø prekiø, o verslininkai – labai
pigios darbo jëgos. Taèiau ji atveria kelià visuotinei kinø migracijai á Lietu-
và. Atsiveria plyðys, per kurá aukðtu spaudimu pratrûks ir ðio sluoksnio at-
stovai, ir su jais susijusios problemos. Svarbiausia ið jø – nusikalstamumas.
Kriminologiniai ryðio tarp nedarbo ir

nusikalstamumo aiðkinimai
Pagrindinės teorijos
Ryðys tarp nedarbo ir nusikalstamumo paprastai nekelia abejoniø, nes
tà ryðá sukelianti veiksniø grandinë atrodo lyg ir akivaizdi. Þmonës, netu-
rintys darbo, turëtø daryti daugiau nusikaltimø bent jau dël to, kad jie turi
tam daugiau laiko. Be to, neturintis darbo þmogus neturi ir uþdarbio ir

daþnai vien dël to imasi nusikaltimø. Atsiradus darbui turëtø dingti ir bûti-
numas daryti nusikaltimus. Maþa to, þmogus be darbo jauèiasi nelaimingas,
suirzæs, ir tai skatina imtis blogø dalykø – nusikaltimø. Taigi ryðys „didelis
nedarbas – didelis nusikalstamumas“ atrodo lyg ir natûralus, labai papras-
tas.
Taèiau lygiai taip pat galima pateikti nemaþai prielaidø, dël kuriø turëtø
bûti atvirkðèiai, t. y. bûtent maþas nedarbas turëtø paskatinti didelá nusi-
kalstamumà. Jeigu ekonominë padëtis yra gera, gyventojai turi daugiau
vertingø daiktø ir tuomet nusikaltëliams yra kà vogti. Be to, esant dides-
niam gyventojø uþimtumui, jie reèiau bûna namuose. Susidaro palankios
sàlygos butams plëðti. Klestint verslui atsiveria platesnës galimybës reketui.
Geros ekonominës konjunktûros sàlygomis suaktyvëja bet koks verslas,
taip pat ir nusikalstamas. Juk pagrindinë jo sëkmingo veikimo prielaida –
didelë paklausa (þr. Kriminologija. I. „Nusikalstamas verslas“. P. 313–343).
Pagaliau galima pateikti nemaþai prielaidø, dël kuriø ryðio tarp nusi-
kalstamumo ir nedarbo ið viso neturëtø bûti. Pavyzdþiui, bedarbius neuþim-
tumas gali paskatinti daryti vienus nusikaltimus, sakykime, plëðti butus, o
dirbanèius gyventojus jø uþimtumas irgi gali paskatinti imtis vagysèiø, bet
jau ið darbo vietos.
Ðiuolaikinës kriminologijos teorijos nurodo ir kitus svarbius veiksnius,
lemianèius ryðá tarp nusikalstamumo ir nedarbo (Fagan, 1995; Uggen,
1994).
Svarbiausi yra ðie keturi teoriniai poþiûriai á tà ryðá: ekonominio pasi-
rinkimo, socialinës kontrolës, tikslø ir normø atitikimo ir etikeèiø teorijos.
Ekonominio pasirinkimo teorija. Ðá ryðio tarp nusikalstamumo ir nedarbo
paaiðkinimà plëtojo þymus amerikieèiø ekonomistas ir kriminologas I. Ehr-
lichas (1973). Jo uþimtumo ir nusikalstamumo ryðio JAV modeliai rëmësi
prielaida, kad kiekvienas þmogus, dalyvaujantis darbo rinkoje, individualiai
daro pasirinkimà tarp darbo (turimas omenyje darbas legaliame ekonomi-
kos sektoriuje) ir nedarbo (pajamø uþtikrinimas nelegaliais bûdais, pvz.,
vagystës).
Tai buvo ádomus ir naujoviðkas priëjimas. Anksèiau buvo priimta many-
ti, kad neturëdami darbo (net ir blogiausiai mokamo) þmonës yra tiesiog
priversti daryti nusikaltimus, kad iðgyventø. Kol turi darbà, þmogus net ir
negalvoja apie nusikaltimø darymà.
I. Ehrlicho prielaida yra kitokia – þmogus visada renkasi tarp legalaus ir
nelegalaus pajamø ðaltinio. Jis pradeda daryti nusikaltimus, kai tai pasidaro
ekonomiðkai naudingiau.
Maþa to, Ehrlichas remiasi prielaida, kad santykis tarp legalaus ir nele-
galaus pajamø ðaltinio nëra „arba – arba“ (arba legalus darbas, arba nusi-
kaltimai). Atvirkðèiai – priklausomai nuo ekonominës padëties ir legalaus
332 TREČIA DALIS
darbo pasiûlos þmogus ávairiai pasiskirsto savo laikà tarp pirmo ir antro pa-
jamø ðaltinio.
I. Ehrlicho teigimu, jeigu þmogus pakankamai aukðtos moralës, tai pa-
didina legalaus darbo ekonominæ vertæ ir sumaþina nelegalaus. Taèiau mo-
ralë, pasak Ehrlicho, gan stabilus dalykas. Bendras gyventojø „dorumo ly-
gis“, formuojamas jø auklëjimo ir tradicijø, keièiasi lëtai. Tuo tarpu eko-
nominë situacija gali keistis staigiai ir pakankamai daþnai. Dël to gyventojø
moralë – tai daugiau ar maþiau pastovûs varþtai, kurie ir lemia minëtà eko-
nominá pasirinkimà.
Besiremdamas tokiomis prielaidomis Ehrlichas sukûrë ekonometriná
nedarbo ir nusikalstamumo santykiø modelá, kuris gan vykusiai atskleidë
realius tuo metu JAV vykusius procesus.
Pasidairæ mûsø ðalyje, nesunkiai pastebëtume I. Ehrlicho prielaidø pat-
virtinimà: yra nemaþai þmoniø, kurie, nors ir bûdami bedarbiai, lyg ir netu-
rëdami oficialiø pajamø ðaltiniø, gana neblogai gyvena.
I. Ehrlichas prognozavo, kad menkas iðsilavinimas turëtø bûti glaudþiai
susijæs su nusikalstamumu – bûtent stiprinti nusikalstamumo ryðá su nedar-
bu. Ið tikrøjø legali ekonomika reikalauja daugiau iðsilavinimo. Faktiðkai
iðsilavinimas leidþia þmogui dalyvauti legalaus darbo rinkoje. Tuo tarpu ne-
legalios veiklos rinka kelia daug maþesnius iðsilavinimo reikalavimus.
I. Ehrlicho nuomone, menko iðsilavinimo þmonës turëtø kur kas vangiau
reaguoti á ekonominës konjunktûros pagerëjimà. Gerëjant ekonomikai jø
nedarbo (ir nusikalstamumo) lygis dar kurá laikà bus toks pat, kaip ir blo-
gos konjunktûros laikais. Realiø statistiniø tendencijø stebëjimas patvirtino
ðià prielaidà. Kriminogeniniai tyrimai taip pat patvirtino, kad dauguma nu-
sikaltëliø turi ir legalø darbà. Be to, pasitvirtino ir tai, kad jie reaguoja á
paklausos legalioje ir nelegalioje darbo rinkoje pokyèius, taèiau ta reakcija
yra ðiek tiek pavëluota (Reuter ir kt., 1990).
Kitas þymus ekonominio pasirinkimo teorijos ðalininkas Freemanas ki-
taip komentavo to meto ávykius: „Viena vertus, visiðkai tiksliai þinome, kad
iðaugo uþdarbio (legalaus) nelygybë ir sumaþëjo þemesnës kvalifikacijos
jaunø þmoniø galimybës ásidarbinti. Antra vertus, tuo paèiu laiku iðaugo
nelegali narkotiniø medþiagø paklausa. Taip ðiam jaunimui atsirado naujos
papildomos nelegalaus uþdarbio galimybës. Taigi ðios gyventojø grupës pa-
didëjæs polinkis á nusikaltimus – tai racionali reakcija á padidëjusià darbo
rinkos pasiûlà nelegalaus darbo srityje“ (Freeman, 1995).
Galima bûtø paprieðtarauti, kad tokios teorijos paaiðkina tik nusikalti-
mus, kurie vienaip ar kitaip duoda individui uþdarbá. Toli graþu ne visi nu-
sikaltimai yra tokie. Nemaþai smurtiniø nusikaltimø neduoda jokio eko-
nominio pelno, o yra tik nusikaltëlio jausmø iðraiðka. Taèiau ekonominio
pasirinkimo teorija bando paaiðkinti ir ðiø nusikaltimø dinamikà priklau-
somai nuo konjunktûros darbo rinkoje. Geros konjunktûros metu nusikal-
timas ir jo pasekmë – ákalinimas yra ir didelis ekonominis praradimas. In-

dividas praranda galimybæ dalyvauti darbo rinkoje sau labai palankiu laiko-
tarpiu. Taigi noras uþsidirbti geros konjunktûros metu gali sulaikyti indivi-
dà nuo smurtinio nusikaltimo. Tuo tarpu blogos konjunktûros sàlygomis
taip nëra, ákalinimas ðiuo atveju nëra ekonominë netektis.
Socialinės kontrolės teorijos šalininkai (T. Hirschi ir kt.) teigia, kad stip-
riausia jëga, sulaikanti individà nuo nusikaltimø, yra aplinkiniø kontrolë
(þr. Kriminologija I. „Socialinës kontrolës neutralizacijos teorija“. P. 157–
166). Bûtent aplinkiniai, su kuriais individas bendrauja ir yra susietas dau-
giau ar maþiau pastoviais socialiniais ryðiais, daþniausiai sulaiko já nuo nu-
sikaltimø. Jie verèia susilaikyti nuo nusikaltimø netgi tada, kada jis jauèia
stiprø norà já padaryti. Aplinkiniø þodþiai, þvilgsniai, netgi paties individo
mintys apie tai, kà jie pagalvos, kai suþinos apie jo padarytà nusikaltimà,
patikimai sulaiko individà netgi blogiausios ekonominës konjunktûros me-
tu. Antai esant didþiausiam vargui individas nevogs, jeigu þino, kad jo arti-
mieji ir kiti þmonës, kuriø nuomonë jam svarbi, pasmerks já uþ tai.
Kitas reikalas, jeigu tie ryðiai nutrûko. Bûtent tai ir ávyksta individui ne-
tekus darbo. Ne tik nutrûksta socialiai teigiami ryðiai darbovietëje, svarbu,
kad nusilpsta ir ðios ðeimos ryðiai su savo socialiniu sluoksniu. Nusilpus
ðiems ryðiams, labai silpnos tampa ir jëgos, kurios paprastai sulaiko indivi-
dà nuo nusikaltimø.
Þymiausias ðios nedarbo problemø aiðkinimo krypties atstovas yra ame-
rikieèiø kriminologas W. J. Wilsonas (1996). Detaliai iðanalizavæs vieno di-
delio miesto – Èikagos socialines-ekonomines problemas, jis priëjo prie ið-
vados, kad „didelë dalis dabartiniø problemø, kurios apsunkina jo centriniø
rajonø gyvenimà (nusikalstamumas, ðeimos suirimas, þemas gyvenimo lygis,
bloga socialinë organizacija ir kt.), yra tiesioginis padarinys to, kad þmonës
neturi darbo“ (Wilson, 1996). Bûtent darbà W. J. Wilsonas vadina svar-
biausia teigiama socialiniø ryðiø prieþastimi. Kai nëra darbo, ðeimø ryðiai
su to regiono socialinëmis institucijomis nusilpsta, taip pat susilpnëja ir
moralës bei teisës ryðiai. Kiekvienas þmogus, kiekviena ðeima nesijauèia su-
sijusi su vietine bendruomene ir rûpinosi tik savimi. Dël to ir visa ben-
druomenë tampa „bulviø maiðu“ – visiðkai nesusijusiø vieni su kitais þmo-
niø bûriu.
Bûtent tas þmoniø savitarpio ryðiø iðnykimas ir yra pagrindinë nusikals-
tamumo prieþastis.
Tikslų ir normų atitikimo teorija. Ðià teorijà iðkëlë þymus prancûzø socio-
logas E. Durkheimas. Savo garsiajame darbe „Saviþudybë“ jis parodë, kad
þmogø palaiko emociniai ir moraliniai ryðiai su aplinkiniais. Daugiausia
þudosi þmonës, kurie neturi artimøjø, religiniø ryðiø ir pan.
R. Mertonas ir kiti vëlesni kriminologai bei sociologai skyrë daug dë-
mesio veiksniams, dël kuriø nepaisoma socialiniø normø.
334 TREČIA DALIS
Ðios krypties kriminologai ypaè akcentuoja gyvenimo lygio kontrastus

kaip veiksná, kuris sukelia nepasitenkinimà ir tolesná socialiniø normø dali-
ná ar visiðkà atmetimà.
Nedarbas – tai vienas stipriausiø socialiniø skirtumø padidinimo veiks-
niø. Netekæs darbo ir kartu pajamø ðaltinio individas ir jo ðeima ið karto
„nusileidþia“ arèiau socialinës piramidës „dugno“. Ið karto padidëja jo gy-
venimo lygio kontrastas su aukðèiausiais visuomenës sluoksniais, o tai suke-
lia socialinës nelygybës jausmà, kuris ir sustiprina stimulus daryti nusikal-
timus (Uggen, 1994).
Etikečių teorija. Anot ðios teorijos ðalininkø, þmogui, padariusiam nusi-
kaltimà, ir jei ðis nusikaltimas yra demaskuotas, prilimpa „nusikaltëlio“ eti-
ketë (Lemert, 1951). Èia svarbu tai, kad já vadina nusikaltëliu. Tas faktas,
kad jis padarë nusikaltimà, aplinkiniams ir ilgiausiai ir jam paèiam tampa
svarbiausiu jo gyvenimo ir asmenybës faktu. Palyginti su ðiuo faktu, visi kiti
jo asmenybës bruoþai, jo nuopelnai, jo tikri siekiai nublanksta. Apie viskà
sprendþiama vien ið to taðko – jis padarë nusikaltimà.
Ði etiketë suþlugdo daugelá individo galimybiø. Ypaè stipriai tai atsilie-
pia jo galimybëms gauti darbà.
Dël to teigiama, kad nëra teisûs ekonominio pasirinkimo teorijos atsto-
vai, kurie tiki, kad kiekvienas darbo rinkos dalyvis gali laisvai judëti tarp le-
galios ir nelegalios darbo rinkos. Ið tikrøjø perëjimas prie nelegaliø pajamø
ðaltiniø lengvai gali tapti „bilietu á vienà pusæ“ (Schwartz, Skolnick, 1964;
Nagin, Waldfogel, 1994, 1995; Bushway, 1996).
Tai ypaè svarbu, kai á darbo rinkà blogos konjunktûros metu ateina jau-
nimas. Veikiamas nepalankios legalios darbo pasiûlos, jis pasirenka veiklà
nelegaliame sektoriuje. Nemaþai daliai jaunimo ðis blogos konjunktûros
padiktuotas sprendimas tampa lemiamas – gráþti atgal yra gerokai sunkiau.
Pagerëjus ekonominei konjunktûrai ðiuos jaunus þmones vis tiek lydi
kriminalinës veiklos ðleifas. Tas ðleifas ne tik trukdo jiems ásitraukti á legalaus
darbo sektoriø, bet ir neleidþia ágyti reikiamø legalaus darbo ágûdþiø. Gau-
dami maþiau legalaus darbo, jie darbo ágûdþiø atþvilgiu vis labiau atsilieka
nuo kitø darbuotojø. Dël to galimybës gauti legalø darbà visà laikà maþëja.
Labai ádomi buvo ðios krypties atstovø idëja, kad tokia þymë gali tekti
ne tik pavieniam þmogui, bet ir visam regionui ar þmoniø grupei (Schwartz,
Skolnick, 1964; Nagin, Waldfogel, 1994, 1995; Bushway, 1996). Buvo paro-
dyta, kad vieno regiono gyventojai masinio nedarbo sàlygomis pradëdavo
masiðkai verstis narkotikø prekyba, vogtø prekiø perpardavimu ir pan. Tas
faktas tapdavo tam tikra regiono „þyme“. Ji sudarydavo rimtas kliûtis, no-
rint pritraukti investicijø á tà regionà. Tas vienintelis faktas, jog regiono gy-
ventojai masiðkai vertësi nelegaliu verslu, uþtemdydavo visà kità informaci-
jà. Verslininkams, svarstantiems, ar investuoti á ðá regionà, bûtent ðis faktas
tapdavo vienintelis ir lemiamas, priimant neigiamà sprendimà.
Nedarbo ir nusikalstamumo ryšio struktūra
Iðdëstytos teorijos ne tiek prieðtarauja, kiek papildo ar pakoreguoja

viena kità. Ekonominio pasirinkimo teorija pateikë svariø argumentø, kad
darbo rinkos dalyviai nuolat siekia didesnio uþdarbio ir todël nagrinëja tiek
legalius, tiek nelegalius pajamø ðaltinius. Negalima nesutikti su tuo, kad kai
nelegalûs ðaltiniai tampa pelningi ir persveria legalius, atsiranda galingas
stimulas paþeisti ástatymus. Etikeèiø teorija, remdamasi pasitikëjimo ver-
tais tyrimais, papildo ekonominio pasirinkimo teorijos pieðiamà vaizdà. Pa-
rodoma, kad tas pasirinkimas tarp legaliø ir nelegaliø ðaltiniø turi savo spe-
cifikà. Legalioje darbo rinkoje individas pakankamai laisvai gali keisti savo
darbinæ veiklà. Kitaip yra su perëjimu tarp legaliø ir nelegaliø pajamø ðal-
tiniø. Èia gali veikti etikeèiø teorijos apraðyti stabdþiai, kurie neleidþia in-
dividui gráþti atgal prie legaliø pajamø ðaltiniø.
Ekonominio pasirinkimo teorija nenagrinëja dorovës ir teisinës sàmo-
nës poveikio nedarbo bei nusikalstamumo ryðiui. Jai moralës ir teisës nor-
mos yra nekintantis dalykas, pagal ðias normas ir vyksta ekonominiai pro-
cesai. Socialinës kontrolës ir tikslø bei normø atitikimo teorijos papildo ðá
vaizdà. Jos parodo, kad moralës ir teisës normos nëra nekintanèios, kad èia
irgi vyksta aktyvûs socialiniai procesai. Ekonominio pasirinkimo teorijos
prielaidoms prieðtarauja veiksniai, susilpninantys socialiniø normø átakà
nepalankios ekonominës konjunktûros sàlygomis.
Pagrindinë iðvada – geriausiai suprasime nedarbo ir nusikalstamumo ry-
ðá naudodamiesi visø ðiø teorijø aiðkinimais. Nagrinëdami ðá ryðá matysime,
kad vienais atvejais ir vienus reiðkinius geriau paaiðkina viena teorija, kitais
kita.
Iðtraukoje „Veiksniai, lemiantys nedarbo ir nusikalstamumo ryðius“ ap-
raðyta situacija þmogaus, kurio nedarbo staþas jau daugiau kaip 10 metø.
Per ðá laikotarpá jis rinkosi ávairius nelegalius pajamø ðaltinius, norëdamas
materialiai aprûpinti ðeimà. Pradþioje tai buvo tik alternatyva, po to – bûti-
nybë.
Veiksniai, lemiantys nedarbo ir nusikalstamumo ryšius
Èigonas Stepanas B. kreipësi á MRU Teisinës pagalbos centrà su pra-

ðymu padëti parengti atsikirtimà á Vilniaus savivaldybës ieðkiná dël skolø uþ
butà ir paslaugas. Stepanas gimë 1973 metais Vilniaus miesto èigonø tabo-
re. Kai jam buvo penkeri metai, tëvas su visa ðeima paliko taborà, iðvaþiavo
á Baltarusijà ir Mogiliovo mieste ásidarbino statyboje. Èia tëvas gan greitai
tapo brigadininku, baigë vakarinæ mokyklà, po to neakivaizdþiai studijavo
336 TREČIA DALIS
statybos technikume, pradëjo dirbti darbø vykdytoju. 1988 metais tëvas þu-
vo per nelaimingà atsitikimà statyboje (nuvirto statybinis kranas). Motinai
ir Stepanui teko visos ðeimos (be jo, dar buvo 4 vaikai) iðlaikymo naðta.
Stepanas pradëjo irgi dirbti statybose. 1992 metais sukûrë savo ðeimà. Ki-
tais metais prasidëjo ekonominis nuosmukis, todël galimybës iðlaikyti ðei-
mà tapo labai menkos. Ðeima intensyviai ieðkojo papildomø pragyvenimo
ðaltiniø, net ir nelegaliø. Þmona bandë prekiauti namine, pristatydavo jà ið
aplinkiniø kaimø á miestà. Bet uþdarbis buvo labai maþas. 1995 metais Ste-
panas kartu su ðeima atsikëlë á „turtingesnæ“ Lietuvà, èia jis gavo Lietuvos
pilietybæ. 1995–1997 metais per darbo birþà buvo susiradæs net kelis dar-
bus, taèiau èigono tautybë ir faktas, kad jis yra atsikëlæs ið „kaþkur“, sukel-
davo nepasitikëjimà. Jis buvo priimamas tik „formaliai“, o didesni darbai
bûdavo skiriami kitiems. Stepanas negalëjo nieko uþdirbti ir tekdavo tokio
darbo atsisakyti. Pasibaigus nedarbo paðalpai, jis kreipësi pagalbos á gimi-
naièius Paneriø tabore. Tie pasiûlë jam dalyvauti pristatant ið Baltarusijos
narkotines medþiagas. Èia jam bûdavo pavedami rizikingiausi uþdaviniai,
taèiau Stepanas susitvarkydavo su jais ir ágijo pasitikëjimà. Stepanui nepa-
tiko nei ðis verslas, nei kompanija, kuri tuo verèiasi. „Turtingiausi ten patys
nedoriausi þmonës. Kuo didesnis nusikaltëlis, tuo geriau gyvena ir daugiau
jam pagarbos“, – teigë Stepanas.
Jis visà laikà planavo gráþti prie tëvo verslo – statybø. 2000 metais kaþ-
kas praneðë policijai, kad jis verèiasi narkotikø pristatymu. Buvo padaryta
krata jo namuose, taèiau nieko nerasta. Dar po dvejø metø jis buvo suimtas
remiantis operatyviniais duomenimis, kad verèiasi narkotikø prekyba. Ne-
sant árodymø, netrukus jis vël buvo paleistas.
Anot Stepano, pasidarë aiðku, kad „þemë dega“. Jis pradëjo intensyviai
ieðkoti legalaus darbo.
Taèiau visur, kur tik kreipdavosi, pasikartodavo tas pats: pamatæ èigonà
potencialûs darbdaviai „pradëdavo visø klausinëti“ apie já. Ið tø „klausinë-
jimø“ gan greitai iðaiðkëdavo faktas, kad Stepanas buvo susidëjæs su narko-
tikø prekeiviais ir netgi suimtas uþ tai.
Po keliø tokiø nesëkmiø jis prarado viltá rasti legalø darbà. Jau beveik
metai neturi darbo. Planuoja gráþti atgal á Baltarusijà, kadangi ten „apie èi-
gonus geresnë nuomonë ir nieks neklaus apie narkotikus“.
Ði iðtrauka parodo ávairius nedarbo veiksnius. Joje rasime kiekvienos

aptartos teorijos iliustracijø. Ypaè ryðkus yra „þymës“ veikimas. Tai ir J. K.
Stewarto apraðyta „kolektyvinë þymë“. Ið tikrøjø manoma, kad èigonai Lie-
tuvoje pastaraisiais metais itin intensyviai prisidëjo prie prekybos narkoti-
kais ir kad prie Vilniaus esantis jø taboras yra vienas ið tos prekybos centrø.
Labai sunku pasakyti, ar ið tikrøjø èigonai intensyviau prekiauja narkotikais

negu daugelis kitø grupuoèiø. Taèiau visiðkai aiðku, kad jie paþymëti tokia
þyme ir tai tampa labai svarbu santykiuose su kitais.
Ði istorija pailiustruoja ir individualià þymæ, ir jos padarinius – sunkumà
„gauti atgaliná bilietà“ – vël gráþti prie legalaus darbo. Pastaruoju laikotar-
piu statybos buvo ta vieta, kur darbo rankø labai trûkdavo, o Stepanas juk
buvo ágijæs statybininko specialybæ. Taèiau kartu statyba buvo ir ta vieta,
kur cirkuliuoja didelës materialinës vertybës ir jø panaudojimà nelengva
sukontroliuoti. Dël to statybø vykdytojai gana jautriai reaguoja á signalus,
kad darbininkas gali bûti nesàþiningas.
Kaip teigia ekonominio pasirinkimo teorija, Stepanui visà laikà buvo ið-
kilæs pasirinkimas: derinti legaliø ir nelegaliø pajamø ðaltinius. Sprendimas
imtis nelegalaus verslo buvo daug sudëtingesnis, tai buvo bandymas pra-
plësti pajamø ðaltiná, iðlaikyti tam tikrà pajamø lygá.
Apskritai kalbant, svarbu ir tai, kad veiksniai, lemiantys nedarbo ir nu-
sikalstamumo ryðá, daro átakà ávairiais lygiais: ir ðalies, ir regiono, taip pat ir
konkreèiam asmeniui.
Kaip ir kiek galima daryti poveiká nusikalstamumui vykdant nedarbo
maþinimo bei jo padariniø ðvelninimo programas? Kaip ir kitose sferose,
naiviosios kriminologijos poþiûriu viskas yra gan paprasta – maþindami ne-
darbà, maþiname nusikalstamumà. Taèiau tikrà vaizdà gali parodyti tik me-
todiðkai tobuli eksperimentai. Panagrinëkime, kas yra þinoma apie prie-
moniø darbo rinkoje prevenciná poveiká.
Padëties darbo rinkoje pagerinimas kaip nusikaltimø

prevencijos strategija
Vykdant prevencijà dëmesá patraukia dvi grupës þmoniø. Pirmoji – tai

þmonës, jau padaræ nusikaltimø ir taip ar kitaip susidûræ su kriminalinës
justicijos sistema. Antroji – jaunimas, dar neturintis daugelio savybiø, rei-
kalingø norint sëkmingai dalyvauti darbo rinkoje, ir dël to jauèiantis dides-
ná spaudimà pasukti nusikaltimø keliu. Pirmiausia aptarsime pirmàjà grupæ
ir jos atþvilgiu taikomas prevencijos priemones. O kitame skyriuje panagri-
nësime jaunimo darbo prevencijos priemones.
Þmonës, padaræ nusikaltimus, turi nemaþai problemø atsidûræ darbo
rinkoje. Jau vien tas faktas, kad þmogus buvo kalëjime ar ið viso buvo pa-
kliuvæs á policijos akiratá – yra problema ieðkant darbo. Antroji problema
ypaè svarbi tiems, kuriems buvo paskirta laisvës atëmimo bausmë. Maþ-
daug treèdalis nuteistøjø izoliuojami nuo 3 iki 5 metø, kitas treèdalis – nuo
338 TREČIA DALIS
5 iki 10 metø (Nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, so-

cialinës adaptacijos 2004–2007 metø programa. 2004. P. 21). Tai reiðkia,
kad ðiø þmoniø adaptacija gyventi laisvëje gerokai sumaþëjusi. Praleidæs
keletà metø laisvës atëmimo vietoje toks þmogus gali gerai adaptuotis gy-
venimui nelaisvëje, ágyti atitinkamø ágûdþiø, draugø ir paþástamø bûrá, ið-
mokti derinti savo santykius su laisvës atëmimo vietos administracija bei ki-
tais nuteistaisiais. Taèiau jis praranda þinias, ágûdþius, draugø ir paþástamø
bûrá laisvëje. Iðëjæs á laisvæ þmogus yra tarsi ateivis ið kitos planetos, kuris
daug blogiau nei laisvëje gyvenantys þmonës supranta, kas vyksta aplinkui,
geba rasti kylanèiø problemø sprendimà. Treèia, dauguma þmoniø, esanèiø
laisvës atëmimo vietoje, dar iki tol, kol jie èia pakliuvo, turëjo maþesná ne-
gu kiti iðsilavinimà, kvalifikacijà. Daugelis ið jø nesugebëjo susidoroti su gy-
venimo problemomis.
Dël viso to tokie þmonës yra prispausti problemø. Ðios problemos ap-
sunkina viena kitos sprendimà. Dël maþesnio iðsilavinimo þmogus negali
ágyti aukðtesnës kvalifikacijos. Þemos kvalifikacijos darbas neduoda pa-
kankamo uþdarbio. Lëðø trûkumas daro neiðspendþiamas daugelá gyveni-
mo problemø.
Visos ðios rimtos problemos trukdo ásidarbinti net ir geriausiø norø tu-
rinèiam þmogui. Neretai ðios problemos nepalieka þmogui jokios alternaty-
vos, stumia já á nusikaltimø kelià. Dël to jas iðsprendus galima pagrástai ti-
këtis, kad ðis þmogus nedarys naujø nusikaltimø. Ið to lyg ir iðplaukia iðva-
da, kad iðspendus minëtas problemas, tai yra padëjus þmogui ágyti visø tø
reikiamø þiniø ir ágûdþiø, turëtumëm ið esmës padidinti jo gebëjimà ásidar-
binti. O þmogui ásidarbinus, tikimybë, kad jis darys nusikaltimus, sumaþëja.
Tai lemia nusikaltimø prevencijos strategijà jo atþvilgiu. Jos pagrindas ir
svarbiausia grandis yra ðio individo problemø iðsprendimas.
Taigi prevencijos pagrindas yra tam tikra veiksmø schema (þr. 19 sche-
mà „Prevencinis poveikis“).
Minëtø problemø sprendimo priemonës vaidina pagrindiná vaidmená su
nedarbu susijusiø nusikaltimø prevencijos veikloje. Sëkmingai realizavus
ðias priemones, padëjus ágyti þiniø ir ágûdþiø, lyg ir galima tikëtis, kad þmo-
gus sieks legalaus darbo ir drauge vengs nusikaltimø. Taigi turëtø egzistuo-
ti paprasta veiksniø grandinë:
bendrojo iðsilavinimo ir profesinës kvalifikacijos gerinimas →→→ de-
zadaptacijos problemø sprendimas →→→ maþesnë nusikalstamo elgesio
rizika.
Ðios priemonës yra svarbiausios nusikaltimø prevencijos veikloje geri-
nant individo padëtá darbo rinkoje. Senøjø indø tikëjimo ðalininkai teigë,
kad þemë laikosi ant banginiø, taigi ir ðios priemonës vaidina tokiø preven-
cijos „banginiø“ vaidmená (þr. „Prevencinës veiklos „banginiai“ (Priemonës
rizikos grupës individo padëèiai legalioje darbo rinkoje pagerinti)).
19 schema. Prevencinis poveikis
Rizikos grupės ypatumai:
– žemesnis išsilavinimas,
mažesnė kvalifikacija;
– mažesnis sugebėjimas Blogesnė po-
bendrauti darbo vietoje zicija legalioje
darbo rinkoje Didesnė nusikal-
su darbdaviais ir kitais
timų rizika
darbo dalyviais;
– nepakankamas psichi-
nis stabilumas
Prevencinės veiklos „banginiai“

(Priemonės rizikos grupės individo padėčiai legalioje darbo rinkoje pagerinti)
Pagerinti bendrąjį išsilavinimą
Padėti įgyti profesiją ir pagerinti kva-

lifikaciją
Suformuoti darbo paieškos įgūdžius
Išmokyti sėkmingai bendrauti su

kitais žmonėmis, ypač profesinio
darbo sferoje: santykiai su
darbdaviais ir vadovais, santykiai su
darbo kolegomis
Suteikti psichologinę pagalbą pačiam

individui. Išmokyti jį įveikti stresus,
veikti kryptingai nepaisant kliūčių ir
laikinų nesėkmių
340 TREČIA DALIS
Priemonës, pagerinanèios rizikos grupiø gyventojø padëtá darbo rinko-

je, visada buvo prevencinio darbo pagrindas tiek mûsø ðalyje, tiek ir kitose.
Pagrindinės prevencinės veiklos priemonės gerinant buvusių nuteistųjų

padėtį darbo rinkoje Lietuvoje ir užsienio šalyse
Lietuvoje ðiø priemoniø taikymà reglamentuoja 1999 m. spalio 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 1179 patvirtinta Nuteistø-
jø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, socialinës adaptacijos 2004–
2007 metø programa.
Prevencijos pagrindiniø priemoniø taikymas suformuluotas antrame
programos skyriuje „Programos strateginis tikslas, uþdaviniai, jø ágyvendi-
nimo vertinimo kriterijai“.
Programos strateginis tikslas yra maþinti nusikaltimø recidyvà. Tam
tikslui numatomas pagrindiniø darbo prevencijos priemoniø (minëtø pre-
vencinio darbo „banginiø“ ) panaudojimas.
Programa numato iki 2008 metø „nuosekliai ir kompleksiðkai ágyvendi-
nant nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, resocializacijos
politikà ir laikantis tæstinumo principo, maþinti nusikaltimø pasikartojimo
galimybæ“ (pabraukta mano – V. J.).
Tam tikslui numatoma:
1. Suteikti asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo ástaigø, socialinæ
pagalbà. Numatytas toks priemonës vykdymo vertinimo kriterijus:
„7.2.2. kokiam nuteistøjø ar asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø,
skaièiui (vidutiniðkai) kiekvienas pasitobulinæs arba perkvalifikuotas dar-
buotojas suteikë socialinæ pagalbà“.
2. Mokyti asmenis, paleistus ið laisvës atëmimo vietø, profesijos ir ádar-
binti juos. Vertinimo kriterijai:
„7.3.1. kiek asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø, buvo mokoma
profesijos (bendras skaièius), kiek lëðø skirta mokymui (ið viso ir vidutinið-
kai vienam asmeniui, litais);
7.3.2. kiek iðmokusiø profesijos asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vie-
tø, ádarbinta (bendras ádarbintøjø skaièius; kokià jie sudaro dalá ðiø asme-
nø, iðmokusiø profesijos, procentais), kiek lëðø skirta ádarbinimui (ið viso ir
vidutiniðkai vienam asmeniui, litais)“.
3. Parengti asmenis, atlikusius bausmæ ir paleidþiamus ið laisvës atëmi-
mo vietø, vël integruotis á visuomenës gyvenimà. Vertinimo kriterijai:
„7.4.1. kiek ið viso ðiø asmenø gavo psichologines ir profesines konsul-
tacijas;
7.4.2. kiek ið viso nuteistøjø mokësi profesijos, kiek lëðø skirta mokymui
(ið viso ir vidutiniðkai vienam asmeniui, litais), kokia suteiktø þiniø nauda
(apklausos anketø duomenø analizë)“.
4. Numatyta tobulinti organizacijø, teikianèiø nuteistiesiems ir asme-
nims, paleistiems ið laisvës atëmimo vietø, socialinës reabilitacijos ir integ-
racijos á visuomenæ paslaugas, tinklo infrastruktûrà, ugdyti jø gebëjimus
teikti ðias paslaugas.
Numatyti tokie vertinimo kriterijai:
„7.5.1. kiek ið viso projektø paremta, kiek jø ágyvendinta, kiek vidutinið-
kai lëðø skirta vienam projektui (litais);
7.5.2. kiek ásisteigë organizacijø, teikianèiø socialinës reabilitacijos ir in-
tegracijos á visuomenæ paslaugas asmenims, paleistiems ið laisvës atëmimo
vietø“.
Mûsø ypatingà dëmesá turëtø patraukti programoje numatomas ðiø
priemoniø vykdymo rezultatas: pakartotiniø nusikaltimø turi sumaþëti 1,5
procento. Ðiam tikslui numatyta skirti áspûdingas lëðas ir sutelkti pastangas.
Vien nuteistiesiems parengti iðëjimui á laisvæ 2004–2007 metais bus skirta
9,7 mln. litø.
20 schema. Numatomas Nuteistøjø ir asmenø, paleistø ið laisvës atëmimo vietø,

socialinës adaptacijos 2004–2007 metø programos vykdymo rezultatas
Nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės

2004 m. atėmimo vietų, socialinės adaptacijos
2004–2007 metų programa
2008 m. Recidyvo sumažinimas

1,5 proc.
Taigi programoje numatyta strategija intensyviai taikant prevencijos

banginius – darbo prevencijos strategines priemones – pasiekti, kad recidy-
vas sumaþëtø 1,5 procento.
342 TREČIA DALIS
Ar ið tikrøjø (ne tik popieriuje), ávykdþius visas minëtas priemones, ga-

lima tikëtis, kad recidyvas sumaþës bent 1,5 procento? Ar negali, pavyz-
dþiui, atsitikti taip, kad jis liks toks pats ar netgi padidës?
Pagrásdami programà ir joje numatytø priemoniø taikymà programos
autoriai vadovaujasi pirmiau iðdëstytomis prielaidomis. Jie nurodo veiks-
nius, kurie apsunkina buvusiøjø nuteistøjø padëtá darbo rinkoje: þemas iðsi-
lavinimas, kvalifikacijos stoka ar jos nepakankamumas, adaptacijos laisvës
sàlygomis sugebëjimø stoka ir pan.
Programoje raðoma:
„13. Asmenis, paleistus ið laisvës atëmimo vietø, labiausiai slegia tai,
kad jiems sunku ásidarbinti, daþniausiai jie neturi nei bûsto, nei pakankamø
pragyvenimo lëðø.“
„15.4. Ádarbinimas – tai sunkiausiai sprendþiama problema, su kuria su-
siduria asmenys, paleisti ið laisvës atëmimo vietø. Pirmiausia tai lemia
aukðtas nedarbo lygis visoje Lietuvoje. Antra, kalinimo metu prarandama
turima profesinë kvalifikacija, be to, ðie asmenys neturi paklausiø profesijø.
Treèia, potencialûs darbdaviai daþniausiai nëra palankûs tokiems asme-
nims ir galëdami pasirinkti ádarbina kità þmogø. Taèiau ið visø asmenø, ku-
rie paleisti ið laisvës atëmimo vietø kreipësi á teritorines darbo birþas, maþ-
daug 70 procentø nenorëjo susirasti darbo, jiems kur kas labiau rûpëjo pu-
sæ metø gauti pagal ástatymus priklausanèià bedarbio paðalpà“.
Programoje pabrëþiama, kad jau ir dabar nemaþai daroma siekiant uþ-
tikrinti buvusiøjø nuteistøjø adaptacijà laisvës sàlygomis, taip pat ir uþtikri-
nant jø pragyvenimo ðaltinius. Be to, programoje numatytomis priemonë-
mis siekiama dar geriau spræsti ðias problemas.
Taigi atrodytø, kad viskas logiðka ir nuoseklu. Taèiau jau ne kartà teko
ásitikinti, kad gyvenimo logika kur kas sudëtingesnë. Daþnai visiðkai logið-
kas ir teorijos poþiûriu visiðkai pagrástas prevencijos priemoniø taikymas
neduoda laukiamø rezultatø ar rezultatai netgi bûna prieðingi.
Lietuvoje niekada nebuvo bandoma eksperimentiðkai tirti minëtø pre-
vencijos „banginiø“ poveikio nusikalstamumui. Tokie tyrimai buvo atlie-
kami kitose ðalyse. Jø rezultatai gali bûti svarbûs Lietuvai dël to, kad ir ten,
ir mûsø ðalyje taikant minëtas prevencijos priemones vadovaujamasi tomis
paèiomis prielaidomis. Ir kitose, ir mûsø ðalyje manoma, kad su individo
padëtimi susijusios problemos trukdo jam ásidarbinti, o tai pastumia nusi-
kaltimø link. Jei ði logika pasitvirtina kitose ðalyse, turime pagrindo tikëtis,
kad pasitvirtina ir Lietuvoje.
Dël to apþvelgsime kitø ðaliø priemonës veiksmingumo tikrinimo pro-
jektus. Tokiø projektø trumpas apibûdinimas ir jo rezultatai pateikti 41
lentelëje.
4 1 l e n t e l ë . Pozicijos darbo rinkoje pagerinimas kaip priemonë nusikaltimø

rizikai sumaþinti. Poveikio priemoniø veiksmingumas
Ekspe-
Projek-
Projekto ren- rimenti- Rezultatø apibûdinimas
to me-
gëjai arba nës ir (didþiosiomis raidëmis iðskirti
todinis Poveikio priemonës
vykdymo vie- kontroli- statistiðkai reikðmingi teigiami
áverti-
ta nës gru- rezultatai)
nimas
pës
1 2 3 4 5
Greenwood, 5 73/75 Konsultavimas ásidarbi- Praëjus metams nepavyko
Turner, nimo klausimais, darbo rasti jokio nusikalstamumo
1993 ágûdþiø ugdymas, grupi- lygio skirtumo tarp kontro-
nës ásidarbinimo pro- linës ir eksperimentinës
blemø diskusijos. Pro- grupiø
gramos trukmë – 1 metai
Lattimore ir 5 154/130 Buvo mokoma profesi- 36 proc. eksperimentinës
kt., 1990 jos, ugdomi profesiniai grupës nariø per metus bu-
darbo ágûdþiai, psicholo- vo vël suimti.
ginis pasirengimas dar- Kontrolinëje grupëje tokiø
bui, taip pat buvo mo- buvo 46 proc.
koma ieðkoti darbo
Leiber, 3 57/56 4 mënesiø programa. Statistinis skirtumas tarp
Mawror Bendravimo ágûdþiø ug- eksperimentinës ir kontro-
dymas, mokymas rasti linës grupiø nenustatytas.
darbà, psichologinis pa- (37 proc. eksperimentinës
sirengimas profesiniam ir 29 proc. kontrolinës gru-
darbui (santykiai su dar- pës nariø vëliau paþeidë
bdaviais, kitais darbuo- ástatymus)
tojais)
Piliavin, 5 2200 at- Buvo suteiktas darbas, Dalyviams iki 35 metø po-
Masters, likusiø nereikalaujantis aukðtos veikis nebuvo nustatytas;
1981 bausmæ kvalifikacijos ir nelabai taèiau asmenims, sulauku-
nusi- gerai mokamas, taèiau siems 35 metø ir vyres-
kaltëliø leidþiantis bausmæ atli- niems, buvo nustatytas tei-
kusiam asmeniui uþsitik- giamas poveikis (jø nusi-
rinti pragyvenimà per kaltimø recidyvo lygis buvo
pirmuosius 12–18 mëne- þemesnis negu kontrolinës
siø grupës); jie taip pat leng-
viau susirado darbà negu
kontrolinës grupës nariai
Adams ir 3 5608/ Speciali mokymo ir pro- Recidyvo lygio skirtumo
kt., 1994 8001 fesinio rengimo pro- tarp þmoniø eksperimenti-
grama, kurios tikslas – nëje ir kontrolinëje grupëse
suteikti didesná bendràjá nenustatyta
ir profesiná iðsilavinimà,
palengvinti profesinæ
adaptacijà laisvëje
344 TREČIA DALIS
1 2 3 4 5
Berk ir kt., 5 775/200 Eksperimentinës grupës Nenustatyta jokio poveikio
1980 bedar- nariams buvo sudaryta nusikaltimø darymui
biai galimybë pasirinkti vienà
ar kelias skirtingas pro-
fesinio konsultavimo
programas. Konsulta-
vimo tikslas – paleng-
vinti darbo paieðkà
Baltimorë, 5 216/216 Dalis eksperimentinës GRUPËS, KURI GAVO
1976 grupës nariø, iðëjæ ið TIK FINANSINÆ PARA-
laisvës atëmimo vietos, MÀ, NARIAI UÞ NUSI-
tris mënesius gavo pini- KALTIMØ NUOSAVY-
ginæ paramà, kita dalis BEI PADARYMÀ BUVO
buvo aprûpinta mokamu SUIMTI 8,3 PROC.
darbu, treèia – gavo ir REÈIAU (STATISTIÐKAI
vienà, ir kità REIKÐMINGAS
SKIRTUMAS) negu kont-
rolinës grupës, taip pat
grupës, kuri gavo darbà, na-
riai. Uþ neturtinius nusi-
kaltimus jie buvo suimti 7
proc. reèiau negu visi kiti
Finn, 3 521/734 Buvo tiriami asmenys, Toks poveikis nenustatytas,
Willoughby, padaræ baudþiamuosius taèiau nustatyta, kad sunku
1996 nusikaltimus ir teisës pa- rasti darbà, jeigu prieð tai
þeidimus. Buvo siekiama þmogus ilgà laikà nedirbo
nustatyti, ar buvusio tei-
sës paþeidëjo / nusikal-
tëlio statusas padaro po-
veiká asmens ádarbinimui
Hartmann ir 3 156 Specialûs kursai, kuriø Nusikaltëliai, kurie sëkmin-
kt., 1994 tikslas – ugdyti gebëjimà gai baigë programà, padarë
susirasti darbà, dirbti pa- maþiau pakartotiniø nusi-
gal profesijà. Buvo su- kaltimø negu tie, kurie ne-
burtas savitarpio palai- baigë programos
kymo klubas, taip pat su-
rengtos bendravimo ágû-
dþiø ugdymo pratybos
Henry, 1988 3 34/56 Nuteistieji buvo mokomi Buvo siekiama nustatyti to-
specialybės ir konsultuo- kiø uþsiëmimø poveiká
jami, kaip atsispirti nar- drausmës paþeidimams
kotikų vartojimui laisvës atëmimo vietoje. Jo-
kiø skirtumø nenustatyta
1 2 3 4 5
„Home 1 219 Nuteistieji 8 mënesius BAIGUSIEJI ÐIÀ
Builders“, buvo mokomi staliaus PROGRAMÀ PADARË
1996 amato. Programai pasi- MAÞIAU
PAKARTOTINIØ
baigus, jie atliko ðio dar-
bo praktikà NUSIKALTIMØ (7,3
PROC.) NEGU
NEBAIGUSIEJI
Maguire ir 3 399/497 Eksperimentinës grupës Jiems iðëjus á laisvæ recidy-
kt., 1988 nariai dirbo laisvës atë- vo lygio skirtumo nenusta-
mimo vietoje gamyboje 6 tyta
mënesius. Kontrolinës
grupës nariai nedirbo
Menon ir 3 Duo- Asmenims, besiruoðian- Buvo nustatytas reikðmin-
kt., 1992 menø tiems iðeiti á laisvæ, buvo gas teigiamas poveikis ádar-
nëra teikiama galimybë gauti binant buvusius nuteistuo-
aukðtesná iðsilavinimà ir sius.
iðmokti profesijos. Iðëjus Be to, nustatytas esminis
á laisvæ, jiems buvo su- pakartotiniø nusikaltimø
teikta pagalba ieðkant sumaþëjimas. Ypaè didelis
darbo. Be to, darbda- poveikis padarytas nuteis-
viams, kurie sutikdavo tiesiems, kurie buvo priski-
juos priimti, buvo sutei- riami prie itin pavojingø re-
kiami specialûs èekiai cidyvistø
Piliavin, 5 1117/ Profesinis mokymas Jauèiamas skirtumas ásidar-
Gartner 1194 binant, taèiau metams bë-
1981 gant jis iðnyksta. Jokio po-
veikio recidyvui nenustatyta
Saylor, 3 7000 Eksperimentinës grupës Praëjus 8 metams buvo nu-
Gaes, 1996 nariai arba dirbo laisvës statyta, kad nuteistieji, ku-
atëmimo vietos ámonëje, rie dirbo laisvës atëmimo
arba laisvës atëmimo vietoje esanèioje ámonëje,
vietoje iðklausë instruk- 20 proc. ilgiau iðgyveno ne-
taþà, kaip ieðkoti darbo padaræ naujo nusikaltimo
ir adaptuotis profesinëje
veikloje
Spencer, 4 478/478 Nuteistøjø konsultacijos Buvæ nuteistieji, kurie daly-
1980 profesinio orientavimo vavo programoje, daþniau
klausimais, pagalba ieð- sugebëdavo rasti darbà.
kant darbo Poveikis jø recidyvui nebu-
vo tiriamas
Van Stelle, 4 89/42 Nuteistiesiems buvo su- Nebuvo nustatyta jokiø sta-
1995 teiktas specialus profesi- tistiðkai reikðmingø recidy-
nis mokymas. Be to, spe- vo skirtumø tarp eksperi-
ciali tarnyba padëjo mentinës ir kontrolinës
jiems susirasti darbà grupiø
346 TREČIA DALIS
1 2 3 4 5
1 2 3 4 5
VERA ins- 4 214/91 Pagalba ásidarbinant ar Trijø mënesiø laikotarpiu
titutas, 1972 susirandant mokymosi lygtinai atleisti asmenys, da-
vietà asmenims, kuriems lyvavæ programoje, 50 proc.
laisvës atëmimo bausmë maþiau buvo suimami negu
pritaikyta lygtinai kontrolinës grupës nariai
Baker, 5 410/256 120 dienø, kol asmenys Praëjus 12 mënesiø ir vë-
Sadd, 1981 buvo teisiami, jiems bu- liau, praëjus 23 mënesiams,
vo suteikiama profesinë nebuvo nustatyta recidyvo
konsultacija ir pagalba lygio skirtumo tarp ekspe-
surandant mokymosi rimentinës ir kontrolinës
vietà grupiø
Projektø apibendrinimas ir jø veiksmingumo ávertinimas rodo, kad:

1. Daþniausiai èia apraðytos poveikio priemonës nepasitvirtina. Ið 19
apibendrintø projektø eksperimentiniø ir kontroliniø grupiø rezultatai ne-
siskyrë, kitaip tariant, taikyta darbo prevencijos priemonë nepadarë jokio
poveikio recidyvo dydþiui.
2. Poveikis nustatomas metodiðkai þemesnio lygio programose. Jis nu-
statytas, pavyzdþiui, „Home Builders“ 1996 m. programoje, kurios metodi-
nis lygis yra þemiausias – 1; Saylor, Gaes 1996 m. programoje, kurios lygis –
3; Hartmann ir kt. 1994 m. programoje, kurios lygis – 3.
3. Ir tose programose, kuriose poveikis recidyvui nustatytas, ir tose, ku-
riose nenustatytas, buvo susidurta su didele tiriamøjø atrankos problema.
Kad gautumëm patikimus rezultatus apie programos veiksmingumà, turi-
me labai tiksliai parinkti tiriamuosius á eksperimentinæ ir kontrolinæ gru-
pes. Pagrindinis reikalavimas – pasiskirstymas turi bûti visiðkai atsitiktinis.
Tam tikslui dalyviai á grupes turëjo bûti skirstomi pagal atsitiktiniø skaièiø
lentelæ.
Daugelyje ið èia apibendrintø tyrimø nebuvo ámanoma tai padaryti. Ty-
rinëtojai negalëjo pasakyti nuteistiesiems: „Mes tave nukreipiam á moky-
mosi ir gamybinio pasirengimo kursus dël to, kad taip nurodë atsitiktiniø
skaièiø lentelë“. Buvo daroma kitaip: paèiø teisiamøjø buvo klausiama, ar
jie nori dalyvauti tokio pobûdþio programoje. Tie, kurie pareikðdavo norà,
buvo priimami.
Taèiau tai gerokai apsunkino gautø rezultatø analizæ. Pavyzdþiui, jeigu
paaiðkëdavo recidyvo skirtumai tarp kontrolinës ir eksperimentinës grupiø,
nebuvo aiðku, ar tai panaudotø prevencijos priemoniø rezultatas, ar skir-
tumas atsirado dël to, kad á eksperimentinæ grupæ atëjo „teigiamai nusitei-
kæ“ nuteistieji, kurie norëjo pasitaisyti ir aktyviai dalyvavo tam skirtuose
renginiuose.
Svarbu paþymëti, kad tais atvejais, kai ðià problemà pavykdavo iðspræsti,
darbo prevencijos priemonës poveikio recidyvui nepavykdavo nustatyti
(Van Stelle, 1995).
4. Dar vienas minëtø programø trûkumas – didesnë dalis eksperimenti-
nës grupës dalyviø nustojo dalyvauti projekte dar jam nepasibaigus. Tai vël
yra susieta su laisvës atëmimo ástaigos ir tokiø programø ypatumais. Ka-
dangi nuteistojo dalyvavimas tokioje programoje yra savanoriðkas, jis gali
nustoti dalyvauti, kada pageidauja. Dauguma tokiø programø pasiþymi di-
deliu jos dalyviø skaièiaus sumaþëjimu, lieka tik atkakliausieji.
Pavyzdþiui, Lattimore ir kt. (1990) programoje dalyvavo 284 18–22 me-
tø nuteistieji, atliekantys bausmes dviejuose JAV kalëjimuose. Eksperi-
mentinës grupës dalyviams (jø buvo 154) psichologijos metodais buvo aið-
kinami jø profesijos pasirinkimo bûdai, jiems bûdavo padedama ágyti pro-
fesijà, o atlikus bausmæ susirasti darbà pagal ðià profesijà. Po dvejø metø
buvo maþiau tikëtina, kad „jaunuoliai, kurie dalyvavo eksperimentinëje
grupëje, bus suimti. Kontrolinës grupës recidyvas buvo lygus 50 procentø, o
eksperimentinës – tik 40 procentø“ (P. 117).
Lyg ir galima bûtø dþiaugtis. Taèiau tik 18 procentø eksperimentinës
grupës dalyviø baigë programà. Tai reiðkia, kad programos rezultatus gali-
ma paaiðkinti ir visai kitaip – tiesiog liko þmonës, kurie tvirèiausiai pasiryþo
nedaryti nusikaltimø. Vadinasi, ne priemoniø veiksmingumas, o likusiø
programoje nuteistøjø charakterio ypatumai lëmë rezultatà.
1974 metais R. Martinsonas savo garsiajame straipsnyje „Niekas nepasi-
tvirtino“ paskelbë 231 nuteistojo korekcijos programø vertinimo rezultatus.
Tarp jø nemaþà vietà uþëmë programos, kuriomis siekiama uþtikrinti pre-
vencijà gerinant nuteistøjø padëtá darbo rinkoje. Jo iðvada buvo tokia: „Kol
kas visi bandymai pataisyti nusikaltëlá neturëjo kokio nors pastebimo po-
veikio recidyvo lygiui“. Praëjus daugiau kaip 30 metø kiti tyrëjai apibendri-
no naujus bandymus sumaþinti recidyvà darant poveiká nuteistojo pozicijai
darbo rinkoje. Viena ið garsiausiøjø Shermano vadovaujamos grupës ap-
þvalga baigiasi iðvada: „Po 30 metø atliktø naujø bandymø rezultatai irgi
nebuvo dþiuginantys, nei jokia programa, nei psichologinës treniruotës ka-
lëjime, nei pagalba þmonëms, tik iðëjusiems ið kalëjimo, nei ikiteisminës
konsultacijos – niekas nesumaþino recidyvo individo padëties darbo rinkoje
gerinimo priemonëmis. Sunku pasakyti, kodël taip yra. Galbût teisës pa-
þeidëjai yra per stipriai saistomi su nusikaltimais. O gal kriminalinë justicija
– ne ta vieta, kur bûtø galima veiksmingai pritaikyti ðio tipo prevencijos
programas“ (Bushway, Reuter, 2001).
Taigi bendras vaizdas gan liûdnas. Taèiau ðá syká iðvada nëra tokia kate-
goriðka kaip R. Martisono laikais ir yra tam tikrø iðimèiø.
Pavyzdþiui, nudþiugino (ir drauge ðiek tiek nustebino) padëties darbo
rinkoje pagerinimo programos sëkmë vyresnio amþiaus þmoniø atþvilgiu.
348 TREČIA DALIS
Piliavin, Masters 1981 metø programa nustatë, kad recidyvas labai aiðkiai
sumaþëjo tarp vyresniø negu 35 metø asmenø. Ðis rezultatas atrodo netikë-
tas pirmiausia dël to, kad esame pripratæ bûtent á jaunimà þiûrëti kaip á
lanksèiausià ir geriausiai pasiduodanèià korekcijai gyventojø grupæ.
S. Bushway ir P. Reuteris ðá reiðkiná aiðkina teorijomis, apraðanèiomis
gyvenimo ávykiø nuoseklumus. „Laikui bëgant paprastai didëja stabilumo
poreikis, maþëja noras rizikuoti, didëja susirûpinimas dël ateities“. Dël to á
programose siûlomà profesiná mokymà toks þmogus þiûri kaip á ðansà pasi-
keisti. O dël kitø priemoniø poveikio dar lieka nemaþai klaustukø. Mes ne-
þinome:
1. Ar darbo prevencijos priemonës duoda reikiamà rezultatà. Mat be-
veik visais atvejais, kai toks rezultatas gautas, já galima paaiðkinti arba ne-
pakankamu veiksmingumo tyrimo metodiniu lygiu, arba tuo, kad eksperi-
mentinës grupës dalyviø labai sumaþëjo.
2. Teigiamas poveikis (jeigu jis vis dëlto yra) labai nepastovus ir mes ne-
þinome, nuo ko jis priklauso, kokiø papildomø sàlygø reikia, kad darbo
priemonë bûtø veiksminga.
3. Vykdydami tokià priemonæ, niekada ið anksto neþinome, kokie bus
rezultatai. Turint omenyje, kad tik 7 projektuose ið 19 buvo nustatytas tam
tikras poveikis recidyvui, galima manyti, kad tikimybë, jog poveikis vis dël-
to bus, apytikriai lygi 7/19. Tai reiðkia, kad daugiausia vienas ið keturiø pro-
jektø bus sëkmingas.
4. Tai dar syká patvirtina pagrindinæ tiesà, kad yra bûtini kruopðtûs eks-
perimentiniai tyrimai siekiant nustatyti, ar prevencijos priemonë bus
veiksminga.
5. Taèiau yra ir svarbiø laimëjimø. Prie jø galime priskirti jau minëtas
profesinio rengimo programas, kuriø veiksmingumas buvo tikrinamas
aukðèiausiu metodiniu lygiu ir kurias vykdant eksperimentinës grupës ið
esmës nesumaþëjo. Èia ypaè ryðkus sëkmingas programø poveikis vyres-
niems kaip 35 metø þmonëms. Mûsø ðalies prevenciniam darbui tai, kad ði
darbo kryptis yra itin perspektyvi, irgi labai svarbu.
6. Priemonës ir programos, kurios buvo veiksmingos, taèiau jø metodi-
nis lygis þemesnis, o eksperimentiniø grupiø dalyviø labai sumaþëjo, turëtø
bûti dar kartà tikrinamos:
a) Gali bûti, kad prevencinio poveikio priemonë vis dëlto veiksminga.
Programoje atsisakë dalyvauti tie þmonës, kurie netikëjo, kad programa ga-
li realiai jiems padëti.
b) Gali bûti, kad priemonës veiksmingumui uþtikrinti bûtina papildoma
sàlyga. Ði sàlyga – tai paèiø eksperimento dalyviø tikëjimas programa. Eks-
perimentinëje grupëje liko tik tie dalyviai, kurie tikëjo programa. Bûtent
dël ðito jø tikëjimo priemonë ir buvo veiksminga.
c) Gali bûti, kad programoje sutiko dalyvauti tie þmonës, kurie tvirtai
pasiryþo stoti á doro gyvenimo kelià. Todël ðis pasiryþimas, o ne programos
poveikio priemonës jiems ir padëjo.
Programos turëtø bûti vykdomos atsiþvelgiant á èia iðvardytas prielaidas.
Svarbiausias faktas yra tas, kad programa gali daryti poveiká, tik, deja, mes
dar neásivaizduojame kokiomis sàlygomis. Vadinasi, ðiø programø veiks-
mingumas dar turi bûti tiriamas.
Jaunimas kaip rizikos grupė. Jaunimo pozicijos darbo rinkoje

sustiprinimas kaip nusikaltimų prevencijos priemonė
Kalbëdami apie jaunimà, susiduriame su ta paèia bendràja poveikio

schema, kaip ir suaugusiøjø atþvilgiu.
Jos pagrindas – papildomos problemos, kurios apsunkina jaunimo pozi-
cijà darbo rinkoje. Pirmiausia jie neretai dar neturi profesijos. Antra, netu-
ri profesinës patirties ir nëra ágijæ reikiamo profesinio autoriteto, kas labai
svarbu darbdaviui. Treèia, jie nëra turëjæ galimybiø psichologiðkai prisitai-
kyti prie profesinio darbo. Ið tikrøjø kiekvienam tenka mokytis ne tik pro-
fesijos, bet ir bendravimo su bendradarbiais, ypaè vadovu, kolegomis. Jau-
nimui dël nepatirties darbe daþnai gresia konfliktai. Ketvirta, profesiná
darbà reikia susirasti. Patirtis rodo, kad ieðkant darbo labai svarbûs kriteri-
jai yra þmogaus mokëjimas bendrauti su kitais, mokëjimas padaryti gerà
áspûdá, psichologinë iðtvermë, mokëjimas ramiai þiûrëti á nesëkmes ir at-
kakliai tæsti tolesnes paieðkas. Viso to jaunimas daþnai dar nemoka. Dël to
jo ðansai yra maþesni.
Prevencinio poveikio jaunimui schema yra tokia pati, kaip ir anksèiau
aptartos rizikos grupës (þr. 19 schemà „Prevencinis poveikis“).
Didesnës rizikos jaunimas – tai jauni þmonës, kuriø padëtis darbo rin-
koje dël kokiø nors prieþasèiø yra ypaè nepalanki (jaunimas ið daugiavai-
kiø, menkas pajamas gaunanèiø ðeimø). Blogesnë padëtis darbo rinkoje yra
ir tø jaunø þmoniø, kurie dël vienos ar kitos prieþasties nebaigë mokyklos,
kuriø iðsilavinimas þemesnis negu jø bendraamþiø. Ðiai grupei priskiriamas
ir jaunimas ið atsilikusiø, vargingiausiø ðalies rajonø ar miestø. Èia ðvietimo
ir profesinio rengimo sistema buvo þemesnës kokybës negu visoje ðalyje,
dël to jie negalëjo adekvaèiai pasiruoðti dalyvauti darbo rinkoje.
Ávairiø ðalyje parengtø ir vykdomø vyriausybës bei privaèiø fondø finan-
suojamø programø tikslas yra padëti kaip tik tokiam jaunimui. Analizuo-
dami ðias programas pasinaudosime keliomis literatûros apþvalgomis (Do-
nohue, Siegelman, 1996; Heckman, 1994; JAV darbo departamentas, 1995;
Bushway, Reuters, 2001).
350 TREČIA DALIS
Pagal intensyvumà ðias programas galima suskirstyti á tris grupes.

1. Trumpo poveikio programos. Tai programos, kurios vykdomos trum-
pà laikà (maþdaug tris mënesius ir maþiau). Ðiø programø veiksmingumas
turëtø sukelti mûsø ypatingà susidomëjimà. Juk tokios programos yra ir pi-
giausios. Tai reiðkia, kad turint tam tikrø lëðø jos gali aprëpti daugiausia
jaunimo. Bushway ir Reuterio apskaièiavimais vienam tokios programos
dalyviui tenka maþdaug 1000 JAV doleriø. Tipiðkas ðios programos pavyz-
dys – JAV vykdoma Vasaros jaunimo ádarbinimo ir mokymo programa
(The Summer Youth Employment and Training Program, SYETP), kuri ap-
ima ðimtus tûkstanèiø 14–21 metø jaunuoliø, turinèiø minëtø problemø. Jie
gauna laikinà darbà vasaros laikotarpiu, nedidelá uþdarbá ir tam tikrà pro-
fesiná mokymà.
2. Vidutinio poveikio intensyvumo programos. Ðios programos skiria-
mos mokyklà metusiam jaunimui. Programø bûtinumà padiktavo pats gy-
venimas. Kasmet ðimtai tûkstanèiø jaunø þmoniø dël ávairiausiø prieþasèiø
meta mokyklà. Neturëdami iðsilavinimo ir profesijos, jie atsiduria gatvëje ir
nemato kito pasirinkimo, kaip prisijungti prie nusikalstamo pasaulio. Ðio
tipo programos bando padëti tokiems jaunuoliams greitai ágyti profesijà.
Tai maþdaug ðeðiø mënesiø trukmës profesinis mokymas. Programa kai-
nuoja nuo 2500 iki 5000 JAV doleriø. Pavyzdþiui, JAV federalinëje pro-
gramoje, skirtoje probleminiam jaunimui, kasmet dalyvauja apie 125 tûks-
tanèiai 16–21 metø jaunuoliø, nelankanèiø mokyklos.
3. Intensyvios ir ilgalaikës programos. Tai maþdaug metus trunkanèios
kompleksinës programos, kainuojanèios apie 15 tûkstanèiø JAV doleriø
vienam dalyviui. Vykdant ðià programà jaunimui teikiamas profesinis mo-
kymas, bendrasis iðsilavinimas, ugdomi „mokëjimo gyventi“ ágûdþiai (sutei-
kiama savarankiðkam gyvenimui reikalingø þiniø apie pinigines operacijas,
galimybes ásirengti butà, sukurti ðeimà ir pan.), taip pat teikiama pagalba
ásidarbinant baigus programà. Þinomiausia ið tokiø intensyviø programø
yra JAV parengta programa „Darbo korpusas“ (Job Corps). Tai pagal gy-
venamàjà vietà ágyvendinama programa, siekianti padëti jaunimui, turin-
èiam ypaè dideliø problemø.
Aiðku, kad tokios programos labai svarbios, naudingos ir sprendþia dau-
gelá probleminiam jaunimui aktualiø klausimø.
Sunku abejoti ðiø programø prevenciniu poveikiu. Juk jos sprendþia
problemas, dël kuriø jaunimas stoja á nusikaltimø kelià. Taèiau kiek ap-
èiuopiamas yra tas prevencinis poveikis? Ar jauèiamas reikðmingesnis po-
veikis jaunimo uþimtumui ir nusikalstamumui?
Ðiø priemoniø veiksmingumo tyrimai apibendrinti 42 lentelëje „Jauni-
mo uþimtumo trumpalaikiø programø veiksmingumas“.
4 2 l e n t e l ë . Jaunimo uþimtumo trumpalaikiø programø veiksmingumas
Tiriamieji,
Metodi- eksperi-
Padarytas poveikis
Projektas nis áver- mentinë ir Priemonës
tinimas kontrolinë
grupës
Ahlstrom, 3 100/100 Mokama darbo Nustatytas neigiamas pre-
Havighurst, veikla sujungta su vencinis poveikis – pro-
1982 modifikuota mokyk- gramos dalyviai padaryda-
line programa vo daugiau nusikaltimø
(51 proc. eksperimentinëje
grupëje, 36 proc. – kontro-
linëje)
Cave, Quint 5 621/612 Profesinis mokymas Eksperimentinës grupës
1990 jungiamas su mo- dalyviai ðiek tiek daþniau
kykline programa ir tæsia mokslus
gamybiniu darbu
Farkas ir kt., 4 2778/ 1255 Mokama darbo Nenustatyta jokiø teigia-
1982 veikla jungiama su mø pokyèiø
modifikuota mokyk-
line programa
Grossman, 5 1613/1613 15 mënesiø pro- Nenustatyta jokiø teigia-
Sipe, 1992 gramoje teikiama mø eksperimentinës gru-
pagalba mokykloje, pës skirtumø, palyginti su
pasiûlomas darbas kontroline: dalyvavæ pro-
vasaros metu, tei- gramoje jaunuoliai ne daþ-
kiami korekciniai niau negu nedalyvavæ susi-
kursai, ugdomi randa darbà, tæsia mokslus
praktiniai ágûdþiai
Maynard, 5 570/682 Baigusiems mokyk- Jaunuoliai, dalyvavæ pro-
1980 là suteikiamas laiki- gramoje, daþniau sugeba
nas darbas 12–18 susirasti darbà, taèiau jo-
mënesiø kio prevencinio programos
poveikio nenustatyta
Lentelëje pateiktø projektø veiksmingumo analizë, deja, patvirtina senà

tiesà – pigus sûris tik pelëms gaudyti. Aiðku, bûtø nuostabu, jeigu trumpos
ir pigios programos darytø reikiamà poveiká. Taèiau taip nëra. Susipaþinæ
su ávairiais ðioje knygoje aptartais projektais galëjote pastebëti dësningumà
– probleminio jaunimo susibûrimas pats savaime neretai turi stiprø krimi-
nogeniná poveiká. Tokio poveikio dësningumus iðanalizavo „diferencialiniø
asociacijø“ teorijos ðalininkas E. Sutherlandas. Tokiose programose daly-
vaujantis jaunuolis uþmezga kontaktus su asocialiu jaunimu. Ið jø jis taip
pat „mokosi“ ávairiausiø problemø sprendimo. Ðio mokymosi rezultatai gali
352 TREČIA DALIS
bûti daug didesni negu programos poveikis. Kartais ðis kriminogeninis po-
veikis gali gerokai persverti visus programos nulemtus teigiamus pokyèius.
Lietuvoje tokio pobûdþio programoms skiriama nemaþai dëmesio. Daþ-
niausiai nekeliami tokie ambicingi tikslai kaip surasti jaunimui laikinà dar-
bà, ko nors konkretaus iðmokyti. Manoma, kad pakaktø uþimti jaunimà
kokia nors naudinga veikla. Nëra galimybiø skirti dideliø lëðø tokioms pro-
gramoms. Negali bûti ir kalbos apie 1000 doleriø skyrimà vienam dalyviui.
Vienas ið svarbiausiø projektø konkurso atrankos kriterijø yra kaip tik
prieðingas – skiriant kuo maþiau lëðø á projektà átraukti kuo daugiau rizikos
grupës jaunuoliø. Su tokiomis programomis siejama nemaþai prevenciniø
vilèiø.
4 3 l e n t e l ë . Vidutinio intensyvumo programø veiksmingumas
Tiriamieji,
Meto-
eksperi-
dinis Padarytas poveikis
Projektas mentinë ir Priemonës
áverti-
kontrolinë
nimas
grupës
Bloom, 1994 5 4777 5 mënesiø profesi- Praëjus 30 mënesiø po pro-
JTPA (Job nis mokymas darbo gramos ágyvendinimo, jokiø
Training and vietoje, tæsiamas skirtumø tarp eksperimen-
Partnership akademinis moky- tinës ir kontrolinës grupës
Act). masis, teikiama in- nenustatyta (nei uþimtumo,
Pagrindinë tensyvi parama nei nusikaltimø atþvilgiu)
JAV federali- (420 valandø) pa-
në programa, dedant susirasti
skirta proble- darbà pasibaigus
miniam jau- programai
nimui
Cave ir kt., 5 988/953 Intensyvus bendrø-Eksperimentinës grupës
1993, jø mokymosi ágû- nariai daþniau negu kont-
JOBSTART dþiø ugdymas; su- rolinës toliau tæsë mokslà.
teikiama profesijaPraëjus dvejiems metams
ir ugdomi profesi-eksperimentinës grupës na-
riø uþdarbis buvo ðiek tiek
nio darbo ágûdþiai.
Intensyvi pagalba didesnis (bet statistiðkai
ieðkant darbo nepakankamas) negu kont-
rolinës
Wolf ir kt., 4 535/ 440 Mokiniai, metæ Praëjus 2–3,5 metø nebuvo
1982 mokyklà, mokomi nustatyta jokio skirtumo
profesijos (viduti- tarp eksperimentinës ir
niðkai 80–90 valan- kontrolinës grupiø dalyviø
dø mokymas), pa- uþdarbio
galba ieðkant darbo
Ið 42–44 lenteliø matyti, kad tokios viltys neturi pagrindo. Tik paèios in-
tensyviausios programos darë tam tikrà teigiamà poveiká jaunuoliø uþim-
tumui.
4 4 l e n t e l ë . Intensyviausiø programø veiksmingumas
Tiriamieji, Padarytas poveikis

Metodi- eksperi- (didþiosiomis raidëmis ið-
Pro-
nis áver- mentinë ir Priemonës skirti statistiðkai reikð-
jektas
tinimas kontrolinë mingi teigiami prevencijos
grupës rezultatai)
Mal- 4 4334/1457 Vieneriø metø programoje 1. Praëjus 4 metams nusta-
lar ir intensyvus profesinis ir tyta, kad eksperimentinës
kt., bendrasis mokymas, profe- grupës jaunuoliø uþdarbis
1982, siniø ir praktiniø gyvenimo yra 15 proc. aukðtesnis ne-
Job problemø sprendimo ágû- gu kontrolinës.
Corps dþiø ugdymas. Baigæs pro- 2. Gerokai sumaþëjo nusi-
gramà jaunuolis dar viene- kaltimø, ypaè rimtø, pada-
rius metus globojamas, jam rymo rizika
teikiama ávairiapusë para-
ma, ypaè uþtikrinant uþim-
tumà
Wolf 3 943/1083 Eksperimentinës grupës ÁGYVENDINUS
ir kt., nariai dirba ávairaus pobû- PROGRAMÀ NET IR
1987 dþio visuomeninëse tarny- PROBLEMIÐKIAUSI
bose. Ðis darbas derinamas JAUNUOLIAI
su specialia asmenybës (MAÞIAUSIOS
sklaidos programa KVALIFIKACIJOS IR
IÐSILAVINIMO)
GERIAU GEBA
ÁSIDARBINTI
Kaip rodo ðios lentelës, intensyvios, ilgos ir atitinkamai brangios pro-

gramos daro prevenciná poveiká ir padeda sumaþinti vienà ið pagrindiniø ri-
zikos veiksniø – jaunimo nedarbà. Reikia pabrëþti, kad ðios programos
daug kartø intensyvesnës negu vidutinio intensyvumo ir trumpalaikës pro-
gramos. Kiekvienam jaunuoliui tenka keliasdeðimt kartø daugiau materia-
liniø iðlaidø ir atitinkamai mokymo, profesinës praktikos valandø, taip pat
globos, dëmesio.
Galima manyti, kad programos intensyvumas yra vienas ið svarbiausiø
jos veiksmingumo prielaidø. Palyginæ visø trijø grupiø programas matome,
354 TREČIA DALIS
kad jos nelabai skiriasi savo turiniu. Visos teikia profesiná rengimà, daugiau
ar maþiau padeda tæsti bendràjá iðsilavinimà ir ásidarbinti. Skirtumas tik tas,
kiek suteikiama visø ðitø privalumø.
Kodël intensyvumas tiek svarbus? Gali bûti keli paaiðkinimai:
1. Probleminiø jaunuoliø atsilikimas nuo savo bendraamþiø.
Nemaþai probleminiø jaunuoliø profesinio ir bendrojo iðsilavinimo at-
þvilgiu yra keleriais metais atsilikæ nuo savo kolegø. Naivu tikëtis, kad
trumpos „vasaros programos“ gali bent kiek sumaþinti tà atsilikimà. Tai, kà
jaunuoliai gauna dalyvaudami tokiose programose, – tik laðas jûroje to, ko
jiems trûksta.
2. Jaunuoliø antivisuomeninis nusistatymas.
Per trumpà vasaros programà nespëja susivienyti teigiamai nusiteikæs
kolektyvas. Ypaè èia svarbus psichologinis jaunuoliø suartëjimas su moky-
tojais – programos vadovais. Kitaip yra intensyviausiø programø atveju. Jo-
se dalyvaujama metus ar daugiau. Maþa to, intensyviausios programos or-
ganizuojamos pagal gyvenamàjà vietà.
3. Solidþios programos, tokios kaip Job Corps, atitinkamai nuteikia ir
jaunuolius.
Taigi galime teigti, kad:
1) veiksmingos yra tik intensyvios, ilgalaikës, vykdomos dalyviø gyve-
namojoje vietoje, materialiai gerai aprûpintos programos;
2) trumpalaikës ir neintensyvios programos tikriausiai nëra veiksmin-
gos.
Jaunimo (ypaè probleminio) uþimtumo, jo átraukimo á darbinæ veiklà
idëja yra populiari ir mûsø ðalyje. Bent ið dalies ði idëja siejasi su liaudies
iðmintimi, kad „tingëjimas – visø ydø ðaltinis“, o darbas daro þmogui tei-
giamà poveiká. Prie ðios idëjos populiarinimo prisidëjo ir klasikinë pedago-
gika, kuri pradedant J. A. Komenskiu, K. Uðinskiu ir baigiant B. Spocku
bei A. Makarenka nuolat akcentavo ypatingà darbo ir darbinio auklëjimo
reikðmæ. Buvo ðventai tikima, kad darbas pats savaime nukreipia þmogaus
mintis reikiama kryptimi ir atitraukia já nuo negerø, kenksmingø minèiø.
Ávairias pastangas panaudoti darbà probleminio jaunimo nusikaltimø
prevencijai mûsø ðalyje susistemino 1995 m. vasario 20 d. Vyriausybës nu-
tarimu Nr. 264 patvirtinta Nepilnameèiø uþimtumo ir jø nusikalstamumo
prevencijos gerinimo programa. Programoje nenustatytas jos ágyvendinimo
terminas, svarbiausios priemonës turi bûti vykdomos nuolat. Taigi uþ jos
vykdymà dar ir dabar turi atsiskaityti Vyriausybës nutarime minimos ástai-
gos. Susipaþinæ su ðiuo dokumentu (þr. „Nepilnameèiø uþimtumo ir jø nu-
sikalstamumo prevencijos gerinimo programa“) galime iðskirti keletà svar-
biø programos bruoþø:
1. Programoje netaikomi dabartiniai prevencijos priemoniø veiksmin-
gumo tikrinimo metodai.
2. Tuo veiksmingumu tikima be patikrinimo (jis numanomas).

3. Nepatikrintø metodø taikymas pareikalauja labai dideliø lëðø.
Priverstinės veiklos auklėjamoji reikšmė
Kaip priverstinės veiklos auklėjamojo poveikio iliustraciją pateiksime mažą

epizodą iš autoriaus kaip psichologo darbo patirties (sustiprintojo režimo ne-
pilnamečių pataisos kolonijoje).
Kiekviena diena kolonijoje prasidëdavo rytmeèio mankðta. Buvo sie-
kiama áskiepyti kolonijos auklëtiniams pomëgá sportui ir ápratimà kiekvienà
rytà daryti mankðtà. Taèiau priverstinës rytmeèio mankðtos tikrasis povei-
kis buvo visiðkai prieðingas.
Auklëtiniø anoniminëje apklausoje, tarp kitø, buvo pateiktas ir toks
klausimas: kaip gyvensi iðëjæs ið kolonijos? 47 procentai auklëtiniø, atsaky-
dami á ðá klausimà, pridûrë: „Ir nedarysiu rytmeèio mankðtos!“
Dël to, kad kas rytà buvo priversti mankðtintis, galimybë nedaryti rytme-
èio mankðtos ðiems nepilnameèiams tapo iðsvajotos laisvës simboliu.
Aptartos jaunimo laikino ádarbinimo programos leidþia naujai paþiûrëti

á programoje numatytas prevencinio poveikio priemones.
Tikslas – iðmokyti:
1) nagrinëti á programà átrauktus poveikio metodus;
2) nustatyti, ar priemonë bus veiksminga;
3) nustatyti, kiek priemonës átraukimas á programà atitinka jos veiks-
mingumo tyrimo rezultatus.
Iðnagrinëkite toliau pateiktà Nepilnameèiø uþimtumo ir jø nusikalsta-
mumo prevencijos gerinimo programà (1995 m.).
Nurodykite jos dalis, kurios nusako prevencinio poveikio pobûdá.
Nurodykite dalis, kurios turi uþtikrinti sëkmingà prevencinio poveikio
taikymà.
356 TREČIA DALIS
Iðnagrinëkite programos dalis, kuriose apraðomas prevencinio poveikio

bûdas, ir nurodykite, ar yra duomenø apie tokio poveikio bûdo prevenciná
veiksmingumà.
Kaip jûs organizuotumëte nagrinëjamo prevencijos metodo veiksmin-
gumo tyrimà?
Kokiø organizaciniø priemoniø prireiktø tam tyrimui atlikti?
Taip pat susipaþinkite su ið karto po programos pateiktu kriminologiniu
komentaru.
Nepilnamečių užimtumo ir jų nusikalstamumo

prevencijos gerinimo programa
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybës
1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 264
Ávykdymo
Priemonës pavadinimas Vykdytojas
laikas
1 2 3
Parengti ir pateikti Ðvietimo ir mokslo ministe- 1995 m. Miestø (rajonø) valdy-
rijai nesimokanèiø ir nedirbanèiø nepilnameèiø geguþës bos, teritorinës darbo
uþimtumo programas, kuriose bûtø pateiktos 1 d. birþos
ávairios darbo, mokymosi ir poilsio organizavi-
mo formos
Sudaryti prie miestø (rajonø) vaikø teisiø ap- 1995 m. Miestø (rajonø) valdy-
saugos tarnybø darbo grupes moksleiviø vasa- geguþës bos
ros poilsiui ir darbui organizuoti 1 d.
Panaudoti moksleiviø vasaros darbui ir poilsiui Nuolat Ðvietimo ir mokslo mi-
organizuoti turimas ugdymo ástaigas (interna- nisterija, miestø (rajo-
tus, bendrojo lavinimo ir kitas mokyklas) nø) valdybos, ðvietimo
skyriai
Organizuoti miestuose (rajonuose) socialiniu Nuolat Miestø (rajonø) valdy-
poþiûriu naudingus darbus nepilnameèiams. bos, teritorinës darbo
Nepilnameèius ðiø darbø dirbti siunèia miestø birþos
(rajonø) vaikø teisiø apsaugos tarnybos kartu
su ðvietimo skyriais
Ásteigti Ðvietimo ir mokslo ministerijoje, Vidaus 1995 m. Ðvietimo ir mokslo, Vi-
reikalø ministerijoje struktûrinius padalinius kovo 1 d. daus reikalø ministerija
nepilnameèiø teisiø paþeidimø prevencijai or-
ganizuoti
1 2 3
Nustatyti iki 1995 m. kovo 1 d., kiek reikia 1995– Ðvietimo ir mokslo mi-
ásteigti pirminio profesinio rengimo grupiø ne- 1996 me- nisterija. Lietuvos darbo
simokantiems ir nedirbantiems nepilname- tai birþa
èiams, iðsiaiðkinti ðiø grupiø steigimo galimybes
esamø profesiniø mokyklø pagrindu
Iðanalizuoti nesimokanèiø ir nedirbanèiø nepil- 1995 m. Miestø (rajonø) polici-
nameèiø nusikalstamumo bûklæ bei prieþastis ir kovo jos komisariatai, miestø
apie rezultatus informuoti Vidaus reikalø mi- 15 d. (rajonø) valdybos
nisterijos Savivaldybiø policijos valdybà
Organizuoti operatyvines priemones nesimo- Kartà per Vidaus reikalø ministe-
kantiems, nedirbantiems, valkataujantiems, be- 3 mëne- rija, miestø (rajonø) po-
globiams nepilnameèiams nustatyti, suteikti sius licijos komisariatai,
jiems neatidëliotinà valstybës ir visuomenës pa- miestø (rajonø) valdy-
ramà bos
Steigti vaikø sporto klubus ir siøsti á juos asocia- 1995 me- Miestø (rajonø) valdy-
laus elgesio nepilnameèius tai bos, miestø (rajonø) po-
licijos komisariatai
Koordinuoti visø valstybiniø institucijø, spren- Nuolat Vaikø teisiø apsaugos
dþianèiø vaikø problemas, veiklà. Ðá darbà at- tarnyba prie Socialinës
lieka miestø (rajonø) vaikø teisiø apsaugos tar- apsaugos ir darbo minis-
nybos terijos, miestø (rajonø)
valdybos
Apsvarstyti nusikalstamumo prevencijos pro- 1995 m. Ðvietimo ir mokslo mi-
blemas su nevalstybiniø vaikø globos ástaigø bei geguþës nisterija, Vaikø teisiø
visuomeniniø organizacijø, sprendþianèiø vaikø 24 d. apsaugos tarnyba prie
problemas, vadovais Socialinës apsaugos ir
darbo ministerijos
Kriminologinis komentaras
Nusikalstamumo prevencija suprantama ðioje programoje kaip pagrin-

dinis programos tikslas.
Programos pagrindinis kontingentas – nedirbantys ir nesimokantys mo-
kiniai. Ðiuo atþvilgiu programa panaði á „drop out“ programas, skirtas mo-
kiniams, kurie metë mokyklà.
Tai trumpos „vasaros programos“. Jos vykdomos atostogø metu profesi-
nëse, vidurinëse mokyklose, internatuose. Taigi laiko atþvilgiu jos dar
trumpesnës negu trumpiausios ið aptartø JAV „vasaros programø“. Tyri-
mai parodë, kad tokios trumpos programos nëra veiksmingos.
358 TREČIA DALIS
Tai neintensyvios (nenumatanèios ávairiapusio darbo su nepilnameèiais)

programos. Tyrimai parodë, kad yra veiksmingos tik intensyvios progra-
mos. Pavyzdþiui, aptartos uþsienio programos ne tik suteikia galimybes ilsë-
tis, bet ir dirbti (ir gauti uþ tai pinigø). Kartu buvo siekiama padidinti ne-
pilnameèiø kvalifikacijà, ugdyti profesinius ágûdþius, padëti mokytis spræsti
gyvenimiðkas problemas. Visø minëtø uþduoèiø mûsø programa nekelia,
akcentuojamas tik vienas tikslas – „uþimti“. Taigi ir ðiuo poþiûriu neturime
pagrindo manyti, kad ji bus veiksminga.
Neuþtikrinamas dalyvavimo programoje savanoriškumas. Pateikta ap-
þvalga parodo, kad svarbi programos veiksmingumo prielaida yra nepilna-
meèio dalyvavimo savanoriðkumas. Minëtose veiksmingose JAV progra-
mose jaunuolis dalyvauja visiðkai savanoriðkai – já patraukia uþdarbio gali-
mybë, taip pat ir galimybë ágyti profesijà. Aptariamoje mûsø programoje
nepilnametis ápareigojamas („siunèiamas“) vykti á atitinkamà darbo stovyk-
là. Toks sprendimas yra senos (ir tikrai pasenusios) pedagogikos idëjos,
kad bet koks darbas yra naudingas ir daro auklëjamàjá poveiká, atgarsis.
Buvo manoma, kad priverstinis darbas irgi „nukreipia mintis reikiama
kryptimi“. Ið tiesø priverstinis darbas, kaip ir bet kokia priverstinë veikla,
neretai nukreipia mintis kaip tik prieðinga kryptimi.
Remiamasi veiksmingumo prezumpcija. Nagrinëtos uþsienio programos
buvo: 1) paremtos jø veiksmingumo tyrimais; 2) programose buvo numaty-
tos veiksmingumo kontrolës priemonës. Mûsø nagrinëjamoje Lietuvos pro-
gramoje tiesiog numanoma, kad joje nustatytos priemonës padarys reikia-
mà poveiká.
Atsiþvelgæ á tai, kas jau þinoma apie darbo prevencijos priemoniø veiks-
mingumà, galime teigti, kad nėra jokio pagrindo tikėti, kad programos įgy-
vendinimas darys prevencinį poveikį numatytam kontingentui.
Pirmiausia joje numatytos poveikio priemonës kiekvieno nepilnameèio
atþvilgiu yra trumpalaikës ir neintensyvios. Tyrimais nustatyta, kad tokios
programos nedaro prevencinio poveikio.
Antra, jos nenumato poveikio nepilnameèio asmenybei, nepagerina jo
pozicijos darbo rinkoje, nesiekia gràþinti jo á mokyklà, nebando spræsti ne-
dirbanèio ir nesimokanèio nepilnameèio mokymo ar profesinës kvalifikaci-
jos suteikimo problemos.
Treèia, ðiuolaikinëmis prevencijos mokslo þiniomis nepatvirtinama ne-
pilnameèiø uþimtumo automatinio poveikio nuostata. Tikima, kad turin-
tiems veiklos nepilnameèiams neliks laiko nusikaltimams. Prevencijos
priemoniø, besiremianèiø nepilnameèiø uþimtumo idëja, veiksmingumo ty-
rimai parodë, kad tokios priemonës yra neveiksmingos.
4 5 l e n t e l ë . Lietuvos rajonai ir apskritys pagal nedarbo lygá (2002 m.)
Neringos sav. 6,0 Panevëþio m. sav. 14,8

Trakø sav. 6,9 Rokiðkio r. sav. 14,8
Anykðèiø r. sav. 7,1 Ðilutës r. sav. 15,5
Vilniaus m. sav. 7,2 Telðiø apskritis 15,7
Kretingos r. sav. 7,4 Alytaus apskritis 15,8
Prienø r. sav. 7,6 Radviliðkio r. sav. 16,2
Këdainiø r. sav. 8,1 Tauragës apskritis 16,2
Elektrënø sav. 8,1 Tauragës r. sav. 16,2
Molëtø r. sav. 8,2 Panevëþio apskritis 16,4
Kauno m. sav. 8,5 Ðiauliø apskritis 16,5
Klaipëdos m. sav. 9,2 Marijampolës sav. 16,6
Zarasø r. sav. 9,2 Ðakiø r. sav. 16,6
Kauno apskritis 9,7 Marijampolës apskritis 16,9
Varënos r. sav. 9,9 Pagëgiø sav. 16,9
Kauno r. sav. 9,9 Vilkaviðkio r. sav. 17,2
Vilniaus apskritis 10 Alytaus m. ir r. sav. 17,3
Kaiðiadoriø sav. 10,2 Ukmergës r. sav. 17,4
Klaipëdos apskritis 11 Ðiauliø r. sav. 17,9
Ðilalës r. sav. 11,2 Ðvenèioniø r. sav. 18,2
Rietavo sav. 11,2 Kelmës r. sav. 18,9
Plungës r. sav. 11,5 Ignalinos r. sav. 19,4
Kupiðkio r. sav. 11,7 Jurbarko r. sav. 20
Telðiø r. sav. 11,8 Skuodo r. sav. 20,1
Klaipëdos r. sav. 12 Ðalèininkø r. sav. 20,6
Utenos apskritis 12 Joniðkio r. sav. 20,7
Birðtono sav. 12,3 Vilniaus r. sav. 21,4
Visagino m. sav. 12,9 Jonavos r. sav. 21,6
Kazlø Rûdos sav. 13,1 Kalvarijos sav. 21,6
Raseiniø r. sav. 13,3 Maþeikiø r. sav. 21,9
Pakruojo r. sav. 13,4 Panevëþio r. sav. 22,2
Ðiauliø m. sav. 13,7 Lazdijø r. sav. 22,5
Ðirvintø r. sav. 13,7 Akmenës r. sav. 22,7
Birþø r. sav. 14,1 Pasvalio r. sav. 23
Palangos m. sav. 14,2 Druskininkø sav. 28
Utenos r. sav. 14,4
360 TREČIA DALIS
Nedarbo mažinimas rajone ir nusikalstamumo prevencija
Jau matëme, kad tiek nedarbas, tiek nusikalstamumas ávairiuose ðalies

regionuose gali bûti labai nevienodas (þr. 45 lentelæ „Lietuvos rajonai ir
apskritys pagal nedarbo lygá (2002 m.)“).
Lentelëje matome, kad nedarbo lygis rajonuose svyruoja nuo 6 proc. iki
28 procentø, t. y. skiriasi daugiau kaip keturis kartus. Lygiai tokie patys yra
ir nusikalstamumo lygio svyravimai.
Ir kituose rajonuose, kuriuose yra didelis nedarbas ir nusikalstamumas,
susidaro savos rimtos problemos. Neigiami ðio rajono socialiniai ir ekono-
miniai veiksniai lemia ir stiprina vienas kità. Kartu jie sudaro „sûkurá“ –
neigiamos raidos spiralæ, kuri „skandina“ rajonà, visas pastangas pagerinti
rajono padëtá paverèia beviltiðkomis.
Probleminiai rajonai tampa visos ðalies problemø ðaltiniu. Jie lemia di-
delæ visos ðalies nusikalstamumo dalá. Ðiuose rajonuose uþfiksuojama dau-
giausia narkotikø ir alkoholio vartojimo, èia nestabiliausios ðeimos, þe-
miausias gyventojø iðsilavinimo lygis.
Visa tai verèia vyriausybæ imtis specialiø ir labai ryþtingø priemoniø ðiø
rajonø problemoms spræsti. Aiðku, kad esminiø pokyèiø galima pasiekti tik
investavus á plëtrà labai dideles lëðas. Dël to probleminiø rajonø plëtros
programos paprastai yra labai kryptingos ir ágyvendinamos tik keliuose ra-
jonuose (Wilder, Rubin, 1996).
Pavyzdþiui, vykdant JAV EZ (Enterprize Zone) projektà bandyta dide-
lëmis mokesèiø lengvatomis paskatinti problemiðkiausiø ir tankiausiai ap-
gyvendintø regionø plëtrà. Vidutiniðkai tokiame regione gyvena apie 4500
þmoniø, vidutinis plotas taip pat maþas – 1,8 kv. mylës (apie 3,5 kv. km).
Zonos atrenkamos pirmiausia pagal nedarbo lygá, taip pat atsiþvelgiant á
menkas gyventojø pajamas, gyventojø maþëjimà. Tokiai nedidelei zonai
plëtoti skiriama vidutiniðkai 200 tûkstanèiø doleriø per metus. Tokiø zonø
JAV 1997 m. buvo per 3000. Ágyvendinant programà daþniausiai pavyksta
likviduoti vietines nedarbo „juodàsias skyles“. Bushway ir Reuteris (2001)
apibendrino 12 zonø projektø patirtá. Devyniuose ið jø buvo matyti tam tik-
rø teigiamø pokyèiø: padaugëjo darbo vietø, suaktyvëjo statybos ir pan. Ta-
èiau buvo ir tokiø zonø, kurios tik prarijo mokestiniø lengvatø lëðas be jo-
kiø teigiamø poþymiø.
Uþ toká rajono problemø sprendimà sumokoma gan brangiai. Pirmiau-
sia tai per brangu netgi ir tokiai turtingai ðaliai kaip JAV. Antra, gali atsi-
tikti, kad net ir didelës investicijos nepajëgs „iðjudinti“ rajono. Treèia, ne-
retai padëtis rajone pagerëja kito rajono sàskaita.
Dar vienas ið ðios problemos sprendimø bûdø yra sudaryti problemið-
kiausiø rajonø gyventojams galimybes persikelti á geresnius rajonus. Ro-
senbaumas (1992) atliko gyventojø, kurie ið problemiðkiausiø rajonø persi-
këlë á geresnius, tyrimà (metodinis lygis – 4). Ðie gyventojai buvo palyginti
su þmonëmis, kurie persikelia á kitus tokius paèius problemiðkus rajonus.
Tyrimas nustatë, kad moterys, kurios persikëlë á geresnius rajonus, 28 proc.
daþniau gavo darbà, ðis skirtumas iðlieka maþiausiai 5 metus po persikëli-
mo. Praëjus vidutiniðkai 9 metams tø moterø vaikai geriau mokësi, 25 proc.
maþiau jø metë mokyklà. 2,5 daugiau vaikø tæsë mokslà koledþuose. 4 kar-
tus daugiau tokiø pradëjusiø dirbti vaikø uþdirbo 6,50 dolerio per valandà
ir daugiau. Beveik 3 kartus maþiau buvo tokiø, kurie negalëjo rasti darbo.
Tokie ryðkûs teigiami rezultatai padarë nemaþà áspûdá. Buvo parengtos
kelios programos, kurios bandë ðiuo bûdu spræsti tiek nedarbo, tiek su juo
susijusio nusikalstamumo problemà.
Garsiausios ið jø Sinsinaèio, Memfio, Dalaso, Milvokio ir Hartfordo
miestø programos. Ypaè svarbià reikðmæ turëjo 1992 metø programa, pa-
vadinta „Judëjimas galimybiø link“ (Moving to Opportunity). Ði programa,
kurios trukmë buvo numatyta 10 metø, gavo labai dosnø finansavimà – 168
mln. doleriø. Svarbu ir tai, kad buvo numatytas grieþtas ir aukðto metodi-
nio lygio programos veiksmingumo patikrinimas (metodinis lygis – 4). Apie
1300 ðeimø gavo pinigines paðalpas, kurios davë joms galimybæ iðvaþiuoti ið
probleminiø rajonø. Kartu buvo teikiama intensyvi pagalba ieðkant naujos
gyvenamosios vietos, ðeimos taip pat buvo konsultuojamos ávairiausiais
persikëlimo klausimais.
Programos ávertinimas parodë, kad ji veiksminga maþinant tiek nedar-
bà, tiek nusikalstamumà. Probleminiø rajonø gyventojai naujoje gyvenamo-
joje vietoje nebuvo linkæ á nusikaltimus. Jø nusikalstamumo lygis buvo toks
pat ar net þemesnis negu vietiniø gyventojø.
Taèiau vis dëlto programa susidûrë su geresniø rajonø gyventojø pasi-
prieðinimu. Pavyzdþiui, po stiprios politinës kovos programos „Judëjimas
galimybiø link“ taikymas buvo gerokai apribotas. Daugiau ðeimø (nei mi-
nëtos 1300 ðeimos) á jà nebuvo átraukta.
Tai sudarë prielaidà prieðingos krypties sprendimams – numatytos pro-
gramos, kurias vykdant probleminiø rajonø gyventojams bûdavo sudaro-
mos sàlygos dirbti geresniuose rajonuose nekeièiant gyvenamosios vietos
(Hughes, 1993). Tuo iðvengta vietiniø gyventojø nepasitenkinimo.
Tokio tipo programas pradëta ágyvendinti palyginti neseniai. Jø veiks-
mingumas ir ypaè jø prevencinis poveikis dar neþinomi.
Pavyzdþiui, JAV miestø plëtros departamentas 1996 metais skyrë 18
mln. doleriø tokio pobûdþio penkeriø metø projektui.
Lietuvai tokiø projektø veiksmingumo tyrimas irgi bûtø labai aktualus,
nes Vyriausybës patvirtintoje Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo
2001–2004 metø programoje (Valstybës þinios, 2001, Nr. 40-1404) tokios
priemonës uþima svarbià vietà.
362 TREČIA DALIS
Filosofai ir pedagogai visada skyrë nemaþà reikðmæ darbui ir uþimtumui

nusikaltimø prevencijos veikloje. Psichologiniø, socialiniø, ekonominiø
problemø, ribojanèiø individo galimybæ dirbti, sprendimas seniai buvo
suvokiamas kaip vienas svarbiausiø nusikaltimø prevencijos bûdø.
Jau seniai plaèiai taikomos tokios darbo prevencijos priemonës kaip
uþimtumo uþtikrinimas, pagalba keliant kvalifikacijà, bendràjá iðsilavinimà,
ágyjant profesijà, taip pat aktualiø gyvenimiðkø ir su profesija susijusiø
socialiniø bei psichologiniø problemø sprendimas.
Taèiau „veiksmingumo revoliucija“ ið esmës pakeitë poþiûrá á visas
minëtas priemones. Dabar mes suprantame, kad ðiø prevencijos priemoniø
veiksmingumas yra dar maþai iðtirtas. Todël darbo prevencijos priemonës,
kuriø veiksmingumas jau nustatytas, turi uþimti pagrindinæ vietà darbo pre-
vencijos veikloje.

darbo prevencijos priemones. Remdamiesi ið ðio skyriaus gautomis þinio-
mis apibûdinkite minëtø priemoniø potencialø veiksmingumà.

Septynioliktas skyrius. Lokalinė (bendruomenės) prevencija 363
Septynioliktas skyrius
LOKALINĖ (BENDRUOMENĖS)
PREVENCIJA

☺ Kriminologija I. „Nusikaltimai nuosavybei. Vagystės“. P. 397–409.

Modulio tikslas – suvokti pagrindines su lokaline prevencija susijusias są-

vokas, ypač „bendruomenės modelio“ sąvoką.
Pasistenkite suvokti, kuo skiriasi bendruomenės modelis nuo tradicinės lo-
kalinės nusikalstamumo prevencijos. Susipažinkite su taikomomis prevencinio
poveikio priemonėmis ir susidarykite aiškų vaizdą, kiek veiksminga kiekviena iš
jų ir nuo kokių aplinkybių priklauso šis veiksmingumas.
Pagalvokite, kaip turi pasikeisti teisėsaugos institucijų veikla, kad bendruo-
menės modelį būtų galima sėkmingai taikyti lokalinėje nusikaltimų prevencijos
veikloje.
Lokalinės (bendruomenės) prevencijos

samprata
Lokaline, arba bendruomenės, prevencija vadinsime prevencinę veiklą, kuri

organizuojama tam tikroje apibrėžtoje vietovėje ir kurios pagrindiniai tikslai
yra susieti su tos vietovės gyventojų (tos vietovės bendruomenės) interesais bei
poreikiais nusikaltimų prevencijos srityje.
364 TREČIA DALIS
Apibûdinant lokalinæ (bendruomenës) prevencijà yra svarbûs du mo-

mentai:
1. Tai prevencinë veikla, kuri organizuojama ir vyksta tam tikroje vietovė-
je. Daþniausiai – tai maþa vietovë: nedidelis miestelis, kaimas.
2. Tai veikla, ið esmës susieta su tos bendruomenės interesais. Kitaip sa-
kant, tai prevencinë veikla, kuri reikalinga bendruomenei, ji glaudþiai susi-
jusi su bendruomenës specifika, su gyventojø norais gerinti bûtent savo
bendruomenës gyvenimà. Bendruomenëje gali bûti vykdoma ir kita veikla,
pavyzdþiui, valstybës prevencijos programos, kuriø tikslas – pagerinti kri-
minogeninæ padëtá visoje ðalyje. Bendruomenës prevencija plëtojama
konkreèioje vietovëje ir skirta bûtent jai, jos kriminogeninei padëèiai page-
rinti.
Aiðku, ði prevencinë veikla gali bûti naudinga ir visos valstybës mastu,
taèiau pagrindinis jos tikslas – padaryti tai, kas naudinga ir ko nori tos vie-
tovës gyventojai.
Bendruomenės modelio sàvoka iðpopuliarëjo XX amþiaus paskutiniais
deðimtmeèiais. Apibendrinant ávairius, neretai gana kontroversiðkus jos
apibrëþimus, galima pasakyti, kad tai – tam tikro idealios sàveikos tarp to-
kios vietovës gyventojø ir joje veikianèiø teisësaugos institucijø, ypaè polici-
jos, modelis.
Kalbant apie bendruomenës prevencijos modelá turimas omenyje pre-
vencinës veiklos bendruomenëje organizavimo bûdas, kai iðnaudojamos vi-
sos svarbiausios ðios veiklos bendruomenëje galimybës. Bendruomenės pre-
vencijos modelis – tai tokia prevencinė veikla, kokia ji iš tiesų turėtų būti ben-
druomenėje.
Kalbant apie bendruomenës prevencijos modelá pirmiausia turima
omenyje prevencinë veikla mobilizuojant bendruomenës narius.
Tai gali bûti kaimynystës ir kitokie asmeniniai, visuomeniniai ryðiai tarp
gyventojø, jø pagrindu jie gali imtis bendrø priemoniø, uþkertanèiø kelià
nusikaltimams. Prie bendruomenës prevencijos priskiriamos taip pat prie-
monës tokiems ryðiams uþmegzti, siekiant suburti bendruomenæ, kad ji pa-
jëgtø imtis bendrø veiksmø. Svarbu paþymëti, kad kalbant apie bendruo-
menæ ir ryðius tarp jos gyventojø turimi omenyje gyvi, nuoðirdûs, o ne for-
malûs administraciniai ryðiai.
Antra vertus, tai ir ávairiausiø bendruomenës organizacijø, institucijø,
grupiø, judëjimø vienijimasis koordinuotiems veiksmams prieð nusikalsta-
mumà1.
Pagaliau tai ir veikla, vienijanti bendruomenës teritorijoje veikianèias
1
Bässman J., Vogt S. Community Policing. Projektbericht des Bundeskriminalamtes zu
Erfahrungen in den USA. Bundeskriminalamt Wiesbaden. 1997; Community Policing. Er-
gebnisse eines Workshops im Bundeskriminalamt. BKA Wiesbaden. 1997.
valstybës institucijas (pvz., policijà, mokyklà, medicinos, kultûros ir kt.

ástaigas).
Kalbant apie bendruomenës modelá turimas omenyje ir tam tikras tos
veiklos tikslas. Bendruomenë nëra valstybës tikslø vykdytoja. Vykdydama
nusikaltimø prevencijà, ji siekia savo – bendruomenës tikslø. Bendruome-
nës nusikaltimø prevencijos tikslai yra integruoti su kitais bendruomenës
tikslais (pvz., bendruomenës nariø laisvalaikio organizavimas, bendravimo,
visuomeniniø ryðiø stiprinimas ir pan.).
Apibûdinant bendruomenës modelá turimas omenyje ir tam tikras tos
veiklos organizavimo ir vadovavimo jai būdas.
Bendruomenës prevencijos veiklai vadovauja kolektyvinis organas, kuris
daþniausiai susideda ið svarbiausiø bendruomenës prevencijos subjektø
(policijos, ðvietimo ástaigos, verslo, religiniø konfesijø, visuomenës infor-
mavimo priemoniø, socialinës rûpybos, visuomeniniø organizacijø atstovø
ir pan.). Ðio kolektyvinio organo vadovas paprastai yra bendruomenës savi-
valdybës vadovas (pvz., meras).
Ðie aukðèiausi ir átakingiausi bendruomenës asmenys ávertina krimino-
geninæ padëtá bendruomenëje, numato ir patvirtina bendruomenës preven-
cinës veiklos tikslus ir strategijà, priima svarbiausius sprendimus juos reali-
zuojant, ávertina prevencijos programos ir atskirø priemoniø vykdymo
sëkmingumà, uþtikrina bendruomenës nusikaltimø prevencijos subjektø
veiklos koordinavimà, jø institucijø paramà bendruomenës vykdomoms
prevencijos priemonëms1.
Kasdieniams uþdaviniams vykdyti sukuriama viena arba kelios darbo
grupës. Jø skaièius, tikslai ir struktûra priklauso nuo bendruomenës pre-
vencinës veiklos tikslø ir struktûrø.
Sakykime, darbo grupæ „Vagysèiø ið parduotuviø prevencija“ gali suda-
ryti vadovas, policijos tarnybos, besirûpinanèios vagysèiø prevencija, vado-
vas, socialinis darbuotojas, mokyklos, darbo su jaunimu centro atstovai, tei-
sëjas2.
Svarbiausias veiklos dokumentas yra bendruomenës prevencinës veiklos
planas (programa), patikslinantis bendruomenës kriminogeninæ padëtá,
pagrindines su nusikalstamumu susijusias problemas, numatantis svarbiau-
sias veiklos kryptis.
Programa konkretizuoja kiekvienà kryptá numatydama tarpinius tikslus.
Pavyzdþiui, bendruomenës prevencijos plano kryptis „Vagysèiø ið parduo-
tuviø prevencija“ gali turëti tokius tarpinius tikslus:
1
Bässman J., Vogt S. Community Policing. Projektbericht des Bundeskriminalamtes zu
Erfahrungen in den USA. Bundeskriminalamt Wiesbaden. 1997; Community Policing. Er-
gebnisse eines Workshops im Bundeskriminalamt. BKA Wiesbaden. 1997. P. 37.
2
Kommunale Kriminalprävention. – Baden–Würtemberg, 1996. S. 36.
366 TREČIA DALIS
Bendruomenės prevencijos plano kryptis

„Vagysčių iš parduotuvių prevencija“
(Pagal Komunale Kriminalprävention. – Baden-Wüttemberg, 1996. S. 32–40)
Tarpiniai tikslai:
– gerinti aiðkinamàjá darbà su gyventojais ðia kryptimi;
– aktyviau pritraukti gyventojus ágyvendinant rengiamas priemones;
– skatinti parduotuviø darbuotojø iniciatyvà uþkertant kelià vagystëms;
– plëtoti aiðkinamàjá darbà ikimokyklinëse ástaigose;
– skatinti nacionaliniø maþumø atstovus dalyvauti nusikaltimø prevenci-
jos veikloje;
– apsunkinti prekiø vagystes ið parduotuviø.
Ðiems tikslams pasiekti sudaromi specialûs kalendoriniai planai, numa-

tomos priemonës, jø vykdytojai, terminai, planuojami rezultatai. Be kalen-
doriniø, rengiami specialûs finansavimo ir kiti planai.
Prevencinis darbas bendruomenės teritorijoje.

Lokalinės prevencijos formos ir
jų veiksmingumas
Bendruomenë gyvena tam tikroje apibrëþtoje teritorijoje. Kai ben-

druomenës narys kalba ar màsto apie savo bendruomenæ, jis ásivaizduoja
ne tik þmones, bet ir vietà. Be to, bendruomenë – tai ir tam tikra istorija,
praeitis, neigiami ar teigiami istorijos ávykiai.
Todël svarbi bendruomenës prevencijos dalis nukreipta á ðià bendruo-
menës gyvenimo dalá.
Architektūros prevencija. Planuojant statybas stengiamasi pastatus iðdës-
tyti taip, kad bendruomenë turëtø aiðkiai apibrëþtà savo teritorijà1. Ta teri-
1
Understanding Crime Prevention. National Crime Prevention Institute. – Boston, Lon-
don, Durban, Singapore, Sydney, Toronto. 1986. P. 111–128.
torija tampa savotiðku bendru visos bendruomenës turtu, uþ kurá visi jau-
èiasi atsakingi1.
Kelios to turto dalys itin glaudþiai siejasi su nusikalstamumu.
Fizinė aplinka
Bûtent ðiai bendruomenës gyvenimo daliai „iðdauþto lango“ teorija

(apie jà daugiau paaiðkinsime ðio skyriaus pabaigoje) skiria daug dëmesio.
Aplinka, anot ðios teorijos ðalininkø, determinuoja individo elgesá. Tas pats
þmogus vienaip elgiasi tvarkingoje aplinkoje, kur kiekviena aplinkos detalë
nuteikia já teigiamai, konstruktyviai, ir visai kitaip yra linkæs elgtis apleis-
tame rajone, tarp pusiau sugriautø namø. Ðios teorijos ðalininkai sugebëjo
gerai pagrásti mintá, kad aplinkos detalës kelia visiðkai kitas mintis ir aso-
ciacijas. Niûrus apleisto rajono vaizdas þadina mintis apie neaiðkius èia gy-
venanèius tipus. Natûralu manyti, kad santykiai tarp èia gyvenanèiø þmoniø
tvarkomi pagal dþiungliø ástatymus, kad èia neegzistuoja teisës normos.
Tokia psichologinë „nusikalstamumo aplinka“ daro átakà ir èia gyvenanèiø
þmoniø elgesiui ir santykiams.
Nusikalstamumas yra natûrali tokios bendruomenës gyvenimo dalis.
Bandymai patikrinti, ar ið tikrøjø taip yra realiame gyvenime, ið esmës
patvirtino ir patikslino apleistos aplinkos kriminogeninio poveikio mecha-
nizmà2.
Ið tikrøjø apleista aplinka pritraukia nusikaltimus, ypaè smurtinius.
Tyrimai atskleidë, kaip aplinka daro poveiká bendruomenei. Pirmiausia
ji kelia þmoniø baimæ. Jiems tai þenklas, kad ðioje vietovëje negalioja ásta-
tymai ir þmogus nëra saugus. Padorûs þmonës stengiasi nesilankyti ðiame
rajone. Socialinë kontrolë tokiame rajone labai sumaþëjusi. Ðiomis sàlygo-
mis smurtas tampa pagrindiniu árankiu sprendþiant konfliktus tarp gyven-
tojø. Smurtinis konfliktø sprendimas skatina gyventojus burtis á smurtines
savigynos grupeles. Tokio regiono gyventojai paprastai bûna pasidalijæ á
nedideles grupuotes, kurios tampa gera dirva nusikalstamoms jaunimo
grupëms.
Kiek galima koreguoti tà procesà gerinant aplinkà?
1
JAV statybos programa CPTED (Crime Prevention Through Environmental Design) nu-
mato paèiø bûsimøjø gyventojø dalyvavimà projektuojant bûsimà mikrorajonà; jie taip pat turi
ávertinti, kiek toks mikrorajonas bus saugus.
2
Wilson, James Q., Kelling Q. Broken Windows: The Police and Neighborhood Safety.
Atlantic Monthly. 1982. Vol. 249. P. 29–38.
368 TREČIA DALIS
Graffiti
Tyrinëtojø dëmesá patraukë lengviausiai koreguojami reiðkiniai, ypaè

vadinamieji graffiti.
Kriminologai susidomëjo agresyvaus ir seksualaus pobûdþio uþraðais
ant sienø. Jø pasirodymas ir turinys paprastai yra savotiðkas iððûkis visuo-
menës dorovei. Tai savotiðkas pareiðkimas, kad bendruomenëje yra jëgø,
kurios pasiryþusios nesiskaityti su dorove ir netgi specialiai paþeisti jà.
Svarbu yra ir tai, kiek ilgai tie uþraðai lieka ant sienø. Ilgas jø iðlikimas yra
savotiðkas bendruomenës atsakymas, kad ji nedrásta, nenori ar negali imtis
atsakomøjø priemoniø. Taigi destruktyvios bendruomenës jëgos suþino,
kad nëra þmoniø, pasiryþusiø joms prieðintis.
Kiek graffiti paðalinimas leidþia pakeisti ávykiø eigà, parodyti, kad rajo-
nas nëra nesaugus, sustiprinti socialinæ kontrolæ, galiausiai sumaþinti nusi-
kaltimø skaièiø.
Idealus kovos su graffiti „poligonas“, taip pat vieta, kur galima iðaiðkinti,
koká rezultatà gali duoti jø panaikinimas, yra miesto transportas, ypaè met-
ro. Supjaustytos sëdynës, sienos, „papuoðtos“ agresyviais ir nepadoriais
pieðiniais, – visa tai padaro metro nusikaltimø vieta, miesto dþiunglëmis,
kelia keleiviø nesaugumo jausmà.
Taèiau èia galima ypaè greitai panaikinti graffiti ir pamatyti, kokiø tai
turës padariniø. „Iðdauþto lango“ teorija numato, kad tokiu atveju padorûs
þmonës pradës daugiau vaþinëtis metro, sustiprës neformalioji kontrolë,
sumaþës graffiti, o toliau ir kitø nusiþengimø.
Keletas tyrimø parodë, kad panaikinus graffiti viskas toliau vyksta bû-
tent taip, kaip numato „iðdauþto lango“ teorijos ðalininkai.
Pirmiausia panagrinëkime Niujorko metro tyrimà.
Siekiant pagerinti keleiviø aptarnavimà ir saugumà Niujorko metro bu-
vo pradëta intensyvi kampanija, kurios tikslas – paðalinti graffiti ið visø
traukiniø ir metro stoèiø1. Buvo tikimasi, kad fizinës metropoliteno iðvaiz-
dos pagerinimas sustiprins keleiviø saugumo jausmà, todël daugiau þmoniø
norës vaþinëtis metro. Viltasi, kad padaugëjus keleiviø skaièiui suaktyvës
savitarpio stebëjimas ir drauge socialinë kontrolë. Tyrimo rengëjai manë,
kad tai sumaþins nusikalstamumà metropolitene (M. Sloan–Howitt, G.
Kelling, 1990). Jø viltys iðsipildë. Bûtent taip klostësi ávykiai. Pradingus
graffiti, padaugëjo keleiviø, maþiau pasitaikydavo naujø pieðiniø ant sienø,
taip pat sumaþëjo ir vandalizmo (chuliganiðkas turto naikinimas) atvejø.
Panaðaus efekto naikinant graffiti sulaukta Australijos geleþinkelio,
tramvajø ir autobusø sistemoje. Per labai trumpà laikà buvo sunaikinti visi
1
Sloan–Howitt, Maryalice, George L. Kelling. Subway graffiti in New York City: 'Gettin
up' vs. 'meanin it and cleaning it.' Security Journal. 1990. Vol. 1. P. 131–136.
graffiti, atliktas remontas, kruopðèiai iðvalyti vagonø ir autobusø salonai.

K. Carr, G. Springas (1993) parodë, kad viskas vyko taip, kaip numatë „ið-
dauþto lango“ teorija: keleiviø skaièius padidëjo 45 procentais, o nusikal-
timø asmeniui sumaþëjo 42 procentais1.
Taigi galima manyti, kad aplinkos estetinës iðvaizdos pagerinimas yra
reali nusikalstamumo bendruomenëje sumaþinimo priemonë.
Gatvių apšvietimas
Kitas apleistam rajonui bûdingas poþymis yra blogas gatviø apðvietimas.

Tai sustiprina jausmà, kad èia nesirûpinama gyventojais. Antra vertus, tam-
suma (ypaè tamsiuoju paros laiku) turi didelæ asociatyvinës psichologijos
poveiká. Tamsa mûsø sàmonëje asocijuojasi su nusikaltimais ir nusikalsta-
mumu (tamsus þmogus, tamsûs darbai, tamsi praeitis, tamsûs ketinimai).
Tokiuose rajonuose gatvës apðvietimo prietaisai sudauþomi ir lieka net-
varkomi. Tai kartu yra informacija, kad tamsa yra áprasta ðio rajono gyve-
nimo dalis, ji reikalinga tam, kad niekas nematytø, kaip daromi nusikalti-
mai.
„Iðdauþto lango“ teorijos ðalininkai tikëjo, kad blogo gatviø apðvietimo
reikðmë ir poveikis yra toks pat, kaip ir graffiti. Jø nuomone, apðvietimas,
be to, dar sukuria ir papildomà socialinës kontrolës efektà. Maþëja rajono
erdvë, kurioje nusikaltëliai, darydami nusikaltimus, jauèiasi saugiai.
Apðvietimo prevencinio poveikio tyrimai yra unikalûs ir labai ádomûs.
Buvo atlikta daugybë tyrimø, kuriais siekta nustatyti prevenciná gatviø ap-
ðvietimo pagerinimo efektà.
Taèiau beveik visi ðie tyrimai buvo þemesnio metodinio lygio. Tai reið-
kia, kad tais atvejais, kai buvo nustatomas teigiamas apðvietimo poveikis
nusikaltimø dinamikai, visada buvo nesunku rasti alternatyvø paaiðkinimà.
Tyrëjai nesiëmë priemoniø, kad tokius alternatyvius paaiðkinimus bûtø ga-
lima nuginèyti (nëra kontrolinës grupës, netiriami kiti veiksniai, kurie galë-
jo padaryti panaðø poveiká, ir pan.).
Paminësime kai kuriuos ið tø tyrimø. 1991 metais Didþiojoje Britanijoje
buvo atliktas didelis tyrimas, kuriuo bandyta nustatyti, koká poveiká nusi-
kalstamumui turi tam tikrø Londono gatviø apðvietimo pagerinimas2. Buvo
tiriami 39 miesto sektoriai. Rezultatas pasirodë neaiðkus: kai kuriuose sek-
toriuose padëtis pagerëjo, kai kuriuose pablogëjo, kitur liko tokia pati.
1
Carr, Kerri, and Geoff Spring. Public transport safety: A community right and a com-
munal responsibility. In Ronald V. Clarke (ed.) Crime Prevention Studies. Vol. 1. Monsey,
1993. NY: Criminal Justice Press. Centers for Disease Control and Prevention.
2
Atkins, Stephen, Sohail Husain, and Angele Storey. The Influence of Street Lighting on
Crime And Fear of Crime. Crime Prevention Unit Paper 28. – London: Home Office, 1991.
370 TREČIA DALIS
1994 metais britai J. Dittonas ir G. Nair atliko panaðø tyrimà Glazgo mies-
te. Ðá syká rezultatai buvo ðiek tiek geresni – nusikaltimø skaièius sumaþëjo
14 procentø1. Tais paèiais metais K. Painter atliko tyrimà Londone. Ðie re-
zultatai labai pradþiugino. Nusikaltimø apðviestose gatvëse sumaþëjo 86
procentais. Vëliau ir dar viename tyrime (1994) Painter nustatë stulbinantá
apðvietimo efektà – apiplëðimø, autotransporto priemoniø vagysèiø ir va-
gysèiø ið autotransporto priemoniø apðviestose Londono gatvëse sumaþëjo
100 procentø2.
Apibendrindamas ðiuos tyrimus savo ataskaitoje JAV kongresui Johnas
E. Eckas raðo: „Kol nëra geresniø tyrimø, teisingausia bûtø sakyti, kad mes
neþinome, koks yra tikrasis gatviø apðvietimo efektas“3.
Galima tik pritarti tokiam poþiûriui. Kartu tai yra puikus prieðtaravimo
tarp intuityvios ir mokslinës kriminologijos pavyzdys.
Intuityvios kriminologijos ðalininkai verèia mus tvirtai tikëti, kad apðvie-
timas, kuris iðsklaido tamsà ir yra praþûtingas „tamsiam nusikaltëliø pasau-
liui“, daro stiprø prevenciná poveiká. Daugelyje bendruomenës prevencijos
programø apðvietimo bendruomenës gatvëse pagerinimas numatytas kaip
akivaizdi nusikalstamumo maþinimo ir gyventojø saugumo uþtikrinimo
priemonë. Vis didesná populiarumà ágyja moderni papildoma kontrolës
priemonë – stebëjimo kameros. Potencialus nusikaltëlis miesto gatvëje turi
bûti ne tik apðviestas, bet ir stebimas. Ar galima abejoti, kad tokios prie-
monës padës uþkirsti kelià nusikaltimams?!
Taèiau mokslinës kriminologijos ðalininkai pateikia mums faktus, kad
ðis gatviø apðvietimo poveikis dar nëra moksliðkai patvirtintas.
Tai savo ruoþtu verèia mus susimàstyti, kodël tikime, kad gatviø apðvie-
timas bûtent trukdo, o ne padeda daryti nusikaltimus. Gal egzistuoja ne-
maþai situacijø, kai apðvietimas kaip tik gali sutrukdyti nusikaltimo aukai
iðvengti susitikimo su potencialiu nusikaltëliu? Gal daugeliu atvejø apðvie-
timas ið tikrøjø nevaidina jokio vaidmens?
Neatlikus empirinio tyrimo atsakyti á visus ðiuos klausimus neámanoma.
1
Ditton, Jason and Gwyneth Nair Throwing light on crime: A case study of the relation-
ship between street lighting and crime prevention. Security Journal. 1994. Vol. 5. P. 125–132.
2
Painter Kate. The impact of street lighting on crime, fear and pedestrian use. Security
Journal. 1994. Vol. 5. P. 116–124.
3
John E. Eck, Preventing Crime At Places In.: Preventing Crime: What Works, What
Doesn't, What's Promising. A Report To The United States Congress Prepared for the Na-
tional Institute of Justice by Lawrence W. Sherman, Denise Gottfredson, Doris MacKenzie,
John Eck, Peter Reuter, and Shawn Bushway in collaboration with members of the Graduate
Program Department of Criminology and Criminal Justice University of Maryland Scientific
Advisers.
Kriminogeninių daiktų pašalinimas iš bendruomenės
Kriminogeniniais vadinami daiktai, kurie lengvai tampa nusikaltimo

árankiais ar stimulais. Tai ginklai (ypaè jeigu jie visur neðiojami su savimi),
lengvai prieinami narkotikai, alkoholiniai gërimai.
Ginklo neðiojimas
Tyrimai rodo, kad kriminogeniniø daiktø koncentracija yra labai svarbi
bendruomenës charakteristika. Jeigu bendruomenëje daug þmoniø neðioja
ginklà, jeigu joje lengvai prieinami narkotikai, smurtinio nusikalstamumo,
ypaè jaunimo, lygis yra labai aukðtas1. Tarp ginklo neðiojimo ir nuþudymø
skaièiaus yra glaudus ryðys. Jeigu bendruomenëje vienoje vietoje susitinka
alkoholis, narkotikai ir ginklai, asmeniniai konfliktai kur kas daþniau bai-
giasi fiziniu susidûrimu2.
Tai þadina viltá, kad kriminogeniniø dalykø paðalinimas turëtø preven-
ciná poveiká, ypaè smurtiniø nusikaltimø atveju. Ði mintis atrodo tokia reali,
kad daugelis bendruomeniø numato ávairias bendras su policija kontrolës
priemones. Viena ið jø (ir kaip rodo patirtis, bendruomenës gyventojø pa-
laikoma) yra ávairûs prekybos alkoholiniais gërimais ribojimai (daþniausiai
ribojamas pirkëjø amþius, pardavimo laikas ir pan.). Nustatant tuos apribo-
jimus bendruomenëse kartais paaiðkëja, kad ðitaip ribojamos ástatymu su-
teiktos laisvës. Taip buvo ir mëginant apriboti ginklø ásigijimà ir neðiojimà
bendruomenës teritorijoje.
Árodymø, kad tokia priemonë turi prevenciná poveiká, yra uþtektinai.
Tai patvirtina 3 metodinio lygio tyrimas Kanzaso mieste3. Vykdant ðá
projektà Kanzaso mieste buvo uþdrausta neðiotis ginklà tam tikrose vietose
tam tikru laiku. Policijos pareigûnai buvo specialiai parengti, kaip atpaþin-
ti, kad asmuo turi ginklà. Asmenø kratos davë aiðkø rezultatà – nusikalti-
mø, naudojant ðaunamàjá ginklà, sumaþëjo 49 procentais.
Alkoholio prieinamumas
Ar alkoholio ásigijimo ribojimai gerina kriminogeninæ padëtá bendruo-
menëje? Daugelio eksperimentiniø tyrimø bendras rezultatas yra teigia-
mas.
1 Cook, Philip J. and Mark H. Motore. 1995. Gun Control. In: James Q. Wilson and Joan
Petersilia, Eds., Crime. – San Francisco: ICS Press. Center for Substance Abuse Prevention.
2
Collins, James F. Alcohol and Interpersonal Violence: Less Than Meets the Eye. In N.
Weiner and M. Wolfgrupuot, Eds., Pathways to Criminal Violence. Newbury Park, 1989 CA:
Sage; Goldstein, Paul Drugs and Violent Crime. In N. Weiner and M. Wolfgrupuot, Eds.,
Pathways to Criminal Violence. – Newbury Park, CA. 1989.
3
Sherman, Lawrence W., James W. Shaw and Dennis P. Rogan The Kansas City Gun
Experiment: Research in Brief. – Washington, 1995 D.C.: National Institute of Justice.
372 TREČIA DALIS
Kaip tokio tyrimo pavyzdá apraðysime aukðto metodinio lygio tyrimà,

kurá atliko amerikieèiø kriminologai J. E. Beckas ir J. Wartell1 (1996). Savo
eksperimentui jie pasinaudojo tokia aplinkybe. Daugelis JAV valstijø nu-
mato nemaþai prekybos alkoholiniais gërimais apribojimø, taèiau alkoholiu
prekiaujanèiø vietø savininkai paprastai nesilaiko tø apribojimø, kai tik nu-
silpsta policijos kontrolë.
Atliekant tyrimà alkoholiu prekiaujanèiø vietø savininkai atsitiktiniu
bûdu buvo suskirstyti á tris grupes. Viena grupë gavo policijos laiðkus, ku-
riuose buvo raðoma, kad turima þiniø apie prekybos alkoholiu taisykliø pa-
þeidimus. Kitos grupës prekybininkus policininkai asmeniðkai vizitavo ir
ragino kruopðèiai laikytis prekybos alkoholiu taisykliø. Treèioji grupë buvo
palikta kaip kontrolinë. Jokio poveikio jai nebuvo daroma.
Po to buvo iðtirta, kad nusikalstamumas ið esmës sumaþëjo toje grupëje,
kurioje policija asmeniðkai lankësi pas savininkà, ðiek tiek sumaþëjo toje
grupëje, kurioje buvo apsiribota vien laiðkø siuntimu, ir jokiø pokyèiø ne-
pastebëta kontrolinëje grupëje.
Toká poveiká patvirtino trys ið keturiø panaðiø tyrimø. Kiekvienà kartà
priemonës, skatinanèios laikytis prekybos alkoholiu taisykliø, rezultatas
buvo nusikalstamumo sumaþëjimas aplinkiniuose namuose.
Bendruomenės socialinė aplinka.

Nulinės tolerancijos teorija
Bendruomenës gali bûti labai skirtingos priklausomai nuo to, kiek jose
toleruojami teisës paþeidimai. Vienose bendruomenëse vagystës ar sumu-
ðimas yra áprastas reikalas, kuris nesukelia didesnio susidomëjimo. Kitose –
tai ávykis, sukeliantis visuotiná pasipiktinimà. Nulinës tolerancijos teorija
teigia, kad nepakantumas teisëtvarkos paþeidimams pasireiðkia pirmiausia
tuo, kaip gyventojai reaguoja á nedidelius paþeidimus. Prie tokiø daþniau-
siai priskiriami vieðosios tvarkos paþeidimai, vairavimas iðgërus, uþdraustø
silpnesniø narkotikø (pvz., kreko) vartojimas.
Visi ðie smulkûs paþeidimai sudaro bendruomenës dorovinæ atmosferà.
Jeigu ðie smulkûs paþeidimai nesulaukia pasiprieðinimo, vadinasi (mano á
nusikaltimus linkæs pilietis), ir didesni nusikaltimai nëra tokia didelë nuo-
dëmë, kaip kad árodinëja baudþiamasis ástatymas. Taigi smulkûs paþeidimai
– tai linkusiø daryti nusikaltimus þmoniø bûdas iðbandyti, kiek ið tikrøjø vi-
suomenë pasiryþusi prieðintis nusikaltimams.
1
Eck, John E. and Julie Wartell Reducing Crime and Drug Dealing by Improving Place
Management: A Randomized Experiment. Report to the San Diego Police Department. –
Washington, DC: 1996.
Ið to lyg ir iðplaukia iðvada, kad jeigu bûtø imamasi priemoniø paskatin-

ti visuomenæ netoleruoti net ir smulkiø teisëtvarkos paþeidimø, tai sumaþë-
tø visø (net ir sunkiø ) nusikaltimø skaièius. Antra vertus, tai lyg ir turëtø
paskatinti patá paþeidëjà susilaikyti nuo naujo teisëtvarkos paþeidimo.
Svarbu ir tai, kad potencialus paþeidëjas gali bûti linkæs tik stebëti, kaip
apskritai ðitoje vietoje gyventojai ir policija reaguoja á nusikaltimus. Atvy-
kæs á naujà vietà jaunuolis ið karto ásitikina, kad ðioje vietoje paþeidimai ne-
toleruojami ir vengia juos daryti.
Nulinës tolerancijos teorijos ðalininkø nuomone, ðios politikos nuosta-
tos gali bûti ávairiai ágyvendinamos. Bendruomenës teritorijoje gali kartu
patruliuoti policijos ir bendruomenës atstovai. Tokio patruliavimo metu ið-
aiðkinus teisës paþeidimus, suraðomi atitinkami dokumentai (protokolai)
arba asmuo areðtuojamas ir atvedamas á policijos nuovadà.
Kiti nulinæ tolerancijà supranta daugiau kaip policijos veiksmus, ku-
riuos palaiko visuomenë. Policija yra aktyvi ir nepraleidþia në vieno teisët-
varkos paþeidimo.
Kiek tai patvirtina kriminologiniai tyrimai? Ar tikrai policijos ir visuo-
menës nariø ryþtingas reagavimas á kiekvienà paþeidimà sukuria nepakan-
tumo nusikaltimams atmosferà ir dël to sumaþëja nusikaltimø.
Patikimo atsakymo á ðá klausimà neturime. Visi atlikti tyrimai yra þemo
metodinio lygio (2). Në vienam ið jø nepavyko apèiuopti ryðio tarp paþei-
dimø netolerancijos (ji buvo matuojama nusikaltëliø sulaikymø skaièiumi)
ir nusikalstamumo lygio bendruomenëje1. Du tyrimai atskleidë, kad tam
tikras nulinës tolerancijos poveikis pajuntamas, jeigu suëmimø skaièius vir-
ðija tam tikrà lygá (Ch. Title, Rowe, 1974; R. Brown, 1978).
Nulinës tolerancijos politikos poveikis konkretiems nusikaltimams tapo
dar sudëtingesnis. Tiriant narkotikø vartojimo nulinës tolerancijos reikðmæ
smurtiniams nusikaltimams, nustatyta, kad priemonës, slopinanèios narko-
tikø platinimà, tikrai maþina smurtiniø nusikaltimø skaièiø (Sviridoff ir kt.,
1992, metodinis lygis – 3; L. Sherman, D. Rogan, 1995, metodinis lygis – 5).
Kiti tyrimai rodo, kad visiðkas narkotikø vartojimo toleravimas tam tikroje
vietovëje gali padaryti prevenciná poveiká smurtiniams nusikaltimams, jeigu
kovos su narkotikais priemonës panaudojamos kartu su kitomis prevencijos
priemonëmis (Ushida ir kt., 1992).
Pagaliau dar kiti tyrimai nenustatë jokio nulinës tolerancijos poveikio
nusikaltimams (S. Annan, W. Skogan, 1993, metodinis lygis – 3).
Tai vël liudija, kad tikras ryðys tarp nulinës tolerancijos priemonës
veiksmingumo daug sudëtingesnis. Viena vertus, yra daug tarpiniø momen-
tø, nuo kuriø priklauso priemonës veiksmingumas. Sakykime, suëmimas uþ
1
Tittle, Charles and Charles H. Logan Sanctions and Deviance: Evidence and Remaining
Questions. Law and Society Review. 1973. Vol. 7. P. 371–379.
374 TREČIA DALIS
narkotikø vartojimà vieniems þmonëms gali bûti kaip bausmë, kurios, kaip
jie patys jauèia, seniai nusipelnë, kitiems – tai neleistinas kiðimasis á jø as-
meniná gyvenimà.
Nëra abejoniø, kad nulinë tolerancija – labai ryþtinga ir stipri nusikal-
timø prevencijos politika. Teisëtvarkos paþeidëjo suëmimas, grieþtos
bausmës uþ palyginti nedidelá nusiþengimà – tai negali nepadaryti stipraus
áspûdþio, ypaè jeigu tai pritaikyta ne visko maèiusiam recidyvistui, o pa-
prastam þmogui. Taèiau visai kitas klausimas, kokie bus tokio poveikio pa-
dariniai konkretaus nusikaltimo, konkretaus individo atveju.
Teisingiausia bûtø konstatuoti, kad mes neþinome, kokie yra nulinës to-
lerancijos politikos padariniai, bet atlikti tyrimai leido suprasti, koks sudë-
tingas ir skirtingas yra tas poveikis.
Bendruomenės modelis ir nusikaltimų

prevencijos praktika
Bendruomenės modelis pasaulyje
Jeigu pritariame pagrindiniam modelio postulatui – bendruomenë turi

bûti prevencinës veiklos centras, tai turime pritarti ir visiems kitiems pir-
miau apraðytiems bendruomenës prevencijos bruoþams: policijà vertinti
pagal darbà bendruomenëje, duoti jai laisvæ savarankiðkai spræsti, kokiø
þingsniø reikia imtis kiekvienoje bendruomenëje, sudaryti sàlygas glaudþiai
bendradarbiauti su bendruomene ir pan.
Taigi bendruomenës prevencijos modelis yra nuosekli ir vientisa kon-
cepcija.
Lygiai tokia pat nuosekli ir vientisa koncepcija yra ir tradicinë policija.
Jeigu mes teigiame, kad nusikaltimø prevencija turi bûti orientuota á vals-
tybæ apskritai ir jos tikslai pasiekiami demaskuojant bei baudþiant ástatymo
paþeidëjus, tai ið to iðplaukia visi sukarinto policijos modelio bruoþai.
Abu modeliai yra ne tik skirtingi, bet ir konkuruojantys. Jeigu sukarinto
modelio pagrindu veikianèioje policijoje bandytume diegti bendruomenës
modelio elementus, tie elementai bûtø svetimkûniai, trukdantys policijai
atlikti pareigas, arba grynas formalumas.
Kartu skirtumai tarp modeliø yra tokie ryðkûs ir principingi, kad staigus
perëjimas nuo vieno prie kito gali bûti labai skaudus, susijæs su visiðkai
naujais reikalavimais, visiðkai naujø þmoniø atëjimu, visiðkai naujø darbo
formø diegimu, nusistovëjusiø ir labai svarbiø tradicijø lauþymu.
Vienos ðalys, pavyzdþiui, JAV, oficialiai paskelbë bendruomenës modelá

nacionaline nusikaltimø prevencijos strategija, aktyviai ir nuosekliai pero-
rientuoja nusikaltimø prevencijà á bendruomenës modelá. Kitos ðalys elgiasi
daug atsargiau: policija ir toliau veikia pagal tradiciná militarizuotà ir cent-
ralizuotà modelá, taèiau kai kuriuose padaliniuose, daugiausia bendraujan-
èiuose su gyventojais, taikomi tam tikri bendruomenës modelio elementai.
Kai kurios ðalys tik priima bendruomenës modelio retorikà – teiginius, kad
reikia kuo glaudþiau bendradarbiauti su visuomene, aktyviau spræsti nusi-
kaltimus skatinanèias problemas. Taèiau tai siekiama daryti pagal tradiciná
modelá. Ið virðaus nurodoma, kaip reikia bendradarbiauti su visuomene,
kokias priemones reikia vykdyti, kokias problemas ir kaip spræsti.
Pagaliau yra ir tokiø bendruomeniø, kurios tiesiog liko abejingos ðiam
modeliui ir toliau nuosekliai vadovaujasi tradiciniu modeliu.
Japonijoje bendruomenës modelis – natûralus dalykas, besiremiantis
tradicija. Kanadoje, JAV egzistuoja stiprios bendruomenës policijos tradi-
cijos. Renkamo ðerifo institucija daugelyje JAV valstijø visada buvo polici-
jos, tarnaujanèios bendruomenei, pavyzdys.
Ðios ðalys atgijus bendruomenës tradicijoms ir toliau nuosekliai taiko
bendruomenës modelá. Didþiausi JAV miestai: Niujorkas, Vaðingtonas,
Èikaga, Los Andþelas, San Diegas, pertvarkë savo prevencinæ veiklà – pra-
dëjo taikyti bendruomenës modelá1.
Tarp Skandinavijos ðaliø nuosekliausiai bendruomenës modelá taiko
Danija. Pagrindinis policijos veiklos vienetas yra vadinamieji „kaimynystës
policijos namai“, atliekantys prevenciná darbà bendruomenëse. Pagrindinis
jø tikslas – suvienyti mokyklos, socialiniø darbuotojø, policijos pastangas
uþkertant kelià nusikaltimams.
Skandinavijos policijos nedidelës nuovados pasiþymi labai ðilta atmosfe-
ra, uþsukæ á jaukiai árengtas patalpas, èia aplinkiniai gyventojai mielai pasi-
kalba su policijos pareigûnais apie ávairiausias problemas, pavyzdþiui, kad
vyras daug geria ar kad vaikui blogai sekasi mokykloje. Daugelis ðiø pro-
blemø neturi tiesioginio ryðio su nusikalstamumu2.
Prancûzijoje policija susiformavo Napoleono reformø laikais. Jos pa-
grindas – militarizuota þandarmerijos policija, pasiþyminti stipria vertikalia
hierarchija ir militarizuotu vadovavimu ið virðaus. Svarbus ðios ðalies bruo-
þas yra grieþtas policijos pareigûno elgesio reglamentavimas.
Prancûzijoje bendruomenës modelis nepadarë didesnio poveikio polici-
jos veiklai. Prevencijos veikla bendruomenës lygiu tapo viso labo egzistuo-
1
J.Bässmann, S. Vogt. Community Policing. Projectbericht des Bundeskriminalamtes zu
den Erfahrungen in den USA. Bundeskriminalamt Wiesbaden, 1997. S. 13–59.
2
National Institute of Justice 1898. Community Policing:Issue And Practices Around The
World. – Washington: 10.
376 TREČIA DALIS
janèios militarizuotos kovos su nusikalstamumu sistemos papildymu. Tam

tikslui priimta nacionalinë nusikaltimø prevencijos strategija „Bonnes Mai-
son“ („Gerieji namai“), apimanti keliø þinybø prevencinæ veiklà1.
Austrijoje bendruomenës modelis irgi nebuvo priimtas, èia nëra jokiø
susidomëjimo ðiuo modelio liudijimø2.
Vokietija ir toliau laikosi centralizuoto policijos modelio, taèiau ðioje
ðalyje taikomos ávairiausios bendruomenës dalyvavimo nusikaltimø preven-
cijos veikloje formos (apskritojo stalo diskusijos, vienijanèios ávairiø insti-
tucijø pastangas, visuomenës ir policijos ryðiø stiprinimas, visuomenës tie-
sioginio dalyvavimo prevencijos veikloje bûdai ir pan.).
Taèiau visais tais atvejais bendruomenës modeliui bûdingos formos yra
tik pagrindinio centralizuoto modelio papildymas.
Bendruomenės modelio sklaidos priežastys
Svarbiausia yra tai, kad bendruomenës modelio priëmimas ar atmeti-

mas vienoje ar kitoje ðalyje visiðkai nepriklauso nuo jo veiksnumo, nuo to,
ar jis pasiþymi didesniu prevenciniu efektu nei tradicinis militarizuotas
modelis.
Poþiûris á bendruomenës modelá daugiausia priklauso nuo kitø veiksniø.
Èia ypaè svarbûs ðie trys momentai3:
1. Tradicijos – ar ðalyje yra bendruomenës policijos tradicijø. Pavyz-
dþiui, tokiø tradicijø yra JAV, bet nëra Kanadoje.
2. Poþiûris á valstybës policijà, ypaè pasitikëjimo ja laipsnis. Kuo maþiau
pasitikima valstybës policija, tuo palankiau vertinama bendruomenës
policija.
3. Ðalies administracinës sistemos nuostatos – pasirengimas duoti val-
dininkui (ir policininkui) didesnæ sprendimø laisvæ.
O kaipgi yra ið tikrøjø? Ar bendruomenës modelis pranaðesnis uþ tradi-
ciná centralizuotà? Jeigu taip, ar tie pranaðumai labai dideli, kuo jie pasi-
reiðkia, kokiomis sàlygomis?
Bandydami atsakyti á ðá klausimà susiduriame su paradoksalia situacija.
Bendruomenës modelio ðalininkai nuoðirdþiai tiki ðio modelio pranaðu-
mais, jie randa nemaþai argumentø savo nuomonei paremti, teigiamus po-
slinkius gerinant kriminogeninæ padëtá jie sieja su ðio modelio taikymu.
1
Brogden. Community Policing as Cherry Pie in R.I. Mawby. Policing Across the World.
1999. P. 176–177.
2
Proske, A. M. Community policing in Austrija. In Community policing: comparative as-
pects of community oriented police work, Dolling &Feltes (eds.). 1994.
3
Brogden. Community Policing as Cherry Pie in R. I. Mawby. Policing across the World.
1999. P. 175.
Pavyzdþiui, Niujorko policijos vadovybë, aktyviai taikanti bendruome-

nës modelá, neabejoja, kad bûtent jis leido ið esmës pagerinti miesto krimi-
nogeninæ padëtá. Su ðiuo modelio taikymu siejamas ir nusikalstamumo ma-
þëjimas.
Taèiau nepriklausomi ekspertai, pavyzdþiui, JAV teisingumo departa-
mento pareigûnai, teigia, kad nëra pagrindo manyti, jog ðiuos teigiamus
pokyèius lëmë bûtent bendruomenës modelio taikymas. Nurodoma, kad
tuo paèiu laikotarpiu ir visiðkai nepriklausomai nuo policijos ir nusikalsta-
mumo prevencijos reformos ávyko keletas svarbiø ávykiø, kurie lygiai taip
pat galëjo daryti átakà ðiam pagerëjimui. Pavyzdþiui, viena ið svarbiausiø
smurtinio nusikalstamumo miestuose prieþasèiø buvo karai tarp daugybës
konkuruojanèiø nusikalstamø grupuoèiø, besiverèianèiø narkotikø prekyba.
Aptariamu laikotarpiu ávyko miesto teritorijos pasidalijimas tarp grupuoèiø
ir jø tarpusavio karai kuriam laikui nutilo1.
Bendruomenës modelio prieðininkai abejoja, ar nusikaltimø prevencijos
decentralizavimas ið tikrøjø padidino jos efektà. Jø nuomone, bendruome-
nës modelis, didindamas policijos pareigûno savarankiðkumà, kartu padi-
dina ir korupcijos pavojø, sudarydamas papildomas galimybes piktnau-
dþiauti tarnybine padëtimi. Blogai ir tai, kad taikant bendruomenës modelá
ðalyje policija tampa priklausoma nuo bendruomenës. Tai reiðkia, kad vie-
tiniai interesai nusveria nacionalinius, bendruomenë turi galimybæ primesti
policijai savus prioritetus. O juk bendruomenë nëra vienalytë, joje visada
yra savas elitas, daþniausiai átakingiausi, turtingiausi bendruomenës nariai,
ir savi „nuskriaustieji“. Nusikaltimø prevencija bendruomenëje lengvai
tampa árankiu elito rankose, tai palankus bûdas susidoroti su tam tikrais
bendruomenës nariais.
Bendruomenës policija ilgà laikà buvo pagrindinis modelis JAV. Taèiau
bûtent tokios policijos korupcija, subjektyvizmas buvo prieþastis, dël kurios
XIX amþiaus pirmojoje pusëje buvo pereita prie centralizuoto modelio.
Visa tai liudija, kad bendruomenës modelis turi savø problemø ir trû-
kumø ir kad jø pasirinkimas reikalauja teisinio reguliavimo.
Priemonės bendruomenės ir teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimui

stiprinti
Bendruomenës modelio pagrindas yra stipri bendruomenë, palaikanti

glaudþius ryðius su teisëtvarkos institucijomis, ypaè su policija.
Yra logiðka tikëtis, kad priemonës bendruomenei ir jos ryðiams su poli-
cija stiprinti turi sumaþinti nusikalstamumà. Juk kuo stipresnë bendruome-
1
Þr. Departament of Justice // National Institute of Justice: Measuring what matters. Part
one. 1996. P. 4.
378 TREČIA DALIS
në, tuo didesnis turi bûti jos autoritetas individui. Ir jeigu bendruomenë
glaudþiai bendradarbiauja su policija, kartu siekiama maþinti nusikalsta-
mumà, tai galima matyti, kad tai skatins bendruomenës nará siekti to pa-
ties. Taigi perðasi iðvada, kad norint uþkirsti kelià nusikaltimams reikia
stiprinti bendruomenæ.
Ðiuolaikinës kriminologijos teorijos, tarp jø ir socialinës kontrolës teori-
ja, gana átikinamai parodo, kad bûtent tokie ryðiai tarp individo ir jam
reikðmingø þmoniø vaidina pagrindiná vaidmená sulaikant þmones nuo nu-
sikaltimø1.
Kokiais bûdais galima didinti bendruomenës integracijà ir jos nariø ryðá
su policijos pareigûnais?
Bendruomenės integravimo priemonės
Bendruomenës susirinkimai, sueigos, kuriose gali dalyvauti visi ben-

druomenës nariai, yra viena ið bendruomenës integravimo priemoniø. Susi-
rinkæ visi kartu þmonës turi gerà progà pasijusti bendruomene, pasijusti jos
nariais. Jie turi suvokti, kad vieninga bendruomenë yra didelë jëga, galinti
imtis konkreèiø bendrø veiksmø, pavyzdþiui, kad ir kovoti su nusikalsta-
mumu. Dël to logiðka manyti, kad tokiø bendrø priemoniø organizavimas
turëtø gerinti kriminogeninæ padëtá bendruomenëje.
Nemaþai ðá modelá taikanèiø bendruomeniø á savo veiklos planus bûti-
nai átraukia tokias bendras priemones (bendrus susitikimus). Taèiau ar jos
turi koká nors apèiuopiamà poveiká kriminogeninei padëèiai bendruomenë-
je?
Ðá ryðá ne kartà buvo bandoma nustatyti atliekant ávairiausius tyrimus.
Amerikieèiø kriminologas T. Hope‘as (1995) apibendrino ðiuos tyrimus
metodiniu poþiûriu ir nustatë, kad tik vienas ið jø padarytas aukðtesniu me-
todiniu lygiu (3). Tai P. Lavrakaso ir S. Bennetto 1989 metais atliktas de-
ðimties miesto bendruomeniø tyrimas2. Ðio tyrimo iðvada gana kategoriðka
– „negalima teigti, kad bent viena ið programø pasiekë tikslà“.
Bendruomenės narių informavimas apie kriminogeninę padėtį
Kova su nusikalstamumu visada buvo siejama su paslaptimis. Gyvento-

jai negaudavo informacijos apie kriminogeninæ padëtá, ypaè apie priemo-
nes, kuriø imamasi prieð nusikaltëlius ir nusikalstamumà.
1
Hirshi T. Causes of Delinquency. Berkley: University of California Press, 1969.
2
Lavrakas, P. J. and S. F. Bennett. A Process and Impact Evaluation of the 1983–1986.
Neighborhood Anti–Crime Self–Help Program: Summary Report. Evanston, Ill:
Northwestern University, Center for Urban Affairs and Policy Research. 1989.
Pirmiausia buvo ðventai tikima, kad ðià informacijà reikia slëpti nuo gy-
ventojø jø paèiø labui, siekiant juos nuraminti, sukurti pojûtá, kad gyvena
saugioje aplinkoje. Neretai slepiami nusikaltimai ar bent tam tikra infor-
macija apie juos, apie juos daranèius nusikaltëlius. Lenkijoje, Prancûzijoje
ðios knygos autoriui teko susidurti su praktika, kad slepiami policijai þino-
mø nusikalstamø grupuoèiø vardai. Manoma, kad juos turi þinoti tik polici-
ja, o padoriam pilieèiui tokia informacija kenksminga.
Antra vertus, gavæ informacijos gyventojai gali perduoti jà nusikaltë-
liams, o ðitie ras bûdà ja pasinaudoti.
Bendruomenës modelis visiðkai atmeta toká poþiûrá. Gyventojai yra
bendruomenës teritorijos ðeimininkai ir kaip ðeimininkai turi þinoti viskà.
Tai ne tik teisë þinoti, bet ir to þinojimo uþtikrinimas. Bendruomenë tu-
ri rasti bûdø, kaip informuoti kiekvienà gyventojà (pvz., laikraðtis, radijo
stotis, skelbimø lenta) ir uþtikrinti, kad ta informacija bûtø prieinama kiek-
vienam.
Ásivaizduokime bendruomenæ, kurioje veikia stipri informacinë tarnyba.
Ávyko nusikaltimas – visi apie tai suþino, jis tampa visos bendruomenës
svarstymo objektu. Rengiama prevencijos priemonë – ir vël nelieka në vie-
no, kuris apie tai nesuþinotø. Tokia bendra informacija ir vienytø ben-
druomenæ, skatintø pasiryþimà kartu kovoti su neigiamais reiðkiniais.
Galima tikëtis, kad tokiu atveju turëtø bûti ir maþiau teisës paþeidimø.
Tyrimai turëtø parodyti pakankamai glaudø ryðá tarp bendruomenës in-
formavimo ir kriminogeninës padëties.
Du aukðèiausio metodinio lygio (5 balai) tyrimai bandë nustatyti tà lyg
ir akivaizdø ryðá. A. Pate‘as ir kiti atliko du tyrimus: nedideliame JAV Niu-
arko miestelyje ir didesniame mieste Hiustone.
Ir ten, ir ten miesto bendruomenë kartu su policija pradëjo leisti laik-
raðtá, kurio tikslas buvo suburti bendruomenæ nusikaltimø prevencijai. Ir
ten, ir ten buvo periodiðkai atliekami viktimologiniai tyrimai, kuriais siekta
nustatyti suintensyvëjusio informacijos srauto poveiká kriminogeninei pa-
dëèiai bendruomenëje.
Abiejuose miestuose gautas abejoniø nekeliantis neigiamas rezultatas.
Jokio prevencinio poveikio nustatyti nepavyko1.
1
Aiðku, tyrimo rezultatai parodo tik tokià situacijà, kai bendruomenëje veikia viena ben-
dra informavimo priemonë. Galima spëlioti, kad jeigu bendruomenë turëtø daug galingesnæ
informacinæ sistemà, palyginamà, sakykime, su Goebbelso propagandos aparatu, jos poveikis
bendruomenës gyvenimui ir kriminogeninei padëèiai joje galëtø bûti visai kitoks.
380 TREČIA DALIS
Bendruomenės narių kontaktų su policija ir kitais teisėsaugos

pareigūnais palengvinimas
Policija, prokuratûra paprastai yra atskirtos nuo gyventojø. Tai tamsûs

pastatai, kuriuose viskà dengia paslapties uþdanga, gyventojai èia jauèiasi
svetimi, sunku susiorientuoti, o kà jau kalbëti apie ðiø pareigûnø veiklos
kontrolæ. Tame paslaptingame pastate kaþkas vyksta, apie kà gyventojai
„neturi þinoti“, kad per juos „kaip nors nesuþinotø ir nusikaltëliai“. Atva-
þiuoja ir iðvaþiuoja maðinos, ateina ir iðeina uniformuoti þmonës. Kiekviena
policijos ar prokuratûros pastato, patalpø apipavidalinimo ir darbo organi-
zavimo detalë sakyte sako bendruomenës nariui: „Èia – kitas pasaulis. Tu
èia svetimas“.
Èia pakliuvæs bendruomenës narys jauèiasi suglumæs, praradæs sava-
rankiðkumà. Jis gali kreiptis tik tam tikru laiku, tam tikra forma ir privalo
paklusti pareigûno nurodymams.
Bendruomenës modelis panaikina tà atskyrimà. Vadovaujamasi nuosta-
ta, kad kuo prieinamesni policijos pareigûnai bendruomenës nariams, tuo
glaudesni jø kontaktai, tuo maþiau nesusipratimø, tuo geriau bendruome-
nës nariai gali pareikðti savo norus nusikaltimø prevencijos srityje ir tuo
lengviau sugebës sukontroliuoti, kaip jø norai ágyvendinami.
Policijos prieinamumas – vienas svarbiausiø bendruomenës prevencijos
bruoþø. Savotiðkas pavyzdys yra japonø koban – kaimo ar miesto rajono
centre stovintis namas, kuriame visada galima rasti policininkà ir pasikalbë-
ti su juo visais rûpimais klausimais.
Taigi lyg ir bûtø galima manyti, kad tokios sistemos organizavimas tikrai
pagerintø kriminogeninæ padëtá ir tyrimai turëtø nustatyti glaudø ryðá tarp
koban tipo policijos punktø kontaktams su pilieèiais ir nusikalstamumo
bendruomenëje lygio.
JAV, Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje buvo steigiami tokie policijos
punktai. Vienur tai buvo stacionarios policijos bûdelës, stovinèios centrinë-
je gatvëje. Jose visi pilieèiai uþëjæ gali pasiteirauti jiems rûpimais klausi-
mais. Vokietijoje labiau paplito specialûs autobusai, apklijuoti skelbimais
su pilieèius dominanèia informacija. Þmonës taip pat gali kreiptis á autobu-
se sëdinèius policijos pareigûnus ir iðsiaiðkinti jiems svarbius klausimus1.
Ar galima tikëtis ryðio tarp ðiø kontaktiniø punktø ir bendruomenës
kriminogeninës padëties?
Atsakymas á ðá klausimà neigiamas. Ið daugelio atliktø tyrimø trys buvo
gana aukðto metodinio lygio (3). Tai amerikieèiø kriminologø M. Wycoffo
ir W. Skogano 1986 metø tyrimas, kuriuo bandyta nustatyti ryðá tarp kon-
1
Polizeimobil – Information und Rat auf vier Rädern durchs Land. Polizei Brandenburg.
110 info. S. 13.
taktiniø punktø ir bendruomenës kriminogeninës padëties, taip pat Ushi-

dos ir kitø 1992 metais atliktas tyrimas ieðkant ryðio tarp policijos punktø
organizavimo ir nusikalstamumo lygio. Taèiau ryðys nebuvo nustatytas. Ðio
ryðio neaptiko ir ankstyvesni aukðto metodinio lygio tyrimai (T. Pate ir kt.,
1985; W. Skogan, 1990).
Bendruomenės narių savitarpio pagalba nusikaltimų prevencijos srityje.

Kaimynų vykdoma priežiūra
Logiðka bûtø manyti, kad bendruomenës nariø veikla, nukreipta prieð

nusikalstamumà, turëtø sustiprinti ir paèià bendruomenæ, ir jos nusiteikimà
kovoti su nusikalstamumu.
Niekas taip nesuvienija þmoniø kaip bendra veikla siekiant visiems
svarbaus tikslo. Kaimynystës prieþiûra (neighborhood watch) – idealus tokio
tipo bendradarbiavimas.
Ðis kaimynø bendradarbiavimas besiginant nuo nusikaltëliø pirmiausia
atsirado Didþiojoje Britanijoje ir vëliau paplito po visà pasaulá. Viena ið
populiariausiø ðio bendradarbiavimo formø – tai kaimynø raðtiðki savitar-
pio ásipareigojimai priþiûrëti vienas kito namà, kai ðeimininkø nëra. Vien
Didþiojoje Britanijoje priskaièiuojama per tûkstantis bendruomeniø, kurio-
se taikoma kaimyninë prieþiûra. Atrodytø, kad tokia bendruomenës pre-
vencijos forma turëtø gerinti kriminogeninæ padëtá bendruomenëje, taip
pat stiprinti paèià bendruomenæ, jos nusiteikimà kovoti su nusikaltimais.
Be to, tokio bendradarbiavimo forma tiesiogiai apsunkintø butø ir namø
plëðimus ir neleistø ávairiausio plauko svetimiems þmonëms laisvai jaustis
bendruomenës teritorijoje.
Taigi turëtø bûti ryðys tarp ðios bendruomenës nariø bendradarbiavimo
formos ir kriminogeninës situacijos bendruomenëje.
Taèiau aukðto metodinio lygio (4) tyrimas, kurá atliko JAV kriminolo-
gas T. Pate‘as 1987 m., nenustatë jokio ryðio tarp kaimynystës prieþiûros
bendruomenëje ir namø plëðimø. Nenustatë jokio ryðio ir kiti ðiek tiek þe-
mesnio lygio (3) tyrimai (W. Skogan, 1990; P. Rosenbaum, 1986; S. Be-
nnett, 1990). Tik vienintelis tyrimas atskleidë, kad organizavus kaimynystës
prieþiûrà 18 mënesiø namø plëðimø buvo maþiau.
Taigi visais ðiais atvejais – bendruomenës bendrø priemoniø organiza-
vimas, jos informacinio gyvenimo suaktyvinimas, policijos kontaktiniø
punktø steigimas, kaimynø vykdomos prieþiûros organizavimas – susiklosto
paradoksali situacija: tikrovëje atsitinka visiðkai kitaip, negu kad sako logi-
ka. Netgi taikant labai tobulus empirinio tyrimo metodus nerasta ryðiø,
nors jie, regis, turëjo bûti labai ryðkûs.
382 TREČIA DALIS
Kodël taip yra? Matyt, bendriausias atsakymas á ðá klausimà yra toks:

gyvenime visi ðie procesai yra daug sudëtingesni, negu mums galëtø atrody-
ti.
Galima manyti, kad dël to sudëtingumo prevencijos priemonës padaro
mums reikalingà poveiká tik per daugelá tarpiniø grandþiø. Eidamas per vi-
sas tas grandis poveikis nusilpsta.
Tai reiðkia, kad neiðaiðkinus tø tarpiniø grandþiø ir neiðmokus neutrali-
zuoti jø slopinanèio poveikio nëra didesnës prasmës taikyti minëtus meto-
dus. Pirmiausia juos reikia iðtirti.
Prevencijos priemoniø, skirtø bendruomenës integracijai ir jos bendra-
darbiavimui su policija, tyrimas pateikia tyrinëtojams ir kitø netikëtumø.
Nustatomi ðiø metodø efektyvumo veiksniai, kuriø lyg ir sunku bûtø tikëtis.
Bendruomenės narių ir teisėsaugos pareigūnų asmeninių

kontaktų stiprinimas. Policijos vizitai
Viena ið populiariø bendruomenës policijos veiklos formø yra policijos

pareigûnø neformalûs vizitai pas gyventojus. Dienomis ar vakarais polici-
ninkas uþeina pas pilieèius, paaiðkina, kad tiesiog nori prisistatyti. Policijos
pareigûnas pasikalba su þmonëmis, paragina kilus kokiai nors problemai ar
klausimui nesivarþant kreiptis á já ar jo kolegas. Be to, pareigûnas pasidomi,
ar pilietis ðiuo metu neturi kokiø nors rûpesèiø, ir pasiteirauja, á kà ben-
druomenës policija turëtø atkreipti dëmesá. Daþniausiai pilieèiai informuo-
ja apie vieðosios tvarkos paþeidimus, apie vietines grupuotes, nelegalià
prekybà narkotikais, asmenis, nelegaliai besineðiojanèius ginklà.
Labai svarbus yra neformalus vizito pobûdis: pareigûnas nieko neuþra-
ðo, neklausia pavardës, netikrina dokumentø, primygtinai pabrëþdamas,
kad vizito tikslas – tik palaikyti kontaktà ir suþinoti, ko laukia ið policijos
gyventojai.
Tokia policijos veiklos forma turëtø sustiprinti bendruomenës ir polici-
jos ryðius, suteikti policijai papildomos informacijos apie bendruomenës
problemas.
Aiðku, kad ir ðios priemonës poveikis bendruomenës nusikalstamumui
vyksta per daugelá tarpiniø grandþiø. Jos poveikis gali bûti labai skirtingas
priklausomai nuo bendruomenës ir ðeimos, su kuria bendrauja policijos pa-
reigûnas.
Taèiau atlikus tyrimus paaiðkëjo, kad bûtent ðiai priemonei pavyksta
áveikti tarpines kliûtis ir padaryti reikiamà poveiká bendruomenës krimino-
geninei padëèiai.
Tiriant ðá efektà atlikti net 6 aukðtesnio metodinio lygio (3) tyrimai. Penki
ið jø patvirtino ðios priemonës poveiká bendruomenës nusikalstamumui.
1985 metais M. Wycoffas ir kiti tyrinëjo ryðá tarp panaðiø vizitø ir duo-
menø apie nusikalstamumà. Buvo nustatytas gan ryðkus poveikis. Kai ben-
druomenës policija pradëjo tokius vizitus, nusikalstamumas bendruomenë-
je pastebimai sumaþëjo.
Kitas tyrimas, atliktas amerikieèio T. Pate‘o 1985 metais ir pakartotas
W. Skogano 1990 metais, parodë, kad ðie vizitai duoda ryðkø efektà, jeigu
kartu steigiami ir kontaktiniai policijos punktai.
1991 metais G. Laycock bandë nustatyti policijos pareigûnø vizitø po-
veiká butø plëðimams1. Kaip jau raðëme, ðiø nusikaltimø lygiui nepadarë
poveikio netgi „kaimynø vykdoma prieþiûra“. Taèiau policijos pareigûnø
vizitai toká poveiká padarë. Butø grobstymø lygis statistiðkai ið esmës suma-
þëjo.
Amerikieèiø kriminologas Ushido 1992 metais tyrë policijos vizitø pas
gyventojus poveiká nusikalstamumo lygiui bendruomenëje ir vël buvo gau-
tas teigiamas rezultatas.
Vienintelis deguto ðaukðtas yra 1995 metø L. Shermano tyrimas, kuris
parodë, kad nors policija ir daug kartø lankësi pas pilieèius, tirtose ben-
druomenëse nusikaltimø pokyèiø neávyko.
Taigi, apskritai kalbant, ði bendruomenës prevencijos forma sugeba
áveikti ávairias kliûtis ir padaryti prevenciná poveiká nusikalstamumui. Ta-
èiau, kaip rodo paskutinis tyrimas, ðiame kelyje gali pasitaikyti ir neávei-
kiamø grandþiø.
Tolesni tyrimai turëtø paaiðkinti, kodël ði prevencinës veiklos forma pa-
sirodë tokia galinga, palyginti su visomis kitomis, ir kas yra tie paslaptingi
veiksniai, kurie sulaikë tà poveiká L. Shermano tyrime. Kol kas galima tik
kelti hipotezes.
Ið tikrøjø policijos pareigûno vizitas pas bendruomenës nará – tai ávykis,
kuris gali sukelti pilieèiui labai ávairiø minèiø ir reakcijø. Kaip jis reaguos,
priklauso ir nuo paties pilieèio poþiûrio á bendruomenæ, policijà, á ðá konk-
retø policininkà, taip pat ir nuo santykiø su kaimynais.
Galima manyti, kad ypaè didelæ reikðmæ turi individualus ir privatus ðio
vizito pobûdis. Jeigu pareigûno vizitas turëtø konkretø tikslà (sakykime,
bûtø uþëjæs tirdamas padarytà nusikaltimà), visa iniciatyva bûtø pareigûno
rankose. Jis turëtø teisæ reikalauti ið pilieèio pagalbos, informacijos ar pan.
Pilieèiui ðiuo atveju tektø uþimti gynybos pozicijà.
Visiðkai kitaip yra neoficialiø vizitø metu. Pats pilietis gali rinktis: atsa-
kyti trumpai ir vengti pokalbio ar kalbëti plaèiau. Be to, policininkas dar
pasiûlo kreiptis kilus problemoms. Vizitas vyksta be liudininkø, neraðant
protokolo, pilieèio teritorijoje. Visa tai ir paskatina pilietá pasidalyti pro-
1
Laycock G. Operation Identification, Or The Power Of Publicity? Security Journal.
1991. Vol. 2. P. 67–72.
384 TREČIA DALIS
blemomis bei rûpesèiais, ypaè nusikalstamumo srityje. Didþiausias rûpestis

– kad jis pats netaptø nusikaltimo auka. Net ir butø plëðikautojas suintere-
suotas, kad nebûtø apiplëðtas jo paties butas. Net ir didþiausias vagis neno-
ri bûti pats apvogtas. Neformalus policininko vizitas – tai, viena vertus, pa-
gunda pakalbëti apie pilieèiui nerimà kelianèius bendruomenës gyvenimo
reiðkinius (ávairios grupuotës, átartini asmenys ir pan.). Antra vertus, tai ir
savotiðkas áspëjimas – paaiðkëja, kad policija turi papildomà svarbø infor-
macijos ðaltiná, gali suþinoti, kas kaimynams atrodo átartina.
Visa tai gali veikti kaip stiprus, nusikaltimus stabdantis mechanizmas.
Dar vienas reikðmingas (nors kol kas ir hipotetinis) ðios prevencijos
priemonës poveikio momentas – tai jos individualumas. Policininkas yra
vienas akis á aká su pilieèiu. Jis nevarþomas jokiø instrukcijø ir kontrolës ið
virðaus. Pilietis, su kuriuo vizito metu bendrauja policijos pareigûnas, gali
turëti paèiø ávairiausiø motyvø bendrauti su policininku, lygiai taip pat ir
vengti tokio bendravimo. Bûdamas akis á aká su pilieèiu ir bendraudamas
tik su juo vienu policijos pareigûnas turi daug daugiau galimybiø atspëti ir
vienus, ir kitus motyvus ir tinkamai reaguoti.
Ðiuo atþvilgiu policijos pareigûnø vizitai yra individualus prevencinis
darbas, skatinantis atsiþvelgti á þmogaus asmenybës ypatybes.
Procedūrinis teisingumas policijos veikloje ir jo

prevencinis efektas
Tai policijos prevencinës veiklos forma, kurios veiksmingumas dar toli
graþu nëra árodytas. Taèiau tai yra vienas ið labiausiai intriguojanèiø tokiø
formø paieðkos bûdø.
Procedûrinis teisingumas – tai policijos (ar kitø pareigûnø) sugebëjimas
konfliktinëse situacijose pasielgti taip, kaip tai atrodytø teisinga pilieèio
akimis.
Pastarøjø dviejø deðimtmeèiø tyrimai parodë, kad dauguma þmoniø turi
tvirtas nuostatas, koks konflikto sprendimas atitinka teisingumo kriterijus1.
Tas atitikmuo gali atsirasti dviem bûdais. Policijos elgesys gali tiesiog ati-
tikti pilieèio nuomonæ apie teisingà elgesá. Antra verta, toks atitikimas gali
atsirasti dël to, kad policininkas sugebëjo motyvuoti savo sprendimà ir savo
elgesá.
Psichologas T. Tyleris nustatë glaudþius ryðius tarp pilieèio nuomonës
apie tai, kiek teisingai elgiasi policija, ir pasiryþimo vykdyti ástatymo reika-
lavimus.
Tirdamas policijos veiklà Èikagoje W. Skoganas nustatë, kad labiausiai
nusikalstamumas sumaþëjo tose bendruomenëse, kuriose (kaip rodo ap-
1
Tyler T. Why People Obey the Law. – New Haven: Yale University Press, 1991.
klausos) pilieèiai mano, kad policija, priimdama sprendimà, „atsiþvelgia á

pilieèiø nuomonæ“.
1995 metais W. Skoganas atliko aukðto metodinio lygio (3) tyrimà. Jo
metu policija keitë savo elgësi, stengësi pasielgti taip, kaip pilieèiams atro-
do yra teisinga. Rezultatas – nusikaltimø sumaþëjo.
Panaðûs buvo 1996 metais atlikto 2 metodinio lygio tyrimo rezultatai.
Paternosteris ir jo kolegos tyrë smurtà ðeimoje ir veiksnius, skatinanèius jo
recidyvà. Buvo analizuojami kaltininko (paprastai vyro) suëmimo padari-
niai. Paaiðkëjo, kad kaltininkai, kurie elgesá su juo po suëmimo apibûdin-
davo kaip teisingà, kur kas reèiau darydavo pakartotinius nusikaltimus.
Visa tai rodo, kad procedûrinio teisingumo tyrimas yra vienas ið per-
spektyviausiø prevencijos priemoniø paieðkos bûdø.
Teisėsaugos institucijų veiklos reorganizavimas
Policijos ir bendruomenės bendradarbiavimo modelis
Bendruomenës prevencijos plëtra pareikalavo ið esmës reorganizuoti

policijos veiklà. Ryðkiausias ðio persitvarkymo bruoþas – policijos persio-
rientavimas á bendruomenæ (community policing1), bendradarbiavimas su ja
uþtikrinant teisëtvarkà.
Persiorientavimas á bendruomenæ – labai svarbus þingsnis visoje ástaty-
mø taikymo sistemoje. Tradicinë sistema buvo orientuota á ástatymø taiky-
mo vienodumà. Buvo reikalaujama ástatymus taikyti visur vienodai, neatsi-
þvelgiant á vietos sàlygas ir ypatumus. Tai buvo uþtikrinama pirmiausia or-
ganizuojant hierarchinæ sprendimø priëmimo sistemà, kurioje svarbiausi
sprendimai priimami valstybës institucijø piramidës virðûnëje, o ne tokie
svarbûs – þemesnëse piramidës grandyse. Taèiau ástatymø taikymo atveju
hierarchijos principas papildomas centralizacijos principu. Tai reiðkia, kad
ne tik svarbiausi, bet ir visi kiti sprendimai priimti ið aukðèiau. Esant cent-
ralizuotai sprendimø priëmimo sistemai aukðèiausioji vadovaujanti institu-
cija numato kiekvienà vykdymo detalæ. Siekiama kuo maþiau sprendimo
laisvës palikti vietose, ten, kur ástatymai tiesiogiai taikomi. Aiðku, kad cent-
ralizacijos principo nesilaikymas neiðvengiamai sukeltø ástatymo taikymo
ávairumà.
1
Community policing – sunkiai verèiamas þodþiø junginys. Terminas „policing“ reiðkia po-
licijai bûdingø funkcijø atlikimà (nepriklausomai nuo to, kas jas atlieka). „Community poli-
cing“ – tai policinë veikla bendruomenëje ir bendruomenës labui.
386 TREČIA DALIS
Tokia teisës taikymo koncepcija lemia vieno svarbiausiø ástatymo taiky-

tojø – policijos organizavimà.
Nuosekliausias hierarchijos ir centralizacijos principø realizavimas yra
militarizuota policijos sistema. Èia nuosekliai siekiama kuo aukðtesniu lygiu
priimti kiekvienà sprendimà, kuo tiksliau reglamentuoti jø vykdymà, palie-
kant paèiam vykdytojui, þemiausios grandies pareigûnui, tik pareigà atlikti
viskà kuo tiksliau.
Svarbus tokios policijos sistemos bruoþas yra drausmė, besąlygiškas įsa-
kymų vykdymas, ástatymø vykdymo tikslumas. Þemiausia pareigûnø grandis
neturi rodyti iniciatyvos – pedantiðkai vykdyti ástatymus ir ásakymus yra
svarbiausias reikalavimas.
Tokia sistema nulemia ir santykius tarp įstatymus taikančių institucijų ir
piliečių. Pilieèiø nuomonë, kaip turëtø bûti taikomi ástatymai, ðiuo atveju
yra nesvarbi ir á jà neatsiþvelgiama. Policija ir kiti ðios sistemos pareigûnai
turi tik vienà tikslà – ástatymus taikyti kuo tiksliau (o tai ðioje sistemoje
reiðkia kuo vienodþiau). Jeigu atsiranda kokiø nors neaiðkumø, sprendimai
priimami ne savarankiðkai nagrinëjant problemà, bet informuojant apie
problemà kuo aukðèiausià hierarchijos grandá. Ið ten ir ateina sprendimas –
komanda.
Tokiai sistemai nebûdingas bendradarbiavimas su pilieèiais. Gyventojai
gali dalyvauti ðios hierarchinës sistemos veikloje, bet tik kaip grandis, kuri
yra dar þemiau negu eiliniai policijos pareigûnai. Visuomenës atstovai gali
prisidëti prie sistemos veiklos tik vienu bûdu – vykdyti to þemiausio parei-
gûno ásakymus.
Vietiniai skirtumai (pvz., skirtumai tarp bendruomeniø) ðioje sistemoje
vaidino „trukdymø“ vaidmená. Policijos pareigûnai privalëjo ástatymus tai-
kyti taip, lyg tie individualûs ypatumai neegzistuotø.
Taigi militarizuota policija turëjo uþtikrinti sprendimø priëmimà aukð-
èiausiu lygiu, ignoruoti vietiniø (bendruomenës) gyvenimo sàlygø ypatu-
mus. Ji nebendradarbiavo su pilieèiais, nesistengë átraukti visuomenæ á pre-
vencinæ veiklà.
Tokia ir buvo policijos sistema XIX–XX amþiuje. Ðios institucijos tiks-
las buvo uþtikrinti ástatymø numatytà tvarkà ir iðaiðkinti jos paþeidimus.
Buvo manoma, jog tai tinkamiausias bûdas visuomeninei tvarkai palaikyti
ir uþkirsti kelià nusikaltimams.
Taèiau septintàjá praëjusio amþiaus deðimtmetá ði kovos su nusikalsta-
mumu ideologija prarado átakingumà.
Tradicinë policijos veikla remiasi ásitikinimu, kad svarbiausias nusikal-
timø prevencijos bûdas – tai kuo nuoseklesnis ir tikslesnis ástatymo taiky-
mas. Kuo tiksliau policija vykdo ástatymus ir kitus jos veiklà reglamentuo-
janèius norminius dokumentus, kuo aktyviau kovoja su teisëtvarkos paþei-
dimais, tuo maþiau bus nusikaltimø. Kriminologiniai tyrimai verèia tuo su-
abejoti. Jie liudija, kad nëra jokio pagrindo manyti, jog nusikaltimø iðaiðki-
nimas ir nusikaltëliø nubaudimas bent kiek prisideda prie nusikalstamumo
maþëjimo.
Sunkus smûgis sukarintos policijos koncepcijai buvo ir tyrimai bei eks-
perimentai, kurie paneigë lyg ir akivaizdø ryðá tarp policijos veiklos akty-
vumo ir jos veiklos rezultatø. Garsiausias ið tø eksperimentø buvo Kanzaso
eksperimentas1.
Á eksperimentà buvo átrauktos trys ðio miesto regiono grupës. Vienerius
metus kiekvienoje ið tø regionø grupiø policijos veikla buvo visiðkai skirtin-
ga. Pirmoje grupëje policijai buvo pavesta rodyti kuo maþesná aktyvumà,
policija veikdavo tik tuomet, kai buvo praðoma ar jos dalyvavimas buvo
skatinamas ávykiø, á kuriuos policija negali nereaguoti. Antroje grupëje po-
licija elgësi kaip áprasta, treèioje – veikë aktyviai, savo iniciatyva ásikiðdavo
siekdama iðaiðkinti nusikaltimus ar uþkirsti jiems kelià.
Eksperimentas parodë, kad per metus skirtingas policijos aktyvumas
nepadarë jokios átakos kriminogeninei padëèiai ðiuose rajonuose, tai yra ji
liko nepakitusi.
Taigi þlugo ásitikinimas, kad policijos veikla uþtikrinant ástatymo vyk-
dymà ið tikrøjø daro aiðkø ir apèiuopiamà poveiká teisëtvarkai.
Dar vienà smûgá sukarintos policijos koncepcijai sudavë ir profesiona-
lizmo idëjos þlugimas.
Plëtojant sukarintà policijos modelá buvo tikima, kad mokslas turi ir gali
duoti atsakymà á policijos veikloje kylanèius klausimus. Vienas ið didþiausiø
ðio modelio entuziastø E. Hooveris tikëjo, kad vienintelë reali policijos to-
bulinimo jëga yra mokslas. Èia svarbiausias atrodë mokslas, padedantis ið-
aiðkinti nusikaltimus ir kontroliuoti visuomeninæ tvarkà: balistika, chemija,
kriminalistika, bet ne maþiau svarbu atrodë ir technika: automobiliai, tele-
fonai, radijo siøstuvai. Techniðkai apginkluota patrulinë policijos maðina ir
policijos detektyvas kelis deðimtmeèius buvo tobulos, modernios policijos
simboliai.
Bûtent mokslas turëjo pateikti policijos pareigûnui atsakymus á visus
jam kylanèius klausimus. Bendradarbiavimas su visuomene – yra tik ben-
dradarbiavimas su neprofesionalais.
Taèiau praktinë policijos veikla parodë, kad policininkai daþnai susidu-
ria su klausimais, á kuriuos atsakymus gali duoti ne mokslas, o praktinë
darbo patirtis, nuolatinis bendravimas su þmonëmis, kurie policijai yra
svarbûs. Paaiðkëjo, kad daþnai policijos pareigûnui reikalingos ne moksli-
nës, o vadinamosios „vietinës þinios“, kuriø nepajëgdavo duoti joks moks-
1
Kelling, George L., Antony M. Pate, Duane Dieckman and Charles Brown. The Kansas
City Preventive Patrol Experiment: Technical Report. – Washington, DC: Police Foundation.
1974.
388 TREČIA DALIS
las, o tik ilgameèiai ryðiai su bendruomenës nariais (kas yra ðie þmonës,
kuo jie tiki, kas jiems svarbiausia, kokie yra jø savitarpio santykiai ir pan.).
Be to, paaiðkëjo, kad mokslas nepajëgus duoti aiðkaus atsakymo ir á
klausimà, kaip policijai reikia elgtis riauðiø, sukilimø, minios susibûrimø
metu ar panaðiose policijos prestiþui svarbiose situacijose1.
Ypaè aðtrios kritikos sukarinta policijos sistema sulaukë uþ savo uþda-
rumà ir veiklos neskaidrumà. Sukarinta policijos organizacija yra linkusi at-
siskirti nuo gyventojø. Ji vykdo ásakymus ið virðaus. Jiems svarbu kuo
veiksmingiau pasinaudoti mokslo þiniomis, o nekvalifikuota gyventojø
nuomonë nereikalinga. Atvirkðèiai, gyventojai turi kuo maþiau þinoti apie
policijos veiklà, kad informacija apie jà nepakliûtø nusikaltëliams. Sukarin-
ta policija linkusi kuo labiau uþslaptinti savo veiklà. Jos simbolis – tamsus
policijos pastatas, kur atvaþiuoja ir iðvaþiuoja maðinos, intensyviai vyksta
niekam neþinoma veikla, á kurá gyventojai þiûri su baime ir nepasitikëjimu.
Toks uþsidarymas ir atsiskyrimas nuo gyventojø, kuriems policija turëtø
tarnauti, skatina policijos nejautrumà gyventojø interesams. Þiaurios poli-
cijos akcijos prieð gyventojus, stoka priemoniø jos veiklai sukontroliuoti, ið
to kylanti korupcija – dël visø ðiø prieþasèiø policija tapo svetimkûniu de-
mokratinëje visuomenëje.
Ta kritika stimuliavo naujo policijos modelio atsiradimà. Ðio modelio
pagrindiniai bruoþai – tai paslaugos ideologija, bendruomenës policija, po-
licijos veikla, orientuota á problemø sprendimà.
Policijos persiorientavimas į bendruomenę. Kriminogeninės padėties

bendruomenėje pagerinimas, piliečių saugumas ir pasitenkinimas –
nauji policijos tikslai
Anksèiau policijos tikslai buvo toli uþ bendruomenës ribø – kriminoge-

ninës padëties visoje ðalyje pagerinimas. Ir policijos vadovai, ir eiliniai pa-
reigûnai dþiaugësi, jeigu nusikalstamumas ðalyje sumaþëdavo, ir liûdëjo,
jeigu jis iðaugdavo. Konkreèios bendruomenës padëtis domino juos tik tiek,
kiek ji pagerindavo ar pablogindavo bendrà vaizdà.
Pritaikius bendruomenës modelá policijos orientacija ið esmës keièiasi.
Juos domina jø bendruomenës padëtis, ir bûtent ji turi pagerëti.
Tas persiorientavimas pirmiausia turi iðryðkëti svarbiausiuose policijos
veiklà reglamentuojanèiuose aktuose, ypaè programiniuose dokumentuose,
apibrëþianèiuose policijos tikslus.
1
Jeffrey Patterson. Community Policing: Learning The Lessons Of History, 1999.
Policijos teritorinio pasiskirstymo pertvarkymas
Policijos darbas paprastai organizuojamas remiantis administraciniu-

teritoriniu paskirstymu.
Ðis paskirstymas toli graþu ne visada sutampa su natûraliu pasiskirsty-
mu, tai yra su natûraliomis susiformavusiø gyventojø bendruomeniø ribo-
mis. Todël perëjimas prie bendruomenës modelio neretai pareikalauja po-
licijos aptarnaujamø teritorijø ribø patikslinimo.
Policijos veikla kaip problemų sprendimas
Ástatymo leidëjai, vyriausybë, aukðèiausia valdþia nagrinëja visuomenës

problemas, skatinanèias nusikalstamumà, ir priima sprendimus, kokie ásta-
tymai turi bûti priimti ir kaip jie turi bûti vykdomi. Policijos uþduotis yra
kuo tiksliau tuos ástatymus vykdyti. Toks policininkas, anot vokieèiø, –
„komunikabilus pedantas“ (kontaktfähige pedant).
Siekiant pagerinti padëtá bendruomenëje niekas ið virðaus negali iðana-
lizuoti bendruomenës problemø ir pasakyti bendruomenës policijai, kokios
yra èia vykstanèiø nusikaltimø prieþastys, kà reikia daryti, norint jas paða-
linti. Vietinë policija pati (kartu su kitais bendruomenës suinteresuotais
asmenimis) turi iðanalizuoti bendruomenës problemas ir, atsiþvelgusi á savo
ir bendruomenës galimybes, priimti sprendimus.
Taigi bendruomenës policijos veiklos pagrindas yra jau ne svetimø
sprendimø vykdymas, bet savarankiðkas problemø sprendimas.
Sàvokà „policijos veikla, nukreipta á problemø sprendimà“ pasiûlë ame-
rikieèiø kriminologas H. Goldsteinas. Jis parodë, kad tik nedaugelis nusi-
kaltimø ir kitø policijos veikloje pasitaikanèiø ávykiø gali bûti suprasti izo-
liuotai nuo juos sukëlusiø prieþasèiø.
Dël to policijos pareigûnai (ypaè veikiantys savarankiðkai) turi reaguoti
ne tik á ávykius, bet ir á jø prieþastis. Tos prieþastys ir yra prevencijos pro-
blema.
Tai reiðkia, kad susidûræs su neigiamu ávykiu policininkas turi: 1) iðaið-
kinti uþ jo slypinèià problemà; 2) iðnagrinëti jà; 3) rasti problemos spren-
dimà; 4) ávertinti, ar tas sprendimas davë reikiamà rezultatà.
Pavyzdþiui, jeigu policija bendruomenëje susidûrë su padaþnëjusiais
narkotikø vartojimo incidentais, ji neturi pasitenkinti standartiniu reagavi-
mu, neuþtenka vien þinoti, kodël apskritai daugiau vartojama narkotikø.
Policijai reikia ásigilinti, kodël daugëja ðiø incidentø jø bendruomenëje,
kokios konkreèios prieþastys tai paskatino. Tø prieþasèiø ávertinimas bei
paðalinimas ir yra svarbiausia policijos darbo dalis.
390 TREČIA DALIS
Policijos valdymo decentralizavimas. Sprendimų priėmimas

vadovaujantis subsidiarumo principu
Tradicinio policijos modelio sàlygomis buvo siekiama kuo daugiau

sprendimø priimti hierarchinës sistemos virðûnëje, kuo maþiau sprendimø
leisti priimti apaèioje. Naujo policijos modelio sàlygomis veikia prieðingas
principas. Þemiausios grandies policininkai turi priimti visus sprendimus,
kuriuos tik gali priimti. „Á virðø“ perkeliami tik tokie sprendimai, kurie ne-
gali bûti priimti apaèioje. Tai ir yra subsidiarumo principas, bûdingas nau-
jam policijos modeliui.
Pasikeièia ir aukðèiausiø policijos vadovø vaidmuo. Anksèiau jie buvo
pagrindinës kovos su nusikalstamumu figûros. Þemesnio rango policijos
pareigûnai turëjo tik padëti jiems gerai vykdydami jø ásakymus. Dabar svo-
rio centras persikelia „þemyn“, á konkreèià bendruomenæ. Þemutinës
grandies pareigûnas nagrinëja problemas, priima sprendimus. Aukðta poli-
cijos vadovybë ið „vadovø“ tampa „pagalbininkais“. Jø uþduotis padëti
bendruomenës policininkui priimti kuo geresnius sprendimus, t. y. suteikti
organizacinæ, informacinæ pagalbà, teikti konsultacijà ir kita.
Perėjimas nuo reaktyvios prie proaktyvios policijos veiklos
Reaktyviais vadinami policijos veiksmai, kai policija tik reaguoja á tam

tikrus ávykius. Pavyzdþiui, jeigu yra praneðimas apie tam tikrà ástatymo pa-
þeidimà, policija imasi priemoniø, o jeigu jo nëra, – nesiima.
Proaktyvia vadinama veikla, kai policija imasi prevencijos veiksmø sa-
varankiðkai, siekdama sumaþinti nusikalstamumo lygá, uþkirsti kelià tam
tikriems nusikaltimams.
Pavyzdþiui, jeigu policija patruliuoja gatvëse, kuriose daþniausiai daro-
mi nusikaltimai, tai yra proaktyvi veikla.
Bendruomenës modelio sàlygomis perëjimas prie proaktyvios policijos
veiklos vyksta natûraliai. Policija atsakinga bendruomenei uþ tai, kad bûtø
padaroma kuo maþiau nusikaltimø.
Policijos tarnybų, tiesiogiai bendradarbiaujančių su bendruomenės

nariais, statuso pasikeitimas
Tradicinio policijos modelio sàlygomis patrulinë ar nuovados policija

neturëjo aukðto statuso policijos viduje. Ðiose tarnybose dirbo menkiausià
iðsilavinimà turintys, maþiausiai kvalifikuoti policininkai. Pagrindinis vaid-
muo tradicinio modelio sàlygomis tekdavo policijos tarnyboms, kurios tie-
siogiai dalyvavo iðaiðkinant nusikaltimus, uþtikrinant nusikaltimo árodymø
surinkimà. Pirmiausia – kriminalinë policija, ypaè jos padaliniai, kurie yra

atsakingi uþ pavojingiausiø nusikaltimø iðaiðkinimà.
Bendruomenës modelio sàlygomis pagrindinis vaidmuo tenka policijai,
tiesiogiai dirbanèiai su gyventojais. Didëja tokiø pareigûnø statusas polici-
jos viduje, sudëtingëja jø funkcijos.
Jie palaiko ryðá tarp policijos ir bendruomenës nariø, gauna ið jø reika-
lingà informacijà.
Kartu jie yra ir pagrindiniai problemø sprendëjai. Jiems tenka susidurti
su teisëtvarkos bendruomenëje paþeidimais ir iðaiðkinti juos skatinanèias
bendruomenës problemas.
Jie yra ir bendruomenës iniciatyvos variklis. Iðaiðkinæ teisës paþeidimus
nulëmusias problemas, policijos pareigûnai atkreipia á tas problemas ben-
druomenës ir ypaè jos vadovaujanèiøjø institucijø dëmesá.
Pagaliau jie yra pagrindiniai policijos paslaugø teikëjai bendruomenës
nariams. Á juos kreipiasi bendruomenës nariai ávairiausiais klausimais, jie
padeda jiems iðspræsti tuos klausimus. Tai skatina ðiø tarnybø organizacinæ
plëtrà.
Naujos policijos vidinės organizacijos formos
Kad bendruomenëje dirbantys policijos pareigûnai galëtø veiksmingiau

spræsti jos problemas, reikalingi netradiciniai santykiai policijos viduje.
Visi policijos pareigûnai, dirbantys nuovadoje, turi bûti gerai informuoti
apie viskà, kas vykstà, ávyko, ko siekiama, vengiama ir pan. Èia nëra vykdy-
tojø ir vadovø. Dël to turi veikti labai gera savitarpio informavimo sistema.
Pavyzdþiui, JAV bendruomenës policijoje viena ið svarbesniø organiza-
cinës veiklos formø yra vadinamieji nuovados pareigûnø susirinkimai tarp
dviejø pamainø (roll calls)1.
Kita svarbi priemonë plëtojant bendruomenës modelá – tai policijos pa-
reigûno iðlaisvinimas nuo reaktyvaus darbo: reagavimo á skambuèius, priva-
lomo biurokratinio ávairiausiø ávykiø áforminimo ir pan. Pareigûnas turi tu-
rëti kuo daugiau laiko savarankiðkai proaktyviai veiklai.
Policijos pareigûno iðlaisvinimas nuo rutininiø pareigø, nuo ið anksto
numatytos veiklos, tvirtai nustatytø darbo formø pripaþástama kaip viena
svarbiausiø naujo policijos modelio prielaidø. Praktika parodë, kad rutini-
nës pareigos iðstumia ið policijos pareigûno darbotvarkës visus kitus uþda-
vinius, ypaè tokius, kuriø vykdymas nëra grieþtai reglamentuotas. Policijos
pareigûnui, kuriam numatyta daug mechaninio, standartizuoto darbo, ne-
lieka laiko savarankiðkam darbui ir iniciatyvai. Jis daro tai, kas nurodyta
1
Bässmann J., Vogt S. Community Policing. Projectbericht des Bundeskriminalamtes zu
den Erfahrungen in den USA. Bundeskriminalamt Wiesbaden, 1997. S. 80.
392 TREČIA DALIS
instrukcijose, vykdo aukðtesniø instancijø pavedimus ir neturi laiko vykdyti

tai, kà nusprendþia pats.
Bendruomenė – pagrindinė policijos veiklos rezultatų vertintoja
Tradicinio policijos veiklos modelio sàlygomis svarbiausia vertinant pa-

reigûno veiklà buvo nustatyti, kiek tiksliai jis vykdë nurodymus ið virðaus.
Dël to svarbi policijos veiklos dalis yra darbas su popieriais – ávairiausiø
ataskaitø raðymas. Pagrindinis ataskaitø tikslas – pateikti duomenis, kad vi-
si tie veiksmai, kurie yra nustatyti norminiuose dokumentuose ir paskirti
vadovybës, yra tiksliai ávykdyti.
Naujo policijos modelio sàlygomis bendruomenë vertina policijos veik-
là. Bendruomenei nëra itin svarbu, kà konkreèiai darë policijos pareigûnai,
jà daug labiau domina tos veikos rezultatai, t. y. padariniai bendruomenës
gyvenimui. Jeigu bendruomenë mato, kad policijos pastangomis padidëjo
saugumas, bendruomenës nariams nëra svarbu, kiek patruliavimø ar reidø
padaryta. Ðiomis sàlygomis svarbiausia yra bendruomenės pasitenkinimas
policijos veiklos rezultatais. Aiðku, tas pasitenkinimas priklauso ir nuo kri-
minogeninës padëties. Ði padëtis savo ruoþtu gali priklausyti nuo to, kiek ir
kokiø priemoniø ëmësi policija nusikalstamumui sumaþinti. Taèiau ji pri-
klauso ir nuo to, kaip policija bendrauja su gyventojais, kiek sugeba juos in-
formuoti, padëti suprasti policijos veiklà ir jos realias galimybes. Bendruo-
menës nariai turi gerai þinoti, kà policija daro, kokiø tikslø ji siekia, kiek
pavyko pasiekti.
Policijos pareigūno gebėjimas bendradarbiauti su bendruomenės

nariais – svarbus jo veiklos vertinimo kriterijus
Tradicinio modelio sàlygomis svarbiausias reikalavimas pareigûnui bu-

vo tapti geru ekspertu nusikaltimø iðaiðkinimo ar teisëtvarkos iðsaugojimo
srityje.
Bendruomenës modelio sàlygomis itin svarbus tapo pareigûno gebëji-
mas bendradarbiauti su pilieèiais.
Pareigûnui jau neuþtenka vien tik imtis veiksmingø priemoniø nusikals-
tamumui maþinti. Ne maþiau svarbu, kad bendruomenës nariai gerai su-
prastø, kà ir kam jis tai daro. Ðiomis sàlygomis bendruomenës nariai gali
deramai ávertinti policijos pareigûno veiklà, net jeigu kriminogeninë padë-
tis nepagerëjo, ir gali bûti nepatenkinti juo, nors padëtis ir bûtø pagerëjusi.
Dël to gebëjimas bendradarbiauti su gyventojais tampa vienu svarbiau-
siø policijos pareigûnø ir jø veiklos vertinimo kriterijø. Nuo policijos parei-
gûno sugebëjimo bendradarbiauti su gyventojais priklauso jo darbo veiklos

vertinimas ir karjera.
Policijos pareigūnai ir gyventojai mokosi kartu spręsti nusikaltimų

prevencijos problemas
Bendruomenës modelio sàlygomis yra parengta nemaþai ádomiø ben-

druomenës nariø informavimo, jø átraukimo á policijos veiklà formø.
Viena ið ádomiausiø – tai Èikagos mieste taikomas bendras policijos pa-
reigûnø ir bendruomenës nariø mokymas.
Ypaè naudingi yra kursai, kuriuose policijos pareigûnai ir bendruome-
nës prevencijos aktyvistai kartu mokosi spræsti ávairias bendruomenës pro-
blemas. Jungtinei gyventojø ir pareigûnø grupei pateikiama probleminë si-
tuacija, kuri susiklostë vykdant bendruomenës prevencijà. Pareigûnai ir gy-
ventojai kartu jà nagrinëja, nustato, kokios informacijos trûksta iðkilusioms
problemoms spræsti, siûlo ir aptaria sprendimø variantus.
Praktika parodë, kad toks bendras problemø sprendimas yra nepapras-
tai veiksminga policijos ir gyventojø bendradarbiavimo plëtros forma. Poli-
cininkai ir gyventojai ima daugiau pasitikëti vieni kitais, geriau supranta
vieni kitus ir sëkmingiau bendradarbiauja.
Èikagos metodas greitai paplito Jungtiniø Valstijø ir kitø ðaliø miestuo-
se1.
Paslaugos ideologija policijos veikloje
Kaip matëme, kriminologiniai tyrimai sutriuðkino ásitikinimà, kad vien

nuosekliai taikydama ástatymus ir iðaiðkindama jø paþeidimus policija uþ-
tikrina gyventojø saugumà ir pasitenkinimà bei nusikalstamumo maþëjimà.
Kanzaso, o vëliau ir kituose miestuose atlikti eksperimentai parodë, jog po-
licijos aktyvumas uþtikrinant teisëtvarkà pats savaime nepagerina visuome-
nës padëties, nepadidina policijos autoriteto ir pasitenkinimo ja.
Naujas policijos modelis ið esmës keièia orientacijà ir veiklos sëkmin-
gumo kriterijus. Policijos veiklai keliamas papildomas reikalavimas – uþtik-
rinti gyventojø, visuomenës nariø pasitenkinimà policijos veikla.
Paslaugos ideologija teigia – maþa iðaiðkinti nusikaltimà ar suorganizuo-
ti prevencijos priemonæ. Ne maþiau svarbu, ar nuo ðiø prevencijos priemo-
niø kam nors pasidarë geriau, ar visuomenës nariai patenkinti jomis, ar pa-
sijautë saugesni, ar jauèia, kad bûtent to jie ir laukë ið policijos.
1
Bässmann J., Vogt S. Community Policing. Projectbericht des Bundeskriminalamtes zu
den Erfahrungen in den USA. Bundeskriminalamt Wiesbaden, 1997. S. 76.
394 TREČIA DALIS
Ðià policijos veiklos vertinimo atsiþvelgiant á gyventojø pasitenkinimà

mintá ir iðreiðkia paslaugos idëja.
Kaip þinoma, paslauga yra santykis tarp paslaugos teikëjo ir kliento.
Vienintelis jos vertinimo kriterijus yra kliento pasitenkinimas. Visi pasaulio
mados meistrai gali aiðkinti jaunuoliui, kad jam padaryta ðukuosena bloga,
bet jeigu ði ðukuosena jaunuoliui patinka ir jis uþ jà mielai sumokëjo, vadi-
nasi, jo plaukø kirpimas buvo gera paslauga.
Policijos veiklos atveju terminas „paslauga“ gali reikðti tà patá.
Paanalizuokime buto apiplëðimo atvejá. Tradiciniu poþiûriu (nesire-
miant paslaugos idëja) policijos veikla vertinama gerai, jeigu jai pavyksta
iðaiðkinti nusikaltimà, ir vertinama blogai, jeigu nepavyksta.
Kitaip yra, jeigu policijos veiksmus traktuojame kaip paslaugà pilieèiui,
kurio butas buvo apiplëðtas.
Ávykus buto plëðimui, ne tiek svarbu, pavyko ar nepavyko policijai suras-
ti nusikaltëlius ir gràþinti pagrobtà turtà. Svarbu kita – kiek pilietis buvo
patenkintas policijos veiksmais. Gali bûti, kad nusikaltëliai surasti, taèiau
policija elgësi taip nemandagiai, buvo visiðkai abejinga nukentëjusiojo
jausmams, kad jis vis tiek nepatenkintas policijos pareigûnais. Paslaugos
teorijos poþiûriu tai buvo nekokybiðka paslauga.
Galimas ir prieðingas variantas – nepavyko iðaiðkinti nusikaltimo, bet
bendruomenës narys vis tiek liko patenkintas policijos veiksmais: jis pama-
të, kad jie ið tikrøjø viskà padarë, negailëjo jëgø, kad nuoðirdþiai uþjautë
dël ðios nelaimës.
Detaliau apie paslaugos idëjà tobulinant dabartinës policijos veiklà þr.
R. Kalesnyko knygoje „Policijos ir kitø socialiniø institucijø, teikianèiø so-
cialines paslaugas gyventojams, bendradarbiavimas“.
Orientacija į konkretų žmogų

Persiorientavus á paslaugos ideologijà, ið esmës keièiasi policijos santy-
kis su bendruomenës nariais. Esant tradiciniam policijos modeliui policija
tarnavo visuomenei apskritai. Persiorientavus á paslaugos ideologijà, ji tar-
nauja tiems konkretiems þmonëms, kuriø interesus gina.
Be to, policijos veikla ið esmës prasipleèia. Ji imasi ávairiausiø pagalbos
funkcijø, kurios tiesiogiai nëra susijusios su teisëtvarkos uþtikrinimu, taèiau
gyventojai tikisi sulaukti ið policijos tokios pagalbos (pvz., pagalba gatvëje
ypatingomis aplinkybëmis ir pan.).
Policijos persiorientavimas į bendruomenės poreikių tenkinimą
Bendruomenës prevencijos atveju tai reiðkia, kad policija pirmenybæ

teikia tokioms veiklos rûðims, kurias teigiamai ávertina bendruomenës gy-
ventojai, nesvarbu, ar tai ið tikrøjø yra veiksminga policijos ir jos vadovø

poþiûriu.
Geras pavyzdys – patruliavimas bendruomenës teritorijoje. Bendruo-
menës nariai daþnai pageidauja, kad policija kuo daþniau kontroliuotø
bendruomenës teritorijà. Jie jauèiasi saugiau, jeigu þino ar tiesiog mato,
kad policininkai yra èia pat ir prireikus atskubës á pagalbà.
Daugybë tyrimø paneigë tokio patruliavimo veiksmingumà.
Tie tyrimai ir jø iðvados gerai þinomi policijai. Ji apie tai informuoja ir
bendruomenës narius. Taèiau jeigu visuomenë vis tiek pageidauja, polici-
ninkai ir toliau patruliuoja gatvëse.
Naujas gyventojų vaidmuo nustatant policijos

veiklos kryptis
Jeigu prevencinæ veiklà vertina bendruomenë, vadinasi, bûtent jai turi

priklausyti lemiamas þodis nustatant pagrindines policijos veiklos kryptis.
Kitais þodþiais, bendruomenës nariai ágyja teisæ nustatyti, kokie nusikalti-
mø prevencijos uþdaviniai yra ðiai bendruomenei svarbiausi.
Ðiomis aplinkybëmis yra normalu ir áprasta, kai vienoje bendruomenëje
prevencinë veikla turi vienus prioritetus, o kitoje – kitus. Taip pat áprasta ir
normalu, jeigu bendruomenës prioritetai nesutampa su oficialiais ðalies
prioritetais.
Policijos veiklos planavimas ir bendruomenės narių poreikių

bei pageidavimų nustatymas
Planuojant policijos ir kitø institucijø prevencijos veiklà turi bûti atsi-

þvelgta á bendruomenës nariø nuomonæ ir poreikius.
Ðiuolaikinës bendruomenës prevencinës ir policinës veiklos modeliai
numato ávairiausias formas, kaip galima nustatyti bendruomenës nuomonæ
ir á jà atsiþvelgti.
Tai visuotiniai bendruomenës susirinkimai, á kuriuos sukvieèiami visi
gyventojai. Tokiø susirinkimø tikslas – suþinoti gyventojø nuomonæ ir pa-
geidavimus ávairiausiais su teisëtvarka susijusiais klausimais.
Analogiðkas vaidmuo tenka ir nuovados susirinkimams, kuriuose sie-
kiama iðsiaiðkinti, kokios policijos veiklos kryptys gyventojams yra svar-
biausios.
To paties siekiama ir atliekant ávairiausias anketines apklausas.
Bûtent ðie pageidavimai ir tampa tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio pre-
vencinës veiklos planavimo pagrindu.
396 TREČIA DALIS
Policijos persiorientavimas į bendruomenei svarbius

teisėtvarkos pažeidimus
Vienas ið paradoksaliausiø bendruomenës modelio padariniø yra polici-

jos persiorientavimas á nesunkiø nusikaltimø prevencijà.
Klasikinë kriminalinë justicija daugiausia dëmesio skiria sunkiausiems
nusikaltimams, nes jie kelia didþiausià grësmæ. Dël to þmogþudystei iðaið-
kinti ir árodyti skiriama daugiau pastangø ir dëmesio nei, sakykime, smul-
kioms vagystëms ar vieðosios tvarkos paþeidimams, kurie, policijos poþiû-
riu, yra ne tokie svarbûs.
Bendruomenës prioritetø sistema daþniausiai bûna visiðkai kita. Jos gy-
venimà daugiau drumsèia tokie teisëtvarkos paþeidimai, dël kuriø ben-
druomenës nariai kasdien jauèiasi nesaugûs, bijo vakare iðeiti á gatvæ, iðgy-
vena dël savo buto, kitos nuosavybës saugumo. Nuþudymai ar kitokie sun-
kûs nusikaltimai padaromi retai, jø gali nebûti daugelá metø. Tuo tarpu
minëti nusikaltimai svarbûs kasdien. Bûtent pagal tai, kiek sugebama uþ-
kirsti kelià ðiems smulkiems nusikaltimams, sprendþiama apie prevencinæ
veiklà.
Palyginti smulkiø, bet daþnø ir dël to labiausiai drumsèianèiø bendruo-
menës nariø gyvenimà paþeidimø prevencijos idëja paskatino kurti specia-
lias programas ir atitinkamà „filosofijà“, paaiðkinanèià, kodël bûtent smul-
kiems nusikaltimams turi bûti skiriama daugiausia dëmesio.
Þinomiausias pavyzdys yra Niujorke ádiegta nulinës tolerancijos pro-
grama.
Teorinis tokios strategijos pagrindas buvo neorealistinës kriminologijos
srovës atstovø J. Wilsono ir G. Kellingo „iðdauþto lango“ teorija.
Ði teorija teigia, kad egzistuoja glaudus ryðys tarp smulkiø nusikaltimø
(kurie daugiausia domina bendruomenæ) ir sunkiø nusikaltimø (kurie yra
visos kriminalinës justicijos dëmesio centre). Anot ðios teorijos ðalininkø,
smulkiø nusikaltimø masinis darymas skina kelià tiek naujiems smulkiems,
tiek stambiems ir sunkiems nusikaltimams.
Smulkaus nusikaltimo psichologinis efektas, jø nuomone, yra analogið-
kas iðdauþto lango efektui. Jeigu namas turi daug langø ir visi jie sveiki,
maþai kam kils ranka iðdauþti bent vienà. Taèiau jeigu bent vienas jau ið-
dauþtas, tai lengvai iðdauþomi ir kiti. Kiekvienas, net ir smulkus, teisëtvar-
kos paþeidimas yra toks pirmas iðdauþtas langas. Dël to negalima leisti ið-
dauþti në vieno lango. Tolerancijos lygis smulkiems paþeidimams turi bûti
nulinis1.
1
Kita populiari analogiðka teorija, pagrindþianti prevencinës veiklos persiorientavimà á
smulkius nusikaltimus, yra „smëlio kalno“ teorija. Ji taip pat remiasi teiginiu, kad egzistuoja
ryðys tarp nedaugelio sunkiø ir pagrindiniø smulkiø nusikaltimø. Teorijos autoriai bandë áro-
Bendruomenei tenka pagrindinis vaidmuo vykdant

nusikaltimų prevenciją, policija yra tik vienas iš
daugelio prevencijos subjektų
Tradicinis policijos modelis nusikaltimø prevencijà vertino kaip jø iðaið-

kinimà ir baudþiamàjá persekiojimà. Dël to policija buvo svarbiausias ir ne-
retai vienintelis prevencijos subjektas.
O taikant bendruomenës prevencijos modelá bendruomenei tenka pa-
grindinis vaidmuo vykdant nusikaltimø prevencijà bendruomenëje. Taip
yra dël to, kad bendruomenës nariai labiausiai suinteresuoti kriminogeni-
nës padëties pagerinimu ir geriau iðmano bendruomenës problemas.
Policijos veiklos atvirumas. Išsamus bendruomenės informavimas

apie kriminogeninę padėtį
Kaip minëta, tradicinë policija stengiasi kuo maþiau atskleisti savo veik-
là. Tai buvo visiðkai natûralu, nes policija veikë pati, jai nebuvo reikalinga
paðaliniø pagalba. Policija, veikianti bendruomenëje, negali dirbti tokiu
bûdu. Nesidalydama informacija su kitais bendruomenës prevencijos sub-
jektais, ji negali koordinuoti veiklos, vykdyti bendrø priemoniø. Todël poli-
cija, kitos bendruomenës institucijos suteikia gyventojams visà turimà in-
formacijà apie kriminogeninæ padëtá, prevencijos galimybes.
Ypaè problemiðka ir kartu labai reikalinga yra operatyvi informacija
apie nusikalstamumà bendrovës teritorijoje ir uþ jos ribø, taip pat apie po-
licijos galimybes bei priemones. Be tokios informacijos bendruomenës
nuomonë apie policijos veiklos kryptis bûtø nekvalifikuota, mëgëjiðka, o
bendruomenës dalyvavimas nustatant prevencinës veiklos prioritetus liktø
demokratijos þaidimu.
Ið tikrøjø pagal minëtà modelá veikianti policija aktyviai dalijasi esama
informacija su bendruomenës nariais. Informacija ir analitiniai kriminoge-
ninës padëties apibendrinimø rezultatai pateikiami per susitikimus, kuriuo-
se dalyvauja policija. Taip pat leidþiami specialûs informaciniai leidiniai.
Be to, informacija apie kriminogeninæ padëtá bendruomenëje ir uþ jos ribø
prieinama ir internete.
dyti, kad maþinant smulkiøjø skaièiø savaime maþëja ir sunkiø nusikaltimø. Viskas vyksta pa-
naðiai, kaip maþinant smëlio kalnà: kai sumaþinamas jo pagrindas (smulkûs nusikaltimai), su-
maþëja ir virðûnë (sunkûs) (þr. Pfeifer Ch. Kriminalprävention im Jugendstrafrechtsverfahren,
1983).
398 TREČIA DALIS
Bendruomenės narių bendradarbiavimas su policija vykdant

prevencinę veiklą
Tradicinë nusikaltimø prevencija nenoriai átraukdavo neprofesionalus á

prevencinæ veiklà. Ilgametë policijos patirtis rodo, kad visuomenës atstovai
lengvai paþeidþia ástatymus, pasielgia ne taip, kaip juose nustatyta. Dël to
visuomenë á kovà su nusikaltimais buvo átraukta tik simboliðkai. Draugovi-
ninkai su raiðèiais turëjo tik vaikðèioti miesto gatvëmis, jie neturëjo ágalio-
jimø, kurie leidþia imtis reikalingø priemoniø teisës paþeidimø atvejais.
Persiorientavimo á bendruomenæ modelis ið esmës keièia padëtá. Ben-
dradarbiaudami su policija gyventojai ágyja dalinius ar ir visiðkus policijos
pareigûno ágaliojimus bei atsakomybæ vykdant prevencinæ veiklà.
Bendruomenës prevencija paskatino ávairiø gyventojø dalyvavimo pre-
vencinëje veikloje formø atsiradimà.
Bendruomenės narių mokymas. Specialių žinių suteikimas
Kaip ir kiekviena atsakinga veikla, nusikaltimø prevencija reikalauja

specialiø þiniø, kuriø bendruomenës nariai paprastai neturi. Kad bent kiek
svariau galëtø dalyvauti nusikaltimø prevencijos veikloje, bendruomenës
nariai privalo ágyti specialiø þiniø apie nusikaltimus, nusikaltëlius, santy-
kius, kurie atsiranda tarp nusikaltëlio ir þmoniø, mëginanèiø uþkirsti kelià
nusikaltimams. Tai, kà paprastas þmogus þino apie visa tai ið visuomenës
informavimo priemoniø, detektyviniø filmø ir literatûros, tik klaidina já. Vi-
suomenës dalyvavimo kriminalinës justicijos veikloje tyrimai parodë, kad
neturëdami tokiø þiniø, vadovaudamiesi tik sveiku protu, visuomenës na-
riai patys lengvai nusiþengia ástatymams. Ðtai dël ko diegiant bendruome-
nës modelá yra bûtini specialûs bendruomenës nariø mokymai. Toks spe-
cialus parengimas leidþia bendruomenës nariams kur kas aktyviau dalyvau-
ti uþtikrinant teisëtvarkà, taip pat ir padidina jø atsakomybæ uþ priimamus
sprendimus.

bendruomenës prevencijos priemones. Remdamiesi ið ðio skyriaus gauto-
mis þiniomis apibûdinkite minëtø priemoniø potencialø veiksmingumà.
riuje (P. 367–374; 381–385) aptartø tyrimø iðvadomis.
Aštuonioliktas skyrius. Prevencinis darbas su neformaliomis antisocialinėmis ir nusikalstamomis grupėmis 399
Aštuonioliktas skyrius
PREVENCINIS DARBAS SU
NEFORMALIOMIS ANTISOCIALINĖMIS
IR NUSIKALSTAMOMIS GRUPĖMIS

☺ Kriminologija I. „Smurtiniai nusikaltimai. Nusikalstama prievarta“.
P. 410–428.

Turėkite omenyje, kad prevencinis darbas su neformaliomis antisocialinė-

mis ir nusikalstamomis grupėmis yra viena sunkiausių prevencinio darbo sri-
čių. Prieš studijuodami šį skyrių pamėginkite įsivaizduoti, kaip, jūsų nuomone,
reiktų organizuoti prevencinį darbą su tokiomis grupėmis. Po to savo idėjas pa-
lyginkite su atliktų tyrimų rezultatais ir panagrinėkite sutapimus bei skirtumus.
Neformalios grupės ir nusikalstamos

grupuotės
Neformalios grupës – tai draugystës, bendrø tikslø, bendrø interesø ir

pan. suvienyti þmones. Tos grupës gali bûti labai maþos (2–5 þmonës), vi-
dutinio dydþio (6–10) ir didelës (daugiau kaip 10).
Galima kalbëti apie neformalias draugø grupes, apie kompanijas, nuo-
lat leidþianèias laikà alaus baruose, apie interesø grupes (pvz., grybautojø,
þvejø ir pan.).
400 TREČIA DALIS
Nusikaltimø prevencijos poþiûriu svarbiausios yra nusikalstamos jauni-

mo grupës, kurios neretai susikuria normaliø paaugliø ar jaunimo grupiø
pagrindu. Jos jungia vienoje gatvëje ar rajone iðaugusá jaunimà, kurá iki tam
tikro laiko vienijo áprasti vaikiðki þaidimai, kartais ir smulkûs teisëtvarkos
paþeidimai. Taèiau vëliau tos grupës gali transformuotis á grupuotes, kurio-
se þaidimus ir iðdykavimus pakeièia vis rimtesni nusikaltimai.
Statistikos duomenimis, didþiausià smurtinio nusikalstamumo dalá su-
daro grupuoèiø nariø nusikaltimai. Amerikieèiø tyrinëtojas T. P. Thornber-
ry‘s, atlikæs apklausà, nustatë, kad treèdalis Niujorko nepilnameèiø prisipa-
þino priklausà kokiai nors grupuotei. Ðis treèdalis padarë 90 proc. visø rim-
tø nusikaltimø, ið jø 80 proc. buvo smurtiniai nusikaltimai1.
Panaðus tyrimas, atliktas Sietle (JAV), parodë, kad tik 15 proc. apklaus-
tø nepilnameèiø priklauso grupuotëms. Taèiau ðie 15 proc. padaro 85 proc.
visø plëðimø ir 62 proc. visø nusikaltimø, susijusiø su narkotikø prekyba2.
Gali kilti klausimas, ar ið tikrøjø pats dalyvavimas grupuotëje yra nusi-
kaltimø prieþastis. Gal paprasèiausiai á grupuotæ jungiasi blogiausi, labiau-
siai linkæ nusikalsti jaunuoliai?
Thornberry‘s palygino, kiek nusikaltimø grupuotës nariai padarë iki pri-
sijungimo prie grupuotës ir kiek priklausydami grupuotei. Paaiðkëjo, kad
bûdami grupuotëje jaunuoliai padarydavo dvigubai daugiau smurtiniø nu-
sikaltimø nei anksèiau. Dalyvavimas grupuotëje labai padidina individo ak-
tyvumà darant nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Taèiau ádomu tai,
kad buvimas grupuotëje nedaro tokio poveikio turtiniams nusikaltimams
(Hill, Hawkins, Catalano ir kt., 1996).
Vadinasi, sëkmingas darbas likviduojant grupuotes galëtø bûti labai
perspektyvi nusikaltimø (ypaè smurtiniø ir susijusiø su narkotikais) preven-
cijos kryptis.
Dalyvavimo grupuotėje priežastys. Kodėl nepilnamečiai

ir jaunuoliai tampa grupuotės nariais?
Tiriant dalyvavimo grupuotëse prieþastis nustatyta, kad prie grupuoèiø

prisijungiama dël tø paèiø prieþasèiø, dël kuriø apskritai daromi nusikalti-
mai. Pavyzdþiui, svarbø vaidmená prisijungiant prie grupuoèiø vaidina „be-
1
Thornberry, Terence P. Forthcoming Grupuots and Serious, Chronic and Violent Of-
fenders. Draft. In Rolf Loeber and David P. Farrington, Eds., Report of the Study Group on
Serious, Violent, Chronic Juvenile Offenders. – Washington, DC: OJJDP, 1995.
2
Thornberry, Terence P., Marvin D. Krohn, Alan J. Lizotte, and Deborah Chard-
Wierschem. The Role of Juvenile Grupuots in Facilitating Delinquent Behavior. Journal of
Research in Crime and Delinquency. 1993. Vol. 30. P. 55–87.
sikaupianèiø nesëkmiø serija“: nesëkmë mokykloje, sportuojant, po to ási-

darbinant, problemos ðeimoje ir pan. Taèiau svarbiausias vaidmuo tenka
bendruomenës veiksniui. „Dar ne visai aiðku, kodël tokie patys vaikinai
vienose bendruomenëse prisijungia prie grupuoèiø, o kitose – ne“, – taip
apibendrina prisijungimo prie grupuoèiø prieþasèiø tyrimà þinomas gru-
puoèiø tyrinëtojas Spergelis.
Daugelis tyrinëtojø sutaria, kad grupuoèiø atsiradimo prieþasèiø reikia
ieðkoti ne individo, o bendruomenës aplinkoje.
Vienas þinomiausiø nusikalstamø grupuoèiø tyrëjø M. Kleinas, remda-
masis regioniniais grupuoèiø tyrimais, iðskyrë keturis bendruomenës poþy-
mius, leidþianèius prognozuoti grupuoèiø atsiradimà:
1. Nedarbas. Kuo sunkiau jaunimui rasti darbà, tuo gausesnës yra gru-
puotës. Grupuotë tampa ta vieta, á kurià bëgama nuo kaltës jausmo,
nevilties ir bûtinumo tæsti toliau beviltiðkà darbo paieðkà.
2. Þemesniø klasiø regionø susiformavimas mieste. Vargingi rajonai
turtingo miesto teritorijoje, kontrastas tarp gyvenimo rajono viduje ir
uþ jo ribø, galimybë nusikalstamu bûdu uþvaldyti bent dalá to turto –
tai galingi grupuoèiø atsiradimo veiksniai.
3. Ðeimos problemos. Jø ðaltinis – maþëja dalis „vyrø, kurie tinka ðeimai
sukurti“ (tai yra turi darbà).
4. Vidurinës klasës migracija ið regiono. Vidurinës klasës atstovai –
mokytojai, gydytojai, vidutiniai verslininkai, tarnautojai – palieka re-
gionà. Ði gyventojø grupë ne tik padaro maþiausiai nusikaltimø, bet ir
daugiau uþ kitas turi átakos bendruomenës vieðajai nuomonei.
Sumaþëjus vidurinei klasei regione pradeda vyrauti vadinamosios þe-
miausios klasës vertybës.
Ði M. Kleino teorija susilaukë didelio susidomëjimo. Atlikti tyrimai ið
esmës patvirtino jà. Paaiðkëjo, kad remiantis ðiais veiksniais galima gana
tiksliai nustatyti, kokiame rajone yra daugiau grupuoèiø ir kokiame maþiau
(Carry, Spergel, 1992). Negana to, paaiðkëjo, kad ðiø keturiø veiksniø pa-
grindu galima prognozuoti grupuoèiø raidà tam tikroje bendruomenëje.
Pavyzdþiui, M. Kleinas parodë, kad remiantis 1970 metø konkretaus miesto
duomenimis galima prognozuoti, kokia grupuoèiø padëtis ðiame mieste bus
1980 metais.
Nusikaltimø prevencijos poþiûriu ypaè svarbu, kad visi tie veiksniai yra
uþ mûsø kontrolës ribø. Norint sumaþinti grupuoèiø skaièiø reikëtø maþinti
nedarbà, stabdyti vidurinës klasës migracijà ir kita. Taèiau ðie globalûs
veiksniai sunkiai pasiduoda mûsø átakai.
Taip pat M. Kleinas teigia, kad tam tikros grupuoèiø klestëjimo prieþas-
tys yra bendros socialinës ligos. Dël to bandymai spræsti grupuoèiø proble-
mas, sakykime, dirbant su jomis gatvëje ar bandant persekioti grupuotes,
nebus veiksmingi (M. Klein, 1995).
402 TREČIA DALIS
Ðios iðvados yra ypaè aktualios turint omeny neregëtà nusikalstamø

grupuoèiø suklestëjimà pastaraisiais metais.
Pavyzdþiui, Jungtinëse Valstijose nuo 1961 iki 1992 metø nusikalstamø
grupuoèiø miestuose padaugëjo 345 procentais. Drastiðkai didëja ir jø na-
riø daromø nusikaltimø skaièius (sakykime, Los Andþele ir jo apylinkëse
nuo 1982 iki 1992 metø grupuoèiø padarytø nuþudymø padaugëjo 392 pro-
centais (M. Klein, 1995).
Taip pat aiðku, kad vis dëlto mëginimø maþinti grupuoèiø skaièiø svorio
centras turi bûti bendruomenë.
Bendro pobūdžio darbas su

nusikalstamomis grupuotėmis
Bendra (nespecifine) prevencija vadinamas prevencinis darbas su pa-

vieniais grupuotës nariais ar visa grupuote, neiðskiriant kokios nors siauros
darbo krypties. Bendruomenës narys arba bendruomenës pavedimu specia-
listas ar atitinkamos visuomeninës organizacijos aktyvistas bendrauja su
grupuote, duoda jos nariams patarimus, padeda spræsti asmenines proble-
mas, siekia atitraukti nuo dalyvavimo grupuotëje.
Svarbu, kad ðis darbas bûtø inicijuojamas ir vykdomas bendruomenëje,
o á paauglá bûtø þiûrima kaip á bendruomenës nará. Toks á bendruomenæ
orientuotas prevencinis darbas suaktyvëjo, kai keletas labai plaèiø ir bran-
giø valstybiniø projektø nedavë rezultatà (Trasher, 1930; Sherman,
Woodson, 1981; Jason, 1988).
Prevencinio darbo posûkis bendruomenës link buvo visiðkai natûralus.
Kai brangus ir tikrai aktyvus darbas su grupuotëmis neduodavo laukto re-
zultato, projektø autoriai prieidavo prie tos paèios iðvados – pagrindiniai
grupuoèiø formavimosi veiksniai slypi ne individo, o bendruomenës aplin-
koje.
Buvo ir daugiau prieþasèiø tikëtis, kad bendruomenës pagrindu organi-
zuotas darbas bus sëkmingas. Pirmiausia visos valstybës lygio programos
buvo orientuotos á vyresnio amþiaus jaunuoliø (16–20 metø) grupuotes.
Dirbant bendruomenës mastu lengviau organizuoti prevenciná darbà su
paaugliais (10–14 metø), tikimybë, kad jie gali tapti grupuotës nariais, yra
labai didelë.
Svarbu buvo ir tai, kad tradiciniø (valstybës lygio) programø vykdytojai
negalëjo skirti nepilnameèiams reikiamo dëmesio. O pritraukiant ben-
druomenës narius nepilnameèiams buvo galima daryti didesnæ átakà.
Svarbu ir tai, kad organizuojant prevenciná darbà bendradarbiaujant su

bendruomene su nepilnameèiu dirbantis þmogus daugiau þino apie já, apie
jo ðeimà, mokyklà, bendraamþius. Tai leidþia prevencijos darbuotojui veikti
efektyviau ir dràsiau. Gerai paþindamas nepilnameèio socialinæ aplinkà, jis
lengviau susiorientuoja, kaip reikia veikti. Be to, ðis þmogus yra gerai paþás-
tamas bendruomenei, todël jis maþiau susiduria su atviru ar paslëptu pasi-
prieðinimu, juo labiau pasitikima.
Jam lengviau yra átraukti á ðá darbà kitus bendruomenës narius, ypaè
tuos, su kuriais nepilnametis daþniausiai bendrauja.
Kiek pasitvirtina ðie lûkesèiai? Aukðèiausio metodinio lygio (4 ir 5) ty-
rimai atskleidë, kad minëta prevencinio darbo forma yra tikrai perspektyvi.
Paminësime keletà þinomiausiø tyrimø.
„Big Brothers and Sisters“ programà kriminologai vykdë kartu su JAV
visuomenine organizacija, á kurià susibûrë vyresnio amþiaus þmonës, norin-
tys dirbti su jaunimu.
Eksperimente dalyvavo 959 jaunuoliai ið aðtuoniø JAV miestø. Daugelis
ið jø buvo ið sunkiø ðeimø. 40 proc. jaunuoliø tëvai buvo iðsiskyræ, 40 proc.
tëvai blogai elgësi su jais, 28 proc. jaunuoliø buvo patyræ smurtà ðeimoje.
Programa numatë gana intensyvø bendravimà su ðiais paaugliais (viduti-
niðkai 12 val. per mënesá). Darbo rezultatai buvo vertinami labai kruopðèiai
(4 lygis). Paaiðkëjo, kad 45 proc. jaunuoliø ëmë maþiau vartoti narkotikø,
27 proc. ëmë maþiau vartoti alkoholiniø gërimø. Taip pat 52 proc. sumaþë-
jo mokyklos nelankymas.
Ðiai programai nereikëjo daug lëðø, kadangi eksperimento vykdytojai
buvo visuomenininkai, pinigø reikëjo tik programos projektui ir dalyviø
mokymui. Taigi prevencinis darbas vienam paaugliui kainavo apie 1000
JAV doleriø (Tierney, Grossman, Resch, 1995).
Sociologai Fo ir O'Donnelis vykdë projektà, á kurá buvo átraukta 10–17
metø jaunimo rizikos grupë. Visi atrinktos grupës nariai iki projekto pra-
dþios buvo padaræ teisëtvarkos paþeidimø. Ðis irgi labai kruopðèiai pareng-
tas projektas (metodinis lygis – 5) siekë nustatyti, ar prevencinis darbas su
paaugliais leis sumaþinti pakartotinius teisëtvarkos paþeidimus. Vienerius
metus trukusio projekto rezultatai buvo geri. Eksperimentinës grupës daly-
viai padarë maþiau pakartotiniø nusikaltimø nei kontrolinës grupës
(Howell, 1995). Veiksminga buvo ir trumpesnë (12 savaièiø) tø paèiø tyri-
nëtojø vykdyta prevencinio poveikio programa. Ji sugebëjo ið esmës page-
rinti mokyklos lankomumà (Howell, 1995). Kaip þinoma, mokyklos nelan-
kymas yra svarbus prisijungimo prie grupuoèiø veiksnys.
Taèiau ðaukðtas deguto tarp ðiø sëkmingø projektø buvo aukðto meto-
dinio lygio projektas, kurá vykdë McCordas 1978 ir 1992 metais. Penkerius
su puse metø specialiai pasamdyti konsultantai dirbo su 253 rizikos grupës
nepilnameèiais (projekto pradþioje jiems buvo apie 12 metø). Pasibaigus
404 TREČIA DALIS
projektui buvo tikrinama, kiek teisëtvarkos paþeidimø padarë eksperimen-

tinës ir kontrolinës grupës dalyviai. Taip pat buvo tiriama vienos ir kitos
grupës nariø psichinë sveikata. Tyrimo rezultatai nenudþiugino – abiejø
grupiø nariai teisëtvarkos paþeidimø buvo padaræ vienodai. Be to, paaiðkë-
jo, kad eksperimentinës grupës nariø psichinë sveikata pablogëjo, palyginti
su kontrolinës grupës. Nedavë rezultatø ir dar vienas „Big Brother“ projek-
tas (Howell, 1995).
Kà tai reiðkia? Matyt, vykdant panaðaus pobûdþio prevenciná darbà gali
atsirasti veiksniai, kurie neutralizuoja poveiká. Kas bûtent yra tie veiksniai,
nëra þinoma, todël planuojant naujus prevencijos projektus negalima ga-
rantuoti, kad jie bus sëkmingi.
Ar verta tokiomis aplinkybëmis vis dëlto atlikti prevenciná darbà? Aið-
ku, atsakymas turëtø bûti neigiamas. Uþuot leidus pinigus projektams, ku-
rie gali ir nepasisekti, protingiau bûtø iðleisti juos tyrimams ir nustatyti tuos
veiksnius, kurie neleidþia pasiekti norimø rezultatø.
Viena ið prieþasèiø, dël kuriø sunku nustatyti tuos veiksnius, yra nespe-
cifinis prevencinio darbo pobûdis vykdant projektus. Kaip minëjome, èia
daþniausiai nenumatoma ið anksto, kà darys prevencijos darbuotojas pa-
auglio atþvilgiu. Susitikæs su paaugliu, susipaþinæs su jo problemomis ðis
darbuotojas pats sprendþia, kà daryti. Projektai gerokai skiriasi pagal tai,
kokiø priemoniø imamasi. Skirtingai buvo vertinami rezultatai: vienais at-
vejais buvo remtasi mokytojø, tëvø, paèiø nepilnameèiø nuomone, kitais –
objektyviais duomenimis (pvz., áregistruotø teisëtvarkos paþeidimø skai-
èiumi). Todël kryptingi prevencijos projektai turëtø sulaukti daugiau dë-
mesio.
Kryptingas prevencinis darbas su nusikalstamomis

grupuotėmis
Tai labai áspûdinga prevencinio darbo su jaunimo grupuotëmis forma.

Prevencijos darbuotojas susitinka su grupuote, netgi prisijungia prie jos,
susipaþásta, susidraugauja su grupës nariais, stengiasi vienaip ar kitaip pa-
veikti jø gyvenimà, sprendimus.
Nesunku ásivaizduoti, kiek pasiaukojimo, dràsos, ðaltakraujiðkumo, kiek
psichologiniø ir diplomatiniø savybiø reikia dirbant toká darbà.
Dirbantys su nusikalstamomis jaunimo grupuotëmis darbuotojai labai
ávairûs, jø veiklos pobûdis irgi skirtingas. Organizuojama klubinë veikla, ið-
vykos á sporto reginius. Kai kurie darbuotojai bando suburti visuomenines
organizacijas, ypaè bendruomenës, darbui su grupuotëmis.
Visø pastangø esmë yra nukreipti grupuotës jaunuolius teigiamai, socia-

liai priimtinai veiklai, paskatinti juos palikti nusikalstamà grupuotæ.
Ði darbo forma sukelia pagarbos jausmà ir realaus darbo áspûdá. Taèiau
projektø rezultatai liudija, kad arba nëra jokio poveikio, arba grupuotës
aktyvumas padidëja.
Socialiniai darbuotojai Goldas ir Mattickas 1974 metais vykdë projektà,
kuriame prevencijos darbuotojai bendravo su grupuotëmis, kartu nuolat
aptarinëdavo grupuotës reikalus, rengdavo ávairias priemones. Ðis intensy-
vus darbas nepadarë jokio poveikio grupuotës nariø nusikalstamumui.
Kriminologas M. Kleinas (1971), nagrinëdamas prevenciná darbà juo-
duosiuose Los Andþelo rajonuose, parodë, kad prevencinis darbas su gru-
puotëmis duoda prieðingà efektà – padidina nusikalstamumà, ir kad nusi-
kalstamumas sumaþëja, kai programa pasibaigia. Ðá fenomenà jis aiðkina
taip: dirbdamas su grupuote darbuotojas faktiðkai didina jos vienybæ. Mes
ásivaizduojame grupuotæ, kaip labai vieningà þmoniø bûrá, kuris turi vadà,
kartu leidþia laikà, planuoja ir vykdo nusikalstamas priemones. Ið tikrøjø
daugelis jaunimo grupuoèiø yra labai nepastovios struktûros, susirenka
stichiðkai, daugumà nusikalimø jos padaro spontaniðkai. Grupuoèiø struk-
tûra yra labai laisva, ðiandien vienas jos narys turi daugiau átakos grupës
sprendimams, rytoj – kitas.
Prevencijos darbuotojo prisijungimas prie tokios grupuotës, jo kreipi-
masis á juos paþadina jø vienybës jausmà – jie suvokia, kad priklauso gru-
puotei ir kad kaip grupuotës nariai patraukia visuomenës (prevencijos dar-
buotojo) dëmesá. Tai ir didina jø grupuotës vienybæ. Remdamasis R. Diur-
kheimo teorija, M. Kleinas parodo, kad ir kitos prevencinio darbo formos
gali skatinti nusikalstamos grupës vienybæ.
Pavyzdþiui, jeigu policija kovoja su grupuote, pasiprieðinimas policijai
grupës gyvenimà gali padaryti ádomø ir turiningà – tai jaunimui leidþia pa-
sijusti didvyriais. Taigi tokios policijos priemonës tik sustiprina nusikalsta-
mas grupuotes.
1995 metais M. Kleinas pritaikë savo teorijà dar vienoje programoje,
kurios tikslas ir buvo sumaþinti grupuoèiø vienybæ. Garsi jo programa siekë
iðbandyti strategijà, kai su 100 ispanø grupuoèiø nariais buvo dirbama kaip
su individais, o ne su grupuotës nariais. Projekto rezultatø nagrinëjimas pa-
rodë, kad ði strategija yra tikrai efektyvi. Ji sumaþino dalies nariø domëji-
màsi grupuote. Teisës paþeidimø ir su tuo susijusiø grupuotës nariø suë-
mimø sumaþëjo 35 procentais. Ir vëliau, pasibaigus programai, dar ðeðis
mënesius nusikalstamumo lygis buvo þemesnis.
Taigi vargu ar galima manyti, kad didvyriðkas darbas su grupuotëmis
gali bûti veiksmingas. Ið tikrøjø efektyvi gali bûti prieðinga strategija – dirb-
ti su grupuotës nariais kaip su individais menkinant grupuotës reikðmæ jø
gyvenime.
406 TREČIA DALIS
Policijos ir socialinių darbuotojų dalyvavimas

sprendžiant konfliktus tarp atskirų grupuočių kaip
nusikaltimų prevencijos forma
Netikëti buvo sëkmingi rezultatai maþinant grupuoèiø nusikaltimus, kai
darbuotojai pradëjo dalyvauti derinant santykius tarp grupuoèiø. Mat ne-
maþa dalis grupuoèiø smurtiniø nusikaltimø yra jø savitarpio karø rezulta-
tas. Ðiø karø prieþastys bûna paèios ávairiausios. Èia ir teritoriniai ginèai –
grupuotës bando pasidalyti ar persiskirstyti átakos rajonus. Kita prieþastis –
tai nuolatiniai sàskaitø suvedinëjimai, kai á skriaudà atsakoma kerðtu, o ðis
kerðtas vël paskatina atsakomuosius veiksmus. Dël ávairiausiø savo nesëk-
miø (pvz., vieno ar keliø nariø suëmimo) grupuotës linkusios kaltinti viena
kità.
Dirbant su puertorikieèiø grupuotëmis Èikagoje paaiðkëjo, kad sociali-
niai darbuotojai gali sumaþinti tokius nusikaltimus tarpininkaudami konf-
liktuose tarp grupuoèiø, padëdami joms taikiu bûdu spræsti tarpusavio gin-
èus (Spergel, Grossman, 1995, cit. pagal Howell). Ði taktika buvo sëkmingai
pritaikyta ir Niujorke (Goldstein, Glick, Carthan, 1994).
Psichoterapijos metodai dirbant su

grupuotėmis
Netikëtas buvo ir dar vienos metodikos veiksmingumas. Tai psichotera-
pijoje gerai þinomas baimës paðalinimo metodas.
Grupuotës nariai daþnai pakliûna á kritines situacijas, kai jø gyvybei
gresia pavojus. Kad ir kokiais supermenais jaustøsi grupuotës nariai, kad ir
kaip gerai sugebëtø nuslëpti jausmus, ið tikrøjø ði situacija jiems kelia di-
dþiulæ baimæ.
Sprendimai, priimami veikiant stiprioms emocijoms, yra daug primity-
vesni, negu individas sugebëtø juos priimti bûdamas ramus. Neretai jau po
konfliktinës situacijos paaiðkëja, kad galima buvo jà iðspræsti daug geriau ir
naudingiau. Daþnai grupuotës nariai konfliktus sprendþia fizine jëga ir
ginklo griebiasi vien todël, kad konflikto momentu nesugeba greitai rasti
gero sprendimo. Ypaè daþnai dël baimës, susijaudinimo, sutrikimo konflik-
tas virsta ginkluotu susirëmimu.
Minëta metodika siekia iðmokyti grupuotës narius ðaltakraujiðkumo
ekstremaliomis sàlygomis. Tai daroma grupiniø pratybø metu ásivaizduo-
jant tokias situacijas, kartu aptariant jas, siûlant kuo daugiau galimø spren-
dimø ir elgesio variantø.
Pirmieji tyrimai parodë, kad ðis metodas labai veiksmingas maþinant

nusikalstamumà (Kennedy, Piehl, Braga, 1996).
Neformalių jaunimo nusikalstamų grupuočių

nuginklavimas ir jų nusikaltimų prevencija
Ginklas vaidina ypatingà vaidmená grupuoèiø gyvenime. Ginklas yra
grupuotës nario savigarbos, saugumo, jëgos pojûèio ðaltinis. Ið to, kaip in-
dividas sugeba panaudoti ginklà bet kokiu momentu ir bet kokia proga, ne-
retai sprendþiama, ar jis yra „tikras grupuotës narys“. Á visa tai atsiþvelgta
plëtojant „nusiginklavimo“ programas.
Policija, probacijos darbuotojai laikosi nuomonës, kad grupuotës nario
padarytas teisëtvarkos paþeidimas baudþiamas gana ðvelniai, jeigu jo metu
grupuotës narys neturëjo ginklo. O jeigu ginklà turëjo ir juo labiau já pa-
naudojo, net á gana nekaltà ávyká þiûrima kaip á ypaè reikðmingà.
Apie tai, kad ginklas sukelia daug problemø ir „jeigu bûsi sulaikytas su
ginklu, turësi daug nemalonumø“, grupuotës nariams nuolat kartojama.
Pavyzdþiui, kalbëdamas su grupuotës nariais apie teisëtvarkos paþeidimà,
policijos pareigûnas turi pradëti nuo klausimo apie ginklà (ar turëjo paþei-
dimo dalyviai ginklus, ar buvo jie panaudojami ir pan.).
Tai, projekto rengëjø ásitikinimu, grupuotës nariams duoda pretekstà
neneðioti ir nenaudoti ginklo, jeigu jie nenori. Ði situacija yra panaði á tokià,
kurioje vienam kompanijos nariui, nenorinèiam vartoti alkoholiniø gërimø,
pavyksta atlaikyti gerianèiø draugø spaudimà sakant: „Að – su maðina, man
reikës vairuoti“.
Taigi bendruomenës prevencija sudaro palankiausias galimybes darbui
su jaunimo nusikalstamomis grupuotëmis. Ðiuolaikinis prevencijos mokslas
ir praktika randa vis daugiau veiksmingø prevencinio darbo su tokiomis
grupuotëmis formø. Taèiau dar nepakankamai þinoma apie tarpinius veiks-
nius, kurie gali maþinti prevencijos priemoniø efektà. Todël ðiuo atveju ir
pasirenkama tokia strateginë kryptis – kaupti naujas þinias, patikslinti pre-
vencijos metodø veikimo prielaidas.

darbo su nusikalstamomis grupuotëmis prevencijos priemones. Remdamie-
si ið ðio skyriaus gautomis þiniomis apibûdinkite minëtø priemoniø poten-
cialø veiksmingumà. Norëdami pasitikrinti, ar teisingai ávertinote, palygin-
kite savo pateiktà kiekvienos priemonës veiksmingumo apibûdinimà su
ðiame vadovëlio skyriuje (P. 402–407) aptartø tyrimø iðvadomis.
408 Literatūra
LITERATŪRA
1. Adams K. A Large Scale Multidimensional Test of the Effect of
Prison Education Programs on Offenders' Behavior // The Prison
Journal. Vol. 74. 1994.
2. Ahlstrom Winton and Havighurst R. J. The Kansas City Work/Study
Experiment // Daniel J. Safer, ed., School Programs for Disruptive
Adolescents. – Baltimore, MD: University Park Press. 1982.
3. Anderson S. V. Evaluation of the Impact of Participation in Ohio Pe-
nal Industries on Recidivism. Ohio Department of Rehabilitation and
Correction, Bureau of Planning and Evaluation. 1995
4. Aos S., Phipps P., Barnoski R., Lieb, R. The comparative costs and
benefits of programs to reduce crime. Version 4.0. © Washington
State Institute for Public Policy, 2001, http://www.wsipp.wa.gov/
rptfiles/costbenefit4ES.pdAos, S. 2001.
5. Ashenbach T. M., Phares V., Howell C., Raugh V. A. and Nurcombe
B. Seven Year Outcome of the Vermont Intervention Program for
Low-Birthweight Infants // Child Development. Vol. 61. 1990.
6. Babachinaitë G., Èepas A., Dapðys A. ir kt. Nepilnameèiø asmenybë
ir nusikalstamumas; moksl. red. G. Minkovskis. – Vilnius: Mintis,
1984.
7. Baker Sally and Sadd S. Diversion of Felony Arrests: An Experiment
in Pretrial Intervention: An Evaluation of the Court Employment
Project, Summary Report. U.S. Department of Justice, National In-
stitute of Justice. 1981.
8. Baker S. and Sadd S. The Court Employment Project Evaluation, Fi-
nal Report. Vera Institute of Justice. 1979.
9. Barrera M. E., Rosenbaum P. L. and Cunningham C. E. Early Home
Intervention With Low Birth-Weight Infants and Their Parents //
Child Development. Vol. 57. 1986.
Literatūra 409
10. Barth R. P., Hacking S. and Ash J. R. Preventing Child Abuse: An

Experimental Evaluation of the Child-Parent Enrichment Project //
Journal of Primary Prevention. Vol. 8. 1988.
11. Battistich V., Schaps E., Watson M. and Solomon D. Prevention ef-
fects of the child development project: Early findings from an ongo-
ing multi-site demonstration trial // Journal of Adolescent Research.
Vol. 11. 1996.
12. Berk R. A., Lenihan K. J. and Rossi P. H. Crime and Poverty: Some
Experimental Evidence from Ex-Offenders // American Sociological
Review. Vol. 45. 1980.
13. Berk R. A., Campbell A., Klap R. and Western B. The Deterrent Ef-
fect of Arrest in Incidents of Domestic Violence: A Bayesian Analysis
of Four Field Experiments // American Sociological Review. Vol. 57.
1992.
14. Berk R., Newton P. J. and Berk S. F. What A Difference A Day
Makes: An Empirical Study of the Impact of Shelters For Battered
Women // Journal of Marriage and the Family. Vol. 48. 1986.
15. Berreuta-Clement J. R., Schweinhart L. J., Barnett W. S., Epstein A.
S. and Weikart D. P. Changed Lives: The Effects of the Perry Pre-
school Program on Youths Through Age 19. Ypsilanti, MI: High
Scope Press. 1985.
16. Bloom H. et al. The National JTPA Study: Overview of Impacts,
Benefits, and Costs of Title IIA. Bethesda, MD: Abt Associates. 1994.
17. Bloom H. National JTPA Study: Origins, Objectives and Issues of In-
terpretation // Evaluation Forum. Iss: 9. 1993.
18. Botvin G. J. Substance abuse prevention: Theory, practice, and effec-
tiveness // Tonry M. and Wilson J. Q. (eds.). Drugs and Crime. Chi-
cago: The University of Chicago Press. 1990.
19. Botvin G. J. and Eng A. The efficacy of a multicomponent approach
to the prevention of cigarette smoking. Preventive Medicine. Vol. 11.
1982.
20. Botvin G. J., Baker E., Botvin E. M., Filazzola A. D. and Millman R.
B. Prevention of alcohol misuse through the development of personal
and social competence: A pilot study. Journal of Studies on Alcohol.
1984.
410 Literatūra
21. Botvin G. J., Baker E., Dusenbury L., Botvin E. M. and Diaz T. Long-
term follow-up results of a randomized drug abuse prevention trial in
a white middle-class population. Journal of the American Medical
Association. Vol. 273. 1995.
22. Botvin G. J., Baker E., Filazzola A. D. and Botvin E. M. A cognitive-
behavioral approach to substance abuse prevention: One-year follow-
up. Addictive Behaviors. Vol. 15. 1995.
23. Botvin G. J., Baker E., Renick N. L., Filazzola A. D. and Botvin E. M.
A cognitive behavioral approach to substance abuse prevention. Ad-
dictive Behaviors. Vol. 9. 1984.
24. Botvin G. J., Batson H. W., Witss-Vitale S., Bess V., Baker E. and
Dunesbury L. A psychosocial approach to smoking prevention for ur-
ban black youth. Public Health Reports. Vol. 12. 1989.
25. Botvin G. J., Dusenbury L., James-Ortiz S. and Kerner J. A skills
training approach to smoking prevention among Hispanic youth.
Journal of Behavioral Medicine. Vol. 12. 1989.
26. Braithwaite J. Crime, Shame and Reintegration. – Cambridge: Cam-
bridge University Press. 1989.
27. Brewer D. D., Hawkins J. D., Catalano R. F. and Neckerman H. J.
Preventing serious, violent, and chronic juvenile offending: A review
of evaluations of selected strategies in childhood, adolescence, and
the community // J. C. Howell, B. Krisberg, J. J. Wilson, and J. D.
Hawkins (eds.), A Sourcebook on Serious, Violent, and Chronic Ju-
venile Offenders. Newbury Park, CA: Sage Publications, 1995.
28. Bry B. H. Reducing the incidence of adolescent problems through
preventive intervention: One- and five-year follow-up // American
Journal of Community Psychology. Vol. 10.
29. Bry B. H. and George F. E. Evaluating and improving prevention
programs: A strategy from drug abuse // Evaluation and Program
Planning. Vol. 2. 1979.
30. Bry B. H. and George F. E. The preventative effects of early interven-
tion on the attendance and grades of urban adolescents // Profes-
sional Psychology. Vol. 11. 1980.
31. Cave G. et al. JOBSTART: Final Report on a Program for High
School Dropouts. – New York: Manpower Demonstration Research
Corp. 1993.
Literatūra 411
32. Èepas A., Pavilonis V. Ankstyvoji nepilnameèiø nusikalstamumo pre-

vencija. – Vilnius, 1973.
33. Chiricos Ted. Rates of Crime and Unemployment: An Analysis of
Aggregate Research Evidence // Social Problems. Vol. 34. 1986.
34. Corcoran T. B. Effective secondary schools // Kyle R. M. J. (ed.).
Reaching for Excellence: An Effective Schools Sourcebook. – Wash-
ington, D.C.: U.S. Government Printing Office, 1985.
35. Cronin J. An Evaluation of a School-based Community Service Pro-
gram: The Effects of Magic Me. Technical report available from
Gottfredson Associates, Inc. – Ellicott City, MD. 1996.
36. Dadds M. R., S. Schwartz and M. Sanders. Marital Discord and
Treatment Outcome in Behavioral Treatment of Child Conduct Dis-
orders. Journal of Consulting and Clinical Psychology. Vol. 55. 1987.
37. Dishion T. J., Patterson G. R. and Kavanagh K. A. An Experimental
Test of the Coercion Model: Linking Theory, Measurement and In-
tervention // J. McCord and R.E. Tremble, Eds., Preventing Anti-
Social Behavior: Interventions from Birth Through Adolescence. –
NY: Guilford. 1992.
38. Elias M. J., Weissberg R. P., Hawkins J. D., Perry C. A., Zins J. E.,
Dodge K. C., Kendall P. C., Gottfredson D. C., Rotheram-Borus M.,
Jason L. A. and Wilson-Brewer R. The school-based promotion of so-
cial competence: Theory, practice, and policy // Haggerty R. J., Gar-
mezy N., Rutter M. and Sherrod L. (eds.). Risk and Resilience in
Children: Developmental Approaches. Cambridge: University of
Cambridge Press, 1994.
39. Esbensen F. A. & Osgood D. W. GREAT Program Effectiveness: Re-
sults from the 1995 Cross-Sectional Survey of Eighth-Grade Students.
1996.
40. Fagan, Jeffrey and Angela Browne Violence Between Spouses and In-
timates: Physical Aggression Between Women and Men in Intimate
Relationships. 1993.
41. Fagan J. The Criminalization of Domestic Violence: Promises and
Limits. Research Report. – Washington, DC: National Institute of
Justice. 1996.
42. Fagan J. Legal Work and Illegal Work: Crime, Work, and Unem-
ployment // Burton Weisbrod and James Worthy, eds., Dealing with
412 Literatūra
Urban Crisis: Linking Research to Action. – Evanston, IL: North-

western University Press, 1995.
43. Farkas G. et al. Impacts from the Youth Incentive Entitlement Pilot
Projects: Participation, Work and Schooling Over the Full Program
Period. – New York: Manpower Demonstration Research Corp,
1982.
44. Felner R. D. and Adan A. M. The school transitional environment
project: An ecological intervention and evaluation // Price R. H.,
Cowen E. L., Lorion R. P. and Ramos-McKay J. (eds.). 14 Ounces of
Prevention: A Casebook for Practitioners. – Washington, D.C.:
American Psychological Association, 1988.
45. Felner R. D. and Adan A. M. The school transitional environment
project: An ecological intervention and evaluation // Price R. H.,
Cowen E. L., Lorion R. P. and Ramos-McKay J. (eds.). 14 Ounces of
Prevention: A Casebook for Practitioners. – Washington, D.C.:
American Psychological Association, 1988.
46. Felner R. D., Ginter M. and Primavera J. Primary prevention during
school transitions: Social support and environmental structure //
American Journal of Community Psychology. Vol. 10. 1982.
47. Finn M. A. and Willoughby K. G. Employment Outcomes of Ex-
Offender Job Training Partnership Act (JTPA) Trainees // Evalua-
tion Review. Vol. 20. 1996.
48. Forman S. G. A comparison of cognitive training and response cost
procedures in modifying aggressive behavior of elementary school
children. Behavior Therapy. Vol. 11. 1980.
49. Freeman R. B. The Labor Market / Wilson J. Q. and Petersilia J., eds.
Crime. – San Francisco, CA: Institute for Contemporary Studies,
1995.
50. Gainer P. S., Webster D. W. and Champion H. R. A youth violence
prevention program: Description and preliminary evaluation. Ar-
chives of Surgery. Vol. 128. 1993.
51. Garrett C. J. Effects of residential treatment on adjudicated delin-
quents: A meta-analysis. The Journal of Research in Crime and De-
linquency. Vol. 22. 1985.
Literatūra 413
52. Gottfredson D. C. An empirical test of school-based environmental

and individual interventions to reduce the risk of delinquent behavior
// Criminology. Vol. 24. 1986.
53. Gottfredson D. C., Gottfredson G. D. and Hybl L. G. Managing ado-
lescent behavior: A multiyear, multischool study. American Educa-
tional Research Journal. Vol. 30. 1993.
54. Gottfredson D. C., Gottfredson G. D. and Skroban S. A multimodal
school-based prevention demonstration. Journal of Adolescent Re-
search. Vol. 11. 1996.
55. Gottfredson D. C., Sealock M. D. and Koper C. S. Delinquency / Di-
Clemente R., Hansen W. and Ponton L. (eds.). Handbook of Adoles-
cent Health Risk Behavior. – New York: Plenum Publishing Corp.
1996.
56. Gottfredson G. D. A theory-ridden approach to program evaluation:
A method for stimulating researcher-implementer collaboration.
American Psychologist. Vol. 392. 1984a.
57. Gottfredson G. D. and Gottfredson D. C. Victimization in Schools. –
New York: Plenum. 1985.
58. Gottfredson G. D., Rickert D. E., Advani N. and Gottfredson D. C.
Standards for program development evaluation. Psychological
Documents (ms. No. 2668). 1985.
59. Gray J. D., Cutler C. A., Dean J. G. and Kempe C. H. Prediction and
Prevention of Child Abuse and Neglect. Journal of Social Issues. Vol.
35. 1979.
60. Green T., Richmond J. and Taira J. POWER Program (Providing
Opportunities for Work, Education and Readiness): Final Evaluation
Report. – Minneapolis, MN: Hennepin County Administrative Sup-
port Division, Bureau of Community Corrections, 1993.
61. Greenberg M. T. The PATHS Project: Preventive Intervention for
Children. Final Report to NIMH (Grant Number R01MH42131).
1996.
62. Hansen W. B. and O'Malley P. M. Drug use // DiClemente R. J.,
Hansen W. B. and Ponton E. L. (eds.). Handbook of Adolescent
Health Behavior. – New York: Plenum Press, 1996.
414 Literatūra
63. Hartmann D., Friday P. and Minor K. Residential Probation: A

Seven Year Follow-Up Study // Journal of Criminal Justice. Vol. 22.
1994.
64. Hawkins J. D., Arthur M. W. and Catalano R. F. Preventing sub-
stance abuse. In M. Tonry and D. Farrington (eds.), Building a Safer
Society: Strategic Approaches to Crime Prevention. – Chicago: Univ.
of Chicago Press, 1995.
65. Hawkins J. D., Catalano R. F. and Associates. Communities That
Care: Action for Drug Abuse Prevention. – San Francisco: Jossey-
Bass. 1992.
66. Hawkins J. D., Catalano R. F. and Miller J. L. Risk and protective
factors for alcohol and other drug problems in early adulthood: Im-
plications for substance abuse prevention // Psychological Bulletin.
Vol. 112. 1992.
67. Held D., McCrew A., Goldblatt D., Perraðon J. Globaliniai pokyèiai:
politika, ekonomika, kultura. – Vilnius: Margi raðtai, 2002.
68. Hirschi T. Causes of Delinquency. Berkeley. – CA: University of
California Press, 1969.
69. Horn W. F., N. Ialongo G., Greenberg T. Packard and C. Smith-
Winberry Additive Effects of Behavioral Parent Training and Self-
Control Therapy With Attention Deficit Hyperactivity Disordered
Children // Journal of Clinical Child Psychology. Vol. 19. 1990.
70. Hughes M. Alan. Over the Horizon: Jobs in the Suburbs of Major
Metropolitan Areas. – Philadelphia, PA: Public/Private Ventures.
1993.
71. Izzo R. L. and Ross R. R. Meta-analysis of rehabilitation programs
for juvenile delinquents // Criminal Justice and Behavior. Vol. 17.
1990.
72. Jacobson S.W. and Frye K. F. Effect of Maternal Social Support on
Attachment: Experimental Evidence // Child Development. Vol. 62.
1991.
73. Johnson D. L. and Walker T. Primary Prevention of Behavioral Prob-
lems in Mexican-American Children // American Journal of Commu-
nity Psychology. Vol. 15. 1987.
Literatūra 415
74. Johnson G. and Hunter R. Law-related education as a delinquency

prevention strategy: A three-year evaluation of the impact of LRE on
students. Paper adapted from a report submitted to the National In-
stitute for Juvenile Justice and Delinquency Prevention on June 6,
1984.
75. Kazdin A. E., Siegel T. C. and Bass D. Cognitive Problem-Solving
Skills Training and Parent Management Training in the Treatment of
Anti-Social Behavior in Children // Journal of Consulting and Clinical
Psychology. Vol. 60. 1992.
76. Kenney D. J. and Watson T. S. Reducing fear in the schools: Manag-
ing conflict through student problem solving // Education and Urban
Society. Vol. 28. 1996.
77. Kolvin I., Garside R. F., Nicole A. R., MacMillen A., Wolstenhome F.
and Leitch I. M. Help Starts Here. – NY: Tavistock, 1981.
78. Lally J. R., Mangione P. L. and Honig A. S. The Syracuse University
Family Development Research Project: Long-Range Impact of an
Early Intervention with Low-Income Children and Their Families //
Powell D. R., Ed. Annual Advances in Applied Developmental Psy-
chology. Vol. 3: Parent Education as Early Childhood Intervention:
Emerging Directions in Theory, Research, and Practice. Norwood,
NJ: Ablex, 1988.
79. Lam J. A. The Impact of Conflict Resolution Programs on Schools: A
Review and Synthesis of the Evidence. – Amherst, MA: National As-
sociation for Mediation in Education. 1989.
80. Lattimore P. K., Witte D. A. and Baker J. R. Experimental Assess-
ment of the Effect of Vocational Training on Youthful Property Of-
fenders // Evaluation Review. Vol. 14. 1990.
81. Lieberman A. F., Weston D. R., Pawl J. H. Preventive Intervention
and Outcome With Anxiously Attached Dyads. Child Development.
Vol. 62. 1991.
82. Lietuvos Respublikos ðvietimo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusi-
kalstamumo prevencijos programø organizavimo ir finansavimo tvar-
ka. Kolegijos nutarimas // Lietuvos Respublikos ðvietimo ministerija.
Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë programa.
– Vilnius: Leidybos centras.
416 Literatūra
83. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. kovo 6 d. nutarimas Nr.

197 „Dël Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës
programos“ // Lietuvos Respublikos ðvietimo ministerija. Vaikø ir pa-
augliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë programa. – Vilnius:
Leidybos centras.
84. Lietuvos ðvietimo ir mokslo ministerija. 1996 m. balandþio 12 d. ása-
kymas Nr. 396 „Dël darbo grupës vaikø nusikalstamumo prevencijos
programai rengti sudarymo“ // Lietuvos Respublikos ðvietimo minis-
terija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinë
programa. – Vilnius: Leidybos centras.
85. Lipsey M. W. Juvenile delinquency treatment: A meta-analytic in-
quiry into the variability of effects // Cook T. D., Cooper H., Cordray
D. S., Hartman H., Hedges L. V., Light R. V., Louis T. A., and
Mosteller F. (eds.). Meta-Analysis for Explanation. – Beverly Hills,
CA: Sage, 1992.
86. Lipsey M. W. and Wilson D. B. The efficacy of psychological, educa-
tional, and behavioral treatment: Confirmation from meta-analysis //
American Psychologist. Vol. 48. 1993.
87. Lipsey M. W. and Wilson D. B. The efficacy of psychological, educa-
tional, and behavioral treatment: Confirmation from meta-analysis //
American Psychologist. Vol. 48. 1993.
88. Lochman, J. E Cognitive-behavioral intervention with aggressive
boys: Three-year follow-up and preventive effects // Journal of Con-
sulting and Clinical Psychology.1992, 60: .426-432.
89. Lochman J. E., Burch, P. R., Curry, J. F. and Lampron L. B. Treat-
ment and generalization effects of cognitive-behavioral and goal-
setting interventions with aggressive boys // Journal of Consulting and
Clinical Psychology. Vol. 52. 1984.
90. Lukes S. and Scull A. Durkheim and The Law. – New York” St. Mar-
tin’s Press, 1983.
91. Lyons-Ruth K., Connell D. B., H. U. Botein Infants at Social Risk:
Maternal Depression and Family Support Services as Mediators of
Infant Development and Security of Attachment // Child Develop-
ment. Vol. 61. 1990.
92. Makridakis S. G. & Wheelwright S. C. Forecasting methods for man-
agement (5th ed.). – New York: Wiley, 1989.
Literatūra 417
93. Makridakis S. G. & Wheelwright S. C. Interactive forecasting: Uni-

variate and multivariate methods (2nd ed.). – San Francisco, CA:
Holden-Day, 1978.
94. Makridakis S. G., Wheelwright S. C. & McGee V. E. Forecasting:
Methods and applications (2nd ed.). – New York: Wiley, 1983.
95. Makridakis S. G. Empirical evidence versus personal experience //
Journal of Forecasting. Vol. 2. 1983.
96. Makridakis S. G. Forecasting, planning, and strategy for the 21st cen-
tury. – London: Free Press, 1990.
97. Makridakis S., Andersen A., Carbone R., Fildes R., Hibon M.,
Lewandowski R., Newton J., Parzen R. & Winkler R. The accuracy of
extrapolation (time series) methods: Results of a forecasting competi-
tion // Journal of Forecasting. Vol. 1. 1982.
98. Martinson R. What Works? Questions and Answers about Prison Re-
form // Public Interest. Vol. 35. 1974.
99. Mayer G. R., Butterworth T. W., Nafpaktitis M. and Sulzer-Azaroff
B. Preventing school vandalism and improving discipline: A three-
year study // Journal of Applied Behavior Anglysis. Vol. 16. 1983.
100. Mayhew P. & Dijk J. J. M. van. Criminal Victimisation in eleven In-
dustrialised Countries. Key findings from the 1996 International
Crime Victims Survey. The Hague: Ministry of Justice, WODC, 1997.
101. McKenzie E. General exponential smoothing and the equivalent
ARMA process // Journal of Forecasting. Vol. 3. 1984.
102. McKey R. H., Condelli L., Ganson H., Barrett B. J., McConkey C.,
and Plantz M. C. The Impact of Head Start on Children, Families
and Communities: Final Report of the Head Start Evaluation, Syn-
thesis and Utilization Project [DHHS Publication No. 85–31193]. –
Washington, DC: USGPO, 1985.
103. McNeil C. B., S. Eyberg T. H. Eisenstadt K. Newcomb and Funder-
burk B. Parent-Child Interaction Therapy With Behavioral Problem
Children: Generalization of Treatment Effects to the Social Setting //
Journal of Clinical Child Psychology. Vol. 20. 1991.
104. Muth J. F. Optimal properties of exponentially weighted forecasts //
Journal of the American Statistical Association. Vol. 55. 1960.
418 Literatūra
105. Olds D. L., Henderson C. R., Chamberlin R. and Tatelbaum R. Pre-

venting Child Abuse and Neglect: A Randomized Trial of Nurse
Home Visitation // Pediatrics. Vol. 78. 1986.
106. Olweus D. Bully/victim problems among schoolchildren: Basic facts
and effects of a school based intervention program // Pepler D. J. and
Rubin K. H. (eds.). The Development and Treatment of Childhood
Aggression. – Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum, 1991.
107. Olweus D. Bullying among schoolchildren: Intervention and preven-
tion // Peters R. D., McMahon R. J. and Quinsey V. L. (eds.). Aggres-
sion and Violence Throughout the Life Span. – Newbury Park, CA:
Sage Publications, 1992.
108. Olweus D. and Alsaker F. D. Assessing change in a cohort-
longitudinal study with hierarchical data / Magnusson D., Bergman L.
R., Rudinger G. and Torestad B. (eds.). Problems and Methods in
Longitudinal Research: Stability and Change. – Cambridge: Cam-
bridge University Press, 1991.
109. Packard T., Robinson E. A. and Grove D. The Effect of Training Pro-
cedures on the Maintenance of Parental Relationship Building Skills
// Journal of Clinical Child Psychology. Vol. 12. 1983.
110. Pate A., Edwin E. H. and Sampson A. Metro-Dade Spouse Abuse
Replication Project: Draft Final Report. – Washington, D.C.: Police
Foundation. 1991.
111. Piliavin I. and Gartner R. The Impact of Supported Work on Ex-
Offenders. Madison, WI: Institute for Research on Poverty and
Mathematical Policy Research, Inc. 1981.
112. Reiss A. J. Jr. and Roth J. A. Understanding and Preventing Vio-
lence. – Washington, DC: National Academy of Sciences, 1993.
113. Reyes O. and Jason L. A. An evaluation of a high school dropout pre-
vention program // Journal of Community Psychology. Vol. 19. 1991.
114. Ringwalt C., Greene J., Ennett S., Iachan R., Clayton R. R. and Leu-
kefeld C. G. Past and Future Directions of the DARE Program: An
Evaluation Review: Draft Final Report (Award # 91-DD-CX-K053).
– Washington, D.C.: National Institute of Justine, 1994.
115. Rosenthal R. and Rubin D. B. A simple, general purpose display of
magnitude of experimental effect // Journal of Educational Psychol-
ogy. Vol. 74. 1982.
Literatūra 419
116. Ross G. H. Home Intervention for Premature Infants of Low-Income

Families // American Journal of Orthopsychiatry. Vol. 54. 1984.
117. Schäuble T. Kommunalle Kriminalitaetsprevention, Innenministeri-
um, 2001.
118. Schure M. B. and Spivak G. Interpersonal problem-Solving, Thinking
and Adjustment in the Mother-Child Dyad // Kent M. W. and Rolf J.
E., Eds., Primary Prevention of Psychopathology. – Hanover, NH:
University Press of New England, 1979.
119. Sealock M. D. and Koper C. S. Delinquency // R. DiClemente, W.
Hansen, and L. Ponton (eds.), Handbook of Adolescent Health Risk
Behavior. – New York: Plenum Publishing Corp, 1996.
120. Seitz V., Rosenbaum L. K. and Apfel N. H. Effects of Family Support
Intervention: A Ten-Year Follow-Up. Child Development. Vol. 56.
1985.
121. Sherman L. W. and Strang H. Policing Domestic Violence: The
Problem-Solving Paradigm. Paper Presented to the Conference on
Problem-Oriented Policing as Crime Prevention. – Stockholm, Swed-
ish National Police College, 1996.
122. Sherman L. W. Policing Domestic Violence: Experiments and Di-
lemmas. – New York: Free Press, 1992.
123. Sherman L. W., Janell D., Schmidt D., Rogan P., Gartin P. R., Cohn
E. G., Collins D. J. and Bacich A. R. From Initial Deterrence to
Long-Term Escalation: Short-Custody Arrest for Poverty Ghetto
Domestic Violence. Criminology. Vol. 29. 1991.
124. Strain P. S., Steele P., Ellis T. and Timm M. A. Long-Term Effects of
Oppositional Child Treatment With Mothers as Therapists and
Therapist-Trainers // Journal of Applied Behavior Analysis. Vol. 15.
1982.
125. Strayhorn J. M. and Weidman C. Follow-up One Year After Parent-
Child Interaction Training: Effects on Behavior of Preschool Chil-
dren // Journal of the American Academy of Child and Adolescent
Psychiatry. Vol. 30. 1991.
126. Ðvietimo ir mokslo ministerija. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo
prevencijos programø recenzavimo tvarka, patvirtinta ðvietimo ir
mokslo ministro 1998 10 14 ásakymu Nr. 1307. Lietuvos Respublikos
ðvietimo ir mokslo ministerijos Socialiniø ekonominiø programø vyk-
420 Literatūra
dymo koordinavimo tarnyba. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-

vencijos nacionalinës programos vykdymas. Dokumentø rinkinys. –
Vilnius, 2000.
127. Thompson D. W. and Jason L. A. Street Gangs and Preventive Inter-
ventions // Criminal Justice and Behavior. Vol. 15. 1988.
128. Tittle Ch. and Logan Ch. H. Sanctions and Deviance: Evidence and
Remaining Questions // Law and Society Review. Vol. 7. 1973.
129. Tobler N. A. Drug prevention programs can work: Research findings
// Journal of Addictive Diseases. Vol. 11(3). 1992.
130. Tobler N. S. Meta-analysis of 143 adolescent drug prevention pro-
grams: Quantitative outcome results of program participants com-
pared to a control or comparison group // The Journal of Drug Issues.
Vol. 16. 1986.
131. Tremblay R. and Craig W. M. Developmental Crime Prevention //
Michael Tonry and David P. Farrington, Eds., Building a Safer Soci-
ety. Crime and Justice. Vol. 19. – Chicago: University of Chicago
Press.
132. Wasik B. H., Ramey C. T., Bryant D. M. and Sparling J. J. A Longi-
tudinal Study of Two Early Intervention Strategies: Project CARE //
Child Development. Vol. 61. 1990.
133. Webster-Stratton C. Long-Term Follow-Up of Families With Young
Conduct Problem Children: From Preschool to Grade School // Jour-
nal of Clinical Child Psychology. Vol. 19. 1990.
134. Webster-Stratton C., Kolpacoff M. and Hollinsworth T. Self-
Administered Videotape Therapy for Families With Conduct Prob-
lem Children: Comparison With Two Cost-Effective Treatments and
a Control Group // Journal of Consulting and Clinical Psychology.
Vol. 56. 1988.
135. Wilder M. G. and Rubin B. M. Rhetoric vs. Reality: A Review of
Studies on State Enterprise Zone Programs // Journal of the Ameri-
can Planning Association. Fall: 1996.
136. Williams R. Kirk and Hawkins R. Perceptual Research on General
Deterrence: A Critical Review // Law and Society Review. Vol. 20.
1986.
Literatūra 421
137. Williams N. F. Cullen, Wright J. P. Labor Market Participation and

Youth Crime: The Neglect of Working‘ in Delinquency Research //
Social Pathology, 1996.
138. Wilson P. R. Recidivism and Vocational Education // Journal of Cor-
rectional Education. Vol. 45. 1994.
139. Yu P., Harris G. E., Solovitz B. L. and Franklin J. L. A Social Prob-
lem-Solving Intervention for Children at High Risk for Later Psycho-
pathology // Journal of Clinical Child Psychology. Vol. 15. 1986.
140. Zvekic U. & Alvazzi del Frate A. Criminal victimisation in the Devel-
oping World. United Nations Publiction no 55. – Rome, UNICRI,
1995.

422 Priedai
1 priedas
NACIONALINĖ NUSIKALTIMŲ
PREVENCIJOS IR KONTROLĖS
PROGRAMA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U TAR IMAS
DËL NACIONALINËS NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS IR

KONTROLËS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 20 d. Nr. IX–1383
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Nacionalinio saugumo

pagrindø ástatymo (Þin., 1997, Nr. 2–16; 1998, Nr. 55–1520) 5 straipsnio
nuostatomis ir Nacionalinio saugumo strategija, patvirtinta Seimo 2002 m.
geguþës 28 d. nutarimu Nr. IX–907 (Þin., 2002, Nr. 56–2233), remdamas
Vyriausybës pastangas vykdyti nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ, n u t a -
ria:
1 straipsnis.
Patvirtinti Nacionalinæ nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programà
(pridedama).
2 straipsnis.
Pasiûlyti Vyriausybei organizuoti Nacionalinës nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës programos ágyvendinimà.
3 straipsnis.
Rekomenduoti apskrièiø virðininkams ir savivaldybiø institucijoms va-
dovaujantis Nacionalinës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programos
nuostatomis rengti ir ágyvendinti nusikaltimø kontrolës ir prevencijos pro-
gramas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS
Priedai 423
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2003 m. kovo 20 d.
nutarimu Nr. IX–1383
NACIONALINË NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS IR KONTROLËS

PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinë nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa (toliau –

Programa) parengta ágyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindø ástaty-
mo 5 straipsnio nuostatas.
2. Programa grindþiama Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos
Seimo 2002 m. geguþës 28 d. nutarimu Nr. IX–907, nuostatomis kaip spe-
cializuotas, nacionalinio saugumo uþtikrinimà reglamentuojantis dokumen-
tas.
3. Programa parengta atsiþvelgiant á Jungtiniø Tautø Organizacijos do-
kumentø nuostatas – Vienos deklaracijos dël nusikalstamumo ir teisingu-
mo: pasitinkant dvideðimt pirmojo amþiaus iððûkius, kurià priëmë Deðim-
tasis Jungtiniø Tautø Organizacijos kongresas dël nusikaltimø prevencijos
ir elgesio su nusikaltëliais, vykæs 2000 m. balandþio 10–17 d., ir patvirtino
Generalinës Asamblëjos 2000 m. gruodþio 4 d. rezoliucija Nr. 55/59, bei á
Nusikalstamumo prevencijos ir baudþiamosios teisenos komisijos deðimto-
joje sesijoje 2001 m. rugsëjo 6–7 d. sukonkretintà ðiø nuostatø ágyvendini-
mo planà; kriminologijos mokslu pagrástus nusikalstamumo maþinimo bû-
dus; teigiamà atskirø uþsienio valstybiø (Australijos, Kanados, Suomijos,
Ðvedijos ir kitø) praktikà nacionaliniø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës
iniciatyvø srityje; nusikalstamumo, jo prevencijos ir kontrolës bûklës Lietu-
voje analizæ.
4. Pagrindinës programoje vartojamos sàvokos:
nusikaltimø prevencija – poveikio nusikalstamumui priemonë, kuria
siekiama uþkirsti kelià nusikaltimams, nustatant ir paðalinant bendràsias
nusikaltimø prieþastis bei sàlygas, taip pat individuliai veikiant asmenis, ku-
rie linkæ daryti nusikaltimus ar ateityje gali tapti nusikaltëliais arba nusikal-
timø aukomis;
nusikaltimø kontrolë – poveikio nusikalstamumui priemonë, kuria sie-
kiama maþinti nusikalstamumà ir neleisti virðyti socialiai priimtino lygmens
aktyviais teisësaugos institucijø veiksmais ir teisinio baudþiamojo poveikio
priemonëmis, taip pat aktyviomis administracinëmis, ekonominëmis, socia-
linëmis, kitokio pobûdþio priemonëmis.
424 Priedai
Nusikaltimø prevencija ir kontrolë yra viena kità papildanèios poveikio

nusikalstamumui priemonës ir kartu sudaro visa apimantá bûdø, metodø,
priemoniø kompleksà, kurio tikslas – daryti griaunamàjá poveiká nusikals-
tamumui, todël programoje ðios sàvokos daþniausiai vartojamos kartu.
5. Pastaràjá deðimtmetá nusikalstamumo lygis Lietuvoje nekelia realios
grësmës valstybës stabilumui ir nesukelia socialinës krizës, taèiau iðlieka
socialiai nepriimtinas, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir ma-
þina gyventojø saugumà.
6. Asmens ir visuomenës saugumas yra bûtina pagrindinio valstybës po-
litikos tikslo – konstituciniø þmogaus teisiø ir laisviø uþtikrinimo – ágyven-
dinimo sàlyga. Siekdama uþtikrinti kiekvieno individo, o kartu ir visuome-
nës saugumà, valstybë vykdo nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ.
7. Pagrindinis nusikaltimø prevencijos ir kontrolës uþdavinys – krimino-
geniniø procesø plitimo stabilizavimas ir maþinimas bei atsakomybës neið-
vengiamumo principo efektyvus ágyvendinimas.
8. Nusikaltimø prevencija ir kontrolë gali bûti sëkminga, jeigu joje akty-
viai dalyvauja visi socialiniai subjektai – teisësaugos institucijos, kitos vieðo-
jo administravimo institucijos, savivaldybiø institucijos, verslo bendruome-
në, visuomeninës organizacijos ir individualûs asmenys. Ði veikla turi bûti
koordinuota ir remtis mokslu bei praktika pagrásta valstybës politiniø parti-
jø patvirtinta bendra politika. Tokiai politikai nustatyti ir ágyvendinti pa-
rengta ði ilgalaikë Programa.
II. ESAMA BÛKLË
Nusikalstamumo tendencijos
9. Remiantis oficialiosios statistikos ir atskirose srityse atliktø tyrimø

duomenimis, galima iðskirti ðias nusikalstamumo Lietuvoje tendencijas:
1) uþregistruotø nusikaltimø skaièius Lietuvoje per 11 metø nuo nepri-
klausomybës atkûrimo padidëjo daugiau kaip dvigubai, nors 2001 m., kaip
ir 1999 m. bei 1994 m., Lietuvoje buvo matyti nusikaltimø skaièiaus stabili-
zavimosi tendencijos;
2) didþiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiau-
liuose ir Panevëþyje, kuriuose gyvena 40 proc. visø Lietuvos gyventojø, nuo
1995 m. uþregistruoti nusikaltimai sudaro apie 50 proc. visø ðalyje uþregist-
ruotø nusikaltimø;
3) per 11 metø gerokai iðaugo sunkiø nusikaltimø skaièius, taip pat pa-
gausëjo pavojingiausiø smurtiniø nusikaltimø – nuþudymø ir sunkiø kûno
suþalojimø;
Priedai 425
4) nusikaltimai nuosavybei sudaro tris ketvirtadalius visø uþregistruotø

nusikaltimø, todël jø skaièiaus kitimas lemia bendro uþregistruotø nusikal-
timø skaièiaus kitimo tendencijas;
5) nusikaltimø, padarytø vieðosiose vietose, skaièius didëjo sparèiau ne-
gu bendras nusikaltimø skaièius ir per 11 metø iðaugo tris kartus;
6) sparèiai pagausëjo nusikaltimø, susijusiø su neteisëta narkotiniø ir
psichotropiniø medþiagø apyvarta;
7) padaroma vis daugiau nusikaltimø, kurie anksèiau buvo reti: þmoniø
grobimai, prekyba þmonëmis, kompiuteriniai nusikaltimai ir kita;
8) ásitvirtina ir plinta organizuotas nusikalstamumas, kuris daro didelá
poveiká kriminogeninei situacijai, tai pat nacionaliniam saugumui, sociali-
niams santykiams bei kitiems visuomenës ir valstybës interesams;
9) nusikaltimø valstybës tarnybai ir korupciniø nusikaltimø skaièius në-
ra didelis (1995–2001 m. uþregistruota 1530 nusikaltimø valstybës tarnybai,
ið jø 388 kyðio ëmimo atvejai), taèiau vertinant didelá korupcijos latentið-
kumà bei atsiþvelgiant á atliktø tyrimø ðioje srityje rezultatus ðie nusikalti-
mai kelia didelá susirûpinimà;
10) gausëja finansiniø nusikaltimø, daranèiø didelæ þalà valstybës biu-
dþetui ir Lietuvos ûkiui. Vis daþniau ðie nusikaltimai tampa transnacionali-
niais, o jø, ypaè pinigø plovimo, ávykdymo bûdai tampa vis sudëtingesni;
11) nelegalios migracijos lygis, pradëjæs kilti 1992 m., 1996 m. buvo pa-
siekæs aukðèiausià ribà, taèiau ðá procesà pavyko sukontroliuoti ir ðiuo metu
nelegalios migracijos lygis nëra aukðtas. Grieþtëjant migracijos politikai
Vakaruose, migracijos srautai vis labiau krypsta á Centrinës ir Rytø Euro-
pos ðalis. Tikëtina, kad Lietuvoje gerëjant ekonominei ir socialinei bûklei
migracinis spaudimas Lietuvos Respublikai didës;
12) padariusiø nusikaltimus nustatytø asmenø skaièius, kaip ir uþregist-
ruotø nusikaltimø skaièius, nuo 1990 m. iki 2001 m. padidëjo daugiau kaip
dvigubai;
13) daugiau kaip 60 proc. visø nustatytø asmenø, padariusiø nusikalti-
mus, sudaro darbingo amþiaus nedirbantys ir nesimokantys asmenys;
14) nepilnameèiø, padariusiø nusikaltimus, skaièius auga proporcingai
uþregistruotø nusikaltimø skaièiui ir sudaro apie 13–14 proc. visø nustatytø
nusikaltimus ávykdþiusiø asmenø. Daugëja nusikaltusiø moksleiviø. Gausë-
ja vaikø padarytø sunkiø nusikaltimø. Daþnai pasitaiko smurto prieð vaikus
atvejø mokyklose ir jø prieigose;
15) vis daþniau nusikaltimus padaro vaikai narkomanai;
16) nuteistø asmenø skaièius 2001 m., palyginti su 1990 m., iðaugo 2,6
karto ir sudaro beveik 21 tûkstantá, ðiø asmenø padaromø nusikaltimø taip
pat gausëja.
426 Priedai
10. Didëjant nusikaltimø skaièiui, akivaizdu, kad gausëja nusikaltimø

aukø bei patiriamø nuostoliø, taèiau oficialioji nusikaltimø aukø statistika
iki ðiol tinkamai nekaupiama.
11. Paþymëtina, kad oficialioji statistika tik ið dalies atskleidþia krimi-
nogeninæ situacijà. Dalis nusikaltimø lieka neuþregistruota dël ávairiø prie-
þasèiø: nepasitikëjimo teisësaugos institucijomis, nusikaltëliø kerðto bai-
mës, vieðumo vengimo ir kitø. Realiai apibûdinti situacijà gali padëti tik
ávairûs tyrimai, kuriø pastaruoju metu atliekama nedaug, daþniausiai dël
nusikaltimø kontrolës subjektø ribotø finansiniø galimybiø.
Nusikaltimø prieþastys ir sàlygos
12. Prieþastys, dël kuriø vykdomi nusikaltimai, ir sàlygos, kuriomis jie

vyksta, taip pat asmenys, padaræ nusikaltimus ar galintys nusikalsti dël vie-
nokiø ar kitokiø prieþasèiø, yra nusikaltimø prevencijos ir kontrolës objek-
tai.
13. Paþymëtinos ðios pagrindinës nusikaltimø prieþastys ir sàlygos:
1) svarbus nusikalstamumà lemiantis veiksnys yra þmoniø neuþimtumas.
Kriminologiniø tyrimø duomenimis, þmogui, neturinèiam socialiai naudin-
go uþsiëmimo, padidëja tikimybë ir rizika nusikalsti;
2) iðsilavinimo stoka taip pat turi didelæ átakà nusikalstamumui. Apie 80
proc. visø nusikaltusiø asmenø sudaro tik pagrindiná (apie 50 proc.) ir vidu-
riná (daugiau kaip 30 proc.) iðsilavinimà turintys asmenys, o turintys profe-
siná, aukðtesnájá ir aukðtàjá – apie 18 proc.;
3) apsvaigimas nuo alkoholio bei narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø
daþnai tampa nusikaltimo prieþastimi arba sàlyga, treèdalis nusikaltusiø
asmenø nusikaltimus padaro apsvaigæ nuo alkoholio;
4) nepilnameèiø nusikalstamumas, jaunimo nenoras mokytis rodo ðei-
mos, mokymo ástaigø, specializuotø prieþiûros ir teisiø apsaugos ástaigø so-
cialinës kontrolës ir prieþiûros stokà. Dël ðios prieþasties daugelis vaikø,
ypaè ið sunkiai materialiai besiverèianèiø ðeimø, turi menkas saviraiðkos ga-
limybes ir tai sudaro sàlygas nepilnameèiams ásitraukti á socialiai nepriimti-
nà veiklà;
5) ribotos valstybës galimybës teikti pakankamà socialinæ pagalbà la-
biausiai socialiai paþeidþiamoms visuomenës grupëms;
6) valstybës valdymo trûkumai, socialiniø ir kitø institucijø negalëjimas
tinkamai atlikti savo funkcijø, teisës aktø nesuderinamumas, neaukðtas gy-
ventojø pragyvenimo lygis ir didelë turtinë diferenciacija turi átakos visuo-
menës nepasitikëjimui valstybës valdymu ir teisine sistema, sukelia neigia-
mus ideologinius padarinius, moralës normø devalvacijà, neigiamai veikia
auganèios kartos auklëjimo ir mokymo sistemos efektyvumà;
Priedai 427
7) nepakankamos galimybës tinkamai finansuoti valstybës institucijas,

taip pat teisësaugos ir kitas tiesiogiai su nusikaltimø prevencija ir kontrole
susijusias institucijas. Dël to ðios institucijos nepajëgia tinkamai atlikti savo
funkcijø, kartu silpnëja kontrolë ir didëja nusikalstamos veikos galimybës;
8) teisësaugos institucijø veiklos trûkumai, didelis neiðaiðkintø nusikal-
timø skaièius, ilgai uþtrunkantys bylø tyrimai maþina visuomenës pasitikë-
jimà teisësauga, neuþtikrina atsakomybës neiðvengiamumo principo ágy-
vendinimo, dël to atsiranda nebaudþiamumo atmosfera.
14. Prie nusikalstamumà skatinanèiø veiksniø, kurie daþniausiai lieka
neávertinti, priskiriami netgi teigiami poslinkiai visuomenëje, pavyzdþiui:
1) stiprëjantys tarptautiniai ryðiai daro átakà ekonominiams, sociali-
niams, kitiems procesams, taip pat ir nusikalstamumui, lemia tarptautiná
atskirø nusikalstamø procesø pobûdá;
2) augantis socialinis visuomenës mobilumas lemia ryðiø su artimiausia
aplinka (ðeimos, giminystës, kaimynystës) silpnëjimà;
3) urbanizacija skatina tam tikrus regioninius skirtumus, þmonës kon-
centruojasi miestuose, todël silpnëja socialinë kontrolë ir daugëja galimy-
biø nusikalsti;
4) ekonomikos plëtra, pokyèiai verslo srityje taip pat daro átakà nusi-
kalstamumui. Palyginti laisvai prieinama daugiau prekiø ir vertybiø. Atsi-
rado daug didesnë mokëjimo priemoniø ávairovë, taèiau tuo pat metu jos
teikia daugiau galimybiø, palankiø nusikaltimams daryti.
15. Iðvardytø veiksniø ir kitø socialiniø procesø tarpusavio sàveika daro
átakà nusikalstamumui.
16. Atskirø rûðiø nusikaltimai, be bendrøjø prieþasèiø ir sàlygø, turi ir
specifines, kurios turëtø bûti smulkiau nagrinëjamos rengiant atitinkamas
poveikio priemones (programas, planus, strategijas ir kitus dokumentus).
Nusikaltimø prevencijos ir kontrolës bûklës

Lietuvoje ávertinimas
17. Kuriant nusikaltimø prevencijos ir kontrolës teisiná pagrindà, priim-

ta daug ástatymø, susijusiø su ávairiø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës
klausimø reguliavimu. Teisinës praktikos analizë rodo, kad ástatymø ren-
gimas, priëmimas ir ágyvendinimas dar nëra tinkamai vertinami nusikalti-
mø prevencijos ir kontrolës aspektu. Rengiant naujus ir vertinant galiojan-
èius ástatymus, per maþai dëmesio skiriama kriminogeniniø padariniø ver-
tinimui bei prevencijai, todël teisiniu reguliavimu paliekamos galimybës at-
sirasti þalingiems padariniams. Menkai panaudojamos kriminologinës eks-
pertizës galimybës vertinant ir tobulinant ástatymus.
428 Priedai
18. Rengiamos ir ágyvendinamos tikslinës programos, skirtos tik tam

tikros rûðies nusikaltimø prevencijai ir kontrolei stiprinti ar atskiriems nu-
sikaltimø kontrolës klausimams spræsti. Taèiau nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës organizavimas dar nëra pakankamai nuoseklus ir sistemiðkas,
neatitinka nusikaltimø prevencijos bei kontrolës principø. Pagrindinës to
prieþastys:
1) tiksliniø programø vykdytojø interesai ir tikslai labiau orientuojami á
planuotø priemoniø ávykdymà nei á nuolatinæ veiklà nusikaltimø prevenci-
jos ir kontrolës srityje. Ðiø programø ágyvendinimas ir finansavimas baigiasi
jose nustatytu terminu, nors nusikaltimø prevencijos ir kontrolës organiza-
vimo poreikis yra nuolatinis. Daþnai priemonëms ágyvendinti ar naujoms
priemonëms kurti neskiriama pakankamai lëðø;
2) nenustatomi programø efektyvumo vertinimo kriterijai, todël daþnai
sunku pasakyti, ar programos ir atskiros priemonës pasiekia tikslà;
3) dauguma vykdomø programø yra pernelyg centralizuotos, todël jos
maþiau orientuotos á regioniná ir lokaliná lygius, þmogaus saugumo uþtikri-
nimo artimiausius interesus ir poreikius;
4) programø vykdymo subjektas ir objektas daþnai yra ta pati institucija;
5) nepakankamas teisësaugos institucijø ir kitø valstybës ástaigø ben-
dradarbiavimas ágyvendinant programas.
19. Nusikaltimø geografijos aspektui kriminalinëje statistikoje skiriama
daug dëmesio, taèiau remiantis pastarøjø metø savivaldybiø ir apskrièiø
virðininkø administracijø veiklos nusikaltimø prevencijos ir kontrolës srity-
je analize nustatyta, kad ði veikla apskrityse ir savivaldybëse nëra pakan-
kamai gerai organizuota:
1) Vietos savivaldos ástatymo nuostatos („nusikaltimø kontrolës ir pre-
vencijos vietiniø programø kûrimas ir ágyvendinimas pasitelkiant savivaldy-
biø teritorijà aptarnaujanèias policijos ástaigas bei átraukiant á ðià veiklà vi-
suomenines organizacijas ir gyventojus“) ágyvendinamos nepakankamai,
nes ðios institucijos daþnai neturi tokios veiklos organizavimo pagrindø,
nenustato uþ ðià veiklà atsakingø subjektø, ne visada numato ðiai veiklai fi-
nansavimà, retai vertina, kiek veiksmingos yra vykdomos iniciatyvos;
2) daþnai nusikaltimø prevencijos ir kontrolës klausimai adresuojami
tik teisësaugos institucijoms, nors jø galimybës vaikø ir ðeimø ðvietimo, so-
cialinës, sveikatos apsaugos ir resocializacijos, nedarbo maþinimo ir pana-
ðiose srityse (ðalinant nusikaltimø prieþastis ir sàlygas) yra ribotos;
3) nusikaltimø prevencijos ir kontrolës ágyvendinimas regioniniu lygiu
ástatymø nereglamentuotas kaip atskiras uþdavinys, apskrièiø virðininkai
neturi tiesioginiø ágaliojimø vykdyti ðià veiklà.
20. Pabrëþtini nusikaltimø prevencijos ir kontrolës trûkumai:
1) nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektø sistema veikia ne opti-
maliai, nes ji nepakankamai iðplëtota, neiðnaudojamos valstybës ir savival-
Priedai 429
dybiø institucijø, nevyriausybiniø organizacijø, kitø nusikaltimø prevencijos

ir kontrolës subjektø galimybës. Ji yra nesubalansuota ir per daug centrali-
zuota bei neprieinama visuomenei;
2) nevykdomas rengiamø ir vykdomø teisës aktø kriminogeniniø pada-
riniø vertinimas;
3) nëra tinkama nusikaltimø prevencijos ir kontrolës veiklos organiza-
vimo ir programø valdymo tvarka, nes ji orientuota á trumpalaikes priemo-
nes, neturi aiðkios strategijos, sistemos ir funkcijø pasiskirstymo, menkai
remiasi visuomenës pagalba ir iniciatyva. Nepakankamas nusikaltimø pre-
vencijos ir kontrolës veiklos krypèiø ir priemoniø planavimas, koordinavi-
mas ir vykdymo prieþiûra. Ávykdþius planuotas priemones, nesvarstomas ir
nenustatomas programø tæstinumas. Nenumatomas lëðø ir materialiniø ið-
tekliø, organizaciniø veiklos galimybiø kooperavimas;
4) nusikaltimø prevencijos ir kontrolës tikslams nëra panaudojamos ki-
tø socialiniø, ekonominiø, urbanistiniø ir kitokiø programø galimybës. To-
kios programos ðalyje nëra net analizuojamos ir vertinamos kriminogeniniø
veiksniø ðalinimo, neutralizavimo ar kompensavimo poþiûriais;
5) teisësaugos institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir derina
veiksmus tirdamos nusikalstamas veikas;
6) nepakankama visuomenës parama ir iniciatyva;
7) stinga lëðø prevenciniam darbui plësti.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UÞDAVINIAI
21. Strateginis programos tikslas – sukurti naujà nusikaltimø prevenci-

jos ir kontrolës (principø, prioritetø, subjektø, organizavimo bei vadovavi-
mo bûdø) sistemos modelá, kurá panaudojus bûtø sudarytos galimybës nuo-
sekliai ir kompleksiðkai ðalinti esmines nusikalstamumo prieþastis ir sàly-
gas, racionaliai naudoti finansinius bei þmogiðkuosius iðteklius ir padidinti
nusikaltimø prevencijos bei kontrolës Lietuvoje veiksmingumà.
22. Taktiniai programos tikslai yra:
1) nustatyti pagrindinius nusikaltimø prevencijos ir kontrolës principus;
2) valstybës politikos nusikaltimø prevencijos ir kontrolës srityje nusta-
tyti pagrindines nuostatas;
3) optimizuoti ir plëtoti nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektø
sistemà;
4) nustatyti prioritetines nusikaltimø prevencijos ir kontrolës kryptis.
23. Svarbiausi programos uþdaviniai yra:
1) sudaryti prielaidas sukurti ir plëtoti veiksmingà nusikaltimø prevenci-
jos ir kontrolës politikos ágyvendinimo mechanizmà;
430 Priedai
2) iðplësti nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektø sistemos ribas,

naujai apibrëþti jø vaidmená nusikaltimø prevencijos ir kontrolës veikloje;
3) plëtoti valstybës institucijø, visuomeniniø organizacijø ir pilietinës
bendruomenës, kitø institucijø, taip pat tarptautiná bendradarbiavimà or-
ganizuojant bei vykdant nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ;
4) skatinti savivaldybiø ir regionø valdymo institucijø iniciatyvas ir di-
desná savarankiðkumà sprendþiant vieðojo saugumo uþtikrinimo bei saugios
gyvenamosios aplinkos klausimus;
5) didinti bendruomenës vaidmená sprendþiant þmogaus ir visuomenës
saugumo problemas.
IV. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS IR KONTROLËS

PRINCIPAI
24. Nusikaltimø prevencijos ir kontrolës veiklos efektyvumas gali bûti

uþtikrintas tik jei vadovaujamasi nustatytais reikalavimais ir ðiais pagrindi-
niais sëkmingos veiklos principais:
1) pagarbos kiekvieno teisës subjekto teisëms ir laisvëms principas.
Þmogaus teisiø ir laisviø apsauga yra svarbiausias nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës tikslas. Þmogaus teisiø apsauga negali bûti vykdoma paþei-
dþiant þmogaus teises. Vykdydama nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ, vals-
tybë gali nustatyti tik tokius apribojimus, kurie suderinami su þmogaus tei-
sëmis ir laisvëmis bei bûtini siekiant uþtikrinti vieðàjà tvarkà, apsaugoti vi-
suomenæ;
2) teisëtumo principas. Visos nusikaltimø prevencijos ir kontrolës prie-
monës grindþiamos teise. Susilaikoma nuo veiksmø, kurie teisës normø në-
ra leidþiami;
3) atsakomybës neiðvengiamumo principas. Kiekvienas kaltas asmuo tu-
ri bûti patrauktas atsakomybën;
4) sistemingumo principas. Tarpusavio ryðys tarp visø poveikio nusikals-
tamumui sistemos grandþiø (tikslai–objektas–subjektas–priemonës) ir si-
steminis poþiûris á kiekvienà grandá lemia visø sistemos grandþiø tinkamà
panaudojimà nusikaltimø prevencijai ir kontrolei;
5) aprûpinimo uþtikrinimo principas. Efektyvus poveikis nusikalstamu-
mui ámanomas tik esant tinkamam politiniam, organizaciniam, finansi-
niam, materialiniam, informaciniam, moksliniam, profesiniam uþtikrinimui
ir palaikymui;
6) efektyvumo ir ekonominio pagrástumo principas. Nustatant numa-
tomø vykdyti priemoniø ekonominá pagrástumà, vertinama ne tik poveikio
efektyvumas bei priemonës vykdymo iðlaidos, bet ir tikëtina jos vykdymo
Priedai 431
ekonominë nauda. Prioritetas teikiamas ne pigiausioms, bet labiausiai

ekonominiu ir efektyvumo poþiûriu pagrástoms priemonëms;
7) kompleksiðkumo principas. Nusikaltimø prevencija ir kontrolë pla-
nuojama kompleksiðkai, turi bûti veikiami ne atskiri nusikalstamumà le-
miantys veiksniai, o visas jø kompleksas. Átakà kriminogeninæ situacijà le-
miantiems veiksniams daro ne tik specifinës nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës priemonës, bet ir pagal kitas valstybinës politikos kryptis ágyven-
dinamos priemonës. Institucijos, pagal savo kompetencijà priimdamos
sprendimus, privalo atsiþvelgti ir á bendrus nusikaltimø prevencijos ir kont-
rolës tikslus;
8) visø visuomenës nariø dalyvavimo principas. Nusikaltimø prevencija
ir kontrolë bus veiksminga tik dalyvaujant visiems visuomenës nariams.
Valstybës inicijuojama veikla turi átraukti visuomenæ, o aktyvi visuomenë
atitinkamai veikti ir formuoti valstybës politikà;
9) planingos veiklos principas. Valstybë vykdo planingà nusikaltimø
prevencijà ir kontrolæ. Ðioje programoje átvirtinti pagrindiniai uþdaviniai
ágyvendinami planuojant tikslines programas ir priemones;
10) veiklos lankstumo ir novatoriðkumo principas. Nusikalstamumas yra
kintantis reiðkinys, todël jo prevencija ir kontrolë turi bûti laiku perorien-
tuojama atsiþvelgiant á nusikalstamumo pakitimus, jo raidos tendencijas,
prognozes. Turi bûti nuolat ieðkoma naujø poveikio nusikalstamumui for-
mø, atsisakant iðankstinio neigiamo netradiciniø priemoniø vertinimo, bet
kartu neturi bûti atsisakoma teigiamos praktikos;
11) tæstinumo principas. Ávertinant tai, kad nusikalstamumas yra nuola-
tinio pobûdþio socialinis procesas, nusikaltimø prevencija ir kontrolë turi
bûti vykdoma nuolat. Orientuojamasi á ilgalaikes arba nuolatines progra-
mas, jas periodiðkai tobulinant, atnaujinant ir iðvengiant papildomø laiko,
materialiniø, intelektiniø sànaudø naujoms programoms rengti;
12) pozityvaus elgesio skatinimo prioriteto principas. Ypatingas dëme-
sys skiriamas pozityvaus elgesio skatinimui, poreikio elgtis pozityviai, pozi-
tyvaus elgesio naudingumo individui ir visuomenei suvokimo formavimui;
13) galimybiø nusikalsti maþinimo ir nusikaltimo atskleidimo tikimybës
didinimo principas. Nusikaltimø prevencija ir kontrolë orientuojama á
priemones, kurios maþina galimybes nusikalsti, apsunkina nusikaltimo
ávykdymo sàlygas ir apsunkina galimybæ gauti kriminaliná pelnà, didina nu-
sikaltimø atskleidimo, potencialiø nusikaltëliø sulaikymo tikimybæ;
14) mokslinio pagrástumo principas. Nusikaltimø prevencijos ir kontro-
lës planai turi bûti pagrásti moksliðkai, jie turi bûti vykdomi tik esant pa-
kankamai racionaliø moksliniø argumentø, rodanèiø tikëtinà ðiø planø
veiksmingumà.
432 Priedai
V. VALSTYBËS POLITIKA NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS

IR KONTROLËS SRITYJE
25. Atsiþvelgiant á tai, kad nusikalstamumas yra vienas ið visuomenës li-

gos simptomø – valstybës socialinës-ekonominës bei kultûrinës-dvasinës
negalios iðraiðka, teigiamø kriminogeninës situacijos poslinkiø galima tikë-
tis tik pasiekus paþangos ðiose srityse. Todël valstybë turi koordinuotai
vykdyti socialinës-ekonominës ir teisinës politikos kryptis, orientuotas á nu-
sikalstamumo prevencijos ir kontrolës uþdaviniø ágyvendinimà.
26. Ágyvendinant sistemingumo bei kompleksiðkumo principus, nusikal-
timø prevencijos ir kontrolës uþdaviniai nustatomi ðiomis socialinës-
ekonominës ir teisinës politikos kryptimis:
1) ekonominë politika;
2) uþimtumo politika;
3) ðeimos politika;
4) jaunimo politika;
5) ðvietimo politika;
6) teisës aktø leidybos politika;
7) baudþiamoji ir bausmiø vykdymo politika;
8) bausmæ atlikusiø asmenø resocializacijos politika;
9) nusikaltimø aukø socialinës teisinës apsaugos politika.
Ekonominë politika
27. Valstybë skatina socialiai orientuotos rinkos ekonomikos vystymàsi

pripaþindama já vienu ið svarbiausiø veiksniø, galinèiø teigiamai paveikti
kriminogeninæ situacijà, ðiomis kryptimis:
1) uþtikrina ûkio subjektø pareigø valstybei (mokant mokesèius) ir pa-
reigø darbuotojui (sudarant tinkamas darbo sàlygas, garantuojant atlygini-
mà, suteikiant socialines garantijas) atlikimà;
2) uþtikrina minimalias ekonomines reikmes ir garantuoja kiekvienam
visuomenës nariui ekonominæ laisvæ pasirinkti teisëtà asmeninës gerovës
kûrimo bûdà, laiduodama: pragyvenimo ðaltiná – minimalias pajamas duo-
dantá darbà, minimalø valstybës iðlaikymà negalintiems dirbti asmenims;
paramà apsirûpinant bûstu; paramà gauti iðsilavinimà;
3) gerina verslo sàlygas, tuo skatindama uþimtumà;
4) skatina kaimo ekonominæ plëtrà, stiprina jo ekonominá, socialiná ir
kultûriná statusà.
28. Valstybë pagal galimybes uþtikrina, kad nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës veikla bûtø ekonomiðkai naudinga, skatina savanoriðkas bei pro-
fesionalias iniciatyvas ðioje srityje ðiomis kryptimis:
Priedai 433
1) kuria palankias sàlygas juridiniams bei fiziniams asmenims remti nu-

sikaltimø prevencijos ir kontrolës priemones;
2) inicijuoja valdþios institucijø, verslo atstovø bei visuomeniniø organi-
zacijø susitarimus dël nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø rë-
mimo fondø steigimo;
3) pabrëþia verslo bendruomenës suinteresuotumà prevencija tø nusi-
kaltimø, kurie yra daromi jø verslui, turtui ir darbuotojams, komercinëms
sistemoms bei vartotojams, ir skatina nuolat ieðkoti bûdø, kaip savo verslo
infrastruktûroje sumaþinti nusikaltimø galimybes ir uþtikrinti turto bei inte-
lektinës nuosavybës apsaugà, þmoniø saugumà darbe ir gyvenamojoje ap-
linkoje;
4) skatina teisësaugos institucijø bei privaèiø saugos tarnybø veiksmingà
bendradarbiavimà vykdant nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ;
5) skatina draudimo verslo sektoriø teikti daugiau paslaugø siekiant su-
ðvelninti nusikalstamomis veikomis padarytà þalà, o visuomenæ informuoja
apie didesnes galimybes naudotis ðiomis paslaugomis.
Uþimtumo politika
29. Valstybë, vertindama neuþimtumo átakà nusikalstamumo augimui,

pripaþásta, kad á visuomenës poreikius orientuota darbo rinkos politika yra
ypaè svarbi nusikaltimø prevencijos kryptis, ir siekia ðiø tikslø:
1) maþinti nedarbà sudarant palankias sàlygas kurti naujas darbo vietas,
uþtikrinti profesiná perkvalifikavimà atsiþvelgiant á darbo rinkos pokyèius;
2) atsiþvelgdama á tai, kad pagrindinë vaikø uþimtumo forma yra mo-
kymasis, kartu su ðeima sudaryti visas sàlygas ðiai konstitucinei vaikø teisei
ir pareigai ágyvendinti;
3) socialiai kryptingai uþimti ir vaikus, ir suaugusiuosius ne tik moky-
mosi ar darbo, bet ir atostogø metu, suteikti galimybæ kartu praleisti laisva-
laiká, kûrybiðkai atskleisti savo gebëjimus, ugdyti atsakomybës jausmà.
Ðeimos politika
30. Atsiþvelgiant á tai, kad ðeima yra visuomenës ir valstybës pagrindas

bei natûrali visø jos nariø gyvenimo ir gerovës aplinka, rûpinimasis dvasi-
niu ir materialiu ðeimø gerovës uþtikrinimu yra viena ið pagrindiniø nusi-
kaltimø prevencijos krypèiø. Valstybë siekia stiprinti ðeimà, didinti jos
vaidmená visuomenëje, kartu ir vaidmená nusikaltimø prevencijos, ypaè
tarp vaikø ir jaunimo, srityje ðiomis kryptimis:
434 Priedai
1) teikia paramà ðeimai, socialinæ apsaugà, sudaro prielaidas stiprinti

ðeimos gerovæ ir kartu realiai ágyvendinti pagrindines ðeimos funkcijas;
2) siekia uþtikrinti ir skatinti, kad vaikø auklëjimas vyktø stabilioje ir
ramioje ðeimø aplinkoje;
3) teikia bûtinas paslaugas ðeimoms, kurioms reikalinga pagalba, spræs-
dama, kaip paðalinti nestabilumo, konfliktinius bei kriminogeninius veiks-
nius;
4) kai ðeimos aplinkoje trûksta stabilumo, palankiø sàlygø ir bendruo-
menë negali suteikti reikiamos paramos nedarniai ðeimai, svarsto ðeimos
nario alternatyvaus (valstybës institucijø pastangomis) ákurdinimo, áskai-
tant gydymà, psichologinæ reabilitacijà, auklëjamàjà rûpybà ir ávaikinimà,
klausimus. Gyvenimo sàlygos ðiose vietose turi bûti kiek ámanoma pana-
ðesnës á stabilios ir ramios ðeimos aplinkà, kad teiktø pastovumo ir saugu-
mo jausmà;
5) reikiamà dëmesá skiria ðeimoms, patirianèioms sunkumø dël nenu-
matytø ekonominiø, socialiniø ir kultûriniø pokyèiø, kurie apsunkina tin-
kamà vaikø ugdymo procesà;
6) organizuoja ðeimø socialiná, pedagoginá, medicininá, teisiná ir kità
ðvietimà, akcentuodama tëvø vaidmens ir pareigø klausimus, propaguoda-
ma pozityvius tëvø ir vaikø santykius, skatindama vaikø bei jaunø asmenø
átraukimà á ðeimos ir visuomeninio pobûdþio veiklà;
7) imasi priemoniø stiprinti ðeiminá susitelkimà bei darnà ir neskatinti
vaikø atskyrimo nuo jø tëvø, iðskyrus atvejus, kai tai yra bûtina vaiko tei-
sëms bei interesams uþtikrinti ir uþkirsti kelià nusikaltimams.
Jaunimo politika
31. Valstybës ir visuomenës investicijos á vaikus ir jaunimà, jø asmeny-

bës formavimà ðeimoje, ðvietimà, doroviná, teisiná ugdymà ir socialiná sau-
gumà yra veiksniai, kurie lemia sëkmingà valstybës raidà, o kartu nusikal-
timø prevencijos ir kontrolës sëkmæ bei perspektyvas. Valstybë pripaþásta
bûtinumà kiek galima sumaþinti jaunimo nusikalstamumo socialines sàly-
gas ir prielaidas. Todël jaunimo politikos srityje valstybë:
1) siekia sudaryti sàlygas pilietiðkos, moralios, intelektualios, demokra-
tiðkos asmenybës formavimuisi, skatina jaunimo sveikà gyvensenà, aktyvø
dalyvavimà politiniame, ekonominiame, socialiniame ir kultûriniame vi-
suomenës gyvenime;
2) rûpinasi jaunimo mokymusi ir uþimtumu, darbo sàlygø sudarymu,
aprûpinimo bûstu sàlygø sudarymu ir kitais bûdais siekdama formuoti sa-
varankiðko gyvenimo pagrindus;
Priedai 435
3) remia veikianèias ir besikurianèias jaunimo organizacijas, skatina pa-

þangias jaunimo iniciatyvas, taip pat ir nusikaltimø prevencijos srityje, ðvie-
timo ir mokslo ástaigose, savivaldybiø institucijose;
4) teikia asmenims informacijà ir patarimus apie profesiná mokymà, ási-
darbinimo ir karjeros galimybes;
5) plëtoja jaunø asmenø, kurie yra socialiai pavojingoje (rizikos) situaci-
joje, globà ir rûpybà;
6) siekia iðgyvendinti prievarta paremtø auklëjimo ar drausmës palai-
kymo priemoniø, ypaè fiziniø bausmiø, taikymo praktikà;
7) skiria ypatingà dëmesá jaunø asmenø piktnaudþiavimo alkoholiu,
narkotikais ir kitomis psichotropinëmis medþiagomis prevencijai;
8) siekia laiduoti realø Jungtiniø Tautø Organizacijos Vaiko teisiø kon-
vencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo
nuostatø ágyvendinimà;
9) siekia ðalinti ir neutralizuoti neigiamà socialinës aplinkos átakà, le-
mianèià vaiko asmenybës deformacijà ir jo nusikalstamà elgesá;
10) ugdo vaikà atlikti pareigas ir bûti atsakingà uþ savo poelgius ðeimo-
je, ugdymo ástaigoje, kitoje socialinëje aplinkoje.
Ðvietimo politika
32. Atsiþvelgdama á tai, kad ðvietimo sistema turi didelæ átakà asmeny-
bës formavimui, valstybë vertina ðvietimo politikà kaip svarbià nusikaltimø
prevencijos kryptá, todël ðioje srityje:
1) stengiasi sudaryti lygias mokymosi galimybes, pritaikyti ágytà iðsilavi-
nimà socialiai naudingoje veikloje;
2) diegia vaikui esmines þmogiðkàsias vertybes, ugdo pagarbà þmogaus
teisëms ir pagrindinëms laisvëms, tapatumo ir priklausymo bendruomenei
jausmà, pagarbà kultûrai, socialinëms ir dvasinëms vertybëms. Skatina as-
menis suprasti ir gerbti skirtingus poþiûrius bei nuomones, taip pat kultûri-
nius ir kitokius skirtumus;
3) supaþindina su moralës ir teisës aktø normose nustatytomis teisëmis
ir laisvëmis, taip pat pareigomis bei atsakomybe visuomenei;
4) ugdo jauno þmogaus talentus, protinius ir fizinius gebëjimus, jø pa-
naudojimo visuomenës labui prasmingumo supratimà;
5) átraukia jaunus asmenis á ðvietimo procesà, vertindama juos kaip ak-
tyvius dalyvius, o ne kaip ðvietimo proceso objektus;
6) siekia sukurti teisinio vaikø ir ðeimø ðvietimo sistemà, teikdama prio-
ritetus vaikø teisiniam ðvietimui ugdymo ástaigose, vaikø ir ðeimø teisiniam
ðvietimui per visuomenës informavimo priemones, alkoholio, narkotiniø
436 Priedai
medþiagø nevartojimo, taip pat smurto ir prostitucijos stabdymo propaga-

vimui.
Teisës aktø leidybos politika
33. Rengiant naujus ir tobulinant galiojanèius teisës aktus, bûtina áver-

tinti ir rasti galimybes suderinti ávairiø socialiniø grupiø interesus, prireikus
parengti pagrástà teisës akto koncepcijà, tiksliai suformuluoti ðio akto prin-
cipus ir pagrindines nuostatas, numatyti galimus priimto teisës akto projek-
to ðalutinius neigiamus veiksnius ir kriminogeninius padarinius.
34. Siekiant ðalinti teisës aktø leidybos spragas, stiprinti nusikaltimø
prevencijà ir kontrolæ bei ðià veiklà reglamentuojanèià teisës bazæ, turi bûti
ágyvendinamos ðios nuostatos:
1) tobulinama teisës aktø projektø rengimo sistema, teisës aktø projek-
tai vertinami kriminogeniniø veiksniø neutralizavimo (taip pat neskatinimo
ir kompensavimo) ir visuomenës, verslo sluoksniø iniciatyvø skatinimo bei
paramos teisësaugos institucijoms nusikaltimø kontrolës srityse poþiûriu;
2) vertinamas nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ reglamentuojanèiø tei-
sës aktø efektyvumas;
3) skiriamas ypatingas dëmesys teisës aktø, kurie realiai uþtikrintø ko-
rupcijos, organizuoto nusikalstamumo prevencijà ir kontrolæ, rengimui ir
priëmimui;
4) teisës aktai derinami su Europos Sàjungos teise, Jungtiniø Tautø Or-
ganizacijos ir Europos Tarybos reikalavimais siekiant uþtikrinti veiksmingà
nusikalstamumo prevencijà ir kontrolæ;
5) rengiamuose ir priimamuose teisës aktuose, kurie reglamentuoja nu-
sikaltimø kontrolæ, turi bûti numatytos nuostatos, aiðkiai apibrëþianèios
teisësaugos institucijø funkcijas, kompetencijos ribas ir atsakomybæ bei lei-
dþianèios uþtikrinti veiksmingà teisësaugos institucijø tarpusavio bendra-
darbiavimà.
Baudþiamoji ir bausmiø vykdymo politika
35. Siekiant, kad nusikalstamumo prevencija ir kontrolë bûtø veiksmin-

ga, nuosekli ir atitiktø pagrindinius humanizmo principus, baudþiamoji po-
litika vykdoma vadovaujantis ðiomis nuostatomis:
1) siekiama optimizuoti ir spartinti baudþiamàjá procesà, kad nusikals-
tamos veikos bûtø tiriamos greitai ir veiksmingai;
2) remiamasi kaltininkø pozityvaus elgesio skatinimo ir diferencijuotø
bausmiø skyrimo prioritetais;
Priedai 437
3) siekiama nuosekliai ágyvendinti teisëtumo principà kaip bûtinà ben-

drosios nusikaltimø prevencijos ir kontrolës veiksmingumo sàlygà. Nuolat
vertinamos naujos grësmës ir rizikos veiksniai, keliantys pavojø asmens, vi-
suomenës ir valstybës saugumui, kriminalizuojant pavojingas veikas ar dek-
riminalizuojant veikas, kelianèias maþesnæ grësmæ visuomenei, taip pat nu-
statant atskirø kriminalizuojamø veikø pavojingumà kaip esminá sankcijos
nustatymo kriterijø;
4) baudþiamosios atsakomybës priemonës taikomos kartu su kitomis
nusikaltimø prevencijos ir kontrolës priemonëmis;
5) pleèiamos teismo diskrecinës galios: Baudþiamojo kodekso specialio-
sios dalies straipsniuose vengiant siaurø sankcijø ribø bei intervalø, tam
tikrais atvejais „uþprogramuojanèiø“ veikos pavojingumà ir trukdanèiø ar
net visiðkai paðalinanèiø galimybes individualizuoti bausmes;
6) nusikalstamà veikà padariusio asmens atsakomybës neiðvengiamumo
principo ágyvendinimas derinamas su atleidimo nuo baudþiamosios atsa-
komybës nuostatomis ir diskrecinio baudþiamojo proceso pagrindais;
7) nusikaltæ asmenys teisëtomis priemonëmis skatinami bendradarbiau-
ti su teisësaugos institucijomis bendradarbiavimà derinant su baudþiamo-
sios atsakomybës ðvelninimo arba atleidimo nuo jos nuostatomis ir diskre-
cinio baudþiamojo proceso pagrindais.
36. Bausmiø skyrimo ir vykdymo politika vykdoma vadovaujantis ðiomis
nuostatomis:
1) remiantis demokratinës valstybës vertybëmis bei principu, kad kiek-
vienas individas yra unikalus ir vertingas, prioritetiniais bausmës tikslais
laikomi nusikaltusiø asmenø pataisymas ir resocializacija;
2) siekiama sukurti atkuriamojo teisingumo sistemà, kurios pagrindinis
tikslas yra atkurti buvusià padëtá tarp nusikaltimo paveiktø subjektø – au-
kos, nusikaltëlio, visuomenës;
3) atsiþvelgiant á valstybës ekonomines iðgales, ieðkoma naujø laisvës
atëmimo bausmës atlikimo formø (laisvës atëmimo atlikimas ne darbo die-
nomis, po darbo ir panaðiai), siekiant iðlaikyti vertingus nuteistojo sociali-
nius ryðius su visuomene bei jo profesinius (darbo) ágûdþius;
4) lygtinis paleidimas ið laisvës atëmimo ástaigø, taip pat lygtinio nutei-
simo taikymas turi bûti siejami su organizacine prasme veiksmingu proba-
cijos tarnybø tinklo sukûrimu;
5) liberali valstybës baudþiamoji politika asmenims, padariusiems ne-
sunkius ir neatsargius nusikaltimus, derinama su grieþtomis bausmëmis ir
izoliavimu nuo visuomenës asmenø, padariusiø sunkius ir labai sunkius ty-
èinius nusikaltimus;
6) siekiant uþtikrinti asmenø, atliekanèiø laisvës atëmimo bausmæ, grá-
þimà á visuomenæ, imamasi visø galimø priemoniø, kad bûtø uþtikrintas
bent minimalus laisvës atëmimo bausmæ atliekanèiø asmenø aprûpinimas
438 Priedai
darbu, kad jie toliau socialiai nedegraduotø ir neprarastø profesiniø ágû-

dþiø;
7) neturintiems profesijos ar nemokantiems jokio amato laisvës atëmi-
mo bausmæ atliekantiems asmenims pagal iðgales suteikiamas profesinis ið-
silavinimas, atitinkantis darbo rinkos poreikius;
8) siekiant sumaþinti vidinæ átampà laisvës atëmimo vietose bei ugdyti
vidines laisvës atëmimu nuteistø asmenø vertybes, skatinamas ir remiamas
kaliniø ðvietimas ir mokymas, taip pat kultûros, mokslo ir meno propaga-
vimas laisvës atëmimo ástaigose.
Bausmæ atlikusiø asmenø resocializacijos

Politika
37. Nemaþà dalá nusikaltimø pakartotinai padaro asmenys, jau atlikæ

bausmæ. Teistumas turi kuo maþiau socialiai neigiamai paþenklinti asmená,
o bausmës atlikimas neturëtø bûti veiksnys, ribojantis nuteistojo galimybes
pasirinkti socialiai priimtinà gyvenimo bûdà.
38. Siekiant sumaþinti nusikaltimø recidyvà, turi bûti tobulinama teistø
asmenø socialinës adaptacijos sistema, kuri uþtikrintø specializuotø socia-
liniø paslaugø tokiems asmenims teikimà, padëtø prisitaikyti prie gyvenimo
visuomenëje, atkurti turëtà ar ágyti aukðtesnæ visuomeninæ padëtá.
39. Baigiantiems atlikti bausmæ, iðeinantiems ið ákalinimo ástaigø asme-
nims, ypaè praradusiems socialinius ryðius, minëtø ástaigø administracija, o
ðiems gráþus ið ákalinimo ástaigø – kitos atsakingos valstybës, apskrièiø, savi-
valdybiø institucijos turi uþtikrinti ástatymø ir kitø teisës aktø nustatytø so-
cialiniø paslaugø teikimà (informacijos apie socialinës paramos formas ir
galimybes suteikimo, laikino apgyvendinimo, materialinës, psichologinës,
medicininës, ðvietimo, konsultacinës paramos, mokymo, darbo paieðkos ir
kitø).
Nusikaltimø aukø socialinës teisinës apsaugos politika
40. Pagal Lietuvoje ir kitose ðalyse atliktus viktimologinius tyrimus kar-

tà nukentëjæ nuo nusikaltimø asmenys dël savo psichofiziniø savybiø, elge-
sio, neadekvaèios reakcijos á tam tikras situacijas daþnai nukenèia pakarto-
tinai. Dël ðios prieþasties socialinë ir teisinë parama nusikaltimø aukoms
svarbi ne vien teisingumo poþiûriu, tokia parama yra ir nusikaltimø pre-
vencijos priemonë. Nusikaltimø aukø socialinës teisinës apsaugos politikos
srityje keliami ðie uþdaviniai:
Priedai 439
1) paðalinti esamas nusikaltimø aukø teisinës apsaugos reguliavimo

spragas, plësti procesines nukentëjusiøjø teises;
2) uþtikrinti þalos, patirtos dël padarytø nusikaltimø, atlyginimà;
3) organizuoti socialinæ-psichologinæ pagalbà nusikaltimø aukoms, pa-
tarti ir padëti joms suvokti, kaip elgtis konfliktinëse situacijose, savo elge-
siu neiðprovokuoti ar nepalengvinti nusikaltimo padarymo;
4) ásteigti socialinës (turtinës) paramos nukentëjusiesiems nuo nusikal-
timø fondà;
5) skatinti ir remti viktimologinius tyrimus;
6) sukurti bei tobulinti viktimologinës informacijos duomenø bankà
apie nusikaltimø aukas ir joms padarytà fizinæ, turtinæ bei moralinæ þalà;
7) tobulinti draudimo nuo galimø nusikaltimø sistemà ir jø aukø apsau-
gos bei gynimo teisës bazæ;
8) ágyvendinti gyventojø ðvietimo bei mokymo programas viktimologijos
ir nusikaltimø prevencijos srityje.
VI. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS IR KONTROLËS SUBJEKTAI
Subjektø sistema
41. Pagal galiø pobûdá ir funkcijø ypatumus nusikaltimø prevencijos ir

kontrolës subjektø sistemà sudaro:
1) valdymo subjektai;
2) subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys nusikaltimø prevencijoje ir kontro-
lëje;
3) kiti subjektai, dalyvaujantys nusikaltimø prevencijoje ir kontrolëje.
42. Valdymo subjektai yra valdymo galias turinèios valstybës institucijos,
kurios valdo nusikaltimø prevencijos ir kontrolës sistemà, pagal kompeten-
cijà leidþiamais teisës aktais teikdamos nurodymus kitiems nusikaltimø
prevencijos ir kontrolës subjektams.
43. Nacionalinio lygio valdymo subjektai yra Respublikos Prezidentas,
Seimas, Vyriausybë. Regioninio lygio valdymo subjektai yra regionø val-
dymo institucijos – apskrièiø virðininkai. Savivaldybiø lygio valdymo subjek-
tai yra savivaldybiø institucijos.
44. Valdant nusikaltimø kontrolës institucinæ sistemà, Respublikos Pre-
zidentas dalyvauja pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijà, paveikdamas
ástatymø leidybos procesà, skirdamas á pareigas vadovus, taip pat atlikda-
mas kitas valstybës vadovo funkcijas.
45. Valdymo subjektø sistemos struktûra grindþiama nuostatomis, kad
Seimas, priimdamas atitinkamus teisës aktus, formuoja bendrà valstybës
nusikaltimø prevencijos ir kontrolës politikà, vykdo parlamentinæ kontrolæ.
440 Priedai
46. Vyriausybë rengia ir tvirtina nusikaltimø prevencijos ir kontrolës

programos ágyvendinimo priemoniø planà, atskirø nusikalstamø reiðkiniø
prevencijos bei kontrolës programas ir vykdo priemones pagal atskiras ak-
tualiausias nusikalstamumo sritis. Vyriausybë, ágyvendindama programà,
vertina ágyvendinamø priemoniø veiksmingumà. Prireikus Vyriausybë tei-
kia Seimui ástatymø, susijusiø su nusikaltimø prevencijos ir kontrolës klau-
simø sprendimu, projektus; atlieka kitas funkcijas pagal kompetencijà.
47. Apskrièiø virðininkai, rengdami, koordinuodami ir vykdydami ap-
skrities socialines programas ir socialinius projektus, turi galimybæ juose
numatyti ir nusikaltimø prevencijos bei kontrolës priemones ar rengti at-
skiras programas, kuriø ágyvendinimas, be siekiamø rezultatø, darytø ir
griaunamàjá poveiká nusikalstamumui ir tokiu bûdu teigiamai paveiktø to-
lesnæ apskrities raidà.
48. Savivaldybës yra atsakingos uþ nusikaltimø prevencijos ir kontrolës
vietiniø programø kûrimà ir ágyvendinimà savo teritorijoje. Savivaldybiø
institucijos, ágyvendindamos savarankiðkas bei kitas funkcijas, turëtø rengti
ir ágyvendinti savivaldybës lygmens bendro nusikalstamumo bei aktualiau-
siø nusikaltimø rûðiø prevencijos ir kontrolës programas bei priemones,
dalyvauti valdant nusikaltimø prevencijà ir kontrolæ, formuojant nusikalti-
mø prevencijos ir kontrolës savo savivaldybiø teritorijose politikà.
49. Subjektai, tiesiogiai dalyvaujantys nusikaltimø prevencijoje ir kont-
rolëje, bei kiti subjektai, dalyvaujantys nusikaltimø prevencijoje ir kontrolë-
je, yra ðie:
1) teisësaugos ir teisingumo institucijos (policijos ástaigos ir kitos iki-
teisminio tyrimo ástaigos, prokuratûra, teismai, penitencinës sistemos ástai-
gos). Ðios institucijos tiesiogiai dalyvauja nusikaltimø kontrolës procese,
vykdydamos ástatymø joms pavestas specifines nusikaltimø kontrolës funk-
cijas, pagrindinës ið kuriø yra: visuomenës saugumo uþtikrinimas ir vieðo-
sios tvarkos apsauga, valstybës sienos apsauga, operatyvinë veikla, ikiteis-
minis tyrimas, teisingumo vykdymas, bausmiø ir baudþiamojo poveikio
priemoniø teisës paþeidëjams vykdymas, nusikaltusiø asmenø resocializaci-
ja, sistemos metodinis, analitinis ir informacinis aprûpinimas;
2) Ðvietimo ir mokslo ministerija, Socialinës apsaugos ir darbo ministe-
rija, Ûkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultûros ministerija,
Kraðto apsaugos ministerija ir kitos ministerijos arba jø valstybinio valdy-
mo srityse veikianèios apskrièiø ir savivaldybiø ástaigos, kitos institucijos ir
organizacijos. Ðie subjektai nusikaltimø prevencijos ir kontrolës procese
dalyvauja atlikdami savo tiesiogines funkcijas ir pareigas (nedarbo maþini-
mas, uþimtumo didinimas, narkomanijos prevencija, teisinis ðvietimas, pi-
lietinës visuomenës ugdymas, sàlygø ágyti iðsilavinimà ir profesinæ kvalifi-
kacijà uþtikrinimas ir panaðiai), kurios siejasi su nusikaltimø prieþasèiø ir
sàlygø ðalinimu, bei netiesiogines funkcijas – padëdami kitiems nusikaltimø
Priedai 441
prevencijos ir kontrolës subjektams, ðioje veikloje dalyvaujantiems savano-

riðkai;
3) tiesiogiai dalyvaujantys subjektai gali bûti Nusikalstamumo prevenci-
jos Lietuvoje centras, Teisës institutas, Ðauliø sàjunga ir policijos rëmëjø
organizacijos, moksliniø tyrimø ástaigos, aukðtosios mokyklos, vieðosios
ástaigos, asmens bei turto saugumui uþtikrinti susikûrusios visuomeninës
organizacijos ir visuomeniniai judëjimai, taip pat privaèios, pelno ámonës.
50. Visuomenë, nevyriausybinës organizacijos, kurios tiesiogiai nesusi-
jusios su nusikaltimø prevencija, aktyviai dalyvauja nusikaltimø prevencijo-
je, siekdamos apsaugoti savo interesus.
Subjektø sistemos veiklos efektyvumo

didinimas
51. Siekiant didinti nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektø siste-

mos veiklos efektyvumà, turi bûti imamasi ðiø priemoniø:
1) ypatingas valstybës dëmesys ir visapusiðka parama turi bûti skiriama
visuomenës savisaugos sistemai formuoti. Per teisësaugos institucijas, vi-
suomenines organizacijas siekiama padëti kiekvienam asmeniui suvokti sa-
vo vertæ ir teisæ apsaugoti save ir kitus, suformuoti asmeniná ásitikinimà,
kad kiekvieno asmens veikla gali duoti teigiamø rezultatø visos nusikaltimø
kontrolës ir nusikaltimø prevencijos kontekste;
2) tæsiama teisësaugos institucijø reforma siekiant sukurti darnià bei
veiksmingà teisësaugos institucijø sistemà;
3) skatinamos ir remiamos gyventojø, verslininkø iniciatyvos apsaugoti
savo turtà, rûpintis bûsto ir asmens saugumu, taip pat savanoriðka pagalba
teisësaugos institucijoms;
4) valstybës institucijø ir visuomenës bendradarbiavimo ágyvendinant
asmens ir visuomenës saugumà pagrindas – palankus visuomenës poþiûris á
bendradarbiavimà su teisësaugos ir teisëtvarkos institucijomis. Tuo tikslu
ágyvendinamos priemonës, skatinanèios ir padedanèios visuomenei ben-
drauti su teisësaugos ir teisëtvarkos institucijomis;
5) valstybës, savivaldybiø, verslo sektoriaus, religiniø bendruomeniø ir
visuomenës iniciatyvø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës srityje sàveika
vertinama kaip lygiaverèiø partneriø bendradarbiavimas;
6) siekiama plësti bendradarbiavimà su visuomenës informavimo prie-
moniø ir populiariosios kultûros, kaip didelæ socialinæ átakà daranèiø sub-
jektø, atstovais;
7) policija, kaip institucija, turinti daugiau informacijos apie nusikalti-
mus ir jø kontrolæ bei prevencijà, pagal Europos ðaliø tradicijas pleèia ben-
dradarbiavimo subjektø sàraðà, ásitraukia á savivaldybës nusikaltimø pre-
442 Priedai
vencijos veiklà. Kartu policija neturi dominuoti ir vykdyti jai nebûdingø so-
cialiniø pedagogø, socialiniø darbuotojø ir panaðiø funkcijø;
8) remiantis Teisinës sistemos reformos metmenimis, didinamas savi-
valdybiø institucijø vaidmuo gerinant nusikaltimø prevencijos bûklæ miesto
ir kaimo gyvenamosiose vietovëse. Savivaldybës, atlikdamos ástatymo nu-
statytas funkcijas – rengti ir ágyvendinti nusikaltimø prevencijos ir kontro-
lës programas savo teritorijose – turëtø suaktyvinti bendradarbiavimà su
teritoriniais policijos komisariatais, sveikatos apsaugos, kultûros, ðvietimo
ástaigomis, visuomeninëmis organizacijomis bei gyventojais. Ðios veiklos
efektyvumui uþtikrinti kasmet savivaldybiø biudþetuose galëtø bûti numa-
tomos reikalingos lëðos. Remiantis kitø ðaliø patirtimi, gali bûti sudaromos
socialinës partnerystës koalicinës sutartys, kuriø ðalimis bûtø savivaldybiø
institucijos, policija, pilieèiai, socialiniai darbuotojai bei visuomeninës or-
ganizacijos, dirbantys su tam tikromis grupëmis (alkoholikais, narkoma-
nais, prostitutëmis, teistais asmenimis, benamiais, valkatomis ir panaðiai),
verslo atstovai;
9) pleèiama nusikaltimø prevencijos ir kontrolës veikla regioniniu lygiu,
kuri palaipsniui galëtø tapti regioninës politikos dalimi. Apskrièiø virðinin-
kai, rengdami ir ágyvendindami socialines regionines programas, turëtø at-
siþvelgti á nusikalstamumo tendencijas regione ir prireikus numatyti ðiose
programose atitinkamas priemones arba pagal galimybes rengti atskiras
nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programas, bendradarbiauti ðioje srity-
je su savivaldybëmis ir teisësaugos institucijomis. Nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës programoms rengti reikalingos lëðos galëtø bûti kasmet numa-
tomos apskrities lëðø sàmatos projekte;
10) apskrityse, savivaldybëse, o prireikus ir jø struktûriniuose teritori-
niuose padaliniuose – seniûnijose galëtø bûti steigiamos kolegialios nusi-
kaltimø prevencijos ir kontrolës institucijos (komisijos, tarybos ar kita), su-
darytos ið atskirø Programos 42 punkte iðvardytø subjektø, kurios bendra-
darbiaudamos su gyvenamøjø vietoviø bendruomeniø atstovais spræstø nu-
sikaltimø prevencijos ir kontrolës klausimus;
11) valstybës institucijos savivaldybëms ir visuomeninëms organizaci-
joms bei kitiems savanoriðkiems nusikaltimø prevencijos subjektams teikia
metodinæ (ir pagal galimybes finansinæ) paramà;
12) atsiþvelgiant á tai, kad nusikaltimø prieþastys Lietuvoje yra bendros,
taèiau jø raiðkos specifika atskiruose regionuose, savivaldybëse ar atskirose
vietovëse yra skirtinga, nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektai pagal
kompetencijà rengia ir ágyvendina nacionalines, regionines, savivaldybiø ir
kitas nusikalstamumo ar atskirø jo rûðiø prevencijos ir kontrolës progra-
mas;
13) didinamas nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø veiksmin-
gumas.
Priedai 443
52. Didinant nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø veiksmin-

gumà:
1) siekiama uþtikrinti nusikaltimø prevencijos ir kontrolës bei kitokiø
programø (socialiniø, ekonominiø, urbanistiniø), turinèiø átakos nusikals-
tamumui, koordinavimà nacionaliniu lygiu;
2) programos rengiamos, ágyvendinamos ir koordinuojamos laikantis
bendrø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës principø;
3) naudojant kriminalinës statistikos, viktimologiniø, latentinio nusi-
kalstamumo tyrimø duomenis, rengiama nusikaltimø prevencijos subjektø
veiklai pritaikyta daugiafaktorinë kriminogeninës situacijos analizës meto-
dika. Ji naudojama rengiant nusikaltimø prevencijos ir kontrolës progra-
mas;
4) siekiant objektyviai ir visapusiðkai ávertinti nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës programø efektyvumà, rengiama ir diegiama praktikoje nusikal-
timø prevencijos ir kontrolës programø valdymo audito ir ágyvendintø
priemoniø veiksmingumo vertinimo metodika;
5) nustatomi nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø rëmimo
bûdai bei sàlygos ir inicijuojami valdþios institucijø, verslo atstovø bei vi-
suomeniniø organizacijø susitarimai dël programø rëmimo fondø steigimo.
VII. PRIORITETINËS NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS IR

KONTROLËS KRYPTYS
53. Atsiþvelgiant á kriminogeninæ padëtá Lietuvoje ir ágyvendinant nusi-

kaltimø prevencijos ir kontrolës politikà bei principus, iðskiriamos priorite-
tinës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës kryptys:
1) smurtiniø nusikaltimø prevencija ir kontrolë;
2) turtiniø nusikaltimø prevencija ir kontrolë;
3) nusikaltimø, daromø vieðosiose vietose, prevencija ir kontrolë;
4) organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolë;
5) prekybos þmonëmis prevencija ir kontrolë;
6) nelegalios migracijos prevencija ir kontrolë;
7) nelegalios prekybos ginklais prevencija ir kontrolë;
8) korupcijos prevencija ir kontrolë;
9) ekonominiø ir finansiniø nusikaltimø prevencija ir kontrolë;
10) nusikaltimø, susijusiø su narkotikais, prevencija ir kontrolë;
11) vaikø ir jaunimo nusikalstamumo prevencija ir kontrolë.
444 Priedai
Smurtiniø nusikaltimø prevencija

ir kontrolë
54. Smurtiniai nusikaltimai sudaro nedidelæ visø uþregistruotø nusikal-

timø dalá, taèiau pagal savo pobûdá yra labai pavojingi, kuria visuomenëje
baimës, nesaugumo, emocinio diskomforto atmosferà, todël ðiø nusikalti-
mø prevencija ir kontrolë pripaþástama prioritetine nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës kryptimi. Tarp þmoniø, kurie linkæ daryti smurtinius nusikalti-
mus, yra daug socialiai neadaptuotø asmenø (alkoholikø, narkomanø, nes-
tabilios psichikos, anksèiau teistø ir pan.). Smurtiniø nusikaltimø prevenci-
jai ir kontrolei keliami ðie uþdaviniai:
1) smurtiniai nusikaltimai, ypaè smurtas ðeimoje, buityje, daþniausiai
yra susijæ su konfliktinëmis situacijomis, todël jø prevencijoje svarbø vaid-
mená reikia skirti tiek bendrajam ðvietimui keliant kultûros lygá, tiek specia-
liajam ðvietimui, konfliktø sprendimo be smurto gebëjimø ugdymui;
2) teisësaugos institucijos, bendradarbiaudamos su sveikatos apsaugos,
socialinëmis, ðvietimo ir kitomis ástaigomis, turi gauti reikiamà informacijà
apie nedarnias ðeimas, asocialius asmenis, tarp kuriø daþnai kyla konfliktai,
ir kontroliuoti situacijà bei tinkamai reaguoti atsiradus smurto grësmei ar
jo proverþiui, uþtikrinti operatyvø smurtiniø nusikaltimø atskleidimà, tuo
sudarant prielaidas uþtikrinti atsakomybës neiðvengiamumo principo ágy-
vendinimà;
3) be administraciniø ar baudþiamøjø procesiniø ir kitø kontrolës prie-
moniø, á smurtà linkusiems asmenims atitinkamos institucijos (medicinos,
ðvietimo, socialinës apsaugos, teisësaugos, visuomeninës organizacijos) turi
vykdyti socialinës paramos priemones;
4) siekiant apsaugoti asmenis nuo pasikartojanèio smurto ðeimoje, prie-
vartos darbe, kitokiø prievartiniø, desperatiðkø, smurtiniø veiksmø, plëtoti
bei stiprinti socialinës-psichologinës paramos krizinëse situacijose ástaigø
tinklà;
5) daugiau dëmesio skirti visuomenës informavimui ir mokymui apie
savisaugos nuo ðiø nusikalstamø kësinimøsi formas, metodus bei konkre-
èius bûdus;
6) ypatingà dëmesá skirti tam, kad bûtø ribojamas smurto propagavimas
visuomenës informavimo priemonëse. Asmenys, prieð skelbdami informa-
cijà, turi nustatyti, kokià átakà tai padarys gyventojø psichologinei bûsenai,
jø poþiûriui á valstybëje esanèià tvarkà.
Priedai 445
Turtiniø nusikaltimø prevencija

ir kontrolë
55. Turtiniai nusikaltimai sudaro didþiàjà visø uþregistruotø nusikaltimø

dalá, o jø dinamika ið esmës lemia bendrà kriminogeninæ situacijà valstybë-
je. Ðiais nusikaltimais valstybës mastu padaroma itin didelë turtinë, o kartu
ir socialinë þala, todël jø prevencija ir kontrolë yra prioritetinë kryptis. Jai
keliami ðie uþdaviniai:
1) diferencijuoti prevencijos ir kontrolës priemones atsiþvelgiant á tai,
kad turtiniai nusikaltimai skiriasi savo pobûdþiu, þalos dydþiu, vykdomi dël
skirtingø prieþasèiø – nuo smulkiø vagysèiø ið skurdo iki organizuoto nusi-
kalstamo verslo;
2) daugiau informuoti visuomenæ, kaip apsaugoti savo bûstà ir kità tur-
tà, teikti jai informacijà apie daþno nusikalstamo kësinimosi objektus, nu-
sikalstamos veiklos bûdus;
3) skatinti visuomenæ, ástaigas, ámones, kitas potencialias nusikaltimø
aukas pagal galimybes imtis visø ámanomø savo turto apsaugos priemoniø;
4) stiprinti teisësaugos institucijø ir visuomenës ryðius, skatinti visuo-
menës bendradarbiavimà su teisësauga ir tarp atskirø visuomenës nariø,
bendruomeniø, organizacijø, specializuotø organizacijø ar ámoniø;
5) atsiþvelgiant á tai, kad turtiniais nusikaltimais padaromà þalà ámano-
ma kompensuoti, sukurti mechanizmà, uþtikrinantá, kad kaltininkas atly-
gintø dël jo nusikalstamos veikos atsiradusià turtinæ þalà;
6) teisësaugos institucijoms tobulinti informacinæ-analitinæ veiklà, ati-
tinkamai organizuoti ir tobulinti prevencijos ir kontrolës veiklà;
7) tobulinti ir kurti teisës bazæ, bûtinà veiksmingai turtiniø nusikaltimø
prevencijai ir kontrolei uþtikrinti;
8) nustatyti ir prireikus tobulinti nusikaltimø prevencijos reikalavimus
planuojant teritorijas, projektuojant statybos objektus, inþinerinius techni-
nius árengimus;
9) skatinti mokslinio tyrimo veiklà ieðkant naujø turto apsaugos bûdø ir
metodø, pagal galimybes remti jø diegimà.
Nusikaltimø, daromø vieðosiose vietose,

prevencija ir kontrolë
56. Vieðosiose vietose daromi nusikaltimai iðskirtini tuo, kad jie turi po-
veiká ne tik paèiam nukentëjusiajam, bet ir daugeliui aplinkiniø, sudaryda-
mi visuotinio nesaugumo atmosferà, emociná diskomfortà. Todël asocialios
aplinkos, turtiniø, smurtiniø nusikaltimø, nusikaltimø visuomenës saugu-
mui ir vieðajai tvarkai bei kitø nusikaltimø, daromø vieðosiose vietose, pre-
446 Priedai
vencija ir kontrolë pripaþástama prioritetine kryptimi. Keliami ðie uþdavi-

niai:
1) atsiþvelgiant á tai, kad vieðosiose vietose aktyviai veikia nemaþai ástai-
gø – valstybës ir savivaldybiø institucijos, prekybos, vieðojo maitinimo, lais-
valaikio leidimo ir kitos ástaigos, transporto organizacijos, jas orientuoti ir
skatinti palaikyti tvarkà savo veiklos srityse bei teritorijoje, aktyviau ben-
dradarbiaujant su teisësaugos institucijomis ir tarpusavyje;
2) gerinti fizinæ vieðosios tvarkos prieþiûrà, uþtikrinti policijos patrulia-
vimà, skatinti savanoriðkà visuomenës ir specializuotø organizacijø pagalbà
ðioje veikloje;
3) vykdant patruliavimà sudaryti prielaidas kartu spræsti valkataujanèiø
vaikø ir elgetaujanèiø asmenø problemas, uþtikrinti bendradarbiavimà su
socialinës rûpybos, vaikø teisiø apsaugos ástaigomis;
4) vykdant teritorijø planavimà, objektø statybà, prioritetà skirti saugios
teritorijos ir aplinkos kûrimui;
5) gerinti saugiø vieðøjø vietø ávaizdá uþtikrinant vieðosiose vietose tin-
kamà aplinkos tvarkymà, apðvietimà, palaikant ðvarà, komunikacijø tinklo
funkcionavimo prieþiûrà;
6) skatinti vaizdo kamerø, kitø techniniø priemoniø naudojimà vieðo-
sioms vietoms stebëti;
7) vieðosiose vietose uþtikrinti informacijos apie savivaldybiø, teisësau-
gos, kitø ástaigø bûtiniausias socialines ir kitas paslaugas teikimà vietos gy-
ventojams bei sveèiams, informuoti juos apie saugias vieðàsias vietas.
Organizuoto nusikalstamumo prevencija

ir kontrolë
57. Organizuotas nusikalstamumas daro griaunamàjá poveiká daugeliui

valstybës gyvenimo srièiø ir vertybiø, diskredituoja visuomenës politinæ ir
teisinæ sistemas, maþina pasitikëjimà valdþia, stabdo verslo plëtrà, o ne-
kontroliuojamas gali sukelti visuotinës kriminalizacijos grësmæ. Todël or-
ganizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolë pripaþástama viena ið
svarbiausiø prioritetiniø krypèiø.
Organizuotas nusikalstamumas pasireiðkia ávairiomis kriminalinës veik-
los formomis (turtiniai, smurtiniai nusikaltimai, prekyba narkotikais, pre-
kyba þmonëmis, teroristiniai aktai ir kita), todël organizuoto nusikalsta-
mumo prevencijai ir kontrolei taikomos atitinkamø nusikalstamumo rûðiø
prevencijos ir kontrolës nuostatos, taip pat keliami ðie uþdaviniai:
1) griauti ekonominá organizuotø nusikalstamø grupuoèiø potencialà,
nusikalstamo verslo ir vidaus organizacinæ infrastruktûrà bei ryðius, kitus
organizuotos nusikalstamos veiklos pagrindus, ypatingà dëmesá skiriant va-
dovaujanèioms ir organizuojanèioms grupuoèiø grandims;
Priedai 447
2) sukurti veiksmingà kontrolës mechanizmà, trukdantá legalizuoti nu-

sikalstamu bûdu ágytas lëðas;
3) aktyvinti teisësaugos, finansø ir kontrolës bei kitø suinteresuotø insti-
tucijø veiklà, nukreiptà prieð organizuotas nusikalstamas grupuotes, uþtik-
rinti jø bendradarbiavimà, ágyvendinti atsakomybës neiðvengiamumo prin-
cipà;
4) skirti ypatingà dëmesá ir imtis bûtinø teisiniø, administraciniø, orga-
nizaciniø, finansiniø bei kitokiø priemoniø siekiant neleisti iðsiplësti orga-
nizuoto nusikalstamumo mastams ir juos maþinti;
5) vykdant organizuoto nusikalstamumo kontrolæ, itin atidþiai vertinti
taikomas poveikio priemones, ar jos atitinka þmogaus teises, nes didelis ðio
nusikalstamumo pavojingumas negali bûti pagrindas taikyti ypatingas
priemones, kurios paþeistø þmogaus teises;
6) sudaryti kriminalinio verslo ir pelno, nelegaliø prekiø bei paslaugø
netoleravimo atmosferà visuomenëje, siekti uþsitikrinti visuomenës palai-
kymà ir bendradarbiavimà su teisësaugos institucijomis;
7) atsiþvelgiant á tarptautiná organizuoto nusikalstamumo pobûdá, daug
dëmesio skirti tarptautiniam teisësaugos, kitø suinteresuotø institucijø
bendradarbiavimui.
Prekybos þmonëmis prevencija ir kontrolë
58. Prekyba þmonëmis yra tarptautinio pobûdþio organizuoto nusikals-

tamumo forma, pasaulyje suvokiama kaip vergijos forma ir pripaþástama
vienu pagrindiniø þmogaus teisiø paþeidimu. Todël prekybos þmonëmis
prevencija ir kontrolë iðskiriama ið bendro organizuoto nusikalstamumo
prevencijos ir kontrolës konteksto ir pripaþástama prioritetine kryptimi. Jai
keliami ðie papildomi uþdaviniai:
1) skirti daugiau dëmesio socialinës pagalbos uþtikrinimui asmenims,
kurie dël savo socialinës padëties, nepalankiø buities sàlygø ar santykiø
ðeimoje gali bûti átraukti á prostitucijà ir tapti prekybos þmonëmis aukomis
(nepilnameèiams, bedarbiams, smurtà ir seksualinæ prievartà buityje pati-
rianèioms moterims ir vaikams bei kitiems);
2) sukurti veiksmingà prevencijos priemoniø ir kontrolës mechanizmà,
tobulinti asmenø, dingusiø be þinios, paieðkos sistemà bei prekybos þmo-
nëmis tyrimo subjektø informacinio aprûpinimo ir keitimosi informacija si-
stemà;
3) uþtikrinti informacijos apie prekybà þmonëmis paskleidimà visuome-
nëje perspëjant galimas ðios nusikaltimø rûðies aukas;
4) uþtikrinti prekybos þmonëmis aukoms reabilitacijos galimybes, socia-
linæ, psichologinæ ir teisinæ paramà.
448 Priedai
Nelegalios migracijos prevencija ir kontrolë
59. Organizuoto nusikalstamumo forma – nelegalios migracijos organi-

zavimas nelegaliai gabenant asmenis, klastojant dokumentus, atliekant ki-
tus nusikalstamus veiksmus yra viena geriausiai organizuotø ir didþiausià
nelegalø pelnà neðanèiø nusikalstamø veiklos rûðiø. Pleèiantis jos mastams
atsiranda reali grësmë valstybës socialiniams ekonominiams pagrindams,
kitø grësmiø, todël ðios organizuoto nusikalstamumo formos prevencija ir
kontrolë pripaþástama prioritetine ir jai keliami ðie uþdaviniai:
1) tobulinti valstybës institucijø, vykdanèiø nelegalios migracijos pre-
vencijà ir kontrolæ, informacijos kaupimo, apdorojimo ir apsikeitimo si-
stemas, uþtikrinti ðios veiklos koordinavimà ir stiprinti tarpþinybiná ben-
dradarbiavimà;
2) stiprinti bûsimøjø Europos Sàjungos iðoriniø sienø kontrolæ;
3) stiprinti ðalies viduje nelegalios migracijos kontrolæ ir jos prevencijà;
4) stiprinti tarptautiná bendradarbiavimà, siekti sudaryti bûtinas tarp-
tautines readmisijos sutartis, uþtikrinti keitimàsi informacija su uþsienio
valstybiø teisësaugos institucijomis;
5) tobulinti teisës bazæ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolës sri-
tyje, migracijos ir prieglobsèio bei kitose su tuo susijusiose srityse;
6) uþtikrinti pagrindines sulaikytø nelegaliø migrantø teises, vertinant
juos kaip liudytojus nelegalaus asmenø gabenimo per valstybës sienà bylo-
se, apsaugoti juos nuo smurto ir kitø pavojø, iðkilusiø migrantø kontraban-
dos metu;
7) uþtikrinti valstybës tarnautojø, visuomenës, galimø nelegaliø migran-
tø ar ðios veiklos organizatoriø informavimà apie nelegalios migracijos
procesus, teisinæ atsakomybæ, grësmes, kylanèias patiems migrantams ir
organizatoriams, bei sàryðá su organizuotu nusikalstamumu.
Nelegalios prekybos ginklais prevencija

ir kontrolë
60. Nelegali prekyba ginklais kelia didelá pavojø visuomenei, lemia sun-
kius nusikaltimus, sudaro prielaidas tolesnei nusikalstamai veikai. Ypaè
pavojingà nelegalià prekybà ginklais vykdo organizuotos nusikalstamos
grupës. Jos ginkluoja ne tik savo narius, bet ir kitus nusikaltëlius. Todël
ðios veiklos prevencija ir kontrolë pripaþástama prioritetine kryptimi ir jai
keliami ðie uþdaviniai:
1) tobulinti ginklø apyvartà bei kontrolæ reglamentuojanèià ástatymø
bazæ ir procedûras ðiems veiksmams ágyvendinti;
Priedai 449
2) uþtikrinti efektyvø kontrolës ir prieþiûros mechanizmà vykdant gink-

lø importà, eksportà, tranzità;
3) informuoti visuomenæ apie legalias procedûras ir tvarkà norint ásigyti
ginklà ar atlikti su juo kitus veiksmus, atsakomybæ uþ nelegalius veiksmus,
galimybes legalizuoti ar atiduoti nelegaliai laikomus ginklus;
4) tobulinti valstybës sienos kontrolæ ir tikrinimo pasienyje procedûras
siekiant uþkirsti kelià nelegaliam ginklø judëjimui tarp valstybiø;
5) plëtoti tarptautiná bendradarbiavimà siekiant uþtikrinti keitimàsi in-
formacija tarp atsakingø institucijø.
Korupcijos prevencija ir
kontrolë
61. Korupcija kelia grësmæ valstybës valdymo pagrindams ir jà diskredi-

tuoja. Griaunamas pasitikëjimas vieðuoju administravimu, teisine sistema,
stabdoma ûkio plëtra, todël korupcijos prevencija ir kontrolë pripaþástama
prioritetine kryptimi ir jai keliami ðie uþdaviniai:
1) tobulinti valstybës institucijø, vykdanèiø kovà su korupcija, sistemà ir
antikorupcinæ teisës bazæ;
2) sumaþinti administracinës korupcijos galimybes tobulinant antiko-
rupcinæ teisës bazæ, bûtina parengti tarnautojø ir pareigûnø tarnybinës eti-
kos taisykles, kuriose bûtø tiksliai reglamentuojamas tarnautojø elgesys at-
siþvelgiant á vieðøjø ir privaèiø interesø derinimà;
3) stiprinti valstybës valdymo sistemos, ypaè teisësaugos institucijø, at-
sparumà korupcijai;
4) plëtoti visuomenës antikorupciná ðvietimà, átraukti visuomenæ á kovà
su korupcija, skatinti bendradarbiavimà su valstybës institucijomis antiko-
rupcinëje veikloje;
5) kelti valstybës tarnautojø profesionalumo lygá antikorupciniu aspek-
tu, mokyti juos suteikiant þiniø apie korupcijos kilmæ ir padarinius, veiks-
mingus kovos bûdus;
6) siekti valstybës, verslo, kitø svarbiø socialiniø ir ekonominiø sektoriø
skaidrumo;
7) tobulinti teisës aktus, kurie reglamentuoja valstybës tarnautojø atlei-
dimà ið valstybës tarnybos, kai valstybës tarnautojai savo neteisëtais veiks-
mais padarë þalà valstybës interesams ir dël jø korupciniø bei kriminaliniø
ryðiø kyla pagrástø abejoniø dël jø patikimumo ir lojalumo valstybei.
450 Priedai
Ekonominiø ir finansiniø nusikaltimø

62. Ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais padaroma didelë þala

valstybës ekonominei ir finansinei sistemai bei atskiriems jos subjektams, o
kartu ir socialinei bei politinei sistemoms. Dël savo specifikos – kësinimosi
objekto, nusikaltimø pobûdþio, nusikaltëliø asmenybës tipo – ðiø nusikal-
timø prevencija ir kontrolë iðskiriama kaip prioritetinë kryptis ir jai keliami
ðie uþdaviniai:
1) orientuoti teisësaugos institucijas, rengti prevencijos ir kontrolës
priemones ir taikyti jas nusikaltimams, kuriais valstybei, fiziniams ir juridi-
niams asmenims padaroma didelë materialinë þala: pinigø plovimas, suk-
èiavimai, turto pasisavinimas ar iððvaistymas ekonomikos srityje, netikrø
pinigø gamyba ir realizavimas, kontrabanda, intelektinës nuosavybës teisiø
paþeidimai, mokëjimo korteliø klastojimas ir kompiuteriniai nusikaltimai;
2) tobulinti teisësaugos institucijø, atskleidþianèiø ir tirianèiø ekonomi-
nes ir finansines nusikalstamas veikas, sistemà, veiksmø koordinavimà, kei-
timàsi informacija, uþtikrinti tinkamà bendradarbiavimà su atitinkamomis
finansø ir kitomis institucijomis;
3) tobulinti teisës bazæ, reglamentuojanèià ekonominiø ir finansiniø nu-
sikaltimø prevencijà bei kontrolæ, ðalinti jos spragas ir valstybës institucijø
veiklos trûkumus;
4) plëtoti tarptautiná bendradarbiavimà, remti ir dalyvauti vidaus ir
tarptautiniuose tyrimuose stebint bei analizuojant pinigø plovimo, kitø
ekonominiø ir finansiniø nusikaltimø tendencijas, tarptautinæ ðiø nusikal-
timø prevencijos ir kontrolës praktikà;
5) vykdant pinigø plovimo prevencijà, teikti informacijà ir mokyti vi-
suomenæ, valstybës tarnautojus, kaip paþinti pinigø plovimo apraiðkas ir su
jomis kovoti;
6) tobulinti teisiná, administraciná pasirengimà atskleisti, tirti ekonomi-
nius ir finansinius nusikaltimus, vykdomus naudojantis kompiuteriais, tele-
komunikacijomis, falsifikuotomis mokëjimo kortelëmis, stiprinti tarpþiny-
biná ir tarptautiná bendradarbiavimà.
Nusikaltimø, susijusiø su narkotikais,

63. Gausëjant su narkotikais susijusiø nusikaltimø, aðtrëjant narkomani-

jos ir su ja susijusioms socialinëms bei sveikatos apsaugos problemoms,
prioritetinis dëmesys skiriamas nusikaltimø, susijusiø su narkotikais, kont-
rolei bei prevencijai. Keliami ðie uþdaviniai:
Priedai 451
1) tobulinti ir nuolat vykdyti integruotà valstybës narkotikø kontrolës ir

narkomanijos prevencijos politikà, suderintà su ðalyje vykdomomis sociali-
nëmis, ekonominëmis ir teisës sistemos reformomis bei atitinkamais tarp-
tautiniais standartais;
2) tobulinti narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos politikos
ágyvendinimà bei gerinti koordinavimà tiek nacionaliniu, tiek savivaldybiø
lygiu, vykdyti jos prieþiûrà (stebësenà), vertinti efektyvumà;
3) didinti teisësaugos institucijø administracinius gebëjimus, uþtikrinti
finansiná, materialiná, techniná aprûpinimà;
4) uþkirsti galimybes perveþti narkotines medþiagas per valstybës sienà,
stiprinti valstybës sienos apsaugà, tobulinti tikrinimo pasienyje procedûras,
stiprinti atitinkamø policijos padaliniø, valstybës sienos apsaugos ir muiti-
nës ástaigø bendradarbiavimà;
5) uþtikrinti tinkamà teisëtos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø, jø
pirmtakø (prekursoriø) apyvartos kontrolæ;
6) tobulinti visuomenës ðvietimà, informavimà apie narkotikø pavojin-
gumà, socialinius, medicininius, teisinius padarinius, ypaè rûpintis vaikø ir
jaunimo ðvietimu bei sveikatos apsauga, propaguoti sveikà gyvenimo bûdà;
7) uþtikrinti prieinamà ir deramà sveikatos prieþiûrà bei reabilitacijos
galimybes asmenims, piktnaudþiaujantiems narkotinëmis ir psichotropinë-
mis medþiagomis arba sergantiems priklausomybe nuo jø;
8) skatinti visuomeniniø organizacijø veiklà narkotikø kontrolës ir nar-
komanijos prevencijos srityje, plëtoti valstybës institucijø bendradarbiavi-
mà su visuomeninëmis organizacijomis, privaèiu sektoriumi bei tarptauti-
nëmis organizacijomis.
Vaikø ir jaunimo nusikalstamumo

64. Dauguma (2/3) visø nustatytø nusikaltimus padariusiø bei teistø as-
menø – jaunimas (iki 30 m.), todël vaikø ir jaunimo nusikalstamumo pre-
vencija ir kontrolë yra esminë bei prioritetinë visos nusikaltimø prevencijos
ir kontrolës sistemos dalis. Jai keliami ðie uþdaviniai:
1) stiprinti specializuotø socialinës prevencijos ir kontrolës institucijø
sistemà bei jø sàveikà su teisësaugos institucijomis;
2) pagrindiná vaidmená skirti ðvietimo, socialinës, sveikatos apsaugos,
ekonominës politikos priemonëms siekiant uþtikrinti vaikø ir jaunimo ge-
rovæ;
3) siekti sumaþinti teisësaugos bei teisingumo institucijø administraciná,
procesiná ar baudþiamàjá poveiká vaikams ir jaunimui iki bûtino ir adekva-
taus minimumo, uþtikrinti, kad baudþiamosios priemonës bûtø taikomos
452 Priedai
veiksmingiau, greièiau, o pats baudþiamasis procesas turëtø auklëjamàjá

pobûdá;
4) baudþiamosios justicijos sistemà orientuoti á nusiþengusiø jaunuoliø
resocializacijà, paramà, mokymà, siekiant uþtikrinti, kad kuo maþiau jau-
nuoliø nusikalstø pakartotinai;
5) teisingumo ir teisësaugos institucijos savo veikloje privalo uþtikrinti,
kad darbas su vaikais bûtø kvalifikuotas ir specializuotas, kad bûtø atsi-
þvelgiama á darbo su vaikais specifikà;
6) ðalinti neigiamà átakà asmenybës brendimui daranèius socialinius ir
ekonominius veiksnius, siekti socialiai ir pedagogiðkai apleistus vaikus ati-
traukti nuo neigiamo socialinës aplinkos poveikio, maþinti alkoholio,
psichotropiniø, toksiniø medþiagø ir narkotikø vartojimà tarp jaunimo;
7) uþimti daugiau vaikø plëtojant laisvalaikio veiklos formø ávairovæ,
skatinti vaikø bei jaunuoliø socializacijà ir integracijà ðeimoje, bendruome-
nëje, bendraamþiø grupëse, mokyklose, profesinio mokymo bei darbo
ástaigose, taip pat savanoriðkose organizacijose, skiriant ypatingà dëmesá
ðvietimo ir uþimtumo politikos priemoniø taikymui;
8) kartu jauni þmonës neturi bûti laikomi tik socializacijos ar kontrolës
objektais, jie turëtø vaidinti aktyvø vaidmená visuomenëje ir bûti pripaþinti
visaverèiais jos nariais;
9) skatinti valstybës institucijø, nevyriausybiniø organizacijø, verslo sek-
toriaus, papildomojo ugdymo, sporto ástaigø iniciatyvas didinti jaunimo uþ-
imtumà;
10) didinant jaunimo uþimtumà, pritraukti kuo daugiau jaunimo, priori-
tetà skiriant nelankantiems mokyklos bei socialiai ir pedagogiðkai apleis-
tiems vaikams.
VIII. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
65. Lietuva, bûdama visateisë pasaulinës bendrijos narë, pripaþásta pa-

reigà imtis priemoniø, skirtø bendros grësmës tarptautinei bendrijai –
transnacionalinio nusikalstamumo ribojimui, vadovaudamasi ðiomis princi-
pinëmis nuostatomis:
1) pagrindinis tarptautinio bendradarbiavimo vykdant transnacionalinio
nusikalstamumo kontrolæ motyvas yra valstybës interesø apsauga, todël na-
cionalinës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës tikslai derinami su tarptau-
tinës bendruomenës keliamais nusikaltimø prevencijos ir kontrolës tikslais,
taèiau nëra jiems pavaldûs. Laikomasi poþiûrio, kad tarptautinis bendra-
darbiavimas turi bûti plëtojamas remiantis koordinacijos principu;
2) siekiama kuo platesnio tarptautinio sutarimo dël nusikaltimø pre-
vencijos ir kontrolës principø bei formø: aktyviai dalyvaujama ðiam tikslui
Priedai 453
skirtuose tarptautiniuose renginiuose, siekiama kuo daugiau panaudoti na-

rystës tarptautinëse organizacijose teikiamas galimybes. Lietuva siekia na-
rystës Europos Sàjungoje, kartu suvokdama ðios narystës svarbà, privalu-
mus ir galimas problemas nusikaltimø kontrolës srityje. Reikiamas dëmesys
skiriamas nacionalinës teisës iðsaugojimui, tradicijø puoselëjimui, uþtikri-
nimui, kad nacionalinës teisës normos atitiktø Europos Sàjungos pripaþin-
tus nusikaltimø prevencijos ir kontrolës standartus;
3) siekiama perimti teigiamà kitø valstybiø nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës patirtá. Kitose valstybëse taikomos nusikaltimø prevencijos ir
kontrolës priemonës perimamos tik iðanalizavus tokiø priemoniø veiks-
mingumo prielaidas ir kliûtis jas taikyti Lietuvoje. Svarbiausiø nusikaltimø
prevencijà ir kontrolæ reglamentuojanèiø teisës norminiø aktø projektai
teikiami ávertinti uþsienio ekspertams;
4) tarptautinis bendradarbiavimas nusikaltimø prevencijos ir kontrolës
srityje vykdomas ne tik tarptautinës baudþiamosios teisinës pagalbos teiki-
mo srityje, ieðkoma ir platesniø tarptautinio bendradarbiavimo galimybiø,
siekiama plësti visø lygiø tarptautiná bendradarbiavimà, skatinama nusikal-
timø prevencijà ir kontrolæ vykdanèiø institucijø ir jø atstovø tiesioginiø ry-
ðiø su atitinkamais kitø valstybiø subjektais plëtra;
5) skatinama sudaryti tarptautines sutartis dël bendradarbiavimo kovo-
jant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, prekyba narkotikais ir ki-
tais nusikaltimais;
6) plëtojamas bendradarbiavimas su tarptautinëmis nusikaltimø kontro-
lës organizacijomis – Europolu, Interpolu, Baltijos jûros valstybiø kovos su
organizuotu nusikalstamumu grupe (Baltcom Task – Force), Europos ko-
vos su finansiniais nusikaltimais ir sukèiavimais tarnyba (European Antif-
raud Office – OLAF).
IX. PROGRAMOS ÁGYVENDINIMAS
66. Programos ágyvendinimà organizuoja Vyriausybë.

67. Programos ágyvendinimo etapai:
1) pirmame etape – 2003 m. Vyriausybë Programai ágyvendinti, koordi-
nuoti, jos veiksmingumui vertinti ið suinteresuotø institucijø atstovø sudaro
tarpþinybinæ komisijà (toliau – komisija), kuri parengia ir teisës aktø nusta-
tyta tvarka pateikia Vyriausybei tvirtinti ðios programos 2003–2006 metø
ágyvendinimo priemoniø planà (toliau – planas);
2) antrame etape – 2006 m. komisija ávertina programos ágyvendinimà ir
teikia pasiûlymus dël jos tobulinimo bei tolesnio ágyvendinimo.
68. Programos finansavimas:
454 Priedai
1) planas ágyvendinamas ið bendrøjø asignavimø, tvirtinamø asignavimø

valdytojams valstybës biudþete ir Valstybës investicijø programoje. Planui
finansuoti gali bûti naudojamos ir kitos ástatymø nustatyta tvarka gautos lë-
ðos;
2) Programai ágyvendinti prireikus papildomø asignavimø, jie numato-
mi sudarant valstybës biudþetà.
69. Plane numatomos bûtinos parengti tikslinës (skirtos tam tikros rû-
ðies nusikaltimø prevencijai ir kontrolei ar nusikaltimø tyrimui gerinti)
programos bei kitos atskiros priemonës.
70. Savivaldybës, visuomeninës organizacijos ir kiti Vyriausybei nepa-
valdûs nusikaltimø prevencijos ir kontrolës subjektai ágyvendina ðià Pro-
gramà savarankiðkai arba dalyvaudami rengiant ir ágyvendinant planà.
71. Komisija koordinuoja plano vykdymà ir iki kiekvienø metø sausio
31 d. informuoja Vyriausybæ apie rezultatus, kartu pateikdama ðià infor-
macijà metinës ataskaitos apie nacionalinio saugumo sistemos bûklæ ir
plëtrà rengëjams.
72. Vyriausybë kasmet informuoja Seimà apie Programos ágyvendinimo
eigà ir rezultatus pagal Nacionalinio saugumo pagrindø ástatymo 6 straips-
ná, pateikdama Seimui metinæ ataskaità apie nacionalinio saugumo siste-
mos bûklæ ir plëtrà.
73. Laukiami Programos ágyvendinimo rezultatai:
1) stabilizuosis nusikaltimø skaièiaus augimo tempai;
2) bus sukurta saugesnë þmogaus aplinka;
3) padidës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës sistemos veiksmingu-
mas;
4) pagerës nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programø valdymas;
5) padidës visuomenës pasitikëjimas teisësaugos institucijomis ir valsty-
bës valdymo institucijomis apskritai;
6) bus iðlaikyta pusiausvyra tarp nusikaltimø prevencijos priemoniø ir
nusikaltimø tyrimo bei atsakomybës neiðvengiamumo principo ágyvendini-
mo.
_______________________
Priedai 455
2 priedas
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ
NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS
NACIONALINĖ PROGRAMA∗
(Sutrumpinta ir pataisyti redakciniai nesklandumai)
Valstybinės ir savivaldos institucijos, atsakingos už Vaikų ir paauglių nusi-

kalstamumo prevencijos programos įgyvendinimą.
ATSAKINGOS INSTITUCIJOS:
1. Ðvietimo ir mokslo ministerija.
2. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Vaiko teisiø apsaugos tarny-
ba.
3. Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Vidaus reikalø ministerija.
5. Teisingumo ministerija.
6. Kraðto apsaugos ministerija.
7. Apskrièiø administracijø padaliniai.
8. Miestø ir rajonø savivaldybës.
PAGRINDINĖS FUNKCIJOS:
1. Bendros programos koordinacija, vietiniø programø inicijavimas kon-
kurso bûdu.
2. Vaiko teisiø pagrindø ástatymo ágyvendinimo tvarkos dokumentø ren-
gimas, konkreèiø vaiko teisiø paþeidimø fiksavimas ir visuomenës bei insti-
tucijø informavimas.
3. Sveikos gyvensenos ugdymas, á laikinos globos programas átrauktø
vaikø sveikatos prieþiûra.
4. Teisës paþeidëjø ankstyvoji prevencija.
∗
„Ðvietimo naujoviø“ þurnalo priedas. – Vilnius: Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo
ministerijos Leidybos centras, 1997.
456 Priedai
5. Vaiko teisiø apsaugos juridiniø aktø ekspertizë.

6. Pilietinis, patriotinis ugdymas, ankstyvoji prevencija.
7. Regioniniø programø koordinavimas ir inicijavimas.
8. Vietiniø programø koordinavimas ir inicijavimas.
Programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996
metø liepos 10 d. posëdþio Nr. 38(2) protokoliná sprendimà „Dël Vaikø ir
paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës programos metmenø“.
Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo ágyven-
dinimo tvarkos ástatymas (3 str.) ir vaikø nusikalstamumo plëtros neigia-
mos tendencijos lëmë bûtinybæ parengti ðià kompleksinæ programà. Jos
priemonëmis siekiama ágyvendinti Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo
svarbiausias nuostatas ir maþinti vaikø teisiø ir paèiø vaikø daromus teisës
paþeidimus bei þalà.
Programa grindþiama ðiomis svarbiausiomis nuostatomis:
• sudaryti vaiko asmenybës fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio, socia-
linio ir kultûrinio ugdymo pozityvias sàlygas;
• laiduoti realø Jungtiniø Tautø Organizacijos vaiko teisiø konvencijos
ir Lietuvos Respublikos vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymo vai-
ko teisiø apsaugos nuostatø ágyvendinimà;
• ðalinti ir neutralizuoti neigiamà socialinës aplinkos átakà, ávairaus lyg-
mens kriminogeninius procesus ir reiðkinius, sàlygojanèius vaiko as-
menybës deformacijà ir jo nusikalstamà elgesá;
• ugdyti vaikà atlikti pareigas ir bûti atsakingam uþ savo poelgius ðei-
moje, mokymo bei auklëjimo ástaigoje, darbe ir socialinëje aplinkoje;
humanizuoti vaikams – teisës paþeidëjams taikomas poveikio prie-
mones, maþinant jø represiná pobûdá ir didinant resocializacijos ir
adaptacijos visuomenëje galimybes.
Programa, kurioje derinamas trumpalaikiø ir ilgalaikiø priemoniø
kompleksas, siekiama:
• pagerinti mokiniø ir kitø vaikø sveikatos prieþiûrà, jø uþimtumà (ypaè
mokyklos lankymà), dvasiná, moraliná ir elgesio kultûros ugdymà;
• laiduoti vaikø, gyvenanèiø þemiau skurdo ribos (ypaè benamiø, valka-
taujanèiø ir elgetaujanèiø), socialinæ globà ir rûpybà, ypatingà dëmesá
skiriant jø pedagoginei prieþiûrai ir uþimtumui;
• sutelkti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencinæ veiklà
savivaldybiø ugdymo, socialinës globos ir rûpybos institucijose, joms
bendradarbiaujant su visuomeninëmis ir kitomis nevyriausybinëmis
organizacijomis;
• suderinti ðalyje valstybiniø institucijø, dalyvaujanèiø vaikø teisiø ap-
saugos ir jø nusikalstamumo prevencijoje, veiklà bei laiduoti informa-
ciná, teisiná, moksliná ir metodiná ðios veiklos aprûpinimà.
Priedai 457
Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos programoje

numatytos trijø lygmenø priemonës:
a) valstybës (nacionalinio) lygmens;
b) apskrièiø administracijø, savivaldybiø (miesto, rajono) lygmens;
c) institucijø (ðvietimo, socialinës globos ir rûpybos, visuomeniniø, kitø
nevyriausybiniø organizacijø) lygmens.
Programoje pabrëþiama, kad svarbiausiais vaikø teisiø apsaugos ir jø
nusikalstamumo prevencijos problemø sprendëjais turi tapti savivaldybë ir
institucijos. Kartu programa skatina bendruomenës nevyriausybines orga-
nizacijas savanoriðkai ásitraukti á prevencinës veiklos talkà ir bendradarbia-
vimà.
Programą sudaro:
1. Situacijos ávertinimas.
2. Strateginës prevencijos priemoniø kryptys.
3. Programos pagrindiniai tikslai.
4. Programos ágyvendinimo bendros prielaidos.
5. Programos ágyvendinimo etapai.
6. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos nacionalinës progra-
mos priemoniø planas.
7. Pirmojo etapo priemoniø planas ir sànaudos.
1. Situacijos įvertinimas
Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo neigiamà padëti ðalyje api-

bûdina ðios esminës aplinkybës:
Pirmoji. Bendrame þmogaus teisiø apsaugos kontekste vaiko teisiø ap-
saugai skirtas dëmesys neatitiko vaiko amþiaus ypatumø, specifinës jo pa-
dëties ðeimoje ir visuomenëje. Priëmus Lietuvos Respublikos vaiko teisiø
apsaugos pagrindø ástatymà, iðkilo bûtinybë laiduoti realø kompleksiná jo
ágyvendinimà.
Antroji. Susidariusi nepalanki vaikø neprieþiûros, jø nusikalstamumo
padëtis ir jos plëtros tendencijos. Dël ðalyje pablogëjusio materialinio ir so-
cialinio gyvenimo deformuojama ðeimos dorovë, maþëja vaikø saugumas.
Vis daugiau vaikø netenka tëvø globos, jie socialiai ir pedagogiðkai aplei-
dþiami. Beglobiais daþniausiai tampa nedarniø, asocialiø ðeimø vaikai (apie
80 proc. – visø atvejø). Kas septintas ið beglobiø vaikø – naðlaitis.
Su dideliais vaikø prieþiûros, jø tinkamo auklëjimo bei elgesio kontrolës
sunkumais susiduria ðeimos, gyvenanèios þemiau skurdo ribos. Joms reika-
linga didesnë materialinë parama.
Daug vaikø nesimoko ir nedirba, valkatauja bei elgetauja gatvëse, kito-
se vietose, neretai jie átraukiami á nusikalstamà veiklà, girtavimà, prostituci-
458 Priedai
jà. Per pastaruosius ðeðerius metus (1990–1995 m.) beveik du kartus (1,9)
ðalyje iðaugo nepilnameèiø nusikalstamumas. Apskritai nusikalstamumas –
tai pirmiausia jaunimo problema: apie pusæ (1995 m. – 45 proc.) nusikalti-
mus padariusiø visø nustatytø asmenø sudaro 14–24 metø jaunimas ir apie
2/3 (1995 m. – 60,9 proc.) tokiø asmenø – 14–29 metø. Dar daugiau jauni-
mo yra tarp asmenø, daranèiø smurtinius nusikaltimus.
Ypaè didelá nerimà visuomenei kelia 14–17 metø paaugliø nusikalsta-
mumo didëjimo tempai, kurie 1,5 karto virðijo ðio amþiaus tarpsnio Lietu-
vos gyventojø augimo tempus. Beveik 2/3 (64 proc.) nusikaltimus padariu-
siø nepilnameèiø nesimokë ir nedirbo. Ðios tendencijos tiesiogiai susijusios
su suaugusiøjø nusikalstamumo didëjimu, nes nepilnameèiai tapo bendro
nusikalstamumo prieaugio ðaltiniu.
Vaikai vis daþniau tampa tiesioginio ar netiesioginio smurto (nusikalti-
mø, seksualinio iðnaudojimo ir pan.) aukomis. Nuo smurto nukentëjusiø
vaikø reabilitacijos, adaptacijos ir resocializacijos galimybës neatitinka vai-
kø teisiø apsaugos reikalavimø.
Treèioji. Kintant vertybinëms nuostatoms, dëmesys ir parama vaikø so-
cializacijai þenkliai sumaþëjo. Ið anksèiau veikusiø daugiau kaip 300 vaikø
laisvalaikio institucijø, kuriø programose dalyvavo dauguma moksleiviðko
amþiaus vaikø, ðiandien ðalyje turime 62 papildomojo ugdymo centrus, ku-
riuose dël nepakankamo finansavimo uþimta tik per 200 000 vaikø. Dar
1989 m. buvo daugiau kaip 200 stacionariø vaikø poilsio stovyklø, kuriose
kiekvienà vasarà, naudodamiesi þenkliomis nuolaidomis, poilsiaudavo dau-
giau nei 300 000 vaikø.
Ketvirtoji. Susidaræ prieðtaravimai tarp pakitusios faktinës vaikø padë-
ties ðeimoje ir visuomenëje, naujai besiformuojanèiø rinkos santykiø ir
smarkiai pasenusios teisinës norminës bazës, reglamentuojanèios vaikø tei-
ses, jø apsaugà, gynimà ir vaikø nusikalstamumo prevencijà ðalyje. Ypaè
nepakankamai ástatymo reglamentuota vaikø nusikalstamumo prevencija.
Penktoji. Susidaræ neatitikimai tarp Lietuvos Respublikos ástatymø, su-
derintø su Konstitucija ir tarptautinës teisës normomis, ir juos ágyvendi-
nanèiø vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos subjektø
veiklos. Teisëtvarkos ir teisësaugos institucijos, atliekanèios vaikø nusikals-
tamumo prevencijà, iðaiðkinanèios vaikø teisiø ir jø daromus teisës paþei-
dimus ir vykdanèios teisingumà, dël ribotø ávairios paskirties iðtekliø (þmo-
giðkøjø, materialiniø-finansiniø ir kt.) maþai turi galimybiø skubiau persio-
rientuoti ir veikti pagal ið esmës naujà teisinæ padëtá.
Ðeðtoji. Nederinamos ir tarp savæs nekoordinuojamos visø suinteresuo-
tø institucijø – valstybiniø ir nevyriausybiniø (taip pat ir visuomeniniø) or-
ganizacijø – pastangos ir veiksmai, kuriais siekiama efektyvios vaikø teisiø
apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos. Ðiuo metu ðalyje funkcionuoja
tik atskirø þinybø ir nevyriausybiniø organizacijø pastangos iðaiðkinti vaikø
Priedai 459
teisiø paþeidimus ir stabilizuoti vaikø nusikalstamumo lygio augimà. Daþ-

niausiai tos pastangos nëra efektyvios, nes atskirø prevencijos subjektø
veiksmai yra nekoordinuoti ir nëra paèios vaikø teisiø apsaugos ir jø nusi-
kalstamumo prevencijos sistemos.
2. Strateginių prevencijos priemonių kryptys
Vaiko teisiø paþeidimus ir vaikø nusikalstamumà sàlygoja kompleksas

sàlygø ir prieþasèiø, kurias neutralizuoti ar riboti ámanoma tik nuolatos
tarp savæs derinant prevencinæ veiklà ðiomis kryptimis:
1. Vaikø ugdymo ðalyje problemø sprendimas. Bûtina vienareikðmiðkai
pabrëþti, kad vaikø ir ðeimos problemø sprendimo prioritetø átvirtinimo ða-
lies socialinëje, ekonominëje bei teisinëje politikoje garantas yra Konstitu-
cija: „Ðeima yra visuomenës ir valstybës pagrindas“ (38 str.); „Valstybë glo-
boja ðeimas, auginanèias ir auklëjanèias vaikus namuose, ástatymo nustaty-
ta tvarka teikia joms paramà“ (39 str.). Todël pagrindinës ðios krypties
priemonës turi bûti sutelktos socialinëje, ekonominëje ir teisinëje paramos
ir pagalbos ðeimai ugdyti vaikus srityse.
2. Vaikø teisiø apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos sistemos su-
kûrimas vaikø ugdymo institucijose. Pagrindinës ðios krypties priemonës –
tai vaikø átraukimas á ugdymo procesà; jø papildomas ugdymas; mokyklos
ryðio su ðeima ir lokaline bendruomene stiprinimas; vaikø uþimtumo ir po-
ilsio organizavimas, vaiko elgesio ir drausmës kontrolë ir kita.
3. Vaikø teisiø apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos sistemos
struktûrø sukûrimas neformalioje vaikø gyvenamojoje aplinkoje. Pagrindi-
në priemoniø kryptis – tai darbas su neformaliomis vaikø ir jaunimo gru-
pëmis, jø uþimtumo ir laisvalaikio problemø sprendimas.
4. Vaikø teisiø apsaugos sistemos sukûrimas ir jos veiksmingumo laida-
vimas. Pagrindinë priemoniø kryptis – tai vaikø globa, nukentëjusiø nuo
smurto vaikø reabilitacija, adaptacija, resocializacija, teistø ir kitø vaikø,
gráþusiø ið specialiø auklëjimo ir drausmës ástaigø, adaptacija ir resocializa-
cija.
5. Teisëtvarkos ir teisësaugos institucijø, atliekanèiø vaikø nusikalsta-
mumo prevencijà, iðaiðkinanèiø jø teisës paþeidimus ir vykdanèiø teisingu-
mà, sistemos sukûrimas ir jos funkcionavimo laidavimas. Pagrindinës prie-
moniø kryptys – tai specializuotø policijos padaliniø darbui su vaikais ir
jaunimu sukûrimas; teismø arba teisëjø ir kitø teisësaugos institucijø dar-
buotojø specializacijos problemø sprendimas; priemonës institucijø organi-
zaciniam ir koordinaciniam darbui gerinti.
6. Institucijø, vykdanèiø vaikø bausmes ir alternatyvias jai priemones,
sistemos reforma ir jos ágyvendinimas. Pagrindinë priemoniø kryptis – ðiø
460 Priedai
institucijø veiklos demokratizavimas, humanizavimas ir demilitarizavimas

bei ugdymo procesø prioriteto átvirtinimas; vaikø rengimas gráþti á visuo-
menës gyvenimà, struktûrø, organizuojanèiø alternatyvias laisvës atëmimui
priemones, sistemos sukûrimas.
7. Specialistø, vykdanèiø vaikø teisiø apsaugà ir jø nusikalstamumo pre-
vencijà, rengimo ir kvalifikacijos këlimo sistemos sukûrimas. Pagrindinës
priemoniø kryptys – tai socialiniø darbuotojø (pedagogø) rengimas; ben-
drojo lavinimo vidurinës mokyklos mokytojø rengimo specializuotø pro-
gramø sukûrimas ir ágyvendinimas vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalsta-
mumo prevencijos srityse; kvalifikacijos këlimo kursø, seminarø, staþuoèiø
sistemos sukûrimas.
8. Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos informacinio-
analitinio, mokslinio ir metodinio aprûpinimo sistemos sukûrimas. Pagrin-
dinës priemoniø kryptys – tai informaciniø-analitiniø duomenø apie vaikø
teisiø apsaugà ir jø nusikalstamumo prevencijà baziø parengimas, plëtimas
ir naudojimas; kriminogeniniø procesø formavimosi socialiniø-ekonominiø
mechanizmø tyrimas; kriminogeniniø situacijø kontrolës, kriminogeniniø
procesø plitimo stabdymo, kriminogeninës átampos maþinimo galimybiø ty-
rimas, atitinkamø vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos
metodikø parengimas.
9. Teisinio vaikø ir ðeimø ðvietimo sistemos sukûrimas. Pagrindinës
priemoniø kryptys – tai vaikø teisinis ðvietimas ugdymo ástaigose; vaikø ir
ðeimø teisinis ðvietimas per visuomenës informavimo priemones; smurto,
alkoholio vartojimo ir prostitucijos stabdymo propagavimas. Teisiniø aktø,
kuriais remiantis bûtø galima veiksmingai drausminti vaikais nesirûpinan-
èius tëvus, parengimas.
10. Vaikø teisiø apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos sistemos
suderinamumas su atitinkamomis Europos Sàjungos valstybiø vaikø teisiø
apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos sistemomis. Pagrindinë prie-
moniø kryptis – tai Lietuvos vaikø teisiø apsaugos ir jø teisës paþeidimø
prevencijos sistemos suderinimas su Europos Sàjungos valstybiø vaikø tei-
siø apsaugos ir jø teisës paþeidimø prevencijos sistemomis.
11. Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos programos
ágyvendinimo materialinio-finansinio aprûpinimo laidavimas.
3. Pagrindiniai programos tikslai
Programa siekiama dviejø pagrindiniø tikslø:

1. Ilgalaikio tikslo – ið esmës pagerinti ðalyje vaikø teisiø bei interesø
apsaugà ir sumaþinti nusikalstamumo lygá.
Priedai 461
2. Artimiausio tikslo – sukurti veiksmingà vaikø teisiø apsaugos ir jø nu-

sikalstamumo prevencijos sistemà, kuri reguliuotø (ðalintø, ribotø, maþin-
tø) neigiamà socialinës aplinkos átakà, ávairaus lygio kriminogeninius pro-
cesus ir reiðkinius, sàlygojanèius vaiko teisiø ir vaikø teisës paþeidimø pa-
darymo situacijas ir vaiko asmenybës deformacijos apraiðkas.
Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos sistema – tai vi-
suomenës ir valstybës institucijø interesams atstovaujanèiø þmoniø bendra,
tiksliai kryptinga ir funkciðkai suderinta veikla, kuri orientuota:
■ á socialinës aplinkos átakos, kriminogeninius procesus ir reiðkinius,
kriminogenines sàlygas ir situacijas, sàlygojanèias:
a) vaiko teisiø paþeidimus;
b) vaikø teisës paþeidimus;
■ á vaiko asmenybës deformacijos ir jo elgesio negatyvias apraiðkas;
■ á aplinkybes ir sàlygas, kurios didina viktimiðkà vaiko elgesá;
■ á vaiko sàmonæ, já ugdant:
a) nedaryti teisës paþeidimø;
b) netapti nusikaltimø auka;
c) sulaikyti kitus asmenis nuo prieðingø teisei veiksmø ar nuspren-
dusius juos padaryti.
Ði sistema taip pat ágyvendina á socialiná teisingumà orientuotas prie-
mones, apsauganèias ar atkurianèias teisës paþeidimais paþeistus interesus,
teises, padarytà þalà ar kitas socialines vertybes.
Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos sistema yra su-
daroma ið glaudþiai susijusiø struktûriniø bendrasocialinës, specialiosios,
individualiosios ir tarpinës (netiesioginës) prevencijos rûðiø. Ðios sistemos
subjektai yra visuomenës ir valstybës institucijos bei tikslingai ir kryptingai
veikiantys pilieèiai, kurie:
a) vykdo vienà ar kelias prevencinës veiklos funkcijas,
b) reguliuoja (ðalina, riboja, maþina) prieþastis, sàlygojanèias teisës pa-
þeidimø padarymo situacijas arba asmenybës deformacijos apraiðkas,
c) savo funkciniams uþdaviniams ágyvendinti turi bûtinas realias teises ir
tam tikras pareigas, uþ kurias atsako,
d) savo veiklà derina ir koordinuoja su kitais prevencinës veiklos sub-
jektais.
4. Programos įgyvendinimo bendros prielaidos
4.1. Programos ágyvendinimo sudedamosios dalys:

4.1.1. Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo kontrolës priemonës:
Papildyti:
■ Santuokos ir ðeimos, Gyventojø aprûpinimo gyvenamosiomis patal-
pomis, Ðvietimo, Gyventojø uþimtumo, Vietos savivaldos ástatymø pakeiti-
462 Priedai
mai ir papildymai, parengti atsiþvelgiant á Vaiko teisiø apsaugos pagrindø

ástatymà;
■ Civilinio proceso, Administraciniø teisës paþeidimø, Baudþiamojo
proceso, Pataisos darbø kodeksø pakeitimai ir papildymai, parengti atsi-
þvelgiant á Vaiko teisiø apsaugos pagrindø ástatymà;
■ Rengiami nusikaltimø ir kitø teisës aktø paþeidimø prevencijos ásta-
tymø pagrindai bei pagal juos rengtini norminiai aktai, reglamentuojantys
vaikø globà ir rûpybà, naðlaièiø ir kitø vaikø, netekusiø tëvø globos ir rûpy-
bos, teisinæ ir socialinæ padëtá;
■ Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos trijø lygmenø
(valstybës arba nacionalinës, apskrièiø, savivaldybiø, valstybiniø ir visuo-
meniniø vaikø ugdymo, socialinës globos ir rûpybos institucijø) programos,
ágyvendinanèios strateginius ir taktinius tikslus, priemoniø vykdymo planus;
nusikalstamumo prognozavimas, nusikalstamumo prevencijos vadybinës
priemonës, kitokiomis socialinëmis normomis reguliuojami prevenciniai
santykiai (socialinë kontrolë).
4.1.2. Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos subjektai
ir jø veikla ðiose prevencijos rûðyse: a) bendrasocialinëje (bendrojoje), b)
specialiojoje, c) netiesioginëje (tarpinëje), d) individualiojoje. Prevencinë
veikla ágyvendina ástatymø, norminiø aktø átvirtintas prevencinës veiklos
galimybes ir priemones, numatytas prevencijos koncepcijoje, programose ir
planuose.
4.2. Vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos programo-
se bûtina pabrëþti savivaldybiø institucijø kaip prevencinës veiklos subjekto
vaidmená. Vaiko ir jø ðeimos problemas reikia spræsti ten, kur gyvena ir
auklëjamas vaikas, yra jo ðeima. Todël svarbiausia jø sprendëja turi tapti
bûtent savivaldybë.
4.3. Iðanalizuoti valstybiniø institucijø, dalyvaujanèiø vaikø teisiø apsau-
gos ir jø nusikalstamumo prevencijoje, sistemà, patikslinti jø funkcijas bei
tarpusavio veiklos suderinamumà ir koordinavimà.
4.4. Kompleksiðkai iðnagrinëti ir apibendrinti vaikø teisiø apsaugos ir jø
nusikalstamumo prevencijos praktiná patyrimà kaip vienà ið bûtinø prielai-
dø prevencijos sistemai sukurti.
4.5. Iðnagrinëti ir ávertinti ðalies vaikø ir tëvø pedagoginio-prevencinio
ðvietimo bûklæ ir parengti ðios srities priemoniø sistemà.
4.6. Sukurti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos si-
stemos informacinio-analitinio, mokslinio ir metodinio aprûpinimo tvarkà
bei materialines-finansines sàlygas.
4.7. Kryptingai ir sistemingai tirti kriminogeniniø situacijø kontrolës,
kriminogeniniø procesø plitimo stabdymo, kriminogeninës átampos maþi-
nimo galimybes.
Priedai 463
4.8. Organizuoti ir koordinuoti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalsta-

mumo prevencijos subjektø – visuomenës ir valstybës institucijø bei pilieèiø
kryptingà prevencinæ veiklà trimis lygmenimis: valstybës, apskrièiø savival-
dybiø ir institucijø.
5. Programos įgyvendinimo 5 etapai
5.1. Numatomi du nacionalinës programos ágyvendinimo etapai:

5.1.1. Pirmasis etapas. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos si-
stemos pagrindø sukûrimas. 1997–1999 m.
5.1.2. Antrasis etapas. Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos si-
stemos funkcionavimo patirties apibendrinimas, sistemos koregavimas ir
tobulinimas. 1999–2005 m.
5.2. Kiekvienais metais rengiami vaikø ir paaugliø nusikalstamumo pre-
vencijos priemoniø planai ðiais lygmenimis:
a) valstybës,
b) apskrièiø, savivaldybiø,
c) institucijø.
6. Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinės programos priemonių planas
1. Valstybës lygmens priemonës
Uþdavinys Priemonës turinys Ávykdymo laikas Vykdytojai

1. Sukurti bûtinas 1.1. Patvirtinti tarpþinybinæ 1997 m. I ketvirtis Lietuvos Respublikos
organizacines programos vykdymo komisijà (sudaroma nuolat Vyriausybës nutarimas
programos Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo dirbanti
ágyvendinimo prevencijos programos tarpþinybinë
valdymo prielaidas ágyvendinimui koordinuoti bei komisija)
konkursinëms programoms atrinkti
1.2. Organizuoti vaikø ir paaugliø
nusikalstamumo prevencijos Kasmet Tarpþinybinë programos
programø konkursà ir koordinuoti vykdymo komisija,
bei kontroliuoti jø ágyvendinimà Ðvietimo ir mokslo
1.3. Rengti specializuotus teminius ministerija
seminarus:
a) konkursà laimëjusiø programø Kartà per ketvirtá Ðvietimo ir mokslo
koordinatoriams ir vadovams, ministerija, Vaikø teisiø
siekiant juos parengti socialinio apsaugos tarnyba prie
pedagogo ar darbuotojo darbui; Socialinës apsaugos ir
b) policijos pareigûnams, vaikø darbo ministerijos, Vidaus
teisiø apsaugos ir specialiøjø reikalø, Teisingumo
auklëjimo ir drausmës ástaigø ministerija, Generalinë
darbuotojams, papildomojo prokuratûra
ugdymo institucijø darbuotojams,
vaikø organizacijø lyderiams,
siekiant jiems suteikti socialinio
pedagogo (darbuotojo)
kvalifikacijos þiniø;
c) kvotëjams, tardytojams ir
teisëjams, nagrinëjantiems vaikø ir
ðeimos bylas;
d) batalionø vadø pavaduotojams
(auklëjamajam darbui) ir
karininkams, dirbantiems
papildomàjá ugdomàjá darbà
1.4. Organizuoti Vaikø ir paaugliø Kasmet pasibaigus Tarpþinybinë programos
nusikalstamumo prevencijos programø vykdymo komisija,
programos pateikimà visuomenei: konkursams Ðvietimo ir mokslo
plakatø ir programos simbolikos ministerija
parengimas, spaudos konferencijø,
susitikimø su visuomene, pokalbiø
su programø dalyviais
organizavimas, bandomøjø tyrimø
atlikimas ir kt.
1.5. Rengti teorines-praktines Kartà per metus
konferencijas vaikø socializacijos ir
jø nusikalstamumo prevencijos
klausimais
2. Sukurti vaikø teisiø 2.1. Kompleksiðkai iðnagrinëti ir 1997 m. Ðvietimo ir mokslo
apsaugos ir jø apibendrinti vaikø teisiø apsaugos II pusmetis ministerija. Vaikø teisiø
nusikalstamumo ir jø nusikalstamumo prevencijos apsaugos tarnyba prie
prevencijos sistemos praktiná patyrimà Socialinës apsaugos ir
teorinius pagrindus darbo ministerijos, Vidaus
reikalø, Teisingumo
ministerijos, Teisës
institutas
2.2. Parengti vaikø teisiø apsaugos 1997 m. Lietuvos filosofijos ir
ir jø nusikalstamumo prevencijos II pusmetis sociologijos, Teisës
nacionalinæ sampratà (doktrinà) institutai (prireikus
sudaroma darbo grupë)
2.3. Parengti vaikø teisiø apsaugos 1998–1999 m. Lietuvos filosofijos ir
ir jø nusikalstamumo prevencijos sociologijos, Teisës,
teorinius pagrindus Pedagogikos institutai
3. Sukurti vaikø teisiø 3.1. Rengti teisës norminius aktus, 1997–1999 m. Socialinës apsaugos ir
apsaugos ir jø reglamentuojanèius vaikø globà ir darbo ministerija. Vaikø
nusikalstamumo rûpybà apsaugos tarnyba prie
prevencijos teisinius Socialinës apsaugos ir
pagrindus darbo ministerijos
3.2. Parengti Vaiko teisiø apsaugos 1997 m. III ketvirtis Socialinës apsaugos ir
pagrindø ástatymo ágyvendinimo darbo ministerija,
tvarkos numatytus teisës aktus Vaikø teisiø apsaugos tarnyba
prie Socialinës apsaugos ir
darbo ministerijos, Vidaus
reikalø,
Teisingumo ministerijos
3.3. Parengti Vaiko globos 1997 m. II ketvirtis Socialinës apsaugos ir
ástatymo projektà darbo ministerija, Vaikø
teisiø apsaugos tarnyba
ministerijos
3.4. Rengti kitus bûtinus teisës Nuolat Socialinës apsaugos ir
aktus, reglamentuojanèius vaikø darbo ministerija, Vaikø
nusikaltimø prevencijà ir jø teisinæ teisiø apsaugos tarnyba
apsaugà prie Socialinës apsaugos ir
darbo ministerijos,
Teisingumo, Vidaus reikalø
ministerijos
4. Sukurti vaikø teisiø 4.1. Iðanalizuoti valstybiniø 1997 m. Tarpþinybinë programos
apsaugos ir jø institucijø, dalyvaujanèiø vaikø II pusmetis rengimo komisija
nusikalstamumo teisiø apsaugos ir jø
prevencijos subjektø nusikalstamumo prevencijoje,
sistemà sistemà: patikslinti jø funkcijas,
veiklos tarpusavio suderinamumo ir
koordinavimo galimybes
4.2. Sukurti specializuotus policijos 1997 m. Vidaus reikalø, Valdymo
padalinius darbui su vaikais ir reformø ir savivaldybiø
jaunimu apskrièiø centruose reikalø ministerija
4.3. Specializuoti apylinkiø ir 1997–1998 m. Teisingumo ministerija
apygardø teismuose teisëjus
ðeimos ir vaikø byloms nagrinëti
4.4. Ásteigti laikinuosius globos 1997–1998 m. Apskrièiø administracijø
namus beglobiams vaikams padaliniai
apskrityse
4.5. Parengti institucijø, vykdanèiø 1997 m. Teisingumo, Vidaus reikalø
vaikø bausmes ir alternatyvias joms ministerijos
priemones, sistemos reformos
programà
4.6. Parengti specialiøjø vaikø 1997 m. Teisingumo, Ðvietimo ir
auklëjimo ir drausmës ástaigø mokslo ministerijos
pertvarkos programà
5. Plëtoti vaikø teisiø 5.1. Kompleksiðkai iðanalizuoti 1997 m. I pusmetis Vidaus reikalø, Teisingumo
apsaugos ir jø vaikø teisiø apsaugos ir jø ministerijos, Vaikø teisiø
nusikalstamumo nusikalstamumo padëtá, jà apsaugos tarnyba prie
prevencijos praktiná veikianèias neigiamas prieþastis ir Socialinës apsaugos ir
patyrimà jø neutralizavimo galimybes bei darbo ministerijos,
bûdus Sveikatos apsaugos,
Ðvietimo ir mokslo
ministerijos
5.2. Parengti ir ágyvendinti vaikø 1997 m. I pusmetis Ðvietimo ir mokslo,
maitinimo uþtikrinimo mokyklose Sveikatos apsaugos,
priemoniø planà Valdymo reformø ir
savivaldybiø reikalø
ministerijos
5.3. Parengti ir ágyvendinti vaikø 1997 m. Ðvietimo ir mokslo,
sveikatos prieþiûros pagerinimo II pusmetis Sveikatos apsaugos
mokyklose priemoniø planà ministerijos
5.4. Parengti ir ágyvendinti 1997 m. I pusmetis Vidaus reikalø, Teisingumo
priemoniø prieð vaikø smurtà ministerijos, Vaikø teisiø
ir prostitucijà planà apsaugos tarnyba prie
Socialinës apsaugos ir
darbo ministerijos
5.5. Parengti ir ágyvendinti 1997 m. I pusmetis Sveikatos apsaugos,
priemoniø prieð narkotikø Ðvietimo ir mokslo, Vidaus
platinimà ugdymo, socialinës reikalø, Valdymo reformø ir
globos ir rûpybos institucijose planà savivaldybiø reikalø
ministerijos
5.6. Sukurti nuo smurto Kasmet Vaikø teisø apsaugos
nukentëjusiø vaikø reabilitacijos, tarnyba prie Socialinës
adaptacijos ir resocializacijos apsaugos ir darbo ministerijos,
programas ir jas ágyvendinti miesto Sveikatos apsaugos,
(rajono) vaikø teisiø apsaugos Ðvietimo ir mokslo,
tarnybose Vidaus reikalø,
Valdymo reformø ir
ministerijos
5.7. Rengti ir ágyvendinti Kasmet Ðvietimo ir mokslo,
nesimokanèiø ir nedirbanèiø vaikø Socialinës apsaugos ir
uþimtumo priemoniø planà darbo ministerijos, Vaikø
teisiø apsaugos tarnyba
reikalø, Valdymo reformø ir
ministerijos
5.8. Sukurti be reikiamos globos ir Kasmet Vaikø teisiø apsaugos
rûpybos esanèiø vaikø adaptacijos tarnyba prie Socialinës
gyvenime programas ir jas apsaugos ir darbo
ágyvendinti miesto (rajono) ministerijos, Vidaus reikalø,
socialinës globos ir rûpybos Ðvietimo ir mokslo,
institucijose Valdymo reformø ir
ministerijos
5.9. Sukurti teistø ir kitø vaikø, Kasmet Vaikø teisiø apsaugos
gráþusiø ið specialiø auklëjimo ir tarnyba prie Socialinës
drausmës ástaigø, adaptacijos ir apsaugos ir darbo
resocializacijos programas ir jas ministerijos, Vidaus reikalø,
ágyvendinti miesto (rajono) Ðvietimo ir mokslo,
savivaldybiø vaikø teisiø apsaugos Valdymo reformø ir
tarnybose savivaldybiø reikalø
ministerijos
6. Sukurti vaikø ir 6.1. Iðnagrinëti ir ávertinti vaikø ir 1997 m. I pusmetis Ðvietimo ir mokslo,
tëvø teisinio ðvietimo tëvø teisinio ðvietimo bûklæ Teisingumo, Vidaus reikalø
sistemà ministerijos, Vaikø teisiø
apsaugos tarnyba prie
Socialinës apsaugos ir
darbo ministerijos
6.2. Parengti ir ágyvendinti vaikø ir Kasmet Ðvietimo ir mokslo,
tëvø teisinio ðvietimo priemoniø Teisingumo, Socialinës
planà apsaugos ir darbo, Vidaus
reikalø ministerijos
6.3. Siûlyti visuomenës Kasmet Ðvietimo ir mokslo,
informavimo priemonëms Teisingumo, Vidaus reikalø
reguliariai rengti laidas, skirtas ministerijos
vaikø ir tëvø teisiniam ðvietimui
7. Specialistø, 7.1. Iðtirti vaikø teisiø apsaugos ir 1997 m. I pusmetis Vaikø teisiø apsaugos
vykdanèiø vaikø jø nusikalstamumo prevencijos tarnyba prie Socialinës
teisiø apsaugà ir jø specialistø poreiká ðalyje apsaugos ir darbo
nusikalstamumo ministerijos, Vidaus reikalø,
prevencijà, rengimo Ðvietimo ir mokslo,
ir kvalifikacijos këlimo Teisingumo ministerijos
sistemos sukûrimas 7.2. Parengti vaikø teisiø apsaugos 1997 m. Vaikø teisiø apsaugos tarnyba
ir jø nusikalstamumo prevencijos II pusmetis prie Socialinës apsaugos ir
specialistø rengimo priemoniø darbo ministerijos, Vidaus
planà reikalø, Ðvietimo ir mokslo,
Teisingumo ministerijos
7.3. Rengti socialinius pedagogus Kasmet Ðvietimo ir mokslo
(darbuotojus) darbui vaikø teisiø ministerija, Vaikø teisiø
apsaugos ir jø nusikalstamumo apsaugos tarnyba prie
prevencijos sistemoje Socialinës apsaugos ir
ministerijos
7.4. Organizuoti kvalifikacijos Kasmet Vaikø teisiø apsaugos
këlimo kursus: tarnyba prie Socialinës
apsaugos ir darbo
ministerijos
7.4.1. Vaikø teisiø apsaugos
tarnybø specialistams
7.4.2. Vidaus reikalø specialistams, Kasmet Vidaus reikalø ministerija
dirbantiems vaikø teisiø apsaugos
ir jø nusikalstamumo prevenciná
darbà
7.4.3. Teisësaugos institucijø Kasmet Teisingumo ministerija
specialistams, specializuojant
apylinkiø ir apygardø teisëjus
ðeimos ir vaikø byloms nagrinëti
7.4.4. Vaikø teisiø apsaugos ir jø Kasmet Ðvietimo ir mokslo
nusikalstamumo prevencijos ministerija
programø vadovams ir
socialiniams pedagogams
(darbuotojams)
7.5. Ávesti vaikø teisiø apsaugos ir 1998 m. I pusmetis Ðvietimo ir mokslo
jø nusikalstamumo prevencijos ministerija
specialistø kursà aukðtøjø mokyklø
pedagoginiø specialybiø
studentams
7.6. Parengti vaikø teisiø apsaugos 1997 m. II Ðvietimo ir mokslo
ir jø nusikalstamumo prevencijos pusmetis ministerija
specialøjá kursà mokytojø
kvalifikacijai kelti
8. Sukurti vaikø teisiø 8.1. Parengti vaikø teisiø apsaugos 1997 m. II Vidaus reikalø ministerija,
apsaugos ir jø ir jø nusikalstamumo prevencijos pusmetis Vaikø teisiø apsaugos
nusikalstamumo sistemos informacinio-analitinio ir tarnyba prie Socialinës
prevencijos mokslinio-metodinio aprûpinimo apsaugos ir darbo
informacines- tvarkà ministerijos, Ðvietimo ir
analitines, mokslines- mokslo ministerija, Teisës,
metodines prielaidas Filosofijos ir sociologijos
institutai
8.2. Sukaupti ir sisteminti informacijà 1997 m. III ketvirtis Vaikø teisiø apsaugos
apie vaikus ir paauglius: a) gyvenanèius tarnyba prie Socialinës
ðeimose, kuriose nëra reikiamos apsaugos ir darbo
vaikø prieþiûros, globos ir rûpybos; ministerijos, Ðvietimo ir
b) likusius be tëvø globos ir rûpybos; mokslo, Sveikatos
c) nesimokanèius (paðalintus ið apsaugos, Vidaus reikalø,
mokyklos) ir negalinèius ásidarbinti; Valdymo reformø ir
d) kitus nepilnameèius, kuriems bûtina savivaldybiø reikalø
valstybës ir visuomenës parama ministerijos
8.3. Sukurti nesimokanèiø ir Ðvietimo ir mokslo
nedirbanèiø vaikø informacinæ ministerija, Statistikos
apskaitos sistemà departamentas, Valdymo
reformø ir savivaldybiø
reikalø ministerija
8.4. Parengti leidiná „Psichologinis 1997 m. III ketvirtis Pedagogikos institutas,
moksleiviø konsultavimas Mokyklø psichologinis
mokykloje“ centras
8.5. Rengti vertybiø ugdymo 1997/98 mokslo Lietuvos katalikiðkø
programà ir metodikà 12–13 metø metai mokyklø asociacija
paaugliams
8.6. Rengti tæstiniø leidiniø serijà Kasmet Ðvietimo ir mokslo
„Prevencinë pedagogika“ tëvams, ministerija
pedagogams ir socialiniams
darbuotojams
8.7. Rengti mokslines-praktines Kasmet Tarpþinybinë programos
konferencijas vaikø teisiø rengimo komisija
apsaugos ir jø nusikalstamumo
problemoms aptarti
8.8. Parengti mokyklinio amþiaus 1997 m. I pusmetis Ðvietimo ir mokslo
vaikø apskaitos metodikà ir jà ministerija, Statistikos
praktiðkai taikyti departamentas
8.9. Parengti 16–17 metø 1997 m. III Ðvietimo ir mokslo,
nesimokanèiø ir nedirbanèiø pusmetis Socialinës apsaugos ir
jaunuoliø apskaitos metodikà darbo ministerijos
8.10. Parengti psichosocialinæ 1997 m. II ketvirtis Pedagogikos institutas,
konsultavimo mokykloje metodikà Vilniaus miesto psichologinë-
pedagoginë tarnyba
8.11. Parengti vaikø, linkusiø á 1997 m. II ketvirtis Pedagogikos institutas,
nusikalstamumà, elgesio Ðvietimo ir mokslo
koregavimo mokykloje ministerijos Pedagoginis-
rekomendacijas psichologinis centras
8.12. Parengti alkoholio, narkotikø ir 1997 m. II ketvirtis Sveikatos apsaugos
kitø stipriai veikianèiø medþiagø ministerija, Pedagogikos
vartojimo nepilnametystës institutas
amþiuje prevencijos programos
ágyvendinimo mechanizmà
8.13. Atlikti sociologinius tyrimus 1997 m., 1999 m. Lietuvos filosofijos ir
apie vaikø poþiûrá á prieðingà teisei sociologijos institutas
elgesá ir jo daromà þalà
8.14. Atlikti kriminogeniniø procesø, Nuolat Vidaus reikalø, Teisingumo
á kuriuos átraukiami ir vaikai, ministerijos
formavimosi socialiniø-ekonominiø
mechanizmø valdymo, jø plitimo
stabdymo, kriminogeninës
situacijos kontrolës ir átampos
maþinimo galimybiø tyrimus
8.15. Rengti vaikø teisiø apsaugos Nuolat Vidaus reikalø, Teisingumo
ir jø nusikalstamumo prevencinës ministerijos
veiklos metodikas
2. Administracinio-regioninio lygmens priemonës

1. Sukurti ir 1.1. Rengti ir ágyvendinti vaikø Kasmet Valdymo reformø ir
ágyvendinti vaikø teisiø apsaugos ir jø savivaldybiø reikalø
teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos, jø ministerija ir miesto
nusikalstamumo uþimtumo ir socializacijos (rajono) savivaldybë
prevencijos, jø programas
uþimtumo ir
socializacijos
priemoniø programas
apskrityse, miestuose
ir rajonuose
1.2. Organizuoti ir ávertinti apskrièiø, Kasmet Apskrièiø valdytojø
miestø ir rajonø ðvietimo, administracijos, miestø ir
socialinës globos ir rûpybos ástaigø rajonø savivaldybës,
parengtas ir konkursui pateiktas programø vadovai
vaikø uþimtumo ir socializacijos
programas, organizuoti ðiø
programø koordinavimà ir
ágyvendinimà, ásteigiant socialinio
pedagogo (darbuotojo) ar
psichologo etatus, iðlaikomus ið
valstybës biudþete numatytø
programos ágyvendinimo lëðø
1.3. Skatinti Pietryèiø Lietuvos Kasmet Vilniaus apskrities
ugdymo institucijas parengti ir valdytojo administracija,
konkursui pateikti programas miestø ir rajonø
(Rudaminos, Pagiriø, Salininkø, savivaldybës ir konkursà
Maiðiagalos, Aviþieniø, Trakø laimëjusiø programø
Vokës, Nemëþio ir kt. ðio regiono vadovai
ðvietimo institucijø) ir organizuoti jø
ágyvendinimà, ásteigiant socialinio
pedagogo (darbuotojo) ar
psichologo etatus, iðlaikomus ið
valstybës biudþete numatytø
programos ágyvendinimo lëðø
darbui su socialiai paþeistais
vaikais
1.4. Skatinti visuomenines Kasmet Apskrièiø valdytojø
organizacijas parengti vaikø teisiø administracijos, miestø ir
apsaugos ir jø nusikalstamumo rajonø savivaldybës
prevencijos programas
1.5. Parengti ir praktiðkai patikrinti 1997 m. Klaipëdos apskrities
delinkventumo rizikos veiksniø valdytojo administracija,
sàlygojamø vaikø ir paaugliø miesto, rajono
elgsenos teritoriná monitoringà savivaldybës, Klaipëdos
universitetas
2. Plëtoti vaikø teisiø 2.1. Ásteigti laikinuosius globos 1997–1998 m. Apskrities valdytojo
apsaugos ir jø namus beglobiams vaikams administracija, miesto
nusikalstamumo (rajono) savivaldybë
prevencijos praktinæ
veiklà
2.2. Parengti ir ágyvendinti vaikø Kasmet Miestø ir rajonø
maitinimo uþtikrinimo mokyklose savivaldybës
priemoniø planà
2.3. Parengti ir ágyvendinti priemoniø Kasmet Miestø ir rajonø
planà pagerinti vaikø sveikatos savivaldybës
prieþiûrà mokyklose
prieð vaikø smurtà ir prostitucijà planà savivaldybës

prieð narkotikø platinimà savivaldybës
ugdymo, socialinës globos ir
rûpybos institucijose planà
2.6. Parengti ir ágyvendinti nuo Kasmet Miestø ir rajonø vaikø teisiø
smurto nukentëjusiø vaikø apsaugos tarnybos
reabilitacijos, adaptacijos ir
resocializacijos programas
2.7. Parengti ir ágyvendinti Kasmet Miestø ir rajonø
nesimokanèiø ir nedirbanèiø vaikø savivaldybës
uþimtumo priemoniø planà
2.8. Parengti ir ágyvendinti be Kasmet Miestø ir rajonø
reikiamos globos ir rûpybos esanèiø savivaldybës
vaikø adaptacijos gyvenime
programà
2.9. Parengti ir ágyvendinti teistø ir Kasmet Miestø ir rajonø
kitø vaikø, gráþusiø ið specialiø savivaldybës
auklëjimo ir drausmës ástaigø,
adaptacijos ir resocializacijos
programà
2.10. Skatinti visuomenines Kasmet Apskrièiø valdytojø
organizacijas konkursui pateikti administracijos, miestø ir
vaikø teisiø apsaugos ir jø rajonø savivaldybës,
nusikalstamumo prevencijos konkursà laimëjusiø
programas bei ágyvendinti atrinktas programø vadovai
programas, ásteigiant socialinio
pedagogo (darbuotojo) arba
psichologo etatus darbui su rizikos
grupës vaikais
2.11. Ávertinti visuomeniniø Kasmet Apskrièiø valdytojø
organizacijø, dirbanèiø su administracijos, miestø ir
mokyklinio amþiaus vaikais, rajonø savivaldybës,
pateiktas vaikø teisiø apsaugos ir jø konkursà laimëjusiø
nusikalstamumo prevencijos programø vadovai
programas bei ágyvendinti atrinktas
programas
3. Lokalinio – organizacijø, ástaigø – lygmens priemonës

1. Skatinti institucinæ 1.1. Rengti ir ágyvendinti ugdymo, Kasmet Ugdymo, socialinës globos
iniciatyvà sukurti ir socialinës globos ir rûpybos ir rûpybos institucijø
ágyvendinti vaikø teisiø institucijose vaikø teisiø apsaugos ir vadovai, konkursà laimëjusiø
apsaugos ir jø jø nusikalstamumo prevencijos programø vadovai
nusikalstamumo programas
prevencijos programas
1.2. Ágyvendinti visuomeniniø Kasmet Visuomeniniø,
organizacijø parengtas ir konkursui nevyriausybiniø organizacijø
pateiktas vaikø teisiø apsaugos ir jø vadovai, programø vadovai
nusikalstamumo prevencijos
programas
Nacionalinës vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos programos projekto orientacinës sànaudos (litais)*
Eil. Nr. Priemonës turinys 1996 1997 1998 1999

1. Organizuoti Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo programos
pateikimà visuomenei: plakatø ir programos simbolikos
parengimas, spaudos konferencijø, susitikimø su visuomene,
pokalbiø su programø dalyviais organizavimas, bandomøjø
tyrimø atlikimas ir kt.
Ið viso 30 000 12 000 16 800 22 176
2 Rengti specializuotus teminius seminarus (4)
Ið viso 10 000 12 000 16 800 20 900
3. Rengti teorines-praktines konferencijas ir seminarus vaikø
socializacijos ir jø nusikalstamumo prevencijos klausimais
Ið viso 110 000 3400 3740 3926
4. Kompleksiðkai iðnagrinëti ir apibendrinti vaikø teisiø
apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijos praktiná patyrimà
Ið viso 3200
5. Parengti ir iðleisti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo
prevencijos nacionalinæ sampratà (doktrinà)
Ið viso 26 500
6. Parengti ir iðleisti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo
prevencijos teorinius pagrindus, inicijuoti periodinio leidinio
„Prevencinë pedagogika“ leidybà
Ið viso 20 000 44 000 48 400
7. Parengti leidybai vaikø nusikalstamumo prevencijos
metodikas
Ið viso 7000 7000
8. Iðanalizuoti valstybiniø institucijø, dalyvaujanèiø vaikø teisiø
apsaugos ir jø nusikalstamumo prevencijoje, sistemà:
patikslinti jø funkcijas, veiklos tarpusavio suderinamumo ir
koordinavimo galimybes
Ið viso 7500 7500
9. Parengti institucijø, vykdanèiø vaikø bausmes, ir
alternatyvias jai priemones, sistemos reformos programà
Ið viso 9000 9000
10. Parengti specialiøjø vaikø auklëjimo ir drausmës ástaigø
pertvarkos programà
Ið viso 7000 7000
11. Kompleksiðkai iðanalizuoti vaikø teisiø apsaugos ir jø
nusikalstamumo padëtá, jà veikianèias neigiamas prieþastis ir
jø neutralizavimo galimybes bei bûdus
Ið viso 40 000 60 000
12. Parengti ir iðleisti nukentëjusiø nuo smurto vaikø
reabilitacijos, adaptacijos ir resocializacijos programas, jø
eksperimentinis iðbandymas
Ið viso 35 000 48 500 10 000
13. Parengti ir iðleisti reikiamas á globos ir rûpybos programas
átrauktø vaikø adaptacijos gyvenime programas
Ið viso 15 000 10 000 10 000
14. Parengti ir iðleisti teistø ir kitø vaikø, gráþusiø ið specialiøjø
auklëjimo ir drausmës ástaigø, adaptacijos ir resocializacijos
programas, jas iðbandyti eksperimento bûdu
Ið viso 17 000 17 700
15. Iðnagrinëti ir ávertinti vaikø ir tëvø pedagoginio-prevencinio
bei teisinio ðvietimo bûklæ
Ið viso 5000 5000
16. Organizuoti kvalifikacijos rengimo kursus (4) Ið viso 16 000 17 600 18 480
17. Parengti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo
prevencijos sistemos informacinio-analitinio ir mokslinio-
metodinio aprûpinimo tvarkà
Ið viso 7000 7000
18. Parengti ir plëtoti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo
prevencijos informaciniø-analitiniø duomenø bazes ir jø
naudojimo tvarkà
Ið viso 7000 7000
19. Parengti nesimokanèiø ir nedirbanèiø vaikø informacinæ
apskaitos sistemà Ið viso 5000 5000
20. Parengti ir iðleisti leidiná „Psichologinis moksleiviø
konsultavimas mokykloje“
Ið viso 10 500 10 500
21. Parengti ir iðleisti vertybiø ugdymo programà ir metodikà
12–13 metø paaugliams
Ið viso 13 000 13 000
22. Rengti tæstiniø leidiniø serijà „Prevencinë pedagogika“
tëvams, pedagogams ir socialiniams darbuotojams
Ið viso 21 000 68 000
23. Parengti mokyklinio amþiaus vaikø apskaitos metodikà ir jà
praktiðkai taikyti
Ið viso 7000 7000
24. Parengti 16–17 metø nesimokanèiø ir nedirbanèiø jaunuoliø
apskaitos metodikà
Ið viso 7000 7000
25. Parengti ir iðleisti psichologinæ konsultavimo mokykloje
metodikà
Ið viso 11 000 11 000
26. Parengti ir iðleisti vaikø, linkusiø á nusikalstamumà, elgesio
koregavimo mokykloje rekomendacijas
Ið viso 11 500 11 500
27. Parengti alkoholio, narkotikø ir kitø stipriai veikianèiø
medþiagø vartojimo nepilnametystës amþiuje prevencijos
programos ágyvendinimo mechanizmà
Ið viso 5000 5000
28. Atlikti sociologinius tyrimus apie vaikø poþiûrá á prieðingà
teisei elgesá ir jo daromà þalà
Ið viso 24 000 52 800
29. Atlikti kriminogeniniø procesø, á kuriuos átraukiami ir vaikai,
formavimosi socialiniø-ekonominiø mechanizmø valdymo, jø
plëtojimo stabdymo, kriminogeninës situacijos kontrolës ir
átampos maþinimo galimybiø tyrimus
Ið viso 35 000 121 100
30. Parengti ir praktiðkai patikrinti delinkventumo rizikos
veiksniø sàlygojamà vaikø elgsenos teritoriná monitoringà
Ið viso 20 000 20 000
31. Organizuoti vaikø teisiø apsaugos ir jø nusikalstamumo
prevencijos programø konkursà ir koordinuoti bei
kontroliuoti jø ágyvendinimà
Ið viso 2 950 000 7 200 000 8 200 000 9 200 000
Ið viso 3 000 000 Lt 7 619 600 Lt 8 375 140 Lt 9 775 282 Lt
*1996 ir 1997 metais lëðos buvo gautos ir panaudotos tik vaikø nusikalstamumo prevencijos programø konkursui organizuoti ir
konkursinëms programoms vykdyti. Tai yra visos lëðos, skirtos rizikos grupës vaikø socialinei integracijai.
Priedai 485
3 priedas
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO
IR KORUPCIJOS PREVENCIJOS
PROGRAMA
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBË

NUTARIMAS
1999 m. sausio 15 d. Nr. 62
DËL ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO IR KORUPCIJOS

PREVENCIJOS PROGRAMOS
Ágyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintà Lietuvos Res-

publikos Vyriausybës 1997–2000 metø veiklos programà (Þin., 1996, Nr.
120–2821), Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997 m. geguþës 27 d. nuta-
rimà Nr. 519 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1997–2000 metø veik-
los programos ágyvendinimo priemoniø“ (Þin., 1997, Nr. 48–1165) ir Lietu-
vos Respublikos Vyriausybës 1998 m. balandþio 9 d. nutarimà Nr. 433 „Dël
kompleksiniø priemoniø teisinës atsakomybës uþ nusikaltimus ûkininkavi-
mo tvarkai ir finansams veiksmingumui didinti, organizuotø nusikaltimø ir
korupcijos prevencijai stiprinti“ (Þin., 1998, Nr. 35–947), Lietuvos Respub-
likos Vyriausybë n u t a r i a:
1. Pritarti Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos pro-
gramai (pridedama).
486 Priedai
2. Pavesti Vidaus reikalø ministerijai kartu su Nusikalstamumo preven-

cijos Lietuvoje centru organizuoti ir koordinuoti 1 punkte nurodytos pro-
gramos ágyvendinimà.
3. Ápareigoti teisësaugos ir kitas valstybës valdymo institucijas atsiþvelgti
á 1 punkte nurodytoje programoje numatytus tikslus ir uþdavinius, rengiant
ir ágyvendinant atitinkamø reguliavimo bei veiklos srièiø strategijas, pro-
gramas ir priemones.
4. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybës Teisës ir teisëtvarkos ko-
mitetui kontroliuoti, kaip ágyvendinama 1 punkte nurodyta programa.
Teisingumo ministras, pavaduojantis

Ministrà Pirmininkà Vytautas Pakalniðkis
Vidaus reikalø ministras Stasys Ðedbaras
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybës
1999 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 62
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO IR KORUPCIJOS

PREVENCIJOS PROGRAMA
I. PROGRAMOS PASKIRTIS
1. Viena ið pagrindiniø Lietuvos Respublikos Vyriausybës veiklos kryp-

èiø teisinës sistemos reformos, teisëtvarkos bei vidaus politikos srityje –
ágyvendinti radikalias nusikalstamumo (ypaè organizuoto) bei korupcijos
prevencijos priemones: kompleksiðkai ðalinti ðiø reiðkiniø prieþastis, re-
formuoti ir stiprinti teisësaugos ir kitø valstybës institucijø sistemà, perimti
aktyvios nusikalstamø grupuoèiø, kontrabandos, mokesèiø slëpimo, korup-
cijos, kitø nusikaltimø ekonomikos bei finansø srityje kontrolës iniciatyvà.
2. Ði programa parengta ágyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bës 1997 m. geguþës 27 d. nutarimu Nr. 519 „Dël Lietuvos Respublikos Vy-
riausybës 1997–2000 metø veiklos programos ágyvendinimo priemoniø“
(Þin., 1997, Nr. 48–1165) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybës
1997–2000 metø veiklos programos ágyvendinimo priemones, kuriose, be
Priedai 487
kita ko, numatyta parengti ilgalaikæ kovos su organizuotu nusikalstamumu

ir korupcija programà, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1998 m.
balandþio 9 d. nutarimà Nr. 433 „Dël kompleksiniø priemoniø teisinës at-
sakomybës uþ nusikaltimus ûkininkavimo tvarkai ir finansams veiksmin-
gumui didinti, organizuotø nusikaltimø ir korupcijos prevencijai stiprinti“
(Þin., 1998, Nr. 35–947).
3. Programos reikëjo ir dël to, kad bûtina sutelkti teisësaugos bei kitø
valstybës institucijø pastangas pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos
Seimo priimtiems ástatymams bei ratifikuotoms tarptautinëms konvenci-
joms, pasiraðytoms dviðalëms ar daugiaðalëms tarpvalstybinëms sutartims,
susijusioms su organizuotø nusikaltimø bei korupcijos prevencija, ágyven-
dinti.
Organizuotas nusikalstamumas ir su juo susijusi korupcija – socialinis
reiðkinys, todël numatoma organizuoti jø kontrolës bei prevencijos sistemà,
apimanèià kompleksà nacionalinio ir transnacionalinio lygmens teisiniø,
organizaciniø, socialiniø, ekonominiø, politiniø, informaciniø analitiniø bei
kitokiø priemoniø.
4. Svarbiausios ðios programos nuostatos:
4.1. strateginis tikslas – sukurti prevencijos priemoniø sistemà, organi-
zuoti kompleksiná nusikalstamumo ir korupcijos prieþasèiø bei sàlygø ðali-
nimà, jø neutralizavimà – pakirsti organizuotø nusikalstamø struktûrø eko-
nominá potencialà;
4.2. taktiniai tikslai – nustatyti prioritetus, svarbiausiø problemø spren-
dimo bûdus, priemones bei etapus;
4.3. bûtina ið esmës pagerinti organizuotø nusikalstamø grupiø ir ko-
rupcijos faktø atskleidimà, uþtikrinti, kad atsakomybës nebûtø iðvengiama;
4.4. bûtina kurti bei tobulinti ástatymø ir jø ágyvendinimo sistemà, bet ne
vien tik baudþiamøjø ástatymø, pirmiausia reikëtø rûpintis ûkinës, komer-
cinës, finansø, valdymo ir kitokios socialinës veiklos bei gyvenimo teisiniu
reguliavimu – spragø bei kolizijø ðalinimu;
4.5. bûtina sukurti subalansuotà subjektø ir jø funkcijø sistemà, stiprinti
ne vien teisësaugos institucijas, o pirmiausia – prevencijos struktûras (revi-
zijos, ekspertines, audito, kontrolës ir panaðiai), uþtikrinti sistemos ryðius
valstybës, savivaldybiø ir institucijø lygiu;
4.6. bûtina sukurti ir stiprinti informacinæ analitinæ bei mokslinæ meto-
dinæ prevencijos bazæ (kaupti, sisteminti bei analizuoti socialinæ, ekonomi-
næ, teisinæ, politinæ ir kitokià informacijà, atskleisti ir prognozuoti ðeðëlinës
ekonomikos ir kitokius kriminogeninius reiðkinius, organizuoti specialius
mokslo tyrimus, rengti metodines priemones, specialistus, rûpintis jø mo-
kymu);
4.7. organizuoto nusikalstamumo bei korupcijos prevencijos ir kontrolës
sistema gali bûti veiksminga tik tada, jeigu bus numatytos ne tik nacionali-
488 Priedai
nës, bet ir dviðalës, regioninës (Baltijos bei Europos valstybiø) bei platesnio
masto tarptautinio bendradarbiavimo priemonës;
4.8. bûtina uþtikrinti, kad prevencijos priemonës bûtø finansuojamos, o
jø ágyvendinimas koordinuojamas. Sistemai sukurti ir ágyvendinti bûtinas
atitinkamas (kooperuotas) finansavimas, materialinis techninis aprûpini-
mas, taip pat ðios programos valdymas bei koordinavimas.
5. Ðioje programoje numatytas kompleksas ekonominiø, finansiniø, so-
cialiniø, teisiniø, organizaciniø bei informaciniø analitiniø priemoniø orga-
nizuotø nusikaltimø ir korupcijos prevencijos sistemai sukurti derinant ðias
priemones su neatidëliotinais veiksmais, bûtinais teisinës atsakomybës ne-
iðvengiamumui uþtikrinti.
II. SITUACIJOS ÁVERTINIMAS
6. Organizuotas nusikalstamumas – tai naujas socialinis fenomenas, kurio

iðtakos – ðeðëlinë (nelegali) ekonominë veikla.
Organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje pasireiðkë devintojo deðimt-
meèio viduryje. Pradëjus kurtis rinkos santykiams, imta kaupti pradiná ka-
pitalà, dël to savavaliðkai pasisavinta dalis valstybës turto, kuris neteisëtai
perëjo á privatø sektoriø. Pradëjo burtis ir organizuotos nusikalstamos gau-
jos, reketuojanèios verslininkus savo kontroliuojamoje teritorijoje, reika-
laujanèios atiduoti skolas, tarpusavyje kariaujanèios dël átakos srièiø. Ðios
gaujos, per trumpà laikà sukaupusios daug lëðø, suformavusios vidinæ savo
struktûrà, taip pat aktyviai dalyvavo privatizacijoje, ið dalies dël to vëliau
þlugo dalis dideliø ámoniø ir bankø, buvo padaryta didelë ekonominë þala
ûkio subjektams ir gyventojams, praradusiems lëðas ir galimybæ dalyvauti
investiciniuose procesuose.
Besiformuojant Lietuvoje rinkos santykiams ir vis labiau stiprëjant lega-
liai ekonomikai, organizuotas nusikalstamumas ágauna ðiø struktûrø veiki-
mui daugelyje valstybiø bûdingø bruoþø, uþimdamas nelegalias rinkas, ten-
kindamas draudþiamø prekiø ir paslaugø paklausà bei jà kurdamas.
7. Organizuotas nusikalstamumas beveik visada susijæs su korupcija, to-
dël kelia tam tikrà pavojø ðalies valdymo sistemai, politiniam saugumui.
Organizuotø nusikalstamø grupuoèiø ir korumpuotø valdininkø simbiozë
gali reikðtis priimant teisës aktus, palankius kriminalinëms struktûroms,
„globojant“ naftos, alkoholio, tabako, ginklø, narkotikø kontrabandà, pro-
stitucijos verslà, prekybà vogtais automobiliais, nevykdant organizuotø nu-
sikalstamø grupuoèiø lyderiø baudþiamojo persekiojimo arba vykdant já ne-
tinkamai ir panaðiai.
8. Taigi organizuotas nusikalstamumas ðioje programoje – sudëtinga si-
stema ávairiø ryðiø bei santykiø tarp nusikalstamø grupiø, jø nariø, vykdan-
Priedai 489
èiø nusikalstamà veiklà (daþniausiai kaip verslà) ir siekianèiø uþtikrinti ðios

veiklos saugumà pareigûnø papirkimu bei korupcija. Konkreèios organi-
zuotos nusikalstamos veiklos bei korupcijos formos numatytos Lietuvos
Respublikos baudþiamajame kodekse (2271, 282, 283, 284, 285, 286, 319,
320 ir kituose straipsniuose). Atsakomybæ uþ neteisëtas veikas, susijusias su
organizuotu nusikalstamumu bei korupcija, reglamentuoja ir Lietuvos
Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas. Organizuoto nusi-
kalstamumo bei korupcijos prevencijos ir kontrolës priemonës numatytos
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo uþkardymo ástatyme,
Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tar-
nyboje ástatyme, Lietuvos Respublikos gyventojø turto ir pajamø deklara-
vimo ástatyme, kituose ástatymuose.
9. Organizuotas nusikalstamumas – itin latentinis socialinis reiðkinys,
todël nustatyti, kiek Lietuvoje veikia organizuotø nusikalstamø grupuoèiø,
sunku. Vidaus reikalø ministerijos duomenimis, 1997 metais Lietuvoje vei-
kë apie 30 nusikalstamø grupuoèiø, maþdaug treèdalis jø turëjo palyginti
sudëtingà hierarchinæ struktûrà.
Lietuvoje daugëjo nusikaltimø, susijusiø su ðaunamaisiais ginklais.
Daugiau nei 5 procentai visø nuþudymø padaryti panaudojant tokius gink-
lus. Daugiau uþregistruota ir sprogdinimø.
Sparèiai gausëja uþregistruotø nusikaltimø, susijusiø su narkotikais.
Daugëjo nepilnameèiø, patrauktø baudþiamojon atsakomybën uþ nurody-
tuosius nusikaltimus.
Manoma, kad didþiuosiuose Lietuvos miestuose susiformavæs narkotikø
prekiautojø tinklas, kurá kontroliuoja organizuotos grupës.
Aktuali nelegalios migracijos problema. Nuo 1995 metø pradëta gaben-
ti nelegaliø migrantø grupes per Lietuvà á Vakarus.
Automobiliø vagystës – pelningas verslas organizuotoms nusikaltëliø
grupuotëms, kuris daro didelæ materialinæ þalà ir kenkia valstybës autorite-
tui.
Ekonominiai (daþnai organizuoti) nusikaltimai tesudaro apie 5–6 pro-
centus registruotø nusikaltimø, taèiau ekspertø vertinimu, jie daro nepaly-
ginti didesnæ þalà Lietuvos ûkiui ir valstybës biudþetui. Ekonominiai nusi-
kaltimai ágavo tarptautiná mastà. Tam turëjo átakos rinkos ekonomikos
plëtra, vartojimo prekiø kainø skirtumas ávairiose valstybëse, taip pat noras
parsiveþti prekiø nesumokëjus valstybei mokesèiø. Manoma, kad organi-
zuotas nusikalstamumas ir korupcija ið dalies kalti dël kai kuriø bankø þlu-
gimo.
Nusikaltimai, áskaitant padarytuosius organizuotø grupuoèiø bei korup-
cijà, daro vis didesnæ materialinæ þalà, kurià, netgi nustaèius kaltininkus,
sunku atlyginti – pagrobto turto randama nedaug, tik maþa padarytø nuo-
stoliø dalis atlyginama savanoriðkai.
490 Priedai
Taigi organizuotas nusikalstamumas – visuomenei ir valstybei aktuali

problema, kuriai spræsti bûtinos adekvaèios priemonës.
10. Uþkirsti kelià organizuotam nusikalstamumui bei korupcijai Lietu-
voje bandoma nuo 1992 metø: Lietuvos Respublikos Vyriausybë pritarë
Nusikalstamumo kontrolës Lietuvoje koncepcijai (Lietuvos Respublikos
Vyriausybës 1992 m. balandþio 3 d. nutarimas Nr. 313 „Dël nusikalstamu-
mo kontrolës Lietuvoje koncepcijos“), kurioje paþymëta, kad viena ið prio-
ritetiniø (strateginiø) nusikalstamumo prevencijos ir kontrolës krypèiø –
pakirsti (suardyti) ekonominá organizuoto nusikalstamumo (grupiø) poten-
cialà; parengtos ir ágyvendinamos specialios programos bei priemonës –
Ekonominiø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programa, kuriai pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. gruodþio 18 d. nutarimu Nr.
954 „Dël Ekonominiø nusikaltimø prevencijos ir kontrolës programos“
(Þin., 1993, Nr. 72–1355), antikorupciniø priemoniø planas, kuriam pritar-
ta Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1996 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 356
„Dël priemoniø nusikaltimø, susijusiø su korupcija, kontrolei ir prevencijai
gerinti“ (Þin., 1996, Nr. 27–660), ir kt.
Parengtos bûtinos teisinës sàlygos vykdyti ðias programas bei priemo-
nes: Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas papildytas skirsniais apie
atsakomybæ uþ nusikaltimus ûkininkavimo tvarkai, finansams, valstybës
tarnybai, parengti ir priimti turto deklaravimo, vieðøjø ir privaèiø interesø
derinimo, organizuotø nusikaltimø uþkardymo ir kiti ástatymai, kuriami pa-
grindiniai ekonominiø nusikaltimø prevencijos bei kontrolës subjektai
(mokesèiø administravimo, audito, ekspertinës institucijos), rengiamos
mokslinës, metodinës, informacinës ir kitokios sàlygos geriau atskleisti to-
kius nusikaltimus.
11. Dël nepakankamo nurodytøjø programø bei priemoniø svarbos su-
vokimo ir ypaè finansiniø iðtekliø stokos ne visos jos buvo tinkamai ágyven-
dintos. Neatsiþvelgta ir á tai, kad organizuotas nusikalstamumas (ypaè susi-
jæs su kontrabanda, narkotikais, pinigø plovimu ir panaðiai) – ne vien na-
cionalinë, bet ir tarptautinë (transnacionalinë) problema. Jauèiama, kad
Lietuvos neaplenkia ir organizuotas nusikalstamumas Rytø ir Vakarø
(transnacionalinis nusikalstamumas).
12. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybëms, kurios atkuria demokratinæ vi-
suomenæ ir rinkos ekonomikà, labai svarbu parengti ir ágyvendinti priemo-
nes, padësianèias uþkirsti kelià organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos
pavojui: ðeðëlinës ekonomikos ásigalëjimui ðalies viduje, organizuotam nu-
sikalstamumui bei korupcijai ið svetur, mëginimams daryti átakà ðalies poli-
tinei sistemai arba riboti jos suverenumà.
Nurodytøjø aplinkybiø prevencijai ið esmës ir skiriama ði programa.
Priedai 491
III. SVARBIAUSIEJI PROGRAMOS TIKSLAI
13. Organizuotas nusikalstamumas – kompleksinis pagal pobûdá ir prie-

þastis, susijæs su ðeðëline ekonomika, permanentinis, transnacionalinis so-
cialinis reiðkinys, todël siûloma organizuoti jo kontrolæ bei prevencijà, ku-
riø svarbiausieji tikslai yra:
13.1. pasiekti strateginá tikslà – sukurti prevencijos priemoniø sistemà,
kompleksiðkai ðalinti ir neutralizuoti organizuoto nusikalstamumo ir ko-
rupcijos prieþastis bei sàlygas, ðalinti ðeðëlinës ekonomikos egzistavimo sà-
lygas;
13.2. pasiekti taktiná tikslà – nustatyti prioritetines problemas, jø spren-
dimo bûdus, priemones bei etapus;
13.3. ið esmës pagerinti organizuotø nusikalstamø grupiø ir korupcijos
faktø atskleidimà, uþtikrinti, kad uþ tai nebûtø iðvengta atsakomybës;
13.4. kurti bei tobulinti teisinæ bazæ, padësianèià ðalinti ûkinës, komer-
cinës, finansø, valdymo ir kitokios socialinës veiklos bei gyvenimo teisinio
reglamentavimo spragas bei kolizijas, sudaryti bûtinas organizacines sàly-
gas (mechanizmà) ágyvendinti galiojanèius ástatymus;
13.5. stiprinti kontrolës struktûras (revizijos, ekspertines, audito ir pa-
naðias), uþtikrinti prevencijos sistemos ryðius valstybës, savivaldybiø ir insti-
tucijø lygiu;
13.6. sukurti ir stiprinti informacinæ analitinæ bei mokslinæ, metodinæ
prevencijos sistemos bazæ (kaupti, sisteminti ir analizuoti socialinæ, eko-
nomikos, teisinæ, politinæ ir kitokià informacijà, nustatyti ir prognozuoti ðe-
ðëlinës ekonomikos ir kitokius kriminogeninius reiðkinius, organizuoti spe-
cialius mokslo tyrimus, rengti metodines priemones, specialistus, rûpintis
jø mokymu);
13.7. siekti efektyvaus dviðalio, regioninio (Baltijos bei Europos valsty-
biø) ir platesnio masto tarptautinio (transnacionalinio) bendradarbiavimo;
13.8. uþtikrinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos
bei kontrolës sistemos sukûrimo ir ágyvendinimo bûtinà finansavimà, mate-
rialiná techniná aprûpinimà.
IV. PAGRINDINËS PRIEMONËS PREVENCIJOS

SISTEMAI SUKURTI IR JOS KÛRIMO
ETAPAI
14. Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos sistemai su-

kurti numatomas kompleksas teisiniø, ekonominiø, socialiniø, informaciniø
analitiniø, organizaciniø ir kitokiø priemoniø, nurodytø VI skyriuje.
15. Numatomi 3 ðios programos ágyvendinimo etapai:
492 Priedai
15.1. pirmasis etapas – 1999 metø I ketvirtis – 2001 metai. Ketinama

ávertinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bûklæ bei numatyti bû-
tinas priemones jø kontrolei bei prevencijai stiprinti, priimtø teisës aktø
ágyvendinimui uþtikrinti;
15.2. antrasis etapas – 2002–2004 metai. Turi bûti suformuoti pagrindi-
niai organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos ir kontrolës si-
stemos elementai – patobulinta teisinio reglamentavimo bazë, sukurta pre-
vencijos ir kontrolës subjektø, taip pat teisiniø, socialiniø, ekonominiø, fi-
nansiniø, organizaciniø, informaciniø analitiniø priemoniø sistema;
15.3. treèiasis etapas – 2005 metai. Turi bûti nustatomos naujos organi-
zuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos bei kontrolës kryptys, ver-
tinamos ir tikslinamos atsiþvelgiant á naujas sàlygas bei perspektyvas ágy-
vendinamos priemonës.
V. PAGRINDINËS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UÞ

PROGRAMOS ÁGYVENDINIMÀ
16. Uþ programos ágyvendinimà atsakingos ðios institucijos:
Institucijos pavadinimas Svarbiausios funkcijos

Lietuvos Respublikos Vyriau- programos priemoniø ágyvendinimo kontrolë
sybës Teisës ir teisëtvarkos
komitetas
Vidaus reikalø ministerija ir informaciniø organizaciniø sàlygø atskleisti organi-
jos institucijos, Lietuvos Res- zuotus nusikaltimus ir korupcijà sistemos kûrimas ir
publikos generalinë prokura- jø ágyvendinimas; teisinës atsakomybës uþ ðiuos nusi-
tûra, Lietuvos Respublikos kaltimus neiðvengiamumo uþtikrinimas
valstybës saugumo departa-
mentas
Nusikalstamumo prevencijos informacinës, analitinës, metodinës bei koordinaci-
Lietuvoje centras nës paramos teikimas programos vykdytojams
Teisingumo ministerija ir jos dalyvavimas rengiant organizuoto nusikalstamumo ir
institucijos korupcijos kontrolæ ir prevencijà reglamentuojanèius
teisës aktus, teikiant ekspertines iðvadas, organizuo-
jant mokslinæ analitinæ veiklà
Finansø ministerija ir jos ins- organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevenci-
titucijos jos priemoniø finansø srityje ágyvendinimo organiza-
vimas; programos finansavimo uþtikrinimas
Socialinës apsaugos ir darbo organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevenci-
ministerija jos priemoniø socialinëje srityje ágyvendinimo orga-
nizavimas
Priedai 493
Institucijos pavadinimas Svarbiausios funkcijos

Ûkio ministerija organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevenci-
jos priemoniø ûkininkavimo srityje ágyvendinimo or-
ganizavimas
Valdymo reformø ir savival- dalyvavimas ágyvendinant prevencijos priemones
dybiø reikalø ministerija valstybës valdymo ir savivaldos srityje
Uþsienio reikalø ministerija tarptautinio bendradarbiavimo organizuoto nusikals-
tamumo ir korupcijos kontrolës ir prevencijos srityje
plëtojimas
Mokslo ir studijø institucijos mokslo tyrimai ir prognozës, specialistø rengimas ir
kvalifikacijos këlimas organizuoto nusikalstamumo ir
korupcijos prevencijos bei kontrolës srityje
VI. PROGRAMOS ÁGYVENDINIMO PRIEMONËS
17. Numatomos ðios programos ágyvendinimo priemonës:
Ávykdy-
Tikslas Priemonës turinys mo lai- Vykdytojai Forma
kas
1. Priemonës ekonominës (ûkinës) ir finansinës veiklos srityse
1.1. kaupti ir anali- sudaryti prie Nusikalstamumo prevencijos Lie- 1999– Nusikalstamumo prevencijos informacinë
zuoti duomenis tuvoje centro specialistø (ekspertø) darbo gru- 2005 Lietuvoje centras, Teisës ins- analitinë
apie organizuoto pæ, kuri analizuotø ir ávertintø organizuoto nu- metai titutas medþiaga ir
nusikalstamumo ir sikalstamumo ir korupcijos apraiðkas ekonomi- pasiûlymai
korupcijos apraið- kos ir finansø srityse (bûklæ, struktûrà, kitimo Lietuvos
kas ekonomikos ir tendencijas), apibendrintø jø prieþastis bei sà- Respublikos
finansø srityse, su- lygas, teiktø pasiûlymus Vyriausybei
kurti informacinæ
analitinæ bazæ
atskleisti organizuoto nusikalstamumo apraið- 1999– Vidaus reikalø ministerija informacinë
kø ekonomikoje mechanizmà, rengti taktines 2005 medþiaga
prevencines priemones ðiais klausimais metai
1.2. uþtikrinti di- parengti pasiûlymus, kaip apsaugoti ûkio sub- 1999– Ûkio ministerija pasiûlymai
desná ekonominës jektus nuo biurokratijos, savivalës ir piktnau- 2000 Lietuvos
sistemos atvirumà dþiavimo tarnyba, ágyvendinti atitinkamas metai Respublikos
priemones, parengti ir ágyvendinti ûkinës veik- Vyriausybei
los sàlygø liberalizavimo priemones, siekiant
Ávykdy-
kas
panaikinti tuos draudimus bei ribojimus (licen-
cijas bei kvotas), kurie trukdo ekonomikos rai-
dai ir skatina korupcijà
1.3. likviduoti tei- atlikti ástatymø ir kitø teisës aktø, reglamentuo- 1999– Nusikalstamumo prevencijos analitinës
sës spragas, skati- janèiø ûkinæ, komercinæ, finansinæ veiklà 2005 Lietuvoje centras, Teisingu- ekspertinës
nanèias organizuo- (áskaitant nuosavybës statusà, turto privatiza- metai mo ministerija, Lietuvos iðvados, pa-
tà nusikalstamumà vimà, ûkinës veiklos licencijavimà, darbo, svei- (nuolat) Respublikos valstybës kont- siûlymai
ir korupcijà, uþkirs- katos ir socialinës apsaugos, muitø, mokesèiø rolë, Ûkio ministerija, Socia- Lietuvos
ti kelià organizuoto administravimà, bankø veiklos, uþsienio inves- linës apsaugos ir darbo mi- Respublikos
nusikalstamumo ir ticijø reglamentavimà), spragø bei kolizijø eks- nisterija, Finansø ministerija Vyriausybei
korupcijos átakai pertiná vertinimà organizuoto nusikalstamumo
valstybës valdymui ir korupcijos prevencijos poþiûriu, spræsti ðiø
ástatymø (teisës aktø) darnos ir sisteminimo
darbø problemas
parengti ástatymø ir kitø teisës aktø projektø 2001 Teisingumo ministerija, Nu- metodinë
ávertinimo (kriminogeniniu poþiûriu) metodikà metai sikalstamumo prevencijos medþiaga
Lietuvoje centras, Teisës ins-
titutas, Lietuvos teisës aka-
demija, Vilniaus universite-
tas
1.4. ðalinti sàlygas tobulinti privatizacijà reglamentuojanèius tei- 1999– valstybës ámonë Valstybës pasiûlymai
Ávykdy-
kas
piktnaudþiauti pri- sës aktus 2000 turto fondas, Ûkio ministeri- Lietuvos
vatizacijos srityje metai ja Respublikos
Vyriausybei
1.5. tobulinti kont- sudaryti nuolatinæ komisijà (darbo grupæ), kuri 1999– Vidaus reikalø ministerija, rekomenda-
rolës mechaniz- kauptø, analizuotø ir apibendrintø informacijà 2005 Lietuvos Respublikos valsty- cijos (in-
mus, trukdanèius apie nusikalstamu bûdu ágytø lëðø legalizavimo metai bës saugumo departamentas, formacinë
legalizuoti nusi- bûdus (nuolat) Lietuvos Respublikos gene- medþiaga)
kalstamu bûdu ágy- ralinë prokuratûra, Finansø suinteresuo-
tas lëðas ministerija, Lietuvos bankas toms valsty-
bës institu-
cijoms
tobulinti neteisëtu bûdu ágytø lëðø ir turto lega- 2003 Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
lizavimo prevencijos ir kontrolës sistemà metai Lietuvos Respublikos valsty- Lietuvos
bës saugumo departamentas, Respublikos
Lietuvos Respublikos gene- Vyriausybei
ralinë prokuratûra, Finansø
ministerija, Lietuvos bankas
numatyti priemones, uþkertanèias kelià organi- 1999 Lietuvos Respublikos valsty- pasiûlymai
zuoto nusikalstamumo skverbimuisi á legalià metai bës saugumo departamentas, Lietuvos
ekonomikà privatizuojant strateginius objektus Lietuvos Respublikos gene- Respublikos
ralinë prokuratûra, Vidaus Vyriausybei
Ávykdy-
kas
reikalø ministerija
1.6. nuosekliai stip- formuojant Lietuvos Respublikos valstybës 1999– Audito institutas, kitos suin- pasiûlymai
rinti prevencijos biudþetà, numatyti aprûpinti ekspertines, audi- 2005 teresuotos institucijos dël Lietuvos
struktûras, kontro- to bei revizijos ástaigas bûtinomis techninëmis metai Respublikos
liuojanèias ekono- priemonëmis bei naujausiomis technologijomis valstybës
minius ir finansi- biudþeto
nius santykius
parengti ekspertø, auditoriø bei revizoriø ren- 2002 Valdymo reformø ir savival- programos
gimo programà metai dybiø reikalø ministerija, Fi- projektas
nansø ministerija, Teismo
ekspertizës institutas, Lietu-
vos teisës akademija, Vil-
niaus universitetas
1.7. sukurti organi- parengti projektà teisës akto, reglamentuojan- 2000– Vidaus reikalø ministerija, teisës akto
zuotø nusikalstamø èio fiziniø ir juridiniø asmenø informacinës si- 2003 Lietuvos Respublikos valsty- projektas
grupiø veiklos ir stemos sukûrimà ir naudojimà metai bës saugumo departamentas
ryðiø informacinæ
sistemà
informacinës sistemos sukûrimas 2003– Vidaus reikalø ministerija, informacinë

2005 Lietuvos Respublikos valsty-
Ávykdy-
kas
metai bës saugumo departamentas sistema
1.8. tirti nelegalià sudaryti fiktyviø bei neáregistruotø Lietuvos ir 2001 Vidaus reikalø ministerija, duomenø
ûkinæ finansinæ uþsienio valstybiø ûkio subjektø bei jø vardu metai Lietuvos Respublikos valsty- bazë
veiklà veikianèiø Lietuvoje asmenø duomenø bazæ bës saugumo departamentas,
Statistikos departamentas
prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybës, Finansø minis-
terija, Ûkio ministerija
1.9. iðvengti insti- atlikti institucijø, tirianèiø nusikaltimus finan- 2000 Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
tucijø, tirianèiø nu- sams, ûkininkavimo tvarkai ir valstybës tarny- metai Lietuvos Respublikos gene- Lietuvos
sikaltimus finan- bai, funkcijø audità ralinë prokuratûra, Teisin- Respublikos
sams, ûkininkavi- gumo ministerija, Lietuvos Vyriausybei
mo tvarkai ir vals- Respublikos valstybës sau-
tybës tarnybai, gumo departamentas, Finan-
funkcijø dubliavi- sø ministerija, Nusikalsta-
mo mumo prevencijos Lietuvoje
centras
1.10. uþkirsti kelià parengti metodines rekomendacijas, kaip uþ- 2001 ekspertø darbo grupë prie metodinës
nusikaltimams ir kardyti lëðø ir turto grobstymà kredito ir finan- metai Nusikalstamumo prevencijos rekomenda-
piktnaudþiavimams sinëse ástaigose Lietuvoje centro cijos
kredito ir finansi-
Ávykdy-
kas
nëse ástaigose
parengti pasiûlymus dël pinigø plovimo, pasi- 2001 Lietuvos bankas, Finansø pasiûlymai
naudojant tarpbankiniais kreditais ir krediti- metai ministerija, Vidaus reikalø Lietuvos
nëmis kortelëmis, prevencijos ir uþkardymo ministerija Respublikos
priemoniø Vyriausybei
parengti pasiûlymus, kaip tobulinti visø rûðiø 2002 Lietuvos bankas, Vidaus rei- pasiûlymai
ámoniø, komerciniø, kredito ir finansiniø ástai- metai kalø ministerija, Teisingumo Lietuvos
gø, finansø maklerio ámoniø, draudimo ben- ministerija, Finansø ministe- Respublikos
droviø, kooperatyvø, bendrijø, kitø ástaigø ir rija Vyriausybei
organizacijø valstybinæ prieþiûrà
1.11. uþkirsti kelià parengti pasiûlymus dël biudþetiniø ástaigø vi- 2003 Finansø ministerija, Lietuvos pasiûlymai
nusikaltimams ir daus audito sistemos formavimo ir ádiegimo metai Respublikos valstybës kont- Lietuvos
piktnaudþiavimams rolë Respublikos
biudþetinëse ástai- Vyriausybei
gose
1.12. stiprinti kovà parengti valstybinæ kontrabandos ir vengimo 2000 Vidaus reikalø ministerija, programos
su kontrabanda bei mokëti mokesèius kontrolës ir prevencijos pro- metai Finansø ministerija, Lietuvos projektas
vengimu mokëti gramà Respublikos valstybës sau-
mokesèius gumo departamentas,
Lietuvos Respublikos gene-
Ávykdy-
kas
ralinë prokuratûra
parengti sistemos, uþtikrinanèios operatyvià 1999 Ûkio ministerija, Vidaus rei- pasiûlymai
áveþamø ir tranzitu gabenamø naftos produktø metai kalø ministerija, Finansø Lietuvos
ir etilo spirito kontrolæ, modelá ministerija Respublikos
Vyriausybei
(modelio
projektas)
parengti teisës aktus, reglamentuojanèius kad- 2000 Finansø ministerija, Lietuvos pasiûlymai
rø politikos principus, taikomus muitinës pa- metai Respublikos valstybës sau- Lietuvos
reigûnams, vykdantiems kontrabandos kontro- gumo departamentas, Vi- Respublikos
læ daus reikalø ministerija, Lie- Vyriausybei
tuvos Respublikos generali-
në prokuratûra
organizuoti kontrabandos kontrolæ vykdanèiø 1999– Finansø ministerija, Vidaus kursai ir
muitinës pareigûnø tobulinimàsi (specialius 2005 reikalø ministerija, Lietuvos pratybos,
kursus ir pratybas, konsultacijas, staþuotes) metai Respublikos valstybës sau- metodinës
gumo departamentas, Tei- rekomenda-
singumo ministerija, Lietu- cijos
vos Respublikos generalinë
prokuratûra, Lietuvos teisës
akademija, Teisës institutas,
Ávykdy-
kas
Teismo ekspertizës institu-
tas, Vilniaus universitetas,
Nusikalstamumo prevencijos
Lietuvoje centras
2. Socialinës prevencijos priemonës
2.1. ðalinti organi- uþtikrinti narkotikø kontrolës ir narkomanijos 1999– vykdytojai, numatyti nurody- priemoniø
zuotø nusikaltimø prevencijos 1998–2000 metø priemoniø, ku- 2000 tosiose priemonëse vykdymas
prieþastis ir sàly- rioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausy- metai
gas, susijusias su bës 1998 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91 „Dël
narkotikais ir nar- narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevenci-
komanija jos 1998–2000 metø priemoniø ir nacionalinës
narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevenci-
jos programos“ (Þin., 1998, Nr. 10–252), ágy-
vendinimà
parengti nacionalinæ narkotikø kontrolës ir 1999 komisija, sudaryta Lietuvos programos
narkomanijos prevencijos programà metai Respublikos Vyriausybës projektas
1998 m. sausio 23 d. nutari-
mu Nr. 91, Nusikalstamumo
prevencijos Lietuvoje cent-
ras pagal atskirà planà
2.2. sukurti sociali- uþtikrinti priemoniø, numatytø Vaikø ir paaug- 1999– vykdytojai, numatyti nurody- programoje
Ávykdy-
kas
nës pagalbos si- liø nusikalstamumo prevencijos nacionalinëje 2000 tojoje programoje numatytø
stemà, ribojanèià programoje, ágyvendinimà metai priemoniø
naujø asmenø vykdymas
(ypaè vaikø ir jau-
nimo) átraukimà á
organizuotà nusi-
kalstamumà
2.3. sukurti sociali- kurti smulkaus verslo programas didþiausio 1999– Ûkio ministerija programa ir
nës pagalbos si- nedarbo regionuose 2005 jos ágyven-
stemà, ribojanèià metai dinimo prie-
naujø asmenø monës
átraukimà á nusi-
kalstamas organi-
zacijas
parengti nedarbo maþinimo ir uþimtumo 1999– 1999 Socialinës apsaugos ir darbo programa ir
2000 metø programà, kurioje numatyti pagrin- metai ministerija jos ágyven-
dines nedarbo maþinimo kryptis ir priemones dinimo prie-
monës
2.4. vienyti valdþios inicijuoti partijø, valdþios ir valdymo struktûrø 1999– Nusikalstamumo prevencijos koncepcijos
ir visuomenës pas- bei visuomeniniø organizacijø bendros kovos 2005 Lietuvoje centras, Vidaus parengimas
tangas kovoti su su nusikalstamumu visuomenës labui deklara- metai reikalø ministerija, Lietuvos
Ávykdy-
kas
nusikalstamumu cijas ir pareiðkimus (ar susitarimus) Respublikos generalinë pro-
kuratûra, Lietuvos Respub-
likos valstybës saugumo de-
partamentas
2.5. plëtoti valsty- parengti pasiûlymus, kaip formuoti palankø vi- 2000 Nusikalstamumo prevencijos metodinës
bës institucijø ir vi- suomenës poþiûrá á bendradarbiavimà su teisë- metai Lietuvoje centras, Vidaus medþiagos
suomenës bendra- saugos institucijomis, plësti valstybës institucijø reikalø ministerija parengimas
darbiavimà kovo- ir visuomenës bendradarbiavimo formas, ska-
jant su organizuotu tinti visuomenines organizacijas ir judëjimus
nusikalstamumu ir kelti á vieðumà korupcijos faktus
korupcija
2.6. stiprinti prosti- parengti prostitucijos ir prekybos þmonëmis 1999 Vidaus reikalø ministerija, programos
tucijos ir prekybos kontrolës ir prevencijos programà metai Ðvietimo ir mokslo ministeri- projektas
þmonëmis preven- ja, Socialinës apsaugos ir
cijà, taip pat kovà darbo ministerija, Sveikatos
su ðiais reiðkiniais apsaugos ministerija, Teisin-
gumo ministerija, Lietuvos
Respublikos generalinë pro-
kuratûra, Nusikalstamumo
ras
Ávykdy-
kas
2.7. rûpintis, kad teikti specialiajai komisijai teisës aktø, regla- 1999 Nusikalstamumo prevencijos pasiûlymai
maþiau bûtø ro- mentuojanèiø erotinio ir smurtinio pobûdþio metai Lietuvoje centras, Vidaus specialiajai
doma smurto ir spaudos leidiniø, kino ir videofilmø, radijo ir reikalø ministerija, kitos su- komisijai
prievartos televizijos programø platinimo tvarkà, projek- interesuotos institucijos
tams rengti pasiûlymus dël atitinkamø teisës
aktø projektø rengimo
iðnagrinëti, ar galima ir tikslinga sukurti infor- 2000 Kultûros ministerija pasiûlymai
mavimo priemoniø, nepropaguojanèiø smurto metai Lietuvos
ir prievartos, skatinimo bei rëmimo sistemà Respublikos
Vyriausybei
3. Teisinës organizacinës (teisësaugos) priemonës
3.1. stiprinti teroris- parengti teroristiniø aktø, asmenø terorizavi- 2002 Vidaus reikalø ministerija, programos
tiniø aktø, asmenø mo, turto sunaikinimo ar suþalojimo prevenci- metai Lietuvos Respublikos valsty- projektas
terorizavimo, turto jos ir kovos su jais programà bës saugumo departamentas,
sunaikinimo ar su- Lietuvos Respublikos gene-
þalojimo prevencijà ralinë prokuratûra
ir kovà su jais
3.2. stiprinti smur- parengti kompleksinæ smurtiniø nusikaltimø 2004 Vidaus reikalø ministerija programos
tiniø nusikaltimø prevencijos ir kovos su jais programà metai (darbo grupë), Nusikalsta- projektas
prevencijà ir kovà mumo prevencijos Lietuvoje
su jais centras
Ávykdy-
kas
3.3. stiprinti valsty- parengti Lietuvos Respublikos pasienio apsau- 1999 Vidaus reikalø ministerija ástatymo
bës sienos apsaugos tarnybos ástatymà metai projektas
gos kontrolæ
demarkuoti Lietuvos Respublikos sienos su 1999– Vidaus reikalø ministerija, sienos ruoþo
Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija 2001 Uþsienio reikalø ministerija demarkavi-
ruoþà metai mas ir pat-
rulinio kelio
bei kontro-
linës pëdsa-
kø juostos
árengimas
árengti patruliná kelià ir kontrolinæ pëdsakø 1999 Vidaus reikalø ministerija,
juostà Lietuvos Respublikos sienos su Baltaru- metai Uþsienio reikalø ministerija
sijos Respublika ruoþe
árengti kompiuterinæ valstybës sienos kontrolës 1999– Vidaus reikalø ministerija sistemos
sistemà 2000 árengimas
metai
árengti inþinerinæ-techninæ valstybës sienos ste- 1999– Vidaus reikalø ministerija sistemos
bëjimo ir kontrolës sistemà 2000 árengimas
metai
Ávykdy-
kas
3.4. uþkirsti kelià parengti pasiûlymus dël priemoniø, ribojanèiø 1999– Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
nelegaliai migraci- vadinamøjø etniniø organizuotø nusikalstamø 2000 Lietuvos Respublikos gene- Lietuvos
jai struktûrø atsiradimà ir ásigalëjimà metai ralinë prokuratûra, Lietuvos Respublikos
Respublikos valstybës sau- Vyriausybei
gumo departamentas
3.5. tobulinti as- sudaryti specialistø grupæ besislapstanèiø nuo 2000– Vidaus reikalø ministerija, metmenys,
menø, besislaps- kvotos, tardymo ir teismo, dingusiø be þinios 2003 Lietuvos Respublikos gene- teisës aktai
tanèiø nuo tardymo asmenø paieðkos sistemai sukurti metai ralinë prokuratûra, Sociali- dël valstybi-
ir teismo, dingusiø nës apsaugos ir darbo minis- nës paieðkos
be þinios, paieðkà terija, Finansø ministerija sistemos
nustatyti asmenø, atvykstanèiø á Lietuvos Res- 2000
publikà ir iðvykstanèiø ið jos, teisinës ir opera- metai
tyvinës kontrolës sistemos veikimo sàlygas
3.6. uþkirsti kelià atlikti fiziniø ir juridiniø asmenø turimø ginklø 1999– Vidaus reikalø ministerija, kompleksi-
teisëtai turimø ir sprogmenø inventorizacijà, patikrinti jø lai- 2001 Lietuvos Respublikos ginklø në operacija
ginklø panaudoji- kymo ir naudojimo sàlygas metai fondas, Aplinkos ministerija „Ginklas“
mui nusikaltimams
daryti
atlikti kariniø vienetø ir sukarintøjø organizaci- 1999– Kraðto apsaugos ministerija, informacinë
jø ginklø ir sprogmenø inventorizacijà, patik- 2001 Vidaus reikalø ministerija, analitinë
rinti jø laikymo sàlygas, nustatyti galimus gink- metai Lietuvos Respublikos valsty- medþiaga
Ávykdy-
kas
lø praradimo, neteisëto realizavimo, sunaiki- bës saugumo departamentas Lietuvos
nimo, kitokius saugojimo, apskaitos bei panau- Respublikos
dojimo faktus Vyriausybei
3.7. patikrinti sau- patikrinti, kaip saugos tarnybos laikosi jø veiklà 1999– Vidaus reikalø ministerija, informacinë
gos tarnybø veiklà reglamentuojanèiø teisës aktø 2000 Lietuvos Respublikos valsty- analitinë
ir tobulinti teisiná metai bës saugumo departamentas medþiaga
ðios veiklos regla- Lietuvos
mentavimà Respublikos
Vyriausybei
parengti Detektyvinës ir apsauginës veiklos 1999– Vidaus reikalø ministerija ástatymo
ástatymo projektà 2000 projektas
metai Lietuvos
Respublikos
Vyriausybei
3.8. uþkirsti kelià pertvarkyti á kalëjimà Pravieniðkiø 1-osios su- 2000 Teisingumo ministerija, Vi- projekto pa-
nuteistøjø konsoli- stiprintojo reþimo pataisos darbø kolonijos ter- metai daus reikalø ministerija rengimas,
davimuisi bei orga- itorijoje esanèius nenaudojamus pastatus kolonijos
nizaciniam integra- pertvarky-
vimuisi nusikalstamas á kalë-
mais tikslais laisvës jimà
atëmimo vietose
Ávykdy-
kas
organizuoti 400 vietø kalëjimo statybà Vilniuje 2002 Teisingumo ministerija, Vi- projekto pa-
metai daus reikalø ministerija rengimas,
statyba
parengti specializuotà gráþusiø ið ákalinimo vie- 2003 Vidaus reikalø ministerija, programos
tø asmenø socialinës adaptacijos ir probacijos metai Socialinës apsaugos ir darbo parengimas
programà ministerija, Nusikalstamumo
ras
3.9. ieðkoti naujø iðnagrinëti, ar tikslinga ástatymu áteisinti proba- 1999– Teisingumo ministerija, Vi- pasiûlymai
poveikio priemo- cijos institutà, ir prireikus parengti teisës aktø 2001 daus reikalø ministerija, Lie- Lietuvos
niø teisës paþeidë- projektus metai tuvos Respublikos generali- Respublikos
jui në prokuratûra Vyriausybei
3.10. maþinti gali- iðnagrinëti uþsienio valstybiø patirtá ir prireikus 1999 Finansø ministerija, Vidaus teisës aktø
mybes gauti paja- pateikti pasiûlymus (teisës aktø projektus) dël metai reikalø ministerija projektai
mas uþ iðpirktus privalomojo autotransporto priemoniø drau-
vogtus automobi- dimo nuo vagysèiø
lius – siekti, kad
vogtà automobilá
iðpirkti bûtø netiks-
linga
3.11. átraukti kuo organizuoti teisësaugos institucijø, kariuome- 1999– Vidaus reikalø ministerija, tikslinës
Ávykdy-
kas
daugiau þmoniø á nës daliniø ir KASP padaliniø sàveikà, kai vyk- 2000 Lietuvos Respublikos valsty- priemonës,
kovà su organizuo- domos plataus masto kovos su organizuotu nu- metai bës saugumo departamentas, teisës aktø
tu nusikalstamumu sikalstamumu operacijos, parengti bûtinus to- Lietuvos Respublikos gene- projektai
kiai sàveikai uþtikrinti teisës aktus ir iðspræsti ralinë prokuratûra, Teisin-
finansavimo klausimus gumo ministerija
3.12. diegti mokslo ásigyti lazerinæ ir kitokià optinæ technikà, skirtà 1999– Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
ir technikos laimë- pirðtø atspaudø paieðkai 2005 Teismo ekspertizës institutas Lietuvos
jimus, padedanèius metai Respublikos
atskleisti ir tirti or- Vyriausybei
ganizuotus nusikal-
timus
parengti reikiamas metodines rekomendacijas, 1999– Vidaus reikalø ministerija, metodinës
organizuoti darbuotojø mokymà 2005 Teismo ekspertizës institutas rekomenda-
metai cijos
ádiegti genø inþinerijos laimëjimus, kad geriau 1999– Vidaus reikalø ministerija, metodinës
bûtø tiriami daiktiniai árodymai ir identifikuo- 2005 Teismo ekspertizës institu- rekomenda-
jami asmenys, parengti reikiamà metodikà ir metai tas, Finansø ministerija, cijos
organizuoti darbuotojø mokymà Sveikatos apsaugos ministe-
rija
parengti pasiûlymus dël melo detektoriaus 1999– Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
naudojimo procesinëms ar operatyvinëms 2002 Lietuvos Respublikos gene- Lietuvos
Ávykdy-
kas
funkcijoms atlikti metai ralinë prokuratûra Respublikos
Vyriausybei
3.13. uþkardyti parengti pasiûlymus dël teisiniø, organizaciniø, 2003 Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
kompiuterinius nu- techniniø priemoniø kompiuteriniams nusikal- metai Valdymo reformø ir savival- Lietuvos
sikaltimus timams uþkardyti dybiø reikalø ministerija, Respublikos
Teismo ekspertizës institutas Vyriausybei
(teisës aktø
projektai)
parengti metodines informacijos skelbimo „In- 2004 Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
terneto“ tinkle ribojimo rekomendacijas metai Teismo ekspertizës institutas teisësaugos
instituci-
joms
3.14. nustatyti tei- parengti teisës aktus, reglamentuojanèius kad- 2000 Vidaus reikalø ministerija, teisës aktø
sësaugos institucijø rø politikos principus, taikomus darbuotojams, metai Lietuvos Respublikos gene- projektai
darbuotojø, kovo- kovojantiems su organizuotu nusikalstamumu ralinë prokuratûra
janèiø su organi-
zuotu nusikalsta-
mumu, atrankos
kriterijus
3.15. suteikti parei- parengti pareigûnø, tiesiogiai vykdanèiø parei- 1999 Vidaus reikalø ministerija, teisës aktø
gûnams, kovojan- gas, susijusias su kova su organizuotu nusikals- metai Lietuvos Respublikos valsty- projektai
Ávykdy-
kas
tiems su organizuo- tamumu, darbo apmokëjimo ir skatinimo uþ bës saugumo departamentas,
tu nusikalstamu- pasiektus rezultatus tvarkà Lietuvos Respublikos gene-
mu, daugiau socia- ralinë prokuratûra, Sociali-
liniø garantijø nës apsaugos ir darbo minis-
terija, Teismo ekspertizës
institutas
parengti kitas socialines garantijas ðiems parei- 2000
gûnams reglamentuojanèiø teisës aktø projek- metai
tus
3.16. kelti teisët- organizuoti ðiems darbuotojams specialius kur- 1999– Vidaus reikalø ministerija, kursai ir
varkos institucijø sus ir pratybas 2005 Lietuvos Respublikos valsty- pratybos,
darbuotojø, kovo- metai bës saugumo departamentas, metodinës
janèiø su organi- Teisingumo ministerija, Lie- rekomenda-
zuotu nusikalsta- parengti tokiø kursø organizavimo metodinæ 1999– tuvos Respublikos generali- cijos
mumu ir korupcija, medþiagà 2005 në prokuratûra, Lietuvos tei-
kvalifikacijà metai sës akademija, Teisës institu-
tas, Teismo ekspertizës insti-
nuolat organizuoti konsultacijas ir staþuotes 1999– tutas, Vilniaus universitetas,
ðiems pareigûnams 2005 Nusikalstamumo prevencijos
metai Lietuvoje centras
Ávykdy-
kas
4. Priemonës liudytojø ir nukentëjusiøjø apsaugai nuo nusikalstamo poveikio tobulinti
4.1. spræsti teisines iðanalizuoti, ávertinti ir apibendrinti Lietuvos 1999 Vidaus reikalø ministerija, rekomenda-
problemas, susiju- Respublikos baudþiamojo proceso bei operaty- metai Lietuvos Respublikos gene- cijø (infor-
sias su liudytojø ir vinës veiklos dalyviø, teisingumo ir teisësaugos ralinë prokuratûra macinës
nukentëjusiøjø ap- institucijø pareigûnø apsaugos nuo nusikalsta- medþiagos)
sauga nuo nusikals- mo poveikio ástatymo taikymo praktikà teisësaugos
tamo poveikio instituci-
joms patei-
kimas
parengti naujos redakcijos ðá ástatymà 2000 Teisingumo ministerija, Vi- ástatymo
metai daus reikalø ministerija, Lie- projektas
tuvos Respublikos generali-
në prokuratûra
4.2. tobulinti infor- parengti metodinæ medþiagà apie liudytojø, 2001 Vidaus reikalø ministerija, metodinës
maciná bei metodi- nukentëjusiøjø, jø ðeimos nariø ir artimøjø sau- metai Lietuvos Respublikos gene- rekomenda-
ná darbà liudytojø gumo uþtikrinimà atsiþvelgiant á baudþiamo- ralinë prokuratûra, Nusikals- cijos teisë-
ir nukentëjusiøjø sios, baudþiamojo proceso ir administracinës tamumo prevencijos Lietu- saugos insti-
apsaugos nuo nusi- teisës teikiamas galimybes voje centras, Teisës institu- tucijoms
kalstamo poveikio tas, Lietuvos teisës akademi-
srityje ja
4.3. gerinti analitiná iðnagrinëti ir apibendrinti asmenø, verèianèiø 1999– Lietuvos Respublikos gene- pasiûlymai
Ávykdy-
kas
ir kriminologiná liudytojus ir nukentëjusiuosius atsisakyti paro- 2000 ralinë prokuratûra, Vidaus Lietuvos
darbà liudytojø ir dymø, duoti melagingus parodymus ar juos metai reikalø ministerija, Nusikals- Aukðèiau-
nukentëjusiøjø ap- keisti, traukimo baudþiamojon atsakomybën tamumo prevencijos Lietu- siojo Teis-
saugos nuo nusi- praktikà voje centras mo senatui
kalstamo poveikio
srityje
parengti priemones, uþkertanèias kelià laikomø 2000 Vidaus reikalø ministerija rekomenda-
areðtinëse kaltinamøjø (átariamøjø) ir kitø su- metai cijø (infor-
interesuotø asmenø, kuriais naudojamasi sie- macinës
kiant priversti liudytojus, nukentëjusiuosius, jø medþiagos)
ðeimos narius ir artimuosius atsisakyti parody- teisësaugos
mø ar juos keisti, kontaktams instituci-
joms patei-
kimas
4.4. kelti darbuoto- organizuoti liudytojø ir nukentëjusiøjø apsau- 1999– Vidaus reikalø ministerija, kursai ir
jø kvalifikacijà gos nuo nusikalstamo poveikio darbuotojams 2005 Lietuvos teisës akademija pratybos,
specialius kursus ir pratybas, parengti kursø ir metai metodinës
pratybø organizavimo metodines rekomendaci- rekomenda-
jas cijos
Ávykdy-
kas
4.5. kaupti lëðas, parengti liudytojø ir nukentëjusiøjø draudimo 2000 Finansø ministerija, Vidaus pasiûlymai
skirtas liudytojø ir valstybës lëðomis sàlygas metai reikalø ministerija Lietuvos
nukentëjusiøjø ap- Respublikos
saugai nuo nusi- Vyriausybei
kalstamo poveikio
organizuoti, skatin-
ti naujas asmenø
draudimo formas
4.6. plëtoti bendra- parengti ir pasiraðyti su uþsienio valstybëmis iki 2005 Uþsienio reikalø ministerija, sutarèiø
darbiavimà su uþsi- dviðales ir daugiaðales saugomo liudytojo ar metø Teisingumo ministerija, Lie- projektai
enio valstybëmis nukentëjusiojo laikinojo gyvenimo jose tvarkos tuvos Respublikos generali-
liudytojø ir nuken- ir sàlygø sutartis në prokuratûra, Vidaus rei-
tëjusiøjø apsaugos kalø ministerija
nuo nusikalstamo
poveikio klausi-
mais
5. Antikorupcinës priemonës
5.1. paþinti korup- iðanalizuoti ir ávertinti realià nusikaltimø, susi- 1999 Lietuvos Respublikos gene- informacinë
cijos reiðkiná jusiø su korupcija, ir teistumo uþ juos bûklæ, metai ralinë prokuratûra, Vidaus analitinë
struktûrà, kitimo tendencijas 1995–1998 me- reikalø ministerija, Lietuvos medþiaga
tais, apibendrinti jø prieþastis, sàlygas, numaty- Respublikos valstybës sau-
ti prognozes, prevencijos kryptis, rengti strate- gumo departamentas, Lietu-
Ávykdy-
kas
gines ir taktines priemones ðiais klausimais vos Respublikos valstybës
kontrolë, Statistikos depar-
tamentas prie Lietuvos Res-
publikos Vyriausybës, Finan-
sø ministerija, Ûkio ministe-
rija, Teisingumo ministerija,
Lietuvos teisës akademija,
Teisës institutas, Nusikals-
tamumo prevencijos Lietu-
voje centras (prireikus suda-
roma darbo grupë)
5.2. toliau rengti parengti ástatymø projektus: Politiniø partijø 1999– Lietuvos Respublikos Vy- ástatymø
antikorupcinius tei- finansavimo, Mokesèiø kodekso, Lobizmo 2005 riausybës sudaromos darbo projektai
sës aktus metai grupës
5.3. tobulinti teisi- parengti policininko, teisëjo, prokuroro garbës 1999– Teisingumo ministerija, Vi- kodeksø
næ bazæ (etikos) kodeksus 2005 daus reikalø ministerija, Lie- projektai
metai tuvos Respublikos generalinë
prokuratûra (darbo grupë)
5.4. sudaryti ko- iðanalizuoti praktikà ir parengti metodines re- 2000 darbo grupë prie Nusikals- metodinës
rupcijos prevenci- komendacijas, kaip uþtikrinti valstybës parei- metai tamumo prevencijos Lietu- rekomenda-
jos sàlygas gûnø vieðø ir privaèiø interesø derinimà regla- voje centro cijos
Ávykdy-
kas
mentuojanèiø teisës aktø ágyvendinimà
parengti Specialiøjø tyrimø tarnybos, kaip sa- 1999– Vidaus reikalø ministerija ástatymo
varankiðkos antikorupcinës institucijos, veiklos 2000 projektas
ástatymà metai Lietuvos
Respublikos
Vyriausybei
derinant teisës aktø projektus ir atliekant kri- 1999– Teisingumo ministerija, Tei- analitinë
minologinæ ekspertizæ, ávertinti juos korupciniu 2005 sës institutas, Vidaus reikalø paþyma
poþiûriu, kad visø pirma bûtø nustatytos ir pa- metai ministerija, Lietuvos Res-
ðalintos ið jø teisinio reguliavimo spragos ir ko- (nuolat) publikos generalinë prokura-
lizijos tûra, Finansø ministerija,
Ûkio ministerija (ekspertø
grupës)
5.5. ugdyti visuo- informuoti visuomenæ apie antikorupciniø 1999– Vidaus reikalø ministerija, publikacijos
menës teisinæ sà- priemoniø ágyvendinimà, nusikaltimus valsty- 2005 Lietuvos Respublikos gene- spaudoje,
monæ antikorupci- bës tarnybai, kitus nusikaltimus, susijusius su metai ralinë prokuratûra, Lietuvos radijo ir te-
niu poþiûriu atliekanèiø vieðas ar privaèias funkcijas asmenø Respublikos valstybës sau- levizijos lai-
papirkinëjimu gumo departamentas, Tei- dos
singumo ministerija, kitos
valstybës institucijos (pagal
kompetencijà)
Ávykdy-
kas
iðnagrinëti uþsienio valstybiø patirtá ir prireikus 2000 Valdymo reformø ir savival- pasiûlymai
pateikti pasiûlymus dël vieðojo administravimo metai dybiø reikalø ministerija
atvirumo uþtikrinimo
5.6. veiksmingiau iðnagrinëti galimybæ naudoti melo detektoriø 2003 Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
kovoti su korupcija kadrø parinkimo, priëmimo á valstybës tarnybà metai Socialinës apsaugos ir darbo Lietuvos
techninëmis prie- klausimams spræsti ministerija Respublikos
monëmis Vyriausybei
5.7. kovoti su ko- apibendrinti nusikaltimø, susijusiø su organi- 1999 Lietuvos Respublikos gene- informacinë
rupcija naujausiais zuotu nusikalstamumu ir korupcija, kontrolës metai ralinë prokuratûra, Vidaus medþiaga
uþsienio valstybëse ir prevencijos organizavimo patirtá uþsienio reikalø ministerija, Lietuvos teisësaugos
taikomais metodais valstybëse Respublikos valstybës sau- instituci-
gumo departamentas, Teisës joms
institutas, Teismo eksperti-
zës institutas, Lietuvos teisës
akademija, Vilniaus universi-
tetas
6. Tarptautinio bendradarbiavimo priemonës
6.1. vadovautis Eu- parengti papildomas priemones Europos Sà- 1999– Vidaus reikalø ministerija, planas ir jo
ropos Sàjungos re- jungos III ramsèio sutarties 6 skyriaus 8 punk- 2001 Uþsienio reikalø ministerija, ágyvendini-
komendacijomis tui „Policijos bendradarbiavimas“ ágyvendinti: metai Teisingumo ministerija, Lie- mo priemo-
organizuoto nusi- tuvos Respublikos valstybës
Ávykdy-
kas
kalstamumo ir ko- kovos su terorizmu saugumo departamentas nës
rupcijos prevenci- kovos su narkotikø gabenimu
jos klausimais kovos su sunkiais transnacionaliniais nusi-
kaltimais
ágyvendinti valstybiø Europos Sàjungos nariø ir 1999– Vidaus reikalø ministerija, teisës aktø
Vidurio bei Rytø Europos valstybiø kandidaèiø 2000 Uþsienio reikalø ministerija, ir specialiø
stojimo pakte numatytus principus (reikalavi- metai Teisingumo ministerija, Lie- priemoniø
mus), susijusius su organizuotu nusikalstamu- tuvos Respublikos generali- derinimas
mu (atsiþvelgiant á Europos Tarybos 1997 m. në prokuratûra, Lietuvos bei vykdy-
balandþio 28 d. (Nr. 97/C251/01) kovos su or- Respublikos valstybës sau- mas
ganizuotu nusikalstamumu veiksmø planà) gumo departamentas
6.2. ágyvendinti parengti programos „Korupcija ir organizuoti 1999– Vidaus reikalø ministerija, planas ir jo
bendrà Europos nusikaltimai pereinamojo etapo valstybëse“ 2001 Teisingumo ministerija ágyvendini-
Sàjungos ir Euro- (OCTOPUS) galutiniø rekomendacijø ágyven- metai mo priemo-
pos Tarybos kovos dinimo priemones nës
su korupcija bei
organizuotu nusi-
kalstamumu perei-
namojo laikotarpio
valstybëse progra-
mà (OCTOPUS
projektas)
Ávykdy-
kas
6.3. derinti kovos ásteigti bendrà Baltijos valstybiø vidaus reikalø 1999– Vidaus reikalø ministerija atitinkamø
su organizuotu nu- ministerijø ryðiø karininkø tarybà 2005 dokumentø
sikalstamumu ir metai Baltijos Mi-
parengti pasiûlymus Baltijos Ministrø Tarybos
korupcija Baltijos nistrø Tary-
Nusikaltimø prevencijos ir kontrolës vyresniøjø
valstybëse veiks- bai paren-
pareigûnø komitetui (vidaus reikalø sistema)
mus gimas
dël veiksmø koordinavimo:
bendros kovos su automobiliø vagystëmis
programos ágyvendinimo naudojant paly- pasiûlymai
dovines sekimo sistemas komitetui
liudytojø ir nukentëjusiøjø apsaugos pro-
gramos rengimo bei vykdymo
keitimosi kovos su organizuotu nusikalsta-
mumu informacija sistemos tobulinimo
pastangø glaudþiai bendradarbiauti vieno-
dinant valstybiø teisëdarà kovos su pinigø
plovimu srityje
6.4. veiksmingiau inicijuoti prisijungimà prie Jungtiniø Tautø 1999– Uþsienio reikalø ministerija, konvencijos
kovoti su tarptau- konvencijos dël kovos su teroristiniais sprogdi- 2000 Teisingumo ministerija, Vi- pasiraðymas
tiniu terorizmu nimais metai daus reikalø ministerija, Lie-
tuvos Respublikos valstybës
saugumo departamentas
Ávykdy-
kas
6.5. rûpintis glau- pasiraðyti 1994 metais parafuotà Lietuvos Res- 1999 Vidaus reikalø ministerija, susitarimo
desniu tarpvalsty- publikos ir Vokietijos Federacinës Respublikos metai Uþsienio reikalø ministerija, pasiraðymas
biniu bendradar- susitarimà dël bendradarbiavimo kovojant su Lietuvos Respublikos gene-
biavimu kovojant organizuotu nusikalstamumu ralinë prokuratûra
su organizuotu nu-
sikalstamumu
pasiraðyti Lietuvos Respublikos ir Lenkijos 1999 Vidaus reikalø ministerija, sutarties pa-
Respublikos bendradarbiavimo kovojant su metai Uþsienio reikalø ministerija siraðymas
terorizmu, nelegalia narkotikø apyvarta ir or-
ganizuotu nusikalstamumu sutartá
6.6. rûpintis glau- vykdant Baltijos jûros valstybiø Operatyvinio 1999– Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
desniu tarptautiniu komiteto nutarimus, parengti pasiûlymus dël 2003 Uþsienio reikalø ministerija komitetui
bendradarbiavimu bendradarbiavimo liudytojø ir nukentëjusiøjø metai
apsaugos nuo nusikalstamo poveikio srityje
parengti pasiûlymus dël Interpolo Lietuvos na- 2001 Interpolo Lietuvos naciona- pasiûlymai
cionalinio biuro ir teisësaugos institucijø pasi- metai linis biuras Vidaus rei-
keitimo operatyvia informacija, kurios reikia su kalø minis-
organizuotu nusikalstamumu ir korupcija kovo- terijos va-
ti, sistemos tobulinimo dovybei
parengti pasiûlymus dël informacinës sàveikos 1999– Interpolo Lietuvos naciona- pasiûlymai
Ávykdy-
kas
su Europolu gerinimo kovojant su organizuotu 2000 linis biuras Vidaus rei-
nusikalstamumu ir korupcija metai kalø minis-
terijos va-
dovybei
organizuoti tarptautines konferencijas kovos su 2000– Nusikalstamumo prevencijos konferenci-
organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tobu- 2003 Lietuvoje centras, Vidaus ja, semina-
linimo klausimais metai reikalø ministerija, Lietuvos ras
teisës akademija, Vilniaus
universitetas, Teisës institu-
tas
7. Mokslinës metodinës ir kitokios priemonës, bûtinos programos ágyvendinimui uþtikrinti

7.1. kurti mokslines vykdyti ágyvendinant programà organizuoto nu- 1999– Vidaus reikalø ministerija, moksliniai
metodines bei pro- sikalstamumo ir korupcijos prevencijos pro- 2000 Nusikalstamumo prevencijos pasiûlymai,
gnostines prielai- blemø mokslo tyrimus metai Lietuvoje centras, Teisës ins- metodinës
das titutas, Lietuvos teisës aka- rekomenda-
demija, Vilniaus universite- cijos teisë-
tas saugos insti-
tucijoms
7.2. kaupti lëðas parengti Organizuoto nusikalstamumo bei ko- 1999– Vidaus reikalø ministerija, ástatymo, ki-
programai ágyven- rupcijos prevencijos fondo ástatymà, kitus teisës 2000 Teisingumo ministerija, Fi- tø teisës ak-
dinti aktus, reguliuojanèius programos priemoniø metai nansø ministerija, Nusikals- tø projektai
Ávykdy-
kas
ágyvendinimà, valdymà bei finansavimà tamumo prevencijos Lietu-
voje centras
rengiant 1999–2005 metø Lietuvos Respublikos 1999– Vidaus reikalø ministerija, pasiûlymai
valstybës biudþeto projektus, numatyti lëðas 2004 Lietuvos Respublikos gene- dël Lietuvos
programai ágyvendinti metai ralinë prokuratûra, Teisin- Respublikos
gumo ministerija, Lietuvos valstybës
Respublikos valstybës sau- biudþeto
gumo departamentas, Teis-
mo ekspertizës institutas,
Teisës institutas, Nusikals-
tamumo prevencijos Lietu-
voje centras, kiti programos
priemoniø vykdytojai
7.3. sukurti pro- rengti konkreèius programos priemoniø ágy- 1999– Nusikalstamumo prevencijos planai
gramos ágyvendi- vendinimo planus, uþtikrinti programos ágy- 2005 Lietuvoje centras kartu su
nimo mechanizmà vendinimà etapais metai Vidaus reikalø ministerija,
kitais programos vykdytojais
7.4. plëtoti valsty- kasmet organizuoti vykdant programà dalyvau- 1999– Vidaus reikalø ministerija pasitarimai,
bës institucijø ir ki- janèiø institucijø atsakingø darbuotojø pasita- 2005 kartu su Nusikalstamumo seminarai,
tø juridiniø bei fi- rimus-seminarus, kuriuose bûtø aptariamos ak- metai prevencijos Lietuvoje centru informaci-
ziniø asmenø ben- tualios organizuoto nusikalstamumo bei ko- nës medþia-
Ávykdy-
kas
dradarbiavimà rupcijos prevencijos problemos gos paren-
vykdant programà gimas
7.5. uþtikrinti pro- atsiþvelgiant á konkreèià situacijà organizuotø 1999– Vidaus reikalø ministerija programos
gramos dinamið- nusikaltimø srityje, bendrà nusikalstamumo 2005 kartu su Nusikalstamumo ágyvendini-
kumà ir tobulinimà bûklæ, taip pat konkreèius poreikius, atlikti metai prevencijos Lietuvoje centru mo priemo-
atsiþvelgiant á kin- programos ágyvendinimo priemoniø audità ir niø auditas,
tanèià situacijà rengti pasiûlymus dël jø tikslinimo prireikus
pasiûlymai
Lietuvos
Respublikos
Vyriausybei
dël jø tiksli-
nimo
––––––––––––––––––-
Prof. habil. dr. Justickis, Viktoras
Ju259 Kriminologija. Kriminologinis prognozavimas. Nusikaltimø
prevencija: vadovëlis. 2 dalis. – Vilnius: Mykolo Romerio
universiteto Leidybos centras, 2004. – 524 p., 20 schemø, 45 lentelës,
34 grafikai.
Bibliogr.: p. 408–421.
ISBN 9955-563-89-3
Antroji „Kriminologijos“ dalis skirta taikomosios kriminologijos problemoms,

ypač nusikaltimų prevencijai ir nusikalstamumo prognozei. Pagrindinis vadovėlio
tikslas – parodyti, kaip praktiškai organizuojamas kriminologijos žinių panaudojimas,
aptarti kylančias problemas ir supažindinti su šiuolaikiniais jų sprendimo būdais.
Ši knygos dalis skirta teisės, sociologijos, psichologijos specialybių studentams,
kuriems reikia susipažinti su nusikaltimų prevencijos problemomis. Ne mažiau svarbus
knygos adresatas yra ir tie asmenys, kuriems nusikaltimų prevencijos žinios reikalingos
jų kasdieniame darbe, tai – kriminalines justicijos, švietimo darbuotojai, verslininkai,
žurnalistai. Pagaliau knyga skiriama ir visiems visuomenės atstovams, nusikaltimų
prevencijos entuziastams, kurie dalyvauja nusikaltimų prevencijos veikloje, vykdo
nusikalstamumo programas.
UDK 343.9(075.8)
Viktoras Justickis
KRIMINOLOGIJA
KRIMINOLOGINIS PROGNOZAVIMAS. NUSIKALTIMØ PREVENCIJA
Vadovëlis
2 dalis
Redaktorë Lina Brūzgaitė

Rinkëjos Dovilė Gaidytė, Rima Tumėnienė
Maketuotoja Regina Bernadišienė
Virðelio autorë Stanislava Narkevičiūtė
SL 585. 2004 12 30. 35,50 leidyb. apsk. l.

Tiraþas 1000 egz. Uþsakymas .
Iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius.
Tinklalapis internete www.mruni.lt
Elektroninis paðtas leidyba@mruni.lt
Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13 b, Vilnius.
Tinklalapis internete www.kopija.lt
El. paðtas info@kopija.lt

Kriminologija 2

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Kriminologija 2

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. A-188

Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Socialinio darbo fakul-

Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, moko-

PIRMA DALIS. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS PAGRINDAI

Pirmas skyrius. Nusikaltimø prevencija kaip taikomoji kriminologija... 12

ANTRA DALIS. NUSIKALSTAMUMO DINAMIKA

Devintas skyrius. Nusikaltimø prevencijos kriminologinio-socialinio

TREÈIA DALIS. NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS KRYPTYS

Keturioliktas skyrius. Mokyklinë prevencija.............................................232

tyvinë kriminologija“ ir „Baudþiamosios justicijos sistemos: kriminologinës

Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedėja

reiðkiniø numatymas ir iðankstinis kelio uþkirtimas), o ne tradicinë kova su

timø prevencijos ir kriminologinio prognozavimo problemas. Taèiau turi-

NUSIKALTIMØ PREVENCIJA KAIP

Teorinë kriminologija siekia nustatyti nusikalstamumo prieþastis, já sti-

Teoriniai mokslai Taikomieji mokslai

Teorinë mechanika Taikomoji mechanika

Pavyzdþiui, biologijos mokslas nagrinëja gyvojo organizmo funkciona-

Perskaitę modulį turėtumėt aiškiai suvokti skirtumą tarp trijų taikomosios

Kova su nusikalstamumu kaip reagavimo

Kriminologijos þinios apie nusikaltimus ir jø prieþastis pirmiausia reika-

laracijose rasime visus tuos terminus vartojamus ávairiu daþnumu. Pakan-

Nusikalstamumo kontrolë kaip reagavimo á

Perëjimas prie termino „kontrolë“ parodo visuomenës poþiûrio á nusi-

Nusikalstamumo kontrolės kaip veiklos prieš

Nusikalstamumo kontrolë turi ir esminiø trûkumø. Svarbiausias ið jø –

Nusikaltimø prevencija kaip reagavimo á

Terminas „nusikaltimø prevencija“ paprastai apima viskà, kà galima

tam, kad bûtø atkurtas teisingumas, paþeistas teisinis santykis. Objektyviai

NUSIKALTIMØ PREVENCIJOS LYGIAI

Modulio tikslas – suvokti trijų pagrindinių prevencijos lygių ypatumus.

1 l e n t e l ë . Nusikaltimø prevencijos lygiai

Lygis Pavadinimas Tikslas

I. Teisëkûros lygis. Nusikaltimø prevencijos

Ðiam etapui priklauso ástatymø, ástatymø lydimøjø teisës aktø leidyba,

II. Institucinis lygis. Organizacinë prevencija

Ir geriausias ástatymas nebus veiksmingas, jeigu jis netinkamai taiko-

Prieþastys, dël kuriø nesugebama iðaiðkinti nusikaltimø, gali bûti paèios

III. Ástatymo galiojimà papildanèios ir uþtikrinanèios

Pagaliau net ir tobuliausias, ir geriausiai taikomas ástatymas gali neuþ-

sëkmingai darë nusikaltimus, tiesiog nebuvo realesnës galimybës pradëti

Išskiriamos trys svarbiausios kriminologijos žinių pritaikymo kryptys.

# Savarankiðko darbo uþduotis

1. Perskaitykite vadovëlio 1 priede pateiktà Nacionalinæ nusikaltimø

Ar sutinkate su ðiais teiginiais:

2. Iðnagrinëkite prieduose pateiktas prevencijos programas. Remda-

Susipažinę su toliau pateikiamu tekstu pamėginkite susidaryti aiškų vaizdą,

Nusikaltimø prevencijà galima traktuoti kaip nusikaltimo veiksniø

Vedančių į nusikaltimą veiksnių grandinės nutraukimo vieta

Priklausomai nuo to, kur yra ta nutraukiama grandis, galima kalbëti

1 schema. Prevencijos atmainos pagal taikymo momentà

Veiksniai iki nusikaltimo Veiksniai po

Atskirai kalbama dar apie vienà prevencijos atmainà – tretinæ prevenci-

Ankstyvoji (pirminë) prevencija

Kiekviena prevencijos atmaina turi savø privalumø.

2 schema. Nusikaltimo veiksniø grandinës

Agresyvumas Pastarojo laikotar-

Tėvų santykiai tar- Konfliktai su

# Savarankiðko darbo uþduotis

Panagrinëkite ðias iðtraukas ir jø pagrindu sudarykite asmens, priklau-

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. geguþës 10 d. ásakymu

padarymas, siauras interesø ir poreikiø ratas, perdëtas savo asmenybës ver-